Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2288(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0393/2008

Pateikti tekstai :

A6-0393/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/11/2008 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0539

Priimti tekstai
PDF 242kWORD 54k
Antradienis, 2008 m. lapkričio 18 d. - Strasbūras
Vartotojų švietimas ir žinių gerinimas kredito ir finansų srityse
P6_TA(2008)0539A6-0393/2008

2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vartotojų apsaugos: vartotojų švietimas ir žinių gerinimas kredito ir finansų srityse (2007/2288(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl finansinio švietimo (COM(2007)0808),

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje (COM(2007)0226),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. antrojo svarstymo metu išsakytą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6–0393/2008),

A.   kadangi, viena vertus, finansinės rinkos sparčiai vystosi, tapo labai dinamiškos ir vis sudėtingesnės ir, kita vertus, dėl visuomenės pokyčių ir kintančio gyvenimo būdo atsiranda privačių finansų patikimo valdymo poreikis ir poreikis nuolat derinti privačius finansus su naujomis darbo ir šeimos sąlygomis,

B.   kadangi valstybių narių ir Europos lygmenimis politiką formuojantys asmenys turėtų teikti pirmenybę vartotojų finansiniam raštingumui ne tik todėl, kad tai naudinga atskiriems asmenims, bet ir todėl, kad tai naudinga visuomenei ir ekonomikai, pvz., dėl to mažėja probleminių skolų, daugėja santaupų, didėja konkurencija, tinkamai naudojamasi draudimo produktais ir tinkamai apsirūpinama pensijai,

C.   kadangi iš tyrimų matyti, kad vartotojai linkę pervertinti savo žinias finansinių paslaugų srityje ir juos taip pat reikia informuoti apie tai, jog jie nėra tokie finansiškai raštingi, kaip mano esą, ir apie pasekmes,

D.   kadangi aukštos kokybės finansinio švietimo programos, skirtos asmenims ir, jei reikia kiek galima pritaikytos atskiriems asmenims, gali padėti gerinti finansinį raštingumą suteikdamos vartotojams galimybę remiantis žiniomis rinktis ir taip skatinti veiksmingą finansinių rinkų veikimą,

E.   kadangi tarpvalstybinių finansinių paslaugų svarba nuolat didėja ir Komisija turėtų imtis iniciatyvų ES lygmeniu, kuriomis būtų skatinama skleisti tarpvalstybinę ir, jei reikia, palyginamąją informaciją apie finansinį švietimą,

F.   kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų vartotojų, taip pat jaunų vartotojų, kurie turi priimti sprendimus, turėsiančių įtakos viso jų gyvenimo ekonominėms perspektyvoms, švietimo reikmėms,

G.   kadangi iš tyrimų matyti, kad asmenys, anksti išmokę asmeninių finansų pagrindų, yra finansiškai raštingesni; kadangi finansinis švietimas yra glaudžiai susijęs su pagrindinių mokėjimų (matematikos ir skaitymo) lavinimu,

1.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvas vartotojų finansinio švietimo srityje, ypač tai, kad neseniai sudaryta Finansinio švietimo ekspertų grupė ir kad ji ketina internete skelbti finansinio švietimo programų ir tyrimų ES duomenų bazę; mano, kad ekspertų grupė turėtų turėti aiškius įpareigojimus ir įgaliojimus; siūlo paprašyti, kad ši ekspertų grupė ypač atsižvelgtų į ES lygmens švietimo finansų klausimais teikiamą naudą ir geriausią praktiką bei teikiamas tarpvalstybines finansines paslaugas;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų švietimo ir žinių gerinimo kredito ir finansų srityse tikslas – gerinti vartotojų supratimą apie ekonomikos ir finansų padėtį, kad būtų geriau išmanomi ekonominiai įsipareigojimai ir vengiama nebūtinos rizikos, per didelių įsiskolinimų ir finansinės atskirties; mano, kad mokymo ir informavimo veikla turėtų padėti vartotojams patiems savarankiškai vertinti finansų produktus, kurie jiems siūlomi arba kuriais jie ketina pasinaudoti;

