2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, panaikinančio Tarybos sprendimą 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo (COM(2007)0680 – C6-0398/2007 – 2007/0234(COD))

P6_TA(2008)0200 A6-0132/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0680),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0398/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0132/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, supaprastinančios veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisykles ir iš dalies keičiančios Direktyvas 64/432/EEB, 77/504/EEB, 88/407/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 89/556/EEB, 90/427/EEB, 90/428/EEB, 90/429/EEB, 90/539/EEB, 91/68/EEB, 92/35/EEB, 92/65/EEB, 92/66/EEB, 92/119/EEB, 94/28/EB, 2000/75/EB, Sprendimą 2000/258/EB ir Direktyvas 2001/89/EB, 2002/60/EB ir 2005/94/EB (COM(2008)0120 – C6-0156/2008 – 2008/0046(CNS))

P6_TA(2008)0201 A6-0160/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0120),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0156/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0160/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0873 – C6-0025/2008 – 2007/0299(COD))

P6_TA(2008)0202 A6-0152/2008

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0873),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0025/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0152/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, sudarytos iš Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų, pateiktomis rekomendacijomis;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (COM(2007)0571 – C6-0446/2007 – 2007/0211(CNS))

P6_TA(2008)0203 A6-0145/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0571),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1) (Finansinis reglamentas), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(2) (TIS), ypač į jo 47 punktą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 171 ir 172 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0446/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0145/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad pasiūlyme dėl teisės akto numatyta orientacinė suma privalo neviršyti dabartinės 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategorijos išlaidų viršutinės ribos ir atitikti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punkto nuostatas; pažymi, kad visi finansavimo po 2013 m. klausimai turės būti sprendžiami derybų dėl kitos finansinės programos metu;

3.   pažymi, kad Biudžeto komiteto nuomonė nekliudo taikyti procedūros, nustatytos 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punkte, kuris taikomas Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimui;

