(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0244),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 280 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0228/2006),

–   atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2006(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0394/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 8, 2007 1 12, p. 1.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 280 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(1),

║

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

(1)  Europos Parlamentas paragino Komisiją toliau nedelsiant atlikti teisės aktų, susijusių su Bendrijos administraciniais tyrimais, konsolidavimą. Šio konsolidavimo tikslas – didinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiksmingumą ir išaiškinti jos užduočių teisinį pagrindą.

(2)  Reikėtų užtikrinti, kad Tarnybos darbuotojai galėtų visiškai nepriklausomai atlikti jos užduotis. Šiuo tikslu reikia nustatyti prie Tarnybos veiklos poreikių geriau pritaikytą žmogiškųjų išteklių valdymą, pirmiausia nustatant geresnę laikinų ir nuolatinių darbuotojų pusiausvyrą.

(3)  Primenant kiekvienos Komisijos tarnybos ir kitų Europos Sąjungos Europos Bendrijų institucijų, įstaigų ir organizacijų (toliau – institucijos, įstaigos ir organizacijos) atsakomybę ginant Bendrijos finansinius interesus ir pripažįstant prevencijos aspektų svarbą nustatant šios srities, įskaitant kovą su sukčiavimu ir korupcija, Europos politiką, reikėtų išplėsti Tarnybos kompetencijos sritį, kad ji apimtų šiuos aspektus. Europos lygio teisinių ir administracinių priemonių koncepcija turėtų remtis operatyvinio Tarnybos darbo patirtimi šioje srityje.

(4)  Atsižvelgiant į didelę išorės pagalbos sektoriui skirtų Bendrijos lėšų apimtį, Tarnybos tyrimų šiame sektoriuje skaičių ir tyrimams reikalingą tarptautinį bendradarbiavimą, reikėtų sukurti teisinę bazę, kuria remdamasi Komisija galėtų užtikrinti trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bei tarptautinių organizacijų pagalbą, siekiant įvykdyti Tarnybos tikslus.

(5)  Reikėtų nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų ne tik patvirtinta Tarnybos pirmumo teisė atlikti vidaus tyrimus, bet ir sukurta sistema, sudaranti institucijoms, įstaigoms ║ ir organizacijoms sąlygas greitai perimti bylas, kurių Tarnyba nusprendžia netirti.

(6)  Reikia patikslinti, kad Tarnyba pradeda tyrimą, vadovaudamasi savalaikiškumo principu, t. y. nepradeda tyrimo nesvarbiais atvejais arba tokiais atvejais, kurie neįeina į kasmet Tarnybos nustatomus tyrimų prioritetus. Todėl, remdamosi kiekvienoje valstybėje narėje taikytinomis taisyklėmis, tokius atvejus, kai kalbama apie vidaus tyrimą, turėtų nagrinėti institucijos, o kai kalbama apie išorės tyrimą – kompetentingos nacionalinės institucijos.

(7)  Tarnybai atliekant savo užduotis perduotos informacijos teisingumas turi būti patikrinamas nedelsiant. Todėl reikėtų aiškiai nurodyti, kad institucijos, įstaigos ir organizacijos turi nedelsdamos ir automatiškai Tarnybai suteikti prieigą prie Bendrijos lėšų valdymo duomenų bazių ir bet kurios kitos duomenų bazės ir bet kokios kitos susijusios informacijos.

(8)  Reikia tiksliai nustatyti Tarnybos įsipareigojimas laiku informuoti tyrimus atliekančias institucijas, įstaigas, tarnybas ir organizacijas, kai su tiriamomis veikomis asmeniškai susijęs jų narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kiti darbuotojai arba kai galėtų būti priimamos administracinės priemonės Sąjungos interesams apsaugoti.

(9)  Siekiant padidinti Tarnybos tyrimų veiklos veiksmingumą ir atsižvelgiant į institucijų atliktus Tarnybos veiklos įvertinimus, ypač į 2003 m. balandžio mėn. Komisijos įvertinimo ataskaitą ir specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 1/2005 apie Tarnybos valdymą(3), reikia aiškiau apibrėžti tam tikrus aspektus ir patobulinti tam tikras priemones, kurias Tarnyba gali priimti, atlikdama tyrimus. Pavyzdžiui, Tarnybai atliekant vidaus tyrimus ir sukčiavimo, susijusio su sutartimis dėl Bendrijos lėšų skyrimo, atvejais jai turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti patikrinimus ir inspektavimus, kaip numatyta 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(4), o atliekant išorės tyrimus – naudotis ║ institucijų, įstaigų ║ ir organizacijų turima informacija.

(10)  Operatyvinis Tarnybos darbas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Valstybės narės Tarnybai turėtų nurodyti savo kompetentingas institucijas, galinčias Tarnybos pareigūnams suteikti pagalbą, reikalingą jų pareigoms atlikti, ypač tais atvejais, kai valstybė narė neįsteigė specialios tarnybos, kuri nacionaliniu lygiu koordinuotų Bendrijos kovą su sukčiavimu.

(11)  Siekiant pagerinti operatyvinę, teisinę ir administracinę kovos su sukčiavimų sistemą, Tarnybai svarbu žinoti, kokių tolesnių veiksmų imamasi gavus jos tyrimų rezultatus. Taigi, reikia, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms, institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms bei, su Komisijos pagalba, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų institucijoms būtų būtina reguliariai pateikti Tarnybai ataskaitą apie tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi gavus galutinę Tarnybos tyrimo ataskaitą, pažangą.

(12)  Atsižvelgiant į Tarnybos, Europos policijos biuro (Europolo) ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto) bendradarbiavimo stiprinimo svarbą, būtina nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi Tarnyba galėtų sudaryti susitarimus su šiomis dviem agentūromis. Siekiant geriau panaudoti ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto), Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų institucijų kompetenciją, tais atvejais, kai galima įtarti, kad vykdoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkianti neteisėta veika, susijusi su sunkiais nusikaltimais, ir kai būna įtrauktos mažiausiai dvi valstybės narės, Tarnybos reikėtų paprašyti informuoti Eurojustą apie veikas, dėl kurių galima būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

(13)  Siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą šiuo reglamentu reikia kodifikuoti Tarnybos atliekamiems vidaus ar išorės tyrimams taikomas pagrindines procesines garantijas. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio didesniam apsaugos lygiui, kuris galėtų būti numatytas sutarčių taisyklėse, Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos Parlamento narių statute, Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir bet kokiose taikytinose nacionalinėse nuostatose.

(14)  Turėtų būti gerbiamos procesinės garantijos ir asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės ir jos taikomos, nepriklausomai nuo vykdomų skirtingų Tarnybos tyrimų rūšių.

