Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras
Metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimas ir saugus laikymas ***II
 Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę ***I
 Ūkių struktūros ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimai ***I
 Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygos ***I
 Tarptautinis krovinių vežimas keliais (nauja redakcija) ***I
 Judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS) ***I
 Supaprastinta bendrovių verslo aplinka bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse
 Moterys ir mokslas
 Žalioji knyga dėl geresnio laivų išmontavimo
 Moksliniai duomenys apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus
 2007 m. Turkijos pažangos ataskaita

Metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimas ir saugus laikymas ***II
PDF 268kWORD 66k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimo ir saugaus laikymo (11488/1/2007 – C6-0034/2008 – 2006/0206(COD))
P6_TA(2008)0214A6-0102/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11488/1/2007 – C6-0034/2008),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0636) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto antrajam svarstymui pateiktą rekomendaciją (A6-0102/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2008 m. gegužės 21 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo

P6_TC2-COD(2006)0206


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2008)

(1) Priimti tekstai, 2007 06 20, P6_TA(2007)0267.


Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę ***I
PDF 267kWORD 35k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (COM(2007)0051 – C6-0063/2007 – 2007/0022(COD))
P6_TA(2008)0215A6-0154/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0051),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0063/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0154/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 21 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę

P6_TC1-COD(2007)0022


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2008/.../EB.)


Ūkių struktūros ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimai ***I
PDF 269kWORD 83k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 571/88 (COM(2007)0245 – C6-0127/2007 – 2007/0084(COD))
P6_TA(2008)0216A6-0061/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0245),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0127/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0061/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 21 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88

P6_TC1-COD(2007)0084


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2008.)


Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygos ***I
PDF 713kWORD 264k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles (COM(2007)0263 – C6-0145/2007 – 2007/0098(COD))
P6_TA(2008)0217A6-0087/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0263),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0145/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0087/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 21 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB

P6_TC1-COD(2007)0098


(Tekstas svarbus EEE).

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Norint sukurti kelių transporto vidaus rinką, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, būtina vienodai taikyti bendras taisykles, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu veiklos (toliau – profesinė vežimo kelių transportu veikla). Šios bendros taisyklės gali padėti pakelti vežėjų profesinės kompetencijos lygį, racionalizuoti rinką, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę vežėjų, jų klientų ir apskritai ekonomikos labui, taip pat padidinti kelių eismo saugumą. Jos taip pat sudaro geresnes sąlygas realiai įgyvendinti vežėjų įsisteigimo teisę.

(2)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu verslu, taip pat diplomų, sertifikatų ir kitų dokumentų abipusiu pripažinimu siekiant paskatinti veiksmingą šių vežėjų įsisteigimo laisvės įgyvendinimą nacionalinio ir tarptautinio transporto srityse(4) nustatytos minimalios sąlygos, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės vežimo kelių transportu veiklos, ir gautiniam tikslui reikalingų dokumentų abipusio pripažinimo sistema. Tačiau patirtis, poveikio analizė ir įvairūs tyrimai rodo, kad šią direktyvą valstybės narės taiko labai nevienodai. Šie skirtumai turi keletą neigiamų pasekmių, tokių kaip iškreipta konkurencija, nevienodas kontrolės lygis ir pavojus, kad žemo profesinės kompetencijos lygio įmonės veiks aplaidžiai arba nepakankamai laikysis kelių eismo saugumo ir socialinių taisyklių, o tai gali pakenkti sektoriaus įvaizdžiui.

(3)  Šios pasekmės juo labiau neigiamos, kad dėl jų gali būti sutrikdytas tinkamas kelių transporto vidaus rinkos veikimas. Tarptautinė krovinių vežimo ir kai kurių kabotažo operacijų rinka yra atvira visoms Bendrijos įmonėms. Šioms įmonėms keliamas vienintelis reikalavimas turėti Bendrijos licenciją, kuri išduodama, jei įmonė atitinka sąlygas, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės vežimo veiklos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2008 [dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių](5) krovinių vežimo kelių transportu atveju ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių](6) keleivių vežimo atveju.

(4)  Taigi norint užtikrinti vienodesnį ir veiksmingesnį galiojančių taisyklių, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės vežimo veiklos, taikymą reikia jas modernizuoti. Kadangi šių taisyklių laikymasis yra pagrindinė sąlyga norint patekti į Bendrijos rinką, o reglamentai yra Bendrijos priemonės, taikomos patekimo į rinką srityje, reglamentas yra tinkamiausia priemonė reguliuoti sąlygas, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės vežimo veiklos.

(5)  Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bendros profesinės vežimo kelių transportu veiklos taisyklės turi būti taikomos kuo plačiau visoms įmonėms. Tačiau nėra būtina šį reglamentą taikyti įmonėms, kurios vykdo tik labai nežymų poveikį transporto rinkai darančius vežimus.

(6)  Įsisteigimo valstybė narė turi kontroliuoti, ar įmonės visada atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, kad galėtų priimti sprendimą dėl leidimų, suteikiančių šiai įmonei teisę veikti rinkoje, sustabdymo arba panaikinimo. Siekiant, kad sąlygų, kurios taikomos siekiant imtis profesinės vežimo veiklos, būtų laikomasi tinkamai ir kad jos būtų patikimai kontroliuojamos, įmonės turi turėti tikrą nuolatinę buveinę.

(7)  Fizinių asmenų, turinčių reikalaujamą gerą reputaciją ir profesinę kompetenciją, tapatybė turi būti aiškiai nustatyta ir nurodyta kompetentingoms institucijoms. Šie asmenys, vadinami transporto vadybininkais, turėtų būti valstybes narės gyventojai ir nuolat ir faktiškai vadovauti transporto įmonių veiklai. Reikėtų patikslinti, kokie reikalavimai taikytini asmeniui, kad jį būtų galima laikyti nuolat ir faktiškai vadovaujančiu transporto įmonės veiklai..

(8)  Gera transporto vadybininko reputacija reiškia, kad jis nėra baustas už sunkius nusižengimus pagal baudžiamuosius įstatymus ir jam netaikytos griežtos sankcijos, ypač už Bendrijos kelių transporto srities teisės aktų pažeidimus. Srityse, reguliuojamose Bendrijos teisės aktų, būtina kartu apibrėžti pažeidimų, galinčių pakenkti gerai įmonės reputacijai, rūšis ir atitinkamus jų sunkumo lygius.

(9)  Komisija turėtų siekti užtikrinti, kad skirtingose valstybėse narėse už sunkius pažeidimus būtų baudžiama vienodai griežtai, ir tam imtis atitinkamų priemonių.

(10)  Kelių transporto įmonė turi atitikti minimalius finansinio pajėgumo reikalavimus, kad galėtų tinkamai pradėti veiklą ir valdyti įmonę. ▐Reikia pasitelkti aiškiai apibrėžtus ir tinkamus finansinius rodiklius, kuriuos galima nustatyti pagal metines ataskaitas. Įmonėms, kurios to pageidauja, turi būti sudaryta galimybė įrodyti savo finansinį pajėgumą pateikiant banko garantiją arba kitokia finansine priemone, pvz., draudimu, nes toks metodas šioms įmonėms gali būti paprastesnis ir pigesnis.

(11)  Aukštas profesinės kompetencijos lygis didina socialinį ir ekonominį kelių transporto sektoriaus veiksmingumą. Todėl reikia, kad transporto vadybininko darbo siekiantys asmenys gautų geros kokybės mokymą. Norint užtikrinti vienodesnes mokymo ir egzaminavimo sąlygas, taip pat skaidrumą kandidatų atžvilgiu, reikia nustatyti, kad valstybės narės pagal savo pačių nusistatytus kriterijus akredituotų egzaminų ir mokymo centrus. ▐Sukūrus vidaus rinką, nacionalinės rinkos nebėra izoliuotos. Todėl asmenys, siekiantys vadovauti transporto veiklai, turi turėti žinių, reikalingų vadovaujant ir nacionalinėms, ir tarptautinėms transporto operacijoms. Privalomųjų žinių norint gauti pažymėjimą sąrašas, taip pat egzaminų organizavimo sąlygos gali keistis vykstant technikos pažangai, todėl reikia numatyti galimybę juos atnaujinti.

(12)  Siekiant sąžiningos konkurencijos ir visiško taisyklių laikymosi kelių transporto sektoriuje, reikia, kad visose valstybėse narėse priežiūros ir kontrolės lygis būtų vienodas. Nacionalinių institucijų, atsakingų už įmonių priežiūrą ir jų leidimų galiojimą, vaidmuo šiuo požiūriu yra esminis, todėl reikia užtikrinti, kad prireikus jos galėtų imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, kraštutiniais atvejais sustabdydamos ar panaikindamos leidimą arba paskelbdamos aplaidžiai ar nesąžiningai dirbantį transporto vadybininką negalinčiu eiti pareigų. Prieš tai turi būti deramai apsvarstyta, ar šios priemonės atitinka proporcingumo principą. Tačiau įmonė apie tai turi būti iš anksto įspėjama, ir jai turi būti leista per pagrįstą laiką pašalinti pažeidimus, kad tokių sankcijų taikyti neprireiktų.

(13)  Geriau organizuotas administracinis valstybių narių bendradarbiavimas padidintų keliose valstybėse narėse veikiančių įmonių priežiūros veiksmingumą ir padėtų sumažinti administracines išlaidas. Elektroniniai įmonių registrai, sujungti Europos mastu nepažeidžiant Bendrijos taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos, gali palengvinti šį bendradarbiavimą ir sumažinti su kontrole susijusias įmonių ir institucijų išlaidas. Nacionaliniai elektroniniai registrai jau veikia daugelyje valstybių narių. Taip pat jau sukurta valstybių narių registrų sujungimo infrastruktūra. Sistemingesnis naudojimasis šiais nacionaliniais įmonių registrais ir bendru jų tinklu Europos mastu pareikalautų mažiau išlaidų ir, be to, padėtų smarkiai sumažinti administracines kontrolės išlaidas ir padidintų jos veiksmingumą.

(14)  Kai kurie šiuose registruose tvarkomi duomenys, susiję su pažeidimais ir sankcijomis, yra asmeninio pobūdžio. Todėl valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių, kad valstybės institucijų atliekamos duomenų tvarkymo priežiūros, atitinkamų asmenų susipažinimo su duomenimis teisės ir užginčijimo teisės klausimais būtų laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (EB) Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos ir laisvo tokių duomenų judėjimo(7). Pagal šį reglamentą tokius duomenis reikia saugoti ne trumpiau kaip dvejus metus, kad diskvalifikuotos įmonės negalėtų įsisteigti kitose valstybėse narėse.

(15)  Norint užtikrinti greitą ir veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija ir garantuoti, kad vežėjai nedarytų sunkių pažeidimų ir būtų atgrasyti juos daryti ne savo įsisteigimo valstybėse narėse, labai svarbu sujungti nacionalinius registrus. Siekiant atlikti sujungimą, reikia kartu apibrėžti tikslų duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą ir technines mainų procedūras.

(16)  Kad valstybės narės informacija galėtų keistis veiksmingai, reikia paskirti kontaktines valstybių institucijas ir tiksliau apibrėžti kai kurias bendras procedūras dėl minimalios perduodamos informacijos ir jos perdavimo terminų.

(17)  Siekiant palengvinti įsisteigimo laisvės įgyvendinimą, atitinkamus vežėjo kelių transportu kilmės šalies išduotus dokumentus reikia pripažinti pakankamais gerai reputacijai, reikalingai norint verstis minėta veikla priimančioje valstybėje narėje, įrodyti, tačiau prieš tai patikrinti, ar atitinkami asmenys savo kilmės valstybėje narėje nebuvo paskelbti negalinčiais eiti pareigų.

(18)  Pagal šį reglamentą įsisteigimo valstybėje narėje išduotas bendro pavyzdžio profesinės kompetencijos pažymėjimas turi būti pripažįstamas pakankamu įrodymu ir palengvinti įsisteigimo laisvės įgyvendinimą.

(19)  Reikalinga glaudesnė šio reglamento nuostatų taikymo kontrolė Bendrijos lygiu, o tam reikia, kad Komisija reguliariai teiktų ataskaitas apie kelių transporto sektoriaus įmonių reputaciją, finansinį pajėgumą ir profesinę kompetenciją, parengtas remiantis pagal nacionalinius registrus parengtomis ataskaitomis.

(20)  Valstybės narės turi numatyti sankcijas, taikytinas už šio reglamento nuostatų pažeidimus. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(21)  Kadangi planuojamos veiklos tikslų – modernizuoti profesinės vežimo veiklos ėmimosi taisykles, siekiant užtikrinti vienodesnį ir lengvai palyginamą jų taikymą valstybėse narėse – valstybės narės pakankamai įgyvendinti negali ir tuos tikslus geriau įgyvendinti Bendrijos mastu, Bendrija laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje numatyto subsidiarumo principo gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(22)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtina priimti priemones laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, kuriame nustatyta Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarka(8).

(23)  Ypač svarbu pavesti Komisijai sudaryti sunkių pažeidimų, dėl kurių tam tikromis aplinkybėmis vežėjai kelių transportu gali prarasti reikalaujamą gerą reputaciją, kategorijų, tipų ir sunkumo lygių sąrašą, taip pat suderinti su technikos pažanga šio reglamento priedą dėl privalomųjų žinių, į kurias reikia atsižvelgti pripažįstant profesinę kompetenciją valstybėse narėse, ir priedą dėl profesinės kompetencijos pažymėjimo pavyzdžio, ▐sudaryti ▐pažeidimų, dėl kurių valdžios institucijos tam tikromis aplinkybėmis, laikydamosi proporcingumo pažeidimo pobūdžiui principo, gali svarstyti galimybę sustabdyti arba panaikinti leidimą verstis profesine veikla arba paskelbti vežėją nebetinkančiu eiti pareigas, sąrašą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas arba jį papildyti įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Veiksmingumo sumetimais, įprastai reguliavimo procedūrai su tikrinimu taikomas laikotarpis profesinės kompetencijos pažymėjimo pavyzdžio atnaujinimui turėtų būti sutrumpintas.

(24)  Direktyva 96/26/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šis reglamentas reglamentuoja sąlygas, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas ir vertimąsi šia profesine veikla.

2.  Šis reglamentas taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla. Jis taip pat taikomas įmonėms, ketinančioms verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, ir laikoma, kad minimoms įmonėms, užsiimančioms profesine vežimo kelių transportu veikla, tam tikrais atvejais priskiriamos įmonės, ketinančios imtis tokios veiklos.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas:

   a) įmonėms, vežančioms krovinius kelių transportu tik variklinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais, kurių bendroji masė mažesnė kaip 3,5 tonos. Tačiau valstybės narės visoms arba daliai transporto operacijų gali nustatyti mažesnę bendrąją masę;
   b) įmonėms, užsiimančioms ▐keleivių vežimo kelių transportu operacijomis tik ne komercijos tikslais nemokamai, kurioms keleivių vežimas kelių transportu nėra pagrindinė veikla ir kurių transporto priemones vairuoja jų pačių darbuotojai;
   c) įmonėms, vežančioms krovinius kelių transportu tik variklinėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 40 km per valandą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

║ Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:

   a) profesinė vežimo kelių transportu veikla – keleivių arba krovinių vežimo kelių transportu profesinė veikla;
   b) profesinė krovinių vežimo kelių transportu veikla – įmonės, vežančios krovinius variklinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veikla;
   c) profesinė keleivių vežimo kelių transportu veikla – įmonės, kuri specialiai sukonstruotomis ir įrengtomis transporto priemonėmis, pritaikytomis vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, ir skirtomis tam tikslui, teikia viešąsias ar konkrečioms naudotojų kategorijoms skirtas vežimo paslaugas už vežamo asmens arba kelionių organizatoriaus mokamą atlygį, veikla;
   d) įmonė – fizinis arba juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, juridinio asmens statuso neturintis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmenų susivienijimas ar grupė arba valstybinė įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai institucijai;
   e) transporto vadybininkas – įmonės samdomas fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, kai numatyta, kitas sutartimi jo paskirtas fizinis asmuo, nuolatos ir faktiškai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai;
   f) leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla –administracinis sprendimas, kuriuo įmonei, atitinkančiai šiame reglamente nustatytas sąlygas, suteikiama teisė verstis profesine vežimo kelių transportu veikla;
   g) kompetentinga institucija – valstybės narės nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija, kuri prieš suteikdama leidimą verstis profesine veikla tikrina, ar įmonė atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, ir kuri įgaliota išduoti, sustabdyti arba panaikinti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla;

h)   įsisteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje įmonė įsisteigusi, neatsižvelgiant į tai,

ar tos įmonės transporto vadybininkas kilęs iš kitos šalies.

3 straipsnis

Vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai

Įmonės, užsiimančios profesine vežimo kelių transportu veikla ║ turi atitikti šiuos reikalavimus:

   a) būti faktiškai ir nuolat įsisteigusios vienoje iš valstybių narių, kaip numatyta 5 straipsnyje;
   b) būti geros reputacijos, kaip numatyta 6 straipsnyje;
   c) būti tinkamo finansinio pajėgumo, kaip numatyta 7 straipsnyje;
   d) turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją, kaip numatyta 8 straipsnyje.

Kiekvienam šių reikalavimų atitikti privalomos sąlygos nurodytos II skyriuje. Šis reglamentas nedraudžia valstybėms narėms nustatyti papildomų sąlygų, privalomų įmonėms, siekiančioms gauti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.

4 straipsnis

Transporto vadybininkas

1.  Įmonė, užsiimanti profesine vežimo kelių transportu veikla, nurodo ▐ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, atitinkantį 3 straipsnio b ir d punktuose nustatytus reikalavimus ir taip pat šias sąlygas:

   a) faktiškai ir nuolatos vadovauti įmonės transporto veiklai;
   b) turėti realius ryšius su įmone, kitaip tariant, būti įmonės darbuotoju, partneriu, vadovu, akcininku arba turėti su ja panašių sutartinių santykių, arba jai vadovauti, arba, jei įmonė yra fizinis asmuo, būti tuo asmeniu, arba, jei įmonė yra ūkinė bendrija, turėti teisę atstovauti jai teisiškai ir jos vardu priimti įpareigojančius sprendimus;
   c) gyventi valstybėje narėje.

Įmonė praneša apie vieną ar kelis paskirtus transporto vadybininkus kompetentingai institucijai.

2.  Jei įmonė neatitinka 3 straipsnio d punkte nurodyto profesinės kompetencijos reikalavimo, kompetentinga institucija gali išduoti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla net jei nėra paskirtas transporto vadybininkas, kaip reikalaujama pagal 1 dalį, su sąlyga, kad:

   a) jis nurodo ▐kitą fizinį asmenį, gyvenantį valstybėje narėje, kuris atitinka 3 straipsnio b ir d punktuose nurodytus reikalavimus ir kuris sutartimi įgaliotas veikti kaip transporto vadybininkas įmonės vardu, ir praneša apie jį kompetentingai institucijai;
   b) sutartyje, siejančioje įmonę ir transporto vadybininką, nurodomos užduotys, kurias reikia nuolat vykdyti, ir apibrėžiama jo, kaip transporto vadybininko, atsakomybė; prie užduočių aprašymo ypač svarbu nurodyti su transporto priemonių priežiūros valdymu ir remontu, sutarčių ir transporto dokumentų kontrole, apskaita, krovinių ar paslaugų paskirstymu vairuotojams ir transporto priemonėms ir saugumo procedūrų kontrole susijusias užduotis;
   c) paskirtasis asmuo kaip transporto vadybininkas vadovauja ne daugiau kaip keturių skirtingų įmonių transporto veiklai. Kompetentinga institucija gali nustatyti didžiausią leistiną transporto priemonių skaičių, už kurias atsakingas transporto vadybininkas, tačiau šis vienam transporto vadybininkui tenkantis transporto priemonių skaičius negali viršyti 50;
   d) paskirtasis asmuo yra nepriklausomas nuo kitų įmonių, užsakančių, kad įmonė teiktų transporto paslaugas, arba atliekančių vežimą įmonės užsakymu.
  

Transporto vadybininkas praranda šiame reglamente numatytą gerą reputaciją, jei vykdant jo vadovaujamą transporto veiklą padaromi sunkūs arba pakartotiniai tam tikrą nustatytą ribą viršijantys 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai.

II SKYRIUS

Privalomosios sąlygos

5 straipsnis

Sąlygos, susijusios su įsisteigimo reikalavimu

3 straipsnio a punkte nurodytą reikalavimą atitinkanti įmonė susijusioje valstybėje narėje privalo:

   a) turėti buveinę ║ ir patalpas, kuriose tiek, kiek nustatyta įstatymuose, laiko savo įmonės dokumentus, ypač visus buhalterinius, administracinius personalo ir kitus dokumentus saugotinose duomenų laikmenose, su kuriais turi teisę susipažinti leidimą verstis profesine veikla suteikianti institucija, kontroliuojanti šiame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi, laikantis visų atitinkamų reikalavimų dėl asmens duomenų apsaugos;
   b) turėti nuosavybės teise arba kita forma –pagal paskolą įsigytų, nuomos, išperkamosios nuomos arba pagal pirkimo sutartį – jai priklausančią vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ▐toje valstybėje narėje;
   c) veiksmingai ir nuolat vykdyti veiklą toje valstybėje narėje įsteigtame centre, kuris disponuoja visa būtina įranga ir paprašyta įrodyti, kur toje valstybėje narėje ji laiko transporto priemones, kol jos nenaudojamos.

6 straipsnis

Sąlygos, susijusios su geros reputacijos reikalavimu

1.  Kaip nurodyta 3 straipsnio b punkte ir atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės nustato sąlygas, kurias įmonė ir transporto vadybininkas pagal šį reglamentą turi laikytis, kad atitiktų geros reputacijos reikalavimą.

Šios sąlygos apima šiuos reikalavimus:

  a) jokia rimta priežastis nekelia abejonių dėl ▐geros transporto įmonės, transporto vadybininkų ar kitų atitinkamų asmenų, reputacijos, kaip antai teistumas ar sankcijos už bet kokius sunkius galiojančių nacionalinių taisyklių pažeidimus šiose srityse:
   i) komercinė teisė;
   ii) bankroto teisė;
   iii) užmokestis už šią profesinę veiklą ir įdarbinimo sąlygos;
   iv) kelių eismas;
   v) profesinė atsakomybė; ir
   vi) prekyba žmonėmis ir narkotikais;
  b) transporto vadybininkas ar transporto įmonė vienoje ar daugiau valstybių narių nėra teisti už sunkius ▐Bendrijos teisės aktų pažeidimus, visų pirma susijusius su:

   i) vairuotojų vairavimo ir poilsio laiku, darbo laiku ir kontrolės prietaisų įrengimu bei naudojimu; turėtų būti tikrinama, ar šių reikalavimų nuolat laikomasi, ar duomenys archyvuojami, taip pat ar gauti asmens duomenys saugomi;
   ii) didžiausiu leistinu tarptautinio transporto komercinių transporto priemonių svoriu ir matmenimis;
   iii) pradine vairuotojų kvalifikacija ir jų kvalifikacijos tobulinimu;
   iv) technine komercinių transporto priemonių būkle, įskaitant privalomą variklinių transporto priemonių techninę apžiūrą;
   v) patekimu į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką arba su patekimu į keleivių vežimo rinką;
   vi) pavojingų krovinių vežimo kelių transportu saugumu;
   vii) greičio ribotuvų įrengimu ir naudojimu tam tikrų kategorijų transporto priemonėse;
   viii) vairuotojo pažymėjimu;
   ix) sąlygomis, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės veiklos.

2.   1 dalies b punkte nustatytiems reikalavimams vykdyti:

   a) teistumo arba baudų, skirtų transporto vadybininkui arba transporto įmonei vienoje ar daugiau valstybių narių už sunkiausius Bendrijos taisyklių pažeidimus, nustatytus III priede, pasekmė – prarasta gera reputacija, sprendimas dėl reputacijos priimamas po tinkamai atliktos administracinės procedūros ir, prireikus, po patikrinimo įmonės patalpose, nebent kompetentinga institucija, atsižvelgusi į išimtines ir tinkamai pagrįstas priežastis, nustatytų, kad toks sprendimas neproporcingas pažeidimų sunkumui. Tokiu atveju išimtinės ir tinkamai pagrįstos priežastys įrašomos į nacionalinį registrą ir nurodomos 25 straipsnio 1 dalyje minėtoje ataskaitoje. Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, susijusias su III priedo pakeitimu, siekiant atsižvelgti į Bendrijos acquis kelių transporto srityje raidą, patvirtinamos taikant 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;
   b) Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. patvirtina pažeidimų, dėl kurių gali būti prarasta gera reputacija, kategorijų, tipų ir sunkumo laipsnių sąrašą. Valstybės narės, nustatydamos patikrinimų pagal 11 straipsnio 2 dalį prioritetus, atsižvelgia į informaciją apie tuos pažeidimus, įskaitant informaciją, gautą iš kitų valstybių narių.

Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, susijusias su šiuo sąrašu, patvirtinamos taikant 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Šiuo tikslu Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d.:

   i) nustato dažniausiai pasitaikančių pažeidimų kategorijas ir tipus;
   ii) nustato pažeidimų sunkumo laipsnį pagal galimą mirties arba sunkių sužeidimų pavojų; ir
   iii) pateikia pažeidimų dažnumo ribą, kurią viršijus smulkūs pakartotiniai pažeidimai laikomi sunkesniais, atsižvelgiant į vairuotojų, kurie vykdė vežimo veiklą vadovaujant transporto vadybininkui, skaičių.

3.  Geros reputacijos reikalavimas laikomas nepatenkintu, kol pagal šioje srityje galiojančias nacionalinės teisės normas nebuvo pritaikyta reabilitavimo arba kita tokio paties poveikio priemonė.

7 straipsnis

Sąlygos, susijusios su finansinio pajėgumo reikalavimu

1.  Pagal 3 straipsnio c punkto reikalavimą, įmonė privalo gebėti bet kuriuo finansinių metų laikotarpiu vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Todėl įmonė turi parodyti, pagrįsdama savo metinėmis ataskaitomis, patvirtintomis auditoriaus arba kito tinkamai įgalioto asmens, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir atsargomis, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 EUR vienai naudojamai transporto priemonei ir po 5 000 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei.

Kiek kapitalo turima, įrodoma teikiant patvirtintą prekybos balanso ataskaitą arba mokestinę balanso ataskaitą. Asmenys, norėdami pradėti verstis vežėjo kelių transportu

veikla, turi pateikti patvirtintą finansinio laikotarpio pradžios balanso ataskaitą.

Taikant šį reglamentą euro vertė nustatoma kas metai nacionalinėmis valstybių narių, nedalyvaujančių trečiajame etape, valiutomis. Taikomas pirmąją spalio mėnesio darbo dieną nustatomas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas kursas. Jis įsigalioja kitų kalendorinių metų sausio 1 dieną.

Pirmoje pastraipoje nurodytos atskaitomybės pozicijos suprantamos kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių(9).

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies kompetentinga institucija gali leisti įmonei pakankamą finansinį pajėgumą įrodyti pateikiant vieno ar kelių bankų ar kitų finansinių institucijų, įskaitant draudimo kompanijų, banko garantiją arba kitos lygiavertės priemonės patvirtinimą sumai, nurodytai 1 dalies a punkte. Leidimą verstis profesine veikla suteikianti kompetentinga institucija gali pasinaudoti banko garantija arba draudimu ir tokia garantija gali būti atšaukta tik gavus jos sutikimą. Kompetentinga institucija nustato ir sąlygas, kurioms esant galima pasinaudoti banko garantija ar draudimu ir atšaukti ją kitų kreditorių labui.

3.  1 dalyje nurodyta metinė atskaitomybė arba 2 dalyje nurodyta banko garantija, kurias reikia patikrinti, yra valstybės narės, kurioje prašoma išduoti leidimą verstis profesine veikla, teritorijoje įsisteigusio ūkio subjekto, o ne kitų kitoje valstybėje narėje įsisteigusių subjektų atskaitomybė arba garantija.

8 straipsnis

Sąlygos, susijusios su profesinės kompetencijos reikalavimu

1.  Pagal 3 straipsnio d punkte nurodytus reikalavimus atitinkamas asmuo ar asmenys turi turėti žinių, atitinkančių I priedo I dalyje nurodytą išsilavinimo lygį tame priede išvardytose srityse. Šios žinios tikrinamos per privalomą egzaminą raštu, kuris, jei valstybė narė nusprendžia, gali būti papildytas egzaminu žodžiu. Šie egzaminai organizuojami I priedo II dalyje nustatyta tvarka.

2.  Atitinkami asmenys šiuos egzaminus laiko jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

3.  Tik valstybių narių specialiai akredituotos įstaigos ir organizacijos gali pagal apibrėžtus kriterijus organizuoti egzaminus raštu ir žodžiu profesinei kompetencijai nustatyti. Valstybės narės reguliariai tikrina, ar jos akredituotų įstaigų ir organizacijų rengiamų egzaminų sąlygos atitinka I priedo nuostatas.

