2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo (COM(2008)0581 – C6-0392/2008 – 2008/0184(CNS))

P6_TA(2009)0032 A6-0006/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0581),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 170 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0392/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0006/2009),

1.   pritaria tam, kad susitarimas būtų pratęstas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo, atnaujinančio Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, sudarymo (COM(2008)0728 – C6-0456/2008 – 2008/0209(CNS))

P6_TA(2009)0033 A6-0005/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0728),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 170 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0456/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0005/2009),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laukinės gamtos Europoje (2008/2210(INI))

P6_TA(2009)0034 A6-0478/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(1) (Paukščių direktyva),

–   atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(2) (Buveinių direktyva),

–   atsižvelgdamas į pagal pirmiau minėtas dvi direktyvas įkurtą Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą "Natura 2000",

–   atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos Šalių konferencijos devintojo susitikimo (ŠK 9) rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaitą Nr. 3/2008 "Europos miškai – ekosistemos būklė ir subalansuotas naudojimas",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0478/2008),

A.   kadangi Europos paskutinių laukinės gamtos plotų efektyvi apsauga ir, būtinais atvejais, atkūrimas yra labai svarbūs norint sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.,

B.   kadangi tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nebus pasiektas ir jau dabar dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų atliekamų funkcijų nykimo ir juntami neigiami socialiniai ir ekonominiai padariniai,

C.   kadangi Europos Sąjunga turėtų remtis tokiais pasiekimais kaip "Natura 2000" ir po 2010 m. išvystyti naują itin patobulintą ir ambicingą biologinės įvairovės politikos sistemą,

D.   kadangi Paukščių ir Buveinių direktyvos suteikia aiškias ir veiksmingas gamtos ir laukinės gamtos apsaugos nuo kenksmingų pokyčių nuostatas,

E.   kadangi Europos Sąjungos biologinės įvairovės politikos ir Paukščių ir Buveinių direktyvų tikslai vis dar yra silpnai įtraukti į žemės ūkio, regioninės plėtros, energijos ar transporto sektorių politiką,

F.   kadangi daug laukinės gamtos plotų suteikia svarbias anglies atsargas, kurių apsauga yra svarbi ir dėl biologinės įvairovės, ir dėl klimato apsaugos,

G.   kadangi invazinių svetimų rūšių poveikis biologinei įvairovei sukuria ypatingai didelę grėsmę laukinės gamtos plotams, kur gali būti neįmanoma anksti aptikti invazines rūšis ir kur prieš imantis veiksmų gali būti padaryta didelė ekologinė ir ekonominė žala,

Apibrėžtis ir žemėlapių sudarymas

1.   ragina Komisiją apibrėžti laukinę gamtą; apibrėžimas turėtų būti susijęs su tokiais aspektais kaip ekosistemų funkcijos, gamtos apsaugos vertė, klimato kaita ir tvarus naudojimas;

2.   ragina Komisiją įpareigoti Europos aplinkos agentūrą ir kitas susijusias Europos institucijas sudaryti Europos paskutiniųjų laukinių plotų žemėlapį, kuriame būtų pateiktas dabartinių laukinės gamtos plotų išsidėstymas, biologinės įvairovės mastas skirtingose vietovėse ir nurodyta dar nepaliestų zonų apimtis (suskirstant į svarbiausius buveinių tipus: miškų, gėlo vandens ir jūrų laukinės gamtos plotus);

3.   ragina Komisiją imti atlikti laukinės gamtos apsaugos vertės ir naudos tyrimą; atliekant tyrimus ypač reikėtų atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su ekosistemų funkcijomis ir biologinės įvairovės mastu laukinės gamtos plotuose, prisitaikymu prie klimato kaitos ir tvariu gamtos turizmu;

Laukinės gamtos plotų vystymas

4.   ragina Komisiją parengti ES laukinės gamtos strategiją, susietą su Paukščių ir Buveinių direktyvomis, kurioje būtų taikomas ekosistemos metodas, nustatytos rūšys ir biotopai, kuriems kilo grėsmė, ir numatyti prioritetai;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti laukinės gamtos plotus; pabrėžia poreikį suteikti specialų finansavimą fragmentacijos mažinimui, rūpestingam laukinės gamtos atkūrimo plotų valdymui, kompensavimo mechanizmų ir programų rengimui, informuotumo didinimui, supratimo stiprinimui ir su laukine gamta susijusių idėjų, pvz., savaiminių gamtinių procesų ir dėl jų atsirandančių struktūrinių elementų idėjos, taikymui stebint ir įvertinant tinkamą gamtos apsaugos padėtį; mano, kad šis darbas turėtų būti atliekamas bendradarbiaujant su vietos gyventojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis;

Propagavimas

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su vietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, suinteresuotomis šalimis ir vietos gyventojais siekiant propaguoti laukinės gamtos vertę;

7.   ragina valstybes nares pradėti ir remti informacines kampanijas siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie laukinę gamtą ir jos svarbą ir ugdyti supratimą, kad biologinės įvairovės apsaugą galima suderinti su ekonomikos augimu ir užimtumu;

8.   ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi apie laukinės gamtos plotus suburiant pagrindinius Europos ekspertus, kad būtų tiriama laukinės gamtos koncepcija Europos Sąjungoje ir laukinės gamtos klausimas būtų įtrauktas į Europos darbotvarkę;

9.   turėdamas omenyje aiškiai dokumentais pagrįstą žalą, kurią turizmo veikla padarė ir toliau daro didelei vertingiausiam Europos gamtos paveldui, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad turizmo veikla, net ta, kuri skirta supažindinti lankytojus su buveinėmis ir laukinės gamtos plotų gyvūnija ir augmenija, būtų vykdoma itin atsargiai visapusiškai naudojantis Europoje ir už jos ribų įgyta poveikio mažinimo patirtimi, prireikus atsižvelgiant į Buveinių direktyvos 6 straipsnį. Reikėtų atsižvelgti į tuos pavyzdžius, kai patekimas į laukinės gamtos plotus daugiausia yra draudžiamas (išskyrus leidžiamiems moksliniams tyrimams atlikti), tačiau tam tikra ribota jų dalis yra atvira tvariam kokybiškam turizmui, kad būtų galimybė pažinti laukinę gamtą, o vietos bendruomenės iš to gautų naudos;

Geresnė apsauga

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti veiksmingai laukinės gamtos plotų apsaugai;

11.   ragina Komisiją išsiaiškinti, kokie tiesioginiai pavojai gresia laukinės gamtos plotams;

12.   ragina Komisiją parengti atitinkamas rekomendacijas ES valstybėms narėms dėl tinkamiausių gamtos buveinių apsaugos būdų;

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares saugoti laukinės gamtos plotams efektyviau ir nuosekliau įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvas, Vandens pagrindų direktyvą(3) ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą(4), teikiant joms geresnį finansavimą, kad šiuos plotus būtų galima išvengti jų sunaikinimo dėl žalingo netvaraus vystymosi;

