Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2008 m. rugsėjo 4 d. - Briuselis
Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodeksas ***I
 Centrinės Azijos šalių atitiktis reikalavimams pagal Tarybos sprendimą 2006/1016/EB *
 Palestiniečiai, kalintys Izraelio kalėjimuose
 ES sankcijų kaip ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje vertinimas
 Gimdyvių sveikata
 Prekyba paslaugomis
 Europos uostų politika
 Krovininis transportas Europoje
 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaita
 Perversmas Mauritanijoje
 Iranas
 Albinosų žudymas Tanzanijoje

Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodeksas ***I
PDF 270kWORD 34k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso (COM(2007)0709 – C6-0418/2007 – 2007/0243(COD))
P6_TA(2008)0402A6-0248/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0709),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 71 straipsnį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0418/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0248/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. rugsėjo 4 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89

P6_TC1-COD(2007)0243


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 80/2009.)


Centrinės Azijos šalių atitiktis reikalavimams pagal Tarybos sprendimą 2006/1016/EB *
PDF 377kWORD 68k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Centrinės Azijos šalių atitikties reikalavimams pagal Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (COM(2008)0172 – C6-0182/2008 – 2008/0067(CNS))
P6_TA(2008)0403A6-0317/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0172),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 181a straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0182/2008),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES strategiją dėl naujos partnerystės su Vidurine Azija,

–   atsižvelgdamas į bylą C–155/07, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, nagrinėjamą Europos Bendrijų Teisingumo Teisme,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6–0317/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, remiantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą, jei šiuo metu Europos Bendrijų Teisingumo Teisme nagrinėjamas Sprendimas 2006/1016/EB bus panaikintas;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Pripažinta, kad EIB paskolos Centrinėje Azijoje turi būti pirmiausiai skirtos energijos tiekimo ir energijos transportavimo projektams, kurie taip pat atitinka ES interesus energetikos srityje.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  Vykdant su energijos tiekimo ir transportavimo projektais susijusias EIB finansavimo operacijas Centrinėje Azijoje turėtų būti nepažeidžiami ir remiami ES politikos tikslai diversifikuoti energijos šaltinius, laikytis Kioto reikalavimų ir stiprinti aplinkos apsaugą.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(3c)  Vykdant visas EIB operacijos Centrinėje Azijoje turėtų būti laikomasi ES išorės politikos ir ji turėtų būti remiama, įskaitant specialius regioninius tikslus, taip pat turėtų būti prisidedama prie bendro tikslo vystyti ir stiprinti demokratiją bei teisinės valstybės principus, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei laikytis tarptautinių susitarimų aplinkos srityje, kurių šalimi yra Europos bendrija arba jos valstybės narės.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(3d)  EIB turėtų užtikrinti, kad konkretiems projektams būtų taikomas poveikio tvarumui įvertinimas, kuris turėtų būti atliktas nepriklausomai nuo projekto rėmėjų ir EIB.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
Centrinės Azijos šalių makroekonominės sąlygos, ypač išorės finansų ir skolos tvarumo padėtis, pastaraisiais metais pagerėjo dėl didelio ekonomikos augimo ir protingos makroekonominės politikos, todėl joms turėtų būti suteikta galimybė gauti EIB finansavimą;
Centrinės Azijos šalių makroekonominės sąlygos, ypač išorės finansų ir skolos tvarumo padėtis, pastaraisiais metais pagerėjo dėl didelio ekonomikos augimo ir protingos makroekonominės politikos, todėl joms turėtų būti suteikta galimybė gauti EIB finansavimą. Nepaisant to, joms taip pat turėtų būti nustatytos išankstinės sąlygos EIB paskoloms gauti: šios šalys turi parodyti, kad pasiekė akivaizdžios pažangos kuriant teisinę valstybę, žodžio ir žiniasklaidos, taip pat nevyriausybinių organizacijų laisvę bei siekiant tūkstantmečio vystymosi tikslų, kaip nurodyta ES partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose. Joms neturėtų būti taikomos ES sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir jos turėtų būti padariusios tikrą pažangą žmogaus teisių srityje, kaip reikalaujama 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu1.
___________________
Priimti tekstai, P6_TA(2008)0059.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Teikiant paskolas turėtų būti remiamas ES politikos tikslas skatinti stabilumą regione.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnis
Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas atitinka reikalavimus EIB finansavimui pagal Bendrijos garantiją gauti pagal Tarybos sprendimą 2006/1016/EB.
Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas ir Turkmėnistanas atitinka reikalavimus EIB finansavimui pagal Bendrijos garantiją gauti pagal Tarybos sprendimą 2006/1016/EB. Uzbekistanas atitiks šiuos reikalavimus, kai tik bus panaikintos šaliai taikomos ES sankcijos.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 a straipsnis (naujas)
1a straipsnis
Komisijos ir EIB susitarime dėl garantijos, kaip numatyta Tarybos sprendimo 2006/1016/EB 8 straipsnyje, išdėstomos su Bendrijos garantija susijusios išsamios nuostatos ir tvarka, taip pat nurodomi reikalavimai su aiškiais vertinimo kriterijais, susijusiais su žmogaus teisių laikymusi.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 b straipsnis (naujas)
1b straipsnis
Remdamasi informacija, gauta iš EIB, Komisija kasmet atlieka vertinimą ir parengia Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiamą ataskaitą apie EIB finansavimo operacijas, atliktas pagal šį sprendimą. Ataskaitoje turėtų būti pateikiamas įvertinimas, kaip, atliekant EIB finansinės operacijas, prisidedama prie ES išorės politikos tikslų įgyvendinimo, ypač prie bendro demokratijos ir teisinės valstybės vystymo ir stiprinimo tikslo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms tikslo, taip pat prie tarptautinių aplinkos apsaugos susitarimų, kurių šalimi yra Europos bendrija arba jos valstybės narės, laikymosi.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 c straipsnis (naujas)
1c straipsnis
EIB užtikrina, kad bendrieji EIB ir atitinkamų šalių susitarimai būtų viešai paskelbti ir kad visuomenė laiku gautų tinkamą ir objektyvią informaciją tam, kad ji turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0059.


Palestiniečiai, kalintys Izraelio kalėjimuose
PDF 202kWORD 44k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl palestiniečių, kalinčių Izraelio kalėjimuose
P6_TA(2008)0404RC-B6-0343/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos narės Benitos Ferrero-Waldner 2008 m. liepos 9 d. Parlamentui pateiktą kalinių palestiniečių padėties Izraelio kalėjimuose ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą ir į 8-ojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2008 m. birželio 16 d., rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ad hoc delegacijos į Izraelį ir Palestinos teritorijas (2008 m. gegužės 30 d. – birželio 2 d.) parengtą ataskaitą ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į 1949 m. rugpjūčio 12 d. priimtą IV konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu, ypač į jos 1–12, 27, 29–34, 47, 49, 51, 52, 53, 59, 61–77 ir 143 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. priimtą JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Raudonojo Kryžiaus tarptautinio komiteto 2007 m. metinį pranešimą, ypač į jo skirsnį dėl okupuotų Palestinos teritorijų,

–   atsižvelgdamas į Viešojo kovos su kankinimu Izraelyje komiteto 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. pranešimus, paskelbtus gavus finansinę paramą, kurią suteikė Europos Komisija bei keletas valstybių narių,

–   atsižvelgdamas į atitinkamas JT rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų konflikto,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi per pastaruosius metus Izraelyje įvykdyta daug mirtinų teroristinių išpuolių prieš Izraelio civilius gyventojus ir kadangi Izraelio valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių siekdamos užkirsti kelią tokiems teroristiniams veiksmams, įskaitant įtariamų palestiniečių kovotojų suėmimą, tačiau kadangi kova su terorizmu negali būti pateisinamas humanitarinės teisės pažeidimas,

B.   kadangi šiuo metu daugiau kaip 11 000 palestiniečių, įskaitant šimtus moterų ir vaikų, laikoma Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose ir kadangi dauguma šių sulaikytųjų buvo suimti okupuotose Palestinos teritorijose,

C.   kadangi Konvencijoje dėl vaiko teisių, kurią yra pasirašęs ir Izraelis, vaikais laikomi visi asmenys iki 18 metų amžiaus; kadangi, nepaisant to, pagal Izraelio karinius nuostatus, galiojančius okupuotose Palestinos teritorijose, palestiniečiai vaikai nuo 16 metų laikomi suaugusiais ir dažnai kalinami netinkamomis sąlygomis,

D.   kadangi Izraelio vyriausybės sprendimu, kaip geros valios apraiška ir siekis sukurti abišalio pasitikėjimo aplinką, 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo išlaisvinti 198 palestiniečiai ir tęsiamos dviejų šalių derybos norint pasiekti išsamesnį susitarimą dėl kitų kalinių išlaisvinimo;

E.   kadangi Izraelio ir Libano vyriausybės neseniai ėmėsi teigiamų veiksmų ir mainais už kalinius buvo atiduoti Izraelio karių palaikai,

F.   kadangi Izraelyje maždaug 1000 kalinių laikomi sulaikyti vadovaujantis administracinio sulaikymo orderiais, kai kaliniai turi teisę pateikti apeliaciją, tačiau jiems nepateikti kaltinimai, jie laikomi be teismo proceso ir neturi teisės į gynybą; kadangi šie administracinio sulaikymo orderiai gali būti, o kartais yra, pratęsiami daug metų;

G.   kadangi žmogaus teisių ataskaitose pabrėžiama, kad su kaliniais palestiniečiais blogai elgiamasi ir jie kankinami,

H.   kadangi daugumai palestiniečių kalinių, laikomų Izraelio teritorijoje esančiuose kalėjimuose, dažnai neįmanoma arba labai sunku pasinaudoti savo teise būti lankomiems šeimos narių, nepaisant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto raginimų Izraeliui;

I.   kadangi politinių kalinių klausimas turi svarbių politinių, socialinių ir humanitarinių pasekmių ir 48 išrinktų Palestinos įstatymų leidybos tarybos narių bei kitų vietos tarybų narių sulaikymas daro didelį poveikį politiniams įvykiams okupuotose Palestinos teritorijoje; kadangi 2006 m. gegužės mėn. įkalintų Palestinos politinių lyderių iš įvairių frakcijų priimtas "Kalinių dokumentas" tapo nacionalinio susitaikymo pagrindu ir pagal jį sudarytos sąlygos suformuoti nacionalinę vienybės vyriausybę,

J.   kadangi Europos Bendrijų ir Izraelio santykiai pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnį grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kurie sudaro esminę minėtojo susitarimo dalį; kadangi ES ir Izraelio veiksmų plane tarp bendrų šalių vertybių pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei,

1.   pritaria naujausiam Izraelio vyriausybės sprendimui išlaisvinti tam tikrą skaičių palestiniečių kalinių, kaip geros valios apraiškai siekiant sustiprinti Palestinos savivaldos autoritetą bei sukurti abišalio pasitikėjimo aplinką;

2.   ragina grupuotę "Hamas" ir Izraelį imtis veiksmų, kad būtų nedelsiant išlaisvintas Izraelio kapralas Gilad Shalit;

3.   pabrėžia, kad palestiniečių kalinių klausimas turi didelį poveikį Palestinos visuomenei ir Izraelio ir palestiniečių konfliktui, ir mano, kad, atsižvelgiant į tai, išlaisvinus daug palestiniečių kalinių ir nedelsiant išlaisvinus įkalintus Palestinos įstatymų leidybos tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghoutį, būtų žengtas teigiamas žingsnis siekiant sukurti abišalio pasitikėjimo aplinką ir padaryti didelę pažangą taikos derybose;

4.   pritaria teisėtam Izraelio susirūpinimui dėl saugumo; mano, kad elgiantis su visais kaliniais reikia laikytis teisinės valstybės principo, kadangi tai labai svarbu demokratinei valstybei;

5.   ragina Izraelį užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių sulaikymo standartų, surengti visų sulaikytųjų teismo procesus, liautis naudoti administracinio sulaikymo orderius ir įgyvendinti atitinkamas su nepilnamečiais ir kalinių lankymo teisėmis susijusias priemones visokeriopai laikantis tarptautinių standartų, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą;

6.   reiškia nerimą dėl palestiniečių moterų ir pažeidžiamų kalinių, su kuriais, kaip teigiama, netinkamai elgiamasi ir kurie neturi prieigos prie sveikatos apsaugos;

7.   ragina Palestinos savivaldą dėti visas įmanomas pastangas siekiant išvengti bet kokių smurto ar terorizmo aktų, ypač vykdomų buvusių kalinių ir vaikų;

8.   yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir Izraelio santykių pakėlimas į aukštesnį lygmenį turėtų priklausyti nuo to, kaip Izraelis laikosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinės teisės normas, ir turėtų būti su tuo susijęs;

9.   teigiamai vertina 8-ojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo sprendimą įsteigti visateisį Žmogaus teisių pakomitetį, kuris pakeistų dabartinę Žmogaus teisių darbo grupę; ragina išsamiai konsultuotis su Izraelio ir okupuotų Palestinos teritorijų žmogaus teisių organizacijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir įtraukti jas į Izraelio pažangos siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę stebėseną;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Izraelio Vyriausybei, Knesetui, Palestinos savivaldos prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Europos ir Viduržemio jūros regiono parlamentinės asamblėjos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui.


ES sankcijų kaip ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje vertinimas
PDF 366kWORD 144k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sankcijų, kaip ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje, vertinimo (2008/2031(INI))
P6_TA(2008)0405A6-0309/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus,

   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir du jo fakultatyvinius protokolus,

–   atsižvelgdamas į JT Chartiją, ypač į jos 1 bei 25 straipsnius ir į VII skyriaus 39 bei 41 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija) ir jos protokolus,

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus chartiją naujajai Europai (Paryžiaus chartija),

–   atsižvelgdamas į 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą (Helsinkio baigiamasis aktas),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13, 19, 21, 29 ir 39 straipsnius ir į Europos bendrijos steigimo sutarties 60, 133, 296, 297, 301 ir 308 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo diskusijas ir skubos rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–   atsižvelgdamas į savo 1996 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl pagarbos demokratiniams principams ir žmogaus teisėms įtraukimo į susitarimus tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių(1),

–   atsižvelgdamas į tarptautinius Europos bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimus, įskaitant PPO susitarimuose numatytus įsipareigojimus,

–   atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės narių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (Kotonu susitarimas)(2), ypač į jo 8, 9, 33, 96 ir 98 straipsnius, ir į peržiūrėtą susitarimą(3),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 22 d. Tarybos dokumentą, pavadintą "Sankcijų klausimams spręsti skirtos sudėties Išorės santykių patarėjų darbo grupės (RELEX/Sankcijos) įsteigimas" (5603/2004),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 7 d. Tarybos dokumentą "Pagrindiniai ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo principai" (10198/1/2004),

–   atsižvelgdamas į Tarybos dokumentą "Ribojančių priemonių (sankcijų) pagal ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir įvertinimo gairės" (paskutinioji redakcija – 2005 m. gruodžio 2 d.) (15114/2005),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 9 d. Tarybos dokumentą "Geriausia ES veiksmingo ribojančių priemonių įgyvendinimo praktika" (11679/2007),

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 2 d. priimtą Tarybos bendrąją poziciją 96/697/BUSP dėl Kubos(4),

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąsias pozicijas 2001/930/BUSP dėl kovos su terorizmu(5) ir 2001/931/BUSP dėl specialiųjų priemonių kovai su terorizmu taikymo(6), pasirašytas 2001 m. gruodžio 27 d., ir 2001 m. gruodžio 27 d. priimtą Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialiųjų ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją 2002/402/BUSP dėl ribojančių priemonių prieš Usamą bin Ladeną, "Al-Qaida" organizacijos narius, Talibaną ir kitus su jais susijusius asmenis, grupes, įmones ir subjektus(8) ir į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės tam tikriems asmenims ir subjektams, siejamiems su Usama bin Ladenu, "Al-Qaida" tinklu ir Talibanu(9), priimtus 2002 m. gegužės 27 d.,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų Europos Sąjungos susitarimuose(12),

–   atsižvelgdamas į visus tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus bei į šiuose susitarimuose išdėstytas žmogaus teisių nuostatas,

–   atsižvelgdamas į savo 1982 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl ekonominių sankcijų, ypač prekybos embargo ir boikotavimo, reikšmės ir jų padarinių Europos ekonominės bendrijos išorės ryšiams(13),

–   atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl sankcijų, ypač embargo, padarinių šalių, kurioms taikomos šios priemonės, gyventojams(14), kurią 2001 m. lapkričio 1 d. priėmė AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja Briuselyje (Belgija),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos(15),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje priimtas rezoliuciją 1597 (2008) ir rekomendaciją 1824 (2008) dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Europos Sąjungos juodųjų sąrašų,

–   atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pasirašytą Lisabonoje 2007 m. gruodžio 13 d. ir kuri, tikimasi, įsigalios 2009 m. sausio 1 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A6-0309/2008),

A.   kadangi ES sutarties 11 straipsnio 1 dalyje pagarba žmogaus teisėms pripažįstama vienu iš Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslų, o atsižvelgiant į naująjį ES sutarties 21 straipsnį, įtrauktą į Lisabonos sutarties 1 straipsnio 24 dalį, pripažįstama, kad "Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi",

B.   kadangi sankcijos taikomos siekiant ES sutarties 11 straipsnyje išvardytų konkrečių BUSP tikslų, kurie be kita ko apima pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos, teisinės valstybės ir tinkamo valdymo skatinimą,

C.   kadangi pirmiau minėti Pagrindiniai ribojančiųjų priemonių (sankcijų) taikymo principai yra pirmasis pragmatiškas dokumentas, kuriame apibrėžiama ES sankcijų skyrimo sistema, o praktikoje jas ES taiko nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios, ypač nuo tada, kai 1993 m. įsigaliojo ES sutartis; kadangi tame dokumente sankcijos oficialiai nustatomos kaip BUSP priemonė, ir dėl to tai yra ES politikos sankcijų skyrimo srityje pradinis taškas,

D.   kadangi ši sankcijų politika visų pirma grindžiama tokiais penkiais BUSP tikslais: saugoti bendras ES vertybes, pagrindinius interesus, nepriklausomybę ir vientisumą remiantis JT chartijos principais, visais būdais didinti ES saugumą, saugoti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal JT Chartijos principus ir Helsinkio baigiamąjį aktą bei Paryžiaus chartijos tikslus, įskaitant susijusius su išorės sienomis, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,

E.   kadangi didėja tarptautinis sutarimas, kad bet koks didelis ir sąmoningas kenkimas aplinkai yra žalos darymas taikai ir tarptautiniam saugumui bei žmogaus teisių pažeidimas,

F.   kadangi ES yra įsipareigojusi sistemingai vykdyti sankcijas, kurias nutaria taikyti JT Saugumo Taryba pagal JT Chartijos VII skyrių, ir tuo pačiu metu savarankiškai skiria sankcijas be JT Saugumo Tarybos įgaliojimo, jei JT Saugumo Taryba neturi teisės imtis veiksmų arba ji to daryti negali, nes nėra susitarimų tarp jos narių; ir šiuo atžvilgiu pabrėždamas tiek JT, tiek ES privalomą įsipareigojimą taikyti sankcijas remiantis tarptautine teise,

G.   kadangi ES sankcijų politika apima JT Saugumo Tarybos sankcijas, bet jos taikymo sritis ir tikslai yra platesni nei JT Saugumo Tarybos politikos (tarptautinė taika ir saugumas),

H.   kadangi sankcijos yra viena iš priemonių, kurias ES gali taikyti įgyvendindama savo politiką žmogaus teisių klausimu; primindamas, kad siekiant konkrečių BUSP tikslų sankcijos turi būti paskutinė iš galimų priemonių ir atitikti bendrą ES strategiją atitinkamoje srityje; kadangi sankcijų veiksmingumas priklauso nuo to, ar jas vienu metu taiko visos valstybės narės,

I.   kadangi nei tarptautinėje teisėje, nei ES ir EB teisėje nėra autoritetingos sankcijos apibrėžties; vis dėlto, kadangi pagal BUSP sankcijomis arba ribojančiomis priemonėmis laikomos priemonės, kai nutraukiami arba visiškai ar iš dalies apribojami diplomatiniai ar ekonominiai ryšiai su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, siekiant, kad tose valstybėse pasikeistų kokia nors veikla ar praktika, pvz., būtų nutraukti tarptautinės teisės ar žmogaus teisių pažeidimai, arba nebūtų vykdoma politika, kai trečiųjų šalių vyriausybės, nevalstybinės struktūros ar fiziniai ir juridiniai asmenys negerbia teisinės valstybės arba demokratijos principų,

J.   kadangi ribojančios priemonės yra labai įvairios, kaip antai ginklų embargas, prekybos sankcijos, finansinės ir ekonominės sankcijos, sąskaitų įšaldymas, skrydžių uždraudimas, priėmimo apribojimas, diplomatinės sankcijos, sporto ir kultūros renginių boikotavimas bei bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sustabdymas,

K.   kadangi kaip ir ES, šioje rezoliucijoje nediferencijuojant naudojami terminai "sankcijos" ir "ribojamosios priemonės"; kadangi šioje rezoliucijoje pritariama "atitinkamų priemonių" apibrėžčiai, kuri pateikiama Kotonu susitarimo 96 straipsnyje(16),

L.   kadangi ES sankcijos pačios paremtos skirtingu teisiniu pagrindu, atsižvelgiant į ribojančių priemonių pobūdį, teisinį santykių su trečiąja šalimi pobūdį ir į atitinkamus sektorius ir tikslus; kadangi šie veiksniai sąlygoja tiek sankcijų pasirinkimo procedūrą – kuriai dažnai, bet ne visada, reikia bendros BUSP pozicijos ir vieningumo Taryboje – tiek teisėkūros procedūrą, kurios reikia laikytis, norint, kad sankcijos taptų teisiškai įpareigojančios ir taikytinos, o bendra procedūra yra išdėstyta EB sutarties 301 straipsnyje,

M.   kadangi vizų draudimai ir ginklų embargas tapo dažniausiai taikomomis BUSP sankcijomis ir yra pirminės priemonės tarp Europos Sąjungos sankcijų; kadangi ši dviejų tipų priemonės yra vienintelės tiesiogiai įgyvendinamos valstybių narių, nes joms nereikalingi specialieji sankcijas reglamentuojantys teisės aktai pagal EB sutartį; kadangi, kita vertus, finansinėms sankcijoms (lėšų įšaldymui) ir prekybos sankcijoms reikia priimti specialiuosius sankcijas reglamentuojančius teisės aktus,

N.   kadangi pagal minėtuosius Pagrindinius ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo principus bei šios srities gaires tikslinės sankcijos tikrai tinkamesnės nei bendresnės sankcijos, nes, pirma, jas taikant išvengiama galimų nepalankių padarinių didesnei žmonių grupei ir, antra, jos tiesiogiai taikomos atsakingus asmenis, taigi galima tikėtis, kad taikant šias sankcijas atsiras politikos, kurią įgyvendina šie asmenys, pasikeitimų,

O.   pripažindamas, jog yra priemonių, kurios, nors ir patvirtintos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose, nėra įvardijamos kaip "sankcijos" ir kartu skiriasi nuo kitų ribojančių priemonių, įrašytų į sąrašą kaip BUSP priemonė,

P.   kadangi ekonominiai ryšiai tarp ES ir trečiųjų šalių dažnai reguliuojami pagal sektorinius dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kurių ES privalo laikytis, kai taiko sankcijas; kadangi, jei būtina, ES turėtų sustabdyti ar atšaukti atitinkamą susitarimą prieš taikydama ekonomines sankcijas, kurios nėra suderinamos su teisėmis, suteiktomis trečiajai šaliai pagal atitinkamą susitarimą,