4.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

5.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

6.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

7.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  2007 m. kovo mėn. Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos įgyvendinimo grupė priėmė įgyvendinimo planą, kuriame buvo apskaičiuota, kad norint išspręsti technologinius uždavinius 2007–2015 m. laikotarpiui reikėtų 7,4 mlrd. EUR biudžeto, kurio trečdalis turėtų būti skirtas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Tam, kad ES galėtų sukurti ilgalaikes tvarias technologijas, didelė šio moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai finansuoti skirto biudžeto dalis turėtų būti skirta į įsitvirtinimą rinkoje orientuotiems moksliniams tyrimams. Pakeitimas 2 9 konstatuojamoji dalis (9)  Kuro elementų ir vandenilio BTI tikslas – Europoje įgyvendinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą kuro elementų bei vandenilio srityse. Tai atliekant turėtų bendradarbiauti ir dalyvauti pramonės suinteresuotosios šalys, įskaitant MVĮ, mokslinių tyrimų centrus, universitetus ir regionus. (10) (9)  Kuro elementų ir vandenilio BTI tikslas – Europoje įgyvendinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą kuro elementų bei vandenilio srityse. Atliekant šią veiklą, kuri turėtų būti grindžiama Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos atliktu darbu, turėtų bendradarbiauti ir dalyvauti pramonės suinteresuotosios šalys, įskaitant MVĮ, mokslinių tyrimų centrus, universitetus ir regionus. Pakeitimas 3 10 konstatuojamoji dalis (10)  Atsižvelgiant į viešojo bei privataus sektorių partnerystę, kurioje dalyvauja svarbiausios suinteresuotosios šalys, ir jos ilgalaikę veiklą, teikiamą socialinę bei ekonominę naudą Europos piliečiams, Komisijos bei pramonės finansinių išteklių sutelkimą ir kuro elementų bei vandenilio MTTP+D veiklos sričių bendrą finansavimą, didelį mokslinių ir techninių žinių poreikį, taip pat susijusias pramoninės nuosavybės teises, būtina įsteigti Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (toliau – KEV bendroji įmonė) pagal Sutarties 171 straipsnį. Šis juridinis asmuo turėtų užtikrinti Kuro elementų ir vandenilio BTI skirtų lėšų darnų naudojimą ir veiksmingą valdymą. Siekiant užtikrinti tinkamą veiklos, pradėtos, tačiau dar neužbaigtos pagal Septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.), valdymą, KEV bendrąją įmonę reikėtų įsteigti pradiniam 10 m. laikotarpiui iki 2007 m. gruodžio 31 d. Šis laikas gali būti pratęsiamas. (10)  Atsižvelgiant į viešojo bei privataus sektorių partnerystę, kurioje dalyvauja svarbiausios suinteresuotosios šalys, ir jos ilgalaikę veiklą, teikiamą socialinę bei ekonominę naudą Europos piliečiams, Komisijos bei pramonės finansinių išteklių sutelkimą ir kuro elementų bei vandenilio MTTP+D veiklos sričių bendrą finansavimą, didelį mokslinių ir techninių žinių poreikį, taip pat susijusias pramoninės nuosavybės teises, būtina įsteigti Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (toliau – KEV bendroji įmonė) pagal Sutarties 171 straipsnį. Šis juridinis asmuo turėtų užtikrinti Kuro elementų ir vandenilio BTI skirtų lėšų darnų naudojimą ir veiksmingą valdymą. Siekiant užtikrinti tinkamą MTTP veiklos, pradėtos, tačiau nebaigtos pagal Septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.), valdymą, KEV bendroji įmonė turėtų būti įkurta laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. Reikia užtikrinti, kad 2013 m. po paskutinio kvietimo teikti paraiškas vis dar tebesitęsiantys projektai būtų įgyvendinami, stebimi ir finansuojami iki 2017 m. Pakeitimas 4 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  Siekiant, kad kuro elementų ir vandenilio technologijos būtų veiksmingai taikomos, daugelyje sričių reikia esminių pasiekimų. Taigi Komisija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad ilgalaikiams moksliniams tyrimams būtų skiriamas tinkamas dėmesys ir kad jie, atsižvelgiant į KEV bendrosios įmonės patariamųjų organų, t. y. Mokslinio komiteto ir valstybių narių aukšto lygio grupės rekomendacijas, būtų atitinkamai remiami. Pakeitimas 5 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)  Reikėtų skatinti MVĮ, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimą MTTP veikloje. Vadovaujantis dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėmis, didžiausias reikalavimus atitinkančių išlaidų viešojo finansavimo lygis MVĮ, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų atveju turėtų būti penkiasdešimt procentų didesnis, nei kitų subjektų. Pakeitimas 6 12 konstatuojamoji dalis (12)  KEV bendrosios įmonės narėmis steigėjomis turėtų būti Europos bendrija ir Europos kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos pramonės grupė (toliau – pramonės grupė), kuri atstovauja pramonės interesams ir kurioje gali dalyvauti privačios bendrovės. KEV bendrosios įmonės nare gali tapti įsteigta mokslinių tyrimų grupė. (12)  KEV bendrosios įmonės narėmis steigėjomis turėtų būti Europos bendrija, atstovaujama Komisijos, ir Europos kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos pramonės grupė (toliau – pramonės grupė), kuri atstovauja pramonės interesams ir kurioje gali dalyvauti privačios bendrovės bei kuro elementų ir vandenilio pramonės asociacijos. KEV bendrosios įmonės nare gali tapti įsteigta mokslinių tyrimų grupė. Pakeitimas 7 13 konstatuojamoji dalis (13)  KEV bendrosios įmonės einamąsias išlaidas nuo pradžių lygiomis dalimis piniginiais įnašais turėtų dengti Europos bendrija ir pramonės grupė (PG). Jeigu įsteigiama mokslinių tyrimų grupė, ji turėtų dengti 1/12 einamųjų išlaidų. (13)  KEV bendrosios įmonės einamąsias išlaidas nuo pradžių lygiomis dalimis piniginiais įnašais turėtų dengti Europos bendrija ir pramonės grupė (PG). Jeigu įsteigiama mokslinių tyrimų grupė, ji taip pat turėtų prisidėti dengiant einamąsias išlaidas. Pakeitimas 8 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Einamosios išlaidos, ypač administracinės išlaidos, turėtų būti kuo mažesnės ir reikėtų visapusiškai naudotis esamų įstaigų ištekliais ir organizacinėmis sistemomis. Pakeitimas 9 14 konstatuojamoji dalis (14)  MTTP+D skirtos veiklos išlaidos turėtų būti dengiamos iš Bendrijos ir privataus sektoriaus lėšų. (14)  Veiklos išlaidas turėtų dengti Bendrija, pramonės sektorius ir kiti viešojo ir privataus sektoriaus juridiniai asmenys, dalyvaujantys veikloje. Papildomai lėšų galėtų skirti, inter alia, Europos investicijų bankas (EIB), ypač pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, sukurtą EIB ir Komisijos, pagal Sprendimo Nr. 2006/971/EB III priedą. Pakeitimas 10 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) (14a)  Dėl poreikio užtikrinti stabilias užimtumo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus bei pritraukti profesionalių aukščiausio lygio mokslo ir technikos darbuotojų, Komisija turi būti įgaliota komandiruoti tiek pareigūnų, kiek jų reikia KEV bendrajai įmonei. Kitus darbuotojus, laikydamasi priimančios šalies įdarbinimo taisyklių, turėtų samdyti KEV bendroji įmonė. Pakeitimas 11 15 konstatuojamoji dalis (15)  KEV bendroji įmonė turėtų būti Bendrijos įsteigta organizacija, dėl kurios biudžeto įvykdymo sprendimą priima Europos Parlamentas Tarybai rekomendavus. Tačiau reikėtų atsižvelgti į BTI kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir, visų pirma privataus sektoriaus įnašo į jos biudžetą specifiškumą. (15)  KEV bendroji įmonė turėtų būti Bendrijos įsteigta organizacija, dėl kurios biudžeto įvykdymo sprendimą priima Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją. Pakeitimas 12 16 konstatuojamoji dalis (16)  KEV bendroji įmonė, prieš tai pasikonsultavusi su Komisija, turėtų priimti specialias finansines nuostatas, paremtas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento principais. Šiose nuostatose turėtų būti atsižvelgta į konkrečius jos veiklos poreikius, visų pirma atsirandančius dėl poreikio derinti Bendrijos ir privatų finansavimą. (16)  KEV bendrajai įmonei taikomos finansinės taisyklės neturėtų nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje1, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga atsižvelgiant į konkrečius jos veiklos poreikius, visų pirma į poreikį derinti Bendrijos ir privatų finansavimą. Norint patvirtinti bet kokias taisykles, kurios nukrypsta nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, turėtų būti gautas išankstinis Komisijos sutikimas. Apie tokią leidžiančią nukrypti nuostatą turėtų būti pranešama biudžeto valdymo institucijai. _______________________ 1 OL L 357, 2002 12 31, p. 72. Klaidų ištaisymas OL L 2, 2003 1 7, p. 39. Pakeitimas 13 1 straipsnis 1.  Siekiant įgyvendinti Kuro elementų ir vandenilio bendrą technologijų iniciatyvą (toliau – BTI), įsteigiama bendroji įmonė (toliau – KEV bendroji įmonė), kaip apibrėžta Sutarties 171 straipsnyje, laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis gali būti pratęstas persvarsčius šį reglamentą. 1.  Siekiant įgyvendinti Kuro elementų ir vandenilio bendrą technologijų iniciatyvą (toliau – BTI), įsteigiama bendroji įmonė (toliau – KEV bendroji įmonė), kaip apibrėžta Sutarties 171 straipsnyje, laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. Užtikrinama, kad 2013 m. po paskutinio kvietimo teikti paraiškas vis dar tebesitęsiantys projektai bus įgyvendinami, stebimi ir finansuojami iki 2017 m. 2.  KEV bendroji įmonė yra juridinis asmuo. Valstybėse narėse ji turi didžiausią teisinę galią, suteikiamą juridiniams asmenims pagal tų valstybių įstatymus. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalis. 2.  KEV bendroji įmonė – tai įstaiga, kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje ir 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 47 punkte1. Visose valstybėse narėse ji turi didžiausią teisinę galią, suteikiamą juridiniams asmenims pagal tų valstybių įstatymus. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalis. 3.  KEV bendroji įmonė laikoma tarptautine organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 22 straipsnio c punkte ir Direktyvos 2004/18/EB 15 straipsnio c punkte. 4.  KEV bendrosios įmonės buveinė yra Briuselyje (Belgija). 4.  KEV bendrosios įmonės buveinė yra Briuselyje (Belgija). 5.  KEV bendrosios įmonės įstatai pateikti priede. 5.  KEV bendrosios įmonės įstatai pateikti priede. _______________________________________ 1 OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7). Pakeitimas 14 2 straipsnio 2 dalis 2.  Visų pirma vykdant šią programą: 2.  Visų pirma vykdant šią programą: -a) siekiama paversti Europos Sąjungą kuro elementų ir vandenilio technologijų sričių lydere ir padėti kuro elementų ir vandenilio technologijoms įsitvirtinti rinkoje, kad didžiuliai privalumai, kurių tikimasi iš šių technologijų, būtų naudingi rinkai; (a) nuosekliai remiami valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse vykdomi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla (MTTP+D), siekiant įveikti rinkos nepakankamumą bei sukurti rinkai tinkamus produktus ir taip palengvinti sustiprintas pramonės pastangas sparčiai diegti kuro elementų ir vandenilio technologijas; a) nuosekliai remiami valstybėse narėse ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusiose šalyse (toliau – asocijuotose šalyse) vykdomi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla (MTTP), siekiant įveikti rinkos nepakankamumą bei sukurti rinkai tinkamus produktus ir taip palengvinti sustiprintas pramonės pastangas sparčiai diegti kuro elementų ir vandenilio technologijas; (b) remiamas Kuro elementų ir vandenilio BTI mokslinių tyrimų prioritetų įgyvendinimas, ypač teikiant dotacijas konkursinių kvietimų teikti paraiškas nugalėtojams; b) remiamas Kuro elementų ir vandenilio BTI mokslinių tyrimų prioritetų įgyvendinimas, įskaitant į įsitvirtinimą rinkoje orientuotus mokslinius tyrimus, ypač teikiant dotacijas konkursinių kvietimų teikti paraiškas nugalėtojams; (c) siekiama skatinti viešąjį ir privatų sektorius daugiau investuoti į kuro elementų bei vandenilio technologijų mokslinius tyrimus valstybėse narėse bei asocijuotose valstybėse; c) siekiama skatinti viešąjį ir privatų sektorius daugiau investuoti į kuro elementų bei vandenilio technologijų mokslinius tyrimus valstybėse narėse bei asocijuotose šalyse; (d) sudaromos reikiamos paslaugų ir tiekimo sutartys, kad KEV bendroji įmonė galėtų atlikti savo funkcijas; (e) užtikrinamas Kuro elementų ir vandenilio BTI efektyvumas ir veiksmingumas. Pakeitimas 15 3 straipsnis 3 straipsnis Išbraukta. Narės 1.  KEV bendrosios įmonės narės steigėjos (toliau – narės steigėjos) yra: (a)  Europos bendrija, atstovaujama Komisijos, ir (b)  Europos kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos pramonės grupė "Aisbl", įsteigta pagal Belgijos teisę (toliau – pramonės grupė). 2.  Taip pat nare (toliau – narė) gali tapti mokslinių tyrimų grupė, atstovaujanti pelno nesiekiančioms mokslinių tyrimų organizacijoms, universitetams ir mokslinių tyrimų centrams, jeigu įsteigiamas mokslo bendruomenei atstovaujantis subjektas. Įsteigta mokslinių tyrimų grupė turi vieną valdybos nario mandatą. Pakeitimas 16 4 straipsnis 4 straipsnis Išbraukta. Organai 1.  KEV bendrosios įmonės vykdomieji organai yra šie: (a) valdyba, ir (b) programų biuras. 2.  KEV bendrosios įmonės patariamieji organai yra šie: (a) valstybių narių aukšto lygio grupė, ir (b) mokslinis komitetas. 3.  Suinteresuotųjų šalių visuotinis susirinkimas yra forumas, kuriame konsultuojamasi dėl pažangos, kompetencijos, būsimo mokslinių tyrimų veiklos derinimo ir krypties. Suinteresuotųjų šalių visuotiniame susirinkime galės dalyvauti visos viešosios ir privačios suinteresuotosios šalys, valstybių narių ir kitų trečiųjų šalių tarptautinės interesų grupės. Jis bus šaukiamas kartą per metus. Pakeitimas 17 5 straipsnis Finansavimo šaltiniai Bendrijos įnašas 1.  KEV bendrosios įmonės veikla bendrai finansuojama jos narių steigėjų ir narės įnašais. Be to, gali būti priimami valstybių narių, asocijuotų valstybių, regionų ar kitų suinteresuotųjų šalių, kurių tikslai atitinka BTI tikslus, įnašai, skirti konkretiems projektams. 2.  KEV bendrosios įmonės einamąsias išlaidas nuo pradžių lygiomis dalimis piniginiais įnašais dengia Europos bendrija ir pramonės grupė (PG). Jeigu įsteigiama mokslinių tyrimų grupė, ji dengia 1/12 einamųjų išlaidų. Tokiu atveju atitinkamai sumažinamas Komisijos įnašas. 3.  MTTP+D veiklos išlaidas bendrai finansuoja Bendrija savo finansinėmis lėšomis ir veikloje dalyvaujantys juridiniai asmenys natūriniais įnašais, kurių dydis prilygsta bent Bendrijos įnašų dydžiui. 4.  Didžiausias Bendrijos įnašas į KEV bendrosios įmonės einamąsias ir veiklos išlaidas yra 470 mln. EUR. Remiantis vertinimais, einamosios išlaidos neturėtų viršyti 20 mln. EUR. Įnašai teikiami pagal specialiąją programą "Bendradarbiavimas", kuria įgyvendinama Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa (2007–2013 m.)vykdant Bendrijos biudžetą pagal Reglamento (EB, Euratomas) 54 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas (1605/2002). Bendrijos finansinio įnašo teikimo tvarka nustatoma Komisijos (Bendrijos vardu) ir KEV bendrosios įmonės pasirašomu bendruoju susitarimu ir metiniais finansiniais susitarimais. 4.  Pradinis Bendrijos įnašas į KEV bendrosios įmonės einamąsias (įskaitant administracines išlaidas) ir veiklos išlaidas yra 470 mln. EUR. Įnašas mokamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų temoms "Energija", "Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos", "Aplinka (įskaitant klimato kaitą)" ir "Transportas (įskaitant aeronautiką)" pagal specialiąją programą "Bendradarbiavimas", kuria įgyvendinama Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa (2007–2013 m.) vykdant Bendrijos biudžetą pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas. Atsižvelgiant į KEV bendrosios įmonės pažangą ir į pasiekimus bei poveikį, šis įnašas gali būti peržiūrėtas atliekant laikotarpio vidurio persvarstymą. 5.  Jeigu nesuteikiama finansavimo po 2013 m. (pasibaigus 7BP), 2014–2017 m. tęsiami tik tie projektai, kurių dotacijos susitarimas pasirašytas ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. 5.  Bendrijos finansinio įnašo teikimo tvarka nustatoma Komisijos (Bendrijos vardu) ir KEV bendrosios įmonės pasirašomu bendruoju susitarimu ir metiniais finansiniais susitarimais. 5a.  Bendrijos įnašo į KEV bendrąją įmonę dalis MTTP veiklai finansuoti skiriama paskelbus viešus konkursinius kvietimus teikti paraiškas ir nepriklausomiems ekspertams atlikus siūlomo projekto įvertinimą. 5b. Komisijos įnašas einamosioms išlaidoms padengti turi būti ne didesnis kaip 20 mln. EUR ir turi būti mokamas metinėmis išmokomis, neviršijančiomis 2 mln. EUR; per einamuosius metus neišleista šio įnašo dalis perkeliama į kitus metus MTTP veiklai finansuoti. Pakeitimas 18 6 straipsnis 6 straipsnis Išbraukta. Dalyvavimas projektuose 1.  Projektuose gali dalyvauti pagrindines sąlygas tenkinantys juridiniai asmenys ir tarptautinės organizacijos, įsisteigę valstybėje narėje, asocijuotoje valstybėje ar bet kurioje trečiojoje šalyje. 2.  Pagrindinės sąlygos, kurias privalo tenkinti KEV bendrosios įmonės finansuojami projektai, yra šios: (a) juose turi dalyvauti bent trys juridiniai asmenys, kiekvienas iš jų įsisteigęs kurioje nors valstybėje narėje ar asocijuotoje valstybėje, tačiau du iš jų negali būti įsisteigę toje pačioje valstybėje narėje ar asocijuotoje valstybėje; (b) visi trys juridiniai asmenys turi būti nepriklausomi vienas nuo kito, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1906/2006, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.), 6 straipsnyje; (c) bent vienas iš šių juridinių asmenų turi būti pramonės grupės arba mokslinių tyrimų grupės (jei tokia grupė yra įsteigta) narys. 3. 3.  Projekte norintys dalyvauti juridiniai asmenys sudaro konsorciumą, kurio koordinatoriumi paskiria vieną iš savo narių. Paprastai koordinatoriumi skiriamas pramonės grupės arba mokslinių tyrimų grupės (jei tokia grupė yra įsteigta) narys. Išimtis turi patvirtinti valdyba. 4.  KEV bendrosios įmonės sudaromose paslaugų ir tiekimo sutartyse, finansuojamuose paramos veiksmuose, tyrimų ir mokymo veikloje turi dalyvauti bent vienas juridinis asmuo. Pakeitimas 19 7 straipsnis 7 straipsnis Išbraukta. Teisė gauti finansavimą 1.  Bendrijos įnašas į KEV bendrąją įmonę MTTP+D veiklai finansuoti skiriamas paskelbus konkursinius kvietimus teikti paraiškas. 2.  Išimtiniais atvejais KEV bendroji įmonė gali skelbti viešųjų pirkimų konkursus, jei manoma, kad to reikia mokslinių tyrimų tikslams veiksmingai pasiekti. 3.  Teisę gauti tokį finansavimą turi privatūs juridiniai asmenys, tenkinantys visus toliau išvardytus kriterijus: (a) įsisteigę valstybėje narėje arba turintys savo registruotą buveinę, centrinę ar pagrindinę verslo vietą valstybėje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, asocijuota valstybė arba valstybė kandidatė; (b) užsiimantys susijusia veikla kuro elementų ir (arba) vandenilio MTTP+D, pramoninio pritaikymo ar diegimo srityse ir (arba) turintys konkrečių planų netolimoje ateityje tuo užsiimti Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje. 4.  Teisę gauti finansavimą taip pat turi: (a) pelno nesiekiančios viešosios įstaigos, įsisteigusios valstybėje narėje, asocijuotoje valstybėje, valstybėje kandidatėje ar EEE, įskaitant vidurinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas; (b) tarptautinės organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą pagal tarptautinę viešąją teisę, taip pat tokių tarptautinių organizacijų įsteigtos specializuotos agentūros; (c) trečiųjų šalių juridiniai asmenys, jeigu valdyba mano, kad jų dalyvavimas būtų ypač naudingas atitinkamam projektui. Pakeitimas 20 8 straipsnio 1 dalis 1.  KEV bendrosios įmonės finansinės nuostatos yra paremtos Reglamento Nr. 1605/2002 principais. Įmonė gali nukrypti nuo Reglamento Nr. 1605/2002, kai to reikia pagal konkrečius KEV bendrosios įmonės veiklos poreikius, gavusi išankstinį Komisijos sutikimą. 1.  Bendrajai įmonei KEV taikomos finansinės taisyklės negali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, nebent to reikia atsižvelgiant į konkrečius veiklos poreikius ir jei iš anksto gautas Komisijos sutikimas. Apie tokią leidžiančią nukrypti nuostatą pranešama biudžeto valdymo institucijai. Pakeitimas 21 9 straipsnio 1 dalis 1.  KEV bendrosios įmonės personalui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos bendrijos institucijų bendrai priimtos taisyklės siekiant taikyti šiuos Tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas. 1.  KEV bendroji įmonė samdo darbuotojus, laikydamasi priimančioje šalyje galiojančių įdarbinimo taisyklių. Komisija gali komandiruoti į KEV bendrąją įmonę tiek pareigūnų, kiek ji mano esant reikalinga. Pakeitimas 22 9 straipsnio 2 dalis 2.  Personalo atžvilgiu KEV bendroji įmonė turi įgaliojimus, kurie pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus suteikiami paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas – darbo sutartis sudaryti įgaliotai tarnybai. Išbraukta. Pakeitimas 23 9 straipsnio 3 dalis 3.  Valdyba, susitarusi su Komisija, priima reikiamas įgyvendinimo priemones Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nustatyta tvarka. 3.  Valdyba, susitarusi su Komisija, priima reikiamas įgyvendinimo priemones dėl Europos Bendrijų pareigūnų komandiravimo. Pakeitimas 24 10 straipsnis 10 straipsnis Išbraukta. Privilegijos ir imunitetai KEV bendrajai įmonei ir jos personalui taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų. Pakeitimas 25 13 straipsnis 1.  Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metines KEV bendrosios įmonės veiklos pažangos ataskaitas. 1.  Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metines KEV bendrosios įmonės veiklos pažangos ataskaitas. Šioje ataskaitoje nurodoma pateiktų pasiūlymų skaičius, finansuoti atrinktų pasiūlymų skaičius, dalyvių, įskaitant MVĮ, rūšys ir šalies statistikos duomenys. 2.  Praėjus dvejiems metams nuo KEV bendrosios įmonės įsteigimo, tačiau ne vėliau kaip 2010 m., Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka tarpinį KEV bendrosios įmonės įvertinimą. Jame vertinama KEV bendrosios įmonės veiklos kokybė bei efektyvumas ir pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų. Įvertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. 2.  Ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia tarpinius KEV bendrosios įmonės įvertinimus, atliktus nepriklausomų ekspertų. Jame vertinama KEV bendrosios įmonės veiklos kokybė bei efektyvumas ir pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų. Įvertinimo išvadas ir savo pastabas ir, prireikus, pasiūlymus dėl šio reglamento pakeitimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. 3.   2017 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka galutinį KEV bendrosios įmonės įvertinimą. Šio galutinio įvertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. 3.  Ne vėliau, kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo KEV bendrosios įmonės likvidavimo, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka galutinį KEV bendrosios įmonės įvertinimą. Šio galutinio įvertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. 4.  KEV bendrosios įmonės biudžeto įvykdymą, Tarybai rekomendavus, tvirtina Europos Parlamentas pagal KEV bendrosios įmonės finansiniuose nuostatuose numatytą procedūrą. 4.  KEV bendrosios įmonės biudžeto įvykdymą, atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, tvirtina Europos Parlamentas. Pakeitimas 26 17 straipsnis KEV bendroji įmonė priima MTTP+D veiklos rezultatų naudojimą bei sklaidą reglamentuojančias taisykles, įskaitant, kai tinka, nuostatas dėl naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis, atsiradusiomis vykdant MTTP+D veiklą pagal šį reglamentą. Šiomis taisyklėmis užtikrinamas MTTP+D rezultatų naudojimas ir sklaida. KEV bendroji įmonė priima mokslinių tyrimų rezultatų, grindžiamų principais, įtvirtintais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1906/2006, pagal kurį nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės (2007–2013 m.)1 (toliau – dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklės), naudojimą bei sklaidą reglamentuojančias taisykles, pagal kurias užtikrinama, kad tam tikrais atvejais intelektinė nuosavybė, atsiradusi vykdant MTTP veiklą pagal šį reglamentą yra saugoma ir kad mokslinių tyrimų rezultatai yra naudojami ir skleidžiami. _______________________ 1 OL L 391, 2006 12 30, p. 1. Pakeitimas 27 19 straipsnis KEV bendroji įmonė su Belgija sudaro susitarimą dėl priėmimo, kuriame numatomas biuro patalpų suteikimas, privilegijos bei imunitetas ir kita parama, kurią Belgija teiks KEV bendrajai įmonei. KEV bendroji įmonė su Belgija sudaro susitarimą dėl priėmimo, kuriame numatoma priimančiosios šalies parama suteikiant biuro patalpas, privilegijos bei imunitetas ir kita parama, kurią Belgija teiks KEV bendrajai įmonei. Pakeitimas 28 Priedo I.1 straipsnio 3 dalis 3.  KEV bendroji įmonė įsteigiama pradiniam laikotarpiui nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki 2017 m. gruodžio 31 d. 3.  KEV bendroji įmonė įsteigiama pradiniam laikotarpiui nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki 2017 m. gruodžio 31 d. KEV bendroji įmonė – tai įstaiga, įsteigta pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punktą. Pakeitimas 29 Priedo I.2 straipsnis Tikslai ir pagrindinės užduotys Pagrindinės užduotys ir veikla 1.  KEV bendroji įmonė dirba pagal 7BP, siekdama padėti kuro elementų ir vandenilio technologijoms įsitvirtinti rinkoje ir taip sudaryti sąlygas komercinėms rinkos jėgoms atlikti lemiamą vaidmenį realizuojant šių technologijų potencialią didelę naudą visuomenei. 1.   Pagrindinės KEV bendrosios įmonės užduotys ir veikla: 2.  Jos tikslai yra: – paversti Europą kuro elementų ir vandenilio technologijų sričių pasaulio lydere; a) užtikrinti, kad būtų sukurta ir veiksmingai valdoma bendra kuro elementų ir vandenilio technologijų iniciatyva; – pasiekti reikiamą mokslinių tyrimų veiklos "kritinę masę", kad pramonė, viešieji bei privatūs investuotojai, sprendimų priėmėjai ir kitos suinteresuotosios šalys įgytų pasitikėjimą, reikalingą ilgalaikei programai pradėti; b) pasiekti reikiamą mokslinių tyrimų veiklos "kritinę masę", kad pramonė, viešieji bei privatūs investuotojai, sprendimų priėmėjai ir kitos suinteresuotosios šalys įgytų pasitikėjimą, reikalingą ilgalaikei programai pradėti; – stiprinti papildomas pramonės, nacionalines ir regionines investicijas į MTTP+D; c) stiprinti papildomas pramonės, nacionalines ir regionines investicijas į MTTP+D; – kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinio ir regioninio lygmenų mokslinių tyrimų vykdytojais ir kartu paisant subsidiarumo principo; – integruoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei demonstracinę veiklą ir siekti ilgalaikio tvarumo bei pramonės konkurencingumo (išlaidų, veiklos rezultatų ir patvarumo) tikslų bei nugalėti esmines technologines kliūtis; d) integruoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei demonstracinę veiklą ir siekti ilgalaikio tvarumo bei pramonės konkurencingumo (išlaidų, veiklos rezultatų ir patvarumo) tikslų bei nugalėti esmines technologines kliūtis; – skatinti naujovių diegimą ir naujų vertės grandinių, apimančių MVĮ, kūrimąsi; e) skatinti naujovių diegimą ir naujų vertės grandinių, apimančių MVĮ, kūrimąsi; – palengvinti pramonės, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų sąveiką, taip pat fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje; f) palengvinti pramonės, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų sąveiką, taip pat fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje; g) skatinti MVĮ dalyvavimą šioje veikloje atsižvelgiant į Septintosios bendrosios programos tikslus; – skatinti dalyvauti įvairias institucijas, įskaitant naujųjų valstybių narių ir šalių kandidačių institucijas; h) skatinti dalyvauti įvairias valstybių narių ir asocijuotų šalių institucijas; – atlikti plataus masto socialinius, technologinius ir ekonominius tyrimus, siekiant vertinti bei stebėti technologinę pažangą ir ne techninio pobūdžio kliūtis patekti į rinką; i) atlikti plataus masto socialinius, technologinius ir ekonominius tyrimus, siekiant vertinti bei stebėti technologinę pažangą ir ne techninio pobūdžio kliūtis patekti į rinką; – atlikti mokslinius tyrimus, kurie padėtų rengti naujas ir persvarstyti esamas taisykles bei standartus, siekiant pašalinti dirbtinai sukurtas kliūtis patekti į rinką ir remti sukeičiamumą, sąveiką, tarptautinę prekybą vandeniliu bei eksporto rinkas, kartu užtikrinant saugią veiklą ir nekliudant diegti naujovių; j) atlikti mokslinius tyrimus, kurie padėtų rengti naujas ir persvarstyti esamas taisykles bei standartus, siekiant pašalinti dirbtinai sukurtas kliūtis patekti į rinką ir remti sukeičiamumą, sąveiką, tarptautinę prekybą vandeniliu bei eksporto rinkas, kartu užtikrinant saugią veiklą ir nekliudant diegti naujovių; – visuomenei teikti patikimą informaciją, siekiant, kad ji geriau suprastų ir pripažintų vandenilio naudojimo saugumą bei naujųjų technologijų teigiamą poveikį aplinkai, tiekimo saugumui, energijos išlaidoms ir užimtumui. k) perduoti ir skleisti vertingą informaciją apie savo veiklą, ypač MVĮ ir mokslinių tyrimų centrams, ir visuomenei teikti patikimą informaciją, siekiant, kad ji geriau suprastų ir pripažintų vandenilio naudojimo saugumą bei naujųjų technologijų teigiamą poveikį aplinkai, tiekimo saugumui, energijos išlaidoms ir užimtumui. 3.  Pagrindinės KEV bendrosios įmonės užduotys yra užtikrinti Kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos sukūrimą bei efektyvų valdymą. 4.  Tai apima: – parengti ir įgyvendinti daugiametį mokslinių tyrimų veiklos planą; l) parengti ir įgyvendinti daugiametį mokslinių tyrimų veiklos planą; – panaudoti Bendrijos lėšas ir sutelkti privataus sektoriaus bei kitus viešojo sektoriaus išteklius, kurių reikia MTTP+D veiklai įgyvendinti; m) panaudoti Bendrijos lėšas ir sutelkti privačiojo sektoriaus bei kitus viešojo sektoriaus išteklius, kurių reikia MTTP veiklai įgyvendinti; – užtikrinti sklandžią MTTP+D veiklą ir darnų finansinį išteklių valdymą; n) užtikrinti sklandžią MTTP veiklą ir patikimą finansinį išteklių valdymą; – bendradarbiauti ir konsultuotis su valstybių narių aukšto lygio grupe; – bendradarbiauti ir konsultuotis su moksliniu komitetu; – organizuoti metinius suinteresuotųjų šalių visuotinius susirinkimus; – perduoti ir skleisti informaciją apie projektus, įskaitant projektų dalyvių pavadinimus, MTTP+D veiklos rezultatus ir KEV bendrosios įmonės finansinio įnašo sumą; o) palaikyti ryšius ir platinti informaciją apie projektus, įskaitant projektų dalyvių pavadinimus, MTTP veiklos rezultatus ir KEV bendrosios įmonės finansinio įnašo sumą; – juridinius asmenis, su KEV bendrąja įmone sudariusius dotacijos sutartį, informuoti apie galimybes skolintis iš Europos investicijų banko ir visų pirma apie Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, sukurtą pagal Septintąją bendrąją programą; p) juridinius asmenis, su KEV bendrąja įmone sudariusius dotacijos sutartį, informuoti apie galimybes skolintis iš Europos investicijų banko ir visų pirma apie Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, sukurtą pagal Septintąją bendrąją programą; – užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir sąžiningą konkurenciją, keliant vienodas dalyvavimo sąlygas visiems pareiškėjams, norintiems dalyvauti KEV bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir demonstracinėje veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra mokslinių tyrimų grupės arba pramonės grupės nariai (visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms); q) užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir sąžiningą konkurenciją, keliant vienodas dalyvavimo sąlygas visiems pareiškėjams, norintiems dalyvauti KEV bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir demonstracinėje veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra mokslinių tyrimų grupės arba pramonės grupės nariai (visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms); – stebėti tarptautinius šios srities pokyčius ir, kai tinka, bendradarbiauti tarptautiniu mastu. r) stebėti tarptautinius šios srities pokyčius ir, kai tinka, bendradarbiauti tarptautiniu mastu. s) plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti koordinavimą su mokslinių tyrimų bendrąja programa ir kita ES nacionaline ir tarptautine veikla, įstaigomis ir suinteresuotosiomis šalimis; t) stebėti pažangą siekiant KEV bendrosios įmonės tikslų; u) vykdyti kitą veiklą, reikalingą siekiant įmonės tikslų. Pakeitimas 30 Priedo I.3 straipsnis Narės ir interesų grupės Narės 1.  KEV bendrosios įmonės narės steigėjos (toliau – narės steigėjos) yra: 1.  KEV bendrosios įmonės narės steigėjos (toliau – narės steigėjos) yra: –  Europos bendrija, atstovaujama Europos Komisijos, ir a)  Europos bendrija, atstovaujama Europos Komisijos, ir –  Europos kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos pramonės grupė "Aisbl", įsteigta pagal Belgijos teisę (toliau – pramonės grupė). b) pritarus įstatams, ne pelno organizacija Europos kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos pramonės grupė "Aisbl", įsteigta pagal Belgijos teisę (toliau – pramonės grupė), kurios tikslas – prisidėti siekiant KEV bendrosios įmonės tikslų. 2.  Pramonės grupė: 2.  Pramonės grupė: – yra pelno nesiekianti organizacija, kurios vaidmuo yra padėti įgyvendinti KEV bendrosios įmonės tikslus; – yra juridinis asmuo pagal Belgijos teisę ir veikia pagal registruotus įstatus, tinkamai priimtus pagal Bendrą technologijų iniciatyvą; – užtikrina, kad jos įnašas į KEV bendrosios įmonės išteklius, kaip nustatyta šio reglamento 5 straipsnyje, sumokamas kaip išankstinė piniginė įmoka, skiriamas padengti 50 % KEV bendrosios įmonės einamųjų išlaidų bei perkeliamas į KEV bendrosios įmonės biudžetą iki kiekvienų finansinių metų pradžios; užtikrina, kad jos įnašas į KEV bendrosios įmonės išteklius, kaip nustatyta pagal šio reglamento nuostatas, sumokamas kaip išankstinė piniginė įmoka, skiriamas padengti 50 % KEV bendrosios įmonės einamųjų išlaidų bei perkeliamas į KEV bendrosios įmonės biudžetą iki kiekvienų finansinių metų pradžios; – užtikrina, kad pramonės natūriniu įnašu, skirtu KEV bendrosios įmonės finansuojamai MTTP+D veiklai įgyvendinti, dengiama bent 50 % bendros kasmetinių projektų išlaidų sumos; – užtikrina, kad pramonės natūrinis įnašas, skirtas KEV bendrosios įmonės finansuojamai MTTP veiklai įgyvendinti, prilygsta bent Bendrijos įnašui; – priima savo nariu bet kokį privatų juridinį asmenį (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones), įsisteigusį pagal valstybės narės, asocijuotos valstybės ar EEE valstybės teisę, kurio registruota būstinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra minėtos valstybės teritorijoje, jeigu jis Europoje užsiima kuro elementų bei vandenilio srities veikla ir įsipareigoja prisidėti prie KEV bendrosios įmonės tikslų bei išteklių. – sąžiningomis ir priimtinomis sąlygomis priima savo nariu bet kokį privatų juridinį asmenį (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones bei atitinkamas kuro elementų ir vandenilio pramonės asociacijas), įsisteigusį pagal valstybės narės ar asocijuotos šalies teisę, kurio registruota būstinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra minėtos valstybės teritorijoje, jeigu jis Europoje užsiima kuro elementų bei vandenilio srities veikla ir įsipareigoja prisidėti prie KEV bendrosios įmonės tikslų bei išteklių. 3.  Įsteigus KEV bendrąją įmonę jos nare gali tapti mokslinių tyrimų grupė, atstovaujanti pelno nesiekiančioms mokslinių tyrimų organizacijoms, universitetams ir mokslinių tyrimų centrams, su sąlyga, kad įsteigiamas mokslo bendruomenei atstovaujantis juridinis asmuo. Mokslinių tyrimų grupė narystės prašymą teikia valdybai, kuri priima sprendimą dėl šio prašymo patenkinimo. 3.  Įsteigus KEV bendrąją įmonę jos nare gali tapti mokslinių tyrimų grupė, jei ji priima šiuos įstatus. 4.  Mokslinių tyrimų grupė: 4.  Mokslinių tyrimų grupė: – yra pelno nesiekianti organizacija, kurios vaidmuo yra padėti įgyvendinti KEV bendrosios įmonės tikslus; – yra pelno nesiekianti organizacija, kurios vaidmuo yra padėti įgyvendinti KEV bendrosios įmonės tikslus; – yra juridinis asmuo pagal Belgijos teisę ir veikia pagal savo įregistruotus įstatus, tinkamai priimtus pagal Bendrą technologijų iniciatyvą; – yra juridinis asmuo pagal Belgijos teisę ir veikia pagal savo įregistruotus įstatus, tinkamai priimtus pagal Bendrą technologijų iniciatyvą; – užtikrina, kad jos įnašas į KEV bendrosios įmonės išteklius sumokamas kaip išankstinė piniginė įmoka ir dengia 1/12 KEV bendrosios įmonės einamųjų išlaidų bei perkeliamas į KEV bendrosios įmonės biudžetą iki kiekvienų finansinių metų pradžios; – užtikrina, kad jos įnašas į KEV bendrosios įmonės išteklius sumokamas kaip išankstinė piniginė įmoka ir dengia 1/20 KEV bendrosios įmonės einamųjų išlaidų bei perkeliamas į KEV bendrosios įmonės biudžetą iki kiekvienų finansinių metų pradžios; – priima savo nariu bet kokią pelno nesiekiančią mokslinių tyrimų organizaciją, universitetą ar mokslinių tyrimų centrą, įsisteigusį valstybėje narėje, asocijuotoje valstybėje ar valstybėje kandidatėje. 5.  KEV bendrosios įmonės narė steigėja gali nutraukti savo narystę. Tuomet KEV bendroji įmonė likviduojama I.22 straipsnyje nustatyta tvarka. 5.  KEV bendrosios įmonės narė steigėja gali nutraukti savo narystę. Tuomet KEV bendroji įmonė likviduojama I.22 straipsnyje nustatyta tvarka. 6.  KEV bendrosios įmonės narė mokslinių tyrimų grupė gali nutraukti savo narystę. Narystės nutraukimas neatšaukiamai įsigalioja po šešių mėnesių nuo pranešimo narėms steigėjoms datos; po šio termino buvusi narė atleidžiama nuo visų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus, kuriuos KEV bendroji įmonė patvirtino iki narystės nutraukimo. 6.  KEV bendrosios įmonės narė mokslinių tyrimų grupė gali nutraukti savo narystę. Narystės nutraukimas neatšaukiamai įsigalioja po šešių mėnesių nuo pranešimo narėms steigėjoms datos; po šio termino buvusi narė atleidžiama nuo visų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus, kuriuos KEV bendroji įmonė patvirtino iki narystės nutraukimo. Pakeitimas 31 Priedo I.4 straipsnis KEV bendrosios įmonės vykdomieji organai yra valdyba ir programų biuras. KEV bendrosios įmonės patariamieji organai yra valstybių narių aukšto lygio grupė, suinteresuotųjų šalių visuotinis susirinkimas ir mokslinis komitetas. 1.  KEV bendrosios įmonės organai yra šie: a) valdyba, b) vykdomasis direktorius, c) mokslinis komitetas. 2.  Jei konkreti užduotis nepriklauso įprastai šių organų kompetencijai, kompetentingas organas yra valdyba. 3.  KEV bendrosios įmonės išoriniai patariamieji organai yra Aukšto lygio valstybių narių grupė ir Suinteresuotųjų šalių visuotinis susirinkimas. Pakeitimas 32 Priedo I.5 straipsnio 2 dalis 2.  Jeigu įsteigiama mokslinių tyrimų grupė, Komisija perleidžia vieną nario mandatą jos atstovui. 2. jeigu įsteigiama mokslinių tyrimų grupė, Komisija perleidžia bent vieną nario mandatą jos atstovui (-ams); Pakeitimas 33 Priedo I.5 straipsnio 4 dalis 4.  Valdyba išsirenka pirmininką. Pirmininkas renkamas 2 metams. 4.  Valdyba iš pramonės grupės atstovų skiria pirmininką. Pirmininkas skiriamas vieneriems metams ir gali būti pakartotinai skiriamas eiti pareigas vieną kartą. Pirmininko pavaduotojais skiriami MVĮ atstovas ir mokslinių tyrimų grupės atstovas. Pakeitimas 34 Priedo I.5 straipsnio 8 dalis 8.  Konkrečiais atvejais valdyba gali kviesti posėdžiuose dalyvauti stebėtojus, neturinčius balsavimo teisės, visų pirma regionų ir reguliavimo institucijų atstovus. 8.  Konkrečiais atvejais valdyba gali kviesti posėdžiuose dalyvauti stebėtojus, neturinčius balsavimo teisės, visų pirma regionų ir reguliavimo institucijų atstovus ir atitinkamas kuro elementų ir vandenilio pramonės asociacijas. Pakeitimas 35 Priedo I.5 straipsnio 15 dalies 4 a įtrauka (nauja) – tvirtina kvietimus teikti paraiškas; Pakeitimas 36 Priedo I.5 straipsnio 15 dalies 6 įtrauka – pagrindžia ir patvirtina bet kokį nuokrypį nuo KEV bendrosios įmonės finansinių nuostatų pagal 8 straipsnį; – pasikonsultavusi su Komisija patvirtina KEV bendrosios įmonės finansines taisykles pagal 8 straipsnį; Pakeitimas 37 Priedo I.5 straipsnio 15 dalies 6 a įtrauka (nauja) – pagrindžia bet kokį siekimą nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 ir, gavusi išankstinį Komisijos sutikimą, patvirtina bet kokią leidžiančią nukrypti nuostatą ir praneša biudžeto valdymo institucijai apie bet kokią patvirtintą nukrypti leidžiančią nuostatą; Pakeitimas 38 Priedo I.6 straipsnio 6 dalis 6.  Vykdomasis direktorius yra KEV bendrosios įmonės teisinis atstovas. Jis vykdo savo pareigas savarankiškai ir yra atskaitingas valdybai. 6.  Vykdomasis direktorius yra KEV bendrosios įmonės teisinis atstovas. Jis vykdo savo pareigas savarankiškai, ypač kai tai susiję su projektų paraiškų atranka ir projektų valdymu, ir yra atskaitingas valdybai. Pakeitimas 39 Priedo I.6 straipsnio 8 dalis 8.  Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo ne ilgesniam kaip trejų metų pradiniam laikotarpiui paskiria valdyba. Įvertinusi vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus, valdyba gali vieną kartą pratęsti jo paskyrimą papildomam ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. 8.  Vykdomąjį direktorių trejų metų laikotarpiui paskiria valdyba po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose visuomenei prieinamuose periodiniuose leidiniuose bei internete paskelbiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą. Įvertinusi vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus, valdyba gali vieną kartą pratęsti jo paskyrimą papildomam ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, o jam pasibaigus tokiomis pačiomis sąlygomis skelbiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą. Pakeitimas 40 Priedo I.7 straipsnio 4 dalis Mokslinis komitetas atlieka šias užduotis: – pateikia savo nuomonę dėl metinės MTTP+D veiklos aktualumo bei pažangos ir rekomenduoja bet kokius pakeitimus; – pateikia savo nuomonę dėl daugiamečio MTTP+D veiklos plano mokslinių prioritetų; – konsultuoja valdybą dėl metinėje veiklos ataskaitoje aprašytų mokslo laimėjimų. Moksliniam komitetui numatomos šios užduotys: a) nustatyti pasiūlymų dėl metinių ir daugiamečių mokslinių tyrimų veiklos planų mokslinius prioritetus; b) pateikti savo nuomonę metinėje veiklos ataskaitoje aprašytų mokslo laimėjimų klausimais; c) patarti dėl tarpusavio įvertinimo komitetų sudėties. Pakeitimas 41 Priedo I.8 straipsnio 1 dalis 1.   Bendra Bendrijos įnašo suma, kuria dengiamos KEV bendrosios įmonės einamosios ir MTTP+D veiklos išlaidos, neviršija 470 mln. EUR pagal Septintąją bendrąją programą. Tikimasi, kad einamosios išlaidos neviršys 20 mln. EUR. 1.   KEV bendroji įmonė bendrai finansuojama jos narių finansiniais įnašais, mokamais išmokomis, ir veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų natūriniais įnašais. KEV bendrosios įmonės einamąsias išlaidas nuo pradžių lygiomis dalimis piniginiais įnašais dengia Bendrija ir pramonės grupė. Kai tik mokslinių tyrimų grupė tampa KEV bendrosios įmonės nare, ji dengia 1/20 einamųjų išlaidų, o Komisijos įnašas į einamąsias išlaidas atitinkamai sumažėja. Visas Bendrijos įnašas į KEV bendrosios įmonės einamąsias išlaidas neviršija 20 mln. EUR. Jei dalis Bendrijos įnašo nepanaudojama, ji skiriama KEV bendrosios įmonės veiklai finansuoti. Pakeitimas 42 Priedo I.8 straipsnio 7 dalis 7.  Privatus sektorius, visų pirma pramonės grupės nariai, natūriniais įnašais padeda dengti projektų veiklos išlaidas. Natūrinių įnašų dydis yra lygus bent jau viešojo finansavimo sumos dydžiui. Bendras natūrinių įnašų lygis, apskaičiuojamas metiniu pagrindu, vertinamas kartą per metus. Pirmasis vertinimas pradedamas antrųjų finansinių metų po KEV bendrosios įmonės įsteigimo pabaigoje. Vėliau kiekvienais finansiniais metais vertinimą atlieka nepriklausomas subjektas. Vertinimo rezultatai pateikiami Komisijai per 4 mėnesius po kiekvienų finansinių metų pabaigos. 7.  Privatus sektorius, visų pirma pramonės grupės nariai, natūriniais įnašais padeda dengti projektų veiklos išlaidas. Natūrinių įnašų dydis yra lygus bent jau viešojo finansavimo sumos dydžiui. Jei Komisijos Jungtinis tyrimų centras dalyvauja projektuose, jo natūrinis įnašas nelaikomas Bendrijos įnašo dalimi. Bendras natūrinių įnašų lygis, apskaičiuojamas metiniu pagrindu, vertinamas kartą per metus. Pirmasis vertinimas pradedamas antrųjų finansinių metų po KEV bendrosios įmonės įsteigimo pabaigoje. Vėliau kiekvienais finansiniais metais vertinimą atlieka nepriklausomas subjektas. Vertinimo rezultatai pateikiami Komisijai per 4 mėnesius po kiekvienų finansinių metų pabaigos. Pakeitimas 43 Priedo I.9 straipsnio 3 dalis 3.  Projekte norintys dalyvauti juridiniai asmenys sudaro konsorciumą, kurio koordinatoriumi paskiria vieną iš savo narių. Paprastai koordinatoriumi skiriamas pramonės grupės arba mokslinių tyrimų grupės (jei tokia grupė yra įsteigta) narys. Išimtis turi patvirtinti valdyba. 3.  Projekte norintys dalyvauti juridiniai asmenys sudaro konsorciumą, kurio koordinatoriumi paskiria vieną iš savo narių. Pakeitimas 44 Priedo I.9 a straipsnis (naujas) I.9a straipsnis MTTP veiklos vykdymas 1.  KEV bendroji įmonė remia MTTP veiklą, prieš tai paskelbusi viešus konkursinius kvietimus teikti paraiškas, atlikusi nepriklausomą įvertinimą ir kai sudaromas kiekvieno projekto dotacijos susitarimas bei konsorciumo susitarimas. 2.  Išimtiniais atvejais KEV bendroji įmonė gali skelbti viešųjų pirkimų konkursus, jei manoma, kad to reikia, norint veiksmingai pasiekti mokslinių tyrimų tikslų. 3.  KEV bendroji įmonė nustato reikiamas dotacijų susitarimų įgyvendinimo, priežiūros bei kontrolės procedūras ir mechanizmus. 4.  Dotacijos susitarime: – nustatoma atitinkama MTTP veiklos įgyvendinimo tvarka; – nustatomi atitinkami finansiniai susitarimai ir taisyklės dėl intelektinės nuosavybės teisių, kaip nurodyta šio reglamento 17 straipsnyje; – reguliuojami projekto konsorciumo ir KEV bendrosios įmonės santykiai. 5.  Konsorciumo susitarimą sudaro projekto dalyviai prieš sudarydami dotacijos susitarimą. Šiame susitarime: – nustatoma atitinkama dotacijos susitarimo įgyvendinimo tvarka; – reguliuojami projekto dalyvių santykiai, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių nuostatos. Pakeitimas 45 Priedo I.10 straipsnis Teisė gauti finansavimą Veiklos finansavimas 1.   Bendrijos įnašas į KEV bendrąją įmonę MTTP+D veiklai finansuoti skiriamas paskelbus konkursinius kvietimus teikti paraiškas. 1.   Teisę gauti finansavimą turi: a) juridiniai asmenys, įsisteigę valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje; b) tarptautinės organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą pagal tarptautinę viešąją teisę, taip pat tokių tarptautinių organizacijų įsteigtos specializuotos agentūros; c) trečiųjų šalių juridiniai asmenys, jeigu Valdyba mano, kad jų dalyvavimas būtų ypač naudingas įgyvendinant atitinkamą projektą. 2.   Išimtiniais atvejais KEV bendroji įmonė gali skelbti viešųjų pirkimų konkursus, jei manoma, kad to reikia, norint veiksmingai pasiekti mokslinių tyrimų tikslų. 2.   Kad išlaidas būtų galima laikyti Bendrijos finansavimo reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, įgyvendinant mokslinių tyrimų veiklą patirtos išlaidos neapima pridėtinės vertės mokesčio. 3.   Teisę gauti tokį finansavimą turi privatūs juridiniai asmenys, tenkinantys visus toliau išvardytus kriterijus: 3.  Viršutinės Bendrijos finansinio įnašo į projektus ribos suderinamos su viršutinėmis finansavimo ribomis, nustatytomis dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėse. Kai, siekiant laikytis I.8 straipsnyje numatytų atitikimo principų, reikia mažesnio finansavimo, sumažinimas yra atitinkamai proporcingas minėtajai dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių viršutinei finansavimo ribai kiekvieno konkretaus projekto visų kategorijų dalyviams. (a) įsisteigę valstybėje narėje arba turintys savo registruotą buveinę, centrinę ar pagrindinę verslo vietą valstybėje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, asocijuota valstybė arba valstybė kandidatė; (b) užsiimantys susijusia veikla kuro elementų ir (arba) vandenilio MTTP+D, pramoninio pritaikymo ar diegimo srityse ir (arba) turintys konkrečių planų netolimoje ateityje tuo užsiimti Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje. 4.  Teisę gauti finansavimą taip pat turi: (a)pelno nesiekiančios viešosios įstaigos, įsisteigusios valstybėje narėje, asocijuotoje valstybėje, valstybėje kandidatėje ar EEE, įskaitant vidurinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas; (b)tarptautinės organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą pagal tarptautinę viešąją teisę, taip pat tokių tarptautinių organizacijų įsteigtos specializuotos agentūros; (c)trečiųjų šalių juridiniai asmenys, jeigu valdyba mano, kad jų dalyvavimas būtų ypač naudingas atitinkamam projektui. Pakeitimas 46 Priedo I.11 straipsnio 1 dalis 1.  KEV bendrosios įmonės finansinės nuostatos yra paremtos Reglamento Nr. 1605/2002 principais. Įmonė gali nukrypti nuo Reglamento Nr. 1605/2002, kai to reikia pagal konkrečius KEV bendrosios įmonės veiklos poreikius, gavusi išankstinį Komisijos sutikimą. 1.  KEV bendrosios įmonės finansinės taisyklės nenukrypsta nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, nebent tai būtina atsižvelgiant į konkrečius jos veiklos poreikius. Norint patvirtinti bet kokias taisykles, kurios nukrypsta nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, reika gauti išankstinį Komisijos sutikimą. Apie tokią leidžiančią nukrypti nuostatą pranešama biudžeto valdymo institucijai. Pakeitimas 47 Priedo I.14 straipsnio 5 dalis 5.  Bendrosios įmonės laikinoji atskaitomybė pateikiama Komisijai ir Europos Bendrijų Audito Rūmams (toliau – Audito rūmai) per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos. Audito rūmai iki birželio 15 dienos, skaičiuojant nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos, pateikia savo pastabas dėl bendrosios įmonės laikinosios atskaitomybės. Finansinių metų metinė atskaitomybė kitais metais, laikantis finansiniame pagrindų reglamente nustatytų terminų, nusiunčiama Komisijos apskaitos pareigūnui, kad jis galėtų ją įtraukti į EK metinę finansinę atskaitomybę. Bendrosios įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti rengiama ir jos auditas atliekamas pagal Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas EK apskaitos taisykles. 5.  Bendrosios įmonės laikinoji atskaitomybė pateikiama Komisijai ir Europos Bendrijų Audito Rūmams (toliau – Audito rūmai) per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos. Audito rūmai iki birželio 15 dienos, skaičiuojant nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos, pateikia savo pastabas dėl bendrosios įmonės laikinosios atskaitomybės. Finansinių metų metinė atskaitomybė kitais metais, laikantis finansiniame pagrindų reglamente nustatytų terminų, nusiunčiama Komisijos apskaitos pareigūnui, kad jis galėtų ją įtraukti į EK metinę finansinę atskaitomybę. Biudžeto valdymo institucijai pateikiami praėjusių metų metinė finansinė ataskaita ir balansas. Bendrosios įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti rengiama ir jos auditas atliekamas pagal Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas EK apskaitos taisykles. Pakeitimas 48 Priedo I.14 straipsnio 6 dalis 6.  Biudžeto įvykdymą, Tarybai rekomendavus, tvirtina Europos Parlamentas pagal KEV bendrosios įmonės finansiniuose nuostatuose numatytą procedūrą. 6.  KEV bendrosios įmonės biudžeto įvykdymą, atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, pagal procedūrą, kuri turi būti numatyta KEV bendrosios įmonės finansinėse taisyklėse, tvirtina Europos Parlamentas. Pakeitimas 49 Priedo I.16 straipsnio 1 dalis 1.  Personalo ištekliai nustatomi metiniame biudžete pateikiamame etatų plane. 1.  Personalo ištekliai nustatomi metiniame biudžete aprašomo personalo plane ir Komisija juos kartu su preliminariu bendrojo Europos Sąjungos biudžeto projektu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Pakeitimas 50 Priedo I.16 straipsnio 2 dalis 2.  KEV bendrosios įmonės darbuotojai yra laikinieji tarnautojai bei pagal sutartis dirbantys tarnautojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis, kurias galima vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui. Išbraukta. Pakeitimas 51 Priedo I.19 straipsnis I.19 straipsnis Išbraukta. Dotacijos susitarimas ir konsorciumo susitarimas 1.  KEV bendroji įmonė remia MTTP+D veiklą, prieš tai paskelbusi konkursinius kvietimus teikti paraiškas, atlikusi nepriklausomą įvertinimą ir kai sudaromas kiekvieno projekto dotacijos susitarimas bei konsorciumo susitarimas. 2.  KEV bendroji įmonė nustato reikiamas sudarytų dotacijų susitarimų įgyvendinimo, priežiūros bei kontrolės procedūras ir mechanizmus. 3.  Dotacijos susitarimu: nustatoma atitinkama MTTP+D veiklos įgyvendinimo tvarka; – nustatomi atitinkami finansiniai susitarimai ir taisyklės dėl intelektinės nuosavybės teisių, remiantis I.24 straipsnyje nustatytais principais; – reguliuojami projekto konsorciumo ir KEV bendrosios įmonės santykiai. 4.  Konsorciumo susitarimą: – sudaro projekto dalyviai prieš sudarydami dotacijos susitarimą; – jame nustatoma atitinkama dotacijos susitarimo įgyvendinimo tvarka; – juo reguliuojami projekto dalyvių santykiai, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių nuostatos.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9). (2) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7).