4.  Valstybės narės pagal savo pasirinktus tarpusavyje suderinamus kriterijus akredituoja organizacijas, galinčias kandidatams teikti kokybišką veiksmingai egzaminui parengiantį mokymą, taip pat kompetencijos tobulinimo kursus, per kuriuos atnaujinamos to pageidaujančių transporto vadybininkų žinios. Valstybės narės reguliariai tikrina, ar šios organizacijos ir nuolat atitinka kriterijus, pagal kuriuos buvo akredituotos.

5.  Valstybės narės nuo egzamino gali atleisti asmenis, kurie įrodo turį ne mažesnę kaip 10 metų nenutrūkstamą praktinę vadovaujamo darbo patirtį transporto įmonėje, įgytą iki šio Reglamento paskelbimo.

6.  Valstybės narės gali skatinti transportų vadybininkų mokymą, kaip nurodyta I priede, ir egzaminus, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, rengiamus kas dešimt metų transporto vadybininkams, siekiant užtikrinti, kad vadybininkai susipažintų su šio sektoriaus pasiekimais.

7.  Valstybės narės turi užtikrinti, kad darbo patirties turintys transporto vadybininkai, nusprendę po penkerių metų pertraukos vėl verstis šia profesine veikla, išklausytų pakartotinio mokymo kursus ir susipažintų su naujausia informacija, kuri būtina jų tęstinei profesinei kompetencijai ir žinioms, susijusioms su naujausiais šiai profesijai taikomais teisės aktais, užtikrinti.

8.  Valstybė narė ▐toje pačioje valstybėje narėje išduotą aukštojo mokslo ar techninio išsilavinimo diplomą, konkrečiai nurodyta šiam tikslui, turinčius asmenis, kurie mokėsi I priede išvardytų dalykų, gali atleisti nuo ▐diplome nurodytų dalykų kurso ir nuo egzaminų.

9.  3 dalyje nurodytos įstaigos arba organizacijos išduoda pažymėjimus, patikrinusios profesinę kompetenciją. Šis pažymėjimas neperleidžiamas jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Jis atitinka II priede pateiktą pažymėjimo pavyzdį, ir pažymimas išduodančios įstaigos arba organizacijos antspaudu arba spaudu.

10.  Komisija derina I ir II priedus su technikos pažanga. Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, I priedo atveju patvirtinamos taikant 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, o II priedo atveju – taikant 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

11.  Keitimasis patirtimi ir informacija apie mokymus, egzaminus ir akreditavimą aktyviai skatinamas daugiausia, bet ne išimtinai, pasitelkiant 24 straipsnyje nurodytą komitetą ar bet kurią kitą Komisijos paskirtą organizaciją.

III SKYRIUS

Leidimas ir priežiūra

9 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias kompetentingas institucijas, atsakingas už tinkamą šio reglamento vykdymą. Šios kompetentingos institucijos yra įgaliotos:

   a) nagrinėti įmonių pateiktus prašymus;
   b) suteikti leidimą verstis profesine veikla, taip pat jį sustabdyti arba panaikinti;
   c) paskelbti fizinį asmenį netinkamu eiti transporto vadybininko pareigas ir vadovauti įmonės transporto veiklai;
   d) vykdyti reikiamą kontrolę tikrinant, kaip įmonės atitinka 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

2.  Kompetentingos institucijos viešai paskelbia visas pagal šį reglamentą nustatytas sąlygas, galimas kitas nacionalinio lygio nuostatas ir tvarkas, kurių turi laikytis prašymų pateikėjai, bei atitinkamus paaiškinimus.

10 straipsnis

Prašymų nagrinėjimas ir registravimas

1.  Transporto įmonei, kuri atitinka 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, pateikus prašymą, leidžiama verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Kompetentinga institucija įsitikina, kad prašymą pateikusi įmonė atitinka minėtame straipsnyje nurodytus reikalavimus.

2.  Kompetentinga institucija atsakinga už tai, kad 15 straipsnyje nurodytame elektroniniame registre būtų atnaujinami duomenys ir už jo priežiūrą.

Kompetentinga institucija įrašo į 15 straipsnyje nurodytą elektroninį registrą oficialų įmonės pavadinimą, jos nurodyto transporto vadybininko pavardę, nurodydama, ar jis tinkamas vykdyti transporto valdymą, buveinės adresą, turimų transporto priemonių skaičių ir, jei leidimas galioja tarptautiniams vežimams, Bendrijos licencijos ir patvirtintų kopijų serijos numerius.

3.  Kompetentinga institucija prašymą leisti verstis profesine veikla turi išnagrinėti kuo greičiau, bet ne per ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį.

   4. Nuo 2012 m. sausio 1 d. kompetentinga institucija, vertindama įmonės reputaciją, kilus abejonių, tikrina, ar paskirtasis (paskirtieji) transporto vadybininkas (vadybininkai) kurioje nors valstybėje narėje tuo metu, kai pradedamas taikyti reglamentas, nėra paskelbti netinkantys vadovauti įmonės transporto veiklai 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.  Pasikeitus 2 dalyje nurodytiems duomenims įmonės, turinčios leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, apie juos per 28 dienas praneša šį leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai.

11 straipsnis

Kontrolė

1.  Kompetentingos institucijos prižiūri, kad įmonės, kurioms buvo suteikti leidimai verstis profesine vežimo kelių transporto veikla, nuolatos atitiktų 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl kas penkerius metus jos tikrina, ar įmonės vis dar atitinka kiekvieną iš šių reikalavimų.

Komisija nustato reguliarių tikrinimų dažnumą atsižvelgdama į techninę pažangą, ypač į nacionalinius elektroninius registrus, kaip numatyta 15 straipsnyje. Kadangi šios priemonės yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.  Be 1 dalyje numatytų patikrinimų, kompetentingos institucijos dar atlieka tikslinę įmonių, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB(10) 9 straipsnį valstybių narių įdiegtą sistemą laikomų rizikingomis, kontrolę. Valstybės narės į šią rizikos klasifikavimo sistemą įtraukia visus šio reglamento 6 straipsnyje nurodytus pažeidimus.

3.  Komisijai paprašius, valstybė narė turi atlikti reikalaujamą kontrolę ir patikrinti, ar įmonė vis dar atitinka sąlygas, kurių būtina laikytis siekiant imtis profesinės veiklos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie pastarosios prašymu atliktos kontrolės rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi, jei buvo nustatyta, kad įmonė nebeatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

12 straipsnis

Įspėjimo ir leidimų panaikinimo procedūra

1.  Jei kompetentinga institucija nustato, kad yra tam tikra rizika, jog įmonė nebeatitinka 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija praneša apie tai įmonei. Jei kompetentinga institucija nustato, kad vienas iš šių reikalavimų nebevykdomas, kompetentinga institucija gali nustatyti tam tikrą terminą, iki kurio įmonė turi ištaisyti padėtį:

   a) ne ilgesnis kaip trijų mėnesių terminas naujam transporto vadybininkui pasamdyti, jei esamas vadybininkas nebeatitinka geros reputacijos ar profesinės kompetencijos sąlygų; terminas gali būti pratęsiamas dar trims mėnesiams transporto vadybininko mirties arba fizinės negalios atveju;
   b) ne ilgesnis kaip trijų mėnesių terminas, tuo atveju kai įmonė turi ištaisyti padėtį įrodydama turinti nuolatinę ir faktinę buveinę;
   c) ne ilgesnis kaip šešių mėnesių terminas, jei nevykdomas finansinio pajėgumo reikalavimas, per kurį turi būti sudarytas finansinis planas su realiomis prognozėmis, kad nuo kitų finansinių metų finansinio pajėgumo reikalavimas nebebus pažeistas.

2.  Kompetentinga institucija gali pareikalauti iš įmonių, kurių leidimo verstis veikla galiojimas sustabdytas ar panaikintas, kad prieš taikant reabilitavimo priemonę jų transporto vadybininkai išklausytų mokymo kursą ir išlaikytų 8 straipsnyje nurodytą egzaminą.

3.  Jei kompetentinga institucija nustato, kad įmonė nebeatitinka 3 straipsnyje nustatyto vieno ar kelių reikalavimų, ji sustabdo arba panaikina įmonei suteiktą leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ne vėliau kaip per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

13 straipsnis

Transporto vadybininko paskelbimas netinkamu eiti pareigas

1.  Sunkių pažeidimų, kurie, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, laikomi sunkiais dėl jų sistemingo, tyčinio pobūdžio arba todėl, kad buvo mėginta nuslėpti faktus, ir už kuriuos atsakingas transporto vadybininkas, atveju kompetentinga institucija skelbia įmonės, kurios leidimas buvo panaikintas, transporto vadybininką netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai.

2.  Kol, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines nuostatas, nepritaikoma reabilitavimo priemonė, 8 straipsnio 9 dalyje nurodytas profesinės kompetencijos pažymėjimas, priklausantis netinkamu vadovauti transporto veiklai paskelbtam asmeniui, negalioja nė vienoje valstybėje narėje.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų sprendimai ir apeliacijos

1.  Pagal šį reglamentą valstybių narių kompetentingų institucijų priimti neigiami sprendimai, įskaitant sprendimą atmesti prašymą, sustabdyti ar panaikinti jau išduotą leidimą ir paskelbti transporto vadybininką netinkamu eiti pareigas, turi būti pagrįsti.

Priimant tokį sprendimą atsižvelgiama į turimą informaciją apie įmonės arba vieno iš jos transporto vadybininkų kitose valstybėse narėse padarytus pažeidimus, galinčius pakenkti įmonės gerai reputacijai, taip pat į visą kitą kompetentingos institucijos turimą informaciją.

Sprendime nurodomos reabilitavimo priemonės, taikomos leidimo galiojimo sustabdymo arba asmens paskelbimo netinkamu eiti pareigas atvejais.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ▐ įmonėms ir atitinkamiems asmenims būtų sudaryta galimybė pateikti skundą ▐dėl 1 dalyje nurodytų sprendimų, įskaitant apeliacinį skundą teismui.

IV SKYRIUS

Paprastinimas ir administracinis bendradarbiavimas

15 straipsnis

Nacionaliniai elektroniniai registrai

1.  Šio reglamento, ypač jo 10, 11, 12, 13 ir 25 straipsnių, įgyvendinimo tikslais kiekviena valstybė narė pildo nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių ir transporto vadybininkų, kuriems valstybės įgaliota kompetentinga institucija yra išdavusi leidimus verstis vežimo kelių transportu verslu, registrą. Šio registro duomenų tvarkymą prižiūri specialiai tam paskirta valstybės institucija, taip pat atsakinga už šių duomenų naudojimą ir už jų atnaujinimą. Vienoje nacionalinio elektroninio registro dalyje pateikiami viešai prieinami duomenys, o kitoje – konfidencialūs duomenys. Elektroninis registras tiesiogiai prieinamas visoms 9 straipsnyje nurodytoms atitinkamos valstybės kompetentingoms institucijoms. Elektroninio registro dalis, kurioje pateikiami konfidencialūs duomenys, prieinama ir kitoms valdžios institucijoms, o ne tik kompetentingoms institucijoms, tik jei jos yra gavusios tinkamus įgaliojimus dėl kelių transporto kontrolės bei sankcijų taikymo ir jų pareigūnai yra prisaikdinti.

Komisija kartu su valstybėmis narėmis ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. nustato minimalią duomenų, kurie turi būti įrašomi į nacionalinį elektroninį registrą, sudėtį.

Nacionalinio elektroninio registro dalyje, susijusioje su valstybės narės kelių transporto įmonėmis, turi būti šie duomenys:

   a) įmonės pavadinimas ir juridinis statusas;
   b) įmonės buveinės adresas;
   c) transporto vadybininkų, nurodytų kaip atitinkančių geros reputacijos ir profesinės kompetencijos reikalavimus, pavardės ir įgalioto atstovo pavardė (jei skiriasi);
   d) leidimo tipas, automobilių, kuriems jis buvo išduotas, skaičius ir, prireikus, Bendrijos licencijos bei patvirtintų kopijų serijos numeriai, ir kiekvienos transporto priemonės, su leidimu eksploatuojamos ne įmonės įsisteigimo valstybėje narėje, registracijos numeris;
   e) sunkių pažeidimų ▐, už kuriuos per paskutinius dvejus metus buvo taikytos sankcijos, skaičius, kategorija ir tipas;
   f) asmenų, kurie per dvejus paskutinius metus buvo paskelbti netinkamais vadovauti įmonės transporto veiklai, pavardės ir taikomos reabilitavimo priemonės.

Nacionalinio elektroninio registro dalyje, susijusioje su valstybės narės kelių transporto vadybininkais, turi būti šie duomenys:

   a) transporto vadybininko, kuris laikomas tinkamas valdyti transporto veiklą ar įmonę, pavardė;
   b) vienos ar kelių valdomų įmonių pavadinimas, juridinis statusas ir adresas;

Valstybės narės gali nuspręsti laikyti trečios pastraipos e ir f punktuose nurodytą informaciją atskiruose registruose. Tokiu atveju atitinkami duomenys pateikiami gavus prašymą arba prieinami tiesiogiai visoms atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Prašoma informacija pateikiama per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo datos.

Bet kuriuo atveju trečios pastraipos e ir f punktuose nurodyta informacija prieinama ne tik kompetentingoms institucijoms, bet ir kitoms valdžios institucijoms tik tada, jei jos yra gavusios tinkamus įgaliojimus dėl kelių transporto kontrolės bei baudų taikymo ir jų pareigūnai yra prisaikdinti arba kitaip formaliai įsipareigoję išsaugoti slaptumą.

2.  Duomenys apie įmonę, kurios leidimas buvo ▐ sustabdytas arba panaikintas, registre saugomi dvejus metus nuo datos, kai baigia galioti sprendimas dėl leidimo sustabdymo arba panaikinimo, ir po to nedelsiant pašalinami iš registro.

Duomenys apie bet kokį asmenį, paskelbtą netinkamu verstis šia profesine veikla, registre saugomi tol, kol pagal 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas vėl pripažįstama šio asmens gera reputacija. Po minėto reabilitavimo arba lygiaverčių priemonių minėtieji duomenys nedelsiant pašalinami.

Į šiuos duomenis yra įtraukiama informacija apie priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas sustabdyti arba panaikinti leidimą, arba paskelbti asmenį netinkamą eiti pareigas, ir atitinkamo sprendimo galiojimo trukmė.

3.  Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad visi elektroniniame registre esantys duomenys, ypač nurodyti 1 dalies trečios pastraipos e ir f punktuose, būtų atnaujinami ir tikslūs.

4.  Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų sujungti Bendrijos lygiu ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Registrai sujungiami taip, kad bet kuri bet kurios valstybės narės kompetentinga institucija ir Komisija galėtų susipažinti su visų valstybių narių elektroniniais registrais. Komisija turi imtis visų iniciatyvų, kad šios dalies nuostatų įgyvendinimas būtų sklandesnis.

5.  4 dalies nuostatoms įgyvendinti Komisija 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra tvirtina bendras sąlygas dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato, techninių automatinio prisijungimo prie kitų valstybių narių elektroninių registrų tvarkos.

16 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

║ Direktyvai 95/46/EB taikyti valstybės narės ypač užtikrina, kad:

   a) asmenys būtų informuojami, kada jų duomenys registruojami arba kai planuojama juos perduoti trečiosioms šalims. Pateikiamoje informacijoje nurodomas tikslus už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos pavadinimas, tvarkomų duomenų pobūdis ir paskirtis;
   b) visiems asmenims būtų sudaryta galimybė už duomenų tvarkymą atsakingoje institucijoje susipažinti su savo duomenimis. Tokia teisė užtikrinama be apribojimų, pagrįstos trukmės laikotarpiais, pakankamai greitai ir nesukuriant pernelyg didelių išlaidų ▐prašytojui;
   c) visiems asmenims būtų sudaryta galimybė pareikalauti pataisyti, ištrinti ar užblokuoti su juo susijusius duomenis, jei jie yra neišsamūs arba netikslūs;
   d) visiems asmenims sudaryti galimybę pagrįstais ir būtinais atvejais nesutikti, kad jo duomenys būtų tvarkomi. Pagrįstais nesutikimo atvejais, atitinkami duomenys nebegali būti tvarkomi.

17 straipsnis

Administracinis valstybių narių bendradarbiavimas

1.  Jei valstybė narė nustato įmonės, turinčios kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą leidimą, padarytą pažeidimą, kurio sunkumo lygis šiame reglamente nustatyta tvarka leidžia sustabdyti ar panaikinti leidimą, valstybė narė kitai valstybei narei perduoda visą turimą informaciją apie šį pažeidimą ir už jį paskirtas sankcijas.

2.  Valstybės narės paskiria kontaktinę valstybės instituciją, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis šio reglamento įgyvendinimo tikslu. Valstybės narės ne vėliau nei iki ...(11) Komisijai praneša savo kontaktinės institucijos pavadinimą ir adresą. Komisija sudaro visų valstybių kontaktinių institucijų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.

3.  Šiame reglamente nustatyta tvarka keisdamosi informacija valstybės narės naudojasi valstybių kontaktiniais punktais, nurodytais taikant 2 dalį.

4.  Valstybės narės, kurios keičiasi informacija apie 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus arba apie netinkamus eiti pareigas transporto vadybininkus, tai atlieka laikydamosi Reglamento (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių] 12 straipsnio 1 dalyje, arba, prireikus, Reglamento (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių] 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir terminų. Valstybė narė, gavusi iš kitos valstybės narės pranešimą apie sunkų pažeidimą, už kurį buvo nuteista, jį įtraukia į nacionalinį elektroninį registrą.

V SKYRIUS

Abipusis pažymėjimų ir kitų dokumentų pripažinimas

18 straipsnis

Gerą reputaciją liudijančios pažymos ir kiti su ja susiję dokumentai

1.  Nepažeisdama 10 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ▐įsisteigimo valstybė narė, suteikdama leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, kaip pakankamą geros reputacijos įrodymą priima išrašą iš teismo duomenų registro arba, jeigu jo nėra, kompetentingos teismo ar administracinės institucijos ▐valstybėje narėje, kurioje gyveno transporto vadybininkas, išduotą lygiavertį dokumentą ▐.

2.  Kai valstybė narė nustato savo nacionaliniams subjektams tam tikras geros reputacijos sąlygas, kurių negalima įrodyti 1 dalyje nurodytu dokumentu, kaip tinkamą įrodymą iš kitų valstybių narių nacionalinių subjektų ji priima vežėjo ▐valstybės narės (arba valstybių narių), kurioje (-iose) gyveno transporto vadybininkas, kompetentingos teismo ar administracinės institucijos išduotą pažymą, kad šios sąlygos įvykdytos. Pažymoje nurodomi konkretūs faktai, į kuriuos atsižvelgiama ▐įsisteigimo valstybėje narėje.

3.  Jei valstybė (-s) narė (-s), kurioje (-iose) gyveno transporto vadybininkas, 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka reikalaujamo dokumento neišduoda, jį galima pakeisti suinteresuoto asmens pareiškimu davus priesaiką arba iškilmingu pareiškimu valstybės narės, kurioje gyveno transporto vadybininkas, kompetentingai teismo arba administracinei institucijai, arba, prireikus, notarui; tokia institucija arba notaras išduoda autentišką šios priesaikos arba iškilmingo pareiškimo pažymą.

4.  1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka išduodami dokumentai galioja tris mėnesius nuo jų išdavimo. Ši sąlyga taip pat galioja pareiškimams, padarytiems 3 dalyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis

Finansinio pajėgumo pažymos

Kai valstybė narė reikalauja, kad jos nacionaliniai subjektai be 7 straipsnyje numatytų sąlygų atitiktų tam tikras papildomas finansinio pajėgumo sąlygas, kaip tinkamą įrodymą iš kitų valstybių narių nacionalinių subjektų ji priima ▐valstybės narės, kurioje gyveno transporto vadybininkas, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad šios sąlygos yra įvykdytos. Pažymoje nurodoma konkreti informacija, į kurią atsižvelgiama naujoje įsisteigimo valstybėje narėje.

20 straipsnis

Profesinės kompetencijos pažymos

1.  Valstybės narės kaip tinkamą profesinės kompetencijos įrodymą pripažįsta II priede nurodyto pažymėjimo pavyzdį atitinkančias pažymas, kurias išduoda įgaliotos įstaigos ar organizacijos.

2.  Pažymos, išduotos iki ...(12) kaip profesinės kompetencijos įrodymai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, prilyginami pažymėjimui, kurio pavyzdys pateiktas II priede, ir pripažįstami kaip profesinės kompetencijos įrodymai visose valstybėse narėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie pažymėjimus, kuriuos jos pagal šio straipsnio nuostatas pripažįsta kaip profesinės kompetencijos įrodymą.

VI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, tvarką ir imasi visų reikiamų priemonių joms įgyvendinti. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Apie šias priemones valstybės narės praneša ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius pakeitimus.

2.  1 dalyje minimos sankcijos apima visų pirma ▐leidimo verstis profesine vežimo veikla sustabdymą, šio leidimo panaikinimą ir pažeidimą padariusių transporto vadybininkų paskelbimą netinkamais verstis šia profesine veikla. Nustatytos sankcijos taip pat apima įmonės, neturint šiame reglamente nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdančios vežimus, transporto priemonės konfiskavimą.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Įmonėms, kurios iki šio reglamento įsigaliojimo datos yra gavusios leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, šio reglamento nuostatos pradeda galioti nuo jo įsigaliojimo praėjus ne daugiau nei dvejiems metams.

23 straipsnis

Tarpusavio pagalba

║ Kompetentingos valstybių narių institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia tarpusavio pagalbą, reikalingą šiam reglamentui įgyvendinti. Jos, nepažeisdamos asmens duomenų apsaugos srityje galiojančių nuostatų, keičiasi informacija apie teistumą už bet kokius sunkius pažeidimus, arba apie kitus konkrečius faktus, kurie gali turėti įtakos profesinės vežėjų kelių transportu veiklos vykdymui.

24 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų(13) 18 straipsnio 1 dalį.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, nepažeidžiant to paties sprendimo 8 straipsnio nuostatų.

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, nepažeidžiant jo 8 straipsnio nuostatų.

4.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5b dalis ir 7 straipsnis, nepažeidžiant jo 8 straipsnio nuostatų. Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b punkte ir 4 dalies e punkte nurodomas vieno mėnesio terminas.

25 straipsnis

Ataskaitos apie profesinę vežimo veiklą

1.  Kas dvejus metus valstybės narės rengia ataskaitas apie kompetentingų institucijų veiklą ir teikia jas Komisijai. Šiose ataskaitose pateikiama:

   a) sektoriaus analizė geros reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos požiūriu;
   b) išduotų, sustabdytų, panaikintų leidimų skaičius (pagal tipą ir metus), ▐sprendimų dėl netinkamumo verstis profesine veikla skaičius, taip pat jų priežastys;
   c) kiekvienais metais išduotų profesinės kompetencijos pažymėjimų skaičius;
   d) pagrindinė į nacionalinius elektroninius registrus įrašytų duomenų ir kompetentingų institucijų naudojimosi jais statistika; ir
   e) informacijos mainų su kitomis valstybėmis narėmis analizė, į kurią įtraukiamas per metus nustatytų pažeidimų, apie kuriuos pranešta kitai valstybei narei, ir atsakymų, gautų 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skaičius ir per metus gautų prašymų bei atsakymų, gautų 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, skaičius.

2.  Kas dvejus metus remdamasi šiomis nacionalinėmis ataskaitomis Komisija parengia ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymą. Toje ataskaitoje pateikiamas valstybių narių informacijos mainų įvertinimas. Ataskaita skelbiama tuo pačiu metu, kaip 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(14) 17 straipsnyje nurodyta ataskaita.

3.   Iki 2009 m. birželio 1 d. Komisija informuoja apie galimą šio Reglamento poveikį, jei jis būtų taikomas ir komerciniam vežimui transporto priemonėmis, kurių konstrukcija ir įranga tinkama ir kurios skirtos vežti ne daugiau kaip devynis žmones, įskaitant vairuotoją. Prireikus Komisija imasi atitinkamų veiksmų.

26 straipsnis

Kompetentingų institucijų sąrašas

Kiekviena valstybė narė iki 2009 m. birželio 1 d. Komisijai pateikia kompetentingų institucijų, įgaliotų suteikti leidimus verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, sąrašą ir akredituotų institucijų ar įstaigų, įgaliotų organizuoti egzaminus ir išduoti sertifikatus, sąrašą. Konsoliduotą visų šių institucijų ar įstaigų Bendrijoje sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Pranešimas apie nacionalines priemones

Valstybės narės ▐ Komisijai pateikia šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų, įgyvendinimo teisės aktų ar administracinių teisės aktų tekstus praėjus ne daugiau kaip šešioms dienoms nuo jų priėmimo datos, o pirmą kartą – iki 2009 m. birželio 1 d.

28 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 96/26/EB panaikinama.

Nuorodos į direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ …,

Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

I.  8 STRAIPSNYJE NURODYTŲ SRIČIŲ SĄRAŠAS

Žinios, į kurias valstybėse narėse turi būti atsižvelgta tikrindamos profesinę kompetenciją, turi būti bent jau šiame sąraše nurodytų sričių žinios, atitinkamai krovinių vežimo kelių transportu ir keleivių vežimo kelių transportu atveju. Prašymus leisti verstis profesine vežimo kelių transportu veikla pateikę vežėjai turi turėti praktinių šių sričių žinių ir gebėjimų, reikalingų vadovauti transporto įmonei.

Minimalus toliau nurodytas žinių lygis negali būti mažesnis nei 3 mokymo lygių struktūros lygis pagal 1985 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimo 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo(15) priedą, t. y. lygis, pasiekiamas išklausius privalomojo ugdymo kursą, kurį papildo arba profesinis ugdymas ir papildomas techninis mokymas, arba techninis mokymas ar kitoks vidurinis ugdymas.

A.  Civilinė teisė

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo:

   1) būti susipažinęs su pagrindinėmis kelių transporto srityje naudojamų sutarčių rūšimis bei teisėmis ir prievolėmis, atsirandančiais sudarius sutartį;
   2) sugebėti sudaryti teisiniu požiūriu galiojančias transporto sutartis, visų pirma atsižvelgdamas į vežimo sąlygas.

Krovinių vežimas kelių transportu

   3) sugebėti analizuoti užsakovų pretenzijas dėl atlyginimo už vežant patirtus nuostolius ar sugadintas prekes arba už pavėluotą prekių pristatymą ir tokių pretenzijų poveikį jo sutartinei atsakomybei;
   4) būti susipažinęs su Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) nustatytomis taisyklėmis ir įsipareigojimais.

Keleivių vežimas kelių transportu

   5) sugebėti analizuoti užsakovo pretenzijas dėl atlyginimo už keleivių sužalojimą arba jų bagažo sugadinimą vežimo metu įvykus avarijai, arba dėl atlyginimo už vėlavimą ir tokios pretenzijos poveikį jo sutartinei atsakomybei.

B.  Komercinė teisė

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas visų pirma privalo:

   1) būti susipažinęs su privalomais verslo reikalavimais ir formalumais, bei bendrosiomis prievolėmis, (įmonės registravimas, dokumentų tvarkymas ir t. t.), taip pat su bankroto padariniais;
   2) turėti atitinkamų žinių apie įvairias komercinių bendrovių rūšis ir apie šių bendrovių steigimo bei veiklos taisykles.

C.  Socialinė teisė

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo:

   1) būti susipažinęs su įvairių socialinių institucijų, susijusių su kelių transportu, paskirtimi ir veikimu (profesinės sąjungos, įmonių tarybos, profesinių sąjungų atstovai, darbo inspektoriai ir t. t.);
   2) būti susipažinęs su darbdavio įsipareigojimais socialinio draudimo srityje;
   3) būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis darbo sutartis , sudaromas su įvairių kategorijų darbuotojais, kuriuos samdo kelių transporto įmonės (sutarčių formos, sutarties šalių įsipareigojimai, darbo sąlygos ir darbo trukmė, mokamos atostogos, atlygis, sutarties nutraukimas ir t. t.);
   4) būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis vairavimo, poilsio ir darbo trukmę, ypač ║ Reglamentu (EB) Nr. 561/2006 ║, ║ Reglamentu (EEB) Nr. 3821/85 ║, 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo(16) ir Direktyva 2006/22/EB ir praktinėmis šių nuostatų taikymo priemonėmis;
   5) būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis pirminę vairuotojų kvalifikaciją ir jų kvalifikacijos tobulinimą, ypač su nustatytomis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo(17).

D.  Mokesčių teisė

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo būti susipažinęs su taisyklėmis dėl:

   1) transporto paslaugų PVM;
   2) mokesčių už variklines transporto priemones;
   3) mokesčių už tam tikriems kroviniams vežti naudojamas transporto priemones ir rinkliavų bei mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra;
   4) pajamų mokesčio.

