Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. posėdžiavusios Užimtumo ir socialinės politikos ministrų tarybos rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygių teisių šeimos ir profesiniame gyvenime(1),

-   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Europos visų amžių žmonėms link. Gerovės ir kartų solidarumo skatinimas"(2),

-   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo(3),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos jaunimo paktą,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo(4),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe" (COM(2006)0571),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos(5),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą "Skatinti kartų solidarumą" (COM(2007)0244),

-   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato "Skatinti kartų solidarumą"(6),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.)(7),

-   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Europos demografijos ateitis: faktai ir skaičiai" (SEC(2007)0638),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities(8),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2008 m.)(9),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0492/2008),

A.   kadangi moterys ir vyrai yra lygūs žmogiškojo orumo, žmogaus teisių ir pareigų aspektais,

B.   kadangi vienodas požiūris į moteris ir vyrus – tai svarbiausias teisės principas, į kurį reikia atsižvelgti ir kuri reikia laikytis aiškinant ir įgyvendinant įstatymus,

C.   kadangi vis dar esama moterų ir vyrų lygybės trūkumų visais darbo kokybės aspektais, pvz., profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo požiūriu; kadangi išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumo lygis siekia tik 62,4 proc., o vyrų – 91,4 proc.; kadangi 76,5 proc. ne visą darbo dieną dirbančių asmenų yra moterys,

D.   kadangi pagal Lisabonos strategiją siekiama užtikrinti, kad 60 proc. darbingų moterų turėtų darbą; kadangi Lisabonos strategijos kiekybiniai bei kokybiniai tikslai ir naujosios Jungtinių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės(10), susijusios su moterų ir apskritai suaugusiųjų užimtumu, yra nustatyti dėl to, jog suvokta, kad tvarumo požiūriu netoleruotinas atitinkamų išteklių ir jų galimybių švaistymas, tai pat kad pensijų ir socialinės paramos sistemoms iškilo pavojus,

E.   kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, jokiu būdu dėl motinystės, dėl to, kad turima šeimyninių pareigų ar dėl šeiminės padėties,

F.   kadangi iš 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikate nurodytų skaičių matyti, kad šalyse ir regionuose, kuriuose aukštas moterų užimtumo lygis ir kuriuose esama socialinės apsaugos sistemų, taip pat didesnis gimstamumas,

G.   kadangi trims pagrindinėms problemoms, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga, t. y. demografiniai pokyčiai, globalizacija ir klimato kaita, spręsti reikalingas kartų solidarumas, grindžiamas išsamiu ne tik kartų, bet ir lyčių susitarimu,

H.   kadangi lyčių ir kartų susitarimas turi būti grindžiamas galimybe asmenims tvarkyti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą, taip pat derinti ekonominius poreikius bei profesinio darbo produktyvumą su galimybėmis rinktis, kokios veiklos ir kada imtis, atsižvelgiant į teisės aktuose ir susitarimuose nurodytas teises ir pareigas,

I.   kadangi siekdamos kartų tarpusavio atsakomybės viešosios valdžios institucijos turi vadovautis iniciatyviu požiūriu, o visi socialiniai partneriai atlikti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant pakankamai užtikrinti visuotinės svarbos paslaugų aukštus standartus ir tinkamas bei pakankamas socialinės apsaugos sistemas,

J.   kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje susijęs su kultūriniais pokyčiais ir reformomis, skirtomis įgyvendinti politikai, kuria siekiama užtikrinti profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir perskirstyti vaidmenis; kadangi tokia politika apima įvairias glaudžiai susijusias sritis (laikinai trumpesnes darbo valandas, įdarbinimo sutartis pakeičiant darbo ne visą dieną sutartimis, atostogų galimybes (motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir šeimos atostogos) bei asmeninės priežiūros paslaugų tinklą),

K.   kadangi demografiniai pokyčiai daro didelį poveikį žmonių asmeniniam ir profesiniam gyvenimui; kadangi netinkamos paslaugos, mažas darbo užmokestis, vėlyvas įsitraukimas į darbo rinką, užsitęsęs darbas pagal terminuotas darbo sutartis ir nepakankamai paskatų jaunoms moterims ir jauniems vyrams – tai kelios iš priežasčių, kodėl jie nutaria vėliau kurti šeimą ir turėti vaikų; kadangi dėl nelanksčių darbo modelių ir sunkumų sugrįžti į darbo rinką po priežiūrai skirto laikotarpio yra sunku laisvai priimti sprendimus, tiek susijusius su profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimu, tiek su profesinio ir šeiminio gyvenimo kaita,