Q.   kadangi ryšiai tarp ES ir trečiųjų šalių dažnai reguliuojami pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kurie leidžia vienai iš šalių imtis atitinkamų priemonių tada, kai kita šalis pažeidžia esminę sutarties dalį, susijusią su pagarba žmogaus teisėms, tarptautinės teisės nuostatomis, demokratijos ir teisinės valstybės principais (žmogaus teisių sąlyga), žinomas pavyzdys yra Kotonu susitarimas,

R.   kadangi ribojančių priemonių įvedimas ir taikymas turi atitikti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant teisę į teisingą procesą ir teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis, taip pat proporcingumas, ir kadangi reikia numatyti tinkamas išimtis, kad būtų atsižvelgiama į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, pagrindinius poreikius, kaip, pvz., pradinį išsilavinimą, geriamąjį vandenį ir elementarią medicininę priežiūrą, įskaitant būtinus vaistus; kadangi sankcijų sistemoje reikėtų atsižvelgti į visas normas, kurios nustatytos Ženevos konvencijoje, Vaikų teisių konvencijoje, Ekonominių, socialinių ir politinių teisių pakte ir JT rezoliucijose dėl civilių ir vaikų apsaugos ginkluotų konfliktų teritorijose,

S.   kadangi ES ir pavienės jos valstybės narės praranda pasitikėjimą, jei, manoma, nesilaikoma ES sankcijų, ir kadangi Robertas Mugabė buvo pakviestas dalyvauti 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, nors formaliai 2004 m. vasario 19 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP, atnaujinančios ribojančias priemones Zimbabvei(17), paskutinį kartą pratęstos 2008 m. vasario 18 d. Tarybos bendrąja pozicija 2008/135/BUSP(18), nuostatomis jam uždrausta atvykti į bet kurią ES valstybių narių teritoriją,

Bendri svarstymai siekiant veiksmingos ES sankcijų politikos

1.   apgailestauja, kad iki šiol ES sankcijų politika nebuvo niekaip įvertinta ir neištirtas jos poveikis, todėl nepaprastai sunku išmatuoti jos padarinius ir veiksmingumą taikant vietoje ir padaryti išvadas; ragina Tarybą ir Komisiją pradėti tokį vertinimą; nepaisant to, mano, kad Pietų Afrikai taikyta sankcijų politika pasirodė esanti veiksminga siekiant užkirsti kelią rasinei segregacijai;

2.   mano, kad ES sankcijų politikos įgyvendinimo teisinių pagrindų skirtingumas, kai sprendimai priimami, įgyvendinami ir kontroliuojami keliais lygmenimis, yra ES sankcijų politikos skaidrumo ir nuoseklumo, taigi ir patikimumo, kliūtis;

3.   mano, kad norint, jog sankcijos būtų veiksmingos, reikia, kad jų įvedimą teisėtu pripažintų Europos, tarptautinė bei šalies, kurioje laukiama pokyčių, viešoji nuomonė; pabrėžia, kad konsultavimasis su Parlamentu priimant sprendimus sustiprina jų teisėtumą;

4.   dar pažymi, kad sankcijos gali turėti simbolinę funkciją, jomis ES gali išreikšti moralinį pasmerkimą, taip prisidėdama prie ES užsienio politikos matomumo ir patikimumo stiprinimo; tačiau įspėja, kad reikėtų vengti pernelyg pabrėžti simbolinę sankcijų reikšmę, nes dėl to jos gali visiškai nuvertėti;

5.   mano, kad sankcijos turėtų būti skiriamos tais atvejais, kai valstybės, nevalstybinės struktūros, fiziniai ar juridiniai asmenys smarkiai pakenkia saugumui ir šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba kai patvirtinama, jog dėl trečiosios šalies kaltės išsisėmė ir aklavietėje atsidūrė visi sutartiniai ir (arba) diplomatiniai santykiai;

6.   mano, kad bet koks sąmoningas ir nepataisomas kenkimas aplinkai yra grėsmė saugumui ir sunkus žmogaus teisių pažeidimas; dėl to prašo Tarybos ir Komisijos bet kokį sąmoningą ir nepataisomą kenkimą aplinkai laikyti priežastimi, dėl kurios gali būti nuspręsta taikyti sankcijas;

7.   pripažįsta, kad visos ES sankcijų priemonės apskritai yra lanksčiai taikomos pagal poreikį kiekvienu konkrečiu atveju; tačiau apgailestaujama dėl to, kad ES dažnai nenuosekliai taikydavo savo sankcijų politiką, elgdamasi su trečiosiomis šalimis skirtingai, nors žmogaus teisių ir demokratijos standartų laikymasis jose vertinamas panašiai, šitaip sulaukdama kritikos dėl "dvigubų standartų taikymo";

8.   šiuo atžvilgiu mano, kad ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų taikymas ir įvertinimas iš principo turi būti aukščiau bet kokios jas taikant kylančios žalos ES ir jų piliečių prekybiniams interesams;

9.   apgailestauja, kad ES vidaus nesutarimai dėl politikos tam tikros valstybės, pvz., Kubos, atžvilgiu ar valstybių narių nenoras prieštarauti tokiems pagrindiniams partneriams kaip Rusija privertė Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pritaikyti tik "neoficialias sankcijas" – tai reiškia nedarnų ar nenuoseklų ES sankcijų taikymą; tačiau pripažįsta, kad Tarybos išvadose nurodytos priemonės, pvz., susitarimų su Serbija ir panašiomis valstybėmis pasirašymo atidėjimas, gali būti naudinga priemonė darant spaudimą trečiosioms šalims, kad jos visiškai bendradarbiautų su tarptautiniais mechanizmais;

10.   primena, kad Kubos atžvilgiu 1996 m. priimta ir periodiškai atnaujinta pirmiau minėta bendra pozicija, kurioje pateiktas taikaus demokratijos įsigalėjimo saloje planas, yra visapusiškai įgyvendinama ir dėl jos Europos institucijose nekilo prieštaravimų; apgailestauja, kad iki šiol neįvyko jokio žymaus pagerėjimo žmogaus teisių srityje; atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą atšaukti neoficialias sankcijas Kubai, reikalaudamas nedelsiant ir besąlygiškai išleisti į laisvę visus politinius kalinius, palengvinti sąlygas aplankyti kalėjimus ir ratifikuoti bei įgyvendinti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; pažymi, kad atsižvelgiant į tai, ar bus žymaus pagerėjimo žmogaus teisių srityje, ar ne, po vienerių metų Taryba nuspręs, ar ji tęs politinį dialogą su Kuba; primena, kad Tarybos pozicija yra taip pat privaloma ES institucijoms dialogui ir su Kubos valdžios institucijomis, ir su pilietinės visuomenės atstovais; dar kartą patvirtina savo poziciją dėl Sacharovo premijos laureatų Oswaldo Payá Sardiñaso ir "Baltai vilkinčių moterų";

11.   mano, kad sankcijų "neveiksmingumo" argumentas negali būti naudojamas siekiant jas atšaukti, ir verčiau turėtų būti naudojamas pakeisti pačių sankcijų orientaciją ir iš naujo jas įvertinti; laikosi požiūrio, kad sankcijų taikymas ar atšaukimas turi priklausyti tik nuo to, ar jų tikslai buvo pasiekti, o sankcijų pobūdis gali būti sustiprintas ar pakeistas atsižvelgiant į jų įvertinimą; mano, kad šiuo tikslu sankcijoms visada turi būti taikomi aiškūs vertinimo kriterijai;

12.   mano, kad sankcijų veiksmingumas turi būti vertinamas keliais lygmenimis: priemonių vidinio veiksmingumo požiūriu, t. y. pagal tai, ar jos gali daryti poveikį privačiai ar profesinei asmenų, traktuojamų kaip pirmiau minėtos veiklos atstovai, veiklai, arba šios tvarkos veikimui, ir jų politinio veiksmingumo požiūriu, t. y. pagal tai, kiek jos gali paskatinti nutraukti arba pakeisti veiklą ar politiką, dėl kurios sankcijos buvo nustatytos;

13.   mano, kad sankcijų veiksmingumas priklauso nuo ES gebėjimo jas išlaikyti per visą laikotarpį ir apgailestauja, kad, pvz., taikomos savaiminio sankcijų panaikinimo sąlygos (angl. "sunset clauses");

14.   nepritaria, kad visais atvejais bet kuriai šaliai būtų taikomos visa apimančios, beatodairiškos sankcijos, nes laikantis tokio požiūrio de facto visiškai izoliuojami gyventojai; mano, kad taikant su kitomis politinėmis priemonėmis nesuderintas ekonomines sankcijas labai sunku padėti įgyvendinti politines reformas sistemose, kurioms šios sankcijos taikomos; todėl pabrėžia, kad imantis bet kokių sankcijų prieš atitinkamos valstybės institucijas, reikia nuolatos teikti pagalbą tos šalies pilietinei visuomenei;

Sankcijos kaip bendros žmogaus teisių strategijos dalis

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma ES sankcijų yra taikomos dėl susirūpinimo saugumu; tačiau pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai turi sudaryti pakankamą pagrindą taikyti sankcijas, nes jie taip pat reiškia grėsmę saugumui ir stabilumui;

16.   primena, kad svarbiausias sankcijų tikslas yra pakeisti politiką ar veiksmus, kad jie atitiktų bendrą BUSP poziciją ar Tarybos priimtas išvadas arba tarptautinį sprendimą, kuriuo grindžiamos sankcijos;

17.   pabrėžia tai, kad Taryba, priimdama minėtus Pagrindinius ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo principus, įsipareigojo naudoti sankcijas kaip visapusės ir integruotos politikos metodą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šis metodas turėtų apimti lygiagrečiai vedamą politinį dialogą, skatinimus ir sąlygų iškėlimą ir blogiausiu atveju net galėtų apimti priverstinių priemonių naudojimą, kaip numatyta Pagrindiniuose principuose; mano, kad žmogaus teisės ir demokratijos sąlygos, bendroji lengvatų sistema ir vystomoji pagalba turėtų būti panaudota kaip priemonė taikant tokį visapusį ir integruotą politikos metodą;

18.   pabrėžia, kad žmogaus teisių sąlygos įgyvendinimas negali būti laikomas visiškai savarankiška ar vienašale ES sankcija, nes ji tiesiogiai remiasi dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, nustatančiais abipusius įsipareigojimus gerbti žmogaus teises; mano, kad tinkamos priemonės, kurių imamasi vadovaujantis šia sąlyga, yra susijusios tik su atitinkamo susitarimo įgyvendinimu, suteikiant kitai šaliai teisėtą pagrindą laikinai nustoti vykdyti arba nutraukti susitarimą; dėl to mano, kad žmogaus teisių sąlygų ir savarankiškų arba vienašalių sankcijų įgyvendinimas papildo vienas kitą;

19.   todėl džiaugiasi, kad žmogaus teisių sąlygos įtraukiamos ir ragina įtraukti konkrečią įgyvendinimo sistemą į visus naujus dvišalius susitarimus, įskaitant specifinius sektorių susitarimus, pasirašytus su trečiosiomis šalimis; dėl šios priežasties primena, kokios svarbios rekomendacijos, kaip veiksmingiau ir sistemingiau įgyvendinti minėtąją sąlygą, t. y. suformuluoti tikslus ir pagrindinius kriterijus, reguliariai atlikti vertinimą; dar kartą primena savo raginimą žmogaus teisių išlygą įgyvendinti skaidriau konsultuojantis su susitariančiomis šalimis, įskaitant Europos Parlamentą ir pilietinę visuomenę, ir per šias konsultacijas nustatyti, kokius politinius ir teisinius mechanizmus taikyti, kai todėl, kad nepaisant tarptautinės teisės nuostatų pakartotinai ir (arba) nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, prašoma nutraukti dvišalį bendradarbiavimą; pritaria pagal Kotonu susitarimą nustatytam veiklos modeliui, taikomam reaguojant į sunkius žmogaus teisių, demokratinių principų ir teisinės valstybės principų pažeidimus; yra įsitikinęs, kad prieš priimant atitinkamas priemones ir jas priėmus intensyvaus politinio dialogo (Kotonu susitarimo 8 straipsnis) ir konsultacijų (Kotonu susitarimo 96 straipsnis) sistema ne vieną kartą sėkmingai padėjo pagerinti vietoje susiklėsčiusią situaciją;

20.   ragina Komisiją ir valstybes nares nesiūlyti laisvosios prekybos susitarimų ir (arba) asociacijos susitarimų, net ir įtraukiant žmogaus teisių sąlygas, šalims, kuriose, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitomis, masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės, vyriausybėms;

21.   mano, kad jei tinkamomis ar ribojamomis priemonėmis nesugebama užkirsti kelio žmogaus teisių pažeidimams, labai silpnėja ES žmogaus teisių strategija, sankcijų politika ir mažėja pasitikėjimas;

22.   mano, kad sankcijų politika daug veiksmingesnė, jeigu ji atitinka nuoseklią žmogaus teisių strategiją; kartoja prašymą Tarybai ir Komisijai kiekviename šalies strategijos dokumente ir kituose tokio pat pobūdžio dokumentuose pateikti specialią žmogaus teisių ir demokratijos padėties strategiją;

23.   mano, kad sankcijų taikymo atveju į dialogus ir konsultacijas dėl žmogaus teisių būtina nuolat įtraukti diskusijas apie pažangą, pasiektą vykdant tikslus ir laikantis kriterijų, nustatytų priimant ribojančias priemones; taip pat mano, kad tikslai, pasiekti vykstant dialogui ir konsultacijoms dėl žmogaus teisių, jokiu būdu negali pakeisti tikslų, dėl kurių skiriamos sankcijos, įgyvendinimo;

Tarptautinės bendruomenės koordinuojami veiksmai

24.   laikosi požiūrio, kad tarptautinės bendruomenės koordinuojami veiksmai turi stipresnį poveikį nei skirtingi ir nenuolatiniai valstybių ar regioninių subjektų veiksmai; todėl pritaria, kad ES sankcijų politika turėtų būti ir toliau grindžiama pirmenybe, teiktina JT sistemai;

25.   ragina Tarybą, kai JT Saugumo Taryba netaiko sankcijų, bendradarbiauti su sankcijas taikančiomis ne ES valstybėmis, dalytis informacija, koordinuoti veiklą tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią išsisukimui nuo sankcijų ir padidinti ES ir kitų sankcijų taikymą ir veiksmingumą, laikantis tarptautinės teisės;

26.   mano, kad ES turėtų siekti bendradarbiauti su kitomis regionų organizacijomis, pvz., su Afrikos Sąjunga ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), kad galėtų skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti su sankcijomis susijusių priemonių koordinavimą;

27.   ragina ES nuolatos plėtoti dialogą su sankcijų netaikančiomis valstybėmis, siekiant bendros pozicijos dėl ribojančių priemonių, ypač regioniniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip rodo Birmos (Mianmaro) atvejis, sankcijos dažnai neatneša reikalingų politikos ar veiksmų pokyčių, kai tarptautinė bendruomenė yra susiskaldžiusi ir pagrindiniai veikėjai nėra įtraukti į sankcijų vykdymą;

28.   prašo Tarybą ir Komisiją į politinių dialogų su sankcijų netaikančiomis valstybėmis darbotvarkę nuolat įtraukti tų valstybių vaidmens ir poveikio valstybei arba tiksliniams nevalstybiniams veikėjams (asmenims, organizacijoms ar įmonėms) klausimą;

29.   mano, kad galimybe pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su tam tikros tikslinės šalies regionu turi būti naudojamasi kaip skatinamąja ir spaudimo priemone ir kad bet kokiu atveju toks susitarimas negali būti sudaromas su šalimi, kuriai taikomos sankcijos;

Skaidrių sprendimų priėmimo procesų, tikslų, pagrindinių kriterijų ir vertinimo sistemų nustatymas

30.   atkreipia dėmesį, kad prieš taikant sankcijas reikia atlikti nuodugnesnę kiekvienos konkrečios situacijos analizę, siekiant įvertinti galimą įvairių sankcijų poveikį ir nustatyti, kokios sankcijos yra veiksmingiausios, atsižvelgiant į visus kitus svarbius veiksnius ir panašią patirtį; mano, kad tokia išankstinė analizė juo labiau pasiteisintų turint omenyje, kad, kai pradedamos taikyti sankcijos, sudėtinga grįžti atgal neprarandant pasitikėjimo ES ir nesumažinant ES paramos atitinkamos trečiosios šalies gyventojams, atsižvelgiant į šios šalies valdžios institucijų galimybes ES sprendimą įgyvendinti konkrečiomis priemonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu dėl pasiūlytų sankcijų tinkamumo, pobūdžio ir veiksmingumo diskutuojama Taryboje remiantis atitinkamose šalyse vykdytų ES misijų vadovų vertinimais ir ragina į šiuos vertinimus įtraukti nepriklausomą ekspertų ataskaitą;

31.   tačiau pabrėžia, kad tokiomis analizėmis nereikėtų naudotis siekiant atidėti sankcijų priėmimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad vykdant dviejų pakopų BUSP sankcijų taikymo procedūrą galima duoti skubų politinį atsaką, kuris anksčiau buvo galimas priėmus bendrą poziciją, parengtą išsamiai išnagrinėjus Reglamentą, kuriame aprašytas tikslus sankcijų pobūdis ir jų taikymo sritis;

32.   ragina įtraukti į teisines priemones aiškius ir konkrečius kriterijus kaip sąlygas atšaukti sankcijas; primygtinai reikalauja, kad šie kriterijai būtų nustatomi remiantis nepriklausomos ekspertizės išvadomis ir kad laikui bėgant jie nebūtų keičiami atsižvelgiant į Tarybos politinius sprendimus;

33.   ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti pavyzdinį sankcijų vertinimo procesą, ypač nuolat įtraukiant vertinimo sąlygą, kurioje būtų numatyta persvarstyti sankcijų sistemą remiantis nustatytais kriterijais ir įvertinti, ar buvo pasiekti tikslai; pabrėžia, kad ketinimų deklaracijos arba noras įvesti procedūrų, galinčių duoti teigiamų rezultatų yra sveikintini, bet pabrėžia, kad vertinant sankcijas jie jokiu būdu negali pakeisti konkrečios ir tikros pažangos siekiant atitikti pagrindinius kriterijus;

34.   mano, kad Kinijai taikomas ginklų embargas atspindi ES nuoseklumą ir tvirtumą, kadangi pradinis sprendimas dėl šio embargo buvo priimtas po Tiananmenio žudynių 1989 m., o ES iki šiol negavo jokio paaiškinimo dėl žudynių, todėl nėra priežasties panaikinti šį embargą;

35.   ragina sankcijų klausimams spręsti skirtos sudėties Išorės santykių patarėjų darbo grupę (RELEX/Sankcijos) visiškai įvykdyti savo įgaliojimus; ypač pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimą prieš įvedant sankcijas, o jas įvedus reguliariai teikti naujausią informaciją apie pasikeitimus ir parengti pažangiąją patirtį, kaip įvesti ir taikyti ribojančias priemones;

36.   pripažįsta, kad valstybės bei tarptautinės ir regioninės organizacijos turėtų būti atsakingos už tarptautiniu požiūriu netinkamus veiksmus ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu siekiant užtikrinti tarptautinės ir humanitarinės teisės nuostatas atitinkantį sankcijų taikymą, reikia naudoti teisinį mechanizmą;

37.   prašo įtraukti Parlamentą į visas sankcijų proceso stadijas: sprendimų priėmimo procesą, patvirtinantį sankcijas, tinkamiausių esamai padėčiai sankcijų pasirinkimą, taip pat kriterijų nustatymą ir jų įgyvendinimo vertinimą pagal persvarstymo sistemos struktūrą ir sankcijų panaikinimą;

Tikslinės sankcijos kaip veiksmingesnė priemonė

38.   apgailestauja, kad dėl to, jog nėra įvertinimo, neįmanoma nustatyti tikslinių priemonių veiksmingumo; tačiau pripažįsta didelį ES susirūpinimą humanitarine padėtimi, privertusį atsisakyti bendro ekonominio masto sankcijų, kaip anksčiau teko pasielgti Irako atveju ir įvesti labiau tikslines "protingas" sankcijas, pritaikytas padaryti didžiausią poveikį tiems, kurių elgesį ES nori pakeisti, kuo labiau išvengiant poveikio humanitarinei padėčiai arba neigiamų pasekmių asmenims, kuriems sankcija neskiriama, ar kaimyninėms šalims;

39.   mano, kad ekonominės sankcijos, naudojamos atskirai nuo kitų politikos priemonių, turi itin mažai galimybių priversti valstybes, kurioms taikomos sankcijos, padaryti esminius politikos pakeitimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl plataus masto ekonominių apribojimų gali labai padidėti ekonominės ir humanitarinės išlaidos, todėl kartoja savo raginimą turėti rūpestingiau parengtas ir tikslingesnės ekonomines sankcijas, parengti sankcijas taip, kad jos pirmiausia paveiktų pagrindinius režimo, kuriam taikomos sankcijos, vadovus ir žmogaus teisių pažeidėjus;

40.   pabrėžia, kad ekonominės sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos sektoriuose, kuriuose nedirba itin daug žmonių ir kurių svarba mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms nėra didelė, nes pastarosios yra svarbios ir ekonominio vystymosi, ir pajamų perskirstymo požiūriu;

41.   remia tikslinių finansinių sankcijų, skiriamų pagrindiniams atitinkamo režimo vadovams ir jų artimiausiems šeimos nariams, taikymą, nes šios sankcijos tiesiogiai veikia sankcijas patiriančių asmenų pajamas; atkreipia dėmesį į tai, kad šias sankcijas reikėtų taikyti kartu su tinkamomis priemonėmis ES ekonomikos veikėjams, kurie veikia išvien su šiais asmenimis; pabrėžia, kad tikslinės prekių sankcijos, taikomos tam tikroms ar daugumai šalies pajamoms, gali turėti sunkesnių padarinių visiems gyventojams ir gali paskatinti šešėlinės ekonomikos vystymąsi;

42.   mano, kad ekonomines ir finansines sankcijas, net jeigu jos yra tikslinės, turėtų taikyti visi komercinę veiklą ES vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, komercinę veiklą už ES ribų vykdantys trečiųjų šalių piliečiai ir ES piliečiai ar juridiniai asmenys, kurie yra registruoti ar įsikūrę taikant kurios nors ES valstybės narės teisės aktus;

43.   ragina nedideliu mastu taikyti lėšų įšaldymo "ypatingąsias išimtis"; ragina sukurti aiškią procedūrą prieštaravimams spręsti, kai valstybė narė nori suteikti lėšų įšaldymo išimtį, kadangi nesant tokios procedūros ribojančiųjų priemonių veiksmingumas mažėja, nes valstybės narės privalo tik iš anksto informuoti Komisiją apie tokią išimtį;

44.   ragina imtis veiksmų gerinti ES tikslinių finansinių sankcijų taikymą, siekiant užtikrinti, kad priemonės iš tikrųjų visapusiškai neleistų nustatytiems asmenims ir organizacijoms naudotis visomis finansinėmis paslaugomis Europos Sąjungos jurisdikcijos ribose, įskaitant operacijas per ES atsiskaitymų rūmų bankus ar kitaip naudojantis finansinėmis paslaugomis ES jurisdikcijos ribose; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų platinti sankcijų sąrašus ES ir valstybėse narėse visiems asmenims, kuriems taikomi Trečiojoje pinigų plovimo direktyvoje(19) nustatyti įsipareigojimai; siūlo kiekvienai valstybei narei paskirti po vieną už šios informacijos skleidimą atsakingą instituciją;

