2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (COM(2007)0619 – C6-0359/2007 – 2007/0216(COD))

P6_TA(2009)0015 A6-0500/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0619),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriomis remdamasi Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0359/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0500/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   pritaria prie šio pranešimo pridedamiems bendriems pareiškimams;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. sausio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 444/2009.)

PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl būtinybės padidinti pasų ir kelionės dokumentų saugumą naudojant saugius pirminius dokumentus

Nepažeisdami valstybių narių kompetencijos išduoti pasus ir kitus kelionės dokumentus, Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia, kad gali būti sudėtinga pasiekti tikslą užtikrinti didesnį pasų saugumą, jei jie bus išduodami remiantis nepatikimais pirminiais dokumentais.

Pasas yra tik viena grandis saugumo grandinėje, kuri prasideda pateikiant pirminius dokumentus, tęsiama užregistruojant biometrinius duomenis ir baigiasi nustatant atitiktį pasienio kontrolės punktuose. Ši grandinė bus tik tiek saugi, kiek saugi jos silpniausia grandis.

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į labai didelę situacijų ir procedūrų įvairovę valstybėse narėse rengiant pirminius dokumentai, būtinus pasui išduoti, ir kad šie pirminiai dokumentai paprastai gali būti daug lengviau padirbti ar suklastoti, kadangi jie turi mažiau apsauginių savybių nei pasai.

Šiuo tikslu Taryba parengia valstybėms narėms klausimyną, kad būtų galima palyginti procedūras ir dokumentus, kurių reikalaujama kiekvienoje valstybėje narėje norint išduoti pasą arba kelionės dokumentą. Atliekant šią analizę turėtų būti įvertinta, ar reikia nustatyti bendrus principus arba pažangiosios patirties gaires šioje srityje.

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl 5a straipsnyje minimo tyrimo

Europos Parlamentas ir Taryba pažymi, kad Komisija atliks tik vieną tyrimą, minimą šio reglamento 5a straipsnyje ir reglamento, iš dalies keičiančio Bendrąsias konsulines instrukcijas, projekte.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų viešojo gynybos ir saugumo srities darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (COM(2007)0766 – C6-0467/2007 – 2007/0280(COD))

P6_TA(2009)0016 A6-0415/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0766),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį ir į 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0467/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0415/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. sausio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią Direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/81/EB.)

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatos, susijusios su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų (dichlormetano) pardavimo ir naudojimo apribojimais (COM(2008)0080 – C6-0068/2008 – 2008/0033(COD))

P6_TA(2009)0017 A6-0341/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0080),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0068/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0341/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. sausio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2009/EB, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatos, susijusias su dichlormetano pardavimo ir naudojimo apribojimais

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 455/2009/EB.)

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188) (COM(2008)0320 – C6-0218/2008 – 2008/0107(CNS))

P6_TA(2009)0018 A6-0423/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0320),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją Nr. 188, kuri buvo priimta 2007 m. birželio 14 d.,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 42 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0218/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6–0423/2008),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;

2.   ragina visas ES valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Konvenciją ir, prieš baigiant ratifikavimo procesą, įgyvendinti jos nuostatas.

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. (2007/2145(INI))

P6_TA(2009)0019 A6-0479/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), priimtą 2007 m. gruodžio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į tikslus Europos Sąjungą padaryti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve bei įgyvendinti laisvės, demokratijos, pagarbos pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principus, nustatytus Europos Sąjungos (toliau – ES) sutarties 6 ir 7 straipsniuose,

–   atsižvelgdamas į naujoves, kurioms valstybės narės pritarė 2007 m. gruodžio 13 d pasirašydamos Lisabonos sutartį, kurių vienos pirmųjų – Pagrindinių teisių chartijai suteikti teisiškai privalomą pobūdį ir įsipareigojimas prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2), ir į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(3) (toliau – Agentūra),

–   atsižvelgdamas į Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro bei atitinkamų nevyriausybinių organizacijų (NVO) ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimus,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos nepriklausomų ekspertų tinklo parengtas pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje metines ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos organų ataskaitas, ypač Parlamentinės Asamblėjos ir Žmogaus teisių komisaro žmogaus teisių padėties ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų apsilankymų nelegalių imigrantų sulaikymo centruose ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas pagrindinių teisių ir žmogaus teisių srityje,

–   atsižvelgdamas į eilę viešųjų posėdžių ir keitimųsi nuomonėmis, kuriuos Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas surengė prieš parengdamas šią rezoliuciją, ypač 2007 m. spalio 8 d. posėdį, kuriame dalyvavo konstitucinių teismų ir aukščiausiųjų teismų teisėjai, 2008 m. gegužės 19 d. posėdį, kuriame dalyvavo Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras ir 2008 m. spalio 6 d. posėdį, kuriame dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir į Kultūros ir švietimo komiteto (A6–0479/2008) pranešimą,

A.   kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga grindžiama vertybių bendrija ir pagarba pagrindinėms teisėms, kurias užtikrina EŽTK ir kurias lemia bendros konstitucinės valstybių narių tradicijos,

B.   kadangi Parlamentas, tiesiogiai renkamas Europos Sąjungos piliečių atstovas, kuris užtikrina jų teises, tvirtai tiki esąs atsakingas už šių principų įgyvendinimą, ypač dėl to, kad pagal dabartines sutartis teisė individualiai kreiptis į Bendrijos teismus ir į Europos ombudsmeną yra labai ribota,

C.   kadangi teisėkūros pasiūlymų atitikimo Chartijai kontrolės procedūra yra neišvengiama Chartijos priėmimo 2000 m. gruodžio 7 d. pasekmė ir Komisija tai pripažino 2001 m. patvirtindama atitinkamas nuostatas, o Parlamentas pabrėžė priimdamas 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Chartijos laikymosi Komisijos teisėkūros pasiūlymuose: nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologijos(4),

D.   kadangi Lisabonos sutartyje, kuri šiuo metu ratifikuojama, aiškiai pateikta nuoroda į Chartiją ir jai suteikiama tokia pat teisinė galia kaip sutartims,

E.   kadangi, jei Chartija būtų įtraukta į pirminę Europos Sąjungos teisę, joje apibrėžtos teisės taptų teisiškai privalomomis pagal jas įgyvendinsiančią antrinę teisę,

F.   kadangi Chartija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, bėgant metams tapo Europos teismų – Pirmosios instancijos teismo (PIT), ETT, Europos žmogaus teisių teismo ir daugelio konstitucinių teismų – teisminės praktikos įkvėpimo šaltiniu,

G.   kadangi norint puoselėti tikrą Europos Sąjungos pagrindinių teisių kultūrą reikia plėtoti bendrą teisių kontrolės sistemą, apimančią Tarybą ir sprendimus, priimtus vykdant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, nes pagrindinių teisių apsauga nėra tik formalus taisyklių laikymasis, ji yra aktyvus šių teisių skatinimas ir priemonių taikymas jas pažeidus ar tais atvejais, kai valstybės narės jas nepakankamai taiko,

Įžanga

1.   mano, kad veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir jų skatinimas yra Europos demokratijos pagrindas ir pagrindinė Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo sąlyga;

2.   atkreipia dėmesį, kad norint apsaugoti pagrindines teises reikia imtis priemonių įvairiais lygmenimis (tarptautiniu, Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos) ir pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį praktiškai įgyvendinant ir skatinant šias teises;

3.   apgailestauja, kad valstybės narės ir toliau vengia Europos Sąjungos lygmeniu vykdomos jų politikos ir praktikos žmogaus teisių srityje kontrolės ir stengiasi, kad žmogaus teisės būtų saugomos tik nacionaliniu lygmeniu, o tai trukdo Europos Sąjungai atlikti aktyvų žmogaus teisių gynėjos vaidmenį pasaulyje bei kenkia ES išorės politikos pagrindinių teisių gynimo srityje patikimumui;

4.   primena, kad pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį ETT paskirtis – užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, kurias lemia bendros valstybių narių konstitucinės tradicijos ir EŽTK bei kitos tarptautinės teisės priemonės;

5.   pabrėžia, kad ES sutarties 7 straipsnyje numatyta ES procedūra, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungoje nebūtų nuolat itin pažeidžiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, tačiau šia procedūra niekada nebuvo pasinaudota, nors, kaip įrodyta Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, Europos Sąjungos valstybėse narėse pasitaiko tokių pažeidimų; ragina ES institucijas sukurti kontrolės sistemą ir nustatyti objektyvius ES sutarties 7 straipsnio įgyvendinimo kriterijus;

6.   pabrėžia, kad ETT, kurdamas precedentinę teisę pagrindinių teisių srityje, gali naudotis bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis kaip įkvėpimo šaltiniu, kad Chartija yra bendras minimalių teisių pagrindas ir kad valstybės narės negali naudoti argumento, kad Chartija suteiktų žemesnį tam tikrų teisių apsaugos lygį, negu suteikiamas jų konstitucijoje numatytomis garantijomis, kaip preteksto šioms garantijoms susilpninti;

7.   teigiamai vertina Chartijos 53 straipsnį, kuris ETT suteikia galimybę gilinti precedentinę teisę pagrindinių teisių srityje, suteikiančią joms teisinį pagrindą, kuris yra būtinas ateityje plėtojant Europos Sąjungos teisę;

8.   pabrėžia, kad valstybių narių teismai turi atlikti svarbiausią vaidmenį įgyvendinant žmogaus teises; ragina valstybes nares įgyvendinti nuolatinio valstybių narių teisėjų mokymo apie pagrindinių teisių apsaugos sistemas programą;

Bendros rekomendacijos

9.   mano, kad pagrindinių teisių įgyvendinimas turi būti visų ES politikos sričių tikslas; todėl mano, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų aktyviai jas skatinti ir saugoti bei visiškai į jas atsižvelgti rengdamos ir priimdamos teisės aktus;

10.   teigiamai vertina tai, kad įsteigta Agentūra, yra pirmas žingsnis atsiliepiant į Europos Parlamento raginimus parengti integruotą teisinį ir institucinį pagrindą, skirtą Chartiją padaryti veiksmingą ir užtikrinti atitikimą sistemai, įgyvendintai pagal EŽTK; tačiau primena, kad bendrose, iki 2005 m. skelbtose, Europos Sąjungos nepriklausomų ekspertų tinklo rengtose metinėse žmogaus teisių ataskaitose nagrinėjamas visų Chartijoje pripažintų teisių taikymas valstybėse narėse, todėl reiškia susirūpinimą, kad dėl ribotų Agentūros įgaliojimų ir tinklo panaikinimo į tyrimus gali būti neįtrauktos svarbios Europos žmogaus teisių politikos sritys;

11.   kalbant apie ribotus Agentūros įgaliojimus pabrėžia, kad su žmogaus teisėmis susiję klausimai negali būti dirbtinai padalyti pagal pirmojo, antrojo ar trečiojo ramsčio sritis, taip, kaip valstybės narės nusprendė apibrėžti Europos Sąjungos galias, nes pagrindinės teisės yra nedaloma visuma ir jos nepriklausomos; todėl mano, kad būtina, jog Komisija ir Taryba, bendradarbiaudamos su Agentūra, turėtų bendrą problemų žmogaus teisių srityje valstybėse narėse apžvalgą neapsiribojant vien tik europiniais reikalais ir Europos Sąjungai aktualiomis temomis bei specialiomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis, nurodant nuolat iškylančias aktualias problemas žmogaus teisių srityje valstybėse narėse ir atsižvelgiant į visas esamas priemones tarptautiniu ir Europos lygmeniu;

12.   ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti esama informacija, kurią gavo Agentūra, Europos Taryba, Jungtinių Tautų kontrolės organai, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir NVO, vykdydami stebėseną Europos Sąjungoje, ir ja remiantis imtis koreguojančių veiksmų ar nustatyti prevencinį teisinį pagrindą;

13.   pasilieka tiesę vykdyti Agentūros darbo Europos Sąjungoje stebėseną ir svarstyti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, neįeinančius į Agentūros kompetencijos sritį, ir ragina Komisiją pasielgti taip pat pagal jos, sutarčių sergėtojos, vaidmenį;

14.   atkreipia dėmesį į tai, kad aktyvi teisių apsaugos politika negali apsiriboti tik labiausiai visuomenei pristatomais atvejais ir kad šiurkštūs teisių pažeidimai uždarose nepilnamečiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir ligoniams skirtose įstaigose arba kalėjimuose nenagrinėjami visuomenės; pabrėžia, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų užtikrinti, kad ekspertai vykdytų gyvenimo sąlygų (ir praktinių gyvenimo sąlygų, ir taisyklių) šiose uždarose įstaigose stebėseną;

15.   raginą Tarybą ateityje į metines žmogaus teisių pasaulyje ataskaitas taip pat įtraukti tiek padėties pasaulyje, tiek valstybėse narėse analizę; mano, kad tokia dvejopa analizė aiškiai parodytų, kad Europos Sąjunga lygiai taip pat rūpinasi žmogaus teisėmis savo teritorijoje ir už jos ribų, ir būtų galima atremti bet kokius kaltinimus dėl dvigubų standartų taikymo;

16.   ragina valstybes nares imtis priemonių, kad nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, įsteigtoms pagal Jungtinių Tautų Paryžiaus principus, suteiktų nepriklausomą nuo vykdomosios valdžios statusą ir reikiamas lėšas, ypač atsižvelgiant į tai, kad viena iš tokių organų funkcijų yra peržiūrėti žmogaus teisių politiką siekiant užkirsti kelią trūkumams ir pasiūlyti, kaip ją patobulinti, nes veiksmingumas visų pirma matuojamas problemų prevencija, o ne tik jų sprendimu; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, įsteigti nacionalines žmogaus teisų institucijas;

17.   primygtinai ragina Tarybą, kad ji savo Pagrindinių teisių ir pilietybės ad hoc darbo grupę paverstų nuolatine grupe, kuri dirbtų kartu su Žmogaus teisių darbo grupe (COHOM), ir ragina Komisiją, kad ji žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimus priskirtų vieno komisijos nario pareigoms;

18.   primena, kad supaprastinant ir pertvarkant acquis communautaire politiniu požiūriu mano esant svarbiausia pagrindinių teisių skatinimą padaryti vienu iš siektinų tikslų; ragina, kad formuojant naują politiką, teikiant teisėkūros ar programos pasiūlymą būtų atliekamas poveikio tyrimas pagarbos pagrindinėms teisėms atžvilgiu ir kad toks įvertinimas būtų įtraukiamas į pasiūlymo pagrindimą ir tikisi, kad perkeldamos Bendrijos teisės aktus į nacionalinę teisę valstybės narės taip pat numatys panašias poveikio vertinimo priemones;

Bendradarbiavimas su Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis, atsakingomis už pagrindinių teisių apsaugą

19.   palankiai vertina būsimą Europos Sąjungos prisijungimą prie EŽTK, net jei šis prisijungimas ir neatneš esminių permainų, nes "Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su EŽTK nustatytomis teisėmis ir laisvėmis, šią konvenciją laiko pilnateise ES teisinės sistemos dalimi"(5);

20.   primena, kad Europos Tarybos žmogaus teisių institucijos ir kontrolės sistemos bei įvairios jos Konvencijos atlieka svarbiausią vaidmenį; primygtinai ragina valstybes nares, ES institucijas ir Agentūrą remtis jos patirtimi, atsižvelgti į šias sistemas ir jas įtraukti į tinklo darbą bei naudotis Europos Tarybos nustatytais standartais ir kitais svarbiais jos darbo rezultatais; įpareigoja pasinaudoti visu Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumo potencialu;

21.   ragina stiprinti įvairių institucijų ir organizacijų, atsakingų už pagrindinių teisių apsaugą, bendradarbiavimą Europos ir tarptautiniu lygmeniu;

22.   dar kartą pabrėžia, kad, norint užtikrinti Europos Sąjungos patikimumą pasaulyje, labai svarbu netaikyti dvigubų standartų išorės politikoje ir vidaus politikoje;

23.   mano, kad jei dauguma Europos Sąjungos valstybių narių prisijungė prie konvencijų ar kitų tarptautinių teisinių dokumentų pagrindinių teisių apsaugos srityje, o pati Europos Sąjungos nėra pilnateisė jų šalis, ji vis tiek privalo laikytis jų nuostatų ar, atitinkamais atvejais, rekomendacijų, kurias pateikia jų organai, jei Europos Sąjungos teisėje nenumatyta lygiavertė ar didesnė apsauga; pageidauja, kad ETT, priimdamas sprendimus, laikytųsi tokios nuostatos;

24.   rekomenduoja Europos Sąjungai sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis, atsakingomis už pagrindinių teisių apsaugą, ypač su Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir kitais šios organizacijos organais, vykdančiomis veiklą šioje srityje, bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru bei Vyriausiuoju tautinių mažumų komisaru;

Žmogaus teisės, laisvė, saugumas ir teisingumas

25.   pabrėžia, kad plėtojantis Europos Sąjungos galioms reikia įvertinti ir visiškai gerbti pagrindines teises ir asmens laisves; todėl mano, kad abu tikslai – gerbti pagrindines teises ir užtikrinti kolektyvinį saugumą – yra ne tik suderinami, bet ir tarpusavyje susiję, ir kad vykdant atitinkamų sričių politiką asmens laisvėms neiškils grėsmė dėl represinio požiūrio;

