2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimų, kuriais remiantis nustatomos 2008 m. metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai, projekto

P6_TA(2008)0338 B6-0336/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimų, pagal kuriuos nustatomos 2008 m. metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai (CMTD–2008–0263 – D000422–01, CMTD–2008–0263 – D000421–01), projektą,

–   atsižvelgdamas į nuomonę, kurią 2008 m. birželio 10 d. pateikė Reglamento (EB) 1905/2006 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas ("Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) valdymo komitetas"),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo Nr. 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2), 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Komisijos susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo taisyklių(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A.   kadangi 2008 m. birželio 10 d. vykusio balsavimo metu Vystomojo bendradarbiavimo priemonės valdymo komitetas pritarė 2008 m. metinių veiksmų programų (MVP) Brazilijai ir Argentinai (CMTD–2008–0263 – D000422–01, CMTD–2008–0263 – D000421–01) projektui,

B.   kadangi pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį ir minėto 2008 m. birželio 3 d. susitarimo 1 straipsnį Europos Parlamentas gavo įgyvendinimo priemonių projektą, kuris buvo pateiktas VBFP valdymo komitetui, ir balsavimo rezultatus,

C.   kadangi reglamento (EB) Nr.1905/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad "pirmasis ir svarbiausias bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslas – panaikinti skurdą šalyse bei regionuose partneriuose siekiant tvaraus vystymosi",

D.   kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad "1 straipsnio 1 dalyje(4) nurodytos priemonės kuriamos taip, kad atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (EBPO/VPK) nustatytus oficialios paramos vystymuisi (OVP) kriterijus",

E.   kadangi savo ataskaitų teikimo direktyvose dėl kreditorių pranešimų sistemos (DCD/DAC(2002)21) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komitetas (EBPO/VPK) apibrėžia oficialią paramą vystymuisi (OPV) kaip finansinius srautus, kurie nukreipti į VPK sudarytame paramos gavėjų sąraše esančias šalis ir kuriems, be kita ko, galioja principas, jog "kiekvieno lėšų pervedimo pagrindinis tikslas – skatinti besivystančių šalių ekonominę plėtrą ir gerovę",

Brazilija

1.   pažymi, kad 2008 m. MVP Brazilijai projektas apima 2008–2010 m. Brazilijai skirtą akademinę judumo programą (ji yra programos "Erasmus Mundus" vadinamasis išorės bendradarbiavimo langas, skirtas Brazilijai) ir kad tai yra vienintelė veikla, ir kad ji priklauso strategijos dokumento I prioritetų skyriui "Dvišalių santykių stiprinimas, 2-oji priemonė: Brazilijai skirta auštojo mokslo programa", ir kad ES piliečių studentų ir akademinio personalo judumo finansavimas (iki 30 proc. visų lėšų, skirtų studentų ir personalo judumui) numatytas kaip svarbi 2008 m. MVP Brazilijai dalis;

Argentina

2.   pažymi, kad 2008 m. MVP Argentinai projektas apima 2008–2010 m. Argentinai skirtą akademinę judumo programą (ji yra programos "Erasmus Mundus" vadinamasis išorės bendradarbiavimo langas, skirtas Argentinai) ir kad tai yra vienintelė veikla, ir kad ji priklauso strategijos dokumento pagrindiniam skyriui "ES ir Argentinos dvišalių ryšių ir tarpusavio supratimo stiprinimas", ir kad ES piliečių studentų ir akademinio personalo judumo finansavimas (iki 30 proc. visų lėšų, skirtų studentų ir personalo judumui) numatytas kaip svarbi 2008 m. MVP Argentinai dalis;

o
o   o

3.   mano, kad, turint mintyje 2008 m. MVP Brazilijai ir Argentinai, Europos Komisija viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus, apibrėžtus pagrindiniame teisės akte, kadangi minėtosios priemonės neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, nes pirminis šiomis priemonėmis siekiamas tikslas nėra panaikinti skurdą, ir, be to, tos priemonės neatitinka EBPO/VPK nustatytų kriterijų, taikomų OVP(5);

4.   ragina Komisiją atsiimti savo sprendimų, kuriais remiantis nustatomos 2008 m. metinių veiksmų programų Brazilijai ir Argentinai, projektus ir pateikti komitetui naujus sprendimų projektus, kuriuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 nuostatas;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (3) OL C 143, 2008 6 10, p.1. (4) 1 straipsnio 1 dalis: "Bendrija finansuoja priemones, kuriomis siekiama remti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais <...>." (5) T. y. "kiekvieno lėšų pervedimo pagrindinis tikslas – skatinti besivystančių šalių ekonominę plėtrą ir gerovę" (2006 m. spalio mėn. EBPO/VPK duomenų išklotinė "Ar tai oficiali vystymosi pagalba?", p.1).

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES prioritetinių klausimų, kurie turėtų būti svarstomi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos metu (2008/2111(INI))

P6_TA(2008)0339 A6-0265/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Alexanderio Lambsdorffo ir Annemie Neyts–Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos (B6-0176/2008),

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2005 m. pranešimą "Daugiau laisvės", į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/1 dėl 2005 m. pasaulio viršūnių susitikimo rezultatų ir į 2006 m. kovo 7 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą "Indėlis į Jungtines Tautas. Stipresnės pasaulinio masto organizacijos siekis",

–   atsižvelgdamas į ES prioritetinius klausimus, svarstytus JT Generalinės Asamblėjos 62–osios sesijos metu,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių(1), į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(2) ir į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulinio aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimo(3),

–   atsižvelgdamas į preliminarų 2008 m. vasario 11 d. vyksiančios Generalinės Asamblėjos 63-osios eilinės sesijos darbotvarkės klausimų sąrašą, ypač į numatomus nagrinėti klausimus "Tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas", "Afrikos vystymasis", "Žmogaus teisių skatinimas" ir "Valdymo reforma",

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 19–30 d. Bonoje vykusios JT konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių devintosios konferencijos (COP 9) rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto persvarstymo konferenciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir į 90 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto (A6–0265/2008) pranešimą,

A.   kadangi ES užsienio politikos pagrindas – stiprus ir nedviprasmiškas veiksmingo daugiašališkumo rėmimas, kaip nustatyta JT chartijoje,

B.   kadangi ES yra svarbiausia politinė ir finansinė JT partnerė kovojant su skurdu ir skatinant ekonominę ir socialinę plėtrą, užtikrinant kolektyvinį saugumą, įskaitant nykstančių gyventojų grupių gyvenimo šaltinių apsaugą, ir skatinant laikytis žmogaus teisių visame pasaulyje,

C.   kadangi itin ambicinga Jungtinių Tautų reformos darbotvarkė, aprėpianti naujų organų steigimą, ryžtingą kitų organų ir pagrindinių JT operacijų valdymo sistemos pertvarką, JT pagalbos teikimo procedūrų reorganizaciją ir nuodugnią JT Sekretoriato reformą, ir kadangi įgyvendinant šią darbotvarkę būtina nuolatinė politinė parama, ypač tuomet, kai, apibrėžus naują politikos programą, prasidės įgyvendinimo etapas,

D.   kadangi ką tik prasidėjo dviem naujiems pagrindiniams organams – Žmogaus teisių tarybai ir Taikos stiprinimo komisijai – itin svarbus etapas, kuriuo šie organai turės įrodyti, kad pajėgia siekti atitinkamų tikslų, kuriuos jiems iškėlė JT valstybės narės,

E.   kadangi, net jei ir labai pavėluotai, vis dėlto būtina reformuoti JT Saugumo Tarybą atsižvelgiant į tam tikrus opius klausimus ir į įtampą, kurią lemia didesnės atskaitomybės reikalavimas ir siekis užtikrinti geopolitinę pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti veiksmingą ir naudingą šio organo veiklą,

F.   kadangi 2008 m. yra itin svarbūs metai siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ir iki 2015 m. visame pasaulyje įgyvendinti užsibrėžtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir kadangi prieš antrąjį šių metų pusmetį vyksiančius pagrindinius svarbiausius susitikimus ES valstybės narės turėtų užimti pasaulinių lyderių pozicijas,

G.   kadangi ES veikla, susijusi su TVT siekiu, skatina pasitempti kitas šalis donores ir yra joms geras pavyzdys, tačiau, jeigu nebus užkirstas kelias dabartinėms tendencijoms, oficiali ES vystymosi pagalba bus 75 mlrd. EUR mažesnė negu ES įsipareigojusi skirti iki 2010 m.,

H.   kadangi dauguma Afrikos valstybių, esančių į pietus nuo Sacharos, nepasirengusios siekti nė vieno iš TVT, taip pat kadangi daugelyje vidutines pajamas gaunančių šalių esama regionų ir etninių grupių, kuriems priklauso milijonai žmonių ir kurių pažanga, daroma siekiant TVT, nepatenkinama,

I.   kadangi dėl didėjančių maisto kainų ir lėtėjančio pasaulinės ekonomikos augimo kyla grėsmė pažangiam TVT siekiui, taigi, jeigu nebus papildomai investuojama į besivystančių šalių žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produkcijos sektorius, TVT procesas užtruks mažiausiai dar 7 metus,

J.   kadangi JT Generalinė Asamblėja nusprendė 2007 m. spalio 4–5 d. surengti aukščiausiojo lygio dialogą religinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimu atsižvelgdama į panašias šios srities iniciatyvas ir taip atkreipti dėmesį į toleranciją, supratingumą ir visuotinę pagarbą religijos ir įsitikinimų laisvei bei kultūrų įvairovei,

K.   kadangi 2008 m. yra Europos kultūrų dialogo metai,

L.   kadangi JT Generalinės Asamblėjos darbotvarkė dar nepakankamai konkreti ir kryptinga, nors turėtų tokia būti siekiant, kad šis organas veiktų nuosekliau ir būtų skatinama vykdyti jo priimtas rezoliucijas,

M.   kadangi JT Taikos palaikymo operacijų departamentas šiuo metu vadovauja 20 lauko operacijų, kuriose dalyvauja per 100 000 karių ir pusė iš jų dislokuota Afrikoje,

N.   kadangi ES valstybių narių pozicijos JT skiriasi; kadangi skirtinguose organuose ir sprendžiant skirtingų politikos krypčių klausimus minėtosios pozicijos koordinuojamos nevienodai,

O.   kadangi neturėtų būti siekiama gerinti šį koordinavimą derybų su kitiems geopolitiniams blokams priklausančiomis šalimis sąskaita ir tai ypač svarbu Jungtinėse Tautose sudarant svarbius aljansus,

P.   kadangi siekiant geresnio koordinavimo būtinas glaudesnis susijusių Briuselyje veikiančių Tarybos darbo grupių ir Niujorke bei Ženevoje veikiančių ES biurų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių bendradarbiavimas,

Q.   kadangi pagal Lisabonos sutartį ES pripažįstama juridiniu asmeniu ir ši naujovė sukėlė didelį rezonansą svarstant, kaip ES turėtų būti atstovaujama JT,

1.   pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1) OL C 96 E, 2004 4 21, p. 79. (2) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 549. (3) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 582.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva) (16133/3/2007 – C6-0129/2008 – 2006/0272(COD))

P6_TA(2008)0340 A6-0223/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16133/3/2007 – C6–0129/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0784)) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6–0223/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/ .../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2008/110/EB.)

(1) OL C 122E, 2008 5 20, p. 10. (2) Priimti tekstai 2007 11 29, P6_TA(2007)0557.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (16138/3/2007 – C6-0131/2008 – 2006/0274(COD))

P6_TA(2008)0341 A6-0210/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16138/3/2007 – C6-0131/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai per pirmąjį svarstymą (COM(2006)0785),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0210/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentą)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1335/2008.)

(1) OL C 93 E, 2008 4 15, p. 1. (2) Priimti tekstai 2007 11 29, P6_TA(2007)0558.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (16160/4/2007 – C6-0176/2008 – 2006/0130(COD))

P6_TA(2008)0342 A6-0264/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16160/4/2007 – C6-0176/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0396) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0264/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 129 E, 2008 5 27, p. 1. (2) Priimti tekstai 2007 7 11, P6_TA(2007)0337 .

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programos (COM(2007)0433 – C6-0234/2007 – 2007/0156(COD))

P6_TA(2008)0343 A6-0240/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0433),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 285 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0234/2007),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6–0240/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad pasiūlyme dėl teisės akto nurodytas finansinis paketas turi neviršyti pagal Sprendimą 2008/371/EB(2) patvirtintoje persvarstytoje 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatytos viršutinės 1a išlaidų kategorijos ribos, ir pažymi, kad dėl metinių sumų bus sprendžiama kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB dėl Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1297/2008/EB.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 128, 2008 5 16, p. 8.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką (COM(2008)0211 – C6-0165/2008 – 2008/0081(COD))

P6_TA(2008)0344 A6-0244/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0211),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0165/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą (A6-0244/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2008/103/EB.)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų 2-(2-metoksietoksi)etanolio, 2-(2-butoksietoksi)etanolio, metilendifenil diizocianato, cikloheksano ir amonio nitrato pardavimo ir naudojimo ribojimų (COM(2007)0559 – C6-0327/2007 – 2007/0200(COD))

P6_TA(2008)0345 A6-0135/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0559),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 95 straipsnį, pagal kurį Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0327/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0135/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB, iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl 2-(2-metoksietoksi)etanolio, 2-(2-butoksietoksi)etanolio, metilendifenil diizocianato, cikloheksano ir amonio nitrato pardavimo ir naudojimo ribojimų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1348/2008/EB.)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2007)0532 – C6–0319/2007 – 2007/0199(COD))

P6_TA(2008)0346 A6-0253/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0532),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0319/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0253/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Nuo 1999 m. laipsniškai kuriamos gamtinių dujų (toliau – dujų) vidaus rinkos tikslas – visiems Bendrijos vartotojams – piliečiams ar verslu užsiimantiems asmenims – suteikti realių pasirinkimo galimybių, naujų verslo ir daugiau tarpvalstybinės prekybos galimybių, kad būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, konkurencingas kainas, aukštesnius paslaugų standartus ir prieigos galimybes kuo didesniam skaičiui žmonių ir prisidėti prie tiekimo saugumo bei tvarumo.

(2)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių║(4), ir 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(5) gerokai paskatino dujų vidaus rinkos kūrimą.

(3)  Tačiau šiuo metu visoms Bendrijos bendrovėms neužtikrinama teisė parduoti dujas bet kurioje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis, be diskriminacijos ar nepalankių aplinkybių. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje kol kas išlieka izoliuotos rinkos ir nėra užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie tinklo ir vienodai veiksmingas teisės aktais nustatytos priežiūros lygis.

(4)  Turėtų būti pasiektas pakankamas tarpvalstybinio tinklų sujungimo pajėgumų lygis, kuris būtų pirmasis žingsnis siekiant integruoti rinkas ir sukurti dujų vidaus rinką.

(5)  2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate "Europos energetikos politika" pabrėžiama, kaip svarbu baigti kurti gamtinių dujų vidaus rinką ir sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visoms dujų bendrovėms Bendrijoje. Tą pačią dieną paskelbtuose Komisijos komunikatuose "Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos" ir "Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį" nurodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir priemonės nebuvo tinkamai perkeltos visose valstybėse narėse, taigi iki šiol negalėjo būti deramai įvykdytas tikslas sukurti tinkamai veikiančią energijos vidaus rinką.

(6)  Atsižvelgiant į tuos komunikatus, Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 reikia iš dalies pakeisti siekiant patobulinti dujų vidaus rinkos reguliavimo sistemą.

(7)  Pirmiausia reikia skatinti dujų tinklų fizinių jungčių sukūrimą, glaudesnį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų užtikrintas laipsniškas techninių ir komercinių kodeksų suderinamumas suteikiant ir valdant veiksmingą ir skaidrią prieigą prie tarpvalstybinių perdavimo tinklų, taip pat būtų užtikrintas suderintas bei pakankamai perspektyvinis perdavimo sistemos planavimas ir tinkamas techninis jos tobulinimas Bendrijoje, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, ir būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir moksliniai tyrimai bei inovacijos, ypač siekiant plačiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir diegti technologijas, kurias naudojant išmetama mažai anglies dioksido. Perdavimo sistemos operatoriai turėtų eksploatuoti savo tinklus vadovaudamiesi tais suderintais techniniais ir veikimo rinkoje kodeksais.

(8)  Kad būtų galima užtikrinti optimalų dujų perdavimo tinklo valdymą Bendrijoje, reikėtų sukurti Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą. Vykdydamas savo užduotis tinklas turėtų laikytis Bendrijos konkurencijos taisyklių, kurios ir toliau taikomos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo sprendimams. Tinklo užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o veiklos metodais turėtų būti užtikrinamas veiksmingumas, atstovavimas ir skaidrumas. Atsižvelgiant į tai, kad didesnę pažangą galima užtikrinti veikiant regiono lygiu, perdavimo sistemos operatoriai visoje bendradarbiavimo sistemoje turėtų sukurti regionines struktūras, tačiau tuo pačiu jie turėtų užtikrinti, kad regiono mastu pasiekti rezultatai būtų suderinami su kodeksais ir investavimo planais Bendrijos lygiu. Valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą regionų lygmeniu ir prižiūrėti tinklo veiksmingumą šiuo lygmeniu.

▌

(9)  Kad būtų galima padidinti konkurenciją sukuriant likvidžias didmenines dujų rinkas, būtina užtikrinti, kad dujas būtų galima parduoti neatsižvelgiant į jų buvimo vietą sistemoje. Vienintelis būdas šiam tikslui pasiekti – suteikti tinklo naudotojams teisę laisvai rezervuoti dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumus, taip užtikrinant dujų transportavimą per zonas, o ne sutartyse numatytais maršrutais. Jau 6-ajame Madrido forume dauguma suinteresuotųjų šalių pirmenybę teikė įleidimo ir išleidimo sistemoms, kurios palengvintų konkurencijos plėtrą.

(10)  Dujų tinklams būdinga didelė sutartinė perkrova. Todėl naujose sutartyse ar sutartyse, dėl kurių iš naujo deramasi, perkrovos valdymo ir pajėgumų paskirstymo principai grindžiami galimybe išlaisvinti nepanaudotus pajėgumus sudarant sąlygas tinklo naudotojams pernuomoti arba perparduoti sutartyse numatytus pajėgumus ir galimybe įpareigoti perdavimo sistemos operatorius bent prieš dieną pasiūlyti nepanaudotus pertraukiamuosius pajėgumus rinkoje. Atsižvelgiant į didelę jau sudarytų sutarčių proporcinę dalį ir poreikį sudaryti tikrai vienodas sąlygas naujų ir esamų pajėgumų naudotojams, šiuos principus reikia taikyti visiems sutartyse, įskaitant esamas sutartis, numatytiems pajėgumams.

(11)  Atsižvelgiant į rinkos priežiūrą, kurią pastaraisiais metais vykdė nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija, galima daryti išvadą, kad dabartinių skaidrumo reikalavimų ir prieigos prie infrastruktūros taisyklių kol kas nepakanka siekiant užtikrinti tikrą, atvirą ir veiksmingą vidaus rinką.

(12)  Reikia užtikrinti vienodas galimybes gauti informaciją apie fizinę sistemos būklę, kad visi rinkos dalyviai galėtų įvertinti bendrąją paklausos ir pasiūlos padėtį bei nustatyti didmeninės kainos pokyčių priežastis. Tam reikia išsamesnės informacijos apie pasiūlą ir paklausą, tinklo pajėgumą, dujų srautus bei techninę tinklo priežiūrą, balansavimą ir turimus bei naudojamus laikymo pajėgumus. Ši informacija labai svarbi dujų vidaus rinkos veikimui, todėl reikia panaikinti jos skelbimo apribojimus, nustatytus konfidencialumo sumetimais.

(13)  Kad padidėtų pasitikėjimas rinka, jos dalyviai turi būti tikri, kad už piktnaudžiavimą padėtimi gali būti taikomos veiksmingos sankcijos. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai veiksmingai ištirti įtariamus piktnaudžiavimo rinka atvejus. Todėl kompetentingos institucijos turi turėti galimybę naudotis duomenimis, susijusiais su tiekimo įmonių veiklos sprendimais. Dujų rinkoje apie visus šiuos sprendimus sistemos operatoriams pranešama pajėgumų rezervavimo, paskyrimų ir realių dujų srautų duomenų forma. Sistemos operatoriai turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį galėtų gauti šią informaciją ir laisvai ja naudotis. Be to, kompetentingos valdžios institucijos turėtų nuolat prižiūrėti, kaip sistemos operatoriai laikosi taisyklių.

(14)  Konkurencija dėl buitinių vartotojų turi vykti taip, kad tiekėjams nebūtų užkertamas kelias patekti į naujas mažmenines rinkas. Todėl apie tiekimo grandinę reglamentuojančias taisykles ir jos dalyvių įpareigojimus reikia pranešti visiems rinkos dalyviams, ║o šios taisyklės ir įpareigojimai turi būti suderinti, kad padidėtų Bendrijos rinkos integracija. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų nuolat prižiūrėti, kaip rinkos dalyviai laikosi taisyklių.

(15)  Galimybės naudotis dujų saugyklomis ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiais kai kuriose valstybėse narėse yra nepakankamos, todėl ▌reikia iš esmės tobulinti galiojančių taisyklių įgyvendinimą. Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) atliekamos stebėsenos rezultatai rodo, kad savanoriškai taikomos laikymo sistemos operatoriams skirtos gerosios patirties, kaip suteikti trečiosioms šalims teisę naudotis saugyklomis, gairės, dėl kurių Madrido forume susitarė visos suinteresuotosios šalys, kai kuriais atvejais taikomos netinkamai, todėl jos turi būti privalomos. Net jeigu savanoriškai taikomos gairės šiuo metu beveik visiškai perkeltos visoje Europos Sąjungoje, suteikus joms privalomąjį pobūdį padidėtų rinkos dalyvio pasitikėjimas galimybe nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis saugyklomis.

(16)  Reglamente (EB) Nr. 1775/2005 numatyta, kad pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(6), reikia priimti tam tikras priemones.

(17)  Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2006/512/EB(7), kuriuo įvesta reguliavimo procedūra su tikrinimu bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas.

(18)  Pagal ║ Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą(8) dėl Sprendimo 2006/512/EB, kad naujoji procedūra galėtų būti taikoma jau įsigaliojusiems dokumentams, priimtiems laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, tie dokumentai turi būti pataisyti laikantis taikomų procedūrų.

(19)  Komisijai pirmiausia turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti priemones, būtinas Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 įgyvendinimui siekiant nustatyti ir priimti gaires, reikalingas minimaliam harmonizavimo lygiui užtikrinti, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio, ir jomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 nuostatas ir jį papildyti įrašant naujas neesmines nuostatas, tos priemonės turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(20)  Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Nepažeidžiant 6a straipsnio 4 dalies, šis reglamentas taikomas tik toms saugykloms, kurioms taikomos Direktyvos 2003/55/EB 19 straipsnio 3 arba 4 dalys.

Pirmoje pastraipoje nurodyti klausimai apima suderintų principų nustatymą šiose srityse: tarifai arba jų skaičiavimo metodikos, teisė naudotis tinklu, teisės naudotis tinklu suteikimo trečiajai šaliai paslaugos, pajėgumų paskirstymas ir perkrovos valdymas, skaidrumo reikalavimų nustatymas, balansavimo taisyklės bei disbalanso mokesčiai ir prekybos pajėgumais supaprastinimas.

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)  Po 2 straipsnio įterpiami straipsniai:"

2a straipsnis

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas

Visi perdavimo sistemos operatoriai Bendrijos lygiu bendradarbiauja įsteigdami Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą, kad užtikrintų optimalų Europos dujų perdavimo tinklo valdymą, koordinuotą naudojimą ir tinkamą techninį jo tobulinimą ir skatintų dujų vidaus rinkos sukūrimą, tarpvalstybinę prekybą ir energijos rinkų veikimą.

2b straipsnis

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo steigimas

1.   ║Iki […] dujų perdavimo sistemos operatoriai pateikia Komisijai ir Agentūrai steigiamo Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo įstatų projektą, būsimų narių sąrašą ir darbo tvarkos taisyklių projektą ▌, atsižvelgiant į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo įsteigimą.

2.  Per du mėnesius nuo minėtų dokumentų gavimo dienos Agentūra, oficialiai pasitarus su visas suinteresuotas šalis, ypač sistemos naudotojus ir klientus, atstovaujančiomis organizacijomis, pateikia Komisijai nuomonę dėl įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių.

3.  ▌Komisija, atsižvelgdama į pagal 2 dalį pateiktą Agentūros nuomonę, per 3 mėnesius nuo minėtosios nuomonės gavimo pateikia nuomonę dėl įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių projekto.

4.  Per 3 mėnesius nuo Komisijos nuomonės gavimo dienos perdavimo sistemos operatoriai įsteigia Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą, priima ir paskelbia jo įstatus bei darbo tvarkos taisykles.

2c straipsnis

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo užduotys

1.  Kad būtų pasiekti 2a straipsnyje nustatyti tikslai, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas parengia ir perduoda Agentūrai tvirtinti pagal procedūrą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. .../2008 [įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą], 2d straipsnyje ir 6 straipsnio 3 dalyje:

2.  Į 1 dalies d punkte nurodytą metinę veiklos programą įtraukiamas tinklų techninių taisyklių ▌kodeksų sąrašas bei aprašymas, taip pat bendro tinklo eksploatavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos ▌planas, kuriuos tais metais reikia parengti, ir preliminarus tvarkaraštis.

3.  Išsamūs tinklo techninių taisyklių kodeksai apima toliau nurodytas sritis, remiantis metinėje veiklos programoje apibrėžtais prioritetais:

4.  Agentūra prižiūri, kaip Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas įgyvendina atitinkamus tinklų techninių taisyklių kodeksus.

5.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas kas dvejus metus (gavus Agentūros patvirtinimą) paskelbia Bendrijos 10 metų investavimo į tinklą planą. Tame investavimo plane aprašomas integruoto tinklo modeliavimas, atsižvelgiant į saugyklas ir SGD įrenginius, pateikiamas veiksmų prognozuojamais atvejais aprašas, pasiūlos ir paklausos atitikimo ataskaita ir sistemos atsparumo įvertinimas. Investavimo planas rengiamas visų pirma remiantis nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į regioninio ir Bendrijos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, įskaitant Transeuropinių energetikos tinklų gaires pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1364/2006/EB*. Investavimo plane nurodomas investicijų trūkumas, pirmiausia įvertintas tarpvalstybinio dujų perdavimo pajėgumų atžvilgiu, ir apima investicijas į perdavimo tinklų sistemos sujungimo linijas, ypač, laikant prioritetu, į jungtis tarp "energijos salų" ir Bendrijos dujų tinklų, taip pat investicijas į kitą infrastruktūrą, reikalingą siekiant veiksmingos prekybos, konkurencijos ir tiekimo saugumo. Kliūčių, trukdančių didinti tarptautinį tinklų pajėgumą, susidarančių dėl skirtingų patvirtinimo procedūrų arba praktikos, apžvalga pateikiama investavimo plano priede.

Perdavimo sistemų operatoriai įgyvendina paskelbtą investavimo planą.

6.  ▌Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas savo iniciatyva gali teikti pasiūlymų Agentūrai, susijusių su bet kurios srities, kuri neišvardyta 3 dalyje, tinklų techninių taisyklių kodeksų projektu, kad būtų pasiekti tikslai, nustatyti 2a straipsnyje. Agentūra atitinkamai patvirtina tinklų techninių taisyklių kodeksus, laikydamasi 2ea straipsnyje nustatytos tvarkos, kartu užtikrindama, kad šie kodeksai neprieštarautų gairėms, priimtoms pagal 2e straipsnį.

2d straipsnis

Agentūros vykdoma stebėsena

1.  Agentūra stebi, kaip Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas vykdo 2c straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis.

2.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas pateikia Agentūrai tvirtinti techninių tinklo taisyklių kodeksų projektus ir dokumentus, nurodytus 2c straipsnio 1 dalyje.

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas turi surinkti visą atitinkamą informaciją apie tinklo techninių taisyklių įgyvendinimą ir pateikti ją įvertinti Agentūrai.

3.  ▌Agentūra prižiūri techninių taisyklių kodeksų, 10 metų investavimo plano ir metinės veiklos programos įgyvendinimą ir įtraukia šios priežiūros rezultatus į metinę priežiūros ataskaitą. Jei perdavimo sistemos operatoriai nesilaiko Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo 10 metų investavimo plano arba metinės veiklos programos reikalavimų, Agentūra apie tai praneša Komisijai.

2e straipsnis

Gairių kūrimas

1.  Pasitarusi su Agentūra Komisija parengia metinį prioritetų sąrašą ir nurodo svarbiausius klausimus, susijusius su dujų vidaus rinkos plėtra.

2.  Atsižvelgdama į prioritetų sąrašą, Komisija įgalioja Agentūrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius sukurti gairių projektą, kuriame būtų nustatyti pagrindiniai, aiškūs ir objektyvūs taisyklių suderinimo principai, apibrėžti 2c straipsnyje.

3.  Rengdama šių gairių projektą, Agentūra oficialiai, atvirai ir skaidriai konsultuojasi su Europos dujų perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.

4.  Agentūra, remdamasi šių konsultacijų rezultatais, patvirtina gairių projektą. Ji nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir paaiškina, kaip į jas buvo atsižvelgta. Tais atvejais, kai į pastabas neatsižvelgiama, Agentūra nurodo priežastis.

5.  Komisija savo iniciatyva arba Agentūros reikalavimu gali taikyti tą pačią procedūrą gairėms atnaujinti.

2f straipsnis

Tinklo techninių taisyklių kodeksų kūrimas

1.  Agentūrai patvirtinus gaires remiantis 2e straipsnyje numatyta tvarka, Komisija per šešis mėnesius įgalioja Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą parengti tinklų techninių taisyklių kodeksų projektus, visiškai atitinkančius gairėse numatytus principus.

2.  Rengdamas šių techninių taisyklių kodeksų projektus, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas atsižvelgia į rinkos dalyvių sukauptą techninio pobūdžio patirtį ir teikia jiems informaciją apie padarytą pažangą.

3.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas pateikia techninių taisyklių kodeksų projektus Agentūrai.

4.  Komisija oficialiai, atvirai ir skaidriai konsultuojasi dėl šių techninių tinklų taisyklių kodeksų projektų.

5.  Agentūra, remdamasi šių konsultacijų rezultatais, patvirtina techninių taisyklių kodeksų projektus. Ji nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir paaiškina, kaip į jas buvo atsižvelgta. Tais atvejais, kai į pastabas neatsižvelgiama, Agentūra nurodo priežastis.

