2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 2/2008 projekto, III skirsnis - Komisija (9190/2008 – C6-0192/2008 – 2008/2080(BUD))

P6_TA(2008)0225 A6-0188/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2007 m. gruodžio 13 d.(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 2/2008 projektą, kurį Komisija pateikė 2008 m. kovo 14 d. (COM(2008)0150),

–   atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr.  2/2008 projektą, kurį Taryba sudarė 2008 m. gegužės 14 d. (9190/2008 – C6-0192/2008)

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir į IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0188/2008),

A.   kadangi 2008 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas apima šiuos klausimus:

B.   kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 2/2008 projekto tikslas – oficialiai į 2008 m. biudžetą įtraukti šiuos biudžeto koregavimus,

1.   atsižvelgia į preliminaraus taisomojo biudžeto Nr. 2/2008 projektą;

2.   patvirtina Taisomojo biudžeto Nr. 2/2008 projektą be pakeitimų;

3.   primena, kad dalį administracinių išlaidų, susijusių su struktūriniais fondais ir kaimo plėtra, jis atidėjo į 2008 m. biudžeto rezervą, kad pagreitintų veiksmų programų tvirtinimą;

4.   pažymi, kad remiantis reglamentais, kuriais reglamentuojamos teritorinės veiksmų programos, pastarąsias Komisija vykdys per šešių mėnesių laikotarpį;

5.   pažymi, kad 2007 m. pagal 1b ir 2 išlaidų kategorijas buvo nepanaudota 3 525 mln. eurų, iš kurių 1 491 mln. eurų buvo perkelti į 2008 m. biudžetą, o 2 034 mln. eurų remiantis Tarpinstituciniu susitarimu turėtų būti perkelti į vėlesnių metų biudžetus;

6.   džiaugdamasis pažymi, kad buvo patvirtintos visos Europos socialinio fondo veiksmų programos;

7.   pažymi, kad Komisija neįgyvendino kai kurių EKPF veiksmų programų;

8.   sunerimęs dėl to, kad delsiama patvirtinti kaimo plėtros veiksmų programas, o tai yra vienas Parlamento politinių prioritetų;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9). (2) OL L 71, 2008 3 14. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7).

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūros. Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis (2007/2257(INI))

P6_TA(2008)0226 A6-0167/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "Pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūra. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2007)0374) ir prie jo pridedamą tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2007)0917),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 ir 23 d. Konkurencingumo tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos laikotarpio vidurio peržiūra" (COM(2007)0592),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva" (COM(2007)0860),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl politikos nuostatų gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją pavadinimu "Metas judėti sparčiau. Naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui"(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A6-0167/2008),

A.   kadangi Komisijai atliekant pramonės politikos laikotarpio vidurio persvarstymą įvertinama pažanga, padaryta 2005 m. taikant integruotą požiūrį į pramonės politiką, ir išdėstomos priemones, kurias reikia vykdyti ateityje,

B.   kadangi pramonė Europos Sąjungoje skiria daugiau nei 80 proc. privataus sektoriaus moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų lėšų, o novatoriški pramonės gaminiai sudaro apie 73 proc. ES eksporto, taigi jos vaidmuo svarbus siekiant paversti Europos Sąjungos ekonomiką žiniomis pagrįsta ekonomika,

C.   kadangi palyginus su tokiais regionais kaip JAV arba Azija, pramonė Europos Sąjungoje vis dar pakankamai lėtai prisitaiko prie kintančių rinkos realijų ir naujų technologinių tendencijų, nes rinka griežtai reglamentuojama įvairiomis taisyklėmis,

D.   kadangi tokios tendencijos kaip globalizacija, technologijų kaita ir tvari plėtra suteikia svarbių ir dar nepanaudotų galimybių Europos Sąjungos pramonės sektoriui,

1.   džiaugiasi dėl Komisijos komunikato, kuriame peržvelgiama pažanga, pasiekta taikant integruotą pramonės politiką, ir pabrėžia, kad klestintis pramonės sektorius yra būtinas norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus;

2.   atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą tiek horizontaliais, tiek ir specifiniais veiksmais kiekviename sektoriuje, bei pritaria naujoms sektorinėms iniciatyvoms dėl maisto apdorojimo ir elektros inžinerijos;

3.   apgailestauja dėl silpnų ES ir nacionalinės pramonės politikos saitų ir remia Komisijos bei valstybių narių iniciatyvas stiprinti šiuos saitus;

4.   mano, kad pagrindinis ES pramonės politikos vaidmuo yra sukurti pagrindą siekiant užtikrinti tinkamas įmonių plėtros, investicijų į pramonę, naujovių ir darbo vietų kūrimo sąlygas, ypatingą dėmesį atkreipiant į mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius;

5.   mano, kad atvira ir konkurencinga paslaugų ir pramonės vidaus rinka sudarys sąlygas didinti sektoriaus naujovių pajėgumus ir gerinti jo konkurencingumą; laikosi nuomonės, kad konkurencijos politika atlieka lemiamą vaidmenį siekiant užtikrinti, jog atvira Europos rinka būtų naudinga vartotojams;

6.   pabrėžia veiksmingos viešųjų pirkimų tvarkos svarbą Europos pramonės konkurencingumui; mano, kad ikikomerciniai viešieji pirkimai yra svarbi priemonė skatinant Europos įmonių gebėjimus diegti naujoves; ragina valstybes nares šiuo aspektu persvarstyti viešųjų pirkimų politikos priemones ir prašo Komisiją skatinti keitimąsi pažangiąja patirtimi šioje srityje;

7.   pritaria Komisijos pasiūlymams dėl Europos gynybos įrangos rinkos konsolidavimo ir ES gynybos pramonės konkurencingumo pasaulio mastu didinimo;

8.   skatina Komisiją stiprinti pramonės ir vartojimo gaminių tiekimo grandinės, įskaitant tolesnių tiekėjų ir mažmenininkų, rinkos stebėseną siekiant užtikrinti konkurencingas sąlygas visais tiekimo grandinės etapais;

9.   ragina Komisiją sustiprinti savo pastangas naikinant nereikalingas administracines kliūtis, kurios trukdo lengvai patekti į vidaus rinką, supaprastinti ir patobulinti reglamentavimo aplinką ir sumažinti įmonėms tenkančias administracinę naštą, inter alia, užtikrinant, kad visose Komisijos veiksmų plane išdėstytose 13-koje prioritetinių sričių bus daroma pažanga mažinant administracines kliūtis ir įgyvendinant antrąjį spartesnių priemonių paketą, skirtą administracinių kliūčių mažinimui;

10.   primygtinai ragina valstybes nares daryti pažangą nustatant ir siekiant ambicingų nacionalinių tikslų, skirtų administracinėms kliūtims mažinti, ypač tokių tikslų, kurie skatintų MVĮ augimą ir plėtrą, pvz., supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimai ir išimtys;

11.   ragina Komisiją vadovautis visose ES politikos srityse MVĮ atžvilgiu vadovautis nuosekliu metodu taikant vadinamąjį "pradėk nuo mažo" principą;

12.   aktyviai remia vadinamąją būsimąją smulkiojo verslo teisės akto Europos lygmeniu iniciatyvą; mano, kad tai turėtų įgyti pasiūlymo dėl teisės akto pavidalą, kuris apimtų naujas konkrečias iniciatyvas, skirtas MVĮ tenkančiai reglamentavimo naštai mažinti, jų prieigai prie vidaus rinkos ir viešųjų pirkimų procedūros lengvinti, bei užtikrinti, kad joms bus suteikta atitinkama prieiga prie finansavimo šaltinių bei mokslinių tyrimų infrastruktūros;

13.   pabrėžia II Bazelio susitarimo svarbą(3) darant poveikį bankų elgesiui ir jų pasirengimui skolinti pakankamai didelės rizikos klientams, įskaitant MVĮ; šią veiklą laiko paramos priemone, kuria MVĮ skatinamos investuoti ir vykdyti į verslą nukreiptus mokslinius tyrimus;

14.   džiaugiasi dėl Komisijos sudarytų partnerystės grupių, pvz., CARS 21 ir Tekstilės sektoriaus aukšto lygio grupė; mano, kad šios grupės yra svarbūs forumai, skirti ES pramonės politikai stiprinti;

15.   pabrėžia ES rizikos kapitalo rinkos sukūrimo, šalinant esamas reguliavimo ir mokesčių kliūtis rizikos kapitalo investicijoms daugiausia naujovių diegiančiose Europos mažose įmonėse, svarbą;

16.   primena šiuolaikinių standartizavimo sistemų svarbą ir ragina Komisiją spartinti naujojo požiūrio standartų įgyvendinimą, taip pat atsižvelgti į MVĮ poreikius ir stiprinti MVĮ atstovų dalyvavimą;

17.   mano, kad ES aplinkosauginiai tikslai turėtų būti laikomi ne grėsme pramonei, o galimybe pasinaudoti savo, kaip pradininkės, padėties privalumais ir paversti pramonę Europos Sąjungoje pasauline lydere ekologiškų ir socialiai priimtinų technologijų, gaminių ir paslaugų srityje; vis dėlto pabrėžia, kad taikant naujas technologijas turėtų būti įgyvendinamos papildomos priemonės, skirtos Europos įmonių konkurencingumui tarptautiniu lygmeniu užtikrinti;

18.   mano, kad pramonės raida glaudžiai susijusi su veiksmingos transporto infrastruktūros veikla Europos lygmeniu, kadangi tinkamai veikianti transporto infrastruktūra suteikia galimybę vystyti pramonės zonas, įskaitant užmiesčiuose esančias zonas, taip pat mano, kad valstybės narės turėtų panaudoti regioninės plėtros fondo lėšas, siekdamos sukurti pramonės ir technologijų centrus greta urbanistinių centrų esančiose kaimo vietovėse;

19.   mano, kad pagal Komisijos pasiūlytą tvarios pramonės politikos veiksmų planą turėtų būti sukurtas pagrindas palaipsniui pereiti prie anglies dioksido kiekius mažinančios bei energiją ir išteklius efektyviai naudojančios pramonės, kuri prisidėtų siekiant įgyvendinti 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos suformuluotus tikslus energetikos ir klimato kaitos klausimais; mano, kad pirmaujančios rinkos iniciatyva ir veiksmų programa dėl standartų nustatymo čia galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį;

20.   ypač pabrėžia tvarios ir subalansuotos plėtros visoje Europos Sąjungoje poreikį, tiek geografiniu požiūriu, tiek atsižvelgiant į projektų apimtis; mano, kad iš tiesų subalansuotas požiūris yra vienintelis būdas skatinti pramonės vystymąsi Europos Sąjungoje, suteikti naujų galimybių darbo vietų kūrimui ir Europos Sąjungoje skatinti sėkmingus regionus; mano, kad vadinamoji konkurencingumo polių kūrimo iniciatyva gali padėti veiksmingai paskatinti naujovių raidą ir tvarų regionų vystymąsi;

21.   palankiai vertina reikšmingą sanglaudos politikos indėlį siekiant užtikrinti konkurenciją pramonės sektoriuje ir ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti investicijoms, susijusioms su Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo veikla tose srityse, kuriose skatinamas žmogiškojo kapitalo, mokslinių tyrimų, naujovių, verslumo augimas ir parama MVĮ;

22.   nurodo, kad siekiant išvengti anglies dioksido išlakų šaltinių perkėlimo į kitas šalis ir nedarbo, reikia skubiai išnagrinėti aplinkosaugos teisės aktų poveikį daug energijos vartojančios ES pramonės tarptautiniam konkurencingumui; šiuo klausimu primygtinai ragina Komisiją aktyviai skatinti ir remti viso sektoriaus bendrų susitarimų sudarymą, kurie galėtų sumažinti tam tikrų pramonės šakų poveikį aplinkai visame pasaulyje, tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas;

23.   remia Komisijos pasiryžimą vykdyti intensyvų ir griežtą visų naujųjų teisės aktų pasiūlymų poveikio vertinimą, ypač atsižvelgiant į tai, ar kiekvienas atskiras pasiūlymas turi kokių nors nepageidautinų padarinių vidaus rinkos veikimui arba Europos pramonės konkurencingumui vadovaujantis tvarumo principu;

24.   atkreipia dėmesį į pastarojo meto tendencijas dėl prieigos prie žaliavų; atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra visiškai priklausoma nuo kelių rūšių metalų importo; ragina Komisiją pasiūlyti integruotą metodą, skirtą nuolatinei prieigai prie žaliavų užtikrinti, išteklių naudojimo veiksmingumui padidinti ir žvalgymo technologijų kūrimui remti; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti ir paspartinti Europos Vadovų Tarybos paskelbtų projektų įgyvendinimą, atsižvelgiant į šių projektų svarbą Bendrijai, siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir ES energijos šaltinių įvairovės didinimą;

25.   primena apie svarbius struktūrinius pokyčius, kuriais buvo siekiama paskatinti užimtumą su pramonėje susijusių paslaugų srityse; todėl remia numatytą pramonės ir paslaugų iniciatyvą, pagal kurią bus analizuojami paslaugų sektoriai ir jų poveikis pramonės konkurencingumui; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į kokybės gerinimą, produktyvumo ir pramonei siūlomų paslaugų (ypač daug žinių reikalaujančių verslo paslaugų) vertės didinimą;

26.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą dėl struktūrinių pokyčių, kadangi ši iniciatyva padės palengvinti valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi; itin ragina Komisiją, kad, persvarstydama savo komunikatą "Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo" (COM(2005)0120), ji paremtų idėją kurti valstybių narių ekspertų didelio masto partnerystę ES lygmeniu bei jų keitimosi informacija ir pažangiąja patirtimi tinklus;

27.   atkreipia dėmesį į būtinybę nuolat skirti prioritetinių investicijų švietimui, mokymui ir moksliniams tyrimams, taip pat pabrėžia pramonės raidos ir ES gaminių konkurencingumo priklausomybę nuo žmogiškųjų išteklių kokybės ir pasaulinių naujovių pritaikymo kuriant naujus gaminius;

28.   pabrėžia faktą, kad naujoviški gaminiai žymiai sustiprina ES konkurencinius privalumus ir sudaro 73 proc. ES eksporto; tačiau pažymi, kad ES vis dar atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų arba Japonijos naujovių, o ypač į mokslinius tyrimus ir plėtrą orientuoto verslo srityse; todėl mano, kad Bendrijos finansavimo programų, pvz., Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos bei Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos, taip pat Europos inovacijų ir technologijų instituto galimybės turėtų būti išnaudotos kaip įmanoma daugiau; šiuo klausimu pritaria pirmaujančios rinkos iniciatyvai ir veiksmų programai dėl standartų nustatymo kaip indėliui atveriant rinkos potencialą novatoriškiems gaminiams ir paslaugoms; ragina Komisiją parodyti, kad ji įsipareigojusi užtikrinti geresnį reguliavimą šiuo požiūriu, ir įspėja, kad tam tikriems technologiniams sprendimams, palyginti su kitais sprendimais, nebūtų teikiama pirmenybė;

29.   mano, kad norint visoje Europos Sąjungoje paskatinti naujoves būtina remti su išradimų ieškojimu susijusią veiklą ir apsaugoti šios veiklos rezultatus; todėl atkreipia dėmesį į skaidrios ir supaprastintos intelektinės nuosavybės teisių politikos svarbą ir į tai, kad svarbu užtikrinti jos vykdymą; ragina Tarybą imtis veiksmų kaip galima greičiau įvesti Bendrijos patentą ir ragina Komisiją ir toliau kovoti su klastotėmis bei dirbti siekiant bendrų sprendimų šioje srityje, kurie daugiausiai būtų paremti Europai įprastais modeliais;

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 646. (2) OL C 316 E, 2006 12 22, p. 378. (3) Tarptautinė kapitalo matų ir kapitalo standartų konvergencija – peržiūrėti pagrindai. Bazelio bankų priežiūros komitetas, 2004 m. birželis.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (nauja redakcija) (COM(2007)0443 – C6-0243/2007 – 2007/0163(COD))

P6_TA(2008)0227 A6-0131/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0443),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0243/2007),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2008 m. sausio 24 d. laišką Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0131/2008),

A.   kadangi, pagal konsultacinę darbo grupę, sudarytą iš Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų, šiame pasiūlyme nėra kitų esminių pakeitimų, nei tų, kurie jame nurodyti, ir kadangi esamų tekstų nepakeistų nuostatų atžvilgiu pasiūlyme numatoma parengti šių tekstų paprastą kodifikaciją, jų nekeičiant iš esmės;

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su toliau pateikiamais pakeitimais, suderintam su konsultacinės darbo grupės, sudarytos iš Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų, rekomendacijomis;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. gegužės 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 150 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(5) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Kadangi šį reglamentą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)  1989 m. gruodžio 8–9 d. Strasbūre vykusioje Europos Vadovų Taryboje, remiantis Komisijos pasiūlymu, Taryba paraginta 1990 m. pradžioje priimti reikiamus sprendimus Europos mokymo fondui, skirtam Vidurio ir Rytų Europos šalims, įsteigti. Todėl 1990 m. gegužės 7 d. Taryba priėmė Reglamentą (EEB) Nr. 1360/90, kuriuo įsteigtas minėtasis Fondas.

(3)  Pagal sprendimą, kurį bendru susitarimu ║ 1993 m. spalio 29 d. Briuselyje priėmė valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai(6), Fondo būstinė yra Turine (Italija).

(4)  1989 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89(7) dėl ekonominės pagalbos Vengrijos Respublikai ir Lenkijos Liaudies Respublikai, numatantį pagalbą visų pirma mokymą apimančiose srityse ║, siekiant paremti ekonominės ir socialinės pertvarkos procesą Vengrijoje ir Lenkijoje.

(5)  Vėliau Taryba šią pagalbą ėmė teikti kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims ║.

(6)  Siekdama į Europos mokymo fondo veiką įtraukti valstybes, gaunančias paramą pagal ║TACIS programą ║, Taryba 1994 m. liepos 27 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2063/94(8), iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1360/90.

(7)  Siekdama į Europos mokymo fondo veiklą įtraukti ES nepriklausančias Viduržemio jūros šalis ir teritorijas, kurios naudojasi finansinėmis ir techninėmis priemonėmis, taikomomis pertvarkant ekonomines ir socialines struktūras pagal MEDA programą ║, Taryba 1998 m. liepos 17 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1572/98(9), iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1360/90.

8)   ║ Taryba 2000 m. gruodžio 5 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2666/2000(10) dėl pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1360/90, siekdama į Europos mokymo fondo veiklą įtraukti Vakarų Balkanų šalis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2666/2000.

(9)  Išorės pagalbos programas, susijusias su Europos mokymo fondo veikloje dalyvaujančiomis šalimis, rengiamasi pakeisti naujomis išorės santykių politikos priemonėmis, visų pirma priemonėmis, nustatytomis 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006, nustatančiu Pasirengimo narystei pagalbos priemonę(11), ir 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1638/2006, išdėstančiu bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę ║ (12).

(10)  Pagal išorės santykių politiką remdama žmogiškojo kapitalo vystymą ir suteikdama produktyvumui bei užimtumui skatinti reikalingus įgūdžius ES prisideda prie ekonominio šių valstybių vystymosi, o remdama piliečių dalyvavimą – didina socialinę sanglaudą.

(11)  Šioms valstybėms siekiant pertvarkyti ekonomines ir socialines struktūras, žmogiškojo kapitalo vystymas yra labai svarbus ilgalaikio stabilumo ir gerovės, ypač socialinės ir ekonominės pusiausvyros, veiksnys.

(12)  Vykdant ES išorės santykių politiką Europos mokymo fondas galėtų svariai prisidėti prie žmogiškojo kapitalo vystymo gerinimo, ypač ║ švietimo ir mokymo srityje pagal mokymosi visą gyvenimą perspektyvą.

(13)  Siekdamas prisidėti, Europos mokymo fondas turės pasitelkti Europos Sąjungoje įgytą patirtį, susijusią su švietimo ir mokymo sritimi pagal mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, ir šioje veikloje dalyvaujančias Europos Sąjungos institucijas.

(14)  Bendrijoje ir trečiosiose šalyse, tarp jų Europos mokymo fondo veikloje dalyvaujančiose šalyse, veikia regioninės ir (arba) nacionalinės, visuomeninės ir (arba) privačios organizacijos, kurias galima pakviesti bendradarbiauti veiksmingai teikiant pagalbą žmogiškojo kapitalo vystymo, ypač ║ švietimo ir mokymo srityje pagal mokymosi visą gyvenimą perspektyvą.

(15)  Europos mokymo fondo statusas ir struktūra turėtų padėti lanksčiau reaguoti į pavienių remtinų šalių konkrečius ir besiskiriančius reikalavimus ║ bei leisti atlikti savo funkcijas glaudžiai bendradarbiaujant su esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis.

(16)  Europos mokymo fondui turėtų būti suteiktas juridinio asmens statusas išlaikant glaudžius kolektyvinius santykius su Komisija ir atsižvelgiant į visą Bendrijos ir jos institucijų politinę atsakomybę ir atsakomybę už veiklą.

(17)  Europos mokymo fondas turėtų palaikyti glaudžius ryšius su Europos profesinio mokymo plėtros centru, Transeuropine universitetinio mokslo mobilumo programa (Tempus) ir kitomis Tarybos nustatytomis programomis teikdamas jo veikloje dalyvaujančioms šalims pagalbą mokymo srityje.

(18)  Europos mokymo fonde turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti šalims, kurios nėra Bendrijos narės, tačiau laikosi to paties Bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimo dėl pagalbos teikimo Europos mokymo fondo veikloje dalyvaujančioms šalims žmogiškojo kapitalo vystymo srityje, ypač ║ švietimo ir mokymo ║ srityje pagal mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, remiantis Bendrijos ir jų ║ susitarimuose nustatytomis taisyklėmis.

(19)  Kad galėtų veiksmingai prižiūrėti Fondo veiklą, Europos Parlamentas, Komisija ir visos valstybės narės turėtų turėti savo atstovus Fondo valdyboje. ▌

(20)  Siekiant užtikrinti visišką Fondo autonomiją ir nepriklausomybę, reikėtų jam skirti atskirą biudžetą, kurį visų pirma sudarytų Bendrijos įnašas. Bendrijos biudžeto procedūrą reikėtų taikyti tik Bendrijos įnašui ir kitokio pobūdžio subsidijoms iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai.

(21)  Fondas yra pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13) (toliau – Finansinis reglamentas) 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta Bendrijų įsteigta įstaiga, todėl jis turėtų priimti savo finansines taisykles.

(22)  Fondui turėtų būti taikomas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento185 straipsnyje(14).

(23)  Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Fondui be jokių apribojimų turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(15).

(24)  Fondui turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(16).

(25)  Fondo tvarkomiems asmens duomenims turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(17).

(26)  Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paramos teikimo trečiosioms šalims žmogiškojo kapitalo vystymo srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, ║ laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(27)  Šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ▌, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 43 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

a, b ir c punktuose nurodytos šalys toliau vadinamos "šalimis partnerėmis".

Šiame reglamente "žmogiškojo kapitalo vystymas" apibrėžiamas kaip visą gyvenimą trunkantis individo gebėjimų ir kompetencijos tobulinimas gerinant profesinio švietimo ir mokymo sistemas.

2 straipsnis

Funkcijos

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Fondas yra juridinis asmuo. Visose valstybėse narėse jam suteikiamas plačiausias teisnumas, koks yra suteikiamas juridiniams asmenims pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus; pirmiausia jis gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei disponuoti juo ir būti teisminio proceso šalis. Jis yra ne pelno organizacija.

2.  Fondo būstinė yra Turine (Italija).

3.  Remiamas Komisijos, Fondas bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis Bendrijos įstaigomis. Fondas visų pirma bendradarbiauja su Europos profesinio mokymo plėtros centru ║, atsižvelgdamas į bendrą metinę darbo programą, pridedamą prie abiejų agentūrų metinių darbo programų, ir siekdamas didesnės šių dviejų agentūrų veiklos sąveikos ir papildomumo.

4.  Europos lygio socialinių partnerių, kurie jau dalyvauja Bendrijos institucijų darbe, atstovams ir tarptautinėms organizacijoms, dirbančioms mokymo srityje, prireikus gali būti pasiūlyta dalyvauti Fondo veikloje.

5.  ▌Fondo administracinį tikrinimą vykdo Europos ombudsmenas, laikydamasis Sutarties 195 straipsnyje nustatytų sąlygų.

6.  Fondas gali pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus su kitomis atitinkamomis ES ir tarptautinėmis žmogiškojo kapitalo vystymo įstaigomis. Valdyba tokius susitarimus patvirtina, atsižvelgdama į direktoriaus pateiktą susitarimo projektą po to, kai Komisija pateikė savo nuomonę. Susitarimuose numatyta veikla turi atitikti Bendrijos teisės aktų nuostatas.

4 straipsnis

Skaidrumas

1.  Fondas užtikrina aukštą veiklos skaidrumo lygį ir laikosi 2–4 ║ dalyse išdėstytų nuostatų.

2.  Fondas per šešis mėnesius nuo Valdybos sudarymo paskelbia:

3.  ▌Valdyba tam tikrais atvejais gali leisti suinteresuotųjų šalių atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti Fondo organų susitikimuose.

4.  Fondo turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

Valdyba tvirtina praktines priemones, skirtas minėtam Reglamentui taikyti.

5 straipsnis

Konfidencialumas

1.  Nepažeidžiant 4 straipsnio 4 dalies reikalavimų, Fondas negali trečiosioms šalims atskleisti konfidencialios informacijos, kuri Fondui buvo pateikta kaip konfidenciali ir tai buvo tinkamai pagrįsta.

2.  Valdybos nariai ir direktorius privalo laikytis Sutarties 287 straipsnyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

3.  Fondo pagal šį reglamentą renkamai informacijai taikomos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos.

6 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį dėl Fondo priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba iškelta byla Europos Bendrijų Teisingumo Teisme atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

7 straipsnis

Valdyba

1.  Fondas turi Valdybą, kurią pagal Lisabonos sutartyje numatytą Komisijos narių skyrimo rotacijos sistemą sudaro ║ valstybių narių atstovai, trys Komisijos atstovai ir trys Europos Parlamento paskirti ekspertai. Be to, trys šalių partnerių atstovai gali dalyvauti Valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Atstovus gali pakeisti tuo pat metu paskirti pakaitiniai nariai.

2.  Valstybės narės ir Komisija į Valdybą skiria savo atstovus ir pakaitinius narius.

Šalių partnerių atstovus skiria Komisija pagal šių šalių pateiktą kandidatų sąrašą, atsižvelgdama į atstovų patirtį ir kompetenciją Fondo veiklos srityse.

Valstybės narės, Europos Parlamentas ir Komisija ▌ siekia, kad Valdyboje būtų pasiekta vyrų ir moterų pusiausvyra.

3.  Atstovų kadencijos trukmė – penkeri metai. Ją galima pratęsti vieną kartą.

4.  Valdybai pirmininkauja vienas iš Komisijos atstovų. Pirmininko kadencija baigiasi pasibaigus jo narystės Valdyboje laikotarpiui.

5.  Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

Balsavimo taisyklės ir pirmininko pareigos

1.  Kiekvienas valstybių narių ▌atstovas Valdyboje turi po vieną balsą. Komisijos atstovai visi kartu turi vieną balsą.

▌

Valdybos sprendimai priimami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus.

