Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma į 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją(1),

-   atsižvelgdamas į 2001 m. Bonos, 2002 m. Tokijo ir 2004 m. Berlyno konferencijas, kuriose Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė įsipareigojo suteikti Afganistanui daugiau kaip 8 000 000 000 EUR tarptautinę pagalbą; atsižvelgdamas į 2006 m. Londono konferenciją, kurioje pasirašytas paktas dėl Afganistano,

-   atsižvelgdamas į nacionalinę vystymosi strategiją, kurią 2008 m. pradžioje patvirtino Afganistano vyriausybė ir kurioje taip pat nustatyta skurdo mažinimo šalyje strategija,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 12 d. Paryžiaus konferenciją, kurioje paramą teikiančios šalys pažadėjo Afganistanui daugiau kaip 21 000 000 000 JAV dolerių pagalbą,

-   atsižvelgdamas į minėtojoje Paryžiaus konferencijoje prisiimtus ES įsipareigojimus dėl pagalbos Afganistanui veiksmingumo, taip pat į 2007 m. patvirtintą ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija(2), ypač į jos 181–200 dalis (išorės veiksmai, humanitarinė pagalba ir vystymasis),

-   atsižvelgdamas į sutarus su Parlamentu Komisijos patvirtintą 2003–2006 m. šalies strateginį dokumentą, kuriame pabrėžiamas stabilumas ir skurdo mažinimas,

-   atsižvelgdamas į sutarus su Parlamentu Komisijos patvirtintus 2007–2013 m. šalies strateginį dokumentą ir daugiametę orientacinę programą (DOP), kurioje numatyta 2007–2010 finansiniais metais Afganistano Islamo Respublikai skirti 610 000 000 EUR sumą,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 26 d. – gegužės 1 d. vykusį Europos Parlamento delegacijos vizitą Afganistane, skirtą įvertinti Bendrijos ir tarptautinės pagalbos įgyvendinimo sąlygas, ir į su tuo susijusią ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 53 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285–287 straipsnius, susijusius su Audito Rūmais, ir į tos sutarties 310–325 straipsnius dėl finansinių nuostatų, t. y. atsižvelgdamas į nuostatas, kurios įsigalios baigus Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo procesą,

-   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos reglamentą (EB) Nr.1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(4),

-   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT priimtoje ir 189 šalių pasirašytoje Tūkstantmečio deklaracijoje nustatytus tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir uždavinius,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP))(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A6-0488/2008),

A.   kadangi jau kelis dešimtmečius Afganistanas gyvena beveik nuolatinio konflikto ar karo sąlygomis, centrinė šalies valdžia ne tik turi spręsti prekybos narkotikais ir visus administracijos sluoksnius apėmusios korupcijos problemas, bet ir nuolat kenčia dėl silpnos struktūros, taip pat dėl kompetencijos, patirties ir išteklių trūkumo, o biudžeto pajamos padengia vos 30 proc. visų išlaidų,

B.   kadangi, atsižvelgiant į sunkią padėtį Afganistane, reikia skubiai gerinti valdymą, t. y. stiprinti valstybę, kuri galėtų užtikrinti savo gyventojų saugumą ir pagarbą teisinės valstybės principams, taip pat galėtų sukurti sąlygas, užtikrinsiančias ilgalaikį šalies vystymąsi,

C.   kadangi šiuo metu visame pasaulyje lėtėjant ekonomikos augimui ypač svarbu užtikrinti veiksmingą finansavimo, kurį ES skiria vystomajam bendradarbiavimui, kontrolę,

D.   kadangi VBP 25 straipsnio 1 dalies b punkte nustatomos sąlygos, kuriomis biudžetui skirta parama teikiama šalims partnerėms,

E.   kadangi remiantis keliomis tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo (Paryžiaus deklaracija), atskaitomybė, skaidrumas ir valdymas siekiant rezultatų yra vieni iš pagrindinių vystomojo bendradarbiavimo principų,

