Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos baltąją knygą dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (COM(2008)0165),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą "2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga" (COM(2007)0099),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(2), į 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos(3) ir į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose(5) bei į 2008 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 622/2008(6) susitarimo procedūros tvarkos kartelių bylose atžvilgiu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0123/2009),

A.   kadangi konkurencijos politika didina Europos Sąjungos ekonominį pajėgumą ir labai prisideda prie Lisabonos strategijos tikslų siekimo,

B.   kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, siekdamas užtikrinti veiksmingą Sutarties 81 straipsnio galiojimą, priėmė sprendimą, kad atskiri asmenys ir įmonės gali iškelti bylą dėl žalos, kuri atsirado dėl EB konkurencijos pažeidimo, atlyginimo,

C.   kadangi ieškiniai atlyginti žalą sudaro tik vieną veiksmingos teisės aktų vykdymo privačiame sektoriuje sistemos dalį ir kadangi alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai atitinkamomis aplinkybėmis yra gera kolektyvinio žalos mechanizmo atlyginimo alternatyva ir siūlo teisingą ir greitą ginčo sprendimą ne teismine tvarka, ir todėl turėtų būti skatinami,

D.   kadangi Baltojoje knygoje svarstomi klausimai yra susiję su įvairiomis nukentėjusiųjų kategorijomis, su įvairaus pobūdžio EB sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimais bei su visais ūkio sektoriais,

E.   kadangi visi pasiūlymai nustatyti kolektyvinio žalos, patirtos dėl EB konkurencijos taisyklių pažeidimų, atlyginimo mechanizmai turėtų papildyti, alternatyvius apsaugos būdus (pvz., atstovaujamuosius ieškinius ir vadinamąsias bandomąsias bylas), kurių jau esama kai kuriose valstybėse narėse, o ne juos pakeisti,

F.   kadangi privatinės teisės ieškiniais dėl žalos atlyginimo turi būti siekiama kompensuoti visą nukentėjusiojo patirtą žalą ir kadangi turi būti laikomasi deliktinės atsakomybės principų, pagal kuriuos draudžiamas neteisėtas praturtėjimas bei daugkartinis žalos atlyginimas ir vengiama priteisti baudinius nuostolius,

G.   kadangi Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų užtikrinamas konkurencijos teisės vykdymas patenka į viešosios teisės taikymo sritį ir kadangi nacionaliniuose teismuose pareiškiama palyginti mažai privačių ieškinių dėl žalos atlyginimo, nors keletas valstybių narių ėmėsi arba imsis priemonių, kad privatiems asmenims būtų palengvintas bylų dėl žalos atlyginimo iškėlimas EB konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju,

H.   kadangi privačių asmenų ieškiniai dėl žalos atlyginimo turėtų papildyti ir paremti konkurencijos institucijų vykdomą konkurencijos teisės vykdymą, bet ne jį pakeisti, ir kadangi turi būti padidinti žmogiškieji ir finansiniai konkurencijos institucijų pajėgumai, kad galima būtų veiksmingiau kovoti su EB konkurencijos taisyklių pažeidimais,

I.   kadangi neatsižvelgiant į tai, kaip išsprendžiamas ginčas, itin svarbu, kad būtų numatytos procedūros ir apsaugos priemonės siekiant garantuoti, jog visoms šalims būtų sudarytos vienodos sąlygos, taip pat užtikrinti, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama, kaip yra atsitikę su kitomis teisinėmis sistemomis, ypač JAV,

J.   kadangi Komisija, pateikdama pasiūlymą, susijusį ne tik su išskirtine Bendrijos kompetencijos sritimi, turi atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principus,

1.   teigiamai vertina minėtą Baltąją knygą ir pabrėžia, kad pagal EB konkurencijos taisykles ir ypač siekiant jų veiksmingo vykdymo reikalaujama, kad nukentėjusieji nuo EB konkurencijos taisyklių pažeidimų turėtų teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą;

2.   pažymi, kad Komisija iki šiol nenurodė savo siūlomų priemonių teisinio pagrindo ir kad būtina tęsti svarstymus dėl planuojamo įsikišimo į nacionalinę nesutartinių nuostolių atlyginimo teiseną ir į nacionalinę procesinę teisę teisinio pagrindo;