6.  Agentūra savo iniciatyva arba Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo reikalavimu gali taikyti tą pačią procedūrą galiojantiems techninių taisyklių kodeksams peržiūrėti.

7.  Komisija gali, Agentūrai pasiūlius, perduoti gairių projektą 14 straipsnio 1 dalyje minimam Komitetui, kad jis projektą galutinai patvirtintų 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

2g straipsnis

Konsultacijos

1.  Vykdydama savo užduotis Agentūra rengia oficialias, atviras ir skaidrias konsultacijas su visais susijusiais rinkos dalyviais ▌. Konsultacijose dalyvauja tiekimo įmonės, vartotojai, sistemos naudotojai, paskirstymo sistemos operatoriai, SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai, taip pat atitinkamos (sektoriaus) asociacijos, techninės įstaigos ir suinteresuotųjų šalių grupės.

2.  Visi su 1 dalyje minėtais klausimais susiję dokumentai ir susitikimų protokolai skelbiami viešai.

3.  Prieš priimdama gaires ir tinklo techninių taisyklių kodeksus Agentūra nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir kaip į jas buvo atsižvelgta. Tais atvejais, kai į pastabas neatsižvelgiama, Agentūra nurodo priežastis.

4.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas bendradarbiauja su rinkos dalyviais ir tinklo naudotojais pagal 2f straipsnio 2 dalies nuostatas.

2h straipsnis

Išlaidos

Su 2a–2i straipsniuose minėta Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo veikla susijusias išlaidas padengia perdavimo sistemos operatoriai; į jas atsižvelgiama skaičiuojant tarifus.

2i straipsnis

Regioninis perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas

1.  Kad padėtų įgyvendinti 2c straipsnio 1 dalyje minėtas užduotis, perdavimo sistemų operatoriai regiono mastu bendradarbiauja dalyvaudami Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje. Pirmiausia, jie kas dvejus metus paskelbia regioninį investavimo planą ir juo remdamiesi gali priimti sprendimus dėl investavimo.

Regioninis investavimo planas neprieštarauja 2c straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam 10 metų investavimo planui.

2.  Perdavimo sistemos operatoriai skatina taikyti operatyvines priemones optimaliam tinklo valdymui užtikrinti, taip pat skatina plėtoti energijos biržas, tarpvalstybinių pajėgumų koordinuotą paskirstymą ir tarptautinių balansavimo mechanizmų atitiktį.

3.  Valstybių narių reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiauja visais lygmenimis, siekdamos suderinti rinkos planą ir integruoti savo nacionalines rinkas bent vienu regioniniu lygmeniu ar daugiau šių lygmenų, nes tai būtų pirmas ir tarpinis žingsnis link visiškai liberalizuotos vidaus rinkos. Ypač jos skatina perdavimo tinklų operatorių bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu ir palengvina jų regioninę integraciją, siekdamos sukurti konkurencingą vidaus rinką, palengvinti jų reguliavimo ir techninių sistemų suderinimą, ir ypač integruoti išlikusias "dujų salas".

_________________

* OL L 262, 2006 9 22, p. 1.".

5)  4 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:"

Teisės naudotis tinklu suteikimo trečiajai šaliai paslaugos, susijusios su perdavimo sistemos operatoriais

6)  Po 4 straipsnio įterpiamas šis naujas straipsnis:"

4a straipsnis

Teisės naudotis saugyklomis ir SGD įrenginiais suteikimo trečiajai šaliai paslaugos

1.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai:

2.  Laikymo sistemos operatoriai:

3.  Sutartyse dėl SGD įrenginių ir saugyklų nenumatomi pasirinktinai didesni tarifai tais atvejais, kai jos pasirašomos:

4.  Atitinkamais atvejais teisės naudotis saugyklomis ir SGD įrenginiais trečiajai šaliai gali būti suteikiamos iš tinklo naudotojų gavus tinkamas garantijas dėl jų kreditingumo. Tokios garantijos privalo nesudaryti jokių nepagrįstų kliūčių patekti į rinką ir turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.

5.  Sutartyse numatyti apribojimai, susiję su reikalaujamais mažiausiais SGD įrenginio ir saugyklos pajėgumais, turi būti pagrįsti techninio pobūdžio apribojimais ir sudaryti sąlygas mažesnių laikymo pajėgumų naudotojams gauti teisę naudotis laikymo paslaugomis.

7)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

b)  2 dalies a punktas pakeičiama taip:"

8)  Po 5 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

5a straipsnis

Su saugyklomis ir SGD įrenginiais susiję pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka

1.  Rinkos dalyviams sudaromos galimybės naudotis didžiausiais saugyklos ir SGD įrenginio pajėgumais, atsižvelgiant į sistemos vientisumą ir veikimą.

2.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai įgyvendina ir paskelbia nediskriminacinius ir skaidrius pajėgumų paskirstymo mechanizmus, kurie:

3.  Sutartyse dėl SGD įrenginių ir saugyklų numatomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią nenaudojamų pajėgumų kaupimui, atsižvelgiant į toliau nurodytus principus, taikomus sutartinės perkrovos atvejais:

Šiose priemonėse atsižvelgiama į atitinkamus sistemos vientisumą, taip pat į tiekimo saugumą.

9)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)  Įterpiami šie 6a ir 6b straipsniai:"

6a straipsnis

Skaidrumo reikalavimai, susiję su saugyklomis ir SGD įrenginiais

1.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai paskelbia išsamią informaciją apie siūlomas paslaugas ir taikomas susijusias sąlygas, taip pat techninę informaciją, būtiną tam, kad SGD įrenginių ir saugyklų naudotojai galėtų įgyti veiksmingą teisę naudotis SGD įrenginiais ir saugyklomis.

2.  Kiekvienas paslaugas teikiantis SGD sistemos ir laikymo sistemos operatorius reguliariai ir nuolat patogiu ir standartizuotu būdu skelbia kiekybinę informaciją apie sutartyse numatytus ir turimus saugyklų ir SGD įrenginių pajėgumus. Kompetentinga valdžios institucija užtikrina, kad visa būtina informacija būtų skelbiama.

3.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai visada atskleidžia pagal šį reglamentą privalomą informaciją suprantamu, kiekybiškai aiškiu, lengvai prieinamu būdu ir nediskriminuodami.

4.  Visi SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai paskelbia kiekvienoje saugykloje ar saugyklų, esančių toje pat balansavimo zonoje, grupėje, ar SGD įrenginyje laikomą dujų kiekį, įleidžiamą bei išleidžiamą kiekį ir turimus saugyklų bei SGD įrenginių pajėgumus, įskaitant tuos įrenginius, kuriems netaikomos nuostatos dėl trečiosios šalies teisės jais naudotis. Informacija taip pat teikiama perdavimo sistemos operatoriui, kuris bendrą informaciją paskelbia visos sistemos ar posistemės, apibrėžiamos pagal atitinkamus punktus, lygmeniu. Informacija atnaujinama bent kartą per dieną.

5.  Siekdami užtikrinti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius tarifus bei palengvinti veiksmingą infrastruktūrų panaudojimą, SGD ir laikymo įrenginių operatoriai arba atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos skelbia pagrįstai ir pakankamai išsamią informaciją apie tarifų apskaičiavimą, metodiką ir trečiųjų šalių naudojamos, taikant reguliavimą, infrastruktūros tarifų struktūrą. SGD ir laikymo įrenginių operatoriai savo perkrovos valdymo procedūras, įskaitant pajėgumų paskirstymą, pateikia reguliavimo institucijoms tvirtinti. Reguliavimo institucijos, prieš patvirtindamos šias taisykles, gali pareikalauti atlikti dalinius jų pakeitimus.

6.  Jei SGD arba laikymo įrenginių operatorius mano, kad dėl konfidencialumo priežasčių jis neturi teisės viešai paskelbti visus reikiamus duomenis, jis kreipiasi į kompetentingas nacionalines institucijas dėl leidimo riboti informacijos apie konkretų tašką ar taškus skelbimą.

Kompetentingos nacionalinės institucijos, įvertinusios konkrečius atvejus, išduoda leidimą arba atsisako jį išduoti, pirmiausia atsižvelgdamos į poreikį gerbti teisėtą komercinį konfidencialumą ir tikslą sukurti konkurencingą dujų vidaus rinką. Jei leidimas išduodamas, turimi saugojimo ir (arba) SGD įrenginių pajėgumai skelbiami nenurodant kiekybinių duomenų, kurie pažeistų konfidencialumą.

6b straipsnis

Duomenų saugojimo reikalavimai sistemos operatoriams

Perdavimo sistemos operatoriai, laikymo sistemos operatoriai ir SGD sistemos operatoriai užtikrina, kad penkerius metus nacionalinė reguliavimo institucija, nacionalinė konkurencijos institucija ir Komisija galėtų naudotis visa 6 bei 6a straipsniuose ir priedo 3 dalyje nurodyta informacija.";

11)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys: "

"Balansavimo taisyklės grindžiamos rinkos principais.

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Kad tinklo naudotojai galėtų laiku imtis taisomųjų veiksmų, perdavimo sistemos operatoriai laiku pateikia pakankamai patikimos kompiuterinės informacijos apie tinklo naudotojų padėtį balansavimo atžvilgiu.

Suteiktos informacijos lygis atitinka perdavimo sistemos operatoriaus turimos informacijos lygį ir atsiskaitymo laikotarpį, už kurį skaičiuojami disbalanso mokesčiai.

Tokia informacija teikiama nemokamai.";

c)  4, 5 ir 6 dalys išbraukiamos;

12)  8 straipsnis pakeičiamas taip:"

"8 straipsnis

Prekyba teisėmis naudotis pajėgumais

Kiekvienas perdavimo sistemos, laikymo sistemos ir SGD sistemos operatorius imasi pagrįstų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos laisvai prekybai teisėmis naudotis pajėgumais ir būtų palengvinta tokia prekyba. Prekyba vykdoma pagal skaidrumo ir nediskriminacijos principus. Kiekvienas operatorius parengia suderintas sutartis dėl transportavimo, SGD įrenginių bei saugyklų ir pirminėje rinkoje taikomas procedūras, kad būtų palengvinta antrinė prekyba pajėgumais, ir pripažįsta pirminių teisių naudotis pajėgumais perdavimą, kai apie jį praneša sistemos naudotojai.

Apie suderintas sutartis dėl transportavimo, SGD įrenginių ir saugyklų pranešama reguliavimo institucijoms.";

13)  Įterpiamas šis naujas 8a straipsnis:"

"8a straipsnis

Mažmeninės rinkos

Siekdamos palengvinti tinkamai veikiančių, veiksmingų ir skaidrių ▌rinkų formavimąsi regiono ir Bendrijos mastu, valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, tiekimo įmonių, vartotojų ir, prireikus, kitų rinkos dalyvių vaidmenys bei pareigos būtų detaliai apibrėžti atsižvelgiant į sutartines priemones, įsipareigojimus vartotojams, keitimosi duomenimis ir atsiskaitymo taisykles, duomenų nuosavybę ir įsipareigojimą nuskaityti ir pateikti skaitiklių duomenis.

Šios taisyklės paskelbiamos viešai ir tas taisykles peržiūri reguliavimo institucijos.

14)  9 straipsnis pakeičiamas taip:"

9 straipsnis

Trečiųjų šalių teisės naudotis paslaugomis gairės

1.  Prireikus, Komisija gali priimti gaires, kuriomis užtikrinamas šio reglamento tikslui pasiekti reikalingas minimalus suderinimo lygis ir nurodoma išsami informacija apie trečiosios šalies teisės naudotis sistema paslaugas, įskaitant šių paslaugų pobūdį, trukmę ir kitus reikalavimus pagal 4 ir 4a straipsnius.

▌

2.  Trečiųjų šalių teisės naudotis paslaugomis gairės, nurodytos 1 dalyje, skirtos perdavimo sistemos operatoriams, pateikiamos priede.

3.  Pagal šį straipsnį patvirtintų trečiųjų šalių teisės naudotis paslaugomis gairių taikymas ir dalinis keitimas atspindi nacionalinių dujų sistemų skirtumus, todėl Bendrijos lygiu nėra būtinos vienodos išsamios trečiosios šalies teisės naudotis tinklu sąlygos. Vis dėlto, jomis gali būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, kurie turi būti tenkinami siekiant nediskriminuojančių ir skaidrių teisės naudotis tinklu sąlygų, būtinų dujų vidaus rinkai, kurie tuomet galėtų būti taikomi atsižvelgiant į nacionalinių dujų sistemų skirtumus.";

15)  13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1.  "1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnį įsteigtos nacionalinės reguliavimo institucijos būtų kompetentingos užtikrinti veiksmingą šio reglamento laikymąsi, suteikdamos įgaliojimus arba taikyti veiksmingas, įtikinančias ir proporcingas bausmes, kurias sudarytų iki 10 proc. sistemos operatoriaus apyvartos vidaus rinkoje, arba operatoriaus licencijos atėmimas. Valstybės narės informuoja Komisiją apie šiuos įgaliojimus iki 2010 m. sausio 1 d., taip pat nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

16)  14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.";

17)  16 straipsnio b dalis pakeičiama taip:"

18)  Priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punkto pavadinimas pakeičiamas taip:"

"Teisės naudotis tinklu suteikimo trečiajai šaliai paslaugos, susijusios su perdavimo sistemos operatoriais

b)  2 punkto pavadinimas pakeičiamas taip:"

Perdavimo sistemos operatoriams skirti pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka bei jų taikymas sutartinės perkrovos atveju

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 23. (2) OL C 172, 2008 7 5, p. 55. (3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 176, 2003 7 15, p. 57. (5) OL L 289, 2005 11 3, p. 1. (6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║ (7) OL L 200, 2006 7 22, p. 11. (8) OL C 255, 2006 10 21, p. 1.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0529 – C6-0317/2007 – 2007/0196(COD))

P6_TA(2008)0347 A6-0257/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0529),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0317/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0257/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Nuo 1999 m. visoje Bendrijoje laipsniškai kuriamos gamtinių dujų (toliau – dujų) vidaus rinkos tikslas – visiems Europos Sąjungos vartotojams – ir piliečiams, ir įmonėms – suteikti realių pasirinkimo galimybių, naujų verslo ir daugiau tarpvalstybinės prekybos galimybių, kad būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, konkurencingas kainas, aukštesnius paslaugų standartus ir prisidėti prie tiekimo saugumo bei tvarumo.

(2)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių║(4) gerokai paskatino dujų vidaus rinkos kūrimą.

(3)  Tačiau šiuo metu visoms ▌bendrovėms visose valstybėse narėse neužtikrinama teisė parduoti dujas bet kurioje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis, be diskriminacijos ar išvengiant nepalankių aplinkybių. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje kol kas nėra užtikrinama nediskriminacinė teisė naudotis tinklu ir vienodai veiksmingas teisės aktais nustatytos priežiūros lygis, nes ║ teisinė sistema yra nepakankama.

(4)  2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate "Europos energetikos politika'║ pabrėžiama, kaip svarbu baigti kurti gamtinių dujų vidaus rinką ir sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visoms Bendrijoje įsisteigusioms gamtinių dujų įmonėms. Tos pačios dienos Komisijos komunikatuose dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų ir Komisijos galutinėje ataskaitoje dėl Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį nurodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir priemonės nesudaro sistemos, leisiančios sukurti tinkamai veikiančią vidaus rinką.

(5)  Veiksmingai neatskyrus tinklų nuo gavybos ir tiekimo veiklos, diskriminacijos pavojus ▌ atsiranda ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir kuriant paskatas vertikalios integracijos bendrovėms pakankamai investuoti į savo tinklus.

(6)  Valstybės narės regionų lygmeniu turėtų skatinti bendradarbiavimą ir prižiūrėti tinklo veiksmingumą. Kai kurios valstybės narės jau pateikė pasiūlymą, kaip galima siekti šio tikslo.

(7)  Dabar galiojančiomis teisinio ir funkcinio veiklos rūšių atskyrimo taisyklėmis dar nebuvo užtikrintas veiksmingas perdavimo sistemos operatorių atskyrimas kiekvienoje valstybėje narėje, ir tai atsitiko iš dalies dėl to, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai nebuvo visapusiškai įgyvendinti. 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime Briuselyje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas – tiekimo ir gavybos veiklą veiksmingai atskirti nuo tinklo eksploatavimo veiklos.

(8)  Veiksmingas atskyrimas galimas tik panaikinus vertikalios integracijos įmonėms būdingas paskatas diskriminuoti konkurentus teisės naudotis tinklu ir investicijų srityse. Nuosavybės atskyrimas, suprantamas kaip tinklo savininko paskyrimas tinklo operatoriumi, neturinčiu jokių tiekimo ir gavybos interesų, neabejotinai yra veiksmingiausias ir patikimiausias būdas išspręsti nuolat kylantį interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl šios priežasties Europos Parlamentas 2007 m. liepos 10 d. Rezoliucijoje dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų(5) teigė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygmeniu yra veiksmingiausia priemonė skatinti investicijas į infrastruktūrą nediskriminacinėmis sąlygomis, sąžiningą naujų dalyvių prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tam pačiam asmeniui ar asmenims nebūtų leidžiama kontroliuoti (taip pat mažumos teisėmis blokuojant strateginės svarbos sprendimus, pvz., dėl investicijų) gavybos ar tiekimo įmonės ir tuo pat metu valdyti perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos turto dalį ar naudotis bet kokiomis teisėmis to operatoriaus ar sistemos atžvilgiu. Ir atvirkščiai – kontroliuojant perdavimo sistemos operatorių tuo pat metu turėtų būti draudžiama valdyti tiekimo įmonės turto dalį ar naudotis bet kokiomis teisėmis tos įmonės atžvilgiu.

(9)  Bet kokia veiklos rūšių atskyrimo sistema turėtų būti veiksminga šalinant gamintojų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktus, kad būtų sukurtos iniciatyvos vykdyti būtinas investicijas ir užtikrinti prieigą naujiems dalyviams pagal skaidrų ir veiksmingą reguliavimo režimą, ir neturėtų sukurti apsunkinančio ir sudėtingo reguliavimo režimo nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kurį būtų sudėtinga ar brangu įgyvendinti.

(10)  Dujos daugiausia ir vis labiau importuojamos į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių. Todėl Bendrijos teisės lygmeniu turėtų būti atsižvelgiama į specifinę dujų sektoriaus integraciją į pasaulio rinką, įskaitant tiekėjų ir vartotojų rinkų skirtumus.

(11)  Kadangi tam tikrais atvejais dėl nuosavybės atskyrimo reikia pertvarkyti įmonių struktūras, ║ valstybėms narėms, kurios nusprendžia įgyvendinti nuosavybės atskyrimą, reikėtų suteikti papildomai laiko pasirengti taikyti atitinkamas nuostatas. Atsižvelgiant į vertikalias elektros energijos ir dujų sektorių sąsajas, nuostatos dėl veiklos rūšių atskyrimo turėtų būti taikomos abiejuose sektoriuose.

(12)  Valstybės narės, jei nori, gali taikyti šios direktyvos nuostatas, susijusias su efektyviu ir veiksmingu perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių atskyrimu. Šis atskyrimas yra efektyvus tiek, kiek jis padeda užtikrinti perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą, taip pat tiek, kiek juo sukuriama tinkamesnė reguliavimo sistema, pagal kurią užtikrinama sąžininga konkurencija, pakankamai investicijų, naujų dalyvių patekimas į rinką ir gamtinių dujų rinkos integracija. Be to, toks atskyrimas paremtas organizacinėmis ir su perdavimo sistemos operatorių valdymu susijusiomis priemonėmis bei priemonėmis, susijusiomis su investicijomis, naujų gamybos pajėgumų įtraukimu į tinklą ir rinkos integracija vykdant regioninį bendradarbiavimą. Jis atitinka 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime išdėstytus reikalavimus.

(13)  Valstybės narės turėtų skatinti regioninį bendradarbiavimą ir turėti galimybę paskirti regionų koordinatorių, kuriam būtų pavesta sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinių kompetentingų institucijų dialogui. Be to, prie sistemos tinkamai ir laiku reikėtų prijungti naujus gamintojus ir tiekimo įmones.

(14)  Siekdama užtikrinti deramą šios direktyvos įgyvendinimą, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms, kurios šioje srityje patiria sunkumų.

(15)  Integruoto Europos energetikos tinklo tikslas labai svarbus siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir gerą dujų vidaus rinkos veikimą. Todėl Komisija, konsultuodamasi su suinteresuotomis šalimis (ypač su perdavimo sistemos operatoriais ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (Agentūra), įsteigta ...m. ... ...d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. .../2008 dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros įsteigimo(6), turėtų ištirti galimybę sukurti vieną Europos perdavimo sistemos operatorių ir išanalizuoti šio operatoriaus sukūrimo sąnaudas bei naudą, atsižvelgdama į rinkos integraciją bei veiksmingą ir patikimą perdavimo tinklo veikimą.

(16)  Kad būtų galima užtikrinti visišką tinklo eksploatavimo veiklos atskyrimą nuo tiekimo bei gavybos interesų ir užkirsti kelią keitimuisi konfidencialia informacija, tas pats asmuo neturėtų tuo pat metu būti perdavimo sistemos operatoriaus ir įmonės, atliekančios bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, valdybų nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus valdybų narius ir tuo pat metu valdyti tiekimo įmonės turto dalį.

(17)  Įsteigus tiekimo ir gavybos interesų neturinčius perdavimo operatorius, vertikalios integracijos bendrovės galėtų išlikti tinklo įrangos savininkėmis, ir tuo pat metu būtų galima užtikrinti veiksmingą interesų atskyrimą, jei nepriklausomas perdavimo sistemos operatorius vykdys visas tinklo operatoriaus funkcijas, ir bus įdiegti išsamūs reguliavimo ir teisės aktais nustatytos kontrolės mechanizmai.

(18)  Jeigu įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamos dvi pasirinkimo galimybės: nuosavybės atskyrimas arba nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus sukūrimas.

(19)  Siekiant išplėtoti konkurenciją dujų vidaus rinkoje, ne namų ūkio klientams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti sutartis dėl dujų tiekimo su keliais tiekėjais, užtikrinančiais jų dujų poreikius. Tokie klientai turėtų būti ginami nuo į sutartis įtraukiamų sąlygų dėl išimtinių teisių, pagal kurias siekiama neatsižvelgti į konkuruojančius ir (arba) papildomus pasiūlymus.

(20)  Įgyvendinant veiklos rūšių atskyrimą reikėtų laikytis viešojo ir privataus sektorių nediskriminavimo principo. Todėl tas pats asmuo, vienas ar kartu su kitais, neturėtų turėti galimybės daryti įtaką tiek perdavimo sistemos operatorių, tiek tiekimo įmonių padalinių sudėčiai, balsavimui ar organų sprendimų priėmimui. ▌

(21)  ▌Tinklo eksploatavimo ir tiekimo veiklos atskyrimas turėtų būti įgyvendintas visoje Bendrijoje▌. Šią nuostatą reikėtų vienodai taikyti Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse įsisteigusioms įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo eksploatavimo ir tiekimo veikla visoje Bendrijoje būtų atskirta, nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti teisę atsisakyti sertifikuoti veiklos rūšių atskyrimo taisyklių nesilaikančius perdavimo sistemos operatorius. Kad tarptautiniai Bendrijos įsipareigojimai būtų vienodai taikomi visoje Bendrijoje ir jų būtų laikomasi ║ , Agentūrai reikėtų suteikti teisę persvarstyti nacionalinių reguliavimo institucijų priimtus sprendimus dėl sertifikavimo.

(22)  Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo dalis, todėl jo užtikrinimas natūraliai susijęs su veiksmingu ║ dujų vidaus rinkos veikimu ir valstybių narių atskirų rinkų integravimu. Dujas Europos Sąjungos piliečiams galima tiekti tik naudojantis ║ tinklu. Veikiančios, atviros, tikras prekybos galimybes turinčios dujų rinkos, ypač tinklai ir kita su dujų tiekimu susijusi įranga, yra labai svarbūs visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir Europos Sąjungos piliečių gerovei. Nepažeisdama savo tarptautinių║ įsipareigojimų, Komisija mano, kad dujų perdavimo sektorius yra labai svarbus Bendrijai, todėl reikia papildomų apsaugos priemonių, susijusių su trečiųjų šalių įtaka, kad nekiltų grėsmė Bendrijos viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ir Europos Sąjungos piliečių gerovei. Tokios priemonės taip pat būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių.

(23)  Būtina užtikrinti laikymo sistemos operatorių nepriklausomumą, kad trečiosios šalys turėtų geresnes galimybes naudotis saugykloms, kurios yra techniškai ir (arba) ekonomiškai būtinos siekiant veiksmingai užtikrinti teisę naudotis sistema klientų aprūpinimo tikslais. Todėl saugyklas turėtų valdyti teisiškai atskirti subjektai, turintys veiksmingas teises priimti sprendimus, susijusius su turtu, kuris būtinas saugyklų techninei priežiūrai, eksploatavimui ir plėtrai. Taip pat reikia įpareigoti valstybes nares apibrėžti ir paskelbti nediskriminacinę ir aiškią sistemą, pagal kurią būtų nustatyta tinkama saugyklų reguliavimo tvarka, ir taip padidinti informacijos apie trečiosioms šalims siūlomus laikymo pajėgumus skaidrumą.

(24)  Nediskriminacinė teisė naudotis paskirstymo tinklu užtikrina galimybę pasiekti klientus mažmeniniu lygmeniu. Diskriminavimo pavojus suteikiant trečiosioms šalims teises naudotis sistemomis ir investuojant paskirstymo lygiu yra mažesnis, nei perdavimo lygiu, nes paskirstymo lygiu perkrova ir gavybos interesai apskritai yra ne tokie svarbūs kaip perdavimo lygiu. Be to, pagal Direktyvą 2003/55/EB funkcinis paskirstymo sistemos operatorių atskyrimas tapo privalomas tik 2007 m. liepos 1 d., o jo poveikį vidaus rinkai dar reikia įvertinti. Pagal dabar galiojančias teisinio ir funkcinio veiklos rūšių atskyrimo taisykles veiklos rūšis galima veiksmingai atskirti tik tuomet, jei tos taisyklės bus aiškiau apibrėžtos, tinkamai įgyvendintos ir atidžiai prižiūrimos. Todėl siekiant mažmeniniu lygmeniu sukurti vienodas sąlygas, paskirstymo sistemos operatorių veiklą reikėtų prižiūrėti, kad jie negalėtų naudotis turimais vertikalios integracijos pranašumais, susijusiais su konkurencine padėtimi rinkoje, ypač mažų namų ūkio ir ne namų ūkio klientų atžvilgiu.

(25)  Valstybės narės, siekdamos skatinti plačiau naudoti biodujas ir iš biomasės gaunamas dujas, turėtų taikyti konkrečias priemones, kurios padėtų sudaryti šių dujų gamintojams nediskriminacines galimybes patekti į dujų sistemą, su sąlyga, kad tai nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais.

(26)  Direktyvoje 2003/55/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms įsteigti nacionalines reguliavimo institucijas, kurioms būtų suteikta speciali kompetencija. Tačiau iš patirties matyti, kad reguliavimo veiksmingumą dažnai mažina ta aplinkybė, kad nacionalinės reguliavimo institucijos yra priklausomos nuo vyriausybės, joms trūksta įgaliojimų ir veiksmų laisvės. Dėl šios priežasties pirmiau minėtame susitikime Briuselyje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas – toliau derinti nacionalinių ║ reguliavimo institucijų įgaliojimus ir stiprinti jų nepriklausomumą.

(27)  Kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir visiškai nepriklausytų nuo visų kitų viešųjų ar privačių bendrovių interesų, nacionalinės reguliavimo institucijos turi galėti priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais║.

(28)  Nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti įgaliojimus priimti privalomus spendimus dėl tinklo operatorių ir taikyti veiksmingas, tinkamas ir atgrasomąsias sankcijas įsipareigojimų nevykdantiems tinklo operatoriams. Joms taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus, neatsižvelgiant į taikomas konkurencijos taisykles, nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių, susijusių su teise naudotis tinklais, siekiant veiksmingos konkurencijos, būtinos tam, kad tinkamai veiktų rinka; taip pat užtikrinti aukštus viešųjų paslaugų standartus, siekiant atverti rinką, apsaugoti pažeidžiamus klientus ir užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Šios nuostatos neturėtų prieštarauti Komisijos įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių taikymu, įskaitant įgaliojimą tikrinti Bendrijos masto ║ susijungimus, ir vidaus rinkos taisyklėms, pvz., laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms.

(29)  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turėtų bendradarbiauti, siekdamos suteikti galimybę viena kitai matyti bendrą jų atitinkamų rinkų vaizdą. Joms turėtų būti suteikta teisė gauti reikiamą informaciją iš gamtinių dujų įmonių naudojantis tinkamais ir pakankamais įgaliojimais atlikti tyrimus, spręsti ginčus ir taikyti veiksmingas sankcijas.

(30)  Reikėtų aktyviai skatinti investuoti į stambius naujus infrastruktūros objektus tuo pat metu užtikrinant tinkamą ║ dujų vidaus rinkos veikimą. Siekiant sustiprinti infrastruktūros projektų, kuriems padaryta išimtis, teigiamą poveikį konkurencijai ir tiekimo saugumui, projekto planavimo etapu reikėtų ištirti rinkos dalyvių susidomėjimą projektu ir įgyvendinti perkrovos valdymo taisykles. Jei infrastruktūra yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, prašymus padaryti išimtis turėtų nagrinėti Agentūra, kad būtų galima geriau atsižvelgti į infrastruktūros tarpvalstybinį poveikį ir palengvinti administracinį darbą. Be to, atsižvelgiant į išskirtinį šių stambių infrastruktūros projektų, kuriems padaryta išimtis, įgyvendinimo pavojų, tiekimo ir gavybos įmonėms reikėtų laikinai leisti iš dalies nesilaikyti veiklos rūšių atskyrimo taisyklių įgyvendinant minėtus projektus. Ši nuostata tiekimo saugumo sumetimais visų pirma turėtų būti taikoma naujiems Bendrijos dujotiekiams, kuriais dujos transportuojamos iš trečiųjų šalių į Bendriją.

