Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2008 m. liepos 9 d. - Strasbūras
2008 m. metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai
 ES prioritetiniai klausimai JT Generalinės Asamblėjos 63-ojoje sesijoje
 Direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose pakeitimas ***II
 Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą, pakeitimas ***II
 Oro susisiekimo paslaugų teikimo bendrosios taisyklės (nauja redakcija) ***II
 Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programa ***I
 Baterijos, akumuliatoriai ir jų atliekos ***I
 Tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo ribojimas ***I
 Prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų sąlygos ***I
 Gamtinių dujų vidaus rinka ***I
 Socialinio draudimo sistemų koordinavimas ***I
 Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. XI priedas ***I
 Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. [...] nuostatų taikymo trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, išplėtimas *
 Frakcijų kūrimas (29 straipsnio pakeitimas)
 Nacionalinio teisėjo vaidmuo Europos teisminėje sistemoje
 Bendrovių "Airbus" ir "Boeing" ginčai PPO
 Europos strateginis energetikos technologijų planas
 Nepriklausomi turto fondai
 Nauja mobilumo mieste kultūra
 2007 m. ECB metinė ataskaita

2008 m. metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai
PDF 200kWORD 41k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimų, kuriais remiantis nustatomos 2008 m. metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai, projekto
P6_TA(2008)0338B6-0336/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimų, pagal kuriuos nustatomos 2008 m. metinės veiksmų programos Brazilijai ir Argentinai (CMTD–2008–0263 – D000422–01, CMTD–2008–0263 – D000421–01), projektą,

–   atsižvelgdamas į nuomonę, kurią 2008 m. birželio 10 d. pateikė Reglamento (EB) 1905/2006 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas ("Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) valdymo komitetas"),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo Nr. 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2), 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Komisijos susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo taisyklių(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A.   kadangi 2008 m. birželio 10 d. vykusio balsavimo metu Vystomojo bendradarbiavimo priemonės valdymo komitetas pritarė 2008 m. metinių veiksmų programų (MVP) Brazilijai ir Argentinai (CMTD–2008–0263 – D000422–01, CMTD–2008–0263 – D000421–01) projektui,

B.   kadangi pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį ir minėto 2008 m. birželio 3 d. susitarimo 1 straipsnį Europos Parlamentas gavo įgyvendinimo priemonių projektą, kuris buvo pateiktas VBFP valdymo komitetui, ir balsavimo rezultatus,

C.   kadangi reglamento (EB) Nr.1905/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad "pirmasis ir svarbiausias bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslas – panaikinti skurdą šalyse bei regionuose partneriuose siekiant tvaraus vystymosi",

D.   kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad "1 straipsnio 1 dalyje(4) nurodytos priemonės kuriamos taip, kad atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (EBPO/VPK) nustatytus oficialios paramos vystymuisi (OVP) kriterijus",

E.   kadangi savo ataskaitų teikimo direktyvose dėl kreditorių pranešimų sistemos (DCD/DAC(2002)21) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komitetas (EBPO/VPK) apibrėžia oficialią paramą vystymuisi (OPV) kaip finansinius srautus, kurie nukreipti į VPK sudarytame paramos gavėjų sąraše esančias šalis ir kuriems, be kita ko, galioja principas, jog "kiekvieno lėšų pervedimo pagrindinis tikslas – skatinti besivystančių šalių ekonominę plėtrą ir gerovę",

Brazilija

1.   pažymi, kad 2008 m. MVP Brazilijai projektas apima 2008–2010 m. Brazilijai skirtą akademinę judumo programą (ji yra programos "Erasmus Mundus" vadinamasis išorės bendradarbiavimo langas, skirtas Brazilijai) ir kad tai yra vienintelė veikla, ir kad ji priklauso strategijos dokumento I prioritetų skyriui "Dvišalių santykių stiprinimas, 2-oji priemonė: Brazilijai skirta auštojo mokslo programa", ir kad ES piliečių studentų ir akademinio personalo judumo finansavimas (iki 30 proc. visų lėšų, skirtų studentų ir personalo judumui) numatytas kaip svarbi 2008 m. MVP Brazilijai dalis;

Argentina

2.   pažymi, kad 2008 m. MVP Argentinai projektas apima 2008–2010 m. Argentinai skirtą akademinę judumo programą (ji yra programos "Erasmus Mundus" vadinamasis išorės bendradarbiavimo langas, skirtas Argentinai) ir kad tai yra vienintelė veikla, ir kad ji priklauso strategijos dokumento pagrindiniam skyriui "ES ir Argentinos dvišalių ryšių ir tarpusavio supratimo stiprinimas", ir kad ES piliečių studentų ir akademinio personalo judumo finansavimas (iki 30 proc. visų lėšų, skirtų studentų ir personalo judumui) numatytas kaip svarbi 2008 m. MVP Argentinai dalis;

o
o   o

3.   mano, kad, turint mintyje 2008 m. MVP Brazilijai ir Argentinai, Europos Komisija viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus, apibrėžtus pagrindiniame teisės akte, kadangi minėtosios priemonės neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, nes pirminis šiomis priemonėmis siekiamas tikslas nėra panaikinti skurdą, ir, be to, tos priemonės neatitinka EBPO/VPK nustatytų kriterijų, taikomų OVP(5);

4.   ragina Komisiją atsiimti savo sprendimų, kuriais remiantis nustatomos 2008 m. metinių veiksmų programų Brazilijai ir Argentinai, projektus ir pateikti komitetui naujus sprendimų projektus, kuriuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 nuostatas;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(3) OL C 143, 2008 6 10, p.1.
(4) 1 straipsnio 1 dalis: "Bendrija finansuoja priemones, kuriomis siekiama remti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais <...>."
(5) T. y. "kiekvieno lėšų pervedimo pagrindinis tikslas – skatinti besivystančių šalių ekonominę plėtrą ir gerovę" (2006 m. spalio mėn. EBPO/VPK duomenų išklotinė "Ar tai oficiali vystymosi pagalba?", p.1).


ES prioritetiniai klausimai JT Generalinės Asamblėjos 63-ojoje sesijoje
PDF 318kWORD 85k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES prioritetinių klausimų, kurie turėtų būti svarstomi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos metu (2008/2111(INI))
P6_TA(2008)0339A6-0265/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Alexanderio Lambsdorffo ir Annemie Neyts–Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos (B6-0176/2008),

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2005 m. pranešimą "Daugiau laisvės", į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/1 dėl 2005 m. pasaulio viršūnių susitikimo rezultatų ir į 2006 m. kovo 7 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą "Indėlis į Jungtines Tautas. Stipresnės pasaulinio masto organizacijos siekis",

–   atsižvelgdamas į ES prioritetinius klausimus, svarstytus JT Generalinės Asamblėjos 62–osios sesijos metu,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių(1), į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(2) ir į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulinio aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimo(3),

–   atsižvelgdamas į preliminarų 2008 m. vasario 11 d. vyksiančios Generalinės Asamblėjos 63-osios eilinės sesijos darbotvarkės klausimų sąrašą, ypač į numatomus nagrinėti klausimus "Tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas", "Afrikos vystymasis", "Žmogaus teisių skatinimas" ir "Valdymo reforma",

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 19–30 d. Bonoje vykusios JT konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių devintosios konferencijos (COP 9) rezultatus,

   atsižvelgdamas į 2009 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto persvarstymo konferenciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir į 90 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto (A6–0265/2008) pranešimą,

A.   kadangi ES užsienio politikos pagrindas – stiprus ir nedviprasmiškas veiksmingo daugiašališkumo rėmimas, kaip nustatyta JT chartijoje,

B.   kadangi ES yra svarbiausia politinė ir finansinė JT partnerė kovojant su skurdu ir skatinant ekonominę ir socialinę plėtrą, užtikrinant kolektyvinį saugumą, įskaitant nykstančių gyventojų grupių gyvenimo šaltinių apsaugą, ir skatinant laikytis žmogaus teisių visame pasaulyje,

C.   kadangi itin ambicinga Jungtinių Tautų reformos darbotvarkė, aprėpianti naujų organų steigimą, ryžtingą kitų organų ir pagrindinių JT operacijų valdymo sistemos pertvarką, JT pagalbos teikimo procedūrų reorganizaciją ir nuodugnią JT Sekretoriato reformą, ir kadangi įgyvendinant šią darbotvarkę būtina nuolatinė politinė parama, ypač tuomet, kai, apibrėžus naują politikos programą, prasidės įgyvendinimo etapas,

D.   kadangi ką tik prasidėjo dviem naujiems pagrindiniams organams – Žmogaus teisių tarybai ir Taikos stiprinimo komisijai – itin svarbus etapas, kuriuo šie organai turės įrodyti, kad pajėgia siekti atitinkamų tikslų, kuriuos jiems iškėlė JT valstybės narės,

E.   kadangi, net jei ir labai pavėluotai, vis dėlto būtina reformuoti JT Saugumo Tarybą atsižvelgiant į tam tikrus opius klausimus ir į įtampą, kurią lemia didesnės atskaitomybės reikalavimas ir siekis užtikrinti geopolitinę pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti veiksmingą ir naudingą šio organo veiklą,

F.   kadangi 2008 m. yra itin svarbūs metai siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ir iki 2015 m. visame pasaulyje įgyvendinti užsibrėžtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir kadangi prieš antrąjį šių metų pusmetį vyksiančius pagrindinius svarbiausius susitikimus ES valstybės narės turėtų užimti pasaulinių lyderių pozicijas,

G.   kadangi ES veikla, susijusi su TVT siekiu, skatina pasitempti kitas šalis donores ir yra joms geras pavyzdys, tačiau, jeigu nebus užkirstas kelias dabartinėms tendencijoms, oficiali ES vystymosi pagalba bus 75 mlrd. EUR mažesnė negu ES įsipareigojusi skirti iki 2010 m.,

H.   kadangi dauguma Afrikos valstybių, esančių į pietus nuo Sacharos, nepasirengusios siekti nė vieno iš TVT, taip pat kadangi daugelyje vidutines pajamas gaunančių šalių esama regionų ir etninių grupių, kuriems priklauso milijonai žmonių ir kurių pažanga, daroma siekiant TVT, nepatenkinama,

I.   kadangi dėl didėjančių maisto kainų ir lėtėjančio pasaulinės ekonomikos augimo kyla grėsmė pažangiam TVT siekiui, taigi, jeigu nebus papildomai investuojama į besivystančių šalių žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produkcijos sektorius, TVT procesas užtruks mažiausiai dar 7 metus,

J.   kadangi JT Generalinė Asamblėja nusprendė 2007 m. spalio 4–5 d. surengti aukščiausiojo lygio dialogą religinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimu atsižvelgdama į panašias šios srities iniciatyvas ir taip atkreipti dėmesį į toleranciją, supratingumą ir visuotinę pagarbą religijos ir įsitikinimų laisvei bei kultūrų įvairovei,

K.   kadangi 2008 m. yra Europos kultūrų dialogo metai,

L.   kadangi JT Generalinės Asamblėjos darbotvarkė dar nepakankamai konkreti ir kryptinga, nors turėtų tokia būti siekiant, kad šis organas veiktų nuosekliau ir būtų skatinama vykdyti jo priimtas rezoliucijas,

M.   kadangi JT Taikos palaikymo operacijų departamentas šiuo metu vadovauja 20 lauko operacijų, kuriose dalyvauja per 100 000 karių ir pusė iš jų dislokuota Afrikoje,

N.   kadangi ES valstybių narių pozicijos JT skiriasi; kadangi skirtinguose organuose ir sprendžiant skirtingų politikos krypčių klausimus minėtosios pozicijos koordinuojamos nevienodai,

O.   kadangi neturėtų būti siekiama gerinti šį koordinavimą derybų su kitiems geopolitiniams blokams priklausančiomis šalimis sąskaita ir tai ypač svarbu Jungtinėse Tautose sudarant svarbius aljansus,

P.   kadangi siekiant geresnio koordinavimo būtinas glaudesnis susijusių Briuselyje veikiančių Tarybos darbo grupių ir Niujorke bei Ženevoje veikiančių ES biurų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių bendradarbiavimas,

Q.   kadangi pagal Lisabonos sutartį ES pripažįstama juridiniu asmeniu ir ši naujovė sukėlė didelį rezonansą svarstant, kaip ES turėtų būti atstovaujama JT,

1.   pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

   ES narystė Jungtinėse Tautose ir Lisabonos sutarties ratifikavimas
   a) ragina surengti išsamią ir visapusišką Parlamento, Tarybos ir Komisijos diskusiją dėl ES politinių prioritetų, kuriuos ketinama svarstyti kitos JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu;
   b) mano, kad Tarybos oficiali pozicija dėl JT Generalinės Asamblėjos prioritetų turėtų būti įpareigojantis politinis pagrindas, kuriuo galėtų vadovautis Niujorke veikiančios ES valstybių narių nuolatinės atstovybės dalyvaudamos derybose su kitomis šalimis;
   c) yra įsitikinęs, kad pozicijų, kuriomis JT vadovaujasi ES valstybės narės, koordinavimo procedūra paprastai turėtų prasidėti atitinkamose Tarybos darbo grupėse: taip Niujorke dirbantys diplomatai lengviau pasiektų bendrą poziciją konkrečiais klausimais JT organuose, be to, būtų suteikta daugiau laiko konsultuotis ir derėtis su kitomis regioninėmis grupėmis arba šioms grupėms priklausančiomis šalimis;
   d) atsižvelgdamas į didesnes galias ir atsakomybę, kuriuos, kaip tikimasi, ES atstovai įgis ratifikavus Lisabonos sutartį, ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti galimybę pertvarkyti ir išplėsti savo biurus Niujorke bei Ženevoje ir optimaliai koordinuoti pagal ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką numatytus Bendrijos programas, fondus, priemones ir misijas bei užtikrinti tinkamą jų sąveiką;
   e) ragina Tarybą ir Komisiją išsamiai ištirti, kaip ratifikavus Lisabonos sutartį ateityje bus veikiamas ES atstovavimas JT, ir ragina ES valstybes nares aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti užtikrinti tinkamą ES viešumą ir autoritetą JT organuose bei forumuose;
   f) ragina Tarybą kuo skubiau svarstyti ES stebėtojų JT statusą ir jį apibrėžti;
   g) taip pat ragina valstybes nares siekti įvertinti dabartinę regioninių grupuočių JT struktūrą, kad būtų užtikrinta, jog tai atspindi ES narystę po paskutiniojo plėtros etapo;
   h) ragina Tarybą ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie bet kokių galimų veiksmų, kurie susiję su ES veiklos įvairiuose JT struktūriniuose padaliniuose, įskaitant Sekretoriatą, JT fondus ir programas, reorganizavimu, pasekmes, taip pat apie šių veiksmų įtaką biudžetui;
   ES indėlis į JT reformas
   i) palankiai vertina tai, kad atnaujinta darbo grupės, kuri sprendžia JT Generalinės Asamblėjos veiklos pagyvinimo klausimus ir kuriai keliamas uždavinys nustatyti Asamblėjos vaidmens, autoriteto, veiksmingumo ir naudingumo skatinimo būdus, veikla; atsižvelgdamas į tai, ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad būtų stiprinamas Generalinės Asamblėjos pirmininko vaidmuo ir skiriama atitinkamų finansinių, žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių, taip pat, kad būtų skatinamas nuoseklesnis Generalinės Asamblėjos, Generalinio Sekretoriaus ir JT Saugumo Tarybos bendradarbiavimas ir didinama pastarosios atskaitomybė ir teisėtumas;
   j) ragina ES valstybes nares ir toliau reikalauti surengti seniai lauktą įgaliojimų persvarstymą, kuriuo siekiama stiprinti ir atnaujinti JT darbo programą, kad ją vykdant būtų tenkinami šiuo metu ES valstybių narių keliami reikalavimai; šiuo tikslu turėtų būti persvarstyti visi senesni negu penkerių metų įgaliojimai, patvirtinti pagal Generalinės Asamblėjos ir kitų organų rezoliucijas;
   k) primena ES valstybėms narėms 2005 m. pasaulio viršūnių susitikime prisiimtus įsipareigojimus vykdyti tam tikras valdymo ir Sekretoriato veiklos reformas ir taip stiprinti JT vaidmenį; ragina Tarybą pritarti šioms reformoms siekiant, kad, ypač daug dėmesio skiriant Sekretoriato struktūros reformai, būtų skatinama didesnė atskaitomybė ir priežiūra, tobulinamos valdymo procedūros, siekiama daugiau skaidrumo ir vadovaujamasi etikos normomis, gerinamas veiksmingumas ir organizaciniai pajėgumai;
   l) ragina Tarybą užtikrinti, kad JT Taikos palaikymo operacijų departamente ir JT Politikos reikalų departamente dirbančio personalo skaičius proporcingai atitiktų jų veiklos ir atsakomybės mastą ir šiuo požiūriu skatina remti JT Generalinio Sekretoriaus pastangas;
   m) ragina ES valstybes nares remti JT Generalinio Sekretoriaus pastangas įgyvendinant pareigos ginti koncepciją, kuriai pritarta 2005 m. aukščiausiojo lygio pasaulio viršūnių susitikime; ragina ES valstybes nares aktyviai dalyvauti šiame procese;
   n) ragina Tarybą visapusiškai pritarti tam, kad būtų atnaujintos derybos, kurių tikslas – įgyvendinti aukščiausiojo lygio komisijos, nagrinėjančios sistemos nuoseklumo klausimus, parengtas rekomendacijas; rekomenduoja ES valstybėms narėms aktyviai bendradarbiauti su Europos ar nacionalinę pagalbą gaunančiomis besvystančiomis šalimis, didinti atskirų valstybių narių įtaką siekiant užsitikrinti šių šalių paramą, kai atliekamas JT pagalbos teikimo patikrinimas, ir nuosekliau derinti šiuo metu vykdomą JT politiką;
   o) ragina ES valstybes nares priimti nuoseklesnę poziciją dėl JT Saugumo Tarybos reformos, kad reformuotose JT ES būtų užtikrintas vienas nuolatinis mandatas, tačiau kartu būtų siekiama didinti ES įtaką atsižvelgiant į ES indėlį į JT taikos palaikymo operacijas ir į JT vystymo pagalbą;
   p) todėl primena ES valstybėms narėms, jog itin svarbu užtikrinti, kad JT Saugumo Tarybos veikloje dalyvaujančios ES valstybės narės vadovautųsi oficialiomis ES pozicijomis, tinkamai informuotų kitas valstybes nares apie Saugumo Taryboje vykstančias diskusijas ir aktyviai derintų savo pozicijas su atitinkamomis ES Ministrų Tarybos darbo grupėmis;
   q) ragina ES valstybes nares remti JT Generalinės Asamblėjos pirmininko Srgjano Kerimo ekspertų grupę, nagrinėjančią su Saugumo Tarybos reforma susijusius klausimus; šiuo požiūriu palankiai vertina Saugumo Tarybos reformos paskatas, kurios apibrėžtos iniciatyvos "Visaapimantis procesas" pagrindu; ragina Tarybą skatinti diskusiją, kurios metu, siekiant apčiuopiamos pažangos, būtų ypač daug dėmesio skiriama konvergencijos klausimams;
   ES ir JT Žmogaus teisių taryba
   r) ragina ES valstybes nares, ypač išrinktas naująsias JT Žmogaus teisių tarybos nares Prancūziją ir Slovakiją, dėti dvigubai daugiau pastangų užtikrinant sėkmingą Žmogaus teisių tarybos veiklą ir saugant visuotines teises bei skatinant jų laikytis; todėl ragina užtikrinti didesnę atskaitomybę nustatant ir atnaujinant specialias procedūras bei skiriant įgaliotuosius asmenis ir siekiant šio tikslo vadovautis skaidrumo ir tikros konkurencijos principais;
   s) pabrėžia pilietinės visuomenės dalyvavimo JT Žmogaus teisių tarybos darbe svarbą ir ragina ES valstybes nares, dalyvaujančias JT Žmogaus teisių tarybos veikloje, numatyti veiksmingus būdus ir priemones, kuriuos taikant pilietinė visuomenė būtų įtraukta į JT Žmogaus teisių tarybos veiklą, užtikrinta geresnė žmogaus teisių apsauga pasaulyje bei skatinamas skaidresnis institucijos darbas;
   t) ragina Tarybą dėti daugiau pastangų užtikrinant didesnį JT valstybių narių atskaitingumą žmogaus teisių srityje, t. y. atlikti veiksmingesnę periodišką visuotinę tarpusavio peržiūrą vadovaujantis griežtesnėmis procedūromis ir taip išvengti tyčinio trukdymo ar apgaulingų veiklos metodų;
   u) reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu reiškiamos kritikos, susijusios su vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbu; ragina ES valstybes nares remti biuro veiklą, ypač penktajame Generalinės Asamblėjos komitete, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šio biuro nepriklausomumui ir kad biurui būtų skirti visi finansiniai ištekliai, reikalingi atlikti jo funkcijoms vykdyti; ragina ES valstybes nares atidžiai stebėti šiuo metu vykstančią naujo vyriausiojo komisaro skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. birželio mėn. pasibaigė dabartinio pareigūno Louise Arbor įgaliojimai;
   v) ragina visas ES valstybes nares toliau dalyvauti rengiantis 2009 m. Durbano peržiūros konferencijai ir užtikrinti, kad konferencijos metu visoms suinteresuotosioms šalims būtų suteikta galimybė dar sykį patvirtinti savo ryžtą ir įsipareigojimą kovoti su fašizmu, rasine ir kastų diskriminacija, ksenofobija ir kitokio pobūdžio netolerancija bei patvirtinti konkrečias kovos su rasizmu gaires remiantis Durbano deklaracija ir veiksmų programa bei visiškai jų laikantis;
   w) ragina Tarybą užtikrinti, kad nepasikartotų neigiamo atgarsio sulaukę pirmosios Durbano konferencijos įvykiai; ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų 2009 m. Durbano peržiūros konferencijoje pagal JT chartiją ir 1996 m. liepos 25 d. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliuciją 1996/31;
   x) ragina visas ES valstybes nares skatinti ir saugoti vaikų teises, įtraukti vaikų teisių klausimą į visų susijusių JT sistemos organų veiklą ir spręsti jį pagal atitinkamas priemones;
   ES ir JT Taikos stiprinimo komisija
   y) laikosi nuomonės, kad ES valstybės narės turėtų vieningai pritarti tam, kad JT sistemoje būtų skatinamas Taikos stiprinimo komisijos vaidmuo, užtikrinama, kad atitinkamos JT institucijos tinkamai atsižvelgtų į šios komisijos rekomendacijas ir skatintų glaudesnius Taikos stiprinimo komisijos ir JT institucijų, fondų ir programų ryšius; pabrėžia glaudesnio Taikos stiprinimo komisijos ir tarptautinių finansinių institucijų, aktyviai veikiančių šalyse, kuriose neseniai baigėsi konfliktas, bendradarbiavimo svarbą;
   z) siūlo Tarybai ir ES valstybėms narėms didinti įnašą į JT Taikos stiprinimo fondą ir užtikrinti, kad jis turi pakankamai išteklių;
   aa) ragina Saugumo Tarybos veikloje dalyvaujančias ES valstybes nares palengvinti konsultacijas su Taikos stiprinimo komisija dėl naujų šalių nukreipimo į Taikos stiprinimo komisiją ir dėl įgaliojimų integruotų taikos palaikymo operacijų metu, ypač siekiant užtikrinti sklandų ir tinkamą perėjimą nuo taikos palaikymo prie taikos stiprinimo; taigi teigiamai vertina tai, kad Taikos kūrimo paramos biuras dalyvauja visaapimančiame misijų planavimo procese;
   ab) yra įsitikinęs, jog labai svarbu, kad Taikos stiprinimo komisija ne tik gerintų veikėjų koordinavimą, numatytų finansavimą ir užtikrintų, kad šalims, kuriose baigėsi konfliktas, būtų skiriama kuo daugiau dėmesio tarptautiniu lygmeniu, bet ir kartu su atitinkamais JT departamentais spręstų klausimą dėl būtinybės organizacijoje gerinti mokymų pajėgumus taikos stiprinimo srityje;
   ac) atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Taikos stiprinimo komisijai prieinami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai atitiktų jos atliekamų užduočių mastą ir JT organų bei paramą gaunančių šalių lūkesčius, ir ragina ES valstybes nares kelti šį klausimą per atitinkamo JT Generalinės Asamblėjos komiteto posėdį;
   ES ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT)
   ad) siūlo Tarybai pritarti Pirmininko J. Barroso ir Komisijos nario Louiso Michelio raginimui ES valstybėms narėms parengti aiškius, įpareigojančius nacionalinius tvarkaraščius ir biudžeto programas, kad būtų pasiektas žadėtasis bendras tikslas padidinti tikrąją pagalbą, kuri 2010 m. turėtų sudaryti 0,56 proc., o 2015 m. – 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų;
   ae) primena ES valstybėms narėms, kad, norint siekti TVT, šiuo metu nereikalingi nauji pažadai ar naujos procedūros ir kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama duotų pažadų ir prisiimtų įsipareigojimų bei esamų procedūrų vykdymui;
   af) pažymi, kad, jeigu ketinama toliau siekti trijų TVT sveikatos apsaugos srityje, t. y. numatyti adekvatų nuolatinį žmogiškųjų išteklių finansavimą, užtikrinti prieigą prie vaistų ir decentralizuotą bei dalyvaujamąjį valdymą, būtina ir toliau stengtis įveikti sveikatos apsaugos sektoriaus viešojo finansavimo krizę; ragina ES valstybes nares visomis išgalėmis skatinti visuotines darnias sveikatos apsaugos sistemas, kurios atitiktų vietos poreikius, ir pradėti laipsniškai vykdyti kovos su konkrečiomis ligomis programas (6-asis TVT);
   ag) mano, kad siekiant TVT tikslų svarbiausia lyčių lygybė (3-asis TVT) ir rekomenduoja ES valstybėms narėms siekiant 3-iojo TVT skubiai spręsti visuotinę nepakankamo finansavimo problemą; pažymi, kad moterų teisių skatinimas, kaip ir švietimas, labai padeda siekiant 4-ojo TVT mažinti vaikų mirštamumą ir 5-ojo TVT užtikrinti motinoms gerą sveikatą – tai ypač svarbūs bendrosios vystymosi pažangos rodikliai;
   ah) pažymi, kad, nepaisant didelės pažangos užtikrinant visuotinį pradinį švietimą, 2006 m. apie 93 mln. pradinuko amžiaus vaikų, iš kurių dauguma mergaitės, ir toliau nelankė mokyklos; ragina ES valstybes nares spręsti klausimą dėl didėjančių švietimo finansavimo reikmių, įskaitant šio sektoriaus reikmes, su kuriomis susiduriama konfliktų nualintose nestabiliose valstybėse;
   ai) dar kartą primena ES įsipareigojimą skatinti darnią vystymosi politiką; rekomenduoja Tarybai ir ES valstybėms narėms JT lygmeniu svarstyti, kaip galėtų būti užtikrinta, kad kovojant su klimato kaita ir siekiant nustatytų kovos su klimato kaita tikslų pavyktų geriau siekti TVT; pažymi, kad, siekiant apsaugoti skurdžiausių šalių vystymąsi nuo klimato kaitos padarinių, būtina skirti daugiau lėšų prisitaikymo fondams;
   aj) ragina ES valstybes nares aktyviai dalyvauti 2008 m. rugsėjo 22 d. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl Naujosios partnerystės Afrikos vystymuisi (angl. NEPAD) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vyksiančiame JT aukščiausiojo lygio susitikime TVT klausimais;
   ak) rekomenduoja Tarybai ir ES valstybėms narėms atnaujinti diskusiją JT lygmeniu dėl atleidimo nuo skolų mokėjimo siekiant iš naujo apibrėžti skolos tvarumo kriterijus, kad užuot siekus susigrąžinti skolas būtų skatinama vystymosi pažanga;
   al) mano, kad daugelyje besivystančių šalių vis dar neleistinai didelis motinų mirštamumas: kasmet daugiau negu 5 mln. moterų miršta nuo nėštumo ir gimdymo komplikacijų, kurias galima išgydyti ir kurių įmanoma išvengti; todėl ragina ES valstybes nares dėti kur kas daugiau pastangų ir skirti gerokai didesnį finansavimą, kad būtų užtikrinta visuotinė prieiga prie informacijos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei atitinkamų paslaugų, kadangi tai ypač svarbu siekiant TVT sveikatos apsaugos srityje, užtikrinti lyčių lygybę ir kovoti su skurdu;
   am) atsižvelgdamas į dabartinę maisto krizę ragina Tarybą ir ES valstybes nares imtis priemonių ir mažinti prekybos iškraipymus;
   ES ir JT praktinio bendradarbiavimo gerinimas
   an) ragina ES valstybes nares bei Komisiją politiškai ir finansiškai remti JT demokratijos fondą (angl. UNDEF);
   ao) ragina Tarybą ir ypač ES valstybes nares, kurios yra nuolatinės ar nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, pasisakyti už JT sankcijų sistemos (teroristų juodieji sąrašai) persvarstymą, kad ji atitiktų įsipareigojimus, nustatytus JT susitarime dėl pilietinių ir politinių teisių (angl. UNCCPR), t. y. nustatyti tinkamas informavimo ir apeliavimo procedūras; taigi palankiai vertina pirmuosius veiksmus šioje srityje, t. y. JT Saugumo Tarybos patvirtintą rezoliuciją 1730 (2006), kurioje apibrėžta išbraukimo iš juodojo sąrašo procedūra ir nuspręsta steigti pagrindinį centrą prie JT Sekretoriato, kuriam būtų siunčiami prašymai išbraukti iš juodojo sąrašo;
   ap) ragina ES valstybes nares iki aukščiau paminėtos persvarstymo konferencijos pradėti diskusijas su JT dėl problemų, su kuriomis susiduria Tarptautinis baudžiamasis teismas ir dėl kurių šio teismo darbas gali būti ne toks veiksmingas, ir pasiekti susitarimą dėl išsamios ir konkrečios agresijos nusikaltimo apibrėžties bei sąlygų, kuriomis galėtų dirbti minėtasis teismas, kaip numatoma Romos statuto 5 straipsnio 2 dalyje;
   aq) todėl laikosi nuomonės, kad klimato kaitos poveikis milijonų žmonių gyvenimui akivaizdus, kad ES turėtų aktyviai raginti JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalis siekti derybų ir iki 2009 m. pabaigos sudaryti tarptautinį kovos su klimato kaita susitarimą; ragina valstybes nares vadovauti šioms visapusiškoms pasaulinėms deryboms; taip pat ragina ES valstybes nares skatinti atsinaujinančių šaltinių energiją ir anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius; galiausiai laikosi nuomonės, kad ES valstybės narės turėtų svarstyti galimybę rekomenduoti įsteigti JT lygmens skyrių, kuris konsultuotų ištikus nelaimei ir nuolat patartų vyriausybėms veiksmingo pasirengimo nelaimei klausimais;
   ar) ragina ES ir JT veikėjus svarstyti ES ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimo galimybę siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo Afrikos žemyne ir ypač atkreipti dėmesį į tai, kaip JT galėtų gerinti savo misijų kokybę naudodamasi papildomomis ES galimybėmis; rekomenduoja ypač atidžiai svarstyti galimybę suvienyti jėgas ir skatinti ryšius ne tik technologijų ir karinės įrangos, bet ir teisėtumo bei pripažinimo, taip pat sąnaudų naudingumo ir tinkamumo vykdyti įgaliojimus srityse;
   as) ragina Tarybą ir toliau prioritetiniu laikyti sėkmingą regionų bendradarbiavimą, ypač darbą su partneriais visuose pasaulio regionuose, siekiant užtikrinti veiksmingą JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 62/149, kurioje raginama priimti pasaulinį egzekucijų moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę, įgyvendinimą;
   at) pažymi, kad JT Generalinis Sekretorius nusprendė pertvarkyti JT misiją Kosove, kad ES, skatindama vadovautis teisinės valstybės principais, galėtų atlikti svarbų operatyvinį vaidmenį, ir kreipiasi į ES valstybes nares, kurios vieningai pritarė būtinybei inicijuoti Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją (angl. EULEX KOSOVO), atidžiai stebėti, kaip šis sprendimas įgyvendinamas praktiškai;
   au) reiškia susirūpinimą dėl susidariusios derybų nusiginklavimo klausimais, t. y. skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties ir biologinių ginklų konvencijos patikros protokolo, taip pat dėl nepakankamai sklandaus branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo, aklavietės; tačiau pripažįsta, kad 63-ioji Jungtinių Tautų sesija yra puiki galimybė ES užimti lyderės pozicijas ratifikuojant ir visapusiškai taikant šaudmenų kekių draudimo sutartį, dėl kurios neseniai susitarta, pradedant derybas dėl tarptautinės prekybos ginklais sutarties ir dėl tarptautinės sutarties, pagal kurią visame pasaulyje būtų uždrausta sodrinti urano ginklus, sudarymo; ragina ES ir JT toliau stengtis stiprinti JT veiksmų neteisėtos prekybos mažais ginklais ir lengvąja ginkluote srityje programą ir papildyti Otavos sutartį dėl sausumos minų uždraudimo;
   av) ragina ESvalstybes nares imtis būtinų veiksmų ir išsaugoti tarptautinį susitarimą, kuriuo remiantis būtų galima derėtis dėl visapusiškos kovos su tarptautiniu terorizmu konvencijos ir ją patvirtinti;
   aw) ragina Tarybą imtis visų būtinų veiksmų ir užtikrinti tinkamą finansavimą siekiant įtraukti lyčių aspektą į visus JT veiklos klausimus;
   ax) ragina Tarybą remti bet kokią veiklą, kuria siekiama apsaugoti nykstančias rūšis ir aplinką bei mobilizuoti būtinus finansinius išteklius;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1) OL C 96 E, 2004 4 21, p. 79.
(2) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 549.
(3) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 582.


Direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose pakeitimas ***II
PDF 269kWORD 35k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva) (16133/3/2007 – C6-0129/2008 – 2006/0272(COD))
P6_TA(2008)0340A6-0223/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16133/3/2007 – C6–0129/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0784)) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6–0223/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/ .../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva)

P6_TC2-COD(2006)0272


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2008/110/EB.)

(1) OL C 122E, 2008 5 20, p. 10.
(2) Priimti tekstai 2007 11 29, P6_TA(2007)0557.


Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą, pakeitimas ***II
PDF 271kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (16138/3/2007 – C6-0131/2008 – 2006/0274(COD))
P6_TA(2008)0341A6-0210/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16138/3/2007 – C6-0131/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai per pirmąjį svarstymą (COM(2006)0785),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0210/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentą)

P6_TC2-COD(2006)0274


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1335/2008.)

(1) OL C 93 E, 2008 4 15, p. 1.
(2) Priimti tekstai 2007 11 29, P6_TA(2007)0558.


Oro susisiekimo paslaugų teikimo bendrosios taisyklės (nauja redakcija) ***II
PDF 262kWORD 33k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (16160/4/2007 – C6-0176/2008 – 2006/0130(COD))
P6_TA(2008)0342A6-0264/2008

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16160/4/2007 – C6-0176/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0396) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0264/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 129 E, 2008 5 27, p. 1.
(2) Priimti tekstai 2007 7 11, P6_TA(2007)0337 .


Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programa ***I
PDF 276kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programos (COM(2007)0433 – C6-0234/2007 – 2007/0156(COD))
P6_TA(2008)0343A6-0240/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0433),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 285 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0234/2007),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6–0240/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad pasiūlyme dėl teisės akto nurodytas finansinis paketas turi neviršyti pagal Sprendimą 2008/371/EB(2) patvirtintoje persvarstytoje 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatytos viršutinės 1a išlaidų kategorijos ribos, ir pažymi, kad dėl metinių sumų bus sprendžiama kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB dėl Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programos

P6_TC1-COD(2007)0156


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1297/2008/EB.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 128, 2008 5 16, p. 8.


Baterijos, akumuliatoriai ir jų atliekos ***I
PDF 268kWORD 34k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką (COM(2008)0211 – C6-0165/2008 – 2008/0081(COD))
P6_TA(2008)0344A6-0244/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0211),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0165/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą (A6-0244/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką

P6_TC1-COD(2008)0081


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2008/103/EB.)


Tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo ribojimas ***I
PDF 274kWORD 34k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų 2-(2-metoksietoksi)etanolio, 2-(2-butoksietoksi)etanolio, metilendifenil diizocianato, cikloheksano ir amonio nitrato pardavimo ir naudojimo ribojimų (COM(2007)0559 – C6-0327/2007 – 2007/0200(COD))
P6_TA(2008)0345A6-0135/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0559),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 95 straipsnį, pagal kurį Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0327/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0135/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB, iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl 2-(2-metoksietoksi)etanolio, 2-(2-butoksietoksi)etanolio, metilendifenil diizocianato, cikloheksano ir amonio nitrato pardavimo ir naudojimo ribojimų

P6_TC1-COD(2007)0200


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1348/2008/EB.)


Prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų sąlygos ***I
PDF 477kWORD 145k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2007)0532 – C6–0319/2007 – 2007/0199(COD))
P6_TA(2008)0346A6-0253/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0532),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0319/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0253/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

P6_TC1-COD(2007)0199


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Nuo 1999 m. laipsniškai kuriamos gamtinių dujų (toliau – dujų) vidaus rinkos tikslas – visiems Bendrijos vartotojams – piliečiams ar verslu užsiimantiems asmenims – suteikti realių pasirinkimo galimybių, naujų verslo ir daugiau tarpvalstybinės prekybos galimybių, kad būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, konkurencingas kainas, aukštesnius paslaugų standartus ir prieigos galimybes kuo didesniam skaičiui žmonių ir prisidėti prie tiekimo saugumo bei tvarumo.

(2)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių║(4), ir 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(5) gerokai paskatino dujų vidaus rinkos kūrimą.

(3)  Tačiau šiuo metu visoms Bendrijos bendrovėms neužtikrinama teisė parduoti dujas bet kurioje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis, be diskriminacijos ar nepalankių aplinkybių. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje kol kas išlieka izoliuotos rinkos ir nėra užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie tinklo ir vienodai veiksmingas teisės aktais nustatytos priežiūros lygis.

(4)  Turėtų būti pasiektas pakankamas tarpvalstybinio tinklų sujungimo pajėgumų lygis, kuris būtų pirmasis žingsnis siekiant integruoti rinkas ir sukurti dujų vidaus rinką.

(5)  2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate "Europos energetikos politika" pabrėžiama, kaip svarbu baigti kurti gamtinių dujų vidaus rinką ir sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visoms dujų bendrovėms Bendrijoje. Tą pačią dieną paskelbtuose Komisijos komunikatuose "Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos" ir "Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį" nurodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir priemonės nebuvo tinkamai perkeltos visose valstybėse narėse, taigi iki šiol negalėjo būti deramai įvykdytas tikslas sukurti tinkamai veikiančią energijos vidaus rinką.

(6)  Atsižvelgiant į tuos komunikatus, Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 reikia iš dalies pakeisti siekiant patobulinti dujų vidaus rinkos reguliavimo sistemą.

(7)  Pirmiausia reikia skatinti dujų tinklų fizinių jungčių sukūrimą, glaudesnį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų užtikrintas laipsniškas techninių ir komercinių kodeksų suderinamumas suteikiant ir valdant veiksmingą ir skaidrią prieigą prie tarpvalstybinių perdavimo tinklų, taip pat būtų užtikrintas suderintas bei pakankamai perspektyvinis perdavimo sistemos planavimas ir tinkamas techninis jos tobulinimas Bendrijoje, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, ir būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir moksliniai tyrimai bei inovacijos, ypač siekiant plačiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir diegti technologijas, kurias naudojant išmetama mažai anglies dioksido. Perdavimo sistemos operatoriai turėtų eksploatuoti savo tinklus vadovaudamiesi tais suderintais techniniais ir veikimo rinkoje kodeksais.

(8)  Kad būtų galima užtikrinti optimalų dujų perdavimo tinklo valdymą Bendrijoje, reikėtų sukurti Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą. Vykdydamas savo užduotis tinklas turėtų laikytis Bendrijos konkurencijos taisyklių, kurios ir toliau taikomos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo sprendimams. Tinklo užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o veiklos metodais turėtų būti užtikrinamas veiksmingumas, atstovavimas ir skaidrumas. Atsižvelgiant į tai, kad didesnę pažangą galima užtikrinti veikiant regiono lygiu, perdavimo sistemos operatoriai visoje bendradarbiavimo sistemoje turėtų sukurti regionines struktūras, tačiau tuo pačiu jie turėtų užtikrinti, kad regiono mastu pasiekti rezultatai būtų suderinami su kodeksais ir investavimo planais Bendrijos lygiu. Valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą regionų lygmeniu ir prižiūrėti tinklo veiksmingumą šiuo lygmeniu.

(9)  Kad būtų galima padidinti konkurenciją sukuriant likvidžias didmenines dujų rinkas, būtina užtikrinti, kad dujas būtų galima parduoti neatsižvelgiant į jų buvimo vietą sistemoje. Vienintelis būdas šiam tikslui pasiekti – suteikti tinklo naudotojams teisę laisvai rezervuoti dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumus, taip užtikrinant dujų transportavimą per zonas, o ne sutartyse numatytais maršrutais. Jau 6-ajame Madrido forume dauguma suinteresuotųjų šalių pirmenybę teikė įleidimo ir išleidimo sistemoms, kurios palengvintų konkurencijos plėtrą.

(10)  Dujų tinklams būdinga didelė sutartinė perkrova. Todėl naujose sutartyse ar sutartyse, dėl kurių iš naujo deramasi, perkrovos valdymo ir pajėgumų paskirstymo principai grindžiami galimybe išlaisvinti nepanaudotus pajėgumus sudarant sąlygas tinklo naudotojams pernuomoti arba perparduoti sutartyse numatytus pajėgumus ir galimybe įpareigoti perdavimo sistemos operatorius bent prieš dieną pasiūlyti nepanaudotus pertraukiamuosius pajėgumus rinkoje. Atsižvelgiant į didelę jau sudarytų sutarčių proporcinę dalį ir poreikį sudaryti tikrai vienodas sąlygas naujų ir esamų pajėgumų naudotojams, šiuos principus reikia taikyti visiems sutartyse, įskaitant esamas sutartis, numatytiems pajėgumams.

(11)  Atsižvelgiant į rinkos priežiūrą, kurią pastaraisiais metais vykdė nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija, galima daryti išvadą, kad dabartinių skaidrumo reikalavimų ir prieigos prie infrastruktūros taisyklių kol kas nepakanka siekiant užtikrinti tikrą, atvirą ir veiksmingą vidaus rinką.

(12)  Reikia užtikrinti vienodas galimybes gauti informaciją apie fizinę sistemos būklę, kad visi rinkos dalyviai galėtų įvertinti bendrąją paklausos ir pasiūlos padėtį bei nustatyti didmeninės kainos pokyčių priežastis. Tam reikia išsamesnės informacijos apie pasiūlą ir paklausą, tinklo pajėgumą, dujų srautus bei techninę tinklo priežiūrą, balansavimą ir turimus bei naudojamus laikymo pajėgumus. Ši informacija labai svarbi dujų vidaus rinkos veikimui, todėl reikia panaikinti jos skelbimo apribojimus, nustatytus konfidencialumo sumetimais.

(13)  Kad padidėtų pasitikėjimas rinka, jos dalyviai turi būti tikri, kad už piktnaudžiavimą padėtimi gali būti taikomos veiksmingos sankcijos. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai veiksmingai ištirti įtariamus piktnaudžiavimo rinka atvejus. Todėl kompetentingos institucijos turi turėti galimybę naudotis duomenimis, susijusiais su tiekimo įmonių veiklos sprendimais. Dujų rinkoje apie visus šiuos sprendimus sistemos operatoriams pranešama pajėgumų rezervavimo, paskyrimų ir realių dujų srautų duomenų forma. Sistemos operatoriai turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį galėtų gauti šią informaciją ir laisvai ja naudotis. Be to, kompetentingos valdžios institucijos turėtų nuolat prižiūrėti, kaip sistemos operatoriai laikosi taisyklių.

(14)  Konkurencija dėl buitinių vartotojų turi vykti taip, kad tiekėjams nebūtų užkertamas kelias patekti į naujas mažmenines rinkas. Todėl apie tiekimo grandinę reglamentuojančias taisykles ir jos dalyvių įpareigojimus reikia pranešti visiems rinkos dalyviams, ║o šios taisyklės ir įpareigojimai turi būti suderinti, kad padidėtų Bendrijos rinkos integracija. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų nuolat prižiūrėti, kaip rinkos dalyviai laikosi taisyklių.

(15)  Galimybės naudotis dujų saugyklomis ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiais kai kuriose valstybėse narėse yra nepakankamos, todėl ▌reikia iš esmės tobulinti galiojančių taisyklių įgyvendinimą. Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) atliekamos stebėsenos rezultatai rodo, kad savanoriškai taikomos laikymo sistemos operatoriams skirtos gerosios patirties, kaip suteikti trečiosioms šalims teisę naudotis saugyklomis, gairės, dėl kurių Madrido forume susitarė visos suinteresuotosios šalys, kai kuriais atvejais taikomos netinkamai, todėl jos turi būti privalomos. Net jeigu savanoriškai taikomos gairės šiuo metu beveik visiškai perkeltos visoje Europos Sąjungoje, suteikus joms privalomąjį pobūdį padidėtų rinkos dalyvio pasitikėjimas galimybe nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis saugyklomis.

(16)  Reglamente (EB) Nr. 1775/2005 numatyta, kad pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(6), reikia priimti tam tikras priemones.

(17)  Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2006/512/EB(7), kuriuo įvesta reguliavimo procedūra su tikrinimu bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas.

(18)  Pagal ║ Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą(8) dėl Sprendimo 2006/512/EB, kad naujoji procedūra galėtų būti taikoma jau įsigaliojusiems dokumentams, priimtiems laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, tie dokumentai turi būti pataisyti laikantis taikomų procedūrų.

(19)  Komisijai pirmiausia turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti priemones, būtinas Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 įgyvendinimui siekiant nustatyti ir priimti gaires, reikalingas minimaliam harmonizavimo lygiui užtikrinti, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio, ir jomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 nuostatas ir jį papildyti įrašant naujas neesmines nuostatas, tos priemonės turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(20)  Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu siekiama:

   a) nustatyti nediskriminacines taisykles, reglamentuojančias teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis sąlygas, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų savitumą ir siekiant užtikrinti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą;
   b) nustatyti nediskriminacines taisykles, reglamentuojančias teisės naudotis suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiais ir saugyklomis sąlygas;
   c) palengvinti tinkamai ▌veikiančios ir skaidrios didmeninės rinkos, pasižyminčios aukštu dujų tiekimo saugumo lygiu, formavimąsi ir numatyti prieigos prie tinklo taisyklių derinimo priemones, kad būtų įmanoma vykdyti tarpvalstybinę prekybą dujomis ▌.

Nepažeidžiant 6a straipsnio 4 dalies, šis reglamentas taikomas tik toms saugykloms, kurioms taikomos Direktyvos 2003/55/EB 19 straipsnio 3 arba 4 dalys.

Pirmoje pastraipoje nurodyti klausimai apima suderintų principų nustatymą šiose srityse: tarifai arba jų skaičiavimo metodikos, teisė naudotis tinklu, teisės naudotis tinklu suteikimo trečiajai šaliai paslaugos, pajėgumų paskirstymas ir perkrovos valdymas, skaidrumo reikalavimų nustatymas, balansavimo taisyklės bei disbalanso mokesčiai ir prekybos pajėgumais supaprastinimas.

"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

  a) 1 dalis papildoma šiais apibrėžimais:
   i) 1 dalies 1 punktas pakeičiamas taip:"
   1) "perdavimas" – tai gamtinių dujų transportavimas tranzitiniu vamzdynu arba vamzdynų tinklu, kurį daugiausia sudaro didelio slėgio vamzdynai, išskyrus transportavimą gavybos proceso vamzdynu arba vamzdynų tinklais, ir išskyrus vamzdynus arba vamzdynų tinklus, jungiančius saugyklas ir vietinį paskirstymą, ir bendrai išskyrus transportavimą vamzdynais, daugiausia naudojamais gamtinių dujų vietiniam paskirstymui. [...]
"
   ii) pridedami šie punktai:"
   24) SGD įrenginio pajėgumas – tai SGD terminalo pajėgumas gamtinėms dujoms skystinti arba SGD importuoti, iškrauti, papildomoms paslaugoms teikti, SGD laikinai saugoti ir vėl joms dujinti;
   25) talpa – tai saugyklos tūris, kurį saugyklos naudotojas gali užpildyti dujomis;
   26) išleidimo pajėgumas – tai dujų, kurias saugyklos naudotojas gali išleisti iš saugyklos, norma;
   27) įleidimo pajėgumas – tai dujų, kurias saugyklos naudotojas gali įleisti į saugyklą, norma;
   28) laikymo pajėgumas – tai bet koks talpos, įleidimo pajėgumo ir išleidimo pajėgumo derinys;

29)  Agentūra – tai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. .../2008 [įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą]*.
_________________
* OL L ...."
   b) 2 dalis pakeičiama taip:"
2.  Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje pateiktų apibrėžimų, taip pat taikomi Direktyvos 2003/55/EB 2 straipsnyje pateikti apibrėžimai, aktualūs taikant šį reglamentą, išskyrus šio 2 straipsnio 3 punkte pateiktą perdavimo apibrėžimą.
Šio straipsnio 1 dalies 3–23 punktuose pateikti apibrėžimai, susiję su perdavimu, pagal analogiją taikomi saugykloms ir SGD įrenginiams."

3)  Po 2 straipsnio įterpiami straipsniai:"

2a straipsnis

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas

Visi perdavimo sistemos operatoriai Bendrijos lygiu bendradarbiauja įsteigdami Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą, kad užtikrintų optimalų Europos dujų perdavimo tinklo valdymą, koordinuotą naudojimą ir tinkamą techninį jo tobulinimą ir skatintų dujų vidaus rinkos sukūrimą, tarpvalstybinę prekybą ir energijos rinkų veikimą.

2b straipsnis

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo steigimas

1.   ║Iki […] dujų perdavimo sistemos operatoriai pateikia Komisijai ir Agentūrai steigiamo Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo įstatų projektą, būsimų narių sąrašą ir darbo tvarkos taisyklių projektą ▌, atsižvelgiant į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo įsteigimą.

2.  Per du mėnesius nuo minėtų dokumentų gavimo dienos Agentūra, oficialiai pasitarus su visas suinteresuotas šalis, ypač sistemos naudotojus ir klientus, atstovaujančiomis organizacijomis, pateikia Komisijai nuomonę dėl įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių.

3.  ▌Komisija, atsižvelgdama į pagal 2 dalį pateiktą Agentūros nuomonę, per 3 mėnesius nuo minėtosios nuomonės gavimo pateikia nuomonę dėl įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių projekto.

4.  Per 3 mėnesius nuo Komisijos nuomonės gavimo dienos perdavimo sistemos operatoriai įsteigia Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą, priima ir paskelbia jo įstatus bei darbo tvarkos taisykles.

2c straipsnis

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo užduotys

1.  Kad būtų pasiekti 2a straipsnyje nustatyti tikslai, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas parengia ir perduoda Agentūrai tvirtinti pagal procedūrą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. .../2008 [įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą], 2d straipsnyje ir 6 straipsnio 3 dalyje:

   a) 3 dalyje minėtų sričių tinklų techninių taisyklių kodeksų projektą, parengtą bendradarbiaujant su rinkos dalyviais ir tinklo naudotojais,
   b) bendrąsias tinklo eksploatavimo priemones ir mokslinių tyrimų planus,
   c) kas dvejus metus rengiamą 10 metų investavimo planą, įskaitant pasiūlos ir paklausos atitikimo ataskaitą,
   d) priemones, kuriomis užtikrinamas skubus tinklo eksploatavimo koordinavimas normaliomis ir nepaprastosios padėties sąlygomis,
   e) gaires, pagal kurias koordinuojamas Bendrijos ir trečiųjų šalių perdavimo sistemų operatorių techninis bendradarbiavimas,
   f) metinę veiklos programą, pagrįstą Agentūros nustatytais prioritetais,
   g) metinę ataskaitą, ir
   h) metines tiekimo prognozes vasaros ir žiemos mėnesiais.

2.  Į 1 dalies d punkte nurodytą metinę veiklos programą įtraukiamas tinklų techninių taisyklių ▌kodeksų sąrašas bei aprašymas, taip pat bendro tinklo eksploatavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos ▌planas, kuriuos tais metais reikia parengti, ir preliminarus tvarkaraštis.

3.  Išsamūs tinklo techninių taisyklių kodeksai apima toliau nurodytas sritis, remiantis metinėje veiklos programoje apibrėžtais prioritetais:

   a) saugumo ir patikimumo taisyklės, įskaitant funkcinio suderinamumo taisykles ir operatyvines procedūras, taikomas nepaprastosios padėties atvejais,
   b) prijungimo prie tinklo ir prieigos taisyklės,
   c) tarptautinio pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo taisyklės,
   d) su tinklais susijusios skaidrumo taisyklės,
   e) balansavimo ir atsiskaitymo taisyklės ▌,
   k) dujų tinklų energijos vartojimo efektyvumas.

4.  Agentūra prižiūri, kaip Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas įgyvendina atitinkamus tinklų techninių taisyklių kodeksus.

5.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas kas dvejus metus (gavus Agentūros patvirtinimą) paskelbia Bendrijos 10 metų investavimo į tinklą planą. Tame investavimo plane aprašomas integruoto tinklo modeliavimas, atsižvelgiant į saugyklas ir SGD įrenginius, pateikiamas veiksmų prognozuojamais atvejais aprašas, pasiūlos ir paklausos atitikimo ataskaita ir sistemos atsparumo įvertinimas. Investavimo planas rengiamas visų pirma remiantis nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į regioninio ir Bendrijos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, įskaitant Transeuropinių energetikos tinklų gaires pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1364/2006/EB*. Investavimo plane nurodomas investicijų trūkumas, pirmiausia įvertintas tarpvalstybinio dujų perdavimo pajėgumų atžvilgiu, ir apima investicijas į perdavimo tinklų sistemos sujungimo linijas, ypač, laikant prioritetu, į jungtis tarp "energijos salų" ir Bendrijos dujų tinklų, taip pat investicijas į kitą infrastruktūrą, reikalingą siekiant veiksmingos prekybos, konkurencijos ir tiekimo saugumo. Kliūčių, trukdančių didinti tarptautinį tinklų pajėgumą, susidarančių dėl skirtingų patvirtinimo procedūrų arba praktikos, apžvalga pateikiama investavimo plano priede.

Perdavimo sistemų operatoriai įgyvendina paskelbtą investavimo planą.

6.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas savo iniciatyva gali teikti pasiūlymų Agentūrai, susijusių su bet kurios srities, kuri neišvardyta 3 dalyje, tinklų techninių taisyklių kodeksų projektu, kad būtų pasiekti tikslai, nustatyti 2a straipsnyje. Agentūra atitinkamai patvirtina tinklų techninių taisyklių kodeksus, laikydamasi 2ea straipsnyje nustatytos tvarkos, kartu užtikrindama, kad šie kodeksai neprieštarautų gairėms, priimtoms pagal 2e straipsnį.

2d straipsnis

Agentūros vykdoma stebėsena

1.  Agentūra stebi, kaip Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas vykdo 2c straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis.

2.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas pateikia Agentūrai tvirtinti techninių tinklo taisyklių kodeksų projektus ir dokumentus, nurodytus 2c straipsnio 1 dalyje.

Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas turi surinkti visą atitinkamą informaciją apie tinklo techninių taisyklių įgyvendinimą ir pateikti ją įvertinti Agentūrai.

3.  ▌Agentūra prižiūri techninių taisyklių kodeksų, 10 metų investavimo plano ir metinės veiklos programos įgyvendinimą ir įtraukia šios priežiūros rezultatus į metinę priežiūros ataskaitą. Jei perdavimo sistemos operatoriai nesilaiko Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo 10 metų investavimo plano arba metinės veiklos programos reikalavimų, Agentūra apie tai praneša Komisijai.

2e straipsnis

Gairių kūrimas

1.  Pasitarusi su Agentūra Komisija parengia metinį prioritetų sąrašą ir nurodo svarbiausius klausimus, susijusius su dujų vidaus rinkos plėtra.

2.  Atsižvelgdama į prioritetų sąrašą, Komisija įgalioja Agentūrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius sukurti gairių projektą, kuriame būtų nustatyti pagrindiniai, aiškūs ir objektyvūs taisyklių suderinimo principai, apibrėžti 2c straipsnyje.

3.  Rengdama šių gairių projektą, Agentūra oficialiai, atvirai ir skaidriai konsultuojasi su Europos dujų perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.

4.  Agentūra, remdamasi šių konsultacijų rezultatais, patvirtina gairių projektą. Ji nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir paaiškina, kaip į jas buvo atsižvelgta. Tais atvejais, kai į pastabas neatsižvelgiama, Agentūra nurodo priežastis.

5.  Komisija savo iniciatyva arba Agentūros reikalavimu gali taikyti tą pačią procedūrą gairėms atnaujinti.

2f straipsnis

Tinklo techninių taisyklių kodeksų kūrimas

1.  Agentūrai patvirtinus gaires remiantis 2e straipsnyje numatyta tvarka, Komisija per šešis mėnesius įgalioja Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą parengti tinklų techninių taisyklių kodeksų projektus, visiškai atitinkančius gairėse numatytus principus.

2.  Rengdamas šių techninių taisyklių kodeksų projektus, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas atsižvelgia į rinkos dalyvių sukauptą techninio pobūdžio patirtį ir teikia jiems informaciją apie padarytą pažangą.

3.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas pateikia techninių taisyklių kodeksų projektus Agentūrai.

4.  Komisija oficialiai, atvirai ir skaidriai konsultuojasi dėl šių techninių tinklų taisyklių kodeksų projektų.

5.  Agentūra, remdamasi šių konsultacijų rezultatais, patvirtina techninių taisyklių kodeksų projektus. Ji nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir paaiškina, kaip į jas buvo atsižvelgta. Tais atvejais, kai į pastabas neatsižvelgiama, Agentūra nurodo priežastis.

6.  Agentūra savo iniciatyva arba Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo reikalavimu gali taikyti tą pačią procedūrą galiojantiems techninių taisyklių kodeksams peržiūrėti.

7.  Komisija gali, Agentūrai pasiūlius, perduoti gairių projektą 14 straipsnio 1 dalyje minimam Komitetui, kad jis projektą galutinai patvirtintų 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

2g straipsnis

Konsultacijos

1.  Vykdydama savo užduotis Agentūra rengia oficialias, atviras ir skaidrias konsultacijas su visais susijusiais rinkos dalyviais ▌. Konsultacijose dalyvauja tiekimo įmonės, vartotojai, sistemos naudotojai, paskirstymo sistemos operatoriai, SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai, taip pat atitinkamos (sektoriaus) asociacijos, techninės įstaigos ir suinteresuotųjų šalių grupės.

2.  Visi su 1 dalyje minėtais klausimais susiję dokumentai ir susitikimų protokolai skelbiami viešai.

3.  Prieš priimdama gaires ir tinklo techninių taisyklių kodeksus Agentūra nurodo konsultacijų metu gautas pastabas ir kaip į jas buvo atsižvelgta. Tais atvejais, kai į pastabas neatsižvelgiama, Agentūra nurodo priežastis.

4.  Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas bendradarbiauja su rinkos dalyviais ir tinklo naudotojais pagal 2f straipsnio 2 dalies nuostatas.

2h straipsnis

Išlaidos

Su 2a–2i straipsniuose minėta Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo veikla susijusias išlaidas padengia perdavimo sistemos operatoriai; į jas atsižvelgiama skaičiuojant tarifus.

2i straipsnis

Regioninis perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas

1.  Kad padėtų įgyvendinti 2c straipsnio 1 dalyje minėtas užduotis, perdavimo sistemų operatoriai regiono mastu bendradarbiauja dalyvaudami Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje. Pirmiausia, jie kas dvejus metus paskelbia regioninį investavimo planą ir juo remdamiesi gali priimti sprendimus dėl investavimo.

Regioninis investavimo planas neprieštarauja 2c straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam 10 metų investavimo planui.

2.  Perdavimo sistemos operatoriai skatina taikyti operatyvines priemones optimaliam tinklo valdymui užtikrinti, taip pat skatina plėtoti energijos biržas, tarpvalstybinių pajėgumų koordinuotą paskirstymą ir tarptautinių balansavimo mechanizmų atitiktį.

3.  Valstybių narių reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiauja visais lygmenimis, siekdamos suderinti rinkos planą ir integruoti savo nacionalines rinkas bent vienu regioniniu lygmeniu ar daugiau šių lygmenų, nes tai būtų pirmas ir tarpinis žingsnis link visiškai liberalizuotos vidaus rinkos. Ypač jos skatina perdavimo tinklų operatorių bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu ir palengvina jų regioninę integraciją, siekdamos sukurti konkurencingą vidaus rinką, palengvinti jų reguliavimo ir techninių sistemų suderinimą, ir ypač integruoti išlikusias "dujų salas".

_________________

* OL L 262, 2006 9 22, p. 1.".

"

  4) 3 straipsnio 1 dalis papildoma taip:
   a) 1 pastraipa pakeičiama taip:"
1.  Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos, kurias taiko perdavimo sistemos operatoriai, SGD sistemos operatoriai arba laikymo sistemos operatoriai ir kurios patvirtintos reguliavimo institucijų pagal Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnio 2 dalį, ir pagal tos direktyvos 18 straipsnio 1 dalį paskelbti tarifai yra skaidrūs, juose atsižvelgiama į sistemos vientisumo bei jos tobulinimo poreikį ir atsispindi patirtos faktinės išlaidos tiek, kiek šios išlaidos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus patirtas išlaidas ir kiek jos yra skaidrios, įskaitant atitinkamą investicijų grąžą[...]. Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos taikomos nediskriminuojant."
   b) 3 pastraipa pakeičiama taip:"
Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos palengvina veiksmingą prekybą dujomis ir konkurenciją, tuo pat metu išvengiant tinklo naudotojų tarpusavio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei išlaikant arba sukuriant perdavimo tinklų sąveiką. Tai gali apimti specialų naujų investicijų reguliavimo režimą."
   c) ║ pridedamos šios pastraipos:"
Tarifai tinklo naudotojams nustatomi atskirai ir nepriklausomai už kiekvieną dujų įleidimo į perdavimo sistemą arba išleidimo iš perdavimo sistemos punktą. Tinklo mokesčiai skaičiuojami neatsižvelgiant į sutartyse numatytus maršrutus. Prieiga prie tinklo yra atvira naujiems dalyviams jų nediskriminuojant.
Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos taikomos nediskriminuojant ir yra skaidrios."

5)  4 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:"

Teisės naudotis tinklu suteikimo trečiajai šaliai paslaugos, susijusios su perdavimo sistemos operatoriais

"

6)  Po 4 straipsnio įterpiamas šis naujas straipsnis:"

4a straipsnis

Teisės naudotis saugyklomis ir SGD įrenginiais suteikimo trečiajai šaliai paslaugos

1.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai:

   a) užtikrina, kad jų paslaugos atitiktų paklausą rinkoje ir būtų nediskriminuojant siūlomos visiems tinklo naudotojams; pirmiausia, jei SGD ar laikymo sistemos operatorius tą pačią paslaugą siūlo skirtingiems vartotojams tuo pat metu, jis taiko lygiavertes sutartines sąlygas ir nuostatas;
   b) siūlo paslaugas, kurios yra suderinamos su jungtinėmis dujų transportavimo sistemomis, ir palengvina laisvą prieigą bendradarbiaudami su perdavimo sistemos operatoriais;
   c) per laikotarpį, atitinkantį pagrįstus saugyklų ir SGD įrenginių naudotojų komercinius poreikius, viešai paskelbia svarbią informaciją, pirmiausia informaciją apie prieinamas paslaugas ir naudojimąsi jomis, tačiau šios informacijos skelbimą tikrina kompetentinga valdžios institucija;

2.  Laikymo sistemos operatoriai:

   a) teikia tiek nuolatines, tiek pertraukiamąsias trečiosios šalies teisės naudotis saugyklomis paslaugas; pertraukiamųjų pajėgumų kaina atitinka nutraukimo tikimybę;
   b) saugyklų naudotojams siūlo tiek ilgalaikes, tiek trumpalaikes paslaugas;
   c) saugyklų naudotojams siūlo tiek kompleksines, tiek atskiras naudojimosi dujų laikymo talpa, įleidimo pajėgumais ir išleidimo pajėgumais paslaugas.