3.   mano, kad kai kurios kliūtys, trukdančios veiksmingai atlyginti žalą nukentėjusiesiems nuo EB konkurencijos taisyklių pažeidimų, pvz., masinė ir išskaidyta žala, informacijos asimetrija ir kitos problemos, kylančios nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, atsiranda ne tik su EB konkurencijos teise susijusiose bylose, bet ir kitose srityse, pvz., atsakomybės už produktus ir kituose su vartotojais susijusiuose ieškiniuose;

4.   primena, kad individualius vartotojus, tačiau taip pat mažas įmones, ypač tas, kurių patirta žala išskaidyta ir palyginti nedidelės vertės, dažnai nuo individualių ieškinių žalai atlyginti iškėlimo sulaiko su tuo susijusios išlaidos, bylos vilkinimas, neaiškumas, rizika ir našta; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad taikant kolektyvinio žalos atlyginimo nuostatas sudaromos sąlygos sujungti kelis individualius ieškinius dėl žalos dėl EB konkurencijos taisyklių pažeidimų atlyginimo ir didinamos jų galimybės kreiptis į teismą, taigi, tai svarbi atgrasomoji priemonė; todėl pritaria Komisijos pasiūlymams numatyti mechanizmus, kuriuos taikant būtų geresnės kolektyvinio žalos atlyginimo galimybės, taip pat būtų išvengta per daug bylinėjimosi;

5.   pažymi, kad Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas 2008 m. pabaigoje paskelbė dviejų tyrimų dėl kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų valstybėse narėse ir galimų kliūčių vidaus rinkoje, kurios atsiranda dėl skirtingų valstybių narių teisės aktų, rezultatus; be to, pažymi, kad Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl Bendrijos veikimo galimybių vartotojų apsaugos teisės srityje ir ketina paskelbti dar vieną dokumentą šiuo klausimu 2009 m.; pabrėžia, kad Europos lygmens priemonės neturi lemti nepagrįsto ar nereikalingo valstybių narių procesinės teisės suskaidymo ir kad todėl reikėtų atidžiai išnagrinėti, ar ir kokiu mastu, reikėtų pasirinkti horizontalųjį arba integruotąjį požiūrį, kad būtų palengvintas ginčų sprendimas ne teismine tvarka ir bylų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas; todėl ragina Komisiją išnagrinėti visus galimus teisinius pagrindus ir tai, kaip veikti toliau pagal horizontalųjį arba integruotąjį metodą, nors nebūtinai naudojant tik vieną horizontaliąją priemonę, ir kol kas nesiūlyti kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų nuo EB konkurencijos taisyklių pažeidimų nukentėjusioms šalims, prieš tai neleidus Parlamentui dalyvauti priimant tokį mechanizmą pagal bendro sprendimo procedūrą;

6.   pažymi, kad ieškiniai atlyginti žalą, patirtą dėl EB konkurencijos taisyklių pažeidimų, kiek įmanoma, turėtų būti nagrinėjami nuosekliai su kitais iš nesutartinės atsakomybės kylančiais ieškiniais, mano, kad horizontalusis arba integruotasis požiūris galėtų apimti procesines taisykles, kurios būdingos kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmams įvairiose teisės srityje, ir pabrėžia, kad dėl šio požiūrio neturi būti atidedami arba stabdomi pasiūlymai ir priemonės, pripažinti būtinais visiškam EB konkurencijos teisės įgyvendinimui; be to, atkreipia dėmesį į pažangesnę žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus taikant civilinę atsakomybę analizę ir pažangesnę konkurencijos institucijų, įskaitant Europos konkurencijos tinklą, struktūrą, ir pažymi, kad bent jau kai kuriais aspektais tai pateisina sparčią raidą, atsižvelgiant į tai, kad keletas numatytų priemonių galėtų būti taikomos ir ne konkurencijos sektoriuje; mano, kad atsižvelgiant į painiavą ir sunkumus, su kuriais susiduria nukentėjusieji nuo EB konkurencijos taisyklių pažeidimų, jau dabar būtų galima pasiūlyti tokias atskiriems sektoriams taikomas priemones;