F.   kadangi Afganistane 90 proc. viešojo sektoriaus lėšų gaunama iš tarptautinės pagalbos, o tai rodo ir didelius šalies poreikius, ir aukštą jos priklausymo nuo pagalbos lygį,

ES pagalbos paskirstymas

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra viena iš pagrindinių vystymosi ir humanitarinės pagalbos Afganistanui teikėjų; primena, jog Komisija, turinti atstovybę Kabule nuo 2002 m., 2002–2007 m. suteikė bendrą 1 400 000 000 EUR pagalbą (įskaitant 174 000 000 EUR humanitarinę pagalbą), o iki šiol jau išmokėta apytikriai 1 150 000 000 EUR, t. y. net 81,5 proc. visos sumos;

2.   pažymi, kad ES pagalbą sudaro tiesioginė ir netiesioginė pagalba, tiesioginę pagalbą, sudarančią 70 proc. visos Bendrijos pagalbos (970 000 000 EUR), Komisijos tarnybos 2002– 2007 m. įgyvendino, taikydamos finansavimo susitarimus su Afganistano valdžios institucijomis, sutartis su paslaugų teikėjais, prekių tiekėjais ir darbų vykdytojais, susitarimus dėl dotacijų teikimo su tarptautinėmis organizacijomis ir Europos ar vietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, o netiesioginę pagalbą iš esmės valdo JT (13 proc. visų lėšų) ir Pasaulio bankas (17 proc. visų lėšų);

Prioritetiniai pagalbos sektoriai

3.   primena, kad Komisijos parengtame 2003–2006 m. šalies strateginiame dokumente (ŠSD), pagal kurį siekta sudaryti būtinas tolesnio vystymosi ir skurdo mažinimo sąlygas, nustatyti šie prioritetai: viešojo administravimo reforma (212 000 000 EUR), kova su prekyba narkotikais (95 000 000 EUR), maisto sauga (203 000 000 EUR), infrastruktūra (90 000 000 EUR), sveikata (50 000 000 EUR), pabėgėliai (38 000 000 EUR) ir išminavimas (47 200 000 EUR); Afganistanui skirtame 2007–2013 m. ŠSD siūlomi du ilgalaikiai tikslai – tvarus vystymasis ir kova su skurdu;

4.   pažymi, kad, siekiant įgyvendinti šiuos du ilgalaikius prioritetinius 2007–2013 m. tikslus, pagrindinės sritys, kuriose turi būti skiriama pagalba, yra valdymas, kaimo plėtra ir sveikata, nustatant, jog kitos nepagrindinės sritys, kuriose reikia intervencijos, yra socialinė apsauga, regioninis bendradarbiavimas ir išminavimas;

5.   primena, kad ir Afganistano vyriausybės nacionalinėje vystymosi strategijoje, ir 2007–2013 m. ŠSD pripažįstama, jog lyčių lygybės ir moterų teisių klausimai yra esminiai, o lyčių aspektas bus neatskiriama planavimo, susijusio su visomis minėtosiomis trijomis pagrindinėms sritimis, dalis;

6.   siekiant skirti daugiau lėšų dviem ilgalaikiams prioritetiniams ES tikslams Afganistane, t. y. tvariam vystymuisi ir kovai su skurdu, ragina Komisiją rengiant 2010–2013 m. DOP perskirstyti Bendrijos lėšas trims pagrindinėms ir trims nepagrindinėms sritims, o taip pat infrastruktūros plėtrai ir alternatyviems pragyvenimo šaltiniams, kurie padėtų mažinti skurdą ir pereiti nuo opijaus gamyba grindžiamos ekonomikos prie alternatyvios ekonominės ir socialinės sistemos; taigi ragina Komisiją skirti daugiau lėšų sveikatos, švietimo ir infrastruktūros sektoriams; taip pat primena ES įsipareigojimą, susijusį su TVT įgyvendinimu;

