Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą "Tvari bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkė" (COM(2007)0869),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas (COM(2008)0388),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų ir panaikinančio Tarybos direktyvą 2006/23/EB (COM(2008)0390),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą(2), į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje(3) ir į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(5) (EASA reglamentas),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių(6) (Laiko tarpsnių paskirstymo reglamentas),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 375/2007, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1702/2003, nustatantį orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles(7),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 376/2007, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti, ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo(8),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo(9),

–   atsižvelgdamas į Mažo rentabilaus orlaivio (angl. CESAR) projektą, finansuojamą pagal 6-ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui "Bendras Europos dangus II: darnesnis ir veiksmingesnis oro susisiekimas" (COM(2008)0389),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų planas" (COM(2006)0819),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl iš dalies pakeisto Reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių taikymo (COM(2008)0227),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 15 d. Komisijos komunikatą "Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemos (SESAR) projekto įgyvendinimo pažanga" (COM(2007)0103),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0501/2008),

A.   kadangi bendroji ir verslo aviacija apima įvairių sričių aviacinę veiklą; kadangi šis terminas aprėpia visas civilinės aviacijos funkcijas, išskyrus komercinį oro transportą, taip pat užsakomąsias ir mokamas civilinio oro transporto operacijas,

B.   kadangi šiam sektoriui priskiriami įvairūs didelės vertės darbai, pvz., specialieji aviacijos darbai (aerokartografavimas, skrydžiai žemės ūkio reikmėms, gaisrų gesinimas, eismo stebėjimas), mokomieji ir pramoginiai skrydžiai,

C.   kadangi šiuo metu nepakanka duomenų ir statistinės informacijos bendrosios ir verslo aviacijos srityje,

D.   kadangi bendroji ir verslo aviacija yra sparčiausiai augantis civilinės aviacijos segmentas Europoje; kadangi bendroji ir verslo aviacija papildo komercinių oro linijų teikiamas įprastines oro susisiekimo paslaugas, taigi teikia konkrečią socialinę ir ekonominę naudą, pvz., taip skatinama piliečių judumas, verslo našumas ir regionų sanglauda,

E.   kadangi bendroji ir verslo aviacija vis svarbesnė ekonomikai, ypač Europos gamybos pramonei, be to, bendrosios ir verslo aviacijos dalis pasaulinėje rinkoje nuolat auga ir turi didelių galimybių augti toliau,

F.   kadangi įgyvendinant ES aviacijos politiką didžiausias dėmesys tradiciškai skiriamas komerciniam oro transportui, tačiau nepakankamai atsižvelgiama į vis didesnį šios politikos poveikį bendrajai ir verslo aviacijai,

G.   kadangi dėl itin sudėtingų taisyklių, pagal kurias reglamentuojamas komercinių orlaivių eksploatavimas, smulkūs privačių orlaivių naudotojai gali būti apkrauti neproporcingai didele finansine ir reguliuojamąja našta; kadangi taip paaiškėjo, kad tam tikrais atžvilgiais netinka skirtingose aviacijos sektoriuose visiems taikyti vienodus reglamentavimo būdus ir vykdymo užtikrinimo taisykles,

H.   kadangi pagrindinis bendrosios ir verslo aviacijos klausimas yra galimybė naudotis oro erdve ir aerodromais, nes vis didesnis atotrūkis tarp paklausos ir pajėgumo; kadangi bendroji ir verslo aviacija vis aktyviau konkuruoja su kitų sričių aviacijos pramonės atstovais dėl galimybės naudotis oro erdve ir aerodromais,

1.   apskritai teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl bendrosios ir verslo aviacijos, kadangi jame pateikiama išsami su šiuo sektoriumi susijusių klausimų analizė ir nurodomi keli tinkami konkrečių šio sektoriaus problemų sprendimo būdai, grindžiami nuolatiniu visų suinteresuotųjų šalių dialogu;

Proporcingas reguliavimas ir subsidiarumas

2.   pabrėžia, kad plėtojant būsimas oro transporto politikos iniciatyvas, skirtas šios politikos konkurencingumui stiprinti, būtina atsižvelgti į bendrosios ir verslo aviacijos interesus ir ypatybes; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant esamus ir būsimus aviacijos teisės aktus būtų taikomi proporcingumo ir subsidiarumo principai;

3.   primena Komisijai, kad, siekiant diferencijuoti skirtingų kategorijų įmonėms ir oro erdvės naudotojams taikomas taisykles, būtina nuolat vertinti atskirų sektoriaus segmentų poveikį (jei tai būtina ir nekelia grėsmės saugumui);

4.   ragina Komisiją tvirtinant saugios aviacijos įgyvendinimo taisykles užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir atitiktų atitinkamos kategorijos orlaivių ir jų eksploatavimo sudėtingumą;

