Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu derinimo(1), ypač Direktyvos 2007/65/EB 37 konstatuojamąją dalį ir į Direktyvos 89/552/EEB 26 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 854/2005/EB patvirtinantį daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(5),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą "Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje" (COM(2007)0833),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Europos Sąjungos valstybių narių žiniasklaidos pliuralizmas" (SEC(2007)0032),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą "i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti" (COM(2005)0229),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos koncentracijos(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 89/552/EEB (Televizija be sienų) su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2001–2002 m.(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo: palanki galimybė Europos audiovizualinei politikai ir kultūrinei įvairovei(8),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos(9) ir į "Europinį požiūrį į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje"(10),

–   atsižvelgdamas į 1982 m. UNESCO Griunvaldo deklaraciją dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. UNESCO Paryžiaus darbotvarkę – dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2006)12 valstybėms narėms dėl teisių suteikimo vaikams naujoje informacijos ir ryšių aplinkoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6–0461/2008),

A.   kadangi žiniasklaida daro poveikį kasdienio gyvenimo ir politikos formavimui; kadangi didelė žiniasklaidos koncentracija gali kelti pavojų žiniasklaidos pliuralizmui; ir kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra svarbi politinio švietimo ir aktyvaus Sąjungos piliečių dalyvavimo dalis,

B.   kadangi visų rūšių įprastos ir skaitmeninės garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonės ir spauda susimaišo ir vyksta skirtingų žiniasklaidos formų suartėjimas techniniu ir turinio aspektais, ir kadangi taikant naujoviškas technologijas masinės žiniasklaidos priemonės vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis; kadangi naudojant šias naujas priemones numatomas aktyvesnis žiniasklaidos priemonių naudotojo vaidmuo, taip pat kadangi socialiniai tinklai internete, tinklaraščiai ir vaizdo žaidimai taip pat priskirtini prie žiniasklaidos formų,

C.   kadangi jaunų žiniasklaidos vartotojų pirminis informacijos šaltinis daugiausia yra internetas; kadangi naudojimosi internetu žinios yra orientuotos į savo poreikius, tačiau nesistemingos; kadangi suaugusieji informaciją gauna daugiausia iš radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų; ir kadangi, atsižvelgiant į šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių visumą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas turi būti pakankamas ne tik turint mintyje naujus rinkos iššūkius, ypač susijusius su galimybe sąveikiai ir kūrybiškai dalyvauti, bet ir turi atitikti žinių lygį, reikalingą naudojantis tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, kurios vis dar lieka pagrindinis piliečių informacijos šaltinis,

D.   kadangi naudodami naująsias ryšių technologijas mažiau patyrę naudotojai gali pasimesti didžiuliuose pagal svarbą nerūšiuotos informacijos srautuose ir kadangi šis informacijos perteklius gali būti tokia pat didelė problema, kaip ir informacijos trūkumas,

E.   kadangi geras mokymas naudotis informacinėmis technologijomis ir žiniasklaidos priemonėmis bei gerbti kitų asmenų teises ir laisves gerokai pakelia individualią profesinę kvalifikaciją ir nacionalinės ekonomikos aspektu padeda siekti Lisabonos tikslų,

F.   kadangi lengva prieiga prie ryšių technologijų kiekvienam suteikia galimybę šiuo būdu skelbti ir visame pasaulyje platinti informaciją, taigi kiekvienas interneto naudotojas gali tapti žurnalistu; atsižvelgiant į tai, pakankamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas būtinas ne tik norint suprasti informacijos turinį, bet taip pat ir norint patiems jį kurti ir platinti, ir kad naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai savaime nelemia didesnio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo,

G.   kadangi atsižvelgiant į telekomunikacijų tinklų plėtrą ir į informacijos ir ryšių (IR) technologijų pažangą išryškėja dideli skirtumai ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų, ypač atokių ir kaimo vietovių, taigi kyla pavojus, kad skaitmeninė atskirtis Europos Sąjungoje nuolat didės,