E.  Įmonės verslo ir finansų valdymas

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo:

   1) būti susipažinęs su banko čekius, vekselius, įsakomuosius vekselius, kredito korteles ir kitas mokėjimo priemones arba būdus reglamentuojančiomis nuostatomis ir praktika;
   2) būti susipažinęs su įvairiomis kreditavimo formomis (banko kreditu, dokumentuotu kreditu, garantiniu indėliu, hipoteka, išperkamąja nuoma, nuoma, faktoringu ir t. t.), taip pat jomis naudojantis atsirandančiais mokesčiais ir įsipareigojimais;
   3) žinoti, kas yra balansas, kaip jis pateikiamas ir sugebėti jį aiškinti;
   4) sugebėti suprasti ir aiškinti pelno (nuostolio) ataskaitą;
   5) sugebėti įvertinti įmonės finansinę būklę ir pelningumą, visų pirma atsižvelgdamas į finansinius rodiklius;
   6) sugebėti parengti finansinį planą;
   7) būti susipažinęs su savo įmonės išlaidų struktūra (pastoviosios išlaidos, kintamosios išlaidos, apyvartinis kapitalas, nusidėvėjimas, ir t. t.) ir sugebėti apskaičiuoti sąnaudas automobiliui, kilometrui, reisui arba tonai;
   8) sugebėti parengti įmonės struktūros schemą, susijusią su visu įmonės darbuotojų kolektyvu, parengti darbo planus ir t. t.;
   9) būti susipažinęs su rinkodaros principais, transporto paslaugų pardavimo skatinimu bei klientų kartotekos rengimu, reklama ir ryšių su visuomene tvarkymu ir t. t.;
   10) būti susipažinęs su įvairiomis kelių transporto draudimo rūšimis (civilinės atsakomybės draudimas, asmenų, daiktų, bagažo draudimas), taip pat su iš jų atsirandančiomis garantijomis ir įsipareigojimais;
   11) būti susipažinęs su kelių transporte naudojamomis telematikos priemonėmis.

Krovinių vežimas kelių transportu

   12) sugebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias sąskaitos išrašymą už krovinių vežimą kelių transportu ir žinoti, ką reiškia ir kaip taikomi tarptautiniai prekybos terminai (Incoterms);
   13) būti susipažinęs su įvairiomis su transporto verslu susijusių įmonių kategorijomis, jų vaidmeniu, pareigomis ir jų statusu.

Keleivių vežimas kelių transportu

   14) sugebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias viešojo bei privataus keleivinio transporto bilietų kainas ir vežimo įkainių nustatymą;
   15) sugebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias sąskaitos išrašymą už keleivių vežimo paslaugas.

F.  Patekimas į rinką

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo:

   1) būti susipažinęs su aktais, reglamentuojančiais vežimą kelių transportu samdos pagrindais ar už atlygį, komercinės paskirties transporto priemonių nuomą ir subrangos sutartis, ir visų pirma su taisyklėmis, nustatančiomis teisinį šio verslo organizavimą, sąlygas, būtinas siekiant imtis profesinės veiklos reglamentuojančiomis leidimus Bendrijoje ir už Bendrijos ribų atlikti kelių transporto operacijas, kontrolę ir sankcijas;
   2) būti susipažinęs su kelių transporto įmonių steigimo teisės aktais;
   3) būti susipažinęs su įvairiais dokumentais, reikalaujamais teikiant kelių transporto paslaugas, ir sugebėti įvesti tikrinimo procedūras, kad užtikrintų, jog su kiekvienu vežimu susiję patvirtinti dokumentai, visų pirma transporto priemonės, vairuotojo, krovinio ir bagažo dokumentai, būtų ir transporto priemonėje, ir įmonėje.

Krovinių vežimas kelių transportu

   4) būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis krovinių vežimo kelių transportu rinkos organizavimą, krovinių vežimą, tvarkymą ir logistiką;
   5) būti susipažinęs su pasienio formalumais, tranzito dokumentų ir TIR knygelių paskirtimi ir taikymo sritimi bei įsipareigojimais ir atsakomybe, atsirandančiais naudojant šiuos dokumentus.

Keleivių vežimas kelių transportu

   6) būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis keleivių vežimo kelių transportu rinkos organizavimą;
   7) būti susipažinęs su maršrutų atidarymo taisyklėmis ir sugebėti parengti transporto planus.

G.  Techniniai standartai ir eksploatacija

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo:

   1) būti susipažinęs su valstybių narių nustatytomis transporto priemonių svorio ir matmenų normomis bei nestandartinių krovinių, kuriems taikomos nuo šių normų nukrypstančios nuostatos, vežimo tvarka;
   2) sugebėti pasirinkti įmonės poreikius atitinkančias transporto priemones ir jų sudedamąsias dalis (važiuoklė, variklis, transmisijos sistema, stabdžių sistema ir t. t.);
   3) būti susipažinęs su pirmiau nurodytų transporto priemonių tipo patvirtinimo, registravimo ir techninės kontrolės formalumais;
   4) gebėti atsižvelgti į priemones, reikalingas sumažinti triukšmą ir mažinti oro taršą, atsirandančią dėl motorinių transporto priemonių išmetamųjų dujų;
   5) sugebėti parengti transporto priemonių ir jų įrenginių periodinės techninės priežiūros planus.

Krovinių vežimas kelių transportu

   6) būti susipažinęs su įvairiais krovinių tvarkymo ir krovos įtaisais (atlenkiami galiniai bortai, konteineriai, krovininiai padėklai ir t. t.) ir sugebėti nustatyti prekių krovimo ir iškrovimo tvarką bei instrukcijas (krovinių paskirstymas, krovimas į krūvas, tvirtinimas, blokavimas ir t. t.);
   7) būti susipažinęs su kombinuotojo vežimo būdais, pavyzdžiui, sunkvežimių priekabų vežimu geležinkelio platformomis arba laivais ir keltais;
   8) sugebėti įgyvendinti procedūras, kad būtų laikomasi pavojingų krovinių ir atliekų vežimo taisyklių, visų pirma nustatytų Tarybos direktyvoje 94/55/EB(18), Tarybos direktyvoje 96/35/EB(19) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 259/93(20);
   9) sugebėti įdiegti procedūras, kad būtų laikomasi greitai gendančių maisto produktų vežimo taisyklių, visų pirma nustatytų Susitarime dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP);
   10) sugebėti įdiegti procedūras gyvūnų vežimo taisyklėms įgyvendinti.

H.  Saugus eismas

Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu

Prašymo pateikėjas privalo:

   1) žinoti, kokius dokumentus privalu turėti vairuotojams (vairuotojo pažymėjimą, sveikatos pažymėjimą, profesinės kompetencijos pažymėjimą ir t. t.);
   2) sugebėti imtis būtinų veiksmų užtikrinant, jog vairuotojai laikytųsi kelių eismo taisyklių, valstybėse narėse galiojančių draudimų ir apribojimų (greičio ribojimai, pirmumo teisė, laukimo ir stovėjimo apribojimai, šviesų naudojimas, kelio ženklai ir t. t.);
   3) sugebėti parengti instrukcijas vairuotojams, kad patikrintų, ar jie laikosi saugos reikalavimų dėl transporto priemonės, jos įtaisų ir krovinio būklės, taip pat dėl prevencinių priemonių;
   4) sugebėti nustatyti tvarką, kurios privalu laikytis įvykus avarijai, ir įdiegti atitinkamą tvarką siekiant išvengti pakartotinių avarijų arba sunkių pažeidimų;
   5) sugebėti įdiegti saugaus krovinių tvirtinimo procedūras ir būti susipažinęs su atitinkamais techniniais reikalavimais.

Keleivių vežimas kelių transportu

   6) būti bendrais bruožais susipažinęs su valstybių narių kelių tinklu.

II.  EGZAMINO ORGANIZAVIMAS

1.  Valstybės narės organizuoja privalomą egzaminą raštu, kurį jos gali papildyti pasirenkamu egzaminu žodžiu, norėdamos nustatyti, ar prašymus pateikę kelių transporto vežėjai yra įgiję reikalaujamą I dalyje išvardytų sričių žinių lygį, visų pirma jų gebėjimą naudotis atitinkamomis techninėmis ir kitomis priemonėmis atitinkamoms vykdomosioms ir koordinavimo užduotims vykdyti.

a)  Privalomąjį egzaminą raštu sudaro du testai, t. y.:

   raštu pateikti klausimai, iš kurių į kiekvieną pateikiama keletas atsakymų (keturi galimi atsakymai), arba klausimai, į kuriuos reikia pateikti išsamų atsakymą, arba šių abiejų sistemų derinys;
   raštu atliekamų užduočių (konkrečių pavyzdžių) nagrinėjimas.

Kiekvieno testo trukmė ne mažesnė kaip dvi valandos.

b)  Jei rengiamas egzaminas žodžiu, valstybės narės gali nustatyti, kad jį galima laikyti tik sėkmingai išlaikius egzaminą raštu.

2.  Kai valstybės narės rengia ir egzaminą žodžiu, jos turi užtikrinti, kad kiekvieno iš trijų testų įvertinimas sudarytų ne mažiau kaip 25 % ir ne daugiau kaip 40 % bendro balų skaičiaus.

Kai valstybės narės rengia tik egzaminą raštu, jos turi užtikrinti, kad kiekvieno testo įvertinimas sudarytų ne mažiau kaip 40 % ir ne daugiau kaip 60 % bendro balų skaičiaus.

3.  Atlikę visus testus, prašymo pateikėjai privalo surinkti vidutiniškai ne mažiau kaip 60 % bendro balų skaičiaus, o už kiekvieną nustatytą testą surinkti ne mažiau kaip 50 % galimo bendro balų skaičiaus. Valstybė narė gali šį dydį sumažinti nuo 50 % iki 40 % tik vienam testui .

II PRIEDAS

EUROPOS BENDRIJA

(Standus gelsvas popierius – DIN A4 formatas, sintetinis 150g/m² ar daugiau popierius)

(Valstybės narės, išdavusios pažymėjimą, oficialia (-iomis) kalba (-omis) arba viena iš oficialių kalbų, tekstas)

Skiriamasis valstybės narės simbolis(21)

Akredituota kompetentinga įstaiga arba organizacija(22)

KROVINIŲ [KELEIVIŲ] (23) VEŽIMO KELIŲ

TRANSPORTU PROFESINĖS KOMPETENCIJOS PAŽYMĖJIMAS

Nr. …………

(Institucijos pavadinimas)…………………………………………………………………………….....................................................

šiuo dokumentu patvirtina(24), kad ………………………………………………………………………………………..

gimęs(-usi) (vieta)…………………………………………(data)…………………………………………………………….

išklausė mokymo kursą ir sėkmingai išlaikė egzaminą (metai:…………; semestras:…………..)(25) krovinių [keleivių](26) vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos pažymėjimui gauti, vadovaujantis ........... Reglamentu (EB) Nr. ………/……….

Šis pažymėjimas yra pakankamas profesinės kompetencijos įrodymas, nurodytas .........m. ...........d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. ..../2008, nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles, 20 straipsnio 1 dalyje.

Išduotas (vieta)………………………………………………, (data)……………………………………………….

………………..…………………………………………..(27)

III PRIEDAS

Pažeidimai, nurodyti 6 straipsnio 2 dalies a punkte:

1. a)   Maksimalaus nustatyto šešių dienų arba dviejų savaičių vairavimo laiko viršijimas 25 proc. ar daugiau.

b)  Maksimalaus nustatyto dienos vairavimo laiko viršijimas 50 proc. ar daugiau per vieną dieną, vairuojant be pertraukos arba neskiriant ne mažiau kaip 4,5 val. nepertraukiamam poilsiui.

2.   Neįrengtas tachografas ir (arba) greičio ribotuvas arba turint tikslą apgauti naudojama priemonė, sudaranti galimybę keisti įrašančios įrangos ir (arba) greičio ribotuvo įrašus, arba falsifikuojami įrašų lapai ar duomenys, perkelti iš tachografo ir (arba) vairuotojo kortelės.

3.   Važiavimas transporto priemone, kurios techninės būklės patikrinimo pažyma negalioja, arba transporto priemone, kuri turi didelių trūkumų, pvz., be kita ko, stabdžių sistemos, vairo mechanizmo trauklių, ratų ar padangų, pakabos ar važiuoklės, kurie gali nedelsiant kelti grėsmę kelių saugumui ir dėl kurių būtų nuspręsta sustabdyti transporto priemonę.

4.   Vežamas pavojingas krovinys, kurį draudžiama vežti šia transporto priemone, arba pavojingas krovinys vežamas nepasirūpinus reikiamais užrašais ar tinkamu transporto priemonės ženklinimu.

5.   Vežami keleiviai arba krovinys neįsigijus galiojančios licencijos arba įsigijus ją iš įmonės, kuri neturi galiojančios Bendrijos licencijos.

6.   Vairuotojas naudoja suklastotą vairuotojo kortelę, kuri jam nepriklauso arba kuri buvo įsigyta pateikus neteisingus pareiškimus arba suklastotus dokumentus.

7.   Vežamas krovinys viršijus nustatytą maksimalų pakrovimo svorį 20 proc. ar daugiau.

(1) OL C ...
(2) OL C ...
(3) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 124, 1996 5 23, p. 1. ║
(5) OL L ...
(6) OL L ...
(7) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. ║
(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║
(9) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. ║
(10) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).
(11)* ...
(12)* ...
(13) OL L 370, 1985 12 31, p. 8. ║
(14) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
(15) OL L 199, 1985 7 31, p. 56.
(16) OL L 80, 2002 3 23, p. 35.
(17) OL L 226, 2003 9 10, p. 4.
(18) 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo (OL L 319, 1994 12 12, p. 7). Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/89/EB (OL L 305, 2006 11 4, p. 4).
(19) 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/35/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių skyrimo ir jų profesinės kvalifikacijos (OL L 145, 1996 6 19, p. 10).
(20) 1993 m. vasario 1 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 30, 1993 2 6, p. 1). Panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).
(21) Skiriamasis valstybės simbolis: (B) Belgija, (BG) Bulgarija, (CZ) Čekija, (DK) Danija, (D) Vokietija, (EST) Estija, (GR) Graikija, (E) Ispanija, (F) Prancūzija, (IRL) Airija, (I) Italija, (CY) Kipras, (LV) Latvija, (LT) Lietuva, (L) Liuksemburgas, (H) Vengrija, (NL) Nyderlandai, (A) Austrija, (PL) Lenkija, (P) Portugalija, (RO) Rumunija, (SLO) Slovėnija, (SK) Slovakija, (FIN) Suomija, (S) Švedija, (UK) Jungtinė Karalystė.
(22) Europos bendrijos kiekvienos valstybės narės šiam tikslui paskirta institucija arba organizacija, išduodanti šį pažymėjimą.
(23) Nereikalingą išbraukti.
(24) Vardas ir pavardė, gimimo vieta ir data.
(25) Egzamino identifikavimas.
(26) Nereikalingą išbraukti.
(27) Pažymėjimą išdavusios kompetentingos įstaigos arba organizacijos parašas ir antspaudas.


Tarptautinis krovinių vežimas keliais (nauja redakcija) ***I
PDF 615kWORD 311k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (nauja redakcija) (COM(2007)0265 – C6-0146/2007 – 2007/0099(COD))
P6_TA(2008)0218A6-0038/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0265),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0146/2007),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 20 d. Teisės reikalų komiteto laišką pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0038/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su toliau pateikiamais pakeitimais, kuris buvo suderintas su konsultacinės darbo grupės, sudarytos iš Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų, rekomendacijomis;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 21 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (išdėstymas nauja redakcija)

P6_TC1-COD(2007)0099


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas(5), 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje(6) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/94/EB dėl tam tikroms krovinių vežimo keliais rūšims taikomų bendrųjų taisyklių nustatymo(7) turi būti iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo ir paprastumo tų reglamentų ir direktyvos tekstai turėtų būti išdėstyti nauja redakcija ir sujungti į vieną reglamentą.

(2)  Bendros transporto politikos sukūrimas, inter alia, apima bendrų taisyklių, reglamentuojančių patekimą į rinką verčiantis tarptautiniu krovinių vežimu keliais Bendrijoje, nustatymą bei sąlygų, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas, nustatymą. Šios taisyklės turi prisidėti prie sklandaus vidaus transporto rinkos veikimo.

(3)  Kadangi ši vienoda patekimo į rinką tvarka taip pat garantuoja laisvę teikti paslaugas, panaikinant visus paslaugų teikėjui dėl jo ar jos nacionalinės priklausomybės ar jo ar jos įsisteigimo kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje paslaugos bus teikiamos, taikomus apribojimus.

(4)  Siekiant sukurti nuoseklią tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu per Bendrijos teritoriją sistemą, šis reglamentas turėtų būti taikomas bet kokiam tarptautiniam vežimui Bendrijos teritorijoje. Vežant iš valstybių narių į trečiąsias šalis, dažniausiai taikomi valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas reiso daliai, vykdomai valstybės narės, kurioje pakraunama ar iškraunama, teritorijoje tol, kol Bendrija su trečiosiomis šalimis nesudarys atitinkamų susitarimų. Tačiau reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, teritorijoje.

(5)  Kabotažo apibrėžimas neapima krovinių įvežimo ir išvežimo kelių transportu, kai pastarieji sudaro vieną iš kombinuoto vežimo pagal sąlygas, nustatytas Tarybos 1992 m. gruodžio 7 d. Direktyvoje 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo(8), taigi ir kombinuoto vežimo geležinkeliais ir keliais ir (arba) vandeniu ir keliais abiem kryptimis, kelionės atkarpų.

(6)  Pagal Direktyvą 2006/94/EB tam tikram vežimo rūšių skaičiui netaikoma Bendrijos leidimų ar bet kokių kitų vežimo leidimų sistema. Pagal šiuo reglamentu nustatytus rinkos organizavimo principus kai kurioms vežimo rūšims dėl jų specifinio pobūdžio turi būti toliau leidžiama netaikyti Bendrijos licencijų ir visų kitų vežimo leidimų sistemos.

(7)  Vežant krovinius transporto priemonėmis, kurių bendroji masė 3,5–6 tonos, pagal Direktyvą 2006/94/EB buvo netaikomas reikalavimas turėti Bendrijos licenciją. Tačiau Bendrijos taisyklės kelių transportu vežant krovinius ir keleivius apskritai taikomos transporto priemonėms, kurių bendroji masė yra 3,5 t ar didesnė. Todėl šio reglamento nuostatos turėtų būti suderintos su bendrąja Bendrijos vežimo kelių transportu taisyklių taikymo sritimi ir jomis turėtų būti nustatoma išlyga tik transporto priemonėms, kurių bendroji masė mažesnė nei 3,5 tonos.

(8)  Tarptautinis krovinių vežimas keliais turi būti leidžiamas tik turintiems Bendrijos, licenciją, ir netaikant kvotų. Siekiant, kad vykdymą užtikrinančioms institucijoms būtų lengviau vykdyti veiksmingą kontrolę, ypač kai ji vykdoma ne vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai kiekvienoje savo transporto priemonėje turėtų patvirtintą Bendrijos licencijos kopiją, ir taip kontrolės institucijos galėtų lengviau tikrinti, ypač kitose valstybėse narėse įsisteigusių vežėjų transporto priemones. Todėl reikia nustatyti išsamesnes Bendrijos licencijos ir jos patvirtintų kopijų sudedamųjų dalių išdėstymo ir kitas jų ypatybes apibūdinančius reikalavimus. 

(9)  Reikėtų nustatyti Bendrijos licencijų išdavimą ir jų panaikinimą reglamentuojančias sąlygas bei vežimo rūšis, kurioms reikalingos licencijos, tų licencijų galiojimo laiką ir išsamias jų naudojimo taisykles.

(10)  Taip pat, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę veiksmingai patikrinti, ar trečiųjų šalių vairuotojai įdarbinti teisėtai ir ar jie dirba už vežimo operaciją atsakingam vežėjui, turėtų būti sukurtas vairuotojo liudijimas. Šis vairuotojo liudijimas turėtų būti suprantamas visiems tokius patikrinimus atliekantiems asmenims.

(11)  Vežėjams, kurie turi Bendrijos licencijas, nurodytas šiame reglamente ir vežėjams, turintiems teisę verstis tam tikromis tarptautinio krovinių vežimo operacijomis, turi būti leidžiama atlikti vidaus vežimus kitoje valstybėje narėje, neturint joje registruotos buveinės ar kito padalinio.

(12)  Anksčiau tokias vidaus vežimo paslaugas buvo leidžiama teikti "laikinai". Realiai būdavo sunku nustatyti, kokias paslaugas leidžiama teikti. Todėl reikalingos aiškios ir lengvai įgyvendinamos taisyklės. Vis dėlto ilgalaikiai kabotažo apribojimai nebėra pateisinami. Jie turėtų būti visiškai panaikinti, kadangi šie apribojimai nedera su vidaus rinkos be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, principais. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad visoje ES taisyklės būtų įgyvendinamos vienodai.

(13)  1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(9) nuostatos taikomos tais atvejais, kai kabotažo operacijoms atlikti vežėjai darbuotojus, kurie su tais vežėjais yra susiję darbo santykiais, komandiruoja iš tos valstybės narės, kurioje tie darbuotojai paprastai dirba.

(14)  Kabotažo operacijų skaičiaus ir trukmės apribojimai – būtinas, tačiau tarpinis etapas, kurį nustatant siekiama paskatinti valstybes nares maksimaliai suderinti fiskalines ir darbo sąlygas. Taigi pagal šį reglamentą numatyti apribojimai yra laikini ir turėtų būti panaikinti 2014 m. sausio 1 d.

(15)  Kai kurios kaimynystėje esančios valstybės narės susijusios glaudžiais ir ilgalaikiais ekonominiais ryšiais. Taigi šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti atitinkamų kaimyninių valstybių narių vežėjams platesnes galimybes vykdyti kabotažo veiklą.

(16)  Pageidautina, kad valstybės narės vienos kitoms teiktų tarpusasvio pagalbą, užtikrinančią sklandų šio reglamento taikymą.

(17)  Turėtų būti įmanoma užtikrinti, kad vežimas tarp trečiųjų šalių, t.y. tarptautinio vežimo operacijos, kurios atliekamos tarp dviejų valstybių narių, iš kurių nė viena nėra vežėjo įsisteigimo valstybė narė, dėl savo nuolatinio, tęstinio ir/arba sistemingo pobūdžio neiškraipytų rinkos, nes tokiam vežimui būtų taikomos blogesnės įdarbinimo ir darbo sąlygos nei tos, kurios taikomos abiejose valstybėse narėse, tarp kurių toks vežimas vykdomas.

(18)  Reikia kiek įmanoma sumažinti administracinius formalumus neatsisakant kontrolės priemonių ir nuobaudų, laiduojančių tinkamą šio reglamento taikymą ir veiksmingą įgyvendinimą. Todėl galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos licencijų panaikinimą, turėtų būti suformuluotos aiškiau ir sugriežtintos. Dabartinės taisyklės turėtų būti pakeistos, kad būtų įmanoma veiksmingai taikyti nuobaudas už kitoje nei įsisteigimo valstybėje narėje padarytus sunkius ▐pažeidimus. Nuobaudos turėtų būti nediskriminuojančios ir atitikti pažeidimo sunkumą. Turėtų būti numatyta galimybė jas apskųsti ▐.

(19)  Valstybės narės į nacionalinį vežimo kelių transportu įmonių registrą turėtų įrašyti visus jų vežėjų padarytus sunkius ▐pažeidimus, dėl kurių vežėjams buvo taikytos nuobaudos.

(20)  Siekiant, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų tinkamiau ir lengviau keistis informacija, valstybės narės reikiama informacija turėtų keistis pasitelkdamos nacionalines kontaktines institucijas, paskirtas pagal... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr..../2008 [nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles](10).

(21)  Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(11).

(22)  Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus suderinti su technikos pažanga I ir II priedus ir parengti vieną suderintą važtaraščio pavyzdį. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir ║ skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(23)  Efektyvumo sumetimais tvirtinant šias priemones įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti.

(24)  Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, reikalingų šiam reglamentui įgyvendinti, ypač tų, kurios užtikrintų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas.

(25)  Kadangi siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų ║ būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas tarptautiniam krovinių vežimui keliais Bendrijos teritorijoje samdos pagrindais ar už atlygį.

2.  Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį, ir vice versa, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis netaikomas reiso daliai, vykdomai teritorijoje, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.

3.  Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio:

   a) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, įtrauktoms į valstybių narių ir trečiųjų šalių ║ sudarytus dvišalius susitarimus.
   b) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, ║ įtrauktoms į valstybių narių sudarytus dvišalius susitarimus, kurios, remdamosi dvišaliais leidimais arba liberalizavimo susitarimais, leidžia toje valstybėje neįsisteigusiems vežėjams valstybėje narėje pakrauti ir iškrauti krovinius.

Tačiau valstybės narės pritaiko pirmos pastraipos a punkte nurodytus susitarimus, kad užtikrintų Bendrijos vežėjų nediskriminavimo principo laikymąsi.

4.  Šis reglamentas taikomas kabotažo operacijoms.

5.  Šis reglamentas netaikomas šioms vežimo rūšims ir su tokiu vežimu susijusiems nepakrautų transporto priemonių reisams, kadangi joms netaikoma Bendrijos licencijavimo sistema:

   a) pašto siuntų vežimui kaip universaliajai paslaugai;
   b) sugadintų ir avarijas patyrusių transporto priemonių vežimas;
   c) krovinių vežimas variklinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, bendroji masė neviršija 3,5 tonų;
  d) krovinio vežimas variklinėmis transporto priemonėmis laikantis šių sąlygų:
   i) vežamas krovinys turi priklausyti įmonei arba turi būti tos įmonės parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas;
   ii) reiso tikslas turi būti krovinio vežimas savo reikmėms į ar iš įmonės arba jo judėjimas įmonėje arba už jos ribų;
   iii) krovinį vežančias variklines transporto priemones turi vairuoti įmonės vairuotojai;
   iv) krovinį vežančios transporto priemonės turi priklausyti įmonei, būti įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis sąlygų, nustatytų 2006 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais(12);
   v) toks vežimas turi būti tik pagalbinė įmonės veikla.
   e) vaistų, prietaisų, įrenginių ir kitų gaminių, reikalingų medicininei pagalbai teikti vykdant gelbėjimo darbus, ypač stichinių nelaimių atveju, vežimas.

Pirmos pastraipos d punkto iv papunktis netaikomas transporto priemonėms, kurios pakeitė įprastai naudojamas, tačiau trumpam sugedusias transporto priemones.

6.  5 dalies nuostatos neturi įtakos reikalavimams, pagal kuriuos valstybės narės leidžia savo piliečiams užsiimti toje dalyje nurodyta veikla.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

   1) transporto priemonė – tai valstybėje narėje įregistruota variklinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent variklinė priemonė yra registruota valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti;
  2) tarptautinis vežimas – tai:
   a) pakrautos transporto priemonės reisas, kai išvykimo ir atvykimo vietos yra skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar trečiųjų šalių;
   b) pakrautos transporto priemonės reisas iš vienos valstybės narės į trečiąją šalį arba vice versa, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių, ar trečiųjų šalių teritorijų;
   c) pakrautos transporto priemonės reisas tarp trečiųjų šalių tranzitu kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas;
   d) tuščios transporto priemonės, atliekančios a, b ir c punktuose nurodytas transporto operacijas, reisas;

3)   priimančioji valstybė narė – tai valstybė narė, kurioje veikia ne joje įsisteigęs vežėjas.

   4) vežėjas nerezidentas – tai ne valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, o kitoje valstybėje narėje įsisteigusi krovinių vežimo kelių transportu įmonė.
   5) vairuotojas – transporto priemonę net ir trumpą laikotarpį vairuojantis asmuo arba joje vežamas asmuo, kuris, vykdydamas savo pareigas, prireikus transporto priemonę gali vairuoti;
   6) kabotažo operacijos – priimančioje valstybėje narėje samdos pagrindais ar už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas, kaip numatyta III skyriaus nuostatose;
   7) ║sunkūs ▐Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimai ║ – tai pažeidimai, dėl kurių prarandama gera reputacija, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. .../2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
   8) vežimas tarp trečiųjų šalių – tarptautinio vežimo operacijos, kurios atliekamos tarp dviejų valstybių narių, iš kurių nė viena nėra vežėjo įsisteigimo valstybė narė.

II skyrius

Tarptautinis vežimas

3 straipsnis

Principas

Tarptautinis vežimas vykdomas turint Bendrijos licenciją ir, jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis – vairuotojo liudijimą.

4 straipsnis

Bendrijos licencija

1.  Vadovaudamosi šiuo reglamentu, valstybės narės Bendrijos licencijas išduoda visiems samdos pagrindais arba už atlygį keliais krovinius vežantiems vežėjams, kurie:

   a) yra įsisteigę valstybėje narėje remiantis Bendrijos teisės aktais ir tos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais;
   b) laikantis Bendrijos teisės aktų ir tos valstybės narės nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių leidimą verstis vežėjo kelių transportu verslu, įsisteigimo valstybėje narėje turi teisę užsiimti tarptautiniu krovinių vežimu keliais.

2.  Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos Bendrijos licenciją išduoda penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Bendrijos licencijos ir patvirtintos kopijos, išduotos iki reglamento įsigaliojimo dienos, galioja, kol pasibaigia jų galiojimo laikas. 

