Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą dėl derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatų (COM(2008)0301),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(1) (toliau – bendrasis reglamentas dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(2) (toliau – Strateginės sanglaudos politikos gairės),

-   atsižvelgdamas į derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus – valstybių narių duomenų suvestines,

-   atsižvelgdamas į Ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (COM(2007)0273) (toliau – Ketvirtoji sanglaudos ataskaita),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras finansų valdymo nuostatas (COM(2008)0803),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti (COM(2008)0838),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, į jį įtraukiant naujus iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipus (COM(2008)0813),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo(3),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0108/2009),

A.   kadangi Komisija paskelbė pirmiau paminėtą komunikatą, pagrįstą derybų su valstybėmis narėmis dėl nacionalinių bendrųjų strategijų ir veiklos programų rezultatais,

B.   kadangi pagal Sutarties 158 straipsnį, siekdama stiprinti savo ekonominę ir socialinę sanglaudą, Bendrija siekia mažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų ar salų, įskaitant kaimo vietovių, atsilikimą,

C.   kadangi po pastarųjų dviejų Europos Sąjungos plėtros etapų labai padidėjo regionų plėtros lygio skirtumai Bendrijoje, į kuriuos reikia tinkamai reaguoti, kad būtų skatinama darni, subalansuota ir tvari plėtra,

D.   kadangi neseniai parengtuose pranešimuose dėl sanglaudos pabrėžiama, kad teritoriniai ES regionų skirtumai ir skirtumai subregionų lygmeniu, taip pat skirtumai, kuriems būdingi tokie reiškiniai kaip teritorinė atskirtis, yra linkę stiprėti, ir dėl to randasi tam tikros atskirties zonos ir nuolat nyksta kai kurios atokios, daugiausiai žemės ūkio paskirties teritorijos,

E.   kadangi 2006 m. spalio mėn. Taryba priėmė minėtąsias strategines sanglaudos politikos gaires kaip orientacinę sistemą valstybėms narėms nacionalinėms bendrosioms strategijoms ir veiklos programoms 2007–2013 m. laikotarpiu rengti,

F.   kadangi strateginėse sanglaudos politikos gairėse nustatyti trys prioritetai yra susiję su siekiu padaryti Europą ir jos regionus patrauklesnius investuoti ir dirbti, gerinti žinias ir didinti inovacijas, skatinančias augti ekonomiką ir kurti daugiau bei geresnių darbo vietų,

G.   kadangi perkėlus šiuos prioritetus į veiklos programas, regionai turėtų sugebėti spręsti globalizacijos, struktūrinių, demografinių pokyčių ir klimato kaitos keliamus iššūkius ir stiprinti tvarų vystymąsi,

H.   kadangi esama didelių skirtumų tarp būdų, kuriais valstybės narės įgyvendino minėtuosius prioritetus savo veiklos programose, atsižvelgdamos į tai, koks regiono plėtros, sanglaudos ar regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslas taikytinas tam tikram regionui,

I.   kadangi bendrajame reglamente dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo buvo reikalaujama, kad valstybės narės, įstojusios į Sąjungą iki 2004 m. gegužės 1 d., 60 % visų išlaidų konvergencijos tikslui siekti ir 75 % išlaidų regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslui siekti skirtų prioritetams, susijusiems su Lisabonos strategija, ir kadangi valstybėms narėms, įstojusioms į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, buvo rekomenduojama laikytis to paties principo,

J.   kadangi tvarumas, bet kokios rūšies diskriminacijos prevencija, geras valdymas ir partnerystės principo taikymas, kartu su tinkamais instituciniais ir administraciniais pajėgumais, yra svarbiausi siekiant sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką,

K.   kadangi sanglaudos politika turi būti pakankamai reikšminga ir lanksti, kad galėtų svariai prisidėti prie Sąjungos pastangų neutralizuoti dabartinės pasaulio ekonominės krizės poveikį,

