Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą "Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas" (COM(2007)0414) (toliau – komunikatas),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – vandens pagrindų direktyva)(1),

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos politikos instituto (angl. IEEP) ir Europos aplinkos agentūros parengtą poveikio vertinimo ataskaitą ir atliktus tyrimus,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Vandentvarkos besivystančiose šalyse politika ir ES vystomojo bendradarbiavimo prioritetai"(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6–0362/2008),

A.   kadangi vandens trūkumo ir sausrų problema geografiniu požiūriu apima ne tik Europos Sąjungą, bet yra aktuali tarptautiniu mastu ir yra pasaulinė problema; kadangi dėl vandens jau yra kilę tarptautinių konfliktų ir didėja pavojus, kad šių konfliktų kils vis dažniau,

B.   kadangi vanduo būtinas gyvybei palaikyti ir yra viešoji gėrybė, kuri neturi būti laikoma paprasčiausia preke; kadangi siekis užtikrinti lygias galimybes apsirūpinti vandeniu visiems, įskaitant ateinančias kartas, turi būti visų vandens politikos krypčių gairė,

C.   kadangi vandens trūkumas ir sausros yra didelis iššūkis, darantis Europos Sąjungoje atitinkamą socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat poveikį aplinkai; kadangi bendras ekonominis sausrų poveikis ES lygmeniu per pastaruosius 30 metų vertinamas 100 mlrd. EUR,

D.   kadangi vandens trūkumas ir sausros jau palietė įvairias ES dalis ir apie penktadalį ES gyventojų gyvena šalyse, kuriose kyla įtampa dėl vandens išteklių,

E.   kadangi dėl dykumėjimo, kurio poveikis Bendrijos šalims skiriasi, skursta natūrali aplinka, nyksta dirvožemis ir dėl to mažėja žemės ūkio paskirties žemės vertė,

F.   kadangi vandens trūkumo ir sausrų problema nevienodai opi visuose ES regionuose – opiausia ji pietinėse valstybėse narėse,

G.   kadangi esama didelių regionų skirtumų, susijusių su vandens trūkumo ir sausrų problemos padariniais; kadangi būtų geriausia, jei priemonės šioms problemoms spręsti būtų grindžiamos regioniniu požiūriu,

H.   kadangi vandens trūkumas ir sausros per pastaruosius 30 metų pasitaikydavo vis dažniau, vandens trūkdavo vis labiau, o sausros būdavo vis didesnės, o padėtį dar labiau pablogins klimato kaita, dėl kurios padaugės hidrologinių ekstremalių reiškinių Europos Sąjungoje ir už jos ribų,

I.   kadangi vandens naudojimo tendencijos nėra tvarios, nes ES dėl neefektyvaus naudojimo ir toliau iššvaistoma 20 proc. vandens,

J.   kadangi dėl to, kad po didelių sausrų iškrinta mažiau kritulių, didėja miškų gaisrų pavojus, o to pavyzdys – neseniai Europos pietus niokoję gaisrai,

K.   kadangi nėra atlikta išsamaus, techniškai ir moksliškai pagrįsto vandens kiekio ES įvertinimo; kadangi regionų lygmeniu turimi duomenys apie sezoninius pokyčius labai riboti,

L.   kadangi gali būti, kad vandens trūkumas – natūralių priežasčių ir žmonių veiklos, arba šių abiejų veiksnių sąveikos, kai naudojama per daug natūralių atsargų arba prastėja vandens kokybė, padarinys; kadangi netinkamas vandens naudojimas yra viena iš dykumėjimo priežasčių,

M.   kadangi dėl turizmo dar labiau didėja vandens paklausa, ypač vasarą ir pietų Europos pakrantėse,

N.   kadangi itin svarbu didinti piliečių sąmoningumą ir tinkamai juos informuoti įvairiais būdais, pvz., rengiant informacines ir šviečiamąsias kampanijas, kad būtų galima lengviau pakeisti jų elgesį ir įpročius, taip pat ugdyti vandens taupymo ir veiksmingo naudojimo kultūrą,

