Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą "Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje" (COM(2007)0799) (Komisijos komunikatas),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(1),

–   atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP)(3),

–   atsižvelgdamas į visas taikomas konkurencijos taisykles dėl valstybės pagalbos ir intelektinės nuosavybės teisių,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą dėl Europos pirmaujančios rinkos iniciatyvos (COM(2007)0860) ir Komisijos konsultacijos dėl viešojo pirkimo tinklų sukūrimo remiant šią iniciatyvą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius" – Europos iniciatyva "Small Business Act" (COM(2008)0394) ir 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos gerosios patirties kodekso sudarant mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas sudaryti viešojo pirkimo sutartis (SEC(2008)2193),

–   atsižvelgdamas 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą "Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija" (COM(2006)0502) ir 2007 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 23 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Naujoviškų prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų gairės – 10 gerosios patirties elementų" (SEC(2007)0280),

–   atsižvelgdamas į nepriklausomos ekspertų grupės ataskaitą dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei naujovių, pavadintą "Novatoriškos Europos kūrimas"(5) (toliau – Aho ataskaita),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę "Dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje"(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0018/2009),

A.   kadangi Lisabonos strategijoje valstybės narės raginamos padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą iki 3 % BVP, o tai yra svarbiausias įsipareigojimas skatinti naujoves ir žinių ekonomiką,

B.   kadangi Aho ataskaitoje viešasis pirkimas įvardytas kaip strateginė šio tikslo siekimo priemonė,

C.   kadangi Komisija ir valstybės narės turi pagelbėti sukaupti reikalingą profesinę patirtį, kad būtų geriausiai pasinaudota Komisijos komunikato rekomendacijomis,

D.   kadangi šiuo metu Komisija neturi priemonių, skirtų ikiprekybinių viešųjų pirkimų bandomiesiems projektams skatinti, ir visa iniciatyva priklauso valstybėms narėms,

1.   palankiai vertina Komisijos komunikatą ir remia siūlomą dalijimosi rizika ir nauda ikiprekybinių viešųjų pirkimų modelį kaip naujoves skatinančius veiksnius;

2.   palaiko Esko Aho pranešimą, ypač nuomonę, kad valstybės narės turėtų pasitelkti viešąjį pirkimą naujoviškų prekių paklausai skatinti kartu gerindamos viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą;

3.   pažymi, kad, nepaisant to, kad vykdoma daug Europos mokslinių tyrimų programų, valdžios institucijos dar nepanaudojo gautų rezultatų organizuodamos viešuosius pirkimus;

4.   pažymi, kad ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams jau teikiamas dėmesys, ypač JAV, Kinijoje, Japonijoje, kur aktyviai išnaudojamas jų potencialas, pasitelkiant įvairias valstybinės politikos priemones, pavyzdžiui, JAV projektas "Defence Acquisitions Performance Assessment" (DAPA);

5.   mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra per mažai išnaudojami naujovėmis grindžiamam ES augimui skatinti ir turi didelį potencialą siekiant aukštos kokybės ir lengvai prieinamų viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir transporto, ir sprendžiant klimato kaitos, tvarios energijos ir gyventojų senėjimo socialinius uždavinius;

6.   apgailestauja dėl to, kad dauguma valdžios institucijų nežino apie ikiprekybinių viešųjų pirkimų potencialą ir kol kas nesielgia kaip "protingi pirkėjai";

7.   mano, kad optimali šios iniciatyvos nauda bus suvokta tik tada, jei perkančiosios institucijos nustatys naujoves kaip vieną iš savo viešojo pirkimo programos tikslų;

8.   pažymi, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti veiksmingai naudojami remiantis teisiniu pagrindu – direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB, pagal kurias mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos neįeina į jų veikimo sritį(7), išskyrus atvejus, kai už perkamas paslaugas visiškai atsiskaitoma, o nauda atitenka tik perkančiajai institucijai;

