2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl susitarimo, sudaromo pasikeičiant laiškais, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas, nustatantis Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2011 m. sausio 17 d. (COM(2007)0664 – C6-0430/2007 – 2007/0232(CNS))

P6_TA(2008)0187 A6-0085/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2007)0664),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0430/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6-0085/2008),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Seišelių Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

Komisijos tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  Šio Protokolo VIII skyriuje, susijusiame su uostų įranga, teigiama, kad "Seišelių Respublikos valdžios institucijos, susitarusios su laivų savininkais, nustato uostų įrangos naudojimo sąlygas", tačiau iki šiol nebuvo atsižvelgta į mūsų sektoriaus prašymus tobulinti uostų infrastruktūrą. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (1b)  Siekiant, kad sektorinė žvejybos politika Seišelių Respublikoje galėtų tapti realybe, reikia imtis tobulinti ir atnaujinti uostų, kurie šiuo metu yra stipriai perkrauti, infrastruktūrą ir apsvarstyti galimybę panaikinti specialų tunų iškrovimo mokestį, netaikomą jokiame kitame pasaulio uoste. Pakeitimas 3 3 straipsnio 1 a dalis (nauja) Kiekvienais metais Komisija įvertina, ar valstybės narės, kurių laivai vykdo veiklą pagal šio susitarimo protokolą, laikosi reikalavimo teikti ataskaitas. Jeigu jos nesilaiko šio reikalavimo, Komisija atmeta jų prašymus dėl žvejybos licencijų kitiems metams. Pakeitimas 4 3 a straipsnis (naujas) 3a straipsnis Kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Protokolo 7 straipsnyje aprašytos daugiametės sektoriaus programos rezultatų ataskaitą ir ataskaitą, kaip valstybės narės laikėsi reikalavimo teikti ataskaitas. Pakeitimas 5 3 b straipsnis (naujas) 3b straipsnis Prieš baigiantis Protokolo galiojimo laikotarpiui ar pradedant naujas derybas dėl galimo jo pakeitimo, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Protokolo ex post vertinimą, taip pat ekonominės naudos analizę.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl leidimo Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą Madeiros autonominėje srityje pagamintam alui (COM(2007)0772 – C6-0012/2008 – 2007/0273(CNS))

P6_TA(2008)0188 A6-0146/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0772),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0012/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A6-0146/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento sprendimas dėl tarpinstitucinio Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB, įgyvendinimo taisyklių sudarymo (C6-0009/2008 - 2008/2002(ACI))

P6_TA(2008)0189 A6-0107/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 27 d. Parlamento pirmininko laišką, kuriuo buvo perduotas tarpinstitucinis susitarimas, kurį 2007 m. gruodžio 12 d. patvirtino Pirmininkų sueiga,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 202 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą 2006/512/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB, įgyvendinimo taisyklių projektą (toliau – Susitarimas),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 120 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0107/2008),

A.   kadangi Komisija, deja, nepaisė kai kurių Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo taisyklių(2) (toliau – 2000 m. susitarimas) nuostatų, pavyzdžiui, nuostatos, kad Parlamentas įvairius komitologijos dokumentus turi gauti tuo pat metu ir tokiomis pat sąlygomis kaip komiteto nariai, nes šie dokumentai Parlamentui beveik visada siunčiami per vėlai ir bet kokiu atveju ne tuo pat metu kaip komiteto nariams,

B.   kadangi Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo taisyklės buvo ir yra labai nepatenkinamos, išskyrus naujosios reguliavimo procedūros su tikrinimu procedūras, o to prieástis, inter alia, – komitologijos duomenų bazės veikimo būdas; kadangi dokumentai dažnai siunčiami dalimis, aiškiai nenurodžius jų statuso ir kartais pateikus klaidingas antraštes, pvz., įgyvendinimo priemonių projektai, dėl kurių nebuvo balsuota komitete, siunčiami su antrašte "tikrinimo teisė", o iš tikrųjų tokie dokumentai turėjo būti išsiųsti antraštėje nurodžius "teisė gauti informaciją", ir dėl to pasidaro neaišku, kokie galutiniai terminai taikomi,

C.   kadangi dėl šios problemos jau ir taip labai ribotos Parlamento komitologijos klausimų kontrolės galimybės iš tiesų dar labiau sumažėja,

D.   kadangi dabar Komisija įsipareigojo sukurti elektroninį registrą, kuriame būtų visi Parlamentui perduoti dokumentai, prie kurio Parlamentas turėtų tiesioginę prieigą bei kuris taip pat užtikrintų galimybę tiksliai identifikuoti įvairius su ta pačia procedūra susijusius dokumentus, registre bus nurodytas pasiektas procedūros etapas ir grafikas, aiškiai atskirti Parlamento gauti priemonių projektai ir galutiniai projektai, parengti po komiteto nuomonės pateikimo, ir aiškiai nurodyti bet kokie jau Parlamentui išsiųstų dokumentų pakeitimai,

E.   kadangi Susitarimas turi didelę praktinę reikšmę ne tik naujajai reguliavimo procedūrai su tikrinimu, tačiau taip pat ir visoms komitologijos procedūroms; kadangi Susitarimas gali būti precedentu būsimiems tarpinstituciniams susitarimams, kuriais siekiama panašių tikslų,

F.   nors Susitarimas galioja trumpą pereinamąjį laikotarpį, pereinamojo laikotarpio metu įgyta patirtis galėtų būti labai naudinga; kadangi Susitarimo tikslas yra užtikrinti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai trys institucijos tinkamai vykdytų visas komitologijos procedūras,

1.   pabrėžia, kad naudojimasis reguliavimo procedūra su tikrinimu tais atvejais, kai ji taikoma, yra privaloma visoms trims institucijoms, ir tai nėra susitarimų ar derybų klausimas; ragina Tarybą, Komisiją ir visus Parlamento komitetus visų atitinkamų teisėkūros procedūrų metu deramai atsižvelgti į šią aplinkybę;

2.   primena, kad reguliavimo procedūra su tikrinimu turi būti taikoma visoms bendrojo pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka priimtų pagrindinių teisės aktų nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba teisės aktą papildant naujomis neesminėmis nuostatomis;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją tais atvejais, kai gali būti neaišku, ar reikia taikyti naująją reguliavimo procedūrą su tikrinimu, ar kitą komitologijos procedūrą, taikyti naująją reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

4.   pabrėžia, kad vienintelis naujosios procedūros su tikrinimu tikslas – stiprinti Parlamento kontrolės teisę ir dėl to jokiu būdu nekeičiama įgyvendinimo įgaliojimų, kurie gali būti suteikti Komisijai, apimtis;

5.   mano, kad Susitarimas – tai žingsnis teisinga linkme atsižvelgiant į Parlamento teises ir galias, susijusias su perduotais teisės aktais;

6.   pritaria tam, kad Susitarime tiksliau apibrėžiama Komisijos pareiga informuoti Parlamentą pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nurodoma, jog Parlamentas turi būti informuojamas apie komitetų darbą laikantis tvarkos, užtikrinančios informacijos perdavimo sistemos skaidrumą ir veiksmingumą bei perduotos informacijos ir skirtingų procedūros etapų nustatymą;

7.   tikisi, kad Komisija visapusiškai laikysis visų Susitarimo nuostatų, o taip, deja, nėra 2000 m. susitarimo atveju;

8.   ragina užtikrinti nuolatinį aukštą posėdžių protokolų santraukų ir dalyvių sąrašų, kuriuose nurodoma bent jau atitinkamame posėdyje dalyvavusių asmenų pavardės (ir vardai), institucinė priklausomybė ir el. pašto adresai, standartą;

9.   nurodo, kad veiksminga naujo registro veikla bus nepaprastai svarbus veiksnys, susijęs su visišku ir tinkamu Susitarimo įgyvendinimu, todėl labai tikisi, kad tai bus kuo greičiau įgyvendinta praktiškai; rekomenduoja, kad po pereinamojo laikotarpio Parlamentas ir Komisija atliktų naujojo registro patikrą ir pašalintų visas praktines kliūtis ir klaidas, kurių gali atsirasti; rekomenduoja, kad Parlamentas pradiniu laikotarpiu iš susijusių šalių gautų informaciją apie registro veikimą;

10.   aktyviai pritaria naujoms nuostatoms, kuriomis remiantis registre bus aiškiai nurodomas visų gautų komitologijos dokumentų statusas, visos galimos sąsajos su kitais jau perduotais dokumentais ir visi padaryti pakeitimai;

11.   atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina Komisiją pakeisti savo vidines procedūras siekiant užtikrinti, kad būtų atskirti priemonių projektai, kurie turėtų būti siunčiami Parlamentui tuo pat metu kaip ir atitinkamam komitetui remiantis Parlamento teise gauti informaciją, ir priemonių projektai, kurie turi būti siunčiami Parlamentui, kad jis galėtų pasinaudoti savo tikrinimo teise;

12.   pritaria tam, kad būtų pradėta taikyti išankstinio įspėjimo sistema, pagal kurią Parlamentas būtų kaip galima greičiau informuojamas apie tai, kad skubūs įgyvendinimo priemonių projektai bus pateikti komitetui, kai tai paaiškėja, tačiau pabrėžia, kad ši sistema neturi būti naudojama neskubiems klausimams padaryti skubiais, kadangi riboti galutiniai terminai gali būti taikomi tik atitinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais;

13.   nurodo, kad Parlamentui turi būti reguliariai teikiami visi bendrąsias aplinkybes nurodantys dokumentai, kuriuose būtų paaiškinama, kodėl Komisija siūlo tam tikras priemones, kad jis, remdamasis pakankama informacija, pasinaudotų savo tikrinimo teise; džiaugiasi, kad Komisija, siekdama užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą specifinių įgyvendinimo priemonių svarstymo atvejais, pasirengusi pagelbėti Parlamentui, todėl ragina Komisiją Parlamento prašymu pateikti bet kokį bendrąsias aplinkybes nurodantį dokumentą, susijusį su įgyvendinimo priemonės projektu;

14.   nepritaria Komisijos požiūriui, kad Parlamentui pateikti įgyvendinimo priemonių projektai nebūtų viešai prieinami tol, kol komitete nebuvo balsuojama, ir primygtinai prašo užtikrinti jo teisę konsultuotis su bet kuriuo jo pageidaujamu subjektu visų priemonių projektų klausimais; ragina Komisiją persvarstyti savo požiūrį ir viešai skelbti visus įgyvendinimo priemonių projektus iš karto po to, kai jie oficialiai pasiūlomi;

15.   pritaria Susitarimo sudarymui ir tikisi, kad patvirtinus jis bus nedelsiant visapusiškai įgyvendintas;

16.   nusprendžia Susitarimą kaip priedą pridėti prie savo Darbo tvarkos taisyklių ir juo pakeisti Darbo tvarkos taisyklių XII priedą;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą susipažinti Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTAS

KOMISIJA

EUROPOS PARLAMENTO IR KOMISIJOS SUSITARIMAS

dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, įgyvendinimo taisyklių

Europos Parlamento informavimas

1.  Pagal Sprendimo 1999/468/EB(3) 7 straipsnio 3 dalį Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie komitetų(4) darbą laikydamasi tvarkos, užtikrinančios informacijos perdavimo sistemos skaidrumą ir veiksmingumą bei perduotos informacijos ir skirtingų procedūros etapų nustatymą. Tuo tikslu Parlamentas tuo pat metu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir komitetų nariai gauna komitetų posėdžių darbotvarkių projektus, tiems komitetams pateiktų Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka priimtų pagrindinių teisės aktų įgyvendinimo priemonių projektus, balsavimo rezultatus, posėdžių protokolų santraukas bei institucijų, kurioms priklauso valstybių narių paskirti joms atstovauti asmenys, sąrašus.

Registras

2.  Komisija sukurs visų Europos Parlamentui perduotų dokumentų registrą(5). Europos Parlamentas turės tiesioginę prieigą prie šio registro. Pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 5 dalį visų Europos Parlamentui perduotų dokumentų nuorodos skelbiamos viešai.

3.  Remiantis Komisijos pareiškime dėl Sprendimo 1999/468/EB(6) 7 straipsnio 3 dalies nustatytais įsipareigojimais ir tinkamai pasirengus techniškai, pasinaudojant 2 punkte numatytu registru bus galima visų pirma:

4.  Jei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, prasidėsiančiam nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos, Europos Parlamentas ir Komisija nusprendžia, kad sistema parengta ir veikia patenkinamai, dokumentai Europos Parlamentui perduodami elektroniniu būdu pateikiant nuorodą į 2 punkte numatytą registrą. Šis sprendimas priimamas abiejų institucijų pirmininkams pasikeičiant laiškais. Pereinamuoju laikotarpiu dokumentai Europos Parlamentui bus perduodami kaip elektroninio laiško priedas.

5.  Be to, Komisija sutinka atsakingo Parlamento komiteto prašymu siųsti Europos Parlamentui susipažinti konkrečius priemonių, įgyvendinančių pagrindinius teisės aktus, kurie, nors ir nepriimti laikantis Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos, yra ypač svarbūs Europos Parlamentui, projektus. Šios priemonės turi būti įtrauktos į 2 punkte numatytą registrą ir Europos Parlamentas turi būti informuotas apie tai.

6.  Be 1 punkte numatytų protokolų santraukų, Europos Parlamentas gali prašyti leisti susipažinti su komitetų posėdžių protokolais(7). Komisija išnagrinės kiekvieną prašymą atskirai vadovaudamasi konfidencialumo taisyklėmis, numatytomis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių(8) 1 priede.

Konfidencialūs dokumentai

7.  Konfidencialūs dokumentai bus tvarkomi vadovaujantis vidaus administravimo procedūromis, kurias kiekviena institucija parengia siekdama suteikti visas reikalingas garantijas.

Europos Parlamento rezoliucijos, remiantis Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsniu

8.  Remiantis Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsniu Europos Parlamentas rezoliucijoje, kurioje išdėsto savo motyvus, gali nurodyti, kad pagrindinio teisės akto, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos, įgyvendinimo priemonių projektas viršija tame pagrindiniame teisės akte nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus.

9.  Europos Parlamentas tokias rezoliucijas priima vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklėmis; tam jis turi turėti vieno mėnesio laikotarpį skaičiuojant nuo tos dienos, kai jis gavo galutinį įgyvendinimo priemonių projektą tomis kalbomis, kuriomis jis buvo pateiktas atitinkamo komiteto nariams.

10.  Europos Parlamentas ir Komisija sutaria, kad reikia nustatyti nuolatos taikomą trumpesnį terminą kai kurioms skubioms įgyvendinimo priemonėms, dėl kurių sprendimas siekiant patikimo valdymo turi būti priimtas per trumpesnį laikotarpį. Tai visų pirma taikytina kai kurioms priemonėms, susijusioms su išorės veiksmais, įskaitant humanitarinę ir skubią pagalbą, su sveikatos apsauga ir saugumo užtikrinimu, su transporto saugumu ir sauga ir viešųjų pirkimų taisyklių taikymo išimtimis. Komisijos nario ir atsakingo Parlamento komiteto pirmininko susitarimu nustatomos priemonių, kurioms tai taikoma, rūšys ir taikomi terminai. Šį susitarimą abi pusės gali atšaukti bet kuriuo metu.

11.  Nepažeidžiant 10 punkto nuostatų, skubiais atvejais ir patvirtinant priemones, susijusias su kasdieniniais administraciniais klausimais, ir (arba) tas priemones, kurių galiojimo laikas ribotas, bus nustatomas trumpesnis terminas. Šis terminas gali būti itin trumpas ypač skubiais atvejais, visų pirma susijusiais su visuomenės sveikata. Atsakingas Komisijos narys turi nustatyti atitinkamą terminą ir jį pagrįsti. Tokiu atveju Europos Parlamentas gali taikyti procedūrą, pagal kurią taikyti Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnį pavedama atsakingam Parlamento komitetui, kuris per atitinkamą terminą gali pateikti atsakymą Komisijai.

12.  Kai tik Komisijos tarnybos nustato, kad priemonių, numatytų 10 ir 11 punktuose, projektus gali reikėti perduoti komitetui, jos neoficialiai įspėja už tai atsakingo Parlamento komiteto (komitetų) sekretoriatą (-us). Kai tik pradiniai priemonių projektai bus perduoti komiteto nariams Komisijos tarnybos informuos Parlamento komiteto (komitetų) sekretoriatą (-us), kad šios priemonės skubios ir apie terminus, kurie bus taikomi, kai bus pateiktas galutinis projektas.

13.  Atsižvelgdamas į 8 punkte nurodytą Europos Parlamento priimtą rezoliuciją arba į 11 punkte nurodytą atsakymą, atsakingas Komisijos narys turi informuoti Europos Parlamentą arba, prireikus, atsakingą Parlamento komitetą apie veiksmus, kurių Komisija ketina imtis.

14.  10–13 punktuose numatyta informacija bus įtraukiama į registrą.

Reguliavimo procedūra su tikrinimu

15.  Kai taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, po balsavimo komitete Komisija informuoja Europos Parlamentą apie taikomus terminus. Remiantis 16 punktu šie terminai pradedami skaičiuoti tik nuo tos datos, kai Europos Parlamentas gavo projekto variantus visomis kalbomis.

16.  Kai taikomi trumpesni terminai (Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 dalies b punktas) ir skubos atvejais (Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalis), terminai skaičiuojami nuo tos datos, kai Europos Parlamentas gavo galutinį įgyvendinimo priemonių projektą tomis kalbomis, kuriomis jis buvo pateiktas komiteto nariams, jei Parlamento komiteto pirmininkas neprieštarauja. Bet kokiu atveju Komisija stengsis Europos Parlamentui kuo greičiau perduoti projekto variantus visomis kalbomis. Kai tik Komisijos tarnybos nustato, kad 5a straipsnio 5 dalies b punkte arba 6 dalyje numatytus priemonių projektus gali reikėti perduoti komitetui, jos neoficialiai įspėja už tai atsakingą Parlamento komiteto (komitetų) sekretoriatą (-us).

Finansinės paslaugos

17.  Pagal pareiškimą dėl Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalies finansinių paslaugų srityje Komisija įsipareigoja:

Be to, Komisija užtikrins, kad įsipareigojimų, kurie buvo pareikšti 2002 m. vasario 5 d. Parlamento plenarinio posėdžio metu(9), ir iš naujo patvirtinti 2004 m. kovo 31 d. plenariniame posėdyje(10) ir tų, kurie nurodyti 2001 m. spalio 2 d. Komisijos nario F. Bolkensteino laiško(11) Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkui 1–7 punktuose, būtų laikomasi visame finansinių paslaugų sektoriuje (įskaitant vertybinius popierius, bankus, draudimą, pensijas ir apskaitą).

Parlamento darbo tvarkaraštis

18.  Išskyrus atvejus, kai taikomas trumpesnis terminas, ir skubos atvejus, Komisija, perduodama įgyvendinimo priemonių projektą pagal šį susitarimą, atsižvelgs į Europos Parlamento darbo pertraukas (žiemos, vasaros ir Europos rinkimų), siekdama užtikrinti, kad Parlamentas galėtų įgyvendinti savo prerogatyvas per Sprendime 1999/468/EB ir šiame susitarime nustatytus terminus.

Europos Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas

19.  Abi institucijos patvirtina savo pasirengimą padėti viena kitai siekdamos užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą sprendžiant specialių įgyvendinimo priemonių klausimą. Šiuo tikslu administraciniu lygiu nustatomi atitinkami kontaktai.

Ankstesni susitarimai

20.  2000 m. Europos Parlamento ir Komisijos susitarimas dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB(12) įgyvendinimo tvarkos pakeičiamas. Europos Parlamentas ir Komisija mano, kad 1988 m. Plumb ir Delors susitarimas, 1996 m. Samland ir Williamson susitarimas ir 1994 m. modus vivendi(13), kiek jie yra susiję su šiomis institucijomis, yra neveiksmingi ir todėl joms netaikomi.

(1) OL L 200, 2006 7 22, p. 11. (2) OL L 256, 2000 10 10, p. 19. (3) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (4) Šiame susitarime "komitetas" reiškia komitetus, kurie buvo sudaryti pagal Sprendimą 1999/468/EB, jei aiškiai nenurodomas kitas komitetas. (5) Siektina registro sudarymo data yra 2008 m. kovo 31 d. (6) OL C 171, 2006 7 22, p. 21. (7) Žr. Europos Bendrijų Pirmos instancijos teismo 1999 m. liepos 19 d. sprendimą Rothmans prieš Komisiją (T-188/97, 1999 m. Rink. p. II-2463). (8) OL C 177 E, 2006 5 18, p. 123. (9) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 19. (10) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 446 ir Parlamento 2004 m. kovo 31 d. plenarinio posėdžio stenograma, punktas "Balsavimas". (11) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 83. (12) OL L 256, 2000 10 10, p. 19. (13) OL C 102, 1996 4 4, p. 1.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio dėl įgyvendinimo priemonių pakeitimo (2008/2027(REG))

P6_TA(2008)0190 A6-0108/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 27 d. Parlamento pirmininko laišką, kuriuo buvo perduotas tarpinstitucinis susitarimas, kurį 2007 m. gruodžio 12 d. patvirtino Pirmininkų sueiga,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo tvarkos, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 120 straipsnio 2 dalį, 201 ir 202 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0108/2008),

1.   nusprendžia atlikti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;

2.   primena, kad šis pakeitimas įsigalioja pirmą kitos mėnesinės sesijos dieną;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 81 straipsnio 4 dalies a punktas a) tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai priemonių projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiomis kalbomis; a) tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai priemonių projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiomis kalbomis. Kai taikomi trumpesni terminai (Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 5 dalies b punktas) ir skubos atvejais (Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalis) tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti, išskyrus atvejus, kai atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas tam prieštarauja, nuo tos dienos, kai Parlamentas gauna galutinį įgyvendinimo priemonių projektą tomis kalbomis, kuriomis projektas buvo pateiktas pagal Sprendimą 1999/468/EB įsteigto komiteto nariams. Tokiu atveju 138 straipsnis netaikomas;

(1) Priimti tekstai 2008 5 8, P6_TA(2008)0189.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, nuostatas dėl paramos už medvilnę schemos (COM(2007)0701 – C6-0447/2007 – 2007/0242(CNS))

P6_TA(2008)0191 A6-0166/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2007)0701),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 37 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0447/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0166/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis (2)  Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje C-310/04 panaikino Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrių, nes juo buvo pažeistas proporcingumo principas, visų pirma dėl to, kad Taryba, kuri priėmė Reglamentą (EB) Nr. 864/2004, Teisingumo Teisme neįrodė, jog įgyvendindama šiuo reglamentu įtvirtintą naują pagalbos už medvilnę schemą, ji veiksmingai pasinaudojo savo diskrecija, kuria vadovaujantis reikėjo atsižvelgti į visus šiuo atveju svarbius veiksnius ir aplinkybes, įskaitant visas su medvilnes auginimu susijusias išlaidas darbo užmokesčiui ir medvilnės valymo įmonių perspektyvumą siekiant įvertinti šios kultūros rentabilumą, ir kad Teismas negalėjo nustatyti, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neperžengdamas savo šioje srityje turimos plačios diskrecijos ribų, padaryti išvadą, kad 35 % visos teikiamos pagalbos pagal ankstesnę paramos schemą, padėtų garantuoti, kad bus pasiektas Reglamento (EB) Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamojoje dalyje numatytas ir Protokolo Nr. 4 2 dalyje numatytą tikslą atspindintis tikslas užtikrinti šios kultūros rentabilumą ir kartu tolesnį jos kultivavimą. Teismas taip pat įsakė sustabdyti minėtą panaikinimą, kol per tinkamą laikotarpį bus priimtas naujas reglamentas. (2)  Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje C-310/04 panaikino Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrių, nes juo buvo pažeistas proporcingumo principas, visų pirma dėl to, kad Taryba, kuri priėmė Reglamentą (EB) Nr. 864/2004, Teisingumo Teisme neįrodė, jog įgyvendindama šiuo reglamentu įtvirtintą naują pagalbos už medvilnę schemą, ji veiksmingai pasinaudojo savo diskrecija, kuria vadovaujantis reikėjo atsižvelgti į visus šiuo atveju svarbius veiksnius ir aplinkybes, įskaitant visas su medvilnes auginimu susijusias išlaidas darbo užmokesčiui ir medvilnės valymo įmonių perspektyvumą siekiant įvertinti šios kultūros rentabilumą, ir kad Teismas negalėjo nustatyti, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neperžengdamas savo šioje srityje turimos plačios diskrecijos ribų, padaryti išvadą, kad 35 % visos teikiamos pagalbos pagal ankstesnę paramos schemą, padėtų garantuoti, kad bus pasiektas Reglamento (EB) Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamojoje dalyje numatytas tikslas apskaičiuoti konkrečios pagalbos už medvilnę sumą taip, kad būtų užtikrintos ekonominės sąlygos medvilnę auginančiuose regionuose ir toliau ją auginti ir medvilnė nebūtų pakeista kitomis kultūromis. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 konstatuojamoji dalis (3)  Atsižvelgiant į Teismo sprendimą byloje C-310/04 reikia priimti naują specialių išmokų už medvilnę schemą. (3)  Atsižvelgiant į Teismo sprendimą byloje C-310/04 reikia priimti naują specialių išmokų už medvilnę schemą, kuri, kaip aprašyta Teismo sprendime, yra tikslas, suformuluotas Reglamento (EB) Nr. 864/2004 5 konstatuojamojoje dalyje, turėtų padėti užtikrinti pelningumą, kad būtų galima toliau tvariai auginti medvilnę. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  Medvilnė daugiausia auginama regionuose, kurių bendrasis vidaus produktas – vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir kurių ekonomika glaudžiai susijusi su žemės ūkiu. Šiuose regionuose medvilnės auginimas ir su juo susijusi medvilnės valymo pramonė yra pagrindiniai pajamų ir užimtumo šaltiniai, kurie tam tikrais atvejais sudaro daugiau kaip 80 % atitinkamo regiono veiklos. Be to, tam tikruose regionuose dirvožemio sąlygos tokios, kad agronominiu požiūriu ten per trumpą laiką negalima auginti jokių kitų kultūrų. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b)  Dabartinė pagalbos už medvilnę schema labai specifinė. Ji grindžiama Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos stojimo sutartimis ir ja siekiama remti medvilnės gamybą tam tikruose dabar nuo tos kultūros priklausančiuose Bendrijos regionuose, užtikrinti atitinkamiems gamintojams teisingas pajamas ir stabilizuoti rinką. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis (4)  Naujoji schema turi atitikti Graikijos stojimo akto 4 protokolo dėl medvilnės ("4 protokolo") 2 dalyje nustatytus tikslus, užtikrinti paramą medvilnės gamybai žemės ūkio ekonomikai svarbiuose regionuose, sudaryti sąlygas medvilnės augintojams gauti teisingas pajamas ir stabilizuoti rinką pagerinant tiekimo ir prekybos struktūrą. (4)  Naujoji schema turi atitikti Graikijos stojimo akto 4 protokolo dėl medvilnės ("4 protokolo") 2 dalyje nustatytus tikslus, užtikrinti paramą medvilnės gamybai žemės ūkio ekonomikai ir socialinei struktūrai svarbiuose Bendrijos regionuose, medvilnės augintojams, užtikrinti teisingas pajamas ir stabilizuoti rinką pagerinant tiekimo ir prekybos struktūrą. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis (5)  Reikia įvertinti visus veiksnius ir aplinkybes, dėl kurių medvilnės sektoriuje susidaro specifinė padėtis, įskaitant visus elementus, kurie yra būtini vertinant tos kultūros pelningumą. Todėl buvo pradėtas vertinimo ir konsultacijų procesas ir atlikti socialinio ir ekonominio poveikio ir aplinkos poveikio Bendrijos medvilnės sektoriui tyrimas ir medvilnės paramos schemos tyrimas, taip pat organizuoti specifiniai seminarai ir konsultacijos internetu su suinteresuotosiomis šalimis. (5)  Reikia įvertinti visus veiksnius ir aplinkybes, dėl kurių medvilnės sektoriuje susidaro specifinė padėtis, įskaitant visus elementus, kurie yra būtini vertinant tos kultūros pelningumą. Medvilnė auginama regionuose, priklausantiems regionams, atitinkantiems finansavimo kriterijus pagal konvergencijos tikslą 2007–2013 m. laikotarpiu, kuriems iš esmės būdinga žemės ūkio ekonomika ir kuriuose auginama mažai alternatyvių kultūrų. Be to, medvilnės auginimas ir su juo susijusi žemės ūkio pramonė šiuose regionuose – pagrindinis užimtumo ir gerovės šaltinis. Todėl buvo pradėtas vertinimo ir konsultacijų procesas ir atlikti socialinio ir ekonominio poveikio ir aplinkos poveikio Bendrijos medvilnės sektoriui tyrimas ir medvilnės paramos schemos tyrimas, taip pat organizuoti specifiniai seminarai ir konsultacijos internetu su suinteresuotosiomis šalimis. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis (6)  Tiesioginės paramos gamintojui atsiejimas nuo gamybos apimčių bei bendrosios išmokos schemos įvedimas yra esminiai elementai reformuojant bendrąją žemės ūkio politiką, kuria siekiama pereiti nuo kainų ir gamybos paramos politikos prie ūkininkų pajamų rėmimo politikos. Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 šie elementai pradėti taikyti keletui žemės ūkio produktų. (6)  Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 tiesioginės paramos gamintojams atsiejimas nuo gamybos apimties ir bendroji išmokos schema pradėta taikyti keletui žemės ūkio produktų. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 8 konstatuojamoji dalis (8)  Visiškai integravus paramos medvilnės sektoriui schemą į bendrosios išmokos schemą gali iškilti gana didelis pavojus, kad bus sutrikdyta medvilnės gamyba Bendrijos medvilnę gaminančiuose regionuose. Todėl dalis paramos ir toliau turėtų būti siejama su medvilnės auginimu teikiant specialią išmoką už tokia kultūra apsėtą reikalavimus atitinkantį hektarą. Paramos suma turi būti apskaičiuojama taip, kad parama padėtų pasiekti 4 protokolo 2 dalyje nurodytų tikslų ir tuo pačiu įtraukti medvilnės schemą į BŽŪP reformos procesą ir šios praktikos supaprastinimą. Todėl, atsižvelgiant į atliktus vertinimus, yra pagrįsta, kad visa valstybei narei už hektarą skiriama pagalba sudarytų 35 % nacionalinės netiesiogiai gamintojams skiriamos pagalbos. Taikant tokį pagalbos lygį galima siekti ilgalaikio medvilnės sektoriaus gyvybiškumo, skatinamas darnus vystymasis medvilnę gaminančiuose regionuose ir užtikrinamos teisingos pajamos ūkininkams. (8)  Visiškai integravus paramos medvilnės sektoriui schemą į bendrosios išmokos schemą gali iškilti gana didelis pavojus, kad bus sutrikdyta medvilnės gamyba Bendrijos medvilnę gaminančiuose regionuose. Todėl dalis paramos ir toliau turėtų būti siejama su medvilnės auginimu teikiant specialią išmoką už tokia kultūra apsėtą reikalavimus atitinkantį hektarą. Paramos suma turi būti apskaičiuojama taip, kad parama padėtų pasiekti 4 protokolo 2 dalyje nurodytų tikslų ir tuo pačiu įtraukti medvilnės schemą į BŽŪP reformos procesą ir šios praktikos supaprastinimą. Todėl, atsižvelgiant į atliktus vertinimus, yra pagrįsta, kad visa valstybei narei už hektarą skiriama pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į valstybės narės pareikštus pageidavimus ir sudarytų ne mažiau kaip 35 % nacionalinės netiesiogiai gamintojams pagal subsidiarumo principą skiriamos pagalbos. Taikant tokį pagalbos lygį galima siekti ilgalaikio medvilnės sektoriaus gyvybiškumo, skatinamas darnus vystymasis medvilnę gaminančiuose regionuose ir užtikrinamos teisingos pajamos ūkininkams. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 9 konstatuojamoji dalis (9)  Likę 65 % netiesiogiai gamintojams suteiktos valstybės pagalbos turėtų būti išmokėti pagal bendrosios išmokos schemą. (9)  Likusi netiesiogiai gamintojams suteiktos valstybės pagalbos dalis (20-65 %) turėtų būti išmokėta pagal bendrosios išmokos schemą. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 10 konstatuojamoji dalis (10)  Aplinkos apsaugos tikslais kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatytas bazinis plotas, kad būtų apriboti medvilne apsėjami plotai. Be to, reikalavimus atitinkantiems plotams turėtų būti priskiriami tik valstybės narės patvirtinti plotai. (10)  Kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatytas bazinis plotas pirmenybę teikiant vietovėms, kuriose tradiciškai auginama medvilnė, ir taip užtikrinant, kad ji būtų ir toliau auginama tuose regionuose, kuriuose medvilnės gamyba itin svarbi žemės ūkio ekonomikai. Be to, reikalavimus atitinkantiems plotams turėtų būti priskiriami tik valstybės narės patvirtinti plotai. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  Gamintojams skiriamos susietosios paramos aprėptį ir išmokų dydį reikėtų nustatyti vadovaujantis duomenimis apie tikrąją padėtį sektoriuje, kad nebūtų pažeista jo finansinė pusiausvyra. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 10 b konstatuojamoji dalis (nauja) (10b)  Kadangi esama mažai medvilnės auginimo alternatyvų, būtina numatyti pagalbos sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad medvilnę auginti būtų pelninga ir kad ją gaminantys Europos Sąjungos regionai ir toliau tai darytų. Todėl valstybėms narėms reikėtų leisti padidinti neatsietą pagalbą tais atvejais, kai auginamas plotas mažesnis negu baziniai gamybos plotai, tačiau šie veiksmai turi būti finansiškai neutralūs ir turi būti nustatyta viršutinė ūkininkams išmokamos pagalbos riba. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 11 konstatuojamoji dalis (11)  Siekiant pagerinti medvilnės valymo pramonės poreikius, pagrindinis pagalbos gavimo kriterijus turėtų būti susijęs su mažiausia reikalaujama faktiškai nuimto derliaus kokybe. (11)  Remdamosi subsidiarumo principu valstybės narės minėtose ribose turėtų nustatyti susietos pagalbos dydį ir mažiausią reikalaujamą faktiškai nuimto derliaus kokybę, kad ūkininkai galėtų ta pagalba pasinaudoti. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)  Kadangi valstybėse narėse gaminama vis mažiau medvilnės, pradėta medvilnės valymo pramonės pertvarka ir šią pertvarką reikėtų remti specialiomis priemonėmis, skirtomis užtikrinti, kad gamybą perorientuoti turinčių subjektų pereinamasis laikotarpis būtų sklandus. Todėl galėtų būti įsteigtas iš bendro medvilnės rinkos organizavimo biudžeto finansuojamas restruktūrizavimo fondas. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  Svarbu, kad būtų galima priimti paramos priemones, kurios padėtų stiprinti konkurencingumą. Šias priemones turėtų nustatyti ir finansuoti Bendrija. Valstybės narės gali pasirinkti, jų nuomone, veiksmingiausias ir jų regionų ypatumus geriausiai atitinkančias priemones ir įtraukti į savo nacionalines paramos programas. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 b konstatuojamoji dalis (nauja) (12b)  Nacionalinės paramos programos turėtų būti finansuojamos daugiausia iš lėšų, pervestų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį, ir nepanaudotų lėšų, skirtų kaip neatsieta parama. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 c konstatuojamoji dalis (nauja) (12c)  Nacionalinės paramos programos turėtų būti finansuojamos iš tam tikros procentinės susietosios paramos dalies ir iš asignavimų, kurie, sumažinus sėjamuosius plotus iki mažesnių nei baziniai plotai, nebus išmokėti kaip susietoji parama, kad nebūtų pažeista finansinė pusiausvyra sektoriuje. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 d konstatuojamoji dalis (nauja) (12d)  Priemonių, kurios galėtų būti įtrauktos į nacionalines paramos programas, sąraše yra priemonių, skirtų veislių įvairovei restruktūrizuoti ir kultūroms tobulinti siekiant gerinti medvilnės sektoriaus konkurencingumą, skatinti aplinką tausojančius gamybos būdus, remti geresnės kokybės veislių paieškos mokslinius tyrimus ir modernizuoti medvilnės valyklas. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 e konstatuojamoji dalis (nauja) (12e)  Siekiant skatinti aukščiausios kokybės medvilnės gamybą, nacionalinėse paramos programose reikia numatyti išmoką už kokybę. Ši išmoka turėtų būti laikoma finansine priemone medvilnės kokybei gerinti ir skiriama gamintojams, gaminantiems išskirtinės kokybės medvilnę, atitinkančią konkrečios valstybės narės nustatytus kriterijus, kuriais siekiama gerinti gaminių kokybę ir didinti Bendrijos medvilnės konkurencingumą. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 f konstatuojamoji dalis (nauja) (12f)  Pagal numatytą panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 864/2004 buvo pasiūlyta 22 000 000 eurų sumą (2,74 % visos paramos) priskirti antrajam ramsčiui ir skirti gamybai pertvarkyti medvilnės auginimo regionuose. Siekiant geriau panaudoti sektoriui skirtus asignavimus, tikslinga šią sumą perkelti į pirmąjį ramstį ir įtraukti į nacionalinių paramos programų finansavimo lėšas. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Nuostatos dėl medvilnės turėtų galioti iki 2013 m. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 13 b konstatuojamoji dalis (nauja) (13b)  Nuo tada, kai buvo pradėta vykdyti medvilnės sektoriaus reforma, kuri buvo patvirtinta 2004 m. ir kurią Europos Teisingumo Teismas (Sprendimas C-310/04) atšaukė, gamyba labai sumažėjo ir visos su ja susijusios šalys patyrė ekonominių nuostolių, kuriuos reikėtų deramai įvertinti, kad būtų galima atlyginti patirtą žalą. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 13 c konstatuojamoji dalis (nauja) (13c)  Kad būtų lengviau pereiti nuo dabartinės pagalbos už medvilnę schemos prie šiuo reglamentu sukurtos schemos, būtina priimti medvilnės valymo sektoriaus restruktūrizavimo priemones. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110a straipsnio 1 a dalis (nauja) Tam tikra pagalbos dalis gali būti naudojama priemonėms, kuriomis pagal medvilnę gaminančių valstybių narių pateiktų ir taikant valdymo komiteto procedūrą patvirtintų nacionalinių schemų specializuotas programas skatinamas sektoriaus gyvybingumas. Šios programos gali apimti krizių prevencijos bei jų valdymo priemones ir priemones kaimo plėtrai nepriklausančiose srityse, kuriomis siekiama užtikrinti sektoriaus gyvybingumą. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) 1782/2003 110b straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Medvilnę gaminančios valstybės narės gali nustatyti papildomas medvilnės sėjos, auginimo, derliaus nuėmimo ir pristatymo medvilnės valykloms sąlygas, kad vietovėse, kuriose auginama medvilnė, būtų galima ir toliau ją auginti ir ji nebūtų pakeista kitomis kultūromis. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) 1782/2003 110c straipsnio 1 dalies 2 įtrauka –  Graikijos – 370 000 ha, –  Graikijos – 270 000 ha, Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110c straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai 2.  Pagalbos dydis už reikalavimus atitinkantį hektarą: 2.  Pagalbos, kuri sudaro ne mažiau kaip 35 proc. visų išmokų ūkininkams, dydis už reikalavimus atitinkantį hektarą: Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) 1782/2003 110c straipsnio 2 dalies įtrauka –  Graikijai – 594 EUR už 300 000 hektarų ir 342,85 EUR už likusius 70 000 hektarų, –  Graikijai – nuo 750 EUR, Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110c straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Tačiau Graikijos atveju, siekiant neviršyti visos 202,2 mln. EUR sumos, proporcingai sumažinama pagalbos suma nustatyta už tą nacionalinio bazinio ploto dalį, kurią sudaro 70 000 hektarų. Išbraukta. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) 1782/2003 110c straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Jeigu atitinkamoje valstybėje narėje reikalavimus atitinkantis medvilnės plotas mažesnis negu pirmoje pastraipoje nustatytas bazinis plotas, antroje pastraipoje nurodyta tai valstybei narei skiriama pagalba didinama proporcingai neapsėtai bazinio ploto daliai iki ribos, nustatomos 144 straipsnyje numatyta tvarka. Visos sumažėjus gamybai sutaupytos lėšos skiriamos nacionalinėms paramos programoms. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110d straipsnio 1 dalies 5 a įtrauka (nauja) – imasi rinkos krizių valdymo priemonių. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110e a straipsnio (naujo) 1 dalis (nauja) 110ea straipsnis Nacionalinės paramos programos 1.  Konkurencingumui didinti nustatomos nacionalinės paramos programos. Bendrija nustato ir finansuoja reikalavimus atitinkančius veiksmus. Valstybės narės pasirenka priemones, kurios, jų manymu, veiksmingos ir geriausiai atitinka jų regioninius ypatumus. Visos šios priemonės galėtų apimti medvilnės valymo pramonės restruktūrizavimo fondą. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110e a straipsnio (naujo) 2 dalis (nauja) iš asignavimų, kurie, sumažinus sėjamuosius plotus iki mažesnių nei baziniai plotai, nebus išmokėti kaip susietoji parama, kad nebūtų pažeista finansinė pusiausvyra sektoriuje 2.  Nacionalinės paramos programos finansuojamos skiriant joms ne mažiau kaip 1 proc. (bazinę normą) visos susietosios paramos sumos. Prie šių lėšų prisideda nepanaudoti asignavimai susietajai paramai, atsiradę sumažinus kiekvienoje valstybėje narėje sėjamuosius plotus iki mažesnių nei baziniai plotai. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110e a straipsnio (naujo) 3 dalis (nauja) 3.  Į nacionalinių paramos programų lėšas įtraukiama gamybai pertvarkyti medvilnės auginimo regionuose skirti 22 000 000 EUR (2,74 proc. visos paramos), kurie buvo perkelti į antrąjį ramstį. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110e a straipsnio (naujo) 4 dalis (nauja) 4.  Valstybės narės gali pasirinkti, kad pagal nacionalines programas bus finansuojamos priemonės, skirtos galimo gamybos apimties mažėjimo pasekmėms švelninti, veislių įvairovei restruktūrizuoti, ar priemones, skirtas kultūrai tobulinti, siekiant pagerinti produkto konkurencingumą. Parama skiriama aplinką tausojantiems auginimo būdams, siekiant racionaliau naudoti vandens išteklius ir kuo labiau sumažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą; skatinami moksliniai tyrimai, skirti kokybiškesnėms medvilnės veislėms išvesti, ir pirmenybė teikiama medvilnės valykloms pertvarkyti ir modernizuoti. Valstybės narės gali skirti išmoką už kokybę gamintojams, gaminantiems išskirtinės kokybės medvilnę, pagal konkrečios valstybės narės nustatytus specialiuosius kriterijus. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110e a straipsnio (naujo) 5 dalis (nauja) 5.  Pagal nacionalines paramos programas gali būti finansuojamos politikos priemonės, kuriomis siekiama prognozuoti klimato kaitos poveikį medvilnę gaminantiems regionams, šį poveikį mažinti ir su juo kovoti. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 143d straipsnis 1a)  143d straipsnis išbraukiamas. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 155 straipsnio a punktas 1b)  155a straipsnis keičiamas taip: "Ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai pranešimą dėl šio reglamento [...] alyvuogių aliejaus, alyvuogių ir alyvmedžių giraičių, tabako ir apynių sektoriuose įgyvendinimo, prie kurio prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai. Šio reglamento nuostatos dėl medvilnės lieka galioti iki 2013 m."