26.   mano, kad Europos teisinės erdvės, pagrįstos abipusio pripažinimo principo taikymu, plėtojimas turi būti pagrįstas lygiavertėmis procesinėmis apsaugos priemonėmis visoje ES ir pagarba pagrindinėms teisėms, kaip pabrėžta ES sutarties 6 straipsnyje; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skubiai priimti atitinkamą teisinę priemonę, susijusią su asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Europos arešto orderis ir kitos abipusio pripažinimo priemonės būtų taikomos laikantis ES žmogaus teisių standartų;

27.   pabrėžia, kad kiekvienas sulaikytas asmuo turi teisę gauti visas teismines garantijas bei, prireikus, diplomatinės atstovybės šalies, kurios pilietis jis yra, pagalbą bei pasinaudoti nepriklausomo vertėjo paslaugomis;

28.   reiškia susirūpinimą dėl didelio EŽTK pažeidimo atvejų skaičiaus valstybėse narėse ir ragina jas įvykdyti su šiais pažeidimais susijusius sprendimus bei įgyvendinti reikiamas reformas, kad išspręstų su struktūriniais trūkumais ir nuolatiniu žmogaus teisių pažeidinėjimu susijusias problemas;

29.   reiškia susirūpinimą, kad tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu padarinys dažnai būna mažesnio lygio žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač pagrindinės teisės į privatumą, duomenų apsaugą ir nediskriminavimą, apsauga ir mano, kad ES, siekdama skatinti tikrą strategiją, pagrįstą visišku tarptautinių standartų ir įsipareigojimų laikymusi žmogaus teisių bei asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnių nuostatas, turėtų veikti ryžtingiau tarptautiniu lygmeniu; taigi ragina Tarybą patvirtinti pagrindų sprendimo dėl asmens duomenų, kuriais naudojamasi policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tikslu, projektą atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas užtikrinti aukštesnius standartus; mano, kad vykdant tokią strategiją reikia atsižvelgti į tai, kad būtina vykdyti veiksmingą žvalgybos tarnybų teisminę priežiūrą norint, kad gauta informacija apie kankinimus arba bent jau nederamą elgesį ar kitas su žmogaus teisėmis susijusių tarptautinių normų neatitinkančias sąlygas nebūtų panaudota kaip įrodymai vykdant teismines procedūras, taip pat ir tyrimo etapu;

30.   primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijos rekomendacijas dėl CŽV (Amerikos centrinės žvalgybos valdybos) vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(6); ir todėl palankiai vertina išrinktojo JAV Prezidento pareiškimą dėl Guantanamo kalinių bazės uždarymo ir kalinių bylų perdavimo teismui; ragina valstybes nares paskelbti apie savo pasirengimą rasti bendrą sprendimą dėl likusių kalinių;

31.   apgailestauja, kad ES neįgyvendino PIT 2006 m. gruodžio 12 d. ir 2008 m. gruodžio 4 sprendimų ir Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo, palankaus Irano liaudies modžahedų organizacijai (angl. PMOI);

Diskriminacija
Bendrosios pastabos

32.   pabrėžia skirtumą tarp mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos; mano, kad lygios galimybės yra pagrindinė visų žmonių teisė, o ne privilegija, ir ji taikytina ne tik tam tikros valstybės narės piliečiams; todėl mano, kad su bet kokia diskriminacijos forma reikia kovoti su vienodu ryžtu;

33.   ragina valstybes nares ir Komisiją savo veiklą vykdyti visiškai atsižvelgiant į Agentūros rekomendacijas, pateiktas jos pirmosios metinės ataskaitos 7 skyriuje(7);

34.   su nerimui pažymi, kad kovos su diskriminacija politika nėra pakankamai įgyvendinta ir palankiai vertina Agentūros 2008 m. ataskaitos įvertinimą; ragina valstybes nares pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant minėtąją politiką, ypač Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB, jei jos to dar nepadarė, ir pažymi, kad šiose direktyvose nustatyti minimalūs standartai ir todėl jos turėtų būti pagrindu, kuriuo remiantis formuojama visapusiška kovos su diskriminacija politika;

35.   ragina valstybes nares ratifikuoti prie EŽTK pridėtą protokolą Nr.12(8), kuriame numatytas bendras bet kokios diskriminacijos uždraudimas užtikrinant, kad jokia viešosios valdžios institucija nediskriminuos jokio asmens dėl jokio pagrindo; tokios nuostatos šiuo metu nėra galiojančiuose Europos Sąjungos ir Europos Tarybos teisės aktuose;

36.   palankiai vertina Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), kuriuo išplečiama Direktyvos 2000/43/EB taikymo sritis, kad ji būtų taikoma visų kitų rūšių diskriminacijai ir taip būtų įgyvendintas Chartijos 21 straipsnis, kuriuo suteikiama didesnė veikimo laisvė, negu numatyta EB sutarties 13 straipsnyje, nes jame minima daugiau diskriminacijos rūšių, t. y. spalva, socialinė kilmė, genetiniai bruožai, kalba, politinės ar kitos pažiūros, priklausymas mažumoms, nuosavybė ar gimimas;

37.   apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos yra didelių teisinės apsaugos nuo diskriminacijos trūkumų, ypač dėl to, kad jame numatyta daug išimčių, susijusių su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir jos sveikata, ekonomine veikla, santuokine arba šeimine padėtimi bei reprodukcinėmis teisėmis, švietimu ir religija; yra susirūpinęs, kad užuot uždraudusios diskriminavimą, šios išimtys gali pasitarnauti įtvirtinant esamas diskriminavimo apraiškas; primena Komisijai, kad direktyva turi atitikti galiojančią teisminę praktiką lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų teisių srityje, ypač sprendimą T. Maruko byloje(9);

38.   ragina Komisiją įtraukti Agentūrą į Bendrijos kovos su diskriminacija teisėkūros procesą, kad ji galėtų atlikti svarbų vaidmenį nuolat teikdama naują ir išsamią informaciją, reikalingą rengiant papildimus teisės aktus, ir prašyti Agentūros pateikti nuomonę parengiamajame teisės aktų projektų rengimo etape;

39.   palankiai vertina tai, kad 2008 m. lapkričio 28 d. priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(10); primena, kad savo 2007 m. lapkričio 29 d.(11) pozicijoje pritarė šiam pasiūlymui; ragina Komisiją pasitarus su Agentūra pasiūlyti lygiavertį teisės aktą dėl kovos su homofobija;

40.   yra susirūpinęs, kad kovos su diskriminacija teisės aktai menkai žinomi valstybėse narėse ir pažymi, kad tam, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų naudotis savo teisėmis, jei turi turėti galimybę pasinaudoti šią sritį reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais; ragina Komisiją bei valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų, kad jie būtų labiau žinomi; taip pat pabrėžia, kad teisės aktai veiksmingi tik tuomet, jei piliečiai gali lengvai kreiptis į teismus, nes prieš diskriminaciją nukreiptose direktyvose numatyta apsauga priklauso nuo aukų iniciatyvos;

41.   mano, kad kova su diskriminacija turi remtis ne tik teisinėmis priemonėmis ir galimybe kreiptis į teismą, ji taip pat būtinai turi remtis švietimu, pažangiausios patirties skatinimu ir informacijos kampanijomis, skirtomis plačiajai visuomenei bei regionams ir sektoriams, kuriuose pasitaiko diskriminacijos atvejų; ragina nacionalinės ir vietos valdžios institucijas, vykdant švietimo ir kovos su diskriminacija politikos skatinimo veiklą, naudotis Agentūros ir Europos Tarybos parengtomis švietimo priemonėmis;

42.   pabrėžia, kad pozityviosios diskriminacijos – t. y. pripažinimo, kad tam tikrais atvejais, siekiant, kad kova su diskriminacija būtų veiksminga, valdžios institucijos turi imtis aktyvių veiksmų užtikrinti labai pažeistos pusiausvyros atkūrimą – sąvoka negali būti susiaurinta iki kvotų sąvokos; pabrėžia, kad praktikoje tokie veiksmai gali būti labai įvairūs, pvz., įdarbinimo pokalbio užtikrinimas, pirmenybė dalyvauti mokymuose, leidžiančiuose gauti darbą srityse, kuriose mažiau įdarbinama tam tikrų bendruomenių atstovų, prioritetinis informacijos apie darbo pasiūlymus platinimas tam tikrose bendruomenėse arba atsižvelgimas ne tik į diplomus, bet ir į profesinę patirtį;

43.   mano, kad duomenų apie mažumų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupių padėtį rinkimas yra svarbus, kaip buvo pabrėžta Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro bei Agentūros ataskaitose; ragina valstybes nares paskelbti išsamius statistinius duomenis, susijusius su rasistiniais nusikaltimais ir atlikti nusikaltimų ir (arba) aukų tyrimus, padėsiančius surinkti kiekybinius palyginamus duomenis apie šių nusikaltimų aukas;

Mažumos

44.   pažymi, kad po neseniai įvykusios ES plėtros prie penkiasdešimties tautinių mažumų grupių, buvusių penkiolikos valstybių narių ES, prisidėjo dar apie šimtas ir pabrėžia, kad dėl to, jog centrinės ir rytų Europos valstybėse narėse yra nedaug imigrantų, pabėgėlių ir nuolat gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, o daugiau yra senbuvių (tradicinių) tautinių mažumų, tose šalyse migracijos ir integracijos politika buvo atskirtos nuo mažumų politikos;

45.   pabrėžia, kad, nors mažumų apsauga yra vienas iš Kopenhagos kriterijų, Bendrijos politikoje nenustatyta nei bendrų kriterijų, nei minimalių standartų tautinių mažumų teisėms apibrėžti, taip pat nėra ES bendrai taikomos priklausymo tautinėms mažumoms apibrėžties; rekomenduoja Europos Tarybos rekomendacijos 1201 (1993 m. ) pagrindu nustatyti šią apibrėžtį Europos lygmeniu; ragina pasirašyti ir ratifikuoti Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją visas iki šiol to nepadariusias valstybes nares;

46.   šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių iš vienos valstybės narės persikelia į kitą ir kad jie turėtų visiškai naudotis savo teisėmis, numatytomis sutartyse ir susijusiomis su jų, kaip ES piliečių, statusu, visų pirma teise dalyvauti vietos bei Europos Parlamento rinkimuose ir laisvai judėti; ragina valstybes nares visiškai laikytis Direktyvos 2004/38/EB dėl laisvo judėjimo ir ragina ES institucijas imtis kitų priemonių siekiant užtikrinti Europos Sąjungos piliečių teisių apsaugą visoje ES;

47.   pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir skatinti regionų ir mažumų kalbas, nes teisė kalbėti ir mokytis gimtąja kalba yra viena iš svarbiausių pagrindinių teisių; pritaria valstybių narių veiklai remiant kultūrų ir religijų dialogą, kuris yra labai svarbus, kad kultūrinės ir religinės mažumos galėtų visiškai naudotis savo teisėmis;

48.   mano, kad subsidiarumo ir savivaldos principai yra veiksmingiausias būdas spręsti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių klausimus vadovaujantis pažangiausia Europos Sąjungos patirtimi; ragina pasitelkti tinkamus savivaldos būdus, visiškai gerbiant valstybių narių suverenumą ir teritorinį vientisumą;

49.   pabrėžia, kad ES daugiakalbystės politika turėtų būti siekiama saugoti ir skatinti regionų ir mažumų kalbas suteikiant tikslinį finansavimą ir kartu su Mokymosi visą gyvenimą programa vykdant specialias programas;

50.   mano, kad asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių valstybėse narėse, padėtis yra unikali Europos Sąjungoje, nes kai kurios valstybės narės joms taiko nepagrįstus reikalavimus, kurie nėra būtini, taip juos diskriminuodamos bendruomenės daugumos atžvilgiu; todėl ragina visas valstybes nares, kurios to nepadarė, ratifikuoti Jungtinių Tautų Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso (1954 m.) ir Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo (1961 m.); ragina valstybes nares, iškovojusias arba atkūrusias nepriklausomybę paskutiniame 20 a. dešimtmetyje, visiems asmenims, gyvenusiems jų teritorijoje iki nepriklausomybės atkūrimo, be jokios diskriminacijos taikyti tokias pat sąlygas ir prašo visada priimti teisingus, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis pagrįstus sprendimus, susijusius su diskriminaciją patyrusių asmenų problemomis; ypač smerkia atvejus, kai iš Europos Sąjungos nuolatinių gyventojų registrų sąmoningai išbraukiami asmenys ir ragina atitinkamas vyriausybes imtis veiksmingų priemonių, kad šie asmenys be pilietybes atgautų savo statusą;

Romai

51.   mano, kad romų bendruomenei turi būti teikiama speciali apsauga, nes po Europos Sąjungos plėtros ji tapo didžiausia ES mažuma; pabrėžia, kad istoriškai ši bendruomenė būdavo nustumiama į šalį ir dėl diskriminavimo, reputacijos bei atskirties problemų, kurios vis labiau aštrėja, jai buvo trukdoma vystytis tam tikrose svarbiausiose srityse;

52.   mano, kad romų bendruomenės socialinė atskirtis ir jos diskriminavimas yra akivaizdūs nepaisant teisinių, politinių ir finansinių priemonių, taikomų Europos lygmeniu kovoje su šiais reiškiniais; pažymi, kad pavienėmis ir nekoordinuotomis Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangomis iki šiol nebuvo struktūriškai ir tvariai pagerinta romų padėtis, ypač svarbiausiose srityse, tokiose kaip galimybė gauti išsilavinimą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti apgyvendinimą ir darbą, ir šis pralaimėjimas viešai pripažintas;

53.   apgailestauja, kad nevykdoma bendra integruota Europos Sąjungos politika, skirta specialiai romų diskriminacijai, siekiant spręsti prioritetines problemas, su kuriomis jie susiduria, nustatytas atitinkamomis pagarbos žmogaus teisėms kontrolės priemonėmis, įskaitant Komisijos atliktą pasirengimo stojimui įvertinimą, Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir Agentūros ataskaitas; tvirtina, kad rasti šių problemų sprendimus yra bendra Europos Sąjungos atsakomybė ir tai yra vienas plačiausių ir sudėtingiausių klausimų žmogaus teisių srityje, kurį reikia ryžtingai spręsti;

54.   pabrėžia, kad būtina taikyti bendrą, į žmogaus teises ir veiksmus orientuotą, kovos su diskriminacija metodą, atspindintį romų diskriminacijos Europoje aspektus; mano, kad, remiantis Europos Sąjungos pagrindų strategija, skirta romų integracijai skatinti, turėtų būti sprendžiamos tikrosios problemos, t. y. turėtų būti parengtas planas, pagal kurį valstybės narės nusistatytų tikslus ir prioritetus ir kuriuo vadovaujantis būtų užtikrinti sklandesni stebėsenos ir vertinimo procesai, susiję su:

Lygios galimybės

55.   ragina valstybes nares labiau gerbti, saugoti ir įgyvendinti teises, numatytas Jungtinių Tautų konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ir prašo atitinkamas valstybes nares atsisakyti išlygų ir ratifikuoti papildomą šios Konvencijos protokolą(12), taip pat pabrėžia, kad būtina tvirtai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų deklaracijoje ir 1995 m. Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos veiksmų programoje;

56.   ragina valstybes nares ir ES taikyti veiksmingas priemones ir kovoti su tiesiogine ir netiesiogine moterų diskriminacija visose srityse, įskaitant santuoką, partnerystę ir kitus šeiminius santykius, taip pat su daugeriopa diskriminacija lyties ir kitais pagrindais;

57.   ragina ypatingą dėmesį skirti etninėms mažumoms priklausančių moterų ir imigravusių moterų padėčiai, kurių atskirtį dar labiau sustiprina įvairialypis diskriminavimas tiek už jų bendruomenėse ribų, tiek jų pačių bendruomenėse; ragina patvirtinti integruotus nacionalinius veiksmų planus, kaip veiksmingai spręsti įvairialypio diskriminavimo problemas, ypač kai vienoje valstybėje diskriminavimo klausimus sprendžia keli skirtingi organai;

58.   pabrėžia, kad dėl lyties moterų patiriamas smurtas, ypač smurtas šeimoje, turi būti pripažintas ir su juo turi būti kovojama Europos ir nacionaliniu lygmeniu, nes tai yra paplitusi moterų teisių pažeidimo forma, kuriai per mažai skiriama dėmesio, todėl ragina valstybes nares imtis tinkamų veiksmingų priemonių siekiant moterims užtikrinti gyvenimą be smurto deramai atsižvelgiant į Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(13);

59.   ragina valstybes nares ir ES pripažinti ir spręsti visų rūšių lytinio išnaudojimo problemą; valstybės narės, nesilaikančios ES kovos su prekyba žmonėmis teisės aktų, turėtų už tai atsakyti(14); valstybės narės turėtų ratifikuoti protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, stabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis veiksmų; ragina Komisiją įgyvendinti kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planą;

60.   pabrėžia būtinybę išsamiau supažindinti visuomenę su teise į reprodukcinę ir lytinę sveikatą ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad moterys visapusiškai naudotųsi savo teisėmis, taip pat užtikrinti tinkamą lytinį švietimą, informuoti ir teikti konfidencialias konsultacines paslaugas bei suteikti lengvesnę prieigą prie kontraceptinių priemonių siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo, užkirsti kelią neteisėtam ir itin pavojingam nėštumo nutraukimui ir kovoti su moterų lytinių organų žalojimu;