3.  Sutartyse dėl SGD įrenginių ir saugyklų nenumatomi pasirinktinai didesni tarifai tais atvejais, kai jos pasirašomos:

   a) ne įprastais gamtinių dujų metais nurodant nestandartines pradžios datas arba
   b) nurodant trumpesnę nei standartinės kasmet pasirašomos transportavimo ir laikymo sutarties trukmę.

4.  Atitinkamais atvejais teisės naudotis saugyklomis ir SGD įrenginiais trečiajai šaliai gali būti suteikiamos iš tinklo naudotojų gavus tinkamas garantijas dėl jų kreditingumo. Tokios garantijos privalo nesudaryti jokių nepagrįstų kliūčių patekti į rinką ir turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.

5.  Sutartyse numatyti apribojimai, susiję su reikalaujamais mažiausiais SGD įrenginio ir saugyklos pajėgumais, turi būti pagrįsti techninio pobūdžio apribojimais ir sudaryti sąlygas mažesnių laikymo pajėgumų naudotojams gauti teisę naudotis laikymo paslaugomis.

"

7)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) Pavadinimas pakeičiamas taip:"
Perdavimo sistemos operatorių pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka"

b)  2 dalies a punktas pakeičiama taip:"

   a) siunčia atitinkamus ekonominius signalus, kad būtų galima veiksmingai naudotis didžiausiais techniniais pajėgumais, sudaro geresnes sąlygas investicijoms į naują infrastruktūrą ir palengvina tarpvalstybinę dujų prekybą.
"

   c) 3 dalis pakeičiama taip:"
3.  Perdavimo sistemos operatoriai įgyvendina ir paskelbia nediskriminacinę ir skaidrią perkrovos valdymo tvarką, kuri palengvina tarptautinę prekybą dujomis nediskriminuojamomis sąlygomis ir pagal laisvos konkurencijos principus:
Siekiant išvengti sutartinės perkrovos, perdavimo sistemos operatorius bent prieš dieną pasiūlo pirminėje rinkoje nepanaudotus pajėgumus, jeigu tai netrukdo vykdyti ilgalaikio tiekimo sutarties įsipareigojimų."
   d) 4 dalis išbraukiama;
   e) Įterpiama ši 6 dalis:"
6.  Perdavimo sistemos operatoriai reguliariai įvertina naujų investicijų poreikį rinkoje. Planuodami naujas investicijas perdavimo sistemos operatoriai įvertina paklausą rinkoje ir atsižvelgia į tiekimo saugumo kriterijus.
7.  Ilgalaikės techninės perkrovos atveju perdavimo sistemos operatoriai sureguliuoja perkrovą papildomais naujais pajėgumais pagal paklausą rinkoje. Siekiant įvertinti paklausą rinkoje perdavimo sistemos operatoriai imasi pralaidumo pripažinimo procedūrų.
8.  Nacionalinės reguliavimo institucijos prižiūri, kaip nacionalinėse dujų sistemose ir jungiamuosiuose vamzdynuose vykdomas perkrovos valdymas.
Perdavimo sistemos operatoriai savo perkrovos valdymo procedūras, įskaitant pajėgumų paskirstymą, pateikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinti. Nacionalinės reguliavimo institucijos, prieš patvirtindamos šias taisykles, gali pareikalauti atlikti dalinius jų pakeitimus."

8)  Po 5 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

5a straipsnis

Su saugyklomis ir SGD įrenginiais susiję pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka

1.  Rinkos dalyviams sudaromos galimybės naudotis didžiausiais saugyklos ir SGD įrenginio pajėgumais, atsižvelgiant į sistemos vientisumą ir veikimą.

2.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai įgyvendina ir paskelbia nediskriminacinius ir skaidrius pajėgumų paskirstymo mechanizmus, kurie:

   a) siunčia tinkamus ekonominius signalus, kad būtų galima veiksmingai naudotis didžiausiais pajėgumais, ir sudaro geresnes sąlygas investicijoms į naują infrastruktūrą;
   b) yra suderinami su rinkos mechanizmais, įskaitant neatidėliotinų atsiskaitymų rinkas ir prekybos centrus, ir tuo pat metu yra lankstūs ir lengvai pritaikomi prie besikeičiančių rinkos aplinkybių;
   c) yra suderinami su jungtinėmis tinklo prieigos sistemomis.

3.  Sutartyse dėl SGD įrenginių ir saugyklų numatomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią nenaudojamų pajėgumų kaupimui, atsižvelgiant į toliau nurodytus principus, taikomus sutartinės perkrovos atvejais:

   a) sistemos operatorius nepanaudotus SGD įrenginio ir saugyklos pajėgumus nedelsdamas siūlo pirminėje rinkoje; saugyklos atveju pajėgumai siūlomi bent prieš dieną ir yra pertraukiamieji;
   b) SGD įrenginio ir saugyklos naudotojai, norintys perparduoti nepanaudotus sutartyje numatytus pajėgumus antrinėje rinkoje, turi teisę tai daryti.

Šiose priemonėse atsižvelgiama į atitinkamus sistemos vientisumą, taip pat į tiekimo saugumą.

"

9)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) Pavadinimas pakeičiamas taip:"
Skaidrumo reikalavimai, susiję su perdavimo sistemos operatoriais";
"7. Remdamiesi paskyrimais, dujų srautų į sistemą ir iš jos prognozėmis bei faktiniais srautų duomenimis, perdavimo sistemos operatoriai viešai paskelbia ex-ante ir ex-post informaciją apie pasiūlą ir paklausą. Skelbiama informacija yra tokia pat išsami, kaip ir perdavimo sistemos operatoriaus turima informacija. Kompetentinga valdžios institucija užtikrina, kad visa būtina informacija būtų skelbiama.
   b) 5 dalis išbraukiama;
   c) Įterpiama ši 7 dalis:

Nacionalinei reguliavimo institucijai pareikalavus perdavimo sistemos operatoriai informuoja ją apie priemones, kurių ėmėsi sistemai subalansuoti, taip pat apie šiam tikslui skirtas išlaidas bei gautas pajamas.
Atitinkami rinkos dalyviai teikia perdavimo sistemos operatoriams šiame straipsnyje nurodytus duomenis."

10)  Įterpiami šie 6a ir 6b straipsniai:"

6a straipsnis

Skaidrumo reikalavimai, susiję su saugyklomis ir SGD įrenginiais

1.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai paskelbia išsamią informaciją apie siūlomas paslaugas ir taikomas susijusias sąlygas, taip pat techninę informaciją, būtiną tam, kad SGD įrenginių ir saugyklų naudotojai galėtų įgyti veiksmingą teisę naudotis SGD įrenginiais ir saugyklomis.

2.  Kiekvienas paslaugas teikiantis SGD sistemos ir laikymo sistemos operatorius reguliariai ir nuolat patogiu ir standartizuotu būdu skelbia kiekybinę informaciją apie sutartyse numatytus ir turimus saugyklų ir SGD įrenginių pajėgumus. Kompetentinga valdžios institucija užtikrina, kad visa būtina informacija būtų skelbiama.

3.  SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai visada atskleidžia pagal šį reglamentą privalomą informaciją suprantamu, kiekybiškai aiškiu, lengvai prieinamu būdu ir nediskriminuodami.

4.  Visi SGD sistemos ir laikymo sistemos operatoriai paskelbia kiekvienoje saugykloje ar saugyklų, esančių toje pat balansavimo zonoje, grupėje, ar SGD įrenginyje laikomą dujų kiekį, įleidžiamą bei išleidžiamą kiekį ir turimus saugyklų bei SGD įrenginių pajėgumus, įskaitant tuos įrenginius, kuriems netaikomos nuostatos dėl trečiosios šalies teisės jais naudotis. Informacija taip pat teikiama perdavimo sistemos operatoriui, kuris bendrą informaciją paskelbia visos sistemos ar posistemės, apibrėžiamos pagal atitinkamus punktus, lygmeniu. Informacija atnaujinama bent kartą per dieną.

5.  Siekdami užtikrinti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius tarifus bei palengvinti veiksmingą infrastruktūrų panaudojimą, SGD ir laikymo įrenginių operatoriai arba atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos skelbia pagrįstai ir pakankamai išsamią informaciją apie tarifų apskaičiavimą, metodiką ir trečiųjų šalių naudojamos, taikant reguliavimą, infrastruktūros tarifų struktūrą. SGD ir laikymo įrenginių operatoriai savo perkrovos valdymo procedūras, įskaitant pajėgumų paskirstymą, pateikia reguliavimo institucijoms tvirtinti. Reguliavimo institucijos, prieš patvirtindamos šias taisykles, gali pareikalauti atlikti dalinius jų pakeitimus.

6.  Jei SGD arba laikymo įrenginių operatorius mano, kad dėl konfidencialumo priežasčių jis neturi teisės viešai paskelbti visus reikiamus duomenis, jis kreipiasi į kompetentingas nacionalines institucijas dėl leidimo riboti informacijos apie konkretų tašką ar taškus skelbimą.

Kompetentingos nacionalinės institucijos, įvertinusios konkrečius atvejus, išduoda leidimą arba atsisako jį išduoti, pirmiausia atsižvelgdamos į poreikį gerbti teisėtą komercinį konfidencialumą ir tikslą sukurti konkurencingą dujų vidaus rinką. Jei leidimas išduodamas, turimi saugojimo ir (arba) SGD įrenginių pajėgumai skelbiami nenurodant kiekybinių duomenų, kurie pažeistų konfidencialumą.

6b straipsnis

Duomenų saugojimo reikalavimai sistemos operatoriams

Perdavimo sistemos operatoriai, laikymo sistemos operatoriai ir SGD sistemos operatoriai užtikrina, kad penkerius metus nacionalinė reguliavimo institucija, nacionalinė konkurencijos institucija ir Komisija galėtų naudotis visa 6 bei 6a straipsniuose ir priedo 3 dalyje nurodyta informacija.";

"

11)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys: "

"Balansavimo taisyklės grindžiamos rinkos principais.

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Kad tinklo naudotojai galėtų laiku imtis taisomųjų veiksmų, perdavimo sistemos operatoriai laiku pateikia pakankamai patikimos kompiuterinės informacijos apie tinklo naudotojų padėtį balansavimo atžvilgiu.

Suteiktos informacijos lygis atitinka perdavimo sistemos operatoriaus turimos informacijos lygį ir atsiskaitymo laikotarpį, už kurį skaičiuojami disbalanso mokesčiai.

Tokia informacija teikiama nemokamai.";

"

c)  4, 5 ir 6 dalys išbraukiamos;

12)  8 straipsnis pakeičiamas taip:"

"8 straipsnis

Prekyba teisėmis naudotis pajėgumais

Kiekvienas perdavimo sistemos, laikymo sistemos ir SGD sistemos operatorius imasi pagrįstų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos laisvai prekybai teisėmis naudotis pajėgumais ir būtų palengvinta tokia prekyba. Prekyba vykdoma pagal skaidrumo ir nediskriminacijos principus. Kiekvienas operatorius parengia suderintas sutartis dėl transportavimo, SGD įrenginių bei saugyklų ir pirminėje rinkoje taikomas procedūras, kad būtų palengvinta antrinė prekyba pajėgumais, ir pripažįsta pirminių teisių naudotis pajėgumais perdavimą, kai apie jį praneša sistemos naudotojai.

Apie suderintas sutartis dėl transportavimo, SGD įrenginių ir saugyklų pranešama reguliavimo institucijoms.";

"

13)  Įterpiamas šis naujas 8a straipsnis:"

"8a straipsnis

Mažmeninės rinkos

Siekdamos palengvinti tinkamai veikiančių, veiksmingų ir skaidrių ▌rinkų formavimąsi regiono ir Bendrijos mastu, valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, tiekimo įmonių, vartotojų ir, prireikus, kitų rinkos dalyvių vaidmenys bei pareigos būtų detaliai apibrėžti atsižvelgiant į sutartines priemones, įsipareigojimus vartotojams, keitimosi duomenimis ir atsiskaitymo taisykles, duomenų nuosavybę ir įsipareigojimą nuskaityti ir pateikti skaitiklių duomenis.

Šios taisyklės paskelbiamos viešai ir tas taisykles peržiūri reguliavimo institucijos.

"

14)  9 straipsnis pakeičiamas taip:"

9 straipsnis

Trečiųjų šalių teisės naudotis paslaugomis gairės

1.  Prireikus, Komisija gali priimti gaires, kuriomis užtikrinamas šio reglamento tikslui pasiekti reikalingas minimalus suderinimo lygis ir nurodoma išsami informacija apie trečiosios šalies teisės naudotis sistema paslaugas, įskaitant šių paslaugų pobūdį, trukmę ir kitus reikalavimus pagal 4 ir 4a straipsnius.

2.  Trečiųjų šalių teisės naudotis paslaugomis gairės, nurodytos 1 dalyje, skirtos perdavimo sistemos operatoriams, pateikiamos priede.

3.  Pagal šį straipsnį patvirtintų trečiųjų šalių teisės naudotis paslaugomis gairių taikymas ir dalinis keitimas atspindi nacionalinių dujų sistemų skirtumus, todėl Bendrijos lygiu nėra būtinos vienodos išsamios trečiosios šalies teisės naudotis tinklu sąlygos. Vis dėlto, jomis gali būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, kurie turi būti tenkinami siekiant nediskriminuojančių ir skaidrių teisės naudotis tinklu sąlygų, būtinų dujų vidaus rinkai, kurie tuomet galėtų būti taikomi atsižvelgiant į nacionalinių dujų sistemų skirtumus.";

"

15)  13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1.  "1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnį įsteigtos nacionalinės reguliavimo institucijos būtų kompetentingos užtikrinti veiksmingą šio reglamento laikymąsi, suteikdamos įgaliojimus arba taikyti veiksmingas, įtikinančias ir proporcingas bausmes, kurias sudarytų iki 10 proc. sistemos operatoriaus apyvartos vidaus rinkoje, arba operatoriaus licencijos atėmimas. Valstybės narės informuoja Komisiją apie šiuos įgaliojimus iki 2010 m. sausio 1 d., taip pat nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

"

16)  14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.";

"

17)  16 straipsnio b dalis pakeičiama taip:"

   b) "b) valstybių narių jungiamiesiems vamzdynams, SGD įrenginiams bei saugykloms ir reikšmingai padidėjusiems esamų infrastruktūrų pajėgumams bei šių infrastruktūrų pakeitimams, kurie sudaro sąlygas naudoti naujus dujų tiekimo šaltinius, kaip nurodyta Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kuriems netaikomos tos direktyvos 7, 18, 19, 20 straipsnių ar 25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, kol jiems netaikomos šiame punkte paminėtos nuostatos, išskyrus šio reglamento 6a straipsnio 4 dalį; arba";
"

18)  Priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punkto pavadinimas pakeičiamas taip:"

"Teisės naudotis tinklu suteikimo trečiajai šaliai paslaugos, susijusios su perdavimo sistemos operatoriais

"

b)  2 punkto pavadinimas pakeičiamas taip:"

Perdavimo sistemos operatoriams skirti pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka bei jų taikymas sutartinės perkrovos atveju

"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 23.
(2) OL C 172, 2008 7 5, p. 55.
(3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 176, 2003 7 15, p. 57.
(5) OL L 289, 2005 11 3, p. 1.
(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║
(7) OL L 200, 2006 7 22, p. 11.
(8) OL C 255, 2006 10 21, p. 1.


Gamtinių dujų vidaus rinka ***I
PDF 757kWORD 354k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0529 – C6-0317/2007 – 2007/0196(COD))
P6_TA(2008)0347A6-0257/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0529),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0317/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0257/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

P6_TC1-COD(2007)0196


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Nuo 1999 m. visoje Bendrijoje laipsniškai kuriamos gamtinių dujų (toliau – dujų) vidaus rinkos tikslas – visiems Europos Sąjungos vartotojams – ir piliečiams, ir įmonėms – suteikti realių pasirinkimo galimybių, naujų verslo ir daugiau tarpvalstybinės prekybos galimybių, kad būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, konkurencingas kainas, aukštesnius paslaugų standartus ir prisidėti prie tiekimo saugumo bei tvarumo.

(2)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių║(4) gerokai paskatino dujų vidaus rinkos kūrimą.

(3)  Tačiau šiuo metu visoms ▌bendrovėms visose valstybėse narėse neužtikrinama teisė parduoti dujas bet kurioje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis, be diskriminacijos ar išvengiant nepalankių aplinkybių. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje kol kas nėra užtikrinama nediskriminacinė teisė naudotis tinklu ir vienodai veiksmingas teisės aktais nustatytos priežiūros lygis, nes ║ teisinė sistema yra nepakankama.

(4)  2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate "Europos energetikos politika'║ pabrėžiama, kaip svarbu baigti kurti gamtinių dujų vidaus rinką ir sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visoms Bendrijoje įsisteigusioms gamtinių dujų įmonėms. Tos pačios dienos Komisijos komunikatuose dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų ir Komisijos galutinėje ataskaitoje dėl Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį nurodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir priemonės nesudaro sistemos, leisiančios sukurti tinkamai veikiančią vidaus rinką.

(5)  Veiksmingai neatskyrus tinklų nuo gavybos ir tiekimo veiklos, diskriminacijos pavojus ▌ atsiranda ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir kuriant paskatas vertikalios integracijos bendrovėms pakankamai investuoti į savo tinklus.

(6)  Valstybės narės regionų lygmeniu turėtų skatinti bendradarbiavimą ir prižiūrėti tinklo veiksmingumą. Kai kurios valstybės narės jau pateikė pasiūlymą, kaip galima siekti šio tikslo.

(7)  Dabar galiojančiomis teisinio ir funkcinio veiklos rūšių atskyrimo taisyklėmis dar nebuvo užtikrintas veiksmingas perdavimo sistemos operatorių atskyrimas kiekvienoje valstybėje narėje, ir tai atsitiko iš dalies dėl to, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai nebuvo visapusiškai įgyvendinti. 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime Briuselyje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas – tiekimo ir gavybos veiklą veiksmingai atskirti nuo tinklo eksploatavimo veiklos.

(8)  Veiksmingas atskyrimas galimas tik panaikinus vertikalios integracijos įmonėms būdingas paskatas diskriminuoti konkurentus teisės naudotis tinklu ir investicijų srityse. Nuosavybės atskyrimas, suprantamas kaip tinklo savininko paskyrimas tinklo operatoriumi, neturinčiu jokių tiekimo ir gavybos interesų, neabejotinai yra veiksmingiausias ir patikimiausias būdas išspręsti nuolat kylantį interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl šios priežasties Europos Parlamentas 2007 m. liepos 10 d. Rezoliucijoje dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų(5) teigė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygmeniu yra veiksmingiausia priemonė skatinti investicijas į infrastruktūrą nediskriminacinėmis sąlygomis, sąžiningą naujų dalyvių prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tam pačiam asmeniui ar asmenims nebūtų leidžiama kontroliuoti (taip pat mažumos teisėmis blokuojant strateginės svarbos sprendimus, pvz., dėl investicijų) gavybos ar tiekimo įmonės ir tuo pat metu valdyti perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos turto dalį ar naudotis bet kokiomis teisėmis to operatoriaus ar sistemos atžvilgiu. Ir atvirkščiai – kontroliuojant perdavimo sistemos operatorių tuo pat metu turėtų būti draudžiama valdyti tiekimo įmonės turto dalį ar naudotis bet kokiomis teisėmis tos įmonės atžvilgiu.

(9)  Bet kokia veiklos rūšių atskyrimo sistema turėtų būti veiksminga šalinant gamintojų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktus, kad būtų sukurtos iniciatyvos vykdyti būtinas investicijas ir užtikrinti prieigą naujiems dalyviams pagal skaidrų ir veiksmingą reguliavimo režimą, ir neturėtų sukurti apsunkinančio ir sudėtingo reguliavimo režimo nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kurį būtų sudėtinga ar brangu įgyvendinti.

(10)  Dujos daugiausia ir vis labiau importuojamos į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių. Todėl Bendrijos teisės lygmeniu turėtų būti atsižvelgiama į specifinę dujų sektoriaus integraciją į pasaulio rinką, įskaitant tiekėjų ir vartotojų rinkų skirtumus.

(11)  Kadangi tam tikrais atvejais dėl nuosavybės atskyrimo reikia pertvarkyti įmonių struktūras, ║ valstybėms narėms, kurios nusprendžia įgyvendinti nuosavybės atskyrimą, reikėtų suteikti papildomai laiko pasirengti taikyti atitinkamas nuostatas. Atsižvelgiant į vertikalias elektros energijos ir dujų sektorių sąsajas, nuostatos dėl veiklos rūšių atskyrimo turėtų būti taikomos abiejuose sektoriuose.

(12)  Valstybės narės, jei nori, gali taikyti šios direktyvos nuostatas, susijusias su efektyviu ir veiksmingu perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių atskyrimu. Šis atskyrimas yra efektyvus tiek, kiek jis padeda užtikrinti perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą, taip pat tiek, kiek juo sukuriama tinkamesnė reguliavimo sistema, pagal kurią užtikrinama sąžininga konkurencija, pakankamai investicijų, naujų dalyvių patekimas į rinką ir gamtinių dujų rinkos integracija. Be to, toks atskyrimas paremtas organizacinėmis ir su perdavimo sistemos operatorių valdymu susijusiomis priemonėmis bei priemonėmis, susijusiomis su investicijomis, naujų gamybos pajėgumų įtraukimu į tinklą ir rinkos integracija vykdant regioninį bendradarbiavimą. Jis atitinka 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime išdėstytus reikalavimus.

(13)  Valstybės narės turėtų skatinti regioninį bendradarbiavimą ir turėti galimybę paskirti regionų koordinatorių, kuriam būtų pavesta sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinių kompetentingų institucijų dialogui. Be to, prie sistemos tinkamai ir laiku reikėtų prijungti naujus gamintojus ir tiekimo įmones.

(14)  Siekdama užtikrinti deramą šios direktyvos įgyvendinimą, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms, kurios šioje srityje patiria sunkumų.

(15)  Integruoto Europos energetikos tinklo tikslas labai svarbus siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir gerą dujų vidaus rinkos veikimą. Todėl Komisija, konsultuodamasi su suinteresuotomis šalimis (ypač su perdavimo sistemos operatoriais ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (Agentūra), įsteigta ...m. ... ...d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. .../2008 dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros įsteigimo(6), turėtų ištirti galimybę sukurti vieną Europos perdavimo sistemos operatorių ir išanalizuoti šio operatoriaus sukūrimo sąnaudas bei naudą, atsižvelgdama į rinkos integraciją bei veiksmingą ir patikimą perdavimo tinklo veikimą.

(16)  Kad būtų galima užtikrinti visišką tinklo eksploatavimo veiklos atskyrimą nuo tiekimo bei gavybos interesų ir užkirsti kelią keitimuisi konfidencialia informacija, tas pats asmuo neturėtų tuo pat metu būti perdavimo sistemos operatoriaus ir įmonės, atliekančios bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, valdybų nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus valdybų narius ir tuo pat metu valdyti tiekimo įmonės turto dalį.

(17)  Įsteigus tiekimo ir gavybos interesų neturinčius perdavimo operatorius, vertikalios integracijos bendrovės galėtų išlikti tinklo įrangos savininkėmis, ir tuo pat metu būtų galima užtikrinti veiksmingą interesų atskyrimą, jei nepriklausomas perdavimo sistemos operatorius vykdys visas tinklo operatoriaus funkcijas, ir bus įdiegti išsamūs reguliavimo ir teisės aktais nustatytos kontrolės mechanizmai.

(18)  Jeigu įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamos dvi pasirinkimo galimybės: nuosavybės atskyrimas arba nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus sukūrimas.

(19)  Siekiant išplėtoti konkurenciją dujų vidaus rinkoje, ne namų ūkio klientams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti sutartis dėl dujų tiekimo su keliais tiekėjais, užtikrinančiais jų dujų poreikius. Tokie klientai turėtų būti ginami nuo į sutartis įtraukiamų sąlygų dėl išimtinių teisių, pagal kurias siekiama neatsižvelgti į konkuruojančius ir (arba) papildomus pasiūlymus.

(20)  Įgyvendinant veiklos rūšių atskyrimą reikėtų laikytis viešojo ir privataus sektorių nediskriminavimo principo. Todėl tas pats asmuo, vienas ar kartu su kitais, neturėtų turėti galimybės daryti įtaką tiek perdavimo sistemos operatorių, tiek tiekimo įmonių padalinių sudėčiai, balsavimui ar organų sprendimų priėmimui. ▌

(21)  ▌Tinklo eksploatavimo ir tiekimo veiklos atskyrimas turėtų būti įgyvendintas visoje Bendrijoje▌. Šią nuostatą reikėtų vienodai taikyti Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse įsisteigusioms įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo eksploatavimo ir tiekimo veikla visoje Bendrijoje būtų atskirta, nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti teisę atsisakyti sertifikuoti veiklos rūšių atskyrimo taisyklių nesilaikančius perdavimo sistemos operatorius. Kad tarptautiniai Bendrijos įsipareigojimai būtų vienodai taikomi visoje Bendrijoje ir būtų laikomasi ║ , Agentūrai reikėtų suteikti teisę persvarstyti nacionalinių reguliavimo institucijų priimtus sprendimus dėl sertifikavimo.

(22)  Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo dalis, todėl jo užtikrinimas natūraliai susijęs su veiksmingu ║ dujų vidaus rinkos veikimu ir valstybių narių atskirų rinkų integravimu. Dujas Europos Sąjungos piliečiams galima tiekti tik naudojantis ║ tinklu. Veikiančios, atviros, tikras prekybos galimybes turinčios dujų rinkos, ypač tinklai ir kita su dujų tiekimu susijusi įranga, yra labai svarbūs visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir Europos Sąjungos piliečių gerovei. Nepažeisdama savo tarptautinių║ įsipareigojimų, Komisija mano, kad dujų perdavimo sektorius yra labai svarbus Bendrijai, todėl reikia papildomų apsaugos priemonių, susijusių su trečiųjų šalių įtaka, kad nekiltų grėsmė Bendrijos viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ir Europos Sąjungos piliečių gerovei. Tokios priemonės taip pat būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių.

(23)  Būtina užtikrinti laikymo sistemos operatorių nepriklausomumą, kad trečiosios šalys turėtų geresnes galimybes naudotis saugykloms, kurios yra techniškai ir (arba) ekonomiškai būtinos siekiant veiksmingai užtikrinti teisę naudotis sistema klientų aprūpinimo tikslais. Todėl saugyklas turėtų valdyti teisiškai atskirti subjektai, turintys veiksmingas teises priimti sprendimus, susijusius su turtu, kuris būtinas saugyklų techninei priežiūrai, eksploatavimui ir plėtrai. Taip pat reikia įpareigoti valstybes nares apibrėžti ir paskelbti nediskriminacinę ir aiškią sistemą, pagal kurią būtų nustatyta tinkama saugyklų reguliavimo tvarka, ir taip padidinti informacijos apie trečiosioms šalims siūlomus laikymo pajėgumus skaidrumą.

(24)  Nediskriminacinė teisė naudotis paskirstymo tinklu užtikrina galimybę pasiekti klientus mažmeniniu lygmeniu. Diskriminavimo pavojus suteikiant trečiosioms šalims teises naudotis sistemomis ir investuojant paskirstymo lygiu yra mažesnis, nei perdavimo lygiu, nes paskirstymo lygiu perkrova ir gavybos interesai apskritai yra ne tokie svarbūs kaip perdavimo lygiu. Be to, pagal Direktyvą 2003/55/EB funkcinis paskirstymo sistemos operatorių atskyrimas tapo privalomas tik 2007 m. liepos 1 d., o jo poveikį vidaus rinkai dar reikia įvertinti. Pagal dabar galiojančias teisinio ir funkcinio veiklos rūšių atskyrimo taisykles veiklos rūšis galima veiksmingai atskirti tik tuomet, jei tos taisyklės bus aiškiau apibrėžtos, tinkamai įgyvendintos ir atidžiai prižiūrimos. Todėl siekiant mažmeniniu lygmeniu sukurti vienodas sąlygas, paskirstymo sistemos operatorių veiklą reikėtų prižiūrėti, kad jie negalėtų naudotis turimais vertikalios integracijos pranašumais, susijusiais su konkurencine padėtimi rinkoje, ypač mažų namų ūkio ir ne namų ūkio klientų atžvilgiu.

(25)  Valstybės narės, siekdamos skatinti plačiau naudoti biodujas ir iš biomasės gaunamas dujas, turėtų taikyti konkrečias priemones, kurios padėtų sudaryti šių dujų gamintojams nediskriminacines galimybes patekti į dujų sistemą, su sąlyga, kad tai nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais.

(26)  Direktyvoje 2003/55/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms įsteigti nacionalines reguliavimo institucijas, kurioms būtų suteikta speciali kompetencija. Tačiau iš patirties matyti, kad reguliavimo veiksmingumą dažnai mažina ta aplinkybė, kad nacionalinės reguliavimo institucijos yra priklausomos nuo vyriausybės, joms trūksta įgaliojimų ir veiksmų laisvės. Dėl šios priežasties pirmiau minėtame susitikime Briuselyje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas – toliau derinti nacionalinių ║ reguliavimo institucijų įgaliojimus ir stiprinti jų nepriklausomumą.

(27)  Kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir visiškai nepriklausytų nuo visų kitų viešųjų ar privačių bendrovių interesų, nacionalinės reguliavimo institucijos turi galėti priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais║.

(28)  Nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti įgaliojimus priimti privalomus spendimus dėl tinklo operatorių ir taikyti veiksmingas, tinkamas ir atgrasomąsias sankcijas įsipareigojimų nevykdantiems tinklo operatoriams. Joms taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus, neatsižvelgiant į taikomas konkurencijos taisykles, nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių, susijusių su teise naudotis tinklais, siekiant veiksmingos konkurencijos, būtinos tam, kad tinkamai veiktų rinka; taip pat užtikrinti aukštus viešųjų paslaugų standartus, siekiant atverti rinką, apsaugoti pažeidžiamus klientus ir užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Šios nuostatos neturėtų prieštarauti Komisijos įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių taikymu, įskaitant įgaliojimą tikrinti Bendrijos masto ║ susijungimus, ir vidaus rinkos taisyklėms, pvz., laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms.

(29)  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turėtų bendradarbiauti, siekdamos suteikti galimybę viena kitai matyti bendrą jų atitinkamų rinkų vaizdą. Joms turėtų būti suteikta teisė gauti reikiamą informaciją iš gamtinių dujų įmonių naudojantis tinkamais ir pakankamais įgaliojimais atlikti tyrimus, spręsti ginčus ir taikyti veiksmingas sankcijas.

(30)  Reikėtų aktyviai skatinti investuoti į stambius naujus infrastruktūros objektus tuo pat metu užtikrinant tinkamą ║ dujų vidaus rinkos veikimą. Siekiant sustiprinti infrastruktūros projektų, kuriems padaryta išimtis, teigiamą poveikį konkurencijai ir tiekimo saugumui, projekto planavimo etapu reikėtų ištirti rinkos dalyvių susidomėjimą projektu ir įgyvendinti perkrovos valdymo taisykles. Jei infrastruktūra yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, prašymus padaryti išimtis turėtų nagrinėti Agentūra, kad būtų galima geriau atsižvelgti į infrastruktūros tarpvalstybinį poveikį ir palengvinti administracinį darbą. Be to, atsižvelgiant į išskirtinį šių stambių infrastruktūros projektų, kuriems padaryta išimtis, įgyvendinimo pavojų, tiekimo ir gavybos įmonėms reikėtų laikinai leisti iš dalies nesilaikyti veiklos rūšių atskyrimo taisyklių įgyvendinant minėtus projektus. Ši nuostata tiekimo saugumo sumetimais visų pirma turėtų būti taikoma naujiems Bendrijos dujotiekiams, kuriais dujos transportuojamos iš trečiųjų šalių į Bendriją.

(31)  Dujų vidaus rinkai trūksta likvidumo ir skaidrumo, o tai trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius, apriboti pavojų ir naujiems dalyviams patekti į rinką. Reikia siekti, kad padidėtų pasitikėjimas rinka, jos likvidumas ir dalyvių skaičius, todėl būtina griežtinti įmonių, užsiimančių dujų tiekimo veikla, teisės aktais nustatytą priežiūrą. Tokie reikalavimai turėtų neprieštarauti galiojantiems Bendrijos teisėms aktams dėl finansų rinkų ir su jais derėti. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turi bendradarbiauti, kad galėtų vienos kitoms užtikrinti galimybę prižiūrėti atitinkamas rinkas.

(32)  Struktūriniai dujų rinkos sunkumai, kylantys dėl tiekėjų koncentracijos, tiekimą apipinančių ilgalaikių sandorių ir paskesnio likvidumo trūkumo, lemia neskaidrią kainų struktūrą. Siekiant paaiškinti kainų struktūrą, reikia skaidriau sudaryti kainas, todėl turėtų būti privalomas prekybos įpareigojimas.

(33)  Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, reikia dar labiau sugriežtinti viešųjų paslaugų reikalavimus ir su jais susijusius bendruosius minimalius standartus. Pagrindinis tiekimo klientams veiklos aspektas – galimybė naudotis suvartojimo duomenimis, todėl vartotojams reikia suteikti galimybę jais naudotis, kad galėtų paskatinti konkurentus pateikti tais duomenimis pagrįstą pasiūlymą. Vartotojai taip pat turėtų turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie suvartojamą energijos kiekį. Reguliariai teikiant duomenis apie energijos sąnaudas bus skatinama taupyti energiją, nes šie duomenys – tiesioginė grįžtamoji informacija vartotojams apie investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir elgesio pokyčius poveikį.

(34)  Siekiant užtikrinti, kad visuomenė ir mažosios bei vidutinio dydžio įmonės galėtų pasinaudoti dujų paslaugomis, reikia dar labiau sugriežtinti viešųjų paslaugų reikalavimus ir bendruosius minimalius standartus.

(35)  Valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą individualių modernių skaitiklių tiekimą pagal 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(7), siekiant vartotojams pateikti tikslią informaciją apie energijos suvartojimą ir užtikrinti efektyvumą galutiniam vartotojui.

(36)  Vartotojams šioje direktyvoje reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Reikėtų sustiprinti ir užtikrinti vartotojų turimas teises, o jos turėtų užtikrinti ir daugiau skaidrumo bei geresnį atstovavimą. Vartotojų apsauga reiškia, kad konkurencinga rinka būtų naudinga visiems vartotojams. Vartotojų teises nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stiprinti kurdamos paskatas, o įmonėms, kurios nesilaiko vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių, – taikydamos bausmes.

(37)  Vartotojai turėtų turėti galimybę sužinoti aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises energetikos srityje. Po savo 2007 m. liepos 5 d. komunikato "Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją" Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir socialinius partnerius, turėtų pateikti prieinamą, patogią vartotojui chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos vartotojų teisės, jau nustatytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią direktyvą. Energijos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visi vartotojai gautų šios chartijos kopiją ir kad ši chartija būtų paskelbta viešai.

(38)  Siekdamos prisidėti prie tiekimo saugumo, valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti, tuo pat metu užtikrindamos solidarumą, ypač energijos tiekimo krizės atveju. Šio tikslo pagrindu turėtų būti 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti(8).

(39)  Siekdamos sukurti dujų vidaus rinką, valstybės narės turėtų skatinti nacionalinių rinkų integravimą ir tinklo operatorių bendradarbiavimą Europos ir regionų lygmeniu. Regioninės integracijos iniciatyvos yra svarbus pereinamasis žingsnis siekiant energetikos vidaus rinkų integracijos, kuri yra galutinis tikslas. Regioninis lygmuo padeda pagreitinti integracijos procesą ir susijusiems dalyviams, ypač valstybėms narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams sudaro sąlygas bendradarbiauti konkrečiais klausimais.

(40)  Tikro visos Bendrijos vamzdynų tinklo sukūrimas turėtų būti vienas iš pagrindinių šios direktyvos tikslų, todėl Agentūra turėtų būti atsakinga už tarpvalstybinio tinklų sujungimo reglamentavimo klausimus ir regionines rinkas.

(41)  Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų teikti informaciją rinkos dalyviams dar ir todėl, kad Komisija galėtų vykdyti įpareigojimą stebėti ir prižiūrėti ║ dujų vidaus rinką ir jos trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes raidos tendencijas, įskaitant šiuos aspektus: pasiūla ir paklausa, perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, tarpvalstybinė prekyba, investicijos, didmeninės ir vartotojų kainos, rinkos likvidumas ir patobulinimai aplinkosaugos bei veiksmingumo srityse.

(42)  Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti visiškai veikiančią dujų vidaus rinką, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas ║ būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(43)  Valstybės narės su suinteresuotaisiais socialiniais partneriais turėtų atsižvelgti į Direktyvos 2003/55/EB pakeitimų poveikį, ypač į skirtingus modelius, kuriais siekiama užtikrinti perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą, atsižvelgiant į užimtumą, darbo sąlygas ir darbuotojų informavimo, konsultavimo bei dalyvavimo teises, siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes.

(44)  2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(9) numatyta galimybė Komisijai priimti gaires, kad būtų užtikrintas būtinas suderinamumo lygis. Tokios gairės (t. y. privalomos įgyvendinimo priemonės) yra naudinga priemonė, kurią prireikus galima greitai pritaikyti.

(45)  Direktyvoje 2003/55/EB numatyta, kad vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(10), turi būti priimtos tam tikros priemonės.

(46)  Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2006/512/EB(11), kuriuo nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis.

(47)  Direktyvą 2003/55/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/55/EB pakeitimai

Direktyva 2003/55/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Šia direktyva nustatytos taisyklės, taikomos gamtinėms dujoms, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), nediskriminacinėmis sąlygomis taip pat taikomos biodujoms ir iš biomasės gautoms dujoms ar kitų rūšių dujoms, jei šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti.

"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 punktas keičiamas taip:"

   3. "perdavimas" – tai gamtinių dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro didelio slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir didelio slėgio vamzdynų dalį, daugiausia naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas klientams, išskyrus tiekimą;
"

b)  9 punktas pakeičiamas taip:"

   9. "saugykla" – tai įrenginiai gamtinėms dujoms laikyti, priklausantys ir (arba) eksploatuojami gamtinių dujų įmonės, įskaitant dujų laikymui skirtą SGD įrenginių dalį, tačiau išskyrus tą dalį, kuri naudojama išimtinai gavybos operacijoms vykdyti, bei įrenginius, skirtus vien tik perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas;
"

c)  14 punktas pakeičiamas taip:"

   14. "papildomos paslaugos" – tai visos paslaugos, būtinos suteikiant teisę naudotis perdavimo ir (arba) paskirstymo tinklais ir (arba) SGD įrenginiais ir (arba) saugyklomis bei jas eksploatuojant, įskaitant apkrovos balansavimo, maišymo ir inertinių dujų įleidimo paslaugas, tačiau išskyrus įrenginius, skirtus vien tik perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas;
"

d)  17 punktas pakeičiamas taip:"

   17. "jungiantysis vamzdynas" – tai valstybių narių sieną kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas ilgas dujotiekis, kurio pagrindinė paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines perdavimo sistemas;
"

e)  20 punktas pakeičiamas taip:"

____________________________

* OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

   20. "vertikalios integracijos įmonė" – tai gamtinių dujų įmonė ar tokių įmonių grupė, kurioje tas pats asmuo ar asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai vykdyti kontrolę, kaip apibrėžta 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamento)* 3 straipsnio 2 dalyje, kai ta įmonė ar grupė atlieka bent vieną iš perdavimo, paskirstymo, SGD ar laikymo funkcijų ir bent vieną iš gamtinių dujų gavybos ar tiekimo funkcijų;
"

f)   pridedami šie ║ punktai:"

   34. "dujų tiekimo sutartis" – tai gamtinių dujų tiekimo sutartis, išskyrus dujų rinkos išvestinę finansinę priemonę;
   35. "dujų rinkos išvestinė finansinė priemonė" – tai viena iš finansinių priemonių, nurodytų 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų* I priedo C skirsnio 5, 6 ar 7 punkte, kai ta priemonė susijusi su gamtinėmis dujomis;
  36. "kontrolė" – tai bet kokios teisės, sutartys arba kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai arba visos kartu atsižvelgiant į susijusias teisės ar fakto aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, ypač naudojantis:
   a) nuosavybės teise arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;
   b) teisėmis ar sutartimis, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką formuojant įmonės padalinius, balsuojant arba organams priimant sprendimus.║

Siekiant išvengti netikrumo, ilgalaikė transporto sutartis įmonėje, kuri yra gavybos ar tiekimo veiklos dalininkė, savaime nereiškia, kad ji kontroliuoja perdavimo sistemą;

   37. 37. "atskira rinka" – tai valstybė narė, kuri neturi jungties su kitos valstybės narės nacionalinėmis perdavimo sistemomis ir (arba) kurios dujų tiekimą kontroliuoja trečiosios šalies asmuo arba asmenys;

"Europai svarbus projektas" – tai dujų infrastruktūros projektas, kurį vykdant Bendrija įgyja prieigą prie naujų dujų išteklių ir labiau įvairinamas dujų tiekimas daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

   39. 39. "sąžininga ir neiškraipyta konkurencija atviroje rinkoje" – tai visiems Europos Sąjungos tiekėjams lygios galimybės ir vienoda prieiga, už kuriuos atsakingos valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (Agentūra), įsteigta ...m. ... ...d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. .../2008 dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros įsteigimo**;
   40. "energijos nepriteklius" – tai tokia padėtis, kai namų ūkio nariai neišgali šildyti savo namų iki priimtino lygio, kuris grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais lygiais;
   41. "prieinama kaina" – tai valstybių narių vidaus lygmeniu, konsultuojantis su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, socialiniais partneriais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir atsižvelgiant į 40 punkte numatytą energijos nepritekliaus apibrėžtį, nustatyta kaina;
  42. "pramoninės veiklos teritorija" – tai privati geografinė zona, kurioje yra gamtinių dujų tinklas, kurį valdo viena bendrovė, turinti jungtį su perdavimo arba paskirstymo tinklu:

______________________________
* OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
** OL L ..."
   a) kuris daugiausia tiekia tinklo operatoriaus arba prisijungusių įmonių pramoninėms reikmėms, arba
   b) kuris tiekia ribotam pramoninių vartotojų arba klientų, susijusių su pramonine veikla pramoninės veiklos teritorijoje, skaičiui.
"

3)  3 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, visų pirma į jos 86 straipsnį, valstybės narės gamtinių dujų įmonėms gali nustatyti įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurios gali būti susijusios su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą ir kokybę bei aplinkos apsaugą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir klimato apsaugą.

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos apsaugoti galutinius klientus bei ypač siekdamos, kad būtų taikomos tinkamos pažeidžiamų klientų apsaugos priemonės, įskaitant draudimą nutraukti dujų tiekimą pensininkams ir neįgaliems asmenims žiemą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turi pripažinti energijos nepriteklių ir pateikti pažeidžiamo kliento apibrėžimą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų taikomos su pažeidžiamais klientais susijusios teisės ir prievolės, ypač turi imtis priemonių atokiuose regionuose esantiems galutiniems klientams apsaugoti. Jos turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos laipsnį, ypač atsižvelgiant į sutarties sąlygų, informacijos teikimo ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad galintis pakeisti tiekėją klientas iš tiesų galėtų lengvai prisijungti prie naujo tiekėjo. Tarp priemonių, taikomų bent namų ūkio klientams, turi būti nustatytosios A priede.

"

c)   po 3 dalies įterpiamos šios dalys:"

"3a. Valstybės narės nacionaliniuose veiksmų planuose imasi reikiamų priemonių energijos nepritekliaus problemai spręsti, siekdamos užtikrinti, kad energijos nepriteklių patiriančių žmonių skaičius iš tiesų mažėtų, ir apie šias priemones praneša Komisijai. Kiekviena valstybė narė atsakinga už tai, kad, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir pasikonsultavusi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis bei suinteresuotomis šalimis, taip pat atsižvelgdama į 2 straipsnio 40 punktą, pateiktų energijos nepritekliaus apibrėžtį nacionaliniu lygiu. Šios priemonės gali apimti socialinės apsaugos sistemos pašalpas, paramą energijos vartojimo efektyvumo patobulinimams ir energijos gamybai kuo mažiausiomis kainomis, ir negali trukdyti 23 straipsnyje nurodytam rinkos atvėrimui. Komisija pateikia gaires, pagal kurias nustatomas šių priemonių poveikis energijos nepritekliui ir rinkos veikimui.

3b.  Valstybės narės užtikrina, kad visi klientai turėtų teisę gauti dujas iš tiekėjo, jei pastarasis su tuo sutinka, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tiekėjui suteiktas leidimas ar jis kaip nors kitaip patvirtintas. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad įmonės, kurios patvirtinamos kaip tiekėjos kitoje valstybėje narėje, galėtų būti tikėjomis jų piliečiams be pareigos laikytis jokių kitų sąlygų."

"

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

4.  Valstybės narės įgyvendina atitinkamas priemones, siekdamos socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslų, kad būtų sumažintos energijos kainos mažų pajamų namų ūkio klientams ir užtikrintos tos pačios sąlygos atokiose vietovėse gyvenantiems klientams, ir siekdamos aplinkos apsaugos tikslų. Tarp šių priemonių gali būti energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) paklausos valdymo priemonės, kovos su klimato kaita ir tiekimo saugumo būdai, taip pat visų pirma tarp jų gali būti atitinkamų ekonominių paskatų taikymas, tam tikrais atvejais panaudojant visas esamas nacionalines ir Bendrijos priemones būtinosios tinklo infrastruktūros, įskaitant tinklų sujungimo pajėgumus, priežiūrai ir statybai.

"

e)   po 4 dalies įterpiamos šios dalys:"

4a.  Siekdamos skatinti energijos vartojimo efektyvumą nacionalinės reguliavimo institucijos įgalioja gamtinių dujų įmones nustatyti tokias kainų nustatymo formules, kad kaina didėtų didėjant vartojimui, ir užtikrina aktyvų klientų ir paskirstymo sistemos operatorių dalyvavimą sistemos darbe remiant priemonių, kuriomis siekiama optimizuoti dujų vartojimą, ypač piko valandomis, taikymą. Tokiomis kainų nustatymo formulėmis, derinamomis su pažangiaisiais skaitikliais ir sistemomis, skatinama efektyviai vartoti energiją ir nustatyti kiek įmanoma žemesnę kainą namų ūkio vartotojams, ypač tiems namų ūkio vartotojams, kurie kenčia nuo energijos nepritekliaus.

4b.  Valstybė narė parūpina, kad būtų vienas kontaktinis centras, siekdama užtikrinti, jog vartotojai galėtų gauti visą būtiną informaciją, susijusią su jų teisėmis, galiojančiais teisės aktais bei žalos atlyginimo priemonėmis, kuriomis jie gali naudotis kilus ginčui.

"

f)   po 5 dalies įterpiama ši dalis:"

5a.  Šios direktyvos įgyvendinimas negali turėti neigiamų pasekmių atitinkamų darbuotojų užimtumui, darbo sąlygoms ir jų informavimo, konsultavimo bei dalyvavimo teisėms. Siekdamos sumažinti tokias neigiamas pasekmes, valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais socialiniais partneriais dėl visų šios direktyvos pakeitimų įgyvendinimo. Komisija apie konsultacijas ir vykdytas priemones praneša dujų ir elektros energijos sektorių socialinio dialogo komitetams.

"

4)  4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Kai valstybės narės yra nustačiusios leidimų išdavimo tvarką, jos nustato objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kuriuos turi įvykdyti įmonė, prašanti išduoti jai leidimą gamtinių dujų įrengimams statyti ir (arba) juos eksploatuoti arba prašanti išduoti leidimą tiekti gamtines dujas. Valstybės narės jokiu būdu neturi teisės susieti leidimų išdavimo su kriterijais, kurie suteikia teisę kompetentingoms institucijoms spręsti savo nuožiūra. Nediskriminaciniai leidimų išdavimo kriterijai ir tvarka skelbiami viešai. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant leidimų išdavimo procedūras, susijusias su įrenginiais, vamzdynas ir tam tikra įranga, būtų tinkamai atsižvelgiama į dujų vidaus rinkos projekto svarbą.

"

5)  Po 5 straipsnio įterpiami šie straipsniai:"

5a straipsnis

Regioninis solidarumas

1.  Kad gamtinių dujų vidaus rinkoje užtikrintų saugų ║ tiekimą ║ , valstybės narės, neužkraudamos rinkos dalyviams neproporcingos naštos, bendradarbiauja siekdamos skatinti regioninį ir dvišalį solidarumą.

2.  Bendradarbiaujama esant aplinkybėms, kurios sukelia ar per trumpą laiką gali sukelti didelį tiekimo sutrikimą, turintį įtakos valstybei narei. Bendradarbiaujama šiose srityse:

   a) ekstremalios padėties nacionalinių priemonių, nurodytų Direktyvos 2004/67/EB 8 straipsnyje, koordinavimas;
   b) jungiamųjų elektros energijos linijų ir gamtinių dujų vamzdynų nustatymas ir, prireikus, jų diegimas ar modernizavimas;
   c) tarpusavio pagalbos teikimo sąlygos ir praktinės priemonės.

3.  Apie šį bendradarbiavimą informuojama Komisija, kitos valstybės narės ir rinkos dalyviai.

5b straipsnis

Regioninio bendradarbiavimo skatinimas

1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja ▌ siekdamos pirmojo ir tarpinio žingsnio siekiant visiškai liberalizuoti dujų vidaus rinką – suderinti rinkos modelius ir bent vieno regiono mastu integruoti savo nacionalines rinkas. Visų pirma, jos skatina tinklo operatorių bendradarbiavimą regionų mastu ir palengvina jų integraciją regiono mastu, siekdamos sukurti konkurencingą vidaus rinką, sudaryti geresnes sąlygas suderinti jų teisinę, reguliavimo ir techninę sistemą, bet svarbiausia – integruoti Europos Sąjungoje išlikusias dujų "salas". Valstybės narės taip pat skatina tarptautinį ir regioninį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.

2.  Agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemos operatoriais (pagal III ir IV skyrius), siekdama užtikrinti regionų reguliavimo sistemų suartėjimą su tikslu sukurti konkurencingą vidaus rinką. Kai Agentūra mano, kad reikia privalomų šio bendradarbiavimo taisyklių, ji teikia atitinkamas rekomendacijas. Regioninėse rinkose 24d straipsnyje nurodytose srityse Agentūra laikoma kompetentinga institucija.

"

6)  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 straipsnis

Perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių atskyrimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nuo ... *:

   a) kiekviena įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo sistemos operatorius;
  b) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės, atskirai arba kartu:
   i) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, ir tuo pat metu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ▌ , valdyti bet kokią jo turto dalį arba naudotis bet kokiomis teisėmis to operatoriaus ▌atžvilgiu, arba
   ii) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ▌ir tuo pat metu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, valdyti bet kokią jos turto dalį arba naudotis bet kokiomis teisėmis tos įmonės atžvilgiu;
   c) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus ▌ stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę atstovaujančių padalinių narių ir tuo pat metu valdyti bet kokią įmonės, atliekančios bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, turto dalį ar naudotis bet kokiomis teisėmis tos įmonės atžvilgiu;
   d) tas pats asmuo neturėtų teisės tuo pat metu būti įmonės, atliekančios bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, ir perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę atstovaujančių padalinių nariu;
   e) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės eksploatuoti perdavimo sistemos pagal valdymo sutartį arba kitu ne nuosavybės būdu daryti jai įtakos, arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti įmonės, atliekančios bet kokias gavybos arba tiekimo funkcijas, ar valdyti bet kokią jos turto dalį ar naudotis bet kokiomis teisėmis tos įmonės atžvilgiu.

2.  1 dalies b punkte nurodytiems turtiniams interesams ir teisėms visų pirma priklauso:

   a) kapitalo ar verslo turto dalies nuosavybė;
   b) įgaliojimas naudotis balsavimo teisėmis;
   c) įgaliojimai skirti stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę atstovaujančių padalinių narius; arba
   d) teisė gauti dividendus ar kitokią pelno dalį.

3.  1 dalies b punkte sąvoka "įmonė, atliekanti bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas" atitinka sąvoką "įmonė, atliekanti ║ bent vieną iš gamybos ar tiekimo funkcijų", apibrėžtą Direktyvoje 2003/54/EB ║ , o sąvokos "perdavimo sistemos operatorius" ir "perdavimo sistema" atitinka Direktyvoje 2003/54/EB apibrėžtas "perdavimo sistemos operatoriaus" ir "perdavimo sistemos" sąvokas.

4.  Valstybės narės vykdo vertikaliai integruotų įmonių veiklos rūšių atskyrimo proceso priežiūrą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą.

"

5.  Iki ...** valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 1 dalies b ir c punktų, jei perdavimo sistemos operatoriai nėra vertikalios integracijos įmonės dalis.

6.  1 dalies a punkte nurodytas įpareigojimas laikomas įvykdytu, jei keletas įmonių, kurioms priklauso perdavimo sistemos, įsteigia bendrąją įmonę, kuri atlieka atitinkamų perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas keliose valstybėse narėse.▌

7.  Jei 1 dalies b–e punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė arba kitas viešasis subjektas, du atskiri viešieji subjektai, viena vertus, kontroliuojantys perdavimo sistemos operatorių arba perdavimo sistemą, kita vertus, kontroliuojantys įmonę, atliekančią bet kokias gavybos arba tiekimo funkcijas, nelaikomi tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus, kuris priklausė vertikalios integracijos įmonei, ir to perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojų turima 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta neskelbtina komercinė informacija nebūtų perduota įmonėms, atliekančioms bet kokias gavybos ir tiekimo funkcijas.

9.  Jeigu ...*** perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

Tokiu atveju valstybės narės laikosi IVa skyriaus nuostatų.

Vertikalios integracijos įmonėms, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, jokiu būdu netrukdoma imtis veiksmų, kad jos galėtų laikytis 1 dalies nuostatų.

__________________

* Vieneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] perkėlimo dienos.

** Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] perkėlimo dienos.

*** Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo diena.

7)   po 7 straipsnio įterpiami šie║ straipsniai:"

7a straipsnis

Perdavimo sistemos savininkų ir perdavimo sistemos operatorių kontrolė

1.  Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, trečiosios šalies asmuo ar asmenys neturi teisės kontroliuoti perdavimo sistemų ar perdavimo sistemos operatorių.

2.  Jeigu Bendrija pasirašo susitarimą su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, kuriuo siekiama sukurti bendrą investicijų į energetikos sektorių sistemą ir atverti trečiosios šalies energetikos rinką taip pat ir Europos Sąjungoje įsikūrusioms įmonėms, gali būti leidžiama nukrypti nuo 1 dalies.

7b straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

1.  Įmones, kurioms priklauso perdavimo sistema ir kurias nacionalinė reguliavimo institucija pagal šiame straipsnyje nurodytą sertifikavimo tvarką sertifikavo kaip atitinkančias 7 straipsnio 1 dalies ir 7a straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, prašymas sertifikuoti perdavimo sistemos savininką ar perdavimo sistemos operatorių, kurį pagal 7a straipsnį kontroliuoja trečiosios šalies asmuo ar asmenys, atmetamas, nebent perdavimo sistemos savininkas ar perdavimo sistemos operatorius įrodo, kad joks operatorius, užsiimantis dujų gavybos ar tiekimo arba elektros energijos gamybos ar tiekimo veikla, arba trečioji šalis ║ tiesiogiai ar netiesiogiai negali daryti įtakos atitinkamam subjektui pažeidžiant 7 straipsnio 1 dalį.

3.  Perdavimo sistemos operatorius praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie bet kokį planuojamą sandorį, dėl kurio reikėtų iš naujo įvertinti atitiktį 7 straipsnio 1 dalies arba 7a straipsnio reikalavimams.

4.  Nacionalinės reguliavimo institucijos nuolat kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatoriai atitinka 7 straipsnio 1 dalies ir 7a straipsnio reikalavimus. Kad užtikrintų atitiktį tiems reikalavimams, jos pradeda sertifikavimo procedūrą:

   a) gavusios perdavimo sistemos operatoriaus pranešimą pagal 3 dalį;
   b) savo iniciatyva, jeigu sužino, kad dėl planuojamo pasikeitimo, susijusio su teisėmis ar įtaka perdavimo sistemos savininkų ar perdavimo sistemos operatorių atžvilgiu, gali būti pažeisti 7 straipsnio 1 dalies ar 7a straipsnio reikalavimai, arba turi pagrindo manyti, kad tie reikalavimai jau buvo pažeisti; arba
   c) gavusios pagrįstą Komisijos prašymą.

5.  Nacionalinės reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo arba Komisijos prašymo dienos. Laikoma, kad perdavimo sistemos operatorius buvo sertifikuotas, jeigu nacionalinės reguliavimo institucijos per tą laikotarpį nepriima sprendimo. Aiškus arba numanomas nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas gali įsigalioti tik užbaigus 6–9 dalyse nustatytą procedūrą ir tik tuo atveju, jei Komisija dėl jo nepareiškia prieštaravimų.

6.  Apie aiškų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo nacionalinė reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai ir kartu pateikia atitinkamą informaciją apie šį sprendimą.

7.  Komisija nagrinėja pranešimą, kai tik jį gauna. Jei Komisija nustato, kad kyla pagrįstų abejonių, ar nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas atitinka 7 straipsnio 1 dalies, 7a straipsnio arba 7b straipsnio 2 dalies reikalavimus, per du mėnesius nuo pranešimo gavimo ji nusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūrą. Šiuo atveju Komisija nacionalinės reguliavimo institucijos ir atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus prašo pateikti pastabas. Jeigu Komisija pageidauja gauti papildomos informacijos, minėtą dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dar dviem mėnesiais, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo gauta visa informacija.

8.  Jei Komisija nusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūrą, ║ per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo dienos ji priima galutinį sprendimą:

arba

   a) neprieštarauti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui,
   b) reikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų ar atšauktų savo sprendimą, jei Komisija mano, kad nebuvo laikomasi 7 straipsnio 1 dalies, 7a straipsnio ar 7b straipsnio 2 dalies reikalavimų ║.

9.  Jei Komisija per atitinkamai 7 ir 8 dalyse nustatytus laikotarpius nenusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūros arba nepriima galutinio sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui.

10.  Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įgyvendina Komisijos sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sertifikavimo sprendimą ir apie tai praneša Komisijai.

11.  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija gali pareikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir įmonės, atliekančios bet kokias gavybos ar tiekimo funkcijas, pateiktų visą informaciją, būtiną šiame straipsnyje nustatytoms užduotims atlikti.

12.  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

13.  Šiame straipsnyje išdėstytos procedūros, ypač 2 dalyje nurodyti apribojimai, netaikomos pirmiau tiekimo grandinėje esantiems vamzdynams, kuriais siekiama tik tiesiogiai sujungti dujų tiekimo kilmės šalių tinklus su Bendrijos teritorijoje esančiu paskirties tašku, ir šių vamzdynų atnaujinimams.

7c straipsnis

Laikymo sistemos ir SGD sistemos operatorių paskyrimas

Laikotarpiui, kurį valstybės narės nustato atsižvelgdamos į veiksmingumą ir ekonominę pusiausvyrą, valstybės narės paskiria arba reikalauja, kad gamtinių dujų įmonės, kurioms priklauso saugyklos ar SGD įrenginiai, paskirtų vieną ar kelis sistemos operatorius.

"

8)  8 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

i)   a punktas pakeičiamas taip:"

   a) atsižvelgdamas į ekonomines sąlygas ir deramai atsižvelgdamas į aplinką, eksploatuoja, prižiūri ir plėtoja saugius, patikimus ir veiksmingus perdavimo, laikymo ir (arba) SGD įrenginius, užtikrinant atvirą rinką naujiems dalyviams;
"

ii)   po b punkto įterpiamas šis punktas:"

ba) sukuria pakankamus tinklų sujungimo pajėgumus, t. y. sujungia savo perdavimo infrastruktūros objektus, norėdami patenkinti pagrįstą pajėgumų paklausą, palengvinti efektyvų bendros rinkos veikimą ir paisyti dujų tiekimo saugumo reikalavimų;

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Valstybės narės per nacionalines reguliavimo institucijas gali reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi minimaliųjų perdavimo sistemos, įskaitant tinklų sujungimo pajėgumus, priežiūros ir plėtros reikalavimų. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikta plačių galių vartotojų apsaugai Europos Sąjungoje užtikrinti.

"

c)   pridedama ši dalis:"

4a.  Atlikdami savo funkcijas perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo patvirtintas veikimo rinkoje taisykles.

"

9)  9 straipsnis išbraukiamas.

10)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

10 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriams ir perdavimo sistemos savininkams galiojantys konfidencialumo reikalavimai

1.  Nepažeisdamas 16 straipsnio nuostatų ar bet kurios kitos teisinės pareigos atskleisti informaciją, kiekvienas perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatorius ir perdavimo sistemos savininkai užtikrina vykdant veiklą gautos neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą, pasirūpina, kad su jų veikla susijusi informacija, kuri gali suteikti komercinį pranašumą, nebūtų atskleista šališkai ir ypač neatskleidžia jokios neskelbtinos komercinės informacijos kitiems bendrovės padaliniams, nebent to reikia verslo sandoriui atlikti. Kad būtų griežtai laikomasi informacijos atskyrimo taisyklių, reikia taip pat užtikrinti, kad perdavimo sistemos savininkas ir likusioji bendrovės dalis nesinaudotų bendromis tarnybomis, išskyrus išimtinai administracines ar IT funkcijas (pvz., neturėtų bendros teisės tarnybos).

2.  Susijusioms įmonėms parduodant ar įsigyjant gamtines dujas, perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja neskelbtina komercine informacija, kurią gauna iš trečiųjų šalių, suteikdami joms teisę naudotis sistema arba derėdamiesi dėl šios teisės.║

3.  Komercinė neskelbtina informacija nustatoma taikant objektyvius ir skaidrius kriterijus.

"

11)  12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

1.  Kiekvienas paskirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už ilgalaikį sistemos gebėjimą vykdyti pagrįstus dujų tiekimo reikalavimus eksploatuojant, prižiūrint ir plėtojant ekonomikos sąlygomis saugią, patikimą ir veiksmingą paskirstymo sistemą savo regione, deramai atsižvelgiant į aplinką ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

"

b)  4 dalis pakeičiama taip:

4.  Kiekvienas paskirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga siekiant veiksmingai prieiti prie sistemos ir ja naudotis.

c)   po 4 dalies įterpiamos šios dalys:"

4a.  Iki ...* paskirstymo sistemos operatorius atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pateikia pasiūlymą dėl atitinkamų informacijos ir ryšių sistemų įdiegimo siekiant teikti 4 dalyje nurodytą informaciją. Šiuo pasiūlymu, inter alia, palengvinamas dvikrypčių elektroninių skaitiklių, kurie iki ... ** turėtų būti prieinami visiems klientams, naudojimas, galutinių klientų ir paskirstytų gamintojų aktyvus dalyvavimas sistemos darbe ir naujausios informacijos mainai tarp paskirstymo ir perdavimo sistemos operatorių siekiant tinkamiausiai naudoti turimus gavybos, tinklų ir paklausos išteklius.

4b.  Iki ... *** nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtina arba atmeta 4a dalyje nurodytus pasiūlymus. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina visišką įdiegiamų informacijos ir ryšių sistemų sąveiką. Šiuo tikslu jos gali priimti gaires ir raginti iš dalies pakeisti 4a dalyje minėtus pasiūlymus.

4c.  Prieš pranešdama paskirstymo sistemos operatoriui apie savo sprendimą dėl 4a dalyje minėto pasiūlymo, nacionalinė reguliavimo institucija apie tai praneša Agentūrai arba, jei ši dar neveikia, Komisijai. Agentūra arba Komisija užtikrina, kad įdiegiamos informacijos ir ryšių sistemos palengvintų dujų vidaus rinkos plėtrą ir dėl jų neatsirastų naujų techninių kliūčių.

__________________

* Vieneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

** Dešimt metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

*** Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

"

12)  Po IV skyriaus įterpiami šie skyriai:

IVa SKYRIUS

Nepriklausomi perdavimo sistemos operatoriai

12a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai pagal 7 straipsnio 7 dalį valstybė narė nusprendžia netaikyti 7 straipsnio 1 dalies.

