Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0103(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0402/2008

Pateikti tekstai :

A6-0402/2008

Debatai :

PV 18/11/2008 - 4
CRE 18/11/2008 - 4

Balsavimas :

PV 19/11/2008 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0549

Priimti tekstai
PDF 982kWORD 783k
Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras
Paramos schemos ūkininkams pagal BŽŪP *
P6_TA(2008)0549A6-0402/2008

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros tiesioginės paramos schemų taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir tam tikros paramos schemos ūkininkams (COM(2008)0306 – C6-0240/2008 – 2008/0103(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0306),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 36 ir 37 straipsnius bei 299 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0240/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6–0402/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  Siekiant ir toliau mažinti biurokratinę naštą, žemės ūkio sektoriuje reikėtų nustatyti skaidresnes, paprastesnes ir lankstesnes taisykles. Bendroji žemės ūkio politika galėtų prisidėti prie to, kad verslus ūkininkas būtų konkurencingas globalizuotose rinkose, vien tik sumažinus sąnaudas ir administracinę naštą.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Toliau turėtų būti siekiama, kad kompleksinio paramos susiejimo sistema būtų paprastesnė, geresnė ir labiau suderinta. Taigi Komisija kas dvejus metus turėtų pateikti ataskaitą apie kompleksinio paramos susiejimo sistemos taikymą.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)  Sumažinus administracinę naštą, suderinus ir sujungus patikrinimus, įskaitant patikrinimus Sąjungos institucijose, ir laiku mokant išmokas ūkininkai imtų labiau remti kompleksinio paramos susiejimo sistemą ir dėl to padidėtų šios politikos veiksmingumas.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(2c)  Siekiant sumažinti ūkininkų naštą, valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų būti skatinamos atlikti kuo mažiau patikrinimų vietoje ir kuo labiau sumažinti priežiūros agentūrų skaičių, nepažeidžiant 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 nuostatų, kuriose nustatomos išsamios Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/20031 numatyto kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir kompleksinės administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo taisyklės. Taigi valstybėms narėms turėtų būti leista atlikti minimalų patikrinimų skaičių mokėjimo agentūros lygmeniu. Taip pat valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų būti skatinamos imtis papildomų priemonių tam, kad būtų apribotas kontrolę vykdančių asmenų skaičius ir jie būtų tinkamai parengti, siekiant laikotarpį, per kurį tam tikrame ūkyje gali būti atliktas patikrinimas vietoje, apriboti daugiausia iki 1 dienos. Komisija turėtų padėti valstybėms narėms vykdyti integruotojo mėginių atrinkimo reikalavimus. Patikrinimų vietoje mėginių atranka turėtų būti vykdoma neatsižvelgiant į minimalų skaičių patikrinimų, kaip nustatyta specialiuose teisės aktuose dėl kompleksinio paramos susiejimo.
________
OL L 141, 2004 4 30, p. 18.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
2 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(2d)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ūkininkai už tą patį pažeidimą nebūtų baudžiami du kartus (sumažinant arba neskiriant išmokų, taip pat skiriant baudą už atitinkamų nacionalinių teisės aktų pažeidimą).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Be to, siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų paliekama apleista ir kad ji bus išsaugota geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta Bendrijos sistema, pagal kurią valstybės narės patvirtina standartus, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos bei klimato sąlygas ir egzistuojančias ūkininkavimo sistemas (žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą) ir ūkių struktūras. Atsisakius reikalavimo atidėti žemės pagal bendrosios išmokos schemą, kai kuriais atvejais gali būti padarytas neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma gali būti pažeisti tam tikri kraštovaizdžio bruožai. Todėl reikėtų sugriežtinti galiojančias Bendrijos nuostatas, kuriomis siekiama tam tikrais atvejais apsaugoti nurodytus kraštovaizdžio bruožus.
(3)  Be to, siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų paliekama apleista ir kad ji bus išsaugota geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta Bendrijos sistema, pagal kurią valstybės narės patvirtina standartus, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos bei klimato sąlygas ir egzistuojančias ūkininkavimo sistemas (žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą) ir ūkių struktūras. Atsisakius reikalavimo atidėti žemės pagal bendrosios išmokos schemą, kai kuriais atvejais gali būti padarytas neigiamas poveikis aplinkai – biologinei įvairovei, tam tikriems kraštovaizdžio bruožams ir upių pakrantėms. Todėl reikėtų sugriežtinti galiojančias Bendrijos nuostatas, kuriomis siekiama tam tikrais atvejais apsaugoti nurodytus biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio bruožus. Atsižvelgiant į poreikį taikyti aukščiausius standartus užtikrinant vandens kokybę, kaip nustatyta Bendrijos teisės aktuose, kiti apribojimai, kurie stabdytų kaimo vietovių plėtrą, neturėtų būti taikomi.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Tam tikrose vietovėse vandens apsauga ir vandentvarka, vykdant žemės ūkio veiklą, tampa vis didesne problema. Todėl, siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos bei nuotėkio ir valdyti vandens naudojimą, reikėtų taip pat sustiprinti galiojančią Bendrijos geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išsaugojimo sistemą.
(4)  Vis didesnėje Bendrijos dalyje vandens apsauga ir vandentvarka, vykdant žemės ūkio veiklą, tampa vis didesne problema. Todėl, siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos bei nuotėkio ir valdyti vandens naudojimą bei sumažinti didelį kasmet iššvaistomo vandens kiekį, reikėtų taip pat sustiprinti galiojančią Bendrijos geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išsaugojimo sistemą, pasitelkus geresnes agronomijos ir vandens valdymo sistemas.
Pakeitimai 190 ir 226
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Siekiant geriau suderinti darniajam žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skatinti skirtas politikos priemones, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta privaloma laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo (moduliavimo) sistema. Ši sistema turėtų būti taikoma toliau, įskaitant išimtį, kad moduliavimas netaikomas mažesnėms nei 5000 EUR išmokoms.
(6)  Siekiant geriau suderinti darniajam žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skatinti skirtas politikos priemones, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta privaloma laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo (moduliavimo) sistema. Ši sistema turėtų būti taikoma toliau, įskaitant išimtį, kad moduliavimas netaikomas mažesnėms nei 10 000 EUR išmokoms.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Lėšos, sutaupytos taikant Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 įvesto moduliavimo mechanizmą, naudojamos kaimo plėtros politikos priemonėms finansuoti. Nuo tada, kai buvo priimtas šis reglamentas, žemės ūkiui iškilo daug naujų ir sunkių uždavinių, kaip antai: klimato kaitos sustabdymas, vis didėjanti biokuro svarba, taip pat poreikis užtikrinti geresnę vandentvarką ir veiksmingiau apsaugoti biologinę įvairovę. Europos Bendrija, kaip Kioto protokolą pasirašiusi šalis, buvo paraginta atnaujinti savo politiką atsižvelgiant į klimato kaitos svarbą. Be to, atsižvelgiant į dideles problemas, susijusias su vandens stoka ir sausromis, būtina veiksmingiau spręsti vandentvarkos klausimus. Biologinės įvairovės apsauga išlieka svarbiausiu uždaviniu – nors įgyvendinant Europos bendrijos 2010 m. biologinės įvairovės tikslą pasiekta reikšmingos pažangos, reiks dėti papildomas pastangas. Bendrija pripažįsta, kad šiuos naujus uždavinius reikia spręsti pagal nustatytas Bendrijos politikos kryptis. Pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai priimtos kaimo plėtros programos žemės ūkio srityje yra tinkamos priemonės tokiems klausimams spręsti. Kad valstybės narės galėtų atitinkamai peržiūrėti savo kaimo plėtros programas ir nemažinti dabartinės pagal kaimo plėtros politiką vykdomos veiklos kitose srityse, reikia papildomo finansavimo. Tačiau 2007–2013 m. laikotarpio finansinėse perspektyvose, deja, nenumatyta tiek finansinių priemonių Bendrijos kaimo plėtros politikai sustiprinti, kiek reikėtų. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų didžiąją dalį finansinių išteklių sukaupti palaipsniui, vis labiau mažinant tiesiogines išmokas pagal moduliavimą.
(7)  Lėšos, sutaupytos taikant Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 įvesto moduliavimo mechanizmą, naudojamos kaimo plėtros politikos priemonėms finansuoti. Nuo tada, kai buvo priimtas šis reglamentas, žemės ūkiui iškilo daug naujų ir sunkių uždavinių, kaip antai: klimato kaitos sustabdymas, vis didėjanti biokuro svarba, taip pat poreikis užtikrinti geresnę vandentvarką ir veiksmingiau apsaugoti biologinę įvairovę. Europos Bendrija, kaip Kioto protokolą pasirašiusi šalis, buvo paraginta atnaujinti savo politiką atsižvelgiant į klimato kaitos svarbą. Be to, atsižvelgiant į dideles problemas, susijusias su vandens stoka ir sausromis, būtina veiksmingiau spręsti vandentvarkos klausimus. Biologinės įvairovės apsauga išlieka svarbiausiu uždaviniu – nors įgyvendinant Europos bendrijos 2010 m. biologinės įvairovės tikslą pasiekta reikšmingos pažangos, reikės dėti papildomas pastangas. Bendrija pripažįsta, kad šiuos naujus uždavinius reikia spręsti pagal nustatytas Bendrijos politikos kryptis. Pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai priimtos kaimo plėtros programos žemės ūkio srityje yra tinkamos priemonės tokiems klausimams spręsti. Kai kurios valstybės narės jau taiko kaimo plėtros programas, kurias įgyvendinant sprendžiami nauji uždaviniai. Vis dėlto, kad visos valstybės narės galėtų atitinkamai taikyti savo kaimo plėtros programas ir nemažinti dabartinės pagal kaimo plėtros politiką vykdomos veiklos kitose srityse, reikia papildomo finansavimo. Tačiau 2007–2013 m. laikotarpio finansinėse perspektyvose, deja, nenumatyta tiek finansinių priemonių Bendrijos kaimo plėtros politikai sustiprinti, kiek reikėtų. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų didžiąją dalį finansinių išteklių sukaupti palaipsniui, vis labiau mažinant tiesiogines išmokas pagal moduliavimą.
Pakeitimai 11, 197 ir 210
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Pažymėtina, kad didelė paskirstomų tiesioginių išmokų dalis tenka gana ribotam dideles išmokas gaunančių ūkininkų skaičiui. Akivaizdu, kad siekiant veiksmingai remti ūkininkus, didesnę paramą gaunantiems ūkininkams nereikia tokio pat lygio vienetinės paramos. Be to, didelę paramą gaunantiems ūkininkams lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų ir atitinkamai vykdyti veiklą gaunant mažesnę vienetinę paramą. Todėl būtų teisinga, kad didelę paramą gaunantys ūkininkai visų pirma prisidėtų prie naujiems uždaviniams spręsti skirtų kaimo plėtros priemonių finansavimo. Todėl reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo būtų numatytas didesnis didžiausių išmokų sumažinimas, o taip gautos pajamos taip pat būtų panaudojamos sprendžiant naujus kaimo plėtros politikos uždavinius. Kad šis mechanizmas būtų taikomas proporcingai, papildomi išmokų mažinimai turėtų būti didinami laipsniškai, atsižvelgiant į konkrečių išmokų sumas.
(8)  Pažymėtina, kad didelė paskirstomų tiesioginių išmokų dalis tenka gana ribotam dideles išmokas gaunančių ūkininkų skaičiui. Nepriklausomai nuo didesnę paramą gaunančių ūkininkų ūkių struktūros, gali būti, kad, siekiant veiksmingai remti ūkininkus, didesnę paramą gaunantiems ūkininkams nereikės tokio pat lygio vienetinės paramos. Be to, didelę paramą gaunantiems ūkininkams lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų ir atitinkamai vykdyti veiklą gaunant mažesnę vienetinę paramą. Todėl, atsižvelgiant į visą atitinkamame ūkyje už darbą išmokamą sumą, būtų teisinga, kad didelę paramą gaunantys ūkininkai taip pat prisidėtų prie naujiems uždaviniams spręsti skirtų kaimo plėtros priemonių finansavimo. Todėl reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo būtų numatytas didesnis didžiausių išmokų sumažinimas, o taip gautos pajamos taip pat būtų panaudojamos sprendžiant naujus kaimo plėtros politikos uždavinius. Kad šis mechanizmas būtų taikomas proporcingai, papildomi išmokų mažinimai turėtų būti didinami laipsniškai, atsižvelgiant į konkrečių išmokų sumas. Nepaisant to, reikėtų vengti, kad asociacijos, vienijančios dideles ūkininkų ir jų turimų ūkių grupes, pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatyvai, kurie atitinka šio reglamento 2 straipsnyje pateikiamą ūkininko apibrėžtį, būtų laikomos dideles išmokas gaunančiais ūkiais, o tai reikštų atitinkamą išmokų sumažinimą. Taigi reikėtų nurodyti, kurios asociacijos atitinka šias sąlygas ir galėtų būti atleidžiamos nuo progresyvinio principo taikymo. Vis dėlto, siekiant išvengti tolesnio žemės ūkio sektoriaus skaidymosi, gamintojų asociacijos, kurios nukreipia tiesioginį mokėjimą, taikant moduliavimo mechanizmą neturėtų būti laikomos gaunančiomis dideles išmokas.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta ypatinga paramos galimybė tam, kad būtų galima tinkamai spręsti uždavinius, kurių galėtų kilti atliekant bendros žemės ūkio politikos būklės vertinimą (angl. "Health Check").
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Siekiant padėti ūkininkams laikytis šiuolaikiškų aukštos kokybės žemės ūkio standartų, būtina, kad valstybėse narėse veiktų visapusė komercinių ūkių konsultavimo sistema: Ūkių konsultavimo sistema turėtų padėti ūkininkams geriau susipažinti su medžiagų srautais ir ūkio procesais, susijusiais su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove; tačiau tai neturėtų niekaip paveikti ūkininkų įsipareigojimo ir pareigos laikytis šių standartų.
(16)  Siekiant padėti ūkininkams laikytis šiuolaikiškų aukštos kokybės žemės ūkio standartų, būtina, kad valstybėse narėse veiktų visapusė visų ūkininkų konsultavimo sistema: Ūkių konsultavimo sistema turėtų padėti ūkininkams gaminti našiau ir rentabiliau, geriau susipažinti su medžiagų srautais ir ūkio procesais, susijusiais su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove; tačiau tai neturėtų niekaip paveikti ūkininkų įsipareigojimo ir pareigos laikytis šių standartų.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Valstybių narių institucijoms mažų sumų administravimas yra varginanti užduotis. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, valstybės narės galėtų neskirti tiesioginių išmokų tais atvejais, kai išmoka yra mažesnė nei Bendrijos paramos vidurkis už vieną hektarą arba paraiškoje gauti pagalbą nurodytas žemės valdos plotas, atitinkantis pagalbos gavimo kriterijus, yra mažesnis nei vienas hektaras. Speciali nuostata turėtų būti numatyta toms valstybėms narėms, kurių ūkių struktūra labai skiriasi nuo Bendrijoje įprastos ūkio struktūros. Valstybės narėms turėtų būti leista taikyti vieną iš dviejų kriterijų, atsižvelgiant į jų žemės ūkio ekonomikos struktūros ypatybes. Kadangi žemės neturintiems ūkiams skirtos specialiosios teisės į išmokas, išmokos jiems negali būti apskaičiuojamos taikant už hektarą nustatomą ribą. Todėl tokiems ūkininkams turėtų būti mokamas mažiausios mokamos paramos sumos vidurkis.
