Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2008 m. lapkričio 18 d. - Strasbūras
EB ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas *
 Bendra įmonė naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti *
 Įstatymais nustatytas dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimas (kodifikuota redakcija) ***I
 Bendrovių teisė, susijusi su vienanarėmis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis (kodifikuota redakcija) ***I
 Ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojų sėdynė (kodifikuota redakcija) ***I
 Išorės veiksmų garantijų fondas (kodifikuota redakcija) *
 Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ***
 Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Bendrijoje ***I
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų sutelkimas
 Prašymas atšaukti Frank Vanhecke imunitetą
 Prašymas atšaukti Massimo D'Alema imunitetą
 Vartotojų švietimas ir žinių gerinimas kredito ir finansų srityse
 Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė
 Bendra akcizų tvarka *
 Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa *
 EPS@10: Pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai
 Vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymas
 Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas

EB ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas *
PDF 193kWORD 32k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo pasirašymo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą (COM(2007)0105 – C6-0328/2008 – 2007/0039(CNS))
P6_TA(2008)0528A6-0416/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo (COM(2007)0105),

–   atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Kazachstano Respublika,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 44 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį, 55 straipsnį, 57 straipsnio 2 dalį, 71 straipsnį, 80 straipsnio 2 dalį, 93, 94, 133 ir 181a straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies antruoju sakiniu,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 101 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0328/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6–0416/2008),

1.   pritaria protokolo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kazachstano Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Bendra įmonė naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti *
PDF 190kWORD 31k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (COM(2008)0483 – C6-0305/2008 – 2008/0159(CNS))
P6_TA(2008)0529A6-0439/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0483),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 171 ir  172 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0305/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0439/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Įstatymais nustatytas dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimas (kodifikuota redakcija) ***I
PDF 193kWORD 32k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstatymais nustatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0318 – C6-0205/2008 – 2008/0099(COD))
P6_TA(2008)0530A6-0382/2008

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0318),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0205/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0382/2008),

A.   kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui tokiam, koks jis yra priimtas, atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Bendrovių teisė, susijusi su vienanarėmis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis (kodifikuota redakcija) ***I
PDF 194kWORD 32k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bendrovių teisės srityje dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0344 – C6-0217/2008 – 2008/0109(COD))
P6_TA(2008)0531A6-0383/2008

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0344),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 44 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0217/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0383/2008),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas,

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojų sėdynė (kodifikuota redakcija) ***I
PDF 193kWORD 32k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojų sėdynės (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0351 – C6-0243/2008 – 2008/0115(COD))
P6_TA(2008)0532A6-0384/2008

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0351),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0243/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6–0384/2008),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui tokiam, koks jis yra priimtas atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Išorės veiksmų garantijų fondas (kodifikuota redakcija) *
PDF 195kWORD 31k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0365 – C6-0273/2008 – 2008/0117(CNS))
P6_TA(2008)0533A6-0387/2008

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0365),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0273/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0387/2008),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ***
PDF 186kWORD 30k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo projekto (9196/2008 – C6-0215/2008 – 2008/0048(AVC))
P6_TA(2008)0534A6-0428/2008

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (9196/2008),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 61 straipsnio c dalį(C6-0215/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0428/2008),

1.   duoda pritarimą Konvencijos sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Bendrijoje ***I
PDF 189kWORD 31k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje dėl Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų (COM(2007)0776 – C6-0452/2007 – 2007/0272(COD))
P6_TA(2008)0535A6-0376/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0776),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 285 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0452/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0376/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų sutelkimas
PDF 285kWORD 42k
Rezoliucija
Priedas
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų sutelkimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (COM(2008)0609 – C6-0345/2008 – 2008/2286(ACI))
P6_TA(2008)0536A6-0430/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0609 – C6-0345/2008),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) ir ypač į jo 28 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0430/2008),

A.   kadangi Europos Sąjunga nustatė tinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, kuriomis suteikiama papildoma parama darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių, ir kuriomis padedama tokiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką,

B.   kadangi Europos Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir teikiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau, pagal bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją, priimtą per 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdį,

C.   kadangi Italija pateikė keturias paraiškas paramai gauti dėl tekstilės sektoriuje atleistų darbuotojų Sardinijos, Pjemonto, Lombardijos ir Toskanos regionų įmonėse(3),

1.   prašo susijusių institucijų dėti pastangas siekiant paspartinti fondo lėšų sutelkimą pagal anksčiau minėtą bendrą deklaraciją, pagal kurią Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtina, jog svarbu užtikrinti sparčią sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo priėmimo procedūrą, tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS;

2.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą su Tarybos Pirmininku ir pasirūpinti, kad šis sprendimas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų sutelkimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(4), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(5), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – Fondas) skirtas papildomai paramai atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2)  2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė sutelkti Fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR sumos.

(3)  Italija pateikė keturias su darbuotojų atleidimu tekstilės sektoriuje susijusias paraiškas panaudoti Fondo lėšas: 2007 m. rugpjūčio 9 d. – Sardinijai, 2007 m. rugpjūčio 10 d. – Pjemontui, 2007 m. rugpjūčio 17 d. – Lombardijai ir 2008 m. vasario 12 d. – Toskanai. Paraiškos atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje.

(4)  Todėl Fondo lėšos turėtų būti sutelktos siekiant suteikti finansinę paramą pagal paraiškas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas naudojamas skiriant 35 158 075 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2008 m. lapkričio ... .

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) EGF/2007/005 Italija/Sardinija, EGF/2007/006 Italija/Pjemontas, EGF/2007/007 Italija/Lombardija ir EGF/2008/001 Italija/Toskana.
(4) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(5) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Prašymas atšaukti Frank Vanhecke imunitetą
PDF 187kWORD 31k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Frank Vanhecke imunitetą (2008/2092(IMM))
P6_TA(2008)0537A6-0421/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į prašymą atšaukti Frank Vanhecke imunitetą, kurį pateikė Belgijos Karalystės Teisingumo ministerija, remdamasi Dendermondės miesto prokuroro prašymu, ir kuris buvo paskelbtas per 2008 m. balandžio 10 d. plenarinį posėdį,

–   susipažinęs su Frank Vanhecke paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Belgijos Konstitucijos 58 ir 59 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6-0421/2008),

1.   nusprendė atšaukti Frank Vanhecke imunitetą;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas atitinkamai Belgijos Karalystės institucijai.

(1) Byla Nr. 101/63, Wagner/Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 383, ir byla Nr. 149/85, Wybot/Faure ir kiti, 1986 m. Rink. p. 2391.


Prašymas atšaukti Massimo D'Alema imunitetą
PDF 186kWORD 31k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Massimo D'Alema imunitetą (2008/2298(IMM))
P6_TA(2008)0538A6-0422/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Italijos Respublikos prokuroro Milano teisme prašymą atšaukti Massimo D'Alema imunitetą, pateiktą 2008 m. gegužės 30 d. ir paskelbtą per 2008 m. birželio 16 d. plenarinį posėdį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 6 ir 7 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6-0422/2008),

1.   nusprendė nenaudoti slaptų telefono pokalbių pasiklausymo ir neatšaukti Massimo D'Alema imuniteto;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas kompetentingoms Italijos institucijoms.

(1) Byla Nr. 101/63, Wagner/Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 383 ir byla Nr. 149/85, Wybot/Faure ir kiti, 1986 m. Rink. p. 2391.


Vartotojų švietimas ir žinių gerinimas kredito ir finansų srityse
PDF 242kWORD 54k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vartotojų apsaugos: vartotojų švietimas ir žinių gerinimas kredito ir finansų srityse (2007/2288(INI))
P6_TA(2008)0539A6-0393/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl finansinio švietimo (COM(2007)0808),

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje (COM(2007)0226),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. antrojo svarstymo metu išsakytą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6–0393/2008),

A.   kadangi, viena vertus, finansinės rinkos sparčiai vystosi, tapo labai dinamiškos ir vis sudėtingesnės ir, kita vertus, dėl visuomenės pokyčių ir kintančio gyvenimo būdo atsiranda privačių finansų patikimo valdymo poreikis ir poreikis nuolat derinti privačius finansus su naujomis darbo ir šeimos sąlygomis,

B.   kadangi valstybių narių ir Europos lygmenimis politiką formuojantys asmenys turėtų teikti pirmenybę vartotojų finansiniam raštingumui ne tik todėl, kad tai naudinga atskiriems asmenims, bet ir todėl, kad tai naudinga visuomenei ir ekonomikai, pvz., dėl to mažėja probleminių skolų, daugėja santaupų, didėja konkurencija, tinkamai naudojamasi draudimo produktais ir tinkamai apsirūpinama pensijai,

C.   kadangi iš tyrimų matyti, kad vartotojai linkę pervertinti savo žinias finansinių paslaugų srityje ir juos taip pat reikia informuoti apie tai, jog jie nėra tokie finansiškai raštingi, kaip mano esą, ir apie pasekmes,

D.   kadangi aukštos kokybės finansinio švietimo programos, skirtos asmenims ir, jei reikia kiek galima pritaikytos atskiriems asmenims, gali padėti gerinti finansinį raštingumą suteikdamos vartotojams galimybę remiantis žiniomis rinktis ir taip skatinti veiksmingą finansinių rinkų veikimą,

E.   kadangi tarpvalstybinių finansinių paslaugų svarba nuolat didėja ir Komisija turėtų imtis iniciatyvų ES lygmeniu, kuriomis būtų skatinama skleisti tarpvalstybinę ir, jei reikia, palyginamąją informaciją apie finansinį švietimą,

F.   kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų vartotojų, taip pat jaunų vartotojų, kurie turi priimti sprendimus, turėsiančių įtakos viso jų gyvenimo ekonominėms perspektyvoms, švietimo reikmėms,

G.   kadangi iš tyrimų matyti, kad asmenys, anksti išmokę asmeninių finansų pagrindų, yra finansiškai raštingesni; kadangi finansinis švietimas yra glaudžiai susijęs su pagrindinių mokėjimų (matematikos ir skaitymo) lavinimu,

1.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvas vartotojų finansinio švietimo srityje, ypač tai, kad neseniai sudaryta Finansinio švietimo ekspertų grupė ir kad ji ketina internete skelbti finansinio švietimo programų ir tyrimų ES duomenų bazę; mano, kad ekspertų grupė turėtų turėti aiškius įpareigojimus ir įgaliojimus; siūlo paprašyti, kad ši ekspertų grupė ypač atsižvelgtų į ES lygmens švietimo finansų klausimais teikiamą naudą ir geriausią praktiką bei teikiamas tarpvalstybines finansines paslaugas;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų švietimo ir žinių gerinimo kredito ir finansų srityse tikslas – gerinti vartotojų supratimą apie ekonomikos ir finansų padėtį, kad būtų geriau išmanomi ekonominiai įsipareigojimai ir vengiama nebūtinos rizikos, per didelių įsiskolinimų ir finansinės atskirties; mano, kad mokymo ir informavimo veikla turėtų padėti vartotojams patiems savarankiškai vertinti finansų produktus, kurie jiems siūlomi arba kuriais jie ketina pasinaudoti;

3.   konstatuoja, kad antrinių hipotekinių paskolų krizė atskleidžia ne tik tai, kokie pavojai gresia, kai paskolų gavėjai nepakankamai informuojami, bet taip pat ir tai, kad dėl nesugebėjimo suprasti šią informaciją ir žinių apie ją trūkumo vartotojai nepakankamai susirūpinę dėl jiems gresiančios nemokumo ir per didelio įsiskolinimo rizikos;

4.   pabrėžia, kad įgiję sugebėjimų ir išsilavinę vartotojai padeda skatinti konkurenciją, kokybę ir naujoves bankininkystės ir finansinių paslaugų sektoriuose, ir primena, kad išsilavinę ir pasitikintys investuotojai gali padidinti kapitalo rinkų likvidumą, kuris skatintų investavimą ir augimą;

5.   pabrėžia, jog svarbu nustatyti finansinio raštingumo lygį valstybėse narėse ir gerinti supratimą, kokią naudą gali teikti ES, taip pat apibrėžti konkrečių tikslinių visuomenės grupių švietimo poreikius atsižvelgiant į mišrius kriterijus, pvz., amžių, pajamų dydį ir išsilavinimo lygį;

6.   pripažįsta privačių iniciatyvų, finansinių paslaugų srities ir vartotojų organizacijų vaidmenį Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis apibrėžiant konkrečius tikslinių grupių švietimo poreikius, nustatant taikomų švietimo programų trūkumus ir teikiant vartotojams informaciją finansų klausimais, įskaitant internetines finansinio planavimo priemones, panaudojant žiniasklaidą ir švietimo kampanijas;

7.   mano, kad finansinio švietimo programos yra veiksmingiausios, jei jos pritaikytos prie konkrečių tikslinių grupių poreikių ir, kai reikia, atskiriems asmenims; be to, mano, kad visos švietimo finansų klausimais programos turėtų prisidėti prie sąmoningo ir tikroviško kiekvieno asmens finansinių galimybių valdymo gerinimo; turėtų būti skiriama dėmesio programų, kurias įgyvendinant didėja suaugusiųjų asmenų finansiniai gebėjimai, rengimui;

8.   ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ES lygmeniu rengti švietimo asmeninių finansų srityje programas, grindžiamas bendromis taisyklėmis ir principais, kurie gali būti pritaikyti visoms valstybėms narėms ir taikomi jose, kartu nustatant gaires ir skatinant keitimąsi pažangiąja patirtimi;

9.   pabrėžia, kad finansinis švietimas gali papildyti, bet ne pakeisti nuoseklias vartotojų apsaugos nuostatas finansinių paslaugų teisės aktuose ir finansų institucijų reglamentavimą bei griežtą priežiūrą;

10.   pripažįsta svarbų privataus sektoriaus ir ypač finansų institucijų vaidmenį teikiant vartotojams informaciją apie finansines paslaugas; vis dėlto pabrėžia, kad finansinis švietimas turėtų būti sąžiningas, nešališkas ir skaidrus, kad tenkintų vartotojų interesus, ir kad jis turi būti aiškiai atskirtas nuo verslo konsultavimo ar reklamos; ragina finansų institucijas siekiant šio tikslo parengti darbuotojų elgesio kodeksus;

11.   pripažįsta, kad žinias, kurių vartotojams reikia priimant finansinius sprendimus, reikia teikti neperkraunant vartotojų informacija; pirmenybę teikia kokybei, o ne kiekybei, pvz., aukštos kokybės informacijai, kuri prieinama, konkreti, lengvai suprantama ir kuri skirta ugdyti vartotojų gebėjimui atsakingai ir informuotai pasirinkti;

12.   mano, kad būtina pateikti veiksmingą, aiškią ir suprantamą informaciją, ypač reklamuojant finansų produktus, ir kad finansų įstaigos, prieš sudarydamos kontraktus, turėtų suteikti pakankamai informacijos ir ypač griežtai laikytis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(3) ir 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių(4) numatytų taisyklių; ragina Komisiją pateikti konkrečius ir nuoseklius teisėkūros pasiūlymus dėl darnios vartotojų informacijos ir apsaugos sistemos, ypač hipotekinių kreditų srityje (pvz., naudojant suderintą, paprastą ir palygintiną Europos standartinį informacijos lapą, į jį įtraukiant bendros kredito kainos metinės normos bendrus rodiklius ir t. t.);

13.   rekomenduoja, kad finansinio švietimo programose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas svarbiems gyvenimo planavimo aspektams, pvz., taupymo pagrindams, skolinimuisi, draudimui ir pensijoms;

14.   prašo Komisiją ir toliau skatinti suinteresuotų šalių dialogą;

15.   siūlo padidinti pagal biudžeto eilutę 17 02 02 skiriamas lėšas siekiant finansuoti veiksmus ES lygmeniu, kurių tikslas – gerinti vartotojų finansinį švietimą ir finansinį raštingumą; ragina Komisiją prisidėti prie supratimo ES lygmeniu didinimo remiant nacionalinių ir regioninių konferencijų, seminarų, žiniasklaidos ir informavimo kampanijų bei švietimo programų, kuriose dalyvautų įvairių valstybių atstovai, organizavimą, ypač mažmeninių finansinių paslaugų ir namų ūkio kreditų (skolų) valdymo srityje;

16.   ragina Komisiją toliau plėtoti ir atnaujinti interneto svetainę "Dolceta" ir teikti šią paslaugą visomis oficialiosiomis kalbomis; siūlo Komisijai į interneto svetainę "Dolceta" įtraukti nuorodą į internetinę esamų regioninių ir nacionalinių finansinio švietimo programų duomenų bazę, kurią jis ketina sukurti; siūlo, kad į interneto svetainę "Dolceta" būtų įtrauktos nuorodos į pagal šalis suskirstytas visuomeninių ir privačių finansinio švietimo įstaigų tinklavietes;

17.   prašo Komisiją finansinio švietimo paslaugų teikimo ir jų kokybės rodiklius įtraukti į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę;

18.   ragina Komisiją pradėti informacijos kampanijas siekiant supažindinti vartotojus su ES teisės aktuose numatytomis jų teisėmis finansinių paslaugų teikimo srityje;

19.   pabrėžia, kad Komisijos remiamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su įvairiomis valstybių narių socialinėmis ir gyventojų grupėmis, turi reguliariai tirti visuomenės finansinio raštingumo lygį, kad būtų nustatytos prioritetines veiklos sritys ir užtikrinamas tinkamas, greitas ir veiksmingas finansinio švietimo programų, pagal kurias būtų teikiama parama visuomenei, įgyvendinimas;

20.   ragina valstybes nares įtraukti finansinį švietimą į kompetentingų institucijų sudarytas pradinio ir vidurinio mokymo mokyklų programas, skirtas kasdieninio gyvenimo įgūdžiams ugdyti, ir organizuoti mokytojams metodinius mokymus šia tema;

21.   pabrėžia, jog abiem šalims, t. y. finansų patarėjams ir vartotojams, būtinas nuolatinis dvišalis švietimo procesas siekiant užtikrinti, kad būtų perteikiama tiksli informacija, atitinkanti naujausius laimėjimus finansinių paslaugų sektoriuje;

22.   mano, kad nepakankamai pasinaudojama įvairių švietimo organizacijų sąveika; todėl prašo valstybes nares sukurti finansinio švietimo tinklą, kuriame dalyvautų ir viešasis, ir privatusis sektoriai, ir paskatinti visus dalyvius bendradarbiauti ir palaikyti dialogą;

23.   ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pensininkų ir darbuotojų, kurie greitai baigs savo profesinę karjerą ir kuriems gali kilti finansinės atskirties pavojus, švietimo poreikiams, taip pat jaunimui, pradedančiam savo profesinę karjerą, kai iškyla klausimas, kaip tinkamai panaudoti savo naująsias pajamas;

24.   ragina valstybes nares parengti ekonomikos ir finansinių paslaugų mokymo programas socialiniams darbuotojams, kadangi jie bendrauja su asmenimis, kuriems gresia pavojus nuskursti arba labai įsiskolinti;

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0011.
(2) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.
(3) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL L 133, 2008 5 22, p. 66.


Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė
PDF 281kWORD 51k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vartotojų rinkų rezultatų suvestinės (2008/2057(INI))
P6_TA(2008)0540A6-0392/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą "Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena: vartotojų rinkų rezultatų suvestinė" (COM(2008)0031),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 14 d. vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 16a (SEC(2008)0076),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl acquis communautaire vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą "Bendroji rinka XXI a. Europai" (COM(2007)0724),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą "Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas" (COM(2007)0725), pridedamą prie komunikato "Bendroji rinka XXI a. Europai",

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Naujos metodikos taikymas prekių rinkų ir sektorių stebėsenai atlikti. Pirmojo sektorių tyrimo rezultatai" (SEC(2007)1517), pridedamą prie komunikato "Bendroji rinka XXI a. Europai",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6–0392/2008),

A.   kadangi pritaria tam, kad būtų skelbiama vartotojų rinkų rezultatų suvestinė (toliau – rezultatų suvestinė), kuria siekiama, kad vidaus rinka geriau reaguotų į piliečių lūkesčius ir jiems rūpimus dalykus,

B.   kadangi konkurencingos ir veiksmingai veikiančios vartotojų rinkos yra svarbios piliečių pasitikėjimui vidaus rinka užtikrinti,

C.   kadangi rezultatų suvestinę reikia papildyti kitomis stebėsenos priemonėmis,

D.   kadangi pasinaudojant rezultatų suvestinės rodikliais siekiama padėti nustatyti išsamiau tirtinus sektorius,

E.   kadangi rezultatų suvestinė turėtų padėti skatinti diskusiją vartotojų politikos klausimais,

F.   kadangi nacionalinių vartotojų ir konkurencijos institucijų tyrimai ir analizė gali būti svarbūs toliau rengiant rezultatų suvestinę,

Įvadas

1.   pabrėžia, kad svarbu suteikti piliečiams galimybę visapusiškai naudotis vidaus rinkos privalumais, ir mano, jog rezultatų suvestinė yra svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti;

2.   pritaria penkiems pagrindiniams suvestinės rodikliams, susijusiems su skundais, kainų lygiu, pasitenkinimu, perėjimu prie kitų produktų ar paslaugų ir sauga;

3.   pabrėžia, kad rezultatų suvestinė yra ankstyvosios stadijos ir turi būti toliau rengiama naudojant išsamesnius duomenis, tikslesnę statistiką ir kitas įvairiais rodikliais pagrįstas analizes;

4.   pabrėžia, kad patenkinamu lygmeniu nustačius penkis pagrindinius vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rodiklius reikėtų parengti naujus rodiklius siekiant, kad vidaus rinkoje būtų labiau reaguojama į piliečių lūkesčius ir jiems rūpimus klausimus;

5.   ragina Komisiją 3 ir 4 punktuose nurodytais tikslais užtikrinti atitinkamas lėšas ir personalą;

6.   ragina Komisiją užtikrinti, kad jos tarnybos vadovautųsi nuoseklia ir suderinta koncepcija, kad būtų išvengta veiklos dubliavimosi ir prieštaringų duomenų analizės rezultatų;

7.   ragina Komisiją į būsimas rezultatų suvestines įtraukti lengvai suprantamą santrauką ir aiškias išvadas bei rekomendacijas, kurios būtų verčiamos į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas;

Rodiklių nustatymas

8.   mano, kad reikėtų riboti bendrą rodiklių skaičių siekiant užtikrinti, kad suvestinė būtų tikslinga;

9.   mano, kad su skundais susijęs rodiklis būtinas siekiant sužinoti vartotojų pasitenkinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares siekti valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis suvienodinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų vartotojų pagalbos tarnybų naudojamas skundų klasifikavimo sistemas ir įsteigti ES lygmens vartotojų skundų duomenų bazę; ragina valstybes nares gerinti vartotojų žinias apie skundų sistemas ir tobulinti skundų tvarkymą, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasiūlyti daugiau geresnės kokybės paslaugų;

10.   ragina Komisiją parengti rodiklius, susijusius su tarpvalstybiniu teismo procesu ir vartotojų patiriamos žalos kompensavimu, kai taikomos teisminės ir neteisminės žalos atlyginimo priemonės bei esamos nacionalinės žalos atlyginimo priemonės;

11.   mano, kad su vartotojų raštingumu, įgūdžiais ir amžiumi susiję rodikliai (pvz., išsilavinimas, kompiuterinis raštingumas ir užsienio kalbų mokėjimas) galėtų būti įtraukti į rezultatų suvestinę; vis dėlto pabrėžia, jog svarbu išlaikyti rodiklių, pagrįstų "subjektyviais" duomenimis, gautais iš vartotojų nuomonės tyrimų, ir rodiklių, pagrįstų "objektyviais" duomenimis, gautais iš ir kitų šaltinių, pusiausvyrą;

12.   pripažįsta, kad rengti tikslius ir atitinkamus kainų rodiklius labai sudėtinga, nes galimos kelios kainų lygio skirtumų priežastys, o jų buvimas nerodo rinkos nepakankamumo; vis dėlto mano, kad į suvestinę reikėtų įtraukti kainų rodiklius, nes kainos yra pagrindinis vartotojams rūpimas klausimas ir kainų rodikliai yra svarbūs norint skatinti diskusiją ir užtikrinti žiniasklaidos dėmesį rinkos veikimo problemų tema; ragina Komisiją atsižvelgti į makroekonominę aplinką, pirkėjų perkamąją galią ir kainas iki apmokestinimo valstybėse narėse;

13.   pritaria pastangoms nustatyti sudėtingesnius kainų rodiklius, bet taip pat ragina, prieš teikiant rekomendacijas dėl konkrečios politikos, naudoti kitus su veiksmingu rinkų veikimu susijusius rodiklius;

14.   primena, kad vartotojams tampa vis svarbesni etikos ir aplinkosaugos klausimai; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę vertinti su šiais klausimais susijusios informacijos gavimo galimybę skirtingose rinkose;

Informacinės bazės gerinimas

15.   pabrėžia valstybių narių statistikos įstaigų, Eurostato ir kitų Komisijos tarnybų glaudaus bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų kokybiški ir išsamūs; ragina valstybes nares imtis priemonių šiam bendradarbiavimui palengvinti;

16.   primena, kad nacionalinės vartotojų ir konkurencijos institucijos dažnai atlieka atvejų tyrimus arba turi kitų įrodymų dėl skirtingų rinkų veikimo, todėl ragina Komisiją remtis prieinama nacionaline informacija ir aktyviai tartis su nacionaliniais ekspertais toliau rengiant rezultatų suvestinę;

17.   ragina valstybes nares išnagrinėti, ar būtų naudinga įsteigti vartotojų ombudsmeno pareigybę; pažymi, kad daugelis valstybių narių turi keleto sektorių vartotojų ombudsmenus, padedančius vartotojams išsiaiškinti su ekonominės veiklos vykdytojais;

18.   ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, užtikrinti, kad Europos vartotojų informacijos centrai gautų daugiau išteklių ir turėtų tinkamą personalą ir veiksmingai galėtų tvarkyti vis gausesnius vartotojų tarpvalstybinius skundus ir sutrumpinti šių skundų nagrinėjimo trukmę;

Žinių gilinimas

19.   ragina Komisiją ir valstybes nares gilinti žinias apie rezultatų suvestinę, inter alia, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama ir matoma atitinkamose tinklavietėse, ir dėti daugiau pastangų skelbiant rezultatų suvestinę žiniasklaidai;

Sąsaja su vidaus rinkos rezultatų suvestine

20.   mano, kad ir vidaus rinkos rezultatų suvestinė, ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinė prisideda prie vidaus rinkos gerinimo siekiant piliečių ir vartotojų naudos;

21.   džiaugiasi Komisijos ketinimu užtikrinti, kad būtų geriau informuojama apie vidaus rinką, ir mano, jog abi rezultatų suvestinės yra svarbūs žingsniai siekiant šio tikslo;

22.   pabrėžia, kad nors abi rezultatų suvestinės tarpusavyje susijusios ir svarbu skatinti jas nuosekliai rengti, jų tikslinės auditorijos yra skirtingos, todėl reikėtų jomis naudotis atskirai ir turėti skirtingus rodiklių rinkinius;

23.   mano, kad reikėtų reguliariai atlikti naudotų rodiklių ir abiejų suvestinių sasąjų patikrą, taip siekiant jas pritaikyti prie vidaus rinkos pokyčių;

o
o   o

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 231.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0211.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0421.