45.   ragina stiprinti Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą su SWIFT valdyba ir akcininkais Europoje, siekiant geresnių rezultatų įšaldant sąskaitas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, ir neleidžiant pervesti pinigų iš tokių sąskaitų arba į jas;

46.   ragina Tarybą ir Komisiją tirti galimybes ir būdus, kaip konstruktyviai panaudoti institucijų, kurioms taikomos sankcijos, įšaldytas pajamas, pavyzdžiui, skiriant jas žmogaus teisių pažeidimų aukoms ar vystymo tikslams pagal JT Chartijos VII skyrių;

47.   pažymi, kad ginklų embargas yra sankcija, skirta stabdyti ginklų ir karinės įrangos perdavimą į konfliktų sritis arba režimams, kurie gali panaudoti juos vidaus malšinimams ar agresijai prieš užsienio šalį, kaip išdėstyta elgesio kodekse dėl ginklų eksporto;

48.   ragina valstybes nares ir Komisiją koordinuotai bendradarbiauti vykdant ES ginklų embargą, kurio turi laikytis visos valstybės narės;

49.   ragina valstybes nares priimti bendrą poziciją dėl bendro požiūrio į ginklų eksportą, kuri teisiškai įpareigotų laikytis elgesio kodekso dėl ginklų eksporto;

50.   primygtinai siūlo Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms toliau gerinti JT kontrolės ir įgyvendinimo priemones ir mano, kad turi būti įsteigta nuolatinė JT grupė, įvertinsianti prekybą prekėmis, kuriomis finansuojami konfliktai, ir sankcijų už šią prekybą naudą;

51.   primena, kad priėmimo apribojimai (kelionių, vizų draudimai) yra viena pirminių priemonių tarp ES sankcijų, įvedančių draudimą įtrauktiems į juodąjį sąrašą asmenims ar nevalstybinėms organizacijoms dalyvauti ES oficialiuose susitikimuose ir taip pat keliauti į ES privačiais tikslais;

52.   su susirūpinimu pažymi, kad valstybės narės neoptimaliai laikėsi ES vizų draudimų; ragina valstybes nares nustatyti ir laikytis suderinto metodo taikant kelionės apribojimus ir tinkamas išimčių sąlygas;

Pagarba žmogaus teisėms, kai taikomos tikslinės sankcijos kovojant su terorizmu

53.   atsižvelgia į tai, kad savarankiškai ES taikomos antiteroristinės sankcijos, kaip ir JT Saugumo Tarybos antiteroristinės sankcijos, kurias ES taiko, buvo svarstomos bylose Teisingumo teisme ir Pirmosios instancijos teisme;

54.   primena valstybių narių įsipareigojimą taikyti sankcijas pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį, kurioje reikalaujama, kad ES gerbtų pagrindines teises, saugomas Europos žmogaus teisių konvencijos ir grindžiamas valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų; pabrėžia, kad įtraukimo į juodąjį sąrašą procedūros, kurias šiuo metu taiko ES ir JT, turi spragų, susijusių su teisiniu tikrumu ir teisės gynimo būdais; primygtinai siūlo Tarybai padaryti visas būtinas išvadas ir visapusiškai taikyti Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl savarankiškų ES sankcijų;

55.   ragina Tarybą ir Komisiją peržiūrėti dabartinę įtraukimo į juodąjį sąrašą ir išbraukimo iš jo procedūrą, kad būtų gerbiamos įtrauktų į juodąjį sąrašą asmenų ir organizacijų procesinės ir materialinės žmogaus ir teisės, ypač tarptautinės normos dėl naudojimosi veiksmingais teisių gynimo būdais nepriklausomame ir nešališkame teisme ir dėl teisės į tinkamą procesą, įskaitant asmenų ar organizacijų teisę gauti pranešimus ir būti tinkamai informuotiems apie jiems pateiktus kaltinimus bei priimtus sprendimus ir teisę į žalos atlyginimą už bet kokį žmogaus teisių pažeidimą; taip pat ragina Europos Sąjungos valstybes nares skatinti tokią JT sistemų peržiūrą, siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, kai taikomos tikslinės sankcijos kovojant su terorizmu;

56.   mano, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 75 straipsnis galėtų būti dingstis, kuria Parlamentas turėtų pasinaudoti siekdamas ištaisyti dabartinės įrašymo į juodąjį sąrašą praktikos spragas, ir remia visus Parlamento vykdomus darbus, kuriuos numatoma įtraukti į 2009 m. programos darbotvarkę;

57.   apgailestauja, kad jokia teisminė institucija neturi įgaliojimų įvertinti įtraukimo į juodąjį sąrašą tinkamumo, kadangi įrodymai, kuriais remiantis įtraukiama į juodąjį sąrašą, grindžiami daugiausia slaptųjų tarnybų informacija, kurios ipso facto veikia slaptai; tačiau mano, kad šis diskretiškumas neturėtų tapti nebaudžiamumu, kai pažeidžiamos tarptautinės teisės nuostatos; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą parlamentinę slaptųjų tarnybų darbo kontrolę; šiuo atžvilgiu mano, kad būtina Parlamentą susieti darbu, kurį atlieka jau esama valstybių narių žvalgybos tarnybų priežiūros komitetų konferencija;

58.   tačiau dar kartą pažymi, kad kovos su terorizmu sąrašų sistema, jeigu joje atsižvelgiama į naujausius Teisingumo Teismo sprendimus, yra veiksminga Europos Sąjungos kovos su terorizmu politikos priemonė;

59.   pabrėžia, kad dėl terorizmo kyla pavojus saugumui ir laisvei, todėl ragina Tarybą peržiūrėti ir atnaujinti teroristų organizacijų sąrašus atsižvelgiant į jų veiklą visuose žemynuose;

Siekiant mišrios sankcijų politikos

60.   pažymi, kad ES visada rėmė pozityvų požiūrį į sankcijų taikymą, siekiant skatinti pokyčius; dėl to pabrėžia, kad svarbu per laipsnišką spaudimo ir skatinimo strategiją teikti pirmenybę integruotiems bendriesiems veiksmams;

61.   mano, kad atvirumo strategija ir sankcijų politika viena kitai neprieštarauja; todėl mano, kad ES sankcijų politika gali paskatinti geriau laikytis žmogaus teisių šalyse, kurioms taikomos sankcijos, jei ši politika būtų pertvarkyta siekiant aiškaus tikslo – vykdyti teigiamų priemonių taikymo politiką; šiuo atžvilgiu pažymi sankcijų ciklą, taikytą Uzbekistanui nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn.: metus tęsdama sankcijas, taikytas nepatenkinus pradinių kriterijų, susijusių su Andižano žudynių tyrimu ir žmogaus teisių gerbimu, Taryba nusprendė sustabdyti vizų draudimo vykdymą, suteikdama Uzbekistano vyriausybei šešis mėnesius, per kuriuos ji privalėjo patenkinti kriterijus dėl žmogaus teisių, ir palikdama automatinio vizų draudimo atstatymo grėsmę; pažymi, kad įsipareigojimų ir sankcijų derinys atnešė tam tikrų teigiamų pokyčių, nes buvo panaudotas galimas automatinis sankcijų atstatymas ir buvo tiksliai nustatytos sąlygos; pabrėžia, kad šias sąlygas turi būti galima patenkinti per ribotą laikotarpį ir jos turi atitikti bendrą sankcijų sistemą; tačiau apgailestauja, kad iki šiol neįvyko jokių teigiamų pokyčių ir kad ir toliau nepakankamai bendradarbiaujama su Uzbekistano vyriausybe;

62.   primygtinai prašo, kad įgyvendinant daugiasluoksnę strategiją, sankcijos būtų nuolat papildomos sustiprintomis pozityviomis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama remti pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir visų tipų projektus, kuriais remiamos žmogaus teisės bei demokratija; prašo, kad programos ir teminės priemonės (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė(20), nevalstybiniai veikėjai, investicijos į žmones) visapusiškai padėtų siekti šio tikslo;

63.   ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti Lisabonos sutarties ratifikavimo ir paskesnio Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įkūrimo suteikta galimybe, siekiant užtikrinti įvairių ES išorės veiksmų priemonių darnos optimizavimą kaip pagrindinį didesnio ES sankcijų politikos veiksmingumo elementą;

Rekomendacijos dėl Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių

64.   ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai ir nuodugniai įvertinti ES sankcijų politiką siekiant išsiaiškinti jos įtaką ir kokių priemonių imtis siekiant ją stiprinti; primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją pateikti šių priemonių programą; ragina Tarybą ir Komisiją įvertinti sankcijų padarinius atitinkamų šalių vystymosi politikai ir ES prekybos politikai;

65.   ragina Komisiją užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir Europos plėtros fondo vystomosios paramos strategijos atitiktų dabartinę sankcijų taikymo tvarką ir dialogus žmogaus teisių klausimais; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendros biudžeto paramos, įskaitant paramą, teikiamą pagal vadinamąsias Tūkstantmečio vystymosi tikslų sutartis, sąlygos būtų aiškiai susietos su žmogaus teisėmis ir demokratijos kriterijais;

66.   ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti galimybe, kurią suteikė Lisabonos sutarties ratifikavimas ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai paskyrimas – jis kartu bus ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Užsienio reikalų Tarybos pirmininkas – ir paskesnis EIVT įsteigimas, siekiant darnesnių ir nuoseklesnių ES išorės veiksmų, keliant atitinkamų Europos Sąjungos tarnybų, dirbančių sankcijų srityje, kompetenciją ir gerinant įvairių tarnybų bendradarbiavimą;

67.   tuo pat metu ragina stiprinti valstybių narių ir kompetentingų Komisijos institucijų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti nuoseklesnį ir veiksmingesnį ribojančių priemonių taikymą;

68.   taip pat prašo valstybes nares, priklausančias JT Saugumo Tarybai, vadovaujantis ES sutarties 19 straipsniu, nuolat siekti, kad ES sankcijos būtų nustatomos tarptautiniu mastu;

69.   ragina valstybes nares, dirbančias JT Saugumo Taryboje, nepažeisti sutartinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisių pagarba ir konkrečiai su Europos žmogaus teisių konvencija;

70.   įpareigoja savo parlamentines institucijas, ypač nuolatines ir ad hoc delegacijas, pasinaudoti savo ryšiais su sankcijų netaikančiomis šalimis siekiant stiprinti atitinkamam regionui taikomos ES sankcijų tvarkos supratimą ir ištirti galimybes vykdyti bendrus veiksmus puoselėjant žmogaus teises;

71.   ragina Komisiją sukurti nepriklausomų ekspertų tinklą, kuriam būtų pavesta prireikus siūlyti Tarybai tinkamiausias ribojančias priemones, reguliariai ir remiantis nustatytais kriterijais bei tikslais rengti padėties raidos ataskaitas ir prireikus siūlyti, kaip patobulinti sankcijų taikymą; mano, kad tokio tinklo sukūrimas padidintų skaidrumą ir apskritai pagerintų diskusijas apie sankcijas, taip pat tam tikrais atvejais sustiprintų sankcijų taikymą ir nuolatinę kontrolę; mano, kad Komisijai tuo pačiu metu turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį nustatant aiškią ES sankcijų politiką;

72.   mano, kad ES sankcijų politikos, kuri yra matomiausia ir opiausia BUSP dalis, teisėtumas turi būti stiprinamas Parlamentą įtraukiant į visus procedūrų etapus, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ypač rengiant ir taikant sankcijas, kaip nuolatines konsultacijas su Taryba ir Komisija ir kaip šių dviejų institucijų ataskaitas; mano, kad Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti prižiūrint, ar subjektai, kuriems taikomos sankcijos, laikosi pagrindinių kriterijų; paveda Žmogaus teisių pakomitečiui sisteminti ir prižiūrėti šios srities darbus, susijusius su bet kuriomis sankcijomis, kurių tikslai ir pagrindiniai kriterijai susiję su žmogaus teisėmis;

o
o   o

73.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos Generaliniams Sekretoriams.

(1) OL C 320, 1996 10 28, p. 261.
(2) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(3) OL L 209, 2005 8 11, p. 27.
(4) OL L 322, 1996 12 12, p. 1.
(5) OL L 344, 2001 12 28, p. 90.
(6) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.
(7) OL L 344, 2001 12 28, p. 70.
(8) OL L 139, 2002 5 29, p. 4.
(9) OL L 139, 2002 5 29, p. 9.
(10) OL C 98, 2008 4 18, p. 1.
(11) OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147.
(12) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.
(13) OL C 292, 1982 11 8, p. 13.
(14) OL C 78, 2002 4 2, p. 32.
(15) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 214.
(16) 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo 96 straipsnyje nustatyta:Esminiai elementai: konsultavimosi tvarka ir atitinkamos priemonės, susijusios su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe1. Šiame straipsnyje sąvoka "Šalis" taikoma Bendrijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienai AKR valstybei.2. a) Jei, nepaisant reguliaraus Šalių politinio dialogo, kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė pareigos, susijusios su pagarba 9 straipsnio 2 dalyje minėtoms žmogaus teisėms, demokratijos principams ir teisinei valstybei, išskyrus ypatingos skubos atvejus, kitai Šaliai ir Ministrų Tarybai ji pateikia visą susijusią informaciją, būtiną nuodugniam padėties tyrimui atlikti siekiant surasti Šalims priimtiną sprendimą. Todėl ji pakviečia kitą Šalį surengti konsultacijas, nukreiptas į priemones, kurių ėmėsi ar imsis atitinkama šalis padėčiai ištaisyti.Surengiamos sprendimui surasti tinkamiausio lygio ir formos konsultacijos Konsultacijos prasideda ne vėliau kaip po 15 dienų nuo pakvietimo ir trunka abipusiu susitarimu nustatytą laikotarpį atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Bet kuriuo atveju konsultacijos trunka ne ilgiau nei 60 dienų.Jei konsultacijos nepadeda priimti abiem Šalims priimtino sprendimo, jei konsultacijų atsisakoma arba ypatingos skubos atvejais gali būti imamasi atitinkamų priemonių. Šios priemonės panaikinamos iškart, kai nebelieka jų taikymą nulėmusių priežasčių.b) Sąvoka "ypatingos skubos atvejai" taikoma išimtiniams ypač sunkių ir akivaizdžių vieno iš 9 straipsnio 2 dalyje minėtų svarbiausių elementų pažeidimų atvejams, kai būtinas skubus reagavimas.Ypatingos skubos procedūrą taikanti Šalis apie tai atskirai informuoja kitą Šalį ir Ministrų Tarybą, nebent ji tam neturi laiko.c) Šiame straipsnyje minimos "atitinkamos priemonės" yra priemonės, kurių imamasi laikantis tarptautinės teisės ir kurios yra proporcingos pažeidimui. Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo taikyti šį Susitarimą. Susitariama, kad sustabdymas būtų blogiausiu atveju taikoma priemonė.Jei ypatingos skubos atvejais imamasi priemonių, apie jas nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir Ministrų Tarybai. Tada konkrečios Šalies prašymu gali būti sušauktos konsultacijos siekiant nuodugniai išnagrinėti padėtį ir, jei įmanoma, surasti sprendimus. Konsultuojamasi pagal a punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatytus susitarimus.
(17) OL L 50, 2004 2 20, p. 66.
(18) OL L 43, 2008 2 19, p. 39.
(19) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
(20) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).


Gimdyvių sveikata
PDF 233kWORD 82k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gimdyvių mirtingumo problemos prieš 2008 m. rugsėjo 25 d. vyksiantį JT aukšto lygio renginį, skirtą Tūkstantmečio vystymosi tikslams
P6_TA(2008)0406RC-B6-0377/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. JT Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikimo metu patvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, skirtame TVT, priimtą ES veiksmų planą ir jo gaires iki 2010 m.,

–   atsižvelgdamas į aukšto lygio renginį, skirtą Tūkstantmečio vystymosi tikslams aptarti, kuris vyks 2008 m. rugsėjo 25 d. JT būstinėje Niujorke,

–   atsižvelgdamas į Komisijos "ES pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų 2000–2004" (SEC(2005)456),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies priimtas 2004 m. gruodžio 16–17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose patvirtinamas visapusiškas Europos Sąjungos įsipareigojimas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir politikos darnos,

–   atsižvelgdamas į 1959 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaraciją, pagal kurią "ypatinga priežiūra ir apsauga turi būti teikiama ir vaikui, ir jo motinai, įskaitant tinkamą priešgimdyminę ir pogimdyminę priežiūrą", ir į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, pagal kurią "Konvencijos šalys turės teikti motinoms reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu",

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje" (COM(2007)0100),

–   atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją, patvirtintą 2007 m. Lisabonoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT)(2) ir 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją "Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė"(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos(4) ir į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Afrikos santykių padėties(5),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulinę konferenciją moterų klausimais, Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų platformą bei vėliau atitinkamai 2000 m. birželio 10 d. ir 2005 m kovo 11 d. neeiliniuose Jungtinių Tautų posėdžiuose "Pekinas+5" ir "Pekinas+10" priimtus baigiamuosius dokumentus pavadinimu "Dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą",

–   atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos pasirašytą bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: "Europos konsensusas" (Europos konsensusas dėl vystymosi)(6) ir į "Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos"(7),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. ir 2006 m. Jungtinių Tautų gyventojų fondo (JTGF) pranešimus dėl pasaulio demografinės padėties "Pažadėta lygybė: lyčių lygybė, reprodukcinė sveikata ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai" bei "Vilties kelias: moterys ir migracija",

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (vystomojo bendradarbiavimo priemonė)(8),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 25 d. įsigaliojusį Afrikos žmogaus ir tautų teisių protokolą dėl Afrikos moterų teisių, dar vadinamą Maputo protokolu, ir į 2007–2010 m. Maputo veiksmų planą dėl žemyno lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos gairių įgyvendinimo, kuris buvo patvirtintas per 2006 m. rugsėjo mėn. vykusį Afrikos Sąjungos sveikatos ministrų konferencijos neeilinį posėdį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo mėn. Kaire surengtą tarptautinę Jungtinių Tautų konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD), Kaire patvirtintą galutinį veiksmų planą ir per neeilinį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį dėl tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti ICPD veiksmų programą (ICPD+5) 1999 m. priimtus vėlesnius baigiamuosius dokumentus,

–   atsižvelgdamas į Briuselio veiksmų programą ir rekomendacijas sveikatos srityje siekiant tvaraus vystymosi, kurias 2007 m. spalio mėn. Briuselyje pirmajame susitikime patvirtino Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono (AKR) šalių grupės sveikatos ministrai,

–   atsižvelgdamas į 1976 m. sausio 3 d. įsigaliojusį Jungtinių Tautų tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (angl. ICESCR), ypač į jo 12 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąjį komentarą Nr. 14 dėl Jungtinių Tautų tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnio ("Teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos priežiūrą"),

–   atsižvelgdamas į 1981 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojusią Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi iš visų TVT gimdyvių sveikatos (5-asis TVT) gerinimo srityje padaryta mažiausia pažanga, tai yra vienas iš šių tikslų, kuriuos įgyvendinti iki 2015 m. mažiausiai tikėtina, ypač į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse,

B.   kadangi kiekvienais metais nėštumo ar gimdymo metu miršta daugiau kaip pusė milijono moterų ir 99 proc. jų miršta besivystančiose šalyse; kadangi į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse mirtingumo rodiklis 20 metų mažėjo vos po 0,1 proc. per metus ir esama tikimybės, kad viena iš šešiolikos moterų gali mirti nėštumo ar gimdymo metu; kadangi gimdyvių mirtingumas – tai ryškiausias su sveikata susijusių skirtumų pasauliniu mastu rodiklis,

C.   kadangi, kaip rodo patirtis ir moksliniai tyrimai gimdyvių mirtingumo srityje, gimdyvių mirtingumo rodikliai skiriasi ne tik geografiniu požiūriu, bet jie priklauso ir nuo gimdyvių gerovės, rasės ir etninės priklausomybės, gyvenamosios vietos (miestas ar kaimas), raštingumo lygio, net kalbinio ar religinio šalies susiskirstymo, taip pat ir pramoninėse šalyse, ir pagal bet kokius visuomenės sveikatos statistinius duomenis šis skirtumas yra didžiausias,

D.   kadangi G8 šalys sutarė dėl sveikatos priemonių paketo, kuriuo remiantis bus galima mokyti ir įdarbinti Afrikoje 1,5 milijono sveikatos priežiūros darbuotojų ir užtikrinti, kad 80 proc. gimdyvių gimdymo metu padėtų mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros darbuotojai, kadangi siekiant šio tikslo 36 Afrikos šalyse, kuriose sveikatos priežiūros darbuotojų ypač trūksta, sveikatos darbuotojų skaičių reikia padidinti iki 2,3  darbuotojų 1000-iui gyventojų, kadangi nieko neminima apie 10 milijardų JAV dolerių sumą, kurią, pasak pilietinės visuomenės aktyvistų, būtina skirti tam, kad kiekvienais metais būtų galima išgelbėti šešių milijonų moterų ir vaikų gyvybę,

E.   kadangi gimdyvių mirtingumas ir ligos – tai itin didelė pasaulinė sveikatos problema ir nustatyta, kad kasmet miršta maždaug 536 000 gimdyvių, be to, viena iš dvidešimties moterų patiria sunkių komplikacijų: chronines infekcijas, negalią sukeliančius sužalojimus, pvz., kai susidaro pogimdyvinės pratakos (fistulės), ar visą gyvenimą trunkančią negalią,

F.   kadangi žinoma, kodėl moterys miršta nėštumo ir gimdymo metu, nes gimdyvių mirčių priežastys bei priemonės joms išvengti yra aiškios ir gerai žinomos,

G.   kadangi gimdyvių mirtingumo priežasčių būtų galima išvengti, jei būtų sudaryta galimybė naudotis saugiomis gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis, veiksmingomis kontracepcijos priemonėmis, o abortai būtų atliekami teisėtai ir saugiai;

H.   kadangi gimdyvių mirčių būtų galima išvengti didinant galimybę naudotis šeimos planavimo metodais, užtikrinant galimybę gauti saugią ir kokybišką moterų sveikatos priežiūrą ir ją teikiant, ypač nėštumo ir gimdymo metu, užtikrinant skubią akušerinę priežiūrą, priežiūrą po gimdymo, taip pat gerinant moterų sveikatos būklę ir mitybą bei jų padėtį visuomenėje,

I.   kadangi šis prevencinis metodas apima moterų ir sveikatos priežiūros darbuotų mokymą, kaip nustatyti komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu ir atitinkamai imtis tinkamos priežiūros, kadangi šiuo tikslu reikalingos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos, kurias būtų galima įsteigti per tam tikrą laiką, jei būtų infrastruktūra ir transporto priemonės; be to, reikia, kad šiose netoli esančiose įstaigose kvalifikuotas personalas teiktų deramą sveikatos priežiūrą, kad jos būtų veiksmingai valdomos, joms būtų tiekiama elektra ir vanduo bei vaistai, taip pat ir kaimo vietovėse,

J.   kadangi gimdančių moterų mirties, kurios galima išvengti, atvejai – tai remiantis daugeliu tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų, įskaitant Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, apibrėžtos moterų ir paauglių merginų teisės į gyvenimą pažeidimas, ir kadangi gimdyvių mirčių ir ligų priežastys taip pat gali būti susijusios ir su kitais žmogaus teisių, pvz., teisės į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą ar teisės nediskriminuojant gauti pagrindinę sveikatos priežiūrą, pažeidimais,

K.   kadangi teisė į apsisprendimą seksualiniais ir reprodukciniais klausimais apima teisę ištekėti, sukurti šeimą ir savanoriškai užmegzti seksualinius santykius, taip pat ir teisę nekentėti nuo seksualinio smurto ir prievartos,