61.   pabrėžia, kad etninėms mažumoms priklausančioms moterims nepaisant jų teisinio statuso turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis viešosiomis lėšomis siekiant joms užtikrinti galimybę naudotis saugiomis, lygiomis, į kultūros aspektus atsižvelgiančiomis sveikatos paslaugomis ir teisėmis, ypač lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių atveju; turėtų būti priimta Europos lygio teisinė sistema, kuria užtikrinama, kad jaunos mergaitės būtų apsaugotos nuo fizinio žalojimo atliekant moterų išorinių lyties organų luošinimą;

62.   pabrėžia, kad nors moterų įdarbinimo srityje ir buvo padaryta pažanga ir jų išsilavinimo lygis aukštas, jos toliau dažniausiai dirba tam tikrų profesijų darbą, toliau už tą patį darbą joms mokamas mažesnis negu vyrams atlyginimas ir jos rečiau eina atsakingas pareigas, o darbdaviai į jas žiūri įtariai dėl nėštumo ir motinystės; siekiant užtikrinti ekonominę moterų nepriklausomybę ir moterų ir vyrų lygybę darbo rinkoje, reikia rimtai spręsti darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties problemą;

63.   ragina valstybes nares ir socialinius partnerius imtis reikiamų kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu darbo vietoje priemonių;

64.   pabrėžia, kad būtina moterims teikti paramą jų profesiniame gyvenime, įskaitant veiksmingą politiką, skirtą asmeninio, darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyrai; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad abu tėvai naudotųsi vaiko priežiūros atostogomis bei sulyginti motinystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudas siekiant užtikrinti, kad moterys nebebūtų brangesnė darbo jėga nei vyrai; pažymėdamas, kad svarbu užtikrinti lanksčias darbo sąlygas, pagerinti galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir užtikrinti, kad vaikų turinčios moterys būtų pilnai įtrauktos į pensijų sistemas, pabrėžia, kad siekiant išvengti stereotipinių šeimos modelių reikia rengti sąmoningumo ugdymo programas;

65.   ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais kovoti su nėščių moterų diskriminacija darbo rinkoje ir imtis visų reikiamų priemonių motinų aukšto lygio apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją detaliau įvertinti šios srities nacionalinių nuostatų atitiktį Bendrijos teisės aktams ir nuspręsti, ar nereikia pateikti pasiūlymo Bendrijos teisės aktus svarstyti iš naujo;

66.   atkreipia dėmesį į didelį skaičių savarankiškai dirbančių asmenų (daugiausia žemės ūkyje) partnerių (daugiausia moterų), kurių teisinis statusas daugelyje valstybių narių yra nevisavertis ir dėl kurio gali kilti tam tikrų finansinių ir teisinių problemų, susijusių su motinystės ir nedarbingumo atostogomis, pensijos kaupimu, socialiniu draudimu, taip pat ir skyrybomis;

67.   pripažįsta, kad dėl to, jog moterys negali lygiavertiškai naudotis darbo rinkos ekonominiais ištekliais, apsunkinamos jų galimybės naudotis socialine apsauga, ypač teise į pensiją, todėl yra žymiai daugiau senyvo amžiaus moterų, kurioms gresia skurdas, nei vyrų; siekiant užkirsti kelią moterų diskriminacijai labai svarbu, kad teisių individualizavimas būtų užtikrintas socialinės apsaugos sistemose ir nebūtų paremtas šeimos vienetu; laikui, praleistam nebūnant oficialioje darbo rinkoje dėl priežiūros ar slaugos, turėtų būti suteikta "kreditinio laiko" vienetų, į kuriuos būtų atsižvelgiama skaičiuojant visos pensijos dydį;

68.   pabrėžia, kad svarbu, jog į Europos Sąjungos teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos piliečiai žinotų apie galiojančius įstatymus ir socialinius susitarimus vyrų ir moterų lygybės srityje siekiant išvengti diskriminacijos, kuri kyla dėl teisinio ir socialinio sąmoningumo stokos;

69.   ragina valstybes nares neleisti remtis papročiais, tradicijomis ar kitais religiniais argumentais bandant pateisinti bet kokias moterų diskriminacijos, priespaudos ar smurto prieš moteris formas ar patvirtinti politiką, dėl kurios jų gyvybei iškiltų pavojus;

70.   ragina Komisiją atlikti vienišų žmonių namų ūkių diskriminacijos, ypač pastebimos mokesčių, socialinės apsaugos, viešųjų paslaugų, sveikatos paslaugų ir būsto srityse, tyrimą;

Seksualinė orientacija

71.   mano, kad diskriminuojančios religinių, socialinių ir politinių lyderių pastabos homoseksualių asmenų atžvilgiu kursto neapykantą ir smurtą, ir prašo atitinkamus vadovaujančius organus juos pasmerkti;

72.   kadangi 91 valstybėje homoseksualumas iki šiol laikomas kriminaliniu nusikaltimu, o kai kuriais atvejais ir nusikaltimu, už kurį baudžiama mirties bausme, visiškai pritaria Prancūzijos iniciatyvai, kuria siekiama užtikrinti visuotinę homoseksualumo dekriminalizaciją; šią iniciatyvą parėmė visos valstybės narės;

73.   teigiamai vertina tai, kad Agentūra paskelbė pirmąją teminę ataskaitą, parengtą Parlamento prašymu, homofobijos ir diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos valstybėse narėse tema, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas skubiai įgyvendinti Agentūros rekomendacijas arba pateikti priežastis, dėl kurių nesiimama to daryti;

74.   primena visoms valstybėms narėms, kad remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika susirinkimų laisve galima naudotis net tada, kai šia teise besinaudojančiųjų pažiūros nepriimtinos didžiajai daliai visuomenės, ir kad dėl šios priežasties diskriminacinis gėjų eitynių draudimas ir tinkamos apsaugos nesuteikimas jų dalyviams pažeidžia Europos žmogaus teisių teismo, ES sutarties 6 straipsnio dėl bendrų ES vertybių bei principų ir Chartijos ginamus principus;

75.   ragina valstybes nares, priėmusias teisės aktus dėl tos pačios lyties partnerystės, pripažinti kitose valstybėse narėse priimtas panašaus pobūdžio nuostatas; ragina minėtąsias valstybes nares paruošti galiojančių valstybių narių teisės aktų tarpusavio pripažinimo gaires siekiant tos pačios lyties poroms užtikrinti galimybę naudotis laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos heteroseksualioms poroms;

76.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, skirtų užtikrinti, kad valstybės narės taikytų abipusio homoseksualių porų pripažinimo principą, neatsižvelgiant į tai, ar jos susituokusios, ar įregistravusios civilinę partnerystę, ypač joms naudojantis judėjimo laisve pagal ES teisę;

77.   ragina dar to nepadariusias valstybes nares laikantis lygybės principo priimti teisės aktus, kuriais būtų panaikinama tos pačios lyties porų dėl jų seksualinės orientacijos patiriama diskriminacija;

78.   ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės suteiktų prieglobstį asmenims, bėgantiems nuo persekiojimo dėl jų seksualinės orientacijos jų šalyje, imtis dvišalių ir daugiašalių iniciatyvų, skirtų nutraukti asmenų persekiojimą dėl seksualinės orientacijos, ir pradėti transseksualų padėties valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse tyrimą, ypač atsižvelgiant į priekabiavimo ir smurto pavojų;

Ksenofobija

79.   ragina Tarybą ir Komisiją bei valstybių narių įvairių lygmenų vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas koordinuoti kovos su antisemitizmu ir išpuoliais prieš mažumas, įskaitant romus, tradicines tautines mažumas ir trečiųjų šalių piliečius valstybėse narėse, priemones, siekiant, kad būtų laikomasi tolerancijos ir nediskriminavimo principų ir skatinti socialinę, politinę ir ekonominę integraciją; ragina visas dar to nepadariusias valstybes nares pripažinti Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto kompetenciją gauti ir svarstyti atskirus pranešimus laikantis JT Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo;

80.   ragina valstybes nares ryžtingai patraukti atsakomybėn už bet kokias neapykantos apraiškas rasistinės žiniasklaidos programose ir straipsniuose, propaguojančiose netolerantišką požiūrį, kuris išreiškiamas neapykantos paskatintais nusikaltimais pieš romus, imigrantus, užsieniečius, tradicines tautines mažumas ar kitas mažumas, taip pat išreiškiamas muzikinių grupių ar per neonacistinius koncertus, kurie dažnai rengiami viešai be jokių padarinių; taip pat ragina politines partijas ir judėjimus, turinčius didelės įtakos žiniasklaidai, susilaikyti nuo neapykantos pareiškimų ir prieš mažumas Europos Sąjungoje nukreipto šmeižto;

Jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės su negalia

81.   ragina valstybes nares skatinti socialinius partnerius dar aktyviau dalyvauti įmonių veiksmuose, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminacijai dėl negalios ar amžiaus, ir užtikrinti jaunuoliams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia kur kas geresnę prieigą prie darbo rinkos ir prie mokymosi programų; ragina visas dar to nepadariusias valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir jos neprivalomą protokolą;

82.   ragina Komisiją užtikrinti, kad suteikiant valstybėms narėms lėšų, kurias ketinama panaudoti žmonėms su negalia reikalingai infrastruktūrai parengti, būtų vadovaujamasi JT konvencijoje dėl žmonių su negalia teisių nustatytais kriterijais, taip pat skirti lėšų atitinkamoms bendruomenės ar šeimos paslaugoms ir galimybėms gyventi savarankiškai finansuoti;

83.   mano, jog svarbu užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalinga geriatrinė priežiūra arba gydymas dėl ligos ar negalios, turėtų galimybę pasinaudoti priežiūros ir gydymo paslaugomis, ir pabrėžia būtinybę ypač daug dėmesio skirti jaunuolių su negalia priežiūros paslaugoms ir jų apsaugai;

Kultūra

84.   pabrėžia, kad svarbu, jog žiniasklaida skatintų įvairovę, įvairias kultūras ir toleranciją; ragina visas žiniasklaidos tarnybas neskleisti informacijos, pagal kurią būtų palankiai pristatomas rasizmas, ksenofobija, netolerancija ar bet kokios rūšies diskriminacija;

85.   skatina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. – ES kultūrų dialogo metai, bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotais subjektais, ypač su NVO, siekiant skatinti kultūrų dialogą ir didinti informuotumą, ypač jaunimo, apie bendras vertybes, taip pat pagarbą kultūrinei, religinei ir kalbinei įvairovei;

86.   pabrėžia, kad sportas atlieka svarbų vaidmenį skatinant toleranciją, tarpusavio pagarbą ir supratimą; ragina nacionalines ir Europos sporto įstaigas toliau dėti pastangas kovojant su rasizmu ir ksenofobija ir skatina šiuo metu taikomų priemonių pagrindu numatyti naujų, veiksmingesnių ir didesnių siekių iniciatyvų;

87.   pabrėžia, kad siekiant suteikti sąžiningas ir lygias švietimo galimybes visiems Europos Sąjungos piliečiams labai svarbu gebėti naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei jas suprasti;

88.   ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą atvykėlių, ypač vaikų ir jaunimo, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių integraciją į valstybių narių švietimo sistemas bei padėti jiems puoselėjant jų kultūrinę įvairovę;

Ginkluotosios pajėgos

89.   pažymi, kad pagrindinių teisių galiojimas nesibaigia ties kareivinių vartais ir kad jos taip pat visapusiškai taikomos uniformuotiems piliečiams, ir rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad pagrindinių teisių būtų paisoma ir tarnaujant ginkluotosiose pajėgose;

Migrantai ir pabėgėliai
Galimybė gauti tarptautinę apsaugą ir legaliai imigruoti

90.   sukrėstas dėl tragiško asmenų, kurie praranda gyvybę stengdamiesi pasiekti Europos teritoriją, arba patenka į neteisėtų vedlių ar prekiautojų žmonėmis rankas, likimo;

91.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti veiksmingą ilgalaikę teisėtos migracijos politiką, taip pat užtikrinti, kad į ES teritoriją būtų patenkama teisėtai ir kad būtų nustatyta procedūra, pagal kurią prieglobsčio prašytojams būtų taikomos lankstesnės ir labiau suderintos taisyklės, o ne dėti visas pastangas neteisėtos imigracijos prevencijai užtikrinti šiuo tikslu rengiant vis daugiau pasienio patikrinimų, nors trūksta priemonių potencialiems prieglobsčio prašytojams prie Europos sienų nustatyti, taip pažeidžiant negrąžinimo principą, kuris numatytas 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso;

92.   ragina valstybes nares įgyvendinant su prieglobsčiu susijusias Bendrijos direktyvas pritaikyti 2002 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro gaires lyčių klausimu;

93.   ragina Tarybą išaiškinti atitinkamą Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir valstybių narių vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad vykdant sienų kontrolę būtų gerbiamos žmogaus teisės; mano, kad reikia kuo skubiau pakeisti FRONTEX įgaliojimus, į juos įtraukiant gelbėjimą jūroje; ragina, kad Parlamentas atliktų FRONTEX su trečiosiomis šalimis sudaromų sutarčių, ypač dėl grąžinimo organizavimo, demokratinę peržiūrą;

94.   ragina Tarybą ir Komisiją leisti FONTEX pradėti struktūrinį bendradarbiavimą su Agentūra ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR) siekiant palengvinti operacijas, kurių metu atsižvelgiama į žmogaus teises;

95.   yra susirūpinęs, kad dėl tendencijos vis labiau atitraukti sienų kontrolę nuo ES geografinių sienų tampa labai sunku kontroliuoti, kas vyksta, kai asmenys, siekiantys pabėgėlių statuso, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, susiduria su trečiųjų šalių valdžios institucijomis;

96.   ragina Komisiją ir ypač Tarybą greitai ir ambicingai vykdyti į ateitį nukreiptą Europos prieglobsčio strategiją įgyvendinant II etapą, įskaitant 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos Direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse(15), ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos Direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(16), persvarstymą ir Europos prieglobsčio paramos tarnybos įkūrimą;

Priėmimas

97.   ragina Komisiją toliau nuodugniai vertinti 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo(17) , perkėlimą į nacionalinę teisę, kad dėl jos neperkėlimo ar dalinio perkėlimo valstybės narės nesiimtų veiksmų, kurie neatitiktų minimalių direktyvoje nustatytų standartų;

98.   primena, kad migrantus, nepateikiančius prieglobsčio prašymo, priimtų tinkamos ir pritaikytos struktūros, kuriose su vertėjų ir kultūros tarpininkų pagalba jie galėtų sužinoti apie savo teises ir priimančios šalies teisės aktais, Bendrijos teisės aktais ir tarptautinėmis konvencijomis suteikiamas galimybes;

Migrantų vaikai, prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai

99.   ragina atkreipti ypatingą dėmesį į pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų vaikų, taip pat į vaikų, kurių tėvai yra prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai arba dokumentų neturintys asmenys, padėtį, užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, nustatytomis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, įskaitant teisę būti nediskriminuojamam, ir imantis bet kokių veiksmų visų pirma atsižvelgti į tai, kas naudingiausia vaikui, tačiau turi būti pripažintas ir svarbus tėvų vaidmuo bei jų atsakomybė; ragina atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse plėtojama dvejopa švietimo sistema, ir pabrėžia, kad skirtingos tų konkrečių valstybių narių ir kitų šalių piliečių vaikų priežiūros ir pagalbos sistemos neturėtų būti nei diskriminuojamo pobūdžio, nei ilgalaikės ir turėtų būti grindžiamos siekiu užtikrinti visiems vaikams geresnį išsilavinimą, įskaitant priimančios šalies kalbos mokymą;

100.   prašo atkreipti ypatingą dėmesį į neteisėtos imigracijos būdu į ES teritoriją atvykstančius nelydimus bei nuo tėvų atskirtus nepilnamečius ir pažymi, kad valstybės narės privalo jiems sureikti pagalbą ir ypatingą apsaugą; ragina visas vietines, regionines ir nacionalines valdžios institucijas ir Europos institucijas visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti šiuos vaikus nuo visų prievartos ir išnaudojimo formų, užtikrinti, kad nedelsiant būtų paskiriamas prižiūrėtojas, jiems suteikti juridinę pagalbą, ieškoti jų šeimos ir pagerinti priėmimo sąlygas suteikiant tinkamą būstą, palengvintą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, švietimą ir mokymą, ypač švietimą oficialia priimančios valstybės kalba, profesinį mokymą ir visišką integravimą į mokymo sistemą;

101.   primena, kad administracinis vaikų sulaikymas neturėtų egzistuoti ir kad vaikai, lydimi šeimos, turėtų būti sulaikomi tik tikrai išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam laikotarpiui ir tik tada, kai sulaikymas jiems naudingas, vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 37 b straipsnių nuostatomis;

Integracija

102.   ragina labiau derinti nacionalinę trečiųjų šalių piliečių integracijos politiką ir Europos iniciatyvas šioje srityje; pažymi, kad bendrais pagrindiniais darnios Europos šios srities sistemos principais turėtų būti užtikrinama, kad į integracijos politiką būtų įtraukta kovos su diskriminacija politika ir ji apimtų daugelį sričių, kaip įdarbinimą, švietimą ir profesinį mokymą, o taip pat kad ji neapsiribotų tik šiomis sritimis;

