Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2067(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0475/2008

Pateikti tekstai :

A6-0475/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/01/2009 - 6.7
CRE 13/01/2009 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0007

Priimti tekstai
PDF 208kWORD 53k
Antradienis, 2009 m. sausio 13 d. - Strasbūras
Pilietinio dialogo plėtros perspektyvos remiantis Lisabonos sutartimi
P6_TA(2009)0007A6-0475/2008

2009 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pilietinio dialogo plėtros perspektyvų remiantis Lisabonos sutartimi (2008/2067(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašytą Lisabonos sutartį, pagal kurią iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties(1),

–   atsižvelgdamas į įvairias per šią kadenciją patvirtintas Europos Parlamento rezoliucijas dėl pilietinės visuomenės,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. įvykusį Konstitucinių reikalų komiteto seminarą, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų atstovai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6–0475/2008),

A.   kadangi norint sukurti demokratinę ir piliečiams artimą Europos Sąjungą ES institucijos, valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi glaudžiai bendradarbiauti Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis,

B.   kadangi ES ir nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų atvirumas vykdyti dialogą ir bendradarbiauti su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis – tai pagrindinė sąlyga tam, kad pastarieji dalyvautų rengiant teisės aktus ir valdant visais lygmenimis,

C.   kadangi remiantis Lisabonos sutartimi stiprinamos ES piliečių teisės palaikant santykius su Europos Sąjunga, nes palengvinama jų galimybė jungtis į pilietinės visuomenės asociacijas ir dalyvauti diskusijose apie piliečių Europą,

D.   kadangi remiantis dabartinėmis nuostatomis, kurios taip pat numatytos Lisabonos sutartyje, nustatomas būtinas Europos lygmens pilietinio dialogo plėtojimo teisinis pagrindas, tačiau šių nuostatų taikymas praktiškai vis dėlto ne visuomet yra patenkinamas,

E.   kadangi pilietinių visuomenių raidos lygis 27 valstybėse narėse skiriasi ir nevienodai naudojamasi dalyvaujamosios demokratijos, dalyvavimo teisėkūros procese ir dialogo su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos institucijomis galimybėmis,

F.   kadangi terminas "pilietinė visuomenė" apima daug piliečių savanoriškai įsteigtų nevyriausybinių ir ne pelno organizacijų, kurios dalyvauja visuomenės gyvenime, išreiškia savo narių ar kitų asmenų interesus, idėjas ir ideologiją remdamosi etniniais, kultūriniais, politiniais, moksliniais, religiniais ar filantropiniais aspektais,

G.   kadangi pilietinių organizacijų atstovavimo masto apibrėžties klausimu vyksta kontraversiškos diskusijos ir kai kurių organizacijų veikla ir veiksmingumas propaguojant savo poziciją ne visuomet atitinka jų atstovavimo mastą,

H.   kadangi skirtingos ES institucijos pasirinko skirtingas pilietinio dialogo koncepcijas,

1.   vertina Europos Sąjungos indėlį plėtojant pilietinį dialogą Europos ir nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis;

2.   pabrėžia, kad Europos pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį Europos integracijos procese, nes ji Europos institucijoms perduoda ES piliečių pozicijas ir reikalavimus; atkreipia dėmesį į žinių, kurias pilietinė visuomenė perduoda institucijoms, reikšmę ir pabrėžia su pilietiniu dialogu susijusių informavimo ir viešinimo funkcijų svarbą ir reikšmę, ypač propaguojant Europos Sąjungos priemones ir tikslus bei apie juos informuojant, kuriant bendradarbiavimo tinklą Europoje, stiprinant europinės tapatybės ir identifikacijos suvokimą pilietinėje visuomenėje;

3.   pabrėžia, jog tam, kad būtų įvykdyti ES politiniai tikslai ir užmojai, reikia rengti platesnes viešas diskusijas ir veiksmingesnį pilietinį dialogą bei stiprinti politinį sąmoningumą;

4.   atkreipia dėmesį į ypatingą savo paramą pilietiniam dialogui ir į reikšmę, skiriamą šiam dialogui Lisabonos sutartyje, kuria remiantis pilietiniam dialogui suteikiamas prioritetinio principo statusas visose ES veiklos srityse;

5.   pritaria tam, kad Lisabonos sutartyje numatyta stiprinti atstovaujamąją ir dalyvaujamąją demokratiją, visų pirma pasinaudojant vadinamąja pilietine iniciatyva, kai numatoma, kad milijonas piliečių iš kelių valstybių narių gali pareikalauti Komisijos parengti pasiūlymą dėl teisės akto;

6.   ragina ES institucijas, valstybių narių nacionalines, regionines ir vietos institucijas plėtojant dialogą su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis kuo geriau pasinaudoti esamomis teisinėmis nuostatomis ir pažangiąja patirtimi; ypač mano, kad EP informacijos biurai visose valstybėse narėse turėtų atlikti aktyvų vaidmenį skatinant, organizuojant ir valdant Parlamento ir pilietinės visuomenės narių forumus, kurie turėtų vykti bent kartą per metus valstybėje narėje, ir pabrėžia, kad svarbu, jog juose reguliariai dalyvautų Parlamento nariai ir iš atitinkamos valstybės narės, ir iš kitų valstybių narių;

7.   ragina ES institucijas į pilietinį dialogą įtraukti visus suinteresuotus pilietinės visuomenės atstovus, o jaunų europiečių, kurie kurs ateities Europos Sąjungą ir bus už tai atsakingi, nuomonei skirti ypatingą dėmesį;