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatas dėl pagalbos už tabaką pervedimo į Bendrijos tabako fondą 2008 ir 2009 metams ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatas dėl Bendrijos tabako fondo finansavimo (COM(2008)0051 – C6-0062/2008 – 2008/0020(CNS))

P6_TA(2008)0204 A6-0164/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0051),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0062/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0164/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad bet kokia numatyta skirti suma turi būti suderinta su 2007-2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatyta 2 išlaidų kategorijos viršutine riba, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad metinė suma bus nustatyta metinės biudžeto sudarymo procedūros metu ir bus įvertinta atsižvelgiant į daugiametę raidą;

3.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį pakeisti savo pasiūlymą;

4.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Antraštinė dalis Tarybos Reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatas dėl pagalbos už tabaką pervedimo į Bendrijos tabako fondą 2008 ir 2009 metams ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatas dėl Bendrijos tabako fondo finansavimo Tarybos Reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatas dėl pagalbos už tabaką pervedimo į Bendrijos tabako fondą 2009-2012 metų laikotarpiu ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatas dėl Bendrijos tabako fondo finansavimo Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 konstatuojamoji dalis (1)  Remiantis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio tam tikrus reglamentus, 110j straipsniu, pagalba žaliavinio tabako augintojams už tabaką teikiama už 2006–2009 derliaus metus. (1)  Remiantis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio tam tikrus reglamentus, 110j straipsniu, pagalba žaliavinio tabako augintojams už tabaką teikiama iki 2012 derliaus metų. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2004 m. įvyko daug reformų, ypač vaisių ir daržovių sektoriuje, svarbu, kad žaliavinio tabako augintojai nebūtų diskriminuojami kitų Europos ūkininkų atžvilgiu. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 konstatuojamoji dalis (3)  Iš Bendrijos tabako fondo finansuoti veiksmai buvo labai sėkmingi, jie taip pat tapo sektinu žemės ūkio politikos ir sveikatos politikos derinimo pavyzdžiu. Siekiant užtikrinti tų veiksmų tęstinumą ir atsižvelgiant į tai, kad fondas buvo visada finansuojamas iš pagalbos už tabaką lėšų, į Bendrijos tabako fondą reikėtų pervesti sumą, lygią 5 % 2008 ir 2009 kalendoriniams metams už tabaką suteiktos pagalbos sumos. (3)  Iš Bendrijos tabako fondo finansuoti veiksmai buvo labai sėkmingi, jie taip pat tapo sektinu žemės ūkio politikos ir sveikatos politikos derinimo pavyzdžiu. Siekiant užtikrinti tų veiksmų tęstinumą ir atsižvelgiant į tai, kad fondas buvo visada finansuojamas iš pagalbos už tabaką lėšų, į Bendrijos tabako fondą reikėtų pervesti sumą, lygią 6 % 2009–2012 kalendoriniams metams už tabaką suteiktos pagalbos sumos. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110j straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip: -1)  110j straipsnis keičiamas taip: "110j straipsnis Taikymo sritis Už derlių iki 2012 m. parama žaliavinio tabako augintojams gali būti teikiama pagal kodą KN 2401 šiame skyriuje išdėstytomis sąlygomis." Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110l straipsnis lentelė -1a)  110l straipsnio lentelė keičiama tokia lentele: (milijonais eurų) 2009–2012 Vokietija už metrą Ispanija už metrą Prancūzija už metrą Italija (išskyrus Apuliją) už metrą Portugalija už metrą Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnis pakeičiamas taip: -1b)  110m straipsnis keičiamas taip: "110m straipsnis: "110m straipsnis: Į Bendrijos tabako fondą mokėtinos sumos Į Bendrijos tabako fondą mokėtinos sumos Reglamento (EB) Nr. 2075/92 13 straipsnyje numatyto Bendrijos tabako fondo informavimo veiksmams finansuoti 2006 kalendoriniams metams skiriami 4 %, o 2007, 2008 ir 2009 kalendoriniams metams – 5 % pagalbos sumos, suteiktos vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis." Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 13 straipsnyje numatyto Bendrijos tabako fondo informavimo veiksmams finansuoti 2006 kalendoriniams metams skiriami 4 %, 2007 kalendoriniams metams – 5 %, o 2009–2012 kalendoriniams metams – 6 % pagalbos sumos, suteiktos vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis." Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 c punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 143e straipsnis -1c)  143e straipsnis išbraukiamas. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1d punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 VII priedo 1 punkto 2 dalis -1d)  VII priedo I punkto antra dalis išbraukiama. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 104 straipsnio 2 dalies b punktas "b) už 2006–2009 kalendorinius metus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnį." "b) už 2006 ir 2007 bei 2009–2012 kalendorinius metus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnį."

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos (2007/2150(INI))

P6_TA(2008)0205 A6-0133/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(1),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/93, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų paskirties ir jų veiksmingumo, jų veiksmų tarpusavio derinimo ir derinimo su Europos investicijų banko veikla bei kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis(2),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2082/93, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 4253/88, nustatantį nuostatas, pagal kurias įgyvendinamas Reglamentas (EEB) Nr. 2052/88 dėl skirtingų struktūrinių fondų veiksmų tarpusavio derinimo ir jų derinimo su Europos investicijų banko veikla bei kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 214/2000 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui(4),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/2002 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2003−2004 m.(5),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1105/2003 iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 173/2005, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, dėl programos PEACE pratęsimo ir naujų įsipareigotų asignavimų skyrimo(7),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 177/2005 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2005−2006 m.(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1968/2006 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2007−2010 m.(9),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės(10),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Specialiosios taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje paramos programos (COM(1994)0607),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Tarptautinio Airijos fondo ataskaitos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2005 5 straipsnį (COM(2006)0563),

–   atsižvelgdamas į Specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 7/2000 dėl Tarptautinio Airijos fondo ir Specialiosios taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje bei Airijos pasienio grafystėse paramos programos 1995–1999 m. kartu su Komisijos atsakymais (58 punktas)(11),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto 2007 m. lapkričio 20 d. surengtą viešą klausymą dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos,

–   atsižvelgdamas į tai, kad po Komisijos Pirmininko J. M. Barosso vizito į Belfastą 2007 m. gegužės mėn. buvo sudaryta Šiaurės Airijos reikalų darbo grupė (angl. TFNI),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0133/2008),

A.   kadangi įgyvendinant ES programas PEACE I ir PEACE II, finansuojamas pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1105/2003 ir Nr. 173/2005, buvo siekiama užtikrinti taiką ir kadangi jos apėmė du pagrindinius tikslus: pasinaudoti taikos teikiamomis galimybėmis ir šalinti konflikto pasekmes,

B.   kadangi ES dalyvavimas programose PEACE buvo itin vertingas ir, Europai įsitraukus į taikos stiprinimo projektus, ne tik buvo nustatyta finansinė priemonė, bet ir parodyta jos, kaip neutralios valdžios institucijos, turinčios kompetenciją ir ilgalaikę programos kūrimo viziją, svarba,

C.   kadangi susitaikymo procesas vyksta įvairiais lygmenimis ir turi būti skatinamas, bet negali būti priverstinis(12),

D.   kadangi taikos stiprinimas ir susitaikymas yra daug atsargumo reikalaujanti veikla, tačiau reikalinga siekiant išspręsti politines, ekonomines ir socialine problemas regione, ir kadangi reikia užtikrinti, kad vykdant pasitikėjimo stiprinimo projektus būtų sudaryta galimybė eksperimentuoti ir įgyvendinti naujoves,

E.   kadangi dėl Šiaurės Airijos konflikto sukeltos bendruomenių atskirties tarp jų susidarė gili socialinė, ekonominė ir politinė praraja,

F.   kadangi bendravimo ir pasitikėjimo stiprinimas gali sudaryti sąlygas keisti neigiamą požiūrį ir kadangi jaunų žmonių tarpusavio supratimo skatinimas padeda būsimiems lyderiams geriau suprasti abiejų bendruomenių istoriją ir kultūrą,

G.   kadangi bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis gali užsitęsti, nes reikės daugiau dalyvių ir procedūrų, nors aišku, kad gauta papildoma nauda yra itin svarbi, kadangi kuo žemesniu lygiu vyksta valdymas ir kuo platesnis dalyvavimas, tuo plačiau supažindinama su programa ir pačia ES,

H.   kadangi anksčiau visuomenės nuošalyje buvusioms grupėms ir asmenims, kurie ypač nukentėjo nuo šio konflikto ir smurto, pasitelkus programas PEACE, buvo suteikta galimybė prisidėti prie aktyvaus taikos stiprinimo; kadangi vykdant projektus pagal programas PEACE pirmiausia padedama labiausiai į šalį nustumtoms visuomenės grupėms ir plėtojama tokiems asmenims ir grupėms, kaip konflikto aukos, pagyvenę ir pažeidžiami žmonės, neįgalieji ir smurto šeimoje aukos, buvę kaliniai ir neturintys darbo jauni žmonės, skirta veikla (13),

I.   kadangi daug asmenų, kurie vykdė taikos stiprinimo ir susitaikymo projektus, yra savanoriai,

J.   kadangi gyvybiškai svarbu, kad pasibaigus finansavimui iš programos PEACE toliau būtų finansiškai remiamos taikos stiprinimo programos, visų pirma tos, kuriose dalyvauja bendruomenės ir savanorių grupės,

K.   kadangi savanoriškos veiklos ir bendruomenės sektoriai yra pagarsėję savo laimėjimais kovojant su socialiniu nuosmukiu ir skurdu ir ypač pajėgūs kurti ir teikti būtiniausias paslaugas labiausiai socialiai nuskriaustai visuomenės daliai ir kadangi moterų vaidmuo stiprinant taiką yra ypač teigiamas,

L.   kadangi pagal programas PEACE buvo padedama vystyti ekonominius projektus skurdžiausiose vietovėse ir steigiamos naujos įmonės,

M.   kadangi tebevyksta daugelis PEACE II lėšomis finansuojamų bendruomenių ir savanorių iniciatyvų, kurios skirtos padėti labiausiai į šalį nustumtoms visuomenės grupėms, ir kadangi suinteresuotosios šalys laukia, kol bus skirtas tolesnis finansavimas, kad jos galėtų tęsti savo veiklą,

N.   kadangi ekonomikos plėtra, kuri prasidėjo dėl paramos, teikiamos įgyvendinant programas PEACE, buvo naudinga ir miesto, ir kaimo vietovėms,

O.   kadangi finansavimas iš Tarptautinio Airijos fondo (TAF) dažnai yra papildomas, ir abi programos, TAF ir PEACE, gali būti naudojamos projektams finansuoti tol, kol bus pasiektas toks etapas, kai bus galima gauti finansavimą iš ES, pvz., pagal INTERREG programą,

P.   kadangi daugelis veiksmų pagal PEACE paprogrames, TAF programas ir Bendrijos INTERREG iniciatyvą buvo gana panašūs, o kai kuriais atvejais daugelis veiksmų tiesiog kartojosi,

Q.   kadangi atskaitomybė ir skaidrumas, dalyvavimas, visų žmonių tarpusavio priklausomybės pripažinimas, sėkmingas nelygybės šalinimas, įvairovės skatinimas ir dėmesys pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant lygių galimybių visiems, yra svarbūs siekiant taikos ir susitaikymo,

R.   kadangi laikinojo Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams nario pranešime1 pasakyta, kad parama aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims priklauso nuo vienkartinių PEACE fondo išmokų, ir atkreiptas dėmesys į tai, kad visiškai neaišku, kaip bus vykdomi aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims skirti projektai, kai PEACE fondo veikla bus baigta; ir kadangi neseniai Šiaurės Airijos pirmojo ministro ir pirmojo ministro pavaduotojo tarnyba paskyrė keturis naujus Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams narius(14),

S.   kadangi žmogaus teisių apsauga ir jų skatinimas yra taikos stiprinimo ir konfliktus išgyvenusių visuomenių atkūrimo sudėtinė dalis,

1.   pabrėžia, kad įgaliojimų didinimas vietoje yra svarbiausia taikos stiprinimo dalis ir kad pilietinės visuomenės dalyvavimas gerina politikos formavimą ir visuomenės valdymo būdus;

2.   pabrėžia, kad kuriant įvairias įgyvendinimo priemones pasitelkus savanoriškos veiklos sektorių, nevyriausybines organizacijas ir vietos valdžios institucijas buvo įgyta didelės bendradarbiavimo su ES fondais patirties; tikisi, kad žemesniu lygmeniu vykdomos priemonės gali būti taikomos įgyvendinant ir kitas finansavimo programas;

3.   teigiamai vertina pagal finansavimo programas PEACE ir TAF suteiktą pagalbą ekonomikos ir socialinio vystymosi srityje; pažymi, kad, prieš įgyvendinant TAF, skurdžiuose rajonuose buvo įsteigtas vienas verslo centras, o remiant TAF ir vietos rajono tarybai buvo išplėtotas trisdešimt dviejų verslo centrų tinklas, padedantis skatinti jo veikloje dalyvaujančiųjų pasitikėjimą ir viltį;

4.   pabrėžia, kad PEACE ir TAF finansuojamų programų dalyvių bendradarbiavimas neturėtų nutrūkti baigus įgyvendinti programą; ragina vyriausybines žinybas apsvarstyti galimybę tęsti darbus, kurie pasirodė esą veiksmingi, kad būtų užtikrinta, jog šis pagrindinis darbas, baigus jį finansuoti programos PEACE lėšomis, ir toliau bus finansuojamas;

5.   ragina Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes įgyvendinti laikinojo finansavimo programas, skirtas bendruomenėms ir savanorių grupėms tam, kad būtų užpildyta spraga, kuri atsiras pasibaigus programai PEACE II ir prieš prasidedant finansavimo programai PEACE III;

6.   ragina Komisiją ir Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes įpareigoti Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams narį parengti atitinkamą mechanizmą, kuris leistų toliau teikti finansinę paramą aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims, kai baigsis visas finansavimas iš programos PEACE;

7.   ragina Komisiją atsižvelgti į TNFI ir formuojant iniciatyvas ateityje taikyti dvigubai stipresnį požiūrį į aktyvų pilietiškumą negu pagal programas PEACE I ir PEACE II; primena, kad suderintas regioninis vystymasis svarbus siekiant taikos proceso stabilumo, įskaitant dėmesio skyrimą intrastruktūrai, kuri yra nepakankamai išvystyta palyginti su kitais ES regionais, ir ragina TNFI labiau pritarti infrastruktūros gerinimui;

8.   ragina toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas buvo svarbiausias miesto ir kaimo bendruomenių atkūrimo šiame regione veiksnys; ragina toliau plėtoti vietos prekybos rūmų ir valstybinio sektoriaus įstaigų, taip pat toliau kurti forumus abiejose sienos pusėse veikiančioms savanoriškoms ir bendruomenių įstaigoms bei jau tarpvalstybiniu lygmeniu dirbančioms savanoriškoms organizacijoms;

9.   ragina Airijos vyriausybę nedelsiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatas;

10.   ragina įgyvendinant finansavimo programas plačiai naudotis didelėmis ir nedidelėmis konsultacijomis dėmesį sutelkiant į padėtį vietose ir pabrėžia, jog svarbu laikytis planų, kuriuose numatyta nedidelių dotacijų patvirtinimo vystymosi galimybė siekiant finansuoti veiklą, kurią reikia skubiai atlikti, ir veiklą, kurios rezultatus sunku įvertinti, taip pat planus, kuriais užtikrinamas ilgalaikis tvarumas ir kurie gali duoti naudos vietos bendruomenėms;

11.   ragina mažinti biurokratinę naštą, kad ji mažiau slėgtų nedidelius projektus;

12.   pripažįsta, kad taikos stiprinimas – tai ilgalaikis ir nuolat kintantis procesas ir kad išties norint užtikrinti taiką bei siekiant susitaikymo reikia laiko; ragina užtikrinti ilgesnius individualių dotacijų laikotarpius siekiant, kad įgyvendinant projektus būtų galima iš tikrųjų kažką pakeisti; pripažįsta, kad ne tik ekonominės, bet ir kultūros ir sporto iniciatyvos gali tapti svarbia taikos ir sutaikinimo prielaida ir kad jas būtina toliau skatinti;

13.   pažymi, kad socialinės ekonomikos sektorius yra savanoriškos veiklos ir bendruomenių sektorių dalis ir siekiant vystyti vietos strategijas ir sritis svarbu į jį atsižvelgti; mano, kad kitos vietos įmonės taip pat atlieka įtakingą vaidmenį;

14.   pabrėžia, kad kaimo vietovių plėtrai reikia didesnės žemės ūkio, kaimo ir regioninės plėtros ir gamtos apsaugos, ekologinio turizmo ir atsinaujinančios energijos gamybos ir naudojimo priemonių finansavimo sąveikos nei iki šiol;

15.   pabrėžia, kad informacija apie programų PEACE I ir PEACE II, taip pat TAF finansuojamų projektų sėkmę turėtų būti žmonėms lengviau prieinama; mano, kad šių projektų metu įgyta patirtimi turėtų būti pasidalyta su kitais tarptautinio taikos stiprinimo dalyviais; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti duomenų bazę kaip mokymo priemonę darbui siekiant taikos ir susitaikymo šalyje ir užsienyje; be to, ragina kurti regionų ir miestų tinklą ir įtraukti visus dalyvavimo lygmenis;

16.   rekomenduoja numatyti išsamias strategijas siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi ne tik pažangiosios patirties pavyzdžiais, bet ir kad jie būtų taikomi kiekviename projekto ciklo etape, t. y. projekto rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo;

17.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 161, 1999 6 26, p. 1. (2) OL L 193, 1993 7 31, p. 5. (3) OL L 193, 1993 7 31, p. 20. (4) OL L 24, 2000 1 29, p. 7. (5) OL L 341, 2002 12 17, p. 6. (6) OL L 158, 2003 6 27, p. 3. (7) OL L 29, 2005 2 2, p. 3. (8) OL L 030, 2005 2 3, p. 1. (9) OL L 409, 2006 12 30, p. 86. (10) OL L 210, 2006 7 31, p. 19. (11) OL C 146, 2000 5 25, p 1. (12) Reconciliation after Violent Conflict: A Handbook. International IDEA. 2003, Stokholmas. (13) ES taikos ir susitaikymo programa. Poveikis: SEUPB. (14) Parama aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims: humanizmo keliu, 2007 m. sausis.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mėsos ir gyvulininkystės statistikos (COM(2007)0129 – C6-0099/2007 – 2007/0051(COD))

P6_TA(2008)0206 A6-0130/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0129),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 285 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0099/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0130/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 20 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl gyvulininkystės ir mėsos statistikos, panaikinantį Tarybos direktyvas 93/23/EEB, 93/24/EEB ir 93/25/EEB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ....)

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2007)0803 V DALIS – C6-0031/2008 – 2007/0300(CNS))