O.   kadangi visuotinis vandens tiekimas yra su visuomenės sveikata susijusi pagrindinė viešoji paslauga, kurios negalima neteikti,

P.   kadangi vandens trūkumas ir sausros yra sudėtingi aplinkosaugos klausimai ir todėl turi būti sprendžiami glaudžiai siejant juos su kitais aplinkosaugos klausimais ir į pastaruosius atsižvelgiant;

Q.   kadangi žemės ūkyje, kaip produktyviame sektoriuje, labai jaučiami vandens trūkumo ir sausrų padariniai, nors kartu sektorius atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų esamų vandens išteklių valdymą,

R.   kadangi daugiafunkcinis ES žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir švarų vandenį, taigi tam tikroms šios srities priemonėms reikia finansinės paramos, taip pat šioje srityje reikia mokslinių konsultacijų vandentvarkos klausimais,

S.   kadangi vandens trūkumas ir sausros yra svarbus paspartėjusio žemės ūkio žaliavų kainų didėjimo veiksnys; kadangi svarbu užtikrinti stabilų maisto produktų tiekimą,

T.   kadangi žemės ūkyje reikia daug vandens ir todėl nuo vandens tiekimo priklausomas žemės ūkis, kaip vienas iš atsakingų subjektų, turi būti įtrauktas į integruotas regionines vandentvarkos sistemas, skirtas proporcingam vandens naudojimui užtikrinti, vandens eikvojimui sustabdyti, kraštovaizdžio ir pasėlių planavimui derinti ir vandeniui nuo taršos saugoti,

U.   kadangi dėl sausrų daugėja augalų kenkėjų ir derlius būna daug prastesnis,

V.   kadangi Komisijos parengtoje Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje (COM(2007)0273) klimato kaita, ypač sausros ir vandens trūkumas, įvardyta kaip viena iš naujųjų problemų, kuri daro poveikį didelei teritorijos daliai, iki šiol palietė 11 proc. ES gyventojų ir 17 proc. ES teritorijos ir kurią reikia spręsti naudojant sanglaudos politiką,

1.   palankiai vertina komunikatą ir pritaria pasiūlytam pirmam politikos veiksmų variantų rinkiniui, tačiau apgailestauja, kad komunikato taikymo sritis apribojama tik ES ir valstybių narių lygmenimis; primena, kad vandens trūkumas ir sausros yra tarptautinė problema, taigi reikia imtis atitinkamų veiksmų;

2.   pabrėžia, kad tarpregioninis ir tarpvalstybinis upių baseinų pobūdis gali turėti didelių tarpvalstybinių pasekmių aukštupio ir žemupio regionuose, ir todėl valstybės narės ir regiono bei vietos valdžios institucijos privalo bendradarbiauti spręsdamos vandens trūkumo ir sausrų klausimus, taip pat užtikrindamos tvarų tinkamą vandens išteklių naudojimą; mano, kad sprendžiant vandens trūkumo ir sausrų ypatumo klausimus būtina imtis koordinuotų veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis, taip pat ir regiono bei vietos valdžios lygmenimis;

3.   apgailestauja, kad komunikate apsiribojama bendrųjų tikslų skatinimu ir siūlomas tik ribotas konkrečių priemonių skaičius, tačiau nenurodoma tikslaus šių priemonių įgyvendinimo regionuose, kuriems gresia vandens trūkumas ir sausros, tvarkaraščio; apgailestauja, kad nėra nustatyta realių tikslų ir terminų šiems tikslams pasiekti, taip pat nepakankamai akcentuojamas glaudus bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis; ragina Komisiją pristatyti šiuo metu vykdomą programą, visų pirma 2009 m. pateikti pažangos ataskaitą, taip pat pateikti persvarstytą ir patobulintą Europos Sąjungos strategiją;

4.   pabrėžia regionų, kaip technologijų naujovių skatinamosios jėgos, svarbą vandens politikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad tausus vandens naudojimas bus vis svarbesnis konkurencingumo veiksnys; taigi, siekiant regionuose veiksmingai organizuoti vandentvarką, ragina regionų valdžios institucijas apsvarstyti įvairių regionų galimybes bendradarbiauti, keistis informacija ir užmegzti strateginę partnerystę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