(19)  Valstybių narių institucijoms mažų sumų administravimas yra varginanti užduotis. Valstybės narės gali nuspręsti neteikti tiesioginių išmokų, kurios bus mažesnės už nustatytą sumą.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  Pagal Bendrijos paramos schemas numatytas išmokas išmokų gavėjams nacionalinės valdžios institucijos nustatytu metu išmoka taikydamos šiame reglamente numatytus sumažinimus. Siekiant lankstesnio tiesioginių išmokų valdymo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė išmokėti tiesiogines išmokas dalimis du kartus per metus.
(21)  Pagal Bendrijos paramos schemas numatytas išmokas išmokų gavėjams nacionalinės valdžios institucijos nustatytu metu išmoka taikydamos šiame reglamente numatytus sumažinimus. Siekiant lankstesnio tiesioginių išmokų valdymo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė išmokėti tiesiogines išmokas dalimis du kartus per metus, viena vertus, jei vėluojama, į sumokamą išmoką įtraukiamos palūkanos pagal rinkos palūkanų normą, kita vertus, suteikiant valstybėms narėms galimybę lanksčiai nustatyti mokėjimo datas atsižvelgiant į sektoriaus poreikius.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Siekiant įgyvendinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, bendrosios paramos schemas reikia pritaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių – prireikus, net ir per trumpą laiką. Todėl išmokų gavėjai negali tikėtis, kad paramos sąlygos nesikeis, ir turi būti pasiruošę, kad schemos gali būti peržiūrimos, visų pirma siekiant atsižvelgti į ekonominius pokyčius arba biudžeto situaciją.
Išbraukta.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  Pirmasis BŽŪP ramstis turėtų būti išlaikytas ir ateityje siekiant užtikrinti pagrindinį ūkininko, kaip varomosios daugelio kaimo regionų ekonomikos jėgos, kaip kraštovaizdžio sargo ir aukštų ES maisto saugos standartų garanto, vaidmenį.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta bendrosios išmokos schema, kurioje įvairūs galiojantys paramos mechanizmai sujungti į vieną atsietųjų tiesioginių išmokų schemą. Remiantis patirtimi, įgyta taikant bendrosios išmokos schemą, kai kurios schemos sudėtinės dalys gali būti supaprastintos, ir tai būtų naudinga ūkininkams bei administracijoms. Be to, atsižvelgiant į tai, kad per tą laiką bendrosios išmokos schema įgyvendinta visose valstybėse narėse, kurių reikalauta tai padaryti, daugelis nuostatų, kurios buvo susijusios su pradiniu schemos įgyvendinimu, tapo nereikalingos, ir todėl turėtų būti pakeistos. Nustatyta, kad tokiomis aplinkybėmis teisėmis gauti išmokas dažnai nepasinaudojama. Siekiant išvengti tokios situacijos ir atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai jau žino, kaip veikia bendrosios išmokos schema, anksčiau nustatytas nepanaudotų išmokų gražinimo į nacionalinį rezervą laikotarpis turėtų būti sumažintas iki dviejų metų.
(24)  Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta bendrosios išmokos schema, kurioje įvairūs galiojantys paramos mechanizmai sujungti į vieną atsietųjų tiesioginių išmokų schemą. Remiantis patirtimi, įgyta taikant bendrosios išmokos schemą, kai kurios schemos sudėtinės dalys gali būti supaprastintos, ir tai būtų naudinga ūkininkams bei administracijoms. Be to, atsižvelgiant į tai, kad per tą laiką bendrosios išmokos schema įgyvendinta visose valstybėse narėse, kurių reikalauta tai padaryti, daugelis nuostatų, kurios buvo susijusios su pradiniu schemos įgyvendinimu, tapo nereikalingos, ir todėl turėtų būti pakeistos. Nustatyta, kad tokiomis aplinkybėmis teisėmis gauti išmokas dažnai nepasinaudojama. Siekiant išvengti tokios situacijos turėtų būti nustatytas trejų metų nepanaudotų išmokų gražinimo į nacionalinį rezervą laikotarpis.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  Reikalavimas atidėti ariamos žemės plotus buvo įvestas siekiant kontroliuoti tiekimą. Atsižvelgiant į rinkos pokyčių lauko kultūrų sektoriuje ir į tai, kad pradėta taikyti atsietąją pagalbą, ši priemonė tapo nereikalinga, ir todėl turėtų būti panaikinta. Todėl teisės į išmokas už atidėtą žemę, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnyje ir 63 straipsnio 2 dalyje, nustatomos remiantis kriterijus atitinkančiu plotu, taikant tas pačias tinkamumo sąlygas, kaip ir kitų teisių gauti išmokas atvejais.
(27)  Reikalavimas atidėti ariamos žemės plotus buvo įvestas siekiant kontroliuoti tiekimą. Atsižvelgiant į rinkos pokyčių lauko kultūrų sektoriuje ir į tai, kad pradėta taikyti atsietąją pagalbą, ši priemonė tapo nereikalinga, ir todėl turėtų būti panaikinta. Todėl teisės į išmokas už atidėtą žemę, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnyje ir 63 straipsnio 2 dalyje, yra įprastos teisės į išmokas.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Toliau integruojant anksčiau susietą rinkos paramą į bendrosios išmokos schemą, tose valstybėse narėse, kurios pasirinko istorinį įgyvendinimo modelį, teisių į išmoką vertė buvo pagrįsta anksčiau mokėtos paramos atskiram ūkininkui lygiu. Įvertinant į tai, kad praeina vis daugiau laiko nuo bendrosios išmokos schemos įdiegimo ir kad ši schema pradėta taikyti ir kituose sektoriuose, vis sunkiau pagrįstai paaiškinti, kodėl paramos lygis, grindžiamas tik anksčiau mokėtos paramos dydžiu, atskirais atvejais reikšmingai skiriasi. Dėl tos priežasties istorinį įgyvendinimo modelį pasirinkusioms valstybėms narėms turėtų būti leista tam tikromis sąlygomis peržiūrėti teisę į išmoką ir suvienodinti jos vieneto vertę laikantis Bendrijos teisės bendrųjų principų ir bendrosios žemės ūkio politikos tikslų. Todėl siekdamos labiau suvienodinti išmokų vertes valstybės narės gali atsižvelgti į geografinių vietovių specifines sąlygas. Teisių į išmokas suvienodinimas turėtų būti vykdomas taikant atitinkamą pereinamąjį laikotarpį ir neviršijant konkrečių išmokos sumažinimo ribų, kad ūkininkai galėtų tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančio paramos lygio.
(28)  Toliau integruojant anksčiau susietą rinkos paramą į bendrosios išmokos schemą, tose valstybėse narėse, kurios pasirinko istorinį įgyvendinimo modelį, teisių į išmoką vertė buvo pagrįsta anksčiau mokėtos paramos atskiram ūkininkui lygiu. Įvertinant į tai, kad praeina vis daugiau laiko nuo bendrosios išmokos schemos įdiegimo ir kad ši schema pradėta taikyti ir kituose sektoriuose, vis sunkiau pagrįstai paaiškinti, kodėl paramos lygis, grindžiamas tik anksčiau mokėtos paramos dydžiu, atskirais atvejais reikšmingai skiriasi. Dėl tos priežasties istorinį įgyvendinimo modelį pasirinkusioms valstybėms narėms turėtų būti leista tam tikromis sąlygomis peržiūrėti teisę į išmoką ir suvienodinti jos vieneto vertę laikantis Bendrijos teisės bendrųjų principų ir bendrosios žemės ūkio politikos tikslų. Todėl siekdamos labiau suvienodinti išmokų vertes valstybės narės gali atsižvelgti į geografinių vietovių specifines sąlygas. Teisių į išmokas suvienodinimas turėtų būti vykdomas taikant atitinkamą pereinamąjį laikotarpį priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės pasirinkto tempo ir neviršijant konkrečių išmokos sumažinimo ribų, kad ūkininkai galėtų tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančio paramos lygio.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(29a) kompleksinio paramos susiejimo sistema ir BŽŪP ateityje dar turėtų būti pertvarkoma, kadangi dabartinis išmokų lygis ne visada atitinka ūkininkų pastangas įgyvendinant paramos susiejimą, kadangi daug išmokų vis dar priklauso nuo istorinių išlaidų. Ypač daug sunkumų gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams kelia gyvūnų gerovės teisės aktai, kadangi jų laikymasis neatsispindi gaunamose išmokose. Vis dėlto, jei importuojami gaminiai atitiktų tuos pačius gyvūnų gerovės standartus, nebūtų poreikio atlyginti ūkininkams už tai, kad jie laikosi šios srities Bendrijos teisės aktų. Taigi Komisija Pasaulio prekybos organizacijos derybų metu turėtų siekti, kad būtų pripažinti tokie su prekyba nesusiję dalykai kaip importo kriterijai.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, kuriuo įdiegta bendrosios išmokos schema, valstybėms narėms kai kurias išmokas leista mokėti netaikant šios schemos. Taip pat to reglamento 64 straipsnio 3 dalyje numatyta to reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų galimybių peržiūra, siekiant atsižvelgti į rinkos ir struktūrinius pokyčius. Išanalizavus susijusią patirtį, paaiškėjo, kad atsiejus paramą gamintojai lanksčiau renkasi, ką gaminti, ir sprendimus priima atsižvelgdami į produkto pelningumą ir jo poreikį rinkoje. Tai ypač būdinga lauko kultūrų, apynių ir sėklų sektoriuose, o iš dalies – ir jautienos sektoriuje. Todėl iš dalies susietos išmokos šiuose sektoriuose turėtų būt teikiamos pasinaudojant bendrosios išmokos schema. Kad jautienos sektoriuje veiklą vykdantys ūkininkai galėtų pamažu prisitaikyti prie naujos paramos tvarkos, turėtų būti numatytos nuostatos dėl specialiosios priemokos už bulius ir skerdimo priemokos. Kadangi iš dalies susietos išmokos vaisių ir daržovių sektoriuose įdiegtos gana neseniai, ir tik kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, tokių schemų peržiūra nėra reikalinga.
(30)  Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, kuriuo įdiegta bendrosios išmokos schema, valstybėms narėms kai kurias išmokas leista mokėti netaikant šios schemos. Taip pat to reglamento 64 straipsnio 3 dalyje numatyta to reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų galimybių peržiūra, siekiant atsižvelgti į rinkos ir struktūrinius pokyčius. Išanalizavus susijusią patirtį, paaiškėjo, kad atsiejus paramą gamintojai galėtų lanksčiau rinktis, ką gaminti, ir sprendimus priima atsižvelgdami į produkto pelningumą ir jo poreikį rinkoje. Todėl valstybėms narėms reikėtų leisti savo sprendimu tęsti paramos atsiejimo procesą. Kadangi iš dalies susietos išmokos vaisių ir daržovių sektoriuose įdiegtos gana neseniai, ir tik kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, tokių schemų peržiūra nėra reikalinga.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(31a)  Reikėtų specialių pagalbos priemonių ES avių sektoriui, kuris patiria didelį nuosmukį. Turėtų būti įgyvendintos 2008 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl avienos (ėrienos) ir ožkienos sektoriaus ateities Europoje1.
_______________________________
1 Priimti tekstai, P6_TA(2008)0310.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  Valstybėms narėms turi būti leista panaudoti iki 10 % jų viršutinių ribų specifinei paramai aiškiai nustatytais atvejais. Pasinaudodamos teise teikti tokią paramą, valstybės narės galėtų spręsti aplinkos klausimus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę bei prekybą jais. Taip pat turi būti leista teikti specifinę paramą siekiant apsaugoti ypač svarbius sektorius nuo pieno kvotų sumažinimo ir paramos atsiejimo padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad vis svarbiau veiksmingai valdyti riziką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansiškai padėti ūkininkams mokėti pasėlių draudimo įmokas ir finansuoti kompensacijas, mokamas dėl konkrečių ekonominių nuostolių gyvūnų ar augalų ligų atvejais. Siekiant laikytis Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų, ištekliai, kuriuos būtų galima naudoti susietosios paramos priemonėms, turėtų būti atitinkamo lygio. Atitinkamai turėtų būti nustatytos pasėlių draudimo finansinių įnašų ir kompensacijų dėl gyvulių ligų sąlygos.
(32)  Valstybėms narėms turi būti leista panaudoti iki 10 % jų viršutinių ribų specifinei paramai aiškiai nustatytais atvejais. Pasinaudodamos teise teikti tokią paramą, valstybės narės galėtų spręsti aplinkos klausimus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę bei prekybą jais. Taip pat turi būti leista teikti specifinę paramą siekiant apsaugoti ypač svarbius sektorius nuo pieno kvotų sumažinimo ir paramos atsiejimo padarinių. Siekiant laikytis Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų, ištekliai, kuriuos būtų galima naudoti susietosios paramos priemonėms, turėtų būti atitinkamo lygio.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
32a konstatuojamoji dalis (nauja)
(32a)  Turint mintyje didėjančią veiksmingo rizikos valdymo svarbą, valstybėms narėms turėtų būti leista panaudoti papildomai maždaug 5 % viršutinės ribos lėšų, kad jos galėtų ūkininkams ar organizacijoms arba gamintojų grupėms suteikti paramą finansinių indėlių už išlaidas, susijusias su draudimo įmokomis ir savitarpio pagalbos fondais, forma.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36 ) Tiesioginės paramos atsiejimas ir bendrosios išmokos schemos įvedimas buvo pagrindinės bendrosios žemės ūkio politikos reformos proceso sudedamosios dalys. Tačiau dėl daugelio priežasčių 2003 m. kai kurioms kultūroms reikėjo toliau teikti specifinę paramą. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir stebint rinkos situacijos raidą, tos schemos, kurios 2003 m. nebuvo įtrauktos į bendrosios išmokos schemą, dabar, siekiant skatinti labiau į rinką orientuotą ir darnų žemės ūkį, jau gali būti integruotos į bendrosios išmokos schemą. Tai visų pirma taikytina alyvuogių aliejaus sektoriui, kuriame išmokos buvo susietos tik iš dalies. Taip pat reikėtų atsieti išmokas už kietuosius kviečius, baltyminius pasėlius, ryžius, bulvių krakmolą ir riešutus, nes šiose srityse dar likusių susietųjų išmokų veiksmingumas mažėja. Taip pat reikėtų panaikinti linų perdirbimo paramą ir numatytas sumas išmokėti per bendrosios išmokos schemą. Kad parama už ryžius, sausuosius pašarus, bulvių krakmolą ir linus būtų sklandžiai atsieta, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, susidariusį atsiejant pagalbą už riešutus, valstybėms narėms turėtų būti paliekama teisė ir toliau sieti jų mokamą pagalbos dalį.