L.   primindamas, kad nediskriminavimas dėl lyties visų pirma ir paprastai nėra susijęs tik su moterimis (motinomis), bet siejamas ir su vyrais (tėvais); konstatuodamas, kad atliekant visus šios srities politinius veiksmus pagrindinis dėmesys skiriamas tik moterims ir kad nuo šiol vykdant Europos ir nacionalinę politiką reikėtų atsižvelgti į vyrų (tėvų) poreikius ir gebėjimus šioje srityje,

M.   kadangi siekiant nustatyti, ar nediskriminuojama dėl lyties, daugiau dėmesio reikėtų skirti su globa susijusios diskriminacijos, siejamos su išėjimu motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir šeimos atostogų, sąvokai; kadangi būtina susitarti dėl visoje Europoje vartotinos daugialypės diskriminacijos sąvokos apibrėžties,

N.   kadangi kartų solidarumo sąvoka apima ne tik vaikų priežiūrą, bet ir atsakomybę už vyresnio amžiaus ir priklausomus asmenis, puoselėjant kartų solidarumą prisidedama prie pagarbos žmogiškajam orumui skatinimo ir perdavimo būsimoms kartoms,

O.   kadangi didelis skurdas neturi būti diskriminavimo veiksnys kartų solidarumo srityje ir kadangi pačios skurdžiausios šeimos savo gyvenime taip pat stengiasi palaikyti kartų solidarumu grindžiamus ryšius,

P.   kadangi visuomenė turėtų pripažinti asmenį, kuris skiria laiko ir naudoja savo gebėjimus tam, kad rūpintųsi vaikais ir juos auklėtų, ar tam, kad globotų vyresnio amžiaus žmones, ir kadangi šį pripažinimą būtų galima pasiekti suteikiant šiam asmeniui tinkamas teises, ypač susijusias su socialine apsauga ir pensija,

Q.   kadangi tėvų vaidmuo, kurį jie atlieka ugdydami vaikus, ir vaikų vaidmuo rūpinantis vyresnio amžiaus ir priklausomais asmenimis bei moterų ir vyrų vaidmuo globojant vyresnio amžiaus ir priklausomus asmenis yra itin svarbus siekiant užtikrinti bendrą gerovę ir turėtų būti pripažįstamas svarbiu vykdant horizontaliąją politiką, įskaitant moterų ir vyrų, kurie laisvai pasirenka vykdyti šią veiklą visą ar ne visą laiką, politiką;

R.   kadangi nuo 2003 m. spalio mėn. Komisija profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimais konsultuojasi su socialiniais partneriais; kadangi šios konsultacijos, kurios jau perėjo į antrąją pakopą, vyksta dėl to, kad svarbu numatyti tokią politiką ir rasti tokių priemonių, kurios padėtų moterų ir vyrų gerą darbą derinti su jų kaip globėjų pareigomis,

S.   kadangi vyrų vaidmuo labai svarbus siekiant tikros lygybės,

T.   kadangi Parlamento 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucijoje dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų(11) išvardyti moterims taikomi lankstumo ir užimtumo garantijų principai; kadangi atrodo, kad daugelyje Europos regionų darbo valandos nėra tvarkomos taip, kad labai palengvėtų vaikų turinčių žmonių padėtis; kadangi vaikų turintys darbuotojai turi mažiau galimybių užimti darbo vietas, kurioms būdingas lankstus darbo grafikas, negu tie, kurie neturi vaikų(12),

U.   kadangi šeimos planus, asmeninį gyvenimą ir profesinius siekius suderinti galima tik tuo atveju, jei asmenys ekonominiu ir socialiniu požiūriais gali tikrai laisvai rinktis, jei ši pasirinkimo laisvė grindžiama Europos ir nacionaliniu lygmenimis priimtais politiniais ir ekonominiais sprendimais ir minėtieji asmenys dėl to nenukenčia, ir jeigu sukurta reikiama infrastruktūra;

V.   kadangi esama pavojaus, kad moterys (motinos) gali būti "priverstos" dirbti ne visą darbo laiką, nes šis pasirinkimas joms gali būti primetamas dėl to, kad nėra prieinamų vaikų priežiūros įstaigų, taip pat esama pavojaus, kad nebus leista nuo darbo visą dieną pereiti prie darbo ne visą dieną, ir todėl bus sunku (arba neįmanoma) pasiekti profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą,