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos

P6_TA(2008)0192 RC-B6-0209/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių(1) ir į dvi savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijas dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį(2) ir dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl gaminių ir ypač žaislų saugos(4),

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d.(5), į 2006 m. spalio 26 d.(6) ir į 2007 m. vasario 14 d.(7) rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, ypač į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo nuostatas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 9 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) posėdžio metu patvirtintus bendrą pranešimą ir pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Parlamentas ir Jungtinių Valstijų Kongresas nuolat pabrėžė būtinybę baigti formuoti transatlantinę rinką iki 2015 m.,

B.   kadangi taika, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, tarptautinė teisė, tausi ekonomika bei tvarus vystymasis yra bendros vertybės, kuriomis grindžiama transatlantinė partnerystė – ES išorės ir jos vykdomos pasaulinės ekonomikos politikos kertinis akmuo,

C.   kadangi transatlantinių santykių partneriai atlieka dominuojantį vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir todėl jie dalijasi atsakomybe už pasaulio ekonomikos valdymą ir už jos problemų sprendimą,

D.   kadangi stipri ir veiksminga ES ir JAV partnerystė yra itin svarbi pasaulinės raidos formavimo bendrųjų vertybių pagrindu priemonė, grindžiama veiksmingo daugiašališkumo ir tarptautinės teisės principais; kadangi norint pasiekti šį tikslą partnerės turi užsitikrinti tvirtą ir nuoseklią politinę lyderystę,

1.   pabrėžia, kad glaudi transatlantinė partnerystė yra svarbiausia priemonė globalizacijos modeliavimui atsižvelgiant į bendrąsias vertybes ir užtikrinant nešališką politinę ir ekonominę tvarką pasaulyje; pakartoja savo požiūrį, kad funkcionali ir konkurencinga transatlantinė rinka yra tvirtos transatlantinės partnerystės, kuria remdamosi ES ir JAV galėtų bendromis jėgomis spręsti pasaulinius politinius ir ekonominius uždavinius, pagrindas;

2.   tvirtai remia transatlantinės ekonominės integracijos stiprinimo procesą, kuris prasidėjo 2007 m. viršūnių susitikime patvirtinus ES ir JAV transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo programą ir įsteigus TET, kurios funkcija – stebėti, kaip vykdoma programoje numatyta veikla, ir ją spartinti;

3.   palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgusi į Parlamento rekomendaciją, nusprendė atlikti studiją, kurios rezultatai turi paaiškėti 2008 m., ir nustatyti bei pašalinti kliūtis, trukdančias galutinai suformuoti transatlantinę rinką; yra įsitikinęs, kad ši studija turėtų būti platinama abipus Atlanto; ragina Komisiją užtikrinti, kad, prieš pateikiant kokias nors konkrečias išvadas, kuriomis remdamasi TET rengs ateities rekomendacijas, transatlantinės rinkos sukūrimo tyrimų rezultatai būtų aptarti su susijusių Parlamento komitetų atstovais;

4.   laikosi nuomonės, kad 2009 m. vyksiančiam ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui abiejų šalių administracijos turėtų parengti išsamų planą, kuriame būtų nurodyta, kaip, siekiant suformuoti transatlantinę rinką, turėtų būti vykdomi ilgalaikiai įsipareigojimai, ir kuriame kiekvienam sektoriui numatytas specialus laikotarpis;

5.   teigiamai vertina TET iki šiol pasiektą pažangą prisiimant politinę atsakomybę už nustatomus prioritetus ir rengiamus prekybos ir investicijų kliūčių šalinimo susitarimus bei skatinant transatlantinės rinkos konkurencingumą;

6.   yra įsitikinęs, kad rezultatai, kurių pasiekta įsteigus TET, rodo, jog transatlantinė rinka negali būti grindžiama vien administraciniu darbu, taigi siekiant šio tikslo būtina vadovautis tvirtomis ir nenutrūkstamomis gairėmis; ragina TET ir toliau ryžtingai dirbti;

7.   pabrėžia, kad labai svarbu remti šį įsibėgėjantį procesą per 2008-uosius ir 2009-uosius rinkimų metus, ir užtikrinti, kad abi partnerės toliau sparčiai siektų bendrų tikslų ir kad vykdomieji abiejų šalių organai toliau laikytųsi įsipareigojimo siekti galutinio tikslo;

8.   pabrėžia, kad 2008 m. gegužės 14 d. Briuselyje vyksiančio TET posėdžio prioritetas – apčiuopiamos pažangos siekis, ypač apskaitos standartų, prekybos vertybiniais popieriais, perdraudimo, saugaus importo, tiekėjų atitikties deklaracijų ir paukštienos, kuriai taikomos apsaugos nuo ligų sukėlėjų procedūros, importo srityse; tačiau mano, kad šioje rezoliucijoje būtina nurodyti ir keletą kitų susijusių klausimų, kuriuos TET turėtų spręsti ateityje;

9.   ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie pirmiau minėto tyrimo išvadas;

Finansinės paslaugos

10.   pritaria Reglamente (EB) Nr. 1569/2007(8), 2007 m. rugsėjo 26 d. Komisijos laiške JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai dėl leidimo priimti užsienio akcijų leidėjų parengtas finansines ataskaitas, parengtas remiantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) ir nederinant jų su JAV visuotinais pripažintais apskaitos standartais, ir savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje(9) dėl tarptautinių atskaitomybės standartų, kurioje pabrėžiama, kad "Komisijos sprendime bet kuriuo atveju bus numatyta, kad ES emitentai visose trečiosiose šalyse turi teisę vadovautis ES priimtais TFAS", išdėstytam požiūriui;

11.   yra įsitikinęs, kad abipusis JAV ir ES vertybinių popierių rinkų pripažinimas būtų svarbus žingsnis pirmyn bei pagerintų transatlantinės rinkos efektyvumą užtikrinant ES ir JAV geresnę prieigą prie platesnės ir gilesnės rinkos; tačiau pabrėžia, kad šis projektas turėtų būti dvišalio susitarimo rezultatas ir kad turėtų būti sudarytas JAV ir ES pagrindų susitarimas, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgiama į ES teisės aktus dėl finansų rinkų priežiūros, taip pat, kad Komisija turėtų skatinti valstybes nares nesudarinėti dvišalių susitarimų su JAV, kadangi dėl to kiltų grėsmė vienodoms ES lygmeniu nustatytoms galimybėms;

12.   pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti finansų stabilumą; todėl primena, kad svarbų vaidmenį atlieka Tarptautinis valiutos fondas (TVF); atkreipia dėmesį į trūkumus, kurie atsiskleidė nesenai kilusi sumaiščiai finansų rinkose, ypač į problemas, susijusias su svarbiausiose finansų rinkose užsitęsusiomis krizėmis, su vis nestabilesniu valiutos kursų reguliavimu ir prekybos ryšiais, su užsitęsusia arba atsinaujinančia skolų krize kai kuriose skurdžiausiose šalyse ir su vis didesniais turto skirtumais tarp šalių arba jų viduje; laikosi nuomonės, kad gyvybiškai svarbu stiprinti JAV ir ES priežiūros institucijų bendradarbiavimą;

13.   pritaria Finansų stabilumo forumo ir TVF siūlymui nustatyti bendras sumaišties finansų rinkose priežastis ir tikisi, kad abi pusės įgyvendins Finansų stabilumo forumo darbo grupės rinkos ir institucinio atsparumo klausimais išvadas ir politikos rekomendacijas; tačiau mano, kad tai tik papildomi darbai, kurie neturėtų pakeisti svarstymų ir sprendimų dėl atitinkamų ES ir JAV politinių priemonių;

14.   ragina JAV ir toliau informuoti ES apie pažangą, pasiektą JAV įgyvendinant pagal Bazelio II susitarimą numatytą sistemą; primena, kad, nustatant pasaulines taisykles tarptautiniu mastu veikiantiems finansų rinkų dalyviams ar jas keičiant, labai svarbus suderintas požiūris; todėl yra įsitikinęs, kad, norint pasaulyje išsaugoti vienodas galimybes, JAV būtinai turėtų įgyvendinti pagal Bazelio II susitarimą numatytą sistemą;

15.   teigiamai vertina JAV Kongreso pateiktą pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį būtų sukurta Federalinė draudimo informacijos tarnyba prie JAV Finansų ministerijos; yra įsitikinęs, kad tai ir JAV Finansų ministerijos pateiktas planas yra svarbūs žingsniai siekiant abipusio abiejose Atlanto pusėse teikiamų finansinių paslaugų reglamentavimo principų pripažinimo; pripažįsta, kad dar reikia susitarti dėl daugelio punktų ir spręsti itin svarbų perdraudos garantijų klausimą; taip pat tiki, kad glaudesnis parlamentinis bendradarbiavimas leistų pasiekti sistemos "Mokumas II" tikslus;

ES ir JAV prekyba bei bendradarbiavimas reguliavimo srityje

16.   pabrėžia, kad nustačius vienodus prekybos investicijų standartus, kaip aptarta 2007 m. lapkričio mėn. vykusiame TET posėdyje dėl gairių, pagal kurias 2009 m. būtų pasiektas abipusis ES ir JAV prekybos partnerystės susitarimų pripažinimas, turi būti užtikrinti aukšti socialiniai, aplinkos ir sveikatos priežiūros standartai;

17.   pakartoja, kad įvairios netarifinės prekybos ir investicijų kliūtys susijusios su sąmoninga teisėkūros institucijų veikla, kurią vykdant siekiama su socialine, sveikatos priežiūros, kultūros ar aplinkosaugos sritimis susijusių tikslų, taigi šios kliūtys neturėtų būti šalinamos neparengus atitinkamo teisės akto; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad stebėdami standartų derinimo ir prekybos bei investicijų kliūčių šalinimo procesą svarbų vaidmenį atlieka Europos Parlamentas ir JAV Kongresas;

18.   pabrėžia, kad importuotų gaminių sauga taip pat turėtų būti priskirta prie prioritetinių klausimų, svarstomų TET; laikosi nuomonės, kad apskritai gyventojų pasitikėjimą atviros prekybos aplinka galima užtikrinti tik deramai rūpinantis jų sveikata ir saugumu; ragina JAV vartojimo prekių saugos komisiją naudotis jai suteikta didesne laisve keistis su konkrečiais atvejais susijusia informacija, tačiau siūlo TET parengti įpareigojančią bendradarbiavimo priemonę, pagal kurią būtų numatyta informacijos, susijusios su gaminių sauga, mainų sistema ir palengvinta informacijos mainų procedūra bei siekiama sukurti bendrą bendradarbiavimo veiksmų programą; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ir JAV muitinės ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, siekiant, kad būtų užtikrinta tinkama sienų kontrolė išvengiant bergždžios biurokratinės naštos ir užkirstas kelias į rinką pavojingiems gaminiams, ypač pavojingiems žaislams; ragina ES valstybes nares ir JAV užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi gaminių, ypač žaislų, saugos teisės aktų ir vykdoma griežtesnė nacionalinė patikra; pabrėžia glaudaus ES ir JAV bendradarbiavimo būtinybę siekiant užtikrinti, kad Kinija ir kitos trečiosios šalys savo gaminiams taikytų aukštesnius, ES ir JAV saugos reikalavimus atitinkančius standartus, ypač kai tai susiję su žaislais, ir siekiant įtikinti minėtąsias šalis, kad gaminių sauga yra sudėtinė gamybos ir gaminių platinimo procesų dalis;

19.   ragina suteikti daugiau informacijos apie atnaujintą JAV vartojimo prekių saugos teisės aktą ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad, remiantis šiuo teisės aktu, taikomi privalomos saugos reikalavimai, pagal kuriuos trečiosios šalys atlieka gaminių patikrinimą, taigi Europos įmonės susidurtų su nauja reguliavimo našta; siekdamas, kad būtų išvengta pakartotinų procedūrų, ragina tęsti diskusijas dėl abipusio pripažinimo;

20.   pažymi, kad saugi prekyba itin svarbi dar labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje, tačiau yra įsitikinęs, kad pasiūlymas tikrinti visus be išimties laivais iš užjūrio įvežamus krovinius siekiant išvengti teroristų keliamos grėsmės yra nebūtina ir nepagrįsta priemonė; todėl ragina Kongresą atšaukti šį pasiūlymą, kadangi yra įsitikinęs, jog konteinerių saugos iniciatyva, pagal kurią tikrinami ypač pavojingi laivais gabenami konteineriai, yra pakankama priemonė saugiam tarptautiniam jūrų transportui užtikrinti;

21.   jei įmanoma, ragina Komisiją TET susitarti dėl bendrų pasaulinių standartų; yra įsitikinęs, kad įgyvendinus bendrus automobilių saugos standartus (Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos bendrasis techninis reglamentas) labai sumažėtų automobilių pramonės, kurios dėka ES ir JAV sukuriama daugiausia darbo vietų, išlaidos;

22.   ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšių technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abipusio pripažinimo procedūras;

23.   toliau remia Komisiją, siekiančią bendro susitarimo dėl importuojamų produktų, kurie turėtų būti ženklinami pagal Jungtinės Karalystės ir metrinę matų sistemas, ir primygtinai tvirtina, kad būtina pripažinti matavimo vienetus, kurie priimti pagal tarptautinius standartus, ypač siekdamas, kad JAV pripažintų tik pagal metrinę matų sistemą ženklinamus produktus; mano, kad tai padėtų gerinti Europos, JAV ir trečiųjų šalių įmonių masto ekonomiją ir kad tai būtų ypač naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

24.   ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą pasaulyje sprendžiant klausimą dėl suderintos cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistemos, siekiant įgyvendinti JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtus tarptautinius kriterijus; mano, kad vienas svarbesnių sistemos tikslų – sudaryti geresnes sąlygas prekybai ir didinti vartotojų apsaugą, taigi reikalauja, kad pasaulinė suderinta cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistema būtų vienu metu darniai įgyvendinama ES ir JAV;

25.   atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant įvairią verslo veiklą, ypač elektroninių ryšių srityje, itin svarbūs asmens duomenys; pabrėžia, kad sparčiai didėja asmens duomenų ir pridėtinės vertės operacijų, kurioms atlikti reikalingi asmens duomenys, ekonominė vertė; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu bei su JAV Federaline prekybos komisija parengti transatlantinius duomenų apsaugos principus; be to, ragina TET skubiai parengti visuotinius duomenų apsaugos standartus siekiant užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą ir teisinį aiškumą įmonėms;

Žemės ūkio klausimai

26.   ragina kuo greičiau rasti sprendimą, susijusį su vykstančiomis diskusijomis dėl draudimo iš JAV į ES importuoti paukštieną, kuri, siekiant užtikrinti apsaugą nuo ligų sukėlėjų, buvo apdorota; pripažįsta, kad sprendžiant vartotojų apsaugos ir informavimo klausimus būtina tinkamai konsultuotis su mokslininkais; taip pat pripažįsta, kad vadovaudamasis Europos teisės aktais Europos paukštininkystės sektorius nemažai investavo siekdamas kovoti su salmonelės užkratu visoje gamybos grandinėje; laikosi nuomonės, jog nei vienas iš įmanomų sprendimų neturėtų iškraipyti konkurencijos;

27.   yra įsitikinęs, kad Bendrijos sprendimas drausti importuoti jautieną, kurios sudėtyje yra hormonų, visiškai pagrįstas moksliniais tyrimais, ir ragina JAV nedelsiant atšaukti Europos prekėms taikomas sankcijas;

28.   pabrėžia, kad, vadovaujantis atsargumo principu ir atsižvelgiant į genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsekamumo ir GMO turinčių produktų ženklinimo svarbą, būtina taikyti bendrą leidimų išdavimo procedūrą visoms maisto prekėms ir pašarams, kurių sudėtyje esama GMO, kad vartotojai būtų informuoti ir galėtų rinktis;

29.   ragina užmegzti dialogą ir aptarti pastarojo meto permainas žemės ūkio rinkose, ypač susijusias su biržos prekių kainų svyravimu, su tarpiniu bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įvertinimu (ES BŽŪP būklės patikrinimu), su JAV ūkių įstatymo projektu, su anticikliniais mokėjimais, su vis kaimo plėtros svarbos didėjimu ir su kompleksinio paramos susiejimo priemone;

Bendradarbiavimas įgyvendinant energetikos, pramonės ir mokslo politiką

30.   ragina stiprinti strateginį transatlantinį bendradarbiavimą energetikos, pramonės ir mokslo politikos srityse; pabrėžia energetikos klausimo, energijos šaltinių ir tiekimo kelių įvairinimo, saugios energetikos rėmimo, infrastruktūros, rinkos dėsniais grindžiamos energetikos politikos skatinimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad abipus Atlanto vis aktyvesnės diskusijos prekybos anglies dioksido taršos leidimais klausimu;

31.   pabrėžia būtinybę stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą reguliavimo ir mokslo srityse sprendžiant biokuro ir biomasės klausimus bei skatinti transporto sektoriuje bendrai naudoti alternatyvius ir tausaus kuro šaltinius; ragina TET tęsti bendrų su Brazilija biokuro standartų nustatymo darbą ir ypač daug dėmesio skirti aplinkos tvarumui ir pasaulinėms maisto saugos problemoms;

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Dohos vystymosi darbotvarkė

32.   ragina Komisiją veikti ir užtikrinti, kad TET padėtų sėkmingai įgyvendinti Dohos vystymosi darbotvarkę; mano, kad tai, jog ES ir JAV dominuoja pasaulio prekyboje (šiuo metu 60 proc.), naudinga pasaulio prekybos sistemai ir jos visai struktūrai;

33.   rekomenduoja Komisijai įvertinti, ar TET domintų dvišalė prekybos ginčų sprendimo procedūra; pažymi, kad, nors prekybos ginčų kyla tik dėl 2 proc. ES ir JAV prekybos operacijų, kai kurie iš šių ginčų labai kenkia ir itin brangiai kainuoja;

34.   rekomenduoja Komisijai TET aptarti, kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant sudaryti nuoseklesnius dvišalius prekybos susitarimus ir daugiašales PPO prekybos taisykles, siekiant, kad visi galėtų naudotis darnesne ir paprastesne tarptautinės prekybos sistema; ragina Komisiją aptarti, kaip ES ir JAV galėtų derinti savo veiksmus pasirašydamos su trečiosiomis šalimis dvišalius susitarimus, susijusius su "ne į pelną orientuotos ekonomikos" klausimais, pvz., su prekyba ir aplinka, prekyba ir socialiniais standartais, prekyba ir darbo teise;

35.   ragina Komisiją kuo skubiau sukurti visapusišką koncepciją, kuria būtų remiamasi pasaulio prekybos derybose sprendžiant Europai svarbius klausimus, ypač tuos, kurie susiję su socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis, su geografinių nuorodų pripažinimu ir jų apsauga, su gyvūnų gerove, su importuojamų gyvulinių ir augalinių produktų būkle, siekiant, kad Europos gamintojai būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

36.   ragina Komisiją kreiptis į TET su prašymu parengti bendradarbiavimo įgyvendinant intelektinės nuosavybės teises (INT) pažangos ataskaitą ir suteikti informacijos apie priemones, kurių ketinama imtis skatinant bendradarbiavimą kovos su klastojimu ir piratavimu srityse; ragina parengti aiškų planą ir nurodyti, kokių priemonių ketinama imtis siekiant palengvinti abipusį tarptautinių teisės aktų dėl patentų pripažinimą;

37.   ragina TET pritarti Dohos deklaracijai dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, aspektų susitarimo (TRIPS susitarimo), kuriuo vadovaujantis būtų lengviau įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų šalyse, neturinčiose galimybių gaminti medikamentus; ragina Komisiją kelti klausimą dėl JAV ketinimo į visus dvišalius susitarimus, dėl kurių deramasi su besivystančiomis šalimis, įtraukti nuostatas, pagal kurias šios šalys atsisakytų teisės naudotis Dohos susitarime numatyta TRIPS nuostata; remiantis pastarąja nuostata minėtosios šalims leidžiama gaminti ir importuoti nepatentuotus vaistus, kurie būtini kovojant su didžiausiomis visuomenės sveikatos problemomis (AIDS, tuberkulioze ir t. t.);

38.   mano, kad nepriklausomai nuo Dohos plėtros darbotvarkės proceso rezultatų sprendžiant bendradarbiavimo reguliavimo srityje klausimą ir pamažu šalinant netarifines kliūtis ypač svarbi transatlantinės rinkos koncepcija, pagal kurią užtikrinamas nenutrūkstamas pasaulinės prekybos integracijos siekis;

39.   mano, kad svarbiausia Europos atstovų TET užduotis – įtikinti ES transatlantinius partnerius, kad būtina iki 2012 m. nustatyti veiksmingą, griežtą ir teisiškai įpareigojančią tvarką, kuri įsigaliotų pasibaigus Kioto protokolo galiojimo laikui ir pagal kurią būtų ribojamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ragina parengti visapusišką transatlantinį investavimo į saugios ir ekologiškos energijos gamybą ir šios energijos gamybos technologijų mainų projektą;

Regionų vystymasis

40.   pabrėžia, kad tolesnė transatlantinės ekonomikos integracijos pažanga gali daryti teigiamą poveikį tvariam regionų vystymuisi, ir mano, kad užtikrinus šią pažangą būtų lengviau siekti Lisabonos strategijos tikslų ir užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas užtikrinti, kad pasiekus šią pažangą būtų prisidėta prie darnaus ir tvaraus visų ES teritorijų vystymosi ir kad būtų vadovaujamasi Europos principu, pagal kurį užtikrinama universali prieiga prie visuotinės svarbos paslaugų;

41.   ragina abi šalis svarstyti galimybę pradėti nuolatinį ES ir JAV dialogą regioninės politikos klausimais, kadangi taip būtų galima aptarti naujus regioninės politikos metodus, keistis pažangiąja patirtimi, inter alia, mokslinių tyrimų ir vystymosi srityse, taip pat ieškoti priemonių bendroms problemoms, pvz., susijusioms su klimato kaita, didėjančiomis elektros energijos kainomis ir kt., spręsti;

Būsimoji transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo darbotvarkė ir struktūriniai patobulinimai

42.   ragina į artimiausių transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo posėdžių darbotvarkę įtraukti diskusijas dėl JAV konteinerių tikrinimo taisyklių siekiant gilesnio Europos Parlamento ir JAV Kongreso tarpusavio supratimo šiuo klausimu; taip pat pabrėžia būtinybę transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo metu svarstyti PPO parengtą darbotvarkę, kuri turėtų būti įgyvendinama pasibaigus Dohos derybų raundui, ir surengti diskusijas dėl žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir socialinių teisių aspektų dvišaliuose prekybos susitarimuose, kaip pavyzdį, inter alia, nurodant naujausią JAV dvišalį susitarimą su Peru, kuriame numatytos išsamios ir įpareigojančios darbo standartų nuostatos;

43.   pabrėžia, kad itin svarbų vaidmenį remiant šį procesą atlieka JAV Kongresas ir Europos Parlamentas ir kad bet kokias netarifines kliūtis gali pašalinti tik teisės aktų leidėjai; pageidautų organizuoti metines gerai parengtas Europos Parlamento diskusijas TET svarstytų klausimų pažangai ir jų struktūrai aptarti;

44.   todėl ragina ES ir JAV vadovus bei TET pirmininkus atsižvelgti į šį itin svarbų teisės aktų leidėjų vaidmenį, atliekamą siekiant užtikrinti ilgalaikę proceso sėkmę, ir ragina juos į TET darbą visapusiškai ir tiesiogiai įtraukti transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo atstovus; kartu pripažįsta svarbų verslo ir vartotojų interesų grupių, kurios teikia pastabas ir specialią informaciją, indėlį į TET darbą; tačiau laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turi būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;

45.   atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigta patarėjų grupė, kurią sudaro transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo, transatlantinio verslo dialogo ir transatlantinio vartotojų dialogo atstovai; itin vertina teisės aktų leidėjų ir interesų grupių indėlį į sėkmingą pirmąjį TET susitikimą, kuris vyko 2007 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad artimiausiu metu daugiau svarbos įgis darbuotojų ir aplinkos dialogas; ragina transatlantinio darbuotojų ir aplinkos dialogo vadovus įtraukti į patarėjų grupę;

46.   pakartoja savo ketinimą stiprinti abiejų parlamentų dialogą ir ragina juos kuo anksčiau imtis iniciatyvos, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su bet kokiomis būsimomis taisyklėmis, kurias, siekdamos ankstyvuoju etapu spręsti politinės atskaitomybės problemą, parengė pasaulinės savireguliavimo institucijos;

47.   yra įsitikinęs, kad tai esminiai klausimai, kuriuos sprendžiant nacionalinių parlamentų nariai nuolat informuojami apie permainas; ragina Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šios priemonės būtų patvirtintos;

o
o   o

48.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Transatlantinės ekonomikos tarybos sekretoriatui, valstybių narių parlamentams ir JAV Kongresui.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 670. (2) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 226. (3) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0412. (5) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 120. (6) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 439. (7) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 344. (8) 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1569/2007, nustatantis trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB (OL L 340, 2007 12 22, p. 66). (9) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0527.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2007/2274(INI))

P6_TA(2008)0193 A6-0153/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į devintąją Europos Sąjungos metinę žmogaus teisių ataskaitą – 2007 m.(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177 ir 300 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus(2),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–   atsižvelgdamas į visas JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus,

–   atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių priemones, ypač į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, Afrikos moterų teisių fakultatyvinį protokolą, Amerikos žmogaus teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją;

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d., ir į savo rezoliucijas, susijusias su TBT(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir į 2005 m. Europos Sąjungos planą dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų(4),

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ar bausmes,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo bei į jos fakultatyvinį protokolą,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(5),

-   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (EB ir AKR) partnerystės susitarimą ir peržiūrėtą susitarimą(6),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(7) (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę),

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje,

-   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) penktosios ir septintosios sesijų, priimtas atitinkamai 2007 m. birželio 7 d.(8) ir 2008 m. vasario 21 d.(9) , ir dėl derybų dėl JTŽTT rezultatų,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų Europos Sąjungos susitarimuose(10),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.(11) ir 2007 m. balandžio 26 d.(12) rezoliucijas dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės ir 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

-   atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lytinių organų žalojimo(13), kurioje tvirtinama, kad bet koks moterų lytinių organų žalojimas yra smurtas prieš moteris ir jų žmogaus teisių pažeidimas,

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos(14), įskaitant moterų teises, kurios turi būti aiškiai sprendžiamos dialogų žmogaus teisių klausimais metu,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės internete(15),

-   atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas, priimtas skubiais žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejais,

–   atsižvelgdamas į ES NVO Žmogaus teisių diskusijų forumo, vykusio 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje, išvadas,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos, kurią Europos bendrija ir dauguma jos valstybių narių pasirašė 2007 m. kovo 30 d. ir kurioje nustatoma pareiga įtraukti neįgalių asmenų interesus ir problemas į trečiųjų šalių atžvilgiu vykdomus veiksmus žmogaus teisių srityje,

-   atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacinį pranešimą dėl negalios ir vystymosi Europos Sąjungos delegacijoms ir tarnyboms, paskelbtą 2004 m. liepos mėn.,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų priimtą Žmogaus teisių gynėjų deklaraciją ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių gynėjų klausimais veiklą,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio mėn. priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(16), dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose ir žmogaus teisių gynėjų, taip pat dėl mirties bausmės, kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir dėl vaiko teisių skatinimo ir apsaugos,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,

-   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6–0153/2008),

A.   kadangi devintojoje 2007 m. Tarybos ir Komisijos Europos Sąjungos metinėje žmogaus teisių ataskaitoje pateikiama bendra Europos Sąjungos institucijų Europos Sąjungoje ir už jos ribų vykdomos veiklos žmogaus teisių srityje apžvalga,

B.   kadangi šioje rezoliucijoje numatyta ištirti ir įvertinti Komisijos, Tarybos ir Parlamento veiklą žmogaus teisių srityje ir reikiamais atvejais pateikti konstruktyvios kritikos,

C.   kadangi Europos Sąjungos vidaus praktika žmogaus teisių srityje neabejotinai daro tiesioginį poveikį jos reputacijai ir sugebėjimui vykdyti veiksmingą išorės politiką,

D.   kadangi žmogaus teisės ir jų apsauga yra neišvengiamai susijusios su – ir turėtų būti skatinamos kartu su – teisinės valstybės, demokratinio valdymo, valdžių padalijimo ir politinio atskaitingumo principais, taip pat su politinėmis teisėmis, kurios gali sudaryti galimybes jų turėtojams patiems ginti savo žmogaus teises,

E.   kadangi derybų dėl dvišalių arba regioninių prekybos susitarimų ir jų įgyvendinimo metu, net ir su svarbiais prekybos partneriais, turi būti stengiamasi sutelkti didesnį dėmesį į pagarbą svarbiausioms žmogaus teisėms, ypač politinėms teisėms,

F.   kadangi teisingumas, laisvė, demokratija ir teisinė valstybė, užtikrinantys pagrindines laisves ir žmogaus teises, yra ilgalaikės taikos ramsčiai ir kadangi ilgalaikė taika negali būti pasiekta sudarant susitarimus su subjektais, kurie atsakingi už sistemingus žmogaus teisių arba THT pažeidimus,

G.   kadangi žmogaus teises skatinančioms politikos kryptims įvairiuose pasaulio regionuose tebėra iškilęs pavojus, nes žmogaus teisių pažeidimai neišvengiamai susiję su pažeidėjų pastangomis sumažinti bet kurios jas skatinančios politikos krypties poveikį, ypač šalyse, kuriose žmogaus teisių pažeidimai yra itin svarbus išlaikant valdžioje nedemokratinę vyriausybę,

H.   kadangi besivystančiose šalyse 82 proc. neįgalių asmenų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos ir toliau patiria sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant teisės gyventi pažeidimą ir nežmonišką arba žeminantį elgesį, ir kadangi ypatingą susirūpinimą kelia vaikų su negalia padėtis,

I.   kadangi pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įstatus "galimybė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ir socialinių sąlygų" ir kadangi visų žmonių sveikata yra labai svarbi siekiant taikos ir saugumo,

1.   apgailestauja, kad Europos Sąjunga vis dar nevykdo nuoseklios politikos be nuolaidų, kuria būtų remiamos ir skatinamos žmogaus teisės visame pasaulyje, ir pabrėžia, kad būtina veiksmingiau vykdyti tokią politiką; mano, kad turi būti padaryta akivaizdi pažanga siekiant užtikrinti griežtą galiojančių ES nuostatų žmogaus teisių klausimais laikymąsi;

2.   mano, kad siekiant akivaizdžiai pagerinti žmogaus teisių skatinimą, turėtų būti imtasi priemonių, stiprinančių ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kuriai dažnai kliudo vyraujantys valstybių narių nacionaliniai interesai, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus teisių skatinimas būtų laikomas prioritetu, taip pat užtikrinti griežtą žmogaus teisių skatinimo, kaip BUSP tikslo, apibrėžto Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimą;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją dėti didesnes pastangas, kad būtų pagerinti Europos Sąjungos gebėjimai greitai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir kad visose Europos Sąjungos išorės politikos kryptyse nuolatos būtų atsižvelgiama į žmogaus teisių politiką, vykdomą trečiųjų šalių atžvilgiu, ir visų lygių politinių dialogų metu būtų sistemingai kreipiamas dėmesys į žmogaus teisių problemas;

Bendrieji principai ir pasiūlymai dėl žmogaus teisių, demokratijos, taikos ir neprievartinės kovos

4.   dar kartą pakartoja, kad žmogaus teisės, kaip apibrėžta pagrindiniuose tarptautiniuose aktuose ir konvencijose, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, – tai visuotinės ir nedalomos teisės, kurių praktinis ir veiksmingas laikymasis – tai pagrindinė tarptautinės teisės ir tvarkos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo bei taikos, laisvės, teisingumo ir demokratijos idėjų skleidimo priemonė;

5.   mano, kad ES politikos kryptyse, visų pirma BUSP srityje, turėtų būtų įtvirtinta aiški prioritetinė nuostata dėl veiksmingos žmogaus teisių teisinės gynybos viso pasaulio vietos ir nacionaliniuose teismuose arba, jei tai neįmanoma, viršnacionaliniuose teismuose;

6.   mano, kad vienas svarbiausių Europos Sąjungos politinių tikslų turėtų būti parama visų lygių teismų institucijoms, kuri būtų pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių laikymąsi dalis, ir ypač parama, teikiama tarptautiniams teismams;

7.   dėl to ragina Tarybą ir Komisiją imtis ypatingos svarbos priemonių, atitinkančių veiklą, susijusią su TBT įsteigimu, kurios užtikrintų paramą visiems su žmogaus teisių gynyba susijusiems teismams; mano, kad turi būti sprendžiama Europos žmogaus teisių teismo pernelyg didelės apkrovos problema skiriant papildomų finansinių išteklių ir kad daugiausia paramos turėtų būti suteikta Amerikos žmogaus teisių teismui ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui, be to, turėtų būti imtasi priemonių, kad būtų galima lengviau įsteigti Žmogaus teisių teismą, skirtą Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalims;

8.   mano, kad teisė į demokratiją, t. y. kiekvieno piliečio teisė dalyvauti valstybės valdyme, deleguojant savo įgaliojimus teisėtos valstybės principu besivadovaujančioms institucijoms, – istoriškai susiformavusi visuotinė teisė, aiškiai pripažinta EŽTK konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, 1993 m. Vienoje vykusios pasaulinės konferencijos dėl žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje; mano, kad ši nuostata dėl teisės į demokratiją įpareigoja tarptautinės bendruomenės institucijas, Europos Sąjungą ir visas valstybes nares imtis priemonių kliūtims, trukdančioms įgyvendinti šią teisę visame pasaulyje, pašalinti; mano, kad siekiant šio tikslo, reikėtų imtis naujų papildomų veiksmų, o būtent pertvarkant ir stiprinant esamas organizacijas sukurti tikrą demokratijų tinklą visame pasaulyje;

9.   mano, kad neprievartinė kova – pati tinkamiausia priemonė, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žmogaus teisės būtų visapusiškai įgyvendinamos, puoselėjamos, skatinamos ir gerbiamos; mano, kad jos skatinimas turėtų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu, ir yra nutaręs dalyvauti veikloje, susijusioje su neprievartinės kovos teorijos ir praktikos atnaujinimu ir tyrimais, kurių dalį turėtų sudaryti lyginamoji ankstesnės patirties analizė; siūlo, kad 2009 m. būtų surengta Europos konferencija dėl neprievartinės kovos, o 2010 m. paskelbti Europos neprievartinės kovos metais, turint tikslą, kad šis sumanymas taptų vienu pagrindinių politinių siekių; ragina valstybes nares siekti, kad, remiant Jungtinėms Tautoms, 2010–2020 m. būtų paskelbti Neprievartinės kovos dešimtmečiu;

2007 m. Europos Sąjungos metinė ataskaita dėl žmogaus teisių

10.   pabrėžia Europos Sąjungos metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių svarbą nagrinėjant ir vertinant Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką ir pripažįsta, kad ataskaitoje pateikiama bendroji Europos Sąjungos stiprėjančios veiklos žmogaus teisių srityje apžvalga;