3.  Įsisteigimo valstybė narė vežėjui išduoda Bendrijos licencijos originalą, kurį turi saugoti vežėjo įmonė, bei tam tikrą patvirtintų originalo kopijų skaičių, kuris turi atitikti Bendrijos licenciją turinčio vežėjo nuosavų ar, pavyzdžiui, pirkimo išsimokėtinai, nuomos ar išperkamosios nuomos pagrindu, turimų transporto priemonių skaičių.

4.  Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos atitinka I priede nustatytą pavyzdį, kuriame taip pat yra išdėstytos jų naudojimo sąlygos.

Komisija derina I priedo nuostatas su technikos pažanga. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, susijusias su I priedo derinimu su technikos pažanga, jos patvirtinamos taikant 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. 

5.  Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos turi būti pažymėtos šiuos dokumentus išduodančiosios institucijos antspaudu arba spaudu bei parašu ir turėti serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių registro, numatyto Reglamento (EB) Nr. .../2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 15 straipsnyje, dalį skirtą įmonių duomenims.

6.  Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu. Vežėjas negali jos perduoti trečiajai šaliai. Patvirtinta Bendrijos licencijos originalo kopija laikoma visose vežėjo transporto priemonėse ir ją privaloma pateikti įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

Transporto priemonių junginių atveju, patvirtinta licencijos kopija yra variklinėje transporto priemonėje. Ji galioja transporto priemonių junginiui ir tada, jei priekaba arba puspriekabė nėra registruotos arba šią licenciją turintis vežėjas neturi įgaliojimo jas naudoti keliuose, arba jei jos registruotos ar įgaliojimu leidžiamos naudoti kitoje valstybėje narėje.

5 straipsnis

Vairuotojo liudijimas

1.  Pagal šį straipsnį vairuotojo liudijimą valstybė narė išduoda vežėjui, kuris:

   a) turi Bendrijos licenciją;
  b) toje valstybėje narėje teisėtai įdarbina trečiųjų valstybių pilietybę turinčius vairuotojus, arba teisėtai naudojasi trečiųjų valstybių pilietybę turinčių vairuotojų paslaugomis, kai vairuotojai vežėjui perleidžiami pagal tos pačios valstybės narės įdarbinimo ir profesinio mokymo sąlygas, nustatytas:
   i) įstatymais ir kitais teisės aktais;
   ii) atitinkamai kolektyvinėmis sutartimis, sudarytomis pagal toje valstybėje narėje taikomas taisykles.

2.  Vairuotojo liudijimą vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija Bendrijos licencijos turėtojo prašymu išduoda kiekvienam trečiosios šalies pilietybę turinčiam vairuotojui, kuris tuo leidimu teisėtai įdarbinamas arba kurio paslaugomis teisėtai naudojamasi. Kiekvienas vairuotojo liudijimas patvirtina, kad jame nurodytas vairuotojas yra įdarbintas atsižvelgiant į 1 dalyje nustatytas sąlygas.

3.  Vairuotojo liudijimas atitinka II priede pateiktą pavyzdį.

4.  Komisija derina I priedo nuostatas su technikos pažanga. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, susijusias su I priedo derinimu su technikos pažanga, jos patvirtinamos taikant 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5.  Vairuotojo liudijimas turi būti pažymėtas jį išdavusios institucijos antspaudu arba spaudu bei parašu ir turėti serijos numerį. Vairuotojo liudijimo serijos numeris įtraukiamas į nacionalinio elektroninio kelių transporto bendrovių registro, nurodyto Reglamento (EB) Nr. .../2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles 15 straipsnyje, dalį, skirtą įmonės, kuri tą liudijimą įteikia atitinkamam vairuotojui, duomenims. 

6.  Vairuotojo liudijimas priklauso vežėjui, kuris liudijimą atiduoda jame nurodytam vairuotojui, kai transporto priemonę jis vairuoja naudodamasis tam vežėjui išduota Bendrijos licencija. Patvirtinta vairuotojo liudijimo, išduoto įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų, originalo kopija saugoma vežėjo buveinėje. Vairuotojo liudijimas pateikiamas jo pareikalavusiam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui.

7.  Vairuotojo liudijimas išduodamas jį išduodančios valstybės narės nustatytam laikotarpiui – ne ilgiau kaip penkeriems metams. Vairuotojų liudijimai, išduoti iki šio Reglamento įsigaliojimo dienos, galioja, kol pasibaigia jų galiojimo laikas. 

Vairuotojo liudijimas galioja tik tada, kai yra vykdomos sąlygos, pagal kurias jis yra išduotas. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad nustojus vykdyti tas sąlygas, vežėjas nedelsiant liudijimą grąžintų jį išdavusiai institucijai.

6 straipsnis

Sąlygų tikrinimas

1.  Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos vežėjui pateikus paraišką Bendrijos licencijai gauti, o paskui ne vėliau kaip po penkerių metų nuo licencijos išdavimo ir ne rečiau kaip kas penkerius metus tikrina, ar vežėjas atitiko, ar tebeatitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.  Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos, kiekvienais metais atlikdamos patikrinimus, kuriais patikrinama ne mažiau kaip 20 % toje valstybėje narėje išduotų galiojančių liudijimų, reguliariai tikrina, ar tebevykdomi 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, pagal kuriuos buvo išduotas vairuotojo liudijimas.

7 straipsnis

Paraiškos išduoti Bendrijos licenciją ir vairuotojo liudijimą atmetimas arba jų panaikinimas

1.  Jei 4 straipsnio 1 dalyje arba 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nesilaikoma, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos, priimdamos pagrindžiantį sprendimą, atmeta paraišką Bendrijos licencijai arba vairuotojo liudijimui gauti ar jo galiojimui pratęsti.

2.  Kompetentingos institucijos panaikina Bendrijos licenciją arba vairuotojo liudijimą, jei jo turėtojas:

   a) nebesilaiko 4 straipsnio 1 dalyje arba 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, arba
   b) paraiškoje Bendrijos licencijai arba vairuotojo liudijimui gauti pateikia klaidingus duomenis.

8 straipsnis

Vežimas tarp trečiųjų šalių ir komandiravimas

Jei krovinių vežėjas nuolat, pastoviai ir (arba) sistemingai tarp dviejų valstybių narių atlieka vežimo tarp trečiųjų šalių operacijas, viena iš priimančiųjų valstybių narių gali pareikalauti, kad būtų taikomos darbo ir įdarbinimo sąlygos, numatytos šio reglamento 10 straipsnyje.

III skyrius

Kabotažas

9 straipsnis

 Principas

1.  Visiems vežėjams, vežantiems krovinius samdos pagrindais ar už atlygį ir turintiems Bendrijos licenciją, kurių vairuotojas, jei jis yra trečiosios šalies turi šiame skyriuje nustatytas sąlygas atitinkantį vairuotojo liudijimą, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis leidžiama vykdyti kabotažo operacijas.

2.  1 dalyje nurodytiems vežėjams po tarptautinio vežimo iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę po to, kai ankstesnio tarptautinio vežimo kroviniai buvo nuvežti į paskirties vietą, ta pačia transporto priemone leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo operacijas. Leidimas vykdyti šias kabotažo operacijas nepriklauso nuo to, ar iš transporto priemonės iškrauti visi kroviniai. Paskutinis krovinio iškrovimas kabotažo operacijų metu, prieš išvažiuojant iš priimančios valstybės narės, turi būti įvykdytas per septynias dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje atvykstamojo tarptautinio vežimo metu.

3.  Kabotažo operacijos taip pat gali būti atliekamos valstybėje narėje, per kurią transporto priemonė turi vykti po to, kai tarptautinio vežimo metu paskirties valstybėje narėje buvo iškrauti kroviniai, jei trumpiausias grįžimo kelias eina per tos valstybės narės teritoriją ir grįžtama per 7 dienas po krovinių iškrovimo paskirties šalyje.

4.  Palaipsniui panaikinami kabotažo operacijų skaičiaus ir trukmės apribojimai. Po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo 2 dalyje nurodytas kabotažo operacijų skaičius didinamas iki septynių. 2014 m. sausio 1 d. panaikinami visi kabotažo operacijų skaičiaus ir trukmės apribojimai.

5.  Krovinių vidaus vežimo kelių transportu paslaugos, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas nerezidentas, tik tada laikomos atitinkančiomis šio reglamento reikalavimus, jeigu vežėjas gali pateikti aiškių tarptautinio vežimo, kurį vykdydamas vežėjas atvyko į priimančiąją valstybę narę, ir kiekvienos priimančiojoje valstybėje narėje viena po kitos atliktų kabotažo operacijų, įrodymų.

Tuose įrodymuose pateikiama ▐ši informacija apie kiekvieną operaciją:

   a) siuntėjo pavadinimas, adresas ir parašas;
   b) vežėjo pavadinimas, adresas ir parašas;
   c) krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas, jo parašas ir krovinio pristatymo data (gavus krovinį);
   d) krovinio pakrovimo vieta ir data bei krovinio paskirties vieta;
   e) krovinio pobūdžio ir taikyto pakavimo metodo aprašymas įprastais žodžiais, o jei tai pavojingas krovinys – visuotinai pripažintas jo aprašymas, pakuotės vienetų skaičius, specialūs pakuočių žymenys ir numeriai;
   f) krovinio masė su įpakavimu arba kitais mato vienetais nurodytas krovinio kiekis;
   g) transporto priemonės ir priekabos valstybiniai numeriai.

Šiam tikslui galima pateikti vežimo važtaraščius arba kitą vežimo dokumentą.

6.  Jei laikomasi 5 dalyje numatytų sąlygų ir reikalavimų, valstybė narė nereikalauja papildomo specialaus dokumento ar dokumentų kopijų. Iki 2010 m. sausio 1 d. Komisija pagal 16 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu parengia vieną suderintą visoje Europos Sąjungoje galiojantį važtaraščio pavyzdį, skirtą tarptautiniam krovinių vežimui, vidaus krovinių vežimui ir krovinių vežimui atliekant kabotažą. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad kitose su trečiosiomis šalimis sudarytose konvencijose numatytos nuostatos būtų suderintos su šio reglamento nuostatomis.

7.  Bet kuriam vežėjui pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus turinčiam teisę samdos pagrindais ar už atlygį vykdyti krovinių vežimo keliais operacijas, nurodytas 1 straipsnio 5 dalies a, b ir c punktuose, šiame reglamente nustatytomis sąlygomis leidžiama atitinkamai vykdyti tos pačios rūšies kabotažinį vežimą arba kabotažinį vežimą naudojant tos pačios kategorijos transporto priemones.

8.  Vežimo rūšių, nurodytų 1 straipsnio 5 dalies e punkte, leidimų verstis kabotažu išdavimas yra neribojamas.

9.  Įmonei, įsisteigimo valstybėje narėje turinčiai teisę pagal tos valstybės narės teisės aktus vykdyti krovinių vežimo operacijas savo sąskaita, leidžiama atlikti kabotažinį vežimą savo sąskaita, kaip nustatyta 1 straipsnio 5 dalies d punkte.

10.  Šio reglamento nuostatomis neapribojama valstybės narės teisė suteikti vienos ar kelių kitų valstybių narių prekių vežėjams leidimus savo teritorijoje atlikti neribotą arba didesnį nei nurodytas 2 dalyje kabotažo operacijų skaičių, paskutiniam iškrovimui nenustatant laiko apribojimų arba nustatant ilgesnius laiko apribojimus nei nurodyti 2 dalyje. Prieš šio reglamento įsigaliojimą suteikti leidimai tebegalioja. Valstybės narės praneša Komisijai apie galiojančius leidimus ir apie leidimus, kuriuos jos suteikia po šio reglamento įsigaliojimo.

11.  Kabotažo apibrėžimas neapima krovinių įvežimo ir išvežimo kelių transportu, kai pastarieji sudaro vieną iš kombinuoto vežimo pagal sąlygas, nustatytas Direktyvoje 92/106/EEB, kelionės atkarpų.

10 straipsnis

 Kabotažiniam vežimui taikomos taisyklės

1.  Kabotažinis vežimas vykdomas, jei Bendrijos teisės aktai nenumato kitaip, pagal priimančiosios valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius:

   a) transporto sutarčių sąlygas;
   b) kelių transporto priemonių masę ir matmenis;
   c) reikalavimus, taikomus tam tikrų kategorijų krovinių, pvz., pavojingų krovinių, greitai gendančių produktų, gyvūnų vežimui;

d)  ▐ vairavimo laiką ir poilsio trukmę;

   e) transporto paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM).
   f) darbuotojų komandiravimą, kaip numatyta Direktyvoje 96/71/EB.

Pirmos pastraipos b punkte nurodyta masė ir matmenys tam tikrais atvejais gali viršyti vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje taikomus apribojimus, bet jie jokiu būdu negali viršyti priimančios valstybės narės vidaus vežimams nustatytų ribų arba nustatytų techninių reikalavimų liudijime, nurodytame Tarybos direktyvos 96/53/EB(13), nustatančios tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę, 6 straipsnio 1 dalyje.

2.  1 dalyje nurodytų įstatymų, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatas valstybė narė taiko vežėjams nerezidentams tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo nacionaliniams subjektams, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam diskriminavimui dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

 IV skyrius

Tarpusavio pagalba, apsaugos priemonės ir nuobaudos 

11 straipsnis

 Tarpusavio pagalba

Valstybės narės, teikia viena kitai tarpusavio pagalbą užtikrinančią šio reglamento taikymą ir kontrolę. Jos keičiasi informacija pasitelkdamos nacionalines kontaktines institucijas, paskirtas pagal Reglamento (EB) Nr. .../2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 17 straipsnį.

12 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Po 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų apribojimų panaikinimo dėl kabotažo atsiradus rimtų nacionalinės transporto rinkos sutrikimų tam tikrame geografiniame regione, kiekviena valstybė narė gali kreiptis šiuo klausimu į Komisiją prašydama, kad būtų galima imtis apsaugos priemonių, ir ji pateikia reikiamą informaciją ir praneša jai apie priemones, kurių ji ketina imtis vežėjų rezidentų atžvilgiu.

2.  1 dalyje:

   "rimtas vidaus transporto rinkos sutrikimas tam tikroje geografinėje srityje" – tai rinkai būdingos problemos, kai pasiūla gerokai ir galimai ilgam laikui viršija paklausą ir dėl to gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui ir daugelio vežėjų išlikimui;
   "geografinis regionas" – tai regionas, apimantis visą valstybės narės teritoriją arba jos dalį, ar visą kitų valstybių teritoriją arba jos dalį.

3.  Komisija išnagrinėja padėtį, visų pirma remdamasi 5 straipsnyje minėtais naujausiais ketvirčio duomenimis, ir pasikonsultavusi su pagal 1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3916/90 dėl priemonių, kurias būtina taikyti kilus krizei prekių vežimo keliais rinkoje(14), 5 straipsnį įsteigtu patariamuoju komitetu, per vieną mėnesį nuo atitinkamos valstybės narės prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar apsaugos priemonės yra būtinos ir jei būtinos, jas patvirtina. Taikant šias priemones gali būti nuspręsta atitinkamai sričiai laikinai netaikyti šio reglamento. Pagal šį straipsnį taikomos priemonės galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o jų galiojimas gali būti pratęstas dar vieną tokį patį laikotarpį. Apie bet kurį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą Komisija praneša valstybėms narėms ir Tarybai.

4.  Jei Komisija nusprendžia imtis apsaugos priemonių, susijusių su viena arba keliomis valstybėmis narėmis, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai. Šios priemonės pradedamos taikyti ne vėliau už apsaugos priemones, dėl kurių Komisija yra priėmusi sprendimą.

5.  Kiekviena valstybė narė, gavusi pranešimą apie 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą, gali per 30 dienų perduoti šį sprendimą svarstyti Tarybai. Taryba per 30 dienų nuo valstybės narės kreipimosi arba, jei kreipiasi kelios valstybės narės, nuo pirmojo kreipimosi kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

Tarybos sprendimui taikomas 3 dalyje numatytas laikotarpis. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai. Jei Taryba per nurodytą laikotarpį nepriima sprendimo, Komisijos sprendimas galutinis.

6.  Kai Komisija mano, jog 3 dalyje nurodytų priemonių galiojimą reikia pratęsti, ji pateikia pasiūlymą Tarybai, kuri sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

13 straipsnis

 Įsisteigimo valstybės narės už pažeidimus taikomos nuobaudos

1.  Bet kurioje valstybėje narėje padarius arba nustačius sunkų Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimą ▐, tuos pažeidimus padariusio vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia įspėjimą ir gali inter alia taikyti tokias administracines nuobaudas:

   a) laikinai sustabdyti kelių arba visų patvirtintų Bendrijos licencijos kopijų galiojimą arba jas panaikinti; 
   b) laikinai sustabdyti Bendrijos licencijos galiojimą arba ją panaikinti;
   c) skirti baudas.

Paskelbus galutinį sprendimą ir išnaudojus visas vežėjui atviras teisines galimybes kreiptis dėl sprendimo peržiūros, šios nuobaudos nustatomos atsižvelgiant į Bendrijos licenciją turinčio vežėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir į bendrą patvirtintų licencijos kopijų, kurias jis naudoja tarptautiniam vežimui, skaičių.

2.  Sunkiai pažeidus vairuotojo liudijimų naudojimo taisykles ▐, vežėjo, kuris padarė tuos pažeidimus, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos taiko atitinkamas nuobaudas, pvz.:

   a) sustabdo vairuotojo liudijimų išdavimą,
   b) panaikina vairuotojo liudijimus,
   c) vairuotojo liudijimus išduoda taikydamos papildomas sąlygas siekiant užkirsti kelią netinkamam vairuotojo liudijimų naudojimui,
   d) laikinai sustabdo kelių arba visų patvirtintų Bendrijos licencijos kopijų galiojimą arba jas visiškai panaikina,
   e) laikinai sustabdo Bendrijos licencijos galiojimą arba ją panaikina,
   f) skiria baudas.

Šios nuobaudos taikomos atsižvelgiant į Bendrijos licenciją turinčio vežėjo padaryto pažeidimo sunkumą.

3.  Jei 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nustatomas sunkus pažeidimas, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia, kokią nuobaudą, pradedant įspėjimu ir baigiant laikinu ar nuolatiniu Bendrijos licencijos atėmimu, skirti atitinkamam vežėjui. Jos apie tai kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo apie padarytą pažeidimą, už kurį skirtos 1 ir 2 dalyje nurodytos nuobaudos, gavimo dienos, praneša valstybės narės, kurioje pažeidimas buvo nustatytas, kompetentingoms institucijoms.

Jei tokių nuobaudų taikyti nebuvo įmanoma, jos nurodo priežastis.

4.  Sprendime dėl laikino bet kokio dokumento (Bendrijos licencijos, vairuotojo liudijimo, patvirtintos kopijos) laikino atėmimo nurodoma:

   a) laikino atėmimo laikotarpis;
   b) laikino atėmimo pasibaigimo sąlygos;
   c) atvejai, kuriais Bendrijos licencija atimam visam laikui, kadangi pagal b punktą nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos per a punkte nustatytą laikotarpį.

5.  Kompetentingos institucijos atsižvelgia į valstybėje narėje, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, paskirtas nuobaudas ir užtikrina, kad tam vežėjui paskirtų nuobaudų visuma būtų proporcinga pažeidimui ar pažeidimams, už kuriuos jos buvo paskirtos.

6.  Vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos įstaigos taip pat gali pagal savo nacionalinius įstatymus iškelti bylą tam vežėjui kompetentingame nacionaliniame teisme. Apie tokius sprendimus jos praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms įstaigoms.

7.  Valstybės narės turi vežėjui sudaryti galimybę apskųsti taikant šį straipsnį paskirtas administracines nuobaudas.

14 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės už pažeidimus taikomos nuobaudos

1.  Jei valstybės narės kompetentingos institucijos sužino, jog vežėjui nerezidentui priskirtinas sunkus šio reglamento arba kitų Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimas, valstybė narė, kurios teritorijoje yra nustatytas pažeidimas, kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos, po to kai buvo išnaudotos visos vežėjui, kuriam skirtos nuobaudos, atviros teisinės galimybės kreiptis dėl sprendimo peržiūros, vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

   a) pažeidimo apibūdinimą, jo datą ir laiką; 
   b) pažeidimo kategoriją, tipą ir sunkumą; 
   c) paskirtas ir įvykdytas nuobaudas

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali pareikalauti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų taikyti administracines nuobaudas laikantis 13 straipsnio.

2.  Nedarant įtakos baudžiamojo persekiojimo galimybėms, priimančioji valstybė narė gali taikyti nuobaudas vežėjams nerezidentams, kurie, jos teritorijoje atlikdami kabotažo operaciją, pažeidė šį reglamentą arba nacionalinius bei Bendrijos kelių transporto teisės aktus. Nuobaudos skiriamos nediskriminuojant vežėjų. Tos nuobaudos gali, inter alia, būti įspėjimas arba, padarius sunkius pažeidimus, laikinas uždraudimas vykdyti kabotažo operacijas priimančios valstybės narės, kurioje tas pažeidimas buvo padarytas, teritorijoje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai turėtų teisę apskųsti taikant šį straipsnį jiems paskirtas administracines nuobaudas.

15 straipsnis

Įrašymas į nacionalinį registrą

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų padaryti sunkūs Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimai, už kuriuos vežėjo įsisteigimo valstybė narė arba kita valstybė narė paskiria nuobaudą, ir paskirtos nuobaudos po galutinio sprendimo priėmimo ir išnaudojus visas vežėjui atviras teisines galimybes kreiptis dėl sprendimo peržiūros būtų įrašomi į nacionalinį vežimo kelių transporto įmonių registrą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. xx/2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 15 straipsnyje. Registro įrašai, kuriais nurodomas laikinas ar nuolatinis Bendrijos licencijos atėmimas duomenų bazėje laikomi ne trumpiau kaip dvejus metus.

V skyrius

Įgyvendinimas

16 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų(15) 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas.

2.  Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, to straipsnio 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 dalį.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b ║ ir ║ e punktuose numatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

17 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias nuobaudas už šio reglamento nuostatų pažeidimus, tvarką ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinančių, kad tos jos būtų taikomos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki ...(16) praneša Komisijai apie minėtas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.

Valstybės narės užtikrina, kad visos tokios priemonės būtų taikomos nediskriminuojant vežėjų dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

18 straipsnis

 Ataskaitos

1.  Iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai vežėjų, kuriems iki praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo išduotos Bendrijos licencijos, ir patvirtintų originalo kopijų, atitinkančių tą dieną naudojamų transporto priemonių kiekį, skaičių.

2.  Valstybės narės Komisiją taip pat informuoja apie praėjusiais kalendoriniais metais išduotų vairuotojo liudijimų skaičių bei bendrą iki minėtų metų gruodžio 31 d. galiojusių vairuotojo liudijimų skaičių. 

VI skyrius

Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 881/92 ir (EEB) Nr. 3118/93 bei Tarybos direktyva 2006/94/EB panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas [...] [...]

I PRIEDAS

EUROPOS BENDRIJA

a)

( Melsvos spalvos, DIN A4 formato, sintetinis 150g/m² ar daugiau popierius )

(Pirmasis licencijos puslapis)

(Tekstas valstybės narės, išduodančios licenciją, oficialiąja (viena iš oficialiųjų) kalba)

Licenciją išduodanti valstybė

Valstybės skiriamasis ženklas(1) Kompetentingos institucijos ar įstaigos pavadinimas

 LICENCIJA Nr.

 LICENCIJOS KOPIJA Nr. 

išduota tarptautiniam krovinių vežimui keliais samdos pagrindais ar už atlygį

Ši licencija suteikia teisę(2)..............................................................................................................

.....................................................................................................................................................................................

verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį visais vykdomais maršrutais, samdos pagrindais ar už atlygį Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių](3) ir bendrųjų šios licencijos sąlygų.

Ypatingos pastabos:....................................................................................................................................................

Ši licencija galioja nuo................................................ iki..............................................................

Išduota (kur) ………………………………………………, (kada)...........................................................................

   4) .................................................................
  

_______________________________

  

(1) Valstybių narių skiriamieji ženklai: Airija – IRL, ║Austrija – A, Belgija – B, ║ Bulgarija - BG, ║ Čekija – CH, Danija – DK, ║ Estija – EST,, Graikija – GR, Ispanija – E, Italija – I, Jungtinė Karalystė – UK, ║ Kipras – CY, Latvija – LV, Lenkija – PL, Lietuva – LT, Liuksemburgas – L, ║ Malta – MT, Nyderlandai – NL, Prancūzija – F, Portugalija – P, ║ Rumunija – RO, ║ Slovakija – SK, Slovėnija – SLO, ║ Suomija – FIN, Švedija – S,║ Vengrija – H, Vokietija – D.

  

(2) Visas vežėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas.

   3) OL L ...
   4) Kompetentingos institucijos ar įstaigos, išduodančios leidimą, parašas ir antspaudas. 

b)

(ANTRASIS LICENCIJOS PUSLAPIS)

(Tekstas valstybės narės, išduodančios licenciją, oficialiąja (viena iš oficialiųjų) kalba)

BENDROSIOS NUOSTATOS

Ši licencija išduota remiantis Reglamentu (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių].

Jis suteikia teisę jo turėtojui verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį visais Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis ir atitinkamai pagal toliau nurodytas sąlygas, kai:

   išvykimo ir atvykimo vietos yra dviejose skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertamos arba nekertamos vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijos,
   važiuojant iš valstybės narės į trečiąją šalį arba vice versa, tranzitu kertamos arba nekertamos vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijos,
   važiuojant iš vienos trečiosios šalies į kitą, tranzitu kertamos vienos ar kelių valstybių narių teritorijos,
  

ir kai važiuoja tuščia su šios rūšies vežimu susijusi transporto priemonė.

Jei krovinys vežamas iš valstybės narės į trečiąją šalį ir vice versa, ši  licencija galioja per Bendrijos teritoriją einančiai reisų daliai. Ji taip pat galioja valstybėje narėje, kurios teritorijoje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, kai Bendrija ir suinteresuotoji trečioji šalis laikydamosi Reglamento (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių] sudaro atitinkamą sutartį.

Ši licencija išduodama jo turėtojui asmeniškai, ji negali būti perduota kitam asmeniui.

Licenciją išdavusios valstybės narės kompetentingos institucijos gali panaikinti šią licenciją, jei jos turėtojas:

   neįvykdė visų šios licencijos naudojimą nustatančių sąlygų,
   pateikė klaidingus Bendrijos licencijai išduoti ar jos galiojimui pratęsti būtinus duomenis.

Licencijos originalą saugo vežėjo įmonė.

Patvirtinta licencijos originalo kopija laikoma transporto priemonėje(1). Transporto priemonių junginių atveju, licencija laikoma variklinėje transporto priemonėje. Ji galioja transporto priemonių junginiui ir tada, jei priekaba arba puspriekabė nėra registruotos arba šią  licenciją turintis vežėjas neturi įgaliojimo jas naudoti keliuose, arba jei jos registruotos ar įgaliojimu leidžiamos naudoti kitoje valstybėje narėje.

Licenciją visada privaloma pateikti įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

Visų valstybių narių teritorijoje šios licencijos turėtojas privalo laikytis toje valstybėje galiojančių, visų pirma transportą ir eismą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

__________________________

(1) Transporto priemonė – tai valstybėje narėje įregistruota variklinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent variklinė priemonė yra registruota valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti.

II PRIEDAS

EUROPOS BENDRIJA

a)

(Rožinės spalvos DIN A4 formato kortelė sintetinis 150g/m² ar daugiau popierius )

(Pirmasis liudijimo puslapis)

(Tekstas valstybės narės, išduodančios liudijimą, oficialiąja (viena iš oficialiųjų) kalba)

Liudijimą išduodančios valstybės narės skiriamasis ženklas(1)

Kompetentingos institucijos ar įstaigos pavadinimas

Vairuotojo liudijimas Nr....

išduotas krovinių vežimui keliais samdos pagrindais ar už atlygį pagal Bendrijos licenciją 

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2008 [dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių](2))

Šis liudijimas patvirtina, kad remiantis dokumentais, pateiktais:

(3)……………..............................................................................................................................................................

.....................................................................................................................................................................................

Vairuotojas:

Vardas ir pavardė: ………………………………………………………………………………………………......

Gimimo data ir vieta: ……………………………………………… Pilietybė: …………………………………....

Tapatybės dokumento rūšis ir numeris: ………………………………………………………………………….....

Išdavimo data: ………………………………………………....... Išdavimo vieta: .....………………………….....

Vairuotojo pažymėjimo numeris: …………………………………………………………………………………...

Išdavimo data: …………………………………………......…… Išdavimo vieta: ..……………………………….

Socialinio draudimo numeris: ………………………………………………………………………………………

yra įdarbintas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir atitinkamai atsižvelgiant į šioje valstybėje narėje taikomas taisykles sudarytas kolektyvines sutartis dėl įdarbinimo ir vežimo keliais operacijas toje valstybėje atliekančių vairuotojų profesinio mokymo sąlygų:

..............................................................…………………………………… ………………………………………………………..............................................................................................(4)

Ypatingos pastabos:.………………………………………………………………………………………………...………………………………………………………………………………………………………………...............……….