P6_TA(2008)0207 A6-0172/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0803, V DALIS),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 128 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0031/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomonę (A6-0172/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 konstatuojamoji dalis (2)  Komisijos metinės pažangos ataskaitoje ir Bendrosios užimtumo ataskaitos projekte atlikta valstybių narių nacionalinių reformų programų analizė rodo, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas šiose prioritetinėse srityse, siekdamos: (2)  Komisijos metinės pažangos ataskaitoje ir Bendrosios užimtumo ataskaitos projekte atlikta valstybių narių nacionalinių reformų programų analizė rodo, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas siekdamos, kad būtų užtikrintas visapusiškas užimtumas, darbo kokybė ir socialinė sanglauda bei ypač daug dėmesio skiriama prioritetinių sričių klausimams, kuriuos sprendžiant būtina: – pritraukti ir išlaikyti daugiau žmonių darbo vietose, didinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, – sukurti daugiau patrauklių darbo vietų, pritraukti ir išlaikyti jose daugiau žmonių, didinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bei užtikrinti integruotų darbo rinkų veiklą, – gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, ir – gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei saugumą, siekiant, kad būtų užtikrinta lanksti darbo rinka ir, suteikiant galimybę mokytis visą gyvenimą ir pripažįstant įgytus įgūdžius, skatinamas darbuotojų užimtumas, – didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius. – didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius bei užtikrinant daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą, ir – skatinti darbuotojų judumą Europos darbo rinkoje. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 konstatuojamoji dalis (3)  Atsižvelgiant į Komisijos atliktą nacionalinių reformų programų analizę ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiksmingam įgyvendinimui laiku, ypač daug dėmesio skiriant sutartiems kiekybiniams tikslams ir standartams, bei laikantis Europos Vadovų Tarybos išvadų. (3)  Atsižvelgiant į Komisijos atliktą nacionalinių reformų programų analizę ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Užimtumo gairių socialinės srities stiprinimui ir jų veiksmingam įgyvendinimui laiku, ypač daug dėmesio skiriant sutartiems kokybiniams ir kiekybiniams tikslams ir standartams, bei laikantis Europos Vadovų Tarybos išvadų. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 konstatuojamoji dalis (5)  Valstybės narės turėtų atsižvelgti į Užimtumo gaires vykdydamos suprogramuotą Bendrijos, visų pirma Europos socialinio fondo, finansavimą. (5)  Valstybės narės turėtų atsižvelgti į Užimtumo gaires vykdydamos suprogramuotą Bendrijos, visų pirma, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo, finansavimą. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis (6)  Atsižvelgiant į kompleksinį gairių paketo pobūdį, valstybės narės turėtų visiškai įgyvendinti bendrąsias ekonominės politikos gaires, (6)  Atsižvelgdamos į kompleksinį gairių paketo pobūdį, valstybės narės turėtų visapusiškai vadovautis užimtumo gairėmis įgyvendindamos bendrąsias ekonominės politikos gaires, Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 a straipsnis (naujas) 2a straipsnis 1.  Įgyvendindamos prieduose išdėstytas gaires valstybės narės: – vadovaujasi reikalavimais, kurie siejami su aukšto lygio užimtumo skatinimu, su pakankamai veiksmingos socialinės apsaugos užtikrinimu, su socialinės atskirties mažinimu, su aukšto lygio švietimu, lavinimu ir su žmonių sveikatos apsauga, bei – siekia kovoti su diskriminacija lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais. 2.  Valstybės narės užtikrina stipresnį gairių ir atviro koordinavimo metodo, taikomo socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atžvilgiu, ryšį. 3.  Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir vadovaudamosi kiekvienos valstybės narės nacionaline praktika, vertina ir savo nacionaliniuose reformų planuose nurodo, kaip turėtų būti siekiama geriau vadovautis Europos socialinės srities teisės aktuose, socialinių parnerių susitarimuose nustatytais principais ir taisyklėmis, taip pat svarbiausiais lygių galimybių ir nediskriminavimo principais bei juos įgyvendinti. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo įžanginės dalies -1 dalis (nauja) Užimtumo gairės sudaro dalį 2008–2010 m. integruotųjų gairių, kurios grindžiamos trijų ramsčių, t. y. makroekonomikos politikos, mikroekonomikos reformų ir užimtumo politikos, principais. Šie ramsčiai kartu prisideda prie siekio užtikrinti daugiau galimybių įsidarbinti ir skatinti užimtumą bei stiprinti socialinę sanglaudą. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo įžanginės dalies 1 dalis Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, vykdo savo politiką siekdamos įgyvendinti toliau nurodytus tikslus ir veiksmų prioritetus, kad būtų daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinančių integraciją į darbo rinką. Pagal Lisabonos strategiją ir atsižvelgiant į bendruosius socialinius tikslus, valstybių narių politika proporcingai skatinamas: Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, vykdo savo politiką siekdamos įgyvendinti toliau nurodytus tikslus ir veiksmų prioritetus, kad būtų daugiau ir geresnių darbo vietų ir geriau parengtų bei labiau specializuotų darbuotojų, skatinančių integraciją į darbo rinką. Pagal Lisabonos strategiją ir atsižvelgiant į bendruosius socialinius tikslus, valstybių narių politika proporcingai skatinamas: Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo įžanginės dalies 1 dalies 1 įtrauka -  Visiškas užimtumas. Pasiekti visišką užimtumą ir sumažinti nedarbą bei neveiklumą didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą per integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą yra labai svarbu siekiant palaikyti ekonomikos augimą ir sustiprinti socialinę sanglaudą. Tam reikia politikos, kuria tuo pačiu metu būtų sprendžiamas darbo rinkų lankstumo, darbo organizavimo ir darbo santykių, taip pat užimtumo garantijų ir socialinės apsaugos klausimai. -  Visiškas užimtumas. Pasiekti visišką užimtumą ir sumažinti nedarbą bei neveiklumą didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą per integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą yra labai svarbu siekiant palaikyti ekonomikos augimą ir sustiprinti socialinę sanglaudą. Tam reikia politikos, kuria tuo pačiu metu būtų sprendžiamas darbo rinkų lankstumo, darbo organizavimo ir darbo santykių, galimybės derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, taip pat užimtumo garantijų ir socialinės apsaugos klausimai. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo įžanginės dalies 1 dalies 2 įtrauka -  Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Pastangos didinti užimtumo lygį yra glaudžiai susijusios su darbo vietų patrauklumo didinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu, darbo rinkos segmentacijos bei dirbančiųjų už menką atlyginimą skaičiaus mažinimu. Reikėtų visiškai išnaudoti darbo kokybės, našumo ir užimtumo sąveikas. -  Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Pastangos didinti užimtumo lygį yra glaudžiai susijusios su darbo vietų patrauklumo didinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu, darbo rinkos segmentacijos, lyčių nelygybės bei dirbančiųjų už menką atlyginimą skaičiaus mažinimu. Reikėtų visiškai išnaudoti darbo kokybės, našumo ir užimtumo sąveikas. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo įžanginės dalies 2 dalis Siekiant pažangos ypač svarbios lygios galimybės ir kova su diskriminacija. Vykdant visus veiksmus turėtų būti užtikrintas lyčių aspekto integravimas ir lyčių lygybės skatinamas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad darbo rinkoje pagal Europos lyčių lygybės paktą būtų sumažintos visos su lytimi susijusios spragos. Tai padės valstybėms narėms spręsti demografines problemas. Pagal naująjį požiūrį dėl kartų solidarumo įgyvendinant Europos jaunimo paktą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunimo padėčiai ir galimybių įsidarbinti per visą darbingą amžių skatinimui. Atsižvelgiant į bet kokius nacionalinius tikslus, ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas socialiai nuskriaustų, įskaitant neįgaliuosius, ir kitų žmonių, taip pat trečiųjų šalių ir ES piliečių, užimtumo skirtumams žymiai sumažinti. Siekiant pažangos ypač svarbios lygios galimybės ir kova su diskriminacija. Vykdant visus veiksmus turėtų būti užtikrintas lyčių aspekto integravimas ir lyčių lygybės skatinamas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad darbo rinkoje pagal Europos lyčių lygybės paktą būtų sumažintos visos su lytimi susijusios spragos, ypač atkreipiant dėmesį į užmokesčio skirtumus. Tai padės valstybėms narėms spręsti demografines problemas. Pagal naująjį požiūrį dėl kartų solidarumo įgyvendinant Europos jaunimo paktą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunimo padėčiai ir galimybių įsidarbinti, taip pat ir vyresnio amžiaus darbuotojams, per visą darbingą amžių skatinimui. Atsižvelgiant į bet kokius nacionalinius tikslus, ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas socialiai nuskriaustų, įskaitant neįgaliuosius, ir kitų žmonių, taip pat trečiųjų šalių ir ES piliečių, užimtumo skirtumams žymiai sumažinti. Taip valstybės narės lengviau spręstų demografines problemas. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 1 įtrauka - į darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, - į patrauklią darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių sudarant geresnes sąlygas derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, padidinti darbo jėgos pasiūlą skatinant galimybes įsidarbinti, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinti integruotų darbo rinkų veiklą, Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 1 a įtrauka (nauja) - skatinti aktyvią socialinę visų asmenų integraciją siekiant, kad, užtikrinus pakankamas pajamas ir kokybiškas socialines paslaugas, taip pat galimybes įsidarbinti ir siekti pradinio ar tęstinio profesinio lavinimo bei taip suteikus prieigą prie užimtumo rinkos, būtų įveiktas skurdas ir socialinė atskirtis. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 2 įtrauka - gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, - gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei saugumą, Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 3 įtrauka - didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius. - didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius bei taikyti švietimo ir lavinimo sistemas atsižvelgiant į naujus kompetencijos reikalavimus, Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 3 įtrauka (nauja) - didinti ir gerinti investicijas į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 3 b įtrauka (nauja) - užkirsti kelią visų rūšių lytinei diskriminacijai darbe. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus pavadinimas 1.  Į darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas 1.  Į kokybišką darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bei užtikrinti integruotų darbo rinkų veiklą Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 1 pastraipa Užimtumo lygio kėlimas yra veiksmingiausia priemonė, skatinanti ekonomikos augimą ir didinanti ekonomikos socialinę įtrauktį, kartu užtikrinanti apsaugą tiems, kurie negali dirbti. Požiūrio į darbą visą gyvenimą skatinimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, siekiant užtikrinti jų pakankamumą, tvarų finansavimą ir greitą reagavimą į kintančius visuomenės poreikius yra ne mažiau būtini, nes, kaip numatoma, mažės darbingo amžiaus gyventojų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tebeegzistuojančius vyrų ir moterų užimtumo skirtumus, žemą vyresniojo amžiaus darbuotojų ir jaunimo užimtumo lygį, įgyvendinant naują požiūrį dėl kartų solidarumo, ir į aktyvios labiausiai iš darbo rinkos išstumtų asmenų įtraukties skatinimą. Taip pat reikia intensyvesnių veiksmų, kad pagerėtų jaunimo padėtis darbo rinkoje ir gerokai sumažėtų jaunimo nedarbas, kuris vidutiniškai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis. Užimtumo lygio kėlimas yra veiksmingiausia priemonė, skatinanti ekonomikos augimą ir didinanti ekonomikos socialinę įtrauktį, kartu užtikrinanti apsaugą tiems, kurie negali dirbti. Požiūrio į darbą visą gyvenimą skatinimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, siekiant užtikrinti jų pakankamumą, tvarų finansavimą ir greitą reagavimą į kintančius visuomenės poreikius yra ne mažiau būtini, nes, kaip numatoma, mažės darbingo amžiaus gyventojų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tebeegzistuojančius vyrų ir moterų užimtumo skirtumus ir į skirtingą darbo užmokestį lyties pagrindu, žemą vyresniojo amžiaus darbuotojų ir jaunimo užimtumo lygį, įgyvendinant naują požiūrį dėl kartų solidarumo, ir į aktyvios labiausiai iš darbo rinkos išstumtų asmenų įtraukties skatinimą. Taip pat reikia intensyvesnių veiksmų, kad pagerėtų jaunimo, ypač nekvalifikuoto, padėtis darbo rinkoje ir gerokai sumažėtų jaunimo nedarbas, kuris vidutiniškai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 2 pastraipa Būtina sudaryti tinkamas sąlygas užimtumo didinimui tiems, kurie įsidarbina pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori pratęsti darbingą amžių. Darbo vietų kokybė, įskaitant darbo užmokestį ir lengvatas, darbo sąlygas, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir karjeros perspektyvas, taip pat socialinės apsaugos sistemų parama ir paskatos yra labai svarbūs darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūriu. Kad būtų sustiprintas požiūris į darbą visą gyvenimą ir skatinama suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, reikia politikos, kuri įtvirtintų nuostatas dėl vaikų priežiūros. Naudinga standartinė priemonė – užtikrinti, kad iki 2010 m. vaiko priežiūros garantijas turėtų bent jau 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir bent jau 33 % vaikų iki 3 metų. Kad padidėtų vidutinis tėvų, ypač vienišų, užimtumas, reikia šeimas remiančių priemonių. Visų pirma valstybės narės turėtų atsižvelgti į ypatingus vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų poreikius. Be to, kad būtų pailgintas darbingas amžius, iki 2010 m. faktinis vidutinis išėjimo iš darbo rinkos amžius ES lygmeniu turėtų pailgėti penkeriais metais (palyginti su 59,9 metų 2001 m.). Valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos, prevencijos ir sveikos gyvensenos skatinimo priemones, siekdamos sumažinti ligonių skaičių, padidinti darbo našumą ir pailginti darbingą amžių. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas, taip pat ir taikant tinkamas žmogiškojo kapitalo bei socialinės darbo aplinkos vystymo priemones, užimtumo didinimui tiems, kurie įsidarbina pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori pratęsti darbingą amžių, ypač būtinai vystant žmogiškąjį kapitalą ir socialinę darbo aplinką. Darbo vietų kokybė, įskaitant darbo užmokestį ir lengvatas, darbo sąlygas, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir karjeros perspektyvas, taip pat socialinės apsaugos sistemų parama ir paskatos yra labai svarbūs darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūriu. Kad būtų sustiprintas požiūris į darbą visą gyvenimą ir skatinama suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, reikia politikos, kuri įtvirtintų nuostatas dėl vaikų priežiūros. Naudinga standartinė priemonė – užtikrinti, kad iki 2010 m. vaiko priežiūros garantijas turėtų bent jau 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir bent jau 33 % vaikų iki 3 metų. Kad padidėtų vidutinis tėvų, ypač vienišų, užimtumas, reikia šeimas remiančių priemonių. Visų pirma valstybės narės turėtų atsižvelgti į ypatingus vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų poreikius. Be to, kad būtų pailgintas darbingas amžius, iki 2010 m. faktinis vidutinis išėjimo iš darbo rinkos amžius ES lygmeniu turėtų pailgėti penkeriais metais (palyginti su 59,9 metų 2001 m.). Valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos, prevencijos ir sveikos gyvensenos skatinimo priemones, siekdamos sumažinti ligonių skaičių, padidinti darbo našumą ir pailginti darbingą amžių. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 3 pastraipa Europos jaunimo pakto įgyvendinimas turėtų prisidėti prie požiūrio į darbą visą gyvenimą įtvirtinimo, ypač palengvinant perėjimą iš bendrojo švietimo sistemos į darbo rinką. Europos jaunimo pakto, Europos lyčių lygybės susitarimo įgyvendinimas ir sprendimas įsteigti Europos aljansą už šeimas turėtų prisidėti prie požiūrio į darbą visą gyvenimą įtvirtinimo, ypač palengvinant perėjimą iš bendrojo švietimo sistemos į darbo rinką. Turėtų būti imamasi individualių priemonių, kurias taikant mažiau galimybių turintiems jaunuoliams būtų užtikrintos lygios socialinės ir profesinės integracijos galimybės. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 18 gairė 18 gairė. Skatinti požiūrį į darbą visą gyvenimą: 18 gairė. Skatinti požiūrį į darbą visą gyvenimą: - atnaujinti pastangas sukurti jaunimo užimtumo modelius ir sumažinti jaunimo nedarbą, kaip raginama Europos jaunimo pakte; - atnaujinti pastangas sukurti jaunimo užimtumo modelius ir sumažinti jaunimo nedarbą, kaip raginama Europos jaunimo pakte, ir kovoti su lytine diskriminacija; - imtis priemonių ir užtikrinti, kad darbą ir priežiūrą derinantys asmenys vėliau nebūtų skriaudžiami jiems skiriant pensijas ir socialinio draudimo išmokas; - imtis priemonių, kurias taikant darbą praradę vyresnio amžiaus asmenys galėtų grįžti į darbą, ir kovos su diskriminacija amžiaus pagrindu veiksmų, kurie ypač aktualūs vyresniems negu 40 metų asmenims, bei numatyti savisamdos ir saviorganizacijos būdus; - imtis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui skatinti ir skirtumams tarp lyčių užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio šalinti; - imtis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui skatinti ir skirtumams tarp lyčių užimtumo, nedarbo ir profesinio lavinimo šalinti, siekiant, kad būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis ir lyčių lygybė, įskaitant lygių galimybių stiprinimo ir moterų užimtumo skatinimo priemones, kaip raginama pagal Europos lyčių lygybės pakto nuostatas; - ypač atkreipti dėmesį į skirtingą išmokų sistemų poveikį vyrams ir moterims ir išnagrinėti bet kokią išmokų sistemą, kurią taikant daroma neigiama įtaka moterų užimtumui; - sudaryti geresnes sąlygas derinti darbą bei asmeninį gyvenimą ir pagerinti galimybes naudotis prieinamomis ir įperkamomis vaikų priežiūros įstaigomis bei kitiems išlaikytiniams skirta priežiūra; - sudaryti geresnes sąlygas derinti darbą bei asmeninį ir šeiminį gyvenimą ir pagerinti galimybes naudotis prieinamomis ir įperkamomis geromis vaikų priežiūros įstaigomis bei kitiems išlaikytiniams skirta priežiūra, įskaitant motinystės ar tėvystės atostogas ir kitokias atostogų programas; - ypač atkreipti dėmesį į moteris ir vyrus, kurie nusprendžia grįžti į mokamą darbą po pertraukos, ir įvertinti, kaip pamažu būtų galima šalinti kliūtis, kad į šį darbą būtų grįžtama neprarandant kvalifikacijos; - remti aktyvų senėjimą, įskaitant tinkamas darbo sąlygas, geresnę (darbuotojų) sveikatos būklę ir adekvačias paskatas dirbti ir vengti ankstyvo išėjimo į pensiją; - remti aktyvų senėjimą, įskaitant tinkamas darbo sąlygas, geresnę darbuotojų) sveikatos būklę ir adekvačias paskatas dirbti ir skatinti darbuotojus prasitęsti darbingą amžių, jeigu jie norėtų vėliau išeiti į pensiją; - sukurti modernias socialinės apsaugos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros, sistemas ir užtikrinti jų socialinį proporcingumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius poreikius, kad būtų remiamas darbo jėgos dalyvavimas ir geresnis jos išsilaikymas darbo rinkoje bei ilgesnis darbingas amžius. - sukurti modernias socialinės apsaugos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros, sistemas ir užtikrinti jų socialinį proporcingumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius poreikius, kad būtų remiamas darbo jėgos dalyvavimas ir geresnis jos išsilaikymas darbo rinkoje bei ilgesnis darbingas amžius. Taip pat žr. integruotąją gairę "Garantuoti ekonominį ir fiskalinį tvarumą, kaip pagrindą užimtumui didinti" (Nr. 2). Taip pat žr. integruotąją gairę "Garantuoti ekonominį ir fiskalinį tvarumą, kaip pagrindą užimtumui didinti" (Nr. 2). Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus dalis, einanti po 18 gairės Aktyvios įtraukties politika gali padidinti darbo jėgos pasiūlą ir sustiprinti visuomenės darną bei būti galinga priemone skatinant labiausiai socialiai nuskriaustų žmonių socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką. Kiekvienam darbo netenkančiam asmeniui per deramą laikotarpį turi būti pasiūlyta nauja įdarbinimo galimybė. Jaunimui toks laikotarpis turėtų būti trumpas, pvz., iki 2010 m. ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai; suaugusiems – ne ilgesnis kaip 12 mėnesių. Reikėtų įgyvendinti politiką, siūlančią aktyvias darbo rinkos priemones ilgalaikiams bedarbiams, atsižvelgiant į 25 % dalyvavimo rodiklį 2010 m. Aktyvinimas turėtų vykti mokant, perkvalifikuojant, suteikiant galimybę atlikti darbo praktiką, siūlant darbo vietą arba kitaip įdarbinant, prireikus teikiant nuolatinę pagalbą ieškant darbo. Siekiant padidinti dalyvavimą ir įveikti socialinę atskirtį nepaprastai svarbu ieškantiesiems darbo palengvinti galimybes įsidarbinti, vykdyti nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad bedarbiai išlaikytų glaudžius ryšius su darbo rinka. Ši priemonė taip pat suderinama su darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu. Tam reikia pašalinti kliūtis, trukdančias patekti į darbo rinką, remiant aktyvias darbo paieškas, palengvinant profesinio mokymosi prieinamumą ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones bei užtikrinant, kad pagrindinės paslaugos būtų visiems įperkamos ir kad visiems būtų užtikrinti minimalūs ištekliai. Tokia samprata turėtų kartu užtikrinti finansinį darbo patrauklumą visiems darbuotojams, taip pat kad būtų įveiktas nedarbas, skurdas ir neveiklumo spąstai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, įtraukčiai į darbo rinką, tam tikslui plėtojant socialines paslaugas bei socialinę ekonomiką ir kuriant kolektyvinius poreikius tenkinančius naujus užimtumo šaltinius. Ypač svarbu kovoti su diskriminacija, skatinti neįgaliųjų galimybes įsidarbinti ir integruoti imigrantus bei mažumas. Aktyvios įtraukties politika gali padidinti darbo jėgos pasiūlą ir sustiprinti visuomenės darną bei būti galinga priemone skatinant labiausiai socialiai nuskriaustų žmonių socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką. Kiekvienam darbo netenkančiam asmeniui per deramą laikotarpį turi būti pasiūlyta galimybė įsidarbinti, praktika, tolesnis lavinimas arba kitos priemonės, kurių imdamasis jis galėtų įsidarbinti. Jaunimui toks laikotarpis turėtų būti trumpas, pvz., iki 2010 m. ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai; suaugusiems – ne ilgesnis kaip 12 mėnesių. Reikėtų įgyvendinti politiką, siūlančią aktyvias darbo rinkos priemones ilgalaikiams bedarbiams, atsižvelgiant į 25 % dalyvavimo rodiklį 2010 m. Aktyvinimas turėtų vykti mokant, perkvalifikuojant, suteikiant galimybę atlikti darbo praktiką, siūlant darbo vietą arba kitaip įdarbinant, prireikus teikiant nuolatinę pagalbą ieškant darbo. Siekiant padidinti dalyvavimą ir įveikti socialinę atskirtį nepaprastai svarbu ieškantiesiems darbo palengvinti galimybes įsidarbinti, vykdyti nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad bedarbiai išlaikytų glaudžius ryšius su darbo rinka. Tam reikia pašalinti kliūtis, trukdančias patekti į darbo rinką, remiant aktyvias darbo paieškas, palengvinant profesinio mokymosi prieinamumą ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones bei užtikrinant, kad pagrindinės paslaugos būtų visiems įperkamos ir kad įgyvendinant sąžiningo atlyginimo kaip ekonominės darbo paskatos principą visiems būtų užtikrinti minimalūs ištekliai, taip pat vadovaujamasi sąžiningo atlyginimo principu, kaip ekonomine paskata dirbti. Tokia samprata turėtų kartu užtikrinti finansinį darbo patrauklumą visiems darbuotojams ir vadovavimąsi vienodo atlyginimo už vienodą darbą principu, taip pat kad būtų įveiktas nedarbas, skurdas ir neveiklumo spąstai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, įtraukčiai į darbo rinką, tam tikslui plėtojant socialines paslaugas bei socialinę ekonomiką ir kuriant kolektyvinius poreikius tenkinančius naujus užimtumo šaltinius. Ypač svarbu kovoti su diskriminacija, skatinti moterų ir neįgaliųjų galimybes įsidarbinti ir integruoti imigrantus bei mažumas. Turėtų būti atsižvelgta į pažangiausią vietos socialinių kooperatyvų patirtį ir į visų rūšių įmonių socialinę atsakomybę. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 19 gairės 3 įtrauka - kuriant naujus užimtumo šaltinius asmenims ir įmonėms teikiamų paslaugų sektoriuje, ypač vietos lygmeniu. - kuriant naujus užimtumo šaltinius asmenims ir įmonėms teikiamų paslaugų sektoriuje, ne pelno ir socialinės ekonomikos sektoriuose, ypač vietos lygmeniu. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 19 a gairė (nauja) 19a gairė. Aktyviai siekti socialinės visų asmenų integracijos ir, užtikrinus pakankamas pajamas ir geresnę prieigą prie kokybiškų socialinių paslaugų, taip pat galimybes lengviau įsidarbinti ir siekti pradinio ar tęstinio profesinio lavinimo bei taip suteikus prieigą prie užimtumo rinkos, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 20 gairės 2 a įtrauka (nauja) - skatinti suinteresuotųjų šalių partnerysčių modelius, siekiant, kad būtų didinamas vietos ir regioninis potencialas, reikalingas dalyvauti vietos veikloje taikant atviro ir aktyvaus organizavimo formas; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 1 skyriaus 20 gairės 4 a įtrauka (nauja) - skatinti regionų ekonomikos, socialines ir struktūrines investicijas ir taip stabdyti protų nutekėjimą atokiuose Europos Sąjungos ar valstybių narių regionuose; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 2 skyriaus pavadinimas 2.  Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti 2.  Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti ir saugumą (gerinant darbo saugumą) Pakeitimas 28, 37 ir 38 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 2 skyriaus 21 gairė 21 gairė. Skatinti lankstumą, derinant jį su užimtumo garantijomis, ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį: 21 gairė. Skatinti lankstumą, derinant jį su užimtumo garantijomis, ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį ir į šias keturias svarbiausias lankstumo ir užimtumo garantijų sudedamąsias dalis: - į lanksčias ir patikimas sutarčių procedūras, kurios atliekamos remiantis šiuolaikiniais darbo teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis ir atsižvelgiant į darbo organizavimą; - į visapusiškas mokymosi visą gyvenimą strategijas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą darbuotojų, ypač tų, kurie priklauso pažeidžiamiausioms grupėms, gebėjimą prisitaikyti ir įsidarbinti; - į veiksmingą dinamiškos darbo rinkos politiką, kurią vykdant daug dėmesio būtų skiriama ne tiek aktyviai ankstyvo išėjimo į pensiją politikai, kiek labiau siekiama vyresnius ir labiau patyrusius darbuotojus įtraukti į darbinę veiklą ir padėti žmonėms prisitaikyti prie sparčių pokyčių, sutrumpinti nedarbo laikotarpį ir palengvinti pereinamąjį laikotarpį naujame darbe; - į šiuolaikines socialinės apsaugos sistemas, kurias taikant užtikrinama pakankama finansinė parama, skatinamas užimtumas ir darbo rinkos judumas. Taip pat būtina: - suderinti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus pataisyti skirtingą sutarčių sudarymo tvarką ir su darbo valandomis susijusias nuostatas; - suderinti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus pataisyti skirtingą sutarčių sudarymo tvarką ir su darbo valandomis susijusias nuostatas ir užtikrinti pagrindines darbuotojų teises nežiūrint į tai, koks jų užimtumo statusas, siekiant skatinti stabilius darbo santykius; - spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą; - taikant prevencines priemones ir skiriant atitinkamas baudas spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą siekiant, kad, suteikiant daugiau galių specialioms darbo vietos inspekcijoms ir skatinant jų pajėgumus, būtų kovojama su nelegalaus darbo tendencijomis; - geriau numatyti pokyčius, įskaitant ekonomikos restruktūrizavimą, ypač su prekybos atvėrimu susijusius pokyčius, ir pozityviai juos valdyti – taip sumažinti jų socialines sąnaudas ir palengvinti prisitaikymą; - geriau numatyti pokyčius, įskaitant ekonomikos restruktūrizavimą, ypač su prekybos atvėrimu susijusius pokyčius, ir pozityviai juos valdyti – taip sumažinti jų socialines sąnaudas ir palengvinti prisitaikymą; - skatinti ir skleisti naujoviškus ir lengvai pritaikomus darbo organizavimo būdus, siekiant pagerinti darbo kokybę ir našumą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir saugą; - skatinti ir skleisti naujoviškus ir lengvai pritaikomus darbo organizavimo būdus, siekiant pagerinti darbo kokybę ir našumą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir saugą bei suteikti tinkamas patalpas neįgaliems žmonėms; - remti profesinio statuso pokyčius, įskaitant profesinį mokymą, savarankišką darbą, verslo kūrimą ir geografinį judumą. - remti profesinio statuso pokyčius, įskaitant profesinį mokymą, savarankišką darbą, verslo kūrimą ir geografinį judumą; - atkreipti ypatingą dėmesį į kliūtis, dėl kurių moterims trukdoma pradėti naują verslą ar tapti savisamdėmis darbuotojomis, ir siekti jas pašalinti. Valstybės narės įgyvendina savo metodus remdamosi bendraisiais Tarybos patvirtintais lankstumo ir užimtumo garantijų principais. Ypač svarbu, kad rengiant ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų metu įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų politiką dalyvautų socialiniai partneriai. Taip pat žr. integruotąją gairę "Skatinti darnesnę makroekonominę, struktūrinę ir užimtumo politiką" (Nr. 5). Taip pat žr. integruotąją gairę "Skatinti darnesnę makroekonominę, struktūrinę ir užimtumo politiką" (Nr. 5). Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 2 skyriaus dalis, einanti po 21 gairės Kad būtų galima sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ekonominės sistemos stiprinimo, visuotiniai darbo užmokesčio pokyčiai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Turėtų būti sumažinti darbo užmokesčio skirtumai pagal lytį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedideliam tų profesijų ir tų sektorių, kuriuose dominuoja moterys, darbo užmokesčio lygiui ir priežastims, dėl kurių darbo užmokestis mažėja tose profesijose ir tuose sektoriuose, kuriuose daugėja moterų. Skatinant kurti naujas darbo vietas taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir peržiūrėti mokesčius, ypač tais atvejais, kai kuriamos mažai apmokamos darbo vietos. Kad būtų galima sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ekonominės sistemos stiprinimo, visuotiniai darbo užmokesčio pokyčiai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Turėtų būti sumažinti darbo užmokesčio skirtumai pagal lytį. Siekiant mažinti darbo užmokesčio skirtumus lyties pagrindu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedideliam tų profesijų ir tų sektorių, kuriuose dominuoja moterys, darbo užmokesčio lygiui ir priežastims, dėl kurių darbo užmokestis mažėja tose profesijose ir tuose sektoriuose, kuriuose daugėja moterų. Skatinant kurti naujas darbo vietas taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir peržiūrėti mokesčius, ypač tais atvejais, kai kuriamos mažai apmokamos darbo vietos. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 2 skyriaus 22 gairės 1 įtrauka - skatinant socialinius partnerius jų pačių kompetencijos srityje nustatyti teisingą derybų dėl darbo užmokesčio pagrindą, kad būtų atsižvelgta į su darbo našumu ir rinka susijusius uždavinius visais atitinkamais lygmenimis ir būtų išvengta darbo užmokesčio skirtumų pagal lytį; - skatinant socialinius partnerius jų pačių kompetencijos srityje nustatyti teisingą derybų dėl darbo užmokesčio pagrindą, kad būtų atsižvelgta į su darbo našumu ir rinka susijusius uždavinius visais atitinkamais lygmenimis, užtikrinta pakankama Europos piliečių perkamoji galia ir išvengta darbo užmokesčio skirtumų pagal lytį bei vis didėjančios nelygybės; Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skyriaus 1 pastraipa Europai reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Labai daug žmonių nepatenka į darbo rinką, nedaro joje pažangos arba joje neišsilaiko dėl nepakankamų įgūdžių arba dėl jų nederėjimo su darbo rinka. Siekiant didesnių galimybių įsidarbinti visų amžiaus grupių vyrams ir moterims, aukštesnio darbo našumo lygio, inovacijų ir geresnės darbo kokybės, ES reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir mokymąsi visą gyvenimą, pagal darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, tuo suteikiant naudą žmonėms, įmonėms, ekonomikai ir visuomenei. Europai reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Labai daug žmonių nepatenka į darbo rinką, nedaro joje pažangos arba joje neišsilaiko dėl nepakankamų įgūdžių arba dėl jų nederėjimo su darbo rinka. Siekiant didesnių lygiomis teisėmis grindžiamų galimybių įsidarbinti visų amžiaus grupių vyrams ir moterims, aukštesnio darbo našumo lygio, inovacijų ir geresnės darbo kokybės bei padėti darbuotojams prisitaikyti prie naujų sąlygų, kurias lemia spartūs pokyčiai, ES reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir į profesinį mokymąsi visą gyvenimą, suteikiant rinktis įvairias mokymosi visą gyvenimą kryptis, pagal darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, tuo suteikiant naudą žmonėms, įmonėms, ekonomikai ir visuomenei. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skyriaus 23 gairė 23 gairė. Plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą: 23 gairė. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes ir didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą: - sukuriant integruojančią bendrojo švietimo ir profesinio mokymo politiką bei imantis veiksmų siekiant gerokai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą; - sukuriant integruojančią bendrojo švietimo ir profesinio mokymo politiką bei imantis veiksmų siekiant gerokai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą bei įgytos patirties akreditavimą, - gerokai sumažinant anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių; - kaip galima labiau sumažinant anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių, kad moksleiviai nepaliktų mokyklos negavę išsilavinimo ir kad dėl to nekiltų didelio nedarbo grėsmė; - pagal Europos susitarimus sukuriant visiems prieinamo mokymosi visą gyvenimą strategijas mokyklose, įmonėse, valdžios institucijose ir namuose, įskaitant atitinkamas paskatas ir išlaidų pasidalijimo mechanizmus, siekiant remti nepertraukiamą dirbančiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžius darbuotojų, dalyvavimą tęstiniame mokymesi ir darbo vietoje organizuojamuose profesinio mokymo kursuose. pagal Europos susitarimus sukuriant visiems prieinamo mokymosi visą gyvenimą strategijas mokyklose, įmonėse, valdžios institucijose ir namuose, įskaitant atitinkamas paskatas ir išlaidų pasidalijimo mechanizmus, siekiant remti nepertraukiamą dirbančiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžius darbuotojų, dalyvavimą tęstiniame mokymesi ir darbo vietoje organizuojamuose profesinio mokymo kursuose; - užtikrinant sąlygas, kuriomis moterims būtų palengvinta prieiga prie švietimo, suteikiamos galimybės tęsti studijas ir mokytis visą gyvenimą, ypač galimybės lavintis ir gauti kvalifikaciją, kuri būtina siekti karjeros. Taip pat žr. integruotąją gairę "Didinti ir gerinti investicijas, pirmiausia privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą" (Nr. 7). Taip pat žr. integruotąją gairę "Didinti ir gerinti investicijas, pirmiausia privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą" (Nr. 7). Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skyriaus dalis, einanti po 23 gairės Nepakanka vien to, kad visi dalyviai nusistatytų plataus užmojo tikslus ir didintų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti prieinamos, pasiekiamos ir pritaikomos prie kintančių poreikių. Svarbu pritaikyti bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką, patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius, būtų efektyvios ir teisingos. Galima pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad mokymas taptų lengviau prieinamas ir geriau atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius. Didesnis mobilumas darbo ir mokymosi tikslais taip pat reikalingas siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis visoje ES. Turėtų būti pašalintos Europos darbo rinkoje tebesančios kliūtys, ypač susijusios su kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimu bei skaidrumu, kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų panaudojimu, būtent įtvirtinant Europos kvalifikacijų sistemą. Remiant nacionalinių bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemų reformas, kaip nustatyta darbo programoje "Švietimas ir mokymas 2010", bus svarbu pasinaudoti sutartomis Europos priemonėmis ir nuorodomis. Nepakanka vien to, kad visi dalyviai nusistatytų plataus užmojo tikslus ir didintų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti prieinamos, pasiekiamos ir pritaikomos prie kintančių poreikių. Svarbu pritaikyti bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką, patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius, būtų efektyvios ir kad prieiga prie jų bei jų pasiekiamumas būtų užtikrinama vadovaujantis nešališkais kriterijais. Suteikiant bet kurio amžiaus vyrams ir moterims prieigą prie švietimo ir lavinimo ir užtikrinant, kad jų poreikiai atitinka jų įgūdžius bei valstybinio ir privačiojo sektoriaus teikiamų švietimo ir lavinimo paslaugų kryptis, turėtų būti vadovaujamasi konsultavimo viso gyvenimo karjeros klausimais sistema. Galima pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad mokymas taptų lengviau prieinamas ir geriau atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius. Didesnis mobilumas darbo ir mokymosi tikslais taip pat reikalingas siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis visoje ES. Turėtų būti pašalintos Europos darbo rinkoje tebesančios kliūtys, ypač susijusios su kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimu bei skaidrumu, kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų panaudojimu, būtent įtvirtinant Europos kvalifikacijų sistemą. Remiant nacionalinių bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemų reformas, kaip nustatyta darbo programoje "Švietimas ir mokymas 2010", bus svarbu pasinaudoti sutartomis Europos priemonėmis ir nuorodomis. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skyriaus 24 gairės 1 a įtrauka (nauja) - užtikrinti švietimo metodų taikymą ir mokymo turinio perdavimą ateinančioms mokytojų kartoms; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skyriaus 24 gairės 3 a įtrauka (nauja) - užtikrinti, kad užsienio kalbų mokymas būtų įtrauktas į pradinio ir į mokymosi visą gyvenimo programas; Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 a priedas (naujas) 1a PRIEDAS Tikslai ir gairės Toliau pateikiami tikslai ir gairės patvirtinti remiantis Europos užimtumo strategija: - kiekvienam bedarbiui pasiūlyti naują užimtumo galimybę, pvz., galimybę mokytis, persikvalifikuoti, atlikti darbo praktiką, dirbti ar pasinaudoti kitokia užimtumo priemone, jei galima, ją derinant su nenutrūkstama pagalba, teikiama ieškant darbo. Jauniems bedarbiams šios galimybės turėtų būti siūlomos anksčiau negu jų nedarbo laikotarpis siekia 4 mėnesius, suaugusiems – vėliausiai per 12 mėnesių, - iki 2010 m. surengti 25 proc. ilgalaikių bedarbių skirtus intensyvius mokymus, perkvalifikavimo kursus, organizuoti darbo praktiką ar taikyti kitokias užimtumo priemones, kad būtų pasiektas trijų pažangiausių valstybių narių lygis, - ieškantiems darbo visoje ES užtikrinti galimybes susipažinti su visais darbo pasiūlymais, kuriuos skelbia valstybių narių įdarbinimo tarnybos, - iki 2010 m. ES lygmeniu 5 metais pratęsti faktinį vidutinį pasitraukimo iš darbo rinkos amžių (2001 m. šis amžius siekė 59,9 metų), - iki 2010 m. užtikrinti mažiausiai 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. jaunesnio negu 3 metų amžiaus vaikų priežiūros paslaugas, - užtikrinti, kad vidutinis mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičius ES neviršytų 10 proc., - užtikrinti, kad iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 metų amžiaus ES gyventojų būtų įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą, - užtikrinti, kad vidutiniškai visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose ES dalyvautų 12,5 proc. darbingo amžiaus suaugusių, kurių amžius – nuo 20 iki 64 metų.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2009 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (2008/2022(BUD))

P6_TA(2008)0208 A6-0181/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 31 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai(3),

–   atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2009 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–   atsižvelgdamas į biuro 2008 m. balandžio 21 d. pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 22 straipsnio 6 dalį ir 73 straipsnį parengtą pirminį sąmatos projektą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 73 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0181/2008),

A.   kadangi buvo sutarta dėl bandomosios darbo tvarkos, pagal kurią per 2009 m. biudžeto procedūrą vyktų glaudesnis bendradarbiavimas tarp biuro ir Biudžeto komiteto ir ankstyvas abipusis bendradarbiavimas dėl visų klausimų, turinčių didelį poveikį biudžetui;