103.   ragina vystyti integracijos ir kultūrų dialogo programas, skirtas galimos įtampos tarp migrantų Bendrijos viduje ir vietinių bendruomenių prevencijai migracijos po plėtros reiškinio kontekste;

104.   mano, kad imigracijos kilmės mažumoms skubiausiai reikia kuo greičiau integruotis į šalies, kurioje jos įsikūrusios, visuomenę užtikrinant, kad tai vyktų abipusiai; mano, kad taip pat yra svarbu pripažinti kiekvieno valstybėje narėje gimusio ir gyvenančio asmens teisę naudotis pilietinėmis teisėmis; mano, kad ilgalaikių gyventojų teisė dalyvauti politiniame gyvenime vietos lygmeniu skatintų socialinę ir politinę integraciją;

105.   yra susirūpinęs, kad dėl veiksmingos integracijos politikos trūkumo kyla šimtų tūkstančių kitų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės profesinė, socialinė ir politinė atskirtis; tai taip pat kenkia ES tikslui padidinti darbo jėgos judumą siekiant, kad išaugtų konkurencingumas ir ekonominė gerovė; pripažįsta pavojų, kad dėl atskirties asmuo gali tapti pažeidžiamas, dėl to gali atsirasti radikalėjimas, prekyba žmonėmis ir kitos išnaudojimo formos;

Grąžinimas

106.   pabrėžia, kad asmenys turėtų būti repatrijuojami tik po nešališko ir pilno jų prašymo išnagrinėjimo; mano, kad, jei grąžinimas neįmanomas ar nežmoniškas dėl kritinės žmogaus teisių padėties kilmės arba tranzito šalyje, remiantis Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija valstybės narės šių asmenų neturėtų grąžinti;

107.   ragina valstybes nares stebėti sugrįžusių į kilmės ir tranzito šalį asmenų gyvenimo ir integracijos sąlygas ir imtis priemonių siekiant užtikrinti šiems asmenims tinkamą pagalbą;

Sulaikymas ir readmisijos susitarimai

108.   yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėse narėse ir prie jų sienų per daugelį metų padaugėjo užsieniečių sulaikymo centrų; remdamasi daugeliu pranešimų, įskaitant ir savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacijų pranešimus, kuriuose pranešama apie dažnus žmogaus teisių pažeidimus, prašo imtis šių veiksmų:

109.   yra susirūpinęs dėl to, kad nuo 2002 m. readmisijos sąlygos įtrauktos į daugumą dvišalių ES ir trečiųjų šalių susitarimų, įskaitant ir prekybos susitarimus, taip Europos Sąjungos migracijos politiką perduodant išorės subjektams, o tai pasižymi nepakankama Europos ir nacionalinio lygio parlamentine kontrole; reikalauja Komisijos ir Tarybos ankstyvoje derybų dėl tokio susitarimo stadijoje į jas įtraukti Parlamentą ir jam reguliariai pranešti apie asmenų, išsiųstų iš ES remiantis šiomis sąlygomis, skaičių;

Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus

110.   gina laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip pagrindinę Europos Sąjungos vertybę; mano, kad ja turi būti naudojamasi teisės aktų ribose, ji turi egzistuoti kartu su asmens atsakomybe ir turi remtis kito asmens teisių pagarba;

111.   palankai vertina bendrai patenkinamą spaudos laisvės padėtį valstybėse narėse, nes visos 27 valstybės narės patenka į organizacijos "Žurnalistai be sienų" 2007 m. pasaulio spaudos laisvės reitingo pirmąsias 56 vietas;

112.   ragina valstybes nares, pastaraisiais metais naudojusias savo teisėtvarkos institucijas pažeidžiant žurnalistų teisę neatskleisti informacijos šaltinių bei žurnalistų ir leidėjų teisę publikuoti informaciją ar planuojančias pakeisti savo teisės aktus šia linkme, patobulinti savo teisės aktus ir praktiką, kad jie atitiktų 1996 m. kovo 27 d. Europos žmogaus teisių teismo nutarimo ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos dėl žurnalistų teisės neatskleisti savo informacijos šaltinių nuostatas(18), nes šios teisės pažeidimai šiuo metu yra pati didžiausia grėsmė žurnalistų laisvei reikšti savo mintis ir įsitikinimus ES ir pastaraisiais metais ši situacija žymiai nepagerėjo;

113.   mano, kad laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir spaudos laisvė yra visuotinės teisės, kurios negali būti pažeidžiamos bet kokių asmenų ar grupių, besijaučiančių užpultais tuo, kas pasakyta ar parašyta; tuo pačiu metu pabrėžia, kad atlyginimo teisė neteisingų žinių ar šmeižto atveju turi būti užtikrinta teismuose laikantis galiojančių teisės aktų;

114.   mano, kad spaudos laisve turi būti naudojamasi laikantis įstatymų, bet tuo pačiu metu yra susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais dėl noro uždrausti viešus kai kurių klausimų svarstymus daugelyje valstybių narių egzistuoja neoficiali cenzūra arba žiniasklaidos vidinė cenzūra;

Vaiko teisės
Prievarta, skurdas ir darbas

115.   smerkia visas prievartos prieš vaikus formas ir ypač pažymi, kad yra būtina kovoti su dažniausiai valstybėse narėse sutinkamomis prievartos rūšimis: pedofilija, seksualine prievarta, prievarta šeimoje, fizinėmis bausmėmis mokyklose ir įvairiomis prievartos rūšimis institucijose; ragina sukurti patikimas, konfidencialias ir prieinamas sistemas, kuriomis naudodamiesi vaikai visose valstybėse narėse galėtų pranešti apie prievartą ir kad jų pranešimai būtų kuo plačiau paskelbiami;

116.   ragina valstybes nares sukurti veiksmingas priemones, skirtas uždrausti įvairias vaikų išnaudojimo formas, įskaitant išnaudojimą prostitucijai, vaikų pornografijos gamybai, prekybai narkotikais, kišenvagystei, išmaldos prašymui ar kitoms išnaudojimo rūšims;

117.   ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama panaikinti neoficialias nepilnamečių, dažnai labai jaunų, santuokas; mano, kad tokios santuokos yra vaikų vystymuisi žalingo seksualinio išnaudojimo forma, jos skatina per anksti palikti mokyklą;

118.   ragina trylika valstybių narių, kuriose teisės aktų šiuo klausimu nėra, visiškai uždrausti fizines bausmes taikant 2006 m. Jungtinių Tautų tyrimą dėl prievartos prieš vaikus, kuriame fizinės bausmės apibūdinamos kaip dažniausia prievartos prieš vaikus rūšis;

119.   pažymi, kad būtina užtikrinti, kad bet kokioje ES ir nacionalinio lygio politikoje būtų numatoma panaikinti visas vaikų darbo rūšis; mano, kad visos darbo dienos trukmės švietimas yra geriausias būdas išspręsti šią problemą – tuo pačiu metu užkirsti kelią tokiam išnaudojimui ir ateityje ištrūkti iš neraštingumo ir skurdo uždaro rato;

120.   pastebi, kad kai kuriose valstybėse narėse tūkstančiai vaikų miesto ir kaimo vietovėse dirba sunkiausius darbus ir ragina valstybes nares nedelsiant spręsti šią problemą griežtai taikant savo nacionalinius įstatymus bei surengiant ir tėvams, ir vaikams skirtas nacionalines švietimo kampanijas;

121.   primena, kad beveik 20 % ES vaikų gyvena žemiau skurdo ribos ir kad pažeidžiamiausi iš jų auga šeimose, kuriose yra tik vienas iš tėvų arba kurių tėvai yra gimę užsienyje; akcentuoja, kad reikia imtis tinkamų priemonių suteikti teises, sutelktas ties vaikų poreikiais, įskaitant paramos šeimoms priemones, ir ragina valstybes nares, ypač tas, kuriose yra didžiausias skurdo lygis, nustatyti ambicingus ir įgyvendinamus vaikų ir jų šeimų skurdo sumažinimo tikslus;

122.   ragina Komisiją imtis į visas atitinkamas strategijas, įskaitant strategijos dokumentus dėl skurdo sumažinimo ir orientacinių programų, integruoti įvairias vaikų ir jų šeimų skurdo, jaunimo nedarbo ir mažumų socialinės įtraukties strategijas; taip pat skatina valstybes nares veiksmingai kovoti su prekyba vaikais, plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, suteikti specialų mokymą ir nustatyti teisinius standartus, skirtus užkirsti kelią šiam reiškiniui;

123.   pabrėžia vaikų apsaugos svarbą; mano, kad su ES vaiko teisių strategija susijusios iniciatyvos, pvz., vaikų klausimams skirta interneto svetainė, specialios pagalbos telefono linijos ir lėšų skyrimas ES veiksmų programoms vaikų labui, turėtų būti visapusiškai įgyvendinamos ir toliau plėtojamos;

Diskriminacija

124.   ragina Komisiją ir valstybes nares ypač daug dėmesio skirti daugeriopai diskriminacijai, dėl kurios kenčia jaunuoliai ir vaikai, kuri dažnai skiriasi savo pobūdžiu, kurią ypač patiria skurstantys, gatvės vaikai ir etninėms mažumoms bei migrantų grupėms priklausantys jaunuoliai, taip pat vaikai ir jaunuoliai su negalia, ir dėl kurios jiems užkertamas kelias gauti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

125.   ragina valstybėse narėse, ypač kuriose romai sudaro didelę etninę mažumą, imtis specialių priemonių, skirtų romų vaikams siekiant nugalėti diskriminaciją, segregaciją, socialinę ir švietimo atskirtį, nuo kurių jie dažnai kenčia; ypač ragina valstybes nares stengtis panaikinti padėtį, kai romų vaikai visiškai nepagrįstai sudaro per didelę vaikų dalį psichiškai neįgaliųjų institucijose, rengti švietimo skatinimo kampanijas ir kovoti su atsisakymo išduoti asmens tapatybės kortelę reiškiniu, su kuriuo susiduria daug romų vaikų;

126.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad nuo ankstyvo amžiaus į švietimo sistemą būtų veiksmingai įtraukiami socialiai nuskriausti ir socialinę atskirtį patiriantys vaikai, ir skatinti pažangiausios patirties mainus šioje srityje;

127.   ragina valstybes nares kovoti su diskriminacija švietimo srityje ir ypač stengtis pašalinti romų tautybės vaikų segregaciją mokyklose, atsižvelgiant į neseniai priimtą Europos žmogaus teisių teismo sprendimą šiuo klausimu(19);

Teisingumas jaunimui

128.   mano, kad nepilnamečių nusikaltėlių sulaikymas turėtų būti tik kraštutinė priemonė ir kuo trumpesniam laikui, ir todėl ragina numatyti alternatyvas nepilnamečių įkalinimui; siekiant užtikrinti socialinę ir profesinę jaunuolių reintegraciją, ragina užtikrinti, kad būtų imtasi perauklėjimo priemonių, kaip, pvz., viešųjų darbų;

129.   pažymi, kad nustatytas baudžiamosios atsakomybės amžius visose valstybėse narėse nėra vienodas ir yra susirūpinęs, kad kai kuriose iš jų vaikai stoja prieš suaugusiųjų teismą, o kai kuriose kitose specialūs nepilnamečių teismai uždaromi; ragina valstybes nares suderinti savo teisingumo sistemas siekiant, kad vaikai nebūtų teisiami taip pat, kaip suaugusieji;

130.   ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad vaikams būtų veiksmingai ir nepriklausomai atstovaujama su jais susijusių teismo proceso ar teisminio taikymo procedūrų metu ir kad jiems būtų teisiškai paskirtas globėjas, jei nei vienas jų šeimos narys negali jiems atstovauti; pažymi, kad visi vaikai, įskaitant į nepilnamečių pataisos namus uždarytus vaikus, turėtų būti informuojami apie esamas apeliacijos priemones;

Pagalba vaikams

131.   ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti vaiko teisę į šeimą ir rasti veiksmingų sprendimų, kad vaikai nebūtų atskirti nuo tėvų ir kad jie nebūtų palikti; prašo, kad jos nutoltų nuo didžiųjų institucijų politikos ir verčiau reformuotų, vystytų ir stiprintų alternatyvias, šeima ir bendruomene paremtas vaikų priežiūros struktūras; prašo valstybių narių nustatyti priemones, kuriomis remiantis tais atvejais, kai vaikai prižiūrimi priežiūros institucijose, jie galėtų grįžti į savo šeimas;

132.   ragina valstybes nares imtis priemonių užtikrinti vaikų priežiūros struktūrų kokybę, įskaitant tęstinį profesinį mokymą, geras darbo sąlygas ir tinkamą vaikų priežiūros specialistų atlyginimą; pažymi, kad šios struktūros ir jų darbuotojai vaikams suteikia tvirtus jų ateities pagrindus ir taip pat teikia naudos jų tėvams, ypač turintiems didelį darbo krūvį arba šeimose, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ir jos suteikia alternatyvą vaikams, kuriems trūksta šeimos priežiūros, ar šeimos neturintiems vaikams;

Dalyvavimas

133.   primena, kad vaikai atsižvelgiant į jų amžių ir brandą turi teisę išreikšti savo nuomonę ir jiems reikia suteikti galimybę tapti vaikų grupės ar asociacijos nariais tam, kad jie galėtų susitikti su kitais vaikais ir šioje aplinkoje reikšti savo mintis; todėl ragina valstybes nares ir vietines valdžios institucijas skatinti projektus, skirtus suteikti vaikams galimybę vietinėse vaikų tarybose ir parlamentuose šiuo būdu reikšti savo mintis užtikrinant, kad labiausiai atskirti vaikai būtų įtraukti ir kad informacija apie šią veiklą pasiektų kuo daugiau vaikų;

134.   palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo vaikų teisių srityje dirbančių Europos institucijų ir nacionalinių bei tarptautinių organizacijų atstovų forumą; mano, kad vaikų dalyvavimas turėtų būti vienas iš pagrindinių forumo tikslų ir ragina Komisiją užtikrinti, kad vaikai dalyvautų visų forumo stadijų metu;

135.   mano, kad yra svarbu, jog informacija apie vaikų teises būtų prieinama ir skleidžiama tinkamu būdu ir tinkamomis priemonėmis; ragina Komisiją sukurti veiksmingas komunikacijos priemones, kuriomis būtų gerinamos žinios apie vaikų teises, vaikų padėtį valstybėse narėse ir Europos Sąjungos veiklą šioje srityje;

Socialinės išmokos

136.   mano, kad skurdo ir socialinės atskirties negalima nugalėti tik visiems užtikrinant visas jų pagrindines teises, įskaitant ekonomines ir socialines teises; atsižvelgdamas į tai, pritaria nutarimui 2010-uosius metus paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais; ragina Komisiją ir valstybes nares sutarti dėl ryžtingų tikslų ir jų toliau siekti;

137.   pažymi, kad esama nematomų ir tarpusavyje priklausomų pagrindinių teisių, kuriomis naudotis visiems žmonėms turi būti užtikrintos realios sąlygos;

Skurdas

138.   pažymi, kad pataisytos Europos socialinės chartijos 30 straipsnyje nustatoma teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties ir ragina valstybes nares ją ratifikuoti;

139.   pabrėžia, kad yra vis svarbiau suteikti svarbos asmenų, labiausiai nutolusių nuo darbo rinkos, "aktyvios įtraukties" politikai;

140.   pažymi, kad labai didelis skurdas ir socialinė atskirtis apskritai yra pagrindinių teisių pažeidimai;

141.   pageidauja tikros socialinio aspekto ir pagrindinių teisių integracijos į visas ES politikos sritis;

142.   įsipareigoja remti socialinio ir tvaraus vystymosi modelį, kuris derėtų su socialinėmis teisėmis pagrįstu požiūriu ir kuris daugiausiai būtų nukreiptas į socialinę sanglaudą;

143.   primena, kad Chartijos 34 ir 36 straipsniuose pripažįstama teisė į socialinę apsaugą ir socialinę paramą ir teisė naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi, taip pat ir labiausiai pažeidžiami, piliečiai galėtų naudotis minėtomis teisėmis;

144.   primena, kad kova su skurdu turi vykti bendradarbiaujant su skurdžiausiais gyventojai, kurie yra labiausiai susiję ir geriausiai gali paliudyti apie prieigos prie teisių pasekmes ar jų nebuvimą, bei patarti, kaip panaikinti skurdą; pageidauja, kad būtų įgyvendinta dalyvaujamoji demokratija skiriant ypatingą dėmesį su skurdu, atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe susiduriančių asmenų dalyvavimui;

Benamystė

145.   ragina Komisiją parengti Europos masto pamatinę benamystės apibrėžtį, rinkti palyginamus ir patikimus statistinius duomenis ir kasmet rengti informaciją apie ES valstybėse narėse vykdytas priemones ir padarytą pažangą benamystės panaikinimo srityje;

146.   ragina valstybes nares parengti "nenumatytų blogiausių atvejų žiemos planus" kaip platesnės benamystės strategijos dalį;

Būstas

147.   primena, kad pagal Chartijos 34 straipsnio 3 dalį pripažįstama teisė į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu visiems, neturintiems pakankamai lėšų, siekiant kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu; atitinkamai ragina valstybes nares užtikrinti galimybę gauti tinkamą būstą;