11.   mano, kad turėtų būti pateikta daugiau ir geresnės informacijos siekiant įvertinti ankstesnes politikos kryptis ir kad turėtų būti pasiūlytos kryptys ir gairės siekiant pakeisti bendrą požiūrį ir kartu suderinti politikos prioritetus atsižvelgiant į atskirų šalių specifiką, kad būtų galima priimti šalių strategijas žmogaus teisių klausimais ar bent jau į šalių strategijos dokumentus įtraukti skyrius dėl žmogaus teisių; pakartoja savo raginimą reguliariai ir periodiškai įvertinti Europos Sąjungos su žmogaus teisių sritimi susijusių politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų trečiosiose šalyse įgyvendinimą ir rezultatus; ragina Tarybą ir Komisiją parengti konkrečius, kiekybiškai nustatomus rodiklius ir gaires, kad būtų galima įvertinti šių politikos krypčių veiksmingumą;

12.   palankiai vertina Tarybos ir Komisijos 2007 m. ataskaitos pristatymą Parlamento 2007 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, kurios metu buvo teikiama ir metinė A. Sacharovo premija už minties laisvę Salih Mahmoud Mohamed Osman iš Sudano; tai jau tapo tradicija, o ES veikla žmogaus teisių srityje atsidūrė gruodžio mėn. plenarinių sesijų dėmesio centre;

13.   dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti "ypatingą susirūpinimą" keliančias šalis, kuriose ypač sudėtinga skatinti žmogaus teises, ir tuo tikslu parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti šalių rodiklius žmogaus teisių srityje, kartu sudarant sąlygas nustatyti konkrečius politikos krypčių prioritetus;

Tarybos ir Komisijos veikla tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais

14.   mano, kad kiekybinis ir kokybinis Tarybos žmogaus teisių sekretoriato patobulinimas suteiktų Europos Sąjungai galimybę padidinti savo įtaką ir sustiprinti vaidmenį skatinant ir užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms jos išorės politikoje; tikisi, kad bus paskirtas vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris kartu bus Komisijos pirmininko pavaduotojas, kad būtų žymiai padidinta ES veiklos šioje srityje darna ir veiksmingumas;

15.   mano, kad pažanga, padaryta kuriant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, yra pirmasis žingsnis atsakant į Parlamento kvietimą sukurti integruotą taisyklių ir institucijų sistemą, skirtą suteikti Pagrindinių teisių chartijai privalomą pobūdį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi EŽTK numatytos sistemos; taip pat mano, kad reikėtų parengti visapusišką ES politinę programą dėl mažumų teisių; pabrėžia fakto, kad Agentūros įgaliojimai apima taip pat ir šalis, kurios su ES yra sudariusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, svarbą;

16.   mano, kad svarbu, jog Europos Sąjungos specialiųjų atstovų įgaliojimuose ateityje būtų konkrečiau minimi žmogaus teisių skatinimas ir pagarbos joms užtikrinimas;

17.   mano, kad Europos Sąjungos sugebėjimas užkirsti kelią krizėms, reaguoti į krizes, jas valdyti ir išspręsti šiuo metu nepakankamas, ir reikalauja, kad Taryba, remdamasi savo ankstesnėmis rekomendacijomis dėl Europos civilinio taikos korpuso sukūrimo, Europos saugumo ir gynybos politikos civilinės saugos priemones laipsniškai paverstų "civilinės taikos tarnybos" priemonėmis, skirtomis trumpalaikėms civilinėms krizėms valdyti ir ilgalaikei taikai kurti; laikosi nuomonės, kad remdamasi šiuo pagrindu Europos Sąjunga turėtų stiprinti pilietinės visuomenės tinklus tarptautiniu, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, kad būtų sudarytos sąlygos pasitikėjimui didinti, pajėgumams ir stebėsenos sistemoms kurti bei piliečių informuotumui gerinti, kartu padedant įtvirtinti principus, susijusius su pilietinės visuomenės dalyvavimu regioninėse ir tarpregioninėse taikos ir saugumo struktūrose;

18.   dar kartą prašo Komisiją skatinti Europos Sąjungos valstybes nares ir trečiąsias šalis, su kuriomis vyksta derybos dėl būsimo įstojimo į ES, pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines JT ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius jų protokolus; atkreipia Europos Sąjungos valstybių narių dėmesį į tai, kad būtina ratifikuoti 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurios iki šiol neratifikavo nė viena valstybė narė(17);

19.   reikalauja, kad Europos bendrija ir jos valstybės narės skubiai ratifikuotų tarptautinę Jungtinių Tautų Konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių apsaugos; tvirtina, kad Konvencijos fakultatyvinis protokolas turėtų būtų laikomas jos neatskiriama dalimi, ir reikalauja vienu metu prisijungti prie Konvencijos ir jos protokolo;

20.   pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti aktyvų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių dalyvavimą sprendžiant žmogaus teisių ir demokratijos klausimus, atsižvelgiant į jų 2008 m. veiklą įvairiuose tarptautiniuose forumuose, taip pat JTŽTT, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų taryboje ir Europos Taryboje;

21.   ragina gerinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą; palankiai vertina 2007 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumo pasirašymą ir ragina abi šalis įgyvendinti jį praktiškai; ypač atkreipia dėmesį į šias 2006 m. balandžio 11 d. J. C. Junckerio pranešime "Europos Taryba – Europos Sąjunga: vienintelis Europos žemyno tikslas" pateiktas rekomendacijas:

22.   ragina didinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą mažumų teisių skatinimo ir regioninių bei mažumų kalbų apsaugos srityje; ragina taikyti teisiškai privalomas Europos Tarybos konvencijas, pvz., Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, ir jų gerai veikiančius stebėsenos mechanizmus; primygtinai ragina apsvarstyti Konvencijos patariamojo komiteto nuomonę dėl priemonių, kurių ėmėsi ataskaitas pateikusios valstybės, ir Chartijos ekspertų komiteto pranešimus dėl valstybių, kurios yra Chartijos šalys, įsipareigojimų vykdymo ir atitinkamos ES institucijų veiklos, ypač šalių kandidačių, dalyvaujančių stojimo į ES procese, atžvilgiu;

23.   pažymi, kad JTŽTT turi galimybių virsti vertinga Europos Sąjungos daugiašalių žmogaus teisių srityje vykdomų veiksmų sistema; pažymi, kad per paskutinius veiklos metus naujasis organas nepateisino pasitikėjimo juo, tačiau dar kartą pabrėžia, kad JTŽTT vaidmuo visoje JT struktūroje yra labai svarbus; tikisi, kad visuotinės reguliaraus persvarstymo sistemos įgyvendinimas leis pasiekti pirmuosius konkrečius rezultatus ir patobulinimus; ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, siekiant užtikrinti, kad taip būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. kovo 15 d. rezoliucija 60/251 dėl JTŽTT, kuri yra pagrindas visuotinio reguliaraus pakartotinio svarstymo proceso, grindžiamo objektyvia ir patikima informacija apie kiekvienos valstybės pareigų ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymą, atliekamo tokiu būdu, kuris užtikrintų informacijos išsamumą ir vienodą visų valstybių vertinimą; ragina Tarybą konsultuotis šiuo klausimu su Parlamentu;

24.   palankiai vertina tai, kad skundo pateikimo procedūra, pagrįsta ankstesne 1503 procedūra, ir toliau suteiks galimybę asmenims ir organizacijoms teikti skundus JTŽTT dėl šiurkščių ir patikimai paliudytų žmogaus teisių pažeidimų, bei ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) toliau galėtų reikšti savo nuomonę JTŽTT, t. y. kad jos galėtų pasinaudoti jų konsultacinio statuso suteikiamomis išimtinėmis teisėmis teikti rašytinius pranešimus ir daryti žodinius pareiškimus;

25.   dar kartą pripažįsta specialiųjų procedūrų ir šalių įgaliojimų JTŽTT svarbą; reikalauja, kad įgaliojimų atnaujinimo procesas būtų skaidrus ir kad būtų dedamos pastangos siekiant paskirti nepriklausomus ir patyrusius kandidatus, kurie atitiktų reikalavimus dėl regioninės priklausomybės ir lyties; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertų komisijos Darfūro klausimais įgaliojimas buvo sujungtas su specialiojo pranešėjo Sudano klausimais įgaliojimu; taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sprendimą pritarti rezoliucijai, kurioje raginama nepratęsti žmogaus teisių ekspertų Darfūre įgaliojimų, ir JTŽTT sprendimą nepratęsti įgaliojimų dėl Baltarusijos ir Kubos;

26.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares ir toliau reikalauti, kad būtų nustatyti narių rinkimų į JTŽTT kriterijai, įskaitant nuolatinius kvietimus specialiosioms procedūroms; taip pat ragina stebėti, ar JT valstybių narių vyriausybės realiai vykdo rinkimų įsipareigojimus; ragina, kad ši taisyklė būtų taikoma nusprendžiant, ar ES rems šalis kandidates;

27.   dėl to ragina Europos Sąjungą oficialiai vienytis su kitų regioninių grupių demokratinėmis vyriausybėmis ir pradėti oficialų bendradarbiavimą ir konsultacijas JTŽTT, kad būtų užtikrinta iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti pagarbą Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principams, sėkmė; mano, kad Europos Sąjungos daugiašaliai veiksmai Jungtinių Tautų forumuose gali būti veiksmingi tik tada, jei derinama tarpregioninio demokratinių valstybių aljanso veikla, kaip tai parodė ir sėkmingas pirmiau minėtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 62/149 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo priėmimas2007 m. gruodžio 18 d.;

28.   palankiai vertina tai, kad Komisija pasinaudojo savo, kaip Kimberley proceso pirmininkės 2007 m., pozicija, kad būtų sustiprintos priemonės, skirtos sustabdyti deimantų iš konflikto zonų srautą; primena, kad Kimberley procesas yra labai svarbus atsižvelgiant į prekybos deimantų iš konflikto zonų ir ilgalaikės taikos bei saugumo siekio tarpusavio ryšį; taip pat sveikina naujas 2007 m. dalyves Turkiją ir Liberiją ir Kongo Demokratinės Respublikos pakartotinį įsitraukimą į Kimberley procesą (taigi iš viso yra 48 dalyvės, įskaitant Europos bendriją, atstovaujančią 27 valstybėms narėms);

29.   palankiai vertina tai, kad 2007 m. gruodžio mėn. Vienoje visapusiškai pritariant Europos Sąjungai buvo surengta trečioji pasaulinė konferencija, kurioje buvo siekiama sudaryti tarptautinę sutartį, draudžiančią, atsižvelgiant į THT principus, kasetinių bombų gamybą, naudojimą, perdavimą arba saugojimą(18); ragina Rumuniją ir Kiprą, vieninteles ES valstybes nares, vis dar nepasirašiusias 2007 m. vasario 23 d. Oslo deklaracijos dėl kasetinių bombų, tai padaryti; visiškai pritaria Oslo proceso konferencijoms, 2008 m. vasario 18–22 d. vykusiai Velingtone ir planuojamai surengti 2008 m. gegužės 19–30 d. Dubline; tikisi, kad per 2008 m. pabaigoje planuojamą ceremoniją Osle visos Europos Sąjungos valstybės narės galės pasirašyti sutartį;

30.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti dideles pastangas skatinant visuotinį Romos statuto ratifikavimą ir su TBT susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimą, remiantis 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąja pozicija 2003/444/BUSP dėl TBT(19) ir veiksmų planu; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vienodai energingai siekia šio bendro tikslo; ragina visas pirmininkaujančias valstybes nares visuose aukščiausio lygio susitikimuose su trečiosiomis šalimis kelti bendradarbiavimo su TBT klausimą; reikalauja, kad šios pastangos apimtų ir Susitarimo dėl TBT privilegijų ir imunitetų, kuris yra svarbi TBT veiklos priemonė, ratifikavimą ir įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo susitarimas su Jungtine Karalyste dėl bausmių vykdymo (taip pat galioja panašus susitarimas su Austrija, sudarytas 2005 m.), ir primygtinai ragina visas valstybes nares sudaryti su TBT tokius susitarimus; pripažįsta, kad Europos Sąjungos ir TBT susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo yra svarbi priemonė, papildanti atskirų valstybių narių įsipareigojimus;

31.   džiaugiasi, kad 2007 m. liepos mėn. Japonija ratifikavo Romos statutą ir 2007 m. gruodžio mėn. šio susitarimo šalys buvo 105 valstybės; primygtinai ragina Čekijos Respubliką, kuri yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, neratifikavusi Romos statuto, tai nedelsiant padaryti; dar kartą ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavusios Romos statuto, nedelsiant tai padaryti(20); ragina Rumuniją nutraukti su Jungtinėmis Valstijomis pasirašytą dvišalį susitarimą dėl neliečiamybės;

32.   primygtinai ragina visas valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais baudžiamaisiais teisingumo organais, ypač patraukiant į teismą besislapstančius nusikaltėlius; kartu su pasitenkinimu pažymi Kongo Demokratinės Respublikos bendradarbiavimą perduodant TBT Germainą Katangą, Serbijos bendradarbiavimą sulaikant ir perduodant Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai (angl. International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia, ICTY) Zdravko Tolimirą ir Serbijos bei Juodkalnijos bendradarbiavimą sulaikant ir perduodant ICTY Vlastimirą Džordževičių (Vlastimir Đjorđjević); vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į užsitęsusį Sudano vengimą bendradarbiauti su TBT sulaikant ir perduodant Ahmadą Muhammadą Haruną ir Ali Muhammadą Ali Abd–Al–Rahmaną; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad TBT išduoti arešto orderiai keturiems Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) Ugandoje nariams iki šiol neįvykdyti; be to, susirūpinęs pažymi, kad Radovanas Karadžičius (Radovan Karadžić) ir Ratko Mladičius (Ratko Mladić) tebėra laisvėje ir nebuvo perduoti ICTY; atsižvelgdamas į tai ragina Serbijos institucijas užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ICTY, kad būtų suimti ir perduoti teisingumui visi likę kaltinamieji, siekiant sudaryti sąlygas ratifikuoti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; be to, mano, kad Hagoje vykstantis Specialiojo teismo Siera Leonei procesas prieš buvusį Liberijos prezidentą Charlesą Taylorą yra svarbus žingsnis kovojant su nebaudžiamumu;

33.   pabrėžia būtinybę stiprinti tarptautinių baudžiamųjų teisingumo organų sistemą ir atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad 2007 m. lapkričio mėn. sukurtas greitojo reagavimo teisėsaugos srityje mechanizmas yra naujas tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmas, skirtas patirčiai perduoti ir pagalbai teikti tais atvejais, kai veikla, susijusi su informacijos atskleidimu, rinkimu ir išsaugojimu, galėtų pasitarnauti plataus spektro tarptautinėms ir tarpinėms teisingumo operacijoms; primygtinai ragina TBT sustiprinti jo teikiamą pagalbą, kad atliekant tyrimus bendruomenės būtų įtrauktos į konstruktyvaus bendradarbiavimo su TBT procesą, t. y. skatinti suvokti TBT įgaliojimus ir juos remti, įvertinti lūkesčius ir sudaryti šioms bendruomenėms galimybes domėtis tarptautinės baudžiamosios teisenos procesu ir jį suprasti; pabrėžia vaidmenį, kurį galėtų atlikti neteisminės struktūros sprendžiant su žmogaus teisių ir tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimais susijusius klausimus, jei tokia veikla būtų tinkamai organizuota ir nebūtų apsimestinė;

34.   džiaugiasi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta deklaracija dėl vietos tautų teisių ir didžiuojasi Taryba ir valstybėmis narėmis, palaikiusiomis šio teksto, kuriuo remdamosi valstybės galės ginti ir skatinti vietos tautų teises išvengdamos jų atskirties ir diskriminacijos, priėmimą; kartu susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad be naujų priemonių, užtikrinančių šios deklaracijos įgyvendinimą, negalima tikėtis vietos tautų, ypač gyvenančių autoritarinio režimo ar diktatūros šalyse, akivaizdaus gyvenimo pagerėjimo; todėl primygtinai ragina Komisiją atkakliai siekti minėtos deklaracijos įgyvendinimo, ypač taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR) ir kartu reikalauja, kad visos valstybės narės skubiai ratifikuotų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl vietos tautų ir gentimis gyvenančių žmonių, kuri susieta su deklaraciją remiančia teisiškai privaloma priemone;

35.   dar kartą ragina Komisiją parengti Europos pagrindų strategiją dėl romų, atsižvelgiant į ypatingą romų bendruomenių socialinę padėtį Europos Sąjungoje, šalyse kandidatėse ir Vakarų Balkanų šalyse, dalyvaujančiose stabilizacijos ir asociacijos procese;

36.   primygtinai ragina ES imtis pagrindinio vaidmens Durbano peržiūros konferencijoje, kad būtų parengtas nuoseklus dokumentas, kuriuo būtų siekiama visų pirma kovoti su rasizmu, o ne delegitimizuoti demokratines valstybes ir skatinti neapykantą, kaip tai buvo 2001 m. Durbano deklaracijos atveju;

37.   apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant to, kad Komisija keletą kartų rekomendavo ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 169, šiuo metu, praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo, ją ratifikavusios yra tik trys valstybės narės – Danija, Nyderlandai ir Ispanija; todėl remia iniciatyvas, skirtas didinti informuotumą apie šią svarbią teisinę priemonę ir sustiprinti jos veiksmingumą visame pasaulyje užtikrinant, kad ją ratifikuotų visos valstybės narės;

Europos Sąjungos gairių žmogaus teisių klausimais įgyvendinimas

38.   dar kartą prašo Komisiją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus užtikrinti, kad visi jų darbuotojai pakankamai gerai išmanytų gaires žmogaus teisių klausimais; mano, kad naujos Europos išorės veiklos tarnybos sukūrimas turėtų būti aktyviai pritaikytas, kad būtų suderinta valstybių narių ir Komisijos misijų veikla žmogaus teisių srityje sujungiant struktūras ir darbuotojus, siekiant sukurti tikras "Europos Sąjungos ambasadas";

39.   atkreipia dėmesį į Tarybai pirmininkavusių Vokietijos ir Portugalijos valstybių pastangas užbaigti kurti Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires vaiko teisių srityje; tikisi, kad ateinančiais metais bus pateikti konkretūs įgyvendinimo priemonių projektai, kuriuose daugiausia dėmesio bus skirta plačiam ir visapusiškam šių gairių įgyvendinimui;

40.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ieškoti būdų, kad siekiant vykdyti demaršus visuotinį susirūpinimą keliančiose srityse būtų pagerintas Tarybos darbo grupių veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas, pvz., Žmogaus teisių darbo grupės (angl. COHOM) ir Viešosios tarptautinės teisės (angl. COJUR) darbo grupės, sprendžiančios su TBT susijusius klausimus, bendradarbiavimas dėl tarptautinės baudžiamosios teisenos ir vaikų bei karinių konfliktų;

41.   primygtinai ragina Tarybą atnaujinti gaires, kad būtų visuotinai pripažinta, jog galimybė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra pagrindinė žmogaus teisė, ypač kalbant apie skausmo valdymą;

Mirties bausmė

42.   džiaugiasi 2007 m. gruodžio 18 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 62/149 dėl visuotinio mirties bausmės taikymo moratoriumo ir pripažįsta teigiamą tarpregioninį šios iniciatyvos pobūdį;

43.   primygtinai ragina Tarybą atnaujinti gaires dėl mirties bausmės, kad būtų remiama bet kokia veikla, kuria siekiama visiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje, inter alia, visos valstybės, kuriose dar taikoma mirties bausmė, raginamos laikytis tarptautinių standartų, užtikrinančių asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, apsaugą, ypač būtiniausių standartų, nustatytų 1984 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos rezoliucijos 1984/50 priede; pažymi, kad šia rezoliucija Generaliniam Sekretoriui suteikiama informacija apie mirties bausmės ir priemonių, užtikrinančių asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, apsaugą, taikymą bei siekiama laipsniškai apriboti mirties bausmės taikymą bei nusikaltimų, už kuriuos ji galėtų būti skiriama, skaičių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucija baigiama raginimu visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms įvesti mirties bausmės taikymo moratoriumą ir po to ją visiškai panaikinti;

44.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę skatinti Italiją, Latviją, Lenkiją ir Ispaniją, nepasirašiusias EŽTK Protokolo Nr. 13 dėl mirties bausmės, tai padaryti(21); šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad gaires dėl mirties bausmės būtų galima įgyvendinti nuosekliau, jeigu valstybės narės pasirašytų ir ratifikuotų tokius protokolus ir konvencijas;

45.   džiaugiasi 2007 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sprendimu pritarti bendrai Europos Tarybos ir Europos Sąjungos deklaracijai, kuria nusprendžiama spalio 10 d. paskelbti Europos diena prieš mirties bausmę; palankiai vertina 2007 m. spalio 9 d. Lisabonoje surengtos Europos konferencijos, kurioje buvo pakartotinai raginama panaikinti mirties bausmę Europoje ir skatinama panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje, veiklą;

46.   džiaugiasi mirties bausmės panaikinimu 2007 m. kovo 25 d. Albanijoje (sprendimas galioja visiems nusikaltimams); 2007 m. birželio 27 d. Kirgizstane; 2007 m. liepos 26 d. Ruandoje; 2007 m. gruodžio 13 d. Niudžersio valstijoje (Jungtinės Valstijos) ir 2008 m. sausio 1 d. Uzbekistane; išreiškia susirūpinimą, kad Gvatemaloje gali būti vėl pradėta vykdyti mirties bausmė; primygtinai ragina Gvatemalos vyriausybę pasielgti priešingai – tvirtai įsipareigoti paskelbti visuotinį mirties bausmės moratoriumą; teigiamai vertina tai, kad Kinija nusprendė, jog visas mirties bausmės bylas turi persvarstyti Aukščiausiasis Teismas, tačiau lieka susirūpinęs, nes Kinijoje vis dar įvykdoma didžioji dalis visų pasaulio mirties bausmių; smerkia mirties bausmės Baltarusijoje taikymą, kuris prieštarauja Europos vertybėms; smerkia Irano režimą už dažnėjančius mirties bausmės taikymo atvejus; yra labai susirūpinęs, kad Irano režimas vis dar skiria mirties bausmę teisiamiesiems, jaunesniems negu 18 metų;

Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys

47.   atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo (angl. OPCAT) nepasirašė ir neratifikavo Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija; pažymi, kad šį protokolą iki šiol pasirašė, bet jo dar neratifikavo Austrija, Belgija, Kipras, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija; ragina visas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios ir (arba) ratifikavusios OPCAT, nedelsiant tai padaryti;

48.   yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakiusių pasirašyti minėtą Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, įsipareigojimų dėl žmogaus teisių nuoširdumo; ragina visas šios konvencijos nepasirašiusias ir neratifikavusias Europos Sąjungos valstybes nares skubiai tai padaryti(22);

49.   atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį į neseniai atliktą tyrimą dėl Europos Sąjungos gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo įgyvendinimo, kuris 2007 m. birželio 28 d. buvo pateiktas Europos Parlameno Žmogaus teisių pakomitečiui, o 2007 m. gruodžio mėn. – COHOM; ragina Tarybą ir Komisiją vadovautis tyrimo rekomendacijomis, pvz., rekomendacija parengti aiškią pasaulinę viziją, kurioje, atsižvelgiant į vietos politines, socialines, kultūrines ir teisines sąlygas, daugiausia dėmesio būtų skiriama nacionaliniams ypatumams; ragina Tarybą ir Komisiją, atlikus analizę, perduoti savo delegacijoms ir valstybių narių misijoms instrukcijas, kurios padėtų joms įgyvendinti gaires;

50.   ragina Tarybą ir Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba siekiant sukurti visos Europos zoną, kurioje nebūtų kankinimų ir kitokių formų žiauraus elgesio; tai būtų aiškus ženklas, kad Europos šalys tvirtai įsipareigoja panaikinti tokią praktiką savo teritorijoje;

51.   laukia Europos Sąjungos gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo įgyvendinimo įvertinimo, kuris rengiamas siekiant jį pateikti COHOM; atsižvelgdamas į šių gairių peržiūrą, tikisi, kad COHOM apsvarstys konkrečius veiklos, susijusios su konkrečiais atvejais, kriterijus, kad būtų pagerintas gairių įgyvendinimas; rekomenduoja priimti priemones, užtikrinančias, kad būtų visiškai laikomasi kankinimo ir kitokio nežmoniško ar žeminančio baudimo draudimo, ir priešintis bet kokiems mėginimams parengti Europos Sąjungos poziciją, kuria būtų siekiama naudoti diplomatinio pasitikėjimo principą kaip priemonę, palengvinančią asmenų perdavimą į šalį, kurioje jiems gali grėsti kankinimai ir kitoks nežmoniškas ar žeminantis elgesys;

52.   primygtinai ragina atnaujinti Europos Sąjungos gaires dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių apsaugos 15 straipsnį, kuris susijęs su laisve nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo;

53.   reikalauja nuolatinio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės arba Tarybos sekretoriato dalyvavimo atitinkamuose JT komitetuose ir tolesnio bendradarbiavimo su Europos Taryba ir jos Kankinimo prevencijos komitetu, kad būtų pasiekta svarbių ir naudingų rezultatų priimant sprendimus dėl protestų tam tikrų šalių atžvilgiu;

54.   primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją toliau taikyti protestų praktiką visų tarptautinių Europos Sąjungos partnerių atžvilgiu, kai kalbama apie tarptautinių konvencijų, kuriomis uždraudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys ir kuriose pateikiamos nuostatos dėl kankinimus išgyvenusių asmenų reabilitacijos, ratifikavimą ir vykdymą; ragina Europos Sąjungą laikyti kovą su kankinimu ir netinkamu elgesiu pagrindiniu žmogaus teisių politikos prioritetu – visų pirma aktyviau įgyvendinti Europos Sąjungos gaires ir kitas Europos Sąjungos priemones, pvz., EIDHR, ir užtikrinti, kad ES valstybės narės susilaikytų nuo diplomatinio pasitikėjimo suteikimo trečiosiomis šalimis, kuriose iškilęs realus žmonių kankinimų ir netinkamo elgesio su jais pavojus;

Vaikai ir ginkluoti konfliktai

55.   palankiai vertina 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskelbtą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo vaikų ir karinių konfliktų klausimais ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Jungtinių Tautų valstybės narės nuolatiniams pažeidėjams turėtų taikyti konkrečias tikslines priemones;

56.   džiaugiasi JT Generalinio Sekretoriaus ataskaita ir rekomendacijomis dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų Birmoje; smerkia sunkius vaiko teisių pažeidimus šioje šalyje ir ragina COHOM, įgyvendinant gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, Birmai teikti prioritetą;

57.   džiaugiasi pažanga, padaryta taikant tarptautinius vaikų apsaugos standartus ir sulaikant įtariamus kaltininkus, pvz., TBT pateikiant kaltinimus Kongo Demokratinės Respublikos įvairių kovinių grupuočių vadams ir vyresniesiems Viešpaties pasipriešinimo armijos Ugandoje nariams; dideliu laimėjimu laiko Specialiojo teismo Siera Leonei sprendimą, kad jaunesnių nei 15 metų vaikų verbavimas ir naudojimas karo veiksmuose yra karo nusikaltimas pagal paprotinę tarptautinę teisę, ir jo paskutinį nuosprendį ginkluotų grupuočių vadams, apkaltintiems vaikų kareivių samdymu;

58.   džiaugiasi, kad įvairiose derybose, susitarimuose, taikos kūrimo ir palaikymo procesuose didesnis dėmesys skiriamas vaiko teisėms; tačiau pabrėžia, kad sąlygos dėl vaikų taikos susitarimuose turėtų būti konkrečios, o jų tikslai – pasiekiami;

59.   palankiai vertina tai, kad didesnis dėmesys vaikų teisėms skiriamas atsakomybės už nusikaltimus pagal tarptautinę teisę mechanizmuose (šiuo atžvilgiu pripažindamas Liberijos teisingumo ir susitaikymo komisijos pastangas siekiant šio tikslo 2007 m.), nes tai – svarbi priemonė, stiprinanti vaiko teisės dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jo gyvenimu, veiksmingumą; tačiau pabrėžia, kad įtraukiant vaikus visada svarbiausiais turi būti laikomi vaiko interesai, įskaitant amžių atitinkančių politikos krypčių ir procedūrų įgyvendinimą ir nukentėjusių vaikų reabilitacijos ir reintegracijos skatinimą;

60.   džiaugiasi, kad patvirtinus Bendrus nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos standartus (2006 m.), Paryžiaus principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ir ginkluotomis grupėmis (2007 m.), formuojant politiką buvo padaryta didelė pažanga; tačiau pabrėžia, kad dabar reikalingas veiksmingas jos įgyvendinimas;

61.   palankiai vertina tai, kad prie tarptautinių įsipareigojimų nutraukti vaikų įtraukimą į ginkluotus konfliktus (vadinamųjų Paryžiaus įsipareigojimų ir principų) prisijungė dar septynios šalys – Argentina, Kroatija, Gvatemala, Laosas, Mauritanija, Marokas ir Ukraina, ir apgailestauja, kad Jungtinės Valstijos, nesutikdamos su nuostata dėl TBT, jų nepasirašė;

62.   džiaugiasi tuo, kad 11 Europos Sąjungos valstybių narių pasirašė Ženevos deklaraciją dėl ginkluoto smurto ir vystymosi, ir dabar jos šalys yra 42 valstybės; primygtinai ragina likusias 16 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios nepasirašė Ženevos deklaracijos, tai nedelsiant padaryti;

63.   ragina visas valstybes nares, kurios nepasirašė ir neratifikavo Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinių protokolų, tai nedelsiant padaryti(23);

64.   primena, kad nėra iki galo sureguliuoti neišspręsti konfliktai šalyse, kurias vienija Europos kaimynystės politika (EKP); pabrėžia, kad dėl to susidaro situacijos, kurių metu nekreipiama dėmesio į teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat atsiranda rimtų kliūčių visų vaiko teisių užtikrinimui ir laikymuisi; ragina ES atliekant atitinkamus veiksmus prioritetą teikti ypatingai vaikų ir jų šeimų padėčiai EKP šalių neišspręstų konfliktų zonose;

65.   atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybai pirmininkaujanti Portugalija toliau vykdė Vokietijos iniciatyvas, parengtas remiantis gairėmis, ir visoms ES diplomatinėms misijoms prioritetinėse šalyse nurodė konkrečias strategijas atskiroms šalims, kurias COHOM priėmė 2007 m. birželio 15 d., laikyti nuolat veikiančiomis instrukcijomis, kuriomis turi vadovautis misijos vadovai, vykdydami veiklą, susijusią su vaikais, įtrauktais į ginkluotus konfliktus; džiaugiasi, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė vietos valdžiai taip pat perdavė pranešimus dėl konkrečių šalių, kuriuos gavo atitinkamos NVO; palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos iniciatyvą įpareigoti atlikti tyrimą dėl ES priemonių dėl vaikų, įtrauktų į ginkluotus konfliktus, poveikio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad gairių įgyvendinimas daro ribotą poveikį vaikams ginkluotuose konfliktuose, ypač dėl to, kad didžioji Komisijos delegacijų ir valstybių narių ambasadų dalis nebuvo informuotos, kad šių gairių taikymo požiūriu jas priimanti valstybė laikoma atsakinga valstybe;

66.   ragina Tarybą ir Komisiją vykdant savo humanitarinę ir prekybos politiką kovoti su priverstiniu vaikų darbu;

Žmogaus teisių gynėjai

67.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti skaidresnį ir nuoseklesnį Europos Sąjungos gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, nes tai – svarbi ir pažangi priemonė, skirta palaikyti žmogaus teisų gynėjus ir apginti tuos, kuriems kyla pavojus;

68.   tikisi, kad pripažinus gaires dėl žmogaus teisių gynėjų svarbiausia Europos Sąjungos žmogaus teisių užsienio politikos sudedamąja dalimi, jos bus veiksmingai įtrauktos į vietines programas, susijusias su 120 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog Europos Sąjunga nevykdo demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų tokiose šalyse kaip Kinija, Tunisas, Etiopija, Iranas ir Rusija, matyt, rodo nepakankamą Europos Sąjungos valstybių narių sutarimą, kai atskiros valstybės narės pirmenybę teikia skirtingiems užsienio politikos interesams ir dėl to bendri veiksmai pasidaro neįmanomi;

69.   mano, kad laikantis nuoseklaus požiūrio taip pat turėtų būti atsižvelgta į žmogaus teisių gynėjų, įskaitant ginančius ekonomines, socialines ir kultūrines teises, gebėjimų ugdymą ir konsultavimą, taip pat jų ir vyriausybių tarpusavio santykius, susijusius su demokratinių reformų ir žmogaus teisių skatinimo klausimais, ypač jei kyla pavojus demokratizacijos procesams;

70.   ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau skatinti žmogaus teisių gynėjus skleisti informaciją apie nesmurtinės kovos teoriją ir praktiką ir stengtis skatinti jų žinias bei keitimąsi pažangiausia patirtimi, pagrįsta asmenine patirtimi šioje srityje;

71.   prašo Tarybą ir valstybes nares skubiai apsvarstyti vizų skubos tvarka išdavimo žmogaus teisių gynėjams klausimą įtraukiant aiškų ypatingos žmogaus teisių gynėjų padėties apibūdinimą į Bendrijos vizų kodeksą taip sukuriant tikslią ir sparčią vizų išdavimo procedūrą, kuri galėtų būti pagrįsta Airijos ir Ispanijos vyriausybių patirtimi šioje srityje; mano, kad Europos Sąjungos demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų slaptumas kartais yra naudingas, tačiau reikalauja, kad, nepaisant tokio slaptumo, Europos Sąjungos personalas vietose visada konfidencialiai informuotų NVO apie tokių demaršų priežastis;

72.   atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant didelių ekonominių reformų, Kinijoje vis dar sistemingai pažeidinėjamos politinės ir žmogaus teisės ir nustatytos šios pažeidimų rūšys: politinis įkalinimas, teisininkų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų puldinėjimas ir bauginimas, teisinės sistemos nepriklausomumo stoka, prievartinis darbas, saviraiškos ir religijos laisvės draudimas, religinių ir etninių mažumų teisių pažeidimai, savavališkas sulaikymas, Laogai koncentracijos stovyklų sistema ir kaltinimai dėl masinio donorų organų paėmimo; yra vis dar susirūpinęs dėl žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Dalai Lamą bei jo pasekėjus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis, juodųjų sąrašų sudarymo;

73.   apgailestauja, kad Baltarusijoje liko įregistruotos tik penkios žmogaus teisių organizacijos ir kad valdžios institucijos stengiasi nuolat bauginti ir kontroliuoti šias grupes, kartu nuolat atmesdamos kitų žmogaus teisių grupių paraiškas dėl jų teisinio įregistravimo; palankiai vertina tai, kad 2007 m. gegužės mėn. JT Generalinė Asamblėja priėmė sprendimą atmesti Baltarusijos paraišką dėl vietos JTŽTT, nurodydama blogą žmogaus teisių padėtį joje; pakartotinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimus, persekiojimą, kryptingus areštus ir baudžiamąjį persekiojimą politiniu pagrindu;

74.   yra labai susirūpinęs, kad 2007 m. Irano valdžios institucijos sustiprino nepriklausomų žmogaus teisių gynėjų ir teisininkų persekiojimą, stengdamosi sukliudyti jiems kelti į viešumą žmogaus teisių pažeidimus ir su jais kovoti; apgailestauja, kad Irano vyriausybė nutraukė NVO, skatinusių pilietinės visuomenės dalyvavimą ir didinusių informuotumą apie žmogaus teisių pažeidimus, taip pat teikusių teisinę ir socialinę pagalbą smurtą patyrusioms moterims, veiklą;

75.   dar kartą pabrėžia, kad įvykių vietoje dirbančius žmogaus teisių gynėjus reikia aprūpinti minėtų gairių įgyvendinimo vadovais; ragina COHOM regioniniuose skyriuose ir ambasadose bei delegacijose platinti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų vertimus trečiosiose šalyse vartojamomis ES kalbomis ir pagrindinėmis ne ES valstybių narių kalbomis; džiaugiasi, kad iki šiol gairės jau išverstos į rusų, arabų, kinų ir persų kalbas, bet pažymi, kad daugiau vertimų turėtų būti rengiama vietose; primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjungos valstybės narės supaprastintų vizų žmogaus teisių gynėjams, pakviestiems dalyvauti Europos Sąjungoje organizuojamuose renginiuose arba paliekantiems savo šalį dėl iškilusio pavojaus jų saugumui, išdavimo tvarką;

Gairės dėl dialogų žmogaus teisių klausimais ir pripažintos konsultacijos su trečiosiomis šalimis

76.   ragina Tarybą ir Komisiją inicijuoti gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais nuoseklų vertinimą ir parengti aiškius kiekvieno dialogo poveikio rodiklius bei kriterijus, kuriais remiantis būtų pradedami, nutraukiami ir atnaujinami dialogai;

77.   pakartoja savo reikalavimą, kad dialogai žmogaus teisių klausimais būtų išplėsti įtraukiant į juos ir trečiųjų šalių, ir Europos Sąjungos padėties apsvarstymą, kad būtų padidintas minėtų dialogų patikimumas;

78.   pakartoja savo reikalavimą, kad žmogaus teisių klausimai būtų svarstomi aukščiausiu politiniu lygiu, siekiant su žmogaus teisėmis susijusioms problemoms suteikti didesnę politinę reikšmę ir sukliudyti valstybėms narėms arba trečiosioms šalims žmogaus teisių klausimus išskirti iš politinio dialogo; taigi mano, kad šis dialogas neturėtų apsiriboti ekspertų susitikimais ir dėl to kitų politinių klausimų atžvilgiu užimti antraeilę padėtį; todėl ragina Tarybą ir Komisiją imtis šių priemonių:

79.   šiuo atžvilgiu dar kartą pabrėžia anksčiau nurodytos 2007 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliucijos dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais pasiūlymus; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2008 m. sausio mėn. buvo pradėtas Tarybos, Komisijos ir Parlamento žmogaus teisių pakomitečio dialogas siekiant įgyvendinti šios rezoliucijos rekomendacijas dėl Parlamento dalyvavimo dialoguose; kartu primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Taryba privalo konsultuotis su Parlamentu ir užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į jo požiūrį;