H.   kadangi mokyklos vaidina esminį vaidmenį ugdant žmones, gebančius naudotis ryšių priemonėmis ir vertinti, ir kadangi mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, supažindinimo su IR technologijomis ir jų panaudojimo per pamokas srityje tarp valstybių narių ir regionų esama didelių skirtumų, ir kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo visų pirma gali išmokyti mokytojai, kurie patys raštingi šioje srityje ir kurie turi atitinkamą šios srities išsilavinimą,

I.   kadangi mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis itin svarbus siekiant užtikrinti aukštą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kuris yra svarbi politinio švietimo dalis, padedanti žmonėms sustiprinti savo kaip aktyvių piliečių vaidmenį ir informuotumą apie teises ir pareigas; ir kadangi gerai informuoti ir politiškai brandūs piliečiai sudaro pliuralistinės visuomenės pagrindą ir kadangi kuriant savą turinį ir žiniasklaidos produktus įgyjami gebėjimai, padėsiantys geriau suprasti profesionaliai sukurto žiniasklaidos turinio principus ir vertę,

J.   kadangi vyresnio amžiaus žmones mokyti naudotis žiniasklaidos priemonėmis sekasi prasčiau nei jaunus žmones, ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia baimę ir susiduria su kliūtimis naujų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu,

K.   kadangi vis dažniau ir vis subtiliau kėsinamasi pažeisti asmens duomenų apsaugą ir kadangi dėl to mažiau patyrusiems naudotojams kyla didelė rizika,

L.   kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra būtinas pagrindinis gebėjimas informacijos ir ryšių visuomenėje,

M.   kadangi žiniasklaidos priemonės atveria pasaulinių ryšių ir atvirumo pasauliui galimybes, sudaro demokratinės visuomenės pagrindą ir padeda skleisti žinias bei plėtoti demokratiją, ir kadangi naujosios skaitmeninės žiniasklaidos priemonės sudaro palankias sąlygas naudotojams aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti ir kadangi dėl to piliečiai turi daugiau galimybių dalyvauti vykstant politiniams procesams,

N.   kadangi šiuo metu turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima tiksliai apibūdinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį Europos Sąjungoje,

O.   kadangi UNESCO taip pat atkreipia dėmesį į nepaprastai didelę žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą, pvz., savo 1982 m. Griunvaldo deklaracijoje dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir 2007 m. Paryžiaus darbotvarkėje, kurioje pateikiama dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

Pagrindiniai principai

1.   palankiai vertina minėtąjį Komisijos komunikatą dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje, tačiau mano, kad reikia patobulinti europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimą formuluotę, ypač dėl įprastų žiniasklaidos priemonių įtraukimo ir mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbos pripažinimo;

2.   palankiai vertina 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos; tikisi, kad valstybės narės dės visas pastangas, kad skatintų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ir siūlo sustiprinti valstybių narių Ryšių komitetą, numatytą Direktyvoje 89/552/EEB, į jo veiklą įtraukiant ugdymo ekspertą;

3.   ragina Komisiją priimti rekomendaciją ir parengti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo veiksmų planą; ragina Komisiją 2009 m. surengti ryšių komiteto garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų klausimais susitikimą, kad būtų sudaryta galimybė keistis informacija ir kuo veiksmingiau reguliariai bendradarbiauti;

4.   prašo už audiovizualinių ir elektroninių ryšių reguliavimą atsakingų institucijų bendradarbiauti ir gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą įvairiais lygmenimis; pripažįsta ypatingą būtinybę nacionaliniu lygmeniu parengti elgesio kodeksus ir bendras reguliavimo iniciatyvas; pabrėžia būtinybę visiems suinteresuotiems asmenims remti įvairių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo aspektų ir lygmenų sistemingus tyrimus ir reguliarią analizę;

5.   rekomenduoja Komisijai ekspertų grupėje "Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas" diskutuoti ir apie mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis aspektus, o susitikimus rengti reguliariau bei reguliariai konsultuoti visų valstybių narių atstovus;