1.   pabrėžia, kad kartų solidarumo principas yra viena iš pagrindinių Europos socialinio modelio sudėtinių dalių; siekdamas išsaugoti šį principą ir užtikrinti aukštos kokybės visuotinės svarbos socialines paslaugas šeimoms, jaunimui ir visiems tiems, kurie negali patys savimi pasirūpinti, įvairių lygių valdžios institucijas ragina laikytis aktyvios pozicijos ir įtraukti suinteresuotas grupes;

2.   pažymi, kad priežiūros politika ir priežiūros paslaugų teikimas tiesiogiai susiję su moterų ir vyrų lygybės siekiu; nepalankiai vertina tai, kad beveik visose valstybėse narėse teikiama per mažai nebrangių aukštos kokybės priežiūros paslaugų; taip yra todėl, kad moterys ir vyrai nesidalija šio darbo po lygiai, ir tai savo ruožtu neigiamai veikia moterų galimybes dalyvauti visose socialinio, ekonominio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse;

3.   pabrėžia, kad geros kokybės vaikų priežiūros įstaigos, kuriose būtų teikiamos nebrangios paslaugos ir kurios dirbtų tėvams ir vaikams patogiu laiku, taip pat sistema, kuri užtikrintų nebrangias geros kokybės paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, turėtų būti pagrindiniai ES socialinio modelio elementai, kuriuos pasirinkus moterims būtų lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, gauti atlyginimą už darbą, panaudoti gebėjimus ir pasiekti ekonominę nepriklausomybę;

4.   primena valstybėms narėms 2002 m. Barselonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimus panaikinti moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje lygiomis galimybėmis kliūtis ir iki 2010 m. užtikrinti 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir 33 proc. vaikų, jaunesnių nei treji metai, priežiūros paslaugas; ragina valstybes nares užsibrėžti panašius tikslus steigiant vyresnio amžiaus ir ligotų tėvų priežiūros įstaigas;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kaip netolygiai vyrai ir moterys pasiskirsto namų ruošos darbus ir šeimos atsakomybę, kad dažniausiai moterys renkasi lankstų darbo grafiką ar net išeina iš darbo, ir tai savo ruožtu turi neigiamą poveikį moterims siekiant karjeros, dėl to didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas bei mažėja galimybė sukaupti didesnių pensijų teises;

6.   nerimauja dėl to, kad dėl pirmininkaujančios Čekijos Respublikos pasiūlymo visiškai prilyginti vaiko priežiūrą profesinei karjerai dar labiau sustiprėtų tradicinis požiūris į vyrų ir moterų darbą, kitaip tariant, tradicinė koncepcija, kad darbininkai yra vyrai, galintys dirbti visą darbo dieną, kurių asmeniniais poreikiais pasirūpina "nematoma ranka" (moteris), kuri tvarko namus ir rūpinasi šeima;

7.   labai susirūpinęs dėl to, kad, ypač ekonominio nuosmukio laikais, remiantis šiuo pirmininkaujančios Čekijos Respublikos pasiūlymu, moterys būtų verčiamos išeiti iš darbo ir eiti savo "tikruoju" keliu, t. y. prižiūrėti vaikus ir kitus priklausomus asmenis; ragina Tarybą ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų pasiekti Barselonos vaikų priežiūros tikslai;

8.   pabrėžia, kad kai vienas ar abu tėvai dirba neblogai apmokamą darbą, lengviau išvengti darbuotojų skurdo; taip pat lengviau kovoti su skurdu namų ūkiuose, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų (tokiuose namų ūkiuose daug didesnė skurdo rizika – 32 proc.);

9.   pabrėžia, kad pagal valstybių narių pensijų sistemas moterims paliekamos tik paveldimos teisės, grindžiamos jų vyrų karjera, todėl dauguma skurdą patiriančių asmenų yra moterys;

10.   ragina valstybes nares spręsti problemas, susijusias su struktūriniais veiksniais, kurie skatina nelygybę pensijų sistemose, taip pat organizuojant globą, derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, skatina nelygybę darbo rinkoje, lyčių darbo užmokesčio skirtumus ir tiesioginę diskriminaciją, kai pensijos skiriamos vadovaujantis antrojo ir trečiojo ramsčio nuostatomis;

11.   ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl specialiųjų teisių ir garantijų, susijusių su profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimu, kai šeimoje esama priklausomų asmenų (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar žmonių su negalia);