2.  Kalbų vartojimą Fonde reglamentuojančias taisykles vieningu jo balsavimo teisę turinčių narių sprendimu nustato Valdyba, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su Fondo darbu ir jame dalyvauti.

3.  Pirmininkas sušaukia Valdybos posėdį ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Kiti posėdžiai gali būti sušaukiami paprastos balsavimo teisę turinčių narių balsų daugumos prašymu.

Pirmininkas atsako už Valdybos informavimą apie kitą Bendrijos veiklą, svarbią jų darbui, ir apie Komisijos lūkesčius, susijusius su Fondo veikla ateinančiais metais.

9 straipsnis

Valdybos teisės

10 straipsnis

Direktorius

1.  Fondo direktorių penkerių metų kadencijai skiria Valdyba remdamasi Komisijos pateiktu mažiausiai trijų kandidatų sąrašu ▌. Valdybos atrinktas kandidatas pakviečiamas prisistatyti atitinkamo (-ų) Europos Parlamento komiteto (-ų) nariams ir atsakyti į jų klausimus.

Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą, ir tik tais atvejais, kai Fondo pareigos ir reikalavimai tai pateisina, gali vieną kartą pratęsti direktoriaus kadenciją ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui.

Valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti direktoriaus kadenciją. Per mėnesį, likusį iki kadencijos pratęsimo, direktorius gali būti pakviestas prisistatyti atitinkamo (-ų) Europos Parlamento komiteto (-ų) nariams ir atsakyti į jų klausimus.

Kadencijos nepratęsus, direktorius toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas direktorius.

2.  Direktorius skiriamas remiantis nuopelnais ir administraciniais bei valdymo įgūdžiais, taip pat kompetencija ir patirtimi konkrečioje Fondo veiklos srityje.

3.  Direktorius yra Fondo juridinis atstovas.

4.  Direktorius vykdo šias funkcijas ir turi šiuos įgaliojimus:

5.  Direktorius už savo veiksmus yra atskaitingas Valdybai, kuri, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nušalinti direktorių nuo pareigų jo kadencijai nepasibaigus.

11 straipsnis

Visuomenės interesai ir nepriklausomybė

Valdybos nariai ir direktorius veikia visuomenės labui ir nepriklausomai nuo bet kokios išorinės įtakos. Todėl jie kasmet pateikia rašytinę įsipareigojimų deklaraciją ir rašytinę interesų deklaraciją.

12 straipsnis

Metinė darbo programa

1.  Metinė darbo programa atitinka ║ 1 ir 2 straipsniuose nustatytą dalyką, taikymo sritį ir Fondo funkcijas.

2.  Metinė darbo programa rengiama pagal ketverių metų daugiametę darbo programą bendradarbiaujant su Komisijos tarnybomis ir atsižvelgiant į išorės santykių su atitinkamomis šalimis ir regionais prioritetus bei remiantis Bendrijos švietimo ir mokymo suteikta patirtimi.

3.  Pateikiama metinėje darbo programoje numatytiems projektams ir veiklai būtinų išlaidų sąmata ir nurodoma, kaip paskirstomi personalo bei biudžeto ištekliai.

4.  Direktorius darbo programos projektą Valdybai pateikia po to, kai Komisija pateikia savo nuomonę apie jį.

5.  Valdyba ateinančių metų metinės darbo programos projektą patvirtina ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Darbo programa galutinai priimama kiekvienų metų pradžioje.

6.  Jei būtina ir siekiant užtikrinti didesnį Bendrijos politikos krypčių veiksmingumą, per tuos metus programa gali būti keičiama laikantis tokios pačios tvarkos.

13 straipsnis

Metinė veiklos ataskaita

1.  Direktorius teikia Valdybai metinę veiklos ataskaitą, kurioje praneša, kaip atliko savo pareigas.

2.  Ataskaitoje pateikiama finansų ir valdymo informacija, nurodomi veiklos, vykdytos pagal metinę darbo programą ir siekiant nustatytų tikslų, rezultatai, su šia veikla susiję pavojai, aptariamas išteklių naudojimas bei vidaus kontrolės sistemos taikymo būdai.

3.  Valdyba parengia praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitos analizę ir vertinimą.

4.  Valdyba patvirtina direktoriaus metinę veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip birželio 15 d. drauge su analize ir vertinimu pateikia ją Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Audito Rūmų ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atsakingoms tarnyboms. Ataskaita taip pat pateikiama valstybėms narėms ir susipažinti – šalims partnerėms.

5.  Fondo direktorius teikia Fondo metinę veiklos ataskaitą atsakingiems Europos Parlamento komitetams ir Tarybos parengiamiesiems organams.

14 straipsnis

Sąsaja su kitais Bendrijos veiksmais

Komisija, bendradarbiaudama su Valdyba, užtikrina Fondo darbo ir kitų Bendrijos veiksmų nuoseklumą ir papildomumą Bendrijoje ir teikiant paramą šalims partnerėms.

15 straipsnis

Biudžetas

1.  Kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, Fondas parengia visų pajamų ir išlaidų sąmatas, kurios nurodomos Fondo biudžete, į kurį įeina personalo planas.

2.  Fondo biudžete nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.  Fondo pajamas, neatmetant kitokių pajamų, sudaro Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – bendrasis biudžetas) subsidija, mokėjimai kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, taip pat finansavimas iš kitų šaltinių.

4.  Į biudžetą taip pat įtraukiama išsami informacija apie visas lėšas, kurias skyrė pačios šalys partnerės projektams, kuriems teikiama finansinė Fondo parama.

16 straipsnis

Biudžeto procedūra

1.  Kiekvienais metais Valdyba, remdamasi direktoriaus parengtu projektu, pateikia Fondo kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatą. Šią sąmatą, kurioje turi būti personalo plano projektas, Valdyba Komisijai pateikia ne vėliau kaip ║ kovo 31 d.

2.  Atsižvelgdama į išorės veiksmams skirtos pasiūlytos bendros sumos dydį, Komisija išnagrinėja sąmatą ir į ║ bendrojo biudžeto preliminarų projektą įtraukia sumas, kurios, jos manymu, yra būtinos personalo planui, ir atitinkamą subsidijos dydį, kuris turi būti įrašytas į ║ bendrąjį biudžetą ║.

3.  Komisija sąmatą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su ║ bendrojo biudžeto preliminariu projektu.

4.  Biudžeto valdymo institucija leidžia skirti asignavimus Fondui skirtai subsidijai.

Biudžeto valdymo institucija patvirtina Fondo personalo planą.

5.  Biudžetą ir personalo planą tvirtina Valdyba. Jie tampa galutiniais po to, kai yra priimamas bendrasis biudžetas. Prireikus, biudžetas ir personalo planas yra atitinkamai koreguojami.

6.  Valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuris gali turėti didelių finansinių pasekmių ║ biudžeto finansavimui, ypač su nuosavybe susijusiems projektams, tokiems kaip pastatų nuoma ar pirkimas. Apie tai ji praneša Komisijai.

Jeigu biudžeto valdymo institucijos padalinys pranešė apie savo ketinimą pateikti nuomonę, jis savo nuomonę pateikia Valdybai per šešias savaites nuo dienos, kai buvo pranešta apie projektą.

17 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.  Ne vėliau kaip ║ kovo 1 d. po kiekvienų finansinių metų Fondo apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui pateikia išankstinę ataskaitą kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų išankstines ataskaitas Finansinio reglamento 128 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.  Ne vėliau kaip ║ kovo 31 d. po kiekvienų finansinių metų Komisijos apskaitos pareigūnas pateikia Audito Rūmams išankstines Fondo ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Fondo biudžetą vykdo direktorius.

4.  Direktorius, gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Fondo išankstinių ataskaitų, savo paties atsakomybe Finansinio reglamento 129 straipsnyje nustatyta tvarka parengia galutines Fondo ataskaitas ir pateikia jas Valdybai, kad ši pareikštų nuomonę.

5.  Valdyba pareiškia nuomonę apie galutines Fondo ataskaitas.

6.  Direktorius ne vėliau kaip ║ liepos 1 d. po kiekvienų finansinių metų šias galutines ataskaitas kartu su Valdybos nuomone pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.  Galutinės ataskaitos paskelbiamos.

8.  Fondo direktorius ne vėliau kaip ║ rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šį atsakymą jis nusiunčia ir Valdybai.

9.  Direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, reikalingą sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui, kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje.

10.  Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, ne vėliau kaip ║ N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad direktorius N metų biudžetą įvykdė.

11.  Prireikus, direktorius imasi visų priemonių, kurių reikalaujama pastabose, pateiktose kartu su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo.

18 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba

Nepažeidžiant galimybės atlikti minėtą patikrinimą ir laikytis biudžeto sudarymo bei biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų, Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada ▌paprašyti direktoriaus atsakyti į klausimus bet kokia su Fondo veikla susijusia tema.

19 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.  Fondui taikomas finansines taisykles tvirtina Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija. Jos negali prieštarauti Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatoms, išskyrus atvejus, kai to konkrečiai reikalaujama dėl Fondo veiklos ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

2.  Vadovaujantis Finansinio reglamento 133 straipsnio 1 dalimi, Fondas taiko Komisijos apskaitos pareigūno nustatytas ║ apskaitos taisykles, kad Fondo ataskaitas būtų galima konsoliduoti su Komisijos ataskaitomis.

3.  Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 Fondui taikomas visas.

4.  Fondas laikosi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų(18). Valdyba ▌imasi būtinų priemonių, padedančių OLAF atlikti tokius vidaus tyrimus.

20 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Fondui taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

21 straipsnis

Tarnybos taisyklės

Fondo personalui yra taikomos taisyklės ir nuostatai, kurie taikomi Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams.

Personalo atžvilgiu Fondas naudojasi savo įgaliojimais, perduotais skiriančiajai institucijai.

Valdyba, susitarusi su Komisija ir atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį ir į kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 127 straipsnį, priima atitinkamas įgyvendinimo taisykles.

Valdyba gali priimti nuostatas, leidžiančias Fonde įdarbinti valstybių narių arba šalių partnerių deleguotus nacionalinius ekspertus.

22 straipsnis

Atsakomybė

1.  Fondo sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.  Deliktinės atsakomybės atveju Fondas pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro Fondas ar jo tarnautojai.

Ginčų dėl bet kokios tokios žalos atlyginimo sprendimas priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

3.  Asmeninę tarnautojų atsakomybę Fondui reglamentuoja atitinkamos nuostatos, taikomos Fondo personalui.

23 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.  Fondo veikloje gali dalyvauti šalys, kurios nėra Europos bendrijos narės, tačiau turi bendrų su Bendrija ir valstybėmis narėmis įsipareigojimų teikti žmogiškojo kapitalo vystymo srities pagalbą 1 straipsnyje nurodytoms šalims partnerėms pagal taisykles, nustatytas Bendrijos ir jų pačių susitarimuose Sutarties 300 straipsnyje nustatyta tvarka.

Susitarimuose, inter alia, nurodomas šių šalių dalyvavimo Fondo darbe pobūdis ir mastas bei išsamios jų dalyvavimo taisyklės, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir personalo. Pagal tokius susitarimus trečiosios šalys negali būti atstovaujamos Valdyboje su teise balsuoti, juose negalima pateikti nuostatų, prieštaraujančių 21 straipsnyje išdėstytoms Tarnybos taisyklių nuostatoms.

2.  Sprendimą dėl šių šalių dalyvavimo ad hoc darbo grupėse prireikus Valdyba gali priimti ir be susitarimo.

24 straipsnis

Vertinimas

1.  Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 25 straipsnio 4 dalimi, Fondas reguliariai atlieka savo veiklos, kuriai reikia didelių išlaidų, ex ante ir ex post vertinimą. Šio vertinimo rezultatai pateikiami Valdybai.

2.  Komisija, pasitarusi su Valdyba, vertina šio reglamento įgyvendinimą, Fondo veiklos rezultatus bei darbo metodus atsižvelgdama į tikslus, įgaliojimus ir funkcijas, nustatomus kas ketverius metus. Šį vertinimą atlieka išorės ekspertai. Vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

3.  Fondas imasi visų tinkamų priemonių atliekant vertinimą nustatytoms problemoms spręsti.

25 straipsnis

Peržiūra

Po vertinimo, prireikus, Komisija teikia pasiūlymą peržiūrėti šio reglamento nuostatas. Jeigu Komisija konstatuoja, kad Fondo veikla nebepateisina nustatytų tikslų, ji gali pasiūlyti panaikinti šį reglamentą.

26 straipsnis

Panaikinimas

Panaikinami I priede nurodyti Reglamentai (EEB) Nr. 1360/90, (EB) Nr. 2063/94, (EB) Nr. 1572/98, (EB) Nr. 1648/2003 ir Reglamento (EB) Nr. 2666/2000 16 straipsnis.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas su vėlesniais pakeitimais

1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1360/90

(OL L 131, 1990 5 23, p. 1)

1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2063/94

(OL L 216, 1994 8 20, p. 9)

1998 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1572/98

(OL L 206, 1998 7 23, p. 1)

2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2666/2000 16 straipsnis

(OL L 306, 2000 12 7, p. 1)

2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1648/2003

(OL L 245, 2003 9 29, p. 22)

II PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1. (2) OL C ... (3) OL C ... (4) 2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L 131, 1990 5 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1648/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 22). (6) OL C 323, 1993 11 30, p. 1. (7) OL L 375, 1989 12 23, p. 11. (8) OL L 216, 1994 8 20, p. 9. (9) OL L 206, 1998 7 23, p. 1. (10) OL L 306, 2000 12 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005 (OL L 344, 2005 12 27, p. 23). (11) OL L 210, 2006 7 31, p. 82. (12) OL L 310, 2006 11 9, p. 1. (13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9). (14) OL L 357, 2002 12 31, p. 72. (15) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (16) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (17) OL L 8, 2001 1 12, p. 1. (18) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libane

P6_TA(2008)0228 RC-B6-0271/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač į 2003 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimo su Libano Respublika sudarymo(1), į 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Libane(2), į 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl padėties Artimuosiuose Rytuose(3), į 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl padėties Artimuosiuose Rytuose(4) ir į savo 2007 m. lapkričio 29 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos makrofinansinės pagalbos suteikimo Libanui(5),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1559 (2004), 1636 (2005), 1680 (2006), 1701 (2006) ir 1757 (2007),

–   atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimą, kuriuo remiantis įsteigiama Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Libano Respublikos asociacija(6) (Asociacijos susitarimas),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 2007/860/EB dėl Bendrijos makrofinansinės pagalbos suteikimo Libanui(7),

–   atsižvelgdamas į ES Vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos 2008 m. gegužės 16 d. pareiškimą dėl padėties Libane,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl Artimųjų Rytų, kurį Europos Sąjungos vardu pateikė ES pirmininkaujanti valstybė narė,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi yra labai sunerimęs dėl smurto eskalavimo Libane ir giliai susirūpinęs dėl institucinės padėties Libane po nesėkmingų prezidento rinkimų,

B.   kadangi per pastaruosius smurtinius Hizbollah grupuotės ir kitų ginkluotų grupuočių susirėmimus Beirute ir kitose Libano vietovėse, kurie vyko po 2008 m. gegužės 6 d. priimtų Libano vyriausybės sprendimų, ir po smurto, kilusio dėl generolo, atsakingo už aerouosto saugumą, atstatydinimo ir Hezbollah ryšių sistemų uždraudimo, žuvo dešimtys žmonių, o šimtai buvo sužeista,

C.   kadangi Libano vyriausybė, norėdama sustabdyti kovas, atšaukė smurtą sukėlusius sprendimus ir pavedė krizės sprendimą Libano karinėms pajėgoms,

D.   kadangi Libano parlamentas neįvykdė jam konstitucijoje iki 2007 m. lapkričio mėnesio, kai baigėsi Libano Respublikos prezidento mandato galiojimas ir kadangi instituciniu požiūriu šalis visiškai blokuota, o ši padėtis kelia rimtų demokratijos funkcionavimas sutrikimų,

E.   kadangi Hezbollah yra ne tik opozicinė politinė partija, bet ir ginkluota grupuotė, kontroliuojanti didelę Libano teritorijos dalį, įskaitant tą, kurioje gyvena šiitų bendruomenės,

F.   kadangi konflikto šalys, remdamosi iniciatyva, kurios ėmėsi Arabų šalių lyga, 2008 m. gegužės 15 d. susitarė nedelsdamos nutraukti ginkluotus susirėmimus, vėl pradėti nacionalinį dialogą, apimantį nacionalinės vienybės vyriausybės ir naujojo rinkimų įstatymo klausimus, siekti, kad gyvenimas grįžtų į įprastas vėžias, ir atstatyti iki pastarųjų konfliktų buvusią padėtį,

G.   kadangi dėl dabartinės politinės aklavietės Libane negali vykti normalus šalies gyvenimas; kadangi ši politinė krizė – didelė grėsmė trapiam Libano stabilumui, taip pat ir viso regiono stabilumui; kadangi stabilumo, visapusiško savarankiškumo, vienybės ir demokratijos Libane užtikrinimas itin svarbus skatinant stabilumą ir taikią visų Artimųjų Rytų šalių plėtrą,

H.   kadangi Libanas – tai šalis, tvirtai susijusi su Europa politiniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais, ir kadangi Libanas – tai svarbi Europos Sąjungos Artimųjų Rytų regiono partnerė; kadangi suvereni ir demokratiška Libano valstybė gali atlikti labai svarbų vaidmenį plėtojant stabilią Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę,

I.   kadangi Asociacijos susitarimo 2 straipsnis numato, kad, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, šalių santykiai ir visos susitarimo nuostatos grindžiamos pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, kuriomis vadovaujamasi vykdant šių šalių vidaus ir tarptautinę politiką ir kurios sudaro svarbiausią susitarimo dalį; kadangi Asociacijos taryba remdamasi sutartyje numatytu nuolatiniu politiniu dialogu įgaliota imtis reikiamų priemonių skatinti Europos Parlamento ir Libano parlamento bendradarbiavimą,

J.   kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1757 (2007) nurodoma įsteigti tarptautinį tribunolą asmenims, atsakingiems už buvusio Ministro Pirmininko Rafiko Haririo nužudymą ir už kitas Libane įvykdytas politines žmogžudystes, teisti,

K.   kadangi Libanas vis dar susiduria su dideliais finansiniais ir ekonominiais sunkumais; kadangi 2007 m. sausio 4 d. Libano valdžios institucijos patvirtino visapusišką socialinių ir ekonominių reformų programą; kadangi Europos Sąjunga, siekdama remti Libano vidaus pastangas atstatyti šalį po karo ir siekti tvariai atkurti ekonomiką, taip pat norėdama palengvinti finansinius apribojimus įgyvendinant Vyriausybės ekonomikos programą, pasiūlė 80 mln. EUR dydžio makrofinansinę pagalbą,

L.   kadangi Libane skurdo sąlygomis tebegyvena daugiau kaip 300 000 palestiniečių pabėgėlių; kadangi smurto proveržiai ir susidūrimai su kariuomene kai kuriose palestiniečių pabėgėlių stovyklose prisidėjo prie įtemptos padėties šalyje,

M.   kadangi Shebaa ūkiuose teritorinio vientisumo klausimai vis dar sprendžiami,

1.   palankiai vertina Dohoje sudarytą susitarimą dėl generolo Michel Sleiman išrinkimo Respublikos Prezidentu artimiausiu laiku, Nacionalinės vienybės vyriausybės suformavimo ir rinkimų įstatymo priėmimo; ragina susitarimo šalis visapusiškai įgyvendinti šį susitarimą; pabrėžia pozityvios tarptautinės bendruomenės reakcijos svarbą; sveikina susitarimą sudariusias Libano partijas, o taip pat Kataro valstybę ir Arabų valstybių lygą sėkmingai tarpininkavus;

2.   pabrėžia Libano stabilumo, suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo svarbą; pabrėžia, kad politinis stabilumas Libane gali būti grindžiamas tik abipusio visų šalių pasitikėjimo atkūrimu ir smurto bei išorės įtakos atsisakymu;

3.   pritaria teigiamam kariuomenės ir saugumo tarnybų vaidmeniui, kurio jį atliko siekdamos nutraukti pastaruosius įvykius; kviečia visas dalyvaujančias šalis remti Libano armiją, siekiant, kad ji visiškai užtikrintų Libano galias, saugumą, tvarką, suverenumą ir stabilumą;

4.   taip pat mano, kad šalies ir visų Libano piliečių saugumo galima pasiekti nusiginkluojant visoms karinėms grupuotėms, ypač Hezbollah, ir kontroliuojant neteisėtą prekybą į Libaną parduodamais ginklais; mano, jog ypač svarbu užtikrinti, kad visi į Libaną importuojami ginklai būtų skirti tik oficialiajai Libano armijai; pakartoja savo raginimą Libano vyriausybei bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų laikinosiomis pajėgomis Libane (angl. UNIFIL) visapusiškai naudotis suverenitetu ir šiuo tikslu vykdyti veiksmingą sienų bei šalies teritorijos kontrolę; todėl ragina visas šalis nutraukti smurtą, visapusiškai priimti demokratijos taisykles ir pripažinti visas valstybines įstaigas bei institucijas demokratiškai išrinktomis nepaisant to, kokios juose dirbančių asmenų etninės, religinės ar partinės pažiūros bei kilmė;

5.   primena, kad Asociacijos susitarime numatytas politinis Europos Parlamento ir Libano parlamento dialogas, nustatantis abiejų institucijų politinį bendradarbiavimą;

6.   primena apie Jungtinių Tautų laikinųjų pajėgų Libane (angl. UNIFIL)vaidmens svarbą; mano, kad labai svarbu, jog Libano vyriausybė būtų visiškai suvereni ir vykdytų veiksmingą šalies sienų ir teritorijos kontrolę visomis valstybės jurisdikcijos leidžiamomis priemonėmis siekiant užtikrinti šalies ir piliečių saugumą;

7.   pakartoja savo raginimą visoms susijusioms šalims remti tarptautinio tribunolo, siekiančio teisti asmenis, atsakingus už buvusio ministro pirmininko Rafiko Haririo nužudymą ir kitas iš politinių paskatų Libane įvykdytas žmogžudystes, darbą ir ragina Siriją visapusiškai bendradarbiauti šiuo klausimu;

8.   ragina Libano vyriausybę dėti visas pastangas, kad būtų nutraukta bet kokia Palestinos pabėgėlių diskriminacija; dar kartą ragina tarptautinę bendruomenę didinti savo pagalbą, kad būtų rastas ilgalaikis sprendimas;

9.   ragina Siriją susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, kurio poveikis Libano vidaus reikalams būtų neigiamas, ir atlikti konstruktyvų vaidmenį pasiekiant stabilumą šalyje; ragina Iraną ir Siriją atlikti konstruktyvų vaidmenį; ragina visas suinteresuotas šalis gerbiant Libano nepriklausomybę, suverenumą, saugumą ir stabilumą laikytis Jungtinių Tautų Rezoliucijų Nr. 1559 ir 1701, primindamas apie draudimą parduoti ginklus ginkluotoms grupuotėms;

10.   pakartoja, kad remia Europos Sąjungos apsisprendimą padėti Libanui atkurti šalies ekonomiką; ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti pastangas remiant Libano atstatymą ir ekonomikos atkūrimą ir, siekiant toliau skatinti demokratinius procesus šalyje, remti glaudesnį bendradarbiavimą su šalies pilietine visuomene;

11.   paveda Primininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui bendrajai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų šalių lygos generaliniam sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Europos ir Viduržemio jūros regiono parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Libano vyriausybei ir parlamentui, Sirijos prezidentui ir vyriausybei bei Irano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 38 E ,2004 2 12, p. 307. (2) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 257. (3) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 236. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0350 (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0550 (6) OL L 143, 2006 5 30, p. 2. (7) OL L 337, 2007 12 21, p. 111.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl augančių maisto kainų ES ir besivystančiose šalyse

P6_TA(2008)0229 RC-B6-0217/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalį, kurioje minima teisė į maistą, kadangi šiais metais minima Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ties metų sukaktis;

–   atsižvelgdamas į 1996 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo maisto klausimais išvadas ir į tikslą iki 2015 m. dvigubai sumažinti badaujančių žmonių skaičių,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte išvardytus įsipareigojimus, ypač į jo 11 straipsnį dėl teisės į maistą, o šio protokolo šalys yra visos Europos Sąjungos valstybės narės,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. Ženevoje vyksiančią JT žmogaus teisių tarybos specialiąją sesiją "Gilėjančios pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė, be kita ko, greitai augančios maisto kainos, neigiamas poveikis įgyvendinant teisę į maistą",

–   atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos teikiamos humanitarinės pagalbos "Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos"(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į tebevykstantį bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) "būklės patikrinimą",

–   atsižvelgdamas į neseniai pateiktas Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) organizacijos rekomendacijas dėl pasaulinės maisto gamybos, kurios buvo pradėtos rengti ir paruoštos remiant Jungtinių Tautų vystymosi programai, Maisto ir žemės ūkio organizacijai (angl. FAO), Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinės bendruomenės institucijoms,

–   atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės pranešimus,

–   atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl Dohos vystymosi derybų raundo;

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą Kigalio deklaraciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) vystymosi labui;

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl augančių pašarų ir maisto kainų(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi po to, kai kelerius metus produktų kainos buvo stabilios arba krito, pasaulinės kviečių kainos per 36 mėn. iki 2008 m. vasario mėn. padidėjo 181%, ryžių kainos nuo 2008 m. sausio mėn. padidėjo 141%, o visos pasaulinės maisto kainos padidėjo 83%,

B.   kadangi Pasaulio bankas apskaičiavo, jog išaugus kainoms 7 metus bus vėluojama įgyvendinti skurdo mažinimo tikslus ir kadangi daugiau kaip 100 mln. žmonių besivystančiose šalyse dėl laipsniškai kylančių kainų gali dar labiau nuskursti,

C.   kadangi 854 milijonai žmonių pasaulyje yra alkani arba nusilpę dėl prastos mitybos (dėl maisto stygiaus) ir šis skaičius kiekvienais metais padidėja 4 milijonais; kadangi 170 milijonų vaikų maitinami nepakankamai ir 5,6 milijono vaikų kasmet miršta dėl nepakankamos mitybos,

D.   kadangi dabartinė maisto krizė taip pat kilo dėl padidėjusios spekuliacijos žemės ūkio ir maisto prekėmis,

E.   kadangi FAO duomenimis, besivystančių šalių vartotojų išlaidos maistui sudaro 60–80%, o išsivysčiusių šalių vartotojų – maždaug 10–20%; kadangi dėl kylančių maisto kainų didžiausias poveikis daromas mažai pajamų gaunantiems namų ūkiams,

F.   kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio prekybos organizacija spaudė besivystančias šalis liberalizuoti prekybą, kad tvarios vietos maisto gamybos ir vietos maisto rinkos sąskaita nusistovėtų pagrindinis į eksportą orientuotos didelio masto žemės ūkio gamybos modelis,

G.   kadangi dėl kylančių kainų didėja maisto prieinamumo, ypač mažai pajamų gaunančių ir pajamų negaunančių žmonių, problemos,