Bendra akcizų tvarka *
PDF 554kWORD 258k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros akcizų tvarkos (COM(2008)0078 – C6-0099/2008 – 2008/0051(CNS))
P6_TA(2008)0541A6-0417/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0078),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0099/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6–0417/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą reikėtų toliau stengtis palaipsniui derinti akcizus visoje Europos Sąjungoje ir atsižvelgti, pavyzdžiui, į visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos ir biudžeto padėties klausimus.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Akcizais apmokestinamoms prekėms dėl ypatingų priežasčių gali būti taikomi kiti netiesioginiai mokesčiai. Tačiau tokiu atveju, siekdamos nesukelti pavojaus naudingam netiesioginius mokesčius reglamentuojančių Bendrijos normų poveikiui, valstybės narės turėtų laikytis tam tikrų esminių tų taisyklių elementų.
(4)  Akcizais apmokestinamoms prekėms dėl ypatingų priežasčių gali būti taikomi kiti netiesioginiai mokesčiai. Tačiau tokiu atveju, siekdamos nesukelti pavojaus naudingam netiesioginius mokesčius reglamentuojančių Bendrijos normų poveikiui, valstybės narės turėtų laikytis tam tikrų esminių tų taisyklių elementų, t. y. susijusių su mokesčio baze ir apskaičiavimu, prievoles apskaičiuoti mokestį ir stebėsena.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Kadangi akcizas yra tam tikrų prekių vartoti nustatomas mokestis, neturėtų atsirasti prievolė apskaičiuoti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo sunaikintos arba negrįžtamai prarastos, nepaisant sunaikinimo ar praradimo aplinkybių.
(9)  Kadangi akcizas yra tam tikrų prekių vartoti nustatomas mokestis, neturėtų atsirasti prievolė apskaičiuoti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios neabejotinai buvo sunaikintos arba negrįžtamai prarastos, nepaisant sunaikinimo ar praradimo aplinkybių.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)   Reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais leidžiama iš Bendrijos teritorijos išvykstantiems keliautojams parduoti neapmokestinamas prekes.
(14)   Turėtų būti leidžiama sausumos keliais iš Bendrijos teritorijos išvykstantiems keliautojams parduoti neapmokestinamas prekes, jei prie Bendrijos sienų esančios neapmokestinamų prekių parduotuvės galėtų valstybėms narėms užtikrinti, kad jos atitinka visus reikalavimus, leidžiančius užkirsti kelią galimam mokesčių slėpimui, jų vengimui ar piktnaudžiavimui jais.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  Asmenys, oro arba jūrų transportu keliaujantys į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį ir turintys kelionės dokumentą, kuriame nurodyta, kad galutinė atvykimo vieta yra oro ar jūrų uostas trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje šalyje, turėtų būti atleidžiami nuo akcizų mokėjimo už neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  Taisyklėse, reglamentuojančiose akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą, turėtų būti numatyta, kad, jei įvykdomos tam tikros sąlygos, galima pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba galima neteikti jokios garantijos.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a) siekdamos užtikrinti veiksmingą kompiuterinės sistemos veiklą ir sukurti ekonominės veiklos vykdytojams patikimas sąsajas, valstybės narės, taikydamos savo nacionalines sistemas, turėtų parengti vienodą duomenų katalogą ir struktūrą.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Reikia nustatyti procedūras, kurios turi būti taikomos tais atvejais, kai kompiuterinė sistema yra neprieinama.
(24)  Reikia nustatyti procedūras, kurios turi būti taikomos tais atvejais, kai kompiuterinė sistema yra neprieinama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ekonominės veiklos vykdytojų, dalyvaujančių gabenant prekes, kurioms taikomas šis akcizas, valios ar dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  Akcizais apmokestinamų prekių, kurias asmeniniam naudojimui įsigyja ir gabena privatūs asmenys, atveju turėtų būti nustatytas akcizais apmokestinamų prekių kiekis.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  Siekiant suteikti laikotarpį, per kurį būtų galima prisitaikyti prie prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo elektroninės kontrolės sistemos, valstybės narės turėtų pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo prekės gali būti ir toliau ateityje gabenamos laikantis Direktyvoje 92/12/EEB nustatytų formalumų.
(36)  Siekiant suteikti laikotarpį, per kurį būtų galima prisitaikyti prie prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gabenimo elektroninės kontrolės sistemos, valstybės narės turėtų pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo prekės gali būti ir toliau ateityje gabenamos laikantis Direktyvoje 92/12/EEB nustatytų formalumų. Nustatant šio pereinamojo laikotarpio trukmę turėtų būti atsižvelgiama į realias galimybes įdiegti kompiuterinę sistemą konkrečioje valstybėje narėje.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 a punktas (naujas)
4a) akcizais apmokestinamų prekių importas – akcizais apmokestinamų prekių patekimas į Bendrijos teritoriją, išskyrus atvejus, kai joms, patekusioms į Bendriją, taikoma akcizų mokėjimo atidėjimo tvarka ar režimas, arba šios akcizų mokėjimo atidėjimo tvarkos ar režimo taikymas akcizais apmokestinamoms prekėms panaikinamas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 b punktas (naujas)
4b) registruotasis gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis įgaliotas priimti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas ir kurios išsiųstos iš kitos valstybės narės,
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 c punktas (naujas)
4c) registruotasis siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris importo valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis įgaliotas išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms, jas išleidus į laisvą apyvartą, remiantis 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2008, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)1, taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas,
1 OL L 145, 2008 6 4, p. 1.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 d punktas (naujas)
4d) įgaliotasis sandėlio savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam valstybės narės kompetentingos institucijos leidžia, vykdant savo verslą, gaminti, perdirbti, laikyti, priimti ar išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas,
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 e punktas (naujas)
4e) mokestinis sandėlis – vieta, kurioje akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gamina, perdirba, laiko, priima ar išsiunčia įgaliotasis sandėlio savininkas, vykdantis savo verslą ir laikydamasis valstybės narės, kurioje yra mokestinis sandėlis, kompetentingų institucijų nustatytų tam tikrų sąlygų,
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 f punktas (naujas)
4f) importo vieta reiškia – vieta, kurioje yra prekės, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Reglamentą (EB) Nr. 450/2008.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c) akcizais apmokestinamų prekių importas.
c) akcizais apmokestinamų prekių importas, įskaitant nenuolatinį importą, išskyrus atvejus, kai akcizais apmokestinamoms prekėms iškart po importavimo pradedamas taikyti akcizų mokėjimo atidėjimo režimas.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalis
4.  Visiškas akcizais apmokestinamų prekių sunaikinimas arba negrįžtamas praradimas, įskaitant praradimą dėl paties tų prekių pobūdžio, nelaikomas išleidimu vartoti.
4.  Visiškas akcizais apmokestinamų prekių sunaikinimas arba negrįžtamas praradimas įrodomas valstybės narės, kurioje šios prekės buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos, kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.
Susijusių akcizais apmokestinamų prekių praradimas arba sunaikinimas įrodomas kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.
Jeigu gabenant prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, neįmanoma nustatyti, kur prekės buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos, tariama, kad jos buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos valstybėje narėje, kurioje tai aptikta.
Taikant šio straipsnio pirmą pastraipą, prekės negrįžtamai prarandamos, kai jomis nebegali niekas pasinaudoti.
Valstybės narės gali nustatyti, kad prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, sąmoningai sunaikinti būtų reikalingas išankstinis kompetentingų institucijų leidimas.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
1.  Jei pažeidimas padaromas gabenant prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir tai tampa pretekstu išleisti akcizais apmokestinamas prekes vartoti, bet neįmanoma nustatyti, kur prekės buvo išleistos vartoti, laikoma, kad tai įvyko išsiuntimo valstybėje narėje.
1.  Jei pažeidimas padaromas gabenant prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir tai tampa pretekstu pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą išleisti akcizais apmokestinamas prekes vartoti, bet neįmanoma nustatyti, kur prekės buvo išleistos vartoti, laikoma, kad tai įvyko išsiuntimo valstybėje narėje tuo metu, kai buvo aptiktas pažeidimas.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, neatgabenamos į paskirties vietą ir su tuo susijęs pažeidimas, tampantis pretekstu pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą išleisti akcizais apmokestinamas prekes vartoti, neaptinkamas, tariama, kad prekės buvo išleistos vartoti valstybėje narėje, kurioje aptinkamos akcizais apmokestinamos prekės, tuo metu, kai jos aptinkamos.
Tačiau jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kurią gabenimas prasidėjo pagal 19 straipsnio 1 dalį, nustatoma, kurioje valstybėje narėje prekės iš tikrųjų buvo išleistos vartoti, ta valstybė narė apie tai praneša išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
Tačiau jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kurią gabenimas prasidėjo pagal 19 straipsnio 1 dalį, nustatoma, kurioje valstybėje narėje prekės iš tikrųjų buvo išleistos vartoti, tariama, kad prekės buvo išleistos vartoti toje valstybėje narėje, ir ji apie tai praneša aptikimo arba išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
Tais atvejais, kai akcizais prekės buvo apmokestintos išsiuntimo valstybėje narėje, jie turi būti grąžinami arba juos turi būti atsisakoma išieškoti, kai tik kita valstybė narė pateikia jų surinkimo įrodymus.
Tais atvejais, kai akcizais prekės buvo apmokestintos aptikimo arba išsiuntimo valstybėje narėje, jie turi būti grąžinami arba juos turi būti atsisakoma išieškoti, kai tik pateikiami šių prekių išleidimo vartoti kitoje valstybėje narėje įrodymai.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kai remiantis tinkamais įrodymais įmanoma tiksliai nustatyti, kur padarytas pažeidimas gabenant prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, ir tai tampa pretekstu išleisti akcizais apmokestinamas prekes vartoti, laikoma, kad akcizo mokestis sumokamas toje valstybėje narėje, kurioje padarytas pažeidimas.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Kai galima įrodyti, kad pažeidimas padarytas vienoje valstybėje narėje ir tai tampa pretekstu išleisti paskirties valstybės narės akcizo ženklais pažymėtas prekes vartoti, akcizo mokestis sumokamas toje valstybėje narėje, kurioje padarytas pažeidimas tik tuo atveju, jei paskirties valstybė narė ekonominės veiklos vykdytojui kompensuoja akcizo mokestį.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 b dalis (naujas)
2b.  Tais pažeidimų atvejais, kai paskirties valstybė narė netaiko akcizo mokesčio naudodama akcizo ženklus, akcizo mokestis nedelsiant sumokamas toje valstybėje narėje, kurioje įvyko pažeidimas.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalis
3.  Taikant šio straipsnio 1 dalį, pažeidimas reiškia situaciją, kai gabenimas nėra užbaigiamas pagal 19 straipsnio 2 dalį.
3.  Taikant šio straipsnio 1 dalį, pažeidimas reiškia 7 straipsnio 4 dalyje nepaminėtą situaciją, kai gabenimas arba jo dalis nėra užbaigiama pagal 19 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea) pristatyti į mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos įstaigą, laboratoriją, vyriausybės departamentą ar kitą patvirtintą šalį siekiant atlikti kokybės tyrimus, tyrimus prieš pateikimą į rinką ir patikrinimą dėl galimo klastojimo, jei atitinkamos prekės nepristatomos komerciniais kiekiais, kai:
i) valstybės narės gali nustatyti komercinio kiekio dydį; ir
ii) valstybės narės gali nustatyti supaprastintas procedūras siekdamos palengvinti šiame punkte aptariamų prekių judėjimą.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
2.  Atleidimui nuo akcizų taikomos priimančiosios valstybės narės nustatytos sąlygos ir apribojimai. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų jį grąžindamos (įskaitydamos).
2.  Atleidimui nuo akcizų taikomos priimančiosios valstybės narės nustatytos sąlygos ir apribojimai. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų jį grąžindamos (įskaitydamos). Valstybių narių nustatytos grąžinimo sąlygos neturi per daug apsunkinti atleidimo procedūrų.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Akcizai, taip pat tie, kurie taikomi naftos alyvai, gali būti grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka. Valstybė narė tą pačią tvarką taiko nacionalinėms prekėms ir kitų valstybių narių prekėms.
Pakeitimas 63/rev
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės gali nuo akcizų mokėjimo atleisti neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže veža keliautojai, vykstantys oru ar jūra į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį.
1.  Valstybės narės gali nuo akcizų mokėjimo atleisti neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže veža keliautojai, vykstantys oru, jūra ar sausuma į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį.
Pakeitimas 65/rev
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4dalis
4.  Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
4.  Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) trečioji teritorija – 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teritorijos,
a) trečioji teritorija – 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teritorijos,
b) neapmokestinamų prekių parduotuvė – įstaiga oro arba jūrų uoste, atitinkanti kompetentingų valdžios institucijų nustatytas sąlygas, visų pirma pagal 3 dalį,
b) neapmokestinamų prekių parduotuvė – įstaiga oro ar jūrų uoste arba prie sienos su trečiąja šalimi ar trečiąja teritorija, atitinkanti kompetentingų valdžios institucijų nustatytas sąlygas, visų pirma pagal 3 dalį;
c) asmuo, keliaujantis į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį – kiekvienas keleivis, turintis kelionės oro ar jūros transportu dokumentą, kuriame nurodyta, kad tiesioginio atvykimo vieta yra oro ar jūrų uostas trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje šalyje.
c) asmuo, keliaujantis į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį – kiekvienas keleivis, turintis kelionės oro ar jūros transportu dokumentą, kuriame nurodyta, kad galutinio atvykimo vieta yra oro ar jūrų uostas trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje šalyje, ir kiekvienas keleivis, išvykstantis iš Bendrijos sausumos transportu.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalis
2.  Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos ir laikomos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik tais atvejais, kai ši veikla vykdoma pagal šio straipsnio 3 dalį patvirtintose patalpose.
2.  Jeigu akcizo mokestis nesumokėtas, akcizais apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos ir laikomos mokestiniame sandėlyje.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybių narių kompetentingos institucijos kaip "mokestinius sandėlius" patvirtina patalpas, kurios bus naudojamos akcizais apmokestinamų prekių gamybai, perdirbimui ir laikymui bei jų gavimui ar išsiuntimui taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.
Išbraukta.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 pastraipos
Negali būti atsisakoma išduoti leidimą vien dėl to, kad fizinis ar juridinis asmuo yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir mokestinį sandėlį ketina eksploatuoti per atstovą arba atstovybę, veikiančius leidimą išdavusioje valstybėje narėje.
Leidimas išduodamas, jeigu įvykdomos sąlygos, kurias institucijos gali nustatyti siekdamos užkirsti kelią galimam mokesčių slėpimui ar piktnaudžiavimui. Vis dėlto negali būti atsisakoma išduoti leidimą vien dėl to, kad fizinis ar juridinis asmuo yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje.
Į leidimą įtraukiamos 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta veikla.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
1.  Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos:
1.  Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos tarp dviejų punktų, įskaitant, kada prekės gabenamos per trečiąją šalį arba trečiosios šalies regioną:
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalies a punkto i i papunktis
ii) fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis įgaliotas priimti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir išsiųstas iš kitos valstybės narės (toliau – registruotasis gavėjas),
ii) į registruotojo gavėjo patalpas,
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalies b punktas
b) iš importo vietos į bet kurią a punkte nurodytą paskirties vietą, kai tas prekes siunčia tuo tikslu importo valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, laikydamasis tų institucijų nustatytų sąlygų (toliau – registruotasis siuntėjas).
b) iš importo vietos į bet kurią a punkte nurodytą paskirties vietą arba bet kuriems tame punkte nurodytiems gavėjams, kai tas prekes siunčia registruotasis siuntėjas.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi savo pačių nustatytomis sąlygomis, reikalauja, kad su prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susijusi rizika būtų įtraukta į garantiją, kurią gali suteikti vienas ar daugiau iš šių subjektų:
1.  Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi savo pačių nustatytomis sąlygomis, reikalauja, kad su prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susijusi rizika būtų įtraukta į garantiją, suteikiamą vieno ar daugiau iš šių subjektų ar jų vardu:
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  Garantija turi galioti visoje Bendrijos teritorijoje.
2.  Garantija turi galioti visoje Bendrijos teritorijoje ir gali būti išduota:
a) įstaigos, kuriai leidžiama vykdyti kredito įstaigos veiklą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo1; arba
b) įmonės, kuriai leidžiama vykdyti draudimo veiklą pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo2.
_______________
1 OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
2 OL L 228, 1992 8 11, p. 1.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a straipsnis (naujas)
17a straipsnis
1.  17 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prašymu išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, laikydamosi savo nustatytų sąlygų, gali leisti pateikti sumažinto dydžio akcizo bendrąją garantiją arba nepateikti jokios garantijos, jei tuo pat metu gabenimo fiskalinę atsakomybę užtikrina už gabenimą atsakingas asmuo.
2.  1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik tiems asmenims, kurie:
a) yra įsisteigę Bendrijos muitų teritorijoje;
b) turi reputaciją, susijusią su garantijų suteikimu dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gabenimo; ir
c) nuolat teikia garantijas dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gabenimo arba, muitinės žiniomis, yra pajėgūs įvykdyti su šiomis procedūromis susijusias jiems tenkančias prievoles.
3.  Priemonės, kuriomis nustatoma leidimų suteikimo pagal 1 ir 2 dalis tvarka, tvirtinamos pagal 40 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Taikant šio straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, minėtas įgaliotasis registruotasis gavėjas laikosi toliau nurodytų reikalavimų:
Taikant šio straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, minėtas įgaliotasis laikinai registruotasis gavėjas laikosi toliau nurodytų reikalavimų:
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalis
1.  Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai prekės išvežamos iš išsiuntimo mokestinio sandėlio arba įvežimo vietos.
1.  Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai prekės išvežamos iš išsiuntimo mokestinio sandėlio arba įvežimo vietos. Momentas, kai prekės išvežamos iš mokestinio sandėlio arba įvežimo vietos, yra laikas, kai įgaliotasis sandėlio savininkas arba įgaliotasis siuntėjas nedelsdamas išsiunčia papildomą informacinį pranešimą kompetentingai institucijai.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalis
2.  Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai gavėjas perima pristatytas prekes, arba 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju – kai prekės išvežamos iš Bendrijos teritorijos.
2.  Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas baigiamas:
kai gavėjas perima pristatytas prekes. Laikas, kai gavėjas perima pristatytas prekes, yra papildomo informacinio pranešimo, kurį gavėjas atvykus prekėms nedelsdamas siunčia kompetentingai institucijai, išsiuntimo laikas.
  16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju kai prekės išvežamos iš Bendrijos teritorijos arba kai joms taikoma muitų atidėjimo tvarka ar režimas.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a straipsnis (naujas)
19a straipsnis
Taisyklėse, reglamentuojančiose akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gabenimą, numatyta, kad siuntimo valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis galima pateikti sumažinto dydžio akcizo bendrąją garantiją arba, jei tuo pat metu fiskalinės atsakomybės už gabenimą imasi už gabenimą atsakingas asmuo, galima neteikti jokios garantijos.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalis
1.  Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės tik tuomet gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo, kai jos gabenamos turint pagal 2 ir 3 dalis parengtą elektroninį administracinį dokumentą.
1.  Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės tik tuomet gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kai jos gabenamos turint pagal 2 ir 3 dalis parengtą elektroninį administracinį dokumentą. Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų priemonių, tinkamų siekiant nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti viešąją pagrindinę infrastruktūrą ir užtikrinti jos sąveiką.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 6 dalis
6.  Siuntėjas prekes lydinčiam asmeniui praneša administracinį nuorodos kodą.
6.  Kartu su prekėmis siunčiama išspausdinta informacija, leidžianti identifikuoti gabenamas prekes.
Kodu naudojamasi visu prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnis
Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti siuntėjui, naudojančiam kompiuterinę sistemą, skaidyti gabenamų energetikos produktų, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, srautą į dvi ar daugiau dalių, jeigu nesikeičia bendras akcizais apmokestinamų prekių kiekis.
Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti siuntėjui, naudojančiam kompiuterinę sistemą, skaidyti gabenamų energetikos produktų, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, srautą į dvi ar daugiau dalių, jeigu:
a) nesikeičia bendras akcizais apmokestinamų prekių kiekis; ir
b) skaidymas atliekamas valstybės narės, leidžiančios taikyti šią procedūrą, teritorijoje.
Be to valstybės narės gali nustatyti, kad tokio padalijimo jų teritorijoje atlikti negalima.
Valstybės narės praneša Komisijai, ar jos leidžia savo teritorijoje skaidyti siuntas ir kokiomis sąlygomis. Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.  Gavėjas, gavęs akcizais apmokestinamas prekes bet kurioje iš 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iv papunktyje arba 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirties vietų, naudodamasis kompiuterine sistema paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsdamas pateikia pranešimą apie jų gavimą (toliau – pranešimas apie gavimą).
1.  Gavėjas, gavęs akcizais apmokestinamas prekes bet kurioje iš 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iv papunktyje arba 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirties vietų, naudodamasis kompiuterine sistema paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių gavimo pateikia pranešimą apie jų gavimą (toliau – pranešimas apie gavimą).
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 3 dalis
3.  Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie eksportą persiunčia siuntėjui.
3.  Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie eksportą persiunčia siuntėjui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sertifikato, kuriame patvirtinama, kad akcizais apmokestinamos prekės išvežtos iš Bendrijos teritorijos, gavimo.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 pastraipos
Vėl atsiradus galimybei naudotis sistema, siuntėjas nedelsdamas pateikia elektroninio administracinio dokumento projektą. Parengus jį pagal 20 straipsnio 3 dalį, juo nedelsiant pakeičiamas šios dalies pirmosios pastraipos a punkte nurodytas popieriuje spausdintas dokumentas ir pradedama taikyti su elektroniniu administraciniu dokumentu susijusi procedūra.
Prekės toliau gabenamos pagal atsarginę procedūrą, įskaitant įvykdymo procedūrą, net jei gabenant prekes vėl atsiranda galimybė naudotis kompiuterine sistema.
Iki elektroninio administracinio dokumento sutvarkymo pagal 20 straipsnio 3 dalį, prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, laikomos gabenamomis pagal popieriuje spausdintą dokumentą.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  Jei kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotasis siuntėjas gali perduoti 20 straipsnio 8 dalyje arba 22 straipsnyje nurodytą informaciją pakaitinėmis ryšio priemonėmis. Šiuo tikslu jis informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas tada, kai inicijuojamas paskirties vietos keitimas arba gabenamų prekių srautas skaidomas.
2.  Jei kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotasis siuntėjas gali perduoti 20 straipsnio 8 dalyje arba 22 straipsnyje nurodytą informaciją valstybių narių nurodytomis pakaitinėmis ryšio priemonėmis. Šiuo tikslu jis informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas tada, kai inicijuojamas paskirties vietos keitimas arba gabenamų prekių srautas skaidomas.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnis
Valstybės narės gali nustatyti tik jų teritorijoje gabenamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomas supaprastintas procedūras.
Valstybės narės gali nustatyti tik jų teritorijoje gabenamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, taikomas supaprastintas procedūras, įskaitant galimybę atsisakyti reikalavimo šį gabenimą prižiūrėti elektroniniu būdu.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 a punktas (naujas)
3a) pagal 11 straipsnio 1 dalies ea punktą gabenamos prekės.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Kalbant apie privačių asmenų įsigytas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus tabako gaminius, šios dalies pirma pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai prekės gabenamos jų vardu.
Išbraukta.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Taikydamos 2 straipsnio e punktą valstybės narės tik kaip įrodymo priemonę gali nustatyti orientacinius dydžius. Šie orientaciniai dydžiai negali būti mažesni kaip:
a) tabako gaminiams:
  400 cigarečių;
  200 cigarilių (cigarilės – tai cigarai, kurių kiekvienas sveria ne daugiau kaip 3 gramų);
  100 cigarų,
  0,5 kilogramo rūkomojo tabako;
b) alkoholiniams gėrimams:
  5 litrai spiritinių gėrimų,
  10 litrų tarpinių gaminių,
  45 litrai vyno (įskaitant didžiausią 30 litrų putojančių vynų kiekį),
  55 litrai alaus.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad prievolė apskaičiuoti akcizo mokestį vartojimo valstybėje narėje atsiranda įsigijus mineralines alyvas, kurios kitoje valstybėje narėje jau išleistos vartoti, jeigu privatūs asmenys arba kiti asmenys jų vardu neįprastu būdu gabena tokius produktus. Neįprastu gabenimu gali būti kuro gabenimas ne transporto priemonių talpose ar atitinkamuose atsarginiuose kuro bakuose, taip pat šildymui skirto skystojo kuro gabenimas kitu būdu nei šio kuro prekyba besiverčiančių asmenų vardu naudojamose autocisternose.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 straipsnio 4 dalies a punktas
a) leidžia akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo valstybės narės mokesčių institucijoms užregistruoti savo tapatybę,
a) leidžia akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms užregistruoti savo tapatybę ir iš šių mokesčių institucijų gauna atpažinimo dokumentą,
Pakeitimai 51 ir 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 straipsnis
1.  Nepažeidžiant 7 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali reikalauti, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų ženklinamos mokesčio arba nacionaliniais identifikavimo ženklais, kurie mokesčių tikslais būtų naudojami jas išleidus vartoti jų teritorijoje, arba 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – kai jos patenka į jų teritoriją.
1.  Nepažeidžiant 7 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali reikalauti, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų ženklinamos mokesčio, nacionaliniais identifikavimo arba kitais serijos žymenimis ar tikrumo patvirtinimo ženklais, kurie mokesčių tikslais būtų naudojami jas išleidus vartoti jų teritorijoje, arba 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – kai jos patenka į jų teritoriją.
2.  Valstybė narė, kuri reikalauja naudoti mokesčio ženklinimą arba nacionalinius identifikavimo ženklus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalo kitos valstybės narės įgaliotiesiems sandėlio savininkams suteikti galimybę jais naudotis.
2.  Valstybė narė, kuri reikalauja naudoti mokesčio ženklinimą, nacionalinius identifikavimo arba kitus serijos žymenis ar tikrumo patvirtinimo ženklus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalo kitos valstybės narės įgaliotiesiems sandėlio savininkams suteikti galimybę jais naudotis.
3.  Nepažeisdamos jokių nuostatų, kurias jos gali nustatyti siekdamos užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, vengimui ar piktnaudžiavimui, valstybės narės užtikrina, kad šis ženklinimas ir ženklai netaptų kliūtimi laisvam akcizais apmokestinamų prekių judėjimui.
3.  Nepažeisdamos jokių nuostatų, kurias jos gali nustatyti siekdamos užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, vengimui ar piktnaudžiavimui, valstybės narės užtikrina, kad šis ženklinimas ir ženklai netaptų kliūtimi laisvam akcizais apmokestinamų prekių judėjimui.
Jeigu toks ženklinimas arba ženklai dedami ant akcizais apmokestinamų prekių, ženklus išleidusi valstybė narė turi kompensuoti, atsisakyti išieškoti arba grąžinti bet kokią tokiems ženklams gauti sumokėtą arba garantuotą sumą, jeigu akcizai tapo mokėtini ir buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.
Jeigu toks ženklinimas arba ženklai dedami ant akcizais apmokestinamų prekių, ženklus išleidusi valstybė narė turi kompensuoti, atsisakyti išieškoti arba grąžinti bet kokią tokiems ženklams gauti sumokėtą arba garantuotą sumą, jeigu akcizai tapo mokėtini ir buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.
Tačiau ženklinimą ar ženklus išleidusi valstybė narė gali reikalauti prieš kompensuojant, atsisakant išieškoti ar grąžinant sumokėtą arba garantuotą sumą įrodyti, kad ženklinimai ar ženklai nuimti arba sunaikinti.
4.  Mokesčio ženklinimas arba identifikavimo ženklai, kaip apibrėžta 1 dalyje, galioja juos išleidusioje valstybėje narėje. Tačiau valstybės narės šį ženklinimą gali pripažinti pagal savitarpio pripažinimo principą.
4.  Mokesčio ženklinimas, nacionaliniai identifikavimo arba kiti serijos žymenys ar tikrumo patvirtinimo ženklai, kaip apibrėžta 1 dalyje, galioja juos išleidusioje valstybėje narėje. Tačiau valstybės narės šį ženklinimą gali pripažinti pagal savitarpio pripažinimo principą.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 straipsnis
Kol Taryba nepriėmė Bendrijos nuostatų dėl atsargų laivuose ir orlaiviuose, valstybės narės gali šioje srityje ir toliau ateityje taikyti nacionalines nuostatas.
Kol Taryba nepriėmė Bendrijos nuostatų dėl atsargų laivuose ir orlaiviuose, valstybės narės gali šioje srityje ir toliau ateityje taikyti nacionalines nuostatas. Šios nacionalinės nuostatos turi būti perduodamos kitoms valstybėms narėms, kad jomis galėtų vadovautis šių valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai.