148.   primena pastabas ir principus, išdėstytus Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro pranešime apie tinkamą būstą(20);

Sveikatos priežiūra

149.   primena, kad Chartijos 35 straipsnyje kiekvienam suteikiama teisė į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisė į gydymą; ragina valstybes nares užtikrinti prieigą prie adekvačių sveikatos priežiūros paslaugų, ypač žmonėms, kurie gauna nedideles pajamas ir kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga ilga arba brangi ir intensyvi priežiūra;

150.   ragina valstybes nares ir ES užtikrinti, kad narkotikus vartojantys asmenys galėtų laisvai naudotis specialiomis sveikatos apsaugos paslaugomis ir alternatyviu gydymu ir kad jie nebūtų laikomi nusikaltėliais vien dėl to, kad jie vartoja draudžiamus narkotikus;

Darbuotojai

151.   pažymi, kad yra būtina pagerinti darbo rinkos skaidrumą, kad visas darbas (laikinas, pastovus, visos ar nevisos darbo dienos ir darbas už honorarą) būtų deklaruojamas, tinkamai apmokamas ir jį dirbant būtų gerbiamos visos darbuotojų teisės;

152.   pripažįsta, kad ne visose valstybėse narėse esama nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatomas minimalus atlyginimas; ragina nustatyti priemones, kurios skirtos užtikrinti galimybę visiems žmonėms gauti tinkamas pajamas siekiant užtikrinti, kad visiems ES darbuotojams būtų mokamas toks atlyginimas, kad jie galėtų gyventi oriai;

153.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; ragina Komisiją ir valstybes nares remti TDO stiprinant savo kontrolės sistemą ir mechanizmus;

154.   skatina įmones taikyti atsakingą ir nediskriminuojančią įdarbinimo bei profesinio vystymosi politiką siekiant skatinti moterų, jaunimo ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų užimtumą;

155.   primena, kad turi būti laikomasi pozicijos, jog diskriminacija taip pat pažeidžia keturias pagrindines laisves, ypač asmenų judėjimo laisvę, ir dėl šios priežasties trukdo veikti vidaus rinkai; ragina Komisiją skatinti valstybes nares peržiūrėti savo pereinamojo laikotarpio nuostatas, reglamentuojančias galimybę patekti į jų darbo rinką, siekiant panaikinti su šiuo aspektu susijusį Europos piliečių skirstymą;

156.   prašo tų valstybių narių peržiūrėti savo įstatymus, kad sekso industrijoje dirbančių asmenų, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, negalėtų išnaudoti nusikaltėlių organizacijos, kad būtų užtikrinamos jų pagrindinės teisės ir kad jie galėtų naudotis tinkamomis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis;

157.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinę labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų įtrauktį ir spręsti skurstančių darbuotojų problemą; laikosi nuomonės, kad šiose strategijose turėtų būti numatoma sąžiningai ir nuosekliai spręsti adekvataus atlyginimo, profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo, gerų darbo sąlygų, socialinės apsaugos, galimybės įsidarbinti ir darbo vietos užtikrinimo klausimus;

Neturintys teisės dirbti darbuotojai

158.   ragina valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl darbuotojų migrantų teisių(21) ir atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis darbuotojų, atliekančių darbą neturėdami tinkamų dokumentų, dirba darbą, kuris yra teisėtas ir būtinas Europos ekonomikai, kaip, pvz., vaisių skynimas, pastatų statyba arba priežiūra, ligonių, vyresnio amžiaus ir vaikų slauga;

159.   ragina ES institucijas ir valstybes nares nebevartoti labai neigiamą reikšmę turinčio termino "nelegalūs imigrantai" ir verčiau vartoti terminą "neturintys teisės dirbti darbuotojai/migrantai" arba "dokumentų neturintys darbuotojai/migrantai";

160.   dar kartą patvirtina, kad darbo teisė yra skirta apsaugoti darbuotoją, patekusį į nelygią darbo santykių situaciją, o dokumentų neturintys darbuotojai yra patekę į kaip tik tokią situaciją, ir ragina valstybes nares išsaugoti visų darbuotojų, įskaitant ir dokumentų neturinčius darbuotojus, teisę jungtis į organizacijas;

161.   ragina Komisiją kuriamai imigracijos politikai ir "sankcijoms nelegaliai šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečių darbdaviams" teikti tokius pačius prioritetus ir spartą;

162.   pažymi, kad pagrindinė darbo inspektorių užduotis yra darbuotojų apsauga, ir todėl ragina valstybes nares imti šių veiksmų:

Vyresnio amžiaus žmonės

163.   mano, kad gyventojų senėjimas yra iššūkis ir turi būti laikomas galimybe glaudžiai į visuomenę įtraukti asmenis, turinčius ilgą ir vertingą patirtį, tuo prisidedant prie aktyvaus senėjimo skatinimo; mano, kad reikia dėti pastangas siekiant į darbo rinką įtraukti pagyvenusius darbuotojus;

164.   mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į vienišas vyresnio amžiaus moteris, kurios sudaro ypač pažeidžiamą grupę ir dažnai yra pirmosios, kurios paskęsta skurde, kai jaučiamas ekonomikos sulėtėjimas;

165.   pažymi, kad būtina kovoti su pagyvenusių moterų diskriminacija ir skatinti jų dalyvavimą darbo rinkoje (t. y. vykdyti mokymosi visą gyvenimą programas), nes jos itin pažeidžiamos, o jų skaičius Europos Sąjungoje vis didėja;

166.   primena, kad pagal Chartijos 25 straipsnį pagyvenusiems žmonėms suteikiama teisė gyventi oriai ir nepriklausomai; todėl atsižvelgiant į Chartijos 34 ir 35 straipsnius rekomenduoja užtikrinti profilaktinę medicinos priežiūrą ir socialinę apsaugą pagyvenusiems žmonėms siekiant užtikrinti jų orų gyvenimą;

167.   prašo dar to nepadariusių valstybių narių sukurti teisės aktus dėl noro gyventi siekiant užtikrinti, kad, pagal Ovjedo Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos 9 straipsnį, "kai reikalinga skubi pagalba, o atitinkamo sutikimo negalima gauti, kiekviena medicinos požiūriu būtina intervencija atitinkamo asmens sveikatos labui galėtų būti atliekama nedelsiant", ir užtikrinti teisę į orumą baigiantis gyvenimui;

o
o   o

168.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, Ministrų Tarybai, Parlamentinei Asamblėjai, o taip pat Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui bei atitinkamiems Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos organams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 53, 2007 2 22, p. 1. (4) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 229. (5) Europos Taryba – Europos Sąjunga: "Bendri Europos Žemyno siekiai. J.-C. Junckerio pranešimas, 2006 m. balandžio 11 d., p. 4. (6) 1 OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309. (7) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 m. ataskaita, paskelbta 2008 m. birželio 24 d. (8) 2000 m. lapkričio 4 d. pasirašytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12. (9) Byloje C 267/06 Tadao Maruko prieš Versorgungsanstalt der deutschen Bühnen Europos Teisingumo Teismas 2008 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą, kad atsisakymas suteikti našlio(-ės) pensiją gyvenimo partneriui yra tiesioginė diskriminacija dėl lytinės orientacijos, jei našliais(-ėmis) likę sutuoktiniai ir gyvenimo partneriai yra panašioje padėtyje minėtosios pensijos atžvilgiu. (10) OL L 328 E, 2008 12 6, p. 55. (11) OL C 297 E, 2008 11 29, p. 125. (12) 1999 m. spalio 15 d. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims fakultatyvinis protokolas. (13) 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaracija dėl smurto prieš moteris panaikinimo. (14) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (OL L 261, 2004 8 6, p.19), 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL L 203, 2002 8 1, p.1). (15) OL L 326, 2005 12 13, p. 13. (16) OL L 304, 2004 9 30, p. 12. (17) OL L 31, 2003 2 6, p. 18. (18) Rekomendacija Nr. R (2000)7. (19) Byla D.H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką, susijusi su ankstesnių metų bylomis. (20) Komisaro 2007 m. spalio 29 d. pareiškimas "Joks žmogus neturėtų būti benamis – tinkamas būstas yra teisė". (21) Tarptautinė konvencija dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, priimta 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/158.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimas dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos ir iš dalies keičiama Direktyva 1999/63/EB

P6_TA(2009)0020 B6-0624/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/63/EB (COM(2008)0422),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (angl. ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo(1),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (angl. ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (angl. ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos (toliau – Konvencija),

–   atsižvelgdamas į tai, kad į susitarimą įtrauktas bendras prašymas Komisijai dėl susitarimo ir jo priedo A įgyvendinimo pagal Sutarties 139 straipsnio 2 dalį, remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78 straipsnio 3 dalį,

A.   kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, teisę į tai, kad būtų ribojamas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat teisę turėti kasmetes mokamas atostogas,

B.   kadangi pagal Sutarties 139 straipsnio 1 dalį socialiniai partneriai Bendrijos lygmeniu turi galimybę pradėti dialogą, kuris jų pageidavimu gali baigtis sutartiniais santykiais, įskaitant susitarimus,

C.   kadangi Sutarties 139 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė įgyvendinti Bendrijos lygmeniu sudarytus susitarimus, kai to kartu paprašo juos pasirašiusios šalys, remiantis Tarybos sprendimu, priimtu pagal Komisijos pasiūlymą,

D.   kadangi, jei visos valstybės narės ratifikuotų Konvenciją, būtų pasiektas jai įsigalioti būtinas etapas,

E.   kadangi Konvencijos ratifikavimas būtų svarus indėlis siekiant užtikrinti padorius darbo standartus pasaulyje,

1.   džiaugiasi tuo, kad nors Sutarties 139 straipsnio 2 dalyje ir nenumatyta būtinybės konsultuotis su Europos Parlamentu dėl Komisijai pateiktų socialinių partnerių prašymų, Komisija perdavė Parlamentui savo pasiūlymą ir paprašė jo pateikti nuomonę Komisijai ir Tarybai;

2.   pritaria socialinių partnerių sudarytam susitarimui dėl jūrų laivybos sektoriaus darbuotojų tam tikrų darbo sąlygų aspektų, nes jis padeda sukurti tinkamą pusiausvyrą, susijusią su būtinybe gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti jūreivių sveikatą bei saugą;

3.   sutinka su tuo, kad susitarimas turėtų būti pateiktas Tarybai; todėl ragina Tarybą priimti Komisijos pasiūlymą, kad būtų galima įgyvendinti socialinių partnerių sudarytą susitarimą, atsižvelgiant į tam tikrus valstybių narių ir atitinkamai į ES interesus;

4.   mano, kad labai svarbu apibrėžti ir taikyti bendrus būtinuosius užimtumo standartus ir sveikatos bei saugos sąlygas jūrininkams, įdarbintiems ar dirbantiems jūrų laivuose;

5.   palankiai vertina tai, kad socialinių partnerių sudarytame susitarime ir Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos nustatyti tik minimalūs reikalavimai, taigi valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai gali laisvai nustatyti sąlygas, palankesnes šios srities darbuotojams ir iš esmės atitinkančias Konvencijos kodekso A dalies nuostatas;

6.   primena apie Konvencijos II straipsnio 6 dalyje siūlomas lankstumo priemones valstybėms, jau pasirašiusioms šią Konvenciją;

7.   pabrėžia svarbų socialinių partnerių vaidmenį gerinant darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygas; visiškai palaiko socialinius partnerius, kai šie aktyviai dalyvauja derybose socialiniais klausimais, ir pritaria jų priimtiems susitarimams dėl darbo sąlygų;

8.   rekomenduoja priimti Komisijos pasiūlymą;

9.   ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti 2006 m. darbo jūroje konvenciją;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams.

(1) OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens (2008/2201(INI))

P6_TA(2009)0021 A6-0498/2008

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK), rengtas nuo 1996 m., ypač į savo 2006 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Žmogaus teisių tarybos rezultatų ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos 62-osios sesijos(1), taip pat į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių(2), į 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(3), į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulinio aukščiausio lygio vadovų susitikimo rezultatų(4), į 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) septintosios sesijos(5) ir į 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(6),

-   atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

-   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 21 d. paskelbtą JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą "Daugiau laisvės, siekiant plėtros, saugumo ir žmogaus teisių visiems", į vėliau parengtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/60/1 dėl 2005 m. pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimo rezultatų ir į 2006 m. kovo 7 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą "Indėlis į Jungtines Tautas. Stipresnės pasaulinio masto organizacijos siekis",

-   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/60/251, kuria vadovaujantis įsteigta JTŽTT,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 16 d. pareiškimą dėl JTŽTT įsteigimo, kurį Europos Sąjungos vardu paskelbė ES pirmininkaujanti valstybė,

-   atsižvelgdamas į ankstesnes eilines ir neeilines JTŽTT sesijas,

-   atsižvelgdamas į JTŽTT darbo grupių veiklos, susijusios su skundų teikimo procedūra, su visuotiniu periodiniu vertinimu (VPV), su būsima ekspertų konsultacijų sistema, su darbotvarke, su metine darbo programa, su darbo metodais, su darbo tvarka ir su specialiųjų procedūrų vertinimu, rezultatus,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. JT Generalinės Asamblėjos metu įvykusių trečiųjų JTŽTT valstybių narių rinkimų rezultatus,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. įvykusių JTŽTT pirmininkaujančios valstybės rinkimų rezultatus,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 7–18 d., 2008 m. gegužės 5–16 d. ir 2008 m. gruodžio 1–15 d. vykusius pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį VPV raundus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0498/2008),

A.   kadangi žmogaus teisių visuotinumo principo paisymas, jo skatinimas ir apsauga numatyta pagal Bendrijos acquis; kadangi tai pagrindiniai ES principai,

B.   kadangi pagarba žmogaus teisėms ir demokratija yra pagrindiniai principai, kuriais ES vadovaujasi plėtodama savo išorės santykius, ir kadangi ES užsienio politika grindžiama neabejotinai aiškiu daugiašališkumo rėmimu, kaip pabrėžiama JT chartijoje,

C.   kadangi JT ir JTŽTT yra tarp tinkamiausių organizacijų, kurios visapusiškai sprendžia žmogaus teisių klausimus ir humanitarines problemas,

D.   kadangi sprendimas įsteigti JTŽTT, kaip iniciatyva JTŽTK trūkumams kompensuoti ir žmogaus teisių klausimams tarpvyriausybinių diskusijų metu suteikti daugiau svarbos, apskritai vertintas palankiai,

E.   kadangi JTŽTT parengė ambicingą savo pirmųjų trejų veiklos metų programą, į kurią įtraukta jos procedūrų ir darbo metodų svarstymas, ypač VPV, kurio trys raundai, skirti 48 valstybėms, iš kurių aštuonios yra ES valstybės narės, įvertinti, jau įvyko, sistemos parengimas ir jos taikymas bei specialių procedūrų vertinimas,

F.   kadangi ES aktyviai rėmė ir protegavo JTŽTT įsteigimo idėją; kadangi ES ir jos valstybės narės įsipareigojo dėti visas pastangas, kad jų vaidmuo kuriant veiksmingą organą, sugebantį spręsti šiuolaikinius su žmogaus teisių padėtimi susijusius uždavinius, bei šį organą remiant būtų aktyvus ir ryškus,

G.   kadangi ES tvirtai siekė, kad, renkant JTŽTT, sprendžiant dėl nepatvirtintų pasiūlymų ir dėl faktinio JT valstybių narių rinkimų įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsenos procedūrų, būtų vadovaujamasi padidintos daugumos principu ir nustatyti teisės dalyvauti kriterijai,

H.   kadangi dėl nesutampančių nacionalinių interesų ir dėl nuolatinio kai kurių valstybių narių siekio savarankiškai veikti JT ES kol kas negali priimti vieningo požiūrio, tačiau esama įrodymų, kad JTŽTT minėtosios valstybės bendradarbiauja darniau nei JTŽTK,

I.   kadangi tai, kad ES valstybės narės JTŽTT sudaro kiekybinę mažumą, labai kliudo ES daryti įtaką, susijusią su JTŽTT darbotvarke, ir kartu tai – labai rimtas iššūkis ES ginant savo pozicijas JTŽTT,

J.   kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), deja, nedalyvauja JTŽTT veikloje ir todėl ES būtina stiprinti savo, kaip demokratinių šalių lyderės, vaidmenį sprendžiant žmogaus teisių klausimus,

K.   kadangi Parlamentas atidžiai stebi naujausius įvykius JTŽTT ir nuolat siunčia delegacijas į jos sesijas ir kviečia specialiuosius pranešėjus bei nepriklausomus ekspertus, kad šie prisidėtų prie darbo žmogaus teisių srityje,

L.   kadangi 2011 m. ketinama persvarstyti JTŽTT procedūras ir priemones, kaip numatyta anksčiau minėtoje Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/RES/60/251,

Bendras JTŽTT pirmųjų trejų veiklos metų įvertinimas

1.   džiaugiasi iki šiol JTŽTT atliktu darbu ir pažymi, kad JTŽTT gali tapti svarbiu ES daugiašalės veiklos žmogaus teisių srityje pagrindu; vis dėlto apgailestauja, kad per pirmuosius trejus veiklos metus naujasis organas nepasiekė didesnės pažangos gerindamas JT statistiką žmogaus teisių srityje;