H.   kadangi maisto poreikis auga, nes didėja pasaulio gyventojų skaičius, ypač tokiose sparčiai besivystančios rinkos šalyse, kaip Kinija ir Indija; kadangi apskritai mūsų planetoje, kuri, anot FAO, gali išmaitinti 12 milijardų žmonių, maisto netrūksta; primindamas, kad 2007 m. kviečių ir ryžių derlius buvo labai geras; kadangi tik 1 01 milijardų tonų 2007 m. derliaus greičiausiai bus panaudota žmonių maistui, didelė dalis bus skirta pašarams (760 milijonų tonų), o apie 100 milijonų tonų bus panaudota agrokuro gamybai; kadangi pagal naujausius apskaičiavimus pasaulinė grūdų gamyba 2008 m. turėtų padidėti 2,6% ir pasiekti 2 164 milijardų tonų rekordą; kadangi vis dėlto šie apskaičiavimai priklauso nuo palankių klimato sąlygų,

I.   kadangi daug besivystančių šalių nesuvokia, kiek maisto jos iš tiesų galėtų pagaminti; kadangi dėl to, jog besivystančių šalių ir tarptautinių finansų institucijų investicijos į žemės ūkį, kaimo plėtrą ir ūkininkų mokymą yra itin mažos, ypač smulkūs ūkininkai kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos, dėl kurios padidėjo jų skurdas ir pažeidžiamumas, taip pat sumažėjo jų galimybės pagaminti pakankamai maisto,

J.   kadangi viena iš didesnės žemės ūkio gamybos besivystančiose šalyse kliūčių yra tai, kad smulkieji ūkininkai, norėdami investuoti į geresnes sėklas, trąšas ir drėkinimo įrenginius bei reikalingas augalų apsaugos priemones, kuriomis jie nori apsaugoti savo derlių nuo kenkėjų ir ligų, dažnai neturi galimybių gauti paskolų arba mikrokreditų kartais dėl to, kad jie nėra savo žemės savininkai ir todėl neturi ko įkeisti paskolai gauti,

K.   kadangi Pasaulio maisto programos organizacija (angl. WFP) nurodė, kad iki šiol tvirtai pažadėta skirti tik 260 iš 750 milijonų JAV dolerių, kurių reikia patenkinti 2008 m. poreikius,

L.   kadangi pagrindinių produktų kainų augimas tampa pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu ir keliose šalyse dėl to jau kilo riaušės;

M.   kadangi dėl kylančių maisto kainų didėja poreikis imtis integruotų politinių veiksmų ir kurti visa apimančią strategiją siekiant spręsti maisto problemas,

Teisė į maistą

1.   pabrėžia, kad teisė į maistą ir būtinybė pagerinti visų žmonių galimybes bet kuriuo metu gauti pakankamai maisto, reikalingo aktyviam ir sveikam gyvenimui, yra pagrindiniai principai; pabrėžia, kad valstybės yra įsipareigojusios ginti, gerbti ir užtikrinti šią pagrindinę žmogaus teisę; atkreipia dėmesį į tai, kad 2 milijardai žmonių vis dar gyvena baisiame skurde, o 850 milijonų žmonių kasdien badauja – pavyzdys, jog sistemingai pažeidinėjama teisė į maistą, kuri yra įtvirtinta tarptautiniuose žmogaus teisių teisės aktuose; taigi ragina, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatoms dėl teisės į maistą įgyvendinti; ragina Tarybą užtikrinti, kad visos su maistu susijusios nacionalinės ir tarptautinės politikos kryptys ir įsipareigojimai, prisiimti siekiant užtikrinti teisę į maistą, būtų įgyvendinami darniai;

2.   todėl ragina Tarybą aktyviau vykdyti savo įsipareigojimus siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir patvirtinti finansavimo įsipareigojimus bei birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimti ES Tūkstantmečio vystymosi tikslų veiksmų planą; mano, kad šiame ES veiksmų plane turėtų būti nustatytos svarbiausių sričių, pvz., švietimo, sveikatos apsaugos, vandens išteklių, žemės ūkio, augimo ir infrastruktūros, kurios bus svarbios siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų iki 2015 m. ir, be kitų tikslų, iki 2015 m. panaikinti badą, gairės ir veiksmai bei jų terminai;

3.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kokių padarinių badui ir skurdui turės spekuliacijos maisto prekių rinkose, įskaitant spekuliacijas prekių rizikos draudimo fondais, ragina Komisiją analizuoti spekuliacijų maisto kainomis poveikį ir numatyti tinkamas priemones, kurios būtų grindžiamos šia analize;

4.   pabrėžia, kad ši maisto krizė ir finansų krizė, kuriai kilus centriniai bankai, siekdami išvengti bankrotų, padidino likvidumą ir dėl to galėjo padaugėti spekuliacinio pobūdžio investicijų į prekes, glaudžiai susijusios; ragina Tarptautinį valiutos fondą ir Finansų stabilumo forumą įvertinti šį šalutinį poveikį ir atkreipti į tai dėmesį siūlant pasaulinio masto priemones;

5.   primena, kad dėl šios krizės daugiausia kenčia mažiausiai privilegijuoti gyventojai, ir todėl pabrėžia, jog reikia vykdyti tinkamą socialinę politiką siekiant suteikti galių vargingiems ar gyvenantiems skurde ir švelninti dabartinės maisto krizės pasekmes;

Tvari maisto produktų gamyba

6.   pabrėžia, kad maisto tiekimas visiems žmonėms visame pasaulyje turėtų būti svarbiausias tikslas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti priimtinas tiekiamų maisto produktų kainas, kaip numatyta EB sutarties 33 straipsnyje;

7.   primena, kad reikia užtikrinti, jog žemės ūkio rinkos būtų reguliuojamos vidaus ir pasauliniu lygmenimis siekiant užtikrinti naudą vartotojams, ūkininkų pajamas, perdirbamąją pramonę ir tvarią ES maisto politiką;

8.   primena, kad pagrindinis BŽŪP tikslas yra užtikrinti vartotojams rinkos stabilumą, tiekimo saugumą ir tinkamas kainas ir pabrėžia. kad BŽŪP reikalinga ir po 2013 m., siekiant užtikrinti tvarią ES maisto politiką atsižvelgiant į žemės ūkio produktų tvarumą, saugumą ir kokybę.

9.   pabrėžia, kad žaliavoms išleidžiamos sumos sudaro sąlyginai nedidelę visos daugelio maisto produktų kainos dalį; ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti supirkimo kainų ir stambių mažmenininkų siūlomų kainų neatitiktį;

10.   todėl ragina atlikti mažmenininkų vaidmens maisto tiekimo grandinėje poveikio vertinimą, nes mažmeninės maisto kainos palyginti su pragyvenimo išlaidomis neproporcingai pakilo; ragina mažmenininkus gamintojams taikyti teisingas kainas ir tuo pat metu tiekti vartotojams maistą už pagrįstą kainą;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES turi javų atsargų tik 30 dienų, ir išreiškia abejonę, ar mūsų maisto atsargos yra pakankamos, ypač turint mintyje galimą krizę; ragina Komisiją numatyti strategijas, pagal kurias būtų sudarytos maisto atsargos siekiant ateityje išvengti krizių;

12.   ragina geriau prognozuoti žemės ūkio gamybos apimtis tam, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti vyraujančias pasaulinio maisto tiekimo tendencijas;

13.   pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į ES ūkininkų pajamas; atkreipia dėmesį į tai, kad augant pašarų, energijos, trąšų ir kitų priemonių kainoms ir dėl vis daugiau pastangų reikalaujančio standartų laikymosi svarbu užtikrinti, kad pastebimai augtų ūkininkų pajamos ir kad jie ir toliau galėtų patenkinti maisto paklausą; atkreipia dėmesį į tai, kad ūkių pajamos tik šiek tiek augo ir kad kai kuriose valstybėse narėse ūkininkų pajamos faktiškai mažėjo;

14.  14 reikalauja, kad tvarios žemės ūkio politikos skatinimas būtų įtrauktas į visas plėtros ir kaimynystės priemones;

15.   ragina trečiųjų šalių gamintojams taikyti tokią pat griežtą kontrolę, kaip ir ES gamintojams, tačiau pripažįsta būtinybę padėti besivystančioms šalims, kad jos atitiktų ES fitosanitarijos standartus;

16.   palankiai vertina ES žemės ūkio ministrų sprendimą patvirtinti Komisijos pasiūlymą sustabdyti 2008 m. numatytus įpareigojimus ir pažymi, kad, Komisijos skaičiavimais, žengus šį žingsnį būtų atlaisvinta apie 2,9 mln. hektarų žemės grūdams auginti, o šių metų derlius padidėtų maždaug 10 mln. tonų;

17.   ragina Komisiją atlikti šiuo metu ES vykdomos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, politikos tikslų, vystymosi pagalbos ir tarptautinių prekybos susitarimų politikos poveikio maisto tiekimo saugumui vertinimą, siekiant, kad visame pasaulyje būtų gerinamas maisto tiekimo saugumas;

18.   pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų teikti maistui, o ne kurui, ir kad biokuro gamyba turėtų būti siejama su pagrįstais tvarumo kriterijais; pabrėžia, jog siekiant siūlomų biokuro tikslų reikia užtikrinti atitiktį šiems kriterijams;

19.   pritaria, kad ES nebepateisinamas biokuro gamybai skirtų augalų subsidijavimas, tačiau kuo griežčiausiai pabrėžia, kad šiuo metu tik 2–3 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės naudojama šiai gamybai ir kad žiniasklaidos pranešimai, kuriuose nurodoma, kad biokuras yra dabartinės maisto krizės priežastis, ES požiūriu perdėti; vis dėlto sutinka, kad kai kurių šalių, pvz., JAV, politika, kai daugiau žemės skiriama kukurūzams, iš kurių gaminamas bioetanolis, auginti, neigiamai veikia kukurūzų ir kitų javų kainas ir jų prieigą pasaulinėje maisto rinkoje;

20.   vis dėlto ragina Komisiją ir valstybes nares labiau skatinti antros kartos bioenergijos naudojimą ir gamybą, kadangi naudojant šią energiją perdirbama daugiau trąšų ir žemės ūkio atliekų, o ne pirminių žemės ūkio produktų;

21.   ypač pabrėžia, kad pirmiausia prioritetas turėtų būti teikiamas komunalinių ir žemės ūkio bei miško atliekų surinkimui ir dujų gamybai iš šių atliekų; pažymi, kad taip būtų galima vystyti tinkamas technologijas ir skirti pakankamai laiko maisto ir energijos gamybos suderinamumui ištirti;

22.   su nerimu pažymi, kad kombinuotųjų pašarų kainos padidėjo 75 EUR už toną ir, esant dideliam pašarinių grūdų stygiui, didėja toliau; dėl šios priežasties ES gyvulininkystės pramonė patiria 15 mlrd. EUR papildomų išlaidų;

23.   mano, kad kilus dabartinei krizei būtina skubi išsami ES institucijų ir valstybių narių diskusija apie tai, kokį vaidmenį užtikrinant nuolatinę maisto gamybą už prieinamą kainą galėtų atlikti šiuolaikinės biotechnologijos;

Geresnė vystymosi politika

24.   mano, kad tikrai kovai su badu būtina pasaulinė tvaraus vystymosi politika, kurią vykdant būtų siekiama, kad besivystančios šalys galėtų pakankamai aprūpinti savo gyventojus vandeniu ir maistu ir jo pagaminti;

25.   remia besivystančių šalių pastangas užtikrinti, kad jų vietiniai gyventojai gautų maisto; mano, kad ši perspektyvi politikos kryptis turėtų būti toliau stiprinama, kad būtų galima taikyti nacionalines taisykles ir priemones šiam sektoriui vystyti; mano, kad Malavis būtų teigiamas besivystančios šalies, kurioje maisto produktų gamyba padvigubinta per pastaruosius trejus metus, pavyzdys, ir pabrėžia, kad ES atlieka tam tikrą vaidmenį remdama šį vystymąsi; ragina Komisiją teikti pagalbą supažindinant su minėtuoju reiškiniu, kad kitos besivystančios šalys galėtų imti iš jo pavyzdį;

26.   ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę skubiai priimti Pasaulio maisto programos organizacijos neeilinį specialų kreipimąsi ir padėti jai spręsti naujas problemas kovojant su badu; vis dėlto mano, kad reikia mažinti priklausomybę nuo pagalbos maistu operacijų, taigi pabrėžia, jog reikia imtis vidutinio ir ilgojo laikotarpio veiksmų siekiant išvengti dar pražūtingesnių pasekmių ir šalinti šios krizės tikrąsias priežastis;

27.   ragina nedelsiant ir gerokai padidinti investicijas į besivystančių šalių žemės ūkį, vandens ūkį, kaimo plėtrą ir žemės ūkio įmones, didžiausią dėmesį skiriant neturtingiems ūkininkams ir smulkaus masto ūkininkavimui, pagrįstam ekologinių žemės ūkio maisto produktų gamybos sistemomis; primena, kad 75 % neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena kaimo vietovėse, bet tik 4 % oficialios vystymosi pagalbos skiriama žemės ūkiui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares savo vystymosi politikoje veiksmingiau spręsti žemės ūkio problemą, skatinti pritaikyti 10-ojo Europos vystymo fondo (EPF) programavimą glaudžiai bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis ir iš naujo apsvarstyti šalių strategijos dokumentus siekiant teikti daugiau svarbos žemės ūkiui; pabrėžia NVO ir vietos valdžios institucijų vaidmenį surandant pažangius žemės ūkio sprendimus bendradarbiaujant su besivystančių šalių gyventojais, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir viešinti minėtųjų subjektų projektus;

28.   primena, kad reikia suteikti smulkiesiems ūkininkams neturtingose šalyse, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, galimybę naudotis žeme, finansinėmis paslaugomis ir paskolomis, didelio derlingumo sėklomis, drėkinimo sistemomis ir trąšomis; pabrėžia, kad investicijos į žemės ūkį turėtų būti labiau nukreipiamos į drėkinimą, kaimo kelius, mokslinius tyrimus ir vietinę patirtį, mokymą ir pažangiosios patirties mainus siekiant vystyti tvarias ir efektyvias pasėlių sistemas, švarų geriamąjį vandenį ir švietimą, taip pat į vietinės gamybos ir rinkos mainų stiprinimą; taigi ragina Komisiją savo veiksmais stiprinti šias sritis, taip pat remti gamintojų organizacijas, mikrokreditų ir kitas finansinių paslaugų programas ir didesnes investicijas į žemės ūkį;

29.   ragina Europos investicijų banką (EIB) apsvarstyti galimybes nedelsiant įsteigti garantijų fondą, iš kurio būtų remiamos nacionalinės mikrokreditų, paskolų ir rizikos draudimo programos, vykdomos nenutolstant nuo vietos maisto gamintojų poreikių, ypač skurdesnėse besivystančiose šalyse;

30.   pabrėžia, kad ES ir besivystančioms šalims reikia bendradarbiauti klimato kaitos srityje, ypač reikia perduoti technologijas ir didinti pajėgumus; pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato kaitos aspektą į visą ES vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat pabrėžia, kad kai kurios paprastos apsaugos priemonės padėtų ūkininkams apsaugoti pasėlius nuo sausrų ir kitų nelaimių, ir ragina Komisiją ištirti šias priemones; ragina tarptautinę bendruomenę intensyviau kovoti su dykumėjimu, žemės degradacija ir sausra, kad būtų pagerintas apsirūpinimas maistu ir prieiga prie vandens, ypač skurdžiose šalyse;

31.   pabrėžia, jog svarbu tinkamai investuoti į mokslinius tyrimus siekiant geriausio derliaus visuose pasaulio regionuose;

32.   ypač ragina įdėmiai stebėti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) raidą ir viešas diskusijas šiuo klausimu;

33.   mano, kad šalims turėtų būti suteikta teisė į maisto suverenumą ir užtikrintas aprūpinimas maistu bei kad jos turi teisę apsaugoti savo rinkas nuo subsidijuojamų produktų importo; mano, kad dėl šių eksportui skirtų subsidijuojamų žemės ūkio produktų destabilizuojamos besivystančių šalių vietos rinkos;

Sąžininga tarptautinė prekyba

34.   mano, kad žemės rinkų atvėrimas turėtų būti laipsniškas, atitinkantis kiekvienos konkrečios besivystančios šalies vystymosi pažangą ir pagrįstas socialiai teisingoms ir ekologiškai racionalioms prekybos taisyklėms; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiems produktams, skirtiems pagrindiniams besivystančių šalių gyventojų poreikiams patenkinti arba ypač svarbiems siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir kaimo plėtrą besivystančiose šalyse, turėtų būti netaikomas visiškas liberalizavimas, kad būtų išvengta negrįžtamos žalos vietos gamintojams; pabrėžia, kad ES privalo propaguoti lengvatų ir asimetrinę sistemą prekybos derybose su besivystančiomis šalimis, siekiant leisti joms išlaikyti tam tikrą tiekimo valdymą ir kitas savo rinkų plėtros priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikoma prieiga prie ES rinkos pagal vadinamąjį "Viskas, išskyrus ginklus" (VIG)) susitarimą netaikant joms kvotų ir tarifų;

35.   pabrėžia, kad dabartinėse derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) Komisija turėtų teikti pirmenybę tam, kad būtų atsakyta į vystymosi poreikius, kuriuos nurodė Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys; primena, kad siekiant išspręsti šią problemą EPS turėtų būti susiję su žadėtomis naujomis paramos prekybai lėšomis (2 mlrd. EUR kasmet iki 2010 m.), ir su regioninės integracijos skatinimu;

36.   pabrėžia būtinybę, kad Dohos vystymosi derybų rezultatai būtų sėkmingi, harmoningi ir sąžiningi; pabrėžia, kad Dohos vystymosi derybų rezultatai turėtų būti teigiama paskata besivystančioms šalims investuoti į savo žemės ūkį ir maisto produktų gamybą; ragina Komisiją remti pasiūlymus įtraukti veiksmus dėl pagrindinių maisto produktų kainų į einamąsias PPO derybas;

37.   dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą skatinti sąžiningos prekybos ir kitas etines sistemas, kurios prisideda prie socialinių ir aplinkosaugos standartų kėlimo, pasitelkus paramą smulkiems ir mažai rentabiliems gamintojams besivystančiose šalyse, mažinti kainų nepastovumą, garantuoti sąžiningesnes kainas ir pajamas bei ragina ES valdžios institucijas įtraukti sąžiningos prekybos ir tvarumo kriterijus į savo viešųjų pirkimų konkursų bei pirkimų politiką;

Demokratijos skatinimas

38.   pabrėžia, kad dabartinė maisto krizė rodo, jog reikia skatinti politinį stabilumą, regioninę integraciją, demokratiją ir žmogaus teises ne tik ES, bet ir visame pasaulyje; taigi ragina visas suinteresuotas šalis viešinti žmogiškąsias ir demokratines vertybes ir teisinę valstybę sprendžiant dabartinės maisto krizės ir ilgalaikio apsirūpinimo maistu užtikrinimo problemas;

o
o   o

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio bankui, G8, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.

(1) OL C 25, 2008 1 30, p. 1. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0480.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų dėl bevizio režimo

P6_TA(2008)0230 B6-0233/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 24 ir 29 straipsnius ir EB sutarties 62, 63, 286 ir 300 straipsnius, kurie yra Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir tarptautinių derybų su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis pagrindas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. pareiškimus, pateiktus Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnį ir 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 1999 m. Taryba atsakinga už vizoms taikomų taisyklių nustatymą, įskaitant trečiųjų šalių, kurių piliečiai turi turėti vizą arba kuriems reikalavimas turėti vizą netaikomas, sąrašo sudarymą (EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis),

B.   kadangi Bendrijos kompetencija vizų klausimais apima sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams suteikiamas bevizis režimas, ir kadangi pagal tokias sąlygas turi būti užtikrinama, kad visi ES piliečiai būtų vertinami vienodai, ne tik suteikiant patį bevizį statusą arba jo nesuteikiant per se, bet ir kalbant apie sąlygas, kuriomis trečiosios šalys tokį statusą suteikia arba jo nesuteikia skirtingoms valstybėms narėms,

C.   kadangi nuo 2001 m. Taryba atleido JAV piliečius nuo reikalavimo turėti vizą(1); kadangi, deja, atitinkama išimtis netaikoma visiems ES piliečiams, kadangi JAV vis dar taiko reikalavimą turėti vizą kai kurių valstybių narių (šiuo metu – Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos) piliečiams be kita ko, dar ir dėl to, kad daugiau kaip 3 proc. (esant tam tikroms aplinkybėms 10 proc.) prašymų nepatenkinama ir atsisakoma išduoti vizą, remiantis neskaidriais kriterijais,

D.   kadangi nuo 2005 m. Bendrijos lygmeniu galima taikyti abišališkumo mechanizmą(2), po to, kai valstybė narė apie tai praneša, Komisija užmezga ryšius su atitinkama trečiąja šalimi ir pateikia pranešimą Tarybai, kuri tada gali nuspręsti "laikinai atnaujinti vizų režimą atitinkamos trečiosios šalies piliečiams",

E.   kadangi net jei abipusiškumas buvo pasiektas su keletu trečiųjų šalių, to neatsitiko su JAV, taigi Komisija 2006 m. pasiūlė, kad "galėtų būti laikinai atnaujintas vizų režimas diplomatinius ir tarnybinius ir (arba) oficialius pasus turintiems asmenims, siekiant paspartinti pažangą abipusiškumo įgyvendinimo srityje"(3); kadangi vis dėlto Taryba nepriėmė šio simboliško pasiūlymo,

F.   kadangi keletas valstybių narių toliau palaikė tiesioginius dvišalius ryšius su JAV valdžia, nepaisydamos aiškios Bendrijos kompetencijos šiuo klausimu,

G.   kadangi padėtis tapo komplikuota teisiniu požiūriu, kai JAV 2007 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino 9/11 komisijos įgyvendinimo rekomendacijų 711 skirsnio nuostatas(4), būtent 2007 m. partnerystės saugaus keliavimo ir kovos su terorizmu srityse įstatymą, reformavo savo taikomą bevizį režimą ir nustatė septynis papildomus reikalavimus saugumo srityje(5), pagal kuriuos visos valstybės narės, pageidaujančios dalyvauti bevizio režimo programoje, turi sutikti pasirašyti dvišalį susitarimo memorandumą (SM) ir privalomas jo įgyvendinimo taisykles,

H.   kadangi net jei šių vadinamųjų įgyvendinimo taisyklių turinys nežinomas ES institucijoms, iš SM matyti, kad kai kurie iš naujųjų papildomų saugumo reikalavimų tenka Bendrijos kompetencijai (pvz., dėl vizų išdavimo arba papildomų būsimų Elektroninės kelionių leidimų sistemos (ESTA) įsipareigojimų), kai kurie – ES kompetencijai (pvz., dėl pavogtų pasų(6), PNR duomenų arba su nusikaltimais susijusių Šengeno duomenų), o likusieji tenka kiekvienos valstybės narės išimtinei kompetencijai (pvz., reikalavimai, susiję su jų piliečių teistumu, arba reikalavimai, kuriais nustatoma, kad skrydžio saugumą užtikrinantys pareigūnai turi dalyvauti transatlantiniuose skrydžiuose),

I.   kadangi siekiant išspręsti šį klausimą ir norint, kad visos valstybės narės dalyvautų reformuotoje JAV bevizio režimo programoje 2009 m., Taryba 2008 m. balandžio 18 d. nusprendė laikytis dvejopos pozicijos:

J.   kadangi net dėl klausimų, kurie tenka valstybių narių išskirtinei kompetencijai, lojalaus bendradarbiavimo principui galėtų kilti pavojus dėl dvišalių susitarimų, kuriuose nurodytos skirtingos bevizio režimo suteikimo kai kurių valstybių narių piliečiams sąlygos ir dėl kurių valstybių narių piliečiai vizų klausimu būtų vertinami skirtingai; kadangi Komisija tai turėtų užtikrinti pagal lojalaus bendradarbiavimo principą;

K.   kadangi siekiant geriau apsaugoti JAV ir ES piliečius nuo terorizmo grėsmės, transatlantinis bendradarbiavimas turėtų pagerinti: a) grėsmės nustatymą vykdant bendrą analizę ir plačius informacijos mainus, įskaitant pažangiosios patirties mainus laikantis griežtų duomenų apsaugos priemonių, b) teisėsaugos ir žvalgybos agentūrų veiklos koordinavimą ES ir transatlantiniu lygmeniu, kartu visada gerbiant teisinės valstybės principą, pagrindines teises ir privatumą, ir c) veiklos pajėgumus skatinant glaudesnį ES ir JAV teisėsaugos ir žvalgybos agentūrų bendradarbiavimą, pagrįstą gilesniu abišaliu susijusių skirtingų agentūrų ir organų pasitikėjimu;

L.   kadangi JAV Vidaus saugumo departamentas ketina iki 2009 m. sausio mėn. pradėti taikyti biometrines išvykimo procedūras oro ir jūrų uostuose, išvykimo programa laikoma svarbia nuostata siekiant veiksmingai valdyti bevizio režimo programą, JAV valdžios institucijos ketina neplėsti bevizio režimo programos taikymo didesniam JAV sąjungininkų skaičiui, jei siūlomos išvykimo procedūros nebus pradėtos taikyti vėliausiai iki 2009 m. birželio 30 d.;

1.   mano, kad bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant dėl jų pilietybės, turėtų būti draudžiama ne tik Europos Sąjungos viduje, kaip nustatyta EB sutarties 12 straipsnyje, bet ir už Europos Sąjungos ribų, ypač kai tokia diskriminacija atsiranda dėl nepakankamo tarptautinių derybų tarp ES institucijų ir valstybių narių koordinavimo;

2.   pažymi, kad per Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimą 2008 m. kovo 13 d. JAV pirmą kartą pripažino Bendrijos kompetenciją derėtis dėl tarptautinių vizų politikos susitarimų ir bendrame pareiškime sutiko taikyti dvejopą metodą; atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškime rašoma, jog: "klausimai, kurie tenka nacionalinei kompetencijai, bus svarstomi su nacionalinėmis institucijomis, o klausimai, kurie tenka ES kompetencijai, bus svarstomi su ES institucijomis"; mano, kad pagal šio pareiškimo nuostatas JAV nuo šiol turėtų derėtis:

3.   dar kartą pabrėžia, kad bet koks EB/ES sudarytas susitarimas turėtų gerbti pagrindines teises ir asmenines laisves, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, kaip nustatyta:

4.   primygtinai ragina Komisiją į derybas įtraukti klausimą dėl europiečių, užsikrėtusių ŽIV, pašalinimo iš bevizio režimo programos ir užtikrinti, kad visi ES piliečiai būtų vertinami vienodai; sutinka su Komisija, kad nėra objektyvių priežasčių drausti keliauti ŽIV infekuotiems žmonėmis (kaip pabrėžta jos į 2008 m. vasario 19 d. atsakyme Parlamento klausimą E-6038/07);

5.   pritaria tam, kad Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus derėtis dėl susitarimo, kuriuo bus užtikrinamas vizų režimo netaikymas visiems ES piliečiams, atvykstantiems į JAV teritoriją, kaip jau taikoma JAV piliečiams, atvykstantiems į ES teritoriją; ragina Komisiją informuoti atsakingą Parlamento komitetą po kiekvieno derybų susitikimo (jei būtina, konfidencialiai);

6.   mano, kad derybos turėtų būti baigtos iki 2009 m. birželio mėn. ir kad nuo tada neturėtų būti leidžiama jokia ES piliečių diskriminacija;

7.   taip pat laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų laikytis Tarybos nustatytų vadinamųjų raudonųjų linijų(8) pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, nustatytą EB sutarties 10 straipsnyje ir pagal Teisingumo Teismo praktiką (byla C-105/03 arba AETR byla (22/70)), taikytiną ES sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymui; ypač pabrėžia tai, kad:

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui ir Jungtinių Amerikos Valstijų vidaus saugumo sekretoriui.