9.   ragina valstybes nares išnagrinėti nacionalinius teisės aktus, kad užtikrintų, jog valdžios institucijos atlikdamos ikiprekybinius viešuosius pirkimus nėra varžomos dėl neegzistuojančio, neteisingo ir nereikalingo, sudėtingo tiesiogiai susijusių lengvatų ir nereikalingų bei sudėtingų nacionalinių pasiūlymų teikimo reikalavimų ir viešojo pirkimo modelių perkėlimo į nacionalinę teisę;

10.   pažymi, jog nepaisant to, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų srityje laikomasi išskirtinio požiūrio siekiant užtikrinti, kad integruoti galutiniai sprendimai atitiktų vartotojų poreikius, vis tiek turi būti taikomi tinkami viešųjų pirkimų principai, ypač skaidrumo ir konkurencingumo;

11.   remia Komisijos komunikatą, kuris suteikia galimą ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir jų vykdymo konceptualų pagrindą, bet mano, kad yra keletas trūkumų, susijusių su konkrečiu siūlomos tvarkos taikymu, ypač vietos ir regionų mastu;

12.   mano, kad vis dar nėra pakankamai informacijos apie esamas kliūtis, dėl kurių vietos ir regioninės valdžios institucijos negali vykdyti ikiprekybinių viešųjų pirkimų siekdamos skatinti tikrai novatoriškus visuomenei naudingus sprendimus;

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti kartu, kad užtikrintų, jog perkančiosios institucijos vietos, regioninės ir kitos valdžios institucijose, nutolusiose nuo centrinės administracijos, kauptų reikalingą profesinę patirtį naujoviškam viešajam pirkimui vykdyti;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti perkančiosioms vietos ir regioninės valdžios institucijoms mokymų gaires ir priemones, kaip galima pasinaudoti ikiprekybiniais mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos viešaisiais pirkimais;

15.   todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą finansuoti dalijimąsi ikiprekybinių viešųjų pirkimų gerąją patirtimi ir mokymu pagal 2009 m. Septintosios pagrindų programos darbo programą;

16.   giria minėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl viešojo pirkimo naujoviškų sprendimų 10 gerosios patirties elementų ir giria bendras Pro Inno Europos iniciatyvos veiklas remiant naujoves; ragina Komisiją parengti panašias ikiprekybinių viešųjų pirkimų gerosios patirties gaires;

17.   mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi didžiulį potencialą kaip tolesnis žingsnis link naujoviško viešojo pirkimo įtvirtinimo, bet pripažįsta, kad reikia viešojo pirkimo specialistų įgūdžių, o valstybėms narėms, bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, universitetais ir mokymų centrais, – remti mokymo veiklą, skirtą valdymo priemonėms kurti;

18.   ragina kompetentingus Komisijos generalinius direktoratus bendradarbiauti tarpusavyje sudarant išsamų, lengvai suprantamą, bet teisiškai pagrįstą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir perkančioms organizacijoms naudoti skirtą vadovą visomis oficialiomis kalbomis su praktiniais atskirų atvejų pavyzdžiais, parodančiais, kaip atitinkami teisiniai principai gali būti teisingai taikomi praktikoje;

19.   ragina Komisiją vadove visų pirma pateikti praktinių rizikos dalijimosi atsižvelgiant į rinkos sąlygas pavyzdžių; be to, mano, kad intelektinė nuosavybė turi būti suteikiama ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms bendrovėms, kadangi JAV ir Japonijoje dirbama vadovaujantis šiuo modeliu, kuris daug bendrovių skatina dalyvauti ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrose;

20.   visų pirmą pažymi, kad norint sėkmingai vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus svarbu dalytis rizika ir nauda atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir suteikti dalyvaujančioms įmonėms intelektinės nuosavybės teises;

21.   ragina valstybes nares ir Komisiją naujovių politikoje nurodyti mišrius vidutinės trukmės ir ilgalaikius uždavinius, kuriuos reikia spręsti priimant technologinius sprendimus, sukuriamus vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus; mano, kad tokie sprendimai galėtų būti projektų konkursai ir iššūkių fondai, kaip antai JAV "Driverless Vehicle Challenge" (Transporto priemonių be vairuotojų fondas);