12.   ragina mokslinių tyrimų įstaigas ir institutus investuoti daugiau lėšų ir siekti didesnės pažangos kuriant ekologiškus produktus, skirtus vaikams ar priklausomiems asmenims, ar apskritai namų ūkiams;

13.   ragina Eurostatą parengti tokias statistines priemones, kurias naudojant būtų galima matyti pagal lytį suskirstytus duomenis apie vaikų ir priklausomų asmenų priežiūrą;

14.   ragina Komisiją pateikti konkrečias iniciatyvas, pagal kurias gebėjimus, įgautus atliekant ugdymo veiką, rūpinantis priklausomais asmenimis ir valdant namų ūkį, būtų siekiama įvertinti taip, kad vėl integruojantis į darbo rinką būtų galima atsižvelgti į šiuos gebėjimus; pabrėžia, kad socialiniai įgūdžiai yra esminė įgūdžių vertinimo dalis atsižvelgiant į geriausias nacionalinių eksperimentų su sistemomis tradicijas siekiant, kad darbo paklausa atitiktų pasiūlą;

15.   ragina Komisiją vykdyti informacijos kampaniją ir pradėti bandomuosius projektus, kuriuos vykdant būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas moterims ir vyrams darniai dalyvauti profesiniame ir šeiminiame gyvenime;

16.   ragina valstybes nares suteikti tėvams galimybes dirbti pagal lankstų grafiką (jie turėtų tai savanoriškai pasirinkti), o vaikų priežiūros institucijos turėtų taikyti lanksčias darbo valandas, kad ir moterys, ir vyrai galėtų sėkmingiau derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

17.   prašo Komisijos stebėti valstybių narių su globėjais susijusią geriausią praktiką ir ją skleisti visose valstybėse narėse siekiant parodyti, kad globėjai atlieka pagrindinį vaidmenį kartų solidarumo srityje, ir skatinti įgyvendinti globėjams skirtą strategiją valstybėse narėse;

18.   ragina valstybes nares palaikyti ir skatinti Komisijos, atsižvelgiant į Europos aljansą "Už šeimas", pradėtas veiklos programas; prašo Komisijos aktyviau rengti priemones, kuriomis siekiama susisteminti keitimąsi geriausia praktika;

19.   ragina viešąsias valdžios institucijas imtis reikalingų veiksmų siekiant, kad dirbančios motinos ir tėvai būtų remiami pagal politiką, kurią vykdant siekiama užtikrinti profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir naudotis šio tikslo siekti padedančiomis priemonėmis;

20.   ragina valstybes nares remti atostogų (tėvystės, įvaikinimo, solidarumo atostogos), kurios skiriamos asmenims, norintiems nutraukti savo profesinę veiklą tam, kad galėtų rūpintis priklausomu asmeniu, sistemas;

21.   mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti požiūrį ne tik į motinystės, bet ir į tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, ypač atsižvelgiant į atostogas, kurių išeina dirbantys tėvai, turint omenyje tai, kad visose valstybėse narėse tik maža dalis vyrų pasinaudoja savo teisėmis į atostogas;

22.   primygtinai reikalauja, kad visiems asmenims, pageidaujantiems nutraukti ar sumažinti savo oficialią profesinę veiklą tam, kad jie galėtų prisidėti palaikydami kartų solidarumą, būtų sudaromos galimybės dirbti pagal lankstų grafika; taigi ragina mažąsias ir vidutinio dydžio įmones noriau bendradarbiauti, o viešąsias valdžios institucijas būti lankstesnes sudarant valstybės pagalbos biudžeto sąmatą;

23.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais pradėti persvarstyti šeiminio ir profesinio gyvenimo derinimo politiką, ypač:

24.   teigiamai vertina pasiūlymą į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(13) įtraukti straipsnį dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir pabrėžia poreikį numatyti tokią nuostatą nustatant darbo savaitės ir budėjimo laiko tvarką;

25.   prašo valstybių narių užtikrinti, kad visi asmenys, laikinai nutraukę savo profesinę veiklą tam, kad auklėtų vaikus ar slaugytų vyresnio amžiaus ar priklausomus žmones, galėtų (vėl) įsitraukti į darbo rinką ir išsaugotų teisę sugrįžti į savo ankstesnę darbo vietą ir būti paskirti eiti aukštesnes pareigas;

26.   pabrėžia, kad nuosavos moterų pajamos ir apmokamas darbas yra priemonės, padedančios joms tapti ekonomiškai nepriklausomomis ir siekti didesnės moterų ir vyrų lygybės visoje visuomenėje;