5.   prašo regionų ir vietos valdžios institucijų pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis didelėmis galimybėmis investuoti į esamos infrastruktūros ir technologijų tobulinimą arba atnaujinimą (ypač regionuose, kuriuose vandens ištekliai eikvojami dėl nuotėkio iš vandens vamzdynų), įskaitant ekologiškas technologijas, kurios sudarytų sąlygas tausiai naudoti vandenį ir kurios galėtų būti susietos su integruoto vandens išteklių valdymo sistema (angl. IRM), ypač siekiant išspręsti racionalaus vandens naudojimo (kalbant apie taupymą ir pakartotinį naudojimą) problemą pramonės ir žemės ūkio sektoriuose, taip pat kalbant apie namų ūkio vartotojus;

6.   atsižvelgdamas į tai, teigia, kad skiriant lėšas infrastruktūrai plėtoti turėtų būti siekiama įgyvendinti esamus poreikius atitinkančias priemones, kurios padėtų pagerinti vandentvarką ir aprūpinimą kokybišku vandeniu;

7.   primena, kad tvarkant vandens išteklius pirmenybė turėtų būti teikiama į paklausą orientuotam požiūriui; tačiau laikosi nuomonės, kad tvarkydama vandens išteklius ES turėtų laikytis visa apimančios strategijos, pagal kurią būtų derinamos paklausos valdymo, esamų vandens ciklo išteklių optimizavimo ir naujų vandens išteklių kūrimo priemonės, o šioje strategijoje reikia atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus;

8.   pažymi, kad, laikantis tvarios plėtros principo, į pasiūlą orientuotos priemonės taip pat turėtų būti svarstomos ieškant paties ekonomiškiausio ir ekologiškiausio problemos sprendimo būdo, optimaliai derinant pasiūlą ir paklausą ir užtikrinant nenutrūkstamą visuotinį vandens tiekimą, net ir per sausras; laikosi nuomonės, kad turėtų būti skatinamos priemonės, kuriomis siekiama nustatyti veiksmingą vandens naudojimo būdų hierarchiją, o vandens trūkumo problema neturėtų būti sprendžiama nukreipiant upių vagas, siekiant tiekti vandenį dideliu atstumu; tačiau pabrėžia, kad į pasiūlą orientuotos priemonės gali būti labai svarbios regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl vandens trūkumo ir sausrų, taigi gali būti naudojami tradiciniai būdai (pvz., infrastruktūros, skirtos vandentakiams reguliuoti, diegimas) arba ieškoma alternatyvių ir naujoviškų problemų sprendimo būdų, pvz., tvarus pakartotinis nuotekų naudojimas arba vandens gėlinimas;

9.   pabrėžia Europos ūkininkų indėlį kovojant su dirvos erozija ir dykumėjimu ir siekia, kad būtų pripažintas lemiamas Europos gamintojų vaidmuo išlaikant augalinę dangą regionuose, kuriuose dažnos sausros arba grėsmę kelia vėjo pustomas smėlis; pabrėžia didelę daugiamečių kultūrų, sodų ir vynuogynų, žolynų, ganyklų ir miško kultūrų teikiamą naudą vandens gavybai;

10.   pabrėžia vandentvarkos svarbą kalnuotose vietovėse ir ragina Komisiją skatinti vietos ir regioninės valdžios institucijas ugdyti žemupių ir aukštupių naudotojų tarpusavio solidarumą;

11.   primena, kad yra ryšys tarp klimato kaitos, vandens trūkumo ir sausrų bei integruotos teritorijų apsaugos, kurią vykdant siekiama prižiūrėti ir saugoti vietos vandens išteklius, taip pat yra labai susirūpinęs dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai; rengiant kovos su klimato kaita politiką, ragina atsižvelgti į jos poveikį vandens ištekliams; prašo atlikti išsamų didesnio biokuro naudojimo ir galimybių apsirūpinti vandens ištekliais tarpusavio ryšio tyrimą; taip pat ragina atlikti specialų įrenginių, kuriuose naudojama daug vandens išteklių, vertinimą; pabrėžia, kad būtina įtraukti vandens klausimą į visas politikos sritis ir taikyti iš tiesų kompleksinį šio klausimo sprendimo būdą, įskaitant visas ES finansines ir teisines priemones; pabrėžia, kad procese turėtų būti dalyvaujama visais politiniais lygmenimis (nacionaliniu, regionų ir vietos);