22.   mano, kad žinių sklaida tarp universitetų, kurie naudojasi technologinėmis naujovėmis, mokslinių tyrimų centrų ir perkančiųjų institucijų yra sudėtinė sėkmingų ikiprekybinių viešųjų pirkimų dalis;

23.   pažymi, kad Europos inovacijų agentūros, kaip antai VINNOVA Švedijoje, "Tekes" Suomijoje, "Senternovem" Olandijoje ir "Innovation" Norvegijoje, atlieka neatsiejamą vaidmenį skleidžiant žinias tarp galimų pirkėjų ir mokslo darbuotojų; remdamos atliekant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, jos skatina imtis ikiprekybinių viešųjų pirkimų; todėl ragina valstybes nares išnagrinėti šių agentūrų veiklą, kuri galėtų būti jų pačių veiklos atskaitos taškas;

24.   pabrėžia ES technologijų platformų svarbą, nes jos suteikia pagrindą nustatyti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos prioritetus ir susieti diegti parengtas inovacijas su galimų pirkėjų poreikiais; be to, pažymi, kad technologijų platformos gali susieti ankstyvąją naujųjų technologijų rinkos raidą su valdžios institucijų poreikiais; todėl ragina Komisiją užtikrinti aktyvesnį technologijų platformų dalyvavimą viešuosiuose ikiprekybiniuose pirkimuose;

25.   palankiai vertina Komisijos pirmaujančios rinkos iniciatyvą (angl. LMI) kaip stiprią paskatą naudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus remiant naujoves, siekiant kurti pagrindines to masto rinkas, ypač pabrėždamas iniciatyvą kurti viešojo pirkimo tinklus, skirtus pirmaujančios rinkos iniciatyvai remti;

26.   palankiai vertina Komisijos pastangas sudaryti palankesnes sąlygas ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešajame pirkime remiantis iniciatyvos "Smulkaus verslo aktas" Europos gerosios patirties kodeksu;

27.   palankiai vertina Komisijos išaiškinimą, kad perkančiosios institucijos gali atlikti ikiprekybinius viešuosius pirkimus visuose naujo produkto ar paslaugos kūrimo ir įvedimo į rinką etapuose, o ne tik pagrindiniams moksliniams tyrimams; pažymi, kad šiuo įvairiapusiu požiūriu mažosios ir vidutinės įmonės skatinamos dalyvauti viešajame pirkime;

28.   palankiai vertina Komisijos pasiūlymą aiškiau apibrėžti valdžios institucijų vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir viešuosius pirkimus bei skatinant naujoves vykdant viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad valstybių narių viešųjų pirkimų politika neturėtų būti pernelyg norminamojo pobūdžio, nes viešieji ikiprekybiniai pirkimai praktiškai gali būti rengiami skirtingai, pritaikomi prie konkrečių projektų ir poreikių, tačiau laikantis Bendrijos taisyklių;

29.   mano, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų sąvoka yra svarbi, bet baiminasi, kad ji nebus sėkminga įtraukiant MVĮ, nebent būtų aiškiai suprantama, kaip ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi veikti, ypač tarpvalstybiniame kontekste. Pažymi, kad pagrindiniu ikiprekybinių viešųjų pirkimų principu, būtent, kad valdžios institucijos nepasilieka sau visos iš mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos kylančios naudos, bet kiekviena įmonė išlaiko savo generuojamų naujų idėjų nuosavybės teises, dalyvaujančiam verslui užtikrinami teisinis tikrumas ir idėjų apsauga;

30.   pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti naudos iš ikiprekybinių viešųjų pirkimų dėl dalijimosi rizika (atsižvelgiant į jų labiau ribotas investavimo galimybes), pažangaus augimo (dydžio ir patirties atžvilgiu) kiekviename mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros etape ir supaprastinto pasiūlymų teikimo proceso, palyginti su tradiciniu viešuoju pirkimu;