ES lėšų panaudojimas. Padėties vertinimas

7.   pažymi, kad susitikimai, vykę minėtos Parlamento delegacijos vizito Afganistane metu, atskleidė dvi pagrindines problemas, kylančias skirstant tarptautinę pagalbą, t. y. menką Afganistano lėšų įsisavinimo pajėgumą ekonominiu ir administraciniu požiūriais, taip pat netinkamą paramos teikėjų ir Afganistano institucijų veiklos koordinavimą;

8.   mano, kad koordinavimo trūkumas atspindi silpną valdžios struktūrą ir aiškios strategijos nebuvimą vyriausybės lygmeniu; mano, kad negalima paneigti Afganistano institucijų ir politinių lyderių atsakomybės už bendruosius reikalus, ar būtų kalbama apie strateginio požiūrio nebuvimą, ar apie skirtų didelių sumų valdymą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didelis paramos teikėjų skaičius ir jų noras užtikrinti, jog teikiama parama būtų matoma, labai dažnai virsta viena su kita nesusijusiomis nacionalinėmis strategijomis ar tuo, kad tam tikros nacionalinės ministerijos dubliuoja viena kitos veiklą; mano, kad šis koordinavimo trūkumas skatina korupciją ir trukdo atkurti šalį;

9.   primena, kad 2006 m. Londono konferencijoje Afganistano Islamo Respublikos ir tarptautinės bendruomenės sudarytas paktas dėl Afganistano yra abiem pusėms privaloma Afganistano atstatymo ir valstybės kūrimo tvarka;

10.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad centrinės Afganistano valdžios institucijos prastai administruoja paramos lėšas, taip pat dėl to, jog valdant šią paramą trūksta skaidrumo; mano, kad itin svarbu, jog 2010–2013 m. DOP būtų tinkamai atsižvelgta į konkrečius kovos su korupcija rezultatus ir būtų tinkamai pakoreguota ES parama;

11.   mano, kad Afganistano vyriausybė, be kita ko, turėtų teikti pirmenybę teisinės valstybės kūrimui, taip pat kovai su korupcija ir prekyba narkotikais; mano, kad neužtikrinus tinkamo valdymo Afganistane neįmanoma jokia ilgalaikė pažanga;

12.   vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant šių struktūrinių trūkumų, tarptautinės bendruomenės ir Afganistano vyriausybės pastangos leido pagerinti gyventojų gyvenimo lygį;

13.   primena, kad Parlamento delegacijos vizito metu palankiai įvertinti sprendimai dėl ES pagalbos, teikiamos per Komisijos veiksmus;

14.   visų pirma mano, kad žlugus Talibano režimui pasiekta vilčių teikiančių rezultatų sveikatos priežiūros, švietimo ir infrastruktūros (ypač kelių) srityse, labai sumažėjo kūdikių mirtingumas (nuo 22 proc. 2001 m. iki 12,9 proc. 2006 m.), daugiau afganų gali tiesiogiai gauti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas (65 proc. 2006 m., palyginti 9 proc. 2001 m.), pastebimi pirmieji teigiamos raidos požymiai švietimo ir lyčių lygybės iniciatyvų srityse;

15.   primena, kad valdant Talibano režimui Afganistano moterys buvo itin diskriminuojamos; taigi smerkia bet kokią teisinę, kultūros ar religinę praktiką, kurią taikant moterys diskriminuojamos, joms neleidžiama dalyvauti visuomenės ir politiniame gyvenime ir jos izoliuojamos kasdieniame gyvenime; ragina Komisiją kovoti su šia praktika, šalyje vykdant visus vystymosi veiksmus;

16.   pabrėžia, jog svarbu kovoti su bet kokiu vaikų darbu, prekyba vaikais ir smurtu prieš vaikus, taip pat gerinti nepilnamečių socialinę apsaugą Afganistane; ragina vykdyti programas, pagal kurias vaikai būtų skatinami eiti į mokyklą, įskaitant mokesčių už mokslą mokėjimo ir maitinimo mokyklose programas;