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa *
PDF 414kWORD 117k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), siekiant nustatyti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (COM(2008)0442 – C6-0315/2008 – 2008/0146(CNS))
P6_TA(2008)0542A6-0391/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0442),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 36  ir 37 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0315/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0391/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Sutarties 33 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai – tai apima rinkų stabilizavimas, produkcijos tiekimo garantavimas ir vartotojams priimtinų tiekiamos produkcijos kainų užtikrinimas. Bendrijos parama pagal vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą, kuria remiamas vaisių, daržovių ir bananų produktų tiekimas moksleiviams į švietimo įstaigas, atitiktų tokius tikslus. Be to, programa jaunieji vartotojai būtų skatinami vertinti vaisius ir daržoves, taigi ateityje padidėtų jų vartojimas, išaugtų žemės ūkio pajamos ir būtų veiksmingiau siekiama vieno iš BŽŪP tikslų. Be to, kaip numatyta Sutarties 35 straipsnio b punkte, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką galima numatyti bendras priemones tam tikrų produktų vartojimui skatinti, kaip antai vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą.
(2)  Sutarties 33 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai – tai apima rinkų stabilizavimas, produkcijos tiekimo garantavimas ir vartotojams priimtinų tiekiamos produkcijos kainų užtikrinimas. Bendrijos parama pagal vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą, kuria remiamas ES šalyse išaugintų vaisių ir daržovių bei bananų produktų, kurie turėtų būti kiek įmanoma šviežesni, sezoniniai ir prieinami mažomis kainomis, tiekimas moksleiviams į švietimo įstaigas, atitiktų tokius tikslus. Kaip reikalaujama pagal subsidiarumo principą, valstybėms narėms, kai jos nustato tikslines grupes, turėtų būti leidžiama veikti gana lanksčiai, kad jos, atsižvelgdamos į savo poreikius, galėtų tiekti vaisius į mokyklas kiek įmanoma didesniam skaičiui vartotojų. Be to, vykdant šią programą jaunieji vartotojai būtų skatinami vertinti vaisius ir daržoves, taigi būtų daromas didelis teigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir geriau kovojama su vaikų skurdu, ateityje jų būtų vartojama daugiau, o įtraukus mokinius, tėvus ir mokytojus vartotojų skaičius padidėtų kelis kartus ir dėl šios priežasties pastebimai pagerėtų visuomenės sveikata, taip pat išaugtų žemės ūkio pajamos ir būtų veiksmingiau siekiama vieno iš BŽŪP tikslų. Be to, kaip numatyta Sutarties 35 straipsnio b punkte, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką galima numatyti bendras priemones, kaip antai vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, tam tikrų produktų vartojimui skatinti, suderinimui su papildomais švietimo sveikatos ir mitybos klausimais aspektais ir regionų gamintojams, visų pirma kalnuotų vietovių gamintojams, skatinti;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa turėtų būti apibrėžiama kaip ES iniciatyva, kurią įgyvendinant siekiama kovoti su jaunimo nutukimu ir lavinti jų skonį vaisių ir daržovių atžvilgiu. Be to, ši programa turėtų būti skirta, naudojant atitinkamas švietimo programas, vaikų metų laikų kaitos suvokimui ugdyti. Siekdamos šio tikslo, už švietimą atsakingos valdžios institucijos turėtų teikti pirmenybę sezoninių vaisių paskirstymo užtikrinimui ir visų pirma skatinti dalyti įvairius vaisius, kad vaikai galėtų atrasti kitokį skonį.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Sutarties 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis". Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos nauda sveikatingumui yra aiški – tai aspektas, kurį reikėtų įtraukti įgyvendinant BŽŪP.
(3)  Sutarties 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis". Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos nauda sveikatingumui yra aiški – tai aspektas, kurį reikėtų įtraukti įgyvendinant ES politikos sritis apskritai ir ypač BŽŪP.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Įgyvendinant Europos ekologiškai gaminamo maisto ir ekologinės žemdirbystės veiksmų planą siūloma vykdyti daugiametę ES masto informacinę ir reklaminę kampaniją, kad kelerius metus mokiniai būtų informuojami apie ekologinės žemdirbystės privalumus, būtų ugdomas vartotojų sąmoningumas, ekologiški produktai būtų atpažįstami, įskaitant ES ženklą. Įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą turėtų būti siekiama šių tikslų, ypač susijusių su ekologiškais vaisias, o papildomos priemonės turėtų apimti informacijos apie ekologišką žemdirbystę teikimą.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Todėl Bendrijos parama turėtų būtų skiriama tam tikrų vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų sektorių produktų tiekimui moksleiviams į švietimo įstaigas, taip pat su tuo susijusioms logistikos, dalijimo, įrangos, komunikacijos, stebėjimo ir vertinimo išlaidoms bendrai finansuoti. Komisija turėtų nustatyti programos sąlygas.
(6)  Bendrijos parama turėtų būti skiriama tam tikrų vaisių ir daržovių bei bananų sektorių produktų tiekimui moksleiviams į švietimo įstaigas, taip pat su tuo susijusioms logistikos, dalijimo, įrangos, komunikacijos, stebėjimo ir vertinimo, taip pat papildomų priemonių, reikalingų programos veiksmingumui užtikrinti, išlaidoms finansuoti. Komisija turėtų nustatyti programos sąlygas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti produktų, kuriems taikoma ši programa, kokybės ir tvarumo reikalavimams; produktai turėtų atitikti pačius griežčiausius standartus ir, pageidautina, kad būtų sezoniniai ir pagaminti vietoje arba, jei įmanoma, ES.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Siekiant užtikrinti tvarkingą vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendinimą, norinčios ja pasinaudoti valstybės narės turėtų prieš tai nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengti strategiją. Valstybės narės taip pat turėtų nustatyti papildomas priemones, kurių reikia, kad programa būtų sėkminga.
(7)  Siekiant užtikrinti tvarkingą vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendinimą, norinčios ja pasinaudoti valstybės narės turėtų prieš tai nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengti strategiją, apimančią tikslinių grupių švietimą. Valstybės narės taip pat turėtų nustatyti papildomas švietimo ir logistikos priemones, kurių reikia, kad programa būtų sėkminga, o Komisija turėtų parengti šio reglamento įgyvendinimo gaires. Valstybės narės gali švietimo tikslais įtraukti šias priemones į mokyklų sveikatos ir mitybos mokymo programas.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Kad nebūtų ribojamas bendras panašių nacionalinių priemonių poveikis, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista skirti papildomą nacionalinę pagalbą produktų tiekimui ir su tuo susijusioms išlaidoms bei papildomoms priemonėms, o Bendrijos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos neturėtų niekaip apriboti jokių atskirų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų, kuriomis nepažeidžiama Bendrijos teisė. Tačiau, kad būtų užtikrintas Bendrijos programos poveikis, šia programa neturėtų būti pakeistas esamas nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų ar kitų mokykloms taikomų paskirstymo programų, pagal kurias skirstomi ir vaisiai, finansavimas.
(8)  Kad nebūtų ribojamas bendras panašių nacionalinių priemonių poveikis, valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos skirti papildomą nacionalinę pagalbą produktų tiekimui ir su tuo susijusioms išlaidoms bei papildomoms priemonėms, o Bendrijos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos neturėtų niekaip apriboti jokių atskirų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų, kuriomis nepažeidžiama Bendrijos teisė. Tačiau, kad būtų užtikrintas Bendrijos programos poveikis, būtina, kad šia programa nebūtų pakeistas esamas daugiamečių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų ar kitų mokykloms taikomų paskirstymo programų, pagal kurias skirstomi ir vaisiai, nacionalinis finansavimas. Bendrijos finansavimas turėtų būti papildomo pobūdžio ir skirtas naujoms programoms arba esamų programų plėtrai finansuoti.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Siekiant užtikrinti patikimą biudžeto valdymą, reikėtų nustatyti fiksuotą aukščiausią Bendrijos pagalbos ribą ir didžiausią bendro finansavimo normą, o Bendrijos finansinį įnašą į programą reikėtų įtraukti į priemonių, kurios atitinka 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto EŽŪGF finansavimo reikalavimus, sąrašą.
(9)  Siekiant užtikrinti patikimą biudžeto valdymą, reikėtų nustatyti fiksuotą aukščiausią Bendrijos pagalbos ribą ir didžiausią bendro finansavimo normą, o Bendrijos finansinį įnašą į programą reikėtų įtraukti į priemonių, kurios atitinka 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto EŽŪGF finansavimo reikalavimus, sąrašą. Jeigu viena ar daugiau valstybių narių nepanaudoja Bendrijos finansavimo, lėšas galima pervesti kitoms valstybėms narėms ir jas jose panaudoti.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Siekiant skirti pakankamai laiko sklandžiam programos įgyvendinimui, ji turėtų būti pradėta įgyvendinti 2009–2010 mokykliniais metais. Jos ataskaita turėtų būti teikiama po trejų metų.
(10)  Siekiant skirti pakankamai laiko sklandžiam programos įgyvendinimui, ji turėtų būti pradėta įgyvendinti 2009–2010 mokykliniais metais. Valstybės narės turėtų kasmet atlikti programos įgyvendinimo ir jos poveikio vertinimą, o po trejų metų Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą. Kadangi tik ilgalaikė programa duotų ilgalaikės naudos, būtina užtikrinti šios programos stebėseną ir vertinimą, kad būtų galima nustatyti jos veiksmingumą ir pasiūlyti galimus jos tobulinimo būdus.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Kad programa būtų veiksmingesnė, Bendrija turėtų turėti galimybę finansuoti informavimo, stebėjimo ir vertinimo priemones, kuriomis būtų informuojama apie vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą bei jos tikslus ir apie ryšių mezgimo priemones, susijusias su programa, nepažeisdama savo įgaliojimų pagal 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse[4] bendrai finansuoti būtinas papildomas priemones, skirtas informuoti apie vaisių ir daržovių vartojimo naudą sveikatai.
(11)  Kad programa būtų veiksmingesnė, Bendrija turėtų turėti galimybę finansuoti informavimo, stebėjimo ir vertinimo priemones, kuriomis būtų informuojama apie vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą bei jos tikslus ir apie ryšių mezgimo priemones, susijusias su programa, nepažeisdama savo įgaliojimų pagal 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, bendrai finansuoti būtinas papildomas priemones, skirtas informuoti apie vaisių ir daržovių vartojimo naudą sveikatai. Labai svarbu, kad Komisija ES mastu vykdytų didelę šios programos reklamos kampaniją.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
103 g a straipsnio 1 dalis
1.  Komisijos nustatytomis sąlygomis nuo 2009–2010 mokyklinių metų skiriama Bendrijos pagalba tam tikrų vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų sektorių produktų, kuriuos turėtų nustatyti Komisija, tiekimui moksleiviams į švietimo įstaigas; ji taip pat gali būti skiriama tam tikroms su tuo susijusioms logistikos, skirstymo, įrangos, komunikacijos, stebėjimo ir vertinimo išlaidoms finansuoti.
1.  Komisijos nustatytomis sąlygomis nuo 2009–2010 mokyklinių metų skiriama Bendrijos pagalba tam tikrų Komisijos parinktų ES pagamintų vaisių ir daržovių bei bananų sektorių produktų, kuriuos turėtų išsamiau nustatyti valstybės narės, tiekimui moksleiviams į švietimo ir ikimokyklines įstaigas; ji taip pat skiriama tam tikroms su tuo susijusioms logistikos, skirstymo, įrangos, komunikacijos, stebėjimo ir vertinimo išlaidoms finansuoti, taip pat papildomoms priemonėms, kurių reikia programos veiksmingumui užtikrinti, finansuoti.
Komisija ir valstybės narės, vadovaudamosi sveikatingumo kriterijais, kaip antai mažiausias įmanomas nenatūralių ir sveikatai kenksmingų priedų kiekis, parenka vaisius ir daržoves, kurie turi būti kuo šviežesni, sezoniniai ir prieinami mažomis kainomis.
Pirmenybė turėtų būti teikiama vietos produktams siekiant išvengti nereikalingo transportavimo ir dėl to sukeliamos aplinkos taršos.
Jei yra galimybių gauti ekologiškų vietos vaisių ir daržovių, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio IIa poskirsnio 103ga straipsnio 2 dalis
2.  Programoje norinčios dalyvauti valstybės narės prieš tai nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengia programos įgyvendinimo strategiją. Valstybės narės taip pat nustato papildomas priemones, kurių reikia, kad programa būtų veiksminga.
2.  Programoje norinčios dalyvauti valstybės narės prieš tai nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengia programos įgyvendinimo strategiją, atsižvelgdamos į vietovių, kuriose auginami vaisiai ir daržovės, dirvožemio ypatybes ir klimato sąlygas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamiems produktams užtikrinama Bendrijos pirmenybė. Tos valstybės narės taip pat teikia Bendrijos ir nacionalinius finansinius išteklius, būtinus programai įgyvendinti, ir nustato papildomas priemones, kurių reikia, kad programa būtų veiksminga, pirmenybę teikdamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams ir pradinių mokyklų mokiniams, kuriems nemokami vaisiai turi būti dalijami kasdien.
Valstybės narės, remdamosi šia strategija, be kita ko, nustato:
- produktus, kurie bus dalijami, atsižvelgdamos į produktų sezoninį ir vietos pobūdį;
- mokinių, kurie naudojasi programa, amžiaus grupes;
- programoje dalyvaujančių mokyklų sąrašą.
Laikydamosi objektyvių kriterijų, įgyvendinamos programą valstybės narės teikia pirmenybę vietoje užaugintiems tradiciniams vaisiams ir daržovėms ir remia smulkius ūkininkus.
Papildomos priemonės apima su sveikata ir mityba susijusių patarimų ir informacijos apie šviežių vaisių naudą sveikatai teikimą atsižvelgiant į mokinių amžių, taip pat informacijos apie ekologiško ūkininkavimo ypatybes teikimą.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio IIa poskirsnio 103ga straipsnio 3 dalies a punktas
a) viršyti 90 mln. EUR per vienerius mokyklinius metus,
a) viršyti 500 mln. EUR per vienerius mokyklinius metus,
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio IIa poskirsnio 103ga straipsnio 3 dalies b punktas
b) viršyti 50 % (regionuose, kurie atitinka reikalavimus pagal konvergencijos tiksląarba 75 %) 1 dalyje minimų tiekimo ir susijusių išlaidų,
b) viršyti tiekimo ir susijusias išlaidas bei su papildomomis priemonėmis susijusias išlaidas, kaip nurodyta 1 dalyje,
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IV a skirsnio II a poskirsnio 103 g a straipsnio 3 dalies c punktas
c) dengti ne 1 dalyje minimas tiekimo ir susijusias išlaidas, ir
c) dengti ne tiekimo ir susijusias išlaidas ir papildomų priemonių, reikalingų programos veiksmingumui užtikrinti, išlaidas, kaip nurodyta 1 dalyje, ir
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio IIa poskirsnio 103ga straipsnio 3 dalies d punktas
d) pakeisti dabartinio esamų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo programų arba kitų mokykloms taikomų paskirstymo programų, pagal kurias skirstomi ir vaisiai, finansavimo.
d) pakeisti dabartinio esamų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo programų arba kitų mokykloms taikomų paskirstymo programų, pagal kurias skirstomi ir vaisiai, viešojo finansavimo.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio IIa poskirsnio 103ga straipsnio 5 dalis
5.  Bendrijos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa neturi niekaip apriboti jokių atskirų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų, kuriomis nepažeidžiama Bendrijos teisė.
5.  Bendrijos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa neturi niekaip apriboti jokių atskirų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų, kuriomis nepažeidžiama Bendrijos teisė. Bandomieji projektai, kurie tam tikrą laiką buvo vykdomi keliose mokymo įstaigose eksperimentavimo tikslu, nelaikomi nacionalinėmis programomis pagal 3d dalį.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
2 straipsnio 3 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
184 straipsnio 6 dalis
6)  Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl 103ga straipsnyje numatytos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos taikymo, jei būtina, papildant atitinkamais pasiūlymais. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, kokiu mastu programa padėjo paskatinti veiksmingų vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų diegimą valstybėse narėse ir kaip programa padėjo pagerinti vaikų mitybos įpročius.
6)  Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl 103ga straipsnyje numatytos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos taikymo, jei būtina, papildant atitinkamais pasiūlymais. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama:
- kokiu mastu programa padėjo paskatinti veiksmingų vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų diegimą valstybėse narėse ir kaip programa padėjo pagerinti vaikų mitybos įpročius;
- kokiu mastu dalies nacionalinių programai bendrai finansuoti reikalingų lėšų parūpinimo būdas, pavyzdžiui, tėvų įnašai, turėjo ar neturėjo įtakos programos apimčiai ir jos veiksmingumui;
- nacionalinių papildomų priemonių tinkamumas ir poveikis, visų pirma, kaip vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa ir papildoma informacija apie sveiką mitybą buvo įtrauktos į nacionalines mokymo programas;

EPS@10: Pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai
PDF 429kWORD 131k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai (2008/2156(INI))
P6_TA(2008)0543A6-0420/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 7 d. komunikatą "EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo" (COM(2008)0238) (komunikatas dėl "EPS@10"),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą dėl EPS viešųjų finansų 2008 m. (COM(2008)0387),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą "Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa" (COM(2008)0706),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos 2008 m. rudens ekonomikos prognozes,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos posėdį,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 12 d. įvykusį skubų Euro grupės aukščiausiojo lygio susitikimą vyriausybinių tarpbankinio skolinimosi garantijų klausimu,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos posėdžio išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 7 d. neoficialaus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2006 m. metinio pranešimo apie euro zoną(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl 2007 m. metinio pranešimo apie euro zoną(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos padėties: parengiamoji 2007 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių ataskaita(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2004 m.(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2006 m.(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl ECB 2007 m. metinės ataskaitos(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl konsultacijų su Europos Parlamentu metodo gerinimo euro zonos plėtros procedūros metu(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 17 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d.(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros(13),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo(14),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų(15),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliuciją dėl ekonominės politikos koordinavimo trečiuoju EPS etapu ir dėl EB sutarties 109 ir 109b straipsnių(16),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos (Ekonomikos ir finansų reikalai) nuomonę dėl pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadų,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 7 d. Tarybos išvadas dėl koordinuoto ES atsako į ekonomikos sulėtėjimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 1 d. susitarimo memorandumą dėl Europos Sąjungos finansinės priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo tarpvalstybinio finansinio stabilumo klausimu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0420/2008),

A.   kadangi 1999 m. sausio 1 d. 11 valstybių narių: Belgija, Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija įvedė bendrą Europos Sąjungos valiutą,

B.   kadangi nuo euro zonos sukūrimo prie jos prisijungė dar keturios valstybės narės: 2001 m. – Graikija, 2007 m. – Slovėnija, 2008 m. – Kipras ir Malta,

C.   kadangi euro zona toliau plėsis, nes dauguma valstybių narių, dar nepriklausančių euro zonai, rengiasi kada nors ateityje prie jos prisijungti, o Slovakija prisijungs prie euro zonos 2009 m. sausio 1 d.,

D.   kadangi Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) daugeliu atžvilgių veikė sėkmingai, o bendra valiuta sustiprino valstybių narių ekonominį stabilumą, ypač turint mintyje dabartinę finansų krizę,

E.   kadangi narystė euro zonoje reiškia, kad jai priklausančios valstybės narės tarpusavyje ekonomiškai labai glaudžiai susijusios, todėl reikia geriau koordinuoti ekonominę politiką ir atlikti veiksmingą vaidmenį pasauliniu mastu valdant ekonomiką ir finansus, kad būtų galima pasinaudoti visa bendros valiutos teikiama nauda ir išspręsti ateities uždavinius, pavyzdžiui, padidėjusios konkurencijos dėl gamtinių išteklių, pasaulinės ekonomikos pusiausvyros sutrikimų, augančios ekonominės naujų rinkų svarbos, klimato kaitos ir Europos gyventojų senėjimo uždavinius,

F.   kadangi pirmuosius dešimt metų vidutinė infliacija euro zonoje iš esmės atitiko Europos centrinio banko (ECB) kainų stabilumo tikslą – buvo šiek tiek mažesnė nei 2 %; kadangi pastaruoju metu infliacija dėl struktūrinių pokyčių pasaulyje, ypač dėl energijos ir maisto kainų didėjimo, o taip pat dėl silpnesnės JAV pinigų politikos drausmės bei kai kurių trečiųjų šalių centrinių bankų budrumo stokos pakilo virš šio lygio,

G.   kadangi sparčiai auganti stokojamos energijos ir kitų produktų paklausa besiformuojančios ekonomikos šalyse vis labiau skatino tiekimą iki pat pajėgumų ribos; kadangi kainų kilimą skatino ir tai, kad produktai vis dažniau laikomi finansiniu turtu ir net gali būti naudojami kaip vertės kaupimo priemonė,

H.   kadangi siekiama euro zonos atvirumo ir manoma, kad šiandien didėjanti euro vertė gali turėti neigiamą poveikį, ypač atsižvelgiant į mažėjantį eksportą ir aktyvesnį importą į vidaus rinką, ir teigiamą poveikį siekiant padėti ES ekonomikai reaguoti į didelį naftos kainų kilimą ir dabartinę finansų krizę,