Šis leidimas galioja nuo.................................................................... iki...................................................................

Išduota (kur)………………………………………………................., (kada)……………………………………………………..

………………..………………………………(5)

_______________

(1) Valstybių narių skiriamieji ženklai: Airija – IRL, ║ Austrija – A, Belgija – B, ║ Bulgarija - BG, ║ Čekija – CH, Danija – DK, ║ Estija – EST, Graikija – GR, Ispanija – E, Italija – I, Jungtinė Karalystė – UK, ║ Kipras – CY, Latvija – LV, Lenkija – PL, Lietuva – LT Liuksemburgas – L, ║ Malta – MT Nyderlandai – NL, Prancūzija – F, Portugalija – P, ║ Rumunija – RO, ║ Slovakija – SK, Slovėnija – SLO, ║ Suomija – FIN, Švedija – S, ║ Vengrija – H, Vokietija – D.

(2) OL L ...

(3) Vežėjo vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas ir tikslus adresas.

(4) Vežėjo įsisteigimo valstybės narės pavadinimas

(5) Liudijimą išduodančios kompetentingos institucijos arba įstaigos parašas ir antspaudas

(Antrasis liudijimo puslapis)

(Tekstas valstybės narės, išduodančios liudijimą, oficialiąja (viena iš oficialiųjų) kalba)

BENDROSIOS NUOSTATOS

Šis liudijimas išduotas pagal ║Reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių. 

Liudijimas patvirtina, kad jame nurodytas vairuotojas yra įdarbintas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir atitinkamai atsižvelgiant į šioje valstybėje narėje taikomas taisykles sudarytas kolektyvines sutartis dėl įdarbinimo ir vežimo keliais operacijas toje valstybėje atliekančių vairuotojų profesinio mokymo sąlygų.

Vairuotojo liudijimas priklauso vežėjui, kuris liudijimą atiduoda jame nurodytam vairuotojui, kai transporto priemonę(1) jis vairuoja naudodamasis tam vežėjui išduota Bendrijos licencija. Vairuotojo liudijimas neperleidžiamas kitiems. Vairuotojo liudijimas galioja tik tada, jei yra vykdomos sąlygos, pagal kurias jis yra išduotas, o nustojus jas vykdyti, vežėjas turi nedelsdamas liudijimą grąžinti išdavusiai institucijai.

Liudijimą išdavusioji valstybės narės kompetentinga institucija gali panaikinti šį liudijimą, jei jo turėtojas :

   nesilaikė visų šio liudijimo naudojimą nustatančių sąlygų,
   pateikė klaidingus liudijimo išdavimui arba jo galiojimo pratęsimui būtinus duomenis.

Patvirtinta liudijimo originalo kopija turi būti laikoma vežėjo įmonėje.

Liudijimo originalas turi būti laikomas transporto priemonėje ir vairuotojas privalo jį pateikti įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

_____________________

(1) "Transporto priemonė" – tai valstybėje narėje registruota variklinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurių bent variklinė transporto priemonė, naudojama vien tik kroviniams vežti, yra registruota valstybėje narėje.

III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 881/92

Reglamentas (EEB) Nr. 3118/93

Direktyva 2006/94/EB

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 4 dalis (nauja)

1 straipsnio 1 ir 2 dalys, I priedas; 2 straipsnis

1 straipsnio 5 dalis

2 straipsnis

1 straipsnio 6 dalis

2 straipsnis

2 straipsnis su pakeitimais

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnis

3 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

3 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

4 straipsnis

-

5 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis su pakeitimais

5 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis su pakeitimais

5 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis su pakeitimais

4 straipsnio 5 dalis (nauja)

5 straipsnio 4 dalis, I priedo 2 psl. septintos pastraipos 2 ir 3 sakiniai

4 straipsnio 6 dalis su pakeitimais

5 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis su pakeitimais

6 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis su pakeitimais

6 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis su pakeitimais

6 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 5 dalis

7 straipsnis

6 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

8 straipsnis (naujas)

8 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

8 straipsnio 4 dalis

13 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 7 dalis su pakeitimais

9 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 7 dalis su pakeitimais

1 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 3 dalis (nauja)

9 straipsnio 4 dalis (nauja)

9 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 6 dalis (nauja)

1 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 7 dalis

1 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 8 dalis

1 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 9 dalis

9 straipsnio 10 dalis (nauja)

2 straipsnis

-

3 straipsnis

-

4 straipsnis

-

5 straipsnis

-

6 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

6 straipsnio 2 dalis

-

6 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 4 dalis

-

7 straipsnis

-

10 straipsnis

18 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis su pakeitimais

11 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

11 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 3 dalis su pakeitimais

11a straipsnis

-

12 straipsnis (naujas)

8 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis su pakeitimais

8 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 2 dalis su pakeitimais

8 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 2 dalis su pakeitimais

8 straipsnio 4 dalies pirma ir trečia pastraipos

-

13 straipsnio 4 dalis (nauja)

8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

13 straipsnio 5 dalis su pakeitimais

8 straipsnio 4 dalies ketvirta ir penkta pastraipos

13 straipsnio 6 dalis su pakeitimais

9 straipsnis

14 straipsnio 3 dalis su pakeitimais

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

12 straipsnis

19 straipsnis

13 straipsnis

-

14 straipsnis

10 straipsnis

-

11 straipsnis

-

15 straipsnis

12 straipsnis

20 straipsnis

3 straipsnis

-

4 straipsnis

-

5 straipsnis

-

II, III priedai

-

I priedas

I priedas

II priedas

1 straipsnio 5 dalis

III priedas

II priedas

I priedas

-

II priedas

-

III priedas

-

IV priedas

-

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(2) 2008 m. kovo 12 d. nuomonė (dar neskelbta OL).
(3) OL C ...
(4) 2008 m. kovo 21 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 95, 1992 4 9, p. 1. ║
(6) OL L 279, 1993 11 12, p. 1. ║
(7) OL L 374, 2006 12 27, p. 5.
(8) OL L 368, 1992 12 17, p. 38.
(9) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.
(10) OL L...
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║
(12) OL L 33, 2006 2 4, p. 82.
(13) OL L 235, 1996 9 17, p. 59.
(14) OL L 375, 1990 12 31, p. 10.
(15) OL L 370, 1985 12 31, p. 8.
(16)* 12 mėnesių iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.


Judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS) ***I
PDF 271kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), atrankos ir leidimų išdavimo (COM(2007)0480 – C6-0257/2007 – 2007/0174(COD))
P6_TA(2008)0219A6-0077/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0480),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0257/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A6-0077/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 21 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), atrankos ir leidimų išdavimo

P6_TC1-COD(2007)0174


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr.626/2008/EB.)


Supaprastinta bendrovių verslo aplinka bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse
PDF 312kWORD 73k
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse (2007/2254(INI))
P6_TA(2008)0220A6-0101/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse" (COM(2007)0394),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas" (COM(2007)0502),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra" (COM(2007)0592),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 23–23 d. 2832-osios Konkurencingumo tarybos išvadas dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse,

–   atsižvelgdamas į savo2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) valdymo(1), kurioje Parlamentas kritikuoja TAST pasiūlymą dėl TFAS MVĮ ir prašo Komisijos sukurti modernų, specialiai Europos Sąjungai pritaikytą MVĮ skirtą apskaitos sistemą, galbūt patobulinant galiojančius apskaitos teisės aktus;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonominės ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6–0101/2008),

Bendra pastaba

1.   džiaugiasi bendra Komisijos nuostata, pateikta minėtame komunikate dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse (toliau – komunikatas), mažinti administracinę Europos įmonių naštą ir sudaryti joms galimybes veiksmingiau konkuruoti ir pasiekti geresnių rezultatų labai konkurencingoje pasaulio aplinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos teikiami pasiūlymai dėl teisės aktų turėtų būti pagrįsti poveikio vertinimais, ypatingą dėmesį kreipiant į poveikį vidutinėms, mažosioms ir mikroįmonėms, siekiant, kad visoje vidaus rinkoje būtų užtikrinamas teisinis tikrumas ir Bendrijos acquis laikymasis bei nuoseklus vadovavimasis šiuo metu vykstančio finansinės atskaitomybės ir audito procedūrų derinimo proceso gairėmis; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant investuotojus, savininkus, kreditorius ir darbuotojus, interesų bei subsidiarumo ir proporcingumo principų pusiausvyrą;

Dėl pirmosios galimybės

2.   apskritai atmeta komunikate paminėtą pirmąją galimybę ištirti, ar Bendrijos acquis dėl bendrovių teisės turėtų apsiriboti teisės aktais, kuriuose būtų sprendžiamos sprendžiami būtent tarpvalstybinės problemos tarpvalstybiniai klausimai; tačiau kategoriškai neprieštarauja, kad būtų panaikintos suinteresuotųjų šalių nuomone verslui nebereikalingos arba nenaudingos pavienės normos nuostatos, jeigu šis panaikinimas neprieštarauja visuomenės interesams;

3.   atsižvelgdamas į pirmąją galimybę nurodo, kad su šiuo klausimu susijusiose bendrovių teisės direktyvose, būtent Antrojoje(2), Trečiojoje(3), Šeštojoje(4) ir Dvyliktojoje(5) direktyvose, buvo numatytas tarpvalstybinei investuotojų ir kreditorių veiklai svarbus bendrovių palyginamumas, todėl jos neturėtų būti panaikintos;

4.   atsižvelgdamas į pirmąją galimybę nurodo, kad išsamiame poveikio vertinime tikėtinam lėšų sutaupymui panaikinus direktyvas turėtų būti priešpastatomos vidaus rinkos su 27 įvairiomis bendrovių teisės sistemomis išlaidos;

5.   pažymi, kad pagrindines biurokratines kliūtis, pvz., reikalavimus pateikti įvairius duomenis ar ataskaitas, ypač mokesčių ir socialinėje srityje, sudaro valstybių narių administracinės institucijos, todėl šios kliūtys nepriklauso Bendrijos kompetencijos sričiai;

Įgyvendinimas valstybėse narėse

6.   pažymi, kad valstybės narės dažnai nepasinaudoja galimomis biurokratijos mažinimo priemonėmis ir nesuteikia bendrovėms supaprastinimo galimybių, kurios numatomos pagal Bendrijos teisę, priešingai, valstybės narės ES nuostatas papildo nacionalinėmis, griežtesnėmis taisyklėmis; ragina Komisiją įvertinti, ar įgyvendinant direktyvas (pvz., skaidrumo direktyvą(6)) valstybėse narėse nebuvo paskatintas vadinamasis perteklinis reglamentavimas; pažymi, kad Komisija turėtų skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pabrėžiant teigiamą įvairių paprastinimo iniciatyvų poveikį;

7.   siūlo, kad siekdamos paprastinimo valstybių narių mokesčių administravimo institucijos koordinuotų savo veiklą ir tarpusavyje derintų įmonėms keliamus informacijos teikimo reikalavimus;

Dėl antrosios galimybės

8.   iš esmės pirmenybę teikia komunikate paminėtai antrajai galimybei, t. y. kad teisės aktų leidėjas dėmesį turėtų sutelkti į atskiras konkrečias paprastinimo priemones; mano, kad, norint taikyti konkrečias paprastinimo priemones, gali reikėti apsvarstyti, ar turėtų būti panaikinti kai kurie atskiri direktyvose nustatyti reikalavimai;

9.   pabrėžia, kad direktyvų dalinių pakeitimų poveikiui įvertinti reikės laiko ir atkreipia dėmesį į tai, kad Trečioji ir Šeštoji bendrovių teisės direktyvos neseniai buvo iš dalies pakeistos Direktyva 2007/63/EB(7) ir kad šios direktyvos įgyvendinimo terminas dar tęsiasi iki 2008 m. gruodžio 31 d.; pažymi, kad dėl tolesnių minėtųjų direktyvų dalinių pakeitimų suderintos perkėlimo taisyklės gali prarasti prasmę; bet mano, kad atnaujinimas reikalingas;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad Antroji bendrovių teisės direktyva neseniai buvo iš dalies pakeista Direktyva 2006/68/EB(8) ir kad šios direktyvos įgyvendinimo terminas baigėsi 2008 m. balandžio 15 d.; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į įmonės KPMG atliktą galimybių tyrimą dėl kapitalo palaikymo režimo alternatyvos;

11.   ragina Komisiją aiškiau išdėstyti, kaip bendrovių teisės direktyvos, ypač Antroji, Trečioji ir Šeštoji, susijusios su TFAS;

12.   pabrėžia, kad, siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, būtina audituoti viešųjų įmonių ataskaitas ir joms taikyti atskleidimo reikalavimus ir kad dėl tokių naujų elektroninių informacijos sklaidos priemonių ir technologijų, kaip elektroninis ataskaitų teikimo formatas (pvz., XBRL), tampa įmanoma ekonomiškai, veiksmingai ir greitai įvykdyti atskleidimo reikalavimus; atsižvelgdamas į Pirmosios(9) ir Vienuoliktosios(10) bendrovių teisės direktyvų supaprastinimą džiaugiasi, kad siekiama apriboti atskleidimo reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad, kaip ir kitų paprastinimo priemonių atveju, atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų būti persvarstomi kiekvienu atskiru atveju taikant išsamiais poveikio vertinimais grindžiamas individualias paprastinimo priemones; siūlo, kad numatant išimtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir mikroįmonėms būtų ypač siekiama mažinti administracinę naštą ir išlaidas, tačiau turėtų būti užtikrinti būtini informacijos poreikiai ir prieiga prie finansinių galimybių; ragina dalytis pažangiąja patirtimi Bendrijos teisės paprastinimo ir įgyvendinimo srityse;

13.   sutinka, kad bendrovėms turėtų būti prieinami paprastesni privalomos informacijos registravimo ir rengimo, teikimo ir skelbimo būdai; siūlo privalomą informaciją rengti, teikti ir skelbti naudojantis sąveikiu, visoje ES veikiančiu bendrovių registru; primygtinai ragina naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstinę verslo atskaitomybės kalbą XBRL; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti lengvai prieinama investuotojams, kreditoriams, darbuotojams ir valdžios institucijoms visoje Europos Sąjungoje; ragina Komisiją pateikti gaires dėl XBRL naudojimo ES;

14.   pabrėžia, kad pagal 2006 m. pakeistas ES apskaitos taisykles reikalaujama, kad bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose, inter alia, pateiktų bendrovės valdymo ataskaitą ir tobulintų informacijos apie nebalansines procedūras atskleidimo priemones; primena, kad šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2008 m. rugsėjo 5 d.; ragina valstybes nares taikyti šias taisykles anksčiau; ragina Komisiją bendradarbiauti su Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų valdyba (angl. IASB) ir toliau tobulinti finansinėse ataskaitose pateikiamus duomenis apie nebalansines priemones;

15.   mano, kad Europos bendrovės statutą reikia persvarstyti siekiant labiau suderinti jį su visa Bendrijos teise;

16.   primena, kad siekis paprastinti administracinius reikalavimus turi skatinti MVĮ pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir veikti tarptautiniu mastu;

17.   džiaugiasi tuo, kad nustatyta nauja mikroįmonių, kurios turi būti atleistos nuo Europos teisėje numatytų reikalavimų dėl apskaitos, metinių ataskaitų rengimo ir atskleidimo, kategorija; ragina daugmaž išlaikyti komunikate mikroįmonėms numatytus maksimalius dydžius, bet yra susirūpinęs, kad gali būti sunku visų jų laikytis, ypač dideles sąnaudas turinčioms įmonėms; siūlo, kad tais atvejais, kai viršijami maksimalūs dydžiai, bendrovių atskaitomybės reikalavimuose būtų numatytas atitinkamai ilgesnis pereinamasis laikotarpis; siūlo apsvarstyti, ar panašūs pereinamieji laikotarpiai turėtų būti nustatomi bendrovėms, kurios keičia teisinį statusą;

18.   primena, kad atsižvelgiant į Ketvirtojoje(11) ir Septintojoje(12) bendrovių teisės direktyvose nustatytus maksimalius dydžius, kurių nesiekiančios MVĮ atleidžiamos nuo tam tikrų apskaitos ir audito reikalavimų, itin svarbu užtikrinti nuolatinį ir prognozuojamą reglamentavimą siekiant teisinio tikrumo ir verslo administravimo sąnaudų mažinimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pagal Ketvirtąją bendrovių teisės direktyvą numatyti atitinkami maksimalūs dydžiai neseniai buvo iš dalies pakeisti Direktyva 2006/46/EB(13), o valstybės narės turi ją perkelti iki 2008 m. rugsėjo 5 d.; taip pat pabrėžia, kad dėl ES plėtros padidėjo Europos šalių ekonomikos įvairovė ir kad vykdant auditą prisidedama prie veiksmingos, gerai veikiančios ir atsakingos rinkos ekonomikos plėtojimo;

19.   ragina Komisiją imtis veiksmų pagal 2007 m. lapkričio 22−23 d. Konkurencingumo tarybos išvadose išdėstytą raginimą aktyviai skatinti atvirą valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi, kuria siekiama racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus, ir užtikrinti, kad įmonės, bendraudamos su viešojo administravimo institucijomis ir tarpusavyje, daugiau naudotųsi elektroninėmis priemonėmis;

20.   ragina Komisiją skatinti valstybes nares suderinti finansinės informacijos atskleidimo reikalavimų klasifikaciją, kaip daroma, inter alia, Nyderlanduose, ir skatinti diegti naujas technologijas, kad sumažėtų reikalavimų teikti informaciją vykdymo sąnaudos, tačiau išliktų šių įpareigojimų teikiama nauda rinkos dalyviams, politikos formuotojams ir viešojo administravimo institucijoms;

P.Sarbanes ir M. G. Oxley teisės aktai

21.   ragina, kad be komunikate nurodytų direktyvų dėl biurokratinės naštos turi būti ištirtos ir direktyvos bei taisyklės, kurių sukūrimas susijęs su JAV P. Sarbanes ir M. G. Oxley teisės aktais, pvz., Skaidrumo direktyvos, Bendrijos teisės aktų dėl prospekto(14) arba Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų taisyklės;

Kiti teisės aktai

22.   pabrėžia, kad supaprastintos bendrovių verslo aplinkos kūrimas reikalauja naujų teisinių nuostatų, susijusių su įmonėmis, sukūrimo; atsižvelgdamas į tai, kaip pavyzdį nurodo Keturioliktąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovės registruotos būstinės perkėlimo į kitą valstybę, teisę pasirinkti monistinę arba dualistinę verslo formą ir Komisijos teisėkūros pasiūlymą dėl Europos privačių bendrovių, kurio tikimasi 2008 m. viduryje;

23.   yra įsitikinęs, kad tam tikrose srityse būtinos politinės taisyklės siekiant sukurti bendrovių verslui palankią aplinką, pvz., su institucinių investuotojų skaidrumu susijusiose srityse;

24.   mano, kad sukūrus bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę Europos bendrovių statutas būtų naudingesnis ir veiksmingesnis;

25.   mano, kad dėl reikalavimo į balansą įtraukti duomenis apie atidėtus mokesčius MVĮ apkraunamos neproporcingai didele našta, nors metinių ataskaitų tikrintojams minėtoji informacija nėra vertinga; atsižvelgdamas į tai, siūlo išbraukti šią nuostatą;

26.   siūlo vadovautis vadinamuoju vieno karto principu, kad įmonėms nereikėtų teikti tos pačios informacijos daugiau negu vieną kartą ir daugiau negu vienam gavėjui;

27.   siūlo rengti konsultacijas dėl apskaitos ir audito tarnybų reguliavimo institucijos įsteigimo būtinybės ir galimybių;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0183.
(2) 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977 1 31, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/99/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 137).
(3) 1978 m. spalio 9 d. Trečioji Tarybos direktyva 78/855/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl akcinių bendrovių jungimo (OL L 295, 1978 10 20, p. 36).
(4) 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl akcinių bendrovių skaidymo (OL L 378, 1982 12 31, p. 47). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/63/EB (OL L 300, 2007 11 17, p. 47).
(5) 1989 m. gruodžio 21 d. Dvyliktoji Tarybos direktyva 89/667/EEB dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių (OL L 395, 1989 12 30, p. 40). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/99/EB.
(6) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (OL L 390, 2004 12 31, p. 38). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/22/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 50).
(7) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/63/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/855/EEB ir 82/891/EEB dėl reikalavimo, kad jungiant arba skaidant akcines bendroves nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą (OL L 300, 2007 11 17, p. 47).
(8) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/68/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/91/EEB nuostatas, susijusias su ribotos atsakomybės akcinių bendrovių steigimu ir jų kapitalo palaikymu ir keitimu (OL L 264, 2006 9 25, p. 32).
(9) 1968 m. kovo 9 d. Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (OL L 65, 1968 3 14, p. 8). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/99/EB.
(10) 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai (OL L 395, 1989 12 30, p. 36).
(11) 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978 8 14, p. 11). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 1).
(12) 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/99/EB.
(13) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 224, 2006 6 18, p. 1).
(14) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (OL L 345, 2003 12 31, p. 64). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/11/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 37).


Moterys ir mokslas
PDF 218kWORD 68k
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir mokslo (2007/2206(INI))
P6_TA(2008)0221A6-0165/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl moterų ir mokslo(1),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl mokslo, visuomenės ir moterų mokslinės veiklos(2),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl lygių galimybių ir moterų ir vyrų dalyvavimo žinių visuomenėje siekiant augimo ir naujovių(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 18 d. Tarybos išvadas dėl žmogiškųjų išteklių stiprinimo mokslo ir technologijų srityje Europos mokslinių tyrimų erdvėje,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(4) (BP7),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(5),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą "Mokslo ir visuomenės veiklos planas" (COM(2001)0714),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Moterys ir mokslas: meistriškumas ir novatoriškumas – lyčių lygybė moksle"(SEC(2005)0370),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą "Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos" (COM(2007)0161) ir prie jos pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0412),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Moterys ir mokslas – moterų mobilizavimas siekiant praturtinti Europos mokslinius tyrimus"(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimo(7),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą "Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010 m." (COM(2006)0092) ir į savo atitinkamą 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.)(10),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0165/2008),

A.   kadangi moksliniai tyrimai yra Europos Sąjungos ekonominiam vystymuisi svarbus sektorius ir kadangi, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir užimtumui, Europos Sąjunga papildomai turi įdarbinti dar 700 000 mokslininkų,

B.   kadangi moterų mokslininkių Europos Sąjungoje yra mažuma ir jos sudaro apie 35 proc. visų mokslininkų, dirbančių vyriausybiniame ir aukštojo mokslo sektoriuose, ir tik apie 18 proc. visų mokslininkų, dirbančių privačiame sektoriuje,

C.   kadangi bendrai pripažįstama, jog įvairovė didina kūrybiškumą versle ir galima būtų teigti, jog tai galioja ir mokslinių tyrimų srityje,

D.   kadangi aukščiausiuose akademikų sluoksniuose moterų skaičius retai viršija 20 proc. ir tris kartus labiau tikėtina, kad vyrui, o ne moteriai bus suteiktas profesoriaus arba jį atitinkantis vardas,

E.   kadangi net ir valstybėse narėse vis dar nėra pakankamai duomenų apie mokslininkų kvalifikaciją, mokslo sritį ir amžių atsižvelgiant į lytį,

F.   kadangi moterys mokslininkės, palyginti su mokslininkais vyrais, patiria daugiau sunkumų derindamos profesinį ir šeimos gyvenimą,

G.   kadangi vis dar labai trūksta vadovaujamas pozicijas mokslo srityje užimančių moterų,

H.   kadangi moterims universitetų sprendimų priėmimo struktūrose atstovaujama nepakankamai, siekiant įgyvendinti subalansuotą lyčių politiką,

I.   kadangi daugelyje šalių mokslo tarybose nėra lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo,

J.   kadangi vieni prioritetinių minėtose Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 m. nurodytų ES veiksmų yra lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus skatinimas, įskaitant tikslą pasiekti, kad viešajame mokslinių tyrimų sektoriuje 25 proc. vadovaujamų pozicijų užimtų moterys, turi būti įvykdyta iki 2010 m.,

K.   kadangi Europos mokslinių tyrimų taryboje (EMTT) nepasiekta lyčių pusiausvyra: iš 22 EMTT Mokslo tarybos narių tik 5 yra moterys,

L.   kadangi, nors daugiau nei 50 proc. visų ES studentų ir 43 proc. visų ES turinčių daktaro laipsnį asmenų yra moterys, jos užima tik apie 15 proc. aukštesniųjų akademinių postų, taigi jų įtaka priimant mokslui svarbius sprendimus yra gerokai mažesnė,

M.   kadangi 2008 m. Komisijos pranešime "Orientavimasis labirinte. Kaip pasiekti, kad daugiau moterų užimtų aukštus postus mokslinių tyrimų srityje" parodoma, kad nors skaidrios ir teisingos vertinimo bei paaukštinimo procedūros yra būtina priemonė, vien jų nepakanka; siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo procese mokslinių tyrimų srityje reikia kultūros pokyčių,

N.   kadangi pagal BP7 teikiant projektų pasiūlymus lyčių lygybės veiksmų planai yra neprivalomi,

O.   kadangi tyrimai rodo, kad esamos vertinimo ir įdarbinimo sistemos lyčių požiūriu nėra neutralios,

1.   atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos švietimo sistemoje ir toliau gyvuoja lyčių stereotipai, ypač mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų;

2.   įsitikinęs, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti propaguoti mokslą kaip abiem lytims įdomią sritį; ragina į tai atsižvelgti kuriant mokomąją medžiagą ir rengiant mokytojus; ragina universitetus ir fakultetus analizuoti savo stojančiųjų atrankos sistemas ir nustatyti galimus netiesioginės lyčių diskriminacijos atvejus bei atitinkamai pakoreguoti atrankos sistemą;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis moterų mokslininkių metams bėgant palieka mokslinę karjerą; mano, kad fenomenas, vadinamas protų nutekėjimu, turi būti išanalizuotas remiantis įvairiais modeliais, pavyzdžiui, "stumk–trauk" veiksnių (angl. "push and pull factors") modeliu; ragina atsakingas institucijas, formuluojant galimus sprendimus, atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., darbo aplinkos, profesinių stereotipų, konkurencijos, judumo reikalavimų ir atsakomybės už šeimą;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinis požiūris vertinti "kompetenciją" ir "rezultatus", inter alia, pagal mokslinių publikacijų skaičių negalėtų būti lyčių požiūriu neutralus, be to yra ribotas – neatkreipiamas dėmesys į galimus išteklius, pvz., fondus, erdvę, įrangą, darbuotojus ir kitas visiems mokslininkams būtinas savybes, pvz., gebėjimą sutelkti tyrimo komandą ir ją išlaikyti ar parengti jaunuosius komandos narius;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares, apibrėžiant kompetenciją ir "gerą mokslininką", tinkamai atsižvelgti į būdingus moterų ir vyrų mokslininkų karjerų skirtumus; pabrėžia, kad moterys mokslininkės, taip pat praturtina mokslo pasaulį kitokiu požiūriu ir tuo, kad pasirenka kitokias mokslinių tyrimų temas;

6.   apgailestauja, kad moterų mokslinės profesinės veiklos pertraukimas dėl šeiminių aplinkybių turi neigiamą poveikį jų karjeros galimybėms, nes dauguma kolegų vyrų tokių pertraukų nedaro, taigi gali pasiekti santykinai aukštesnes pozicijas būdami jaunesnio amžiaus ir įgyti pranašumą toliau darant karjerą; todėl prašo, kad būtų atsižvelgiama į amžių, kaip kriterijų vertinant kompetenciją kartu su šeimine padėtimi, įskaitant mokslininko turimų išlaikytinių skaičių; be to, ragina visas ES mokslinių tyrimų institucijas ir universitetus nustatyti stipendijas daktaro studijoms pagal nacionalinius motinystės atostogų reikalavimus;

7.   pažymi, kad dėl nustatytų dotacijų gavimo amžiaus ribų nukenčia išlaikytinių turintys jauni žmonės – o jie dažniausiai yra moterys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad – kai tik tokia padėtis iš tikrųjų yra – teisės aktuose būtų numatytos priemonės šiai anomalijai ištaisyti, pvz., prie paraiškoms pateikti nustatyto termino pridedant vienerius metus už kiekvienus išlaikytinio globos metus;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad judumas yra labai svarbus siekiant ir užsitikrinant sėkmingą mokslinę karjerą, ir pažymi, kad tai gali būti sunku suderinti su šeimos gyvenimu, ir todėl reikalinga imtis atitinkamų strateginių priemonių norint tai įgyvendinti;

9.   pabrėžia infrastruktūros, prisidedančios prie ilgalaikės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, vaidmenį ir jos svarbą geriau užtikrinant mokslinę karjerą;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti padėtį integruojant šeimos aspektą, t. y. numatant lanksčias darbo valandas, gerinant vaikų priežiūros įstaigų veiklą ir numatant teisę į tarpvalstybinį socialinį draudimą; ragina užtikrinti tokias vaiko priežiūros atostogų sąlygas, kad vyrai ir moterys iš tikrųjų turėtų pasirinkimo laisvę; pabrėžia, kad už šeiminio gyvenimo ir darbo suderinimą atsakingi ir vyrai, ir moterys;