(36)  Tiesioginės paramos atsiejimas ir bendrosios išmokos schemos įvedimas buvo pagrindinės bendrosios žemės ūkio politikos reformos proceso sudedamosios dalys. Tačiau dėl daugelio priežasčių 2003 m. kai kurioms kultūroms reikėjo toliau teikti specifinę paramą. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir stebint rinkos situacijos raidą, tos schemos, kurios 2003 m. nebuvo įtrauktos į bendrosios išmokos schemą, dabar, siekiant skatinti labiau į rinką orientuotą ir darnų žemės ūkį, jau galėtų, jei atitinkama valstybė narė nusprendžia, būti integruotos į bendrosios išmokos schemą. Tai visų pirma taikytina alyvuogių aliejaus sektoriui, kuriame išmokos buvo susietos tik iš dalies. Taip pat reikėtų atsieti išmokas už kietuosius kviečius, ryžius, bulvių krakmolą ir riešutus, nes šiose srityse dar likusių susietųjų išmokų veiksmingumas mažėja. Kad parama už ryžius, bulvių krakmolą ir linus būtų sklandžiai atsieta, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, susidariusį atsiejant pagalbą už riešutus, valstybėms narėms turėtų būti paliekama teisė ir toliau sieti jų mokamą pagalbos dalį.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  Kadangi į bendrosios išmokos schemą integruotos naujos schemos, reikėtų numatyti, kaip apskaičiuoti naują atskiros pajamų paramos lygį pagal tą schemą. Paramos už riešutus, bulvių krakmolą, linus ir sausuosius pašarus atvejais išmoka turėtų būti padidinta atsižvelgiant į ūkininkų pastaraisiais metais gautą paramą. Tačiau tuo atveju, kai į bendrosios išmokos schemą įtraukiamos anksčiau iš dalies į ją neįtrauktos išmokos, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remtis pirmaisiais referenciniais laikotarpiais.
(37)  Kadangi į bendrosios išmokos schemą integruotos naujos schemos, reikėtų numatyti, kaip apskaičiuoti naują atskiros pajamų paramos lygį pagal tą schemą. Paramos už riešutus, bulvių krakmolą ir linus atvejais išmoka turėtų būti padidinta atsižvelgiant į ūkininkų pastaraisiais metais gautą paramą ūkininkų gamybos kvotas pastaraisiais metais. Tačiau tuo atveju, kai į bendrosios išmokos schemą įtraukiamos anksčiau iš dalies į ją neįtrauktos išmokos, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remtis pirmaisiais referenciniais laikotarpiais.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, siekiant padėti vystyti kuro augalų sektorių, numatyta specifinė parama už kuro augalus. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius bioenergetikos sektoriuje, visų pirma į tai, kad smarkiai išaugo tokių produktų poreikis tarptautinėse rinkose, ir į tai, kad nustatyta, kokią viso sunaudojamo kuro dalį iki 2020 m. turi sudaryti bioenergetinis kuras, neliko pagrįstų priežasčių teikti specifinę paramą už kuro augalus.
(38)  Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, siekiant padėti vystyti kuro augalų sektorių, numatyta specifinė parama už kuro augalus. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius bioenergetikos sektoriuje, visų pirma į tai, kad smarkiai išaugo tokių produktų poreikis tarptautinėse rinkose, ir į tai, kad nustatyta, kokią viso sunaudojamo kuro dalį iki 2020 m. turi sudaryti bioenergetinis kuras, neliko pagrįstų priežasčių teikti specifinę susietąją paramą už kuro augalus. Taigi atitinkamos sumos ateityje turėtų būti įtrauktos į bendrosios išmokos schemą.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio d punktas
d) paramos schemos ūkininkams, auginantiems ryžius, krakmolines bulves, medvilnę, vaisius bei daržoves, avis, ožkas ir galvijus ir gaminantiems cukrų;
d) paramos schemos ūkininkams, auginantiems ryžius, baltyminius augalus, krakmolines bulves, vaisius bei daržoves, tabaką, avis, ožkas ir galvijus ir gaminantiems cukrų;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio a punktas
a) ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nesvarbu, koks šios grupės ar jos narių juridinis statusas, suteikiamas pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra Bendrijos teritorijoje, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla;
a) ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nesvarbu, koks šios grupės ar jos narių juridinis statusas, suteikiamas pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra Bendrijos teritorijoje, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla, kuri yra pagrindinis jų pajamų šaltinis;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio a a punktas (naujas)
aa) "teises į išmokas turintys ūkininkai' – tai ūkininkai, kuriems buvo skirtos ar galutinai perduotos teisės į išmokas;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio f a punktas (naujas)
fa) "regionas' – valstybė narė, regionas valstybėje narėje ar geografinis plotas valstybėje narėje, pasižymintis konkrečiomis struktūrinėmis ypatybėmis ar konkrečiais struktūriniais sunkumais atitinkamos valstybės narės pasirinkimu;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Tiesiogines išmokas gaunantis ūkininkas laikosi teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų II priede, ir išlaiko gerą agrarinę ir aplinkosauginę žemės būklę, nustatytą pagal 6 straipsnį.
1.  Tiesiogines išmokas gaunantis ūkininkas laikosi teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų II priede, ir išlaiko gerą agrarinę ir aplinkosauginę žemės būklę, nustatytą pagal 6 straipsnį, išskyrus atvejus, kai tai daryti būtų neįmanoma arba neproporcinga.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Tiesiogines išmokas gaunantis ūkininkas laikosi saugos darbo vietoje taisyklių ir atitinkamų valstybių narių numatytų nuostatų dėl sutarčių.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa) profesinė sveikata ir sauga,
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad bus išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia gamybai nebenaudojamos žemės, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į specifines atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas, egzistuojančias ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato mažiausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei taikomus reikalavimus, paremtus III priede išdėstyta sistema.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad bus išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia gamybai nenaudojamos žemės, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į specifines atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas, ekosistemas, egzistuojančias ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato mažiausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei taikomus reikalavimus, paremtus III priede nurodytais punktais ir Komisijos nustatytomis pagrindinėmis gairėmis ir (arba) kitomis normomis atsižvelgiant į konkrečias tų teritorijų ypatybes. Šie minimalūs reikalavimai derinami su konkrečiomis aplinkybėmis ir pasirenkami atsižvelgiant į jų didesnį našumą (nustatytą moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi) agronomijos ir aplinkos aspektais. Taip Sąjunga pamažu bus priversta iš esmės persvarstyti savo žemės ūkio gamybos metodus siekiant jo didesnio ekologinio tvarumo ir ekonominio gyvybingumo.
Antroje III priedo skiltyje nurodytos neprivalomosios normos ir valstybės narės pačios sprendžia, ar jas taikyti. Be to, taikomos priemonės turi remtis galiojančiais Bendrijos teisės aktais ir neturi sukelti jokių papildomų įpareigojimų.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Premijiniai taškai
Kiekviena valstybė narė gali nustatyti kompleksinio paramos susiejimo premijas, pagal kurias ūkininkams būtų skiriami premijiniai taškai už veiklą, palankią biologinei įvairovei ir atliekamą viršijant įsipareigojimus, kylančius iš kompleksinio paramos susiejimo su žemės ūkio ir aplinkos būkle. Kiekviena valstybė narė nustato, už kokią veiklą šie taškai gali būti skiriami. Premijiniai taškai gali būti naudojami nuobaudų taškams, gautiems taikant 6 straipsnyje nurodytas geros žemės ūkio ir aplinkos būklės nuostatas, kompensuoti. Tokio kompensavimo sistemą nustato valstybės narės.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b straipsnis (naujas)
6b straipsnis
Maisto tiekimo saugumas
Valstybės narės užtikrina, kad vykdant subalansuotą ir tvarią žemėvaldą būtų teikiama pirmenybė nacionaliniam ir regioniniam maisto tiekimo saugumui. Todėl, atsižvelgdamos į numatomą didesnį žemės ūkio žaliavų naudojimą energijos gamyboje, jos įvertina maisto tiekimo saugumą, siekiant išvengti bet kokios grėsmės apsirūpinimui maistu.
Pakeitimai 186, 229 ir 39
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Visos tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos konkrečios valstybės narės ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 5 000 EUR, kasmet iki 2012 m. mažinamos:
1.  Visos tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos konkrečios valstybės narės ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 10 000 EUR, kasmet iki 2012 m. mažinamos taip:
a)  2009 m. – 7%,
a)  2009 m. – 6%,
b)  2010 m. – 9%,
b)  2010 m. – 6%,
c)  2011 m. – 11%,
c)  2011 m. – 7%,
d)  2012 m. – 13%.
d)  2012 m. – 7%.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad didinant privalomą moduliavimą būtų mažinamas savanoriškas moduliavimas.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodyti sumažinimai padidinami:
2.  1 dalyje nurodyti sumažinimai padidinami:
a) sumoms nuo 100 000 iki 199 999 EUR – 3 procentiniais punktais,
a) sumoms nuo 100 000 iki 199 999 EUR – 1 procentiniais punktais,
b) sumoms nuo 200.000 iki 299.999 EUR – 6 procentiniais punktais,
b) sumoms nuo 200000 iki 299999 EUR – 2 procentiniais punktais,
c)  300 000 EUR ir didesnėms sumoms – 9 procentiniais punktais.
c)  300 000 EUR ir didesnėms sumoms – 3 procentiniais punktais.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  1 dalies nuostatos taikomos tik toms išmokoms, kurios visiškai integruotos į bendrosios išmokos schemą.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų ir Egėjo salų ūkininkams mokamoms tiesioginėms išmokoms.
3.  1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų, Jonijos ir Egėjo salų ūkininkams mokamoms tiesioginėms išmokoms.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  2 dalis netaikoma kooperatyvams ir kitiems juridiniams asmenims, kuriuos sudaro keletas tiesiogines išmokas gaunančių ūkininkų, ir kurie paskirsto subsidijas savo nariams. Ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma didelių išmokų – 100 000 EUR ar daugiau – gavėjams, kurie yra šių ūkio subjektų nariai.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Jeigu bendrąsias išmokas gaunantis ūkininkus suburiantis subjektas tik gauna ar nukreipia subsidijas ir jas visiškai padalija savo nariams, galima nuspręsti netaikyti šio straipsnio 2 dalies.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Nepažeidžiant 11 straipsnio, visa tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos valstybėje narėje konkrečiais kalendoriniais metais, suma, pritaikius šio reglamento 7 ir 10 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, neturi būti didesnė nei šio reglamento IV priede nustatyta viršutinė riba. Prireikus, valstybės narės taiko linijinį tiesioginės išmokos sumažinimą, kad būtų laikomasi IV priede nustatytų viršutinių ribų.
1.  Nepažeidžiant 11 straipsnio, visa tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos valstybėje narėje konkrečiais kalendoriniais metais, suma, pritaikius šio reglamento 7 ir 10 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, neturi būti didesnė nei šio reglamento IV priede nustatyta viršutinė riba. Prireikus, valstybės narės taiko linijinį tiesioginės išmokos, kuriai taikomas moduliavimas, sumažinimą, kad būtų laikomasi IV priede nustatytų viršutinių ribų.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija, laikydamasi 128 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, peržiūri IV priede nustatytas viršutines ribas, siekdama atsižvelgti į:
2.  Komisija, laikydamasi 128 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, kasmet patikrina IV priede nustatytas viršutines ribas, siekdama atsižvelgti į:
a) didžiausių sumų, kurios gali būti išmokamos teikiant tiesiogines išmokas, pakeitimus,
a) didžiausių sumų, kurios gali būti išmokamos teikiant tiesiogines išmokas, pakeitimus,
b)  Reglamente (EB) Nr. 378/2007 nurodyto savanoriško moduliavimo pakeitimus,
c) struktūrinius valdų pasikeitimus.
c) struktūrinius valdų pasikeitimus,
ir informuoja apie tai Europos Parlamentą.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Visose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, gautos sumos po 7 straipsnyje nurodytų sumažinimų laikantis toliau nurodytų sąlygų turėtų būti naudojamos kaip papildoma Bendrijos parama kaimo plėtros programos priemonėms, finansuojamoms Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1698/2005.
1.  Visose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, gautos sumos po 7 straipsnyje nurodytų sumažinimų laikantis toliau nurodytų sąlygų turėtų būti naudojamos Bendrijos paramai kaimo plėtros programos priemonėms, finansuojamoms Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1698/2005.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.   7 straipsnis taikomas tik naujųjų valstybių narių ūkininkams konkrečiais kalendoriniais metais, jei tiesioginių išmokų tose valstybėse narėse lygis tais kalendoriniais metais pagal 110 straipsnį yra ne mažesnis nei kitose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, atsižvelgiant į sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį.
1.   Moduliavimas naujosioms valstybėms narėms privalomas tik joms pradėjus gauti visas tiesiogines išmokas.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalis
4.  Suma, sukaupta taikant 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriama tokią sumą sukaupusioms valstybėms narėms 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Ji panaudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalį.
4.  Suma, sukaupta taikant 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriama tokią sumą sukaupusioms valstybėms narėms 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio pavadinimas
Ūkių konsultavimo sistema
Ūkių mokslinių tyrimų ir konsultavimo sistema
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Konsultavimo veikla apima bent jau I skyriuje minimus teisės aktais nustatytus valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus.
2.  Mokslinių tyrimų ir konsultavimo veikla apima bent jau I skyriuje minimus teisės aktais nustatytus valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus, o taip pat ir ekonomiškai efektyvių, ekologiškai tvarių ir taupesnių gamtinių išteklių ir gamybos išlaidų (energija, žaliavos) požiūriu gamybos metodų sklaidą.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2 . Valstybės narės pirmenybę skiria tiems ūkininkams, kurie gauna daugiau kaip 15 000 EUR tiesioginių išmokų per metus.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad visi ūkininkai galėtų savanoriškai dalyvauti šioje konsultavimo sistemoje.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai iš valstybės narės kompetentingos institucijos gauti su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais susijusius duomenis nuo 2000 metų.
Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai iš valstybės narės kompetentingos institucijos gauti su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais susijusius duomenis nuo 2000 metų, arba naujųjų valstybių narių atveju – nuo pirmųjų metų po jų įstojimo.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės vykdo administracinę pagalbos paraiškų kontrolę, siekdamos patikrinti, ar jos atitinka sąlygas pagalbai gauti.
1.  Valstybės narės vykdo administracinę pagalbos paraiškų kontrolę, siekdamos patikrinti, ar jos atitinka sąlygas pagalbai gauti. Ši administracinė kontrolė nesudaro itin daug sunkumų ūkininkams, ypač turint omeny išlaidas ir dokumentų tvarkymą.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės atlieka patikrinimus vietoje, siekdamos patikrinti, ar ūkininkas laikosi 1 skyriuje nurodytų įsipareigojimų.