2.   palankiai vertina JTŽTT priimtus svarbius dokumentus, pagal kuriuos nustatomi žmogaus teisių standartai, įskaitant Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir JT deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, taip pat Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą; pažymi, kad pastarasis dokumentas yra svarbus sprendimas, nes jame numatyta atskirų skundų nagrinėjimo tvarka bei tarptautiniu lygmeniu sukuriamas asmenų, kurių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės buvo pažeistos, peticijų pateikimo mechanizmas; ragina visas valstybes skubiai ratifikuoti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą;

3.   apgailestauja, kad JTŽTT nepavyko imtis veiksmų daugelyje pasaulio vietų, kur būtina skubiai spręsti žmogaus teisių padėties problemą, iš dalies todėl, kad to vis labiau nenori daugybė JTŽTT valstybių, kurios priešinasi bet kokiems padėties vienoje ar kitoje šalyje svarstymams, be kita ko, rengiant rezoliucijas dėl padėties tam tikroje šalyje, specialias sesijas ir suteikiant šalims mandatą vykdyti specialiąsias procedūras nes, jų tvirtinimu, taip JTŽTT taptų politizuotu organu; pakartoja, kad JTŽTT sugebėjimas veiksmingai spręsti padėties vienoje ar kitoje šalyje problemą itin svarbus siekiant išsaugoti šio organo autoritetą ir patikimumą;

4.   džiaugiasi, kad vykdant rinkimų į JTŽTT procedūrą galima iš JTŽTT išbraukti pagrindinius žmogaus teisių pažeidėjus, pvz., Iraną ir Baltarusiją; vis dėlto apgailestauja, kad ne visos geografinės grupės surengė tikras rinkimų į JTŽTT procedūras; apgailestauja, kad pritaikius savanoriškų pasižadėjimų sistemą buvo sulaukta skirtingų ir netinkamų rezultatų, ir tai leido vyriausybėms vengti savo tarptautinių įsipareigojimų; todėl yra labai sunerimęs dėl to, kad kai kurios narės apdairiai pasinaudoja vadinamaisiais įsipareigojimais, ir todėl dar kartą patvirtina, kad pagrindinis kriterijus tampant JTŽTT nariu turėtų būti visiškas bendradarbiavimas taikant specialiąsias procedūras;

5.   apgailestauja dėl to, kad JTŽTT susiskaldžiusi į regioninius blokus; mano, kad dėl vadinamojo mąstymo blokais kyla grėsmė JTŽTT sugebėjimui veiksmingai, nešališkai ir objektyviai spręsti problemas dėl žmogaus teisių pažeidimų, su kuriomis susiduriama visame pasaulyje, ir kad gali būti tikroji JTŽTT šališkumo, selektyvumo ir silpnumo priežastis;

6.   pripažįsta, kad keletas delegacijų Ženevoje nepakankamai aprūpinta įranga, kad galėtų tinkamai vesti derybas žmogaus teisių klausimais, ir todėl turi pasikliauti grupių vadovais, kurie formuoja jų pozicijas; nepaisydamas to, pažymi, kad nepaisant šios tendencijos buvo veiksmingai išspręsti keli svarbūs klausimai, ypač Azijos ir Afrikos grupėse, pvz., dėl elgesio kodekso taikant specialiąsias procedūras ir padėties Darfūre; taip pat pabrėžia, kad ES kartu su stojančiomis šalimis patvirtinus pozicijas buvo daug prisidėta prie vadinamojo mąstymo blokais; prašo Komisijos pateikti metinį pranešimą apie balsavimo dėl žmogaus teisių Jungtinėse Tautose rezultatus, kuriame būtų išnagrinėta, kokią įtaką tai turėjo ES, ES valstybių narių ir kitų blokų politikai;

7.   pripažįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad JTŽTT sudaro įvairūs nariai ir kad joje dalyvauja daug šalių stebėtojų, užtikrinama, kad Tarybos diskusijose dalyvauja iš esmės visos šalys; atsižvelgdamas į 2011 m. planuojamą vertinimą, mano, kad galėtų būti svarstoma visuotinės narystės JTŽTT galimybė, nors galėtų būti naudinga ir mažesnės sudėties JTŽTT;

8.   pripažįsta vykstančias diskusijas dėl JTŽTT ir Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto santykių; primena, kad Trečiojo komiteto uždavinys – šiame organe, kurio nariai yra visos JT valstybės narės, perduoti informaciją apie pagrindines JTŽTT problemas; mano, kad šis organas gali kompensuoti JTŽTT trūkumus taip, kaip Generalinė Asamblėja kompensuoja Saugumo Tarybos trūkumus priimant sprendimus. Tai svarbi papildomumo tarp JTŽTT ir Trečiojo komiteto dalis; ragina ES dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą remti JTŽTT ir didinti jos veiksmingumą, kadangi tai unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai;

9.   reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad keliama vis didesnė grėsmė žmogaus teisių visuotinumo principui ir tai konkrečiai įrodo kai kurių valstybių siekis riboti visuotinai pripažintas žmogaus teises, pvz., žodžio laisvę, arba traktuoti žmogaus teises kaip grėsmę kultūros, ideologinei ar tradicijų sistemai; ragina ES atidžiai stebėti šiuo mėginimus ir tvirtai remti žmogaus teisių visuotinumo, jų nedalumo ir savitarpio priklausomybės principus;

Specialiosios procedūros

10.   mano, kad specialiosios procedūros yra JT žmogaus teisių sistemos šerdis ir pabrėžia, kad patikima ir veiksminga žmogaus teisių gynyba JTŽTT grindžiama bendradarbiavimu pagal specialiąsias procedūras ir jų visapusišku įgyvendinimu, taip pat reformų, kurios būtinos JT sugebėjimui spręsti žmogaus teisių pažeidimų atvejus stiprinti, vykdymu;

11.   mano, kad specialiosios procedūros, susijusios su padėtimi tam tikroje šalyje, yra esminė priemonė žmogaus teisėms toje šalyje gerinti; mano, kad šalies vertinimo VPV pagrindu pobūdis ir dažnis negali pakeisti šalių mandatų; todėl nepritaria kai kurių šalių mėginimams panaikinti šiuos mandatus argumentuojant būtinybe racionalizuoti specialiąsias procedūras; šiuo požiūriu apgailestauja, kad panaikinti šalių mandatai Baltarusijos Respublikai, Kongo Demokratinei Respublikai ir Kubos Respublikai ir nutraukta ekspertų padėties Darfūre klausimais grupės veikla;

12.   pažymi, kad nustatytos mandato atlikti padėties Burundyje vertinimą sustabdymo sąlygos; pripažįsta, kad svarbu parengti galimo pasitraukimo iš kiekvienos iš šių šalims taikomų specialių procedūrų strategiją;

13.   smerkia kai kurių JTŽTT narių pastangas riboti nepriklausomą ir veiksmingą specialiųjų procedūrų taikymą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 2007 m. birželio 18 d. priimtas Įgaliojimų vykdyti specialiąsias procedūras turėtojų elgesio kodeksas; ragina JTŽTT taikyti šį elgesio kodeksą atsižvelgiant į minėtosios rezoliucijos Nr. A/RES/60/251 dvasią ir gerbti specialiųjų procedūrų nepriklausomybę;

14.   ragina geriau atrinkti ir skirti tinkamus specialiųjų procedūrų mandatų turėtojus, ypač ieškant būdų ir priemonių esamam Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro kandidatų sąrašui stiprinti ir mandatų turėtojų savarankiškumui skatinti atsižvelgiant į kandidatų patirtį ir jų kompetenciją, taip pat skiriant pakankamai dėmesio geografiniam šalių atstovavimui ir lyčių pusiausvyrai;

15.   pabrėžia būtinybę geriau įgyvendinti specialiųjų procedūrų išvadas ir rekomendacijas; šiuo tikslu galėtų būti rengiamos atsiskaitymo už rekomendacijų įgyvendinimą priemonės;

16.   mano, kad VPV – tai specialiąsias procedūras papildanti priemonė ir galimybė veiksmingiau pasinaudoti jų ataskaitomis ir užtikrinti geresnį bendradarbiavimą vykdant šias procedūras;

17.   ragina skirti specialiosioms procedūroms nuolatinę finansinę paramą ir užtikrinti pakankamai žmogiškųjų išteklių;

Visuotinis periodinis vertinimas

18.   pripažįsta potencialią VPV priemonės vertę gerinant visuotinę su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų stebėseną ir jų vykdymą visame pasaulyje, kadangi taip visos JT valstybės narės traktuojamos ir stebimos vienodai, be to, sudaromos naujos galimybės nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) pradėti dialogą su konkrečiomis valstybėmis;

19.   palankiai vertina tai, kad atliekami VPV paskatino daugelį JT valstybių narių įsipareigoti įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, priėmus sutarties organų išvadas ir rekomendacijas bei specialiąsias procedūras imtis tolesnių priemonių, sutarties organams pateikti apžvalgos ataskaitas, atsakyti į likusius prašymus taikyti specialiąsias procedūras ir ratifikuoti nepatvirtintas sutartis ir netgi priimti nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi sutartyse numatytų ir jų prisiimtų įsipareigojimų;

20.   apgailestauja, kad per pirmąsias tris sesijas nepavyko visiškai patenkinti lūkesčių ir užtikrinti, kad procesas būtų objektyvus, skaidrus, neselektyvus, konstruktyvus, ne konfrontacinio pobūdžio ir nepolitizuotas(7);

21.   pabrėžia, kad šį tikslą įmanoma pasiekti tik visais vertinimo proceso etapais dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams ir taikant veiksmingą, į rezultatus orientuotą įgyvendinimo priemonę;

22.   apgailestauja, kad VPV proceso metu nepakankamai dėmesio skiriama ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms bei mažumų teisėms, ir ragina per ateinančias sesijas šiems klausimams skirti daugiau dėmesio vadovaujantis visuotinumo, nedalumo ir savitarpio priklausomybės principais;

23.   smerkia politinius aljansus, kuriuos sudarant siekiama padėti kai kurioms valstybėms išvengti patikrinimo, o ne kritiškai atsižvelgti į žmogaus teisių padėtį jose, taip pat protekcijas, dėl kurių kyla didelė grėsmė pačiam VPV tikslui; pažymi, kad ši praktika pasiekė pavojingą ribą, kai paaiškėjo, kad Tuniso vertinimo metu buvo padaryta pareiškimų, kuriuose itin prieštaraujama nepriklausomų ekspertų išvadoms; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šis konkretus vertinimas dar nėra tendencija;

24.   palankiai vertina ES sprendimą vengti bendro kišimosi rengiant vertinimą apie tam tikrą šalį ir užtikrinti, kad, siekiant kelti pačius įvairiausius klausimus, šios intervencijos papildytų viena kitą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES, keldama klausimus apie įvairių šalių statistiką, stengiasi atsikratyti "mąstymo blokais" JTŽTT; palankiai vertina aktyvų ES valstybių narių dalyvavimą rengiant konkrečių šalių vertinimus, įskaitant vertinimus, susijusius su kitomis ES valstybėmis narėmis; ragina ES ir toliau remtis dabartiniu laisvo koordinavimo modeliu ir užtikrinti, kad ES valstybės narės pakankamai nuodugniai nagrinėtų padėtį visose šalyse ir visas temas ir kad būtų išvengta bet kokio kartojimosi;

25.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikrais atvejais galutinėje VPV ataskaitoje ir per vertinimą užmegzto interaktyvaus dialogo metu pasigesta suvestiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ar netgi prieštaraujama ekspertų išvadoms baigiamosiose pastabose, taigi vertinimo procesas netekdavo jam būdingo solidumo, o ataskaitose pateiktos darbo grupės rekomendacijos būdavo pernelyg miglotos, be jokių esminių veiklos gairių; ragina VPV darbo grupę į savo būsimus vertinimus įtraukti išsamias, konkrečias, realistiškas ir į aukas orientuotas rekomendacijas, kurios būtų grindžiamos informacija, gauta taikant nepriklausomos stebėsenos priemones, arba NVO pateiktais duomenimis;

26.   apgailestauja, kad VPV rekomendacijos neįpareigoja – tai susiję su teise, pagal kurią VPV rengėjai leidžia valstybėms pasirinkti joms priimtinas rekomendacijas; pažymi, kad kai kada, pvz., Šri Lankos atveju, priimta maža procentinė dalis rekomendacijų; tačiau laikosi nuomonės, kad ne visos rekomendacijos vertingos ar atitinka tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų nuostatas; taigi mano, kad tai parodo, jog tam tikrais atvejais VPV gal ir ne pati naudingiausia priemonė; pabrėžia nepriklausomų kontrolės mechanizmų ir NVO ataskaitų svarbą VPV procese, tuo pačiu išsaugant JTŽTT šalių mandatus;

27.   smerkia kai kurių JTŽTT valstybių narių mėginimus cenzūruoti NVO darbą; apgailestauja, kad NVO poveikis galutiniam sprendimui ribotas, kadangi ribojamas laikas, per kurį NVO turi išdėstyti savo nuomonę apie VPV ataskaitą, taip pat apgailestauja, kad nurodinėjama, kokiu mastu joms leidžiama įsikišti: NVO suteikiama galimybė pateikti bendro pobūdžio komentarus, tačiau jos negali iš naujo kelti darbo grupėse aptartų klausimų;

28.   apgailestauja, kad rengiama nepakankamai visapusiškų nacionalinių konsultacijų dalyvaujant NVO apie JT valstybių narių ataskaitas; todėl ragina visas vertinamas valstybes skaidriai dalyvauti dalykiškoje diskusijoje apie žmogaus teisių padėtį, skatinti į ją įsitraukti visų vyriausybės sektorių ir pilietinės visuomenės atstovus ir atsižvelgti į tai, kad pagrindinis vertinimo proceso siekis – gerinti žmogaus teisių padėtį šalių viduje;

29.   ragina visas valstybes atlikus vertinimą rengti išsamias, vertinimo rekomendacijomis grindžiamas, konsultacijas nacionaliniu lygmeniu; ragina ES toliau ieškoti galimybių panaudoti šias rekomendacijas rengiant techninės pagalbos programas;

30.   ragina JTŽTT remti veiksmingą VPV procesą, t. y. griežtinti procedūras, kad būtų išvengta tyčinio trukdymo ar diversinės taktikos, kadangi taip pakertami esminiai JT, JTŽTT ir VPV proceso siekiai, ir remti pastangas siekiant užtikrinti didesnę JT valstybių narių atskaitomybę žmogaus teisių srityje;

Skaidrumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas JTŽTT darbe

31.   pakartoja pilietinės visuomenės dalyvavimo JTŽTT darbe svarbą ir ragina ES valstybes nares ieškoti veiksmingų būdų ir priemonių, kuriuos taikant pilietinei visuomenei būtų sudarytos sąlygas dalyvauti JTŽTT veikloje ir naudotis išimtine teise teikti rašytinius pranešimus ir skelbti žodinius pareiškimus; ši teisė turi būti užtikrinta pilietinei visuomenei atsižvelgiant į jos patariamąjį statusą;

32.   teigiamai vertina tai, kad išsaugota už žmogaus teises kovojančių NVO dalyvavimo diskusijose praktika, ir tikisi, kad ateityje šios NVO bus skatinamos dar aktyviau dalyvauti; pakartoja savo raginimą reformuoti NVO klausimus sprendžiantį JT komitetą ir užtikrinti veiksmingą nepriklausomų NVO dalyvavimą; pažymi, kad nepriklausomi ekspertai, remdamiesi NVO darbo rezultatais ir jų indėliu, turi parengti rekomendacijas dėl akreditacijos;

33.   atsižvelgdamas į tai, kad JTŽTT – nuolat veikiantis organas, pažymi, kad dėl to kyla problemų ne Ženevoje veikiančioms NVO; todėl teigiamai vertina agentūrų, kurios NVO vardu palaiko ryšius su Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuru, su JT biuru Ženevoje ir teikia NVO informaciją apie įvairius veiksmus bei skatina jas dalyvauti JTŽTT veikloje, indėlį;

34.   ragina donorus spręsti klausimą dėl žmogaus teisių organizacijų, ypač veikiančių ne Ženevoje, mokymų ir finansavimo reikmių, kadangi tai svarbu norint joms sudaryti sąlygas nuosekliai ir veiksmingai dalyvauti JTŽTT veikloje; ragina Komisiją toliau remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kurių imantis siekiama užtikrinti vyriausybinės politikos, susijusios su JT žmogaus teisių klausimais, priežiūrą;

35.   apgailestauja, kad visuomenė nepakankamai domisi JTŽTT ir mažai apie ją žino; taip pat palankiai vertina Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro iniciatyvas, kurių imantis siekiama užtikrinti daugiau skaidrumo, būtent – neoficialių posėdžių biuletenio sukūrimą; teigiamai vertina JTŽTT sesijų transliacijas per žiniatinklį, kurios vykdomos siekiant labiau informuoti visuomenę apie JTŽTT darbą;

Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras

36.   patvirtina savo nuomonę, kad Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras yra svarbiausias JT sistemos organas, kadangi jis atlieka svarbiausią vaidmenį saugodamas ir remdamas žmogaus teises bei pabrėždamas, kad visoje JT sistemoje ir visose susijusiose organizacijose, ypač tose, kurių veikla susijusi su taikos atkūrimu, jos stiprinimu, plėtra ir humanitarine veikla, būtina atsižvelgti į žmogaus teisių aspektą;

