2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl spaudos laisvės Kenijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi 2009 m. sausio 2 d. Prezidentas M. Kibaki pritarė pataisytam Kenijos ryšių akto projektui (2008 m.), kuris iš dalies pakeitė 1998 m. Kenijos ryšių aktą;
B. kadangi 2008 m. akte, tokiame koks jis yra, nepaisoma žodžio ir spaudos laisvės principų, išdėstytų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir pakartotų kituose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos Kenija pasirašė ir ratifikavo, įskaitant Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją;
C. kadangi daugiausia problemų kyla dėl dviejų dalių – 88 ir 46; kadangi 88 dalyje informacijos ministrui suteikiama galių įsiveržti į žiniasklaidos organizacijas, jei įtariama, kad jos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir išmontuoti jų transliavimo įrangą; kadangi 46 dalyje valstybei suteikiama galių kontroliuoti transliuojamos, elektronine forma publikuojamos ir spausdinamos informacijos turinį;
D. kadangi remiantis Rytų Afrikos žurnalistų asociacijos (RAŽA) išplatintu spaudos pranešimu, priėmus 2008 m. ryšių aktą, vyriausybė pradėtų tiesioginę žiniasklaidos cenzūrą;
E. kadangi Ministras Pirmininkas R. Odinga prisidėjo prie gausios opozicijos, protestuojančios prieš šį įstatymą; kadangi Oranžinio demokratijos judėjimo (angl. ODM) vadovai neseniai sakė kalbas, kuriose pabrėžė, kad Prezidentas nesikonsultavo su Ministru Pirmininku dėl akto;
F. kadangi, Kenijos žmogaus teisių nacionalinės komisijos nuomone, iš to, kad Prezidentas pritarė šiam akto projektui, matyti, kad didžioji koalicija dirba nevieningai;
G. kadangi žodžio laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, kaip nurodyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje;
H. kadangi prieš vienerius metus demonstracijos, vykusios po Kenijos prezidento rinkimų, kuriuose buvo padaryta pažeidimų, peraugo į riaušes ir etninius konfliktus visoje šalyje, buvo nužudyta daugiau nei 1 000 žmonių, o 350 000 liko be pastogės;
1. apgailestauja, kad Prezidentas M. Kibaki pasirašė pataisytą Kenijos ryšių akto projektą, nekreipdamas dėmesio į tai, kad jo pasirašymo metu buvo pareikšta rimtų abejonių dėl jo;
2. tačiau palankiai vertina tai, kad Prezidentas M. Kibaki neseniai sutiko peržiūrėti aktą ir atsižvelgti į žiniasklaidos atstovų siūlomus šio akto pakeitimus;
3. primena savo įsipareigojimą gerbti spaudos laisvę ir pagrindines žodžio, informacijos ir asociacijų laisves; pabrėžia, kad pagrindinė piliečių teisė yra prieiga prie informacijos, kuri atspindi nuomonių pliuralizmą;
4. ragina Kenijos vyriausybę pradėti konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, siekiant konsensuso, kaip geriau sureguliuoti ryšių pramonę nepažeidžiant spaudos laisvės; ragina Prezidentą M. Kibaki ir Ministrą Pirmininką R. Odingą dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad pataisyta naujo ryšių akto redakcija atitiktų žodžio ir informacijos laisvės principus;
5. pabrėžia, kad reikia kovoti su nebaudžiamumu Kenijoje ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie atsakingi už prieš metus, t. y. po rinkimų, vykusias riaušes; ragina sudaryti nepriklausomą komisiją, į kurią įeitų vietos ir tarptautiniai teisės specialistai, kuri vykdytų tyrimą ir pateiktų kaltinimus; pažymi, kad teoriškai Prezidentas M. Kibaki ir Ministras Pirmininkas R. Odinga jau sutarė sudaryti tokią komisiją, bet to nebuvo padaryta;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Kenijos vyriausybei, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Rytų Afrikos bendruomenei ir Afrikos Sąjungos Komisijos Pirmininkui ir Vykdomajai Tarybai.