17.   atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas užtikrinti, kad kartu su Afganistano partneriais vykdoma veikla būtų labiau matoma; vis dėlto apgailestauja, kad iš valstybių narių beveik nesulaukiama paramos Komisijos pastangoms užtikrinti, kad projektai būtų atpažįstami;

18.   turėdamas mintyje teisines nuostatas dėl tiesioginės ir netiesioginės Bendrijos pagalbos kontrolės sistemos, numatytas ES pasirašytuose susitarimuose dėl Bendrijos pagalbos, teikiamos per kelių paramos teikėjų patikos fondus (angl. MDTF), valdymo, mano, kad Komisija turi pakankamai teisinių priemonių, kad galėtų apsaugoti ES finansinius interesus Afganistane; tikisi, kad Komisija parengs vietoje nustatytų ir pagal kategorijas suskirstytų pažeidimų sąrašą;

19.   pažymi, kad, taikant tas pačias nuostatas, Europos Audito Rūmai (EAR) taip pat gali tikrinti susijusias tarptautines organizacijas;

20.   primena, kad ir JT agentūros, ir Pasaulio bankas yra parengę valdymo nuostatas (panašias į Komisijos parengtas valdymo nuostatas), pagal kurias numatomos specializuotos finansų valdymo institucijos, vidaus auditas, tikrinimas, išorės auditas, rinkos stebėsena, taip pat kovos su sukčiavimu ir pažeidimais priemonės;

21.   džiaugiasi neseniai pagerėjusiu JT (taip pat kitų tarptautinių organizacijų) ir ES institucijų bendradarbiavimu vystomojo bendradarbiavimo finansavimo kontrolės srityje; ragina artimiausiu metu dar labiau gerinti bendradarbiavimą;

22.   pabrėžia, kad būtina griežtesnė ES vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimo kontrolė; ragina JT ir kitas tarptautines organizacijas, kurios valdo ES lėšas, glaudžiai bendradarbiauti su EAR ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), taip pat su JT jungtine priežiūros grupe;

23.   remia Komisijos pastangas padėti Afganistanui ir teigiamai vertina ilgalaikį Komisijos įsipareigojimą šiai šaliai; mano, kad Komisija turėtų glaudžiau bendradarbiauti su JT ir Pasaulio banku, įskaitant Komisijos, EAR, OLAF ir susijusių JT agentūrų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad per MDTF teikiama Komisijos parama būtų valdoma skaidriai; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą;

24.   pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti paramos teikėjų veiklą Afganistane, vadovaujant Jungtinių Tautų paramos misijai Afganistane, ir mano, kad Komisija turėtų labiau koordinuoti valstybių narių teikiamą paramą, norint, jog ES parama būtų teikiama veiksmingiau ir būtų labiau matoma;

Rekomendacijos
Tarptautinės pagalbos koordinavimas ir matomumas

25.   mano, kad tarptautinės paramos srityje būtinos tolesnės pastangos, siekiant padėti įgyvendinti nacionalinę Afganistano vystymosi strategiją, taip pat palaipsniui užtikrinti geresnį koordinavimą ir taikyti veiksmingesnius metodus įgyvendinant pačių afganų nustatytus vystymosi prioritetus; primygtinai teigia, kad Kabulas turėtų atlikti didesnį vaidmenį įgyvendinant vystymosi projektus ir kovojant su korupcija, visų pirma gerinant viešųjų finansų valdymą ir mokant auditorius, ypač ministerijų ir vietos auditorius;