L.   kadangi teikti sveikatos priežiūros paslaugas – pačioms arba per kitas įstaigas – būtina vyriausybių pareiga ir kadangi net ir ribotus išteklius turinčios vyriausybės gali imtis skubių priemonių, kurios turėtų įtakos gimdyvių sveikatai,

M.   kadangi galų gale gimdyvių mirties ir su gimdymu susijusių negalavimų priežastys yra mažiau pagrįstos praktiniais ar instituciniais aspektais, o labiau susijusios su žemu moterų vertinimu ir joms tenkančiu žemu statusu, moterys paprastai yra labiausiai skriaudžiama visuomenės grupė, kadangi pastebima, kad vienodai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse moterų mirtingumo rodikliai yra tuo mažesni, kuo aukštesnis moterų statusas,

N.   kadangi moterys ypač pažeidžiamos nėštumo arba gimdymo metu, nes jos susiduria su keleriopa diskriminacija, įskaitant skirtingą vyrų ir moterų padėtį namų ūkyje, tradicines moteris žalojančias apeigas, smurtą prieš moteris, negalėjimą pasinaudoti su reprodukcija susijusiomis savo teisėmis, moteriškosios lyties kūdikių atsisakymą, moters pirmiausiai kaip motinos ir globėjos stereotipą; kadangi CEDAW ratifikavo visos ES valstybės narės,

O.   kadangi JT Generalinė asamblėja tikslą "iki 2015 m. užtikrinti visuotinę prieigą prie reprodukcinės sveikatos paslaugų" įtraukė kaip vieną iš tarptautinės bendrijos Tūkstantmečio vystymosi tikslų pagal 5-ąjį TVT dėl gimdyvių mirtingumo sumažinimo,

P.   kadangi ICPD metu tarptautinė bendruomenė įsipareigojo skirti naujų išteklių, o reprodukcinę sveikatą, įskaitant šeimos planavimo ir gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas, paskelbė pagrindine prioritetine sritimi, į kurią sutelkti tarptautiniai veiksmai vystymuisi skatinti,

Q.   kadangi užuot numačius didesnę paramą, dabar šeimos planavimui bendrai skiriama žymiai mažiau donorų lėšų negu 1994 m.: 1995 m. skirta 723 mln. JAV dolerių suma sumažėjo iki 442 mln. JAV dolerių (pagal absoliučią dolerio vertę),

R.   kadangi ES nuolat ir nuosekliai įsipareigodavo siekti 5-ojo TVT – paskutinį kartą 2008 m. birželio mėn., priimdama minėtąjį ES veiksmų planą dėl TVT,

S.   kadangi nepaisant to, kad tai didelė problema ir didelis žmogaus teisių pažeidimas, gimdyvių sveikatos priežiūrai tarptautinės bendruomenės darbotvarkėje skiriama mažai dėmesio, nes didžiausias dėmesys sutelktas į veiksmus, kuriais siekiama spęsti su tam tikromis ligomis susijusias problemas, todėl gimdyvių mirtingumo klausimas nustumiamas į antrą planą, ir kadangi dėl to, jog daug žmonių serga ŽIV, lėtėja arba mažėja pažanga mažinant gimdyvių mirtingumą ir sergamumą,

1.   reiškia didelį susirūpinimą, kad gimdyvių mirtingumo mažinimo tikslas (5-ąjame TVT) – tai vienintelis TVT tikslas, kurio siekiant nepadaryta jokia pažanga nuo 2000 m., ypač į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse ir Pietų Azijoje, ir mirtingumo skaičiai prieš dvidešimt metų buvo tokie patys kaip dabar;

2.   nurodo, kad ne tik švietimas, bet ir tai, kad moterims suteikiama daugiau teisių, labai padeda siekti gimdyvių sveikatos gerinimo (5-asis TVT);

3.   ragina Tarybą ir Komisiją prieš JT aukščiausiojo lygio susitikimą TVT klausimu teikti pirmenybę veiksmams, kuriuos taikant siekiama 5-ojo TVT;

4.   ragina Tarybą ir Komisiją mažinti išsivysčiusių ir besivystančių šalių gimdyvių mirtingumo rodiklių skirtumus ir siekiant šio tikslo daugiau investuoti ir imtis veiksmų, kuriais būtų gerinami sveikatos priežiūros srities žmogiškieji ištekliai, skirti daugiau išteklių ir dėti daugiau pastangų gerinant sveikatos priežiūros sistemą ir pagrindinę sveikatos priežiūros infrastruktūrą, įskaitant lėšas skirtas kontrolei, stebėsenai, pagrindinėms sveikatos priežiūros sistemos funkcijoms, bendruomenės veiksmams ir kitoms būtinoms pagalbinėms funkcijoms;

5.   ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti gimdyvių mirtingumą ir sergamumą, kurių galima išvengti, parengiant, vykdant ir nuolat vertinant įgyvendinimo gaires ir veiksmų planus, kuriuose išdėstoma, kaip sumažinti pasaulinę gimdyvių mirtingumo ir sergamumo naštą, taip pat priimti teisingą, sistemingą ir nuosekliai žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuriam sąlygas sudarytų ir kurį tinkamai paremtų veiksmingi instituciniai mechanizmai ir finansavimas;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad, atsižvelgiant į pirminę sveikatos priežiūrą, būtų teikiama daugiau gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtų grindžiamos sąmoningo pasirinkimo principu, saugios motinystės ugdymu, dėmesį sutelkiant į veiksmingą nėščiųjų priežiūrą, gimdyvių mitybos programas, tinkamą pagalbą gimdymo metu siekiant išvengti itin dažnai daromo cezario pjūvio ir suteikti skubią akušerinę pagalbą, siuntimo pas specialistą paslaugas nėštumo, gimdymo ir su nėštumo nutraukimu susijusių komplikacijų atvejais, priežiūrą po gimdymo ir šeimos planavimą;

7.   ragina Tarybą ir Komisiją skatinti, kad visos moterys galėtų naudotis išsamia informacija ir paslaugomis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais;

8.   ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti ir plėtoti pripažintus gimdyvių mirtingumo mažinimo rodiklius ir gaires, įskaitant Oficialiai vystomajai pagalbai (OVP) skiriamas lėšas, ir nustatyti stebėsenos ir atskaitomybės priemones, kurios galėtų padėti nuolat tobulinti taikomą politiką ir programas;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų pasiekiamos, prieinamos ir kokybiškos, ir skirti visas galimas lėšas su gimdyvių mirtingumu susijusiai politikai ir programoms;

10.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad būtų renkami patikimi ir naujausi duomenys ir būtų galima parengti priemonių, skirtų su gimdyvių mirtingumu ir ligomis susijusioms problemoms spręsti, įgyvendinimo gaires;

11.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti tinkamo skaičiaus gimdymo priežiūros darbuotojų mokymą, pajėgumų ugdymą ir infrastruktūrą siekiant visoms nėščioms moterims ir paauglėms merginoms užtikrinti galimybę naudotis tokių darbuotojų paslaugomis, taip pat užtikrinti, kad būtų parengtos gairės ir nacionaliniai veiksmų planai, kuriuose atsispindėtų šis tikslas;

12.   ragina intensyviau vykdyti nacionalines sveikatos programas, susijusias su ŽIV tyrimais iki nėštumo ir nėštumo metu, ŽIV užsikrėtusių nėščių moterų antiretrovirusiniu gydymu ir priemonėmis, kuriomis užkertamas kelias ŽIV, kaip antai informavimo kampanijos ir švietimas;

13.   ragina ES ir toliau imtis vadovaujančio vaidmens ir dėti pastangas bei remti su seksualine ir reprodukcine sveikata susijusias teises, toliau skiriant tokias pačias lėšas ICPD veiksmų programai įgyvendinti, ir apgailestauja, kad nors į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje gimdyvių mirtingumas yra didžiausias, šioje Afrikos dalyje kontraceptinių priemonių naudojimo lygis yra mažiausias pasaulyje (19 proc.), o 30 proc. visų moterų mirties atvejų šiame žemyne priežastis – nesaugūs abortai;

14.   mano, kad tam, kad iki 2015 m. būtų pasiekti su visuotinai prieinama reprodukcine sveikatos priežiūra susiję TVT, ES skiriamas lėšas reikia padidinti, nes kitaip moterys ir toliau mirs dėl nėštumo ir su juo susijusių priežasčių;

15.   ragina Tarybą ir Komisiją rengti programas ir politiką, kuriose būtų nustatyti sveikatą lemiantys veiksniai, itin svarbūs siekiant užkirsti kelią gimdyvių mirtingumui, pvz., dalyvavimas priimant sprendimus su sveikatos priežiūra susijusias klausimais, informacija seksualinės ir reprodukcinės sveikatos tema, raštingumas, mityba, nediskriminavimas ir socialinės normos, pabrėžiančios lyčių lygybę;

16.   atsižvelgdamas į pažangą mažinant gimdyvių mirtingumą, ragina Tarybą ir Komisiją aktyviai dalyvauti pasauliniuose forumuose, pvz., įgyvendinant iniciatyvą "Countdown to 2015", ir dalytis gerąja patirtimi apie programas ir politiką šioje srityje bei skatinti nuolatinę pažangą;

17.   ragina valstybes nares laikytis finansavimo įsipareigojimų, kad būtų pasiekti TVT, įskaitant 5-ąjį TVT, ir ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę imtis vadovaujamojo vaidmens ir rodyti pavyzdį bei užtikrinti, kad būtų skiriamos tinkamo ir nuspėjamo dydžio lėšos ir dedama daugiau pastangų siekiant išgelbėti gyvybes;

18.   primena valstybių narių įsipareigojimus iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc. Bendrojo nacionalinio produkto (BNP) OVP lygį ir ragina valstybes nares, kurioms šiuo metu nepavyksta to padaryti, dėti daugiau pastangų;

19.   ragina šalis, kurios dar neuždraudė žalingų apeigų ir tradicijų, pvz., moters lytinių organų žalojimo, imtis veiksmų ir remti informavimo kampanijas šiais klausimais;

20.   prašo Komisiją užtikrinti, kad TVT sutartyse dėmesys visų pirma būtų skiriamas sveikatos ir švietimo sritims;

21.   apgailestauja dėl bažnyčių palaikomo kontraceptinių priemonių naudojimo draudimo, nes norint išvengti ligų ir nepageidaujamo nėštumo labai svarbu naudotis prezervatyvais,

22.   smerkia JAV taikomą vadinamąją "visuotinio nutildymo taisyklę", pagal kurią užsienio nevyriausybinėms organizacijoms, gaunančioms JAV Tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) lėšų šeimos planavimo projektams, neleidžiama naudoti nuosavų, ne JAV lėšų, atliekant legalius abortus, teikiant medicinines konsultacijas arba siunčiant pacientes į nėštumo nutraukimo paslaugas teikiančias įstaigas;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, JT Generaliniams Sekretoriui, Tarpparlamentinei sąjungai ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) Vystymosi pagalbos komitetui.

(1) P6_TA(2008)0103.
(2) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 311.
(3) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 232.
(4) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 475.
(5) P6_TA (2007)0483.
(6) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(7) OL C 25, 2008 1 30, p. 1.
(8) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.


Prekyba paslaugomis
PDF 309kWORD 91k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos paslaugomis (2008/2004(INI))
P6_TA(2008)0407A6-0283/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. sausio mėn. įsigaliojusį Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas" (COM(2007)0183),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo (COM(2008)0155),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2008)0156),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją "Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai"(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių (9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0283/2008),

A.   kadangi Europos Sąjunga yra konkurencingiausia veikėja prekybos paslaugomis srityje; kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia eksportuotoja ir paslaugų teikėja pasaulyje, o jos eksportas sudaro daugiau nei 28 proc. viso pasaulinio eksporto, todėl ji labai suinteresuota užtikrinti, kad prekėms, paslaugoms ir investicijoms būtų atvertos naujos rinkos,

B.   kadangi 2007 m. daugiau nei 75 procentus bendro 25 ES valstybių narių BVP (skaičiuojant procentais) sudarė paslaugų sektorius; kadangi 2007 m. paslaugoms tenkanti BVP dalis sudarė maždaug 78 proc. Šiaurės Amerikoje, 52 proc. – Afrikoje ir 60 proc. – Azijoje,

C.   kadangi prekyba paslaugomis kol kas sudaro 25 proc. pasaulinės prekybos; kadangi sektorius turi didžiulį potencialą ir šiame ekonomikos sektoriuje sukuriama daugiau naujų darbo vietų nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje,

D.   kadangi kokybiško užimtumo plėtra neatsiejama nuo darbo vietų padaugėjimo; pažymi, kad būtent paslaugų sektoriuje yra daugiausia darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, ir kad norint užtikrinti šio ūkio sektoriaus vystymąsi reikia atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas,

E.   kadangi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įtvirtinta daugiašalė prekybos sistema išlieka veiksmingiausia priemone, padedančia užtikrinti sąžiningą ir teisingą prekybą prekėmis ir paslaugomis pasaulio mastu, nes kuriamos atitinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis; kadangi PPO vaidmuo įgyvendinant GATS turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į tai, kad paslaugų sektorius kitoks – neįmanoma kiekybiškai įvertinti jo liberalizavimo lygio ar likusių kliūčių prekybai,

F.   kadangi GATS yra ir privalo būti daugiašalis pagrindas, kuriuo remiantis reglamentuojama prekyba paslaugomis; kadangi pagal jį valstybėms ir ypač ES nėra draudžiama derėtis dėl dvišalių susitarimų, kuriuose numatomi didesnės aprėpties specialiems įsipareigojimams skirti tvarkaraščiai, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad dvišaliai susitarimai gali turėti neigiamos įtakos šio daugiašalio pagrindo tobulinimui ir svarbai,

G.   kadangi veiksminga paslaugų infrastruktūra – tai pradinė ekonominės sėkmės sąlyga; kadangi galimybė naudotis pasaulinio lygio paslaugomis padeda prekių ir paslaugų eksportuotojams ir gamintojams besivystančiose šalyse įgyti konkurencinės stiprybės; kadangi daugybė besivystančių šalių, naudodamosi užsienio investicijomis ir patirtimi, taip pat galėjo padaryti pažangą tarptautinėse paslaugų rinkose; kadangi paslaugų liberalizavimas tapo daugelio vystymosi strategijų pagrindiniu elementu,

H.   kadangi prekybos suvaržymai ir užsienio šalims sudaromos kliūtys ne tik riboja prekybą prekėmis, bet ir turi didelį poveikį prekybai paslaugomis ir viešiesiems pirkimams,

I.   kadangi atveriant paslaugų rinką reikėtų aiškiai išskirti industrines šalis ir besivystančias šalis, taip pat atskiras besivystančias šalis, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingą jų išsivystymo lygį,

J.   kadangi kai kurios besivystančios šalys, o ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys, turėtų stiprinti savo valdymo pajėgumus ir sukurti veiksmingas struktūras bei infrastruktūrą prekybai padidinti ir paslaugų rinkoms išplėsti,

K.   kadangi svarbu, kad Parlamentas būtų tinkamu laiku užtikrinama galimybė susipažinti su įvairiais Komisijai suteiktų derybų įgaliojimų tekstais,

Bendrosios pastabos

1.   pažymi, kad tarptautinė prekyba, nukreipta į vystymąsi ir skurdo mažinimą, turi prisidėti prie socialinės pažangos ir kokybiško užimtumo; prekybos taisyklės turi atitikti TDO socialinius standartus; siekiant subalansuotos prekybos, kuria suinteresuoti visi, labai svarbu imtis priemonių prieš bet kokį išnaudojimą darbe (uždraudžiančių priverstinį darbą, ypač vaikų darbą), taip pat gerbti profesinių sąjungų laisves; dar kartą patvirtina, kad būtina išnagrinėti prekybos ir socialinių klausimų tarpusavio ryšį;

2.   atkreipia dėmesį į aukštą ES paslaugų teikėjų išorinio konkurencingumo lygį; ragina Komisiją vedant derybas prekybos klausimu siekti progresyvaus ir abišalio paslaugų rinkos atvėrimo ir vykdyti politiką, kuria būtų siekiama užtikrinti didesnį taisyklių bei nuostatų skaidrumą ir numatomumą bei nustatyti griežtas taisykles ir sankcijas prieš korupciją ir monopolius, kad abiejų susitarimo šalių piliečiams ir verslininkams būtų užtikrinta didesnė paslaugų įvairovė;

3.   visiškai pripažįsta skirtingą paslaugų prigimtį, ypač poreikį skirti komercines ir nekomercines paslaugas; pabrėžia, kad visuotinės svarbos paslaugų rinką reikia atverti diferencijuotai;

4.   primena, kad Komisija, derėdamasi dėl su įsipareigojimais susijusių tvarkaraščių, privalo atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ir besivystančių šalių interesus, taip pat į atskirų žmonių kategorijų ekonominę nelygybę;

5.   laikosi nuomonės, kad veiksmingai funkcionuojanti paslaugų vidaus rinka svarbi ES įmonių pajėgumui konkuruoti pasaulyje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbu laiku ir teisingai taikyti bei perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę Bendrijos teisės aktus, įskaitant Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(10);

6.   pabrėžia, kad paslaugų sektorius siūlo daugybę būdų, kaip spręsti aplinkos apsaugos problemas, ir yra įsitikinęs, kad paslaugos yra vienas iš svarbiausių ES eksportuojamų žinių ir patirties pridėtinės vertės aspektų; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į paslaugų sektoriaus reikmes formuojant tvaraus vystymosi politiką;

7.   palankiai vertina Komisijos raginimą užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teigiamais globalizacijos rezultatais; pabrėžia, kad sąžininga konkurencija paslaugų sektoriuje, derinama su aukšto lygio vartotojų apsauga, itin svarbi siekiant užtikrinti, kad vartotojai naudotųsi liberalizuotų ES rinkų teikiama nauda;

8.   įsitikinęs, kad paslaugos atlieka svarbų vaidmenį kiekvienoje šalyje ir mano, kad platesnis paslaugų rinkos atvėrimas atsižvelgiant į esamas skirtingas ekonomines sąlygas svarbus ne tik išsivysčiusioms, bet ir besivystančioms šalims;

9.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga, reikalaudama mažinti reguliavimą ir liberalizuoti paslaugas, turi atsižvelgti į skirtingą išsivystymo lygį ir todėl atkreipia dėmesį į tai, kad ES negali ir neturėtų primesti kitoms šalims vienodo modelio;

10.   mano, kad norint užtikrinti palankius rezultatus, kiekvieno naujo paslaugų sektoriaus liberalizavimas, ypač besivystančiose šalyse, turi būti vykdomas kartu nustatant naujas taisykles ir priežiūros bei įgyvendinimo mechanizmus, kad būtų kontroliuojamas jo poveikis gyventojams ir aplinkai, kad būtų mažinamos galimybės piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ar vykdyti koncentraciją ir kad būtų liberalizuojama palaipsniui, kartu imantis būtinų pagalbinių priemonių;

11.   žino, kad siūloma nauja reguliavimo šalies viduje tvarka būtų tvirtinama kaip Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) priedas, o dėl to būtų reikalingas šio susitarimo pakeitimas; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie GATS darbo grupės dėl reguliavimo šalies viduje nuveiktus darbus ir bet kokį sprendimą dėl GATS pakeitimų Parlamentui pateikti pagal bendrojo sprendimo procedūrą;

12.   pripažįsta šalių suverenitetą ir jų teisę reguliuoti visas paslaugų sritis, visų pirma viešųjų paslaugų sritį, neatsižvelgiant į tai, ar prisiimti įsipareigojimai pagal GATS, jei toks reguliavimas vyksta laikantis GATS VI straipsnio dėl reguliavimo šalies viduje nuostatų; mano, jog paslaugų rinkoms reikalingos aiškios ir teisiniu požiūriu nedviprasmiškos taisyklės, kad jos galėtų efektyviai veikti;

13.   nurodo, kad dėl didesnio efektyvumo, kurį galima būtų pasiekti atvėrus rinkas paslaugų konkurencijai ir kartu imantis vidaus reguliavimo priemonių, mažiau išsivysčiusios šalys galėtų užtikrinti savo piliečiams didesnę paslaugų įvairovę; pabrėžia, kad svarbu tenkinti poreikį visiems užtikrinti aukštos kokybės visuotines, prieinamas ir tvarias viešąsias paslaugas už priimtiną kainą;

14.   pabrėžia, kad reikia taisyklių ir standartų liberalizavimui reguliuoti; ragina protingai ir objektyviai laikytis aplinkosaugos ir kokybės standartų ir nesudaryti nereikalingų prekybos kliūčių;

15.   pritaria tam, kad Komisija viešai paskelbė Bendrijos pasiūlymų, skirtų esamoms deryboms dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, paketą; vis dėlto mano, kad Komisija esamus pokyčius turėtų išsamiau aptarti su Parlamentu ir atitinkamais jo komitetais;

16.   pažymi, kad prekyba paslaugomis iš esmės yra patirties ir žinių mainai tarp šalių ir kad dėl šios priežasties laisva prekyba paslaugomis yra svarbi bet kokios vystymosi strategijos dalis, nes sudaro galimybes sklandžiai ir veiksmingai perduoti sukauptą praktinę patirtį;

17.   pripažįsta, kad dėl tam tikrų problemų dėl paslaugų teikimo sąžiningumo ir skaidrumo, kylančių kai kuriose besivystančiose šalyse, dažnai iš dalies atsakingos išsivysčiusių šalių bendrovės;

18.   prašo, kad Komisija atliktų išsamią tokių specifinių sektorių kaip programinės įrangos, filmų, logistikos ir finansinių paslaugų, kurios tam tikrose besivystančiose šalyse atlieka lemiamą vaidmenį ir kurios teikiamos ir platinamos visame pasaulyje, apžvalgą; taip pat prašo Komisijos išsamiai išnagrinėti, kokią įtaką tai turi Europos paslaugų rinkai;

19.   prašo Komisijos atlikti išsamią svarbių duomenų gavybos paslaugų, vykdomų pasauliniu mastu, apžvalgą; taip pat prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie šio sektoriaus paslaugų teikimo vietą, teikėjus, mastą ir kokybę;

Dohos vystymosi derybų raundas ir Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugoms

20.   primena, kad GATS XIX straipsnyje nurodoma, kad šalys narės ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos pradeda periodiškais etapais rengiamas derybas, kurių tikslas – užtikrinti nuoseklų liberalizavimą; primena, kad šios derybos vyksta vadovaujantis bendro įsipareigojimo principu ir todėl jose turi būti atsižvelgiama ir į kitose derybų srityse iškeltus interesus;

21.   primena, kad remiantis GATS principais nedraudžiama privatizacija ar reguliavimo panaikinimas; pabrėžia, kad kiekviena valstybė gali laisvai liberalizuoti bet kokį paslaugų sektorių; pabrėžia, kad GATS tvarkaraščiuose numatyti privalomi kiekvieno PPO nario įsipareigojimai, susiję su prekyba paslaugomis, ir kad kiekvienas narys gali laisvai atverti savo rinką viršydamas savo įsipareigojimus pagal GATS, jei laikomasi II straipsnyje esančio didžiausią palankumą turinčios šalies principo ar GATS V straipsnio dėl ekonominės integracijos nuostatų;

22.   primena, kad Dohos vystymosi derybų raunde reikia sutelkti dėmesį į vystymąsi ir kad atitinkamai derybos dėl prekybos paslaugomis privalo pasitarnauti ES interesams ir vargingiausių šalių ekonominio augimo reikmėms;

23.   pabrėžia, kad besivystančioms šalims reikia duoti politinę laisvę sprendžiant, kokiu mastu jos, atvėrusios prekybą, taikys abipusiškumo principą, taip siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias šalis, kad jos pačios galėtų spręsti, kokiu mastu ir tempu jos liberalizuos rinką;