14.   teigiamai vertina Paukščių ir Buveinių direktyvų peržiūrėjimą, siekiant, jei reikia, jas iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta geresnė rūšių ir biotopų, kuriems kilo grėsmė, apsauga;

15.   ragina Komisiją pritarti iniciatyvai "Wild Europe", kelių gamtos apsaugos organizacijų, įskaitant Tarptautinę gamtos apsaugos sąjungą, Pasaulio saugomų teritorijų komisiją, Pasaulio gamtos fondą, organizaciją "BirdLife International" ir Saugomų teritorijų tinklo (angl. PAN) parkus, partnerystei skiriant didelį dėmesį negyvenamoms ar beveik negyvenamoms teritorijoms;

Laukinė gamta ir "Natura 2000"

16.   ragina Komisiją, bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, parengti rekomendacijas, kaip reikėtų saugoti, valdyti, stebėti ir finansuoti laukinės gamtos plotus, esančius tinkle "Natura 2000", ypač atsižvelgiant į kylančias problemas, pvz., klimato kaitą, neteisėtą miškų kirtimą ir didėjančią prekių paklausą;

17.   labai susirūpinęs dėl Europos biologinės įvairovės politikos, nes trūksta lėšų tinklo "Natura 2000" valdymui; šiuo klausimu ragina Komisiją pasirengti, kaip buvo numatyta Buveinių direktyvoje, teikti Bendrijos finansavimą vietovių valstybėse narėse valdymui;

18.   ragina Komisiją suteikti ypatingą statusą ir griežtesnę apsaugą laukinės gamtos zonoms, esančioms tinkle "Natura 2000";

19.   mano, kad reikia stiprinti kaimo plėtros politiką ir aplinkos apsaugos integravimą į ES žemės ūkio sektorių; vis dėlto mano, kad Kaimo plėtros fondo nepakanka finansuojant biologinės įvairovės ir laukinės gamtos apsaugą, jos išteklius, planavimą ir įvertinimą;

20.   ragina Komisiją užtikrinti, kad tinklas "Natura 2000" būtų sustiprintas ir taptų nuosekliu ir veiksmingu ekologiniu tinklu, kuriame laukinės gamtos plotams bus skiriama daugiausia dėmesio; pabrėžia, jog reikalinga suderinta politika, ypač bendrosios žemės ūkio politikos, transporto, energetikos ir biudžeto srityse, kad neatsirastų kliūčių siekiant programoje "Natura 2000" numatytų gamtos apsaugos tikslų;

Invazinės svetimos rūšys

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti parengiant tvirtą teisės aktų sistemą dėl invazinių svetimų rūšių, kuri padėtų kontroliuoti ekologinį ir ekonominį tokių rūšių poveikį ir ypatingą grėsmę jų pažeidžiamai laukinei gamtai;

Laukinė gamta ir klimato kaita

22.   ragina Komisiją stebėti ir vertinti klimato kaitos daromą poveikį laukinei gamtai;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares savo kovos su klimato kaita strategijoje pirmenybę teikti laukinės gamtos apsaugai;

24.   turėdamas mintyje klimato kaitą ragina Komisiją ištirti ir pateikti rekomendacijas, kada ir kaip įsikišus žmogui galima tvarkyti laukinę gamtą siekiant ją išsaugoti;

o
o   o

25.   išreiškia stiprią paramą su laukine gamta susijusios politikos ir priemonių stiprinimui;

26.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. (2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (3) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). (4) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą (2008/2176(IMM))

P6_TA(2009)0035 A6-0008/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į kompetentingų Čekijos Respublikos institucijų prašymą atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą, pateiktą 2008 m. birželio 16 d. ir paskelbtą per 2008 m. liepos 9 d. plenarinį posėdį,

–   susipažinęs su Miloslavo Ransdorfo paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6-0008/2009),

A.   kadangi Miloslavas Ransdorfas yra Europos Parlamento narys, kuris buvo išrinktas per 2004 m. birželio 10-13 d. vykusius šeštuosius tiesioginius Parlamento rinkimus, ir kadangi Parlamentas patvirtino jo mandatą 2004 m. gruodžio 14 d.(2),

B.   kadangi 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį sesijų metu Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams; kadangi imunitetu negali būti naudojamasi, jei narys yra sulaikomas pažeidimo darymo metu; ir kadangi tai neprieštarauja Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti nario imunitetą,

C.   kadangi vadovaujantis Čekijos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnio 4 dalimi joks Parlamento narys ar senatorius negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn negavus Parlamento, kurio nariu jis yra, sutikimo ir jei atitinkamas Parlamentas nesuteikia tokio sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn nėra įmanoma,

1.   nusprendžia atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas kompetentingoms Čekijos Respublikos institucijoms.

(1) Wagner prieš Fohrmann ir Krier (101/63, 1964 m. Rinkinys, p. 383) ir Wybot prieš Faure ir kiti (149/85, 1986 m. Rinkinys, p. 2391). (2) OL C 226 E, 2005 9 15, p. 51.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarios bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkės (2008/2134(INI))

P6_TA(2009)0036 A6-0501/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą "Tvari bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkė" (COM(2007)0869),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas (COM(2008)0388),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų ir panaikinančio Tarybos direktyvą 2006/23/EB (COM(2008)0390),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą(2), į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje(3) ir į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(5) (EASA reglamentas),

–   atsižvelgdamas į 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių(6) (Laiko tarpsnių paskirstymo reglamentas),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 375/2007, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1702/2003, nustatantį orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles(7),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 376/2007, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti, ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo(8),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo(9),

–   atsižvelgdamas į Mažo rentabilaus orlaivio (angl. CESAR) projektą, finansuojamą pagal 6-ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui "Bendras Europos dangus II: darnesnis ir veiksmingesnis oro susisiekimas" (COM(2008)0389),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų planas" (COM(2006)0819),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl iš dalies pakeisto Reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių taikymo (COM(2008)0227),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 15 d. Komisijos komunikatą "Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemos (SESAR) projekto įgyvendinimo pažanga" (COM(2007)0103),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0501/2008),

A.   kadangi bendroji ir verslo aviacija apima įvairių sričių aviacinę veiklą; kadangi šis terminas aprėpia visas civilinės aviacijos funkcijas, išskyrus komercinį oro transportą, taip pat užsakomąsias ir mokamas civilinio oro transporto operacijas,

B.   kadangi šiam sektoriui priskiriami įvairūs didelės vertės darbai, pvz., specialieji aviacijos darbai (aerokartografavimas, skrydžiai žemės ūkio reikmėms, gaisrų gesinimas, eismo stebėjimas), mokomieji ir pramoginiai skrydžiai,

