2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244 – C6-0228/2006 – 2006/0084(COD))

P6_TA(2008)0553 A6-0394/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0244),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 280 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0228/2006),

–   atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2006(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0394/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. lapkričio 20 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 280 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(2),

║

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Europos Parlamentas paragino Komisiją toliau nedelsiant atlikti teisės aktų, susijusių su Bendrijos administraciniais tyrimais, konsolidavimą. Šio konsolidavimo tikslas – didinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiksmingumą ir išaiškinti jos užduočių teisinį pagrindą.

(2)  Reikėtų užtikrinti, kad Tarnybos darbuotojai galėtų visiškai nepriklausomai atlikti jos užduotis. Šiuo tikslu reikia nustatyti prie Tarnybos veiklos poreikių geriau pritaikytą žmogiškųjų išteklių valdymą, pirmiausia nustatant geresnę laikinų ir nuolatinių darbuotojų pusiausvyrą.

(3)  Primenant kiekvienos Komisijos tarnybos ir kitų Europos Sąjungos Europos Bendrijų institucijų, įstaigų ir organizacijų (toliau – institucijos, įstaigos ir organizacijos) atsakomybę ginant Bendrijos finansinius interesus ir pripažįstant prevencijos aspektų svarbą nustatant šios srities, įskaitant kovą su sukčiavimu ir korupcija, Europos politiką, reikėtų išplėsti Tarnybos kompetencijos sritį, kad ji apimtų šiuos aspektus. Europos lygio teisinių ir administracinių priemonių koncepcija turėtų remtis operatyvinio Tarnybos darbo patirtimi šioje srityje.

(4)  Atsižvelgiant į didelę išorės pagalbos sektoriui skirtų Bendrijos lėšų apimtį, Tarnybos tyrimų šiame sektoriuje skaičių ir tyrimams reikalingą tarptautinį bendradarbiavimą, reikėtų sukurti teisinę bazę, kuria remdamasi Komisija galėtų užtikrinti trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bei tarptautinių organizacijų pagalbą, siekiant įvykdyti Tarnybos tikslus.

(5)  Reikėtų nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų ne tik patvirtinta Tarnybos pirmumo teisė atlikti vidaus tyrimus, bet ir sukurta sistema, sudaranti institucijoms, įstaigoms ║ ir organizacijoms sąlygas greitai perimti bylas, kurių Tarnyba nusprendžia netirti.

(6)  Reikia patikslinti, kad Tarnyba pradeda tyrimą, vadovaudamasi savalaikiškumo principu, t. y. nepradeda tyrimo nesvarbiais atvejais arba tokiais atvejais, kurie neįeina į kasmet Tarnybos nustatomus tyrimų prioritetus. Todėl, remdamosi kiekvienoje valstybėje narėje taikytinomis taisyklėmis, tokius atvejus, kai kalbama apie vidaus tyrimą, turėtų nagrinėti institucijos, o kai kalbama apie išorės tyrimą – kompetentingos nacionalinės institucijos.

(7)  Tarnybai atliekant savo užduotis perduotos informacijos teisingumas turi būti patikrinamas nedelsiant. Todėl reikėtų aiškiai nurodyti, kad institucijos, įstaigos ir organizacijos turi nedelsdamos ir automatiškai Tarnybai suteikti prieigą prie Bendrijos lėšų valdymo duomenų bazių ir bet kurios kitos duomenų bazės ir bet kokios kitos susijusios informacijos.

(8)  Reikia tiksliai nustatyti Tarnybos įsipareigojimas laiku informuoti tyrimus atliekančias institucijas, įstaigas, tarnybas ir organizacijas, kai su tiriamomis veikomis asmeniškai susijęs jų narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kiti darbuotojai arba kai galėtų būti priimamos administracinės priemonės Sąjungos interesams apsaugoti.

(9)  Siekiant padidinti Tarnybos tyrimų veiklos veiksmingumą ir atsižvelgiant į institucijų atliktus Tarnybos veiklos įvertinimus, ypač į 2003 m. balandžio mėn. Komisijos įvertinimo ataskaitą ir specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 1/2005 apie Tarnybos valdymą(4), reikia aiškiau apibrėžti tam tikrus aspektus ir patobulinti tam tikras priemones, kurias Tarnyba gali priimti, atlikdama tyrimus. Pavyzdžiui, Tarnybai atliekant vidaus tyrimus ir sukčiavimo, susijusio su sutartimis dėl Bendrijos lėšų skyrimo, atvejais jai turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti patikrinimus ir inspektavimus, kaip numatyta 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(5), o atliekant išorės tyrimus – naudotis ║ institucijų, įstaigų ║ ir organizacijų turima informacija.

(10)  Operatyvinis Tarnybos darbas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Valstybės narės Tarnybai turėtų nurodyti savo kompetentingas institucijas, galinčias Tarnybos pareigūnams suteikti pagalbą, reikalingą jų pareigoms atlikti, ypač tais atvejais, kai valstybė narė neįsteigė specialios tarnybos, kuri nacionaliniu lygiu koordinuotų Bendrijos kovą su sukčiavimu.

(11)  Siekiant pagerinti operatyvinę, teisinę ir administracinę kovos su sukčiavimų sistemą, Tarnybai svarbu žinoti, kokių tolesnių veiksmų imamasi gavus jos tyrimų rezultatus. Taigi, reikia, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms, institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms bei, su Komisijos pagalba, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų institucijoms būtų būtina reguliariai pateikti Tarnybai ataskaitą apie tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi gavus galutinę Tarnybos tyrimo ataskaitą, pažangą.

(12)  Atsižvelgiant į Tarnybos, Europos policijos biuro (Europolo) ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto) bendradarbiavimo stiprinimo svarbą, būtina nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi Tarnyba galėtų sudaryti susitarimus su šiomis dviem agentūromis. Siekiant geriau panaudoti ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto), Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų institucijų kompetenciją, tais atvejais, kai galima įtarti, kad vykdoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkianti neteisėta veika, susijusi su sunkiais nusikaltimais, ir kai būna įtrauktos mažiausiai dvi valstybės narės, Tarnybos reikėtų paprašyti informuoti Eurojustą apie veikas, dėl kurių galima būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

(13)  Siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą šiuo reglamentu reikia kodifikuoti Tarnybos atliekamiems vidaus ar išorės tyrimams taikomas pagrindines procesines garantijas. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio didesniam apsaugos lygiui, kuris galėtų būti numatytas sutarčių taisyklėse, Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos Parlamento narių statute, Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir bet kokiose taikytinose nacionalinėse nuostatose.

(14)  Turėtų būti gerbiamos procesinės garantijos ir asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės ir jos taikomos, nepriklausomai nuo vykdomų skirtingų Tarnybos tyrimų rūšių.

(15)  Siekiant užtikrinti kuo didesnį Tarnybos operatyvinės veiklos, ypač tyrimų procedūrą reguliuojančių principų, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtų teisių ir procesinių garantijų, duomenų apsaugos nuostatų, su kai kuriais Tarnybos operatyvinės veiklos aspektais susijusios informacijos teikimo politikos, tyrimų veikos teisėtumo kontrolės ir asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisių gynimo priemonių skaidrumą, reikėtų numatyti teisinę bazę, kuria remiantis Tarnybai galėtų būti sukurtos OLAF tyrimų proceso taisyklės. Taisyklės turėtų būti paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(16)  Siekiant užtikrinti, kad procesinės garantijos būtų taikomos viso tyrimo metu, būtina užtikrinti kad Tarnyboje būtų vykdoma teisėtumo kontrolė. Teisėtumo kontrolė turėtų būti vykdoma prieš tyrimo pradžią ir pabaigą bei kiekvieną kartą prieš pateikiant informaciją kompetentingoms valstybių narių institucijoms. Ją turėtų vykdyti teisės ekspertai, galintys eiti teisėjo pareigas valstybėje narėje ir dirbantys Tarnyboje. Tarnybos generalinis direktorius taip pat turėtų prašyti šių ekspertų pateikti nuomonę Tarnybos tyrimų ir operacijų vykdomoji valdybos (toliau – Tarnybos valdyba) veiklos klausimais.

(17)  Siekiant sustiprinti tiriamų asmenų apsaugą ir nepažeidžiant Nuostatų 90a straipsnio bei Sutartyje numatytų Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų, asmeniškai susijęs asmuo paskutiniu tyrimo etapu turėtų turėti teisę gauti galutinės tyrimo ataskaitos išvadas bei rekomendacijas ▌.

(18)  Siekiant didesnio skaidrumo reikia užtikrinti tinkamą informatoriaus informavimą: jis turėtų būti informuojamas apie pradinį sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti ir, jo prašymu, apie galutinius veiksmų, kurių imtasi gavus informacijos, rezultatus.

(19)  Siekiant Europos mokesčių mokėtojams pateikti objektyvią informaciją ir užtikrinti spaudos laisvę, visos tyrime dalyvaujančios Europos Sąjungos įstaigos, vadovaudamosi nacionaline teise, turėtų laikytis žurnalistų šaltinių apsaugos principo.

▌

(20)  Atsižvelgiant į Tarnybos darbo patirtį, reikia Tarnybos generaliniam direktoriui sudaryti sąlygas pavesti tam tikrų jo funkcijų vykdymą vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų parengiant rašytinį aktą, kuriame būtų nustatytos tokio pavedimo sąlygos.

(21)   Turėtų būti užtikrinama, kad asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimai, pagrindinės teisės visada būtų gerbiamos, ypač teikiant informaciją. Reikėtų išaiškinti pagrindinius Tarnybos komunikacijos politikos principus. Dvišaliu būdu ar derinimo procedūros metu teikiant informaciją apie Tarnybos tyrimus Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams reikėtų atsižvelgti į tyrimų konfidencialumą, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtas teises ir tam tikrais atvejais į teisminiam bylos nagrinėjimui taikomas nacionalines nuostatas. Reikia sukurti teisinę bazę, kuria remiantis Tarnyba su atitinkamomis institucijomis galėtų sudaryti susitarimus dėl informacijos perdavimo. Tarnybos generalinis direktorius turėtų rūpintis, kad viešai paskelbiant bet kokią informaciją būtų laikomasi neutralumo ir nešališkumo. OLAF tyrimų proceso taisyklėse turėtų būti nurodytos neleistino informacijos paskelbimo pasekmės.

(22)  Derėtų sustiprinti Priežiūros komiteto vaidmenį ir peržiūrėti jo narių skyrimo kriterijus ir tvarką. Kandidatai jų atrankos metu turėtų eiti aukštas teisėjo ar tyrėjo pareigas arba eiti panašias pareigas. Jie turėtų būti skiriami penkerių metų kadencijai, kuri neatnaujinama. Siekiant išlaikyti komiteto kompetenciją kai kurie nariai turėtų būti skiriami skirtingu metu.

(23)  Reikia išplėsti ir sustiprinti Priežiūros komiteto užduotis, susijusias su jo įgaliojimais, taip pat užtikrinti Tarnybos nepriklausomumą jai atliekant savo funkcijas. Komitetas turėtų stebėti su procesinėmis garantijomis ir tyrimų trukme susijusius pokyčius. Jam turėtų būti pranešama apie ilgiau nei 12 mėnesių trunkančius tyrimus, jis turėtų pateikti nuomones Tarnybos generaliniam direktoriui ir, esant reikalui, institucijoms apie tyrimus, nebaigtus per 18 mėnesių. Reikėtų patikslinti, kad Priežiūros komitetas nesikiša į vykstančių tyrimų eigą.

(24)  Reikia įvertinti teisinę, institucinę ir operatyvinę kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita veika, kenkiančia Europos Bendrijų finansiniams interesams, aplinką. Tam reikėtų paraginti institucijas derinti savo veiksmus ir skatinti apsvarstyti pagrindinius Europos kovos su sukčiavimu strategijos aspektus. Reikėtų nustatyti derinimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos procedūrą. Turėtų būti derinami tam tikri Tarnybos, valstybių narių, Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo elementai, o taip pat santykiai su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, Tarnybos tyrimų politika ir Priežiūros komiteto ataskaitos ir analizės. Derinime, vykstančiame mažiausiai vieną kartą per metus, turėtų dalyvauti Tarnybos generalinis direktorius ir Priežiūros komiteto pirmininkas.

(25)  Siekiant, kad Priežiūros komitetas galėtų našiai, nepriklausomai ir veiksmingai atlikti savo užduotis, itin svarbu, kad Tarnyba užtikrintų, jog būtų sudarytos visos galimybės Priežiūros komiteto sekretoriatui veikti nepriklausomai, kontroliuojamam vien komiteto pirmininko ir jo narių.

(26)  Siekiant sustiprinti Tarnybos vadovavimo funkcijų nepriklausomybę, Tarnybos generalinis direktorius turėtų būti skiriamas penkerių metų kadencijai, kuri pratęsiama vieną kartą. Atrankos metu kandidatai turėtų eiti arba turėtų būti ėję aukštas teisėjo arba vadovaujančias tyrėjo pareigas ir turėti mažiausiai dešimties metų profesinės veiklos patirtį atsakingose vadovaujančiose pareigose. Ženkli šios profesinės patirties dalis turėtų būti įgyta nacionalinio ir (arba) Bendrijos lygmens kovos su sukčiavimu srityje. Skyrimo procedūra neturėtų trukti ilgiau nei devynis mėnesius. Tarnybos generalinio direktoriaus kandidatūrą bendru sutarimu turėtų pateikti Europos Parlamentas ir Taryba ir jį turėtų skirti Komisija.

(27)  Atsižvelgiant į šių pareigų svarbą, reikėtų numatyti, kad Tarnybos generalinis direktorius informuoja Komisiją apie savo ketinimą užsiimti nauja profesine veikla dvejų metų laikotarpiu po to, kai jis baigia eiti pareigas, vadovaujantis Nuostatų 16 straipsniu. Ši informacija turėtų būti pateikiama metinėje Komisijos kovos su sukčiavimu ataskaitoje.

(28)  Siekiant užtikrinti veiksmingesnį procesinių garantijų laikymąsi, reikėtų nustatyti galimybę kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu vyksta tyrimas, pateikti skundą Priežiūros komitetui. Skundus turėtų tirti Priežiūros komiteto pasiūlymu Tarnybos generalinio direktoriaus paskirtas patarėjas peržiūros klausimais, kuris veikia visiškai nepriklausomai. Patarėjas peržiūros klausimais turėtų pateikti savo nuomonę per 30 darbo dienų ir ją perduoti skundo pareiškėjui, Tarnybos generaliniam direktoriui ir Priežiūros komitetui.

▌

(29)  Po ketverių metų reikia įvertinti šio reglamento taikymą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, į kurią įtraukiama Priežiūros komiteto nuomonė. Po šio įvertinimo turėtų būti galima persvarstyti šį reglamentą. Bet kokiu atveju šis reglamentas turėtų būti persvarstomas sukūrus Europos prokuratūrą.

(30)  Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999(6) reikia iš dalies pakeisti.

(31)  Šiame reglamente Tarnybos veiklos priemonės išorės tyrimams atlikti aiškiau apibrėžiamos ir sustiprinamos tik pavieniais atvejais, tuomet, kai nustatoma esamos sistemos teisinių spragų ir kur patikimus išorės tyrimus, kuriuos galėtų panaudoti valstybių narių valdžios institucijos, gali užtikrinti tik veiksmingesni Tarnybos veiksmai. Be to, procesinės garantijos turi būti taikomos ir išorės tyrimams, kad visi OLAF atliekami tyrimai turėtų vienodą teisinį pagrindą. Todėl šis reglamentas visiškai atitinka Sutarties 5 straipsniu įteisintą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiekiama daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(32)  Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 47 ir 48 straipsniuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnio 1 ir 2  dalys pakeičiamos taip:"

1.  "1. Siekiant sustiprinti kovą su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis, Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo Komisijai Bendrijos teisės aktais suteiktus tyrimo įgaliojimus valstybėse narėse ir pagal bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus trečiosiose valstybėse.

Bendrijos finansiniams interesams kenkiantys sukčiavimas, korupcija ir kita neteisėta veika, įskaitant pažeidimus, nustatomi galiojančiuose šios srities Bendrijos teisės aktuose ir susitarimuose.

2.  Tarnyba valstybėms narėms teikia Komisijos pagalbą organizuodama glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama jų veikla saugant Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo. Tarnyba padeda kurti ir plėtoti prevencijos ir kovos su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis metodus.".

2)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

3 straipsnis

Išorės tyrimai

1.  Tarnyba vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir pagal galiojančius susitarimus trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

Tarnyba atlieka Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalyje ir minėto reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytose atskirų sektorių taisyklėse numatytus inspektavimus ir tyrimus, kurie yra jos tyrimo funkcijos dalis, valstybėse narėse ir pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

2.  Siekdama nustatyti 1 straipsnyje nurodytus sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl subsidijų skyrimo ar sutartimi dėl Bendrijos finansavimo, atvejus, Tarnyba Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 numatytomis sąlygomis gali inspektuoti finansavimą tiesiogiai ar netiesiogiai gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpas.

Valstybės narės priima ir įgyvendina visas reikalingas priemones, skirtas užtikrinti, kad Tarnyba vykdytų šiame straipsnyje nurodytų tyrimų funkciją. Jos Tarnybai teikia paramą, susijusią su tiesiogiai ar netiesiogiai Bendrijos finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų kontrole ir patikrinimais vietoje, atliekamais remiantis Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 numatytomis sąlygomis.

3.  Atlikdama išorės tyrimą ir kai būtina nustatyti 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veikos atvejus, Tarnyba gali naudotis institucijų, įstaigų ║ ar organizacijų turima svarbia informacija, susijusia su tiriamomis veikomis. Šiam tikslui taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys.

4.  Kai, prieš pradėdama tyrimą, Tarnyba turi informacijos apie galimus 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejus, Tarnybos generalinis direktorius ▌apie juos informuoja susijusių valstybių narių kompetentingas institucijas, o šios, nepažeisdamos atskirų sektorių taisyklių, imasi reikiamų veiksmų ir prireikus pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas atlieka tyrimus, kuriuose gali dalyvauti Tarnybos darbuotojai. Susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie taikytas priemones ir rezultatus, pasiektus gavus šią informaciją.

5.  Kai Tarnyba nusprendžia nepradėti tyrimo, ji informuoja Eurojustą apie kompetentingoms valstybių narių institucijoms perduotą informaciją apie galimus 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejus, susijusius su sunkiais nusikaltimais, ir kai būna įtrauktos dvi ar daugiau valstybių narių. Tarnyba taip pat informuoja Eurojustą, kai tik Tarnybos tyrimas patenka į jo kompetenciją pagal jų bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus nuostatas.

3)  Įterpiamas šis straipsnis:"

3a straipsnis

Tarnybos bendradarbiavimas su Eurojustu, Europolu ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis

Vykdydama šiuo reglamentu jai suteiktus įgaliojimus, Tarnyba gali sudaryti bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus su Eurojustu ir Europolu. Šių susitarimų tikslas – išaiškinti atitinkamą šių įstaigų kompetenciją bei nustatyti jų bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Tarnyba taip pat gali sudaryti bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

4)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

Šie vidaus tyrimai atliekami laikantis Sutartyse nustatytų taisyklių, visų pirma Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų ir Tarnybos nuostatų šiame reglamente ir kiekvienos institucijos, įstaigos ir organizacijos priimtuose sprendimuose nustatytomis sąlygomis bei tvarka; atliekant vidaus tyrimus neturi būti taikomas skirtingas traktavimas procesinių garantijų ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, teisėtų teisių požiūriu, palyginti su išorės tyrimais.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka Tarnyba gali inspektuoti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpas, kad galėtų susipažinti su svarbia informacija, susijusia su veikomis, dėl kurių atliekamas vidaus tyrimas.

c)  5 dalis panaikinama.

5)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

5 straipsnis

Tyrimų pradėjimas

1.  Tarnyba gali pradėti tyrimą, kai turi pakankamai rimtų įtarimų dėl 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos. Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas atsižvelgiant į Tarnybos tyrimų politikos ir tyrimų veiklos programos prioritetus, nustatytus pagal 11a straipsnį ir 12 straipsnio 6 dalį. Galima atsižvelgti ir į anoniminius pranešimus, jeigu juose pakankamai pagrindžiamas įtarimas dėl nusikalstamos veikos.

2.   Sprendimą pradėti tyrimus priima Tarnybos generalinis direktorius, pasikonsultavęs su Tarnybos valdyba ir vadovaudamasis 14 straipsnio nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

3.  Išorės tyrimai pradedami Tarnybos generalinio direktoriaus, veikiančio savo iniciatyva arba suinteresuotos valstybės narės arba vienos iš Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos institucijų prašymu, sprendimu.

Vidaus tyrimai pradedami Tarnybos generalinio direktoriaus sprendimu, veikiančio savo iniciatyva arba vienos iš Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos institucijų, kurioje tyrimas turi būti atliktas, prašymu.

Tol, kol Tarnyba pagal šį reglamentą atlieka vidaus tyrimą, institucijos, įstaigos ║ ir organizacijos nepradeda paralelių tyrimų dėl tų pačių veikų.

4.  Kai institucija, įstaiga ║ ar organizacija numato pradėti tyrimą, vadovaudamasi savo administracine nepriklausomybe, ji Tarnybos klausia, ar dėl minėtų veikų jau neatliekamas vidaus tyrimas. Tarnyba, gavusi tokį prašymą, per 15 darbo dienų nurodo, ar tyrimas jau pradėtas arba ar Tarnyba numato pradėti tyrimą remiantis 5 dalimi. Atsakymo nepateikimas prilyginamas Tarnybos sprendimui nepradėti vidaus tyrimo.

5.  Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas per du mėnesius nuo to, kai OLAF gauna 3 ar 4 dalyje nurodytą prašymą. Apie jį nedelsiant informuojama prašymą pateikusi institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija arba valstybė narė. Sprendimas nepradėti tyrimo pagrindžiamas.

Kai institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos pareigūnas ar tarnautojas, veikdamas pagal tarnybos nuostatų 22a straipsnį arba atitinkamas kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatas, Tarnybai pateikia informacijos apie įtarimus sukčiavimu ar padarius pažeidimą, Tarnyba informuoja jį apie sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti dėl minėtų veikų.

Prieš tyrimo pradžią ir jo metu institucijos, įstaigos ir organizacijos nedelsiant ir automatiškai Tarnybai suteikia prieigą prie Bendrijos lėšų valdymo duomenų bazių ir bet kurios kitos duomenų bazės ir bet kokios susijusios informacijos, kuriomis remiantis Tarnyba galėtų patikrinti perduotos informacijos teisingumą.

6.  Jei Tarnyba, vadovaudamasi savalaikiškumo principu arba tyrimų prioritetais, nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, ji nedelsdama perduoda turimą informaciją susijusiai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai, kad ši pagal jai taikomas taisykles galėtų imtis reikiamų veiksmų. Tarnyba prireikus susitaria su institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija dėl priemonių, reikalingų informacijos šaltinių konfidencialumui apsaugoti, ir, jei reikia, prašo būti informuota apie priimtus veiksmus.

Jei Tarnyba, vadovaudamasi savalaikiškumo principu arba tyrimų prioritetais, nusprendžia nepradėti išorės tyrimo, taikoma 3 straipsnio 4 dalis.

6)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

1.  Tyrimams vadovauja Tarnybos generalinis direktorius. Jis gali raštu įgalioti Tarnybos operatyvinės veiklos direktorių vadovauti tyrimams. Tyrimai vykdomi vadovaujant Tarnybos generaliniam direktoriui, kuris už juos atsako, o juos vykdo Tarnybos paskirti darbuotojai.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Tarnybos darbuotojai kiekvienai užduočiai atlikti turi turėti Tarnybos generalinio direktoriaus išduotą raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, teisinis pagrindas vykdyti šiuos tyrimus ir tyrėjams šiuo tikslu suteikiamos galios.

c)  Įterpiama ši dalis:"

3a.  Kai Tarnybos darbuotojai, paskirti reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka vietoje kontroliuoti ar patikrinti ekonominės veiklos vykdytoją, konstatuoja, kad jis tam priešinasi, nedelsiant informuojama kompetentinga suinteresuotos valstybės narės institucija, iš anksto nurodyta kaip Tarnybos kontaktinis centras. Tarnybos prašymu kompetentinga suinteresuotos valstybės narės institucija Tarnybos darbuotojams suteikia jų užduočiai vykdyti reikiamą pagalbą, kaip nurodyta 3 dalyje numatytuose įgaliojimuose. Valstybė narė turi rūpintis, kad Tarnybos darbuotojai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jos kompetentingos institucijos ir laikydamiesi nacionalinės teisės aktų turėtų prieigą prie visų su 1 straipsnyje numatytais klausimais susijusių informacijos ir dokumentų, kurių reikia tinkamai vietoje atlikti kontrolę ir patikrinimus.

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

4.  Atlikdami kontrolę ir patikrinimus vietoje bei atlikdami tyrimus, Tarnybos darbuotojai laikosi atitinkamos valstybės narės tyrėjų elgesį reglamentuojančių taisyklių ir nusistovėjusios praktikos, Tarnybos nuostatų ir 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų sprendimų. Tarnybos darbuotojai veikia laikydamiesi nešališkumo principo. Jie nedelsdami informuoja Tarnybos generalinį direktorių, jei jų atliekamo tyrimo metu jiems gali iškilti interesų konfliktas. Tarnybos generalinis direktorius sprendžia ar iškilo interesų konfliktas. Iškilus interesų konfliktui, jis duoda nurodymus pakeisti atitinkamą darbuotoją kitu.

e)  5 dalis pakeičiama taip:"

5.  Tyrimai atliekami nuolat ir jie apima tokį laikotarpį, kurio trukmė turi atitikti konkretaus atvejo aplinkybes ir sudėtingumą. Tarnybos darbuotojai turi užtikrinti, kad tyrimą jie atliktų taip, kad galima būtų išsaugoti ir išlaikyti įrodymus. Jei reikia, kai yra pavojus, kad įrodymai gali dingti, jie gali paprašyti atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos laikantis nacionalinių teisės aktų imtis visų reikalingų apsaugos ar vykdymo priemonių.

f)  Įterpiama ši dalis:"

Šios informacijos perdavimas atitinkamai institucijai, įstaigai arba organizacijai gali būti nukeltas tais atvejais, kai tyrimo tikslais reikia palaikyti visišką slaptumą arba taikyti tyrimų procedūras, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, pagal tyrimams taikomą nacionalinę teisę. Tarnybos generalinis direktorius pagrindžia savo sprendimą remdamasis 14 straipsnio nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

. Institucija, įstaiga ║ar organizacija prireikus svarsto, ar tinka imtis apsaugos arba administracinių priemonių, reikiamai atsižvelgdama į tyrimo eigos veiksmingumo užtikrinimo svarbą ir į Tarnybos rekomenduojamas ypatingas konfidencialumo priemones. Institucija, įstaiga ar organizacija nedelsdama informuoja Tarnybą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų priemonių arba, jei reikia, pradėti papildomą drausminę procedūrą dėl veikų, kurios pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus priklauso institucijos, įstaigos ar organizacijos kompetencijai. Papildoma drausminė procedūra gali būti pradėta ją suderinus su Tarnyba.

g)  6 dalyje pridedama ši pirma pastraipa: "

"Tarnybos darbuotojai gali paprašyti kompetentingų trečiųjų šalių institucijų pagalbos, kurios reikia jiems atlikti savo užduotis, pagal su šiomis šalimis sudarytų bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus nuostatas. Taip pat jie gali paprašyti tarptautinių organizacijų pagalbos, kurios reikia jiems atlikti savo užduotis, pagal su šiomis organizacijomis sudarytų bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus nuostatas.".

h)  Pridedama ši dalis:"

Kai paaiškėja, kad tyrimas negali būti baigtas per dvylika mėnesių nuo jo pradžios, Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti pratęsti šį terminą iki šešių papildomų mėnesių. Tarnybos generalinis direktorius įsitikina, kad tyrimo pratęsimas reikalingas. Prieš priimdamas šį sprendimą, Tarnybos generalinis direktorius priežiūros komitetą informuoja apie priežastis, dėl kurių dar negalima baigti tyrimo, ir apie numatomą tyrimo pabaigos laiką.

.Jei tyrimas nebaigiamas per 18 mėnesių nuo jo pradžios, Tarnybos generalinis direktorius priežiūros komitetą informuoja apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo baigti tyrimo, ir pateikia nuomonę dėl pratęsimo, bei, jei reikia, dėl tolesnės tyrimo eigos.

Jo nuomonės kopiją priežiūros komitetas perduoda susijusiai institucijai, įstaigai ar organizacijai. Šis informacijos perdavimas gali būti nukeltas tais atvejais, kai tyrimo tikslais reikia palaikyti visišką slaptumą arba kai tai numatyta pagal tyrimams taikomą nacionalinę teisę.

Tarnybos generalinis direktorius biudžeto valdymo institucijai pateikia metinį pranešimą apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo baigti tyrimų per 30 mėnesių nuo jų pradžios. Priežiūros komitetas biudžeto valdymo institucijai pateikia nuomonę apie šias priežastis.

7)  7 straipsnis 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

1.  "1. Institucijos, įstaigos ir organizacijos nedelsdamos pateikia Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais sukčiavimo arba korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios Europos Bendrijų finansiniams interesams, atvejais.

2.  Institucijos, įstaigos ir organizacijos bei, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, valstybės narės Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva perduoda jai visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusius su atliekamu tyrimu.".

8)  Įterpiami šie straipsniai:"

7a straipsnis

Procesinės garantijos

1.  Tyrimo metu Tarnyba ieško asmens kaltės ir nekaltumo įrodymų. Tyrimai vykdomi objektyviai ir nešališkai, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir procesinių garantijų, nustatytų 15a straipsnyje nurodytose OLAF tyrimų proceso taisyklėse.

2.  Kai tik tyrimų metu nustatoma, kad institucijos, įstaigos║ ar organizacijos narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kitas joje dirbantis asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas gali būti susijęs su byla, susijęs asmuo apie tai informuojamas ║ , jei ši informacija nekenkia tyrimo eigai.