1.  Valstybės narės atlieka patikrinimus vietoje, siekdamos patikrinti, ar ūkininkas laikosi 1 skyriuje nurodytų įsipareigojimų. Tokie patikrinimai konkrečiame ūkyje trunka daugiausia vieną dieną ir neturėtų sudaryti ūkininkui itin daug sunkumų.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Valstybės narės gali pasinaudoti egzistuojančiomis administravimo ir kontrolės sistemomis 1 skyriuje nurodytų teisės aktų nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų vykdymui užtikrinti.
2.  Valstybės narės gali pasinaudoti egzistuojančiomis administravimo ir kontrolės sistemomis 1 skyriuje nurodytų teisės aktų nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų vykdymui užtikrinti. Tačiau valstybės narės siekia apriboti kontrolės agentūrų ir asmenų, vykdančių konkretaus ūkio patikrinimą vietoje, skaičių.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gali pasinaudoti privačiomis administravimo ir kontrolės sistemomis, jeigu jas oficialiai patvirtino nacionalinės valdžios institucijos.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valstybės narės siekia suplanuoti kontrolę taip, kad ūkiai, kurie dėl sezoninių priežasčių geriausiai gali būti patikrinti tam tikru metų laikotarpiu, iš tiesų būtų kontroliuojami šiuo konkrečiu laikotarpiu. Vis dėlto, jeigu kontrolės agentūra, atlikdama patikrinimą vietoje, dėl sezoninių priežasčių negali patikrinti, kaip laikomasi tam tikrų teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų (ar jų dalies) arba geros žemės ūkio bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, manoma, kad šių reikalavimų ir sąlygų yra laikomasi.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai toks pažeidimas yra padarytas dėl asmens, kuris perdavė ar perėmė žemės ūkio paskirties žemę, veiksmų ar neveikimo.
Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai toks pažeidimas yra padarytas dėl asmens, kuris perdavė ar perėmė žemės ūkio paskirties žemę, veiksmų ar neveikimo, nebent už pažeidimo padarymą atsakingas asmuo atitinkamais metais taip pat padavė pagalbos paraišką. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodyta sankcija taikoma už pažeidimo padarymą atsakingam asmeniui suteikiamoms tiesioginių išmokų sumoms.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Šioje dalyje "perdavimas" – bet koks sandoris, kurį įvykdęs žemės ūkio paskirties žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti.
Šioje dalyje "perdavimas" – bet koks sandoris, kurį įvykdęs žemės ūkio paskirties žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti, išskyrus tų rūšių sandorius, kurių atitinkamas ūkininkas negali kontroliuoti.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad ūkininkas pašalintų atitinkamo nustatyto pažeidimo pasekmes. Ūkininkui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir korekcinius veiksmus, kurių jis turi imtis.
Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kompetentinga institucija praneša ūkininkui apie nustatytą pažeidimą, o ūkininkas paskui turės pranešti apie veiksmus, kurių imsis siekdamas išspręsti problemą. Siekdama kontroliuoti veiksmus, kurių imasi ūkininkas, kompetentinga institucija atsižvelgia į jo ūkį, kai atliekama kitų metų patikrinimo vietoje rizikos analizė.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a straipsnis (naujas)
26a straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 31 d. ir paskui kas dvejus metus Komisija teikia kompleksinio paramos susiejimo taikymo ataskaitą, jei reikia, kartu su atitinkamais pasiūlymais, kuriais siekiama:
– iš dalies pakeisti teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų III priede, sąrašą,
– supaprastinti, panaikinti ir tobulinti teisės aktus remiantis valdymo reikalavimų sąrašu, ypatingą dėmesį skiriant teisės aktams dėl nitratų,
– supaprastinti, tobulinti ir suderinti patikrinimų vietoje sistemas atsižvelgiant į rodiklių ir silpnų vietų kontrolės raidos, pagal privataus sertifikavimo schemas jau įvykdytos kontrolės, laikantis nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos įgyvendinami teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai, jau įvykdytos kontrolės ir informacijos bei ryšių technologijų teikiamas galimybes.
Ataskaitose taip pat pateikiama visų kompleksinio paramos susiejimo kontrolės išlaidų, patirtų prieš ataskaitos paskelbimo metus buvusiais metais, sąmata.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės neteikia tiesioginių išmokų ūkininkui, jeigu:
1.  Valstybės narės gali nuspręsti neteikti tiesioginių išmokų, kurios bus mažesnės už nustatytą sumą.
a) visa prašoma ar išmokėtina tiesioginių išmokų suma konkrečiais kalendoriniais metais neviršija 250 EUR, arba
b) valdos, už kurią prašoma arba turi būti išmokėta išmoka, kriterijus atitinkantis plotas neviršija vieno hektaro. Tačiau Kipras gali nustatyti, kad mažiausias reikalavimus atitinkantis plotas yra 0,3 hektarai, o Malta – 0,1 hektaro.
Tačiau 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą specialiąją teisę į išmoką turintiems ūkininkams taikoma a punkte nurodyta sąlyga.
Lėšos, sutaupytos taikant 1 pastraipos nuostatas, lieka valstybės narės rezervuose, iš kurių jos skiriamos.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės gali objektyviai nuspręsti neteikti tiesioginių išmokų bendrovėms ar firmoms, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje dalyje, kai jų pagrindiniuose objektuose vykdoma žemės ūkio veikla.
2.  Valstybės narės gali objektyviai nuspręsti neteikti tiesioginių išmokų bendrovėms ar firmoms, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje dalyje, kai jų pagrindinis tikslas nėra žemės ūkio produktų gamyba, auginimas ar veisimas, įskaitant derliaus nuėmimą ir gyvūnų melžimą, veisimą ir laikymą žemės ūkio tikslais.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalis
2.  Išmokos mokamos du kartus per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 dienos.
2.  Išmokos mokamos iki dviejų kartų per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 dienos, įskaitant palūkanų už sumą, mokėtiną nuo kitų kalendorinių metų birželio 30 d., mokėjimą pagal rinkos palūkanų normą.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jeigu vėluojama sumokėti dėl ginčo su kompetentinga valdžios institucija, kurį laimi ūkininkas, jam išmokamos palūkanos pagal rinkos palūkanų normą.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 3 dalis
3.  Išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas neteikiamos, kol valstybė narė pagal 22 straipsnį nepatikrina, ar ūkininkas atitinka reikalavimus paramai gauti.
3.  Pateikus paraišką pagal I priede išvardytas paramos schemas jokių išmokų nemokama, kol valstybė narė pagal 22 straipsnį nepatikrina, ar paraišką pateikęs ūkininkas atitinka reikalavimus paramai gauti.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 3 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Tačiau jeigu išmokos mokamos iš anksto arba per du kartus, pirmoji suma nustatoma remiantis mokėjimo dieną turimais administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje rezultatais ir atsižvelgiant į tai, kad galutinė išmokos suma nebūtų mažesnė negu pirmosios išmokos suma.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
33 straipsnis
Peržiūra
I priede išvardytos paramos schemos taikomos neapribojant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto padėtį.
Išbraukta.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalis
2.  Šioje antraštinėje dalyje teises į išmokas turintys ūkininkai – tai ūkininkai, kuriems buvo skirtos ar galutinai perduotos teisės į išmokas.
Išbraukta.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnyje ir 63 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės į išmokas už atidėtą žemę laikomos teisėmis pagal šį reglamentą.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio pirma pastraipa
Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei nenumatyta kitaip.
1.  Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei nenumatyta kitaip.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio antra pastraipa
Komisija šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato išsamias teisių į išmokas pakeitimo taisykles, visų pirma, jei keičiama dalis tokių teisių.
2.  Jei ūkininkas, kuriam referenciniu laikotarpiu sumokama tiesioginė išmoka, tuo laikotarpiu arba ne vėliau kaip prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d. pakeičia savo juridinį statusą ar pavadinimą, jis gali naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip iš pradžių valdą valdęs ūkininkas.
3.  Jei susijungimai įvyksta referenciniu laikotarpiu ar ne vėliau kaip prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d., naują valdą valdantis ūkininkas gali naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip pirmines valdas valdę ūkininkai.
Jei padalijimai įvyksta referenciniu laikotarpiu ar ne vėliau kaip prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų gruodžio 31 d., valdas valdantys ūkininkai gali pro rata naudotis bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis kaip pirminę valdą valdęs ūkininkas.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Jeigu atitinkamų biudžetinių metų pabaigoje valstybėje narėje nustatoma, kad visų pervestų išmokų bendra vertė yra mažesnė už VIII priede nustatytą nacionalinę viršutinę ribą, skirtumas skiriamas nacionaliniam rezervui.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės gali naudotis nacionaliniu rezervu, kad pagal pirmenybę ir taikydamos objektyvius kriterijus suteiktų teises į išmokas žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams; jos tai turi daryti taip, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymų.
2.  Valstybės narės gali naudotis nacionaliniu rezervu, kad taikydamos objektyvius kriterijus suteiktų teises į išmokas žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams; jos tai turi daryti taip, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymų. Valstybės narės turi teikti pirmenybę visų pirma veiklą pradedantiesiems, ūkininkams iki 35 metų, šeimos ūkiams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 dalis
3.  68 straipsnio 1 punkto c dalies netaikančios valstybės narės, jei jos remiasi objektyviais kriterijais, ir užtikrina vienodas sąlygas visiems ūkininkams ir vengia rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad suteiktų teises į išmokas ūkininkams tose teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su valstybės intervencinių priemonių taikymu, taip siekiant išvengti žemės apleidimo ir (arba) kompensuoti konkrečius tose teritorijose veikiančių ūkininkų nuostolius dėl nepalankių ūkininkauti sąlygų.
3.  Valstybės narės, jei jos remiasi objektyviais kriterijais, ir užtikrina vienodas sąlygas visiems ūkininkams ir vengia rinkos ir konkurencijos iškraipymo, nuo šio reglamento įsigaliojimo datos 2009 m. gali naudoti nacionalinį rezervą, kad suteiktų teises į išmokas ir paramos priemones ūkininkams tose teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su valstybės intervencinių priemonių taikymu sudėtingoje padėtyje esantiems sektoriams, susitelkusiems nepalankiausiose vietovėse, pvz., avių ir ožkų sektoriams, taip siekiant išvengti žemės ir gamybos apleidimo ir (arba) kompensuoti konkrečius tose teritorijose veikiančių ūkininkų nuostolius dėl nepalankių ūkininkauti sąlygų.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės gali naudoti nacionalinį rezervą suteikdamos teises į išmokas ūkininkams, sudariusiems specialaus pobūdžio sutartis, kurias reglamentuoja tos valstybės narės.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnis
Jei per 2 metų teise į išmoką nebuvo pasinaudota, ji pervedama į nacionalinį rezervą, išskyrus force majeure ir išskirtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje.
Jei per 3 metus teise į išmoką nebuvo pasinaudota, ji pervedama į nacionalinį rezervą, išskyrus force majeure ir išskirtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje. Šios lėšos visų pirma naudojamos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui imtis žemės ūkio veiklos, kad būtų užtikrinama kartų kaita.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 2 dalis
2.  Teisės į išmokas gali būti perduodamos jas parduodant arba kitu galutinio perdavimo būdu su žeme ar be jos. Antra vertus, teisių į išmokas nuoma ar panašių rūšių sandoriai leidžiami tik jei perduodant teises į išmokas perduodamas ir atitinkamas reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius.
Išbraukta.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
Tokiais atvejais valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad nuoma ar panašių rūšių sandoriai leidžiami tik tada, jei perduodant teises į išmokas perduodamas ir atitinkamas pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Nukrypstant nuo 35 straipsnio 1 dalies, ūkininkui, kuriam suteiktos specialiosios teisės į išmokas, valstybė narė leidžia nesilaikyti reikalavimo turėti pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jeigu toks ūkininkas toliau vykdo ne mažiau nei 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos 2000, 2001 ir 2002 kalendoriniais metais, išreikštos sąlyginiais gyvulių vienetais (GV).
2.  Nukrypstant nuo 35 straipsnio 1 dalies, ūkininkui, kuriam suteiktos specialiosios teisės į išmokas, valstybė narė leidžia nesilaikyti reikalavimo turėti pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jeigu toks ūkininkas toliau vykdo ne mažiau nei 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos 2000, 2001 ir 2002 kalendoriniais metais (Rumunijos ir Bulgarijos atveju – 2006, 2007 ir 2008 kalendoriniais metais), išreikštos sąlyginiais gyvulių vienetais (GV).
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 2 dalies antra a pastraipa (nauja)
Tačiau ji taip pat gali būti taikoma valstybėms narėms, kuriose dar nepradėta taikyti bendrosios išmokos schemos, tačiau ketinama tai daryti.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 3 dalis
3.  Jei specialiosios teisės į išmokas yra perduodamos, jų perėmėjas negali pasinaudoti 2 dalyje nurodyta leidžiančia nukrypti nuostata, išskyrus faktinio ar numatomo paveldėjimo atvejus.
3.  Jei specialiosios teisės į išmokas yra perduodamos, jų perėmėjas gali pasinaudoti 2 dalyje nurodyta leidžiančia nukrypti nuostata, jei visos teisės į išmokas, kurioms taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, buvo perduotos, ir faktinio ar numatomo paveldėjimo atvejais arba kai perėmėjas neturi pakankamai ploto, reikalingo norint pasinaudoti šiomis teisėmis.
Pakeitimai 85, 86, 87 ir 88
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnis
Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies I-IV skyrius, vertę. Tuo tikslu teisės į išmokas gali būti laipsniškai keičiamos iš anksto nustatytais mažiausiai trimis metiniais etapais, taikant objektyvius kriterijus.
1.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti nuo 2010 m. suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies I-IV skyrius, vertę. Tuo tikslu teisės į išmokas gali būti laipsniškai keičiamos, taikant objektyvius ir nediskriminuojamuosius kriterijus.