80.   pabrėžia būtinybę kuo labiau intensyvinti Europos Sąjungos ir Kinijos žmogaus teisių srities dialogą ir yra susirūpinęs, kad Kinija pateikia atsakymus tik į du trečdalius klausimų, iškeltų ES atskirais susirūpinimą keliančiais atvejais, kurie yra šio dialogo dalis; išreiškia susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir pabrėžia, kad nepaisant režimo duotų pažadų, susijusių su artėjančiomis olimpinėmis žaidynėmis, padėtis žmogaus teisių srityje iš esmės nepagerėjo; atsižvelgdamas į Olimpinę chartiją, palankiai vertina tai, kad Kinija ėmėsi įgyvendinti rekomendacijas, kurias pateikė specialusis pranešėjas kankinimo klausimais, ir neseniai nurodė teismams prisipažinimo dėl kaltės nelaikyti įrodymu; pažymi, kad nepaisant pakartotinių Kinijos vyriausybės tikinimų dėl jos pasiryžimo ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ratifikavimo procesas vis dar vilkinamas; apgailestauja, kad 2007 m. lapkričio 28 d. Pekine įvykusiame Europos Sąjungos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime nebuvo priimta bendra Europos Sąjungos ir Kinijos deklaracija dėl žmogaus teisių, nors anksčiau buvo patvirtintas ketinimas parengti šią deklaraciją; ragina Tarybą teikti Parlamentui smulkesnę informaciją apie vykstančias diskusijas, įskaitant išsamius sąrašus demaršų, kurių konkrečiais atvejais ėmėsi Taryba ir valstybės narės; pažymi, kad šie susirūpinimą keliantys klausimai turėtų būti pabrėžiami ruošiantis Pekino olimpinėms žaidynėms, kurios gali tapti svarbia istorine galimybe pagerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje; šiuo atžvilgiu vis dar susirūpinęs dėl Kinijos teisinės sistemos, įskaitant valstybės paslapčių sistemą, kuri trukdo taikyti skaidrumo principą, reikalingą tinkamo valdymo ir teisinės valstybės sistemoms kurti; susirūpinęs, kad kinams ir tarptautinei žiniasklaidai ir spaudai taikomi laisvės apribojimai, įskaitant naudojimosi internetu, svetainių kūrimo ir galimybės susipažinti su informacija apribojimus; vis dar susirūpinęs dėl žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Dalai Lamą ir jo pasekėjus bei Falun Gong praktikuojančius asmenis, juodųjų sąrašų sudarymo; atsižvelgdamas į tai ragina nedelsiant paleisti AIDS aktyvistą Hu Jia; pabrėžia būtinybę net ir po olimpinių žaidynių atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir teisės aktų, susijusių su šiais klausimais, pakeitimus; ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad jos prekybos santykiai su Kinija priklausytų nuo žmogaus teisių srities reformų ir šiuo atžvilgiu ragina Tarybą atlikti visapusišką žmogaus teisių padėties įvertinimą dar prieš baigiant rengti naująjį partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimą; ragina Tarybą ir Komisiją iškelti klausimus dėl Vidinės Mongolijos autonominio regiono, Rytų Turkestano ir Tibeto autonominio regiono, aktyviai remti skaidrų Kinijos vyriausybės ir Tibeto vyriausybės tremtyje pasiuntinių dialogą ir įtraukti klausimą dėl Kinijos Afrikoje daromų žmogaus teisių pažeidimų; vis dar sunerimęs dėl nuolatinio etninių uigurų, gyvenančių Xinjiang Uighur autonominiame regione, žmogaus teisių pažeidimų;

81.   vis dar susirūpinęs, kad 2004 m. nutrūko žmogaus teisių srities dialogas su Iranu dėl nesamų teigiamų poslinkių siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį ir dėl Irano pasirengimo bendradarbiauti stokos; ragina Irano valdžios institucijas atnaujinti šį dialogą, siekiant paremti visas suinteresuotąsias pilietinės visuomenės šalis, kurios siekia demokratijos, ir stiprinti (taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis) atitinkamus dabartinius procesus, kurie galėtų paskatinti demokratines, institucines ir konstitucines reformas, užtikrintų šių reformų nuoseklų vystymąsi ir sudarytų ypač palankias sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės atstovams dalyvauti priimant politinius sprendimus, t. y. sustiprintų jų vaidmenį bendrojo pobūdžio politinėje veikloje; yra giliai susirūpinęs, kad 2007 m. Irane toliau mažėjo pagarba žmogaus teisėms, ypač saviraiškos ir susirinkimų laisvėms; smerkia naują nuo 2007 m. balandžio mėn. pradžios Irano valdžios institucijų vykdomą dorovingo elgesio kampaniją, dėl kurios, siekiant "užkirsti kelią nedorovingo elgesio apraiškoms", suimta tūkstančiai vyrų ir moterų; smerkia Irano valdžią už dažnėjančius mirties bausmės taikymo atvejus;

82.   apgailestauja, kad Europos Sąjungos ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais dar nedavė pakankamų rezultatų, ir ragina Parlamentą dalyvauti šiame procese; pritaria Tarybos ir Komisijos pastangoms gerinti bendrąją padėtį šiuo klausimu, t. y. pritaria tam, kad konsultacijos vyksta ir Rusijoje, ir Europos Sąjungoje, jose dalyvauja ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir kitos ministerijos, taip pat tam, kad Rusijos delegacija dalyvauja Rusijos ir Europos parlamentinių organų arba NVO surengtuose posėdžiuose, susijusiuose su minėtomis konsultacijomis; apgailestauja, kad Europos Sąjunga nesugebėjo pasiekti politinių pokyčių Rusijoje ypač šiais svarbiais klausimais: dėl padėties Čečėnijoje ir kitose Kaukazo respublikose, teismo organų nebaudžiamumo ir nepriklausomumo, elgesio su žmogaus teisių gynėjais ir politiniais kaliniais, įskaitant Michailą Chodorkovskį, žiniasklaidos nepriklausomumo ir saviraiškos laisvės, elgesio su tautinėmis ir religinėmis mažumomis, pagarbos teisinės valstybės principui ir žmogaus teisių apsaugos ginkluotuose pajėgose, diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ir kt.; mano, kad į užsitęsusias diskusijas dėl Čečėnijos turėtų būti įtraukti klausimai dėl padėties Ingušijoje ir Dagestane; ragina Rusijos valdžios organus apsaugoti Marių Respublikoje gyvenančias nacionalines mažumas ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus ir mažumų teisės remiantis Marių Respublikos konstitucija ir Europos standartais; smerkia nenutrūkstamą žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, politinių kalinių ir NVO persekiojimą, pvz., naujausią išpuolį prieš "Novaja Gazeta" ir Nižnij Novgorodo tolerancijos skatinimo fondą; reiškia susirūpinimą, kadangi 2007 m. paaiškėjo, kad 2006 m. įsigalioję nauji Rusijos teisės aktai dėl NVO buvo taikomi ginčytinais būdais ir pasirinktinai, be to, jie buvo naudojami teisėtai NVO veiklai varžyti, drausti ir už ją bausti, t. y. tapo augančio NVO padėties netikrumo ir pažeidžiamumo prielaida; be to, atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. Amnesty International pranešime paskelbtus faktus, reiškia susirūpinimą, kad prokuratūra toliau nepaiso raginimų suteikti Michailui Chodorkovskiui ir jo bendradarbiui Platonui Lebedevui teisės į teisingą teismo procesą, atitinkantį tarptautinius standartus; yra ypač susirūpinęs, kad atsisakoma skirti gydymą, siekiant išgelbėti Vasilijaus Aleksaniano, buvusio Jukos pirmininko pavaduotojo, gyvybę, nors savo raginimus dėl to pakartotinai pareiškė Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkas; ragina Rusiją imtis papildomų priemonių saviraiškos laisvei apsaugoti ir žurnalistų bei žmogaus teisių gynėjų saugumui užtikrinti; šiuo atžvilgiu mano, kad ES pirmenybę turėtų teikti Rusijos bendradarbiavimui pagal ESBO, Europos Tarybos ir JT žmogaus teisių programas, taip pat visų su žmogaus teisėmis susijusių konvencijų, ypač EŽTK Protokolo Nr. 14, pakeičiančio Konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimui; smerkia Rusijos nenorą iš anksto įsileisti pakankamai tarptautinių balsavimo stebėtojų, kurie galėtų tinkamai stebėti rinkimų eigą, remdamiesi ESBO standartais, kadangi tai užkerta kelią ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (angl. ODIHR) surengti jo įgaliojimus atitinkančią rinkimų stebėjimo misiją, ir dėl to kelia klausimą dėl 2007 m. parlamento rinkimų ir 2008 m. prezidento rinkimų demokratiškumo; ragina Tarybą ir Komisiją iškelti šiuos klausimus, įskaitant ir konkrečius atvejus, Rusijos institucijoms aukščiausiu lygiu ir sudarant naująjį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija; ragina Komisiją kartu su nuostata dėl žmogaus teisių įtraukti aiškius įsipareigojimus ir veiksmingas stebėsenos priemones, kad šioje šalyje būtų iš tikrųjų pagerinta žmogaus teisių padėtis;

83.   ragina Tarybą ir Komisiją įsteigti žmogaus teisių pakomitečius, skirtus visoms kaimyninėms šalims; pakartotinai ragina parlamentarus įsitraukti į šių pakomitečių posėdžių parengiamąją veiklą ir būti informuotais apie jų rezultatus; mano, kad pirmuose posėdžiuose, pvz., su Tunisu, turėtų būti siekiama pakomitečių veiklos tvarumo ir skatinamas partnerių tarpusavio pasitikėjimas; šie pakomitečiai, šiuo metu ypač Marokui skirtas pakomitetis, turėtų imtis rezultatų duodančios veiklos ir parengti atitinkamas gaires ir rodiklius šios veiklos pažangai ir konkretiems atvejams įvertinti; pabrėžia, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais turėtų vykti ne tik pakomitečių lygmeniu, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos klausimus reikia įtraukti į aukščiausio lygmens politinius dialogus ir užtikrinti su šia sritimi susijusios ES politikos darną, kad būtų sumažinta neatitiktis, susijusi su abiejų šalių pareiškimais spaudai dėl žmogaus teisių padėties; pritaria 2007 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimams, susijusiems su būsimu ES ir Libijos pagrindų susitarimu, kuriame, inter alia, bus sprendžiami bendradarbiavimo ir žmogaus teisių klausimai;

84.   primena blogėjančią padėtį Sirijoje, kurioje režimo valdžios institucijos atsisako suteikti teisinį statusą žmogaus teisių gynimo grupėms ir kurioje šias grupes puldinėja saugumo tarnybų darbuotojai, o jų nariai įkalinami, kadangi neturi atitinkamo teisinio statuso; smerkia disidentų ir opozicinių partijų narių suėmimą ir ragina Tarybą ir Komisiją paraginti Sirijos vyriausybę paleisti į laisvę šiuo metu įkalintus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus bei nepriklausomus advokatus ir panaikinti paskelbtą nepaprastąją padėtį;

85.   smerkia Baltarusijos valdžios institucijų priemones, kurių buvo imtasi prieš opoziciją; atkreipia dėmesį, kad šios priemonės tampa sistemingais veiksmais, dėl kurių opozicijos atstovai patiria pažeminimą ir netinkamą elgesį; kaip pavyzdį primena dabartinį Sacharovo premijos laureato Aleksandro Milinkievičiaus suėmimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungai nepavyko nulemti teigiamų politikos pokyčių, susijusių su žmogaus teisių srities reforma Baltarusijoje;

86.   išreiškia gilų susirūpinimą dėl katastrofiškos humanitarinės krizės Gazos ruože; ragina visas suinteresuotąsias šalis tvirtai laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; dar kartą patvirtina tai, ką teigė savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl padėties Gazos ruože(24);

87.   pritaria Tarybos ir Komisijos pastangoms 2008 m. gegužės mėn. surengti Europos Sąjungos ir Uzbekistano žmogaus teisių srities dialogo antrąjį raundą ir gerai vertina Komisijos pastangas galbūt Taškente surengti su šiuo dialogu susijusį pilietinės visuomenės seminarą dėl žiniasklaidos priemonių; dar kartą atkreipia dėmesį, kad žmogaus teisių srities dialogas ir atitinkami ekspertų posėdžiai dėl 2005 m. Andižano skerdynių patys savaime nėra pažangos rodiklis ir negali būti naudojami kaip argumentas sankcijoms panaikinti; pažymi, kad sankcijos Uzbekistanui buvo toliau taikomos dėl to, kad nebuvo įvykdytos dvi pagrindinės sankcijų panaikinimo sąlygos, t. y. reikalavimas atlikti Andižano skerdynių tarptautinį tyrimą ir pagerinti Uzbekistano žmogaus teisių padėtį; pritaria 2007 m. spalio 15–16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadoms, apibrėžiančioms tam tikrus reikalavimus, kurie turi būti patenkinti per šešis mėnesius, kad vizų išdavimo ribojimai tebeliktų sustabdyti; ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai įvertinti tam tikrų vizų išdavimo ribojimų, kaip dalies Europos Sąjungos sankcijų Uzbekistanui, sustabdymo šešiems mėnesiams poveikį ir pakartotinai apsvarstyti šios šalies žmogaus teisių padėtį; smerkia tai, kad Uzbekistanas nesugebėjo pasiekti teigiamų poslinkių bent vienoje iš šių sričių; teigiamai vertina Žmogaus teisių pakomitečio darbą, susijusį su glaudžia žmogaus teisių padėties stebėsena kas šešis mėnesius, kad Tarybai nuolat būtų galima pateikti atitinkamas parlamentines padėties įvertinimo ataskaitas ir rekomendacijas dėl šios srities ES politikos įgyvendinimo; pasibaisėjęs dėl 2007 m. gruodžio 23 d. Uzbekistane įvykusių prezidento rinkimų, kurie, anot ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, buvo "surengti griežtai kontroliuojamomis politinėmis sąlygomis, nesuteikiant erdvės tikrai opozicijai ir apskritai neatitiko daugelio ESBO reikalavimų, susijusių su demokratiniais rinkimais"; smerkia Marko Weilo, nepriklausomo Ilkhom teatro įkūrėjo ir meno vadovo, nužudyto 2007 m. rugsėjo 9 d. Taškente, ir žurnalisto bei Uzbekijos režimo kritiko Ališero Saipovo, nužudyto 2007 m. spalio 24 d. Kirgizijos mieste Ošoje, nužudymus; dar kartą pakartoja reikalavimą nedelsiant paleisti politinius kalinius(25);

88.   pritaria Tarybos siekiui pradėti dialogą dėl žmogaus teisių su likusiomis keturiomis Centrinės Azijos šalimis; ragina susieti šiuos dialogus su rezultatų duodančia veikla, kad jie visiškai atitiktų Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių dialogų su trečiosiomis šalimis, garantuojant, kad dialoguose dalyvautų pilietinė visuomenė ir Europos Parlamentas; ragina, kad šiems dialogams vykdyti būtų skirti tinkami ištekliai Tarybos ir Komisijos sekretoriatuose;

89.   pažymi, Turkijos ir ES įsipareigojimų, susijusių su derybomis dėl Turkijos stojimo, svarbą tebevykdomoms Turkijos žmogaus teisių srities reformoms;

90.   tikisi, kad nedelsiant bus nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys, susiję su Benazir Bhutto nužudymu; pažymi, kad Pakistano žmogaus teisių padėtis per 2007 m. pablogėjo ir ypač iškilo pavojus teismų sistemos nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei; šiuo atžvilgiu smerkia prieš Iftikhar Mohammad Choudhry, buvusį Pakistano Aukščiausiojo Teismo pirmininką, nukreiptą šmeižimo kampaniją, taip pat faktą, kad jis buvo nušalintas nuo pareigų ir laikomas namų arešto sąlygomis; ragina Tarybą ir Komisiją teikti paramą demokratiniam judėjimui, prasidėjusiam teismų sistemoje ir teisininkų sluoksniuose, visų pirma toliau kviesti atvykti kai kuriuos šių sluoksnių atstovus, įskaitant I. M. Choudhry; ragina grąžinti į ankstesnes pareigas visus nušalintus teisėjus; atkreipia dėmesį į priimtą naują valstybės strateginį dokumentą, skirtą Pakistanui, ir pritaria tam, kad į šį dokumentą įtrauktos nuostatos dėl konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių; atkreipia dėmesį į pirmą bendros Pakistano ir Europos bendrijos komisijos posėdį, įvykusį 2007 m. gegužės 24 d. Islamabade, ir pabrėžia, kad klausimas dėl žmogaus teisių turėtų būti pagrindinis visų paskesnių posėdžių darbotvarkės klausimas;

Moterų lytinių organų žalojimas ir kita žalinga tradicinė praktika

91.   pabrėžia, kad dar daugiau pastangų, jog būtų panaikintas visų rūšių moterų lytinių organų žalojimas, reikėtų dėti ir vietiniu, ir politinių sprendimų priėmimo lygmenimis, kad būtų atkreiptas dėmesys į faktą, jog šio pobūdžio žalojimas yra nuostatų dėl lyčių ir žmogaus teisės į fizinį vientisumą pažeidimas;

92.   primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai dėl moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, įskaitant pirmiausia nėštumo nutraukimą dėl nepageidaujamos vaiko lyties, visų rūšių žalingą tradicinę praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas arba priverstines vedybas, visų rūšių prekybą žmonėmis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje ir ekonominį išnaudojimą; be to, turėtų būti griežtai atmesti bet kokie atitinkamų šalių pasiteisinimai dėl įpročių, tradicijų arba religinių dalykų, kuriais būtų bandoma pateisinti žiaurų elgesį siekiant išvengti pareigų dėl tokio elgesio ir bet kokios veiklos, dėl kurios galėtų kilti pavojus moterų gyvybei, išgyvendinimo vykdymo;

93.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti išlyga dėl žmogaus teisių kovai su visų rūšių moterų lytinių organų žalojimu, t. y. spręsti prioritetinį su bendradarbiavimu su ES nepriklausančiomis valstybėmis, pirmiausia valstybėmis, su kuriomis Europos Sąjunga, remdamasi Kotonu susitarimo darbotvarke (šiuo metu pagal Europos partnerystės susitarimą), yra nustačiusi lengvatinius santykius, susijusį klausimą ir daryti joms spaudimą, kad būtų priimtos reikalingos teisės, administracinės, teismų ir prevencinės priemonės, kurios galutinai panaikintų šią praktiką;

94.   primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad teisė į švietimą ir sveikatos apsaugą laikomos pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant apimančias lytinės sveikatos apsaugą, lyčių lygybės skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, turėtų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama galimybė gauti informacijos, naudotis prevencinėmis priemonėmis ir (arba) gydymo paslaugomis; ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į programas, kurios susijusios su prekyba, įtraukti aspektus, susijusius su pagrindinėmis darbo teisėmis ir tinkamu darbo laiku;

95.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų ir įgyvendintų Afrikos Sąjungos priimtą Protokolą dėl Afrikos moterų teisių;

96.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares stiprinti EIDHR ir užtikrinti, kad pakankamai lėšų būtų skirta priemonėms visų rūšių moterų lytinių organų žalojimui galutinai panaikinti;

Bendras Tarybos ir Komisijos veiklos, įskaitant dviejų Tarybai pirmininkavusių valstybių narių veiklą, įvertinimas

97.   smerkia karinės chuntos tebedaromus žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimus Birmoje ir remia Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti apibrėžtų tikslų, t. y. kad būtų surengtos visapusiškos aiškios trišalės karinio režimo, demokratinės opozicijos (1990 m. rinkimus laimėjusios Nacionalinės demokratijos lygos) ir etninių grupių derybos, kuriose būtų siekiama nacionalinio sutaikinimo, būtinos demokratinių permainų Birmoje prielaidos, ir kad būtų sudaryta teisėta, demokratiškai išrinkta civilinė vyriausybė, kuri gerbtų savo gyventojų žmogaus teises ir atkurtų įprastus santykius su tarptautine bendruomene; pritaria 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtai bendrajai pozicijai, kurioje atnaujintos galiojančios ir įtrauktos papildomos ribojamosios priemonės Birmai, tačiau apgailestauja, kad šios priemonės neapima ypatingos svarbos priemonių, pvz., energetikos sektorių, taip pat prieš karinį režimą nukreiptų finansų ir bankininkystės sričių sankcijų; šiuo atžvilgiu mano, kad kartu su ribojamosiomis priemonėmis turėtų būti teikiama nuolatinė parama pilietinei visuomenei, kadangi Birmos atveju to iki šiol nebuvo daroma; smerkia šiurkščius Birmos valdžios institucijų veiksmus prieš budistų vienuolių ir kitas taikias demonstracijas; smerkia tebesitęsiančius demokratijos aktyvistų ir žurnalistų areštus ir jų įkalinimą ir ragina Tarybą kaip svarbiausią klausimą JTŽTT posėdžiuose toliau nušviesti žmogaus teisių padėtį Birmoje, be to, toliau daryti spaudimą, kad Tomas Ojea Quintana, JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Birmoje, galėtų atvykti vizito į šalį ir kad jis galėtų tęsti žmogaus teisių pažeidimų vertinimą; pritaria Piero Fassino, kaip Europos Sąjungos specialaus pasiuntinio Birmai, paskyrimui ir ragina Komisiją aktyviai remti Birmos demokratinį sąjūdį pagal EIDHR programą; smerkia 2008 m. vasario 14 d. įvykdytą Padoh Mahn Sha, Karen nacionalinės sąjungos (KNU) generalinio sekretoriaus, nužudymą jo namuose Tailande; ragina, kad būtų atliktas šios žmogžudystės aplinkybių tyrimas ir kad ES išreikštų pasipiktinimą kariniu režimu ir paragintų tinkamiau apsaugoti Tailande tremtyje gyvenančius Birmos demokratinio judėjimo lyderius; yra susirūpinęs tuo, kad ypač pažeidžiami pabėgėliai iš Birmos, patekę į Malaiziją, kurioje jie gali būti Malaizijos valdžios institucijų areštuoti, įkalinti, išplakti rykštėmis ir deportuoti; ragina Tarybą reikalauti, kad Malaizijos valdžios institucijos nutrauktų brutalius veiksmus prieš pabėgėlius, taip pat paraginti Jungtinių Tautų vyriausiąjį pabėgėlių komisarą užregistruoti visus pabėgėlius tam, kad būtų sudarytos tinkamesnės sąlygos jiems apsaugoti, ir skatinti, kad daugiau šalių sutiktų, jog į jas būtų perkelti Malaizijoje esantys pabėgėliai iš Birmos;

98.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę daugiau dėmesio skirti susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų keliančioms šalims; pirmiausia ragina Tarybą visiškai įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir paskirti papildomų lėšų EIDHR projektams įgyvendinti, visų pirma skirtiems demokratijai Baltarusijoje, Birmoje, Kuboje, Eritrėjoje, Laose, Šiaurės Korėjoje, Uzbekistane, Vietname ir Zimbabvėje skatinti; mano, kad šių projektų parengimas ir įgyvendinimas neturėtų būti susietas su atitinkamų režimų sutikimu arba pasiryžimu bendradarbiauti;

99.   pritaria tam, kad pirmoji paskelbta Europos Sąjungos Kovos su prekyba žmonėmis diena būtų 2007 m. spalio 18 d., kurios metu būtų atkreiptas dėmesys į prekybą žmonėmis; pabrėžia ilgalaikį Europos Sąjungos įsipareigojimą išnaikinti šį reiškinį;

100.   remia Europos Sąjungos NVO žmogaus teisių forumą, kurį 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje surengė Tarybai pirmininkaujanti Portugalija ir Komisija ir kuriame buvo svarstomi ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių klausimai; pritaria forumo parengtoms rekomendacijoms, kuriose dar kartą pabrėžtas žmogaus teisių nedalumas ir visuotinumas ir kuriose sugebėta susieti Europos Sąjungos išorės ir vidaus politikos krypčių aspektus; dėl to ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų dabartiniam poveikio tvariam vystymuisi vertinimui, kurį atlieka Komisijos prekybos GD, ir tinkamai susieti jį su žmogaus teisių padėties vertinimu;

101.   remia ketvirtąjį Europos Sąjungos nacionalinių ryšių centrų tinklo posėdį, kuris buvo surengtas 2007 m. gegužės 7–8 d. Hagoje ir kuriame buvo nagrinėjami klausimai, susiję su asmenimis, vykdžiusiais genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui; atkreipia dėmesį į šio posėdžio dalį, kuri buvo skirta vien problemoms Ruandoje nagrinėti ir Europos šalių atliekamiems tyrimams, susijusiems su įtariamaisiais iš Ruandos; apgailestauja dėl prarastos galimybės Portugalijos pirmininkavimo Tarybai metu surengti penktą šio tinklo posėdį; primena Tarybai įsipareigojimą surengti po vieną tokį posėdį kiekvienos valstybės narės pirmininkavimo Tarybai metu;

102.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos veiklos Darfūre stoką; pritaria Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų mišriųjų pajėgų operacijoms Darfūre (angl. UNAMID), kurioms 2007 m. liepos 31 d. vienbalsiai pritarta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1769 (2007 m.) ir kurios turėtų tapti mažu žingsneliu reikiama kryptimi; pažymi, kad 2007 m. gruodžio 31 d. UNAMID perėmė įgaliojimus iš Afrikos Sąjungos misijos Sudane (angl. AMIS) ir gavo pirminius įgaliojimus, kurie galios iki 2008 m. liepos 31 d.; tikisi, kad 7 000 kareivių turinčios AMIS pajėgos, iki šiol buvusios atsakingos už taiką regione, įsilies į naujų pajėgų gretas ir kad bus imtasi visų priemonių, įskaitant periodinį taikdarių skaičiaus patikrinimą, kurios užtikrintų, jog UNAMID įvykdys savo užduotis; primygtinai reikalauja, kad būtų kiek įmanoma greičiau įvykdyti veiksmai pagal TBT išduotus su Darfūru susijusius arešto orderius; pažymi, kad netinkamos priemonės, skirtos kovai su humanitarine katastrofa Darfūre, buvo viena iš priežasčių, dėl kurių pablogėjo politinė ir socialinė padėtis Čade; ragina imtis neatidėliotinų priemonių didesnei paramai šiai šaliai suteikti;

103.   išreiškia susirūpinimą dėl sukilėlių puolimo 2008 m. vasario mėn. pradžioje Čado sostinėje Ndžamenoje; pabrėžia, kad svarbu, jog ES didintų diplomatinį spaudimą ir siektų ugnies nutraukimo Čade, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir skatinamos taikos derybos, kurių tikslas – nacionalinis šalies sutaikinimas; smerkia Ndžamenoje po vasario mėn. perversmo bandymo Čado vyriausybės surengtą susidorojimą su politiniais oponentais; ragina Tarybą imtis visų reikiamų priemonių Čado politinės opozicijos laisvei užtikrinti; pabrėžia pavojingumą pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų krizės, kilusios Čado rytuose, kur 400 000 pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų įkurdinti 12 stovyklų, išdėstytų išilgai rytinės Čado sienos; pritaria tam, kad buvo sudaryta Europos Sąjungos pajėgų taikos palaikymo misija Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (EUFOR TCHAD/RCA), taip pat esminei šios misijos užduočiai apginti šiame krizių regione esančius pabėgėlius, šalies viduje perkeltus asmenis ir humanitarinių misijų darbuotojus;

104.   pritaria Jungtinių Tautų pradėtam darbui, kuriuo siekiama parengti bendrą elgsenos kodeksą, skirtą visų kategorijų darbuotojams, dalyvaujantiems taikos palaikymo misijose; pažymi, kad operatyvinių grupių veiklos plane numatyta, jog į visus elgsenos kodeksus būtų įtraukti šeši pagrindiniai Agentūrų nuolatinio komiteto apibrėžti principai, įskaitant lytinių santykių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis draudimą, nepriklausomai nuo daugumos gyventojų amžiaus arba nuo atitinkamų vietos tradicijų; pritaria tam, kad šis elgsenos kodeksas jau taikomas visiems Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir humanitarinių misijų darbuotojams; pritaria asmens elgesio kontrolės tarnybų įsteigimui prie Jungtinių Tautų misijų Burundyje, Dramblio Kaulo Krante, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Haityje, skirtų kaltinimams tirti ir pagalbai aukoms teikti; tikisi, kad Jungtinių Tautų misijos visiškai įgyvendins elgsenos kodekso nuostatas, įskaitant atitinkamas baudžiamąsias priemones darbuotojams, jei būtų įrodyta, kad jie prievartavo arba seksualiai išnaudojo vaikus;

105.   pritaria tam, kad Taryba rengia ir nuolat atnaujina su konkrečiomis problemomis susijusių "svarbių šalių" sąrašus, dėl kurių turėtų būti imtasi papildomų suderintų priemonių siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, dėl mirties bausmės ("šalių, esančių tarp dviejų padėčių") ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties; pažymi, kad panašios priemonės numatytos ir naujų Europos Sąjungos gairių dėl vaiko teisių gynimo ir skatinimo įgyvendinimo strategijoje; ragina Tarybą ir Komisiją plačiau taikyti šią patirtį, kuri, inter alia, sudarytų sąlygas Europos Sąjungai veiksmingais demaršais, pareiškimais ir kitokiomis priemonėmis įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl kankinimų; ragina Tarybą ir Komisiją, sudarant "svarbių šalių" sąrašus, pasitelkti Jungtinių Tautų specialiąsias procedūras ir atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas ir skubias rezoliucijas;

106.   dar kartą pakartoja reikalavimą, kad visose su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusiose diskusijose su trečiosiomis šalimis, priemonėse, dokumentuose ir pranešimuose, įskaitant metinius pranešimus dėl žmogaus teisių būtinai būtų sprendžiamos diskriminacijos problemos, įskaitant etninių, nacionalinių ir kalbinių mažumų problemas, tikėjimo laisvės problemas, tarp jų netoleranciją bet kurios religijos atžvilgiu ir diskriminuojantį elgesį religinių mažumų atžvilgiu, diskriminaciją dėl kastos, vietos tautų teisių skatinimą ir gynimą, moterų teises, vaiko teises, vietos tautų teises, o taip pat neįgalių asmenų teises, žmonių su protine negalia bei įvairios seksualinės orientacijos asmenų teises; kur įmanoma, reikėtų tiek Europos Sąjungoje, tiek ir trečiosiose šalyse į tokią veiklą įtraukti jų organizacijas;

Komisijos išorės pagalbos programos ir EIDHR

107.   išreiškia susirūpinimą dėl akivaizdaus 2007 m. gruodžio mėn. Kenijoje surengtų prezidento rinkimų rezultatų suklastojimo, dėl kurio per šalį nuvilnijo smurto banga, ir ragina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant saviraiškos laisvę, susirinkimų ir susivienijimų laisvę, taip pat užtikrinti, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai; yra susirūpinęs tuo, kad kitą dieną po 2007 m. gruodžio mėn. rinkimų Kenijai buvo išmokėta ES parama; primygtinai ragina, kad ateityje išmokos vyriausybėms nebūtų mokamos praėjus tiek nedaug laiko nuo visuotinių rinkimų, ir ypač, kad šios išmokos nebūtų mokamos, kol nesulaukta ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitos; pabrėžia, atsižvelgdamas į taikos derybas, kad ypač svarbu, jog ES toliau remtų dabartines priemones, susijusias su siekiu įvesti Kenijoje veiksmingą, tvirtą ir demokratinę vyriausybės ir prezidento valdžią;

108.   pritaria tam, kad buvo parengta EIDHR – finansinė išorės pagalbos priemonė, skirta demokratijai ir žmogaus teisėms remti, ir kad 2007 m. ir 2008 m. programų dokumentuose buvo atsižvelgta į Parlamento apibrėžtus prioritetus;

109.   reikalauja visiško skaidrumo dėl pinigų, skirtų pagal EIDHR, panaudojimo ir projektų atrankos bei įvertinimo; ragina skelbti internete visus pasirinktus projektus, taikant atitinkamas gavėjo duomenų apsaugos priemones;

110.   pritaria naujam kartu su EIDHR pradėtam projektui, kuris sudaro sąlygas imtis skubių veiksmų žmogaus teisių gynėjams apsaugoti; ragina Komisiją greitai ir veiksmingai įgyvendinti šį projektą;

111.   siūlo, kad nuo 2009 m. būtų padidintas EIDHR biudžetas, visų pirma siekiant skirti papildomų lėšų sudėtingos padėties šalyse vykdomiems projektams, kuriuos tiesiogiai įgyvendina Komisijos delegacijos kartu su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, ir taip užtikrinti, kad visos šiuos projektus įgyvendinančios šalys galėtų pasinaudoti Bendrijos fondais;

112.   ragina Komisiją numatyti tinkamą centre ir delegacijose dirbančių darbuotojų, susijusių su EIDHR įgyvendinimu, skaičių, kad būtų atsižvelgta į naujos priemonės ypatumus ir problemas, t. y. užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių ir specialistų, galinčių spręsti keblius projektų, kuriems ši priemonė skirta, klausimus, sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės atstovų, įgyvendinančių šiuos projektus, apsaugai ir atkreipti dėmesį į politinę įgyvendinamų uždavinių svarbą;

113.   ragina surengti tam tikrus žmogaus teisių ir demokratijos sričių mokymus, skirtus ES delegacijų trečiosiose šalyse visų lygių darbuotojams, visų pirma atsižvelgiant į projektus, vykdomus remiantis atitinkamomis gairėmis, ir ypatingą paramos žmogaus teisių gynėjams reikšmę; be to, ragina į kas dvejus metus rengiamus delegacijų vadovų mokymus įtraukti klausimą dėl žmogaus teisių, atsižvelgiant į naujus šios srities delegacijų uždavinius;

114.   ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos politinių prioritetų ir jos remiamų projektų ir programų, visų pirma dvišalių programų su trečiosiomis šalimis, darną; be to, ragina, kad būtų užtikrinta programų ir teminių priemonių darna ir kad šios priemonės būtų stiprinamos, kadangi tik jomis remdamasi Europos Sąjunga gali įgyvendinti projektus trečiosiose šalyse be šių šalių valdžios institucijų paramos;

115.   atkreipia dėmesį, kad 2007 m. Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms buvo skirta 23 proc. visų EIDHR lėšų (30,1 mln. EUR) ir kad dirbo 11 tokių misijų;

116.   atkreipia dėmesį, kad didelė dalis (50 proc.) viso projektams, kuriems 2007 m. EIDHR buvo skirtos lėšos, teikiamo finansavimo atiteko dideliems projektams, suskirstytiems pagal temą, ir tik maža dalis (24 proc.) atiteko konkrečiai šaliai skirtoms paramos programoms (atitinkančioms mažus projektus); atkreipia dėmesį, kad tik nedidelė dalis lėšų teko Azijos žemynui ir siūlo pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl geografinės pusiausvyros įvedimo;

117.   pažymi, kad reikėtų imtis atsargumo priemonių skiriant lėšas tarptautinėms organizacijoms, pvz., TBT, kurių finansavimas susietas su valstybių narių teikiamais nustatytais įnašais, kadangi šis finansavimas tolygus dotavimui šalių, įpareigotų vykdyti atitinkamų organizacijų finansavimą; dėl šios priežasties kyla pavojus kitiems nuo EIDHR lėšų priklausomiems projektams ir institucijoms, pvz., NVO projektai ir paveldėjimo programa, taip pat Specialiojo teismo Siera Leonei plataus masto veiklai;

Parama rinkimams ir rinkimų stebėjimas

118.   su pasitenkinimu pažymi, kad ES vis labiau naudoja priemones, susijusias su parama rinkimams ir rinkimų stebėsena, demokratijai trečiosiose šalyse skatinti ir kad šios veiklos kokybė ir nepriklausomumas yra plačiai pripažinti;

119.   ragina atidžiai įvertinti šalių, kuriose turėtų vykti paramos rinkimams ir (arba) rinkimų stebėsenos misijos, atrankos kriterijus, be to, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinio lygmens metodikos ir taisyklių, visų pirma apibrėžiančių šių misijų nepriklausomumą;

120.   mano, kad šioje pakopoje, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, parama rinkimams ir rinkimų stebėsena turėtų tapti nuolatinio proceso dalimi, t. y. apimti paramą ikirinkiminei veiklai siekiant užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises ir svarbiausia – paramą porinkiminei veiklai, kai remiamas demokratinis procesas ir atliekamas jo vertinimas, siekiant stiprinti teisinės valstybės principą, konsoliduojant demokratines institucijas, didinant politinį pliuralizmą, teismų nepriklausomumą ir pilietinės visuomenės vaidmenį;

121.   primena, kad porinkiminės priemonės – būtina sudėtinė EIDHR teisinio pagrindo dalis;

122.   ragina įvairaus lygio politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis kelti su rinkimais, įskaitant priešrinkimines ir porinkimines priemones, susijusius klausimus, tinkamai derinant ES politikos kryptis ir pakartotinai pabrėžiant milžinišką žmogaus teisių ir demokratijos svarbą;

123.   be to, primena Tarybai ir Komisijai, kad demokratijos ir žmogaus teisių strategija turėtų būti pritaikyta kiekvienai šaliai atskirai (kai kurios valstybės narės tai jau daro), nes taip būtų užtikrinta vykdomų politikos krypčių darna, įskaitant per rinkimus;

124.   ragina Užsienio reikalų komitetą kritiškai įvertinti įvairių EIDHR priemonių įgyvendinimo rezultatus dar iki šios priemonės vidurio laikotarpio vertinimo;

Žmogaus teisių ir demokratijos išlygų įtraukimas į išorės susitarimus

125.   apgailestauja, kad žmogaus teisių ir demokratijos išlyga, esminis visų bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimų su trečiosiomis šalimis elementas, vis dar nėra į juos konkrečiai įtraukta, kadangi stokojama ją įgyvendinti padėsiančių mechanizmų;

126.   šiuo atžvilgiu dar kartą atkreipia dėmesį į pasiūlymus, pateiktus anksčiau minėtoje 2006 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose; visų pirma pabrėžia, kad šios išlygos turėtų būti įtrauktos į visus ES, įskaitant sektorinius, susitarimus;

127.   ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti tuo, kad baigiasi Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su keletu kaimyninių šalių ir Rusija galiojimas, t. y. pasinaudoti derybomis dėl naujų susitarimų žmogaus teisių klausimams kelti tam, kad žmogaus teisės ir su jomis susijęs veiksmingas dialogas, įskaitant nuostatų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, būtų įtraukti į būsimus susitarimus;

128.  128 ragina Komisiją įgyvendinant savo ES užsienio prekybos, investicijų ir vystymosi politiką užtikrinti, kad ES privačių bendrovių ekonominė veikla trečiosiose šalyse būtų suderinama su tarptautinėmis žmogaus teisių normomis, ypač susijusiomis su gamtos išteklių naudojimu ir tarptautiniu įsipareigojimu gauti išankstinį kompetentingą susijusių vietos bendruomenių ir vietos tautų sutikimą; mano, kad Parlamentas turėtų stebėti pažangą, daromą šioje srityje, ir apie ją pranešti;

129.   dar kartą pakartoja raginimą, kad žmogaus teisių išlyga turi būti įgyvendinta remiantis skaidresne šalių konsultavimosi procedūra, kurios metu būtų išsamiai nustatomi politiniai ir teisiniai mechanizmai, naudojami, jei dvišalį bendradarbiavimą raginama sustabdyti dėl nuolatinių ir (arba) sistemingų žmogaus teisių pažeidimų, nesilaikant tarptautinės teisės nuostatų; mano, kad išlygoje taip pat turėtų būti išsamiai apibrėžtas mechanizmas, leidžiantis laikinai sustabdyti bendradarbiavimo susitarimą, taip pat atitinkamas "perspėjimo mechanizmas";

130.   atkreipia dėmesį, kad 2007 m. Europos Sąjunga nesudarė susitarimų, kuriuose būtų numatyta žmogaus teisių išlyga;

131.   pritaria tam, kad Taryba ir Komisija 2007 m. panaikino pagal bendrųjų tarifų lengvatų sistemą (GSP) Baltarusijai suteiktas prekybos lengvatas, kadangi Baltarusijos vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti 2004 m. TDO pateiktų rekomendacijų;

132.   mano, kad siekis užtikrinti veiksmingą demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą ties išorinėmis ES sienomis turėtų tapti svarbiausiu ES žmogaus teisių politikos prioritetu; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą ir Komisiją toliau konsoliduoti atitinkamas Europos kaimynystės politikos (EKP), strateginės partnerystės su Rusija, santykių su Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis programų priemones, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti dabartinėmis regioninio bendradarbiavimo su šiais regionais programomis; pakartotinai pabrėžia, kad reikėtų kelti klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų atitinkamose vidaus konfliktų tebedraskomose šalyse, kadangi tai trukdo siekiui užtikrinti teisinės valstybės principą ir demokratiją ties dabartinėmis ES išorės sienomis;