12.   turint mintyje tai, kad įgyvendinant vandens pagrindų direktyvą turėtų būti teikiama pirmenybė prisitaikymui prie klimato kaitos, yra įsitikinęs, kad reikėtų įrodyti, jog vandens trūkumas ir sausros bei klimato kaita ir atitinkamos strategijos susiję;

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad miškų nykimas ir netrukdoma miestų plėtra lemia didėjantį vandens trūkumą; ragina valstybes nares ir kompetentingas valdžios institucijas atliekant teritorijos planavimo darbus atsižvelgti į vandens politikos nuostatas, ypač plečiant ekonominę veiklą jautriuose hidrografiniuose baseinuose, įskaitant salas ir atokiausius regionus; pabrėžia, kad bet koks vandens tiekimas, neatsižvelgiant į jo paskirtį, turi atitikti teisingo mokesčio už vandenį principą, kad ypač įmonės taip būtų skatinamos efektyviau naudoti vandenį;

14.   pabrėžia, kad persvarstant Bendrijos biudžeto prioritetus didesnė svarba turėtų būti teikiama aplinkos priemonėms, ypač kovos su klimato kaitos padariniais, įskaitant sausras ir vandens trūkumą, politikai, užtikrinant, kad tam būtų skiriamos būtinos papildomos lėšos;

15.   prašo Komisijos atsižvelgti į įvairius sektorius liečiantį ryšį tarp socialinio ir ekonominio klimato kaitos poveikio žemės naudojimui ir su klimato kaita susijusių energijos išlaidų; ragina ES atliekant veiksmingo vandens naudojimo vertinimus visada remtis objektyviais ekonominiais rodikliais;

16.   pripažįsta, kad vandens trūkumas ir sausros tiesiogiai veikia ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; tvirtina, kad į šį aspektą turėtų būti deramai atsižvelgta plėtojant sanglaudos politiką ateityje ir šiuo tikslu reikia sudaryti sąlygas naudoti visas biudžeto ir kitas reikalingas priemones;

17.   pažymi, kad komunikate minimi sudėtingi aplinkos klausimai lemia regionų ekonominę padėtį, konkurencingumą ir plėtros galimybes;

18.   pripažįsta vandens pagrindų direktyvos svarbą, nes ji sudaro pagrindą siekiant visų Europos vandenų "geros būsenos", skatinant regionų bendradarbiavimą, tvarų vandens naudojimą ir saugant turimus vandens išteklius, taip pat padeda švelninti potvynių ir sausrų poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti visas šios direktyvos nuostatas ir užtikrinti, kad dėl priemonių, skirtų kovoti su vandens trūkumu ir sausromis, nebūtų daroma neigiamo poveikio tikslams siekti vandens kokybės;

19.   pabrėžia, kad (turint mintyje vandens pagrindų direktyvą) reikia paaiškinti sąvokos "ilgalaikė sausra" apibrėžtį ir jos poveikį siekiui įgyvendinti vandens pagrindų direktyvoje iškeltus aplinkos tikslus per sausras ir po jų; pabrėžia, kad vandens trūkumas ir sausros yra susijusios, tačiau skirtingos problemos, taigi joms spręsti turėtų būti taikomos skirtingos strategijos;

20.   pabrėžia, kad sausros, dirvožemio nykimas, dykumėjimas ir miškų gaisrai glaudžiai susiję;