12b straipsnis

Turtas, įrenginiai, darbuotojai ir identitetas

1.  Perdavimo sistemos operatoriai turi turėti visus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius, kurie reikalingi jų įsipareigojimams pagal šią direktyvą įvykdyti ir dujų perdavimo veiklai vykdyti, visų pirma:

   a) dujų perdavimo veiklai vykdyti reikalingas turtas, įskaitant perdavimo tinklą, nuosavybės teise priklauso perdavimo sistemos operatoriui;
   b) perdavimo sistemos operatorius samdo dujų perdavimo veiklai vykdyti, įskaitant visų bendrų užduočių atlikimą, reikalingą personalą;
   c) vieno vertikalios integracijos įmonės padalinio personalo nuoma ir paslaugų teikimas kitiems vertikalios integracijos įmonės padaliniams yra draudžiami;
   d) atitinkamus finansinius išteklius, kurių reikia būsimiems investicijų projektams įgyvendinti ir (arba) esamam turtui pakeisti, pirmiausia suteikia vertikalios integracijos įmonė, gavusi tinkamą perdavimo sistemos operatoriaus prašymą ir laikydamasi metinio finansinio plano, nurodyto 12f straipsnyje;
   e) perdavimo sistemos operatoriai ir vertikalios integracijos įmonė nesinaudoja tų pačių išorinių rangovų arba konsultantų paslaugomis, taip pat šiai įmonei ir šiems operatoriams negalima naudotis tomis pačiomis informacinių technologijų sistemomis arba įranga, fizinėmis patalpomis ir prieigos saugumo sistemomis.

2.  Dujų perdavimo veiklą, be 8 straipsnyje išvardytos veiklos, sudaro bent jau ši veikla:

   a) atstovavimas perdavimo sistemos operatoriui ir ryšių su trečiosiomis šalimis bei reguliavimo institucijomis palaikymas;
   b) atstovavimas perdavimo sistemos operatoriui Europos perdavimo sistemos operatorių tinkle;
   c) prieigos trečiajai šaliai suteikimas ir jos reguliavimas;
   d) visų su perdavimo sistema susijusių mokesčių surinkimas, įskaitant prieigos mokesčius, balansavimo mokesčius už papildomas paslaugas, pvz., dujų valymą, paslaugų pirkimą (balansavimo išlaidos, energija nuostoliams padengti);
   e) perdavimo sistemos eksploatavimas, priežiūra ir plėtra;
   f) investavimo planavimas, skirtas užtikrinti ilgalaikę sistemos galimybę tenkinti pagrįstą paklausą ir užtikrinti tiekimo saugumą;
   g) tinkamų bendrų įmonių steigimas, be kita ko, su vienu ar keliais perdavimo sistemos operatoriais, dujų biržos, siekiant plėtoti regioninių rinkų kūrimą arba sudaryti palankesnes sąlygas liberalizavimo procesui;
   h) visos verslo paslaugos, įskaitant teisines paslaugas, apskaitą ir IT paslaugas.

3.  Perdavimo sistemos operatorių įsisteigimo teisinė forma – ribotos turtinės atsakomybės bendrovė, kaip nurodyta Direktyvos 68/151/EEB 1 straipsnyje.

4.  Perdavimo sistemos operatorius organizacijos identiteto požiūriu, teikdamas informaciją, kurdamas prekės ženklą ar patalpų atžvilgiu, neturi sukurti painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės atskiro identiteto.

5.  Perdavimo sistemos operatorių sąskaitų auditą atlieka kitas nei vertikalios integracijos įmonės ar bet kurio jos padalinio auditą atliekantis auditorius.

12c straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumas

1.  Nepažeidžiant pagal 12f straipsnį vertikalios integracijos įmonės paskirto priežiūros organo narių įgaliojimų, perdavimo sistemos operatoriui suteikiama veiksminga teisė priimti sprendimus dėl tinklo eksploatavimui, priežiūrai ar plėtojimui reikalingo turto, nepriklausomai nuo vertikalios integracijos įmonės. Perdavimo sistemos operatorius turi įgaliojimus užsidirbti pinigų kapitalo rinkoje, ypač skolindamas ir didindamas kapitalą pagal metinį finansinį planą, nurodytą 12f straipsnyje.

2.  Vertikalios integracijos įmonės antrinės įmonės, vykdančios gamybos arba tiekimo funkcijas, negali būti tiesioginės arba netiesioginės perdavimo sistemos operatoriaus akcininkės. Perdavimo sistemos operatorius negali būti jokios vertikalios integracijos įmonės antrinės įmonės, vykdančios gamybos arba tiekimo funkcijas, tiesioginis arba netiesioginis akcininkas ar gauti iš šios antrinės įmonės dividendus arba bet kurią kitą finansinę naudą, išskyrus atlygį, gautą už naudojimąsi tinklu.

3.  Perdavimo sistemos operatoriaus bendra valdymo struktūra ir įstatai užtikrina faktinį perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą, kaip nurodoma šiame skyriuje. Vertikalios integracijos įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai neapibrėžia perdavimo sistemos operatoriaus konkurencinio elgesio vykdant kasdienę jo veiklą ir valdant tinklą arba susijusio su būtina veikla siekiant parengti 10 metų investavimo planą, kuris rengiamas pagal 12h straipsnį.

4.  Visi vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komerciniai ir finansiniai ryšiai, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus teikiamas paskolas vertikalios integracijos įmonei, turi priklausyti nuo rinkos sąlygų. Perdavimo sistemos operatorius saugo išsamius duomenis apie tokius komercinius bei finansinius ryšius ir, paprašius, pateikia juos nacionalinei reguliavimo institucijai.

5.  Perdavimo sistemos operatorius teikia nacionalinei reguliavimo institucijai tvirtinti visus komercinius ir finansinius susitarimus su vertikalios integracijos įmone.

6.  Perdavimo sistemos operatorius informuoja nacionalinę reguliavimo instituciją apie turimus finansinius išteklius, nurodytus 12b straipsnio 1 dalies d punkte.

7.  Įmonę, kuriai nacionalinė reguliavimo institucija yra išdavusi sertifikatą, kad ji atitinka šio skyriaus reikalavimus, atitinkama valstybė narė patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriumi. Taikoma 7b straipsnyje nustatyta sertifikavimo tvarka.

8.  Privaloma laikytis skaidrumo reikalavimų siekiant užtikrinti nediskriminavimą, ypač atsižvelgiant į nuorodas dėl tarifų, prieigos prie paslaugų trečiajai šaliai, pajėgumų paskirstymo ir balansavimo. Vertikalios integracijos įmonė privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie perdavimo sistemos operatoriui trukdytų vykdyti šiuos įsipareigojimus.

12d straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus personalo ir atliekamo valdymo nepriklausomumas

1.  Sprendimus dėl už valdymą atsakingų asmenų ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų narių skyrimo bei įgaliojimų pratęsimo, darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą ir kadencijos pabaigą, priima 12f straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų taryba.

2.  Nacionalinei reguliavimo institucijai pranešama asmenų, kuriuos stebėtojų taryba pasiūlė paskirti už valdymą atsakingais asmenimis ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariais arba pratęsti jų įgaliojimus, vardai ir pavardės, kadencijos sąlygos, trukmė ir pabaiga, taip pat siūlomų sprendimų nutraukti tokią kadenciją motyvai. Šios 1 dalyje nurodytos sąlygos ir sprendimai tampa privalomi tik tuo atveju, jei per 3 savaičių laikotarpį nuo jų pranešimo nacionalinė reguliavimo institucija nepareiškė dėl jų prieštaravimo. Nacionalinė reguliavimo institucija gali pareikšti prieštaravimą, jei iškyla didelių abejonių dėl paskirto už valdymą atsakingo asmens ir (arba) administracinių organų nario profesinio nepriklausomumo, arba jei pirmalaikio kadencijos nutraukimo atveju iškyla rimtų abejonių dėl jo pagrindimo.

3.  Už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariai, kuriuos paskyrė stebėtojų taryba, penkerių metų laikotarpiu prieš jų paskyrimą vertikalios integracijos įmonėje, bet kuriame jos padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo eiti profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo ryšių.

4.  Už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariai bei darbuotojai jokiame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo ryšių.

5.  Perdavimo sistemos operatoriaus už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) administracinių organų nariai bei darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai neturi jokių interesų jokiame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar negauna iš jo finansinės naudos, išskyrus interesus ir finansinę naudą, susijusius su perdavimo sistemos operatoriumi. Jų atlyginimas nepriklauso nuo vertikalios integracijos įmonės veiklos ar rezultatų, o priklauso tik nuo perdavimo sistemos operatoriaus veiklos ar rezultatų.

6.  Už valdymą atsakingų asmenų ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų narių skundų dėl pirmalaikio jų kadencijos nutraukimo atžvilgiu užtikrinamos faktinės teisės nacionalinei reguliavimo institucijai pateikti apeliaciją.

7.  Pasibaigus darbo perdavimo sistemos operatoriui kadencijos terminui, ne mažiau kaip penkerius metus už valdymą atsakingi asmenys ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus administracinių organų nariai vertikalios integracijos įmonės padalinyje, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo ryšių.

12e straipsnis

Patikėtinis

1.  Nacionalinė reguliavimo institucija vertikalios integracijos įmonės siūlymu ir iš jos lėšų skiria nepriklausomą patikėtinį. Patikėtinis veikia vien tik atstovaudamas teisėtiems vertikalios integracijos įmonės interesams išlaikydamas perdavimo sistemos operatoriaus turto vertę, kartu užtikrindamas perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą nuo vertikalios integracijos įmonės. Patikėtinis, vykdydamas savo funkcijas, neatsižvelgia į vertikalios integracijos įmonės interesus gamybos ir tiekimo verslo srityje.

2.  Per paskutinius penkerius metus iki paskyrimo patikėtinis vertikalios integracijos įmonėje, bet kuriame jos padalinyje, pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus ar bet kokioje įmonėje, vykdančioje gamybos ar tiekimo veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai negali būti ėjęs jokių profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėjęs interesų ar verslo santykių.

Patikėtinio mandato suteikimo sąlygas, įskaitant jo trukmę, nutraukimo sąlygas ir finansines sąlygas, tvirtina nacionalinė reguliavimo institucija.

Mandato galiojimo laikotarpiu patikėtinis bet kuriame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti jokių profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo santykių.

Pasibaigus mandato galiojimui, patikėtinis bet kuriame vertikalios integracijos įmonės padalinyje ar pas kontrolinį akcijų paketą turinčius akcininkus ne mažiau kaip penkerius metus tiesiogiai ar netiesiogiai negali eiti jokių profesinių ar atsakingų pareigų, su jais turėti interesų ar verslo santykių.

3.  Patikėtinis atsakingas už:

   a) perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų tarybos narių, kitų, negu nurodyti 12f straipsnio 2 dalies a punkte, skyrimą, atleidimą ir tarybos sudėties atnaujinimą; ir
   b) naudojimąsi balsavimo teise stebėtojų taryboje.

12f straipsnis

Stebėtojų taryba

1.  Perdavimo sistemos operatorius turi stebėtojų tarybą, kurios pareiga – priimti sprendimus, kurie galėtų daryti didelį poveikį perdavimo sistemos operatoriaus akcininkų turto vertei, ypač sprendimus, susijusius su metinio finansinio plano patvirtinimu, perdavimo sistemos operatoriaus įsiskolinimų lygiu ir akcininkams skirstomais dividendais.

2.  Stebėtojų tarybą sudaro:

   a) nariai, atstovaujantys vertikalios integracijos įmonei,
   b) nariai, atstovaujantys trečiosios šalies akcininkams,
   c) nariai, atstovaujantys pardavimo sistemos operatoriui,
   d) patikėtinis ir,
   e) kai numatyta tam tikruose valstybės narės teisės aktuose, nariai, atstovaujantys kitoms suinteresuotoms šalims, pvz., perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojams.

3.  Stebėtojų tarybos nariams taikomos 12d straipsnio 2–7 dalys.

4.  Patikėtinis turi veto teisę, kuria gali naudotis priimant sprendimus, dėl kurių, jo arba jos nuomone, gali labai sumažėti perdavimo sistemos operatoriaus turto vertė. Kai vertinama, ar dėl sprendimo gali labai sumažėti turto vertė, ypač svarbu atsižvelgti į metinį finansinį planą ir į perdavimo sistemos operatoriaus įsiskolinimų sumą. Tuo atveju, kai du trečdaliai stebėtojų tarybos narių panaikina veto, taikoma 12h straipsnio 7 dalis.

12g straipsnis

Atitikties programa ir už atitiktį atsakingas pareigūnas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai nustatytų ir įgyvendintų atitikties programą, pagal kurią apibrėžiamos priemonės, skirtos užkirsti kelią diskriminuojamam elgesiui, ir užtikrintų tinkamą atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą. Programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos, kad šis tikslas būtų pasiektas. Programą tvirtina reguliavimo institucija. Nepažeisdamas nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojimų, atitikties programos įgyvendinimą nepriklausomai stebi už atitiktį atsakingas pareigūnas.

2.  Stebėtojų taryba skiria už atitiktį atsakingą pareigūną. Už atitiktį atsakingas pareigūnas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. 12d straipsnio 2–7 dalies nuostatos galioja pareigūnui, atsakingam už atitiktį. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nepritarti už atitiktį atsakingo pareigūno paskyrimui, jei jis stokoja nepriklausomumo ar profesinių gebėjimų.

3.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas įpareigojamas:

   a) stebėti, kaip įgyvendinama atitikties programa;
   b) rengti metinę ataskaitą, kurioje nurodoma, kokių priemonių imtasi siekiant įgyvendinti atitikties programą, ir pateikti ją nacionalinei reguliavimo institucijai;
   c) atsiskaityti stebėtojų tarybai ir teikti rekomendacijas dėl atitikties programos ir jos įgyvendinimo;
   d) informuoti nacionalinę reguliavimo instituciją apie bet kokius komercinius ir finansinius vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus santykius.

4.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas pateikia siūlomus sprendimus dėl investicijų plano arba individualių investicijų į tinklą nacionalinei reguliavimo institucijai. Tokie sprendimai pateikiami ne vėliau kaip po to, kai perdavimo sistemos operatoriaus valdymo ir (arba) kompetentingas administravimo organas pateikia juos stebėtojų tarybai.

5.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie tai, kad vertikalios integracijos įmonė visuotinio susirinkimo metu ar balsavus stebėtojų tarybos nariams neleidžia priimti sprendimo ir todėl kliudoma investuoti į tinklą ar atidedamos šios investicijos.

6.  Sąlygas, pagal kurias apibrėžiamas už atitiktį atsakingo pareigūno mandatas arba jo įdarbinimo sąlygos, tvirtina nacionalinė reguliavimo institucija ir pagal jas užtikrinamas už atitiktį atsakingo pareigūno nepriklausomumas.

7.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas reguliariai žodžiu arba raštu informuoja nacionalinę reguliavimo instituciją ir turi teisę reguliariai žodžiu arba raštu informuoti perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų tarybą.

8.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas gali dalyvauti visuose perdavimo sistemos operatoriaus, taip pat stebėtojų tarybos ir visuotinio susirinkimo valdymo ir (arba) administracijos organuose. Už atitiktį atsakingas pareigūnas dalyvauja visuose posėdžiuose, kurių metu aptariami šie klausimai:

   a) prieigos prie tinklo sąlygos, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1775/2005, ypač susijusios su tarifais, trečiųjų šalių prieiga prie paslaugų, pajėgumų skyrimu ir perkrovos valdymu, skaidrumu, pusiausvyros palaikymu ir antrinėmis rinkomis,
   b) projektai, vykdomi siekiant valdyti, prižiūrėti ir plėtoti perdavimo sistemą, įskaitant investicijų į naujus transporto ryšius, pajėgumų plėtrą ir esamų pajėgumų optimizavimą,
   c) energijos, reikalingos vykdant perdavimo sistemos veiklą, pirkimas ar pardavimas.

9.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas stebi, ar perdavimo sistemos operatorius vykdo įsipareigojimus pagal 10 straipsnį.

10.  Už atitiktį atsakingas pareigūnas gali naudotis visais svarbiais duomenimis ir perdavimo sistemos operatoriaus biurais, taip pat visa informacija, reikalinga, kad jis galėtų atlikti pavestą užduotį.

11.  Stebėtojų taryba, gavusi išankstinį nacionalinės reguliavimo institucijos pritarimą, gali atleisti už atitiktį atsakingą pareigūną.

12.  Nacionalinė reguliavimo institucija tik informuojama apie perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės įsipareigojimus, ypač dėl komercinių ir finansinių susitarimų tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės, tačiau jų ji netvirtina. Nacionalinė reguliavimo institucija tik informuojama apie vadovo ir už atitiktį atsakingo pareigūno skyrimą ir darbo sąlygas, tačiau jų ji netvirtina.

12h straipsnis

Tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investicijų

1.  Kasmet perdavimo sistemos operatoriai po konsultacijų su atitinkamais suinteresuotais subjektais pateikia nacionalinei reguliavimo institucijai 10 metų tinklo plėtros planą, parengtą atsižvelgiant į esamą ir numatomą pasiūlą ir paklausą. Plane nurodomos veiksmingos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sistemos tinkamumą ir tiekimo saugumą.

2.  10 metų tinklo plėtros plane visų pirma:

   a) rinkos dalyviams nurodoma pagrindinė perdavimo infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per ateinančius dešimt metų,
   b) nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimti sprendimai, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikėtų įgyvendinti per artimiausius trejus metus,
   c) numatomas visų investavimo projektų įgyvendinimo laikotarpis.

3.  Siekdamas detalizuoti šį dešimties metų tinklo plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius iškelia pagrįstas hipotezes apie savo gamybos, vartojimo ir mainų su kitomis šalimis raidą, atsižvelgdamas į investicijų į regioninius ir ES masto tinklus planus, taip pat į investicijų į saugyklas ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) papildymo įrenginius planus.

4.  Nacionalinė reguliavimo institucija atvirai ir skaidriai konsultuojasi dėl 10 metų tinklo plėtros plano su visais dabartiniais ar galimais tinklo naudotojais. Asmenys arba įmonės, kurie teigia, kad ateityje naudosis tinklu, gali būti prašomi pateikti pagrindimą. Nacionalinė reguliavimo institucija skelbia konsultacijų rezultatus, ypač susijusius su galimu investicijų poreikiu.

5.  Nacionalinė reguliavimo institucija tikrina, ar 10 metų tinklo plėtros planas apima visas konsultacijų metu numatytas reikalingas investicijas ir atitinka Bendrijos masto 10 metų tinklo plėtros planą, minimą Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2c straipsnio 1 dalyje. Jei kyla abejonių, ar 10 metų planas atitinka Bendrijos masto dešimties metų tinklo plėtros planą, reguliavimo institucija konsultuojasi su Agentūra. Reguliavimo institucija gali įpareigoti perdavimo sistemos operatorių iš dalies pakeisti savo planą.

6.  Nacionalinė reguliavimo institucija vykdo 10 metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

7.  Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų nei nuo jo priklausančių svarbių priežasčių nepadaro investicijos, kuri pagal 10 metų tinklo plėtros planą turėjo būti padaryta per kitus trejus metus, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija privalėtų imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad atitinkama investicija būtų padaryta:

   a) reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius padarytų šias investicijas, kaip numatoma 12f straipsnyje minėtame metiniame finansiniame plane, arba
   b) dėl šių investicijų surengtų konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi investuotojai.

Kai nacionalinė reguliavimo institucija pasinaudoja b punkte nurodytais įgaliojimais, ji gali pareikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius sutiktų:

   a) naudoti trečiosios šalies finansavimą,
   b) statybos darbus pavesti vykdyti trečiajai šaliai,
   c) kaupti atitinkamą naują kapitalą, arba
   d) naudoti atitinkamą naują kapitalą.

Perdavimo sistemos operatorius pateikia investuotojams visą informaciją, reikalingą vykdant investiciją, susieja naują kapitalą su perdavimo tinklu ir bendrai kiek galėdamas stengiasi padėti įgyvendinti investicijų projektą.

Nacionalinė reguliavimo institucija turi pritarti atitinkamiems finansiniams susitarimams.

8.  Kai nacionalinė reguliavimo institucija pasinaudoja 7 dalyje nurodytais įgaliojimais, šių investicijų išlaidos padengiamos koreguojant atitinkamus tarifus.

12i straipsnis

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl saugyklų, SGD papildymo įrenginių ir pramoninių vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo

1.  Perdavimo sistemos operatoriai turi nustatyti ir paskelbti skaidrias ir veiksmingas nediskriminuojamo saugyklų, SGD papildymo įrenginių ir pramoninių vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo procedūras ir tarifus. Procedūras turi patvirtini nacionalinė reguliavimo institucija.

2.  Perdavimo sistemos operatoriai neturi teisės atsisakyti prijungti prie tinklo naują saugyklą, SGD papildymo įrenginį arba pramoninį vartotoją, motyvuodami tuo, kad ateityje tinklui gali neužtekti pajėgumo, arba tuo, kad susidarys papildomų išlaidų, susijusių su tuo, jog reikės didinti pajėgumą. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina tinkamą naujo prijungimo įvesties ir išvesties pajėgumą.

3.  Perdavimo sistemos operatoriai suteikia trečiosioms šalims prieigą prie tinklo ir ją valdo, ypač prieigą naujiems rinkos operatoriams ir biodujų gamintojams, atsižvelgdami į tinklo saugumo taisykles.

IVb SKYRIUS

12j straipsnis

Persvarstymo sąlyga

1.  Agentūra iki ...* pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą, kurioje nurodoma, kokiu mastu šiame skyriuje nustatyti atskyrimo reikalavimai padėjo užtikrinti visišką ir faktinį perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą.

2.  Agentūra, atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, visų pirma atsižvelgia į šiuos kriterijus: sąžininga ir nediskriminuojama prieiga prie tinklo, veiksmingas valdymas, tinklo plėtra, investavimas ir neiškreiptos paskatos investuoti, tinklų sujungimo infrastruktūra ir tiekimo saugumo padėtis Bendrijoje.

3.  Agentūra iki ...* pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą, kurioje bendrais bruožais nusakoma galimybė įsteigti vieną Europos perdavimo sistemos operatorių ir sąnaudų bei naudos analizė, susijusi su konkrečiomis nuosavybės teisėmis, rinkos integracija, taip pat su veiksmingu ir saugiu perdavimo tinklo veikimu. Ataskaita rengiama konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis, ypač su perdavimo sistemos operatoriais ir Agentūra.

4.  Prireikus, ir ypač tuo atveju, kai 1 dalyje minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo praktiškai įvykdytos 2 dalyje nurodytos sąlygos, Komisija teikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai, pagal kuriuos siekiama užtikrinti visišką ir faktinį perdavimo sistemos operatorių nepriklausomumą iki ...**.

__________________

* Penkeri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos.

** Septyneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo dienos."

13)  13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies c punkte po pirmo sakinio įterpiamas šis sakinys:"

Šioms užduotims atlikti paskirstymo sistemos operatorius turi reikiamus išteklius, įskaitant žmogiškuosius, techninius, finansinius ir materialinius.

"

b)  2 dalies d punktas iš dalies keičiamas taip:

   i) paskutinis sakinys pakeičiamas taip:"
Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas asmuo ar institucija (toliau – už atitiktį atsakingas pareigūnas) 24a straipsnio 1 dalyje nurodytai nacionalinei reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones; ši ataskaita paskelbiama."

ii)  Pridedamas šis sakinys:"

Už atitiktį atsakingas pareigūnas yra visiškai nepriklausomas ir savo užduotims atlikti gali naudotis visa reikiama paskirstymo sistemos operatoriaus ir bet kokių kitų susijusių bendrovių informacija.

"

c)  Pridedama ši dalis:"

3.  Jei paskirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybės narės užtikrina, kad jo veikla būtų prižiūrima, ir kad vertikalios integracijos pranašumais jis negalėtų pasinaudoti taip, kad iškraipytų konkurenciją. Visų pirma, vertikaliai integruoti paskirstymo sistemos operatoriai organizuodami viešuosius ryšius ir pasirinkdami pavadinimus nesukelia painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės tiekimo padalinio atskiro identiteto.

"

14)   15 straipsnis pakeičiamas taip:"

15 straipsnis

Kombinuota operatoriaus veikla

Šioje direktyvoje sistemos operatoriui nedraudžiama užsiimti kombinuotąja perdavimo, SGD, laikymo ir paskirstymo sistemos operatoriaus veikla, jei kiekvienos iš šių veiklos rūšių atžvilgiu laikomasi atitinkamų 7 straipsnio ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.

"

15)  Po 18 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

18a straipsnis

Teisė naudotis SGD pajėgumais

1.  Organizuojant teisę naudotis SGD pajėgumais, taikoma reguliuojamos teisės naudotis tvarka arba susitarimo dėl naudojimosi derybų būdu tvarka, nurodytos 2 dalyje. Šios tvarkos įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi, kaip laikomasi šių kriterijų.

Valstybės narės nusprendžia dėl taikomos teisės naudotis tvarkos, remdamosi apibrėžtais ir paskelbtais kriterijais. Šie kriterijai ypač atspindės, ar atitinkamoje rinkoje vyksta SGD įrenginių konkurencija ir ar galimybė naudotis SGD įrenginiais organizuota pasitelkus nepriklausomą infrastruktūros operatorių, kuris suteikia atvirą teisę naudotis. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi atitiktį šiems kriterijams ir paskelbia arba įpareigoja SGD įrenginių operatorius paskelbti, kokie SGD įrenginiai ar šių įrenginių dalys yra siūlomos pagal 2 dalyje nurodytas procedūras dėl teisės suteikimo derantis.

2.  Jei dėl teisės suteikimo sąlygų deramasi, valstybės narės taiko būtinas priemones gamtinių dujų įmonėms ir laisviesiems vartotojams, esantiems jungtinės sistemos teritorijoje arba už jos ribų, suteikiant galimybę derėtis dėl teisės naudotis SGD įrenginiais. Šalys privalo derėtis dėl teisės naudotis SGD įrenginiais sąžiningai.

"

16)  19 straipsnis pakeičiamas taip:"

19 straipsnis

Teisė naudotis saugykla

1.  "1. Organizuodamos teisę naudotis saugykla kai tai yra techniškai ir (arba) ekonomiškai būtina, norint veiksmingai užtikrinti teisę naudotis klientų aprūpinimo sistema, valstybės narės nusprendžia ir pasirenka, ar jos taikys reguliuojamos teisės naudotis procedūrą, kaip aprašyta 4 dalyje, ar susitarimo dėl teisės naudotis derybų būdu procedūrą, minimą 3 dalyje. Šios procedūros įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi, kaip laikomasi šių kriterijų.

Nacionalinės reguliavimo institucijos apibrėžia ir paskelbia kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti teisės naudotis saugyklomis režimą, pirmiausia atkreipdamos dėmesį, ar atitinkamoje rinkoje vyksta saugyklų konkurencija ir ar tai organizuojama pasitelkus nepriklausomą infrastruktūros operatorių, kuris suteikia atvirą teisę naudotis. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi atitiktį šiems kriterijams ir paskelbia arba įpareigoja laikymo operatorius paskelbti, kokios saugyklos ar šių saugyklų dalys ▌yra siūlomos pagal įvairias 3 ir 4 dalyse nurodytas procedūras.

2.  1 dalies nuostatos netaikomos su SGD įrenginiais susijusioms papildomoms ir laikinojo laikymo paslaugoms, kai jos būtinos pakartotinio dujinimo procesui ir paskesniam pristatymui į perdavimo sistemą atlikti.

3.  Kai dėl teisės naudotis sistema susitariama derybų būdu, nacionalinės reguliavimo institucijos imasi reikiamų priemonių, suteikiančių gamtinių dujų įmonėms ir laisviesiems vartotojams, esantiems jungtinės sistemos teritorijoje arba už jos, galimybę derėtis dėl teisės naudotis saugykla, kai tai techniškai ir (arba) ekonomiškai būtina, norint veiksmingai užtikrinti teisę naudotis sistema. Šalys dėl teisės naudotis saugykla privalo derėtis sąžiningai.

"

Dėl sutarčių įgyti teisę naudotis saugykla deramasi su atitinkamu dujų laikymo sistemos operatoriumi. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi reikalauti, kad laikymo sistemos operatoriai per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įgyvendinimo, o vėliau – kiekvienais metais, skelbtų pagrindines naudojimosi jų saugyklomis komercines sąlygas. Keičiant šias sąlygas, atsižvelgiama į sistemos vartotojų, kurie turi teisę dėl jų pateikti prieštaravimus nacionalinei reguliavimo institucijai, nuomonę.

4.  Nacionalinės reguliavimo institucijos, pasirinkusios reguliuojamą teisės naudotis sistema principą, imasi reikiamų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir laisviesiems vartotojams, esantiems jungtinės sistemos teritorijoje arba už jos, būtų suteikta teisė naudotis saugykla, taikant paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis saugyklomis, sąlygas ir įpareigojimus, kai tai techniškai ir (arba) ekonomiškai būtina, norint veiksmingai užtikrinti teisę naudotis sistema . Nustatant šiuos tarifus ir kitas sąlygas bei įpareigojimus atsižvelgiama į sistemos vartotojų, kurie turi teisę dėl jų pateikti prieštaravimus nacionalinei reguliavimo institucijai, nuomonę. Laisviesiems vartotojams teisė naudotis sistema gali būti suteikiama leidžiant sudaryti tiekimo sutartis su konkuruojančiomis gamtinių dujų įmonėmis, kitomis nei sistemos savininkas ir (arba) operatorius, ar su susijusia įmone.

17)  22 straipsnis pakeičiamas taip:"

22 straipsnis

Nauja infrastruktūra

1.  Pateikus prašymą, stambiems naujiems dujų infrastruktūros objektams, t. y. jungiamiesiems vamzdynams tarp valstybių narių, SGD įrenginiams ir saugykloms apibrėžtą laikotarpį gali būti leidžiama netaikyti 7, 18, 19, 20 straipsnių ir 24c straipsnio 4, 5 ir 7 dalių nuostatų, jei laikomasi šių sąlygų:

   a) investicija turi skatinti konkurenciją dujų tiekimo sektoriuje ir didinti tiekimo saugumą;
   b) investicijos rizikos laipsnis turi būti toks, kad nepadarius išimties iš viso nebūtų investuojama;
   c) infrastruktūros savininkas turi būti fizinis ar juridinis asmuo, bent teisiškai nepriklausomas nuo sistemos operatorių, kurių sistemose tą infrastruktūros objektą numatyta pastatyti;
   d) iš tos infrastruktūros naudotojų imami mokesčiai;
   e) išimtis nedaro neigiamo poveikio konkurencijai ar veiksmingam dujų vidaus rinkos veikimui, arba veiksmingam reguliuojamos sistemos, su kuria tas infrastruktūros objektas yra sujungtas, funkcionavimui;
   f) projektas yra svarbus Europai ir kerta bent vieną Europos Sąjungos valstybių narių sieną.

2.  1 dalis taip pat taikoma labai padidėjus visos esamos infrastruktūros pajėgumui bei pertvarkius tokių infrastruktūrų objektus taip, kad būtų galima pradėti naudoti didesnius ir papildomus dujų kiekius.

3.  VIa skyriuje minėtos nacionalinės reguliavimo institucijos, apsvarsčiusios kiekvieną konkretų atvejį, gali priimti sprendimą dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų išimčių. Jei atitinkama infrastruktūra yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, nacionalinei reguliavimo institucijai šiuo straipsniu pavestas užduotis vykdo Agentūra. Agentūros sprendimas priimamas pirmiausia pasikonsultavus su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir prašymą pateikusiu asmeniu.

Išimtį galima padaryti visam naujam infrastruktūros objektui, esamam infrastruktūros objektui, kurio pajėgumas smarkiai padidėjo, arba tik tam tikroms konkrečioms jų dalims.

Priimant sprendimą padaryti išimtį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į poreikį nustatyti sąlygas, susijusias su išimties galiojimo laikotarpiu ir nediskriminacine teise naudotis infrastruktūra. Priimant sprendimą dėl tų sąlygų ypač atsižvelgiama į papildomus pajėgumus, kuriuos planuojama sukurti, ar esamų pajėgumų pakeitimus, projekto įgyvendinimo laikotarpį ir ║ nacionalines aplinkybes.

Prieš darydama išimtį nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą dėl pajėgumų valdymo ir skyrimo taisyklių ir mechanizmų, kurie, jei būtina, gali būti iš dalies keičiami tuo metu, kai infrastruktūrai tebegalioja išimtis dėl pirmiau minėtų nuostatų, siekiant padaryti reikalingus pakeitimus dėl ekonominių ir su rinka susijusių poreikių. Šiose taisyklėse reikalaujama, kad prieš skiriant naujos infrastruktūros pajėgumus (taip pat savo reikmėms) visų potencialių infrastruktūros naudotojų būtų prašoma išreikšti susidomėjimą galimybe sudaryti sutartį dėl pajėgumų. Nacionalinė reguliavimo institucija reikalauja, kad perkrovos valdymo taisyklėse būtų numatytas įpareigojimas nepanaudotus pajėgumus pasiūlyti rinkoje, ir kad įrenginių naudotojams būtų suteikta teisė parduoti sutartyse numatytus pajėgumus antrinėje rinkoje. Vertindama ║ 1 dalies a, b ir e punktuose nurodytus kriterijus, nacionalinė reguliavimo institucija atsižvelgia į pajėgumų skyrimo procedūros rezultatus tais atvejais, kai trečiosios šalys išreiškė tvirtus įsipareigojimus.

Sprendimas padaryti išimtį, įskaitant visas antroje pastraipoje minėtas sąlygas, tinkamai pagrindžiamas ir paskelbiamas.

4.  Nacionalinė reguliavimo institucija nedelsdama perduoda Komisijai kiekvieno gauto prašymo padaryti išimtį kopiją. Kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai apie sprendimą ir kartu pateikia visą su juo susijusią informaciją. Šią informaciją Komisijai galima pateikti apibendrintos formos, kad Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Pirmiausia pateikiama ši informacija:

   a) išsamios priežastys, dėl kurių nacionalinė reguliavimo institucija padarė arba atsisakė padaryti išimtį, kartu su nuoroda į konkretų straipsnį, kuriuo pagrįstas šis sprendimas, įskaitant finansinę informaciją, kuria pagrindžiamas poreikis padaryti išimtį;
   b) išimties, jei ji būtų padaryta, poveikio konkurencijai ir veiksmingam dujų vidaus rinkos veikimui analizė;
   c) priežastys, į kurias atsižvelgiant buvo nustatyta išimties galiojimo trukmė ir visų atitinkamos dujų infrastruktūros pajėgumų dalis, kuriai padaryta išimtis;
   d) kai išimtis susijusi su jungiamuoju vamzdynu – konsultacijų su atitinkamomis reguliavimo institucijomis rezultatai;
   e) informacija apie tai, kaip šis infrastruktūros objektas pasitarnaus įvairinant dujų tiekimo šaltinius.

5.  Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Komisija gali nuspręsti pareikalauti, kad nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą padaryti išimtį. Tas laikotarpis prasideda kitą dieną po pranešimo gavimo. Minėtą dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dar dviem mėnesiais, jeigu Komisija pageidautų papildomos informacijos. Tas papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai gaunama visa papildoma informacija. Dviejų mėnesių laikotarpį taip pat galima pratęsti, jeigu tam pritaria Komisija ir nacionalinė reguliavimo institucija. Jeigu prašoma informacija nepateikiama per prašyme nurodytą laikotarpį, pranešimas laikomas atšauktu, išskyrus tuos atvejus, kai Komisijai ir nacionalinė reguliavimo institucijai sutikus dar nepasibaigęs minėtasis laikotarpis pratęsiamas arba kai nacionalinė reguliavimo institucija tinkamai pagrįstu pareiškimu informuoja Komisiją, kad jos nuomone pranešimas yra išsamus.

Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įvykdo Komisijos sprendimą pakeisti ar atšaukti sprendimą padaryti išimtį ir apie tai informuoja Komisiją.

Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

Komisijos sprendimas padaryti išimtį nustoja galioti, jeigu infrastruktūros objektas nepradedamas eksploatuoti praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai buvo priimti visi nacionaliniai ir regioniniai sprendimai ir išduoti reikalingi leidimai, nebent asmuo, kuriam padaryta išimtis, gali įrodyti, kad tokio vėlavimo priežastis yra aplinkybės, kurių jis negali kontroliuoti.

6.  1 dalyje nurodytos išimtys savaime taikomos išimtims, padarytoms pagal šį straipsnį, ...*. Sąlygos patvirtinti išimtį, suteikiamą pagal šį straipsnį, nekeičiamos atgaline data be visų suinteresuotų šalių sutikimo.

_________________

* Direktyvos .../.../ EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo diena.

"

18)   po 24 straipsnio įterpiamas šis ║ skyrius:"

VIa SKYRIUS

NACIONALINĖS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

24a straipsnis

Reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę reguliavimo instituciją.

2.  Kiekviena valstybė narė garantuoja nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji naudotųsi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai. Šiuo tikslu valstybė narė užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir kitais atitinkamais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis, būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo bet kokio kito viešojo ar privačiojo subjekto, o jos darbuotojai ir vadovai veiktų nepriklausomai nuo bet kokių rinkos interesų, taip pat nesiektų gauti ir neklausytų jokios vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų, kai vykdo reguliavimo užduotis.

3.  Kad apsaugotų nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:

   a) nacionalinė reguliavimo institucija turėtų juridinio asmens statusą, būtų finansiškai nepriklausoma ir turėtų pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo pareigoms vykdyti;
   b) nacionalinės reguliavimo institucijos valdančiosios tarybos nariai būtų skiriami ne trumpesnei nei penkerių metų, bet ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai, kurios negalima atnaujinti, o per pirmąją kadenciją šis laikotarpis pusei narių turi būti dveji su puse metų. Kadencijos metu nariai atleidžiami iš pareigų tik tuo atveju, jeigu jie nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų arba padaro sunkų nusižengimą pagal nacionalinę teisę, ir
   c) nacionalinės reguliavimo institucijos biudžeto poreikiams tenkinti naudojamos tiesioginės pajamos iš energijos rinkos operacijų.

24b straipsnis

Nacionalinės reguliavimo institucijos politikos tikslai

Vykdydama šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinė reguliavimo institucija imasi visų pagrįstų priemonių, kad pasiektų šiuos tikslus:

   a) glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, Agentūra ir kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis skatinti kurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią dujų vidaus rinką Bendrijoje ir veiksmingai atverti rinką visiems Bendrijos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti, kad energijos tiekimo tinklas veiktų veiksmingai ir patikimai, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
   b) siekiant a punkte nurodyto tikslo, plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias ▌rinkas Bendrijoje;
   c) panaikinti bet kokius prekybos gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, taip pat sukurti paklausą atitinkančius tinkamus tarpvalstybinio dujų perdavimo pajėgumus ir padidinti nacionalinių rinkų integraciją, siekiant palengvinti neribojamą gamtinių dujų perdavimą visoje Bendrijoje;
   d) užtikrinti, kad rentabiliausiu būdu būtų sukurtos į vartotojus orientuotos, saugios, patikimos ir veiksmingos tinklo sistemos, kurias naudojant būtų skatinamas ▌sistemų tinkamumas, užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas ir didelių ir mažų atsinaujinančių energijos šaltinių (pvz., biodujos) integravimas bei paskirstyta gamyba tiek perdavimo, tiek paskirstymo tinkluose;
   e) palengvinti prieigą prie tinklo, pirmiausia pašalinant kliūtis, dėl kurių nauji rinkos dalyviai ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojai negali naudotis sistema;
   f) užtikrinti, kad tinklo operatoriams būtų sukurtos tinkamos paskatos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu didinti tinklo veiksmingumą ir skatinti rinkos integraciją;
   g) užtikrinti naudą klientams, pasitelkus veiksmingą savo nacionalinių rinkų veikimą, ir kartu su konkurencijos institucijomis skatinti veiksmingą konkurenciją bei užtikrinti vartotojų apsaugą;
   h) prisidėti prie aukštų viešųjų paslaugų teikimo standartų gamtinių dujų sektoriuje, pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti užtikrinti A priede nurodytų vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą;
   i) suderinti apsikeitimo reikalingais duomenimis procesus.

24c straipsnis

Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos ir įgaliojimai

1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos, kurias ji privalo atlikti, jei reikia, glaudžiai konsultuodamasi su kitomis susijusiomis Bendrijos ir nacionalinėmis institucijomis, perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis rinkos suinteresuotomis šalimis, nepažeidžiant Bendrijos ir nacionalinių institucijų specialios kompetencijos:

   a) užtikrinti, kad perdavimo, paskirstymo sistemos operatoriai ir, jeigu reikia, atitinkami sistemų savininkai, taip pat visos gamtinių dujų įmonės vykdytų įsipareigojimus pagal šią direktyvą ir kitus susijusius Bendrijos teisės aktus, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio įsipareigojimus;
   b) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su kitų valstybių narių nacionaline reguliavimo institucija ar institucijomis ir Agentūra, be kitų dalykų užtikrinant, kad esama pakankamų tarpusavio jungčių pajėgumų tarp perdavimo infrastruktūros objektų, laikantis veiksmingo bendro rinkos vertinimo ir dujų tiekimo saugumo kriterijų, nediskriminuojant skirtingų valstybių narių tiekėjų;
   c) laikytis visų susijusių Komisijos ir Agentūros privalomų vykdyti sprendimų bei juos įgyvendinti;
   d) kasmet teikti veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą Komisijai, atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms ir Agentūrai. Tokiose ataskaitose aprašomi veiksmai, kurių imtasi vykdant kiekvieną iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių, ir gauti rezultatai;
   e) stebėti atitiktį atskyrimo reikalavimams pagal šią direktyvą arba kitus atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir užtikrinti, kad būtų išvengta perdavimo, paskirstymo, laikymo, SGD ir tiekimo veiklos kryžminio subsidijavimo, taip pat užtikrinti, kad paskirstymo ir perdavimo tarifai būtų nustatyti gerokai anksčiau nei prasideda atitinkami jų taikymo laikotarpiai;
   f) peržiūrėti ir savo metinėje ataskaitoje įvertinti perdavimo sistemos operatorių investavimo planus atsižvelgiant į tai, ar jie atitinka visos Europos 10 metų tinklo plėtros planą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2c straipsnyje; perdavimo sistemos operatorių investicijų planuose užtikrinama, kad siekiant vykdyti paslaugos teikimo įsipareigojimus būtų pakankamai įgūdžių ir darbuotojų; už investicijų plano nesilaikymą baudžiama taikant proporcingas sankcijas perdavimo sistemos operatoriui, nustatytas vadovaujantis Agentūros parengtomis gairėmis;
   g) tvirtinti perdavimo sistemos operatorių metinius investicijų planus;
   h) prižiūrėti atitiktį tinklo saugumo bei patikimumo reikalavimams, nustatyti ar priimti paslaugų ir tiekimo kokybės standartus ir reikalavimus ir persvarstyti paslaugų ir tiekimo kokybės rezultatus, tinklo saugumo ir patikimumo taisykles;
   i) stebėti veiklos skaidrumo lygį ir užtikrinti, kad tinklo operatoriai laikytųsi skaidrumo įsipareigojimų;
   j) bendradarbiaujant su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis stebėti rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu mastą, įskaitant gamtinių dujų biržas, namų ūkiams nustatytas kainas, tiekėją pakeitusių vartotojų procentą, nuo dujų tinklo atjungtų vartotojų procentą ir nustatyta forma teikiamus namų ūkio skundus, taip pat bendradarbiaujant su konkurencijos institucijomis stebėti bet kokį konkurencijos iškraipymą ar apribojimą ir teikti atitinkamoms konkurencijos institucijoms visą reikiamą informaciją ir pranešti joms apie visus atitinkamus atvejus;
   k) kontroliuoti ribojančios sutarčių praktikos atvejus, tarp jų išskirtines nuostatas, pagal kurias galima neleisti arba apriboti ne namų ūkio klientams galimybes sudaryti sutartis su daugiau nei vienu tiekėju ir, jei reikia, informuoti nacionalines konkurencijos institucijas apie tokios praktikos atvejus;
   l) visapusiškai laikydamosi atitinkamų Sutarties nuostatų, skatinti sudaryti ilgalaikes energijos vartotojų ir tiekėjų sutartis, kurios padėtų gerinti energijos gamybą ir paskirstymą bei tuo pat metu vartotojams sudarytų galimybes gauti atsiradusios naudos dalį, jei minėtosios sutartys gali prisidėti prie optimalių investicijų energetikos sektoriuje.
   m) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir paskirstymo įmonės sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus ir taikyti sankcijas, vadovaujantis Agentūros parengtomis gairėmis, jeigu jų trukmė yra ilgesnė be tinkamos priežasties;
   n) stebėti, kaip laikomasi 19 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis suteikiama teisė naudotis saugyklų ║ ir kitomis papildomomis paslaugomis ▌;
   o) nepažeidžiant kitų nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos užtikrinti aukštus viešųjų paslaugų teikimo standartus gamtinių dujų sektoriuje, pažeidžiamų vartotojų apsaugą ir A priede nurodytų vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą ir vykdymo užtikrinimą;
   p) bent kartą per metus skelbti tiekimo tarifų atitikties 3 straipsnio reikalavimams rekomendacijas; šiose rekomendacijose reikiamas dėmesys skiriamas poveikiui, kuris daromas reguliuojamų kainų (didmeninių kainų ir galutinių naudotojų kainų) rinkos veikimui;
   q) užtikrinti veiksmingą ir vienodą galimybę naudotis vartotojų dujų suvartojimo duomenimis, įskaitant galimybę visiems rinkos dalyviams naudotis duomenimis apie kainą ir bet kokias susijusias išlaidas, lengvai suprantamos, suderintos tų duomenų formos naudojimą, tinkamą išankstinį mokėjimą, kuris pagrįstas iš tikrųjų suvartojamu dujų kiekiu, ir galimybę visiems klientams greitai naudotis tokiais duomenimis pagal A priedo h punktą;
   r) stebėti, kaip įgyvendinamos taisyklės, susijusios su perdavimo sistemos operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, tiekėjų, vartotojų ir kitų rinkos dalyvių vaidmenimis bei pareigomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 8b straipsnį;
   s) nustatyti arba patvirtinti teisės naudotis tinklu tarifus ir skelbti metodologiją, kuri taikoma tarifams apskaičiuoti;

"

   t) užtikrinti, kad didmeninių kainų svyravimai būtų skaidrūs;
   u) prižiūrėti, kad būtų teisingai taikomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar tam tikrai saugyklai taikoma 19 straipsnio 3 arba 4 dalis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų veiksmingai ir operatyviai vykdyti 1 dalyje nurodytas pareigas. Siekiant šio tikslo, nacionalinė reguliavimo institucija, inter alia, turi bent šiuos įgaliojimus:

   a) priimti dujų įmonėms privalomus spendimus;
   b) bendradarbiaujant su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis atlikti dujų rinkos veikimo tyrimus ir nuspręsti, ▌ kokių reikia imtis priemonių, įskaitant privalomo dujų pardavimo programas, kurios būtinos ir proporcingos veiksmingai konkurencijai skatinti ir tinkamam rinkos veikimui užtikrinti;
   c) reikalauti, kad gamtinių dujų įmonės pateiktų visą informaciją, būtiną jos užduotims atlikti;
   d) taikyti veiksmingas, tinkamas ir atgrasančias sankcijas gamtinių dujų įmonėms, kurios nevykdo šioje direktyvoje ar bet kokiu nacionalinės reguliavimo institucijos arba Agentūros sprendimu nustatytų įsipareigojimų, arba siūlyti kompetentingai institucijai taikyti tokias sankcijas; be to, taikyti arba siūlyti taikyti pinigines baudas perdavimo sistemos operatoriui arba vertikalios integracijos įmonei, sudarančias iki 10 proc. perdavimo sistemos operatoriaus metinės apyvartos, jei jie nevykdo atitinkamų pagal šią direktyvą nustatytų įsipareigojimų;
   e) turi tinkamas teises atlikti tyrimus ir reikiamus įgaliojimus rengti nurodymus, kaip spręsti ginčus pagal 8 ir 9 dalis;
   f) imtis tvirtinti 26 straipsnyje nurodytas apsaugos priemones.

3.  Be pareigų ir įgaliojimų, suteiktų pagal 1 ir 2 dalį, jei perdavimo sistemos operatorius paskirtas pagal IVa skyrių, nacionalinei reguliavimo institucijai, inter alia, suteikiamos bent šios pareigos ir šie įgaliojimai:

   a) taikyti sankcijas, įskaitant pinigines baudas, pagal 2 dalies d punktą už diskriminuojamo pobūdžio veiklą vertikalios integracijos įmonės naudai;
   b) stebėti perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius vykdytų savo įsipareigojimus;
   c) vykdyti vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus ginčų sprendimo institucijos funkcijas, kai bet kuri iš šalių pateikia skundą pagal 8 dalį;
   d) stebėti vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinius ir finansinius ryšius, įskaitant jų vienas kitam teikiamas paskolas;
   e) stebėti visus komercinius ir finansinius susitarimus, jei jie atitinka rinkos sąlygas;
   f) reikalauti, kad vertikalios integracijos įmonė pateiktų pagrindimą, kai už atitiktį atsakingas pareigūnas ją perspėja pagal 12g straipsnio 4 dalį. Šiame pagrindime visų pirma turi būti pateikti įrodymai, kad nebuvo diskriminuojamojo elgesio vertikalios integracijos įmonės naudai;
   g) atlikti patikrinimus vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus patalpose;
   h) reikalauti iš perdavimo sistemos operatoriaus bet kokios reikiamos informacijos ir tiesiogiai susisiekti su jo darbuotojais; jei abejonės neišsklaidomos, šia teise jis gali naudotis ir vertikalios integracijos įmonėje bei jos antrinėse įmonėse;
   i) atlikti visus reikiamus perdavimo sistemos operatoriaus ir, jei abejonės neišsklaidomos, vertikalios integracijos įmonės ir jos antrinių įmonių patikrinimus; šiuo atveju galioja 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose*, įgyvendinimo 20 straipsnio nuostatos;
  j) taikyti veiksmingas, tinkamas ir atgrasančias sankcijas perdavimo sistemos operatoriui ir (arba) vertikalios integracijos įmonei, kurie nevykdo šiuo straipsniu ar bet kokiu nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimu nustatytų įsipareigojimų; šie įgaliojimai apima teisę:
   i) taikyti veiksmingas, tinkamas ir atgrasančias baudas, kurių dydis apskaičiuojamas pagal perdavimo sistemos operatoriaus ar vertikalios integracijos įmonės apyvartą;
   ii) priimti įsakus, įpareigojančius atitaisyti diskriminuojamo pobūdžio veiklą;
   iii) panaikinti ar bent apriboti perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, jeigu jis pakartotinai pažeidžia šio straipsnio nuostatas, susijusias su tinklų atskyrimu.

4.  Nacionalinės reguliavimo institucijos atsakingos už nuostatų ir sąlygų toliau nurodytose srityse nustatymą ar patvirtinimą prieš joms įsigaliojant:

   a) prijungimas prie nacionalinių tinklų ir teisė jais naudotis, įskaitant perdavimo bei paskirstymo tarifus ir jų apskaičiavimo metodologiją arba, kitaip tariant, perdavimo ir paskirstymo tarifų nustatymo ar tvirtinimo metodologija ir jos priežiūra, taip pat teisės naudotis SGD įrenginiais nuostatos, sąlygos ir tarifai, įskaitant jų apskaičiavimo metodologiją arba, kitaip tariant, tarifų už teisę naudotis SGD įrenginiais nustatymo ar tvirtinimo metodologija ir jos priežiūra. Šie tarifai turi atspindėti faktiškai patirtas išlaidas, jei tik tos išlaidos atitinka veiksmingai dirbančio ir struktūriškai panašaus operatoriaus išlaidas, ir turi būti skaidrūs. Jie turi būti tokie, kad juos taikant būtų sudarytos sąlygos investuoti į tinklus bei SGD įrenginius, o tomis investicijomis būtų užtikrintas tinklų ir SGD įrenginių perspektyvumas. Šiais tarifais nediskriminuojami nauji rinkos dalyviai;
   b) balansavimo paslaugų, kurios turėtų kuo labiau atspindėti išlaidas ir neturėtų įtakos pajamoms, ir kartu teiktų atitinkamas paskatas tinklo naudotojams siekti dujų sunaudojimo ir realizavimo pusiausvyros, teikimas. Jos turi būti teikiamos sąžiningai ir nediskriminuojančiai bei turi būti paremtos objektyviais kriterijais;
   c) teisė naudotis tarptautinėmis infrastruktūromis, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras. Reguliavimo institucijoms suteikiama teisė reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai pakeistų šias nuostatas ir sąlygas.

5.  Nustatydamos ar tvirtindamos tarifų apskaičiavimo sąlygas ar metodologiją ir balansavimo paslaugų nuostatas, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tinklo operatoriams būtų sukurtos tinkamos paskatos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu didinti efektyvumą, skatinti rinkos integraciją, užtikrinti tiekimo saugumą ir remti susijusią mokslinių tyrimų veiklą.

6.  Nacionalinės reguliavimo institucijos vykdo perkrovos nacionaliniuose dujų perdavimo tinkluose valdymo priežiūrą.

Perdavimo sistemos operatoriai nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinti teikia perkrovos valdymo procedūras, įskaitant pajėgumų paskirstymą. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti iš dalies pakeisti šias procedūras prieš jas patvirtindamos.

7.  Nacionalinės reguliavimo institucijoms suteikiama teisė reikalauti, kad perdavimo, ▌SGD ir paskirstymo sistemos operatoriai, prireikus, pakeistų nuostatas ir sąlygas, įskaitant šiame straipsnyje nurodytus tarifus, siekiant užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir taikomos nediskriminuojant.

8.  Bet kuri šalis, nepatenkinta perdavimo, SGD, laikymo ar paskirstymo sistemos operatoriaus veiksmais, gali pateikti skundą nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri, vykdydama ginčų sprendimo institucijos funkcijas, per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą. Kai nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikia gauti daugiau informacijos, šį laikotarpį galima pratęsti dviem mėnesiais. Laikotarpį galima pratęsti, jei su tuo sutinka skundą padavusi šalis. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent (ir kol) jis panaikinamas apeliacine tvarka.

9.  Bet kuri nukentėjusioji šalis, turinti teisę pateikti skundą, susijusį su pagal šį straipsnį priimtu sprendimu metodologijos, arba, kai nacionalinė reguliavimo institucija yra įpareigota konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ir metodologijos, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo ar jo projekto paskelbimo dienos arba per trumpesnį valstybių narių nustatytą laikotarpį gali pateikti skundą, kad sprendimas būtų peržiūrėtas. Toks skundas nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.

10.  Valstybės narės sukuria tinkamus ir veiksmingus ▌kontrolės ir skaidrumo mechanizmus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ypač kai tai kenkia vartotojų interesams, ir bet kokio piktybiško elgesio. Nustatant šiuos mechanizmus, atsižvelgiama į Sutarties, ypač į jos 82 straipsnio, nuostatas.

11.  Nacionalinės reguliavimo institucijos įsteigia nepriklausomas skundų nagrinėjimo tarnybas ir alternatyvias vartotojų teisių gynimo struktūras, pvz., energetikos ombudsmeną ar vartotojų instituciją. Šios tarnybos ar struktūros turi būti atsakingos už veiksmingą skundų nagrinėjimą ir atitikti pažangiausios patirties kriterijus. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato skundų nagrinėjimo standartus ir gaires gamintojams ir tinklo operatoriams.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš atsakinguosius fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia direktyva nustatytų konfidencialumo taisyklių, būtų imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant patraukimą atsakomybėn administracine ir baudžiamąja tvarka pagal tų valstybių įstatymus.

13.  9 ir 10 dalyse minėti skundai nepažeidžia teisės apskųsti sprendimą apeliacine tvarka pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę.

14.  Nacionalinių reguliavimo institucijų priimti sprendimai turi būti visapusiškai pagrįsti ir paskelbti viešai, kad juos būtų galima patikrinti teisiškai.

15.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengti tinkami nacionaliniai mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą, turėtų teisę paduoti apeliaciją nacionalinei teisinei institucijai ar kitai nepriklausomai nacionalinei valdžios institucijai, nepriklausomai nuo suinteresuotųjų šalių ir nuo jokios vyriausybės.

24d straipsnis

Tarpvalstybinių klausimų reguliavimo tvarka

1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuojasi tarpusavyje, taip pat teikia viena kitai ir Agentūrai visą informaciją, būtiną jų užduotims pagal šią direktyvą atlikti. Keičiantis informacija, informaciją gaunančioji institucija užtikrina tokį pat informacijos konfidencialumą kaip ir ją teikiančioji institucija.

2.  Siekiant užtikrinti, kad regioninių dujų rinkų integracijos atsiradimą atspindėtų atitinkamos reguliavimo struktūros, susijusios nacionalinės reguliavimo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra ir jos vadovaujamos, užtikrina, kad būtų vykdomi bent šie reguliavimo įsipareigojimai, susiję su jų regioninėmis rinkomis:

   a) bendradarbiavimas bent regiono mastu, siekiant skatinti rengti operatyvines priemones optimaliam tinklo valdymui užtikrinti, plėtoti bendras dujų biržas, tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymo galimybes ir užtikrinti tinkamą sujungimo pajėgumo lygį regione ir tarp regionų, įskaitant naujų sujungimų panaudojimą, kad plėtotųsi veiksminga konkurencija ir didėtų tiekimo saugumas;
   b) visų techninių ir veikimo rinkoje taisyklių, taikomų atitinkamų perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams, derinimas bent atitinkamo regiono lygiu;
   c) perkrovos valdymo taisyklių derinimas;
   d) taisyklių, kuriomis užtikrinama, kad dujų biržos (-ų) savininkai ir (arba) vadovai, kurie valdo atitinkamas susivienijimų regionines rinkas, būtų visiškai nepriklausomi nuo gamybos įrangos savininkų ir (arba) vadovų, priėmimas.

Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę sudaryti tarpusavio susitarimus, siekdamos skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, ir, prireikus, pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, nepažeidžiant jų konkrečios kompetencijos.

3.  Dėl infrastruktūros, jungiančios bent dvi valstybes nares, reguliavimo tvarkos toliau nurodytais atvejais sprendimą priima Agentūra:

   a) jei Agentūra gauna bendrą kompetentingų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymą, arba
   b) jei kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos nesugeba susitarti dėl tinkamos reguliavimo tvarkos per šešis mėnesius po to, kai byla pateikiama paskutinei iš tų reguliavimo institucijų.

24e straipsnis

Atitiktis gairėms

1.  Komisija ar bet kokia nacionalinė reguliavimo institucija ║ gali prašyti, kad Agentūra pateiktų nuomonę, ar nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas atitinka gaires, nurodytas šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005.

2.  Agentūra per du mėnesius pateikia nuomonę Komisijai arba jos prašiusiai nacionalinei reguliavimo institucijai ║ir nagrinėjamą sprendimą priėmusiai reguliavimo institucijai.

3.  Jei ginčijamą sprendimą priėmusi nacionalinė reguliavimo institucija neatsižvelgia į Agentūros nuomonę per keturis mėnesius nuo jos gavimo dienos, Agentūra apie tai praneša Komisijai.

4.  Bet kokia nacionalinė reguliavimo institucija gali informuoti Komisiją, kai ji mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos priimtas sprendimas neatitinka šioje direktyvoje ar Reglamente (EB) Nr. 1775/2005 nurodytų gairių per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.

5.  Jei Komisija nustato, kad kyla rimtų abejonių dėl nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimo atitikties gairėms, nurodytoms šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005, arba per du mėnesius nuo tada, kai jai pranešta apie tai, kad nesilaikyta Agentūros nuomonės pagal 3 dalį, ar nesilaikyta gairių pagal 4 dalį, arba savo iniciatyva per tris mėnesius nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, Komisija gali nuspręsti pradėti nagrinėjimo procedūrą. Tokiu atveju Komisija paprašo nacionalinės reguliavimo institucijos ir procedūros, vykdomos prieš nacionalinę reguliavimo instituciją, šalių pateikti pastabas.

6.  Jei Komisija nusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūrą, ║ per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo dienos ji priima galutinį sprendimą

   a) neprieštarauti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui, arba
   b) pareikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atšauktų savo sprendimą, jei Komisija mano, kad gairių nesilaikoma.

7.  Jei Komisija per atitinkamai 5 ir 6 dalyse nustatytus laikotarpius nenusprendžia pradėti nagrinėjimo procedūros arba nepriima galutinio sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui.

8.  Nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius įvykdo Komisijos reikalavimą pakeisti ar atšaukti savo sprendimą ir apie tai informuoja Komisiją.

9.  Komisija priima gaires, kuriose pateikiama išsami informacija apie tvarką, kuria reikia vadovautis taikant šį straipsnį. Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimama taikant 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

24f straipsnis

Duomenų saugojimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad tiekimo įmonės bent penkerius metus saugotų visų su didmeniniais vartotojais, perdavimo, laikymo ir SGD sistemų operatoriais sudarytų sandorių, susijusių su dujų tiekimo sutartimis ar dujų rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atitinkamus duomenis, kad su jais galėtų susipažinti kompetentingos institucijos, kad jos galėtų atlikti savo pareigas.

2.  Šiuos duomenis gali sudaryti išsami informacija apie atitinkamų sandorių ypatybes, tokias kaip jų trukmė, vykdymo ir apmokėjimo taisyklės, kiekiai, vykdymo datos ir terminai, sandorių kainos ir atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo būdas, taip pat nustatyta išsami informacija apie visas neįvykdytas dujų tiekimo sutartis ir dujų rinkos išvestines finansines priemones.

3.  Nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti tam tikrus šios informacijos elementus pateikti rinkos dalyviams, su sąlyga, kad neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. Ši dalis netaikoma informacijai apie finansines priemones, kurioms taikoma Direktyva 2004/39/EB.

4.  Šio straipsnio nuostatomis 1 dalyje minėtų valdžios institucijų atžvilgiu nenustatoma papildomų įpareigojimų subjektams, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB.

5.  Jei 1 dalyje minėtoms institucijoms reikia susipažinti su subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB, saugomais duomenimis, pagal šią direktyvą atsakingos valdžios institucijos pateikia 1 dalyje minėtoms institucijoms prašomus duomenis.

________________________

* OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

19)  25 straipsnis išbraukiamas.

20)  Po 26 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

26a straipsnis

Išimčių taikymas pramoninės veiklos teritorijoms

1.  Valstybės narės gali taikyti išimtis pramoninės veiklos teritorijoms pagal šios direktyvos 4 ir 7 straipsnius, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 11 straipsnį, 12 straipsnio 5 dalį, 13, 17 ir 18 straipsnius, 23 straipsnio 1 dalį ir (arba) 24 straipsnį.

2.  Išimtys, nurodytos 1 dalyje, neturės poveikio trečiųjų šalių galimybei naudotis paslaugomis. Pramoninės veiklos teritorijose esantys klientai gali laisvai rinktis savo energijos tiekėją, turėdami galimybę kreiptis į nacionalines reguliavimo institucijas, kilus nesutarimams su tinklo operatoriumi.

"

21)  30 straipsnis pakeičiamas taip:"

30 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.

"

22)  A priedas pakeičiamas taip:"

Nepažeidžiant Bendrijos vartotojų apsaugos taisyklių, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB bei Tarybos direktyvos 93/13/EEB, 3 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis siekiama, kad klientai:

  a) turėtų teisę sudaryti su savo dujų paslaugų tiekėju sutartį, kurioje nurodoma:
   - tiekėjo tapatybė ir adresas,
   - teikiamos paslaugos, siūlomi paslaugų kokybės lygiai bei pirmojo prijungimo laikas,
   - siūlomų priežiūros paslaugų rūšis;
   - būdai, kuriais galima gauti naujausią informaciją apie taikomus tarifus ir mokesčius už priežiūros paslaugas,
   - sutarties galiojimo laikotarpis, paslaugų bei sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygos; ar suteikiama teisė atsisakyti paslaugų be jokio mokesčio,
   - visų kompensacijų ir pinigų grąžinimo tvarkos, kurios taikomos jei neišlaikomas pagal sutartį teikiamos paslaugos kokybės lygis, taip pat jei apmokėjimui pateikiamos sąskaitos yra neteisingos arba pateikiamos pavėluotai,
   - metodas, kuriuo pradedama ginčų sprendimo procedūra, vadovaujantis f punkto nuostatomis,
   - informacija apie visas pirmiau nurodytas vartotojų teises, aiškiai pateikiama pateikiant sąskaitas apmokėjimui ir gamtinių dujų įmonių interneto tinklavietėse; ir
   - išsami informacija, susijusi su kompetentinga institucija, kuriai turi būti teikiamos apeliacijos, ir tvarka, kurios vartotojas turi laikytus kilus ginčui.

h) galėtų lengvai pasirinkti kitą tiekėją, turėtų galimybę naudotis savo suvartojimo duomenimis ir aiškiu susitarimu bei nemokamai galėtų leisti bet kokiai įgaliotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių duomenimis. Už duomenų tvarkymą atsakinga šalis privalo įmonei pateikti šiuos duomenis. Valstybės narės nustato duomenų formą ir tvarką, pagal kurią tiekėjai ir vartotojai gali naudotis šiais duomenimis. Už šią paslaugą papildomo mokesčio vartotojams nustatyti neleidžiama;

_________________

* OL L 115, 1998 4 17, p. 31.