3.   konstatuoja, kad antrinių hipotekinių paskolų krizė atskleidžia ne tik tai, kokie pavojai gresia, kai paskolų gavėjai nepakankamai informuojami, bet taip pat ir tai, kad dėl nesugebėjimo suprasti šią informaciją ir žinių apie ją trūkumo vartotojai nepakankamai susirūpinę dėl jiems gresiančios nemokumo ir per didelio įsiskolinimo rizikos;

4.   pabrėžia, kad įgiję sugebėjimų ir išsilavinę vartotojai padeda skatinti konkurenciją, kokybę ir naujoves bankininkystės ir finansinių paslaugų sektoriuose, ir primena, kad išsilavinę ir pasitikintys investuotojai gali padidinti kapitalo rinkų likvidumą, kuris skatintų investavimą ir augimą;

5.   pabrėžia, jog svarbu nustatyti finansinio raštingumo lygį valstybėse narėse ir gerinti supratimą, kokią naudą gali teikti ES, taip pat apibrėžti konkrečių tikslinių visuomenės grupių švietimo poreikius atsižvelgiant į mišrius kriterijus, pvz., amžių, pajamų dydį ir išsilavinimo lygį;

6.   pripažįsta privačių iniciatyvų, finansinių paslaugų srities ir vartotojų organizacijų vaidmenį Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis apibrėžiant konkrečius tikslinių grupių švietimo poreikius, nustatant taikomų švietimo programų trūkumus ir teikiant vartotojams informaciją finansų klausimais, įskaitant internetines finansinio planavimo priemones, panaudojant žiniasklaidą ir švietimo kampanijas;

7.   mano, kad finansinio švietimo programos yra veiksmingiausios, jei jos pritaikytos prie konkrečių tikslinių grupių poreikių ir, kai reikia, atskiriems asmenims; be to, mano, kad visos švietimo finansų klausimais programos turėtų prisidėti prie sąmoningo ir tikroviško kiekvieno asmens finansinių galimybių valdymo gerinimo; turėtų būti skiriama dėmesio programų, kurias įgyvendinant didėja suaugusiųjų asmenų finansiniai gebėjimai, rengimui;

8.   ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ES lygmeniu rengti švietimo asmeninių finansų srityje programas, grindžiamas bendromis taisyklėmis ir principais, kurie gali būti pritaikyti visoms valstybėms narėms ir taikomi jose, kartu nustatant gaires ir skatinant keitimąsi pažangiąja patirtimi;

9.   pabrėžia, kad finansinis švietimas gali papildyti, bet ne pakeisti nuoseklias vartotojų apsaugos nuostatas finansinių paslaugų teisės aktuose ir finansų institucijų reglamentavimą bei griežtą priežiūrą;

10.   pripažįsta svarbų privataus sektoriaus ir ypač finansų institucijų vaidmenį teikiant vartotojams informaciją apie finansines paslaugas; vis dėlto pabrėžia, kad finansinis švietimas turėtų būti sąžiningas, nešališkas ir skaidrus, kad tenkintų vartotojų interesus, ir kad jis turi būti aiškiai atskirtas nuo verslo konsultavimo ar reklamos; ragina finansų institucijas siekiant šio tikslo parengti darbuotojų elgesio kodeksus;

11.   pripažįsta, kad žinias, kurių vartotojams reikia priimant finansinius sprendimus, reikia teikti neperkraunant vartotojų informacija; pirmenybę teikia kokybei, o ne kiekybei, pvz., aukštos kokybės informacijai, kuri prieinama, konkreti, lengvai suprantama ir kuri skirta ugdyti vartotojų gebėjimui atsakingai ir informuotai pasirinkti;

12.   mano, kad būtina pateikti veiksmingą, aiškią ir suprantamą informaciją, ypač reklamuojant finansų produktus, ir kad finansų įstaigos, prieš sudarydamos kontraktus, turėtų suteikti pakankamai informacijos ir ypač griežtai laikytis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(3) ir 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių(4) numatytų taisyklių; ragina Komisiją pateikti konkrečius ir nuoseklius teisėkūros pasiūlymus dėl darnios vartotojų informacijos ir apsaugos sistemos, ypač hipotekinių kreditų srityje (pvz., naudojant suderintą, paprastą ir palygintiną Europos standartinį informacijos lapą, į jį įtraukiant bendros kredito kainos metinės normos bendrus rodiklius ir t. t.);