Bet kuriuo atveju, kol dar neparengta galutinė tyrimo ataskaita, išvados, susijusios su konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, negali būti daromos, jei šis tiesiogiai su tyrimu susijęs asmuo neturėjo galimybės raštu arba paskirtų Tarnybos darbuotojų atliktos apklausos metu pateikti savo pastabas dėl veikų, kurios su juo susijusios. Su šių veikų santrauka susijusiam asmeniui turi būti siunčiamas kvietimas teikti pastabas, kurias jis pateikia per Tarnybos nurodytą laikotarpį. Apklausos metu jam gali padėti jo paties pasirinktas asmuo. Visi asmeniškai su tyrimu susiję asmenys turi teisę išreikšti savo nuomonę pasirinkta oficialia Bendrijos kalba, tačiau Bendrijų pareigūnai arba tarnautojai gali būti raginami išreikšti savo nuomonę oficialia Bendrijos kalba, kurią puikiai moka. Asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo turi teisę neapkaltinti paties savęs.

Tokiais atvejais, kai tyrimo tikslais reikia palaikyti visišką slaptumą ar kai taikomos tyrimo procedūros, kurios pagal tyrimams taikomą nacionalinę teisę priklauso nacionalinės teisminės institucijos ▌ kompetencijai, Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti atidėti įsipareigojimo asmeniškai susijusį asmenį pakviesti pareikšti savo pastabas vykdymą, laikydamasis 14 straipsnyje numatytų teisėtumo kontrolės nuostatų. Vidaus tyrimo atveju Tarnybos generalinis direktorius priima šį sprendimą, prieš tai informavęs instituciją, įstaigą ar organizaciją, kuriai priklauso susijęs asmuo.

Institucija, įstaiga ar organizacija prireikus svarsto, ar tinka imtis apsaugos arba administracinių priemonių, reikiamai atsižvelgdama į tyrimo eigos veiksmingumo užtikrinimo svarbą ir į Tarnybos rekomenduojamas ypatingas konfidencialumo priemones. Institucija, įstaiga ar organizacija nedelsdama informuoja Tarnybą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų priemonių arba, jei reikia, kartu pradėti papildomą drausminę procedūrą dėl veikų, kurios pagal Nuostatus priklauso institucijos, įstaigos ar organizacijos kompetencijai. Papildoma drausminė procedūra gali būti pradėta ją suderinus su Tarnyba.

3.  Liudytojui ar asmeniškai su tyrimu susijusiam asmeniui, kaip apibrėžta 2 dalyje, kvietimas į apklausą turi būti siunčiamas, apie tai pranešant ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų; apklausiamam asmeniui aiškiai sutikus šis terminas gali būti sutrumpinamas. Kvietime pateikiamas apklausiamo asmens teisių sąrašas. Tarnyba sudaro kiekvienos apklausos protokolą ir suteikia apklausiamam asmeniui galimybę susipažinti su protokolu, kad jis galėtų jį patvirtinti arba pateikti pastabų.

Jei atliekant apklausą atsiranda įrodymų, kad apklausiamas asmuo gali būti susijęs su tiriamomis veikomis, nedelsiant taikomos 2 dalyje numatytos procesinės taisyklės.

4.  Šiame straipsnyje numatytos procesinės garantijos taikomos nepažeidžiant:

7b straipsnis

Informavimas apie tyrimo baigimą nesiimant tolesnių veiksmų

Jei, baigus tyrimą, nerandama institucijos, įstaigos ║ ar organizacijos nario, vadovo, pareigūno, tarnautojo ar kito joje dirbančio asmens arba ekonominės veiklos vykdytojo kaltės įrodymų, Tarnybos generalinio direktoriaus sprendimu, apie kurį jis per dešimt darbo dienų skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja atitinkamą asmenį ir prireikus jo instituciją, įstaigą ║ ar organizaciją, su juo susijęs tyrimas baigiamas nesiimant tolesnių veiksmų.

7c straipsnis

Žurnalistų šaltinių apsauga

Siekiant Europos mokesčių mokėtojams pateikti objektyvią informaciją ir užtikrinti spaudos laisvę, visos tyrime dalyvaujančios Europos Sąjungos įstaigos turi vadovaudamosi nacionaline teise laikytis žurnalistų šaltinių apsaugos principo.".

9)  8 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

Tarnyba laikosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Bendrijos ir nacionalinių nuostatų, visų pirma tų, kurios numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001*.

4.  Tarnybos generalinis direktorius užtikrina, kad būtų taikomos šio straipsnio ir Sutarties 287 straipsnio nuostatos.

_____________

* OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

10)  Įterpiamas šis straipsnis:"

8a straipsnis

Galutinės ataskaitos perdavimas baigus tyrimą

Prieš perduodama galutinę tyrimo ataskaitą susijusioms institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar organizacijoms arba susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Tarnyba galutinės ataskaitos išvadas ir rekomendacijas perduoda asmeniškai su veikomis, dėl kurių atliktas vidaus ar išorės tyrimas, susijusiam asmeniui.

Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti neperduoti galutinės ataskaitos, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, tik tokiais atvejais, kai reikia palaikyti visišką slaptumą arba taikyti tyrimų procedūras, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, laikantis tyrimams taikomos nacionalinės teisės. Sprendimą atlikti vidaus tyrimą jis priima prieš tai apie jį tinkamai pranešęs institucijai, įstaigai ar organizacijai, kuriai priklauso susijęs asmuo.

Kai asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo mano, kad į 6 straipsnio 5 dalyje ir 7a straipsnyje numatytas procesines garantijas neatsižvelgta ir kad todėl tai galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms, per dešimt darbo dienų nuo galutinės ataskaitos išvadų gavimo jis gali pateikti prašymą dėl nuomonės Priežiūros komitetui pagal 14a straipsnyje nustatytą procedūrą.

11)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

Baigusi tyrimą, Tarnyba generaliniam direktoriui vadovaujant parengia ataskaitą, pateikdama procedūros eigos aprašą, nurodydama priemones, kurių buvo imtasi tyrimų metu, teisinį pagrindą, nustatytas veikas ir jų teisinę kvalifikaciją ▌ir tyrimo išvadas, įskaitant ║ rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi. Šioje ataskaitoje pateikiami galimi finansiniai nuostoliai ir sumos, kurios turėtų būti susigrąžintos. Pagal 15a straipsnyje numatytas OLAF tyrimų proceso taisykles išsamiai numatomos visos kitos į pranešimą įtrauktinos nuostatos siekiant susigrąžinti lėšas ir už tai atsakingi įgaliotieji pareigūnai.

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

Po išorės tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su šiuo tyrimu susiję dokumentai perduodami susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių. Jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, susijusių valstybių narių kompetentingos ║ institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus tyrimų ataskaitas. Šiuo tikslu jos Tarnybos generaliniam direktoriui kas šešis mėnesius arba, prireikus, per jo nustatytą laikotarpį perduoda padarytos pažangos ataskaitą.

Tarnyba trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms pagal su Komisija sudarytus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimus ir tarptautinėms organizacijoms pagal su Komisija sudarytus susitarimus perduoda po išorės tyrimo parengtos ataskaitos išvadas ir rekomendacijas ir visus vertingus su šiuo tyrimu susijusius dokumentus. Komisija užtikrina, kad bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimuose kaip ryšių su Tarnyba palaikymo centrai nurodytos trečiųjų šalių kompetentingos institucijos, jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, informuotų Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus galutinės tyrimo ataskaitos išvadas ir rekomendacijas. Komisija taip pat užtikrina, kad tarptautinės organizacijos informuotų Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus galutinės tyrimo ataskaitos išvadas ir rekomendacijas. Šiuo tikslu kas šešis mėnesius arba prireikus per generalinio direktoriaus nustatytą laikotarpį jos Tarnybos generaliniam direktoriui perduoda padarytos pažangos ataskaitą.

c)  Įterpiama ši dalis:"

Kai atlikus vidaus tyrimą ataskaitoje pateikiama informacija dėl veikų, už kurias galėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, ║galutinė ataskaita perduodama susijusios valstybės narės teisminėms institucijoms ir, nepažeidžiant teisminiam bylos nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų bei vadovaujantis 4 dalimi, ▌ susijusiai institucijai, įstaigai ║ ar organizacijai. ▌

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

4.  Po vidaus tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su šiuo tyrimu susiję dokumentai siunčiami atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai. Dėl vidaus tyrimo institucijos, įstaigos ar organizacijos imasi tokių veiksmų, pavyzdžiui, drausminių ar teisinių, kokių reikalauja tokių tyrimų rezultatai, ir apie juos informuoja Tarnybos generalinį direktorių. Šiuo tikslu jos Tarnybos generaliniam direktoriui kas šešis mėnesius arba prireikus per jo nustatytą laikotarpį perduoda padarytos pažangos ataskaitą.

e)  Pridedama ši dalis:"

Informatorius, Tarnybai perdavęs informaciją, susijusią su įtarimais sukčiavimu ar padarius pažeidimą, jo paties prašymu gali būti Tarnybos informuojamas apie tyrimo baigimą ir apie galutinės ataskaitos perdavimą kompetentingoms institucijoms. Tačiau Tarnyba gali atmesti prašymą, jei ji mano, kad toks prašymas gali pažeisti susijusių asmenų teisėtus interesus ir pakenkti tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar konfidencialumui.

12)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

10 straipsnis

Tarnybos ir valstybių narių nacionalinių institucijų keitimasis informacija

1.  Nepažeisdama šio reglamento 8 ir 9 straipsnių bei Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatų, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms išorės tyrimų metu gautą informaciją.

Sprendimą dėl siuntimo priima Tarnybos generalinis direktorius, pasikonsultavęs su Tarnybos valdyba ir vadovaudamasis 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

2.  Nepažeisdamas ║ 8 ir 9 straipsnių, Tarnybos generalinis direktorius susijusios valstybės narės teisminėms institucijoms perduoda vidaus tyrimų metu Tarnybos gautą informaciją apie veikas, kurių atveju reikia taikyti tyrimų procedūras, priklausančias nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai arba kurie yra pakankamai rimti, kad būtų skubiai iškelta baudžiamoji byla. Šiuo atveju jis iš anksto apie tai informuoja susijusią instituciją, įstaigą ║ ar organizaciją. Į perduodamą informaciją įtraukiami su tyrimu susijusio asmens tapatybės duomenys, nustatytų veikų santrauka ir nurodoma preliminari teisinė kvalifikacija bei galimi finansiniai nuostoliai.

Sprendimą dėl siuntimo priima Tarnybos generalinis direktorius pasikonsultavęs su Tarnybos valdyba ir vadovaudamasis 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teisėtumo kontrolės.

Prieš išsiųsdama informaciją, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, ir jei tai netrukdo atlikti tyrimo, Tarnyba 7a straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatytomis sąlygomis ir tvarka su tyrimu susijusiam asmeniui suteikia galimybę išreikšti savo nuomonę dėl su juo susijusių veikų.

3.  Jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, susijusios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, priimtus gavus pagal šį straipsnį perduotą informaciją.

4.  Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis informacija ir bendradarbiavimas, taip pat veiksmai ir priemonės, kurių imtasi arba kurie įgyvendinti remiantis joms pateikta informacija, nuolat analizuojami pagal 11a straipsnyje numatytą derinimo procedūrą.

13)  Įterpiami šie straipsniai:"

10a straipsnis

Tarnybos ir suinteresuotų institucijų keitimasis informacija

1.  Tarnybos generalinis direktorius nuolat mažiausiai kartą per metus praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos atliktų tyrimų rezultatus atsižvelgdamas į tų tyrimų konfidencialumą, atitinkamų asmenų teisėtas teises ir tam tikrais atvejais į teisminiam nagrinėjimui taikomas nacionalines nuostatas.

Tarnybos generalinis direktorius veikia remdamasis jo pareigoms būdingu nepriklausomumo principu.

2.  Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir Audito Rūmai užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos atliekamų tyrimų konfidencialumo, gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės ir tais atvejais, kai pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas, – kad būtų laikomasi visų teisminiam nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų.

3.  Tarnyba ir atitinkamos institucijos gali sudaryti susitarimus dėl visos Tarnybos užduotims įgyvendinti būtinos informacijos perdavimo pagal 1 ir 2 dalyse nustatytus principus.

10b straipsnis

Visuomenės informavimas

Tarnybos generalinis direktorius užtikrina, kad informacija visuomenei būtų teikiama neutraliai, nešališkai ir laikantis 10a straipsnyje nustatytų principų.

Pagal 15a straipsnį patvirtintose OLAF tyrimų proceso taisyklėse išsamiai apibrėžiamos taisyklės siekiant, kad su Tarnybos operatyvine veikla susijusi informacija nebūtų skleidžiama be leidimo, ir išdėstomos drausminės sankcijos, taikytinos informaciją paskleidus be leidimo pagal 8 straipsnio 3 dalį.

14)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

Priežiūros komitetas Tarnybos generaliniam direktoriui teikia nuomones savo iniciatyva arba Tarnybos generalinio direktoriaus ar institucijos, įstaigos ║ ar organizacijos prašymu, tačiau nekliudo tyrimų eigai. Prašytojui siunčiama šios nuomonės kopija.

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Jį sudaro penki su Tarnyba nesusiję nepriklausomi asmenys, savo paskyrimo metu einantys aukštas teisėjų ar tyrėjų pareigas arba einantys panašias pareigas, susijusias su Tarnybos užduotimis. Jie turi būti susipažinę su Europos Sąjungos institucijų veikla ir mokėti dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas.

Komiteto nariai skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu. Kvietimas teikti kandidatūras skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Iš Komisijos pasiūlyto pirminio sąrašo, į kurį įtraukiama mažiausiai 12 kandidatų, atrenkami penki asmenys.

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Narių kadencija – penkeri metai. Ši kadencija neatnaujinama. Siekiant išlaikyti komiteto kompetenciją kai kurie nariai turėtų būti skiriami skirtingu metu.

d)  6, 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:"

6.  Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios, prieš tvirtinant, pateikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad pareikštų savo nuomonę. Priežiūros komiteto susirinkimai rengiami jo pirmininko arba Tarnybos generalinio direktoriaus iniciatyva. Sprendimus komitetas priima savo narių balsų dauguma. Komiteto sekretoriato užduočių atlikimą užtikrina Tarnyba.

7.  Tarnybos generalinis direktorius Priežiūros komitetui kasmet siunčia Tarnybos veiklos programą. Jis nuolat informuoja Priežiūros komitetą apie Tarnybos veiklą, tyrimų funkcijos vykdymą ir veiksmus, kurių buvo imtasi po tyrimų.

8.  Priežiūros komitetas per metus parengia bent vieną savo veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma pateikiamas Tarnybos nepriklausomumo vertinimas, nurodomas procesinių garantijų taikymas ir tyrimų trukmė; šios ataskaitos siunčiamos institucijoms. Komitetas gali teikti ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos tyrimų rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi pabaigus Tarnybos tyrimus.

15)  Įterpiamas šis straipsnis:"

11a straipsnis

Derinimo procedūra

1.  Nustatoma derinimo procedūra, kurioje dalyvauja Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija.

2.  Derinimo procedūra apima:

3.  Derinimas atliekamas bent vieną kartą per metus vienos iš institucijų prašymu.

4.  Derinimo procedūroje dalyvauja Tarnybos generalinis direktorius ir Priežiūros komiteto pirmininkas. Gali būti pakviesti Audito Rūmų, Eurojusto ir Europolo atstovai.

5.  Derinimas parengiamas vieno ar kelių techninio pobūdžio posėdžių metu. Posėdžiai rengiami vienos iš institucijų ar Tarnybos prašymu.

6.  Derinimo procedūra jokiu būdu nekliudo tyrimų eigai ir atliekama visiškai gerbiant Tarnybos generalinio direktoriaus nepriklausomumą.

7.  Institucijos, įstaigos ir organizacijos, Tarnyba ir valstybės narės kiekvieną kartą praneša derinimo procedūros dalyviams apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus derinimo procedūros išvadas.

16)  12 straipsnis pakeičiamas taip: "

║"12 straipsnis

Tarnybos generalinis direktorius

1.  Tarnybai vadovauja Tarnybos generalinis direktorius, kurį penkerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti vieną kartą, skiria Komisija.

Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pateiktu 6 kandidatų sąrašu, bendru sutarimu skiria Tarnybos generalinį direktorių. Kvietimas teikti kandidatūras skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Paskyrimas atliekamas per trijų mėnesių laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai Komisija pateikia kandidatų sąrašą. Visa skyrimo procedūra negali būti ilgesnė kaip devyni mėnesiai ir turi prasidėti mažiausiai devyni mėnesiai prieš pasibaigiant tuo metu pareigas einančio Tarnybos generalinio direktoriaus kadencijai; jis savo pareigas eina iki naujojo Tarnybos generalinio direktoriaus kadencijos pradžios.

Jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba nepasisako prieš Tarnybos generalinio direktoriaus kadencijos pratęsimą mažiausiai prieš devynis mėnesius iki jo pirmosios kadencijos pabaigos, Komisija pratęsia Tarnybos generalinio direktoriaus kadenciją. Nesutikimas pratęsti kadenciją turi būti pagrįstas. Kitais atvejais taikoma trečioje pastraipoje numatyta skyrimo procedūra.

2.  Tarnybos generalinis direktorius pasirenkamas iš kandidatų iš valstybių narių, kurie eina arba ėjo aukštas teisėjo arba vadovaujančias tyrėjo pareigas ir turi mažiausiai dešimties metų operatyvinės profesinės veiklos patirties, įgytos einant atsakingas vadovaujančias pareigas. Ženkli šios profesinės patirties dalis turi būti įgyta nacionalinio ir (arba) Bendrijos lygmens kovos su sukčiavimu srityje. Jis turi būti gerai susipažinęs su Europos Sąjungos institucijų veikla ir mokėti dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas. Jo nepriklausomumas turi būti visapusiškai užtikrintas.

3.  Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar po tokių tyrimų parengti ataskaitas, Tarnybos generalinis direktorius nesiekia gauti ir neklauso jokios vyriausybės nei jokios institucijos, įstaigos ar organizacijos nurodymų. Jeigu Tarnybos generalinis direktorius mano, kad kuri nors priemonė, kurios imasi Komisija, kelia grėsmę jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą, prašydamas jo nuomonės, ir priima sprendimą dėl to, ar Teisingumo Teisme pateikti ieškinį atitinkamai institucijai.

Tarnybos generalinis direktorius, remdamasis 11a straipsnyje nurodyta derinimo procedūra, reguliariai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos atliktų tyrimų rezultatus, veiksmus, kurių buvo imtasi atlikus tyrimą, ir iškilusius sunkumus, atsižvelgdamas į tyrimų konfidencialumą, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtas teises ir tam tikrais atvejais į teisminiam nagrinėjimui taikomas nacionalines nuostatas.

Pirmiau nurodytos institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos atliekamų tyrimų konfidencialumo, taip pat gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės ir tais atvejais, kai jau pradėtas teisminis nagrinėjimas, kad būtų laikomasi visų teisminiam nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų.

4.  Prieš imdamasi drausminės sankcijos Tarnybos generalinio direktoriaus atžvilgiu, Komisija, remdamasi 11a straipsnyje nurodyta derinimo procedūra, konsultuojasi su ▌ Priežiūros komitetu ir Europos Parlamento bei Tarybos atstovais.

Priemonės, susijusios su drausminėmis sankcijomis Tarnybos generalinio direktoriaus atžvilgiu, turi būti pagrįstos motyvuotais sprendimais, kurie siunčiami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Priežiūros komitetui.

5.   Tarnybos generalinis direktorius informuoja Komisiją apie savo ketinimą užsiimti nauja profesine veikla dvejų metų laikotarpiu po to, kai jis baigia eiti pareigas, vadovaujantis Nuostatų 16 straipsniu.

6.  Priežiūros komitetui pateikus nuomonę, Tarnybos generalinis direktorius kiekvienais metais nustato Tarnybos tyrimų veiklos programą ir tyrimų politikos prioritetus.

7.  Remiantis 5 straipsniu, 6 straipsnio 3 dalimi, 7b straipsniu ir 10 straipsnio 2 dalimi Tarnybos generalinis direktorius gali pavesti savo funkcijų vykdymą vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų, tam sudarydamas raštą, kuriame nustatomos tokio pavedimo sąlygos ir ribos.

17)  Įterpiamas šis straipsnis:"

12a straipsnis

Tarnybos generalinio direktoriaus dalyvavimas nagrinėjant bylas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme ir nacionaliniuose teismuose

Tarnybos generalinis direktorius gali dalyvauti su Tarnybos veiklos vykdymu susijusiose bylose, kurios pateiktos nagrinėti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui ir pagal nacionalinę teisę nacionaliniams teismams.

Prieš dalyvaudamas nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme arba nacionaliniuose teismuose, Tarnybos generalinis direktorius kreipiasi į Priežiūros komitetą su prašymu pateikti nuomonę.

18)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

13 straipsnis

Finansavimas

Asignavimai Tarnybai, kurių bendra suma įtraukiama į atskirą Komisijai skirto Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skirsnio eilutę, išdėstomi šio skirsnio priede.

Tarnybos personalo planas pridedamas prie Komisijos personalo plano.

19)  14 straipsnis pakeičiamas taip:"

14 straipsnis

Tarnybos tyrimų teisėtumo kontrolė

1.  Tarnybos tyrimų teisėtumo kontrolė vykdoma siekiant, kad būtų laikomasi procesinių garantijų ir gerbiamos su Tarnybos tyrimais susijusių asmenų pagrindinės teisės.

2.  Teisėtumo kontrolė vykdoma prieš pradedant ir prieš užbaigiant tyrimą, kiekvieną kartą prieš perduodant informaciją atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vadovaujantis 9 ir 10 straipsniais ir atsižvelgus į visišką tyrimo konfidencialumą.

3.  Tyrimų teisėtumo kontrolę vykdo Tarnybos teisės ir tyrimų procedūros ekspertai, kurių kvalifikacija tinkama eiti teisėjo pareigas valstybėje narėje. Jų nuomonė pridedama prie tyrimo galutinės ataskaitos.

4.  15a straipsnyje nurodytose OLAF tyrimų proceso taisyklėse išsamiai išdėstoma teisėtumo kontrolės tvarka.

20)  Įterpiamas šis straipsnis:"

14a straipsnis

Su Tarnybos tyrimais susijusių asmenų skundų pateikimas

1.  Bet kuris asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo gali Priežiūros komitetui pateikti skundą, nurodydamas vykstant tyrimui padarytą jo procedūrinių ir žmogaus teisių pažeidimą. Priežiūros komitetas gautą skundą nedelsdamas perduoda patarėjui peržiūros klausimais.

2.  Priežiūros komiteto siūlymu Tarnybos generalinis direktorius penkerių metų kadencijai, kuri nepratęsiama, skiria patarėją peržiūros klausimais. Priežiūros komitetas savo pasiūlymą rengia, atsižvelgdamas į kelių po kvietimo teikti paraiškas atrinktų kandidatų sąrašą.

3.  Patarėjas peržiūros klausimais vykdo savo įgaliojimus visiškai nepriklausomai. Eidamas savo pareigas, jis nesiekia gauti niekieno nurodymų ir jų neklauso. Tarnyboje jis vykdo tik tokias užduotis, kurios susijusios su procedūrų laikymosi priežiūra.

4.  Patarėjas peržiūros klausimais taip pat įgaliotas svarstyti informatorių, įskaitant asmenis, kuriems taikytinas Nuostatų 22 straipsnis, skundus.

5.  Perdavus skundą patarėjas priežiūros klausimais per 30 darbo dienų pateikia savo nuomonę skundo pareiškėjui, Priežiūros komitetui ir Tarnybos generaliniam direktoriui.

6.  Patarėjas peržiūros klausimais Priežiūros komitetui nuolat atsiskaito už savo veiklą. Jis Priežiūros komitetui ir Komisijai periodiškai pateikia statistines ir analitines ataskaitas su skundais susijusiais klausimais.

21)  15 straipsnis pakeičiamas taip:"

15 straipsnis

Vertinimo ataskaita

(7) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir Priežiūros komiteto nuomonę. Šioje ataskaitoje nustatoma, ar reikia keisti šį reglamentą. Bet kokiu atveju šis reglamentas persvarstomas įkūrus Europos prokuratūrą.

22)  Įterpiamas šis straipsnis:"

15a straipsnis

OLAF tyrimų proceso taisyklės

1.  Tarnyba patvirtina OLAF tyrimų proceso taisykles, į jas įtraukdama pagal šį reglamentą nustatytus teisinius ir, be kita ko, procedūrinius principus. Jose atsižvelgiama į Tarnybos veiklos praktiką.

2.  OLAF tyrimų proceso taisyklėse nustatoma tvarka, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos statutą ir įgaliojimus, apibrėžiami pagrindiniai tyrimo procedūrą reglamentuojantys principai, skirtingi tyrimo procedūros etapai, pagrindiniai tyrimo veiksmai, asmenų, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, teisėtos teisės, procesinės garantijos, nuostatos dėl duomenų apsaugos ir dėl komunikacijos politikos bei prieigos prie dokumentų, nuostatos teisėtumo kontrolės klausimais, su tyrimu susijusių asmenų teisių gynimo priemonės.

3.  Prieš tvirtinant OLAF tyrimų proceso taisykles prašoma Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir Tarnybos Priežiūros komiteto pateikti nuomonę. Priežiūros komitetas užtikrina Tarnybos nepriklausomumą proceso taisyklių tvirtinimo metu.

4.  Tarnybos generalinio direktoriaus siūlymu OLAF tyrimų proceso taisyklės gali būti atnaujinamos. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nurodyta jų tvirtinimo tvarka.

5.  Tarnybos patvirtintos OLAF tyrimų proceso taisyklės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▌

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 12 straipsnio 1 dalies nuostatos su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, netaikomos šio reglamento įsigaliojimo metu pareigas einančiam Tarnybos generaliniam direktoriui, kurio kadencija buvo pratęsta penkeriems metams.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja ║ dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 8, 2007 1 12, p. 1. (2) OL C 8, 2007 1 12, p. 1. (3) 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL C 202, 2005 8 18, p. 1. (5) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (6) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (7) * Ketvirtais metais po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 8/2008 projekto (15765/2008 – C6-0426/2008 – 2008/2287(BUD))

P6_TA(2008)0554 A6-0453/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2007 m. gruodžio 13 d.(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 9/2008 projektą, kurį Komisija pateikė 2008 m. spalio 6 d. (COM(2008)0619),

–   atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 8/2008 projektą, kurį Taryba patvirtino 2008 m. lapkričio 18 d. (15765/2008 – C6-0426/2008)

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir į IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0453/2008),

A.   kadangi 2008 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 8 projektas susijęs tik su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir apima biudžeto pakeitimus, kurių priežastis – mažiau padidinti atlyginimai ir pensijos, negu buvo numatyta sudarant preliminarų 2008 m. biudžetą,

B.   kadangi reikia džiaugtis, kad taikomas principas, kuriuo remiantis pateikiamas taisomasis biudžetas, kuriame patikslinami techniniai duomenys, į kuriuos visų pirma atsižvelgta sudarant biudžetą, siekiant grąžinti lėšas mokesčių mokėtojams, nors šiuo atveju procedūros taikymo išlaidų suma gali viršyti grąžintinų pinigų sumą,

1.   atsižvelgia į preliminaraus Taisomojo biudžeto Nr. 9/2008 projektą, pagal kurį 318 262 EUR sumažinamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 m. biudžetas (išlaidos) ir 48 265 EUR – pajamos;

2.   patvirtina Taisomojo biudžeto Nr. 8/2008 projektą be pakeitimų;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 71, 2008 3 14. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo remiantis rekomendacijos Europos Sąjungos Tarybai dėl skundo 1487/2005/GG projektu (2008/2072(INI))

P6_TA(2008)0555 A6-0395/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno specialųjį pranešimą Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1), ypač į jo 3 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Eurobarometro specialiuosiuose leidiniuose Nr. 237 ir Nr. 243 paskelbtus Komisijos tyrimus dėl kalbų vartojimo Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Ombudsmenui nurodoma, kiek tai įmanoma, siekti rasti sprendimą su atitinkama institucija, kad būtų atsisakyta netinkamo administravimo ir būtų patenkintas skundas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 195 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A6–0395/2008),

A.   kadangi didesnis skaidrumas, daugiakalbystės skatinimas ir tikslios informacijos teikimas visuomenei yra didžiausią prioritetą turintys ES ir jos institucijų tikslai,

B.   kadangi galimybė kuo didesniam piliečių skaičiui paprastai gauti informaciją yra svarbi išankstinė demokratinio teisėtumo ir skaidrumo principų sąlyga ir esminis šių principų aspektas,

C.   siekdamas kuo daugiau piliečių suteikti tiesioginę galimybę gauti informaciją apie ES institucijų veiklą, vykdomą bet kuriuo pavidalu,

D.   kadangi šis noras turi būti derinamas su logistiniu iššūkiu, kylančiu dėl didelio oficialiųjų ES kalbų skaičiaus,

E.   kadangi internetas yra vis svarbesnė informacijos gavimo priemonė, taigi Europos Sąjunga turi naudoti internetą siekdama užtikrinti skaidrumą ir skleisti informaciją,

1.   patvirtina Ombudsmeno išvadas, kuriomis remiantis:

2.   su nuostaba pastebi, kad Taryba nelaiko savęs turinčia įgaliojimus spręsti šį klausimą, nors tai aktualu visoms valstybėms narėms ir ji galėtų pateikti rekomendacijas visoms ateityje pirmininkausiančioms valstybėms narėms;

3.   apgailestauja, kad Taryba, kitaip nei kitos institucijos (pvz., Komisija ir Parlamentas, labai padidinę kalbų, kuriomis informacija pateikiama piliečiams, skaičių), iki šiol vengė iš esmės nagrinėti klausimą dėl galimybės pasirinkti kalbą Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse;

4.   ragina Tarybą išsamiai išnagrinėti klausimą dėl didesnių galimybių pasirinkti kalbą Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse, nesiejant šio klausimo su klausimu dėl atsakomybės ir įgaliojimų, susijusių su minėtosiomis interneto svetainėmis, siekiant užtikrinti, kad kuo didesnis Europos Sąjungos gyventojų skaičius turėtų galimybę tiesiogiai gauti informaciją apie Europos Sąjungos veiklą;

5.   pabrėžia, kad gali būti būtina riboti galimybes pasirinkti kalbą, tačiau tai turi būti daroma remiantis objektyviais ir pakankamai pagrįstais kriterijais, apie tai turi būti paskelbta viešai, o pirmenybė gali būti teikiama tik tuo metu pirmininkaujančiai valstybei narei iki jos pirmininkavimo laikotarpio pabaigos;