(31)  Dujų vidaus rinkai trūksta likvidumo ir skaidrumo, o tai trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius, apriboti pavojų ir naujiems dalyviams patekti į rinką. Reikia siekti, kad padidėtų pasitikėjimas rinka, jos likvidumas ir dalyvių skaičius, todėl būtina griežtinti įmonių, užsiimančių dujų tiekimo veikla, teisės aktais nustatytą priežiūrą. Tokie reikalavimai turėtų neprieštarauti galiojantiems Bendrijos teisėms aktams dėl finansų rinkų ir su jais derėti. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turi bendradarbiauti, kad galėtų vienos kitoms užtikrinti galimybę prižiūrėti atitinkamas rinkas.

(32)  Struktūriniai dujų rinkos sunkumai, kylantys dėl tiekėjų koncentracijos, tiekimą apipinančių ilgalaikių sandorių ir paskesnio likvidumo trūkumo, lemia neskaidrią kainų struktūrą. Siekiant paaiškinti kainų struktūrą, reikia skaidriau sudaryti kainas, todėl turėtų būti privalomas prekybos įpareigojimas.

▌

(33)  Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, reikia dar labiau sugriežtinti viešųjų paslaugų reikalavimus ir su jais susijusius bendruosius minimalius standartus. Pagrindinis tiekimo klientams veiklos aspektas – galimybė naudotis suvartojimo duomenimis, todėl vartotojams reikia suteikti galimybę jais naudotis, kad galėtų paskatinti konkurentus pateikti tais duomenimis pagrįstą pasiūlymą. Vartotojai taip pat turėtų turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie suvartojamą energijos kiekį. Reguliariai teikiant duomenis apie energijos sąnaudas bus skatinama taupyti energiją, nes šie duomenys – tiesioginė grįžtamoji informacija vartotojams apie investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir elgesio pokyčius poveikį.

(34)  Siekiant užtikrinti, kad visuomenė ir mažosios bei vidutinio dydžio įmonės galėtų pasinaudoti dujų paslaugomis, reikia dar labiau sugriežtinti viešųjų paslaugų reikalavimus ir bendruosius minimalius standartus.

(35)  Valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą individualių modernių skaitiklių tiekimą pagal 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(7), siekiant vartotojams pateikti tikslią informaciją apie energijos suvartojimą ir užtikrinti efektyvumą galutiniam vartotojui.

(36)  Vartotojams šioje direktyvoje reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Reikėtų sustiprinti ir užtikrinti vartotojų turimas teises, o jos turėtų užtikrinti ir daugiau skaidrumo bei geresnį atstovavimą. Vartotojų apsauga reiškia, kad konkurencinga rinka būtų naudinga visiems vartotojams. Vartotojų teises nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stiprinti kurdamos paskatas, o įmonėms, kurios nesilaiko vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių, – taikydamos bausmes.

(37)  Vartotojai turėtų turėti galimybę sužinoti aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises energetikos srityje. Po savo 2007 m. liepos 5 d. komunikato "Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją" Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir socialinius partnerius, turėtų pateikti prieinamą, patogią vartotojui chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos vartotojų teisės, jau nustatytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią direktyvą. Energijos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visi vartotojai gautų šios chartijos kopiją ir kad ši chartija būtų paskelbta viešai.

(38)  Siekdamos prisidėti prie tiekimo saugumo, valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti, tuo pat metu užtikrindamos solidarumą, ypač energijos tiekimo krizės atveju. Šio tikslo pagrindu turėtų būti 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti(8).

(39)  Siekdamos sukurti dujų vidaus rinką, valstybės narės turėtų skatinti nacionalinių rinkų integravimą ir tinklo operatorių bendradarbiavimą Europos ir regionų lygmeniu. Regioninės integracijos iniciatyvos yra svarbus pereinamasis žingsnis siekiant energetikos vidaus rinkų integracijos, kuri yra galutinis tikslas. Regioninis lygmuo padeda pagreitinti integracijos procesą ir susijusiems dalyviams, ypač valstybėms narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams sudaro sąlygas bendradarbiauti konkrečiais klausimais.

(40)  Tikro visos Bendrijos vamzdynų tinklo sukūrimas turėtų būti vienas iš pagrindinių šios direktyvos tikslų, todėl Agentūra turėtų būti atsakinga už tarpvalstybinio tinklų sujungimo reglamentavimo klausimus ir regionines rinkas.

(41)  Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų teikti informaciją rinkos dalyviams dar ir todėl, kad Komisija galėtų vykdyti įpareigojimą stebėti ir prižiūrėti ║ dujų vidaus rinką ir jos trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes raidos tendencijas, įskaitant šiuos aspektus: pasiūla ir paklausa, perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, tarpvalstybinė prekyba, investicijos, didmeninės ir vartotojų kainos, rinkos likvidumas ir patobulinimai aplinkosaugos bei veiksmingumo srityse.

(42)  Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti visiškai veikiančią dujų vidaus rinką, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas ║ būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(43)  Valstybės narės su suinteresuotaisiais socialiniais partneriais turėtų atsižvelgti į Direktyvos 2003/55/EB pakeitimų poveikį, ypač į skirtingus modelius, kuriais siekiama užtikrinti perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą, atsižvelgiant į užimtumą, darbo sąlygas ir darbuotojų informavimo, konsultavimo bei dalyvavimo teises, siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes.

(44)  2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(9) numatyta galimybė Komisijai priimti gaires, kad būtų užtikrintas būtinas suderinamumo lygis. Tokios gairės (t. y. privalomos įgyvendinimo priemonės) yra naudinga priemonė, kurią prireikus galima greitai pritaikyti.

(45)  Direktyvoje 2003/55/EB numatyta, kad vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(10), turi būti priimtos tam tikros priemonės.

(46)  Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2006/512/EB(11), kuriuo nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis.

▌

(47)  Direktyvą 2003/55/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/55/EB pakeitimai

Direktyva 2003/55/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Šia direktyva nustatytos taisyklės, taikomos gamtinėms dujoms, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), nediskriminacinėmis sąlygomis taip pat taikomos biodujoms ir iš biomasės gautoms dujoms ar kitų rūšių dujoms, jei šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti.

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 punktas keičiamas taip:"

b)  9 punktas pakeičiamas taip:"

c)  14 punktas pakeičiamas taip:"

d)  17 punktas pakeičiamas taip:"

e)  20 punktas pakeičiamas taip:"

f)   pridedami šie ║ punktai:"

Siekiant išvengti netikrumo, ilgalaikė transporto sutartis įmonėje, kuri yra gavybos ar tiekimo veiklos dalininkė, savaime nereiškia, kad ji kontroliuoja perdavimo sistemą;

"Europai svarbus projektas" – tai dujų infrastruktūros projektas, kurį vykdant Bendrija įgyja prieigą prie naujų dujų išteklių ir labiau įvairinamas dujų tiekimas daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

3)  3 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, visų pirma į jos 86 straipsnį, valstybės narės gamtinių dujų įmonėms gali nustatyti įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurios gali būti susijusios su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą ir kokybę bei aplinkos apsaugą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir klimato apsaugą.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos apsaugoti galutinius klientus bei ypač siekdamos, kad būtų taikomos tinkamos pažeidžiamų klientų apsaugos priemonės, įskaitant draudimą nutraukti dujų tiekimą pensininkams ir neįgaliems asmenims žiemą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turi pripažinti energijos nepriteklių ir pateikti pažeidžiamo kliento apibrėžimą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų taikomos su pažeidžiamais klientais susijusios teisės ir prievolės, ypač turi imtis priemonių atokiuose regionuose esantiems galutiniems klientams apsaugoti. Jos turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos laipsnį, ypač atsižvelgiant į sutarties sąlygų, informacijos teikimo ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad galintis pakeisti tiekėją klientas iš tiesų galėtų lengvai prisijungti prie naujo tiekėjo. Tarp priemonių, taikomų bent namų ūkio klientams, turi būti nustatytosios A priede.

c)   po 3 dalies įterpiamos šios dalys:"

"3a. Valstybės narės nacionaliniuose veiksmų planuose imasi reikiamų priemonių energijos nepritekliaus problemai spręsti, siekdamos užtikrinti, kad energijos nepriteklių patiriančių žmonių skaičius iš tiesų mažėtų, ir apie šias priemones praneša Komisijai. Kiekviena valstybė narė atsakinga už tai, kad, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir pasikonsultavusi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis bei suinteresuotomis šalimis, taip pat atsižvelgdama į 2 straipsnio 40 punktą, pateiktų energijos nepritekliaus apibrėžtį nacionaliniu lygiu. Šios priemonės gali apimti socialinės apsaugos sistemos pašalpas, paramą energijos vartojimo efektyvumo patobulinimams ir energijos gamybai kuo mažiausiomis kainomis, ir negali trukdyti 23 straipsnyje nurodytam rinkos atvėrimui. Komisija pateikia gaires, pagal kurias nustatomas šių priemonių poveikis energijos nepritekliui ir rinkos veikimui.

3b.  Valstybės narės užtikrina, kad visi klientai turėtų teisę gauti dujas iš tiekėjo, jei pastarasis su tuo sutinka, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tiekėjui suteiktas leidimas ar jis kaip nors kitaip patvirtintas. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad įmonės, kurios patvirtinamos kaip tiekėjos kitoje valstybėje narėje, galėtų būti tikėjomis jų piliečiams be pareigos laikytis jokių kitų sąlygų."

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

4.  Valstybės narės įgyvendina atitinkamas priemones, siekdamos socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslų, kad būtų sumažintos energijos kainos mažų pajamų namų ūkio klientams ir užtikrintos tos pačios sąlygos atokiose vietovėse gyvenantiems klientams, ir siekdamos aplinkos apsaugos tikslų. Tarp šių priemonių gali būti energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) paklausos valdymo priemonės, kovos su klimato kaita ir tiekimo saugumo būdai, taip pat visų pirma tarp jų gali būti atitinkamų ekonominių paskatų taikymas, tam tikrais atvejais panaudojant visas esamas nacionalines ir Bendrijos priemones būtinosios tinklo infrastruktūros, įskaitant tinklų sujungimo pajėgumus, priežiūrai ir statybai.

e)   po 4 dalies įterpiamos šios dalys:"

4a.  Siekdamos skatinti energijos vartojimo efektyvumą nacionalinės reguliavimo institucijos įgalioja gamtinių dujų įmones nustatyti tokias kainų nustatymo formules, kad kaina didėtų didėjant vartojimui, ir užtikrina aktyvų klientų ir paskirstymo sistemos operatorių dalyvavimą sistemos darbe remiant priemonių, kuriomis siekiama optimizuoti dujų vartojimą, ypač piko valandomis, taikymą. Tokiomis kainų nustatymo formulėmis, derinamomis su pažangiaisiais skaitikliais ir sistemomis, skatinama efektyviai vartoti energiją ir nustatyti kiek įmanoma žemesnę kainą namų ūkio vartotojams, ypač tiems namų ūkio vartotojams, kurie kenčia nuo energijos nepritekliaus.

4b.  Valstybė narė parūpina, kad būtų vienas kontaktinis centras, siekdama užtikrinti, jog vartotojai galėtų gauti visą būtiną informaciją, susijusią su jų teisėmis, galiojančiais teisės aktais bei žalos atlyginimo priemonėmis, kuriomis jie gali naudotis kilus ginčui.

f)   po 5 dalies įterpiama ši dalis:"

5a.  Šios direktyvos įgyvendinimas negali turėti neigiamų pasekmių atitinkamų darbuotojų užimtumui, darbo sąlygoms ir jų informavimo, konsultavimo bei dalyvavimo teisėms. Siekdamos sumažinti tokias neigiamas pasekmes, valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais socialiniais partneriais dėl visų šios direktyvos pakeitimų įgyvendinimo. Komisija apie konsultacijas ir vykdytas priemones praneša dujų ir elektros energijos sektorių socialinio dialogo komitetams.

4)  4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Kai valstybės narės yra nustačiusios leidimų išdavimo tvarką, jos nustato objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kuriuos turi įvykdyti įmonė, prašanti išduoti jai leidimą gamtinių dujų įrengimams statyti ir (arba) juos eksploatuoti arba prašanti išduoti leidimą tiekti gamtines dujas. Valstybės narės jokiu būdu neturi teisės susieti leidimų išdavimo su kriterijais, kurie suteikia teisę kompetentingoms institucijoms spręsti savo nuožiūra. Nediskriminaciniai leidimų išdavimo kriterijai ir tvarka skelbiami viešai. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant leidimų išdavimo procedūras, susijusias su įrenginiais, vamzdynas ir tam tikra įranga, būtų tinkamai atsižvelgiama į dujų vidaus rinkos projekto svarbą.

5)  Po 5 straipsnio įterpiami šie straipsniai:"

5a straipsnis

Regioninis solidarumas

1.  Kad gamtinių dujų vidaus rinkoje užtikrintų saugų ║ tiekimą ║ , valstybės narės, neužkraudamos rinkos dalyviams neproporcingos naštos, bendradarbiauja siekdamos skatinti regioninį ir dvišalį solidarumą.

2.  Bendradarbiaujama esant aplinkybėms, kurios sukelia ar per trumpą laiką gali sukelti didelį tiekimo sutrikimą, turintį įtakos valstybei narei. Bendradarbiaujama šiose srityse:

3.  Apie šį bendradarbiavimą informuojama Komisija, kitos valstybės narės ir rinkos dalyviai.

▌

5b straipsnis

Regioninio bendradarbiavimo skatinimas

1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja ▌ siekdamos pirmojo ir tarpinio žingsnio siekiant visiškai liberalizuoti dujų vidaus rinką – suderinti rinkos modelius ir bent vieno regiono mastu integruoti savo nacionalines rinkas. Visų pirma, jos skatina tinklo operatorių bendradarbiavimą regionų mastu ir palengvina jų integraciją regiono mastu, siekdamos sukurti konkurencingą vidaus rinką, sudaryti geresnes sąlygas suderinti jų teisinę, reguliavimo ir techninę sistemą, bet svarbiausia – integruoti Europos Sąjungoje išlikusias dujų "salas". Valstybės narės taip pat skatina tarptautinį ir regioninį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.

2.  Agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemos operatoriais (pagal III ir IV skyrius), siekdama užtikrinti regionų reguliavimo sistemų suartėjimą su tikslu sukurti konkurencingą vidaus rinką. Kai Agentūra mano, kad reikia privalomų šio bendradarbiavimo taisyklių, ji teikia atitinkamas rekomendacijas. Regioninėse rinkose 24d straipsnyje nurodytose srityse Agentūra laikoma kompetentinga institucija.

6)  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 straipsnis

Perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių atskyrimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nuo ... *:

2.  1 dalies b punkte nurodytiems turtiniams interesams ir teisėms visų pirma priklauso:

3.  1 dalies b punkte sąvoka "įmonė, atliekanti bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas" atitinka sąvoką "įmonė, atliekanti ║ bent vieną iš gamybos ar tiekimo funkcijų", apibrėžtą Direktyvoje 2003/54/EB ║ , o sąvokos "perdavimo sistemos operatorius" ir "perdavimo sistema" atitinka Direktyvoje 2003/54/EB apibrėžtas "perdavimo sistemos operatoriaus" ir "perdavimo sistemos" sąvokas.

║

4.  Valstybės narės vykdo vertikaliai integruotų įmonių veiklos rūšių atskyrimo proceso priežiūrą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą.

5.  Iki ...** valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 1 dalies b ir c punktų, jei perdavimo sistemos operatoriai nėra vertikalios integracijos įmonės dalis.

6.  1 dalies a punkte nurodytas įpareigojimas laikomas įvykdytu, jei keletas įmonių, kurioms priklauso perdavimo sistemos, įsteigia bendrąją įmonę, kuri atlieka atitinkamų perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas keliose valstybėse narėse.▌

7.  Jei 1 dalies b–e punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė arba kitas viešasis subjektas, du atskiri viešieji subjektai, viena vertus, kontroliuojantys perdavimo sistemos operatorių arba perdavimo sistemą, kita vertus, kontroliuojantys įmonę, atliekančią bet kokias gavybos arba tiekimo funkcijas, nelaikomi tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus, kuris priklausė vertikalios integracijos įmonei, ir to perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojų turima 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta neskelbtina komercinė informacija nebūtų perduota įmonėms, atliekančioms bet kokias gavybos ir tiekimo funkcijas.

9.  Jeigu ...*** perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

Tokiu atveju valstybės narės laikosi IVa skyriaus nuostatų.

Vertikalios integracijos įmonėms, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, jokiu būdu netrukdoma imtis veiksmų, kad jos galėtų laikytis 1 dalies nuostatų.

__________________

* Vieneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] perkėlimo dienos.

** Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] perkėlimo dienos.

*** Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo diena.

7)   po 7 straipsnio įterpiami šie║ straipsniai:"

7a straipsnis

Perdavimo sistemos savininkų ir perdavimo sistemos operatorių kontrolė

1.  Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, trečiosios šalies asmuo ar asmenys neturi teisės kontroliuoti perdavimo sistemų ar perdavimo sistemos operatorių.

2.  Jeigu Bendrija pasirašo susitarimą su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, kuriuo siekiama sukurti bendrą investicijų į energetikos sektorių sistemą ir atverti trečiosios šalies energetikos rinką taip pat ir Europos Sąjungoje įsikūrusioms įmonėms, gali būti leidžiama nukrypti nuo 1 dalies.

7b straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

1.  Įmones, kurioms priklauso perdavimo sistema ir kurias nacionalinė reguliavimo institucija pagal šiame straipsnyje nurodytą sertifikavimo tvarką sertifikavo kaip atitinkančias 7 straipsnio 1 dalies ir 7a straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, prašymas sertifikuoti perdavimo sistemos savininką ar perdavimo sistemos operatorių, kurį pagal 7a straipsnį kontroliuoja trečiosios šalies asmuo ar asmenys, atmetamas, nebent perdavimo sistemos savininkas ar perdavimo sistemos operatorius įrodo, kad joks operatorius, užsiimantis dujų gavybos ar tiekimo arba elektros energijos gamybos ar tiekimo veikla, arba trečioji šalis ║ tiesiogiai ar netiesiogiai negali daryti įtakos atitinkamam subjektui pažeidžiant 7 straipsnio 1 dalį.

3.  Perdavimo sistemos operatorius praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie bet kokį planuojamą sandorį, dėl kurio reikėtų iš naujo įvertinti atitiktį 7 straipsnio 1 dalies arba 7a straipsnio reikalavimams.

4.  Nacionalinės reguliavimo institucijos nuolat kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatoriai atitinka 7 straipsnio 1 dalies ir 7a straipsnio reikalavimus. Kad užtikrintų atitiktį tiems reikalavimams, jos pradeda sertifikavimo procedūrą:

5.  Nacionalinės reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo arba Komisijos prašymo dienos. Laikoma, kad perdavimo sistemos operatorius buvo sertifikuotas, jeigu nacionalinės reguliavimo institucijos per tą laikotarpį nepriima sprendimo. Aiškus arba numanomas nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas gali įsigalioti tik užbaigus 6–9 dalyse nustatytą procedūrą ir tik tuo atveju, jei Komisija dėl jo nepareiškia prieštaravimų.

6.  Apie aiškų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo nacionalinė reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai ir kartu pateikia atitinkamą informaciją apie šį sprendimą.

7.  Komisija nagrinėja pranešimą, kai tik jį gauna. Jei Komisija nustato, kad kyla pagrįstų abejonių, ar nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas atitinka 7 straipsnio 1 dalies, 7a straipsnio arba 7b straipsnio 2 dalies reikalavimus, per du mėnesius nuo pranešimo gavimo ji nusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūrą. Šiuo atveju Komisija nacionalinės reguliavimo institucijos ir atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus prašo pateikti pastabas. Jeigu Komisija pageidauja gauti papildomos informacijos, minėtą dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dar dviem mėnesiais, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo gauta visa informacija.

8.  Jei Komisija nusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūrą, ║ per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo dienos ji priima galutinį sprendimą:

9.  Jei Komisija per atitinkamai 7 ir 8 dalyse nustatytus laikotarpius nenusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūros arba nepriima galutinio sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui.

10.  Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įgyvendina Komisijos sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sertifikavimo sprendimą ir apie tai praneša Komisijai.

11.  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija gali pareikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir įmonės, atliekančios bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, pateiktų visą informaciją, būtiną šiame straipsnyje nustatytoms užduotims atlikti.

12.  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

▌

13.  Šiame straipsnyje išdėstytos procedūros, ypač 2 dalyje nurodyti apribojimai, netaikomos pirmiau tiekimo grandinėje esantiems vamzdynams, kuriais siekiama tik tiesiogiai sujungti dujų tiekimo kilmės šalių tinklus su Bendrijos teritorijoje esančiu paskirties tašku, ir šių vamzdynų atnaujinimams.

7c straipsnis

Laikymo sistemos ir SGD sistemos operatorių paskyrimas

Laikotarpiui, kurį valstybės narės nustato atsižvelgdamos į veiksmingumą ir ekonominę pusiausvyrą, valstybės narės paskiria arba reikalauja, kad gamtinių dujų įmonės, kurioms priklauso saugyklos ar SGD įrenginiai, paskirtų vieną ar kelis sistemos operatorius.

8)  8 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

i)   a punktas pakeičiamas taip:"

ii)   po b punkto įterpiamas šis punktas:"

ba) sukuria pakankamus tinklų sujungimo pajėgumus, t. y. sujungia savo perdavimo infrastruktūros objektus, norėdami patenkinti pagrįstą pajėgumų paklausą, palengvinti efektyvų bendros rinkos veikimą ir paisyti dujų tiekimo saugumo reikalavimų;

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Valstybės narės per nacionalines reguliavimo institucijas gali reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi minimaliųjų perdavimo sistemos, įskaitant tinklų sujungimo pajėgumus, priežiūros ir plėtros reikalavimų. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikta plačių galių vartotojų apsaugai Europos Sąjungoje užtikrinti.

c)   pridedama ši dalis:"

4a.  Atlikdami savo funkcijas perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo patvirtintas veikimo rinkoje taisykles.

9)  9 straipsnis išbraukiamas.

▌

10)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

10 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriams ir perdavimo sistemos savininkams galiojantys konfidencialumo reikalavimai

1.  Nepažeisdamas 16 straipsnio nuostatų ar bet kurios kitos teisinės pareigos atskleisti informaciją, kiekvienas perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatorius ir perdavimo sistemos savininkai užtikrina vykdant veiklą gautos neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą, pasirūpina, kad su jų veikla susijusi informacija, kuri gali suteikti komercinį pranašumą, nebūtų atskleista šališkai ir ypač neatskleidžia jokios neskelbtinos komercinės informacijos kitiems bendrovės padaliniams, nebent to reikia verslo sandoriui atlikti. Kad būtų griežtai laikomasi informacijos atskyrimo taisyklių, reikia taip pat užtikrinti, kad perdavimo sistemos savininkas ir likusioji bendrovės dalis nesinaudotų bendromis tarnybomis, išskyrus išimtinai administracines ar IT funkcijas (pvz., neturėtų bendros teisės tarnybos).

2.  Susijusioms įmonėms parduodant ar įsigyjant gamtines dujas, perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja neskelbtina komercine informacija, kurią gauna iš trečiųjų šalių, suteikdami joms teisę naudotis sistema arba derėdamiesi dėl šios teisės.║

3.  Komercinė neskelbtina informacija nustatoma taikant objektyvius ir skaidrius kriterijus.

11)  12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

1.  Kiekvienas paskirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už ilgalaikį sistemos gebėjimą vykdyti pagrįstus dujų tiekimo reikalavimus eksploatuojant, prižiūrint ir plėtojant ekonomikos sąlygomis saugią, patikimą ir veiksmingą paskirstymo sistemą savo regione, deramai atsižvelgiant į aplinką ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

b)  4 dalis pakeičiama taip:

4.  Kiekvienas paskirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga siekiant veiksmingai prieiti prie sistemos ir ja naudotis.

c)   po 4 dalies įterpiamos šios dalys:"

4a.  Iki ...* paskirstymo sistemos operatorius atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pateikia pasiūlymą dėl atitinkamų informacijos ir ryšių sistemų įdiegimo siekiant teikti 4 dalyje nurodytą informaciją. Šiuo pasiūlymu, inter alia, palengvinamas dvikrypčių elektroninių skaitiklių, kurie iki ... ** turėtų būti prieinami visiems klientams, naudojimas, galutinių klientų ir paskirstytų gamintojų aktyvus dalyvavimas sistemos darbe ir naujausios informacijos mainai tarp paskirstymo ir perdavimo sistemos operatorių siekiant tinkamiausiai naudoti turimus gavybos, tinklų ir paklausos išteklius.

4b.  Iki ... *** nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtina arba atmeta 4a dalyje nurodytus pasiūlymus. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina visišką įdiegiamų informacijos ir ryšių sistemų sąveiką. Šiuo tikslu jos gali priimti gaires ir raginti iš dalies pakeisti 4a dalyje minėtus pasiūlymus.

4c.  Prieš pranešdama paskirstymo sistemos operatoriui apie savo sprendimą dėl 4a dalyje minėto pasiūlymo, nacionalinė reguliavimo institucija apie tai praneša Agentūrai arba, jei ši dar neveikia, Komisijai. Agentūra arba Komisija užtikrina, kad įdiegiamos informacijos ir ryšių sistemos palengvintų dujų vidaus rinkos plėtrą ir dėl jų neatsirastų naujų techninių kliūčių.

__________________

* Vieneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

** Dešimt metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

*** Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

12)  Po IV skyriaus įterpiami šie skyriai:

IVa SKYRIUS

Nepriklausomi perdavimo sistemos operatoriai

12a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai pagal 7 straipsnio 7 dalį valstybė narė nusprendžia netaikyti 7 straipsnio 1 dalies.

12b straipsnis

Turtas, įrenginiai, darbuotojai ir identitetas

1.  Perdavimo sistemos operatoriai turi turėti visus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius, kurie reikalingi jų įsipareigojimams pagal šią direktyvą įvykdyti ir dujų perdavimo veiklai vykdyti, visų pirma:

2.  Dujų perdavimo veiklą, be 8 straipsnyje išvardytos veiklos, sudaro bent jau ši veikla:

3.  Perdavimo sistemos operatorių įsisteigimo teisinė forma – ribotos turtinės atsakomybės bendrovė, kaip nurodyta Direktyvos 68/151/EEB 1 straipsnyje.

4.  Perdavimo sistemos operatorius organizacijos identiteto požiūriu, teikdamas informaciją, kurdamas prekės ženklą ar patalpų atžvilgiu, neturi sukurti painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės atskiro identiteto.

5.  Perdavimo sistemos operatorių sąskaitų auditą atlieka kitas nei vertikalios integracijos įmonės ar bet kurio jos padalinio auditą atliekantis auditorius.

12c straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumas

1.  Nepažeidžiant pagal 12f straipsnį vertikalios integracijos įmonės paskirto priežiūros organo narių įgaliojimų, perdavimo sistemos operatoriui suteikiama veiksminga teisė priimti sprendimus dėl tinklo eksploatavimui, priežiūrai ar plėtojimui reikalingo turto, nepriklausomai nuo vertikalios integracijos įmonės. Perdavimo sistemos operatorius turi įgaliojimus užsidirbti pinigų kapitalo rinkoje, ypač skolindamas ir didindamas kapitalą pagal metinį finansinį planą, nurodytą 12f straipsnyje.

2.  Vertikalios integracijos įmonės antrinės įmonės, vykdančios gamybos arba tiekimo funkcijas, negali būti tiesioginės arba netiesioginės perdavimo sistemos operatoriaus akcininkės. Perdavimo sistemos operatorius negali būti jokios vertikalios integracijos įmonės antrinės įmonės, vykdančios gamybos arba tiekimo funkcijas, tiesioginis arba netiesioginis akcininkas ar gauti iš šios antrinės įmonės dividendus arba bet kurią kitą finansinę naudą, išskyrus atlygį, gautą už naudojimąsi tinklu.

3.  Perdavimo sistemos operatoriaus bendra valdymo struktūra ir įstatai užtikrina faktinį perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą, kaip nurodoma šiame skyriuje. Vertikalios integracijos įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai neapibrėžia perdavimo sistemos operatoriaus konkurencinio elgesio vykdant kasdienę jo veiklą ir valdant tinklą arba susijusio su būtina veikla siekiant parengti 10 metų investavimo planą, kuris rengiamas pagal 12h straipsnį.

4.  Visi vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komerciniai ir finansiniai ryšiai, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus teikiamas paskolas vertikalios integracijos įmonei, turi priklausyti nuo rinkos sąlygų. Perdavimo sistemos operatorius saugo išsamius duomenis apie tokius komercinius bei finansinius ryšius ir, paprašius, pateikia juos nacionalinei reguliavimo institucijai.

5.  Perdavimo sistemos operatorius teikia nacionalinei reguliavimo institucijai tvirtinti visus komercinius ir finansinius susitarimus su vertikalios integracijos įmone.

6.  Perdavimo sistemos operatorius informuoja nacionalinę reguliavimo instituciją apie turimus finansinius išteklius, nurodytus 12b straipsnio 1 dalies d punkte.

7.  Įmonę, kuriai nacionalinė reguliavimo institucija yra išdavusi sertifikatą, kad ji atitinka šio skyriaus reikalavimus, atitinkama valstybė narė patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriumi. Taikoma 7b straipsnyje nustatyta sertifikavimo tvarka.

8.  Privaloma laikytis skaidrumo reikalavimų siekiant užtikrinti nediskriminavimą, ypač atsižvelgiant į nuorodas dėl tarifų, prieigos prie paslaugų trečiajai šaliai, pajėgumų paskirstymo ir balansavimo. Vertikalios integracijos įmonė privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie perdavimo sistemos operatoriui trukdytų vykdyti šiuos įsipareigojimus.

12d straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus personalo ir atliekamo valdymo nepriklausomumas

1.  Sprendimus dėl už valdymą atsakingų asmenų ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų narių skyrimo bei įgaliojimų pratęsimo, darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą ir kadencijos pabaigą, priima 12f straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų taryba.

2.  Nacionalinei reguliavimo institucijai pranešama asmenų, kuriuos stebėtojų taryba pasiūlė paskirti už valdymą atsakingais asmenimis ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariais arba pratęsti jų įgaliojimus, vardai ir pavardės, kadencijos sąlygos, trukmė ir pabaiga, taip pat siūlomų sprendimų nutraukti tokią kadenciją motyvai. Šios 1 dalyje nurodytos sąlygos ir sprendimai tampa privalomi tik tuo atveju, jei per 3 savaičių laikotarpį nuo jų pranešimo nacionalinė reguliavimo institucija nepareiškė dėl jų prieštaravimo. Nacionalinė reguliavimo institucija gali pareikšti prieštaravimą, jei iškyla didelių abejonių dėl paskirto už valdymą atsakingo asmens ir (arba) administracinių organų nario profesinio nepriklausomumo, arba jei pirmalaikio kadencijos nutraukimo atveju iškyla rimtų abejonių dėl jo pagrindimo.