1.   pripažįsta visų valstybių narių pastangas įtraukiant strateginėse sanglaudos politikos gairėse nustatytus tris prioritetus, atitinkančius Lisabonos strategijos tikslus, į savo veiklos programas;

2.   susirūpinęs pažymi, kad daugelyje valstybių narių naujas programavimo laikotarpis pradėtas pakankamai lėtai, o tai trukdo veiksmingai naudoti finansavimą; vis dėlto tvirtai tiki, kad derybų ir veiksmų programų tvirtinimo metu prisiimtų įpareigojimų bus laikomasi regionų ir visos Sąjungos naudai;

Regionų plėtros lygio skirtumų švelninimas

3.   atkreipia dėmesį į valstybių narių pasiryžimą spręsti specifinius teritorinius klausimus, kylančius dėl jų geografinės padėties ir ekonominės bei institucinės plėtros, rengiant strategijas, skirtas mažinti pusiausvyros regionuose ir tarp regionų sutrikimus; taigi atkreipia dėmesį į valstybių narių pasiūlytas priemones, skirtas konkrečioms specifinės geografinės padėties regionų, pvz., kalnuotų regionų, salų, tolimiausių regionų ir atokių pasienio miestų, regionų, kuriuose mažėja gyventojų, ir pasienio regionų, problemoms spręsti; pabrėžia, kad ekonominė ir aplinkai nekenksminga plėtra, taip pat regionų plėtros lygių skirtumų mažinimas išlieka pagrindiniais ES regioninės politikos tikslais;

4.   apgailestauja, kad kai kuriomis nacionalinėmis strategijomis ir veiklos programomis nepakankamai taikomi ir dokumentais grindžiami tvarumo, lygių galimybių ir nediskriminavimo bei partnerystės principai; kritikuoja, kad Komisija vis tiek patvirtino veiklos programas, nors jose ir buvo trūkumų ir nereikalavo, kad valstybės narės ar regionai juos ištaisytų;

5.   pabrėžia, kad, kaip parodė ankstesnė patirtis, už valstybių konvergencijos reiškinio gali slypėti vis didėjantys regionų skirtumai ir skirtumai pačiuose regionuose; be to, pažymi, kad šių regionų ir vietos skirtumų galima pastebėti tam tikrose srityse, pavyzdžiui užimtumo, produktyvumo, pajamų, švietimo lygio, sugebėjimo diegti naujoves srityse; pabrėžia teritorinio sanglaudos aspekto svarbą bandant įveikti šiuos sunkumus;

Sanglaudos politika siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų

6.   vertina nacionalinių institucijų dedamas pastangas siekiant užtikrinti, kad su Lisabonos darbotvarke susijusioms išlaidoms konvergencijos tikslo regionuose vidutiniškai skiriama 65 % lėšų, regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslo regionuose – 82 % lėšų, o tai iš tiesų daugiau, negu prašyta iš pradžių;

7.   įsitikinęs, kad reikia daug daugiau investuoti į šią sritį; mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinių fondų įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, šiems tikslams įgyvendinti būtina parengti griežtesnes ES gaires ir skirti daugiau finansinių išteklių, ir ypač, kad bent 5 proc. struktūrinių fondų lėšų būtų skirta energijos vartojimo efektyvumo ankstesnės statybos pastatuose didinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įgyvendinti 2008 m. spalio 9 ir 10 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl energijos vartojimo efektyvumo; pabrėžia atsinaujinančios energijos išteklių svarbą ir ES regionams teikiamą vystymosi potencialą kuriant darbo vietas ir skatinant darnų vystymąsi vietos lygmeniu;

8.   ragina regionus siekti Lisabonos tikslų nuodugniai ir veiksmingai įgyvendinant savo veiklos programas; taip pat ragina Komisiją atidžiai stebėti jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas tikslų perkėlimas į praktiką, ir informuoti Parlamentą apie pasitaikančias problemas;

9.   mano, kad transeuropiniams energijos tinklams, kurie yra labai svarbūs baigiant kurti energijos vidaus rinką, skirta per mažai lėšų;