21.   mano, kad į upių baseinų valdymo planus, privalomus pagal vandens pagrindų direktyvą, taip pat turėtų būti įtrauktas sausrų ir kitų hidrologinių ir meteorologinių nelaimių valdymas ir krizių valdymas, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į konkrečius su upių baseinais, kuriems gresia vandens trūkumas ir sausros, susijusius poreikius, įskaitant tarpvalstybinį koordinavimą, visuomenės dalyvavimą ir skirtingais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – veikiančias išankstinio įspėjimo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad stengiantis mažinti potvynius reikia vengti statyti natūralią upių tėkmę keičiančias kliūtis, ir ragina atlikti išsamesnius poveikio, kai sustabdoma natūralių vandentakių srovė, vertinimo tyrimus;

22.   pabrėžia, kad miškai – vandens ciklo dalis, taigi siekiant tvaraus vandens išteklių valdymo svarbu išlaikyti proporcingą miškų, pievų ir dirbamos žemės derinį; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daug organinių medžiagų turintis dirvožemis vertingas ir kad svarbu taikyti sėjomainą; perspėja, kad didėjantis žemės naudojimas – tai grėsmė žemės ūkiui, aprūpinimui maisto produktais ir tvariam vandens išteklių valdymui;

23.   pabrėžia, kad dykumėjimas ir miškininkystė glaudžiai susiję; ragina želdinti daugiau miškų siekiant stabdyti labai dideles paviršinio ir požeminio vandens sroves arba jas silpninti ir siekiant kovoti su dirvožemio degradacija ir erozija;

24.   rekomenduoja kuriant Bendrijos civilinės saugos sistemas numatyti galimybę įsikišti kilus krizėms dėl labai didelių sausrų;

25.   pabrėžia, kad svarbu dar kartą įvertinti ES teritorijoje esančio požeminio vandens kiekį ir persvarstyti jo naudojimo taisykles, siekiant pagrindinio tikslo – užtikrinti racionalų požeminio vandens išteklių naudojimą pagal kiekvienos valstybės poreikius;

26.   pažymi, kad komunikate nesprendžiamos problemos, kurių daugelyje regionų kyla dėl nuotekų nevalymo;

27.   pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti poreikio saugoti požeminio vandens išteklius, jei jie įtraukiami į bendrą vandens išteklių tvarkymo sistemą;

28.   ragina Tarybą, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas vykdant kitų sektorių politiką atsižvelgti į komunikate išdėstytus argumentus, siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių vandens išteklių apsaugai;

29.   pabrėžia, kad pasaulinė patirtis rodo, jog nukreipus upės vagą padaroma nepataisoma ekologinė ir hidromorfologinė žala ir dėl to žmonės gali būti priversti palikti savo namus, o įmonės – persikelti, taip kenkiant socialinei ir ekonominei sanglaudai; ragina valstybes nares apsaugoti savo upių baseinus nuo nykimo ir nuosekliai laikytis vandens pagrindų direktyvos 1 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų; ragina Komisiją skirti ES lėšų tik tiems projektams, kurie visiškai atitinka šiuos reikalavimus;

30.   primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl siūlomo reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005)0108), siekiant pateikti tikslesnes kriterijų ir įvykių, įskaitant sausros laikotarpius, apibrėžtis ir taip sudaryti sąlygas veiksmingiau, lanksčiau ir skubiau atitaisyti gamtos nelaimių padarytą žalą, atsižvelgiant ir į tai, kad Parlamentas savo poziciją patvirtino dar 2006 m. gegužės 18 d.(4);

31.   palankiai vertina tai, kad vandens taupymas yra svarbiausias Komisijos prioritetas sprendžiant vandens trūkumo ir sausrų problemas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos neprieštaraujant šiam prioritetui, tvarios vandentvarkos kriterijų įtraukti į sąlygų, kurias turi atitikti projektai, sąrašą ir, prieš skiriant struktūrinių fondų lėšas, iki galo įsitikinti, ar vietos ir regionų valdžios institucijos taiko visas vandens taupymo priemones ir laikosi vandens pagrindų direktyvos reikalavimų;

32.   mano, kad, kai vandentakis eina per daugiau nei vieną valstybę narę, būtina plėtoti regionų ir valstybių bendradarbiavimą integruoto vandentakių valdymo srityje, ypač ūkininkavimo sektoriuje;