C.   kadangi šiuo metu nepakanka duomenų ir statistinės informacijos bendrosios ir verslo aviacijos srityje,

D.   kadangi bendroji ir verslo aviacija yra sparčiausiai augantis civilinės aviacijos segmentas Europoje; kadangi bendroji ir verslo aviacija papildo komercinių oro linijų teikiamas įprastines oro susisiekimo paslaugas, taigi teikia konkrečią socialinę ir ekonominę naudą, pvz., taip skatinama piliečių judumas, verslo našumas ir regionų sanglauda,

E.   kadangi bendroji ir verslo aviacija vis svarbesnė ekonomikai, ypač Europos gamybos pramonei, be to, bendrosios ir verslo aviacijos dalis pasaulinėje rinkoje nuolat auga ir turi didelių galimybių augti toliau,

F.   kadangi įgyvendinant ES aviacijos politiką didžiausias dėmesys tradiciškai skiriamas komerciniam oro transportui, tačiau nepakankamai atsižvelgiama į vis didesnį šios politikos poveikį bendrajai ir verslo aviacijai,

G.   kadangi dėl itin sudėtingų taisyklių, pagal kurias reglamentuojamas komercinių orlaivių eksploatavimas, smulkūs privačių orlaivių naudotojai gali būti apkrauti neproporcingai didele finansine ir reguliuojamąja našta; kadangi taip paaiškėjo, kad tam tikrais atžvilgiais netinka skirtingose aviacijos sektoriuose visiems taikyti vienodus reglamentavimo būdus ir vykdymo užtikrinimo taisykles,

H.   kadangi pagrindinis bendrosios ir verslo aviacijos klausimas yra galimybė naudotis oro erdve ir aerodromais, nes vis didesnis atotrūkis tarp paklausos ir pajėgumo; kadangi bendroji ir verslo aviacija vis aktyviau konkuruoja su kitų sričių aviacijos pramonės atstovais dėl galimybės naudotis oro erdve ir aerodromais,

1.   apskritai teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl bendrosios ir verslo aviacijos, kadangi jame pateikiama išsami su šiuo sektoriumi susijusių klausimų analizė ir nurodomi keli tinkami konkrečių šio sektoriaus problemų sprendimo būdai, grindžiami nuolatiniu visų suinteresuotųjų šalių dialogu;

Proporcingas reguliavimas ir subsidiarumas

2.   pabrėžia, kad plėtojant būsimas oro transporto politikos iniciatyvas, skirtas šios politikos konkurencingumui stiprinti, būtina atsižvelgti į bendrosios ir verslo aviacijos interesus ir ypatybes; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant esamus ir būsimus aviacijos teisės aktus būtų taikomi proporcingumo ir subsidiarumo principai;

3.   primena Komisijai, kad, siekiant diferencijuoti skirtingų kategorijų įmonėms ir oro erdvės naudotojams taikomas taisykles, būtina nuolat vertinti atskirų sektoriaus segmentų poveikį (jei tai būtina ir nekelia grėsmės saugumui);

4.   ragina Komisiją tvirtinant saugios aviacijos įgyvendinimo taisykles užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir atitiktų atitinkamos kategorijos orlaivių ir jų eksploatavimo sudėtingumą;

5.   teigiamai vertina neseniai priimtus orlaivių, kurie nenaudojami komerciniam oro transportui ir nepriskiriami sudėtingiems motoriniams orlaiviams, eksploatacijos standartus, kurie yra puikus proporcingo reguliavimo pavyzdys;

6.   mano, kad pageidautina, jog su bendrąja aviacija susijusių nuostatų įgyvendinimo etapas būtų lankstus; mano, kad tą būtų galima užtikrinti perdavus tam tikrus priežiūros įgaliojimus sporto ir pramoginės aviacijos draugijoms ir organizacijoms, kurias atidžiai stebėtų atitinkama aviacijos institucija, su sąlyga, kad tai nesukeltų interesų konflikto;

7.   ragina Komisiją ištirti galimybę nustatyti supaprastintas verslo aviacijos keleivių saugumo procedūras ir jų patikrinimo būdus nesukeliant grėsmės šių keleivių saugumui ir saugai;

8.   siūlo Komisijai skatinti keitimąsi pažangiosios patirties pavyzdžiais saugumo priemonių, taikytinų mažuose ir vidutinio dydžio oro uostuose, srityje;

Oro uostų ir oro erdvės pajėgumas

9.   pažymi, kad bendrosios ir verslo aviacijos atstovai, pageidaujantys naudotis ne tik pagrindiniais, bet ir regioniniais oro uostais, patiria vis daugiau sunkumų, kadangi minėtieji oro uostai vis labiau reikalingi komerciniam oro transportai, taigi sunku užsitikrinti laisvus laiko tarpsnius ir stovėjimo vietas;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares, ypač jų oro uostų administracijas, spręsti šias problemas įgyvendinant priemones, skirtas esamam pajėgumui optimaliai išnaudoti, t. y. geriau planuoti ir taikyti šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, numatytas Komisijos parengtame Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų plane (Komisijos veiksmų planas);

11.   laukia naujojo Bendrijos oro uostų pajėgumų stebėjimo tinklo rekomendacijos dėl priemonių, skirtų Europos oro uostų tinklo pajėgumams didinti, parengimo ir tikisi, kad stebėjimo tinklas atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Komisijos veiksmų planą;

12.   mano, kad sraigtasparniai gali būti svarbi trumpų nuotolių susisiekimo tarp oro uostų priemonė ir ragina Komisiją bei valstybes nares įtraukti juos į pajėgumų didinimo strategijas;

13.   ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas investuoti į bendrajai ir verslo aviacijai itin svarbių mažų ir vidutinio dydžio oro uostų atnaujinimą ir steigimą;

14.   ragina valstybes nares investuoti į specialią infrastruktūrą, kuri būtina bendrosios ir verslo aviacijos orlaiviams naudoti ir laikyti;

15.   ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į konsultacijas ir prireikus nustatyti galimus ar esamus oro uostus, kuriais galėtų naudotis bendrosios ir verslo aviacijos atstovai; jei numatoma naudoti nebeeksploatuojamus karinius oro uostus, į konsultacijas turėtų būti įtrauktos karinės institucijos;

16.   mano, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti bendrosios ir verslo aviacijos naudotojams priimtiną oro erdvės zonavimą aplink mažus ir vidutinio dydžio oro uostus ir prieš keičiant bet kurias zonas konsultuotis su šiais naudotojais;

17.   pabrėžia, kad esant galimybių verslo aviacijai turėtų būti suteikta adekvati prieiga prie svarbiausių oro uostų ir užtikrintas Europos regionų susisiekimas su ekonominiais centrais, ir ragina Komisiją ištirti, ar šiuo požiūriu turėtų būti tvirtinamos susijusios šiuo metu galiojančio Laiko tarpsnių paskirstymo reglamento nuostatos, ir iki 2009 m. pabaigos parengti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu;