** Dešimt metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB] įsigaliojimo dienos

Sąlygos turi būti teisingos, jos turi būti žinomos iš anksto. Bet kuriuo atveju šiame punkte nurodytą informaciją reikėtų pateikti prieš sudarant ar patvirtinant sutartį. Kai sutartys sudaromos per tarpininkus, tą informaciją taip pat reikia pateikti prieš sutarties sudarymą:

   b) būtų tinkamai informuojami apie bet kuriuos ketinimus pakeisti sutarties sąlygas, o informuojant apie šiuos ketinimus, jiems būtų pranešama apie jų teisę nutraukti sutartį. Paslaugų tiekėjai tiesiogiai informuoja savo vartotojus apie visus kainų padidėjimus; ši informacija pateikiama skaidriai ir suprantamai bei pakankamai anksti, ne vėliau kaip prieš vieną įprastą sąskaitų apmokėjimui pateikimo laikotarpį iki įsigaliojant kainų padidėjimui. Valstybės narės užtikrina, kad klientai galėtų laisvai nutraukti sutartis, jei naujosios sąlygos, apie kurias jiems pranešė jų dujų paslaugų tiekėjas, jiems nepriimtinos;
   c) gautų skaidrią informaciją apie galiojančias kainas ir tarifus bei apie standartines sąlygas, kuriomis suteikiama teisė naudotis dujų paslaugomis ir pasinaudojimą šiomis paslaugomis;
   d) galėtų pasirinkti atsiskaitymo būdą, kuris nediskriminuotų klientų. Bet kuris sąlygų skirtumas turi atspindėti išlaidas tiekimui, susijusias su skirtingų atsiskaitymo sistemų taikymu. Bendrosios nuostatos ir sąlygos turi būti sąžiningos ir skaidrios. Sąlygos išdėstomos aiškia ir suprantama kalba. Vartotojai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar klaidinančių pardavimo metodų, įskaitant pardavėjo sudaromas nesutartines kliūtis, pvz., per daug su sutartimi susijusių dokumentų;
   e) neturėtų mokėti mokesčio už tiekėjo pakeitimą;
   f) turėtų naudos iš skaidrios, nesudėtingos ir nebrangios jų skundų nagrinėjimo tvarkos. Ypač visi klientai turi teisę į paslaugų teikimą ir į tai, kad jų paslaugų teikėjas nagrinėtų skundus. Taikant šią tvarką, ginčai turi būti sprendžiami sąžiningai ir operatyviai per tris mėnesius, pagrįstais atvejais turi būti taikoma pinigų grąžinimo ir (arba) kompensacijos sistema. Kai įmanoma, ši tvarka nustatoma atsižvelgiant į 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijoje 98/257/EB dėl institucijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, taikomų principų* pateiktus principus;
   g) kai jie jau prijungti prie dujų sistemos, būtų informuojami apie galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą jų teisę gauti nustatytos kokybės gamtinių dujų už pagrįstą kainą;
   i) bent kartą per ketvirtį būtų tinkamai informuojami apie faktinį dujų suvartojimą ir kainas. Už šią paslaugą papildomo mokesčio vartotojams nustatyti neleidžiama. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų aprūpinimas moderniais skaitikliais būtų baigtas su kuo mažiausiais tiekimo vartotojams pertrūkiais iki ...**, o už šį aprūpinimą atsakytų paskirstymo sistemos operatoriai ar tiekimo įmonės. Nacionalinės reguliavimo institucijos atsakingos už šio vystymosi proceso stebėseną ir už atitinkamų bendrų standartų nustatymą. Valstybės narės užtikrina, kad standartuose, kuriais nustatomi minimalūs skaitiklių techninės konstrukcijos ir eksploatacijos reikalavimai, būtų atsižvelgta į funkcinio suderinamumo klausimus, kad vartotojai turėtų didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis;
   j) gautų galutinę apmokėtiną sąskaitą, išduodamą keičiant tiekimo įmonę, ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo pranešimo atitinkamai tiekimo įmonei.

"

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ║ ...(12) įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo ...*.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3.  Valstybės narės paskelbia negaliojančiais visus įstatymus ir kitus teisės aktus, dėl kurių bet kuri gamtinių dujų įmonė, reguliavimo ar kitokia valdžios institucija negali atlikti savo pareigų ar vykdyti įgaliojimų ar įpareigojimų pagal šią direktyvą.

4.  Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie oficialų ir praktinį šios direktyvos įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje.

5.  Kai valstybės valdoma įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyja vertikalios integracijos įmonės padalinių, Komisijai pranešama tokio sandorio kaina. Pranešime taip pat nurodoma tarptautinės audito bendrovės patvirtinta įsigyjamo turto vertė. Komisija šią informaciją naudoja tik valstybės pagalbos kontrolės tikslais.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja [...] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 23.
(2) OL C 172, 2008 7 5, p. 55.
(3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 176, 2003 7 15, p. 57.
(5) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 206.
(6) OL L ...
(7) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(8) OL L 127, 2004 4 29, p. 92.
(9) OL L 289, 2005 11 3, p. 1.
(10) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║
(11) OL L 200, 2006 7 22, p. 11.
(12)* 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


Socialinio draudimo sistemų koordinavimas ***I
PDF 670kWORD 404k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (COM(2006)0016 – C6–0037/2006 – 2006/0006(COD))
P6_TA(2008)0348A6-0251/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0016),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 42 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0037/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6–0251/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 574/72

P6_TC1-COD(2006)0006


(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(1), ypač į jo 89 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 atnaujinamos valstybių narių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės, patikslinant joms taikyti būtinas priemones ir procedūras ir siekiant jas supaprastinti taip, kad tai būtų naudinga visoms suinteresuotosioms šalims. Reikėtų nustatyti jo įgyvendinimo tvarką.

(2)  Veiksmingesnis ir artimesnis socialinės apsaugos įstaigų bendradarbiavimas yra svarbiausias veiksnys siekiant, kad asmenys, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, galėtų naudotis savo teisėmis kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis.

(3)  Elektroninės priemonės geriausiai tinka greitam ir patikimam valstybių narių įstaigų keitimuisi duomenimis. Elektroninis ║ duomenų tvarkymas turėtų padėti paspartinti suinteresuotųjų asmenų atliekamas procedūras. Be to, suinteresuotieji asmenys privalo naudotis visomis garantijomis, numatytomis Bendrijos nuostatose dėl fizinių asmenų apsaugos, kai yra tvarkomi ir laisvai juda asmeninio pobūdžio duomenys. Todėl valstybės narės turėtų imtis reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad duomenys, susiję su nacionaliniais socialinės apsaugos teisės aktais, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, taikant šį reglamentą būtų tinkamai tvarkomi atsižvelgiant į asmenų apsaugą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu ir keitimusi jais.

(4)  Valstybių narių tarnybų, kurios turėtų dalyvauti taikant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, pateikti duomenys, įskaitant pateiktus elektroninėmis priemonėmis, kuriuos būtų galima greitai atnaujinti, turėtų palengvinti valstybių narių įstaigų bendravimą. Šis požiūris, kad vertingiausia yra faktinė informacija, su kuria galėtų nedelsiant susipažinti piliečiai, yra svarbus supaprastinimas, atsirasiantis šio reglamento dėka.

(5)  Siekiant kuo sklandesnio sudėtingų procedūrų, kuriomis įgyvendinamos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės, veikimo ir veiksmingo šių procedūrų valdymo, reikalinga IV priedo skubaus atnaujinimo sistema. Tam tikslui nuostatos turėtų būti rengiamos ir taikomos glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai ir, atsižvelgiant į vilkinimo pasekmes piliečiams ir institucijoms, greitai įgyvendinamos. Todėl Komisijai turėtų būtų suteikti įgaliojimai įsteigti ir valdyti duomenų bazę ir užtikrinti, kad ji pradėtų veikti kiek galima greičiau. Visų pirma Komisija turėtų imtis būtinų veiksmų, kad į duomenų bazę būtų įtraukta IV priede išvardyta informacija.

(6)  Aiškesnis kai kurių procedūrų apibrėžimas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 naudotojams turėtų suteikti daugiau teisinio saugumo ir skaidrumo. Pavyzdžiui, nustačius kai kurių pareigų atlikimo arba kai kurių administracinių etapų bendrus terminus, apdraustųjų ir įstaigų santykiai turėtų tapti aiškesni ir apibrėžtesni.

(7)  Valstybės narės, jų kompetentingos valdžios institucijos arba socialinės apsaugos įstaigos turėtų turėti galimybę susitarti tarpusavyje dėl supaprastintų procedūrų ir administracinių susitarimų, kuriuos jos mano esant veiksmingesnius ir geriau tinkančius atitinkamoms jų socialinės apsaugos sistemoms. Tačiau tokie susitarimai neturėtų pažeisti asmenų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, teisių.

(8)  Dėl socialinės apsaugos sričiai būdingo sudėtingumo reikėtų paprašyti visų valstybių narių įstaigų dėti itin daug pastangų rūpinantis apdraustaisiais, kad nenukentėtų atitinkami asmenys, nepateikę savo prašymų arba tam tikros informacijos įstaigai, atsakingai už šių prašymų nagrinėjimą, vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 883/2004 numatytomis taisyklėmis ir procedūromis.

(9)  Nustatant kompetentingą įstaigą, t. y. įstaigą, kurios administruojami teisės aktai taikytini arba kuri turėtų mokėti tam tikras išmokas, vienos ar daugiau valstybių narių įstaigos turėtų objektyviai išnagrinėti apdraustojo ir jo šeimos narių padėtį. Siekiant užtikrinti atitinkamo asmens apsaugą šio būtino institucijų bendravimo metu, reikėtų numatyti, kurie teisės aktai jam laikinai taikytini.

(10)  Valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad būtų apibrėžta asmenų, kuriems taikomi šis reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, gyvenamoji vieta, o kilus ginčui turėtų atsižvelgti į visus šiam tikslui pasiekti reikalingus kriterijus. Todėl valstybės narės gali atsižvelgti į atitinkamas šio reglamento nuostatas.

(11)  Šiame reglamente numatyta daugybė priemonių ir procedūrų, kuriomis siekiama suteikti skaidrumo kriterijams, kuriuos vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 turi taikyti valstybių narių įstaigos. Šiuos patikslinimus nulėmė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, Administracinės komisijos sprendimai bei daugiau nei trisdešimties metų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, nepažeidžiant Sutartyje numatytų pagrindinių laisvių, patirtis.

(12)   Šiame reglamente numatomos priemonės ir procedūros, skirtos darbuotojų ir bedarbių asmenų judumui skatinti. Pasienio darbuotojai, kurie visiškai prarado darbą, gali pateikti duomenis apie save gyvenamosios vietos šalies ir valstybės narės, kurioje jie paskutinį kartą dirbo, įdarbinimo tarnyboms. Tačiau jie turėtų gauti išmokas tik iš valstybės narės, kurioje gyvena.

(13)  Norint išplėsti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo sritį visiems apdraustiesiems, įskaitant nedirbančius asmenis, reikia šiems asmenims skirtų tam tikrų specialių taisyklių ir procedūrų, ypač tam, kad būtų nustatyti teisės aktai, taikytini laikotarpiais, kuriuos įvairiose valstybėse narėse gyvenę, tačiau nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai jose niekada nedirbę asmenys skiria vaikų priežiūrai.

(14)  Be to, kai kurios procedūros turi atitikti reikalavimą tolygiai paskirstyti naštą valstybėms narėms. Ypač ligų srityje nustatant šias procedūras būtina atsižvelgti į esamą padėtį: vienoms valstybėms narėms, kuriose apdraustasis naudojasi sveikatos apsaugos sistema, tenka padengti su jo gydymu susijusias išlaidas, kitos valstybės narės turi mokėti išmokas natūra savo apdraustiesiems, esantiems kitoje valstybėje narėje negu jų gyvenamosios vietos valstybė.

(15)  Atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, turėtų būti aiškiau apibrėžta, kokiomis sąlygomis turėtų būti apmokamos išlaidos, susijusios su ligos išmokomis natūra "planinio gydymo" atvejais, t. y. tais atvejais, kai apdraustasis važiuoja gydytis į kitą valstybę narę negu ta, kurioje jis yra apdraustas arba gyvena. Turėtų būti patikslinamos apdraustojo pareigos, susijusios su išankstinio leidimo prašymu, bei įstaigos pareigos pacientams, susijusios su leidimo suteikimo sąlygomis. Be to, turėtų būti patikslintos gydymo kitoje valstybėje narėje, gavus leidimą, pasekmės apmokant išlaidas.

(16)  Labiau suvaržančios procedūros, skirtos valstybių narių įstaigų skolų apmokėjimo viena kitai laikui sutrumpinti, yra esminės siekiant išlaikyti pasitikėjimą bendraujant ir patenkinti valstybių narių socialinės apsaugos sistemų gero valdymo poreikį. Todėl reikėtų sugriežtinti su ligos ir bedarbio išmokomis susijusių skolų tvarkymo procedūras.

(17)  Kadangi socialinės apsaugos sistemos, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, grindžiamos visų apdraustųjų solidarumu, reikėtų numatyti mechanizmus, leidžiančius veiksmingiau tenkinti pretenzijas dėl neišmokėtų išmokų arba dėl jų neįmokėtų įmokų. Įstaigų savitarpio paramos procedūros turėtų būti patikslintos, remiantis nuostatomis, numatytomis 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvoje 2008/55/EB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis(4), kuria siekiama geriau apsaugoti valstybių narių finansinius interesus organizuojant, be kita ko, mokesčių administratorių bendradarbiavimą.

(18)  Apdraustiesiems teikiama informacija apie jų teises ir pareigas yra esminis elementas, nulemiantis pasitikėjimu grįstus santykius su kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis ir įstaigomis.

(19)  Kadangi valstybės narės vienos negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo, kuriam skiriami siūlomi veiksmai, visų pirma imtis koordinavimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą naudojimąsi laisvo asmenų judėjimo teise; kadangi ║ tą tikslą galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, tai Bendrija gali patvirtinti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šiame reglamente nenumatoma daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti.

(20)  Šis reglamentas turėtų pakeisti 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką(5).

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

Bendrosios nuostatos

I skyrius

Apibrėžimai

1 straipsnis

Apibrėžimai

1.  Šiame reglamente:

   a) "pagrindinis reglamentas" – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004;
   b) "įgyvendinimo reglamentas" – šis reglamentas; ir
   c) taikomi pagrindiniame reglamente pateikiami apibrėžimai.

2.  Be 1 straipsnyje apibrėžtų sąvokų, šiame reglamente yra vartojamos šios sąvokos:

   a) "prieigos punktas" – bet kuri tarnyba, laikoma elektroniniu kontaktiniu punktu, ║valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirta vienai arba daugiau pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nurodytų socialinės apsaugos sričių, kurios paskirtis yra elektroninėmis priemonėmis siųsti ir gauti duomenis, reikalingus pagrindiniam reglamentui ir įgyvendinimo reglamentui taikyti naudojant valstybių narių bendrą tinklą ▌;
   b) "ryšių palaikymo tarnyba" – bet kokia tarnyba, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirta vienai arba daugiau pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nurodytų socialinės apsaugos sričių, kurios paskirtis yra atsakyti į prašymus gauti informaciją ir pagalbą taikant pagrindinį reglamentą bei įgyvendinimo reglamentą ir kuri turi atlikti pagal įgyvendinimo reglamento IV antraštinę dalį jai paskirtas užduotis;
   c) "dokumentas" – ▌duomenų rinkinys, neatsižvelgiant į pateikimo būdą, kurio struktūra yra tokia, kad jais galima keistis elektroninėmis priemonėmis, ir kurie turi būti perduodami, kad galėtų būti taikomas pagrindinis reglamentas ir įgyvendinimo reglamentas ▌;
   d) "standartinis elektroninis pranešimas" –– bet koks tam tikros struktūros dokumentas, pateikiamas valstybių narių tarpusavio elektroniniu keitimuisi informacija nustatyta forma;
   e) "perdavimas elektroninėmis priemonėmis" – tai perdavimas naudojantis elektronine duomenų tvarkymo (įskaitant skaitmeninį glaudinimą) įranga ir laidais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;
   f) "Techninė komisija" – pagrindinio reglamento 73 straipsnyje nurodyta komisija;
   g) "Audito valdyba" – pagrindinio reglamento 74 straipsnyje nurodyta valdyba.

II skyrius

Bendradarbiavimo ir keitimosi duomenimis nuostatos

2 straipsnis

Įstaigų keitimosi informacija mastas ir tvarka

1.   Taikant įgyvendinimo reglamentą, valstybių narių valdžios institucijų ir įstaigų bei asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, duomenų mainai grindžiami valstybės tarnybos, objektyvumo, bendradarbiavimo, aktyvios pagalbos, veiksmingumo, prieigos neįgaliesiems ir skubaus išdavimo principais.

2.  ▌Įstaigos, laikydamosi atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktais nustatytų terminų, teikia duomenis arba keičiasi duomenimis, kurie būtini norint apibrėžti ir nustatyti asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, teises ir pareigas. Tokius duomenis iš vienos valstybės narės į kitą tiesiogiai perduoda pačios įstaigos arba jie netiesiogiai perduodami per ryšių palaikymo tarnybas.

3.  Jei asmuo per klaidą pateikė informaciją, dokumentus arba prašymus ▌įstaigai, esančiai ne tos valstybės narės, kurioje yra pagal įgyvendinimo reglamentą paskirta įstaiga, o kitos valstybės narės teritorijoje, pastaroji įstaiga ▌nedelsdama perduoda informaciją, dokumentus arba prašymus pagal įgyvendinimo reglamentą paskirtai įstaigai, nurodydama pirminio jų pateikimo datą. Pastaroji įstaiga privalo pripažinti šią datą. Tačiau valstybių narių įstaigos nelaikomos atsakingomis arba priėmusiomis sprendimus automatiškai dėl to, kad kitų valstybių narių įstaigos uždelsė perduodamos informaciją, dokumentus ar prašymus.

4.  Tuo atveju, kai duomenys perduodami naudojantis prieigos arba susižinojimo tarnyba, laikas, per kurį reikia atsakyti į prašymą, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai prieigos arba susižinojimo tarnyba gavo prašymą, kadangi tokiu atveju prieigos arba susižinojimo tarnyba laikoma tos valstybės narės įstaiga, į kurią kreipiamasi.

3 straipsnis

Įstaigų ir išmokų gavėjų keitimosi informacija mastas ir tvarka

1.  Asmenys, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas ▌, privalo persiųsti atitinkamai įstaigai ▌ informaciją, ▌dokumentus ar patvirtinamuosius įrodymus, kurių reikia jų arba jų šeimos padėčiai nustatyti, jų teisėms ir pareigoms nustatyti ar išlaikyti ir taikytiniems teisės aktams bei jų pareigoms pagal juos nustatyti.

2.  Kiekviena valstybės narė, rinkdama, persiųsdama ar tvarkydama asmeninio pobūdžio duomenis remdamasi savo teisės aktais, kad būtų įgyvendinamas pagrindinis reglamentas, užtikrina, kad suinteresuoti asmenys galėtų visiškai pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su asmens duomenų apsauga, vadovaujantis Bendrijos nuostatomis dėl fizinių asmenų apsaugos, kai yra tvarkomi ▌asmeninio pobūdžio duomenys ir jais keičiamasi.

Būtent, valstybės narės užtikrina, kad tokie asmeninio pobūdžio duomenys nebūtų naudojami kitiems tikslams, nei socialinė apsauga, išskyrus tuos atvejus, kai suinteresuotas asmuo tai aiškiai leidžia. Taip pat, suinteresuotiems asmenims prašant, valstybės narės suteikia jiems konkrečią ir atitinkamą informaciją apie jų asmens duomenų, paprašytų vykdant šį reglamentą, tvarkymą.

Atitinkami asmenys gali pasinaudoti savo duomenų subjekto teisėmis šio reglamento taikymo srityse tarpininkaujant kompetentingai institucijai, nepaisant duomenų kilmės.

Pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6) 18 straipsnį, kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų asmens duomenų apsaugos pareigūnų, tvarkančių duomenis, susijusius su socialinės apsaugos teisės aktais, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, sąrašas ir kontaktiniai duomenys yra įgyvendinimo reglamento IV priedo dalis.

3.  Per atitinkamos šalies socialinės apsaugos teisės aktais nustatytą laikotarpį atitinkamos įstaigos persiunčia informaciją ir išduoda ▌dokumentus suinteresuotiesiems asmenims tiek, kiek to reikia pagrindiniam reglamentui ir įgyvendinimo reglamentui taikyti.

4.  Valstybės narės kompetentinga įstaiga, kuri siunčia dokumentą, patvirtinantį sprendimą dėl kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančio arba laikinai esančio asmens teisių, tiesiogiai tam asmeniui, prašo laiško gavimo patvirtinimo, nepaisant to, kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu laiškas siųstas. Gavimo patvirtinimas gali būti perduotas bet kokiomis priemonėmis ir bet kokiu būdu.

5.  Nesant įrodymų, kad 4 dalyje minėtas sprendimas buvo išsiųstas, išmokų gavėjams negali būti taikomos nuostatos dėl pagrindinio reglamento suteiktų teisių nutraukimo ar apribojimo terminų.

6.  Kai yra aiškiai nustatyta 4 dalyje minėto sprendimo data, kompetentingos įstaigos sprendimas tampa privalomas suinteresuotajam asmeniui po vieno mėnesio nuo šios datos. Tačiau jei šį sprendimą priėmusios valstybės narės teisės aktuose numatoma tam skirti daugiau laiko, yra skiriama tiek laiko, kiek numatyta tuose teisės aktuose.

7.  Bet kuriuo atveju suinteresuotasis asmuo turi galimybių pateikti apeliaciją, o teisės aktuose yra numatytos procedūros, kurių turi laikytis sprendimą priėmusi įstaiga.

4 straipsnis

Keitimosi duomenimis formatas ir būdas

1.  Administracinė komisija nustato dokumentų ▌ir standartinių elektroninių pranešimų struktūrą, turinį ir formą ir keitimosi jais tvarką.

2.  Institucijos, prieigos arba susižinojimo tarnybos perduoda vieni kitiems duomenis elektroniniu būdu, naudodamiesi bendra saugia sistema, kuria užtikrinamas konfidencialumas ir keitimosi duomenimis sauga.

3.  Bendraudamos su suinteresuotaisiais asmenimis, atitinkamos įstaigos taiko kiekvienam atvejui tinkamą tvarką, kuo labiau teikdamos pirmenybę elektroninėms priemonėms. Administracinė komisija nustato informacijos, dokumentų ar sprendimų siuntimo suinteresuotajam asmeniui elektroninėmis priemonėmis praktinę tvarką.

5 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų ir patvirtinamųjų dokumentų teisinė galia

1.  Valstybės narės įstaigos išduoti asmens padėtį liudijantys dokumentai, reikalingi taikant pagrindinį reglamentą ir įgyvendinimo reglamentą, bei kitos valstybės narės institucijų, įskaitant mokesčių administratorius, išduoti patvirtinamieji dokumentai yra privalomi kitų valstybių narių įstaigoms, jei valstybės narės, kurioje jie buvo išduoti, kompetentinga valdžios institucija arba įstaiga šiuos dokumentus panaikintų arba paskelbtų negaliojančiais.

2.  Kilus abejonėms dėl dokumento pagrįstumo arba dėl duomenų, kuriais grindžiami jame išdėstyti teiginiai, tikslumo, dokumentą gaunanti ║ įstaiga kreipiasi į dokumentą išdavusią įstaigą ir prašo suteikti reikiamos tikslesnės informacijos, o jei reikia, panaikinti dokumentą. Pastaroji įstaiga persvarsto to dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį panaikina.

3.  Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyko susitarti per mėnesį nuo tos dienos, kai gavusi ║ įstaiga pateikė prašymą, remiantis pagrindinio reglamento 76 straipsnio 6 dalimi, gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją, kad ji išspręstų klausimą per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai į ją buvo kreiptasi.

6 straipsnis

Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų mokėjimas

1.  Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamente numatyta kitaip, jei dviejų arba daugiau valstybių narių įstaigos ar valdžios institucijos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai taikomi, suinteresuotajam asmeniui laikinai taikomi vienos iš tų valstybių narių teisės aktai, pirmumo tvarką nustatant taip:

   a) valstybės narės, kurioje asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, teisės aktai, jei asmuo pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirba tik vienoje valstybėje narėje; arba
   b) b) gyvenamosios valstybės narės teisės aktai, jei asmuo joje atlieka dalį savo profesinės veiklos arba jeigu jis nedirba nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai;
   c) c) atitinkamos valstybės narės, kuriai buvo pirmiausia pateiktas prašymas dėl jos teisės aktų taikymo, teisės aktai, kai asmuo užsiima vienos ar kelių rūšių profesine veikla dviejose ar daugiau valstybių narių.

2.  Kilus ginčui tarp įstaigų arba dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, kuri įstaiga turėtų mokėti išmokas, suinteresuotasis asmuo, kuris galėtų gauti išmokas, jeigu nebūtų ginčijamasi, gauna laikinas išmokas, numatytas gyvenamosios vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose arba, jeigu suinteresuotasis asmuo negyvena vienos iš atitinkamų valstybių narių teritorijoje, išmokos mokamos pagal įstaigos, kuriai jo prašymas buvo pateiktas pirmiausia, taikomus teisės aktus.

3.  Jei atitinkamoms įstaigoms ar valdžios institucijoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią kilo 1 arba 2 dalyje nurodytas nesutarimas, per kompetentingas įstaigas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Administracinė komisija mėgina išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į ją buvo kreiptasi.

4.  Jei nustatoma, kad turi būti taikomi kitos valstybės nei ta, kurioje asmuo buvo laikinai apdraustas, teisės aktai, arba kad išmokas laikinai suteikusi įstaiga nebuvo kompetentinga įstaiga, kompetentinga pripažinta įstaiga tokia laikoma atgaline data, tarsi jokio nesutarimo nebūtų buvę, vėliausiai nuo tos dienos, kai asmuo buvo laikinai apdraustas, arba nuo pirmojo atitinkamos ║išmokos laikino suteikimo.

5.  Jei reikia, kompetentinga įstaiga išsprendžia atitinkamo asmens finansinės padėties klausimus, susijusius su įmokomis ir laikinai mokėtomis piniginėmis išmokomis, prireikus laikydamasi įgyvendinimo reglamento 71–81 straipsniuose nustatytos tvarkos.

Laikinai pagal 2 dalies nuostatas suteiktas išmokas natūra kompetentinga įstaiga kompensuoja pagal įgyvendinimo reglamento IV antraštinės dalies nuostatas.

7 straipsnis

Pareiga skirti laikinas išmokas

1.  Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamente numatyta kitaip, jei asmuo turi teisę gauti išmoką ar turi mokėti įmoką pagal pagrindinio reglamento nuostatas, bet kompetentinga įstaiga neturi visos informacijos apie padėtį kitoje valstybėje narėje, kurios reikia norint atlikti tos išmokos arba įmokos galutinį apskaičiavimą, ta įstaiga suteikia šią išmoką suinteresuotojo asmens prašymu arba laikinai apskaičiuoja šią įmoką, jei taip apskaičiuoti įmanoma remiantis įstaigos turima informacija.

2.  Kai tik suinteresuotoji įstaiga gauna visus reikiamus dokumentus, ji turi iš naujo apskaičiuoti atitinkamos išmokos arba įmokos dydį.

III skyrius

Kitos pagrindinio reglamento ║ bendrosios įgyvendinimo nuostatos

8 straipsnis

Dviejų arba daugiau valstybių narių administraciniai susitarimai

1.  Šio reglamento nuostatos keičia susitarimų dėl pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje minimų konvencijų taikymo nuostatas, išskyrus susitarimų dėl pagrindinio reglamento II priede nurodytų konvencijų nuostatas, jei šių susitarimų nuostatos įrašytos įgyvendinimo reglamento I priede.

2.  Prireikus valstybės narės gali tarpusavyje susitarti dėl pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų konvencijų taikymo, jei tokie susitarimai neturi neigiamos įtakos suinteresuotųjų asmenų teisėms ir pareigoms ir yra įtraukti į įgyvendinimo reglamento I priedą.

9 straipsnis

Kitos įstaigų atliekamos procedūros

1.  Dvi ar kelios valstybės narės arba jų kompetentingos valdžios institucijos ▌gali susitarti laikytis kitų procedūrų nei tos, kurios numatytos įgyvendinimo reglamente, jei šios procedūros neturi neigiamos įtakos suinteresuotųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

2.  Apie šiuo tikslu sudarytus susitarimus pranešama Administracinei komisijai, ir jie išvardyti šio reglamento I priede.

10 straipsnis

Išmokų sutapimo vengimas

Kai išmokos, mokamos pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus, yra visų šių valstybių sumažinamos, sustabdomos ar nutraukiamos, sumos, kurios nebus išmokėtos griežtai taikant atitinkamų valstybių narių teisės aktų nuostatas dėl išmokų sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo, padalinamos iš išmokų, kurioms taikomas sumažinimas, sustabdymas ar nutraukimas, skaičiaus.

11 straipsnis

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai

1.  Jei dviejų arba daugiau valstybių narių įstaigos nesutaria dėl asmens, kuriam taikomas pagrindinis reglamentas, gyvenamosios vietos nustatymo, šios įstaigos bendru sutarimu nustato suinteresuotojo asmens veiklos centrą remdamosi visos turimos ir svarbios informacijos bendru įvertinimu; šie veiksniai gali apimti atitinkamai:

   a) buvimo atitinkamų valstybių narių teritorijoje trukmę ir nenutrūkstamumą;
  b) asmenines aplinkybes, įskaitant:
   i) bet kokios vykdomos veiklos pobūdį ir konkrečias savybes, visų pirma vietą, kurioje veikla paprastai vykdoma, veiklos pastovų pobūdį arba darbo sutarties trukmę;
   ii) jo/jos šeimyninę padėtį ir šeimyninius ryšius;
   iii) bet kokios neapmokamos veiklos vykdymą;
   iv) studentų atveju – jų pajamų šaltinį;
   v) jo/jos būsto sąlygas, visų pirma būsto nuolatinį pobūdį;
   vi) valstybę narę, kurioje asmuo laikomas gyvenančiu mokesčių tikslais.

2.  Jei, taikydamos įvairius ▌kriterijus, pagrįstus 1 dalyje išdėstytais atitinkamais faktais, atitinkamos įstaigos nesusitaria, nustatant asmens faktinę gyvenamąją vietą lemiamu veiksniu laikomi asmens ketinimai, apie kuriuos galima spręsti iš tokių faktų ir aplinkybių, ypač priežastys, dėl kurių asmuo persikraustė.

12 straipsnis

Laikotarpių sumavimas

1.  Taikydama pagrindinio reglamento 6 straipsnį, kompetentinga įstaiga susisiekia su valstybių narių, kurių teisės aktai buvo taikomi suinteresuotajam asmeniui, įstaigomis, kad nustatytų visus pagal šiuos teisės aktus įgytus laikotarpius.

2.  Draudimo, darbo pagal sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus, pridedami prie šių laikotarpių, įgytų pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, kiek tai būtina taikant pagrindinio reglamento 6 straipsnį, jei šie laikotarpiai nesutampa.

3.  Jeigu privalomo draudimo ar gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal vienos valstybės narės teisės aktus, ║ sutampa su savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus, sumuojami tik privalomojo draudimo laikotarpiai ║.

4.  Jeigu draudimo ar gyvenimo laikotarpiai, kitokie nei pagal vienos valstybės narės teisės aktus įgyti laikotarpiai, sutampa su lygiaverčiais laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus, sumuojami tik kitokie nei lygiaverčiai laikotarpiai.

5.  Tik ta valstybė narė, kurios teisės aktai apdraustajam buvo paskutinį kartą prieš aptariamąjį laikotarpį privalomai taikomi, susumuoja visus lygiaverčius laikotarpius, įgytus pagal dviejų arba daugiau valstybių narių teisės aktus. Tuo atveju, jei apdraustajam iki aptariamojo laikotarpio nebuvo privalomai taikomi nė vienos valstybės narės teisės aktai, jį įskaičiuoja valstybės narės, kurios teisės aktai apdraustajam buvo privalomai taikomi pirmą kartą po aptariamojo laikotarpio, įstaiga.

6.  Kai neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriuo metu pagal vienos valstybės narės teisės aktus buvo įgyti atskiri draudimo arba gyvenimo laikotarpiai, laikoma, kad tokie laikotarpiai nesutampa su draudimo ar gyvenimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jei tai naudinga suinteresuotam asmeniui ir į juos pagrįstai galima atsižvelgti.

7.  Jei draudimo arba gyvenimo laikotarpiai pagal šį straipsnį neįskaitomi, nes pirmenybė teikiama kitiems laikotarpiams, neatitinkantiems reikalavimų atitinkamai išmokai gauti, neįskaitomi laikotarpiai nepraranda nacionalinės teisės aktuose numatyto poveikio, susijusio su teisės į išmokas įgijimu, išsaugojimu ar atgavimu.

13 straipsnis

Draudimo laikotarpių konvertavimo taisyklės

Jeigu draudimo laikotarpiai, įgyti pagal vienos valstybės narės teisės aktus, išreiškiami kitokiais mato vienetais, negu tie, kurie buvo naudojami pagal kitos valstybės narės teisės aktus, sumuojant konvertavimas atliekamas pagal šias taisykles:

   a) viena diena lygi aštuoniomis valandoms, ir atvirkščiai;
   b) penkios dienos lygios savaitei, ir atvirkščiai;
   c) 22 dienos lygios vienam mėnesiui, ir atvirkščiai;
   d) trys mėnesiai, 13 savaičių arba 66 dienos lygios vienam ketvirčiui, ir atvirkščiai;
   e) prireikus savaitės perskaičiuojamos į mėnesius, ir atvirkščiai, savaitės ir mėnesiai perskaičiuojami į dienas;
   f) taikant punktus nuo a iki e, susumavus visus draudimo laikotarpius, įgytus per vienerius kalendorinius metus, bendra suma neturi būti didesnė kaip 264 dienos arba 52 savaitės, arba 12 mėnesių, ar keturi ketvirčiai.

Jeigu draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kurios nors valstybės narės teisės aktus, išreiškiami mėnesiais, tai pagal pirmoje pastraipoje išdėstytas konvertavimo taisykles nustatytos dienos, sudarančios tik dalį mėnesio, laikomos ištisu mėnesiu.

II antraštinė dalis

Taikytinų teisės aktų nustatymas

14 straipsnis

Pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsnių patikslinimai

1.   Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, "asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio vardu ..., ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę" yra asmuo, įdarbintas su tikslu jį išsiųsti, jei suinteresuotajam asmeniui, prieš pat jo darbo pagal sutartį pradžią, jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi jį įdarbinanti įmonė, teisės aktai.

2.  Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai "kuris ten paprastai verčiasi savo veikla" reiškia įmonę, kuri įsisteigimo valstybėje narėje paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidinę valdymo veiklą. Tai nustatoma atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą; atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvienos įmonės konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį.

3.  Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, žodžiai "paprastai savarankiškai dirbančiam asmeniui" reiškia asmenį, kuris paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, teritorijoje. Visų pirma, tas asmuo turi kurį laiką jau vykdyti savo veiklą iki dienos, kurią jis nori pasinaudoti to straipsnio nuostatomis, ir bet kokiu laikinos veiklos kitoje valstybėje narėje laikotarpiu turi valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs, išlaikyti jo veiklai vykdyti reikiamas priemones, kad galėtų sugrįžęs ją tęsti.

4.  Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, kriterijus, kuriuo vadovaujantis nustatoma, ar darbas, kurio dirbti savarankiškai dirbantis asmuo vyksta į kitą valstybę narę yra "panašus" į įprastą savarankiškai dirbamą darbą, yra realus darbo pobūdis, o ne tai, kokio pobūdžio pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbamu darbu šis darbas gali būti laikomas kitoje valstybėje narėje.

5.  Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris "paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių" visų pirma reiškia asmenį, kuris:

   a) kuris, nenutraukdamas veiklos vienoje valstybėje narėje, tuo pačiu metu vykdo kitą atskirą veiklą vienoje ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į šios antrosios veiklos trukmę ir pobūdį;
   b) kuris nuolat pakaitomis vykdo kelių rūšių veiklą, išskyrus labai nedidelės apimties veiklą, dviejose ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į veiklos rūšies keitimo dažnumą ir reguliarumą ar nereguliarumą.

6.  Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuris "paprastai savarankiškai dirba dviejose ar daugiau valstybių narių" reiškia visų pirma asmenį, kuris, savarankiškai dirbdamas, tuo pačiu metu arba pakaitomis vykdo vienos arba daugiau atskirų rūšių savarankišką veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į šios savarankiškos veiklos pobūdį.

7.  Siekiant nustatyti, kuriais atvejais veiklai taikomos 5 ir 6 dalys, o kuriais – pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, lemiamas veiksnys yra veiklos vienoje ar daugiau kitų valstybių narių trukmė (ar gali būti laikoma, kad veikla yra nuolatinio pobūdžio, ar jos pobūdis labiau vienkartinis ir laikinas), atsižvelgiant į bendrą visų atitinkamų veiksnių įvertinimą, pagal sutartį dirbančio asmens atveju įskaitant visų pirma darbo sutartyje apibrėžtą darbo vietą.

8.  Taikant pagrindinio reglamento ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalis, ▌"didelė laiko dalis dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai" vienoje valstybėje narėje reiškia, kad ten vykdoma kiekybiškai didelė visos pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančio asmens veiklos dalis, bet nebūtinai tai turi būti pagrindinė jo darbo dalis.

Nustatant, ar didelė veiklos dalis vykdoma vienoje valstybėje narėje, atsižvelgiama į šiuos orientacinius kriterijus:

   a) darbo pagal sutartį atveju – darbo laikas ir (arba) atlyginimas; ir
   b) savarankiško darbo atveju – apyvarta, darbo laikas, suteiktų paslaugų skaičius ir (arba) pajamos.

Atliekant bendrą vertinimą, atitikimas mažiau kaip 25% pirmiau nurodytų kriterijų yra rodiklis, kad atitinkamoje valstybėje narėje nevykdoma didelė veiklos dalis.

9.  Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, savarankiškai dirbančio asmens "veiklos centras" yra nustatomas atsižvelgiant į jo darbinės veiklos visumą, ypač vietą, kurioje įsisteigusi nuolatinė jo darbinės veiklos būstinė, jo darbo pobūdį arba trukmę, valstybę narę, kurioje suinteresuotasis asmuo moka visų savo pajamų, kad ir koks būtų jų šaltinis, mokesčius, bei į asmens pageidavimą, apie kurį galima spręsti iš įvairių aplinkybių.

10.  Nustatydamos taikytinus teisės aktus pagal 8 ir 9 dalis, atitinkamos įstaigos atsižvelgia į numanomą būsimą padėtį per artimiausius 12 kalendorinių mėnesių.

11.  Tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį dviejose arba daugiau valstybių narių darbdavio, įsisteigusio už Europos Sąjungos ribų, vardu, ir kai tas asmuo gyvena vienoje iš valstybių narių, tačiau joje nevykdo veiklos pagrindinės dalies, jam taikomi valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai.

15 straipsnis

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b punkto ir d punkto, 11 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio taikymo tvarka (dėl informacijos teikimo suinteresuotosioms įstaigoms)

1.   Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamento 16 straipsnyje numatyta kitaip, kai asmuo vykdo veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, darbdavys arba, kai asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, suinteresuotasis asmuo informuoja apie tai valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą, jei įmanoma, iš anksto. Ši įstaiga nedelsdama sudaro galimybę valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus suinteresuotajam asmeniui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b punktą arba 12 straipsnį.

2.   1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos asmenims, kuriems taikomas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies d punktas.

3.   Darbdavys, kuris tokiu laikomas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, turintis darbuotoją, dirbantį laive, plaukiojančiame su kitos valstybės narės vėliava, jei įmanoma, iš anksto informuoja valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą. Ši įstaiga nedelsdama sudaro galimybę valstybės narės, su kurios vėliava plaukiojančiame laive darbuotojas turi atlikti savo darbą, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus suinteresuotajam asmeniui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

16 straipsnis

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio taikymo tvarka

1.  Dviejose ar daugiau valstybių narių dirbantis asmuo apie tai praneša gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai. Ši įstaiga perduoda šią informaciją visų valstybių narių, kuriose dirba minėtasis asmuo, paskirtoms įstaigoms.

2.  Gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos nedelsdamos nustato, kokie teisės aktai taikomi suinteresuotajam asmeniui, atsižvelgdamos į pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatas ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio nuostatas. Šis nustatymas yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tai visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, kompetentingų valdžios institucijų paskirtas įstaigas.

3.  2 dalyje numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, paskirta įstaiga informuojama apie laikiną nustatymą, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.

4.  Jei nustatant taikomus teisės aktus kyla abejonių ir dėl to dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, vienos ar daugiau atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtų įstaigų prašymu arba pačių kompetentingų valdžios institucijų prašymu suinteresuotajam asmeniui taikomi teisės aktai nustatomi bendru sutarimu, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatas ir įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio atitinkamas nuostatas.

Jei suinteresuotos įstaigos arba kompetentingos valdžios institucijos nesutaria, šie organai siekia susitarti laikydamosi pirmiau išdėstytų sąlygų ir taikomos įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio nuostatos.

5.  Valstybės narės, kurios teisės aktai nustatyti laikinai arba galutinai taikomais, kompetentinga įstaiga nedelsdama informuoja suinteresuotąjį asmenį.

6.  Jei suinteresuotasis asmuo nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos, šio straipsnio nuostatos taikomos to asmens gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos iniciatyva, kai tik ji sužino apie to asmens padėtį; tai gali įvykti tarpininkaujant kitai suinteresuotajai įstaigai.

17 straipsnis

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio taikymo tvarka

Pagalbinis darbuotojas naudojasi pagrindinio reglamento 15 straipsnyje numatyta pasirinkimo teise tuo metu, kai sudaroma darbo sutartis. Turinti teisę sudaryti šią sutartį valdžios institucija informuoja valstybės narės, kurios teisės aktus pasirinko pagalbinis darbuotojas, paskirtą įstaigą.

18 straipsnis

Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalies taikymo tvarka

Darbdavio arba suinteresuotojo asmens prašymai dėl pagrindinio reglamento 11–15 straipsnių netaikymo pateikiami, jei įmanoma iš anksto, valstybės narės, kurios teisės aktus suinteresuotasis asmuo prašo taikyti, kompetentingai valdžios institucijai arba šios institucijos paskirtai įstaigai.

19 straipsnis

▌Informacijos teikimas suinteresuotiesiems asmenims ir darbdaviams

1.  Valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga praneša suinteresuotajam asmeniui ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui (-iams) apie pagal šiuos teisės aktus jam (jiems) tenkančias pareigas. Ji teikia jiems pagal šiuos teisės aktus privalomiems formalumams atlikti reikiamą pagalbą.

2.  ▌Valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini pagal pagrindinio reglamento II antraštinės dalies nuostatą, kompetentinga įstaiga išduoda suinteresuotam asmeniui pažymėjimą pagal taikomą teisės aktą ║ ir, jei reikia, nurodo, iki kada ir kokiomis sąlygomis jie taikytini. Pažymėjime nurodomas darbdavio nustatytas darbo užmokestis.

20 straipsnis

Įstaigų bendradarbiavimas

1.  Atitinkamos įstaigos perduoda valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini asmeniui pagal pagrindinio reglamento II antraštinės dalies nuostatas, kompetentingai įstaigai ▌informaciją, būtiną nustatant dieną, kurią pradedami taikyti šie teisės aktai, ir įmokas, kurias šis asmuo ir jo darbdavys (-iai) turi mokėti pagal šiuos teisės aktus.

2.  Valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytinais asmeniui, kompetentinga įstaiga praneša valstybės narės, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi pastaruoju metu, įstaigai, nuo kurios dienos pradedami taikyti jos teisės aktai.

21 straipsnis

Darbdavio pareigos

1.  1. Darbdavys, kurio registruota buveinė ar veiklos vieta yra už kompetentingos valstybės narės ribų, privalo atlikti pareigas, numatytas šiam darbuotojui taikytinuose teisės aktuose, ypač pareigą mokėti šiuose teisės aktuose numatytas įmokas, tarsi jo registruota buveinė arba veiklos vieta būtų kompetentingoje valstybėje narėje.

2.  Darbdavys, kuris neturi veiklos vietos valstybėje narėje, kurios teisės aktai yra taikytini, ir pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas gali susitarti, kad pastarasis savo darbdavio vardu atliks jo pareigą mokėti įmokas, tačiau tai neturi įtakos susijusioms darbdavio pareigoms. Darbdavys ▌tokį susitarimą siunčia šios valstybės narės kompetentingai įstaigai.

III antraštinė dalis

Specialios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis

I skyrius

ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos

22 straipsnis

Bendrosios taikymo nuostatos

1.  Kai išmokos gaunamos valstybėje narėje, kuri nėra kompetentingos įstaigos valstybė narė, kompetentingos institucijos arba įstaigos užtikrina, kad apdraustieji galėtų gauti būtiną informaciją apie išmokų natūra suteikimo tvarką ir sąlygas.

2.  Įgyvendinimo reglamento 25 ir 26 straipsniai neturi įtakos taikant valstybės narės nacionalines nuostatas, 1 dalyje aprašytomis aplinkybėmis leidžiančias geresnį su išmokomis natūra susijusių išlaidų apmokėjimą negu tas, kuriam sudarytos sąlygos pagrindiniu reglamentu.

3.  Dvi ar daugiau valstybių narių arba jų kompetentingos valdžios institucijos gali susitarti tarpusavyje dėl kitos įgyvendinimo reglamento 25, 26 ir 27 straipsnių taikymo tvarkos ir procedūrų. Tačiau dėl šiuo tikslu sudarytų susitarimų suinteresuotųjų asmenų išmokų natūra apmokėjimo sąlygos neturėtų būti blogesnės negu tos, kurios būtų sudarytos taikant šį reglamentą, o apmokamos sumos mažesnės negu tos, kurios būtų mokamos taikant šį reglamentą. Apie šiuos susitarimus pranešama Administracinei komisijai.

4.  Nepaisant pagrindinio reglamento 5 straipsnio a punkto, valstybė narė gali tapti atsakinga už išmokų išlaidas pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnį tik tais atvejais, kai apdraustasis pateikė prašymą pensijai gauti pagal tos valstybės narės teisės aktus arba pagal pagrindinio reglamento 23–30 straipsnius, jeigu jis gauna pensiją pagal tos valstybės narės teisės aktus.

23 straipsnis

Sistema, taikytina tuo atveju, kai gyvenamojoje arba buvimo valstybėje narėje yra kelios sistemos

Jei gyvenamosios arba buvimo vietos teisės aktuose yra kelios ligos, motinystės arba tėvystės draudimo sistemos, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi ir 20, 22, 24, 26 ir 27 straipsniais, yra taikomos teisės aktų, susijusių su bendrąja sistema pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, nuostatos.

24 straipsnis

Gyvenimas valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

1.  Taikant pagrindinio reglamento 17 straipsnį, apdraustasis arba jo šeimos nariai privalo užsiregistruoti gyvenamosios vietos įstaigoje ir perduoti jai dokumentą, įrodantį jų teisę gauti iš kompetentingos valstybės narės išmokas natūra.

Šį dokumentą, jei reikia, remdamasi darbdavio pateikta informacija, išduoda kompetentinga įstaiga. Jei apdraustasis arba jo šeimos nariai nepateikia minėto dokumento, gyvenamosios vietos įstaiga kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama suteikti reikiamą informaciją.

2.  1 dalyje nurodytas dokumentas galioja, kol kompetentinga įstaiga informuoja gyvenamosios vietos įstaigą apie jo panaikinimą.

Gyvenamosios vietos įstaiga praneša kompetentingai įstaigai apie kiekvieną pagal 1 dalį atliktą registraciją ir apie šios registracijos pakeitimus ar jos panaikinimą.

3.  Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis pagrindinio reglamento 22, 24, 25 ir 26 straipsniuose minimiems asmenims.

25 straipsnis

Buvimas valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

A)  Procedūra ir teisės apimtis

1.  Taikant pagrindinio reglamento ▌19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Jeigu apdraustasis neturi minėto dokumento, buvimo vietos įstaiga gavusi prašymą arba prireikus kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama išduoti reikalingą dokumentą.

2.  Dokumentu patvirtinama, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus.

3.  Pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos natūra yra išmokos natūra, ▌mokamos buvimo vietos valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus, kurias būtina mokėti dėl sveikatos priežasčių siekiant užtikrinti, kad apdraustasis, norėdamas gauti būtiną gydymą, nebūtų priverstas grįžti anksčiau nei buvo numatęs į kompetentingą valstybę narę.

B)  Išmokų natūra mokėjimo arba kompensavimo tvarka ir procedūros.

4.  Jeigu apdraustasis faktiškai apmokėjo visas išmokų natūra, sumokėtų pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, išlaidas arba jų dalį ir jeigu buvimo vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose numatyta galimybė kompensuoti tas išlaidas apdraustajam, jis gali pateikti buvimo vietos įstaigai prašymą kompensuoti išlaidas. Tokiu atveju ši įstaiga tiesiogiai tam asmeniui kompensuoja tas išmokas atitinkančią išlaidų sumą, neviršydama savo teisės aktuose nustatytų tarifų ir laikydamasi kompensavimo tarifų nustatymo sąlygų..

5.  Jeigu nebuvo tiesiogiai paprašyta buvimo vietos įstaigos kompensuoti šias išlaidas, patirtas išlaidas atitinkamam asmeniui kompensuoja kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į buvimo vietos įstaigos administruojamus kompensavimo tarifus arba į sumas, kurias būtų reikėję kompensuoti buvimo vietos institucijai, jei atitinkamu atveju būtų buvęs taikomas įgyvendinimo reglamento 61 straipsnis.

Buvimo vietos įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu privalo pateikti reikiamą informaciją apie šiuos tarifus arba sumas.

6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, kompetentinga įstaiga gali kompensuoti patirtas išlaidas, neviršydama savo teisės aktuose nustatytų ribų ir tarifų, jeigu apdraustasis sutiko, kad jam būtų taikoma ši nuostata ▌.

7.  Bet kuriuo atveju apdraustajam mokama kompensacija neviršija faktiškai jo patirtų išlaidų sumos.

8.  Jeigu išlaidos didelės, kompetentinga įstaiga apdraustajam gali išmokėti tinkamą avansą, kai tik asmuo pateikia jai prašymą dėl kompensacijos.

C)  Šeimos nariai.

9.  1–8 dalys taikomos mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariams.

26 straipsnis

Planinis gydymas

A)  Leidimų išdavimas

1.  Taikant pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, apdraustasis buvimo vietos įstaigai pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą. Šiame straipsnyje kompetentinga įstaiga – įstaiga, kuri padengia planinio gydymo išlaidas; pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai gyvenamosios vietos valstybėje narėje mokamos išmokos natūra yra kompensuojamos fiksuotais dydžiais, gyvenamosios vietos įstaiga yra kompetentinga įstaiga.

2.  Jei apdraustasis negyvena kompetentingoje valstybėje narėje, jis dėl leidimo kreipiasi į gyvenamosios vietos įstaigą, kuri gautą prašymą nedelsdama persiunčia kompetentingai įstaigai..

Šiuo atveju gyvenamosios vietos įstaiga patvirtina, ar gyvenamosios vietos valstybė narė atitinka pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytas sąlygas.

Kompetentinga įstaiga gali atsisakyti suteikti leidimą tik tuo atveju, jeigu pagal gyvenamosios vietos įstaigos vertinimą pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antro sakinio sąlygos nėra įvykdytos apdraustojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje arba jeigu tokį patį gydymą galima suteikti pačioje kompetentingoje valstybėje narėje per medicinos požiūriu pateisinimą laiką atsižvelgiant į atitinkamo asmens dabartinę sveikatos būklę ir prognozę.

Kompetentinga įstaiga informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės įstaigą apie savo sprendimą.

Jei per penkiolika "kalendorinių dienų" nuo išsiuntimo dienos negaunama atsakymo, yra laikoma, kad kompetentinga įstaiga davė leidimą.

3.  Jei apdraustajam, kuris negyvena kompetentingoje valstybėje narėje, reikia skubaus gyvybiškai būtino gydymo, pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį negalima atsisakyti suteikti leidimo. Tokiu atveju gyvenamosios vietos įstaiga kompetentingos įstaigos vardu išduoda ▌leidimą; gyvenamosios valstybės narės įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingai įstaigai.

Kompetentinga įstaiga privalo pripažinti leidimą išdavusios gyvenamosios vietos įstaigos paskirtų gydytojų diagnozę ir jų siūlomas gydymo priemones ir sutikti su jų tvirtinimu, kad šis gydymas yra skubus ir gyvybiškai būtinas.

4.  Vykstant leidimo suteikimo procedūrai, kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo metu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas buvimo vietos ar gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

5.  Buvimo vietos įstaiga, nepažeisdama sprendimo dėl leidimo suteikimo, praneša kompetentingai įstaigai, ar medicininiu požiūriu reikia papildyti galiojančiame leidime numatytą gydymą.

B)  Apdraustojo patirtų išmokų natūra išlaidų apmokėjimas ▌.

6.  Nepažeidžiant 7 dalies, įgyvendinimo reglamento 25 straipsnio 5 ir 6 dalys taikomos mutatis mutandis.

7.  Jei apdraustasis pats padengė visas arba dalį medicininio gydymo, kuriam buvo suteiktas leidimas, išlaidų ir jei suma, kurią kompetentinga įstaiga privalo kompensuoti buvimo vietos įstaigai arba apdraustajam pagal 6 dalį (faktinės išlaidos), yra mažesnė už išlaidas, kurias būtų reikėję sumokėti už tą patį gydymą kompetentingoje valstybėje narėje (hipotetinės išlaidos), kompetentinga įstaiga apdraustojo prašymu kompensuoja jo patirtas gydymo išlaidas neviršydama hipotetinių ir faktinių išlaidų skirtumo. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti faktiškai apdraustojo patirtų išlaidų sumos, ir gali būti atsižvelgta į sumą, kurią apdraustasis būtų turėjęs sumokėti, jei gydymas būtų suteiktas kompetentingoje valstybėje narėje.

C)  Kelionės ir pragyvenimo išlaidų apmokėjimas planinio gydymo atveju.

8.  Tais atvejais, kai kompetentingos įstaigos nacionalinės teisės aktuose numatyta kompensuoti kelionės ir pragyvenimo išlaidas, neatsiejamas nuo apdraustojo gydymo, ta kompetentinga įstaiga tais atvejais, kai suteiktas leidimas gydymui kitoje valstybėje narėje, apmoka atitinkamo asmens ir prireikus lydinčiojo asmens kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Tuo atveju, kai apdraustas asmuo yra neįgalusis, turi būti laikoma, kad lydinčiojo asmens kelionė ir pragyvenimas būtini.

D)  Šeimos nariai

9.  1–8 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariams.

27 straipsnis

Išmokos pinigais netekus darbingumo, kai būnama arba gyvenama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė

A)  Procedūra, kurios turi laikytis apdraustasis

1.  Jeigu kompetentingos valstybės narės teisės aktuose numatyta, kad apdraustasis privalo pateikti pažymėjimą, kad gautų teisę į išmokas pinigais dėl nedarbingumo pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, apdraustasis paprašo jo sveikatos būklę ir numatomo nedarbingumo trukmę nustačiusio gyvenamosios vietos valstybės narės gydytojo asmens nedarbingumą patvirtinančio dokumento.

2.  Apdraustasis per kompetentingos valstybės narės teisės aktais nustatytą laikotarpį nusiunčia pažymėjimą kompetentingai įstaigai ▌.

3.  Jeigu gyvenamosios vietos valstybės narės gydantys gydytojai neišduoda nedarbingumo pažymėjimų, kurių gali būti reikalaujama pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, atitinkamas asmuo kreipiasi tiesiogiai į gyvenamosios vietos įstaigą. Įstaiga nedelsdama pasirūpina, kad nedarbingumas būtų įvertintas mediciniškai, ir išduoda 1 dalyje nurodytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas nedelsiant nusiunčiamas kompetentingai įstaigai.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodyto dokumento perdavimas neatleidžia apdraustojo nuo taikytinuose teisės aktuose numatytų pareigų, ypač nuo pareigų darbdaviui. Jei reikia, darbdavys ir (arba) kompetentinga institucija gali pakviesti darbuotoją dalyvauti veikloje, skirtoje skatinti jį ir jam padėti grįžti į darbą.

B)  Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios valstybės narės įstaiga

5.  Kompetentingai įstaigai prašant arba 3 dalyje aprašytais atvejais gyvenamosios vietos įstaiga, jei reikia, gali atlikti apdraustojo sveikatos patikrinimą, tartum tas asmuo būtų apdraustas toje įstaigoje. Patikrinimą atlikusio gydytojo ataskaitą, kurioje nurodoma numanoma nedarbingumo trukmė, gyvenamosios vietos įstaiga nusiunčia kompetentingai įstaigai per tris darbo dienas po patikrinimo.

C)  Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga

6.  Kompetentinga įstaiga turi teisę surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas.

7.  Kompetentinga įstaiga, nepažeisdama pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies antro sakinio, moka išmokas pinigais tiesiogiai atitinkamam asmeniui ir prireikus apie tai praneša gyvenamosios vietos įstaigai. ▌

8.  Taikant pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, kompetentinga įstaiga privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje remiantis gydančiojo gydytojo diagnoze išduotą apdraustojo nedarbingumo pažymėjimą, išskyrus piktnaudžiavimo atvejus.

9.  Jeigu kompetentinga įstaiga atsisako skirti išmokas pinigais, apie savo sprendimą ji tuo pačiu metu praneša apdraustajam ir prireikus – jo gyvenamosios vietos įstaigai.

D)  Procedūra, kurios laikomasi tuo atveju, kai būnama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

10.  1–9 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis, apdraustajam būnant valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė.

28 straipsnis

Ilgalaikės priežiūros išmokos pinigais būnant arba gyvenant valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė

A)  Procedūra, kurios turi laikytis apdraustasis.

1.   Siekdamas gauti teisę į ilgalaikės priežiūros išmokas pinigais pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, apdraustasis kreipiasi į kompetentingą įstaigą. Kompetentinga įstaiga apie tai prireikus informuoja gyvenamosios vietos įstaigą.

B)   Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios vietos įstaiga.

2.   Kompetentingos įstaigos prašymu gyvenamosios vietos įstaiga ištiria, ar dėl apdraustojo būklės reikalinga ilgalaikė priežiūra. Kompetentinga įstaiga gyvenamosios vietos įstaigai suteikia visą tokiam tyrimui būtiną informaciją.

C)   Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga.

3.   Siekdama tiksliau įvertinti ilgalaikės priežiūros poreikį, kompetentinga įstaiga turi teisę surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas ar kitas ekspertas.

4.   Mutatis mutandis taikoma įgyvendinimo reglamento 27 straipsnio 7 dalis.

D)  Procedūra, kurios laikomasi tuo atveju, kai būnama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė.

5.   1–4 dalys mutatis mutandis taikomos apdraustajam būnant valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė.

E)  Šeimos nariai.

6.   1-5 dalys taikomos mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariams.

29 straipsnis

Pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymas

Jei valstybė narė, kurioje buvęs pasienio darbuotojas dirbo paskutinį darbą, nebėra kompetentinga valstybė narė, o buvęs pasienio darbuotojas ar jo šeimos narys vyksta į ją siekdamas gauti išmokas natūra pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, jis buvimo vietos įstaigai pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą.

30 straipsnis

Pensininko mokamos įmokos

Jeigu asmuo gauna pensiją daugiau nei vienoje valstybėje narėje, iš visų pensijų atskaičiuojamų įmokų dydis jokiomis aplinkybėmis negali būti didesnis už sumą, kurią sumoka asmuo, kompetentingoje valstybėje narėje gaunantis tokią pačią pensiją.

31 straipsnis

Pagrindinio reglamento 34 straipsnio taikymas

A)  Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga.

1.  Kompetentinga įstaiga informuoja atitinkamą asmenį apie pagrindinio reglamento 34 straipsnyje pateikiamą nuostatą dėl išmokų sutapimo vengimo. Taikant tokias taisykles užtikrinama, kad kompetentingoje valstybėje narėje negyvenantis asmuo turėtų teisę gauti bent tokio paties viso dydžio arba vertės išmokas, kokias jis turėtų teisę gauti gyvendamas toje valstybėje narėje.

2.  Kompetentinga įstaiga taip pat praneša gyvenamosios ar buvimo vietos įstaigai apie ilgalaikės priežiūros išmokų pinigais mokėjimą, kai pagal pastarosios įstaigos taikomus teisės aktus numatoma teikti ilgalaikės priežiūros išmokas natūra, nurodytas pagrindinio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše.

B)   Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga.

3.  Gavusi 2 dalyje numatytą informaciją, gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie visas ilgalaikės priežiūros išmokas natūra, skirtas tam pačiam tikslui kaip ir pagal jos taikomus teisės aktus skiriamos išmokos atitinkamam asmeniui, ir apie kompensuojamą dydį.

4.  Jei reikia, Administracinė komisija imasi priemonių šiam straipsniui įgyvendinti.

32 straipsnis

Specialios įgyvendinimo priemonės

1.  II priede nurodytose valstybėse narėse pagrindinio reglamento III antraštinės dalies I skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra taikomos asmenims, kurie turi teisę gauti išmokas natūra tik pagal ▌specialią sistemą, skirtą valstybės tarnautojams, ir tik tiek, kiek ten numatyta. Kitos valstybės narės įstaiga tik dėl šios priežasties netampa atsakinga už šiems asmenims arba jų šeimos nariams išmokėtų išmokų natūra ar pinigais išlaidų padengimą.

2.  Nepaisant 1 dalies nuostatų, pagrindinio reglamento 23 straipsnis taikomas visiems asmenims, gaunantiems pensiją pagal II priede minimą valstybės narės valstybės tarnautojams taikytiną sistemą ir pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

3.  1 ir 2 dalies praktinio įgyvendinimo priemonėmis rūpinasi Administracinė komisija.

II skyrius

Išmokos nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atveju

33 straipsnis

Teisė į išmokas natūra ir pinigais tuo atveju, kai gyvenama arba būnama valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė

Taikant pagrindinio reglamento 36 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo reglamento 24–27 straipsniuose nustatytos procedūros taikomos mutatis mutandis.

34 straipsnis

Įstaigų bendradarbiavimas, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta arba profesine liga susergama kitoje valstybėje narėje nei kompetentinga valstybė narė

1.  Kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta arba profesinė liga pirmą kartą diagnozuojama valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo aktas turi būti sudarytas pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas, nepažeidžiant (kur taikoma) teisinių nuostatų, galiojančių valstybėje narėje, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba pirmą kartą buvo diagnozuota profesinė liga. Tokiu atveju pastarosios valstybės teisės aktų nuostatos išlieka taikytinos. Šis aktas nusiunčiamas kompetentingai įstaigai, o jo nuorašas nusiunčiamas gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai.

2.  Įstaiga valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba kurioje pirmą kartą buvo diagnozuota profesinė liga, nusiunčia kompetentingai įstaigai toje teritorijoje atliktų sveikatos patikrinimų pažymėjimus ir kitą tinkamą informaciją, kurios gali paprašyti pastaroji įstaiga.

3.  Jeigu, nelaimingam atsitikimui įvykus kelionės metu valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, reikia atlikti tyrimą pirmosios valstybės narės teritorijoje, kompetentinga įstaiga šiuo tikslu gali paskirti ekspertą ir apie tai pranešti tos valstybės narės valdžios institucijoms. Valdžios institucijos padeda minėtam ekspertui, pvz., paskirdamos asmenį, padedantį jam susipažinti su oficialiais tarnybiniais pranešimais ir su kitais su nelaimingu atsitikimu susijusiais dokumentais.

4.  Baigus gydymą, kompetentingai įstaigai nusiunčiamas išsamus pranešimas ir sveikatos pažymėjimai, kuriuose informuojama apie nelaimingo atsitikimo ar ligos nuolatinius padarinius, o ypač apie nukentėjusiojo būklę ir sustiprėjimą po sužalojimo. Gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga, priklausomai nuo atvejo, moka tinkamą atlyginimą pagal tos įstaigos taikomus tarifus, o išlaidos tenka kompetentingai įstaigai.