33.   primena, kad dėl neveiksmingo naudojimo ES prarandama beveik 20 proc. vandens, ir pabrėžia, kad reikia didelių investicijų norint padidinti technikos pažangą visuose ekonomikos sektoriuose (didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms sritims, kuriose sunaudojama daugiausiai vandens, arba tiems sektoriams, kuriuose esama daugiausia galimybių taupyti vandenį); pabrėžia, kad prastas vandens išteklių valdymas – tai problema, dėl kurios trūksta vandens, o kilus sausrai dėl jos gali rastis dar didesnių neigiamų padarinių, tačiau ši problema nėra sausros priežastis, nes sausra – gamtos reiškinys;

34.   kadangi vandens trūkumo ir sausrų problemos glaudžiai susijusios su sudėtingais vandens eikvojimo klausimais, siūlo Komisijai įtraukti tausaus vandens naudojimo kriterijų į sąlygų sistemą, pagal kurią skiriamos subsidijos iš ES fondų;

35.   ragina ES remti technologijas, keitimąsi pažangiąja patirtimi ir inovacijas, kuriuos įgyvendinus būtų naudojama mažiau vandens bei energijos ir kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą;

36.   turėdamas mintyje tai, kad dėl nuotėkio iš miestų visuomeninių vandentiekio tinklų gali būti prarandama daugiau kaip 50 proc. vandens, ragina Komisiją nagrinėti galimybę kurti miestų tinklą, siekiant skatinti vandenį naudoti tausiai, kad būtų keičiamasi pažangiąja patirtimi (pvz., pakartotinio naudojimo, taupymo ir veiksmingesnio naudojimo srityse) ir būtų vykdomi bendri bandomieji demonstravimo veiklos projektai; taip pat ragina vietos valdžios institucijas gerinti pasenusių visuomeninio vandens tiekimo tinklų būklę;

37.   pabrėžia, kad 40 proc. ES sunaudojamo vandens galėtų būti sutaupyta; ragina imtis konkrečių priemonių ir taikyti finansines paskatas siekiant skatinti efektyviau ir tvariau naudoti vandenį; taip pat ragina masiškai diegti vandens skaitiklius, kuriais būtų matuojamas sunaudojamo vandens kiekis, siekiant skatinti vandens taupymą, pakartotinį naudojimą bei veiksmingą ir racionalų naudojimą; ragina labiausiai nukentėjusias valstybes nares dalį iš struktūrinių fondų gautų lėšų naudoti projektams, kuriuos įgyvendinant siekiama vandenį naudoti veiksmingiau ir jį taupyti; ragina už upių baseinų priežiūrą atsakingas institucijas atlikti visų sektorių alternatyvių vandens išteklių valdymo projektų sąnaudų ir naudos analizę;

38.   turėdamas mintyje tai, kad vanduo – tai visokeriopa vertybė (biologiniu, socialiniu, aplinkos apsaugos, simboliniu, kultūriniu, kraštovaizdžio ir turizmo požiūriu), pabrėžia, kad reikia vengti vandens eikvojimo ir siekti subalansuoto vandens reikmių tenkinimo, būtent siekti pakartotinio vandens naudojimo;

39.   primena, kad vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės atsižvelgia į vandens tiekimo paslaugų sąnaudų susigrąžinimą, ypač remdamosi principu "teršėjas moka", ir užtikrina, kad iki 2010 m., taikant vandens apmokestinimo politiką, vartotojams būtų sukurta atitinkamų paskatų efektyviai naudoti vandens išteklius, o įvairūs ekonomikos sektoriai deramai prisidėtų prie vandens tiekimo paslaugų sąnaudų susigrąžinimo;

40.   mano, kad vandens išteklių valdymo politika turi būti vykdoma ne tik pagal principą "teršėjas moka", bet ją vykdant taip pat reikia imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama nebeiššvaistyti didelio vandens kiekio dėl to, kad naudojama sugedusi įranga, sėjami netinkami pasėliai ir taikomos netinkamos žemės ūkio sistemos;