18.   pabrėžia, kad būtina Europos lygmeniu plėtoti suderintą požiūrį ir užtikrinti oro uostų laiko tarpsnių ir skrydžių planų nuoseklumą, taigi ragina Komisiją pasiūlyti su šiuo klausimu susijusių tinkamų priemonių ir skatina sprendžiant šią problemą įtraukti Europos oro uostų koordinatorius;

19.   tikisi, kad diegiant Oro eismo valdymo sistemą ir taikant šiuolaikines pažangias technologijas bendros įmonės SESAR programai įgyvendinti būtų prisidėta prie kovos su Europos oro erdvės skaidymusi ir su prognozuojamu jos perpildymu, taip pat labai padidėtų oro erdvės pajėgumas, o tai naudinga visiems oro erdvės naudotojams, įskaitant bendrosios ir verslo aviacijos naudotojus;

20.   vis dėlto pabrėžia, kad įgyvendinant programą SESAR turi būti visiškai atsižvelgta į bendrosios ir verslo aviacijos ypatybes ir kad šiam sektoriui turi būti pasitarnauta neapkraunant jo nereikalinga našta;

21.   mano, kad vienas iš tikslų turėtų būti užtikrinti galimybę vizualiųjų skrydžių taisyklių naudotojams patogiai ir ekonomiškai naudotis eismo, meteorologine ir aeronautine informacija;

22.   primygtinai ragina užtikrinti, kad, įgyvendinant teisės aktus dėl bendro Europos dangaus ir programą SESAR, mažiems orlaiviams, eksploatuojamiems pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, nebūtų taikomi neproporcingi ir pernelyg daug išlaidų reikalaujantys techniniai kriterijai; ragina besąlygiškai pripažinti, kad visuose kontroliuojama oro erdve besinaudojančiuose orlaiviuose turi būti sumontuota pakankamą saugumą užtikrinanti įranga, pvz., įranga vietai nustatyti;

Tvari aplinka

23.   mano, kad bendroji ir verslo aviacija, palyginti su komerciniu oro transportu, daro mažesnį poveikį aplinkai, t. y. išmeta mažesnį kiekį CO2 ir kelia mažiau triukšmo;

24.   tačiau yra įsitikinęs, kad būtina toliau tobulinti mažų orlaivių aplinkosauginį veiksmingumą, t. y. naudoti jiems ekologiškesnius degalus, skatinti su jais susijusius mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujovių diegimą bei taip mažinti išmetamą teršalų kiekį; šiuo požiūriu pabrėžia tokių iniciatyvų, kaip "Švarus dangus" ir CESAR, svarbą;

25.   pažymi, kad direktyva pradėti taikyti prekybos taršos leidimais sistemą aviacijos sektoriuje neaktuali didesniajai bendrosios ir verslo aviacijos daliai;

26.   mano, kad su triukšmu susijusios problemos turėtų būti sprendžiamos pagal subsiadurumo principą nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir kad triukšmo kartografavimas yra viena iš keleto priemonių suderintai metodikai ir oro uostų vystymuisi užtikrinti nesukeliant vietos gyventojams nepatogumų dėl didelio triukšmo;

Kiti klausimai

27.   mano, kad, norint, jog politikos kūrėjai visapusiškai išmanytų bendrosios ir verslo aviacijos sektoriaus klausimus ir pajėgtų užtikrinti tinkamą jo reguliavimą, jiems turi būti prienami adekvatūs su šiuo sektoriumi susiję duomenys ir statistinė informacija; taigi ragina Komisiją ir Eurostatą nustatyti ir taikyti sistemiškus tarptautinių ir Europos duomenų rinkimo bei keitimosi jais metodus;

28.   teigiamai vertina tai, kad Komisija paaiškino teisines apibrėžtis, įskaitant bendrosios jungtinės nuosavybės apibrėžimą, ir primena, kad šis klausimas sprendžiamas persvarstytame Europos aviacijos saugos agentūros (angl. EASA) reglamente ir nustatant šiuo metu rengiamas susijusias įgyvendinimo taisykles;

29.   ragina Komisiją imtis skatinamųjų priemonių, kurias taikant ES bendrosios ir verslo aviacijos gamybos pramonė įsitrauktų į pasaulio rinkas;

30.   mano, kad vystant ES išorinę aviacijos politiką, ypač kai ji susijusi su transatlantiniais skrydžiais, būtina atsižvelgti į bendrosios ir verslo aviacijos interesus;

31.   ragina Komisiją aktyviau remti su aviacija susijusius mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujovių diegimą, ypač jeigu juos atlieka mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, kuriančios ir gaminančios bendrosios ir verslo aviacijos sektoriui skirtus orlaivius;

32.   mano, kad itin svarbu remti pramoginę ir sporto aviaciją, taip pat Europos aviacijos klubus, kurie svarbūs visam aviacijos sektoriui, kadangi juose įgyjama profesinių įgūdžių;

33.   ragina Komisiją atsižvelgti į svarbų šio aviacijos sektoriaus vaidmenį ir į tai, kad šis vaidmuo išliks svarbus pilotų profesinio mokymo plėtrai;

34.   ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie pažangą, padarytą sprendžiant šioje rezoliucijoje aptariamus klausimus;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 8, 2009 1 13, p. 3. (2) OL L 96, 2004 3 31, p. 1. (3) OL L 96, 2004 3 31, p. 10. (4) OL L 96, 2004 3 31, p. 20. (5) OL L 79, 2008 3 19, p. 1. (6) OL L 14, 1993 1 22, p. 1. (7) OL L 94, 2007 4 4, p. 3. (8) OL L 94, 2007 4 4, p. 18. (9) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje (2008/2139(INI))

P6_TA(2009)0037 A6-0018/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą "Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje" (COM(2007)0799) (Komisijos komunikatas),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(1),

–   atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP)(3),

–   atsižvelgdamas į visas taikomas konkurencijos taisykles dėl valstybės pagalbos ir intelektinės nuosavybės teisių,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą dėl Europos pirmaujančios rinkos iniciatyvos (COM(2007)0860) ir Komisijos konsultacijos dėl viešojo pirkimo tinklų sukūrimo remiant šią iniciatyvą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius" – Europos iniciatyva "Small Business Act" (COM(2008)0394) ir 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos gerosios patirties kodekso sudarant mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas sudaryti viešojo pirkimo sutartis (SEC(2008)2193),

–   atsižvelgdamas 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą "Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija" (COM(2006)0502) ir 2007 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 23 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Naujoviškų prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų gairės – 10 gerosios patirties elementų" (SEC(2007)0280),

–   atsižvelgdamas į nepriklausomos ekspertų grupės ataskaitą dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei naujovių, pavadintą "Novatoriškos Europos kūrimas"(5) (toliau – Aho ataskaita),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę "Dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje"(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0018/2009),