5.  Kompetentinga įstaiga, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai, priklausomai nuo atvejo, paprašius, praneša jai apie sprendimą, kuriuo nustatoma išgijimo arba sustiprėjimo po sužalojimo data ir, prireikus, apie sprendimą dėl pensijos ar rentos paskyrimo.

35 straipsnis

Ginčai dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos profesinio pobūdžio

1.  Jei kompetentinga įstaiga nesutinka, kad, remiantis pagrindinio reglamento 36 straipsnio 2 dalimi, su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis susiję teisės aktai yra taikytini, ji apie tai nedelsdama praneša išmokas natūra sumokėjusiai gyvenamosios arba buvimo vietos įstaigai. Tokiu atveju išmokos natūra laikomos ligos draudimo išmokomis.

2.  Priėmus tuo klausimu galutinį sprendimą, kompetentinga įstaiga nedelsdama apie tai praneša gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai, kuri mokėjo išmokas natūra. Tuo atveju, kai tai nėra nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga, toji įstaiga toliau moka minėtąsias išmokas natūra pagal ligos draudimą, jeigu pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę jas gauti. Kitais atvejais suinteresuotojo asmens gaunamos išmokos natūra pagal ligos draudimą nuo tos dienos, kai buvo konstatuotas nelaimingas atsitikimas darbe arba pirmą kartą diagnozuota profesinė liga, laikomos išmokomis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

36 straipsnis

Tvarka, kurios laikomasi, kai rizikos susirgti profesine liga būta keliose valstybėse narėse

1.  Pagrindinio reglamento 38 straipsnyje nurodytu atveju pranešimas apie profesinę ligą nusiunčiamas kompetentingai profesinių ligų atžvilgiu įstaigai tos valstybės narės, pagal kurios teisės aktus sergantis šia liga asmuo paskutinį kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą ligą, arba gyvenamosios vietos įstaigai, kuri perduoda tą pranešimą ║ kompetentingai įstaigai.

Jeigu pastaroji įstaiga nustato, kad galėjęs sukelti profesinę ligą darbas paskutinį kartą buvo dirbamas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, ji tos valstybės narės atitinkamai įstaigai nusiunčia pranešimą kartu su papildomais dokumentais.

2.  Jeigu valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo paskutinį kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti profesinę ligą, įstaiga nustato, kad asmuo ar maitintojo netekę asmenys, kurie buvo jo išlaikomi, neįvykdė tų teisės aktų nustatytų sąlygų, ši įstaiga nedelsdama nusiunčia valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo anksčiau dirbo darbą, galėjusį sukelti profesinę ligą, įstaigai pranešimą ir visus papildomus dokumentus, įskaitant visus gautus duomenis ir tarnybinius pranešimus apie pirmosios įstaigos atliktus sveikatos patikrinimus, ir antroje pastraipoje nurodyto sprendimo nuorašą.

Apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša apdraustajam, nurodydama, visų pirma, dėl kokių priežasčių atsisakoma mokėti išmokas, kokiu būdu ir per kiek laiko galima paduoti apeliaciją, bei nurodydama datą, kai byla buvo perduota valstybės narės, pagal kurios teisės aktus apdraustasis anksčiau dirbo darbą, galėjusį sukelti profesinę ligą, įstaigai.

3.  Prireikus, byla ta pačia tvarka gali būti perduota tos valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo pirmą kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, tinkamai įstaigai.

37 straipsnis

Įstaigų keitimasis duomenimis ir išankstiniai mokėjimai, kai pateikiama apeliacija dėl sprendimo atmesti prašymą

1.  Kai valstybės narės, pagal kurios teisės aktus nukentėjęs asmuo dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, įstaigai pateikiama apeliacija dėl sprendimo atmesti prašymą, toji įstaiga apie tai praneša įstaigai, kuriai pranešimas buvo išsiųstas įgyvendinimo reglamento 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o vėliau praneša apie priimtą galutinį sprendimą.

2.  Jei nukentėjęs asmuo turi teisę į išmokas pagal įstaigos, kuriai buvo išsiųstas pranešimas, taikomus teisės aktus, ta įstaiga iš anksto sumoka sumą, kuri nustatoma, jei reikia, pasitarus su įstaiga, dėl kurios sprendimo buvo pateikta apeliacija. Pastaroji įstaiga kompensuoja išankstinio mokėjimo sumą, jeigu išnagrinėjus apeliaciją paaiškėja, kad ji turi mokėti išmokas. Tokiu atveju ši suma išskaičiuojama iš suinteresuotajam asmeniui mokėtinų išmokų įgyvendinimo reglamento 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

38 straipsnis

Profesinės ligos paūmėjimas

Pagrindinio reglamento 39 straipsnyje numatytu atveju pareiškėjas pateikia valstybės narės, kurioje jis pretenduoja į teisę gauti išmokas, įstaigai informaciją apie anksčiau dėl profesinės ligos skirtas išmokas. Ta įstaiga gali kreiptis į bet kurią anksčiau buvusią kompetentingą įstaigą, kad gautų visą būtiną informaciją.

39 straipsnis

Nedarbingumo laipsnio nustatymas nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko anksčiau arba vėliau, arba anksčiau ar vėliau nustatytos profesinės ligos atveju

Taikant pagrindinio reglamento 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas, įvykęs, kai atitinkamam asmeniui buvo taikomi valstybės narės teisės aktai, kurie nediferencijuoja nedarbingumo pagal jo priežastis, įstaiga, kompetentinga ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo atžvilgiu arba atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirta tarnyba kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos prašymu pateikia informaciją apie ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo laipsnį ir, kiek įmanoma, informaciją, leidžiančią nustatyti, ar nedarbingumą sukėlęs atsitikimas pagal antrosios valstybės narės įstaigos taikomus teisės aktus būtų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.

Tokiu atveju kompetentinga įstaiga, pagal savo taikomus teisės aktus nustatydama teisę gauti išmoką ir išmokos dydį, atsižvelgia į nedarbingumo, kurį sukėlė ankstesnis ar vėlesnis atvejai, laipsnį.

40 straipsnis

Prašymų dėl papildomų pensijų arba pašalpų pateikimas ir nagrinėjimas

1.  Kad gautų pensiją ar papildomą pašalpą pagal valstybės narės teisės aktus, pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantis asmuo arba maitintojo netekę asmenys, kurie buvo jo išlaikomi, gyvenantys kitos valstybės narės teritorijoje, prašymą pateikia kompetentingai įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai, kuri šį prašymą perduoda kompetentingai įstaigai. Kartu su prašymu turi būti pateikti reikalingi patvirtinamieji dokumentai, ir jis turi būti parengtas pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus.

2.  Kompetentinga įstaiga pareiškėjui apie savo sprendimą praneša tiesiogiai arba per kompetentingos valstybės susižinojimo tarnybą. Ji nusiunčia sprendimo nuorašą valstybės narės, kurios teritorijoje pareiškėjas gyvena, susižinojimo tarnybai.

41 straipsnis

Specialios įgyvendinimo priemonės

Pagrindinio reglamento III antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra netaikomos asmenims, kurie turi teisę gauti išmokas natūra tik pagal įgyvendinimo reglamento II priede minimą specialią sistemą, taikomą valstybės narės valstybės tarnautojams.

III skyrius

Išmokos mirties atveju

42 straipsnis

Prašymas skirti išmoką mirties atveju

Taikant pagrindinio reglamento 42 ir 43 straipsnius, prašymas skirti išmoką mirties atveju pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos įstaigai.

IV skyrius

Invalidumo išmokos, senatvės ir maitintojo netekimo pensijos

43 straipsnis

Išmokos dydžio apskaičiavimas

1.  Pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą apskaičiuojant teorinę sumą ir faktinę sumą taikomos įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos taisyklės.

2.  Jei į savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpius nebuvo atsižvelgta pagal įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 3 dalį, valstybės narės, pagal kurios teisės aktus šie laikotarpiai buvo įgyti, įstaiga apskaičiuoja tuos laikotarpius atitinkančią sumą pagal jos taikomus teisės aktus. Prie faktinio išmokos dydžio, apskaičiuoto pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, pridedama suma, atitinkanti savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpius.

3.  Kiekvienos valstybės narės įstaiga, remdamasi jos taikomais teisės aktais, apskaičiuoja išmokos dydį, atitinkantį savanoriško draudimo ar pasirinkto nuolatinio draudimo laikotarpius, kuriems pagal pagrindinio reglamento 53 straipsnio 3 dalies c punktą netaikomos kitos valstybės narės išmokų sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo nuostatos.

Jei pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus neįmanoma tiesiogiai nustatyti šios sumos, todėl, kad pagal tuos teisės aktus draudimo laikotarpiams suteikiamos skirtingos vertės, gali būti nustatyta hipotetinė suma. Administracinė komisija nustato tokios hipotetinės sumos nustatymo sąlygas.

44 straipsnis

Vaiko auginimo laikotarpių įskaitymas

1.   Šiame straipsnyje "vaiko auginimo laikotarpis" yra bet kuris laikotarpis, kuris įskaitomas pagal valstybės narės pensijų teisės aktus arba dėl kurio prie pensijos pridedama papildoma išmoka tiesiogiai dėl tos priežasties, kad asmuo augino vaiką, neatsižvelgiant į metodą, kuris buvo naudojamas tiems laikotarpiams nustatyti ir į tai, ar jie buvo įgyti auginant vaiką, ar pripažinti atgaline data.

2.   Kai pagal valstybės narės, kuri yra kompetentinga pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, teisės aktus neatsižvelgiama į vaiko auginimo laikotarpius, valstybės narės, kurios teisės aktai buvo taikomi atitinkamam asmeniui, todėl, kad jis vykdė veiklą pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo tuo metu, kai pagal šiuos teisės aktus imta atsižvelgti į vaiko auginimo laikotarpį atitinkamo vaiko atžvilgiu, įstaiga ir toliau yra atsakinga už tai, kad būtų atsižvelgta į šį vaiko auginimo laikotarpį kaip į vaiko auginimo laikotarpius pagal jos pačios teisės aktus, taip tarsi šis vaikas būtų augintas jos teritorijoje.

3.   Pagal 2 dalį nustatyta prievolė netaikoma, jei atitinkamam asmeniui taikoma ar pradedama taikyti bet kurios valstybės narės teisės aktai dėl to, kad jis pagal darbo sutartį ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo vykdo veiklą.

45 straipsnis

Prašymas skirti išmokas

A)  Prašymo skirti išmokas pateikimas pagal pagrindinio reglamento 44 straipsnio 2 dalį

1.  Norėdamas gauti išmokas pagal A tipo teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 44 straipsnio 2 dalį pareiškėjas pateikia prašymą valstybės narės, kurios teisės aktai buvo taikomi tuo metu, kai asmuo, netekęs darbingumo, tapo invalidu arba jo invalidumas pasunkėjo, įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai, kuri perduoda prašymą buvusiai įstaigai.

2.  Jeigu buvo paskirtos ligos išmokos pinigais, diena, kurią šių išmokų mokėjimas nutrūksta, prireikus, laikoma prašymo skirti pensiją pateikimo data.

3.  Pagrindinio reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkte minimu atveju įstaiga, kurioje suinteresuotasis asmuo buvo paskutinį kartą apdraustas, praneša už pirminį išmokų mokėjimą atsakingai įstaigai išmokų, kurios priklauso pagal jos taikomus teisės aktus, dydį ir dieną, nuo kurios jos turi būti mokamos. Nuo tos dienos išmokos, kurios priklausė iki invalidumo pasunkėjimo, panaikinamos arba sumažinamos, kad būtų tokio dydžio, kaip pagrindinio reglamento 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas priedas.

B)  Kiti prašymai skirti išmokas

4.  Kitomis aplinkybėmis, nei aprašytosios 1 dalyje, pareiškėjas pateikia prašymą savo gyvenamosios vietos įstaigai arba įstaigai ▌valstybės narės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutinį kartą. Jei atitinkamam asmeniui niekada nebuvo taikomi gyvenamosios vietos įstaigos taikomi teisės aktai, įstaiga perduoda prašymą valstybės narės, kurios teisės aktai jam paskutiniu metu buvo taikomi, įstaigai.

5.  Prašymo pateikimo data galioja visoms atitinkamoms įstaigoms.

6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, jei pareiškėjas, nepaisydamas specialių raginimų, savo prašyme nenurodė visų draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal kitų valstybių narių teisės aktus, atitinkamus teisės aktus taikanti įstaiga dieną, kai pareiškėjas papildė savo pradinį prašymą arba pateikė naują prašymą, kuriame nurodyti trūkstami laikotarpiai, laiko prašymo pateikimo diena, nebent jos taikomuose teisės aktuose esama pareiškėjui palankesnių nuostatų.

46 straipsnis

Dokumentai ir informacija, pareiškėjo pateikiami kartu su prašymu

1.  Pareiškėjas prašymą pateikia laikydamasis įgyvendinimo reglamento 45 straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatų ir prie jo prideda pagal tuos teisės aktus būtinus patvirtinamuosius dokumentus. Visų pirma pareiškėjas pateikia visą turimą atitinkamą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su draudimo laikotarpiais (įstaigos, asmens bylos numeriai), įdarbinimu (darbdaviai) ar savarankišku darbu (veiklos pobūdis ir vieta) ir gyvenamąja vieta (adresai), kurie galėjo būti įgyti pagal kitus teisės aktus, bei tokių laikotarpių trukmę.

2.  Jeigu pagal pagrindinio reglamento ▌50 straipsnio 1 dalį pareiškėjas paprašo atidėti senatvės išmokų skyrimą pagal vienos ar kelių valstybių narių teisės aktus ▌, jis tai nurodo savo prašyme, taip pat nurodydamas teisės aktus, pagal kuriuos prašo atidėti išmokų skyrimą. Siekdamos pareiškėjui sudaryti sąlygas naudotis šia teise, pareiškėjo prašymu atitinkamos institucijos suteikia jam visą turimą informaciją, kad jis galėtų įvertinti išmokų, kurių jis gali reikalauti, skyrimo tuo pačiu metu ar viena po kitos pasekmes.

3.  Jeigu pareiškėjas atsiima prašymą skirti išmokas, kai tai numatyta valstybės narės teisės aktuose, nelaikoma, kad tuo pačiu metu jis atsiima prašymus skirti išmokas kitų valstybių narių įstaigose.

47 straipsnis

Prašymų nagrinėjimas įstaigose

A)  Nagrinėjančioji įstaiga

1.  Įstaiga, kuriai pagal įgyvendinimo reglamento 45 straipsnio 1 arba 4 dalies nuostatas pateikiamas arba perduodamas prašymas skirti išmoką toliau vadinama "kontaktine įstaiga". Gyvenamosios vietos įstaiga nevadinama kontaktine įstaiga, jei atitinkamam asmeniui niekada nebuvo taikomi tos įstaigos taikomi teisės aktai.

Ši įstaigai ne tik nagrinėja prašymą skirti išmokas pagal jos taikomus teisės aktus, bet ir būdama kontaktinė įstaiga sudaro sąlygas keitimuisi duomenimis, pranešimais apie sprendimus ir veiksmus, būtinus nagrinėjant prašymą atitinkamose įstaigose, pareiškėjo prašymu pateikia jam informaciją, susijusią su Bendrijos aspektais nagrinėjant prašymą, ir informuoja jį apie nagrinėjimo pažangą.

B)  Prašymo skirti išmokas pateikimas pagal pagrindinio reglamento 44 straipsnį

2.  Pagrindinio reglamento 44 straipsnio 3 dalyje minimu atveju nagrinėjančioji įstaiga perduoda visus suinteresuotojo asmens duomenis įstaigai, kurioje jis buvo prieš tai apdraustas. Pastaroji įstaiga toliau nagrinėja bylą.

3.  48–52 straipsniai netaikomi nagrinėjant pagrindinio reglamento 44 straipsnyje minimus prašymus.

C)  Kitų prašymų skirti išmokas nagrinėjimas

4.  Kitais nei 2 dalyje nurodytais atvejais, kontaktinė įstaiga nedelsdama persiunčia prašymus skirti išmokas, visus turimus dokumentus ir tam tikrais atvejais atitinkamus pareiškėjo pateiktus dokumentus visoms atitinkamoms įstaigos, kad jos tuo pačiu metu galėtų pradėti nagrinėti prašymą. Kontaktinė įstaiga praneša kitoms įstaigoms apie draudimo arba gyvenamosios vietos laikotarpius, kuriems taikomi jos teisės aktai. Ji taip pat nurodo, kurie dokumentai bus pateikti vėlesne data, ir kuo greičiau papildo prašymą

5.  Kiekviena atitinkama įstaiga kuo greičiau kontaktinei įstaigai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms praneša apie draudimo ir gyvenamosios vietos laikotarpius, kuriems taikomi jos teisės aktai.

6.  Kiekviena atitinkama įstaiga skaičiuoja išmokų dydį pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnį ir praneša kontaktinei įstaigai bei kitoms atitinkamoms įstaigoms apie savo sprendimą, apie išmokų dydį ir visą informaciją, būtiną pagrindinio reglamento 53–55 straipsnių taikymo tikslais.

7.  Jeigu įstaiga, remdamasi šio straipsnio 4–5 dalyse nurodyta informacija, nustato, kad taikoma pagrindinio reglamento 46 straipsnio 2 dalis ar 57 straipsnio 2 arba 3 dalis, ji praneša apie tai kontaktinei įstaigai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms.

48 straipsnis

Sprendimų pranešimas pareiškėjui

1.  Kiekviena įstaiga pareiškėjui praneša ▌apie ▌sprendimą, kurį ji priėmė pagal taikomus teisės aktus. Kiekviename sprendime tiksliai nurodomos teisės gynimo priemonės ir apeliacijų pateikimo terminai. Kai kontaktinei įstaigai pranešta apie visus kiekvienos įstaigos priimtus sprendimus, pareiškėjui ir kitoms atitinkamos įstaigoms ji nusiunčia šių sprendimų santrauką. Administracinė komisija parengia santrumpos pavyzdį. Santrauka pranešėjui siunčiama įstaigos kalba arba, pareiškėjo prašymu, jo pasirinkta kalba, kuri pagal Sutarties 290 straipsnį pripažinta oficialia Bendrijos institucijų kalba.

2.  Kai, gavus santrauką, pareiškėjui atrodo, kad dviejų ar daugiau įstaigų priimtų sprendimų sąveika galėjo turėti neigiamos įtakos jo/jos teisėms, pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atitinkamos įstaigos per atitinkamais nacionaliniais teisės aktais nustatytą laikotarpį peržiūrėtų sprendimus. Nustatytas laikotarpis prasideda santraukos gavimo dieną. Pareiškėjui raštu pranešama apie peržiūros rezultatus.

49 straipsnis

Invalidumo laipsnio nustatymas

1.  Tuo atveju, kai yra taikytinos pagrindinio reglamento 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, nagrinėjančioji įstaiga vienintelė gali priimti sprendimą dėl pareiškėjo invalidumo laipsnio. Šį sprendimą ji priima, kai tik gali nustatyti, atsižvelgdama, jei reikia, į pagrindinio reglamento 6 ir 51 straipsnio nuostatas, ar sąlygos, nustatytos jos taikomuose teisės aktuose, įvykdytos. Apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša kitoms atitinkamoms įstaigoms.

Jei nagrinėjančiosios įstaigos taikomuose teisės aktuose nustatytos teisei į išmokas įgyti keliamos sąlygos, nesusijusios su invalidumo laipsniu, neįvykdomos, nagrinėjančioji įstaiga, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 6 ir 51 straipsnių nuostatas, apie tai nedelsdama praneša valstybės narės, kurios teisės aktai pareiškėjui buvo paskutinį kartą taikomi, kompetentingai įstaigai. Pastaroji įstaiga priima sprendimą dėl pareiškėjo invalidumo laipsnio, jeigu jos taikomuose teisės aktuose nustatytos sąlygos įvykdytos. Apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša kitoms atitinkamoms įstaigoms.

2.  Jei reikia, byla gali būti grąžinta teisės suteikimui nagrinėti tomis pačiomis sąlygomis kompetentingai invalidumo srities įstaigai tos valstybės narės, kurios teisės aktai pareiškėjui buvo taikomi pirmą kartą.

3.  Kai pagrindinio reglamento 46 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kiekviena įstaiga pagal savo teisės aktus gali pasirinkti gydytoją ar kitą ekspertą, kuris patikrintų pareiškėjo sveikatą ir nustatytų invalidumo laipsnį. Tačiau valstybės narės įstaiga atsižvelgia į iš kitos valstybės narės gautus dokumentus ir medicinines išvadas bei administracinio pobūdžio informaciją, lyg jie būtų parengti jos pačios valstybėje narėje.

50 straipsnis

Laikinas ir išankstinis išmokų mokėjimas

1.  Nepaisant šio reglamento 7 straipsnio, kiekviena įstaiga, kuri nagrinėdama prašymą skirti išmoką nustato, kad pareiškėjas turi teisę į nepriklausomą išmoką pagal jos taikomus teisės aktus ir pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktą, nedelsdama sumoka šią išmoką. Ši išmoka laikoma laikina, jei skirta suma gali pasikeisti išnagrinėjus prašymą.

2.  Jeigu pareiškėjui pagal 1 dalį laikinoji išmoka negali būti mokama, tačiau, gavus informaciją, paaiškėja, kad teisė yra įgyta pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, tai nagrinėjančioji įstaiga moka jam avansą, kuris paskui gali būti atsiimtas ir kurio dydis turi būti kaip galima artimesnis išmokos, skirtinos pagal pagrindinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, dydžiui.

3.  Laikinas išmokas arba išankstines išmokas pagal 1 arba 2 dalis mokėti privalanti įstaiga apie tai nedelsdama informuoja pareiškėją, atkreipdama jo dėmesį visų pirma į tai, kad ši priemonė yra laikina, ir į teisę pateikti apeliaciją pagal jos taikomus teisės aktus.

51 straipsnis

Išmokų perskaičiavimas

1.  Perskaičiuojant išmokas pagal pagrindinio reglamento 48 straipsnio 3 ir 4 dalį, 50 straipsnio 4 dalį ir 59 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo reglamento 50 straipsnis taikytinas mutatis mutandis.

2.  Jei išmokos perskaičiuojamos, jų mokėjimas sustabdomas arba nutraukiamas, šį sprendimą priėmusi įstaiga laikydamasi įgyvendinimo reglamento 3 straipsnio 4–7 dalyse nustatytos tvarkos nedelsdama apie tai praneša suinteresuotajam asmeniui ir visoms įstaigoms, į kurias asmuo turi teisę kreiptis dėl išmokos.

52 straipsnis

Pensijų apskaičiavimui paspartinti skirtos priemonės

1.  Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir paspartinti prašymų nagrinėjimą bei išmokų mokėjimą, įstaigos, kurių teisės aktai buvo taikomi asmeniui:

   a) keičiasi arba kitų valstybių narių įstaigoms leidžia susipažinti su duomenimis, leidžiančiais nustatyti asmenų, kuriems iš pradžių taikomi vieni nacionaliniai teisės aktai, paskui kiti, tapatybę ir kartu užtikrina, kad šie tapatybės nustatymo duomenys būtų saugomi ir atitiktų, o jei taip nėra, suteikia šiems asmenims priemones tiesiogiai susipažinti su jų tapatybės nustatymo duomenimis;
   b) pakankamai anksti prieš minimalų amžių, nuo kurio pradedamos taikyti teisės į pensiją, arba prieš amžių, kurį turi nustatyti institucijos, kurių teisės aktai taikomi asmeniui, keičiasi arba atitinkamam asmeniui ir kitų valstybių narių įstaigoms leidžia susipažinti su informacija (apie įgytus laikotarpius ir kitus svarbius duomenis) apie asmenų, kuriems iš pradžių taikomi vieni nacionaliniai teisės aktai, paskui kiti, teises į pensiją arba, jei taip nėra, informuoja šiuos asmenis apie priemones susipažinti su būsimomis jų teisėmis į išmokas arba tas priemones jiems suteikia.

2.  1 dalies taikymo tikslais Administracinė komisija nustato, kokia informacija turi būti keičiamasi ar leidžiama susipažinti, nustato tinkamas procedūras ir mechanizmus, atsižvelgdama nacionalinių pensijų sistemų ypatybes, jų administracinę ir techninę sąrangą bei jų turimas technologines priemones. Ji prižiūri, kad jie būtų įgyvendinti parengdama tolesnius veiksmus, susijusius su vykdomomis priemonėmis ir jų taikymu.

3.  Taikant 1 dalį, anksčiau minėta informacija turėtų būti suteikiama įstaigai pirmojoje valstybėje narėje, kurioje socialinės apsaugos administracijos asmeniui suteiktas asmeninis atpažinimo numeris (angl. PIN).

53 straipsnis

Valstybės narės koordinavimo priemonės

1.  Nepažeidžiant pagrindinio reglamento 51 straipsnio, jei nacionalinės teisės aktuose numatytos atsakingos įstaigos ar taikomos sistemos nustatymo arba draudimo laikotarpių priskyrimo konkrečiai sistemai taisyklės, tos taisyklės taikomos atsižvelgiant tik į tuos draudimo laikotarpius, kurie įgyti pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

2.  Jei nacionaliniuose teisės aktuose numatytos valstybės tarnautojams taikytinų specialių sistemų ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų bendrosios sistemos koordinavimo taisyklės, pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatos tų taisyklių nekeičia.

V skyrius

Bedarbio išmokos

54 straipsnis

Laikotarpių sumavimas ir išmokų apskaičiavimas

1.   Taikant pagrindinio reglamento 61 straipsnį, mutatis mutandis taikoma įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 1 dalis. Nedarant įtakos pagrindinėms susijusių įstaigų pareigoms, atitinkamas asmuo kompetentingai įstaigai gali pateikti valstybės narės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi, kai jis dirbo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodomi laikotarpiai, įgyti pagal tuos teisės aktus.

2.  Taikant pagrindinio reglamento 62 straipsnio 3 dalį, valstybės narės, kurios teisės aktai suinteresuotajam asmeniui buvo taikomi, kai jis paskutinį kartą dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, kompetentinga įstaiga gyvenamosios vietos įstaigos prašymu pateikia jai visus duomenis, būtinus bedarbio išmokai apskaičiuoti, įskaitant gauto atlyginimo arba darbo pajamų dydį.

3.  Taikant pagrindinio reglamento 62 straipsnį ir nepaisant to reglamento 63 straipsnio, valstybės narės, kurios teisės aktuose numatyta, kad išmokų skaičiavimas priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, kompetentinga įstaiga atsižvelgia taip pat ir į to suinteresuotojo asmens, kuris gyvena kitoje valstybėje narėje, šeimos narius, lyg jis gyventų kompetentingoje valstybėje narėje. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei valstybėje narėje, kurioje gyvena šeimos nariai, kitas asmuo turi teisę gauti bedarbio išmoką, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į šeimos narius.

55 straipsnis

Sąlygos ir apribojimai išsaugant teisę gauti išmokas, kai bedarbis išvyksta į kitą valstybę narę

1.  Norėdamas naudotis pagrindinio reglamento 64 straipsnio nuostatomis, į kitą valstybę narę vykstantis bedarbis prieš išvykdamas apie tai praneša kompetentingai įstaigai ir paprašo jos išduoti dokumentą, patvirtinantį, kad jis ir toliau turi teisę gauti išmokas pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytomis sąlygomis.

Pastaroji įstaiga jį informuoja apie jo pareigas ir išduota jam minėtą dokumentą, kuriame visų pirma nurodomi šie dalykai:

   a) diena, nuo kurios bedarbis jau nėra kompetentingos valstybės įdarbinimo tarnybų žinioje;
   b) numatytas terminas, iki kurio pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies b punktą bedarbis įsiregistruoja kaip ieškantis darbo valstybėje narėje, į kurią vyksta;
   c) maksimalus laikotarpis, per kurį gali būti išsaugota teisė gauti išmoką pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies c punktą;
   d) faktai, kurie galėtų pakeisti teisę į išmoką.

2.  Bedarbis užsiregistruoja kaip ieškantis darbo valstybės narės, į kurią jis vyksta, įdarbinimo tarnybose pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies b punktą ir pateikia šios valstybės narės įstaigai 1 dalyje minėtą dokumentą. Jei bedarbis neturi šio dokumento, tos vietos, į kurią jis atvyko, įstaiga kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama suteikti reikiamą informaciją.

3.  Valstybės narės, į kurią bedarbis nuvyko ieškoti darbo, įdarbinimo tarnybos informuoja bedarbį apie jo pareigas.

4.  Tos vietos, į kurią ║bedarbis nuvyko, įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai dokumentą, kuriame nurodoma bedarbio registracijos įdarbinimo tarnybose data ir jo naujasis adresas.

Jei tuo laikotarpiu, kurį bedarbis išsaugo teisę gauti išmokas, atsiranda aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teisei gauti išmokas, tos vietos, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai ir atitinkamam asmeniui dokumentą, kuriame nurodoma susijusi informacija.

Kompetentingos įstaigos prašymu tos vietos, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga kiekvieną mėnesį pateikia susijusią informaciją apie bedarbio padėtį, ypač apie tai, ar jis vis dar tebėra registruotas įdarbinimo tarnybose ir ar jis laikosi nustatytos patikrinimų tvarkos.

5.  Tos vietos, į kurią nuvyko bedarbis, įstaiga atlieka patikrinimus arba organizuoja patikrinimus, tartum jis būtų bedarbis, turintis teisę gauti išmokas pagal jos taikomus teisės aktus. Išaiškėjus 1 dalies d punkte minėtam faktui, ji nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą įstaigą.

6.  Dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingos įstaigos gali susitarti tarpusavyje dėl priemonių, kurių paskirtis būtų padėti į kitą valstybę narę pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnį vykstantiems bedarbiams susirasti darbo.

56 straipsnis

Bedarbis, gyvenęs valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

1.  Jei remdamasis pagrindinio reglamento 65 straipsnio 2 dalimi, bedarbis nutaria užsiregistruoti kaip ieškantis darbo tuo pat metu ir gyvenamojoje valstybėje narėje, ir toje valstybėje, kurioje jis paskutinį kartą dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, jis apie tai pirmiausiai praneša savo gyvenamosios vietos įstaigai ir įdarbinimo tarnyboms.

Valstybės narės, kurioje jis paskutinį kartą dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įdarbinimo tarnyboms paprašius, gyvenamosios vietos įdarbinimo tarnybos joms suteikia svarbios informacijos apie bedarbio registraciją ir darbo paieškas.

2.  Jei pagal atitinkamų valstybių narių teisės aktus reikalaujama, kad bedarbis įvykdytų tam tikras pareigas ir (arba) veiksmus, susijusius su darbo paieška, pirmenybė teikiama pareigoms ir (arba) veiksmams, susijusiems su darbo paieška, kuriuos bedarbis turi įvykdyti savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

Faktas, kad bedarbis valstybėje narėje, kurioje jis dirbo paskutinį darbą, neįvykdė visų pareigų ir (arba) veiksmų, susijusių su darbo paieška, neturės įtakos gyvenamosios vietos valstybėje narėje skirtoms išmokoms.

3.  Taikant pagrindinio reglamento 65 straipsnio 5 dalies b punktą, valstybės narės, kurios teisės aktai darbuotojui buvo taikomi paskutinį kartą, įstaiga, gyvenamosios vietos įstaigai paprašius, praneša jai, ar darbuotojas turi teisę gauti išmokas pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnį.

VI skyrius

Išmokos šeimai

57 straipsnis

Pirmenybinės taisyklės, kai išmokos sutampa

Taikant pagrindinio reglamento 68 straipsnio 1 dalies b punkto i ir ii papunkčius, jei remiantis vaikų gyvenamąja vieta negalima nustatyti prioriteto tvarkos, kiekviena atitinkama valstybė narė, apskaičiuodama išmokos dydį, atsižvelgia į vaikus, kurie negyvena jos teritorijoje. Taikant 68 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, valstybės narės, kurios teisės aktuose numatyta didžiausia išmokų suma, kompetentinga įstaiga skiria visą šią sumą; kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga jai kompensuoja pusę minėtos sumos, neviršydama šios valstybės narės teisės aktuose nustatytos ribos.

58 straipsnis

Taisyklės, taikomos, kai keičiasi taikomi teisės aktai ir (arba) kompetencijos suteikti išmokas šeimai

1.  Kai vieno kalendorinio mėnesio metu keičiasi tarp valstybių narių taikomi teisės aktai ir (arba) kompetencijos suteikti išmokas šeimai, kad ir kokios būtų šių valstybių narių teisės aktuose numatytos išmokų šeimai mokėjimo datos, įstaiga, kuri sumokėjo išmokas šeimai pagal teisės aktus, kuriais remiantis išmokos buvo suteiktos šio mėnesio pradžioje, dengia šias išlaidas iki einamojo mėnesio pabaigos.

2.  Ji praneša kitos atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių įstaigai datą, kurią ji nustos mokėti atitinkamas išmokas šeimai. Kita valstybė narė pradeda mokėti išmokas nuo tos datos.

59 straipsnis

Pagrindinio reglamento 67 ir 68 straipsnio taikymo tvarka

1.  Prašymas skirti išmokas šeimai pateikiamas kompetentingai įstaigai. Taikant pagrindinio reglamento 67 ir 68 straipsnius, ypač sprendžiant teisės prašyti išmokos klausimą, turi būti atsižvelgiama į visos šeimos padėtį taip, lyg visiems susijusiems asmenimis būtų taikomi atitinkamos valstybės narės teisės aktai ir lyg jie gyventų toje valstybėje narėje. Tuo atveju, kai vienas iš tėvų, turintis teisę prašyti išmokos, nepasinaudoja savo teise, valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentinga įstaiga atsižvelgia į kito iš tėvų ir (arba) asmens, kuris juo laikomas, arba vaikus globojančio asmens arba įstaigos prašymą skirti išmokas šeimai.

2.  Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas pagal 1 dalį, išnagrinėja prašymą remdamasi pareiškėjo pateiktais išsamiais duomenimis, ▌atsižvelgdama į visas pareiškėjo šeimos padėties faktines ir teisines aplinkybes ▌.

Jei ta įstaiga nusprendžia, kad jos teisės aktai taikomi laikantis prioriteto teisės pagal pagrindinio reglamento 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, ji suteikia išmokas šeimai pagal jos taikomus teisės aktus.

Jei ta įstaiga mano, kad pagal pagrindinio reglamento 68 straipsnio 2 dalį esama teisės į diferencinį priedą pagal kitos valstybės narės teisės aktus, galimybės, ta pati įstaiga nedelsdama perduoda prašymą kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai ir informuoja apie tai atitinkamą asmenį; be to, ji informuoja kitos valstybės narės įstaigą apie savo sprendimą dėl prašymo ir sumokėtų išmokų šeimai dydį.

3.  Jei įstaiga, kuriai pateiktas prašymas, nusprendžia, kad taikomi jos teisės aktai, tačiau ne prioriteto teisės pagal pagrindinio reglamento 68 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindu, ji nedelsdama priima laikiną sprendimą dėl ▌taikytinų pirmenybinių taisyklių ir pagal minėto 68 straipsnio 3 dalį perduoda prašymą kitos valstybės narės įstaigai, apie tai taip pat informuodama pareiškėją. Šiai įstaigai suteikiamas dviejų mėnesių terminas pareikšti savo poziciją dėl priimto laikino sprendimo.

Jei įstaiga, kuriai buvo perduotas prašymas, nepareiškia savo pozicijos per pirmiau minėtą laikotarpį, pirmiau minėtas laikinas sprendimas taikomas ir ši įstaiga moka jos teisės aktuose numatytas išmokas bei informuoja prašymą perdavusią įstaigą apie sumokėtų išmokų dydį.

4.  Jei atitinkamos įstaigos laikosi skirtingos nuomonės dėl to, kurie teisės aktai taikomi vadovaujantis prioriteto teise, taikomos įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 2–5 dalys. Šiuo tikslu, minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta gyvenamosios vietos įstaiga yra vaikų gyvenamosios vietos įstaiga.

5.  Įstaiga, kuri sumokėjo laikinų išmokų sumą, kuri yra didesnė nei suma, kurią ji privalo galiausiai mokėti, kreipiasi į pirmenybę turinčią įstaigą prašydama grąžinti perviršį 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

60 straipsnis

Pagrindinio reglamento 69 straipsnio taikymo tvarka

Taikant pagrindinio reglamento 69 straipsnį, Administracinė komisija parengia papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, kurioms taikomas tas pats pagrindinio reglamento straipsnis, sąrašą. Jei pagal prioriteto tvarką kompetentinga įstaiga pagal jos taikomus teisės aktus neturi teisės suteikti tokių papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, ji nedelsdama perduoda visus prašymus suteikti išmokas šeimai, kartu su visais susijusiais dokumentais ir informacija, tos valstybės narės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi ilgiausiai, ir kurios teisėje numatytas tokių papildomų ar specialių išmokų šeimai, skirtų našlaičiams, suteikimas, įstaigai. Prireikus medžiaga tomis pačiomis sąlygomis gali būti perduota ║valstybės narės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo įgijo trumpiausią draudimo ar gyvenimo laikotarpį, įstaigai.

IV antraštinė dalis

Finansinės nuostatos

I skyrius

Išmokų kompensavimas pagal pagrindinio reglamento 35 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnį

1 skirsnis

Išmokų kompensavimas, remiantis faktinėmis išlaidomis

61 straipsnis

Principai

1.  Taikant pagrindinio reglamento 35 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnį, kompetentinga įstaiga kompensuoja faktines išmokų natūra išlaidas jas mokėjusiai įstaigai pagal tos įstaigos apskaitas, išskyrus atvejus, kai taikomas įgyvendinimo reglamento 62 straipsnis.

2.  Jeigu 1 dalyje nurodytų išmokų arba jų dalies faktinis dydis nenurodytas jas mokėjusios įstaigos apskaitoje, kompensuojamas dydis nustatomas remiantis mokėjimais vienkartine išmoka, apskaičiuota remiantis visais turimais tinkamais duomenimis. Administracinė komisija įvertina vienkartinių išmokų apskaičiavimo pagrįstumą ir nustato jų dydį.

3.  Kompensuojant neatsižvelgiama į tarifus, didesnius negu tie, kurie taikomi skiriant išmokas natūra apdraustiesiems pagal įstaigos, mokančios 1 dalyje nurodytas išmokas, taikomus teisės aktus.

2 skirsnis

Išmokų kompensavimas vienkartinėmis išmokomis

62 straipsnis

Susijusių valstybių narių nustatymas

1.  Pagrindinio reglamento 35 straipsnio 2 dalyje minimos valstybės narės, kurių teisinės ir administracinės struktūros neleidžia tinkamai kompensuoti išlaidų, remiantis faktinėmis išlaidomis, minimos įgyvendinimo reglamento III priede.

2.  Įgyvendinimo reglamento III priede minimų valstybių narių išmokų natūra sumas, sumokėtas šeimos nariams, kurie gyvena kitoje valstybėje narėje nei apdraustasis, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, ir pensininkams bei jų šeimos nariams, remiantis pagrindinio reglamento 22 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi, 25 ir 26 straipsniais, kompensuoja kompetentingos įstaigos. Jos kompensuoja tas sumas minėtas išmokas mokėjusioms įstaigoms vienkartinėmis išmokomis, nustatytomis kiekvieniems kalendoriniams metams. Šios vienkartinės išmokos turi būti kiek galima panašesnės į faktines išlaidas.

63 straipsnis

Mėnesinių fiksuotų dydžių ir bendro fiksuoto dydžio apskaičiavimo metodas

1.  Kiekvienos išmokas mokančios valstybės narės mėnesinis fiksuotas dydis vienam asmeniui (Fi) kalendoriniams metams apskaičiuojamas padalijant vienam asmeniui tenkančias vidutines metines išlaidas (Yi) (suskirsčius asmenis į įvairias amžiaus grupes i)) iš 12 ir gautą dydį sumažinant (X) pagal šią formulę:

Fi = Yi*1/12*(1–X)

i = 1 : jaunesni nei 20 metų asmenys

i = 2 : 20–64 metų amžiaus asmenys

i = 3 : 65 metų ir vyresni asmenys.

kur:

   ▌indeksu i (i vertės = 1, 2 ir 3) žymimos trys amžiaus grupės, į kurias asmenys suskirstomi apskaičiuojant fiksuotus dydžius:

–  Yi reiškia i amžiaus grupės asmenims tenkančias vidutines metines išlaidas, nurodytas 2 dalyje.

sumažinimas.

   koeficientu X (0,2 arba 0,15) žymimas 3 dalyje nurodytas

2.  Vienam i amžiaus grupės asmeniui tenkančios vidutinės metinės išlaidos (Yi) apskaičiuojamos visų išmokų natūra, kurias išmokas mokančios valstybės narės įstaigos skyrė visiems atitinkamos amžiaus grupės asmenims, kuriems taikomi tos valstybės narės teisės aktai ir kurie gyvena jos teritorijoje, metines išlaidas padalijustos amžiaus grupės atitinkamų asmenų vidutinio ▌skaičiaus atitinkamais kalendoriniais metais. Apskaičiavimas grindžiamas išlaidomis, susijusiomis su įgyvendinimo reglamento 23 straipsnyje nurodytomis sistemomis.

3.  Apskaičiuojant mėnesinį fiksuotą dydį taikytinas sumažinimas iš principo yra lygus 20 % (X = 0,20). Tais atvejais, kai kompetentinga valstybė narė nenurodyta pagrindinio reglamento IV priede, pensininkams ir jų šeimos nariams taikomas sumažinimas yra 15 % (X = 0,15).

4.  Kiekvienai už išmokų mokėjimą atsakingai valstybei narei bendras fiksuotas dydis kalendoriniams metams yra suma, apskaičiuojama kiekvienoje i amžiaus grupėje vienam asmeniui nustatytus mėnesinius fiksuotus dydžius padauginant iš mėnesių, per kuriuos atitinkami tos amžiaus grupės asmenys įgijo teisę į išmokas mokančioje valstybėje narėje, skaičiaus.

Mėnesių, per kuriuos atitinkami asmenys įgijo teisę į išmokas mokančioje valstybėje narėje, skaičius yra kalendorinių metų kalendorinių mėnesių, per kuriuos atitinkami asmenys, gyvendami išmokas mokančios valstybės narės teritorijoje, turėjo teisę gauti išmokas natūra toje teritorijoje iš už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės, suma. Šie mėnesiai apskaičiuojami pagal šiam tikslui gyvenamosios vietos įstaigos pildomą sąrašą, kuris sudaromas remiantis kompetentingos įstaigos pateiktais išmokų gavėjų teises įrodančiais dokumentais.

5.  Ne vėliau kaip per ...(7) Administracinė komisija pateikia konkrečią ataskaitą dėl šio straipsnio taikymo ir visų pirma dėl 3 dalyje nurodyto sumažinimo. Ja remdamasi, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų, kurie reikalingi siekiant užtikrinti, kad apskaičiuoti fiksuoti dydžiai būtų kiek galima artimesni patirtoms faktinėms išlaidoms ir kad 3 dalyje nurodytas sumažinimas nesudarytų sąlygų valstybių narių nesuderintiems mokėjimams ar dvigubiems mokėjimams.

6.  Administracinė komisija nustato ankstesnėse dalyse nurodytų fiksuotų dydžių apskaičiavimo metodus.

7.  Nepaisant 1–4 dalių, valstybės narės iki ...(8) gali toliau taikyti Reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 ir 95 straipsnius fiksuotam dydžiui apskaičiuoti su sąlyga, kad taikomas 3 dalyje nurodytas sumažinimas.

64 straipsnis

Pranešimas apie vidutines metines išlaidas

Apie kiekvienos amžiaus grupės vieno asmens tam tikrais metais patirtų vidutinių metinių išlaidų sumąAudito valdybai pranešama ne vėliau kaip iki antrųjų metų po tų metų, apie kuriuos informuojama, pabaigos. Jei šis pranešimas iki šio termino nepateikiamas, bus remiamasi vienam asmeniui tekusių vidutinių metinių išlaidų suma, kurią ankstesniems metams buvo nustačiusi Administracinė komisija.

Vidutinės metinės išlaidos, nustatytos laikantis 1 dalies, kasmet skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 skirsnis

Bendrosios nuostatos

65 straipsnis

Atsiskaitymų tarp įstaigų tvarka

1.   Atsiskaitymai tarp atitinkamų valstybių narių vykdomi kuo greičiau. Kiekviena atitinkama įstaiga privalo nedelsdama atsiskaityti pagal pateiktus reikalavimus iki toliau nurodyto termino. Ginčas dėl vieno reikalavimo neturi kliudyti atsiskaityti pagal kitus reikalavimus.

2.  Pagrindinio reglamento 35 ir 41 straipsniuose numatyti atsiskaitymai tarp valstybių narių įstaigų atliekami tarpininkaujant susižinojimo tarnybai. Už atsiskaitymus pagal pagrindinio reglamento 35 straipsnį ir atsiskaitymus pagal 41 straipsnį gali būti atsakingos skirtingos susižinojimo tarnybos.

66 straipsnis

Pretenzijų pateikimo ir mokėjimo terminai

1.  Faktinėmis išlaidomis pagrįsti reikalavimai pateikiami už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės susižinojimo tarnybai per dvylika mėnesių nuo kalendorinių metų pusmečio, per kurį šie reikalavimai buvo užfiksuoti išmokas mokančios įstaigos sąskaitose, pabaigos.

2.  Reikalavimai dėl fiksuotų dydžių už kalendorinius metus pateikiami už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės ryšių palaikymo tarnybai per dvylika mėnesių po to mėnesio, kurį tų metų vidutinės ▌išlaidos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sąrašai, nurodyti įgyvendinimo reglamento 63 straipsnio 4 dalyje, pateikiami iki metų po ataskaitinių metų pabaigos.

3.  Į pretenzijas, kurios buvo pateiktos praėjus 1 ir 2 dalyse minėtiems terminams, neatsižvelgiama.

4.  Už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga įgyvendinimo reglamento 65 straipsnyje nurodytai išmokas mokančios valstybės narės susižinojimo tarnybai apmoka reikalavimus per aštuoniolika mėnesių nuo to mėnesio, per kurį šie reikalavimai buvo pateikti už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės narės susižinojimo tarnybai, pabaigos. Tai netaikoma reikalavimams, kuriuos per šį laikotarpį už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga atmetė dėl svarbios priežasties.

5.  Ginčai dėl reikalavimo išsprendžiami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo to mėnesio, kurį buvo pateiktas reikalavimas.

6.  Audito valdyba sudaro palankias sąlygas galutinai uždaryti sąskaitas tais atvejais, kai ginčas negali būti išspręstas per 5 dalyje nurodytą laikotarpį ir, gavusi vienos iš šalių pagrįstą prašymą, pateikia savo nuomonę dėl ginčo per šešis mėnesius nuo to mėnesio, kurį jis jai buvo pateiktas.

67 straipsnis

Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus ir išankstinius dalinius mokėjimus

1.  Praėjus įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 4 dalyje minėtam aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, išmokas mokanti įstaiga gali reikalauti delspinigių dėl nesumokėtų reikalaujamų sumų, išskyrus atvejus, kai už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga per šešis mėnesius nuo to mėnesio, per kurį šie reikalavimai buvo pateikti, atliko išankstinį dalinį mokėjimą, kuris sudaro nemažiau kaip 90 % visos sumos, reikalaujamos pagal įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 1 ar 2 dalį. Dėl tų reikalaujamos sumos dalių, kurios nebuvo padengtos atlikus išankstinį dalinį mokėjimą, delspinigių gali būti reikalaujama tik pasibaigus 36 mėnesių laikotarpiui, nurodytam įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 5 dalyje.

2.  Delspinigiai skaičiuojami remiantis Europos centrinio banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma orientacine norma. Taikytina orientacinė norma yra ta, kuri įsigaliojo pirmąją mėnesio, kai turėjo būti atliktas mokėjimas, dieną.

3.  Jokia susižinojimo tarnyba neprivalo priimti išankstinio dalinio mokėjimo pagal 1 dalį. Tačiau jeigu susižinojimo tarnyba atsisako tokio pasiūlymo, išmokas mokanti įstaiga turi teisę reikalauti delspinigių už pavėluotus mokėjimus, susijusius su atitinkamais reikalavimais, tik laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytos sąlygos.

68 straipsnis

Metinis sąskaitų balansas

1.  Administracinė komisija pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnio g punktą, remdamasi Audito valdybos ataskaita, parengia kiekvienų metų pretenzijų dėl susigrąžinimo suvestinę. Šiuo tikslu susižinojimo tarnybos per Audito valdybos nustatytą laiką ir jos nustatyta tvarka praneša Audito valdybai apie pateiktose, patenkintose arba užginčytose pretenzijose reikalautas sumas (kreditorės pozicija) ir pateiktose, patenkintose arba užginčytose pretenzijose reikalautas sumas (įsipareigojimų pozicija).

2.  Administracinė komisija gali surengti statistinių ir apskaitos duomenų, reikalingų 1 dalyje nurodytoms metinėms pretenzijų suvestinėms parengti, patikrinimą, ypač tam, kad įsitikintų, kad šie duomenys atitinka šioje dalyje nustatytas taisykles.

II skyrius

Bedarbio išmokų kompensavimas pagal pagrindinio reglamento 65 straipsnį

69 straipsnis

Bedarbio išmokų kompensavimas

Nesant pagrindinio reglamento 65 straipsnio 8 dalyje numatyto susitarimo, gyvenamosios vietos įstaiga pateikia valstybės narės, kurios teisės aktai išmokų gavėjui buvo taikomi paskutiniai, įstaigai prašymą kompensuoti bedarbio išmokas pagal pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 ir 7 dalis. Prašymas pateikiamas per šešis mėnesius nuo kalendorinių metų pusmečio, kurį buvo atliktas paskutinis bedarbio išmokų, kurias prašoma kompensuoti, mokėjimas, pabaigos. Prašyme nurodoma išmokų suma, sumokėta per pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 ir 7 dalyje nurodytą trijų arba penkių mėnesių laikotarpį, laikotarpis, už kurį šios išmokos yra sumokėtos, ir bedarbio tapatybę įrodantys duomenys. Reikalavimai dėl kompensacijos pateikiami atitinkamų valstybių narių susižinojimo tarnyboms ir sumos pagal reikalavimus išmokamos joms tarpininkaujant.

Į prašymus, pateiktus praėjus pirmesnėje dalyje nurodytam terminui, neatsižvelgiama.

Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 1 dalis ir 66 straipsnio 4–6 dalys taikomos mutatis mutandis.

Praėjus įgyvendinimo reglamento 66 straipsnio 4 dalyje minėtam aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, išmokas mokanti įstaiga gali reikalauti delspinigių dėl nesumokėtų reikalaujamų sumų. Delspinigiai skaičiuojami pagal įgyvendinimo reglamento 67 straipsnio 2 dalį.

Pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 dalies trečiame sakinyje nurodytas didžiausias kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra išmokos dydis, kurį atitinkamas asmuo būtų turėjęs teisę gauti pagal valstybės narės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniai, teisės aktus, jei būtų užsiregistravęs tos valstybės įdarbinimo tarnybose. Tačiau XY priede išvardytų valstybių narių tarpusavio santykių atveju vienos iš šių valstybių narių, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi paskutiniai, kompetentingos įstaigos nustato didžiausią dydį kiekvienu konkrečiu atveju, remdamosi tos valstybės narės teisės aktuose numatytų praėjusių kalendorinių metų bedarbio išmokų vidutiniu dydžiu.

III skyrius

Išmokų permokėjimo atgavimas, laikinų išmokų susigrąžinimas, kompensacija, parama tenkinant pretenzijas

1 skirsnis

Principai

70 straipsnis

1.  Taikant pagrindinio reglamento 84 straipsnį ir laikantis jo nustatytos tvarkos, kiekvieną kartą, kai tai įmanoma, tenkinant pretenzijas dėl susigrąžinimo pirmenybė teikiama kompensacijoms, kurias kredituojančios įstaigos (toliau – tarnybos pareiškėjos) ir už išmokų mokėjimą atsakingos įstaigos (toliau – tarnybos, į kurias kreipiamasi) moka viena kitai arba apdraustiesiems pagal įgyvendinimo reglamento 71 ir 72 straipsnius.

Jei pretenzija arba jos dalis nebuvo patenkinta sumokant pirmoje dalyje minėtą kompensaciją, likusi suma, kurią turi sumokėti išmokos gavėjas, yra susigrąžinama pagal įgyvendinimo reglamento 73–82 straipsnius.

2.  Susižinojimo tarnyba jai pateiktų prašymų atžvilgiu yra laikoma tarnyba, į kurią kreipiamasi.

2 skirsnis

Kompensacija

71 straipsnis

Nepriklausančios arba permokėtos išmokos pinigais

1.  Jei valstybės narės įstaiga išmokų gavėjui išmokėjo sumą, viršijančią tą, į kurią jis turi teisę, ta įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, prašo kitos valstybės narės įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą tam gavėjui, išskaityti permokėtą sumą iš minėtam gavėjui priklausančios sumos. Pastaroji įstaiga išskaitymus atlieka, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose tokiems atskaitymams nustatytų sąlygų ir apribojimų, tartum ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą perveda kreditavusiai įstaigai.

2.  Pagal 6 straipsnį, per du mėnesius po to, kai buvo nustatyti taikytini teisės aktai arba kai buvo nustatyta už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga, laikinas išmokas pinigais mokėjusi įstaiga apskaičiuoja sumą, kurią jai turi sumokėti kompetentinga įstaiga. Jei gavėjas ir (arba) jo darbdavys mokėjo laikinas įmokas, į šią sumą atsižvelgiama apskaičiuojant minėtą sumą.

Kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą gavėjui, iš suinteresuotajam asmeniui mokėtinos sumos išskaičiuoja laikinų išmokų sumą. Už mokėjimą atsakinga įstaiga išskaitymus atlieka laikydamasi jos teisės aktuose tokiai kompensacijai nustatytų sąlygų ir apribojimų ir nedelsdama perveda išskaitytas sumas kreditavusiai įstaigai.

3.  Jei apdraustasis gavo socialinę paramą valstybėje narėje laikotarpiu, kuriuo jis turėjo teisę gauti išmokas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, suteikusi paramą tarnyba, jeigu ji turi minėtajam asmeniui mokėtinų išmokų atgavimo teisę, gali prašyti bet kurios kitos valstybės narės įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą tam asmeniui, išskaityti paramos sumą iš tos sumos, kurią pastaroji moka minėtajam asmeniui.

Ši nuostata taikoma mutatis mutandis apdraustojo šeimos nariui, gavusiam paramą vienos valstybės narės teritorijoje laikotarpiu, kuriuo jis, būdamas atitinkamos šeimos narys, turėjo teisę į išmokas pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

Kreditavusi įstaiga praneša apie jai priklausančią sumą už mokėjimą atsakingai įstaigai. Pastaroji įstaiga išskaitymus atlieka laikydamasi jos teisės aktuose tokiai kompensacijai nustatytų sąlygų ir apribojimų ir nedelsdama perveda išskaitytas sumas kreditavusiai įstaigai.

4.  2 ir 3 dalyje minėtais atvejais kompetentinga įstaiga pateikia suinteresuotajam asmeniui išrašą, kuriame nurodoma pagal jos taikomus teisės aktus likusi mokėtina suma arba permokėta suma.

72 straipsnis

Nepriklausančios arba permokėtos įmokos

Pagal 6 straipsnį iš apdraustojo ir (arba) jo darbdavio gavusi laikinas įmokas įstaiga kompensuoja sumą ją mokėjusiam asmeniui tik gavusi iš kompetentingos įstaigos informacijos apie sumas, jai mokėtinas pagal 6 straipsnio 4 dalį.

3 skirsnis

Pretenzijų tenkinimas

73 straipsnis

Prašymas suteikti informaciją

1.  Tarnybai pareiškėjai paprašius, tarnyba, į kurią kreipiamasi, suteikia informaciją, kuri gali būti naudinga tarnybai pareiškėjai tenkinant pretenziją.

Norėdama gauti šią informaciją, tarnyba, į kurią kreipiamasi, pasinaudoja įgaliojimais, kuriuos jai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi panašioms pretenzijoms, kylančioms jos pačios valstybėje narėje, patenkinti.

2.  Prašyme suteikti informaciją nurodoma pavardė arba pavadinimas, adresas ir visos kitos tarnybos pareiškėjos paprastai turimos žinios apie asmenį, apie kurį prašoma suteikti informacijos, bei apie pretenzijos, dėl kurios pateiktas prašymas, pobūdį bei reikalaujamos sumos dydį.

3.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, neprivalo suteikti informacijos, kurios ji negalėtų gauti tenkinant panašią pretenziją, kilusią jos pačios valstybėje narėje.

4.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, nurodo tarnybai pareiškėjai priežastis, dėl kurių atsisakoma suteikti informaciją.

74 straipsnis

Pranešimas

1.  Tarnybai pareiškėjai paprašius, tarnyba, į kurią kreipiamasi, laikydamasi valstybėje narėje, kurioje ji yra, galiojančių įstatymų dėl pranešimų apie panašius dokumentus arba sprendimus, praneša adresatui apie visus dokumentus ir sprendimus, įskaitant teisminio pobūdžio, dėl pretenzijos arba jos patenkinimo, priimtus valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi.

2.  Prašyme pranešti nurodoma pavardė arba pavadinimas, adresas ir visos kitos tarnybos pareiškėjos paprastai turimos žinios apie adresatą, dokumento arba sprendimo, apie kurį prašoma pranešti, pobūdis ir objektas ir, jei reikia, pavardė arba pavadinimas, adresas ir visos kitos tarnybos pareiškėjos paprastai turimos žinios apie dokumente arba sprendime minimą skolininką ir pretenziją bei visa kita naudinga informacija.

3.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, nedelsdama praneša tarnybai pareiškėjai apie veiksmus, kurių ji ėmėsi tarnybos pareiškėjos prašymui dėl informacijos patenkinti, ir ypač nurodyti datą, kada dokumentas arba sprendimas buvo išsiųstas adresatui.

75 straipsnis

Prašymas patenkinti pretenziją

1.  Prie prašymo patenkinti pretenziją dėl įmokų arba prašymo grąžinti nepriklausančias arba permokėtas išmokas, kurį tarnyba pareiškėja siunčia tarnybai, į kurią kreipiamasi, pridedamas oficialus patvirtintas tarnybos pareiškėjos valstybės narės išduoto vykdomojo dokumento nuorašas ir, jei reikia, kitų pretenzijos patenkinimui reikalingų dokumentų originalai arba patvirtinti nuorašai.

2.  Tarnyba pareiškėja gali prašyti patenkinti pretenziją dėl susigrąžinimo šiais atvejais:

   a) jei pretenzija arba vykdomasis dokumentas nėra užginčijami valstybės narės, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma 78 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa;
   b) jei remdamasi 1 dalyje paminėtu dokumentu, ji tinkamai pasinaudojo valstybės narės, kurioje yra ši tarnyba, pretenzijų patenkinimo procedūromis, tačiau šios priemonės nepadės atgauti visų reikalaujamų sumų.

3.  Prašyme patenkinti pretenziją nurodoma:

   a) atitinkamo asmens pavardė ar pavadinimas, adresas ir kita svarbi informacija, susijusi su jo identifikavimu ir (arba) jo turtą valdančia trečiąja šalimi;
   b) visa tarnybai, į kurią kreipiamasi, nustatyti reikalinga informacija;
   c) vykdomasis dokumentas, išduotas valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba pareiškėja;
   d) pretenzijos pobūdis ir reikalaujama suma, įskaitant pagrindinę sumą, palūkanas ir visas kitas mokėtinas baudas, nuobaudas ir išlaidas, nurodytas abiejų valstybių narių, kuriose yra minėtos tarnybos, valiuta;
   e) data, kada tarnyba pareiškėja ir (arba) tarnyba, į kurią kreipiamasi, praneša adresatui apie dokumentą;
   f) data, nuo kada, ir laikotarpis, per kurį, pagal valstybės narės, kurioje yra tarnyba pareiškėja, įstatymus galima pradėti vykdymą;
   g) visa kita naudinga informacija.

4.  Be to, prašyme patenkinti pretenziją tarnyba pareiškėja patvirtina, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

5.  Kai tarnyba pareiškėja gauna svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio pateiktas prašymas patenkinti pretenziją, ji nedelsdama šią informaciją perduoda tarnybai, į kurią kreipiamasi.

76 straipsnis

Dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją

1.  Dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją, yra tiesiogiai pripažįstamas ir automatiškai laikomas priemone, leidžiančia tarnybai, į kurią kreipiamasi, vykdyti pretenziją.

2.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, tam tikrais atvejais pagal valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojančias nuostatas, dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją, gali būti priimtas, pripažintas, papildytas arba pakeistas dokumentu, leidžiančiu vykdymą tos valstybės narės teritorijoje.

Išskyrus tuos atvejus, kai taikoma trečioji pastraipa, kompetentingos institucijos per tris mėnesius nuo prašymo patenkinti pretenziją gavimo dienos stengiasi priimti, pripažinti, papildyti arba pakeisti minėtą dokumentą. Jeigu dokumentas, leidžiantis vykdymą, yra tinkamai parengtas, kompetentingos institucijos negali atsisakyti atlikti šiuos veiksmus. Tarnyba, į kurią kreipiamasi, informuoja tarnybą pareiškėją apie priežastis, dėl kurių nesilaikoma trijų mėnesių termino.

Jeigu dėl kurio nors iš šių formalumų kiltų ginčas dėl pretenzijos ir (arba) tarnybos pareiškėjos išduoto dokumento, leidžiančio jos vykdymą, taikomas 78 straipsnis.

77 straipsnis

Mokėjimo tvarka ir terminai

1.  Pretenzija patenkinama tos valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, valiuta. Visą patenkintos pretenzijos sumą, kurią išreikalauja tarnyba, į kurią kreipiamasi, ji persiunčia tarnybai pareiškėjai.

2.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, gali duoti skolininkui laiko grąžinti skolą arba leisti grąžinti skolą dalimis, jeigu tai leidžia valstybės narės, kurioje ji yra, įstatymai ir kiti teisės aktai, ir pasikonsultavusi su tarnyba pareiškėja. Be to, tarnyba, į kurią kreipiamasi, persiunčia tarnybai pareiškėjai visas palūkanas, kurios gaunamos atidėjus mokėjimo terminą.

Nuo tos dienos, kai pagal 76 straipsnį dokumentas, leidžiantis vykdyti pretenziją, yra tiesiogiai pripažįstamas arba priimamas, pripažįstamas, papildomas arba pakeičiamas, pagal valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bus mokami delspinigiai, kurie ║ persiunčiami tarnybai pareiškėjai.

78 straipsnis

Pretenzijos arba jos vykdymą leidžiančio dokumento užginčijimas

1.  Jeigu vykstant pretenzijos patenkinimo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija pretenziją ir (arba) jos vykdymą leidžiantį dokumentą, priimtą valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba pareiškėja, ta suinteresuotoji šalis pateikia ieškinį valstybės narės, kurioje yra tarnyba pareiškėja, kompetentingai institucijai pagal toje valstybėje narėje galiojančius įstatymus. Tarnyba pareiškėja privalo apie ieškinį pranešti tarnybai, į kurią kreipiamasi. Be to, apie ieškinį tarnybai, į kurią kreipiamasi, gali pranešti suinteresuotoji šalis.

2.  Kai tarnyba, į kurią kreipiamasi, iš tarnybos pareiškėjos arba iš suinteresuotojo asmens gauna 1 dalyje minėtą pranešimą, ji sustabdo vykdymo procedūrą laukdama tos srities kompetentingos institucijos sprendimo, išskyrus tuos atvejus, kai tarnyba pareiškėja, remdamasi antrąja pastraipa, paprašo to nedaryti. Ji gali imtis atsargumo priemonių, jei mano jas esant būtinas, kad užtikrintų, jog pretenzija bus patenkinta, jei tai leidžia valstybės narės, kurioje yra pastaroji institucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi panašioms pretenzijoms patenkinti.

Nepaisant pirmosios pastraipos, tarnyba pareiškėja gali, nepažeisdama valstybėje narėje, kurioje ji yra, galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, paprašyti tarnybos, į kurią kreipiamasi, patenkinti užginčytą pretenziją, jei tai leidžia valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Jei užginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, tarnyba pareiškėja privalo apmokėti visas išreikalautas sumas bei sumokėti reikiamas kompensacijas pagal valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojančius teisės aktus.