B.   kadangi plenarinio posėdžio prerogatyva tvirtinti biudžetą bus visiškai išsaugota pagal Sutarties ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatas,

C.   kadangi 2008 m. balandžio 16 d. įvyko pasirengimo derinimui susitikimas tarp biuro ir Biudžeto komiteto delegacijų, kuriame šios dvi delegacijos aptarė daugelį svarbių klausimų,

1.   primena, kad 2009 m. biudžetu turėtų būti atsakoma į daugelį pagrindinių iššūkių, nurodytų minėtoje 2008 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje dėl biudžeto gairių, kartu turėtų būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti efektyviausią išteklių naudojimą ir nagrinėjamos visos išlaidos siekiant rasti visas įmanomas galimybes sutaupyti; pabrėžia, kad labai sutariama šiais klausimais:

2.   atkreipia dėmesį į išplėstą dialogą, kuris vedė į 2009 m. sąmatos sudarymo etapą, ir ypač pritaria bandomajai glaudesnio vidaus bendradarbiavimo tvarkai, įskaitant prieš derinimą surengtą susitikimą tarp jo biuro ir Biudžeto komiteto, kuriame su minėtaisiais prioritetais susiję biudžeto klausimai buvo aptarti prieš biurui patvirtinant savo preliminarų sąmatos projektą;

3.   pažymi, kad, kaip siūlė biuras, bendras 2009 m. biudžeto dydis liks žemiau tradicinės savanoriškos 20 proc. ribos daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijoje (administracinės išlaidos);

4.   pabrėžia, kad žmogiškieji ištekliai ir bendri su Lisabona susijusiems klausimams skirti ištekliai buvo pagrindiniai klausimai, svarstyti per pasirengimo derinimui susitikimą; pritaria tam, kad biuras ėmėsi veiksmų dėl nerimo, kurį sukėlė pasiūlymas į sąmatą įtraukti 65 etatus (tai atitinka 2 020 023 EUR sumą 2009 m.), kartu 15 proc. šių asignavimų perkeliant į rezervą, kol iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos nebus pateikta papildoma informacija, pvz., analitinis, išsamus ir paprastas naudoti personalo planas, kuriame būtų įvertintas Parlamento sekretoriato žmogiškųjų išteklių paskirstymas ir naudojimas, taip pat išsami 2008 m. perskirstymų ir 2009 m. numatomų perskirstymų ataskaita, kurioje būtų nurodyti teigiami ir neigiami prioritetai; mano, kad tai turėtų apimti pokyčius GD viduje ir tarp jų bei perspektyvas siekiant sustiprinti svarbiausias su teisėkūra susijusias veiklos sritis ir paslaugas Parlamento nariams; mano, kad, siekiant gerai suprasti poreikius darbuotojų srityje, turėtų būti teikiama informacija, susijusi su darbuotojais, kurie nėra pareigūnai;

5.   pabrėžia, kad jo biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimas kartu siekiant tokių paaiškinimų yra naujas ir teigiamas postūmis; pabrėžia ex-ante ir laiku vykstančių konsultacijų su Biudžeto komitetu dėl klausimų, turinčių didelių finansinių padarinių, svarbą;

6.   pritaria biudžeto lėšų numatymo visiems numatomiems poreikiams principui biuro pateiktame preliminariame sąmatos projekte, įskaitant "Lisabonos rezervą", kuris sudaro 2 mln. EUR ir kurį dar reikia toliau įvertinti, ir biuro pasiūlymą, kuriame turėtų būti atsižvelgiama į tebedirbančios žmogiškųjų ir finansinių išteklių darbo grupės rezultatus; dar kartą pabrėžia savo nuomonę, kad ypač svarbu nustatyti užduotis ir atsakomybę, kurios iš tiesų gali būti vertinamos kaip naujos pagal naująją Sutartį, taip pat veiklą, kuri gali būti nutraukta arba kuriai vėl gali būti suteiktas prioritetas;

7.   pabrėžia, kad naujoji Lisabonos sutartis taip pat sudaro sunkumų frakcijoms; pripažįsta, kad, stiprinant pagrindinę parlamento administracijos veiklą, frakcijų veiklą taip pat reikės stiprinti darbuotojų aspektu ir kartu stengtis taupiai sudaryti biudžetą;

8.   taip pat pažymi, kad biuras nurodė, kad gali rastis papildomų su Lankytojų centru susijusių poreikių, kuriems šiuo metu nenumatyta biudžeto lėšų; pažymi, kad tai buvo nustatyta vėlai, ir supranta, kad šios sumos būtų skiriamos daugelį metų; primena savo pageidavimą laiku konsultuotis su Biudžeto komitetu dėl klausimų, kurie turi didelį finansinį poveikį, kaip sutarta taikant bandomąją darbo tvarką;

9.   atkreipia dėmesį į pasiūlymą toliau vykdyti trejų metų planą siekiant susigrąžinti IT srities žinias ir sumažinti priklausomybę nuo išorės konsultantų tam tikrose svarbiausiose srityse, taip pat į pasiūlymą padidinti etatų skaičių šiame sektoriuje; sutinka svarstyti šią poziciją, tačiau mano, kad siekiant išlaikyti tokį lėšų padidinimą galutiniame biudžete reikėtų parodyti, kiek atitinkamų dabartinių išlaidų konsultantams bus sutaupyta; prašo administracijos iki 2008 m. rugsėjo mėn. pateikti išsamų padėties įvertinimą, įskaitant nuoseklią IT strategiją;

10.   pažymi, kad ilgalaikis strateginis pastatų politikos planas, apimantis priežiūros sąnaudas ir aplinkos klausimus, bus pateiktas iki 2008 m. gegužės pabaigos; pabrėžia, kad svarbu nuodugniai diskutuoti šiuo klausimu siekiant kuo greičiau rasti tinkamus sprendimus dėl to, kaip judėti į priekį, ir dėl šių asignavimų paskirties; pageidauja būti informuojamas apie biuro darbą su Komisija rengiant susitarimą dėl pastatų pirkimo ir sąnaudų; iki tol, kol bus pateikta tokia informacija, pažymi, jog pastatams skirtas rezervas, numatytas sąmatos projekte, sudaro 30 mln. EUR – 10 mln. EUR daugiau, palyginti su 2008 m.; nusprendžia į rezervą perkelti 3 400 000 EUR sumą, kurią biuras įtraukė į preliminarų sąmatos projektą, kol bus pateikti techniniai, administraciniai ir finansiniai paaiškinimai dėl siūlomų asbesto šalinimo darbų SDM pastate Strasbūre;

11.   patvirtina savo ketinimą toliau finansuoti 2008 m. biudžete nustatytus prioritetus, ypač pagerinti Parlamento nariams teikiamas paslaugas, ypač susijusias su vertimu žodžiu ir bibliotekos analitine tarnyba;

12.   pabrėžia gero Europos institucijų, ypač Parlamento, Tarybos ir Komisijos, bendradarbiavimo svarbą informacijos ir komunikacijos politikos srityje;

13.   yra patenkintas, kad buvo sudaryta tinkama išlaidų, susijusių su naujuoju Parlamento narių statutu, sąmata; reikalauja, kad apie bet kokias pakeistas sumas būtų pranešta nuo greičiau, ir pabrėžia, jog susijusius asignavimus galima suderinti vėlesniu etapu; pritaria generalinio sekretoriaus įsipareigojimui nedelsiant pranešti biurui ir Biudžeto komitetui bet kokią valstybių narių pateiktą informaciją apie jų ketinimus dalyvauti arba nedalyvauti, jei ir kada tokia informacija bus gauta;

14.   džiaugiasi informacija, kad buvo užmegzti ryšiai su valstybėmis narėmis, Taryba ir dabartine bei būsima Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis susitarimo dėl Padėjėjų statuto klausimu; šiuo aspektu primena savo gaires ir dar kartą pabrėžia svarbą, kurią teikia šio klausimo išsprendimui;

15.   laukia pasiūlymo dėl Žinių valdymo sistemos, kuris per artimiausias kelias savaites turėtų būti pateiktas biurui; dar kartą patvirtina savo ketinimą įdėmiai stebėti šio klausimo sprendimą ir rekomenduoja biurui priimti būtinus sprendimus iki 2008 m. liepos mėn. vidurio;

16.   pabrėžia, kad nepaisant teigiamų ligšiolinių glaudesnio bendradarbiavimo rezultatų, ypač pasirengimo derinimui susitikimo rezultatų, prieš pirmąjį biudžeto svarstymą 2008 m. rudenį reikėtų išsamiau nagrinėti atskirus biudžeto punktus; todėl tada nagrinės ir priims galutinius sprendimus dėl biudžeto;

17.   patvirtina 2008 m. balandžio 21 d. biuro parengtą 2009 finansinių metų sąmatą; primena, kad biudžeto projekto tvirtinimas vyks per pirmąjį svarstymą 2008 m. spalio mėn. pagal Sutartyje nustatytą balsavimo procedūrą;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją bei sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9). (2) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7). (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0115.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos žaliavomis ir prekėmis (2008/2051(INI))

P6_TA(2008)0209 A6-0134/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl prekybos ir vystymosi siekiant panaikinti skurdą(1), į 2003 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl bado pasaulyje ir prekybos su vargingiausiomis šalimis kliūčių panaikinimo(2), į 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl krizės tarptautinėje kavos rinkoje(3), į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(4), į 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl makroekonominio didėjančių energijos kainų poveikio(5), į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai(6), į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai(7) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos(8),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatomi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), t. y. tarptautinės bendrijos kartu nustatyti kriterijai siekiant panaikinti skurdą, ir į šios deklaracijos persvarstytą ir atnaujintą redakciją, parengtą 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausio lygio susitikimo metu,

–   atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) trijų darbo grupių pranešimus "Klimato kaita 2007 m.: fizikos mokslo pagrindai", " Klimato kaita 2007 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas" ir "Klimato kaita 2007 m.: klimato kaitos pasekmių mažinimas", kurie paskelbti 2007 metais,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Žemės ūkio prekių grandinės, priklausomybė ir skurdas – pasiūlymas ES veiksmų planui" (COM(2004)0089),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567) ir į komunikatą "Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas" (COM(2007)0183),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Metalo pramonės konkurencingumas. ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2008)0108),

–   atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, patvirtintas 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusioje Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) pranešimą "Gyvulininkystės sektoriaus metamas didelis šešėlis",

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) darbą ir į 2008 m. balandžio 25 d. JT XII prekybos ir plėtros konferencijoje Akroje (Gana) priimtą Akros susitarimą ir deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija" (COM(2005)0670),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusio didžiojo aštuoneto vadovų susitikimo deklaraciją "Pasaulio ekonomikos augimas ir atsakomybė", ypač į šios deklaracijos skyrių "Atsakomybė už žaliavas. Skaidrumas ir tvarus augimas", kuriame teigiama, kad laisvos, skaidrios ir atviros rinkos – pasaulio ekonomikos augimo, stabilumo ir darnaus vystymosi pagrindas,

–   atsižvelgdamas į aukšto lygio Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos apsaugos grupės 2007 m. birželio 11 d. ketvirtąją ataskaitą, kurioje pritariama tam, kad būtų vystoma žaliavų politika, pagrįsta gerai veikiančia laisva ir sąžininga pasauline žaliavų rinka, panaudojant prekybos politiką, ypač tarptautinius daugiašalius ir dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad ES ir trečiosios šalys remtų atvirų ir neiškreiptų rinkų veikimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A6-0134/2008),

A.   kadangi žaliavos ir prekės turėtų būti suprantamos kaip žemės ūkio produktai, pirminės žemės ūkio prekės, metalai, naudingosios iškasenos ir energetikos produktai, kurie yra pramonės gaminių sąnaudos, nesvarbu ar jie apdoroti, ar neapdoroti, ar perdirbti gaminiai, pvz., atliekos,

B.   kadangi nuo 2002 m. ne kuro prekių kainų indeksas padidėjo 159 proc., metalo ir mineralų kainos – 285 proc., žemės ūkio žaliavų kainos – 133 proc.,

C.   kadangi ES ekonomika labai priklausoma nuo žaliavų iš trečiųjų šalių importo ir galimybės apsirūpinti žaliavomis daro didelį poveikį užtikrinant ES konkurencingumą,

D.   kadangi pastaruoju metu padidėjusios žaliavų kainos – sulėtėjusio Europos Sąjungos ekonomikos augimo priežastis ir grėsmė ES konkurencingumui,

E.   kadangi tikimasi, kad ateityje ir toliau didės pasaulinė žaliavų paklausa; kadangi šio didėjimo priežastis – sparčiai besivystančios ekonomikos šalių ekonomikos augimas,

F.   kadangi praeityje trumpalaikiai žaliavų ir prekių kainų svyravimai buvo labai dideli ir dar labiau didėjo, kai perteklinės gamybos etapus keitė laikotarpiai, kuomet žaliavų ir prekių nepakako,

G.   kadangi nors šiuo metu tarptautinėse rinkose kainos padidėjo, nereikėtų pamiršti, kad išlieka ilagalaikė žaliavų ir medžiagų kainų, palyginti su pagamintų prekių kainomis, mažėjimo tendencija,

H.   kadangi dėl šių padidėjusių kainų, ypač dėl tų, kurias siekdamos pramoninių tikslų nustatė sparčiai besivystančios ekonomikos šalys, ES apdirbamoji pramonė susidūrė su sunkumais konkurencingumo srityje ir iškilo ilgojo laikotarpio problemų, susijusių su žaliavų tiekimo saugumu,

I.   kadangi 95 iš 141 besivystančių valstybių bent 50 proc. savo eksporto pajamų gauna iš prekių eksporto,

J.   kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių tarptautinės prekybos žaliavomis ir prekėmis srities konkurenčių, nepamirštant, kad ji – grynoji žaliavų importuotoja,

K.   kadangi Europos Sąjunga dėl savo pramoninės bazės pobūdžio labai priklausoma nuo žaliavų importo, kuris yra svarbus jos konkurencingumui ir ekonomikos vystymuisi,

L.   kadangi esama daug politikos ir priemonių, kurias taiko trečiosios šalys, pavyzdžių ir kadangi sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse pastebima tendencija sudaryti kliūtis, trukdančias laisvai ir sąžiningai apsirūpinti žaliavomis, ir dėl to mažėja ES pramonės šakų galimybės apsirūpinti žaliavomis ir prekėmis,

M.   kadangi mokslinių tyrimų ir naujovių plėtra – svarbi pastangų skatinti tvarų žaliavų tiekimą dalis,

N.   kadangi tai, jog taikomos STABEX, SYSMIN ir FLEX sistemos, rodo ankstesnes ir dabartines Europos Sąjungos pastangas remti besivystančias šalis, kurios patiria neigiamą kainų ir pajamų nestabilumo poveikį,

O.   kadangi dabartinį žaliavų ir prekių kainų padidėjimą tarptautinėse rinkose lemia labai padidėjusi paklausa sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, pvz., Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje, pakitusios oro sąlygos, tam tikrų eksportuojančių šalių taikomi apribojimai, iš žemės ūkio produktų gaminamų degalų rinkos suklestėjimas ir gyvulininkystės produktų gamyba, spekuliacijos vertybinių popierių rinkose,

P.   kadangi moterys sudaro didžiąją pasaulio neturtingųjų dalį, kurių išgyvenimas ir pragyvenimas dažnai priklauso nuo žaliavų ir prekių įsigijimo, gamybos ir perdirbimo,

Q.   kadangi tarptautinė bendruomenė pareiškė, kad siekiant panaikinti skurdą būtina dėti tarptautinių pastangų, įgyvendinant apibrėžtus TVT tikslus, kurie turi būti pasiekti iki 2015 m.; kadangi būtina atkreipti tinkamą dėmesį į besivystančioms šalims gyvybiškai svarbius prekių klausimus,

R.   kadangi tvariai naudojant gamtinius išteklius galėtų būti mažinamas skurdas ir skatinamas ekonomikos augimas, jei būtų skatinamas tinkamas valdymas; kadangi prastas daug gamtinių išteklių turinčių šalių valdymas taip pat gali būti skurdo, korupcijos ir konfliktų priežastis,

S.   kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas ir prieiga prie dirbamos žemės – labai svarbios Žemės bet kokios būsimos ekonomikos sudedamosios dalys; kadangi būtina galvoti apie šiuos esminius reikalavimus kad ir kokiu būdu būtų išgaunamos žaliavos,

T.   kadangi vyksta klimato kaita, o viena iš jos priežasčių yra žmonių veikla; kadangi žaliavų ir prekių gavybos, gamybos ir perdirbimo metu į aplinką išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų; kadangi ES pramonė susiduria su vis daugiau apribojimų, atsirandančių dėl to, kad siekiama spręsti šią problemą, ir dėl kurių mažėja jos konkurencingumas;

U.   kadangi Europos Sąjunga šiuo metu neturi nuoseklios strategijos, kuria būtų siekiama spręsti jos ekonomikos konkurencingumo problemas, atsirandančias dėl to, kad vis labiau varžomasi dėl galimybių apsirūpinti žaliavomis,

1.   ragina Komisiją ir ES prekybos partnerius derantis dėl bet kokių prekybos susitarimų rimtai atsižvelgti į esminius reikalavimus, kurie susiję su klimato kaita, t. y. itin sumažinti išgaunamų ir sunaudojamų gamtos išteklių kiekį ir skatinti technologijų, kurias įdiegus taupoma energija, naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ir tausiai naudojami ištekliai, plėtrą;

Užtikrinti žaliavų tiekimo ES saugumą ir sudaryti sąlygas apsirūpinti žaliavomis pasaulinėje rinkoje

2.   pripažįsta, kad galimybės apsirūpinti žaliavomis ir prekėmis gyvybiškai svarbios ES ekonomikai, nes ES nėra tam tikrų žaliavų vidaus pasiūlos;

3.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad numatoma, jog pasaulinėje rinkoje ir toliau didės žaliavų paklausa; susirūpinęs dėl to, kad ribojami artimiausio laikotarpio žvalgymo pajėgumai; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės riboja žaliavų žvalgymo trečiosiose šalyse darbų apimtį;

4.   susirūpinęs dėl to, kad vyrauja tendencija riboti galimybes laisvai apsirūpinti žaliavomis trečiosiose šalyse panaudojant priemones, kurias taikant iškraipoma prekyba; tačiau pripažįsta šalių teisę, esant būtinybei ir siekiant aplinkos apsaugos tikslų arba siekiant įveikti kritinius tiekimo sutrikimus, riboti galimybes apsirūpinti jų žaliavomis; šia teise turi būti naudojamasi kartu imantis ir kitų vidaus priemonių;

5.   susirūpinęs dėl tos investicinės veiklos, kurią vykdant siekiama sudaryti geresnes sąlygas apsirūpinti žaliavomis, tačiau nesilaikoma nei sąžiningos ir laisvos konkurencijos, nei tinkamo valdymo ir stabilumo principų;

6.   prašo Komisijos skatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą technologijų, susijusių su pakartotiniu žaliavų perdirbimu ir našiu bei ekonomišku žaliavų naudojimu, srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant mokslinių tyrimų veiklą daugiau dėmesio skirti šiam tikslui;

7.   ragina Komisiją derantis su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalimis spręsti problemas, susijusias su laisvu ir sąžiningu apsirūpinimu žaliavomis rinkose; prašo Komisijos aktyviai siekti, kad šalys pagal daugiašalį susitarimą panaikintų priemones, kurias taikant iškraipoma žaliavų sektoriaus prekyba visapusiškai laikantis apribojimų, kurie taikomi siekiant mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi tikslų;

8.   prašo Komisijos visų dvišalių derybų dėl laisvos prekybos susitarimų metu derėtis, kad būtų sudaryti susitarimai, kuriuose būtų numatyta, kad mainais už prieigą prie technologijų, kurias įdiegus taupoma energija, naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ir tausiai naudojami ištekliai, būtų sudaromos lygios sąlygos apsirūpinti žaliavomis rinkose; užsibrėžia tikslą atsisakyti visų priemonių, dėl kurių daugiau naudojama ir sunaudojama žaliavų ir kurias taikant iškraipoma prekyba žaliavomis, nes šis tikslas bus svarbus visų būsimų susitarimų tikslas, visapusiškai siekiant vystymosi tikslų;

9.   prašo Komisijos įtraukti žaliavų problemą į patekimo į rinkas strategiją; palankiai vertina tai, kad vyksta konsultacijos dėl žaliavų tiekimo; ragina Komisiją parengti nuoseklią žaliavų tiekimo strategiją; primena, kad Parlamentas turi dalyvauti visų šių etapų veikloje

Sudaryti sąlygas besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, pelningai prekiauti žaliavomis

10.   apgailestauja, kad daug besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, priverstos gaminti ir eksportuoti žaliavas ir prekes, kurių kintančios kainos ilguoju laikotarpiu mažėjo, ir dėl to atsiranda rimtų kliūčių mažinti skurdą ir siekti TVT, bet pripažįsta, kad dėl kylančių prekių kainų buvo žymiai papildytos tam tikrų besivystančių šalių, kurios yra priklausomos nuo pagrindinių prekių, užsienio sąskaitos; atkreipia dėmesį į šalių gamintojų galimybes, kurių atsirastų, jei jos pačios žvalgytų ir valdytų žaliavų klodus ir būtų laikomasi pagrindinių skaidrumo nuostatų ir sąžiningos konkurencijos principų;

11.   ragina Komisiją ieškoti veiksmingų būdų šalinti iškraipymų priežastis ir ryžtingai kelti šiuos klausimus dvišalių konsultacijų ir derybų metu bei skatinti rengti daugiašaliu lygmeniu naujas PPO taisykles;

12.   remia dabartines pastangas įvairinti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, ekonomiką ir plėtoti šių šalių ekonominę veiklą naudojant aukštesnio lygio gamybos procesus, siekiant įtraukti į šią veiklą perdirbimą ir rinkodarą, gerinti kokybę ir produktyvumą bei gaminti didesnę pridėtinę vertę turinčius gaminius; ragina Komisiją remti nacionalines strategijas prekių pasiūlai plėsti ir įvairinti, jei reikia suteikiant paramą iš Europos plėtros fondo;

13.   mano, kad norint užtikrinti darnią besivystančių šalių ekonominę plėtrą ypač svarbu kurti regionines ekonomikos sistemas ir stiprinti regioninį šių šalių bendradarbiavimą; turėdamas tai mintyje, pabrėžia pietų ir pietų prekybos svarbą siekiant ekonominės šių šalių plėtros;

14.   mano, kad ilguoju laikotarpiu turėtų būti skatinamas regionų ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas ir tai galėtų sudaryti sąlygas pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus; tuo pat metu pabrėžia, kad esant skirtingoms regioninėms aplinkybėms sudarant laisvosios prekybos susitarimus susiduriama su sunkumais; mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos susitarimui turi būti teikiama pirmenybė, nes šiame regione vyksta labai svarbi prekyba žaliavomis;

15.   ragina besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis, pritraukti būtinas investicijas ir skatinti ekonomikos įvairinimą plėtojant infrastruktūrą, ugdant institucinius gebėjimus, taikant tinkamo valdymo principus ekonomikos plėtros valdymo srityje ir taip pat sudarant sąlygas nedideliems gamintojams tiekti savo gaminius į vietos rinką, nes tai savo ruožtu skatintų regionų integraciją ir masto ekonomiją, ir ragina Komisiją naudoti pagalbos prekybai priemones, kurios labai svarbios vystymuisi skatinti, ir stiprinti esamas technologijų perdavimo sistemas, ypač siekiant kovoti su klimato kaita; prašo Komisijos didinti už žaliavas gaunamų pajamų skaidrumą taikant programas, kaip antai gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl. EITI) procesas;

16.   ragina Komisiją ir ES įmones skatinti ir investuoti į ekologiškų technologijų perdavimą;

17.   mano, kad Dohos vystymosi darbotvarkės rezultatai turėtų padėti užtikrinti, jog būtų prisiimti sąžiningi, darnūs, nešališki ir rinkos atvėrimą skatinantys įsipareigojimai, taikomi visoms žaliavų rinkoms;

18.   pripažįsta, kad Doha vystymosi darbotvarkės derybų rezultatu būtų labai apribotas tarifų taikymas; pabrėžia, kad Europos Sąjunga jau panaikino mažiausiai išsivysčiusių šalių (įgyvendindama "Viskas, išskyrus ginklus" iniciatyvą) ir daugelio AKR valstybių (sudarydama ekonominės partnerystės susitarimus) žemės ūkio produktams taikytus tarifus ir remia besivystančias šalis, kurios, siekdamos savo rinkų ir gamybos tvarumo, rengia ir įgyvendina taisykles, susijusias su tam tikrais produktais ir veiksmingomis apsaugos priemonėmis;

19.   prašo Europos Sąjungos valstybes nares ir jų partneres visame pasaulyje, įskaitant sparčiai besivystančios ekonomikos šalis, ratifikuoti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos darbo srities standartus ir atitinkamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gaires, ypač tas, kurios susijusios su žaliavų žvalgymu ir perdirbimu; mano, kad siekiant darnios aplinkos, socialinės ir ekonominės plėtros labai svarbus pilietinės visuomenės ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas;

20.   pripažįsta, kad spekuliacija daro didelę įtaką nustatant žaliavų ir prekių kainas ir dėl to jos nuolatos kinta;

21.   ragina Komisiją atsižvelgiant į ES pramonės ir besivystančių šalių interesus įgyvendinti visa apimančią ir darnią apsirūpinimo žaliavomis srities strategiją;

22.   ragina Komisiją persvarstyti savo kompensavimo finansinę sistemą FLEX, siekiant užtikrinti, kad ją taikant būtų veiksmingai remiamos besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys; mano, kad siekiant prisidėti prie Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) darbo reikia imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu lygmeniu;

23.   ragina Komisiją rinkti informaciją ir pateikti statistinius duomenis apie faktinį tarptautinės prekybos žaliavomis ir prekėmis mastą; įsitikinęs, kad reikia turėti daugiau informacijos, kuri nebūtų suklastota, t. y. nebūtų pagrįsta grynai spekuliacinio pobūdžio sandoriais, apie pasaulinės prekybos prekėmis ir žaliavomis srautus, siekiant veiksmingiau taikyti tikslines ekonominės politikos priemones;

24.   pripažįsta, kad prekybos žemės ūkio produktais ir pirminėmis žemės ūkio prekėmis liberalizavimas nedideliems ūkininkams besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, atnešė nemažai naujų iššūkių. Nedideliuose ūkiuose paprastai dirba moterys, todėl liberalizavimas gali turėti neproporcingą neigiamą poveikį moterims, jei jos nesugebės įveikti išorės konkurencijos;

25.   pabrėžia, kad teisė į maistą ir būtinybė pagerinti visų žmonių galimybes bet kuriuo metu gauti pakankamai maisto, reikalingo aktyviam ir sveikam gyvenimui, yra pagrindiniai principai;

26.   taigi primygtinai rekomenduoja imtis visų reikalingų priemonių Europos ir tarptautiniu lygmenimis siekiant užtikrinti prieinamas kainas kaip sparčiausią maisto krizės įveikimo būdą; ilgainiui reikia sukurti tinkamą reguliavimo sistemą siekiant geriau spręsti su spekuliacine veikla susijusius klausimus; be to, rekomenduoja patikrinti nacionalinių ir tarptautinių priežiūros maisto prekių srityje dirbančių organų galias ir kompetenciją siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų užtikrinamos stabilios ir saugios rinkos ir kad dėl spekuliacijos nebūtų pažeista teisė į maistą;

27.   teigiamai vertina tai, kad buvo įsteigta didelius įgaliojimus turinti JT specialios paskirties grupė, kuri sprendžia su dabartine maisto krize ir jos poveikiu skurdui susijusias problemas. Skatina pasaulio vadovus dalyvauti Romoje vyksiančioje (birželio 3–5 d.) aukšto lygio konferencijoje pasaulio aprūpinimo maistu užtikrinimo tema;

28.   remia besivystančių valstybių pastangas sudaryti vietos gyventojams sąlygas apsirūpinti maistu; mano, kad ši gyvybiškai svarbi politikos kryptis ir toliau turi būti stiprinama, kad būtų patvirtintos nacionalinės taisyklės ir šio sektoriaus plėtros priemonės ir kad būtų remiamos moterys, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už savo šeimų išmaitinimą, bei vietos bendruomenės;

29.   pripažįsta, kad padidėjusios žemės ūkio maisto produktų ir prekių kainos gali turėti neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu užtikrinimui ir galimybei apsirūpinti maistu besivystančiose šalyse ir gali kilti bado, prastos mitybos arba skurdžiausių gyventojų riaušių dėl maisto stokos besivystančiose šalyse grėsmė; ragina skubiai padidinti humanitarinę pagalbą siekiant sumažinti maisto krizę, kuri kelia grėsmę 100 mln. žmonių gyvybei;

30.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos pasirašomi daugiašaliai, regioniniai ir dvišaliai prekybos susitarimai atitiktų darnaus vystymosi tikslą; ragina Komisiją imtis būtinų teisėkūros priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, jog prekybos poveikio darniam vystymuisi įvertinimai būtų integruoti į ES prekybos politikos plėtrą, ypač atsižvelgiant į klimato, lyčių ir darnaus vystymosi aspektus;

31.   palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji 2008 m. parengs komunikatą, kuriuo bus siekiama gerinti ES ir tarptautiniu lygmenimis tvaraus apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis ir antrinėmis žaliavomis sąlygas;

32.   pažymi, kad padaugėjo kritikos dėl biokuro gamybos, turint mintyje ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus, privalumų; ragina Komisiją plėtoti mokslinius tyrimus ir naujoves tvaraus žaliavų tiekimo, kurio būtų siekiama našiai išgaunant ir naudojant išteklius, našiai naudojant žaliavas ir našiai perdirbant nebetinkamus naudoti gaminius, srityje;