24.   atsižvelgia į besivystančių šalių prašymą, visų pirma ES ir JAV, pagerinti pasiūlymus 4-ajame režime; mano, jog reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kad abi šalys būtų patenkintos; prašo, kad Komisija informuotų jį apie visus pasikeitimus lyginant su pradiniu prašymu;

Dvišaliai ir regioniniai susitarimai

25.   ragina, kad būsimuose susitarimuose, taip pat ir tuose, dėl kurių šiuo metu deramasi, būtų nustatyti aiškūs ir ambicingi įsipareigojimai; pabrėžia, kad svarbu į juos įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių ir socialinių standartų;

26.   atkreipia dėmesį į rezultatus, kurie pasiekti pagal Ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Karibų jūros regiono forumo AKR valstybėms (CARIFORUM); mano, kad prekyba paslaugomis – tai vystymosi varomoji jėga, tačiau su sąlyga, kad yra įtvirtintos tinkamos ir skaidrios vidaus taisyklės paslaugoms reguliuoti; skatina teikti visuotines, prieinamas, tvarias ir įperkamas viešąsias paslaugas visiems, užtikrinant aukštos kokybės standartą;

27.   pažymi, kad CARIFORUM EPS dalyje dėl investicijų investuotojams garantuojamas jų planuojama nauda iš pagal tą susitarimą prisiimtų įsipareigojimų;

28.   ypač pritaria susitarimui dėl 4–jo režimo ES ir CARIFORUM susitarime; mano, kad tai bus priemonė, padėsianti išvengti protų nuteikėjimo;

29.   mano, kad derybų dėl ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimo (LPS) metu aptariant su viešaisiais pirkimais, investicijomis ir paslaugomis susijusius susitarimo punktus turėtų būti atsižvelgta į skirtingą ASEAN narių išsivystymo lygį ir paisoma visų dalyvaujančių šalių teisės reguliuoti viešąsias paslaugas, ypač tas, kurios susijusios su pagrindiniais poreikiais, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio privačioms bendrovėms užpildyti spragas, kai valstybė nepajėgia suteikti piliečiams reikalingų paslaugų;

30.   kalbant apie derybų ES ir Korėjos LPS, žino apie sunkumus, su kuriais susiduria užsienio bendrovės siekdamos patekti į Korėjos paslaugų rinką, įskaitant bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, naujienų agentūrų ir teisinių konsultacijų sektorius; taip pat ragina Komisiją, sprendžiant šį klausimą derybose dėl LPS, atsižvelgti į didėjančius nuogąstavimus ES dėl pavojaus, kad bankų ir draudimo sektorius, kurie buvo liberalizuoti sparčiai ir be gerų ir skaidrių nacionalinių taisyklių, gali ištikti krizė;

31.   pabrėžia, turėdamas mintyje derybas dėl ES ir Indijos LPS, partnerystės su Indija svarbą ir poreikį sudaryti ambicingą susitarimą su dideliais ir plačiais įsipareigojimais ir su kuo mažiau apribojimų dėl patekimo į Indijos rinką, kad ir kokie tiekimo režimai būtų taikomi; pažymi, kad prekybos paslaugomis liberalizavimas turėtų apimti bent 90 proc. visų sektorių ir visos prekybos apimties, kaip reikalauja GATS V straipsnyje numatytas žymios dalies reikalavimas; pabrėžia, kad apribojimai ypač dideli finansų, vertybinių popierių, apskaitos, telekomunikacijos, platinimo, pašto ir kurjerių bei teisės paslaugų srityje;

32.   susirūpinęs dėl ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių derybų dėl LPS, kuriose svarstomas finansinių paslaugų ir ypač valstybės turto fondų investicijų skaidrumo ir atskaitomybės lygis;

Specifiniai su sektoriais susiję klausimai

33.   pažymi, kad PPO nariai dar neprisiėmė jokių įsipareigojimų vandens paskirstymo sektoriuje; pabrėžia, kad jei toks įsipareigojimas būtų prisiimtas, valstybei nebūtų draudžiama nustatyti kokybės, saugumo, kainų lygius ar kitokius politikos tikslus, kurie, jos nuomone, yra tinkami, ir tos pačios taisyklės galiotų ir užsienio, ir vietos tiekėjams;

34.   pabrėžia kultūrinių paslaugų, tokių kaip garso ir vaizdo, muzikos ir leidybos paslaugų, svarbą tiek ES ūkio šakoms, tiek mūsų prekybos partneriams; ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl šios priežasties prekyba kultūrinėmis paslaugomis būtų geriau suderinta, kartu užtikrinant ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

35.   pabrėžia, kad didelį indėlį daugelio besivystančių šalių ekonomikoje visų pirma turi turizmo sektorius; taigi mano, jog labai svarbu, kad ES padėtų vykdydama vystomąjį bendradarbiavimą ir teikdama techninę pagalbą;

36.   mano, kad, remiantis iš anksto nustatytu patikimu ir skaidriu šalies vidaus reguliavimu, apdairus ir laipsniškas besivystančių šalių finansų rinkų atvėrimas gali suteikti piliečiams ir verslininkams galimybę pasinaudoti fondais, kad būtų galima kurti darbo vietas bei mažinti skurdą, kadangi jie daugiau nebūtų priversti priklausyti nuo valstybinių monopolijų ar institucijų;

37.   mano, kad siekdama padidinti išorinį konkurencingumą ES privalo imtis veiksmų komercinės politikos srityje ir stiprinti elektroninių operacijų, prekybos saugumą ir gerinti duomenų apsaugą;

38.   pažymi, kad paslaugos, ypač finansinės paslaugos, susijusios su daugeliu kompetencijos sričių ir pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje dėmesys sutelkiamas į prekybą paslaugomis, t. y. į siekį atverti rinkas, kai rinkos atveriamos savanoriškai taikant derybinį pageidavimų ir pasiūlymų metodą; siūlo, kad tokios sritys kaip finansinė priežiūra, reguliavimas ir kiti klausimai, susiję su skirtingais finansinių paslaugų aspektais, turėtų būti svarstomi tinkamame forume;

39.   tvirtai pritaria Komisijos nuomonei, kad rinkos atvėrimas ir laisva prekyba paslaugomis – pagrindinė Lisabonos darbotvarkės sudedamoji dalis, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; pabrėžia, kad atvirų rinkų ir subalansuotos bei reglamentuotos laisvos prekybos paslaugomis derinys atneš naudos visoms dalyvaujančioms šalims ir regionams;

40.   pažymi, kad ES įmonės vis dažniau veikia tarptautiniu lygmeniu ir kad pasaulinį ekonomikos augimą žymiu mastu skatina trečiosios šalys, todėl pagerinus patekimą į rinką būtų prisidedama prie Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimo;

41.   mano, kad prekyba paslaugomis yra būtinas prekybos prekėmis papildymas bet šios dvi sritys turėtų būti laikomos skirtingomis;

42.   mano, kad paslaugų ekonomika tapo kiekybiškai svarbiausiu sektoriumi EBPO šalyse ir kad didėjanti prekyba paslaugomis ir jų gausėjimas padidins ekonomikos augimą ir palengvins verslo augimą bei vystymąsi, pagerės kitų pramonės šakų veiklos rezultatai, nes paslaugos, ypač vis labiau globalizuotame pasaulyje, kuriame gausu tarpusavio sąsajų, yra svarbus tarpinis produktas;

43.   pripažįsta, kad paslaugų sektoriaus rinkos atvėrimas – tai sudėtingas procesas ir tebevykstančių PPO Dohos vystymosi darbotvarkės derybų dalis; ragina Komisiją siekti, kad paketas būtų subalansuotas ir kad pasiūlymas, susijęs su paslaugų, ypač finansinių, sektoriumi būtų ambicingas, nes ES finansinių paslaugų sektoriuje įgyta daug konkurencingos kompetencijos ir esama daug augimo galimybių; pabrėžia, kad siekiant išvengti netarifinių kliūčių, kurios gali būti delikatus su paslaugų sektoriumi susijęs klausimas, reikia laikytis taisyklių ir standartų;

44.   ragina Komisiją prekybos derybų metu visiškai atsižvelgti į visuotinės svarbos paslaugų egzistavimą ir galimą rinkų atvėrimo įtaką jų organizavimui;

45.   pažymi, kad kalbant apie finansines paslaugas ES rinka viena iš atviriausių rinkų pasaulyje, bet pabrėžia, kad Europos Sąjunga, derėdamasi dėl prekybos paslaugų sektoriuje, turi laikytis agresyvesnės, bet suderintos derybinės pozicijos ir vadovautis atvirumo, vystymosi ir abipusiškumo principais;

46.   pabrėžia, kad svarbu, jog institucijos, atsakingoms už finansinių paslaugų sektorių, neatsiliktų nuo visų Europos ir pasaulio finansinių paslaugų rinkoje vykstančių procesų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Europos reguliavimo sistemas bei palaikyti intensyvesnį ES ir jos prekybos partnerių dialogą reguliavimo srityje siekiant šalinti prekybos kliūtis;

47.   ragina Komisiją nagrinėti į reguliavimo sferą nepatenkančią trečiosiose šalyse vykdomą veiklą, dėl kurios kyla pavojus rinkų atvėrimui, kuris būtų naudingas abiems šalims;

48.   ragina valstybes nares kartu su Komisija dėti pastangų, kad prekybos politika, ypač investicijų srities politika, būtų labiau integruota ir nuoseklesnė; pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų pervertinti užsienio investicijų rizikos, o turėtų siekti, kad jų ekonomika būtų veiksminga ir atvira, taip pat turėtų siekti laikytis bendro požiūrio kalbant apie valstybės turto fondus; taip pat pabrėžia, kad reikia įvertinti tokias problemas kaip tiekimo saugumas, ypač kai tai susiję su užsienio investicijomis į energetikos sektorių ir kai investuoja valstybei priklausančios organizacijos, ir primena, kad tokiu vertinimu negali būti naudojamasi kaip protekcionistine priemone;

49.   atkreipia Komisijos dėmesį į galimą riziką, susijusią su konkurencijos taisyklių ES laikymusi, kuri kyla dėl abipusiškumo principo trūkumo PPO susitarime dėl viešųjų pirkimų;

50.   ragina Komisiją stiprinti kovą su klastotėmis, ypač naudojantis internetu, inter alia, skatinant geresnį nacionalinių institucijų bendradarbiavimą ir stiprinant klastočių stebėsenos ir vertinimo priemones; be to, prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą, pagal kurį Bendrijai ir valstybėms narėms būtų pateikiami kokybiški statistikos duomenys Europos lygmeniu apie klastotes, ypač internetu;

51.   pritaria tam, kad Komisija labai ryžtingai remia daugiašales prekybos derybas, bet pabrėžia, kad prekybos paslaugų, ypač finansinių, sektoriuje atveju laisvosios prekybos susitarimai gali būti tinkamesnis būdas siekti atverti rinką; mano, kad tada, kai su AKR šalimis bus sudaromi EPS, jie galėtų būti taikomi ne tik prekėms, bet ir paslaugoms bei investicijoms, tačiau tik tuo atveju, jei šios šalys to pageidauja;

52.   pabrėžia, kad veiksmingas finansinių paslaugų rinkos atvėrimas sukuria palankesnes sąlygas konkurencijai, skaidrumui ir įvairovei; pažymi, kad ypač sparčiai augančios ekonomikos šalyse veiksminga prieiga prie rinkos galėtų paskatinti geresnį vietos finansinės rinkos vystymąsi ir tai būtų naudinga įmonėms, kurios nori įsikurti, be to, vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir gautų geresnius produktus;

53.   atsižvelgdamas į silpnus AKR šalių finansinius, administracinius ir institucinius pajėgumus ragina Komisiją užtikrinti, kad derantis ir įgyvendinant prekybos susitarimus su šalimis, kurios laikomos "mokesčių rojumi", būtų laikomasi tarptautiniu lygmeniu pripažintų reguliavimo ir priežiūros standartų finansinių paslaugų sektoriuje;

54.   mano, kad būtina sudaryti galimybes visų pirma besivystančių šalių gyventojams naudotis finansinėmis paslaugomis (gauti mikrokreditus, atsidaryti banko sąskaitas, naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, hipotekos, išperkamosios nuomos, faktoringo, draudimo, pensijų, vietos ir tarptautinio pervedimo paslaugomis), kad jie galėtų verstis pagrindine ūkine veikla; taigi prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant gerinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis besivystančiose šalyse ir skatinti protingą reguliavimą, konkurencingų rinkų plėtrą bei mokymą finansinių paslaugų srityje.

o
o   o

55.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio prekybos organizacijai ir jos šalims narėms.

(1) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0053.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0629.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0195.
(5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.
(6) OL C 308 E, 2006 12 16, p. 182.
(7) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235.
(8) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 103.
(9) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 400.
(10) OL L 376, 2006 12 29, p. 36.


Europos uostų politika
PDF 282kWORD 80k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos uostams skirtos politikos (2008/2007(INI))
P6_TA(2008)0408A6-0308/2008

Europos Parlamentas,

   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komunikatas dėl Europos uostams skirtos politikos" (COM(2007)0616),

   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija" (COM(2006) 0275),

   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija(1),

   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, kurią vykdant atsižvelgiama į Europos energetikos ir aplinkos politiką(2),

   atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(3),

   atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(4),

   atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(5),

   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(6),

   atsižvelgdamas į EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį,

   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0308/2008),

A.   kadangi Parlamente vyko diskusijos patekimo į uosto paslaugų rinką tema ir todėl Komisija pradėjo išsamias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis,

B.   kadangi minėtajame Komisijos komunikate dėl Europos uostams skirtos politikos nepasiūlyta naujų priemonių, susijusių su patekimu į uosto paslaugų rinką,

C.   kadangi dėl šio sektoriaus tarptautinio aspekto galima vykdyti Bendrijos lygmens politiką, skirtą uostams, išnaudojant jų palyginamuosius geopolitinius privalumus,

D.   kadangi uostai svarbūs ne tik jūrų, upių ir įvairiarūšiam transportui Europoje, bet ir kaip ekonomikos centrai, darbo vietų šaltinis ir gyventojų integracijos veiksniai,

E.   kadangi, atsižvelgiant į Europos uostų politikos tikslus didinti jūrų transporto konkurencingumą ir užtikrinti aukštos kokybės šiuolaikines paslaugas, ja turėtų būti siekiama skatinti šiuos keturis principus: saugumas, greitos paslaugos, žemos kainos ir aplinkos apsauga,

F.   kadangi Europos uostams ateityje iškils uždavinių, ypač aplinkos, globalizacijos, tvaraus vystymosi, užimtumo ir socialinių sąlygų klausimais, konkrečiai – dėl saugumo ir visą gyvenimą trunkančio mokymo, finansavimo, taip pat patekimo į rinką ir administravimo srityse, taip pat dėl antikonkurencinių ir diskriminacinių priemonių, vykdomų ES nepriklausančių šalių atitinkamose geografinėse rinkose,

G.   kadangi teritorijų, kuriose būtų galima plėtoti Europos uostus, trūkumas ir natūralių buveinių retumas bei pažeidžiamumas rodo, kad teisės aktų leidybos institucijai yra svarbu užtikrinti teisinę pusiausvyrą ir aiškumą atsižvelgiant į šiuos aplinkos, ekonominius ir socialinius įsipareigojimus,

H.   kadangi yra didelė Europos uostų sektoriaus įvairovė ir numatomas spartus augimas ateinančiais metais,

I.   kadangi Panamos kanalo praplatinimas turės poveikį, dėl kurio greičiausiai sustiprės dabartinė laivų didėjimo tendencija,

J.   kadangi šiuolaikinė infrastruktūra ir veiksmingas susisiekimas su sausumos ir salų rajonais yra svarbūs uostams,

1.   pritaria minėtajam Komisijos komunikatui dėl Europos uostams skirtos politikos;

2.   džiaugiasi Komisijos požiūriu rengiant šį komunikatą, ypač išsamiomis konsultacijomis;

3.   džiaugiasi, kad Komisija skyrė dėmesio neprivalomoms teisės priemonėms, pavyzdžiui, skelbti rekomendacijas ir šalinti administravimo kliūtis;

4.   pabrėžia ypatingą uostų sektoriaus svarbą ES ekonominiu, prekybos, socialiniu, aplinkos ir strateginiu požiūriu;

5.   mano, kad Komisijai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad visi Europos uostai galėtų visiškai išnaudoti savo potencialą;

6.   pritaria Komisijos ketinimui paskelbti Bendrijos aplinkos teisės aktų taikymo uostų vystymui ir jų infrastruktūrai gaires, siekiant pagrindinio tikslo – apsaugoti jūrų aplinką ir uostus supančias vietoves; ragina Komisiją paskelbti šias gaires iki 2008 m. pabaigos;

7.   mano, kad uostai ir gamta gali tvariai gyvuoti kartu, nes žala gamtai dažnai kenkia kitų, pavyzdžiui, turizmo, žemės ūkio ir žuvininkystės, sektorių ekonomikai, ir todėl ragina už transportą atsakingą Komisijos narį glaudžiai bendradarbiauti su Komisijos nariu, atsakingu už aplinką, rengiant ir įgyvendinant ES uostų ir aplinkos teisės aktus ir gaires;

8.   mano, kad šių gairių tikslas turėtų būti išspręsti teisinio neaiškumo, kurį lemia kai kurios direktyvos aplinkos srityje, problemą ir kartu atsižvelgiant į ES uostų ypatumus iš esmės spręsti aplinkos politikos klausimus;

9.   pabrėžia, kad būtina įtraukti uosto valdžią ir vietos valdžios institucijas rengiant upių baseinų ir jūrų uostų valdymo planus atsižvelgiant į vandens kokybės klausimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2000/60/EB;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės turėtų remti pastangas, kuriomis siekiama sumažinti laivų ir sausumos transporto priemonių į orą išmetamų anglies dioksido teršalų kiekį, įgyvendindamos oro kokybės valdymo planus ir vadovaudamosi MARPOL konvencija bei 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(7);

11.   pabrėžia, kad būtina vystyti integruotą Europos politiką, kurią vykdant būtų didinamas regionų konkurencingumas ir teritorinė sanglauda, ir atsižvelgti į socialinius, aplinkos apsaugos, ekonomikos ir saugos aspektus visoje teritorijoje užmezgant tarpinstitucines, įvairių sektorių ir daugelyje teritorijų vykdomas partnerystes;

12.   pažymi, kad Komisija susirūpinusi dėl eismo srautų paskirstymo Europoje, ir pabrėžia, kad Europos uostų sektorius yra labai įvairus ir daugėja mažų bei vidutinių uostų; be to, mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į numatomus didelius šio sektoriaus technologijų ir ekonomikos raidos, Panamos kanalo praplėtimo ir laivų dydžio bei pajėgumų padidėjimo nulemtus tarptautinio jūrų eismo pokyčius, kurie neabejotinai padarys didelį poveikį šiam sektoriui;

13.   atkreipia dėmesį į teritorinį Europos uostų vystymosi aspektą, ypač į tai, kad būtinas tarpvalstybinis kaimyninių uostų bendradarbiavimas ir jų veiklos koordinavimas; pabrėžia Europos kaimynystės politikos ir regionų strategijos svarbą Viduržemio, Baltijos ir Juodosios jūrų regionams; džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sudaryti tarp ES uostų ir su ja besiribojančių valstybių uostų kylančių nesklandumų sąrašą;

14.   ragina Komisiją nuolat stebėti naujų technologijų ir valdymo metodų, naudojamų tarptautiniu mastu uostuose ir laivininkystės, krovinių, keleivių ir sausumos transporto terminaluose, plėtrą, siekiant skatinti politikos priemones ir iniciatyvas, kuriomis būtų plėtojami Bendrijos uostai ir didinamas jų veiksmingumas ir produktyvumas jų pačių ir vartotojų labui;

15.   mano, kad dėl technologinių pokyčių, kurie būtini norint, kad tarpiniai uostai galėtų susitvarkyti su išaugusia eismo apimtimi, atitinkami regionai patirs didelių finansinių pasekmių; mano, kad jie turėtų šiuo tikslu pasinaudoti struktūriniais ES fondais, pavyzdžiui, kad galėtų finansuoti pažangios technologinės įrangos įsigijimą, sukurti darbo vietų naujoviškose srityse ir atgaivinti perkėlus uostų veiklą į už miesto atsilaisvinusias vietoves;

16.   mano, kad Bendrijos jūrų sektoriaus teisinės bazės teisinis tikrumas, išplaukiantis iš tarptautinės teisinės sistemos, priklauso nuo to, kaip skubiai bus patvirtintas saugios laivybos paketas Erika III,

17.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos uostų bendradarbiavimą; taip pat šiuo atžvilgiu pabrėžia uostų vaidmenį nuošalių regionų ekonomikai; šiuo aspektu pabrėžia, kad darnus uostų vystymasis – tai pagrindinis ES integruotos jūrų politikos veiksnys;

18.   pabrėžia socialinę ir kultūrinę uostų reikšmę nuošalesnių valstybės teritorijų gyventojams ir mano, kad itin svarbu daugiau informuoti visuomenę apie uostų, kaip vystymosi priemonių, vaidmenį;

19.   mano, kad su jūrų ir upių eismu susijusių klausimų negalima svarstyti atskirai nuo klausimų, susijusių su sausumos ir oro transportu, ir kad ryšys su nuošalesnėmis teritorijomis yra labai svarbus sėkmingai uostų prekybai, todėl būtina sukurti uostų ir vidaus logistikos platformų ir sausųjų dokų tarpusavio sąveiką; atsižvelgdamas į tai taip pat mano, kad reikalingas bendras modalinis uostų dalyvavimas transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) ir būsimųjų Bendrijos žaliųjų koridorių srityje, siekiant užtikrinti geresnį transporto pajėgumų panaudojimą kabotažo ir upių transporto srityje bei geresnę šio transporto sąveiką su sausumos ir oro transportu, kad būtų vykdoma nuosekli ir tikra transporto politika;

20.   todėl pritaria Komisijos ketinimui įvertinti uostų susisiekimą su nuošaliomis valstybės teritorijomis, jų poreikius ir poveikį suderintam eismo srautų tinklui atliekant TEN-T laikotarpio vidurio apžvalgą 2010 m.(8);

21.   mano, kad vienas iš laikotarpio vidurio TEN-T apžvalgos, kuri bus atlikta 2010 m., tikslų turėtų būti jūrų ir upių transporto integravimas į sausumos transporto sistemą pasinaudojant Europos uostais;

22.   ragina atitinkamas savivaldybes plėtoti įvairesnių rūšių transporto politiką, pagal kurią tiesiant magistrales kartu būtų galima vystyti geležinkelių bei vandens kelių transportą ir veiksmingiau sujungti uostus su TEN-T ir su nuošaliomis vietomis, ypač panaudojant geležinkelius ir vidaus vandenų kelius;

23.   pažymi, kad ES uostai konkuruoja su trečiųjų šalių uostais, kuriems dažnai netaikomos tos pačios taisyklės kaip ES uostams, ir taip pat susiduria su diskriminacinėmis ekonominės politikos priemonėmis, kurias taiko ES kaimyninės šalys, pavyzdžiui, per diskriminacines tarifų politikos priemones;

24.   ragina Komisiją iš naujo išnagrinėti uostų saugumo klausimus ir atsižvelgti į išaugusias sąnaudas Europos uostų konkurencingumo klausimu;

25.   pritaria Komisijos ketinimui nustatyti problemas, su kuriomis susiduria Europos uostai šioje srityje, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti šių problemų registrą siekiant, kad dėl konkurencijos su ES nepriklausančiais uostais ir antikonkurencinių bei diskriminacinių priemonių, kurias vykdo ES kaimyninės šalys, iškilusios problemos būtų konkrečiai sprendžiamos;