6.   remia Ombudsmeno rekomendaciją Tarybai išnagrinėti skundą pateikusio asmens prašymą pateikti informaciją Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse ir vokiečių kalba;

7.   džiaugiasi dėl to, kad, priešingai, nei buvo įprasta iki šiol pirmininkavusioms valstybėms narėms, kai informacija interneto svetainėse buvo pateikiama tik anglų, prancūzų ir tuo metu pirmininkavusios valstybės narės kalbomis, Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija informaciją savo oficialiojoje interneto svetainėje pateikia labiausiai vartojamomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis (anglų, vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų);

8.   kreipiasi į visas ateityje pirmininkausiančias valstybes nares, tikėdamasis, kad jos savo interneto svetainėse pateiks informaciją kuo daugiau kalbų, o tuo atveju, jei kalbų skaičius bus ribojamas, pateiks informaciją labiausiai vartojamomis oficialiosiomis kalbomis, vadovaudamosi eiliškumo principu;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities, jų finansavimo ir individualizacijos tendencijos (2007/2290(INI))

P6_TA(2008)0556 A6-0409/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 12 d. komunikatą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo ES (COM(2006)0574),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 99 ir 141 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus, ypač į 1990 m. gegužės 17 d. sprendimą Douglas Harvey Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group(1) byloje,

–   atsižvelgdamas į teisiškai privalomą konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW 1979), kurią Jungtinių Tautų generalinė asamblėja priėmė 1979 m., ypač į 11 straipsnio 1 dalies d ir e punktus ir į 11 straipsnio 2 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. kovo 1 d. komunikatą dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 (COM(2006)0092),

–   atsižvelgdamas į Briuselyje 2008 m. kovo 13 d. ir kovo 14 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas pirmininkaujančios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. spalio 17 d. komunikatą "Socialinės apsaugos modernizavimas siekiant didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimas" (COM(2007)0620),

–   atsižvelgdamas į 1952 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją, susijusią su minimaliais socialinės apsaugos standartais, nustatytais 1952 m.,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 11 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB 8 straipsnio ir susijusių nuostatų (dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, taikomų papildomos bendrovės arba kelių bendrovių pensijų sistemoms, nepriklausančioms nacionaliniais įstatymais numatytoms valstybinėms socialinės apsaugos sistemoms, suderinimo) įgyvendinimo (SEC(2008)0475),

–   atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių rekomendacijas 2007 m. spalio 18 d. ataskaitoje "Svarbiausios Europos darbo rinkos problemos. Bendra Europos socialinių partnerių analizė",

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl darbo teisės modernizavimo siekiant išspręsti 21-ojo amžiaus uždavinius (COM(2006)0708) ir į Parlamento 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją tuo pačiu klausimu(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. vasario 26 d. komunikatą "Socialinės tikrovės apžvalga. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai" (COM(2007)0063 ir į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl socialinės tikrovės apžvalgos(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gegužės 10 d. komunikatą "Skatinti kartų solidarumą" (COM(2007)0244) ir į Parlamento 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografinės ateities(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A6-0409/2008),

A.   kadangi socialinė apsauga:

B.   kadangi tikimasi, kad bendras Europos Sąjungos gyventojų skaičius iki 2025 m. šiek tiek padidės, o po 2025 m. šiek tiek sumažės, ir kad maždaug 2050 m. gyventojų gali būti šiek tiek mažiau ir jie gali būti kur kas vyresni,

C.   kadangi, jei imigracija išliks tokio masto, kaip dabar, darbo jėgos sumažės nuo 227 mln. žmonių 2005 m. iki 183 mln. žmonių 2050 m., užimtumo lygis 2020 m. išaugs iki 70 proc., visų pirma dėl didesnio moterų užimtumo, iki 2017 m. bendras darbuotojų skaičius padidės 20 mln., bet vėliau iki 2050 m. sumažės 30 mln., o numatomas vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių ir darbinio amžiaus žmonių santykis išaugs nuo 1:4 (2005 m.) iki 1:2 (2050 m.),

D.   kadangi atsižvelgiant į bendrą gyvenimo trukmės didėjimo tendenciją visiems padidinus pensinį amžių, nepakankamai atsižvelgiama į tai, kad daugybės pramonės šakų darbuotojų gyvenimo trukmė vis dar daug trumpesnė,

E.   kadangi socialiniams partneriams apskritai ir ypač toms pramonės šakoms, kurių darbuotojų gyvenimo trukmė trumpesnė nei vidutinė, tenka didelė darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo atsakomybė ir jie gali būti pirminės remiančios šalys siekiant užtikrinti veiksmingą personalo politiką, kurią vykdant atsižvelgiama į amžių,

F.   kadangi dėl to, kad bus mažiau bedarbių, išlaidos bedarbių pašalpoms iki 2050 m. sumažės maždaug 0,6 bendrojo vidaus produkto (BVP) procento dalimis, t. y. šis sumažėjimas bus labai nežymus ir nekompensuos didesnių išlaidų kituose sektoriuose,

G.   kadangi Europos Sąjunga išleidžia 27,2 proc. BVP socialinei apsaugai (2008 m.) ir didžiausia šios sumos dalis išleidžiama senatvės išmokoms ir pensijoms (46 proc.),

H.   kadangi sąvoka "socialinė apsauga" reiškia ne išlaidų ir pajamų ryšį, o socialinę sutartį – piliečių ir valstybės teisių ir pareigų ryšį, taigi ši sąvoka turėtų būti būtent taip aiškinama; kadangi jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti sumenkinamas socialinės apsaugos biudžetinis aspektas,

I.   kadangi tikimasi, jog tuo atveju, jei tęsiama dabartinė politika, dėl gyventojų senėjimo daugumoje valstybių narių iki 2050 m. išaugs valstybės išlaidos, visų pirma jų dalis, skiriama pensijoms, sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai, o didžiausias padidėjimas numatomas laikotarpiu nuo 2020 iki 2040 metų,

J.   kadangi Lisabonos strategijos tikslai, susiję su moterų, jaunimo ir pagyvenusių asmenų užimtumo klausimais, ir Barselonos tikslai, susiję su vaiko priežiūros paslaugų klausimais, yra pagrindiniai siekiant pensijų sistemų tvarumo,

K.   kadangi lyčių lygybė yra JT 2000 m. Tūkstantmečio tikslų, ypač 3-čiojo tikslo, pagrindas,

L.   kadangi dažnai moterų profesinė karjera būna su pertrūkiais ir jai būdingas lėtesnis darbo užmokesčio kitimas, o vyrų profesinė karjera būna nenutrūkstama, jų darbo užmokesčio kitimas pastovesnis, todėl atsiranda pensijų sistemos įmokų skirtumų ir moterims labiau gresia skurdas, be to, šį skurdo pavojų jos patiria ilgesnį laiką, kadangi jų gyvenimo trukmė ilgesnė,

Bendrieji reikalai

1.   ragina valstybes nares, atsižvelgiant į Lisabonos strategiją ir būtinybę imtis veiksmų siekiant išlaikyti tvarias socialinės apsaugos ir pensijų sistemas, siekti didesnės pažangos derinant socialinių išlaidų požiūrį su socialinio aktyvumo didinimo požiūriu, taip pat siekti pritraukti daugiau žmonių į gerą, saugų ir privalomą socialinę apsaugą užtikrinantį darbą bei išlaikyti žmones tame darbe, skatinti augimą ir naujų darbo vietų kūrimą ir galimybę įsidarbinti sukuriant skaidresnę rinką, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas (pvz., labiau diferencijuoti teikiamus privalumus ir finansavimo priemones) ir padidinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą skatinant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei naujoves, taip pat gerinant švietimą ir profesinį mokymą suteikiant visiems galimybę mokytis visą gyvenimą;

2.   ragina Komisiją atidžiai stebėti socialinės apsaugos ir pensijų reformas valstybėse narėse ir lyginti poveikį, kurį šios reformos daro moterų užimtumo padėčiai, ir daug dėmesio skirti nustatytai pažangiajai patirčiai, ypač susijusiai su moterų ir vyrų diskriminacijos mažinimu darbo užmokesčio požiūriu ir profesinių bei šeiminių pareigų derinimu;

3.   pabrėžia, kad dėl demografinių pokyčių keisis ekonominio augimo šaltiniai ir kad ekonominio augimo šaltiniais taps darbo našumo didėjimas ir technologijų naujovės; pripažįsta, kad siekiant išlaikyti didesnį našumą būtinai reikės daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, taip pat į geresnius valdymo metodus, kuriuos taikant pirmenybė bus teikiama technologinių ir socialinių naujovių sąveikai;

4.   atsižvelgdamas į dabartines demografines, ekonomines ir socialines tendencijas ir kartų bei socialinių konfliktų prevenciją pabrėžia, kad ateityje svarbu rasti naujus veiksmingo ir teisingo išlaidų ir pelno paskirstymo tarp mažesnės dalies ekonomiškai aktyvių ir didesnės dalies ekonomiškai neaktyvių gyventojų modelius; Europos ir nacionaliniu lygmeniu reikėtų siekti išlaikyti ekonominio socialinės apsaugos ir pensijų sistemų įgyvendinamumo ir socialinės rizikos padengimo pusiausvyrą;

5.   primena savo įsitikinimą, kad, siekiant skatinti taikyti perspektyvią socialinės apsaugos sistemą, pagal Bendrijos darbo teisę kaip įprastinė įdarbinimo forma turėtų būti įtvirtintos neribotos trukmės darbo sutartys, pagal kurias būtų suteikiama tinkama socialinė ir sveikatos apsauga ir užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms; vis dėlto pripažįsta, kad reikia ginti ir tų žmonių, kurie dirba pagal kitokius darbo modelius, teises, įskaitant teisę į pensiją, kuri suteiktų jiems galimybę oriai gyventi;

6.   primena, kad Europos socialinių modelių pagrindą sudaro kartų ir socialinių grupių solidarumo principas ir kad šių socialiniai modelių taikymas visų pirma finansuojamas iš su darbu susijusių įplaukų, pvz., darbuotojų ir darbdavių socialinio draudimo įmokos ir darbo mokesčiai; vis dėlto pabrėžia, kad dėl gyventojų senėjimo susidarys didelė našta aktyviai darbo jėgai ir kad demografinių pokyčių klausimams reikėtų teikti politinę pirmenybę; pabrėžia, kad antraip demografiniai pokyčiai galėtų statyti į pavojų solidarumo principą ir netgi Europos socialinius modelius; taigi pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti solidarumo principą, įskaitant teisingą finansinį kompensavimą;

7.   primena, kad pagal EB sutarties 141 straipsnį galima patvirtinti priemones, kurias taikant būtų aktyviai siekiama lygaus darbo užmokesčio ir kad Bendrijos teismo praktikoje socialinės įmokos laikomos darbo užmokesčio dalimi;

8.   pažymi, kad apskaičiuota, jog dėl demografinių pokyčių iki 2030 m. aktyvių ir neaktyvių asmenų santykis bus 2:1; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti politiką siekiant užtikrinti, kad globėjams, kurių daugeliui dėl slaugos įsipareigojimų tenka pasitraukti iš darbo rinkos, neigiamo poveikio nedarytų nesaugumas dėl pensijos;

9.   primena, kad individualizacijos tendencija prisideda prie pirmojo ir antrojo ramsčių modernizavimo, nesukeldama abejonių dėl pirmojo socialinės apsaugos sistemų ramsčio; t. y. siekiama suteikti žmonėms, ypač moterims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, didesnę pasirinkimo laisvę, taip pat galimybę tapti labiau nepriklausomais ir naudotis savo papildomomis pensijos teisėmis;

10.   prašo Komisijos atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus ir apklausas siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką vienodam požiūriui į vyrus ir moteris daro socialinių teisių individualizacija;

11.   mano, kad moterų ir vyrų lygybė turėtų būti vienas iš socialinės apsaugos ir pensijų sistemų reformos tikslų, ir pabrėžia, kad nelygybę dažniausiai lemia netiesioginiai veiksniai, susiję su nuolatine nelygybe darbo rinkoje darbo užmokesčio ir karjeros perspektyvos požiūriu, taip pat šeiminių ir buities pareigų pasidalijimo požiūriu, taigi tokią nelygybę galima panaikinti tik taikant visapusiškesnes priemones;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiau informuoti (jaunus) suaugusius žmones apie teisę anksti pradėti kaupti pensiją;

Darbo jėga

13.   mano, kad, jei dabartinė padėtis tęsis, dėl darbo jėgos mažėjimo sumažės bendras dirbamų valandų skaičius; mano, kad siekiant pakreipti šią tendenciją būtų galima imtis priemonių nedarbo lygiui mažinti ir užimtumui didinti (kartu su mokymu ir perkvalifikavimu), įskaitant asmenis, kurie galėtų dirbti, pvz., neįgalieji, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės; pabrėžia, kad būtina suteikti galimybę rinktis lankstų išėjimo į pensiją amžių, kitaip organizuoti darbo praktiką ir sumaniai panaudoti naujas technologijas; pabrėžia, kad siekiant sumažinti savanoriškai ne visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičių taip pat būtina gerinti rėmimo paslaugas ir paslaugas, susijusias su vaikų ir išlaikomų šeimos narių priežiūra;

14.   primena, kad didesnis užimtumo lygis labai priklauso nuo būtinybės išlaikyti visų grupių, ypač grupių, kurios nedalyvauja darbo rinkoje, žmones aktyvius; todėl pabrėžia, kad reikia kovoti su diskriminacija darbo rinkoje ir siūlyti darbą asmenims, nedalyvaujantiems darbo rinkoje; taigi pabrėžia, kad reikia užtikrinti priimtinas sąlygas siekiant palengvinti neįgaliųjų asmenų ir asmenų, turinčių sveikatos problemų, įdarbinimą, ir užtikrinti neįgaliesiems ir žmonėms su psichine negalia galimybę dirbti;

15.   taigi pabrėžia, kad būtina aktyvi moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo politika siekiant tinkamai panaudoti darbo jėgą bei galimybę kurti verslo įmones ir, be kita ko, užtikrinti, kad įnašai į pensijos fondą suteiktų išėjusiems į pensiją asmenims teisę gauti deramą pensiją,

16.   pabrėžia, kad būtina aptarti įteisinto pensinio amžiaus padidinimo klausimą; mano, kad nepaisant to, kad valstybėse narėse įteisintas skirtingas pensinis amžius, būtina, kad darbuotojai būtų skatinami savanoriškai dirbti tol, kol įmanoma tam tikromis aplinkybėmis, bent iki numatyto amžiaus ar ilgiau;

17.   ragina socialinius partnerius, be kita ko, remiantis įvairiuose sektoriuose įgyta patirtimi, aptarti konkretiems sektoriams pritaikytas priemones, susijusias apskritai su darbuotojų senėjimo reiškiniu ir ypač su personalo politika, kurią vykdant atsižvelgiama į amžių;

18.   ragina valstybes nares parengti finansines ir socialines iniciatyvas, kurias įgyvendinant siekiama skatinti darbuotojus savanoriškai tęsti darbą net sulaukus įstatymuose numatytos pensinio amžiaus ribos;

19.   ragina valstybes nares vykdyti aktyvią politiką ir gerinti saugaus darbo sąlygas siekiant, kad būtų sumažinta tam tikrų profesijų darbo rizika ir kad daug gabių darbuotojų neišeitų į pensiją anksčiau laiko;

20.   primena, kad bet kokia aktyvi migracijos politika, kurią vykdant ypač daug dėmesio skiriama galimų darbinio amžiaus migrantų klausimui spręsti ir aukštos kvalifikacijos pareiškėjams suteikiama galimybė labai greitai imigruoti, turėtų būti papildyta geresne migrantų integracija į darbo rinką ir apskritai į visuomenę; pabrėžia, kad aktyvesnės pastangos padidinti imigraciją galėtų lemti protų nutekėjimą imigrantų kilmės šalyse, o tai galėtų turėti neigiamos įtakos šių šalių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir skatinti naujas nekontroliuojamo žmonių mobilumo bangas;

21.   pripažįsta, kad vadinamasis protų švaistymas tais atvejais, kai kvalifikuoti darbuotojai migrantai įdarbinami į mažiau kvalifikuotas pozicijas, taip pat gali kelti problemų tiek visai ekonomikai, tiek ir pavieniams asmenims; pabrėžia, kad darbuotojai migrantai turi gauti naudos iš savo įmokų į pensijų sistemas;

22.   ragina Komisiją imtis reikalingų priemonių ir užtikrinti, kad ES piliečiai, dirbantys ir gyvenantys priimančioje šalyje narėje, neprarastų kai kurių ar visų savo socialinės apsaugos teisių;

23.   mano, kad sunku nuspėti ilgalaikį imigracijos poveikį gyventojų senėjimo raidai, nes jis priklauso nuo migruojančiųjų elgesio, šeimų persigrupavimo ir migruojančių žmonių gimstamumo lygio; mano, kad imigracija gali padėti geriau subalansuoti socialinės apsaugos sistemas, jei imigrantai įdarbinami legaliai ir taip prisidedant prie šių sistemų finansavimo;

Pensijos

24.   atkreipia dėmesį į esamą pažeidžiamų asmenų grupių diskriminaciją patenkant į darbo rinką ar suteikiant joje vienodas sąlygas, ypač asmenims, dirbantiems darbuose, kur neprivaloma mokėti socialinės apsaugos įnašų, dėl kurios pažeidžiamų asmenų grupių užimtumo lygis ir darbo užmokestis mažesni, taigi šie asmenys turi mažiau galimybių sukaupti pakankamas pensijas; primygtinai reikalauja, kad visiems būtų sudarytos lygios galimybės, kurios padėtų užtikrinti didesnį užimtumą, vienodą užmokestį ir atitinkamas pensijų teises;

25.   pripažįsta, kad valstybinės pensijų sistemos stiprina socialinį solidarumą, kad už jas atsakingos valstybės narės ir kad šių sistemų apsaugai turėtų būti teikiama politinė pirmenybė; mano, kad veiksminga alternatyva galėtų būti platesnis kitų nei valstybės finansuojamų pensijų, pvz., papildomų pensijų sistemų, naudojimas; pabrėžia, kad turėtų būti galimybė rinktis darbdavių ar kitų kolektyvinių organizacijų ir asociacijų numatytas papildomų profesinių pensijų sistemas ir asmeninėmis santaupomis grindžiamas papildomų pensijų sistemas; pabrėžia, kad dėl asmeninėmis lėšomis finansuojamų pensijų padidėtų būtinybė tinkamai reglamentuoti asmeninius pensijų fondus, šių pensijų perkeliamumą ir šių alternatyvų skatinimą bei nuolatinį modernizavimą (įskaitant didesnį lankstumą); turėdamas tai mintyje, mano, kad reikia atsižvelgti į riziką, kad moterys pagal galiojančią valstybinę pensijos sistemą galėtų netekti draudimo apsaugos, jei ši sistema būtų pakeista asmeninėmis lėšomis finansuojamų pensijų nuostatomis, tačiau mano, kad šią riziką galima sumažinti numatant teisę į pensiją už motinystės atostogų, tėvystės atostogų ir darbo nutraukimo dėl asmeninių priežasčių laikotarpius;

26.   ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į būtinybę pertvarkyti tradicines pensijų sistemas, kurios pagrįstos sistemingu rizikos vertinimu ir tipiško, standartinio gyvenimo būdo prielaida, ir pakeisti socialinės apsaugos sistemą atsižvelgiant į pensijų sistemos pertvarką, turint mintyje tai, kad manomas standartinis gyvenimo būdas greitai keičiasi ir vadinamosios margos biografijos taps vis labiau įprastu reiškiniu; mano, kad taip galėtų atsirasti nauja socialinė grėsmė, kad bus vis sunkiau nuspėti daugelio asmenų, ypač pažeidžiamų grupių atstovų, pvz., imigrantų, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir vienišų tėvų arba motinų, padėties raidą; pabrėžia, kad dėl šios priežasties jie gali anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos arba mažiau joje dalyvauti; nurodo, kad siekiant sukurti lanksčią darbo rinką taip pat reikia pertvarkyti pensijų sistemas;

27.   pažymi, kad tvari pensijų sistema turi būti taikoma prie demografinių ir ekonominių uždavinių, ir pabrėžia, kad esant daug galimybių trijų ramsčių sistema yra suderintas pasirinkimas; siūlo, kad įstatymuose numatytas pensijas (pirmasis ramstis) turėtų papildyti kolektyvinio finansavimo profesinių pensijų sistemos (antrasis ramstis) ir atskiri papildomi trečiajam ramsčiui priskiriami produktai; atkreipia dėmesį į pensijų sistemų, kurioms būdingas solidarumas ir dažnai didelės įplaukos dėl didelio masto, ilgalaikių ir atsargių, bet pelningų investicijų, vertę; skatina Komisiją pradėti rengti tinkamą ir įgyvendinamą visos Europos pensijų produktų reguliavimo ir priežiūros pagrindą; pabrėžia, kad profesinių pensijų vidaus rinka ir trečiojo ramsčio pensijos sudarytų galimybę atskiriems asmenims naudotis perkeliamų profesinių pensijų privalumais, skatintų konkurenciją ir sumažintų taupymo pensijai sąnaudas;

28.   atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai moterys, savo noru ar ne savo noru, verčiamos kultūrinių nuostatų ir socialinių normų, arba dėl prastos vaikų priežiūros institucijų ar kitų priežiūros institucijų (ilgalaikės priežiūros institucijų) kokybės ar jų trūkumo, prižiūri vaikus, vyresnio amžiaus, sergančius ar neįgalius šeimos narius, ir kad dėl to jos kur kas dažniau pertraukia savo profesinę karjerą; pabrėžia, kad būtina atlyginti moterims ir globėjams už šį darbą ir suteikti galimybę iš tiesų rinktis turėti vaikų ir prižiūrėti šeimos narius nebijant, kad dėl to turės finansinių nuostolių ar nukentės profesinė karjera; džiaugiasi, kad valstybės narės ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama išvengti tokios padėties ir kompensuoti, pvz., numatyti įstatymais suteiktą teisę į pensiją laikotarpiu, kai buvo auginami vaikai ir prižiūrimi šeimos nariai;

29.   ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir moterų organizacijų atstoves nuolat domėtis, kokių padarinių vyrų ir moterų lygybei gali turėti ar turi pensijų sistemos reforma, ir prireikus numatyti taisomąsias priemones siekiant užtikrinti lygybę;

30.   prašo Komisijos ir valstybių narių nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų draudžiama tiesioginė diskriminacija pagal profesinių pensijų sistemas, įskaitant galiojančią praktiką, kai mokėjimų ir įnašų dydis nustatomas aktuarinių su lytimi susijusių veiksnių pagrindu;

31.   primena Europos Parlamento 1997 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl savarankiška veikla užsiimantiems asmenims padedančių sutuoktinių(5), kurioje, be kita ko, reikalaujama užtikrinti privalomą individualių įmokų už padedantį sutuoktinį mokėjimą pensijų draudimo įstaigoms;

32.   primena savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse(6), kurioje Komisija dar kartą raginama iki 2008 m. pabaigos pateikti persvarstytą 1986 m. gruodžio 11 d. Direktyvos 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant veiklą žemės ūkyje, principo taikymo, ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu(7), redakciją, numatant nepriklausomas socialines teises ir teises į pensiją moterims, padedančioms žemės ūkio valdose;

33.   primena savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010) (8) ir pabrėžia, kad svarbu plėtoti skaidrią ir lanksčią Europos socialinės apsaugos ir pensijų rinką mažinant fiskalinius barjerus ir teisės gauti pensiją perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą kliūtis; mano, kad siekiant sukurti pensijų vidaus rinką reikalinga Europos pensijų produktų reguliavimo sistema;

34.   ragina Komisiją, remiantis Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (angl. CEIOPS) patarimu, skubiai persvarstyti 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros(9), siekiant parengti įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, tinkamą patikimą mokumo tvarką, pagrįstą Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto rekomendacijomis ir visapusiško poveikio vertinimo, kurį vykdant nagrinėjami vienodų sąlygų klausimai atsižvelgiant į skaičiavimo skirtumus ir prielaidas dėl įsipareigojimų vertinimo, rezultatais; pabrėžia, kad tokia tvarka galėtų būti paremta Komisijos 2008 m. vasario 26 d. pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (COM(2008)0119) pateiktos koncepcijos kai kurių aspektų taikymu pensijų fondams, atsižvelgiant į įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ypatumus, pvz., į jų tvarkomų pensijų sistemų ilgalaikiškumą ir į rizikos padengimo rūšį arba pensijų fondų teikiamas garantijas; mano, kad ši speciali mokumo tvarka prisidėtų prie finansinio stabilumo ir užkirstų kelią reguliuojamajam arbitražui;

35.   primena, kad Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriame kaip nepriimtinos vertinamos kliūtys, susijusios su atleidimu nuo mokesčių, kai mokamos tarpvalstybinės pensijų įmokos; pabrėžia, kad mokesčių lengvatos– tai geriausia ilgalaikio taupymo paskata, ir kad gali reikėti toliau vykdyti derinimą siekiant pašalinti visas kliūtis, susijusias su tarpvalstybinėmis įmokomis pagal pensijų planus;

36.   atkreipia dėmesį į dabartinę tendenciją nuo fiksuotų išmokų pensijų sistemų pereiti prie fiksuotų įmokų pensijų sistemų ir yra susirūpinęs dėl to, kad kartu su šia tendencija pastebimai mažėja darbdavių įmokos; pabrėžia aktyvesnio darbuotojų dalyvavimo ir didesnių jų įmokų į egzistuojančias pensijų sistemas poreikį siekiant užtikrinti tinkamas asmenų pensijų pajamas, taip pat pabrėžia nuolatinių atitinkamų įmokų, kurias moka darbdaviai, ypač į fiksuotų įmokų pensijų sistemas, poreikį; yra susirūpinęs, kad persvarsčius tarptautinį apskaitos standartą Nr. 19 (angl. IAS 19) dėl išmokų darbuotojams, pvz., galimo vadinamosios koridoriaus koncepcijos panaikinimo atveju, gali atsirasti žymių pensijų sistemų pokyčių, kuriuos reikia atidžiai įvertinti ir itin atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį fiksuotų išmokų sistemų patrauklumui;

37.   atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti priimtinas gyvenimo sąlygas neįgaliems asmenims ir išvengti vadinamųjų pašalpų spąstų, būtina kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su negalia, ir šią kompensaciją suderinti su pensijų sistemomis bei socialinės integracijos politika;

Finansinis tvarumas

38.   pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia išlaikyti tinkamą socialinės apsaugos ir pensijų sistemų finansavimo lygį ir kad joms reikia rasti alternatyvią ir tvirtą mokesčių bazę, atsižvelgiant į konkurenciją, padidėjusią dėl globalizacijos; pabrėžia, kad svarbu sumažinti priklausomybę nuo darbo mokesčių siekiant padidinti valstybių narių ekonomikų konkurencingumą ir suteikti daugiau darbo paskatų; pripažįsta sudėtingą padėtį, susijusią su perėjimu prie didesnių kapitalo pagrindu nustatytų mokesčių, turint mintyje mažesnę kapitalo mokesčio bazę ir didesnį kapitalo judumą; teigia, kad perėjimas prie naujų apmokestinimo būdų ir (arba) kitos alternatyvos galėtų pagerinti finansinį socialiniai apsaugai skiriamų išlaidų tvarumą ir tai palengvintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių mokesčių naštą; mano, kad darbdavių socialinės apsaugos įmokos – tai investicijos, kadangi jos padeda didinti našumą, ir būtent dėl šios priežasties šalys, kurios daug lėšų skiria socialinei apsaugai, yra konkurencingiausios;

39.   pabrėžia, kad valstybės narės privalo sutelkti dėmesį į vidutinės trukmės ir ilgalaikius Stabilumo ir augimo pakto (SAP) tikslus ir užtikrinti valstybės finansų tvarumą, kad galėtų įveikti su visuomenės senėjimu susijusius sunkumus; pažymi, kad neformaliame 2008 m. balandžio 5 d. Brdo mieste vykusiame susitikime Ekonomikos ir finansų ministrų taryba nusprendė, jog socialinių išlaidų srityje dėmesys nuo išlaidų apimties turėtų būti perkeltas į pasiekimus ir rezultatus; pataria Tarybai apsvarstyti tolesnius Stabilumo ir augimo pakto patobulinimus, pvz., ilgalaikių investicijų apskaitą leisti atlikti per ilgesnį laikotarpį;

40.   pabrėžia, kad valstybės narės turėtų vykdyti tvarią finansų politiką ir mokesčių naštą sąžiningai padalinti darbuotojams, vartotojams, verslo įmonėms ir iš kapitalo pajamas gaunantiems subjektams bei gyventojų kartoms;

41.   mano, kad reguliavimu turėtų būti siekiama užtikrinti profesinių pensijų sistemų mokumą ir apsaugą ne vien tik tada, kai perimama nuosavybė ar valdymas ar įvyksta kiti svarbūs susiję pasikeitimai;

42.   ragina valstybes nares į jų metinius biudžetus įtraukti būsimų pensinių mokėjimų fondą;

43.   pabrėžia, kad reikia apsvarstyti laipsnišką perėjimą nuo bendrų įmokomis pagrįstų prie fondais pagrįstų draudimo tipo pensijų sistemų;

Sveikatos priežiūra ir ilgalaikė priežiūra

44.   yra įsitikinęs, kad siekiant įgyvendinti sveikatos gerinimo priemones, reikia investicijų, kurios gali padėti sumažinti išlaidas, susijusias su visuomenės senėjimu, ir pagerinti viešojo finansavimo patikimumą; primygtinai kartoja, kad svarbu išsaugoti vertybes ir principus, kuriais pagrįstos Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemos ir kurie apima universalią aprėptį, finansavimo solidarumą, lygias galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūra ir ją teikti, nepaisant būtinybės taupiai naudoti ribotus išteklius; pabrėžia, kad galima teikti kokybiškesnes sveikatos paslaugas ir padidinti jų finansinį veiksmingumą pagal subsidiarumo principus gerinant jų organizavimą ir teikimą;

45.   atsižvelgdamas į planuojamas didesnes sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidas, mano, kad valstybės narės turėtų persvarstyti savo finansavimą ir atsižvelgti į tai, kad dėl tendencijos turėti mažesnes šeimas ir dėl didėjančio moterų dalyvavimo darbo rinkoje gali sumažėti galimybių gauti neprofesionalią priežiūrą ir kad dėl šios priežasties daugiau nei planuota gali išaugti ilgalaikės priežiūros poreikis;