11.  11 pažymi, kad minėtame 2008 m. Komisijos pranešime daroma išvada, kad norint pasiekti lyčių lygybę mokslinių tyrimų srityje būtinas įsipareigojimas aukščiausiu lygiu ir kad toks įsipareigojimas turi egzistuoti nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis;

12.   ragina valstybes nares analizuoti veiksnius, kurie atbaido moteris užimti vadovaujančius universitetų ir švietimo institucijų postus – tai labai sumažina jų įtaką priimant sprendimus Europos Sąjungos mokslinių tyrimų srityje ir pateikiant atitinkamus siūlymus;

13.   skatina universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir privatųjį verslą savo organizacijose taikyti lygybės taktiką ir jos laikytis, taip pat kontroliuoti lyčių įtakos vertinimą sprendimų priėmimų procesuose;

14.   ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas mokslo bendruomenės ir politikos krypčių formuotojų informuotumas lygių galimybių mokslo ir mokslinių tyrimų srityse klausimais;

15.   ragina Komisiją ir valstybes nares siekti skaidresnių įdarbinimo procedūrų ir įsipareigoti užtikrinti lyčių pusiausvyrą vertinimo grupėse bei atrankos ir visuose kituose komitetuose, taip pat paskirtose grupėse ir komitetuose, kad jie, vadovaujantis neprivaloma užduotimi, būtų sudaromi iš ne mažiau nei 40 proc. moterų ir ne mažiau nei 40 proc. vyrų;

16.  Kritikuoja neambicingą ir nepakankamą ES siekį dėl 25 proc. moterų viešojo sektoriaus tyrimų vadovaujančiose pozicijose ir primena Komisijai ir valstybėms narėms, jog lyčių pusiausvyra reiškia, kad moterų turi būti ne mažiau nei 40 proc.;

17.   ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų kreipiamas dėmesys į moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose rengiant sprendimus priimančių asmenų, konsultacinių valdybų ir vertinimo grupių narių, asmenų, rengiančių kvietimus teikti pasiūlymus ir rengiančių pasiūlymus bei vadovaujančių deryboms dėl sutarčių, mokymus (siekiant, kad jie geriau suprastų lyčių problemą);

18.   ragina Komisiją užtikrinti, jog pateiktuose pasiūlymuose pagal BP7 būtų teigiamai įvertintas proporcingas vyrų ir moterų dalyvavimas; siūlo valstybėms narėms tą patį padaryti savo nacionalinėse ir regioninėse programose;

19.   mano, kad į pasiūlymą įtraukti lyčių veiksmų planai, kurie taip pat nagrinėjami BP7 vertinimo etape, yra esminė Europos Sąjungos lyčių aspekto strategijos ir politikos dėl lyčių lygybės dalis; dėl to mano, kad jie ir toliau turėtų būti neatsiejama ES mokslinių tyrimų finansavimo srities dalis;

20.   tvirtai įsitikinęs, kad turi būti imamasi specialių įdarbinimo, mokymo ir viešųjų ryšių priemonių norint paskatinti didesnį moterų dalyvavimą technologijų, fizikos, inžinerijos, informatikos ir kitose srityse;

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konstruktyvios veiklos siekiant skatinti moteris mokslininkes ir toliau plėtoti paramos ir konsultavimo programas bei rengti tikslinio skatinimo politikos kryptis turint aiškius tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad paramos dėl karjeros struktūrų kūrimas konsultuojant ir galimybė teikti patarimus, inter alia, moterims mokslininkėms duotų itin puikių rezultatų;

22.   ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti veiksmingą politiką vyrų ir moterų atlyginimų skirtumui panaikinti; pažymi, kad mokslo srityje vienodo atlyginimo principas turėtų būti taikomas ir stipendijoms;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares steigti moterims skirtus mokslinių tyrimų fondus, kad būtų išvengta per mažo moterų mokslininkių finansavimo;

24.   pabrėžia, kad svarbu skatinti mergaites tapti mokslininkėmis, ir siūlo Komisijai ir valstybėms narėms propaguoti moterų mokslininkių specialybę ir parengti bei patvirtinti kitas priemones, kurios padėtų įgyvendinti šį uždavinį;

25.   ragina valstybes nares skatinti informuotumą didinančius veiksnius, informuojančius ir padrąsinančius mergaites siekti įgyti mokslinį ir technologinį universitetų išsilavinimą ir laipsnį; ragina valstybes nares tobulinti keitimosi informacija apie žinias būdus, kadangi skirtingos valstybės narės turi labai skirtingus išsilavinimo pasirinkimo modelius;

26.   atkreipia dėmesį į specialiųjų programų poreikį universitetuose, didinant jaunų mergaičių ir moterų susidomėjimą mokslininkės karjera;

27.   ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti programas rengiant ir remiant jaunas moteris mokslininkes, jų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose ir skiriant stipendijas, siekiant padėti joms išlikti akademiniuose sluoksniuose ir mokslinių tyrimų veikloje;

28.   džiaugiasi nevyriausybinių organizacijų ir agentūrų veikla Europos ir nacionaliniu lygmenimis siekiant gerinti moterų dalyvavimą moksle ir didinti moterų mokslininkių, užimančių už sprendimų priėmimą atsakingus postus, skaičių;

29.   ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti moterų mokslininkių tarpusavio ryšius nacionaliniu, regioniniu ir ES lygmeniu, t. y. įgyvendinti priemonę, laikomą svarbiausia prielaida, padėsiančia įtikinti daugiau moterų tapti mokslininkėmis ir skatinsiančia jau dirbančias mokslininkes dalyvauti politinėse diskusijose ir kelti savo kvalifikaciją;

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 201, 1999 7 16, p. 1.
(2) OL C 199, 2001 7 14, p. 1.
(3) OL C 317, 2003 12 30, p. 6.
(4) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(5) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
(6) OL C 309, 2000 10 27, p. 57.
(7) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 492.
(8) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.
(9) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0265.
(10) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0423.


Žalioji knyga dėl geresnio laivų išmontavimo
PDF 315kWORD 87k
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos dėl geresnio laivų išmontavimo (2007/2279(INI))
P6_TA(2008)0222A6-0156/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą dėl geresnio laivų išmontavimo (COM(2007)0269),

–   atsižvelgdamas į Sutarties 2 ir 6 straipsnius, pagal kuriuos nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo mėn. priimtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) gaires "Sauga ir sveikata, susijusi su laivų išardymu: gairės Azijos šalims ir Turkijai",

–   atsižvelgdamas į Sutarties 175 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo(1) (Reglamentas dėl atliekų vežimo),

–   atsižvelgdamas į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija), kurią Jungtinių Tautų Organizacija priėmė 1989 m. kovo 22 d. kaip pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų reglamento pagrindus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0156/2008),

A.   kadangi Pietų Azijos pakrantėse ir kitur didžiulių jūrinių laivų išmontavimo darbai vykdomi kenksmingomis aplinkai ir žmonėms darbo sąlygomis; kadangi dalis šių laivų ten patenka iš Europos Sąjungos,

B.   kadangi Bangladeše, Indijoje, Pakistane ir kitose Pietų Azijos šalyse išmontuojant laivus dėl itin pigios darbo jėgos, saugos standartų stokos ir visiško aplinkos apsaugos įstatymų nebuvimo už laužą gali būti mokama santykinai didelė kaina, todėl šios šalys yra patrauklios daugeliui laivų savininkų,

C.   kadangi Komisija jau 2000 m. studijoje(2) pateikė ekonominę laivų atidavimo į metalo laužą klausimo analizę, bet nesiėmė jokių priemonių, nes analizės išvadose buvo konstatuota, kad laivų perdirbimą nepaprastai sunku padaryti ekonominiu požiūriu perspektyvia veikla ir kartu laikytis aplinkos apsaugos standartų; kadangi netoleruotina, kad dėl trumpalaikio pelno nevertinamos žmonių gyvybės ir teršiama aplinka,

D.   kadangi apmaudu, kad galimi veiksmai aptariami tik po to, kai koks nors svarbus įvykis, pvz., Prancūzijos valdžios mėginimas sunaikinti lėktuvnešį "Clémenceau" už ES ribų, susilaukia visuomenės dėmesio,

E.   kadangi tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys yra susirūpinusios dėl padidėjusių pavojingų atliekų kiekių, kurie išvežami iš išsivysčiusių šalių į besivystančiąsias ir kurių tolesnis valdymas yra nekontroliuojamas ir rizikingas, o 1995 m. iš dalies keičiant Bazelio konvenciją buvo priimtas draudimas eksportuoti pavojingas atliekas iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių į ne EBPO šalis (Bazelio draudimo pakeitimas); kadangi nors šis pakeitimas visas perkeltas į Reglamentą dėl atliekų vežimo, tarptautiniu lygmeniu jis, deja, dar neįsigaliojęs,

F.   kadangi išmontuojamas laivas gali tapti atliekomis, kaip numatyta Bazelio konvencijos 2 straipsnyje, ir kartu būti apibrėžiamas kaip laivas pagal kitas tarptautines taisykles; kadangi šia spraga nuolat naudojamasi ir todėl daugelis ES laivų kaip metalo laužas nuplukdoma į Aziją apeinant visus Bazelio konvencijos draudimus ir atitinkamas Reglamento dėl atliekų vežimo nuostatas,

G.   kadangi jau 2003 m. Parlamentas reikalavo, kad Komisija, persvarstant Reglamentą dėl atliekų vežimo, panaikintų šią spragą, bet Taryba tam nepritarė, pasiūlydama šį darbą atidėti ir pavesti trims tarptautinėms organizacijoms (Bazelio konvencijai, TDO ir TJO) kartu parengti pasauliniu mastu privalomus reikalavimus,

H.   kadangi laivas, kuriame yra daug pavojingų medžiagų arba iš kurio, vadovaujantis EBPO atliekų apibrėžimu CG 030 ir Bazelio konvencijos sąrašu, pavojingos medžiagos nebuvo tinkamai pašalintos, laikomas pavojingomis atliekomis ir todėl tokio laivo pervežimas iš ES į ne EBPO šalį, kad jis ten būtų išmontuotas, draudžiamas pagal Reglamentą dėl atliekų vežimo, kuriuo į Bendrijos teisę perkelta Bazelio konvencija,

I.   kadangi pavojingomis atliekomis laikomi laivai turi būti išmontuoti EBPO šalyje aplinkos apsaugos požiūriu tinkamomis sąlygomis arba gali būti vežami į ne EBPO šalį tik iš anksto išvalyti nuo visų pavojingų medžiagų (kad daugiau nebūtų laikomi pavojingomis atliekomis); kadangi šio reikalavimo vis dėlto nuolatos nesilaikoma,

J.   kadangi pagal jūrų teisę ir TJO konvencijas yra numatytos pakrantės valstybių teisės ir pareigos vykdyti visas tarptautinės teisės aplinkos apsaugos taisykles, tačiau išmontuojant laivus Bazelio konvencija dažnai pažeidžiama, nes, be kita, trūksta politinės valios panaikinti teisės aktų spragas ir spręsti atsakomybės vengimo laivybos sektoriuje problemą, kurios geriausias pavyzdys – laivo vėliavos valstybių reiškinys,

K.   kadangi ES lygmeniu Reglamentas dėl atliekų vežimo reglamentuoja Bazelio konvencijos įgyvendinimą, įskaitant nuostatas dėl laivų išvežimo, kai jie nebetinkami eksploatuoti, tačiau jį sunku tinkamai taikyti išmontuojant europiečiams priklausančius arba Europos vandenyse plaukiojančius laivus arba laivus su ES vėliava, nes jie plaukia į paskutinę "eilinę" kelionę ir paskelbiami nebetinkamais eksploatuoti tik jiems jau išplaukus iš Europos vandenų, o šiems tarptautinės ir Bendrijos teisės pažeidimams sustabdyti nėra jokių tolesnės kontrolės mechanizmų ar reikalavimų laikymosi užtikrinimo gairių,

L.   kadangi Reglamento dėl atliekų vežimo preambulėje teigiama, kad "svarbu organizuoti atliekų vežimo priežiūrą ir kontrolę, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo, apsaugojimo bei jos kokybės gerinimo būtinybę",

M.   kadangi norėdama panaikinti Bazelio konvencijoje nustatytos tvarkos spragas, TJO rengia konvenciją, skirtą šiai problemai išspręsti pasauliniu mastu,

N.   kadangi Septintojoje Bazelio konvencijos šalių konferencijoje Konvencijos šalys, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes nares, norėdamos griežtinti toksiškų laivų išvežimo prevenciją, paprašė TJO toliau svarstyti galimybę savo taisyklėse nustatyti privalomus reikalavimus, įskaitant pranešimo apie išmontavimui skirtus laivus sistemą, kurie užtikrintų tokią kontrolę, kokia nustatyta Bazelio konvencijoje, ir tęsti pradėtą darbą siekiant nustatyti privalomus reikalavimus aplinkai nekenkiančiam laivų išmontavimui užtikrinti, tarp kurių gali būti reikalavimas prieš tai juos pagal kompetenciją išvalyti nuo kenksmingų medžiagų,

O.   kadangi dabartiniame TJO konvencijos dėl laivų perdirbimo projekte nenustatoma tokio lygio kontrolė, kokia nustatyta Bazelio konvencijoje ir Reglamente dėl atliekų vežimo, taip pat nemėginama užkirsti kelio toksiškų atliekų išvežimui į besivystančias šalis, nenumatomi principu "teršėjas moka" grindžiami mechanizmai, nėra įtvirtintas ekologiškos konstrukcijos laivams taikytinas pakeitimo principas, nenustatomi audituoti standartai laivų perdirbimo aikštelėms ir yra kitų trūkumų, todėl dabartinės laivus perdirbančios valstybės arba svarbiausios laivų vėliavos valstybės gali nesutikti ratifikuoti šios Konvencijos,

P.   kadangi bet kuriuo atveju manoma, kad praeis ne vieneri metai, kol bus priimta ši TJO konvencija, o po to dėl ilgo ratifikavimo proceso gali prireikti dar ne vienerių metų, kol ji įsigalios,

Q.   kadangi ES šiuo metu neturi pakankamų tinkamo su ES valstybių vėliavomis plaukiojančių arba ES įmonėms priklausančių laivų (ypač prekybinio laivyno laivų) išmontavimo pajėgumų ir kadangi ši problema 2010 m. labai paaštrės, nes numatoma sparčiau likviduoti daug viengubo korpuso tanklaivių,

R.   kadangi dėl šios priežasties svarbu kuo skubiau ES lygmeniu imtis konkrečių reglamentavimo priemonių, jei norima, kad viengubo korpuso tanklaiviai toliau nedarytų žalos Pietų Azijos pajūriui ir upių krantinėms; kadangi neveiklumas nepateisinamas, ypač turint galvoje, kad šiuos viengubo korpuso tanklaivius galima aiškiai nustatyti,

S.   kadangi šiuo metu pirminė laivų išmontavimo rinka daugeliu atvejų veikia prastomis sąlygomis, neatitinkančiomis ES priimtų socialinės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos politikos principų,

1.   mano, kad būtų neetiška toliau toleruoti laivų išmontavimą žmonėms ir aplinkai kenksmingomis sąlygomis, pripažįstant, kad tūkstančių Tolimuosiuose Rytuose dirbančių žmonių sveikatai gresia pavojus,

2.   pripažįsta, kad ES iš dalies yra atsakinga už esamas socialines ir aplinkos apsaugos problemas laivų išmontavimo srityje; todėl ragina ES bendradarbiaujant su TJO nedelsiant užkirsti kelią dėl ekonominių paskatų atsirandančiam socialiniam ir aplinkos apsaugos dempingui ir rasti pasauliniu mastu tvarų sprendimą;

3.   mano, kad etiškai nepriimtina tai, jog kai kurios išmontavimo darbus vykdančios įmonės šiam sunkiam ir pavojingam darbui samdo vaikus, ir kad tiems vaikams turėtų būti užtikrinamos pakankamos mokymosi ir poilsio galimybės,

4.   palankiai vertina pirmiau minėtoje žaliojoje knygoje pateikiamą išsamią pagrindinių su laivų išmontavimu Pietų Azijoje susijusių svarbios socialinės ir aplinkos apsaugos problemų analizę; tačiau pabrėžia, kad ši iniciatyva pavėlavo mažiausiai dešimt metų,

5.   mano, kad reikia neatidėliojant imtis priemonių Europos ir tarptautiniu lygmeniu, visų pirma žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti, neužkraunant atsakomybės kitoms valstybėms; pabrėžia, kad tuo tarpu išsamiausias būdas šiam tikslui pasiekti būtų priimti ir įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriame būtų nustatytos visų laivų išmontavimo procese dalyvaujančių šalių prievolės, šis būdas yra kupinas kliūčių ir atidėliojimų, todėl juo neturėtų būti pakeičiami skubūs ES veiksmai;

6.   mano, kad laivų išmontavimas turės socialinių ir ekologinių padarinių net ilgesniu laikotarpiu, ypač todėl, kad statomų laivų skaičius pastaraisiais metais vis didėja; todėl pabrėžia, kad tebėra svarbu Europoje kurti naujoves ir vystyti laivų statybos pramonę siekiant, kad laivai taptų geresni ir mažiau terštų aplinką; todėl ragina Komisiją energingai tęsti programos "LeaderSHIP 2015" įgyvendinimą;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad tokių priemonių turi būti imtasi kuo skubiau, nes 2010 m. reikės likviduoti apytikriai 800 viengubo korpuso tanklaivių(3); pažymi, kad būsimąja TJO konvencija siekiama spręsti šią problemą, tačiau nelabai tikėtina, kad ji įsigalios iki 2012 m.; ragina imtis praktinių priemonių dar iki 2010 m., iki TJO konvencijos priėmimo ir iki prasidedant spartesnio viengubo korpuso tanklaivių likvidavimo darbų pikui;

8.   ragina Komisiją parengti reikiamas gaires ir mechanizmus, kad kiekvienas į metalo laužą atiduodamas laivas, kuris neatitinka visų tarptautinių konvencijų reikalavimų ir todėl neturi ES pripažintų registrų išduoto galiojančio pažymėjimo, būtų laikomas pavojingomis atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų(4) pateikiamą apibrėžimą, kad ateityje nebūtų pažeidžiamos Reglamento dėl atliekų vežimo nuostatos, taip pat išnagrinėti klausimą, kada valstybė narė gali būti laikomos "eksportuojančia valstybe" pagal Reglamentą dėl atliekų vežimo, įskaitant uosto valstybes, vėliavos valstybes ir valstybes, turinčias jurisdikciją laivų savininkams, ir užtikrinti sklandų ir saugų laivų, kurių eksploatacijos laikas baigiasi, pašalinimą iš rinkos;

9.   ragina valstybes nares ir Komisiją veiksmingiau taikyti Reglamentą dėl atliekų vežimo griežtinant valstybių narių administracijos vykdomą kontrolę ir stebėseną siekiant suteikti uosto valstybėms, vėliavos valstybėms ir valstybėms, turinčioms jurisdikciją laivų savininkams (atliekų gamintojams), teisę paskelbti laivą nebetinkamu eksploatuoti ir todėl laikyti atliekomis nepaisant to, ar tas laivas yra dar veikiantis, ar jau nebe;

10.   pritaria tarptautiniu lygmeniu vykdomoms iniciatyvoms, skirtoms pasiekti privalomus būtiniausių laivų perdirbimo standartus ir skatinti ekologiško perdirbimo aikštelių kūrimą, kur būtų sudaromos tinkamos darbo sąlygos ir atsižvelgiama į su tuo susijusius sveikatos ir saugos klausimus, ypač Pietų Azijos laužynuose, kad darbuotojai ir aplinka būtų apsaugoti nuo pavojingų atliekų ir pavojingų darbo metodų daromos žalos;

11.   ragina Komisiją parengti ir tvarkyti jūrų laivų, kurie turės būti išmontuoti per tam tikrą laiką, sąrašą, ir numatyti mechanizmus, pagal kuriuos tokie laivai būtų laikomi "beveik atliekomis", dėl kurių, norint juos parduoti kaip metalo laužą, prieš tai reikėtų parengti atliekų tvarkymo planą; ragina valstybes nares ir uostų administracijas, kurioms turi būti įgaliojimai nustatyti, kurių laivų eksploatacijos laikas baigiasi, stiprinti šių laivų, kurie atiduoti į metalo laužą, kontrolę; todėl mano, jog pageidautina kuo greičiau priimti siūlomą Direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės(5) pakeitimą;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares derinti TJO konvenciją, kurioje būtų įtraukti esminiai reikalavimai ir nuostatos, kuriais būtų:

   užtikrintas bent toks kontrolės lygis, koks numatytas Bazelio konvencijoje;
   leista pasiekti aukštą pasaulinį saugos ir aplinkos apsaugos lygį laivų perdirbimo srityje, kur būtų atliekamas nepriklausomas auditas ir vykdomas sertifikavimas;
   uždrausta išmontavimo darbus vykdyti tiesiog ant kranto;
   draudžiama, kad laivus išmontuotų prie Konvencijos neprisijungusios šalys;
   nustatyta, kad jei statant naujus laivus bus nenaudojama tiek pavojingų medžiagų, kiek jų yra naudojama šiuo metu, bus taikomas pakeitimo principas;
  

ir mano, kad būsimojoje konvencijoje turėtų būti reikalaujama arba pašalinti visas kenksmingas medžiagas iš eksploatuoti netinkamų laivų prieš atiduodant juos į metalo laužą ne EBPO šalyse, arba siųsti juos į specialų leidimą turinčią perdirbimo aikštelę EBPO arba ES šalyje, kuri atitinka specifinius saugos ir aplinkos apsaugos standartus;

13.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti finansinius laivų išmontavimo padarinius nustatant griežtesnius gamybos reikalavimus, pvz., draudimą naudoti tam tikras pavojingas medžiagas;

14.   tvirtai rekomenduoja, kad ES pastangomis būtų siekiama užtikrinti būtiniausius standartus, garantuojančius geriausią aplinkos ir sveikatos apsaugą, taip pat saugą, ir visų pirma taisykles dėl laivų konstrukcijos ir statybos, jų eksploatacijos, laivų parengimo perdirbimui, laivų perdirbimo įrenginių eksploatacijos ir tinkamo laivų perdirbimui keliamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmų, pagal kuriuos būtų nustatyti ir sertifikavimo bei informacijos teikimo reikalavimai;

15.   ragina Komisiją kuo skubiau įgyvendinti patikimą patikrinimo, ar į metalo laužą skirtiems atiduoti laivams taikoma Bazelio konvencija, sistemą;

16.   mano, kad būsimosios TJO konvencijos įgyvendinimo priežiūra turi būti tokia pat griežta, kaip ir Bazelio konvencijos, kad joje turi būti reikalaujama laikytis visų svarbių TDO standartų ir įpareigojimų, kad neturi būti daroma jokių išimčių, turi būti pašalinti visi esamos reguliavimo sistemos aiškinimo ir vykdymo trūkumai ir turi būti užkirstas kelias eksploatuoti netinkamų laivų, kuriose esama pavojingų atliekų arba kurie patys laikomi pavojingomis atliekomis, išvežimui į EBPO nepriklausančias šalis, į EBPO šalis, kuriose nėra tinkamų perdirbimo aikštelių, arba į šalis, kurios nėra šios Konvencijos susitariančiosios šalys;

17.   pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis aktyvesnių veiksmų ES ir tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad pirmiausia būtų garantuoti minimalūs standartai, kurių laikantis būtų užtikrinamas aukščiausio lygio aplinkos ir sveikatos apsauga bei saugumas, ir būtų griežtai laikomasi Reglamento dėl atliekų vežimo (įdiegiančio Bazelio draudimo pakeitimą) 34 ir 36 straipsniuose numatyto principo, pagal kurį į besivystančias šalis draudžiama eksportuoti pavojingas atliekas; tuo tikslu ragina Komisiją pasiūlyti reglamentą dėl laivų konstrukcijos ir statybos, jų naudojimo eksploatacijos laikotarpiu ir jų paruošimo perdirbti, laivų perdirbimo aikštelių naudojimo ir atitinkamų laivų perdirbimo vykdymo priežiūros priemonių nustatymo, įtraukiant sertifikavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

18.   ragina Komisiją atsižvelgti į artėjančios trečiosios jungtinės TDO, TJO ir Bazelio konvencijos darbo grupės dėl laivų atidavimo į metalo laužą sesijos sprendimus dėl bendros techninio bendradarbiavimo veiklos ir suderinto požiūrio į tarpines priemones, kurių reikėtų imtis, kol naujoji TJO konvencija dėl laivų perdirbimo nėra įsigaliojusi;

19.   reikalauja nedelsiant imtis priemonių, kad būtų remiama konkurencingos ES laivų išmontavimo ir sutvarkymo (išvalymo prieš išmontavimą) pramonės plėtra; todėl ragina valstybes nares reikalauti, kad visi laivai, kurie yra valstybės nuosavybė, įskaitant karo laivus, būtų išvalyti prieš išmontavimą ir aplinkos požiūriu tinkamai perdirbti, ir išmontuoti juos saugiu ir aplinkai nekenksmingu būdu ES aikštelėse, o tai gali būti daroma skelbiant viešuosius konkursus taikant griežtas viešųjų pirkimų taisykles ir visiškai laikantis Reglamento dėl atliekų vežimo; mano, kad perdirbimo veiklos plėtra Europos laivų statyklose turėtų būti remiama ES pramonės, struktūrinės ir sanglaudos politikos priemonėmis;

20.   mano, kad visi laivai, plaukiojantys su valstybės narės vėliava, ir visi į Europos Sąjungos uostus įplaukiantys laivai turėtų būti įpareigoti turėti medžiagų ir gaminių, naudotų statant ir įrengiant šiuos laivus, sąrašus;

21.   ragina Komisiją parengti pirmenybinių laivų perdirbimo aikštelių, kurios paiso tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių ir laikosi sveikatos bei saugos standartų, sąrašą; pritaria Komisijos pasiūlymui įtvirtinti saugių ir švarių perdirbimo aikštelių sertifikavimo ir ženklinimo tvarką ir mano, jog siekiantiems gauti bet kokį Bendrijos laivybos pramonės finansavimą turėtų būti keliama sąlyga, kad jie laikytųsi Reglamento dėl atliekų vežimo ir kitų ES reikalavimų, pvz., naudotųsi sertifikuotomis ir reguliariai audituojamomis aikštelėmis; pažymi, kad tuo negali būti siekiama ne sunaikinti Pietų Azijos laivų perdirbimo rinką, o atvirkščiai – reikėtų ją išsaugoti skatinant aplinkai nekenksmingą išmontavimą;

22.   mano, kad ES būtina imtis iniciatyvos ir paskatinti visuotinius veiksmus, turint aiškų tikslą palaipsniui užbaigti dabartinę laivų išmontavimo veiklą Pietų Azijoje ir siekti priimti ir įgyvendinti tarptautinę konvenciją, pagal kurią būtų nustatytos aplinkos apsaugos ir socialinės sąlygos visoms susijusioms šalims;

23.   ragina sukurti visuotinę strategiją, kuri užtikrintų, kad laivų perdirbimo procese dalyvaujančios šalys (įskaitant laivų savininkus, perdirbimo ir metalo laužo įmones, laivo vėliavos valstybes, valstybes, kuriose laivas bus perdirbamas ir kt.) veiktų koordinuotai ir prisiimtų joms priklausančią atsakomybės dalį;

24.   ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių, kaip skatinti žinių ir technologijų perdavimą siekiant padėti išmontavimo aikštelėms Pietų Azijoje atitikti tarptautinius saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus; mano, kad į šį tikslą reikėtų atsižvelgti ir įgyvendinant ES pagalbos plėtrai šiose šalyse politiką; mano, kad, atsižvelgiant į tai, reikėtų pasinaudoti ir galima profesinių sąjungų bei nevyriausybinių organizacijų patirtimi;

25.   teigiamai vertina rezultatus, pasiektus įgyvendinant pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą finansuojamą projektą "SHIPDISMANTL", pagal kurį kuriamos paramos sistemos, kurios bus nemokamai teikiamos laivų ardymo pramonei visame pasaulyje; įsitikinęs, kad tolesnė pažanga bus galima paskelbus naujus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuose ypatingas dėmesys būtų skiriamas su netinkamais eksploatuoti laivais susijusioms strategijoms;

26.   ragina Komisiją toliau tirti ir nuodugniai įvertinti glaudesnio finansinio bendradarbiavimo su Pietų Azijos išmontavimo aikštelėmis ir tiesioginių investicijų į šias aikšteles naudą ir kartu padėti kurti sertifikuotų, ES patvirtintų išmontavimo aikštelių tinklą, galintį užtikrinti didesnes įplaukas iš investuoto kapitalo ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu.

