Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į URBACT programą, kuri yra URBAN iniciatyvos dalis ir kuri padeda plėtoti daugiau nei 200 Europos Sąjungos miestų gerąją patirtį ir keitimąsi patirtimi,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir į regioninės politikos projektų pagrindą(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo(3),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 ir 159 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą "Penktoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita. Augantys regionai, auganti Europa" (COM(2008)0371),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą "Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu" (COM(2008)0616),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą "Regionų ekonominiai pokyčiai" (COM(2006)0675),

–   atsižvelgdamas į Struktūrinės ir sanglaudos politikos direktorato tyrimą "Pažangioji patirtis regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtys",

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto 2008 m. liepos 17 d. surengtą viešąjį klausymą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6–0095/2009),

A.   kadangi Europos Sąjungos sanglaudos politika priskiriama prie svarbiausių politikos sričių ne tik dėl finansavimo, bet ypač todėl, kad ji yra svarbiausia Europos integracijos proceso gairė ir dėl jos reikšmės socialinei, ekonominei ir teritorinei Europos Sąjungos sanglaudai bei visai 268 regionų darniai plėtrai, mažinant plėtros skirtumus ir trūkumus bei gerinant visų ES piliečių gyvenimą,

B.   kadangi Europos Sąjungos regionai susiduria su labai panašiais iššūkiais, nors skiriasi jų poveikis regionams, turint mintyje jų gyventojų ir vietos ypatybes (pavyzdžiui, salų ir kalnų regionai): globalizacija ir su ja susijusia spartesne ekonomikos restruktūrizacija, atvirais prekybos santykiais, technologinės revoliucijos padariniais, klimato kaita, žinių ekonomikos vystymusi, demografiniais pokyčiais, gyventojų skaičiaus mažėjimu ir didėjančia imigracija,

C.   kadangi geriausių rezultatų, prisidedančių prie žinių pagrindų ir konkurencijos didinimo, vykdant projektus pasiekiama tuomet, kai bendradarbiauja viešasis sektorius, verslo atstovai, švietimo sektorius ir vietos suinteresuoti veikėjai,

D.   kadangi iššūkiams įveikti negalima pasitelkti viso sanglaudos politikos potencialo, nes galimi pareiškėjai, norėdami panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, susiduria su didelėmis kliūtimis, kaip antai:

E.   kadangi dauguma sanglaudos politikos klaidų atsiranda dėl esamų kliūčių,

F.   kadangi struktūrinės politikos įgyvendinimas stabdomas, be kita ko, dėl ypatingo procedūrų nelankstumo ir kadangi dėl to būtina tas procedūras supaprastinti ir aiškiai paskirstyti atsakomybę bei kompetencijas ES, valstybėms narėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms,

1.   pabrėžia, kad nors ir reikia atsižvelgti į plačiau skleidžiamos geriausios patirties teikiamą naudą geresnio komunikavimo ir didesnio ekonominio efektyvumo atžvilgiu, pastangos įdiegti šią patirtį ES regionų politikos srityje daugiausiai turėtų būti perduodamos vadovaujančioms institucijoms, nurodant joms sudaryti prieigos prie struktūrinių lėšų taisykles tam, kad keitimasis informacija ir patirtimi galėtų prisidėti prie daug geresnės projekto kokybės teikiant bendrų problemų sprendimus ir pasirenkant efektyvesnius tikslinius veiksmus;

2.   pažymi poreikį supaprastinti Struktūrinio fondo projektų ir programų, ypač susijusių su valdymo ir kontrolės sistemomis, įgyvendinimo procedūras; taigi, siekiant įveikti dabartinę finansų krizę, pritaria pasiūlymui peržiūrėti Struktūrinių fondų paketą; nekantriai laukia kitų Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu, kurie turėtų būti paskelbti ateinančiais mėnesiais;

Kliūčių panaikinimas

3.   ragina Komisiją panaikinti išvardytas kliūtis, be kita ko:

4.   rekomenduoja, kad Komisija toliau dėtų pastangas ir parengtų suderintą, bendrai prieinamą metodą regionams keistis pažangiąja patirtimi, siekiant sudaryti sąlygas sanglaudos politikoje dalyvaujančioms šalims remtis kitų patirtimi;

5.   aiškiai pažymi, kad dėl gerosios patirties nustatymo neturi atsirasti papildomos administracinės naštos pareiškėjams ir projektų vykdytojams;

6.   reikalauja, kad struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje biurokratijos būtų kuo mažiau ir ji nebūtų bereikalingai didinama valstybei narei nustatant atskiras sąlygas;

7.   kartoja, kad remia patirtį, kuria siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės pateiktų metines nacionalines deklaracijas, kuriose būtų apimamos pagal pasidalijamąjį valdymą naudojamos Bendrijos lėšos, ir ragina siekti, kad ši patirtis taptų norminė;

Bendrieji ir specifiniai geriausios praktikos nustatymo kriterijai

8.   vertina iniciatyvoje "Regionų ekonominiai pokyčiai" įtvirtintas pastangas kiekvienais metais gerąją patirtį įvertinti metiniu apdovanojimu REGIO STARS ir paskelbti viešai bei įkurti gerajai patirčiai skirtą tinklalapį; atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik interneto tinklavietės veiksmingumas yra ribotas;

9.   kritikuoja Komisijos objektyvių pagrindų skaidrumo trūkumą ieškant geriausios praktikos pavyzdžių;

10.   ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad sąvoka "geriausia praktika" vartojama įvairiapusiškai, o dažnai lygiagrečiai vartojamos ir sąvokos "geroji praktika" ar "sėkmės istorija", parengti aiškų sanglaudos politikai pritaikytą kriterijų sąrašą, kuriuo būtų galima geriausią praktiką atskirti nuo kitų projektų;

11.   rekomenduoja Komisijai, nustatant geriausios praktikos pavyzdžius, atsižvelgti į šiuos aspektus:

12.   pabrėžia, kad visi kriterijai, kuriais bus siekiama atkreipti dėmesį į gerąją patirtį, privalo būti aiškiai išmatuojami ir patikimi, siekiant išvengti trinties, nepageidaujamo poveikio, subjektyvių vertinimų, galinčių pakenkti visai, tokiais kriterijais pagrįstai, projekto laipsniavimo procedūrai; todėl ragina Komisiją aiškiai apibūdinti tokių kriterijų turinį, ir tai, kaip jie turėtų būti įgyvendinti;

13.   rekomenduoja, remdamasis daugybės projektų iš daugelio Europos Sąjungos regionų analize, tose sanglaudos politikos srityse, kurios ypač svarbios ir pavienių regionų, ir apskritai Europos Sąjungos plėtrai bei kurioms būdinga įgyvendinimo įvairovė, atsižvelgti į papildomus veiksnius vertinant geriausią praktiką;

14.  Rekomenduoja "Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir (arba) naujovių" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

15.   rekomenduoja "Aplinkosaugos, kovos su klimato kaita ir tvarios energetikos politikos" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

16.   rekomenduoja "Kokybiškų darbo vietų kūrimo" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

17.   rekomenduoja "Mokymosi visą gyvenimą" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

18.   rekomenduoja "Integruotosios miestų plėtros" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

19.   rekomenduoja srityje "Demografiniai pokyčiai" atsižvelgti į šiuos veiksnius:

20.   rekomenduoja srityje "Tarptautinis bendradarbiavimas" atsižvelgti į šiuos veiksnius:

21.   rekomenduoja srityje "Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė" atsižvelgti į šiuos veiksnius:

22.   ragina Komisiją nepamiršti poreikio skatinti geriausią patirtį atsižvelgiant į finansinius susitarimus, visų pirma į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus, ir į tuos susitarimus, kuriems skiriama Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo parama;

23.   supranta, kad ypač sunku užtikrinti, jog projektas palaipsniui atitiktų minėtus kriterijus; taigi ragina Komisiją prieš taikant šiuos kriterijus išdėstyti juos pagal svarbą, nustatyti svarbiausius, kad būtų lengviau atrinkti dėmesio vertus projektus kaip geriausią patirtį; pabrėžia, kad būtina atvirai ir skaidriai taikyti tuos pačius geriausios patirties kriterijus, kurie sudarytų geresnio valdymo, įsisavinimo ir palyginimo sąlygas bei padėtų išvengti maišaties su kitomis panašiomis sąlygomis;

24.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į sąvokų "geriausia patirtis", "geroji patirtis" ir "sėkmės istorija" vartojimą ateityje, aiškiai ir skaidriai suskirstyti ir klasifikuoti šių terminų kvalifikavimo kriterijus projekto aprašymo tikslu;

Geriausios patirties mainai

25.   ragina Komisiją rengti ir koordinuoti geriausios patirties mainus regionuose bei sukurti viešą tinklavietę, kurioje šiuo tikslu būtų pateikta pagrindinė informacija apie projektus visomis Bendrijos kalbomis;

26.   rekomenduoja Komisijai, išlaikant esamą administracinę sistemą, Regioninės politikos generaliniame direktorate sukurti atitinkamą centrą, kuris, siekdamas ilgalaikių, nuolatinių, patikimų ir sėkmingų geriausios patirties mainų sanglaudos politikos srityje bei bendradarbiaudamas su regionų tinklu, organizuotų geriausios patirties pavyzdžių vertinimą, rinkimą bei mainus ir būtų nuolatinis kontaktinis centras pasiūlos ir paklausos klausimais; kviečia Komisiją tarp visų savo tarnybų paskleisti šią geriausios patirties kultūrą;

27.   esant šioms aplinkybėms siūlo išnagrinėti vertinimo mechanizmus ir atsižvelgti į išbandytus ir patikimus metodus, kurie jau buvo įgyvendinti; mano, kad reikėtų ypač pabrėžti bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijų ir specialių agentūrų tinklu, kuris yra pagrindinis geriausios patirties vertinimo šaltinis;

28.   primena, kad jei Europos Sąjunga teiks finansavimą ir gerąją patirtį, tuo pasinaudoti galės būtent nacionaliniai, regionų ir vietos atsakingieji asmenys; šiuo atžvilgiu džiaugiasi sukurta Erasmus programa išrinktiems vietos ir regionų atstovams;

29.   rekomenduoja, kad Komisija naudotų Regionų komiteto turimas priemones, visų pirma Lisabonos strategijos stebėsenos platformą ir Subsidiarumo stebėsenos tinklą, siekiant keistis geriausia patirtimi tarp regionų ir valstybių narių, kad būtų galima atskirti ir kartu numatyti tikslus, vėliau – planavimo veiksmus, ir galiausiai imtis lyginamojo sanglaudos politikos rezultatų vertinimo;

o
o   o

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492. (2) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (3) OL L 210, 2006 7 31, p. 1.