37.   pakartoja, kad remia Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą, ir pritaria tam, kad šis organas dirbtų savarankiškai, nuosekliai ir nešališkai;

38.   ragina Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą dėti visas pastangas, kad šalyse būtų steigiami regioniniai biurai ir stiprinama biuro veikla; šiuo požiūriu palankiai vertina Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro ir Kirgizijos Respublikos valdžios institucijų susitarimo memorandumą dėl regioninio Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro atidarymo Biškeke; dar kartą dėkoja už Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro darbą remiant pagal JT sutartis įsteigtus organus ir specialiąsias procedūras;

39.   reiškia padėką Vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Louise'ai Arbour už jos darbą, už jos parodytą atsidavimą ir principingumą ir yra įsitikinęs, kad jos įpėdinė Navanethem Pillay dirbs vedama ne mažesnio entuziazmo ir sklandžiai spręs uždavinius, su kuriais susiduriama užimant šias pareigas;

40.   palankiai vertina tai, kad daugybę metų Komisija savo noru finansiškai rėmė Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą, įskaitant tai, kad, remiantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemone, 2008 m. šiam biurui skirta 4 mln. EUR; ragina ES valstybes nares toliau remti Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą, ypač Generalinės Asamblėjos penktajame administraciniame ir biudžeto komitete, ir užtikrinti, kad nebūtų trikdomas jo savarankiškumas ir kad jam būtų teikiama visa finansinė parama, reikalinga jo įgaliojimams vykdyti;

ES vaidmuo JTŽTT

41.   teigiamai vertina tai, kad per pirmuosius trejus metus ES aktyviai dalyvavo JTŽTT veikloje rengdama ar bendrai rengdama rezoliucijas, pareiškimus, įsitraukdama į interaktyvius dialogus ir diskusijas bei sėkmingai sušaukdama neeilines sesijas dėl žmogaus teisių padėties Darfūre (2006 m. gruodžio mėn.), Birmoje/Mianmare (2007 m. spalio mėn.) ir Kongo Demokratinės Respublikos rytuose (2008 m. lapkričio mėn.); pripažįsta, kad ES įsipareigojusi spręsti JTŽTT klausimus dėl vienoje ar kitoje šalyje susidariusios padėties;

42.   palankiai vertina faktą, kad visos ES parengtos ar bendrai rengtos rezoliucijos priimtos JTŽTT per jos pirmąsias devynias eilines ir pirmąsias aštuonias neeilines sesijas; tačiau pažymi ir tai, kad balsavimui nepateikta daugybė prieštaringų klausimų, dėl kurių nepavyksta susitarti;

43.   atkreipia dėmesį į tai, kad JTŽTT veikloje dalyvaujančios ES valstybės narės susiskirsčiusios į dvi regionines Vakarų Europos ir Rytų Europos valstybių grupes; pažymi, kad ES nesutinka su sistema, pagal kurią kiekvienas regionas pasiūlo tiek kandidatų, kiek yra vietų ("nepriekaištingos reputacijos sistema"), nes taip ES valstybės narės galiausiai pradeda konkuruoti tarpusavyje dėl galimybės būti išrinktoms į JTŽTT;

44.   ragina ES ir toliau daryti spaudimą siekiant, kad būtų nustatyti kandidatavimo kriterijai, kuriais vadovaujantis rinkimų būdu būtų patenkama į JTŽTT, įskaitant nuolatinių kvietimų išdavimą specialiųjų procedūrų mandato turėtojams ir faktinio JT valstybių narių rinkimų įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną; taip pat pakartoja savo raginimą taikyti šią taisyklę apsisprendžiant, ar ES turėtų remti šalis kandidates; apgailestauja, kad iki šiol ES nepalaikė šio reikalavimo;

45.   pažymi, kad ES sudaro JTŽTT mažumą ir dėl to tikrai kyla sunkumų tada, kai svarbu būti išgirstiems; teigiamai vertina kitų JTŽTT narių informavimo ir naštos pasidalijimo tarp ES valstybių narių praktiką, kuri taikyta pirmininkaujant Slovėnijai; ragina ES valstybes nares toliau plėtoti ir stiprinti šią praktiką;

46.   teigiamai vertina vis stipresnę tendenciją, kuria remdamosi valstybės narės ne tik pirmininkauja ES, bet ir dalyvauja diskusijose; ragina toliau skatinti šią tendenciją, be to, ragina ES valstybes nares stiprinti ES misiją, skelbiant daugybės balsų aiškiai suformuluotą vieningą poziciją; ragina ES valstybes nares toliau plėtoti tarpregionines iniciatyvas, kadangi tai patikimas būdas veikti prieš vadinamąją blokų politiką; ragina ES ir Islamo konferencijos organizaciją labiau stengtis pagerinti abipusį supratimą ir bendradarbiavimą;

47.   pritaria ES nusistatymui siekti koordinuotos, bendros pozicijos JTŽTT; tačiau apgailestauja, kad ES, siekdama įtikinti visas ES valstybes nares JTŽTT vadovautis bendromis politikos nuostatomis, dažnai dalyvauja JTŽTT forumuose turėdama mažiausia bendrą vardiklį, dėl kurio ribojama ES diplomatinių santykių su kitomis regionų grupėmis potencialo dinamika; ragina Javierą Solaną, ES vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai, suteikti savo asmeniniam atstovui demokratijos ir žmogaus teisių klausimais įgaliojimus teikti Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje išsamias konsultacijas, susijusias su JTŽTT nagrinėtais klausimais (jei būtina, skirti asmeninius pasiuntinius), ir įtraukti kitiems blokams priklausančias šalis į bendrąsias JT lygmeniu vykdomas iniciatyvas;

48.   apgailestauja, kad ES nepajėgė veiksmingiau daryti įtakos didesnėje dalyje JT sistemos – iš dalies dėl to, kad siekiant suformuoti bendrą poziciją reikia įdėti laiko ir pastangų; ragina ES ne tik toliau siekti bendros pozicijos, bet ir lanksčiau spręsti smulkesnius klausimus, kad derantis dėl esminių klausimų būtų galima veikti greičiau ir veiksmingiau;

49.   apgailestauja dėl to, kad ES, dalyvaudama JTŽTT veikloje, nusprendė laikytis labiau gynybinės pozicijos, ypač kai ji susijusi su ES nenoru rengti rezoliucijų dėl padėties šalyse, kadangi paprastai šioms rezoliucijoms labai priešinasi kai kurios šalys, taip pat su ES sąmoningai pasirinkta taktika pritarti bendrai nuomonei ir su tendencija vengti tono, kuris gali paskatinti pasipriešinimą; taigi pritariama ES prioritetų neatspindintiems kompromisams, pvz., 2007 m. kovo 27 d. priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Sudane(8) ir 2007 m. gruodžio 13 d. ekspertų grupės priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Darfūre(9), kurią patvirtinus grupė išformuota, nors ES iš pat pradžių siekė šią grupę išsaugoti;

50.   ragina ES ir jos valstybes nares geriau išnaudoti savo galimą įtaką ir imtis demokratinių šalių grupės lyderio, įgijusio solidžios patirties žmogaus teisių srityje, vaidmens; atsižvelgdamas į keletą iniciatyvų, kurių ES ėmėsi JT sistemos pagrindu, pvz., į Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl mirties bausmės moratoriumo ir dėl teisės į vandenį, mano, kad šis lyderio vaidmuo gali būti geriausiai atliekamas skatinant partnerystę su valstybėmis iš kitų regioninių grupių;

51.   ragina ES ir valstybes nares aktyviau bendrauti su kitomis demokratinėmis JTŽTT narėmis, įskaitant Afrikos ir Azijos grupėms priklausančias šalis, ypač su tarptautinėms teisės normoms paklūstančiomis demokratinėmis valstybėmis; mano, kad šiuo požiūriu galimybę ES suteikia dabartinis Nigerijos pirmininkavimas JTŽTT;

52.   ragina ES rengti nuolatinius posėdžius su šiomis šalimis ir aptarti specifinius klausimus, nes tai būdas sukurti koalicijų sudarymo sistemą ir užtikrinti, kad ES pozicija būtų maksimaliai remiama; pabrėžia būtinybę suteikti įgaliojimus ES valstybių narių misijoms Ženevoje ir investuoti į diplomatinius išteklius, pvz., skirti žmogaus teisių specialistus ir aukšto rango diplomatus vadovauti JTŽT tarybai;

53.   ragina užtikrinti glaudesnį susijusių ES Tarybos darbo grupių ir ES biurų Briuselyje bei ES valstybių narių nuolatinių atstovybių Niujorke ir Ženevoje koordinavimą ir bendradarbiavimą; šiuo požiūriu teigiamai vertina veiksmingą kasdienio sprendimų priėmimo tarp Briuselio ir Ženevos proceso decentralizaciją, nors sostinės ir toliau turėtų atlikti svarbų koordinacinį vaidmenį;

54.   dar kartą ragina ES veiksmingiau naudoti savo pagalbą ir politinę paramą, kuri skiriama trečiosioms šalims, taip pat kitas priemones, pvz., dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais, siekiant užtikrinti išsamesnį susitarimą dėl jos pačios rengiamų arba dėl bendrai remiamų iniciatyvų; tai turėtų būti atliekama vadovaujantis tarptautinės teisės normomis ir visuotinai pripažintais žmogaus teisių standartais bei skatinant vykdyti demokratines reformas; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją ginant ES pagalbos programų tikslus ir prioritetus atsižvelgti į JTŽTT darbo, susijusio su konkrečia valstybe, rezultatus, įskaitant po VPV parengtas rekomendacijas ir išvadas;

55.   apgailestauja, kad ES nesugebėjo išdėstyti esminių JTŽTT darbo prioritetų ir keletą kartų buvo priversta laikytis "mažesnės žalos" pozicijos, ypač 2007 m. Afrikos grupės šalių pasiūlyto elgesio kodekso taikant specialias procedūras atveju; ragina ES vadovautis veiksmingesne strategija ir dvigubai stengtis daryti įtaką JTŽTT darbotvarkei ir šios organizacijos diskusijų metu;

56.   mano, kad, nors ES valstybių narių statistikos duomenys apie žmogaus teisių padėtį geresni nei daugelio kitų JTŽTT narių, ES veiksmai būtų efektyvesni, jeigu nebūtų dingsties kaltinti ES dėl dvigubų standartų taikymo ir selektyvumo pačioje ES laikantis žmogaus teisių ir vykdant demokratijos politiką; todėl ragina ES vykdyti savo įsipareigojimą skatinti žmogaus teises visuose pasaulio regionuose ir sprendžiant bet kuriuos klausimus; šiuo požiūriu ragina ES aktyviai dalyvauti vertinant Durbano konferenciją, kurią ketinama surengti 2009 m., ir ypač atsižvelgti į būtinybę įgyvendinti 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/62/149, kurioje raginama paskelbti visuotinį moratoriumą dėl mirties bausmės taikymo;

57.   ragina Parlamento delegacijas nuolat dalyvauti Ženevoje vykstančiose JTŽTT sesijose; palankiai vertina Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio iniciatyvą pakviesti specialiųjų procedūrų mandato turėtojus ir JTŽTT pirmininkaujančios šalies atstovus į savo posėdį ir ragina tęsti šią praktiką;

58.   patvirtina, kad būtina aiški JTŽTT veiklos ir ES valstybių narių veiksmų šioje organizacijoje vizija, politinė darbotvarkė ir ilgalaikė strategija, ypač kai tai susiję su 2011 m. planuojamu JTŽTT vertinimu; mano, kad į šią strategiją turi būti įtrauktos aiškios gairės; todėl ragina ES:

o
o   o

59.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES ir JTŽTT valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generalinės Asamblėjos Pirmininkui, JT Generaliniam Sekretoriui ir Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurui.

(1) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 409. (2) OL C 96 E, 2004 4 21, p. 79. (3) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 549. (4) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 582. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0065. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0193. (7) 2007 m. birželio 18 d. JTŽTT rezoliucija 5/1. (8) Rezoliucija A/HRC/7/16. (9) Rezoliucija A/HRC/6/35.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimas) (2007/2154(INI))

P6_TA(2009)0022 A6-0459/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač į 254 straipsnį dėl prievolės skelbti teisės aktus bei į 255 straipsnio 2 dalį dėl ES piliečių ir gyventojų teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač į 207 straipsnio 3 dalį dėl Tarybos įsipareigojimo savo darbo tvarkos taisyklėse tiksliai apibrėžti sąlygas, kurių laikantis visuomenė gali susipažinti su Tarybos dokumentais,

–   atsižvelgdamas į ES sutartį ir ypač į 1 straipsnį (atvirumo principas kaip vienas iš visuotinių Europos Sąjungos principų), 6 straipsnį (demokratija), 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį (teisės susipažinti su dokumentais, susijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika bei policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, taikymas),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, kuri bus iš dalies pakeista Lisabonos sutartimi, 10 ir 16 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 ir 298 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač jos 41 straipsnį (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsnį (teisė susipažinti su dokumentais),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1700/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) ir Pirmosios instancijos teismo praktiką galimybės susipažinti su dokumentais klausimu ir ypač į neseniai priimtus Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje Bavarian Lager Co. Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją (byla T-194/04) ir Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Švedijos Karalystė ir Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą (sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P) (Teisingumo Teismo sprendimas M. Turco byloje),

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno veiklą ir parengtus dokumentus susipažinimo su dokumentais klausimu,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2008)0229),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl oficialių dokumentų viešumo projektą,

–   atsižvelgdamas į žodžiu pateiktus klausimus Tarybai ir Komisijai dėl ETT sprendimo M. Turco byloje vykdymo (O-87/2008 ir O-88/2008),

–   atsižvelgdamas į Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento 2006 m. metines ataskaitas dėl galimybės susipažinti su dokumentais bei į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir į 97 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0459/2008),

A.   kadangi teisinės valstybės principais grindžiamos demokratinės valstybės privalo laikytis piliečiams taikomų taisyklių viešumo principo, o tai reiškia, kad ES institucijos privalo užtikrinti atvirumą ir skaidrumą, ypač priimdamos sprendimus, kad demokratinių teisėkūros institucijų posėdžiai, diskusijos ir balsavimai būtų vieši, o teisės aktų projektai ir susiję tekstai taip pat būtų prieinami visuomenei,

B.   kadangi, siekiant užtikrinti demokratinės politinės sistemos atskaitomybę ir teisėtumą, piliečiai turi teisę susipažinti su šia informacija:

C.   kadangi tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga, remdamosi valstybių narių patirtimi, vis labiau pripažįsta tikrą "teisę susipažinti su dokumentais" ir "teisę gauti informaciją", kurios yra grindžiamos demokratiškumu, viešumu, skaidrumu ir atvirumu,

D.   kadangi iš kiekybinių duomenų, pateikiamų ES institucijų metinėse Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo ataskaitose, matyti, jog vis dažniau suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais (mažėja bendras atmestų prašymų skaičius ir procentas), o ES institucijos prašymus atmeta dėl skirtingų priežasčių (pagrindinė – sprendimų priėmimo proceso apsauga), ir kad, kalbant apie neskelbtinus dokumentus, Komisija ir Europos Parlamentas į savo registrus neįtraukė nė vieno tokio dokumento, o Taryba į savo registrą įtraukė 79 neskelbtinus dokumentus iš 409; kadangi atlikus kokybinę analizę aiškiai matyti, kad dėl kai kurių šio reglamento nuostatų atsirado skirtingų aiškinimų, kaip jį teisingai taikyti, ir dėl šios priežasties piliečiai kreipėsi į Europos Ombudsmeną ir ETT,

E.   kadangi priešingai, negu reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 straipsnio 2 dalį, Taryba tarpinstitucinės nuorodos numerį įtraukia tik į nedaugelį dokumentų, atsiranda sunkumų susieti dokumentą su procedūra, o dėl to arba dokumentai sumenkinami suteikiant jiems neregistruojamų posėdžių dokumentų statusą, arba jie laikomi diplomatiniais dokumentais, taip piliečių teisė susipažinti su dokumentais paverčiama niekais,

F.   kadangi remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 konstatuojamąja dalimi taip pat turėtų būti suteikta teisė susipažinti su dokumentais, priimamais pagal perduotų įgaliojimų procedūrą (komitologiją), ir kadangi taikant šią procedūrą priimami devyni dešimtadaliai teisės aktų ir todėl toje sistemoje turėtų būti visiškai užtikrinta tinkama ir skaidri parlamentinė ir demokratinė priežiūra,

G.   kadangi internetas piliečiams tapo pagrindiniu ES dokumentų paieškos būdu, o dokumentų, kuriuos ES institucijos pateikia internete, skaičius išaugo, taigi dabar atsiranda poreikis toliau gerinti ES institucijų ir dokumentų svetainių patogumą vartotojui, jų tarpusavio ryšį ir kurti bendrą ES portalą, kuriame galima būtų susipažinti su visais ES dokumentais, procedūromis ir institucijomis,