26.   reikalauja, kad Komisija spręstų susirūpinimą keliančias problemas, susijusias su ES finansinės paramos Afganistanui koordinavimu – ne tik tarp valstybių narių ir Komisijos, bet ir tarp pačių valstybių narių; ragina Komisiją įtraukiant paramos teikėjus ir Afganistano institucijas parengti strategiją, kuri padėtų gerinti minėtųjų subjektų veiklos koordinavimą ir jų bendravimą;

27.   pabrėžia, jog labai svarbu koordinuoti paramos teikėjų veiklą Afganistane, ypač derinti procedūras remiantis šalyje veikiančiomis sistemomis; reikalauja, kad Afganistane būtų visiškai įgyvendintos šios ir kitos Paryžiaus deklaracijoje numatytos pagalbos veiksmingumo priemonės;

28.   primena, kad pagalbos veiksmingumas yra pagrindinis ES vystymosi politikos principas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Komisijos pagalbos veiksmingumo darbotvarkės svarbą ir pažymi 2008 m. gegužės 26 d. patvirtintas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl ES pagalbos veiksmingumo Afganistane;

29.   atkreipdamas dėmesį į tai, kad Komisijos lėšas, skirtas pagrindinėms sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti, ketinama perduoti Afganistano Sveikatos apsaugos ministerijai, pabrėžia, jog bet kokį didesnį finansavimą, teikiamą per Afganistano vyriausybę, turi papildyti gebėjimų ugdymas ir aiškiai nustatyti lūkesčiai, įskaitant konkrečią paramą demokratiniam valdymui subnacionaliniu lygmeniu;

30.   abejoja dėl to, kad MDTF lėšos, įskaitant paramą iš Bendrijos biudžeto, nukreipiamos per Afganistano vyriausybės pagrindinį biudžetą (biudžetui skirta parama), nors Afganistanas dar neatitinka ES reikalavimų dėl tiesioginio dalyvavimo biudžetui skirtos paramos programose; mano, kad, atitikus šiuos reikalavimus, biudžetui skirta parama turėtų būti teikiama pagal sektorius;

31.   atkreipia dėmesį į VBP 25 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame reikalaujama, kad biudžetui skirtos paramos programas papildytų parama šalių partnerių pastangoms plėtoti parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus, taip pat didinti skaidrumą ir gerinti visuomenės galimybes gauti informaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad veikla šioje srityje taip pat turėtų būti atliekama, kai biudžetui skirtą paramą teikia kiti paramos teikėjai ar MDTF, ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant šią biudžetui skirtą paramą;

32.   pabrėžia, kad svarbu vertinti Bendrijos bendradarbiavimą Afganistane, kaip reikalaujama VBP 33 straipsnyje, ir reikia, jog vertinimas būtų grindžiamas patikimais kriterijais, apimtų paramos teikėjų veiklos koordinavimą, įdėtas pastangas ir rezultatus (atliktas darbas, rezultatas, poveikis); ragina naudotis vertinimo išvadomis rengiant tolesnius bendradarbiavimo veiksmus;

33.   kadangi Bendrijos pagalba svarbi, atsižvelgiant į visą tarptautinę pagalbą, mano, kad būtina didinti ES veiksmų matomumą ir vietoje, ir Europos visuomenės akyse; mano, kad ES taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį palaikant dialogą su Afganistano vyriausybe, nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis ir tarptautine paramos teikėjų bendruomene, teikiant jiems rekomendacijas ir priimant su tuo susijusius sprendimus; tikisi, kad Komisija pradės bendro pobūdžio svarstymą, kaip Afganistano institucijos ateityje valdys tiesioginę pagalbą;

34.   ragina Afganistano vyriausybę užtikrinti, kad būtų skiriamas finansavimas, kurio reikia norint įgyvendinti neseniai patvirtintą Nacionalinį veiksmų planą moterims Afganistane (angl. NAPWA), taip pat užtikrinti, kad planas būtų įgyvendinamas bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir moterų organizacijomis; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos veiksmai lyčių lygybės srityje būtų skaidrūs ir derėtų su panašiais kitų paramos teikėjų veiksmais Afganistane; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kiek į lyčių lygybės aspektą šiuo metu atsižvelgiama planuojant bendrą ES skiriamą finansinę paramą;