I.   kadangi pasaulio ekonominė aplinka pirmuosius dešimt euro gyvavimo metų buvo palanki darbo vietoms kurti – sukurta beveik 16 milijonų darbo vietų (nepaisant sukurtų darbo vietų kokybės), o nedarbas sumažėjo nuo 9 % 1999 m. iki, kaip prognozuojama, 7,3 % 2008 m.,

J.   kadangi Europos Sąjungoje prasideda ekonominis nuosmukis ir augimo tempai mažės nuo 3,1 % 2006 m. iki šiandien prognozuojamų 1,4-2 % 2008 m. ir 0,2 % 2009 m., o nedarbas ir socialinė atskirtis vis didės,

K.   kadangi ekonomikos ir našumo augimas buvo mažesnis nei tikėtasi: vieno darbuotojo pagaminamos produkcijos dalis sumažėjo per pusę nuo 1,5 % 1989–1998 m. iki, kaip prognozuojama, 0,75 % 1999–2008 m.,

L.   kadangi euras greitai tapo antrąja svarbiausia po JAV dolerio tarptautine valiuta ir daugelyje pasaulio šalių atlieka svarbų bazinės valiutos vaidmenį, tačiau kadangi euro potencialas pasauliniu lygmeniu yra naudojamas nepakankamai, nes euro zona neturi nei tinkamai apibrėžtos tarptautinės strategijos, nei veiksmingo atstovavimo tarptautiniu mastu,

Pirmieji dešimt euro gyvavimo metų

1.   pritaria tam, kad bendra valiuta šiandien yra Europos simbolis ir parodė, jog Europa gali priimti ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus dėl bendros ir turtingos ateities;

2.   teigiamai vertina tai, kad euro įvedimas suteikė stabilumo ir paskatino euro zonos ekonominę integraciją; džiaugiasi dėl stabilizuojančio euro poveikio pasaulio valiutų rinkose, ypač krizės laikotarpiu; pastebi, kad vidaus ekonominiai skirtumai nesumažėjo tokiu mastu, kaip tikėtasi, ir visuose euro zonos regionuose nepakankamai augo našumas;

3.   su džiaugsmu pastebi, kad kitose pasaulio dalyse svarstoma kurti kitas pinigų sąjungas;

4.   primena, kad pasauliniu mastu labai svarbus pinigų politikos ir prekybos politikos ryšys, kaip įrodyta daugelyje tyrimų, todėl pabrėžia, kad valiutų kursų stabilumas daro teigiamą įtaką užtikrinant tvarų tarptautinės prekybos augimą;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažnesnis euro kaip tarptautinės prekybos valiutos naudojimas ypač naudingas euro zonos valstybėms narėms, nes dėl to šių valstybių įmonėms sumažėja valiutos kurso rizika ir kartu tarptautinės prekybos išlaidos;

6.   primena, kad per pirmuosius dešimt EPS gyvavimo metų Parlamentas atliko aktyvų vaidmenį ekonomikos ir pinigų srityse ir kiek galėdamas stengėsi užtikrinti kuo didesnį skaidrumą bei demokratinę atskaitomybę;

7.   pabrėžia, kad reikia dar daugiau dirbti siekiant išnaudoti visas EPS teikiamas galimybes, pvz., sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir regionams su mažesniu nei vidutinis BVP mažinti atsilikimą, plėsti piliečių žinias apie bendrą valiutą bei stiprinti su ja susijusius įsipareigojimus;

8.   siūlo šias dalis ir konkrečias priemones siekdamas numatyti EPS veiksmų planą:

Ekonominiai skirtumai, struktūrinės reformos ir viešieji finansai

9.   yra įsitikinęs, kad supaprastintos ir darnesnės, daugelio šalių remiamos ekonominės reformos, laiku suderintos vadovaujantis integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis (Integruotos gairės) ir Lisabonos strategijoje išdėstytomis politikos kryptimis, galėtų sumažinti ekonominius skirtumus ir labai padėtų siekiant įveikti dabartinę finansų krizę bei užtikrinti ekonomikos atsigavimą; pabrėžia, kad kiekvienų metų pabaigoje reikia tobulinti ir paprastinti šių gairių įgyvendinimo persvarstymo ir vertinimo procedūras ir metodiką;

10.   pripažįsta, kad modernizuojant pastangas ir ekonominę veiklą didžiausią sėkmę pasiekia tos šalys, kurios ne tik vykdo perspektyvias ir gerai subalansuotas struktūrines reformas, bet ir skiria didesnes nei vidutines investicijas moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovėms, švietimui, mokymuisi visą gyvenimą ir vaikų rūpybai, taip pat patikimų socialinių tinklų atnaujinimui; pažymi, kad dažniausiai tų pačių valstybių narių administravimo sistema yra labai veiksminga ir skaidri, yra biudžeto perteklius, skola mažesnė nei vidutinė, valstybės lėšos labai kokybiškai, veiksmingai ir tikslingai panaudojamos, be to, jose siekiant techninės pažangos prisidedama prie nacionalinio augimo rezultatų, kurie yra beveik dukart geresni nei ES vidurkis; taip pat pažymi, kad tokios "pavyzdinės" valstybės narės dėl didelio užimtumo lygio, įskaitant moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą, ir dėl itin didelio gimstamumo yra geriausiai pasirengę spręsti senėjančios visuomenės problemas ir garantuoti aukštą konkurencingumo lygį;

11.   pabrėžia, kad būtina abipusiai stiprinti stabilumą ir į augimą orientuotą makroekonomikos politiką ir užtikrinti, kad būtų bendrai siekiama suderintos politikos ir investicijų; pabrėžia, kad reikia veiksmingai valdyti mokesčių politiką bei išlaidas ir atsižvelgti į jų poveikį paklausai, taip pat susitarti kurti verslo vykdymui tarpvalstybiniu mastu palankią aplinką ir tokiu būdu garantuoti viešojo sektoriaus pusiausvyrą;

12.   pažymi, kad persvarstytas Stabilumo ir augimo paktas (SAP) pasiteisino ir kad būtina griežtai laikytis konsoliduotų biudžetų, nes demografiniai pokyčiai ir galimas ekonomikos augimo sulėtėjimas euro zonos valstybėse narėse gali sukelti biudžeto problemų, kurios galbūt neigiamai paveiktų visos euro zonos stabilumą; tokiomis aplinkybėmis kritikuoja tai, kad trūksta drausmės kovojant su biudžeto deficitu ekonomikos augimo laikotarpiu, ir pabrėžia, jog valstybės narės privalo veiksmingiau siekti, kad fiskalinė politika nebūtų cikliška, ypač siekiant geriau pasirengti išorės sukrėtimams; todėl pabrėžia, jog reikia numatyti trumpalaikę strategiją, pagal kurią būtų siekiama sumažinti nacionalines skolas ir užtikrinti tvarią bei pagrįstą augimo strategiją, kurią taikant ilguoju laikotarpiu nacionalinė skola būtų sumažinama iki ne daugiau kaip 60 %;

13.   pažymi, kad pagrindinių SAP nuostatų turės būti nuosekliai laikomasi ir ateityje, nes 3 % valdžios sektoriaus deficito ir 60 % nacionalinės skolos palyginti su bendruoju vidaus produktu ribos buvo nustatytos remiantis paskutinio XX a. dešimtmečio ekonominėmis sąlygomis; mano, jog valstybės narės privalo griežtai laikytis SAP, o Komisija – tai prižiūrėti; mano, kad abu skolos dydžiai turėtų būti laikomi maksimaliai leistinomis ribomis, kurių reikėtų vengti; pažymi, kad veiksmingas ekonominės ir finansinės politikos koordinavimas yra būtina sąlyga siekiant ekonominės EPS sėkmės, tačiau vykdant koordinavimą reikėtų laikytis subsidiarumo principo; ragina Komisiją ištirti visus galimus būdus, kuriuos taikant būtų galima sustiprinti prevencinį SAP aspektą; pabrėžia, kad Komisija turėtų geriau naudoti esamas priežiūros priemones ir kad būtina sugriežtinti Euro grupės vykdomą nacionalinių biudžetų vidurio laikotarpio tikrinimą;

14.   pritaria Komisijos nuomonei, kad susidarius įtemptai ekonominei padėčiai persvarstytame SAP numatyta svarbi politikos sistema, ir pabrėžia, jog įgyvendinant SAP reikia užtikrinti, kad bet kokio valstybės finansų būklės pablogėjimo atveju būtų imamasi tinkamų priemonių problemai spręsti ir garantuoti, kad būtų atkurta stabili padėtis; be to, mano, kad rengiant biudžeto politiką turėtų būti visiškai atsižvelgiama į persvarstytame SAP numatytą tam tikrą lankstumą, ir prašo Komisijos pateikti valstybėms narėms aiškias gaires, kaip šį lankstumą įgyvendinti;

15.   mano, kad norint sukurti tvarią ir stabilią makroekonominę aplinką reikia gerinti viešųjų finansų kokybę, taip pat toliau konsoliduoti biudžetą, užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų panaudojimą bei didesnes investicijas į švietimą, žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei infrastruktūrą, kuria prisidedama prie augimo, skatinamas užimtumas ir sudaromos sąlygos spręsti pagrindines visuomenės problemas, pvz., laikantis klimato ir energijos teisės aktų paketo tikslų spręsti klimato kaitos problemą ir įveikti dabartinę finansų krizę bei padėti ekonomikai atsigauti;

16.   mano, kad vykdant struktūrines reformas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama našumo didinimui geriau derinant ekonominę ir socialinę politiką bei užtikrinant, kad būtų vedamas socialinis dialogas, kaip apibrėžta Lisabonos strategijoje;

17.   atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencijos politika turėtų papildyti struktūrinės politikos kryptis ir pritaria ekonomikos restruktūrizavimui;

18.   perspėja nesusitelkti vien tik ties darbo užmokesčio mažinimu siekiant kainų stabilumo; todėl primena, kad dėl globalizacijos sustiprėjusi konkurencija jau sukėlė darbo užmokesčio mažėjimą, o importo infliacija, kurią sukėlė naftos ir kitų produktų kainų augimas, jau sumažino vartotojų perkamąją galią; dar pakartoja savo įsitikinimą, kad šį klausimą reikia spręsti pirmiausia užtikrinant sąžiningesnį turto pasiskirstymą;

19.   mano, kad atlyginimų ir mokesčių politika yra veiksminga ekonomikos stabilizavimo ir augimo priemonė; laikosi nuomonės, jog būtina užtikrinti, kad siekiant ekonomikos tikslų būtų pasirinktinai naudojamos realaus atlyginimo didinimo didėjant našumui ir mokesčių politikos koordinavimo priemonės; mano, kad itin svarbu kovoti su mokestiniu sukčiavimu tiesioginių ir netiesioginių mokesčių srityse ir kad šis darbas turėtų būti suaktyvintas; pabrėžia, kad įgyvendinant bendro valdymo ir bendros socialinės atsakomybės koncepcijas reikia skubiai sustiprinti skatinimo ir dalyvavimo kultūrą;

20.   pabrėžia, kad vidaus rinkai būtina taikyti sąžiningas taisykles; todėl mano, kad kuo mažesnio bendrovių pelno mokesčio siekimas duotų priešingų rezultatų;

21.   prašo, kad euro zonos valstybės narės veiksmingiau koordinuotų ekonominę ir finansų politiką, ypač plėtodamos darnią bendrą strategiją Eurogrupėje; pritaria Komisijos pasiūlymui reikalauti, kad valstybės narės rengtų savo ekonominės ir finansų politikos vidutinio laikotarpio programas ir kontroliuotų jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė privalo prisiimti atsakomybę už struktūrinių reformų įgyvendinimą ir savo konkurencingumo didinimą, laikydamasi bendradarbiavimo principų, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas euru ir euro pripažinimas;

22.   atkreipia dėmesį, kad skirtingi struktūrinių reformų modeliai ir atvirumo laipsniai prisidėjo prie skirtingų euro zonos valstybių narių veiklos rezultatų; remia Komisijos komunikato dėl EPS@10 išvadas dėl nepakankamos pažangos keliose euro zonos ekonomikos valstybėse ir vis didėjančių skirtumų tarp euro zonos valstybių narių; ragina Euro grupės narius nuolat keistis nuomonėmis ir bendradarbiauti siekiant bendro konvergencijos proceso skatinimo tikslo;

23.   prašo Komisiją vienodai taikyti bendrus ekonominių ir fiskalinių duomenų vertinimo kriterijus; primena, kad už statistinių duomenų patikimumą atsako Komisija ir valstybės narės, ir prašo ateityje sprendimus priimti tik tada, jei nekyla abejonių dėl turimų duomenų teisingumo ir tikslumo; taip pat prašo, kad būtų numatyta galimybė atlikti tyrimus tuo atveju, jeigu jau daugelį metų egzistuoja skirtumų tarp prognozuojamų konvergencijos ir stabilumo programų duomenų ir duomenų, kurių realiai tikimasi;

Pinigų politika

24.   primena, kad itin pritaria ECB nepriklausomumui;

25.   pažymi, kad reguliarios ECB ataskaitos Parlamentui, ypač Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, padeda siekti pinigų politikos skaidrumo, ir teigiamai vertina tai, kad Europos Parlamento nariai gali teikti ECB rašytinius klausimus dėl pinigų politikos, nes taip didinamas ECB atskaitingumas Europos Sąjungos piliečiams; pritaria, kad reikalingi aktyvesni viešieji debatai dėl būsimos pinigų ir valiutų politikos euro zonoje;

26.   mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų politikos klausimais buvo sėkmingas ir toks dialogas turėtų būti toliau plėtojamas; tikisi, kad dialogas kai kuriais pinigų politikos klausimais, pavyzdžiui, dėl reguliarių ECB pirmininko pasisakymų datų suderinimo su ECB sprendimų dėl pinigų politikos kalendoriumi, siekiant pagerinti sprendimų analizę ir pasiliekant galimybę prireikus kviesti ECB pirmininką aptarti svarbiausių klausimų, bus aktyvesnis;

27.   pažymi, kad pagrindinis ECB pinigų politikos tikslas – išlaikyti kainų stabilumą ir kad ECB siekia, jog infliacijos norma vidutiniu laikotarpiu būtų kiek mažesnė negu 2 %; pabrėžia, kad kainų stabilumo tikslo veiksmingai siekti galima tik tuomet, jei bus tinkamai kovojama su pagrindinėmis infliacijos priežastimis; primena, kad EB sutarties 105 straipsnyje ECB taip pat buvo paskirta užduotis remti bendrą Bendrijos ekonomikos politiką;

28.   laikosi nuomonės, kad ECB turėtų pradėti taikyti tiesioginį infliacijos valdymo režimą, pagal kurį konkretus infliacijos rodiklis būtų pakeistas leidžiamu infliacijos svyravimų intervalu, kuris būtų grindžiamas konkrečiu rodikliu; ragina ECB skelbti infliacijos prognozes; pradėjus taikyti tiesioginį infliacijos valdymo režimą reikėtų ir toliau skirti daug dėmesio pinigų rodiklių dinamikai siekiant išvengti naujų nepagrįstai didelių turto kainų;

29.   mano, kad infliacija yra pasaulinio masto reiškinys ir kad atviros ekonomikos sąlygomis vien Europos pinigų politikos priemonėmis nebus galima su juo kovoti;

30.   pabrėžia, kad nori ištirti, kaip būtų galima iki 2010 m. patobulinti ECB Vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarką; mano, jog yra svarbu, kad Vykdomosios valdybos nariai turėtų akademinės ir (arba) įvairios profesinės patirties ekonomikos, pinigų ir finansų sektoriuose; atkreipia dėmesį į savo raginimą nustatyti, kad ECB Vykdomąją tarybą sudarytų devyni nariai, kurie turėtų išimtinę atsakomybę nustatyti palūkanų normas, ir būtų pakeista dabartinė sistema bei būtų išvengta dar sudėtingesnių sprendimų priėmimo ateityje; ragina priimti atitinkamą Sutarties pakeitimą;

Finansų rinkų integracija ir priežiūra

31.   mano, kad finansinė integracija turėtų reikšti didesnį ekonomikos augimą ir konkurencingumą, ne tik didesnį vidaus rinkos stabilumą ir likvidumą;

32.   pažymi, kad pagrindinis Europos Sąjungos finansinis centras yra už euro zonos ribų; tačiau primena, kad EB teisės aktai taikomi visoms valstybėms narėms ir vidaus rinkoje veikiantiems rinkos dalyviams; mano, kad Europos Sąjunga nedelsdama turi stiprinti priežiūros struktūrą, atsižvelgdama į specifinį ECB vaidmenį;

33.   laikosi nuomonės, kad dar daug reikia padaryti tarptautinių sandorių vertybiniais popieriais kliringo ir atsiskaitymo srityse, kuriose kol kas nėra realios integracijos;

34.   pabrėžia, kad glaudesnė integracija reikalinga mažmeninės prekybos srityje, tačiau tokia integracija neturi sumenkinti vartotojų apsaugos; yra įsitikinęs, kad vartotojų judumas, finansinis raštingumas, galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir palyginti produktus turi būti tobulinami;

35.   mano, kad finansinės priežiūros struktūros perkėlimas į Europos lygmenį, finansų rinkų skaidrumas, veiksmingos konkurencijos taisyklės ir tinkamas reguliavimas vidutiniu laikotarpiu yra būtini siekiant pagerinti krizių valdymą ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), priežiūros institucijų, vyriausybių ir rinkos dalyvių bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad integruota, išsami (aprėpianti visus finansų sektorius), nuosekli ir darni priežiūros sistema, visų pirma užtikrinanti nuoseklų požiūrį reguliuojant tarptautinio masto finansinės rizikos sklaidą, veikianti pagal suderintus teisės aktus, sumažintų atitikties išlaidas tais atvejais, kai veikla vykdoma keliose jurisdikcijose; pažymi, kad reikėtų vengti pernelyg intensyvaus reguliavimo (kai viršijami minimalūs EB teisės aktų reikalavimai) ir reguliavimo arbitražo; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl esamos priežiūros struktūros koregavimo pagal šiuos principus; laikosi nuomonės, kad pasinaudojus Europos centrinių bankų sistema ECB priežiūros vaidmuo turėtų būti išplėstas už euro zonos ribų;

36.   teigiamai vertina 2008 m. pavasarį sudarytą susitarimo memorandumą dėl Europos Sąjungos finansinės priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo tarptautinio finansinio stabilumo srityje; tačiau šis susitarimo memorandumas yra neprivalomas teisės aktas, kurio laikymasis priklauso nuo valstybių narių noro bendradarbiauti tarpusavyje; mano, kad net jei ir sunku ex ante nustatyti naštos pasidalijimo taisykles, su krizių valdymu susijęs darbas turi būti tęsiamas;

37.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga, didžiausias pasaulyje ekonominis regionas, turintis didžiausias finansų rinkas, tarptautiniu lygiu turėtų būti lydere reformuojant finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą, kad ši būtų patogesnė visoms suinteresuotosioms šalims ir būtų užtikrintas bendras stabilumas; mano, kad finansinis stabilumas turėtų tapti esminiu politikos formavimo tikslu vis labiau integruotų finansų rinkų ir finansinių naujovių pasaulyje, kas retkarčiais daro destabilizuojantį poveikį realiai ekonomikai ir kelia nuolatinę grėsmę; yra įsitikinęs, kad visi ES lygiu priimami ambicingi sprendimai paskatins šiuo pavyzdžiu sekti kitas šalis, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į atsakomybę už pasaulinių arba "užsienio" problemų sprendimą; laikosi požiūrio, kad vykdant šį reguliavimą kartu turėtų būti sprendžiamas ir tarptautinių reguliavimo institucijų politinio atskaitingumo klausimas;