(15)  Siekiant užtikrinti kuo didesnį Tarnybos operatyvinės veiklos, ypač tyrimų procedūrą reguliuojančių principų, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtų teisių ir procesinių garantijų, duomenų apsaugos nuostatų, su kai kuriais Tarnybos operatyvinės veiklos aspektais susijusios informacijos teikimo politikos, tyrimų veikos teisėtumo kontrolės ir asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisių gynimo priemonių skaidrumą, reikėtų numatyti teisinę bazę, kuria remiantis Tarnybai galėtų būti sukurtos OLAF tyrimų proceso taisyklės. Taisyklės turėtų būti paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(16)  Siekiant užtikrinti, kad procesinės garantijos būtų taikomos viso tyrimo metu, būtina užtikrinti kad Tarnyboje būtų vykdoma teisėtumo kontrolė. Teisėtumo kontrolė turėtų būti vykdoma prieš tyrimo pradžią ir pabaigą bei kiekvieną kartą prieš pateikiant informaciją kompetentingoms valstybių narių institucijoms. Ją turėtų vykdyti teisės ekspertai, galintys eiti teisėjo pareigas valstybėje narėje ir dirbantys Tarnyboje. Tarnybos generalinis direktorius taip pat turėtų prašyti šių ekspertų pateikti nuomonę Tarnybos tyrimų ir operacijų vykdomoji valdybos (toliau – Tarnybos valdyba) veiklos klausimais.

(17)  Siekiant sustiprinti tiriamų asmenų apsaugą ir nepažeidžiant Nuostatų 90a straipsnio bei Sutartyje numatytų Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų, asmeniškai susijęs asmuo paskutiniu tyrimo etapu turėtų turėti teisę gauti galutinės tyrimo ataskaitos išvadas bei rekomendacijas ▌.

(18)  Siekiant didesnio skaidrumo reikia užtikrinti tinkamą informatoriaus informavimą: jis turėtų būti informuojamas apie pradinį sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti ir, jo prašymu, apie galutinius veiksmų, kurių imtasi gavus informacijos, rezultatus.

(19)  Siekiant Europos mokesčių mokėtojams pateikti objektyvią informaciją ir užtikrinti spaudos laisvę, visos tyrime dalyvaujančios Europos Sąjungos įstaigos, vadovaudamosi nacionaline teise, turėtų laikytis žurnalistų šaltinių apsaugos principo.

▌

(20)  Atsižvelgiant į Tarnybos darbo patirtį, reikia Tarnybos generaliniam direktoriui sudaryti sąlygas pavesti tam tikrų jo funkcijų vykdymą vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų parengiant rašytinį aktą, kuriame būtų nustatytos tokio pavedimo sąlygos.

(21)   Turėtų būti užtikrinama, kad asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimai, pagrindinės teisės visada būtų gerbiamos, ypač teikiant informaciją. Reikėtų išaiškinti pagrindinius Tarnybos komunikacijos politikos principus. Dvišaliu būdu ar derinimo procedūros metu teikiant informaciją apie Tarnybos tyrimus Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams reikėtų atsižvelgti į tyrimų konfidencialumą, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtas teises ir tam tikrais atvejais į teisminiam bylos nagrinėjimui taikomas nacionalines nuostatas. Reikia sukurti teisinę bazę, kuria remiantis Tarnyba su atitinkamomis institucijomis galėtų sudaryti susitarimus dėl informacijos perdavimo. Tarnybos generalinis direktorius turėtų rūpintis, kad viešai paskelbiant bet kokią informaciją būtų laikomasi neutralumo ir nešališkumo. OLAF tyrimų proceso taisyklėse turėtų būti nurodytos neleistino informacijos paskelbimo pasekmės.

(22)  Derėtų sustiprinti Priežiūros komiteto vaidmenį ir peržiūrėti jo narių skyrimo kriterijus ir tvarką. Kandidatai jų atrankos metu turėtų eiti aukštas teisėjo ar tyrėjo pareigas arba eiti panašias pareigas. Jie turėtų būti skiriami penkerių metų kadencijai, kuri neatnaujinama. Siekiant išlaikyti komiteto kompetenciją kai kurie nariai turėtų būti skiriami skirtingu metu.

(23)  Reikia išplėsti ir sustiprinti Priežiūros komiteto užduotis, susijusias su jo įgaliojimais, taip pat užtikrinti Tarnybos nepriklausomumą jai atliekant savo funkcijas. Komitetas turėtų stebėti su procesinėmis garantijomis ir tyrimų trukme susijusius pokyčius. Jam turėtų būti pranešama apie ilgiau nei 12 mėnesių trunkančius tyrimus, jis turėtų pateikti nuomones Tarnybos generaliniam direktoriui ir, esant reikalui, institucijoms apie tyrimus, nebaigtus per 18 mėnesių. Reikėtų patikslinti, kad Priežiūros komitetas nesikiša į vykstančių tyrimų eigą.

(24)  Reikia įvertinti teisinę, institucinę ir operatyvinę kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita veika, kenkiančia Europos Bendrijų finansiniams interesams, aplinką. Tam reikėtų paraginti institucijas derinti savo veiksmus ir skatinti apsvarstyti pagrindinius Europos kovos su sukčiavimu strategijos aspektus. Reikėtų nustatyti derinimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos procedūrą. Turėtų būti derinami tam tikri Tarnybos, valstybių narių, Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo elementai, o taip pat santykiai su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, Tarnybos tyrimų politika ir Priežiūros komiteto ataskaitos ir analizės. Derinime, vykstančiame mažiausiai vieną kartą per metus, turėtų dalyvauti Tarnybos generalinis direktorius ir Priežiūros komiteto pirmininkas.

(25)  Siekiant, kad Priežiūros komitetas galėtų našiai, nepriklausomai ir veiksmingai atlikti savo užduotis, itin svarbu, kad Tarnyba užtikrintų, jog būtų sudarytos visos galimybės Priežiūros komiteto sekretoriatui veikti nepriklausomai, kontroliuojamam vien komiteto pirmininko ir jo narių.

(26)  Siekiant sustiprinti Tarnybos vadovavimo funkcijų nepriklausomybę, Tarnybos generalinis direktorius turėtų būti skiriamas penkerių metų kadencijai, kuri pratęsiama vieną kartą. Atrankos metu kandidatai turėtų eiti arba turėtų būti ėję aukštas teisėjo arba vadovaujančias tyrėjo pareigas ir turėti mažiausiai dešimties metų profesinės veiklos patirtį atsakingose vadovaujančiose pareigose. Ženkli šios profesinės patirties dalis turėtų būti įgyta nacionalinio ir (arba) Bendrijos lygmens kovos su sukčiavimu srityje. Skyrimo procedūra neturėtų trukti ilgiau nei devynis mėnesius. Tarnybos generalinio direktoriaus kandidatūrą bendru sutarimu turėtų pateikti Europos Parlamentas ir Taryba ir jį turėtų skirti Komisija.

(27)  Atsižvelgiant į šių pareigų svarbą, reikėtų numatyti, kad Tarnybos generalinis direktorius informuoja Komisiją apie savo ketinimą užsiimti nauja profesine veikla dvejų metų laikotarpiu po to, kai jis baigia eiti pareigas, vadovaujantis Nuostatų 16 straipsniu. Ši informacija turėtų būti pateikiama metinėje Komisijos kovos su sukčiavimu ataskaitoje.