Žmogaus teisių klausimų integravimas

133.   ragina Komisiją toliau atidžiai prižiūrėti, kaip teikiami GSP+ (bendrųjų tarifų lengvatų sistemos plius) privalumai šalims, kuriose dėl rimtų pilietinių ir politinių teisių pažeidimų arba kalinių darbo naudojimo pastebėta rimtų trūkumų taikant aštuntąją TDO konvenciją, susijusių su pagrindiniais darbo standartais; ragina Komisiją sukurti kriterijus, kada dėl priežasčių, susijusių su žmogaus teisėmis, galima atšaukti GSP;

134.   primena 1986 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 41/128, kurioje paskelbta Vystymosi teisės deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad teisė į vystymąsi – neatsiejama žmogaus teisių dalis ir kad valstybės narės visų pirma įpareigotos sudaryti tinkamas sąlygas šiai teisei įgyvendinti, be to, turi imtis priemonių, kad būtų parengtos šią teisę įgyvendinti skatinančios tarptautinio vystymosi politikos krypčių nuostatos; ragina imtis priemonių, kurios leistų užtikrinti, jog tarptautinio vystymosi programos, skirtos šiai teisei įgyvendinti, būtų prieinamos žmonėms su negalia ir apimtų su jais susijusius klausimus, atsižvelgiant į JT Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių ir orumo apsaugos, kurią Europos bendrija pasirašė 2007 m. kovo 30 d., 32 straipsnio nuostatas;

135.   primena Tarybai jos įsipareigojimą įtraukti klausimus dėl žmogaus teisių į BUSP ir kitas ES politikos kryptis, kaip apibrėžta jos dokumente, kurį 2006 m. birželio 7 d. patvirtino Politikos ir saugumo komitetas; ragina toliau siekti pažangos įgyvendinant šiame dokumente pateiktas rekomendacijas; visų pirma primena Tarybai įsipareigojimą dėl regioninių darbo grupių, kurios apibrėžtų svarbiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, bendrų programų prioritetus ir įgyvendinimo kelius, taip pat sudarytų tinkamesnes keitimosi duomenimis su tarptautinėmis NVO ir žmogaus teisių gynėjais sąlygas;

136.   primena, kad reikėtų įvertinti, ar Europos Sąjungos 2008 m. biudžete neįgaliųjų klausimams spręsti numatytos lėšos, kaip Bendrijos parama, atitinka JT Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių ir orumo apsaugos 32 straipsnio nuostatas; ragina, kad šios biudžeto eilutės būtų tiksliai įgyvendintos ir jų būtų atidžiai laikomasi;

137.   ragina Tarybą padaryti viską, kad būtų įgyvendinta pagrindinė teisė į sveikatos priežiūrą, pvz., skausmo gydymą opioidiniais analgetikais, kadangi Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba paragino tarptautinę bendruomenę skatinti nuskausminamųjų vaistų skyrimą, kurį griežtai prižiūrėtų tarptautiniai ir nacionaliniai kontrolieriai, pvz., valstybių vyriausybės ir specialios Jungtinių Tautų agentūros, ypač neturtingose šalyse, nes daugiau kaip 150 šalių pacientai nepakankamai gydomi; ragina Tarybą ir Komisiją siekti, kad visos šalys galėtų tapti PSO narėmis, kaip apibrėžta jos įstatų 3 straipsnyje, kad PSO programos taptų veiksmingesnės ir visapusiškesnės;

138.   besąlygiškai smerkia visas vaikų išnaudojimo formas – tiek seksualinį išnaudojimą, įskaitant vaikų pornografiją ir sekso turizmą, tiek ir priverstinį darbą bei visų rūšių prekybą žmonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares rimta socialine ir žmogaus teisių problema pripažinti tūkstančius gatvės ir elgetauti verčiamų vaikų ir imtis priemonių šiai problemai spręsti, taip pat ragina valstybes nares įvesti sankcijas asmenims, atsakingiems už vaikų žeminimą ir jų vertimą elgetauti;

139.   ragina Komisiją toliau skatinti Europos ir vietos įmonių socialinę atsakomybę; prašo Tarybą pranešti Parlamentui, kai iš JT specialiojo įgaliotinio įmonių ir žmogaus teisėms gaunama informacija, kurioje aiškiau išdėstomi tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių atsakomybės ir atskaitingumo už žmogaus teises standartai;

140.   pripažįsta, kad imigracijos politika tapo ES vidaus ir išorės politikos darbotvarkės prioritetu ir kad ES bandė susieti imigracijos ir plėtros sritis ir užtikrinti pagarbą pagrindinėms imigrantų teisėms; vis dėlto teigia, kad tikrovė prieštarauja numatytiems ketinimams; pabrėžia, kad nelegalių imigrantų readmisijos susitarimai turi būti sudaromi su trečiosiomis šalimis, turinčiomis teisinę ir institucinę bazę, skirtą jų piliečių readmisijos priežiūrai ir teisėms užtikrinti; pabrėžia, kad įgyvendinant tokius susitarimus dėl readmisijos turi būti visiškai laikomasi negrąžinimo principo ir užtikrinama galimybė pasinaudoti sąžininga prieglobsčio prašymo procedūra; ragina veiksmingai prižiūrėti, kaip elgiamasi su asmenimis, sugrąžintais pagal susitarimus dėl readmisijos, ypač esant "grandininio" grąžinimo tikimybei;

141.   ragina Tarybą užtikrinti faktinę pagarbą pagrindinėms pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisėms, kai plečiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis imigracijos ir prieglobsčio suteikimo klausimais; pabrėžia, kad žmogaus teisių srities pažangos stebėsenai visų pirma turėtų būti taikomos Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonės; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant bendradarbiavimo politikos kryptis, susijusias su kova su nelegalia imigracija, daugiausia dėmesio būtų skirta tam, kad trečiųjų šalių policija ir teismai gerbtų žmogaus teises, be to, ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad parama nebūtų teikiama policijos ir teismo organams šalių, kurios nuolat šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir (arba) nepateikia ataskaitų apie atitinkamų lėšų panaudojimo būdus;

142.   ragina Tarybą ir Komisiją tarptautiniu lygmeniu įgyvendinti Europos Sąjungos kovos su persekiojimu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės iniciatyvas, pvz., skatinti, kad Jungtinių Tautų lygmeniu būtų priimta atitinkama rezoliucija, ir teikti paramą NVO bei kitoms suinteresuotosioms šalims, propaguojančioms lygybės ir nediskriminavimo principus; smerkia tai, kad daug šalių pripažino homoseksualumą nusikaltimu, kad Iranas, Saudo Arabija, Jemenas, Mauritanija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kai kurios Nigerijos dalys už homoseksualią veiklą baudžia mirtimi, kad 77 šalyse galioja įstatymai, suteikiantys valdžios institucijoms teisę traukti baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinti asmenis už lytinius santykius su tos pačios lyties atstovais ir kad keliose šalyse, pvz., Pakistane, Bangladeše, Ugandoje, Kenijoje, Tanzanijoje, Zambijoje, Malavyje, Nigeryje, Burkina Fase, Siera Leonėje, Malaizijoje ir Indijoje (kurioje šiuo metu pakartotinai svarstomos baudžiamojo kodekso nuostatos), galioja įstatymai, pagal kuriuos už šią veiką gresia įkalinimas nuo 10 metų iki gyvos galvos; visiškai pritaria Yogyakartos principams dėl tarptautinių žmogaus teisių principų taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiais; ragina valstybes nares suteikti prieglobstį asmenims, kuriems kilmės šalyse kyla persekiojimo dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pavojus;

143.   ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į 2009 m. planuojamą surengti Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. UNODC) tarnybinį posėdį, užtikrinti, kad finansuojant agentūras, susijusias su kova su nelegaliais narkotikais, parama tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų teikiama valdžios institucijoms šalių, kurios nuolat šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba baudžia mirtimi už veiką, susijusią su narkotikais; taip pat ragina būsimajai Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos sesijai parengti dokumentą, kuriame būtų plačiai ir smulkiai išdėstyta geroji patirtis, kurią Europos Sąjungos valstybės narės taiko politikos kryptims, susijusioms su žmogaus teisių ir narkotikų sritimis;

144.   dar kartą pakartoja, kaip svarbu, kad ES vidaus politikoje būtų skatinama laikytis tarptautinių žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų ir kad valstybių narių priimami teisės aktai, inter alia, būtų suderinti su Ženevos konvencijų ir jos papildomų protokolų , Konvencijos prieš kankinimą, Konvencijos dėl genocido ir Romos statuto reikalavimais; džiaugiasi pažanga, pasiekta kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinant visuotinį teisingumą; siekdamas tinkamiau suderinti vidaus ir išorės politikos kryptis ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kuriant ES bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę atsižvelgti į nuostatą dėl kovos su sunkių tarptautinių nusikaltimų nebaudžiamumu;

145.   dar kartą reiškia susirūpinimą dėl interneto turinį ribojančių priemonių (nesvarbu, ar jos taikomos siunčiamai ar gaunamai informacijai), kurias taiko atitinkamos vyriausybės ir kurios nevisiškai atitinka saviraiškos laisvės principą; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą ir Komisiją parengti Bendrijos taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis, t. y. dėl prekybos programine, technine įranga ir panašiomis prekėmis, tarnaujančioms išimtinai tam, kad būtų galima vykdyti bendrojo pobūdžio kontrolę ir apriboti galimybes naudotis internetu būdais, neatitinkančiais saviraiškos laisvės principo, taip pat dėl šių prekių, išskyrus prekes, išimtinai skirtas vaikų apsaugai, importo ir eksporto; mano, kad tokios pat draudžiamosios taisyklės dėl prekybos kontrolės ir (arba) karinėmis technologijomis turėtų būti taikomos ir šalims, kurios sistemingai pažeidžia žmogaus teises; taip pat ragina parengti konkrečias priemones, kad Europos bendrovės negalėtų pateikti šioms šalims asmens duomenų, kurie galėtų būti panaudoti žmogaus teisėms, ypač saviraiškos laisvei, pažeisti;

Europos Parlamento vaidmens žmogaus teisių srityje veiksmingumas

146.   ragina Tarybą dalyvauti diskusijose dėl rezoliucijų skubiais atvejais, kai pažeidžiama žmogaus teisės, demokratijos ir teisinės valstybės principai, ir reikalauja, kad Žmogaus teisių pakomitetis imtųsi konstruktyvesnio vaidmens kuriant darnius ir skaidrius neatidėliotinų klausimų atrankos kriterijus;

147.   rekomenduoja išversti rezoliucijas ir kitus pagrindinius dokumentus dėl žmogaus teisių į atitinkamų šalių kalbas, ypač į tas, kurių vartojimo nepripažįsta valdžios institucijos, kaltos dėl žmogaus teisių pažeidimo;

148.   labai apgailestauja dėl Birmos ir Kubos valdžios institucijų neigiamo atsakymo į Parlamento prašymą duoti sutikimą nusiųsti delegaciją aplankyti ankstesnių A. Sacharovo premijos laureatų; mano, kad Parlamentas turėtų palengvinti A. Sacharovo premijos laureatų tinklo sukūrimą, taip pat rengti su jais reguliarius susitikimus Parlamente;

149.   griežtai smerkia sistemingą smurtą ir pasikartojančius puldinėjimus, kuriuos patiria Sacharovo premijos laureatės Damas de Blanco (Moterys baltais drabužiais), kai dalyvauja taikiose demonstracijose ir reikalauja paleisti jų gimines, įkalintus Kuboje daugiau nei penkerius metus; ragina Parlamento pirmininką dar kartą pakartoti Kubos valdžios institucijoms savo prašymą, kad 2002 m. A. Sacharovo premijos laureatui Oswaldo Payá, atsižvelgiant į jam pratęstą Europos institucijų kvietimo galiojimo laiką, būtų leista atvykti į institucijas asmeniškai ir paaiškinti dabartinę politinę padėtį Kuboje; toliau ragina Parlamento pirmininką išreikšti Kubos valdžios institucijoms tvirtą Parlamento norą ir pasiryžimą ateinančiomis savaitėmis sutikti Damas de Blanco vienoje iš Parlamento darbo vietų, kad būtų galima joms oficialiai įteikti 2005 m. A. Sacharovo premiją;

150.   primena Parlamento delegacijoms, kad jos vizitų į trečiąsias šalis darbotvarkėje visuomet numatytų tarpparlamentines diskusijas dėl žmogaus teisių padėties;

151.   pritaria savo Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti veiklai ir Komiteto pranešimui, pagal kurį 2007 m. vasario 14 d. Parlamentas priėmė atitinkamą rezoliuciją(26); ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kartu dirbti visais lygmenimis, kad dabar ir ateityje būtų išaiškinta ir pasmerkta asmenų ypatingojo perdavimo praktika; atsižvelgdamas į tai ragina (kaip nuspręsta 2007 m. rugsėjo mėn. plenariniame posėdyje) Komisiją pateikti Parlamentui pranešimą dėl atsakymų, gautų į jo 2007 m. liepos 23 d. laišką Lenkijos ir Rumunijos vyriausybėms, kuriame buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie šiose šalyse atliktų atitinkamų tyrimų išvadas, taip pat dėl visoms ES valstybėms narėms išsiųstos klausimų anketos, susijusios su teisės aktų dėl kovos su terorizmu rengimu, rezultatų;

o
o   o

152.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir šioje rezoliucijoje minėtų šalių ir teritorijų vyriausybėms.

(1) Tarybos dokumentas 13288/1/07. (2) Nuorodas į visus susijusius pagrindinius tekstus rasite Užsienio reikalų komiteto pranešimo A6-0128/2007 III priedo lentelėje. (3) OL C 379, 1998 12 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576. (4) OL C 311, 2005 12 9, p. 1. (5) OL C 303, 2007 12 14, p. 1. (6) OL L 317, 2000 12 15, p. 3; OL L 209, 2005 8 11, p. 27. (7) OL L 386, 2006 12 29, p. 1. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0235. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0065. (10) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107. (11) OL C 250 E, 2007 10 25, p. 91. (12) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775. (13) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126. (14) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0381. (15) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 879. (16) OL C 327, 2005 12 23, p. 4. (17) 2007 m. birželio mėn. duomenys. (18) Dalyvavo daugiau nei 140 pilietinės visuomenės atstovų ir 138 šalys (iš kurių 94 pasirašė Oslo deklaraciją arba pritarė Oslo procesui). (19) OL L 150, 2003 6 18, p. 67. (20) 2008 m. kovo 13 d. duomenimis 87 valstybės dar nebuvo ratifikavusios Romos statuto: Alžyras, Angola, Armėnija, Azerbaidžanas, Bahamos, Bahreinas, Bangladešas, Baltarusija, Butanas, Brunėjus, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Čilė, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Kuba, Čekijos Respublika, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Egiptas, Salvadoras, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Grenada, Gvatemala, Bisau Gvinėja, Haitis, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Izraelis, Jamaika, Kazachstanas, Kiribatis, Kuveitas, Kirgizstanas, Laosas, Libanas, Libija, Madagaskaras, Malaizija, Maldyvai, Mauritanija, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Moldova, Monakas, Marokas, Mozambikas, Mianmaras/Birma, Nepalas, Nikaragva, Omanas, Pakistanas, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Filipinai, Kataras, Rusijos Federacija, Ruanda, Sent Lusija, San Tomė ir Prinsipė, Saudo Arabija, Seišeliai, Singapūras, Saliamono Salos, Somalis, Šri Lanka, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Sirija, Tailandas, Togas, Tonga, Tunisas, Turkija, Turkmėnistanas, Tuvalu, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uzbekistanas, Vanuatu, Vietnamas, Jemenas, Zimbabvė. (21) 2008 m. sausio 10 d. duomenimis, Protokolą Nr. 13 pasirašė, bet jo neratifikavo Italija, Latvija, Lenkija ir Ispanija. (22) Pasirašiusios šalys (2007 m. gruodžio mėn. duomenimis): Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija. Konvenciją ratifikavo tik dvi šalys – Albanija ir Argentina, o kad Konvencija įsigaliotų, ją turi ratifikuoti 20 šalių). (23) Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir pornografijos (2007 m. lapkričio mėn. duomenimis) neratifikavo šios šalys: Čekijos Respublika, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Jungtinė Karalystė.Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose (2007 m. spalio mėn. duomenimis) neratifikavo šios šalys: Estija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai; Kipras šio protokolo ir nepasirašė, ir neratifikavo. (24) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0064. (25) Visų pirma Mutabar Tadžibajevą, smurto naudojimo nepripažįstančios žmogaus teisių organizacijos "Plammenoje Serdtse" pirmininkę, ir 9 žmogaus teisių gynėjus: Nosimą Isakovą, Norboi Choldžigitovą, Abdusattorą Irzajevą, Habibullą Okpulatovą, Azamą Farmonovą, Ališerą Karamatovą, Mamaradžabą Nazarovą, Dilmuradą Muchitdinovą ir Rasulą Chudainazarovą. (26) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai (2007/2217(INI))

P6_TA(2008)0194 A6-0138/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač jo 25 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, 1990 m. Kopenhagoje ir 1999 m. Stambulo aukščiausiojo lygio susitikime (jame visos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) priklausančios valstybės įsipareigojo į savo teritorijose vykstančius rinkimus kviesti tarptautinius stebėtojus, būtent Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro atstovus) patvirtintus ESBO įsipareigojimus,

–   atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir 2005 m. spalio 27 d. Niujorke Jungtinių Tautų priimtą Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgsenos kodeksą,

–   atsižvelgdamas į visus ES ir trečiųjų šalių susitarimus ir į šiuos susitarimus įtrauktas išlygas, susijusias su žmogaus teisėmis ir demokratija,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 3, 6 ir 11 straipsnius ir EB sutarties 3, 177, 179 straipsnius ir 181 straipsnio a dalį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės įsteigimo(2) (Europos iniciatyva remti demokratiją ir žmogaus teises (angl. EIDHR),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo (COM(2000)0191),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 15 d. Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo(3),

–   atsižvelgdamas į ES gaires dėl rinkimų stebėjimo(4) ir ES gaires dėl rinkimų stebėtojų atrankos bendrųjų kriterijų(5),

–   atsižvelgdamas į Tarybos dokumentą dėl pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse(7),

–   atsižvelgdamas į ES metinius pranešimus dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į savo metines ataskaitas žmogaus teisių pasaulyje klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 21 d. AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) rezoliuciją dėl rinkimų ir rinkimų procesų AKR ir ES šalyse(8),

–   atsižvelgdamas į pirmininkų sueigos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuriuo remiantis sudaroma Rinkimų koordinavimo grupė(9), 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl įgyvendinimo nuostatų, reguliuojančių rinkimų stebėjimo misijas(10), 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dėl įgyvendinimo nuostatų, reguliuojančių delegacijų darbą(11), ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimą dėl pagrindinių Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijų veiklos gairių(12),

–   atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijų išankstinius pranešimus ir baigiamąsias ataskaitas ir savo rinkimų stebėjimo delegacijų pranešimus,

–   atsižvelgdamas į Rinkimų koordinavimo grupės (angl. ECG) metinius pranešimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0138/2008),

A.   kadangi rinkimai turi būti organizuojami pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus,

B.   kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiama, kad teisė slaptu balsavimu rinkti laisvai pasirenkamus atstovus periodiškai rengiamuose nesuklastotuose rinkimuose remiantis visuotinės ir lygios rinkimų teisės principu – tai teisė, kurią turi turėti visi piliečiai ir kuri taip pat įtvirtinta visose kitose pagrindinėse tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse bei yra pagrindinė tikros demokratijos sudedamoji dalis, kurią ES savo Sutartyse įsipareigojo gerbti,

C.   kadangi stebint rinkimus tvirtinama pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms apskritai, ypač pilietinėms ir politinėms teisėms, ir skatinama jų apsauga; kadangi tikro demokratinio proceso metu privalo būti gerbiama žodžio laisvė ir laisva žiniasklaida, laikomasi teisinės valstybės principų, užtikrinama teisė steigti politines partijas ir varžytis dėl viešųjų pareigų, laikomasi nediskriminavimo principo ir visiems piliečiams užtikrinamos lygios teisės, taip pat užtikrinamos kitos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, kurias visos ESBO priklausančios valstybės įsipareigojo ginti ir gerbti,

D.   kadangi tarptautinio rinkimų stebėjimo proceso metu siekiama įtvirtinti rinkimų proceso teisėtumą, didinti visuomenės pasitikėjimą rinkimais, užkirsti kelią sukčiavimui rinkimų metu, atskleisti sukčiavimo atvejus, jei tokių esama, ir juos nagrinėti, rengti pranešimus bei teikti rekomendacijas siekiant visiškai bendradarbiaujant su priimančiąja šalimi tobulinti rinkimų organizavimą visais aspektais, spręsti įvairius ginčus ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą bei apskritai skatinti demokratiją,

E.   kadangi stebėti rinkimus naujose demokratinėse ir besivystančios demokratijos valstybėse yra ES prioritetas, o tai akivaizdžiai įrodo, kad ES įsipareigojusi padėti naujoms demokratinėms ir demokratijos siekiančioms valstybėms kurti tvirtas demokratines institucijas,

F.   kadangi pagal 1999 m. balandžio 1 d. Strasbūre priimtą AKR ir ES JPA rezoliuciją dėl AKR ir ES bendradarbiavimo ir dalyvavimo AKR šalių rinkimų procesuose bei Jungtinės asamblėjos vaidmens(13) siekiant pagrindinio ES plėtros politikos tikslo – mažinti skurdą – reikia užtikrinti, kad veiktų aktyvioji demokratija ir kad vyriausybės būtų atsakingos bei nekorumpuotos,

G.   kadangi pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(14) (Kotonu susitarimas) AKR šalių ir ES partneryste siekiama aktyviai remti žmogaus teisių puoselėjimą, demokratizacijos procesus, skatinti, kad griežčiau būtų laikomasi teisinės valstybės principų, ir skatinti tinkamą valdymą,

H.   kadangi 2005 m. Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir patvirtino Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgsenos kodeksą, ir jiems pritarė Komisija ir Parlamentas bei kitos 32 tarptautinės vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos,

I.   kadangi šioje deklaracijoje įtvirtinti principai apima visapusiško taikymo, savarankiškumo ir nešališkumo, skaidrumo ir viešumo, profesionalumo, analizės ir konsultacijų, pagarbos priimančiosios šalies suverenitetui (įskaitant reikalavimą gauti kvietimą stebėti rinkimus) ir įvairių stebėtojų organizacijų bendradarbiavimo principus bei principą nepripažinti rinkimų procesų teisėtumo, jei akivaizdu, jog įvykę rinkimai nedemokratiški,

J.   kadangi po to, kai 2000 m. balandžio mėn. 11 d. buvo patvirtintas minėtasis Komisijos komunikatas, daugiau negu 50 ES rinkimų stebėjimo misijų buvo išsiųsta į 32 Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalis; kadangi keista, jog į pietines Viduržemio jūros regiono šalis išsiųsta daug mažiau ES rinkimų stebėjimo misijų,

K.   kadangi pagal EIDHR kiekvienais metais ES rinkimų stebėjimo misijoms skiriama daugiau nei 30 mln. eurų,

L.   kadangi tam tikros šalies, kurioje vyko rinkimai, demokratiškai išrinktas parlamentas nėra svarbi institucija, jei parlamentui nėra suteikta pakankamai įgaliojimų ir jis priklausomas nuo vykdomosios valdžios,

M.   kadangi ateityje reikės spręsti kelias svarbias ES rinkimų stebėjimo srities problemas, susijusias, pvz., su didėjančia elektroninio balsavimo svarba,

N.   kadangi minėtasis 2000 m. balandžio mėn. 11 d. Komisijos komunikatas – tai ženklas, kad pasikeitė ES požiūris į rinkimų stebėjimą, nes šiame komunikate išdėstyta išsami metodologija, kuri apima visą rinkimų procesą nuo priešrinkiminio laikotarpio iki laikotarpio po rinkimų ir kurią pritaikius, kaip paaiškėjo, pasiekta gerų rezultatų ir dėl to ES tapo lyderės pozicijas užimančia tarptautinio rinkimų stebėjimo srities veikėja,

O.   kadangi siųsti ES rinkimų stebėjimo misijas yra svarbiausia ES užsienio politikos sritis ir kadangi tai kartu su pagalba rinkimų metu yra pagrindinė priemonė rinkimams remti, kuri yra ES įsipareigojimo plėtoti su demokratija, vystymusi ir taika susijusias vertybes dalis,

P.   kadangi rinkimai sėkmingai gali vykti tik tuomet, jei visuomenei ilgą laiką diegiamos demokratinės vertybės, atsižvelgiant į tai, kad reikia siekti Europos masto susitarimo dėl demokratijos skatinimo, įskaitant rinkėjų ir visuomenės švietimą, ryžtingą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, jog gerbiamos žmogaus teisės, įgyvendinimą, nepriklausomos ir pliuralistinės pilietinės visuomenės kūrimą bei įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimą;

Q.   kadangi rinkimų stebėjimas – tai ilgalaikis procesas, kurį sudaro trys dalys: priešrinkiminis laikotarpis, rinkimų diena ir porinkiminis laikotarpis, ir kadangi kiekvieną laikotarpį reikia nagrinėti kruopščiai ir nešališkai remiantis informacija, gauta iš pirmųjų šaltinių,

R.   kadangi per šiuos tris laikotarpius stebėseną gali atlikti įvairūs stebėtojai, tačiau būtina užtikrinti, kad vieno iš jų veikla papildytų kito veiklą ir kad jų veikla gerai derėtų,

S.   kadangi tai, kad Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai stebi rinkimus, yra neginčijamai naudinga ir papildo ES rinkimų stebėjimo misijų teikiamą naudą, vis dėlto jie patys vieni negali griežtai vertinti rinkimų proceso,

T.   kadangi Parlamentas atlieka pagrindinį vaidmenį ES rinkimų stebėjimo misijose, nes Europos Parlamento narys skiriamas vyriausiuoju stebėtoju ir dažniausiai EP narių rinkimų stebėjimo delegacija yra visiškai įtraukiama į ES rinkimų stebėjimo misiją,

U.   kadangi tolesni ES rinkimų stebėjimo misijų veiksmai turi būti nuoseklesni ir išsamesni – ir techniniu, ir politiniu lygmeniu,

V.   kadangi net jei labai svarbu išlaikyti principą, kad vykdant ES rinkimų stebėjimo misijas turi būti sudarytos sąlygos nešališkai ir nuodugniai vykdyti užduotis užtikrinant jose dirbančių asmenų saugumą, ES neturėtų nutylėti atvejų, kai per rinkimus tokių sąlygų nesudaroma,

1.   patvirtina savo pasiryžimą prisidėti prie demokratinių procesų stiprinimo ir dažniau stebėti rinkimus, tolesnius po rinkimų ES stebėjimo misijų veiksmus ir ugdyti parlamentinius gebėjimus;

2.   mano, kad tai, jog rengiami rinkimai, negali būti laikoma vieninteliu absoliučiu demokratijos požymiu, vis dėlto tai turi teigiamų pasekmių demokratizacijos procesui, jei matavimo vienetu laikoma gerėjanti pilietinių laisvių padėtis, tuo atveju, jei užtikrinamas politinis pliuralizmas, susirinkimų laisvė ir laisvė jungtis į asociacijas, laisvė reikšti savo mintis, vienodos galimybės naudotis žiniasklaida, slaptas balsavimas ir pagarba žmogaus teisėms;

3.   pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų toliau teikti rinkimų stebėjimui naujose demokratinėse ir besivystančios demokratijos valstybėse, nes būtent šios valstybės gauna daugiausia naudos iš tarptautinio rinkimų stebėjimo ir po to pateikiamų rekomendacijų;

4.   apgailestauja, kad vis dar nesama bendros visa apimančios ES strategijos demokratijai remti, ir ragina visas ES institucijas ir valstybes nares toliau dėti pastangų, kad būtų įmanoma priimti šią strategiją; šiuo požiūriu ragina visas ES institucijas ir valstybes nares siekti Europos susitarimo dėl demokratijos;

5.   turėdamas tai mintyje, mano, kad rinkimų stebėjimas – tai tik pirmasis žingsnis demokratijos link ir jį reikia papildyti kitais, tinkamai finansuojamais veiksmais ir porinkiminėmis priemonėmis demokratijai remti, ypač teikiant paramą nacionalinių parlamentų gebėjimų ugdymui, politinėms partijoms, valstybės tarnyboms, nevyriausybiniams veikėjams ir pilietinei visuomenei ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir tinkamą valdymą; taigi pageidauja išlaikyti Komisijos patvirtintą EIDHR ES rinkimų stebėjimo misijoms skirtą 25 proc. biudžeto viršutinę ribą per visą septynerių metų 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpį; ragina Komisiją savo biudžete numatyti asignavimų pasirengti rinkimams, įskaitant vietinių rinkimų stebėtojų mokymą, rinkėjų švietimą, taip pat kitus veiksmus, būtinus siekiant ilgam laikui įtvirtinti laisvus ir sąžiningus rinkimus;

6.   reiškia pagarbą ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (angl. ODIHR), kurio novatoriškas darbas padarė didelę įtaką ES rinkimų stebėjimo metodikai;

7.   palankiai vertina stebėtojų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Šveicarija, Norvegija ir Kanada, dalyvavimą ES rinkimų stebėjimo misijose;

8.   dar kartą patvirtina, kad ODIHR rinkimų stebėjimo misijos, siunčiamos į ESBO teritoriją, atlieka labai svarbų vaidmenį, nes į šia teritoriją ES paprastai nesiunčia rinkimų stebėjimų misijų; giria ODIHR už kokybiškai atliekamą darbą ir džiaugiasi, kad jis laikosi aukštų skaidrumo ir nepriklausomumo standartų; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių ESBO priklausančių valstybių, kurios abejoja ODIHR įgaliojimais ir dėl to kenkiama jo misijų veiksmingumui, finansavimui ir nepriklausomumui, pareiškimų ir veiksmų; ragina ESBO priklausančias valstybes ir Europos Vadovų Tarybą remti nuostatą, kad ODIHR yra pagrindinė rinkimų stebėjimo organizacija ESBO teritorijoje; ypač smerkia tai, kad tam tikros ESBO priklausančios valstybės neseniai pradėjo riboti ES rinkimų stebėjimo misijų trukmę, taip pat atsisako stebėtojams išduoti vizas arba delsia jas išduoti, taigi tapo nebeįmanoma ODIHR vykdyti savo įgaliojimų;

9.   atkreipia dėmesį į rinkimų stebėjimo misijų, siunčiamų į ESBO teritoriją, kartu su ESBO ir (arba) ODIHR, ESBO Parlamentine Asamblėja, Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja ir, kai reikia, NATO Parlamentine Asamblėja, pridėtinę vertę; mano, kad ir toliau reikėtų dalyvauti šiose misijose ir net didesniu mastu; pabrėžia, kad labai svarbu politiniu lygmeniu kruopščiai koordinuoti dalyvaujančių subjektų veiklą, ypač siekiant jų vertinimo tikslumo, nepriklausomų standartų laikymosi, ilgalaikių stebėtojų išvadų ir viešųjų pareiškimų atitikties;

10.   džiaugiasi svariu ES rinkimų stebėjimo misijų indėliu stiprinant demokratinius procesus, didinant pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei, ypač stiprinant rinkimų procesus visame pasaulyje;

11.   primena 2007 m. rugsėjo 11 d. vykusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento seminaro išvadas, kuriose nurodoma, kad ES rinkimų stebėjimo misijos dėl priežasčių, susijusių su metodologija, tapatumu ir regimumu, privalo tęsti savo veiklą neatsižvelgiant į kitų tarptautinių ir nacionalinių stebėtojų veiklą; mano, kad tai vis dėlto nekliudo nuolat ir glaudžiai bendradarbiauti su kitomis toje šalyje esančiomis stebėjimo organizacijomis, taip pat nekliudo toliau teikti ES paramą siekiant ugdyti nacionalinių ir regioninių stebėjimo organizacijų gebėjimus;

12.   pabrėžia, kad ES metodika taikoma sėkmingai, bet ragina Komisiją toliau ją tobulinti ir atnaujinti įtraukiant nustatytos gerosios patirties pavyzdžius ir atkreipiant dėmesį į naujus iššūkius;

13.   pabrėžia, kad ši sėkmė lėmė, jog ES tapo tarptautinio rinkimų stebėjimo srities lydere, ir tai, kad ES rinkimų stebėjimo misijų dėmesys sutelktas į profesionalumą, yra svarbi priežastis, dėl kurios esama daug itin kvalifikuotų ir patyrusių rinkimų ekspertų; pabrėžia, kad labai svarbu aktyviai telkti ir apmokyti naujus stebėtojus, siekiant užtikrinti ES rinkimų stebėjimo kompetenciją: taigi, pabrėžia, kad profesionali ES rinkimų stebėjimo misijų veikla yra reikšmingas ES įnašas įtvirtinant tinkamą supratimą apie įvairias demokratinio rinkimų proceso dalis; šiuo požiūriu mano, kad reikėtų atsižvelgti į buvusių Europos Parlamento narių, trumpiau ar ilgiau dirbusių stebėtojais, patirtį;

14.   ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių siekiant toliau skatinti tinkamą pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos stebėtojų dalyvavimą rinkimų procesuose;

15.   pabrėžia, kad svarbu, jog ES trumpam ir ilgam laikotarpiui siunčiami stebėtojai susilaikytų nuo bet kokio elgesio, kurį vietos gyventojai galėtų suvokti kaip globėjišką, rodantį viršenybę arba nepagarbų vietos kultūrai; turėdamas tai mintyje, mano, kad prireikus ES stebėtojai turėtų dirbti kartu su vietos stebėtojais;

16.   pritaria nustatytai gerai veikiančiai EP narių skyrimo ES rinkimų stebėjimo misijų vyriausiaisiais stebėtojais tvarkai, ragina stengtis, kad skyrimo tvarka būtų aiški ir skaidri, siekiant užtikrinti pasitikėjimą vyriausiuoju stebėtoju ir pabrėžia, kad stebėtojai visą įgaliojimų laiką glaudžiai bendradarbiautų su Komisija ir kitomis ES institucijomis, turėtų visuomet išlaikyti aiškų ir tiksliai apibrėžtą nepriklausomumą ir jiems neturi būti trukdoma dirbti;

17.   pritaria patvirtintai lyčių lygybės politikai, kuri yra šios metodikos dalis ir kuria vadovaujantis atrenkami stebėtojai, įskaitant vyriausiąjį stebėtoją, neatsižvelgiant į misijos sudėtingumą;

18.   mano, kad šalies, kurioje vyksta rinkimai, kalbos mokėjimas (pvz., Bolivijoje – ispanų kalbos) turėtų būti pagrindinis stebėtojų skyrimo kriterijus, nes stebėtojai, galintys tiesiogiai bendrauti su vietos gyventojais, gali lengviau suprasti tos šalies socialinę ir politinę padėtį;

19.   mano, kad prieš rinkimus stebėtojai turėtų susitikti ne tik su kandidatais ir rinkimų komisijos nariais, bet ir su kitomis šalies, kurioje vyksta rinkimai, gyventojų grupėmis;

20.   džiaugiasi patirtimi, kurios įgijo, jo rinkimų stebėjimo delegacijos, kurios yra ES rinkimų stebėjimo misijų struktūros dalis, ir kurių dalyvavimas naudingas ES rinkimų stebėjimo misijoms, nes didėja jų išvadų teisinė svarba ir jos tampa labiau pastebimos ir priimtinesnės, bet pabrėžia, kad šių išvadų patikimumas priklauso nuo to, kaip griežtai metodika taikoma per visą stebėjimo procesą;

21.   teigiamai vertina tai, kad Buvusių Europos Parlamento narių asociacija kartu su Buvusių Kanados parlamento narių asociacija ir Buvusių JAV Kongreso narių asociacija įsteigė Tarptautinį rinkimų stebėtojų institutą (angl. IEMI); pažymi, kad IEMI nariai stebėjo daug rinkimų, taip pat pažymi, kad dabartiniai Europos Parlamento nariai vieną dieną taps buvusiais nariais ir kad jų patirtis bus neįkainojama toliau plėtojant demokratiją;

22.   ragina visus rinkimų stebėjimo delegacijose dalyvaujančius Europos Parlamento narius ir toliau vadovautis tokioms delegacijoms nustatytomis gairėmis; pabrėžia tarptautinių rinkimų stebėtojų elgsenos kodekso svarbą, kuris taip pat taikomas ir Europos Parlamento nariams;

23.   pripažįsta, kad buvo nemažai atvejų, kai Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijoms trūko žmonių, ir mano, kad tokiais atvejais žmonių trūkumo problemą būtų galima spręsti įtraukiant buvusius Europos Parlamento narius; ragina atitinkamas Europos Parlamento politines institucijas pasinaudoti šiuo pasiūlymu;

24.   pabrėžia, kad politinių frakcijų stebėtojų delegacijos neatstovauja Parlamentui, ir ragina šias delegacijas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti oficialių Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijų ir ES rinkimų stebėjimo misijų patikimumui ir regimumui;

25.   pažymi, kad ES institucijų veiklos ir Komisijos veiklos koordinavimas apskritai turėtų būti vertinamas teigiami; tačiau apgailestauja, kad kai kuriais atvejais jam taip pat labai trūko sanglaudos, siūlo jį toliau tobulinti;

26.   pabrėžia, kad ypač svarbu derinti visų ES rinkimų stebėjimo misijų parengtus viešuosius pareiškimus, susijusius su ES rinkimų stebėjimo misijų išvadomis, taip pat svarbu nedaryti jokių pareiškimų tol, kol ES rinkimų stebėjimo misija nepaskelbė savo išankstinio pranešimo, ir pabrėžia, kad spaudos konferencijos labai svarbios siekiant regimumo bei patikimumo, nes jų metu išankstiniai pranešimai pristatomi pirmą kartą; ragina pranešimus spaudai ir išvadas skelbti pagal tvarkaraštį, kuriame būtų atsižvelgiama į tų šalių, kuriose vyko rinkimai, vietos aplinkybes;

27.   siekdamas gerinti Parlamento ir Tarybos santykius, siūlo nustatyti, kad Taryba privalo dalyvauti Rinkimų koordinavimo grupės posėdžiuose ir Parlamentui suteikti stebėtojo statusą Tarybos Žmogaus teisių darbo grupės (angl. COHOM) posėdžiuose;

28.   ragina Komisiją derybų dėl asociacijos susitarimų ar strateginės partnerystės metu svarstyti galimybę stebėti rinkimų procesus Viduržemio jūros regiono pietų šalyse ir Artimųjų Rytų šalyse;

29.   mano, kad vis dar yra svarbių neišspręstų problemų, kurios susijusios su efektyviais ir į rezultatus orientuotais tolesniais veiksmais, kurių bus imamasi po ES rinkimų stebėjimo misijų, ir kad į jas reikėtų sutelkti dėmesį, taip pat mano, kad reikėtų atskirti tolesnius techninio ir politinio pobūdžio veiksmus, kurių visais lygmenimis turėtų imtis ES institucijos ir valstybės narės;

30.   mano, kad reikia nuodugniai tirti, kaip įgyvendinamos ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijos, ypač tuomet, kai neteikiama pagalbos rinkimų metu;

31.   pageidauja, kad visos ES institucijos, ypač Taryba ir valstybių narių vyriausybės, ES rinkimų stebėjimo misijų išvadas ir rekomendacijas aptartų politinių dialogų su susijusiomis šalimis metu ir jas įtrauktų į savo demaršus, deklaracijas, rezoliucijas pareiškimus ir tolesnius veiksmus;

32.   ragina, ypač Komisiją, įtraukti ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas į visus veiksmų planus, skirtus Europos kaimynystės politikos programoje dalyvaujančioms šalims, į kurias siunčiamos ES rinkimų stebėjimo misijos;

33.   ragina Komisiją visapusiškai ir ilgą laiką naudotis šiomis rekomendacijomis atsižvelgiant į šalių strateginių dokumentų ir (arba) metinių veiksmų programų rengimo struktūrą pagal Europos plėtros fondo ir ES išorinių finansinių priemonių nuostatas, ypač laikantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(15) ir 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1638/2006, išdėstančio bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę(16);

34.   smerkia tai, kad praeityje būta atvejų, kai vyravo įprastinis požiūris į šalis, kurių rinkimų procesą ypač kritikavo ES rinkimų stebėjimo misijos, kita vertus, apgailestauja, kad ES ne visus demokratinius rinkimus pripažįsta teisėtais, ir mano, kad toks nenuoseklumas kenkia trapiai šių šalių demokratijos idėjai ir ES įvaizdžiui;

35.   ragina Komisiją atidžiai įvertinti kiekvienos ES rinkimų stebėjimo misijos rezultatus, įsisavinti jų metu įgytą patirtį, o baigiamuosiuose pranešimuose aiškiai išdėstyti kiekvienos ES rinkimų stebėjimo misijos metodinius trūkumus; be to, ragina Komisiją stengtis užtikrinti, kad, pasibaigus rinkimų procesui, nebūtų abejojama demokratiniais ES rinkimų stebėjimo misijų pasiektais rezultatais (kaip antai metodika, techninė patirtis, biudžeto priemonės, rinkimų struktūra ir t. t.) arba jie nebūtų sunaikinti;

36.   pageidauja, kad Komisija nagrinėtų galimybę siųsti specialias rinkimų stebėjimo misijas, kurios stebėtų tam tikrus pagrindinius rinkimų procesų aspektus, pvz., rinkimų teisinio pagrindo sudarymą, rinkėjų registraciją ir po rinkimų pateikiamus skundus ir apeliacijas, kuriuos tam tikrais atvejais ES rinkimų stebėjimo misijų ataskaitos apima nevisapusiškai;

37.   siūlo, pradėti politinį dialogą tais atvejais, kai neįgyvendinama ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų;

38.   atsižvelgdamas į pateiktą pasiūlymą, mano, kad Europos Parlamentas turi dalyvauti naujo parlamento, kurio rinkimai buvo stebimi, pirmajame posėdyje, ir kad su šiuo išrinktu nauju parlamentu turi būti glaudžiau bendradarbiaujama;

39.   rekomenduoja, siekiant nuolat stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir tinkamą valdymą, rengti apibrėžtą naujų ir demokratiškai išrinktų parlamentų rėmino strategiją;

40.   atsižvelgdamas į šį tikslą, siūlo, kad Europos Parlamentas ištirtų pagalbos, teikiamos, kad išrinkti nauji parlamentai galėtų vykdyti savo veiklą, būdus ir priemones, itin daug dėmesio skiriant pagalbai besivystančių šalių parlamentams;

41.   siūlo Komisijai parengti kitų rinkimų procesų stebėjimo priemonių, skirtų tiems atvejams, kai neįmanoma išsiųsti visaverčių ES rinkimų stebėjimo misijų; ragina Komisiją ir Tarybą būti pasirengusias laiku paskelbti griežtus viešus pareiškimus dėl tokiomis aplinkybėmis vykstančių rinkimų;

42.   tolesnių techninio pobūdžio veiksmų klausimu laikosi nuomonės, kad rinkimų pagalba – tai būtinas ilgalaikis strateginis įsipareigojimas per visą rinkimų ciklą, kuria geriausiai papildoma ES rinkimų stebėjimo misijų veikla, ir mano, kad ypatingą dėmesį derėtų kreipti į rinkimų valdymo organų nepriklausomumą ir teisėtumą, taip pat į paramą sudarant nuolat veikiančias, o ne ad hoc rinkimų komisijas;

43.   pabrėžia, kad Parlamentas, kaip demokratiškai išrinkta Europos institucija, atliks ypatingą vaidmenį imantis tolesnių politinio pobūdžio veiksmų, kurie susiję su ES rinkimų stebėjimo misijomis, ypač ugdant parlamentinius gebėjimus;

44.   ragina nuodugniai apsvarstyti, kokios papildomos naudos būtų gauta, turint mintyje ES išorės veiksmus ir atsižvelgiant į kitų nacionalinių ir tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų patirtį, jei Europos Parlamentas ir AKR šalių parlamentų delegacijos ir misijos konsultuotųsi, bendradarbiautų ir dalytųsi žiniomis, kai tai įmanoma įgyvendinti praktiškai; siūlo įgyvendinant naująją ES ir Afrikos strategiją sudaryti darbo grupes, kurių tikslas būtų sudaryti sąlygas Afrikos Sąjungos partneriams pasinaudoti rinkimų stebėjimo srities kompetencija ir patirtimi, kaip Europos Sąjunga pasinaudojo Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir ESBO darbo metodais ir patirtimi;

45.   ragina nagrinėti sąlygas, kuriomis galėtų būti sudaromos trumpalaikės bendros rinkimų stebėjimo delegacijos, į jas įtraukiant partnerių, t. y. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos (EMPA) ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT), narių;

46.   rekomenduoja, kad rinkimams vykstant ES teritorijoje kartkartėmis būtų organizuojamos bendros AKR ir ES stebėtojų misijos;

47.   mano, kad elektroninis balsavimas jau dabar yra svarbi rinkimų proceso dalis ir kad jo svarba vis didės, taigi atsiras ir naujų sukčiavimo rinkimuose būdų; ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių, kad būtų galima patikimai stebėti tokį balsavimą, ir siekiant šio tikslo rengti tinkamus stebėtojų mokymus;

48.   ragina Europos Parlamentą patvirtinti metinę ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą;

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos (EMPA) pirmininkams ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) pirmininkams, taip pat Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vadovui.