27.   mano, kad siekiant sistemingai spręsti šią problemą turėtų būti griežtai laikomasi principo "teršėjas moka" ir didesnės gamintojo atsakomybės bei gamintojo atsakomybės principų;

28.   mano, kad laivo operatorius ar savininkas visada atsakingas už visus kenksmingus išmontavimo darbų padarinius darbuotojams, visuomenės sveikatai ar aplinkai, nesvarbu, kur tie išmontavimo darbai būtų vykdomi (ar ES, ar už jos ribų);

29.   pritaria pasiūlymui įsteigti laivų išmontavimo fondą ir ragina Komisiją bei valstybes nares ryžtingai siekti, kad toks fondas būtų lygiagrečiai įsteigtas TJO ir ES lygmeniu; be to, ragina Komisiją ištirti pirieinamas finansines priemones, kurios įtrauktų tiek laivų statytojus, tiek laivų savininkus ir apimtų privalomojo draudimo reikalavimą, uosto mokesčių taikymą, mokesčius naujiems laivams bei kasmetinius mokesčius, susietus su TJO registracija, kad taip būtų užtikrintas aplinkos atžvilgiu tvarus perdirbimas nuo pat tos akimirkos, kai laivas pradedamas eksploatuoti, nepamirštant, kad per visą savo tarnavimo laiką laivas gali turėti daugiau nei vieną savininką;

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Turkijos, Bangladešo, Kinijos, Pakistano ir Indijos vyriausybėms, taip pat TJO.

(1) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
(2) Det Norske Veritas / Appledore International, Laivų išmontavimo Europoje technologinių ir ekonominių galimybių studija. Galutinė ataskaita (Nr. 2000-3527), 2001 2 13.
(3) Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinis direktoratas: 2004 m. birželio mėn. COWI galutinė ataskaita "Oil tanker phase-out and the ship-scrapping industry" (Naftos tanklaivių likvidavimas ir laivų išmontavimo pramonė).
(4) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
(5) 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (OL L 157, 1995 7 7, p. 1).


Moksliniai duomenys apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus
PDF 305kWORD 88k
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokslinių duomenų apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (2008/2001(INI))
P6_TA(2008)0223A6-0136/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl Laikinojo klimato kaitos komiteto sudarymo ir įgaliojimų, sudėties ir įgaliojimų laiko patvirtinimo(1), kuris priimtas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio nuostatomis,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusiame didžiojo aštuoneto vadovų susitikime paskelbtą deklaraciją ir ypač jos dalį "Klimato kaita, energijos veiksmingumas ir saugumas. Pasaulio ekonomikos vystymo uždaviniai ir galimybės",

–   atsižvelgdamas į ketvirtosios įvertinimo ataskaitos, kurią 2007 m. lapkričio 17 d. Valensijoje (Ispanija) paskelbė tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, ir į vėlesnių tyrimų, kuriuos inicijavo nacionalinės vyriausybės ar atliko kiti JT organai, išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Kioto protokole nustatytų normų įgyvendinimo pažanga" (COM(2007)0757),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 1–2 d. vykusį bendrą Europos Parlamento ir nacionalinių valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentų posėdį, kuriame svarstyti klimato kaitos klausimai,

–   atsižvelgdamas į tryliktąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (angl. COP 13) ir į 2007 m. gruodžio 3–15 d. Balyje (Indonezija) vykusią trečiąją šalių konferenciją, kurios metu vyko Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 3),

–   atsižvelgdamas į viešus svarstymus, kuriuose dalyvavo ir keitėsi nuomonėmis aukšto rango asmenys, ir į Parlamento Laikinojo klimato kaitos komiteto delegacijos vizitų išvadas, ypač į ekspertų pranešimuose skelbtą informaciją ir į vėlesnes diskusijas 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusios teminės sesijos, kurioje aptartas įvairaus masto atšilimo poveikis klimatui, metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinį pranešimą (A6-0136/2008),

A.   kadangi Laikinasis klimato kaitos komitetas įgaliotas rengti rekomendacijas, susijusias su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi šios rekomendacijos turėtų būti grindžiamos moderniausių mokslinių tyrimų išvadomis, įskaitant naujausius mokslo įrodymus,

B.   kadangi tarpiniame Laikinojo komiteto pranešime išskirtinai analizuojami klimato kaitos padariniai remiantis mokslo įrodymais; kadangi atliekant šią analizę remiamasi mokslo įrodymais; kadangi, remiantis komitetui suteiktais įgaliojimais ir visais komiteto surinktais tyrimų duomenimis, į galutinę ataskaitą bus įtraukti pasiūlymai, susiję su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi į galutinę ataskaitą bus įtraukta Parlamento pozicija dėl derybų tarptautinės klimato politikos po 2012 m. klausimais, atsižvelgiant į keturioliktosios JTBKKK šalių konferencijos (angl. COP 14), kuri 2008 m. gruodžio mėn. vyks Poznanėje (Lenkija), rezultatus,

C.   kadangi bendra mokslininkų nuomonė dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių pagrįsta ir pripažinta visame pasaulyje: tiek tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje, tiek už jos ribų; kadangi šiai nuomonei pritaria tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir kiti organai; kadangi nuo 1990 m., kai buvo paskelbta pirmoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, turima kur kas daugiau mokslinės informacijos apie tai, kad dabartines pasaulinio atšilimo tendencijas paskatino žmogaus veikla, ir tai suvokiama kaip mokslinis faktas; kadangi mokslininkai tvirtai laikosi bendros nuomonės dėl antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų poveikio pasaulio klimatui; kadangi, kaip nurodyta rizikos vertinime, kilus neaiškumų svarbu ne delsti, o veikti,

D.   kadangi iki šiol atlikta daugybė tyrimų ir surinkta pakankamai informacijos apie klimato kaitą ir pasaulinio atšilimo priežastis, kad būtų galima imtis politinių veiksmų ir skubiai priimti sprendimus, būtinus dujų išlakų kiekiui iš esmės sumažinti bei pasirengti neišvengiamai klimato kaitai,

E.   kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, 1970–2004 m. išmetamo CO2 kiekis pasaulyje padidėjo maždaug 80 proc., pirmiausia dėl to, kad naudojamas iškastinis kuras,

F.   kadangi stebėjimu ir modeliavimu grindžiamų mokslinių tyrimų išvadose pažymima, kad, jeigu nebus skubiai imamasi priemonių, reikalingų stipriai sumažinti ar netgi sustabdyti CO2 ir kitų į tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sąrašą įtrauktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, mūsų planetai kils didelė grėsmė,

G.   kadangi nuo tada, kai pasirodė apžvalga ir ketvirtoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, atlikta daugybė naujų mokslinių tyrimų, kurių metu išnagrinėti ir paskelbti pasaulinio atšilimo tendenciją patvirtinantys duomenys bei toliau vertinamas klimato kaitos socialinis, ekonominis ir ekologinis poveikis žmonijai, taip pat pabrėžiama būtinybė taikytis prie klimato kaitos ir ją švelninti,

H.   kadangi N. Sterno apžvalgoje prieita prie išvados, kad, jeigu nebus imamasi priemonių, metinės su numatoma klimato kaita susijusios išlaidos 2050 m. sudarys 5–20 proc. BVP; kadangi šioje apžvalgoje pažymima, kad būtų galima spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius, jeigu nuo šiol kovos su klimato kaitos priemonėms finansuoti kasmet būtų skiriama 1 proc. BVP,

I.   kadangi nenutrūkstamų mokslinių diskusijų dalyviams nebekyla abejonių dėl svarbiausių pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos priežasčių; kadangi, siekiant išsklaidyti bet kokius neaiškumus ar abejones, visose mokslinėse diskusijose skelbiama iš esmės pati pažangiausia mokslo informacija; kadangi šių diskusijų metu siekiama geriau suvokti istorinį žmogaus poveikį gamtos procesams,

J.   kadangi naujausių mokslinių tyrimų išvadose pateikta dar daugiau įrodymų apie žalą, kurią žemės atmosferai daro žmogaus veikla; kadangi klimato kaitos fizika aprėpia konkrečių dabartinių pasaulinio atšilimo, kurį paskatino ligšiolinė tarša, padarinių vertinimą; kadangi, remiantis šių tyrimų metu surinktais duomenimis, būtina skubiai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones bei riboti nerimą keliančią grėsmę žmonėms, floros ir faunos biologinei įvairovei, buveinėms ir infrastruktūrai, visų pirma – besivystančiose šalyse, tačiau taip pat Europoje bei turtingesnėse pasaulio šalyse,

K.   kadangi tirdami žemės klimato sistemą mokslininkai nustatė nemažai vadinamųjų galutinių taškų; kadangi šie "galutiniai taškai" – tai praktiškai negrįžtamos ir žmonių iš esmės nevaldomos klimato kaitos pasekmės; kadangi šie "galutiniai taškai" ir jų paskatinti nesustabdomi biologiniai ir geofiziniai procesai negali būti visapusiškai įtraukti į jau parengtą ateities klimato scenarijų; kadangi "galutiniai taškai" – tai amžino įšalo tirpimas, dėl kurio į atmosferą išskiriamas didelis metano kiekis, ledynų tirpimas dėl padidėjusios saulės šviesos absorbcijos ir lėtesnis CO2 skaidymas jūros vandenyje, dėl kurio kyla temperatūra; kadangi kylant temperatūrai dėl šių veiksnių ir dėl palankaus grįžtamojo ryšio pamažu dar labiau skatinamas pasaulinis atšilimas,

L.   kadangi temperatūrai pakilus 1,5–2,5 ºC padidėtų 20–30 proc., o 3,5 ºC – 40–70 proc. visų gyvūnų rūšių išnykimo grėsmė, taigi siekiant išsaugoti pasaulio biologinių rūšių įvairovę ir palaikyti ekosistemų procesus būtina švelninti klimato kaitos poveikį,

M.   kadangi daugiau kaip 70 proc. pasaulio paviršiaus sudaro vandenynai; juose sukaupta daugiau kaip 97 proc. viso planetos vandens; vandenynai sudaro 99 proc. visos gyvenamosios erdvės planetoje; iš žuvų gaunama didžiausia dalis visame pasaulyje žmonių suvartojamų baltymų ir 3,5 mlrd. žmonių tiesiogiai priklausomi nuo žuvų išteklių kaip pirminio maisto šaltinio; trys ketvirtadaliai didžiausių pasaulio miestų įsikūrę jūrų pakrantėse;

N.   kadangi, remiantis ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikta bendra mokslininkų nuomone, galima daryti išvadą, kad, norint išvengti didelės grėsmės, būtina 50–85 proc. palyginti su 2000 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį pasaulyje; kadangi, jeigu iki 2020 m. ir vėliau pasaulyje daugės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų, šis tikslas bus vis sunkiau pasiekiamas; kadangi beveik visos valstybės narės, įgyvendindamos savo individualius tikslus ir padėdamos ES vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, daro didelę pažangą, taigi didesnė tikimybė, kad iki 2012 m. ES pasieks Kioto protokole numatytą tikslą; kadangi, nežiūrint į tai, valstybės narės, norėdamos kartu su išsivysčiusiomis šalimis pasiekti 2007 m. kovo 8–9 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytą tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį 60–80 proc., palyginti su 1990 m., po 2012 m. privalės dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį,

O.   kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje nurodoma, kad, jeigu sumažinus anglies dioksido kiekio dirvoje ir vandenyne bus pasiekta teigiamų rezultatų ir pristabdytas atšilimas, gali būti iškeltas reikalavimas dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ir stabilizuoti šių dujų koncentraciją,

P.   kadangi ES pasiekė bendrą politinį sutarimą dėl gyvybiškai svarbaus strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, jis neviršytų 2°C; kadangi per paskutinįjį šimtmetį temperatūra pasaulyje kilo 0,74ºC ir dėl ankstesnės taršos neišvengiamai kils dar 0,5–0,7ºC,

Q.   kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, nuo ikiindustrinių laikų pasaulyje daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ir šiuo metu jų yra daugiau negu bet kada iki šiol, t. y. nuo 1970 m. iki 2004 m. žmogaus veiklos apimtis padidėjo 70 proc., o nuo 1990 m. ši apimtis padidėjo 24 proc.; kadangi daugybė gamtos sistemų visuose žemynuose ir daugumoje vandenynų jau patyrė regioninių klimato pokyčių: pakilo temperatūra, pasikeitė lietaus ir vėjo tipas, vis dažniau susiduriama su vandens trūkumu,

R.   kadangi įtaką klimato sistemai daro bendras į atmosferą patenkantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis, o ne santykinė tarša ar santykinis jos mažinimas, taigi siekiant išvengti klimato kaitos keliamo pavojaus svarbiausias ir lemiamas veiksnys yra bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis per ateinančius metus ir dešimtmečius,

S.   kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pirmą kartą palyginamas esamas dokumentais pagrįstas įvairus Europoje jaučiamas dabartinio klimato kaitos pokyčių (ledynų tirpsmo, ilgesnių vegetacijos laikotarpių, kintančių gyvūnų rūšių) poveikis, įskaitant poveikį sveikatai dėl precedento neturinčių karščio bangų; kadangi stebimi pokyčiai atitinka klimato kaitos prognozes; kadangi numatoma, kad beveik visuose Europos regionuose bus susidurta su neigiamomis tam tikro masto klimato kaitos pasekmėmis ir dėl to sunkumų patirs dauguma ekonomikos sektorių; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje didės regioniniai skirtumai, susiję su prieiga prie gamtos pvz., prie vandens, išteklių,

T.   kadangi manoma, kad klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus didėjimo skatinamos urbanizacijos sąlygomis miestuose kils oro temperatūra ir tai turės tiesioginio neigiamo poveikio miestiečių sveikatai ir gerovei,

U.   kadangi siekiant per ateinančius dešimtmečius pasaulyje sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį nepakanka vien vykdyti dabartinę klimato kaitos švelninimo ir tvarios plėtros politiką; kadangi, sprendžiant iš mokslininkų rekomendacijų, iki 2015 m., kai pasaulinės taršos mastas turėtų pasiekti aukščiausią lygį, nepavyks pasaulyje sėkmingai stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją iki 50 proc., kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau negu 2ºC,

V.  Kadangi, remiantis III darbo grupės išvadomis, įtrauktomis į ketvirtąją tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitą, visos JTBKKK I priede išvardytos šalys, norėdamos pasiekti žemiausią tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytą taršos lygį ir kaip galima labiau riboti galimą žalą, iki 2020 m. turės užtikrinti, kad išlakų bus 25–40 proc. negu 1990 m.,

W.   kadangi kita tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita greičiausiai nebus skelbiama iki 2012 m. ar 2013 m.; kadangi, remiantis informacija, kuri gaunama atlikus vyriausybių arba kitų tarptautinių organizacijų ar JT institucijų, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO), JT aplinkosaugos programos (JTAP), Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ar Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), inicijuotus tyrimus, geriau suvokiamas būsimas klimato kaitos poveikis žmonėms ir aplinkai, padedama geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti,

X.   kadangi daugelio iš šių papildomų mokslinių tyrimų išvadose pabrėžiama būtinybė imtis skubių kovos su pasauliniu atšilimu priemonių; kadangi, remiantis 2007 m. gruodžio mėn. paskelbtais naujausiais PMO duomenimis, 1998–2007 m. dešimtmetis buvo pats šilčiausias, o 2007 m. buvo šilčiausi šio dešimtmečio metai (temperatūra 0,41ºC viršijo vidutinę) ir kadangi 2007 m. sausio ir balandžio mėn. kai kuriuose Europos regionuose temperatūra daugiau negu 4ºC viršijo vidutinę mėnesio temperatūrą,

Y.   kadangi būtina pasaulinį atšilimą ir klimato kaitą vertinti įvairiais aspektais, t. y. atsižvelgti ir į kitas pasaulines problemas, pvz., į skurdą ar į pasaulines sveikatos problemas, nes dėl kylančios temperatūros, sausrų, potvynių, kylančio jūros lygio ir vis dažnesnių ekstremalių klimato reiškinių padarinių šių problemų daugėja; kadangi dėl klimato kaitos valstybės negali užtikrinti tvarios plėtros ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi klimato kaita gali kelti rimtą grėsmę sėkmingam vystymuisi ir todėl siekis spręsti klimato kaitos problemą turėtų būti visuotinės svarbos tarptautinio bendradarbiavimo klausimas,

1.   džiaugiasi, kad Balyje vykusioje konferencijoje JTBKKK šalys pripažino ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikiamą klimato kaitos vertinimą, kuriame konkretūs klausimai analizuojami moksliniu, techniniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektais, išsamiausiu ir kompetentingiausiu iš visų iki šiol atliktų bei paragino remtis pranešime pateikta informacija, susijusia su nacionalinės klimato kaitos politikos rengimu ir įgyvendinimu;

2.   yra įsitikinęs, kad lyginant pripažintus duomenis, hipotezes ir naujas idėjas bei taikant profesionalaus vertinimo procedūras skatinama mokslo pažanga; puikiai vertina tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktą tyrimą ir sugebėjimą į savo darbą įtraukti tūkstančius mokslininkų; mano, kad, siekdama toliau rengti patikimus ir kokybiškus tyrimus, tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija turėtų rimtai atsižvelgti į naujus argumentus;

3.   mano, kad klimato kaitos moksliniai tyrinėjimai turėtų būti laikomi pakankamai pagrįstais ir pakartoja savo įsipareigojimą siekti ES strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, jis neviršytų 2ºC; remiantis kai kuriais moksliniais pranešimais, yra 50 proc. galimybė, kad šį tikslą būtų įmanoma pasiekti užtikrinus, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje atitiktų 400–450 ppm CO2, ir, remiantis ketvirtąja tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, pramoninėms šalims iki 2020 m. 25–40 proc. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį palyginti su 1990 m.; vis dėlto mano, kad mažinant taršą ne tik būtina užtikrinti daug mažesnio nei 2°C temperatūros kilimą, bet ir siekti, kad ji būtų dar žemesnė, kadangi pakilus temperatūrai daromas didelis poveikis mūsų visuomenei, individualiam gyvenimo būdui, taip pat kinta ekosistemoms bei vandens ištekliai;

4.   pabrėžia, kad dėl žmonių veiklos didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekiui atsiras labai skaudžių pasekmių ir iškils itin didelis pavojus ekologinėms jūrų sistemoms, ištekliams ir žvejų bendruomenėms ir atkreipia dėmesį į tai, kad didelis vandens temperatūros pokytis gali būti jūros organizmų populiacijų gyvenamųjų vietų keitimosi (migracijos) priežastis, įskaitant svetimų rūšių įsibrovimą ir vietinių rūšių išnykimą;

5.   atsižvelgdamas į 2050 m. prognozes pripažįsta akivaizdų poreikį veikti jau dabar; pabrėžia, kad pasinaudoti galimybe užtikrinti ne didesnį kaip 2°C temperatūros kilimą bus galima tik iki kito dešimtmečio vidurio;

6.   pabrėžia, kad, remiantis mokslo įrodymais apie visus žemynus ir daugumą vandenynų, akivaizdu, jog dėl ilgalaikės anglies dioksido emisijos pramoninėse valstybėse daugelis gamtos sistemų patyrė regioninių klimato pokyčių; pabrėžia, kad moksliškai patvirtinta, jog pagrindinės pasaulinio atšilimo priežastys susijusios su žmogaus veikla, ir kad sukauptos informacijos pakanka norint moksliškai įrodyti, kad Žemės atmosferai padaryta žala yra antropogeninės kilmės;

7.   pabrėžia, kad prognozuojamas vandenynų rūgštėjimas, susijęs su didėjančia CO2 koncentracija, gali labai skaudžiai smogti jūrų ekosistemoms; ragina toliau tyrinėti šią sritį siekiant sukaupti daugiau žinių apie minėtąją problemą ir nustatyti būtinas politikos kryptis;

8.   mano, kad temperatūros, deguonies, druskingumo, pH, chlorofilo ir vėjo svyravimų kitimo tendencijos tampa akivaizdžios tik per daugelį metų; pabrėžia, jog norint paaiškinti vietos pokyčius, darančius įtaką žuvininkystei, būtina rinkti duomenis ir visapusiškai stebėti vandenynų ir jūrų dugną, atsižvelgiant į tai, kad keičiasi mūsų galimybės atskleisti ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes;

9.   pabrėžia, kad pagal mokslinių tyrimų duomenis aiškiai matyti, kaip artimoje ateityje keisis klimatas pagal įvairius regioninius modelius, be to, pasaulinis atšilimas neabejotinai yra ir vystymosi, ir pasaulinės aplinkosaugos problema, labiausiai paveiksianti skurstančiuosius ir besivystančias valstybes; mano, kad prisitaikyti ir kontroliuoti neišvengiamas ilgalaikės taršos pramoninėse valstybėse sukeltas pasaulinio atšilimo pasekmes ne mažiau svarbu negu dėti visas pastangas siekiant švelninti taršos padarinius ir vengti dar didesnio ir dar labiau nevaldomo pasaulinio atšilimo;

10.   pabrėžia, kad anomaliniai reiškiniai, įskaitant, inter alia, Amazonės atogrąžų miškų nykimą, Grenlandijos ledynų tirpsmą ir Vakarų Antarkties ledo sluoksnio nykimą, staigiai susilpnėjusius musonus Indijoje ir didžiulio metano kiekio išsiskyrimą Sibiro tundroje, sunkiai prognozuojami, tačiau neatmetama galimybė, kad visi šie reiškiniai pasieks kritinę ribą dar šiame amžiuje, t. y. dabartinėmis klimato kaitos sąlygomis; pabrėžia, kad, siekiant išvengti šių itin pavojingų reiškinių pasekmių, būtina taikyti kur kas griežtesnes klimato kaitos švelninimo priemones negu numatyta ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje;

11.   todėl pritaria COP 13 ir COP/MOP 3 išvadoms, kurios patvirtintos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas; ypač teigiamai vertina Balyje patvirtintą veiksmų planą, kuris turėtų būti įvertintas 2008 m. vyksiančioje COP 14 ir pagal kurį iki 2009 m. turėtų būti susitarta dėl visapusiškos tvarkos; puikiai vertina tai, kad technologijų perdavimo ekspertų grupei paskirta užduotis įvertinti finansinių išteklių, kurie skiriami besivystančioms šalims mainais už jų įsipareigojimą nacionaliniu mastu imtis racionalių klimato kaitos švelninimo veiksmų, už juos atsiskaityti ir juos tikrinti, naudojimo bei šių šalių prieigos prie minėtųjų išteklių spragas ir kliūtis; teigiama vertina tai, kad įsteigtas Prisitaikymo fondas ir kad į naują klimato apsaugos susitarimą įtrauktas miškų klausimas; remiantis pastaruoju susitarimu siekiama stabdyti tolesnį miškų naikinimą ir miškų bei durpynų gaisrus, kurie daro didžiulę žalą vietos bendruomenėms, įskaitant joms priklausančios žemės nusavinimą taikant neteisėtas ar pusiau teisėtas procedūras, ir kurių metu į atmosferą išskiriamas anglies dioksidas;

12.   nesutinka su moksliškai nepagrįstomis pastangomis vertinti mokslinių klimato kaitos priežasčių ir padarinių tyrimų rezultatus kaip abejotinus, neaiškius ar ginčytinus; tačiau suvokia, kad mokslo pažanga neįsivaizduojama bet tam tikros abejonės, laipsniško šios abejonės paneigimo ir paaiškinimų ar modelių ieškojimo remiantis ne vien populiariomis mokslo teorijomis;

13.   todėl mano, kad siekiant priimti atsakingus sprendimus būtini tolesni moksliniai tyrimai, kuriuos atliekant būtų stengiamasi geriau suprasti pasaulinio atšilimo priežastis ir pasekmes; tačiau neatsižvelgdamas į tai mano, kad šiandien turimų žinių pakanka norint suvokti būtinybę formuoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis ir ribojama klimato kaita, t. y. užtikrinama, kad temperatūra nekiltų daugiau negu 2°C, bei rengti prisitaikymo prie dabartinės klimato kaitos priemones;

14.   pabrėžia būtinybę toliau analizuoti ir tirti klimato kaitos pasekmes, pvz., poveikį ekonomikos konkurencingumui, energijos sąnaudoms ir socialinei plėtrai Europoje, taip pat žemėnaudos vaidmeniui, miškams ir jų nykimui, jūrų aplinkos vaidmeniui ir su klimato kaita susijusioms pramonės sektoriaus išlaidoms, be to, transporto sektoriui, įskaitant lėktuvų sukeliamos taršos masto nustatymą; mano, kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir priskirti prisitaikymą ir rizikos mažinimą vystymo ir skurdo mažinimo politikos priemonėms;

15.   pritaria papildomų mokslinių tyrimų, susijusių su skatinimo naudoti biokurą politikos poveikiu didesniam miškų naikinimui, dirbamos žemės plotų didinimui ir pasaulinei maisto tiekimo sistemai, rezultatams;

16.   pabrėžia poreikį ištirti jūrų žuvų fiziologiją ir ekologiją, ypač tropikų vandenyse, kuriuose atlikta palyginti mažai tyrimų; atkreipia dėmesį į tai, kad papildžius informacijos bazę, mokslininkai galės daryti tikslesnes prognozes ir siūlyti tinkamesnius sprendimus; mano, kad būtina pargabenti visą priegaudą siekiant atlikti mokslinius tyrimus ir taip gerokai papildyti informacijos bazę; taip pat pripažįsta, kad reikia tęsti tyrimus dėl klimato kaitos poveikio jūros paukščių populiacijoms maisto trūkumo ir sėkmingo veisimosi bei išgyvenimo požiūriais;

17.   yra įsitikinęs, kad, siekiant dar labiau informuoti visuomenę, visų pirma turėtų būti skelbiami mokslo įrodymai apie žmogaus veiklos įtaką pasauliniam atšilimui ir kad vėliau turėtų būti siekiama gauti ir išlaikyti visuomenės paramą politinėms išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonėms, pvz., dalyvaujant įvairiems socialiniams veikėjams, ne tik išsivysčiusiose, bet ir sparčiai besivystančiose ekonomikos šalyse; ragina tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją paskelbti savo įvertinimo ataskaitų santrauką; be to, mano, kad būtina keisti individualų gyvenimo būdą ir kad tai turėtų būti įtraukta į švietimo programas, skirtas informuoti apie pasaulinio atšilimo priežastis ir padarinius;

18.   todėl ragina mokslo bendruomenę ir politikus dalyvauti informavimo kampanijose ir užsiimti mažų, tačiau svarbių dalykų lobizmu, kadangi nuo kraštutinių nenumatytų reiškinių neapsaugotos net ir pakankamai pajėgios prisitaikyti prie klimato kaitos bendruomenės;

19.   pabrėžia, kad šiandien sunku gauti išsamios informacijos apie tai, kaip reikėtų gyventi, kad būtų išskiriama kuo mažiau anglies dioksido, įskaitant, pvz., informaciją apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ant plataus vartojimo prekių ir ženklinimą nurodant šių dujų kiekį, ir pažymi, kad būtina šias priemones skubiai vystyti; pabrėžia, kad geriausiu atveju šios iniciatyvos turėtų būti grindžiamos bendrais standartais ir atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį importuojant prekes;

20.   prašo Laikinąjį klimato kaitos komitetą tęsti darbą, o pasibaigus komiteto įgaliojimams pateikti Parlamentui ataskaitą ir atitinkamas rekomendacijas, susijusias su veiksmais ar iniciatyvomis, įskaitant prisitaikymo ir švelninimo priemones, kurios būtų taikomos vykdant būsimą integruotą ES klimato kaitos politiką ir siekiant ES tikslo riboti pasaulyje vidutinę temperatūrą, kad ji nekiltų daugiau negu 2°C, kaip numatyta ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos išvadose ir rekomendacijose;

21.   ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą aukščiausio lygio derybų ir dialogų metu skatinti ES priklausančias ir nepriklausančias valstybes rengti itin tikslias mokslinių tyrimų ir atitinkamų veiklos rūšių programas, principus ir standartus, kuriais remiantis būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios problemos ir kurie atitiktų mokslo bendruomenės rekomendacijas; taip pat, kad būtų laikomasi nešališkumo ir lygių galimybių principų, skatina dalyvauti visas tarptautines suinteresuotąsias šalis;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 652.