3.  Jeigu užginčijamos vykdymo priemonės, kurių imamasi valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, ieškinys pateikiamas tos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal tos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.  Jeigu kompetentinga institucija, kuriai pagal 1 dalį pateikiamas ieškinys, yra teismas arba administracinis teismas, šio teismo sprendimas, jei jis palankus tarnybai pareiškėjai ir leidžia patenkinti pretenziją valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba pareiškėja, ir yra "vykdymą leidžiantis dokumentas", kuriuo remiantis yra patenkinama pretenzija.

79 straipsnis

Paramos ribos

Tarnyba, į kurią kreipiamasi, neprivalo:

   a) suteikti paramos, numatytos įgyvendinimo reglamento 73–78 straipsniuose, jeigu dėl skolininko padėties tokios pretenzijos patenkinimas galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų skolininko valstybėje narėje, kurioje yra ši tarnyba, kai valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai leidžia taip elgtis panašių nacionalinių pretenzijų atveju;
   b) suteikti paramos, numatytos įgyvendinimo reglamento 73–78 straipsniuose, jeigu pirminis prašymas, pateiktas remiantis įgyvendinimo reglamento 73–75 straipsniais, yra susijęs su senesnėmis nei penkerių metų pretenzijomis, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai pagal valstybėje narėje, kurioje yra tarnyba pareiškėja, galiojančius įstatymus bei kitus teisės aktus yra pateikiamas dokumentas, leidžiantis pretenzijos vykdymą, iki prašymo pateikimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai pretenzija arba dokumentas yra užginčijami, šio termino pradžia laikomas tas momentas, kai valstybė pareiškėja nustato, kad pretenzija arba vykdomasis dokumentas, leidžiantis patenkinti pretenziją, nebegali būti užginčyti.

80 straipsnis

Atsargumo priemonės

Tarnybai pareiškėjai pagrįstai pareikalavus, tarnyba, į kurią kreipiamasi, imasi atsargumo priemonių, kad užtikrintų, jog pretenzija bus patenkinta tiek, kiek leidžia valstybės narės, kurioje yra pastaroji tarnyba, įstatymai ir kiti teisės aktai.

Įgyvendinant pirmąją pastraipą, įgyvendinimo reglamento 73–75 ir 77 straipsniuose minėti įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi mutatis mutandis.

81 straipsnis

Išlaidos

1.  Kai pretenzija patenkinama sumokant kompensaciją įgyvendinimo reglamento 71 ir 72 straipsniuose minėtu būdu, nėra prašoma apmokėti jokių vykdymo išlaidų.

2.  Tarnyba, į kurią kreipiamasi, pagal valstybės narės, kurioje ji yra, įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus panašioms pretenzijoms, remdamasi įgyvendinimo reglamento 73–77 ir 81 straipsniais, iš atitinkamo asmens išreikalauja apmokėti visas su pretenzijos patenkinimu susijusias išlaidas, kurių ji turėjo, o gautas lėšas pasilieka.

3.  Valstybės narės įsipareigoja, kad nepateiks viena kitai jokių pretenzijų dėl pagal pagrindinį reglamentą arba įgyvendinimo reglamentą teikiamos savitarpio paramos išlaidų atlyginimo.

4.  Jei pretenzijos patenkinimas kelia itin didelių sunkumų, kadangi yra susijęs su labai didelėmis išlaidomis, tarnybos pareiškėjos ir tarnybos, į kurias kreipiamasi, gali susitarti dėl tais atvejais taikomos ypatingos išlaidų apmokėjimo tvarkos.

Valstybės narės, kurioje yra tarnyba, į kurią kreipiamasi, kompetentinga valdžios institucija informuoja valstybės narės, kurioje yra tarnyba pareiškėja, kompetentingą valdžios instituciją apie visas išlaidas, kurių ji turėjo, ir visus nuostolius, kurių ji patyrė atlikdama veiksmus, kurie buvo pripažinti nepagrįstais dėl pretenzijos turinio arba tarnybos pareiškėjos išduoto dokumento galiojimo.

V antraštinė dalis

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

82 straipsnis

Administraciniai ir sveikatos patikrinimai

1.  Nepažeidžiant 27 straipsnio nuostatų, jei III antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose minėtų išmokų gavėjas būna arba gyvena valstybėje narėje, kitoje nei valstybė, kurioje įsikūrusi atsakinga už mokėjimą įstaiga, sveikatos patikrinimus skolininko įstaigos prašymu atlieka gavėjo buvimo ar gyvenamosios vietos įstaiga pastarosios įstaigos taikomų teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju už mokėjimą atsakinga įstaiga privalo pripažinti buvimo arba gyvenamosios vietos įstaigos nustatytą diagnozę.

Jei buvimo ar gyvenamosios vietos įstaiga pagal pagrindinio reglamento 82 straipsnį turi atlikti sveikatos patikrinimą, ji laikosi jos taikomų teisės aktų nustatytos tvarkos. jeigu tokia tvarka nenustatyta, ji kreipiasi į atsakingą už mokėjimą įstaigą, prašydama informacijos apie taikytiną tvarką.

Atsakinga už mokėjimą įstaiga pasilieka teisę pasirinkti gydytoją, kuris patikrintų išmokų gavėją. Tačiau išmokų gavėjas gali būti paprašytas vykti į valstybę narę, kurioje yra atsakinga už mokėjimą įstaiga, tik su sąlyga, kad jo sveikata leidžia jam keliauti ir ta kelionė jo sveikatai nepakenks ir kad atsakinga už mokėjimą įstaiga apmokės kelionės ir pragyvenimo išlaidas.

2.  Jei III antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose minėtų išmokų gavėjas būna arba gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra atsakinga už mokėjimą įstaiga, administracinius patikrinimus tos įstaigos prašymu atlieka gavėjo buvimo ar gyvenamosios vietos įstaiga. Atsakinga už mokėjimą įstaiga nurodo buvimo arba gyvenamosios vietos įstaigai, kas turi būti patikrinta administracinio patikrinimo metu. Jei buvimo arba gyvenamosios vietos įstaiga negauna jokių nurodymų, ji atlieka patikrinimą jos administruojamų teisės aktų nustatyta tvarka.

Buvimo arba gyvenamosios vietos įstaiga privalo pateikti ataskaitą patikrinimo paprašiusiai atsakingai už mokėjimą įstaigai.

83 straipsnis

Pranešimai

1.  Valstybės narės praneša Komisijai pagrindinio reglamento 1 straipsnio m, q ir r punktuose ir įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose apibrėžtų ir pagal įgyvendinimo reglamentą paskirtų įstaigų duomenis.

2.  Reikia nurodyti 1 dalyje minėtų tarnybų identifikacijos kodus ir elektroninius adresus.

3.  Administracinė komisija nustato 1 dalyje nurodytų duomenų struktūrą, turinį ir jiems taikomą tvarką, įskaitant bendrą formą ir modelį.

4.  Įgyvendinimo reglamento IV priede nurodoma visuomenei prieinama duomenų bazė, kurioje kaupiama 1 dalyje nurodyta informacija. Duomenų bazę kuria ir tvarko Komisija. Tačiau valstybės narės atsako už jų nacionalinės kontaktinės informacijos įvedimą į šią duomenų bazę. Be to, valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį reikalaujama nacionalinė kontaktinė informacija būtų tiksliai įvedama.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minima informacija nuolat atnaujinama.

84 straipsnis

Informacija

1.  Administracinė komisija parengia suinteresuotiesiems asmenims skirtą informaciją apie jų teises ir administracinius formalumus, kurie turi būti atlikti, norint tomis teisėmis naudotis. Informacijos skleidimas užtikrinamas visų pirma elektroninėmis priemonėmis, ją pateikiant interneto svetainėse, prie kurių visuomenė turi prieigą. Administracinė komisija prižiūri, kad informacija būtų nuolat atnaujinama.

2.  Pagrindinio reglamento 75 straipsnyje nurodytas Patariamasis komitetas gali pareikšti savo nuomonę ir pateikti rekomendacijų, kaip pagerinti informacijos ir jos skleidimo kokybę.

3.  Valstybės narės prižiūri, kad asmenys, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas gautų reikiamą informaciją apie pagrindiniu reglamentu ir įgyvendinimo reglamentu padarytus pakeitimus, siekdamos, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

4.  Kompetentingos valdžios institucijos prižiūri, kad jų įstaigos būtų informuotos ir taikytų visas Bendrijos teisines ir kitokias nuostatas, įskaitant Administracinės komisijos sprendimus, kurios taikomos tose srityse, kurioms skirtas pagrindinis reglamentas ir įgyvendinimo reglamentas, ir laikantis šiuose reglamentuose nustatytų sąlygų.

85 straipsnis

Valiutos konvertavimas

Taikant pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatas, valiutos kursu yra laikomas Europos centrinio banko paskelbtas referencinis keitimo kursas.

86 straipsnis

Statistiniai duomenys

Kompetentingos valdžios institucijos rengia ir perduoda Administracinės komisijos sekretoriatui statistinius duomenis apie pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento taikymą. Šie duomenys renkami ir tvarkomi pagal Administracinės komisijos parengtą planą ir jos nustatytu būdu. Komisija užtikrina, kad ši informacija bus paskleista.

87 straipsnis

Priedų daliniai pakeitimai

Komisija, vienai arba kelioms suinteresuotosioms valstybėms narėms arba jų kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius, Administracinei komisijai vieningai pritarus, gali reglamentu iš dalies pakeisti įgyvendinimo reglamento I, II, III ir IV priedus bei pagrindinio reglamento I, VI, VII, VIII, IX priedus.

88 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagrindinio reglamento 87 straipsnio nuostatos taikomos aplinkybėmis, kuriomis taikomas įgyvendinimo reglamentas.

89 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (EEB) Nr. 574/72 ...(9) ║ panaikinamas.

Tačiau Reglamentas (EEB) Nr. 574/72 lieka galioti ir turi teisinę galią įgyvendinant:

   a) 2003 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 859/2003, išplečiantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės(10), tol, kol tas reglamentas nebus panaikintas arba pakeistas;
   b) 1985 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1661/85, nustatantį Bendrijos taisyklių dėl darbuotojų migrantų socialinės apsaugos technines adaptacijas Grenlandijai(11), tol, kol tas reglamentas nebus panaikintas arba pakeistas;
   c) Europos ekonominės erdvės susitarimą(12) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo(13) bei kitus susitarimus, kuriuose yra nuoroda į Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, tol, kol tie susitarimai nebus pakeisti atsižvelgiant į šį reglamentą.

2.  Nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 574/72 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvoje 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo(14) aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą.

90 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Tebegaliojančios bei naujos dvišalių konvencijų taikymo nuostatos

(8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 2 dalis)

II PRIEDAS

Valstybės tarnautojams taikytinos specialios sistemos

(32 ir 41 straipsniai)

A.  Specialios sistemos, taikytinos valstybės tarnautojams, kuriems netaikomos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 III antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra.

1.  Vokietija

Versorgungssystem für Beamte (valstybės tarnautojų ligos draudimo sistema)

2.  Ispanija

Mutualismo administrativo (speciali sistema, taikytina valstybės tarnautojams, karinėms pajėgoms ir teismų administracijai)

B.  Specialios sistemos, taikytinos valstybės tarnautojams, kuriems netaikomos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 III antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra.

1.  Vokietija

Unfallfürsorge für Beamte (valstybės tarnautojų nelaimingų atsitikimų draudimo sistema)

III PRIEDAS

Valstybės narės, kompensuojančios išmokų išlaidas vienkartinėmis išmokomis

(62 straipsnio 1 dalis)

IV PRIEDAS

Kompetentingos valdžios institucijos ir kompetentingos įstaigos, buvimo ir gyvenamosios vietos įstaigos, prieigos tarnybos, kompetentingų institucijų paskirtos įstaigos ir tarnybos

(83 straipsnio 4 dalis)

(1) OL L 166, 2004 4 30, p. 1; klaidų atitaisymas OL L 200, 2004 6 7, p. 1.
(2) OL C 324, 2006 12 30, p. 59.
(3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 150, 2008 6 10, p. 28.
(5) OL L 74, 1972 3 27, p. 1. ║
(6) OL L 281, 1995 11 23, p .31.
(7)* Penkerius metus nuo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo
(8)* Penkerius metus nuo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo
(9)* Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(10) OL L 124, 2003 5 20, p. 1.
(11) OL L 160, 1985 6 20, p. 7.
(12) OL L 1, 1994 1 3, p. 1.
(13) OL L 114, 2002 4 30, p. 6.
(14) OL L 209, 1998 7 25, p. 46.


Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. XI priedas ***I
PDF 620kWORD 340k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančio XI priedo turinį (COM(2006)0007 – C6-0029/2006 – 2006/0008(COD))
P6_TA(2008)0349A6-0229/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0007),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0376),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 42 bei 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0029/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0229/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui COM(2006)0007 su pakeitimais;

2.   mano, kad procedūra 2007/0129(COD) pasibaigė, nes Komisijos pasiūlymo COM(2007)0376 turinys buvo įtrauktas į procedūrą 2006/0008(COD);

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį

P6_TC1-COD(2006)0008


(tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų(4) koordinavimo numatyta, kad to reglamento II, X ir XI priedų turinys turi būti nustatytas iki dienos, kai jis bus pradėtas taikyti.

(2)  Reglamento (EB) Nr. 883/2004 I, III, IV, VI, VII, VIII ir IX priedai turėtų būti pritaikyti siekiant atsižvelgti į valstybių narių, kurios į Europos Sąjungą įstojo po to reglamento priėmimo, reikalavimus ir į vėliausius pokyčius kitose valstybėse narėse.

(3)  ▌Reglamento (EB) Nr. 883/2004 56 straipsnio 1 dalyje ir 83 straipsnyje numatyta, kad specialios valstybių narių teisės aktų taikymo nuostatos turi būti išdėstytos to reglamento XI priede. XI priedas yra skirtas atsižvelgti į valstybių narių įvairių socialinės apsaugos sistemų ypatumus siekiant palengvinti koordinavimą reglamentuojančių taisyklių taikymą.

(4)  Kelios valstybės narės paprašė, kad į XI priedą būtų įtrauktos su jų socialinės apsaugos teisės aktų taikymu susijusios nuostatos, ir Komisijai pateikė savo teisės aktų ir sistemų teisinius bei praktinius paaiškinimus.

(5)  Atsižvelgiant į būtinybę racionalizuoti ir supaprastinti naująjį reglamentą, reikalingas bendras metodas, skirtas užtikrinti, kad skirtingoms valstybėms narėms skirtiems įrašams, kurie yra panašūs arba kuriais siekiama to paties tikslo, būtų taikomos panašios sąlygos.

(6)  Kadangi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 siekiama koordinuoti socialinės apsaugos teisės aktus, už kuriuos atsakingos tik valstybės narės, įrašai, kurie neatitinka jo paskirties arba tikslų, ir įrašai, kuriais siekiama tik paaiškinti nacionalinės teisės aktus, neturėtų būti įtraukti į reglamentą.

(7)  Kai kurių valstybių narių prašymai buvo susiję su kelioms valstybėms narėms bendrais klausimais║. Tikslinga tuos klausimus spręsti ne į XI priedą įtraukiant kelioms valstybėms narėms panašias nuostatas, bet bendresniu lygiu, t. y. pateikiant paaiškinimą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 tekste arba kituose jo prieduose, kurie turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, arba nuostatas to reglamento 89 straipsnyje nurodytame įgyvendinimo reglamente.

(8)  Be to, siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai būtų nuoseklūs ir derėtų tarpusavyje, tikslinga tam tikrus specifinius klausimus spręsti ne XI priede, bet tuose kituose prieduose, atsižvelgiant į jų paskirtį ir turinį.

(9)  Kad Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 būtų lengviau naudotis piliečiams, kai jie kreipiasi į valstybių narių institucijas prašydami informacijos arba pateikia pretenzijas, nuorodos į atitinkamų valstybių narių teisės aktus turėtų būti pateiktos ║ originalo kalba visais atvejais, kai būtina, siekiant išvengti galimo neteisingo supratimo.

(10)  Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 883/2004.

(11)  Reglamente (EB) Nr. 883/2004 numatyta, kad jis turi būti taikomas nuo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo dienos. Todėl nuo tos pačios dienos turėtų būti taikomas ir šis reglamentas.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

1.  Po 5 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

(5a)  Kai kuriuos valstybių narių įrašus Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 VI priede dabar apima tam tikros bendros Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatos. Pavyzdžiui, Reglamento (EB) Nr. 883/2004 5 straipsnyje pavadinimu "Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius" numatyta, kad jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus laikoma, kad teisinės pasekmės atsirado dėl tam tikrų faktų arba įvykių, tokios teisinės pasekmės turi būti prilygintos kitoje valstybėje narėje esantiems tokiems pat faktams arba įvykstantiems tokiems pat įvykiams. Atitinkamai kai kurie Reglamente (EEB) 1408/71 buvę įrašai tapo nebereikalingais.

"

2.  Po 8 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

(8a)   Buvusių pasienio darbuotojų šeimos nariai turėtų galėti tęsti gydymą šalyje, kurioje anksčiau dirbo apdraustasis, net ir jam išėjus į pensiją.

"

3.  Po 17 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

(17a)   Kai pagal šio reglamento II antraštinę dalį teisės aktas turi būti taikomas asmeniui, prisijungimo teisės ir teisės į išmoką sąlygos turėtų būti nustatomos kompetentingos valstybės narės teisės aktais laikantis Bendrijos teisės nuostatų.

"

4.  Po 18 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

(18a)   Taikytinų teisės aktų vieningumo principas yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad vien tik tai, jog pagal šį reglamentą suteikiama išmoka, kuri apima draudimo įmokų mokėjimą ar išmokos gavėjo apsaugą, pati savaime neturi tokio poveikio, kad valstybės narės, kurios institucija suteikė šią išmoką, teisės aktai taptų šiam asmeniui taikomais teisės aktais*.

_________________________

* Sujungtos bylos C-502/01 ir C-31/02, Gaumain-Cerri ir Barth, Rink. 2004, p. I-6483.

"

5.  1 straipsnyje po v punkto įterpiamas šis punktas:"

va) "išmokos natūra" – išmokos natūra, numatytos valstybės narės teisės aktuose, skirtos sveikatos priežiūrai ir papildomoms sveikatos priežiūros priemonėms bei paslaugoms suteikti, užtikrinti jų prieinamumą, tiesiogiai už jas sumokėti ar kompensuoti jų išlaidas, įskaitant ilgalaikės priežiūros išmokas natūra.".

"

6.  3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

5.  Šis Reglamentas netaikomas:

   a) socialinei paramai ir medicininei pagalbai; ar
   b) paramai, kai valstybė narė prisiima atsakomybę už asmenims padarytą žalą ir suteikia kompensacijas kaip karo ar karinių veiksmų, ar jų pasekmių aukoms; nusikaltimų, nužudymo ar teroro aktų aukoms; nukentėjusiems dėl savo pareigas vykdančių valstybės agentų padarytos žalos; arba aukoms, kurios pateko į nepalankią padėtį dėl politinių ar religinių priežasčių ar dėl savo kilmės.

"

   7. 14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"
4.  4 Jeigu, remiantis valstybės narės įstatymais, savanorišku arba neprivalomu nuolatiniu draudimu gali būti draudžiami tik toje valstybėje narėje gyvenantys asmenys arba tik tie asmenys, kurie anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, 5 straipsnio b punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems anksčiau galiojo tos valstybės narės teisės aktai jiems dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai.
5.  5 Jeigu, remiantis valstybės narės teisės aktais, savanorišku arba neprivalomu nuolatiniu draudimu gali būti draudžiami tik tie asmenys, kurie įgijo draudimo laikotarpių, tokiu draudimu draudžiami tik tie asmenys, kurie anksčiau įgijo draudimo laikotarpių toje valstybėje narėje pagal tą pačią sistemą."

8.  18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Pasienio darbuotojo šeimos nariai turi teisę į išmokas natūra, kol yra kompetentingoje valstybėje narėje. Tačiau tol, kol galioja III priedas, ir jei kompetentinga valstybė narė yra nurodyta III priede, pasienio darbuotojo šeimos nariai, gyvenantys toje pačioje valstybėje narėje, kurioje gyvena pasienio darbuotojas, kompetentingoje valstybėje narėje turi teisę į išmokas natūra tik 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

"

9.  28 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1.  Dėl senatvės ar invalidumo išėjusiam į pensiją pasienio darbuotojui ligos atveju mokamos išmokos natūra toje valstybėje narėje, kurioje jis paskiausiai dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, tiek, kiek tai susiję su tolesniu toje valstybėje narėje pradėtu gydymu. Sąvoka "tolesnis gydymas" reiškia tolesnius ligos tyrimus, diagnozavimą ir gydymą visą jos laiką.

Pirmoji pastraipa mutatis mutandis taikoma išėjusio į pensiją pasienio darbuotojo šeimos nariams.

"

10.  51 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus ar konkrečią sistemą teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo buvo apdraustas draudiminio įvykio metu, laikoma, kad ši sąlyga buvo patenkinta, jeigu asmuo buvo anksčiau apdraustas atitinkamai pagal šios valstybės narės teisės aktus ar konkrečią sistemą ir draudiminio įvykio metu yra apdraustas pagal kitos valstybės narės teisės aktus nuo to paties draudiminio įvykio arba jei taip nėra apsidraudęs – pagal kitos valstybės narės teisės aktus jam priklauso išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Tačiau pastaroji sąlyga laikoma įvykdyta 57 straipsnyje nurodytais atvejais.

"

   11. 52 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"
4.  4 Jeigu pagal 1 dalies a punkto nuostatas vienoje valstybėje narėje apskaičiuota nepriklausoma išmoka visada yra lygi pagal 1 dalies b punktą apskaičiuotai proporcingajai išmokai arba yra už ją didesnė, kompetentinga įstaiga atsisako apskaičiuoti proporcingosios išmokos dydį, jeigu:
   a) tokia padėtis yra nurodyta VIII priedo 1 dalyje;
   b) šiuo konkrečiu atveju netaikomi teisės aktai, kuriuose nustatytos sutapimo vengimo, kaip nurodyta 54 ir 55 straipsniuose, taisyklės, išskyrus atvejus, kai yra įvykdytos 55 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos; ir
   c) šio konkretaus atvejo sąlygomis netaikomas 57 straipsnis dėl laikotarpių, kurie buvo įgyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus.
"

12.  52 straipsnis papildomas šia dalimi:"

4 bis.  "4a. Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimas netaikomas sistemoms, pagal kurias teikiamos išmokos, kurias apskaičiuojant neatsižvelgiama į laikotarpius, jeigu tokios sistemos yra išvardytos VIII priedo 2 dalyje. Tokiais atvejais susijęs asmuo turi teisę į išmoką, apskaičiuotą pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

"

13.  56 straipsnio 1 dalies c punkte prieš žodžius "pagal XI priede atitinkamai valstybei narei nustatytas procedūras" įrašomi žodžiai "jei reikia".

14.  56 straipsnyje po 1 dalies įterpiama ši dalis:"

1a.  Tuo atveju, kai 1 dalies c punktas netaikomas, nes pagal valstybės narės teisės aktus išmoka apskaičiuojama remiantis kitais nei draudimo arba gyvenimo laikotarpiai kriterijais, kurie nėra susiję su laiku, kompetentinga įstaiga kiekvieno draudimo arba gyvenimo laikotarpio, kuris įgytas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, atžvilgiu įskaito sukaupto kapitalo dydį, kapitalą, kuris laikomas sukauptu, ar bet kurį kitą apskaičiavimo pagal jos įgyvendinamus teisės aktus kriterijų, padalintą iš atitinkamos pensijų sistemos laikotarpių atitinkamų vienetų.

"

15.  57 straipsnis papildomas šia dalimi:"

3a.   Šis straipsnis netaikomas VIII priedo 2 dalyje išvardytoms sistemoms.

"

16)   62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių nuostatų, tiek, kiek tai susiję su bedarbiais, kuriems taikomos 65 straipsnio 5 dalies a punkto nuostatos, gyvenamosios vietos įstaiga įskaito darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kuriuos atitinkamas asmuo gavo toje valstybėje narėje, kurios teisės aktai jam buvo taikomi dirbant paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą, remdamasi įgyvendinimo reglamentu.

"

17.  Po 68 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

68a straipsnis

Išmokų mokėjimas

Tuo atveju, kai išmokomis šeimai nesinaudoja asmuo, kuriam jos turėtų būti teikiamos šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga savo teisinius įsipareigojimus vykdo mokėdama minėtas išmokas fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, valstybės narės, kurioje gyvena, įstaigos agentūros arba valstybės narės, kurioje gyvena, kompetentingos valdžios institucijos šiuo tikslu paskirtos įstaigos arba paskirto organo prašymu ir jai (jam) tarpininkaujant.

"

18)   87 straipsnyje po 10 dalies įterpiama ši dalis:"

10a.   III priedas panaikinamas praėjus 5 metams nuo šio reglamento taikymo pradžios.

"

19.  Priedai iš dalies keičiami atsižvelgiant į šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo įgyvendinimo reglamento, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 883/2004 89 straipsnyje, įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ , ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai iš dalies keičiami taip:

1.  I priedo I dalis iš dalies keičiama taip:

   a) po antraštinės dalies "A. BELGIJA" įterpiamas šis įrašas:"
Aa.  BULGARIJA
Pagal Šeimos kodekso 92 straipsnį valstybės mokamos išlaikymo išmokos"
   b) po antraštinės dalies "C. VOKIETIJA" įterpiami šie įrašai:"
Ca.  ESTIJA
Išlaikymo pašalpos pagal 2007 m. vasario 21 d. Išlaikymo pašalpos įstatymą
Cb.  ISPANIJA
Išankstinės išlaikymo išmokos pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Karališkąjį įsakymą 1618/2007"
   c) po antraštinės dalies "D. PRANCŪZIJA" įterpiami šie įrašai:"
Da.  LIETUVA
Vaikų išlaikymo fondo išmokos pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą
Db.   LIUKSEMBURGAS
Išankstinės išlaikymo išmokos ir jų atgavimas kaip apibrėžta 1980 m. liepos 26 d. akte"
   d) po antraštinės dalies "E. AUSTRIJA" įterpiamas šis įrašas:"
Ea.  LENKIJA
Alimentų fondo išmokos pagal Paramos asmenims, kuriems turi būti mokami alimentai, aktą"
   e) po antraštinės dalies "F. PORTUGALIJA" įterpiami šie įrašai:"
Fa.  SLOVĖNIJA
Išlaikymo pakeitimas pagal 2006 m. liepos 25 d. Slovėnijos Respublikos valstybinio garantijos ir išlaikymo fondo aktą
Fb.  SLOVAKIJA
Pakaitinė alimentų išmoka (pakaitinė išlaikymo išmoka) pagal Aktą Nr. 452/2004 dėl pakaitinių alimentų išmokų su pakeitimais, padarytais vėlesniais teisės aktais."

2.  I priedo II dalis iš dalies keičiama taip:

   a) po antraštinės dalies "A. BELGIJA" įterpiami šie įrašai:"
Aa.  BULGARIJA
Vienkartinė motinystės pašalpa pagal Šeimos pašalpų vaikams įstatymą
Ab.  ČEKIJOS RESPUBLIKA
Vaiko gimimo pašalpa
Ac.  ESTIJA
Vaiko gimimo pašalpa
Įvaikinimo pašalpa"
   b) įrašas "B. ISPANIJA" pakeičiamas taip:"
B.  ISPANIJA
Vienkartinės vaiko gimimo ir įvaikinimo pašalpos"
   c) po antraštinės dalies "C. PRANCŪZIJA" pridedami šie žodžiai:"
, išskyrus atvejus, kai jos mokamos asmeniui, kuriam toliau taikomi Prancūzijos teisės aktai pagal 12 straipsnį arba 16 straipsnį";"
   d) po antraštinės dalies "C. PRANCŪZIJA" įterpiami šie įrašai:"
C bis.  "Ca. LATVIJA
Vaiko gimimo pašalpa
Įvaikinimo pašalpa
Cb.  LIETUVA
Vienkartinė išmoka vaikui"

e)   po antraštinės dalies "D. LIUKSEMBURGAS" įterpiami šie įrašai:"

Da.  VENGRIJA

Motinystės išmoka

Db.  LENKIJA

Vienkartinė išmoka gimus vaikui pagal Išmokų šeimai aktą

Dc.  RUMUNIJA

Vaiko gimimo pašalpa

Naujagimių kraiteliai

Dd.  SLOVĖNIJA

Vaiko gimimo pašalpa

De.  SLOVAKIJA

Vaiko gimimo pašalpa

Priedas prie vaiko gimimo pašalpos

"

3.  II priedas pakeičiamas taip:"

II PRIEDAS

KONVENCIJŲ NUOSTATOS, GALIOJANČIOS TOLIAU IR TAM TIKRAIS ATVEJAIS NEGALIOJANČIOS ASMENIMS, KURIEMS TAIKOMOS ŠIOS NUOSTATOS

[8 straipsnio 1 dalis]

Bendros pastabos

Dvišalių konvencijų nuostatos, kurioms netaikomas šis reglamentas ar kurios lieka galioti tarp valstybių narių, nėra išvardytos šiame priede. Šios nuostatos apima įsipareigojimus tarp valstybių narių, kylančius iš konvencijų, pagal kurias, pvz., galioja nuostatos, kurias taikant sumuojami trečiojoje šalyje įgyti draudimo laikotarpiai.

Toliau galiojančios socialinės apsaugos konvencijų nuostatos

a)  BELGIJA ir VOKIETIJA

1957 m. gruodžio 7 d. Bendrosios konvencijos tos pačios datos Baigiamojo protokolo 3 ir 4 straipsniai, kaip nurodyta 1960 m. lapkričio 10 d. Papildomame protokole (dėl draudimo laikotarpių, įgytų kai kuriuose pasienio regionuose prieš Antrąjį pasaulinį karą, per jį ir po jo, skaičiavimo).

b)  BELGIJA ir LIUKSEMBURGAS

1994 m. kovo 24 d. Konvencija dėl pasienio darbuotojų socialinės apsaugos (susijusi su papildoma fiksuoto dydžio kompensavimo išmoka).

c)  BULGARIJA ir VOKIETIJA

1997 m. gruodžio 17 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas (Bulgarijos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijų dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas).

d)  BULGARIJA ir AUSTRIJA

2005 m. balandžio 14 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 38 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši Konvencija.

e)  BULGARIJA ir SLOVĖNIJA

1957 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 2 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1957 m. gruodžio 31 d., skaičiavimas).

f)  ČEKIJOS REPUBLIKA ir VOKIETIJA

2001 m. liepos 27 d. Susitarimo dėl socialinės apsaugos 39 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (buvusios Čekoslovakijos Respublikos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas; draudimo laikotarpių, kuriuos vienoje iš susitariančiųjų šalių įgijo asmenys, kurie 2002 m. rugsėjo 1 d. jau gavo pensiją už šiuos laikotarpius iš kitos susitariančiosios šalies, gyvendami tos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, skaičiavimas.

g)  ČEKIJOS REPUBLIKA ir KIPRAS

1999 m. sausio 19 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 4 dalis (kompetencijos dėl stažo, įgyto pagal atitinkamą 1976 m. konvenciją, skaičiavimo nustatymas); ši nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

h)  ČEKIJOS REPUBLIKA ir LIUKSEMBURGAS

2000 m. lapkričio 17 d. Konvencijos 52 straipsnio 8 dalis (pensijos draudimo laikotarpių politiniams pabėgėliams skaičiavimas).

i)  ČEKIJOS REPUBLIKA ir AUSTRIJA

1999 m. liepos 20 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši konvencija.

j)  ČEKIJA ir SLOVAKIJA

1992 m. spalio 29 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 12, 20 ir 33 straipsniai (12 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl pašalpų netekus maitintojo; 20 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl draudimo laikotarpių, įgytų iki Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos atsiskyrimo dienos, skaičiavimo; 33 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl pensijų, paskirtų iki Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos atsiskyrimo dienos, mokėjimo).

k)  DANIJA ir SUOMIJA

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (papildomų kelionės išlaidų apmokėjimas ligos būnant kitoje Šiaurės šalyje atveju, kuomet būtinai patiriama didelių kelionės į šalį, kurioje gyvenama, išlaidų).

l)  DANIJA ir ŠVEDIJA

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (papildomų kelionės išlaidų apmokėjimas ligos būnant kitoje Šiaurės šalyje atveju, kuomet būtinai patiriama didelių kelionės į šalį, kurioje gyvenama, išlaidų).

m)  VOKIETIJA ir ISPANIJA

1973 m. gruodžio 4 d. Socialinės apsaugos konvencijos 45 straipsnio 2 dalis (diplomatinių ir konsulinių įstaigų atstovavimas).

n)  VOKIETIJA ir PRANCŪZIJA

i)   1950 m. liepos 10 d. Bendrosios konvencijos tos pačios dienos Papildomas susitarimas Nr. 4, kaip išdėstyta 1955 m. birželio 18 d. Papildomame susitarime Nr. 2 (draudimo laikotarpių, įgytų nuo 1940 m. liepos 1 d. iki 1950 m. birželio 30 d., skaičiavimas);

ii)   to papildomo susitarimo Nr. 2 I antraštinė dalis (iki 1945 m. gegužės 8 d. įgytų draudimo laikotarpių skaičiavimas);

iii)   tos 1950 m. liepos 10 d. Bendrosios konvencijos Bendrojo protokolo 6, 7 ir 8 punktai (administraciniai susitarimai);

iv)   1963 m. gruodžio 20 d. Susitarimo II, III ir IV antraštinės dalys (socialinė apsauga Sare).

o)  VOKIETIJA ir LIUKSEMBURGAS

1959 m. liepos 11 d. Konvencijos 4–7 straipsniai (draudimo laikotarpių, įgytų nuo 1940 m. rugsėjo mėn. iki 1946 m. birželio mėn., skaičiavimas).

p)  VOKIETIJA ir VENGRIJA

1998 m. gegužės 2 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 40 straipsnio 1 dalies b punktas (buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vengrijos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas).

q)  VOKIETIJA ir NYDERLANDAI

1951 m. kovo 29 d. Konvencijos 1956 m. gruodžio 21 d. Papildomo susitarimo Nr. 4 2 ir 3 straipsniai (teisių, kurias nuo 1940 m. gegužės 13 d. iki 1945 m. rugsėjo 1 d. pagal Vokietijos socialinio draudimo sistemą įgijo Nyderlandų darbuotojai, nustatymas).

r)  VOKIETIJA ir AUSTRIJA

i)   1978 m. liepos 19 d. Konvencijos dėl nedarbo draudimo 1 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnis bei tos konvencijos Baigiamojo protokolo 10 straipsnis (nedarbo išmokos, kurias pasienio darbuotojams moka valstybė, kurioje buvo ankstesnė jų darbo vieta) toliau bus taikomi asmenims, kurie buvo pasienio darbuotojai 2005 m. sausio 1 d. arba anksčiau ir tapo bedarbiais iki 2011 m. sausio 1 d.;

ii)   1995 m. spalio 4 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 14 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktai, kuriais reglamentuojamas abiejų šalių kompetencijos, susijusios su ankstesniais draudimo atvejais ir įgytais draudimo laikotarpiais, pasidalijimas (abiejų šalių kompetencijų, susijusių su buvusiais draudimo atvejais ir įgytais draudimo laikotarpiais, nustatymas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši Konvencija.

s)  VOKIETIJA ir LENKIJA

i)  1975 m. spalio 9 d. Konvencija dėl senatvės ir nelaimingų atsitikimų darbe nuostatų pagal sąlygas ir taikymo sritį, nustatytas 1990 m. gruodžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse (asmenų, kurie apsigyveno Vokietijos arba Lenkijos teritorijoje iki 1991 m. sausio 1 d. ir ten tebegyvena, teisinio statuso išlaikymas pagal 1975 m. Konvenciją);

ii)   1990 m. gruodžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 27 straipsnio 5 dalis ir 28 straipsnio 2 dalis (teisės į pensiją, kuri mokama remiantis 1957 m. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Lenkijos sudaryta konvencija, išlaikymas; draudimo laikotarpių, Lenkijos darbuotojų įgytų pagal 1988 m. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Lenkijos sudarytą konvenciją, skaičiavimas).

t)  VOKIETIJA ir RUMUNIJA

2005 m. balandžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas (buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Rumunijos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas).

u)  VOKIETIJA ir SLOVĖNIJA

1997 m. rugsėjo 24 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 42 straipsnis (teisių, įgytų iki 1956 m. sausio 1 d. pagal kitos konvencijos šalies socialinės apsaugos sistemą, sureguliavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

v)  VOKIETIJA ir SLOVAKIJA

2002 m. rugsėjo 12 d. Susitarimo 29 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos (buvusios Čekoslovakijos Respublikos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas; draudimo laikotarpių, kuriuos vienoje iš susitariančiųjų šalių įgijo asmenys, kurie 2003 m. gruodžio 1 d. jau gavo pensiją už šiuos laikotarpius iš kitos susitariančiosios šalies, gyvendami tos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, skaičiavimas).

w)  VOKIETIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

i)   1960 m. balandžio 20 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnio 5 ir 6 dalys (karo pajėgose tarnaujantiems civiliams taikomi teisės aktai);

ii)   1960 m. balandžio 20 d. Konvencijos dėl nedarbo draudimo 5 straipsnio 5 ir 6 dalys (karo pajėgose tarnaujantiems civiliams taikomi teisės aktai).

x)  AIRIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2004 m. gruodžio 14 d. Susitarimo dėl socialinės apsaugos 19 straipsnio 2 dalis (tam tikrų skirtų invalidumo išmokų perkėlimas ir skaičiavimas).

y)  ISPANIJA ir PORTUGALIJA

1969 m. birželio 11 d. Bendrosios konvencijos 22 straipsnis (nedarbo išmokų eksportas). Šis įrašas galios dvejus metus nuo Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo pradžios.

z)  ITALIJA ir SLOVĖNIJA

i)   Susitarimas dėl tarpusavio prievolių reglamentavimo socialinio draudimo srityje, atsižvelgiant į Taikos sutarties (sudarytos 1959 m. vasario 5 d. pasikeičiant notomis) XIV priedo 7 dalį (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1954m. gruodžio 18 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikomas tas susitarimas;

ii)   1997 m. liepos 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 45 straipsnio 3 dalis dėl Triesto laisvosios teritorijos buvusiosios B zonos (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. spalio 5 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

aa)  LIUKSEMBURGAS ir PORTUGALIJA

1997 m. kovo 10 d. Susitarimas (pagal kurį nustatyta, kad vienos susitariančiosios šalies institucijos turi pripažinti kitos susitariančiosios šalies institucijų sprendimus dėl pareiškėjų pensijai gauti invalidumo būklės).

ab)  LIUKSEMBURGAS ir SLOVAKIJA

2002 m. gegužės 23 d. Sutarties dėl socialinės apsaugos 50 straipsnio 5 dalis (pensijos draudimo laikotarpių politiniams pabėgėliams skaičiavimas).

ac)  VENGRIJA ir AUSTRIJA

1999 m. kovo 31 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 36 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

ad)  VENGRIJA ir SLOVĖNIJA

1957 m. spalio 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 31 straipsnis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. gegužės 29 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

ae)  VENGRIJA ir SLOVAKIJA

1959 m. sausio 30 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 34 straipsnio 1 dalis. (Konvencijos 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki Konvencijos pasirašymo dienos įgyti draudimo laikotarpiai yra tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje gyveno laikotarpius įgijęs asmuo, draudimo laikotarpiai); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

af)  AUSTRIJA ir LENKIJA

1998 m. rugsėjo 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

ag)  AUSTRIJA ir RUMUNIJA

2005 m. spalio 28 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 37 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

ah)  AUSTRIJA ir SLOVĖNIJA

1997 m. kovo 10 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 37 straipsnis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. sausio 1 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

ai)  AUSTRIJA ir SLOVAKIJA

2001 m. gruodžio 21 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 34 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

aj)  PORTUGALIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1978 m. lapkričio 15 d. Protokolo dėl medicininio gydymo 2 straipsnio 1 dalis.

ak)  SUOMIJA ir ŠVEDIJA

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis, susijęs su papildomų kelionės išlaidų apmokėjimu ligos būnant kitoje Šiaurės šalyje atveju, kuomet būtinai patiriama didelių kelionės į šalį, kurioje gyvenama, išlaidų.

"

4.  III priedas iš dalies keičiamas taip:

   a) po įrašo "DANIJA" įterpiamas įrašas "ESTIJA
   b) po įrašo "AIRIJA" įterpiami šie įrašai:"
LIETUVA
VENGRIJA"

5.  IV priedas iš dalies keičiamas taip:

"NYDERLANDAI";

   a) po įrašo "BELGIJA" įterpiami šie įrašai:"
BULGARIJA
ČEKIJOS RESPUBLIKA"
   b) po įrašo "PRANCŪZIJA" įterpiamas įrašas "KIPRAS".
   c) po įrašo "LIUKSEMBURGAS" įterpiamas įrašas "
"VENGRIJA""
   d) Po įrašo "AUSTRIJA" įterpiami šie įrašai:"
LENKIJA
SLOVĖNIJA"

6.  VI priedas iš dalies keičiamas taip:

   a) Įterpiami šie įrašai:"
-A.  ČEKIJOS RESPUBLIKA
Visiškos negalios pensija asmenims, kurie visiškai neįgaliais tapo iki jiems sukako aštuoniolika metų ir kurie nebuvo apdrausti reikiamam laikotarpiui (Pensijų draudimo akto Nr. 155/1995 rink. 42 skirsnis).
-Aa.  ESTIJA
i)   Invalidumo pensijos, kurios buvo skirtos iki 2000 m. balandžio 1 d. pagal Valstybinių pašalpų aktą ir kurios toliau skiriamos pagal Valstybinių pensijų draudimo aktą.
ii)   Nacionalinės pensijos, skiriamos dėl invalidumo pagal Valstybinių pensijų draudimo aktą.
iii)   Invalidumo pensijos, skiriamos pagal Tarnybos ginkluotosiose pajėgose aktą, Tarnybos policijoje aktą, Prokuratūros aktą, Teisėjų statuso aktą, Riigikogu narių atlyginimų, pensijų ir kitų socialinių garantijų aktą bei Respublikos prezidento oficialių išmokų aktą."
   b) įrašų "A. GRAIKIJA" ir "B. AIRIJA" eilės tvarka pakeičiama taip: "A. AIRIJA" ir "B. GRAIKIJA";
   c) įrašas pavadinimu "A. AIRIJA" pakeičiamas taip:"
2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto II dalies 17 skyrius"
   d) po įrašo pavadinimu "B. GRAIKIJA" įterpiami šie įrašai:"
Ba.  LATVIJA
Invalidumo pensija (trečios grupės) pagal 1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis."
   e) įrašas pavadinimu "C. SUOMIJA" iš dalies keičiamas taip:"
Nacionalinės pensijos asmenims, kurie gimė su negalia ar tapo neįgaliais jauni (Nacionalinis pensijų aktas, 568/2007);
Pagal pereinamąsias taisykles nustatytos ir iki 1994 m. sausio 1 d. suteiktos invalidumo pensijos (Aktas dėl nacionalinio pensijų akto įgyvendinimo, 569/2007)."

7.  VII priedas iš dalies keičiamas taip:

   a) lentelėse pavadinimu "BELGIJA" ir "PRANCŪZIJA" išbraukiamos Liuksemburgui skirtos eilutės,
   b) lentelėje pavadinimu "LIUKSEMBURGAS" išbraukiama.

8.  VIII priedas pakeičiamas taip:"

VIII PRIEDAS

ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA AR JIS NETAIKOMAS

[52 straipsnio 4 ir 5 dalys]

1 dalis: Atvejai, kai proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimo atsisakoma pagal 52 straipsnio 4 dalį

A.   DANIJA

Visi prašymai dėl pensijų, nurodytų socialinių pensijų įstatyme, išskyrus nurodytas IX priede.

B.   AIRIJA

Visi prašymai dėl valstybinių pensijų (pereinamasis laikotarpis), valstybinių (įmokinių) pensijų ir našlių (įmokinių) pensijų.

C.   KIPRAS

Visi prašymai dėl senatvės, invalidumo ir našlių pensijų.

D.   LATVIJA

a)   Visi prašymai dėl invalidumo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas);

b)   Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

E.   LIETUVA

Visi prašymai dėl valstybinių socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijų, apskaičiuotų remiantis maitintojo netekimo pensijos baziniu dydžiu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).

F.   NYDERLANDAI

Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal bendrojo senatvės draudimo įstatymą.

G.   AUSTRIJA

a)   Visi prašymai dėl išmokų pagal 1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinį įstatymą dėl bendrojo socialinio draudimo, 1978 m. spalio 11 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo, 1978 m. spalio 11 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių ūkininkų socialinio draudimo ir 1978 m. lapkričio 30 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių laisvųjų profesijų atstovų socialinio draudimo;

b)   Visi prašymai dėl invalidumo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą;

c)   Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą, jei išmokos neturi būti padidinamos dėl papildomų draudimo mėnesių pagal Bendrojo pensijų akto 7 straipsnio 2 dalį;

d)   Visi prašymai dėl Landesärztekammern (gydytojų žemės rūmų) invalidumo ir maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pagrindine nuostata (bazinė ir papildoma išmoka arba bazinė pensija);

e)   Visi prašymai iš österreichische Tierärtztekammer (Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų) pensijų fondo teikiamai paramai dėl nuolatinio profesinio invalidumo ir paramai netekus maitintojo gauti;

f)   Visi prašymai dėl išmokų dėl profesinio invalidumo, našlių ir našlaičių pensijų pagal Rechtsanwaltskammern (advokatų asociacijų) socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

H.   LENKIJA

Visi prašymai dėl negalios pensijų, senatvės pensijų pagal nustatytų išmokų sistemą ir maitintojo netekimo pensijų.

I.   PORTUGALIJA

Visi prašymai dėl invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus kai bendri pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 21 ar daugiau kalendorinių metų, nacionaliniai draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar mažiau metų, o apskaičiuojama pagal 2002 m. vasario 19 d. dekreto-įstatymo Nr. 35/2002 11 straipsnį.

J.   SLOVAKIJA

a)   Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (našlių pensijų ir našlaičių pensijų), apskaičiuojamų pagal teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., kurių dydis nustatomas pagal anksčiau mirusiajam mokėtą pensiją,

b)   Visi prašymai dėl pensijų, apskaičiuojamų pagal Aktą Nr. 461/2003 dėl socialinio draudimo su pakeitimais.

K.   ŠVEDIJA

Visi prašymai dėl senatvės pensijos formos garantijų pensijų (1998:702 aktas) ir papildomos pensijos formos senatvės pensijų (1998:674 aktas).

L.  JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Visi prašymai dėl ištarnauto laiko pensijų, našlių ir maitintojo netekimo išmokų, išskyrus tas, kurioms:

  a) per mokestinius metus, kurie prasidėjo 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau:
   i) atitinkama šalis įgijo draudimo, darbo pagal sutartį ar gyvenimo laikotarpius pagal Jungtinės Karalystės ir kitos valstybės narės teisės aktus; ir
   ii) vieneri (ar daugiau) i papunktyje nurodyti mokestiniai metai nebuvo įskaityti kaip metai, nuo kurių pradedama skaičiuoti, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose;
   b) draudimo laikotarpiai, įgyti pagal laikotarpiams iki 1948 m. liepos 5 d. Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus, taikant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą būtų įskaičiuoti atsižvelgiant į draudimo, darbo pagal darbo sutartį ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

Visi prašymai gauti papildomą pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 44 skirsnį ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) akto 44 skirsnį.

2 dalis: Atvejai, kai taikoma 52 straipsnio 5 dalis:

A.   PRANCŪZIJA

Pagrindinės arba papildomos sistemos, pagal kurias senatvės išmokos apskaičiuojamos remiantis pensiniais taškais.

B.   LATVIJA

Senatvės pensijos (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas ir 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

C.   VENGRIJA

Pensijų išmokos, pagrįstos dalyvavimu privačiuose pensijų fonduose.

D.   AUSTRIJA

a)   Senatvės pensijos, pagrįstos pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą.

b)   Privalomosios pašalpos pagal 2001 m. gruodžio 28 d. Federalinio įstatymo BGBl I Nr. 154 dėl Pharmazeutische Gehaltskasse für Österreich (Austrijos vaistininkų bendrojo atlyginimų fondo) 41 straipsnį.

c)   Landesärtztekammenr (gydytojų žemės rūmų) ištarnauto laiko arba ankstyvos ištarnauto laiko pensijos, pagrįstos pagrindine nuostata (bazinė išmoka ir visos papildomos išmokos arba bazinė pensija) ir visos tos pačios įstaigos pensijų išmokos, pagrįstos papildoma nuostata (papildoma arba individuali pensija).

d)   Senatvės parama iš österreichische Tierärtztekammer (Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų) pensijų fondo.

e)   Išmokos pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A ir B dalis, išskyrus prašymus dėl išmokų dėl negalios, našlių ir našlaičių pensijų pagal tų pačių asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

f)   Išmokos, pagal 1993 m. Austrijos Ziviltechnikerkammergesetz 1993 (Civilinių inžinierių rūmų įstatymą) ir socialinės gerovės įstaigų įstatus mokamos Architektų ir konsultacijas teikiančių inžinierių federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigų, išskyrus išmokas dėl profesinio invalidumo ir maitintojo netekimo išmokų, susijusių su minėtomis išmokomis.

g)   Išmokos pagal Profesionalių buhalterių ir mokesčių patarėjų federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigų įstatus, mokamos pagal Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Profesionalių buhalterių ir mokesčių patarėjų įstatymą).

E.   LENKIJA

Senatvės pensijos pagal nustatytų įmokų sistemą.

F.   SLOVĖNIJA

Pensijos pagal privalomą papildomą pensijų draudimą.

G.   SLOVAKIJA

Privalomas senatvės pensijų kaupimas.

H.   ŠVEDIJA

Pagal pajamas nustatoma pensija ir įmokų pensija (1998:674 Aktas).

I.   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Diferencijuotos ištarnauto laiko išmokos, mokamos pagal 1965 m. Nacionalinio draudimo akto 36 ir 37 skirsnius ir 1966 m. Nacionalinio draudimo akto (Šiaurės Airija) 35 ir 36 skirsnius.

J.   BULGARIJA

Senatvės pensijos iš papildomo privalomojo pensijų draudimo pagal Socialinio draudimo kodekso II dalies II antraštinę dalį.

K.  ESTIJA

Privalomai finansuojama senatvės pensijų sistema.".

"

9.  IX priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  I dalis iš dalies keičiama taip:

   i) po įrašo pavadinimu "F. AIRIJA" įterpiamas šis įrašas:"
F bis.  "Fa. LATVIJA
Invalidumo pensija (trečios grupės) pagal 1996 m. sausio 1 d. Valstybės pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis";"
   ii) po pavadinimo "G. NYDERLANDAI" įterpiamas šie žodžiai:"
2005 m. lapkričio 10 d. Įstatymas dėl darbo ir užmokesčio pagal pajėgumą dirbti"
   iii) įrašas pavadinimu "H. FINLAND" pakeičiamas taip:"
Nacionalinės pensijos asmenims, kurie gimė su negalia ar tapo neįgaliais jauni (Nacionalinis pensijų aktas, 568/2007)
Pagal pereinamąsias taisykles nustatytos ir iki 1994 m. sausio 1 d. suteiktos nacionalinės pensijos ir sutuoktinių pensijos (Aktas dėl nacionalinio pensijų akto įgyvendinimo, 569/2007)
Papildomos vaikų pensijų sumos, skaičiuojant nepriklausomas išmokas pagal Nacionalinį pensijų aktą, 568/2007"
   iv) įrašas pavadinimu "I. ŠVEDIJA" pakeičiamas taip:"
Švedijos su pajamomis susieta ligos kompensacija ir veiklos kompensacija (Aktas 1962:381);
Švedijos garantuota pensija ir garantuota kompensacija, kurios pakeitė viso dydžio Švedijos valstybines pensijas, numatytas pagal valstybinių pensijų teisės aktus, kurie buvo taikomi iki 1993 m. sausio 1 d., ir viso dydžio valstybinė pensija, skiriama pagal nuo tos dienos taikomų teisės aktų pereinamojo laikotarpio taisykles"

b)  II dalis iš dalies keičiama taip:

   i) po įrašo pavadinimu'C. ITALIJA" įterpiami šie įrašai:"
Ca.  LATVIJA
Maitintojo netekimo pensija, apskaičiuojama remiantis tariamais draudimo laikotarpiais (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalis)
Cb.  LIETUVA
a)   Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą
b)   Našlių ir našlaičių valstybinės socialinio draudimo pensijos, skaičiuojamos remiantis mirusiojo netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą"
   ii) po įrašo pavadinimu "D. LIUKSEMBURGAS" įterpiamas šis įrašas:"
Da.  SLOVAKIJA
a)   Slovakijos invalidumo pensija ir su ja susijusi maitintojo netekimo pensija
b)   Invalidumo pensija asmeniui, kuris tapo neįgalus būdamas išlaikomu vaiku ir kurio atžvilgiu laikoma, kad jis atitinka draudimo laikotarpio reikalavimą (Socialinio draudimo akto Nr. 461/2003 su pakeitimais 70 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 3 dalis ir 73 straipsnio 3 bei 4 dalys)"

c)  . III dalyje įrašas "1992 m. birželio 15 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos" pakeičiamas taip:"

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos.

"

10.  X priedas pakeičiamas taip:"

X PRIEDAS

SPECIALIOS NEĮMOKINĖS IŠMOKOS PINIGAIS

[70 straipsnio 2 dalies c punktas]

A.   BELGIJA

a)   Pajamas pakeičianti pašalpa (1987 m. vasario 27 d. įstatymas);

b)   Garantuotos pajamos pagyvenusiems asmenims (2001 m. kovo 22 d. įstatymas).

B.   BULGARIJA

Socialinė senatvės pensija (Socialinės apsaugos kodekso 89 straipsnis).

C.   ČEKIJOS RESPUBLIKA

Socialinė pašalpa (Valstybinės socialinės paramos aktas Nr. 117/1995 Sb).

D.   DANIJA

Pensininkų apgyvendinimo išlaidos (1995 m. kovo 29 d. Įstatymu Nr. 204 konsoliduotas Įstatymas dėl individualios apgyvendinimo paramos).

E.   VOKIETIJA

Pagyvenusiems asmenims ir sumažėjusio darbingumo asmenims minimalų pragyvenimo lygį garantuojančios pajamos pagal Socialinio kodekso XII knygos 4 skyrių.

Išmokos, skirtos garantuoti lėšas pragyvenimui pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų, išskyrus atvejus, kai šių išmokų atžvilgiu įvykdomi tinkamumo reikalavimai gauti laikiną priedą po to, kai gauta bedarbio pašalpa (Socialinio kodekso II knygos 24 straipsnio 1 dalis).

F.   ESTIJA

a)   Pašalpa neįgaliems suaugusiems asmenims (1999 m. sausio 27 d. Socialinių išmokų neįgaliems asmenims aktas);

b)   Valstybinė bedarbio pašalpa (2005 m. rugsėjo 29 d. Darbo rinkos paslaugų ir paramos aktas).

G.   AIRIJA

a)   Pašalpa ieškantiems darbo asmenims (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 2 skyrius);

b)   Valstybinė pensija (neįmokinė) (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 4 skyrius);

c)   Našlės (neįmokinė) pensija ir našlio (neįmokinė) pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 6 skyrius);

d)   Negalios pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 10 skyrius);

e)   Judumo pašalpa (1970 m. Sveikatos akto 61 skirsnis);

f)   Aklųjų pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 5 skyrius).

H.   GRAIKIJA

Specialios išmokos pagyvenusiems asmenims (Įstatymas Nr. 1296/82).

I.   ISPANIJA

a)  Minimalių pajamų garantija (1982 m. balandžio 7 d. Įstatymas Nr. 13/82);

b)   Išmokos pinigais pagyvenusiems asmenims ir negalintiems dirbti neįgaliesiems remti (1981 m. liepos 24 d. Karališkasis dekretas Nr. 2620/81);

c)   Šios pensijų išmokos:

i)   neįmokinės invalidumo pensijos ir ištarnauto laiko pensijos, kaip numatyta Bendrojo įstatymo dėl socialinės apsaugos konsoliduoto teksto, patvirtinto 1994 m. birželio 20 d. Karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 1/1994, 38 straipsnio 1 dalyje ir

ii)   išmokos, papildančios i punkte nurodytas pensijas, kaip numatyta pagal Comunidades Autonomas įstatymus, kur minėtosiomis papildomomis išmokomis garantuojamos minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančios pajamos, atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę padėtį atitinkamame autonominiame regione;

d)   Pašalpos, skirtos skatinti judumą ir kompensuoti transporto išlaidas (1982 m. balandžio 7 d. Įstatymas Nr. 13/1982).

J.   PRANCŪZIJA

a)   Papildomos pašalpos, skiriamos iš:

atsižvelgiant į įgytas teises (1956 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje)

   i) Specialaus invalidumo fondo ir
   ii) Senatvės solidarumo fondo

b)   Neįgalių suaugusiųjų pašalpa (1975 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje);

c)   Speciali pašalpa (1952 m. liepos 10 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje) atsižvelgiant į įgytas teises;

d)   Senatvės solidarumo išmokos (2004 m. birželio 24 d. įsakymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje), mokamos nuo 2006 m. sausio 1 d.

K.   ITALIJA

a)   Socialinės pensijos asmenims be pragyvenimo šaltinio (1969 m. balandžio 30 d. Įstatymas Nr. 153);

b)   Pensijos ir pašalpos civiliams neįgaliesiems ar invalidams (1974 m. kovo 30 d. Įstatymas Nr. 118, 1980 m. vasario 11 d. Įstatymas Nr. 18 ir 1988 m. lapkričio 23 d. Įstatymas Nr. 508);

c)   Kurčnebylių pensijos ir pašalpos (1970 m. gegužės 26 d. Įstatymas Nr. 381 ir 1988 m. lapkričio 23 d. Įstatymas Nr. 508);

d)   Pensijos ir pašalpos civiliams akliesiems (1970 m. gegužės 27 d. Įstatymas Nr. 382 ir 1988 m. lapkričio 23 d. Įstatymas Nr. 508);

e)   Minimalias pensijas papildančios išmokos (1952 m. balandžio 4 d. Įstatymas Nr. 218, 1983 m. lapkričio 11 d. Įstatymas Nr. 638 ir 1990 m. gruodžio 29 d. Įstatymas Nr. 407);

f)   Negalios pašalpas papildančios išmokos (1984 m. birželio 12 d. Įstatymas Nr. 222);

g)   Socialinė pašalpa (1995 m. rugpjūčio 8 d. Įstatymas Nr. 335);

h)   Socialinė priemoka (1988 m. gruodžio 29 d. Įstatymo Nr. 544 1 straipsnio 1 ir 12 dalys bei vėlesni šio įstatymo pakeitimai).

L.   KIPRAS

a)   Socialinė pensija (1995 m. Socialinių pensijų įstatymas (Įstatymas 25(I)/95) su pakeitimais);

b)   Sunkios judumo negalios pašalpa (Ministrų Tarybos sprendimai: 1992 m. spalio 16 d. Nr. 38210, 1994 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 41370, 1997 m. birželio 11 d. Nr. 46183 ir 2001 m. gegužės 16 d. Nr. 53675);

c)   Speciali išmoka akliesiems (1996 m. Specialiųjų išmokų įstatymas (Įstatymas 77(I)/96) su pakeitimais).

M.   LATVIJA

a)   Valstybinės socialinės apsaugos išmoka (2003 m. sausio 1 d. valstybinių socialinių išmokų įstatymas);

b)   Pašalpa, skirta kompensuoti transporto išlaidas neįgaliesiems, kurių judėjimas ribotas (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas).

N.   LIETUVA

a)   Šalpos pensija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnis);

b)   Šalpos kompensacija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnis);

c)   Transporto išlaidų kompensacija, skiriama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2000 m. Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnis).

O.   LIUKSEMBURGAS

Pajamos asmenims su didele negalia (2003 m. rugsėjo 12 d. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), išskyrus asmenis, kurie pripažinti neįgaliais darbuotojais ir kurie dirba įprastinėmis darbo sąlygomis arba saugioje aplinkoje.

P.   VENGRIJA

a)   Metinė invalidumo išmoka (Ministrų Tarybos dekretas Nr. 83/1987 (XII 27) dėl metinių invalidumo išmokų);

b)   Neįmokinė senatvės pašalpa (1993 m. III aktas dėl socialinio administravimo ir socialinių išmokų);

c)   Transporto pašalpa (Vyriausybės dekretas Nr. 164/1995 (XII 27) dėl transporto pašalpų asmenims su sunkia fizine negalia).

Q.   MALTA

a)   Papildoma pašalpa (1987 m. Socialinės apsaugos akto (318 sk.) 73 skirsnis);

b)   Senatvės pensija (1987 m. Socialinės apsaugos aktas (318 sk.).

R.   NYDERLANDAI

a)   1997 m. balandžio 24 d. Wet Arbeidsongeschiktheidsvoorziening jonggehandicapten (Wajong) (Pagalbos neįgaliems jauniems asmenims aktas);

b)   1986 m. lapkričio 6 d. Toeslagenwet (TW) (Papildomų išmokų aktas).

S.   AUSTRIJA

Kompensacinis priedas (1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinis įstatymas dėl bendrojo socialinio draudimo, 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl verslininkų socialinio draudimo ir 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl ūkininkų socialinio draudimo).

T.   LENKIJA

Socialinė pensija (2003 m. birželio 27 d. Aktas dėl socialinių pensijų).

U.   PORTUGALIJA

a)   Neįmokinė valstybinė senatvės ir invalidumo pensija (1980 m. spalio 13 d. Dekretas–įstatymas Nr. 464/80);

b)   Neįmokinė našlystės pensija (1981 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės dekretas Nr. 52/81);

c)   Solidarumo pašalpa pagyvenusiesiems (2005 m. gruodžio 29 d. Dekretas–įstatymas Nr. 232/2005, iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 11 d. Dekretu–įstatymu Nr. 236/2006.

V.   SLOVĖNIJA

a)   Valstybinė pensija (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas);

b)   Pensininkų pajamų rėmimas (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas);

c)   Išlaikymo pašalpa (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas).

W.   SLOVAKIJA

a)   Pensijų, kurios yra vienintelis pajamų šaltinis, koregavimas iki 2004 m. sausio 1 d.;

b)   Socialinė pensija, suteikta iki 2004 m. sausio 1 d.

X.   SUOMIJA

a)   Būsto pašalpa pensininkams (Aktas dėl būsto pašalpos pensininkams 571/2007);

b)   Darbo rinkos rėmimas (Bedarbystės išmokų aktas 1290/2002);

c)   Speciali parama imigrantams (Aktas dėl specialios paramos imigrantams 1192/2002).

Y.   ŠVEDIJA

a)   Būsto priedai pensiją gaunantiems asmenims (Įstatymas 2001:761);

b)   Finansinė parama pagyvenusiems asmenims (Įstatymas 2001:853).

Z.   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

a)   Valstybinės pensijų paskolos (2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas ir 2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas (Šiaurės Airija));

b)   Pagal pajamas nustatomos pašalpos darbo ieškantiems asmenims (1995 m. Aktas dėl darbo ieškančių asmenų ir 1995 m. Įsakymas dėl darbo ieškančių asmenų (Šiaurės Airija);

c)   Pajamų rėmimas (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija));

d)   Negalios pragyvenimo pašalpos judumo dalis (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija)).

"

11.  XI priedas pakeičiamas taip:"

XI PRIEDAS

SPECIALIOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMO NUOSTATOS

[51 straipsnio 3 dalis, 56 straipsnio 1 dalis ir 83 straipsnis]

A.  BELGIJA

Nėra

B.  BULGARIJA

Bulgarijos sveikatos draudimo akto 33 straipsnio 1 dalis taikoma visiems asmenims, kurių atžvilgiu Bulgarija yra kompetentinga valstybė narė pagal šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyrių.

C.  ČEKIJA

Nėra

C.  DANIJA

1.  a) Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas) darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, įgyti pagal Danijos teisės aktus pasienio darbuotojo arba darbuotojo, kuris atvyko į Daniją dirbti sezoninio darbo, yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas darbuotojas buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.