26.   pabrėžia, kad būtina plėsti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis tam, kad būtų galima parengti ir pateikti programas kuriant, koordinuojant ir perkeliant technologijas tarp kaimyninių uostų;

27.   mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti transporto laivų, ypač laivų, skirtų kabotažui ir upių transportui, atnaujinimo Bendrijos programą;

28.   mano, kad naujosios, visų pirma informacijos, technologijos yra svarbiausios priemonės, padėsiančios Europos uostams, kurie dėl konkurencijos su trečiųjų šalių uostais patiria spaudimą ir kai kuriais atvejais kenčia dėl nepakankamos erdvės, plėtotis ir padidinti savo veiksmingumą ir pelningumą;

29.   ragina Komisiją ir valstybes nares per atitinkamas institucijas pagreitinti nuotolinio valdymo sistemų diegimą, siekiant didinti eismo valdymo uostuose ir jūroje veiksmingumą ir saugumą;

30.   primygtinai ragina Komisiją toliau vykdyti tyrimus ir diegti naujoves šiame sektoriuje pagal ES bendrąsias programas ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti tyrimus saugumo srityje – kad kiek įmanoma sumažėtų avarijų, logistikos srityje – kad būtų geriau naudojama erdvė uostuose ir aplinkos srityje – kad būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis ir kad būtų mažiau teršiama atliekomis;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti Tarptautinei jūrų organizacijai pateiktus pasiūlymus iki 2020 m. pakeisti dabartinius degalus dyzelinu ir galimybę įtraukti jūrų sektorių į prekybos taršos leidimais sistemą;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti nuolatinį paieškos ir gelbėjimo laivyno (SAR) ir kitų SAR funkcijų uostuose gerinimą pagal SOLAS (Žmogaus gyvybės apsaugos jūroje) ir SAR konvencijas ir toliau gerinti bendradarbiavimą tarp jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų;

33.   mano, kad būtina toliau plėsti "švarių laivų" ir "švarių uostų" programas;

34.   ragina Komisiją ir sektoriaus atstovus skatinti jūrų bendroves gabenti mažiau tuščių konteinerių ir visiškai panaudoti šiuos pajėgumus, taip pat remti iniciatyvas, kuriomis siekiama šio tikslo (pvz., per mokslinių tyrimų programas), atsižvelgiant į realius ir konkrečius klientų poreikius ir siekiant mažinti poveikį aplinkai;

35.   labai pritaria Komisijos ketinimui pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl Europos gabenimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo ir mano, kad šio pasiūlymo tikslas turėtų būti sąžiningos jūrų ir sausumos transporto konkurencijos užtikrinimas ES;

36.   rekomenduoja, kad Bendrijai skirtos muitinėje įformintos prekės nebūtų tikrinamos muitinėje, kai gabenamos jūra trumpais atstumais Bendrijos teritorijoje, ir taip pat rekomenduoja, atsižvelgiant į galimybes, sukurti atskiras gabenimų Bendrijos viduje ir tarptautinių gabenimų uostų zonas bei supaprastinti vidaus transportą, nustatyti specialių konteinerių standartus ir identifikavimo priemones;

37.   ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti ir tobulinti politikos priemones kuriant ir remiant trumpų atstumų jūrų laivybą;

38.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę turėti vieną bendrą transporto dokumentą, kuris būtų taikomas konteineriams Bendrijoje, siekiant supaprastinti administracines procedūras;

39.   ragina Komisiją išnagrinėti finansinius srautus iš valdžios institucijų į Europos prekybos uostus siekiant nustatyti galimus konkurencijos iškraipymus ir išaiškinti valstybės pagalbos gairėse, kokia uostų administracijos parama turėtų būti laikoma valstybės pagalba; mano, kad galimos valdžios institucijų investicijos vystant uostus neturėtų būti laikomos valstybės pagalba, jeigu jomis tiesiogiai siekiama gerinti aplinką arba mažinti transporto srautus ir mažiau naudoti kelius gabenant krovinius, ypač kai tai itin svarbu užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą (pvz., salose), nebent tai būtų naudinga vienam vartotojui arba veiklos vykdytojui;

40.   ragina Komisiją paskelbti valstybės pagalbos uostams gaires 2008 m. ir mano, kad šiose gairėse turėtų būti numatyta uosto zona, atskiriant prieigos ir gynybos infrastruktūrą, su projektais susijusią infrastruktūrą nuo infrastruktūros, kuri su jais nesusijusi, ir neturėtų būti daromas skirtumas tarp įvairių uostų kategorijų;

41.   pritaria minčiai, kad 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvoje 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse(9) numatyti skaidrumo reikalavimai būtų taikomi plačiau, tačiau ragina Komisiją numatyti minimalią metinių pajamų sumą, o ne taikyti šį reikalavimą visiems uostams;

42.   ypač pažymi Komisijos atliktą uosto koncesijų analizę ir ragina Komisiją atsižvelgti į lankstumo šioje srityje svarbą uostų administracijai, ypač atnaujinant su didelėmis investicijomis susijusias koncesijas, tačiau mano, kad šiuo lankstumu neturi būti naudojamasi siekiant sutrukdyti konkurenciją uostuose;

43.   mano, kad visų pirma svarbu išlaikyti laisvo paslaugų teikimo ir ypatingų uostų poreikių pusiausvyrą, ir pabrėžia, kad būtinas bendradarbiavimas tarp valstybinio ir privataus sektorių siekiant modernizuoti uostus;

44.   ragina pasinaudoti Europos sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo programomis ir ES kaimynystės ir plėtros politikos bendradarbiavimo programomis, taip pat ragina, kad kiek įmanoma Komisija, valstybės narės ir atitinkamos regioninės valdžios institucijos įgyvendintų tarpvalstybinę esamų pajėgumų panaudojimo strategiją, kai iš dalies finansuojama uostų infrastruktūra;

45.   tvirtai remia vietos pelno nesiekiantiems trestams priklausančių uostų vaidmenį ir ragina vietos, regionų, nacionalines bei Europos valdžios institucijas imtis veiksmų apsaugoti juos nuo sunykimo, nes jų socialinė, rekreacinė ir turistinė nauda aplinkinėms bendruomenėms yra didesnė už jų pirminę ekonominę funkciją;

46.   labai norėtų priminti, kad iš diskusijų apie Europą ir jos jūrų politiką matyti, jog Europos pramogų sektorius labai svarbus vietos ekonomikos vystymuisi, kadangi prieplaukos ne tik atveria kelią į nuošalesnes vietoves ir yra veiksminga turistinė priemonė, padedanti pažinti uostus ir jų apylinkes, bet ir sudaro sąlygas teikti labai svarbias vietinių parduotuvių aprūpinimo paslaugas;

47.   palankiai vertina tai, kad akcentuojamas dialogas uostų sektoriuje; ragina įsteigti Europos socialinio dialogo komitetą ir mano, kad jis turėtų spręsti klausimus, susijusius su uostais, įskaitant darbuotojų teises, koncesijas ir 1979 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 152 dėl sveikatos ir saugos vykdant krovos darbus uostuose;

48.   pabrėžia uosto darbuotojų apsaugos ir aukščiausio lygio mokymo svarbą; pritaria Komisijos ketinimui suteikti uosto darbuotojams abipusiškai pripažįstamą pagrindinę kvalifikaciją siekiant paremti lankstumą šiame sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad pirmiausia turėtų būti palygintos skirtingos esamos profesinės uosto darbuotojų kvalifikacijos sistemos; tačiau mano, kad ši pagrindinė kvalifikacija neturėtų sumažinti vidutinės uosto darbuotojų valstybėse narėse kvalifikacijos;

49.   siūlo, kad profesinės kvalifikacijos ir visą gyvenimą trunkančio mokymo klausimas būtų sprendžiamas kartu su socialiniais partneriais būsimajame Europos socialinio dialogo komitete;

50.   ragina Komisiją skatinti keistis bendrąja pažangiąja patirtimi uostų sektoriuje ir pažangiąja patirtimi naujovių ir darbuotojų mokymo srityje siekiant gerinti paslaugų kokybę, konkurencingumą ir pritraukiamų investicijų lygį;

51.   džiaugiasi pradėta minėti Europos jūros diena (gegužės 20 d.) ir ypač remia atvirų durų dienos, kuri galėtų padėti visuomenei geriau suprasti uostų sektoriaus darbą ir svarbą, idėją;

52.   ragina Komisiją, kaip numatyta 2008 m. gegužės 8 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Transatlantinės ekonominės tarybos(10), tęsti pastangas siekiant užtikrinti, kad JAV reglamentas dėl visų be išimties į JAV įvežamų konteinerių tikrinimo būtų pakeistas taip, kad būtų galima užtikrinti bendradarbiavimą, pagrįstą abipusiu "įgaliotųjų ūkinės veiklos vykdytojų" pripažinimu ir saugumo standartais, patvirtintais Pasaulio muitinių organizacijos (C-TPAT ir SAFE); ragina Komisiją įvertinti priemonės dėl visų be išimties į JAV įvežamų konteinerių tikrinimo išlaidas verslui ir ES ekonomikai ir potencialias pasekmes muitinės veiklai;

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 531.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0087.
(3) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.
(4) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(5) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.
(6) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(7) OL L 296, 1996 11 21, p. 55.
(8) Žr. 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 680/2007, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1).
(9) OL L 318, 2006 11 17, p. 17.
(10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0192.


Krovininis transportas Europoje
PDF 215kWORD 64k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl krovininio transporto Europoje (2008/2008(INI))
P6_TA(2008)0409A6-0326/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus "ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis krovininis transportas Europoje" (COM(2007)0606), "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" (COM(2007)0607), "Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link" (COM(2007)0608) ir "Daugiamečiai susitarimai dėl geležinkelių infrastruktūros kokybės" (COM(2008)0054),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas" (COM(2006)0336),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ETEVS/ ETKS plėtojimo (COM(2005)0298),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 3 d. išvadas dėl Komisijos komunikato "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" ir 2008 m. balandžio 7 d. išvadas dėl Komisijos komunikato "Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link",

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą "Nauja mobilumo mieste kultūra" (COM(2007)0551),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją "Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo pagrindas"(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl naujos mobilumo mieste kultūros(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0326/2008),

A.   kadangi ES transporto sektorius išmeta beveik 30 proc. CO2 išmetalų (o miestuose net 40 proc.) ir kadangi, nepaisant tam tikrų pastangų techninių patobulinimų ir naujovių kūrimo srityje, 1990–2005 m. CO2 išmetalų padaugėjo 26 proc., tuo tarpu kituose sektoriuose, pasinaudojus didelėmis milijardus eurų siekiančiomis investicijomis, jų kiekį pavyko sumažinti 10 proc.,

B.   kadangi tvariam ir veiksmingam krovinių transportui Europoje skiriamas labai svarbus vaidmuo siekiant, kad ekonomikos sistema sėkmingai veiktų ir būtų konkurencinga, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai ir kad Europos piliečiams būtų sukurta daug darbo vietų ir gerovė;

C.   kadangi, atsižvelgiant į prognozes, pateiktas Komisijos Baltojoje knygoje "Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas apsispręsti" (COM(2001)0370), numatoma, kad krovininio transporto 2000–2020 m. padaugės maždaug 50 proc. (tonkilometriais (tkm)), ir kadangi jau 1995–2005 m. krovininio transporto augo 30 proc. greičiau nei BVP; be to, kadangi viso krovinio transporto sektorius išaugo daugiausia dėl to, kad daugėjo kelių ir oro transporto, palyginti su kitų rūšių transportu;

D.   kadangi sprendimai siekiant tvaresnių ir veiksmingesnių logistikos ir krovinių vežimo geležinkeliais sistemų ir viso įvairiarūšio transporto integravimo padėtų pagerinti ne tik ekonomiką ir saugumą, bet ir pasiekti Europos Sąjungos su klimato kaita ir energijos taupymu susijusių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.,

E.   kadangi, norėdamos įveikti šiuos uždavinius ir atsižvelgdamos į tai, kad šiuo metu nėra pakankamai biudžeto lėšų, ES ir valstybės narės apibrėžia tam tikrus suderintus prioritetus, savo išteklius skiria ribotam skaičiui priemonių, kuriomis siekiama tvaraus ir įvairiarūšio krovininio transporto, ir atsižvelgia į opius regionus,

F.   kadangi remiantis esamu tinklu, esamomis sistemomis ir technologijomis reikėtų geriau išvystyti Europos transporto koridorių tinklą bei integruoti į jį vadinamuosius žaliuosius transporto koridorius, kurie skirti visų rūšių krovininiam transportui ir kuriuose taikomi su ambicingais siekiais susiję ir griežti aplinkos apsaugos kriterijai,

G.   kadangi minėtojo krovininio transporto logistikos veiksmų plano tikslas turi būti krovininio transporto veiklos Europoje ir už jos ribų palengvinimas, kad tai būtų naudinga visoms Europos įmonėms ir apskritai Europos konkurencingumo požiūriu,

1.   pabrėžia, kad Europos krovininio transporto sistemų sektoriuje reikia įveikti neatidėliotinus uždavinius, kad būtų galima sustiprinti veiksmingą integraciją ir krovininio transporto tvarumą Europoje, daugiau prisidėti gerinant judumą, energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant naftos vartojimą, išmetamų teršalų kiekį bei išorines išlaidas, todėl pritaria minėtiesiems Komisijos komunikatams ir Tarybos išvadoms; ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės sektorių ateityje paremti tvaresnę krovininio transporto politiką judumo, aplinkos, klimato, ekonomikos, saugumo ir socialinių interesų aspektais ir išsiplėtusioje Europos Sąjungoje palaipsniui integruojant svarbiausius tarpvalstybinius krovinių vežimo geležinkeliais koridorius, transporto mazgus ir tradicinius transporto tinklus skatinti naudoti veiksmingesnes logistikos sistemas ir taikyti principą, kad teršėjas ir naudotojas moka, visų transporto rūšių atveju;

2.   pritaria Komisijos nuomonei, kad transporto daugiarūšiškumas ir įvairiarūšiškumas yra pagrindiniai veiksniai formuojant tvarų ir veiksmingą krovininį transportą Europoje;

3.   vis dėlto pabrėžia, kad Europos Sąjungos kompetencija ir lėšos krovininio transporto rinkų gerinimo srityje yra ribotos; pažymi, kad pagrindinės tinklo dalys jau naudojamos visu pajėgumu; todėl ragina transporto ministrus, atsakingus už pagrindinius Europos transporto koridorius, spręsti investavimo į infrastruktūrą klausimą ir bent jau susitarti dėl nacionalinių investavimo planų, susijusių su atitinkamais koridoriais, koordinavimo;

4.   įsitikinęs, kad reikia miestų krovininio transporto logistikos specialios koncepcijos; tikisi, kad diskusijos dėl minėtosios žaliosios knygos dėl mobilumo miestuose ir krovininio transporto logistikos veiksmų planas gali paskatinti miestų pažangiosios patirties mainus, siekiant rasti tvarius išteklių transportavimo į miestus būdus;

5.   todėl prašo Komisijos vėliausiai iki 2008 m. pabaigos pasiūlyti už šios srities projektus atsakingų valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo programą, palengvinti esamų trikdžių pašalinimo sprendimų vykdymą ir įvertinti juos, ypatingą dėmesį skiriant krovininiam transportui ir deramai atsižvelgiant į logistikos veiksnio pridėtinę vertę;

6.   pritaria minčiai, kad kroviniam transportui skirtų tinklų reikmėms reikėtų panaudoti esamus įprastus eismo tinklus, kurie atlaisvinami dėl greitųjų traukinių pasiektos pažangos;

7.   pabrėžia, kad krovinių vežimo geležinkeliais tinklų pagrindas turėtų būti rinkos požiūriu svarbiausi krovininio transporto koridoriai, atsižvelgiant į esamus Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (angl. ERTMS) priklausančius koridorius ir transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) (t. y. prireikus jis išplečiamas, kad apimtų tam tikras vietas, kuriose vyksta intensyvus eismas, pvz., uostus); mano, kad reikėtų paskirti už koridorius atsakingus aukšto rango koordinatorius, jei to dar nepadaryta; ragina Europos geležinkelių agentūrą kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos instituciją užtikrinti su šiais maršrutais susijusį sąveikumą;

8.   tikisi, kad Komisija pagal ES teisės aktus ir tikslus vadinamuosius žaliuosius koridorius apibrėš kaip pavyzdinius judumo ir transporto daugiarūšiškumo projektus, kuriais siekiama, kad krovinių gabenimas būtų perorientuojamas ir pradedamas naudoti ekologiškas transportas, mažinamas bendras nelaimingų atsitikimų skaičius, grūstys, triukšmas, vietos tarša toksinėmis ir netoksinėmis medžiagomis, išmetamų CO2 dujų kiekis, teritorijos ir energijos naudojimas ir kad būtų naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai (ypač vėjo ir saulės energija) ir pažangiosios transporto sistemos;

9.   todėl šiame kontekste ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti didesnių paskatų siekiant visų transporto rūšių ekologiškumo ir paremti veiksmingiausius transporto rūšių derinius, kad galimas poveikis aplinkai, visų pirma vadinamuosiuose žaliuosiuose koridoriuose, būtų sumažintas iki minimumo;

10.   siūlo remti regioninio planavimo, gamybos procesų ir rinkos institucijų integraciją, įskaitant nereikalingo transportavimo išvengimą, mažinti krovininio transportavimo nuotolius ir derinti greičius; mano, kad krovininio transporto srityje pasinaudojant kompiuterinėmis greičio suderinimo priemonėmis reikėtų vengti dažno stabčiojimo, kuriam sueikvojama daug laiko ir energijos;

11.   mano, jog prioritetas – geresnis deramas esamų teisės aktų vykdymas ir griežtinimas pavojingų ir taršių prekių transporto srityje;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares paskubėti vykdyti pažangiosios patirties mainus keliose valstybėse išsidėsčiusiose sudėtingose vietovėse (kalnų ir aglomeracijos regionuose) bei miestuose ir atsižvelgti į minėtoje Parlamento rezoliucijoje pateikiamas rekomendacijas ir patirtį, įgytą vykdant švaresnio ir geresnio miestų transporto programą CIVITAS, ir stiprinti su logistika susijusį aspektą;

13.   ragina Komisiją vykdant ES bendrą finansavimą dėmesį sutelkti į geležinkelio infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto mazgų veiksmingumą, sąveikumą ir atnaujinimą;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, laukdamos, kol bus peržiūrėtas 2009 m. numatytas biudžetas, apsvarstytų su šiuo biudžetu susijusią transporto padėtį, siekiant išvengti, kad nepasikartotų praeityje darytos klaidos, ir ateityje būtų užtikrinta pakankamai investicijų į strateginę infrastruktūrą, kad būtų galima pasiekti ES išsikeltus tikslus, susijusius su tvariu vystymusi ir išmetamų dujų kiekio mažinimu;

15.   pabrėžia, kad siekiant veiksmingo krovininio transporto Europoje nepaprastai svarbūs suderinti kelių mokesčiai;

16.   mano, kad geresnė jūrų ir vidaus vandenų uostų bei į krašto gilumą einančio geležinkelio ir kelių tinklo jungtis yra svarbi transporto infrastruktūros dalis; pabrėžia svarbų vidaus platformų ir sausųjų dokų vaidmenį;

17.   įsitikinęs vidaus vandenų laivininkystės potencialo galimybėmis krovininio transporto srityje ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų deramai vykdoma veiksmų programa NAIADES, pagal kurią skatinama naudotis vidaus vandens kelių transportu Europoje;

18.   pabrėžia, kad į terminalus šalies gilumoje galima lanksčiai ir greitai investuoti ir taip pašalinti transporto spūstis visoje įvairiarūšio transporto grandinėje;

19.   ragina pripažinti, kad strategiškai svarbu laikytis transporto priemonėms, konteineriams, krovimo įrangai skirto stabilaus intermodalaus matmenų ir svorių standarto ar pradėti jį taikyti siekiant perkelti krovinių logistiką į geležinkelį ir tvarius vandens kelius ir taip sumažinti su infrastruktūra susijusias išlaidas;

20.   konstatuoja, kad įvairi horizontaliojo tipo technika, kuri padėtų supaprastinti ne tik perkrovimo iš sunkvežimių į geležinkelio transportą, bet ir perkrovimo tarp skirtingo pločio geležinkelio transporto bėgių procesą, nėra pakankamai standartizuota; todėl ragina tarptautines ir Europos institucijas standartizuoti tokią techniką, kad visų pirma būtų galima padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu greitai priimti pasaulinį įvairiarūšio krovinių vežimo vienetų standartą;

21.   ragina Komisiją parengti aplinkosaugos ir geležinkelio transporto paramai skirtas gaires, kad būtų galima palengvinti investavimą į tvarų geležinkelio transportą; todėl pabrėžia, kad strategiškai svarbus bendras finansavimas, skirtas triukšmui, įskaitant triukšmą prie jo šaltinio, mažinti (krovininių transporto priemonių pertvarkymas), kaip daroma įdiegiant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos įrangą bėginiame transporte;

22.   įsitikinęs, jog infrastruktūros valdymas ir paslaugų teikimas turi būti tarpvalstybinis, nediskriminacinis ir skaidrus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą, sąveika pagrįstą ir sklandžią krovinių transporto logistiką; todėl pabrėžia, kad svarbu užbaigti kurti visų rūšių transportą apimančią vidaus transporto rinką; šiame kontekste pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių ir minčiai dėl bendrojo transporto dokumento ir bendrųjų sąsajų visų rūšių transportui;

23.   pabrėžia, kad gerai veikianti krovinių vežimo keliais vidaus rinka galėtų prisidėti prie to, kad transportas taptų efektyvesnis ir sumažėtų nepakrautų transporto priemonių reisų skaičius; ragina Komisiją griežtai stebėti, kad būtų vykdomi ES teisės aktai dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais ir kabotažo; pripažįsta, kad valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis leidžiama riboti kabotažą, tačiau ragina Komisiją, kaip Sutarties vykdymo sergėtoją, imtis griežtų veiksmų prieš neproporcingus apribojimus ir baudas, kurias kai kurios valstybės narės skiria užsienio vežėjams su tuo susijusiais atvejais;

24.   ragina Komisiją sudarant daugiamečius susitarimus dėl geležinkelio infrastruktūros kokybės nustatyti pagrindines sąlygas, susijusias su minimaliais Europos masto standartais; valstybėms narėms siūlo galimybę pasinaudoti asignavimais geležinkelio infrastruktūros kūrimui, plėtojimui ir priežiūrai susieti su šiais kokybės standartais ir traktuoti šiuos dalykus kaip nedalomą paketą siekiant taip padidinti veiksmingumą ir sutaupyti lėšų;

25.   ragina Komisiją stebėti ir skatinti veiksmingą ir nuoseklų pažangiausios patirties, susijusios su daugiametėmis sutartimis dėl infrastruktūros kokybės, taikymą; ragina Komisiją pirmiau minėto komunikato COM(2008)0054 pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su infrastruktūros valdytojais parengti infrastruktūros paslaugų kokybės rodiklių formatą, įskaitant pagrindinių efektyvumo rodiklių paskelbimą;

26.   ragina Komisiją pateikti griežtesnes rekomendacijas, susijusias su daugiamečiais susitarimais dėl infrastruktūros kokybės ir pajėgumo (remiantis skaidria stebesėna, kaip šiuo metu vykdomos Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio nuostatos(3)); todėl prašo Komisiją paraginti valstybes nares įgyvendinti šias daugiametes finansavimo programas siekiant užtikrinti su techninės priežiūros ir atnaujinimo poreikiais susijusį finansinį stabilumą geležinkelio infrastruktūros valdytojams (jos taip pat apima atitinkamas valstybines lėšas);

27.   ragina Komisiją paremti projektus, susijusius su atkarpų, kuriose važiuojama dideliu greičiu, diferencijuotu naudojimu, pvz., lengvojo krovininio transporto reikmėms;

28.   ragina Komisiją atlikti ES krovininių sunkvežimių, kuriuose įrengta palydovinė navigacijos įranga, tyrimą ir patikrinti tokių sistemų ir esamų technologijų sąveikumą ir (arba) suderinamumą, siekiant užtikrinti, jog naujuose krovininiuose sunkvežimiuose bus įrengiamos sąveikiosios palydovinės navigacinės sistemos, ir skatinti pertvarkyti esamus sunkvežimius; pataria nustatyti geriausios patirties pavyzdžius krovimo technikos srityje ir taip nuo pradžios iki pabaigos suformuoti tokią perkėlimo ir iškrovimo įvairiarūšę grandinę, kad būtų skatinamas viso sektoriaus efektyvumas;

29.   pabrėžia, kad reikia standartinti ir supaprastinti krovininio transporto rinkoje dalyvaujančių institucijų administracines procedūras, taip pat muitinės taisykles ir procedūras pasienyje; ypač pritaria sprendimui sukurti Europos jūrų erdvę be sienų; ragina Komisiją, kad ji atitinkamų asociacijų ir organizacijų paprašytų parengti bendrąjį intermodalų transporto dokumentą;

30.   pabrėžia, kad neužtikrinamas geras universitetinis švietimas logistikos srityje, todėl ragina valstybes nares didžiausią prioritetą skirti aukštajam mokslui ir tolesniam švietimui logistikos ir krovininio transporto sektoriuje;

31.   ragina Komisiją paremti projektus ir tyrimus ir imtis veiksmų, kad būtų parengtas su informacijos srautais susijęs standartas, siekiant užtikrinti su transporto priemonėmis susijusią integraciją ir sąveikumą duomenų lygmeniu;

32.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 154.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0356.
(3) 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, 2001 3 15, p. 29).