3.  Už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariai, kuriuos paskyrė stebėtojų taryba, penkerių metų laikotarpiu prieš jų paskyrimą vertikalios integracijos įmonėje, bet kuriame jos padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo eiti profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo ryšių.

4.  Už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariai bei darbuotojai jokiame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo ryšių.

5.  Perdavimo sistemos operatoriaus už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) administracinių organų nariai bei darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai neturi jokių interesų jokiame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar negauna iš jo finansinės naudos, išskyrus interesus ir finansinę naudą, susijusius su perdavimo sistemos operatoriumi. Jų atlyginimas nepriklauso nuo vertikalios integracijos įmonės veiklos ar rezultatų, o priklauso tik nuo perdavimo sistemos operatoriaus veiklos ar rezultatų.

6.  Už valdymą atsakingų asmenų ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų narių skundų dėl pirmalaikio jų kadencijos nutraukimo atžvilgiu užtikrinamos faktinės teisės nacionalinei reguliavimo institucijai pateikti apeliaciją.

7.  Pasibaigus darbo perdavimo sistemos operatoriui kadencijos terminui, ne mažiau kaip penkerius metus už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariai vertikalios integracijos įmonės padalinyje, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo ryšių.

12e straipsnis

Patikėtinis

1.  Nacionalinė reguliavimo institucija vertikalios integracijos įmonės siūlymu ir iš jos lėšų skiria nepriklausomą patikėtinį. Patikėtinis veikia vien tik atstovaudamas teisėtiems vertikalios integracijos įmonės interesams išlaikydamas perdavimo sistemos operatoriaus turto vertę, kartu užtikrindamas perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą nuo vertikalios integracijos įmonės. Patikėtinis, vykdydamas savo funkcijas, neatsižvelgia į vertikalios integracijos įmonės interesus gamybos ir tiekimo verslo srityje.

2.  Per paskutinius penkerius metus iki paskyrimo patikėtinis vertikalios integracijos įmonėje, bet kuriame jos padalinyje, pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus ar bet kokioje įmonėje, vykdančioje gamybos ar tiekimo veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai negali būti ėjęs jokių profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėjęs interesų ar verslo santykių.

Patikėtinio mandato suteikimo sąlygas, įskaitant jo trukmę, nutraukimo sąlygas ir finansines sąlygas, tvirtina nacionalinė reguliavimo institucija.

Mandato galiojimo laikotarpiu patikėtinis bet kuriame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti jokių profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo santykių.

Pasibaigus mandato galiojimui, patikėtinis bet kuriame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus ne mažiau kaip penkerius metus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti jokių profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo santykių.

3.  Patikėtinis atsakingas už:

12f straipsnis

Stebėtojų taryba

1.  Perdavimo sistemos operatorius turi stebėtojų tarybą, kurios pareiga – priimti sprendimus, kurie galėtų daryti didelį poveikį perdavimo sistemos operatoriaus akcininkų turto vertei, ypač sprendimus, susijusius su metinio finansinio plano patvirtinimu, perdavimo sistemos operatoriaus įsiskolinimų lygiu ir akcininkams skirstomais dividendais.

2.  Stebėtojų tarybą sudaro:

3.  Stebėtojų tarybos nariams taikomos 12d straipsnio 2–7 dalys.

4.  Patikėtinis turi veto teisę, kuria gali naudotis priimant sprendimus, dėl kurių, jo arba jos nuomone, gali labai sumažėti perdavimo sistemos operatoriaus turto vertė. Kai vertinama, ar dėl sprendimo gali labai sumažėti turto vertė, ypač svarbu atsižvelgti į metinį finansinį planą ir į perdavimo sistemos operatoriaus įsiskolinimų sumą. Tuo atveju, kai du trečdaliai stebėtojų tarybos narių panaikina veto, taikoma 12h straipsnio 7 dalis.

12g straipsnis

Atitikties programa ir už atitiktį atsakingas pareigūnas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai nustatytų ir įgyvendintų atitikties programą, pagal kurią apibrėžiamos priemonės, skirtos užkirsti kelią diskriminuojamam elgesiui, ir užtikrintų tinkamą atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą. Programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos, kad šis tikslas būtų pasiektas. Programą tvirtina reguliavimo institucija. Nepažeisdamas nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojimų, atitikties programos įgyvendinimą nepriklausomai stebi už atitiktį atsakingas pareigūnas.

2.  Stebėtojų taryba skiria už atitiktį atsakingą pareigūną. Už atitiktį atsakingas pareigūnas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. 12d straipsnio 2–7 dalies nuostatos galioja pareigūnui, atsakingam už atitiktį. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nepritarti už atitiktį atsakingo pareigūno paskyrimui, jei jis stokoja nepriklausomumo ar profesinių gebėjimų.

3.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas įpareigojamas:

4.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas pateikia siūlomus sprendimus dėl investicijų plano arba individualių investicijų į tinklą nacionalinei reguliavimo institucijai. Tokie sprendimai pateikiami ne vėliau kaip po to, kai perdavimo sistemos operatoriaus valdymo ir (arba) kompetentingas administravimo organas pateikia juos stebėtojų tarybai.

5.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie tai, kad vertikalios integracijos įmonė visuotinio susirinkimo metu ar balsavus stebėtojų tarybos nariams neleidžia priimti sprendimo ir todėl kliudoma investuoti į tinklą ar atidedamos šios investicijos.

6.  Sąlygas, pagal kurias apibrėžiamas už atitiktį atsakingo pareigūno mandatas arba jo įdarbinimo sąlygos, tvirtina nacionalinė reguliavimo institucija ir pagal jas užtikrinamas už atitiktį atsakingo pareigūno nepriklausomumas.

7.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas reguliariai žodžiu arba raštu informuoja nacionalinę reguliavimo instituciją ir turi teisę reguliariai žodžiu arba raštu informuoti perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų tarybą.

8.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas gali dalyvauti visuose perdavimo sistemos operatoriaus, taip pat stebėtojų tarybos ir visuotinio susirinkimo valdymo ir (arba) administracijos organuose. Už atitiktį atsakingas pareigūnas dalyvauja visuose posėdžiuose, kurių metu aptariami šie klausimai:

9.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas stebi, ar perdavimo sistemos operatorius vykdo įsipareigojimus pagal 10 straipsnį.

10.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas gali naudotis visais svarbiais duomenimis ir perdavimo sistemos operatoriaus biurais, taip pat visa informacija, reikalinga, kad jis galėtų atlikti pavestą užduotį.

11.  Stebėtojų taryba, gavusi išankstinį nacionalinės reguliavimo institucijos pritarimą, gali atleisti už atitiktį atsakingą pareigūną.

12.  Nacionalinė reguliavimo institucija tik informuojama apie perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės įsipareigojimus, ypač dėl komercinių ir finansinių susitarimų tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės, tačiau jų ji netvirtina. Nacionalinė reguliavimo institucija tik informuojama apie vadovo ir už atitiktį atsakingo pareigūno skyrimą ir darbo sąlygas, tačiau jų ji netvirtina.

12h straipsnis

Tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investicijų

1.  Kasmet perdavimo sistemos operatoriai po konsultacijų su atitinkamais suinteresuotais subjektais pateikia nacionalinei reguliavimo institucijai 10 metų tinklo plėtros planą, parengtą atsižvelgiant į esamą ir numatomą pasiūlą ir paklausą. Plane nurodomos veiksmingos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sistemos tinkamumą ir tiekimo saugumą.

2.  10 metų tinklo plėtros plane visų pirma:

3.  Siekdamas detalizuoti šį dešimties metų tinklo plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius iškelia pagrįstas hipotezes apie savo gamybos, vartojimo ir mainų su kitomis šalimis raidą, atsižvelgdamas į investicijų į regioninius ir ES masto tinklus planus, taip pat į investicijų į saugyklas ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) papildymo įrenginius planus.

4.  Nacionalinė reguliavimo institucija atvirai ir skaidriai konsultuojasi dėl 10 metų tinklo plėtros plano su visais dabartiniais ar galimais tinklo naudotojais. Asmenys arba įmonės, kurie teigia, kad ateityje naudosis tinklu, gali būti prašomi pateikti pagrindimą. Nacionalinė reguliavimo institucija skelbia konsultacijų rezultatus, ypač susijusius su galimu investicijų poreikiu.

5.  Nacionalinė reguliavimo institucija tikrina, ar 10 metų tinklo plėtros planas apima visas konsultacijų metu numatytas reikalingas investicijas ir atitinka Bendrijos masto 10 metų tinklo plėtros planą, minimą Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2c straipsnio 1 dalyje. Jei kyla abejonių, ar 10 metų planas atitinka Bendrijos masto dešimties metų tinklo plėtros planą, reguliavimo institucija konsultuojasi su Agentūra. Reguliavimo institucija gali įpareigoti perdavimo sistemos operatorių iš dalies pakeisti savo planą.

6.  Nacionalinė reguliavimo institucija vykdo 10 metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

7.  Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų nei nuo jo priklausančių svarbių priežasčių nepadaro investicijos, kuri pagal 10 metų tinklo plėtros planą turėjo būti padaryta per kitus trejus metus, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija privalėtų imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad atitinkama investicija būtų padaryta:

Perdavimo sistemos operatorius pateikia investuotojams visą informaciją, reikalingą vykdant investiciją, susieja naują kapitalą su perdavimo tinklu ir bendrai kiek galėdamas stengiasi padėti įgyvendinti investicijų projektą.

Nacionalinė reguliavimo institucija turi pritarti atitinkamiems finansiniams susitarimams.

8.  Kai nacionalinė reguliavimo institucija pasinaudoja 7 dalyje nurodytais įgaliojimais, šių investicijų išlaidos padengiamos koreguojant atitinkamus tarifus.

12i straipsnis

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl saugyklų, SGD papildymo įrenginių ir pramoninių vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo

1.  Perdavimo sistemos operatoriai turi nustatyti ir paskelbti skaidrias ir veiksmingas nediskriminuojamo saugyklų, SGD papildymo įrenginių ir pramoninių vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo procedūras ir tarifus. Procedūras turi patvirtini nacionalinė reguliavimo institucija.

2.  Perdavimo sistemos operatoriai neturi teisės atsisakyti prijungti prie tinklo naują saugyklą, SGD papildymo įrenginį arba pramoninį vartotoją, motyvuodami tuo, kad ateityje tinklui gali neužtekti pajėgumo, arba tuo, kad susidarys papildomų išlaidų, susijusių su tuo, jog reikės didinti pajėgumą. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina tinkamą naujo prijungimo įvesties ir išvesties pajėgumą.

3.  Perdavimo sistemos operatoriai suteikia trečiosioms šalims prieigą prie tinklo ir ją valdo, ypač prieigą naujiems rinkos operatoriams ir biodujų gamintojams, atsižvelgdami į tinklo saugumo taisykles.

IVb SKYRIUS

12j straipsnis

Persvarstymo sąlyga

1.  Agentūra iki ...* pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą, kurioje nurodoma, kokiu mastu šiame skyriuje nustatyti atskyrimo reikalavimai padėjo užtikrinti visišką ir faktinį perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą.

2.  Agentūra, atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, visų pirma atsižvelgia į šiuos kriterijus: sąžininga ir nediskriminuojama prieiga prie tinklo, veiksmingas valdymas, tinklo plėtra, investavimas ir neiškreiptos paskatos investuoti, tinklų sujungimo infrastruktūra ir tiekimo saugumo padėtis Bendrijoje.

3.  Agentūra iki ...* pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą, kurioje bendrais bruožais nusakoma galimybė įsteigti vieną Europos perdavimo sistemos operatorių ir sąnaudų bei naudos analizė, susijusi su konkrečiomis nuosavybės teisėmis, rinkos integracija, taip pat su veiksmingu ir saugiu perdavimo tinklo veikimu. Ataskaita rengiama konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis, ypač su perdavimo sistemos operatoriais ir Agentūra.

4.  Prireikus, ir ypač tuo atveju, kai 1 dalyje minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo praktiškai įvykdytos 2 dalyje nurodytos sąlygos, Komisija teikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai, pagal kuriuos siekiama užtikrinti visišką ir faktinį perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą iki ...**.

__________________

* Penkeri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

** Septyneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos."

13)  13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies c punkte po pirmo sakinio įterpiamas šis sakinys:"

Šioms užduotims atlikti paskirstymo sistemos operatorius turi reikiamus išteklius, įskaitant žmogiškuosius, techninius, finansinius ir materialinius.

b)  2 dalies d punktas iš dalies keičiamas taip:

ii)  Pridedamas šis sakinys:"

Už atitiktį atsakingas pareigūnas yra visiškai nepriklausomas ir savo užduotims atlikti gali naudotis visa reikiama paskirstymo sistemos operatoriaus ir bet kokių kitų susijusių bendrovių informacija.

c)  Pridedama ši dalis:"

3.  Jei paskirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybės narės užtikrina, kad jo veikla būtų prižiūrima, ir kad vertikalios integracijos pranašumais jis negalėtų pasinaudoti taip, kad iškraipytų konkurenciją. Visų pirma, vertikaliai integruoti paskirstymo sistemos operatoriai organizuodami viešuosius ryšius ir pasirinkdami pavadinimus nesukelia painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės tiekimo padalinio atskiro identiteto.

▌

14)   15 straipsnis pakeičiamas taip:"

15 straipsnis

Kombinuota operatoriaus veikla

Šioje direktyvoje sistemos operatoriui nedraudžiama užsiimti kombinuotąja perdavimo, SGD, laikymo ir paskirstymo sistemos operatoriaus veikla, jei kiekvienos iš šių veiklos rūšių atžvilgiu laikomasi atitinkamų 7 straipsnio ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.

15)  Po 18 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

18a straipsnis

Teisė naudotis SGD pajėgumais

1.  Organizuojant teisę naudotis SGD pajėgumais, taikoma reguliuojamos teisės naudotis tvarka arba susitarimo dėl naudojimosi derybų būdu tvarka, nurodytos 2 dalyje. Šios tvarkos įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi, kaip laikomasi šių kriterijų.

Valstybės narės nusprendžia dėl taikomos teisės naudotis tvarkos, remdamosi apibrėžtais ir paskelbtais kriterijais. Šie kriterijai ypač atspindės, ar atitinkamoje rinkoje vyksta SGD įrenginių konkurencija ir ar galimybė naudotis SGD įrenginiais organizuota pasitelkus nepriklausomą infrastruktūros operatorių, kuris suteikia atvirą teisę naudotis. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi atitiktį šiems kriterijams ir paskelbia arba įpareigoja SGD įrenginių operatorius paskelbti, kokie SGD įrenginiai ar šių įrenginių dalys yra siūlomos pagal 2 dalyje nurodytas procedūras dėl teisės suteikimo derantis.

2.  Jei dėl teisės suteikimo sąlygų deramasi, valstybės narės taiko būtinas priemones gamtinių dujų įmonėms ir laisviesiems vartotojams, esantiems jungtinės sistemos teritorijoje arba už jos ribų, suteikiant galimybę derėtis dėl teisės naudotis SGD įrenginiais. Šalys privalo derėtis dėl teisės naudotis SGD įrenginiais sąžiningai.

16)  19 straipsnis pakeičiamas taip:"

19 straipsnis

Teisė naudotis saugykla

1.  "1. Organizuodamos teisę naudotis saugykla kai tai yra techniškai ir (arba) ekonomiškai būtina, norint veiksmingai užtikrinti teisę naudotis klientų aprūpinimo sistema, valstybės narės nusprendžia ir pasirenka, ar jos taikys reguliuojamos teisės naudotis procedūrą, kaip aprašyta 4 dalyje, ar susitarimo dėl teisės naudotis derybų būdu procedūrą, minimą 3 dalyje. Šios procedūros įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi, kaip laikomasi šių kriterijų.

Nacionalinės reguliavimo institucijos apibrėžia ir paskelbia kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti teisės naudotis saugyklomis režimą, pirmiausia atkreipdamos dėmesį, ar atitinkamoje rinkoje vyksta saugyklų konkurencija ir ar tai organizuojama pasitelkus nepriklausomą infrastruktūros operatorių, kuris suteikia atvirą teisę naudotis. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi atitiktį šiems kriterijams ir paskelbia arba įpareigoja laikymo operatorius paskelbti, kokios saugyklos ar šių saugyklų dalys ▌yra siūlomos pagal įvairias 3 ir 4 dalyse nurodytas procedūras.

2.  1 dalies nuostatos netaikomos su SGD įrenginiais susijusioms papildomoms ir laikinojo laikymo paslaugoms, kai jos būtinos pakartotinio dujinimo procesui ir paskesniam pristatymui į perdavimo sistemą atlikti.

3.  Kai dėl teisės naudotis sistema susitariama derybų būdu, nacionalinės reguliavimo institucijos imasi reikiamų priemonių, suteikiančių gamtinių dujų įmonėms ir laisviesiems vartotojams, esantiems jungtinės sistemos teritorijoje arba už jos, galimybę derėtis dėl teisės naudotis saugykla, kai tai techniškai ir (arba) ekonomiškai būtina, norint veiksmingai užtikrinti teisę naudotis sistema. Šalys dėl teisės naudotis saugykla privalo derėtis sąžiningai.

Dėl sutarčių įgyti teisę naudotis saugykla deramasi su atitinkamu dujų laikymo sistemos operatoriumi. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi reikalauti, kad laikymo sistemos operatoriai per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įgyvendinimo, o vėliau – kiekvienais metais, skelbtų pagrindines naudojimosi jų saugyklomis komercines sąlygas. Keičiant šias sąlygas, atsižvelgiama į sistemos vartotojų, kurie turi teisę dėl jų pateikti prieštaravimus nacionalinei reguliavimo institucijai, nuomonę.

4.  Nacionalinės reguliavimo institucijos, pasirinkusios reguliuojamą teisės naudotis sistema principą, imasi reikiamų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir laisviesiems vartotojams, esantiems jungtinės sistemos teritorijoje arba už jos, būtų suteikta teisė naudotis saugykla, taikant paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis saugyklomis, sąlygas ir įpareigojimus, kai tai techniškai ir (arba) ekonomiškai būtina, norint veiksmingai užtikrinti teisę naudotis sistema . Nustatant šiuos tarifus ir kitas sąlygas bei įpareigojimus atsižvelgiama į sistemos vartotojų, kurie turi teisę dėl jų pateikti prieštaravimus nacionalinei reguliavimo institucijai, nuomonę. Laisviesiems vartotojams teisė naudotis sistema gali būti suteikiama leidžiant sudaryti tiekimo sutartis su konkuruojančiomis gamtinių dujų įmonėmis, kitomis nei sistemos savininkas ir (arba) operatorius, ar su susijusia įmone.

17)  22 straipsnis pakeičiamas taip:"

22 straipsnis

Nauja infrastruktūra

1.  Pateikus prašymą, stambiems naujiems dujų infrastruktūros objektams, t. y. jungiamiesiems vamzdynams tarp valstybių narių, SGD įrenginiams ir saugykloms apibrėžtą laikotarpį gali būti leidžiama netaikyti 7, 18, 19, 20 straipsnių ir 24c straipsnio 4, 5 ir 7 dalių nuostatų, jei laikomasi šių sąlygų:

2.  1 dalis taip pat taikoma labai padidėjus visos esamos infrastruktūros pajėgumui bei pertvarkius tokių infrastruktūrų objektus taip, kad būtų galima pradėti naudoti didesnius ir papildomus dujų kiekius.

3.  VIa skyriuje minėtos nacionalinės reguliavimo institucijos, apsvarsčiusios kiekvieną konkretų atvejį, gali priimti sprendimą dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų išimčių. Jei atitinkama infrastruktūra yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, nacionalinei reguliavimo institucijai šiuo straipsniu pavestas užduotis vykdo Agentūra. Agentūros sprendimas priimamas pirmiausia pasikonsultavus su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir prašymą pateikusiu asmeniu.

Išimtį galima padaryti visam naujam infrastruktūros objektui, esamam infrastruktūros objektui, kurio pajėgumas smarkiai padidėjo, arba tik tam tikroms konkrečioms jų dalims.

Priimant sprendimą padaryti išimtį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į poreikį nustatyti sąlygas, susijusias su išimties galiojimo laikotarpiu ir nediskriminacine teise naudotis infrastruktūra. Priimant sprendimą dėl tų sąlygų ypač atsižvelgiama į papildomus pajėgumus, kuriuos planuojama sukurti, ar esamų pajėgumų pakeitimus, projekto įgyvendinimo laikotarpį ir ║ nacionalines aplinkybes.

Prieš darydama išimtį nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą dėl pajėgumų valdymo ir skyrimo taisyklių ir mechanizmų, kurie, jei būtina, gali būti iš dalies keičiami tuo metu, kai infrastruktūrai tebegalioja išimtis dėl pirmiau minėtų nuostatų, siekiant padaryti reikalingus pakeitimus dėl ekonominių ir su rinka susijusių poreikių. Šiose taisyklėse reikalaujama, kad prieš skiriant naujos infrastruktūros pajėgumus (taip pat savo reikmėms) visų potencialių infrastruktūros naudotojų būtų prašoma išreikšti susidomėjimą galimybe sudaryti sutartį dėl pajėgumų. Nacionalinė reguliavimo institucija reikalauja, kad perkrovos valdymo taisyklėse būtų numatytas įpareigojimas nepanaudotus pajėgumus pasiūlyti rinkoje, ir kad įrenginių naudotojams būtų suteikta teisė parduoti sutartyse numatytus pajėgumus antrinėje rinkoje. Vertindama ║ 1 dalies a, b ir e punktuose nurodytus kriterijus, nacionalinė reguliavimo institucija atsižvelgia į pajėgumų skyrimo procedūros rezultatus tais atvejais, kai trečiosios šalys išreiškė tvirtus įsipareigojimus.

Sprendimas padaryti išimtį, įskaitant visas antroje pastraipoje minėtas sąlygas, tinkamai pagrindžiamas ir paskelbiamas.

4.  Nacionalinė reguliavimo institucija nedelsdama perduoda Komisijai kiekvieno gauto prašymo padaryti išimtį kopiją. Kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai apie sprendimą ir kartu pateikia visą su juo susijusią informaciją. Šią informaciją Komisijai galima pateikti apibendrintos formos, kad Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Pirmiausia pateikiama ši informacija:

5.  Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Komisija gali nuspręsti pareikalauti, kad nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą padaryti išimtį. Tas laikotarpis prasideda kitą dieną po pranešimo gavimo. Minėtą dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dar dviem mėnesiais, jeigu Komisija pageidautų papildomos informacijos. Tas papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai gaunama visa papildoma informacija. Dviejų mėnesių laikotarpį taip pat galima pratęsti, jeigu tam pritaria Komisija ir nacionalinė reguliavimo institucija. Jeigu prašoma informacija nepateikiama per prašyme nurodytą laikotarpį, pranešimas laikomas atšauktu, išskyrus tuos atvejus, kai Komisijai ir nacionalinė reguliavimo institucijai sutikus dar nepasibaigęs minėtasis laikotarpis pratęsiamas arba kai nacionalinė reguliavimo institucija tinkamai pagrįstu pareiškimu informuoja Komisiją, kad jos nuomone pranešimas yra išsamus.

Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įvykdo Komisijos sprendimą pakeisti ar atšaukti sprendimą padaryti išimtį ir apie tai informuoja Komisiją.

Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

Komisijos sprendimas padaryti išimtį nustoja galioti, jeigu infrastruktūros objektas nepradedamas eksploatuoti praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai buvo priimti visi nacionaliniai ir regioniniai sprendimai ir išduoti reikalingi leidimai, nebent asmuo, kuriam padaryta išimtis, gali įrodyti, kad tokio vėlavimo priežastis yra aplinkybės, kurių jis negali kontroliuoti.

6.  1 dalyje nurodytos išimtys savaime taikomos išimtims, padarytoms pagal šį straipsnį, ...*. Sąlygos patvirtinti išimtį, suteikiamą pagal šį straipsnį, nekeičiamos atgaline data be visų suinteresuotų šalių sutikimo.

_________________

* Direktyvos .../.../ EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo diena.

18)   po 24 straipsnio įterpiamas šis ║ skyrius:"

VIa SKYRIUS

NACIONALINĖS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

24a straipsnis

Reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę reguliavimo instituciją.

2.  Kiekviena valstybė narė garantuoja nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji naudotųsi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai. Šiuo tikslu valstybė narė užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir kitais atitinkamais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis, būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo bet kokio kito viešojo ar privačiojo subjekto, o jos darbuotojai ir vadovai veiktų nepriklausomai nuo bet kokių rinkos interesų, taip pat nesiektų gauti ir neklausytų jokios vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų, kai vykdo reguliavimo užduotis.

3.  Kad apsaugotų nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:

24b straipsnis

Nacionalinės reguliavimo institucijos politikos tikslai

24c straipsnis

Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos ir įgaliojimai

1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos, kurias ji privalo atlikti, jei reikia, glaudžiai konsultuodamasi su kitomis susijusiomis Bendrijos ir nacionalinėmis institucijomis, perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis rinkos suinteresuotomis šalimis, nepažeidžiant Bendrijos ir nacionalinių institucijų specialios kompetencijos:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų veiksmingai ir operatyviai vykdyti 1 dalyje nurodytas pareigas. Siekiant šio tikslo, nacionalinė reguliavimo institucija, inter alia, turi bent šiuos įgaliojimus:

3.  Be pareigų ir įgaliojimų, suteiktų pagal 1 ir 2 dalį, jei perdavimo sistemos operatorius paskirtas pagal IVa skyrių, nacionalinei reguliavimo institucijai, inter alia, suteikiamos bent šios pareigos ir šie įgaliojimai:

4.  Nacionalinės reguliavimo institucijos atsakingos už nuostatų ir sąlygų toliau nurodytose srityse nustatymą ar patvirtinimą prieš joms įsigaliojant:

5.  Nustatydamos ar tvirtindamos tarifų apskaičiavimo sąlygas ar metodologiją ir balansavimo paslaugų nuostatas, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tinklo operatoriams būtų sukurtos tinkamos paskatos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu didinti efektyvumą, skatinti rinkos integraciją, užtikrinti tiekimo saugumą ir remti susijusią mokslinių tyrimų veiklą.

6.  Nacionalinės reguliavimo institucijos vykdo perkrovos nacionaliniuose dujų perdavimo tinkluose valdymo priežiūrą.

Perdavimo sistemos operatoriai nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinti teikia perkrovos valdymo procedūras, įskaitant pajėgumų paskirstymą. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti iš dalies pakeisti šias procedūras prieš jas patvirtindamos.

7.  Nacionalinės reguliavimo institucijoms suteikiama teisė reikalauti, kad perdavimo, ▌SGD ir paskirstymo sistemos operatoriai, prireikus, pakeistų nuostatas ir sąlygas, įskaitant šiame straipsnyje nurodytus tarifus, siekiant užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir taikomos nediskriminuojant.

8.  Bet kuri šalis, nepatenkinta perdavimo, SGD, laikymo ar paskirstymo sistemos operatoriaus veiksmais, gali pateikti skundą nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri, vykdydama ginčų sprendimo institucijos funkcijas, per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą. Kai nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikia gauti daugiau informacijos, šį laikotarpį galima pratęsti dviem mėnesiais. Laikotarpį galima pratęsti, jei su tuo sutinka skundą padavusi šalis. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent (ir kol) jis panaikinamas apeliacine tvarka.

9.  Bet kuri nukentėjusioji šalis, turinti teisę pateikti skundą, susijusį su pagal šį straipsnį priimtu sprendimu metodologijos, arba, kai nacionalinė reguliavimo institucija yra įpareigota konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ir metodologijos, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo ar jo projekto paskelbimo dienos arba per trumpesnį valstybių narių nustatytą laikotarpį gali pateikti skundą, kad sprendimas būtų peržiūrėtas. Toks skundas nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.

10.  Valstybės narės sukuria tinkamus ir veiksmingus ▌kontrolės ir skaidrumo mechanizmus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ypač kai tai kenkia vartotojų interesams, ir bet kokio piktybiško elgesio. Nustatant šiuos mechanizmus, atsižvelgiama į Sutarties, ypač į jos 82 straipsnio, nuostatas.

11.  Nacionalinės reguliavimo institucijos įsteigia nepriklausomas skundų nagrinėjimo tarnybas ir alternatyvias vartotojų teisių gynimo struktūras, pvz., energetikos ombudsmeną ar vartotojų instituciją. Šios tarnybos ar struktūros turi būti atsakingos už veiksmingą skundų nagrinėjimą ir atitikti pažangiausios patirties kriterijus. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato skundų nagrinėjimo standartus ir gaires gamintojams ir tinklo operatoriams.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš atsakinguosius fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia direktyva nustatytų konfidencialumo taisyklių, būtų imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant patraukimą atsakomybėn administracine ir baudžiamąja tvarka pagal tų valstybių įstatymus.

13.  9 ir 10 dalyse minėti skundai nepažeidžia teisės apskųsti sprendimą apeliacine tvarka pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę.

14.  Nacionalinių reguliavimo institucijų priimti sprendimai turi būti visapusiškai pagrįsti ir paskelbti viešai, kad juos būtų galima patikrinti teisiškai.

15.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengti tinkami nacionaliniai mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą, turėtų teisę paduoti apeliaciją nacionalinei teisinei institucijai ar kitai nepriklausomai nacionalinei valdžios institucijai, nepriklausomai nuo suinteresuotųjų šalių ir nuo jokios vyriausybės.

▌

24d straipsnis

Tarpvalstybinių klausimų reguliavimo tvarka

1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuojasi tarpusavyje, taip pat teikia viena kitai ir Agentūrai visą informaciją, būtiną jų užduotims pagal šią direktyvą atlikti. Keičiantis informacija, informaciją gaunančioji institucija užtikrina tokį pat informacijos konfidencialumą kaip ir ją teikiančioji institucija.

2.  Siekiant užtikrinti, kad regioninių dujų rinkų integracijos atsiradimą atspindėtų atitinkamos reguliavimo struktūros, susijusios nacionalinės reguliavimo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra ir jos vadovaujamos, užtikrina, kad būtų vykdomi bent šie reguliavimo įsipareigojimai, susiję su jų regioninėmis rinkomis:

Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę sudaryti tarpusavio susitarimus, siekdamos skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, ir, prireikus, pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, nepažeidžiant jų konkrečios kompetencijos.