8.   ragina ES institucijas užtikrinti, kad visi ES piliečiai (moterys ir vyrai, vyresnio amžiaus asmenys ir jaunuoliai, gyvenantys mieste ir kaime) galėtų vienodomis sąlygomis aktyviai ir nediskriminuojami bei vienodomis teisėmis dalyvauti pilietiniame dialoge, o ypač kad kalbinių mažumų atstovai šiuose forumuose galėtų kalbėti savo gimtąja kalba; nurodo, kad šiuo aspektu ES turėtų prisidėti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių principas, ir veikti rodydama pavyzdį, kad šis principas būtų įtvirtinamas ne tik ES, bet ir už jos ribų;

9.   ragina ES institucijas tarpinstituciniame susitarime nustatyti privalomas pilietinės visuomenės atstovų skyrimo gaires, konsultacijų organizavimo ir jų finansavimo metodus ir atsižvelgti į konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis bendruosius principus ir būtiniausius standartus"(2); nurodo, kad visos ES institucijos, siekdamos šio tikslo, turėtų tvarkyti registrus, kuriuose pateikiama naujausia informacija apie visas atitinkamas nevyriausybines organizacijas, kurios veikia valstybėse narėse ir (arba) didžiausia dėmesį skiria ES institucijoms;

10.   ragina ES institucijas pilietinį dialogą padaryti visų Komisijos generalinių direktoratų, visų Tarybos darbo grupių ir visų Europos Parlamento komitetų horizontaliuoju uždaviniu ir vadovautis skaidrumo principu bei išlaikyti viešojo ir privačiojo sektorių pusiausvyrą;

11.   ragina, kad plėtodamos pilietinį dialogą Europoje ES institucijos siektų glaudžiau bendradarbiauti ir palaikydamos santykius su ES piliečiais aktyviai propaguotų europinę poziciją bei užtikrintų geresnę komunikaciją, informacijos srautus ir koordinavimą konsultavimosi su visuomene veiksmų srityje; pažymi, kad itin pageidautina, kad vyktų reguliarūs pilietinės visuomenės ir Komisijos narių susitikimai valstybėse narėse rengiamuose forumuose, kurie padėtų sumažinti pastebimą atotrūkį tarp ES ir Europos piliečių;

12.   ragina Tarybą supaprastinti ir palengvinti sužinojimo apie savo veiklą galimybę, kadangi tai yra pagrindinė sąlyga pradėti tikrą dialogą su pilietine visuomene;

13.   pabrėžia, kad svarbu plėtoti europinę ryšių politiką ir pateikti naujų bendravimo su ES piliečiais būdų ir priemonių (naudojantis internetu, e. technikos priemonėmis ir šiuolaikinėmis vaizdo ir garso technikos priemonėmis);

14.   pritaria esamoms ir pasitvirtinusioms ES iniciatyvoms, kuriomis siekiama pilietinę visuomenę aktyviau įtraukti į europinį integracijos procesą, pvz., iniciatyvoms "Europe by Satelite", "Piliečių agora", teminiams pilietiniams forumams (pvz., "Tavo Europa"), diskusijoms internete ir t. t.;

15.   pabrėžia, kad svarbios profesionaliai atliekamos nuomonių apklausos Europoje siekiant nustatyti ir geriau suprasti ES piliečių poreikius ir lūkesčius, susijusius su ES veikla; ragina ES institucijas ir pilietinę visuomenę valstybėse narėse bendraujant ir dalyvaujant diskusijose šiuos lūkesčius turėti mintyje;

16.   ragina valstybių narių nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas skatinti pilietinį dialogą, ypač tuose kraštuose ir regionuose bei tose srityse, kuriose jis nėra visapusiškai išplėtotas ar pakankamu mastu vykdomas; taip pat skatina šias institucijas aktyviai skatinti plėtoti valstybių narių pilietinės visuomenės bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, rengti tarpvalstybines iniciatyvas; mano, kad taip pat turėtų būti išnagrinėta galimybė sukurti valstybių narių grupes siekiant paskatinti keistis mintimis ir patirtimi visoje ES;

17.   ragina Europos visuomenės atstovus aktyviai įsitraukti į pilietinį dialogą ir Europos lygmens programų ir politikos priemonių, kurios leistų daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui, kūrimą;

18.   ragina ES piliečius aktyviau įsitraukti į Europos lygmens diskusijas ir debatus bei dalyvauti būsimuose Europos Parlamento rinkimuose;

19.   nurodo, kad siekiant su piliečiais vykdyti dialogą visais lygmenimis (Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos) reikalingos atitinkamos lėšos, ir ragina šiame dialoge dalyvaujančias ir už tai atsakingas institucijas užtikrinti, kad būtų pakankamai lėšų;

20.   pabrėžia, kad, be dialogo su pilietine visuomene, reikalingas atviras, skaidrus ir reguliarus Europos Sąjungos dialogas su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;

21.   siūlo ES institucijoms kartu sudaryti galimybę gauti informaciją apie Europos pilietinės visuomenės organizacijų atstovavimą ir veiklos sritis, pvz., sukurti viešą ir vartotojams patogią naudoti duomenų bazę;

22.   ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl Europos asociacijų, kad Europos pilietinės visuomenei vėl galėtų būti taikomas bendras teisinis pagrindas;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių parlamentams, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0055.
(2) Žr. 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą "Konsultavimosi ir dialogo stiprinimas. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis bendrieji principai ir būtiniausi standartai" (COM(2002)0704).

Teisinė informacija - Privatumo politika