A.   kadangi Lisabonos strategijoje valstybės narės raginamos padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą iki 3 % BVP, o tai yra svarbiausias įsipareigojimas skatinti naujoves ir žinių ekonomiką,

B.   kadangi Aho ataskaitoje viešasis pirkimas įvardytas kaip strateginė šio tikslo siekimo priemonė,

C.   kadangi Komisija ir valstybės narės turi pagelbėti sukaupti reikalingą profesinę patirtį, kad būtų geriausiai pasinaudota Komisijos komunikato rekomendacijomis,

D.   kadangi šiuo metu Komisija neturi priemonių, skirtų ikiprekybinių viešųjų pirkimų bandomiesiems projektams skatinti, ir visa iniciatyva priklauso valstybėms narėms,

1.   palankiai vertina Komisijos komunikatą ir remia siūlomą dalijimosi rizika ir nauda ikiprekybinių viešųjų pirkimų modelį kaip naujoves skatinančius veiksnius;

2.   palaiko Esko Aho pranešimą, ypač nuomonę, kad valstybės narės turėtų pasitelkti viešąjį pirkimą naujoviškų prekių paklausai skatinti kartu gerindamos viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą;

3.   pažymi, kad, nepaisant to, kad vykdoma daug Europos mokslinių tyrimų programų, valdžios institucijos dar nepanaudojo gautų rezultatų organizuodamos viešuosius pirkimus;

4.   pažymi, kad ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams jau teikiamas dėmesys, ypač JAV, Kinijoje, Japonijoje, kur aktyviai išnaudojamas jų potencialas, pasitelkiant įvairias valstybinės politikos priemones, pavyzdžiui, JAV projektas "Defence Acquisitions Performance Assessment" (DAPA);

5.   mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra per mažai išnaudojami naujovėmis grindžiamam ES augimui skatinti ir turi didelį potencialą siekiant aukštos kokybės ir lengvai prieinamų viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir transporto, ir sprendžiant klimato kaitos, tvarios energijos ir gyventojų senėjimo socialinius uždavinius;

6.   apgailestauja dėl to, kad dauguma valdžios institucijų nežino apie ikiprekybinių viešųjų pirkimų potencialą ir kol kas nesielgia kaip "protingi pirkėjai";

7.   mano, kad optimali šios iniciatyvos nauda bus suvokta tik tada, jei perkančiosios institucijos nustatys naujoves kaip vieną iš savo viešojo pirkimo programos tikslų;

8.   pažymi, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti veiksmingai naudojami remiantis teisiniu pagrindu – direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB, pagal kurias mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos neįeina į jų veikimo sritį(7), išskyrus atvejus, kai už perkamas paslaugas visiškai atsiskaitoma, o nauda atitenka tik perkančiajai institucijai;

9.   ragina valstybes nares išnagrinėti nacionalinius teisės aktus, kad užtikrintų, jog valdžios institucijos atlikdamos ikiprekybinius viešuosius pirkimus nėra varžomos dėl neegzistuojančio, neteisingo ir nereikalingo, sudėtingo tiesiogiai susijusių lengvatų ir nereikalingų bei sudėtingų nacionalinių pasiūlymų teikimo reikalavimų ir viešojo pirkimo modelių perkėlimo į nacionalinę teisę;

10.   pažymi, jog nepaisant to, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų srityje laikomasi išskirtinio požiūrio siekiant užtikrinti, kad integruoti galutiniai sprendimai atitiktų vartotojų poreikius, vis tiek turi būti taikomi tinkami viešųjų pirkimų principai, ypač skaidrumo ir konkurencingumo;

11.   remia Komisijos komunikatą, kuris suteikia galimą ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir jų vykdymo konceptualų pagrindą, bet mano, kad yra keletas trūkumų, susijusių su konkrečiu siūlomos tvarkos taikymu, ypač vietos ir regionų mastu;

12.   mano, kad vis dar nėra pakankamai informacijos apie esamas kliūtis, dėl kurių vietos ir regioninės valdžios institucijos negali vykdyti ikiprekybinių viešųjų pirkimų siekdamos skatinti tikrai novatoriškus visuomenei naudingus sprendimus;

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti kartu, kad užtikrintų, jog perkančiosios institucijos vietos, regioninės ir kitos valdžios institucijose, nutolusiose nuo centrinės administracijos, kauptų reikalingą profesinę patirtį naujoviškam viešajam pirkimui vykdyti;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti perkančiosioms vietos ir regioninės valdžios institucijoms mokymų gaires ir priemones, kaip galima pasinaudoti ikiprekybiniais mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos viešaisiais pirkimais;

15.   todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą finansuoti dalijimąsi ikiprekybinių viešųjų pirkimų gerąją patirtimi ir mokymu pagal 2009 m. Septintosios pagrindų programos darbo programą;

16.   giria minėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl viešojo pirkimo naujoviškų sprendimų 10 gerosios patirties elementų ir giria bendras Pro Inno Europos iniciatyvos veiklas remiant naujoves; ragina Komisiją parengti panašias ikiprekybinių viešųjų pirkimų gerosios patirties gaires;

17.   mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi didžiulį potencialą kaip tolesnis žingsnis link naujoviško viešojo pirkimo įtvirtinimo, bet pripažįsta, kad reikia viešojo pirkimo specialistų įgūdžių, o valstybėms narėms, bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, universitetais ir mokymų centrais, – remti mokymo veiklą, skirtą valdymo priemonėms kurti;

18.   ragina kompetentingus Komisijos generalinius direktoratus bendradarbiauti tarpusavyje sudarant išsamų, lengvai suprantamą, bet teisiškai pagrįstą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir perkančioms organizacijoms naudoti skirtą vadovą visomis oficialiomis kalbomis su praktiniais atskirų atvejų pavyzdžiais, parodančiais, kaip atitinkami teisiniai principai gali būti teisingai taikomi praktikoje;

19.   ragina Komisiją vadove visų pirma pateikti praktinių rizikos dalijimosi atsižvelgiant į rinkos sąlygas pavyzdžių; be to, mano, kad intelektinė nuosavybė turi būti suteikiama ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms bendrovėms, kadangi JAV ir Japonijoje dirbama vadovaujantis šiuo modeliu, kuris daug bendrovių skatina dalyvauti ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrose;

20.   visų pirmą pažymi, kad norint sėkmingai vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus svarbu dalytis rizika ir nauda atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir suteikti dalyvaujančioms įmonėms intelektinės nuosavybės teises;

21.   ragina valstybes nares ir Komisiją naujovių politikoje nurodyti mišrius vidutinės trukmės ir ilgalaikius uždavinius, kuriuos reikia spręsti priimant technologinius sprendimus, sukuriamus vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus; mano, kad tokie sprendimai galėtų būti projektų konkursai ir iššūkių fondai, kaip antai JAV "Driverless Vehicle Challenge" (Transporto priemonių be vairuotojų fondas);