33.   įsitikinęs, kad žaliavos ir prekės turėtų būti išgaunamos, surenkamos ir gaminamos laikantis tvarumo principo, t. y. natūralūs ekosistemos procesai ne keičiami, o yra netrikdomi;

34.   ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas dėl išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, kurio svarbiausias tikslas turėtų būti uždrausti bet kokią prekybą ištekliais, dėl kurių kyla ginkluoti konfliktai arba kurie gaunami dėl tokių konfliktų, primygtinai reikalauja, kad šiuo metu būtų parengtas reglamentas dėl išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, prekybos ir rinkodaros uždraudimo Europos Sąjungoje, ir ragina visas su prekyba deimantais susijusias valstybes visapusiškai prisijungti prie Kimberley proceso sertifikavimo schemos tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais srityje; ragina didinti skaidrumą įgyvendinant gavybos pramonės skaidrumo bei kitas iniciatyvas;

35.   pakartoja savo raginimą Tarybai ir Komisijai skatinti sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomų stebėtojų stebimas prekybos iniciatyvas, kuriomis siekiama griežtesnių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, remiant mažus ir smulkius gamintojus besivystančiose šalyse, ragina Europos Sąjungos valdžios institucijas įtraukti sąžiningos prekybos ir darnumo kriterijus į savo viešųjų konkursų sąlygas ir pirkimų politiką;

36.   reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad vis didesnė žemės išteklių dalis yra naudojama gyvuliams auginti; primena pirmiau minėtą FAO 2006 m. lapkričio mėn. pranešimą "Gyvulininkystės sektoriaus metamas didelis šešėlis", kuriame teigiama, kad 18 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama dėl mėsos pramonės ir gyvulininkystės sektoriaus, nes dėl to besivystančiose šalyse sparčiau kertami miškai; ragina Komisiją tarptautinių derybų dėl klimato kaitos metu imtis būtinų šiam sektoriui skirtų veiksmų ir kurti priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti miškų kirtimo;

37.   įsitikinęs, kad gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą, kuria siekiama gerinti valdymą didinant gavybos sektoriaus skaidrumą ir griežtinant jo atskaitomybę, turėtų įgyvendinti visos pasaulio šalys, kad besivystančioms šalims būtų sudarytos geresnės sąlygos parduoti gamtinius išteklius už tiek, kiek jie iš tikrųjų yra verti;

38.   pabrėžia, kad esant aukštoms naftos kainoms darosi vis akivaizdžiau, kad reikia nedelsiant keisti požiūrį į energetikos politiką siekiant didinti energijos našumą ir naudoti daugiau energijos, gaunamos iš kitų šaltinių, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius;

39.   pripažįsta, kad klimato kaita skaudžiausiai palies bendruomenes, kurios jau šiuo metu susiduria su akivaizdžiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis; supranta, kad ypač pažeidžiama yra moterų padėtis; ragina dėti pastangas, kad prie klimato kaitos būtų prisitaikoma vietos lygmeniu teikiant atitinkamą tarptautinę finansinę ir techninę pagalbą;

40.   susirūpinęs, kad Kinija neleidžia užsienio bendrovėms užimti didžiosios sektorių, kaip antai plieno, dalies ir yra nustačiusi įvairių priemonių, kuriomis ribojamas metalų žaliavų eksportas arba teikiama vyriausybės pagalba joms pirkti iš išorės tiekėjų; pripažįsta, kad dėl tokių veiksmų, turint mintyje ES pramonės interesus, susiduriama su dideliais sunkumais siekiant laikytis su klimato kaita susijusių tikslų ir eksportuoti technologijas, kurias įdiegus taupoma energija, naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ir tausiai naudojami ištekliai, ir kad šie klausimai turi būti sprendžiami imantis visų esamų priemonių, įskaitant politines ir finansines technologijų perdavimo skatinimo priemones;

41.   pabrėžia, kad naujoji prekybos politika, kurią vykdo keletas sparčiai besivystančios ekonomikos šalių, ypač Kinija, kuri visame pasaulyje ieško žaliavų, ypač Afrikoje, daro didelį neigiamą poveikį pasaulinėms prekių tiekimo saugumo garantijoms; pabrėžia, kad reikia atsisakyti požiūrio, kurio laikomasi dabar ir kuris pagrįstas valstybių santykiais pagal principą "vienas su vienu" ir kurio laikantis neatsižvelgiama į žmogaus teises, bendrą socialinę atsakomybę, aplinkos ir socialinius standartus, ir pradėti laikytis daugiašalio požiūrio, kuriuo vadovaujantis ištekliai naudojami remiantis pakankamumo ir tvarumo kriterijais;

42.   pritaria Komisijos iniciatyvai ir toliau taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų išgyvendinta prekybos praktika, kuria pažeidžiami tarptautiniai prekybos susitarimai, kaip paskelbta anksčiau minėtame komunikate dėl metalo pramonės konkurencingumo;

o
o   o

43.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, kaip antai Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai, PPO, Pasaulio bankui, Bendrajam prekių fondui bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai.

(1) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 277. (2) OL C 39 E, 2004 2 13, p. 79. (3) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 607. (4) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (5) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 548. (6) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128. (7) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 291. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0576.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atokiausiems regionams skirtos strategijos: rezultatai ir perspektyvos (2008/2010(INI))

P6_TA(2008)0210 A6-0158/2008

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą "Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos" (COM(2007)0507), 2004 m. gegužės 12 d. ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. komunikatus (COM(2004)0343) ir (COM(2004)0543) "Sustiprinta partnerystė atokiausiems regionams",

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį, kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo bus pakeista Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsniais, susijusiais su atokiausių regionų ypatumais, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punktą,

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 60 punktą,

-   atsižvelgdamas Tryliktosios atokiausių regionų prezidentų konferencijos baigiamąją deklaraciją, pasirašytą 2007 m. spalio 5 d. Madeiroje;

-   atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl priemonių įgyvendinti 299 straipsnio 2 dalį: labiausiai nutolę Europos Sąjungos regionai (1), į savo 2005 m. liepos 7 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Europos Sąjungos regionams(2) ir į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl glaudesnės partnerystės su atokiausiais regionais(3),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0158/2008),

A.   kadangi Azorai, Kanarai, Gvadelupa, Gviana, Madeira, Martinika ir Reunionas nuolat patiria daug ir didelių sunkumų, nes jie toli nuo Europos žemyno, izoliuoti ir uždari, jų klimato ir reljefo sąlygos nepalankios, o rinkos mažos,

B.   kadangi administravimo ir politikos požiūriu nuo Gvadelupos nepriklausomos Šv. Martyno ir Šv. Baltramiejaus salos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (EB sutartis su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi) 349 ir 355 straipsniuose vadinamos naujaisiais atokiausiais regionais (toliau – AR),

C.   kadangi atokiausių regionų ekonomikos struktūrai būdingas labai tamprus ryšys su žemės ūkiu ir žuvininkyste, kuris kaip ir paslaugų teikimas (ypač turizmo srityje) yra labai svarbi šių regionų užimtumą užtikrinanti ekonominė veikla,

D.   kadangi socialiniu ir ekonominiu požiūriu AR priklauso nuo žuvų išteklių jų išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) ir kadangi šių regionų žvejybos zonos biologiniu požiūriu yra labai pažeidžiamos,

E.   kadangi dėl tiesioginės geografinės aplinkos įtakos AR rinkų galimybės ribotos, nors šios rinkos labai patrauklios visoms kaimyninėms trečiosioms šalims,

F.   kadangi AR visiškai priklausomi nuo transporto priemonių, o papildomos keleivių ir prekių pervežimo išlaidos, ryšių dažnių ar visuomeninio transporto nepakankamumas, dideli tarifai, sunkumai sukurti ar išlaikyti regiono lygmens transporto struktūrą yra pagrindinės kliūtys kelyje į AR ekonominį vystymąsi ir prieinamumą,

G.   kadangi per pastaruosius trejus metus AR tiesioginės įtakos turėjo svarbios Bendrijos reformos, pavyzdžiui, finansinių perspektyvų, 2007–2013 m. regionų politikos, Europos žuvininkystės fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, valstybės paramos, cukraus ir bananų bendrųjų rinkų organizavimo, tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) taikymo žemės ūkiui ir žuvininkystei srityse reformos, ir kadangi dėl šių pokyčių šie regionai susidūrė su dideliais sunkumais,

H.   kadangi Europos Sąjungos politikos prioritetai, kuriuos reikia derinti su globalizacijos sąlygomis vis griežtesniais tarptautiniais, ypač PPO, įsipareigojimais,

I.   kadangi sąlyginė atokiausių regionų svarba labai sumažėjo Europos Sąjungos narių padaugėjus nuo 12 iki 27,

J.   kadangi AR dažnai lyginami su regionais, kur perskirstomi Bendrijos ar valstybių narių asignavimai, o tokio finansavimo teigiami padariniai akivaizdžiai neparodomi ir tokio įvaizdžio neatsveria reali jų pridėtinė vertė ES aplinkosaugai, kultūrai ar geostrategijai bei su kosmosu susijusiai veiklai – ne iš karto matomi privalumai,

K.   kadangi Europos AR užima labai svarbią ir vertingą geografinę padėtį: jie yra Karibų jūros viduryje, MERCOSUR šalių kaimynystėje, Afrikos pakrantėje Indijos ir Ramiajame vandenynuose, todėl Sąjunga, kuriai priklauso 25 mln. km² IEZ, kurioje gausu įvairių rūšių išteklių, galėtų tapti pirmąja pasaulio jūrų erdve,

Sustiprintos partnerystės atokiausiems regionams rezultatai

1.   džiaugiasi, kad praėjus trejiems metams po to, kai buvo paskelbti tokie ambicingi politiniai dokumentai, kaip pirmiau minėti komunikatai dėl sustiprintos partnerystės AR, Komisija pateikia naują komunikatą šiuo klausimu;

2.   ragina išlaikyti Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato AR valdymo padalinį ir priimti į jį žymiai daugiau darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti būtinas priemones užduotims vykdyti, nes nagrinėjami klausimai labai svarbūs, o atitinkama politika labai sudėtinga;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate Komisijos veikla įvertinta labai teigiamai, nors taikant daugumą, jos nuomone, tinkamų priemonių galima tik iš dalies atsižvelgti į AR poreikius (ypač transporto ir prieinamumo, tyrimų, žuvininkystės arba regionų bendradarbiavimo srityse), ir visiškai nepaminėta, su kokiais sunkumais susiduria šie regionai ir kokias pastangas jie dėjo atnaujindami valstybės pagalbos schemas;

4.   pripažįsta, kad struktūrinių fondų lėšomis ir toliau labai skatinama AR plėtra; tačiau pageidauja, kad pasiektas sanglaudos lygis šiuose regionuose būtų matuojamas kitais rodikliais (ne tik jų BVP ir Bendrijos vidurkio santykiu) ir kad apimant įvairias sritis sanglaudos politika būtų labiau derinama su kitomis Bendrijos politikos sritimis, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika; ragina Komisiją būti lankstesnę ir dabar bei ateityje vykdant politiką labiau atsižvelgti į esamą atokiausių regionų padėtį, remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi;

5.   konstatuoja, kad taikant priemonę POSEI (žemės ūkio ir žuvininkystės srityse) ir cukranendrių, cukraus, romo ir bananų sektoriuose pasiekta gerų rezultatų; ragina veiksmingiau atsižvelgti į finansines vykstančių tarptautinių derybų ir PPO pradėtų veiksmų pasekmes šiems žemės ūkio sektoriams; tikisi, kad bus atlikta priemonės POSEI taikymo vidurio laikotarpio peržiūra ir įvertintos skirtingos mokesčių schemos;

6.   pritaria minčiai, kad, atsižvelgiant į AR specifiką, būtina parengti strategiją, pagrįstą skirtingiems atskirų regionų poreikiams pritaikyta politika ir priemonėmis, kurioms nebūtų taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos ir jų neveiktų natūrali turtinės padėties raida, ir kuri išspręstų su nuolatinėmis kliūtimis susijusias problemas;

7.   ragina Komisiją, kad ji, atsižvelgdama į AR ypatumus ir skirtumus bei į jų vaidmenį integruotoje Europos jūrų politikoje, į savo planą įtrauktų paramos šių regionų žuvininkystės sektoriui priemones; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti AR žvejybos laivynų teigiamą diskriminaciją suteikiant jiems galimybę naudotis žuvų ištekliais, esančiais prie jų pakrančių, ir ypatingą dėmesį skirti smulkiosios žvejybos tvarumui;

Sustiprintos partnerystės atokiausiems regionams brandos etapas

8.   apgailestauja, kad Komisija daugiausia antrojo brandos etapo pasiūlymų pateikia dėl pastaruoju metu taikomų arba jau beveik įgyvendintų priemonių (transeuropiniai transporto tinklai, transeuropiniai energetikos tinklai, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, naujovių ir konkurencingumo ar regionų politikos pagrindų programos); tikisi, kad bus pranešta, kokių konkrečių veiklos priemonių imtasi AR galimybėms plėtoti;

9.   susirūpinęs, kad Komisija vis daugiau dėmesio skiria Bendrijos politikos AR ir šių regionų kiekybinio sunkumų poveikio vertinimo priemonėms ir ketina parengti dėl atokumo susidarančių papildomų išlaidų kompensavimo metodiką;

10.   tikisi, kad nors priemonėms pateisinti taikomi vis tikslesni aritmetiniai skaičiavimai, nereikėtų siaurinti Europos Sąjungos AR skatinimo politikos srities ar stabdyti šių regionų institucinių ir ekonominių subjektų veiklą, reikalaujant laikytis sunkiai suderinamų sąlygų;

11.   apgailestauja, kad per Prekybos generalinio direktorato derybas dėl ekonominio bendradarbiavimo susitarimų (EBS) nebuvo susidomėta pasiūlytomis priemokomis už atsižvelgimą į AR ypatumus, ir primygtinai ragina Komisiją ir toliau atsižvelgiant į atitinkamų AR poreikius ieškoti kompromisų sudarant galutinius susitarimus su AKR šalimis;

12.   tikisi, kad Komisija įgyvendins savo ketinimą skatinti regioninę AR įtrauktį ir tikrai nuosekliai vykdyti 2004 m. pažadėtą Platesnės kaimynystės veiklos planą;

13.   susirūpinęs dėl kai kurių Komisijos pasiūlytų priemonių transporto srityje, ypač siekiant įvertinti konkrečius poreikius ir atsižvelgti į šalutinį poveikį aplinkai; dar kartą pabrėžia, kad AR šiuo klausimu reikėtų taikyti skirtingą požiūrį, ypač kalbant apie civilinės aviacijos įtraukimą į prekybos išmetalų leidimais sistemą (angl. Emission Trading Scheme, ETS), kad nebūtų trukdoma imtis veiksmų prieinamumo stokai mažinti;

14.   mano, kad Bendrija turi imtis veiksmų iniciatyvumui skatinti, kad atokiausiuose regionuose visų pirma per viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą būtų galima diegti kompetencijos centrus sektoriuose, kuriuose galima įvertinti šių regionų privalumus ir praktinę patirtį, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos savarankiškumo, biologinės įvairovės, studentų judumo, su klimato klausimais susijusių tyrimų ar krizių valdymo srityse;

15.   primena, kad daug AR skirtų veiksmų ir programų, kurias reikia tęsti ir pradėti, gali įnešti didelį indėlį įgyvendinant nusistatytus Bendrijos ir tarptautinius prioritetus, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės apsaugos, atsinaujinančių energijos šaltinių, sveikatos besivystančiose šalyse, mitybos, ekonominės veiklos rūšių įvairovės didinimo srityse; džiaugiasi, kad įgyvendinama programa NET-BIOME (angl. NETworking tropical and subtropical Biodiversity research in OuterMost regions and territories of Europe in support of sustainable development) – reikšmingas AR potencialo mokslinių tyrimų pavyzdys; vis dėlto kelia klausimą kodėl, nepaisant vykdomų projektų kiekio ir AR potencialo, jie dar silpnai integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę;

16.   ragina tęsti iki šiol AR skirtas pastangas siekiant paspartinti visas galimybes realizuojančių vietos lygmens mokslinių tyrimų priemonių nustatymą, taip pat skatinti ir remti patrauklių, veiksmingai dirbančių, turinčių realių priemonių universitetų, kurie savo lygiu atitiktų Sąjungos teritorijoje esančių universitetų lygį, kūrimą;

Diskusija dėl Europos Sąjungos sustiprintos partnerystės atokiausiems regionams ateities

17.   palankiai vertina Komisijos ketinimą rengti viešąsias konsultacijas dėl AR skatinimo strategijos ateities ir, remiantis jų rezultatais, iki 2009 m. parengti naują pasiūlymą;

18.   tačiau primygtinai ragina į diskusijas įtraukti ne tik minėtas temas (klimato kaita, demografinė raida ir migrantų srautų valdymas, žemės ūkis, jūrų politika), nors šiuos klausimus iš tiesų būtina aptarti, ir mano, kad į diskusijas reikia įtraukti Lisabonos strategijos įgyvendinimo AR klausimą;

19.   primygtinai reikalauja EB sutarties 299 straipsnio 2 dalies (vėliau Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsnių) esminius aspektus, svarbiausius Europos Sąjungos atokiausių regionų skatinimo politikos klausimus ir Komisijos tarnybų nustatytus ramsčius įtraukti į diskusijų darbotvarkę, kad būtų galima suteikti jiems būtiną teisinę, institucinę ir politinę reikšmę;

20.   pabrėžia viešųjų paslaugų svarbą AR ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ypač oro ir jūrų transporto, pašto, energetikos ir ryšių sektoriams;

21.   prašo skubiai imtis kovos su nuolatiniu nedarbu, skurdu ir pajamų paskirstymo nelygybe priemonių tuose AR, kuriuose atitinkamos problemos pasiekė aukščiausią lygį Sąjungoje;

22.   ragina Komisija remti valstybes nares, ketinančias įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 6 dalyje numatytą nukreipties nuostatą;

23.   mano, kad AR yra proga Sąjungai apsvarstyti klimato pusiausvyros sutrikimus, stebėti nenumatytus įvykius, vykdyti žalos prevenciją, reaguoti į katastrofas ir išsaugoti ekosistemas; todėl prašo Tarybos per kuo trumpesnį laiką priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įkuriamas Europos Sąjungos solidarumo fondas, specialiai skirtas AR ypatumams; taip pat pageidauja, kad rengdama pasiūlymus, kaip būtų galima sustiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į katastrofas, Komisija pasinaudotų patirtimi, susijusia su šių regionų geografine padėtimi;

24.   pageidauja, kad įgyvendinant būsimą bendrąją imigracijos politiką ypač daug dėmesio būtų skiriama AR padėčiai, kadangi per juos eina Sąjungos išorinės sienos su vargingesnėmis trečiosiomis šalimis, patiriančiomis labai stiprų spaudimą dėl migracijos, kuris drauge su gimstamumo augimu, daugeliu atvejų daug spartesniu už Bendrijos vidurkį, šiuose regionuose sudaro didelę ekonominę ir socialinę įtampą;

25.   ragina, kad numatant iki šiol mažiau nei kitas temas svarstytą Bendrijos paramą AR žemės ūkiui, būtų nuodugniai aptarti galimi tikrieji sunkumai, būtinybė skatinti naudoti vietos išteklius, ūkininkų pajamų dydis, gamintojų organizacijų rėmimas siekiant skatinti jų produktų pardavimą, aplinkos apsaugos klausimų svarba ir laisvos prekybos pasekmės įgyvendinus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus ir būsimus laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių dabar vyksta derybos su keletu Lotynų Amerikos regionų;

26.   mano, kad AR turi tapti Sąjungos jūrų politikos šerdimi, ir primygtinai prašo, kad diskusijoje šiuo klausimu labiausiai būtų siekiama nustatyti, kokį vaidmenį AR gali atlikti tausaus jūrų, vandenynų ir pakrantės zonų naudojimo bei tarptautinio jūrų valdymo srityje;

27.   ragina Komisiją, Tarybą ir kitas susijusias ES institucijas veiksmingai ir deramai užtikrinti, kad Bendrija ateityje finansuotų atokiausiems regionams skirtą Europos Sąjungos strategiją ir atlygintų su atokumu susijusius nuostolius;

28.   siūlo svarstant taip pat daug dėmesio skirti priemonėms, kurias taikant būtų galima įveikti su mažomis rinkomis, didėjančia konkurencija, nepalankiomis sąlygomis dalyvauti žemyninės Europos rinkose ar atitinkamose jos geografinėse teritorijose susijusius sunkumus, bei bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis projektų finansavimo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis derinimui su finansavimu Europos vystymosi fondo bei vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės lėšomis ir skatinti atokiausius regionus dalyvauti įgyvendinant Europos naujovių diegimo ir kovos su skaitmenine atskirtimi politiką siekiant užtikrinti šių regionų gyventojams galimybę naudotis visomis žiniasklaidos ir ryšių priemonėmis, sukurtomis pritaikius naująsias technologijas, pvz., plačiajuosčiu internetu;

29.   primygtinai reikalauja, kad partnerystę, kuri būtina norint, kad diskusijos būtų sėkmingos, sudarytų ne vien Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos viešosios institucijos, o kaip ir praeityje į svarstymus būtų galima įtraukti visą AR ekonominį tinklą, kuriam atstovauja tvirtą struktūrą turinčios vietos organizacijos, kasdien patiriančios Bendrijos politikos padarinius; prašo Komisijos po jos rengtos 2008 m. gegužės 14–15 d. Briuselyje vykusios partnerių konferencijos dėl Europos Sąjungos strategijos AR atžvilgiu ateities nedelsiant pateikti naują komunikatą, kuriame būtų atsižvelgta į diskusijose pasiektą pažangą;

30.   mano, kad, įvertinus ypatingus atokiausių regionų privalumus, jų, kaip už žemyninės Sąjungos ribų esančių regionų, reikšmę, būtų galima geriausiai užtikrinti tvarią šių regionų plėtrą, ypač per turizmą atskleidžiant visus jų istorijos ir kultūrinio, meninio bei architektūrinio paveldo turtus, kuriuos Sąjunga privalo išsaugoti;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui, atokiausių regionų nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms bei Atokiausių regionų prezidentų konferencijos pirmininkui.

(1) OL C 197, 2001 7 12, p. 197. (2) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 497. (3) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 512.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos (2007/2189(INI))

P6_TA(2008)0211 A6-0155/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga" (COM(2007)0099),

–   atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl ES vartotojų politikos strategijos (2007–2013 m.), kuri buvo priimta per 2007 m. gegužės 30–31 d. posėdį,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl acquis communautaire vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: šalinti kliūtis ir neveiksmingumą geriau ją įgyvendinant ir vykdant(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrosios rinkos XXI a. Europai (COM(2007)0724),

–   atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato "Bendroji rinka XXI a. Europai" pridedamą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas" (COM(2007)0725),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje" (COM(2007)0726),

–   atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato "Bendroji rinka XXI a. Europai" pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Iniciatyvos mažmeninių finansinių paslaugų srityje" (SEC(2007)1520),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos, Teisės reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0155/2008),

Įvadas

1.   palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vartotojų politikos strategijos; teigiamai vertina Komisijos pastangas į ją įtraukti aukštesniu vartotojų sąmoningumo lygmeniu besiformuojančią vartotojų kultūrą, būtiną norint geriau perkelti ir įgyvendinti dabartinę teisės aktų sistemą;

2.   mano, kad įgyvendinant vartotojų politiką būtina taikyti horizontalųjį metodą ir mano, kad labai svarbu atsižvelgti į vartotojų interesus vykdant atitinkamų sričių politiką ir taip visiems ES vartotojams užtikrinti aukštą apsaugos lygį; todėl džiaugiasi, kad Komisija atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti su vartotojų lūkesčiais ir rūpesčiais geriau suderintą vidaus rinką; pabrėžia, kad vartotojų apsauga ir vidaus rinkos užbaigimas nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai, priešingai – jais siekiama to paties; turėdamas tai mintyje, primena Komisijai, kad vartotojų politiką reikėtų įtraukti į visas politikos sritis jau poveikio vertinimo etapu;

3.   mano, kad vartotojų apsaugos poreikiai teisės aktais gali būti užtikrinti tik tuo atveju, jei bus priimami geresni ir paprastesni teisės aktai, parengti dalyvaujant visiems kompetentingiems Komisijos generaliniams direktoratams, t. y. Sveikatos ir vartotojų reikalų, Teisingumo, laisvės ir saugumo, Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniams direktoratams; Konkurencijos generaliniam direktoratui;

4.   pabrėžia, kad persvarstant vartotojų teisyną reikėtų siekti darnesnės teisinės vartotojų teisių sistemos; primena, kad pirmenybę teikia mišriajam metodui, t. y. horizontaliajai priemonei, kurią taikant visų pirma būtų galima užtikrinti esamų teisės aktų darną ir nuosekliuose teisės aktuose sugrupuoti visoms direktyvoms bendrus su įvairiais sektoriais susijusius klausimus siekiant užpildyti spragas; mano, kad kai kurie klausimai ir toliau turėtų būti aptariami atskirai sektorių direktyvose; seniai ir plačiai taikomi vartotojų teisių principai turėtų būti taikomi ir skaitmeninių technologijų srityje; ragina persvarstant teisyną labiau stengtis užtikrinti vartotojų apsaugą, įskaitant privatumą ir saugumą skaitmeninių technologijų srityje, tačiau neužkrauti papildomos ir nepagrįstos naštos pramonei;

5.   apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pabrėžiama sutarčių teisės svarba vartotojų apsaugos srityje ir ragina Komisiją remtis darbo, atlikto rengiant sutarčių teisės projektą, rezultatais ir prireikus juos atitinkamai pritaikyti;

6.   kadangi didžiausia mažmeninės prekybos vidaus rinkos kūrimo kliūtis – neapibrėžtumas dėl sutarčių su vartotojais, remia Komisijos pastangas pradėti taikyti standartines sutartis ir internetu sudaromų sutarčių sąlygas, turėsiančias vienodą galią visose valstybėse narėse;

7.   pabrėžia svarbų vartotojų organizacijų vaidmenį gerinant vartotojų kultūrą; mano, kad stiprios ir nepriklausomos vartotojų organizacijos – veiksmingos vartotojų apsaugos politikos pagrindas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai finansiškai remti šias organizacijas; pataria Komisijai, rengiant teisėkūros pasiūlymus, susijusius su vartotojų apsauga, intensyviau bendrauti su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis, kurios geriausiai išmano tikruosius vartotojų poreikius;

8.   pritaria pasiūlymui paskirti Komisijos tarnautoją ryšiams vartotojų apsaugos klausimais palaikyti; ragina visus su šia sritimi susijusius generalinius direktoratus skelbti metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip vartotojų politika įtraukiama į jų kompetencijos sritį;

9.   mano, kad stipri vartotojų apsaugos sistema, veiksmingai taikoma visoje Europoje, būtų naudinga vartotojams, konkuruojantiems gamintojams, ir prekybininkams; pažymi, kad tai skatintų įmones gaminti ir parduoti daugiau ilgalaikio naudojimo prekių, o kartu ir tvaresnį ekonominį augimą; pabrėžia, kad veiksmingesnė ir geresnė vartotojų apsauga būtina siekiant geresnio vidaus rinkos veikimo;

10.   ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 27 mažos nacionalinės Europos Sąjungos rinkos iš tiesų taptų didžiausia pasaulio mažmenine rinka; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų, kad piliečiai pirkdami internetu jaustųsi taip pat saugiai, kaip ir įsigydami prekes netoliese esančioje parduotuvėje, ir kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų laikytis tų pačių paprastų taisyklių visoje vidaus rinkoje; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip gerinti mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, ypač priimant Smulkiojo verslo aktą;

11.   pabrėžia, kad užbaigti kurti vidaus rinką turi būti prioritetas; pripažįsta, kad euras turėjo teigiamą įtaką mažinant operacijų išlaidas, sudarant vartotojams galimybę lengviau palyginti kainas įvairiose valstybėse ir didinant mažmeninės vidaus rinkos galimybes; ragina naujas valstybes nares toliau tęsti reformas, kad būtų sudarytos galimybės nedelsiant, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus, įsivesti eurą, taigi kad jos galėtų visapusiškai naudotis teigiamu bendros valiutos poveikiu vidaus rinkai; ragina panaikinti visas likusias kliūtis ir trukdžius siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ar kitais sandoriais, ypač susijusiais su paslaugomis, bet nepamiršti, kad reikia laikytis apibrėžto požiūrio kalbos, kultūros ir vartotojų teikiamos pirmenybės atžvilgiu;

12.   pabrėžia, kad pagal Europos vartotojų politiką nustatytomis normomis ir savireguliavimo iniciatyvomis reikėtų remtis nustatant pasaulio standartus ir gerąją patirtį, ir džiaugiasi, kad Europa lemia tendencijas ir naudodama švelnias priemones gerina vartotojų teises visame pasaulyje;

13.   ragina Komisiją, siekiant tvirtai remti vartotojų teises produktų saugos atžvilgiu, užtikrinti ženklo "CE" patikimumą ir toliau gerinti rinkos priežiūrą visais atitinkamais nacionaliniais lygmenimis, naudojantis įspėjimo sistema RAPEX (skubaus pasikeitimo informacija apie nemaistines vartojimo prekes sistema), valstybėms narėms keičiantis gerąja rinkos stebėjimo patirtimi; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekti užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų esamus teisės aktus ir priverstų jų laikytis, taip pat numatyti galimybę persvarstyti 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(5) (Bendra gaminių saugos direktyva); primena, kad ženklas "CE" galima klaidingai suvokti kaip trečiosios patikrinimo nuorodą arba kilmės nuorodą, tačiau taip pat ir tai, kad Komisijos buvo prašoma(6) pateikti išsamią analizę vartotojų apsaugą užtikrinančių ženklų klausimu ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