Prioritetinės pagalbos sritys

35.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis vykdyti aktyvesnę intervenciją, siekiant spręsti svarbiausias problemas, turinčias įtakos kasdieniam gyvenimui, sveikatos apsaugai, saugumui, taip pat galimybei gauti viešąsias paslaugas ir įgyti pagrindinį išsilavinimą;

36.   mano, kad 2007–2013 m. ŠSD pateikiami prioritetai atitinka Afganistano visuomenės poreikius; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį baudžiamojo teisingumo sistemos, įskaitant policiją, kalinimo praktiką ir teismus, reformai, ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, ypač moterų ir vaikų teisės, taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį kovai su skurdu, įskaitant kaimo plėtrą ir pastangas spręsti didžiausią problemą – opijaus gamybą; palankiai vertina Komisijos ketinimą skirti didžiausią dėmesį valdymui, ragina suteikti naujų paskatų pastangoms užtikrinti teisingumą pereinamuoju laikotarpiu pagal Afganistano vyriausybės taikos, teisingumo ir susitaikymo veiksmų planą;

37.   pabrėžia, kad reikia didinti Afganistanui teikiamą vystomąją paramą ir jos veiksmingumą; pakartoja, kad parama turėtų padėti gerinti vietinius gebėjimus ir turėtų būti teisingai skirstoma šalyje, remiantis nustatytais socialiniais ir ekonominiais poreikiais; atsižvelgdamas į tai, pažymi rekomendacijas, kurios šiuo tikslu patvirtintos Paryžiaus konferencijoje ir institucijos, koordinuojančios Afganistanui paramą teikiančių agentūrų veiklą (angl. ACBAR), ataskaitoje; ragina Biudžeto kontrolės komitetą įvertinti, kiek lėšų, skirtų ES policijos misijai Afganistane, panaudota teisingai ir veiksmingai;

38.   atkreipia dėmesį į dvi itin opias problemas, kurias reikia skubiai spręsti, t. y. plėtoti žemės ūkį siekiant išvengti galimos humanitarinės krizės, dėl kurios pablogėtų ir taip prasta saugumo padėtis, taip pat rengti politikos priemones bei programas, skirtas pagrindinėms dėl narkomanijos kilusioms socialinėms ir sveikatos problemoms spręsti, ypatingą dėmesį skiriant narkotikus vartojančioms moterims ir jų šeimoms;

ES lėšų kontrolė

39.   tikisi, kad Komisija padidins ES finansinės pagalbos valdymo veiksmingumo kontrolę, visų pirma kalbant apie Komisijos paramą, skiriamą per MDTF;

40.   ragina Komisiją teikti Parlamentui metinę ataskaitą, kurioje būtų įvertintas pagalbos veiksmingumas ir poveikis, pateiktas pagrįstas patikinimas dėl finansuotos ar bendrai finansuotos veiklos teisėtumo ir atitikties taisyklėms (suskirstant duomenis pagal pagalbos rūšis), taip pat būtų pateikta informacijos apie kontroliuotų išlaidų dalį (suskirstant duomenis pagal pagalbos rūšis), nustatytų pažeidimų tipus ir priemones, kurių imtasi;

41.   atkreipia dėmesį į Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 ir reikalauja, kad visa informacija, susijusi su sukčiavimu ar dideliais pažeidimais, turinčiais įtakos ES lėšoms, būtų skubiai perduodama OLAF;

42.   reikalauja, kad Komisija ir OLAF imtųsi iniciatyvos, siekdamos sustiprinti operatyvinius ryšius su Pasaulio banko atitikties užtikrinimo skyriumi, visų pirma finansavimo per MDTF srityje, ir reikalauja ypač stengtis atlikti daugiau bendrų tyrimų ar tyrimų, kurie gali būtų derinami su JT agentūromis;

