Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į 3-ąjį Europos Parlamento ir Irano Islamo Respublikos parlamento susitikimą, vykusį Briuselyje 2008 m. lapkričio 4 ir 5 d., ir į pranešimą dėl šio susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2008 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą deklaraciją dėl Irano policijos uždaryto Žmogaus teisių gynimo centro, kuriam vadovavo teisininkė ir 2003 m. Nobelio taikos premijos laureatė Shirin Ebadi,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą dėl grasinimų Shirin Ebadi,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus 2009 m. sausio 3 d. pareiškimą dėl priekabiavimo prie Shirin Ebadi, jos persekiojimo ir saugumo,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, o ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/191 dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2008 m. spalio 1 d. pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į JT 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Irano pasirašytą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (VŽTD), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi bendra žmogaus teisių padėtis Irane nuo 2005 m. pablogėjo visose srityse ir visais aspektais, ypač kalbant apie pilietinių teisių ir politinių laisvių įgyvendinimą, nepaisant to, kad Iranas pagal įvairius tarptautinius šios srities dokumentus įsipareigojo skatinti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

B.   kadangi 2008 m. gruodžio 21 d. Irano policija ir saugumo pareigūnai uždarė Žmogaus teisių gynimo centrą, kuriam vadovavo Shirin Ebadi, nes šiame centre buvo rengiamasi švęsti 60-ąsias VŽTD metines,

C.   kadangi 2008 m. gruodžio 29 d. Teherane buvo apieškotas Shiran Ebadi biuras ir išnešti dokumentai bei kompiuteriai; kadangi 2009 m. sausio 1 d. priešiškai nusiteikusi minia prie teisininkės Shirin Ebadi biuro ir namų surengė demonstraciją, kurios metu buvo skanduojami prieš ją nukreipti šūkiai, nuplėšta jos biuro iškaba ir išrašinėtos pastato sienos,

D.   kadangi daugėja įrodymų, kad Irano valdžios institucijos sustiprino Shirin Ebadi persekiojimą dėl jos ryšių su JT žmogaus teisių pareigūnais ir dėl to, kad Jungtinių Tautų 2008 m. spalio 2 d. pranešime dėl žmogaus teisių padėties Irane buvo panaudota Shirin Ebadi centro suteikta informacija,

E.   kadangi Shirin Ebadi buvo grasinama mirtimi, kai ji nusprendė ginti septynis bahajų religinio judėjimo lyderius, kurie visi kartu buvo suimti 2008 m. gegužės mėn.; kadangi Žmogaus teisių gynimo centras taip pat protestavo prieš tai, kad valdžios institucijos iš universitetų šalina studentus,

F.   kadangi 2008 m. rugpjūčio mėn. oficiali Irano naujienų agentūra (IRNA) paskleidė klaidingą informaciją apie tai, kad Shirin Ebadi dukra Narges Tavasolian priėmė bahajų tikėjimą, ir kadangi šis nepagrįstas tvirtinimas gali turėti rimtų pasekmių, nes bahajų tikėjimo šalininkai Irane griežtai persekiojami,

G.   kadangi kito žinomo Irano žmogaus teisių centro − Kurdistano žmogaus teisių organizacijos − narius valdžios institucijos taip pat griežtai persekioja ir kadangi jiems nuolat gresia pavojus būti suimtiems; kadangi šio centro steigėjas Mohammad Sadiq Kaboudvand buvo apkaltintas tuo, kad įsteigęs Kurdistano žmogaus teisių organizaciją jis vykdė veiklą prieš nacionalinį saugumą, ir nuteistas 10 metų kalėti,

H.   kadangi Irano vyriausybė ir valdžios institucijos privalo saugoti žmogaus teisių gynėjus; kadangi minėtoje Jungtinių tautų Žmogaus teisių gynėjų deklaracijoje, kurią 1998 m. bendru sutarimu priėmė JT Generalinė Asamblėja, nurodyta, kad valstybės turi imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos gintų asmenis (žmogaus teisių gynėjus) nuo bet kokio smurto, grasinimų, de facto ar de jure nepalankios diskriminacijos, spaudimo ar kitokio savavališko veiksmo, atsiradusio dėl asmens teisėtų pastangų ginti žmogaus teises,