(28)  Siekiant užtikrinti veiksmingesnį procesinių garantijų laikymąsi, reikėtų nustatyti galimybę kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu vyksta tyrimas, pateikti skundą Priežiūros komitetui. Skundus turėtų tirti Priežiūros komiteto pasiūlymu Tarnybos generalinio direktoriaus paskirtas patarėjas peržiūros klausimais, kuris veikia visiškai nepriklausomai. Patarėjas peržiūros klausimais turėtų pateikti savo nuomonę per 30 darbo dienų ir ją perduoti skundo pareiškėjui, Tarnybos generaliniam direktoriui ir Priežiūros komitetui.

▌

(29)  Po ketverių metų reikia įvertinti šio reglamento taikymą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, į kurią įtraukiama Priežiūros komiteto nuomonė. Po šio įvertinimo turėtų būti galima persvarstyti šį reglamentą. Bet kokiu atveju šis reglamentas turėtų būti persvarstomas sukūrus Europos prokuratūrą.

(30)  Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999(5) reikia iš dalies pakeisti.

(31)  Šiame reglamente Tarnybos veiklos priemonės išorės tyrimams atlikti aiškiau apibrėžiamos ir sustiprinamos tik pavieniais atvejais, tuomet, kai nustatoma esamos sistemos teisinių spragų ir kur patikimus išorės tyrimus, kuriuos galėtų panaudoti valstybių narių valdžios institucijos, gali užtikrinti tik veiksmingesni Tarnybos veiksmai. Be to, procesinės garantijos turi būti taikomos ir išorės tyrimams, kad visi OLAF atliekami tyrimai turėtų vienodą teisinį pagrindą. Todėl šis reglamentas visiškai atitinka Sutarties 5 straipsniu įteisintą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiekiama daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(32)  Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 47 ir 48 straipsniuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnio 1 ir 2  dalys pakeičiamos taip:"

1.  "1. Siekiant sustiprinti kovą su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis, Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo Komisijai Bendrijos teisės aktais suteiktus tyrimo įgaliojimus valstybėse narėse ir pagal bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus trečiosiose valstybėse.

Bendrijos finansiniams interesams kenkiantys sukčiavimas, korupcija ir kita neteisėta veika, įskaitant pažeidimus, nustatomi galiojančiuose šios srities Bendrijos teisės aktuose ir susitarimuose.

2.  Tarnyba valstybėms narėms teikia Komisijos pagalbą organizuodama glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama jų veikla saugant Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo. Tarnyba padeda kurti ir plėtoti prevencijos ir kovos su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis metodus.".

2)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

3 straipsnis

Išorės tyrimai

1.  Tarnyba vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir pagal galiojančius susitarimus trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

Tarnyba atlieka Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalyje ir minėto reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytose atskirų sektorių taisyklėse numatytus inspektavimus ir tyrimus, kurie yra jos tyrimo funkcijos dalis, valstybėse narėse ir pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

2.  Siekdama nustatyti 1 straipsnyje nurodytus sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl subsidijų skyrimo ar sutartimi dėl Bendrijos finansavimo, atvejus, Tarnyba Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 numatytomis sąlygomis gali inspektuoti finansavimą tiesiogiai ar netiesiogiai gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpas.

Valstybės narės priima ir įgyvendina visas reikalingas priemones, skirtas užtikrinti, kad Tarnyba vykdytų šiame straipsnyje nurodytų tyrimų funkciją. Jos Tarnybai teikia paramą, susijusią su tiesiogiai ar netiesiogiai Bendrijos finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų kontrole ir patikrinimais vietoje, atliekamais remiantis Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 numatytomis sąlygomis.

3.  Atlikdama išorės tyrimą ir kai būtina nustatyti 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veikos atvejus, Tarnyba gali naudotis institucijų, įstaigų ║ ar organizacijų turima svarbia informacija, susijusia su tiriamomis veikomis. Šiam tikslui taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys.

4.  Kai, prieš pradėdama tyrimą, Tarnyba turi informacijos apie galimus 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejus, Tarnybos generalinis direktorius ▌apie juos informuoja susijusių valstybių narių kompetentingas institucijas, o šios, nepažeisdamos atskirų sektorių taisyklių, imasi reikiamų veiksmų ir prireikus pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas atlieka tyrimus, kuriuose gali dalyvauti Tarnybos darbuotojai. Susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie taikytas priemones ir rezultatus, pasiektus gavus šią informaciją.

5.  Kai Tarnyba nusprendžia nepradėti tyrimo, ji informuoja Eurojustą apie kompetentingoms valstybių narių institucijoms perduotą informaciją apie galimus 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejus, susijusius su sunkiais nusikaltimais, ir kai būna įtrauktos dvi ar daugiau valstybių narių. Tarnyba taip pat informuoja Eurojustą, kai tik Tarnybos tyrimas patenka į jo kompetenciją pagal jų bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus nuostatas.

3)  Įterpiamas šis straipsnis:"

3a straipsnis

Tarnybos bendradarbiavimas su Eurojustu, Europolu ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis

Vykdydama šiuo reglamentu jai suteiktus įgaliojimus, Tarnyba gali sudaryti bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus su Eurojustu ir Europolu. Šių susitarimų tikslas – išaiškinti atitinkamą šių įstaigų kompetenciją bei nustatyti jų bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Tarnyba taip pat gali sudaryti bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

4)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

Šie vidaus tyrimai atliekami laikantis Sutartyse nustatytų taisyklių, visų pirma Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų ir Tarnybos nuostatų šiame reglamente ir kiekvienos institucijos, įstaigos ir organizacijos priimtuose sprendimuose nustatytomis sąlygomis bei tvarka; atliekant vidaus tyrimus neturi būti taikomas skirtingas traktavimas procesinių garantijų ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, teisėtų teisių požiūriu, palyginti su išorės tyrimais.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka Tarnyba gali inspektuoti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpas, kad galėtų susipažinti su svarbia informacija, susijusia su veikomis, dėl kurių atliekamas vidaus tyrimas.

c)  5 dalis panaikinama.

5)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

5 straipsnis

Tyrimų pradėjimas

1.  Tarnyba gali pradėti tyrimą, kai turi pakankamai rimtų įtarimų dėl 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos. Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas atsižvelgiant į Tarnybos tyrimų politikos ir tyrimų veiklos programos prioritetus, nustatytus pagal 11a straipsnį ir 12 straipsnio 6 dalį. Galima atsižvelgti ir į anoniminius pranešimus, jeigu juose pakankamai pagrindžiamas įtarimas dėl nusikalstamos veikos.

2.   Sprendimą pradėti tyrimus priima Tarnybos generalinis direktorius, pasikonsultavęs su Tarnybos valdyba ir vadovaudamasis 14 straipsnio nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

3.  Išorės tyrimai pradedami Tarnybos generalinio direktoriaus, veikiančio savo iniciatyva arba suinteresuotos valstybės narės arba vienos iš Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos institucijų prašymu, sprendimu.

Vidaus tyrimai pradedami Tarnybos generalinio direktoriaus sprendimu, veikiančio savo iniciatyva arba vienos iš Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos institucijų, kurioje tyrimas turi būti atliktas, prašymu.

Tol, kol Tarnyba pagal šį reglamentą atlieka vidaus tyrimą, institucijos, įstaigos ║ ir organizacijos nepradeda paralelių tyrimų dėl tų pačių veikų.