Šiame punkte "sezoninis darbas" – sezonų kaitos nulemtas kiekvienais metais pasikartojantis darbas.

b)  Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas), laikotarpiai, kuriuos įgijo asmuo, kuriam netaikomas 2 dalies a punktas, dirbdamas Danijoje pagal darbo sutartį arba savarankiškai iki 1984 m. sausio 1 d., laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir minėtas asmuo buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.

c)  Laikotarpiai, kuriuos būtina įskaityti pagal a ir b punktų sąlygas, neįskaitomi, jeigu jie sutampa su laikotarpiais, kurie buvo įskaityti apskaičiuojant pensiją, kuri turi būti mokama atitinkamam asmeniui pagal kitos valstybės narės privalomojo draudimo teisės aktus, arba su laikotarpiais, kuriais atitinkamas asmuo gavo pensiją pagal tokius teisės aktus. Tačiau šie laikotarpiai įskaitomi, jeigu metinis minėtos pensijos dydis yra mažesnis už pusę socialinės pensijos bazinio dydžio.

2.  a) Nepaisant 6 straipsnio nuostatų, asmenys, kurie nedirbo apmokamo darbo vienoje arba keliose valstybėse narėse, turi teisę gauti Danijos socialinę pensiją tik tuo atveju, jei jie nuolat gyvena arba anksčiau nuolat gyveno Danijoje ne trumpiau kaip trejus metus, atsižvelgiant į Danijos teisės aktuose nustatytus amžiaus apribojimus. Atsižvelgiant į 4 straipsnį, 7 straipsnis netaikomas Danijos socialinei pensijai, į kurią teisę įgijo tokie asmenys.

b)  Pirmiau minėtos nuostatos netaikomos teisei gauti Danijos socialinę pensiją, kurią turi asmenų, kurie dirba arba dirbo apmokamą darbą Danijoje, šeimos nariai arba studentai, arba jų šeimų nariai.

3.  Laikinai išmokai, skiriamai bedarbiams, kuriems buvo leista pasinaudoti ledighedsydelse ("lankstaus darbo" sistema) (1997 m. birželio 10 d. Įstatymas Nr. 455), taikomas šios reglamento III antraštinės dalies 6 skyrius. Kalbant apie į kitą valstybę narę išvykstančius bedarbius, bus taikomi 64 ir 65 straipsniai, jeigu šios valstybės narės įdarbinimo sistemos, skirtos tai pačiai kategorijai asmenų, yra panašios.

4.  Tuo atveju, kai Danijos socialinės pensijos išmokų gavėjas kitoje valstybėje narėje taip pat turi teisę gauti ir maitintojo netekimo pensiją, šios pensijos Danijos teisės aktų įgyvendinimo tikslais laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kaip apibrėžta 53 straipsnio 1 dalyje, tačiau vis dėlto su sąlyga, kad asmuo, kurio draudimo arba gyvenimo laikotarpių pagrindu apskaičiuojama maitintojo netekimo pensija, taip pat yra įgijęs teisę į Danijos socialinę pensiją.

E.  VOKIETIJA

1.  Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir Sozialgesetzbuch VI (SGB VI) (Socialinio kodekso VI tomo) 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto, asmuo, kuris gauna visą senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, gali prašyti būti apdraustas privalomuoju draudimu pagal Vokietijos pensinio draudimo sistemą, jeigu tas asmuo prašo privalomojo taikymo.

2.  Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir SGB VI 7 straipsnio 1 ir 3 dalių, asmuo, kuris yra apdraustas privalomuoju draudimu kitoje valstybėje narėje arba gauna senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, Vokietijoje gali pasirinkti savanoriško draudimo sistemą.

3.  Kad išmokėtų pinigines išmokas pagal SGB V 47 dalies 1 punktą, SGB VII 47 dalies 1 punktą ir Reichsversicherungsordnung (Vokietijos socialinio draudimo sistemos) 200 dalies 2 punktą apdraustiems asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje narėje, Vokietijos draudimo sistemos apskaičiuoja grynąjį darbo užmokestį, kuris naudojamos išmokoms įvertinti tarsi apdraustas asmuo gyventų Vokietijoje, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prašo įvertinimo remiantis jo realiai gaunamu darbo užmokesčiu.

4.   Kitų valstybių narių piliečiai, kurių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje ir kurie atitinka Vokietijos pensinio draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai į ją mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Vokietijos pensinio draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.

5.  Pauschale Anrechnungszeit (nustatytasis įskaitytas laikotarpis) pagal SGB VI ║ 253 straipsnį nustatomas vien tik Vokietijoje įgytų laikotarpių pagrindu.

6.  Tais atvejais, kai pensijos perskaičiavimui taikomi 1991 m. gruodžio 31 d. galioję pensijas reglamentuojantys Vokietijos teisės aktai, įskaitant Vokietijos Ersatzzeiten (pakaitinius laikotarpius) taikomi tik Vokietijos teisės aktai.

7.  Taikant šį reglamentą toliau taikomi Vokietijos teisės aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, už kuriuos turi būti atlyginta pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą, ir dėl išmokų už draudimo laikotarpius, kurie gali būti įskaityti pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą Bundesvertriebenengesetz (Perkeltų asmenų ir pabėgėlių reikalų įstatymo) 1 dalies 2 punkto 3 papunktį nurodytose teritorijose neatsižvelgiant į Fremdrentengesetz (Užsienio pensijų įstatymo) 2 dalies nuostatas.

8.  Apskaičiuojant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą teorinį dydį laisvosioms profesijoms skirtose pensijos sistemose, kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į kiekvienus draudimo metus, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, remiasi vidutiniu metiniu teisės į pensiją, kuri įgyjama mokant įmokas kompetentingoms įstaigoms per priklausymo joms laikotarpį, dydžiu.

F.  ESTIJA

Tėvystės išmokos apskaičiavimo tikslais darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai, įgyti ne Estijoje, bet kitoje valstybėje narėje, laikomi pagrįstais tuo pačiu socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo mokamas darbo pagal darbo sutartį Estijoje laikotarpiais, su kuriais jie susumuojami. Jeigu referenciniais metais asmuo dirbo pagal darbo sutartį tik kitose valstybėse narėse, laikoma, kad išmokos apskaičiavimas yra pagrįstas socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo sumokėtas Estijoje laikotarpiu nuo referencinių metų iki motinystės atostogų.

G.  GRAIKIJA

1.   Įstatymas Nr. 1469/84 dėl Graikijos piliečių ir graikų kilmės užsienio valstybių piliečių savanoriško dalyvavimo pensinio draudimo schemoje taikomas kitų valstybių narių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kai atitinkami asmenys, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją ar buvimo vietą, kažkada praeityje buvo apdrausti privalomu ar savanorišku draudimu Graikijos pensinio draudimo sistemoje.

2.  Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir Įstatymo Nr. 1140/81 34 straipsnio, asmuo, pagal kitos valstybės narės teisės aktus gaunantis pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gali prašyti būti apdraustas privalomu draudimu pagal žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemoje taikomus teisės aktus, jei jis užsiima veikla, patenkančia į šių teisės aktų taikymo sritį.

H.  ISPANIJA

1.  Įgyvendinant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, metai, kurių darbuotojui trūksta iki pensinio arba privalomo išėjimo į pensiją amžiaus, kaip nurodyta Ley de clases Pasivas del Estado (Valstybės pensininkų įstatymas) suvestinės redakcijos 31 straipsnio 4 dalyje, įskaitomi kaip tarnybos valstybei metai tik tuo atveju, jeigu įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos invalidumo arba mirties pensijos, išmokų gavėjui buvo taikoma speciali Ispanijos valstybės tarnautojams skirta sistema arba jeigu jis vertėsi veikla, kuriai pagal tą sistemą taikomos panašios sąlygos, arba įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos pensijos, išmokų gavėjas vertėsi veikla, kurią vykdant atitinkamam asmeniui turėjo būti taikoma valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms ir teismams skirta speciali valstybės sistema, jei ši veikla būtų buvusi vykdoma Ispanijoje.

2.  a) Pagal 56 straipsnio 1 dalies c punktą Ispanijos teorinė išmoka apskaičiuojama remiantis faktinėmis asmens įmokomis, kurias jis mokėjo prieš paskutiniosios įmokos Ispanijos socialiniai apsaugai sumokėjimą buvusiais metais. Jeigu apskaičiuojant pensijos bazinį dydį reikia įskaityti draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, minėtiems laikotarpiams naudojama Ispanijos įmokų bazė, kuri laiko požiūriu yra artimiausia referenciniams laikotarpiams, atsižvelgiant į mažmeninių kainų indekso kitimą.

b)  ║ b) Įgytos pensijos dydis padidinamas dydžiais, gautais atlikus kiekvienų kitų metų tos pačios rūšies pensijų padidinimą ir pervertinimą.

3.  Kitose valstybėse narėse įgyti laikotarpiai, kurie turi būti apskaičiuojami pagal specialią valstybės tarnautojų, ginkluotųjų pajėgų ir teismų administracijos darbuotojų sistemą, šio reglamento 56 straipsnio taikymo tikslais prilyginami laiko požiūriu artimiausiems laikotarpiams, kuriuos asmuo įgijo Ispanijoje kaip valstybės tarnautojas.

4.   Visiems pagal reglamentą išmokas gaunantiems asmenims, kurie savo vardu mokėjo įmokas pagal Ispanijos teisės aktus iki 1967 m. sausio 1 d., priklauso papildomos sumos, atsižvelgiant į amžių, nurodytos Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo antrojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje; taikant šio reglamento 5 straipsnį draudimo laikotarpių, kurie įgyti kitoje valstybėje narėje iki pirmiau nurodytos datos, nebus įmanoma laikyti lygiaverčiais įmokoms, mokamoms Ispanijoje, tik šiais tikslais. Jūrininkams skirtos specialios sistemos atveju vietoje 1967 m. sausio 1 d. taikoma 1970 m. rugpjūčio 1 d., o specialios kalnakasybai skirtos socialinės apsaugos sistemos atveju – 1969 m. balandžio 1 d.

I.  PRANCŪZIJA

1.   Kitų valstybių narių piliečiai, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Prancūzijoje ir kurie atitinka Prancūzijos pensinio draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai į ją mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Prancūzijos pensinio draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.

2.  Asmenų, Prancūzijoje gaunančių išmokas natūra pagal šio reglamento 17, 24 arba 26 straipsnius, kurie yra Prancūzijos Haut-Rhin, Bas-Rhin arba Moselle departamentų nuolatiniai gyventojai, išmokos natūra, mokamos kitos valstybės narės, kuri yra atsakinga už jų finansavimą, įstaigos vardu, apima išmokas, kurios mokamos ir pagal bendrojo ligos draudimo sistemą, ir pagal Alsace-Moselle vietinę privalomąją papildomą ligos draudimo sistemą.

3.  Šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus taikymo tikslais Prancūzijos teisės aktai, taikomi asmeniui, kuris dirba arba anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, apima ir pagrindinę (-es) senatvės draudimo sistemą (-as), ir papildomą (-as) išėjimo į pensiją sistemą (-as), kuri (kurios) buvo taikoma (-os) tam asmeniui.

J.  AIRIJA

1.  Nepaisant šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio, apskaičiuojant apdraustojo asmens nustatytą apskaičiuojamą savaitinį darbo užmokestį skiriant ligos ▌arba bedarbio išmokas pagal Airijos teisės aktus ▌, suma, lygi atitinkamų nustatytų metų pagal darbo sutartį dirbančio asmens savaitinio darbo užmokesčio vidurkiui, ▌įskaitoma to apdraustojo asmens kiekvienai darbo pagal sutartį savaitei, kurią jis minėtais nustatytais metais dirbo ▌pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

2.  Kai taikomas šio reglamento 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo netenka darbingumo ir tampa invalidu tuo metu, kai jam taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, 2005 m. Socialinės gerovės konsolidavimo įstatymo 118 skirsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslais Airija įskaito visus laikotarpius, kuriais dėl invalidumo praradus minėtą darbingumą jis būtų buvęs laikomas netekusiu darbingumo pagal Airijos teisės aktus.

K.  ITALIJA

Nėra║

L.  KIPRAS

6, 51 ir 61 straipsnių nuostatų taikymo tikslais kiekvieno laikotarpio, prasidedančio 1980 m. spalio 6 d. arba vėliau, draudimo savaitė pagal Kipro Respublikos teisės aktus nustatoma padalinant visą atitinkamo laikotarpio apdraustąjį darbo užmokestį iš pagrindinio apdraustojo darbo užmokesčio, taikomo atitinkamais įmokų mokėjimo metais, savaitinės sumos, jeigu taip nustatytų savaičių skaičius neviršija atitinkamo laikotarpio kalendorinių savaičių skaičiaus.

M.  LATVIJA

Nėra║

N.  LIETUVA

Nėra║

O.  LIUKSEMBURGAS

Nėra║

P.  VENGRIJA

Nėra║

Q.  MALTA

Specialios nuostatos valstybės tarnautojams:

a)  Tik šio reglamento 49 ir 60 straipsnių įgyvendinimo tikslais, pagal Ginkluotųjų pajėgų aktą (Maltos įstatymų 220 skyrius), Policijos aktą (Maltos įstatymų 164 skyrius) ir pagal Kalėjimų aktą (Maltos įstatymų 260 skyrius) dirbantys asmenys bus laikomi valstybės tarnautojais.

b)  Pagal minėtus aktus ir pagal Pensijų įsakymą (Maltos įstatymų 93 skyrius) mokamos pensijos, šio reglamento 1 straipsnio e punkto tikslu bus laikomos "specialia programa valstybės tarnautojams

"

R.  NYDERLANDAI

1.  Sveikatos draudimas

a)  Dėl teisės gauti išmokas natūra pagal Nyderlandų teisės aktus – asmenys, turintys teisę į išmokas natūra šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių įgyvendinimo tikslais, – tai:

   i) asmenys, kurie pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) 2 straipsnį privalo apsidrausti sveikatos draudimo įstaigoje, ir
   ii) jeigu jiems netaikomas i papunktis, tarnybą atliekančių kariškių šeimos nariai, kurie gyvena kitoje valstybėje narėje, ir asmenys, kurie yra kitos valstybės narės gyventojai ir kurie pagal šį reglamentą turi teisę į sveikatos priežiūrą gyvenamosios vietos valstybėje, o išlaidas finansuoja Nyderlandai.

b)  1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti asmenys pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) apsidraudžia sveikatos draudimo įstaigoje, o 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys užsiregistruoja College voor zorgverzekeringen (Sveikatos draudimo valdyba).

c)  Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) ir Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten (Bendrasis aktas dėl ypatingų medicinos išlaidų ▌) nuostatos dėl įmokų mokėjimo prievolės taikomos 1 dalies a punkte nurodytiems asmenims ir jų šeimos nariams. Už šeimos narius įmokas moka asmuo, per kurį įgyjama teisė į sveikatos priežiūrą, išskyrus kitoje valstybėje narėje gyvenančius kariškių šeimos narius, kurie įmokas moka patys.

d)  Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) nuostatos dėl pavėluoto draudimo mutatis mutandis taikomos 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytiems asmenims pavėluotos registracijos College voor zorgverzekeringen (Sveikatos draudimo valdyba) atveju.

e)  Asmenys, kurie turi teisę į išmokas natūra ne pagal Nyderlandų, o kitos valstybės narės teisės aktus ir kurie nuolat arba laikinai gyvena Nyderlanduose, turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems Nyderlanduose suteikia nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos įstaiga, atsižvelgiant į Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei 19 straipsnio 1 dalį, ir išmokas natūra, numatytas Algemene wet bijzondere ziektekosten (Bendrasis aktas dėl ypatingų medicinos išlaidų ▌).

f)  23–30 straipsnių taikymo tikslais toliau išvardytos išmokos (be pensijų, kurioms taikomi III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai) prilyginamos pagal Nyderlandų teisės aktus mokamoms pensijoms:

   pensijos, skiriamos pagal 1966 m. sausio 6 d. Algemene burgerlijke pensioenwet (Įstatymas dėl valstybės tarnautojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų ║ );
   pensijos, skiriamos pagal 1966 m. spalio 6 d. Algemene militaire pensioenwet (Įstatymas dėl kariškių ir maitintojo netekusių asmenų pensijų ║ );
   darbingumo netekimo išmokos, skiriamos pagal 1972 m. birželio 7 d. Wet arbeidsongeschiktheidsvoorziening militairen (Įstatymas dėl darbingumo netekimo išmokų kariškiams ║ );
   pensijos, skiriamos pagal 1967 m. vasario 15 d. įstatymą dėl NV Nederlandse Spoorwegen (Nyderlandų geležinkelių bendrovė) darbuotojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Spoorwegpensioenwet) (Geležinkelių pensijų aktas);
   - pensijos, skiriamos pagal Reglement Dienstvoorwaarden Nederlandse Spoorwegen (Reglamentas dėl Nyderlandų geležinkelių bendrovės įdarbinimo sąlygų);
   išmokos, skiriamos į pensiją išėjusiems asmenims, kol jie nepasiekė pensinio 65 metų amžiaus, pagal pensiją, skirtą senatvėje aprūpinti pajamomis anksčiau pagal darbo sutartį dirbusius asmenis, arba išmokos, numatytos ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos atveju pagal valstybės nustatytą sistemą arba pagal kolektyvinį susitarimą, skirtą 55 metų ar vyresniems asmenims ▌;
   išmokos, pagal atleidimo dėl darbo vietų mažinimo, senatvės pensijos ir ankstyvo išėjimo į pensiją atveju taikomą sistemą skiriamos kariškiams ir valstybės tarnautojams.

g)  Taikant šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrius, pagal Nyderlandų sistemą numatytos kompensacijos už nepateiktas draudimines pretenzijas, mokamos, kai mažai naudojamasi sveikatos priežiūros paslaugomis, laikomas piniginėmis ligos išmokomis.

2.  Algemene Ouderdomswet (AOW) (Nyderlandų įstatymas dėl bendrojo senatvės draudimo) taikymas

a)   ║ AOW ║ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams, buvusiems iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais išmokų gavėjas, neatitinkantis tokių metų laikymo draudimo laikotarpiais sąlygų:

   būdamas 15–65 metų amžiaus, nuolat gyveno Nyderlanduose arba
   gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba
   dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, kiekvienas asmuo, kuris pirmiau nurodytomis sąlygomis Nyderlanduose gyveno arba dirbo tik iki 1957 m. sausio 1 d., taip pat laikomas turinčiu teisę į pensiją.

b)  AOW 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1989 m. rugpjūčio 2 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais ne Nyderlanduose, bet kitoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo, būdamas 15–65 metų amžiaus, buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos asmens sutuoktinis įgijo pagal tą teisės aktą arba su kalendoriniais metais, kuriuos reikia įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, laikoma, kad toks asmuo turi teisę į pensiją.

c)  AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1957 m. sausio 1 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais pensininko sutuoktinis, netenkinantis tų metų laikymo draudimo laikotarpiais sąlygų:

   būdamas 15–65 metų amžiaus, nuolat gyveno Nyderlanduose arba
   gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba
   dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

d)  AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1989 m. rugpjūčio 2 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais, būdamas 15–65 metų amžiaus, ne Nyderlanduose, bet kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenantis pensininko sutuoktinis buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos pensininkas įgijo pagal tą teisės aktą arba su kalendoriniais metais, kurie turi būti įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

e)  2 punkto a, b, c ir d papunkčiai netaikomi laikotarpiams, sutampantiems su:

   laikotarpiais, kuriuos galima įskaityti apskaičiuojant teisę į pensiją pagal kitos nei Nyderlandai valstybės narės senatvės draudimo teisės aktus, arba
   laikotarpiais, kuriais atitinkamam asmeniui buvo mokama senatvės pensija pagal tokius teisės aktus.

Taikant šią nuostatą, neįskaitomi savanoriško draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės narės sistemą.

f)  2 punkto a, b, c ir d papunkčiai taikomi tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo, būdamas vyresnis nei 59 metų amžiaus, šešerius metus gyveno vienoje arba keliose valstybėse narėse ir tik tiek laiko, kiek jis gyveno vienoje iš tų valstybių narių.

g)  Nukrypsant nuo AOW IV skyriaus, kiekvienam nuolatiniam ne Nyderlandų, bet kitos valstybės narės gyventojui, kurio sutuoktiniui pagal tą teisės aktą taikomas privalomasis draudimas, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą tais laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu.

Šis leidimas galioja ir tada, kai dėl mirties nutrūksta sutuoktinio privalomasis draudimas ir kai pergyvenęs sutuoktinis gauna tik pensiją pagal Algemene nabestaandenwet (Bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių asmenų ║).

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis AOW nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 punkto b papunktyje nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma pagal nuostatas dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal AOW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

h)  2 punkto g papunktyje nurodytas leidimas nesuteikiamas asmenims, apdraustiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius pensijas arba maitintojo neteikimo išmokas.

i)  Bet kuris asmuo, norintis apsidrausti savanorišku draudimu pagal 2 punkto g papunktį, turi kreiptis į Sociale Verzekeringsbank (Socialinio draudimo banką) ne vėliau kaip po vienerių metų nuo dienos, kai įvykdomos savanoriško draudimo sąlygos.

j)  Taikant 52 straipsnio 1 dalies b punktą, draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos pagal AOW asmuo įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

3.  Algemene nabestaandenwet (ANW) (Bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių asmenų ║) taikymas

a)  Jeigu pagal 51 straipsnio 3 dalį našliu likęs sutuoktinis turi teisę į maitintojo netekimo pensiją pagal ║ ANW ║, ta pensija apskaičiuojama pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą.

Taikant šias nuostatas, iki 1959 m. spalio 1 d. įgyti draudimo laikotarpiai taip pat laikomi pagal Nyderlandų teisės aktus įgytais draudimo laikotarpiais, jeigu šiais laikotarpiais apdraustasis, būdamas vyresnis nei 15 metų:

   gyveno Nyderlanduose arba
   gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba
   dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

b)  Neįskaitomi laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal 3 dalies b punktą ir kurie sutampa su privalomojo draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus dėl maitintojo netekimo pensijų.

c)  Taikanti 52 straipsnio 1 dalies b punktą, draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos asmuo pagal Nyderlandų teisės aktus įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

d)  Nukrypstant nuo ANW 63a straipsnio 1 dalies, kitos nei Nyderlandai valstybės narės gyventojui, kurio sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu pagal ANW, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą, jeigu toks draudimas jau buvo įsigaliojęs iki …(5), tačiau tik laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu. Šis leidimas nebegalioja nuo sutuoktinio privalomojo draudimo pagal ANW pasibaigimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutuoktinio privalomasis draudimas pasibaigia dėl jo mirties ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal ANW.

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal ANW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma pagal nuostatas dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal ANW, ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

4.  Nyderlandų teisės aktų, susijusių su darbingumo netekimu, taikymas

a)  Jeigu atitinkamas asmuo pagal šio reglamento 51 straipsnio 3 dalį turi teisę gauti Nyderlandų invalidumo išmoką, apskaičiuojant šią išmoką 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas dydis nustatomas:

  i) jeigu asmuo, prieš netekdamas darbingumo, paskutiniu metu dirbo pagal darbo sutartį, kaip apibrėžta 1 straipsnio a punkte laikantis:
   Wet op arbeidsongeschiktheidsverzekering (WAO) (Nedarbingumo įstatyme) įtvirtintų nuostatų, jei asmuo neteko darbingumo iki 2004 m. sausio 1 d., arba
   Wet Werk en inkomen naar arbeidsvermogen (WIA) (Darbo ir pajamų pagal darbingumą įstatyme) įtvirtintų nuostatų, jei asmuo neteko darbingumo 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau.
   ii) jeigu atitinkamas asmuo, prieš netekdamas darbingumo, paskutiniu metu dirbo kaip savarankiškai dirbantis asmuo, kaip apibrėžta 1 straipsnio b punkte, laikantis Wet arbeidsongeschiktheidsverzekering zelfstandigen (WAZ) (Savarankiškai dirbančių asmenų nedarbingumo įstatyme) įtvirtintų nuostatų, jeigu asmuo neteko nedarbingumo iki 2004 m. rugpjūčio 1 d.

b)  Apskaičiuodamos išmokas pagal WAO, WIA arba WAZ, Nyderlandų įstaigos įskaito:

   Nyderlanduose iki 1967 m. liepos 1 d. įgytus mokamo darbo laikotarpius ir jiems prilygintus laikotarpius;
   pagal WAO įgytus draudimo laikotarpius;
   vyresnio nei 15 metų asmens pagal Algemene Arbeidsongeschiktheidswet (AAW) (Bendrasis nedarbingumo įstatymas) įgytus draudimo laikotarpius, jeigu tie laikotarpiai nesutampa su pagal WAO įgytais draudimo laikotarpiais;
   pagal WAZ įgytus draudimo laikotarpius;
   pagal WIA įgytus draudimo laikotarpius.

S.  AUSTRIJA

1.  Siekiant įgyti pensinio draudimo laikotarpius, mokymasis kitos valstybės narės mokykloje arba panašioje švietimo įstaigoje prilyginamas mokymuisi mokykloje arba švietimo įstaigoje pagal Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG) (Bendrasis socialinės apsaugos įstatymo) 227 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 228 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG) (Federalinis įstatymo dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo) 116 straipsnio 7 dalį ir Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG) (Ūkininkų socialinės apsaugos įstatymo) 107 straipsnio 7 dalį, jeigu atitinkamam asmeniui kuriuo nors metu buvo taikomi Austrijos teisės aktai dėl to, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, ir yra sumokėtos specialios įmokos, numatytos pagal ASVG 227 straipsnio 3 dalį, GSVG 116 straipsnio 9 dalį ir BSGV 107 straipsnio 9 dalį dėl tokių mokymosi laikotarpių pirkimo.

2.  Apskaičiuojant 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą proporcingąją išmoką, neatsižvelgiama į specialų papildomo draudimo įmokų padidėjimą ir kalnakasių papildomą išmoką pagal Austrijos teisės aktus. Šiais atvejais proporcingoji išmoka, apskaičiuota neatsižvelgus į šias įmokas, prireikus padidinama atitinkamais specialiais nesumažintais įmokų, skirtų papildomam draudimui ir kalnakasių sistemos papildomoms išmokoms, dydžiais.

3.  Jeigu pagal 6 straipsnį buvo įgyti pakaitiniai laikotarpiai pagal Austrijos pensijų draudimo sistemą, bet jais negalima remtis atliekant skaičiavimus pagal ║ ASVG ║ 238 ir 239 straipsnius, ║ GSVG ║ 122 ir 123 straipsnius bei ║ BSVG ║ 113 ir 114 straipsnius, skaičiuojama remiantis vaiko priežiūros laikotarpiais pagal ASVG 239 straipsnį, GSVG 123 straipsnį ir BSVG 114 straipsnį.

T.  LENKIJA

Nėra║

U.  PORTUGALIJA

Nėra║

V.  RUMUNIJA

Nėra

W.  SLOVĖNIJA

Nėra║

X.  SLOVAKIJA

Nėra║

Y.  SUOMIJA

1.  Nustatant teisę gauti išmokas ir apskaičiuojant Suomijos nacionalinės pensijos dydį pagal 52–54 straipsnius, pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytos pensijos prilyginamos pagal Suomijos teisės aktus įgytoms pensijoms.

2.  Taikant 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį įskaitytino laikotarpio pagal Suomijos teisės aktus, reglamentuojančius su darbo užmokesčiu susijusias pensijas, darbo užmokesčio apskaičiavimo tikslais, jeigu asmuo yra įgijęs pensijos draudimo laikotarpių, pagrįstų darbu pagal darbo sutartį arba savarankišku darbu kitoje valstybėje narėje, įskaitytino laikotarpio darbo užmokestis yra lygus visoms pajamoms, gautoms per referencinio laikotarpio dalį Suomijoje, padalintoms iš mėnesių, kuriais referenciniu laikotarpiu Suomijoje buvo įgyti draudimo laikotarpiai, skaičiaus.

Z.  ŠVEDIJA

1.  Kai pagal 67 straipsnį tėvystės atostogų išmoka mokama pagal darbo sutartį nedirbančiam šeimos nariui, mokama bazinio arba mažiausio dydžio išmoka.

2.  Siekiant nustatyti tėvystės atostogų išmokas asmenims, kurie buvo tinkami gauti tėvystės atostogų išmokas pagal Lag (1962:381) om allmän försäkring (Valstybinio draudimo įstatymo) 4 skyriaus 6 skirsnį, taikomos šios nuostatos:

Vienam iš tėvų, kuriam pajamas sudarančios ligos išmokos yra skaičiuojamos pagal pajamas iš apmokamo darbo Švedijoje, reikalavimas būti apdraustam nuo ligos bent 240 dienų iš eilės prieš vaiko gimimą bus įvykdytas, jei minėtu laikotarpiu tas tėvas gavo pajamas iš apmokamo darbo kitoje valstybėje, atitinkančias draudimą, viršijantį minimalų lygį.

3.  Šio reglamento nuostatos dėl draudimo laikotarpių ar gyvenimo laikotarpių sumavimo netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatoms, numatytoms Švedijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisę į garantuojamą pensiją asmenims, gimusiems ne vėliau kaip 1937 m., kurie, prieš pateikdami prašymą pensijai gauti, nustatytą laiką gyveno Švedijoje (2000:798 aktas).

4.  Pagal Lag (1962:381) om allmän försäkrings (Valstybinio draudimo įstatymo) 8 skyrių apskaičiuojant teorines pajamas su pajamomis susijusiai ligos kompensacijai ir su pajamomis susijusiai veiklos kompensacijai, taikomos šios nuostatos:

   a) jeigu referenciniu laikotarpiu apdraustajam taip pat buvo taikomi vienos arba kelių kitų valstybių narių teisės aktai todėl, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) gautos pajamos laikomos lygiomis bendrų pajamų, kurias apdraustasis gavo Švedijoje referencinio laikotarpio Švedijoje metu, vidurkiui, kuris apskaičiuojamas Švedijoje gautą uždarbį padalinant iš metų, kuriais tas uždarbis buvo sukauptas, skaičiaus;
   b) jeigu išmokos skaičiuojamos pagal 46 straipsnį, o asmenys nėra apdrausti Švedijoje, referencinis laikotarpis yra nustatomas pagal pirmiau minėto įstatymo 8 skyriaus 2 ir 8 dalis taip, lyg atitinkamas asmuo būtų apdraustas Švedijoje. Jeigu atitinkamas asmuo šiuo laikotarpiu negavo pajamų, suteikiančių teisę į pensiją pagal Įstatymą dėl pagal pajamas nustatomos senatvės pensijos (1998:674), referencinį laikotarpį leidžiama skaičiuoti nuo ankstesnės datos, kai apdraustasis gaudavo pajamų iš mokamos veiklos Švedijoje.

5.  a) Apskaičiuojant pagal pajamas nustatomos maitintojo netekimo pensijos hipotetinį pensijai sukauptą kapitalą (Įstatymas 2000:461), jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose teisei į pensiją nustatytas reikalavimas bent jau trejus iš paskutinių penkerių kalendorinių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), įskaitomi ir kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai taip, lyg jie būtų įgyti Švedijoje. Kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai apskaičiuojami remiantis vidutine Švedijos pensija. Jeigu atitinkamas asmuo Švedijoje įgijo tik vienerių metų laikotarpį, suteikiantį teisę į pensiją, kiekvienas kitoje valstybėje narėje įgytas draudimo laikotarpis laikomas lygiaverčiu tokiai pačiai sumai.

b)  2003 m. sausio 1 d. arba vėlesnių mirčių atveju apskaičiuojant teorinius pensijos taškus, suteikiančius teisę gauti našlių pensiją, jeigu netenkinami Švedijos teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl pensijos taškų, įgytų per ne mažiau kaip dvejus metus iš ketverių, buvusių iš karto prieš apdraustojo mirtį (referencinis laikotarpis), ir jeigu draudimo laikotarpiai referenciniu laikotarpiu buvo įgyti kitoje valstybėje narėje, tie metai laikomi pagrįstais tais pačiais pensijos taškais kaip metai Švedijoje.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1.  Kai pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus asmuo gali turėti teisę į ištarnauto laiko pensiją, jeigu:

tuomet, jeigu kiekvienu atveju sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis dirba arba dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir jam buvo taikomi dviejų arba daugiau valstybių narių teisės aktai, šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos taikomos siekiant nustatyti teisę pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Šiuo atveju minėtame 5 skyriuje pateiktos nuorodos į "draudimo laikotarpius" laikomos nuorodomis į laikotarpius, kuriuos įgijo:

   a) buvusio sutuoktinio įmokos įskaitomos prilyginant jas to asmens įmokoms; arba
   b) to asmens sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis tenkina atitinkamas įmokoms nustatytas sąlygas,
  i) sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:
   ištekėjusi moteris; arba
   asmuo, kurio santuoka nutrūko ne dėl sutuoktinio mirties, arba
  ii) buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:
   našlys, kuris prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlio tėvystės pašalpą; arba
   našlė, kuri prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlės motinystės pašalpą, našlių tėvystės pašalpą arba našlės pensiją, arba kuri turi teisę tik į su amžiumi susijusią našlės pensiją, apskaičiuotą pagal 52 straipsnio 1 dalies b punktą, ir šiuo tikslu "su amžiumi susijusi našlės pensija" reiškia sumažinto tarifo našlės pensiją, mokamą pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 39 straipsnio 4 dalį.

2.  Taikant šio reglamento 6 straipsnį nuostatoms, reglamentuojančioms teisę į priežiūros pašalpą, slaugymo pašalpą ir invalidumo pašalpą, atsižvelgiama į darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpius kitoje nei Jungtinė Karalystė valstybėje narėje, ║ jeigu reikia įvykdyti nustatytų buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpių iki tos dienos, kurią pirmą kartą atsiranda teisė į atitinkamą išmoką, sąlygas.

3.  Taikant šio reglamento 7 straipsnį invalidumo, senatvės ar maitintojo netekimo piniginės išmokos, pensijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų bei išmokos mirties atveju atvejais, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus bet kuris išmokos gavėjas, kuris būna kitos valstybės narės teritorijoje, šio buvimo metu vertinamas kaip nuolat gyvenęs tos kitos valstybės narės teritorijoje.

4.  Kai taikomas 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo neteko darbingumo ir tapo invalidu tuo metu, kai jam buvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, Jungtinė Karalystė, taikydama 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 5 dalį, įskaito visus laikotarpius, kuriais atitinkamas asmuo dėl minėto nedarbingumo gavo:

pagal kitos valstybės narės teisės aktus taip, lyg jie būtų buvę laikotarpiais, kuriais buvo mokama trumpalaikio nedarbingumo išmoka pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 1–4 dalis.

   a) pinigines ligos išmokas arba, vietoje jų, darbo užmokestį arba atlyginimą,
   b) išmokas, kaip apibrėžta III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriuose, mokamas dėl invalidumo, atsiradusio po minėto darbingumo netekimo,

5.  Taikant 46 straipsnį, įskaitomi laikotarpiai, kuriais asmuo buvo nedarbingas, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose.

6.  a) Siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus ir apskaičiuoti pajamų koeficientą, laikoma, kad atitinkamas asmuo už kiekvieną savaitę, kurią jis dirbo pagal darbo sutartį pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir kuri prasidėjo atitinkamais pajamų mokesčio metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, mokėjo įmokas kaip pagal darbo sutartį dirbantis apmokamas darbuotojas arba turi pajamų, dėl kurių buvo sumokėtos įmokos remiantis pajamomis, lygiomis dviem trečdaliams tų metų didžiausios pajamų normos.

b)  Taikant 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, kai:

   i) bet kuriais pajamų mokesčio metais, prasidedančiais 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpių vien tik kitoje nei Jungtinė Karalystė valstybėje narėje ir kai taikant 6 punkto 1 papunktį tie metai laikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais laikoma, kad toje kitoje valstybėje narėje jis tais metais buvo apdraustas 52 savaites;
   ii) bet kurie pajamų mokesčio metai, prasidedantys 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, nelaikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais visi draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai tais metais neįskaitomi.

c)  Pajamų koeficientą perskaičiuojant į draudimo laikotarpius, atitinkamais pajamų mokesčio metais pasiektas pajamų koeficientas, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, padalinamas iš tų metų mažiausių pajamų sumos. Rezultatas išreiškiamas sveikuoju skaičiumi, neatsižvelgiant į skaičius po kablelio. Laikoma, kad taip apskaičiuotas skaičius savaitėmis pažymi draudimo laikotarpį, kuris tais metais buvo įgytas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, jeigu šis skaičius neviršija savaičių, kuriomis šiam asmeniui tais metais buvo taikomi minėti teisės aktai, skaičiaus.".

(1) OL C 161, 2007 7 13, p. 61.
(2) OL C ...
(3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta versija OL L 200, 2004 6 7, p. 1.
(5)+ OL: įrašyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2008, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimo datą.


Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. [...] nuostatų taikymo trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, išplėtimas *
PDF 338kWORD 40k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, išplečiančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. [...] nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (COM(2007)0439 – C6-0289/2007 – 2007/0152(CNS))
P6_TA(2008)0350A6-0209/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2007)0439),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0289/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0209/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 34 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Europos Sąjunga siekia, kad valstybėse narėse būtų skatinama aukšto lygio socialinė apsauga, keliamas gyvenimo lygis ir gerinama gyvenimo kokybė.

Frakcijų kūrimas (29 straipsnio pakeitimas)
PDF 264kWORD 41k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio "Frakcijų kūrimas" pakeitimo (2006/2201(REG))
P6_TA(2008)0351A6-0206/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Darbo tvarkos taisyklų pakeitimo (B6–0420/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6–0206/2008),

1.   nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.   nusprendžia, kad šis pakeitimas įsigalioja pirmą pirmosios po 2009 m. Europos Parlamento rinkimų sesijos dieną;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 3
Parlamento darbo tvarkos taisyklės
29 straipsnio 2 dalis
2.  Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename penktadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip dvidešimties Parlamento narių.
2.  Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename ketvirtadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip dvidešimt penkių Parlamento narių.
Pakeitimas 1
Parlamento darbo tvarkos taisyklės
29 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei frakciją sudaro mažiau narių, nei nustatyta minimali Parlamento narių dalis, būtina frakcijai sukurti, Pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali leisti frakcijai tęsti savo veiklą iki kito Parlamento steigiamojo posėdžio, jei patenkinamos šios sąlygos:
– frakcija ir toliau susideda iš narių, išrinktų mažiausiai vienoje penktojoje valstybių narių,
– frakcija veikia ilgiau nei metus.
Pirmininkas netaiko šios išlygos, jei pakanka įrodymų, kad šia išlyga piktnaudžiaujama.

Nacionalinio teisėjo vaidmuo Europos teisminėje sistemoje
PDF 389kWORD 77k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (2007/2027(INI))
P6_TA(2008)0352A6-0224/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 61 straipsnį, kuriame nustatyta laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, įskaitant saugumo ir teisingumo priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Hagos programą, skirtą laisvei, saugumui ir teisingumui stiprinti Europos Sąjungoje(1), ir į 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą "Hagos programa: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams"(COM(2005)0184),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 14–15 d. Lakeno Europos Vadovų Tarybos raginimą sukurti Europos tinklą, kuris skatintų spartų teisėjų mokymą, siekiant padėti sukurti tarpusavio pasitikėjimą tarp dalyvaujančių teisminiame bendradarbiavime šalių,

–   atsižvelgdamas į savo 1991 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Europos teisės akademijos Europos bendrijai įsteigimo(2) ir į 2002 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją dėl Europos teisminio mokymo tinklo(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą dėl teisininkų mokymo Europos Sąjungoje (COM(2006)0356), 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą "Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas" (COM(2007)0502) ir 2008 m. vasario 4 d. Komisijos komunikatą dėl Forumo sukūrimo ES teisingumo politikos kryptims ir praktikai aptarti (COM(2008)0038),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2008/79/EB, Euratomas dėl Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto pakeitimo(4) ir į po to padarytus Teisingumo Teismo darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriuose buvo nustatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra,

–   atsižvelgdamas į būsimos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktą ir 82 straipsnio 1 dalies c punktą, kurie įtraukti Lisabonos sutartimi ir kurie suteiktų teisinį pagrindą teisininkų ir teismų personalo mokymo paramos priemonėms,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0224/2008),

A.   kadangi pranešėjos antrojoje 2007 m. pusėje rengiant šią rezoliuciją atliktas tyrimas atskleidė:

   Europos Sąjungos nacionalinių teisėjų turimų Bendrijos teisės(5) žinių žymius skirtumus bei kartais labai ribotas Bendrijos teisės žinias,
   būtinybę kuo skubiau pagerinti bendrą nacionalinių teisėjų užsienio kalbų mokėjimą,
   sunkumus, su kuriais nacionaliniai teisėjai susiduria norėdami gauti tam tikrą ir naujausią informaciją apie Bendrijos teisę,
   būtinybę pagerinti ir sustiprinti nacionalinių teisėjų pradinį ir visą gyvenimą trunkantį mokymą Bendrijos teisės srityje,
   gana neišsamias teisėjų žinais apie prejudicinio sprendimo procedūrą ir būtinybę sustiprinti nacionalinių teisėjų ir Teisingumo Teismo dialogą,
   faktą, kad daugelis teisėjų Bendrijos teisę suvokia kaip per daug sudėtingą ir nesuprantamą,
   poreikį užtikrinti, kad nacionaliniai teisėjai geriau taikytų Bendrijos teisę,

B.   kadangi didžiausia atsakomybė už teisininkų mokymą, įskaitant Europos aspektą, tenka valstybėms narėms; kadangi minėtojoje Hagos programoje nurodytas Europos Vadovų Tarybos teiginys, kad "į teisminių institucijų mokymus turėtų būti sistemingai įtraukiamas ES komponentas"(6), ir kadangi teisininkų mokymas visose valstybėse narėse vis dėlto yra ES institucijų ir visų valstybių narių bendras rūpestis,

C.   kadangi Bendrijos teisė negali būti suvokiama kaip elitinei specialistų grupei skirta sritis ir kadangi mokymo galimybės šioje srityje turi būti sudaromos ne tik aukštesniųjų teismų teisėjams, bet tolygiai paskirstomos visų teismų sistemos lygmenų teisėjams,

D.   kadangi tam tikros Bendrijos finansiškai remiamos įstaigos veikia vis sėkmingiau ir jau rengia daug teisėjų ir prokurorų,

E.   kadangi užsienio kalbų mokėjimas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą teisminį bendradarbiavimą, ypač civilinėse ir komercinėse bylose, kur numatyti tiesioginiai ryšiai tarp teisėjų, ir užtikrinant prieigą prie teisėjų mainų programų,

F.   kadangi, nepaisant nuolatinių Teisingumo Teismo pastangų, dabartinė vidutinė prejudicinio sprendimo procedūros trukmė tebėra per ilga ir tai labai sumenkina šios procedūros patrauklumą nacionaliniams teisėjams,

G.   kadangi Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisinių gynimo priemonių ir procedūrų, užtikrinančių veiksmingą teisminę iš Bendrijos teisės kylančių teisių apsaugą, sistemą turi sukurti valstybės narės(7),

H.   kadangi jokių šios rezoliucijos nuostatų nereikėtų laikyti darančiomis poveikį teisėjų nepriklausomumui ir nacionalinėms teisės sistemoms pagal Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R(94)12 ir 1998 m. Europos chartiją dėl teisėjų statuso,

Nacionalinis teisėjas kaip pirmasis Bendrijos teisės teisėjas

1.   pabrėžia, kad Europos bendrija − tai teisinės valstybės principais grindžiama bendrija(8); pabrėžia, kad Bendrijos teisė liks neįgyvendintų taisyklių rinkiniu, jei jos tinkamai netaikys valstybės narės, įskaitant nacionalinius teisėjus, kurie yra Europos Sąjungos teisinės sistemos kertiniai akmenys, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį ir be kurių neįmanoma sukurti bendros Europos teisės sistemos, ypač atsižvelgiant į neseniai Bendrijos teisėkūros institucijų priimtus dokumentus(9), pagal kuriuos numatytas aktyvesnis nacionalinių teisėjų vaidmuo ir jiems suteikiama daugiau atsakomybės taikant Bendrijos teisę;

2.   džiaugiasi dėl to, kad Komisija pripažino, jog nacionaliniai teisėjai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Bendrijos teisės laikymąsi, pvz., laikantis Bendrijos teisės viršenybės, tiesioginio poveikio, vienodo aiškinimo ir valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės nesilaikymą principų; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas dirbant šia kryptimi kartu su jau veikiančiomis sektorinėmis iniciatyvomis; be to, ragina Komisiją nedelsiant paskelbti informacinį pranešimą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos nacionalinėms valdžios institucijoms pažeidus Bendrijos teisę;

Su kalba susijusios problemos

3.   mano, kad kalba yra pagrindinis praktikuojančių teisininkų įrankis; mano, kad dabartinė nacionalinių teisėjų užsienio kalbos mokymo kokybė ir dabartinis Bendrijos teisės žinių lygis riboja ne tik teisminio bendradarbiavimo dėl specialių priemonių galimybes, bet ir abipusio pasitikėjimo vystymąsi, tinkamą acte clair doktrinos naudojimą bei dalyvavimą mainų programose; ragina visus dalyvaujančius teisininkų mokyme veikėjus skirti pakankamą dėmesį teisėjų užsienio kalbų mokymui;

4.   konstatuoja, jog nacionaliniai teisėjai, taikydami Bendrijos teisę, susiduria su sunkumais, ypač kalbant apie 2004 m. ir vėliau į Europos Sąjungą įstojusias valstybes, taigi minėtosiose valstybėse narėse turi būti sustiprintos priemonės teisėjų mokymui skatinti;

5.   be to, mano, kad patvirtinę nemažą kiekį reglamentų, kuriuose numatomos teisinės kolizijos sprendimo taisyklės, Bendrijos įstatymų leidėjai pasirinko politiką, kuri veikiausiai apima būtinybę nacionaliniams teisėjams taikyti užsienio teisę ir galbūt naudoti lyginamąjį metodą; mano, kad dėl visų šių elementų reikia stiprinti užsienio kalbų mokymą;

6.   mano, kad valstybių narių teisininkų užsienio kalbos įgūdžių stiprinimas yra visuomeninės svarbos klausimas; todėl ragina valstybes nares užtikrinti nemokamą ir lengvai prieinamą kalbų mokymą; taip pat ragina ištirti, ar būtų įmanoma sudaryti teisėjams galimybę kalbų mokytis užsienio valstybėse, kur kalbama atitinkama kalba, šiuos mokymus suderinant su, pvz., dalyvavimu teisėjų mainų programose;

7.   mano, kad norint geriau suprasti Bendrijos teisę, yra labai svarbu, jog akademinė literatūra teisėjui būtų prieinama jo gimtąja kalba, ir pažymi, kad tam tikromis oficialiosiomis ES kalbomis aiškiai trūksta specialiosios literatūros apie Bendrijos teisę, pvz., privačios tarptautinės teisės klausimais, ir dėl to gali kilti didelių sunkumų kuriant bendrą teisinę tvarką, atspindinčią teisinių tradicijų skirtumus; todėl ragina Komisiją remti tokios literatūros rengimą, ypač tomis oficialiosiomis kalbomis, kuriomis kalbama mažiau;

Prieiga prie tinkamų teisės šaltinių

8.   pažymi, kad daugelis nacionalinių teisėjų neturi sistemingos ir tinkamos prieigos prie išsamios ir naujausios informacijos apie Bendrijos teisę ir ji kartais yra prastai pateikiama vietiniuose oficialiuosiuose leidiniuose, kodeksuose, komentaruose, periodiniuose leidiniuose ir vadovėliuose, taip pat atsižvelgiant ir į nevienodą vertimo kokybę; ragina valstybes nares sustiprinti pastangas šioje srityje;

9.   mano, kad siekiant sukurti tikrąją Europos teisinę erdvę, kurioje galėtų būti vykdomas veiksmingas teisminis bendradarbiavimas, būtinos ne tik Europos teisės žinios, bet ir abipusės bendros žinios apie kitų valstybių narių teisines sistemas; pabrėžia, kad Europos Sąjungoje nevienodai traktuojama užsienio teisė, ir mano, kad ateityje reikėtų išspręsti šią svarbią problemą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos planuojamą horizontalųjį tyrimą dėl užsienio teisės traktavimo civilinėse ir komercinėse bylose ir tyrimus, kurie Hagos konferencijos pagrindu atliekami tarptautinės privatinės teisės srityje;

10.   pritaria Komisijos ketinimui remti geresnę prieigą prie nacionalinių duomenų bazių, kuriose skelbiami nacionalinių teismų sprendimai, susiję su Bendrijos teise; mano, kad tokios duomenų bazės turi būti išsamios ir kiek įmanoma patogesnės vartotojui; be to, mano, kad konvencijos ir reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo turėtų būti prieinami Europos duomenų bazėje, nes jais dažnai naudojasi nacionaliniai teisėjai;

11. mano, kad visi nacionaliniai teisėjai turėtų turėti prieigą prie duomenų bazių, kuriose skelbiami nagrinėjami prašymai dėl prejudicinių sprendimų iš visų valstybių narių; mano, kad būtų tiek pat naudinga skelbti ir nacionalinių teismų, prašančių priimti prejudicinį sprendimą, sprendimus, kaip tai pažymėjo Teisingumo Teismas informaciniame pranešime dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo(10);
12. atsižvelgdamas į internete esančios informacijos apie Bendrijos teisę gausą, mano, kad teisėjus reikia mokyti ne tik teisės pagrindų, bet ir to, kaip veiksmingai surasti naujausius teisės šaltinius;
13. pritaria Komisijos įsipareigojimui skelbti piliečiams Bendrijos teisės aktų santraukas ir mano, kad tokios neteisinės apžvalgos taip pat gali padėti praktikuojantiesiems teisę specialistams greičiau gauti reikalingą informaciją;
14. skatina plėtoti internetinius įrankius ir su e. mokymusi susijusias iniciatyvas, kurios nors ir nėra pakankamas sprendimas mokymo požiūriu, tačiau teikia papildomų tiesioginio teisėjų ir mokytojų ryšio galimybių;
Siekiant labiau struktūrizuoto Europos Sąjungos teisininkų mokymo

15.   ragina, kad visų teisininkų mokymuose nacionaliniu lygmeniu ES aspektas būtų:

   nuosekliai įtraukiamas rengiant teisininkų studijų ir profesinių egzaminų programas,
   toliau stiprinamas pradedant nuo kaip įmanoma ankstesnio mokymo etapo, didesnį dėmesį skiriant praktiniams aspektams,
   apimtų aiškinimo metodus ir teisinius principus, kurie gali būti nežinomi nacionalinėje teisės sistemoje, tačiau kuriems tenka labai svarbus vaidmuo Bendrijos teisėje;

16.   pažymi, kad teisininkų mainų programos veikia vis sėkmingiau; ragina Europos teisminio mokymo tinklą suteikti galimybių dalyvauti šiose programose didesniam teisėjų skaičiui ir užtikrinti pakankamą teisėjų, dirbančių su civilinėmis, komercinėmis ir administracinėmis bylomis, dalyvavimą; džiaugiasi dėl tinklo veiklos kalbų mokymo srityje ir dėl mainų programos išplėtimo ir veikimo Teisingumo Teisme, Eurojuste ir Europos Žmogaus Teisių Teisme;

17.   mano, kad svarbiausias klausimas techninio ir finansinio aprūpinimo aspektais valstybėms narėms yra galimybė nacionaliniams teisėjams dalyvauti pagrindiniuose ir pažengusiųjų mokymuose; mano, kad iš esmės teisėjai neturėtų patirti jokių su Bendrijos teisės mokymu susijusių išlaidų; reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui paskaičiuotas orientacines kiekvienos valstybės narės išlaidas, patirtas dėl laikino tos valstybės narės teisėjų, dalyvaujančių mainų programose, pavadavimo;

18.   atsižvelgdamas į tai, kad Komisija pripažįsta, jog Europos teisminio mokymo tinklas turi de facto monopolį valdydamas teisminių institucijų mainų programą, ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant procedūras, pagal kurias Europos teisminio mokymo tinklas prašo lėšų savo mainų programai, būtų atspindima ši išimtinė padėtis; ragina supaprastinti būtent šias procedūras siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos laiku ir Europos teisminio mokymo tinklui būtų sudarytos sąlygos organizuoti ir valdyti veiksmingą programą, kuri pateisintų dalyvaujančių nacionalinių mokyklų, tarptautinių įstaigų, teisėjų ir prokurorų lūkesčius bei vykdytų jiems duotus įsipareigojimus; mano, kad neįvykdžius šių sąlygų, būtų suabejota mainų programos patikimumu ir padaryta žala norintiems dalyvauti programoje nacionaliniams teisėjams ir prokurorams bei stabdoma pažanga siekiant didesnio Europos teismų tarpusavio pasitikėjimo;

19.   pažymi, kad Komisija nustatė, jog tinkamiausias būdas skatinti mokymą Europos teisinėje srityje yra naudoti finansinę paramą įvairioms įstaigoms remiantis 2007–2013 m. pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąja programa, o klausimą dėl Europos teisinio mokymo struktūrų kitokių formų vystymo galima vėl iškelti, kai baigsis minėtosios programos įgyvendinimo laikotarpis;

20.   ragina Komisiją atlikti išsamų šios bendrosios programos rezultatų vertinimą atsižvelgiant į šią rezoliuciją ir parengti naujų pasiūlymų dėl priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti teisėjų mokymą, kūrimo ir jų įvairovės didinimo;

21.   tačiau mano, kad pribrendo laikas surasti praktišką institucinį sprendimą dėl teisininkų mokymo ES lygmeniu, visapusiškai išnaudojant jau veikiančias struktūras ir vengiant nereikalingo programų ir struktūrų kartojimosi; todėl ragina sukurti Europos teisininkų akademiją, kuri apimtų Europos teisminio mokymo tinklą ir Europos teisės akademiją; ragina priimant šį institucinį sprendimą atsižvelgti į atitinkamą Europos policijos koledžo patirtį;

22.   mano, kad nacionaliniai teisėjai negali pasyviai žiūrėti į Bendrijos teisę, kaip nurodoma Teisingumo Teismo praktikoje dėl nacionalinių teismų įgaliojimų savo iniciatyva iškelti atitinkamus klausimus(11);

23.   ragina sustiprinti kandidatų į teisėjus mokymus, pradedant nuo kaip įmanoma ankstesnio etapo ir atsižvelgiant į tokius pat aspektus kaip ir anksčiau pateiktieji dėl nacionalinių teisėjų;

Glaudesnis nacionalinių teisėjų ir Teisingumo Teismo dialogas

24.   mano, kad prejudicinio sprendimo procedūra yra vienas svarbiausių garantų, užtikrinančių nuoseklią Bendrijos teisinę tvarką ir vienodą Bendrijos teisės taikymą;

25.   ragina Teisingumo Teismą ir visas susijusias šalis ir toliau trumpinti vidutinę prejudicinio sprendimo procedūros trukmę ir taip šią svarbią dialogo vystymo galimybę padaryti patrauklesne nacionaliniams teisėjams;

26.   ragina Komisiją ištirti, ar kokios nors nacionalinės procedūrinės taisyklės sudaro ar gali sudaryti kliūtis bet kuriam valstybės narės teismui ar tribunolui pateikti prašymą dėl prejudicinio sprendimo, kaip tai nustatyta EB sutarties 234 straipsnio antroje pastraipoje, ir visapusiškai ištirti visus pažeidimus, kylančius dėl tokių kliūčių;

27.   mano, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai, ypač dėl EB sutarties IV antraštinės dalies, nereikalingai trukdo vienodam Bendrijos teisės taikymui tose srityse ir daro neigiamą poveikį daugumai su tokiomis bylomis susijusių teisėjų, nes teisėjai negali užmegzti tiesioginio ryšio su Teisingumo Teismu ir taip atsiranda nereikalingas vėlavimas;

28.   apgailestauja, kad prie Lisabonos sutarties pridėto protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnyje numatyta, kad kalbant apie teisės aktus policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, Teisingumo Teismo įgaliojimai penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu išliks tokie patys, kokie numatyti pagal galiojančią ES sutartį; tačiau pritaria tarpvyriausybinės konferencijos deklaracijai, susijusiai su minėtojo protokolo straipsnio nuostatomis, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti Parlamento poziciją ir iš naujo patvirtinti teisės aktus policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo;

29.   atsižvelgdamas į prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros įvedimą, pritaria Tarybai, jog labai svarbu, kad Teisingumo Teismas teiktų gaires, kuriomis nacionaliniai teisėjai vadovautųsi spręsdami, ar kreiptis dėl skubios procedūros;

30.   ragina Teisingumo Teismą apsvarstyti visus galimus prejudicinio sprendimo procedūros patobulinimus, kurie sudarytų sąlygas besikreipiančiam teisėjui aktyviau dalyvauti Teisingumo Teismo procedūrose, įskaitant didesnes galimybes paaiškinti prašymą ir dalyvauti žodinėje procedūroje;

31.   mano, kad taikant decentralizuotą ir brandžią Bendrijos teisinę tvarką nacionaliniai teisėjai neturtėtų būti atskiriami, o veikiau jiems turėtų būti suteikta didesnė atsakomybė ir jie turėtų būti remiami kaip Bendrijos teisės pirmieji teisėjai; todėl ragina apsvarstyti "žalios šviesos" sistemą, pagal kurią nacionaliniai teisėjai prie savo Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų galėtų pridėti ir savo siūlomus atsakymus, o Teisingumo Teismas tuomet per nustatytą laiką galėtų nuspręsti, ar priimti siūlomą sprendimą, ar priimti savo sprendimą apeliacinio teismo tvarka;

Geriau nacionaliniams teisėjams taikyti parengti įstatymai

32.   atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sukurtas forumas, skirtas ES teisingumo politikai ir praktikai aptarti, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad forume svarstymai vyktų kiek galima skaidriau; pažymi, kad Komisija įsipareigojo šiuo klausimu reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą;

33.   reikalauja, kad Bendrijos teisės aktų kalba būtų aiškesnė, o teisinės priemonės būtų labiau terminologiškai suderintos; ypač pritaria tam, kad bendros pagrindų sistemos projektas Europos sutarčių teisės srityje būtų naudojamas siekiant tobulinti teisėkūrą;

34.   visapusiškai remia Komisijos reikalavimą, kad valstybės narės sistemingai teiktų koreliacijos lenteles, kuriose būtų nurodyta, kaip nacionalinės teisės aktuose taikomos Bendrijos direktyvos; pritaria, kad tokios lentelės teikia vertingą informaciją mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausia našta; be to, mano, kad koreliacijos lentelės didina skaidrumą įgyvendinant Bendrijos teisę ir sudaro galimybę nacionaliniams teisėjams ir besibylinėjančioms šalims akivaizdžiai pamatyti, ar tam tikras nacionalinės teisės aktas pagrįstas Bendrijos teise, ir patiems patikrinti, ar teisingai buvo atliktas perkėlimas;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamus dokumentus Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui ir Europos ombudsmenui.

(1) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.
(2) OL C 267, 1991 10 14, p. 33.
(3) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 99.
(4) OL L 24, 2008 1 29, p. 42.
(5) Šioje rezoliucijoje nuorodas į Bendrijos teisę reikia suprasti kaip nuorodas į teisę, apimančią ir Europos Sąjungos teisę.
(6) OL C 53, 2005 3 3, p. 1 (p. 12).
(7) Byla C-50/00 P UPA, 2002 m., Rink. I-6677, 41 dalis.
(8) Byla 294/83, Žaliųjų partija prieš Europos Parlamentą, 1986 m., rink. 1339, 23 dalis.
(9) Žr., pvz., 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).
(10) OL C 143, 2005 6 11, p. 1, 31 dalis.
(11) Bylos C-312/93 Peterbroeck, 1995 m., Rink. I-4599, C-473/00, Codifis, 2002 m., Rink. I-10875 ir C-168/05 Mostaza Claro, 2006 m., Rink. I-10421.


Bendrovių "Airbus" ir "Boeing" ginčai PPO
PDF 219kWORD 45k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ginčo Pasaulio prekybos organizacijoje dėl tariamai teiktų subsidijų kompanijoms "Airbus" ir "Boeing"
P6_TA(2008)0353B6-0334/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ginčą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl tariamai teiktų subsidijų kompanijoms "Airbus" ir "Boeing",

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių(1),

–   atsižvelgdamas į JAV Senato 2006 m. gruodžio 8 d. rezoliuciją Nr. 632, kurioje ES ir JAV raginamos bendradarbiauti siekiant stiprinti transatlantinę rinką,

–   atsižvelgdamas į ES ir JAV 2007 m. balandžio 30 d. aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Parlamentas vertina ES ir JAV transatlantinę partnerystę ir iš esmės remia sąžiningą ir darnią prekybos politiką,

B.   kadangi, kalbant apie transatlantinius ekonominius santykius, per pastarąjį dešimtmetį vyko precedento neturintis integracijos procesas, t. y. 2006 m. Europos investicijos JAV sudarė 75 proc. visų JAV investicinių įplaukų, o JAV investicijos Europoje 2006 m. pasiekė rekordinę suma − 128 mlrd. (128 000 000 000) JAV dolerių arba 59 proc. visų JAV tiesioginių užsienio investicijų sumos,

C.   kadangi aviacijos pramonė itin svarbi siekiant užtikrinti užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą, ypač atsižvelgiant į aukštos kvalifikacijos profesijas, taip pat siekiant užtikrinti darbo vietų kūrimą daugelyje kitų pramonės šakų, regionų vystymąsi ir naujausius standartus atitinkantį tarptautinį bendradarbiavimą pramonės sektoriuje,

D.   kadangi civilinės aviacijos pramonės srityje abi kompanijos "Airbus" ir "Boeing" turi galimybę kurti ir konstruoti didelius komercinės paskirties orlaivius ir kadangi tiek aviacijos kompanijos, tiek jų klientai suinteresuoti išsaugoti aukštą sąžiningos konkurencijos lygį,

E.   kadangi ES ir JAV 1992 m. pasirašė dvišalį susitarimą dėl prekybos dideliais civiliniais orlaiviais (1992 m. susitarimas), kuriuo remiantis buvo sudarytos proporcingos veiklos sąlygos ir nustatytos valstybės pagalbos teikimo taisyklės,

F.   kadangi ES nuosekliai laikėsi 1992 m. susitarimo nuostatų ir principų ir reguliariai pateikdavo dokumentus, įrodančius, kad laikomasi minėtojo susitarimo,

G.   kadangi JAV iš esmės ignoravo savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 1992 m. susitarimą, t. y. nepranešė apie kompanijai "Boeing" skirtas subsidijas ir teikė šiai kompanijai nustatytas ribas viršijančias bei uždraustas subsidijas,

H.   kadangi 1992 m. susitarimas padėjo užtikrinti stabilumą sektoriuje iki 2004 m., kai JAV vienašališkai pareiškė ketinanti pasitraukti iš šio susitarimo ir Pasaulio prekybos organizacijoje pradėjo bylą prieš ES dėl grąžintino Europos finansavimo, kuris visiškai atitinka 1992 m. susitarimo nuostatas ir panašus į kompanijai "Boeing" teikiamas lengvatas dėl daugelio lėktuvo 787 dalių kūrimo ir gamybos Japonijoje ir kitose šalyse, kurios dalijasi riziką,

I.   kadangi, neatsižvelgiant į gausias ir geranoriškas ES pastangas, iki šiol nebuvo įmanoma susitarti dėl sąžiningo ir proporcingo pagrindo norint derybų metu pasiekti susitarimą,

J.   kadangi dar kartą išreiškia paramą nuosekliai ir atvirai Komisijos pozicijai siekti proporcingo sprendimo, dėl kurio būtų susitarta derybų metu, nekeliant jokių išankstinių sąlygų,

K.   kadangi proporcinga ir sąžininga valstybės parama aviacijos sektoriui abiejose Atlanto pusėse padėjo paskatinti mokslinius tyrimus ir naujoves, padidinti saugumą, pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir oro transporto veiksmingumą,

L.   kadangi valstybių narių finansavimas kompanijai "Airbus" yra griežtai ribotas ir šios lėšos turi būti grąžintos su palūkanomis, taigi neturi jokio poveikio kompanijos "Boeing" konkurencinėms galimybėms; kadangi kompanija "Airbus" grąžino 40 proc. daugiau lėšų negu jai nuo 1992 m. suteikė valstybių narių vyriausybės ir iki šiol yra grąžinusi lėšas su 7 mlrd. eurų perviršiu,

M.   kadangi ES nesutinka su tuo, kad kompanijai "Boeing" skiriamos įvairios draudžiamos JAV federalinės, valstybės ir vietos subsidijos, kurias galima apskųsti, ir kad bendra šių negrąžintinų subsidijų suma per pastaruosius du dešimtmečius ir iki 2024 m. pasieks 23,7 mlrd. JAV dolerių,

N.   kadangi Parlamentas patvirtina, kad tiki sąžiningos ir atviros konkurencijos rengiant viešųjų pirkimų konkursus svarba, ir palankiai atsiliepė apie tai, kad norint įgyvendinti JAV oro tanklaivių atnaujinimo programą ir remiantis neutraliais kriterijais, skirtais nustatyti, kuri įranga yra geriausia ir tinkamiausia naudoti JAV oro pajėgoms, buvo pasirašyta sutartis su kompanijos "Northrop Grumman" ir Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanijos (EADS) grupe,

O.   kadangi, vis dėlto, Parlamentas su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į priešiškus kompanijos "Boeing" išpuolius, kuriais siekiama sukompromituoti EADS grupės operacijas ir tam tikras valstybes nares, kaip nepatikimas partneres aviacijos sektoriuje ir kaip grėsmės šaltinį, trukdysiantį užtikrinti JAV karinių pajėgų parengtį - tai nepraėjo n Europoje;

P.   kadangi JAV vyriausybės apskaitos biuro ataskaita, kuria pritariama Boeing skundui dėl konkurso, yra laikoma tik atrankos proceso, o ne lėktuvo savybių įvertinimu; kadangi Parlamentas dar kartą patvirtina savo įsitikinimą JAV Gynybos departamento viešųjų pirkimų procedūros nešališkumu visų dalyvių atžvilgiu;

1.  Komisijai, veikiančiai ES vardu ir atstovaujančiai valstybių narių ir ES didelių civilinių orlaivių pramonės interesams, teikia šias rekomendacijas:

   a) Parlamentas ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į bet kokias konkurenciją varžančias teisės aktų leidybos arba įgyvendinamos politikos priemones, dėl kurių būtų nederamai apribojamos ES kompanijų galimybės konkuruoti vykdant tiek civilines, tiek karines programas, įskaitant galimybę prireikus konkrečiu atveju imtis atskirų priemonių;
   b) laukdamas, kol ginčas bus išspręstas pagal PPO ginčų sprendimo procedūras, Parlamentas visiškai remia ES interesų gynybą, ir ragina Komisiją dėti tolesnes pastangas siekiant šio tikslo; vis dėlto Parlamentas abejoja, ar PPO sprendimas padės rasti tinkamą ilgalaikį šios problemos sprendimą, kuris būtinas rinkai kaip būsimos taikingo ir sąžiningos konkurencijos šiame sektoriuje pagrindas, tuo tarpu derybų metu pasiektas sprendimas galėtų padėti išspręsti šią problemą;
   c) Parlamentas mano, kad bet kokių derybų išeities taškas turėtų būti diskusijos be jokių išankstinių sąlygų, susijusių su derybomis, taip parodant nuoširdų abiejų šalių ketinimą nustatyti pragmatišką Europos civilinės paramos ir JAV karinės pramonės sistemos pusiausvyrą, kuri padėtų apriboti valstybės kišimąsi, iš tikrųjų trukdantį sukurti vienodas veiklos sąlygas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso pirmininkui.