1.   griežtai smerkia prieš Shirin Ebadi nukreiptas represijas, grasinimus ir jos persekiojimą, taip pat tai, kad buvo uždarytas Žmogaus teisių gynimo centras Teherane, ir reiškia rimtą susirūpinimą dėl sustiprėjusio žmogaus teisių gynėjų persekiojimo Irane; atkreipia dėmesį į tai, kad Irano saugumo pajėgų reidas Žmogaus teisių gynimo centre Teherane yra dalis platesnio masto kampanijos siekiant nutildyti žmogaus teisių gynėjus Irane;

2.   reiškia rimtą susirūpinimą, kad dėl besitęsiančio Shirin Ebadi persekiojimo, grasinimų ir išpuolių prieš ją kyla pavojus ne tik jos saugumui, bet ir visiems aktyviems Irano pilietinės visuomenės veikėjams ir žmogaus teisių gynėjams;

3.   pabrėžia, kad Žmogaus teisių gynimo centro uždarymas reiškia ne vien tik išpuolį prieš Shirin Ebadi ir žmogaus teisių gynėjus Irane, tačiau ir visos tarptautinės žmogaus teisių srities bendruomenės puolimą, kadangi Shirin Ebadi yra įtakinga šios bendruomenės narė ir viena iš jos lyderių;

4.   primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nutraukti prieš Shirin Ebadi nukreiptus represinius veiksmus, persekiojimą ir grasinimus, užtikrinti jos saugumą ir leisti jai vėl atidaryti Žmogaus teisių gynimo centrą; ragina Irano valdžios institucijas leisti Žmogaus teisių gynimo centrui, Kurdistano žmogaus teisių organizacijai ir kitoms žmogaus teisių asociacijoms nekliudomai vykdyti savo veiklą;

5.   ragina Irano valdžios institucijas laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių klausimu, ypač užtikrinti galimybę pasinaudoti taikių susirinkimų teise, kuri įtvirtinta Irano pasirašytame ir ratifikuotame Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

6.   dar kartą reiškia susirūpinimą dėl Irano piliečių, kurie gina žmogaus teises, kovoja prieš mirties bausmę ir kurie dažnai apkaltinami vadinamąja veikla prieš nacionalinį saugumą, persekiojimą ir kalinimą; ragina Iraną sustabdyti priekabiavimą prie politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų, jų bauginimus bei persekiojimą, inter alia paleisti visus dėl politinių pažiūrų savavališkai įkalintus asmenis ir užkirsti kelią nebaudžiamumui už žmogaus teisių pažeidimus;

7.   kuo griežčiausiai smerkia tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje Mašado mieste trys asmenys buvo užmėtyti akmenimis, kaip patvirtino teisminės institucijos atstovas spaudai, ir ragina Irano valdžios institucijas laikytis paskelbto moratoriumo ir nedelsiant priimti teisės aktą, pagal kurį būtų draudžiama taikyti šią žiaurią bausmę;

8.   itin susirūpinęs dėl blogėjančios įkalinto Mohammado Sadiqo Kaboudvando sveikatos; laikosi nuomonės, kad šis asmuo kalinamas dėl savo įsitikinimų, ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai grąžinti jam laisvę ir užtikrinti medicininę priežiūrą;

9.   itin apgailestauja dėl to, kad siekiant nubausti studentus už atvirų viešų diskusijų organizavimą jie vis dar šalinami iš universitetų, ir ragina valdžios institucijas grąžinti laisvę Širazo universiteto studentams, kurie buvo sulaikyti už tai, kad 2008 m. gruodžio 6 d. minėjo kasmetinę nacionalinę studentų dieną;

10.   ragina Irano valdžios institucijas atsižvelgti į vyriausybės nurodymus ir užtikrinti pagarbą religinėms mažumoms bei pasirūpinti, kad būtų kuo skubiau paleisti bahajų religinio judėjimo lyderiai Fariba Kamalabadi, Jamaloddin Khanjani, Afif Naeimi, Saeid Rasaie, Mahvash Sabet, Behrouz Tavakkoli ir Vahid Tizfahm, kadangi šie asmenys įkalinti vien dėl savo religinių įsitikinimų;

11.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau nagrinėti žmogaus teisių padėtį Irane ir per pirmą 2009 m. pusmetį pateikti Parlamentui išsamią ataskaitą šiuo klausimu bei toliau kelti į viešumą konkrečius žmogaus teisių pažeidimų atvejus;

12.   pabrėžia, kad galimas būsimas ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Irane;

13.   ragina Tarybai pirmininkaujančią šalį ir valstybių narių diplomatinius atstovus Irane nedelsiant imtis bendrų veiksmų atsižvelgiant į minėtąsias problemas;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Žmogaus teisių tarybai, Irano teisminės valdžios pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.