22.   mano, kad žinių sklaida tarp universitetų, kurie naudojasi technologinėmis naujovėmis, mokslinių tyrimų centrų ir perkančiųjų institucijų yra sudėtinė sėkmingų ikiprekybinių viešųjų pirkimų dalis;

23.   pažymi, kad Europos inovacijų agentūros, kaip antai VINNOVA Švedijoje, "Tekes" Suomijoje, "Senternovem" Olandijoje ir "Innovation" Norvegijoje, atlieka neatsiejamą vaidmenį skleidžiant žinias tarp galimų pirkėjų ir mokslo darbuotojų; remdamos atliekant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, jos skatina imtis ikiprekybinių viešųjų pirkimų; todėl ragina valstybes nares išnagrinėti šių agentūrų veiklą, kuri galėtų būti jų pačių veiklos atskaitos taškas;

24.   pabrėžia ES technologijų platformų svarbą, nes jos suteikia pagrindą nustatyti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos prioritetus ir susieti diegti parengtas inovacijas su galimų pirkėjų poreikiais; be to, pažymi, kad technologijų platformos gali susieti ankstyvąją naujųjų technologijų rinkos raidą su valdžios institucijų poreikiais; todėl ragina Komisiją užtikrinti aktyvesnį technologijų platformų dalyvavimą viešuosiuose ikiprekybiniuose pirkimuose;

25.   palankiai vertina Komisijos pirmaujančios rinkos iniciatyvą (angl. LMI) kaip stiprią paskatą naudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus remiant naujoves, siekiant kurti pagrindines to masto rinkas, ypač pabrėždamas iniciatyvą kurti viešojo pirkimo tinklus, skirtus pirmaujančios rinkos iniciatyvai remti;

26.   palankiai vertina Komisijos pastangas sudaryti palankesnes sąlygas ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešajame pirkime remiantis iniciatyvos "Smulkaus verslo aktas" Europos gerosios patirties kodeksu;

27.   palankiai vertina Komisijos išaiškinimą, kad perkančiosios institucijos gali atlikti ikiprekybinius viešuosius pirkimus visuose naujo produkto ar paslaugos kūrimo ir įvedimo į rinką etapuose, o ne tik pagrindiniams moksliniams tyrimams; pažymi, kad šiuo įvairiapusiu požiūriu mažosios ir vidutinės įmonės skatinamos dalyvauti viešajame pirkime;

28.   palankiai vertina Komisijos pasiūlymą aiškiau apibrėžti valdžios institucijų vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir viešuosius pirkimus bei skatinant naujoves vykdant viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad valstybių narių viešųjų pirkimų politika neturėtų būti pernelyg norminamojo pobūdžio, nes viešieji ikiprekybiniai pirkimai praktiškai gali būti rengiami skirtingai, pritaikomi prie konkrečių projektų ir poreikių, tačiau laikantis Bendrijos taisyklių;

29.   mano, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų sąvoka yra svarbi, bet baiminasi, kad ji nebus sėkminga įtraukiant MVĮ, nebent būtų aiškiai suprantama, kaip ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi veikti, ypač tarpvalstybiniame kontekste. Pažymi, kad pagrindiniu ikiprekybinių viešųjų pirkimų principu, būtent, kad valdžios institucijos nepasilieka sau visos iš mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos kylančios naudos, bet kiekviena įmonė išlaiko savo generuojamų naujų idėjų nuosavybės teises, dalyvaujančiam verslui užtikrinami teisinis tikrumas ir idėjų apsauga;

30.   pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti naudos iš ikiprekybinių viešųjų pirkimų dėl dalijimosi rizika (atsižvelgiant į jų labiau ribotas investavimo galimybes), pažangaus augimo (dydžio ir patirties atžvilgiu) kiekviename mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros etape ir supaprastinto pasiūlymų teikimo proceso, palyginti su tradiciniu viešuoju pirkimu;

31.   ragina Komisiją sujungti šias strategijas į vieną atskirą viešojo pirkimo politiką, kurios tikslas būtų skatinti naujoves vykdant viešuosius pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kuriant pirmaujančias rinkas ir plečiant mažąsias ir vidutines įmones vykdant viešąjį pirkimą;

32.   svarsto galimybę pagal sujungtos strategijos dalį skatinti naujoves dalyvaujant viešajame pirkime, kad viešosiomis kampanijomis būtų kuriama geresnė aplinka perkančiosioms institucijoms daugiau investuoti į naujoves skatinančią veiklą su galimybe ilgesnį laiko tarpą gauti pelno iš investicijų; šiuo atžvilgu remia vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų galimybes kurti ikiprekybinių viešųjų pirkimų tinklus;

33.   bus veiksmingiausi, jei valdžios institucijos bus pakankamai skatinamos domėtis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rinkomis, o tiekėjai – įsitraukti į vyriausybių vykdomus projektus; pažymi, kad finansinės paskatos itin svarbios siekiant, kad būtų imtasi ikiprekybinių viešųjų pirkimų, ir kad jos jau taikomos kai kuriose valstybėse narėse, kuriose didelę pirmųjų ikiprekybinių viešųjų pirkimų išlaidų dalį gali suderinti centrinė valdžia;

34.   mano, kad, atsižvelgiant į Bendrijos programas, skirtas naujovėms skatinti, reikėtų apsvarstyti galimybes teikti finansines paskatas valdžios institucijoms ES valstybėse, kad jos galėtų bendrai atlikti naujoviškų technologijų ikiprekybinius viešuosius pirkimus pirmaujančiose rinkose ir kitose Europos bendrų interesų srityse;

35.   pažymi, kad tokiems bandomiesiems Bendrijos projektams būtų naudinga automatiška Komisijos peržiūra ir praktinės patirties bei sutarčių sąlygų skelbimas plačiu mastu, suteikiant galimybę pirkėjams remtis pagrįstais precedentais, kurie taip pat galėtų būti naudojami gerosios patirties gairėse;

36.   mano, kad reikia Europos bandomojo ikiprekybinių viešųjų pirkimų projekto siekiant pavyzdžiais parodyti jų įgyvendinimo būdą, kuriuo verslui, ypač MVĮ, kurios pagal apibrėžtį yra silpnesnės sutarties šalys palyginti su perkančiomis organizacijomis ir didelėmis bendrovėmis, paprastai dalyvaujančiomis viešuosiuose pirkimuose, užtikrinami didžiausi teisinis tikrumas ir apsauga;

37.   pažymi, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų stiprinimas tebėra vienas iš daugelio būdų valstybėms narėms įgyvendinti savo sumanymus naujovių ir mokslinių tyrimų srityse; reikalauja, kad valstybės narės skatintų naujoves įtraukdamos visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitas institucijas, susijusias su ekonomikos plėtros skatinimu, kad valdžios institucijos labiau įsitrauktų į naujovišką verslą; mano, kad ši įtraukimo veikla turėtų sudaryti nuoseklios mokslinių tyrimų, naujovių ir taikomosios veiklos strategijos dalį;