(1) Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. (2) Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 suvestinės redakcijos 1 straipsnio 4 dalį. (3) 2006 m. spalio 3 d. antroji ataskaita dėl abipusiškumo COM(2006)0568. (4) Šį įstatymą galima rasti: http://www.ise.gov/docs/nsis/Implementing911_Act.pdf (5) Keturi iš jų yra privalomi: 1) elektroninio leidimo keliauti suteikimo sistema (ESTA); 2) aktyvesnės pastangos dalytis saugumo duomenimis; 3) reikalavimai laiku pranešti apie pamestus ir pavogtus tuščius pasų blankus ir išduotus pasus; ir 4) garantijos, kad bevizio režimo programoje dalyvaujančios šalys pritartų jų piliečių, kuriuos reikalaujama išsiųsti iš JAV, repatriacijai. Taip pat esama trijų diskrecinių papildomų saugumo veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar galima panaikinti reikalavimą, kad nepatenkintų prašymų išduoti vizą lygis neviršytų 3 proc.: 1) oro uostų saugumo standartai; 2) skrydžio saugumą užtikrinančių pareigūnų programos; ir 3) nacionaliniams kelionės dokumentams taikomi standartai. (6) Žr. 2005 m. sausio 24 d. Tarybos bendrąją poziciją 2005/69/TVR dėl keitimosi tam tikrais duomenimis su Interpolu (OL L 27, 2005 1 29, p. 61). (7) "Atviro dangaus" susitarimas (OL L 134, 2007 5 25, p. 4). (8) http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/08/st07/st07337.lt08.pdf

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tragiškos padėties Birmoje

P6_TA(2008)0231 RC-B6-0244/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Birmos,

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės reikalų tarybos 2008 m. gegužės 13 d. neeilinio susitikimo humanitarinės padėties Birmoje (Mianmare) klausimu išvadas,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2005 m. spalio 24 d. rezoliuciją Nr. 60/1 dėl Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų, kurios 139 dalyje įtvirtinama bendrų darnių veiksmų prieš pavienes valstybes, kurių "nacionalinės valdžios institucijos akivaizdžiai nevykdo pareigos apsaugoti savo gyventojų nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui", galimybė,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi ciklonas "Nargis" 2008 m. gegužės 2–3 d. smarkiai nuniokojo pietinius Birmos regionus, taip pat ir pagrindinį šalies miestą Rangūną ir Iravadžio deltos regioną, kuriame gyvena beveik pusė Birmos gyventojų,

B.   kadangi Birmos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 77 738 žmonės žuvo ir 55 917 dingo be žinios, o nepriklausomų stebėtojų ir tarptautinių pagalbos agentūrų duomenimis žuvo ne mažiau kaip 100 000 žmonių; kadangi JT skaičiavimais smarkiai nukentėjo nuo 1,6 iki 2,5 mln. žmonių ir jiems skubiai reikia pagalbos,

C.   kadangi valdančioji Valstybės taikos ir plėtros taryba nepaisė perspėjimų ir nepaprastai lėtai veikė reaguodama į nepaprastąją padėtį ir priimdama pagalbą iš užsienio: iki šios dienos šalis įsileido labai nedaug tarptautinės humanitarinės pagalbos, reikalaudama, kad ją išdalytų karinės pajėgos, ir vilkino vizų išdavimą JT ir kitiems pagalbos įvykus nelaimei ir logistikos ekspertams,

D.   kadangi pagal humanitarinę teisę humanitarinė pagalba privalo būti neutrali ir nepriklausoma,

E.   kadangi karinė chunta, nepaisydama dešimties tūkstančių nuo šalį nusiaubusio ciklono nukentėjusių žmonių padėties ir neatsižvelgdama į JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniais klausimais raginimą, neatšaukė 2008 m. gegužės 10 d. referendumo, ir tik labiausiai nukentėjusiuose regionuose referendumas buvo nukeltas iki 2008 m. gegužės 24 d.,

F.   kadangi Birmos vyriausybė blokuoja tarptautinę pagalbą, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad dėl švaraus vandens, maisto ir medicininės pagalbos stokos gali kilti infekcinių ligų ir labai padidėti nukentėjusiųjų skaičius,

G.   kadangi deltos regione smarkiai nukentėjo etninės bendruomenės, ypač karenų, kurios jau kentė didelę diskriminaciją ir nepriteklių,

H.   kadangi humanitarinės pagalbos teikimo sąlygos jau ir taip buvo labai apribotos Birmos vyriausybei 2006 m. vasario mėn. paskelbus naujas gaires, kuriose buvo nustatytos sudėtingos užsienio darbuotojų kelionės ir kontrolės procedūros,

I.   kadangi praėjus dviem dienoms po ciklono Komisija išmokėjo 2 mln. eurų pagrindinėms išgyvenusiųjų nelaimės regione reikmėms patenkinti; kadangi šiuo metu suma, kurią ES įsipareigojo skirti pagalbai, siekia 17 mln. eurų ir galėtų būti padidinta iki daugiau kaip 30 mln. eurų, jeigu Birmos valdžia sutiktų priimti tarptautinę pagalbą,

J.   kadangi už vystymąsi atsakingam Komisijos nariui neleista vykti į labiausiai nukentėjusius regionus ir nepaisyta jo pažadų suteikti pagalbos darbuotojams galimybę lengviau patekti į Iravadžio deltą,

K.   kadangi kelios vyriausybės, taip pat ir ES valstybių narių, paragino pritaikyti Birmai "pareigos ginti" principą, kurį nustatė Jungtinės Tautos genocido ir nusikaltimų žmoniškumui aukoms ginti,

1.   išreiškia savo nuoširdžią užuojautą ir paramą Birmos tautai ir daugybei aukų; išreiškia savo sielvartą dėl visų, kurie kenčia nuo katastrofos padarinių;

2.   griežtai smerkia nepateisinamai lėtą Birmos valdžios institucijų atsaką į šią sunkią humanitarinę krizę, kai savo valdžios išsaugojimas laikomas svarbesniu tikslu negu piliečių išgyvenimas;

3.   primygtinai ragina Birmos vyriausybę pirmiausia pasirūpinti žmonių gyvybe ir atverti ciklono nuniokotas teritorijas tarptautinei humanitarinei pagalbai, nedelsiant išduoti vizas pagalbos darbuotojams, leisti JT ir tarptautinėms humanitarinėms agentūros tiesiogiai išdalyti paramą tiems, kuriems jos reikia, ir leisti kaimyninėms šalims pristatyti oro ir jūrų transportu pagalbą nukentėjusiesiems, kurių negalima pasiekti kitu būdu;

4.   smerkia iškreiptus režimo prioritetus, t. y. atkaklų siekį surengti vadinamąjį referendumą dėl nevykusios konstitucijos, ir nepripažįsta neįtikimų jo rezultatų, paskelbtų tuo metu, kai didelė šalies dalis nuniokota ir milijonai žmonių kenčia nuo to, kas labai taikliai buvo apibūdinta kaip stichinė nelaimė, kuri virto žmonių sukelta katastrofa;

5.   dar kartą pabrėžia, kad negalima leisti, jog tautos suverenumas lemtų jos gyventojų žmogaus teisių nepaisymą, kaip diegiama laikantis JT "pareigos ginti" principo; ragina Jungtinės Karalystės, kuri gegužės mėnesį pirmininkaus JT Saugumo Tarybai, vyriausybę imtis skubių veiksmų siekiant įtraukti padėties Birmoje klausimą į Saugumo Tarybos darbotvarkę ir ragina Tarybą išnagrinėti galimybę siųsti pagalbos siuntas į Birmą be šios šalies karinės chuntos sutikimo;

6.   palankiai vertina Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), Indijos ir Kinijos 2008 m. gegužės 19 d. aukščiausiojo lygio susitikime Singapūre priimtą susitarimą, pagal kurį ASEAN leidžiama koordinuoti tarptautinės pagalbos tiekimo veiksmus, ir sprendimą bendradarbiaujant su JT 2008 m. gegužės 25 d. Rangūne surengti tarptautinę pagalbos teikėjų konferenciją siekiant surinkti pagalbą nukentėjusiesiems;

7.   ragina šiuo tikslu skubiai įsteigti specialų JT remiamą fondą, kuris padėtų veiksmingai išdalyti pagalbą šioje šalyje;

8.   ragina Kinijos ir Indijos vyriausybes pasinaudoti savo įtaka Birmos valdžios institucijoms ir siekti, kad šios leistų tiesiogiai patekti į šalį visai įmanomai humanitarinei pagalbai;

9.   pabrėžia, kad pagalba nukentėjusiems gyventojams turi būti suteikta skubiai, kadangi oro sąlygos nuniokotame regione blogėja dėl prasidedančio lietaus sezono, kuris kelia papildomą grėsmę be jokių išteklių likusioms ciklono aukoms; mano, kad siekiant išvengti dar vienos katastrofos būtina užtikrinti, kad nukentėję ūkininkai gautų pagalbą ir galėtų laiku iš naujo užsėti ryžių laukus;

10.   išreiškia pritarimą ES, JT, pavienių šalių ir kitų tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų pastangoms gauti prieigą humanitarinės pagalbos darbuotojams ir pabrėžia, kad, jei nebus visapusiškai bendradarbiaujama su Birmos valdžios institucijomis, kils stipri dar didesnės tragedijos grėsmė; daug vilčių deda į numatytą JT Generalinio Sekretoriaus Ban Kimoono, pakviesto į derybas su Birmos valdžios institucijomis, misiją; ragina JT Generalinį Sekretorių pasinaudoti savo įtaka Birmos valdžios institucijoms ir siekti, kad šios leistų tiesiogiai patekti į šalį visai įmanomai humanitarinei pagalbai;

11.   mano, kad jeigu Birmos valdžios institucijos ir toliau neleis suteikti pagalbos gyventojams, kuriems gresia pavojus, jos privalės atsakyti už nusikaltimus žmoniškumui Tarptautiniame baudžiamajame teisme; ragina ES valstybes nares siekti, kad būtų priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija, pagal kurią ši byla būtų perduoda Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui, kad šis ją išnagrinėtų ir pradėtų teisminį persekiojimą;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam pasiuntiniui Birmai, Birmos valstybės taikos ir plėtros tarybai, ASEAN ir ASEM valstybių narių vyriausybėms, ASEAN tarpparlamentinei grupei Mianmaro klausimais, Aung San Suu Kyi, Nacionalinei lygai "Už demokratiją", JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisarui ir JT specialiajam pranešėjui Birmos klausimais.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl stichinės nelaimės Kinijoje

P6_TA(2008)0232 RC-B6-0242/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 13 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos ypatingojo posėdžio išvadas ir į Komisijos pareiškimą dėl padėties Kinijos Sičuano provincijoje;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi pietvakarių Kinijoje 2008 m. gegužės 12 d. įvyko stiprus 7,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas,

B.   kadangi dėl žemės drebėjimo žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ypač Sičuano provincijoje, ir daug žmonių tebėra dingę,

C.   kadangi geografinės sąlygos Sičuano provincijoje apsunkina gelbėjimo darbus,

D.   kadangi Kinijos vyriausybė panaudojo ypatingas skubias pagalbos priemones ir sutelkė darbuotojus, įskaitant kareivius ir gydytojus, kurie dirba nelaimės vietoje,

E.   kadangi Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija paprašė skubios pagalbos,

1.   išreiškia savo nuoširdžią užuojautą ir paramą Kinijos tautai ir daugybei aukų; išreiškia savo sielvartą dėl visų, kurie kenčia nuo žemės drebėjimo padarinių;

2.   pritaria Kinijos valdžios institucijoms, kurios greitai sureagavo įvykus nelaimei ir ėmėsi vykdyti skubią gelbėjimo operaciją;

3.   džiaugdamasis pažymi, kad Kinija buvo pasirengusi priimti užsienio pagalbą; ragina Kinijos vyriausybę palengvinti humanitarinės pagalbos teikėjų ir savanorių organizacijų darbą teikiant pagalbą visiems tiems, kuriems ji reikalinga, ir užtikrinti visiems žmonėms galimybę ją gauti;

4.   ragina Tarybą ir Komisiją teikti nuketėjusiai teritorijai skubią pagalbą, techninę ir atstatymo pagalbą;

5.   pabrėžia, kad labai svarbu pagal Europos bendrijos humanitarinės tarnybos (angl. ECHO) programą teikti kuo skubiausią humanitarinę pagalbą, skiriant daug ir pakankamai biudžeto lėšų; pažymi, kad įvertinti poreikių į Čengdu miestą atvyko Komisijos humanitarinės pagalbos ekspertas;

6.   palaiko valstybių narių paramą, teikiamą naudojant Komisijos koordinuojamą Bendrijos civilinės saugos mechanizmą, ir kitokią paramą teikiant tarptautinės bendruomenės pagalbą;

7.   palankiai vertina tai, kad Kinijos ir užsienio žiniasklaidai leidžiama teikti išsamią ir tikslią informaciją apie nelaimę;

8.   pabrėžia gero valdymo rengiantis galimoms stichinėms nelaimės ir užkertant joms kelią svarbą; ragina plėtoti nuoseklios ir veiksmingos išankstinio įspėjimo sistemos technologijas, siekiant parengti gyventojus žemės drebėjimams ir kitokioms stichinėms nelaimėms;

9.   palankiai vertina tarptautinės bendruomenės pastangas perduoti savo pažangiąją patirtį, susijusią su civiline pirmąja pagalba ir pagalba įvykus nelaimėms, siekiant padėti žemės drebėjimą patyrusiai Kinijai ir jos gyventojams; ragina šiame procese dalyvaujančias organizacijas užtikrinti, kad būtų teikiama pakankama finansinė pagalba įsipareigojimams įvykdyti;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Kinijos vyriausybei.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl urano (nusodrintojo) pagrindu pagamintų ginklų ir jų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Siekiant visuotinio tokių ginklų naudojimo uždraudimo

P6_TA(2008)0233 RC-B6-0219/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl urano (įskaitant nusodrintąjį uraną) naudojimo įprastinėje ginkluotėje kenksmingo poveikio,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus kalbą 2002 m. lapkričio 6 d. minint Tarptautinę dieną, skirtą siekiui užkirsti kelią aplinkos išnaudojimui kare ir ginkluotųjų konfliktų metu,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 5 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/62/30, kurioje pabrėžiamas nusodrintojo urano turinčių ginklų naudojimo keliamas didelis pavojus sveikatai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi uranas (nusodrintasis) plačiai naudojamas šiuolaikiniame kare kaip ginklas prieš sunkiai pažeidžiamus taikinius kaimo ir miesto vietovėse ir kaip sustiprinta apsauga nuo apšaudymo raketomis ir artilerija,

B.   kadangi jau po to, kai jį panaudojo sąjungininkių pajėgos pirmajame kare prieš Iraką, buvo rimtai susirūpinta dėl smulkių urano dalelių, atsirandančių tada, kai šie ginklai naudojami prieš sunkiai pažeidžiamus taikinius, radiologinio ir cheminio nuodingumo; kadangi buvo išreikštas susirūpinimas ir dėl to, kad panaudotais šaudmenimis, nepasiekusiais tikslo, teršiamas dirvožemis ir gruntinis vanduo ir dėl jų poveikio civiliams gyventojams,

C.   kadangi, nepaisant to, kad atliekant mokslinius tyrimus iki šiol nenustatyta įtikinamų žalos įrodymų, esama daug šio žalingo ir dažnai mirtino poveikio kariškiams ir civiliams gyventojams pavyzdžių,

D.   kadangi per pastaruosius kelerius metus padaryta didelės pažangos suvokiant pavojų aplinkai ir sveikatai, kurį kelia nusodrintasis uranas, ir kadangi pats laikas, kad tarptautiniai kariniai standartai pradėtų atitikti šią pažangą,

E.   kadangi nusodrintojo urano naudojimas kare prieštarauja pagrindinėms taisyklėms ir principams, kurie puoselėjami rašytinėje ir paprotinėje tarptautinėje, humanitarinėje ir aplinkos apsaugos teisėje,

1.   primygtinai ragina valstybes nares laikytis pirmiau minėtos JT rezoliucijos 1 dalies nuostatų ir pateikti pranešimą dėl savo požiūrio į nusodrintojo urano turinčių ginklų ir ginkluotės naudojimo poveikį;

2.   rekomenduoja, kad ateityje svarstant naują Europos saugumo strategijos redakciją ES vyriausiasis įgaliotinis įtrauktų nuostatą dėl to, kad būtina nuodugniai apsvarstyti būsimą naudą, kurios būtų gaunama naudojant nevaldomą ginkluotę, taip pat kasetines bombas, minas ir kitus bendrojo veikimo ginklus, pavyzdžiui, nusodrintojo urano turinčius ginklus;

3.   prašo, kad Taryba ir Komisija užsakytų mokslinius nusodrintojo urano naudojimo visuose regionuose, kuriuose Europos ir tarptautinių pajėgų kariškiai ir civiliai darbuotojai buvo dislokuoti;

4.   ragina valstybes nares nenaudoti nusodrintojo urano turinčių ginklų būsimose Europos saugumo ir gynybos politikos operacijose, taip pat nedislokuoti kariškių ir civilių darbuotojų regionuose, kuriuose negalima užtikrinti, kad nebuvo ar nebus naudojamas nusodrintasis uranas;

5.   ragina ES valstybes nares, Tarybą ir Komisiją teikti misijoje esantiems kariškiams ir civiliams darbuotojams bei jų profesinėms organizacijoms visą informaciją, ar egzistuoja tikimybė, kad nusodrintasis uranas buvo arba gali būti naudojamas regione, kuriame jie dalyvauja operacijoje, ir imtis atitinkamų apsaugos priemonių;

6.   ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją parengti zonų, kurios užkrėstos nusodrintuoju uranu (įskaitant bandymų zonas), aplinkos aprašą ir teikti visišką paramą, įskaitant finansinę paramą, projektams, kuriuos įgyvendinant būtų galima padėti aukoms ir jų giminaičiams, ir išvalymo operacijoms užterštose zonose, jei patvirtinta, kad esama neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai;

7.   dar kartą ryžtingai ragina visas valstybes nares ir NATO priklausančias šalis paskelbti moratoriumą ir nenaudoti nusodrintojo urano turinčių ginklų bei dėti dvigubai daugiau siekiant pasaulinio lygmens draudimo, taip pat sistemingai mažinti šio tipo ginklų gamybos ir pirkimo apimtis;

8.   ragina valstybes nares ir Tarybą imtis iniciatyvos ir veikiant per JT arba sudarius savanorišką koaliciją siekti parengti tarptautinę sutartį, kad būtų nustatytas draudimas vystyti, gaminti, kaupti, perduoti, bandyti ir naudoti urano turinčius ginklus bei sunaikinti arba perdirbti esamas jų atsargas, jei atsirastų įtikinamų mokslinių tyrimų duomenų apie šių ginklų keliamą žalą;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO ir NATO parlamentinei asamblėjai, Jungtinėms Tautoms, Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programai, Europos karinių asociacijų sąjungai, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriame nustatomi bandymų metodai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registravimo, vertinimo, leidimų suteikimo ir apribojimo (REACH), projekto

P6_TA(2008)0234 B6-0237/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registravimo, įvertinimo, leidimo ir draudimo (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą(1), būtent į 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriame nustatomi bandymų metodai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registravimo, vertinimo, leidimų suteikimo ir apribojimo (REACH), projektą (CMT(2007)1792/7) (toliau – Komisijos reglamento projektas),

–   atsižvelgdamas į REACH reglamento 133 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais vykdomaisiais įgaliojimais tvarką(2), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktą klausimą žodžiu Nr. B6-0158/2008,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Komisijos reglamento projektu siekiama iki 2008 m. birželio 1 d.:

B.   kadangi Komisijos reglamentas itin svarbus taikant taip pat kitų sektorių, pvz., kosmetikos(4) ir pesticidų(5), teisės aktus, kadangi šiuose aktuose minimi bandymų metodai, nurodyti teisės aktuose dėl cheminių medžiagų,

C.   kadangi 2005 m. valstybėse narėse bendras bandymams ir kitais moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų skaičius sudarė maždaug 12 mln.(6) ir didelė dalis šių gyvūnų buvo naudojami atliekant reglamentuojamus bandymus,

D.   kadangi protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pridėtame prie Amsterdamo sutarties, reikalaujama, kad formuojant ir įgyvendinant Bendrijos žemės ūkio, transporto, vidaus rinkos ir mokslinių tyrimų politiką, Bendrija ir valstybės narės visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus ir kartu laikytųsi valstybių narių įstatymų bei administracinių nuostatų ir gerbtų valstybių narių papročius, visų pirma susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regionų paveldu,

E.   kadangi pagal REACH reglamentą nustatoma, kad, siekiant išvengti bandymų su gyvūnais, šiame reglamente nurodytais tikslais bandymai su stuburiniais gyvūnais turi būti atliekami tik neišvengiamais atvejais ir kad informacija, ypač apie toksiškumą žmonėms, turi būti gaunama, kai įmanoma, kitomis nei bandymai su stuburiniais gyvūnais priemonėmis, taikant alternatyvius metodus, pvz., in vitro metodus arba kiekybinio ar kokybinio struktūros ir aktyvumo santykio modelius, arba turi būti gaunama remiantis informacija apie struktūriškai susijusias chemines medžiagas (grupavimo ar analogijos metodas),

F.   kadangi 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 86/609/EEC dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų apsauga(7), derinimo nurodoma, kad bandymų su gyvūnais neturi būti atliekama, jei ieškomą rezultatą galima gauti kitu, su gyvūnais nesusijusiu, tinkamu ir praktiškai prieinamu metodu, ir kad renkantis bandymus būtų pasirenkami tie, kurių metu naudojamas mažiausias skaičius gyvūnų ir jų neurofiziologinio jautrumo laipsnis pats mažiausias, sukeliama mažiausiai skausmo, kančių ar ilgalaikės žalos, ir kurių metu tikimasi gauti patenkinamus rezultatus,

G.   kadangi Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras (angl. ECVAM) 2006–2007 m. patvirtino daug alternatyvių metodų(8), kurie vis dėlto neįtraukti į šį Komisijos reglamento projektą,

H.   kadangi į Komisijos reglamento projektą vis dar įrašytas vienas atgyvenęs bandymų su gyvūnais metodas, nors tame pačiame projekte nurodomas alternatyvus metodas tam pačiam tikslui pasiekti,

I.   kadangi faktą, kad patvirtinti alternatyvūs bandymai neįtraukti, Komisija pagrindžia aiškindama, kad vis dar nepatvirtinta, jog šiuos bandymus galima naudoti reglamentavimo tikslais,

J.   kadangi Komisija trijų bandymų iš penkių įteisinimo reglamentavimo aktais procedūrą paliko vykdyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO),

K.   kadangi, kaip įprasta, parengti ir paskelbti EBPO bandymų gaires užtrunka ne mažiau kaip 3 metus, nes atitinkamos institucinės įstaigos susitinka tik kartą per metus, o EBPO bandymų gairėmis ne visada visos EBPO valstybės narės vienodai vadovaujasi,

L.   kadangi Komisija paaiškino, kad ji visada visų pirma stengiasi naudotis EBPO sistema; kadangi tai prieštarauja ES teisės aktams ir direktyvos dėl kosmetikos 76/768/EEB esmei, pagal kuriuos pirmenybė teikiama ES procesams,

M.   kadangi nepriimtina išankstinė nuostata pirmenybę teikti EBPO vykdomam įteisinimui reglamentavimo aktais, nes geriausiu atveju tai reikštų ilgalaikį delsimą ar netgi galėtų sutrukdyti praktiškai taikyti alternatyvius metodus,

N.   kadangi, regis, nėra reikiamų veiksmingos išankstinės reglamentavimo tinkamumo analizės, atliekamos prieš tai, kai ECVAM pradeda alternatyvių bandymų metodų mokslinį patvirtinimą, taisyklių,

O.   kadangi pagrindinės patvirtinimo ir teisinio priėmimo sąvokos nacionaliniu, Bendrijos ir tarptautiniu lygmenimis vartojamos nevienodai ir kadangi ES teisės aktuose nepateikta jokių termino "patvirtinimas" arba "įteisinimas reglamentavimo aktais (teisinis priėmimas)" apibrėžčių(9),

P.   kadangi Komisijos komunikate SEC (1991)1794 Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centrui (EAMPC) suteikiami palyginti riboti įgaliojimai patvirtinti alternatyvius metodus, nors pastaraisiais metais EAMPC pateikė labai vertinamų ir naudingų duomenų,

Q.   kadangi patvirtinti gali ir kitos nacionalinės ir tarptautinės įstaigos, taigi reikėtų įvertinti ir išsiaiškinti formalaus patvirtinimo ir patvirtinimo arba vertinimo, kuris tiktų kiekvienam sektoriui arba galėtų būti atliekamas įvairiais tikslais, poreikį(10);

R.   kadangi Europos cheminių medžiagų biure (ECB), regis, netinka taikyti vidinę įteisinimo reglamentavimo aktais procedūrą po to, kai gautas Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro patvirtinimas, ir prieš pradedant procedūrą, pagal kurią bandymų metodai galbūt bus įtraukti į teisės aktus;

S.   kadangi sąlygos, į kurias atsižvelgiant pagal šią procedūrą imamasi svarbių sprendimų, pvz., suabejojama Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro moksliniu patvirtinimu arba įteisinimo reglamentavimo aktais teisė perduodamas EBPO lygmeniui, kiekvienu atskiru atveju turėtų būti vertinamos skaidriai ir atsiskaitant politiniu lygmeniu,

T.   kadangi nepriimtina padėtis, kai dėl delsimo, atsiradusio dėl neskaidrių, lėtų, nesklandžių ir iš dalies netinkamų procedūrų, susijusių su patvirtintų alternatyvių bandymų su gyvūnais įteisinimu reglamentavimo aktuose, taikymo, vis dar negalima naudoti laiku į Komisijos reglamentą įtrauktų naujų Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro patvirtintų alternatyvių metodų,

U.   kadangi problemos, nustatytos teisės aktų dėl cheminių medžiagų, kurie susiję su alternatyvių bandymų metodų teisiniu priėmimu, srityje galėtų būti dar didesnės, jei būtų atsižvelgiama į poveikį kituose pramonės sektoriuose,

1.   neprieštarauja, kad būtų priimtas Komisijos reglamento projektas, atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 5 d. rašte formalų įsipareigojimą dėl toliau minimų priemonių, skirtų supaprastinti ir pagreitinti Komisijos vidines procedūras dėl naujų alternatyvių bandymų metodų patvirtinimo ir teisinio priėmimo:

2.   supranta, kad vidinių procedūrų supaprastinimas ir pagreitinimas taikomas visam procesui, t. y. nuo patvirtinimo ir teisinio priėmimo nieko nepraleidžiant.