38.   prašo Komisiją išanalizuoti, kaip sudaromos Europos obligacijos, ir parengti ilgalaikę strategiją, pagal kurią būtų galima tokias obligacijas leisti euro zonoje kartu su valstybių narių nacionalinėmis obligacijomis; primena, kad reikia vertinti to pasekmes tarptautinėms finansų rinkoms ir EPS;

Euro zonos plėtra

39.   ragina visas euro zonai nepriklausančias valstybes nares laikytis Mastrichto kriterijų ir persvarstyto bei iš esmės lankstaus SAP; mano, jog Komisija turi užtikrinti griežtą SAP taikymą ir vadovavimąsi atmetimo kriterijais prieš bet kurio nario priėmimą; pažymi, kad euro zonos valstybėms narėms ir prie jos prisijungti norinčioms valstybėms narėms būtina užtikrinti vienodas sąlygas; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis ilgalaikio euro zonos stabilumo turi būti siekiama kaip bendro intereso, o plėtra ir stabilumas turi būti neatsiejami jo aspektai; mano, jog itin svarbu, kad euro zonos valstybės narės ir specialų statusą turinčios valstybės narės griežtai vykdytų savo įsipareigojimus ir nepaliktų jokių abejonių dėl bendro kainų stabilumo, ECB nepriklausomumo, biudžeto drausmės ir augimo, užimtumo bei konkurencingumo skatinimo tikslų;

40.   mano, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios atitinka Mastrichto kriterijus ir kurioms Sutartyje nebuvo numatyta jokių nukrypti leidžiančių nuostatų, turėtų pirmai galimybei pasitaikius įsivesti bendrą valiutą;

41.   pabrėžia, kad euro zonos nariai turi iki galo vykdyti Mastrichto kriterijus, kurie nurodyti Sutartyje ir protokole dėl Sutarties 121 straipsnio, būtent: didelis ir išmatuojamas kainų stabilumo ir šio kainų stabilumo tvarumo lygis, bendras šalies biudžetas be itin didelio deficito, narystė VKM II bent dvejus metus, išlaikytos normalaus valiutos kurso svyravimo ribos, ilgalaikių palūkanų normų sureguliavimas, teisės nuostatų suderinimas su Mastrichto sutarties nuostatomis dėl EPS ir nepriklausomas centrinis bankas;

42.   mano, kad vienas iš svarbiausių prisijungimo prie euro zonos aspektų yra užtikrinti ilgalaikį atitikimą Mastrichto kriterijams; tačiau pabrėžia, kad tuo pačiu metu Mastrichto kriterijai yra pirmas žingsnis išlaikant reformų procesus, įskaitant tolimesnius įsipareigojimus ir pastangas dėl struktūrinių reformų, investicijų ir ekonomikos koordinavimo;

43.   teigiamai vertina griežtesnę ir veiksmingą VKM II dalyvaujančių ir prie euro zonos prisijungti norinčių valstybių narių bei jų ekonominio vystymosi priežiūrą; pažymi, kad sėkmingas dalyvavimas VKM II turi likti pagrindine sąlyga, ne tik antriniu narystės euro zonoje reikalavimu; tokie patys prisijungimo reikalavimai turėtų būti taikomi prie euro zonos prisijungiančioms valstybėms narėms;

44.   mano, kad pastovi ir sėkminga euro zonos plėtra yra pagrindinis artimiausių metų iššūkis ir kad ECB instituciniai standartai bei sprendimų priėmimo procesas turi būti pritaikyti prie šio pokyčio, taip pat kad taikant rotacijos modelį reikia atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės ekonominę svarbą;

45.   atsižvelgdamas į euro zonos plėtrą, pabrėžia didelės konvergencijos realiojoje ekonomikoje poreikį norint apriboti susijusį krūvį, tenkantį euro zonos dalyviams ir prisijungti norinčioms valstybėms narėms; mano, kad dėl to būtina sukurti palankias sąlygas tose euro zonai priklausančiose valstybėse narėse, kuriose bendra pinigų politika gali turėti ypač sukoncentruojantį poveikį;

46.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į būsimą plėtrą svarbu numatyti tikslinę intervenciją siekiant remti euro zonai nepriklausančias valstybes nares, kurios ypač nukentėjo nuo dabartinės finansų krizės.

Ryšiai

47.   pabrėžia, kad nors euro zonoje iki šiol buvo išsaugotas didelis kainų stabilumo lygis, vadinamoji numanoma infliacija gerokai skiriasi nuo mažesnės faktinės infliacijos valstybėse narėse per pastaruosius 10 metų; todėl ragina geriau informuoti visuomenę ir pateikti jai faktus apie EPS reikalingumą ir veikimą, ypač atsižvelgiant į kainų stabilumą, tarptautines finansų rinkas, stabilumo euro zonoje pranašumus vykstant tarptautinėms finansų krizėms;

48.   mano, kad bendra valiuta Europos Sąjungai išlieka prioritetu komunikacijos srityje; mano, kad ir toliau visuomenei reikia išsamiai aiškinti apie euro ir EPS privalumus: kainų stabilumą, žemas paskolų nekilnojamam turtui palūkanas, mažiau sunkumų keliaujant, apsaugą nuo valiutų kainų svyravimo ir išorinių sukrėtimų; mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti Europos piliečių, vartotojų bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), neturinčių pakankamai pajėgumų nedelsiant prisiderinti prie eurui iškylančių naujų pokyčių ir iššūkių, informavimui ir tokios informacijos atnaujinimui;

49.   ragina ECB savo kasmetiniame pranešime arba specialiame pranešime atlikti metinę kiekybinę privalumų, kuriuos euro įvedimas suteikė paprastiems piliečiams, analizę ir pateikti konkrečius pavyzdžius, kaip euro naudojimas teigiamai paveikė kasdienį žmonių gyvenimą;

50.   mano, kad rengiantis įvesti eurą valstybėse narėse, kurios planuoja prisijungti prie euro zonos, itin svarbu teikti joms informaciją; pažymi, kad svarbu teikti informaciją apie euro zonos plėtrą ir euro zonos valstybėms narėms;

51.   mano, kad Komisija privalo sutelkti savo pastangas ir padėti naujoms valstybėms narėms paruošti savo piliečius euro įvedimui bei rengti intensyvias informacines kampanijas, jas parengus, prižiūrėti šių kampanijų vykdymą ir reguliariai informuoti apie geriausius nacionalinio veiksmų plano, skirto euro įvedimui, įgyvendinimo metodus; taip pat mano, kad ankstesnių mainų metu įgytos žinios ir geriausia praktika galėtų būti naudinga įvedant pokyčius naujose valstybėse narėse bei ateityje vykdant plėtrą ir ruošiant naujas šalis kandidates;

Tarptautinis euro vaidmuo ir išorės atstovavimas

52.   teigiamai vertina tai, kad euras greitai tapo antrąja (po JAV dolerio) svarbiausia rezervų ir sandorių valiuta ir sudaro 25 % visų pasaulio užsienio valiutos rezervų; pažymi, kad ypač tose šalyse, kurios yra euro zonos kaimynės, euras atlieka svarbų vaidmenį kaip finansavimo valiuta ir kad šiose šalyse atitinkami valiutų kursai derinami su euru; ypač pritaria ECB nuomonei, kad euro įvedimas yra paskutinis žingsnis vykdant struktūrinį konvergencijos procesą Europos Sąjungoje, taigi, eurą įvesti galima tik laikantis EB sutarties;

53.   mano, kad ateinančio dešimtmečio EPS politinėje darbotvarkėje bus atkreiptas dėmesys į, inter alia, besiformuojančios Azijos šalių ekonomikos keliamus iššūkius ir į dabartinę pasaulinę finansų krizę; apgailestauja, kad nepaisant augančio euro vaidmens visame pasaulyje, pastangos pagerinti euro zonos išorės įvaizdį finansiniais ir valiutos klausimais nepateikė žymesnių rezultatų; pabrėžia, kad euro zona turi parengti tarptautinę strategiją, atitinkančią tarptautinį jos valiutos statusą;

54.   primena, kad siekiant suderinti euro zonos įtaką su jos ekonomine svarba veiksmingiausia būtų suformuoti bendrą poziciją ir sustiprinti atstovavimą ir galiausiai gauti vieną vietą atitinkamose tarptautinėse finansų institucijose ir forumuose; ragina euro zonai priklausančias valstybes nares, inter alia, kalbėti vienu balsu valiutos kurso politikos klausimu;

55.   pabrėžia, kad euras už euro zonos ribų naudojamas kaip nacionalinė valiuta; mano, kad būtina išnagrinėti tokio naudojimo reikšmę;

56.   pažymi, kad dėl svarbaus euro vaidmens tarptautinėse finansų rinkose atsiranda įsipareigojimų, taigi, euro zonos pinigų ir augimo politika daro poveikį visam pasauliui; pabrėžia, kad didėja euro, kaip stabilumo veiksnio pasaulinėje aplinkoje, kaip finansų rinkų integraciją skatinančio veiksnio ir kaip pagrindo didinti tiesiogines investicijas ir tarptautinėms įmonėms jungtis, svarba tarptautinei prekybai ir paslaugoms, nes galima gerokai sumažinti sandorių išlaidas; ragina išanalizuoti pusiausvyros pasaulyje sutrikimus ir euro vaidmenį bei galimus sureguliavimo scenarijus, kad būtų galima Europos Sąjungą geriau parengti išorės sukrėtimams;

57.   siūlo, kad svarbiausių vadinamųjų valiutos blokų atsakingos institucijos glaudžiau bendradarbiautų ir vestų aktyvesnį tarptautinį dialogą siekiant geriau valdyti tarptautines krizes ir valiutos judėjimo pasekmes realiai ekonomikai; primena, kaip sėkmingai buvo valdoma krizė, kai JAV neseniai ištiko vadinamoji antrinių paskolų krizė, taip pat netrukus po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių kilusios krizės metu – tai neleido akimirksniu smukti JAV dolerio kursui;

58.   pritaria Komisijos ketinimui stiprinti EPS įtaką tarptautinėms finansų institucijoms, kuriose bendrai ES pozicijai atstovautų išrinkti atstovai, pavyzdžiui, Euro grupės pirmininkas, Komisija ir ECB pirmininkas; pažymi, kad Euro grupės pirmininkui, Komisijai ir ECB pirmininkui jau leidžiama stebėtojų teisėmis dalyvauti svarbiausių finansų institucijų darbe; tačiau reikalauja, kad Europos pozicija būtų geriau koordinuojama siekiant, jog ateityje bendrai Europos pinigų politikai atstovautų teisėti atstovai; tikisi, kad bus galima išreikšti euro zonos poziciją dėl jos pagrindinių partnerių valiutų kursų politikos; ragina Euro grupės pirmininką Finansinio stabilumo forume (FSF) atstovauti euro zonai; siūlo pakeisti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įstatus siekiant sudaryti sąlygas atstovauti ekonominiams blokams ir organizacijoms;

59.   pabrėžia, kad reikia parengti bendrą ES požiūrį tarptautinių finansų institucijų reformos klausimu, kuriame būtų atsižvelgiama į pasaulinės ekonomikos iššūkius, įskaitant naujų ekonominių jėgų atsiradimą;

60.   apgailestauja, kad Komisija komunikate dėl EPS@10 neatliko išsamesnės ir tikslesnės tarptautinio euro vaidmens analizės; ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą apie bendros pinigų politikos išorės dimensiją ir poveikį euro zonos ekonominei veiklai ir prekybai;

61.   pabrėžia, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys partnerės vykdo savo valiutos nuvertinimo pinigų politiką, kad dėl to neteisėtai trikdoma prekyba ir kad tai gali būti laikoma netarifine kliūtimi tarptautinei prekybai;

EPS ekonominės priemonės ir valdymas

62.   mano, kad visos atitinkamos šalys – Parlamentas, Taryba, Komisija ir Euro grupė bei socialiniai partneriai ES ir nacionaliniu lygmenimis – turėtų bendradarbiauti ir siekti sustiprinti EPS, jos ekonominį valdymą remdamosi šiais pasiūlymais:

   a) pagrindinis Integruotų gairių, svarbiausio Lisabonos strategijos elemento ir pagrindinės ekonominės priemonės, tikslas siekiant įvairių politikos sričių pusiausvyros turėtų būti siekis paskatinti reformas užimtumo, aplinkos ir socialinės apsaugos srityse;
   b) Integruotose politikos gairėse turėtų būti nustatytas bendras glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo siekiant suderinti nacionalines reformų programas (NRF) planas, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę įvairovę ir skirtingas nacionalines tradicijas; reikėtų rengti nacionalinių parlamentų konsultacijas dėl Stabilumo ir konvergencijos programų ir dėl Nacionalinių reformų programų;
   c) sukurti glaudesnį Integruotų politikos gairių, ypač Bendrųjų ekonominės politikos gairių (BEPG), ir Stabilumo ir konvergencijos programų ryšį; Stabilumo ir konvergencijos programos ir Nacionalinės reformų programos galėtų būti pateikiamos tuo pačiu metu (kasmet, rudens pradžioje), po to, kai jos buvo svarstytos nacionaliniuose parlamentuose; BEPG galėtų būti išdėstyti bendri biudžeto tikslai, kurie atitiktų SAP prevencinius tikslus;
   d) valstybių narių vyriausybės, priimdamos sprendimus dėl nacionalinių biudžetų, turėtų atsižvelgti į Integruotas gaires ir konkrečiai šaliai pateiktas rekomendacijas, taip pat bendrą euro zonos biudžeto padėtį; reikėtų suderinti skirtingus nacionalinius fiskalinius kalendorius ir pagrindines prielaidas, kuriomis vadovaujamasi teikiant prognozes, siekiant išvengti skirtumų, atsirandančių dėl skirtingų makroekonominių prognozių (dėl pasaulinio augimo, ES augimo, naftos barelio kainos, palūkanų normų) ir kitų parametrų naudojimo; ragina Komisiją, Eurostatą ir valstybes nares dėti pastangas, siekiant apibrėžti priemones, kurias taikant būtų lengviau palyginti nacionalinius biudžetus skirtingų išlaidų kategorijų aspektu;
   e) kai tik įmanoma, reikėtų vadovautis formalesnėmis euro zonos valstybėms narėms skirtomis rekomendacijomis, pavyzdžiui, nustatyti tikslus dėl vidutinio laikotarpio išlaidų dydžio, dėl konkrečių struktūrinių reformų, investicijų, viešųjų finansų kokybės. taip pat reikėtų siekti nustatyti labiau standartizuotą NRP įgyvendinimo ataskaitų teikimo struktūrą, bet netrukdyti siekti nacionalinių reformų prioritetų; siekiant sustiprinti ekonominio valdymo darnumą ir veiksmingumą, visi įsipareigojimai, tikslai ir kontroliniai rodikliai turėtų būti nurodyti Integruotose gairėse ir NRP;
   f) ekonominio valdymo sistema turėtų aprėpti ilgalaikę strategiją, pagal kurią gerais laikais siekiama sumažinti nacionalinę skolą iki ne daugiau kaip 60 %, nes taip būtų sumažintos skolos tvarkymo išlaidos, o privatiems investuotojams būtų sumažintos kapitalo išlaidos;
   g) turėtų būti nustatyta privaloma tvarka, pagal kurią euro zonos valstybės narės, prieš priimdamos svarbiausius ekonominės politikos sprendimus, pavyzdžiui, dėl priemonių didesnių maisto ir energijos kainų klausimams spręsti, konsultuotųsi viena su kita ir su Komisija;
   h) ekonomika turėtų būti koordinuojama pagal Europos ekonominę ir užimtumo strategiją, parengtą remiantis esamomis ekonominės politikos priemonėmis, visų pirma Lisabonos strategija, Integruotomis gairėmis, Tvarios plėtros strategija, konvergencijos ir stabilumo programomis; ragina valstybių narių vyriausybes, kad šios, vadovaujamos Euro grupės pirmininko, nuosekliai remtų ekonominę veiklą: veiktų tuo pačiu metu ir ta pačia kryptimi;
   i) h punkte nurodytoje Europos ekonominėje ir užimtumo strategijoje turėtų būti pripažinta, kad naujos ir ekologiškos technologijos yra vienas iš ekonomikos augimo, taip pat makroekonominės politikos kertinių akmenų;
   j) turėtų būti lengviau finansuojamos naujoves taikančios įmonės, ypač MVĮ, inter alia, Europos investiciniam bankui įsteigus Europos tvaraus augimo fondą;
   k) reikėtų, kad metinėje ataskaitoje dėl euro zonos būtų pateikta praktiškesnių priemonių ir vertinimų siekiant vesti išsamesnį dialogą tarp įvairių ES institucijų, įsitraukusių į ekonominį valdymą;
   l) reikia parengti Komisijos, Tarybos ir Parlamento elgesio kodeksą, pagal kurį būtų garantuojamas tinkamas bendradarbiavimas ir visapusis šių trijų ES institucijų dalyvavimas bei tinkamas pagrindinės ekonominės priemonės – Integruotų gairių – administravimas ateityje;
  m) reikėtų sustiprinti institucinę ekonominės politikos koordinavimo struktūrą:
   - Euro grupės struktūros taip pat turėtų būti steigiamos konkurencingumo, pramonės, aplinkos, užimtumo ir švietimo srityse;
   - turėtų būti sustiprinta Euro grupės administracinė struktūra, jai suteikta daugiau žmogiškųjų išteklių;
   - Euro grupės pirmininko įgaliojimai turėtų atitikti Integruotų gairių ekonominius tikslus;
   - Ekonominės politikos komitetas turėtų įeiti į Ekonomikos ir finansų komiteto sudėtį, kad būtų sudarytas bendras ir aiškus Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir Euro grupės parengiamasis organas;
   - Parlamento atstovui Euro grupės ir neoficialiuose Tarybos posėdžiuose turėtų būti suteiktas stebėtojo statusas;
   - keturis kartus per metus turėtų būti organizuojami Trejeto, Parlamento ir Komisijos ir, jei reikia, Euro grupės posėdžiai;
   n) reikėtų užmegzti reguliaresnį ir aiškesnės struktūros dialogą makroekonomikos klausimais tarp Parlamento, Komisijos ir Euro grupės, kuris bent kartą per ketvirtį vyktų panašiai kaip dialogas pinigų politikos klausimais tarp Parlamento ir ECB, siekiant sustiprinti esamą sistemą ir aptarti euro zonos ekonomikos laukiančius uždavinius; ir
   o) reikia užmegzti aktyvų dialogą makroekonomikos klausimais tarp Parlamento, Euro grupės, ECB ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto siekiant aptarti, kaip tinkamai derinti politikos kryptis;