3.  Dėl infrastruktūros, jungiančios bent dvi valstybes nares, reguliavimo tvarkos toliau nurodytais atvejais sprendimą priima Agentūra:

24e straipsnis

Atitiktis gairėms

1.  Komisija ar bet kokia nacionalinė reguliavimo institucija ║ gali prašyti, kad Agentūra pateiktų nuomonę, ar nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas atitinka gaires, nurodytas šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005.

2.  Agentūra per du mėnesius pateikia nuomonę Komisijai arba jos prašiusiai nacionalinei reguliavimo institucijai ║ir nagrinėjamą sprendimą priėmusiai reguliavimo institucijai.

3.  Jei ginčijamą sprendimą priėmusi nacionalinė reguliavimo institucija neatsižvelgia į Agentūros nuomonę per keturis mėnesius nuo jos gavimo dienos, Agentūra apie tai praneša Komisijai.

4.  Bet kokia nacionalinė reguliavimo institucija gali informuoti Komisiją, kai ji mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos priimtas sprendimas neatitinka šioje direktyvoje ar Reglamente (EB) Nr. 1775/2005 nurodytų gairių per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.

5.  Jei Komisija nustato, kad kyla rimtų abejonių dėl nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimo atitikties gairėms, nurodytoms šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005, arba per du mėnesius nuo tada, kai jai pranešta apie tai, kad nesilaikyta Agentūros nuomonės pagal 3 dalį, ar nesilaikyta gairių pagal 4 dalį, arba savo iniciatyva per tris mėnesius nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, Komisija gali nuspręsti pradėti nagrinėjimo procedūrą. Tokiu atveju Komisija paprašo nacionalinės reguliavimo institucijos ir procedūros, vykdomos prieš nacionalinę reguliavimo instituciją, šalių pateikti pastabas.

6.  Jei Komisija nusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūrą, ║ per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo dienos ji priima galutinį sprendimą

7.  Jei Komisija per atitinkamai 5 ir 6 dalyse nustatytus laikotarpius nenusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūros arba nepriima galutinio sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui.

8.  Nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius įvykdo Komisijos reikalavimą pakeisti ar atšaukti savo sprendimą ir apie tai informuoja Komisiją.

9.  Komisija priima gaires, kuriose pateikiama išsami informacija apie tvarką, kuria reikia vadovautis taikant šį straipsnį. Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimama taikant 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

24f straipsnis

Duomenų saugojimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad tiekimo įmonės bent penkerius metus saugotų visų su didmeniniais vartotojais, perdavimo, laikymo ir SGD sistemų operatoriais sudarytų sandorių, susijusių su dujų tiekimo sutartimis ar dujų rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atitinkamus duomenis, kad su jais galėtų susipažinti kompetentingos institucijos, kad jos galėtų atlikti savo pareigas.

2.  Šiuos duomenis gali sudaryti išsami informacija apie atitinkamų sandorių ypatybes, tokias kaip jų trukmė, vykdymo ir apmokėjimo taisyklės, kiekiai, vykdymo datos ir terminai, sandorių kainos ir atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo būdas, taip pat nustatyta išsami informacija apie visas neįvykdytas dujų tiekimo sutartis ir dujų rinkos išvestines finansines priemones.

3.  Nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti tam tikrus šios informacijos elementus pateikti rinkos dalyviams, su sąlyga, kad neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. Ši dalis netaikoma informacijai apie finansines priemones, kurioms taikoma Direktyva 2004/39/EB.

▌

4.  Šio straipsnio nuostatomis 1 dalyje minėtų valdžios institucijų atžvilgiu nenustatoma papildomų įpareigojimų subjektams, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB.

5.  Jei 1 dalyje minėtoms institucijoms reikia susipažinti su subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB, saugomais duomenimis, pagal šią direktyvą atsakingos valdžios institucijos pateikia 1 dalyje minėtoms institucijoms prašomus duomenis.

________________________

* OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

19)  25 straipsnis išbraukiamas.

20)  Po 26 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

26a straipsnis

Išimčių taikymas pramoninės veiklos teritorijoms

1.  Valstybės narės gali taikyti išimtis pramoninės veiklos teritorijoms pagal šios direktyvos 4 ir 7 straipsnius, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 11 straipsnį, 12 straipsnio 5 dalį, 13, 17 ir 18 straipsnius, 23 straipsnio 1 dalį ir (arba) 24 straipsnį.

2.  Išimtys, nurodytos 1 dalyje, neturės poveikio trečiųjų šalių galimybei naudotis paslaugomis. Pramoninės veiklos teritorijose esantys klientai gali laisvai rinktis savo energijos tiekėją, turėdami galimybę kreiptis į nacionalines reguliavimo institucijas, kilus nesutarimams su tinklo operatoriumi.

21)  30 straipsnis pakeičiamas taip:"

30 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.

22)  A priedas pakeičiamas taip:"

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ║ ...(12) įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo ...*.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3.  Valstybės narės paskelbia negaliojančiais visus įstatymus ir kitus teisės aktus, dėl kurių bet kuri gamtinių dujų įmonė, reguliavimo ar kitokia valdžios institucija negali atlikti savo pareigų ar vykdyti įgaliojimų ar įpareigojimų pagal šią direktyvą.

4.  Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie oficialų ir praktinį šios direktyvos įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje.

5.  Kai valstybės valdoma įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyja vertikalios integracijos įmonės padalinių, Komisijai pranešama tokio sandorio kaina. Pranešime taip pat nurodoma tarptautinės audito bendrovės patvirtinta įsigyjamo turto vertė. Komisija šią informaciją naudoja tik valstybės pagalbos kontrolės tikslais.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja [...] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas ║

(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 23. (2) OL C 172, 2008 7 5, p. 55. (3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 176, 2003 7 15, p. 57. (5) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 206. (6) OL L ... (7) OL L 114, 2006 4 27, p. 64. (8) OL L 127, 2004 4 29, p. 92. (9) OL L 289, 2005 11 3, p. 1. (10) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║ (11) OL L 200, 2006 7 22, p. 11. (12) * 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (COM(2006)0016 – C6–0037/2006 – 2006/0006(COD))

P6_TA(2008)0348 A6-0251/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0016),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 42 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0037/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6–0251/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 574/72

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(1), ypač į jo 89 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 atnaujinamos valstybių narių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės, patikslinant joms taikyti būtinas priemones ir procedūras ir siekiant jas supaprastinti taip, kad tai būtų naudinga visoms suinteresuotosioms šalims. Reikėtų nustatyti jo įgyvendinimo tvarką.

(2)  Veiksmingesnis ir artimesnis socialinės apsaugos įstaigų bendradarbiavimas yra svarbiausias veiksnys siekiant, kad asmenys, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, galėtų naudotis savo teisėmis kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis.

(3)  Elektroninės priemonės geriausiai tinka greitam ir patikimam valstybių narių įstaigų keitimuisi duomenimis. Elektroninis ║ duomenų tvarkymas turėtų padėti paspartinti suinteresuotųjų asmenų atliekamas procedūras. Be to, suinteresuotieji asmenys privalo naudotis visomis garantijomis, numatytomis Bendrijos nuostatose dėl fizinių asmenų apsaugos, kai yra tvarkomi ir laisvai juda asmeninio pobūdžio duomenys. Todėl valstybės narės turėtų imtis reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad duomenys, susiję su nacionaliniais socialinės apsaugos teisės aktais, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, taikant šį reglamentą būtų tinkamai tvarkomi atsižvelgiant į asmenų apsaugą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu ir keitimusi jais.

(4)  Valstybių narių tarnybų, kurios turėtų dalyvauti taikant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, pateikti duomenys, įskaitant pateiktus elektroninėmis priemonėmis, kuriuos būtų galima greitai atnaujinti, turėtų palengvinti valstybių narių įstaigų bendravimą. Šis požiūris, kad vertingiausia yra faktinė informacija, su kuria galėtų nedelsiant susipažinti piliečiai, yra svarbus supaprastinimas, atsirasiantis šio reglamento dėka.

(5)  Siekiant kuo sklandesnio sudėtingų procedūrų, kuriomis įgyvendinamos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės, veikimo ir veiksmingo šių procedūrų valdymo, reikalinga IV priedo skubaus atnaujinimo sistema. Tam tikslui nuostatos turėtų būti rengiamos ir taikomos glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai ir, atsižvelgiant į vilkinimo pasekmes piliečiams ir institucijoms, greitai įgyvendinamos. Todėl Komisijai turėtų būtų suteikti įgaliojimai įsteigti ir valdyti duomenų bazę ir užtikrinti, kad ji pradėtų veikti kiek galima greičiau. Visų pirma Komisija turėtų imtis būtinų veiksmų, kad į duomenų bazę būtų įtraukta IV priede išvardyta informacija.

(6)  Aiškesnis kai kurių procedūrų apibrėžimas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 naudotojams turėtų suteikti daugiau teisinio saugumo ir skaidrumo. Pavyzdžiui, nustačius kai kurių pareigų atlikimo arba kai kurių administracinių etapų bendrus terminus, apdraustųjų ir įstaigų santykiai turėtų tapti aiškesni ir apibrėžtesni.

(7)  Valstybės narės, jų kompetentingos valdžios institucijos arba socialinės apsaugos įstaigos turėtų turėti galimybę susitarti tarpusavyje dėl supaprastintų procedūrų ir administracinių susitarimų, kuriuos jos mano esant veiksmingesnius ir geriau tinkančius atitinkamoms jų socialinės apsaugos sistemoms. Tačiau tokie susitarimai neturėtų pažeisti asmenų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, teisių.

(8)  Dėl socialinės apsaugos sričiai būdingo sudėtingumo reikėtų paprašyti visų valstybių narių įstaigų dėti itin daug pastangų rūpinantis apdraustaisiais, kad nenukentėtų atitinkami asmenys, nepateikę savo prašymų arba tam tikros informacijos įstaigai, atsakingai už šių prašymų nagrinėjimą, vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 883/2004 numatytomis taisyklėmis ir procedūromis.

(9)  Nustatant kompetentingą įstaigą, t. y. įstaigą, kurios administruojami teisės aktai taikytini arba kuri turėtų mokėti tam tikras išmokas, vienos ar daugiau valstybių narių įstaigos turėtų objektyviai išnagrinėti apdraustojo ir jo šeimos narių padėtį. Siekiant užtikrinti atitinkamo asmens apsaugą šio būtino institucijų bendravimo metu, reikėtų numatyti, kurie teisės aktai jam laikinai taikytini.

(10)  Valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad būtų apibrėžta asmenų, kuriems taikomi šis reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, gyvenamoji vieta, o kilus ginčui turėtų atsižvelgti į visus šiam tikslui pasiekti reikalingus kriterijus. Todėl valstybės narės gali atsižvelgti į atitinkamas šio reglamento nuostatas.

(11)  Šiame reglamente numatyta daugybė priemonių ir procedūrų, kuriomis siekiama suteikti skaidrumo kriterijams, kuriuos vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 turi taikyti valstybių narių įstaigos. Šiuos patikslinimus nulėmė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, Administracinės komisijos sprendimai bei daugiau nei trisdešimties metų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, nepažeidžiant Sutartyje numatytų pagrindinių laisvių, patirtis.

(12)   Šiame reglamente numatomos priemonės ir procedūros, skirtos darbuotojų ir bedarbių asmenų judumui skatinti. Pasienio darbuotojai, kurie visiškai prarado darbą, gali pateikti duomenis apie save gyvenamosios vietos šalies ir valstybės narės, kurioje jie paskutinį kartą dirbo, įdarbinimo tarnyboms. Tačiau jie turėtų gauti išmokas tik iš valstybės narės, kurioje gyvena.

(13)  Norint išplėsti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo sritį visiems apdraustiesiems, įskaitant nedirbančius asmenis, reikia šiems asmenims skirtų tam tikrų specialių taisyklių ir procedūrų, ypač tam, kad būtų nustatyti teisės aktai, taikytini laikotarpiais, kuriuos įvairiose valstybėse narėse gyvenę, tačiau nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai jose niekada nedirbę asmenys skiria vaikų priežiūrai.

(14)  Be to, kai kurios procedūros turi atitikti reikalavimą tolygiai paskirstyti naštą valstybėms narėms. Ypač ligų srityje nustatant šias procedūras būtina atsižvelgti į esamą padėtį: vienoms valstybėms narėms, kuriose apdraustasis naudojasi sveikatos apsaugos sistema, tenka padengti su jo gydymu susijusias išlaidas, kitos valstybės narės turi mokėti išmokas natūra savo apdraustiesiems, esantiems kitoje valstybėje narėje negu jų gyvenamosios vietos valstybė.

(15)  Atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, turėtų būti aiškiau apibrėžta, kokiomis sąlygomis turėtų būti apmokamos išlaidos, susijusios su ligos išmokomis natūra "planinio gydymo" atvejais, t. y. tais atvejais, kai apdraustasis važiuoja gydytis į kitą valstybę narę negu ta, kurioje jis yra apdraustas arba gyvena. Turėtų būti patikslinamos apdraustojo pareigos, susijusios su išankstinio leidimo prašymu, bei įstaigos pareigos pacientams, susijusios su leidimo suteikimo sąlygomis. Be to, turėtų būti patikslintos gydymo kitoje valstybėje narėje, gavus leidimą, pasekmės apmokant išlaidas.

(16)  Labiau suvaržančios procedūros, skirtos valstybių narių įstaigų skolų apmokėjimo viena kitai laikui sutrumpinti, yra esminės siekiant išlaikyti pasitikėjimą bendraujant ir patenkinti valstybių narių socialinės apsaugos sistemų gero valdymo poreikį. Todėl reikėtų sugriežtinti su ligos ir bedarbio išmokomis susijusių skolų tvarkymo procedūras.

(17)  Kadangi socialinės apsaugos sistemos, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, grindžiamos visų apdraustųjų solidarumu, reikėtų numatyti mechanizmus, leidžiančius veiksmingiau tenkinti pretenzijas dėl neišmokėtų išmokų arba dėl jų neįmokėtų įmokų. Įstaigų savitarpio paramos procedūros turėtų būti patikslintos, remiantis nuostatomis, numatytomis 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvoje 2008/55/EB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis(4), kuria siekiama geriau apsaugoti valstybių narių finansinius interesus organizuojant, be kita ko, mokesčių administratorių bendradarbiavimą.

(18)  Apdraustiesiems teikiama informacija apie jų teises ir pareigas yra esminis elementas, nulemiantis pasitikėjimu grįstus santykius su kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis ir įstaigomis.

(19)  Kadangi valstybės narės vienos negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo, kuriam skiriami siūlomi veiksmai, visų pirma imtis koordinavimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą naudojimąsi laisvo asmenų judėjimo teise; kadangi ║ tą tikslą galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, tai Bendrija gali patvirtinti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šiame reglamente nenumatoma daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti.

(20)  Šis reglamentas turėtų pakeisti 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką(5).

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

Bendrosios nuostatos

I skyrius

Apibrėžimai

1 straipsnis

Apibrėžimai

1.  Šiame reglamente:

2.  Be 1 straipsnyje apibrėžtų sąvokų, šiame reglamente yra vartojamos šios sąvokos:

II skyrius

Bendradarbiavimo ir keitimosi duomenimis nuostatos

2 straipsnis

Įstaigų keitimosi informacija mastas ir tvarka

1.   Taikant įgyvendinimo reglamentą, valstybių narių valdžios institucijų ir įstaigų bei asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, duomenų mainai grindžiami valstybės tarnybos, objektyvumo, bendradarbiavimo, aktyvios pagalbos, veiksmingumo, prieigos neįgaliesiems ir skubaus išdavimo principais.▌

2.  ▌Įstaigos, laikydamosi atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktais nustatytų terminų, teikia duomenis arba keičiasi duomenimis, kurie būtini norint apibrėžti ir nustatyti asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, teises ir pareigas. Tokius duomenis iš vienos valstybės narės į kitą tiesiogiai perduoda pačios įstaigos arba jie netiesiogiai perduodami per ryšių palaikymo tarnybas.

3.  Jei asmuo per klaidą pateikė informaciją, dokumentus arba prašymus ▌įstaigai, esančiai ne tos valstybės narės, kurioje yra pagal įgyvendinimo reglamentą paskirta įstaiga, o kitos valstybės narės teritorijoje, pastaroji įstaiga ▌nedelsdama perduoda informaciją, dokumentus arba prašymus pagal įgyvendinimo reglamentą paskirtai įstaigai, nurodydama pirminio jų pateikimo datą. Pastaroji įstaiga privalo pripažinti šią datą. Tačiau valstybių narių įstaigos nelaikomos atsakingomis arba priėmusiomis sprendimus automatiškai dėl to, kad kitų valstybių narių įstaigos uždelsė perduodamos informaciją, dokumentus ar prašymus.

▌

4.  Tuo atveju, kai duomenys perduodami naudojantis prieigos arba susižinojimo tarnyba, laikas, per kurį reikia atsakyti į prašymą, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai prieigos arba susižinojimo tarnyba gavo prašymą, kadangi tokiu atveju prieigos arba susižinojimo tarnyba laikoma tos valstybės narės įstaiga, į kurią kreipiamasi.

3 straipsnis

Įstaigų ir išmokų gavėjų keitimosi informacija mastas ir tvarka

1.  Asmenys, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas ▌, privalo persiųsti atitinkamai įstaigai ▌ informaciją, ▌dokumentus ar patvirtinamuosius įrodymus, kurių reikia jų arba jų šeimos padėčiai nustatyti, jų teisėms ir pareigoms nustatyti ar išlaikyti ir taikytiniems teisės aktams bei jų pareigoms pagal juos nustatyti.

▌

2.  Kiekviena valstybės narė, rinkdama, persiųsdama ar tvarkydama asmeninio pobūdžio duomenis remdamasi savo teisės aktais, kad būtų įgyvendinamas pagrindinis reglamentas, užtikrina, kad suinteresuoti asmenys galėtų visiškai pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su asmens duomenų apsauga, vadovaujantis Bendrijos nuostatomis dėl fizinių asmenų apsaugos, kai yra tvarkomi ▌asmeninio pobūdžio duomenys ir jais keičiamasi.

Būtent, valstybės narės užtikrina, kad tokie asmeninio pobūdžio duomenys nebūtų naudojami kitiems tikslams, nei socialinė apsauga, išskyrus tuos atvejus, kai suinteresuotas asmuo tai aiškiai leidžia. Taip pat, suinteresuotiems asmenims prašant, valstybės narės suteikia jiems konkrečią ir atitinkamą informaciją apie jų asmens duomenų, paprašytų vykdant šį reglamentą, tvarkymą.

Atitinkami asmenys gali pasinaudoti savo duomenų subjekto teisėmis šio reglamento taikymo srityse tarpininkaujant kompetentingai institucijai, nepaisant duomenų kilmės.

Pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6) 18 straipsnį, kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų asmens duomenų apsaugos pareigūnų, tvarkančių duomenis, susijusius su socialinės apsaugos teisės aktais, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, sąrašas ir kontaktiniai duomenys yra įgyvendinimo reglamento IV priedo dalis.

3.  Per atitinkamos šalies socialinės apsaugos teisės aktais nustatytą laikotarpį atitinkamos įstaigos persiunčia informaciją ir išduoda ▌dokumentus suinteresuotiesiems asmenims tiek, kiek to reikia pagrindiniam reglamentui ir įgyvendinimo reglamentui taikyti.

4.  Valstybės narės kompetentinga įstaiga, kuri siunčia dokumentą, patvirtinantį sprendimą dėl kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančio arba laikinai esančio asmens teisių, tiesiogiai tam asmeniui, prašo laiško gavimo patvirtinimo, nepaisant to, kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu laiškas siųstas. Gavimo patvirtinimas gali būti perduotas bet kokiomis priemonėmis ir bet kokiu būdu.

5.  Nesant įrodymų, kad 4 dalyje minėtas sprendimas buvo išsiųstas, išmokų gavėjams negali būti taikomos nuostatos dėl pagrindinio reglamento suteiktų teisių nutraukimo ar apribojimo terminų.

6.  Kai yra aiškiai nustatyta 4 dalyje minėto sprendimo data, kompetentingos įstaigos sprendimas tampa privalomas suinteresuotajam asmeniui po vieno mėnesio nuo šios datos. Tačiau jei šį sprendimą priėmusios valstybės narės teisės aktuose numatoma tam skirti daugiau laiko, yra skiriama tiek laiko, kiek numatyta tuose teisės aktuose.

7.  Bet kuriuo atveju suinteresuotasis asmuo turi galimybių pateikti apeliaciją, o teisės aktuose yra numatytos procedūros, kurių turi laikytis sprendimą priėmusi įstaiga.

▌

4 straipsnis

Keitimosi duomenimis formatas ir būdas

1.  Administracinė komisija nustato dokumentų ▌ir standartinių elektroninių pranešimų struktūrą, turinį ir formą ir keitimosi jais tvarką.

2.  Institucijos, prieigos arba susižinojimo tarnybos perduoda vieni kitiems duomenis elektroniniu būdu, naudodamiesi bendra saugia sistema, kuria užtikrinamas konfidencialumas ir keitimosi duomenimis sauga.

3.  Bendraudamos su suinteresuotaisiais asmenimis, atitinkamos įstaigos taiko kiekvienam atvejui tinkamą tvarką, kuo labiau teikdamos pirmenybę elektroninėms priemonėms. Administracinė komisija nustato informacijos, dokumentų ar sprendimų siuntimo suinteresuotajam asmeniui elektroninėmis priemonėmis praktinę tvarką.

5 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų ir patvirtinamųjų dokumentų teisinė galia

1.  Valstybės narės įstaigos išduoti asmens padėtį liudijantys dokumentai, reikalingi taikant pagrindinį reglamentą ir įgyvendinimo reglamentą, bei kitos valstybės narės institucijų, įskaitant mokesčių administratorius, išduoti patvirtinamieji dokumentai yra privalomi kitų valstybių narių įstaigoms, jei valstybės narės, kurioje jie buvo išduoti, kompetentinga valdžios institucija arba įstaiga šiuos dokumentus panaikintų arba paskelbtų negaliojančiais.

2.  Kilus abejonėms dėl dokumento pagrįstumo arba dėl duomenų, kuriais grindžiami jame išdėstyti teiginiai, tikslumo, dokumentą gaunanti ║ įstaiga kreipiasi į dokumentą išdavusią įstaigą ir prašo suteikti reikiamos tikslesnės informacijos, o jei reikia, panaikinti tą dokumentą. Pastaroji įstaiga persvarsto to dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį panaikina.

3.  Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyko susitarti per mėnesį nuo tos dienos, kai gavusi ║ įstaiga pateikė prašymą, remiantis pagrindinio reglamento 76 straipsnio 6 dalimi, gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją, kad ji išspręstų klausimą per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai į ją buvo kreiptasi.

6 straipsnis

Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų mokėjimas

1.  Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamente numatyta kitaip, jei dviejų arba daugiau valstybių narių įstaigos ar valdžios institucijos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai taikomi, suinteresuotajam asmeniui laikinai taikomi vienos iš tų valstybių narių teisės aktai, pirmumo tvarką nustatant taip:

2.  Kilus ginčui tarp įstaigų arba dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, kuri įstaiga turėtų mokėti išmokas, suinteresuotasis asmuo, kuris galėtų gauti išmokas, jeigu nebūtų ginčijamasi, gauna laikinas išmokas, numatytas gyvenamosios vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose arba, jeigu suinteresuotasis asmuo negyvena vienos iš atitinkamų valstybių narių teritorijoje, išmokos mokamos pagal įstaigos, kuriai jo prašymas buvo pateiktas pirmiausia, taikomus teisės aktus.

3.  Jei atitinkamoms įstaigoms ar valdžios institucijoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią kilo 1 arba 2 dalyje nurodytas nesutarimas, per kompetentingas įstaigas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Administracinė komisija mėgina išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į ją buvo kreiptasi.

4.  Jei nustatoma, kad turi būti taikomi kitos valstybės nei ta, kurioje asmuo buvo laikinai apdraustas, teisės aktai, arba kad išmokas laikinai suteikusi įstaiga nebuvo kompetentinga įstaiga, kompetentinga pripažinta įstaiga tokia laikoma atgaline data, tarsi jokio nesutarimo nebūtų buvę, vėliausiai nuo tos dienos, kai asmuo buvo laikinai apdraustas, arba nuo pirmojo atitinkamos ║išmokos laikino suteikimo.

5.  Jei reikia, kompetentinga įstaiga išsprendžia atitinkamo asmens finansinės padėties klausimus, susijusius su įmokomis ir laikinai mokėtomis piniginėmis išmokomis, prireikus laikydamasi įgyvendinimo reglamento 71–81 straipsniuose nustatytos tvarkos.

Laikinai pagal 2 dalies nuostatas suteiktas išmokas natūra kompetentinga įstaiga kompensuoja pagal įgyvendinimo reglamento IV antraštinės dalies nuostatas.

7 straipsnis

Pareiga skirti laikinas išmokas

1.  Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamente numatyta kitaip, jei asmuo turi teisę gauti išmoką ar turi mokėti įmoką pagal pagrindinio reglamento nuostatas, bet kompetentinga įstaiga neturi visos informacijos apie padėtį kitoje valstybėje narėje, kurios reikia norint atlikti tos išmokos arba įmokos galutinį apskaičiavimą, ta įstaiga suteikia šią išmoką suinteresuotojo asmens prašymu arba laikinai apskaičiuoja šią įmoką, jei taip apskaičiuoti įmanoma remiantis įstaigos turima informacija.

2.  Kai tik suinteresuotoji įstaiga gauna visus reikiamus dokumentus, ji turi iš naujo apskaičiuoti atitinkamos išmokos arba įmokos dydį.

III skyrius

Kitos pagrindinio reglamento ║ bendrosios įgyvendinimo nuostatos

8 straipsnis

Dviejų arba daugiau valstybių narių administraciniai susitarimai

1.  Šio reglamento nuostatos keičia susitarimų dėl pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje minimų konvencijų taikymo nuostatas, išskyrus susitarimų dėl pagrindinio reglamento II priede nurodytų konvencijų nuostatas, jei šių susitarimų nuostatos įrašytos įgyvendinimo reglamento I priede.

2.  Prireikus valstybės narės gali tarpusavyje susitarti dėl pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų konvencijų taikymo, jei tokie susitarimai neturi neigiamos įtakos suinteresuotųjų asmenų teisėms ir pareigoms ir yra įtraukti į įgyvendinimo reglamento I priedą.

9 straipsnis

Kitos įstaigų atliekamos procedūros

1.  Dvi ar kelios valstybės narės arba jų kompetentingos valdžios institucijos ▌gali susitarti laikytis kitų procedūrų nei tos, kurios numatytos įgyvendinimo reglamente, jei šios procedūros neturi neigiamos įtakos suinteresuotųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

2.  Apie šiuo tikslu sudarytus susitarimus pranešama Administracinei komisijai, ir jie išvardyti šio reglamento I priede.

10 straipsnis

Išmokų sutapimo vengimas

Kai išmokos, mokamos pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus, yra visų šių valstybių sumažinamos, sustabdomos ar nutraukiamos, sumos, kurios nebus išmokėtos griežtai taikant atitinkamų valstybių narių teisės aktų nuostatas dėl išmokų sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo, padalinamos iš išmokų, kurioms taikomas sumažinimas, sustabdymas ar nutraukimas, skaičiaus.

11 straipsnis

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai

1.  Jei dviejų arba daugiau valstybių narių įstaigos nesutaria dėl asmens, kuriam taikomas pagrindinis reglamentas, gyvenamosios vietos nustatymo, šios įstaigos bendru sutarimu nustato suinteresuotojo asmens veiklos centrą remdamosi visos turimos ir svarbios informacijos bendru įvertinimu; šie veiksniai gali apimti atitinkamai:

2.  Jei, taikydamos įvairius ▌kriterijus, pagrįstus 1 dalyje išdėstytais atitinkamais faktais, atitinkamos įstaigos nesusitaria, nustatant asmens faktinę gyvenamąją vietą lemiamu veiksniu laikomi asmens ketinimai, apie kuriuos galima spręsti iš tokių faktų ir aplinkybių, ypač priežastys, dėl kurių asmuo persikraustė.

12 straipsnis

Laikotarpių sumavimas

1.  Taikydama pagrindinio reglamento 6 straipsnį, kompetentinga įstaiga susisiekia su valstybių narių, kurių teisės aktai buvo taikomi suinteresuotajam asmeniui, įstaigomis, kad nustatytų visus pagal šiuos teisės aktus įgytus laikotarpius.

2.  ▌Draudimo, darbo pagal sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus, pridedami prie šių laikotarpių, įgytų pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, kiek tai būtina taikant pagrindinio reglamento 6 straipsnį, jei šie laikotarpiai nesutampa.

3.  Jeigu privalomo draudimo ar gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal vienos valstybės narės teisės aktus, ║ sutampa su savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus, sumuojami tik privalomojo draudimo laikotarpiai ║.

4.  Jeigu draudimo ar gyvenimo laikotarpiai, kitokie nei pagal vienos valstybės narės teisės aktus įgyti laikotarpiai, sutampa su lygiaverčiais laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus, sumuojami tik kitokie nei lygiaverčiai laikotarpiai.

5.  Tik ta valstybė narė, kurios teisės aktai apdraustajam buvo paskutinį kartą prieš aptariamąjį laikotarpį privalomai taikomi, susumuoja visus lygiaverčius laikotarpius, įgytus pagal dviejų arba daugiau valstybių narių teisės aktus. Tuo atveju, jei apdraustajam iki aptariamojo laikotarpio nebuvo privalomai taikomi nė vienos valstybės narės teisės aktai, jį įskaičiuoja valstybės narės, kurios teisės aktai apdraustajam buvo privalomai taikomi pirmą kartą po aptariamojo laikotarpio, įstaiga.

6.  Kai neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriuo metu pagal vienos valstybės narės teisės aktus buvo įgyti atskiri draudimo arba gyvenimo laikotarpiai, laikoma, kad tokie laikotarpiai nesutampa su draudimo ar gyvenimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jei tai naudinga suinteresuotam asmeniui ir į juos pagrįstai galima atsižvelgti.