3.   ragina Komisiją užtikrinti visapusišką suinteresuotų šalių dalyvavimą visame procese nuo patvirtinimo iki teisinio priėmimo;

4.   ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl šio reglamento pritaikymo prie techninės pažangos ir tai būtų 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų įgyvendinimo lakmuso popierėlio testas,

5.   ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pranešti Parlamentui apie šių įsipareigojimų vykdymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. Ištaisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1354/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 1. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11. (3) (OL 196, 1967 8 16, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 851). (4) 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 169). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/42/EB (OL L 93, 2008 4 4, p. 13). (5) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką; OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/45/EB (OL L 94, 2008 4 5, p. 21. (6) Europos Sąjungos valstybėse narėse bandymams ir kitiems mokslo tikslams naudojamų gyvūnų statistikos penktoji ataskaita, COM(2007)0675. (7) OL L 358, 1986 12 18, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB (OL L 230, 2003 9 16, p. 32). (8) EpiDERM ir EPISKIN (ECVAM/ESAC 2007 m. balandžio 27 d. pareiškimas), sutrumpintas vietinio limfmazgio tyrimas (ECVAM/ESAC 2007 m. balandžio 27 d. pareiškimas), galvijų ragenos susidrumstimo ir pralaidumo (angl. BCOP) ir izoliuotos vištos akies (angl. ICE) tyrimai (ECVAM/ESAC 2007 m. balandžio 27 d. pareiškimas), ūmus toksiškumas žuvims (ECVAM/ESAC 2006 m. kovo 21 d. pareiškimas). (9) Europos partnerystė dėl bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų, pirmoji metinė pažangos ataskaita, 2006 m. gruodžio mėn., p. 19, http://ec.europa.eu/enterprise/epaa/conf_2006.htm. (10) Europos partnerystė dėl bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų, pirmoji metinė pažangos ataskaita, 2006 m. gruodžio mėn., p. 19, http://ec.europa.eu/enterprise/epaa/conf_2006.htm.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.) (2007/2260(INI))

P6_TA(2008)0235 A6-0147/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.) (COM(2007)0539) ("Gyvūnų sveikatos strategijos komunikatas"), pagal kurį "Prevencija geriau už gydymą" ir Komisijos tarnybų darbo dokumentai (poveikio vertinimas ir poveikio vertinimo santrauka) pridedami prie minėto komunikato (SEC(2007)1189 ir SEC(2007)1190),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0147/2008),

A.   kadangi gyvūnų sveikata glaudžiai susijusi su žmonių sveikata, nes egzistuoja tiesioginio ar netiesioginio tam tikrų ligų perdavimo galimybė,

B.   kadangi gyvūnų sveikata svarbi ekonominiu požiūriu, nes dėl gyvūnų ligų pagaminama mažiau gyvulininkystės produkcijos, gyvūnai miršta, gyvūnus tenka skersti, taigi dėl to patiriama ekonominių nuostolių,

C.   kadangi gyvūnai yra gyvi, jaučiantys padarai ir jų apsauga bei teisingas elgesys su jais – tai iššūkis kultūringai ir civilizuotai XXI a. Europai,

D.   kadangi dideli gyvūnų ligų protrūkiai neretai gali būti socialinės dislokacijos ir socialinių problemų kaimo vietovėse priežastis,

E.   kadangi gyvūnų gerovė yra vienas iš veiksnių (tačiau ne vienintelis), kuris prisideda prie gyvūnų sveikatos, tai patvirtinama remiantis etiniais, socialiniais ir ekonominiais pagrindais, bet šį dalyką būtina pagrįsti tvirtu moksliniu pagrindu,

F.   kadangi prekyba tampa vis labiau globali, o prekyba gyvūninės kilmės produktais auga ir ES, ir tarptautiniu lygmenimis;

G.   kadangi bendradarbiavimą gyvūnų sveikatos klausimais reikia koordinuoti ES ir pasaulio lygmenimis,

H.   kadangi veiksmų gyvūnų sveikatos srityje efektyvumas priklauso ne tik nuo taikomų administracinių priemonių, bet taip pat nuo informatyvaus ir atsakingo visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo,

I.   kadangi geriausias būdas kovoti su gyvūnų ligomis – pirmiausia neleisti joms atsirasti, laikantis principų "prevencija geriau už gydymą" ir "skiepijimas geriau už nereikalingą skerdimą",

J.   kadangi skiepytų (neatidėliotinai) gyvūnų produktų kokybė niekuo nesiskiria nuo neskiepytų gyvūnų produktų kokybės, tačiau ES ir kitų šalių rinkos ne visada noriai įsileidžia skiepytų (neatidėliotinai) gyvūnų produktus, ir gyvulininkyste besiverčiantiems ūkininkams bei kitiems ūkio subjektams reikia pakankamai garantijų, kad šalys į savo rinkas įsileis šiuos produktus nesumažintomis kainomis,

K.   kadangi dėl atviresnių sienų, didesnės maisto paklausos pasaulyje, pasaulinės prekybos, asmenų judumo pasaulyje, visuotinio atšilimo ir neteisėtos prekybos didėja pavojus gyvūnų sveikatai;

1.   palankiai vertina strateginio požiūrio į Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos politiką plėtojimą, taip pat pritaria visiems Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate išdėstytiems siekiams, tikslams ir principams, kurie leis ES sustiprinti savo apsaugos mechanizmus ir geriau pasirengti naujų epizootinių ligų atvejais;

2.   prašo Komisijos pateikti Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate numatytą veiksmų planą;

3.   atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį į tai, kad neįmanoma laikytis Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate nustatyto 2007–2013 m. grafiko, nes diskusijos dėl komunikato tebevyksta, o pagrindiniai jam įgyvendinti reikalingi teisės aktai nebus priimti anksčiau nei 2010 m.;

4.   todėl ragina, kad Komisija, pateikdama teisės aktų pasiūlymus, užsibrėžtų didesnius tikslus ir numatytų ilgesnio laikotarpio perspektyvą, nes tuomet būtų galima gauti naudos iš kitų diskusijų, kurios turėtų įtakos ES biudžeto ištekliams ir politikos prioritetams;

5.   pritaria išreikštam norui parengti naują strategiją (politiką) dėl bendros teisinės sistemos, skirtos gyvūnų sveikatai Europos Sąjungoje, joje būtų tinkamai atsižvelgiama į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (Tarptautinio epizootijų biuro (TEB)) standartus ir gaires;

6.   pabrėžia, kad ūkininkams, gyvulių augintojams ir savininkams tenka svarbiausias vaidmuo stebint, saugant gyvulių sveikatą ir skatinant rūpintis ja, vykdant ligų prevenciją ir nustatymą;

7.   pabrėžia veterinarijos gydytojo ir gyvulių veisimo profesijos, kurios atstovai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant ir teikiant specializuotas ir iniciatyvinio pobūdžio paslaugas, pvz., gyvūnų sveikatos planavimo srityje, svarbą; reiškia susirūpinimą dėl veterinarijos gydytojų skaičiaus kai kuriose ES kaimo vietovėse;

8.   taip pat pabrėžia, kad dėl didėjančio judumo didėja žmonių vaidmuo platinant gyvūnų ligas;

9.   pritaria gyvūnų sveikatos strategijos tikslui daugiau investuoti į prevencines priemones ir į kontrolės sistemą ir taip sumažinti ligos protrūkių tikimybę; pritaria principui, kad "prevencija geriau už gydymą";

10.   pabrėžia, kad iš skiepytų gyvūnų pagaminti produktai niekuo nesiskiria nuo iš neskiepytų gyvūnų pagamintų produktų;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iš skiepytų (apsauginiai skiepai) gyvūnų pagamintais produktais būtų galima prekiauti visoje ES;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iš skiepytų pagaminti gyvūnų produktai būtų pripažįstami tarptautiniu lygmeniu;

13.   pritaria Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate apibrėžtai vizijai ir tikslui, kad rengiant plataus masto konsultacijas "su suinteresuotosiomis šalimis" ir "tvirtai laikantis aukštų gyvūnų sveikatos apsaugos standartų" bus galima nustatyti prioritetus, kurie atitinka strateginius tikslus, ir iš naujo svarstyti, kas yra priimtini ir tinkami standartai;

14.   palankiai vertina tai, kad Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate pripažįstamas labai svarbus gyvūnų sveikatos ir jų gerovės ryšys, ir tikisi, kad būsimojoje politikoje šie du klausimai bus susieti;

15.   susidomėjęs laukia parengiamojo gyvūnų poilsio vietų projekto rezultatų ir tyrimo, aprėpsiančio gyvūnų sveikatos gerinimo juos vežant ir stovint kontrolės postuose reikmes ir būtinas priemones;

16.   palankiai vertina tai, kad strategija apima visų gyvūnų sveikatą Europos Sąjungoje, taigi ji apima ir sulaukėjusius gyvūnus, kurie konkrečiai nėra paminėti, jei tik esama pavojaus, kad jie gali perduoti ligas kitiems gyvūnams ar žmonėms;

17.   pritaria Komisijos ketinimui priimti informavimo apie riziką strategiją, kurią tvarkytų suinteresuotos šalys ir vartotojai; pažymi, kad nors Europos gyvulininkystė yra saugesnė nei kada nors anksčiau ir griežtai kontroliuojama, visuomenė šį sektorių vertina ne itin patenkinamai, taigi kai kurių pastarųjų krizių metu rinkoje kilo problemų, nes buvo prarastas pasitikėjimas;

18.   pritaria Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate nurodytai ir aptariamai tikslinei gyventojų grupei, kurią sudaro: gyvūnų savininkai, veterinarijos, su maisto grandine susijusios įmonės, gyvūnų sveikatos pramonė, gyvūnų apsaugos organizacijos, mokslininkai ir dėstytojai, laisvalaikio ir sporto organizacijų valdymo organai, švietimo institucijos, vartotojai, keliautojai, valstybių narių kompetentingos institucijos ir ES institucijos bei mano, kad būtina įtraukti gyvulininkystės inžinerijos profesijos atstovus;

19.   atkreipia dėmesį į tai, kad gyvūnų sveikatos strategija taip pat turėtų apimti skerdyklų, gyvūnų vežimo įmonių ir pašarų tiekėjų veiklą ir joje numatytas administracinių procedūrų supaprastinimas;

20.   pažymi, kad pagal gyvūnų sveikatos strategiją ir joje pateikiamą prevencijos koncepciją turėtų būti parengtos reikalingos teisinės ir finansinės priemonės, skirtos augintinių ir benamių gyvūnų stebėsenai, zoonotinių ligų plitimo ir gyvūnų sveikatos problemų prevencijai; šioje strategijoje visų pirma turėtų būti numatytos skiepijimo programos ir kitos prevencinės priemonės, skirtos kovoti su benamių šunų ir kačių platinamomis ligomis, ypač atvejais, kai dar nėra galimybių skiepyti; ragina Komisiją įvertinti galimas ekonomines ir socialines zoonotinių ligų plitimo ir gyventojų bei jų augintinių judumo pasekmes;

21.   atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis siūloma strategija gali būti pasiekta teigiamų rezultatų, jei bus nustatyta aiški ir skaidri individualių priemonių finansavimo tvarka, o tai nėra numatyta Gyvūnų sveikatos strategijos komunikate; kritikuoja, kad Komisijos komunikate net neužsimenama apie minėto Komunikato finansavimo poreikius;

22.   pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, reikia išaiškinti ES, valstybių narių ir žemės ūkio sektoriaus vaidmenį finansuojant gyvūnų sveikatos priemones, pavyzdžiui, susijusias su biologinio saugumo užtikrinimu ūkiuose, vakcinavimo programomis, moksliniais tyrimais ir aukštesniais gyvūnų gerovės standartais, ir ragina Komisiją išaiškinti šiuos klausimus gyvūnų sveikatos strategijoje;

23.   atkreipia dėmesį į tai, kad bendra gyvūnų apsaugos politika yra viena iš labiausiai integruotų ES politikos sričių, ir kad ji turėtų būti finansuojama daugiausia iš Bendrijos biudžeto, tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės ir ūkininkai atleidžiami nuo finansinės atsakomybės;

24.   pripažįsta, kad ES ir už jos ribų esančios rinkos ne visada nori importuoti gyvūnų, kurie buvo skiepyti ir kuriems taikytos apsaugos priemonės, mėsą; pabrėžia, kad gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai ir kiti rinkos dalyviai reikalauja garantijų, kad jie galės parduoti savo produkciją nesumažintomis kainomis; mano, kad šis klausimas yra labai svarbus ir jį Komisiją turi kuo greičiau išspręsti, kad būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas;

25.   atkreipia dėmesį į kai kuriuose gyvulininkystės sektoriuose esamą ir didėjančią bakterijų atsparumo antibiotikams problemą, dėl kurios gali kilti sunkumų ir visuomenės sveikatos srityje; todėl ragina Komisiją pristatyti šios problemos tyrimą ir kartu, jei reikia, pagal gyvūnų sveikatos strategiją pateikti pasiūlymų;

26.   išreiškia nepasitenkinimą dėl nuorodų, kad atskiros priemonės bus finansuojamos iš esamų fondų, ir ragina Komisiją, kai ji rengs argumentus biudžeto svarstymams, kurie prasidės 2009 m., pritarti su esamo veterinarijos fondu susijusių galimybių didinimui;

27.   pabrėžia gyvūnų sveikatos priemonių koordinavimo ES mastu svarbą ir ragina Komisiją atlikti aktyvesnį koordinavimo vaidmenį nei iki šiol;

28.   atkreipia dėmesį į didėjantį pavojų gyvūnų sveikatai dėl didėjančio judumo pasaulyje, didėjančios maisto paklausos, augančios tarptautinės prekybos ir klimato kaitos; pabrėžia, kad reikia tinkamos neatidėliotino vakcinavimo nuo esamų ir naujų atsirandančių ligų strategijos;

1 ramstis.Prioritetinių ES lygmens veiksmų nustatymas

29.   pripažįsta pavojaus pobūdžio nustatymo ir tokio pavojaus skirstymo į kategorijas svarbą, įskaitant priimtino rizikos lygio Bendrijoje ir sąlygiškai prioritetinių rizikos mažinimo veiksmų nustatymą; mano, kad reikia dėti pastangas siekiant aiškiai nustatyti situacijas, kada ligos pavojus yra padidėjęs ir viršija priimtiną rizikos lygį, taip pat šių situacijų pasekmes;

30.   atkreipia dėmesį, kad didelis gyvulių tankumas intensyviojo ūkininkavimo metodus taikančiuose ūkiuose didina ligų plitimo pavojų ir silpnina ligų kontrolę, jei taikomos netinkamos ligų kontrolės priemonės; neteisingai taikant ligų kontrolės priemones tokių pat problemų gali kilti ir ūkiuose, kuriuose dirbama pagal kitas ūkininkavimo sistemas;

31.   pažymi atstumų tarp ūkių svarbą vykdant epideminių ligų kontrolę;

32.   pripažįsta, kad ES galioja griežtos taisyklės dėl gyvūnų vežimo, jose atsižvelgiama į poreikį įtvirtinti aukštus gyvūnų gerovės standartus, vykdyti ligų prevenciją ir kontrolę; ragina visas valstybes nares visapusiškai įdiegti šiuos standartus; mano, kad šių standartų turėtų laikytis ir gyvūninės kilmės produktus į ES eksportuojančios šalys, kad būtų skatinamas ir užtikrinamas aukštas gyvūnų gerovės ir sveikatos lygis visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į galimą padidėjusią riziką, susijusią su gyvų gyvūnų vežimu ilgais atstumais, nes dėl to gali plisti ligos ir silpnėti ligų kontrolės priemonės, jei taikomi netinkami ligų kontrolės metodai; todėl laikosi nuomonės, kad higienos ir gyvūnų gerovės taisyklės, taikomos vežant gyvus gyvūnus, turėtų būti atidžiai kontroliuojamos ir, esant būtinybei, griežtinamos; ragina skubiai diegti integruotą elektroninę Europos gyvūnų registravimo sistemą, įskaitant sunkvežimių buvimo vietos nustatymą taikant pasaulinę vietos nustatymo sistemą (angl. GPS); mano, kad užtikrinant gyvūnų gerovę svarbesnė ne vežimo trukmė, o kokybė;

33.   mano, kad taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad globalizacija, klimato kaita ir žmonių judėjimas yra gyvūnų ligų plitimui palankūs veiksniai, dėl kurių ligas sunkiau suvaldyti;

34.   pabrėžia, kad vykdant naująją gyvūnų strategiją reikalinga nuosekli informavimo strategija, kuri turėtų apimti visų suinteresuotų šalių organizacijų glaudų bendradarbiavimą ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

2 ramstis.ES teisės aktų sistema

35.   pritaria nuomonei, kad esama ES gyvūnų sveikatos srities teisės aktų sistema yra sudėtinga ir suskaidyta, todėl ją reikėtų supaprastinti; mano, kad pagrindinės taisyklės, kuriomis reglamentuojami veiksmai gyvūnų sveikatos srityje, jei įmanoma, turėtų būti pateiktos viename teisės akte;

36.   be to, pabrėžia, kad pagrindinis strategijos tikslas turėtų būti esamo tarpusavyje susijusių ir viena kitą papildančių politikos priemonių rinkinio pakeitimas viena teisės aktų sistema, kurioje būtų ypač atsižvelgiama į TEB ir Pasaulio sveikatos organizacijos ir (arba) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Maisto kodekso (angl. Codex Alimentarius) rekomendacijas, standartus ir gaires, nepamirštant ES taisyklių, pavyzdžiui, dėl skaidrumo ir visų suinteresuotų šalių įtraukimo, ir išvengiant sveikatos padėties blogėjimo ES;

37.   pritaria, jog reikia užtikrinti, kad nepagrįstos nacionalinės ir regioninės taisyklės gyvūnų sveikatos srityje nesudarytų kliūčių veikti vidaus rinkai, ir kad visų pirma ištekliai, skirti kovai su ligų protrūkiui, būtų atitinkamai proporcingi atsižvelgiant į keliamą pavojų ir nebūtų naudojami nepagrįstais prekybinės diskriminacijos tikslais, ypač produktų, pagamintų iš skiepytų gyvūnų, atveju;

38.   mano, kad ES teisės aktų sistema turėtų aiškiai ir atitinkamai lanksčiai nustatyti gyvūnų, įskaitant nekomerciniais tikslais laikomų gyvūnų, savininkų pareigas pavojingų situacijų atveju siekiant užkirsti kelią nereikalingiems konfliktams ir ginčams; mano, kad laukinių gyvūnų ligų plitimo stabdymas taip pat yra svarbi prevencijos strategijos dalis;

39.   pritaria išankstinės galimybių studijos, kurią, remdamasi Komisijos vardu parengtu 1995–2004 m. Bendrijos gyvūnų sveikatos politikos ir ateities alternatyvų vertinimu 2006 m. liepos 25 d. atliko bendrovė "Civic Consulting", kurioje nagrinėtos galimybės kilus gyvulių ligų epidemijai taikyti suderintas sąnaudų paskirstymo sistemas ir kuri sudarė dalį Parlamento į 2004 m. biudžetą įtraukto bandomojo kovos su užkrečiamomis gyvūnų ligomis finansavimo projekto, išvadoms, t. y. jose išsakytam raginimui derinti valstybių narių taikomas sąnaudų paskirstymo sistemas; taip pat pažymi, kad sąnaudų paskirstymas ir atsakomybės pasidalijimas susiję, taigi visos šalys, įskaitant gyvūnų savininkus, turėtų visapusiškai dalyvauti taikant minėtąsias sistemas ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus; pažymi, kad turėtų būti taikomos naujos suinteresuotųjų šalių įtraukimo į sprendimų svarbiais politikos klausimais priėmimo procesą priemonės;

40.   pripažįsta, kad reikia iš naujo svarstyti galiojančią bendro finansavimo priemonę, kad būtų galima užtikrinti, jog visi dalyviai prisiims atsakomybę ir prisidės nustatant ligas ir kovojant su jomis, taip pat, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos tarp skirtingų valstybių narių ūkininkų iškraipymams; ragina klasifikuoti gyvūnų ligas remiantis ateities bendro finansavimo procedūromis ir atsižvelgiant į planuojamų kovos priemonių pobūdį, pavojų visuomenės sveikatai bei kitą išorės poveikį; pažymi, kad gyvūnų savininkams skirti kompensacijų fondai, pagrįsti rezervų sistema, stiprina individualią ir bendrą atsakomybę;

41.   visiškai sutinka su tuo, kad kompensavimo sistema negali apsiriboti tik kompensacijų skyrimu gyvūnų, kurie skerdžiami dėl ligos protrūkio, savininkams, bet ji turėtų būti derinama su rizikos prevencijos iniciatyvomis, kai mažinamas įnašas į nacionalinius ar regioninius gyvūnų sveikatos fondus ūkininkams, taikantiems papildomas rizikos mažinimo priemones, tokiu būdu skatinant (neatidėliotiną) skiepijimą kaip alternatyvą kovai su padariniais, pripažįsta, jog tai reiškia, kad (neatidėliotinai) paskiepytų gyvulių savininkams turėtų būti suteiktos pajamos garantijos; mano, kad toks pat principas turėtų būti taikomas ir valstybėse narėse kaip iniciatyva siekiant sumažinti rizikos lygį;

42.   atsižvelgdamas į įtemptą padėtį pasaulinėje ūkio gyvulių pašarų rinkoje, pripažįsta, kad be žuvies miltų Europos gyvulių augintojams skubiai reikalingi aukštos kokybės saugūs gyvulių pašarai, kurių sudėtyje būtų vertingų baltymų ir kurių būtų galima įsigyti už prieinamą kainą; taip pat pažymi, kad į maisto grandinę per gyvulių pašarus (išskyrus atrajojančių gyvulių pašarus) iš naujo įtraukiant gyvūnų baltymus svarbu nuosekliai vadovautis prevencijos principu, kaip nurodyta naujosios gyvūnų sveikatos strategijos šūkyje "Prevencija geriau už gydymą"; todėl pabrėžia būtinybę dėti daugiau pastangų nustatant veiksmingas kontrolės ir stebėsenos priemones, kurias taikant gamybos proceso metu būtų šalinami visi patogenai, užtikrinamas visapusiškas atsekamumas ir siekiama apsisaugoti nuo importuojamų ar valstybėse narėse gaminamų pašarų sukeliamos taršos bei vengiama maišyti gyvūnų pašarų rūšis;

43.   ragina Komisiją atlikti lyginamąją valstybėse narėse taikomų kompensavimo sistemų analizę ir jos pagrindu parengti ES lygmens bazinį modelį; taip pat ragina Komisiją sukurti veiksmingos valstybių narių sąnaudų pasidalijimo sistemos teisinę bazę, kad būtų galima užtikrinti, jog finansuojant tiesiogines gyvūnų ligų likvidavimo išlaidas prisidės ir pats sektorius;

44.   pažymi, kad kovojant su sunkioms ligomis reikalingas didelis Bendrijos įnašas, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybes, kai atitinkamų šalių ir augintojų turimų išteklių nepakanka;

45.   pritaria Komisijos įsipareigojimui teikti ataskaitą, kurioje būtų numatytos galimybės, susijusios su veiksminga finansinių garantijų pašarų verslo subjektams sistema;

46.   pritaria, kad ES teisinėje sistemoje reikėtų numatyti paramos dengiant netiesioginius nuostolius, atsiradusius ne vien tik panaudojus ligų likvidavimo priemones, galimybę; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais netiesioginiai nuostoliai gali būti didesni nei tiesioginiai nuostoliai, taigi reikia numatyti nuostatą, pagal kurią juos būtų galima kompensuoti; todėl pritaria, kad būtų daugiau tiriama šioje srityje ir tai, kaip Europos bendrija galėtų padėti kurti gyvulininkyste besiverčiančių ūkininkų nacionalines draudimo sistemas; tačiau pažymi, kad tam tikrais atvejais privatus draudimas gali būti veiksmingesnė priemonė tokiems nuostoliams atlyginti;

47.   pabrėžia, kad ES teisės aktai jau iš esmės grindžiami atitiktimi TEB ir (arba) Maisto kodekso standartams ir kad esama tinkamų priežasčių stengtis visapusiškai atitikti šiuos standartus, o ES turėtų skatinti savo gyvūnų sveikatos standartus siekdama, kad jie būtų patvirtinti tarptautiniu lygmeniu; todėl, kad padidėtų ES derybinė galia TEB, pritaria galimai ES narystei jame; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti suinteresuotų šalių indėlį TEB ir (arba) Maisto kodekso lygmeniu;

48.   ragina ES ginti savo aukštus gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus tarptautiniu ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) lygmenimis, siekiant pakelti gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus visame pasaulyje; pripažįsta, kad dėl aukštesnių ES standartų ES augintojai patiria daugiau išlaidų ir kad jie privalo būti ginami tais atvejais, kai importuojami pagal žemesnius standartus pagaminti gyvūninės kilmės produktai;

49.   pritaria siūlomiems veiksmams siekiant Bendrijos lygmeniu sukurti eksporto strategiją ir pabrėžia, kad Komisija turėtų dėti visas pastangas siekdama pagerinti patekimą į trečiųjų šalių rinkas ir pašalinti eksporto kliūtis;

3 ramstis.Geresnė su gyvūnais susijusio pavojaus prevencija, priežiūra ir pasirengimas krizėms

50.   atkreipia dėmesį į būtinybę ūkiuose gerinti biologinį saugumą ir skatinti visus ūkio subjektus vadovautis aukštesniais standartais; pripažįsta, kad infekcinės ligos gali smogti mažiems, dideliems ūkiams, taip pat ūkiams, kur gyvūnai laikomi laisvalaikiui, zoologijos sodams, gamtos draustiniams, skerdykloms, gyvūnų vežimo ir tranzito metu; mano, kad tokios priemonės, kaip naujų į ūkius atgabentų gyvūnų izoliavimas, sergančių gyvūnų izoliavimas ir asmenų judėjimo reguliavimas, gali turėti didelį poveikį siekiant užkirsti kelią ligos plitimui;

51.   atkreipia dėmesį, kad gyvūnų laikymas lauke – tai įvairioms gyvulininkystės sistemoms būdinga savybė, kuri ypač dažna kai kuriuose regionuose ir tam tikrų rūšių gyvūnų auginimo atveju; pripažįsta, kad tokiai praktikai pritaria visuomenė ir ji remiama valstybės lėšomis; pažymi, kad tokia praktika gali nesutapti su biologinio saugumo tikslais; mano, kad ūkininkai apsidrausdami nuo šiems gyvulininkystės metodams būdingo didesnio pavojaus gyvūnų sveikatai turėtų gauti visuomenės paramą ir kad politiniai tikslai gyvūnų sveikatos ir gyvūnų apsaugos srityse turėtų derėti tarpusavyje;

52.   atkreipia dėmesį, kad gyvūnų gerovei ir sveikatai užtikrinti labai svarbus ūkių valdytojų ir darbuotojų pasirengimas, todėl pritaria, kad reikia remti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones;

53.   tikisi, kad bus pripažinta kokybės valdymo sistema, skirta rizikos, susijusios su skirtingų tipų auginimo sistemomis, rūšims skirstyti į kategorijas; yra įsitikinęs, kad tinkamas valdymas padėtų vartotojams priimtinesnes ir tam tikrų problemų biologinio saugumo aspektu keliančias gyvulininkystės sistemas (ganyklinė gyvulininkystė) padaryti saugesnes;

54.   mano, kad produktų atsekamumas, pagrįstas identifikavimu ir registravimu, yra itin svarbus gyvūnų sveikatos stebėsenos, ligų prevencijos ir maisto saugos požiūriais; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, remia su privalomu gyvūnų elektroniniu ir DNR paremtu genetiniu identifikavimu ir registravimu susijusius veiksmus ES lygmeniu ir išsamios gyvūnų judėjimo stebėjimo sistemos sukūrimą, tačiau atkreipia dėmesį į su tokia sistema susijusias išlaidas, ypač ūkiams, kurių struktūra nėra gera ekonominiu požiūriu; ragina Komisiją padėti ūkininkams padengiant dideles reikiamos įrangos įsigijimo išlaidas ir sudaryti galimybę valstybėms narėms tokias priemones įtraukti į savo kaimo plėtros programas;