46.   nurodo, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti asmenims, kuriems reikia brangios ar ilgalaikės sveikatos priežiūros, asmenims ir asmenų grupėms, susiduriančioms su tam tikromis sveikatos priežiūros paslaugų prieigos problemomis, pvz., etninės mažumos ir mažas pajamas gaunantys asmenys, taip pat asmenų, kurie serga chroniškomis ligomis, priežiūrai ir atviros reabilitacijos, socialinės integracijos ir paramos asmenims, turintiems fizinę ar psichinę negalią bei vyresnio amžiaus žmonėms, paramos struktūros kūrimui siekiant išvengti minėtuosius asmenis apgyvendinti priežiūros institucijose ir siekiant padėti jiems gyventi savarankiškai;

47.   mano, kad valstybinis sveikatos priežiūros finansavimas padeda suteikti apsaugą nuo finansinės rizikos nepriklausomai nuo asmeninės blogos sveikatos rizikos ir todėl remia lygybę ir socialinę apsaugą, o privačių įnašų priemonės kaip tik neapima rizikos pasidalijimo arba apima tik ribotą šios rizikos pasidalijimą ir paprastai sieja įmokų dydį su blogos sveikatos rizika ir galimybe mokėti šias įmokas ateityje, tačiau tuo pačiu metu užtikrina ilgalaikį finansavimą nepriklausomai nuo demografinių pokyčių;

48.   pripažįsta valstybės finansavimo svarbą siekiant solidarumo tikslo ir didelę valstybės ir privataus sveikatos priežiūros finansavimo lygmenų įvairovę valstybėse narėse; siūlo Komisijai atlikti tyrimą ir nustatyti valstybės finansavimo, atitinkančio solidarumo siekį, lygį ir (arba) mastą visai sistemai ir tam tikroms paslaugų sritims;

49.   pripažįsta didėjantį rinka grindžiamų sprendimų ir sveikatos priežiūros finansavimo privatizavimo, kaip būdo išsigelbėti nuo staigaus išlaidų padidėjimo, populiarumą, jų neveiksmingumą ir priežiūros kokybės problemas, ypač naujose valstybėse narėse; pripažįsta, jog vis daugėja įrodymų, kad paprastai dėl funkcinio socialinių sveikatos draudimo sistemų privatizavimo, pelno siekimo ir finansinių tarpininkų konkurencijos sveikatos priežiūros sistemų finansavimas tampa brangesnis, o jų naudingumas išlaidų ribojimo, veiksmingumo ir priežiūros kokybės požiūriu – abejotinas; taigi, siūlo valstybėms narėms, taikančioms vieno mokėtojo modelį, išsaugoti šį modelį;

50.   pažymi, kad sveikatos priežiūros sistemos, kurios daugiausia finansuojamos iš socialinio draudimo įmokų, susijusių su užimtumu, gali turėti naudos išplėtus įplaukų bazę ir įtraukus pajamas, nesusijusias su darbo užmokesčiu;

51.   pažymi, kad atsižvelgiant į laisvės teikti paslaugas principą ir apdraustojo teisę laisvai rinktis gydytoją ar gydymo įstaigą, suteiktą pagal sveikatos draudimo sistemas, neleistina, kad valstybės narės atsisakytų atlyginti bet kokias savo piliečių gydymo užsienyje išlaidas, tačiau valstybės narės gali nustatyti skirtingas piliečių gydymo užsienyje išlaidų ribas (fiksuotas) ir neprivalo atlyginti gydymo, kurį jų gyventojai būtų gavę savo šalyje, išlaidų;

52.   ragina valstybes nares tvirtinant reformų politiką, kurios tikslas – pertvarkyti teisinę sistemą, sudarančią atitinkamų nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pagrindus, vengti taikyti grynai finansinį požiūrį;

53.   yra tvirtai įsitikinęs, kad pradedant bet kokią reformą reikėtų atidžiai išanalizuoti esamą sveikatos (finansavimo) sistemą siekiant nustatyti silpnąsias ir sunkumų keliančias sritis bei suvokti susijusius veiksnius, kurie gali prisidėti prie reformos sėkmės ar jai sutrukdyti; tikisi, kad valstybės narės iki galo susipažinusios su dideliu sveikatos priežiūros reformų poveikiu jų atitinkamų sveikatos priežiūros sistemų veikimui, galimybėms ir veiksmingumui, taip pat su grėsmėmis, kurios dėl nepakankamai ar netinkamai parengtų reformos priemonių gali kilti sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui, piliečių sveikatos būklei ir jų užimtumo galimybėms;

54.   ragina valstybės nares daugiausia dėmesio skirti ne vien įmokų priemonėms, bet ir apsvarstyti įvairias sveikatos finansavimo funkcijas ir politikos kryptis; yra įsitikinęs, kad užimtumu pagrįstų įmokų didinimas arba asmeninio pacientų įnašo į sveikatos priežiūros paslaugų kainą didinimas yra netinkama politika, kuri gali sukelti pražūtingas pasekmes, nes apribotų mažas pajamas gaunančių gyventojų galimybę naudotis daugybe sveikatos priežiūros paslaugų, o tai nepriimtina;

55.   yra įsitikinęs, kad mažas pajamas gaunančių piliečių galimybei naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis turėtų būti teikiama akivaizdi pirmenybė, kuri glaudžiausiai susijusi su Europos solidarumo ir lygių teisių vertybėmis ir sudaro išankstinę sąlygą norint pasiekti Lisabonos visiško užimtumo tikslą;

56.   ragina Europos Komisiją atsižvelgti į visų ES piliečių lygias teises naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros sistemomis ir, persvarstant Bendrijos kovos su diskriminacija teisės aktus ar rengiant naujus teisės aktus dėl galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įtraukti reikiamas piliečių nediskriminavimo finansiniu požiūriu garantijas;

57.   rekomenduoja, kad valstybės narės padėtų gerinti atitinkamų savo sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą ir teisingumą mažindamos rizikos fondų skaičių arba, dar geriau, sukurdamos bendrą nacionalinį fondą, kuris palengvintų visos sveikatos sistemos strateginį valdymą ir koordinavimą;

o
o   o

58.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Užimtumo komitetui, Socialinės apsaugos komitetui ir valstybių narių bei šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Byla C-262/88, ECJ [1990] I-1889. (2) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 401. (3) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 463. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0066. (5) OL C 85, 1997 3 17, p. 186. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0094. (7) OL L 359, 1986 12 19, p. 56. (8) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392. (9) OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų (COM(2007)0637 – C6-0011/2007 – 2007/0228(CNS))

P6_TA(2008)0557 A6-0432/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0637),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0011/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones (A6-0432/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. Bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)  Europos Vadovų Taryba savo 1999 m. spalio 15−16 d. neeiliniame posėdyje Tamperėje pripažino, kad reikia suderinti nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir apsigyvenimo sąlygas. Šiuo klausimu Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad Europos Sąjunga turėtų užtikrinti deramas sąlygas valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir kad vykdant aktyvesnę integracijos politiką turėtų būti siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, panašias į tas, kurias turi Europos Sąjungos piliečiai. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  Lisabonos Europos Vadovų Taryba 2000 m. kovo mėn. nubrėžė tikslą Bendrijai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje. (3)  Lisabonos Europos Vadovų Taryba 2000 m. kovo mėn. nubrėžė tikslą Bendrijai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, kuriai būtų būdingas tvarus ekonominis augimas, skatinantis kurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir didinti socialinę sanglaudą. Priemonės trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams pritraukti ir išlaikyti vadovaujantis į valstybių narių poreikius orientuotu požiūriu yra dalis platesnės programos, nustatytos Lisabonos strategijoje ir Integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  Darbo rinka vis globalėja, todėl Europos Sąjunga turėtų didinti savo patrauklumą trečiųjų šalių darbuotojams, ypač turintiems aukštą kvalifikaciją. Pasiekti šį tikslą padėtų kai kurių lengvatų, įskaitant leidimą nukrypti nuo kai kurių taikomų nuostatų, suteikimas ir galimybė lengviau gauti svarbią informaciją. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  Siekiant Lisabonos proceso tikslų taip pat svarbu skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra ES, visų pirma 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių, piliečiai, judumą Sąjungoje. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo laikytis Bendrijos pirmumo principo, kaip visų pirma nurodyta atitinkamose 2003 m. balandžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. Stojimo aktų nuostatose. (6)  Siekiant Lisabonos proceso tikslų taip pat svarbu skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra ES, visų pirma 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių, piliečiai, judumą Sąjungoje. Įgyvendinant šią direktyvą, reikėtų laikytis Bendrijos pirmumo principo, kaip visų pirma nurodyta atitinkamose 2003 m. balandžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. Stojimo aktų nuostatose. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)  Šioje direktyvoje turėtų būti numatyta lanksti nuo paklausos priklausanti atvykimo sistema, pagrįsta objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, minimalia atlyginimo riba, kuri būtų panaši į valstybėse narėse nustatytą atlyginimo dydį, ir profesinėmis kvalifikacijomis. Būtina apibrėžti bendrą mažiausią atlyginimo valstybėse narėse dydžio vardiklį, siekiant bent minimaliai užtikrinti priėmimo sąlygų visoje ES suderinimą. Valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinę ribą atsižvelgdamos į situaciją savo atitinkamose darbo rinkose ir savo bendrąją imigracijos politiką. (10)  Šioje direktyvoje turėtų būti numatyta lanksti nuo paklausos priklausanti atvykimo sistema, pagrįsta objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, profesinėmis kvalifikacijomis. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į ES piliečius ir trečiųjų šalių piliečius, būtina taikyti vienodo atlygio už vienodą darbą principą. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis (11)  Pagrindinės sistemos išimtys dėl atlyginimo dydžio turėtų būti nustatytos aukštos kvalifikacijos pareiškėjams iki 30 metų, kurie dėl savo sąlyginai nedidelės profesinės patirties ir padėties darbo rinkoje gali nesugebėti išpildyti pagrindinėje schemoje nustatytų reikalavimų dėl atlyginimo, arba tiems, kurie aukštojo mokslo diplomą gavo Europos Sąjungoje. Išbraukta. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15)  Kalbant apie judumą ES viduje, t. y. judėjimą iš vienos valstybės narės į kitą, atnaujinus ES mėlynąją kortelę, šios kortelės turėtojui turėtų būti suteikiama galimybė vykti dirbti į kitą valstybę. Kadangi ES mėlynoji kortelė apima ir leidimą dirbti, ir leidimą apsigyventi šalyje, ji nesuteikia teisės vykti dirbti darbo kitoje valstybėje narėje, liekant gyventi valstybėje narėje, kuri išdavė ES mėlynąją kortelę. Galimybė vykti į darbą kitoje valstybėje turėtų būti reglamentuota pagal Tarybos direktyvą .../.../EB dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis (17)  Reikėtų skatinti ir stiprinti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų judumą tarp Bendrijos ir jų kilmės šalies. Reikėtų numatyti 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso išimtis siekiant pailginti buvimo už Bendrijos teritorijos laikotarpį, į kurį neatsižvelgiama apskaičiuojant teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo šalyje laiką, būtiną norint gauti EB ilgalaikio gyventojo statusą. Taip pat reikėtų numatyti ilgesnius buvimo už šalies teritorijos laikotarpius, nei nustatytieji Tarybos direktyvoje 2003/109/EB, trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams įgijus EB ilgalaikio gyventojo statusą. Visų pirma, siekdamos skatinti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kilusių iš besivystančių šalių, apykaitinę migraciją, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes, numatytas Tarybos direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 9 straipsnio 2 dalyje, kad būtų galima nustatyti ilgesnius buvimo už šalies teritorijos laikotarpius, nei nustatytieji šioje direktyvoje. Kad atitiktų visų pirma pagrindinius plėtros tikslus, tokios išimtys turėtų būti taikomos tik tuomet, kai galima įrodyti, kad atitinkamas asmuo grįžo į savo kilmės šalį dirbti, studijuoti arba vykdyti savanoriškąją veiklą. (17)  Reikėtų skatinti ir stiprinti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų judumą tarp Bendrijos ir jų kilmės šalies. Reikėtų numatyti 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso išimtis siekiant pailginti buvimo už Bendrijos teritorijos laikotarpį, į kurį neatsižvelgiama apskaičiuojant teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo šalyje laiką, būtiną norint gauti EB ilgalaikio gyventojo statusą. Taip pat reikėtų numatyti ilgesnius buvimo už šalies teritorijos laikotarpius, nei nustatytieji Tarybos direktyvoje 2003/109/EB, trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams įgijus EB ilgalaikio gyventojo statusą. Visų pirma, siekdamos skatinti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kilusių iš besivystančių šalių, apykaitinę migraciją, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes, numatytas Tarybos direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 9 straipsnio 2 dalyje, kad būtų galima nustatyti ilgesnius buvimo už šalies teritorijos laikotarpius, nei nustatytieji šioje direktyvoje. Kad atitiktų visų pirma pagrindinius plėtros tikslus, tokios išimtys turėtų būti taikomos tik tuomet, kai galima įrodyti, kad atitinkamas asmuo grįžo į savo kilmės šalį. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis (20)  Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo aktyvios įdarbinimo politikos besivystančiose šalyse tuose sektoriuose, kuriuose trūksta žmogiškųjų išteklių. Reikėtų plėtoti etiško įdarbinimo politiką ir principus, taikytinus viešojo ir privačiojo sektorių darbdaviams, visų pirma sveikatos apsaugos srityje, kaip nurodyta 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos ir valstybių narių išvadose dėl Europos veiklos programos kritinio sveikatos sistemos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemai spręsti (2007–2013 m.). Juos reikėtų stiprinti sukuriant mechanizmus, gaires ir kitas priemones apykaitinei bei laikinai migracijai palengvinti, taip pat kitas priemones, kurios kuo labiau sumažintų neigiamą ir padidintų teigiamą aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos poveikį besivystančioms šalims. Bet kokie tokio pobūdžio veiksmai turi atitikti 2006 m. lapkričio 22–23 d. Tripolyje priimtą ES ir Afrikos bendrą pareiškimą dėl migracijos ir vystymosi, ir jais turėtų būti siekiama parengti visapusišką migracijos politiką, kaip paragino 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba. (20)  Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų nesiekti aktyviai pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų į sektorius, kuriems trečiojoje šalyje jau trūksta arba gali trūkti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai ypač taikoma sveikatos ir švietimo sektoriams. Valstybės narės turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis siekiant patenkinti Europos Sąjungos poreikius ir užtikrinti trečiųjų šalių, iš kurių atvyksta aukštos kvalifikacijos imigrantai, vystymąsi. Pagal šiuos bendradarbiavimo susitarimus turėtų būti numatyta laikytis etiško įdarbinimo politikos ir principų, kuriuos reikėtų stiprinti sukuriant mechanizmus, gaires ir kitas priemones apykaitinei bei laikinai migracijai palengvinti ir tuo pat metu suteikti aukštos kvalifikacijos imigrantams galimybę sugrįžti į savo kilmės šalį. Bet kokie tokio pobūdžio veiksmai turi atitikti 2006 m. lapkričio 22–23 d. Tripolyje priimtą ES ir Afrikos bendrą pareiškimą dėl migracijos ir vystymosi, taip pat 2007 m. liepos mėn. vykusio Pirmojo pasaulinio migracijos ir vystymosi forumo išvadas, ir jais turėtų būti siekiama parengti visapusišką migracijos politiką, kaip paragino 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba. Be to, valstybės narės, bendradarbiaudamos su kilmės valstybėmis, turėtų teikti konkrečią paramą specialistų apmokymui pagrindiniuose sektoriuose, kurie susilpnėjo dėl kvalifikuotų žmonių išvykimo. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio b punktas b)"aukštos kvalifikacijos darbas" – realus ir veiksmingas atlyginamas darbas, vykdomas vadovaujant kitam asmeniui ir kuriam būtinas aukštojo mokslo diplomas arba bent trejų metų lygiavertė profesinė patirtis; b) "aukštos kvalifikacijos darbas" – realus ir veiksmingas atlyginamas darbas pagal darbo sutartį, vykdomas vadovaujant kitam asmeniui ir kuriam būtinas aukštojo mokslo diplomas arba aukšta profesinė kvalifikacija; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio c punktas c)  "ES mėlynoji kortelė" – leidimas, kuriame nurodytas įrašas "ES mėlynoji kortelė", suteikiantis jos turėtojui teisę teisėtai apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje ir persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų; c)  "ES mėlynoji kortelė" – leidimas, kuriame nurodytas įrašas "ES mėlynoji kortelė", suteikiantis jos turėtojui teisę teisėtai apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje ir, laikantis V skyriuje numatytų reikalavimų, persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio f punktas f) "šeimos nariai" – trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/86/EB 4 straipsnio 1 dalyje; f) "šeimos nariai" – trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/86/EB 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies b punkte ir 3 dalyje; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio g punktas g) "aukštojo mokslo diplomas" – bet koks laipsnis, diplomas arba kitoks pažymėjimas, kurį išdavė kompetentinga institucija ir kuris patvirtina, kad sėkmingai baigta aukštojo mokslo programa, t. y. kursai, kuriuos teikia švietimo įstaiga, pripažįstama aukštojo mokslo institucija valstybėje, kurioje ji yra; į tokį diplomą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, atsižvelgiama tuomet, jei studijų, reikalingų jam gauti, trukmė yra ne mažesnė kaip treji metai; g) "aukštojo mokslo diplomas" – bet koks laipsnis, diplomas arba kitoks pažymėjimas, kurį išdavė trečioji šalis ir vėliau pripažino valstybės narės kompetentinga institucija ir kuris patvirtina, kad sėkmingai baigta aukštojo mokslo programa, t. y. kursai, kuriuos teikia švietimo įstaiga, pripažįstama aukštojo mokslo institucija valstybėje, kurioje ji yra; į tokį diplomą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, atsižvelgiama tuomet, jei studijų, reikalingų jam gauti, trukmė yra ne mažesnė kaip treji metai. Šioje direktyvoje, siekiant įvertinti, ar trečiosios šalies pilietis baigė aukštąjį mokslą, turi būti pateikta nuoroda į Tarptautinio standartinio švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 1997 m. redakcijos 5a ir 6 lygmenis; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio h punktas h) "aukšta profesinė kvalifikacija" – kvalifikacija, kurią patvirtina aukštojo mokslo diplomas arba bent trejų metų lygiavertė profesinė patirtis; h) "aukšta profesinė kvalifikacija" – kvalifikacija, kurią patvirtina mažiausiai penkerių metų profesinė patirtis, rodanti, kad asmuo turi tokio lygio žinių, kokių reikėtų aukštojo mokslo diplomui įgyti, įskaitant mažiausiai dvejus metus darbo aukštesnėje pozicijoje; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio i punktas i) "profesinė patirtis" – faktinis ir teisėtas atitinkamos profesinės veiklos vykdymas. i) "profesinė patirtis" – faktinis ir teisėtas atitinkamos profesinės veiklos vykdymas, patvirtintas bet kokiais viešosios valdžios institucijų išduotais dokumentais, pvz., darbo pažymėjimu, socialinio draudimo pažymėjimu arba mokesčių ataskaita; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio i a punktas (naujas) ia) "reglamentuojama profesija" − profesinė veikla arba profesinės veiklos rūšių grupė, kai ėmimasis tokios veiklos ar vertimasis ja arba vienas iš vertimosi ja būdų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo tam tikros profesinės kvalifikacijos turėjimo; vienas iš vertimosi minėtąja veikla būdų – vadintis tam tikros profesijos atstovu – pagal įstatymus ir kitus teisės aktus leidžiamas tik asmenims, turintiems atitinkamą profesinę kvalifikaciją; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalis 1.  Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl priėmimo į valstybės narės teritoriją siekdami dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. 1.  Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl priėmimo į valstybės narės teritoriją siekdami dirbti aukštos kvalifikacijos darbą bei jau teisėtai valstybėje narėje pagal kitas sistemas gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia paraiškas išduoti ES mėlynąją kortelę. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a punktas a) kurie valstybėje narėje paprašė tarptautinės apsaugos arba joje gyvena pagal laikinosios apsaugos sistemą; a) kurie valstybėje narėje paprašė tarptautinės apsaugos arba joje gyvena pagal laikinosios apsaugos sistemą, arba paprašė suteikti leidimą apsigyventi dėl vienos arba kitos iš šių priežasčių ir laukia sprendimo dėl savo statuso; Pakeitimas 19 Jeanine Hennis-Plasschaert Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punktas b) kurie yra pabėgėliai arba kreipėsi su prašymu pripažinti juos pabėgėliais, ir dėl jų prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas; b) kurie kreipėsi su prašymu pripažinti juos pabėgėliais, ir dėl jų prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies f punktas f) kurie atvyko į valstybę narę pagal tarptautiniame susitarime nustatytus įsipareigojimus, kuriais palengvinamos tam tikrų kategorijų su prekyba ir investicijomis susijusių fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo sąlygos; f) kurie atvyko į valstybę narę remiantis įsipareigojimais, numatytais tarptautiniame susitarime, kuriuo palengvinamos tam tikrų kategorijų su prekyba ir investicijomis susijusių fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo sąlygos, ypač bendrovės viduje perkeliamų asmenų, paslaugų pagal sutartį teikėjų ir stažuotes atliekančių aukštųjų mokyklų absolventų pagal Bendrijos įsipareigojimus remiantis Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS); Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas) ga) kuriems leista atvykti į valstybės narės teritoriją kaip sezoniniams darbuotojams. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalis 3.  Ši direktyva neturėtų pažeisti bet kokio būsimo susitarimo tarp Bendrijos arba Bendrijos ir jos valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų šalių, kuriame būtų išvardytos profesijos, kurioms ši direktyva neturėtų būti taikoma siekiant užtikrinti etišką įdarbinimą sektoriuose, kuriuose trūksta personalo, apsaugant žmogiškuosius išteklius besivystančiose – tokius susitarimus pasirašiusiose – šalyse. 3.  Ši direktyva neturi pažeisti bet kokio būsimo susitarimo tarp Bendrijos arba Bendrijos ir jos valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų šalių, kuriame būtų išvardytos profesijos, kurioms ši direktyva neturi būti taikoma siekiant užtikrinti etišką įdarbinimą sektoriuose, kuriuose trūksta personalo, sektoriuose, kurie itin svarbūs siekiant JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač sveikatos ir švietimo sektoriuose, taip pat sektoriuose, kurie turi didelės įtakos besivystančių šalių galimybėms teikti pagrindines socialines paslaugas, apsaugant žmogiškuosius išteklius besivystančiose – tokius susitarimus pasirašiusiose – šalyse. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis 2.  Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių teisei priimti arba toliau taikyti nuostatas dėl atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems ji taikoma, išskyrus kiek tai susiję su atvykimu į pirmąją valstybę narę. 2.  Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių teisei priimti arba toliau taikyti nuostatas, palankesnes asmenims, kuriems taikoma ši direktyva, palyginti su šiomis nuostatomis: a) apsigyvenus antrojoje valstybėje narėje − 5 straipsnio 2 dalimi; b)  12 straipsniu, 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 14 ir 16 straipsniais, 17 straipsnio 4 dalimi ir 20 straipsnius. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktas a) pateikti galiojančią darbo sutartį arba įpareigojantį pasiūlymą dirbti ne mažiau kaip vienerius metus atitinkamoje valstybėje narėje; a) pateikti pagal nacionalinę teisę galiojančią aukštos kvalifikacijos darbo sutartį arba įpareigojantį pasiūlymą dirbti ne mažiau kaip vienerius metus atitinkamoje valstybėje narėje; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies c punktas c) nereglamentuojamų profesijų atveju pateikti dokumentus, įrodančius, kad turi reikiamą aukštą profesinę kvalifikaciją darbo sutartyje arba įpareigojančiame pasiūlyme dėl darbo numatytoje profesinėje srityje arba sektoriuje; Išbraukta. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies e punktas e) pateikti įrodymus, kad turi savo ir savo šeimos narių sveikatos draudimą, apimantį visas rizikos rūšis, kurios paprastai numatomos tos valstybės narės piliečių draudime, laikotarpiams, per kuriuos dėl darbo sutarties arba sąsajos su ja nenumatytas tokio pobūdžio draudimas ar atitinkamos išmokos; e) pateikti įrodymus, kad turi savo ir savo šeimos narių sveikatos draudimą, apimantį visas rizikos rūšis, kurios paprastai numatomos tos valstybės narės piliečių draudime, laikotarpiams, per kuriuos dėl darbo sutarties arba sąsajos su ja nenumatytas sveikatos draudimas ar atitinkamos išmokos; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies f punktas f) nebūti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai. f) dėl priežasčių, kurias galima objektyviai įrodyti, nekelti grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalis 2.  Greta šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, darbo sutartyje arba įpareigojančiame pasiūlyme dėl darbo nurodytas bendrasis mėnesio atlyginimas negali būti mažesnis nei valstybių narių nacionaliniu lygiu apibrėžtas ir paskelbtas minimalus atlyginimas, ir turi būti bent tris kartus didesnis nei nacionalinėje teisėje nustatytas minimalus bendrasis mėnesio atlyginimas. 2.  Greta šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, darbo sutartyje arba įpareigojančiame pasiūlyme dėl darbo nurodytas bendrasis mėnesio darbo užmokestis negali būti mažesnis nei valstybių narių nacionaliniu lygmeniu apibrėžtas ir paskelbtas atlyginimas, ir turi būti bent 1,7 karto didesnis nei bendrasis darbo užmokestis arba vidutinis metinis darbo užmokestis atitinkamoje valstybėje narėje ir ne mažesnis kaip darbo užmokestis, kurį gauna ar gautų panašus darbuotojas priimančioje šalyje. Valstybės narės, kuriose minimalus darbo užmokestis nenustatytas, nustato nacionalinį minimalų atlyginimo dydį, kuris turi būti bent tris kartus didesnis nei minimalios pajamos, kurias gaunantys atitinkamos valstybės narės piliečiai turi teisę į socialinę paramą toje valstybėje narėje. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a straipsnis (naujas) 5a straipsnis Siekis užkirsti kelią aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumui Valstybės narės nesiekia aktyviai pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų į sektorius, kuriems trečiojoje šalyje jau trūksta arba gali trūkti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai ypač taikoma sveikatos ir švietimo sektoriams. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnis 6 straipsnis Išbraukta. Išimtys Jei paraišką pateikia aukštojo mokslo diplomą turintis trečiosios šalies jaunesnis nei 30 metų pilietis, taikomos šios išimtys: a)  5 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą valstybės narės laiko patenkinta, jei pasiūlytas bendrasis mėnesio atlyginimas lygus bent dviem trečdaliams minimalaus nacionalinio atlyginimo dydžio, apibrėžto pagal 5 straipsnio 2 dalį; b) valstybės narės gali netaikyti 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlyginimo reikalavimo, jei pareiškėjas baigė aukštojo mokslo studijas vietoje ir gavo Bendrijos teritorijoje esančios aukštojo mokslo įstaigos bakalauro ir magistro diplomą; c) valstybės narės reikalauja, kad greta aukštojo mokslo diplomo būtų pateikiamas ir profesinės patirties įrodymas tik jei tai būtina siekiant patenkinti nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas ES piliečiams užsiimti darbo sutartyje arba įpareigojančiame pasiūlyme dėl darbo numatyta reglamentuojama profesine veikla. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalis 2.  Pradinis ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpis yra dveji metai ir jis atnaujinamas bent tokiam pačiam laikotarpiui. Jei darbo sutartis galioja trumpiau nei dvejus metus, ES mėlynoji kortelė išduodama darbo sutarties galiojimo laikotarpiui jį pratęsiant trim mėnesiais. 2.  Pradinis ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpis yra treji metai ir jis atnaujinamas dar dvejų metų laikotarpiui. Jei darbo sutartis galioja trumpiau nei trejus metus, ES mėlynoji kortelė išduodama darbo sutarties galiojimo laikotarpiui jį pratęsiant šešiems mėnesiais. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl diretyvos 8 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Kai ES mėlynosios kortelės turėtojas teisėtai išgyvena 36 mėnesius vienoje valstybėje narėje, jam suteikiama teisė dirbti aukštos kvalifikacijos darbą kitoje valstybėje narėje, liekant gyventi pirmojoje valstybėje narėje. Sąlygos, kuriomis galima vykti dirbti į kitą valstybę, išsamiau reglamentuojamos Direktyvoje .../.../EB [dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių]. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa Valstybės narės, prieš priimdamos sprendimą dėl paraiškos išduoti ES mėlynąją kortelę, gali ištirti padėtį savo darbo rinkoje ir taikyti savo nacionalinius reikalavimus, numatytus laisvoms vietoms užimti. Valstybės narės, prieš priimdamos sprendimą dėl paraiškos išduoti ES mėlynąją kortelę, gali ištirti padėtį savo darbo rinkoje ir taikyti nacionalinius ir Bendrijos reikalavimus, numatytus laisvoms vietoms užimti. Priimdamos sprendimą pagal savo kompetenciją, valstybės narės atsižvelgia į darbo jėgos poreikį nacionaliniu ir regioniniu mastu. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) Valstybės narės gali atmesti paraišką gauti ES mėlynąją kortelę, kad užkirstų kelią "protų nutekėjimui" sektoriuose, kuriuose kilmės šalyse trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa Valstybės narės, atsižvelgdamos į darbo rinkos politiką, gali teikti pirmenybę Sąjungos piliečiams, trečiosios šalies piliečiams, kai taip yra nustatyta Bendrijos teisės aktuose, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ir gaunantiems nedarbo išmokas atitinkamoje valstybėje narėje. Valstybės narės, atsižvelgdamos į darbo rinkos politiką, teikia pirmenybę Sąjungos piliečiams, ir gali teikti pirmenybę trečiosios šalies piliečiams, kai taip yra nustatyta Bendrijos teisės aktuose, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ir gaunantiems nedarbo išmokas atitinkamoje valstybėje narėje. Valstybės narės atmeta paraiškas dėl ES mėlynosios kortelės, teikiamas darbo rinkos sektoriuje, kuriame darbuotojų iš kitų valstybių narių dalyvavimas yra apribotas remiantis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, išdėstytomis 2003 m. balandžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. Stojimo aktuose. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalis Valstybės narės panaikina pagal šią direktyvą išduotą ES mėlynąją kortelę arba atsisako ją atnaujinti tokiais atvejais: 1.  Valstybės narės panaikina pagal šią direktyvą išduotą ES mėlynąją kortelę arba atsisako ją atnaujinti, jei ES mėlynoji kortelė buvo gauta apgaule, yra suklastota arba padirbta. a) kai ji buvo gauta apgaule, yra suklastota arba padirbta; 1a.  Valstybės narės šios direktyvos pagrindu išduotą ES mėlynąją kortelę gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti jos galiojimą tokiais atvejais: b) paaiškėjus, kad jos turėtojas neatitiko arba nebeatitinka 5 ir 6 straipsniuose nustatytų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų arba jo apsigyvenimo šalyje tikslas yra kitoks nei nurodyta išduotame leidime apsigyventi; a) kai paaiškėja, kad jos turėtojas neatitiko arba nebeatitinka 5 ir 6 straipsniuose nustatytų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų arba jo apsigyvenimo šalyje tikslas yra kitoks nei tas, dėl kurio jam buvo leista apsigyventi; c) kai turėtojas nesilaikė 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 14 straipsnyje nustatytų apribojimų. b) kai turėtojas nesilaikė 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 14 straipsnyje nustatytų apribojimų. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti atnaujinti ES mėlynąją kortelę viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos sumetimais. 3.  Valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti atnaujinti ES mėlynąją kortelę tik tada, kai yra grėsmė viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai ir jei šią grėsmę galima objektyviai įrodyti. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 3 dalis 1 a pastraipa (nauja) Išduodama ES mėlynąją kortelę, valstybė narė įsipareigoja prireikus išduoti atitinkamus dokumentus ir vizas kuo greičiau arba bent jau per pagrįstą laiką iki tada, kai pareiškėjas turi pradėti dirbti darbą, kuriam išduodama ES mėlynoji kortelė, nebent valstybė narė pagrįstai negali to padaryti, nes darbdavys arba trečiosios šalies pilietis pavėluotai pateikė prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalis 2.  Jei paraišką pagrindžiančios informacijos nepakanka, kompetentinga institucija praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos dar reikia. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas iki tol, kol valdžios institucijos gauna papildomą reikiamą informaciją. 2.  Jei paraišką pagrindžiančios informacijos nepakanka, kompetentinga institucija kuo skubiau praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos dar reikia. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas iki tol, kol valdžios institucijos gauna papildomą reikiamą informaciją. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 3 dalis 3.  Apie bet kokį sprendimą atsisakyti išduoti ES mėlynąją kortelę, jos neatnaujinti arba ją panaikinti raštu pranešama atitinkamam trečiosios šalies piliečiui ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui, laikantis atitinkamos nacionalinės teisės aktuose nustatytos pranešimų pateikimo tvarkos, ir jį galima skųsti atitinkamos valstybės narės teismuose. Pranešime nurodomos sprendimo priežastys, galimos teisių gynimo priemonės bei terminas, per kurį galima imtis veiksmų. 3.  Apie bet kokį sprendimą atsisakyti išduoti ES mėlynąją kortelę, jos neatnaujinti arba ją panaikinti raštu pranešama atitinkamam trečiosios šalies piliečiui ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui, laikantis atitinkamos nacionalinės teisės aktuose nustatytos pranešimų pateikimo tvarkos, ir jį galima skųsti atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri paskirta pagal nacionalinę teisę. Pranešime nurodomos sprendimo priežastys, galimos teisių gynimo priemonės bei terminas, per kurį galima imtis veiksmų. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalis 1.  Per pirmuosius dvejus teisėto gyvenimo, kaip ES mėlynosios kortelės turėtojui, atitinkamoje valstybėje narėje metus toks asmuo galės dirbti tik tokį apmokamą darbą, kuris atitinka 5 ir 6 straipsniuose nustatytas priėmimo sąlygas. Bet koks darbo sutarties sąlygų pakeitimas, kuris turi įtakos priėmimo sąlygoms arba keičia darbo santykius, turi būti raštu iš anksto patvirtintas gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų laikantis nacionalinės tvarkos ir 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. 1.  Per pirmuosius dvejus teisėto gyvenimo, kaip ES mėlynosios kortelės turėtojui, atitinkamoje valstybėje narėje metus toks asmuo galės dirbti tokį apmokamą darbą, kuris atitinka 5 ir 6 straipsniuose nustatytas priėmimo sąlygas. Apie bet kokį darbo sutarties sąlygų pakeitimą, kuris turi įtakos priėmimo sąlygoms arba keičia darbo santykius, turi būti raštu iš anksto pranešta gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms laikantis nacionalinės tvarkos ir 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalis 2.  Praėjus pirmiesiems dvejiems teisėto gyvenimo, kaip ES mėlynosios kortelės turėtojui, atitinkamoje valstybėje narėje metams, tokiam asmeniui siekiant gauti aukštos kvalifikacijos darbą bus taikomos vienodos sąlygos kaip ir valstybės narės piliečiams. ES mėlynosios kortelės turėtojas gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms praneša apie bet kokius savo darbo santykių pasikeitimus, laikydamasis nacionalinės tvarkos. 2.  Praėjus pirmiesiems dvejiems teisėto gyvenimo, kaip ES mėlynosios kortelės turėtojui, atitinkamoje valstybėje narėje metams, tokiam asmeniui bus taikomos vienodos sąlygos kaip ir valstybės narės piliečiams. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 1 dalis 1.  Nedarbas savaime negali būti ES mėlynosios kortelės panaikinimo pagrindu, su sąlyga, kad nedarbas netrunka ilgiau nei tris mėnesius iš eilės. 1.  Nedarbas savaime negali būti ES mėlynosios kortelės panaikinimo arba atsisakymo ją atnaujinti motyvas, nebent nedarbo laikotarpis trunka ilgiau nei šešis mėnesius iš eilės. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  ES mėlynosios kortelės turėtojas turi teisę pasilikti valstybės narės teritorijoje tiek laiko, kiek trunka mokymas, kuriame jis dalyvauja, siekdamas patobulinti savo profesinius gebėjimus arba įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalis 2.  Per šį laikotarpį ES mėlynosios kortelės turėtojas turi teisę ieškoti darbo ir įsidarbinti pagal 13 straipsnio 1 arba 2 dalies sąlygas, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų taikoma. 2.  Per 1 ir 1a dalyse nurodytą laikotarpį ES mėlynosios kortelės turėtojas turi teisę ieškoti aukštos kvalifikacijos darbo ir įsidarbinti pagal 13 straipsnio 1 arba 2 dalies sąlygas, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų taikoma. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės gali suteikti šio straipsnio 1 dalies c ir i punktuose numatytas teises, susijusias su stipendijomis studijoms ir socialinio būsto įsigijimo tvarka, tik tiems ES mėlynosios kortelės turėtojams, kurie jau išbuvo arba kurie turi teisę būti jos teritorijoje ne mažiau kaip trejus metus. Išbraukta. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės gali apriboti vienodų sąlygų socialinės paramos srityje taikymą tais atvejais, kai ES mėlynosios kortelės turėtojui buvo suteiktas EB ilgalaikio gyventojo statusas pagal 17 straipsnį. Išbraukta. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  8 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinamos taip: ES mėlynosios kortelės turėtojas šios kortelės galiojimo (įskaitant pratęsimą) laikotarpiu teisėtai gyveno pirmosios valstybės narės teritorijoje. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 4 dalis 4.  Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio 1 dalies c punkto, valstybės narės iki 24 iš eilės einančių mėnesių pratęsia laikotarpį, per kurį ES mėlynosios kortelės turėtojas ir jo šeimos nariai, kuriems suteiktas EB ilgalaikio gyventojo statusas, gali būti išvykę iš Bendrijos teritorijos. 4.  Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio 1 dalies c punkto, valstybės narės iki 24 iš eilės einančių mėnesių gali pratęsti laikotarpį, per kurį ES mėlynosios kortelės turėtojas ir jo šeimos nariai, kuriems suteiktas EB ilgalaikio gyventojo statusas, gali būti išvykę iš Bendrijos teritorijos. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 5 dalis 5.  Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos Direktyvos 2003/109/EB išimtys taikomos tik tais atvejais, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad jis buvo išvykęs iš Bendrijos teritorijos, kad galėtų vykdyti ekonominę veiklą samdomo ar savarankiško darbo pagrindais, savanorišką veiklą arba studijuoti savo kilmės šalyje. 5.  Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos Direktyvos 2003/109/EB išimtys taikomos tik tais atvejais, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad jis buvo išvykęs iš Bendrijos teritorijos, kad galėtų savo kilmės šalyje vykdyti ekonominę veiklą samdomo ar savarankiško darbo pagrindais, savanorišką veiklą arba studijuoti, kad paskatintų šių specialistų apykaitinį judumą, taip pat tolesnį šių darbuotojų migrantų dalyvavimą mokymo, mokslinių tyrimų ir techninėje veikloje jų kilmės šalyse. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 3 dalies įvadinė dalis 3.  Laikydamasi 12 straipsnyje nustatytos tvarkos, antroji valstybė narė išnagrinėja pranešimą ir raštu informuoja pareiškėją bei pirmąją valstybę narę apie savo sprendimą: 3.  Laikydamasi 12 straipsnyje nustatytos tvarkos, antroji valstybė narė išnagrinėja prašymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir raštu informuoja pareiškėją bei pirmąją valstybę narę apie savo sprendimą: Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 3 dalies b punktas b) atsisakyti išduoti ES mėlynąją kortelę ir nurodyti pareiškėjui bei jo šeimos nariams nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka, įskaitant ir išsiuntimo tvarką, išvykti iš jos teritorijos, jei netenkinamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Pirmoji valstybė narė nedelsdama ir be jokių formalumų priima ES mėlynosios kortelės turėtoją ir jo šeimos narius atgal į savo teritoriją. Po readmisijos taikomos 14 straipsnio nuostatos. b) atsisakyti išduoti ES mėlynąją kortelę, jei netenkinamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos arba remdamasi 9 straipsnyje nustatytais atsisakymo pagrindais. Tokiu atveju ši valstybė narė įpareigoja pareiškėją (jei jis jau yra valstybės narės teritorijoje) bei jo šeimos narius nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka, įskaitant ir išsiuntimo tvarką, išvykti iš jos teritorijos. Pirmoji valstybė narė nedelsdama ir be jokių formalumų priima ES mėlynosios kortelės turėtoją ir jo šeimos narius atgal į savo teritoriją. Po readmisijos taikomos 14 straipsnio nuostatos. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 2 dalis 2.  Jei valstybė narė nusprendžia taikyti apribojimus patekti į darbo rinką, numatytus Direktyvos 2003/109/EB 14 straipsnio 3 dalyje, pirmenybę ji teikia leidimą apsigyventi "EB ilgalaikis gyventojas/ES mėlynosios kortelės turėtojas" turintiems asmenims, o ne kitiems trečiųjų šalių piliečiams, prašantiems suteikti teisę joje apsigyventi tais pačiais tikslais. 2.  Jei valstybė narė nusprendžia taikyti apribojimus patekti į darbo rinką, numatytus Direktyvos 2003/109/EB 14 straipsnio 3 dalyje, pirmenybę ji gali teikti leidimą apsigyventi "EB ilgalaikis gyventojas/ES mėlynosios kortelės turėtojas" turintiems asmenims, o ne kitiems trečiųjų šalių piliečiams, prašantiems suteikti teisę joje apsigyventi tais pačiais tikslais, jei du ar daugiau kandidatų yra vienodai kvalifikuoti atlikti tą patį darbą. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės, naudodamosi Sprendimu 2006/688/EB sukurtu tinklu, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, ar dėl 7 straipsnio, 9 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio buvo priimti įstatymai arba kiti teisės aktai. 1.  Valstybės narės per Sprendimu 2006/688/EB sukurtą tinklą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, jei dėl 7 straipsnio, 9 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio buvo priimti įstatymai arba kiti teisės aktai, ir pateikia duomenis apie konkrečias taikomas priemones. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 straipsnio 3 dalis 3.  Kasmet, o pirmą kartą ne vėliau kaip [kiti metai nuo šios direktyvos perkėlimo dienos] balandžio 1 d., valstybės narės, naudodamosi Sprendimu 2006/688/EB sukurtu tinklu, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms statistinius duomenis apie trečiųjų šalių piliečių, kuriems per paskutinius kalendorinius metus buvo suteikta, atnaujinta arba panaikinta ES mėlynoji kortelė, skaičių ir nurodo jų pilietybę bei profesiją. Taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie priimtus šeimos narius. ES mėlynosios kortelės turėtojų ir jų šeimos narių, priimtų pagal 19–21 straipsnių nuostatas, atveju taip pat nurodoma jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybė narė. 3.  Kasmet, o pirmą kartą ne vėliau kaip [kiti metai nuo šios direktyvos perkėlimo dienos] balandžio 1 d., valstybės narės, naudodamosi Sprendimu 2006/688/EB sukurtu tinklu, remdamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms statistinius duomenis apie trečiųjų šalių piliečių, kuriems per paskutinius kalendorinius metus buvo suteikta, atnaujinta arba panaikinta ES mėlynoji kortelė, skaičių ir nurodo jų pilietybę bei profesiją. Taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie priimtus šeimos narius, išskyrus informaciją, susijusią su jų profesine veikla. ES mėlynosios kortelės turėtojų ir jų šeimos narių, priimtų pagal 19–21 straipsnių nuostatas, atveju taip pat nurodoma jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybė narė.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (COM(2007)0638 – C6-0470/2007 – 2007/0229(CNS))