41.   pabrėžia, kad galima padaryti didelę pažangą tam tikrų šalių žemės ūkio sektoriuje siekiant efektyvesnio vandens naudojimo; tikisi, kad atliekant Bendros žemės ūkio politikos peržiūrą bus apsvarstyta ši problema ir bus pasiūlyta konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinama tvariau naudoti vandenį taikant pažangiausią patirtį ir sutelkiant geriausias turimas technologijas, būtent būtų remiama kaimo plėtra, taip pat taikant kompleksinio paramos susiejimo sistemą, principus "teršėjas moka" ir "naudotojas moka" ir įgyvendinant kaimo plėtros programas; mano, kad Europos Sąjunga turi remti priemones, kuriomis siekiama gerinti žemės ūkio sektoriaus vandens išteklių valdymą, skatinant modernizuoti drėkinimo sistemas, kad sumažėtų sunaudojamo vandens kiekis ir būtų skatinami šios srities moksliniai tyrimai;

42.   pabrėžia, kad pagal BŽŪP antrąjį ramstį numatytos aplinkos programos atlieka svarbų vaidmenį skatinant žemės ūkyje taikyti vandens išteklių tvarumą ir švarumą saugančius metodus;

43.   atkreipia dėmesį į, tai, kad dėl augančios biodegalų gamybos labai didės vandens paklausa, ir pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti, kokio esama biodegalų naudojimo poveikio, ir nuolatos persvarstyti Europos Sąjungos ir nacionalines biokuro naudojimo politikos kryptis;

44.   pabrėžia, kad didžiausi vandens naudotojai (pvz., elektrinės) vandenį ne sunaudoja, bet panaudoję gamybiniuose procesuose jį išleidžia ir jis lieka vandens ciklo dalimi; pabrėžia, kad vykdant tokią veiklą daromas didžiulis poveikis paviršinių vandens išteklių atsargoms, ekosistemoms ir visuomenės sveikatai, nes pakyla vandens temperatūra; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šiuos aspektus;

45.   primena, kad vartotojai turi atlikti svarbų vaidmenį, jei norima ES užtikrinti tvarų vandens išteklių naudojimą; taigi ragina ES pradėti visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, siekiant supažindinti piliečius su vandens problema ir paskatinti juos imtis konkrečių veiksmų;

46.   pažymi, kad Komisija, taikydama veiksmingą vandens apmokestinimo politiką, kuri atspindėtų tikrąją vandens vertę, galėtų skatinti vartotojus taupiau naudoti vandenį;

47.   pabrėžia išskirtinį regiono ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį rengiant visuomenės informavimo kampanijas ir vykdant šviečiamąją veiklą;

48.   ragina Komisiją ir valstybių narių regionus bei miestus remti vandens taupymo kultūros plėtrą Europos Sąjungoje, skatinti rinkti lietaus vandenį ir pradėti visuomenės informavimo apie vandens taupymą kampanijas, pvz., įgyvendinant tinkamas švietimo programas; ragina Komisiją skatinti regionų, miestų ir pilietinės visuomenės organizacijų keitimąsi pažangiąja patirtimi, susijusia su vandens taupymo priemonėmis (įskaitant lietaus vandens ir nuotekų valymą), siekiant didinti vandens naudojimo efektyvumą ir valdyti sausrų riziką;

49.   mano, kad būtina skatinti vykdyti gamintojų informavimo, sąmoningumo ugdymo ir mokymo kampanijas, siekiant aktyviai prisidėti prie tvaraus vandens išteklių valdymo;

50.   mano, kad reikėtų taikyti ženklinimo sistemą, pagal kurią būtų nurodoma, kiek vandens sunaudota produktams pagaminti, ir kuri būtų panaši į dabartinę energijos efektyvumo ženklinimo sistemą; taip pat mano, kad ši sistema būtų tinkama priemonė siekti tausesnio vandens naudojimo, tačiau pabrėžia, kad:

51.   ragina, jei įmanoma, įtraukti vandens naudojimo rodiklius į pastatų statybos standartus;