Nė vienu iš šių metinių etapų teisės į išmokos vertė neturi būti mažesnė nei 50 % jos pradinės vertės ir įgyvendinus paskutinį metinį etapą gautos vertės skirtumo.
Teisės į išmokas vertė neturi būti mažesnė nei 50 % jos pradinės vertės ir galutinės vertės skirtumo.
Valstybės narės gali taikyti ankstesnes pastraipas atitinkamu geografiniu lygmeniu, kuris nustatomas pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, valstybių narių institucinė ar administracinė struktūra ir (arba) regioninis žemės ūkio potencialas.
2.  Valstybės narės gali persvarstyti teises į išmokas atitinkamu geografiniu lygmeniu, kuris nustatomas pagal objektyvius ir nediskriminuojamuosius kriterijus, kaip antai, valstybių narių institucinė ar administracinė struktūra, regioninis žemės ūkio potencialas ir (arba) atitinkamos geografinės vietovės konkretūs struktūriniai sunkumai.
Vietovėse, kuriose taikoma bendro naudojimo teisė arba kitos bendro žemės valdymo sutartys, galima iš naujo nustatyti teisių į išmokas vertę remiantis ūkio plotu, jeigu laikomasi didžiausio poveikio aplinkai reikalavimų.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
1.  Valstybės narė, pradėjusi taikyti bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 1-4 skyrius, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. bendrosios išmokos schemą taikyti regioniniu lygmeniu pagal šiame skirsnyje nurodytas sąlygas.
1.  Valstybės narė, pradėjusi taikyti bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 1-4 skyrius, gali kasmet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo kitų metų bendrosios išmokos schemą taikyti regioniniu lygmeniu pagal šiame skirsnyje nurodytas sąlygas.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Valstybės narės nustato regionus pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, jų institucinė ar administracinė struktūra ir (arba) regioninis žemės ūkio potencialas.
2.  Valstybės narės nustato regionus pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, jų institucinė ar administracinė struktūra, regioninis žemės ūkio potencialas ir (arba) atitinkamos geografinės vietovės konkretūs struktūriniai sunkumai.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 dalis
1.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali nuspręsti padalinti ne daugiau kaip 50 % pagal 47 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione, ir teisių į išmokas neturintiems ūkininkams.
1.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali nuspręsti padalinti ne daugiau kaip 50 % pagal 47 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione, ir teisių į išmokas neturintiems ūkininkams. Naudojamas plotas yra tas plotas, kurį ūkininkas deklaravo iki 2008 m. gegužės 15 d.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Tačiau valstybės narės gali taikyti ir kitus aiškiai apibrėžtus kriterijus, pvz., gamintojo kokybės ir žemės ūkio ir (arba) kaimo vietovės darbo kriterijus, siekiant užtikrinti teritorinę darną, kaimo vietovių įvairovę ir dinamiškumą, taip pat su žeme nesusijusių tradicinių gamybos būdų išsaugojimą.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalis
1.  Tinkamai pagrįstais atvejais šio reglamento 48 straipsnį taikančios valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2011 m. suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų pagal šį skirsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, vertę. Tuo tikslu jos, taikydamos objektyvius kriterijus, teises į išmokas gali laipsniškai keisti mažiausiai dviem iš anksto nustatytais metiniais etapais.
1.  Tinkamai pagrįstais atvejais šio reglamento 48 straipsnį taikančios valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2011 m. suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų pagal šį skirsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, vertę. Tuo tikslu jos, taikydamos objektyvius ir nediskriminuojamuosius kriterijus, teises į išmokas gali laipsniškai keisti.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų ir remdamosi objektyviais kriterijais, valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. tinkamai pagrįstais atvejais suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų tame skirsnyje, vertę, laipsniškai keisdamos tokias teises į išmoką mažiausiai trimis iš anksto nustatytais metiniais etapais.
2.  Laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų ir remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamaisiais kriterijais, valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. tinkamai pagrįstais atvejais suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų tame skirsnyje, vertę, laipsniškai keisdamos tokias teises į išmoką.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 3 dalis
3.  Nė vienu iš 1 ir 2 dalyje nurodytų metinių etapų teisės į išmokos vertės sumažinimas neturi būti didesnis nei 50 % jos pradinės vertės ir vertės po paskutinio metinio etapo, skirtumo.
3.  1 ir 2 dalyje numatytas teisės į išmokas vertės sumažinimas neturi būti didesnis nei 50 % jos pradinės vertės ir galutinės vertės skirtumo.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės 1, 2 ir 3 dalis gali taikyti atitinkamu geografiniu lygmeniu, kuris nustatomas pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, regionų institucinė ar administracinė struktūra ir (arba) regioninis žemės ūkio potencialas.
4.  Valstybės narės gali persvarstyti teises į išmokas atitinkamu geografiniu lygmeniu, kuris nustatomas pagal objektyvius ir nediskriminuojamuosius kriterijus, kaip antai, valstybių narių institucinė ar administracinė struktūra, regioninis žemės ūkio potencialas ir (arba) atitinkamos geografinės vietovės konkretūs struktūriniai sunkumai.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
1.  Valstybė narė, neįtraukusi išmokų už avis ir ožkas bei galvijus į bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 ir 68 straipsnio sąlygas, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. toliau taikyti bendrosios išmokos schemą pagal šiame skirsnyje nurodytas sąlygas ir vadovaudamasi sprendimu, priimtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 1 dalį. Tačiau ji gali nuspręsti, kad dalis jos nacionalinių viršutinių ribų komponento gali būti naudojama papildomoms išmokoms ūkininkams pagal šio reglamento 55 straipsnio 1 dalį ir taikyti žemesnę nei Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą.
1.  Valstybė narė, neįtraukusi išmokų už avis ir ožkas bei galvijus į bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 ir 68 straipsnio sąlygas, nuo 2010 m. taiko bendrosios išmokos schemą vadovaudamasi sprendimu, priimtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 1 dalį.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 54, 55 ir 56 straipsniuose nurodytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.
2.  Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 54 ir 55 straipsniuose nurodytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, minimos 41 straipsnyje, komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 54, 55 ir 56 straipsnius taikyto sumažinimo procento.
Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, minimos 41 straipsnyje, komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 54 ir 55 straipsnius taikyto sumažinimo procento.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
1.  Tos valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį pasiliko visą nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų šio reglamento 41 straipsnyje, komponentą ar jo dalį, skirtą priemokoms už karves žindenes, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede, kasmet išmoka papildomas išmokas ūkininkams.
1.  Tos valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnį pasiliko visą nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų šio reglamento 41 straipsnyje, komponentą ar jo dalį, skirtą priemokoms už karves žindenes, arba specialiosioms priemokoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede, kasmet išmoka papildomas išmokas ūkininkams.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Bet kuris su šio reglamento 53–56 straipsniais susijęs valstybės narės sprendimas turi būti priimtas pasitarus su institucijomis, atstovaujančiomis regionų valdžios institucijas, ir remiantis šių sprendimų įgyvendinimo regioniniu lygmeniu poveikio analize.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 3 dalis
3.  Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų konkrečiuose sektoriuose dirbantiems ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje dėl perėjimo prie bendrosios išmokos schemos.
3.  Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų konkrečiuose sektoriuose dirbantiems ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje dėl perėjimo prie bendrosios išmokos schemos. Valstybės narės gali suteikti pirmenybę visų pirma veiklą pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams, šeimos ūkiams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 5 dalis
5.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų ūkininkams tose vietovėse, kuriose vykdomos pertvarkymo ir (arba) vystymo programos, susijusios su valstybės intervencinių priemonių taikymu, taip siekiant išvengti žemės apleidimo ir (arba) kompensuoti konkrečius tose teritorijose veikiančių ūkininkų nuostolius dėl nepalankių ūkininkauti sąlygų.
5.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų ūkininkams tose vietovėse, kuriose vykdomos pertvarkymo ir (arba) vystymo programos, susijusios su valstybės intervencinių priemonių taikymu, taip siekiant išvengti žemės apleidimo ir (arba) kompensuoti konkrečius tose teritorijose veikiančių ūkininkų nuostolius dėl nepalankių ūkininkauti sąlygų. Valstybės narės gali suteikti pirmenybę visų pirma veiklą pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams, šeimos ūkiams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 3 dalis
3.  Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, nurodytas 36 straipsnio 1 dalyje, ūkininkas gali perleisti savo teises į išmokas be žemės tik jei bent per vienerius kalendorinius metus jis panaudoja, kaip apibrėžta 35 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas arba jei savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas.
3.  Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, nurodytas 36 straipsnio 1 dalyje, ūkininkas gali perleisti savo teises į išmokas be žemės tik jei bent per vienerius kalendorinius metus jis panaudoja, kaip apibrėžta 35 straipsnyje, ne mažiau kaip 70 % savo teisių į išmokas arba jei savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio -pirma pastraipa (nauja)
Nuo 2010 m. valstybės narės gali atsieti specialią paramą, skirtą ryžių, baltyminių augalų ir sausųjų pašarų augintojams, jeigu jos priima tokį sprendimą.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnis
Valstybės narės nuo 2010 m. įtraukia paramą, kurią galima teikti pagal susietosios paramos schemas, nurodytas X priedo I, II ir III punktuose, į bendrosios išmokos schemą pagal šiame skyriuje nurodytas taisykles.
Valstybės narės nuo 2010 m. gali įtraukti paramą, kurią galima teikti pagal susietosios paramos schemas, nurodytas X priedo I, II ir III punktuose, į bendrosios išmokos schemą pagal šiame skyriuje nurodytas taisykles.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 1 dalis
1.  XI priede nurodytas sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo I punkte nurodytas schemas, valstybės narės paskirsto atitinkamų sektorių ūkininkams remdamosi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdamos, visų pirma, į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas gautą paramą per vienerius ar daugiau metų 2005–2008 m. laikotarpiu.
1.  XI priede nurodytas sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo I punkte nurodytas schemas, valstybės narės daugiausia paskirsto atitinkamų sektorių ūkininkams remdamosi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdamos, visų pirma, į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas ar gamybos kvotas gautą paramą per vienerius ar daugiau metų 2005–2011 m. laikotarpiu.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, gali paskirstyti 1 dalyje minimas visas sumas ar jų dalį visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
(2)  Valstybės narės didina konkretaus ūkininko teisių į išmokas vertę, remdamosi sumomis, gautomis taikant 1 dalį.
(2)  Valstybės narės gali didinti konkretaus ūkininko teisių į išmokas vertę, remdamosi sumomis, gautomis taikant 1 dalį.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio pirma pastraipa
Sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo II punkte nurodytas schemas, valstybės narės atitinkamų sektorių ūkininkams paskirsto atsižvelgdamos į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas gautą paramą 2000–2002 m. laikotarpiu. Tačiau valstybės narės, laikydamosi objektyvių kriterijų, gali pasirinkti naujesnį reprezentacinį laikotarpį.
Sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo II punkte nurodytas schemas, valstybės narės daugiausia atitinkamų sektorių ūkininkams paskirsto atsižvelgdamos į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas gautą paramą 2000–2002 m. laikotarpiu. Tačiau valstybės narės, laikydamosi objektyvių kriterijų, gali pasirinkti naujesnį reprezentacinį laikotarpį.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
5 skyriaus antraštė
SPECIALIOJI PARAMA
SPECIALIOSIOS PARAMOS IŠMOKOS
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio antraštė
Bendrosios taisyklės
Papildomos išmokos
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. ir paskui nuo 2011 m. spalio 1 d. iki vėliausiai 2012 m. sausio 1 d. gali nuspręsti nuo 2010 kalendorinių metų ir (arba) nuo 2012 kalendorinių metų panaudoti iki 15 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 41 straipsnyje, paramai ūkininkams.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
1.  Valstybės narės vėliausiai iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti nuo 2010 kalendorinių metų panaudoti iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 41 straipsnyje, paramai ūkininkams:
1.  Valstybės narės, vadovaudamosi -1 dalies nuostatomis, gali nuspręsti panaudoti iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 41 straipsnyje, integruotai paramai ūkininkams ar organizacijoms arba gamintojų grupėms siekiant skatinti tausius gamybos būdus:
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis
i) paremti konkrečius ūkininkavimo metodus, padedančius apsaugoti arba gerinti aplinką,
i) paremti konkrečius ūkininkavimo metodus, padedančius apsaugoti arba gerinti aplinką, klimatą, biologinę įvairovę ir vandens kokybę, visų pirma ekologinį ūkininkavimą ir ganyklų kūrimą.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis
iii) padėti gerinti prekybą žemės ūkio produktais;
iii) padėti gerinti prekybą, visų pirma regionų prekybą, ir žemės ūkio produktų konkurencingumą;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies b punktas
b) pašalinti konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria pieno, galvijienos, avienos, ožkienos ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse,