2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaita
PDF 437kWORD 78k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos (2007/2252(INI))
P6_TA(2008)0410A6-0260/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą "2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaita" (COM(2007)0314),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 23 d. rezoliuciją dėl 2004–2010 m. Europos veiksmų plano, skirto aplinkai ir sveikatai(1),

–   atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2007 m. liepos 27 d. pranešimą "Cheminių medžiagų keliamo pavojaus vaikų sveikatai vertinimo principai" (angl. "Principles for evaluating health risks in children associated with exposure to chemicals"),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 152 ir 174 straipsnius, kuriais siekiama aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0260/2008),

A.   kadangi nuo 2003 m. Europos Sąjunga sveikatos apsaugos politiką grindžia glaudesniu sveikatos, aplinkos ir mokslinių tyrimų sektoriaus bendradarbiavimu, todėl galima tikėtis, kad bus sukurta nuosekli ir integruota Europos aplinkos sveikatos strategija,

B.   kadangi gairės, kurias Sąjunga šiuo metu įgyvendina laikydamasi savo pirmojo Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 2004–2010 metams (COM(2004)0416), t. y. parengti rodiklių, plėtoti integruotą stebėseną, rinkti ir įvertinti su tuo susijusius duomenis, atlikti daugiau mokslinių tyrimų, taip pat padės geriau suprasti taršos šaltinių ir padarinių sveikatai sąveikas, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka augančiam su aplinkos veiksniais susijusių ligų skaičiui sumažinti,

C.   kadangi parengti šio veiksmų plano vidurio ataskaitos beveik neįmanoma, nes juo nesiekiama jokio aiškaus ir skaičiavimais pagrįsto tikslo, o jam skiriamą bendrąjį biudžetą vis dar sudėtinga apibrėžti ir šio biudžeto aiškiai nepakanka siekiant jį veiksmingai skatinti,

D.   kadangi ten, kur Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programos (2008–2013 m.) tikslas – paveikti tradicinius sveikatą lemiančius veiksnius – mitybą, rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, šiame veiksmų plane (2004–2010 m.) daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam tikriems naujiems iššūkiams sveikatos srityje ir taip pat lemiamiems aplinkos veiksniams, darantiems poveikį žmogaus sveikatai, pvz., išorės ir vidaus oro kokybė, elektromagnetinės bangos, nanodalelės ir didelį nerimą keliančios cheminės medžiagos (priskiriamos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai (CMR), sutrikdančioms endokrininės sistemos veiklą), taip pat klimato kaitos keliamam pavojui sveikatai,

E.   kadangi kvėpavimo sistemos ligos Europos Sąjungoje užima antrąją vietą pagal mirštamumą, susirgimų skaičių, svarbą ir išlaidų dydį, yra pagrindinė jaunesnių kaip 5 metų vaikų mirštamumo priežastis ir kad šios ligos vis dažnesnės ypač dėl išorės bei vidaus oro taršos;

F.   kadangi oro tarša, daugiausia smulkiosiomis dalelėmis ir pažemio ozonu, kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai, t. y. turi įtakos sveikai vaikų raidai ir mažina gyvenimo trukmę Sąjungoje(3);

G.   kadangi atsižvelgdama į miesto aplinkos sveikatos klausimus, ypač patalpų oro kokybę, Bendrija, laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, turi daugiau nuveikti kovodama su oro tarša namuose, kadangi vienas ES pilietis vidutiniškai 90 proc. laiko praleidžia patalpose,

H.   kadangi 2004 ir 2007 m. PSO ministrų konferencijose aplinkos ir sveikatos klausimais buvo pabrėžta ryšį tarp cheminių teršalų kompleksinio poveikio ir tam tikrų chroniškų sutrikimų ir ligų, ypač vaikų; kadangi susirūpinimas dėl to atsispindi ir oficialiosiose Jungtinių Tautų aplinkosaugos programose (angl. UNEP) ir Tarpvyriausybinio forumo chemijos gaminių saugos klausimais (pranc. FISC) dokumentuose,

I.   kadangi daugėja įrodymų, kad tam tikras vėžio rūšis, pvz., šlapimo pūslės vėžį, kaulų vėžį, plaučių vėžį, odos vėžį, krūties vėžį ir kt., sukelia cheminių medžiagų, spinduliuotės, kietųjų dalelių ir kitų aplinkos veiksnių poveikis,

J.   kadangi šalia šių problemiškų pokyčių aplinkos sveikatos srityje pastaraisiais metais atsirado ir naujų ligų arba ligų sindromų, kaip antai padidėjęs jautrumas chemijos produktams, dantų amalgamos sindromas, padidėjęs jautrumas elektromagnetiniam spinduliavimui, nesveikų patalpų sindromas ar vaikų dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas,

K.   kadangi atsargumo principas Sutartyje aiškiai minimas nuo 1992 metų, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ne kartą pabrėžė šio principo turinį ir jo, kaip vieno Bendrijos aplinkos ir sveikatos politikos pagrindų, svarbą Bendrijos teisei(4),

L.   kadangi 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo (COM(2000)0001) išdėstyti kriterijai yra priverstinio pobūdžio ir net neįvykdomi,

M.   kadangi žmogaus biologinė stebėsena labai svarbi kaip taršos poveikio ES gyventojams vertinimo priemonė, ir Europos Parlamentas ne kartą pakartojo pirmiau minėtos 2005 m. vasario 23 d. rezoliucijos 3 punkte bei 2007 m. gruodžio 20 d. ES Aplinkos Tarybos išvadose išreikštą valią paspartinti biologinės stebėsenos programos įgyvendinimą Sąjungos mastu,

N.   kadangi visuotinai pripažinta, kad klimato kaita gali gerokai pasunkinti kai kurių ligų formas ir paskatinti jų atvejų padažnėjimą, o dažniausiai Sąjungoje pasitaikančios gamtos nelaimės – dideli karščiai, potvyniai ir miškų gaisrai – gali sukelti papildomų ligų, prastas sanitarines sąlygas ir mirčių, kartu pripažįstamas teigiamas klimato kaitos mažinimo priemonių poveikis sveikatai,

O.   kadangi klimato kaita turės didelį poveikį žmogaus sveikatai, be kita ko, skatindama tam tikrų infekcinių ir parazitinių ligų plitimą daugiausia dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių ir šių poveikio ekosistemoms, gyvūnams, augalams, vabzdžiams, parazitams, pirmuonims, mikrobams ir virusams,

P.   kadangi 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(5) ir jos antrinėse direktyvose yra aiškios nuostatos dėl sveiko vandens išsaugojimo ir jo išteklių atkūrimo,

Q.   kadangi aplinkos medicina yra nauja medicinos šaka, kurios dėstymas skirtingų valstybių narių universitetuose vis dar pernelyg fragmentiškas ir nevienodas, todėl ji Sąjungoje turi būti remiama ir populiarinama,

R.   kadangi dėl aplinkos veiksnių sergančių žmonių skaičius didėja ir kadangi, siekiant gauti visą informaciją apie aplinkos veiksnių sukeliamas ar iš dalies sukeliamas ligas, turi būti plėtojama epidemiologija,

1.   pripažįsta Komisijos pastangas nuo veiksmų plano paskelbimo 2004 m. gerinti informavimo apie aplinką ir sveikatą grandinę, šios srities ES mokslinių tyrimų integravimą ir stiprinimą bei bendradarbiavimą su specializuotomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai PSO;

2.   vis dėlto mano, kad šis veiksmų planas iš dalies savaime pasmerktas žlugti, kadangi jame numatoma tik dabartinės įvairių sričių Bendrijos politikos tąsa, jis nepagrįstas prevencijos politika, kuria būtų siekiama sumažinti su aplinkos veiksniais susijusių ligų skaičių, ir juo nesiekiama jokio aiškaus ir skaičiavimais grindžiamo tikslo,

3.   atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad globojant PSO jau įgyvendinta programa, pagal kurią valstybės narės sukūrė savo nacionalinius ir vietos aplinkos sveikatos veiksmų planus, apimančius specifinius tikslus ir įgyvendinimo planus; todėl rekomenduoja Komisijai šią PSO programą apsvarstyti kaip galimą modelį, kuris ir ateityje galėtų būti naudingas pavyzdys Sąjungai;

4.   labai apgailestauja, kad Komisija, o konkrečiau – jos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, neskyrė reikiamo finansavimo žmogaus biologinei stebėsenai 2008 metais, kad, kaip ji įsipareigojo valstybėms narėms ir Parlamentui, Sąjunga galėtų laikytis nuoseklaus požiūrio į biologinę stebėseną,

5.   be to, ragina Komisiją iki 2010 m. įgyvendinti du pagrindinius tikslus, kuriuos ji pati iškėlė 2004 m., ir parengti bei vykdyti šiems tikslams pasiekti skirtą įgyvendinamą komunikacijos strategiją, būtent – geriau informuoti piliečius apie aplinkos taršą ir jos poveikį jų sveikatai bei persvarstyti ir atitinkamai pritaikyti ES rizikos mažinimo politiką;

6.   primygtinai rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Bendrijos teisės aktų įgyvendinimu;

7.   pabrėžia, kad vertinant aplinkos veiksnių poveikį sveikatai, būtina atsižvelgti į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius, vaikus ir senyvo amžiaus žmones;

8.   ragina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurios yra jautriausios teršalams, nustatant priemones vidaus aplinkos teršalų poveikiui sveikatos priežiūros patalpose ir mokyklose mažinti taikant patikimą vidaus oro kokybės valdymo patirtį;

9.   primygtinai ragina Komisiją rengiant pasiūlymus esamiems teisės aktams persvarstyti, atsiradus lobistinių, regioninių ar tarptautinių organizacijų spaudimui, tų teisės aktų nesusilpninti;

10.   primena, kad Sąjungai būtina taikyti nuoseklų dinamišką ir lankstų požiūrį į veiksmų planą; todėl mano, kad svarbu įgyti specifinę patirtį aplinkos sveikatos srityje, kuri atitiktų jos skaidrumą, daugiadiscipliniškumą ir prieštaringumą ir padėtų įveikti bendrą visuomenės nepasitikėjimą oficialiosiomis agentūromis ir ekspertų komisijomis; pabrėžia sveikatos ekspertų rengimo gerinimo svarbą, ypač keičiantis pažangiąja patirtimi Bendrijos lygiu;

11.   pabrėžia, kad pastaraisiais metais buvo pasiekta reali pažanga aplinkos politikos srityje, pvz., mažinant oro taršą, gerinant vandens kokybę, atliekų rinkimo ir perdirbimo politiką, chemijos gaminių kontrolę ir uždraudžiant naudoti benziną, kurio sudėtyje yra švino, bet tuo pačiu metu konstatuoja, kad ES neturi bendrosios ir prevencinės šios srities strategijos bei nesivadovauja atsargumo principu;

12.   dėl to prašo Komisiją persvarstyti pirmiau minėtame Komunikate dėl atsargumo principo išdėstytus kriterijus remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais ir siekiant, kad šis veiklos ir saugumo principas, pagrįstas proporcingomis laikinosiomis priemonėmis, taptų Bendrijos sveikatos ir aplinkos politikos šerdimi;

13.   mano, kad produkto nekenksmingumo įrodymo pareigą perdavus gamintojui ar importuotojui, būtų galima skatinti prevencija grįstą politiką, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.° 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą(6), todėl skatina Komisiją šią pareigą nustatyti visuose gaminius reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose; mano, kad pagal veiksmų planą derėtų vengti atlikti daugiau bandymų su gyvūnais ir visą dėmesį skirti alternatyvių metodų plėtotei ir panaudojimui;

14.   dar kartą prašo Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečias priemones dėl vidaus oro kokybės, kurios padėtų užtikrinti aukštą patalpų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač persvarstant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų 1988 teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo(7), ir pasiūlyti priemonių pastatų energetiniam efektyvumui, įrangos ir baldų cheminių sudedamųjų dalių saugumui didinti;

15.   rekomenduoja, kad, siekdama sumažinti žalingą aplinkos poveikį sveikatai, Komisija ragintų valstybes nares mokesčių lengvatomis ir (arba) kitomis ekonominėmis paskatomis sudominti rinkos operatorius gerinti vidaus oro kokybę ir mažinti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį pastatuose, įstaigose ir biuruose;

16.   rekomenduoja Komisijai parengti atitinkamus minimalius reikalavimus vidaus oro kokybei naujai statomuose pastatuose užtikrinti;

17.   rekomenduoja Komisijai teikiant atskirą Europos Sąjungos paramą atsižvelgti į vidaus patalpų oro kokybę, elektromagnetinę spinduliuotę ir poveikį pažeidžiamos gyventojų dalies sveikatai atskiruose projektuose, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip laikomasi aplinkos apsaugos kriterijų;

18.   ragina remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis nustatyti aplinkos kokybės standartus prioritetinėms medžiagoms vandenyje ir juos nuolat atnaujinti atsižvelgiant į mokslinių žinių raidą;

19.   pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės sėkmingai įrengė mobiliąsias tyrimų laboratorijas arba "žaliąsias laboratorijas" ir gali greitai ir patikimai diagnozuoti viešųjų ir privačių patalpų taršą; mano, kad Komisija galėtų skatinti tokią praktiką tose valstybėse narėse, kurios dar neturi tiesioginių veiksmų užterštose vietose praktikos;

20.   yra susirūpinęs dėl to, kad nėra specialiųjų teisinių nuostatų, skirtų plataus vartojimo prekių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, saugumui užtikrinti, ir dėl Komisijos aplaidaus požiūrio į būtinybę persvarstyti nanodalelių naudojimo plataus vartojimo prekėse reguliavimo sistemą atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau plataus vartojimo prekių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, patenka į rinką;

21.   yra labai sujaudintas mokslininkų grupės Bio-Initiative tarptautinės ataskaitos(8) dėl elektromagnetinių laukų, kurioje apibendrinama daugiau kaip 1 500 šiam klausimui skirtų tyrimų, ir savo išvadose atskleidžia judriojo ryšio tipo telefonijos, pvz., mobiliųjų telefonų, UMTS-Wifi-Wimax-Bluetooth ir fiksuotojo ryšio telefonų "DECT" išspinduliuojamų bangų keliamą pavojų sveikatai;

22.   konstatuoja, kad elektromagnetinio lauko poveikio visuomenei apribojimai nebeaktualūs, kadangi nebuvo pritaikyti atsižvelgiant į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo(9), akivaizdžiai neatitinka informacinių bei ryšių technologijų raidos, Europos aplinkos agentūros rekomendacijų ar griežtesnių taršos ribojimo normų, taikomų, pvz., Belgijoje, Italijoje ar Austrijoje, ir neatsižvelgia į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius ir vaikus;

23.   taigi ragina Tarybą iš dalies pakeisti savo Rekomendaciją 1999/519/EB siekiant atsižvelgti į pažangiausią valstybių narių patirtį ir nustatyti griežtesnes visų prietaisų, kurie skleidžia 0,1 MHz – 300 GHz dažnio elektromagnetines bangas, poveikio ribines vertes;

24.   labai rimtai vertina įvairią grėsmę sveikatai, klimato kaitos sukeliamą Sąjungos teritorijoje, ir remia glaudesnį bendradarbiavimą tarp PSO, valstybių narių kontrolės institucijų, Komisijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro siekiant sustiprinti išankstinio įspėjimo sistemą ir taip apriboti neigiamus klimato kaitos padarinius sveikatai;

25.   pabrėžia, kad šiam veiksmų planui būtų naudingi išplėsti veiksmai dėl neigiamo klimato kaitos poveikio žmogaus sveikatai, Bendrijos lygmeniu sukuriant būtinas veiksmingas prisitaikymo priemones, pvz.:

   metodines visuomenės švietimo programas ir informavimą;
   prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įtraukimą į visuomenės sveikatos strategijas ir programas, pvz., užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos, darbuotojų sveikata ir sveikatai pavojingos gyvūnų ligos;
   tinkamą priežiūrą, skirtą ligos protrūkiui anksti nustatyti;
   su sveikata susijusias ankstyvojo įspėjimo sistemas ir atsaką;
   esamų aplinkos duomenų stebėjimo tinklų ir ligų protrūkio tinklų koordinavimą;

26.  Ragina valstybes nares ir Komisiją adekvačiai reaguoti į naujus pavojus, atsirandančius dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, dėl vis dažniau atrandamų naujų virusų ir nežinomų ligų sukėlėjų, ir sukurti naujas esamų ligų sukėlėjų naikinimo technologijas, padėsiančias naikinti jau žinomus ir dar neatrastus virusus ir kitus ligų sukėlėjus, pernešamus per kraują.

27.   apgailestauja, kad Komisijos komunikato "Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus" (COM(2008)0030) dabartiniame ekonominės naudos poveikio vertinime svarstoma tik sumažėjusios oro taršos nauda sveikatai iki 2020 m. 20 proc. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją užtikrinti, kad ji skubiai svarstytų ir įtrauktų į poveikio vertinimą įvairiais lygiais siekiamą (papildomą) naudą sveikatai remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rekomendacijomis iki 2020 m. 20–40 proc. ir galbūt 50 proc. ar daugiau viduje sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

28.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į rimtą psichikos sveikatos problemą, susijusią su dideliu savižudybių skaičiumi ES, ir daugiau išteklių skirti atitinkamų prevencijos strategijų ir gydymo plėtotei;

29.   kartoja, kad Komisija ir valstybės narės turėtų remti PSO Vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planą Europoje, jį stiprinti tiek Sąjungos, tiek dvišale plėtros politika bei skatinti panašius procesus už PSO Europos regiono ribų;

30.   ragina Komisiją į savo antrąjį veiksmų planą vėl įtraukti su taršos poveikio mažinimu susijusią SCALE iniciatyvą, numatytą Europos aplinkos ir sveikatos strategijoje (COM(2003)0338);

31.   ragina Komisiją tęsti darbą ir pasiūlyti priemonių, kurios skatintų plėtotę ir naujoviškus sprendimus, kaip pabrėžiama Lisabonos darbotvarkėje, siekiant sumažinti aplinkos veiksnių keliamus pagrindinius pavojus sveikatai;

32.   ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, įsteigiančio Sąjungos solidarumo fondą, kadangi 2006 m. gegužės 18 d. Parlamentas priėmė savo poziciją(10); mano, kad naujasis reglamentas kartu su kitomis priemonėmis sumažins kliūtis Sąjungos solidarumo fondui pradėti veikti, leis veiksmingiau, lanksčiau ir greičiau sumažinti gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes; pabrėžia, kad tokia finansinė priemonė yra labai svarbi, ypač dėl to, kad manoma, jog ateityje gamtinės nelaimės, iš dalies dėl klimato kaitos, nutiks dažniau;

33.   atsižvelgdamas į tai, kad Europoje MVĮ turi lemiamą ekonominę reikšmę, rekomenduoja Komisijai teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms techninę paramą, padėti joms laikytis privalomų aplinkos sveikatos teisės aktų ir padrąsinti jas daryti pakeitimus, kurie būtų teigiami aplinkos sveikatos požiūriu ir darytų poveikį įmonių veiklai;

34.   rekomenduoja Komisijai iki 2010 m. Aplinkos ir sveikatos veiksmų plano "antrajam ciklui" savo iniciatyvas pritaikyti pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams bei parengti naujų rizikos vertinimo metodų, atsižvelgiant į pagrindinį dalyką – ypač didelį vaikų, nėščių moterų ir vyresnių žmonių pažeidžiamumą;

35.   todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti prevencijos ir atsargumo principų privalumus ir plėtoti bei įgyvendinti priemones, leidžiančias numatyti ir įveikti galimas grėsmes aplinkai ir sveikatai; rekomenduoja, kad Komisija įkainotų šio veiksmų plano "antrąjį ciklą" ir numatytų atitinkamą finansavimą, apimantį daug praktinių priemonių aplinkos poveikiui sveikatai sumažinti ir apsauginėms ir atsargumo priemonėms įgyvendinti;

36.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei PSO.

(1) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 264.
(2) OL L 301, 2007 11 20, p. 3.
(3) Pranešimas pavadinimu "Europos aplinka – Ketvirtasis įvertinimas". Europos aplinkos agentūra (2007 10 10).
(4) 2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimas C-192/01 Komisija prieš Daniją. Rink. 2003, p. I- 9693. 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimas C-127/02 Landelijke Vereniging tot Behoud van de Waddenzee ir Nederlandse Vereniging tot Bescherming van Vogels prieр Staatssecretaris van Landbouw, Natuurbeheer en Visserij. Rink. 2004, p. I-7405.
(5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(6) OL L 396, 2006 12 30, p. 1; pataisyta OL 136 ,2007 5 29, p. 3.
(7) OL L 40, 1989 2 11, p. 12. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(8) Nepriklausomų mokslininkų grupė šį pranešimą paskelbė 2007 m. rugpjūčio 31 d. Išsamesnę informaciją žr. www.bioinitiative.org
(9) OL L 199, 1999 7 30, p. 59.
(10) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 331.