55.   atkreipia dėmesį į valstybėse narėse esamus didelius skirtumus, susijusius su dėl ES identifikavimo ir registravimo taisyklių nesilaikymo sunaikintų galvijų skaičiumi; laukia Komisijos paaiškinimų dėl šių skirtumų ES;

56.   pritaria požiūriui, kad geresnis biologinis saugumas prie sienų yra itin svarbus, atsižvelgiant į tai, kad ES yra didžiausia maisto, įskaitant gyvūninės kilmės produktus, importuotoja; mano, kad atsižvelgiant į infekcijos pernešimo ar sergančių gyvūnų atvežimo į ES riziką, veterinarinė ir sanitarinė kontrolė prie ES sienų turi būti itin nuosekli ir griežta, neapsiriboti tik dokumentų patikra, be to, jos metu turėtų būti galima nustatyti, ar gyvūnai buvo auginami laikantis ES teisės aktuose nustatytų gyvūnų gerovės standartų;

57.   pabrėžia gyvūnų sveikatos patikros trečiosiose šalyse svarbą ir prašo padidinti Maisto ir veterinarijos tarnybos finansinius išteklius;

58.   mano, kad veterinarinė ir muitinės kontrolė prie ES sienų turėtų būti itin griežta siekiant užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų įvežimui arba nelegaliai prekybai jais, atsižvelgiant į tai, kad jie gali kelti didelę ligų plitimo grėsmę, kurią sukelia toks įvežimas ar nelegali prekyba; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu reikia suteikti organizacinę, mokomąją ir finansinę paramą veterinarinėms tarnyboms prie ES išorės sienų, įskaitant jūros sienas, ypač naujose valstybėse narėse, ES kaimynystėje esančiose trečiosiose šalyse ir besivystančiose šalyse; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamus informavimo planus ir pranešti gyventojams apie pavojų, susijusį su asmeninėms reikmėms įvežamais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais;

59.   ragina Komisiją ir Tarybą sukurti geresnio muitinės ir veterinarijos tarnybų bei kelionių organizatorių veiklos koordinavimo sistemas siekiant palengvinti valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

60.   ragina Komisiją daug labiau suintensyvinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis ir teikti joms techninę pagalbą ir padėti joms laikytis ES sanitarinių standartų bei sumažinti gyvūnų ligų plitimo iš šių šalių į ES pavojų; mano, kad pirmenybė bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis veterinarijos srityje turėtų būti teikiama toms šalims, kurios turi bendras sienas su ES;

61.   pabrėžia veterinarinės priežiūros svarbą krizių ir prevencijos atvejais užtikrinant išankstinį įspėjimą apie su gyvūnais susijusius pavojus ir greitai juos aptinkant; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pradėti taikyti ūkių, kuriuose periodiškai nesilanko veterinarijos specialistai, audito sistemą;

62.   pabrėžia, kad būtina, jog ūkio subjektams, veterinarijos gydytojams ir jų padėjėjams, kontrolės tarnyboms ir kitoms kompetentingoms institucijoms užtikrinti veiksmingo mokymosi galimybes, kad jie galėtų greitai nustatyti su gyvūnais susijusį pavojų, taip pat būtina atnaujinti minimalius ES standartus veterinarijos gydytojų mokymo programų srityje, ES lygmeniu remti tokias mokymo programas ir kartu imtis priemonių, skirtų šiems standartams įgyvendinti ir kuo greičiau suderinti mokyklų ir universitetų programas šioje srityje; todėl mano, kad Europos veterinarijos mokyklų akreditavimo sistema galėtų padėti siekiant tikslo užtikrinti aukšto lygio veterinarinį išsilavinimą;

63.   aktyviai pritaria veiksmams, kuriais siekiama, kad būtų daugiau pradėta naudotis skiepus (ir slopinančius, ir apsauginius), kurie, imantis ligos likvidavimo priemonių, padėtų veiksmingiau užkirsti kelią ligoms ir jas suvaldyti; atkreipia dėmesį į tai, kad norint sukurti veiksmingą vakcinavimo sistemą reikia pajamų garantijų skiepytų gyvūnų savininkams, kadangi jiems gali būti sunku parduoti skiepytų gyvūnų produktus, reikia numatyti atitinkamą finansinę paramą siekiant skatinti įdiegti tokią sistemą ir užtikrinti, kad skiepytų gyvūnų produktams nebūtų taikomi jokie apribojimai; mano, kad taip pat itin svarbu plėsti ES vakcinų bankus; taip pat mano, kad būtina taikyti visas priemones, kurios gali padėti sumažinti paskerstų ir sunaikintų sveikų gyvūnų skaičių, pvz., vykdyti tyrimus, skirtus patikrinti, ar gyvūnų organizme nėra patogeninių medžiagų, kad juos būtų galima normaliai paskersti;

64.   pritaria visų atitinkamų rūšių gyvūnų vakcinavimo ir nuo visų ligų strategijų kūrimui;

65.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti nediskriminacinę produktų, pagamintų iš skiepytų gyvūnų, apyvartą, kadangi ji nėra užtikrinta, ir tai iki šiol yra didžiausia kliūtis naudoti skiepus kaip kovos su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis priemonę; todėl ragina, inter alia, uždrausti vartotojams skirtose etiketėse žymėti, kad produktai pagaminti iš skiepytų gyvūnų, taip pat ragina vykdyti veiksmingas visuomenės informavimo apie produktų, pagamintų iš skiepytų gyvūnų, nekenksmingumą strategijas, ir ragina, kad vyriausybės, ūkininkų organizacijos, vartotojų organizacijos, mažmenininkai ir prekybos organizacijos sudarytų susitarimus dėl laisvos produktų, pagamintų iš skiepytų gyvūnų, apyvartos;

66.   mano, kad krizių metu imantis veiksmų svarbu užtikrinti galimybę pasinaudoti specialistų žiniomis, o atliekant būtiną gyvūnų skerdimą tai daryti humaniškai, apsaugant gyvūnus nuo nereikalingų kančių ir pripažįstant, kad jie yra gyvi, jaučiantys padarai;

67.   pažymi, kad veterinariniai vaistai ir gyvūnų skiepai yra gyvūnų sveikatos priežiūros elementas, ir kad atitinkamai reikėtų pertvarkyti Komisijos tarnybų atsakomybę;

4 ramstis.Mokslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai

68.   pabrėžia, kad mokslinių tyrimų vaidmuo gyvūnų sveikatos sistemoms yra itin svarbus, nes jie užtikrina pažangą, ypač gyvūnų ligų stebėsenos, diagnozės ir kontrolės, rizikos analizės, skiepų kūrimo, bandymų, efektyvių gydymo metodų, grindžiamų mokslo žiniomis; primena, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Parlamento inicijuotą 2008 m. ES biudžeto pataisą dėl asignavimų, skirtų (žymėtiesiems) skiepams ir bandymų metodams kurti, didinimo; ragina Komisiją veiksmingai pasinaudoti šiais didesniais asignavimais;

69.   atkreipia dėmesį į būtinybę atlikti išsamesnius mokslinius pašarų poveikio gyvūnų sveikatai ir netiesioginio poveikio žmonių sveikatai tyrimus;

70.   mano, kad tyrimai gyvūnų sveikatos ir gerovės srityse, atliekami pagal septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, ir kiti tyrimai, atliekami nacionaliniu ir Europos lygmenimis, prisideda prie efektyvesnių veiksmų gyvūnų sveikatos klausimais;

71.   nurodo, kad reikia stiprinti gyvūnų ligų klausimams spręsti skirtų Bendrijos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklą, atkreipia dėmesį į jau esamus tinklus ir pritaria tam, kad reikėtų taikyti moksliniu požiūriu vienodus bandymo būdus, kurie atitiktų su prekyba susijusius reikalavimus (būtų patvirtinti ir priimti TEB ir prekybos partnerių iš trečiųjų šalių);

72.   pabrėžia, kad svarbu keistis moksline informacija gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimais, ir pažymi, kad reikia kurti informacines platformas ERA-NET ir Europos visuotinę gyvūnų sveikatos ir technologijų platformą; mano, kad turi būti geriau informuojama apie naujų ir patobulintų diagnozės metodų (pvz., grandininės polimerazės reakcijos) privalumus ir trūkumus ir šie metodai turi būti naudojami gyvūnų ir žmonių labui, siekiant užtikrinti ir gyvūnų apsaugą, ir saugaus maisto tiekimą žmonėms visame pasaulyje, ypač naujose valstybėse narėse;

73.   pabrėžia vartotojų informavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad jie suprastų, kaip plinta gyvūnų ligos, koks didelis jų poveikis ir kokia jų reikšmė saugaus maisto pasiūlai;

74.   yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti uždrausta klonuoti gyvūnus ekonominiais tikslais;

75.   susirūpinęs, kad gyvūnų sveikatos ir gerovės lygiui Europoje gali būti pakenkta dėl importo iš trečiųjų šalių, kurių ūkininkams netaikomi tokie patys gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimai; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip apsisaugoti nuo tokio tipo trečiųjų šalių konkurencijos, taip pat apsvarstyti importo priemones, ir pateikti šį klausimą aptarti atitinkamuose PPO forumuose;

76.   mano, jog tai, kad delsiama imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad iš Brazilijos būtų importuojama tik tokia jautiena, kuri pagaminta nesant pavojaus, kad galvijai galėtų būti užsikrėtę snukio ir nagų liga, silpnina visuomenės pasitikėjimą ES gyvūnų sveikatos sistema;

77.   ragina Komisiją užtikrinti, kad PPO derybų rezultatai nepakenktų Europos ūkininkų galimybėms išlaikyti ir kelti gyvūnų sveikatos ir gerovės lygį; mano, kad galimybė taikyti importuojamiems produktams tuos pačius reikalavimus kaip ir pagamintiems Europoje yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti subalansuotus derybų rezultatus;

78.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į PPO derybų rezultatus, priskirti kiaušinius prie jautrių produktų, siekiant išsaugoti gyvūnų sveikatos ir gerovės pažangą atitinkamoje žemės ūkio srityje;

79.   yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja įrodymų, jog auganti tarptautinė prekyba gyvais paukščiais bei paukštienos produktais yra susijusi su tokių ligų, kaip antai paukščių gripas, radimusi ir plitimu; ragina Komisiją išnagrinėti šiuos įrodymus ir esant reikalui pateikti atitinkamų veiklos pasiūlymų;

80.   palankiai vertina Komisijos ketinimą laikytis PPO įsipareigojimų, susijusių su sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis (SFS) priemonėmis, tačiau mano, kad įsipareigojimų laikymasis neturi užkirsti kelio pagal PPO Susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo aiškiai leistinai galimybei pradėti taikyti priemones, kurios padėtų užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį moksliškai pagrįstais atvejais; taip pat mano, kad siekiant užtikrinti, kad būtų lygiuojamasi į aukštesnį apsaugos lygį, svarbu skatinti priimti tokias priemones tarptautiniu lygmeniu;

81.   mano, kad naujuosiuose laisvosios prekybos susitarimuose su Indija, Korėja ir Pietryčių Azijos šalimis turėtų būti subalansuotas skyrius dėl SFS priemonių ir gyvūnų gerovės;

82.   ragina Komisiją į visas savo vystymosi programas įtraukti gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimą, siekiant suderinti šias programas su vidaus koncepcija ir perteikti šios politikos naudą šalims partnerėms;

83.   ragina Komisiją pasirašyti veterinarijos protokolus su potencialiomis eksporto rinkos šalimis, pvz., Kinija.

o
o   o

84.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos trečiajame Orhuso konvencijos šalių susitikime, kuris vyks Rygoje (Latvija)

P6_TA(2008)0236 B6-0238/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ir į trečiąjį konvencijos šalių susitikimą (MOP-3), įvyksiantį 2008 m. birželio 11–13 d. Rygoje (Latvija),

–   atsižvelgdamas į žodinį klausimą B6-0157/2008, pateiktą Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Orhuso konvencija įsigaliojo 2001 m. spalio 30 d.,

B.   kadangi 2008 m. birželio mėn. minimos 10-osios konvencijos metinės,

C.   kadangi 2005 m. vasario 17 d. Europos bendrija ratifikavo Orhuso konvenciją(1) ir ją taip pat ratifikavo beveik visos valstybės narės, išskyrus vieną,

D.   kadangi šiuo metu Orhuso konvenciją jau pasirašė 41 šalis,

E.   kadangi Europos Parlamentas ir Taryba jau priėmė tris teisines priemones, skirtas Orhuso konvencijai(2) įgyvendinti, ir kadangi teisinės priemonės dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais priėmimas tebėra sustabdytas Tarybos(3),

F.   kadangi pagal Orhuso konvenciją numatyta suteikti galimybę valstybės valdžios institucijoms ir piliečiams prisiimti jų atskirus ir bendrus įsipareigojimus saugoti ir gerinti aplinkosaugą siekiant bendros dabartinės ir būsimų kartų gerovės ir taip skatinti tvarią plėtrą,

G.   kadangi laikantis Protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų(4) padedama didinti įmonių atskaitomybę, mažinama tarša ir skatinama tvarioji plėtra,

1.   ragina ES imtis vadovaujamojo, skaidraus ir konstruktyvaus vaidmens per derybas ir aktyviai prisidėti rengiant ilgalaikį konvencijos strateginį planą ir jame numatyti galimą didesnę konvencijos aprėptį tam, kad tvariai plėtrai visais aspektais būtų taikomi tokie patys skaidrumo, dalyvavimo ir atskaitomybės principai;

2.   mano, kad trečiasis konvencijos šalių susitikimas suteiks puikią galimybę persvarstyti jau pasiektą pažangą ir numatyti būsimus uždavinius; mano, kad veiksmingas konvencijos įgyvendinimas turėtų būti pagrindinis ateities prioritetas;

3.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad trečiojo konvencijos šalių susitikimo metu priimtuose sprendimuose būtų numatyta toliau įgyvendinti ir plėtoti konvenciją ir kad būtų sukurta tarpusavio Orhuso konvencijos ir kitų daugiašalių aplinkosaugos susitarimų sąveika;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares ypač siekti užtikrinti, kad:

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tęsti teisėkūros darbą, siekiant priimti teisinę priemonę, kad Europos Sąjungoje būtų įgyvendintas konvencijos 9 straipsnis, nes šis paskutinis ramstis nebuvo visiškai perkeltas į Bendrijos teisę; pritaria Komisijos projektui 2008 m. birželio mėn. surengti konferenciją teisės kreiptis į teismus tema siekiant duoti dar vieną impulsą Bendrijos teisėkūros darbui;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti sąveiką ir ryšius su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir konvencijomis, ypač Kartachenos Biosaugos protokolo požiūriu; tačiau mano, kad Orhuso konvencija yra tinkamas forumas diskusijoms apie visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais horizontaliuosius principus;

7.   ragina Komisiją parodyti gerą pavyzdį valstybių narių valdžios institucijoms ir kruopščiai įgyvendinti Orhuso konvenciją;

8.   ragina visas valstybes, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti Orhuso konvenciją ir Protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų ir skatinti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai nepriklausančias valstybes tapti konvencijos šalimis;

9.   mano, kad į EB delegaciją įeinantys Europos Parlamento nariai turi įnešti svarų indėlį, ir todėl tikisi, kad jie galės dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose Rygoje be teisės kalbėti;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai su prašymu, kad ji būtų išplatinta visoms ES nepriklausančioms konvencijos šalims.

(1) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005 5 17, p.1). (2) Direktyva Nr. 2003/4/EB dėl visuomenės galimybių gauti informaciją apie aplinkosaugą (OL L 41, 2003 2 14, p. 26); Direktyva 2003/35/EB, kuria nustatomas visuomenės dalyvavimas rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (OL L 156, 2003 6 25, p. 17), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L264, 2006 9 25, p.13). (3) Pasiūlymas dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (COM(2003)0624). (4) 2005 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2006/61/EB dėl JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 32, 2006 2 4, p. 54). (5) Europos Bendrijos vardu priimta 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimu 2006/957/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais pakeitimo priėmimo Europos bendrijos vardu (OL L 386, 2006 12 29, p. 46).

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių (2008/2048(INI))

P6_TA(2008)0237 A6-0171/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas" (COM(2007)0072),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl platesnio masto ir geresnio bendradarbiavimo: 2006 m. ES pagalbos veiksmingumo skatinimo priemonių rinkinio(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau" (COM(2006)0087),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "ES pagalbos poveikio didinimas: šalies strategijos dokumentų rengimo bendroji sistema ir bendroji daugiametė programa" (COM(2006)0088),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Vystymosi finansavimas ir pagalbos veiksmingumas – ES pagalbos didinimo 2006–2010 m. uždaviniai" (COM(2006)0085),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Pažangos, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, paspartinimas – plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas" (COM(2005)0133),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ir socialinių reikalų komitetui "Vystymosi politikos darna – spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų"(COM(2005)0134),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Monterėjaus konsensuso praktinis įgyvendinimas: Europos Sąjungos indėlis" (COM (2004)0150),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą bendrą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos "Europos konsensusas" (Europos konsensusas dėl vystymosi)(3),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 25 d. Romos deklaraciją dėl harmonizavimo, priimtą po Romoje vykusio aukščiausio lygio forumo dėl harmonizavimo, ir 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo (Paryžiaus deklaracija), priimtą po Paryžiuje vykusio aukščiausio lygio forumo dėl harmonizavimo siekiant pagalbos veiksmingumo (Paryžiaus aukščiausio lygio forumas),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/55/2 dėl JT Tūkstantmečio deklaracijos,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 21–22 d. vykusioje JT konferencijoje dėl vystymosi finansavimo pasiektą Monterėjaus konsensusą,

–   atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystymosi pagalbos komiteto (VPK) pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas 2007 m. Europos bendrijos lyginamojo vertinimo ataskaitoje,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vystymosi komiteto pavedimu 2007 m. atlikto tyrimo pavadinimu "ES teikiamos pagalbos veiksmingumas" išvadas,

–   atsižvelgdamas į JT 2007 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0171/2008),

A.   kadangi šiuo metu atkreipus didžiausią dėmesį į pagalbos veiksmingumą buvo padaryta išvada, kad vystymosi pagalba teikiama prastai, nes donorų veikla nepakankamai koordinuojama ir yra per daug projektų ir programų, įgyvendinamų nevienoda tvarka,

B.   kadangi dėl tokios padėties smuko atsakomybės lygis, programos yra nepakankamai veiksmingos, o besivystančiose šalyse susidarė labai didelis donorų poreikis, vienoms sritims paramos teikiama itin daug, kitoms – labai mažai, taip pat nepaisoma gyvybiškai svarbių sektorių – sveikatos, švietimo ir lyčių lygybės skatinimo programų,

C.   kadangi ES teikia daugiau nei pusę visos Oficialios vystymosi pagalbos (OVP), ji turi galimybių tapti veiksmingiausia donore ir todėl turėtų imtis lyderės vaidmens tarptautinėje scenoje, skatindama reformas, būtinas, kad pagalba būtų veiksmingesnė,

D.   kadangi ES vystymo politikos pagrindinis tikslas yra išnaikinti skurdą remiantis nauja pagalbos struktūra, skirta Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) įgyvendinti,

E.   būdamas tvirtai įsitikinęs, kad ekonominis vystymasis, socialinis vystymasis ir aplinkos apsauga yra vienas nuo kito priklausomi dalykai, susiję su tvariu vystymusi, kurio siekdami dedame pastangas, kad pagerintume visiems gyvenimo kokybę, kaip tai numatyta 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtojoje pasaulio konferencijoje Pekine priimtos deklaracijos 36 punkte,

F.   kadangi aplinkos apsauga yra priskirta prie ES prioritetų ir kadangi Komisija visoje savo vykdomoje politikoje besivystančių šalių atžvilgiu turi atsižvelgti į šį tikslą,

G.   kadangi Komisija siekia pasiūlyti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, dėl kurios ji turi du glaudžiai susijusius siekius: i) įgyvendinti Paryžiaus deklaraciją ir padidinti savo pagalbos programų kokybę; ir ii) padėti valstybėms narėms įgyvendinti Paryžiaus deklaraciją ir padidinti jų pagalbos veiksmingumą,

H.   kadangi pastarojo laikotarpio EBPO duomenys rodo, kad apskritai 2007 m. ES pagalba labai padidėjo,

I.   kadangi ES įsipareigojimai teikti didesnę ir geresnę pagalbą turėtų apimti įsipareigojimą padidinti OVP iki 0,56 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) 2010 m., parengti naujus ir labiau numatomus bei mažiau kintančius pagalbos teikimo mechanizmus, skatinti geresnį koordinavimą ir papildomumą kuriant daugiametį programavimą, pagrįstą šalių partnerių planais ir sistemomis, toliau atsieti pagalbą ir gerinti techninę pagalbą, kad ji atitiktų nacionalinius prioritetus; kadangi tarp 2006 ir 2007 m. OVP skirta ES BNP dalis pirmą kartą nuo 2000 m. sumažėjo nuo 0,41 proc. iki 0,38 proc. ir kadangi dėl to ES privalo padvigubinti savo pastangas pasiekti TVT nustatytą tikslą 2015 m. OVP skirti 0,7 proc. BNP,

J.   kadangi EB sutarties 180 straipsnis, sustiprintas Lisabonos sutartimi pridėtu 188 D straipsniu, reikalauja, kad Sąjungos vystymosi bendradarbiavimo politika ir valstybių narių vystymosi bendradarbiavimo politika papildytų ir stiprintų viena kitą, nes reikia, kad valstybės narės ir Sąjunga siektų didesnio pagalbos teikėjų veiklos koordinavimo ir geresnio darbo pasidalijimo, kurie prisidėtų prie didesnio pagalbos veiksmingumo,

K.   kadangi yra pavojus, kad ambicingi Europos konsensuso dėl vystymosi tikslai, įskaitant ir politinius, pvz., dėl migracijos ir prekybos, dėl įvairių ES politikos krypčių darnos stokos galėtų atitraukti dėmesį nuo vystymosi ir pakenkti bendram susitarimui, susijusiam su tarptautine pagalbos darbotvarke dėl skurdo sumažinimo, ir kadangi šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Europos konsensuso dėl vystymosi 35 punkte numatyta, jog "svarbu, kad ir su vystomąja veikla nesusijusiose politikos srityse būtų remiamos besivystančiųjų šalių pastangos siekiant TVT",

L.   kadangi besivystančiose šalyse dėl protų nutekėjimo itin trūksta sveikatos apsaugos darbuotojų ir kito kvalifikuoto personalo, todėl dažnai sunku įgyvendinti pagalbą vietoje,

M.   kadangi pagalbos sistema darosi vis sudėtingesnė ir pasižymi didėjančiu pagalbos kanalų skaičiumi, pagalbos srautų suskaidymu, didesniu pagalbos suskirstymu, kylančios ekonomikos šalys, veikdamos kartu su besivystančiomis šalimis, tampa vis galingesnės veikėjos, todėl atsiranda pagalbos suskaidymas ir pagalbos teikėjų veiklos dubliavimas pasauliniu, šalies ar sektorių lygmeniu;

N.   kadangi ateinančių metų institucinis iššūkis yra kuo geriau parengti 12 naujųjų ES narių naujam pagalbos teikėjų vaidmeniui, nes kai kurioms šių teikėjų sudėtinga atitikti EBPO VPK remiamos pagalbos sistemos vystymosi bendradarbiavimo gairių standartus,

O.   kadangi tokia padėtis gali tapti kliūtimi veiksmingai teikti pagalbą,

P.   kadangi dabartinis pagalbos paskirstymas pernelyg dažnai yra nepakankamas, dėl to daugeliui skurdžių šalių ir kritinių problemų, pvz., sveikatos apsaugai, švietimui, socialinei sanglaudai ir lyčių lygybei, skiriama per mažai lėšų,

Q.   kadangi ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekse ES įsipareigoja imtis šalių "pagalbos našlaičių" ir pakankamai reikiamos pagalbos negaunančių šalių klausimo pradėdama persvarstyti lėšų skyrimą pažeidžiamoje padėtyje esančioms šalims,

R.   kadangi Parlamentas, naudodamasis vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP), sukurtos Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006(4) (VBP reglamentas), tikrinimo mechanizmu, ir pavienės valstybės narės išreiškė susirūpinimą, kad pagrindinis tikslas panaikinti skurdą ne visada tinkamai susietas su pagalbos teikimu,

S.   kadangi daug tyrimų parodė, kad veiksminga atskaitomybė už lėšų pagalbai panaudojimą dalyvaujant piliečiams yra vienas svarbiausių pagalbos veiksmingumo rodiklių, tačiau pagalbai vis dar kenkia skaidrumo ir atvirumo stoka; kadangi ši skaidrumo stoka apsunkina šalių gavėjų vyriausybių, vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės galimybes gauti informacijos ir todėl yra didelė geresnio pagalbos įsisavinimo kliūtis,

T.   kadangi pagalba dažnai skiriama pagal pačių donorų prioritetus ir grafikus, nededant pakankamai pastangų atsižvelgti ir prisiderinti prie nacionalinio planavimo ir vystymosi prioritetų arba nacionalinio biudžeto sudarymo grafiko, dėl to pagalbos gavėjams labai sudėtinga parengti efektyvius biudžetus arba planuoti iš anksto, o parlamentams, pilietinei visuomenei ir kitiems sunku stebėti pagalbos srautus ir veiksmingumą,

U.   kadangi šalies sistemų panaudojimas yra pagrindinė sudedamoji pagalbos veiksmingumo dalis ir laikoma svarbia priemone didinant šalių partnerių atsakomybę už politikos formavimą bei vykdymą; kadangi panaudojant šalių sistemas tikimasi paremti šalių partnerių nacionalines vystymosi strategijas bei įgyvendinimo priemonių programas,

V.   kadangi, remiantis naujausia EBPO Paryžiaus deklaracijos stebėsenos apžvalga, techninės pagalbos pagal pareikalavimą stoka yra pagrindinė besivystančių šalių vyriausybių problema, nes tokia techninė pagalba ir toliau yra susieta ir pernelyg brangi, o dažnai ir neveiksminga stiprinant vietos gebėjimus, kurie aptariami VBP reglamento 31 straipsnyje,

W.   kadangi didinant informuotumą ir spartinant pagalbos struktūros reformą pirmaeilis vaidmuo tenka nacionaliniams parlamentams, t. y. jie rengia diskusijas ir tvirtina vystymosi programas bei biudžetus, skiria lėšas skurdo paveiktiems sektoriams, skatina darbo pasidalijimą ir reikalauja vyriausybių atsiskaityti už Paryžiaus deklaracijos vykdymą;

X.   kadangi vietos valdžios institucijos yra nepakeičiamos vystymosi politikos veikėjos, nes jų vietos poreikių išmanymas ir žinios leidžia joms kasdien tenkinti gyventojų lūkesčius bei mažinti gyventojų atotrūkį nuo valstybės,

Y.   kadangi būtina, kad pilietinė visuomenė atliktų politinio dialogo dėl pagalbos veiksmingumo ir jos prioritetų nustatymo partnerės vaidmenį ir vyriausybės išlaidų stebėtojos vaidmenį,