52.   ragina visas suinteresuotąsias šalis parengti savanorišką tvarios vandentvarkos ženklinimo sistemą ir rengti savanoriškas vandens taupymo įvairiuose ekonomikos sektoriuose (pvz., žemės ūkis, turizmas, apdirbamoji pramonė) programas;

53.   mano, kad vanduo turi ir toliau būti laikomas viešąja gėrybe ir svarbiausiu šalių suverenumo elementu, prieinamu visiems už teisingą "socialinę ir aplinkosauginę" kainą, ypatingą dėmesį kreipiant į konkrečią kiekvienos šalies situaciją ir į įvairias esamas ūkininkavimo sistemas, taip pat į ūkininkavimo veiklos socialinį vaidmenį;

54.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę 2009 m. finansuoti bandomąjį projektą, pagal kurį būtų finansuojami moksliniai tyrimai, priežiūra ir stebėsena, susiję su prevencinių veiksmų siekiant Europoje stabdyti dykumėjimą ir stepių formavimąsi (taigi ir koroziją, defliaciją, žemės ūkio bei biologinės įvairovės nykimą) kūrimu ir su dirvožemio apsaugos ir derlingumo didinimu bei dirvožemio gebėjimu išlaikyti vandenį ir izoliuoti anglies dioksidą; dar kartą primena, kad svarbu rinkti patikimus ir aiškius duomenis, kad politika iš tiesų būtų įgyvendinama veiksmingai;

55.   džiaugiasi tuo, kad įkurta Europos sausrų stebėjimo tarnyba ir įdiegta išankstinio įspėjimo sistema; pabrėžia, kad svarbu išsamiai diskutuoti apie pagrindinius šios tarnybos tikslus, jos biudžetą ir organizacinę struktūrą;

56.   ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal Europos aplinkos agentūros sistemą kuo greičiau pradėtų veikti Europos sausrų stebėjimo tarnyba, ir pabrėžia, kad ji turėtų papildyti nacionalinius duomenis tipine sezonine regiono ir vietos informacija apie kritulių kiekį ir vartojimą įvairiuose sektoriuose, siekdama padėti priimti gerus strateginius sprendimus;

57.   pabrėžia juodžemio turtingos dirvos, priderintos kultūrų rotacijos sistemos ir gero miškų, žolynų ir dirbamos žemės derinio svarbą tvariai vandentvarkai; įspėja, kad didėjantis žemės naudojimas kelia grėsmę žemės ūkiui, maisto pasiūlos saugumui ir tvariai vandentvarkai;

58.   ragina Komisiją remti valstybes nares atkuriant miškus ciklinių sausrų ir gaisrų nuniokotose teritorijose remiantis pagarbos jų bioklimatui bei ekologinėms savybėms principu ir tikisi, kad kaimo ir miesto kraštovaizdžio atkūrimas bus laikomas ypatingos svarbos reikalu, deramai atsižvelgiant į vietos specifiką;

59.   mano, kad dėl vandens trūkumo ir ciklinių sausrų padažnėjo gaisrų ir padidėjo jų mastas ir dėl to padidėjo daugelio miškams būdingų rūšių trapumas ir pavojus, kad jos išnyks, ypač pietų Europos šalyse, kurių pagrindinis gamtos išteklius yra miškai;

60.   pabrėžia, kad rengiant Europos žemės ūkio modelį turėtų būti atsižvelgiama į dažniausius ir opiausius pavojus aplinkai bei į vandens trūkumą ir sausras, taigi svarbus BŽŪP elementas turėtų būti veiksmingas krizių valdymo mechanizmas;

61.   mano, kad reikia iš naujo – atsižvelgiant į klimato kaitą – įvertinti miškų ir žemės ūkio vertę aplinkos požiūriu ir neabejotinai būtina derinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimą su miškų ploto didinimu, o formuojant bet kokią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką atsižvelgti į miškų, kurie sugeria anglies dioksidą, naudą;

62.   pritaria tam, kad šią su vandens trūkumu ir sausromis susijusią problemą Komisija ir toliau yra pasiryžusi spręsti tarptautiniu lygmeniu, visų pirma įgyvendindama Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją ir Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją;

63.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 1 (2) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 430. (3) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 363. (4) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 331.