27.   pabrėždamas, kad solidarumas su vyresniais asmenimis turi stiprėti, bet taip pat turi būti solidarizuojamasi su vaikais bei jaunuoliais; kadangi vyresnieji perduoda išmintį, žinias, patirtį, o jaunosios kartos suteikia energijos, dinamiškumo, gyvenimo džiaugsmo ir vilties;

28.   mano, kad kartų solidarumas turėtų būti skatinamas vykdant apgalvotą mokesčių politiką (darant perlaidas, sumažinant mokesčius ar suteikiant nuolaidas), taikant aktyvaus senėjimo skatinimo priemones, įgūdžių vystymo politiką ir kuriant integruotus paslaugų tinklus vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia ir priklausomiems asmenims, įvertinant, kaip jos skatina ar priešingai veikia asmeninį pasirinkimą ar profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

29.   primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina parengti pažangias moterims ir vyrams naudingas priemones, ypač siekiant palengvinti jų grįžimą į darbą po šeimai skirto laikotarpio (vaikų ugdymas ir (arba) rūpinimasis sergančiais tėvais ar tėvais su negalia), skatinant (re)integravimo į darbo rinką politiką, kad jie galėtų vėl tapti finansiškai nepriklausomi;

30.   ragina valstybes nares skatinti tokią mokesčių politiką, kurią vykdant ir naudojantis mokesčių ar mokesčių lengvatų sistema būtų atsižvelgiama į finansinius namų ūkių įsipareigojimus, ypač į vaiko priežiūros ir rūpinimosi vyresnio amžiaus žmonėmis bei priklausomais žmonėmis sąnaudas;

31.   ragina valstybes nares persvarstyti savo mokesčių sistemas ir nustatyti asmens teisėmis grindžiamus mokesčių tarifus bei prašo individualizuoti teises į pensiją ir socialinės apsaugos sistemos teises;

32.   ragina institucijas ir valstybes nares siekiant įgyvendinti moterų ir vyrų lygybės principą imtis specialių priemonių moterų naudai, kad būtų de facto ištaisyti nelygybės atvejai; mano, kad šios rūšies priemonės, kurios turėtų būti taikomos tol, kol esama tokių situacijų, turi būti tinkamos ir bet kokiu atveju turi atitikti siekiamą tikslą;

33.   prašo nacionalinių ir vietos valdžios institucijų plėtoti jauniems žmonėms skiriamas programas, kurios apimtų kartų solidarumo aspektą, kad jaunoji karta suprastų, jog esamas gerovės lygis sukurtas ankstesnių kartų pastangomis ir darbu;

34.   ragina Europos Sąjungos institucijas ir visas viešąsias valdžios institucijas priimant ir įgyvendinant reglamentus, rengiant viešąją politiką ir vykdant visą savo veiklą aktyviai taikyti moterų ir vyrų lygybės principą;

35.   prašo žiniasklaidos skirti palankų ir nuolatinį dėmesį kartų santykiams aptariant kartų temas, rengiant įvairaus amžiaus grupių diskusijas ir apskritai pozityviai rodant vyresniųjų kartų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

36.   toliau laikosi nuomonės, kad į vienodo požiūrio ir lygių galimybių principą turi būti atsižvelgiama vykdant visą ekonomikos, užimtumo ir socialinę politiką, nes tai padės išvengti išskyrimo darbo rinkoje ir panaikinti uždarbio skirtumus, taip pat skatins moterų verslumą;

37.   atsižvelgdamas į šeimos modelio pokyčius ir moterų laipsnišką įsitraukimą į darbo rinką mano, kad svarbiausia reformuoti tradicinę priklausomų asmenų globos tvarką; rekomenduoja, kad valstybės narės plėstų ir papildytų savo socialinių tarnybų teikiamą apsaugą, siekdamos užtikrinti, kad savarankiškumo teise nuolat būtų naudojamasi vienodomis sąlygomis ir kad priklausomi asmenys būtų globojami;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms statistikos institucijoms, Tarptautinei darbo organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Jungtinių Tautų vystymo programos vykdytojams.

(1) OL C 218, 2000 7 31, p. 5. (2) OL C 232, 2001 8 17, p. 381. (3) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 492. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 131. (5) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 112. (6) OL C 120, 2008 5 16, p. 66. (7) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 324. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0066. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0399. (10) Žr. 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą "Integruotosios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės" (COM(2007)0803). (11) OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174. (12) Eurostatas, Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje, 2008, p. 89. (13) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.