5.   teigiamai vertina neseniai priimtus orlaivių, kurie nenaudojami komerciniam oro transportui ir nepriskiriami sudėtingiems motoriniams orlaiviams, eksploatacijos standartus, kurie yra puikus proporcingo reguliavimo pavyzdys;

6.   mano, kad pageidautina, jog su bendrąja aviacija susijusių nuostatų įgyvendinimo etapas būtų lankstus; mano, kad tą būtų galima užtikrinti perdavus tam tikrus priežiūros įgaliojimus sporto ir pramoginės aviacijos draugijoms ir organizacijoms, kurias atidžiai stebėtų atitinkama aviacijos institucija, su sąlyga, kad tai nesukeltų interesų konflikto;

7.   ragina Komisiją ištirti galimybę nustatyti supaprastintas verslo aviacijos keleivių saugumo procedūras ir jų patikrinimo būdus nesukeliant grėsmės šių keleivių saugumui ir saugai;

8.   siūlo Komisijai skatinti keitimąsi pažangiosios patirties pavyzdžiais saugumo priemonių, taikytinų mažuose ir vidutinio dydžio oro uostuose, srityje;

Oro uostų ir oro erdvės pajėgumas

9.   pažymi, kad bendrosios ir verslo aviacijos atstovai, pageidaujantys naudotis ne tik pagrindiniais, bet ir regioniniais oro uostais, patiria vis daugiau sunkumų, kadangi minėtieji oro uostai vis labiau reikalingi komerciniam oro transportai, taigi sunku užsitikrinti laisvus laiko tarpsnius ir stovėjimo vietas;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares, ypač jų oro uostų administracijas, spręsti šias problemas įgyvendinant priemones, skirtas esamam pajėgumui optimaliai išnaudoti, t. y. geriau planuoti ir taikyti šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, numatytas Komisijos parengtame Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų plane (Komisijos veiksmų planas);

11.   laukia naujojo Bendrijos oro uostų pajėgumų stebėjimo tinklo rekomendacijos dėl priemonių, skirtų Europos oro uostų tinklo pajėgumams didinti, parengimo ir tikisi, kad stebėjimo tinklas atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Komisijos veiksmų planą;

12.   mano, kad sraigtasparniai gali būti svarbi trumpų nuotolių susisiekimo tarp oro uostų priemonė ir ragina Komisiją bei valstybes nares įtraukti juos į pajėgumų didinimo strategijas;

13.   ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas investuoti į bendrajai ir verslo aviacijai itin svarbių mažų ir vidutinio dydžio oro uostų atnaujinimą ir steigimą;

14.   ragina valstybes nares investuoti į specialią infrastruktūrą, kuri būtina bendrosios ir verslo aviacijos orlaiviams naudoti ir laikyti;

15.   ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į konsultacijas ir prireikus nustatyti galimus ar esamus oro uostus, kuriais galėtų naudotis bendrosios ir verslo aviacijos atstovai; jei numatoma naudoti nebeeksploatuojamus karinius oro uostus, į konsultacijas turėtų būti įtrauktos karinės institucijos;

16.   mano, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti bendrosios ir verslo aviacijos naudotojams priimtiną oro erdvės zonavimą aplink mažus ir vidutinio dydžio oro uostus ir prieš keičiant bet kurias zonas konsultuotis su šiais naudotojais;

17.   pabrėžia, kad esant galimybių verslo aviacijai turėtų būti suteikta adekvati prieiga prie svarbiausių oro uostų ir užtikrintas Europos regionų susisiekimas su ekonominiais centrais, ir ragina Komisiją ištirti, ar šiuo požiūriu turėtų būti tvirtinamos susijusios šiuo metu galiojančio Laiko tarpsnių paskirstymo reglamento nuostatos, ir iki 2009 m. pabaigos parengti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu;

18.   pabrėžia, kad būtina Europos lygmeniu plėtoti suderintą požiūrį ir užtikrinti oro uostų laiko tarpsnių ir skrydžių planų nuoseklumą, taigi ragina Komisiją pasiūlyti su šiuo klausimu susijusių tinkamų priemonių ir skatina sprendžiant šią problemą įtraukti Europos oro uostų koordinatorius;

19.   tikisi, kad diegiant Oro eismo valdymo sistemą ir taikant šiuolaikines pažangias technologijas bendros įmonės SESAR programai įgyvendinti būtų prisidėta prie kovos su Europos oro erdvės skaidymusi ir su prognozuojamu jos perpildymu, taip pat labai padidėtų oro erdvės pajėgumas, o tai naudinga visiems oro erdvės naudotojams, įskaitant bendrosios ir verslo aviacijos naudotojus;