Perversmas Mauritanijoje
PDF 204kWORD 48k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl perversmo Mauritanijoje
P6_TA(2008)0411RC-B6-0386/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko, Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės Europos S1jungos vardu, Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai, Europos Komisijos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Afrikos Sąjungos (AS), Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir Tarptautinės Frankofonijos organizacijos pareiškimus po įvykdyto perversmo Mauritanijoje,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Vakarų Afrikai Saïd Djinnit antrąjį po perversmo vizitą į Mauritaniją,

–   atsižvelgdamas į AS steigiamąjį aktą, kuriuo smerkiamas bet koks bandymas perimti valdžią jėga,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2008 m. rugpjūčio 6 d. Mauritanijoje įvyko valstybės perversmas, kurio metu Mauritanijos prezidentą Sidi Mohamedą Ould Cheikhą Abdallahi nuo valdžios nušalino grupė aukšto rango generolų, kuriuos jis anksčiau tą dieną atleido iš pareigų,

B.   kadangi tarptautiniai stebėtojai, įskaitant Europos Sąjungos stebėtojus, ypač Europos Parlamento siųstas stebėtojų misijas, kurie užtikrino, kad rinkimai buvo teisėti, 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. įvykusius parlamento rinkimus, 2007 m. sausio mėn. įvykusius senato rinkimus ir 2007 m. kovo mėn. įvykusius prezidento rinkimus, kurių metu prezidentu išrinktas Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi, laikė sąžiningais ir skaidriais;

C.   kadangi du trečdaliai Mauritanijos parlamento narių pasirašė deklaraciją, kuria remiamas perversmo lyderis Mohamed Ould Abdel Aziz ir kiti generolai; kadangi 2008 m. birželio mėnesį parlamentas balsavo už nepasitikėjimą prezidentu Abdallahi, ragindamas jį nedelsiant pertvarkyti savo vyriausybę, ir 49 parlamento nariai atsistatydino po to, kai prezidentas Abdallahi paskyrė 12 ministrų iš tų kurie tarnavo ankstesniam labai nepopuliariam režimui,

D.   kadangi sprendimus dėl politinės, ekonominės ir socialinės Mauritanijos ateities gali priimti tik gyventojų išrinkti atstovai ir kadangi demokratijai reikia pusiausvyros tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiančios valdžios, kurios abi būtų teisėtai išrinktos,

E.   kadangi valstybės perversmas įvyko blogos ekonominės ir socialinės padėties metu ir kadangi vystymasis yra geriausia demokratijos sėkmės garantija,

F.   pripažindamas pasiektą pažangą grąžinant pabėgėlius ir priimant įstatymą, kuriuo vergovė šalyje laikoma nusikaltimu,

G.   kadangi Sąjunga 2008–2013  m. laikotarpiu nusprendė paremti perėjimą prie demokratijos ir "rėmimo programą" 156 000 000 EUR pagal 10-ąjį Europos vystymosi fondą, o tai papildo jau teikiamą paramą ir nuo 1985 m. suteiktą 335 000 000 EUR paramą,

H.   kadangi Pasaulio bankas sustabdė 175 000 000 USD pagalbą Mauritanijai ir šių pervedimų sustabdymas paveiks 17 nacionalinių Mauritanijos projektų ir jos dalyvavimą Pasaulio banko regioniniuose projektuose, ypač kaimo plėtros, sveikatos, švietimo, infrastruktūros ir kelių tiesimo srityse,

I.   kadangi demokratinė Mauritanija buvo stabilumo centras ypatingai trapiame regione, kuriame, viena vertus, Sacharoje, prie sienos šiaurės vakarų sienos su Alžyru ir Maliu veikia Salafistų pamokslo ir kovos grupė, didžiajame islamiškame Magrebe tapusi Al-Quaida ir, antra vertus, vyksta tuaregų sukilimas,

J.   kadangi "konstitucinis įsakymas", kuriuo chunta nustato savo galias ir kuriuo remdamasi ji gali valdyti leisdama dekretus, neturi jokio teisinio pagrindo,

1.   smerkia antrą per trejus metus Mauritanijos generolų įvykdytą karinį valstybės perversmą, kuris yra konstitucinio teisėtumo ir tarptautiniu lygiu patvirtintų demokratinių rinkimų rezultatų pažeidimas; apgailestauja dėl šio žingsnio atgal, atsižvelgiant į didelę per kelis paskutinius metus Mauritanijoje padarytą vystymosi, demokratijos ir teisinės valstybės pažangą; reikalauja, kad remiantis pereinamosios fazės link demokratijos metu įsteigtų institucijų sistema dabartinė politinė įtampa Mauritanijoje būtų išspręsta ir kad konstitucinė ir pilietinė tvarka būtų kuo greičiau atkurta,

2.   reikalauja, kad prezidentas Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi būtų nedelsiant išlaisvintas kartu su ministru pirmininku Yahya Ould Ahmedu el-Waghefu ir kitais vyriausybės nariais, kuriems vis dar paskirtas namų areštas įvairiose šalies vietose,

3.   reikalauja, kad būtų laikomasi Mauritanijos prezidento ir parlamento galių konstitucinio teisėtumo, pagal kurį prezidento ir parlamento sambūvio ir pusiausvyros tarp vykdomosios ir įstatymus leidžiančios valdžios mechanizmai turėtų būti suderinami gerbiant Konstituciją ir remiantis ja, o jos pakeitimai, skirti užtikrinti kuo didesnį stabilumą, gali būti priimami tik remiantis jos nuostatomis, po plačių visų politinių jėgų diskusijų,

4.   mano kad atviromis ir nuoširdžiomis pagrindinių politinių jėgų diskusijomis turėtų būti nustatyti būtini keliai ir konstituciniai krizės užbaigimo būdai,

5.   teigiamai vertina pabėgėlių grįžimą, įstatymo, kuriuo vergovė šalyje laikoma nusikaltimu, priėmimą ir žiniasklaidos liberalizavimo įstatymo projektą, apgailestauja, kad nėra demokratinio įstatymo dėl humanitarinio pasyvumo ir 1990 metais įvykdytos prievartos prieš Mauritanijos juodųjų bendruomenę, nors ir prezidentas įsipareigojo įsteigti tyrimo komisiją,

6.   reikalauja, kad į Mauritaniją grįžusiems pabėgėliams būtų grąžintos jų teisės jiems grąžinant atimtą turtą,

7.   reikalauja, kad jau labai ekonominės ir maisto krizės paveikti Mauritanijos gyventojai netaptų dabartinės krizės įkaitais ir prašo Europos Komisijos įgyvendinti pilietinės visuomenės paramos projektus, remiantis Europos priemone demokratijai ir žmogaus teisėms remti.

8.   atkreipia dėmesį į karinės chuntos pareiškimą dėl naujų prezidento rinkimų, bet apgailestauja kad, skirtingai nuo chuntos, valdžiusios 2005–2007 m., nepriimtas joks rinkiminio neutralumo įsipareigojimas; reikalauja, kad valdžioje esančios karinės pajėgos nedelsiant įsipareigotų dėl demokratinių institucijų atkūrimo tvarkaraščio, numatydamos kartu su visomis politinėmis jėgomis sukurti pereinamąją vyriausybę,

9.   remia AS pastangas sveiku protu išspręsti krizę,

10.   reikalauja, kad Komisija, remdamasi Kotonu(1) susitarimo 8 straipsniu, pradėtų politinį dialogą siekdama atkurti konstitucinį teisėtumą ir informuotų Parlamentą apie šio dialogo rezultatus; jei jis nepavyktų, reikalauja taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnį, pagal kurį galėtų būti sustabdyta pagalba, išskyrus maisto ir humanitarinę pagalbą,

11.   nedelsiant ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir Tarybą, glaudžiai bendradarbiaujant su AS, toliau artimai stebėti politinę padėtį šioje šalyje ir užtikrinti Sąjungos piliečių saugumą.

12.   prašo kuo greičiau nusiųsti Parlamento narių delegaciją, kuri susitiktų su Mauritanijos parlamento nariais ir pasiūlytų pagalbą sprendžiant krizę,

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Afrikos Sąjungos institucijoms, Vakarų Afrikos šalių ekonominei bendrijai, Tarptautinei Frankofonijos organizacijai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.


Iranas
PDF 206kWORD 52k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės vykdymo Irane
P6_TA(2008)0412RC-B6-0389/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir ypač į 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją(1) dėl mirties bausmės nepilnamečiams nusikaltėliams vykdymo Irane,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2008 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl mirties bausmės įvykdymo Mohammadui Hassanzadehui ,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2008 m. liepos 18 d. Europos Sąjungos vardu Iranui pateiktą pareiškimą dėl mirties bausmės taikymo Irane,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios šalies 2008 m. liepos 29 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl mirties bausmės vykdymo 29 asmenims Evino kalėjime, Irane,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios šalies 2008 m. rugpjūčio 25 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl mirties bausmės pakariant įvykdymo Rezai Hejazi,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 19 d. ir 28 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimus dėl mirties bausmės įvykdymo Behnoodui Shojaee ir Bahmanui Soleimanianui

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, o ypač į 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją A/RES/62/168 dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir į 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją A/RES/62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP), į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir į Vaiko teisių konvenciją, kurias pasirašė ir Irano Islamo Respublika,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi, kaip teigia Amnesty International, šiais metais Irane mirties bausmė įvykdyta 191 kartą, o 2007 m. Irane mirties bausmės įvykdymo kartų skaičius - 317 - yra didžiausias visame pasaulyje, išskyrus Kiniją, nors Irano gyventojų skaičius 18 kartų mažesnis už Kinijos,

B.   kadangi Teherano Evino kalėjime 2008 m. liepos 27 d. mirties bausmė vienu metu įvykdyta 29 asmenims,

C.   kadangi 2008 m. birželio 10 d. mirties bausmė įvykdyta 16 metų Mohammadui Hassanzadeh, Irano kurdui, už nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas 14 metų; kadangi 2008 m. liepos 22 d. mirties bausmė įvykdyta nepilnamečiams nusikaltėliams Hassanui Mozafari ir Rahmanui Shahidi, o 2008 m. rugpjūčio 19 d. pakartas19 metų Reza Hejazi, dėl kaltinimo nužudymu, kurį jis padarė būdamas 15 metų; kadangi 2008 m. rugpjūčio 26 d. 19 metų Behnam Zare nubaustas mirties bausme už nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas 15 metų, ir tapo šeštuoju nepilnamečiu nusikaltėliu, kuriam 2008 m. Irane įvykdyta mirties bausmė,

D.   kadangi, pažeidžiant Irano įstatymus, nei B. Zarės, nei R. Hejazi šeimai, nei jų advokatui nebuvo pranešta apie numatytos mirties bausmės vykdymo laiką ir vietą,

E.   kadangi netrukus gali būti įvykdyta mirties bausmė nepilnamečiams nusikaltėliams Amirui Marollahi, Behnoodui Shojaee, Mohammedui Fadaei ir Bahmanui Soleimanianui,

F.   kadangi, kaip teigiama TPPTP 6 straipsnio 5 dalyje ir Vaiko teisių konvencijoje, pagal tarptautinę teisę draudžiama mirties bausme bausti nepilnamečius nusikaltėlius; kadangi, nepaisant Irano teisinių įsipareigojimų, šiuo metu mirties bausmę ketinama įvykdyti mažiausiai 130 nusikaltusių vaikų,

G.   kadangi mažumų teisių gynėjai nuolat susiduria su mirties bausmės grėsme, kaip tai matyti beludžių etninės kilmės Jaunimo teisingumo balso asociacijos (angl. "Voice of Justice Youth Association") vykdomojo direktoriaus Yaghoubo Mehrnehado atveju, kuriam mirties bausmė įvykdyta 2008 m. rugpjūčio 4 d., po to, kai jis viešai pareikalavo vietos pareigūnų atsiskaityti už jų neveiksmingą darbą,

H.   kadangi kitam mažumų teisių gynėjui, kurdų kilmės mokytojui Farzadui Kamangarui, skirta mirties bausmė apkaltinus jį ginklo panaudojimu prieš valstybę ir nepateikus įrodymų,

I.   kadangi prisipažinimai dažnai išgaunami kankinant, nesuteikiant galimybės naudotis advokatų paslaugomis, o teismų sprendimai neatitinka minimalių teisingo teismo proceso standartų,

J.   kadangi 2008 m. rugpjūčio 5 d. Irano teismai paskelbė, kad kaip mirties bausmės priemonė panaikinamas užmėtymas akmenimis, taigi 10 neįvardytų moterų, kurioms grėsė užmėtymas akmenimis, nebus jais užmėtytos,

K.   kadangi esama priežasčių susirūpinti, kad Irano opozicijos nariams ir jiems padedantiems asmenims, kuriuos pagal Ketvirtosios  Ženevos konvencijos 27 straipsnį subūrė ir Šiaurės Irake, Ašrafo stovykloje, saugo JAV vadovaujamos daugiašalės pajėgos, gresia pavojus būti ištremtiems arba jėga sugrąžintiems į Iraną, kur jų laukia sunkus persekiojimas ir gal net mirties bausmė,

1.   labai nuliūdęs dėl to, kad neseniai Irane įvykdyta mirties bausmė keliems nepilnamečiams nusikaltėliams ir kad dėl to Iranas – vienintelė pasaulio šalis, kurioje 2008 m. vis dar taikoma ši sunki ir nežmoniška bausmė;

2.   atkreipia ypatingą dėmesį į Soghrą Najafpourą, kuri beveik 19 metų laukė mirties bausmės už nužudymą, kuris įvyko, kai jai buvo 13 metų;

3.   ragina vyriausiąjį teisėją Ayatollahą Mahmoudą Hashemi Sharoudi sistemingai sušvelninti mirties bausmes visiems nepilnamečiams nusikaltėliams ir ypač prašo Irano valdžios institucijų sustabdyti mirties bausmės vykdymą Amirui Marollahi, Behnoodui Shojaee, Mohammedui Fadaei ir Bahmanui Soleimanianui;

4.   griežtai smerkia tai, jog daugėja mirties bausmės atvejų, ir ragina Irano valdžios institucijas paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą, taip siekiant panaikinti mirties bausmę pagal 2007 m. gruodžio 18 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją;

5.   dar kartą ragina Majlis narius skubiai pakeisti teisės aktus siekiant užtikrinti, kad joks asmuo nebūtų baudžiamas mirties bausme už nusikaltimą, padarytą nesulaukus 18 metų, ir iki tarptautinių standartų pakelti teisinės atsakomybės amžiaus ribą;

6.   palaiko Irano teisines pastangas įsteigti atskirą teisėkūros ir teismų sistemą, skiriamą nepilnamečiams nusikaltėliams, ir ragina Majlis nustatyti priemones, skirtas vaikams nusikaltėliams šviesti ir reintegruoti į visuomenę; ragina Komisiją remti Irano valdžios institucijas, jei jos prašytų tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje;

7.   griežtai smerkia Irano piliečių, kurie gina žmogaus teises, kovoja prieš mirties bausmę ir kurie dažnai kaltinami vadinamąja veikla prieš nacionalinį saugumą, persekiojimą ir kalinimą; ypač ragina besąlygiškai paleisti Emadeddiną Baghi, Mohammadą Sadeghą Kabovandą ir sušvelninti Farzadui Kamangarui skirtą mirties bausmę bei dar kartą ištirti jo bylą;

8.   džiaugiasi tuo, kad neseniai paskelbta, jog panaikinamas užmėtymas akmenimis kaip mirties bausmės įvykdymo priemonė; vis dėlto išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad baudžiamojo kodekso reformos pasiūlyme, kurį dabar svarsto Majlis, teikiama toliau taikyti užmėtymo akmenimis bausmę už tam tikrų formų svetimavimą, ir ragina Majlis narius visiškai panaikinti užmėtymo akmenimis bausmę;

9.   ragina Irako ir JAV valdžios institucijas negrąžinti prievarta į Iraną jokių Irano opozicijos narių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, kuriems gresia didelis persekiojimo pavojus, ir ypač bendradarbiauti su JT Vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru ir kitais siekiant rasti patenkinamą ilgalaikį asmenų, šiuo metų esančių Ašrafo stovykloje, padėties klausimo sprendimą;

10.   ragina ateinančios JT Generalinės Asamblėjos metu svarstyti rezoliuciją, kurioje visų mirties bausmę vis dar naudojančių šalių būtų prašoma pateikti JT Generaliniam Sekretoriui ir visuomenei visą informaciją apie mirties bausmę ir jos vykdymą, panaikinant informacijai apie mirties bausmę valstybės paslapties statusą, nes tai taip pat yra tiesioginė didesnio vykdomų mirties bausmių skaičiaus priežastis;

11.   ragina priimti naują rezoliuciją, kurioje būtų numatytas Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio postas su užduotimi stebėti situaciją, užtikrinti maksimalų skaidrumą mirties bausmės sistemoje bei skatinti vidinį procesą, kuriuo būtų siekiama įgyvendinti JT rezoliuciją dėl mirties bausmės moratoriumo.

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, JT Vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir Jungtinių Valstijų bei Irako vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0314.


Albinosų žudymas Tanzanijoje
PDF 201kWORD 43k
2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl albinosų žudymo Tanzanijoje
P6_TA(2008)0413RC-B6-0387/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. priimtą JT Vaiko teisių konvenciją, įsigaliojusią 1990 m. rugsėjo 2 d., kuri yra privaloma ir taikoma be išimčių,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi, remiantis Tanzanijos vyriausybės patvirtintais NVO ir žiniasklaidos pranešimais, nuo 2008 m. kovo mėn. Viktorijos ežero teritorijoje, ypač Mvanzoje, Šiniangoje ir Maroje, kur daug albinosų, buvo nužudyti ir suluošinti mažiausiai 25 albinosai, įskaitant vaikus,

B.   kadangi trys minėtieji regionai be albinosų žudymo garsėja ir raganiais ar burtininkais laikomų žmonių žudymu; kadangi dažnai piktai miniai pateisinti raganavimu įtariamo žmogaus nužudymą užtenka vien paskalų,

C.   kadangi, pasak Tanzanijos valdžios institucijų, albinosų žudymas yra žiniuonių samdomų organizuotų gaujų darbas,

D.   kadangi Dar es Salamo žiniasklaida pranešė, kad dėl albinosų žudymo Tanzanijoje buvo suimti 173 žmonės, įskaitant didelį žiniuonių ir jų klientų skaičių;

E.   kadangi, pasak šalies policijos, žiniuoniai parduoda nupjautas albinosų kūno dalis ir kraują šachtininkams ir žvejams, kurie tiki, kad jos gali atnešti sėkmę, sveikatą ir turtą,

F.   kadangi šie nužudymai lėmė didelį albinosų bendruomenės išgąstį ir baimę, nes dabar jie jaučiasi labai nesaugūs ir, norėdami išvengti galimos rizikos, bijo net būti, vaikščioti ar keliauti vieni,

G.   kadangi 36 proc. Tanzanijos gyventojų gyvena žemiau nacionalinės skurdo ribos; kadangi naudojimasis sveikatos priežiūros sistema smarkiai ribojamas, todėl gyventojams įprasta kreiptis į žiniuonius ar tradicinius gydytojus,

H.   kadangi albinosai yra mažuma ir albinosų diskriminacija yra rimta visos į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos dalies problema; kadangi vienas iš 20 000 pasaulio žmonių yra albinosas,

I.   kadangi, remiantis pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą atliktu tyrimu, beveik pusė tėvų gimus albinosui vaikui jautėsi pažeminti; kadangi albinosės patiria kitų moterų diskriminaciją ir kadangi iš moterų, kurių kūdikiai yra albinosai, dažnai šaipomasi arba jos atstumiamos ir kenčia nuo diskriminacijos darbe; kadangi pranešama, kad maždaug du trečdaliai tėvų teigė, jog specialios intervencinės vaikų albinosų sveikatos apsaugos priemonės yra brangios, o pusė teigė, kad jų vaikai turi rimtų regėjimo sutrikimų; tačiau kadangi 83 proc. teigė, kad jų vaikai mokykloje mokėsi ne blogiau už bet kuriuos kitus vaikus,

1.   griežtai smerkia albinosų žudymą Tanzanijoje ir prekybą jų kūnų dalimis siekiant pasipelnyti;

2.   palankiai vertina tai, kad Tanzanijos prezidentas Jakaya Mrisho Kikwete pasmerkė albinosų žudymą ir pažadėjo sutelkti pastangas siekiant nutraukti šiuos nusikaltimus; pabrėžia, kad šiuos žodžius turi lydėti veiksmai;

3.   sveikina prezidentą Jakayą Mrisho Kikwetę nusprendus paskirti Al-Shymaa Kway-Geer pirmąja parlamento nare albinose dėl jos ryžto kovoti su diskriminacija, kurią patiria ji ir kiti albinosai;

4.   palaiko veiksmus, kurių Tanzanijos vyriausybė ėmėsi iki šiol, pvz., albinosų surašymą ir policijos palydos paslaugų vaikams albinosams sukūrimą, ir juos palankiai vertina; palaiko Tanzanijos parlamento narių prašymą, kad vyriausybė imtųsi tolesnių priemonių ir spręstų šią problemą ieškodama jos ištakų bei panaikintų bet kokio pobūdžio albinosų diskriminaciją;

5.   ragina Tanzanijos valdžios institucijas, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę apskritai bendradarbiauti siekiant apsaugoti visus albinosus; ragina Tanzanijos vyriausybę imtis skubių veiksmų ir ugdyti visuomenės sąmoningumą bei teikti informaciją albinizmo klausimu; mano, kad tokias priemones ypač reikia įgyvendinti kaimo vietovėse, kur žmonės dažnai būna prasčiau išsilavinę ir prietaringesni;

6.   palankiai vertina tai, kad praeitą mėnesį suimti 173 albinosų žudymu Tanzanijoje įtariami žmonės; primygtinai ragina valdžios institucijas veikti greitai ir atsakinguosius patraukti į teismą;

7.   apgailestaudamas pažymi, kad tiriamosios žurnalistikos atstovė Vicky Ntetema turėjo pasislėpti, nes sulaukė grasinimų mirtimi už tai, kad atskleidė, jog žiniuoniai ir policija dalyvavo šiose žudynėse; ragina Tanzanijos valdžios institucijas pradėti nuodugnų nepriklausomą tyrimą dėl šių Vicky Ntetema pateiktų kaltinimo;

8.   reiškia pripažinimą ir palaikymą albinosų bendruomenei padedančiai Tanzanijos albinosų asociacijai už atliktą darbą; ragina Komisiją aktyviai remti šią asociaciją ir jos raginimus, kad mokslininkai, religiniai lyderiai ir žmogaus teisių aktyvistai informuotų visuomenę, jog albinosų žudymas yra socialiniu ir moraliniu požiūriais nepriimtinas;

9.   ragina Komisiją palaikyti Jungtinių Tautų vystymosi programos pastangas remti ir saugoti Afrikos albinosus;

10.   mano, kad geriausias būdas ginti Tanzanijos albinosų teises – vykdant įtraukties politiką užtikrinti jiems vienodas kokybiško švietimo ir sveikatos priežiūros galimybes ir suteikti tinkamą socialinę ir teisinę apsaugą;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti Tanzanijos vyriausybės, NVO ir pilietinės visuomenės pastangas kuriant nediskriminavimu ir socialine įtrauktimi grindžiamas politikos priemones, pagal kurias būtų galima atsižvelgti į albinosų poreikius ir teises ir užtikrinti vienodas galimybes gauti darbą;

12.   ragina teikti geresnį mokymą sveikatos priežiūros darbuotojams, o mokytojams ir tėvams rengti seminarus, kuriuose jie būtų skatinami užtikrinti, kad vaikai albinosai būtų saugomi nuo saulės, nes daugelis iš jų miršta nuo odos vėžio nesulaukę 30 metų;

13.   reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės darytų viską, ką gali, siekdamos užtikrinti, jog sveikatos priežiūros lėšos pasiektų Tanzanijos neturtingiausiuosius; pažymi, kad reikia skubiai užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kaimo ir atokiose vietovėse;

14.   ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti Tanzanijos albinosų žmogaus teisių padėtį;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Afrikos Sąjungai, Tanzanijos vyriausybei ir parlamentui, JT Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir AKR tarybai.

Teisinė informacija - Privatumo politika