7.  Jei draudimo arba gyvenimo laikotarpiai pagal šį straipsnį neįskaitomi, nes pirmenybė teikiama kitiems laikotarpiams, neatitinkantiems reikalavimų atitinkamai išmokai gauti, neįskaitomi laikotarpiai nepraranda nacionalinės teisės aktuose numatyto poveikio, susijusio su teisės į išmokas įgijimu, išsaugojimu ar atgavimu.

13 straipsnis

Draudimo laikotarpių konvertavimo taisyklės

Jeigu draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kurios nors valstybės narės teisės aktus, išreiškiami mėnesiais, tai pagal pirmoje pastraipoje išdėstytas konvertavimo taisykles nustatytos dienos, sudarančios tik dalį mėnesio, laikomos ištisu mėnesiu.

II antraštinė dalis

Taikytinų teisės aktų nustatymas

14 straipsnis

Pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsnių patikslinimai

1.   Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, "asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio vardu ..., ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę" yra asmuo, įdarbintas su tikslu jį išsiųsti, jei suinteresuotajam asmeniui, prieš pat jo darbo pagal sutartį pradžią, jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi jį įdarbinanti įmonė, teisės aktai.

2.  Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai "kuris ten paprastai verčiasi savo veikla" reiškia įmonę, kuri įsisteigimo valstybėje narėje paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidinę valdymo veiklą. Tai nustatoma atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą; atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvienos įmonės konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį.

3.  Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, žodžiai "paprastai savarankiškai dirbančiam asmeniui" reiškia asmenį, kuris paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, teritorijoje. Visų pirma, tas asmuo turi kurį laiką jau vykdyti savo veiklą iki dienos, kurią jis nori pasinaudoti to straipsnio nuostatomis, ir bet kokiu laikinos veiklos kitoje valstybėje narėje laikotarpiu turi valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs, išlaikyti jo veiklai vykdyti reikiamas priemones, kad galėtų sugrįžęs ją tęsti.

4.  Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, kriterijus, kuriuo vadovaujantis nustatoma, ar darbas, kurio dirbti savarankiškai dirbantis asmuo vyksta į kitą valstybę narę yra "panašus" į įprastą savarankiškai dirbamą darbą, yra realus darbo pobūdis, o ne tai, kokio pobūdžio pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbamu darbu šis darbas gali būti laikomas kitoje valstybėje narėje.

5.  Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris "paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių" visų pirma reiškia asmenį, kuris:

6.  Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuris "paprastai savarankiškai dirba dviejose ar daugiau valstybių narių" reiškia visų pirma asmenį, kuris, savarankiškai dirbdamas, tuo pačiu metu arba pakaitomis vykdo vienos arba daugiau atskirų rūšių savarankišką veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į šios savarankiškos veiklos pobūdį.

7.  Siekiant nustatyti, kuriais atvejais veiklai taikomos 5 ir 6 dalys, o kuriais – pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, lemiamas veiksnys yra veiklos vienoje ar daugiau kitų valstybių narių trukmė (ar gali būti laikoma, kad veikla yra nuolatinio pobūdžio, ar jos pobūdis labiau vienkartinis ir laikinas), atsižvelgiant į bendrą visų atitinkamų veiksnių įvertinimą, pagal sutartį dirbančio asmens atveju įskaitant visų pirma darbo sutartyje apibrėžtą darbo vietą.

8.  Taikant pagrindinio reglamento ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalis, ▌"didelė laiko dalis dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai" vienoje valstybėje narėje reiškia, kad ten vykdoma kiekybiškai didelė visos pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančio asmens veiklos dalis, bet nebūtinai tai turi būti pagrindinė jo darbo dalis.

Atliekant bendrą vertinimą, atitikimas mažiau kaip 25% pirmiau nurodytų kriterijų yra rodiklis, kad atitinkamoje valstybėje narėje nevykdoma didelė veiklos dalis.

9.  Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, savarankiškai dirbančio asmens "veiklos centras" yra nustatomas atsižvelgiant į jo darbinės veiklos visumą, ypač vietą, kurioje įsisteigusi nuolatinė jo darbinės veiklos būstinė, jo darbo pobūdį arba trukmę, valstybę narę, kurioje suinteresuotasis asmuo moka visų savo pajamų, kad ir koks būtų jų šaltinis, mokesčius, bei į asmens pageidavimą, apie kurį galima spręsti iš įvairių aplinkybių.

10.  Nustatydamos taikytinus teisės aktus pagal 8 ir 9 dalis, atitinkamos įstaigos atsižvelgia į numanomą būsimą padėtį per artimiausius 12 kalendorinių mėnesių.

11.  Tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį dviejose arba daugiau valstybių narių darbdavio, įsisteigusio už Europos Sąjungos ribų, vardu, ir kai tas asmuo gyvena vienoje iš valstybių narių, tačiau joje nevykdo veiklos pagrindinės dalies, jam taikomi valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai.

▌

15 straipsnis

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b punkto ir d punkto, 11 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio taikymo tvarka (dėl informacijos teikimo suinteresuotosioms įstaigoms)

1.   Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamento 16 straipsnyje numatyta kitaip, kai asmuo vykdo veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, darbdavys arba, kai asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, suinteresuotasis asmuo informuoja apie tai valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą, jei įmanoma, iš anksto. Ši įstaiga nedelsdama sudaro galimybę valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus suinteresuotajam asmeniui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b punktą arba 12 straipsnį.

2.   1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos asmenims, kuriems taikomas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies d punktas.

3.   Darbdavys, kuris tokiu laikomas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, turintis darbuotoją, dirbantį laive, plaukiojančiame su kitos valstybės narės vėliava, jei įmanoma, iš anksto informuoja valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą. Ši įstaiga nedelsdama sudaro galimybę valstybės narės, su kurios vėliava plaukiojančiame laive darbuotojas turi atlikti savo darbą, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus suinteresuotajam asmeniui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

▌

16 straipsnis

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio taikymo tvarka

1.  Dviejose ar daugiau valstybių narių dirbantis asmuo apie tai praneša gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai. Ši įstaiga perduoda šią informaciją visų valstybių narių, kuriose dirba minėtasis asmuo, paskirtoms įstaigoms.

2.  Gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos nedelsdamos nustato, kokie teisės aktai taikomi suinteresuotajam asmeniui, atsižvelgdamos į pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatas ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio nuostatas. Šis nustatymas yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tai visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, kompetentingų valdžios institucijų paskirtas įstaigas.

3.  2 dalyje numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, paskirta įstaiga informuojama apie laikiną nustatymą, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.

4.  Jei nustatant taikomus teisės aktus kyla abejonių ir dėl to dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, vienos ar daugiau atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtų įstaigų prašymu arba pačių kompetentingų valdžios institucijų prašymu suinteresuotajam asmeniui taikomi teisės aktai nustatomi bendru sutarimu, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatas ir įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio atitinkamas nuostatas.

Jei suinteresuotos įstaigos arba kompetentingos valdžios institucijos nesutaria, šie organai siekia susitarti laikydamosi pirmiau išdėstytų sąlygų ir taikomos įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio nuostatos.

5.  Valstybės narės, kurios teisės aktai nustatyti laikinai arba galutinai taikomais, kompetentinga įstaiga nedelsdama informuoja suinteresuotąjį asmenį.

6.  Jei suinteresuotasis asmuo nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos, šio straipsnio nuostatos taikomos to asmens gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos iniciatyva, kai tik ji sužino apie to asmens padėtį; tai gali įvykti tarpininkaujant kitai suinteresuotajai įstaigai.

17 straipsnis

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio taikymo tvarka

Pagalbinis darbuotojas naudojasi pagrindinio reglamento 15 straipsnyje numatyta pasirinkimo teise tuo metu, kai sudaroma darbo sutartis. Turinti teisę sudaryti šią sutartį valdžios institucija informuoja valstybės narės, kurios teisės aktus pasirinko pagalbinis darbuotojas, paskirtą įstaigą.

18 straipsnis

Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalies taikymo tvarka

Darbdavio arba suinteresuotojo asmens prašymai dėl pagrindinio reglamento 11–15 straipsnių netaikymo pateikiami, jei įmanoma iš anksto, valstybės narės, kurios teisės aktus suinteresuotasis asmuo prašo taikyti, kompetentingai valdžios institucijai arba šios institucijos paskirtai įstaigai.

19 straipsnis

▌Informacijos teikimas suinteresuotiesiems asmenims ir darbdaviams

1.  Valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga praneša suinteresuotajam asmeniui ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui (-iams) apie pagal šiuos teisės aktus jam (jiems) tenkančias pareigas. Ji teikia jiems pagal šiuos teisės aktus privalomiems formalumams atlikti reikiamą pagalbą.

2.  ▌Valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini pagal pagrindinio reglamento II antraštinės dalies nuostatą, kompetentinga įstaiga išduoda suinteresuotam asmeniui pažymėjimą pagal taikomą teisės aktą ║ ir, jei reikia, nurodo, iki kada ir kokiomis sąlygomis jie taikytini. Pažymėjime nurodomas darbdavio nustatytas darbo užmokestis.

20 straipsnis

Įstaigų bendradarbiavimas

1.  Atitinkamos įstaigos perduoda valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini asmeniui pagal pagrindinio reglamento II antraštinės dalies nuostatas, kompetentingai įstaigai ▌informaciją, būtiną nustatant dieną, kurią pradedami taikyti šie teisės aktai, ir įmokas, kurias šis asmuo ir jo darbdavys (-iai) turi mokėti pagal šiuos teisės aktus.

2.  Valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytinais asmeniui, kompetentinga įstaiga praneša valstybės narės, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi pastaruoju metu, įstaigai, nuo kurios dienos pradedami taikyti jos teisės aktai.

21 straipsnis

Darbdavio pareigos

1.  1. Darbdavys, kurio registruota buveinė ar veiklos vieta yra už kompetentingos valstybės narės ribų, privalo atlikti pareigas, numatytas šiam darbuotojui taikytinuose teisės aktuose, ypač pareigą mokėti šiuose teisės aktuose numatytas įmokas, tarsi jo registruota buveinė arba veiklos vieta būtų kompetentingoje valstybėje narėje.

2.  Darbdavys, kuris neturi veiklos vietos valstybėje narėje, kurios teisės aktai yra taikytini, ir pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas gali susitarti, kad pastarasis savo darbdavio vardu atliks jo pareigą mokėti įmokas, tačiau tai neturi įtakos susijusioms darbdavio pareigoms. Darbdavys ▌tokį susitarimą siunčia šios valstybės narės kompetentingai įstaigai.

III antraštinė dalis

Specialios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis

I skyrius

ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos

22 straipsnis

Bendrosios taikymo nuostatos

1.  Kai išmokos gaunamos valstybėje narėje, kuri nėra kompetentingos įstaigos valstybė narė, kompetentingos institucijos arba įstaigos užtikrina, kad apdraustieji galėtų gauti būtiną informaciją apie išmokų natūra suteikimo tvarką ir sąlygas.

2.  Įgyvendinimo reglamento 25 ir 26 straipsniai neturi įtakos taikant valstybės narės nacionalines nuostatas, 1 dalyje aprašytomis aplinkybėmis leidžiančias geresnį su išmokomis natūra susijusių išlaidų apmokėjimą negu tas, kuriam sudarytos sąlygos pagrindiniu reglamentu.

3.  Dvi ar daugiau valstybių narių arba jų kompetentingos valdžios institucijos gali susitarti tarpusavyje dėl kitos įgyvendinimo reglamento 25, 26 ir 27 straipsnių taikymo tvarkos ir procedūrų. Tačiau dėl šiuo tikslu sudarytų susitarimų suinteresuotųjų asmenų išmokų natūra apmokėjimo sąlygos neturėtų būti blogesnės negu tos, kurios būtų sudarytos taikant šį reglamentą, o apmokamos sumos mažesnės negu tos, kurios būtų mokamos taikant šį reglamentą. Apie šiuos susitarimus pranešama Administracinei komisijai.

4.  Nepaisant pagrindinio reglamento 5 straipsnio a punkto, valstybė narė gali tapti atsakinga už išmokų išlaidas pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnį tik tais atvejais, kai apdraustasis pateikė prašymą pensijai gauti pagal tos valstybės narės teisės aktus arba pagal pagrindinio reglamento 23–30 straipsnius, jeigu jis gauna pensiją pagal tos valstybės narės teisės aktus.

23 straipsnis

Sistema, taikytina tuo atveju, kai gyvenamojoje arba buvimo valstybėje narėje yra kelios sistemos

Jei gyvenamosios arba buvimo vietos teisės aktuose yra kelios ligos, motinystės arba tėvystės draudimo sistemos, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi ir 20, 22, 24, 26 ir 27 straipsniais, yra taikomos teisės aktų, susijusių su bendrąja sistema pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, nuostatos.

24 straipsnis

Gyvenimas valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

1.  Taikant pagrindinio reglamento 17 straipsnį, apdraustasis arba jo šeimos nariai privalo užsiregistruoti gyvenamosios vietos įstaigoje ir perduoti jai dokumentą, įrodantį jų teisę gauti iš kompetentingos valstybės narės išmokas natūra.

Šį dokumentą, jei reikia, remdamasi darbdavio pateikta informacija, išduoda kompetentinga įstaiga. Jei apdraustasis arba jo šeimos nariai nepateikia minėto dokumento, gyvenamosios vietos įstaiga kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama suteikti reikiamą informaciją.

2.  1 dalyje nurodytas dokumentas galioja, kol kompetentinga įstaiga informuoja gyvenamosios vietos įstaigą apie jo panaikinimą.

Gyvenamosios vietos įstaiga praneša kompetentingai įstaigai apie kiekvieną pagal 1 dalį atliktą registraciją ir apie šios registracijos pakeitimus ar jos panaikinimą.

3.  Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis pagrindinio reglamento 22, 24, 25 ir 26 straipsniuose minimiems asmenims.

25 straipsnis

Buvimas valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

A)  Procedūra ir teisės apimtis

1.  Taikant pagrindinio reglamento ▌19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Jeigu apdraustasis neturi minėto dokumento, buvimo vietos įstaiga gavusi prašymą arba prireikus kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama išduoti reikalingą dokumentą.

▌

2.  Dokumentu patvirtinama, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus.

▌

3.  Pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos natūra yra išmokos natūra, ▌mokamos buvimo vietos valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus, kurias būtina mokėti dėl sveikatos priežasčių siekiant užtikrinti, kad apdraustasis, norėdamas gauti būtiną gydymą, nebūtų priverstas grįžti anksčiau nei buvo numatęs į kompetentingą valstybę narę.

▌

B)  Išmokų natūra mokėjimo arba kompensavimo tvarka ir procedūros.

4.  Jeigu apdraustasis faktiškai apmokėjo visas išmokų natūra, sumokėtų pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, išlaidas arba jų dalį ir jeigu buvimo vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose numatyta galimybė kompensuoti tas išlaidas apdraustajam, jis gali pateikti buvimo vietos įstaigai prašymą kompensuoti išlaidas. Tokiu atveju ši įstaiga tiesiogiai tam asmeniui kompensuoja tas išmokas atitinkančią išlaidų sumą, neviršydama savo teisės aktuose nustatytų tarifų ir laikydamasi kompensavimo tarifų nustatymo sąlygų..

5.  Jeigu nebuvo tiesiogiai paprašyta buvimo vietos įstaigos kompensuoti šias išlaidas, patirtas išlaidas atitinkamam asmeniui kompensuoja kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į buvimo vietos įstaigos administruojamus kompensavimo tarifus arba į sumas, kurias būtų reikėję kompensuoti buvimo vietos institucijai, jei atitinkamu atveju būtų buvęs taikomas įgyvendinimo reglamento 61 straipsnis.

Buvimo vietos įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu privalo pateikti reikiamą informaciją apie šiuos tarifus arba sumas.

6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, kompetentinga įstaiga gali kompensuoti patirtas išlaidas, neviršydama savo teisės aktuose nustatytų ribų ir tarifų, jeigu apdraustasis sutiko, kad jam būtų taikoma ši nuostata ▌.

7.  Bet kuriuo atveju apdraustajam mokama kompensacija neviršija faktiškai jo patirtų išlaidų sumos.

8.  Jeigu išlaidos didelės, kompetentinga įstaiga apdraustajam gali išmokėti tinkamą avansą, kai tik asmuo pateikia jai prašymą dėl kompensacijos.

C)  Šeimos nariai.

9.  1–8 dalys taikomos mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariams.

26 straipsnis

Planinis gydymas

A)  Leidimų išdavimas

1.  Taikant pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, apdraustasis buvimo vietos įstaigai pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą. Šiame straipsnyje kompetentinga įstaiga – įstaiga, kuri padengia planinio gydymo išlaidas; pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai gyvenamosios vietos valstybėje narėje mokamos išmokos natūra yra kompensuojamos fiksuotais dydžiais, gyvenamosios vietos įstaiga yra kompetentinga įstaiga.

2.  Jei apdraustasis negyvena kompetentingoje valstybėje narėje, jis dėl leidimo kreipiasi į gyvenamosios vietos įstaigą, kuri gautą prašymą nedelsdama persiunčia kompetentingai įstaigai..

Šiuo atveju gyvenamosios vietos įstaiga patvirtina, ar gyvenamosios vietos valstybė narė atitinka pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytas sąlygas.

Kompetentinga įstaiga gali atsisakyti suteikti leidimą tik tuo atveju, jeigu pagal gyvenamosios vietos įstaigos vertinimą pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antro sakinio sąlygos nėra įvykdytos apdraustojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje arba jeigu tokį patį gydymą galima suteikti pačioje kompetentingoje valstybėje narėje per medicinos požiūriu pateisinimą laiką atsižvelgiant į atitinkamo asmens dabartinę sveikatos būklę ir prognozę.

Kompetentinga įstaiga informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės įstaigą apie savo sprendimą.

Jei per penkiolika "kalendorinių dienų" nuo išsiuntimo dienos negaunama atsakymo, yra laikoma, kad kompetentinga įstaiga davė leidimą.

▌

3.  Jei apdraustajam, kuris negyvena kompetentingoje valstybėje narėje, reikia skubaus gyvybiškai būtino gydymo, pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį negalima atsisakyti suteikti leidimo. Tokiu atveju gyvenamosios vietos įstaiga kompetentingos įstaigos vardu išduoda ▌leidimą; gyvenamosios valstybės narės įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingai įstaigai.

Kompetentinga įstaiga privalo pripažinti leidimą išdavusios gyvenamosios vietos įstaigos paskirtų gydytojų diagnozę ir jų siūlomas gydymo priemones ir sutikti su jų tvirtinimu, kad šis gydymas yra skubus ir gyvybiškai būtinas.

4.  Vykstant leidimo suteikimo procedūrai, kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo metu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas buvimo vietos ar gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

5.  Buvimo vietos įstaiga, nepažeisdama sprendimo dėl leidimo suteikimo, praneša kompetentingai įstaigai, ar medicininiu požiūriu reikia papildyti galiojančiame leidime numatytą gydymą.

B)  Apdraustojo patirtų išmokų natūra išlaidų apmokėjimas ▌.

6.  Nepažeidžiant 7 dalies, įgyvendinimo reglamento 25 straipsnio 5 ir 6 dalys taikomos mutatis mutandis.

7.  Jei apdraustasis pats padengė visas arba dalį medicininio gydymo, kuriam buvo suteiktas leidimas, išlaidų ir jei suma, kurią kompetentinga įstaiga privalo kompensuoti buvimo vietos įstaigai arba apdraustajam pagal 6 dalį (faktinės išlaidos), yra mažesnė už išlaidas, kurias būtų reikėję sumokėti už tą patį gydymą kompetentingoje valstybėje narėje (hipotetinės išlaidos), kompetentinga įstaiga apdraustojo prašymu kompensuoja jo patirtas gydymo išlaidas neviršydama hipotetinių ir faktinių išlaidų skirtumo. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti faktiškai apdraustojo patirtų išlaidų sumos, ir gali būti atsižvelgta į sumą, kurią apdraustasis būtų turėjęs sumokėti, jei gydymas būtų suteiktas kompetentingoje valstybėje narėje.

C)  Kelionės ir pragyvenimo išlaidų apmokėjimas planinio gydymo atveju.

8.  Tais atvejais, kai kompetentingos įstaigos nacionalinės teisės aktuose numatyta kompensuoti kelionės ir pragyvenimo išlaidas, neatsiejamas nuo apdraustojo gydymo, ta kompetentinga įstaiga tais atvejais, kai suteiktas leidimas gydymui kitoje valstybėje narėje, apmoka atitinkamo asmens ir prireikus lydinčiojo asmens kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Tuo atveju, kai apdraustas asmuo yra neįgalusis, turi būti laikoma, kad lydinčiojo asmens kelionė ir pragyvenimas būtini.

D)  Šeimos nariai

9.  1–8 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariams.

27 straipsnis

Išmokos pinigais netekus darbingumo, kai būnama arba gyvenama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė

A)  Procedūra, kurios turi laikytis apdraustasis

1.  Jeigu kompetentingos valstybės narės teisės aktuose numatyta, kad apdraustasis privalo pateikti pažymėjimą, kad gautų teisę į išmokas pinigais dėl nedarbingumo pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, apdraustasis paprašo jo sveikatos būklę ir numatomo nedarbingumo trukmę nustačiusio gyvenamosios vietos valstybės narės gydytojo asmens nedarbingumą patvirtinančio dokumento.

2.  Apdraustasis per kompetentingos valstybės narės teisės aktais nustatytą laikotarpį nusiunčia pažymėjimą kompetentingai įstaigai ▌.

3.  Jeigu gyvenamosios vietos valstybės narės gydantys gydytojai neišduoda nedarbingumo pažymėjimų, kurių gali būti reikalaujama pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, atitinkamas asmuo kreipiasi tiesiogiai į gyvenamosios vietos įstaigą. Įstaiga nedelsdama pasirūpina, kad nedarbingumas būtų įvertintas mediciniškai, ir išduoda 1 dalyje nurodytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas nedelsiant nusiunčiamas kompetentingai įstaigai.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodyto dokumento perdavimas neatleidžia apdraustojo nuo taikytinuose teisės aktuose numatytų pareigų, ypač nuo pareigų darbdaviui. Jei reikia, darbdavys ir (arba) kompetentinga institucija gali pakviesti darbuotoją dalyvauti veikloje, skirtoje skatinti jį ir jam padėti grįžti į darbą.

▌

B)  Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios valstybės narės įstaiga

5.  Kompetentingai įstaigai prašant arba 3 dalyje aprašytais atvejais gyvenamosios vietos įstaiga, jei reikia, gali atlikti apdraustojo sveikatos patikrinimą, tartum tas asmuo būtų apdraustas toje įstaigoje. Patikrinimą atlikusio gydytojo ataskaitą, kurioje nurodoma numanoma nedarbingumo trukmė, gyvenamosios vietos įstaiga nusiunčia kompetentingai įstaigai per tris darbo dienas po patikrinimo.

▌

C)  Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga

6.  Kompetentinga įstaiga turi teisę surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas.

7.  Kompetentinga įstaiga, nepažeisdama pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies antro sakinio, moka išmokas pinigais tiesiogiai atitinkamam asmeniui ir prireikus apie tai praneša gyvenamosios vietos įstaigai. ▌

8.  Taikant pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, kompetentinga įstaiga privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje remiantis gydančiojo gydytojo diagnoze išduotą apdraustojo nedarbingumo pažymėjimą, išskyrus piktnaudžiavimo atvejus.

9.  Jeigu kompetentinga įstaiga atsisako skirti išmokas pinigais, apie savo sprendimą ji tuo pačiu metu praneša apdraustajam ir prireikus – jo gyvenamosios vietos įstaigai.

D)  Procedūra, kurios laikomasi tuo atveju, kai būnama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

10.  1–9 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis, apdraustajam būnant valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė.

28 straipsnis

Ilgalaikės priežiūros išmokos pinigais būnant arba gyvenant valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė

A)  Procedūra, kurios turi laikytis apdraustasis.

1.   Siekdamas gauti teisę į ilgalaikės priežiūros išmokas pinigais pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, apdraustasis kreipiasi į kompetentingą įstaigą. Kompetentinga įstaiga apie tai prireikus informuoja gyvenamosios vietos įstaigą.

B)   Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios vietos įstaiga.

2.   Kompetentingos įstaigos prašymu gyvenamosios vietos įstaiga ištiria, ar dėl apdraustojo būklės reikalinga ilgalaikė priežiūra. Kompetentinga įstaiga gyvenamosios vietos įstaigai suteikia visą tokiam tyrimui būtiną informaciją.

C)   Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga.

3.   Siekdama tiksliau įvertinti ilgalaikės priežiūros poreikį, kompetentinga įstaiga turi teisę surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas ar kitas ekspertas.

4.   Mutatis mutandis taikoma įgyvendinimo reglamento 27 straipsnio 7 dalis.

D)  Procedūra, kurios laikomasi tuo atveju, kai būnama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė.

5.   1–4 dalys mutatis mutandis taikomos apdraustajam būnant valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė.

E)  Šeimos nariai.

6.   1-5 dalys taikomos mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariams.

29 straipsnis

Pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymas

Jei valstybė narė, kurioje buvęs pasienio darbuotojas dirbo paskutinį darbą, nebėra kompetentinga valstybė narė, o buvęs pasienio darbuotojas ar jo šeimos narys vyksta į ją siekdamas gauti išmokas natūra pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, jis buvimo vietos įstaigai pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą.

30 straipsnis

Pensininko mokamos įmokos

▌

Jeigu asmuo gauna pensiją daugiau nei vienoje valstybėje narėje, iš visų pensijų atskaičiuojamų įmokų dydis jokiomis aplinkybėmis negali būti didesnis už sumą, kurią sumoka asmuo, kompetentingoje valstybėje narėje gaunantis tokią pačią pensiją.

31 straipsnis

Pagrindinio reglamento 34 straipsnio taikymas

A)  Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga.

▌

1.  Kompetentinga įstaiga informuoja atitinkamą asmenį apie pagrindinio reglamento 34 straipsnyje pateikiamą nuostatą dėl išmokų sutapimo vengimo. Taikant tokias taisykles užtikrinama, kad kompetentingoje valstybėje narėje negyvenantis asmuo turėtų teisę gauti bent tokio paties viso dydžio arba vertės išmokas, kokias jis turėtų teisę gauti gyvendamas toje valstybėje narėje.

2.  Kompetentinga įstaiga taip pat praneša gyvenamosios ar buvimo vietos įstaigai apie ilgalaikės priežiūros išmokų pinigais mokėjimą, kai pagal pastarosios įstaigos taikomus teisės aktus numatoma teikti ilgalaikės priežiūros išmokas natūra, nurodytas pagrindinio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše.

B)   Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga.

3.  Gavusi 2 dalyje numatytą informaciją, gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie visas ilgalaikės priežiūros išmokas natūra, skirtas tam pačiam tikslui kaip ir pagal jos taikomus teisės aktus skiriamos išmokos atitinkamam asmeniui, ir apie kompensuojamą dydį.

4.  Jei reikia, Administracinė komisija imasi priemonių šiam straipsniui įgyvendinti.

32 straipsnis

Specialios įgyvendinimo priemonės

1.  II priede nurodytose valstybėse narėse pagrindinio reglamento III antraštinės dalies I skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra taikomos asmenims, kurie turi teisę gauti išmokas natūra tik pagal ▌specialią sistemą, skirtą valstybės tarnautojams, ir tik tiek, kiek ten numatyta. Kitos valstybės narės įstaiga tik dėl šios priežasties netampa atsakinga už šiems asmenims arba jų šeimos nariams išmokėtų išmokų natūra ar pinigais išlaidų padengimą.

2.  Nepaisant 1 dalies nuostatų, pagrindinio reglamento 23 straipsnis taikomas visiems asmenims, gaunantiems pensiją pagal II priede minimą valstybės narės valstybės tarnautojams taikytiną sistemą ir pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

3.  1 ir 2 dalies praktinio įgyvendinimo priemonėmis rūpinasi Administracinė komisija.

II skyrius

Išmokos nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atveju

33 straipsnis

Teisė į išmokas natūra ir pinigais tuo atveju, kai gyvenama arba būnama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

Taikant pagrindinio reglamento 36 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo reglamento 24–27 straipsniuose nustatytos procedūros taikomos mutatis mutandis.

▌

34 straipsnis

Įstaigų bendradarbiavimas, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta arba profesine liga susergama kitoje valstybėje narėje nei kompetentinga valstybė narė

1.  Kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta arba profesinė liga pirmą kartą diagnozuojama valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo aktas turi būti sudarytas pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas, nepažeidžiant (kur taikoma) teisinių nuostatų, galiojančių valstybėje narėje, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba pirmą kartą buvo diagnozuota profesinė liga. Tokiu atveju pastarosios valstybės teisės aktų nuostatos išlieka taikytinos. Šis aktas nusiunčiamas kompetentingai įstaigai, o jo nuorašas nusiunčiamas gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai.

2.  Įstaiga valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba kurioje pirmą kartą buvo diagnozuota profesinė liga, nusiunčia kompetentingai įstaigai toje teritorijoje atliktų sveikatos patikrinimų pažymėjimus ir kitą tinkamą informaciją, kurios gali paprašyti pastaroji įstaiga.

3.  Jeigu, nelaimingam atsitikimui įvykus kelionės metu valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, reikia atlikti tyrimą pirmosios valstybės narės teritorijoje, kompetentinga įstaiga šiuo tikslu gali paskirti ekspertą ir apie tai pranešti tos valstybės narės valdžios institucijoms. Valdžios institucijos padeda minėtam ekspertui, pvz., paskirdamos asmenį, padedantį jam susipažinti su oficialiais tarnybiniais pranešimais ir su kitais su nelaimingu atsitikimu susijusiais dokumentais.

4.  Baigus gydymą, kompetentingai įstaigai nusiunčiamas išsamus pranešimas ir sveikatos pažymėjimai, kuriuose informuojama apie nelaimingo atsitikimo ar ligos nuolatinius padarinius, o ypač apie nukentėjusiojo būklę ir sustiprėjimą po sužalojimo. Gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga, priklausomai nuo atvejo, moka tinkamą atlyginimą pagal tos įstaigos taikomus tarifus, o išlaidos tenka kompetentingai įstaigai.

5.  Kompetentinga įstaiga, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai, priklausomai nuo atvejo, paprašius, praneša jai apie sprendimą, kuriuo nustatoma išgijimo arba sustiprėjimo po sužalojimo data ir, prireikus, apie sprendimą dėl pensijos ar rentos paskyrimo.