38.   siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, siekiant paskatinti konkurenciją, skatinti naudojimąsi elektroninėmis viešųjų pirkimų sistemomis ir dinamiška procedūra, kad būtų palengvintas ikiprekybinių viešųjų pirkimų procesas;

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. (2) OL L 134, 2004 4 30, p. 1. (3) OL C 91, 2008 4 12, p. 4. (4) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 455. (5) http://ec.europa.eu/invest-in-research/action/2006_ahogroup_en.htm. (6) OL C 325, 2008 12 19, p. 44. (7) Direktyvos 2004/18/EB 16 straipsnio f punktas ir Direktyvos 2004/17/EB 24 straipsnio e punktas.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos (2008/2239(INI))

P6_TA(2009)0038 A6-0013/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą "Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas"(COM(2008)0781) ("Antroji Strateginė energetikos apžvalga"),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos Žaliąją knygą "Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo"(COM(2008)0782),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pranešimą dėl transeuropinių energijos tinklų programos įgyvendinimo 2002–2006 m. (COM(2008)0770),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą dėl 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti (COM(2008)0769),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (COM(2008)0775),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą "Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 proc. rodiklį (COM(2008)0772),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (COM(2008)0780),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija) (COM(2008)0778),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (COM(2008)0779),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos (Euratomas), kuria nustatoma Bendrijos branduolinės saugos sistema (COM(2008)0790),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą "Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba gali padėti europiečiams sutaupyti daugiau energijos" (COM(2008)0771),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą "Jūros vėjo energija. Veiksmai 2020 metų ir vėlesniems energetikos politikos tikslams pasiekti" (COM(2008)0768),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą "Aiškinamosios branduolinės programos atnaujinimas atliekant antrąją strateginę energetikos apžvalgą" (COM(2008)0776),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą "Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 oC. Gairės 2020 metams ir vėliau" (COM(2007)0002),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą "Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus" (COM(2008)0030),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008)0019),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantį Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Euratomo įvertinimo: Europos atominės energetikos politikai – 50 metų(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Europos atsinaujinančių energijos išteklių plano(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl įprastinių energijos šaltinių ir energetikos technologijų(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo(7),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos parlamento rezoliuciją dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą(13),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimo(14),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios šalies išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios šalies išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios šalies išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0013/2009),

A.   kadangi vykdant visą Europos energetikos politiką vieningai turi būti siekiama trijų pagrindinių ir vienodai svarbių tikslų: energijos tiekimo saugumo ir valstybių narių solidarumo, kovos su klimato kaita, įskaitant tvirtą pasiryžimą vadovautis Europos Sąjungos sau nustatytais tikslais ir šiuos tikslus įgyvendinti, bei konkurencingumo,

B.   kadangi būtina visiškai pakeisti energetikos politikos strategiją siekiant minėtųjų trijų pagrindinių tikslų, tuo pat metu užtikrinant užimtumą ir socialinių, aplinkos apsaugos bei ekonominių problemų sprendimą,

C.   kadangi dėl Sąjungos priklausomybės nuo įprastinių energijos šaltinių ir riboto energijos gamintojų skaičiaus kyla didelis pavojus stabilumui, gerovei ir energijos tiekimo saugumui,

D.   kadangi energijos vartojimo efektyvumo didinimas turi būti viena iš svarbiausių priemonių siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, sustiprinti konkurencingumą ir kovoti su klimato kaita,

E.   kadangi šiuo metu ES energijos paklausa daugelyje sektorių ir toliau didėja, o energijos vartojimo efektyvumo galimybės iš esmės nepanaudojamos,

F.   kadangi Sąjunga šiuo metu importuoja 50 proc. savo suvartojamos energijos ir kadangi ši dalis iki 2030 m. gali pasiekti 70 proc.,

G.   kadangi ES energijos tiekimo saugumui gresiantis pavojus padidėjo dėl to, kad nebuvo toliaregiškai siekiama kurti ekonomikos, pagrįstos nuosaikiu energijos vartojimu, ir dėl silpnų investicijų daugelyje energetikos ir su energetika susijusių sektorių, ypač vietos ir regioniniu lygmenimis, dėl kurių visuose energetikos sektoriuose ir regionuose pajėgumai riboti ar nepakankami, ir dėl to reikia iki 2030 m. atnaujinti elektrines už apskaičiuotą 900 mlrd. eurų investicijų sumą,

H.   kadangi dėl mažėjančių naftos ir dujų kainų daromas neigiamas poveikis numatytoms investicijoms ir kadangi atsižvelgiant į tai būtina skirti paramą visiems svarbiausiems infrastruktūros projektams, kuriuos vykdant prisidedama prie didelio dujų kiekio importo į Europą, užtikrinama šaltinių ir tiekimo trasų įvairovė bei išvengiama su tranzitu susijusios rizikos,

I.   kadangi dabartinė ekonomikos krizė dar labiau apsunkina sąlygas investuoti į energetikos sektorių,

J.   kadangi neatsižvelgiant į Komisijos prognozes, kad per artimiausius du dešimtmečius sumažės įprastinių energijos šaltinių paklausa, Europoje turi būti remiamos visos numatytos investicijos, skiriamos naujai energijos importo infrastruktūrai; kadangi tai padės užtikrinti saugų perėjimą prie naujos Europos energetikos sistemos, kurią planuojama sukurti iki 2020 m.,

K.   kadangi nuo 2030 m., siekdama sumažinti didelį energijos, gaunamos iš iškastinio kuro, trūkumo pavojų, Sąjunga turės būti parengusi ir numačiusi naujų, konkurencingų, tvarių, mažą išmetamą CO2 kiekį užtikrinančių energetikos technologijų ir gerokai sumažinusi energijos vartojimą,

L.   kadangi Sąjungoje reikia kuo skubiau skirti didelių investicijų tinklams ir baigti kurti vidaus energetikos rinką ir kadangi turėtų būti remiamos tam tikros pažangios iniciatyvos, pvz., susijusios su Europos perdavimo sistemos operatoriaus ir bendro Europos dujų tinklo sukūrimu,

M.   kadangi norint plėtoti energetikos sektorių ir užtikrinti investicijas į energetikos infrastruktūrą būtina stabili reguliavimo sistema ir glaudesnis nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas,

N.   kadangi energijos tinklų plėtra padeda iš esmės padidinti energijos tiekimo saugumą, kuris turi būti laikomas vienu svarbiausių Europos energetikos politikos prioritetų,

O.   kadangi elektros energijos ir dujų sektoriuose būtina stabili ir prognozuojama reguliavimo sistema ir kadangi atsižvelgiant į tai reikėtų suteikti didelius įgaliojimus Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai ("Agentūrai"), kad būtų įneštas indėlis siekiant suderinti nacionalines reguliavimo sistemas ir išvengti netikrumo, kurio gali atsirasti taikant komitologijos procedūrą,

