Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge pasirašytą Europos Bendrijų bei jų šalių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir 2003 m. per Salonikuose vykusį ES valstybių vadovų susitikimą numatytą visų Vakarų Balkanų valstybių narystės ES perspektyvą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 1995 m. liepos mėn. Bosnijoje esantį Srebrenicos miestą, kuris tuo metu buvo izoliuotas anklavas, kurį 1993 m. balandžio 16 d. JT Saugumo Taryba paskelbė apsaugota zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbijos Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios serbų pajėgos,

B.   kadangi pasidavus Srebrenicai per kelias skerdynių dienas generolo Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias Serbijos policijos pajėgas, patekusias į Bosnijos teritoriją iš Serbijos, išžudė daugiau kaip 8 tūkstančius musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, ieškojusių saugios prieglaudos JT apsaugos pajėgų (UNPROFOR) saugomoje zonoje; kadangi beveik 25 000 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo prievarta ištremti, taigi tai buvo didžiausias karo nusikaltimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos,

C.   kadangi ši tragedija, kurią Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) paskelbė genocido aktu, įvyko JT saugaus prieglobsčio zona paskelbtoje vietovėje, kuri dėl to tapo tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo siekiant nutraukti konfliktus ir apsaugoti civilius gyventojus simboliu,

D.   kadangi, atsižvelgiant į daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, kuriuos Srebrenicos civilių gyventojų atžvilgiu įvykdė Bosnijos serbų pajėgos, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių deportaciją ir daugybės moterų prievartavimus,

E.   kadangi nepaisant didžiulių pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes bei nustatyti aukų palaikų tapatybę, iki šiol atlikti tyrimai nepadeda iki galo atkurti įvykių Srebrenicoje ir jos apylinkėse eigos,

F.   kadangi tikros taikos negalima užtikrinti neįgyvendinus teisingumo ir kadangi iš Vakarų Balkanų šalių vis dar reikalaujama visiškai ir nevaržomai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai, jeigu jos nori tęsti integracijos į ES procesą,

G.   kadangi Bosnijos serbų armijos generolas Radislavas Krstičius yra pirmasis Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai pripažintas kaltu už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant genocidą Srebrenicoje, bet žinomiausias kaltinamasis Ratko Mladičius praėjus beveik keturiolikai metų po tragiškų įvykių tebėra laisvėje, ir kadangi reikia teigiamai vertinti tai, kad Radovanas Karadžičius jau yra perduotas Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai,

H.   kadangi atminimo dienos oficialus įtvirtinimas yra geriausias būdas pagerbti masinių žudynių aukas ir duoti gerą pamoką ateities kartoms,

1.   mena ir gerbia visas buvusioje Jugoslavijoje vykusio karo žiaurumų aukas; aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų artimųjų likimą, reiškia užuojautą ir vienybę su jomis; pripažįsta, kad šį nuolatinį skausmą tik apsunkina tai, kad nepavysta patraukti baudžiamojon atsakomybėn už žudynes atsakingų asmenų;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai paminėti Srebrenicos–Potočarų genocido akto metines ir paremti Parlamento iniciatyvą visoje ES liepos 11 d. pripažinti Srebrenicos genocido atminimo diena ir paraginti visas Vakarų Balkanų šalis padaryti tą patį;

3.   ragina toliau dėti pastangas, kad būtų įvykdytas teisingumas vis dar besislapstančių asmenų atžvilgiu, visapusiškai remia vertingą ir sunkų Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai darbą, pabrėžia, kad atsakingų už žudynes Srebrenicoje ir jos apylinkėse asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybės yra svarbus žingsnis siekiant taikos ir stabilumo šiame regione; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad reikia skirti daugiau dėmesio karo nusikaltimų bylų nagrinėjimui nacionaliniu lygiu;

4.   pabrėžia, kad susitaikymas yra svarbi Europos integracijos proceso dalis; atkreipia dėmesį į svarbų religinių bendruomenių, žiniasklaidos ir švietimo sistemos vaidmenį šiame procese siekiant, kad visų tautybių civiliai gyventojai pamirštų praeities nesantaiką ir pradėtų taikiai ir nuoširdžiai sugyventi siekdami ilgalaikės taikos, stabilumo ir ekonomikos augimo; ragina visas valstybes toliau stengtis susitaikyti su sunkia ir neramia praeitimi;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 468.