4.  Kai institucija, įstaiga ║ ar organizacija numato pradėti tyrimą, vadovaudamasi savo administracine nepriklausomybe, ji Tarnybos klausia, ar dėl minėtų veikų jau neatliekamas vidaus tyrimas. Tarnyba, gavusi tokį prašymą, per 15 darbo dienų nurodo, ar tyrimas jau pradėtas arba ar Tarnyba numato pradėti tyrimą remiantis 5 dalimi. Atsakymo nepateikimas prilyginamas Tarnybos sprendimui nepradėti vidaus tyrimo.

5.  Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas per du mėnesius nuo to, kai OLAF gauna 3 ar 4 dalyje nurodytą prašymą. Apie jį nedelsiant informuojama prašymą pateikusi institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija arba valstybė narė. Sprendimas nepradėti tyrimo pagrindžiamas.

Kai institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos pareigūnas ar tarnautojas, veikdamas pagal tarnybos nuostatų 22a straipsnį arba atitinkamas kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatas, Tarnybai pateikia informacijos apie įtarimus sukčiavimu ar padarius pažeidimą, Tarnyba informuoja jį apie sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti dėl minėtų veikų.

Prieš tyrimo pradžią ir jo metu institucijos, įstaigos ir organizacijos nedelsiant ir automatiškai Tarnybai suteikia prieigą prie Bendrijos lėšų valdymo duomenų bazių ir bet kurios kitos duomenų bazės ir bet kokios susijusios informacijos, kuriomis remiantis Tarnyba galėtų patikrinti perduotos informacijos teisingumą.

6.  Jei Tarnyba, vadovaudamasi savalaikiškumo principu arba tyrimų prioritetais, nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, ji nedelsdama perduoda turimą informaciją susijusiai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai, kad ši pagal jai taikomas taisykles galėtų imtis reikiamų veiksmų. Tarnyba prireikus susitaria su institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija dėl priemonių, reikalingų informacijos šaltinių konfidencialumui apsaugoti, ir, jei reikia, prašo būti informuota apie priimtus veiksmus.

Jei Tarnyba, vadovaudamasi savalaikiškumo principu arba tyrimų prioritetais, nusprendžia nepradėti išorės tyrimo, taikoma 3 straipsnio 4 dalis.

6)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

1.  Tyrimams vadovauja Tarnybos generalinis direktorius. Jis gali raštu įgalioti Tarnybos operatyvinės veiklos direktorių vadovauti tyrimams. Tyrimai vykdomi vadovaujant Tarnybos generaliniam direktoriui, kuris už juos atsako, o juos vykdo Tarnybos paskirti darbuotojai.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Tarnybos darbuotojai kiekvienai užduočiai atlikti turi turėti Tarnybos generalinio direktoriaus išduotą raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, teisinis pagrindas vykdyti šiuos tyrimus ir tyrėjams šiuo tikslu suteikiamos galios.

c)  Įterpiama ši dalis:"

3a.  Kai Tarnybos darbuotojai, paskirti reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka vietoje kontroliuoti ar patikrinti ekonominės veiklos vykdytoją, konstatuoja, kad jis tam priešinasi, nedelsiant informuojama kompetentinga suinteresuotos valstybės narės institucija, iš anksto nurodyta kaip Tarnybos kontaktinis centras. Tarnybos prašymu kompetentinga suinteresuotos valstybės narės institucija Tarnybos darbuotojams suteikia jų užduočiai vykdyti reikiamą pagalbą, kaip nurodyta 3 dalyje numatytuose įgaliojimuose. Valstybė narė turi rūpintis, kad Tarnybos darbuotojai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jos kompetentingos institucijos ir laikydamiesi nacionalinės teisės aktų turėtų prieigą prie visų su 1 straipsnyje numatytais klausimais susijusių informacijos ir dokumentų, kurių reikia tinkamai vietoje atlikti kontrolę ir patikrinimus.

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

4.  Atlikdami kontrolę ir patikrinimus vietoje bei atlikdami tyrimus, Tarnybos darbuotojai laikosi atitinkamos valstybės narės tyrėjų elgesį reglamentuojančių taisyklių ir nusistovėjusios praktikos, Tarnybos nuostatų ir 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų sprendimų. Tarnybos darbuotojai veikia laikydamiesi nešališkumo principo. Jie nedelsdami informuoja Tarnybos generalinį direktorių, jei jų atliekamo tyrimo metu jiems gali iškilti interesų konfliktas. Tarnybos generalinis direktorius sprendžia ar iškilo interesų konfliktas. Iškilus interesų konfliktui, jis duoda nurodymus pakeisti atitinkamą darbuotoją kitu.

e)  5 dalis pakeičiama taip:"

5.  Tyrimai atliekami nuolat ir jie apima tokį laikotarpį, kurio trukmė turi atitikti konkretaus atvejo aplinkybes ir sudėtingumą. Tarnybos darbuotojai turi užtikrinti, kad tyrimą jie atliktų taip, kad galima būtų išsaugoti ir išlaikyti įrodymus. Jei reikia, kai yra pavojus, kad įrodymai gali dingti, jie gali paprašyti atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos laikantis nacionalinių teisės aktų imtis visų reikalingų apsaugos ar vykdymo priemonių.

f)  Įterpiama ši dalis:"

Šios informacijos perdavimas atitinkamai institucijai, įstaigai arba organizacijai gali būti nukeltas tais atvejais, kai tyrimo tikslais reikia palaikyti visišką slaptumą arba taikyti tyrimų procedūras, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, pagal tyrimams taikomą nacionalinę teisę. Tarnybos generalinis direktorius pagrindžia savo sprendimą remdamasis 14 straipsnio nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

. Institucija, įstaiga ║ar organizacija prireikus svarsto, ar tinka imtis apsaugos arba administracinių priemonių, reikiamai atsižvelgdama į tyrimo eigos veiksmingumo užtikrinimo svarbą ir į Tarnybos rekomenduojamas ypatingas konfidencialumo priemones. Institucija, įstaiga ar organizacija nedelsdama informuoja Tarnybą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų priemonių arba, jei reikia, pradėti papildomą drausminę procedūrą dėl veikų, kurios pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus priklauso institucijos, įstaigos ar organizacijos kompetencijai. Papildoma drausminė procedūra gali būti pradėta ją suderinus su Tarnyba.

g)  6 dalyje pridedama ši pirma pastraipa: "

"Tarnybos darbuotojai gali paprašyti kompetentingų trečiųjų šalių institucijų pagalbos, kurios reikia jiems atlikti savo užduotis, pagal su šiomis šalimis sudarytų bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus nuostatas. Taip pat jie gali paprašyti tarptautinių organizacijų pagalbos, kurios reikia jiems atlikti savo užduotis, pagal su šiomis organizacijomis sudarytų bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus nuostatas.".

h)  Pridedama ši dalis:"

Kai paaiškėja, kad tyrimas negali būti baigtas per dvylika mėnesių nuo jo pradžios, Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti pratęsti šį terminą iki šešių papildomų mėnesių. Tarnybos generalinis direktorius įsitikina, kad tyrimo pratęsimas reikalingas. Prieš priimdamas šį sprendimą, Tarnybos generalinis direktorius priežiūros komitetą informuoja apie priežastis, dėl kurių dar negalima baigti tyrimo, ir apie numatomą tyrimo pabaigos laiką.