(1) OL C 303, 2007 12 14, p. 1. (2) OL L 386, 2006 12 29, p. 1. (3) OL C 343, 2001 12 5, p. 270. (4) 1998 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimas 9262/98 – PESC 157 – COHOM 6. (5) 1999 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 8728/99 – PESC 165 – COHOM 4. (6) 2001 m. birželio 26 d. Tarybos dokumentas 9990/01 – PESC 236 – DEVGEN 103/COHOM 17. (7) OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147. (8) OL C 58, 2008 3 1, p. 18. (9) PE 309/025/BUR. (10) PE 349/329/CPG/DEF. (11) PE 375/270/CPG/Rev1. (12) PE 375/117/CPG. (13) OL C 271, 1999 9 24, p. 57 (14) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (15) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (16) OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos šalių asociacija (ASEAN) (2007/2265(INI))

P6_TA(2008)0195 A6-0151/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl abipusių prekybos derybų, ypač į 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja(1),

–   atsižvelgdamas į ASEAN 2007 m. lapkričio 20 d. chartiją, pasirašytą Singapūre vykusio 13-ojo ASEAN susitikimo metu,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. ir 27 d. rezoliucijas dėl padėties Birmoje(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistemos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 3 d. rezoliuciją dėl regioninių laisvosios prekybos sričių ir Europos Sąjungos prekybos strategijos(7),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (COM(2007)0602),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567),

–   atsižvelgdamas į CEPII-CERIM 2006 m. gegužės 3 d. atliktą tyrimą "Galimo Europos Sąjungos ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimo ekonominis poveikis",

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje paskelbtą Pasaulio prekybs organizacijos (PPO) Ketvirtosios ministrų konferencijos deklaraciją, ypač į jos 44 punkto nuostatas dėl specialiojo ir diferencijuoto režimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų nuomones (A6-0151/2008),

A.   kadangi Europos Sąjungoje ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė taisyklėmis grindžiamai PPO sukurtai daugiašalės prekybos sistemai, pagal kurią, nustatant tinkamas taisykles ir užtikrinant jų laikymąsi, sudaromos geriausios sąlygos vystyti teisingą ir nešališką tarptautinę prekybą,

B.   kadangi užtikrinus sėkmingą ir stabilią Dohos plėtros darbotvarkės pabaigą atsirastų daug vilties, kad besivystančioms valstybėms bus padėta integruotis į pasaulio prekybos sistemą,

C.   kadangi sudarant tarpregioninius laisvosios prekybos susitarimus būtų papildyta daugiašalė sistema, t. y. skatinama integracija ir sprendžiami klausimai, dėl kurių sudėtinga pasiekti daugiašalius susitarimus,

D.   kadangi visa ASEAN grupė yra penkta pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – antra pagal dydį ASEAN prekybos partnerė, daugiausia investuojanti į šį regioną,

E.   kadangi ASEAN regionas labai įvairialypis; kadangi trys šio regiono narės priskiriamos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nors kitose pajamos vienam gyventojui didesnės negu daugelyje ES valstybių,

F.   kadangi ASEAN ekonominė padėtis skiriasi ir šie skirtumai svarbūs baigiant derybas dėl ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimą,

G.   kadangi tyrimais nustatyta, kad ES ir ASEAN susitarimas (toliau – susitarimas) ekonomiškai naudingas abiems pusėms, tačiau, siekiant teisingai paskirstyti šią naudą, gali prireikti papildomų priemonių,

H.   kadangi sudarant ES ir bet kurios kitos šalies laisvosios prekybos susitarimą būtina pasirašyti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, į kurį būtų įtraukta žmogaus teisių užtikrinimo sąlyga,

I.   kadangi užtikrinus lygiavertes dvišales galimybes patekti į ES ir ASEAN rinką visapusiškai atsižvelgiant į skirtingą ASEAN narių, ypač į neturtingiausių mažiausiai išsivysčiusių šalių, ekonominę padėtį, padidės prekių ir paslaugų srautai, bus paskatintos naujovės ir abipusis ekonomikos augimas,

J.   kadangi svarbu atsižvelgti į veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, įskaitant geografines nuorodas ir kilmės pavadinimus, tuo pat metu sudarant galimybes įsigyti vaistų ir perduoti technologijas, ypač susijusias su tvariu vystymusi bei kova su klimato kaita,

1.   mano, kad ambicingas ES ir ASEAN susitarimas labai naudingas abiems pusėms ir, nors kokybiškas susitarimas svarbiau už skubų jo sudarymą, nerimauja dėl lėtos derybų eigos; pabrėžia, kad pagerinus patekimo į rinką sąlygas ES įmonėms svarbūs konkretūs rezultatai;

2.   mano, kad sėkminga Dohos plėtros darbotvarkė išlieka Europos Sąjungos prekybos prioritetu ir norėtų, kad šį prioritetą papildytų derybos su ASEAN; mano, kad siūlomas laisvosios prekybos susitarimas turėtų būti sudaromas visapusiškai laikantis PPO taisyklių;

3.   ragina abi puses derybose suteikti pirmenybę būtinybei stabilizuoti produktų, ypač maisto, kainas ir labai atsargiai spręsti biokuro problemą;

4.   mano, kad sudarant tarpregioninius susitarimus galima naudingai papildyti daugiašalę sistemą, jeigu minėtieji susitarimai plataus užmojo ir ambicingi, apima daug daugiau nei tarifų mažinimas ir juose nustatomos kokybinės su prekyba susijusios sąlygos, įskaitant veiksmingas nuostatas dėl žmogaus teisių bei socialinių ir gamtos apsaugos standartų; mano, kad paaiškėjus, jog tarpregioninis susitarimas yra nepraktiškas, būtų nepaprastai svarbu dvišalėms deryboms taikyti bendrą struktūrą, kurioje skirtųsi tik susitarimų apimtis ir pereinamieji laikotarpiai;

5.   pabrėžia, kad Europos Sąjungos pramonės augimas ateityje priklausys nuo atviros užsienio prekybos ir investicijų laikantis sąžiningų taisyklių;

6.   apgailestauja dėl to, kad 2007 m. lapkričio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio ES ir ASEAN viršūnių susitikime Singapūre išsamiai neaptartos kai kurios su verslo praktika susijusios nuostatos, nes dėl šios priežasties susilaikoma nuo Europos Sąjungos investicijų ASEAN šalyse;

7.   pabrėžia būtinybę stiprinti regioninę ekonominę ASEAN šalių integraciją; ragina Komisiją teikti techninę paramą ir toliau padėti stiprinti integraciją;

8.   ragina šalis laipsniškai mažinti arba panaikinti visas prekybos prekėms ir paslaugoms kliūtis visapusiškai atsižvelgiant į skirtingą ASEAN šalių ekonominę padėtį ir poreikį užtikrinti visuotines, prieinamas ir tausias bei aukštos kokybės standartus atitinkančias viešąsias paslaugas prieinamomis kainomis;

9.   ragina Komisiją ES ir ASEAN susitarime užtikrinti viešųjų pirkimų, konkurencijos, investicijų, intelektinės nuosavybės teisių, valstybės paramos ir kitų subsidijų skaidrumą ir skatina veiksmingai taikyti taisykles; pabrėžia paslaugų svarbą ES ir ASEAN prekybos santykiams;

10.   pabrėžia, kad susitarime su ASEAN turėtų būti užtikrinami šie aspektai:

Sektorių klausimai

11.   mano, kad netarifiniai apribojimai svarbūs ne mažiau nei tarifų mažinimas, ir ypač susirūpinęs dėl verslo paslaugų ribojimo, kai nepagrįstai mažinant apribojimus ASEAN įmonėms sudaromos galimybės veiksmingiau naudotis bankų, draudimo ir teisinėmis paslaugomis už mažesnę kainą;

12.   pabrėžia intelektinės nuosavybės teisių svarbą ir ragina teikti pirmenybę veiksmingam šių teisių, ypač pramoninio dizaino, garso įrašų ir kitų kultūros prekių, taip pat geografinių nuorodų ir kilmės pavadinimų, apsaugos užtikrinimui; prašo Komisiją kovoti su kliūtimis nepaisant šalių teisės reguliuoti sektorius, kurie atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kultūrų įvairovę, pvz., garso ir vaizdo;

13.   atkreipia ypatingą dėmesį į kovą su vaistų klastojimu, kuris skatina nesąžiningą konkurenciją ir kelia pavojų vartotojų sveikatai; taip pat pažymi, kad susitarimu neturėtų būti sudaroma jokių teisinių ar praktinių kliūčių visapusiškai pasinaudoti lanksčiomis galimybėmis, numatytomis deklaracijoje, iš dalies keičiančioje sutartį dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS sutartis) ir dėl galimybės įsigyti vaistų ir ragina Komisijos derybininkus visapusiškai atsižvelgti į minėtosios 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijos šia tema punktus;

14.   primena ES įsipareigojimą remti Dohos deklaraciją ir naudotis TRIPS susitarime numatytomis lanksčiomis galimybėmis siekti visuomenės sveikatos ir besivystančių šalių prieigos prie vaistų; todėl ragina Komisiją nedaryti nieko, kas galėtų pakenkti Tailando vyriausybės pastangoms užtikrinti visų savo gyventojų prieigą prie vaistų;

15.   mano, kad svarstant susitarimo aspektus, susijusius su viešaisiais pirkimais, turėtų būti atsižvelgta į skirtingą ASEAN narių išsivystymo lygį ir gerbti visų dalyvių teisę reguliuoti viešąsias tarnybas, ypač tas, kurios susijusios su pagrindiniais poreikiais;

16.   mano, kad susitarime turėtų būti numatoma užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę nepriklausomų turto fondų investicijų srityje;

17.   reiškia susirūpinimą dėl padidėjusių ryžių kainų pasekmių, ypač skurdesniems namų ūkiams ryžius importuojančiose ASEAN šalyse;

18.   mano, kad būtina ypač atidžiai nagrinėti klausimus, susijusius su žuvininkystės pramone, visų pirma su tunų sektoriumi, kadangi, kaip nurodyta šio sektoriaus tyrime, kurį Komisija atliko parengta Parlamento prašymu, visapusiškai ir skubiai liberalizavus tarifus šiam jautriam sektoriui bus daroma didelė socialinė ir ekonominė įtaka;

19.   pabrėžia būtinybę žuvininkystės pramonėje laikytis higienos ir sveikatos normų, siekiant minėtosiose šalyse skatinti šios pramonės plėtrą ir ją gerinti, taip pat sąžiningai konkuruoti su ES žuvininkystės pramone; ragina Komisiją teikti būtiną techninę paramą, kad ASEAN žuvininkystės pramonė pasiektų šiuos tikslus;

20.   ragina išplėsti tarpregioninį ekonominį bendradarbiavimą makroekonominiu lygiu, įskaitant bendradarbiavimą mokesčių ir statistikos, tarptautinių audito ir apskaitos standartų, kovos su korupcija ir pinigų plovimu priemonių priėmimo klausimais;

21.   ragina ES ir ASEAN stiprinti bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis, sekso turizmu ir klastotėmis; teigiamai vertina ASEAN narių įsipareigojimą kovoti su narkotikais ir ragina jas laikytis Jungtinių Tautų (JT) mirties bausmės moratoriumo; ypač palankiai vertina Filipinų sprendimą panaikinti mirties bausmę;

22.   ragina ES ir ASEAN stiprinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, ypač kovojant su ligomis, pvz., AIDS, sunkiu ūmiu respiraciniu sindromu (SŪRS) ir paukščių gripu, taip pat sprendžiant klimato kaitos problemą ir užtikrinant geresnę maisto saugą;

23.   mano, kad Europos Sąjungos gebėjimas konkuruoti su ASEAN šalimis priklauso nuo geresnio švietimo, mokymų ir mokslinių tyrimų Europos Sąjungoje, taip pat nuo pažangių prekių ir paslaugų kūrimo;

24.   mano, kad sudarant prekybos, investicijų ir mokslinių tyrimų susitarimus turėtų būti siekiama spręsti šiuos įvairiems sektoriams aktualius klausimus:

25.   rekomenduoja, kad laikantis ES energetikos politikos ASEAN šalių atžvilgiu ypač daug dėmesio būtų skiriama šiems klausimams:

26.   palankiai vertina mokslinių tyrimų įstaigų ES ir ASEAN šalyse vykdomus bendrus mokslinių tyrimų projektus ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad tokius susitarimus būtų lengviau sudaryti;

27.   primena, kad turėtų būti siekiama apsaugoti Sąjungos pramonę nuo ASEAN eksportuotojų dempingo ir skatinama nedempinguoti laiku pasitelkiant Sąjungos prekybos derybininkus;

Klausimai, aktualūs konkrečioms šalims

28.   pabrėžia, kad visuose tarifų mažinimo tvarkaraščiuose turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į skirtingą ASEAN narių ekonominę padėtį;

29.   mano, kad neturtingesnėms, tačiau prie mažiausiai išsivysčiusių nepriskiriamoms šalims turėtų būti siūlomos lankstumo priemonės, kurios, remiantis ekonominės partnerystės susitarimais, paprastai taikomos valstybėms, kurių pajamų lygis panašus;

30.   ragina Komisiją derantis tinkamu metu kreiptis į Kambodžą ir Laosą dėl to, ar šios šalys norėtų būti įtrauktos į susitarimą ir, jeigu atsakymas būtų teigiamas, siekti, kad Taryba persvarstytų derybų įgaliojimą, ir sudaryti galimybes šioms šalims prisijungti prie susitarimo;

31.   mano, kad dėl dabartinės padėties Birmoje ši šalis negalėtų būti įtraukta į susitarimą;

32.   mano, kad būtina spręsti bankų slaptumo problemą Singapūre, kadangi dėl to užkertamas kelias sudaryti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris ypač svarbus siekiant sudaryti tarpregioninį laisvosios prekybos susitarimą;

Tvari plėtra

33.   mano, kad į kiekvieną susitarimą turėtų būti įtrauktas skyrius, kuriame turėtų būti išdėstytas ambicingas tvarios plėtros siekis, ir pabrėžia, kad būtina įgyvendinti priimtus standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to šiam skyriui turi būti taikomas įprastinis ginčų sprendimo mechanizmas;

34.   ragina į bet kokį susitarimą įtraukti privalomas socialines ir aplinkos apsaugos nuostatas, pagal kurias šalys įsipareigoja ratifikuoti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą, ypač kai jos susijusios su vaikų ir priverstiniu darbu, kadangi, kaip pažymima TDO pirmą kartą 2006 m. paskelbtame pranešime "Siekis užkirsti kelią vaikų išnaudojimui darbe", kova su šiuo reiškiniu yra svarbiausias TDO uždavinys;

35.   ragina Komisiją svarstyti, kaip šalims galėtų būti siūlomos darbo standartų gerinimo iniciatyvos, siekiant užtikrinti, kad vis dažniau sudarant laisvosios prekybos susitarimus nebūtų pakenkta atitikimo bendrajai lengvatų sistemai (GSP+) patrauklumui, taip pat svarstyti galimybę įtraukti sąlygą, pagal kurią turėtų būti ratifikuojamos pagrindinės JT ir TDO konvencijos dėl žmogaus ir darbo teisių, ypač dėl priverstinio ir vaikų darbo;

36.   pabrėžia, kad įsigaliojus ES ir ASEAN laisvos prekybos susitarimui turėtų būti tvirtinamos priemonės, kurias taikant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir toliau būtų užtikrinta galimybė naudotis tam tikrais privalumais, pvz., susijusiais su jų prekių patekimu į rinką;

37.   mano, kad Prekybos ir tvaraus vystymosi forumas, kurį sudaro darbuotojų ir darbdavių organizacijos bei nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, galėtų būti naudingas užtikrinant, kad atviresnės rinkos sąlygomis būtų gerinami aplinkosaugos ir socialiniai standartai;

38.   siūlo nustatyti sistemą, pagal kurią žinomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos galėtų teikti prašymus imtis priemonių; šie prašymai būtų svarstomi tam tikrą laiką ir taip būtų užtikrinamas nuostatų laikymasis ir persvarstymas bei kovojama prieš darbuotojų teisių pažeidimus;

39.   tikisi, kad netrukus bus paskelbtas tvarumo poveikio įvertinimas, kuris turi būti parengtas laiku, kad visuomenė būtų visapusiškai informuota ir kad atsižvelgiant į šiame įvertinime pateiktas išvadas būtų daroma įtaka derybų rezultatams, ypač kai jie susiję su priemonėmis, reikalingomis mažinti neigiamą įtaką, daromą tam tikroms grupėms arba sektoriams;

40.   mano, kad tvarumo poveikio vertinime turėtų būti itin atsižvelgiama į prekybos liberalizavimo įtaką lyčių lygybei, ypač tokiuose sektoriuose, kaip žemės ūkio, tekstilės ir eksporto;

41.   ragina Komisiją ir ASEAN šalių atstovus ypatingą dėmesį atkreipti į susitarimo įtaką smulkiesiems regiono ūkininkams ir užtikrinti, kad šeiminis ir tvarus žemės ūkis būtų ne silpninamas, o stiprinamas;

42.   mano, kad kovos su miškų nykimu ir atogrąžų miškų apsaugos užtikrinimo priemonės labai svarbios kovojant su klimato kaita ir siekiant prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo; todėl mano, kad sudarius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą turėtų būti skatinama prekyba tik ekologiškai tvariu biokuru ir teikiama pagalba ASEAN šalims, kovojančioms su neteisėta medienos ruoša;

43.   ragina derybų partnerius užtikrinti, kad į susitarimą būtų įtrauktos priemonės, pagal kurias būtų užtikrinama tradicinių ir paprotinių vietos bendruomenių teisė naudotis savo miškais joms įgyvendinant miškų valdymo ir licencijavimo programas, taip pat ugdyti nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės, vietos bendruomenių ir jų gyventojų pajėgumus, reikalingus dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su gamtos išteklių apsauga, naudojimu ir valdymu, bei nustatyti bei ginti jų teisę į žemę;

44.   mano, kad ekologiškų produktų ir "Fair Trade" ženklo prekių tarifai turėtų būti mažinami greičiau nei kitų prekių, be to, turėtų būti sudarytos galimybės jas anksčiau pateikti į ES rinką; ragina Komisiją svarstyti galimybę atnaujinti muitų nomenklatūrą atsižvelgiant į šiuos konkrečius produktus;

Politiniai svarstymai

45.   pripažįsta didėjančią ASEAN įtaką regiono stabilumui ir gerovei; teigiamai vertina tai, kad 2007 m. Singapūre vykusiame aukščiausio lygio susitikime atnaujinti ES ir ASEAN santykiai; mano, kad vadovaudamosi regioninės integracijos įsipareigojimais ES ir ASEAN gali labai artimai bendradarbiauti;

46.   pažymi, kad taikant ES ir ASEAN ekonominių ir prekybos santykių vystymo priemones visapusiškai stiprinami dviejų regionų santykiai ir skatinam tolesnė politinio bendradarbiavimo, saugumo, demokratijos ir žmogaus teisių pažanga, taip pat pažanga energetikos ir klimato kaitos, aplinkosaugos, socialinių reikalų ir kultūros bei bendradarbiavimo ir vystymosi srityse;

47.   teigiamai vertina ASEAN integracijos pažangą ir pasirašytą ASEAN chartiją bei tikisi, kad šios chartijos nuostatos netrukus įsigalios;

48.   primena, kad žmogaus teisės ir demokratija yra pagrindinės ES vertybės, ir reikalauja, kad tai būtų neatskiriama derybų su ASEAN, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, dalis; pakartoja, kad svarbu, jog Europos Parlamentas prisidėtų prie politinių ir pilietinių teisių reformų, ir teigiamai vertina ASEAN chartijoje numatytą žmogaus teisių institucijos įsteigimą bei joje nurodytą įsipareigojimą stiprinti demokratiją, gero valdymo ir teisinės valstybės principus, taip pat skatinti ir saugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves; todėl tikisi, kad ASEAN konstruktyviai prisidės prie šių vertybių skatinimo Pietryčių Azijoje;

49.   teigiamai vertina demokratiją atkuriančius rinkimus Tailande; ragina imtis demokratizacijos ir nacionalinio susitaikymo veiksmų Birmoje, į kuriuos būtina įtraukti opozicijos atstovus ir etnines grupes, bei reikalauja paleisti Aung San Suu Kyi ir kitus politinius kalinius bei normalizuoti politinių partijų veiklą; remia JT ir ES ypatingųjų įgaliotinių veiklą; ragina Tarybą Birmos vyriausybei toliau taikyti ribojamąsias priemones, atidžiai stebėti padėtį ir persvarstyti šias priemones, jei tai bus būtina dėl įvykių šioje šalyje; ragina ASEAN nares, taip pat Kiniją ir Indiją, daryti spaudimą Birmai (Mianmarui);

50.   pabrėžia toliau vykstančio bendradarbiavimo kovos su terorizmu ir krizių bei nelaimių valdymo srityse svarbą ir teigiamai vertina neseniai pradėtą bendradarbiavimą dėl stebėjimo misijos Ačehe;

51.   siekdamas skatinti gero valdymo, skaidrumo ir teisinės valstybės principus, nori, kad valstybės narės ir Komisija įsikištų tais atvejais, kai yra aiškių teisinių įrodymų, kad ASEAN šalių pareigūnai yra įsivėlę į korupciją, susijusią su gamtiniais ištekliais; prašo Komisiją pranešti apie visus veiksmus, kurių ji šiuo atžvilgiu imsis;

EP vaidmuo

52.   tikisi, kad Lisabonos sutartis įsigalios prieš pasibaigiant deryboms ir nebeliks jokių abejonių, kad Parlamento pritarimas svarbus sudarant šio pobūdžio susitarimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad derybų mandatas būtų prieinamesnis Parlamentui ir, siekiant, kad rezultatai sulauktų visuotinio palaikymo, derybų metu nuolat konsultuotis su Parlamentu;

o
o   o

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir ASEAN šalių vyriausybėms ir parlamentams bei ASEAN generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0629. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0384 ir 0420. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0007 (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0353. (5) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 291. (6) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321. (7) OL C68 E, 2004 3 18, p. 126.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl giliavandenių žuvų išteklių valdymo (2007/2110(INI))

P6_TA(2008)0196 A6-0103/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Giliavandenių žuvų išteklių valdymo apžvalga" (COM(2007)0030),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos sistemos, skirtos rinkti, tvarkyti ir naudoti žuvininkystės sektoriaus duomenis bei paramos bendrosios žuvininkystės politikos mokslinėms rekomendacijoms rengti, kūrimo (COM(2007)0196),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0103/2008),

A.   kadangi tiek pagal 2002 m., tiek pagal 2004 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) rekomendacijas dėl giliavandenių žuvų daugelio rūšių ištekliai nebesiekia saugių biologinių ribų; kadangi ES, nepaisydama šio fakto, sumažino žvejybos kvotas daug mažiau nei rekomendavo Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba; kadangi, be to, patikimi ir padėtį atspindintys biologiniai duomenys svarbūs nustatant kvotas, kurių laikantis būtų užtikrinta, kad žvejojama tausiai,

B.   kadangi tarptautiniuose vandenyse žvejojančių laivynų žvejybos veikla trečiųjų šalių žvejybos zonose, kuriose veiklą reglamentuoja regioninės žvejybos organizacijos (RŽO), arba tarptautinių vandenų zonose, kuriose veikla nereglamentuojama, turi būti vykdoma racionaliai ir atsakingai, vadovaujantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, susitarimu dėl šios konvencijos nuostatų, susijusių su artimos ir tolimos migracijos žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo bei Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtu elgesio kodeksu, siekiant atsakingos žuvininkystės, kadangi ir JT susitarime dėl žuvų išteklių, ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtame elgesio kodekse siekiant atsakingos žuvininkystės nurodoma, kad turi būti laikomasi atsargumo principo,

C.   kadangi 2002 m. Johanesburgo aukščiausiojo lygio susitikime ES įsipareigojo siekti tausiosios žvejybos visame pasaulyje ir, jeigu įmanoma, iki 2015 m. išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius, visų pirma pereikvotus, taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą,

D.   kadangi veiksmingai saugoti jūrų aplinką ir tausiai žvejoti įmanoma tik tuomet, jei visos suinteresuotosios valstybės susitartų ir bendradarbiautų,

E.   kadangi sistemingas patikimų duomenų rinkimas yra žuvų išteklių vertinimo ir mokslinių nuomonių teikimo pagrindas, todėl jis labai svarbus siekiant įgyvendinti bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP); kadangi Komisija savo pirmiau minėtame komunikate pripažino, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti giliavandenių žuvų išteklių būklę, ir kad nėra prieita prie bendros nuomonės dėl gelminės žvejybos apibrėžties,

F.   kadangi 2007 m. balandžio mėn. Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas (ŽAPK) paskelbė pranešimą dėl mokslinių pranešimų pateikimo tvarkaraščio pakeitimo ir jų kokybės gerinimo,

G.   kadangi būtina imtis tinkamų socialinių ir ekonominių priemonių, kuriomis būtų siekiama kompensuoti žvejams išlaidas, atsiradusias dėl to, kad sumažėjo žvejybos mastas, nes įgyvendinami išteklių atkūrimo planai,

H.   kadangi Parlamentas 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje dėl teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos(1) siūlė imtis keleto priemonių, skirtų skatinti tvariai naudoti jūras ir išsaugoti jūrų ekosistemą;

1.   džiaugiasi Bendrijos laivyno pastangomis žvejoti tausiai, tačiau pabrėžia, kad Komisijos komunikate aprašyta padėtis neatitinka tikrosios padėties;

2.   pabrėžia, kad prieš imantis naujų valdymo priemonių reikėtų išnagrinėti, dėl kokių priežasčių netaikomos esamos priemonės, kodėl valstybės narės nevykdo savo prievolių, arba vykdo jas pavėluotai, arba naudoja skirtingą metodiką, todėl sudėtingiau analizuoti veiksnius, kurie daro poveikį šiai žvejybai;

3.   įspėja, kad nuolat keičiant galiojančius įstatymus ir teikiant naujus pasiūlymus, neskyrus pakankamai laiko įgyvendinti galiojančias nuostatas ir deramai išanalizuoti gautą informaciją, kenkiama BŽP patikimumui, o dabartinės nuostatos, kuriomis ribojama žvejyba, yra labiau pritaikytos išsaugoti vienas rūšis nei kitas;

4.   pritaria Komisijos nuomonei, kad sistemingas patikimų duomenų rinkimas yra pagrindas, kuriuo remiantis vertinami žuvų ištekliai ir teikiamos mokslininkų nuomonės; ragina Komisiją, valstybes nares ir žuvininkystės pramonės atstovus šalinti esamus trūkumus, kad žvejybos pastangų kontrolės priemones būtų galima pritaikyti kiekvienam žvejybos būdui, ir primena, žvejojant giliavandenes žuvis naudojami įvairūs būdai;

5.   atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad net savavališkai, neturint pakankamų biologijos žinių, nustačius naudojant šį žvejybos būdą bendrą sugauti leidžiamą kiekį (BSLK) ir apribojus žvejybos pastangas, kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos giliavandenėmis, ištekliai turi būti naudojami laikantis atsargumo, o nustatant BSLK reikia remtis tiksliais mokslinių tyrimų duomenimis;

6.   pabrėžia, kad pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausaus naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(2) reikalaujama laikytis atsargumo principo, kuris apibrėžtas 3straipsnyje ir kuris reiškia, kad pakankamos mokslinės informacijos nebuvimas negali būti priežastimi atidėti arba nesiimti valdymo priemonių pagrindinėms, susijusioms arba priklausomoms rūšims ir nepagrindinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti;

7.   pabrėžia, kad svarbu pradėti drausti giliavandenių žuvų žvejybos sektoriui išmesti į jūrą žuvis, nes tuomet mokslininkai galėtų atlikti tikslesnius iškraunamo laimikio žuvų, kurių daugelis nevalgomos, rūšių tyrimus;

8.   laikosi nuomonės, kad Komisija, imdamasi sisteminių priemonių priegaudai sumažinti ir žuvų išmetimui panaikinti, turėtų pritaikyti žvejybos pastangas tikslinėms rūšims ir atsitiktinai sugaunamoms rūšims, tuo pačiu padidindama pastangas priežiūros ir kontrolės procedūrų srityje;

9.   pabrėžia, kad daugelis giliavandenių žuvų rūšių sugaunama kaip nepageidaujama priegauda, taigi ragina Komisiją labiau sutelkti dėmesį į žvejybos pastangų kontrolę, nes tai vienas iš būdų mažinti nepageidaujamą priegaudą; tačiau pabrėžia, kad tinklinio audeklo akies kraštinės ilgio ribojimas – netinkama priemonė, turint mintyje giliavandenių žuvų formą ir dydį;

10.   ragina Komisiją atlikti giliavandenių žuvų žvejybos socialinį ir ekonominį vertinimą bei ištirti galimą pakartotinio žvejybos pastangų sumažinimo poveikį sektoriui, taip pat tolesnio žuvų išteklių, nuo kurių priklausomas žvejybos sektorius, išeikvojimo poveikį; mano, kad svarbiausia siekti socialinių ir ekonominių poreikių bei tvarios aplinkos pusiausvyros;

11.   pabrėžia, kad didelė šių išteklių dalis valdomi tarptautiniuose vandenyse, todėl svarbu koordinuoti įvairių regioninės žvejybos organizacijų veiksmus, kad priemonės būtų taikomos visiems laivams, naudojantiems šį žvejybos būdą; mano, kad ES ir toliau turi dėti pastangų siekdama užtikrinti, kad JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 61/105 dėl atviroje jūroje vykdomos giluminės ir dugninės žvejybos būtų įgyvendinama visapusiškai ir veiksmingai; įsitikinęs, kad apribojimai turi būti taikomi visų susitarimo šalių žvejams, kad vieniems ar kitiems nebūtų sudarytos prastesnės sąlygos;

12.   siūlo neleisti žvejoti tose giliavandenėse vietovėse, kuriose šiandien nežvejojama, kol šios vietovės nebus ištirtos ir remiantis moksliniais duomenimis nebus įrodyta, kad jose galima tausiai žvejoti nekeliant pavojaus, kad nukentės biologinė įvairovė arba bus pakenkta buveinėms ir kol nebus imtasi atitinkamų valdymo priemonių;

13.   ragina Komisiją pateikti naujų programų moksliniams duomenims rinkti, prireikus pasinaudoti mokslinių tyrimų laivais; įsitikinęs, kad šiuo atveju ji galėtų remtis administracinės Ispanijos žvejybos institucijos veiklos Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos reglamentuojamoje zonoje patirtimi, nes ši institucija sudarė "Hatton Bank" zonos, kurioje žvejojamos giliavandenės žuvys, žemėlapį, o pagrindinis šioje zonoje vykdomų tyrimų tikslas – ištirti povandeninių kalnagūbrių, šaltųjų vandenų koralų rifų ir hidroterminių versmių išsidėstymą, kad būtų galima nustatyti zonų, kuriose žvejoje žvejybos laivynai, pažeidžiamiausias vietas;

14.   pritaria Komisijos nuomonei, kad šio žvejybos būdo atžvilgiu reikia laikytis ekosisteminio požiūrio, tačiau įspėja, kad reikia užtikrinti bent jau minimalų šių priemonių patikimumo lygmenį, o šios priemonės turi būti taikomos atskirai ir vadovaujantis poveikio aplinkai vertinimo rezultatais, siekiant išvengti atvejų, kai neleidžiama žvejoti tose zonose, kurioms nekyla pavojaus, bei siekiant uždrausti vykdyti dugninę žvejybą tose zonose, kurių jūrų ekosistema yra pažeidžiama arba numanoma, kad ji galėtų būti pažeidžiama, arba kurių žuvų ištekliai nesiekia saugių biologinių ribų; taip pat mano, kad moksliniai tyrimai, skirti sudaryti jūros dugno topografinį žemėlapį, ekosistemos sudedamųjų dalių ir vandenynų gamtos išteklių tarpusavio ryšiui nustatyti, turi būti prioritetinė sritis siekiant įgyvendinti naująją Europos jūrų politiką;

15.   dar kartą pabrėžia, kad žvejai ir jiems atstovaujančios asociacijos turi būti išklausyti ir dalyvauti rengiant jūrų aplinkosaugos, išteklių valdymo ir išteklių atkūrimo priemones;

16.   pritaria Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto nuomonei, kad būtina skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių biomasės ir įvairių rūšių žuvų populiacijos sumažėjimo beveik visose žvejybos plotuose tyrimui; be to, mano, kad siekiant, jog mokslinėms nuomonėms pritartų visos šalys, būtina nustatyti aiškias strategines gaires, kuriomis vadovaujantis tas pats darbas nebūtų atliekamas du kartus ir būtų užtikrinama sinergija;

17.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartiniai BŽP reglamentai įgyvendinami neveiksmingai ir prastai; ragina Komisiją gerinti stebėsenos ir kontrolės procedūras valstybėse narėse;

18.   pabrėžia, kad svarbu kurti naujas technologijas siekiant užtikrinti, kad veiktų kontrolės ir stebėsenos sistema; ragina Komisiją toliau vystyti kontrolės technologiją ir, turėdamas tai mintyje, atkreipia dėmesį į galimybes, kurių atsiranda, nes naudojami elektroniniai žurnalai;

19.   pabrėžia saugomų jūrų teritorijų tinklo, įeinančio į tinklą "NATURA 2000", sukūrimo privalumus ir yra įsitikinęs, kad toks žingsnis turėtų teigiamos įtakos pereikvotų žuvų išteklių požiūriu; ragina valstybes nares išnaudoti visas galimybes, kurias teikia tinklo "NATURA 2000" jūriniai komponentai;