H.   kadangi ES institucijos dabar turėtų imtis tolesnių veiksmų ir, rengdamos ES Informacijos laisvės aktą, siekti didesnio skaidrumo, atvirumo ir demokratiškumo; kadangi taikant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į trūkumus, taigi ES institucijos turi skubiai išanalizuoti ir įgyvendinti neseniai priimtus teismų sprendimus, ir kadangi Komisija pateikė savo pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001,

1.   pabrėžia, kad svarbiame ETT sprendime M. Turco byloje teigiama, jog "Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 iš principo nustato pareigą leisti susipažinti su Tarybos Teisės tarnybos nuomonėmis, susijusiomis su teisės aktų leidybos procedūra"(4) ir kad šiame sprendime Teismas pateikė šias išvadas:

2.   pabrėžia, kad, ETT priėmus sprendimą M. Turco byloje, ES toliau stiprinamas principas, kuriuo remiantis demokratinėms institucijoms tenka pareiga užtikrinti savo veiklos, dokumentų ir sprendimų viešumą, o tai pagal ES sutarties 6 straipsnį ir EB sutarties 254 ir 255 straipsnius yra jų teisėtumo ir atskaitomybės sąlyga; pabrėžia, kad dėl šios priežasties dokumentai turi būti viešai skelbiami ir bet kuriuo atveju prieinami ir kad šio principo atžvilgiu išimtis turėtų būti taikoma ribotai ir išaiškinama tiksliai;

3.   primygtinai ragina visas ES institucijas taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 atsižvelgiant į naująją Teismo praktiką ir ypač į visas ETT sprendimo M. Turco byloje išvadas, pirmiausia dėl teisėkūros procedūrų (Teisės tarnybos nuomonių skelbimas, tikslus išimčių išaiškinimas, prievolė išsamiai išdėstyti priežastis, dėl kurių atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentais ir kt.), ir ragina Tarybą persvarstyti savo taisykles ir užtikrinti, kad būtų viešai skelbiamos visos diskusijos, dokumentai ir informacija, įskaitant valstybių narių delegacijų Taryboje bei jos darbo grupėse ir ekspertų grupėse sudėtį, ir rengti savo viešų posėdžių stenogramas, kadangi šiuo atveju taip pat taikomos ETT išvados dėl to, kad viešasis interesas užtikrinti atvirumą yra svarbesnis už sprendimų priėmimo apsaugos išimtį, nes turint skirtingus požiūrius į teisės aktą užtikrinamas didesnis institucijų teisėtumas;

4.   ragina ES institucijas apibrėžti bendras taisykles, kuriomis vadovaujantis turėtų būti vykdomos administracinės procedūros ir ES institucijų viduje bei išorėje teikiami, įslaptinami, išslaptinami, registruojami ir platinami dokumentai, nepamirštant, kad skaidrumo principas neatskiriamas nuo gero administravimo principo, kaip Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija teigia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje; vadovaujantis tuo pačiu požiūriu keičiant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 jis turėtų būti sujungtas su 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei(10) ir apimti bendrųjų taisyklių dėl dabartinių, tarpinių ir istorinių archyvų apibrėžtis, kad būtų išvengta dabartinio ES institucijų ir valstybių narių praktikos neatitikimo;

5.   mano, kad Parlamentas turėtų rodyti viešumo, skaidrumo ir atvirumo pavyzdį ES ir kad prieš 2009 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus jis turėtų pradėti įgyvendinti neeilinį veiksmų planą siekdamas užtikrinti, kad jo tinklavietėje būtų daugiau lengvai prieinamos informacijos apie:

6.   ragina Komisiją įsipareigojimo "pateikti nuorodas į visus 3 straipsnio a punkte minimus dokumentus, turimus registre, kuris numatytas [Reglamento (EB) Nr. 1049/2001] 11 straipsnyje, jei tai dar nebuvo padaryta" klausimu vadovautis Europos ombudsmeno rekomendacija (skundas 3208/2006/GG) dėl Komisijos registro;

7.   mano, kad dokumentų ir informacijos būtų lengviau atsisiųsti, jeigu dokumentai būtų teikiami, registruojami ir kitų teisėkūros institucijų pakartotinai naudojami laikantis bendrų standartų (pavyzdžiui, dėl nuorodų į skirtingas to paties dokumento redakcijas, jo pakeitimus, priedus ir klaidų ištaisymus)(14) ir naudojant atvirojo kodo teksto apdorojimo programas, užtikrinant daugiakalbystę ir taikant technologijas, kuriomis naudodamiesi neįgalieji gali gauti informaciją ir dokumentus, kaip Komisija siūlo valstybėms narėms komunikate dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) (COM(2008) 0583) ir kaip numatyta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo)(15);

8.   mano, kad su ES institucijomis susijusios informacijos prieinamumas paprastiems piliečiams – vis dar kliūčių kupinas kelias, nes trūksta veiksmingos į piliečius orientuotos tarpinstitucinės skaidrumo ir ryšių politikos; mano, kad nesvarbu, iš kokios vietos prisijungiama, ES piliečiams turėtų būti suteikta galimybė atsekti bet kurią konkrečią teisėkūros ar administracinę procedūrą ir susipažinti su visais su ja susijusiais dokumentais(16); jau 2001 m. buvo raginama, kad būtų parengtos tarpinstitucinės gairės, kaip tobulinti, supaprastinti ir baigti rengti institucijų registrus ir tinklalapius bei juos susieti; ES institucijos, kurių tikslas – vadovauti rengiant e. vyriausybės informacijos pateikimo būdus, turėtų gebėti ir norėti sukurti gerai pritaikytą paieškos sistemą, kuria naudojantis visuomenei būtų patogiau gauti dokumentų ir informacijos;

9.   labai apgailestauja, kad, priešingai negu numatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnyje, daugelis parengiamųjų teisėkūros dokumentų vis dar neregistruojami (pvz., "posėdžių dokumentai", daugiausia aptariami Tarybos darbo grupėse prieš Coreper 1 priimant sprendimą), o jeigu ir užregistruojami, juose nenurodomas tarpinstitucinis kodas, todėl tampa neįmanoma jų įtraukti į bendrą tarpinstitucinį registrą, tvarkomą kaip bandomąjį tarpinstitucinį projektą, pradėtą 2004 m. ir skirtą teisėkūros procedūroms laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje (Trans-JAI); pažymi naująjį galutinį terminą (2010 m.), Pirmininko pavaduotojos M. Wallström paskelbtą plenariniame posėdyje, ir todėl mano, kad šio termino irgi nebus laikomasi, jeigu institucijos nedelsdamos nepaskirs ryšių palaikymo pareigūno, kuris galėtų į pradinį dokumentą įtraukti tarpinstitucinį kodą, jeigu jis neįtrauktas; dabartinė padėtis – ne tik viešųjų lėšų švaistymas, bet ir būdas piliečius gerokai atitolinti nuo kasdienio teisėkūros darbo labai opiose srityse, pvz., laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje; ragina Komisiją numatyti, kad ši priemonė įsigaliotų kitos Parlamento kadencijos pradžioje;

10.   mano, kad ES institucijos turėtų sukurti bendrą ES registrą arba informacijos ir dokumentų portalą, kuriame piliečiai galėtų stebėti tam tikras procedūras ir susipažinti su susijusiais dokumentais(17); įgyvendinant šį planą reikėtų supaprastinti ES institucijų registrus ir tinklalapius ir baigti juos rengti, po to juos sujungti ir galiausiai sudaryti iš jų bendrą ES portalą; ragina iki kitos Parlamento kadencijos sukurti institucijų kasdieninį tęstinį informacinį leidinį, kuriame būtų renkama informacija ir dokumentai, susiję su ES teisėkūros ir kita veikla bei darbotvarke, ir kuris buvo numatytas kartu su projektu "Skaidrumas laisvės, saugumo ir teisingumo srityse" (Trans-JAI), parengtu sudarant 2004 m. tarpinstitucinį susitarimą, bet, deja, dar neįgyvendinamu;

11.   ragina ES institucijas bent iki kitos Parlamento kadencijos pradžios užtikrinti, kad:

12.   ragina ES institucijas kartu su parlamentine asamblėja, kuriai tenka teisės aktuose nustatyta pareiga viešai rengti posėdžius ir skelbti nagrinėtus dokumentus, užtikrinti skaidresnes komitologijos procedūras bei pirmojo svarstymo metu vykdant bendro sprendimo procedūrą (per vadinamąjį trišalį susitikimą) ES institucijų priimtus susitarimus siekiant, kad tarpinstituciniai susitarimai visiškai atitiktų viešumo, skaidrumo ir atvirumo reikalavimus vykdant teisėkūros procedūras;

13.   pabrėžia, kad esamos perduotųjų teisės aktų (vadinamųjų "komitologijos teisės aktų"), sudarančių devynias dešimtąsias kasmet ES institucijų priimamų teisiškai privalomų aktų, priėmimo procedūros turėtų būti persvarstytos ir taikomos taip, kad būtų užtikrinta, jog bus laikomasi demokratinių principų ir skaidrumo, kad būtų viešai paskelbti komitologijos komitetų nariai, procedūros ir balsavimo rezultatai ir kad nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nariai ir piliečiai galėtų greitai gauti prieigą prie komitologijos registre esančių dokumentų, kai tik jie nusiunčiami komitologijos komitetų nariams (kaip 2001 m. žadėjo buvęs Komisijos narys M. Barnier); mano, kad didesnio skaidrumo pirmiausia reikėtų reglamentų projektų srityje, o Parlamentas turėtų šiuos pasiūlymus svarstyti kuo atviriau ir skaidriau, taip išvengdamas nesuvokiamų atvejų, kilusių, pvz., priimant aviacijos saugumo reglamentus dėl skysčių ir kūno skaitytuvų;

14.   mano, kad dėl lojalaus ES institucijų bendradarbiavimo principo taikymo institucijoms tenka pareiga, ypač joms dirbant su teisėkūros dokumentais arba tarptautinėmis sutartimis (pvz., ES ir JAV bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje, PNR ir duomenų apsaugos), arba vykdant paskyrimo procedūrą (pvz., Pagrindinių teisių agentūros direktoriaus paskyrimo), keistis visais susijusiais dokumentais ir informacija, net jei jie yra neskelbtini ar konfidencialūs, ir kad dabartinę praktiką reikia kuo skubiau gerinti;

15.   giria Europos ombudsmeną už darbą siekiant užtikrinti didesnį ES institucijų skaidrumą ir pritaria kartu su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu išsakytoms nuomonėms dėl duomenų apsaugos ir teisės į privatumą derinimo, numatyto 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(18) ir Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl teisės susipažinti su dokumentais; prašo Europos ombudsmeną naujai išrinktam Parlamentui parengti galimybės susipažinti su dokumentais ataskaitą, kurioje būtų aptariami šioje rezoliucijoje iškelti klausimai;

16.   ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti bendrą skaidraus administravimo kultūrą, grindžiamą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje išdėstytais principais, ETT teisės precedentu, Europos ombudsmeno rekomendacijomis ir gerąja valstybių narių patirtimi; mano, kad, kaip dabar daroma duomenų apsaugos pareigūnų atveju, kiekvienas ES institucijų generalinis direktoratas turėtų užtikrinti, kad dokumentai būtų teikiami, registruojami, įslaptinami, išslaptinami ir platinami laikantis gero administravimo principo, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatų ir atitinkamų ES institucijų darbo tvarkos taisyklių;

17.   ragina 2009 m. paskelbti Europos skaidrumo metais ir, pasinaudojant Europos rinkimais, propaguoti, taip pat valstybėse narėse, Europos skaidrumo kampaniją, kad piliečiai žinotų apie savo teisę susipažinti su ES dokumentais ir ES viešumo, atvirumo ir skaidrumo standartais;

18.   mano, kad valstybės narės, perkeldamos ES teisės aktus į nacionalinę teisę, turėtų vadovautis ES lygmeniu sukurtu skaidrumo pavyzdžiu, ir ragina valstybių narių parlamentus bei Europos Sąjungos parlamentų Bendrijos ir Europos reikalų komitetų konferenciją išnagrinėti šioje rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus ir skatinti sukurti ES parlamentų ir jų narių veiklos registrą, kuriuo būtų galima užtikrinti ir didinti abipusį ES, jos Parlamento ir valstybių narių parlamentų bendradarbiavimą ir konsultavimąsi, taip pat grindžiamą gerąja patirtimi užtikrinant skaidrumą e. Parlamento ir e. vyriausybės priemonėmis;

19.   pažymi Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos nuomonėje Nr. 270 (2008 m.) pareikštą susirūpinimą dėl Europos Tarybos konvencijos dėl oficialių dokumentų viešumo projekto ir ragina valstybes nares į konvencijos projektą įtraukti bent jau tos asamblėjos narių pateiktus pakeitimus;

20.   ragina Europos Vadovų Tarybą ir ETT (kiek tai susiję su pastarojo administracinėmis funkcijomis) – vieninteles dvi institucijas, dar netaikančias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatų savo dokumentams, apsvarstyti šią padėtį ir imtis deramų veiksmų jai ištaisyti;

21.   ragina ES institucijas remiantis dabar siūlomu Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymu rengti plataus užmojo Europos Informacijos laisvės aktą;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Tarybai.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (2) OL L 243, 2003 9 27, p. 1. (3) OL C 298, 2002 11 30, p. 1. (4) ETT sprendimo M. Turco byloje 68 pastraipa. (5) Dokumento, kuriam galėtų būti taikoma išimtis (pvz., teisinės išvados), turinys turi būti nagrinėjamas siekiant nustatyti, kurioms jo dalims taikoma išimtis; pavojus, susijęs su atskleidimu, turi būti "protingai numatomas, o ne grynai hipotetinis"; atsižvelgus į šiuos pavojus ir "bendrą interesą leisti susipažinti su šiuo dokumentu, atsižvelgiant į naudą, išplaukiančią, …, iš padidinto atvirumo" piliečiams atsiranda galimybė glaudžiau dalyvauti priimant sprendimus bei užtikrinamas didesnis valdymo teisėtumas, veiksmingumas ir atskaitomybė piliečiui demokratinėje sistemoje. (6) Kadangi "iš tikro piliečių galimybė susipažinti su teisės aktų leidybos pagrindais yra jų veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis sąlyga" (ETT sprendimo M. Turco byloje 46 pastraipa) ir Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 pabrėžiamas viršesnis viešasis interesas yra susijęs su tuo, kad "dokumentų, kuriuose pateikiama institucijos Teisės tarnybos nuomonė, diskusijos dėl teisės aktų pasiūlymų metu kylančiais teisiniais klausimais, atskleidimas padidina teisės aktų leidybos skaidrumą ir atvirumą bei sustiprina Europos piliečių demokratinę teisę" (ETT sprendimo M. Turco byloje 67 pastraipa). (7) ETT sprendimo M. Turco byloje 59 pastraipa. (8) ETT sprendimo M. Turco byloje 69 pastraipa. (9) ETT sprendimo M. Turco byloje 70 pastraipa. (10) OL L 43, 1983 2 15, p. 1. (11) Pavyzdžiui: kiek dienų Europos Parlamento narys dalyvavo EP veikloje ir ką jis pasirašė ir (arba) kaip balsavo, taip pat ir vardinio balsavimo metu, plenariniame posėdyje ir komiteto posėdyje; kurių institucinių įstaigų posėdžiuose, plenariniuose ir (arba) komitetų, ir (arba) delegacijų jis dalyvavo ir kt.; duomenys taip pat turėtų būti randami naudojant paieškos kriterijus, pvz., Europos Parlamento nario vardas ir pavardė, plenarinis posėdis, komitetas, delegacija, dalyvavimas, diena, mėnuo, metai, kadencija ir kt., ir nuorodos į šią tinklavietę turėtų būti įtrauktos į Europos Parlamento narių tinklalapius ir kitas susijusias tinklavietes; į Europos Parlamento narių tinklalapius turėtų būti įtraukta ši informacija bei padėjėjų vardai ir pavardės, pateiktos nuomonės, komitetuose ir plenariniame posėdyje pateikti pranešimų ir kitokių aktų pakeitimai, balsavimo motyvai, garso ir vaizdo intarpai, pasirašyti rašytiniai pareiškimai, įskaitant pasirašiusiųjų sąrašą, ir kt. (12) Komitetų procedūros ir dokumentai, pvz., pirmasis pranešimas ir pakeitimai, kitų komitetų nuomonės, Teisės tarnybos nuomonės, plenariniame posėdyje pateikti pakeitimai, vardiniai balsavimai, institucijų laiškai, ypač susiję su komitetų ir plenarinių posėdžių lygmens teisėkūros procedūromis, ir kt. (13) Europos ombudsmeno rekomendacijos Europos Parlamentui projektas (skundas 3643/2005/(GK)WP). (14) Taip šiuo metu nėra, nes Komisija, Parlamentas ir Taryba taiko skirtingą praktiką. (15) OL L 345, 2003 12 31, p. 90. (16) Pvz., pradiniu pasiūlymu, posėdžių protokolais, pranešimais, pakeitimais, balsavimu, balsavimo rezultatais, diskusijomis, įsigaliojusiu tekstu, įgyvendinimu valstybėse narėse, vertinimo ataskaitomis ir kt. (17) Pvz., su pradiniu pasiūlymu, posėdžių protokolais, pranešimais, pakeitimais, balsavimu, balsavimo rezultatais, diskusijomis, įsigaliojusiu tekstu, įgyvendinimu valstybėse narėse, vertinimo ataskaitomis ir kt. (18) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.