.Jei tyrimas nebaigiamas per 18 mėnesių nuo jo pradžios, Tarnybos generalinis direktorius priežiūros komitetą informuoja apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo baigti tyrimo, ir pateikia nuomonę dėl pratęsimo, bei, jei reikia, dėl tolesnės tyrimo eigos.

Jo nuomonės kopiją priežiūros komitetas perduoda susijusiai institucijai, įstaigai ar organizacijai. Šis informacijos perdavimas gali būti nukeltas tais atvejais, kai tyrimo tikslais reikia palaikyti visišką slaptumą arba kai tai numatyta pagal tyrimams taikomą nacionalinę teisę.

Tarnybos generalinis direktorius biudžeto valdymo institucijai pateikia metinį pranešimą apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo baigti tyrimų per 30 mėnesių nuo jų pradžios. Priežiūros komitetas biudžeto valdymo institucijai pateikia nuomonę apie šias priežastis.

7)  7 straipsnis 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

1.  "1. Institucijos, įstaigos ir organizacijos nedelsdamos pateikia Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais sukčiavimo arba korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios Europos Bendrijų finansiniams interesams, atvejais.

2.  Institucijos, įstaigos ir organizacijos bei, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, valstybės narės Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva perduoda jai visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusius su atliekamu tyrimu.".

8)  Įterpiami šie straipsniai:"

7a straipsnis

Procesinės garantijos

1.  Tyrimo metu Tarnyba ieško asmens kaltės ir nekaltumo įrodymų. Tyrimai vykdomi objektyviai ir nešališkai, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir procesinių garantijų, nustatytų 15a straipsnyje nurodytose OLAF tyrimų proceso taisyklėse.

2.  Kai tik tyrimų metu nustatoma, kad institucijos, įstaigos║ ar organizacijos narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kitas joje dirbantis asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas gali būti susijęs su byla, susijęs asmuo apie tai informuojamas ║ , jei ši informacija nekenkia tyrimo eigai.

Bet kuriuo atveju, kol dar neparengta galutinė tyrimo ataskaita, išvados, susijusios su konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, negali būti daromos, jei šis tiesiogiai su tyrimu susijęs asmuo neturėjo galimybės raštu arba paskirtų Tarnybos darbuotojų atliktos apklausos metu pateikti savo pastabas dėl veikų, kurios su juo susijusios. Su šių veikų santrauka susijusiam asmeniui turi būti siunčiamas kvietimas teikti pastabas, kurias jis pateikia per Tarnybos nurodytą laikotarpį. Apklausos metu jam gali padėti jo paties pasirinktas asmuo. Visi asmeniškai su tyrimu susiję asmenys turi teisę išreikšti savo nuomonę pasirinkta oficialia Bendrijos kalba, tačiau Bendrijų pareigūnai arba tarnautojai gali būti raginami išreikšti savo nuomonę oficialia Bendrijos kalba, kurią puikiai moka. Asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo turi teisę neapkaltinti paties savęs.

Tokiais atvejais, kai tyrimo tikslais reikia palaikyti visišką slaptumą ar kai taikomos tyrimo procedūros, kurios pagal tyrimams taikomą nacionalinę teisę priklauso nacionalinės teisminės institucijos ▌ kompetencijai, Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti atidėti įsipareigojimo asmeniškai susijusį asmenį pakviesti pareikšti savo pastabas vykdymą, laikydamasis 14 straipsnyje numatytų teisėtumo kontrolės nuostatų. Vidaus tyrimo atveju Tarnybos generalinis direktorius priima šį sprendimą, prieš tai informavęs instituciją, įstaigą ar organizaciją, kuriai priklauso susijęs asmuo.

Institucija, įstaiga ar organizacija prireikus svarsto, ar tinka imtis apsaugos arba administracinių priemonių, reikiamai atsižvelgdama į tyrimo eigos veiksmingumo užtikrinimo svarbą ir į Tarnybos rekomenduojamas ypatingas konfidencialumo priemones. Institucija, įstaiga ar organizacija nedelsdama informuoja Tarnybą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų priemonių arba, jei reikia, kartu pradėti papildomą drausminę procedūrą dėl veikų, kurios pagal Nuostatus priklauso institucijos, įstaigos ar organizacijos kompetencijai. Papildoma drausminė procedūra gali būti pradėta ją suderinus su Tarnyba.

3.  Liudytojui ar asmeniškai su tyrimu susijusiam asmeniui, kaip apibrėžta 2 dalyje, kvietimas į apklausą turi būti siunčiamas, apie tai pranešant ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų; apklausiamam asmeniui aiškiai sutikus šis terminas gali būti sutrumpinamas. Kvietime pateikiamas apklausiamo asmens teisių sąrašas. Tarnyba sudaro kiekvienos apklausos protokolą ir suteikia apklausiamam asmeniui galimybę susipažinti su protokolu, kad jis galėtų jį patvirtinti arba pateikti pastabų.

Jei atliekant apklausą atsiranda įrodymų, kad apklausiamas asmuo gali būti susijęs su tiriamomis veikomis, nedelsiant taikomos 2 dalyje numatytos procesinės taisyklės.

4.  Šiame straipsnyje numatytos procesinės garantijos taikomos nepažeidžiant:

7b straipsnis

Informavimas apie tyrimo baigimą nesiimant tolesnių veiksmų

Jei, baigus tyrimą, nerandama institucijos, įstaigos ║ ar organizacijos nario, vadovo, pareigūno, tarnautojo ar kito joje dirbančio asmens arba ekonominės veiklos vykdytojo kaltės įrodymų, Tarnybos generalinio direktoriaus sprendimu, apie kurį jis per dešimt darbo dienų skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja atitinkamą asmenį ir prireikus jo instituciją, įstaigą ║ ar organizaciją, su juo susijęs tyrimas baigiamas nesiimant tolesnių veiksmų.

7c straipsnis

Žurnalistų šaltinių apsauga

Siekiant Europos mokesčių mokėtojams pateikti objektyvią informaciją ir užtikrinti spaudos laisvę, visos tyrime dalyvaujančios Europos Sąjungos įstaigos turi vadovaudamosi nacionaline teise laikytis žurnalistų šaltinių apsaugos principo.".

9)  8 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

Tarnyba laikosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Bendrijos ir nacionalinių nuostatų, visų pirma tų, kurios numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001*.

4.  Tarnybos generalinis direktorius užtikrina, kad būtų taikomos šio straipsnio ir Sutarties 287 straipsnio nuostatos.

_____________

* OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

10)  Įterpiamas šis straipsnis:"

8a straipsnis

Galutinės ataskaitos perdavimas baigus tyrimą

Prieš perduodama galutinę tyrimo ataskaitą susijusioms institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar organizacijoms arba susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Tarnyba galutinės ataskaitos išvadas ir rekomendacijas perduoda asmeniškai su veikomis, dėl kurių atliktas vidaus ar išorės tyrimas, susijusiam asmeniui.

Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti neperduoti galutinės ataskaitos, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, tik tokiais atvejais, kai reikia palaikyti visišką slaptumą arba taikyti tyrimų procedūras, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, laikantis tyrimams taikomos nacionalinės teisės. Sprendimą atlikti vidaus tyrimą jis priima prieš tai apie jį tinkamai pranešęs institucijai, įstaigai ar organizacijai, kuriai priklauso susijęs asmuo.

Kai asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo mano, kad į 6 straipsnio 5 dalyje ir 7a straipsnyje numatytas procesines garantijas neatsižvelgta ir kad todėl tai galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms, per dešimt darbo dienų nuo galutinės ataskaitos išvadų gavimo jis gali pateikti prašymą dėl nuomonės Priežiūros komitetui pagal 14a straipsnyje nustatytą procedūrą.

11)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

Baigusi tyrimą, Tarnyba generaliniam direktoriui vadovaujant parengia ataskaitą, pateikdama procedūros eigos aprašą, nurodydama priemones, kurių buvo imtasi tyrimų metu, teisinį pagrindą, nustatytas veikas ir jų teisinę kvalifikaciją ▌ir tyrimo išvadas, įskaitant ║ rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi. Šioje ataskaitoje pateikiami galimi finansiniai nuostoliai ir sumos, kurios turėtų būti susigrąžintos. Pagal 15a straipsnyje numatytas OLAF tyrimų proceso taisykles išsamiai numatomos visos kitos į pranešimą įtrauktinos nuostatos siekiant susigrąžinti lėšas ir už tai atsakingi įgaliotieji pareigūnai.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

Po išorės tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su šiuo tyrimu susiję dokumentai perduodami susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių. Jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, susijusių valstybių narių kompetentingos ║ institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus tyrimų ataskaitas. Šiuo tikslu jos Tarnybos generaliniam direktoriui kas šešis mėnesius arba, prireikus, per jo nustatytą laikotarpį perduoda padarytos pažangos ataskaitą.

Tarnyba trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms pagal su Komisija sudarytus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus ir tarptautinėms organizacijoms pagal su Komisija sudarytus susitarimus perduoda po išorės tyrimo parengtos ataskaitos išvadas ir rekomendacijas ir visus vertingus su šiuo tyrimu susijusius dokumentus. Komisija užtikrina, kad bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimuose kaip ryšių su Tarnyba palaikymo centrai nurodytos trečiųjų šalių kompetentingos institucijos, jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, informuotų Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus galutinės tyrimo ataskaitos išvadas ir rekomendacijas. Komisija taip pat užtikrina, kad tarptautinės organizacijos informuotų Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus galutinės tyrimo ataskaitos išvadas ir rekomendacijas. Šiuo tikslu kas šešis mėnesius arba prireikus per generalinio direktoriaus nustatytą laikotarpį jos Tarnybos generaliniam direktoriui perduoda padarytos pažangos ataskaitą.

c)  Įterpiama ši dalis:"

Kai atlikus vidaus tyrimą ataskaitoje pateikiama informacija dėl veikų, už kurias galėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, ║galutinė ataskaita perduodama susijusios valstybės narės teisminėms institucijoms ir, nepažeidžiant teisminiam bylos nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų bei vadovaujantis 4 dalimi, ▌ susijusiai institucijai, įstaigai ║ ar organizacijai. ▌

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

4.  Po vidaus tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su šiuo tyrimu susiję dokumentai siunčiami atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai. Dėl vidaus tyrimo institucijos, įstaigos ar organizacijos imasi tokių veiksmų, pavyzdžiui, drausminių ar teisinių, kokių reikalauja tokių tyrimų rezultatai, ir apie juos informuoja Tarnybos generalinį direktorių. Šiuo tikslu jos Tarnybos generaliniam direktoriui kas šešis mėnesius arba prireikus per jo nustatytą laikotarpį perduoda padarytos pažangos ataskaitą.

e)  Pridedama ši dalis:"

Informatorius, Tarnybai perdavęs informaciją, susijusią su įtarimais sukčiavimu ar padarius pažeidimą, jo paties prašymu gali būti Tarnybos informuojamas apie tyrimo baigimą ir apie galutinės ataskaitos perdavimą kompetentingoms institucijoms. Tačiau Tarnyba gali atmesti prašymą, jei ji mano, kad toks prašymas gali pažeisti susijusių asmenų teisėtus interesus ir pakenkti tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar konfidencialumui.

12)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

10 straipsnis

Tarnybos ir valstybių narių nacionalinių institucijų keitimasis informacija

1.  Nepažeisdama šio reglamento 8 ir 9 straipsnių bei Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatų, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms išorės tyrimų metu gautą informaciją.

Sprendimą dėl siuntimo priima Tarnybos generalinis direktorius, pasikonsultavęs su Tarnybos valdyba ir vadovaudamasis 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

2.  Nepažeisdamas ║ 8 ir 9 straipsnių, Tarnybos generalinis direktorius susijusios valstybės narės teisminėms institucijoms perduoda vidaus tyrimų metu Tarnybos gautą informaciją apie veikas, kurių atveju reikia taikyti tyrimų procedūras, priklausančias nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai arba kurie yra pakankamai rimti, kad būtų skubiai iškelta baudžiamoji byla. Šiuo atveju jis iš anksto apie tai informuoja susijusią instituciją, įstaigą ║ ar organizaciją. Į perduodamą informaciją įtraukiami su tyrimu susijusio asmens tapatybės duomenys, nustatytų veikų santrauka ir nurodoma preliminari teisinė kvalifikacija bei galimi finansiniai nuostoliai.

Sprendimą dėl siuntimo priima Tarnybos generalinis direktorius pasikonsultavęs su Tarnybos valdyba ir vadovaudamasis 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

Prieš išsiųsdama informaciją, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, ir jei tai netrukdo atlikti tyrimo, Tarnyba 7a straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatytomis sąlygomis ir tvarka su tyrimu susijusiam asmeniui suteikia galimybę išreikšti savo nuomonę dėl su juo susijusių veikų.

3.  Jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, susijusios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, priimtus gavus pagal šį straipsnį perduotą informaciją.

4.  Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis informacija ir bendradarbiavimas, taip pat veiksmai ir priemonės, kurių imtasi arba kurie įgyvendinti remiantis joms pateikta informacija, nuolat analizuojami pagal 11a straipsnyje numatytą derinimo procedūrą.

13)  Įterpiami šie straipsniai:"

10a straipsnis

Tarnybos ir suinteresuotų institucijų keitimasis informacija

1.  Tarnybos generalinis direktorius nuolat mažiausiai kartą per metus praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos atliktų tyrimų rezultatus atsižvelgdamas į tų tyrimų konfidencialumą, atitinkamų asmenų teisėtas teises ir tam tikrais atvejais į teisminiam nagrinėjimui taikomas nacionalines nuostatas.

Tarnybos generalinis direktorius veikia remdamasis jo pareigoms būdingu nepriklausomumo principu.

2.  Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir Audito Rūmai užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos atliekamų tyrimų konfidencialumo, gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės ir tais atvejais, kai pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas, – kad būtų laikomasi visų teisminiam nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų.

3.  Tarnyba ir atitinkamos institucijos gali sudaryti susitarimus dėl visos Tarnybos užduotims įgyvendinti būtinos informacijos perdavimo pagal 1 ir 2 dalyse nustatytus principus.