35 straipsnis

Ginčai dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos profesinio pobūdžio

1.  Jei kompetentinga įstaiga nesutinka, kad, remiantis pagrindinio reglamento 36 straipsnio 2 dalimi, su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis susiję teisės aktai yra taikytini, ji apie tai nedelsdama praneša išmokas natūra sumokėjusiai gyvenamosios arba buvimo vietos įstaigai. Tokiu atveju išmokos natūra laikomos ligos draudimo išmokomis.

2.  Priėmus tuo klausimu galutinį sprendimą, kompetentinga įstaiga nedelsdama apie tai praneša gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai, kuri mokėjo išmokas natūra. Tuo atveju, kai tai nėra nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga, toji įstaiga toliau moka minėtąsias išmokas natūra pagal ligos draudimą, jeigu pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę jas gauti. Kitais atvejais suinteresuotojo asmens gaunamos išmokos natūra pagal ligos draudimą nuo tos dienos, kai buvo konstatuotas nelaimingas atsitikimas darbe arba pirmą kartą diagnozuota profesinė liga, laikomos išmokomis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

36 straipsnis

Tvarka, kurios laikomasi, kai rizikos susirgti profesine liga būta keliose valstybėse narėse

1.  Pagrindinio reglamento 38 straipsnyje nurodytu atveju pranešimas apie profesinę ligą nusiunčiamas kompetentingai profesinių ligų atžvilgiu įstaigai tos valstybės narės, pagal kurios teisės aktus sergantis šia liga asmuo paskutinį kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą ligą, arba gyvenamosios vietos įstaigai, kuri perduoda tą pranešimą ║ kompetentingai įstaigai.

Jeigu pastaroji įstaiga nustato, kad galėjęs sukelti profesinę ligą darbas paskutinį kartą buvo dirbamas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, ji tos valstybės narės atitinkamai įstaigai nusiunčia pranešimą kartu su papildomais dokumentais.

2.  Jeigu valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo paskutinį kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti profesinę ligą, įstaiga nustato, kad asmuo ar maitintojo netekę asmenys, kurie buvo jo išlaikomi, neįvykdė tų teisės aktų nustatytų sąlygų, ši įstaiga nedelsdama nusiunčia valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo anksčiau dirbo darbą, galėjusį sukelti profesinę ligą, įstaigai pranešimą ir visus papildomus dokumentus, įskaitant visus gautus duomenis ir tarnybinius pranešimus apie pirmosios įstaigos atliktus sveikatos patikrinimus, ir antroje pastraipoje nurodyto sprendimo nuorašą.

Apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša apdraustajam, nurodydama, visų pirma, dėl kokių priežasčių atsisakoma mokėti išmokas, kokiu būdu ir per kiek laiko galima paduoti apeliaciją, bei nurodydama datą, kai byla buvo perduota valstybės narės, pagal kurios teisės aktus apdraustasis anksčiau dirbo darbą, galėjusį sukelti profesinę ligą, įstaigai.

3.  Prireikus, byla ta pačia tvarka gali būti perduota tos valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo pirmą kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, tinkamai įstaigai.

37 straipsnis

Įstaigų keitimasis duomenimis ir išankstiniai mokėjimai, kai pateikiama apeliacija dėl sprendimo atmesti prašymą

1.  Kai valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, įstaigai pateikiama apeliacija dėl sprendimo atmesti prašymą, toji įstaiga apie tai praneša įstaigai, kuriai pranešimas buvo išsiųstas įgyvendinimo reglamento 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o vėliau praneša apie priimtą galutinį sprendimą.

2.  Jei nukentėjęs asmuo turi teisę į išmokas pagal įstaigos, kuriai buvo išsiųstas pranešimas, taikomus teisės aktus, ta įstaiga iš anksto sumoka sumą, kuri nustatoma, jei reikia, pasitarus su įstaiga, dėl kurios sprendimo buvo pateikta apeliacija. Pastaroji įstaiga kompensuoja išankstinio mokėjimo sumą, jeigu išnagrinėjus apeliaciją paaiškėja, kad ji turi mokėti išmokas. Tokiu atveju ši suma išskaičiuojama iš suinteresuotajam asmeniui mokėtinų išmokų įgyvendinimo reglamento 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

38 straipsnis

Profesinės ligos paūmėjimas

Pagrindinio reglamento 39 straipsnyje numatytu atveju pareiškėjas pateikia valstybės narės, kurioje jis pretenduoja į teisę gauti išmokas, įstaigai informaciją apie anksčiau dėl profesinės ligos skirtas išmokas. Ta įstaiga gali kreiptis į bet kurią anksčiau buvusią kompetentingą įstaigą, kad gautų visą būtiną informaciją.

39 straipsnis

Nedarbingumo laipsnio nustatymas nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko anksčiau arba vėliau, arba anksčiau ar vėliau nustatytos profesinės ligos atveju

Taikant pagrindinio reglamento 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas, įvykęs, kai atitinkamam asmeniui buvo taikomi valstybės narės teisės aktai, kurie nediferencijuoja nedarbingumo pagal jo priežastis, įstaiga, kompetentinga ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo atžvilgiu arba atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirta tarnyba kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos prašymu pateikia informaciją apie ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo laipsnį ir, kiek įmanoma, informaciją, leidžiančią nustatyti, ar nedarbingumą sukėlęs atsitikimas pagal antrosios valstybės narės įstaigos taikomus teisės aktus būtų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.

Tokiu atveju kompetentinga įstaiga, pagal savo taikomus teisės aktus nustatydama teisę gauti išmoką ir išmokos dydį, atsižvelgia į nedarbingumo, kurį sukėlė ankstesnis ar vėlesnis atvejai, laipsnį.

40 straipsnis

Prašymų dėl papildomų pensijų arba pašalpų pateikimas ir nagrinėjimas

1.  Kad gautų pensiją ar papildomą pašalpą pagal valstybės narės teisės aktus, pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantis asmuo arba maitintojo netekę asmenys, kurie buvo jo išlaikomi, gyvenantys kitos valstybės narės teritorijoje, prašymą pateikia kompetentingai įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai, kuri šį prašymą perduoda kompetentingai įstaigai. Kartu su prašymu turi būti pateikti reikalingi patvirtinamieji dokumentai, ir jis turi būti parengtas pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus.

2.  Kompetentinga įstaiga pareiškėjui apie savo sprendimą praneša tiesiogiai arba per kompetentingos valstybės susižinojimo tarnybą. Ji nusiunčia sprendimo nuorašą valstybės narės, kurios teritorijoje pareiškėjas gyvena, susižinojimo tarnybai.

41 straipsnis

Specialios įgyvendinimo priemonės

Pagrindinio reglamento III antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra netaikomos asmenims, kurie turi teisę gauti išmokas natūra tik pagal įgyvendinimo reglamento II priede minimą specialią sistemą, taikomą valstybės narės valstybės tarnautojams.

III skyrius

Išmokos mirties atveju

42 straipsnis

Prašymas skirti išmoką mirties atveju

Taikant pagrindinio reglamento 42 ir 43 straipsnius, prašymas skirti išmoką mirties atveju pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos įstaigai.

IV skyrius

Invalidumo išmokos, senatvės ir maitintojo netekimo pensijos

43 straipsnis

Išmokos dydžio apskaičiavimas

1.  Pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą apskaičiuojant teorinę sumą ir faktinę sumą taikomos įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos taisyklės.

2.  Jei į savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpius nebuvo atsižvelgta pagal įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 3 dalį, valstybės narės, pagal kurios teisės aktus šie laikotarpiai buvo įgyti, įstaiga apskaičiuoja tuos laikotarpius atitinkančią sumą pagal jos taikomus teisės aktus. Prie faktinio išmokos dydžio, apskaičiuoto pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, pridedama suma, atitinkanti savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpius.

3.  Kiekvienos valstybės narės įstaiga, remdamasi jos taikomais teisės aktais, apskaičiuoja išmokos dydį, atitinkantį savanoriško draudimo ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpius, kuriems pagal pagrindinio reglamento 53 straipsnio 3 dalies c punktą netaikomos kitos valstybės narės išmokų sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo nuostatos.

Jei pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus neįmanoma tiesiogiai nustatyti šios sumos, todėl, kad pagal tuos teisės aktus draudimo laikotarpiams suteikiamos skirtingos vertės, gali būti nustatyta hipotetinė suma. Administracinė komisija nustato tokios hipotetinės sumos nustatymo sąlygas.

▌

44 straipsnis

Vaiko auginimo laikotarpių įskaitymas

1.   Šiame straipsnyje "vaiko auginimo laikotarpis" yra bet kuris laikotarpis, kuris įskaitomas pagal valstybės narės pensijų teisės aktus arba dėl kurio prie pensijos pridedama papildoma išmoka tiesiogiai dėl tos priežasties, kad asmuo augino vaiką, neatsižvelgiant į metodą, kuris buvo naudojamas tiems laikotarpiams nustatyti ir į tai, ar jie buvo įgyti auginant vaiką, ar pripažinti atgaline data.

2.   Kai pagal valstybės narės, kuri yra kompetentinga pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, teisės aktus neatsižvelgiama į vaiko auginimo laikotarpius, valstybės narės, kurios teisės aktai buvo taikomi atitinkamam asmeniui, todėl, kad jis vykdė veiklą pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo tuo metu, kai pagal šiuos teisės aktus imta atsižvelgti į vaiko auginimo laikotarpį atitinkamo vaiko atžvilgiu, įstaiga ir toliau yra atsakinga už tai, kad būtų atsižvelgta į šį vaiko auginimo laikotarpį kaip į vaiko auginimo laikotarpius pagal jos pačios teisės aktus, taip tarsi šis vaikas būtų augintas jos teritorijoje.

3.   Pagal 2 dalį nustatyta prievolė netaikoma, jei atitinkamam asmeniui taikoma ar pradedama taikyti bet kurios valstybės narės teisės aktai dėl to, kad jis pagal darbo sutartį ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo vykdo veiklą.

45 straipsnis

Prašymas skirti išmokas

A)  Prašymo skirti išmokas pateikimas pagal pagrindinio reglamento 44 straipsnio 2 dalį

1.  Norėdamas gauti išmokas pagal A tipo teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 44 straipsnio 2 dalį pareiškėjas pateikia prašymą valstybės narės, kurios teisės aktai buvo taikomi tuo metu, kai asmuo, netekęs darbingumo, tapo invalidu arba jo invalidumas pasunkėjo, įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai, kuri perduoda prašymą buvusiai įstaigai.

2.  Jeigu buvo paskirtos ligos išmokos pinigais, diena, kurią šių išmokų mokėjimas nutrūksta, prireikus, laikoma prašymo skirti pensiją pateikimo data.

3.  Pagrindinio reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkte minimu atveju įstaiga, kurioje suinteresuotasis asmuo buvo paskutinį kartą apdraustas, praneša už pirminį išmokų mokėjimą atsakingai įstaigai išmokų, kurios priklauso pagal jos taikomus teisės aktus, dydį ir dieną, nuo kurios jos turi būti mokamos. Nuo tos dienos išmokos, kurios priklausė iki invalidumo pasunkėjimo, panaikinamos arba sumažinamos, kad būtų tokio dydžio, kaip pagrindinio reglamento 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas priedas.

B)  Kiti prašymai skirti išmokas

4.  Kitomis aplinkybėmis, nei aprašytosios 1 dalyje, pareiškėjas pateikia prašymą savo gyvenamosios vietos įstaigai arba įstaigai ▌valstybės narės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutinį kartą. Jei atitinkamam asmeniui niekada nebuvo taikomi gyvenamosios vietos įstaigos taikomi teisės aktai, įstaiga perduoda prašymą valstybės narės, kurios teisės aktai jam paskutiniu metu buvo taikomi, įstaigai.

5.  Prašymo pateikimo data galioja visoms atitinkamoms įstaigoms.

6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, jei pareiškėjas, nepaisydamas specialių raginimų, savo prašyme nenurodė visų draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal kitų valstybių narių teisės aktus, atitinkamus teisės aktus taikanti įstaiga dieną, kai pareiškėjas papildė savo pradinį prašymą arba pateikė naują prašymą, kuriame nurodyti trūkstami laikotarpiai, laiko prašymo pateikimo diena, nebent jos taikomuose teisės aktuose esama pareiškėjui palankesnių nuostatų.

▌

46 straipsnis

Dokumentai ir informacija, pareiškėjo pateikiami kartu su prašymu

1.  Pareiškėjas prašymą pateikia laikydamasis įgyvendinimo reglamento 45 straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatų ir prie jo prideda pagal tuos teisės aktus būtinus patvirtinamuosius dokumentus. Visų pirma pareiškėjas pateikia visą turimą atitinkamą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su draudimo laikotarpiais (įstaigos, asmens bylos numeriai), įdarbinimu (darbdaviai) ar savarankišku darbu (veiklos pobūdis ir vieta) ir gyvenamąja vieta (adresai), kurie galėjo būti įgyti pagal kitus teisės aktus, bei tokių laikotarpių trukmę.

2.  Jeigu pagal pagrindinio reglamento ▌50 straipsnio 1 dalį pareiškėjas paprašo atidėti senatvės išmokų skyrimą pagal vienos ar kelių valstybių narių teisės aktus ▌, jis tai nurodo savo prašyme, taip pat nurodydamas teisės aktus, pagal kuriuos prašo atidėti išmokų skyrimą. Siekdamos pareiškėjui sudaryti sąlygas naudotis šia teise, pareiškėjo prašymu atitinkamos institucijos suteikia jam visą turimą informaciją, kad jis galėtų įvertinti išmokų, kurių jis gali reikalauti, skyrimo tuo pačiu metu ar viena po kitos pasekmes.

3.  Jeigu pareiškėjas atsiima prašymą skirti išmokas, kai tai numatyta valstybės narės teisės aktuose, nelaikoma, kad tuo pačiu metu jis atsiima prašymus skirti išmokas kitų valstybių narių įstaigose.

47 straipsnis

Prašymų nagrinėjimas įstaigose

A)  Nagrinėjančioji įstaiga

1.  Įstaiga, kuriai pagal įgyvendinimo reglamento 45 straipsnio 1 arba 4 dalies nuostatas pateikiamas arba perduodamas prašymas skirti išmoką toliau vadinama "kontaktine įstaiga". Gyvenamosios vietos įstaiga nevadinama kontaktine įstaiga, jei atitinkamam asmeniui niekada nebuvo taikomi tos įstaigos taikomi teisės aktai.

Ši įstaigai ne tik nagrinėja prašymą skirti išmokas pagal jos taikomus teisės aktus, bet ir būdama kontaktinė įstaiga sudaro sąlygas keitimuisi duomenimis, pranešimais apie sprendimus ir veiksmus, būtinus nagrinėjant prašymą atitinkamose įstaigose, pareiškėjo prašymu pateikia jam informaciją, susijusią su Bendrijos aspektais nagrinėjant prašymą, ir informuoja jį apie nagrinėjimo pažangą.

B)  Prašymo skirti išmokas pateikimas pagal pagrindinio reglamento 44 straipsnį

2.  Pagrindinio reglamento 44 straipsnio 3 dalyje minimu atveju nagrinėjančioji įstaiga perduoda visus suinteresuotojo asmens duomenis įstaigai, kurioje jis buvo prieš tai apdraustas. Pastaroji įstaiga toliau nagrinėja bylą.

3.  48–52 straipsniai netaikomi nagrinėjant pagrindinio reglamento 44 straipsnyje minimus prašymus.

C)  Kitų prašymų skirti išmokas nagrinėjimas

4.  Kitais nei 2 dalyje nurodytais atvejais, kontaktinė įstaiga nedelsdama persiunčia prašymus skirti išmokas, visus turimus dokumentus ir tam tikrais atvejais atitinkamus pareiškėjo pateiktus dokumentus visoms atitinkamoms įstaigos, kad jos tuo pačiu metu galėtų pradėti nagrinėti prašymą. Kontaktinė įstaiga praneša kitoms įstaigoms apie draudimo arba gyvenamosios vietos laikotarpius, kuriems taikomi jos teisės aktai. Ji taip pat nurodo, kurie dokumentai bus pateikti vėlesne data, ir kuo greičiau papildo prašymą

5.  Kiekviena atitinkama įstaiga kuo greičiau kontaktinei įstaigai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms praneša apie draudimo ir gyvenamosios vietos laikotarpius, kuriems taikomi jos teisės aktai.

6.  Kiekviena atitinkama įstaiga skaičiuoja išmokų dydį pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnį ir praneša kontaktinei įstaigai bei kitoms atitinkamoms įstaigoms apie savo sprendimą, apie išmokų dydį ir visą informaciją, būtiną pagrindinio reglamento 53–55 straipsnių taikymo tikslais.

7.  Jeigu įstaiga, remdamasi šio straipsnio 4–5 dalyse nurodyta informacija, nustato, kad taikoma pagrindinio reglamento 46 straipsnio 2 dalis ar 57 straipsnio 2 arba 3 dalis, ji praneša apie tai kontaktinei įstaigai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms.

▌

48 straipsnis

Sprendimų pranešimas pareiškėjui

1.  Kiekviena įstaiga pareiškėjui praneša ▌apie ▌sprendimą, kurį ji priėmė pagal taikomus teisės aktus. Kiekviename sprendime tiksliai nurodomos teisės gynimo priemonės ir apeliacijų pateikimo terminai. Kai kontaktinei įstaigai pranešta apie visus kiekvienos įstaigos priimtus sprendimus, pareiškėjui ir kitoms atitinkamos įstaigoms ji nusiunčia šių sprendimų santrauką. Administracinė komisija parengia santrumpos pavyzdį. Santrauka pranešėjui siunčiama įstaigos kalba arba, pareiškėjo prašymu, jo pasirinkta kalba, kuri pagal Sutarties 290 straipsnį pripažinta oficialia Bendrijos institucijų kalba.

2.  Kai, gavus santrauką, pareiškėjui atrodo, kad dviejų ar daugiau įstaigų priimtų sprendimų sąveika galėjo turėti neigiamos įtakos jo/jos teisėms, pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atitinkamos įstaigos per atitinkamais nacionaliniais teisės aktais nustatytą laikotarpį peržiūrėtų sprendimus. Nustatytas laikotarpis prasideda santraukos gavimo dieną. Pareiškėjui raštu pranešama apie peržiūros rezultatus.

49 straipsnis

Invalidumo laipsnio nustatymas

1.  Tuo atveju, kai yra taikytinos pagrindinio reglamento 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, nagrinėjančioji įstaiga vienintelė gali priimti sprendimą dėl pareiškėjo invalidumo laipsnio. Šį sprendimą ji priima, kai tik gali nustatyti, atsižvelgdama, jei reikia, į pagrindinio reglamento 6 ir 51 straipsnio nuostatas, ar sąlygos, nustatytos jos taikomuose teisės aktuose, įvykdytos. Apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša kitoms atitinkamoms įstaigoms.

Jei nagrinėjančiosios įstaigos taikomuose teisės aktuose nustatytos teisei į išmokas įgyti keliamos sąlygos, nesusijusios su invalidumo laipsniu, neįvykdomos, nagrinėjančioji įstaiga, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 6 ir 51 straipsnių nuostatas, apie tai nedelsdama praneša valstybės narės, kurios teisės aktai pareiškėjui buvo paskutinį kartą taikomi, kompetentingai įstaigai. Pastaroji įstaiga priima sprendimą dėl pareiškėjo invalidumo laipsnio, jeigu jos taikomuose teisės aktuose nustatytos sąlygos įvykdytos. Apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša kitoms atitinkamoms įstaigoms.

2.  Jei reikia, byla gali būti grąžinta teisės suteikimui nagrinėti tomis pačiomis sąlygomis kompetentingai invalidumo srities įstaigai tos valstybės narės, kurios teisės aktai pareiškėjui buvo taikomi pirmą kartą.

3.  Kai pagrindinio reglamento 46 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kiekviena įstaiga pagal savo teisės aktus gali pasirinkti gydytoją ar kitą ekspertą, kuris patikrintų pareiškėjo sveikatą ir nustatytų invalidumo laipsnį. Tačiau valstybės narės įstaiga atsižvelgia į iš kitos valstybės narės gautus dokumentus ir medicinines išvadas bei administracinio pobūdžio informaciją, lyg jie būtų parengti jos pačios valstybėje narėje.

▌

50 straipsnis

Laikinas ir išankstinis išmokų mokėjimas

1.  Nepaisant šio reglamento 7 straipsnio, kiekviena įstaiga, kuri nagrinėdama prašymą skirti išmoką nustato, kad pareiškėjas turi teisę į nepriklausomą išmoką pagal jos taikomus teisės aktus ir pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktą, nedelsdama sumoka šią išmoką. Ši išmoka laikoma laikina, jei skirta suma gali pasikeisti išnagrinėjus prašymą.

2.  Jeigu pareiškėjui pagal 1 dalį laikinoji išmoka negali būti mokama, tačiau, gavus informaciją, paaiškėja, kad teisė yra įgyta pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, tai nagrinėjančioji įstaiga moka jam avansą, kuris paskui gali būti atsiimtas ir kurio dydis turi būti kaip galima artimesnis išmokos, skirtinos pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, dydžiui.

3.  Laikinas išmokas arba išankstines išmokas pagal 1 arba 2 dalis mokėti privalanti įstaiga apie tai nedelsdama informuoja pareiškėją, atkreipdama jo dėmesį visų pirma į tai, kad ši priemonė yra laikina, ir į teisę pateikti apeliaciją pagal jos taikomus teisės aktus.

51 straipsnis

Išmokų perskaičiavimas

1.  Perskaičiuojant išmokas pagal pagrindinio reglamento 48 straipsnio 3 ir 4 dalį, 50 straipsnio 4 dalį ir 59 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo reglamento 50 straipsnis taikytinas mutatis mutandis.

2.  Jei išmokos perskaičiuojamos, jų mokėjimas sustabdomas arba nutraukiamas, šį sprendimą priėmusi įstaiga laikydamasi įgyvendinimo reglamento 3 straipsnio 4–7 dalyse nustatytos tvarkos nedelsdama apie tai praneša suinteresuotajam asmeniui ir visoms įstaigoms, į kurias asmuo turi teisę kreiptis dėl išmokos.

52 straipsnis

Pensijų apskaičiavimui paspartinti skirtos priemonės

1.  Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir paspartinti prašymų nagrinėjimą bei išmokų mokėjimą, įstaigos, kurių teisės aktai buvo taikomi asmeniui:

2.  1 dalies taikymo tikslais Administracinė komisija nustato, kokia informacija turi būti keičiamasi ar leidžiama susipažinti, nustato tinkamas procedūras ir mechanizmus, atsižvelgdama nacionalinių pensijų sistemų ypatybes, jų administracinę ir techninę sąrangą bei jų turimas technologines priemones. Ji prižiūri, kad jie būtų įgyvendinti parengdama tolesnius veiksmus, susijusius su vykdomomis priemonėmis ir jų taikymu.

3.  Taikant 1 dalį, anksčiau minėta informacija turėtų būti suteikiama įstaigai pirmojoje valstybėje narėje, kurioje socialinės apsaugos administracijos asmeniui suteiktas asmeninis atpažinimo numeris (angl. PIN).

▌

53 straipsnis

Valstybės narės koordinavimo priemonės

1.  Nepažeidžiant pagrindinio reglamento 51 straipsnio, jei nacionalinės teisės aktuose numatytos ▌atsakingos įstaigos ar taikomos sistemos nustatymo arba draudimo laikotarpių priskyrimo konkrečiai sistemai taisyklės, tos taisyklės taikomos atsižvelgiant tik į tuos draudimo laikotarpius, kurie įgyti pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

2.  Jei nacionaliniuose teisės aktuose numatytos valstybės tarnautojams taikytinų specialių sistemų ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų bendrosios sistemos koordinavimo taisyklės, pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatos tų taisyklių nekeičia.

V skyrius

Bedarbio išmokos

54 straipsnis

Laikotarpių sumavimas ir išmokų apskaičiavimas

1.   Taikant pagrindinio reglamento 61 straipsnį, mutatis mutandis taikoma įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 1 dalis. Nedarant įtakos pagrindinėms susijusių įstaigų pareigoms, atitinkamas asmuo kompetentingai įstaigai gali pateikti valstybės narės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi, kai jis dirbo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodomi laikotarpiai, įgyti pagal tuos teisės aktus.

2.  Taikant pagrindinio reglamento 62 straipsnio 3 dalį, valstybės narės, kurios teisės aktai suinteresuotajam asmeniui buvo taikomi, kai jis paskutinį kartą dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, kompetentinga įstaiga gyvenamosios vietos įstaigos prašymu pateikia jai visus duomenis, būtinus bedarbio išmokai apskaičiuoti, įskaitant gauto atlyginimo arba darbo pajamų dydį.

▌

3.  Taikant pagrindinio reglamento 62 straipsnį ir nepaisant to reglamento 63 straipsnio, valstybės narės, kurios teisės aktuose numatyta, kad išmokų skaičiavimas priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, kompetentinga įstaiga atsižvelgia taip pat ir į to suinteresuotojo asmens, kuris gyvena kitoje valstybėje narėje, šeimos narius, lyg jis gyventų kompetentingoje valstybėje narėje. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei valstybėje narėje, kurioje gyvena šeimos nariai, kitas asmuo turi teisę gauti bedarbio išmoką, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į šeimos narius.

55 straipsnis

Sąlygos ir apribojimai išsaugant teisę gauti išmokas, kai bedarbis išvyksta į kitą valstybę narę

1.  Norėdamas naudotis pagrindinio reglamento 64 straipsnio nuostatomis, į kitą valstybę narę vykstantis bedarbis prieš išvykdamas apie tai praneša kompetentingai įstaigai ir paprašo jos išduoti dokumentą, patvirtinantį, kad jis ir toliau turi teisę gauti išmokas pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytomis sąlygomis.

2.  Bedarbis užsiregistruoja kaip ieškantis darbo valstybės narės, į kurią jis vyksta, įdarbinimo tarnybose pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies b punktą ir pateikia šios valstybės narės įstaigai 1 dalyje minėtą dokumentą. Jei bedarbis neturi šio dokumento, tos vietos, į kurią jis atvyko, įstaiga kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama suteikti reikiamą informaciją.

3.  Valstybės narės, į kurią bedarbis nuvyko ieškoti darbo, įdarbinimo tarnybos informuoja bedarbį apie jo pareigas.

4.  Tos vietos, į kurią ║bedarbis nuvyko, įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai dokumentą, kuriame nurodoma bedarbio registracijos įdarbinimo tarnybose data ir jo naujasis adresas.

Jei tuo laikotarpiu, kurį bedarbis išsaugo teisę gauti išmokas, atsiranda aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teisei gauti išmokas, tos vietos, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai ir atitinkamam asmeniui dokumentą, kuriame nurodoma susijusi informacija.

Kompetentingos įstaigos prašymu tos vietos, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga kiekvieną mėnesį pateikia susijusią informaciją apie bedarbio padėtį, ypač apie tai, ar jis vis dar tebėra registruotas įdarbinimo tarnybose ir ar jis laikosi nustatytos patikrinimų tvarkos.

5.  Tos vietos, į kurią nuvyko bedarbis, įstaiga atlieka patikrinimus arba organizuoja patikrinimus, tartum jis būtų bedarbis, turintis teisę gauti išmokas pagal jos taikomus teisės aktus. Išaiškėjus 1 dalies d punkte minėtam faktui, ji nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą įstaigą.

6.  Dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingos įstaigos gali susitarti tarpusavyje dėl priemonių, kurių paskirtis būtų padėti į kitą valstybę narę pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnį vykstantiems bedarbiams susirasti darbo.

56 straipsnis

Bedarbis, gyvenęs valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

1.  Jei remdamasis pagrindinio reglamento 65 straipsnio 2 dalimi, bedarbis nutaria užsiregistruoti kaip ieškantis darbo tuo pat metu ir gyvenamojoje valstybėje narėje, ir toje valstybėje, kurioje jis paskutinį kartą dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, jis apie tai pirmiausiai praneša savo gyvenamosios vietos įstaigai ir įdarbinimo tarnyboms.

Valstybės narės, kurioje jis paskutinį kartą dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įdarbinimo tarnyboms paprašius, gyvenamosios vietos įdarbinimo tarnybos joms suteikia svarbios informacijos apie bedarbio registraciją ir darbo paieškas.

2.  Jei pagal atitinkamų valstybių narių teisės aktus reikalaujama, kad bedarbis įvykdytų tam tikras pareigas ir (arba) veiksmus, susijusius su darbo paieška, pirmenybė teikiama pareigoms ir (arba) veiksmams, susijusiems su darbo paieška, kuriuos bedarbis turi įvykdyti savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

Faktas, kad bedarbis valstybėje narėje, kurioje jis dirbo paskutinį darbą, neįvykdė visų pareigų ir (arba) veiksmų, susijusių su darbo paieška, neturės įtakos gyvenamosios vietos valstybėje narėje skirtoms išmokoms.

3.  Taikant pagrindinio reglamento 65 straipsnio 5 dalies b punktą, valstybės narės, kurios teisės aktai darbuotojui buvo taikomi paskutinį kartą, įstaiga, gyvenamosios vietos įstaigai paprašius, praneša jai, ar darbuotojas turi teisę gauti išmokas pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnį.

VI skyrius

Išmokos šeimai

57 straipsnis

Pirmenybinės taisyklės, kai išmokos sutampa

Taikant pagrindinio reglamento 68 straipsnio 1 dalies b punkto i ir ii papunkčius, jei remiantis vaikų gyvenamąja vieta negalima nustatyti prioriteto tvarkos, kiekviena atitinkama valstybė narė, apskaičiuodama išmokos dydį, atsižvelgia į vaikus, kurie negyvena jos teritorijoje. Taikant 68 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, valstybės narės, kurios teisės aktuose numatyta didžiausia išmokų suma, kompetentinga įstaiga skiria visą šią sumą; kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga jai kompensuoja pusę minėtos sumos, neviršydama šios valstybės narės teisės aktuose nustatytos ribos.

58 straipsnis

Taisyklės, taikomos, kai keičiasi taikomi teisės aktai ir (arba) kompetencijos suteikti išmokas šeimai

1.  Kai vieno kalendorinio mėnesio metu keičiasi tarp valstybių narių taikomi teisės aktai ir (arba) kompetencijos suteikti išmokas šeimai, kad ir kokios būtų šių valstybių narių teisės aktuose numatytos išmokų šeimai mokėjimo datos, įstaiga, kuri sumokėjo išmokas šeimai pagal teisės aktus, kuriais remiantis išmokos buvo suteiktos šio mėnesio pradžioje, dengia šias išlaidas iki einamojo mėnesio pabaigos.