13.   rekomenduoja, kad finansinio švietimo programose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas svarbiems gyvenimo planavimo aspektams, pvz., taupymo pagrindams, skolinimuisi, draudimui ir pensijoms;

14.   prašo Komisiją ir toliau skatinti suinteresuotų šalių dialogą;

15.   siūlo padidinti pagal biudžeto eilutę 17 02 02 skiriamas lėšas siekiant finansuoti veiksmus ES lygmeniu, kurių tikslas – gerinti vartotojų finansinį švietimą ir finansinį raštingumą; ragina Komisiją prisidėti prie supratimo ES lygmeniu didinimo remiant nacionalinių ir regioninių konferencijų, seminarų, žiniasklaidos ir informavimo kampanijų bei švietimo programų, kuriose dalyvautų įvairių valstybių atstovai, organizavimą, ypač mažmeninių finansinių paslaugų ir namų ūkio kreditų (skolų) valdymo srityje;

16.   ragina Komisiją toliau plėtoti ir atnaujinti interneto svetainę "Dolceta" ir teikti šią paslaugą visomis oficialiosiomis kalbomis; siūlo Komisijai į interneto svetainę "Dolceta" įtraukti nuorodą į internetinę esamų regioninių ir nacionalinių finansinio švietimo programų duomenų bazę, kurią jis ketina sukurti; siūlo, kad į interneto svetainę "Dolceta" būtų įtrauktos nuorodos į pagal šalis suskirstytas visuomeninių ir privačių finansinio švietimo įstaigų tinklavietes;

17.   prašo Komisiją finansinio švietimo paslaugų teikimo ir jų kokybės rodiklius įtraukti į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę;

18.   ragina Komisiją pradėti informacijos kampanijas siekiant supažindinti vartotojus su ES teisės aktuose numatytomis jų teisėmis finansinių paslaugų teikimo srityje;

19.   pabrėžia, kad Komisijos remiamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su įvairiomis valstybių narių socialinėmis ir gyventojų grupėmis, turi reguliariai tirti visuomenės finansinio raštingumo lygį, kad būtų nustatytos prioritetines veiklos sritys ir užtikrinamas tinkamas, greitas ir veiksmingas finansinio švietimo programų, pagal kurias būtų teikiama parama visuomenei, įgyvendinimas;

20.   ragina valstybes nares įtraukti finansinį švietimą į kompetentingų institucijų sudarytas pradinio ir vidurinio mokymo mokyklų programas, skirtas kasdieninio gyvenimo įgūdžiams ugdyti, ir organizuoti mokytojams metodinius mokymus šia tema;

21.   pabrėžia, jog abiem šalims, t. y. finansų patarėjams ir vartotojams, būtinas nuolatinis dvišalis švietimo procesas siekiant užtikrinti, kad būtų perteikiama tiksli informacija, atitinkanti naujausius laimėjimus finansinių paslaugų sektoriuje;

22.   mano, kad nepakankamai pasinaudojama įvairių švietimo organizacijų sąveika; todėl prašo valstybes nares sukurti finansinio švietimo tinklą, kuriame dalyvautų ir viešasis, ir privatusis sektoriai, ir paskatinti visus dalyvius bendradarbiauti ir palaikyti dialogą;

23.   ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pensininkų ir darbuotojų, kurie greitai baigs savo profesinę karjerą ir kuriems gali kilti finansinės atskirties pavojus, švietimo poreikiams, taip pat jaunimui, pradedančiam savo profesinę karjerą, kai iškyla klausimas, kaip tinkamai panaudoti savo naująsias pajamas;

24.   ragina valstybes nares parengti ekonomikos ir finansinių paslaugų mokymo programas socialiniams darbuotojams, kadangi jie bendrauja su asmenimis, kuriems gresia pavojus nuskursti arba labai įsiskolinti;

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0011.
(2) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.
(3) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL L 133, 2008 5 22, p. 66.

Teisinė informacija - Privatumo politika