10.   atkreipia dėmesį į svarbų mažųjų įmonių ir mikroįmonių, ypač amatų įmonių, vaidmenį siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos dėl jų didelės įtakos augimui ir užimtumui; todėl ragina vykdyti aktyvią politiką, kuria būtų remiamos įvairios naujovės šiose įmonėse, taip pat primygtinai ragina Komisiją sudaryti įmonėms, viešajam sektoriui, mokykloms ir universitetams galimybes visapusiškai bendradarbiauti, siekiant pagal Lisabonos strategiją kurti regionuose naujovių diegimo grupes;

Globalizacijos ir struktūrinių pokyčių klausimų sprendimas

11.   teigiamai vertina tai, kad visos valstybės narės skyrė didelę savo visų finansinių asignavimų dalį investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, kurdamos žiniomis grindžiamą paslaugų ekonomiką ir skatindamos verslumą bei paramos verslui paslaugas, taip pat padėdamos bendrovėms ir darbuotojams prisitaikyti prie naujų sąlygų; pažymi, kad daugumoje Sąjungos konvergencijos regionų didelė problema tebėra susisiekimo užtikrinimas, nes juose per menkai išvystyta transporto infrastruktūra;

12.   mano, kad pramonės politika turi būti remiama iš struktūrinių fondų lėšų siekiant padidinti valstybių narių ir Sąjungos konkurencingumą; todėl remia sanglaudos politikos prioritetą, kuris padės vystyti verslo, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių potencialą;

Demografiniai pokyčiai ir įtraukesnės darbo rinkos

13.   džiaugiasi valstybių narių pastangomis, kuriomis siekiama teikti pirmenybę investicijoms, skirtoms didinti darbuotojų aktyvumą ir užtikrinti lygias galimybes, ir kartu įgyvendinti ESF ir programos PROGRESS (2007–2013 m.) remiamas priemones, kurios skirtos padėti pašalinti moterų diskriminaciją ir pagerinti jų padėtį darbo rinkoje; teigiamai vertina valstybių narių ESF remiamose programose pateiktas priemones, kuriomis siekiama tobulinti įgūdžius, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad gilėjant ekonominei krizei Europoje, svarbu ir būtina ir toliau dėti pastangas, skirtas užimtumui remti, ypatingai atkreipiant dėmesį į neįgalių bei senyvo amžiaus žmonių poreikius kiekvienu sanglaudos politikos vykdymo ir vertinimo etapu;

14.   remia vykdant Komisijos sanglaudos politiką įgyvendintą partnerystės principą ir ragina Komisiją įtraukti moterų vietos ir nacionalines organizacijas į derybas dėl šio principo ir į jo įgyvendinimo procesą;

Tvaraus vystymosi, klimato kaitos ir energetikos uždavinių sprendimas

15.   mano, kad priemonės, skirtos apsaugoti aplinką, kovoti su klimato kaita ir skatinti energijos naudojimo efektyvumą, turėtų būti įtrauktos į visas veiklos programas, ir vertina valstybių narių indėlį į šių klausimų sprendimą skiriant jiems apie trečdalį viso sanglaudos politikos biudžeto; tačiau mano, kad specialūs asignavimai kovai su klimato kaita ir energijos efektyvumo skatinimui yra nepakankami realiems poreikiams tenkinti;

16.   mano, kad konkurencingumo polių vystymas naudojant struktūrinių fondų lėšas yra labai svarbus, nes tokiu būdu sudaroma daug galimybių kurti gerai mokamas darbo vietas ir skatinti augimą, taip pat sumažinti didelėms aglomeracijoms daromą spaudimą; palankiai vertina tai, kad tęsiama URBAN programa, nes miesto vietovių atgaivinimas ir pasenusios miestų infrastruktūros gerinimas yra būtini;

17.   pabrėžia, kad struktūrinių fondų reglamentuose teigiama, kad valstybės narės ir Komisija užtikrina, jog moterų ir vyrų lygybė bei lyčių integracijos aspektai būtų skatinami įvairiais fondų paramos įgyvendinimo etapais;

18.   ragina valstybes nares pranešti piliečiams, vietos valdžios institucijoms, NVO ir moterų organizacijoms apie visas finansavimo galimybes, ypač dėl informacijos apie specialias programas, galimybę gauti dalį finansavimo iš struktūrinių fondų, finansavimo tvarką, kompensavimo tvarką ir apie tai, kur galima rasti kvietimus teikti pasiūlymus, kurie bus pateikiami pagal naują 2007–2013 m. programavimo laikotarpį;

19.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad per didelės administracinės kliūtys neatgrasintų NVO nuo projektų, ypač skirtų remti moterims ekonomiškai nepalankiuose regionuose, imigrantėms, moterims, priklausančioms tautinėms mažumoms, neįgaliosioms, priklausomus asmenis prižiūrinčioms moterims ir moterims, kurios yra smurto ar kankinimų aukos;

20.   pažymi, kad labai skiriasi būdas, kuriuo 15 senųjų ir 12 naujųjų ES valstybių narių skiria lėšas aplinkos apsaugai, ir pripažįsta, jog naujosios valstybės narės turėtų skirti žymiai daugiau išteklių, kad pasiektų ES aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės tikslus, nustatytus Bendrijos acquis;

21.   pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimo ir veiksmingo turimų lėšų panaudojimo pajėgumus pasitelkiant visas galimas priemones, įskaitant keitimąsi pažangiausiąja patirtimi, informacijos kampanijas, bendruosius veiksmus, keitimąsi naujomis technologijomis ir partnerysčių užmezgimą, kadangi tai padėtų veiksmingai įgyvendinti šiuo metu vykdomas bendradarbiavimo programas, o naujosioms valstybėms narėms –geriau įsisavinti lėšas;

22.   mano, kad ekonominės krizės laikotarpiu valstybės narės turėtų pasinaudoti aplinkos apsaugos ir darbo vietų kūrimo sinergijų siekiu, numatytu Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse gairėse, ir skirti daugiau išteklių projektams, kuriais skatinama ekologinė ekonomika, aplinkai nekenksmingų darbo vietų kūrimas ir aplinkai nekenksmingų naujovių diegimas;

Intensyvesnis daugiapakopis valdymas ir partnerystė

23.   mano, kad daugiapakopis valdymas ir partnerystės principas yra esminiai veiklos programų teisinio pagrįstumo, skaidrumo ir veiksmingumo elementai jų programavimo etapu, ypač įgyvendinimo proceso metu; todėl džiaugiasi pastangomis, dedamomis visų valstybių narių, atsižvelgiant į savo konkrečią institucinę sąrangą ir tradicijas, sustiprinti partnerystės principą savo dabartinio laikotarpio programose, laikantis bendrojo reglamento dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo 11 straipsnio; ypač naujosioms valstybėms narėms, kurios neturi daug patirties kurti veiksmingas partnerystes, rekomenduoja sistemingai pabrėžti partnerystės ir skaidrumo principą įgyvendinant veiklos programas;

24.   ragina valstybes nares nevilkinti baigtų projektų išlaidų kompensavimo ir pažymi, kad dėl minėtosios problemos susidaręs nemokumas užkerta kelią finansavimo gavėjams (daugiausia vietos valdžios institucijoms ir NVO) toliau tęsti savo veiklą pasirinktoje veiklos srityje;

25.   pažymi, kad struktūrinės politikos įgyvendinimas vilkinamas iš dalies dėl ypatingo procedūrų nelankstumo ir todėl šias procedūras reikėtų paprastinti – Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms aiškiai paskirstyti atsakomybę ir kompetenciją;

26.   ragina valstybes nares jau nacionalinių strateginių krypčių planų rengimo etapu glaudžiai bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžia, kad būtų garantuojama, jog nacionalinės strategijos bus įgyvendinamos geriausiu būdu, ir būtų visiškai įgyvendinti daugiapakopio valdymo tikslai;

27.   pabrėžia, kad būtina skatinti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą užmezgant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, siekiant sudaryti galimybes įgyvendinti daugelį pagrindinių projektų, skirtų investicijų rezultatams gerinti;

28.   pažymi, kad turi būti pateiktas struktūrinių fondų programų ir kaimo plėtros programų koordinavimo ir papildomumo vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis šios srities patirtimi matyti, jog abiejų programų sinergija nepakankamai išnaudojama;

Institucinių gebėjimų stiprinimas

29.   vertina gerėjantį institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo svarbos veiksmingam viešosios politikos įgyvendinimui ir ES lėšų valdymui suvokimą; ragina kuo labiau stengtis visuose konvergencijos regionuose stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti valstybinės valdžios institucijų profesionalumą;

30.   pabrėžia, kad taip pat būtina taikyti sanglaudos politiką kaimo vietovėse, kadangi teritorinė sanglauda gali būti pasiekta tik plėtojant miestų ir kaimo vietovių pusiausvyrą;

Sėkmingai vykdomos politikos integravimas į visas sritis, žinių tobulinimas ir gerosios patirties sklaida

31.   ypač vertina tai, kad naujosios valstybės narės įtraukė Bendrijos iniciatyvų URBAN ir EQUAL rezultatus į 2007–2013 m. laikotarpio veiklos programas; pritaria valstybių narių pastangoms taikyti integruotus planus tvariai miestų plėtrai, nes miestai ir didmiesčiai yra pramonės centrai, atsakingi už ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; be to, mano, kad reikėtų panaudoti visą Europos teritorinio bendradarbiavimo programų potencialą, taip pat JESSICA, JASPERS, JEREMIE ir JASMINE priemones spartinant plėtrą ir skatinant augimą;

32.   ragina valstybes nares vykdant visus struktūrinių fondų projektus atsižvelgti į poveikį moterims ir lyčių aspektui;

Išvados

33.   mano, kad negalima vertinti būdo, kurį valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti strateginėse sanglaudos politikos gairėse nustatytą struktūrą, pasirinko rengdamos savo nacionalines bendrąsias strategijas ir veiklos programas; palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės visais etapais itin stengėsi siekdamos įgyvendinti sanglaudos politikos prioritetus, atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius ir apribojimus;

34.   mano, kad lėšų paskirstymo skaidrumas ir administravimo sistemos supaprastinimas, tokiu būdu sudarant sąlygas galimiems struktūrinių fondų lėšų gavėjams gauti informacijos, yra pagrindinės sąlygos norint pasiekti bendruosius sanglaudos politikos tikslus;

35.   ragina valstybes nares tobulinti procedūras, kurias jos taiko užtikrindamos, kad įgyvendinant sanglaudos politiką būtų taikomas iki galo užbaigtas integruotas požiūris, taip užtikrinant, kad bus tinkamai atsižvelgta į visus konkrečios veiklos programos aspektus;

36.   ragina Komisiją dėti pastangas užtikrinant, kad valstybės narės įdiegtų veiksmingas kontrolės sistemas, leidžiančias finansinėmis priemonėmis patikimai tvarkyti Bendrijos išlaidas;

37.   pažymi, kad dėl dabartinės pasaulio ekonominės krizės visose valstybėse narėse susidarė naujos aplinkybės, kurios reikalauja iš naujo įvertinti ir galbūt persvarstyti investicijų prioritetus; džiaugiasi minėtais Komisijos pasiūlymais iš dalies keisti reglamentus, siekiant patenkinti Sąjungos poreikius šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ir dar kartą pabrėžia savo požiūrį, kad sanglaudos politika atlieka pagrindinį vaidmenį atkuriant ekonomiką visoje Sąjungos teritorijoje; todėl atmeta bet kokius bandymus renacionalizuoti šią politikos sritį;

o
o   o

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (2) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492.