14.   teigiamai vertina Komisijos pastangas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą produktų saugos srityje, ypač su Kinijos, JAV ir Japonijos institucijomis; pažymi, kad nuolatinis dialogas ir keitimasis informacija apie produktų saugą naudingas visoms suinteresuotosioms šalims ir būtinas siekiant sukurti vartotojų pasitikėjimą; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

Geresnis žinių pagrindas

15.   mano, jog negalima laikyti, kad vartotojai visada perka racionaliai ir, kilus problemoms, visada žino savo teises; taigi ragina daugiau dėmesio skirti bendrajai vartotojų elgsenai labiau atsižvelgiant į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų ir pagyvenusių žmonių bei tam tikrą negalią turinčių žmonių poreikius; primena, kad Parlamento siūlymu neseniai patvirtinta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią numatoma lėšų bandomajam projektui finansuoti siekiant, inter alia, sukurti vartotojų duomenų bazę, atlikti stebėseną bei apklausas ir lyginti pažangą valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos pastangas įgyvendinti skaidrią vartotojų politiką, kad būtų galima geriau suprasti, inter alia, kainų struktūrą, vartotojų elgesį ir tai, kas juos tenkina;

16.   pabrėžia, kad bet kokios derinimo priemonės turi būti taikomos itin tikslingai siekiant spręsti realias problemas, su kuriomis vidaus rinkoje susiduria vartotojai; mano, kad tais atvejais, kai tikrai reikia derinti nuostatas, būtų užtikrinamas visiškas jų suderinimas, siekiant Europos Sąjungoje išvengti fragmentiškų vartotojų apsaugos taisyklių, kurių būtų sunku laikytis tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, jog dabartinė padėtis yra tokia, kad MVĮ neskatinamos vykdyti prekybos Europos mastu ir klaidinami vartotojai;

17.   mano, kad reikia labiau stengtis suteikti vartotojams įgūdžių ir priemonių, skirtų didinti jų pasitikėjimą skaitmenine aplinka; pabrėžia, kad asmens duomenys tapo prekybos objektu bei komercinių metodų, pvz. elgesiu pagrįstos komercinės atrankos, sudedamąja dalimi; taigi mano, kad duomenų apsauga ir privatumo nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas vartotojų politikos strategijas; pabrėžia tai, kad duomenimis galima pasinaudoti bet kuriuo momentu ir bet kurioje pasaulio dalyje; pabrėžia, kad svarbu, jog įstatymų leidėjai ir pramonė bei vartotojų organizacijos nedelsiant nustatytų visuotinius duomenų apsaugos standartus;

18.   pabrėžia, kad nauji ir vis dažniau naudojami pardavimo kanalai, pvz., e. prekyba, labai svarbūs stiprinant vidaus rinkos konkurencingumą ir kartu didinant vartojimo mastą; mano, kad finansų, bankų ir draudimo paslaugų rinkos ypač atviros e. prekybai ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti palankesnes tarptautinių e. pirkimų plėtros sąlygas; prašo Komisijos atlikti įvairių priemonių, naudojamų valstybėse narėse vartotojų ir įmonių ginčams spręsti, tyrimus siekiant nustatyti pačias veiksmingiausias ir skatinti jas naudoti; ragina kurti tvirtą vartotojų apsaugos pagrindą, kuris labai svarbus, ypač finansinių paslaugų srityje;

19.   džiaugiasi, kad Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa naudojamasi kaip priemone siekiant geresnio analitinio ir empirinio vartotojų elgsenos supratimo;

20.   mano, kad vartotojų apsauga turėtų būti sudedamoji įmonių gaminių ir teikiamų paslaugų planavimo ir projektavimo procesų dalis ir kad labai svarbu nagrinėti rinkos pokyčius;

21.   ragina imtis priemonių siekiant pagerinti vartotojų ir pramonės dialogą ES lygmeniu, įtraukiant visus vertės grandinės veikėjus; mano, kad tinkamas dialogas, įskaitant mainus gerąja patirtimi, galėtų sumažinti vidaus rinkos problemas; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų politika suinteresuotas šalis dalyvauti konsultacijose dėl politikos kūrimo; teigiamai vertina pastangas, kuriomis siekiama stiprinti vartotojų apsaugą ir sąmoningumą naujesnėse valstybėse narėse; pabrėžia, kaip svarbu nuolat remti ES vartotojų organizacijas, ypač naujesnėse valstybėse narėse;

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad kurti vartotojų kultūrą padeda sistemingas vartotojų informavimas apie jų teises ir šių teisių gynimą; todėl ES ir valstybės narės turėtų daugiau investuoti į vartotojų informacijos ir švietimo kampanijas, per kurias reikiamiems vartotojų segmentams būtų teikiama reikiama informacija; pabrėžia, kad vartotojų švietimas turi būti sudėtinė mokymosi visą gyvenimą dalis, ir rekomenduoja informuoti vartotojus naudojantis naujomis technologijomis (ypač internetu);

23.   mano, kad rengiant vartotojų politiką reikėtų labiau atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų, pagyvenusių žmonių ir tam tikrą negalią turinčių žmonių, poreikius ir kad reikėtų atsižvelgti į demografinę raidą;

24.   pabrėžia, kad rengiant rodiklius ir statistikos duomenis reikia atsižvelgti į lyties, taip pat amžiaus ir tautinius lygmenis, siekiant nustatyti savitas problemas, su kuriomis susiduria skirtingos vartotojų grupės;

Didesnis dėmesys paslaugoms

25.   primena savo rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų; tikisi, kad Komisija šiuo klausimu parengs veiklos programą; ragina Komisiją pranešti, jei ji ketintų imtis kitų iniciatyvų šioje srityje;

26.   pabrėžia, kad svarbu skatinti tarptautinius sandorius siekiant suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo laisvės ir pabrėžia konkurencijos politikos bei švietimo atsakingo vartojimo klausimais vaidmenį siekiant užtikrinti vartotojams geriausias galimybes rinktis kainos, kokybės ir įvairovės požiūriu, ypač pagrindines prekes ir paslaugas, pvz., maistą, būstą, švietimo, sveikatos, energijos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad reikia toliau liberalizuoti rinką, ypač paslaugų rinką, siekiant skatinti konkurenciją, taigi pasiūlyti vartotojams mažesnes kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujovių diegimą finansinių paslaugų rinkoje siekiant gerinti vartotojų galimybes rinktis;

27.   pabrėžia, kad reikia ne tik taikyti deramas ir veiksmingas vartotojų apsaugos priemones, bet ir užtikrinti gerą keitimąsi informacija šia tema, kad vartotojams taptų aišku, kaip pasinaudoti savo teisėmis pagal vidaus rinkos teisės aktus ir kitus teisės aktus, galinčius būti naudingus vartotojams;

28.   mano, kad reikia ypatingo dėmesio siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką; pabrėžia, kad finansiniai, bankininkystės ir draudimo produktai ypač sudėtingi ir kad norint paskatinti piliečius daugiau naudoti šiuos produktus, ypač sprendžiant savo būsimų pensijų klausimus, reikėtų vykdyti saistančią vartotojų informavimo ir konsultavimo politiką ir užtikrinti, kad vartotojai žinotų pasirinkimo galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad vartotojų apsauga negalima pateisinti protekcionizmo; pabrėžia, kad visiškai integruotoje mažmeninėje finansinių paslaugų rinkoje turi veikti rinkos dėsniai;

29.   mano, kad pagrindinė su finansų rinkomis susijusi problema – visų ES teisės aktų perkėlimas ir visiškas jų įgyvendinimas, taip pat geresnis jų suderinimas visose valstybėse narėse; rekomenduoja prieš siūlant papildomas taisykles sugriežtinti vienodą esamų teisės aktų taikymą; turėdamas mintyje naujus teisės aktus ragina Komisiją laikytis geresnio reglamentavimo principų ir siekti, kad vartotojams ir pramonei nekiltų nepagrįstų papildomų sunkumų;

Daugiau galimybių naudotis žalos atlyginimo priemonėmis

30.   džiaugiasi, kad strategijoje daug dėmesio skiriama teisės aktų vykdymui ir žalos atlyginimo priemonėms, nes tai yra svarbūs veiksniai siekiant vartotojų pasitikėjimo; mano, kad svarbiausias veiksnys siekiant užbaigti kurti plataus vartojimo prekių ir paslaugų vidaus rinką – vartotojų pasitikėjimo vidaus rinka užtikrinimas; siūlo ir toliau nagrinėti šiuos klausimus;

31.   mano, kad vartotojų ir ūkio subjektų ginčus pirmiausia reikėtų spręsti neteisminiu būdu, nes taip žalos atlyginimo klausimus būtų galima spręsti greičiau ir ekonomiškiau; siekiant įgyvendinti šį sumanymą reikėtų stiprinti Europos vartotojų centrus ir problemų sprendimo tinklą SOLVIT; primena, kad valstybės narės turi teisę reikalauti, kad ieškinį pateikti ketinanti suinteresuotoji šalis pirmiausia pasitartų su atsakovu, o atsakovas galėtų nutraukti pažeidimą, dėl kurio reiškiamas ieškinys;

32.   primena, kad alternatyvaus ginčų sprendimo sistema iš esmės yra tradicinių, teisės aktais reglamentuotų priemonių alternatyva; taigi ketinimas taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones priklauso nuo to, ar galimos privalomą galią turinčių teisės aktų alternatyvos, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą, lengvai prieinamą ir nediskriminuojančią žalos atlyginimo vartotojams sistemą;

33.   primena, kad atsižvelgiant į elektroninės prekybos augimą, būtina visoje ES taikyti bendrą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, atitinkančią 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijos 98/257/EB dėl principų, taikomų įstaigoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą,(7) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijos 2001/310/EB dėl principų, taikomų neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už šalių susitarimo pagrindu sprendžiamus vartotojų ginčus(8), reikalavimus; būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų parengta ginčų sprendimo internetu procedūra, kaip Parlamentas ne kartą ragino jau nuo 1999 m.;

34.   primena, kad valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą teisių, kylančių iš Bendrijos teisės aktų, įgyvendinimą; joms tenka atsakomybė taip pritaikyti savo nacionalinę proceso teisę, kad minėtosios teisės būtų lengvai įgyvendinamos ir kad jomis galėtų naudotis vartotojai bei ekonominės veiklos vykdytojai; visų pirma, Bendrija neturi kompetencijos nustatyti nacionalinės proceso teisės taisyklių, be to, pagal Sutarties 5 straipsnį reikalaujama, kad Bendrija nesiimtų jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų; taigi, remiantis šiuo straipsniu, reikia kuo labiau atsižvelgti į konkrečius valstybių narių teisinių sistemų ypatumus ir palikti valstybėms narėms laisvę pasirinkti įvairias tapatų poveikį turinčias galimybes;

35.   ragina Komisiją išnagrinėti, kodėl būtų naudinga įsteigti specialią Europos vartotojų ombudsmeno tarptautinėms byloms pareigybę; pažymi, kad daugelis valstybių narių keliuose sektoriuose turi vartotojų ombudsmenus, padedančius vartotojams tvarkyti reikalus su ūkio subjektais; mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip kiekvienoje šalyje taikomas šis metodas;

36.   pažymi, kad kai kuriose, nors ir ne visose valstybėse narėse jau taikomi konkrečių žalos atlyginimo sistemų bruožai – bendri ieškiniai, kolektyviniai ieškiniai, atstovaujamieji ieškiniai, bandomosios bylos ir nepagrįstai gautos naudos išieškojimo vartotojų naudai procedūros; pažymi, kad tarptautiniais atvejais vartotojai šiuo klausimu gali susidurti su skirtingomis teisės nuostatomis;

37.   primena, kad jau 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybis direktyvoje 98/27/EB dėl teismo draudimų ginant vartotojų interesus(9) buvo siekiama ginti kolektyvinius vartotojų interesus; pabrėžia, kad šioje direktyvoje, inter alia, vartotojų organizacijoms suteikiama teisė pradėti procedūras teismo draudimui gauti; prašo Komisijos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kodėl ši direktyva davė arba nedavė geresnių rezultatų kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos srityje;

38.   mano, kad, prieš pradedant svarstyti ES lygmens teisės aktus, reikia išsamiai išnagrinėti esamas problemas, jei jų yra, ir planuojamą naudą vartotojams;

39.   mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse Europos vartotojų teisių gynimo modelio kūrimui kyla konstitucinių kliūčių; be to, mano, kad reikia nuosekliai laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kaip šiuo klausimu surasti reikiamą vartotojų, vartotojų organizacijų ir ūkio subjektų teisių pusiausvyrą;

40.   ragina Komisiją atidžiai svarstyti žalos atlyginimo vartotojams valstybėse narėse klausimą atsižvelgiant į tai, kad bet kokie nauji jos pasiūlymai tuo klausimu turėtų būti pagrįsti atidžiu esamų problemų ir numatomos naudos vartotojams tyrimu, o kalbant apie tarpvalstybinius procesus ir galimas kolektyvinio žalos atlyginimo sistemas, turėtų būti atlikti išsamūs moksliniai tyrimai ir surinkta informaciją apie patirtį visame pasaulyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į abejones, susijusias su JAV modelio kraštutinumais ir trūkumais ir aiškiai sprendžiant tinkamo teisinio pagrindo tokiai priemonei ES lygmeniu klausimą; prašo Komisijos tada atitinkamai pateikti aiškų sprendimą Europos lygiu, suteikiant visiems vartotojams prieigą prie kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų sprendžiant tarptautinius ieškinius.

41.   prašo Komisijos dėl šių tyrimų įvertinimo konsultuotis su Parlamentu ir valstybėmis narėmis;

o
o   o

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0421. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0383. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0367. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0287. (5) OL L 11, 2002 1 15, p. 4. (6) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (OL L 218, 2008 8 13, p. 82), 52 konstatuojamoji dalis. (7) OL L 115, 1998 4 17, p. 31. (8) OL L 109, 2001 4 19, p. 56. (9) OL L 166, 1998 6 11, p. 51.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo ES (Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimas į nacionalinę teisę) (2007/2202(INI))

P6_TA(2008)0212 A6-0159/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija" (COM(2005)0224),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo (COM(2006)0643),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. liepos mėn. ataskaitą "Nediskriminavimo teisės raida Europoje. 25 ES valstybių narių palyginimas",

–   atsižvelgdamas į nacionalines nediskriminavimo teisės aktų įgyvendinimo ataskaitas ir į temines ataskaitas, parengtas nediskriminavimo teisės ekspertų tinklo, kurį Komisija įsteigė, siekdama paramos savo veiklai ir norėdama gauti nepriklausomos informacijos ir konsultacijų, susijusių su aktualiais pokyčiais valstybėse narėse,

–   atsižvelgdamas į JT tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolą Nr. 12,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio mėn. Komisijos specialųjį Eurobarometro tyrimą dėl diskriminacijos Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių metais, o 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0159/2008),

A.   kadangi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie valstybėms narėms yra bendri, ir svarbu, kad būtų ne tik skelbiami politiniai pareiškimai dėl kovos su diskriminacija, bet ir laipsniškai rengiami, taip pat visiškai ir teisingai įgyvendinami teisės aktai ir politikos priemonės, ypač direktyvos, pagal kurias draudžiama diskriminuoti, ir projektai, kuriais skatinama lygybė,

B.   kadangi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje taip pat numatyta, kad Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o pagal EB sutarties 13 straipsnį lygybės ir nediskriminavimo skatinimui turėtų būti teikiama pirmenybė rengiant Europos Sąjungos teisės aktus ir politikos priemones,

C.   kadangi užimtumas yra viena iš pagrindinių socialinės integracijos sąlygų, tačiau nedarbo lygis, būdingas daugelio grupių asmenims (visų pirma moterims, migrantams, neįgaliesiems, etninėms mažumoms, vyresnio amžiaus asmenims, jaunimui ir pavienių ar nepripažintų įgūdžių turintiems asmenims), vis dar yra nepriimtinai aukštas; kadangi daugialypę diskriminaciją patiriančių asmenų nedarbo lygis dar aukštesnis,

D.   kadangi šiuo metu Bendrijos teisė nereglamentuoja diskriminacijos daugelyje sričių, priskiriamų Bendrijos kompetencijai; kadangi apsaugos lygis, kurį užtikrina Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB, skiriasi ir todėl ne visada apsaugoma nuo diskriminacijos, turinčios įtakos užimtumui,

E.   kadangi išsamioje Komisijos apžvalgoje "Nediskriminavimo teisės raida Europoje" patvirtinama, kad valstybėse narėse taikomi įvairiausi teisės aktai, pagal kuriuos skirtingais būdais saugoma nuo diskriminacijos ir kuriuos įgyvendinant dažnai trūksta bendros metodikos, todėl trūksta darnos įgyvendinant direktyvas ir susidarė padėtis, kai žmonės nepakankamai žino savo teises,

F.   kadangi nenuosekliai taikant nediskriminavimo politikos priemones valstybėse narėse randasi spragų, susijusių su praktiniu Bendrijos direktyvų, pagal kurias draudžiama diskriminacija, įgyvendinimu, o šias spragas rodo tokios ataskaitos, kaip Europos ekspertų grupės kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos klausimais ataskaita "Kova su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos darbe. Penkiolikos valstybių narių teisės aktai",

G.   kadangi 2007 m. gruodžio 5 d. savo rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos lygių galimybių visiems metais (2007 m.)(3), Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją pagal atitinkamą savo kompetenciją ir toliau įtraukti neįgalumo aspektus į visas atitinkamas politikos priemones, taip pat daryti tai aktyviau,

H.   kadangi, atsižvelgdama į tai, Komisija teisingai pradėjo procedūras prieš kelias valstybes nares ir prireikus turi ir toliau tai daryti,

1.   ragina valstybes nares rengiant savo teisės aktus tinkamai atsižvelgti į įvairius diskriminacijos pagrindus, nurodytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje;

2.   primena, kad Direktyvose 2000/43/EB ir 2000/78/EB numatyti būtiniausi reikalavimai ir šios direktyvos turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų rengiama išsamesnė Bendrijos kovos su diskriminacija politika;

3.   reiškia susirūpinimą dėl trūkumų, susijusių su Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu tam tikrose valstybėse narėse, taip pat dėl to, kad ES piliečiams trūksta informacijos apie galimas teisių gynimo priemones diskriminavimo atvejais;

4.   apgailestauja, kad pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB nereglamentuojamas diskriminavimas dėl fizinių savybių (pvz., ūgio ar odos spalvos), visų pirma diskriminavimas, susijęs su įdarbinimo galimybėmis, kai minėtosios fizinės savybės nėra tiesiogiai susijusios su įgūdžiais, būtinais norint atlikti tam tikrą darbą;

5.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB nuostatos būtų visiškai, teisingai ir veiksmingai perkeltos į nacionalinę teisę ir būtų tinkamai įgyvendintos, taip pat užtikrinti, kad laikantis direktyvų nuostatų bet kokios išimtys būtų objektyviai pagrįstos;

6.   ragina kompetentingas ES, valstybių narių ir vietos lygmens institucijas geriau koordinuoti įgyvendinimo veiksmus; ragina kovojant su diskriminacija laikytis vienodo požiūrio, kuris tuo pat metu apimtų visas diskriminavimo priežastis ir pagal kurį į visas jas būtų atsižvelgiama;

7.   pabrėžia, kad valdžios institucijos, vykdydamos politiką, teikdamos paslaugas ir veikdamos užimtumo srityje, turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užkertant kelią diskriminacijai;

8.   ragina Komisiją įsipareigoti išsamiai įvertinti, kaip įgyvendinamos Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB, taip pat paskelbti aiškinamąsias jų įgyvendinimo gaires, siekiant, kad valstybės narės visiškai ir teisingai įgyvendintų direktyvas; ragina Komisiją visų pirma įvertinti, kaip valstybės narės aiškino 6 ir 8 straipsniuose numatytas išimtis, perkeldamos Direktyvą 2000/78/EB į nacionalinę teisę; primena, kad norint įgyvendinti abi direktyvas reikia įvairių priemonių ir strateginių planų, įskaitant priemones ir strateginius planus atitikties, aktyvaus dalyvavimo, vykdymo užtikrinimo ir veiksmingo keitimosi pažangiąja patirtimi srityse;

9.   ragina, kad sankcijos, taikytinos pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB į nacionalinę teisę, būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

10.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkeliamos į nacionalinę teisę ir kaip laikomasi perkeliant direktyvas priimtų teisės aktų; taip pat ragina Komisiją, taikant pažeidimo ir įsipareigojimų nesilaikymo procedūras, ir toliau daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, t. y. kuo greičiau visiškai perkeltų minėtąsias direktyvas į nacionalinę teisę; mano, kad atsakingas Parlamento komitetas turėtų dalyvauti nuolat stebint, kaip valstybės narės laikosi minėtosiose direktyvose numatytų įsipareigojimų;

11.   primena Komisijai, kad pagal Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnį išimtys leidžiamos tik tada, kai objektyviai vertinant tai iš tiesų būtina siekiant tinkamai vykdyti profesinę veiklą; ragina Komisiją siaurai aiškinti to straipsnio nuostatas ir Teisingumo Teismui pateikti ieškinį prieš valstybes nares, jei jos savo nacionalinėje teisėje leistų vartoti pernelyg plačią apibrėžtį;

12.   prašo taikant atvirą koordinavimo metodą kasmet vertinti, kaip teisės aktai įgyvendinami valstybėse narėse, ir šių teisės aktų įgyvendinimą kas penkerius metus išsamiai tikrinti pagal Socialinę darbotvarkę; mano, kad atliekant šį kasmetinį vertinimą turėtų dalyvauti nediskriminavimo klausimus sprendžiančios nepriklausomos organizacijos, įskaitant Komisijos teisės ekspertų tinklą, ir potencialias diskriminavimo aukas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos (NVO); taip pat mano, kad turėtų būti imamasi konkrečių priemonių siekiant didinti NVO pajėgumą teikti informaciją nukentėjusiems asmenims, juos remti ir dalykiškai prisidėti prie metinio vertinimo;

13.   mano, kad, Direktyvoje 2000/78/EB nenumačius nuostatos, pagal kurią reikėtų nustatyti plačią negalios apibrėžtį, tam tikrų kategorijų neįgaliesiems neužtikrinama toje direktyvoje numatyta teisinė apsauga; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai susitarti dėl šių plačių negalios apibrėžčių, kurios galėtų būti grindžiamos Neįgaliųjų teisių konvencija, siekiant, kad būtų lengviau suderinti nediskriminavimo teisės aktus;

14.   mano, kad, nenustačius ieškinių dėl diskriminavimo pateikimo termino, tam tikrose valstybėse narėse nustatyti labai trumpi terminai, o tai gali būti kliūtis nukentėjusiems asmenims pareikšti ieškinį;

15.   mano, kad, Direktyvoje 2000/78/EB numačius su šeimine padėtimi susijusių išimčių, apribota toje direktyvoje įtvirtinta apsauga nuo diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos;

16.   primygtinai ragina valstybes nares veiksmingiau skatinti taikyti ES piliečių teises pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB; be to, ragina Komisiją, valstybes nares, profesines sąjungas, darbdavius, taip pat vyriausybinius ir nevyriausybinius suinteresuotuosius subjektus dėti visas pastangas siekiant didinti tose direktyvose numatytų teisių supratimą ir užtikrinti, kad diskriminavimo aukos, norėdamos veiksmingai įgyvendinti jose numatytas savo teises, galėtų pasinaudoti įvairia gynėjų parama; pažymi, kad aukoms dažnai tenka našta, susijusi su tariamai atsakingojo už diskriminavimą kaltinimu, be to, jos dažnai negauna jokių valdžios institucijų paramos ir neturi galimybės gauti teisinės pagalbos; ragina valstybes nares suteikti įgaliojimų susijusioms nepriklausomoms įstaigoms, kurios teikia veiksmingą pagalbą diskriminavimo aukoms;

17.   yra susirūpinęs dėl to, kad piliečiai mažai žino apie valstybių narių nediskriminavimo teisės aktus, ir ragina Komisiją, valstybes nares, profesines sąjungas ir darbdavius labiau stengtis šias žinias pagerinti; primena, kad pagal direktyvas valstybės narės įpareigojamos visomis tinkamomis priemonėmis skleisti visuomenei informaciją apie aktualias direktyvų nuostatas;

18.   rekomenduoja valstybėms narėms atlikti nepriklausomus tyrimus, kurių metu būtų įvertintos kovos su diskriminacija priemonės (prevencinės ir žalos atlyginimo priemonės) ir apsaugos nuo persekiojimo veiksmingumas, taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojamos valstybinės ir nevalstybinės diskriminavimo prevencijoje dalyvaujančios ir paramą diskriminavimo aukoms teikiančios įstaigos; taip pat rekomenduoja, kad Komisija į nuolatinę stebėjimo veiklą įtrauktų tarpusavio vertinimą;

19.   rekomenduoja valstybėms narėms tinkamai finansuoti lygybę skatinančias nepriklausomas įstaigas ir suteikti joms įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai ir nepriklausomai atlikti savo vaidmenį, įskaitant patikimų žinių apie visų rūšių diskriminaciją teikimą, taip pat tinkamos paramos teikimą diskriminavimo aukoms; ragina valstybes nares užtikrinti, kad minėtųjų įstaigų kompetencijos sritis apimtų visų rūšių diskriminaciją; taip pat ragina Komisiją nustatyti normas, kuriomis vadovaujantis būtų stebimas ir užtikrinamas šių įstaigų veiksmingumas ir nepriklausomumas;

20.   rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai finansuoti NVO, kurios atstovauja diskriminuojamoms grupėms, padeda informuoti piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminavimo klausimais, taip pat suteikti tokioms organizacijoms įgaliojimų;

21.   ragina valstybes nares bendradarbiaujant su susijusiais socialiniais partneriais stebėti, ar tinkamai įgyvendinami Bendrijos teisės aktai;

22.   pabrėžia, kad bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, jog diskriminavimo aukoms būtų automatiškai teikiama parama teismo proceso metu, jei reikia, skiriant valstybės finansavimą pagal teisinės pagalbos sistemas;

23.   ragina Komisiją praktiškai ir veiksmingai remti valstybių narių priimamas priemones, vykdomas pagal programą "Progress" programą ir finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, siekiant remti lygių galimybių skatinimo ir diskriminacijos naikinimo programas;

24.   rekomenduoja, kad siekdamos užtikrinti veiksmingesnę apsaugą valstybės narės suteiktų įgaliojimų asociacijoms, organizacijoms ir kitiems teisės subjektams, kurie galėtų dalyvauti teismo procese – nukentėjusių asmenų vardu, juos remiant ar kitaip;

25.   ragina valstybių narių vyriausybes vykdant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką užtikrinti vienodą statusą ir galimybes, ypač šalinti dideles kliūtis, kurių dėl diskriminacijos kyla įdarbinant;

26.   rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad asociacijos, organizacijos ir kiti teisės subjektai galėtų dalyvauti teismo procese vieno ar daugiau ieškovų vardu, norint užtikrinti direktyvų vykdymą;

27.   ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES pagrindinių teisių agentūra ir Komisija reguliariai rinkti, kaupti ir skelbti išsamius, tikslius, palyginamus, patikimus ir atskirus statistikos duomenis apie diskriminaciją, taip pat skelbti šiuos duomenis taip, kad juos lengvai suprastų visuomenė ir kad jie leistų veiksmingiau keistis pažangiąja patirtimi; pabrėžia, kad norint atlikti šią užduotį reikės turėti pakankamai lėšų; taip pat pabrėžia, kad svarbu ieškoti būdų, kaip rinkti duomenis apie diskriminaciją laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;

28.   ragina parengti integruotus nacionalinius veiksmų planus, skirtus kovai su visų rūšių diskriminacija;

29.   teigiamai vertina Komisijos susidomėjimą duomenų apie lygybę rinkimu ir Europos vadovo, kuriame būtų pateikiami šie duomenys, leidimu; prašo Komisijos atidžiai apsvarstyti įvairius su duomenų rinkimu susijusius teisinius klausimus ir kriterijus, taip pat pateikti pasiūlymų, kurie leistų geriau registruoti diskriminavimo atvejus, ir apsvarstyti galimybę nustatyti bendrus duomenų rinkimo standartus; rekomenduoja Komisijai toliau rengti teisėjų, teisininkų, taip pat profesinių sąjungų ir NVO atstovų teisinį mokymą, siekiant padidinti ilgalaikį direktyvų poveikį; be to, rekomenduoja Komisijai vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir analizuoti teisės aktų, kuriais direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, poveikį;

30.   džiaugiasi Komisijos susidomėjimu daugialype diskriminacija, taip pat tuo, kad Komisija šiuo klausimu pradėjo rengti tyrimą; ragina Komisiją pasirinkti suderintą ir plačią daugialypės diskriminacijos apibrėžtį, taip pat analizuoti ir teikti duomenis apie daugialypę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus; ragina Komisiją į visus būsimus pagal EB sutarties 13 straipsnį priimamus teisės aktus įtraukti nuostatas, kurios būtų konkrečiai skirtos kovoti su daugialype diskriminacija ir kurias būtų galima taikyti diskriminacijai dėl vienos ar daugiau priežasčių;

31.   pabrėžia, kad svarbu, jog su diskriminacija kovojančios grupės palaikytų ryšius Europos, valstybių, regionų ir vietos lygmenimis;

32.   ragina valstybes nares peržiūrėti savo nacionalinės teisės aktus ir apsvarstyti galimybę panaikinti tuos aktus, kurie neatitinka EB sutarties 13 straipsnio nuostatų;