b) pašalinti konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria pieno ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse ir jautienos, veršienos avienos ir ožkienos gamintojai,
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies c punktas
c) teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, kad būtų išvengta žemės apleidimo ir (arba) pašalintos specifinės kliūtys tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams,
c) teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, kad būtų išvengta žemės apleidimo ir (arba) pašalintos specifinės kliūtys tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams; pirmenybė teikiama visų pirma veiklą pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams, šeimos ūkiams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams, pavyzdžiui, gamintojų organizacijoms arba ūkininkų kooperatyvams priklausantiems gamintojams,
Pakeitimai 120 ir 191
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies d punktas
d) teikiant įnašus įmokoms už pasėlių draudimą pagal 69 straipsnyje nurodytas sąlygas,
Išbraukta.
Pakeitimai 121 ir 191
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies e punktas
e) savitarpio pagalbos fondams gyvulių ir augalų ligų atvejais pagal 70 straipsnyje nurodytas sąlygas.
Išbraukta.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės, vadovaudamosi -1 dalies nuostatomis, gali nuspręsti iš kitų kalendorinių metų panaudoti iki 5 % savo nacionalinių viršutinės ribos lėšų, nurodytų 41 straipsnyje, paramai ūkininkams ar organizacijoms arba gamintojų grupėms:
a) teikiant įnašus įmokoms už draudimą pagal 69 straipsnyje nurodytas sąlygas; arba
b) savitarpio pagalbos fondams pagal 70 straipsnyje nurodytas sąlygas.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 3 dalis
3.  Parama priemonėms, nurodytoms 1 pastraipos b punkte gali būti teikiama tik:
3.  Parama priemonėms, nurodytoms 1 pastraipos b punkte, gali būti teikiama tik tiek, kiek reikia siekiant sukurti paskatas dabartiniam užimtumo ir gamybos lygiui išlaikyti.
a) visapusiškai įgyvendinus bendrosios išmokos schemą atitinkamame sektoriuje pagal 54, 55 ir 71 straipsnius.
b) tiek, kiek reikia siekiant sukurti paskatas dabartiniam gamybos lygiui išlaikyti.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 4 dalis
4.  Parama, teikiama pagal 1 pastraipos a, b ir e punktuose nurodytas priemones, turi neviršyti 2,5 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių ribų. Valstybės narės gali nustatyti tarpines ribas kiekvienai priemonei.
4.  Parama, teikiama pagal 1 dalies a ir b punktuose nurodytas priemones, turi neviršyti procentinės dalies, atitinkančios 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994 m.) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu1. Valstybės narės gali nustatyti tarpines ribas kiekvienai priemonei.
_________
1 OL L 336, 1994 12 23, p. 1.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  1 pastraipos a ir d punktuose, teikiama išmokant metines papildomas išmokas,
a)  1 pastraipos a punkte ir 1a pastraipos a punkte, teikiama išmokant metines papildomas išmokas,
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 5 dalies d punktas
d)   1 pastraipos e punkte, teikiama išmokant kompensacines išmokas, kaip nurodyta 70 straipsnyje.
d)   1a pastraipos b punkte, teikiama išmokant kompensacines išmokas, kaip nurodyta 70 straipsnyje.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 6 dalis
6.  Perduoti teises į išmokas padidinus vieneto vertę ir suteikus papildomos teisės į išmokas, kaip nurodyta 5 pastraipos c punkte, galima tik jei perduodant teises į išmokas, perduodamas ir atitinkamas reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius.
Išbraukta.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 7 dalis
7.  Parama 1 pastraipoje nurodytoms priemonėms yra suderinama su kitomis Bendrijos priemonėmis ir politikos sritimis.
7.  Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato šioje skiltyje nurodytos paramos teikimo sąlygas, visų pirma siekdama užtikrinti suderinamumą su kitomis Bendrijos priemonėmis bei politikos sritimis.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Kiekvienais metais valstybės narės praneša Komisijai apie planuojamas priemones ir viešai paskelbia, kokie metodai ir kriterijai bus taikomi perskirstant lėšas, gavėjų vardus ir tai, kokios sumos jiems skirtos.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 8 dalies a punktas
a)  1 pastraipos a, b, c ir d punktuose, taikydamos linijinį ūkininkų teisių į išmokas sumažinimą ir (arba) iš nacionalinio rezervo,
a)  1 pastraipos a, b, c punktuose ir 1a pastraipos a punkte, taikydamos linijinį ūkininkų teisių į išmokas sumažinimą ir (arba) iš nacionalinio rezervo,
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 8 dalies b punktas
b)  1 pastraipos e punkte, prireikus, taikydamos linijinį vienos ar daugiau susijusių išmokų gavėjams sumažinimą pagal šios antraštinės dalies nuostatas ir neviršydamos 1 ir 3 pastraipose nurodytų ribų.
b)  1a pastraipos b punkte, o prireikus, taikydamos linijinį vienos ar daugiau susijusių išmokų gavėjams sumažinimą pagal šios antraštinės dalies nuostatas.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 9 dalis
9.  Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato šioje skiltyje nurodytos paramos teikimo sąlygas, visų pirma siekdama užtikrinti suderinamumą su kitomis Bendrijos priemonėmis bei politikos sritimis ir išvengti paramos kaupimosi.
Išbraukta.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio pavadinimas
Pasėlių draudimas
Draudimas
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.  Valstybės narės gali teikti finansinius indėlius pasėlių draudimo įmokoms, kai apsidraudžiama nuo nuostolių dėl nepalankių klimato sąlygų.
1.  Valstybės narės gali teikti finansinius indėlius draudimo įmokoms, kai imamasi atitinkamų atsargumo priemonių žinomam pavojui išvengti, siekiant atlyginti:
a) nuostolius, patirtus dėl nepalankių klimato sąlygų, kurios gali būti priskirtos prie gaivalinių nelaimių;
b) kitus klimato sąlygų padarytus nuostolius;
c) gyvūnų arba augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytus nuostolius.
Kiekviena valstybė narė parengia specialią analizę, kurios pagrindu būtų renkami lyginamieji statistikos ar aktuaro duomenys.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Šiame straipsnyje "ekonominiai nuostoliai" – tai visos ūkininko patirtos papildomos išlaidos dėl ūkininko taikytų išskirtinių priemonių, siekiant sumažinti tiekimą į susijusią rinką, arba labai sumažėjus gamybai. Išlaidos, kurios gali būti kompensuojamos pagal kitas Bendrijos nuostatas, ir išlaidos, patiriamos taikant visas kitas sanitarines, veterinarijos ar augalų apsaugos priemones, nelaikomos ekonominiu nuostoliu.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 ir 3 dalys
2.   Ūkininkui suteikiama parama iš finansinio indėlio sudaro 60 % mokėtinos draudimo įmokos. Valstybės narės, atsižvelgdamos į klimato padėtį arba į susijusio sektoriaus padėtį, gali nuspręsti paramos iš finansinio indėlio dalį padidinti iki 70 %.
2.  Šie finansiniai indėliai sudaro 60 % draudimo įmokų ir išmokami individualiai arba, prireikus, kolektyviai, jei draudimo sutartį sudarė gamintojų organizacija. Valstybės narės, atsižvelgdamos į klimato sąlygas arba į susijusio sektoriaus padėtį, gali nuspręsti paramos iš finansinio indėlio dalį padidinti iki 70 %.
Valstybės narės gali nustatyti didžiausią leistiną draudimo įmokos sumą, jei tokiai įmokai kompensuoti gali būti teikiama parama iš finansinio indėlio.
Valstybės narės gali nustatyti didžiausią leistiną draudimo įmokos sumą, jei tokiai įmokai kompensuoti gali būti teikiama parama iš finansinio indėlio.
3.  Apdraudus pasėlius, draudimas galioja tik tada, jei tokias nepalankias oro sąlygas formaliai pripažino susijusios valstybės narės kompetentinga institucija.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 5 dalis
5.  Parama iš finansinio indėlio tiesiogiai teikiama susijusiam ūkininkui.
5.  Finansiniai indėliai mokami tiesiogiai atitinkamam ūkininkui arba, prireikus, gamintojų organizacijai, kuri pasirašė sutartį, atsižvelgiant į jos narių skaičių.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
6.  Bendrija iš 68 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų bendrai su valstybe nare finansuoja pastarosios finansinių indėlių teikimo išlaidas, sumokėdama 40 % reikalavimus atitinkančių draudimo įmokos sumų, nustatytų pagal šio straipsnio 2 dalį.
6.  Bendrija iš 68 straipsnio 1a dalyje nurodytų lėšų bendrai su valstybe nare finansuoja pastarosios finansinių indėlių teikimo išlaidas, sumokėdama 50 % reikalavimus atitinkančių draudimo įmokos sumų, nustatytų pagal šio straipsnio 2 dalį.
Tačiau naujoms valstybėms narėms pirmoje pastraipoje nurodyta dalis sudaro 70 %.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio pavadinimas
Savitarpio pagalbos fondai gyvūnų ir augalų ligų atvejais
Savitarpio pagalbos fondai
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 1 dalis
1.  Siekdamos kompensuoti ūkininkų ekonominius nuostolius dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio, valstybės narės gali teikti jiems finansinę kompensaciją finansinių indėlių į savitarpio pagalbos fondus forma.
1.  Siekdamos kompensuoti ūkininkų ekonominius nuostolius, patirtus dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato sąlygų arba gyvūnų ar augalų ligų, valstybės narės gali teikti jiems finansinę kompensaciją finansinių indėlių į savitarpio pagalbos fondus forma, jei buvo imtasi atitinkamų atsargumo priemonių. Šiuos fondus gali valdyti gamintojų organizacijos ir (arba) tarpšakinės organizacijos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 122 ir 123 straipsniuose nurodytomis sąlygomis.
Šie fondai gali papildyti nacionalinių ūkininkų socialinio draudimo sistemų indėlius.
Pakeitimai 141 ir 205
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 2 dalies a punktas
a) "savitarpio pagalbos fondas" – tai valstybės narės pagal nacionalinius įstatymus akredituota ūkininkų apsidraudimo sistema, kurią taikant išmokamos kompensacinės išmokos tai sistemai priklausantiems ir ekonominių nuostolių dėl gyvūnų ligos protrūkio patyrusiems ūkininkams;
a) "savitarpio pagalbos fondas" – tai valstybės narės pagal nacionalinę ir Europos teisę akredituota ūkininkų apsidraudimo 2a dalyje nurodytomis sąlygomis sistema, kurią taikant išmokamos kompensacinės išmokos tai sistemai priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato sąlygų ar dėl gyvūnų ar augalų užkrečiamos ligos protrūkio, arba kurią taikant išmokamos kompensacinės išmokos tai sistemai priklausantiems ūkininkams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl gyvūnų ar augalų užkrečiamos ligos protrūkio;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 2 dalies b punktas
b) "ekonominiai nuostoliai" – visos ūkininko patirtos papildomos išlaidos dėl ūkininko taikytų išskirtinių priemonių, siekiant sumažinti pasiūlą susijusioje rinkoje arba didelį gamybos sumažėjimą. Išlaidos, kurios gali būti kompensuojamos pagal kitas Bendrijos nuostatas, ir išlaidos, patirtos taikant visas kitas sveikatos ir veterinarines arba fitosanitarines priemones, nelaikomos ekonominiu nuostoliu.
b) "ekonominiai nuostoliai" – visos ūkininko patirtos papildomos išlaidos dėl ūkininko taikytų išskirtinių priemonių, siekiant sumažinti pasiūlą susijusioje rinkoje, dėl neatidėliotinų skiepų patirtas išlaidas, arba labai sumažėjus gamybai. Išlaidos, kurios gali būti kompensuojamos pagal kitas Bendrijos nuostatas, ir išlaidos, patirtos taikant visas kitas sveikatos ir veterinarines arba fitosanitarines priemones, nelaikomos ekonominiu nuostoliu;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba) "nepalankios oro sąlygos" – tai tokie gamtos reiškiniai, kurie gali būti prilyginti gaivalinėms nelaimėms, kaip, antai, šalna, kruša, ledas, lietus, miškų gaisrai arba sausra, ir kurie sunaikina daugiau kaip 30 % atitinkamo ūkininko praėjusių trejų metų metinio produkcijos vidurkio arba trejų metų vidurkio, apskaičiuoto remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, išskyrus geriausius ir prasčiausius produkcijos rezultatus;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 2 dalies b b punktas (naujas)
bb) "atitinkamos atsargumo priemonės" – tai gyvulių ir augalų sveikatą užtikrinančios priemonės;
Pakeitimai 206 ir 145
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
3.  Finansinė kompensacija iš savitarpio pagalbos fondo mokama tiesiogiai ekonominių nuostolių patyrusiems ūkininkams, kurie yra to fondo nariai.
3.  Finansinė kompensacija iš savitarpio pagalbos fondo mokama tiesiogiai ekonominių ar tiesioginių nuostolių patyrusiems ūkininkams, kurie yra to fondo nariai, jei jie ėmėsi atitinkamų atsargumo priemonių.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
6.  Valstybių narių išlaidos finansiniams indėliams bendrai finansuojamos Bendrijos iš 68 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų – Bendrija apmoka 40 % 4 dalies reikalavimus atitinkančių sumų.
6.  Valstybių narių išlaidos finansiniams indėliams bendrai finansuojamos Bendrijos iš 68 straipsnio 1a pastraipoje nurodytų lėšų – Bendrija apmoka 50 % 4 dalies reikalavimus atitinkančių sumų.
Tačiau naujoms valstybėms narėms pirmoje pastraipoje nurodytas procentas sudaro 70 %.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
70 a straipsnis (naujas)
70a straipsnis
Speciali pagalba pieno gamintojams
1.  Jeigu pagal finansiniams metams numatytų išlaidų prognozes, rengiamas pagal išankstinio perspėjimo sistemą, nurodytą Reglamente (EB) Nr. 1290/2005, finansinės programos 2 išlaidų kategorijoje lieka mažiausiai 600 000 000 EUR marža, ši suma, atskaičius minėtąją maržą skiriama specialiajai pagalbai pieno gamintojams.
2.   Komisija kartu su atitinkamų finansinių metų preliminariu biudžeto projektu teikia Europos Parlamentui ir Tarybai specialios pagalbos pieno gamintojams įvertinimą
3.  Specialioji pagalba pieno gamintojams gali būti taikoma šiomis priemonėmis:
a) specialioji pagalba, apibrėžta 68 straipsnio 1 dalies b punkte;
b) priemonėmis, apibrėžtomis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnyje ir 36 straipsnio a punkte, kol jos tiesiogiai skirtos žemės ūkio valdoms padėti.
4.   Valstybės narės, remdamosi preliminariu biudžeto projektu, kaip numatyta 2 dalyje, ne vėliau kaip atitinkamų metų spalio 15 d. praneša Komisijai, kokios priemonės bus taikomos vadovaujantis 3 dalimi.
5.   Specialiosios pagalbos pieno gamintojams lėšos paskirstomos skirtingoms valstybėms narėms atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės referencinius kiekius, nurodytus 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, I priede1.
________________
1 OL L 270, 2003 10 21, p. 123.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnis
Už 2009, 2010 ir 2011 m. pagalba ūkininkams, auginantiems ryžius, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 10, skiriama šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.
Pagalba ūkininkams, auginantiems ryžius, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 10, skiriama šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 2 dalies lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