P6_TA(2008)0558 A6-0431/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0638),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punktą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0470/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0431/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  Vieno leidimo galiojimo laiką nustato atskira valstybė narė. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)  Visi teisėtai valstybėse narėse gyvenantys ir dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti bent jau tokias pačias teises kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo pirminio jų priėmimo į šalį tikslo arba pagrindo. Teisė į vienodas sąlygas šioje direktyvoje nurodytose srityse turėtų būti suteikta ne tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją darbo tikslu, bet ir tiems, kurie buvo priimti kitais tikslais ir pateko į tos valstybės narės darbo rinką pagal kitus Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus, įskaitant trečiosios šalies darbuotojo šeimos narius, kurie priimti į valstybę narę remiantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, trečiųjų šalių piliečius, kurie priimti į valstybės narės teritoriją remiantis 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų ir tyrėjus, kurie priimti remiantis 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos. (10)  Visi teisėtai valstybėse narėse gyvenantys ir dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti bent jau tokias pačias su darbu susijusias teises kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo pirminio jų priėmimo į šalį tikslo arba pagrindo. Teisė į vienodas sąlygas šioje direktyvoje nurodytose srityse turėtų būti suteikta ne tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją darbo tikslu, bet ir tiems, kurie buvo priimti kitais tikslais ir pateko į tos valstybės narės darbo rinką pagal kitus Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus, įskaitant trečiosios šalies darbuotojo šeimos narius, kurie priimti į valstybę narę remiantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, trečiųjų šalių piliečius, kurie priimti į valstybės narės teritoriją remiantis 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų ir tyrėjus, kurie priimti remiantis 2005 m. spalio 12 d. Komisijos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  Trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą ne ilgiau nei šešis mėnesius per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį, ši direktyva neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į jų laikiną statusą. (13)  Trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą, ši direktyva neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į jų laikiną statusą ir tai, kad jiems bus taikoma atskira direktyva. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Laikiną apsaugą turintys asmenys ir jiems suteikiama bendros teisių visuma turėtų patekti į šios direktyvos taikymo apimtį, nes jiems yra suteiktas leidimas legaliai dirbti valstybės narės teritorijoje. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) (18a)  Ši direktyva turėtų būti įgyvendinama nepažeidžiant palankesnių nuostatų, numatytų ES teisės aktuose ir kituose tarptautiniuose instrumentuose. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 b konstatuojamoji dalis (nauja) (18b)  Valstybės narės turėtų ratifikuoti 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis (19)  Valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas nediskriminuodamos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos visų pirma laikydamosi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. (19)  Valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas nediskriminuodamos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos visų pirma laikydamosi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir vadovaujantis būsimais teisės aktais šioje srityje, kaip pvz., pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426). Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio a punktas a) vieną paraiškų pateikimo procedūrą išduodant vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje, siekiant supaprastinti jų priėmimą ir palengvinti jų statuso kontrolę; a) vieną paraiškų pateikimo procedūrą išduodant vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje, siekiant supaprastinti jų priėmimo procedūrą ir palengvinti jų statuso kontrolę; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio b punktas b) vienodas teises valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių darbuotojams. b) vienodas teises valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių darbuotojams, nepriklausomai nuo tikslo, kuriuo remiantis jie buvo pradžioje priimti į valstybių narių teritoriją. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 a dalis (nauja) Šia direktyva nedaroma poveikio valstybių narių kompetencijai priimant sprendimus dėl trečiųjų šalių piliečių įsileidimo į savo nacionalines darbo rinkas. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio d punktas d) "viena paraiškų pateikimo procedūra" – bet kokia procedūra, kurios metu, remiantis viena paraiška dėl leidimo trečiosios šalies piliečiui apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje, priimamas sprendimas dėl vieno leidimo atitinkamam trečiosios šalies piliečiui. d) "viena paraiškų pateikimo procedūra" – bet kokia procedūra, kurios metu priimamas sprendimas dėl vieno leidimo, kuriuo trečiosios šalies piliečiui remiantis jo, arba jo būsimo darbdavio paraiška leidžiama apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio d a punktas (naujas) da) "darbas pasienyje'– tai darbas valstybėje narėje kitoje nei gyvenamosios vietos valstybė narė, kai darbą atlieka pasienio darbuotojas, minimas reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio b punkte. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktas b) trečiųjų šalių darbuotojams, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje. b) trečiųjų šalių darbuotojams, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje, nepriklausomai nuo tikslo, kuriuo remiantis jie buvo pradžioje priimti į valstybių narių teritoriją. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis 2.  Ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams: 2.  Šios direktyvos nuostatos dėl vienos paraiškų pateikimo procedūros išduodant trečiųjų šalių piliečiams bendrą leidimą gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje netaikomos trečiųjų šalių piliečiams: Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies d punktas d) kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą ne ilgiau nei šešis mėnesius per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį; d) kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas) da) kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją su tikslu dirbti joje laikotarpiui, kuris neviršija šešių mėnesių, kai tai susiję tiktai su viena paraiškų pateikimo procedūra; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies f punktas f) kurie valstybėje narėje paprašė tarptautinės apsaugos arba joje gyvena pagal laikinosios apsaugos sistemą; f) kurie valstybėje narėje gyvena kaip tarptautinės apsaugos prašytojai; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės pačios nustato, ar paraišką dėl vieno leidimo turi pateikti atitinkamas trečiosios šalies pilietis, ar būsimasis jo darbdavys, ar nesvarbu, kuris vienas iš jų. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 b dalis (nauja) 1b.  Tais atvejais, kai paraišką dėl vieno leidimo pateikia atitinkamas trečiosios šalies pilietis, galima ją pateikti ir išnagrinėti arba kai trečiosios šalies pilietis gyvena už valstybės narės, į kurią jis siekia būti priimtas, ribų, arba kai jis jau teisėtai yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) Jei pareiškėjo leidimo galiojimo laikas pasibaigia prieš priimant sprendimą dėl jo paraiškos dėl leidimo atnaujinimo, ją nagrinėjanti valstybė narė atitinkamam asmeniui ir, jei reikia, jo šeima leidžia teisėtai būti savo teritorijoje tol, kol bus priimtas sprendimas dėl jo paraiškos dėl vieno leidimo atnaujinimo. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 4 dalis 4.  Jei paraišką pagrindžiančios informacijos nepakanka, paskirtoji institucija praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos dar reikia. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas iki tol, kol valdžios institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją. 4.  Jei paraišką pagrindžianti informacija yra nepakankama remiantis viešai apibrėžtais kriterijais, paskirtoji institucija praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos dar reikia. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas iki tol, kol valdžios institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Tais atvejais, kai sustabdomas vieno leidimo galiojimas arba pratęsiamas 2 dalyje nustatyto sprendimo priėmimo terminas, kompetentinga institucija tinkamai apie tai praneša pareiškėjui. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybė narė kitos valstybės narės išduoto vieno leidimo turėtojui gali išduoti leidimą dirbti jos teritorijoje. Šis leidimas suteikiamas vadovaujantis tos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais. Šis leidimas negali galioti ilgiau nei kitos valstybės išduotas vienas leidimas. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis 1.  Pranešime raštu turi būti pateikiamos sprendimo atmesti paraišką, nesuteikti, nepakeisti arba neatnaujinti vieno leidimo, jį sustabdyti arba panaikinti priežastys remiantis kriterijais, nustatytais nacionalinės arba Bendrijos teisės aktuose. 1.  Pranešime raštu turi būti pateikiamos sprendimo atmesti paraišką, nesuteikti, nepakeisti arba neatnaujinti vieno leidimo, jį sustabdyti arba panaikinti objektyvios ir galimos patikrinti priežastys, remiantis kriterijais, nustatytais nacionalinės arba Bendrijos teisės aktuose. Šie kriterijai yra objektyvūs ir viešai skelbiami tam, kad galima būtų patikrinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalis 2.  Bet kokį sprendimą atmesti paraišką, nesuteikti, nepakeisti arba neatnaujinti vieno leidimo, jį sustabdyti arba panaikinti galima skųsti atitinkamos valstybės narės teismuose. Pranešime raštu nurodomos galimos teisių gynimo priemonės bei terminas, per kurį galima imtis veiksmų. 2.  Bet kokį sprendimą atmesti paraišką, nesuteikti, nepakeisti arba neatnaujinti vieno leidimo, jį sustabdyti arba panaikinti galima skųsti atitinkamos valstybės narės pagal nacionalinius teisės aktus paskirtoje kompetentingoje institucijoje. Pranešime raštu nurodomos galimos teisių gynimo priemonės, įskaitant atsakingą instituciją, bei terminas, per kurį galima imtis veiksmų. Pateikus skundą, administracinis sprendimas sustabdomas tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pakeitimai 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnis Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad trečiųjų šalių piliečiai ir būsimi darbdaviai būtų informuoti apie visus įrodomuosius dokumentus, kurių jiems reikia paraiškai užpildyti. Valstybės narės užtikrina, ypač naudodamosi savo konsulatais, kad visuomenė galėtų susipažinti su reguliariai atnaujinama informacija apie trečiųjų šalių piliečių atvykimo į jos teritoriją ir buvimo joje darbo tikslais sąlygas. Visų pirma valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad trečiųjų šalių piliečiai ir būsimi darbdaviai būtų informuoti apie visus įrodomuosius dokumentus, kurių jiems reikia paraiškai užpildyti, bei apie visų mokesčių už jų paraiškų nagrinėjimą dydį. Pakeitimai 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnis Valstybės narės gali pareikalauti pareiškėjų sumokėti mokestį už paraiškų pagal šią direktyvą nagrinėjimą. Mokesčio dydis turi būti proporcingas ir jis gali būti grindžiamas faktiškai suteiktos paslaugos sąnaudų principu. Valstybės narės gali pareikalauti pareiškėjų sumokėti mokestį už paraiškų pagal šią direktyvą nagrinėjimą. Mokesčio dydis turi būti proporcingas ir pagrįstas ir negali būti didesnis nei nacionalinės administracijos patirtos sąnaudos. Nacionalinėje teisėje nustatomas didžiausias bendras mokesčio dydis, į kurį įtraukiamos subrangos išlaidos, kilusios samdant išorės įmones rinkti bylos dėl leidimo gavimo užvedimui reikalingus dokumentus. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio įvadinė dalis Galiojimo laikotarpiu vienas leidimas jo turėtojui suteikia teisę bent jau: Kiekvienos valstybės narės nustatytu galiojimo laikotarpiu vienas leidimas jo turėtojui suteikia teisę bent jau: Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio c punktas c) laisvai judėti visoje vieną leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, laikantis nacionalinės teisės aktuose saugumo sumetimais nustatytų apribojimų; c) laisvai judėti visoje vieną leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje. Valstybės narės teisei apsigyventi ir teisei dirbti gali taikyti teritorinius apribojimus, laikantis nacionalinės teisės aktuose saugumo sumetimais nustatytų apribojimų, jei tokie pat apribojimai taikomi ir jos piliečiams; Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a straipsnis (naujas) 11a straipsnis Pranešimai ir informacija 5, 8 ir 9 straipsniuose numatyti pranešimai ir informacija pateikiami taip, kad pareiškėjas gerai suprastų jų turinį ir prasmę. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktas a) darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą, darbuotojų sveikatą ir saugą; a) darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, atostogas, darbo laiką ir atleidimą, darbuotojų sveikatą ir saugą; Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b punktas b) asociacijų ir jungimosi į sąjungas bei stojimo į darbuotojams ar darbdaviams atstovaujančias organizacijas ar į bet kurias kitas organizacijas, kurios nariai yra konkrečios profesijos atstovai, laisve, taip pat teise naudotis visomis tokių organizacijų teikiamomis privilegijomis, nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo; b) asociacijų ir jungimosi į sąjungas bei stojimo į darbuotojams ar darbdaviams atstovaujančias organizacijas ar į bet kurias kitas organizacijas, kurios nariai yra konkrečios profesijos atstovai, laisve, taip pat teise naudotis visomis tokių organizacijų teikiamomis privilegijomis, tokiomis kaip informacija ir parama, nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo; Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies c punktas c) švietimu ir profesiniu mokymu; c) švietimu plačiąja prasme (kalbų mokymusi ir susipažinimu su kultūra siekiant pagerinti integraciją) ir profesiniu mokymu; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktas d) diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimu pagal atitinkamą nacionalinę tvarką; d) diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimu pagal atitinkamą nacionalinę tvarką, taikomą pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo1; 1 OL L 255, 2005 9 30, p. 22. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies f punktas f) uždirbtos pensijos išmokėjimu persikėlimo į trečiąją šalį atveju; f) galimybe persikėlimo į trečiąją šalį atveju perkelti tokias senatvės, našlystės arba invalidumo pensijas arba nuolatines išmokas, kokios priklauso pagal jas privalančių mokėti vieno ar kelių subjektų valstybių narių teisę; Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies g punktas g) mokesčių lengvatomis; g) mokesčių lengvatomis, jei darbuotojas mokesčių tikslais laikomas atitinkamos valstybės narės gyventoju; Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies ha punktas (naujas) ha) įdarbinimo tarnybų teikiamomis informavimo bei konsultavimo paslaugomis; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis 2.  Valstybės narės gali apriboti vienodų kaip ir savo piliečiams sąlygų taikymą: 2.  Valstybės narės gali apriboti vienodų kaip ir savo piliečiams sąlygų taikymą tik šiais atvejais: Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies c punktas c) suteikdamos šio straipsnio 1 dalies h punkte numatytas teises, susijusias su socialiniu būstu, tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie jau išbuvo arba kurie turi teisę jos teritorijoje būti ne mažiau kaip trejus metus; c) suteikdamos šio straipsnio 1 dalies h punkte numatytas teises, susijusias su būstu. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies d punktas d) suteikdamos šio straipsnio 1 dalies a, b ir g punktuose numatytas teises tik dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams; Išbraukta. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies e punktas e) suteikdamos šio straipsnio 1 dalies e punkte numatytas teises tik dirbantiems trečiųjų šalių darbuotojams, išskyrus kiek tai susiję su bedarbio pašalpomis. Išbraukta. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad už bet kokį šioje direktyvoje nustatytų teisių pažeidimą būtų imtasi veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių priemonių. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnis 14 straipsnis Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su reguliariai atnaujinama informacija apie trečiųjų šalių piliečių atvykimo į jos teritoriją ir buvimo joje darbo tikslais sąlygas. Išbraukta.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas ("Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas") (COM(2008)0489 – C6-0314/2008 – 2008/0156(CNS))

P6_TA(2008)0559 A6-0368/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0489),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 36 ir 37 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0314/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0368/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2008)0717 – C6-0389/2008 – 2008/0208(CNS))

P6_TA(2008)0560 A6-0450/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0717),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0389/2008),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(1) ir į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento poziciją dėl vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansams(2) ir 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento rezoliuciją dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0450/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis (2)  Siekiant pagerinti Bendrijos gebėjimą greitai reaguoti į didelius finansinės aplinkos pokyčius, turinčius įtakos bendrai pagalbos sumai, kurios gali prireikti valstybėms narėms, turėtų būti nustatyta tos aukščiausios ribos būsimų peržiūrų ad hoc tvarka. (2)  Išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis Bendrija turėtų greitai reaguoti į didelius finansinės aplinkos pokyčius, Europos Parlamentas, valstybės narės Taryboje ir Komisija turėtų veikti operatyviai ir užtikrinti, kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas rinka. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalis Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 1 straipsnio 3 dalis straipsnis papildomas 3 dalimi: Išbraukta. "Kai, rimtai pablogėjus finansinei aplinkai, kelioms valstybėms narėms skubiai reikia Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos, Komisija gali nuspręsti peržiūrėti aukščiausią ribą, gavusi Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę tiek dėl poreikio skubiai peržiūrėti aukščiausią ribą, tiek dėl pačios peržiūrėtos aukščiausios ribos. Naujoji aukščiausia riba įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje." Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 a straipsnis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 10 straipsnis 1a straipsnis Reglamento (EB) Nr. 332/2002 10 straipsnis pakeičiamas taip: "Kas dveji metai ir prireikus dažniau Taryba, vadovaudamasi Komisijos ataskaita, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir po to, kai savo nuomonę pateikia Ekonomikos ir finansų komitetas, patikrina, ar nustatyta priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka tą poreikį, dėl kurio ji buvo sukurta."