20.   vis dėlto pabrėžia, kad įgyvendinant programą SESAR turi būti visiškai atsižvelgta į bendrosios ir verslo aviacijos ypatybes ir kad šiam sektoriui turi būti pasitarnauta neapkraunant jo nereikalinga našta;

21.   mano, kad vienas iš tikslų turėtų būti užtikrinti galimybę vizualiųjų skrydžių taisyklių naudotojams patogiai ir ekonomiškai naudotis eismo, meteorologine ir aeronautine informacija;

22.   primygtinai ragina užtikrinti, kad, įgyvendinant teisės aktus dėl bendro Europos dangaus ir programą SESAR, mažiems orlaiviams, eksploatuojamiems pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, nebūtų taikomi neproporcingi ir pernelyg daug išlaidų reikalaujantys techniniai kriterijai; ragina besąlygiškai pripažinti, kad visuose kontroliuojama oro erdve besinaudojančiuose orlaiviuose turi būti sumontuota pakankamą saugumą užtikrinanti įranga, pvz., įranga vietai nustatyti;

Tvari aplinka

23.   mano, kad bendroji ir verslo aviacija, palyginti su komerciniu oro transportu, daro mažesnį poveikį aplinkai, t. y. išmeta mažesnį kiekį CO2 ir kelia mažiau triukšmo;

24.   tačiau yra įsitikinęs, kad būtina toliau tobulinti mažų orlaivių aplinkosauginį veiksmingumą, t. y. naudoti jiems ekologiškesnius degalus, skatinti su jais susijusius mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujovių diegimą bei taip mažinti išmetamą teršalų kiekį; šiuo požiūriu pabrėžia tokių iniciatyvų, kaip "Švarus dangus" ir CESAR, svarbą;

25.   pažymi, kad direktyva pradėti taikyti prekybos taršos leidimais sistemą aviacijos sektoriuje neaktuali didesniajai bendrosios ir verslo aviacijos daliai;

26.   mano, kad su triukšmu susijusios problemos turėtų būti sprendžiamos pagal subsiadurumo principą nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir kad triukšmo kartografavimas yra viena iš keleto priemonių suderintai metodikai ir oro uostų vystymuisi užtikrinti nesukeliant vietos gyventojams nepatogumų dėl didelio triukšmo;

Kiti klausimai

27.   mano, kad, norint, jog politikos kūrėjai visapusiškai išmanytų bendrosios ir verslo aviacijos sektoriaus klausimus ir pajėgtų užtikrinti tinkamą jo reguliavimą, jiems turi būti prienami adekvatūs su šiuo sektoriumi susiję duomenys ir statistinė informacija; taigi ragina Komisiją ir Eurostatą nustatyti ir taikyti sistemiškus tarptautinių ir Europos duomenų rinkimo bei keitimosi jais metodus;

28.   teigiamai vertina tai, kad Komisija paaiškino teisines apibrėžtis, įskaitant bendrosios jungtinės nuosavybės apibrėžimą, ir primena, kad šis klausimas sprendžiamas persvarstytame Europos aviacijos saugos agentūros (angl. EASA) reglamente ir nustatant šiuo metu rengiamas susijusias įgyvendinimo taisykles;

29.   ragina Komisiją imtis skatinamųjų priemonių, kurias taikant ES bendrosios ir verslo aviacijos gamybos pramonė įsitrauktų į pasaulio rinkas;

30.   mano, kad vystant ES išorinę aviacijos politiką, ypač kai ji susijusi su transatlantiniais skrydžiais, būtina atsižvelgti į bendrosios ir verslo aviacijos interesus;

31.   ragina Komisiją aktyviau remti su aviacija susijusius mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujovių diegimą, ypač jeigu juos atlieka mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, kuriančios ir gaminančios bendrosios ir verslo aviacijos sektoriui skirtus orlaivius;

32.   mano, kad itin svarbu remti pramoginę ir sporto aviaciją, taip pat Europos aviacijos klubus, kurie svarbūs visam aviacijos sektoriui, kadangi juose įgyjama profesinių įgūdžių;

33.   ragina Komisiją atsižvelgti į svarbų šio aviacijos sektoriaus vaidmenį ir į tai, kad šis vaidmuo išliks svarbus pilotų profesinio mokymo plėtrai;

34.   ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie pažangą, padarytą sprendžiant šioje rezoliucijoje aptariamus klausimus;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 8, 2009 1 13, p. 3. (2) OL L 96, 2004 3 31, p. 1. (3) OL L 96, 2004 3 31, p. 10. (4) OL L 96, 2004 3 31, p. 20. (5) OL L 79, 2008 3 19, p. 1. (6) OL L 14, 1993 1 22, p. 1. (7) OL L 94, 2007 4 4, p. 3. (8) OL L 94, 2007 4 4, p. 18. (9) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.