7.   pažymi, kad atsakovai pageidautų, jog ginčo sprendimas būtų randamas "kartą ir visiems laikams" siekiant sumažinti netikrumą ir išvengti perdėto ekonominio poveikio, kuris galėtų daryti įtaką darbuotojams, tiekėjams, subrangovams ir kitoms nesusijusioms šalims; ragina masiniams ieškiniams pradėti taikyti ginčų sprendimo procedūrą, kurią gali inicijuoti šalys prieš kreipdamosi į teismą arba kurią gali liepti taikyti teismas, kuriame iškelta byla: mano, kad tokios ginčo sprendimo procedūros tikslas – išspręsti ginčą neteismine tvarka siekiant, kad teismas patvirtintų susitarimą dėl ginčo sprendimo, kuris būtų paskelbtas privalomu visiems ginčo sprendimo procese dalyvavusiems nukentėjusiesiems; pabrėžia, kad dėl tokios procedūros neturėtų būti pernelyg ištęsiamas teismo procesas arba priimamas nesąžiningas sprendimas dėl žalos atlyginimo; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip suteikti daugiau tikrumo, pavyzdžiui, įvertinti, ar iš būsimųjų ieškovų paprastai turėtų būti tikimasi, kad jie pasitenkins masinio ginčo sprendimo procedūros išdava;

8.   mano, kad tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai, pareiškiantys savarankiškus arba susijusius reikalavimus, turėtų turėti galimybę pasinaudoti individualiais, kolektyviniais arba atstovaujamaisiais ieškiniais, kuriuos taip pat būtų galima pateikti kaip "bandomąją" bylą, tačiau siekiant išvengti atvejų, kai viena šalis tuo pačiu pagrindu pareiškia daug ieškinių, šaliai pasirinkus vieną ieškinį, turėtų būti neleidžiama tuo pačiu metu arba vėliau dalyvauti kitame ieškinyje tuo pačiu pagrindu; mano, kad tuo atveju, kai skirtingos šalys pareiškia atskirus ieškinius, reikėtų stengtis, kad šie ieškiniai būtų sujungti arba nagrinėjami vienas po kito;

9.   mano, kad siekiant išvengti pernelyg dažno bylinėjimosi, pagal 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus(7) 3 straipsnį valstybės narės turėtų suteikti teisę iškelti atstovaujamuosius ieškinius valstybės institucijoms, pvz., ombudsmenui, arba kompetentingoms organizacijoms, pvz., vartotojų asociacijoms, ir kad ad hoc įgaliojimas pirmiausia turėtų būti taikomas prekybos organizacijoms, kurios ruošia įmonių ieškinius dėl žalos atlyginimo;

10.   reikalauja, kad kolektyviniuose ieškiniuose būtų leidžiama dalyvauti tik aiškiai nustatytai asmenų grupei ir kad šios grupės narių tapatybė kolektyvinio ieškinio atveju ir atstovaujamuosius ieškinius pareiškusių iš anksto paskirtų arba laikinai įgaliotų kompetentingų organizacijų tapatybė būtų nustatyta per aiškiai apibrėžtą laikotarpį ir nepagrįstai nevilkinant proceso, bet kartu laikantis galiojančių teisės aktų, kuriuose numatyta vėlesnė data; pabrėžia, kad turėtų būti atlyginta tik iš tikrųjų patirta žala; reikalauja, kad sėkmingo ieškinio atveju patvirtintas žalos atlyginimas būtų skirtas nustatytų asmenų grupei ar jų paskirtam asmeniui ir kompetentinga organizacija galėtų gauti kompensaciją tik už tas išlaidas, kurias ji patyrė dėl ieškinio pateikimo, ir negalėtų tiesioginiu ar netiesioginiu būdu gauti atlyginimo už patirtą žalą;