(1) OL L 53, 2002 2 23, p. 1. (2) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 312. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0562.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (angl. PNR) naudojimo teisėsaugoje

P6_TA(2008)0561 B6-0615/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą per 2008 m. spalio 21 d. vykusią diskusiją uždavus klausimą žodžiu B6-0476/2008 dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugoje (COM(2007)0654),

–   atsižvelgdamas į šiuo metu Taryboje ministrų ir darbo grupių lygmenimis vykstančias diskusijas dėl minėtojo pasiūlymo,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, pagal 29 straipsnį įsteigtos darbo grupės ir Policijos ir teisingumo darbo grupės pateiktas nuomones;

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas(1) dėl ES ir JAV susitarimo(2), ES ir Kanados susitarimo(3) ir ES ir Australijos susitarimo(4) dėl PNR,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi, kad duomenų apsaugos principai, kurių privalo laikytis ES institucijos ir valstybės narės, išdėstyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Pagrindinių teisių chartija) 7 ir 52 straipsniuose, EB sutarties 286 straipsnyje, Europos Tarybos Konvencijos 108 dėl asmenų apsaugos tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi automatiškai (Konvencija 108) 5 straipsnyje ir antriniu lygmeniu – 1995 m. spalio 24 d. Direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(5) ir Tarybos pamatinio sprendimo projekte dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos;

B.   kadangi, kad visi nauji ES teisės aktai turėtų atitikti proporcingumo ir subsidiarumo principus, kaip numatyta EB sutarties 5 straipsnyje ir jos 30 protokole,

Dėl procedūrinių aspektų

1.   pripažįsta, kad kovojant su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais reikia glaudžiau bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmenimis; supranta, kad duomenų rinkimas ir tvarkymas gali būti naudinga teisėsaugos priemonė;

2.   mano, kad užduotims tinkamai atlikti teisėsaugos institucijoms turėtų būti suteiktos visos joms reikalingos priemonės, įskaitant prieigą prie duomenų; tačiau pabrėžia, kad kadangi tokios priemonės daro didelį poveikį Sąjungos piliečių asmeninio gyvenimo sričiai, jų pagrįstumas, atsižvelgiant į būtinumą, proporcingumą ir vieningumą siekiant joms nustatytų tikslų, turi būti įtikinamai pamatuotas ir pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas privatumo ir teisinės apsaugos garantijas; mano, kad išankstinė sąlyga yra suteikti reikiamą politinį teisėtumą priemonei, į kurią piliečiai gali žvelgti kaip į nederamą jų privatumo pažeidimą;

3.   apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymo formuluotėje ir pagrindime vis dar yra tiek daug teisinių netikslumų, susijusių su suderinamumu su EŽTK, Pagrindinių teisių chartija ir su jo teisiniu pagrindu, jog kilo klausimų dėl atitinkamo Parlamento vaidmens teisėkūros procedūroje; pažymi, kad teisinio aiškumo trūkumo klausimas taip pat:

4.   mano, kad šiomis aplinkybėmis Parlamentas neturi išsakyti savo oficialios nuomonės pagal oficialią konsultavimosi procedūrą, iki bus tinkamai išspręsti šioje rezoliucijoje iškelti klausimai ir bus pateiktas bent minimalus kiekis būtinos informacijos;

5.   nepaisydamas Komisijos ir Tarybos iki šiol žodžiu arba raštu pateiktų paaiškinimų ir išaiškinimų, vis dar labai abejoja pasiūlymo nustatyti ES PNR sistemą ir joje numatytą apsaugą reikalingumu ir papildoma nauda; be to, mano, kad į daugelį Parlamento, pagal 29 straipsnį įsteigtos darbo grupės, Policijos ir teisingumo darbo grupės, EDAPP ir PTA iškeltų klausimų įtikinamai neatsakyta;

6.   pritaria PTA nuomonei, kad vien tai, kad esama komercinių duomenų bazių, savaime nepateisina jų naudojimo teisėsaugos tikslais; be to, tuo pačiu metu būtų galima tikėtis tų pačių arba net geresnių rezultatų patobulinus teisėsaugos įstaigų teisinę savitarpio pagalbą;

7.   ragina Tarybą, jei ji ketina tęsti Komisijos teksto nagrinėjimą, atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas ir tinkamai pagrįsti sąlygas, kuriomis galima būtų paaiškinti neatidėliotiną visuomeninį poreikį, dėl kurio ši nauja ES intervencija būtų būtina, kaip reikalaujama EŽTK 8 straipsnyje; mano, kad turėtų būti remiamos šios minimalios sąlygos nustatyti ES PNR sistemą; pasirengęs visais lygmenimis prisidėti prie šio darbo ir dalyvauti jame;

8.   dar kartą ragina paaiškinti PNR naudojimo ryšį su kitomis priemonėmis, pvz., 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis(6), siūloma atvykimo ir išvykimo registravimo sistema (angl. Entry-Exit scheme), elektroninio kelionės leidimo sistema, biometriniais duomenimis pasuose ir vizose, SIS, VIS, 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2320/2002(7), nustatančiu civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles ir nacionalinėmis sienų apsaugos sistemomis; su gailesčiu pažymi, kad buvo itin vėluojama įgyvendinti kai kurias šių priemonių ir mano, kad dabartinių ES ir Šengeno saugumo bendradarbiavimo mechanizmų ir priemonių, skirtų aviacijos saugumui užtikrinti, išorės sienoms apsaugoti ir kovoti su terorizmu, išsamus sistemingas vertinimas galėtų padėti įvertinti siūlomos ES PNR sistemos pridėtinę vertę;

9.   primena, kad vis dar vyksta diskusijos dėl tinkamo šio pasiūlymo teisinio pagrindo ir pakartoja, kad pagal ES Sutarties 47 straipsnį teisėkūros priemonės teisminio ir policijos bendradarbiavimo srityje visais pirmojo ramsčio aspektais, ypač tais, pagal kuriuos nustatomi ekonominių veikėjų įpareigojimai(8), turėtų būti tvirtinamos kartu su būtinomis Bendrijos priemonėmis, kurios priimamos pagal bendro sprendimo procedūrą su Parlamentu;

10.   primena, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas dėl netinkamo teisinio pagrindo jau suabejojo ES ir JAV PNR susitarimu; taigi ragina Komisiją išsamiai apsvarstyti, koks teisinis pagrindas būtų tinkamas;

11.   mano, kad, atsižvelgiant į pasiūlymo poveikį piliečiams ir valstybių narių nacionalinėms teisės sistemoms, teikiant naujus teisės aktus teisėkūros procese turėtų visapusiškai dalyvauti nacionaliniai parlamentai;

12.   pabrėžia, kad į galimus būsimus teisės aktus, pagal kuriuos būtų nustatyta ES PNR sistema – nauja ES policijos bendradarbiavimo sistema – turėtų būti įtrauktos nuostatos, susijusios su periodiniu įgyvendinimo, taikymo, naudingumo ir apsaugos pažeidimo vertinimu; mano, kad vykdant persvarstymą ir vertinimą nacionaliniai parlamentai, EDAPP, pagal 29 straipsnį įsteigta darbo grupė ir PTA turėtų būti paraginti atlikti savo vaidmenį; taigi mano, kad į naują teisės aktą reikėtų įtraukti galiojimo pabaigos išlygą;

13.   atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visų pirma kiekviena valstybė narė yra atsakinga už tokių PNR duomenų rinkimą ir jų apsaugą; pabrėžia, kad kai tokie PNR duomenys yra teikiami, perduodami kitoms valstybėms narėms arba jais keičiamasi su kitomis valstybėmis narėmis, apsauga būtina; taigi mano, kad prieiga prie PNR duomenų, kuriais keičiamasi su valstybėmis narėmis, turėtų būti griežtai ribojama ir teikiama tik toms institucijoms, kurios kovoja su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; mano, kad kitoms teisėsaugos agentūroms prieiga gali būti suteikiama tik gavus teismo pritarimą;

Subsidiarumas

14.   susirūpinęs pažymi, kad nebuvo pakankamai pademonstruotas poreikis imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu; šiomis aplinkybėmis abejoja Komisijos teigimu, kad pasiūlymu siekiama suderinti nacionalines sistemas, kadangi tik keliose valstybėse narėse egzistuoja keleivio duomenų įrašo naudojimo sistema teisėsaugos arba kitais tikslais, arba yra planų įsteigti tokią sistemą; taigi mano, kad pagal Komisijos pasiūlymą nederinamos nacionalinės sistemos (kadangi jų nėra), bet visos valstybės narės tik įpareigojamos nustatyti tokią sistemą;

15.   pažymi, kad Komisija siūlo decentralizuotą sistemą, o tai reiškia, kad Europos pridėtinė vertė tampa dar neaiškesnė;

Proporcingumas

16.   primena, kad EŽTK 8 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnyje reikalaujama, kad toks didelis kišimasis į teisę į asmens duomenų apsaugą būtų teisėtas ir pagrįstas neatidėliotinu visuomeniniu poreikiu, numatytas įstatyme ir proporcingas siekiamam tikslui, kuris demokratinėje visuomenėje turi būti būtinas ir realus; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad šios numatomos policijos bendradarbiavimo priemonės tikslas nėra apribojamas tokiais klausimais kaip kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

17.   yra susirūpinęs dėl to, kad iš esmės pasiūlymu teisėsaugos įstaigoms leidžiama naudotis visais duomenimis be įgaliojimų; pažymi, kad Komisija nepademonstravo nei poreikio suteikti naujus įgaliojimus teisėsaugos institucijoms, nei įrodė, kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti kitomis, mažiau radikaliomis priemonėmis; kritiškai vertina tai, kad nėra informacijos apie tai, kad teisėsaugos institucijoms trūksta reikiamų įgaliojimų, kur ir kada dėl to įstaigos aiškiai negalėjo pasiekti nurodyto tikslo; prašo, kad prieš toliau plėtojant ES PNR sistemą būtų persvarstytos vėliau išvardytos egzistuojančios priemonės;

18.   atkreipia dėmesį į Komisijos tvirtinimą, kad "ES turėjo galimybę įvertinti PNR duomenų vertę ir galimą jų naudą teisėsaugai", tačiau pabrėžia, kad iki šiol nėra įrodymo, kuriuo šis tvirtinimas būtų pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad:

Tikslo apribojimas

19.   pabrėžia, kad tikslo apribojimo principas yra vienas iš pagrindinių duomenų apsaugos principų; ypač pabrėžia, kad Konvencijoje Nr. 108 nurodyta, jog asmens duomenys "saugomi konkrečiam ir teisėtam tikslui ir nenaudojami kitu šiam tikslui prieštaraujančiu būdu" (5 straipsnio b punktas); pažymi, kad nukrypti nuo šio principo leidžiama tik tada, kai tai numatyta teisės aktuose ir yra būtina demokratinės visuomenės priemonė, kuria, inter alia, siekiama "stabdyti nusikalstamumą" (9 straipsnis); pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismo praktikoje išaiškinta, kad šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti proporcingos, tikslios ir numatomos pagal EŽTK 8 straipsnio 2 dalį;

20.   apgailestauja, kad tikslas nebuvo aiškiai apribotas, kas yra esminė garantija taikant ribojamąsias priemones, ir mano, kad ši apsauga yra dar svarbesnė slaptų sekimo priemonių atveju, kadangi tokiomis aplinkybėmis padidėja savivalės rizika; mano, kad kadangi nustatyti tikslai ir apibrėžtys yra netikslios ir neapibrėžtos, jie turėtų būti formuluojami labai konkrečiai, siekiant išvengti, kad ES PNR schema teisiniu požiūriu būtų ginčytina;

21.   pakartoja, kad PNR duomenys gali būti labai naudingi kaip papildomi įrodymai tam tikriems tyrimams paremti, kai žinomi įtariamieji terorizmu ir bendrininkai; vis dėlto pabrėžia, kad nėra įrodymų, jog PNR duomenys yra naudingi masinėse automatizuotose paieškose ir rizikos kriterijais arba modeliais pagrįstoje analizėje (t. y. vykdant profiliavimą arba duomenų gavimą), norint identifikuoti potencialius teroristus(9);

22.   be to, pabrėžia, kad pagal ES duomenų apsaugos taisykles asmens duomenimis grindžiamo profiliavimo taikymas apribojamas (Europos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis ir EŽTK); todėl sutinka su PTA nuomone, kad PNR duomenimis paremtas profiliavimas turėtų būti atliekamas tik pagrindžiant jį žvalgybos informacija, jis turėtų būti susijęs su atskiru atveju ir remtis faktiniais kriterijais;

23.   pakartoja savo susirūpinimą dėl priemonių, kuriomis numatomas PNR duomenų naudojimas be atrankos profiliavimui ir rizikos vertinimo kriterijų apibrėžimui; primena, kad bet koks profiliavimas, paremtas etnine kilme, tautybe, religija, seksualine orientacija, lytimi, amžiumi arba sveikatos būkle, turėtų būti aiškiai uždraustas kaip nesuderinamas su bet kokios diskriminacijos draudimu, apibrėžtu Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;

24.   primena, kad šio pasiūlymo taikymo srities išplėtimo atveju Komisija ir Taryba turėtų išsamiai paaiškinti, kaip PNR duomenys bus naudojami kiekvienu nurodytu tikslu ir kodėl tam nepakanka turimų teisėsaugos priemonių; mano, kad kiekvienam atskiram tikslui reikia nustatyti tinkamą teisinį pagrindą;

Asmens duomenų apsauga

25.   pabrėžia, kad tinkamos duomenų apsaugos sistemos patvirtinimas 3-ajame ramstyje – tai būtina sąlyga prieš bet kokios ES PNR schemos diegimą, taip pat kaip specialiosios PNR duomenų naudojimo ir perdavimo taisyklės, kurių neapima ES pirmojo ir trečiojo ramsčio duomenų apsaugos sistema; pabrėžia, kad būtina išaiškinti, kokios duomenų apsaugos taisyklės taikomos informacijos apie keleivius skyriams ir užtikrinti kiekvienos prieigos prie PNR duomenų, jų perdavimo ir naudojimo atsekamumą;

26.   pabrėžia, kad jautrieji duomenys gali būti naudojami tik konkrečiu atveju vykdant įprastą tyrimą arba tardymą, kai duomenys gauti turint atitinkamą įgaliojimą; pažymi oro linijų bendrovių susirūpinimą dėl to, kad jautrieji duomenys negali būti atskirti nuo bendrųjų duomenų; todėl ragina apibrėžti griežtas šių duomenų tvarkymo sąlygas informacijos apie keleivius skyriams, kaip numatyta PTA nuomonėje;

Įgyvendinimo detalės

27.   pabrėžia, kad duomenų saugojimo laikotarpio atžvilgiu Komisija nesugebėjo pagrįsti siūlomo saugojimo laikotarpio; vis dėlto mano, kad siekiant tikslo parengti rizikos rodiklius ir nustatyti kelionių ir elgesio modelius, turėtų pakakti anoniminių duomenų; taip pat mano, kad jei išplečiama PNR schemos taikymo sritis, duomenų saugojimo laikotarpius reikia pagrįsti kiekvienam atskiram tikslui;

28.   pakartoja, kad duomenų perdavimo metodas turėtų būti tik "eksporto" metodas ir kad trečiosios šalys neturėtų turėti tiesioginės prieigos prie PNR duomenų ES rezervavimo sistemose;

29.   teigiamai vertina tai, kad atsižvelgiant į prieigą prie PNR duomenų pagal pasiūlymo tekstą visos prie PNR duomenų prieigą turinčios organizacijos turėtų būti išvardytos išsamiame sąraše;

30.   pabrėžia, kad duomenų negalima perduoti į trečiąsias šalis, nebent būtų užtikrintas tinkamas apsaugos lygis (kaip nurodyta Direktyvoje 95/46/EB ir teisinėse priemonėse, kuriomis steigiami Europolas ir Eurojustas) arba šios trečiosios šalys pateiktų tinkamas garantijas (pagal Konvenciją Nr. 108), ir kad duomenys gali būti perduodami tik atskirais atvejais;

31.   pakartoja, kad keleivius reikia visapusiškai ir prieinama forma informuoti apie šios schemos detales ir jų teises, ir kad valstybių narių valdžios institucijos yra atsakingos už šios informacijos teikimą; siūlo, kad oro uostų pavyzdžiu būtų skelbiama informacija apie atsisakymą vežti; mano, kad svarbu apibrėžti keleivių teisę susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ir apskųsti;

32.   prašo nustatyti išsamias ir suderintas PNR duomenų apsaugos taisykles, susijusias su informacinių technologijų sprendimais ir leidimais naudotis bei prieigos taisyklėmis;

Pasekmės oro vežėjams

33.  33 pažymi, kad oro vežėjai renka PNR duomenis komerciniais tikslais ir kad duomenys nėra renkami sistemingai, siekiant užpildyti visus PNR duomenų laukelius; primygtinai reikalauja, kad nebūtų reikalaujama, jog oro linijų bendrovės be tų duomenų, kuriuos jos renka komerciniais tikslais, rinktų papildomus duomenis; mano, kad oro vežėjai neturėtų būti atsakingi už duomenų tikslumo ir išsamumo tikrinimą ir neturėtų būti taikomos sankcijos už neišsamius arba netikslius duomenis; ragina aiškiai įvertinti su ES PNR sistema susijusias išlaidas; mano, kad visas papildomas išlaidas turėtų padengti suinteresuotosios šalys;

Tarpininkai. Informacijos apie keleivius skyriai

34.   ragina aiškiai apibrėžti informacijos apie keleivius skyrių vaidmenį ir įgaliojimus, ypač atsižvelgiant į skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės principus, siekiant nustatyti tinkamas duomenų apsaugos taisykles; reikalauja, kad informacijos apie keleivius skyrių vaidmuo būtų apribotas duomenų perdavimu kompetentingoms institucijoms, kad būtų užtikrinta, jog rizikos vertinimą gali atlikti tik kompetentingos valdžios institucijos vykdant tyrimą; prašo patikslinti teisės aktą, kuriuo reglamentuojamas informacijos apie keleivius skyrių atliekamas rizikos vertinimas, ir duomenų apsaugos įstaigų atsakomybę tais atvejais, kai valstybės narės bendradarbiauja steigiant bendrą informacijos apie keleivius skyrių;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos duomenų priežiūros pareigūnui, Pagrindinių teisių agentūrai, pagal 29 straipsnį įsteigtai darbo grupei ir Policijos ir teisingumo darbo grupei.

(1) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 381; OL C 81 E, 2004 3 31, p. 105; OL C 103 E, 2004 4 29, p. 665; OL C 157 E, 2006 7 6, p. 464; OL C 305 E, 2006 12 14, p. 250; OL C 287 E, 2007 11 29, p. 349; OL C 175 E, 2008 7 10, p. 564; Priimti tekstai, 2008 10 22, P6_TA(2008)0512. (2) OL L 204, 2007 8 4, p. 18. (3) OL L 82, 2006 3 21, p. 15. (4) OL L 213, 2008 8 8, p. 49. (5) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (6) OL L 261, 2004 8 6, p. 24. (7) OL L 355, 2002 12 30, p. 1. (8) Žr. Tarybos Teisės tarnybos nuomonę šia tema ir generalinio advokato išvadą, pateiktą 2008 m. spalio 14 d. byloje C-301/06 Airija prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą dėl Duomenų saugojimo direktyvos 2006/24/EB. (9) JAV Kongreso tyrimų tarnybos pranešimas Amerikos Kongresui "Duomenų rinkimas ir vidaus saugumas. Jeffrey Seiferto apžvalga"; "Veiksmingos kovos prieš terorizmą priemonės ir ribotas išankstinio duomenų rinkimo vaidmuo – parengė CATO Institutas; "Asmens privatumo apsauga kovojant prieš terorizmą. Programos vertinimo sistema"; Franko Kuiperso "Nėra idealios priemonės saugumui pasiekti", Clingendaelo institutas, 2008 m. rugpjūčio mėn.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo

P6_TA(2008)0562 B6-0614/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 31 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2008)0717),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 31 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiama bendra pagalba Vengrijai ir į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Vengrijai suteikiama ES vidutinės trukmės pagalba (COM(2008)0716),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, kuriuo sukuriama priemonė, kuria teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansui(1) ir į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliuciją dėl vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansams(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 100 ir 119 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Komisija rekomenduoja Vengrijai skirti iki 6  500 000 000 EUR vidutinės trukmės finansinės pagalbos, vadovaujantis Sutarties 119 straipsniu bei suderinus su TVF tvarka,

B.   kadangi visos valstybės narės turėtų turėti išsamų požiūrį į vidutinės trukmės finansinę pagalbą,

C.   kadangi būtina atsižvelgti į dabartinę pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę,

D.   kadangi valstybių narių, kurios neseniai prisijungė prie Europos Sąjungos, ekonomikos negali pasinaudoti privalumu turėti savo rezervinę valiutą,

E.   kadangi pastaruoju metu minėtųjų valstybių valiutos patyrė galingus spekuliacinius veiksmus ir kadangi visų pirma dabartinis išorės disbalansas buvo sąlygotas žymiai didėjančių nevyriausybinių paskolų,

F.   kadangi būtina politika, kuria būtų galima spręsti specifines minėtų valstybių narių ekonomikos problemas, kylančias dėl pasaulinės finansų krizės ir Europoje plintančios recesijos,

G.   kadangi biudžeto politika dėl dabartinės ekonomikos recesijos plintančios Europos sąjungoje neturi daug galimybių spręsti didelį išorės disbalansą ir užkirsti kelią finansiniam nestabilumui,

1.   mano, kad valstybės narės, neprisijungusios prie euro zonos, turėtų būti paskatintos pirmiausia Bendrijoje ieškoti galimos vidutinės trukmės finansinės pagalbos, atsižvelgiant į jų mokėjimų balansų deficitą, prieš kreipiantis pagalbos tarptautiniu mastu;

2.   mano, kad susidariusi padėtis yra dar vienas įrodymas dėl euro patikimumo, apsaugant euro zonos valstybes nares, ir ragina valstybes nares, neprisijungusias prie euro zonos, kuo greičiau įvykdyti Mastrichto reikalavimus ir prisijungti prie minėtosios zonos;

3.   ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti, kaip atskiri bankai, kitoms valstybės narėms patvirtinus gelbėjimosi planus, nusprendė perkelti savo lėšas iš Vengrijos, turėjo įtakos Vengrijos mokėjimų balansui;

4.   ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti spekuliacinius veiksmus (trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą) neseniai prie ES prisijungusių valstybių narių valiutos atžvilgiu ir kaip būtų galima sustabdyti mažėjantį pasitikėjimą minėtomis valiutomis ir vietos bankų sistema;

5.   ragina Komisiją tų tyrimų rezultatus perduoti "Larosière" grupei ir atsakingam Parlamento komitetui;

6.   pripažįsta, kad būtina žymiai padidinti negrąžintų paskolų, suteikiamų valstybėms narėms, ribą, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002, kadangi nuo jo patvirtinimo datos valstybių narių, neprisijungusių prie euro zonos, skaičius žymiai išaugo; pabrėžia, kad toks padidėjimas taip pat padidintų Bendrijos lankstumą, reaguojant į tolesnius vidutinės trukmės finansų pagalbos prašymus, t.y. atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę finansų krizę;

7.   pažymi, kad šios paskolų ribos padidinimas neturės įtakos biudžetui, nes Komisija šias paskolas skolinsis finansų rinkose ir jas gaunanti valstybė narė privalės jas grąžinti; pabrėžia, kad vienintelis galimas poveikis biudžetui bus tai, kad minėtoji valstybė narė padidins savo neišmokėtą skolą;

8.   primena, kad iki dabartinės finansų krizės Vengrijoje, Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 nuo jo priėmimo datos 2002 m. niekada nebuvo panaudotas, o jo pirmtakas Reglamentas (EEB) Nr. 1969/88(3) dėl Sutarties 119 straipsnyje numatytos priemonės įgyvendinimobuvo panaudotas tik dviem atvejais: 1991 m. Graikijoje ir 1993 m. Italijoje. Tiek Italija, tiek Graikija laikėsi savo įsipareigojimų Komisijai įgyvendinimo;

9.   primena, kad Parlamentas prašė Tarybos, gavus Komisijos ataskaitą, pasikonsultavus su Parlamentu bei gavus Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, kas antrus metus nagrinėti, ar sukurta priemonė vis dar patenkina poreikius, dėl kurių ji buvo sukurta; teiraujasi, ar tokios ataskaitos buvo sudaromos, priėmus Reglamentą (EB) Nr. 332/2002;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Eurogrupei ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 53, 2002 2 23, p. 1. (2) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 312. (3) OL L 178, 1988 7 8, p. 1.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos atsako į padėties Kongo Demokratinės Respublikos rytuose pablogėjimą

P6_TA(2008)0563 RC-B6-0590/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Kongo Demokratinės Respublikos: susirėmimai rytinėse pasienio zonose(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Kivu(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje ir žaginimų kaip karo nusikaltimų(3) ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų KDR,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos atsako į pažeidžiamas situacijas besivystančiose šalyse(4),

–   atsižvelgdamas į AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos 2007 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl padėties KDR, ypač rytinėje šalies dalyje, ir jos poveikio regionui,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą "ES atsakas į pažeidžiamumą – veiksmai sudėtingomis sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką" (COM(2007)0643) ir į prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)1417),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 60/1 dėl 2005 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų, ypač į jos 138–140 dalis dėl įsipareigojimo apsaugoti gyventojus,

–   atsižvelgdamas į Pietinės Afrikos dalies vystymosi bendrijos aukščiausio lygio susitikimo išvadas, kuriose nurodoma, kad ji pasirengusi "prireikus" siųsti taikos palaikymo pajėgas į Šiaurės Kivu provinciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 10 d. Tarybos pareiškimą dėl padėties rytinėje KDR dalyje,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto 2008 m. misijos į Šiaurės Kivu ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi susirėmimai tarp KDR armijos, "Mai Mai" milicijos pajėgų, nušalinto generolo Laurento Nkundos vadovaujamų sukilėlių grupuočių, Ruandos demokratinių išlaisvinimo pajėgų (FDLR) kovotojų ir Ugandos Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) stiprėja ir dėl to labai kenčia Šiaurės Kivu gyventojai,

B.   kadangi JT pasiuntinys, buvęs Nigerijos prezidentas, Oluseguno Obasanjo 2008 m. lapkričio 16 d., sekmadienį, susitiko su sukilėlių vadovu Laurentu Nkunda ir pasiekė susitarimą su juo dėl trišalio komiteto, skirto armijos ir sukilėlių paliauboms stebėti, įsteigimo, ir kadangi nedelsiant reikia susijusių valstybių valdžios institucijų paramos, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas,

C.   kadangi, siekiant išvengti, kad kovos Šiaurės Kivu neišsiplėstų ir nepasiektų 1998–2003 m. Kongo karo, kuriame dalyvavo šešios besiribojančios šalys, masto, intensyviai dedamos regionų ir Europos tarpininkų tarptautinės diplomatinės pastangos; kadangi 2008 m. lapkričio 7 d. Nairobyje surengtas regiono aukščiausiojo lygmens susitikimas krizės KDR rytinėje dalyje tema,

D.   kadangi nuo smurto pradžios nužudyta ir perkelta milijonai žmonių ir kadangi apytikriais skaičiavimais nuo tada, kai generolas Laurent Nkunda 2008 m. rugpjūčio mėnesį vėl pradėjo kovas KDR, perkelta 250 000 gyventojų ir dėl to rytinę šalies dalį apėmė humanitarinė katastrofa,

E.   kadangi nepaisant pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių jai nustatytų įgaliojimų, leidžiančių naudoti visas būtinas priemones siekiant atgrasinti nuo visų bandymų naudoti jėgą ir siekiant apsaugoti civilius, Jungtinių Tautų misija KDR (MONUC):

F.   kadangi JT Saugumo Taryba 2008 m. lapkričio 11 d. dar kartą aptarė padėtį Rytų KDR, tačiau nesusitarė dėl to, kad MONUC pajėgos būtų padidintos 3000 karių, nors to prašė MONUC,

G.   kadangi iš visų 17 000 KDR teritorijoje esančių MONUC karių Šiaurės Kivu dislokuota tik 6000,

H.   kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos valstybės narės (tarp kurių yra ir Belgija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė) visada atsisakydavo skirti MONUC papildomų priemonių, kad ji galėtų įgyvendinti savo uždavinį, kadangi Europos Sąjungos Taryba ragina ES, valstybes nares ir MONUC bendradarbiauti glaudžiau,

I.   kadangi Europos Komisijos nario Louise Michelio iniciatyva Nairobyje įvyko regiono aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio metu KDR Prezidentas Joseph Kabila ir Ruandos Prezidentas Paul Kagame, siekdami užtikrinti taiką ir ilgalaikį politinį stabilumą, susitarė nedelsiant įgyvendinti visus anksčiau sudarytus susitarimus,

J.   kadangi vis dėlto po šio susitikimo KDR rytinėje dalyje nebuvo tuoj pat nutraukta ugnis, toliau vyko aršios konflikto šalių kovos ir dėl to buvo padaryta daug žalos civiliams gyventojams,

K.   kadangi MONUC aiškiai įrodė, kad Laurento Nkundos kovotojai gauna paramą iš Ruandos ir kadangi Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon paragino Afrikos vadovus šiuo lemiamu momentu prisiimti savo istorinę atsakomybę už šį regioną, už Afriką ir už pasaulį,

L.   kadangi humanitarinės organizacijos šiuo metu rūpinasi 200 000 pabėgėlių, esančių stovyklose aplink Gomą, ir mano, kad maždaug 1 milijonas civilių slapstosi siekdami išvengti smurto, kadangi padėtis pabėgėlių stovyklose kasdien blogėja ir kadangi JT Pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras išreiškė nuogąstavimus, kad pabėgėlių stovyklos gali būti sukarintos,

M.   kadangi paaštrėjus konfliktui KDR rytinėje dalyje dar labiau suintensyvėjo vaikų verbavimas į kariuomenę,

N.   kadangi pasirodo, kad tiek KDR kariai, tiek Ruandos demokratinių išlaisvinimo pajėgų (FDLR) kovotojai įsitraukę į KDR rytinės dalies naudingųjų iškasenų naudojimą ir prekybą jais,

O.   kadangi KDR parlamento nariai parengė krizės šalies rytuose įveikimo planą, kuriame raginama bendrai susitelkti, kad konflikto šalys pradėtų karinį, politinį ir diplomatinį dialogą,

P.   kadangi Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai Bernard Kouchner ir David Milliband patarė stiprinti MONUC, o ne siųsti Europos pajėgas į Šiaurės Kivu, tačiau taip pat patvirtino, kad neatmeta galimybės siųsti Europos pajėgas, jei iš tiesų būtina,

Q.   kadangi epidemija Šiaurės Kivu didėja ir dėl to vis labiau plinta cholera, raudoniukė ir kokliušas, nes didžiulis skaičius pabėgėlių gyvena laikinose vietose,