2007 m. Turkijos pažangos ataskaita
PDF 314kWORD 104k
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos (2007/2269(INI))
P6_TA(2008)0224A6-0168/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Turkijos pažangos 2007 m. (SEC(2007)1436),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei(1) ir 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d.(3) ir į 2007 m. vasario 13 d.(4) rezoliucijas dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje(5) ("Stojimo partnerystė"), ir taip pat ankstesnius 2001, 2003 ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl Stojimo partnerystės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0168/2008),

A.   kadangi derybos dėl stojimo su Turkija buvo pradėtos 2005 m. spalio 3 d. Tarybai pritarus derybų programai ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.   kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šias pastangas taip pat reikėtų vertinti kaip galimybę toliau atsinaujinti pačiai Turkijai,

C.   kadangi pagal 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas integruoti naujas nares išlieka narystės ES (kuri turėtų likti bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija) pagrindu,

D.   kadangi Komisijos 2007 m. pažangos ataskaitoje daroma išvada, kad Turkijoje 2007 m. politinių reformų srityje pasiekta ribota pažanga,

E.   kadangi 2007 metais demokratija Turkijoje sustiprėjo, buvo išrinktas naujas parlamentas, atstovaujantis įvairioms šalies politinėms jėgoms, ir sudaryta vyriausybė, turinti tvirtus įgaliojimus,

F.   kadangi Turkija dar nevisiškai įgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytas sąlygas,

G.   kadangi 2007 m. pradėtas darbas penkiose derybų darbo grupėse,

Reformos, reikalingos demokratiškai ir klestinčiai visuomenei sukurti

1.   pritaria ministro pirmininko R. T. Erdogano įsipareigojimui, kad 2008 m. taptų reformų metais; ragina Turkijos vyriausybę įgyvendinti savo pažadus, pasinaudojant aiškia parlamentine dauguma, ryžtingai vykdyti svarbiausias reformas, kad Turkija taptų modernia ir klestinčia demokratine valstybe, pagrįsta pasaulietinės valstybės ir pliuralistinės visuomenės principais;

2.   pažymi, kad pirmiausia pačios Turkijos interesais būtina vykdyti tokią modernizaciją; taip pat pripažįsta, kad ES strategiškai svarbu, jog Turkija būtų stabili, demokratiška ir klestinti valstybė; pakartoja, kad Turkijai ir jos būsimiems santykiams su ES gyvybiškai svarbu įvykdyti įsipareigojimus, išdėstytus Stojimo partnerystėje;

3.   pabrėžia, kad tik visuomenė, kuri vadovaujasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir kuri remiasi demokratija, teisinės valstybės principais ir socialiai orientuota rinkos ekonomika, gali tapti taikia, stabilia ir klestinčia visuomene;

4.   pabrėžia, jog svarbu, kad Turkija kovotų su visų formų diskriminacija pagal EB sutarties 13 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad lygios galimybės būtų suteikiamos visiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija;

5.   pastebi, kad Stojimo partnerystė neseniai buvo persvarstyta; supranta, kad šio, trečiojo nuo 2001 m., persvarstymo metu daugelyje sričių numatyta, kad prioritetai gali būti neįvykdyti ilgesnį laiką; ragina Turkijos vyriausybę jau dabar, kaip tai nurodyta partnerystės programoje, pertvarkyti savo reformų planų prioritetus ir kalendorinį planą, turint omenyje, kad tolesni atidėliojimai gali turėti didelę įtaką derybų tempui;

6.   džiaugiasi, kad 2007 m. demokratija įveikė karinių jėgų siekį kištis į politinį procesą; ragina Turkijos vyriausybę ir toliau nuolatos dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad demokratiškai išrinkta politinė vadovybė prisiimtų visišką atsakomybę dėl vidaus, užsienio bei saugumo politikos, taip pat ir Kipro atžvilgiu, formavimo ir dėl to, kad ginkluotosios pajėgos gerbtų šią atsakomybę – visiškai ir nedviprasmiškai pripažintų civilinę kontrolę; ypač pabrėžia, kad reikia organizuoti veiksmingą parlamentinę karinių bei saugumo ir visų susijusių sričių išlaidų priežiūrą;

7.   yra susirūpinęs dėl AK partijos uždraudimo bylos pasekmių; tikisi, kad Turkijos konstitucinis teismas laikysis teisinės valstybės principų, Europos standartų ir Politinių partijų draudimo ir paleidimo ir analogiškų priemonių gairių, priimtų Europos Tarybos Venecijos komisijos 1999 m. gruodžio 10-11 d.; ragina Turkijos parlamentą suderinti Konstituciją su šiais politinių partijų draudimo standartais;

8.   ragina Turkijos vyriausybę vykdant reformas laikytis pliuralizmo ir įvairovės principų pasaulietinėje ir demokratinėje Turkijoje bei ragina vyriausybę ir visas politines partijas konstruktyviai įsipareigoti ieškoti sutarimo dėl svarbių šalies modernizavimo veiksmų;

9.   mano, kad Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimai, kuriuos 2008 m. balandžio 30 d. patvirtino Turkijos parlamentas, tėra pirmas žingsnis vykdant esminę šio straipsnio ir kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių reformą, ir laukia tolesnių veiksmų šiuo klausimu; pabrėžia, kad būtina pasiekti teorinę ir praktinę pažangą užtikrinant žodžio laisvę; apgailestauja, kad 2007 m. toliau daugėjo asmenų, persekiojamų baudžiamąja tvarka pagal teisės aktų nuostatas, numatančias nesankcionuotus apribojimus dėl nesmurtinės nuomonės pareiškimo(6); mano, kad geriausia išeitis būtų panaikinti 301 straipsnį ir kitas teisės aktų nuostatas, kuriomis neteisėtai varžoma pagal tarptautinę teisę suteikiama žodžio laisvė, siekiant kad Turkijoje būtų visiškai užkrinta žodžio ir spaudos laisvė, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) puoselėjamus standartus;

10.   džiaugiasi, kad Turkijos parlamentas neseniai priėmė Pagrindų įstatymą; pritaria Komisijos ketinimui išnagrinėti šį teisės aktą ir pabrėžia, kad ji turėtų tirti, ar šiame įstatyme išvardytos visos problemos, su kuriomis susiduria nemusulmoniškos religinės bendruomenės, įsigydamos nuosavybę ir ją valdydamos, įskaitant nusavintą nuosavybę, parduotą trečiosioms šalims; kviečia Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad šis įstatymas būtų įgyvendinamas laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismo teismų praktikos;

11.   ragina Turkijos vyriausybę atlikus teigiamą veiksmą – priėmus Pagrindų įstatymą, vykdyti savo įsipareigojimus religijos laisvės klausimu ir laikantis EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis visos religinės bendruomenės galėtų veikti be pernelyg didelių apribojimų, ypač klausimais, susijusiais su jų teisiniu statusu, dvasininkų mokymu, bažnytinės valdžios rinkimu, religiniu auklėjimu ir religinių apeigų vietų statymu; ragina saugoti religinį ir kultūrinį paveldą; pakartoja raginimą nedelsiant vėl atidaryti graikų ortodoksų Halki seminariją ir vėl leisti viešai vartoti ekleziastinį ekumeninio patriarcho titulą; pritaria Tarybai, 2007 m. liepos 24 d. išreiškusiai susirūpinimą dėl Turkijos kasacinio teismo sprendimo dėl ekumeninio patriarchato, ir tikisi, kad šis sprendimas nesukliudys patriarchatui ir kitoms ne musulmonų religinėms bendruomenėms naudotis savo teisėmis, užtikrintomis Europos žmogaus teisių konvencijoje;

12.   ragina Turkijos vyriausybę pirmumo tvarka imtis politinės iniciatyvos rasti ilgalaikį kurdų klausimo sprendimą, o tai įmanoma tik akivaizdžiai pagerinus kurdų kilmės piliečių galimybes tenkinti kultūrinius, ekonominius ir socialinius poreikius, įskaitant tikrą pagal viešąją ir privačiąją švietimo sistemas teikiamą galimybę mokytis kurdų kalbos, transliuoti laidas šia kalba ir vartoti ją kasdieniame gyvenime ir teikiant viešąsias paslaugas; mano, kad galimas Demokratinės visuomenės partijos (angl. DTP) draudimas yra žalingas ir nepadės siekti politinio sprendimo;

13.   kviečia DTP, jos narius parlamente ir jos narius miestų merus aiškiai atsiskirti nuo Kurdistano darbininkų partijos (angl. PKK) ir demokratinėje Turkijos valstybėje konstruktyviai ieškoti kurdų klausimo politinio sprendimo; taip pat prašo visų kitų Turkijos partijų siekti to paties tikslo;

14.   apgailestauja, kad būta daug teismo bylų prieš išrinktus merus ir kitus politikus dėl kurdų kalbos vartojimo ar dėl nuomonės kurdų klausimu reiškimo, pvz., teismo procesai, susiję su neseniai nuteista Leyla Zana ir 53 DTP merais;

15.   kartoja ankstesnius raginimus Turkijos vyriausybei parengti visapusę strategiją, kaip skatinti Turkijos pietrytinės dalies socialinį ekonominį ir kultūrinį vystymąsi, kur daugiau nei pusė gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos; laikosi nuomonės, kad ši strategija taip pat turėtų padėti spręsti socialines, ekologines, kultūrines ir geopolitines problemas, kylančias dėl Pietryčių Anatolijos projekto; prašo Komisijos susieti pasirengimo narystei pagalbos priemonės (angl. IPA)(7) regioninės paramos programą su sparčiu tokios strategijos parengimu;

16.   ragina Turkijos vyriausybę parengti išsamią nacionalinę strategiją, skirtą šalies viduje perkeltų asmenų problemai spręsti, kuri padėtų pašalinti esamus teisinius ir praktinius trūkumus ir teikti finansinę ir kitokią paramą, reikalingą siekiant tinkamai spręsti šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimo ir jiems skiriamų kompensacijų problemas;

17.   atsižvelgia į tai, kad jau rengiama nauja pilietinė konstitucija; laiko tai pagrindine galimybe konstitucijoje įtvirtinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą; primena, kad turėtų būti sukurta kontrolės ir pusiausvyros sistema, kuri užtikrintų demokratiją, teisės normų laikymąsi, socialinę sanglaudą ir religijos atskyrimą nuo valstybės; taip pat pabrėžia, kad naujojoje konstitucijoje turėtų būti užtikrinama lyčių lygybė, vengiama naudoti neskaidrius kriterijus, tokių kaip bendra moralė, moterys neturi būti laikomos visų pirma šeimos ar bendruomenės narėmis ir dar kartą patvirtinamos moterų žmogaus teisės, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, kaip jų asmens teisės;

18.   ragina į šį konstitucinį procesą įtraukti visą pilietinę visuomenę siekiant pasiekti sutarimą dėl Turkijos konstitucijos ateities, kuriame dalyvautų politinės partijos, etninės ir religinės mažumos ir socialiniai partneriai; pažymi, kad gyventojai nusivylę ir susirūpinę dėl to, kad draudimo universitetuose ryšėti skraistes panaikinimas nebuvo numatytas platesniame reformų pakete, kuris grindžiamas išsamiu konsultavimusi su pilietine visuomene; primena savo ankstesnes rekomendacijas dėl rinkimų slenksčio, pateiktas anksčiau minėtoje 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje;

19.   pastebi, kad pasiekta pažanga didinant teismų sistemos veiksmingumą; pritaria Turkijos vyriausybės planui įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kuri stiprintų teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, didintų visuomenės pasitikėjimą teismų sistema; laikosi nuomonės, kad tokia strategija turėtų visų pirma užtikrinti, jog įstatymų, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, aiškinimas atitiktų EŽTK nuostatas; mano, kad ši strategija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei bus vykdoma griežta teisėjų perkvalifikavimo programa; susirūpinęs dėl neigiamo kai kurių teismų sistemos veikėjų požiūrio į tarptautinius susitarimus dėl pagrindinių teisių ir laisvių bei į Europos žmogaus teisių teismo priimtus sprendimus bylose prieš Turkiją dėl EŽTK pažeidimų;

20.   ragina Turkijos konstitucinį teismą daryti pažangą priimant galutinį sprendimą dėl ombudsmeno teisės, suteikiant vyriausybei galimybę nedelsiant steigti ombudsmeno tarnybą; pataria Turkijai šiuo klausimu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir ES valstybių narių ombudsmenais;

21.   yra susirūpinęs dėl dalies visuomenės didelio priešiškumo mažumoms ir dėl prievartos, kuri grindžiama politinėmis bei religinėmis priežastimis; ragina Turkijos vyriausybę imtis veiksmų prieš tokį priešiškumą kurstančias organizacijas ir grupes ir apsaugoti visus asmenis, kuriems grasinama bei kurie bijo dėl savo gyvybės, ir dėti ilgalaikes pastangas kuriant sąlygas, palankias siekiant užtikrinti visišką pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms;

22.   griežtai reikalauja, kad Turkijos valdžios institucijos atliktų išsamų tyrimą dėl Hranto Dinko ir trijų krikščionių Malatijoje nužudymo, taip pat dėl visų kitų atvejų, kai prievarta kilo dėl politinių, religinių ar rasinių priežasčių; apgailestauja dėl lėto šių bylų nagrinėjimo teismuose, įtarimų šališkumu ir dėl to atsirandančio nebaudžiamumo jausmo ir ragina valdžios institucijas visiškai išaiškinti įtarimus dėl kompetentingų institucijų aplaidumo, o visus atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

23.   ragina Turkijos valdžios institucijas griežtai laikantis teisinės valstybės principų ryžtingai vykdyti "Ergenekono" nusikalstamos organizacijos tyrimą, visiškai atskleisti ryšius su valstybės struktūromis ir įsipainiojusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

24.   atsižvelgia į Komisijos vertinimą, kad pastebima ilgalaikė kankinimo ir blogo elgesio atvejų skaičiaus mažėjimo tendencija bei teigiamas tinkamų teisinių apsaugos priemonių poveikis; tačiau prašo Komisiją išanalizuoti, ar įstatymas prieš terorizmą ir įstatymas dėl policijos pajėgų neturi įtakos šiam teigiamam vertinimui; ragina Turkijos vyriausybę paspartinti kovą su kankinimais, vykdomais už sulaikymo centrų teritorijų ribų ir jose, ir su teisėsaugos pareigūnų nebaudžiamumu, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti Konvencijos prieš kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą neprivalomąjį protokolą, taip užkertant kelią nuolatiniams kankinimams ir užtikrinant nepriklausomą stebėseną sulaikymo centruose;

25.   atsižvelgia į ministro pirmininko T. Erdogano vertinimą, išsakytą per neseniai vykusį oficialų vizitą į Vokietiją; todėl laikosi nuomonės, kad Turkijos vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad visi piliečiai galėtų puoselėti savo kultūrinę tapatybę demokratinėje Turkijos valstybėje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į derybų programoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su pagarba mažumoms ir jų apsauga, taip pat realiomis galimybėmis mokytis, transliuoti laidas, teikti ir gauti viešąsias paslaugas ne tik turkų, bet ir kitomis kalbomis;

26.   džiaugiasi, kad pasiekta pažanga ginant moteris nuo prievartos, ir šiuo požiūriu gerai vertina viešųjų įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą; skatina Turkijos valdžios institucijas toliau šalinti šeiminį smurtą, vadinamuosius "žudymus dėl garbės" ir priverstines vedybas, ypač priimant ir griežtai laikantis tinkamų įstatymų, tęsiant ilgalaikes viešąsias kampanijas, atidarant daugiau prieglaudų aukoms, spartinant teisėsaugos institucijų pareigūnų apmokymą ir įdėmiai stebint, kaip šios iniciatyvos įgyvendinamos; susirūpinęs pažymi, kad vis dar sunku gauti patikimų duomenų apie prievartos prieš moteris atvejus, ir ragina Turkijos vyriausybę išspręsti šią problemą;

27.   pripažįsta, kad nemažai moterų eina svarbias pareigas Turkijos ekonominėje, politinėje ir akademinėje srityse, ir pakartoja, kad esminė prielaida siekti tolesnio ekonominio Turkijos augimo ir klestėjimo yra vienodas vertinimas, galimybė moterims įgyti išsilavinimą ir galių suteikimas moterims politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse; tačiau susirūpinęs pažymi, kad bendras dirbančių moterų skaičius Turkijoje vis dar tik 23,8 proc.(8) ir kad politikoje dalyvaujančių moterų beveik nepadaugėjo; todėl ragina Turkijos vyriausybę imtis akivaizdžių veiksmų didinant dirbančių ir dalyvaujančių politikoje moterų skaičių, ypač kaimo vietovėse, ir daugiau jų įdarbinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose bei naudoti būdus ar laikinas priemones siekiant, kad daugiau moterų aktyviai dalyvautų politikoje;

28.   teigiamai vertina Turkijos vyriausybę dėl jos paramos ES ir Turkijos partnerių bendradarbiavimui, pvz., miestų partnerystės projektui, kuriame rengiamasi nepriklausomos lyčių lygybės kontrolės institucijos įkūrimui ir rengiami 750 lyčių aspekto specialistų; tikisi, kad tokia lyčių lygybės kontrolės institucija bus įkurta nedelsiant;

29.   pabrėžia, kad neaišku, kokius įgaliojimus numatyta suteikti siūlomai Turkijos parlamento lygių galimybių komisijai; ragina Turkijos parlamentą sukurti specialiąją komisiją, kuri turėtų visas teisėkūros galias, nes tai būtina siekiant pagerinti moterų teisių ir lyčių aspekto integravimo padėtį Turkijoje;

30.   gerbia ir aktyviai remia moterų organizacijų darbą Turkijoje, kuris padeda stiprinti moterų vaidmenį visuomenėje, padeda apsaugoti jas nuo prievartos ir skatina jų verslumą, nes yra teigiamas moterų ekonominio nepriklausomumo pavyzdys bei prisideda prie moterų ir vyrų lygiateisiškumo;

31.   gerai vertina Turkijos ekonomikos vystymąsi; pakartoja savo nuomonę, kad tik socialiniu požiūriu susieta visuomenė, remiama stiprios viduriniosios klasės, gali suklestėti; tačiau apgailestauja, kad stiprus ekonomikos augimas turi nedidelę įtaką vis dar silpnai darbo rinkai; pabrėžia, kad būtina išspręsti šešėlinės ekonomikos problemą ir padėti tvirtą pagrindą socialinės apsaugos sistemai; mano, kad suteikus didesnį vaidmenį mažoms ir vidutinėms įmonėms ekonomikos augimas būtų greitesnis;

32.   pabrėžia, kad dėl veiksmingo socialinio dialogo gali atsirasti partnerystė, kuri būtina socialiai orientuotos rinkos ekonomikos veikimui; yra nusivylęs, kad stiprinant socialinio dialogo priemones pasiekta ribota pažanga; ragina Turkijos vyriausybę visiškai įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir pabrėžia, kad būtina šalinti esančius susivienijimų laisvės, teisės streikuoti ir kolektyvinės sutarties sudarymo derybų teisės apribojimus;

33.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad 2008 m. Stambule vykusio gegužės 1-osios mitingo metu Turkijos policija panaudojo nepagrįstai didelę jėgą prieš demonstrantus; dar kartą pabrėžia, kad laisvė jungtis į asociacijas ir taiki laisvųjų profesinių sąjungų veikla priskiriama prie pagrindinių teisių, numatytų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją;

34.   pažymi, kad socialiniu požiūriu susietai visuomenei atsirasti labai svarbi galimybė gauti išsilavinimą; gerai vertina Turkijos vyriausybės ir pilietinės visuomenės vaidmenį kampanijoje, kurios tikslas – priimti daugiau mergaičių į mokyklas; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog visi gimę vaikai būtų registruojami ir gerinti stebėseną ir priežiūrą, kad būtų laikomasi įpareigojimo mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių; labai vertina Turkijos vyriausybės laimėjimus mažinant vaikų darbą ir skatina toliau dėti pastangas šioje srityje;

35.   išreiškia susirūpinimą dėl korupcijos lygio; ragina Turkijos valdžios institucijas kurti bendrą kovos su korupcija strategiją, skirtą veiksmingai kovai su korupcija;

36.   yra susirūpinęs dėl Turkijos regionų, taip pat miesto ir kaimo vietovių didelių išsivystymo skirtumų; ragina Turkijos vyriausybę pasiūlyti visapusę strategiją, kaip išlyginti šiuos skirtumus; prašo Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti Parlamentui informaciją apie ES finansavimą, teikiamą 2007 ir 2008 m. strateginiam planavimui pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA);

37.   ragina Turkijos vyriausybę projektams, kurie turės didelį poveikį aplinkai (pvz., užtvankų Munzuro slėnyje, Allianoi užtvankos, Ilisu užtvankos statybos ir aukso kasyklų Bergamoje ir kituose regionuose projektams) ir gali pakenti istoriniam paveldui bei unikaliems vertingiems kraštovaizdžiams, taikyti Europos standartus; ragina Turkijos vyriausybę planuojant regionų plėtros projektus naudotis ES teise kaip gairėmis;

38.   labai smerkia PKK ir kitų teroristinių grupuočių Turkijoje vykdomus išpuolius; smerkia 2008 m. sausio mėn. Diyarbakire kilusias riaušes, per kurias žuvo šeši ir buvo sužeista daugiau nei 60 žmonių, ir nuoširdžiai užjaučia šio nusikaltimo aukų šeimas; vėl išreiškia solidarumą su Turkija kovojant su terorizmu ir dar kartą ragina PKK nedelsiant paskelbti ugnies nutraukimą ir besąlygiškai jo laikytis;

39.   vėl ragina Turkijos vyriausybę susilaikyti nuo netinkamų karinių operacijų, kurias vykdant būtų pažeidžiama Irako teritorija; reikalauja, kad Turkija gerbtų Irako teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir teisinę valstybę bei užtikrintų, kad būtų išvengta civilių aukų; reikalauja iš Irako vyriausybės ir Irako kurdų regioninės vyriausybės, kad Irako teritorija nebūtų naudojama kaip bazė teroristiniams išpuoliams prieš Turkiją; džiaugiasi, kad prasidėjo Turkijos ir Irako vyriausybių bendravimas, taip pat reikalauja imtis priemonių siekiant paspartinti bendradarbiavimą su Irako kurdų regionine vyriausybe, kad būtų veiksmingai sutrukdyta galimiems teroristiniams išpuoliams prisidengus Irako atsakomybe;

Regioninės problemos ir išorės santykiai

40.   primena Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir pabrėžia savo įsitikinimą, kad Turkija atsisakys bet kokių grasinimų kaimyninėms šalims ir visus iškilusius konfliktus išspręs taikiai, laikydamasi JT Chartijos ir kitų atitinkamų tarptautinių konvencijų bei dvišalių susitarimų ir įpareigojimų; ypač skatina Turkijos valdžios institucijas išlaikant gerus kaimyninius santykius stiprinti dialogą su Graikija (pvz., dėl Egėjo kontinentinio šelfo) ir Bulgarija (pvz., dėl Bulgarijos trakų pabėgėlių nuosavybės teisių), siekiant išspręsti visas svarbias dvišales problemas;

41.   pabrėžia, kad būtina rasti visapusį Kipro problemos sprendimą; teigiamai vertina 2008 m. kovo 21 d. dviejų Kipro bendruomenių susitarimą ir kviečia abi šalis pasinaudoti šiuo metu susidariusia galimybe pasiekti visapusį sprendimą JT kontekste, laikantis principų, kuriais remiantis buvo sukurta ES; atsižvelgdamas į tai, primena savo ankstesnes rezoliucijas, teigdamas, kad išvedus Turkijos pajėgas būtų lengviau derėtis dėl šios problemos sprendimo;

42.   pritaria finansinės paramos priemonės, skirtos Kipro turkų bendruomenės ekonominiam vystymuisi skatinti, įdiegimui; dar kartą ragina Komisiją pateikti specialųjį pranešimą apie šios priemonės įgyvendinimą ir veiksmingumą;

43.   pritaria tam, kad per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo Graikijos ir Turkijos santykiai ir kad palaikomi geri politiniai ryšiai, kaip pastebėta per neseniai vykusį Graikijos ministro pirmininko K. Karamanlio vizitą į Turkiją, kuris suteikė viltį, kad toliau gerės dvišaliai Graikijos ir Turkijos santykiai, ypač taikus visų klausimų sprendimas, pabrėžtas ankstesnėse Parlamento rezoliucijose, remiantis tarptautine teise ir atsižvelgiant į įsipareigojimus, priimtus pradedant derybų su Turkija programą;

44.   ragina Turkijos vyriausybę vėl atverti sieną su Armėnija ir su šia šalimi atkurti visus ekonominius ir politinius santykius; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo procesą dabarties ir praeities klausimais, sudarant sąlygas atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti apie praeities įvykius; ragina Komisiją palengvinti šį susitaikymo procesą;

45.   pripažįsta, kad Turkija yra svarbi ES partnerė įgyvendinant ES užsienio politikos tikslus Juodosios jūros regione, Centrinėje Azijoje ir platesniame Artimųjų Rytų regione; ragina Tarybą ir Komisiją geriau išnaudoti artimų ES ir Turkijos santykių galimybes šiuose regionuose;

46.   ragina Turkiją pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, nes tai yra labai svarbi daugiašalė priemonė;

47.   gerai vertina Turkijos įnašą vykdant Europos saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kongo Demokratinėje Respublikoje, taip pat jos įnašą dalyvaujant NATO vadovaujamose operacijose Kosove, Darfūre ir Afganistane;

48.   tačiau apgailestauja dėl Turkijos prieštaravimų įgyvendinti ES ir NATO strateginį bendradarbiavimą remiantis "Berlin Plus" susitarimu ir peržengiant jo ribas; susirūpinęs dėl šių prieštaravimų neigiamo poveikio komandiruotiems ES darbuotojams, ypač ES policijos misijose Afganistane ir ES teisinės valstybės (EULEX) misijoje Kosove, bei ragina Turkiją kuo skubiau atsisakyti šių prieštaravimų;

ES ir Turkijos santykiai

49.   ragina Turkijos vyriausybę visiškai ir nedelsiant įgyvendinti nuostatas, numatytas EB ir Turkijos asociacijos sutartyje ir jos papildomame protokole; primena, kad Turkijos priimtų įsipareigojimų nevykdymas toliau turės rimtų padarinių derybų procesui;

50.   pripažįsta Turkijos siekį tapti Eurazijos energijos centru ir vaidmenį, kurį ji gali atlikti prisidėdama prie Europos energetikos saugumo; gerai vertina Turkijos pažangą, pasiektą energetikos srityje; primena savo anksčiau minėtą 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją, palaikančią derybų pradėjimą šiuo klausimu; ragina Turkiją tapti tikrąja Europos energijos bendrijos nare, kad būtų sustiprintas ES ir Turkijos bendradarbiavimas energetikos srityje, kuris gali duoti naudos visoms dalyvaujančioms šalims; ragina Turkiją visiškai paremti "Nabucco" naftotiekio projektą, kuris yra prioritetinis Europos projektas;

51.   ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pradėti derybas dėl ES ir Turkijos supaprastinto vizų režimo sutarties;

52.   atkreipia dėmesį į tai, kad vienas pagrindinių emigracijos kelių iš platesnio Artimųjų Rytų regiono ir Pietų Azijos į Europą eina per Turkijos teritoriją; pažymi, kad migracijos valdymo srityje pasiekta ribotos pažangos; ragina Komisiją ir Turkiją aktyviau vesti derybas dėl readmisijos sutarties nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių, siekiant neatidėliojant ją pasirašyti; ragina Turkijos vyriausybę deramai įgyvendinti esamas dvišales readmisijos sutartis ir protokolus su ES valstybėmis narėmis;

53.   džiaugiasi Turkijos vyriausybės pasiekta pažanga švietimo, mokymo, jaunimo ir kultūros srityse, susijusia su ES acquis atitiktimi; pabrėžia, kad svarbu ES ir Turkijai šiose srityse artimai ir nepertraukiamai bendradarbiauti, nes tai lemiamas veiksnys vykdant sėkmingą, ilgalaikę Turkijos visuomenės modernizaciją;

54.   teigiamai vertina Stambulo paskelbimą 2010 m. Europos kultūros sostine – tai galimybė stiprinti kultūrų dialogą ir pagerinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą;

55.   kartoja, kad remia ES ir Turkijos pilietinės visuomenės dialogą, ir prašo Komisiją pranešti apie atliktus darbus vykdant šią programą, taip pat apie Turkijos pilietinei visuomenei suteiktą paramą pagal IPA; ragina Turkijos vyriausybę į reformų procesą glaudžiau įtraukti pilietinę visuomenę;

56.   džiaugiasi tuo, kad pagal IPA teikiama parama veiklai, kuria skatinama geriau informuotos visuomenės diskusija dėl ES plėtros; skatina Turkijos vyriausybę ir nevyriausybinius veikėjus bei ES visiškai išnaudoti šias priemones siekiant sustiprinti paramą reformai ir toliau stiprinti ES ir Turkijos santykius;

57.   apgailestauja, kad Komisija neišleido 2004 m. pristatyto poveikio tyrimo tęsinio, ir ragina nedelsiant jį pristatyti Parlamentui;

58.   ragina Turkijos vyriausybę įsteigti visas struktūras, būtinas visiškai įgyvendinti IPA ir didinti jos įsisavinimo pajėgumus; prašo Komisiją iki 2008 m. pabaigos pranešti, kiek pagal IPA nuo 2007 m. suteikta paramos;

59.   pakartoja, kad dvišalės ir trišalės tarptautinės bendradarbiavimo programos (Turkija, Graikija, Bulgarija) ir programos, vykdomos pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (ENPI) ar Tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros klausimu programą svarbios kaip tinkama priemonė skatinti artimesnius socialinius, kultūrinius ir ekonominius vietos partnerių ryšius pasienio regionuose;

o
o   o

60.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 284.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0472.
(3) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 385.
(4) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 174.
(5) OL L 51, 2008 2 26, p. 4.
(6) Komisijos komunikatas "2007–2008 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai" ((COM(2007)0663), p. 58.
(7) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).
(8) Pirmiau minėtos ataskaitos dėl Turkijos pažangos 2007 m. statistikos priedas.

Teisinė informacija - Privatumo politika