43.   reiškia didelį susirūpinimą dėl pavojų, su kuriais susiduria darbuotojai, dirbantys vystomojo bendradarbiavimo srityje Afganistane, ir kurie ypač išryškėjo 2008 m. rugpjūčio mėn. žuvus keturiems darbuotojams; mano, kad civilių pagalbos teikimo darbuotojų saugumui kyla pavojus dėl neaiškaus skirtumo tarp kariškių ir civilių darbuotojų, nes provincijose vystymo darbams atlikti pasitelkiamos karinės provincijų atstatymo grupės; taigi ragina vėl nustatyti aiškius kariškių ir civilių darbuotojų skirtumus;

44.   mano, kad saugumo mažėjimas kelia didelių problemų Komisijos atstovybei Kabule ir didina administracines Komisijos remiamų projektų įgyvendinimo sąnaudas; ragina Komisiją didinti atstovybės darbuotojų skaičių, t. y. įdarbinti daugiau ir labiau kvalifikuotų darbuotojų, galėsiančių atlikti visą tikrinimo, audito ir kontrolės veiklą, kurios reikia, atsižvelgiant į Afganistane susidariusią padėtį;

45.   ragina skirti užtektinai lėšų su saugumu susijusioms Komisijos projektų išlaidoms padengti, siekiant užtikrinti pagalbą teikiančių darbuotojų saugumą ir tai, kad teisėtoms saugumo užtikrinimo priemonėms vykdyti nebūtų nukreipiamos lėšos, numatytos projekto tikslams ir rezultatams įgyvendinti;

46.   džiaugiasi didžiuliais Komisijos atstovybės Kabule darbuotojų pasiekimais ir ragina iš esmės stiprinti taikomas apsaugos priemones, taip pat gerinti darbuotojų darbo sąlygas;

Pagalba, skirta Afganistano administravimo gebėjimams ugdyti

47.   pritaria Afganistano valdžios institucijų pastangoms tobulinti valdymą ir finansines priemones siekiant, kad afganai prisiimtų didesnę atsakomybę, tačiau mano, kad norint, jog tai būtų tvarus procesas, reikia labiau koordinuoti pastangas; pabrėžia, kad Afganistano valdžios institucijos turi tęsti kovą su korupcija ir įgyvendinti veiksmingas politikos priemones, siekdamos pagerinti gyventojų socialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, švietimą ir sveikatą, ypatingą dėmesį skiriant atstumtų grupių ir moterų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą būdams;

48.   mano, kad būtina stiprinti veiksmus ir programas, kuriais siekiama Afganistane užtikrinti gerą valdymą ir veiksmingą administravimą, taip pat kovoti su bet kokia korupcija; atkreipia dėmesį į ES pastangas kovoti su korupcija Afganistano institucijose, dalį susijusio biudžeto skiriant tarnautojų mokymui ir jų darbo užmokesčiui, ir ragina Komisiją skatinti tarnautojų ir policininkų mokymo programas;

49.   ragina Afganistane rengti mokymo programas, panašias į tas, kurias OLAF ir biuras "EuropeAid" surengė Afrikos šalių pareigūnams ir kurios buvo skirtos viešojo sektoriaus lėšų apsaugai ir geriausiam jų naudojimui (tarptautinių ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimas);

50.   ragina tarptautinę bendruomenę reikalauti iš Afganistano vyriausybės didesnio skaidrumo skirstant biudžeto lėšas provincijoms, sritims ir vietos valdžios institucijoms, užtikrinant, kad šios institucijos labiau dalyvautų įgyvendinant nacionalines vystymosi politikos priemones; ragina Afganistano vyriausybę tinkamai informuoti Afganistano parlamentą apie tarptautinės pagalbos naudojimą;