Z.   kadangi VBP numatoma, kad ne daugiau kaip 15 proc. teminės kredito eilutės, skirtos nevalstybiniams veikėjams bei vietos valdžios institucijoms, bus skirta būtent jiems, ir kad be šio teigiamo pokyčio, gerinančio pagalbos veiksmingumą, valstybės narės turėtų didesnį dėmesį skirti ir decentralizuotam bendradarbiavimui,

AA.   kadangi ES turi užtikrinti, kad pagalbos veiksmingumo darbotvarkėje, kuri bus priimta aukščiausio lygio forume dėl pagalbos veiksmingumo, vyksiančiame 2008 m. rugsėjo mėn. Akroje, didžiausias dėmesys būtų skirtas skurdo sumažinimui ir galiausiai panaikinimui,

AB.   kadangi siekiant TVT gyvybiškai būtina gerinti pagalbos kokybę ir didinti jos kiekį, o pagalbos veiksmingumas negali būti dingstimi nevykdyti įsipareigojimų, kuriuos valstybės narės prisiėmė pirmiau minėtu Monterėjaus konsensusu,

AC.   kadangi Europos konsensuse dėl vystymosi lyčių lygybė pripažįstama kaip savaiminis tikslas ir taip ES įpareigojama visais ES vystomojo bendradarbiavimo aspektais stiprinti savo požiūrį į lyčių lygybę; kadangi Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai pavadinimu "Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje" (COM(2007)0100) ES donorai įpareigojami užtikrinti veiksmingą moterims tikrai palankių strateginių planų ir priemonių įgyvendinimą,

AD.   kadangi taika vietos, nacionaliniu, regioniniu ir pasaulio lygmeniu yra įmanoma ir neatsiejama nuo moterų skatinimo, nes jos yra pagrindinis ne tik šeimos gyvenimo bei vaikų auklėjimo, bet ir visuomenės iniciatyvų, konfliktų sprendimo bei tvarios taikos skatinimo visais lygiais variklis, kaip nurodoma pirmiau minėtos Pekino deklaracijos 18 punkte,

1.   ragina valstybes nares ir Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad ES kalbėtų vienu balsu, kad pagalbos teikimas būtų suderintas su valstybių partnerių prioritetais, o jų veikla būtų darnesnė, skaidresnė ir kartu veiksmingesnė;

2.   pabrėžia, kad Komisija turės išsaugoti vystymosi darbotvarkės vientisumą ir aiškiai susitelkti galutiniam tikslui – panaikinti skurdą, ir akcentuoja prioritetinių politikos krypčių įgyvendinimo svarbą, didžiausią dėmesį skiriant rezultatams;

3.   pabrėžia, kad žaliavų kainų padidėjimas buvo svarbiausia dabartinės pasaulio maisto krizės priežastis, krizės, kuri visas iki šiol įdėtas pastangas gerinti pagalbos veiksmingumą gali paversti niekais; ragina Komisiją ir kiekvieną valstybę narę remti visas priemones, galinčias prisidėti prie žaliavų kainų stabilizavimo besivystančioms šalims;

4.   ragina Komisiją sudaryti sąlygas naujoms narėms integruotis į vis labiau koordinuojamą tarptautinę vystymosi politiką bei jos teikimą naudojantis atitinkamais paskirstymo mechanizmais, dirbti su naujomis valstybėmis narėmis siekiant išnagrinėti, kaip jos įgyvendins Paryžiaus aukščiausiojo lygio forume prisiimtus įsipareigojimus dėl pagalbos efektyvumo, bei išnagrinėti tolimesnius kelius, kaip galima įgyvendinti bendrų programų uždavinius; šiame kontekste primena, kad naujosios valstybės narės įsipareigojo OVP srityje pasiekti, kad iki 2010 m. jų skiriama OVP sudarytų 0,17 proc. BNP, o iki 2015 m. – 0,33 proc. BNP, tuo pat metu ateities indėliais sustiprinant ES vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje;

5.   pripažįsta itin svarbų demokratinės atsakomybės ir parlamentinės priežiūros vaidmenį besivystančiose šalyse užtikrinant pagalbos veiksmingumą, ES pareigą teikti išteklius ir pajėgumų kūrimo paramą besivystančių šalių parlamentams taip užtikrinant, kad jie būtų pakankamai pajėgūs tikrinti ir prižiūrėti savo vyriausybių biudžetus, bei tinkamesnio ataskaitų teikimo Europos Parlamentui, pilietinei visuomenei bei valstybėms narėms svarbą padidinant Bendrijos programų patikimumą ir sudarant sąlygas operatyvesniam jų valdymui; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pasiūlyti naują rodiklį, leidžiantį stebėti parlamentinį tikrinimą;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendrai apibrėžti į TVT rodiklius sutelktus veiklos rodiklius, pirmiausia susijusius su biudžetinės pagalbos sritimi, kad nacionaliniai parlamentai ir pilietinė visuomenė vietos lygmeniu, taip pat ir Europos Parlamentas turėtų galimybę atsekti ES pagalbos rezultatus;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES politika ir pagalbos struktūra atitiktų Paryžiaus deklaracijos rezultatyvaus valdymo principą, ypač stengiantis siekti tų TVT, kuriuos pasiekti, remiantis JT 2007 m. pranešimu dėl TVT, tikimybė mažiausia, pvz., penktąjį TVT;

8.   ragina Komisiją parengti visų finansinių priemonių, kurias ji skyrė geram valdymui, tiek iš Europos vystymosi fondo (EVF), VBP, ES ir Afrikos strategijos, tiek lėšų ar pinigų, skirtų Afrikos vyriausybėms kaip parama geram valdymui, matricą, siekiant patikrinti politikos suderinamumą bei tinkamą šių lėšų administravimą;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti naujų finansavimo mechanizmų, kurie svariai prisidėtų prie TVT pasiekimo numatytu laiku, kūrimą ir taikymą; pabrėžia, kad šie papildomi ištekliai negali pakeisti įsipareigojimų, kurie jau buvo prisiimti viešosios vystymosi pagalbos kontekste;

10.   remia Komisijos sprendimą vis labiau pasitelkti biudžeto paramą, bet kartu ragina Komisiją ištirti ir šios pagalbos keliamas problemas;

11.   ragina valstybes nares ir jų nacionalinius parlamentus skatinti darbo pasidalijimo ir elgesio kodekso darbotvarkę, ypač nurodytąją pirmiau minėtame Darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekse, bei sudaryti privalomus planus, kaip ją įgyvendinti siekiant pagerinti Europos teikiamą pagalbą ir kartu užtikrinant, kad šios darbotvarkės įgyvendinimo iniciatyvos imtųsi ne vien donorai, bet ir šalys partnerės;

12.   pabrėžia, kad darbo pasidalijimą turėtų nustatyti šalys ir jis turėtų būti grindžiamas į rezultatus orientuotas Paryžiaus deklaracijos principais bei lemti pakankamą visų kiekvienos šalies partnerės sektorių finansavimą;

13.   pritaria, kad reikia paržiūrėti ir išplėsti vadinamojo pagalbos teikėjų atlaso iniciatyvą siekiant paskatinti aiškesnį tarpvalstybinį Europos pagalbos teikėjų politinį dialogą;

14.   primena, kad korupcija pasisavina lėšas, skirtas vystymuisi ir todėl yra didelė kliūtis siekiant veiksmingesnės pagalbos; ragina Komisiją pagerinti paramos vystymuisi įsisavinimo stebėseną bei paraginti paramos gavėjus ratifikuoti bei griežtai laikytis šioje srityje taikytinų tarptautinių ir regioninių susitarimų;

15.   ragina Komisiją užtikrinti, kad, siekiant didinti šalių atsakomybę ir tinkamiau naudoti kovos su skurdu mechanizmus, būtų plačiau naudojamasi valstybių finansų valdymo sistemomis, jei sudarytos prielaidos, užtikrinančios, kad pagalba bus panaudota pagal paskirtį;

16.   ragina Komisiją ir Tarybą imtis konkrečių kovos su korupcija priemonių, pvz., remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, skirtas užtikrinti ES teikiamos paramos panaudojimo skaidrumą, bei paraginti visas valstybes nares ir valstybes partneres ratifikuoti 2003 m. JT konvenciją prieš korupciją;

17.   pritaria vaidmeniui, kurį Komisija atlieka siekdama toliau harmonizuoti valstybių narių vystymosi bendradarbiavimą centriniu ir vietos lygmeniu, ir pabrėžia papildomą Komisijos teikiamą vertę imantis vadovaujamo vaidmens politiniame ES ir šalių partnerių dialoge, grindžiamame bendromis ES vertybėmis, pvz., žmogaus teisių skatinimu ir lyčių lygybe;

18.   ragina Komisiją toliau paprastinti atitinkamas procedūras, decentralizuoti atsakomybės sritį ir aprūpinti delegacijas pakankamais ištekliais (darbuotojais bei įgūdžiais) ir taip suteikti joms galimybę pagal poreikius kontroliuoti arba įtakoti teminių ir regioninių biudžeto eilučių formavimą ir tvirtinimo procedūrą, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus; pabrėžia, kad yra svarbu būsimai Europos išorinių veiksmų tarnybai suteikti pakankamus į plėtrą orientuotus pajėgumus.

19.   taip pat ragina Komisiją paskatinti savo delegacijų, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų reguliarius ryšius ir bendrą darbą, siekiant tinkamiau atsižvelgti į šalių partnerių poreikius bei prioritetus, ir taip paskatinti geresnį pagalbos įsisavinimą, o tai yra pagrindinis Paryžiaus deklaracijos tikslas;

20.   pabrėžia, kad reikia patobulinti gaires ir metodiką, skirtas Paryžiaus deklaracijos stebėsenai, siekiant geresnio visuotinio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitarimu nustatytos darbotvarkės supratimo, taip pat siekiant užtikrinti, jog pagrindinėse šalyse, kurios gauna pagalbą, būtų nuosekliai renkami duomenys, atsižvelgiant į nustatytus pažangos įvertinimo rodiklius; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šalys donorės įgyvendintų savo pažadus teikti pagalbą, ir ragina valstybes nares savo turimus duomenis padaryti prieinamesnius, kad apie pagalbą būtų teikiamos skaidresnės ir atskaitingesnės ataskaitos; todėl pabrėžia poreikį naudoti tikslius tarpinio įvertinimo rodiklius, kurio rezultatai leistų iš naujo suderinti ir (arba) suaktyvinti veiksmus, būtinus, norint iki 2010 m. pasiekti užsibrėžtus tikslus;

21.   pabrėžia, kad reikėtų parengti vidutiniojo laikotarpio stebėsenos planą, skirtą pažangai įvertinti, ir skatinti kryptingos veiklos priemones, kurios leistų labiau pasikliauti šalies lygmens stebėsenos sistema, leistų sujungti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu atliekamą stebėjimą bei sumažinti galimą veiklos dubliavimąsi stebint kaip ES laikosi Paryžiaus deklaracija prisiimtų įsipareigojimų;

22.   ragina Komisiją tinkamiau išaiškinti apibrėžimus susijusius su OVP sektoriniu paskirstymu, siekiant darnesnių rezultatų ir mažesnės sandorių kainos, susijusios su Komisijos ir valstybių narių duomenų valdymu šalies lygmeniu; ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų plečiamos OVP apibrėžtys į jas įtraukiant pagalbai nepriklausančius elementus, pvz., karines išlaidas;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis įsipareigojimo, prisiimto 1995 m. kovo 5–12 d. Kopenhagoje vykusiame Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl socialinio vystymosi, vykdyti pilietinės visuomenės organizacijų raginimą ne mažiau kaip 20 proc. pagalbos vystymuisi skirti pagrindinių viešųjų paslaugų, pvz., švietimo, sveikatos, aprūpinimo vandeniu ir sanitarinės infrastruktūros, gerinimui;

24.   ragina šiai sričiai vadovaujančių EBPO VPK narius kiek galima greičiau parengti vystomojo bendradarbiavimo apibrėžimą, kuris galutinai užkirstų kelią pagalbos panaudojimui tikslams, nieko bendro neturintiems su vystymusi, nes toks panaudojimas šiuo metu įmanomas dėl labai plačios dabartinės oficialios pagalbos vystymuisi sąvokos;

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai atsieti savo pagalbą, o ypač techninę paramą, pagalbą maistu ir pagalbą transportuojant maistą, atsižvelgiant į 2001 m. EBPO VPK rekomendaciją, skirtą EVF atitinkančioms šalims, bei VBP reglamento 31 straipsnį;

26.   ragina Komisiją ir valstybes nares laipsniškai panaikinti į politiką orientuotą sąlygiškumą, ypač ekonominės politikos sąlygiškumą, remti bendrą pagrindinių prioritetų supratimą ir įtikinti Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą remti tokią pačią poziciją; ypač prašo, kad iš pagalbos prekybai strategijos naudos turėtų visos besivystančios šalys, o ne tik tos, kurios pritaria platesniam savo rinkų liberalizavimui, ypač Ekonominės partnerystės susitarimų kontekste;

27.   laikosi nuomonės, jog būtina, kad tarptautinės finansų institucijos bei šalys donorės viešai skelbtų pagalbos vystymuisi suteikimo sąlygas tam, kad parlamentai, vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės atstovai galėtų vykdyti tikrą demokratinę kontrolę;

28.   pabrėžia, kad teikiant pagalbą reikėtų atsižvelgti ir prisiderinti prie nacionalinio planavimo ir vystymosi prioritetų arba nacionalinio biudžeto sudarymo grafiko;

29.   pabrėžia, kad geriau koordinuojant Komisijos ir valstybių narių veiklą galima būtų tinkamiau spręsti skurdžių šalių ir sektorių problemas; pabrėžia, kad dėl šios priežasties reikėtų parengti atnaujintą ir patikslintą donorų atlaso redakciją;

30.   pabrėžia, kad reikia daugiau progreso siekiant sveikatos apsaugos TVT, ypač tose srityse, kuriose padėtis pažeidžiama, o Komisijos Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (ECHO) ir Vystymosi generalinis direktoratas turėtų koordinuoti savo darbą humanitarinės pagalbos teikimo etapu, pereinamuoju etapu ir vystymosi etapu (Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas), kaip nurodyta, pvz., Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos(5);

31.   pabrėžia, kad Komisija turėtų rengti intensyvesnes konsultacijas su pilietinės visuomenės partneriais centriniu ir vietos lygmeniu, remdamasi tinkamesnės struktūros susitikimų programomis, strateginių programų ir pagalbos veiksmingumo klausimais, įskaitant kvietimų tiekti pasiūlymus reikalavimus, išmokų procedūrų reikalavimus bei projektų finansinės kontrolės reikalavimus ir procesų stebėjimo bei įvertinimo reikalavimus; ragina šalis donores ir šalių partnerių vyriausybes užtikrinti visapusišką ir prasmingą pilietinės visuomenės ir vietos institucijų dalyvavimą planuojant, įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant vystymosi biudžetus ir programas bei padėti užtikrinti jų funkcijoms įgyvendinti reikalingas sąlygas;

32.   pabrėžia, kad moterų ir jų judėjimų dalyvavimas kuriant ir diegiant politikos priemones, jas įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant turėtų būti laikomas neatskiriama tikros atsakomybės dalimi, nes skurdo poveikis moterims neproporcingai didelis;

33.   pabrėžia poreikį įtraukti tiek valstybių narių, tiek ir ES šalių partnerių vietos valdžios institucijas visuose vystymo politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapuose į veiklą, kurios tikslas – įgyvendinti Paryžiaus deklaracijos uždavinius;

34.   primena, kad diasporų nariai gali atlikti svarbų vaidmenį didinant Europos pagalbos veiksmingumą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares labiau jas įtraukti į Europos vystymosi programų rengimo ir įgyvendinimo procesus; be to, pabrėžia, kad užsieniečių ar užsienio kilmės asmenų įtraukimas į ES ir jų kilmės šalių partnerystę yra galingas integracijos variklis;

35.   mano, kad didesnis duomenų apie pagalbos srautus skaidrumas – ypač svarbus principas siekiant pagerinti pagalbos naudojimo veiksmingumą ir abipusį atskaitingumą bei užtikrinti, kad visuomenei būtų laiku suteikta visa informacija apie visą įsipareigotą skirti, paskirtą ir suteiktą pagalbą, paskelbti patikimi kiekvienos šalies pagalbos įsipareigojimų ir išlaidų grafikai, kad valstybės narės ir partneriai turėtų automatiškai, laiku ir aktyviai atskleisti visus dokumentus, susijusius su pagalbos strategijų ir projektų planavimu, vykdymu ir vertinimu, o šis atskleidimas turėtų apimti informacijos, kuria vadovaujantis visuomenei leidžiama dalyvauti priimant sprendimus, paskelbimą atitinkamiems suinteresuotiesiems asmenims tinkamomis kalbomis ir formomis;

36.   ragina Komisiją ir valstybes nares siekti pažangos šioje srityje, t. y. skatinti rengti atskaitomybės standartus, susijusius su duomenų apie išorės pagalbą teikimu, taip pat bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, nacionaliniais parlamentais ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų naudojamasi gerąja patirtimi, susijusia su pagalbos srautų nacionaliniuose biudžetuose dokumentavimu;

37.   ragina Komisiją ir valstybes nares pagalbą pritaikyti prie atitinkamos šalies sistemos – naudoti bendrąją ir sektorių biudžetų paramą, kuri turi būti grindžiama patikimu skurdo mažinimo planu, stiprinančiu vidaus lygmens atskaitingumą, ir susieta su bendru įsipareigojimu mažinti skurdą ir pasiekti TVT, laikytis žmogaus teisių, stiprinti ir gerinti kontrolę, finansų valdymą ir atskaitingumą;

38.   pabrėžia, kad sudariusios daugiametį (ne mažiau kaip trejų metų) pagalbos įsipareigojimų planą, pagrįstą aiškiais skaidriais kriterijais bei skurdo naikinimo rezultatais, įskaitant pasiekimuose tam tikruose sektoriuose, dėl kurių buvo susitarta su šalimis partnerėmis, ir šį planą skaidriai ir pagal grafiką vykdydamos, Komisija ir valstybės narės turėtų teikti vis didesnį prognozuojamą finansavimą, siekiant vykdyti investicijas į žmogiškųjų išteklių kaupimą, kurie yra ypač svarbūs tobulinant pagalbos veiksmingumą; pritaria TVT sutarčių iniciatyvai užtikrinant labiau nuspėjamą paramą iš biudžeto ilgesniame laikotarpyje; tačiau reikalauja, kad tai apimtų griežtus šalių partnerių įsipareigojimus siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų bei primena, kad yra būtina vykdyti nuolatinį stebėjimą susitelkiant ties rezultatais; pritaria TVT sutartims kaip vienam iš galimų būdų didinti paramos nuspėjamumą;

39.   pažymi, kad dauguma besivystančių šalių daugumos TVT nepasieks iki 2015 m.; ragina valstybes nares parengti metinius savo pasižadėjimų įgyvendinimo grafikus;

40.   pripažįsta, kad svarbu apibrėžti uždavinius, kurie padėtų laipsniškai pasiekti situacijos, kai 100 proc. techninės pagalbos būtų teikiama tik pagal poreikį ir tik pagal šalių partnerių nacionalines programas;

41.   pabrėžia, kad techninė pagalba, teikiama atsižvelgiant į šalies gavėjos bei pilietinės visuomenės išsakytus poreikius, o ne į šalies donorės prioritetus, turi padėti sustiprinti ir ES partnerių pajėgumus, ir paramos įsisavinimą vietose;

42.   pažymi, kad pagalbos sistemos reforma – tik vienas iš ES žingsnių, kuriuos ji turi žengti, norint prekybos, saugumo, migracijos, žemės ūkio, žuvininkystės, aplinkosaugos, klimato kaitos ir kitas politikos kryptis suderinti su vystymosi tikslais, siekiant teikti pagalbą besivystančioms šalims ir skatinti sąžiningą tarptautinių finansų ir prekybos sistemų veiklą vardan plėtros; primena Europos konsensuso dėl vystymosi 35 punktą, kuriame teigiama, kad su plėtra nesusijusia politika būtų remiamos besivystančių šalių pastangos siekiant TVT;

43.   primena Paryžiaus deklaraciją pasirašiusiųjų šalių įsipareigojimus užbaigti strateginius aplinkos įvertinimus sektoriaus ir nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją laikytis šio tikslo, siekiant įvertinti šios politikos poveikį klimato kaitai, dykumėjimui ir biologinei įvairovei besivystančiose šalyse;

44.   pabrėžia, kad darbas, susijęs su pagalbos veiksmingumu, turi būti atliekamas geriau informuojant šalių donorių piliečius apie pagalbos vystymuisi tikslus, įgyvendinimo būdus ir gavėjus;

45.   primena, kad Europos konsensuse dėl vystymosi lyčių lygybė pripažįstama kaip savaiminis tikslas, ir todėl tai turėtų būti svarbi diskusijų apie pagalbos veiksmingumą sritis;

46.   pripažįsta, kad pagalbos kiekio ir kokybės darbotvarkės yra neatskiriamai susijusios ir kad norint pasiekti pagalbos veiksmingumo tikslus turi būti įsipareigota nuolat išsaugoti esamą pagalbos kiekį, dėl kurio susitarė visos ES valstybės narės; šiuo klausimu primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti savo įsipareigojimus siekti bendro OVP tikslo, kuris yra 0,56 proc. BNP 2010 m. ir 0,7 proc. BNP 2015 m., proporcingai didinti pagalbą ir nustatyti ambicingą daugiametį tvarkaraštį pagalbai skirtų lėšų laipsniškam didėjimui matuoti;

47.   pabrėžia, kaip svarbu į kiekvieną programų sudarymo, įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo etapą įtraukti tvirtą lyčių perspektyvą;

48.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EBPO Vystymosi pagalbos komitetui ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 291. (2) OL C 306 E, 2006 12 15, p, 373. (3) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (4) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41). (5) 2007 m. gruodžio 18 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas "Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos" (OL C 25, 2008 1 30, p. 1).

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT)

P6_TA(2008)0238 RC-B6-0240/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, įsigaliojusį 2002 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2005 m. kovo 31 d. rezoliuciją Nr. 1593,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. ir 2008 m. sausio 30 d. Tarybos išvadas dėl Sudano ir Čado,

–   atsižvelgdamas į ES Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies 2008 m. kovo 31 d. priimtą ir TBT Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl padėties Darfūre ir Sudane,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. A. Sacharovo premija buvo suteikta Salihui Mahmoudui Osmanui, Sudano žmogaus teisių specialistui, dirbančiam Sudano Darfūro regione, už jo darbą stengiantis pasiekti teisingumą Darfūro pilietinio karo aukoms,

–   atsižvelgdamas į didelės nevyriausybinių organizacijų grupės pradėtą kampaniją "Teisingumas Darfūrui", kurios tikslas – raginti Sudaną bendradarbiauti su TBT ir paklusti jo arešto orderiams;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi saugumo padėtis Darfūre tebėra itin nepastovi ir būta sukilėlių grupuočių ir vyriausybės pajėgų didelių susirėmimų, kurie turėjo poveikį humanitarinėms operacijoms,

B.   stipriai sukrėstas kančių, kurias vykstant Darfūro konfliktui patiria šimtai tūkstančių mušamų, žudomų, prievartaujamų, perkeliamų ar kitaip žalojamų vyrų, moterų ir vaikų, ir pažymėdamas, kad nuo 2003 m. padėtis vis blogėja ir oro pajėgos vis dar vykdo chaotiškas civilių atakas,

C.   kadangi pagal JT vadinamąją "pareigos ginti" doktriną numatyta, kad, jei valstybės valdžia akivaizdžiai negeba apsaugoti savo gyventojų, kiti privalo užtikrinti reikiamą apsaugą,

D.   kadangi JT Saugumo Taryba 2005 m. kovo mėn. kreipėsi į TBT dėl padėties Darfūre, ir po šio kreipimosi buvo pradėtas tyrimas,

E.   kadangi Sudanas pasirašė Romos statutą, pagal kurį 2002 m. įsteigtas TBT, tačiau jo neratifikavo,

F.   kadangi Sudano vyriausybė, kaip Jungtinių Tautų narė, pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593, priimtą remiantis Jungtinių Tautų chartijos 7 straipsniu, privalo bendradarbiauti su TBT,

G.   labai nusiminęs dėl to, kad išdavus arešto orderius Sudano vyriausybė pakartotinai atsisakydavo bendradarbiauti su TBT ir iš tikrųjų vis labiau nepaiso TBT ir tarptautinės bendruomenės,

H.   kadangi 2007 m. balandžio mėn. TBT išdavė du arešto orderius, skirtus suimti buvusiam Sudano vidaus reikalų ministrui Ahmadui Harunui ir buvusiam džandžavidų grupuotės lyderiui Ali Muhammadui Ali Abd-Al-Rahmanui, taip pat žinomam kaip Ali Kushaybui, įtariamiems įvykdžius 51 karo nusikaltimą ir nusikaltimų žmonijai;

I.   kadangi Ahmad Harun dabar yra humanitarinių reikalų ministras, taigi atsakingas už visų nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas, aukų gerovę, ir atsakingas už ryšius su tarptautinėmis taikos palaikymo pajėgomis – Jungtine Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacija Darfūre (UNAMID); kadangi jo pareigos buvo paaukštintos ir jis tapo vyriausybės komiteto, atsakingo už skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų, pirmininku; kadangi Ali Kushayb, kuris tuo laiku, kai buvo išduoti arešto orderiai, kalėjo Sudano kalėjime, neatsižvelgiant į tai, kad jo ieškojo TBT, 2007 m. spalio mėnesį paleistas iš kalėjimo,

J.   kadangi 2007 m. birželio mėn. ir 2007 m. gruodžio mėn. Prokuratūra pranešė JT Saugumo Tarybai, kad Sudano vyriausybė nenorėjo bendradarbiauti su TBT ir nebendradarbiavo, ir pažymėjo, kad nebuvo imtasi veiksmų siekiant suimti ir išduoti Ahmadą Haruną ir Ali Kushaybą,

K.   kadangi 2008 m. birželio 5 d. TBT Vyriausiasis prokuroras Luis Moreno Ocampo septintąjį kartą praneš JT Saugumo Tarybai apie savo tyrimų Darfūre pažangą ir apie bendradarbiavimą su Sudano valdžios institucijomis,

L.   pasiryžęs remti TBT šiuo svarbiu jo darbo etapu ir visiškai įsitikinęs, kad sprendžiant konfliktą Darfūre svarbiausia padaryti galą siaubingų Darfūre įvykdytų nusikaltimų planuotojams ir vykdytojams,

M.   kadangi 2008 m. gegužės 10–11 d. Teisingumo ir lygybės sąjūdžio (TLS) sukilėliams Omdurmane, netoli Chartumo, surengus ataką, žuvo mažiausiai 200 žmonių,

N.   kadangi 2008 m. gegužės 20 d., po pirmosios ankstesnę savaitę kilusios susirėmimų bangos, Abyei mieste, kuriame daug naftos ir kurio nepasidalija šiaurė ir pietūs, Sudano armija ir Sudano liaudies išlaisvinimo armija (angl. SPLA), įvyko dideli susirėmimai, dėl kurių, anot Jungtinių Tautų, šalies viduje buvo perkelta nuo 30 000 iki 50 000 asmenų (angl. IDPs), ir dar neaišku, kiek žmonių žuvo ir kiek sužeista,