6.   pabrėžia, kad greta politikų ir žiniasklaidos kūrėjų, radijo ir televizijos centrų bei žiniasklaidos agentūrų visų pirma nedidelės vietinės įstaigos, pvz., bibliotekos, suaugusiųjų švietimo centrai, piliečių, kultūros ir žiniasklaidos centrai, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo centrai, piliečių žiniasklaidos priemonės (pvz., visuomeninė žiniasklaida) gali aktyviai prisidėti siekiant gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą;

7.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Direktyvos 89/552/EEB 26 straipsnį, sukurti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo rodiklius, siekiant ilgalaikio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo Europos Sąjungoje skatinimo;

8.   konstatuoja, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra gebėjimas savarankiškai naudotis skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir kurti ryšių formas įvairiuose kontekstuose bei kurti ir platinti žiniasklaidos turinį; be to konstatuoja, kad atsižvelgiant į prieinamų šaltinių įvairovę visų pirma svarbu sugebėti iš naujųjų žiniasklaidos priemonių pateikiamo duomenų ir vaizdų srauto tikslingai atsirinkti ir įvertinti informaciją;

9.   pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra esminis naudotojų informavimo politikos, sąmoningumo ir informuotumo intelektinių teisių klausimais, aktyvaus demokratinio piliečių dalyvavimo ir kultūrų dialogo skatinimo elementas;

10.   skatina Komisiją plėsti savo žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo politiką bendradarbiaujant su visomis Europos Sąjungos institucijomis ir su vietos ir regionų savivaldos institucijomis bei stiprinti bendradarbiavimą su UNESCO ir Europos Taryba;

Tikslinės grupės ir tikslai

11.   pabrėžia, kad veikla, susijusi su mokymu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, turėtų apimti visus piliečius – vaikus, jaunuolius, suaugusiuosius, vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą pradedama skatinti šeimoje, parodant, kaip išsirinkti žiniasklaidos priemonių siūlomas paslaugas; pabrėžia mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbą tėvams, kurie atlieka lemiamą vaidmenį ugdant vaiko įpročius naudotis žiniasklaidos priemonėmis; šis mokymas tęsiamas mokykloje ir vykstant mokymuisi visą gyvenimą; prie raštingumo gerinimo taip pat prisideda nacionalinės ir valstybės institucijos, reguliavimo įstaigos ir žiniasklaidos srityje dirbantys veikėjai bei įmonės;

13.   konstatuoja, kad mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tikslai yra kompetentingas ir kūrybiškas naudojimasis žiniasklaida ir jos turiniu, kritiška žiniasklaidos produktų analizė, žiniasklaidos pramonės veikimo supratimas ir savarankiškas žiniasklaidos turinio kūrimas;

14.   siūlo mokant naudotis žiniasklaidos priemonėmis informuoti apie nuosavybės teises ir intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo svarbą, ypač internete, taip pat apie duomenis ir privatumo apsaugą bei teisę į informacinį apsisprendimą; pabrėžia būtinybę naujųjų žiniasklaidos priemonių naudotojus supažindinti su galimu pavojumi, susijusiu su informacijos saugumu ir asmens duomenų apsauga, taip pat su smurto propagavimo internete grėsme;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad reklama sudaro didelę žiniasklaidos priemonių teikiamų paslaugų dalį; pabrėžia, kad gerinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą turėtų būti supažindinama taip pat ir su reklamos priemonių ir pateikimo būdų vertinimo kriterijais;

Prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinimas

16.   ragina Europos politikus skaitmeninę prarają tarp valstybių narių ir tarp miesto ir kaimo mažinti plėtojant informacinę ir ryšių infrastruktūrą ir visų pirma teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas silpniau išsivysčiusiose vietovėse;

17.   konstatuoja, kad prie visuotinės svarbos viešųjų paslaugų priskiriama taip pat ir prieiga prie plačiajuosčio interneto, didelė kokybiškų paslaugų pasiūla ir prieinamos kainos; ir ragina siekti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę naudotis nebrangia plačiajuosčio ryšio prieiga;

Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokyklose ir kaip mokytojų mokymo dalis

18.   pabrėžia, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis turėtų būti formaliojo švietimo dalis, prie kurios visi vaikai turėtų prieigą ir kuri turėtų būti neatsiejama mokymo plano dalis visuose ugdymo etapuose;