2.  Ji praneša kitos atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių įstaigai datą, kurią ji nustos mokėti atitinkamas išmokas šeimai. Kita valstybė narė pradeda mokėti išmokas nuo tos datos.

59 straipsnis

Pagrindinio reglamento 67 ir 68 straipsnio taikymo tvarka

1.  Prašymas skirti išmokas šeimai pateikiamas kompetentingai įstaigai. Taikant pagrindinio reglamento 67 ir 68 straipsnius, ypač sprendžiant teisės prašyti išmokos klausimą, turi būti atsižvelgiama į visos šeimos padėtį taip, lyg visiems susijusiems asmenimis būtų taikomi atitinkamos valstybės narės teisės aktai ir lyg jie gyventų toje valstybėje narėje. Tuo atveju, kai vienas iš tėvų, turintis teisę prašyti išmokos, nepasinaudoja savo teise, valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentinga įstaiga atsižvelgia į kito iš tėvų ir (arba) asmens, kuris juo laikomas, arba vaikus globojančio asmens arba įstaigos prašymą skirti išmokas šeimai.

2.  Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas pagal 1 dalį, išnagrinėja prašymą remdamasi pareiškėjo pateiktais išsamiais duomenimis, ▌atsižvelgdama į visas pareiškėjo šeimos padėties faktines ir teisines aplinkybes ▌.

Jei ta įstaiga nusprendžia, kad jos teisės aktai taikomi laikantis prioriteto teisės pagal pagrindinio reglamento 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, ji suteikia išmokas šeimai pagal jos taikomus teisės aktus.

Jei ta įstaiga mano, kad pagal pagrindinio reglamento 68 straipsnio 2 dalį esama teisės į diferencinį priedą pagal kitos valstybės narės teisės aktus, galimybės, ta pati įstaiga nedelsdama perduoda prašymą kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai ir informuoja apie tai atitinkamą asmenį; be to, ji informuoja kitos valstybės narės įstaigą apie savo sprendimą dėl prašymo ir sumokėtų išmokų šeimai dydį.

3.  Jei įstaiga, kuriai pateiktas prašymas, nusprendžia, kad taikomi jos teisės aktai, tačiau ne prioriteto teisės pagal pagrindinio reglamento 68 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindu, ji nedelsdama priima laikiną sprendimą dėl ▌taikytinų pirmenybinių taisyklių ir pagal minėto 68 straipsnio 3 dalį perduoda prašymą kitos valstybės narės įstaigai, apie tai taip pat informuodama pareiškėją. Šiai įstaigai suteikiamas dviejų mėnesių terminas pareikšti savo poziciją dėl priimto laikino sprendimo.

Jei įstaiga, kuriai buvo perduotas prašymas, nepareiškia savo pozicijos per pirmiau minėtą laikotarpį, pirmiau minėtas laikinas sprendimas taikomas ir ši įstaiga moka jos teisės aktuose numatytas išmokas bei informuoja prašymą perdavusią įstaigą apie sumokėtų išmokų dydį.

4.  Jei atitinkamos įstaigos laikosi skirtingos nuomonės dėl to, kurie teisės aktai taikomi vadovaujantis prioriteto teise, taikomos įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 2–5 dalys. Šiuo tikslu, minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta gyvenamosios vietos įstaiga yra vaikų gyvenamosios vietos įstaiga.

5.  Įstaiga, kuri sumokėjo laikinų išmokų sumą, kuri yra didesnė nei suma, kurią ji privalo galiausiai mokėti, kreipiasi į pirmenybę turinčią įstaigą prašydama grąžinti perviršį 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

60 straipsnis

Pagrindinio reglamento 69 straipsnio taikymo tvarka

Taikant pagrindinio reglamento 69 straipsnį, Administracinė komisija parengia papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, kurioms taikomas tas pats pagrindinio reglamento straipsnis, sąrašą. Jei pagal prioriteto tvarką kompetentinga įstaiga pagal jos taikomus teisės aktus neturi teisės suteikti tokių papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, ji nedelsdama perduoda visus prašymus suteikti išmokas šeimai, kartu su visais susijusiais dokumentais ir informacija, tos valstybės narės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi ilgiausiai, ir kurios teisėje numatytas tokių papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, suteikimas, įstaigai. Prireikus medžiaga tomis pačiomis sąlygomis gali būti perduota ║valstybės narės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo įgijo trumpiausią draudimo ar gyvenimo laikotarpį, įstaigai.

IV antraštinė dalis

Finansinės nuostatos

I skyrius

Išmokų kompensavimas pagal pagrindinio reglamento 35 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnį

1 skirsnis

Išmokų kompensavimas, remiantis faktinėmis išlaidomis

61 straipsnis

Principai

1.  Taikant pagrindinio reglamento 35 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnį, kompetentinga įstaiga kompensuoja faktines išmokų natūra išlaidas jas mokėjusiai įstaigai pagal tos įstaigos apskaitas, išskyrus atvejus, kai taikomas įgyvendinimo reglamento 62 straipsnis.

▌

2.  Jeigu 1 dalyje nurodytų išmokų arba jų dalies faktinis dydis nenurodytas jas mokėjusios įstaigos apskaitoje, kompensuojamas dydis nustatomas remiantis mokėjimais vienkartine išmoka, apskaičiuota remiantis visais turimais tinkamais duomenimis. Administracinė komisija įvertina vienkartinių išmokų apskaičiavimo pagrįstumą ir nustato jų dydį.

3.  Kompensuojant neatsižvelgiama į tarifus, didesnius negu tie, kurie taikomi skiriant išmokas natūra apdraustiesiems pagal įstaigos, mokančios 1 dalyje nurodytas išmokas, taikomus teisės aktus.

▌

2 skirsnis

Išmokų kompensavimas vienkartinėmis išmokomis

62 straipsnis

Susijusių valstybių narių nustatymas

1.  Pagrindinio reglamento 35 straipsnio 2 dalyje minimos valstybės narės, kurių teisinės ir administracinės struktūros neleidžia tinkamai kompensuoti išlaidų, remiantis faktinėmis išlaidomis, minimos įgyvendinimo reglamento III priede.

▌

2.  Įgyvendinimo reglamento III priede minimų valstybių narių išmokų natūra sumas, sumokėtas šeimos nariams, kurie gyvena kitoje valstybėje narėje nei apdraustasis, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, ir pensininkams bei jų šeimos nariams, remiantis pagrindinio reglamento 22 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi, 25 ir 26 straipsniais, kompensuoja kompetentingos įstaigos. Jos kompensuoja tas sumas minėtas išmokas mokėjusioms įstaigoms vienkartinėmis išmokomis, nustatytomis kiekvieniems kalendoriniams metams. Šios vienkartinės išmokos turi būti kiek galima panašesnės į faktines išlaidas.

63 straipsnis

Mėnesinių fiksuotų dydžių ir bendro fiksuoto dydžio apskaičiavimo metodas

1.  Kiekvienos išmokas mokančios valstybės narės mėnesinis fiksuotas dydis vienam asmeniui (Fi) kalendoriniams metams apskaičiuojamas padalijant vienam asmeniui tenkančias vidutines metines išlaidas (Yi) (suskirsčius asmenis į įvairias amžiaus grupes i)) iš 12 ir gautą dydį sumažinant (X) pagal šią formulę:

Fi = Yi*1/12*(1–X)

–  Yi reiškia i amžiaus grupės asmenims tenkančias vidutines metines išlaidas, nurodytas 2 dalyje.

2.  Vienam i amžiaus grupės asmeniui tenkančios vidutinės metinės išlaidos (Yi) apskaičiuojamos visų išmokų natūra, kurias išmokas mokančios valstybės narės įstaigos skyrė visiems atitinkamos amžiaus grupės asmenims, kuriems taikomi tos valstybės narės teisės aktai ir kurie gyvena jos teritorijoje, metines išlaidas padalijus iš tos amžiaus grupės atitinkamų asmenų vidutinio ▌skaičiaus atitinkamais kalendoriniais metais. Apskaičiavimas grindžiamas išlaidomis, susijusiomis su įgyvendinimo reglamento 23 straipsnyje nurodytomis sistemomis.

3.  Apskaičiuojant mėnesinį fiksuotą dydį taikytinas sumažinimas iš principo yra lygus 20 % (X = 0,20). Tais atvejais, kai kompetentinga valstybė narė nenurodyta pagrindinio reglamento IV priede, pensininkams ir jų šeimos nariams taikomas sumažinimas yra 15 % (X = 0,15).

4.  Kiekvienai už išmokų mokėjimą atsakingai valstybei narei bendras fiksuotas dydis kalendoriniams metams yra suma, apskaičiuojama kiekvienoje i amžiaus grupėje vienam asmeniui nustatytus mėnesinius fiksuotus dydžius padauginant iš mėnesių, per kuriuos atitinkami tos amžiaus grupės asmenys įgijo teisę į išmokas mokančioje valstybėje narėje, skaičiaus.

Mėnesių, per kuriuos atitinkami asmenys įgijo teisę į išmokas mokančioje valstybėje narėje, skaičius yra kalendorinių metų kalendorinių mėnesių, per kuriuos atitinkami asmenys, gyvendami išmokas mokančios valstybės narės teritorijoje, turėjo teisę gauti išmokas natūra toje teritorijoje iš už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės, suma. Šie mėnesiai apskaičiuojami pagal šiam tikslui gyvenamosios vietos įstaigos pildomą sąrašą, kuris sudaromas remiantis kompetentingos įstaigos pateiktais išmokų gavėjų teises įrodančiais dokumentais.

5.  Ne vėliau kaip per ...(7) Administracinė komisija pateikia konkrečią ataskaitą dėl šio straipsnio taikymo ir visų pirma dėl 3 dalyje nurodyto sumažinimo. Ja remdamasi, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų, kurie reikalingi siekiant užtikrinti, kad apskaičiuoti fiksuoti dydžiai būtų kiek galima artimesni patirtoms faktinėms išlaidoms ir kad 3 dalyje nurodytas sumažinimas nesudarytų sąlygų valstybių narių nesuderintiems mokėjimams ar dvigubiems mokėjimams.

▌

6.  Administracinė komisija nustato ankstesnėse dalyse nurodytų fiksuotų dydžių apskaičiavimo metodus.

7.  Nepaisant 1–4 dalių, valstybės narės iki ...(8) gali toliau taikyti Reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 ir 95 straipsnius fiksuotam dydžiui apskaičiuoti su sąlyga, kad taikomas 3 dalyje nurodytas sumažinimas.

64 straipsnis

Pranešimas apie vidutines metines išlaidas

Apie kiekvienos amžiaus grupės vieno asmens tam tikrais metais patirtų vidutinių metinių išlaidų sumą ▌Audito valdybai pranešama ne vėliau kaip iki antrųjų metų po tų metų, apie kuriuos informuojama, pabaigos. Jei šis pranešimas iki šio termino nepateikiamas, bus remiamasi vienam asmeniui tekusių vidutinių metinių išlaidų suma, kurią ankstesniems metams buvo nustačiusi Administracinė komisija.

Vidutinės metinės išlaidos, nustatytos laikantis 1 dalies, kasmet skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 skirsnis

Bendrosios nuostatos

65 straipsnis

Atsiskaitymų tarp įstaigų tvarka

1.   Atsiskaitymai tarp atitinkamų valstybių narių vykdomi kuo greičiau. Kiekviena atitinkama įstaiga privalo nedelsdama atsiskaityti pagal pateiktus reikalavimus iki toliau nurodyto termino. Ginčas dėl vieno reikalavimo neturi kliudyti atsiskaityti pagal kitus reikalavimus.

2.  Pagrindinio reglamento 35 ir 41 straipsniuose numatyti atsiskaitymai tarp valstybių narių įstaigų atliekami tarpininkaujant susižinojimo tarnybai. Už atsiskaitymus pagal pagrindinio reglamento 35 straipsnį ir atsiskaitymus pagal 41 straipsnį gali būti atsakingos skirtingos susižinojimo tarnybos.

66 straipsnis

Pretenzijų pateikimo ir mokėjimo terminai

1.  Faktinėmis išlaidomis pagrįsti reikalavimai pateikiami už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės susižinojimo tarnybai per dvylika mėnesių nuo kalendorinių metų pusmečio, per kurį šie reikalavimai buvo užfiksuoti išmokas mokančios įstaigos sąskaitose, pabaigos.

2.  Reikalavimai dėl fiksuotų dydžių už kalendorinius metus pateikiami už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės ryšių palaikymo tarnybai per dvylika mėnesių po to mėnesio, kurį tų metų vidutinės ▌išlaidos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sąrašai, nurodyti įgyvendinimo reglamento 63 straipsnio 4 dalyje, pateikiami iki metų po ataskaitinių metų pabaigos.

3.  Į pretenzijas, kurios buvo pateiktos praėjus 1 ir 2 dalyse minėtiems terminams, neatsižvelgiama.

4.  Už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga įgyvendinimo reglamento 65 straipsnyje nurodytai išmokas mokančios valstybės narės susižinojimo tarnybai apmoka reikalavimus per aštuoniolika mėnesių nuo to mėnesio, per kurį šie reikalavimai buvo pateikti už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės susižinojimo tarnybai, pabaigos. Tai netaikoma reikalavimams, kuriuos per šį laikotarpį už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga atmetė dėl svarbios priežasties.

5.  Ginčai dėl reikalavimo išsprendžiami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo to mėnesio, kurį buvo pateiktas reikalavimas.

6.  Audito valdyba sudaro palankias sąlygas galutinai uždaryti sąskaitas tais atvejais, kai ginčas negali būti išspręstas per 5 dalyje nurodytą laikotarpį ir, gavusi vienos iš šalių pagrįstą prašymą, pateikia savo nuomonę dėl ginčo per šešis mėnesius nuo to mėnesio, kurį jis jai buvo pateiktas.

67 straipsnis

Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus ir išankstinius dalinius mokėjimus

1.  Praėjus įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 4 dalyje minėtam aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, išmokas mokanti įstaiga gali reikalauti delspinigių dėl nesumokėtų reikalaujamų sumų, išskyrus atvejus, kai už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga per šešis mėnesius nuo to mėnesio, per kurį šie reikalavimai buvo pateikti, atliko išankstinį dalinį mokėjimą, kuris sudaro nemažiau kaip 90 % visos sumos, reikalaujamos pagal įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 1 ar 2 dalį. Dėl tų reikalaujamos sumos dalių, kurios nebuvo padengtos atlikus išankstinį dalinį mokėjimą, delspinigių gali būti reikalaujama tik pasibaigus 36 mėnesių laikotarpiui, nurodytam įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 5 dalyje.

2.  Delspinigiai skaičiuojami remiantis Europos centrinio banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma orientacine norma. Taikytina orientacinė norma yra ta, kuri įsigaliojo pirmąją mėnesio, kai turėjo būti atliktas mokėjimas, dieną.

3.  Jokia susižinojimo tarnyba neprivalo priimti išankstinio dalinio mokėjimo pagal 1 dalį. Tačiau jeigu susižinojimo tarnyba atsisako tokio pasiūlymo, išmokas mokanti įstaiga turi teisę reikalauti delspinigių už pavėluotus mokėjimus, susijusius su atitinkamais reikalavimais, tik laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytos sąlygos.

68 straipsnis

Metinis sąskaitų balansas

1.  Administracinė komisija pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnio g punktą, remdamasi Audito valdybos ataskaita, parengia kiekvienų metų pretenzijų dėl susigrąžinimo suvestinę. Šiuo tikslu susižinojimo tarnybos per Audito valdybos nustatytą laiką ir jos nustatyta tvarka praneša Audito valdybai apie pateiktose, patenkintose arba užginčytose pretenzijose reikalautas sumas (kreditorės pozicija) ir pateiktose, patenkintose arba užginčytose pretenzijose reikalautas sumas (įsipareigojimų pozicija).

2.  Administracinė komisija gali surengti statistinių ir apskaitos duomenų, reikalingų 1 dalyje nurodytoms metinėms pretenzijų suvestinėms parengti, patikrinimą, ypač tam, kad įsitikintų, kad šie duomenys atitinka šioje dalyje nustatytas taisykles.

II skyrius

Bedarbio išmokų kompensavimas pagal pagrindinio reglamento 65 straipsnį

69 straipsnis

Bedarbio išmokų kompensavimas

Nesant pagrindinio reglamento 65 straipsnio 8 dalyje numatyto susitarimo, gyvenamosios vietos įstaiga pateikia valstybės narės, kurios teisės aktai išmokų gavėjui buvo taikomi paskutiniai, įstaigai prašymą kompensuoti bedarbio išmokas pagal pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 ir 7 dalis. Prašymas pateikiamas per šešis mėnesius nuo kalendorinių metų pusmečio, kurį buvo atliktas paskutinis bedarbio išmokų, kurias prašoma kompensuoti, mokėjimas, pabaigos. Prašyme nurodoma išmokų suma, sumokėta per pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 ir 7 dalyje nurodytą trijų arba penkių mėnesių laikotarpį, laikotarpis, už kurį šios išmokos yra sumokėtos, ir bedarbio tapatybę įrodantys duomenys. Reikalavimai dėl kompensacijos pateikiami atitinkamų valstybių narių susižinojimo tarnyboms ir sumos pagal reikalavimus išmokamos joms tarpininkaujant.

Į prašymus, pateiktus praėjus pirmesnėje dalyje nurodytam terminui, neatsižvelgiama.

Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 1 dalis ir 66 straipsnio 4–6 dalys taikomos mutatis mutandis.

Praėjus įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 4 dalyje minėtam aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, išmokas mokanti įstaiga gali reikalauti delspinigių dėl nesumokėtų reikalaujamų sumų. Delspinigiai skaičiuojami pagal įgyvendinimo reglamento 67 straipsnio 2 dalį.

Pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 dalies trečiame sakinyje nurodytas didžiausias kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra išmokos dydis, kurį atitinkamas asmuo būtų turėjęs teisę gauti pagal valstybės narės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniai, teisės aktus, jei būtų užsiregistravęs tos valstybės įdarbinimo tarnybose. Tačiau XY priede išvardytų valstybių narių tarpusavio santykių atveju vienos iš šių valstybių narių, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi paskutiniai, kompetentingos įstaigos nustato didžiausią dydį kiekvienu konkrečiu atveju, remdamosi tos valstybės narės teisės aktuose numatytų praėjusių kalendorinių metų bedarbio išmokų vidutiniu dydžiu.

III skyrius

Išmokų permokėjimo atgavimas, laikinų išmokų susigrąžinimas, kompensacija, parama tenkinant pretenzijas

1 skirsnis

Principai

70 straipsnis

1.  Taikant pagrindinio reglamento 84 straipsnį ir laikantis jo nustatytos tvarkos, kiekvieną kartą, kai tai įmanoma, tenkinant pretenzijas dėl susigrąžinimo pirmenybė teikiama kompensacijoms, kurias kredituojančios įstaigos (toliau – tarnybos pareiškėjos) ir už išmokų mokėjimą atsakingos įstaigos (toliau – tarnybos, į kurias kreipiamasi) moka viena kitai arba apdraustiesiems pagal įgyvendinimo reglamento 71 ir 72 straipsnius.

Jei pretenzija arba jos dalis nebuvo patenkinta sumokant pirmoje dalyje minėtą kompensaciją, likusi suma, kurią turi sumokėti išmokos gavėjas, yra susigrąžinama pagal įgyvendinimo reglamento 73–82 straipsnius.

2.  Susižinojimo tarnyba jai pateiktų prašymų atžvilgiu yra laikoma tarnyba, į kurią kreipiamasi.

2 skirsnis

Kompensacija

71 straipsnis

Nepriklausančios arba permokėtos išmokos pinigais

1.  Jei valstybės narės įstaiga išmokų gavėjui išmokėjo sumą, viršijančią tą, į kurią jis turi teisę, ta įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, prašo kitos valstybės narės įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą tam gavėjui, išskaityti permokėtą sumą iš minėtam gavėjui priklausančios sumos. Pastaroji įstaiga išskaitymus atlieka, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose tokiems atskaitymams nustatytų sąlygų ir apribojimų, tartum ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą perveda kreditavusiai įstaigai.

2.  Pagal 6 straipsnį, per du mėnesius po to, kai buvo nustatyti taikytini teisės aktai arba kai buvo nustatyta už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga, laikinas išmokas pinigais mokėjusi įstaiga apskaičiuoja sumą, kurią jai turi sumokėti kompetentinga įstaiga. Jei gavėjas ir (arba) jo darbdavys mokėjo laikinas įmokas, į šią sumą atsižvelgiama apskaičiuojant minėtą sumą.

Kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą gavėjui, iš suinteresuotajam asmeniui mokėtinos sumos išskaičiuoja laikinų išmokų sumą. Už mokėjimą atsakinga įstaiga išskaitymus atlieka laikydamasi jos teisės aktuose tokiai kompensacijai nustatytų sąlygų ir apribojimų ir nedelsdama perveda išskaitytas sumas kreditavusiai įstaigai.

3.  Jei apdraustasis gavo socialinę paramą valstybėje narėje laikotarpiu, kuriuo jis turėjo teisę gauti išmokas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, suteikusi paramą tarnyba, jeigu ji turi minėtajam asmeniui mokėtinų išmokų atgavimo teisę, gali prašyti bet kurios kitos valstybės narės įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą tam asmeniui, išskaityti paramos sumą iš tos sumos, kurią pastaroji moka minėtajam asmeniui.

Ši nuostata taikoma mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariui, gavusiam paramą vienos valstybės narės teritorijoje laikotarpiu, kuriuo jis, būdamas atitinkamos šeimos narys, turėjo teisę į išmokas pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

Kreditavusi įstaiga praneša apie jai priklausančią sumą už mokėjimą atsakingai įstaigai. Pastaroji įstaiga išskaitymus atlieka laikydamasi jos teisės aktuose tokiai kompensacijai nustatytų sąlygų ir apribojimų ir nedelsdama perveda išskaitytas sumas kreditavusiai įstaigai.

4.  2 ir 3 dalyje minėtais atvejais kompetentinga įstaiga pateikia suinteresuotajam asmeniui išrašą, kuriame nurodoma pagal jos taikomus teisės aktus likusi mokėtina suma arba permokėta suma.

72 straipsnis

Nepriklausančios arba permokėtos įmokos

Pagal 6 straipsnį iš apdraustojo ir (arba) jo darbdavio gavusi laikinas įmokas įstaiga kompensuoja sumą ją mokėjusiam asmeniui tik gavusi iš kompetentingos įstaigos informacijos apie sumas, jai mokėtinas pagal 6 straipsnio 4 dalį.

3 skirsnis

Pretenzijų tenkinimas

73 straipsnis

Prašymas suteikti informaciją

1.  Tarnybai pareiškėjai paprašius, tarnyba, į kurią kreipiamasi, suteikia informaciją, kuri gali būti naudinga tarnybai pareiškėjai tenkinant pretenziją.

Norėdama gauti šią informaciją, tarnyba, į kurią kreipiamasi, pasinaudoja įgaliojimais, kuriuos jai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi panašioms pretenzijoms, kylančioms jos pačios valstybėje narėje, patenkinti.

2.  Prašyme suteikti informaciją nurodoma pavardė arba pavadinimas, adresas ir visos kitos tarnybos pareiškėjos paprastai turimos žinios apie asmenį, apie kurį prašoma suteikti informacijos, bei apie pretenzijos, dėl kurios pateiktas prašymas, pobūdį bei reikalaujamos sumos dydį.

3.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, neprivalo suteikti informacijos, kurios ji negalėtų gauti tenkinant panašią pretenziją, kilusią jos pačios valstybėje narėje.

4.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, nurodo tarnybai pareiškėjai priežastis, dėl kurių atsisakoma suteikti informaciją.

74 straipsnis

Pranešimas

1.  Tarnybai pareiškėjai paprašius, tarnyba, į kurią kreipiamasi, laikydamasi valstybėje narėje, kurioje ji yra, galiojančių įstatymų dėl pranešimų apie panašius dokumentus arba sprendimus, praneša adresatui apie visus dokumentus ir sprendimus, įskaitant teisminio pobūdžio, dėl pretenzijos arba jos patenkinimo, priimtus valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi.

2.  Prašyme pranešti nurodoma pavardė arba pavadinimas, adresas ir visos kitos tarnybos pareiškėjos paprastai turimos žinios apie adresatą, dokumento arba sprendimo, apie kurį prašoma pranešti, pobūdis ir objektas ir, jei reikia, pavardė arba pavadinimas, adresas ir visos kitos tarnybos pareiškėjos paprastai turimos žinios apie dokumente arba sprendime minimą skolininką ir pretenziją bei visa kita naudinga informacija.

3.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, nedelsdama praneša tarnybai pareiškėjai apie veiksmus, kurių ji ėmėsi tarnybos pareiškėjos prašymui dėl informacijos patenkinti, ir ypač nurodyti datą, kada dokumentas arba sprendimas buvo išsiųstas adresatui.

75 straipsnis

Prašymas patenkinti pretenziją

1.  Prie prašymo patenkinti pretenziją dėl įmokų arba prašymo grąžinti nepriklausančias arba permokėtas išmokas, kurį tarnyba pareiškėja siunčia tarnybai, į kurią kreipiamasi, pridedamas oficialus patvirtintas tarnybos pareiškėjos valstybės narės išduoto vykdomojo dokumento nuorašas ir, jei reikia, kitų pretenzijos patenkinimui reikalingų dokumentų originalai arba patvirtinti nuorašai.

2.  Tarnyba pareiškėja gali prašyti patenkinti pretenziją dėl susigrąžinimo šiais atvejais:

3.  Prašyme patenkinti pretenziją nurodoma:

4.  Be to, prašyme patenkinti pretenziją tarnyba pareiškėja patvirtina, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

5.  Kai tarnyba pareiškėja gauna svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio pateiktas prašymas patenkinti pretenziją, ji nedelsdama šią informaciją perduoda tarnybai, į kurią kreipiamasi.

76 straipsnis

Dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją

1.  Dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją, yra tiesiogiai pripažįstamas ir automatiškai laikomas priemone, leidžiančia tarnybai, į kurią kreipiamasi, vykdyti pretenziją.

2.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, tam tikrais atvejais pagal valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojančias nuostatas, dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją, gali būti priimtas, pripažintas, papildytas arba pakeistas dokumentu, leidžiančiu vykdymą tos valstybės narės teritorijoje.

Išskyrus tuos atvejus, kai taikoma trečioji pastraipa, kompetentingos institucijos per tris mėnesius nuo prašymo patenkinti pretenziją gavimo dienos stengiasi priimti, pripažinti, papildyti arba pakeisti minėtą dokumentą. Jeigu dokumentas, leidžiantis vykdymą, yra tinkamai parengtas, kompetentingos institucijos negali atsisakyti atlikti šiuos veiksmus. Tarnyba, į kurią kreipiamasi, informuoja tarnybą pareiškėją apie priežastis, dėl kurių nesilaikoma trijų mėnesių termino.

Jeigu dėl kurio nors iš šių formalumų kiltų ginčas dėl pretenzijos ir (arba) tarnybos pareiškėjos išduoto dokumento, leidžiančio jos vykdymą, taikomas 78 straipsnis.

77 straipsnis

Mokėjimo tvarka ir terminai

1.  Pretenzija patenkinama tos valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, valiuta. Visą patenkintos pretenzijos sumą, kurią išreikalauja tarnyba, į kurią kreipiamasi, ji persiunčia tarnybai pareiškėjai.

2.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, gali duoti skolininkui laiko grąžinti skolą arba leisti grąžinti skolą dalimis, jeigu tai leidžia valstybės narės, kurioje ji yra, įstatymai ir kiti teisės aktai, ir pasikonsultavusi su tarnyba pareiškėja. Be to, tarnyba, į kurią kreipiamasi, persiunčia tarnybai pareiškėjai visas palūkanas, kurios gaunamos atidėjus mokėjimo terminą.

Nuo tos dienos, kai pagal 76 straipsnį dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją, yra tiesiogiai pripažįstamas arba priimamas, pripažįstamas, papildomas arba pakeičiamas, pagal valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bus mokami delspinigiai, kurie ║ persiunčiami tarnybai pareiškėjai.

78 straipsnis

Pretenzijos arba jos vykdymą leidžiančio dokumento užginčijimas

1.  Jeigu vykstant pretenzijos patenkinimo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija pretenziją ir (arba) jos vykdymą leidžiantį dokumentą, priimtą valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba pareiškėja, ta suinteresuotoji šalis pateikia ieškinį valstybės narės, kurioje yra tarnyba pareiškėja, kompetentingai institucijai pagal toje valstybėje narėje galiojančius įstatymus. Tarnyba pareiškėja privalo apie ieškinį pranešti tarnybai, į kurią kreipiamasi. Be to, apie ieškinį tarnybai, į kurią kreipiamasi, gali pranešti suinteresuotoji šalis.

2.  Kai tarnyba, į kurią kreipiamasi, iš tarnybos pareiškėjos arba iš suinteresuotojo asmens gauna 1 dalyje minėtą pranešimą, ji sustabdo vykdymo procedūrą laukdama tos srities kompetentingos institucijos sprendimo, išskyrus tuos atvejus, kai tarnyba pareiškėja, remdamasi antrąja pastraipa, paprašo to nedaryti. Ji gali imtis atsargumo priemonių, jei mano jas esant būtinas, kad užtikrintų, jog pretenzija bus patenkinta, jei tai leidžia valstybės narės, kurioje yra pastaroji institucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi panašioms pretenzijoms patenkinti.

Nepaisant pirmosios pastraipos, tarnyba pareiškėja gali, nepažeisdama valstybėje narėje, kurioje ji yra, galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, paprašyti tarnybos, į kurią kreipiamasi, patenkinti užginčytą pretenziją, jei tai leidžia valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Jei užginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, tarnyba pareiškėja privalo apmokėti visas išreikalautas sumas bei sumokėti reikiamas kompensacijas pagal valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojančius teisės aktus.

3.  Jeigu užginčijamos vykdymo priemonės, kurių imamasi valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, ieškinys pateikiamas tos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal tos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.  Jeigu kompetentinga institucija, kuriai pagal 1 dalį pateikiamas ieškinys, yra teismas arba administracinis teismas, šio teismo sprendimas, jei jis palankus tarnybai pareiškėjai ir leidžia patenkinti pretenziją valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba pareiškėja, ir yra "vykdymą leidžiantis dokumentas", kuriuo remiantis yra patenkinama pretenzija.

79 straipsnis

Paramos ribos