1.   yra itin susirūpinęs dėl suaktyvėjusių susirėmimų Šiaurės Kivu ir dėl jų pasekmių KDR rytinės dalies gyventojams bei visam regionui, ypač dėl humanitarinių padarinių, kurie yra agresyvių Nacionalinio žmonių gynimo kongreso (CNDP) veiksmų, dėl kurių Šiaurės Kivu perkelta ir nužudyta daug žmonių, rezultatas;

2.   reiškia savo didelį pasipiktinimą KDR rytinėse provincijose vykdomomis žudynėmis, nusikaltimais žmonijai, lytine prievarta prieš moteris ir mergaites, taip pat ragina visas atitinkamas nacionalines ir tarptautines valdžios institucijas sistemingai teisti šių nusikaltimų vykdytojus; ragina JT Saugumo Tarybą skubos tvarka imtis visų priemonių, kurias taikant galima iš tiesų užkirsti kelią naujiems išpuoliams prieš civilius KDR rytinių provincijų gyventojus;

3.   pritaria Komisijos ir valstybių narių priimtam sprendimui padidinti dėl krizės padarinių kenčiantiems civiliams gyventojams skiriamą humanitarinę pagalbą; atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria humanitarinės organizacijos teikdamos humanitarinę pagalbą, atsižvelgiant į saugumo padėtį Šiaurės Kivu; ragina visas susijusias šalis užtikrinti prieigą prie pažeidžiamų bendruomenių ir užtikrinti humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumą, kad būtų galima tęsti humanitarinę veiklą; primena, kad svarbu, jog karinės priemonės ir pajėgos būtų naudojamos humanitarinėms operacijoms remti tik tikrai išskirtiniais atvejais ir kaip paskutinė išeitis;

4.   pakartoja, jog yra tvirtai įsitikinęs, kad Amanio ir Nairobio procesai vis dar yra tinkamas pagrindas siekiant ilgam laikui stabilizuoti padėtį KDR rytinėje dalyje;

5.   ragina Laurentą Nkundą laikytis savo paties pareiškimo, kurį jis padarė įvykus diskusijoms su Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus ypatinguoju pasiuntiniu ir buvusiu Nigerijos Respublikos prezidentu Olusegunu Obasanjo, kad jis palaikys taikos procesą KDR rytinėje dalyje; atsižvelgdamas į tai ragina CNDP nedelsiant prisidėti prie Amanio taikos proceso; dar kartą patvirtina, kad palaiko KDR valdžios institucijas, kurios ieško politinio krizės sprendimo, pritaria KDR parlamento narių sudarytam planui, kuriame raginama bendrai susitelkti siekiant pradėti karinį, politinį ir diplomatinį dialogą;

6.   mano, kad siekiant rasti perspektyvų politinį konflikto sprendimą ir skatinti tinkamą regionų ekonomikos integraciją, kuri būtų naudinga visoms regiono šalims, reikėtų sušaukti tarptautinę konferenciją dėl Didžiųjų ežerų regiono;

7.   pabrėžia, kad reikia toliau stengtis sustabdyti užsienio ginkluotų grupių, ypač FDLR, veiklą KDR rytinėje dalyje; ragina KDR ir kitų šio regiono šalių vyriausybes imtis reikalingų veiksmų siekiant šio tikslo; palankiai vertina KDR ir Ruandos susitarimą, kurį paskelbė šių šalių užsienio reikalų ministrai ir pagal kurį pagal Ruandos žvalgybos tarnybų darbuotojų grupėms leidžiama vykdyti veiklą KDR ir bendradarbiauti su KDR armija, kad regione būtų nutraukta FDLR veikla;

8.   ragina Afrikos Sąjungą, JT Saugumo Tarybą ir svarbius tarptautinius veikėjus, įskaitant ES, JAV ir Kiniją, didinti spaudimą visoms konflikto šalims, kad būtų skatinamas taikos procesas, ieškoma mineralinių išteklių kontrolės problemos sprendimo būdų ir siekiama sudaryti ne vien paliaubas, o platų taikos susitarimą, be to, ragina šiuos veikėjus daryti spaudimą Ruandai ir Ugandai, kad jos įsipareigotų nutraukti laisvą L. Nkunda pajėgų judėjimą ir veiklą savo teritorijose;

9.   ragina visas susijusias šalis atkurti teisinę valstybę ir kovoti su nebaudžiamumu, visų pirma susijusiu su masiniu moterų ir mergaičių žaginimu bei vaikų ėmimu į karo tarnybą;

10.   ragina KDR vyriausybę kartu su Ruanda ir MONUC parengti planą, kurį taikant būtų izoliuoti ir sulaikyti genocidui vadovavę FDLR nariai, taip pat būtų suteikta galimybė persikelti į KDR arba reintegruotis Ruandoje tiems asmenims, kurie nedalyvavo genocide ir nori demobilizuotis;

11.   ragina KDR valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti vyriausybės karinių pajėgų plėšikavimą ir smurtą, kurio liudininkais yra JT Humanitarinės pagalbos koordinavimo biuro atstovai;

12.   ragina ES valstybes nares, siekiant stiprinti stabilumą šalyje, įgyvendinti JT ekspertų grupės rekomendacijas dėl neteisėto KDR gamtos išteklių eksploatavimo, įskaitant sankcijas, numatytas taikyti asmenims ir įmonėms, kurių dalyvavimas grobstant išteklius įrodytas;

13.   pabrėžia, kad nelegalus gamtinių išteklių eksploatavimas KDR rytinėje dalyje yra sukilėlių grupių finansavimo, vadinasi, ir regiono nestabilumo, šaltinis; pakartoja, kad svarbu kovoti su tokiu neteisėtu maištininkų grupių ir vyriausybių vykdomu eksploatavimu regione; atsižvelgdamas į tai, ragina KDR valdžios institucijas, bendradarbiaujant su MONUC, sunaikinti ekonominius sukilėlių grupių pagrindus neleidžiant jiems naudotis mineralų atsargomis (ypač deimantų, kolumbito - tantalito ir aukso) bei prekybiniais tinklais;

14.   prašo Komisijos ir Tarybos primygtinai reikalauti, kad KDR ir kaimyninių šalių vyriausybės įdiegtų veiksmingas sistemas, kurias naudojant būtų galima atsekti ir nustatyti gamtos išteklių – aukso, kasiterito (alavo rūdos), kolumbito - tantalito, kobalto, deimantų, pirochloro ir medienos – kilmę, taip pat priimtų į savo teritoriją JT įgaliotus stebėtojus, kurie stebėtų, kaip importuojami gamtos ištekliai iš KDR, ir užtikrintų JT įgaliotų stebėtojų apsaugą;

15.   dar kartą prašo parengti veiksmingą stebėsenos mechanizmą, kuris būtų analogiškas Kimberley procesui ir leistų patvirtinti iš KDR į ES importuojamų gamtos išteklių kilmę;

16.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos bendrovės neprekiautų produktais, pagamintais iš mineralų, kurie gauti KDR ginkluotoms grupėms naudingu būdu, tokių produktų nevartotų ir neimportuotų, o tokia veikla užsiimančius asmenis patrauktų atsakomybėn;

17.   ragina Komisiją ir Tarybą dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų rastas politinis sprendimas, kuris yra vienintelė išeitis siekiant nutraukti konfliktus KDR; todėl pritaria Komisijos nario L. Michelio iniciatyvai surengti Nairobyje KDR ir Ruandos Respublikos prezidentų susitikimą; ragina Komisiją bendradarbiauti su KDR valdžios institucijomis siekiant įgyvendinti susitarimą dėl Ruandos demokratinių išlaisvinimo pajėgų kovotojų sugrįžimo į Ruandą; ragina KDR ir Ruandos Respublikos valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė Nairobyje, ir teikti pirmenybę dialogui ir konsultacijoms, kad būtų sukurta ilgalaikė taika rytinėje KDR dalyje ir užtikrintas regiono stabilumas;

18.   ragina visiškai nesitaikstyti su lytine prievarta prieš mergaites ir moteris, kuri naudojama kaip karo ginklas, ir nustatyti itin griežtas baudžiamąsias sankcijas šių nusikaltimų vykdytojams; atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi yra galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ten, kur vyksta konfliktai, ir pabėgėlių stovyklose, ypač atsižvelgiant į pastaruosius choleros, tymų ir kokliušo protrūkius;

19.   dar karta patvirtina remiąs MONUC šiomis dramatiškomis aplinkybėmis, nes nepaisant misijos trūkumų, jos veikla yra gyvybiškai svarbi, ir ragina imtis visų veiksmų, kad ši misija galėtų visiškai įvykdyti savo įgaliojimus bei naudotis karinėmis pajėgomis siekiant apsaugoti asmenis, kuriems kyla pavojus; todėl ragina Tarybą ir ypač Belgiją, Prancūziją, Italiją ir Jungtinę Karalystę, atlikti svarbiausią vaidmenį užtikrinant, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir taikos palaikymo operacijų departamentas pritartų MONUC misijos sustiprinimui, kad būtų pagerinti jos operatyviniai pajėgumai – suteikta derama įranga ir žmogiškieji ištekliai;

20.   ragina Tarybą paskatinti JT Saugumo Tarybą suteikti MONUC įgaliojimus ir priemones spręsti klausimus, susijusius su tuo, kad ginkluotos grupuotės eksploatuoja iškasenas, įskaitant galimybę stebėti ir kontroliuoti pasienio postus, lėktuvų kilimo ir nusileidimo takus, tam tikras kalnakasybos zonas ir tiekimo kelius;

21.   primygtinai reikalauja, kad būtų dislokuota papildomų karinių pajėgų, o jų pagrindiniai įgaliojimai būtų civilių gyventojų apsauga ir naujų taikos susitarimų, kurie gali būti sudaryti, rėmimas ir pagalba siekiant, kad jų būtų laikomasi;

22.   ragina Tarybą ir Komisiją kartu su KDR vyriausybe, Jungtinėmis Tautomis ir kitais pagrindiniais paramos teikėjais parengti naują KDR visuotinio nusiginklavimo, demobilizavimo ir reintegravimo (NDR) planą, paremtą ES paramos NDR koncepcija, ir didelių užmojų šalies saugumo sektoriaus reformos strategiją, pagrįstą ES saugumo sektoriaus reformos politikos programa, kurie turėtų būti deramai finansuojami Bendrijos ir BUSP lėšomis;

23.   ragina KDR vyriausybę padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų nustatyti ir teisiami šiame regione įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai;

24.   ragina Tarybą ir Komisiją tuoj pat įgyvendinti didelio masto humanitarinės ir medicinos pagalbos bei reintegracijos programas, skirtas KDR rytinės dalies civiliams gyventojams, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai moterims ir mergaitėms, lytinės prievartos aukoms, siekiant patenkinti būtiniausius poreikius, taip pat atsižvelgiant į būtiną atstatymo veiklą ateityje; atkreipia dėmesį į svarbų moterų vaidmenį atkuriant išardytas bendruomenes;

25.   susidomėjęs pažymi, kad paskirta tarpininkų grupė, į kurią įeina buvęs Nigerijos Respublikos prezidentas Olusegun Obasanjo ir buvęs Tanzanijos Jungtinės Respublikos prezidentas Benjamin Mkapa; ragina Tarybą, siekiant stabilizuoti padėtį rytinėje KDR dalyje, dirbti drauge su Didžiųjų ežerų regiono tarptautine konferencija ir Afrikos Sąjunga;

26.   ragina Tarybą dirbti kartu su tarptautiniais ir regionų tarpininkais, kad šiuo metu vykdant tarpininkavimą būtų konkrečiai sprendžiamas kovojančių šalių ekonominių darbotvarkių klausimas;

27.   prašo Tarybos atidžiai stebėti humanitarinės pagalbos ir saugumo padėties pokyčius Rytų KDR, siekiant tiksliau nustatyti įvairius šiomis aplinkybėmis įmanomus veiksmų planus;

28.   paveda Pirmininkui pateikti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkui, Visos Afrikos Parlamento pirmininkui ir Kongo Demokratinės Respublikos bei kitų Pietinės Afrikos dalies vystymosi bendrijos valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0526. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0072. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0022. (4) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 460.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kosmoso politikos: Europa ir kosmosas

P6_TA(2008)0564 B6-0582/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosmoso politikos įgyvendinimo(1),

–   atsižvelgdamas į JT sutartį dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus (2222 (XXI) rezoliucija – Kosminės erdvės sutartis),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl kosminės erdvės ir saugumo(2) ir į 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos kosmoso politikos įgyvendinimo veiksmų plano(3), ir į 2007 m. liepos 16 d. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto surengto viešojo klausymo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosmoso politikos(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 11 d. Komisijos dokumentą "Europos kosmoso politikos pažangos ataskaita" (COM(2008)0561),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimą dėl EB ir Europos kosmoso agentūros pagrindų susitarimo pasirašymo,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos sutartį, iš dalies pakeistą pagal Lisabonos sutartį, ir į atitinkamas jų nuostatas dėl Europos kosmoso politikos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsnis),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi kosmosas yra svarbus strateginis turtas, užtikrinantis Europos savarankiškumą, saugumą ir gerovę, ir kadangi politiniai įvykiai šioje srityje turi būti inicijuojami Tarybos kartu su Europos Parlamentu,

B.   kadangi Sąjunga ir nemažai valstybių narių jau daugiau kaip 30 metų plėtoja ir finansuoja kosmines technologijas ir mokslus, kurių rezultatai – Europos kosmoso politikos (EKP) vizija, ir pripažindamas bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra (EKA) laimėjimus,

C.   kadangi Sąjunga vis daugiau suinteresuota atlikti svarbų pirmaujantį vaidmenį EKP, siekdama rasti sprendimus aplinkosaugos, transporto, mokslinių tyrimų, gynybos ir saugumo srityse,

D.   kadangi stipri (ypač taikymo, paslaugų ir susijusios infrastruktūros aspektu) EKP prisidėtų prie Sąjungos visuomeninės, kultūrinės, ekonominės ir mokslinės įtakos, padėtų plėtoti jos pramoninę ir mokslinę bazę, prisidėtų prie augimo, užimtumo ir užtikrintų politinę bei technologinę autonomiją nuosekliu ir realistiniu būdu,

E.   kadangi vykdant visą su kosmosu susijusią Europos veiklą laikomasi principo, kad kosminės erdvės tyrimai ir naudojimas turi tarnauti visų šalių interesams, ir pripažįstama, kad kosmosas – visai žmonijai priklausanti sfera, kuria reikia naudotis tik taikioms reikmėms,

F.   kadangi Sąjunga įsipareigojo skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kosmoso tyrimų ir naudojimo srityse ir pritardamas Tarybos nuomonei, kad Europa turėtų vykdyti veiksmus pagal pasaulinio masto kosmoso tyrimų programą,

G.   atsižvelgdamas į tai, kad norint plėtoti EKP labai svarbu pagerinti visuomenės supratimą apie kosminių technologijų raidą ir paramą joms, užtikrinant veiksmų papildomumą ir didinant sąveiką su nekosminiais laimėjimais,

H.   kadangi Europai strategiškai reikia garantuoti autonominę, patikimą, tvarią ir finansiškai veiksmingą prieigą prie kosminės erdvės, įskaitant kiek pasaulinės konkurencijos lygį atitinkančius erdvėlaivių leidimo įrenginius, tiek veikiantį kosminį uostą Europoje,

I.   kadangi būtina rasti atitinkamas Sąjungos priemones ir EKP finansavimo schemas, kuriomis naudojantis būtų galima papildyti pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programą (2007-2013 m.) skiriamas lėšas, kad skirtingi ekonomikos veikėjai galėtų planuoti ilgalaikius veiksmus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais,

J.   kadangi tinkama veiksmų valdymo struktūra kosmoso politikos srityje ir atitinkama norminė bazė palengvintų spartų atsiradimą naujoviškų ir konkurencingų paskesniesiems vartotojams skirtų paslaugų, kurios būtinai reikalingos norint pasiekti rezultatus, kurių tikimasi iš EKP ir kurie atitinka Sąjungos, EKA ir jų valstybių narių ambicijas, ypač siekiant užtikrinti nuolatinę prieigą prie visos kosmoso taikmenų įvairovės,

K.   kadangi reikia nustatyti tikslų grafiką, pagal kurį būtų įgyvendinami tikslai, susiję su "Galileo", EGNOS ir Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistema (GMES), vėliau pervadintą "Kopernikus", ir turėtų būti parengtas šias programas įgyvendinančioms skirtingoms įstaigoms skirtas planas,

L.   kadangi šiuolaikinėje visuomenėje kosmosas – tai unikali priemonė, leidžianti akimirksniu rinkti ir skleisti visam pasauliui didelį duomenų kiekį, taip pat svarbus įrankis visuotinei klimato kaitai suprasti ir stebėti, tai sritis, kurioje Europa atlieka pagrindinį vaidmenį, ragindama kitus tarptautinius veikėjus elgtis atsakingiau būsimųjų kartų atžvilgiu,

M.   kadangi galima pasiekti didelių kosmoso saugumo laimėjimų, ypač telekomunikacijų, priežiūros ir Žemės stebėjimo srityse,

N.   kadangi per ketvirtąjį Kosminės erdvės tarybos posėdį (bendras Europos Sąjungos Tarybos ir EKA posėdis) 2007 m. gegužės 22 d. priimtoje rezoliucijoje raginama Europos Sąjungos Taryboje ir kitose ES institucijose optimizuoti sprendimų kosmoso srityje priėmimo procesą,

O.   kadangi rengiant kitą finansinę perspektyvą reikėtų atsižvelgti į tinkamas ES priemones ir finansavimo schemas, siekiant užtikrinti ilgalaikes Bendrijos investicijas į mokslinius tyrimus kosmoso srityje ir tvarių kosmoso taikymo būdų naudojimą teikiant naudą Europai ir jos piliečiams,

P.   kadangi Sąjunga turėtų stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis,

1.   teigiamai vertina Tarybos 2008 m. rugsėjo 26 d. išvadas kaip naudingą politinį įsipareigojimą atsižvelgiant į kintančios EKP, kuri labai prisideda formuojant Europos tapatybę, plėtotę ir pakartoja savo ketinimą dalykiškai bendradarbiauti ir visapusiškai dalyvauti ją įgyvendinant, lyg būtų įsigaliojusi Lisabonos sutartis;

2.   pritaria Tarybos nuomonei, kad šiuo metu reikėtų pirmenybės tvarka įgyvendinti programas "Galileo", EGNOS ir GMES / "Kopernikus";

3.   ypač teigiamai vertina "Galileo" tarpinstitucinės grupės (angl. Galileo Interinstitutional Panel, GIP), kuri gali būti pavyzdys plėtojant EKP, steigimą;

4.   ragina Komisiją ir Tarybą sudaryti tikslų grafiką, kurio laikantis būtų kuriama veiksminga programos GMES / "Kopernikus" valdymo struktūra ir, siekiant pagerinti jos efektyvumą, parengti išsamų šios programos veiksmų planą, kuriame reikia aiškiai nurodyti jai skiriamas biudžeto lėšas;

5.   pabrėžia programos GMES / "Kopernikus", kaip į naudotojus orientuotos iniciatyvos, iš esmės įgyvendinamos naudojant kosmose esančius ir in situ Žemės stebėjimo įrenginius, svarbų vaidmenį; pabrėžia, kad būtina užtikrinti duomenų ir paslaugų teikimo tęstinumą; laikosi nuomonės, kad Komisija pirma turėtų atlikti programos GMES / "Kopernikus" poveikio vertinimą, sąnaudų ir naudos analizę bei ilgalaikės raidos tyrimą, po to pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai veiksmų planą, kuris apimtų, inter alia, šiuos aspektus:

6.   apgailestauja, kad, nepaisant aiškių vartotojų bendruomenės rekomendacijų, baigus palydovo "Jason 2" eksploataciją dar jam esant orbitoje, nebuvo užtikrintas tolesnis žemo nuolydžio aukščių matavimo duomenų rinkimas, ir prašo Komisiją išspręsti palydovo "Jason 3" finansavimo problemas, kurios gali sukelti pavojų pagal programą "Kopernikus" teikiamų paslaugų trumpalaikiam tvarumui, ir pranešti Europos Parlamentui apie šiuo klausimu priimtus sprendimus;

7.   ragina pradėti struktūruotą dialogą tarp Europos institucinių veikėjų ir tarpvalstybinių įstaigų, užtikrinant visoms valstybėms narėms atviras ir lygias galimybes gauti naudos iš EKP;

8.   ragina Tarybą ir Komisiją skatinti civilinių ir saugumo aspektų plėtros sąveiką kosmoso srityje; pažymi, kad Europos saugumo ir gynybos pajėgumai, be kita ko, priklauso ir nuo turimų palydovinių sistemų ir kad galimybės naudotis jomis užtikrinimas yra itin svarbus Sąjungai;

9.   prašo Tarybą ir Komisiją padaryti pažangą tarptautinių santykių srityje, ypač konkurencijos tarptautinėse komercinėse ir vyriausybinėse rinkose, užtikrinant, kad Europa būtų vieninga, ir laikantis darnios strategijos;

10.   pritaria Tarybos nuomonei, kad tarptautinis bendradarbiavimas kosmoso srityje turi būti naudingas Europos interesams ir kad bendradarbiaujant šiuo tikslu turėtų būti prisidedama prie pasaulinio masto iniciatyvų; pabrėžia, jog svarbu, kad būtų užtikrintas Europos politinis, technologinis ir veiklos savarankiškumas;

11.   primena, kad, kalbėdamos apie EKP įgyvendinimo planą, Taryba ir Komisija ketino pateikti Parlamentui specialias rekomendacijas arba pasiūlymus šiose keturiose prioritetinėse srityse:

12.   pabrėžia, kad svarbu plėtoti su kosmosu susijusios pramonės politiką ir kad svarbūs šios politikos elementai yra su kosmosu susijusi reguliavimo sistema ir standartizacijos programa, kurios padeda atsirasti Europoje naujoms vartotojų rinkoms, ir primena, kad "Galileo" reglamente numatyta įtraukti MVĮ į su kosmosu susijusios pramonės politikos įgyvendinimą;

13.   pripažįsta unikalų įgyvendinamų kosmoso programų įnašą užtikrinant ilgalaikį informavimą pasauliniu mastu, gaunant svarbius duomenis klimato kaitos tyrimams ir įrodymus, kuriais grindžiami svarbiausi sprendimai aplinkos politikos srityje;

14.   pripažįsta, kad kosmosas gali būti naudingas siekiant Lisabonos tikslų, t. y. įgyvendinant Sąjungos siekius ekonomikos, švietimo ir socialinėje srityse ir patenkinant jos piliečių lūkesčius;

15.   pripažįsta, jog ES reikia imtis praktinių veiksmų siekiant sumažinti Europos priklausomybę nuo rinktinių ypatingos svarbos kosminės erdvės technologijų, komponentų ir paslaugų;

16.   mano, kad Europa, siekdama atlikti svarbų vaidmenį tarptautiniuose žmogaus ir robotų, įskaitant galimybę surengti žmonių ekspediciją į Marsą, kosmoso tyrimų programose (pvz., Pasaulinė tyrimų strategija), turėtų parengti bendrą kosmoso erdvės tyrimo viziją ir ilgalaikį strateginį planą;

17.   ragina apsvarstyti galimybę skirti EKP naują biudžeto skirsnį Sąjungos biudžete siekiant parodyti ES įsipareigojimą EKP ir padidinti šios politikos skaidrumą ir aiškumą, jei įsigaliotų Lisabonos sutarties nuostatos, susijusios su Kosmoso politika;

18.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į su kosmosu susijusį mokslą ir technologijas;

19.   ragina Komisiją imtis atitinkamų iniciatyvų, kuriomis remiantis būtų siekiama plėtoti kosmoso panaudojimą renkant ir platinant informaciją, ir reikalauja skatinti kosmoso stebėjimo ir priežiūros technologijų plėtrą,

20.   ragina Komisiją imtis priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią kosmoso taršai;

21.   ragina Komisiją atlikti kosminio turizmo poveikio tyrimą, įskaitant atitinkamas saugos ir saugumo taisykles bei norminę bazę;

22.   ragina Tarybą ir Komisiją inicijuoti plačius kosmoso tyrimų apmąstymus, apibrėžti Europos pozicijos viziją ir išteklius būsimoms pasaulinio masto tyrimų iniciatyvoms; šiuo tikslu norėtų glaudžiai bendradarbiauti rengiant Komisijos pasiūlytą aukšto lygio konferenciją tyrimų tema;

23.   pabrėžia, kad kosmoso erdvės tyrinėjimas padeda skatinti jaunuosius europiečius rinktis karjerą mokslo ir technologijų srityje ir stiprinti mokslinių tyrimų pajėgumus Europoje;

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos kosmoso agentūrai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir JT Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 268, 2008 10 23, p.1. (2) Priimti tekstai P6_TA(2008)0365. (3) OL C 96 E, 2004 4 21, p. 136. (4) OL C 136, 2007 6 20, p. 1.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų

P6_TA(2008)0565 B6-0589/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų (KKŠ), kurią 2008 m. gegužės 19–30 d. diplomatinėje konferencijoje Dubline priėmė 107 šalys,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus 2008 m. gegužės 30 d. pranešimą, kuriame valstybės raginamos nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti šį svarbų susitarimą ir kuriame jis išreiškė viltį, kad susitarimas greitai įsigalios,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl siekio parengti visuotinę sutartį dėl draudimo naudoti visų tipų kasetinius šaudmenis(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi nuo 2008 m. gruodžio 3 d. KKŠ bus teikiama pasirašyti Osle, po to Jungtinėse Tautose Niujorke ir įsigalios pirmą dieną praėjus šešiems mėnesiams po to, kai 30 valstybių ratifikuos šią konvenciją,

B.   kadangi KKŠ uždraus kasetinių šaudmenų, kaip tokios kategorijos ginklų, naudojimą, gamybą, kaupimą ir perdavimą;

C.   kadangi KKŠ pasirašiusios šalys turės sunaikinti sukauptas tokių šaudmenų atsargas;

D.   kadangi KKŠ pagrindu bus sukurtas naujas pagalbos nukentėjusiesiems humanitarinis standartas, o pasirašiusios šalys privalės išvalyti teritorijas, kuriose po konfliktų dar yra nesprogusių kasetinių sprogmenų liekanų;

1.   palankiai vertina pilietinės visuomenės, ypatingai Kasetinių šaudmenų koalicijos, darbą siekiant nutraukti kasetinių šaudmenų sukeliamas žmonių kančias,

2.   ragina šalis kuo greičiau pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti KKŠ;

3.   ragina šalis imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima pradėti įgyvendinti KKŠ netgi prieš ją pasirašant ir ratifikuojant;

4.   ragina šalis iki įsigalios KKŠ nenaudoti, nekaupti, negaminti, neperduoti ir neeksportuoti kasetinių šaudmenų ir į juos neinvestuoti;

5.   ragina ES valstybes nares, kurios naudojo kasetinius šaudmenis, skirti pagalbą nukentėjusioms bendruomenėms, o Komisiją – visais prieinamais būdais skirti didesnę finansinę pagalbą bendruomenėms ir asmenims, kuriuos gali paveikti nesprogę kasetiniai šaudmenys;

6.   ragina tas ES valstybes nares, kurios naudojo kasetinius šaudmenis, skirti techninę ir finansinę pagalbą, kad būtų išvalytos teritorijos ir sunaikintos kasetinių sprogmenų liekanos, o Komisiją – visais prieinamais būdais skirti didesnę finansinę pagalbą tuo pačiu tikslu;

7.   ragina visas ES valstybes nares nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių būtų sutrukdytas KKŠ ir jos nuostatų įgyvendinimas ar kiltų pavojus, kad jos nebus įgyvendintos; ypač ragina visas ES valstybes nares nepriimti galimos Konvencijos dėl įprastinių ginklų (CCW) protokolo, jam nepritarti ir jo neratifikuoti, kadangi pagal jį būtų leidžiama naudoti kasetinius šaudmenis, o tai prieštarautų tokių šaudmenų uždraudimui, kaip nurodyta KKŠ 1 ir 2 straipsniuose;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir Kasetinių šaudmenų koalicijai.