O.   kadangi 2008 m. gegužės 4 d. Sudano armijos lėktuvai bombardavo civilius taikinius Šiaurės Darfūre ir dėl to žuvo dvylika civilių,

P.   kadangi iki šiol dėl Sudano konflikto žuvo apie 300 000 žmonių (naujausiais JT duomenimis), o šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių skaičius siekia 2,5 mln. ir kadangi Darfūro regione darosi vis nesaugiau,

Q.   kadangi UNAMID faktiškai vis dar dalyvauja tik apie 7 500 kareivių ir mažiau nei 2 000 policininkų iš numatytų 26 000;

1.   griežtai smerkia tai, kad Sudanas toliau nebendradarbiauja su TBT, nesuima ir neperduoda TBT Ahmado Haruno ir Ali Kushaybo, nesilaiko savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir taip akivaizdžiai rodo nepagarbą šimtams tūkstančių aukų ir jų šeimų bei milijonams žmonių, kurie prasidėjus konfliktui buvo priversti palikti savo namus;

2.   ragina Sudano vyriausybę ratifikuoti TBT statutą, laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1593(2005), besąlygiškai bendradarbiauti su TBT ir atlikti išsamų ir veiksmingą Darfūro regione įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai tyrimą bei baudžiamąjį persekiojimą;

3.   ragina Chartumo valdžios institucijas kuo skubiau suimti ir perduoti du TBT įtariamuosius, nedelsiant nutraukti vis didėjantį nebaudžiamumą Darfūre ir padėti TBT vykdyti būsimus tyrimus Darfūre;

4.   ragina 2008 m. birželio 16–17 d. vyksiančioje Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje ir 2008 m. birželio 19–20 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime apsvarstyti TBT prokuroro pranešimą ir imtis priemonių siekiant priimti tikslines ES baudžiamąsias priemones, skirtas aiškiai apibrėžtai Sudano pareigūnų grupei, kuri atsakinga už tai, kad Sudanas nebendradarbiauja su TBT, įskaitant:

5.   ragina tas ES valstybes nares ir šalis kandidates, kurios yra JT Saugumo Tarybos narės, t.y. Belgiją, Prancūziją, Italiją, Jungtinę Karalystę ir Kroatiją, per 2008 m. birželio mėn. 5 d. vyksiantį trumpą prokuroro pasitarimą laikytis principinės pozicijos, kuri atitiktų ES bendrąją poziciją TBT klausimu, ir atitinkamai reaguoti į prokuroro išvadas bei paraginti Sudaną nedelsiant pradėti vykdyti JT Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1593(2005) ir Teismo prašymus;

6.   ragina visas kitas JT Saugumo Taryboje atstovaujamas valstybes remti visus Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro Teismo vardu pateiktus prašymus bendradarbiauti, ir ypač ragina Kiniją, Rusiją, Pietų Afriką ir Libiją laikytis pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593(2005) duoto žodžio ir netrukdyti Saugumo Tarybos veiksmams 2008 m. birželio 5 d.;

7.   ragina ES valstybes nares ir JT Saugumo Tarybą reikalauti, kad JT Saugumo Tarybos numatomo vizito į Chartumą 2008 m. gegužės mėn. pabaigoje metu būtų specialiai paminėtas nebaudžiamumas ir į oficialią darbotvarkę būtų įtrauktas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderių klausimas;

8.   ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad didelė Sudanui skirta vystomoji pagalba nebūtų teikiama per Ahmado Harumo vadovaujamą Humanitarinių reikalų ministeriją, ir ragina paramos teikėjus oficialiai reikalauti, kad Sudano vyriausybė atstatydintų Ahmadą Haruną iš pareigų;

9.   ragina ES daryti spaudimą Kinijai, kad ši prisidėtų prie tarptautinių pastangų užbaigti konfliktą ir pasinaudotų savo didele įtaka Sudano vyriausybei, kadangi ji yra pagrindinis Sudano vyriausybės pajamų iš naftos pardavimo šaltinis; ragina Kiniją sustabdyti ginklų tiekimą Sudanui;

10.   ragina Afrikos Sąjungą ir Arabų lygą aktyviai dalyvauti sprendžiant Darfūro klausimą ir reikalauti, kad Sudano vyriausybė bendradarbiautų su TBT prokuratūra nagrinėjant šią ir būsimas bylas, ir ragina ES pirmininkaujančią valstybę įtraukti Sudano bendradarbiavimo su TBT klausimą į politinių dialogų ir aukščiausiojo lygio susitikimų su pagrindiniais partneriais, t. y. Kinija, JAV, Afrikos Sąjunga ir Arabų lyga, darbotvarkes;

11.   ragina Tarybą ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie dabartines ir būsimas pastangas siekti, kad Sudano vyriausybė bendradarbiautų su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, ir įsipareigoja būti susipažinęs su šiuo klausimu bei išnaudoti visas įmanomas galimybes iškelti šį klausimą Sudano pareigūnams ir kitiems partneriams;

12.   smerkia Teisingumo ir lygybės sąjūdžio (TLS) maištininkų išpuolius Omdurmane 2008 m. gegužės 10–11 d. ir 2008 m. gegužės 4 d. oro atakas Šiaurės Darfūre, kurioms vykstant žuvo 12 žmonių, 30 buvo sužeista, taip pat sugriauti mokykla, vandens įrenginys ir turgus;

13.   išreiškia rimtą susirūpinimą dėl atsinaujinusių kovų tarp Sudano armijos ir SPLA Abyei mieste, dėl kurio didėja humanitariniai poreikiai bei stabdoma humanitarinė veikla ir kuris potencialiai gali kelti pavojų 2005 m. taikos susitarimui;

14.   smerkia bet kokius ir bet kurios konflikto šalies vykdomus taikos ir paliaubų susitarimų pažeidimus, ir ypač smurtą, kuris nukreiptas prieš civilius gyventojus ir kelia grėsmę humanitarinės pagalbos teikėjams;

15.   ragina Sudano valdžios institucijas, ypač Nacionalinės vienybės vyriausybę, suteikti visapusišką pagalbą veiksmingam UNAMID steigimui ir paremti visas pastangas kurti stabilumą ir saugią aplinką;

16.   dar kartą pabrėžia, kad negali būti ilgalaikės taikos, jei neteisiama už sunkius nusikaltimus; ragina ES taikos derybų stebėtojus pabrėžti nebaudžiamumo panaikinimo svarbą kuriant ilgalaikę pagarbą teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms;

17.   ragina Sudano vyriausybę ir visas ginkluotas grupuotes gerbti žmogaus teises ir tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas, vengiant išpuolių prieš atsitiktinius civilius gyventojus, įskaitant lytinį smurtą prieš moteris;

18.   ragina visas konflikto šalis į neverbuoti karo tarnybą jaunesnių nei 18 metų asmenų ir ragina Sudano valdžios institucijas globoti perkeltus vaikus, ypač nelydimus nepilnamečius, kaip numatyta atitinkamose konvencijose;

19.   toliau ragina trečiąsias šalis sustabdyti ginklų eksportą visoms regiono konflikte dalyvaujančioms šalims ir išlaikyti pagarbą žmogaus teisėms bei tarptautinę taiką ir saugumą palaikant ryšius su Sudanu;

20.   išreiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie masinius sulaikymus Chartume po maištininkų išpuolio; primena Sudano vyriausybei įsipareigojimus, prisiimtus pagal Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurioje teigiama, inter alia, kad niekas negali būti savavališkai suimtas arba sulaikytas ir kiekvienas asmuo turi teisę į teisinę gynybą ir bylos nagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką;

21.   ragina ES specialųjį įgaliotinį Sudane Pekka Haavisto, laikantis savo įgaliojimų ir ES bendrosios pozicijos Tarptautinio baudžiamojo teismo klausimu, imtis aktyvaus vaidmens ir išnaudoti visas turimas galimybes įtikinti Sudano pareigūnus ir kitus partnerius, kad nedelsiant reikia sulaikyti ir atiduoti Ahmadą Haruną ir Ali Kushaybą bei bendradarbiauti su TBT, ir ragina specialųjį įgaliotinį nuolat pranešti kitoms ES institucijoms apie šioje srityje daromą pažangą;

22.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl UNAMID trūkstamų išteklių ir ragina Afrikos Sąjungos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padidinti savo įnašus, kad Darfūre būtų galima skubiai dislokuoti daugiau pajėgų ir įrangos;

23.   ragina Sudano vyriausybę laikytis įsipareigojimo taikyti apribojimų ir kliūčių visiems humanitariniams darbuotojams moratoriumą; pabrėžia, kad pastaraisiais mėnesiais padažnėjęs smurtas turėjo įtakos ir humanitarinėms operacijoms, kadangi dalis pagalbos buvo prarasta dėl banditizmo ir plėšikavimo, ir maisto agentūros neseniai buvo priverstos per pusę sumažinti racionus daugiau kaip trims milijonams skurstančių Darfūro gyventojų;

24.   ragina ES ir kitas tarptautines organizacijas taikyti atitinkamas priemones, skirtas kovai su smurto kaltininkais, kurie pažeidinėja paliaubas arba užpuldinėja civilius gyventojus, taikdarius ar asmenis, dalyvaujančius humanitarinėse operacijose, ir imtis visų būtinų priemonių siekiant padėti panaikinti nebaudžiamumą;

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui Sudane, Sudano vyriausybei, valstybių narių ir JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms, Afrikos Sąjungos institucijoms, Arabų lygos institucijoms ir TBT prokurorui.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinių oponentų sulaikymo Baltarusijoje

P6_TA(2008)0239 RC-B6-0239/2008

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, ypač į 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją(1),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos deklaraciją dėl Europos Sąjungos pasirengimo atnaujinti savo santykius su Baltarusija ir jos žmonėmis remiantis Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės 2008 m. kovo 28 d. deklaraciją dėl Baltarusijos,

–   atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės 2008 m. balandžio 29 d. pareiškimą dėl Baltarusijoje vėl vykdomo politinių oponentų kalinimo ir priekabiavimo prie jų,

–   atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės 2008 m. gegužės 6 d. pareiškimą dėl Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų santykių paskutinių pokyčių,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi dviem Baltarusijos demokratiją remiantiems aktyvistams Andrejui Kimui ir Siarhejui Parsyukevichiui buvo skirtos griežtos bausmės už tai, kad 2008 m. sausio 10 ir 21 d. dalyvavo taikiose verslininkų demonstracijose;

B.   kadangi vis dar trunkantis Aliaksandro Kazulino įkalinimas yra dar vienas pavyzdys, kad Baltarusija nesilaiko savo įsipareigojimų gerbti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kurios narė ji yra, principus ir įpareigojimus,

C.   kadangi jis paragino Tarybą ir Komisiją pateikti pasiūlymų, kad tarptautinėse organizacijose toliau būtų daromas spaudimas A. Lukašenkos režimui, ir pareikalavo, kad būtų pateiktas konkrečių ir tikslinių sankcijų, pagal kurias priespaudos vykdytojai būtų griežtai nubausti ir daugiau nebūtų leidžiama kentėti Baltarusijos piliečiams, rinkinys;

D.   kadangi jis pasmerkė smurtą prieš daugelį šventės, 2008 m. kovo 25 d. Nepriklausomybės dienos proga vykusios Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, dalyvių ir jų suėmimus,

E.   kadangi Baltarusijos vyriausybės sprendimas dešimt Jungtinių Valstijų diplomatų paskelbti personae non gratae ir prievartinis Jungtinių Valstijų ambasadoriaus išsiuntimas iš Baltarusijos yra nepagrįstos priemonės, kenkiančios Baltarusijos gyventojų interesams,

1.   labai apgailestauja, kad demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų padėtis Baltarusijoje negerėja; pažymi, kad nuolatiniai savavališki pilietinės visuomenės narių ir opozicijos aktyvistų sulaikymai, visų pirma paskutinis laikinas Aleksandro Milinkevichiaus sulaikymas bei teismo procesas, ir nepriklausomos žiniasklaidos ribojimas prieštarauja neseniai išsakytam Baltarusijos vyriausybės norui pagerinti santykius su Europos Sąjunga;

2.   smerkia griežtas bausmes, skirtas 2008 m. balandžio 22 ir 23 d. Minske Syarhejui Parsyukevichiui ir Andrejui Kimui už tai, kad jie dalyvavo 2008 m. sausio 10 d. verslininkų demonstracijose; taip pat apgailestauja, kad Baltarusijos saugumo pajėgos turimomis žiniomis panaudojo pernelyg didelę jėgą prieš taikius piliečius, 2008 m. kovo 25 d. susirinkusius Minske pažymėti devyniasdešimtųjų Nepriklausomos Baltarusijos Liaudies Respublikos įkūrimo metinių, ir dėl jų suėmimo; ragina Baltarusijos valdžios institucijas besąlygiškai susilaikyti nuo visų formų jėgos prieš demokratinės opozicijos atstovus naudojimo;

3.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti tebekalinamą politinį kalinį Aliaksandrą Kazuliną bei nutraukti Baltarusijos demokratinės opozicijos aktyvistų ir pilietinės visuomenės bauginimą, priekabiavimą prie jų, jų tikslinius sulaikymus ir politiškai motyvuotą persekiojimą;

4.   pakartoja, kad demokratinių principų laikymasis yra pagrindinis dalykas siekiant atkurti normalius santykius su Baltarusija;

5.   smerkia tai, kad Baltarusijos slaptosios tarnybos (KGB) sulaiko nepriklausomus žiniasklaidos žurnalistus, daro kratas jų namuose ir konfiskuoja jų įrangą bei ją sunaikina, taip pat smerkia Baltarusijos valdžios institucijų pastangas pažeisti žiniasklaidos laisvę;

6.   prašo Tarybos ir Komisijos teikti didelę paramą Baltarusijos žmogaus teisių pažeidimų aukoms; mano, kad būtina teikti didesnę finansinę pagalbą pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač nepriklausomai žiniasklaidai, siekiant skatinti gerbti žmogaus teises šalyje;

7.   primena, kad 2006 m. lapkričio 21 d. Europos Sąjunga paskelbė esanti pasiruošusi atnaujinti savo santykius su Baltarusija ir jos žmonėmis remdamasi EKP priemonėmis, kai Baltarusijos vyriausybė parodys pagarbą demokratinėms vertybėms ir pagrindinėms Baltarusijos žmonių teisėms;

8.   pabrėžia, kad Baltarusija, siekdama dalyvauti bet kokiame esminiame dialoge su ES, turi įgyvendinti likusias Komisijos neoficialiame dokumente "Ką Europos Sąjunga galėtų duoti Baltarusijai" išdėstytas sąlygas, kurios apima visų politinių kalinių paleidimą, mirties bausmės panaikinimą, nepriklausomos žiniasklaidos ir išraiškos laisvės užtikrinimą, teismų sistemos nepriklausomumą, pagarbą demokratinėms vertybėms ir pagrindinėms Baltarusijos žmonių teisėms;

9.   smerkia tai, kad Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, kurioje vis dar nepanaikinta mirties bausmė, o tai prieštarauja visuotinėms Europos vertybėms;

10.   itin apgailestauja dėl 2002 m. Religijos ir religinių organizacijų laisvės įstatymo, kuris prieštarauja tarptautiniams religijos laisvės ir žmogaus teisių principams, įskaitant tuos, kurie nustatyti Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), ir pripažįsta, kad priėmus šį teisės aktą buvo apribota daugelio religinių bendruomenių veikla ir prie jų lyderių nuolat priekabiaujama, jie persekiojami, kalinami ir baudžiami;

11.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas rengiant artėjančius 2008 m. rudenį planuojamus parlamento rinkimus visiškai įgyvendinti ESBO standartus ir sudaryti sąlygas balsuoti laisvai ir sąžiningai; ragina Baltarusijos vyriausybę leisti demokratinės opozicijos atstovams nevaržomiems patekti į apskričių rinkimų komisijas, užregistruoti visus kandidatus į parlamento narius ir jų stebėtojus bei nesudaryti kliūčių vykdyti išsamią ir visapusišką tarptautinę rinkimų stebėjimo misiją;

12.   ragina Baltarusijos vyriausybę remti ir užtikrinti visų pagrindinių žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinti, kad Baltarusija laikysis tarptautinių standartų, ypač TPPTP 18 straipsnio nuostatų;

13.   ragina Baltarusijos vyriausybę persvarstyti 2002 m. Įstatymą dėl religijos ir religinių organizacijų laisvės ir atkurti procedūras, kurios padėtų užtikrinti pagarbą religijos laisvei;

14.   solidarizuojasi su vieninga demokratine Baltarusijos opozicija ir visais Baltarusijos piliečiais, siekiančiais sukurti nepriklausomą, atvirą ir demokratišką Baltarusiją, kurioje būtų vadovaujamasi teisinės valstybės principais; ragina opozicijos lyderius parodyti vienybę ir ryžtą būsimuosiuose parlamento rinkimuose;

15.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau siekti vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams tvarkos supaprastinimo ir liberalizavimo, kadangi tik tokie veiksmai gali padėti pasiekti pagrindinius ES politikos Baltarusijos atžvilgiu tikslus, t. y., palengvinti ir sustiprinti žmonių asmeninius ryšius ir demokratizuoti šią valstybę; ragina jas atsižvelgiant į tai apsvarstyti galimybes sumažinti mokestį už vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams, norintiems patekti į Šengeno teritoriją, nes tai vienintelis būdas užkirsti kelią didėjančiai Baltarusijos ir jos piliečių atskirčiai;

16.   apgailestauja, kad per pastaruosius kelerius metus Baltarusijos valdžios institucijos keletą kartų atsisakė išduoti vizas įvažiuoti į Baltarusiją Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariams; ragina Baltarusijos valdžios institucijas daugiau nesudaryti jokių kliūčių Europos Parlamento delegacijai ryšiams su Baltarusija įvažiuoti į šalį stebėti artėjančius visuotinius rinkimus ir ten įgyti tiesioginės patirties;

17.   solidarizuojasi su Jungtinėmis Valstijomis ir jų diplomatine tarnyba bei ragina Baltarusijos vyriausybę persvarstyti savo sprendimą ir nedelsiant imtis priemonių, kurios, remiantis abiem šalims naudingu bendradarbiavimu, padėtų normalizuoti Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų santykius;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ESBO ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms bei Baltarusijos vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0071.

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kylančios įtampos Burundyje

P6_TA(2008)0240 RC-B6-0241/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Burundžio,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 7 d. pasirašytą Dar es Salamo Didįjį paliaubų susitarimą tarp Burundžio vyriausybės ir Nacionalinio išsivadavimo pajėgų (NIP) judėjimo,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 22–23 d. Keiptaune priimtą veiksmų planą (Veiksmų planas),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl užpuolimų Bužumburoje,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. pateiktą JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl padėties Burundyje,

–   atsižvelgdamas į JT integruotos įstaigos Burundyje ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (angl. Human Rights Watch ) 2008 m. balandžio mėn. ataskaitą, pavadintą "Jie muša mane kiekvieną rytą: Policijos savivalė Burundyje" (angl. Every Morning They Beat Me: Police Abuses in Burundi),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi nuo 2008 m. balandžio 17 d. Burundyje vėl prasidėjo vyriausybės karinių pajėgų ir NIP kovos, dėl kurių tūkstančiai civilių buvo priversti palikti savo namus, taip pat žuvo 50 sukilėlių kovotojų,

B.   kadangi po 14 metų trukusio pilietinio karo Burundis vis dar turi sukurti ilgalaikę taiką, be to, dėl konflikto susidarė kritinė humanitarinė bei socialinė ir ekonominė padėtis, dėl kurios kyla pavojus regiono stabilumui,

C.   kadangi pastarųjų dvejų metų tarptautinės pastangos sudaryti taikos susitarimą tarp Burundžio vyriausybės ir NIP (be kita ko, Taikos Burundyje regioninė iniciatyva) buvo nesėkmingos,

D.   kadangi derybos tarp Burundžio vyriausybės ir NIP nutrūko 2007 m. liepos mėn., kai NIP pasitraukė iš Bendros patikros ir stebėsenos sistemos (angl. JVMM), kuri buvo nustatyta siekiant stebėti, kaip įgyvendinamas Didysis paliaubų susitarimas,

E.   kadangi, daugelio nuomone, NIP tęsiamos sukilėlių kovos yra pagrindinė kliūtis ilgalaikiam stabilumui Burundyje, be to, siekiant užtikrinti NIP nusiginklavimą būtinas politinis sprendimas,

F.   kadangi 2008 m. gegužės mėn. pradžioje Tanzanijos ir Ugandos užsienio reikalų ministrai, kurie dalyvavo Taikos Burundyje regioninės iniciatyvos susitikime, ragino NIP ir kitus pagrindinius sukilėlių vadovus palikti Tanzaniją, kurioje jie įsikūrę, ir vykti į Burundį dalyvauti taikos derybose,

G.   kadangi 2007 m. rugpjūčio mėn. buvo užpulti politinių veikėjų, kurie nėra arba kurie anksčiau buvo Burundžio prezidento Pierre Nkurunziza rėmėjai, namai,

H.   kadangi 46 Burundžio parlamento nariai, būgštaudami dėl savo fizinio saugumo, parašė JT Generaliniam Sekretoriui laišką, kuriame paprašė Jungtinių Tautų apsaugos,

I.   kadangi Europos Sąjunga pasirinko Burundį viena iš šalių, kuriose bus pirmiausiai bandoma įgyvendinti prioritetinių veiksmų planą, kurio tikslas – padidinti pagalbos, teikiamos pavojingoje padėtyje esančioms valstybėms, skubą ir veiksmingumą,

J.   kadangi pranešama, kad šiuo metų valdžios institucijos globoja daugiau kaip 700 šeimų (maždaug 3 500 žmonių), kurioms reikia maisto ir būtiniausių išteklių,

K.   kadangi pastarasis kovų protrūkis – keleto susidūrimų, dėl kurių dar labiau padaugėjo perkeltųjų šeimų (35 000 žmonių), dalis, o bendras šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius viršijo 100 000; kadangi Tanzanija nori grąžinti į Burundį jo pabėgėlius, o jame pačiame vis dar apsistoję tūkstančiai pabėgėlių iš Ruandos ir Kongo,

L.   kadangi teigiama, kad Burundžio saugumo pajėgos neteisėtai sulaikė maždaug 200 žmonių, kaltinamų parama NIP sukilėliams,

M.   kadangi Burundžio vyriausybė 2008 m. gegužės 2 d. pranešė, kad keturi sukilėlių kovotojai ir vienas Burundžio kariuomenės karys žuvo, kaip teigiama, kai NIP surengė pasalą,

N.   kadangi dėl nebaudžiamumo aplinkos Burundyje susidarė padėtis tokia, kada paplitę policijos ir saugumo pajėgų vykdomi kankinimai ir neteisėtas kalinimas,

O.   kadangi Burundžio nacionalinės policijos pajėgos, įsteigtos 2004 m., valdant laikinajai vyriausybei, yra prastai apmokytos ir sudarytos iš buvusių sukilėlių ir kariškių bei policijos pareigūnų,

P.   kadangi UNICEF 2004–2006 m. padėjo Burundyje demobilizuoti daugiau kaip 3 000 vaikų kareivių; kadangi iš demobilizacijos centro neseniai pabėgo vaikų, kurie pradėjo siautėti, o daugiau kaip 500 vaikų vis dar yra NIP rankose,

Q.   kadangi Burundis yra trečia šalis (po Ugandos ir Etiopijos), prisidėjusi prie Afrikos Sąjungos į Somalį pasiųstos taikos palaikymo misijos, kurios būstinė Mogadiše ir kuri pavadinta Afrikos Sąjungos misija Somalyje (AMISOM), ir pasiuntusi 800 karių, nepaisant pavojingos padėties Burundyje,

1.   reiškia didelį susirūpinimą dėl pastarųjų Nacionalinių gynybos pajėgų ir NIP karinių susidūrimų Burundyje, kuriems vykstant žuvo nekalti žmonės;

2.   ragina visas šalis laikytis Didžiojo paliaubų susitarimo ir skubiai pradėti taikyti po paliaubų nustatytą Bendrą patikros ir stebėsenos sistemą;

3.   ypač ragina NIP ir jos vadovą Agathon Rwas konstruktyviai dalyvauti taikos procese;

4.   ragina Burundžio kaimynines valstybes užtikrinti, kad jų teritorija nesinaudotų sukilėlių judėjimas, ir teigiamai vertina Tanzanijos sprendimą nebeteikti prieglobsčio NIP vadovams;

5.   ragina Komisiją parengti priemones, kurias taikant po susitarimo pasirašymo būtų palengvinta buvusių NIP kovotojų reintegracija į visuomenę;

6.   ragina Komisiją padidinti savo teikiamą humanitarinę pagalbą, be kita ko, pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiesiems asmenims, ir, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo humanitarinių operacijų prie vystymosi politikos, sumažinti pagalbą tik tada, kai ji bus pakeista realia vystomąja veikla;

7.   ragina paramos teikėjus laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti glaudesnį išankstinį bendradarbiavimą siekiant padidinti pagalbos veiksmingumą;

8.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą skubiai ir labai padidinti Europos Sąjungos teikiamus finansinius išteklius Burundžiui, ypač atliekant 10-ojo Europos vystymo fondo laikotarpio vidurio peržiūrą;

9.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į nestabilumą Burundyje, rengiant itin reikalingą veiksmų planą skirti pagalbą pirmiausiai:

10.   primygtinai ragina, atsižvelgiant į būtinybę skubiai reaguoti į padėtį, pagrindinį dėmesį skirti veiksmams, kurių apčiuopiami rezultatai būtų akivaizdūs Burundžio žmonėms;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares Burundyje aktyviau veikti vietos lygmeniu;

12.   ragina Komisiją skatinti Europos Sąjungos vietos valdžios institucijų ir NVO veiksmus, kurių tikslas – pagalba Burundžio vietos valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei;

13.   dar kartą patvirtina, kad remia Pietų Afrikos pastangas palengvinti taikos procesą ir regionines iniciatyvas, ir tebėra pasiryžęs aktyviai veikti politinėje valdyboje šalinant Veiksmų plano įgyvendinimo kliūtis, taip pat remti visas pastangas atnaujinti derybas ir įtvirtinti taiką Burundyje; taip pat remia JT Taikos įtvirtinimo komisijos tarpininkavimo pastangas;

14.   atkreipia dėmesį į padidėjusį stabilumą Burundyje po to, kai įsigaliojo nauja konstitucija ir įvyko parlamento rinkimai, tačiau ragina įsteigti taikos ir susitaikymo komisiją, kuri atliktų pasitikėjimo stiprinimo vaidmenį ir padėtų atkurti įvairių suinteresuotų subjektų pasitikėjimo ir stabilumo aplinką, taip pat ragina valstybių narių vyriausybes paremti šią iniciatyvą finansiniu ir organizaciniu aspektais;

15.   ragina Burundžio vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų, išspręsti nebaudžiamumo problemą, užtikrinti, kad būtų patraukti atsakomybėn už savivalę atsakingi asmenys, ir pagerinti policijos pajėgų apmokymą;

16.   džiaugiasi, kad neseniai, po aštuonis mėnesius trukusių, inter alia, Burundžio vyriausybės, pilietinės visuomenės, JT agentūrų ir kitų organizacijų derybų su NIP vadovybei nepaklūstančia grupe, buvo išlaisvinti 232 vaikai;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, Afrikos Sąjungai, Didžiųjų ežerų regiono šalių ir Pietų Afrikos vyriausybėms ir parlamentams.