11.   pabrėžia, kad sėkmingo savarankiško ieškinio atveju neatmestinas tolesnis administracinis EB konkurencijos taisyklių pažeidimo nagrinėjimas; taip pat pakartoja, kad, norint paskatinti įmones kuo greičiau ir efektyviau atlyginti žalą nukentėjusiems nuo neteisėtos veiklos, konkurencijos institucijų prašoma skiriant baudą įmonei atsakovei atsižvelgti į jos sumokėtą arba ketinamą sumokėti kompensaciją; tačiau pažymi, kad tai neturėtų trukdyti nukentėjusiajam pasinaudoti teise prašyti visos patirtos žalos atlyginimo arba apriboti būtinybės išlaikyti atgrasomąjį baudų poveikį, ir dėl to įmonės neturėtų ilgai likti nežinioje dėl ginčo išsprendimo pabaigos, ragina Tarybą ir Komisiją į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 aiškiai įtraukti baudų skyrimo principus ir toliau juos tobulinti bei apibrėžti siekiant, kad jie atitiktų bendruosius teisės principus;

12.   teigia, kad pirmiausia turėtų būti preliminariai įvertintos konkrečios kolektyvinio ieškinio aplinkybės, ir pabrėžia, kad kolektyvinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikusių asmenų padėtis negali būti geresnė arba blogesnė už individualių ieškovų padėtį; ragina kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų atvejų taikyti principą, kad ieškinį pareiškusi šalis privalo patekti ieškinio įrodymų, jei taikytinuose nacionaliniuose įstatymuose nenumatyta įrodinėjimo naštos palengvinimų arba lengvesnės prieigos prie atsakovo turimos informacijos ir įrodymų;

13.   reikalauja, kad Komisija EB konkurencijos taisyklių pažeidimo aukoms atliekant administracinį tyrimą užtikrintų galimybę susipažinti su informacija, kuri būtina nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, ir pabrėžia, kad EB sutarties 255 straipsnyje ir Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 apibrėžta teisė susipažinti su institucijų dokumentais; šios gali neleisti su jais susipažinti tik šiame reglamente, ypač jo 4 straipsnyje, išdėstytomis sąlygomis; taigi mano, kad Komisija privalo atitinkamai aiškinti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 arba pasiūlyti jį keisti; pabrėžia, kad institucijoms suteikiant prieigą prie dokumentų ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas atsakovo arba trečiųjų šalių verslo ir įmonės paslapčių apsaugai, ir pažymi, kad reikia parengti atleidimo nuo baudų paraiškų tvarkymo gaires;

14.   mano, kad nacionalinį teismo neturėtų saistyti kitos valstybės narės nacionalinės konkurencijos tarnybos sprendimas, nepažeidžiant taisyklių, pagal kurias privalomais laikomi sprendimai dėl to paties pažeidimo, kuriuos priėmė Europos konkurencijos tinklo (EKT) narys taikydamas Sutarties 81 ir 82 straipsnius; pažymi, kad mokymo ir mainų programos turėtų skatinti sprendimų konvergenciją, kad konkurencijos institucijų sprendimų pripažinimas taptų norma;

15.   pabrėžia, kad reikalavimo atlyginti žalą sąlyga turi būti tyčinė veika ir kad EB konkurencijos taisyklių pažeidimas turi būti įvykdytas bent dėl aplaidumo, nebent nacionalinėje teisėje būtų numatyta kaltės prielaida arba paneigiama prielaida EB konkurencijos teisės pažeidimo atveju, užtikrinanti nuoseklų EB konkurencijos taisyklių taikymą;

16.   džiaugiasi, kad atlyginimu siekiama kompensuoti žalą ir negautą pelną, įskaitant permokas ir palūkanas, ir reikalauja, kad ši žalos sąvoka būtų privaloma kolektyviniuose teisės gynimo mechanizmuose Bendrijos lygmeniu;

17.   džiaugiasi Komisijos darbu, susijusiu su neprivalomų gairių, skirtų žalos sumos apskaičiavimui, rengimu, kuris galėtų naudingai apimti gaires, susijusias su informacija, kuri reikalinga apskaičiavimui, ir tokių apskaičiavimų taikymu alternatyvių ginčių sprendimo mechanizmuose, kai tai įmanoma;