63.   mano, kad EPS politinėje darbotvarkėje ateinančiam dešimtmečiui bus atsižvelgta į, inter alia, dėl neseniai įvykusios finansų rinkos suirutės iškilusius uždavinius ir suirutės pasekmes realiai ekonomikai; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad euro zonai priklausančios valstybės narės šiandien turi geresnių priemonių atlaikyti didžiuosius sukrėtimus dėl bendros pinigų politikos ir per pastaruosius metus įvykdytų reformų; tačiau, siekdamas visų pirma kovoti su ekonominės plėtros sulėtėjimu, ragina:

o
o   o

   a) ES lygmeniu užtikrinti suderintą atsaką, kuris būtų grindžiamas bendru problemų supratimu ir bendromis tolesnėmis priemonėmis, tačiau būtų taip pat atsižvelgiama į nacionalines ypatybes;
   b) parengti ambicingas ir pritaikytas nacionalines reformų programas ir įsipareigoti jas įgyvendinti bei iš naujo svarstyti nacionalinius biudžetus siekiant reaguoti į naujausias ekonomines prognozes, kovoti su ekonominiu nuosmukiu, skatinti augimą ir vesti dialogą su socialiniais partneriais;
   c) numatyti priemones, skirtas MVĮ remti, ypač prisidėti prie naujausių Europos investicijų banko veiksmų ir užtikrinti, kad bankų sistema suteiktų MVĮ pastovias kredito linijas;
   d) apibrėžti tikslines priemones, skirtas pažeidžiamoms grupėms apsaugoti nuo dabartinės finansų krizės poveikio;
   e) visiškai ir laiku įgyvendinti Finansinių paslaugų veiksmų planą, įskaitant tolesnius veiksmus ir veiksmingesnę priežiūrą atsižvelgiant į dabartinę finansinę suirutę;
   f) sustiprinti krizių sprendimo priemones pagerinant ES teisės aktus dėl likvidavimo ir nustatyti aiškiai apibrėžtas ir vienbalsiai priimtinas priemones, pagal kurias susijusios valstybės narės pasidalintų našta tarpvalstybinių finansų grupių nemokumo atveju;
   g) baigti kurti priemones, kurios būtų naudojamos siekiant parengti pinigų politiką atliekant išsamią įtaką finansinės sistemos stabilumui ir veikimui darančių veiksnių analizę, inter alia, kai tai susiję su pinigų politikos perkėlimu, paskolų ir finansinio turto plėtra, naujų gaminių ypatybėmis ir rizikos bei likvidumo kaupimu;
   h) teikti daug Europos iniciatyvų tarptautiniuose forumuose, būtent Finansų stabilumo forume ir TVF, bei aktyvinti bendrų politinių sprendimų priėmimo procesus; and
   i) formuoti Europos Sąjungos poziciją G8 ir svarstyti, kaip užtikrinti, kad Europos Sąjunga veiksmingiau atliktų spendimus ekonominiais klausimais pasaulio mastu priimančio organo vaidmenį, bei pritaikyti šį vaidmenį prie globalizacijos pasekmių ir labiau dominuojančių pasaulinių finansų rinkų;
   j) užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį Pasaulio prekybos organizacijos bei "Bretton Woods" institucijų (TVF ir Pasaulio banko grupės) koordinavimą siekiant kovoti su spekuliacijomis ir atremti rimtos krizės keliamą grėsmę;
   k) atsižvelgus į rimtus šiandien iškilusius finansinius sunkumus, organizuoti pasaulinę konferenciją pinigų tema, kurią globotų TVF, siekiant surengti pasaulinio masto konsultacijas pinigų klausimais; taip pat svarstyti galimybę pagal TVF nuostatas įsteigti su pinigais susijusių ginčų sprendimo mechanizmą.

64.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Euro grupės pirmininkui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0506.
(2) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 125.
(3) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 569.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.
(5) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 422.
(6) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 535.
(7) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 132.
(8) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 780.
(9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0357.
(10) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 249.
(11) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 251.
(12) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0287.
(13) OL C 291 E, 2006 11 30, p.118.
(14) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 73.
(15) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0425.
(16) OL C 35, 1998 2 2, p. 1.


Vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymas
PDF 323kWORD 91k
Rezoliucija
Priedas
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo (2008/2012(INI))
P6_TA(2008)0544A6-0389/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį ir 141 straipsnio 3 pastraipą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą pavadinimu "Kovoti su moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu" (COM(2007)0424),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. Komisijos užimtumo, socialinių santykių ir lyčių lygybės sričių teisės ekspertų tinklo ataskaitą "Teisiniai vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumo aspektai",

–   atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą, priimtą 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką EB sutarties 141 straipsnio srityje,

–   kadangi pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1994 m. susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną nuostatas valstybės, rengdamos viešuosius pirkimus, turi įtraukti su darbu susijusią sąlygą, įskaitant vienodo darbo užmokesčio sąlygą,

–   atsižvelgdamas į Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1979 m. gruodžio 18 d. rezoliucija Nr. 34/180, 11 straipsnio 1 dalies d punktą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 1 d. Europos socialinių partnerių veiksmų planą lyčių lygybės srityje ir jo įgyvendinimo ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m.(1) ir į 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6–0389/2008),

A.   kadangi moterys Europos Sąjungoje uždirba vidutiniškai 15 % mažiau, o privačiame sektoriuje – iki 25 % mažiau nei vyrai; kadangi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas valstybėse narėse yra nuo 4 % iki daugiau nei 25 % ir nerodo pastebimo mažėjimo,

B.   kadangi moteris, norėdama uždirbti tiek pat, kiek per metus uždirba vyras, turi dirbti iki vasario 22 d. (t. y. 418 kalendorinių dienų),

C.   kadangi norint pasiekti lyčių lygybę būtina laikytis vienodo užmokesčio už tą patį darbą ir už vienodos socialinės vertės darbą principo,

D.   kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo esama ir tai liudija turimi duomenys, kuriais remiantis pažanga daroma labai lėtai (skirtumas sumažintas nuo 17 % 1995 m. iki 15 % 2005 m.), nepaisant svarbių teisės aktų, galiojančių ilgiau kaip 30 metų, ir jam mažinti skirtų priemonių bei išteklių; kadangi reikia išnagrinėti šio skirtumo priežastis ir parengti tikslines priemones jam sumažinti ir su juo susijusiai moterų darbo rinkos segregacijai panaikinti,

E.   kadangi visose valstybėse narėse mergaičių mokymosi mokykloje rezultatai geresni nei berniukų ir daugiau jų įgyja aukštąjį išsilavinimą, tačiau darbo užmokesčio skirtumas dėl to nemažėja,

F.   kadangi darbo užmokesčio skirtumo priežastys yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, taip pat socialiniai ir ekonominiai veiksniai, darbo rinkos segregacija ir bendra darbo užmokesčio struktūra, be to, darbo užmokesčio skirtumas susijęs su įvairiais teisiniais, socialiniais ir ekonominiais veiksniais, kurie apima platesnę sritį nei vienodo užmokesčio už vienodą darbą klausimas,

G.   kadangi darbo užmokesčio skirtumas neturi būti grindžiamas vien darbo užmokesčiu už valandą neatskaičius mokesčių, o reikėtų atsižvelgti ir į individualias priemokas, darbuotojų skirstymą, darbo organizavimo modelius, darbo patirtį ir produktyvumą, matuojamą ne vien kiekybiniais (valandomis, kai darbuotojas fiziškai yra savo darbo vietoje), bet ir kokybiniais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į trumpesnio darbo laiko, atostogų bei nebuvimo darbe dėl sveikatos poveikį darbo užmokesčiui;

H.   kadangi darbo užmokesčio skirtumo mažinimas buvo vienas iš Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų, tačiau dauguma valstybės narių jam skyrė nepakankamai dėmesio,

I.   kadangi, patobulinus ES teisinę sistemą, valstybės narės ir socialiniai partneriai turi gebėti geriau nustatyti svarbiausias priežastis, dėl kurių neišnyksta moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas,

J.   kadangi profesijos ir pareigos, kuriose dominuoja moterys, paprastai vertinamos mažiau už profesijas ir pareigas, kuriose dominuoja vyrai, ir tai ne visada galima paaiškinti objektyviais kriterijais,

K.   kadangi tarp vyrų ir moterų esama skaitmeninio atotrūkio, kuris aiškiai atsiliepia darbo užmokesčio srityje,

L.   kadangi darbo užmokesčio sistema, pagal kurią užmokesčio dydis priklauso nuo darbo stažo, yra nepalanki moterims, nes jos turi (ne kartą) nutraukti savo karjerą dėl išorinių veiksnių, su vaikais susijusių karjeros pertraukų, kitokios profesijos pasirinkimo arba sutrumpinto darbo laiko; todėl jų padėtis yra nuolat struktūriniu požiūriu nepalanki,

M.   kadangi, remiantis turimais duomenimis, moterų įgyta kvalifikacija ir patirtis yra finansiškai mažiau atlyginamos nei vyrų; kadangi reikia taikyti "vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą" principą, tačiau taip pat reikia atsisakyti tradicinio socialinių vaidmenų paskirstymo, kuris iki šiol darė didelę įtaką profesijos pasirinkimui ir mokymui; kadangi motinystės ir vaiko priežiūros atostogos neturi lemti moterų diskriminacijos darbo rinkoje,

N.   kadangi darbo užmokesčio skirtumas daro didelę įtaką moterų ekonominei ir socialinei padėčiai tiek dirbant, tiek pasibaigus darbingam amžiui; kadangi todėl, kad jų indėlis į visuomenę kitoks nei profesinė veikla, pvz., jos prižiūri vaikus ir vyresnio amžiaus artimuosius, daugelis moterų patiria didesnę skurdo riziką ir yra labiau ekonomiškai priklausomos nei vyrai,

O.   kadangi darbo užmokesčio skirtumus dar labiau junta imigrantės, neįgalios moterys, mažumoms priklausančios moterys ir kvalifikacijos neturinčios moterys,

P.   kadangi ypač svarbu turėti pagal lytį suskirstytų duomenų ir atnaujintą teisinę sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuri sudarytų sąlygas daryti poveikį šios diskriminacijos priežastims,

Q.   kadangi reikia suteikti tinkamo mokymosi visą gyvenimą galimybę, nes tai būtina norint susidoroti su mūsų visuomenėje vykstančiais technologiniais ir socialiniais pokyčia,

R.   kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją imtis darbo užmokesčio skirtumo mažinimo iniciatyvų, įskaitant galiojančių teisės aktų persvarstymą, panaikinti pensininkų skurdo pavojų ir užtikrinti jiems padorų pragyvenimo lygį,

S.   kadangi 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(3) teigiama, kad vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas yra esminė ir neatsiejama acquis communautaire, įskaitant su diskriminacija dėl lyties susijusią Europos Teisingumo Teismo praktiką, dalis, todėl reikia numatyti tolesnes šio principo įgyvendinimo galimybes,

T.   kadangi valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir lygių galimybių organizacijoms įgyvendinus tokias priemones, kaip apibrėžtos pirmiau minėtame 2005 m. kovo 1 d. veiksmų plane lyčių lygybės srityje, tikrai būtų galima sumažinti darbo užmokesčių skirtumus, veiksmingai naudojantis socialiniu dialogu,

U.   kadangi rengiant darbo užmokesčio skirtumų, darbo rinkos horizontaliosios ir vertikaliosios segregacijos bei darbų ir sektorių, kuriuose dominuoja moterys, stereotipų pašalinimo strategiją, reikės parengti teisines ir kitokias įvairių lygių priemones, kuriomis būtų atskiriama su darbo užmokesčiu susijusi diskriminacija ir darbo užmokesčio skirtumai, atsirandantys ne dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, nes pirmuoju atveju turi būti tiesiogiai imamasi teisinių priemonių, o su antruoju reikia kovoti pasitelkus kryptingą politiką ir specialias priemones,

V.   kadangi Komisija, kaip pranešama minėtame 2007 m. liepos 18 d. komunikate, 2008 m. atlieka ES vienodo darbo užmokesčio teisinės sistemos analizę, kurioje turėtų dalyvauti visos suinteresuotosios šalys; kadangi šios analizės rezultatus reikėtų tinkamai paskelbti visuomenei,

W.   kadangi buvo nustatytas tikslas pasiekti, kad vyrų ir moterų pensijos būtų vienodos, taip pat ir išėjimo į pensiją amžiaus požiūriu,

X.   kadangi Europos lyčių lygybės institutas gali vaidinti itin reikšmingą vaidmenį stebint darbo užmokesčio skirtumo tendencijas, o taip pat analizuojant tokio skirtumo priežastis bei vertinant teisės aktų poveikį,

1.   prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal EB sutarties 141 straipsnį Parlamentui pateikti teisės akto dėl galiojančių teisės aktų, susijusių su vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, persvarstymo pasiūlymą atsižvelgiant į pridedamas išsamias rekomendacijas(4);

2.   patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

3.   mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

4.   yra įsitikinęs, kad būtina užtikrinti, jog Direktyvos 2006/54/EB, susijusios su lygių galimybių organizacijomis ir socialiniu dialogu, nuostatos dėl atlyginimų skirtumų panaikinimo būtų taikomos geriau ir anksčiau, o tai bus galima pasiekti užtikrinus, kad valstybės narės, socialiniai partneriai ir lygių galimybių organizacijos taikytų tokias priemones, kokios numatytos pirmiau minėtame 2005 m. kovo 1 d. Veiksmų lyčių lygybės klausimu plane, platinant praktinę informaciją ir gaires (ypač MVĮ) apie atlyginimų atotrūkio panaikinimą, įskaitant valstybines ir sektorių kolektyvines sutartis;

5.   pabrėžia derybų ir kolektyvinių sutarčių svarbą kovojant su moterų diskriminacija, ypač įsidarbinimo, darbo užmokesčio, darbo sąlygų, karjeros ir profesinio mokymo srityse;

6.   ragina Europos institucijas minėti Europos vienodo darbo užmokesčio dieną – dieną, kurią Europos moterų darbo užmokestis (vidutiniškai) susilygina su (vidutiniu) metiniu vyrų darbo užmokesčiu – tai turi padėti ugdyti sąmoningumą esamų darbo užmokesčio skirtumų klausimu ir paskatinti visus susijusius veikėjus imtis papildomų iniciatyvų šiems skirtumams pašalinti;

7.   siekiant sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, ragina darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas kartu parengti nešališkas darbo įvertinimo priemones;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

PRIEDAS:

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Rekomendacija Nr. 1. APIBRĖŽIMAI

Direktyvos Nr. 2006/54/EB naujoje redakcijoje pateiktame vienodo darbo užmokesčio apibrėžime pakartotos Direktyvos 75/117/EEB nuostatos. Siekiant nustatyti tikslesnes kategorijas, tapsiančias vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (toliau – DUS) mažinimo priemonėmis, svarbu tiksliau apibrėžti įvairias sąvokas, kaip antai:

   - DUS, kurios apibrėžtis neturi būti apribota vien darbo užmokesčio už valandą neatskaičius mokesčių skirtumais;
   tiesioginę darbo užmokesčio diskriminaciją;
   netiesioginę darbo užmokesčio diskriminaciją;
   apmokėjimą, kurio apibrėžimas turėtų apimti bet kokį darbo užmokestį ir atlyginimą, o taip pat bet kokias su darbu susijusias finansines išmokas ir įnašus natūra;
   pensijos skirtumus įvairiose pensijų sistemų pakopose, pvz., einamųjų įmokų pensinio draudimo sistemose, profesinių pensijų sistemose (nes darbo užmokesčio skirtumas išlieka ir sulaukus pensinio amžiaus).

Rekomendacija Nr. 2. PADĖTIES ANALIZĖ IR REZULTATŲ SKAIDRUMAS

2.1.  Ribotos darbdavių ir darbuotojų žinios apie įmonėje esamus arba galimus darbo užmokesčio skirtumus ir nepakankamas jų sąmoningumas kliudo įgyvendinti Sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą lygybės principą.

2.2.  Pripažįstant, kad trūksta tikslių statistinių duomenų ir kad moterų, ypač tų profesijų, kuriose tradiciškai dominuoja moterys, užmokesčio lygis yra mažesnis, valstybės narės savo socialinėje politikoje turėtų visapusiškai atsižvelgti į vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus kaip į rimtą problemą.

2.3.  Todėl ypač svarbu nustatyti privalomą reguliarų įmonių (kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų) darbo užmokesčio auditą ir viešą jo rezultatų paskelbimą. Be to, turi būti privaloma informuoti apie darbo užmokesčio priedus.

2.4.  Šiuos rezultatus darbdaviai turėtų pateikti darbuotojams ir jų atstovams darbo užmokesčio statistinių duomenų pagal lytį forma. Šie duomenys turėtų būti renkami kiekvienos valstybės narės sektorių ir nacionaliniu lygmenimis.

2.5.  Valstybės narės ir Komisija turėtų tobulinti statistiką ir pridėti palyginamų duomenų apie ne visą darbo dieną dirbančių vyrų ir moterų užmokesčio skirtumus bei vyrų ir moterų pensijų skirtumus.

2.6.  Šie statistiniai duomenys turi būti nuoseklūs, palyginami ir išsamūs, o jais turi būti siekiama panaikinti diskriminacinius atlyginimo už darbą aspektus, susijusius su darbo organizavimu ir klasifikavimu.

Rekomendacija Nr. 3. DARBO VERTINIMAS IR FUNKCIJŲ KLASIFIKAVIMAS

3.1.  Siekiant užtikrinti, kad būtų skatinamos lygios moterų ir vyrų galimybės, darbo vertės sąvoka turi būti grindžiama tarpasmeniniais įgūdžiais ar atsakomybe, pabrėžiant darbo kokybę ir vengiant stereotipinio moterims nepalankaus požiūrio, pavyzdžiui, palankesnio fizinės jėgos vertinimo nei tarpasmeniniai įgūdžiai ar atsakomybė. Todėl moterims turi būti teikiama informacija, pagalba ir (arba) mokymai derybų dėl darbo užmokesčio, funkcijų klasifikavimo ir darbo užmokesčio skalių srityje. Turi būti galima paraginti skirtingus sektorius ir įmones įvertinti savo funkcijų klasifikavimo sistemas, būtinai atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir, jei reikia, atlikti reikiamus pataisymus.

3.2.  Komisijos iniciatyvoje reikėtų paraginti valstybes nares, laikantis moterų ir vyrų lygybės principo, pradėti taikyti funkcijų klasifikavimą. Svarbu ir toliau gerbti valstybių narių nacionalinius teisės aktus ir tradicijas, susijusius su darbo santykių sistema. Be to, tokie darbo vertinimo elementai ir funkcijų klasifikavimas turėtų būti skaidrūs ir prieinami visoms suinteresuotosioms šalims, darbo inspekcijoms ir lygybės įstaigoms.

3.3.  Valstybės narės turėtų atlikti išsamų vertinimą, didžiausią dėmesį skirdamos profesijoms, kuriose dominuoja moterys.

3.4.  Nediskriminacinis profesinis vertinimas turi būti grindžiamas naujomis darbuotojų ir darbo organizavimo sistemomis, darbo patirtimi ir našumu, visų pirma juos vertinant kokybiniu požiūriu, ir naudojamas kaip šaltinis duomenims bei vertinimo lentelėms, padedantiems nustatyti užmokestį deramai laikantis palyginamumo principo.