19.   ragina žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kaip devintąjį pagrindinį gebėjimą, įtraukti į Rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų;

20.   rekomenduoja, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis būtų kuo labiau orientuotas į praktiką ir susijęs su ekonomikos, politikos, literatūros, socialiniais, meno ir informacinių technologijų dėstomaisiais dalykais, ir siūlo sukurti specialų dalyką "Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis" ir kad ši veikla apimtų kelis dėstomuosius dalykus bei būtų susijusi su užklasiniais projektais;

21.   rekomenduoja mokymo įstaigoms skatinti mokytojus ir mokinius kurti žiniasklaidos produktus (spaudos, garso ir vaizdo žiniasklaidos bei naujųjų žiniasklaidos priemonių srityse) ir taip ugdyti praktinius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgūdžius;

22.   ragina Komisiją į paskelbtą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo rodiklių kūrimą įtraukti ir mokymo mokykloje kokybę, ir mokytojų mokymą šioje srityje;

23.   konstatuoja, kad greta pedagoginių ir švietimo politikos aspektų itin svarbus vaidmuo tenka techninei įrangai bei prieigai prie naujų technologijų; ir pabrėžia, kad turi būti gerokai gerinama infrastruktūra mokyklose siekiant visiems mokiniams suteikti prieigą prie kompiuterių, interneto ir galimybę lankyti atitinkamas pamokas;

24.   pabrėžia, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialiosiose mokyklose yra ypač svarbus, nes daugumos neįgaliųjų atveju žiniasklaidos priemonės atlieka svarbią funkciją įveikiant ryšių kliūtis;

25.   rekomenduoja į visų ugdymo etapų mokytojų mokymą įtraukti privalomus žiniasklaidos pedagogikos modulius siekiant intensyvaus mokymo; ragina atsakingas nacionalines institucijas pasirūpinti, kad visų dėstomųjų dalykų ir visų tipų mokyklų mokytojai būtų skatinami naudoti garso ir vaizdo dėstymo priemones ir supažindinti su mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis problemomis;

26.   pabrėžia, kad valstybės narės turi reguliariai keistis informacija ir pažangiąja patirtimi, o švietimo srityje – ir informacija apie pedagogikos metodus;

27.   ragina Komisiją į programą, kuri pakeis programą MEDIA 2007, įtraukti atskirą skyrių, skirtą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti, kadangi atsižvelgiant į dabartinį programos turinį nedaug prisidedama prie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo gerinimo; pritaria Komisijos pastangoms parengti naują programą "Media Mundus", kuria būtų siekiama remti tarptautinį bendradarbiavimą garso ir vaizdo paslaugų sektoriuje; ragina į Europos Sąjungos rėmimo programas, ypač į programas "Mokymasis visą gyvenimą", įtraukti daugiau žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo;

Vyresnio amžiaus žmonių mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

28.   pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi būti mokomi naudotis žiniasklaidos priemonėmis tose vietose, kuriose jie būna, pavyzdžiui, draugijose, senelių ir globos namuose, priežiūros įstaigose, laisvalaikio ir pomėgių grupėse, iniciatyvinėse ar senjorų grupėse;

29.   konstatuoja, kad ypač vyresnio amžiaus žmonėms skaitmeniniai tinklai suteikia galimybę palaikant ryšius dalyvauti kasdieniame gyvenime ir kuo ilgiau išlikti savarankiškiems;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad mokant vyresnio amžiaus žmones naudotis žiniasklaidos priemonėmis turi būti atsižvelgiama į skirtingą šių žmonių gyvenamąją aplinką, į jų gyvenimo patirtį ir į savitus naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžius;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliucija Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 332, 2007 12 18, p. 27. (2) OL L 149, 2005 6 11, p. 1. (3) OL L 327, 2006 11 24, p. 12. (4) OL L 378, 2006 12 27, p. 72. (5) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (6) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 205. (7) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 117. (8) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 120. (9) OL C 141, 2008 6 7, p. 14. (10) OL C 140, 2008 6 6, p. 8.