(1) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 648.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija del ŽIV/AIDS: ankstyvasis nustatymas ir priežiūra

P6_TA(2008)0566 RC-B6-0581/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl kovos su ŽIV/AIDS ES ir kaimyninėse šalyse 2006–2009 m.(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 13 d. Brėmeno deklaraciją "Atsakomybė ir partnerystė – vieningai prieš ŽIV/AIDS",

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją "ŽIV/AIDS. Metas veikti"(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl AIDS(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 6 d. Tarybos išvadas dėl kovos su ŽIV/AIDS,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą dėl kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2006–2009 m. (COM(2005)0654),

–   atsižvelgdamas į Dublino deklaraciją dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje, paskelbtą 2004 m. vasario 23–24 d. įvykusioje ministrų konferencijoje "Įveikiant kliūtis. Bendradarbiavimas kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje", kurią surengė Europos Sąjungai pirmininkavusi Airija,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programą koordinuojančios organizacijos (JTAIDS) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) regioninio biuro Europoje 2008 m. ataskaitą "Pažanga įgyvendinant Dublino deklaracijos dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostatas",

–   atsižvelgdamas į Vilniaus deklaraciją dėl priemonių, skirtų kovos su ŽIV/AIDS veiksmams Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse stiprinti, kurią 2004 m. rugsėjo 16–17 d. Vilniuje (Lietuva) vykusioje konferencijoje "Europa ir ŽIV/AIDS. Nauji iššūkiai, naujos galimybės" patvirtino Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių ministrai bei vyriausybių atstovai,

–   atsižvelgdamas į PSO 2006 m. ŽIV/AIDS programą "Siekis užtikrinti visuotinę prieigą iki 2010 m.",

–   atsižvelgdamas į Eurobarometro 2006 m. vasario mėn. pateiktus duomenis apie AIDS prevenciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi, remiantis Europos AIDS epidemiologinės stebėsenos centro ("EuroŽIV") 2006 m. metinės ataskaitos duomenimis, 1999–2006 m. laikotarpiu Europos Sąjungoje nustatyti 269 152 nauji ŽIV atvejai, o PSO regioninis biuras Europoje nustatė 806 258 naujus ŽIV atvejus,

B.   kadangi, remiantis "EuroŽIV" 2006 m. metinės ataskaitos duomenimis, 11 proc. visų naujų užregistruotų ŽIV nešiotojų Europos Sąjungoje sudaro jaunesni negu 25 metų amžiaus asmenys,

C.   kadangi "EuroŽIV" ir JTAIDS ataskaitose patvirtinama, kad didžiulį susirūpinimą kelia Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse toliau grėsmingai didėjantis naujų ŽIV atvejų skaičius, be to, kai kuriose šalyse apytikris skaičius ŽIV užsikrėtusių asmenų beveik triskart viršija oficialiai paskelbtą skaičių,

D.   kadangi, nepaisant didėjančio skaičiaus ŽIV atvejų, pastaraisiais metais sumažėjęs skaičius nustatytų AIDS atvejų toliau stabiliai mažėjo ir 2006 m.: remiantis "EuroŽIV" 2006 m. metinės ataskaitos duomenimis, 2006 m. ES nustatyta 40 proc. mažiau atvejų negu 1999 m.,

E.   kadangi didelė dalis ŽIV atvejų lieka nenustatyta; kadangi nemažai žmonių nežino, kad yra užsikrėtę, ir dažnai apie tai sužino tik užklupti su ŽIV/AIDS susijusių ligų,

F.   kadangi galimybė užsikrėsti ŽIV smarkiai didėja kartu su kitomis lytiniu būdu perduodamomis ligomis (pvz., gonorėja, chlamidijomis, dedervine ir sifiliu),

G.   kadangi viena iš greito ŽIV plitimo daugelyje Rytų Europos šalių priežasčių yra šio viruso paplitimas tarp intravenines narkotines medžiagas vartojančių asmenų,

H.   kadangi ŽIV/AIDS yra užkrečiama liga, taigi rizikuojama užsikrėsti net ir nuo infekuoto asmens, kuriam liga nediagnozuota,

I.   kadangi, remiantis JTAIDS ir PSO regioninio biuro Europoje ataskaitomis "Pažanga įgyvendinant Dublino deklaracijos dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostatas", tik kelios iš Europos regionui priklausančių 53 šalių patvirtino kovos su užsikrėtusiųjų stigmatizavimu ir diskriminacija bei jų žmogaus teisių gynimo strategiją, kaip ir numatyta pagal įsipareigojimus, kuriuos šios šalys prisiėmė pagal Dublino deklaraciją,

J.   kadangi visapusiška žmogaus teisių apsauga labai svarbi visais kovos su ŽIV plitimu veiksmų aspektais,

K.   kadangi, siekiant spręsti su šia epidemija susijusias problemas, gyvybiškai svarbu skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą,

L.   kadangi reikia imtis veiksmingų visuomenės sveikatai skirtų priemonių siekiant anksti diagnozuoti ŽIV,

1.   ragina Tarybą ir Komisiją parengti ŽIV strategiją siekiant:

2.   ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, laikydamasis konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos principų, atidžiai vykdytų stebėseną ir priežiūrą, įskaitant tikslesnį gyventojų, kuriems liga nenustatyta, populiacijos (jos dydžio, pobūdžio ir t. t.) vertinimą;

3.   ragina Komisiją numatyti svarbių politinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių šiai strategijai įgyvendinti ir remti;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti galimybę tikrintis, o tai turi būti daroma savo noru ir anonimiškai;

5.   ragina Komisiją parengti ŽIV/AIDS rizikos mažinimo strategiją, kurioje didžiausias dėmesys būtų skirtas labiausiai pažeidžiamoms grupėms ir didelės rizikos grupėms;

6.   ragina Tarybą pavesti Komisijai parengti Tarybos rekomendacijas, susijusias su faktais grindžiamų testavimo ir gydymo gairių įgyvendinimu kiekvienoje valstybėje narėje;

7.   ragina Tarybą užtikrinti, kad Komisija, ateityje stebėdama kovos su ŽIV/AIDS plitimu pažangą Europoje ir kaimyninėse šalyse, remtųsi rodikliais, skirtais tiesiogiai spręsti problemas ir vertinti žmogaus teisių klausimus, susijusius su ŽIV/AIDS atvejais;

8.   ragina valstybes nares priimti nuostatas, pagal kurias jų jurisdikcijos ribose būtų veiksmingai kovojama su ŽIV užsikrėtusių ar AIDS sergančių asmenų diskriminacija, įskaitant jų judėjimo laisvę varžančius apribojimus;

9.   ragina valstybes nares rengti informavimo ir švietimo ŽIV/AIDS prevencijos, nustatymo ir gydymo klausimais kampanijas;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programą koordinuojančiai organizacijai ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 348. (2) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 871. (3) OL C 316 E, 2006 12 22, p. 366.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties bitininkystės sektoriuje

P6_TA(2008)0567 B6-0579/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi bitininkystė visame pasaulyje, o ypač Europoje, patiria didelių sunkumų,

B.   kadangi bitininkystė turi teigiamą poveikį visai ekosistemai ir į tai, kad ji ypač svarbi žemės ūkio ekosistemai,

C.   kadangi yra būtina išsaugoti biologinę įvairovę, prie kurios bitininkystė daugiausia prisideda kryžminiu apdulkinimu,

D.   kadangi bitininkyste Europoje verčiamasi nuo seno ir kad ji įeina į kultūrinį žemės ūkio paveldą,

E.   kadangi bitininkystės produktai naudingi maistingumo ir medicininiu požiūriais,

F.   kadangi Europos bitininkystės medaus ir kitų bičių produktų, kaip antai bičių pienelis, pikis, nuodai ir vaškas, įvairovė ir aukšta kokybė pasiektos naudojant jos praktinę patirtį ir dėl palankaus klimato,

G.   kadangi egzistuoja nesąžininga į Bendrijos rinką importuojamų produktų iš trečiųjų šalių konkurencija,

H.   kadangi medus gali būti importuojamas iš įvairių pasaulio regionų, bet tik bitės, kurių kiekis pakankamas, gali užtikrinti augalų apdulkinimą,

I.   kadangi yra didelis bičių skaičiaus mažėjimo pavojus, kurį lemia stiprus žiedadulkių ir nektaro išteklių sumažėjimas,

J.   kadangi bičių šeimų skaičius pasaulyje sparčiai mažėja,

K.   kadangi dėl aviliuose nuolat aptinkamo kenkėjo Varroa spp., vadinamo bičių AIDS, ir parazito Nosema ceranae išplitimo kilo bičių sveikatos krizė,

L.   kadangi 76 % žmonėms skirtų maisto produktų priklauso nuo bitininkystės sektoriaus,

M.   kadangi 84 % Europoje auginamų augalų rūšių priklauso nuo apdulkinimo,

N.   kadangi naudojant biocidus per daug dažnai nesilaikoma nurodymų ir pažangiosios praktikos;

O.   kadangi kol kas nėra metodų išnaikinti kai kurias bičių ligas, dėl kurių sumažėja jų atsparumas ir prarandami aviliai,

1.   mano, kad svarbiausia – nedelsiant tinkamu būdu ir veiksmingomis priemonėmis reaguoti į bitininkystės krizę;

2.   mano, kad reikėtų panaikinti nesąžiningą bitininkystės produktų iš trečiųjų šalių konkurenciją, kuri, be kita ko, susidaro dėl mažesnių gamybos sąnaudų, ypač susijusių su cukraus ir darbo jėgos kainomis;

3.   ragina Komisiją nedelsiant toliau plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su masišką bičių nykimą lemiančiais kenkėjais ir ligomis taip pat su kitomis galimomis priežastimis kaip antai genetinės įvairovės nykimas ir genetiškai modifikuotų pasėlių auginimas, ir jiems skirti papildomų biudžeto lėšų;

4.   mano, kad būtina taikyti reikalavimą etiketėse nurodyti bičių medaus kilmės šalį;

5.   ragina Komisiją vykdant BŽŪP būklės patikrinimą nustatyti priemones, padėsiančias skatinti ekologinio atsigavimo zonų (pavyzdžiui, bitininkystei atidėtos žemės) įrengimą, ypač didžiuosiuose ariamosios žemdirbystės regionuose; ragina, kad šios zonos turėtų būti įrengiamos laukų dalyse, kurias sunku kultivuoti, ir jose galėtų būti auginami augalai, kurie būtų gausūs nektaro šaltiniai bičių nektaro rinkimo plotuose, pvz., facelijos, agurklės, dirviniai garstukai ar laukiniai baltieji dobilai;

6.   ragina Komisiją ir Tarybą visose diskusijose ir rengiant būsimus su genetiškai modifikuotų pasėlių auginimu Europos Sąjungoje susijusius teisės aktus tinkamai apsvarstyti bičių sveikatos klausimus, su bičių produktų rinkodara susijusias galimybes ir ekonomikos poveikį bitininkystės sektoriui;

7.   ragina Komisiją skatinti kurti ir bitininkams, ir ūkininkams, kurių produkcija galėtų išaugti 30 %, skirtas priemones, būtinas nepakankamo apdulkinimo rizikai sumažinti;

8.   ragina Komisiją užtikrinti paviršinių vandenų kokybės kontrolę ir priežiūrą, kadangi bitės labai jautriai reaguoja į bet kokį aplinkos būklės blogėjimą;

9.   ragina Komisiją imtis tyrimų, skirtų ryšiui tarp bičių mirtingumo ir pesticidų, kaip, pvz., tiametoksamas, imidaklopridas, klotianidinas, fipronilas, naudojimo nustatyti, kad būtų galima imtis reikiamų priemonių dėl leidimo naudoti šiuos produktus;

10.   ragina Komisiją koordinuoti visą su šia padėtimi susijusią šiuo metu valstybių narių turimą informaciją; mano, kad Komisija turėtų bendradarbiauti su pripažintomis organizacijomis siekiant keistis savo turima moksline informacija apie pesticidų įtaką bitėms;

11.   mano, kad būtina taikyti reikalavimą atlikti importuoto medaus tyrimus siekiant nustatyti, ar jame nėra amerikinio puvinio bacilų;

12.   ragina Komisiją siūlyti finansinės paramos, skirtos ūkiams, kurie dėl bičių mirtingumo patiria sunkumų, mechanizmą;

13.   ragina Komisiją mokslinius tyrimus ir kovą su bičių ligomis įtraukti į veterinarijos politiką;

14.   ragina Komisiją paraginti visas valstybes nares nedelsiant suteikti pagalbą bitininkystės sektoriui;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai, persvarstymo

P6_TA(2008)0568 B6-0580/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, nustatančios minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, persvarstymo (COM(2007)0707),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Europos Parlamentas ir Taryba 2001 m. priėmė Rekomendaciją 2001/331/EB, kurioje numatomi neįpareigojamieji aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai ir pripažįstama, kad valstybių narių tikrinimo sistemos labai skiriasi,

B.   kadangi šios rekomendacijos tikslas – užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų, ir prisidėti prie nuoseklesnio jų įgyvendinimo ir vykdymo visose valstybės narėse,

C.   kadangi anksčiau minėtame komunikate išdėstoma Komisijos nuomonė tolesnio rekomendacijos tobulinimo klausimu, remiantis, inter alia, valstybių narių pateiktomis rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitomis,

D.   kadangi tame komunikate nurodoma, kad valstybių narių pateiktose rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitose buvo "pateikta per mažai informacijos arba buvo sunku ją palyginti",

E.   kadangi, atsižvelgus į valstybių narių pateiktą informaciją, paaiškėjo, kad tik keletas iš jų rekomendaciją įgyvendino visiškai ir kad "vis dar labai skiriasi Bendrijos aplinkosauginių tikrinimų vykdymo būdai",

F.   kadangi, Komisijos nuomone, tokia padėtis, kai teisės aktai įgyvendinami ne visiškai, iš dalies susidaro dėl to, kad valstybės narės skirtingai interpretuoja rekomendacijoje pateiktas apibrėžtis bei kriterijus ir ataskaitų rengimo reikalavimus,

G.   kadangi Komisija pripažįsta, jog per siaura rekomendacijos taikymo sritis ir į ją neįtraukta daug svarbios veiklos, pvz., Natura 2000, nelegalių atliekų vežimo kontrolės, cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo gaminiuose apribojimo (pvz., Direktyva dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo – RoHS direktyva), prekybos nykstančiomis rūšimis, taip pat su genetiškai modifikuotais organizmais susijusios veiklos bei gamintojo atsakomybės sistemų,

1.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad Bendrijoje negalima užtikrinti visiško aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo, nes dėl to ne tik bus toliau daroma žala aplinkai, bet taip pat iškraipoma konkurencija;

2.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti teisingą ir vienodą Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą ir kad priešingu atveju liks nepateisinti visuomenės lūkesčiai ir pakenkta Bendrijos, kaip veiksmingos aplinkos saugotojos, reputacijai;

3.   prieštarauja Komisijos ketinimui spręsti problemą pasitelkus neįpareigojamąją rekomendaciją ir įtraukiant tam tikrus teisiškai įpareigojamuosius reikalavimus į sektorių teisės aktus;

4.   taigi ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl aplinkosauginių tikrinimų, kurioje būtų pateiktos aiškios apibrėžtys ir kriterijai, išdėstyti Rekomendacijoje 2001/331/EB ir išplėsta jos taikymo sritis;

5.   mano, kad būtina stiprinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo tinklą (angl. IMPEL), ir ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kaip būtų galima tai padaryti, įskaitant Bendrijos aplinkosauginių tikrinimų pajėgų įsteigimą;

6.   siūlo daugiau dėmesio skirti informacinės ir šviečiamosios veiklos aplinkos apsaugos klausimais, kurios konkretūs klausimai turėtų būti nustatomi vietos, regionų arba nacionaliniu lygmenimis atsižvelgiant į esamus poreikius ir problemas, būdingus atitinkamai sričiai, paramai;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 118, 2001 4 27, p. 41.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Somalio

P6_TA(2008)0569 RC-B6-0596/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl padėties Somalyje, ypač į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Somalio(1) ir 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl nuolatinių civilių žudynių Somalyje(2),

–   atsižvelgdamas į tarptautinės organizacijos "Amnesty International" 2008 m. lapkričio 1 d. ataskaitą "Žmogaus teisių padėtis pasaulyje",

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais Radhikos Coomaraswamy 2008 m. lapkričio 8 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas trylikametės Aishos Ibrahim Duhulow užmėtymas akmenimis,

–   atsižvelgdamas į įvairius regioninius žmogaus teisių aktus, ypač į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir į prie jos pridėtą 2003 m. protokolą dėl moterų teisių Afrikoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2008 m. spalio 27 d. Somalyje akmenimis mirtinai užmėtyta trylikametė Aisha Ibrahim Duhulow,

B.   kadangi mirtiną užmėtymą akmenimis 50 vyrų įvykdė pietinio Kismajo uosto stadione, stebint apytikriai 1000 asmenų,

C.   kadangi Aishai Ibrahim Duhulow pareikšti kaltinimai ir ji pripažinta kalta dėl neištikimybės pažeidžiant islamo teisę, tačiau iš tikrųjų ji buvo išprievartauta trijų vyrų,

D.   kadangi Kismajo miestą kontroliuojanti karinė grupuotė "al-Shabab" sulaikė Aishą Ibrahim Duhulow ir nurodė įvykdyti jai mirties bausmę užmėtant akmenimis, tačiau nesuėmė ir nesulaikė kaltinamųjų jos išprievartavimu,

E.   kadangi tam tikriems stadione esantiems asmenims pabandžius išgelbėti Aishos Ibrahim Duhulow gyvybę karinės grupuotės nariai pradėjo šaudyti ir nušovė įvykį stebėjusį berniuką,

F.   kadangi gauta patikimų pranešimų, kad Kismajo mieste dirbantys žmogaus teisių aktyvistai sulaukė grasinimų mirtimi iš karinės grupuotės "al-Shabab", kuri kaltina aktyvistus skleidžiant klaidingą informaciją apie minėtąjį įvykį,

G.   kadangi dėl itin sunkios padėties Somalyje ir plačiai paplitusio smurto, už kurį atsakingos tam tikros Somalio išlaisvinimo aljanso (vadinamųjų islamo teismų) grupuotės, bandančios nuversti teisėtą Somalio valdžią, šalyje kasdien šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės,

H.   kadangi, kalbant apie šiuos žmogaus teisių pažeidimus, taip pat galima paminėti nesenai įvykdytą dviejų katalikių vienuolių iš Italijos pagrobimą Kenijoje ir pervežimą į Somalį, taip pat padidėjusį savižudžių išpuolių, kurių metu per pastarąsias savaites šalies šiaurėje žuvo mažiausiai 30 žmonių, skaičių,

I.   kadangi pastaruoju metu smurto ir žudymo aukomis tapo tam tikrų šalyje veikiančių tarptautinių organizacijų darbuotojai; kadangi atsakomybė už daugumą šių atvejų priskiriama karinių opozicijos grupuočių, įskaitant grupuotę "al-Shabab" ir islamo teismų grupuotes, nariams,

J.   kadangi norėdami parodyti didėjančią savo galią islamistų sukilėliai vykdė viešus plakimus sostinėje Mogadiše,

K.   kadangi tokie brutalūs veiksmai rodo minėtųjų karinių grupuočių taikomus metodus, taip pat rodo, apskritai, visą su pagarba žmogaus teisėms susijusią riziką tuo atveju, jei minėtosios karinės grupuotės imtų labiau kontroliuoti šalį,

L.   kadangi pereinamojo laikotarpio Somalio federalinė vyriausybė (TFG) ir Somalio išlaisvinimo aljanso frakcija (ARS) 2008 m. spalio 26 d. Džibutyje pasirašė susitarimą dėl karinių veiksmų nutraukimo, ir kadangi Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) regioniniai lyderiai 2008 m. spalio 28-29 d. Nairobyje specialiojo aukščiausio lygio susitikimo metu pateikė Somalio taikos planą,

M.   kadangi būtina remti TFG ir jos pirmininką Abdullahi Yusufą,

1.   griežtai smerkia Aishai Ibrahim Duhulow įvykdytą mirties bausmę užmėtant akmenimis ir reiškia pasibaisėjimą tokiais barbariškais veiksmais išprievartautos trylikametės atžvilgiu;

2.   ragina Somalio vyriausybę pasmerkti šią mirties bausmę ir imtis veiksmų siekiant ateityje užkirsti kelią tokioms brutalioms egzekucijoms;

3.   ragina Somalio vyriausybę paskelbti dokumentus ir pareiškimus, siekiant po mirties atkurti Aishos Ibrahim Duhulow garbę;

4.   pritaria teisėtos Somalio vyriausybės pastangoms perimti Kismajo uosto kontrolę ir ragina, taikant tinkamas procesines nuostatas, patraukti atsakomybėn Aishos Ibrahim Duhulow išprievartavimu kaltinamus asmenis;

5.   ragina ES teikti visą paramą, kurios reikia norint Somalyje ilgam laikui įtvirtinti demokratinę valdžią, taip pat padėti Somalio vyriausybei perimti visos šalies kontrolę ir įtvirtinti teisinės valstybės principus laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, nes tai užkirstų kelią panašioms egzekucijoms ateityje;

6.   tvirtai ragina Afrikos Sąjungos misiją Somalyje (AMISOM) pasinaudoti visais turimais įgaliojimais saugant civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus, ir ragina suteikti AMISOM įgaliojimus stebėti, tirti ir pranešti apie žmogaus teisių pažeidimus;

7.   ragina Somalio ir Kenijos institucijas visais įmanomais būdais stengtis ir imtis visų politinių ir diplomatinių iniciatyvų siekiant, kad būtų išlaisvintos minėtosios dvi katalikų vienuolės iš Italijos;

8.   labai pritaria Džibutyje sudarytam TFG ir ARS susitarimui, pagal kurį siekiama nutraukti ne vienus metus trunkančius karinius veiksmus Somalyje ir rasti ilgalaikį sprendimą, kaip atkurti taiką ir nutraukti pirmiau minėtus pažeidimus;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos generaliniams sekretoriams, IGAD vyriausybėms, AMISOM ir Somalio vyriausybei.

(1) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 479. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0313.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės Nigerijoje

P6_TA(2008)0570 RC-B6-0602/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų Nigerijoje,

–   atsižvelgdamas į dabartinį Nigerijos federalinės vyriausybės moratoriumą dėl mirties bausmės taikymo,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Nigerija ratifikavo 1993 m. spalio 29 d.,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 1983 m. birželio 22 d.,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 2001 m. liepos 23 d.,

–   atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Nigerija ratifikavo 2001 m. liepos 28 d.,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją, kurią Nigerija ratifikavo 1985 m. birželio 13 d., ir jos 1999 m. fakultatyvinį protokolą, kurį Nigerija ratifikavo 2004 m. lapkričio 22 d.,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją, kurią Nigerija ratifikavo 1991 m. balandžio 19 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi daugiau nei 720 vyrų ir 11 moterų Nigerijos kalėjimuose yra nuteisti mirties bausme,

B.   kadangi Nigerijos nacionalinė mirties bausmės tyrimų grupė ir Prezidento tyrimų komisija teisingumo vykdymo reformos klausimais nustatė, kad mirties bausme nuteisti kaliniai beveik visada gyvena skurde ir jiems teisiškai neatstovaujama,

C.   kadangi, nors pagal tarptautinę teisę draudžiama mirties bausme nuteisti pažeidėjus vaikus, mažiausiai 40 mirties bausme nuteistų kalinių amžius jų įtariamos nusikalstamos veikos metu buvo nuo 13 iki 17 metų,

D.   kadangi islamo šariato teismų jurisdikcijai priklauso baudžiamosios bylos 12-oje iš 36 Nigerijos valstijų; kadangi šie teismai ir toliau priima mirties nuosprendžius, taip pat nuosprendžius, pagal kuriuos skiriamos asmens išplakimo arba galūnės amputavimo bausmės,

E.   kadangi 47 proc. mirties bausme nuteistų kalinių laukia, kol bus priimtas sprendimas dėl jų skundo, ketvirtadalis kalinių apeliacinių skundų nagrinėjimų truko 5 metus, 6 proc. kalinių, pateikę nepatenkintus apeliacinius skundus, laukė daugiau nei 20 metų, o vienas kalinys laukė mirties bausmės 24 metus,

F.   kadangi Nigerijos baudžiamojo teisingumo sistemai būdinga korupcija, aplaidumas ir didelis išteklių trūkumas,

G.   kadangi kankinimų pasitaiko kiekvieną dieną, nors jie Nigerijoje uždrausti, ir beveik 80 proc. kalinių Nigerijos kalėjimuose teigia, kad jie buvo mušami, jiems buvo grasinama ginklu arba jie buvo kankinami policijos kamerose,

H.   kadangi daugelis teismo laukiančių ir mirties bausme nuteistų kalinių patyrė policijos pareigūnų, kurie reikalavo iš jų pinigų už paleidimą, prievartavimus,

I.   kadangi daugiau nei pusė visų 40 000 šalies kalinių nebuvo teisiami arba nuteisti,

J.   kadangi chroniškos ligos, kurioms vis dėlto galima užkirsti kelią, pvz., ŽIV, maliarija, tuberkuliozė, gripas ir plaučių uždegimas taip pat pasitaiko kalėjimuose,

K.   kadangi Nigerijos valdžios institucijos dėjo pastangas panaikinti savo teismų sistemos trūkumus; kadangi Nacionalinė mirties bausmės tyrimų grupė (2004 m.) ir Prezidento tyrimų komisija teisingumo vykdymo reformos klausimais (2007 m.) išreiškė abejones dėl to, ar mirties bausmės taikymas padeda mažinti nusikalstamumo plitimo Nigerijoje greitį ir mastą; kadangi nei federalinė, nei valstijų vyriausybės vis dėlto nesiėmė veiksmų dėl skubių problemų, kurias iškėlė šios dvi tyrimų grupės, sprendimo,

L.   kadangi Nigerija nuo 2002 m. oficialiai nepranešė apie mirties bausmės vykdymus,

M.   kadangi, kaip žinoma, tik 7 iš 53 Afrikos Sąjungos valstybių narių 2007 m. vykdė nuosprendžius, 13 Afrikos šalių panaikina bausmę teisiškai, o dar 22 šalys panaikina ją praktiškai,

N.   kadangi 1977 m. tik 16 šalių panaikino mirties bausmę už visus nusikaltimus; kadangi šiandien 137 iš 192 JT valstybių narių teisiškai arba praktiškai yra panaikinusios mirties bausmę,

1.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ir valstijų vyriausybes panaikinti mirties bausmę;

2.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ir valstijų vyriausybes nedelsiant paskelbti moratoriumą visiems mirties bausmių vykdymams, kol bus panaikinta mirties bausmė, kaip numatyta 2008 m. vasario 26 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 62/149 ir nedelsiant pakeisti visas mirties bausmes įkalinimu;

3.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ir valstijų vyriausybes parengti visapusišką nusikalstamumo problemos sprendimo koncepciją ir paaiškinti, kaip bus sprendžiami su nusikalstamumo padėtimi susiję klausimai;

4.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ir valstijų vyriausybes panaikinti visas federalinių ir valstijų teisės aktų nuostatas, kuriose įtvirtinta mirties bausmė asmenims, kuriems įtariamos nusikalstamos veikos metu nėra sukakę 18 metų;

5.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ir valstijų vyriausybes užtikrinti, kad mirties bausmės bylose būtų laikomasi griežčiausių tarptautiniu mastu pripažintų ir konstitucinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų, ypač skurdesnių kalinių neadekvataus teisinio atstovavimo atvejais, kai prisipažinimai arba įrodymai buvo gauti panaudojant smurtą, prievartą arba kankinimus, kai bylos ir apeliacinio skundo nagrinėjimas trunka neįprastai ilgai ir kai teisiami nepilnamečiai;

6.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ratifikuoti 1989 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą ir 2002 m. JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą fakultatyvinį protokolą;

7.   ragina Nigerijos valstijų vyriausybes panaikinti visas nuostatas, susijusias su privalomu mirties bausmės skyrimu;

8.   ragina Nigerijos federalinę vyriausybę ir valstijų vyriausybes įgyvendinti Nacionalinės mirties bausmės tyrimų grupės (2004 m.) ir Prezidento tyrimų komisijos teisingumo vykdymo reformos klausimais (2007 m.) rekomendacijas ir visų pirma paskelbti moratoriumą mirties bausmės vykdymui ir pakeisti visus mirties bausmės nuosprendžius;

9.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares teikti techninę paramą Nigerijos valdžios institucijoms siekiant persvarstyti teisės aktus, kuriuose įtvirtinta mirties bausmė, panaikinti mirties bausmę ir pagerinti Nigerijos policijos tyrimo procedūras;

10.   ragina remti Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos darbo grupės mirties bausmės klausimais veiklą rengiant Afrikos chartijos dėl mirties bausmės uždraudimo protokolą ir užtikrinant, kad būtų neįmanomas jos įvedimas iš naujo;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Nigerijos federalinei vyriausybei ir parlamentui, Afrikos Sąjungai ir Visos Afrikos Parlamentui.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl al-Kurdų šeimos atvejo

P6_TA(2008)0571 RC-B6-0608/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų,

–   atsižvelgdamas į savo laikinosios delegacijos į Izraelį ir palestiniečių teritorijas (2008 m. gegužės 30 d. – birželio 2 d.) parengtą ataskaitą ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į Ketvirtąją Ženevos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į atitinkamas Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, ir ypač į jo 2 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ES Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies 2008 m. lapkričio 10 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl sugriautų namų Rytų Jeruzalėje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienio, naktį Izraelio policija ir ginkluotosios pajėgos iškraustė al-Kurdų šeimą iš jų namų Sheikh Jarrah rajone Rytų Jeruzalėje, kur jie gyveno daugiau nei 50 metų; kadangi tučtuojau po to jie leido naujakuriams patekti į šeimos namą ir tada užtvėrė teritoriją,

B.   kadangi šis iškraustymas po ilgų ir kontraversiškų teisinių procedūrų dėl ginčijamos nuosavybės Izraelio teismuose ir valdžios institucijose vyko pagal Izraelio Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 16 d. išleistą įsakymą,

C.   kadangi Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA) paskelbė, kad ji toliau teiks pagalbą šeimoms,

D.   kadangi šeima buvo iškraustyta nepaisant tarptautinių prieštaravimų; kadangi JAV šį klausimą iškėlė Izraelio valdžios institucijoms; kadangi šis sprendimas gali atverti galimybę perimti dar 26 namus Sheikh Jarrah rajone Rytų Jeruzalėje ir iškraustyti kitas 26 šeimas; kadangi šis klausimas daro politinę žalą būsimam Rytų Jeruzalės statusui,

E.   atkreipdamas dėmesį į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir į tai, kad tarptautinė bendruomenė nepripažino Izraelio teisių Rytų Jeruzalėje,

F.   kadangi Parlamento delegacija 2008 m. lapkričio 3 d. lankėsi Sheikh Jarrah rajone ir turėjo galimybę susitikti su al-Kurdų šeima,

1.   reiškia didelį susirūpinimą dėl al-Kurdų šeimos iškraustymo, taip pat dėl to, kad neseniai Izraelio valdžios institucijos sugriovė palestiniečių šeimų namus keliuose Rytų Jeruzalės rajonuose, ir nerimauja dėl galimų rimtų šių veiksmų pasekmių;

2.   nurodo, kad šios operacijos, kurios turi didelį poveikį šių rajonų gyventojų gyvenimui, prieštarauja tarptautinei teisei, ir ragina Izraelio valdžios institucijas jas kuo skubiau baigti;

3.   pripažindamas Izraelio teisminės valdžios nepriklausomumą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje, nurodo, kad pagal tarptautinę teisę Rytų Jeruzalė nepatenka į Izraelio teismų jurisdikciją;

4.   ragina Tarybą, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę, įskaitant Ketvertą, dėti visas įmanomas pastangas siekiant apsaugoti palestiniečius gyventojus Sheikh Jarrah vietovėje ir kituose Rytų Jeruzalės rajonuose bei ragina Ketvertą šioje srityje būti aktyvesnį;

5.   dar kartą ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti gyvenviečių plėtimą ir apsaugos sienos statymą už 1967 m. nustatytų ribų, nes šie veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei ir trukdo pastangoms išsaugoti taiką;

6.   patvirtina, kad tokie veiksmai gali tik pabloginti galimybes pasiekti taikos susitarimą tarp Palestinos ir Izraelio; ragina Izraelį susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, kuriuos vykdant gali būti užbėgta už akių derybų dėl galutinio statuso rezultatams, ypač Jeruzalėje;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ketverto ypatingajam atstovui Artimuosiuose Rytuose, Izraelio vyriausybei, Knesetui, Palestinos savivaldos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidybos tarybai.