Rekomendacija Nr. 4: LYGYBĖS ĮSTAIGOS

Lygybės įstaigos turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį mažinant DUS. Reikėtų suteikti joms galimybę stebėti ir, kai įmanoma, veiksmingiau ir labiau nepriklausomai užtikrinti lyčių lygybės teisės aktų taikymą. Reikėtų persvarstyti Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnį, kad tų įstaigų įgaliojimai būtų išplėsti suteikiant joms teisę:

   - remti ir konsultuoti darbo užmokesčio diskriminacijos aukas;
   - atlikti nepriklausomus darbo užmokesčio skirtumo tyrimus;
   - skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas bet kokiais darbo užmokesčio diskriminacijos (tiesioginės ir netiesioginės) klausimais.
   - organizuoti mokymus socialiniams partneriams, advokatams, teisėjams ir ombudsmenams, kurie būtų grindžiami analizės ir tikslinių priemonių rinkiniu, kad jie galėtų panaudoti įgytas žinias sudarydami sutartis arba tikrindami, ar laikomasi teisės aktų ir ar įgyvendinamos darbo užmokesčio skirtumų mažinimo priemonės.
   Rekomendacija Nr. 5. SOCIALINIS DIALOGAS

Būtina toliau tikrinti kolektyvines sutartis, taikomas darbo užmokesčio sistemas ir darbo vertinimo sistemas, daugiausia atsižvelgiant į tai, kaip vertinami ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, taip pat darbuotojai, dirbantys pagal kitus netipiškus darbo susitarimus arba gaunantys papildomas išmokas ar premijas, įskaitant įnašus natūra (kurie dažniau skiriami vyrams nei moterims). Toks tikrinimas turėtų apimti ne tik pirmines, bet ir antrines darbo sąlygas ir socialinio aprūpinimo sistemas (taisykles dėl atostogų, pensijų sistemas, įmonių automobilių naudojimą, nuostatas dėl vaikų priežiūros, lankstų darbo laiką ir pan.). Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis arba praktiką, turėtų skatinti socialinius partnerius rinktis neutralius lyties atžvilgiu darbo vertinimus, taip suteikiant galimybę darbdaviams ir darbuotojams atpažinti galimą darbo užmokesčio diskriminaciją, pagrįstą tendencingu darbo užmokesčio sistemos apibrėžimu.

Rekomendacija Nr. 6. DISKRIMINACIJOS PREVENCIJA

Į Direktyvos 2006/54/EB dėl diskriminacijos prevencijos 26 straipsnį reikėtų įtraukti konkrečias nuostatas dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje prevencijos, kad valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams ir lygių galimybių organizacijoms, nustatytų:

- specialias priemones mokymo ir funkcijų klasifikavimo srityje, nukreiptas į profesinio mokymo sistemą, kuriomis būtų siekiama išvengti diskriminacijos mokymo, klasifikavimo ir ekonominio kompetencijos įvertinimo srityje ir ją panaikinti,

   - konkrečius veiksmus, kuriais būtų siekiama suderinti profesinę veiklą su šeimos ir asmeniniu gyvenimu, apimančius vaikų ir kitokios priežiūros paslaugas, lankstų darbo organizavimą ir darbo laiką, motinystės ir tėvystės atostogų sistemą, vaiko priežiūros ir šeimos atostogų sistemą, nustatant konkrečias nuostatas dėl tėvystės atostogų ir tėvystės apsaugos bei vaiko priežiūros atostogų, kurių metu būtų finansiškai atlyginama abiems tėvams,
   - konkrečias ir tikslias priemones (pagal ES Sutarties 141 straipsnio 2 dalį), kurios padėtų panaikinti darbo užmokesčio skirtumus ir lyčių segregaciją ir kurias įgyvendintų socialiniai partneriai ir lygių galimybių organizacijos skirtingais sutarčių ir sektorių lygmenimis, kaip antai: skatinti pasirašyti darbo užmokesčio sutartis, kuriomis siekiama panaikinti DUS, tikrinti, ar vyrų ir moterų darbo užmokesčiai vienodi, nustatyti kokybinius ir kiekybinius tikslus ir gaires, keistis gerąja patirtimi,
   - į viešąsias sutartis įtraukti nuostatą, reikalaujančią gerbti lyčių lygybę ir užtikrinti vienodą darbo užmokestį.
   Rekomendacija Nr. 7. LYČIŲ ASPEKTO INTEGRAVIMAS

Reikėtų geriau integruoti lyčių aspektą, įtraukiant į Direktyvos 2006/54/EB 29 straipsnį tikslius nurodymus valstybėms narėms dėl vienodo darbo užmokesčio principo, kuriais būtų siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Komisija turėtų pasirengti teikti paramą valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotoms šalims įgyvendinant praktines priemones, kuriomis siekiama šalinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus:

- nustatydama ataskaitų teikimo schemas, skirtas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumams įvertinti,

   - sukurdama duomenų banką, kuriame būtų kaupiami duomenys apie pokyčius darbuotojų klasifikavimo ir darbo organizavimo sistemose,
   - rinkdama ir skleisdama rezultatus, gautus reformuojant darbo organizavimą,
   - parengdama specialias gaires, skirtas su kolektyvinėmis sutartimis susijusiems darbo užmokesčio skirtumams kontroliuoti, ir pateikdama šiuos į įvairias kalbas išverstus duomenis visiems prieinamoje interneto svetainėje,
   - skleisdama informaciją ir gaires apie konkrečias priemones (ypač skirtas MVĮ), kuriomis galima sumažinti darbo užmokesčio skirtumus, ypač susijusius su nacionalinėmis ar skirtingų sektorių kolektyvinėmis sutartimis.
   Rekomendacija Nr. 8. SANKCIJOS

Akivaizdu, kad šios srities teisės aktai dėl įvairių priežasčių yra mažiau veiksmingi, todėl Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad vien teisės aktais šios problemos visiškai išspręsti neįmanoma, turėtų paremti galiojančius teisės aktus tinkamų rūšių sankcijomis.

8.2.  Svarbu, jog valstybės narės reikiamomis priemonėmis užtikrintų, kad "vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą" principo pažeidėjams, atsižvelgiant į galiojančias teisines nuostatas, būtų taikomos tinkamos sankcijos.

8.3.  Primenama, kad pagal Direktyvą Nr. 2006/54/EB valstybės narės jau yra įpareigotos nustatyti kompensaciją arba žalos atlyginimą (18 straipsnis) ir sankcijas (25 straipsnis), kurios būtų "veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios". Tačiau, siekiant užkirsti kelią vienodo darbo užmokesčio principo pažeidimams, šių nuostatų nepakanka. Todėl siūloma atlikti studiją, nustatysiančią toliau nurodomų galimų sankcijų įvedimo tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį:

-  kompensacijų arba žalos atlyginimo, iš anksto nenustatant didžiausios sumos;

   - nuobaudų, į kurias turi būti įtraukta kompensacija diskriminacijos aukai;
   - administracinių baudų (pvz., kai nepateikiama arba neatliekama darbo užmokesčio statistinių duomenų pagal lytį analizės (pagal Rekomendaciją Nr. 2)), kurių reikalauja darbo inspekcijos;
   - administracinių baudų (pvz., kai nepateikiami arba neatliekami darbo užmokesčio statistinių duomenų pagal lytį analizė ir įvertinimas arba apie juos, kaip privaloma, nepranešama (pagal Rekomendaciją Nr. 2)), kurių reikalauja darbo inspekcijos arba kompetentingos lygybės institucijos;
   - teisės į valstybės paramą, subsidijas (įskaitant valstybių narių valdomą ES finansavimą) ir teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose atėmimą, kaip jau numatyta direktyvose 2004/17/EB(5) ir 2004/18/EB(6) dėl viešųjų pirkimų tvarkos;
   - pažeidėjų identifikavimą ir viešą paskelbimą.

Rekomendacija Nr. 9: ES REGLAMENTAVIMO IR ES POLITIKOS SUPAPRASTINIMAS

9.1.  Viena iš sričių, kuriose reikia veikti nedelsiant, yra susijusi su tuo, kad mažesnis užmokestis mokama už darbą ne visą darbo dieną. Šiuo tikslu reikia įverti ir galbūt persvarstyti 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos Direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), priedą "Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną"(7), kuriame nurodyta, kad su visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais turi būti elgiamasi vienodai ir kad pagal kolektyvines sutartis reikia imtis kryptingesnių ir efektyvesnių veiksmų.

9.2.  Į užimtumo gaires reikėtų nedelsiant įtraukti konkretų tikslą sumažinti užmokesčio skirtumus, inter alia, suteikiant moterims vienodas galimybes dalyvauti profesiniuose mokymuose bei pripažinti moterų kvalifikaciją ir gebėjimus.

(1) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0399.
(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(4) 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OL L 45, 1975 2 19, p. 19), prijungta prie Direktyvos 2006/54/EB. Pagal Direktyvos 2006/54/EB nuostatas Direktyva 75/117/EEB panaikinama nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d., ši data taip pat yra direktyvos įgyvendinimo galutinis terminas.
(5) OL L 134, 2004 4 30, p. 1.
(6) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.
(7) OL L 14, 1998 1 20, p. 9.


Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas
PDF 226kWORD 56k
2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimo (2008/2140(INI))
P6_TA(2008)0545A6-0418/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą "Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas" (COM(2008)0013) ir prie komunikato pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą – poveikio vertinimo santrauką (SEC(2008)0047),

−   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį (COM(2008)0016), ir prie pasiūlymo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą – poveikio vertinimo santrauką (SEC(2008)0052),

−   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB, 96/61/EB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (COM(2008)0018) ir prie pasiūlymo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą – poveikio vertinimo santrauką (SEC(2008)0054),

−   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą "Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas). Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas" (COM(2007)0723) ir prie komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus dėl technologijų žemėlapio (SEC (2007)1510) ir pajėgumų žemėlapio (SEC(2007)1511),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą "Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus" (COM(2008)0030),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą "Europos energetikos politika" (COM(2007)0001),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0418/2008),

A.   kadangi, remiantis naujausiomis mokslo ir technikos žiniomis, be didelių investicijų į mokslinius tyrimus bei taikomąją veiklą, susijusius su kitomis technologijomis, iškastinį kurą Europos Sąjungoje reikės naudoti dar ne vieną dešimtmetį, siekianti užtikrinti energijos tiekimo saugumą,

B.   kadangi anglys yra vienintelis ES turimas iškastinis energijos šaltinis, kurį naudojant galima riboti didėjančią priklausomybę nuo naftos ir dujų importo iš nepatikimų trečiųjų šalių, taigi anglims būdinga strateginė svarba,

C.   kadangi daugelyje valstybių narių derinant energijos rūšis anglims tenka svarbus vaidmuo, o anglimis kūrenamas elektrines reikia iš esmės modernizuoti ir į jas investuoti, siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

D.   kadangi didelė dalis valstybių narių turi dideles anglių atsargas, kurias, remiantis vertinimais, bus galima naudoti ir kitame šimtmetyje,

E.   kadangi plačiai taikant CO2 surinkimo ir saugojimo technologijas (angl. CCS) elektrinėse ir – ilgą laiką – kituose pramonės sektoriuose, kuriuose išmetama daug CO2, būtų galima pasiekti ambicingus laikotarpiui po 2020 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato srityje, o taikant minėtąsias technologijas prisidedama prie pastangų, susijusių su energijos naudojimo veiksmingumu pasiūlos ir paklausos požiūriais, taip pat su atsinaujinančiais energijos šaltiniais,

F.   kadangi energijos gamyba daugelyje pasaulio šalių, kurių ekonomika auga, priklauso nuo anglių naudojimo ir klimato politikos sėkmė šiuose regionuose labai susijusi su anglių naudojimo galimybėmis, kai išmetama mažiau dujų,

G.   kadangi taikyti CCS technologijas elektrinėse nuo 2020 m. bus galima tik tuomet, jei įgyvendinant parodomuosius projektus bus pasiekta naujų būtinų technikos pokyčių, taip pat bus padidintas veiksmingumas ir ekonominis perspektyvumas, tuo pat metu užtikrinant aplinkos apsaugą,

H.   kadangi delsimas statyti parodomuosius įrenginius kelia abejonių dėl CCS technologijų taikymo elektrinėse, taigi ir dėl klimato politikos tikslų įgyvendinimo,

I.   kadangi dar nėra tinkamos teisinės sistemos, reikalingos norint taikyti CCS technologijas,

J.   kadangi šioje srityje galiojantys Bendrijos teisės aktai turi būti kuo greičiau perkeliami į nacionalines arba regionines nuostatas ir papildomi naujais pasiūlymais dėl teisės aktų, ypač kalbant apie transporto infrastruktūros kūrimą,

K.   kadangi dėl to, kad trūksta teisės aktų, įmonėms sunkiau priimti sprendimus dėl investicijų, o potencialiems investuotojams – imtis veiksmų finansų rinkose,

L.   kadangi reikia remti mažiausiai 12 parodomųjų įrenginių statybą ir, remiantis tuo, ar šie įrenginiai ir projektai suteiks būtinų žinių apie atskiras technologijas ir įvairias transportavimo bei saugojimo galimybes, atrinkti remtinus ES lygmens parodomuosius projektus,

1.   pabrėžia, kad, įgyvendinant ES politiką klimato srityje, turėtų būti siekiama visame pasaulyje mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

2.   primena Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) 2005 m. parengtą specialiąją ataskaitą CCS tema, kurioje atkreipiamas dėmesys į CCS technologijos perspektyvumą sparčiai mažinant pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (taikant šią technologiją yra galimybė iki 2100 m. sumažinti minėtąjį kiekį iki 55 proc.);

3.   pripažįsta, kad CCS technologijų taikymas gali padėti pasiekti po 2020 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato srityje; vis dėl to pažymi, kad remiant CCS technologijų taikymą prisidedama prie pastangų didinti energijos naudojimo veiksmingumą ir naudoti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių;

4.   primena per Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo 8 ir 9 d. susitikimą prisiimtą įsipareigojimą padėti užtikrinti, kad iki 2015 m. komercinės elektros energijos gamybos sektoriuje būtų pastatyta ir pradėta eksploatuoti iki 12 parodomųjų įrenginių, kurie taikytų tausias iškastinio kuro technologijas;

5.   pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog būtų rengiami nacionaliniai debatai ir įtraukiami visi minėtosios srities specialistai, siekiant parodyti, kad svarbu anksti įgyvendinti parodomuosius tausios elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro projektus;

6.   pritaria požiūriui, kad ES būtina pastatyti mažiausiai 12 parodomųjų įrenginių, norint pasiekti, kad nuo 2020 m. CCS technologijos būtų taikomos elektrinėse taip plačiai, kaip pageidaujama, taip pat užtikrinti CO2 saugojimą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad iki 2020 m., jei įmanoma, turėtų būti remiama ir kituose pramonės įrenginiuose vykdoma CCS technologijų parodomoji veikla; pažymi, kad, vykdant CCS procesų, vykstančių surinkimo, transportavimo ir saugojimo etapų metu, parodomąją veiklą, reikia nustatyti, ar CCS technologijos gali būti taikomos saugiai ir yra rentabilus klimato kaitos problemos sprendimo būdas;

7.   mano, kad tolesnis CCS technologijų tobulinimas ir taikymas suteikia galimybę tuo pat metu prisidėti prie tiekimo saugumo, klimato apsaugos ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimo;

8.   mano, kad atsižvelgiant į vaidmenį, kurį derinant daugelyje pasaulio šalių naudojamos energijos rūšis atlieka iškastinis kuras, CCS technologijos gali padėti ES užtikrinti tiekimo saugumą ir klimato apsaugą, papildant pastangas didinti energijos naudojimo veiksmingumą ir naudoti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių;

9.   pabrėžia, kad, norint užtikrinti ilgalaikę saugyklų saugą ir tvarumą, reikėtų nustatyti privalomus griežtus kriterijus;

10.   mano, kad saugojimas po jūros dugnu, kilus avarijai, gali kelti pavojų jūrų ekosistemoms;

11.   mano, kad Komisijos nurodytų priemonių nepakanka siekiant užtikrinti norimas paskatas iki 2015 m. pastatyti mažiausiai 12 parodomųjų įrenginių;

12.   ragina Komisiją išsamiai įvertinti sąnaudas, taip pat privataus ir viešojo finansavimo dalį, susijusias su kiekvienu iš 12 parodomųjų įrenginių;

13.   mano, kad tiesioginiai finansiniai įsipareigojimai būtini siekiant užtikrinti, kad bus pastatyta 12 parodomųjų įrenginių;

14.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl teisinės sistemos nebuvimo, ypač nacionaliniu ir regionų lygmenimis, ir netikrumo, susijusio su dujų išmetimo leidimų kainų pokyčiais ateityje, sunkiau priimti sprendimus dėl investicijų ir finansų rinkose gauti kapitalo parodomiesiems projektams vykdyti;

15.   mano, kad skyrus lėšų galima pašalinti laiko spragą tarp laikotarpio, kai nuo 2013 m. bus galima pasinaudoti potencialia parama, susijusia su dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, ir etapo, reikalingo suplanuoti ir pastatyti parodomuosius įrenginius;

16.   atsižvelgdamas į tai, siūlo rizikos pasidalijimo finansinės priemonės lėšas, kurios priėmus Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą nebuvo naudojamos tol, kol nebus atlikta laikotarpio vidurio patikra, skirti CCS parodomiesiems įrenginiams, siekiant greitai rasti lėšų šiems projektams remti ir, jei įmanoma, bendradarbiaujant su Europos investicijų banku papildyti šias lėšas kitomis lėšomis, kaip numatė Komisija;

17.   be to, mano, kad pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą reikėtų labiau skatinti gamybą, kurios metu taikoma CCS technologija, t. y. nuo 2013 m. pagal minėtąją sistemą paskirstyti mažiausiai 25 proc. daugiau leidimų, susijusių su numatoma gamyba taikant CCS technologiją; tačiau taip pat mano, kad tokie leidimai turėtų būti paskirstyti mažiausiai prieš dvejus metus iki to, kai bus pastatyti įrenginiai, kad leidimais būtų galima prekiauti; mano, kad, priešingu atveju, reikėtų numatyti paskirstyti 500 mln. dujų išmetimo leidimų, skirtų remti ES įgyvendinamus projektus; be to, ragina valstybes nares naudoti pajamas, gautas aukciono metu pardavus leidimus pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, CCS technologijoms ir būtinai infrastruktūrai remti;

18.   mano, kad būtina, jog mažiausiai 12 remiamų parodomųjų įrenginių apimtų visus įmanomus trijų CCS technologijų, įvairių energijos šaltinių ir saugojimo būdų derinius, o įrenginių vietos būtų pasirenkamos siekiant užtikrinti kuo didesnį geografinį pasiskirstymą ES;

19.   primygtinai rekomenduoja į atranką įtraukti elektrinių, kurių siūloma galia ne mažesnė kaip 180 MW, projektus;

20.   mano, kad nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtina nedelsiant nustatyti sąlygas, reikalingas su transportavimu ir saugojimu susijusioms leidimų suteikimo procedūroms vykdyti;

21.   mano, kad reikia papildomų ES pastangų lengvinant būtinos transporto infrastruktūros kūrimą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tam tikrose valstybėse narėse ne vienus metus trunkančias leidimų suteikimo procedūras, susijusias su kitokio tipo transporto infrastruktūra; turėdamas tai mintyje, pažymi, kad svarbu sutrumpinti tokias procedūras siekiant užtikrinti, jog infrastruktūra būtų įdiegta iki 2020 m.;

22.   mano, kad naudoti struktūrinių fondų lėšas CCS parodomiesiems įrenginiams remti galima tik tuo atveju, jei tam tikri regionai šių lėšų nenumatė kitiems ilgalaikiams projektams ar nepateikė su tokiais projektais susijusių prašymų; pabrėžia, kad veiksmai klimato apsaugos srityje sulauks mažesnio pritarimo, jei reikės rinktis, ar lėšas naudoti ekonominei ir socialinei sanglaudai didinti, ar klimato apsaugos priemonėms įgyvendinti;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika