Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 149 ir 151 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą "Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis" (COM(2008)0566) ir į prie šio komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2008)2443, SEC(2008)2444 ir SEC(2008)2445),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą "Kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos programa", (COM(2007)0184),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Komisijos darbinį dokumentą "Veiksmų plano "Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas" įgyvendinimo ataskaita" (COM(2007)0554) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2007)1222),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiakalbystės pagrindų strategijos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl daugiakalbystės ir kalbų mokymosi skatinimo Europos Sąjungoje. Europos kalbų mokėjimo indikatorius(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos regioninių ir rečiau vartojamų kalbų (ES mažumų kalbų) atsižvelgiant į plėtrą ir kultūrinę įvairovę(4),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1934/2000/EB "2001 m. – Europos kalbų metai"(5),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21–22 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros reikalų tarybos išvadas, ypač į susijusias su daugiakalbyste,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadų dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykių srityje(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 18–19 d. Regionų komiteto išsakytą nuomonę dėl daugiakalbystės(7) ir į 2008 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonominio ir socialinio komiteto išsakytą nuomonę dėl daugiakalbystės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6–0092/2009),

A.   kadangi kalbų ir kultūrų įvairovė dėl didėjančio žiniasklaidos prieinamumo, judumo, migracijos ir plintančios globalizacijos daro didelį poveikį Europos Sąjungos piliečių kasdieniniam gyvenimui,

B.   kadangi manoma, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams itin svarbu įgyti įvairius kalbinius gebėjimus, nes jie suteikia jiems galimybę visapusiškai pasinaudoti ekonomine, socialine ir kultūrine laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje ir jos ryšių su trečiosiomis šalimis nauda,

C.   kadangi daugiakalbystės svarba didėja ne tik atsižvelgiant į valstybių narių ryšius, bet ir į mūsų daugiakultūrių visuomenių sambūvį bei bendrąsias Europos Sąjungos politines priemones,

D.   kadangi būtina, jog daugiakalbystės vertinimas būtų atliekamas remiantis pripažintomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos Tarybos sukurta bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema ir pan.,

E.   kadangi kai kurios Europos kalbos yra pagrindinė ryšių su trečiosiomis šalimis, taip pat su įvairiomis pasaulio regionų tautomis palaikymo priemonė,

F.   kadangi daugiakalbystė Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniuose pripažįstama kaip piliečių teisė ir kadangi daugiakalbystės tikslas turėtų būti įvairovės ir tolerancijos skatinimas, kad būtų išvengta galimų aktyvių ir pasyvių konfliktų, kylančių valstybėse narėse tarp skirtingų kalbinių bendruomenių,

1.   džiaugiasi, kad Komisija pateikė komunikatą dėl daugiakalbystės ir tuo, kad Taryba skyrė jam tinkamą dėmesį;

2.   dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją daugiakalbystės ir kultūrų įvairovės klausimais;

3.   primygtinai reikalauja, kad būtų pripažįstama oficialiųjų ES kalbų lygybė visose visuomeninės veiklos srityse;

4.   mano, kad Europos kalbų įvairovė labai praturtina kultūrą ir kad būtų neteisinga Europos Sąjungoje orientuotis į vieną pagrindinę kalbą;

5.   pabrėžia, kad itin svarbus ES institucijų vaidmuo siekiant užtikrinti kalbų lygybės principą atsižvelgiant į valstybių narių santykius, Europos institucijas ir ES piliečių santykius su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei tarptautinėmis institucijomis ir įstaigomis;

6.   primena, kad daugiakalbystės svarba apima ne tik ekonominius ir socialinius aspektus ir kad atsižvelgiant į piliečių gyvenimą ir ilgalaikę ES plėtrą taip pat reikėtų skirti dėmesį kūrybai kultūros ir mokslo srityse bei jos sklaidai, taip pat atkreipia dėmesį į literatūrinio ir techninio vertimo svarbą; taip pat reikia nepamiršti, kokį svarbų vaidmenį atlieka kalba formuojant ir stiprinant savitumą;

7.   pabrėžia, kad daugiakalbystė – daugelio sričių klausimas, kuris daro didelį poveikį Europos piliečių gyvenimui; todėl ragina valstybes nares integruoti daugiakalbystę ne tik į švietimo, bet ir į kitas politikos sritis, pvz., į mokymosi visą gyvenimą, socialinės įtraukties, užimtumo, žiniasklaidos ir mokslinių tyrimų sritis;

8.   pabrėžia, kad ypač svarbu kurti specializuotas pagalbines vertimo programas ir daugiakalbių terminologijos bazių tinklus;

9.   primena, kad informacijos ir ryšių technologijos turėtų visų pirma būti naudojamos daugiakalbystei skatinti, ir todėl pabrėžia tinkamo tarptautinio standarto (ISO 10646) naudojimo svarbą, nes tokiu būdu sudaromos galimybės naudoti visų kalbų abėcėles Europos ir valstybių narių administracinėse sistemose ir žiniasklaidoje;

10.   siūlo paskelbti Europos vertėjų dieną arba kasmet rugsėjo 26 d. švenčiant Europos kalbų dieną atsižvelgti į vertėjų raštu bei vertėjų žodžiu profesijas ir pabrėžti jų svarbą;

11.   tvirtina, kad ypač svarbu išsaugoti daugiakalbystę tose šalyse arba regionuose, kuriuose vartojamos dvi ar daugiau oficialiųjų kalbų;

12.   pabrėžia, kaip svarbu valstybėse narėse, kuriose kalbama keliomis oficialiosiomis kalbomis, užtikrinti visišką šių kalbų vartotojų tarpusavio supratimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat teisėsaugos, sveikatos apsaugos, valdymo ir įdarbinimo sektoriuose;

13.   ragina pareigūnus, darbe bendraujančius su kitų valstybių narių piliečiais, išmokti antrą Europos Sąjungos kalbą;

14.   mano, kad siekiant asmeninio ir profesinio vystymosi reikia ir derėtų sudaryti galimybes suaugusiesiems mokytis užsienio kalbų– rengti profesines ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas;

15.   pabrėžia esminį poreikį skirti ypatingą dėmesį ir paramą mokyklose mokiniams, kurie negali gauti išsilavinimo gimtąja kalba, ir šiltai priima Komisijos pasiūlymą siekti kad mokiniai būtų mokomi gimtosios kalbos ir dar dviejų užsienio kalbų;

16.   apgailestauja, kad Komisija dar nepradėjo vykdyti kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi daugiametės programos ir neįsteigė Europos kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi agentūros, kaip reikalaujama pirmiau minėtoje, balsų dauguma priimtoje Europos Parlamento 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje;

17.   taip pat pabrėžia gero priimančios šalies oficialios kalbos mokėjimo svarbą siekiant visiškos imigrantų ir jų šeimų integracijos ir pažymi, kad šalių vyriausybės turi veiksmingai skatinti specialius kalbų kursus, ypač moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms; ragina valstybes nares su imigrantais elgtis atsakingai ir suteikti jiems reikiamų priemonių išmokti priimančios šalies kalbą, susipažinti su jos kultūra, taip pat sudaryti jiems galimybes išlaikyti savo kalbą ir skatinti tai daryti;

18.   todėl primena, kad atsižvelgiant į tai būtina užtikrinti mokymo kokybę, įskaitant tinkamą mokytojų mokymą;

19.   pabrėžia, kad reikia tinkamai vertinti kalbų mokymo svarbą, ypač šalies, kurioje vaikai lanko mokyklą, valstybinės kalbos mokymą, ikimokyklinėse įstaigose;

20.   mano, kad vaikai savo pačių naudai turi mokėti šalies, kurioje jie gyvena, kalbą, kad mokydamiesi ir vėliau įgydami išsilavinimą nebūtų diskriminuojami ir galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti bet kokioje veikloje;

21.   siūlo valstybėms narėms ištirti galimybę keistis mokymo darbuotojais įvairiais švietimo sistemos lygmenimis, kad įvairių mokyklinių dalykų būtų mokoma įvairiomis kalbomis, ir mano, kad šia galimybe pirmiausia reikėtų naudotis pasienio regionuose, taip gerinant darbuotojų judumą ir piliečių kalbų mokėjimą;

22.   mano, kad būtina skatinti judumą ir kalbų mokytojų bei studentų mainus; pabrėžia, kad kalbų mokytojų Europos Sąjungoje mainai sudarytų galimybes užtikrinti veiksmingą daugumos šių specialistų ryšį su kalbų, kurių moko, natūralia aplinka;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokytojų judumą profesiniais tikslais ir skirtingų šalių mokyklų bendradarbiavimą vykdant technologijų ir kultūros požiūriu naujoviškus mokymo projektus;

24.   skatina ir remia gimtųjų tautinių mažumų, vietinių ir užsienio kalbų kaip neprivalomo dalyko įtraukimą į mokyklos programą ir (arba) vartojimą kaip bendruomenei atvirą užklasinę priemonę;

25.   ragina Tarybą kasmet parengti ataskaitą apie daugiakalbystės padėtį valstybių narių formalaus ir neformalaus, viešojo ir privataus švietimo, profesinio rengimo ir suaugusiųjų mokymo sistemose kreipiant ypatingą dėmesį į nacionalinių, regioninių ir mažumų kalbų paplitimo bei imigracijos santykį;

26.   pakartoja savo anksčiau prisiimtą įsipareigojimą skatinti kalbų, įskaitant regionines ir tautinių mažumų kalbas, mokymąsi, daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę Europos Sąjungoje, kadangi tai kultūros vertybė, kurią reikia saugoti ir puoselėti; mano, kad daugiakalbystė būtina norint veiksmingai bendrauti, tai taip pat būdas palengvinti žmonių tarpusavio supratimą, taigi, įvairovės ir tautinių mažumų pripažinimą;

27.   rekomenduoja į valstybių narių akademinę programą įtraukti pasirenkamą trečiosios užsienio kalbos mokymą ir pradėti jos mokyti jau mokykloje;

28.   pabrėžia, kad svarbu mokytis kaimyninių valstybių kalbų, nes tai būdas palengvinti bendravimą, padidinti tarpusavio supratimą Europos Sąjungoje ir sustiprinti Bendriją;

29.   rekomenduoja remti kaimyninių valstybių ir regionų kalbų mokymąsi, ypač pasienio regionuose;

30.   pakartoja, kaip svarbu skatinti ir padėti kurti naujoviškus pedagoginius kalbų mokymo modelius ir koncepcijas, kad būtų skatinama įgyti kalbų mokėjimo įgūdžių ir didėtų piliečių sąmoningumas ir motyvacija;

31.   siūlo užtikrinti, kad kiekviename švietimo etape, nepaisant geografinės aplinkos, būtų kvalifikuotų užsienio kalbų mokytojų;

32.   pataria išklausyti Europos gyvų kalbų mokytojų federacijų ir asociacijų nuomonę taikytinų programų ir metodikos klausimu;

33.   dar kartą pabrėžia skaitymo ir kūrybinio rašymo skatinimo politikos svarbą siekiant minėtųjų tikslų;

34.   pritaria Komisijos planams pasitelkiant žiniasklaidą ir naujas technologijas parengti informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, kurių metu būtų propaguojama kalbų mokymo nauda; ragina Komisiją padaryti išvadas remiantis surinkta informacija apie migrantų vaikų kalbų mokymąsi ir kilmės šalies kalbos bei kultūros mokymą priimančioje valstybėje narėje;

35.   pataria ir skatina naudoti informacijos ir ryšių technologijas kaip priemones, būtinas kalbų mokymui;

36.   primena savo politinį prioritetą – siekti, kad kalbų įgūdžių būtų įgyjama mokantis kitų ES kalbų, iš kurių viena turėtų būti kaimyninės šalies kalba, o kita – tarptautinė lingua franca; mano, kad taip piliečiai įgytų kompetenciją ir kvalifikaciją, reikalingą norint dalyvauti demokratinės visuomenės veikloje, taigi būtų daugiau aktyvaus pilietiškumo, didėtų gebėjimas įsidarbinti, būtų įgyjama daugiau žinių apie kitas kultūras;

37.   taip pat siūlo užtikrinti pakankamą daugiakalbystės lygį žiniasklaidoje ir parenkant interneto turinį, ypač taikant Europos ir kitų su Europos Sąjunga susijusių svetainių bei portalų, kurie privalo visapusiškai laikytis Europos daugiakalbystės principo bent jau 23 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų atžvilgiu, kalbų strategiją;

38.   pažymi, kad naudojant televizijos programų subtitrus būtų lengvinamas ES kalbų mokymasis ir praktika, taip pat būtų skatinamas geresnis garso ir vaizdo įrašų gamybos kultūrinio konteksto supratimas;

39.   skatina ES išnaudoti Europos kalbų teikiamas galimybes palaikant ryšius su užsienio šalimis ir ragina puoselėti šį turtą užmezgant kultūrinį, ekonominį ir socialinį dialogą su kitomis pasaulio šalimis siekiant sustiprinti ES vaidmenį ir suteikti jam daugiau vertės tarptautinėje arenoje bei padėti trečiosioms šalims, kaip numatyta ES propaguojamoje vystymosi politikoje;

40.   siūlo, kad Taryba kartu su pilietine visuomene surengtų pirmąją Europos konferenciją kalbų įvairovės klausimu siekdama išsamiai aptarti šią temą remiantis Jungtinių Tautų vietinių kalbų ekspertų grupės rekomendacija, pateikta 2008 m. gegužės mėnesį vykusios Nuolatinio forumo vietinių tautų klausimais septintosios sesijos priimtame pranešime (septintosios sesijos pranešimas (E/2008/43));

41.   mano, kad mokymosi visą gyvenimą srityje reikėtų teikti pakankamą paramą visų piliečių, nesvarbu, koks jų amžius, kalbos įgūdžiams vystyti ir tobulinti nuolat suteikiant jiems atitinkamas kalbų mokymo arba kitas lengvesnio bendravimo galimybes, įskaitant kalbų mokymąsi nuo mažens, kad būtų didinama jų socialinė įtrauktis, užimtumo galimybės ir gerovė;

42.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti priemones, kurias taikant būtų užtikrinamos galimybės žmonėms, kurių padėtis nepalanki, tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims ir migrantams mokytis priimančios šalies ir (arba) regiono kalbos (-ų), siekiant socialinės integracijos ir kovojant su socialine atskirtimi; pabrėžia, kad migrantams būtina naudoti pagrindinę kalbą vystant kalbos įgūdžius; atitinkamai ragina valstybes nares skatinti pagrindinės kalbos vartojimą ir valstybinės kalbos (-ų) mokymąsi;

43.   ragina labiau remti Europos kalbų, kurios yra viena vertingiausių Europos projekto dalių, vartojimą tarptautiniu mastu, nes jos –svarbus ES ir trečiųjų šalių kalbinių, istorinių ir kultūrinių ryšių aspektas siekiant šiose šalyse skatinti demokratines vertybes;

44.   supranta, kad Europos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, būtina teikti veiksmingą paramą siekiant mokytis kalbų ir jas vartoti, kad būtų skatinamas jų patekimas į pasaulinę rinką, ypač į naujas rinkas;

45.  45 pabrėžia vartotojų teisę informaciją apie jų gyvenamosios vietos rinkoje parduodamą produktą gauti tos vietovės oficialiomis kalbomis;

46.   ypač atkreipia dėmesį į galimą grėsmę dėl nepakankamo skirtingų kultūrų žmonių bendravimo ir į socialinį daugiakalbių ir vienakalbių žmonių atotrūkį; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių nepakankamas kalbų mokėjimas išlieka rimta kliūtis socialinei kitų tautybių darbuotojų integracijai į visuomenę ir darbo rinką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant sumažinti atotrūkį tarp daugiakalbių žmonių, kurie turi daugiau galimybių ES, ir vienakalbių žmonių, kuriems daugelis šių galimybių neprieinamos;

47.   mano, kad reikėtų teikti paramą, taip pat Europos Sąjungoje, trečiųjų šalių kalbų mokymuisi;

48.   siekia, kad per trumpiausią galimą laikotarpį kalbinių gebėjimų rodikliai būtų pradėti taikyti visoms oficialioms ES kalboms, įskaitant ir kitas kalbas, kuriomis kalbama Europos Sąjungoje;

49.   mano, kad renkant duomenis reikėtų patikrinti ir keturis kalbinius gebėjimus: rašytinio teksto supratimą, supratimą iš klausos, gebėjimus rašyti ir kalbėti;

50.   ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą taikant atviro koordinavimo metodą, siekiant sudaryti palankias sąlygas keistis patirtimi ir gerąja praktika daugiakalbystės srityje, atsižvelgiant į ekonominę naudą, pvz., daugiakalbėse bendrovėse;

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0124. (2) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 207. (3) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 271. (4) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 374. (5) OL L 232, 2000 9 14, p. 1. (6) OL C 320, 2008 12 16, p. 10. (7) OL C 257, 2008 10 9, p. 30.