31.   ragina Komisiją sujungti šias strategijas į vieną atskirą viešojo pirkimo politiką, kurios tikslas būtų skatinti naujoves vykdant viešuosius pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kuriant pirmaujančias rinkas ir plečiant mažąsias ir vidutines įmones vykdant viešąjį pirkimą;

32.   svarsto galimybę pagal sujungtos strategijos dalį skatinti naujoves dalyvaujant viešajame pirkime, kad viešosiomis kampanijomis būtų kuriama geresnė aplinka perkančiosioms institucijoms daugiau investuoti į naujoves skatinančią veiklą su galimybe ilgesnį laiko tarpą gauti pelno iš investicijų; šiuo atžvilgu remia vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų galimybes kurti ikiprekybinių viešųjų pirkimų tinklus;

33.   bus veiksmingiausi, jei valdžios institucijos bus pakankamai skatinamos domėtis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rinkomis, o tiekėjai – įsitraukti į vyriausybių vykdomus projektus; pažymi, kad finansinės paskatos itin svarbios siekiant, kad būtų imtasi ikiprekybinių viešųjų pirkimų, ir kad jos jau taikomos kai kuriose valstybėse narėse, kuriose didelę pirmųjų ikiprekybinių viešųjų pirkimų išlaidų dalį gali suderinti centrinė valdžia;

34.   mano, kad, atsižvelgiant į Bendrijos programas, skirtas naujovėms skatinti, reikėtų apsvarstyti galimybes teikti finansines paskatas valdžios institucijoms ES valstybėse, kad jos galėtų bendrai atlikti naujoviškų technologijų ikiprekybinius viešuosius pirkimus pirmaujančiose rinkose ir kitose Europos bendrų interesų srityse;

35.   pažymi, kad tokiems bandomiesiems Bendrijos projektams būtų naudinga automatiška Komisijos peržiūra ir praktinės patirties bei sutarčių sąlygų skelbimas plačiu mastu, suteikiant galimybę pirkėjams remtis pagrįstais precedentais, kurie taip pat galėtų būti naudojami gerosios patirties gairėse;

36.   mano, kad reikia Europos bandomojo ikiprekybinių viešųjų pirkimų projekto siekiant pavyzdžiais parodyti jų įgyvendinimo būdą, kuriuo verslui, ypač MVĮ, kurios pagal apibrėžtį yra silpnesnės sutarties šalys palyginti su perkančiomis organizacijomis ir didelėmis bendrovėmis, paprastai dalyvaujančiomis viešuosiuose pirkimuose, užtikrinami didžiausi teisinis tikrumas ir apsauga;

37.   pažymi, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų stiprinimas tebėra vienas iš daugelio būdų valstybėms narėms įgyvendinti savo sumanymus naujovių ir mokslinių tyrimų srityse; reikalauja, kad valstybės narės skatintų naujoves įtraukdamos visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitas institucijas, susijusias su ekonomikos plėtros skatinimu, kad valdžios institucijos labiau įsitrauktų į naujovišką verslą; mano, kad ši įtraukimo veikla turėtų sudaryti nuoseklios mokslinių tyrimų, naujovių ir taikomosios veiklos strategijos dalį;

38.   siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, siekiant paskatinti konkurenciją, skatinti naudojimąsi elektroninėmis viešųjų pirkimų sistemomis ir dinamiška procedūra, kad būtų palengvintas ikiprekybinių viešųjų pirkimų procesas;

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. (2) OL L 134, 2004 4 30, p. 1. (3) OL C 91, 2008 4 12, p. 4. (4) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 455. (5) http://ec.europa.eu/invest-in-research/action/2006_ahogroup_en.htm. (6) OL C 325, 2008 12 19, p. 44. (7) Direktyvos 2004/18/EB 16 straipsnio f punktas ir Direktyvos 2004/17/EB 24 straipsnio e punktas.