10b straipsnis

Visuomenės informavimas

Tarnybos generalinis direktorius užtikrina, kad informacija visuomenei būtų teikiama neutraliai, nešališkai ir laikantis 10a straipsnyje nustatytų principų.

Pagal 15a straipsnį patvirtintose OLAF tyrimų proceso taisyklėse išsamiai apibrėžiamos taisyklės siekiant, kad su Tarnybos operatyvine veikla susijusi informacija nebūtų skleidžiama be leidimo, ir išdėstomos drausminės sankcijos, taikytinos informaciją paskleidus be leidimo pagal 8 straipsnio 3 dalį.

14)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

Priežiūros komitetas Tarnybos generaliniam direktoriui teikia nuomones savo iniciatyva arba Tarnybos generalinio direktoriaus ar institucijos, įstaigos ║ ar organizacijos prašymu, tačiau nekliudo tyrimų eigai. Prašytojui siunčiama šios nuomonės kopija.

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Jį sudaro penki su Tarnyba nesusiję nepriklausomi asmenys, savo paskyrimo metu einantys aukštas teisėjų ar tyrėjų pareigas arba einantys panašias pareigas, susijusias su Tarnybos užduotimis. Jie turi būti susipažinę su Europos Sąjungos institucijų veikla ir mokėti dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas.

Komiteto nariai skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu. Kvietimas teikti kandidatūras skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Iš Komisijos pasiūlyto pirminio sąrašo, į kurį įtraukiama mažiausiai 12 kandidatų, atrenkami penki asmenys.

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Narių kadencija – penkeri metai. Ši kadencija neatnaujinama. Siekiant išlaikyti komiteto kompetenciją kai kurie nariai turėtų būti skiriami skirtingu metu.

d)  6, 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:"

6.  Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios, prieš tvirtinant, pateikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad pareikštų savo nuomonę. Priežiūros komiteto susirinkimai rengiami jo pirmininko arba Tarnybos generalinio direktoriaus iniciatyva. Sprendimus komitetas priima savo narių balsų dauguma. Komiteto sekretoriato užduočių atlikimą užtikrina Tarnyba.

7.  Tarnybos generalinis direktorius Priežiūros komitetui kasmet siunčia Tarnybos veiklos programą. Jis nuolat informuoja Priežiūros komitetą apie Tarnybos veiklą, tyrimų funkcijos vykdymą ir veiksmus, kurių buvo imtasi po tyrimų.

8.  Priežiūros komitetas per metus parengia bent vieną savo veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma pateikiamas Tarnybos nepriklausomumo vertinimas, nurodomas procesinių garantijų taikymas ir tyrimų trukmė; šios ataskaitos siunčiamos institucijoms. Komitetas gali teikti ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos tyrimų rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi pabaigus Tarnybos tyrimus.

15)  Įterpiamas šis straipsnis:"

11a straipsnis

Derinimo procedūra

1.  Nustatoma derinimo procedūra, kurioje dalyvauja Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija.

2.  Derinimo procedūra apima:

3.  Derinimas atliekamas bent vieną kartą per metus vienos iš institucijų prašymu.

4.  Derinimo procedūroje dalyvauja Tarnybos generalinis direktorius ir Priežiūros komiteto pirmininkas. Gali būti pakviesti Audito Rūmų, Eurojusto ir Europolo atstovai.

5.  Derinimas parengiamas vieno ar kelių techninio pobūdžio posėdžių metu. Posėdžiai rengiami vienos iš institucijų ar Tarnybos prašymu.

6.  Derinimo procedūra jokiu būdu nekliudo tyrimų eigai ir atliekama visiškai gerbiant Tarnybos generalinio direktoriaus nepriklausomumą.

7.  Institucijos, įstaigos ir organizacijos, Tarnyba ir valstybės narės kiekvieną kartą praneša derinimo procedūros dalyviams apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus derinimo procedūros išvadas.

16)  12 straipsnis pakeičiamas taip: "

║"12 straipsnis

Tarnybos generalinis direktorius

1.  Tarnybai vadovauja Tarnybos generalinis direktorius, kurį penkerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti vieną kartą, skiria Komisija.

Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pateiktu 6 kandidatų sąrašu, bendru sutarimu skiria Tarnybos generalinį direktorių. Kvietimas teikti kandidatūras skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Paskyrimas atliekamas per trijų mėnesių laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai Komisija pateikia kandidatų sąrašą. Visa skyrimo procedūra negali būti ilgesnė kaip devyni mėnesiai ir turi prasidėti mažiausiai devyni mėnesiai prieš pasibaigiant tuo metu pareigas einančio Tarnybos generalinio direktoriaus kadencijai; jis savo pareigas eina iki naujojo Tarnybos generalinio direktoriaus kadencijos pradžios.

Jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba nepasisako prieš Tarnybos generalinio direktoriaus kadencijos pratęsimą mažiausiai prieš devynis mėnesius iki jo pirmosios kadencijos pabaigos, Komisija pratęsia Tarnybos generalinio direktoriaus kadenciją. Nesutikimas pratęsti kadenciją turi būti pagrįstas. Kitais atvejais taikoma trečioje pastraipoje numatyta skyrimo procedūra.

2.  Tarnybos generalinis direktorius pasirenkamas iš kandidatų iš valstybių narių, kurie eina arba ėjo aukštas teisėjo arba vadovaujančias tyrėjo pareigas ir turi mažiausiai dešimties metų operatyvinės profesinės veiklos patirties, įgytos einant atsakingas vadovaujančias pareigas. Ženkli šios profesinės patirties dalis turi būti įgyta nacionalinio ir (arba) Bendrijos lygmens kovos su sukčiavimu srityje. Jis turi būti gerai susipažinęs su Europos Sąjungos institucijų veikla ir mokėti dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas. Jo nepriklausomumas turi būti visapusiškai užtikrintas.

3.  Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar po tokių tyrimų parengti ataskaitas, Tarnybos generalinis direktorius nesiekia gauti ir neklauso jokios vyriausybės nei jokios institucijos, įstaigos ar organizacijos nurodymų. Jeigu Tarnybos generalinis direktorius mano, kad kuri nors priemonė, kurios imasi Komisija, kelia grėsmę jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą, prašydamas jo nuomonės, ir priima sprendimą dėl to, ar Teisingumo Teisme pateikti ieškinį atitinkamai institucijai.

Tarnybos generalinis direktorius, remdamasis 11a straipsnyje nurodyta derinimo procedūra, reguliariai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos atliktų tyrimų rezultatus, veiksmus, kurių buvo imtasi atlikus tyrimą, ir iškilusius sunkumus, atsižvelgdamas į tyrimų konfidencialumą, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtas teises ir tam tikrais atvejais į teisminiam nagrinėjimui taikomas nacionalines nuostatas.

Pirmiau nurodytos institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos atliekamų tyrimų konfidencialumo, taip pat gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės ir tais atvejais, kai jau pradėtas teisminis nagrinėjimas, kad būtų laikomasi visų teisminiam nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų.

4.  Prieš imdamasi drausminės sankcijos Tarnybos generalinio direktoriaus atžvilgiu, Komisija, remdamasi 11a straipsnyje nurodyta derinimo procedūra, konsultuojasi su ▌ Priežiūros komitetu ir Europos Parlamento bei Tarybos atstovais.