(1) OL C 298E, 2006 12 8, p. 235.


Europos strateginis energetikos technologijų planas
PDF 317kWORD 83k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano (2008/2005(INI))
P6_TA(2008)0354A6-0255/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas): ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas" (COM(2007)0723) (SET plano komunikatas),

–   atsižvelgdamas į išsamų poveikio įvertinimą (SEC(2007)1508), "Technologijų žemėlapį" (SEC(2007)1510) ir "Pajėgumų žemėlapį" (SEC(2007)1511) pateiktą kartu su SET plano komunikatu,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus" (COM(2008)0030),

-   atsižvelgdamas į ES siekių dėl klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo 2020 metais įgyvendinimo priemonių paketo poveikio įvertinimą (SEC(2008)0085),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas" (COM(2008)0013),

-   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Parama elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių" (SEC(2008)0057),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos energetikos politika" (COM(2007)0001),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai" (COM(2006)0697),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008)0019),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį (COM(2008)0016),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB, 96/61/EB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (COM(2008)0018),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(1),

-   atžvelgdamas į 2006 m. metų gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/976/Euratomas dėl specialiosios programos, įgyvendinančios Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintąją bendrąją branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programą (2007–2011 m.)(2),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)(3),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (COM(2007)0571),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlemento rezoliuciją dėl Europos atsinaujinančių energijos išteklių plano(4),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą(5),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo(6),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. pareikštą Europos Parlamento poziciją dėl Europos inovacijų ir technologijų instituto(7),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 28 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos išvadas dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0255/2008),

A.   kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Europos energetikos ir klimato politikos tikslai – kovoti su klimato kaita, didinti energetinį saugumą ir Europos ekonomikos konkurencingumą,

B.   kadangi klimato kaitos keliama grėsmė nuolat auga, o COP14 konferencija Poznanėje ir COP15 konferencija Kopenhagoje bus itin svarbios siekiant sudaryti tarptautinio susitarimą dėl klimato kaitos, pakeisiančio Kioto protokole nustatytą tvarką,

C.   kadangi N. Sterno apžvalgoje "Klimato kaitos ekonomika" pripažįstama, kad neveikimo mažinant klimato kaitą sąnaudos smarkiai viršija veiksmų sąnaudas,

D.   kadangi iki 2030 metų Europos Sąjungos priklausomybė nuo iškastinio kuro importo gali išaugti iki 65 proc.,

E.   kadangi Europos Komisija apskaičiavo, kad Europos Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ir atsinaujinančios energijos išteklių vartojimo tikslų įgyvendinimui iki 2020 m. kasmet reikėtų 70 milijardų EUR,

F.   kadangi energijos vartojimo veiksmingumo didinimas – tai viena iš ekonomiškiausių priemonių siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

G.   kadangi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – būtini aspektai norint pasiekti Europos energetikos politikos tikslus,

H.   kadangi užtikrinus geresnę sąveiką ateityje atliekant su Europos energetikos technologijomis susijusius mokslinius tyrimus būtų tik skatinamas tvarus ekonomikos augimas, prisidedama prie lyginamųjų Europos ekonomikos pranašumų vystymo, gerinama su užimtumu susijusi padėtis ir taip padedama siekti Lisabonos strategijoje numatytų tikslų bei kovoti su klimato kaita,

I.   kadangi Septintojoje bendrojoje programoje energetikos moksliniams tyrimams septynerių metų laikotarpiui numatyta tik 2,3 milijardo EUR,

J.   kadangi privataus sektoriaus investicijos į energetikos technologijų mokslinius tyrimus Europos Sąjungoje labai mažos, palyginti su mūsų konkurentų ir netgi su kitų Europos šalių pramonės atstovų dedamomis pastangomis,

K.   kadangi nuo devintojo dešimtmečio privačių ir valstybinių lėšų, Europos Sąjungoje skiriamų moksliniams energetikos tyrimams, nuolatos mažėjo; o tarptautiniu mastu, palyginus išlaidomis technologijų moksliniams tyrimams grindžiamus naujovių rodiklius, Europos Sąjungos rezultatai prasti,

L.   kadangi valstybių įsikišimas remiant naujas, ne tokias taršias energetikos technologijas reikalinga ir pagrįsta, nes jos iš pradžių kainuoja brangiau negu technologijos, kurios jomis pakeičiamos, ir todėl sverbimosi į rinką etapu gali neduoti trumpalaikio prekybos pelno ir neužtikrinti geresnių kainų vartotojams,

Strateginio energetikos technologijų plano poreikis

1.   pritaria Europos strateginiam energetikos technologijų (angl. SET) planui; mano, kad pakankamai finansiškai remiama Europos energetikos technologijų politika yra itin svarbi siekiant Europos Sąjungos 2020 metų energetikos ir klimato kaitos tikslų;

2.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo iki 2020 m. pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos išteklių vartojimo tikslų išsaugodama konkurencingą ir tvarią ekonomiką; mano, kad nebrangių, naujoviškų ir mažai anglies dioksido išmetančių technologijų kūrimas ir diegimas, energijos naudojimo efektyvumas ir atsinaujinančios energijos ištekliai yra labai svarbūs norint sumažinti išmetamo kiekio mažinimo sąnaudas, sukurti naujas rinkas ES pramonei ir užsitikrinti viso pasaulio įsipareigojimą stabdyti klimato kaitą;

3.   mano, kad siekiant šių tikslų gyvybiškai svarbu sumažinti ekologiškos energijos kainą ir išplėsti energetikos sektoriaus naujoves; šiuo tikslu reikia patobulinti technologijų perdavimo iš mokslinių tyrimų centrų į įmones procesą, sumažinti skverbimosi į rinką laiką, nutraukti dabartinę technologinę ir reglamentavimo inerciją ir padidinti sistemos sąveiką;

4.   mano, kad naujos technologijos, ypač atsinaujinančios energijos ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo technologijos, yra reikalingos ir siekiant įvairinti energijos gamybos šaltinius, sumažinti energijos paklausą bei panaudoti mažiau taršius ir saugesnius vietinių išteklių eksploatavimo metodus, užtikrinančius saugų energijos tiekimą; ragina Komisiją įvertinti ES energijos išteklius;

5.   mano, kad pagal SET planą turėtų būti remiama įvairi veikla, kuri skatintų visuomenę diskutuoti apie įvairių naujųjų energetikos technologijų privalumus šviečiant vartotojus ir vykdant vartotojų informavimo kampanijas;

6.   mano, kad pigesnės ir veiksmingesnės mažai anglies dioksido išmetančios technologijos gali padėti pasiekti naują tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pakeisiančio Kioto protokole nustatytą tvarką,

Koordinavimas ir strateginis planavimas

7.   pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti strategines energetikos technologijas visais lygmenimis ir tarp įvairių partnerių; taip pat pabrėžia, kad būtina vengti pernelyg didelio biurokratizmo, užtikrinti paprastumą bei aiškumą ir platų visų galimų partnerių dalyvavimą gerinant koordinavimą ir pasitelkiant, pavyzdžiui, tokias organizacijas, kaip, pavyzdžiui, siūlomą įsteigti Europos bendrijos strateginių energetikos technologijų iniciatyvinę grupę ir siūlomą įsteigti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą, kuri turėtų būti atvira visiems Europos mokslinių tyrimų centrams, nesvarbu, koks jų dydis ar ištekliai;

8.   pritaria tam, kad būtų įkurta aukščiausiojo lygio valdymo grupė ir parengta skaidri bei lengvai prieinama informacijos apie energetikos technologijas sistema, ypač skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie šios grupės įkūrimo eigą ir jos darbą, taip pat apie informavimo strategiją;

9.   pažymi, kad priemonės, sukurtos vykdant bendrąsias programas (ERA-NET, NoE, ETP), galėtų būti naudojamos būsimai Europos energetikos technologijų informacijos sistemai palaikyti;

10.   pabrėžia, kad norint pasiekti nustatytus planinius rodiklius, kuo labiau padidinti naudą ir sumažinti sąnaudas, būtina koordinuotai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; mano, kad valstybių narių lygmeniu veikiančiomis Bendrijos priemonių pagalba, pavyzdžiui, pasitelkiant struktūrinius fondus, galima paremti šių sričių mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujovių diegimo pajėgumus;

11.   pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu geriau koordinuoti veiksmus su trečiosiomis šalimis ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad nuosekliai būtų diegiamos skirtingos strategijos plėtojant ryšius su išsivysčiusios, besisvystančios ir augančios ekonomikos šalimis;

12.   pabrėžia, kad reikia plėsti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bazę ir kad norint užtikrinti pakankamai kokybiškų žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi siekiant visapusiškai pasinaudoti atsiveriančiomis su naujomis technologijomis susijusiomis galimybėmis, būtinas tolesnis švietimas ir mokymas; mano, kad šioje srityje būtų naudinga taikyti integruotą požiūrį, apimantį specialiąsias FP7 programas;

13.   atkreipia dėmesį į galimą naujų iniciatyvų dubliavimo bei kartojimo riziką; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip naujosios Europos pramonės iniciatyvos (angl. EII) derės su esamomis programomis, įskaitant FP7, o konkrečiau su Europos technologijų platformomis ir Jungtinėmis technologijų iniciatyvomis, sukurtomis vykdant FP7 programą, su Konkurencijos bei naujovių bendrąja programa (angl. CIP) ir ypač su Europos inovacijų bei technologijų instituto ir klimato kaitos bei energetikos srityje veikiančios žinių ir informacijos bendrijų veikla; ragina Komisiją paaiškinti, kaip naujosios Europos pramonės iniciatyvos padės siekti Bendrijos ir valstybių narių lygmens veiksmų sąveikos;

14.   dar kartą teigia, kad įgyvendinant SET planą reikia ES lygmeniu sukurti energijos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo pajėgumus; pritaria Komisijai, kad viena iš sprendimo dalių yra visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra; todėl prašo Europos strateginį mokslinių tyrimų infrastruktūros forumą (ESFRI) nustatyti, koks Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikis naujoviškų energijos technologijų, pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos technologijų, srityje;

15.   mano, kad transeuropinių energetikos tinklai ir supaprastintos šio sektoriaus leidimų suteikimo procedūros yra itin svarbūs aspektai įgyvendinant Europos Sąjungos strateginę energetikos politiką;

Moksliniai tyrimai ir technologijų perdavimas

16.   pabrėžia, kad reikia koordinuoti įvairias mokslo ir technologijų sritis, kurios dėl savo daugiadiscipliniškumo atlieka tam tikrą vaidmenį energetikos technologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų atlikti fundamentaliųjų mokslų, pavyzdžiui, biologijos, informacinių technologijų, medžiagų mokslo ir makrotechnologijų, srityje;

17.   ragina Komisiją atsižvelgti į energetikos technologijų potencialą naujosiose valstybėse narėse ir taikyti ES įvairių sričių politika grindžiamas paramos priemones;

18.   pabrėžia, kad reikia gerinti technologijų perdavimą iš mokslinių tyrimų centrų į įmones; ragina pasiekti, kad šioje srityje tam tikrą vaidmenį atliktų Europos inovacijų bei technologijų institutas;

19.   ragina privatų sektorių daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir prisiimti didesnę riziką, nes tai būtinos sąlygos norint, kad Europos Sąjunga šioje srityje pirmautų;

Europos pramonės iniciatyvos

20.   turi tvirtą nuomonę, kad itin svarbu paremti mažai anglies dioksido išmetančias technologijas parodomaisiais ir pateikimo į rinką etapais, todėl pritaria EII pasiūlymui; tačiau pabrėžia ir būtinybę labiau remti technologijų, kurios bus reikalingos vėliau, mokslinius tyrimus bei plėtrą, ypač daug dėmesio skiriant strategiškai svarbioms technologijoms, pavyzdžiui, saulės energijos technologijoms, per ilgą laiką galinčioms užtikrinti energetinę Europos Sąjungos nepriklausomybę;

21.   mano, kad EII turėtų daugiausia dėmesio skirti toms sritims, kurios turi didžiausią potencialą padėti tvariai įgyvendint Europos Sąjungos klimato kaitos, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energetikos išteklių vartojimo tikslus ir ilgainiui sumažinti šių tikslų įgyvendinimo sąnaudas bei užtikrinti tęstinumą;

22.   prašo nustatant prioritetus tarp įvairių iniciatyvų kiekvienu gamybos proceso etapu atsižvelgti į kiekvienos technologijos būvio ciklą ir poveikį aplinkai; prašo numatyti galimybę perkelti šias technologijas į besivystančias šalis siekiant sumažinti technologinį atotrūkį;

23.   ragina skatinti technologijų perdavimą besivystančioms šalims ir, siekiant vystyti naujas energetikos technologijas, pradėti su šiomis šalimis bendradarbiauti mokslo srityje;

24.   palaiko siūlymą, kad EII turėtų reaguoti į skirtingus specialiųjų technologijų poreikius; mano, kad toks lankstumas leistų kurtis strateginėms valstybių narių, vietovių ir regionų, mokslinių tyrimų centrų bei privataus sektoriaus sąjungoms, kurios plėtotų konkrečias technologijas; ragina šias institucijas dirbti kartu ir nedelsiant teikti išsamius pasiūlymus dėl EII;

25.   itin remia Komisijos pasiūlytas EII vėjo, saulės, energijos, pagamintos naudojant biomasę, CO2 surinkimo, gabenimo ir saugojimo, elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos bei atomo branduolio dalijimosi EII;

26.   pirmiausia ragina aktyviau imtis biokuro mokslinių tyrimų ir užtikrinti, kad bendras šio kuro gamybos poveikis aplinkai būtų vienareikšmiškai naudingas;

27.   pabrėžia didelio masto biomasės konversijos į dujas plėtotės svarbą siekiant gaminti vandenilį ir skystą sintetinį kurą tvarioms transporto technologijoms;

28.   pabrėžia, kad branduolio skilimo EII turėtų suteikti tęstinumo ir apimti trečiosios ir ketvirtosios kartos technologijų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;

29.   apgailestauja, kad SET plane pirmenybė teikiama priemonėms, orientuotoms į pasiūlą, ir nekreipiama dėmesio į priemones, kurios padėtų sumažinti energijos paklausą, pvz., energijos taupymas ir energijos naudojimo efektyvumas;

30.   pabrėžia, kad SET plane turėtų ryškiau atsispindėti energijos naudojimo efektyvumas, nes ši sritis turi daugiausia potencialo veiksmingai sumažinti išmetamą CO2 kiekį nepatiriant didelių sąnaudų vidutiniu laikotarpiu, ypač statybos sektoriuje, kuriame sunaudojama 40 proc. visos ES energijos; todėl ragina Komisiją į EII veiklos sritį įtraukti ir energijos naudojimo efektyvumo technologijas, įskaitant bendrąją ir kombinuotąją gamybą; pritaria, kad energijos naudojimo efektyvumas būtų vienas EII prioritetų;

31.   ragina Komisiją ištirti galimybę plėsti siūlomas Europos pramonės iniciatyvas į kitus sektorius, kuriems būdingas didelis išmetamų teršalų mažinimo potencialas, pvz., į kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos, vandenilio, statybos ir apsirūpinimo būstu sektorių, į šildymo ir aušinimo sistemų, geresnio energijos saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrų bei tinklų sujungimo sektorius;

32.   mano, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija galėtų atlikti tam tikrą ilgalaikį vaidmenį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei bus užtikrintas jos veiksmingumas ir saugumas; ragina Komisiją palengvinti 12 pasiūlytų parodomųjų CCS projektų įgyvendinimą pagal EII; pažymi, kad parėmus ekologiškas anglies technologijas, ypač akmens anglių dujinimo, būtų lengviau ir pigiau įdiegti CCS technologijas ir atsirastų galimybė ateityje jas padaryti privalomomis;

Finansavimas

33.   laukia žadėtojo Komisijos komunikato dėl naujų mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ir dėl CCS technologijų finansavimo ir apgailestauja, kad Komisija nepateikė šio komunikato kartu su SET planu;

34.   pabrėžia, kad SET plano nederėtų finansuoti perskirstant energetikos sektoriui numatytas lėšas pagal FP7 ir CIP programas;

35.   mano, kad teikiant prioritetą klimato kaitos ir energetikos problemoms, svarbu nedelsiant suteikti papildomą ES finansavimą energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančios energijos technologijoms, kad jos iki 2020 metų padėtų įgyvendinti ES tikslus;

36.   ragina Komisiją nedelsiant užtikrinti pakankamą naujų mažai anglies dioksido išskiriančių ir jo visai neišskiriančių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros, demonstravimo bei pateikimo į rinką finansavimą ir rėmimą, kad nuo 2009 metų šioms technologijos kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 2 milijardai EUR (neatsižvelgiant į lėšas, gaunamas pagal FP7 ir CIP programas); be to, ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl papildomo šios srities finansavimo persvarstant 2007–2013 m. finansinę programą;

37.   mano, kad svarbu geriau panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos iš esmės padidinti siekiant greičiau sukurti ir įdiegti švarias ateities technologijas;

38.   pabrėžia, kad būtina didinti ES mokslinių tyrimų pajėgumus; todėl ragina užtikrinti geresnį žmogiškųjų išteklių ir mokymo finansavimą energetikos technologijų sektoriuje; taip pat ragina gerinti Bendrijos ir nacionalinių finansinių priemonių koordinavimą siekiant, kad būtų remiamas mokymas ir moksliniai tyrimai, ypač FP7;

39.   atsižvelgdamas į tai, kad reikia didesnio ES fondų papildomumo, remia Komisijos komunikate "Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas"(COM(2007)0474) išdėstytus pasiūlymus; šiuo klausimu teigiamai vertina Komisijos praktinį vadovą, kaip koordinuoti regioninių, nacionalinių, ES ir Europos investicijų banko (EIB) šaltinių ES lėšas mokslinių tyrimų ir naujovių srityse; sutinka su Komisija, kad suinteresuotuosius subjektus reikia geriau informuoti apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006(8) 54 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl finansavimo iš dviejų Bendrijos šaltinių naudojimo toms pačioms finansuotinoms išlaidoms;

40.   ragina Komisiją teikiant finansinį planą paaiškinti, kuriais atvejais bendri ES veiksmai teikia papildomą naudą įvairių technologijų srityse, ir išdėstyti duomenis apie įvairių technologijų plėtros krypčių tvarumą;

41.   pabrėžią būtinybę įsisavinant išteklius bendradarbiauti su pramonės įmonėmis, nes taip būtų skatinamos privataus sektoriaus investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas; atkreipia dėmesį į poreikį sukurti aiškią ilgalaikę viziją ir finansinę programą, kurią paremtų tokios finansų institucijos kaip EIB, kad privatus sektorius būtų pakankamai užtikrintas dėl investicijų, bei pabrėžia būtinybę į išskaidytos energijos tiekimą įtraukti ir mažąsias bei vidutines įmones;

42.   pastebi, kad, atlikus siūlomą ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos peržiūrą, iš aukciono gautos pajamos galėtų sudaryti nemažą dalį lėšų, skirtų Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumui didinti, kartu siekiant su klimatu, energijos naudojimo efektyvumu ir atsinaujinančios energijos šaltiniais susijusių tikslų;

o
o   o

43.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 400, 2006 12 30, p. 405.
(3) OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0406.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0033.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0096.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0081.
(8) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1989/2006 (OL L 411, 2006 12 30, p. 6).


Nepriklausomi turto fondai
PDF 197kWORD 38k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepriklausomų turto fondų
P6_TA(2008)0355B6-0304/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl bendrosios Europos pozicijos dėl nepriklausomų turto fondų (COM(2008)0115),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomą darbą, ypač į tarptautinės darbo grupės nepriklausomų turto fondų klausimais veiklą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 4 d. patvirtintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Investicijų komiteto ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 64 ir 65 straipsnius (buvę Europos bendrijos steigimo sutarties 57 ir 58 straipsniai),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi nepriklausomi turto fondai (NTF) veikia pasaulinėse finansų rinkose daugiau negu 50 metų,

B.   kadangi NTF veikla negalima būti laikoma krizių finansų rinkose priežastimi,

C.   kadangi dėl NTF nuosavybės struktūros šiems fondams negali būti taikomas ES finansų rinkos reglamentas,

D.   kadangi, remiantis NTF investavimo strategija, pirmenybė teikiama ilgalaikėms stabilioms investicijoms,

E.   kadangi kyla susirūpinimas dėl to, kad nepakankamai skaidrūs kai kurių NTF turtas, investavimo strategijos, pelnas ir valdymo struktūra,

F.   atsižvelgdamas į NTF vaidmenį pastarosios finansų krizės metu gelbstint nuo bankroto kai kurias stambias finansų institucijas,

G.   atsižvelgdamas į NTF augimo potencialą,

H.   kadangi Europos Sąjunga ir toliau turėtų būti tvirtai įsipareigojusi vykdyti politiką, kuria remiantis skatinamos investicijos ir užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas,

1.   mano, kad sumaištis kapitalo rinkose kilo ne dėl NTF veiklos, tačiau laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į NTF struktūrą, mastą ir spartų augimą, būtina analizuoti šių fondų vaidmenį ir įtaką; pripažįsta, kad požiūris į NTF skaidrumą ir valdymą nevienodas;

2.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikrų NTF veikla nepakankamai skaidri, todėl gali būti neįmanoma tinkamai suvokti jų struktūros ir motyvacijos; ragina Komisiją pripažinti, kad skaidrumas ir informacijos atskleidimas yra svarbiausi principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi užtikrinant išties vienodas galimybes ir sklandžią rinkų veiklą apskritai;

3.   palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl NTF, kuriame dar kartą patvirtinama atvirų rinkų svarba ir Komisijos įsipareigojimas rasti visuotinį sprendimą; atkreipia dėmesį į įvairias skaidrumo skatinimo ir valdymo tobulinimo iniciatyvas, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu arba tarptautiniuose forumuose, ir ragina Komisiją artimai bendradarbiauti su TVF ir EBPO rengiant visuotinį elgsenos kodeksą;

4.   vis dėlto mano, kad parengus minėtąjį Komisijos komunikatą dėl NTF žengtas pirmas žingsnis, ir todėl ragina Komisiją stebėti NTF veiklą ir atlikti koordinuojamąjį vaidmenį užtikrinant, kad nacionalinės iniciatyvos neprieštarautų įsipareigojimui skatinti investicijas ar nekeltų grėsmės Europos Sąjungos pozicijoms pasaulinėse rinkose;

5.   ragina Komisiją parengti Europos Sąjungoje galiojančių priemonių, kurios numatytos pagal ES sutarties nuostatas ir pagal galiojančius teisės aktus, pvz., skaidrumo reikalavimų, balsavimo teisių, akcininkių teisių ir vadinamųjų auksinių akcijų, analizę, kurią atlikus būtų galima imtis veiksmų tais atvejais, kai dėl NTF intervencijos susiduriama su nuosavybės problemomis;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti, kokia veiksmų laisvė paliekama ES institucijoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 64 ir 65 straipsnių nuostatas, kad būtų galima įvertinti koordinuotų veiksmų ES lygmeniu galimybes, kurios ypač svarbios užtikrinant ES interesus ir sklandų vidaus rinkos funkcionavimą; ragina Komisiją parengti sektorių, kuriems galėtų būti taikomos 65 straipsnio nuostatos dėl viešosios politikos, sąrašą;

7.   ragina Tarybą ir Komisiją atlikti išsamią pasaulinių finansų rinkų veiklos analizę ir atsižvelgiant į pasaulines iniciatyvas nustatyti tvirtą ES viziją, susijusią su minėtųjų rinkų veiklos principais ir taisyklėmis, bei šią viziją skatinti; mano, kad laikantis šio pobūdžio bendrosios pozicijos būtų stiprinamos ES pozicijas tarptautiniuose forumuose; ragina Komisiją, jei įmanoma, taikyti abipusiškumo principą;

8.   reiškia susirūpinimą dėl naftos kainų ir jų poveikio euro ir dolerio kursui, kadangi iš naftos gaunamas pelnas dažnai per NTF iš naujo investuojamas į turtą eurais ir į euro zonos rinkas apskritai;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


Nauja mobilumo mieste kultūra
PDF 317kWORD 82k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos mobilumo mieste kultūros (2008/2041(INI))
P6_TA(2008)0356A6-0252/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į žaliąją knygą "Nauja mobilumo mieste kultūra" (COM(2007)0551),

–   atsižvelgdamas į baltąją knygą "Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti", (COM (2001)0370),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Judumo Europoje skatinimas. Tvarus judumas mūsų kontinentui", Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga (COM(2006)0314),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita" (COM(2007)0541),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją" (COM(2007)0022),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pažangaus automobilio iniciatyvos. "Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT" (COM(2006)0059),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas" (COM(2006)0336),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" (COM(2007)0607),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus ir gaires ir Europos Parlamento nuomones dėl struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos,

–   atsižvelgdamas į persvarstytą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2007)0817),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją "Judumo Europoje skatinimas. Tvarus judumas mūsų kontinentui"(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją "Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo pagrindas"(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos(5),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl mobilumo mieste,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A6-0252/2008),

A.   kadangi miestų centrai (miestai ir jų apylinkės) įvairiais aspektais yra labai reikšmingi ES piliečių gyvenimui; kadangi miestų centruose, nepaisant jų dydžio ar struktūros skirtumų, sprendžiant dėl mobilumo mieste kylančias išmetamų teršalų, spūsčių, triukšmo ir saugumo keliuose problemas susiduriama su panašiomis problemomis ir reikia spręsti panašius uždavinius,

B.   kadangi iš esmės dėl miesto transporto kyla klimato kaitos, taršos ir kitų aplinkosaugos problemų grėsmė, kuri susijusi su kitokiu neigiamu poveikiu, pvz., gyvenimo kokybei ir miesto gyventojų sveikatai, būtina iš naujo svarstyti ir numatyti naujoviškas mobilumo koncepcijas miestuose; kadangi su šiomis problemomis turi būti kovojama siekiant sėkmingai įgyvendinti bendrą ES strategiją dėl kovos su klimato kaita ir kitomis aplinkos problemomis,

C.   kadangi turi būti tinkamai padalytos užduotys tarp ES ir miestų bei miestelių ir ES turėtų atlikti aiškiai apibrėžtą vaidmenį; kadangi laikantis geresnio reguliavimo principo ir subsidiarumo bei proporcingumo principų Bendrijos veiksmų mobilumo mieste klausimais turėtų būti imamasi tik tuo atveju, kai neabejotinai gaunama papildomai naudos ES lygmeniu,

D.   kadangi į ES vidaus rinkos principus taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir mobilumo miestuose srityje,

E.   kadangi Europos miestai ir miesteliai turėtų turėti galimybę pasirinkti įvairias lanksčias priemones, kad galėtų parengti tikslingą politinių priemonių derinį siekdami pateikti integruotus, tvarius, veiksmingus socialiniu požiūriu ir įvykdomus ekonominiu požiūriu mobilumo problemų sprendimus; kadangi reikėtų siekti geresnių logistikos sprendimų ir perėjimo prie tvaresnių transporto priemonių, atsižvelgiant į visų rūšių transportą ir sritis (pėsčiųjų ir dviračių eismas, viešasis ir privatusis keleivinis transportas, krovininis išvežiojimas ir paslaugos), kad būtų lengva patekti į miestų centrus ir juose būtų užtikrinti sklandūs transporto srautai, – tai itin svarbu gyventojams, svečiams, į darbą važiuojantiems asmenims, prekių ir paslaugų gamintojams ir tiekėjams, ypač MVĮ; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonių, kurios pasirenkamos siekiant įgalinti valdžios institucijas vėlesniu etapu pradėti tarpvalstybiniu lygmeniu bausti už kelių eismo pažeidimus, susijusius su miestais, sąveikai,

F.   kadangi vykdant Europos transporto mieste politiką reikėtų atsižvelgti į ekonominę, socialinę, teritorinę ir aplinkosaugos sanglaudą; kadangi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys specialioms naujųjų valstybių narių problemoms ir sąlygoms,

G.   kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į ypatingus darbuotojų (į darbą ir atgal važinėjančių asmenų), riboto judumo asmenų, vaikų (vežimėliuose), socialiai pažeidžiamų bei pagyvenusių asmenų poreikius; kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, jog dėl Europoje didėjančio pagyvenusių gyventojų skaičiaus vyksta demografiniai pokyčiai ir atsiranda naujų visuomeninių mobilumo poreikių,

H.   kadangi siekiant numatyti aplinkosaugos, energetikos ir mobilumo klausimus, kurių iškils per ateinančius kelis dešimtmečius, būtina patvirtinti naują strateginio miesto vietovių planavimo koncepciją,

I.   kadangi išorinių išlaidų įtraukimas į vidines sąnaudas yra svarbus žingsnis siekiant teisingo išlaidų pasidalijimo transporto sektoriuje; kadangi reikia ištirti kryžminio tvarių miesto transporto planų subsidijavimo galimybes siekiant užtikrinti sąžiningas sąlygas krovininiam ir keleiviniam transportui ir skirtingų rūšių transportui; kadangi siekiant tvarių mobilumo mieste sprendimų reikia dėti pastangų ir kurti naujas finansines priemones bei geriau ir dažniau naudotis esamomis finansinėmis priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu,

Europos Sąjungos vaidmuo

1.   pritaria, kad pirmiau minėta žalioji knyga – tinkamas diskusijų pagrindas; be to, teigiamai vertina visapusišką suinteresuotų šalių įtraukimą į nuomonės formavimo ir būsimos ES miesto transporto politikos formavimo procesą;

2.   mano, kad būtina aiškiai apibrėžti ES atsakomybės sritis laikantis sutartyse numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų; pripažįsta principą, pagal kurį vietos valdžios institucijos savarankiškai nustato savo mobilumo politikos kryptis tuo atveju, jei jos nepažeidžia atitinkamų nacionalinės ir Bendrijos teisės aktų; taip pat tikisi, kad valstybės narės, miestai ir miesteliai, laikydamiesi minėtųjų principų, suvokia savo atsakomybę už geresnį mobilumo mieste organizavimą ir planavimą; tačiau pripažįsta, kad Bendrijos lygmeniu suderinti veiksmai mobilumo mieste klausimu kai kuriose srityse neabejotinai galėtų duoti papildomos naudos;

3.   mano, kad ES turėtų nustatyti bendrą mobilumo mieste strategiją, kuri sudarytų sąlygas saikingesniam privačių automobilių naudojimui ir skatintų pereiti prie tausesnių rūšių transporto, kad būtų vykdomi ES aplinkos apsaugos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekio mažinimo įsipareigojimai;

4.   mano, kad būtina veikti Europos lygmeniu šiose srityse, ir ragina:

   parengti integruotą bendrą požiūrį į mobilumą mieste, kuriuo galėtų remtis Europos, nacionaliniai, regiono ir vietos veikėjai (savivaldybės, piliečiai, verslo ir pramonės atstovai); šis požiūris turėtų būti grindžiamas ES vidaus rinkos tvaraus mobilumo principais ir jį rengiant turėtų būti atsižvelgiama į miestų gyvybingumą ir poveikį demografijai (migracija iš miestų); pabrėžia, kad šiuo būdu miestams ir miesto vietovėms turėtų būti suteikiamas akstinas rengti integruotus ir išsamius tvaraus mobilumo mieste planus (TMMP) ir juose ypač atsižvelgti į erdvinį planavimą ir ilgalaikį miesto planavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tirti, kaip būtų galima susieti TMMP ir ES daugiau negu 100 000 gyventojų turinčių miestų transporto projektų bendrąjį finansavimą bei ES teisės aktus, sprendimus ir tikslus dėl nelaimingų atsitikimų, išmetamo CO2 kiekio, vietos išmetamųjų dujų ir triukšmo mažinimo;
   - surinkti ir veiksmingai skleisti patikimus ir palyginamus duomenis apie visus transporto mieste ir miesto apylinkėse aspektus atsižvelgiant į būsimus bendrų sąlygų pokyčius (pvz., demografinius pokyčius, ekonomikos augimą, klimato kaitą);
   - sudaryti išsamų šiuo metu taikomų Bendrijos taisyklių, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su mobilumo mieste klausimu, sąrašą ir kiekvienu atveju nurodyti, kas galėtų būti pagerinama ir supaprastinama;
   - parengti Europos teisės aktų, susijusių su miesto transportu ir ypač su viešuoju keleiviniu transportu, įgyvendinimo ir taikymo valstybėse narėse vertinimą;
   - parengti sąrašą, kuriame būtų vardijamos vietos iniciatyvos, kurių imtasi žaliojoje knygoje nurodytoms problemoms (pvz., kelių rinkliavos sistemų, žaliųjų zonų, viešojo transporto saugumo, dviratininkų apsaugos ir kitokiems klausimams) spręsti; tikisi, kad šis sąrašas galėtų būti keitimosi pažangiąja šių sričių patirtimi pagrindas;
   - stebėti vietos lygmeniu taikomas priemones, susijusias su patekimu į miestų centrus, siekiant išvengti naujų prekybos kliūčių ES vidaus rinkoje;
   - įsteigti Europos mobilumo mieste platformą ar kokį nors kitą veiksmingą forumą, kuris suprantamu būdu sujungtų visus duomenis, pažangiąją patirtį ir informaciją apie mobilumo mieste politiką, siekiant piliečiams ir politikos formuotojams suteikti galimybę netrukdomai susipažinti su esmine informacija, kurios reikia norint vystyti mobilumo mieste politiką; pabrėžia, kad tokia platforma turėtų būti kuo daugiau grindžiama veikiančiomis duomenų bazėmis, ištekliais ir institucijomis, kad būtų išvengta popierizmo ir biurokratizmo;
   - įvertinti įvairių rūšių transporto išorines išlaidas ir ištirti galimybę jas įtraukti į vidines sąnaudas;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant įveikti nacionalines miestų planų kliūtis, tačiau neteikti ES teisės aktų pasiūlymų, kurie vietos lygmeniu galėtų riboti veiksmų laisvę, reikalingą sprendžiant mobilumo problemas;

Teisės aktai

6.   mano, kad būtina, jog ES tose politikos srityse, kuriose jai suteikti teisės aktų leidybos įgaliojimai (pvz., biudžeto, aplinkosaugos, socialinė bei darbo rinkos, konkurencijos, pramonės, regioninė bei sanglaudos, transporto bei saugumo keliuose ir energetikos politika), atsižvelgtų į ypatingus su transportu mieste susijusius reikalavimus;

Standartizavimas ir derinimas

7.   ragina numatyti specialias Europos standartizavimo ir derinimo taisykles ir (arba) gaires šiais klausimais:

   - žaliųjų zonų ir kelių rinkliavos planavimas ir veikimas; mano, kad sprendimai šiais klausimais turėtų būti priimami vietos lygmeniu atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos miestų grupės situaciją; kadangi laikantis ES vidaus rinkos principų ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų sąveikiajai struktūrai, siekiant užtikrinti, kad eismas vyktų laisvai, ir išvengti, jog būtų įgyvendintos skirtingos valstybių narių iniciatyvos;
   - techniniai ir organizaciniai reikalavimai, susiję su įvairių rūšių keleivinio ir krovininio transporto sąveika;
   - neįgaliųjų, pagyvenusių, mažus vaikus turinčių ir labiausiai nepasiturinčių asmenų judumas;
   - saugumo keliuose gerinimas laikantis Europos ir nacionalinės teisės aktų;
   pažangiųjų transporto sistemų technologijų prieinamumas ir sąveika siekiant jas taikyti visoje ES;

Keitimasis pažangiąja patirtimi ir jos sklaida;

8.   ragina numatyti tinkamas priemones, kurias taikant būtų skatinamas keitimasis pažangiąja patirtimi, ypač šiais klausimais:

   - geresnis esamos infrastruktūros panaudojimas, pvz., įgyvendinant lanksčius kelių naudojimo planus;
   įvairiarūšių transporto ir mobilumo sprendimų (gatvė, geležinkelis, vanduo) priėmimas;
   - integruotos bilietų ir mokėjimo sistemos, kurios palengvintų naudojimąsi įvairių rūšių transportu;
   - tvarių specialių mobilumo planų ir pagalbinių regioninio ir miestų planavimo priemonių parengimas ("trumpų atstumų miestas") – procesas, kuriame nuo pat pradžių turėtų dalyvauti visos suinteresuotosios šalys;
   gairės, siekiant užtikrinti, kad planuojant miestų vietovėms skirtas sistemas tarpusavyje bendradarbiautų visi vietos ir regioninės valdžios skyriai ir komunalinių paslaugų įmonės;
   - naujoviški sprendimai, susiję su krovininio transporto veiksmingumu, ypač atsižvelgiant į vietos produktų išvežiojimą mieste, įskaitant patikimas pakrovimo ir iškrovimo sistemas, kurios palengvintų šį darbą paskutiniu etapu;
   - tvarios transporto paslaugos siekiant užtikrinti turistų judumą mieste ir priemiesčiuose;
   - viešųjų pirkimų politikos, kurią taikant būtų atsižvelgiama į aplinkosaugą, gairės;
   - ekologiškesnis vietos viešasis keleivinis transportas atsižvelgiant į veiksmingumą, patrauklumą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir prieinamumą, į neįgaliųjų ir žmonių, turinčių ribotas judėjimo galimybes, reikmes, taip pat į saugumą ir apsaugą;
   - tvarių mobilumo grandžių skatinimas: ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, kelionės automobiliu drauge su pakeleiviais, kelių žmonių važiavimas į darbą vienu automobiliu, kelionės taksi, kolektyvinis ir (arba) viešasis mobilumas;
   - geresnis trumpų atstumų transporto organizavimas;
   - tokios eismo valdymo priemonės, kaip nuotolinis darbas, lankstus darbo arba mokyklos laikas, siekiant pagerinti logistikos ir mobilumo valdymą ir taip sumažinti transporto priemonių kiekį ir (arba) užtikrinti, kad jos nebūtų naudojamos;
   priemonės, pvz., e. mokymasis, e. bankininkystė, e. pirkimas ir nuotolinės konferencijos, kurias taikant skatinamas virtualus mobilumas;
   - žaliųjų zonų ir kelių rinkliavos sukūrimas;
   - parkavimo politika ir praktika, pvz., parkavimo maršruto nurodymo sistemų diegimas;
   - pažangiųjų transporto sistemų naudojimo gerinimas ir plėtojimas;

9.   ragina kuo plačiau skleisti duomenis, pvz., Eurostato ir Bendrijos duomenų bazės apie kelių eismo įvykius Europoje (CARE) statistinius duomenis, susijusius su mobilumu mieste; prašo, kad būtų užtikrinta prieiga prie CARE duomenų bazės – tai būtų itin reikšminga priemonė siekiant, kad transporto srities specialistai keistųsi informacija ir patirtimi;

10.   ragina Komisiją remti vietos valdžios institucijas ir skatinti bandomuosius ir eksperimentinius projektus, ypač jei jų tikslas – mobilumo mieste ir mokslinių tyrimų miesto planavimo srityje rėmimo klausimais taikyti integruotąjį požiūrį;

Tyrimai ir vystymasis

11.   pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvaraus transporto plėtojimą ir mokslinius tyrimus šioje srityje, visų pirma siekiant skatinti technologinę pažangą ir kurti ekologiškesnes transporto priemonių technologijas; ragina Komisiją ir Tarybą investuoti į ekologiškas, našesnes, labiau vartotojams pritaikytas ir saugesnes miesto transporto sistemas, taip pat imtis priemonių, kad būtų sukurta šių sistemų rinka;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant pažangiąsias transporto sistemas ir skatinant jomis naudotis bei finansuojant pažangiąsias technologijas, nes jas taikant itin didinamas transporto saugumas ir gerinamas transporto srautas bei logistikos našumas; todėl mano, kad ES ypač turėtų skatinti tolesnį pažangiųjų transporto sistemų vystymą ir, visų pirma, dažnesnį jų naudojimą;

13.   ragina Komisiją parengti visiems prieinamą ir suderintą mokslinių tyrimų ir vystymosi projektų, susijusių su mobilumu mieste ir vykdomų pagal įvairias ES pagrindų programas, sąrašą, taip pat nurodyti pavyzdžių, kaip projektai buvo taikomi praktiškai;

Valdžios institucijų veiklos koordinavimas

14.   pabrėžia, kad keitimasis pažangiausiąja mobilumo valdymo patirtimi ir geresnis koordinavimas – esminės prielaidos siekiant tobulinti miesto transportą ir mobilumą jame, nes vis dažniau pastebima tokių trūkumų, kaip netinkamas vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios pareigų paskirstymas ir miestų, priemiesčių bei kaimo transporto sistemų planavimo veiklos koordinavimo stoka; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl prasto vietos valdžios institucijų veiklos koordinavimo didėja vežimo sąnaudos, gausėja eismas ir todėl daugiau teršiama aplinka;

15.   ragina nedelsiant imtis priemonių siekiant geriau koordinuoti kaimyninių vietos valdžios institucijų veiklą, kad būtų užtikrintas tam tikras veiklos suderinamumas ir užtikrinta tvari bei darni vietos ir regioninio transporto infrastruktūros plėtra pasienio ir kituose regionuose;

Integruotas požiūris

16.   mano, kad miestų plėtra ir planavimas turėtų vykti remiantis integruotu pagrindu, atsižvelgiant į dabartinio ir ateities miesto transporto reikmes; susisiekimas greitaisiais traukiniais tarp miestų centrų ir upių, geležinkelių bei oro uostų stočių, ypač atokiausiuose regionuose, turėtų būti miestų didelio masto plėtros ir modernizavimo prioritetas;

17.   primena, kad atsižvelgiant į vis intensyvesnę miestų plėtrą didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas jų apylinkėms, priemiesčiams ir miestų aglomeracijoms;

Asmeninė atsakomybė

18.   pabrėžia piliečių asmeninę atsakomybę ir mano, kad būtina juos skatinti kritiškai vertinti savo kaip transporto dalyvių elgesį ir aktyviai dalyvauti vietos forumuose, skirtuose mobilumo mieste klausimams spręsti; mano, kad kiekvienas pilietis gali keisti savo įpročius, pvz., asmeninio automobilio ir alternatyvių transporto priemonių naudojimo (ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiu arba viešuoju transportu), ir taip asmeniškai prisidėti gerinant miesto švarą ir gyvenimo kokybę jame; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas numatyti alternatyvius mobilumo būdus siekiant palengvinti šiuos pasikeitimus; be to, ragina Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pradėti daugiau švietimo ir informacijos kampanijų, kurių metu piliečiai daugiau sužinotų apie savo, kaip eismo dalyvių, elgesį; pabrėžia ypatingą švietimo kampanijų svarbą jaunajai kartai;

19.   šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Dienos be automobilio, kuri paskelbta ES mobilumo savaitės metu, svarbą ir augančią sėkmę; pažymi, kad 2007 m. šią iniciatyvą vykdė 1909 miestai iš 23 valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti šią iniciatyvą ir siekti, kad ji būtų taikoma kuo plačiau;

20.   mano, kad turėtų būti atliktas tyrimas, kuriame būtų paaiškinta ir pateikta išsami informacija apie visus piliečių mobilumo mieste pasirinkimus ir galimybes (privatus transportas ir viešasis transportas); ragina diegti naujas standartizuotas duomenų rinkimo sistemas, skirtas tokiems mažai tirtiems klausimams, kaip pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys bei piliečių motyvacija renkantis tam tikros rūšies transportą;

Finansavimas

21.   mano, kad ES gali iš esmės prisidėti finansuojant su keleiviniu ir krovininiu transportu mieste susijusias priemones, pvz., panaudojant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, ir ragina Komisiją prisiimti atsakomybę šiuo klausimu; primena valstybių narių atsakomybę finansuojant priemones, susijusias su aplinkosauga ir transportu, kurios nuumatytos pagal Bendrijos teisę;

22.   ragina Komisiją parengti konkrečias rinkos ekonomikos priemones, kurias taikant būtų sukurta suderinta ir tinkama tvaraus mobilumo miestų centruose sistema;

23.   ragina, kad, atsižvelgus į būsimą ES biudžeto persvarstymą, projektų finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų ateityje būtų labiau siejamas su sąlygomis ir įpareigojimais, susijusiais su tvariomis transporto priemonėmis ir aplinkosauga, ir mano, kad tai būtų tinkama priemonė siekiant skatinti aplinkos neteršiančių ir visiems prieinamų transporto priemonių naudojimą;

24.   ragina Komisiją veikti atskirai ar kartu su Europos investicijų banku, pavyzdžiui, siekiant ištirti esamas ir būsimas miesto transporto finansavimo galimybes; siūlo parengti išsamų vadovą, kuriame sistemingai būtų nurodomos visos miesto transportui skiriamos lėšos; be to, ragina Komisiją apsvarstyti kryžminio subsidijavimo transporto srityje klausimą norint užtikrinti, kad visų rūšių transportui, taip pat keleiviniam ir krovininiam transportui, būtų sudarytos vienodos sąlygos; taip pat reikia įvertinti visus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės aspektus ir kaip ji galėtų prisidėti įgyvendinant tvaraus mobilumo mieste planus;

25.   ragina Europos Parlamento biurą ir jo tarnybas parodyti gerą pavyzdį įgyvendinant savo paties sprendimus ir skatinant mobilumo valdymo priemones, skirtas EP nariams, personalui ir lankytojams, siekiant, kad tvarus mobilumas būtų įtrauktas Parlamentui taikant direktyvos dėl ekologinės vadybos ir audito sistemos (EMAS) nuostatas;

o
o   o

26.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0345.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0007.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0375.
(5) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182.


2007 m. ECB metinė ataskaita
PDF 290kWORD 67k
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007 m. Europos centrinio banko (ECB) metinės ataskaitos (2008/2107(INI))
P6_TA(2008)0357A6-0241/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. Europos centrinio banko (ECB) metinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Protokolą dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridedamą prie Sutarties, 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trečiajame etape(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (dalis: valstybių narių ir Bendrijos bendrosios ekonominės politikos gairės). Naujo ciklo pradžia (2008–2010 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo (COM(2008)0238),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. ECB finansinio stabilumo peržiūrą ir savo 2008 m. balandžio mėn. pranešimą dėl finansinės integracijos Europoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pavasario ekonomikos prognozes 2008–2009 m.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonominės ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0241/2008),

A.   kadangi 2007 m. euro zonos BVP išaugo 2,6 % (palyginti su 2,7 % 2006 m.), nepaisant netikrumo dėl finansinės sumaišties antrajame pusmetyje,

B.   kadangi infliacijos lygis buvo 2,1 %, palyginti su 2,2 % 2006 m., nepaisant ekonominės aplinkos, kurią buvo galima charakterizuoti pastebimai kylančių kainų įtaka,

C.   kadangi 2007 m. ECB toliau siekė sureguliuoti palūkanų normas iki 4,0 % 2007 m. birželio mėn. nuo 3,5 % 2006 m. gruodžio mėn. ir palaikė tą lygį antrą pusmetį,

D.   kadangi Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pareiškimuose raginama labai atsargiai vertinti euro zonoje didėjančias palūkanų normas,

E.   kadangi 2007 m. euro nominalusis faktinis keitimo kursas išaugo 6,3 % ir šis padidėjimas buvo ypač ryškus JAV dolerio atžvilgiu (11,8 %),

F.   kadangi finansinė sumaištis ir didelis pasaulinis disbalansas kelia pavojų pasauliniam ekonominiam augimui ir valiutos keitimo kurso raidai,

G.   kadangi laukiama, kad 2008 m. euro zonoje infliacija didės 2,0–3,0 %, didele dalimi atspindėdama dabartinę pagrindinių prekių kainų didėjimo tendenciją, kol sumažės iki 1,2–2,4 % lygio 2009 m.,

H.   kadangi pagrindinis ECB ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinys – išlaikyti kainų stabilumą ir kartu remti Bendrijos bendrąją ekonominę politiką, kaip nustatyta EB sutarties 105 straipsnyje; pripažindamas visišką ECB ir ECBS nepriklausomybę šiuo klausimu,

I.   kadangi ECB tenka spręsti dilemą – ar spręsti didėjančios infliacijos uždavinius, ar atremti pirmuosius ekonomikos nuosmukio ženklus, pasirodžiusius dėl neramumų finansų rinkose pastaraisiais mėnesiais;

J.   kadangi Parlamentas nori padėti stiprinti ECB ir euro zonos vaidmenį bei tarptautinį autoritetą tarptautinėje arenoje,

ECB šiandien

1.   palankiai vertina tai, kad praėjus dešimčiai metų nuo ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (EPS), tiek ECB, tiek ir euras yra gerai vertinami ir visuotinai priimami pasaulio ekonomikos, ir pažymi, kad euras tapo pasaulinio masto valiuta, kuri beveik prilygsta JAV doleriui;

2.   primena, kad EB sutartyje aiškiai išskiriami keli ECB uždaviniai: viena vertus, užtikrinti kainų stabilumą, kita vertus, vykdyti bendrąją ekonominę politiką, todėl šie du uždaviniai negali būti laikomi vienas kitą pakeičiančiais; pabrėžia ECB nepriklausomybės svarbą vykdant šiuos dvejopus įgaliojimus ir palankiai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog ECB turėtų būti ES institucija, turinti juridinio asmens teises ir aiškiai nustatytą nepriklausomą politinę ir finansinę padėtį; mano, kad ECB pripažinus viena iš ES institucijų padidėtų Parlamento, ypač jo Ekonominės ir pinigų politikos komiteto, kaip institucijos, kuriai ECB atsiskaito už savo sprendimus pinigų politikos srityje, atsakomybė;

3.   palankiai vertina Kipro ir Maltos priėmimą į EPS ir pažymi jų sėkmingą įstojimą;

Finansinis stabilumas

4.   pripažįsta puikų ECB darbą valdant finansinę sumaištį, kurią paskatino JAV antrinės hipotekinių paskolų rinkos krizė, ypač 2007 m. rugpjūčio 9 d. pradėtą operaciją, kuri užtikrino 95 mlrd. EUR likvidumą rinkoms, kaip 4,00 % fiksuotos palūkanų normos konkursą, laikantis tų pačių procedūrų, kaip įprastinės ECB operacijos; pažymi, kad ši operacija kartu su koreguojamosiomis operacijomis ir paskesnėmis gausiomis savaitinėmis refinansavimo operacijomis sėkmingai stabilizavo labai trumpo laikotarpio palūkanų normas; dar kartą apsvarsto tai, kad parodytų ECB užtikrinamos bendros pinigų politikos reikšmę stabilizuojant ekonomiką nestabilumo laikotarpiais;

5.   pritaria ECB nuomonei, kad dėl vis sudėtingesnių finansinių priemonių ir finansų institucijų patiriamos rizikos neskaidrumo gali padidėti neaiškumas dėl to, kokio dydžio rizika patiriama, kam ji tenka ir kokie galimi nuostoliai;

6.   pabrėžia, kad reikia sukurti ES finansinės priežiūros sistemą, pabrėžia, kad, nors EB sutartyje ECB tiesiogiai neįpareigotas vykdyti riziką ribojančios kredito institucijų priežiūros ir užtikrinti finansų sistemos stabilumo, jį reikia aktyviai įtraukti į priežiūrą;

7.   mano, kad sėkmingai spręsdamas dabartinės finansinės krizės problemą ECB sustiprėjo; džiaugiasi padidėjusiu pasitikėjimu ECB ir jo pripažinimu tarptautiniu mastu; ragina Euro grupę sekti ECB pavyzdžiu ir patobulinti kompetenciją bei sustiprinti koordinavimą sprendžiant klausimus, susijusius su finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra;

8.   pabrėžia didėjantį centrinių bankų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo poreikį siekiant išlaikyti stabilumą finansinėse rinkose, ypač atsižvelgiant į vis labiau integruojamas finansines sistemas; prašo ECB toliau remti geresnę integraciją ir komunikavimą ES vidaus lygmeniu, taip pat ir savo santykius su kitais centriniais bankais bei atitinkamomis institucijomis, ypač santykius su Anglijos banku, kadangi Londonas yra svarbiausias finansinis centras Europos Sąjungoje; ragina ECB aktyviai dalyvauti įvairiuose forumuose, kuriuose aptariami priežiūros pokyčiai, pvz., tolesniame Lamfalussy tyrime;

9.   pripažįsta, kad pagrindiniai centriniai bankai, pvz., ECB ir JAV federalinis atsargų bankas, įspėjo dėl rizikos ekonomikoje nepakankamo vertinimo prieš sprogstant IT burbului 2000/2001 m. ir antrinės būstų paskolų rinkos krizės 2007 m.; pažymi, kad finansinėms rinkoms nepavyko tinkamai reaguoti į tuos įspėjimus veiksmingu būdu; todėl prašo ECB išanalizuoti šią reakciją ir pasiūlyti, kaip pagerinti tokių toliaregiškų įspėjimų ir rinkos reakcijų sąsają; ragina ECB, atsižvelgiant į pastarąją finansinę sumaištį, išnagrinėti ir įvertinti finansinės krizės padarinius ir ištirti, ar jis turi pakankamai tarptautinės Europos finansinės krizės valdymo priemonių ir kokių įgaliojimų jam reikia, kad būtų galima pagerinti riziką ribojančią priežiūrą makrolygiu euro zonoje;

Ekonominė ir pinigų plėtra

10.   atkreipia dėmesį į vykstančią diskusiją, kaip apibūdinti kainų stabilumą, dėl kurio kai kurie pasisako už tiesioginį infliacijos planavimą; tačiau mano, kad M3, grindžiama dviejų ramsčių sistema, yra tinkamiausias kainų stabilumo matavimo būdas; ragina ECB imtis priemonių šiai sistemai nuolat tobulinti; pripažįsta papildomos informacijos ir ankstyvo infliacijos rizikos įspėjimo bei veiksmų pasirinkimo galimybių, kuriuos užtikrina ši sistema, pridėtinę vertę;

11.   pabrėžia, kad nedarnios ekonominės plėtros euro zonoje rizika gali padidėti padidėjus narių skaičiui, kadangi didėja narių ekonomikos dydžio ir išsivystymo skirtumai; ragina ECB atkreipti dėmesį į šią padėtį ir kuo anksčiau imtis priemonių siekiant pašalinti šią riziką ir informuoti apie ją valstybes nares;

12.   ragina visas euro zonoje dalyvaujančias valstybes nares, valstybes nares, kurios atsisakė joje dalyvauti, taip pat valstybes nares, kurios išreiškė norą prisijungti prie euro zonos, atkreipti dėmesį į tuos uždavinius ir besąlygiškai gerbti Stabilumo ir augimo pakto kriterijus bei tinkamai įvykdyti Mastrichto kriterijus, kadangi jie kartu su fiskaliniu konsolidavimu, mokesčių ir darbo užmokesčio politika, kurioje atsižvelgiama į augimo ir produktyvumo rodiklius, užtikrina stipriausią apsaugą nuo problemų, kurias sukelia nedarni plėtra;

13.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pastaruoju metu pakoreguotus lūkesčius dėl augimo, dar labiau didinti palūkanų normas reikėtų labai atsargiai, kad tai nesukeltų pavojaus ekonomikos augimui; pažymi, kad norėdamos paskatinti ekonomikos atsigavimą valstybės narės turi įgyvendinti ir būtinas struktūrines reformas, ir investicines priemones;

14.   tikisi, kad Taryba traktuos visas euro zonos valstybes nares kandidates vienodai ir visapusiškai atsižvelgs į ECB vertinimus ir rekomendacijas, susijusius su jų pasirengimu prisijungti prie euro zonos;

15.   atkreipia dėmesį į euro vertės kilimą, ypač JAV dolerio atžvilgiu; pabrėžia tikslą siekti kainų stabilumo, bet pripažįsta, kad dideli ir greiti euro keitimo kurso pokyčiai neturi pabloginti ECB galimybių valdyti savo pinigų politiką susidūrus su infliacijos šaltiniu arba su sudėtingomis nuo eksporto priklausančių šalių augimo perspektyvomis; prašo ECB kontroliuoti šią plėtrą ir imtis veiksmų, jeigu pasirodytų, kad jų reikia, ir kviečia Euro grupę, Komisiją ir ECB griežčiau koordinuoti savo veiksmus valiutos keitimo kurso politikos srityje;

16.   pripažįsta, kad nuolat didėja įtampa, daranti poveikį ir infliacijai, kurią daugiausia lemia maisto ir energijos kainos; ragina ECB stiprinti dialogą su nacionaliniais centriniais bankais, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio kainų stabilumui pasaulio mastu;

Valdymas ir veiksmingas sprendimų priėmimas

17.   primena nuolatinį raginimą siekti didesnio ECB skaidrumo, kad padidėtų patikimumas ir prognozuojamumas, ir vertina šioje srityje jau įgyvendintus pokyčius; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad yra sunkumų skelbiant ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolus, kadangi atskirų pozicijų skirtumai gali būti aiškinami, kaip išreiškiantys nacionalinius interesus, ir dėl to atsirastų valstybių narių vyriausybių spaudimas valdančiosios tarybos nariams; prašo ECB kasmet teikti Parlamentui ir visuomenei priemonių, kurių jis ėmėsi siekdamas pagerinti savo veiklos rodiklius pagal šią rezoliuciją, suvestinę;

18.   mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų politikos klausimu buvo sėkmingas ir jį reikėtų tęsti; pabrėžia, kad ECB ex-post atskaitomybė yra pagrindinis finansų rinkų pasitikėjimą, tad ir stabilumą finansų rinkose, lemiantis veiksnys; mano, kad svarbu, jog palaikydama santykius su visuomene vykdomoji valdyba ir valdančioji taryba toliau būtų vieningos; pritaria politikai, kad ECB turėtų teikti tikslinę informaciją Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Euro grupei; nusivylęs dėl ECB pasyvumo, kurį jis parodė vykdydamas 2007 m. liepos 12 d. Parlamento rezoliuciją dėl ECB 2006 m. metinės ataskaitos(3); ypač pabrėžia, kad raginimas gerinti ECB informavimo politiką turėtų būti vykdomas išsaugant ECB ir jo tarnybų nepriklausomybę;

19.   ragina ECB po valdančiosios tarybos sprendimų savo skelbiamuose pranešimuose aiškiai išdėstyti, ar diskusijų eigoje buvo lengvai pasiektas sutarimas arba ar išliko skirtingi požiūriai, kadangi tai pateiktų rinkoms daugiau informacijos nevaržant bendros Europos perspektyvos priimant ECB valdančiosios tarybos sprendimus;

20.   ragina ECB, kurio valdytojų skaičius nuo 2009 m. sausio 1 d. turėtų viršyti 15, pateikti pasiūlymą dėl savo valdančiosios tarybos struktūros reformavimo; pažymi, kad didėjant euro zonos šalių skaičiui reformos bus dar labiau reikalingos; palaiko ankstesnį ECB pasiūlymą, kad dalyvaujančių šalių ekonominė svarba turėtų būti vertinama kaip svarbiausias besikeičiančių balsavimo teisių veiksnys ir kad siekiant užtikrinti veiksmingumą būtų palaikomas mažas sprendimus priimančių subjektų skaičius;

21.   mano, kad ECB nepriklausomybė, įskaitant jo vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą, pasiteisino; pabrėžia, kad EB sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų, ir pabrėžia, kad jų pilietybė turėtų būti nesvarbi ir kad jie turėtų ir toliau būti vertinami pagal griežtus EB sutartyje nustatytus kriterijus, pvz., pagal kvalifikaciją; mano, kad ex-ante demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas padidėtų, jei Taryba vertintų kelis galimus kandidatus ir jei Tarybos pasiūlytus kandidatus tvirtintų Parlamentas balsuodamas;

22.   mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje numatytą ECB statusą, turėtų būti sustiprintas Parlamento vaidmuo skiriant ECB vykdomosios valdybos narius; pabrėžia, kad yra pasirengęs kartu su kitomis institucijomis apsvarstyti, kaip būtų galima patobulinti skyrimo procedūrą iki naujos vykdomosios valdybos paskyrimo 2010 m.;

23.   pripažįsta didėjantį Euro grupės ir jos pirmininko vaidmenį nustatant pagrindinę ekonominės darbotvarkės Europos Sąjungoje dalį, ypač oficialesnę struktūrą ir svarbiausią vaidmenį koordinuojant ekonominę politiką Euro grupėje, kaip nustatyta EB sutarties 136 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, taip pat ir valstybėms narėms, nedalyvaujančioms euro zonoje; remia euro zonos vienodos pozicijos laikymosi stiprinimą tarptautiniuose forumuose, kaip numatyta EB sutarties 138 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, ir Euro grupės pirmininko vaidmenį šiame procese;

24.   palankiai vertina ECB, Komisijos ir finansinių paslaugų sektoriaus bendradarbiavimą sėkmingai pradedant bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) ir trumpalaikių Europos vertybinių popierių (STEP) iniciatyvas; mano, kad pastarosios bus teigiamas finansinių paslaugų pramonės indėlis vykdant Europos Sąjungos finansinę integraciją;

25.   palankiai vertina operacijų Target 2 pradžią ir užbaigtą veiklos perkėlimą į bendrą platformą; mano, kad bendros platformos naudojimas yra svarbus žingsnis finansinės integracijos ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų išlaidų mažinimo kryptimi; mano, kad ECB turėtų skubiai pasiūlyti Target 2 sistemos struktūrą;

Euro išorės dimensija

26.   pažymi euro, kaip tarptautinės valiutos, padėties stiprėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos atstovavimas, susijęs su ekonominiais ir pinigų reikalais tarptautiniuose forumuose, prastai atspindi tikrąją euro zonos ekonominę svarbą ir kad tai galima vertinti kaip kliūtį didėjančiai įtakai tvarkant tarptautinius finansinius reikalus; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų vieningo euro zonos atstovavimo atžvilgiu tarptautinėse finansinėse institucijose, pvz., TVF;

27.   skatina ECB toliau tęsti savo koordinavimo vaidmens stiprinimą tarptautiniu finansiniu lygmeniu; mano, kad stipresnė euro padėtis tarptautiniu mastu atneš naudos euro zonai, tai paskatins šiuo metu nedalyvaujančias joje valstybes nares siekti visateisės narystės;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupei ir Europos centriniam bankui.

(1) OL C 138, 1998 5 4, p. 177.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0058.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0349.

Teisinė informacija - Privatumo politika