51.   ragina Komisiją, valstybes nares ir Afganistano vyriausybę užtikrinti, kad jų programos ir veikla, ypač vykdomos provincijų lygmeniu, visiškai atitiktų nacionalinę Afganistano vystymosi strategiją ir būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos visos šalys prisiėmė Paryžiaus konferencijoje;

52.   nors ir pripažįsta provincijų atstatymo grupių ir Afganistano saugumo pajėgų darbo svarbą, taip pat pripažįsta tai, kad pagalbos veiksmingumas mažinamas, kai vystymąsi Afganistane skatina civilinės ir karinės institucijos; taigi ragina kuo aktyviau dalyvauti nevyriausybines ir pilietinės visuomenės Afganistano organizacijas, Afganistano vyriausybę ir tarptautines agentūras;

53.   apgailestauja, kad nevalstybinių subjektų (NVS) ir Afganistano vyriausybės santykiai ne visuomet sklandūs, ir ragina dėti visas galimas pastangas siekiant gerinti šiuos santykius; taip pat pabrėžia, kad pasikonsultavus su pačiais NVS reikia nacionaliniu lygmeniu nustatyti tikslią pelno nesiekiančių NVS apibrėžtį;

54.   skatina visas iniciatyvas, pagal kurias siekiama užmegzti glaudesnius ryšius tarp Parlamento tarpparlamentinių delegacijų ir dvejų Afganistano parlamento rūmų (Wolesi Jirga ir Meshrano Jirga), siekiant skatinti gerą valdymą parlamentiniu lygmeniu;

55.   primena 2008 m. biudžete numatytą Parlamento iniciatyvą bendradarbiaujant su kitais parlamentais remti demokratijos stiprinimą trečiosiose šalyse ir yra pasiryžęs panaudoti susijusias lėšas taip, kad būtų didinamas Afganistano parlamento pajėgumas priimti teisės aktus, kontroliuoti vykdomąją valdžią ir visapusiškai atstovauti Afganistano žmonėms;

56.   pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę politinių partijų raidos, teminių politinių grupių dalyvavimo Nacionalinėje asamblėjoje, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos rėmimui; mano, kad tarptautinė bendruomenė yra įsipareigojusi visiškai arba iš dalies finansuoti rinkimams skirtą biudžetą ir teikti paramą norint įgyvendinti visas Afganistano rinkimų teisės nuostatas, įskaitant su kandidatų tikrinimu susijusias nuostatas;

57.   turėdamas mintyje artėjančius prezidento ir parlamento rinkimus, kurie Afganistane turėtų vykti atitinkamai 2009 m. ir 2010 m., ragina Komisiją ir Afganistano vyriausybę toliau skatinti moterų politinės emancipacijos veiklą, ypač regionuose, ir skirti jai tinkamą finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosiuose provincijų tarybų rinkimuose trūko kandidačių, kurios būtų galėjusios užimti provincijų tarybose moterims numatytas 124 vietas;

58.   mano, kad Komisija turi didinti kovai su prekyba narkotikais skiriamus išteklius, ir rekomenduoja paramos teikėjų bendruomenei dėti visas pastangas, kurių reikia norint užtikrinti, jog pakaitinės kultūros duotų augintojams užtektinai pajamų ir leistų jiems visiems laikams atsisakyti aguonų auginimo;

59.   primena savo 2007 m. spalio 25 d. rekomendaciją Tarybai dėl opijaus gamybos Afganistane medicininiais tikslais(6), kurioje, atsižvelgiant į integruotąsias vystymosi programas, prieštaraujama fumigacijai, siekiant naikinti aguonų laukus Afganistane, ir siūloma Parlamento pagalba svarstant galimybes įgyvendinti mokslinį bandomąjį projektą "Aguonų auginimas medicininiais tikslais";

o
o   o

60.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0337. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0133. (3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (4) OL L 136, 1999 5 31, p. 1 (5) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (6) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 651.