18.   pažymi, kad verta išplėtoti bendrą požiūrį į perkėlimą ir pritaria išlaidų perkėlimo argumento priimtinumui ir pabrėžia, kad argumentą iš esmės turi pagrįsti tas asmuo, kuris jį pateikia, o teismai atskirais atvejais siekdami priimti teisingus sprendimus gali pasinaudoti patikrintomis nacionalinėmis taisyklėmis, susijusiomis su priežastiniu ir atsakomybės ryšiu; mano, kad turėtų būti pasiūlytos gairės, nustatančios, kiek netiesioginis pirkėjas, ypač paskutinis netiesioginis pirkėjas, gali remtis paneigiama prielaida, kad visas neteisėtas antkainis tiekimo grandine buvo perkeltas netiesioginiam pirkėjui;

19.   džiaugiasi, kad tęstinio arba kartotinio konkurencijos pažeidimo atveju senaties terminas turi prasidėti nutraukus pažeidimą ar nuo to momento, kai nuo pažeidimo nukentėjusi šalis gali pagrįstai žinoti apie pažeidimą, priklausomai nuo to, kuris momentas yra vėlesnis; pabrėžia, kad taisyklės dėl senaties termino taip pat užtikrina teisinį aiškumą ir todėl nepateikus viešojo arba privataus ieškinio turi galioti penkių metų senaties terminas; taip pat teigiamai vertina tai, kad senaties termino trukmė savarankiškų ieškinių atveju turi būti nustatoma pagal nacionalinę teisę ir reikalauja, kad tai galiotų ir paskesniems ieškiniams; pažymi, kad tai neturi daryti įtakos valstybių narių įstatymams, reglamentuojantys senaties termino sustabdymą arba nutraukimą;

20.   džiaugiasi, kad valstybės narės turi priimti sprendimą dėl savo išlaidų apmokėjimo taisyklių; mano, kad valstybės narės turi teisę vertinti, ar reikia užtikrinti, kad ieškovo ir atsakovo išteklių asimetrija procesiniuose veiksmuose neatgrasytų nuo pagrįstų ieškinių dėl žalos atlyginimo teikimo, ir teigia, kad teisė į teisingumą turi būti subalansuota naudojant stiprias priemones, skirtas užkirsti kelią piktnaudžiavimui atliekant, inter alia, lengvabūdiškus, įkyrius arba šantažuojančius veiksmus;

21.   pažymi, kad atleidimo nuo baudų programa labai prisidedama prie konkurencijos pažeidimų nustatymo ir taip sudaromos sąlygos pateikti privačius ieškinius dėl žalos atlyginimo, ir ragina nustatyti kriterijus, kad būtų išsaugotas atleidimo nuo baudų programos taikymo patrauklumas; pabrėžia, kad nepaisant atleidimo nuo baudų programos taikymo svarbos, visiškas susivienijusių liudytojų atleidimas nuo solidariosios atsakomybės prieštarauja sistemai, ir todėl kategoriškai atmeta tokį atleidimą kaip žalingą daugeliui nukentėjusiųjų nuo EB konkurencijos taisyklių pažeidimų;

22.   ragina Komisiją, siekiant ne apriboti, bet skatinti nukentėjusiuosius pasinaudoti teise kelti bylą dėl žalos atlyginimo, visų pirma nepalikti neišspręstų kartelių ir konkurencijos bylų ir visas reikšmingas bylas užbaigti ir priimti aiškų sprendimą;

23.   tvirtina, kad Parlamentas turi pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti bet kokioje teisėkūros iniciatyvoje, susijusioje su kolektyviniu žalos atlyginimu;

24.   ragina prieš teikiant kiekvieną teisėkūros pasiūlymą atlikti nepriklausomą sąnaudų ir naudos analizę;

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Bendrijos lygmens socialiniams partneriams.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 653. (2) OL L 1, 2003 1 4, p. 1. (3) OL L 123, 2004 4 27, p. 18. (4) OL L 24, 2004 1 29, p. 1. (5) OL C 298, 2006 12 8, p. 17. (6) OL L 171, 2008 7 1, p. 3. (7) OL L 166, 1998 6 11, p. 51.