2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės (2008/2152(INI))

P6_TA(2009)0023 A6-0488/2008

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma į 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją(1),

-   atsižvelgdamas į 2001 m. Bonos, 2002 m. Tokijo ir 2004 m. Berlyno konferencijas, kuriose Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė įsipareigojo suteikti Afganistanui daugiau kaip 8 000 000 000 EUR tarptautinę pagalbą; atsižvelgdamas į 2006 m. Londono konferenciją, kurioje pasirašytas paktas dėl Afganistano,

-   atsižvelgdamas į nacionalinę vystymosi strategiją, kurią 2008 m. pradžioje patvirtino Afganistano vyriausybė ir kurioje taip pat nustatyta skurdo mažinimo šalyje strategija,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 12 d. Paryžiaus konferenciją, kurioje paramą teikiančios šalys pažadėjo Afganistanui daugiau kaip 21 000 000 000 JAV dolerių pagalbą,

-   atsižvelgdamas į minėtojoje Paryžiaus konferencijoje prisiimtus ES įsipareigojimus dėl pagalbos Afganistanui veiksmingumo, taip pat į 2007 m. patvirtintą ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija(2), ypač į jos 181–200 dalis (išorės veiksmai, humanitarinė pagalba ir vystymasis),

-   atsižvelgdamas į sutarus su Parlamentu Komisijos patvirtintą 2003–2006 m. šalies strateginį dokumentą, kuriame pabrėžiamas stabilumas ir skurdo mažinimas,

-   atsižvelgdamas į sutarus su Parlamentu Komisijos patvirtintus 2007–2013 m. šalies strateginį dokumentą ir daugiametę orientacinę programą (DOP), kurioje numatyta 2007–2010 finansiniais metais Afganistano Islamo Respublikai skirti 610 000 000 EUR sumą,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 26 d. – gegužės 1 d. vykusį Europos Parlamento delegacijos vizitą Afganistane, skirtą įvertinti Bendrijos ir tarptautinės pagalbos įgyvendinimo sąlygas, ir į su tuo susijusią ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 53 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285–287 straipsnius, susijusius su Audito Rūmais, ir į tos sutarties 310–325 straipsnius dėl finansinių nuostatų, t. y. atsižvelgdamas į nuostatas, kurios įsigalios baigus Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo procesą,

-   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos reglamentą (EB) Nr.1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(4),

-   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT priimtoje ir 189 šalių pasirašytoje Tūkstantmečio deklaracijoje nustatytus tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir uždavinius,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP))(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A6-0488/2008),

A.   kadangi jau kelis dešimtmečius Afganistanas gyvena beveik nuolatinio konflikto ar karo sąlygomis, centrinė šalies valdžia ne tik turi spręsti prekybos narkotikais ir visus administracijos sluoksnius apėmusios korupcijos problemas, bet ir nuolat kenčia dėl silpnos struktūros, taip pat dėl kompetencijos, patirties ir išteklių trūkumo, o biudžeto pajamos padengia vos 30 proc. visų išlaidų,

B.   kadangi, atsižvelgiant į sunkią padėtį Afganistane, reikia skubiai gerinti valdymą, t. y. stiprinti valstybę, kuri galėtų užtikrinti savo gyventojų saugumą ir pagarbą teisinės valstybės principams, taip pat galėtų sukurti sąlygas, užtikrinsiančias ilgalaikį šalies vystymąsi,

C.   kadangi šiuo metu visame pasaulyje lėtėjant ekonomikos augimui ypač svarbu užtikrinti veiksmingą finansavimo, kurį ES skiria vystomajam bendradarbiavimui, kontrolę,

D.   kadangi VBP 25 straipsnio 1 dalies b punkte nustatomos sąlygos, kuriomis biudžetui skirta parama teikiama šalims partnerėms,

E.   kadangi remiantis keliomis tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo (Paryžiaus deklaracija), atskaitomybė, skaidrumas ir valdymas siekiant rezultatų yra vieni iš pagrindinių vystomojo bendradarbiavimo principų,

F.   kadangi Afganistane 90 proc. viešojo sektoriaus lėšų gaunama iš tarptautinės pagalbos, o tai rodo ir didelius šalies poreikius, ir aukštą jos priklausymo nuo pagalbos lygį,

ES pagalbos paskirstymas

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra viena iš pagrindinių vystymosi ir humanitarinės pagalbos Afganistanui teikėjų; primena, jog Komisija, turinti atstovybę Kabule nuo 2002 m., 2002–2007 m. suteikė bendrą 1 400 000 000 EUR pagalbą (įskaitant 174 000 000 EUR humanitarinę pagalbą), o iki šiol jau išmokėta apytikriai 1 150 000 000 EUR, t. y. net 81,5 proc. visos sumos;

2.   pažymi, kad ES pagalbą sudaro tiesioginė ir netiesioginė pagalba, tiesioginę pagalbą, sudarančią 70 proc. visos Bendrijos pagalbos (970 000 000 EUR), Komisijos tarnybos 2002– 2007 m. įgyvendino, taikydamos finansavimo susitarimus su Afganistano valdžios institucijomis, sutartis su paslaugų teikėjais, prekių tiekėjais ir darbų vykdytojais, susitarimus dėl dotacijų teikimo su tarptautinėmis organizacijomis ir Europos ar vietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, o netiesioginę pagalbą iš esmės valdo JT (13 proc. visų lėšų) ir Pasaulio bankas (17 proc. visų lėšų);

Prioritetiniai pagalbos sektoriai

3.   primena, kad Komisijos parengtame 2003–2006 m. šalies strateginiame dokumente (ŠSD), pagal kurį siekta sudaryti būtinas tolesnio vystymosi ir skurdo mažinimo sąlygas, nustatyti šie prioritetai: viešojo administravimo reforma (212 000 000 EUR), kova su prekyba narkotikais (95 000 000 EUR), maisto sauga (203 000 000 EUR), infrastruktūra (90 000 000 EUR), sveikata (50 000 000 EUR), pabėgėliai (38 000 000 EUR) ir išminavimas (47 200 000 EUR); Afganistanui skirtame 2007–2013 m. ŠSD siūlomi du ilgalaikiai tikslai – tvarus vystymasis ir kova su skurdu;

4.   pažymi, kad, siekiant įgyvendinti šiuos du ilgalaikius prioritetinius 2007–2013 m. tikslus, pagrindinės sritys, kuriose turi būti skiriama pagalba, yra valdymas, kaimo plėtra ir sveikata, nustatant, jog kitos nepagrindinės sritys, kuriose reikia intervencijos, yra socialinė apsauga, regioninis bendradarbiavimas ir išminavimas;

5.   primena, kad ir Afganistano vyriausybės nacionalinėje vystymosi strategijoje, ir 2007–2013 m. ŠSD pripažįstama, jog lyčių lygybės ir moterų teisių klausimai yra esminiai, o lyčių aspektas bus neatskiriama planavimo, susijusio su visomis minėtosiomis trijomis pagrindinėms sritimis, dalis;

6.   siekiant skirti daugiau lėšų dviem ilgalaikiams prioritetiniams ES tikslams Afganistane, t. y. tvariam vystymuisi ir kovai su skurdu, ragina Komisiją rengiant 2010–2013 m. DOP perskirstyti Bendrijos lėšas trims pagrindinėms ir trims nepagrindinėms sritims, o taip pat infrastruktūros plėtrai ir alternatyviems pragyvenimo šaltiniams, kurie padėtų mažinti skurdą ir pereiti nuo opijaus gamyba grindžiamos ekonomikos prie alternatyvios ekonominės ir socialinės sistemos; taigi ragina Komisiją skirti daugiau lėšų sveikatos, švietimo ir infrastruktūros sektoriams; taip pat primena ES įsipareigojimą, susijusį su TVT įgyvendinimu;

ES lėšų panaudojimas. Padėties vertinimas

7.   pažymi, kad susitikimai, vykę minėtos Parlamento delegacijos vizito Afganistane metu, atskleidė dvi pagrindines problemas, kylančias skirstant tarptautinę pagalbą, t. y. menką Afganistano lėšų įsisavinimo pajėgumą ekonominiu ir administraciniu požiūriais, taip pat netinkamą paramos teikėjų ir Afganistano institucijų veiklos koordinavimą;

8.   mano, kad koordinavimo trūkumas atspindi silpną valdžios struktūrą ir aiškios strategijos nebuvimą vyriausybės lygmeniu; mano, kad negalima paneigti Afganistano institucijų ir politinių lyderių atsakomybės už bendruosius reikalus, ar būtų kalbama apie strateginio požiūrio nebuvimą, ar apie skirtų didelių sumų valdymą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didelis paramos teikėjų skaičius ir jų noras užtikrinti, jog teikiama parama būtų matoma, labai dažnai virsta viena su kita nesusijusiomis nacionalinėmis strategijomis ar tuo, kad tam tikros nacionalinės ministerijos dubliuoja viena kitos veiklą; mano, kad šis koordinavimo trūkumas skatina korupciją ir trukdo atkurti šalį;

9.   primena, kad 2006 m. Londono konferencijoje Afganistano Islamo Respublikos ir tarptautinės bendruomenės sudarytas paktas dėl Afganistano yra abiem pusėms privaloma Afganistano atstatymo ir valstybės kūrimo tvarka;

10.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad centrinės Afganistano valdžios institucijos prastai administruoja paramos lėšas, taip pat dėl to, jog valdant šią paramą trūksta skaidrumo; mano, kad itin svarbu, jog 2010–2013 m. DOP būtų tinkamai atsižvelgta į konkrečius kovos su korupcija rezultatus ir būtų tinkamai pakoreguota ES parama;

11.   mano, kad Afganistano vyriausybė, be kita ko, turėtų teikti pirmenybę teisinės valstybės kūrimui, taip pat kovai su korupcija ir prekyba narkotikais; mano, kad neužtikrinus tinkamo valdymo Afganistane neįmanoma jokia ilgalaikė pažanga;

12.   vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant šių struktūrinių trūkumų, tarptautinės bendruomenės ir Afganistano vyriausybės pastangos leido pagerinti gyventojų gyvenimo lygį;

13.   primena, kad Parlamento delegacijos vizito metu palankiai įvertinti sprendimai dėl ES pagalbos, teikiamos per Komisijos veiksmus;

14.   visų pirma mano, kad žlugus Talibano režimui pasiekta vilčių teikiančių rezultatų sveikatos priežiūros, švietimo ir infrastruktūros (ypač kelių) srityse, labai sumažėjo kūdikių mirtingumas (nuo 22 proc. 2001 m. iki 12,9 proc. 2006 m.), daugiau afganų gali tiesiogiai gauti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas (65 proc. 2006 m., palyginti 9 proc. 2001 m.), pastebimi pirmieji teigiamos raidos požymiai švietimo ir lyčių lygybės iniciatyvų srityse;

15.   primena, kad valdant Talibano režimui Afganistano moterys buvo itin diskriminuojamos; taigi smerkia bet kokią teisinę, kultūros ar religinę praktiką, kurią taikant moterys diskriminuojamos, joms neleidžiama dalyvauti visuomenės ir politiniame gyvenime ir jos izoliuojamos kasdieniame gyvenime; ragina Komisiją kovoti su šia praktika, šalyje vykdant visus vystymosi veiksmus;

16.   pabrėžia, jog svarbu kovoti su bet kokiu vaikų darbu, prekyba vaikais ir smurtu prieš vaikus, taip pat gerinti nepilnamečių socialinę apsaugą Afganistane; ragina vykdyti programas, pagal kurias vaikai būtų skatinami eiti į mokyklą, įskaitant mokesčių už mokslą mokėjimo ir maitinimo mokyklose programas;

17.   atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas užtikrinti, kad kartu su Afganistano partneriais vykdoma veikla būtų labiau matoma; vis dėlto apgailestauja, kad iš valstybių narių beveik nesulaukiama paramos Komisijos pastangoms užtikrinti, kad projektai būtų atpažįstami;

18.   turėdamas mintyje teisines nuostatas dėl tiesioginės ir netiesioginės Bendrijos pagalbos kontrolės sistemos, numatytas ES pasirašytuose susitarimuose dėl Bendrijos pagalbos, teikiamos per kelių paramos teikėjų patikos fondus (angl. MDTF), valdymo, mano, kad Komisija turi pakankamai teisinių priemonių, kad galėtų apsaugoti ES finansinius interesus Afganistane; tikisi, kad Komisija parengs vietoje nustatytų ir pagal kategorijas suskirstytų pažeidimų sąrašą;

19.   pažymi, kad, taikant tas pačias nuostatas, Europos Audito Rūmai (EAR) taip pat gali tikrinti susijusias tarptautines organizacijas;

20.   primena, kad ir JT agentūros, ir Pasaulio bankas yra parengę valdymo nuostatas (panašias į Komisijos parengtas valdymo nuostatas), pagal kurias numatomos specializuotos finansų valdymo institucijos, vidaus auditas, tikrinimas, išorės auditas, rinkos stebėsena, taip pat kovos su sukčiavimu ir pažeidimais priemonės;

21.   džiaugiasi neseniai pagerėjusiu JT (taip pat kitų tarptautinių organizacijų) ir ES institucijų bendradarbiavimu vystomojo bendradarbiavimo finansavimo kontrolės srityje; ragina artimiausiu metu dar labiau gerinti bendradarbiavimą;

22.   pabrėžia, kad būtina griežtesnė ES vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimo kontrolė; ragina JT ir kitas tarptautines organizacijas, kurios valdo ES lėšas, glaudžiai bendradarbiauti su EAR ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), taip pat su JT jungtine priežiūros grupe;

23.   remia Komisijos pastangas padėti Afganistanui ir teigiamai vertina ilgalaikį Komisijos įsipareigojimą šiai šaliai; mano, kad Komisija turėtų glaudžiau bendradarbiauti su JT ir Pasaulio banku, įskaitant Komisijos, EAR, OLAF ir susijusių JT agentūrų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad per MDTF teikiama Komisijos parama būtų valdoma skaidriai; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą;

24.   pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti paramos teikėjų veiklą Afganistane, vadovaujant Jungtinių Tautų paramos misijai Afganistane, ir mano, kad Komisija turėtų labiau koordinuoti valstybių narių teikiamą paramą, norint, jog ES parama būtų teikiama veiksmingiau ir būtų labiau matoma;

Rekomendacijos
Tarptautinės pagalbos koordinavimas ir matomumas

25.   mano, kad tarptautinės paramos srityje būtinos tolesnės pastangos, siekiant padėti įgyvendinti nacionalinę Afganistano vystymosi strategiją, taip pat palaipsniui užtikrinti geresnį koordinavimą ir taikyti veiksmingesnius metodus įgyvendinant pačių afganų nustatytus vystymosi prioritetus; primygtinai teigia, kad Kabulas turėtų atlikti didesnį vaidmenį įgyvendinant vystymosi projektus ir kovojant su korupcija, visų pirma gerinant viešųjų finansų valdymą ir mokant auditorius, ypač ministerijų ir vietos auditorius;

26.   reikalauja, kad Komisija spręstų susirūpinimą keliančias problemas, susijusias su ES finansinės paramos Afganistanui koordinavimu – ne tik tarp valstybių narių ir Komisijos, bet ir tarp pačių valstybių narių; ragina Komisiją įtraukiant paramos teikėjus ir Afganistano institucijas parengti strategiją, kuri padėtų gerinti minėtųjų subjektų veiklos koordinavimą ir jų bendravimą;

27.   pabrėžia, jog labai svarbu koordinuoti paramos teikėjų veiklą Afganistane, ypač derinti procedūras remiantis šalyje veikiančiomis sistemomis; reikalauja, kad Afganistane būtų visiškai įgyvendintos šios ir kitos Paryžiaus deklaracijoje numatytos pagalbos veiksmingumo priemonės;

28.   primena, kad pagalbos veiksmingumas yra pagrindinis ES vystymosi politikos principas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Komisijos pagalbos veiksmingumo darbotvarkės svarbą ir pažymi 2008 m. gegužės 26 d. patvirtintas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl ES pagalbos veiksmingumo Afganistane;

29.   atkreipdamas dėmesį į tai, kad Komisijos lėšas, skirtas pagrindinėms sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti, ketinama perduoti Afganistano Sveikatos apsaugos ministerijai, pabrėžia, jog bet kokį didesnį finansavimą, teikiamą per Afganistano vyriausybę, turi papildyti gebėjimų ugdymas ir aiškiai nustatyti lūkesčiai, įskaitant konkrečią paramą demokratiniam valdymui subnacionaliniu lygmeniu;

30.   abejoja dėl to, kad MDTF lėšos, įskaitant paramą iš Bendrijos biudžeto, nukreipiamos per Afganistano vyriausybės pagrindinį biudžetą (biudžetui skirta parama), nors Afganistanas dar neatitinka ES reikalavimų dėl tiesioginio dalyvavimo biudžetui skirtos paramos programose; mano, kad, atitikus šiuos reikalavimus, biudžetui skirta parama turėtų būti teikiama pagal sektorius;

31.   atkreipia dėmesį į VBP 25 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame reikalaujama, kad biudžetui skirtos paramos programas papildytų parama šalių partnerių pastangoms plėtoti parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus, taip pat didinti skaidrumą ir gerinti visuomenės galimybes gauti informaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad veikla šioje srityje taip pat turėtų būti atliekama, kai biudžetui skirtą paramą teikia kiti paramos teikėjai ar MDTF, ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant šią biudžetui skirtą paramą;

32.   pabrėžia, kad svarbu vertinti Bendrijos bendradarbiavimą Afganistane, kaip reikalaujama VBP 33 straipsnyje, ir reikia, jog vertinimas būtų grindžiamas patikimais kriterijais, apimtų paramos teikėjų veiklos koordinavimą, įdėtas pastangas ir rezultatus (atliktas darbas, rezultatas, poveikis); ragina naudotis vertinimo išvadomis rengiant tolesnius bendradarbiavimo veiksmus;

33.   kadangi Bendrijos pagalba svarbi, atsižvelgiant į visą tarptautinę pagalbą, mano, kad būtina didinti ES veiksmų matomumą ir vietoje, ir Europos visuomenės akyse; mano, kad ES taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį palaikant dialogą su Afganistano vyriausybe, nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis ir tarptautine paramos teikėjų bendruomene, teikiant jiems rekomendacijas ir priimant su tuo susijusius sprendimus; tikisi, kad Komisija pradės bendro pobūdžio svarstymą, kaip Afganistano institucijos ateityje valdys tiesioginę pagalbą;

34.   ragina Afganistano vyriausybę užtikrinti, kad būtų skiriamas finansavimas, kurio reikia norint įgyvendinti neseniai patvirtintą Nacionalinį veiksmų planą moterims Afganistane (angl. NAPWA), taip pat užtikrinti, kad planas būtų įgyvendinamas bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir moterų organizacijomis; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos veiksmai lyčių lygybės srityje būtų skaidrūs ir derėtų su panašiais kitų paramos teikėjų veiksmais Afganistane; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kiek į lyčių lygybės aspektą šiuo metu atsižvelgiama planuojant bendrą ES skiriamą finansinę paramą;

Prioritetinės pagalbos sritys

35.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis vykdyti aktyvesnę intervenciją, siekiant spręsti svarbiausias problemas, turinčias įtakos kasdieniam gyvenimui, sveikatos apsaugai, saugumui, taip pat galimybei gauti viešąsias paslaugas ir įgyti pagrindinį išsilavinimą;

36.   mano, kad 2007–2013 m. ŠSD pateikiami prioritetai atitinka Afganistano visuomenės poreikius; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį baudžiamojo teisingumo sistemos, įskaitant policiją, kalinimo praktiką ir teismus, reformai, ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, ypač moterų ir vaikų teisės, taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį kovai su skurdu, įskaitant kaimo plėtrą ir pastangas spręsti didžiausią problemą – opijaus gamybą; palankiai vertina Komisijos ketinimą skirti didžiausią dėmesį valdymui, ragina suteikti naujų paskatų pastangoms užtikrinti teisingumą pereinamuoju laikotarpiu pagal Afganistano vyriausybės taikos, teisingumo ir susitaikymo veiksmų planą;

37.   pabrėžia, kad reikia didinti Afganistanui teikiamą vystomąją paramą ir jos veiksmingumą; pakartoja, kad parama turėtų padėti gerinti vietinius gebėjimus ir turėtų būti teisingai skirstoma šalyje, remiantis nustatytais socialiniais ir ekonominiais poreikiais; atsižvelgdamas į tai, pažymi rekomendacijas, kurios šiuo tikslu patvirtintos Paryžiaus konferencijoje ir institucijos, koordinuojančios Afganistanui paramą teikiančių agentūrų veiklą (angl. ACBAR), ataskaitoje; ragina Biudžeto kontrolės komitetą įvertinti, kiek lėšų, skirtų ES policijos misijai Afganistane, panaudota teisingai ir veiksmingai;

38.   atkreipia dėmesį į dvi itin opias problemas, kurias reikia skubiai spręsti, t. y. plėtoti žemės ūkį siekiant išvengti galimos humanitarinės krizės, dėl kurios pablogėtų ir taip prasta saugumo padėtis, taip pat rengti politikos priemones bei programas, skirtas pagrindinėms dėl narkomanijos kilusioms socialinėms ir sveikatos problemoms spręsti, ypatingą dėmesį skiriant narkotikus vartojančioms moterims ir jų šeimoms;

ES lėšų kontrolė

39.   tikisi, kad Komisija padidins ES finansinės pagalbos valdymo veiksmingumo kontrolę, visų pirma kalbant apie Komisijos paramą, skiriamą per MDTF;

40.   ragina Komisiją teikti Parlamentui metinę ataskaitą, kurioje būtų įvertintas pagalbos veiksmingumas ir poveikis, pateiktas pagrįstas patikinimas dėl finansuotos ar bendrai finansuotos veiklos teisėtumo ir atitikties taisyklėms (suskirstant duomenis pagal pagalbos rūšis), taip pat būtų pateikta informacijos apie kontroliuotų išlaidų dalį (suskirstant duomenis pagal pagalbos rūšis), nustatytų pažeidimų tipus ir priemones, kurių imtasi;

41.   atkreipia dėmesį į Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 ir reikalauja, kad visa informacija, susijusi su sukčiavimu ar dideliais pažeidimais, turinčiais įtakos ES lėšoms, būtų skubiai perduodama OLAF;

42.   reikalauja, kad Komisija ir OLAF imtųsi iniciatyvos, siekdamos sustiprinti operatyvinius ryšius su Pasaulio banko atitikties užtikrinimo skyriumi, visų pirma finansavimo per MDTF srityje, ir reikalauja ypač stengtis atlikti daugiau bendrų tyrimų ar tyrimų, kurie gali būtų derinami su JT agentūromis;

43.   reiškia didelį susirūpinimą dėl pavojų, su kuriais susiduria darbuotojai, dirbantys vystomojo bendradarbiavimo srityje Afganistane, ir kurie ypač išryškėjo 2008 m. rugpjūčio mėn. žuvus keturiems darbuotojams; mano, kad civilių pagalbos teikimo darbuotojų saugumui kyla pavojus dėl neaiškaus skirtumo tarp kariškių ir civilių darbuotojų, nes provincijose vystymo darbams atlikti pasitelkiamos karinės provincijų atstatymo grupės; taigi ragina vėl nustatyti aiškius kariškių ir civilių darbuotojų skirtumus;

44.   mano, kad saugumo mažėjimas kelia didelių problemų Komisijos atstovybei Kabule ir didina administracines Komisijos remiamų projektų įgyvendinimo sąnaudas; ragina Komisiją didinti atstovybės darbuotojų skaičių, t. y. įdarbinti daugiau ir labiau kvalifikuotų darbuotojų, galėsiančių atlikti visą tikrinimo, audito ir kontrolės veiklą, kurios reikia, atsižvelgiant į Afganistane susidariusią padėtį;

45.   ragina skirti užtektinai lėšų su saugumu susijusioms Komisijos projektų išlaidoms padengti, siekiant užtikrinti pagalbą teikiančių darbuotojų saugumą ir tai, kad teisėtoms saugumo užtikrinimo priemonėms vykdyti nebūtų nukreipiamos lėšos, numatytos projekto tikslams ir rezultatams įgyvendinti;

46.   džiaugiasi didžiuliais Komisijos atstovybės Kabule darbuotojų pasiekimais ir ragina iš esmės stiprinti taikomas apsaugos priemones, taip pat gerinti darbuotojų darbo sąlygas;

Pagalba, skirta Afganistano administravimo gebėjimams ugdyti

47.   pritaria Afganistano valdžios institucijų pastangoms tobulinti valdymą ir finansines priemones siekiant, kad afganai prisiimtų didesnę atsakomybę, tačiau mano, kad norint, jog tai būtų tvarus procesas, reikia labiau koordinuoti pastangas; pabrėžia, kad Afganistano valdžios institucijos turi tęsti kovą su korupcija ir įgyvendinti veiksmingas politikos priemones, siekdamos pagerinti gyventojų socialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, švietimą ir sveikatą, ypatingą dėmesį skiriant atstumtų grupių ir moterų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą būdams;

48.   mano, kad būtina stiprinti veiksmus ir programas, kuriais siekiama Afganistane užtikrinti gerą valdymą ir veiksmingą administravimą, taip pat kovoti su bet kokia korupcija; atkreipia dėmesį į ES pastangas kovoti su korupcija Afganistano institucijose, dalį susijusio biudžeto skiriant tarnautojų mokymui ir jų darbo užmokesčiui, ir ragina Komisiją skatinti tarnautojų ir policininkų mokymo programas;

49.   ragina Afganistane rengti mokymo programas, panašias į tas, kurias OLAF ir biuras "EuropeAid" surengė Afrikos šalių pareigūnams ir kurios buvo skirtos viešojo sektoriaus lėšų apsaugai ir geriausiam jų naudojimui (tarptautinių ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimas);

50.   ragina tarptautinę bendruomenę reikalauti iš Afganistano vyriausybės didesnio skaidrumo skirstant biudžeto lėšas provincijoms, sritims ir vietos valdžios institucijoms, užtikrinant, kad šios institucijos labiau dalyvautų įgyvendinant nacionalines vystymosi politikos priemones; ragina Afganistano vyriausybę tinkamai informuoti Afganistano parlamentą apie tarptautinės pagalbos naudojimą;

51.   ragina Komisiją, valstybes nares ir Afganistano vyriausybę užtikrinti, kad jų programos ir veikla, ypač vykdomos provincijų lygmeniu, visiškai atitiktų nacionalinę Afganistano vystymosi strategiją ir būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos visos šalys prisiėmė Paryžiaus konferencijoje;

52.   nors ir pripažįsta provincijų atstatymo grupių ir Afganistano saugumo pajėgų darbo svarbą, taip pat pripažįsta tai, kad pagalbos veiksmingumas mažinamas, kai vystymąsi Afganistane skatina civilinės ir karinės institucijos; taigi ragina kuo aktyviau dalyvauti nevyriausybines ir pilietinės visuomenės Afganistano organizacijas, Afganistano vyriausybę ir tarptautines agentūras;

53.   apgailestauja, kad nevalstybinių subjektų (NVS) ir Afganistano vyriausybės santykiai ne visuomet sklandūs, ir ragina dėti visas galimas pastangas siekiant gerinti šiuos santykius; taip pat pabrėžia, kad pasikonsultavus su pačiais NVS reikia nacionaliniu lygmeniu nustatyti tikslią pelno nesiekiančių NVS apibrėžtį;

54.   skatina visas iniciatyvas, pagal kurias siekiama užmegzti glaudesnius ryšius tarp Parlamento tarpparlamentinių delegacijų ir dvejų Afganistano parlamento rūmų (Wolesi Jirga ir Meshrano Jirga), siekiant skatinti gerą valdymą parlamentiniu lygmeniu;

55.   primena 2008 m. biudžete numatytą Parlamento iniciatyvą bendradarbiaujant su kitais parlamentais remti demokratijos stiprinimą trečiosiose šalyse ir yra pasiryžęs panaudoti susijusias lėšas taip, kad būtų didinamas Afganistano parlamento pajėgumas priimti teisės aktus, kontroliuoti vykdomąją valdžią ir visapusiškai atstovauti Afganistano žmonėms;

56.   pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę politinių partijų raidos, teminių politinių grupių dalyvavimo Nacionalinėje asamblėjoje, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos rėmimui; mano, kad tarptautinė bendruomenė yra įsipareigojusi visiškai arba iš dalies finansuoti rinkimams skirtą biudžetą ir teikti paramą norint įgyvendinti visas Afganistano rinkimų teisės nuostatas, įskaitant su kandidatų tikrinimu susijusias nuostatas;

57.   turėdamas mintyje artėjančius prezidento ir parlamento rinkimus, kurie Afganistane turėtų vykti atitinkamai 2009 m. ir 2010 m., ragina Komisiją ir Afganistano vyriausybę toliau skatinti moterų politinės emancipacijos veiklą, ypač regionuose, ir skirti jai tinkamą finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosiuose provincijų tarybų rinkimuose trūko kandidačių, kurios būtų galėjusios užimti provincijų tarybose moterims numatytas 124 vietas;

58.   mano, kad Komisija turi didinti kovai su prekyba narkotikais skiriamus išteklius, ir rekomenduoja paramos teikėjų bendruomenei dėti visas pastangas, kurių reikia norint užtikrinti, jog pakaitinės kultūros duotų augintojams užtektinai pajamų ir leistų jiems visiems laikams atsisakyti aguonų auginimo;

59.   primena savo 2007 m. spalio 25 d. rekomendaciją Tarybai dėl opijaus gamybos Afganistane medicininiais tikslais(6), kurioje, atsižvelgiant į integruotąsias vystymosi programas, prieštaraujama fumigacijai, siekiant naikinti aguonų laukus Afganistane, ir siūloma Parlamento pagalba svarstant galimybes įgyvendinti mokslinį bandomąjį projektą "Aguonų auginimas medicininiais tikslais";

o
o   o

60.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0337. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0133. (3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (4) OL L 136, 1999 5 31, p. 1 (5) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (6) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 651.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu perkėlimo ir taikymo (2008/2039(INI))

P6_TA(2009)0024 A6-0491/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0491/2008),

A.   kadangi EB sutartyje įtvirtinti demokratijos ir teisinės valstybės principai leidžia teisės aktų leidėjui stebėti, kaip įgyvendinami jo priimti teisės aktai,

B.   kadangi Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjo, užduotis, susijusi su stebėjimu, kaip įgyvendinama Direktyva 2002/73/EB, sudėtinga dėl per menkos Komisijos pateikiamos informacijos; kadangi dėl tos priežasties nacionalinių parlamentų kompetentingiems komitetams ir lygybės institucijoms nusiųsti raštai, kuriuose prašoma informacijos, ir atsakymai gauti iš 27 nacionalinių parlamentų asamblėjų ir 16 lygybės institucijų,

C.   kadangi Direktyva 2002/73/EB yra svarbus etapas siekiant moterų ir vyrų lygybės ir naikinant diskriminaciją dėl lyties visoje visuomenėje,

D.   kadangi Direktyvoje 2002/73/EB apibrėžta tiesioginė diskriminacija, netiesioginė diskriminacija ir seksualinis priekabiavimas, draudžiama moterų diskriminacija dėl nėštumo ar motinystės atostogų ir numatoma teisė grįžti į ta patį darbą arba lygiavertes pareigas po motinystės atostogų arba po tėvystės ar įvaikinimo atostogų, kai tokias teises pripažįsta valstybės narės,

E.   kadangi valstybės narės prisiėmė nemažai įsipareigojimų perkeldamos Direktyvą 2002/73/EB iki 2005 m. spalio 5 d., tame tarpe:

F.   kadangi dėl to, kad lėtai arba prastai įgyvendinama Direktyva 2002/73/EB, yra pavojus, kad nebus pasiekti Lisabonos strategijos tikslai ir nebus išplėtotas visas Sąjungos socialinis ir ekonominis potencialas,

G.   kadangi daugelis valstybių narių susidūrė su kliūtimis perkeldamos Direktyvą 2002/73/EB, ypač savo teisės aktuose nustatydamos specifines ir atitinkamas lyčių lygybės didinimo ir diskriminacijos, susijusios su įsidarbinimu, profesiniu mokymu, pareigų paaukštinimu ir darbo sąlygomis, mažinimo priemones,

H.   kadangi reikėtų atsižvelgti į lyčių aspekto integravimą šiose srityse,

I.   kadangi kitose socialinėse ir politikos srityse lyčių diskriminacija didėja dėl išliekančio atotrūkio tarp lyčių darbo užmokesčio, ypač tarp vadinamųjų moteriškų ir vyriškų ekonomikos sektorių,

J.   kadangi moterų ekonominis savarankiškumas būtinas siekiant emancipacijos, todėl darbo vietos, kuriose užtikrinamos jų teisės, yra asmeninio tobulėjimo ir socialinės įtraukties garantija, ir dėl to reikėtų tobulinti teisės aktus dėl požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo,

1.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip perkeliama Direktyva 2002/73/EB ir kaip laikomasi teisės aktų, kurie priimami dėl tokio perkėlimo, taip pat toliau daryti spaudimą valstybėms narėms; pabrėžia poreikį suteikti pakankamų išteklių šiems tikslams pasiekti;

2.   prisimena Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą, visų pirma Tarybos įsipareigojimą raginti valstybes nares sudaryti ir viešai paskelbti lenteles, kuriose pateikiami duomenys apie direktyvų ir nacionalinių perkėlimo priemonių ryšį; mano, kad tokios lentelės palengvintų Komisijos užduotį stebėti Direktyvos 2002/73/EB perkėlimą;

3.   pastebi, kad glaudus kompetentingų institucijų nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamento bendradarbiavimas stebint lyčių lygybės teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą paskatintų lyčių lygybės idėjos plitimą tarp politinius sprendimus priimančių institucijų ir piliečių;

4.   vertina per trumpą laiką iš nacionalinių parlamentų ir lygybės institucijų gautą didelį skaičių išsamių atsakymų dėl įgyvendinimo padėties ir su tuo susijusių problemų;

5.   apgailestauja, kad Europos Parlamentui ir Tarybai dar nepateikta Komisijos ataskaita, kuri turi būti pagrįsta valstybių narių 2005 m. pabaigoje pateikta informacija;

6.   apgailestauja, kad į kai kuriuos nacionalinių teisės aktų sistemas nepakankamai aiškiai ir tiksliai įtraukiami tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo apibrėžimai;

7.   yra susirūpinęs, kad keliose valstybėse narėse draudžiamos diskriminacijos taikymo sritis nepakankamai plati, kad atitiktų Direktyvą 2002/73/EB; primena, kad draudžiama diskriminacija paveikia ir viešąjį, ir privatųjį sektorių;

8.   apgailestauja, kad kai kurie nacionaliniai teisės aktai pažeidžia veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų principą, nes nustatomos kompensacijos išmokų ar atlyginimo diskriminacijos aukoms aukščiausios ribos;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad mažiau palankus požiūris į moteris, susijęs su nėštumu ar motinystės atostogomis, yra diskriminacija; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės aiškiai nepripažino teisės po motinystės atostogų grįžti į tą patį darbą ar lygiavertes pareigas;

10.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos Direktyvos 2002/73/EB nuostatos būtų visiškai, teisingai ir veiksmingai perkeltos ir tinkamai įgyvendinamos;

11.   džiaugiasi valstybių narių, kurios išplėtė ar sugriežtino Direktyvos 2002/73/EB reikalavimus, pastangomis, ypač tomis iniciatyvomis, pagal kurias naujuose visuomenės sektoriuose pradėta taikyti apsauga nuo diskriminacijos;

12.   prašo valstybių narių imtis veiksmų paraginti darbdavius kurti darbo sąlygas, kuriomis užkertamas kelias seksualiniam priekabiavimui ir priekabiavimui dėl lyties, ir nustatyti specialias procedūras, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiam elgesiui;

13.   primygtinai ragina valstybes nares vystyti Direktyvoje 2002/73/EB numatytų institucijų, kurios skatintų lyčių lygybę ir vienodas moterų bei vyrų galimybes, gebėjimus ir užtikrinti, kad joms būtų skiriama pakankamai išteklių, ir primena direktyvoje nustatytą reikalavimą užtikrinti tokių institucijų savarankiškumą;

14.   pastebi skirtingą požiūrį į Direktyvos 2002/73/EB 8a straipsnio, kuriame pabrėžiamas valstybių narių poreikis bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi, įgyvendinimą; tiki, kad ir Komisijos nacionalinių lyčių lygybės institucijų tinklas, ir "Equinet" – svarbios priemonės stiprinant tokį bendradarbiavimą ir skatinant vienodą Bendrijos teisės įgyvendinimą vienodo požiūrio į moteris ir vyrus srityje;

15.   džiaugiasi Komisijos ketinimu 2009 m. atlikti lygybės institucijų organizavimo tyrimą; kviečia Komisiją ir valstybes nares įvertinti ES piliečių žinių apie lygybės institucijų siūlomas paslaugas lygį ir pradėti informacijos kampanijas, siekiant, kad tokios institucijos būtų geriau žinomos;

16.   atkreipia dėmesį į žemą teisių, suteikiamų pagal Direktyvą 2002/73/EB išmanymo lygį tarp moterų, kurį rodo mažas skaičius bylų ir pateiktų skundų dėl lyčių lygybės; ragina valstybes nares, profesines sąjungas, darbdavius ir NVO sustiprinti savo pastangas informuoti moteris apie galimybes, kuriomis gali naudotis diskriminacijos aukos pagal nuo 2005 m. galiojančius nacionalinius teisės aktus;

17.   pastebi ribotą diskriminacijos aukų pasitikėjimą teismine apsauga; ragina valstybes nares užtikrinti, kad suteikta pagalba būtų nepriklausoma, stiprinti garantijas diskriminacijos aukoms ir numatyti teisminę apsaugą asmenims, kurie gina Direktyvos 2002/73/EB saugomą asmenį ar liudija tokio asmens vardu;

18.   ragina Komisiją ištirti, ar valstybės narės užtikrina, kad aukoms ir asociacijoms bei organizacijoms, kurios teisėtai suinteresuotos laikytis Direktyvos 2002/73/EB, nesudaromos teisinės ar kitokios kliūtys (pvz., pernelyg trumpi terminai) pradėti teismo procesą dėl pažeidimų, susijusių su apsaugos nuo diskriminacijos taisyklėmis ir lygiomis teisėmis, arba reikalauti patenkinti visus pagal Direktyvą 2002/73/EB numatytus atitinkamus aukų reikalavimus vykstant kitoms administracinėms procedūroms;

19.   pripažįsta teigiamą poveikį diskriminacinės praktikos, apie kurią galima sužinoti glaudžiai bendradarbiaujant lygybės institucijoms ir darbo inspekcijoms, egzistavimo prevencijai ir vertinimui; ragina valstybes nares primygtinai reikalauti, kad darbo inspekcijos būtų mokomos apie naują atsakomybę, atsiradusią perkėlus Direktyvą 2002/73/EB, taip pat apie naujai sukurtas priemones, pvz., įrodinėjimo naštos perkėlimą;

20.   pabrėžia svarbų NVO vaidmenį teikiant pagalbą diskriminacijos aukoms; prašo viešųjų institucijų skirti lėšų tarpininkavimo ir pagalbos projektams, kuriuos vykdyti yra sudėtingiau nei platinimo kampanijas;

21.   pabrėžia patikimų, palyginamų ir prieinamų kiekio ir kokybės rodiklių, taip pat statistinių duomenų pagal lytis svarbą užtikrinant direktyvos įgyvendinimą ir tolesnius susijusius veiksmus; ragina lygybės institucijas sustiprinti savo pastangas atliekant nepriklausomus tyrimus, skelbiant nepriklausomas ataskaitas ir teikiant rekomendacijas su diskriminacija susijusiais klausimais; primena Europos lyčių lygybės instituto, kuriam patikėta užduotis rinkti ir analizuoti informaciją apie lyčių lygybę, vaidmenį didinant ES piliečių išmanymą lyčių lygybės klausimu ir kuriant metodines priemones, skirtas lyčių lygybės aspekto įtraukimui remti;

22.   nurodo, kad būtina plėtoti socialinių partnerių dialogą siekiant skatinti taikyti vienodo požiūrio principą atliekant įmonių praktikos, kolektyvinių sutarčių pasirašymo, elgesio kodeksų sudarymo, keitimosi gerąja patirtimi ir praktika ir jų tyrimų stebėseną;

23.   kviečia valstybes nares raginti darbdavius reguliariai teikti darbuotojams ir jų atstovams informaciją atsižvelgiant apie moterų ir vyrų lygių teisių principo laikymąsi;

24.   kviečia valstybes nares raginti darbdavius reguliariai teikti darbuotojams ir jų atstovams informacijos su lytimis susijusiais klausimais;

25.   atkakliai tvirtina, kad reikia kurti nacionalinius mechanizmus, kuriais siekiama stebėti lygaus užmokesčio ir grįžimo į darbą po motinystės, tėvystės arba po šeimos narių priežiūros atostogų principo įgyvendinimą;

26.   pažymi, kad darbo užmokesčio atotrūkis išlieka, nes moterų uždarbis vidutiniškai 15 proc. mažesnis nei vyrų; nurodo, kad 2000–2006 m. šis atotrūkis sumažėjo tik 1 proc., o vadovaujamas pareigas einančių moterų vis dar žymiai mažiau nei vyrų; atkakliai tvirtina, kad reikia kurti nacionalinius mechanizmus, kuriuos taikant būtų siekiama stebėti, kaip taikomas lygaus užmokesčio principas, ir ragina Komisiją šiuo tikslu atnaujinti paramos priemonių planavimą deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

27.   pabrėžia, kad reikia skatinti iniciatyvas, kurios padeda bendrovėse kurti ir įgyvendinti žmogiškųjų išteklių politiką ir teigiamas lyčių lygybę skatinančias priemones; kviečia valstybes nares rekomenduoti įmonėms kurti ir diegti lygybės bendrovėse planus ir skatinti lyčių pusiausvyrą tarp vadovaujančių ir sprendimus priimančių darbuotojų;

28.   primena valstybėms narėms, kaip svarbu kuriant ir įgyvendinant įstatymus aktyviai įgyvendinti lyčių lygybės ir šeimos bei darbo suderinimo aspektą;

29.   pabrėžia, kad reikia įveikti specifines su vienodomis galimybėmis mokytis ir naudotis darbo rinka susijusias kliūtis, su kuriomis susiduria moterys ir merginos su negalia ir vaikų su negalia turintys tėvai, ir kad priemones reikia pritaikyti prie konkrečių šių grupių poreikių ir siekio įtraukti lyčių aspektą į visas politikos sritis;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti didesnį lankstumą suteikiant tėvams, ypač turintiems neįgalių vaikų, vaiko priežiūros atostogas;

31.   ragina valstybes nares taikant tikslines priemones panaikinti nuo mokyklos prie mokymosi ir nuo mokymosi prie profesinio gyvenimo pereinančių merginų ir jaunų moterų diskriminaciją, kai po mokymosi pereinama į darbo rinką ir po vaikų ar giminių priežiūros atostogų grįžtama į darbo rinką; pabrėžia, kad reikalingos viešosios vaikų priežiūros, slaugos ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugos; atkreipia valstybių narių dėmesį į jų įsipareigojimus, prisiimtus šiais klausimais per 2002 m. Barselonos Vadovų Tarybos susitikimą;

32.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms lygybės institucijoms.

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (2) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gazos ruože

P6_TA(2009)0025 RC-B6-0051/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl padėties Gazos ruože(1), 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Artimųjų Rytų(2), 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Gazoje(3) ir 2008 m. vasario 21d. rezoliuciją dėl padėties Gazos ruože(4),

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 1967 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją 242 (S/RES/242(1967)), 1973 m. spalio 22 d. rezoliuciją 338(S/RES/338(1973)) ir 2009 m. sausio 8 d. rezoliuciją 1860 (S/RES/1860(2009)),

–   atsižvelgdamas į 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–   atsižvelgdamas į tai, kad atidėtas balsavimas pritarimo intensyvesniam Izraelio dalyvavimui EB programose klausimu,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 30 d. Europos Sąjungos pareiškimą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 2008 m. gruodžio 27 d. Izraelis, atsakydamas į grupuotės "Hamas" raketų atakas Izraelio pietuose, kurios nesiliauja nuo tada, kai grupuotė "Hamas" ėmė visiškai kontroliuoti Gazos ruožą, ir atsakydamas į susitarimo dėl ugnies nutraukimo nutraukimą ir atsisakymą jį atnaujinti, pradėjo karinį puolimą Gazoje,

B.   kadangi, remiantis naujausiais pranešimais, per Izraelio operaciją dėl Izraelio armijos panaudotos jėgos Gazoje žuvo beveik vienas tūkstantis žmonių, daugelis jų – vaikai ir moterys, taip pat sužeista tūkstančiai žmonių ir sugriauta namų, mokyklų ir kitų svarbių civilinės infrastruktūros objektų,

C.   kadangi sienos perėjimo iš Gazos ir į Gazą punktai uždaryti aštuoniolika mėnesių, o žmonių ir prekių judėjimo embargas turėjo įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui ir dar labiau paralyžiavo Gazos ruožo ekonomiką ir trukdė iš esmės pagerinti padėtį Vakarų krante; kadangi Gazos ruožo embargas yra tarptautinės humanitarinės teisės normoms prieštaraujanti kolektyvinė bausmė,

D.   kadangi geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimas Gazos ruože ir Vakarų krante gyvenantiems palestiniečiams, taip pat taikos proceso atnaujinimas ir veikiančių Palestinos institucijų įsteigimas Gazoje yra svarbiausia siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių,

E.   kadangi Europos Sąjunga, teikdama didelę finansinę paramą palestiniečiams, atliko svarbų vaidmenį siekiant užkirsti kelią humanitarinei katastrofai Gazos ruože ir Vakarų Krante; kadangi Europos Sąjunga ir toliau, taip pat ir pasitelkusi Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūrą (angl. UNRWA), teikia humanitarinę pagalbą Gazos ruože,

1.   teigiamai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba 2009 m. sausio 8 d. priėmė rezoliuciją Nr. 1860, ir apgailestauja, kad Izraelis ir grupuotė "Hamas" iki šiol neįvykdė JT prašymo nutraukti karo veiksmus; ragina nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį, t. y. nutraukti grupuotės "Hamas" raketų atakas prieš Izraelį, taip pat nutraukti Izraelio karinius veiksmus Gazoje;

2.   pritaria būtinybei skubiai sudaryti susitarimus ir suteikti garantijas Gazoje, kaip reikalaujama JTST rezoliucijoje Nr. 1860, siekiant palaikyti ilgalaikį ugnies nutraukimą, kurios taip pat apimtų ilgalaikį sienos perėjimo punktų atidarymą iš naujo, blokados panaikinimą ir užkirstų kelią ginklų ir šaudmenų kontrabandai ir neteisėtai prekybai jais;

3.   ragina derybų būdu sudaryti susitarimą dėl paliaubų, kuris turėtų būti užtikrinamas taikant priemones, kurias turi nustatyti tarptautinė bendruomenė, koordinuojama Ketverto ir Arabų valstybių lygos, ir pagal kurį būtų galima pasiųsti daugiašales saugumo pajėgas, suteikiant joms aiškius įgaliojimus, siekiant atkurti Izraelio ir Gazos gyventojams būtiną saugumą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir ypač kad būtų stebima Egipto ir Gazos siena, priskiriant svarbų vaidmenį Egiptui; ragina Tarybą didinti spaudimą siekiant sustabdyti tebevykdomą smurtą; remia diplomatinius veiksmus, kurių jau ėmėsi tarptautinė bendruomenė, ypač Egiptas ir Europos Sąjunga;

4.   yra pasipiktinęs dėl civilių gyventojų kančių Gazoje; itin griežtai smerkia tai, kad atakų metu taikyta į civilinius ir JT objektus; reiškia užuojautą civiliams gyventojams, nukentėjusiems per smurto išpuolius Gazoje ir pietinėje Izraelio dalyje;

5.   griežtai reikalauja, kad Izraelio valdžios institucijos nevaržytų galimybės gauti humanitarinę pagalbą ir teikti pagalbą Gazos ruože ir užtikrintų nuolatinį ir reikiamą pagalbos srautą humanitariniais koridoriais; ragina Izraelio valdžios institucijas leisti tarptautinės spaudos atstovams stebėti įvykius vietoje;

6.   ragina Izraelį įvykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę; ragina grupuotę "Hamas" nutraukti raketų atakas ir prisiimti atsakomybę įsipareigojant dalyvauti politiniame procese, kurio tikslas – atkurti dialogą Palestinos viduje ir prisidėti prie vykstančio derybų proceso;

7.   ragina Europos Sąjungą laikytis ryžtingesnės ir vieningesnės politinės pozicijos ir prašo Tarybą pasinaudoti galimybe bendradarbiauti su nauja JAV administracija tam, kad konfliktas baigtųsi susitarimu, kuris būtų pagrįstas sprendimu dėl dviejų valstybių egzistavimo, siekiant sukurti naują taikią regioninę saugumo struktūrą Artimuosiuose Rytuose;

8.   pabrėžia, kad labai svarbu vėl stengtis užtikrinti visus Palestinos visuomenės sluoksnius apimantį palestiniečių tarpusavio susitaikymą, pagrįstą 2007 m. vasario 8 d. Mekos susitarimu, kuriame teigiama, kad turi būti laikomasi ankstesnių susitarimų, įskaitant Izraelio teisę egzistuoti; ir šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia nuolatinės Gazos ruožo ir Vakarų kranto geografinės jungties ir taikaus bei ilgalaikio jų pakartotinio politinio suvienijimo;

9.   pabrėžia, kad tik reali pažanga siekiant taikos ir iš esmės pagerėjusi padėtis Vakarų krante ir Gazoje gali padidinti Palestinos savivaldos teisėtumą;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Palestinos savivaldos prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Izraelio vyriausybei ir Knesetui, Egipto vyriausybei ir parlamentui, taip pat Arabų valstybių lygos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 324. (2) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 579. (3) OL C 227 E, 2008 9 4, p. 138. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0064.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afrikos Kyšulyje

P6_TA(2009)0026 B6-0033/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afrikos Kyšulio šalių,

–   atsižvelgdamas į EP Vystymosi komiteto 2008 m. gruodžio 8 d. patvirtintą misijos į Afrikos Kyšulį ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi neišspręsti Etiopijos ir Eritrėjos bei Eritrėjos ir Džibučio pasienio konfliktai daro neigiamą poveikį taikai ir saugumui Afrikos Kyšulyje; kadangi padėtis Somalyje tapo viena iš didžiausių pasaulio humanitarinių ir saugumo krizių; kadangi Sudane susidariusi padėtis kelia vieną didžiausių pavojų saugumui regione,

B.   kadangi Etiopija ir Eritrėja užbaigė karo veiksmus pasirašydamos Alžyro susitarimą, kurį sudarant tarpininkavo tarptautinė bendruomenė, ir pagal šį susitarimą numatyta JT taikos palaikymo operacijos misija (UNMEE) ir įsteigta Etiopijos ir Eritrėjos sienų komisija (EEBC), tačiau vis dar kyla nesutarimų tarp dviejų šalių dėl šio susitarimo įgyvendinimo ir EEBC sprendimo; kadangi JT taikos palaikymo misijos įgaliojimai turėjo būti nutraukti 2008 m. liepos 31 d., nes Eritrėja trukdė misijai ir Etiopija atsisakė vykdyti EEBC valdymą ginčytinoje Badme srityje,

C.   kadangi 2008 m. birželio mėn. Eritrėjos ir Džibučio pasienyje Ras Doumeiros vietovėje kilo smurto banga, dėl kurios žuvo 35 žmonės ir daug buvo sužeista; kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba 2008 m. birželio 12 d. paragino abi šalis paskelbti paliaubas ir atitraukti karines pajėgas į buvusias pozicijas; kadangi šiuo metu padėtis rami, tačiau atsižvelgiant į artimą karinių pajėgų išsidėstymą išlieka karo veiksmų išplitimo pavojus,

D.   kadangi 2008 m. spalio 29 d. Etiopijos prekybos atstovybėje, aptvertoje JT teritorijoje, ir prezidento rūmuose, esančiuose Somalilando sostinėje Hargeysoje, įvykdyti teroristiniai išpuoliai, ir tuo pat metu įvykdyti išpuoliai Somalio regiono Puntlando mieste Bossase, dėl kurių buvo areštuota keletas asmenų,

E.   kadangi 2008 m. lapkričio mėnesį vyko naujasis Džibučio derybų raundas ir jo metu Somalio pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės (angl. TFG) ir Džibutyje įsikūrusio Somalio išlaisvinimo aljanso (angl. ARS-D) opozicinių pajėgų atstovams pavyko pasirašyti susitarimą dėl pasidalijimo valdžia ir abi susitarimo šalys viešai paskelbė remiančios Tyrimo komisiją, tirsiančią žmogaus teisių pažeidimus Somalyje,

F.   kadangi Tarpvyriausybinė vystymo institucija (IGAD) 2008 m. spalio 29 d. Nairobyje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės atstovai ir pereinamojo laikotarpio federalinio parlamento nariai, patvirtino taikos proceso palaikymo Somalyje septynių punktų planą ir sukūrė įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą,

G.   kadangi nuo 2008 m. lapkričio mėnesio Etiopija tęsia karinių pajėgų išvedimą iš Mogadisko ir visų kitų Somalio vietų, kuriose dar tebėra jos pajėgos; kadangi Afrikos Sąjungos misija Somalyje (AMISOM), kurios pagrindinės pajėgos nuo 2007 m. kovo mėn. sutelktos Mogadiske, liks vienintelė šalyje,

H.   kadangi Somalio TFG per ketverius metus nepavyko sudaryti bendros vyriausybės; kadangi neseniai atsistatydinus prezidentui Abdullahi Yusufui Ahmedui kyla realus pavojus, kad konkuruojančios grupuotės vėl pradės kovoti,

I.   kadangi piratavimas kelia dar vieną didelį pavojų saugumui Afrikos Kyšulio regione; kadangi kovos su piratavimu negalima laimėti naudojant tik karines priemones, jos sėkmė daugiausia priklauso nuo to, ar sėkmingai Somalyje bus skatinama taika, vystymasis ir valstybės kūrimas; kadangi dėl piratavimo turėjo būti nutrauktas pagalbos maisto produktais teikimas Somaliui pagal Pasaulio maisto programą (PMP) ir dėl to dar labiau pablogėjo nesaugi humanitarinė padėtis,

J.   kadangi 2008 m. gruodžio 8 d. ES pradėjo savo jūrų operaciją "EU NAVFOR Somalia" (kitaip – operacija "Atalanta"), kurios tikslas apsaugoti PMP jūros konvojus ir kitus per Somalio vandenis plaukiančius prekybos laivus,

K.   kadangi nepavykus įgyvendinti visuotinio taikos susitarimo tarp Šiaurės ir Pietų Sudano valstybė gali skilti ir kartu su šiuo skilimu gali prasidėti karinis konfliktas dėl pasidalijimo nafta pasienio regione; kadangi labai tikėtina, kad dėl tokio skilimo šalis visiškai pasidalytų, Darfūras ir rytinė šalies dalis siektų nepriklausomybės ir kiltų smurtas tarp etninių grupių, kurį dar labiau paskatintų kaimyninių šalių, įskaitant Eritrėją, įsitraukimas,

L.   kadangi problemos Džibutyje vis dar labai didelės ir pasaulinė maisto krizė labai apsunkino ir taip nerimą keliančią visos šalies padėtį; kadangi Etiopijos Somalio regioną Ogadeną alina labai sunki sausra, o vyriausybės kontroliuojama šio šalies regiono gyventojams skirta humanitarinė pagalba nepasiekė šio regiono gyventojų, ir nors šiuo metu ir padaryta tam tikra pažanga šiame regione teikiant PMP pagalbą maisto produktais, tačiau vis dar pranešama apie vilkinimą, kuris vyksta dėl reikalavimo gauti karinį leidimą vykti į Somalio regioną,

M.   kadangi jau daugelį metų ES labai aktualūs žmogaus teisių, teisinės valstybės, demokratijos ir valdymo visose Afrikos Kyšulio valstybėse padėties klausimai; kadangi gaunama patikimų pranešimų apie regione vykdomus savavališkus suėmimus, priverstinį darbą, kankinimus ir blogą elgesį su kaliniais, taip pat žurnalistų persekiojimą ir politines represijas,

N.   kadangi tarp žmogaus teisių pažeidimų Somalyje yra ir dviejų italių katalikų vienuolių Marios Teresos Olivero ir Caterinos Giraudo pagrobimas,

O.   kadangi opozicijoje esančioms partijoms labai nepalanki daugumos balsavimo sistema, kuri buvo taikoma 2008 m. rinkimuose, kelia didelį susirūpinimą Džibutyje, kuriame 2008 m. liepos mėnesį opozicijoje esanti Demokratinio atsinaujinimo judėjimo (MRD) partija buvo uždrausta argumentuojant tuo, kad ji rėmė Eritrėjos išpuolį prieš Džibutį, nors tai neparemta jokiais pagrįstais įrodymais, ir Džibučio darbuotojų sąjungos/Bendrosios Džibučio darbuotojų sąjungos (UDT/UGTD) profesinės sąjungos vadovai vis dar nepriimti atgal į savo darbo vietas po to, kai buvo atleisti dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje,

P.   kadangi nevyriausybinėse organizacijose (NVO) ir opozicijoje vyrauja baimės atmosfera, kadangi dėl neseniai Etiopijoje priimto spaudos įstatymo ir partijų registravimo įstatymo juntama, jog vyriausybės kontrolė vis didėja ir mažėja politinės laisvės; be to, kadangi Ministrų tarybos priimtas ir Etiopijos parlamento ratifikuotas NVO įstatymas (Labdaros organizacijų ir bendrijų registravimo ir reglamentavimo deklaravimas) gali labai pakenkti tarptautinių ir Etiopijos asociacijų, aktyviai dirbančių lygybės, teisingumo, žmogaus teisių srityje arba padedančių spręsti konfliktus, veiklai,

Regiono saugumas

1.   ragina Etiopijos vyriausybę oficialiai patvirtinti EEBC pasiūlytas galimas sienas pagal žemėlapio koordinates tarp Eritrėjos ir Etiopijos kaip galutines ir privalomas; ragina Eritrėjos vyriausybę sutikti dalyvauti dialoge su Etiopija, kurio metu būtų svarstomas karinių pajėgų atitraukimo nuo sienos ir faktinio sienos žymėjimo pagal EEBC sprendimą procesas, taip pat abiejų šalių santykių normalizavimo klausimai, įskaitant sienos atidarymą prekybos tikslu; ragina tarptautinę bendruomenę ir ES daryti spaudimą abiem šalims siekiant įveikti dabartinę nepalankią padėtį;

2.   ragina Tarybą paskirti ES specialųjį įgaliotinį (pasiuntinį) Afrikos Kyšulio regionui;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau dėti pastangas palaikant regioninės politikos partnerystę siekiant taikos, saugumo ir vystymosi nustatyti Afrikos Kyšulyje bendros svarbos projektus, kuriais remiantis galima būtų pradėti funkcinį Eritrėjos ir Etiopijos bendradarbiavimą, pvz., energijos tiekimo, tarpvalstybinės prekybos ir uostų srityse;

4.   ragina Eritrėjos vyriausybę dar kartą apsvarstyti savo narystės IGAD sustabdymo klausimą; ragina Afrikos Sąjungos ir IGAD vadovus ir toliau įtraukti Eritrėją į bendrą veiklą ir skatinti jos vyriausybę vėl įsitraukti į regionų ir regionų dalių bendradarbiavimą;

5.   ragina Eritrėjos vyriausybę kartu su Džibučio vyriausybe pritarti, kad būtų pakviesta nepriklausoma faktų nustatymo misija ištirti padėties Ras Doumeiroje; ragina abi šalis patikėti, kad dialogu ir diplomatinėmis priemonėmis galima atkurti dviejų šalių santykius;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau remti institucijų kūrimą Somalyje, Džibučio taikos susitarimo įgyvendinimą ir IGAD pastangas taikos procese; ragina sustiprinti Afrikos Sąjungos misiją Somalyje (AMISOM) ir laiku, kai tik susidarys tam palankios politinės ir saugumo sąlygos, dislokuoti JT stabilizavimo pajėgas;

7.   smerkia pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pasikartojančius išpuolius prieš humanitarinius darbuotojus, dėl kurių buvo labai apribotos saugumo operacijos ir humanitarinė padėtis Somalyje dar pablogėjo; ragina JT humanitarinės pagalbos Somaliui koordinatorių atskirai nuo Džibučio taikos proceso derybų vesti derybas dėl sąlygų teikti humanitarinę pagalbą, dėl kiekvienos konkrečios geografinės vietovės atskirai, pagreitinti maisto produktų tiekimą ir pagerinti nepaprastai blogą humanitarinę padėtį;

8.   pabrėžia, kad, skatinant Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės dalyvavimą, siekiant sudaryti susitarimą tarp Šiaurės ir Pietų Sudano būtina toliau dėti pastangas, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas ir toliau daryti reikiamą spaudimą; taigi ragina Tarybą ir tarptautinę bendruomenę daug aktyviau remti visuotinio taikos susitarimo tarp Šiaurės ir Pietų Sudano įgyvendinimą ir užtikrinti visišką jungtinės Afrikos Sąjungos ir JT operacijos Darfūre (UNAMID) įvykdymą;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau remti IGAD ir jos pastangas parengti regiono integracijos planą ir sustiprinti regiono institucijas;

Aprūpinimas maistu ir vystymasis

10.   ragina Eritrėjos vyriausybę glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis siekiant įvertinti aprūpinimo maistu padėtį ir sudaryti sąlygas reikiamu laiku pradėti kryptingus veiksmus;

11.   ragina Eritrėjos vyriausybę sudaryti sąlygas Komisijai nekliudomai dalyvauti Komisijos finansuojamuose projektuose ir atviriau priimti bendrai patvirtintiems projektams ir programoms teikiamą techninę pagalbą; be to, ragina šią vyriausybę pritaikyti NVO deklaraciją siekiant supaprastinti finansinius reikalavimus NVO, norinčioms vykdyti į Eritrėjos vystomąją veiklą;

12.   ragina Etiopijos vyriausybę užtikrinti, kad humanitarinės organizacijos galėtų visiškai netrukdomai patekti į Somalio valstybės Ogadeno regioną, ir sudaryti visas būtinas sąlygas, kad skiriama parama pasiektų paramos gavėjus visame regione;

13.   ragina Komisiją palaikant ES regioninės politikos partnerystę siekiant taikos, saugumo ir vystymosi ir toliau remti tarpvalstybinių problemų sprendimą regionų lygmeniu, ypač vandens išteklių, kaip pagrindinio aprūpinimo maistu šaltinio, valdymą regionų lygmeniu;

14.   ragina Komisiją patikrinti, kad nė viena iš jos paramos programų, įskaitant programą "Pinigai už darbą", nebūtų įgyvendinamos naudojant prievartinį darbą;

Žmogaus teisės, demokratija ir valdymas

15.   ragina Eritrėjos vyriausybę viešai paskelbti, kur šiuo metu yra kaliniai ir kokia jų sveikatos būklė, ir arba pateikti kaltinimus ir nedelsiant pradėti visų politinių kalinių ir įkalintų žurnalistų teismo procesą, arba tuoj pat besąlygiškai juos paleisti;

16.   ragina Eritrėjos vyriausybę visapusiškai gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant susirinkimų, žodžio, spaudos ir sąžinės laisvę;

17.   yra labai susirūpinęs dėl to, kad Eritrėjoje vis dar tęsiamas Švedijos ir Eritrėjos žurnalisto Dawito Isaako kalinimas, jis laikomas kalėjime nuo suėmimo 2001 m. rugsėjo mėnesį datos ir jo byla nenagrinėjama teisme, todėl reikalauja nedelsiant išlaisvinti Dawitą Isaaką ir kitus įkalintus žurnalistus;

18.   ragina ES iš naujo apsvarstyti savo požiūrį į Eritrėją, jei nebus daroma jokios pažangos siekiant laikytis Kotonu susitarimo (9 straipsnio) pagrindinių nuostatų, ypač pagrindinių žmogaus teisių srityje (galimybė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) atstovams lankytis kalėjimuose, G11 kalinių išlaisvinimas);

19.   ragina Somalio pereinamojo laikotarpio federalinę vyriausybę pasmerkti šių dviejų italių katalikų vienuolių pagrobimą ir imtis veiksmų siekiant paspartinti jų išlaisvinimą ir neleisti toliau grobti žmones;

20.   ragina Džibučio valdžios institucijas ginti opozicinių partijų ir nepriklausomų žmogaus teisių asociacijų politines teises, įskaitant visapusišką spaudos, susirinkimų ir žodžio laisvės užtikrinimą; pabrėžia, kad reikia prasmingo vyriausybės ir opozicijos dialogo siekiant pakeisti rinkimų įstatymą taip, kad būtų sudarytos sąlygos teisingiau atstovauti parlamente veikiančioms politinėms partijoms; ragina Džibučio valdžios institucijas leisti opozicinei Demokratinio atsinaujinimo judėjimo (MRD) partijai tęsti savo veiklą ir grąžinti į darbą visus UDT/UGTD profesinės sąjungos vadovus, atleistus dėl priežasčių, susijusių su jų darbu profesinėje sąjungoje;

21.   ragina Džibučio vyriausybę laikantis atitinkamų pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijų imtis veiksmų siekiant užtikrinti geresnę teisinę ir praktinę profesinių sąjungų teisių apsaugą;

22.   apgailestauja, kad Etiopijos parlamentas ratifikavo Labdaros organizacijų ir bendrijų registravimo ir reglamentavimo deklaravimo įstatymą; ragina daryti didelius pakeitimus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių principų; ragina, kad būtų paliekama šio įstatymo įgyvendinimo laisvė, ir primygtinai reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų, kaip jis įgyvendinamas;

23.   ragina Etiopijos valdžios institucijas persvarstyti spaudos ir partijų registravimo įstatymus, taip pat Rinkimų tarybos sudėtį siekiant, kad būtų užtikrintos opozicinių partijų politinės teisės; ragina Etiopijos valdžios institucijas ištirti kaltinimus dėl opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovų bauginimo bei savavališko suėmimo ir perduoti teismui už šiuos veiksmus atsakingus asmenis;

24.   yra pasipiktinęs opozicinės Vienybės dėl demokratijos ir teisingumo (UDJ) partijos vadovės Birtukan Midekssos įkalinimu ir reikalauja neatidėliotinai ir besąlygiškai ją išlaisvinti;

25.   ragina Etiopijos valdžios institucijas remiantis atitinkamais teisės aktais ir taisyklėmis skubiai patenkinti Etiopijos nacionalinės mokytojų asociacijos (NTA) prašymą registruoti ir nustoti persekioti šios asociacijos narius;

26.   ragina Etiopijos, Eritrėjos ir Džibučio vyriausybes ir Tarybą, remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo 8 straipsniu ir VII priedu, pasiekti bendrą susitarimą gilinti politinį dialogą žmogaus teisių, demokratinių principų ir teisinės valstybės srityje, įskaitant minėtuosius klausimus, norint numatyti šios srities gaires ir siekti apčiuopiamų rezultatų bei pažangos;

27.   pripažįsta, kad rinkimai Sudane turėtų vykti 2009 m., tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dar nepadaryti asmenų, politinių partijų ir žiniasklaidos žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių įstatymų pakeitimai ir kad šie įstatymai prieštarauja visuotiniam taikos susitarimui (CPA) ir laikinajai nacionalinei konstitucijai (INC), ir dar nėra sudaryta nacionalinė žmogaus teisių komisija; pabrėžia, kad norint sudaryti sąlygas laisviems ir teisingiems rinkimams būtina panaikinti minėtuosius įstatymus ir pakeisti juos kitais teisiniais aktais, kurie derėtų su CPA ir INC, taip pat įsteigti nacionalinę žmogaus teisių komisiją;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkui, Afrikos Sąjungos asamblėjos pirmininkui, Afrikos Sąjungos generaliniam sekretoriui, Visos Afrikos Parlamentui, Tarpvyriausybinės vystymo institucijos (IGAD) šalių vyriausybėms ir parlamentams ir AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Baltarusijos

P6_TA(2009)0027 RC-B6-0028/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, ypač į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje po 2008 m. rugsėjo 28 d. vykusių parlamento rinkimų(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/844/BUSP, pagal kurį iš dalies keičiama Bendroji pozicija 2006/276/BUSP dėl ribojamųjų priemonių taikymo kai kurių Baltarusijos pareigūnų atžvilgiu(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl Baltarusijos, pagal kurias numatoma atšaukti draudimą palaikyti politinius ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis ir šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą išduoti vizas Baltarusijos valdžios pareigūnams, įskaitant prezidentą A. Lukašenką,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. paskelbtą metinę Tarybos ES žmogaus teisių padėties 2008 m. ataskaitą (14146/2/2008),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rytų partnerystės iniciatyvos (COM(2008)0823),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2008 m. rugsėjo 28 d. Baltarusijos parlamento rinkimų stebėjimo misijos baigiamąją ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Taryba savo minėtose 2008 m. spalio 13 d. išvadose patvirtino, kad tikisi laipsniškai atnaujinti santykius su Baltarusija ir kad, siekdama puoselėti realią pažangą demokratijos stiprinimo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, yra pasirengusi dalyvauti rengiant dialogą su Baltarusijos valdžios institucijomis bei su kitų šalies politinių jėgų atstovais,

B.   kadangi Taryba, siekdama skatinti dialogą su Baltarusijos valdžios institucijomis ir patvirtinti aiškias priemones, skirtas demokratijai ir pagarbai žmogaus teisėms stiprinti, nusprendė šešiems mėnesiams atšaukti nustatytus kelionės apribojimus kai kuriems Baltarusijos valdžios pareigūnams, išskyrus asmenis, susijusius su 1999 m. ir 2000 m. dingimais, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininką, nors šie apribojimai ir gali būti atnaujinti,

C.   kadangi Komisija, reaguodama į teigiamus veiksmus, kurių ėmėsi Baltarusija, jau įsitraukė į aktyvesnį dialogą su šia šalimi energetikos, aplinkos, muitų, transporto ir maisto saugos srityse bei patvirtino savo pasirengimą dar labiau plėtoti šias abiem šalims naudingas technines derybas,

D.   kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos baigiamojoje ataskaitoje nurodyta, kad, nors 2008 m. rugsėjo 28 d. rinkimuose, kurie vyko griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, t. y. nesurengus faktiškai jokios viešos rinkimų kampanijos, neužtikrinus pakankamo skaidrumo skaičiuojant balsus ir sumuojant įvairių balsavimo punktų rezultatus, pastebėta keletas palankių tendencijų, vis dėlto jie neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų demokratijos standartų; kadangi Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidziya Yarmoshyna patvirtino, kad 2008 m. rugsėjo mėn. rinkimai Europos partnerių nebuvo pripažinti kaip visiškai ir besąlygiškai atitinkantys tarptautinius standartus, taigi svarbiausio rinkimų tikslo nepasiekta,

E.   kadangi Komisija, siekdama stiprinti bendradarbiavimą su Rytų Europos valstybėmis, įskaitant Baltarusiją, jei tik pastaroji šalis atitiks specifinius kriterijus, susijusius su demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, pradėjo vykdyti Rytų partnerystės iniciatyvą,

F.   kadangi Baltarusijos užsienio reikalų ministras Syarhei Martynau paskelbė, kad Baltarusija teigiamai vertina dalyvavimą palaikant Rytų partnerystės iniciatyvą, ir pridūrė, kad Baltarusija ketina dalyvauti,

G.   kadangi Baltarusijos valdžios institucijos skyrė opozicijos aktyvistui Aleksandrui Barazenkai vienų metų laisvės apribojimo bausmę už dalyvavimą 2008 m. sausį surengtoje demonstracijoje,

H.   kadangi, nors Baltarusijoje didėja protestantų ir Romos katalikų dvasininkų skaičius, Baltarusijos valdžios institucijos nesuteikia jiems teisės atlikti dvasininko pareigas, t. y. skelbti tikėjimo žodį ir jo mokyti,

1.   palankiai vertina Baltarusijos valdžios institucijų sprendimą užregistruoti judėjimą "Už laisvę", kuriam vadovauja buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Milinkevičius; tikisi, kad Baltarusijos valdžios institucijos pagerins kitų nevyriausybinių grupių, taip pat politinių partijų ir žmogaus teisių organizacijos "Nasha Viasna", registracijos tvarką ir darbą reglamentuojančias sąlygas;

2.   teigiamai vertina Baltarusijos valdžios institucijų sprendimą leisti spausdinti ir platinti du nepriklausomus laikraščius "Narodnaia Volia" ir "Nasha Niva"; taip pat pažymi, kad 13 nepriklausomų laikraščių vis dar laukia registracijos; palankiai vertina Baltarusijos Vyriausybės sprendimą diskutuoti tarptautinių interneto žiniasklaidos standartų tema ir šiais klausimais konsultuotis su Baltarusijos žurnalistų asociacija; tikisi, kad ir kitoms Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos priemonėms bus sudarytos tinkamos darbo sąlygos, įskaitant galimybę reklamuotis;

3.   atkreipia dėmesį į Baltarusijos pasirengimą išsamiai aptarti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas dėl rinkimų įstatymo tobulinimo; mano, kad tai svarbus ir padrąsinamas Baltarusijos sprendimas, todėl tikisi, kad jis bus sklandžiai įgyvendintas ir kad bus imtasi tolesnių veiksmų, kurie pateisins ES lūkesčius;

4.   teigiamai vertina Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimą, tačiau apgailestauja, kad Aleksandrui Kazulinui, Sergejui Parsiukevičiui ir Andrejui Kimui neužtikrintos visos teisės, kurios Baltarusijos piliečiams numatytos pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją, be to, kritiškai vertina tai, kad kai kuriems kitiems aktyvistams taikomi įvairūs laisvės apribojimai, pvz., Aleksandras Barazenka buvo sulaikytas keletui savaičių ir teismo už dalyvavimą 2008 m. sausio mėn. demonstracijoje laukė nelaisvėje;

5.   teigiamai vertina Baltarusijos valdžios institucijų sprendimą laikinai atšaukti daugumai Černobylio katastrofos aukų taikytą draudimą keliauti, kad šie asmenys galėtų dalyvauti poilsio ir reabilitacijos programose, ir tikisi, kad ilgainiui bus rastas konstruktyvus sprendimas; ragina ES pirmininkaujančią Čekijos Respubliką teikti pirmenybę deryboms dėl ES lygmens susitarimo su Baltarusijos valdžios institucijomis, pagal kurį vaikai galėtų keliauti iš Baltarusijos į bet kurią ES valstybę narę, rengiančią šias reabilitacijos programas;

6.   nurodo, kad Baltarusija, siekdama iš esmės pagerinti santykius su ES, turėtų: 1) užkirsti kelią asmenų kalinimui dėl jų politinių pažiūrų, 2) užtikrinti žiniasklaidai žodžio laisvę, 3) toliau bendradarbiauti su ESBO rinkimų įstatymo reformavimo klausimu, 4) pagerinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) darbo sąlygas ir 5) užtikrinti teisę į susirinkimų laisvę ir į laisvę burtis į politines asociacijas;

7.   ragina Baltarusijos vyriausybę gerbti žmogaus teises ir imtis šių veiksmų:

8.   pabrėžia, kad demokratinė opozicija taip pat privalo dalyvauti laipsniškai atnaujinant santykius su Baltarusija;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant liberalizuoti vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams tvarką, kadangi šie veiksmai itin svarbūs norint pasiekti pagrindinius ES politikos tikslus Baltarusijos atžvilgiu, t. y. stiprinti žmonių savitarpio ryšius ir savo ruožtu skatinti šalies demokratinimo procesą; todėl ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti galimybes mažinti vizų išdavimo mokestį į Šengeno erdvę įvažiuojantiems Baltarusijos piliečiams ir supaprastinti jų išdavimo tvarką;

10.   ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti galimybę pasirinktinai taikyti Baltarusijos atžvilgiu Europos kaimynystės ir partnerystės(3) , taip pat Europos žmogaus teisių ir demokratijos priemones(4) ir taip dar labiau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę; ragina Tarybą ir Komisiją kreiptis į Baltarusijos Vyriausybę su prašymu parodyti gerą valią ir imtis teigiamų permainų ir leisti į Baltarusiją teisėtai grąžinti Baltarusijos Europos humanitarinį universitetą, kuris šiuo metu veikia užsienyje, Vilniuje (Lietuva); ragina įsteigti šį universitetą tinkamomis sąlygomis ir sudaryti jam sąlygas tęsti veiklą Minske; ragina suteikti finansinę pagalbą nepriklausomam Baltarusijos televizijos kanalui "Belsat" ir kreiptis į Baltarusijos Vyriausybę su prašymu oficialiai registruoti kanalą "Belsat" Baltarusijoje;

11.   taigi ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti priemones, skirtas verslo aplinkai, prekybai, investicijoms, energetikos ir transporto infrastruktūrai ir tarptautiniam ES ir Baltarusijos bendradarbiavimui gerinti, ir prisidėti prie Baltarusijos piliečių gerovės ir klestėjimo bei sudaryti jiems sąlygas palaikyti ryšius su Europos Sąjunga ir joje nevaržomai keliauti;

12.   ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti Europos investicijų banko dalyvavimo investuojant į Baltarusijos energijos tranzito infrastruktūrą galimybę; pabrėžia Europos įmonių dalyvavimo Baltarusijos privatizacijos procese svarbą;

13.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas statant naują atominę jėgainę vadovautis griežtais tarptautiniais saugos standartais ir reikalavimais; ragina Baltarusiją ratifikuoti Visapusiškų saugos garantijų susitarimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) papildomą protokolą; ragina Komisiją stebėti, kaip Baltarusija laikosi TATENA rekomendacijų ir Branduolinės saugos konvencijos bei Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties reikalavimų, ir apie tai pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms, taip pat informuoti apie poveikį, kurį veikianti atominė jėgainė galėtų daryti kaimynystėje esančioms ES valstybėms narėms;

14.   apgailestauja, kad per pastaruosius kelerius metus Baltarusijos valdžios institucijos keletą kartų atsisakė išduoti Baltarusijos vizas Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariams; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nesudaryti papildomų kliūčių Europos Parlamento delegacijai ryšiams su Baltarusija lankytis šioje šalyje;

15.   palankiai vertina tai, kad Baltarusijos valdžios institucijos iki šiol nepripažino vienašališkai paskelbtos Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, nors buvo labai spaudžiamos tai padaryti;

16.   smerkia tai, kad Baltarusija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje tebevykdoma mirties bausmė, o tai prieštarauja JT vertybėms;

17.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas gerbti religijos laisvę; smerkia tai, kad iš Baltarusijos nuolat išsiunčiami Europos piliečiai, įskaitant dvasininkus, o tai prieštarauja ES vykstančiam pasitikėjimo ugdymo procesui;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sekretoriatui bei Baltarusijos Parlamentui ir Vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0470. (2) OL L 300, 2008 11 11, p. 56. (3) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1). (4) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Srebrenicos

P6_TA(2009)0028 RC-B6-0022/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge pasirašytą Europos Bendrijų bei jų šalių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir 2003 m. per Salonikuose vykusį ES valstybių vadovų susitikimą numatytą visų Vakarų Balkanų valstybių narystės ES perspektyvą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 1995 m. liepos mėn. Bosnijoje esantį Srebrenicos miestą, kuris tuo metu buvo izoliuotas anklavas, kurį 1993 m. balandžio 16 d. JT Saugumo Taryba paskelbė apsaugota zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbijos Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios serbų pajėgos,

B.   kadangi pasidavus Srebrenicai per kelias skerdynių dienas generolo Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias Serbijos policijos pajėgas, patekusias į Bosnijos teritoriją iš Serbijos, išžudė daugiau kaip 8 tūkstančius musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, ieškojusių saugios prieglaudos JT apsaugos pajėgų (UNPROFOR) saugomoje zonoje; kadangi beveik 25 000 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo prievarta ištremti, taigi tai buvo didžiausias karo nusikaltimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos,

C.   kadangi ši tragedija, kurią Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) paskelbė genocido aktu, įvyko JT saugaus prieglobsčio zona paskelbtoje vietovėje, kuri dėl to tapo tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo siekiant nutraukti konfliktus ir apsaugoti civilius gyventojus simboliu,

D.   kadangi, atsižvelgiant į daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, kuriuos Srebrenicos civilių gyventojų atžvilgiu įvykdė Bosnijos serbų pajėgos, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių deportaciją ir daugybės moterų prievartavimus,

E.   kadangi nepaisant didžiulių pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes bei nustatyti aukų palaikų tapatybę, iki šiol atlikti tyrimai nepadeda iki galo atkurti įvykių Srebrenicoje ir jos apylinkėse eigos,

F.   kadangi tikros taikos negalima užtikrinti neįgyvendinus teisingumo ir kadangi iš Vakarų Balkanų šalių vis dar reikalaujama visiškai ir nevaržomai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai, jeigu jos nori tęsti integracijos į ES procesą,

G.   kadangi Bosnijos serbų armijos generolas Radislavas Krstičius yra pirmasis Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai pripažintas kaltu už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant genocidą Srebrenicoje, bet žinomiausias kaltinamasis Ratko Mladičius praėjus beveik keturiolikai metų po tragiškų įvykių tebėra laisvėje, ir kadangi reikia teigiamai vertinti tai, kad Radovanas Karadžičius jau yra perduotas Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai,

H.   kadangi atminimo dienos oficialus įtvirtinimas yra geriausias būdas pagerbti masinių žudynių aukas ir duoti gerą pamoką ateities kartoms,

1.   mena ir gerbia visas buvusioje Jugoslavijoje vykusio karo žiaurumų aukas; aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų artimųjų likimą, reiškia užuojautą ir vienybę su jomis; pripažįsta, kad šį nuolatinį skausmą tik apsunkina tai, kad nepavysta patraukti baudžiamojon atsakomybėn už žudynes atsakingų asmenų;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai paminėti Srebrenicos–Potočarų genocido akto metines ir paremti Parlamento iniciatyvą visoje ES liepos 11 d. pripažinti Srebrenicos genocido atminimo diena ir paraginti visas Vakarų Balkanų šalis padaryti tą patį;

3.   ragina toliau dėti pastangas, kad būtų įvykdytas teisingumas vis dar besislapstančių asmenų atžvilgiu, visapusiškai remia vertingą ir sunkų Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai darbą, pabrėžia, kad atsakingų už žudynes Srebrenicoje ir jos apylinkėse asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybės yra svarbus žingsnis siekiant taikos ir stabilumo šiame regione; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad reikia skirti daugiau dėmesio karo nusikaltimų bylų nagrinėjimui nacionaliniu lygiu;

4.   pabrėžia, kad susitaikymas yra svarbi Europos integracijos proceso dalis; atkreipia dėmesį į svarbų religinių bendruomenių, žiniasklaidos ir švietimo sistemos vaidmenį šiame procese siekiant, kad visų tautybių civiliai gyventojai pamirštų praeities nesantaiką ir pradėtų taikiai ir nuoširdžiai sugyventi siekdami ilgalaikės taikos, stabilumo ir ekonomikos augimo; ragina visas valstybes toliau stengtis susitaikyti su sunkia ir neramia praeitimi;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 468.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano. Shirin Ebadi atvejis

P6_TA(2009)0029 RC-B6-0036/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į 3-ąjį Europos Parlamento ir Irano Islamo Respublikos parlamento susitikimą, vykusį Briuselyje 2008 m. lapkričio 4 ir 5 d., ir į pranešimą dėl šio susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2008 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą deklaraciją dėl Irano policijos uždaryto Žmogaus teisių gynimo centro, kuriam vadovavo teisininkė ir 2003 m. Nobelio taikos premijos laureatė Shirin Ebadi,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą dėl grasinimų Shirin Ebadi,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus 2009 m. sausio 3 d. pareiškimą dėl priekabiavimo prie Shirin Ebadi, jos persekiojimo ir saugumo,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, o ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/191 dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2008 m. spalio 1 d. pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į JT 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Irano pasirašytą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (VŽTD), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi bendra žmogaus teisių padėtis Irane nuo 2005 m. pablogėjo visose srityse ir visais aspektais, ypač kalbant apie pilietinių teisių ir politinių laisvių įgyvendinimą, nepaisant to, kad Iranas pagal įvairius tarptautinius šios srities dokumentus įsipareigojo skatinti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

B.   kadangi 2008 m. gruodžio 21 d. Irano policija ir saugumo pareigūnai uždarė Žmogaus teisių gynimo centrą, kuriam vadovavo Shirin Ebadi, nes šiame centre buvo rengiamasi švęsti 60-ąsias VŽTD metines,

C.   kadangi 2008 m. gruodžio 29 d. Teherane buvo apieškotas Shiran Ebadi biuras ir išnešti dokumentai bei kompiuteriai; kadangi 2009 m. sausio 1 d. priešiškai nusiteikusi minia prie teisininkės Shirin Ebadi biuro ir namų surengė demonstraciją, kurios metu buvo skanduojami prieš ją nukreipti šūkiai, nuplėšta jos biuro iškaba ir išrašinėtos pastato sienos,

D.   kadangi daugėja įrodymų, kad Irano valdžios institucijos sustiprino Shirin Ebadi persekiojimą dėl jos ryšių su JT žmogaus teisių pareigūnais ir dėl to, kad Jungtinių Tautų 2008 m. spalio 2 d. pranešime dėl žmogaus teisių padėties Irane buvo panaudota Shirin Ebadi centro suteikta informacija,

E.   kadangi Shirin Ebadi buvo grasinama mirtimi, kai ji nusprendė ginti septynis bahajų religinio judėjimo lyderius, kurie visi kartu buvo suimti 2008 m. gegužės mėn.; kadangi Žmogaus teisių gynimo centras taip pat protestavo prieš tai, kad valdžios institucijos iš universitetų šalina studentus,

F.   kadangi 2008 m. rugpjūčio mėn. oficiali Irano naujienų agentūra (IRNA) paskleidė klaidingą informaciją apie tai, kad Shirin Ebadi dukra Narges Tavasolian priėmė bahajų tikėjimą, ir kadangi šis nepagrįstas tvirtinimas gali turėti rimtų pasekmių, nes bahajų tikėjimo šalininkai Irane griežtai persekiojami,

G.   kadangi kito žinomo Irano žmogaus teisių centro − Kurdistano žmogaus teisių organizacijos − narius valdžios institucijos taip pat griežtai persekioja ir kadangi jiems nuolat gresia pavojus būti suimtiems; kadangi šio centro steigėjas Mohammad Sadiq Kaboudvand buvo apkaltintas tuo, kad įsteigęs Kurdistano žmogaus teisių organizaciją jis vykdė veiklą prieš nacionalinį saugumą, ir nuteistas 10 metų kalėti,

H.   kadangi Irano vyriausybė ir valdžios institucijos privalo saugoti žmogaus teisių gynėjus; kadangi minėtoje Jungtinių tautų Žmogaus teisių gynėjų deklaracijoje, kurią 1998 m. bendru sutarimu priėmė JT Generalinė Asamblėja, nurodyta, kad valstybės turi imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos gintų asmenis (žmogaus teisių gynėjus) nuo bet kokio smurto, grasinimų, de facto ar de jure nepalankios diskriminacijos, spaudimo ar kitokio savavališko veiksmo, atsiradusio dėl asmens teisėtų pastangų ginti žmogaus teises,

1.   griežtai smerkia prieš Shirin Ebadi nukreiptas represijas, grasinimus ir jos persekiojimą, taip pat tai, kad buvo uždarytas Žmogaus teisių gynimo centras Teherane, ir reiškia rimtą susirūpinimą dėl sustiprėjusio žmogaus teisių gynėjų persekiojimo Irane; atkreipia dėmesį į tai, kad Irano saugumo pajėgų reidas Žmogaus teisių gynimo centre Teherane yra dalis platesnio masto kampanijos siekiant nutildyti žmogaus teisių gynėjus Irane;

2.   reiškia rimtą susirūpinimą, kad dėl besitęsiančio Shirin Ebadi persekiojimo, grasinimų ir išpuolių prieš ją kyla pavojus ne tik jos saugumui, bet ir visiems aktyviems Irano pilietinės visuomenės veikėjams ir žmogaus teisių gynėjams;

3.   pabrėžia, kad Žmogaus teisių gynimo centro uždarymas reiškia ne vien tik išpuolį prieš Shirin Ebadi ir žmogaus teisių gynėjus Irane, tačiau ir visos tarptautinės žmogaus teisių srities bendruomenės puolimą, kadangi Shirin Ebadi yra įtakinga šios bendruomenės narė ir viena iš jos lyderių;

4.   primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nutraukti prieš Shirin Ebadi nukreiptus represinius veiksmus, persekiojimą ir grasinimus, užtikrinti jos saugumą ir leisti jai vėl atidaryti Žmogaus teisių gynimo centrą; ragina Irano valdžios institucijas leisti Žmogaus teisių gynimo centrui, Kurdistano žmogaus teisių organizacijai ir kitoms žmogaus teisių asociacijoms nekliudomai vykdyti savo veiklą;

5.   ragina Irano valdžios institucijas laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių klausimu, ypač užtikrinti galimybę pasinaudoti taikių susirinkimų teise, kuri įtvirtinta Irano pasirašytame ir ratifikuotame Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

6.   dar kartą reiškia susirūpinimą dėl Irano piliečių, kurie gina žmogaus teises, kovoja prieš mirties bausmę ir kurie dažnai apkaltinami vadinamąja veikla prieš nacionalinį saugumą, persekiojimą ir kalinimą; ragina Iraną sustabdyti priekabiavimą prie politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų, jų bauginimus bei persekiojimą, inter alia paleisti visus dėl politinių pažiūrų savavališkai įkalintus asmenis ir užkirsti kelią nebaudžiamumui už žmogaus teisių pažeidimus;

7.   kuo griežčiausiai smerkia tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje Mašado mieste trys asmenys buvo užmėtyti akmenimis, kaip patvirtino teisminės institucijos atstovas spaudai, ir ragina Irano valdžios institucijas laikytis paskelbto moratoriumo ir nedelsiant priimti teisės aktą, pagal kurį būtų draudžiama taikyti šią žiaurią bausmę;

8.   itin susirūpinęs dėl blogėjančios įkalinto Mohammado Sadiqo Kaboudvando sveikatos; laikosi nuomonės, kad šis asmuo kalinamas dėl savo įsitikinimų, ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai grąžinti jam laisvę ir užtikrinti medicininę priežiūrą;

9.   itin apgailestauja dėl to, kad siekiant nubausti studentus už atvirų viešų diskusijų organizavimą jie vis dar šalinami iš universitetų, ir ragina valdžios institucijas grąžinti laisvę Širazo universiteto studentams, kurie buvo sulaikyti už tai, kad 2008 m. gruodžio 6 d. minėjo kasmetinę nacionalinę studentų dieną;

10.   ragina Irano valdžios institucijas atsižvelgti į vyriausybės nurodymus ir užtikrinti pagarbą religinėms mažumoms bei pasirūpinti, kad būtų kuo skubiau paleisti bahajų religinio judėjimo lyderiai Fariba Kamalabadi, Jamaloddin Khanjani, Afif Naeimi, Saeid Rasaie, Mahvash Sabet, Behrouz Tavakkoli ir Vahid Tizfahm, kadangi šie asmenys įkalinti vien dėl savo religinių įsitikinimų;

11.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau nagrinėti žmogaus teisių padėtį Irane ir per pirmą 2009 m. pusmetį pateikti Parlamentui išsamią ataskaitą šiuo klausimu bei toliau kelti į viešumą konkrečius žmogaus teisių pažeidimų atvejus;

12.   pabrėžia, kad galimas būsimas ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Irane;

13.   ragina Tarybai pirmininkaujančią šalį ir valstybių narių diplomatinius atstovus Irane nedelsiant imtis bendrų veiksmų atsižvelgiant į minėtąsias problemas;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Žmogaus teisių tarybai, Irano teisminės valdžios pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybės perversmo Gvinėjoje

P6_TA(2009)0030 RC-B6-0037/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2008 m. gruodžio 23 d., t. y. kitą dieną po Prezidento Lansanos Conté mirties, grupė karininkų perėmė valdžią,

B.   kadangi Lansana Conté, būdamas karininkas, 1984 m. po Prezidento Sékou Touré, valdžiusio iki tol, mirties taip pat jėga paėmė valdžią ir šalį valdė 24 metus,

C.   kadangi kariuomenė visiškai neturėtų dalyvauti valdant tautas,

D.   kadangi nacionalinės asamblėjos įgaliojimai baigėsi prieš dvejus metus ir nesurengta jokių parlamento rinkimų,

E.   kadangi sprendimai dėl Gvinėjos politinės, ekonominės ir socialinės ateities priklauso Gvinėjos tautai ir jos atstovams ir kadangi karinės chuntos siūlomas dvejų metų laikotarpis, reikalingas rinkimams surengti, yra pernelyg ilgas,

F.   kadangi Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (VAVEB) ir Afrikos Sąjunga pasmerkė valstybės perversmą ir nusprendė neleisti Gvinėjai dalyvauti jų vykdomoje veikloje,

G.   kadangi 2006 m. birželio mėn. ir 2007 m. sausio mėn. vykusių streikų iniciatorės pagrindinės opozicijos partijos ir profsąjungų organizacija atkreipė dėmesį į valdžios perėmimą, bet nacionalinės asamblėjos pirmininkas paragino atkurti konstitucinę tvarką,

H.   kadangi, anot Pasaulio banko, kas antras Gvinėjos pilietis pragyvenimui turi dolerį per dieną ir kadangi po nepriklausomybės paskelbimo vieno gyventojo pajamos vis mažėja, nors šalis turi didelių vandens ir iškastinių išteklių,

I.   kadangi organizacija "Transparency International" Gvinėją priskiria labiausiai korumpuotoms Afrikos šalims,

J.   kadangi valstybės perversmas vyko esant blogoms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms ir kadangi vystymasis geriausiai užtikrina demokratijos sėkmę,

K.   kadangi daugelyje Gvinėjos miestų kelis kartus buvo rengiamos demonstracijos, kurių metu protestuota prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir pagrindinių maisto produktų trūkumą,

L.   kadangi žmogaus teisių aspektu daug nerimo kelia buvusio Prezidento Lansanos Conté valdymo rezultatai: kariuomenė ir policija itin dažnai naudoja jėgą prieš civilius gyventojus, jie kalinami savavališkai ir nepriėmus teismo sprendimo, pažeidžiama žodžio laisvė,

M.   kadangi siekiant pradėti nacionalinį dialogą, kurio tikslas – pasiekti susitarimą dėl taikaus ir demokratinio pokyčio ir dėl prezidento bei parlamento rinkimų tvarkaraščio, svarbu visiškai atsižvelgti į politinių partijų, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų siūlymus,

N.   kadangi karinė chunta priima sprendimus ir skiria asmenis eiti pareigas, ypač vyriausybines, neatsižvelgdama į pagrindinius teisinės valstybės principus,

O.   kadangi ministro pirmininko pareigoms paskirtas Kabiné Komara, anksčiau ėjęs vadovaujamąsias pareigas Afrikos importo ir eksporto banke, ir kadangi per 2007 m. vasario mėn. įvykius šis asmuo buvo įtraukas į profsąjungų siūlomų kandidatų į ministrus pirmininkus sąrašą,

P.   kadangi savavališkai sulaikomi kariuomenės ir civiliai vadai,

1.   smerkia tai, kad valdžią perėmė kariškių grupė, ir prašo per kelis mėnesius surengti laisvus ir skaidrius parlamento ir prezidento rinkimus laikantis tarptautinių normų ir padedant Afrikos Sąjungai bei VAVEB, taip pat palaikant Europos Sąjungai ir valdant laikinajai iš civilių sudarytai vyriausybei;

2.   prašo siekiant pradėti demokratinius pokyčius užmegzti Gvinėjos piliečių dialogą, kuriame dalyvautų visos politinės partijos, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos;

3.   prašo valdančiosios chuntos gerbti teises į nuomonės, žodžio ir susirinkimų, ypač taikių, laisvę, kaip ji skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

4.   smerkia tai, jog kariškiai ir civiliai kalinami nepareiškus kaltinimų, ir prašo juos netrukus paleisti, jei jiems nepateikiama jokių rimtų kaltinimų;

5.   atkreipia dėmesį į politinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė naujieji Gvinėjos vadovai, ypač į tai, kad jie įsipareigojo nepertraukiamai kovoti su korupcija ir Gvinėjoje sukurti skaidrią demokratinę sistemą; prašo laikytis šių įsipareigojimų;

6.   pritaria Afrikos Sąjungos ir VAVEB sprendimams neleisti Gvinėjai dalyvauti jų veikloje, kol ši šalis neturės demokratiškai išrinktų parlamento ir vyriausybės;

7.   prašo pagal Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsnius pradėti politinį Europos Sąjungos ir Gvinėjos valdžią perėmusių laikinųjų valdžios institucijų dialogą;

8.   prašo, kad Europos Komisija būtų pasirengusi sustabdyti visokio pobūdžio pagalbą, išskyrus humanitarinę pagalbą ir pagalbą maisto produktais, ir, jei valdžia nebus perduota demokratiniu būdu, taikyti konkrečias sankcijas jėga valdžią užgrobusių valdžios institucijų nariams;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Afrikos Sąjungos institucijoms, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (VAVEB), AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir Gvinėjos valdžios institucijoms.

2009 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl spaudos laisvės Kenijoje

P6_TA(2009)0031 RC-B6-0038/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2009 m. sausio 2 d. Prezidentas M. Kibaki pritarė pataisytam Kenijos ryšių akto projektui (2008 m.), kuris iš dalies pakeitė 1998 m. Kenijos ryšių aktą;

B.   kadangi 2008 m. akte, tokiame koks jis yra, nepaisoma žodžio ir spaudos laisvės principų, išdėstytų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir pakartotų kituose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos Kenija pasirašė ir ratifikavo, įskaitant Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją;

C.   kadangi daugiausia problemų kyla dėl dviejų dalių – 88 ir 46; kadangi 88 dalyje informacijos ministrui suteikiama galių įsiveržti į žiniasklaidos organizacijas, jei įtariama, kad jos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir išmontuoti jų transliavimo įrangą; kadangi 46 dalyje valstybei suteikiama galių kontroliuoti transliuojamos, elektronine forma publikuojamos ir spausdinamos informacijos turinį;

D.   kadangi remiantis Rytų Afrikos žurnalistų asociacijos (RAŽA) išplatintu spaudos pranešimu, priėmus 2008 m. ryšių aktą, vyriausybė pradėtų tiesioginę žiniasklaidos cenzūrą;

E.   kadangi Ministras Pirmininkas R. Odinga prisidėjo prie gausios opozicijos, protestuojančios prieš šį įstatymą; kadangi Oranžinio demokratijos judėjimo (angl. ODM) vadovai neseniai sakė kalbas, kuriose pabrėžė, kad Prezidentas nesikonsultavo su Ministru Pirmininku dėl akto;

F.   kadangi, Kenijos žmogaus teisių nacionalinės komisijos nuomone, iš to, kad Prezidentas pritarė šiam akto projektui, matyti, kad didžioji koalicija dirba nevieningai;

G.   kadangi žodžio laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, kaip nurodyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje;

H.   kadangi prieš vienerius metus demonstracijos, vykusios po Kenijos prezidento rinkimų, kuriuose buvo padaryta pažeidimų, peraugo į riaušes ir etninius konfliktus visoje šalyje, buvo nužudyta daugiau nei 1 000 žmonių, o 350 000 liko be pastogės;

1.   apgailestauja, kad Prezidentas M. Kibaki pasirašė pataisytą Kenijos ryšių akto projektą, nekreipdamas dėmesio į tai, kad jo pasirašymo metu buvo pareikšta rimtų abejonių dėl jo;

2.   tačiau palankiai vertina tai, kad Prezidentas M. Kibaki neseniai sutiko peržiūrėti aktą ir atsižvelgti į žiniasklaidos atstovų siūlomus šio akto pakeitimus;

3.   primena savo įsipareigojimą gerbti spaudos laisvę ir pagrindines žodžio, informacijos ir asociacijų laisves; pabrėžia, kad pagrindinė piliečių teisė yra prieiga prie informacijos, kuri atspindi nuomonių pliuralizmą;

4.   ragina Kenijos vyriausybę pradėti konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, siekiant konsensuso, kaip geriau sureguliuoti ryšių pramonę nepažeidžiant spaudos laisvės; ragina Prezidentą M. Kibaki ir Ministrą Pirmininką R. Odingą dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad pataisyta naujo ryšių akto redakcija atitiktų žodžio ir informacijos laisvės principus;

5.   pabrėžia, kad reikia kovoti su nebaudžiamumu Kenijoje ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie atsakingi už prieš metus, t. y. po rinkimų, vykusias riaušes; ragina sudaryti nepriklausomą komisiją, į kurią įeitų vietos ir tarptautiniai teisės specialistai, kuri vykdytų tyrimą ir pateiktų kaltinimus; pažymi, kad teoriškai Prezidentas M. Kibaki ir Ministras Pirmininkas R. Odinga jau sutarė sudaryti tokią komisiją, bet to nebuvo padaryta;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Kenijos vyriausybei, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Rytų Afrikos bendruomenei ir Afrikos Sąjungos Komisijos Pirmininkui ir Vykdomajai Tarybai.