33.   mano, kad Direktyva 2000/43/EB yra pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti kuriama išsami kovos su diskriminacija sistema, numatant priemones, susijusias su diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės draudimu; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į nustatytus aspektus, dėl kurių kyla problemų, ir į valstybių narių patiriamus sunkumus, susijusius su veiksmingu šios direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimu;

34.   pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti visai ES bendrą pozityviosios diskriminacijos apibrėžtį arba bent jau stengtis, jog dėl tokios apibrėžties būtų susitarta, nes tai išsklaidytų tam tikrose valstybėse narėse egzistuojančius mitus apie pozityviosios diskriminacijos reikšmę ir taikymą, ypač žinant, kad taikant pozityviąją diskriminaciją tam tikrose valstybėse narėse labai sėkmingai kovojama su diskriminacija ir užtikrinama lygybė;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija gali dabar ketinti pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų siekiama drausti diskriminaciją tik dėl kai kurių, o ne dėl visų rūšių priežasčių, susijusią su galimybe gauti prekių ir paslaugų; primena Komisijai jos įsipareigojimą pateikti išsamią direktyvą, kurioje būtų reglamentuojami klausimai, susiję su negalia, amžiumi, religija ar įsitikinimais ir lytine orientacija, kad būtų visiškai baigtas kovos su diskriminacija teisės aktų rinkinys pagal ES sutarties 13 straipsnį, kaip numatyta Komisijos 2008 m. darbo programoje; primena, kad politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriais pageidautina, jog būtų panaikinta hierarchija, susijusi su skirtinga apsauga nuo diskriminacijos dėl skirtingų priežasčių; yra tvirtai įsitikinęs, kad nėra prasmės drausti diskriminuoti vienoje srityje ir tuo pat metu leisti diskriminuoti kitoje;

36.   susidomėjęs laukia, kada bus parengta Bendrijoje taikoma negalios apibrėžtis, pagal kurią visos Europos Sąjungos neįgalieji galėtų naudotis vienodomis teisėmis, būdami bet kurioje Europos Sąjungos vietoje;

37.   mano, kad, nesvarbu, kokia direktyva, skirta kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, bus siūloma, pagal ją turės būti draudžiama visa rūšių diskriminacija, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, visose pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB reglamentuojamose srityse, susijusiąją diskriminaciją, taip pat diskriminaciją, susijusią su tariamu priklausymu saugomai asmenų grupei, ir priekabiavimą; mano, kad nurodymas diskriminuoti tam tikrus asmenis turėtų būti laikomas diskriminacija; taip pat mano, kad tam tikros rūšies diskriminacija turėtų būti laikomas nepagrįstas atsisakymas susitarti protingomis sąlygomis; mano, kad direktyvose turėtų būti aiškiai nurodyta, jog nėra jokios hierarchijos, susijusios su įvairiomis diskriminacijos rūšimis, ir su visų rūšių diskriminacija turi būti taip pat griežtai kovojama; primygtinai ragina visuose naujuose siūlomuose teisės aktuose deramai atsižvelgti į visus įvairių diskriminacijos priežasčių ypatumus;

38.   yra tvirtai įsitikinęs, kad naujojo pasiūlymo dėl direktyvos, skirtos kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, taikymo sritis turi būti plati ir apimti visas Bendrijos kompetencijai priskiriamas sritis, švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, socialinę apsaugą, įskaitant socialinį saugumą, aprūpinimą būstu ir sveikatos apsaugą, diskriminuojamų grupių vaizdavimą žiniasklaidoje ir reklamoje, fizines neįgaliųjų galimybes gauti informaciją, telekomunikacijų ir elektroninių ryšių paslaugas, naudotis įvairių rūšių transportu ir patekti į viešąsias vietas, socialines lengvatas ir galimybę gauti visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų, taip pat tiekti tokias prekes ir teikti tokias paslaugas; be to, mano, kad pagal naująją direktyvą taip pat turėtų būti pakoreguota 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(4) taikymo sritis, siekiant jog ji atitiktų apsaugą nuo diskriminacijos, kurią patiria kitos asmenų grupės;

39.   yra tvirtai įsitikinęs, kad kovojant su diskriminacija reikia laikytis visapusiškos supratimo didinimo koncepcijos, kuri būtų pradedama taikyti dar mokyklų programose;

40.   ragina Komisiją ištirti, kaip į 13 straipsniu grindžiamus būsimus teisės aktus įtraukti naujas nuostatas, pagal kurias būtų skatinama įgyvendinti nediskriminavimo ir lygybės principus ir kurios nepriklausytų nuo konkrečių nukentėjusių asmenų skundų; mano, kad atliekant minėtąjį tyrimą turėtų būti apsvarstyta, kaip pagal būsimus teisės aktus nustatyti pareigą taikyti pozityviąją diskriminaciją ir (arba) aktyviai skatinti lygybę, taip pat susieti nediskriminavimo ir lygybės užtikrinimo įpareigojimus su valstybių narių viešųjų pirkimų politika;

41.   mano, kad skirtingų sąlygų taikymas dėl tautybės ar kalbos, jei tai objektyviai ir tinkamai nepagrindžiama teisėtu tikslu ir nepasiekiama tinkamomis ir reikalingomis priemonėmis, gali būti Direktyvos 2000/43/EB neatitinkanti netiesioginė diskriminacija dėl rasės ar etninės priklausomybės;

42.   mano, kad turi būti laikomasi pozicijos, jog diskriminacija taip pat pažeidžia keturias pagrindines laisves, ypač asmenų judėjimo laisvę, ir dėl šios priežasties trukdo veikti vidaus rinkai; ragina Komisiją skatinti valstybes nares peržiūrėti savo pereinamojo laikotarpio nuostatas, reglamentuojančias galimybę patekti į jų darbo rinką, siekiant panaikinti su šiuo aspektu susijusį Europos piliečių skirstymą;

43.   mano, kad mažumų bendruomenėms, visų pirma romų bendruomenei, reikia suteikti specialią socialinę apsaugą, nes po paskutinės Europos Sąjungos plėtros dar labiau padidėjo problemos, susijusios su tokių bendruomenių išnaudojimu, diskriminacija ir atskirtimi švietimo, sveikatos apsaugos, aprūpinimo būstu, užimtumo ir moterų teisių srityse;

44.   rekomenduoja, kalbant apie romų vaikų ir nepalankioje padėtyje esančių vaikų, kurie nepagrįstai laikomi neįgaliais, galimybę gauti kokybiškas švietimo paslaugas, skirti ypatingą dėmesį kovai su visų rūšių diskriminacija, patiriama švietimo srityje;

45.   pabrėžia, kad teisės aktai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai žino savo teises ir gali lengvai kreiptis į teismą; taigi mano, kad pagal naująjį pasiūlymą dėl direktyvos, skirtos kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, taip pat turi būti sprendžiami teisių gynimo priemonių ir vykdymo užtikrinimo klausimai; be to, rekomenduoja, kad valstybės narės įsteigtų vieną ar daugiau nepriklausomų ir veiksmingų įstaigų, kurios skatintų taikyti vienodas sąlygas ir kovotų su įvairių rūšių diskriminacija pagal 13 straipsnį, taip pat, kad tokių įstaigų kompetencijai būtų priskirta visų rūšių diskriminacija ir visos sritys, kuriose taikoma Direktyva 76/207/EEB; mano, kad šių įstaigų kompetencija turėtų apimti nepriklausomos pagalbos teikimą nuo diskriminavimo nukentėjusiems asmenims, siekiant sudaryti jiems sąlygas skųstis dėl diskriminavimo, taip pat nepriklausomų tyrimų, kaip taikomi nediskriminavimo teisės aktai, vykdymą ir rekomendacijų visais su diskriminacija susijusiais klausimais teikimą;

46.   ragina visuose būsimuose teisės aktuose, kurie bus grindžiami EB sutarties 13 straipsniu, numatyti įpareigojimą rengiant tokius teisės aktus, juos perkeliant į nacionalinę teisę ir stebint, kaip jie įgyvendinami, konsultuotis su NVO, nepriklausomomis specializuotomis lygybės užtikrinimo įstaigomis ir atstovaujamosiomis nacionalinėmis organizacijomis, taip pat įtraukti šias organizacijas į minėtuosius procesus;

47.   mano, kad pagal naująją direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigotos integruoti lygybės aspektą į visus direktyvoje reglamentuojamų sričių planus, politiką ir programų kūrimą, o paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti lygybę organizuotai ir sistemingai, prisitaikyti ir sudaryti specialias sąlygas, jog nelygybę patiriantys asmenys, priklausantys mažumoms, galėtų gauti teikiamas paslaugas ir jomis naudotis;

48.   susirūpinęs pažymi, kad, nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 pasirašė devyniolika valstybių narių, tik penkios iš jų šį protokolą ratifikavo;

49.   ragina tęsti Neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant jos fakultatyvinį protokolą, pasirašymo, sudarymo ir ratifikavimo procesą ir primena, kad Bendrijai ratifikavus šią konvenciją visi siūlomi Bendrijos nediskriminavimo teisės aktai turi visiškai atitikti jos reikalavimus; primena Tarybai apie raginimą Komisijai, paskelbtą per 2007 m. birželio mėn. įvykusią neoficialią ministrų konferenciją negalios klausimais, parengti Europos strategiją, kuri padėtų veiksmingai įgyvendinti minėtąją konvenciją; ragina Komisiją rengiant minėtąją strategiją įvertinti, ar reikia iš dalies pakeisti antrinius Bendrijos teisės aktus arba pakoreguoti susijusias politikos priemones;

50.   pabrėžia, kad, kai įsigalios Lisabonos sutartis, svarbu horizontaliai įgyvendinti ir integruoti joje numatytą nediskriminavimo sąlygą, pagal kurią Europos Sąjunga įpareigojama siekti kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus;

51.   ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti lygių galimybių ir nediskriminavimo aspektus į Lisabonos ekonomikos augimo ir užimtumo strategiją, atviro koordinavimo metodo, taikomo socialinės įtraukties srityje, gaires, taip pat į nacionalines reformų programas ir taisykles, reglamentuojančias struktūrinius fondus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires, ypač užimtumo gaires, siekiant per kitą Lisabonos strategijos ciklą užtikrinti ir pagerinti socialinio aspekto integravimą ir pastebimumą; pabrėžia, kad siekiant veiksmingos lygybės ir nediskriminavimo politikos ji turi būti tvirtai susieta su socialine politika, o svarbų vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai;

52.   ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti visą darbo sutartimis grindžiamą diskriminaciją, visiems darbuotojams užtikrinant vienodas sąlygas, sveikatos apsaugą ir saugą, taikant nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, užtikrinant asociacijų ir atstovavimo laisvę, apsaugą nuo nesąžiningo atleidimo, taip pat sudarant sąlygas kolektyvinėms deryboms ir kolektyviniams ieškiniams; pabrėžia, kokios svarbios galimybės mokytis, nuolatinė įgytų teisių apsauga, apimanti švietimo ir mokymo laikotarpius, geresnės globos ir (arba) priežiūros galimybės, svarbiausių socialinių teisių, pvz., teisės į pensiją, teisės į mokymą ir teisės gauti nedarbo išmoką, išsaugojimas, keičiantis profesinei padėčiai, nutraukiant vieną darbo sutartį ir sudarant kitą, taip pat nustojus dirbti pagal darbo sutartį ir pradedant dirbti savarankiškai;

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL C 308, 2007 12 19, p. 1. (4) OL L 39, 1976 2 14, p. 40.

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (2008/2009(INI))

P6_TA(2008)0213 A6-0163/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Integruota jūrų politika Europos Sąjungai" (COM(2007)0575 - SEC(2007)1283),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados" (COM(2007)0574),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl bendros trišalės deklaracijos, kuria įsteigiama "Europos jūros diena" (SEC(2007)1631) ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą "Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos. Europos vandenynų ir jūrų vizija" (COM(2006)0275) ir Parlamento 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės pateiktas išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos veiksmų plano (2007–2009 m.) dėl Europos energetikos politikos patvirtinimo Europos Vadovų Taryboje, pateiktas po 2007 m. kovo 8–9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus"(COM(2008)0030),

–   atsižvelgdamas į vieno bendro akto, apimančio ir pritaikančio nuo 1919 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtas darbo jūroje konvencijas – 2006 m. vasario 23 d. Tarptautinės darbo organizacijos priimtos 2006 m. Darbo jūroje konvencijos – nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6-0163/2008),

A.   kadangi vandenynai ir jūros ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu Europos Sąjungai yra labai svarbūs; kadangi Europos Sąjungos pakrančių regionų ir atokiausių regionų pakrantės, kurioje gyvena trečdalis Europos gyventojų, ilgis yra 320 000 km,,

B.   kadangi jūrų pramonės ir paslaugų sektoriaus bei visų pakrančių zonų įnašas į Europos Sąjungos BVP sudaro 40 proc.;

C.   kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. iššūkis visų sričių politikai; kadangi dėl klimato kaitos vykstantis jūros vandens lygio kilimas kelia pavojų pakrančių regionams, gali būti didelio masto ir sukelti sunkių padarinių gyventojams,

D.   kadangi Europos Sąjungos pajūrio regionai, ypač atokiausi regionai, atlieka svarbų vaidmenį apsisaugant nuo nusikalstamų veiksmų, pvz., nelegalios imigracijos, terorizmo ir kontrabandos, tačiau jiems gresia ypatingos ekologinės katastrofos,

E.   kadangi praėjusiais metais Bendrijai priklausančių žvejybinių, prekybinių ir keleivinių laivų baudžiamieji užpuolimai tarptautiniuose vandenyse prie Afrikos krantų padažnėjo, o tai kelia didelį pavojų įgulos narių gyvybei bei turi stiprų neigiamą poveikį tarptautinei prekybai,

1.   džiaugiasi, kad Komisija patvirtino pirmiau minėtus komunikatus ir veiksmų planą, pateiktą minėtame tarnybų darbo dokumente;

2.   pritaria savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijai ir džiaugiasi, kad Komisija bent jau iš dalies atsižvelgė į daugumą Parlamento prašymų;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pakrančių ir atokiausių regionų padėties – juos supa jūra – ES atsiveria unikalių galimybių, susijusių su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais, aplinka, biologine įvairove, ir kad vykdant būsimą integruotą jūrų politiką reikia pasinaudoti šiomis galimybėmis; be to, atokiausi regionai yra puiki ES ir pasaulinio lygmens susisiekimo bazė transporto ir saugumo aspektais;

4.   ryžtingai remia Komisijos ketinimą geriau išnaudoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos tarp ES valstybių narių galimybes ir ją greitai integruoti į vidaus rinką ir teigiamai vertina Komisijos ketinimą greičiau pateikti pasiūlymus dėl bendros jūrų transporto erdvės bei išsamios 2008–2018 m. jūrų transporto strategijos;

5.   ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kaimyninėmis šalimis, kad būtų tinkamai naudojamos TEN-T ir kitos Europos finansavimo priemonės (pvz., Marco Polo) siekiant įgyvendinti jūrų greitkelių ir trumpųjų nuotolių jūrų transporto tinklų projektus;

6.   pritaria Komisijos ketinimui gerinti Europos agentūrų, atsakingų už jūrų priežiūrą, veiklos koordinavimą, ypač pabrėžiant neteisėtos veiklos (prekybos žmonėmis ir narkotikų gabenimo, nelegalios imigracijos ir teroristų keliamos grėsmės) prevenciją ir ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams vandenims;

7.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos jūrų priežiūros tinklą ir skatinti geresnį valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą; ragina Komisiją pateikti galimybių įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą tyrimo rezultatus – šį tyrimą reikėjo paskelbti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai dar iki 2006 m. pabaigos;

8.   mano, kad jūrų sektorių grupės – ypač gera priemonė integruotai jūrų politikai įgyvendinti; ragina Komisiją greitai pradėti Europos jūrų sektorių grupių tinklo projektą;

9.   remia pasiūlymą kasmet gegužės 20 d. švęsti "Europos jūros dieną"; mano, kad tokia šventine diena turėtų būti naudojamasi norint pabrėžti jūrų politikos svarbą ne tik susijusiems profesiniams sluoksniams, bet ir įtraukti paprastus piliečius, mokyklas, universitetus ir nevyriausybines organizacijas; primena Komisijai pasiūlymą suteikti premiją pavyzdiniams pajūrio regionams – taip būtų skatinama taikyti pažangiąją patirtį;

10.   vis dėlto mano, kad iš esmės veiksmų plane numatyta per mažai konkrečių priemonių ir skatina Komisiją ateityje ambicingiau taikyti priemones, jai patikėtas pagal Sutartis;

11.   apgailestauja, kad veiksmų plane klimato kaitos keliami iššūkiai nagrinėjami tik neįpareigojant; patvirtina savo požiūrį, kad Europos jūrų politika turėtų spręsti uždavinį, kaip pasiruošti klimato kaitos padariniams ir skubiai patvirtinti reikiamas prisitaikymo, ypač prie kylančio jūros vandens lygio tirpstant ledynams ir padidėjusio potvynių pavojaus uostuose bei pakrančių regionuose, priemones, ir sprendžiant šį klausimą reikalauja didesnio visų susijusių politikos sričių, ypač mokslinių tyrimų politikos, įnašo;

12.   primena, kad tirpstant ledynams ne tik kyla jūros lygis, bet ir daroma neatitaisoma žala žmonėms, gyvūnams ir augalams, todėl teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti Arkties iniciatyvą ir ragina mokslo bendruomenę ir sprendimus priimančius asmenis toliau tirti galimybes apsaugoti poliarinio ledo dangą;

13.   teigia, kad norint patikimai administruoti jūras reikia patikimai administruoti pakrančių vietoves ir kad rengiant statybos ES pakrantėse projektus kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į klimato kaitos padarinius ir atitinkamą jūros lygio kilimą, smėlio eroziją, dažnesnes ir intensyvesnes audras;

14.   remia 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį sumažinti per pusę ir patvirtina savo raginimą, kad jūrų politikos įnašas būtų pagrindinis mažinant šių išlakų kiekį, pvz., būtina įdiegti prekybos taršos leidimais sistemą laivuose ir didinti pastangas mokslinių tyrimų srityje siekiant jūras naudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį ir sukurti naujas, švaresnes laivų variklių technologijas; mano, kad jeigu Europa pirmautų sprendžiant klimato kaitos klausimus, tai galėtų padėti stiprinti ir plėtoti jos vaidmenį aplinkosaugos technologijų ir mokslinių tyrimų srityse;

15.   primygtinai ragina Komisiją ambicingiau kovoti su tarša sieros bei azoto oksidų junginiais ir kietomis medžiagomis iš laivų; šiuo klausimu primena, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Tarptautine jūrų organizacija (TJO), ir ypač savo raginimą:

16.   džiaugiasi dėl priimtų priemonių dėl kai kurių laivų atliekamo nekontroliuojamo teršalų išliejimo palydovinio stebėjimo; tačiau prašo teisės aktais įvesti privalomą nepažeidžiamų (ir patentuotų) priemonių naudojimą laivuose, kurios, pagal juodųjų dėžių modelį, trumpais intervalais registruotų į talpas ir triumus patenkančių ar iš jų ištekančių skysčių lygius ir pobūdį; mano, kad šių įrašų nagrinėjimas galėtų leisti sužinoti, ar įvyko nekontroliuojamų ir neteisėtų naftos atliekų teršalų išliejimų;

17.   primena raginimą valstybėms narėms ir Komisijai, atsižvelgiant į tai, kad daugelio miestų ir regionų, kuriuose yra uostų, oras labai teršiamas, suteikti kur kas geresnes paskatas tiekti laivams elektros energiją iš antžeminių šaltinių; todėl ragina pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų iš dalies keičiama 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(2); remiantis šiuo pasiūlymu valstybės narės, pagal tos direktyvos 14 straipsnį gavusios mokesčių lengvatą laivų kurui, privalėtų taikyti tokią pat mokesčių lengvatą antžeminei elektros energijai; nurodo, kad vienodas mokestinis elektros energijos ir laivų kuro statusas būtų didelė paskata uostams ir laivų savininkams padėti mažinti oro taršą uostamiesčiuose investuojant į elektros energijos tiekimą laivams uoste;

18.   pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad didelę bendros jūrų taršos dalį sudaro tarša iš sausumos ir kad Komisija iki šiol nieko nesiėmė šiuo klausimu; todėl kartoja savo raginimą Komisijai pateikti veiksmų planą šiai taršai mažinti ir pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms nedelsiant imti taikyti visus susijusius teisės aktus, pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvą(3); pabrėžia, kad Vandens pagrindų direktyvai įgyvendinti taip pat būtinas veiksmų planas, skirtas Šiaurės ir Baltijos jūrų dugne nuo praeityje vykusių karų likusių senų sprogstamųjų medžiagų vietai nustatyti ir joms šalinti;

19.   ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pradėti įgyvendinti nuskendusių laivų ir povandeninių archeologinių teritorijų stebėjimo ir jų vietų žymėjimo planą (jos yra Bendrijos istorinio ir kultūros paveldo dalis) taip sudarant geresnes galimybes apie šias vietas sužinoti daugiau ir jas tirti, padedant užkirsti kelią šio turto grobstymui ir sudarant galimybes jį deramai išsaugoti;

20.   ragina suinteresuotas valdžios institucijas kuo greičiau priimti jūrų paketą Erika III ir prašo valstybių narių nedelsiant pradėti jį įgyvendinti, siekiant nustatyti teisės priemones, būtinas tam, kad būtų galima išvengti avarijų arba įvykių, kurie turėtų katastrofiškų pasekmių pakrančių regionams (pvz., dvi avarijos – laivų "Erika" ir "Prestige"), ir šalinti jų pasekmes;

21.   mano, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyva(4) turėtų būti ekologinis integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai pagrindas; pažymi, kad direktyvoje teigiama, jog regionai, kuriuose jūros būklė yra kritinė, turėtų parengti ir įgyvendinti spartesnes priemones, kad būtų pasiekta gera ekologinė būklė; pabrėžia, kad ypač svarbu, jog Komisija šiuose regionuose koordinuotų įvairius sektorius, programas, strateginius planus ir teiktų pakankamą finansinę paramą; pažymi, kad siekiant šios integruotos jūrų politikos reikia įtraukti ir antžeminę veiklą, pvz., žemės ūkį, nuotėkų tvarkymą, transportą ir energijos gamybą; mano, kad šie regionai gali būti pavyzdinės tikros, nuodugniai integruotos jūrų politikos vietovės;

22.   pritaria persvarstytai Komisijos pozicijai, kad jūrininkams netaikomi įvairūs Europos socialinės ir darbo teisės aktai, pvz., Direktyva 98/59/EB dėl kolektyvinių atleidimų(5), Direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju(6) , Direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo(7) , taip pat Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(8) ; siūlo Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais persvarstyti šias direktyvas;

23.   ragina 2006 m. Darbo jūroje konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tą kuo greičiau padaryti siekiant pagerinti jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai laivybos pramonėje atnaujinant ir kodifikuojant visus galiojančius tarptautinius darbo standartus;

24.   ragina Komisiją atnaujinti Direktyvą 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandų(9), taip pat teisės aktus Komisijos kompetencijai priklausančiais, tačiau Bendrijos lygmeniu nereglamentuojamais arba tik iš dalies reglamentuojamais klausimais, pvz., taisykles dėl laikinos samdos agentūrų arba darbuotojų teisės turėti pasirašytą darbo sutartį;

25.   mano, kad regioninių ir vietos partnerių dalyvavimas yra itin svarbus siekiant, kad jūrų politika būtų sėkminga; todėl teigia, kad turėtų būti siekiama glaudesnio Europos pakrančių regionų bendradarbiavimo ir tarpusavio ryšių raginant taikyti koordinuotas strategijos priemones, skirtas vystymuisi ir konkurencingumui skatinti, ir veiksmingiau derinant įvairaus lygio valdymą;

26.   kartoja savo raginimą toliau vadovautis integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai požiūriu ir prašo Komisiją sustiprinti šios politikos pagrindus, teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą susiejant Europos vidaus teritorijas ir jų dalių politiką; skatina kas dveji metai skelbti ataskaitą dėl Europos jūrų politikos, o taip pat reguliariai ir viešai keistis nuomonėmis su kitais suinteresuotais veikėjais; ragina, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės, pristatydamos savo darbo programas, atsižvelgtų į jūrų politikos klausimą; taip pat ragina Komisiją kasmet pateikti aiškią informaciją apie visus ES lėšomis finansuojamus projektus, susijusius su jūromis;

27.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti derybas dėl geresnio bendro su trečiosiomis šalimis jūrų naudojimo valdymo ir tvirtai remia aktyvesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis nacionalinėms jurisdikcijoms nepriklausančiais jūrų apsaugos klausimais;

28.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares Jungtinių Tautų bei Tarptautinės jūrų organizacijos veikloje aktyviai remti keleto valstybių narių pasiūlytą iniciatyvą praplėsti persekiojimo jūrose ir oro erdvėje teisę iki teritorinių pakrantės šalių vandenų, su sąlyga jei susijusios šalys su tuo sutinka, taip pat sukurti abipusės pagalbos mechanizmą piratavimo jūrose atvejais;

29.   prašo Komisijos naujos integruotos jūrų politikos apimtyje įkurti Bendrijos masto sistemą, skirtą koordinavimui ir abipusei pagalbai, kas leistų karo laivams, įregistruotiems valstybėje narėje ir dislokuotiems tarptautiniuose vandenyse, kuo anksčiau apsaugoti žvejybos ir prekybinius kitos valstybės narės laivus;

30.   mano, kad išsami Europos strategija jūroms ir jūrininkystės moksliniams tyrimams labai svarbi ir turi būti tinkamai finansuojama – jau pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir būsimas programas;

31.   pasisako už tai, kad į jūrų politiką būtų tinkamai atsižvelgta rengiant ES biudžetą ir priemones po 2013 m., ir ragina, kad tai atsispindėtų nuolatinėse Europos jūrų politikos ataskaitose;

32.   taip pat teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio 14 d. rekomendaciją vykdant jūrų politiką atsižvelgti į įvairias išskirtines valstybių narių ir jūrų regionų, įskaitant pakrančių regionus, salas ir atokiausius regionus, ypatybes;

33.   pripažįsta valstybių narių kompetenciją šioje srityje, tačiau su susidomėjimu laukia, kad Komisija paskelbtų gaires, padėsiančias valstybėms narėms planuoti jūrų erdvę; nurodo, kad atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, teritorinius ir aplinkos aspektus būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą;

34.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pakrančių regionų, salų ir atokiausių regionų padėties – juos supa jūra – ES atsiveria unikalių galimybių, susijusių su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais, aplinka, biologine įvairove, jūrinėmis technologijomis ir kitomis sritimis, ir kad vykdant būsimą integruotą jūrų politiką reikia pasinaudoti šiomis galimybėmis; pripažįsta, kad būtų tikslinga steigti kompetencijos centrus, ir rekomenduoja skatinti ir remti universitetinius mokslinių tyrimų centrus, jau esančius pakrančių regionuose;

35.   nurodo bangų energijos, kaip alternatyvaus švarios energijos šaltinio, svarbą ir ragina Komisiją atsižvelgti į šios rūšies energiją rengiant būsimus veiksmų planus;

36.   mano, kad pagrindinis su žuvininkyste susijęs integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai tikslas turėtų būti skatinti šio sektoriaus modernizavimą ir tvarią, darnią ir teisingą plėtrą visoje Europos Sąjungoje, užtikrinant šio sektoriaus socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą ir, garantuojant maisto tiekimo nepriklausomumą ir saugumą, gyventojų aprūpinimą žuvimi, stengiantis išlaikyti darbo vietas ir gerinti žvejų gyvenimo sąlygas;

37.   mano, kad iki šiol vykdant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) nebuvo tinkamai prisidėta nei prie ilgalaikio jūros išteklių išlikimo, nei prie ekonominio ES žvejybos laivynų ir pakrančių bendruomenių gyvybingumo užtikrinimo, taigi reiktų tobulinti integruotą jūros politiką Europos Sąjungai, kad būtų išvengta tokių BŽP trūkumų, kaip per didelė centralizacija ir nesugebėjimas atsižvelgti į ES vandenų regioninę įvairovę;

38.   tvirtina, kad sukurti daugiau ir geresnių su jūra susijusių darbo vietų, visų pirma žuvininkystės sektoriuje, galima tik užtikrinus teisingas ir proporcingas pajamas, sudarius tinkamas darbo sąlygas (ypač sveikatos ir saugos požiūriu) ir galimybes mokytis šio sektoriaus darbuotojams;

39.   prašo valstybių narių pripažinti žvejybos laivų vairininkams ir mechanikams kitų valstybių narių viduriniojo profesinio mokymo įstaigų išduotus diplomus;

40.   primena, kad būtina turėti žvejų, socialiai ir ekonomiškai nukentėjusių nuo žuvų išteklių atkūrimo programų ar ekosistemų apsaugos priemonių poveikio, ypač dirbančių regionuose ir bendruomenėse, kuriuose sąlygos nepalankios, bei atokiausiuose regionuose, paramos teikimo ar kompensavimo mechanizmų;

41.   patvirtina būtinybę sustiprinti įvairiose valstybėse narėse atliekamų žuvininkystės sektoriaus mokslinių tyrimų paramą, ypač vykdant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą;

42.   prašo Bendrijos paramos veiksmingoms priemonėms, reikalingoms užtikrinti tinkamą laivų įgulų evakuaciją, pagalbą joms ir jų gelbėjimą;

43.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0343. (2) OL L 283, 2003 10 31, p. 51. (3) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (4) Priimti tekstai, 2007 m. gruodžio 11 d., P6_TA(2007)0595. (5) OL L 225, 1998 8 12, p. 16. (6) OL L 82, 2001 3 22, p. 16. (7) OL L 80, 2002 3 23, p. 29. (8) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (9) OL L 14, 2000 1 20, p. 29.