20.   ragina Komisiją dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ir galbūt tobulinami esami tarptautiniai susitarimai, susiję su giliavandenių rūšių žuvų žvejyba;

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares kurti bendras gaires, keistis gerąja patirtimi, geriau naudotis turimomis Bendrijos technologijomis, į šią veiklą įtraukti ekspertų grupes ir nevyriausybines organizacijas, kad būtų geriau įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama mažinti nelegalią žvejybą ir Europos rinkose parduodamų nelegaliai sugautų žuvų kiekį;

22.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti labiau aplinką tausojančius žvejybos būdus, kad nebūtų daroma žalos, pvz., dėl nepageidaujamos priegaudos arba nereikalingo kitų gyvų organizmų žalojimo, aplinkai ir ekologinei biologinei įvairovei;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 131. (2) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo ((2007/2115(INI))

P6_TA(2008)0197 A6-0105/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2007)0127),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos paskelbtą Interesų grupių atstovų elgesio kodekso projektą,

–   atsižvelgdamas į savo 1996 m. liepos 17 d. sprendimą dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo (lobistų veikla Parlamente)(1),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. gegužės 13 d. sprendimą dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo (elgesio kodeksas lobistų veiklai reglamentuoti)(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto kontrolės, Ekonominės ir pinigų politikos, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos, Teisės reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones (A6-0105/2008),

A.   kadangi lobistai Europos Parlamente tapo kur kas aktyvesni papildžius Parlamento kompetencijos sritį,

B.   kadangi lobistai siekia daryti įtaką ne tik priimant politinius ir su teisėkūra susijusius sprendimus, bet ir sprendimus, susijusius su Bendrijos lėšų skirstymu bei su teisės aktų stebėsena ir jų vykdymo užtikrinimu,

C.   kadangi, kaip tikimasi, ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentui bus suteikta daugiau galių – jis dalyvaus priimdamas teisės aktus kartu su Taryba beveik visose srityse pagal įprastą teisėkūros procedūrą, todėl tai patrauks dar didesnį lobistų grupių dėmesį,

D.   kadangi plėtojant atvirą pliuralistinį dialogą, kuriuo grindžiama demokratinė sistema, labai svarbus interesų grupių atstovų vaidmuo, o interesų grupių atstovai teikia Parlamento nariams daug svarbios, su jų mandatu susijusios informacijos,

E.   kadangi lobistų grupės daro įtaką ne tik per Parlamento narius, bet ir siekia daryti įtaką Parlamente priimant sprendimus per Parlamento komitetų sekretoriatuose dirbančius pareigūnus, frakcijų personalą ir Parlamento narių padėjėjus,

F.   kadangi, remiantis apytikriais skaičiavimais, Briuselyje dirba apie 15 000 individualių lobistų ir veikia 2 500 lobistų organizacijų,

G.   kadangi Komisija, įgyvendindama savo Europos skaidrumo iniciatyvą, yra pateikusi pasiūlymą sukurti bendrą ES institucijose veikiančių interesų grupių atstovų registrą,

H.   kadangi Parlamentas dar 1996 m. sudarė savo lobistų registrą(3) ir parengė elgesio kodeksą(4), kuriame nustatytas įpareigojimas įregistruotiems lobistams veikti vadovaujantis griežtomis etikos normomis,

I.   kadangi šiuo metu Parlamente užregistruota apie 5 000 lobistų,

J.   kadangi lobistų grupių veikloje dalyvauja vietos ir nacionalinės organizacijos, už kurių veiklos reguliavimą atsakingos valstybės narės,

Parlamento veiklos skaidrumo gerinimas

1.   pripažįsta, kad lobistų grupių veikla turi įtakos priimant sprendimus ES lygmeniu, ir todėl mano, kad itin svarbu, jog Parlamento nariai žinotų organizacijų, kurioms atstovauja lobistų grupės, tapatybę; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos teisėtumą ir piliečių pasitikėjimą ja, būtina visiems skaidriai užtikrinti vienodas galimybes patekti į visas ES institucijas; pabrėžia, kad skaidrumas svarbus abiem šalims – ir pačioms savo darbą atliekančioms institucijoms, ir lobistams; pažymi, kad lobistų grupėms suteikus vienodas galimybes veikti ES institucijose, būtų gaunama daugiau specialių žinių, kuriomis remiantis galėtų būti užtikrinamas sklandus Europos Sąjungos funkcionavimas; mano, kad labai svarbu užtikrinti pilietinės visuomenės atstovų patekimą į ES institucijas, visų pirma – į Parlamentą;

2.   mano, kad patys Parlamento nariai atsakingi už tai, kad juos pasiektų patikima informacija; pabrėžia, kad Parlamento nariai turi sugebėti patys priimti politinius sprendimus neatsižvelgdami į lobistų nuomonę;

3.   pripažįsta, kad pranešėjas, rengdamas pranešimą, gali savo nuožiūra remtis vadinamuoju poveikio teisėkūrai principu, t. y. pasinaudoti prie Parlamento pranešimo pridedamu nurodomojo pobūdžio įregistruotų interesų grupių atstovų, su kuriais buvo konsultuojamasi ir kurių indėlis svarbus, sąrašu; tačiau, neatsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisijai taip pat svarbu taikyti šį poveikio teisėkūrai principą rengiant savo teisėkūros iniciatyvas;

4.   pabrėžia, kad Parlamentas turi visiškai savarankiškai spręsti, kiek jam svarbi pilietinės visuomenės nuomonė;

5.   atkreipia dėmesį į šiuo metu galiojančias taisykles, pagal kurias Parlamento nariai turi deklaruoti savo finansinius interesus; ragina Parlamento biurą remiantis kvestorių siūlymu parengti planą, skirtą toliau tobulinti Parlamento taisyklių, kuriomis remdamasis Parlamento narys turi deklaruoti bet kokią gaunamą paramą, nesvarbu, ar tai personalas, ar finansinė arba materialinė pagalba(5), taikymo ir stebėsenos procedūras;

6.   atkreipia dėmesį į šiuo metu galiojančias jungtinių grupių taisykles, pagal kurias reikalaujama deklaruoti gaunamas lėšas; ragina teikti aiškesnę informaciją apie jungtines grupes, t. y. Parlamento svetainėje paskelbti visų veikiančių įregistruotų ir neįregistruotų jungtinių grupių sąrašą, įskaitant reikalavimą išsamiai deklaruoti išorinę pagalbą jungtinių grupių veiklai remti ir paaiškinti pagrindinius jungtinių grupių tikslus; tačiau pabrėžia, kad jungtinės grupės jokiu būdu neturėtų būti laikomos Parlamento organais;

7.   ragina Parlamento biurą remiantis kvestorių pasiūlymu numatyti galimybes riboti neleistiną lankymąsi pastatų aukštuose, kuriuose yra Parlamento narių biurai, tačiau pažymi, kad lankymasis komitetų patalpose turėtų būti ribojamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis;

Komisijos pasiūlymas

8.   pritaria Komisijos pasiūlymui, kuris pateiktas įgyvendinant Europos skaidrumo iniciatyvą ir kuriuo remiantis siekiama konkrečiau apibrėžti interesų grupių atstovų veiklos pagrindą;

9.   pritaria Komisijos siūlomai lobizmo apibrėžčiai: lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams; mano, kad ši apibrėžtis atitinka Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalies nuostatas;

10.   pabrėžia, kad lobistais turėtų būti laikomi visi šią apibrėžtį atitinkantys ES institucijoms nepriklausantys veikėjai, įskaitant viešų ir privačių interesų grupių atstovus, t. y. profesionalūs ir įmonėse dirbantys lobistai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), tyrimų institucijos, prekybos asociacijos, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, pelno ir ne pelno organizacijos bei teisininkai, siekiantys daryti įtaką politikai, o ne teikti teisinę pagalbą bei gynybą teismo proceso metu ar teisines konsultacijas, taigi į visų išvardytų veikėjų veiklą turėtų būti atsižvelgiama vienodai; tačiau pažymi, kad šios taisyklės netaikomos valstybių narių regionams ir savivaldybėms, nacionalinėms ir Europos lygmens politinėms partijoms bei teisinį statusą pagal Sutartyse numatytą tvarką įgijusiems organams, kai jų vaidmuo ar atliekamos užduotys reglamentuojami pagal Sutartis;

11.   iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymui remtis vadinamuoju vieno langelio principu, pagal kurį lobistai galėtų iš karto registruotis ir Komisijoje, ir Parlamente, bei ragina parengti tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo bendro Tarybos, Komisijos ir Parlamento registro, tokio, kurį jau de facto naudoja Parlamentas, ir kuris galiotų visose institucijose ir kuriame registruojantis būtų reikalaujama pateikti visus finansinius duomenis, taikoma bendra pašalinimo iš registro tvarka bei galiotų bendras etikos kodeksas; vis dėlto primena, kad tarp Tarybos, Komisijos ir Parlamento esama esminių institucinių skirtumų; todėl pasilieka teisę vertinti galutinį Komisijos pasiūlymo variantą ir tik tuomet spręsti, ar jam pritarti;

12.   primena, kad kai kurie Parlamente jau veikiantys lobistai neturi prarasti saiko; todėl siūlo patvirtinti sistemą, kurią taikant lobistai turėtų visose institucijose užsiregistruoti tik kartą ir tada kiekviena institucija pati spręstų, ar suteikti jiems teisę dirbti jos patalpose; taip Parlamentas ir toliau galėtų riboti kiekvienai organizacijai arba bendrovei išduodamų leidimų skaičių iki keturių;

13.   jeigu nepavyktų sukurti bendro registro, ragina Tarybą, Komisiją ir Parlamentą pripažinti atskirų institucijų registrus; institucijoms nesusitarus dėl bendro registro, siūlo atskirų registrų interneto svetainėse pateikti nuorodas į kitus registrus, kad būtų galima palyginti lobistų teikiamą informaciją; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad Parlamento akredituotų interesų grupių atstovų sąrašas būtų perkeltas į lengviau pasiekiamą Parlamento svetainės vietą;

14.   siūlo nedelsiant sudaryti bendrą Tarybos atstovų, Komisijos narių ir Europos Parlamento narių darbo grupę, kurią tvirtintų Pirmininkų sueiga ir kuri iki 2008 m. pabaigos apsvarstytų bendro registro sukūrimo poveikį visų lobistų, siekiančių veikti Taryboje, Komisijoje ar Parlamente, darbui ir parengtų bendrą elgesio kodeksą; paveda generaliniam sekretoriui imtis atitinkamų veiksmų;

15.   ragina Tarybą prisijungti prie planuojamo bendro registro; laikosi nuomonės, kad būtina atidžiai stebėti lobistų veiklą, susijusią su Tarybos sekretoriato darbu, kai taikoma bendro sprendimo procedūra;

16.   atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą visų pirma įdiegti savanorišką registrą ir įvertinti sistemą po vienerių metų, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad taikant vien savanorišką sistemą ne tokie atsakingi lobistai vengtų laikytis jos reikalavimų; ragina visas tris institucijas persvarstyti lobistų veiklą reglamentuojančias taisykles ne vėliau kaip po trejų metų nuo bendro registro sukūrimo ir įvertinti, ar pakeitus sistemą lobistų veikla tapo skaidresnė; suvokia, kad Lisabonos sutartyje numatytas teisinis privalomo registro pagrindas, ir šiuo metu ketina bendradarbiauti su institucijomis pagal tarpinstituciniame susitarime išdėstytas nuostatas ir naudodamasis veikiančiais registrais; mano, kad privalomos registracijos reikalavimas turėtų būti taikomas tiems lobistams, kurie pageidauja nuolat veikti institucijose; tokia tvarka de facto jau galioja Parlamente;

17.   mano, kad su laiku kinta lobizmo metodai, todėl bet kokios lobizmą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad jas būtų lengva taikyti atsižvelgiant į pokyčius;

18.   atkreipia dėmesį į Komisijos parengtą interesų grupių atstovų elgesio kodekso projektą; primena Komisijai, kad Parlamentas šį kodeksą taiko daugiau negu 10 metų ir ragina Komisiją derėtis su Parlamentu dėl bendrų taisyklių nustatymo; laikosi nuomonės, kad bet kokiame kodekse turėtų būti numatyta atidžiai stebėti lobistų elgesį; pabrėžia, kad elgesio kodekso nuostatas pažeidusiems lobistams turėtų būti taikomos sankcijos; pabrėžia, kad, siekiant tikrinti registre pateiktą informaciją, turi būti skiriama pakankamai išteklių (darbuotojų ir lėšų); mano, kad pagal Komisijos registro nuostatas sankcijos gali apimti laikiną, o rimtesniais atvejais – ir visišką pašalinimą iš registro, mano, kad sukūrus bendrą registrą už jo reikalavimų nesilaikymą lobistams turėtų būti skiriamos sankcijos, pagal kurias būtų ribojama galimybė patekti į visas registru besinaudojančias institucijas;

19.   pabrėžia, kad registras turi būti suprantamas vartotojui ir nesunkiai pasiekiamas internetu; registrą turėtų būti lengva rasti ir ieškoti jame informacijos; į registrą turėtų būti įtraukti ne tik lobistų organizacijų pavadinimai, bet ir individualių lobistų vardai bei pavardės;

20.   pabrėžia, kad registre lobistai, atsižvelgiant į jų atstovaujamų interesų rūšį, turėtų būti skirstomi į atskiras kategorijas (pvz., profesinės asociacijos, bendrovių atstovai, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, advokatų kontoros, NVO ir t. t.);

21.   palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl finansinių duomenų, kuriuos turi pateikti registruojamų interesų grupių atstovai; toliau nurodoma informacija, kurios gali būti reikalaujama:

22.   pabrėžia, kad reikalavimas pateikti finansinius duomenis turėtų būti vienodai taikomas visiems registruotų interesų grupių atstovams;

23.   ragina aukščiau minėtą bendrą darbo grupę siūlyti specifinį vertinimo pagrindą, pagal kurį galėtų būti taikomas reikalavimas pateikti finansinius duomenis, pvz., informacija apie lobistų veiklai skiriamas išlaidas, kurios apskaičiuojamos remiantis svarbiais kriterijais (galima pateikti apytikslius duomenis);

24.   ragina atsakingą komitetą parengti būtinus Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

o
o   o

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 261, 1996 9 9, p. 75. (2) OL C 167, 1997 6 2, p. 20. (3) Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalis. (4) Darbo tvarkos taisyklių IX priedo 3 straipsnis. (5) Darbo tvarkos taisyklių I priedo 2 straipsnis.

2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltosios knygos dėl sporto (2007/2261(INI))

P6_TA(2008)0198 A6-0149/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6 straipsnį ir į ES sutarties su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, 149 straipsnį dėl ES įnašo į Europos sporto klausimus skatinimo ir į ypatingą sporto pobūdį, savanoriška veikla grindžiamas jo struktūras, jo socialinę ir lavinamąją funkciją,

–   atsižvelgdamas į Baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio mėn. Helsinkio pranešimą ir 2000 m. gruodžio mėn. Nicos deklaraciją dėl tam tikrų sporto ir jo socialinės funkcijos ypatumų Europoje,

–   atsižvelgdamas į ES pirmininkavusios Jungtinės Karalystės iniciatyvą dėl Europos futbolo, kuria remiantis buvo parengta "2006 m. nepriklausoma Europos sporto apžvalga",

–   atsižvelgdamas į precedentų teisę, sukurtą Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo sprendimais bei Komisijos sprendimais bylose, susijusiose su sportu,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1), pagal kurią draudžiama visų rūšių diskriminacija užimtumo, socialinio draudimo, sveikatos priežiūros ir prekių bei paslaugų gavimo srityse,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens sporto srityje(3) ir į 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl moterų ir sporto(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su dopingu sporte(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbolo aikštėje(8),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Pasaulinį antidopingo kodeksą ir būtiną jo persvarstymą 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į pirmosios Europos konferencijos dėl sporto valdymo "Žaidimo taisyklės", kuri vyko 2001 m. vasario 26 – 27 d. Briuselyje ataskaitą ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Komisijos ir FIFA pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama, kad futbolas taptų varomąja vystymosi jėga Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse,

–   atsižvelgdamas į Europos švietimo per sportą metais (2004 m.) įgytą patirtį, taip pat į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų,(9)

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Regioninės plėtros, Teisės reikalų, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0149/2008),

A.   atsižvelgdamas į sporto vaidmenį skatinant integraciją ir į jo galimą indėlį į socialinę ir vidinę regionų sanglaudą,

B.   kadangi Europos sportas yra neatskiriama Europos tapatybės, kultūros ir pilietiškumo dalis, kadangi Europos sportas grindžiamas daugelyje klubų ir federacijų dirbančių milijonų sportininkų, savanorių ir rėmėjų įsipareigojimu ir entuziazmu – tai platus judėjimas, davęs daug puikių sportininkų bei sporto komandų ir pasiekęs, kad sportas taptų labai vertinamu elementu mūsų visuomenėje, kurioje sporto renginiai ypač populiarūs,

C.   kadangi Europos visuomenėje sportui tenka labai svarbus vaidmuo, dalis varžybų sporto susiduria su naujomis grėsmėmis ir naujais iššūkiais, kaip antai komerciniu spaudimu, žaidėjų ir jaunų sportininkų išnaudojimu, dopingu, rasizmu, prievarta, korupcija ir pinigų plovimu,

D.   kadangi sportas visuomenėje atlieka ypatingą vaidmenį kaip socialinės įtraukties ir integracijos priemonė ir yra svarbi priemonės skatinant kultūrų dialogą bei puikiai prisideda prie svarbių socialinių, kultūrinių ir lavinamųjų vertybių, tokių kaip sąžiningumas, tolerancija ir tarpusavio pagarba, solidarumas, pagarba taisyklėms, komandinė dvasia ir savidisciplina, perdavimo; kadangi dėl savanoriško pobūdžio organizacijų veiklos sportas Europos visuomenėje atlieka ypač svarbų vaidmenį ir padeda gerinti sveikatą, diegti lavinimo, socialinės integracijos ir kultūros vertybes,

E.   kadangi, remiantis Lisabonos sutarties 149 straipsniu, ES veiksmais turėtų būti siekiama sukurti europinį sporto aspektą – skatinti sąžiningas ir atviras sporto varžybas, už sportą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir fizinio bei moralinio sportininkų, ypač jauniausių sportininkų ir moterų sportininkių, nepažeidžiamumo apsaugą, kadangi ES lygmens veiksmai turėtų papildyti kitų subjektų veiksmus, tačiau neturėtų būti keičiamas esamas kompetencijos sričių pasiskirstymas,

F.   kadangi siekiant ratifikuoti Lisabonos sutartį ir jos 149 straipsnį, sporto vaidmeniui Europoje būtina suteikti strateginę kryptį, aiškinant Bendrijos teisės aktų taikymą sporto atžvilgiu; kadangi sporto organizacijų požiūriu pavienis nagrinėjamas sprendžiant specifinius sporto klausimus yra netinkamas, nes tai tik sustiprintų teisinį neapibrėžtumą; kadangi ES lygmeniu būtina imtis tolimesnių su sportu susijusių veiksmų, tuo pačiu metu gerbiant sporto organizacijų autonomiją, specifiškumą ir savireguliaciją;

G.   kadangi Lisabonos sutarties149 straipsnyje Bendrija raginama skatinti sąžiningas ir atviras sporto varžybas ir kadangi konkurencijos taisyklių taikymas sportui didina sporto klubų atotrūkį turtingiausiųjų arba populiariausiųjų naudai – tai daro žalą sąžiningam sporto varžybų organizavimui ir todėl prieštarauja minėtame 149 straipsnyje nustatytam tikslui,

H.   kadangi reikia atsižvelgti į sporto organizacijų ir jam atstovaujančių ir profesionalius čempionatus rengiančių įstaigų nepriklausomumą ir į tai, kad organizacinė atsakomybė daugiausia tenka sporto įstaigų valdymo organams ir tam tikru mastu – valstybėms narėms ir socialiniams partneriams,

I.   kadangi profesionalaus sporto svarba nuolat didėja ir jis padeda didinti sporto vaidmenį visuomenėje; kadangi konkurencijos teisė ir vidaus rinkos nuostatos taikomos profesionaliam tiek, kiek sportas tampa ekonomine veikla.

J.   kadangi sportas patenka į ES teisės taikymo apimtį, ypač kiek tai susiję su atstovaujamosios demokratijos ir dalyvaujamosios demokratijos principais Europos sporto institucijų sprendimus priimančiose organizacijose bei EB sutarties 13 straipsniu, kuriuo draudžiama diskriminacija lyties, rasinės ar etninės kilmės, religiniu arba įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindu; kadangi atsižvelgiant į specifines sporto ypatybes bei pagrindinius ir ypatingus sporto savitumus, egzistuoja atskiri atvejai, dėl kurių sporto negalima lyginti su įprasta ekonomine veikla;

K.   kadangi savanoriška sporto sektoriaus veikla stiprina socialinę sanglaudą, įtrauktį, skatina vietos demokratiją, aktyvų pilietiškumą ir turi netiesioginę ekonominę vertę, nes be savanorių sportas taptų daug brangesnis ir nutruktų daug su sportu susijusios socialinės veiklos; kadangi reikia skatinti savanoriškas sporto struktūras ir savanoriškas sporto paslaugas – taikyti priemones, kuriomis būtų tinkamai apsaugotas ir pripažintas ekonominis ir socialinis savanorių vaidmuo,

L.   kadangi fizinės veiklos trūkumas skatina nutukimą ir chroniškų patologijų, kaip antai širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto atsiradimą, o jo padariniai apsunkina valstybių narių sveikatos biudžetą,

M.   kadangi sportui skirtų valandų skaičius pradinėse ir vidurinėse mokyklose praėjusį dešimtmetį sumažėjo ir kadangi valstybėse narėse labai skiriasi padėtis, susijusi su patalpomis ir inventoriumi; kadangi sportas jaunimui teikia patrauklias galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, prisiimti asmeninius įsipareigojimus ir gali padėti atitraukti juos nuo nusikalstamumo,

N.   kadangi dopingas pažeidžia atviros ir sąžiningos konkurencijos principą, o sportininkai tuo pačiu metu patiria nepateisinamą spaudimą,

O.   kadangi 2003 m. Pasaulinis antidopingo kodeksas padėjo nustatyti standartą, galintį užtikrinti nacionalinių įstatymų suderinimą visame pasaulyje (išbraukta), tačiau Pasaulio antidopingo agentūros (angl. WADA) pastangos daugiausia orientuotos į aukščiausio lygio sportą,

P.   kadangi ES reikia taikyti geriau koordinuotą kovos su dopingu metodą, visų pirma suderinti poziciją su WADA, Unesco ir Europos Taryba, o Vyriausybės, nacionalinės antidopingo organizacijos ir laboratorijos turėtų keistis informacija ir gerąja patirtimi,

Q.   kadangi, nepaisant tam tikros lyčių lygybės srityje pasiektos pažangos Europos lygmeniu, sporte vis dar išlieka nelygybė tarp vyrų ir moterų, kadangi jauniems sportininkams – talentingiems vyrams ir moterims – skirtos mokymo programos turi būti atviros visiems ir nekurti tautybe ar lytimi pagrįstos Europos piliečių diskriminacijos,

R.   kadangi sportas turi būti prieinamas visiems piliečiams, todėl reikia išnagrinėti specifinius kai kurių visuomenės grupių, kaip antai neįgaliųjų, migrantų ir iš vargingiausių sluoksnių kilusių asmenų, poreikius; kadangi ypač neįgalieji sportininkai ir sportininkės, palyginti su sveikais kolegomis, neturi patirti diskriminacijos siekdami valstybėse narėse lygių sąlygų sportuoti,

S.   kadangi sportas skirtas visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, amžių, negalią, religiją, tautybę, lytinę orientaciją, socialinį sluoksnį ar finansinius išteklius; kadangi sportas gali būti viena socialinės įtraukties ir integracijos varomųjų jėgų ir kadangi Parlamentas ir Komisija daug kartų pasmerkė visų formų prievartą, rasizmą ir ksenofobiją,

T.   kadangi per sporto renginius vykdomo smurto problema lieka neišspręsta ir gali įgauti įvairių pavidalų; kadangi didžiausių sporto renginių metu suintensyvėja prostitucija, prekyba moterimis ir vaikais,

U.   kadangi iš Austrijos pirmininkavimo metu pateikto tyrimo matyti, kad sportas sukūrė pridėtinės vertės, kuri 2004 m. sudarė 407 mlrd. eurų, t. y. 3,7 proc. Europos Sąjungos BVP ir darbo vietų 15 mln. asmenų arba 5,4 proc. darbo jėgos; kadangi tuo sportas gali prisidėti prie Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų įgyvendinimo ir yra vietos, regionų ir kaimo vystymosi priemonė, o modernizuojant infrastruktūrą ir skatinant naujų sporto ir laisvalaikio įrangos finansavimo partnerysčių iškilimą, gali būti siejamas su turizmo plėtra,

V.   kadangi didėjantis skaitmeninis piratavimas (ypač tiesioginis sporto renginių transliavimas ir retransliavimas be leidimo) yra didelė grėsmė sporto sektoriui, tačiau apie šią problemą mažai žinoma,

W.   kadangi didžioji dauguma sporto renginių vyksta nesiekiant pelno ir norint užtikrinti, kad jie būtų prieinami visiems, daugelis jų priklauso nuo finansinės paramos; kadangi Bendrijos teisę atitinkanti finansinė parama svarbi mėgėjų sportui, visiems skirtam sportui; kadangi organizuotas sportas beveik visose ES valstybėse narėse grindžiamas specialiomis pelno nesiekiančiomis mėgėjų lygmens valdymo struktūromis, daug priklausančiomis nuo savanorių darbo, turinčiomis specifinę teisinę formą ar statusą, kuris yra būtina sąlyga siekiant tam tikrų finansinių ir mokestinių lengvatų,

X.   kadangi valstybės narės aiškiai neapibrėžė sporto sąvokos ir nenusprendė, ar jis yra visuotinės svarbos paslauga, ar ne, o tai padėtų pateisinti kai kuriuos jo ekonominius pranašumus (pvz., mokesčių lengvatas),

Y.   kadangi mažėja gaunama parama ir valstybės skiriamos lėšos, o norėdamos išlikti, dauguma pelno nesiekiančių sporto organizacijų turi užsidirbti iš kokios nors komercinės veiklos, kuri joms leistų veiksmingai įgyvendinti savo socialinius tikslus ir todėl šioms organizacijoms turi būti taikoma ES teisė,

Z.   kadangi sporto organizacijos turi daug pajamų šaltinių, pavyzdžiui, savo narių įmokas ir įplaukas iš bilietų pardavimo, reklamos bei mecenatų paramos, žiniasklaidos teisių, pajamų perskirstymo sporto federacijose ir lygose, šalutinių produktų pardavimo, valstybės paramą ir kt., o daugelyje ES valstybių narių svarbiausias pajamas uždirba valstybei priklausančios arba jos licencijuotos loterijos ir lošimų organizatoriai,

AA.   kadangi žiniasklaidos teisės tapo vienu iš pagrindinių Europos profesionalaus sporto pajamų, inter alia, investuojamų ir į mėgėjų mokymą, infrastruktūrą, bendruomenės projektus, šaltinių, o sporto renginių transliacijos yra populiarus daugelio žiniasklaidos operatorių programų turinio šaltinis,

AB.   kadangi Europos Sąjungos sporto organizacijos mano, kad neprofesionaliam sportui būtina skirti lėšų iš valstybės rengiamų loterijų ir visuotinės svarbos interesais veikiančių licencijuotų lošimo įstaigų gaunamų pajamų; kadangi iki šiol nebuvo nei pasiūlyta, nei aptarta jokio kito tvaraus ir politiškai įmanomo sprendimo, kaip reikės kompensuoti iš esmės sumažėsiančias pajamas iš šių finansavimo šaltinių, jeigu pelno siekiančioms įmonėms bus leista veikti valstybėse narėse, kurios iki šiol taikė griežtą lošimų politiką,

AC.   kadangi sporto lažybos vystėsi nekontroliuojamos (ypač tarptautinės lažybos internetu), dėl vis daugiau varžybų baigties buvo susitarta, o ES valstybėse narėse pastaruoju metu kilo su lažybomis susijusių skandalų, kas kelia pavojų sporto ir sportinių varžybų sąžiningumui,

AD.   kadangi daugumoje valstybių narių vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai (auganti komercializacija, dėl viešųjų išlaidų kylantys sunkumai, didėjantis dalyvių skaičius ir nedidėjantis savanorių darbuotojų skaičius) kelia naujų Europos sporto organizavimo problemų,

AE.   kadangi svarbus vaidmuo, ne tik tapatybės atžvilgiu, tačiau ir siekiant užtikrinti solidarumą su mėgėjų sportu, tenka nacionalinėms rinktinėms, todėl joms turi būti teikiama parama,

AF.   kadangi dėl tikros Europos žaidėjų ir sportininkų ir sportininkių rinkos vystymosi ir kai kurių sporto šakų atstovų atlyginimų kilimo suaktyvėjo žaidėjų agentų veikla ir kadangi dėl šios priežasties valstybėse narėse reikia rengti specialius sporto vadybininkų ir žaidėjų agentų mokymus,

AG.   kadangi dėl stipraus sporto sektoriaus internacionalizavimo korupcija šioje srityje įgyjo tarpvalstybinį pobūdį,o susidurdamos su tarpvalstybinės visoje Europoje kylančios korupcijos problemomis valdymo įstaigos turi turėti galimybę kreiptis į Komisiją pagalbos, jeigu jos reikia, ir tada, kai reikia,

AH.   kadangi licencijavimo sistemomis siekiama užtikrinti, kad klubai laikytųsi tų pačių pagrindinių finansų valdymo ir skaidrumo taisyklių, jos turi būti suderinamos su konkurencijos bei vidaus rinkos taisyklėmis ir jomis negalima siekti daugiau nei reikalinga teisėtam gero sporto organizavimo ir sporto sistemos veikimo tikslui įgyvendinti,

AI.   kadangi dėl paties organizuoto sporto pobūdžio Europos lygmens sporto struktūros dažniausiai ne tokios išsivysčiusios kaip nacionalinio arba tarptautinio lygmens, nes Europos lygmens sportas organizuojamas ne 27 Europos Sąjungos valstybių narių, o žemyno lygmeniu,

AJ.   kadangi anksčiau paminėtoje Baltojoje knygoje dažnai minimas sporto integravimas į Europos finansavimo programas ir kadangi Sąjunga savo veiksmuose turi atsižvelgti ir į sporto aspektus, ypač siekdama laikytis sporto organizacijų autonomijos, specifiškumo, savireguliavimo principų ir skatinti sportą Europos lygmeniu; kadangi siekiant suvokti ypatingą sporto pobūdį labai svarbios visų suinteresuotųjų subjektų struktūrinio dialogo išvados,

AK.   kadangi Komisija nusprendė, kad sveikatą gerinanti fizinė veikla turi būti jos veiksmų sporto srityje pagrindas; kadangi Europos Taryba demonstruoja naujovišką ir veiksmingą dialogą su Europos sporto judėjimu, savo posėdžiuose suartindama vyriausybinius ir nevyriausybinius sportu suinteresuotus subjektus,

AL.   kadangi Europos lygmens socialinis dialogas gali sumažinti darbdavių ir sportininkų bei sportininkių rūpesčius ir apimti jų santykius reglamentuojančių susitarimų ir šio sektoriaus darbo sąlygų peržiūrą,

AM.   kadangi sportas gali prisidėti prie įvairių ES išorės santykių aspektų, susijusių su išorės pagalbos programomis, stiprinti dialogą su šalimis partnerėmis – vykdyti ES viešąją diplomatiją,

AN.   kadangi organizuodami Europos sporto renginius jų rengėjai ir visos atsakingos įstaigos turi užsibrėžti aplinkosaugos tikslus, kad būtų užtikrintas ekologinis jų veiklos tvarumas,

Sporto organizavimas

1.   teigiamai vertina Baltosios knygos dėl sporto paskelbimą ir tikisi, kad ji sporto pasauliui ir Komisijai bus pagrindas pradėti produktyvų nuolatinį dialogą; teigiamai vertina tai, kad Komisija, priimdama šią Baltąją knygą, sportą laiko labai svarbiu;

2.   džiaugiasi dėl fakto, kad valstybės narės Lisabonos sutartyje oficialiai pripažino sporto vaidmenį siekiant formuoti nuoseklią šios srities ES politiką, atsižvelgiant į ypatingą sporto pobūdį, savanoriška veikla grindžiamas jo struktūras ir jo socialinę bei lavinamąją funkciją leidžiant Komisijai skatinti ir papildyti valstybių narių bei sporto organizacijų veiksmus (tačiau jų nereguliuoti); pažymi, kad Europoje esančios sportui skirtos institucijos grindžiamos nacionaliniu principu;

3.   mano, kad papildoma kompetencija, susijusia su sportu ir nustatyta Lisabonos sutarties 149 straipsnyje, turėtų naudotis tik Komisija, atsižvelgdama į subsidiariumo principą, gerbdama sporto organizacijų ir atitinkamų valdymo organų savarankiškumą ir deramai atsižvelgdama į sporto specifiškumą;

4.   prašo Europos Komisiją deramai atsižvelgti į sporto specifiškumą, netaikant pavienio nagrinėjimo principo ir suteikti daugiau teisinio apibrėžtumo – sukurti aiškias Europos teisės aktų taikymo Europos sportui gaires ir remti mokslinius tyrimus bei seminarus apie konkretų Bendrijos teisės taikymą sporto srityje; ragina Komisiją užtikrinti ES taisyklių aiškumą, nuoseklumą ir viešumą, kad būtų pasiektas visuotinės svarbos sporto paslaugų tikslas ir pagerėtų Europos piliečių gyvenimo kokybė; be to, ragina Komisiją stebėti ir reguliariai persvarstyti EB sutartimi grindžiamą ES teisės taikymą, kad būtų atsižvelgta į naujas aktualijas ir būtų galima įvardyti ir išspręsti anksčiau atsiradusias ar dar tik dabar kylančias problemas;

5.   palaiko Komisijos požiūrį, kad daugumą problemų galima išspręsti savireguliacijos būdu bei laikantis gero valdymo principų ir ES teisės aktų; mano, kad struktūrinė Komisijos ir sporto judėjimo partnerystė ir dialogas būtini siekiant užtikrinti gerą sporto valdymą ir išvengti teisinio neapibrėžtumo sporto organizacijų autonomiškumo ir savireguliacijos atžvilgiu; sutinka su Komisija dėl struktūrinio dialogo, sudaryto iš dviejų dalių: a) kasmetinio Europos sporto forumo, kuriame dalyvautų visi sporto srities veikėjai, ir b) teminių diskusijų su ribotu dalyvių skaičiumi;

6.   teigiamai vertina šių subjektų dalyvavimą struktūriniame dialoge:

7.   mano, kad sportinių taisyklių srityje sporto įstaiga turi visišką savo sporto veiklos valdymo laisvę, bet kai ši įstaiga taiko apribojimus, jie turi būti proporcingi, t. y. pagrįstai reikalingi vienam ar keliems sportiniams tikslams pasiekti, ir atitikti Bendrijos teisę;

8.   pripažįsta pagrindinių profesionalaus komandinio sporto dalyvių, t. y. klubų, kaip pagrindinių vienetų, įdarbinančių žaidėjus ir palaikančių pagrindinį ryšį su gerbėjais, žaidėjų profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, lygų, kaip profesionalių nacionalinio lygmens varžybų organizatorių ir darbdavių atstovų, kartu su klubais, ir valdančiųjų įstaigų, kaip sporto ir žaidimo taisyklių saugotojų, dirbančių kartu su visais šiais keturiais elementais, vaidmenį siekiant geros sveikatos, vientisumo ir solidarumo sporte;

9.   rekomenduoja, kad tarptautinių ir nacionalinių federacijų sprendimų priėmimo organuose būtų tinkamai atstovaujama įvairių kategorijų asmenų, dalyvaujančių sporte (žaidėjų, trenerių ar specialistų, teisėjų ir t. t.), specialioms organizacijoms;

10.   mano, kad dėl didelių kapitalo srautų, susidarančių dėl žaidėjų perleidimo, finansiniai sandoriai turėtų būti atvirai ir skaidriai atliekami tarp visų susijusių šalių, ir yra įsitikinęs, kad šią sistemą turėtų valdyti atitinkama valdymo įstaiga;

11.   pabrėžia, koks sporte svarbus savanorių darbas – tai svarbiausias socialinę integraciją ir didesnį jaunimo sąmoningumą skatinantis veiksnys; ragina valstybes nares ir Komisiją valstybių narių ir Europos lygmens politikoje labiau skatinti sporto srities ir sporto organizacijų savanorių iniciatyvas;

12.   ragina valstybes nares ir sportą reguliuojančias institucijas aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį sirgalių vaidmenį ir remti jų susivienijimų kūrimą bei vystymą ir skatinti jų dalyvavimą varžybų valdymo ir administravimo procese; mano, kad šiuo požiūriu iniciatyva "Supporters Direct" yra geriausios veiklos pavyzdys ir ragina Komisiją, valstybes nares ir sportą reguliuojančias institucijas skatinti tolesnę jos sklaidą;

13.   ragina Europos Komisiją skatinti aktyvesnį nevyriausybinių sporto organizacijų dalyvavimą valstybių narių ir Komisijos dialoge – rengti vyriausybinius posėdžius kartu su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, panašius į pvz., ministrų ar sporto departamentų direktorių posėdžius ar Komisijos darbo grupių posėdžius;

14.   teigiamai vertina Prancūzijos ir Nyderlandų pasirašytą memorandumą dėl Baltosios knygos dėl sporto ir ragina Komisiją aiškiau išdėstyti tam tikrus sporto statuso ES teisėje aspektus, pvz., komandų sudarymą, žaidėjų agentų statusą, garso ir vaizdo transliavimo teises ir kt.;

15.   ragina Komisiją vykdant naują struktūrinį dialogą atkreipti ypatingą dėmesį į Regionų komitetą ir atsižvelgti į jo regioninio ir vietos lygmens įnašą į Baltojoje knygoje dėl sporto išdėstytų priemonių priežiūrą ir įgyvendinimą;

16.   prašo Tarptautinės, Europos ir nacionalinių sporto federacijų sutikti savo nuostatuose numatyti teisę kreiptis į teismus, tačiau pripažįsta, kad savireguliacijos principas palaiko ir pateisina Europos sporto modelio struktūras bei pagrindinius sporto varžybų organizavimo principus;

17.   ragina Komisiją skatinti įgyvendinti ir stiprinti savireguliavimo pagrindu sudarytas valstybių narių ir Europos lygmens licencijavimo sistemas siekiant gerinti valdymą ir sukurti vienodas sąlygas finansiniam skaidrumui ir stabilumui užtikrinti; rekomenduoja Komisijai imtis priemonių finansiniam Europos sporto skaidrumui ir sąnaudų kontrolei pasiekti – užtikrinti ne tik stabilumą, bet ir vienodas sąlygas Europos sporto sektoriuje besivaržantiems konkurentams; pripažįsta valstybių narių ir Europos lygmens varžybų organizatorių naudą iš profesionalių klubų licencijavimo siekiant užtikrinti, kad šie klubai turėtų reikiamą struktūrą ir atitiktų reikiamas dalyvavimo varžybose materialines sąlygas;

18.   ragina nacionalinius ir Europos sporto varžybų organizatorius užtikrinti, kad jų taikomos sporto asociacijų licencijavimo procedūros atitiktų pagrindinius finansinio skaidrumo principus, būtų nediskriminuojančios ir atitiktų pagrindines vidaus rinkos nuostatas ir principus; mano, kad šioje srityje Europos sporto organizacijos turi užtikrinti, kad skaidrumo ir licencijavimo reikalavimai būtų vykdomi, o už nevykdymą būtų baudžiama;