Priemonės, susijusios su drausminėmis sankcijomis Tarnybos generalinio direktoriaus atžvilgiu, turi būti pagrįstos motyvuotais sprendimais, kurie siunčiami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Priežiūros komitetui.

5.   Tarnybos generalinis direktorius informuoja Komisiją apie savo ketinimą užsiimti nauja profesine veikla dvejų metų laikotarpiu po to, kai jis baigia eiti pareigas, vadovaujantis Nuostatų 16 straipsniu.

6.  Priežiūros komitetui pateikus nuomonę, Tarnybos generalinis direktorius kiekvienais metais nustato Tarnybos tyrimų veiklos programą ir tyrimų politikos prioritetus.

7.  Remiantis 5 straipsniu, 6 straipsnio 3 dalimi, 7b straipsniu ir 10 straipsnio 2 dalimi Tarnybos generalinis direktorius gali pavesti savo funkcijų vykdymą vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų, tam sudarydamas raštą, kuriame nustatomos tokio pavedimo sąlygos ir ribos.

17)  Įterpiamas šis straipsnis:"

12a straipsnis

Tarnybos generalinio direktoriaus dalyvavimas nagrinėjant bylas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme ir nacionaliniuose teismuose

Tarnybos generalinis direktorius gali dalyvauti su Tarnybos veiklos vykdymu susijusiose bylose, kurios pateiktos nagrinėti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui ir pagal nacionalinę teisę nacionaliniams teismams.

Prieš dalyvaudamas nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme arba nacionaliniuose teismuose, Tarnybos generalinis direktorius kreipiasi į Priežiūros komitetą su prašymu pateikti nuomonę.

18)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

13 straipsnis

Finansavimas

Asignavimai Tarnybai, kurių bendra suma įtraukiama į atskirą Komisijai skirto Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skirsnio eilutę, išdėstomi šio skirsnio priede.

Tarnybos personalo planas pridedamas prie Komisijos personalo plano.

19)  14 straipsnis pakeičiamas taip:"

14 straipsnis

Tarnybos tyrimų teisėtumo kontrolė

1.  Tarnybos tyrimų teisėtumo kontrolė vykdoma siekiant, kad būtų laikomasi procesinių garantijų ir gerbiamos su Tarnybos tyrimais susijusių asmenų pagrindinės teisės.

2.  Teisėtumo kontrolė vykdoma prieš pradedant ir prieš užbaigiant tyrimą, kiekvieną kartą prieš perduodant informaciją atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vadovaujantis 9 ir 10 straipsniais ir atsižvelgus į visišką tyrimo konfidencialumą.

3.  Tyrimų teisėtumo kontrolę vykdo Tarnybos teisės ir tyrimų procedūros ekspertai, kurių kvalifikacija tinkama eiti teisėjo pareigas valstybėje narėje. Jų nuomonė pridedama prie tyrimo galutinės ataskaitos.

4.  15a straipsnyje nurodytose OLAF tyrimų proceso taisyklėse išsamiai išdėstoma teisėtumo kontrolės tvarka.

20)  Įterpiamas šis straipsnis:"

14a straipsnis

Su Tarnybos tyrimais susijusių asmenų skundų pateikimas

1.  Bet kuris asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo gali Priežiūros komitetui pateikti skundą, nurodydamas vykstant tyrimui padarytą jo procedūrinių ir žmogaus teisių pažeidimą. Priežiūros komitetas gautą skundą nedelsdamas perduoda patarėjui peržiūros klausimais.

2.  Priežiūros komiteto siūlymu Tarnybos generalinis direktorius penkerių metų kadencijai, kuri nepratęsiama, skiria patarėją peržiūros klausimais. Priežiūros komitetas savo pasiūlymą rengia, atsižvelgdamas į kelių po kvietimo teikti paraiškas atrinktų kandidatų sąrašą.

3.  Patarėjas peržiūros klausimais vykdo savo įgaliojimus visiškai nepriklausomai. Eidamas savo pareigas, jis nesiekia gauti niekieno nurodymų ir jų neklauso. Tarnyboje jis vykdo tik tokias užduotis, kurios susijusios su procedūrų laikymosi priežiūra.

4.  Patarėjas peržiūros klausimais taip pat įgaliotas svarstyti informatorių, įskaitant asmenis, kuriems taikytinas Nuostatų 22 straipsnis, skundus.

5.  Perdavus skundą patarėjas priežiūros klausimais per 30 darbo dienų pateikia savo nuomonę skundo pareiškėjui, Priežiūros komitetui ir Tarnybos generaliniam direktoriui.

6.  Patarėjas peržiūros klausimais Priežiūros komitetui nuolat atsiskaito už savo veiklą. Jis Priežiūros komitetui ir Komisijai periodiškai pateikia statistines ir analitines ataskaitas su skundais susijusiais klausimais.

21)  15 straipsnis pakeičiamas taip:"

15 straipsnis

Vertinimo ataskaita

(6) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir Priežiūros komiteto nuomonę. Šioje ataskaitoje nustatoma, ar reikia keisti šį reglamentą. Bet kokiu atveju šis reglamentas persvarstomas įkūrus Europos prokuratūrą.

22)  Įterpiamas šis straipsnis:"

15a straipsnis

OLAF tyrimų proceso taisyklės

1.  Tarnyba patvirtina OLAF tyrimų proceso taisykles, į jas įtraukdama pagal šį reglamentą nustatytus teisinius ir, be kita ko, procedūrinius principus. Jose atsižvelgiama į Tarnybos veiklos praktiką.

2.  OLAF tyrimų proceso taisyklėse nustatoma tvarka, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos statutą ir įgaliojimus, apibrėžiami pagrindiniai tyrimo procedūrą reglamentuojantys principai, skirtingi tyrimo procedūros etapai, pagrindiniai tyrimo veiksmai, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės, procesinės garantijos, nuostatos dėl duomenų apsaugos ir dėl komunikacijos politikos bei prieigos prie dokumentų, nuostatos teisėtumo kontrolės klausimais, su tyrimu susijusių asmenų teisių gynimo priemonės.

3.  Prieš tvirtinant OLAF tyrimų proceso taisykles prašoma Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir Tarnybos Priežiūros komiteto pateikti nuomonę. Priežiūros komitetas užtikrina Tarnybos nepriklausomumą proceso taisyklių tvirtinimo metu.

4.  Tarnybos generalinio direktoriaus siūlymu OLAF tyrimų proceso taisyklės gali būti atnaujinamos. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nurodyta jų tvirtinimo tvarka.

5.  Tarnybos patvirtintos OLAF tyrimų proceso taisyklės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▌

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 12 straipsnio 1 dalies nuostatos su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, netaikomos šio reglamento įsigaliojimo metu pareigas einančiam Tarnybos generaliniam direktoriui, kurio kadencija buvo pratęsta penkeriems metams.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja ║ dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 8, 2007 1 12, p. 1. (2) 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL C 202, 2005 8 18, p. 1. (4) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (5) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (6) * Ketvirtais metais po šio reglamento įsigaliojimo dienos.