(EUR/ha)

2009 m.

2010 ir 2011 m.

Bulgarija

345,255

172,627

Graikija

561,00

280,5

Ispanija

476,25

238,125

Prancūzija

411,75

205,875

Italija

453,00

226,5

Vengrija

232,50

116,25

Portugalija

453,75

226,875

Rumunija

126,075

63,037

Parlamento pakeitimas

(EUR/ha)

20092013

Bulgarija

345,255

Graikija

561,00

Ispanija

476,25

Prancūzija

411,75

Italija

453,00

Vengrija

232,50

Portugalija

453,75

Rumunija

126,075

Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a skirsnis (naujas)
1a skirsnis
Išmoka už baltyminius augalus
74a straipsnis
Taikymo sritis
Pagalba ūkininkams, auginantiems baltyminius augalus, skiriama pagal šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Baltyminiams augalams priskiriami:
a) žirniai, klasifikuojami pagal KN kodą 0713 10,
b) pašarinės pupos, klasifikuojamos pagal KN kodą 0713 50,
c) saldieji lubinai, klasifikuojami pagal KN kodą 1209 29 50.
74b straipsnis
Suma ir pagalbos skyrimo reikalavimai
Už baltyminių augalų, nuimtų pasibaigus pieninės brandos etapui, hektarą mokama 55,57 EUR pagalba.
Tačiau augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų nepasiekiamas pieninės brandos etapas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui.
74c straipsnis
Plotas
1.  Nustatomas maksimalus garantuojamas 1 400 000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.
2.  Jei plotas, už kurį prašoma pagalbos, viršija maksimalų garantuojamą plotą, 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis plotas, už kurį prašoma pagalbos.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio a punktas
a)  66,32 EUR 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metais;
66,32 EUR 2009–2010, 2010–2011, 2011–2012 ir 2012–2013 prekybos metais";
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio b punktas
b)  33,16 EUR 2011–2012 ir 2012–2013 prekybos metais.
Išbraukta.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skirsnio 77–88 straipsniai
3 skirsnis išbrauktas.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
82 straipsnio 2 dalis
Pagalba skiriama ne daugiau kaip penkerius metus iš eilės nuo prekybos metų, kuriais pasiekiamas 1 dalyje nurodyta 50 % riba, bet ne už vėlesnius kaip 2013–2014 prekybos metus.
Pagalba skiriama iki 2013–2014 prekybos metų.
Pakeitimai 187, 198 ir 209
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a skirsnio (naujo) 87 a ir kiti straipsniai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6a skirsnis

Pagalba už tabaką

87a straipsnis

Taikymo sritis

Už 2010, 2011 ir 2012 m. derlių pagalba gali būti skiriama ūkininkams, auginantiems žaliavinį tabaką, klasifikuojamą pagal KN kodą 2401, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.

87b straipsnis

Pagalbos skyrimo reikalavimai

Pagalba skiriama ūkininkams, pagal 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo1 2000, 2001 ir 2002 kalendoriniais metais gavusiems priemoką už tabaką, bei ūkininkams, nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. įsigijusiems tabako gamybos kvotų. Taikomos šios pagalbos išmokėjimo sąlygos:

a) tabakas turi būti išaugintas auginimo vietovėje, nurodytoje 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2848/98, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje2, II priede;

b) turi būti laikomasi kokybės reikalavimų, apibrėžtų Reglamente (EB) Nr. 2848/98;

c) lapinį tabaką į pirmojo perdirbėjo patalpas ūkininkas turi pristatyti pagal auginimo sutartį;

d) mokėjimas turi būti atliktas taip, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir (arba) būtų atsižvelgta į objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, tabako augintojų vietovė, esanti I tikslo regione, arba tam tikros kokybės rūšių auginimas.

Pasibaigus bendrosios išmokos už plotą schemos pagal 111 straipsnį taikymo laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikomas 87a straipsnis, tabako auginimo kvotos pagal pirmąją pastraipą skiriamos ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje.

87c straipsnis

Sumos

Didžiausia bendros pagalbos suma, į kurią taip pat įeina į 87d straipsnyje numatytą Bendrijos tabako fondą mokėtinos sumos, nustatoma taip:

2010-2012

(milijonais EUR)

Vokietija

21 287

Ispanija

70 599

Prancūzija

48 217

Italija (išskyrus Apuliją)

189 366

Portugalija

8 468

2009-2012

(milijonais EUR)

Vengrija

p.m.

Bulgarija

p.m.

Rumunija

p.m.

Lenkija

p.m.

87d straipsnis

Į Bendrijos tabako fondą mokėtinos sumos

Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 13 straipsnyje numatyto Bendrijos tabako fondo informavimo veiksmams finansuoti panaudojama 5 % dydžio suma nuo pagalbos sumos, suteiktos vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis už 2010–2012 kalendorinius metus.

1 OL L 215, 1992 7 30, p. 70.

2 OL L 358, 1998 12 31, p. 17.

Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
90 straipsnio 4 dalis
4.  Priemoka už vieną avelę yra 21 euras. Tačiau ūkininkams, prekiaujantiems avių pienu ar iš avių pieno pagamintais produktais, už avelę mokama 6,8 euro priemoka.
4.  Priemoka už vieną avelę yra 21 euras. Tačiau ūkininkams, prekiaujantiems avių pienu ar iš avių pieno pagamintais produktais, už avelę mokama 16,8 euro priemoka.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
90 straipsnio 5 dalis
5.  Priemoka už vieną vedeklę yra 6,8 euro.
5.  Priemoka už vieną vedeklę yra 16,8 euro.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
98 straipsnio a punktas
a) "regionas" – valstybė narė arba regionas valstybėje narėje konkrečios valstybės narės pasirinkimu,
Išbraukta.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
112 a straipsnis (naujas)
112a straipsnis
Nacionalinis rezervas
1.  Valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos schemą, sukuria nacionalinį rezervą, kuriame būtų laikomas VIIIa priede nustatytų viršutinių ribų ir tiesioginių išmokų, faktiškai išmokėtų atitinkamais metais, bendros vertės skirtumas.
2.  Remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos principų pažeidimo bei konkurencijos iškraipymo, jos gali naudotis šiuo nacionaliniu rezervu vykdyti mokėjimus, skirtus įgyvendinti 68 straipsnyje nurodytas priemones.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
113 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  II priedo C punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
123 straipsnis
123 straipsnis
Išbraukta.
Už restruktūrizavimą tabako auginimo regionuose pervedamos lėšos
Nuo 2011 biudžetinių metų skiriama 484 mln. EUR kaip papildoma Bendrijos parama priemonėms tabaką auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, finansuojamą iš EŽŪFKP, toms valstybėms narėms, kuriose 2000, 2001 ir 2002 m. tabako augintojai gavo pagalbą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2075/92.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio t punktas
t) medvilnei taikomas išsamias taisykles dėl:
Išbraukta.
i)  80 straipsnio 3 dalyje numatyto pagalbos sumažinimo apskaičiavimo;
ii) patvirtintų tarpšakinių organizacijų, ypač jų finansavimo ir kontrolės bei sankcijų sistemos.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
132 straipsnio 1 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 378/2007
1 straipsnio 5 dalis
5.  Moduliavimo normos, kurios turi būti taikomos ūkininkui pritaikius Reglamento (EB) Nr. XXX/2008 (šio reglamento) 7 straipsnį, sumažintos 5 procentiniais punktais, atimamos iš savanoriško moduliavimo normos, kurią taiko valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalį. Tiek procentai, kurie turi būti atimti, tiek galutinė savanoriško moduliavimo norma yra lygi nuliui arba yra didesnė.
5.  Moduliavimo normos, kurios turi būti taikomos ūkininkui pritaikius Reglamento (EB) Nr. XXX/2008 (šio reglamento) 7 straipsnį, sumažintos 5 procentiniais punktais, atimamos iš savanoriško moduliavimo normos, kurią taiko valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalį. Tiek procentai, kurie turi būti atimti, tiek galutinė savanoriško moduliavimo norma yra lygi nuliui arba yra didesnė. Tačiau pakeitimų padarinys negali būti bendras EŽŪFKP lėšų, kurios jau buvo paskirtos kaimo plėtros programoms, sumažėjimas, kaip numatyta formaliame Komisijos sprendime, kuriuo jiems pritariama.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
133 a straipsnis (naujas)
133a straipsnis
Su teisės aktų vykdymu susijusių išlaidų tyrimas
Komisija atlieka tyrimą, siekdama įvertinti realias ūkininkų išlaidas, kurias jie patirtų laikydamiesi Bendrijos teisės aktų aplinkos, gyvūnų gerovės ir sveikatos bei maisto saugumo srityje, kuriuose numatytos normos viršija importuojamiems produktams taikomas normas. Šie teisės aktai, inter alia, apima II priedo išvardytus reglamentus ir direktyvas, kuriais remiama Kompleksinio paramos susiejimo sistema, bei III priede apibrėžtus geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartus, kurie taip pat įeina į šią sistemą.
Komisijos tyrime įvertinamos su minėtųjų teisės aktų vykdymu susijusios išlaidos visose valstybėse narėse. Skirtingose valstybėse narėse ar jų regionuose šios išlaidos gali būti skirtingos – tai priklauso nuo jų klimato, geologinių, ekonominių ir socialinių skirtumų bei jų gamybos ypatumų.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 eilutės 2 stulpelis
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 2 skyrius.
Šio reglamento IV dalies 1 skyriaus 1a skirsnis
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo A punkto 4 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

4.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1)

4 ir 5 straipsniai

Pakeitimas

4.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19)

6 straipsnis

Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo A a punktas (naujas)

Pakeitimas

Aa

Profesinė sauga

8a

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1)

6 straipsnis

8b

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 262, 2000 10 17, p. 21.)

3, 6, 8 ir 9 straipsniai

8c

1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos

(OL L 216, 1994 8 20, p. 12.)

8d

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 158, 2004 4 30, p. 50.)

3 straipsnis, 4–12 straipsniai

Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 stulpelio antraštė
Standartai
Taikomų reikalavimų pavyzdžiai
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 4 eilutės 2 skilties 2 a įtrauka
- tam tikrais atvejais, natūralių buveinių sukūrimas ir (arba) išsaugojimas,
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 4 eilutės 2 stulpelio 3 įtrauka
–  Kraštovaizdžio bruožų išsaugojimas, įskaitant, jei taikytina, gyvatvorių, tvenkinių, griovių, medžių eilių išsaugojimą grupėmis ar atskirai, taip pat laukų ribų išsaugojimą,
kraštovaizdžio bruožų išsaugojimas
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 5 eilutės 2 skilties 1 įtrauka
–  Apsaugos juostų išilgai vandentakių įrengimas,
–  Apsaugos juostų išilgai vandentakių įrengimas, vadovaujantis atitinkamais bendraisiais teisės aktais, reglamentuojančiais paviršiaus vandens apsaugą,
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedas

Komisijos siūlomas tekstas

mln. EUR

Kalendoriniai metai

2009

2010

2011

2012

Belgija

583,2

570,9

563,1

553,9

Čekija

773,0

Danija

985,9

965,3

954,6

937,8

Vokietija

5 467,4

5 339,2

5 269,3

5 178,0

Estija

88,9

Airija

1 283,1

1 264,0

1 247,1

1 230,0

Graikija

2 567,3

2 365,5

2 348,9

2 324,1

Ispanija

5 171,3

5 043,4

5 019,1

4 953,5

Prancūzija

8 218,5

8 021,2

7 930,7

7 796,2

Italija

4 323,6

4 103,7

4 073,2

4 023,3

Kipras

48,2

Latvija

130,5

Lietuva

337,9

Liuksemburgas

35,2

34,5

34,0

33,4

Vengrija

1 150,9

Malta

4,6

Nyderlandai

841,5

827,0

829,4

815,9

Austrija

727,7

718,2

712,1

704,9

Lenkija

2 730,5

Portugalija

635,8

623,0

622,6

622,6

Slovėnija

129,4

Slovakija

335,9

Suomija

550,0

541,2

536,0

529,8

Švedija

731,7

719,9

710,6

699,8

Jungtinė Karalystė

3 373,0

3 340,4

3 335,8

3 334,9

Pakeitimas

mln. EUR

Kalendoriniai metai

2009

2010

2011

2012

Belgija

p.m

p.m

p.m

p.m

Čekija

p.m

p.m

p.m

p.m

Danija

p.m

p.m

p.m

p.m

Vokietija

p.m

p.m

p.m

p.m

Estija

p.m

p.m

p.m

p.m

Airija

p.m

p.m

p.m

p.m

Graikija

p.m

p.m

p.m

p.m

Ispanija

p.m

p.m

p.m

p.m

Prancūzija

p.m

p.m

p.m

p.m

Italija

p.m

p.m

p.m

p.m

Kipras

p.m

p.m

p.m

p.m

Latvija

p.m

p.m

p.m

p.m

Lietuva

p.m

p.m

p.m

p.m

Liuksemburgas

p.m

p.m

p.m

p.m

Vengrija

p.m

p.m

p.m

p.m

Malta

p.m

p.m

p.m

p.m

Nyderlandai

p.m

p.m

p.m

p.m

Austrija

p.m

p.m

p.m

p.m

Lenkija

p.m

p.m

p.m

p.m

Portugalija

p.m

p.m

p.m

p.m

Slovėnija

p.m

p.m

p.m

p.m

Slovakija

p.m

p.m

p.m

p.m

Suomija

p.m

p.m

p.m

p.m

Švedija

p.m

p.m

p.m

p.m

Jungtinė Karalystė

p.m

p.m

p.m

p.m

Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII priedo 1 ir 2 lentelės

Komisijos siūlomas tekstas

1 lentelė

(tūkst. EUR)

Valstybė narė

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016 ir vėlesni metai

Belgija

614 179

611 901

613 281

613 281

614 661

614 661

614 661

614 661

Danija

1 030 478

1 031 321

1 043 421

1 043 421

1 048 999

1 048 999

1 048 999

1 048 999

Vokietija

5 770 254

5 781 666

5 826 537

5 826 537

5 848 330

5 848 330

5 848 330

5 848 330

Airija

1 342 268

1 340 737

1 340 869

1 340 869

1 340 869

1 340 869

1 340 869

1 340 869

Graikija

2 367 713

2 209 591

2 210 829

2 216 533

2 216 533

2 216 533

2 216 533

2 216 533

Ispanija

4 838 512

5 070 413

5 114 250

5 139 246

5 139 316

5 139 316

5 139 316

5 139 316

Prancūzija

8 404 502

8 444 468

8 500 503

8 504 425

8 518 804

8 518 804

8 518 804

8 518 804

Italija

4 143 175

4 277 633

4 320 238

4 369 974

4 369 974

4 369 974

4 369 974

4 369 974

Liuksemburgas

37 051

37 084

37 084

37 084

37 084

37 084

37 084

37 084

Nyderlandai

853 090

853 169

886 966

886 966

904 272

904 272

904 272

904 272

Austrija

745 561

747 298

750 019

750 019

751 616

751 616

751 616

751 616

Portugalija

589 723

600 296

600 370

605 967

605 972

605 972

605 972

605 972

Suomija

566 801

565 823

568 799

568 799

570 583

570 583

570 583

570 583

Švedija

763 082

765 229

768 853

768 853

770 916

770 916

770 916

770 916

Jungtinė Karalystė

3 985 834

3 986 361

3 987 844

3 987 844

3 987 849

3 987 849

3 987 849

3 987 849

2 lentelė*

(tūkst. EUR)

Valstybė narė

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016 ir vėlesni metai

Bulgarija

287 399

328 997

409 587

490 705

571 467

652 228

732 986

813 746

Čekija

559 622

647 080

735 801

821 779

909 164

909 164

909 164

909 164

Estija

60 500

70 769

80 910

91 034

101 171

101 171

101 171

101 171

Kipras

31 670

38 845

43 730

48 615

53 499

53 499

53 499

53 499

Latvija

90 016

104 025

118 258

132 193

146 355

146 355

146 355

146 355

Lietuva

230 560

268 746

305 964

342 881

380 064

380 064

380 064

380 064

Vengrija

807 366

935 912

1 064 312

1 191 526

1 318 542

1 318 542

1 318 542

1 318 542

Malta

3 434

3 851

4 268

4 685

5 102

5 102

5 102

5 102

Lenkija

1 877 107

2 164 285

2 456 894

2 742 771

3 033 549

3 033 549

3 033 549

3 033 549

Rumunija

623 399

713 207

891 072

1 068 953

1 246 821

1 424 684

1 602 550

1 780 414

Slovėnija

87 942

102 047

116 077

130 107

144 236

144 236

144 236

144 236

Slovakija

240 014

277 779

314 692

351 377

388 191

388 191

388 191

388 191

* viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgiant į 110 straipsnyje numatytą išmokų didinimo grafiką.

Pakeitimas

1 lentelė

(tūkst. EUR)

Valstybė narė

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016 ir vėlesni metai

Belgija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Danija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Vokietija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Airija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Graikija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Ispanija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Prancūzija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Italija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Liuksemburgas

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Nyderlandai

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Austrija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Portugalija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Suomija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Švedija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Jungtinė Karalystė

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

2 lentelė

(tūkst. EUR)

Valstybė narė

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016 ir vėlesni metai

Bulgarija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Čekija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Estija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Kipras

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Latvija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Lietuva

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Vengrija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Malta

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Lenkija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Rumunija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Slovėnija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Slovakija

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

p.m

Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 dalies 2 įtrauka
– nuo 2010 m. priemoka už baltyminius augalus, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 2 skyriuje;
Išbraukta.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 dalies 3 įtrauka
– nuo 2010 m. specialioji išmoka už ryžius, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies III skyriuje ir šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje, pagal šio reglamento 72 straipsnio (2) dalyje numatytą grafiką;
– nuo 2013 m. specialioji išmoka už ryžius, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies III skyriuje ir šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje, pagal šio reglamento 72 straipsnio (2) dalyje numatytą grafiką;
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 dalies 5 įtrauka
– nuo 2011 m. pagalba už sausųjų pašarų perdirbimą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio I poskirsnyje;
Išbraukta.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 dalies 6 įtrauka
– nuo 2011 m. pagalba už pluoštinių linų perdirbimą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio II poskirsnyje, pagal tame poskirsnyje numatytą grafiką;
– nuo 2013 m. pagalba už pluoštinių linų perdirbimą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio II poskirsnyje, pagal tame poskirsnyje numatytą grafiką;
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 dalies 7 įtrauka
– nuo 2011 m. priemoka už bulvių krakmolą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 [95a] straipsnyje, ir, pagal šio reglamento 75 straipsnyje numatytą grafiką, tame straipsnyje numatyta pagalba už krakmolines bulves;
– nuo 2013 m. priemoka už bulvių krakmolą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 [95a] straipsnyje, ir, pagal šio reglamento 75 straipsnyje numatytą grafiką, tame straipsnyje numatyta pagalba už krakmolines bulves;
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedas I a dalis (nauja)
I a
Nuo 2010 m. tokiu atveju jei valstybės narės nepriima sprendimo, nurodyto šio Reglamento 64 straipsnyje:
– pagalba už baltyminius augalus, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 2 skyriuje;
– specialioji išmoka už ryžius, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 3 skyriuje ir šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje, pagal šio reglamento 72 straipsnio 2 dalyje numatytą grafiką;
– pagalba už sausųjų pašarų perdirbimą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio I poskirsnyje.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
XI priedas. Lentelė "Sausieji pašarai"
Lentelė "Sausieji pašarai" išbraukta.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
XI priedas. Lentelė "Baltyminiai augalai"
Lentelė "Baltyminiai augalai" išbraukta.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
XI priedas. Lentelė "Ryžiai"
2010 m. skiltis
Išbraukta.
2011 m. skiltis
2012 m. skiltis
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
XI priedas. Lentelė "Ilgapluoščiai linai"
2011 m. skiltis
Išbraukta.
2012 m. skiltis
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
XI priedas. Lentelė "Pagalba už bulvių krakmolo gamybą"
2011 m. skiltis
Išbraukta.
2012 m. skiltis
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
XI priedas. Lentelė "Pagalba krakmolingų bulvių augintojams"
2011 m. skiltis
Išbraukta.
2012 m. skiltis
Teisinė informacija - Privatumo politika