19.   teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą surengti konferenciją su UEFA, Europos profesionalaus futbolo lyga (EPFL), Tarptautine futbolo profesionalų sąjungų federacija (Fifpro), nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis įstaigomis, atsakingomis už profesionalaus futbolo renginių organizavimą. Joje bus aptariama licencijavimo tvarka ir geroji šios konkrečios srities patirtis; taip pat ragina Komisiją pakviesti į šią konferenciją kitas suinteresuotas atstovaujančias asociacijas,

Dopingas

20.   prašo valstybių narių susitarti dėl bendros teisės aktų leidybos koncepcijos dopingo srityje, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse teisinė padėtis būtų panaši ir apibrėžti bendras pozicijas WADA, Unesco ir Europos Tarybos atžvilgiu; ragina Unesco konvencijos prieš dopingą sporte dar nepasirašiusias valstybes nares tai padaryti;

21.   ragina Europos Sąjungą, Pasaulio antidopingo agentūros (angl. WADA) narę, kovojant su dopingu pirmiausia įtvirtinti esamas sistemas ir tik tada kurti teisėsaugos tarnybų ir Pasaulio antidopingo agentūroje, Europole ir Interpole akredituotų laboratorijų partnerystes, kad būtų galima laiku ir saugiai keistis informacija apie naujus dopingo preparatus ir su dopingu susijusią veiklą;

22.   ragina Europos Sąjungą įgyvendinti Pjero de Kuberteno veiksmų plano 4–5 veiksmus siekiant sukurti valstybių narių teisėsaugos tarnybų ir WADA bei Interpole akredituotų laboratorijų partnerystes, kad būtų galima laiku ir saugiai keistis informacija apie naujus dopingo preparatus ir su dopingu susijusią veiklą, taip pat aktyviai padėti sukurti valstybių narių nacionalinių antidopingo organizacijų tinklą ir jį remti;

23.   skatina valstybes nares prekybą nelegaliomis dopingo medžiagomis traktuoti kaip prekybą nelegaliais vaistais ir šią poziciją įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose; ragina Komisiją apgalvoti kaip nuodugniau priimti šią Baltojoje knygoje pateiktą rekomendaciją;

24.   ragina vykdyti politiką, kurios tikslas būtų apsaugoti nuo ir kovoti su dopingo vartojimu, vengiant intensyvių varžybų tvarkaraščių, kuo sportininkams sukuriamas spaudimas; pabrėžia būtinybę kovoti su pažeidimais kontrolės, tyrimų, bandymų, ilgalaikės priežiūros, kurią vykdytų nepriklausomi gydytojai, švietimo ir kartu prevencijos bei mokymo priemonėmis; ragina profesionalius klubus ir sporto organizacijas įsipareigoti kovoti su dopingu ir vidiniais bei išoriniais nepriklausomais patikrinimais prižiūrėti, kaip šio įsipareigojimo laikomasi;

25.   prašo sukurti kovos su dopingu veiksmų planą, kurio grafikas baigtųsi dar neprasidėjus kitoms ES vyksiančioms olimpinėms žaidynėms, numatytoms 2012 m. Londone;

26.   prašo pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą ir visuomenės sveikatos programą suteikti lėšų dopingo tyrimams;

27.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad jauni sportininkai būtų išsamiau informuojami ir šviečiami apie rezultatus gerinančius preparatus, jų turinčius vaistus ir jų poveikį sveikatai;

Švietimas, jaunimas ir sveikata

28.   pabrėžia sporto vaidmenį švietime, mokant jaunimą tolerancijos ir tarpusavio pagarbos, sąžiningumo ir pagarbos sąžiningo žaidimo taisyklėms, taip pat sveikatos apsaugos – prevencijos srityje, ypač siekiant kovoti su nutukimu;

29.   teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti sportą ir fizinę veiklą kaip svarbiausius švietimo standartų veiksnius, kad mokyklos taptų patrauklesnės ir gerėtų akademiniai standartai; pritaria Komisijos rekomendacijoms valstybėms narėms, kad jos parengtų nacionalines strategijas, pagal kurias, atsižvelgiant į mokymo programas, būtų siekiama nuo mažiausio amžiaus didinti ir gerinti vaikų ir mokinių fizinį aktyvumą; pabrėžia, kad svarbu skirti lėšų fiziniam aktyvumui mokyklose skatinti, kadangi tai labai svarbu psichologinei ir fizinei jaunesnio amžiaus vaikų raidai, be to, fizinis aktyvumas yra pagrindinė jaunesnio ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros priemonė;

30.   ragina valstybes nares skatinti taikyti papildomas sporto ir fizinės veiklos rėmimo priemones kaip svarbų veiksnį keliant nacionalinius švietimo standartus ir pasinaudoti Bendrijos programų teikiamomis judumo galimybėmis kiekvienu švietimo, profesinio mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi lygmeniu;

31.   rekomenduoja valstybėms narėms pripažinti, kad būtina pradėti rengti jaunus sportininkus ir sportininkes "antrai karjerai" (sporto ir akademinei) siekiant, kad profesionalūs sportininkai galėtų integruotis į darbo rinką pasibaigus jų karjerai, skiriant ypatingą dėmesį jauniausiems sportininkams, ir šį mokymą griežtai prižiūrėti ir nuolat tikrinti, kad būtų užtikrinta jo kokybė, taip pat steigti kokybiškus vietos mokymo centrus, puoselėjančius jų dvasinius, švietimo ir profesinius interesus;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti jaunų sportuojančių asmenų prevencinius ir sveikatos patikrinimus bei užtikrinti, kad bus patenkintos visos teisės, saugomos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje;

33.   teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos premijos suteikimo mokykloms, aktyviai remiančioms ir skatinančioms fizinę veiklą kaip mokymo plano dalį;

34.   sutinka su Komisija, kad siekiant tvaraus sporto vystymosi būtina investuoti į jaunus talentingus sportininkus, ir mano, kad didelis sporto raidos iššūkis – žaidėjų mokymo vietos mastu užtikrinimas; mano, kad UEFA namuose užaugintų žaidėjų taisyklė gali būti pavyzdys kitoms federacijoms, lygoms ir klubams;

35.   šiuo atžvilgiu pažymi Lisabonos sutartyje nustatytą Europos Sąjungos funkciją ypač saugoti jauniausių sportininkų bei sportininkių fizinį ir moralinį nepažeidžiamumą;

36.   ragina Komisiją pripažinti, kad priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos skatinti mokymo programose dalyvavusius žaidėjus, pvz., minimalaus profesionalių vietos lygmeniu mokomų žaidėjų, nepaisant jų pilietybės, skaičiaus taikymas, yra teisėtos;

37.   prašo Komisijos skatinti sporto organizacijų priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti jaunus sportininkus ir sportininkes atsižvelgiant į sporto ypatumus, ir atvirai pareikšti, jog pritaria tam, kad būtų kuo griežčiau taikoma FIFA reglamento nuostata, pagal kurią draudžiama jaunesnius kaip 16 metų žaidėjus perkelti ES teritorijoje ir kurioje įtvirtintas principas, pagal kurį pirmąją profesionalią sutartį žaidėjas turi pasirašyti su klubu, kuris jį treniravo;

38.   ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su merginų ir vaikinų išnaudojimu sporte bei prekyba žmonėmis, griežtai vykdant galiojančius įstatymus ir taisykles; teigia, kad pageidautina užtikrinti didesnį teisinį saugumą, ypač taikant "namuose išaugintų žaidėjų" taisyklę;

39.   apgailestauja, kad valstybių narių vyriausybės pardavinėja mokyklų aikštynus statyboms; mano, kad reikia skatinti valstybes nares užtikrinti, kad vaikai turėtų pakankamą infrastruktūrą dalyvauti mokyklinėje sporto ir fizinio lavinimo veikloje; ragina valstybes nares sudaryti galimybę iki 14 m. amžiaus jaunimui nemokamai dalyvauti visose nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose;

40.   atsižvelgdamas į tai, kad aplinkos ir sveikatos apsaugos klausimams spręsti reikia patvirtinti horizontaliąją koncepciją, rekomenduoja Komisijai Europos sporto renginių metu skatinti aplinkos ir sveikatos apsaugą; džiaugiasi Komisijos priimtu sprendimu politiniu dialogu su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis skatinti aplinką tausojančią viešųjų pirkimų politiką;

41.   pripažįsta sporto svarbą sveikatos apsaugos srityje ir todėl rekomenduoja, kad transliavimo teisių turėtojai turėdami mintyje šį tikslą, skatintų visuomenę sportuoti;

42.   pabrėžia ryšio tarp sporto ir sveikatos priežiūros svarbą ir tai, kad vis įprastesnis tampa sporto organizacijų ar asociacijų ir sveikatos fondų bei gydytojų bendradarbiavimas; tai lemia didžiulę sveikatos priežiūros paslaugų pridėtinę vertę ir leidžia sutaupyti lėšų; mano, jog itin svarbu lavinti jaunimą, kad jis Europos masto renginiuose, pvz., E elementų neturinčio maisto dienoje, sužinotų apie sveiko maisto svarbą ir maisto bei fizinės veiklos ryšį;

43.   pabrėžia fizinės mankštos ir sporto svarbą mažinant nutukimą ir atsisakant nesveikų kasdienių įpročių, kadangi fizinė mankšta ir sportas labai padeda, pirma, gerinti piliečių sveikatą ir, antra, mažinti sveikatos draudimo fondų išlaidas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, apskritai, ilgesnis darbo laikas ir dabartinės darbo sąlygos neskatina darbuotojų nuolat mankštintis ir kryptingiau užsiimti sportu; ragina Komisiją kartu su sporto federacijomis iki 2008 m. pabaigos sukurti ir paskelbti Europos fizinės veiklos gaires ir rekomendacijas;

44.   ragina, kad Komisija ir valstybės narės sukurtų Europos mokyklų čempionatų ir Europos universitetų čempionatų organizavimo sistemą, kad jaunimas būtų rengiamas rezultatams ir būtų skatinamas kultūrų dialogas;

Socialinė integracija ir kova su diskriminacija

45.   pabrėžia, kad sportas – viena veiksmingiausių socialinės integracijos priemonių ir todėl Europos Sąjunga turėtų jį labiau skatinti ir remti, pvz., specialiomis Europos, nacionalinių ir vietos sporto ir laisvalaikio renginių organizatoriams skirtomis programomis; mano, kad šias galimybes reikėtų išplėsti ir jas taikyti integraciją skatinančių ir neįgaliuosius įtraukiančių sporto renginių organizatoriams; mano, kad kalbant apie 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metus, ypatingą dėmesį reikia skirti sporto, kaip svarbiausio bendro sugyvenimo, dialogo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindo, vaidmeniui;

46.   pažymi, kad svarbu skatinti žmones sportuoti užtikrinant visų galimybę sportuoti ir lygias galimybes, taip pat investuojant į mokytojų ir sporto specialistų rengimą ir į naujus viešosios sporto infrastruktūros objektus;

47.   ragina Komisiją ir valstybes nares sportą vertinti ne tik kaip įprastos sveikatos žmonių prerogatyvą, bet ir kaip svarbią neįgaliųjų reabilitacijos ir socialinės įtraukties priemonę; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares remti praktines priemones ir iniciatyvas, kuriomis siekiama neįgaliuosius dalyvius labiau integruoti į tradicines sporto šakas;

48.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti sporto organizacijas ir valstybes nares sporto ir mokyklų infrastruktūrą pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir reikalauja, kad fizinio lavinimo mokytojams būtų lengviau įgyti kineziterapijos ir fizinės terapijos kvalifikaciją, kad jie galėtų dirbti su iš dalies neįgaliais moksleiviais, atsižvelgdami į tai, kokios būklės pastarieji yra;

49.   teigiamai vertina Komisijos ir valstybių narių sprendimą remti tolesnes neįgaliesiems skirtas priemones; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visomis socialinėmis teisėmis, kuriomis gali naudotis sportininkai, galėtų naudotis ir neįgalūs jų kolegos;

50.   džiaugiasi dėl išsamios Komisijos baltosios knygos dėl sporto tačiau apgailestauja, kad į lyčių aspektą atsižvelgiama nepakankamai, ypač kai tai susiję su vienodu užmokesčiu sportininkams ir tuo, kad sportininkės moterys uždirba mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai;

51.   džiaugiasi, kad Komisija rodo norą lyčių lygybės klausimus įtraukti į visą sportinę veiklą, ypač didelį dėmesį skiriant imigrančių moterų ir etninėms mažumoms priklausančių moterų sportui, moterų galimybėms užimti sporto srities vadovų pareigybes ir žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apie moterų sportą;

52.   prašo valstybių narių įvertinti ir moterų sportinius pasiekimus ir suteikti joms finansinį pripažinimą, taip pat priimti teisės normas, pagal kurias būtų siekiama neleisti rengti sporto varžybų, kuriose moterims skiriami mažesni prizai ar kitokie apdovanojimai negu vyrams;

53.   ragina valstybes nares skatinti informacijos apie moterų sportą pateikimą žiniasklaidoje, kad taptų žinomos moterys, kurios būtų pavyzdys kitoms, ir būtų įveikti su lytimi susiję stereotipai, taip pat ragina suteikti moterims karjeros galimybes su sportu susijusiose srityse, įskaitant sprendimų priėmimo pareigas;

54.   ragina valstybes nares padvigubinti pastangas pritaikant sporto infrastruktūrą, kad ji taptų prieinama neįgaliesiems, ypač vaikams ir pagyvenusiems asmenims bei moterims, siekiant didinti aktyvaus gyvenimo trukmę ir atsižvelgiant į sporto svarbą padėti išsaugoti fizinę ir protinę sveikatą; ragina valstybes nares stebėti ir tikrinti, kaip naudojamos sportui skirtos valstybės lėšos ir ar šios lėšos naudojamos tinkamai atsižvelgiant į abiejų lyčių sportininkų poreikius;

55.   pabrėžia ypač svarbų sporto vaidmenį blogesnes sąlygas turinčių asmenų, ypač migrantų, socialinei integracijai; šioje srityje ragina valstybes nares įtraukti sporto veiklą ir programas į Europos socialinio fondo finansuojamas iniciatyvas siekiant socialiai integruoti blogesnes sąlygas turinčius asmenis ir padidinti jų dalyvavimą;

56.   teigiamai vertina Komisijos poziciją – pripažinti sporto vaidmenį naudinga migrantų integravimo priemone ir apskritai socialinės įtraukties priemone; siūlo galimybę sportuoti ir naudotis socialine sporto infrastruktūra laikyti socialinės integracijos rodikliu ir vienu iš veiksnių, kuriuo remiantis būtų analizuojamas socialinės atskirties reiškinys;

57.   pabrėžia regionų ir vietos institucijų svarbą organizuojant profesionalaus ir mėgėjų sporto renginius, plėtojant infrastruktūrą ir skatinant sportą bei sveiką Europos Sąjungos piliečių, ypač mokyklinio amžiaus jaunuolių, gyvenseną;

58.   ragina sporto organizacijas ir valstybes nares imtis griežčiausių kovos su rasizmu ir diskriminacija sporte priemonių; mano, kad sporto arena yra profesionalių sportininkų darbo vieta, ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbo vietoje nebūtų diskriminacijos;

59.   ragina Komisiją ir visas valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę ir veiksmingai įgyvendinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(10), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(11);

60.   ragina profesionalius sporto organizatorius ir sporto klubus inicijuoti kampanijas, skirtas visų formų diskriminacijai, rasizmui ir ksenofobijai prieš sporto renginius ir jų metu, per sporto varžybas ir po jų, stadionuose ir už jų ribų įveikti;

Sportas ir trečiosios šalys

61.   primygtinai teigia, kad vystymasis per sportą niekada neturėtų lemti "raumenų nutekėjimo" ir ragina Europos Sąjungą spręsti šią problemą vykdant dialogą ir bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis;

62.   ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti dialogo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sritį ir į ją įtraukti tokius su sportu susijusius klausimus kaip tarptautiniai žaidėjų mainai, nepilnamečių žaidėjų išnaudojimas, dopingas, pinigų plovimas sporto srityje ir saugumas didelių tarptautinių sporto renginių metu;

63.   ragina valstybes nares atsižvelgiant į pastarojo meto teiginius dėl ciklinės migracijos, partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl judumo ir 2005 m. numatytą legalią migracijos politiką suteikti daugiau galimybių priimti sportininkus ir sportininkes iš trečiųjų šalių;

64.   ragina Komisiją ir valstybes nares, nagrinėjant sporto aspektą vystymosi politikos požiūriu, suderinti savo veiksmus su esamomis Jungtinių Tautų, valstybių narių, vietos valdžios institucijų ir privačių įstaigų programomis;

Tvarkos palaikymas sporto renginių metu

65.   ragina valstybes nares, siekiant vykdyti smurto, rasizmo ir ksenofobijos prevenciją ir su jais kovoti per sporto renginius, skatinti policijos tarnybų, sirgalių grupių, vietos kovos su smurtu grupių bei ekspertų ir už sportą atsakingų valdžios institucijų keitimąsi gerąja patirtimi ir prieinama informacija siekiant išvengti be spręsti prievartos, rasizmo ir ksenofobijos atvejus; prašo valstybes nares, siekiant vykdyti smurto, rasizmo ir ksenofobijos prevenciją ir su jais kovoti per sporto renginius, skatinti policijos tarnybų ir už sportą atsakingų valdžios institucijų keitimąsi gerąja patirtimi ir prieinama informacija apie pavojų keliančius sirgalius, remtis valstybių narių ir Europos lygmeniu šioje srityje sukaupta varžybų organizatorių ir klubų patirtimi siekiant užtikrinti, kad valstybės institucijos ir varžybų organizatoriai pasiektų užtikrintų minimalius įgyvendinimo procedūrų standartus, ir pritaikyti saugumo planus; pabrėžia poreikį ne tik tvirtinti prevencines, atgrasančias ir represines priemones, bet ir sudaryti sąlygas taikyti universalesnį rizikos per sporto renginius vertinimo metodą, kad visos interesų grupės būtų skatinamos vadovautis specialia strategija, pagal kurią būtų remiami nerepresiniai problemų sprendimo aspektai, ypač daug dėmesio skiriant švietimui ir lavinimui, taip pat pažangiausios patirties mainams;

66.   ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti žvalgybos duomenimis pagrįstą tarpvalstybinio policijos pajėgų bendradarbiavimo sporto srityje politiką, įskaitant informacijos ir žvalgybos duomenų mainus tarp saugos tarnybų, ir užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių laisvių ir teisių ir duomenų apsaugos taisyklių;

67.   ypač atkreipia dėmesį į vertingą patirtį, kuri įgyta pradėjus steigti nacionalinius informacijos apie futbolą centrus (angl. NFIP), atsakingus už tarpvalstybinių policijos informacijos mainų koordinavimą ir skatinimą, įskaitant rizikos vertinimą ir duomenis apie ypač pavojingų sporto šakų sirgalius, ir taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinio policijos bendradarbiavimo vadovą, kurio vaidmuo įgyvendinant šią žvalgybos duomenimis grindžiamą politiką gali būti svarbiausias; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti tarpusavio bendradarbiavimą, toliau plėtoti šį metodą ir prireikus jį atnaujinti;

68.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą užkirsti kelią smurtui sporto renginiuose ir rekomenduoja kurti priemones kovoti su smurtu ir mokykliniame sporte;

69.   palankiai vertina nacionaliniu ir Europos lygmenimis parengtas klubų licencijų sistemas ir yra įsitikinęs, kad į šias sistemas turėtų būti įtrauktos rasizmo, ksenofobijos ir smurto prevencijos bei nepilnamečių apsaugos ir pagrindinių teisių laikymosi nuostatos;

Ekonominiai aspektai

70.   ragina Europos Komisiją ir valstybes nares priimti naujus ir (arba) stiprinti esamus teisės aktus ir ypatingą dėmesį teikti intelektinės nuosavybės teisėms komerciniuose pranešimuose, naudojant prekių ženklus, pavadinimus, žiniasklaidos teises ir kitus organizatorių rengiamų sporto įvykių produktus, siekiant apsaugoti profesionalaus sporto ekonomiką, tuo pat metu laikantis "trumpų pranešimų" teisės, kas minima Direktyvoje 2007/65/EB(12) (Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva) ir išlaikyti darnų sporto vystymąsi be išorės pagalbos, nebloginant teisėtų sporto organizacijų interesų ir visuomenės poreikių gauti ir kurti objektyvią, turiningą ir aktualią rašytinę, vaizdinę ir garso informaciją pusiausvyros; pabrėžia, kad svarbu, jog informacijos gavėjams ES būtų užtikrinama galimybė stebėti pasaulinius sporto renginius; valstybės narės ir Europos Komisija turėtų prioritetine tvarka spręsti apgaulingo pateikimo į rinką, internetu vykdomo piratavimo ir neteisėtų sporto lažybų keliamas problemas;

71.   pripažįsta visos žiniasklaidos teisę gauti ir pranešti informaciją apie organizuojamus sporto renginius, kurie visuomenę labai domina, kad būtų užtikrinta visuomenės teisė gauti šias naujienas ir informaciją žinių programose; pripažįsta valstybių narių teisę turėti galimybę imtis priemonių teisei į informaciją apsaugoti ir užtikrinti, kad plačioji visuomenė galėtų per televiziją matyti didelę reikšmę visuomenei turinčių nacionalinių ir nenacionalinių sporto renginių, pvz., olimpinių žaidynių, Pasaulio futbolo taurės ir Europos futbolo čempionatų, transliacijas;

72.   dar kartą reiškia paramą valstybėms narėms, rengiančioms didelę reikšmę visuomenei turinčių renginių sąrašą – šie renginiai, remiantis Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3a straipsniu, turėtų būti transliuojami per nemokamą televiziją; smerkia FIFA teismui pateiktus ieškinius šioje srityje;

73.   rekomenduoja valstybėms narėms, sporto federacijoms ir lygoms pradėti taikyti bendrą žiniasklaidos teisių pardavimo praktiką (ten, kur ji dar netaikoma); mano, kad siekiant solidarumo labai svarbu sąžiningai perskirstyti pajamas klubams, įskaitant mažiausius klubus, tarp lygų ir atskirų lygų viduje bei profesionaliajam ir mėgėjų sportui, kad neįsivyrautų padėtis, kai žiniasklaidos teisių teikiama nauda atitenka tik dideliems klubams;

74.   pripažįsta, kad sporto teises būtina saugoti tai pat kaip kitas žiniasklaidos teises; teigiamai vertina tai, kad Komisija pripažįsta bendrą pardavimą kaip priemonę didesniam solidarumui sporte pasiekti ir kad ji primygtinai reikalauja sukurti ir išlaikyti solidarumo mechanizmus; ragina tas lygas, kurios dar neketina taikyti tokių priemonių, pradėti jas taikyti bei ragina Komisiją pripažinti, kad bendras žiniasklaidos teisių pardavimas iš esmės atitinka ES konkurencijos taisykles, arba nustatyti grupinę išimtį dėl bendro žiniasklaidos teisių pardavimo sporto srityje ir taip užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir sporto renginių organizatoriams, ir žiniasklaidos investuotojams;

75.   teigia, kad sportas turi užtikrinti varžovų tarpusavio priklausomybę ir netikrumą dėl varžybų rezultatų – tokiu atveju sporto organizacijoms būtų tikslinga įgyvendinti tam tikrą sistemą rinkose, kuriose organizuojami ir parduodami sporto renginiai; vis dėlto šie ypatingi bruožai dar negarantuoja, kad kokiai nors iš sporto atsiradusiai ekonominei veiklai automatiškai bus daroma išimtis iš ES konkurencijos taisyklių;

76.   prašo Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti intelektinės nuosavybės teises sporto sektoriuje; reikalauja imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų apsaugotos sporto renginių organizatorių intelektinės nuosavybės teisės į rezultatus ir į visą jų organizuojamą sporto renginį, nepažeidžiant spaudos laisvės;

77.   ragina Komisiją interneto turinio ir kovos su piratavimu strategijoje atkreipti pakankamai dėmesio į sporto piratavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti sporto sektoriaus teises Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sistemoje ir dialogą su trečiosiomis šalimis;

78.   pažymi, kad dažnai bilietų pasiūla į didžiuosius sporto renginius neatitinka jų paklausos, o tai yra nenaudinga vartotojams; pabrėžia, kad organizuojant bilietų platinimą būtina iki galo atsižvelgti į vartotojų interesus ir visais lygmenimis užtikrinti sąžiningą bilietų pardavimą, kurio metu nebūtų diskriminacijos;

79.  Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija sieks parengti Europos statistinį metodą, skirtą ekonominiam sporto poveikiui įvertinti. Remiantis šiuo metodu bus rengiamos nacionalinės statistinės sporto ataskaitos, o ilgainiui jomis remiantis galėtų būti parengta Europos sporto ataskaita.

80.   ragina Komisiją į savo artimiausius planus įtraukti tyrimą tiesioginiam (BVP, augimas ir užimtumas) ir netiesioginiam (per švietimą, regioninę plėtrą ir ES patrauklumo didinimą) sporto indėliui į Lisabonos darbotvarkę įvertinti;

81.   rekomenduoja valstybėms narėms veiksmingiau išnaudoti sporto teikiamas galimybes kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, ypač atgaivinti mažiau išsivysčiusius regionus; valstybėms narėms ir Europos Sąjungai rekomenduoja remti sportą pagal esamas ES finansavimo programas; pripažįsta žiniasklaidos ir kitų intelektinės nuosavybės teisių teikiamų pajamų vaidmenį didinant išlaidas regionų atgaivinimui ir bendruomenių projektams;

82.   ragina valstybes nares, padedant Komisijai ir siekiant skatinti tvarų ekonomikos vystymąsi, konkurencingumą ir užimtumą, rengti didelių sporto renginių organizavimo geriausios patirties mainus tarp valstybių narių ir sporto federacijų;

83.   siūlo sukurti veiksmingą sistemą tarptautiniam ir regionų bendradarbiavimui skatinti, siekiant geriau išnaudoti su sporto renginiais susijusias investicijas į infrastruktūrą; taip pat siūlo skatinti sportą pasitelkiant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, kaip numatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)(13);

84.   pritaria minčiai stiprinti profesionalų ir mėgėjų sporto sektorių tarpusavio ryšius siekiant skatinti mažus klubus ir sportą mokyklose, taip pat plėtoti reikiamą vietinę infrastruktūrą; palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog mėgėjų sporto, sporto ne pelno ir sporto savanorių sektoriuose susiduriama su ypatingais sunkumais, ir ragina į tai atsižvelgti aptariant visus planuojamos sporto politikos ekonominius aspektus;

85.   atkreipia dėmesį į neprofesionalų sportą, kuris dažnai pamirštamas; pabrėžia, kad neprofesionalų sportui, įskaitant nepelno klubus ir sportininkus, trenerius ar specialistus ir neprofesionalius bei savanorius teisėjus, reikia teikti didesnę finansinę paramą, sudaryti geresnes veiklos sąlygas, taip pat teikti kitų paskatų ir lengvatų;

86.   be to, pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog valstybė padengtų su neprofesionalaus sporto varžybų, kurias rengia nepelno organizacijos, saugumu susijusias išlaidas;

87.   ragina Komisiją, siekiant užtikrinti nuolatinius neprofesionalaus sporto finansavimo šaltinius, padėti išsaugoti dabartinę neprofesionalaus sporto valstybinio finansavimo iš valstybės vykdomų loterijų ir visuotinės svarbos interesais veikiančių licencijuojamų lošimo įstaigų gaunamų pajamų sistemą;

88.   su susidomėjimu laukia, kokie bus nepriklausomo tyrimo apie valstybinį ir privatų mėgėjų sporto, visiems skirto sporto finansavimą valstybėse narėse ir šiame sektoriuje vykstančių pokyčių poveikį rezultatai;

89.   reiškia susirūpinimą dėl galimo azartinių žaidimų ir loterijų liberalizavimo; mano, kad iš tokių loterijų gaunamą pelną būtų galima naudoti visuomeniniais tikslais, įskaitant nuolatinį profesionalaus ir megėjų sporto finansavimą ; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reguliavimop priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad sportas bus apsaugotas nuo bet kokios netinkamos įtakos, susijusios su lošimais, kuriomis būtų užtikrinamas sporto renginių vientisumas ir varžybų organizatorių intelektinės nuosavybės teisių laikymasis; ragina Komisiją ištirti, kokie būtų galimi visiško lošimų ir loterijų rinkos reguliavimo panaikinimo socialiniai padariniai visuomenei ir sportui, ir kokiomis kontrolės priemonėmis būtų galima apsaugoti vartotojus;

90.   prašo Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo Europos Sąjungoje būtų užtikrinamas sąžiningas sporto lažybų sektorius, užkertamas kelias piktnaudžiavimui, korupcijai ir laikomasi sporto renginių organizatorių teisių bei prašo Komisiją ir valstybes nares drauge su sporto ir lažybų operatoriais aptarti galimybę kurti veiksmingą, nešališką ir tvarią sistemą, kuri užtikrintų, kad Europos Sąjungoje visais sporto įvykių atvejais būtų užkirstas kelias nelegalioms lažyboms ir būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas sporto sąžiningumu;

91.   pabrėžia, kad taikant diskriminuojamojo pobūdžio mokesčių taikymo tvarką, kuri labai palanki sportininkams, gali būti iškreipiama konkurencija valstybėse narėse;

92.   kaip ir Komisija, pabrėžia, kad, atsižvelgiant į visuomeninio sporto vaidmens svarbą ir didelę reikšmę vietos bendruomenėms, reikia išlaikyti esamas galimybes sportui taikyti mažesnį PVM;

93.   ragina sporto organizacijas dalį pajamų, kurios gaunamos už transliacijos teisių pardavimą žiniasklaidai ir sudarant su konkrečia sporto šaka susijusius sandorius, tiesiogiai skirti su ta sporto šaka susijusiems savanoriškos veiklos ir ne pelno sektoriams remti ir finansuoti;

94.   mano, kad svarbu pripažinti ne pelno siekiančių sporto organizacijų specifiką ir kad Bendrijos teisėje svarbu atsižvelgti į skirtumą tarp savanorių organizacijų, ne pelno siekiančių organizacijų ir pelno siekiančių įmonių; ragina valstybes nares kartu su Komisija nustatyti svarbiausius pelno nesiekiančių sporto asociacijų uždavinius ir apibrėžti pagrindinius jų teikiamų paslaugų ypatumus;

Problemos, susijusios su sportininkų užimtumu

95.   mano, kad profesionaliems sportininkams nedera turėti mažiau teisių nei kitiems pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, ir todėl mano, kad yra svarbu, jog profesionalūs sportininkai turėtų teisių, taikytinų taip pat plačiai ir skaidriai, kaip ir kitų darbuotojų teisės, įskaitant teisę sudaryti kolektyvinę sutartį ar atsisakyti ją sudaryti ir dalyvauti profesinėje sąjungoje ir teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus;

96.   patvirtina, kad ES nediskriminavimo teisės aktai iš esmės taikomi Europos sportui, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad bet kokios dėl sporto specifiškumo taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos būtų teisėtos ir jų taikymo sritis būtų ribota; mano, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į specifines sporto ypatybes ir siekiant skatinti sportą valstybėse narėse, gali būti tikslinga, naudinga ir reikalinga saikingai ir proporcingai riboti laisvą asmenų judėjimą,

97.   prašo valstybes nares pritaikyti savo įstatymus, užtikrinant Bendrijos teisės normų laikymąsi visose Europos lygmeniu taikomose žaidėjų perleidimą reglamentuojančiose taisyklėse, deramai atsižvelgiant į sporto specifiškumą ir kitus svarbiausius principus, pvz., sutarčių pastovumo ir varžybų stabilumo išsaugojimą;

98.   ragina valstybes nares ir sporto asociacijas neįvesti naujų taisyklių, (pvz. 6+5), kurią pasiūlė FIFA ir palyginus su kuria, UEFA "namuose užaugintų žaidėjų" sistema yra labiau proporcinga ir nediskriminuojanti, kuriomis būtų sukuriama diskriminacija tautybės pagrindu; ragina vykdyti politinį dialogą su valstybėmis narėmis kaip priemonę kovoti su diskriminacija sporte rekomendacijomis, struktūriniu sporto dalyvių dialogu ir reikiamais atvejais taikant pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

99.   ragina valstybes nares, Komisiją ir susijusias reguliavimo institucijas ištirti įtarimus dėl korupcijos ir išnaudojimo įdarbinant sportininkus, visų pirma nepilnamečius sportininkus iš trečiųjų šalių, ir jiems dirbant;

100.   smerkia neteisėtą kai kurių profesionalių sportininkų agentų veiklą, susijusią su korupcija, pinigų plovimu ir nepilnamečių žaidėjų bei sportininkų ir sportininkių išnaudojimu; reiškia savo nuomonę, kad tokie atvejai neigiamai veikia sporto įvaizdį; mano, kad atsižvelgiant į dabartines su žaidėjų agentais susijusias ekonomines realijas visų lygmenų sporto valdymo organai, konsultuodamiesi su Komisija, turėtų tobulinti žaidėjų agentų veiklą reglamentuojančias taisykles; ragina Komisiją paremti sporto valdymo organų pastangas kontroliuoti žaidėjų agentų veiklą, jei reikia pateikiant pasiūlymą dėl direktyvos dėl žaidėjų agentų; remia sporto interesus ginančias viešojo bei privataus sektoriaus partnerystes ir kovos su korupcija valdžios institucijas, kurios padės parengti veiksmingas korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija strategijas;

101.   pažymi, kad žaidėjų agentų profesinės kvalifikacijos pripažinimas yra numatytas 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(14), pagal kurią šią profesiją reglamentuoja nacionaliniai įstatymai;

102.   primygtinai teigia, kad samdant jaunus talentus iš užsienio reikia visada laikytis imigracijos teisės aktų, ir ragina Komisiją spręsti prekybos vaikais problemą remiantis 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis(15) ir (arba) įgyvendinant 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos(16);

103.   ragina Komisiją ir sporto asociacijas bendradarbiauti siekiant apsaugoti jaunų žmonių dvasinę ir fizinę sveikatą skleisti informaciją apie taikomus teisės aktus, sportininkų sveikatos draudimą, nustatyti minimalius reikalavimus ir keistis gerąja patirtimi;

104.   ragina sporto valdymo įstaigas ir klubus kovoti su prekyba žmonėmis:

105.   teigiamai vertina tai, kad skatinamos visos pastangos sporto sektoriuje sukurti Europos socialinio dialogo komitetus; remia šioje srityje darbdavių ir darbuotojų dedamas pastangas ir ragina Komisiją šiuo klausimu toliau vykdyti atvirą dialogą su visomis sporto organizacijomis;

106.   pabrėžia Europos Komisijos skatinamo socialinio dialogo naudą, nes tai – vertingas būdas socialinėms konsultacijoms ir stabiliems darbdavių ir darbuotojų atstovų santykiams, taip pat teisiniam apibrėžtumui ir sutartiniam pastovumui sporte užtikrinti; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad EPFL ir Fifpro, pripažindamos viena kitą socialinėmis partnerėmis, kartu paprašė Europos Komisiją oficialiai sukurti ES profesionalaus futbolo sektoriaus socialinio dialogo komitetą, kuriame lygiomis teisėmis dalyvaujant UEFA ir klubai;

107.   mano, kad žaidėjų agentai turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį vykdant aktyvesnį socialinį dialogą sporte, kuris kartu su geresniu reglamentavimu ir europine agentų licencijavimo sistema užkirstų kelią netinkamiems agentų veiksmams;

ES sporto finansavimas

108.   prašo į 2009 m. biudžetą įtraukti specialią parengiamiesiems sporto veiksmams skirtą eilutę; kadangi Lisabonos sutarties 149 straipsnyje sporto srityje numatyta taikyti paskatas ir kadangi speciali ES sporto finansavimo programa tikriausiai pradės veikti tik 2011 m. (darant prielaidą, kad Lisabonos sutartį ratifikuos 27 valstybės narės), Parlamentas pripažįsta, kad reikia parengti programą, kuria vadovaujantis nuo 2009 m. būtų atliekami parengiamieji veiksmai;

109.   prašo pradėti įgyvendinti įvairius Pjero de Kuberteno veiksmų plane nurodytus veiksmus;

110.   teigiamai vertina Lisabonos sutarties nuostatomis grindžiamos ES sporto politikos programos sumanymą ir laukia Komisijos pasiūlymo;

111.   ragina Komisiją pradėti parengiamuosius veiksmus socialinės įtraukties ir sporto srityje, daugiausia dėmesio skiriant projektams, turintiems akivaizdžią papildomą europinę vertę, ir ragina Komisiją remti projektus, pvz., Specialiąją olimpinių žaidynių suvienyto sporto iniciatyvą, kuriais įgyvendinamas šis tikslas; ragina Komisiją užtikrinti, kad dalis ateityje numatomų galimų parengiamųjų sporto veiksmų būtų skiriama nepilnamečių apsaugos klausimui spręsti;

112.   ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti programas, kuriomis būtų remiami ypatingų fizinių sugebėjimų turintys moksleiviai;

113.   ragina Komisiją ir valstybes nares savo tvaraus vystymosi strategijose numatyti su sportu susijusių infrastruktūrų ir projektų finansavimą naudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas, taip pat numatyti galimybę naudotis naujomis finansavimo priemonėmis (įskaitant JEREMIE ir JESSICA);

114.   ragina Komisiją tinkamai integruoti sportą į esamas ES politikos priemones, ES finansavimo programas ir keliskart per metus pranešti apie jo integravimo pažangą;

o
o   o

115.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms, o taip pat nacionalinėms lygoms ir varžybų orgnizatoriams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL C 200, 1997 6 30, p. 252. (4) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 605. (5) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 232. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0503. (7) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 590. (8) OL C 291E, 2006 11 30, p. 143 (9) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (10) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (11) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (12) 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 332, 2007 12 18, p. 27). (13) OL L 210, 2006 7 31, p. 19. (14) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (15) OL L 203, 2002 8 1, p. 1. (16) OL L 216, 1994 8 20, p. 12.

Europos Parlamento pareiškimas dėl mikrokredito

P6_TA(2008)0199 P6_DCL(2008)0002

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį,

A.   kadangi mikrokreditas – tai nedidelė paskola, kurią gali gauti neturtingi žmonės,

B.   primindamas, kad mikrokreditas leido labai sėkmingai kurti nepriklausomus užimtumo projektus ir tuo pačiu gerinti gyvenimo sąlygas ir kad jis – svarbus moterų emancipacijos veiksnys,

C.   kadangi mikrokreditas – tai pagrindinė kovos su skurdu priemonė ir viena iš Tūkstantmečio tikslų priemonių,

1.   prašo Tarybos ir Komisijos pripažinti mikrokredito svarbą įgyvendinant Barselonos procesą ir kaimynystės bei vystymosi politiką;

2.   ragina jas labiau remti mikrokreditavimo projektus ir stiprinti su tuo susijusias moterims skirtas programas,

3.   prašo skirti žmogiškųjų ir ekonominių išteklių mikrokreditavimo projektams vystymosi keliu einančioms šalyse ir Viduržemio jūros regiono šalyse;

4.   siūlo sukurti Jungtinę mikrokreditavimo asociaciją, kuri būtų atsakinga už projektų patikimumo tvirtinimą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Tarybai ir Komisijai: