Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2226(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0093/2009

Pateikti tekstai :

A6-0093/2009

Debatai :

PV 23/03/2009 - 22
CRE 23/03/2009 - 22

Balsavimas :

PV 24/03/2009 - 4.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0153

Priimti tekstai
PDF 225kWORD 58k
Antradienis, 2009 m. kovo 24 d. - Strasbūras
Meno studijos Europos Sąjungoje
P6_TA(2009)0153A6-0093/2009

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl meno studijų Europos Sąjungoje (2008/2226(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 151 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2008/EB dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 24 ir 25 m. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybinio sektorių indėlio siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir į 2008 m. gegužės 21 ir 22 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos darbo programos "Švietimas ir mokymas 2010" įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektą – "Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti"(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinio menininkų statuso(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0093/2009),

A.   kadangi Europos Sąjunga, laikydamasi savo šūkio "Susivieniję įvairovėje", turi pripažinti savo bendrą istoriją, ir tai ji gali padaryti remdamasi Europos meno istorija, nes ji yra iš esmės universalaus pobūdžio,

B.   kadangi mokyklos turėtų vėl tapti pagrindine kultūros pažinimo demokratizavimo vieta,

C.   kadangi meninis bei kultūrinis švietimas, kuris apima ir mokymą paveikslėliais, yra pagrindinis valstybių narių švietimo sistemos elementas,

D.   kadangi meninis ir kultūrinis švietimas yra pagrindinė vaikų ir jaunimo švietimo dalis, nes jis padeda ugdyti laisvą valią, jautrumą ir atvirumą kitiems; kadangi tai yra svarbus lygių galimybių aspektas ir būtina tikros kultūros pažinimo demokratizacijos sąlyga,

E.   kadangi siekiant išspręsti kultūros pažinimo demokratizacijos problemą, reikia visais lygmenimis ir visose amžiaus grupėse skatinti meno supratimą, pripažinti kolektyvinės ir mėgėjiškos meninės veiklos svarbą ir skatinti meno studijų prieinamumą,

F.   kadangi dėl ekonominių priežasčių valstybės narės, deja, dažnai yra priverstos bendroje švietimo politikoje skirti mažiau dėmesio menui,

G.   kadangi menų srityje meninis švietimas sudaro profesinio mokymo pagrindą ir skatina kūrybingumą ir fizinį bei protinį tobulėjimą šioje srityje, taip skatindamas artimesnį ir produktyvesnių švietimo, kultūros ir menų ryšį,

H.   kadangi meninio švietimo ir dizaino mokyklos bei centrai padeda plėtoti filosofijos kryptis, kurti naujus meninius stilius bei judėjimus ir suteikti galimybę pažinti kitus kultūrinius pasaulius, o tai gerina Europos Sąjungos įvaizdį pasaulyje,

I.   kadangi meninės ir kūrybinės srities profesionalų sėkmei didelę reikšmę turi mokymas,

J.   kadangi meno studijos, sutelktos į specialybės įgijimą ir karjeros plėtrą, reikalauja ne tik studentų talento, bet ir solidaus kultūrinio pagrindo, kurį suteikti gali tik daugiadalykis ir sisteminis mokymas; kadangi toks mokymas padidina įsidarbinimo šioje srityje galimybes, nes kartu suteikia bendrą išprusimą, tyrimų metodologijos žinių, verslo įgūdžių bei ekonomikos žinių ir kitų įvairių veiklos sričių, mūsų dienomis sąveikaujančių su menu, įgūdžių,

K.   kadangi Europos Sąjungos kūrybinių, kultūrinių ir meninių bendrovių ir įmonių ekonominis potencialas užimtumo srityje stipriai veikia meninės srities plėtrą,

L.   kadangi technologinė revoliucija sukėlė didesnę konkurenciją šalių viduje ir tarp šalių, todėl intelektiniai ir kūrybiniai gebėjimai užima išskirtinę vietą Lisabonos strategijoje,

M.   kadangi greiti ir nuolatiniai mūsų visuomenėje vykstantys pokyčiai reikalauja didelių žmonių prisitaikymo, lankstumo, kūrybingumo, novatoriškumo ir komunikacinių gebėjimų darbo srityje, o šios savybės turėtų būti skatinamos įvairių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų, suderintų su minėtosios programos "Švietimas ir mokymas 2010" tikslais,

N.   kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingų valstybių narių taikomi meninio švietimo modeliai labai skiriasi,

O.   kadangi dėl globalizacijos ir didelio asmenų judumo, taip pat dėl vienas po kito vykusių Europos Sąjungos plėtros etapų švietimas kultūros ir jos įvairovės klausimais tapo svarbiu veiksniu, siekiant išsaugoti tapatybę ir skatinti kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą; kadangi Europos kultūrų dialogo metų tikslų informuoti apie kultūrą bei ją remti turėtų būti siekiama ir po 2008 metų,

1.   mano, kad meninis švietimas turėtų būti privaloma visų mokymo lygių švietimo programų dalis, siekiant skatinti kultūros pažinimo demokratizavimą;

2.   pabrėžia, kad svarbu mokyklų mokymo programose ir profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą tęstinių kursų programose visose amžiaus grupėse skatinti ir ugdyti kūrybiškumą, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalį;

3.   primena, kad vienas iš meninio ir kultūrinio švietimo tikslų yra prisidėti prie piliečių švietimo, ir kad vienas iš jo atliekamų vaidmenų yra stiprinti mūsų gebėjimą mąstyti ir prisidėti prie asmens tobulėjimo protine, emocine ir fizine prasmėmis;

4.   pripažįsta Europos kūrybiškumo ir naujovių metais (2009 m.) menų atliekamą svarbų naujovių visuomenėje ir ekonomikoje skatinimo vaidmenį;

5.   atkreipia Tarybos ir valstybių narių dėmesį į tai, kokį vaidmenį Europos kultūros ir jų įvairovė atlieka kaip integracijos veiksnys, ir į meninio bei kultūrinio švietimo Europos lygmeniu svarbą, įskaitant tradicinių kultūros vertybių saugojimą skirtinguose regionuose;

6.   pažymi, kad kasdien vis daugiau menų srities studentų norėtų studijuoti kitoje valstybėje narėje, ir todėl skatina valstybes nares koordinuoti savo meninio lavinimo politikos kryptis Europos Sąjungos lygmeniu, keistis gerąja patirtimi ir didinti ir studentų, ir dėstytojų judumą šioje srityje;

7.   siūlo didinti profesionalų judumą meno sektoriuje daugiau dėmesio skiriant kvalifikacijų pripažinimo klausimui; mano, kad tai turėtų būti daroma skatinant mokymo institucijas ir darbdavius vadovautis Europos kvalifikacijų sistema, kad būtų galima Europos lygmeniu lyginti kompetenciją ir kvalifikacijas;

8.   primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atsižvelgiant į ryšį su darbu, Europos gyventojams, užsiimantiems menine ir kūrybine veikla, kurti judumo sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunų menininkų ir menų srities studentų judumui;

9.   pripažindamas, kad tai priklauso valstybių narių kompetencijai, mano, kad meninio švietimo politikos kryptys turi būti koordinuojamos ES lygmeniu, ypač tai, kas susiję su:

   - skirtingoms visuomenės grupėms skirtų meno studijų pobūdžio, turinio ir trukmės apibūdinimu,
   - meninio švietimo, kūrybingumo ir novatoriškumo ryšiu,
   - meninio švietimo politikos veiksmingumu, žvelgiant iš jo socialinio ir ekonominio poveikio perspektyvos,
   - pusiausvyros tarp teorinių studijų ir praktinio jų pritaikymo, siekiant išvengti, kad meninis švietimas nebūtų abstraktus,
   - meninio švietimo metodų ir strategijų taikymu ir kūrimu laikantis informacinės visuomenės reikalavimų,
   - menų dėstytojų, įskaitant ne tik tradicinių meno krypčių dėstytojus, bet ir naujų meno krypčių "menininkus inžinierius", rengimu;

10.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:

   - pripažinti meninio švietimo ir kūrybingumo skatinimo svarbą atsižvelgiant į žiniomis grindžiamą ekonomiką pagal Lisabonos strategiją,
   - apibrėžti meninio švietimo, kaip esminės pedagoginės priemonės, padedančios branginti kultūrą globalizuotame ir daugiakultūriame pasaulyje, vaidmenį,
   - nustatyti bendras meninio švietimo ir šios srities specializuotų programų mokytojų rengimo politikos vystymo strategijas,
   - pripažinti menininkų vaidmens visuomenėje svarbą ir būtinybę švietimo procese nustatyti specialias meninio švietimo kompetencijos sritis,
   - skatinti valstybių atstovus, dirbančius neseniai įsteigtoje Švietimo ir kultūros darbo grupėje, atsižvelgiant į kultūros atvirojo koordinavimo metodą aptarti menų vaidmenį įvairiuose švietimo kontekstuose (formaliojo, savišvietos ir neformaliojo) ir visomis švietimo pakopomis (nuo ikimokyklinio ugdymo iki profesinio mokymo ir aukštųjų meno studijų),
   - raginti valstybių atstovus atvirojo koordinavimo metodo kultūros pramonės darbo grupėse kaip pagrindinę temą aptarti profesinį mokymą ir tęstinį menininkų, vadybininkų, mokytojų, tarpininkų ir kitų profesionalų tobulinimąsi kultūros sektoriuje,
   - raginti atitinkamus suinteresuotuosius pilietinės visuomenės subjektus dalytis žiniomis ir profesine patirtimi, atsižvelgiant į su atvirojo koordinavimo metodu susijusį procesą,
   - tobulinti profesinio mokymo teikimą rengiant specialistus meno sektoriuje, pripažįstant visų trijų pakopų aukštąjį meninį išsilavinimą (bakalauro, magistro ir daktaro), kaip numatyta Bolonijos deklaracijoje, ir taip pagerinti menininkų judumą ES,
   - nustatyti specialią tvarką, kuri padėtų skatinti meninį švietimą remiantis daugiamete kultūros programa,
   - pripažinti kolektyvinės ir mėgėjiškos meninės veiklos svarbą,

11.   pabrėžia, kad meno istorijos mokymas turi būti grindžiamas ir susitikimais su menininkais bei kultūrinių vietų lankymu, siekiant sukelti susidomėjimą ir suteikti peno mokinių apmąstymams;

12.   pažymi, kad į mokymo programas įtraukiant meno aspektą yra svarbu naudoti naująsias ryšių ir informacinių technologijų priemones bei internetą, kaip modernaus ir naujiems laikams pritaikyto mokymo kanalus;

13.   šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų tokių projektų kaip "Europeana" (skaitmeninė Europos biblioteka) indėlį;

14.   rekomenduoja bendrai kurti meniniam ir kultūriniam švietimui skirtą Europos portalą bei įtraukti meninį švietimą į valstybių narių švietimo programas ir taip užtikrinti Europos kultūrinio modelio, ypač vertinamo tarptautiniu mastu, plėtojimą ir skatinimą;

15.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares vykdyti meninio švietimo įtraukimo į mokymo programas pažangos stebėseną; siūlo, ypač Komisijai, skatinti studijas, kurios suteiktų patikimą informaciją apie šio mokymo poveikį Europos Sąjungos studentų mokymosi ir kompetencijos lygiui;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(2) OL L 348, 2008 12 24, p. 115.
(3) OL C 86, 2008 4 5, p. 1.
(4) OL C 125 2008 5 22, p. 223.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0124.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0123.

Teisinė informacija - Privatumo politika