P.   kadangi siekiant energijos tiekimo saugumo tikslų įprastiniai vietiniai Sąjungos energijos ištekliai turi būti naudojami valstybėse narėse, kuriose jų esama, laikantis nacionalinių ir Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų,

1.   ragina valstybes nares laikyti šią strateginę energetikos apžvalgą Europos energetikos politikos įgyvendinimo ir plačių užmojų 2010-2012 m. veiksmų plano pagrindu;

2.   patvirtina tris tikslus, kurių ketinama pasiekti iki 2020 m.: 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį (jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas 30 proc.), bent 20 proc. sumažinti energijos vartojimą ir pasiekti, kad bent 20 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarytų energija iš atsinaujinančių šaltinių; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares siekti, kad jų ekonomika užtikrintų efektyviausią energijos vartojimą, norint aktyviai prisidėti įgyvendinant klimato apsaugos tikslą apriboti klimato kaitą iki 2 oC; ragina valstybes nares iki 2050 m. bent 80 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis ir parengti energetikos srities perspektyvų scenarijus, kuriuose būtų nurodyti būdai, kaip galima pasiekti minėtuosius tikslus, ir pateikiamos pagrindžiančios techninės ir ekonominės prielaidos;

3.   tvirtai tiki, kad siekiant tvaraus vystymosi, naujovių diegimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo tikslų visų pirma reikia mažinti energijos vartojimą; tai taip pat padėtų veiksmingai ir nebrangiai padidinti energijos tiekimo saugumą;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti valstybėms narėms privalomą tikslą iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos ir pasiūlyti bei įgyvendinti nuoseklias priemones siekiant užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas;

5.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares patvirtinti kaip tikslus šiuos rodiklius: 35 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 60 proc. padidinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ne vėliau kaip iki 2050 m.;

6.   ragina Komisiją paremti visas numatytas investicijas į naują energijos importo infrastruktūrą ir atsinaujinančios energijos technologijas, atsižvelgiant į tai, kad mažėjančios naftos ir dujų kainos turi neigiamą poveikį planuojamoms investicijoms;

Europos energetikos politika

7.   atsižvelgdamas į didėjančius Europos Sąjungai gresiančius su energijos saugumu susijusius pavojus, ragina valstybes nares veikti sutartinai; pažymi, kad dabar jų elgesys neatitinka šių lūkesčių; mano, kad siekiant energijos tiekimo saugumo, solidarumo ir veiksmingų derybų dėl tarptautinės reguliavimo sistemos nustatymo, būtina, kad Komisija pasiūlytų Parlamentui ir Tarybai parengti Europos energetikos politiką, deramai atsižvelgiant į atitinkamas Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sritis: tarptautinius santykius, energijos vartojimo efektyvumą, kovą su klimato kaita, tolesnį vidaus rinkos vystymą, derybas dėl tarptautinių sutarčių, perspektyvinius tyrimus ir dialogą su gamintojais ir tranzito šalimis, mokslinius tyrimus energetikos srityje ir energijos šaltinių įvairovės didinimą;

8.   ragina Komisiją prisidėti formuojant bendrą Europos poziciją siekiant užtikrinti abipusiai naudingus tarpusavio priklausomybės santykius su trečiųjų šalių gamintojais ir remti pastangas stiprinti ES įmonių komercinę galią trečiųjų šalių valstybinių įmonių atžvilgiu;

9.   mano, kad Europa turi siekti energetinio solidarumo Europos, regioniniu ir dvišaliu lygmenimis, taip pat yra įsitikinęs, kad, jei trukdoma apsirūpinti energija vienoje valstybėje narėje, daromas neigiamas poveikis visai Europos Sąjungai;

10.   pabrėžia vietos klimato apsaugos iniciatyvų svarbą; remia priemones, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, finansavimo programas, susijusias su sanglaudos politika ar ekologiniais kriterijais grindžiamu apmokestinimu, arba su "Merų pakto" iniciatyvos indėliu, ir atsižvelgdamas į tai remia idėją sudaryti "Salų paktą" siekiant skleisti pažangiąją patirtį bei skatinti bendruomenes ir miestus užtikrinti didelį energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

11.   mano, kad tinkama Europos politika energetikos srityje turi būti pagrįsta deramai subalansuotu skirtingų energijos šaltinių deriniu, kurio pagrindą sudarytų anglies junginių neišmetantys energijos šaltiniai, kaip įmanoma mažiau taršus iškastinis kuras ir naujos technologijos, kurios suteiktų galimybę iš esmės sumažinti naudojant kietąjį iškastinį kurą išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius;

12.   mano, kad atskiros valstybės narės turėtų parengti kovos su energijos nepritekliumi savo teritorijose strategiją;

13.   mano, kad pasiteisino įmonių ir politiką formuojančių institucijų funkcijų paskirstymo principas, pagal kurį atsakomybė už energijos tiekimo saugumą tenka įmonėms, taigi reikėtų iš esmės ir toliau juo vadovautis; ragina politiką formuojančias institucijas atsižvelgti į sunkėjančią pasaulinę padėtį ir ateityje numatyti daugiau priemonių įmonių veiklai remti;

14.   primena pasirašant Lisabonos sutartį valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus kovoti su klimato kaita ir laikytis solidarumo kilus energetikos krizei;

15.   mano, kad ratifikavus Lisabonos sutartį bus toliau stiprinamos pastangos kurti bendrą Europos energetikos politiką.

Tiekimo užtikrinimas

16.   palankiai vertina Europos Sąjungos energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planą;

ES energijos poreikiams patenkinti reikalingos infrastruktūros kūrimas

17.   pabrėžia, kad labai vėluojama įsteigti labai Europai svarbius energijos perdavimo tinklus; pabrėžia, kad dėl šių silpnų investicijų stabdoma gera vidaus rinkos veikla ir visų energijos sektorių pajėgumai yra riboti ar nepakankami; taip pat konstatuoja, kad šiuo klausimu pramonei tenka tik ribota atsakomybė, ir ragina valstybes nares labiau įtraukti savo piliečius, t. y. informuoti juos apie naujų infrastruktūros ir energijos gamybos projektų poreikį; atsižvelgdamas į tai, ragina nacionalines reguliavimo institucijas imtis visų pagal jų kompetenciją įmanomų priemonių, kad būtų paspartintas investicijų skyrimo procesas;

18.   pažymi, kad skiriant naujų investicijų reikės atsižvelgti ir į kintančius energijos vartojimo ir gamybos būdus, ir į tai, kad decentralizuotos energijos tiekimo sistemos turi būti susietos su dideliais atsinaujinančiais energijos šaltiniais;

19.   primena, kad Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą pasiekti 10 proc. valstybių narių dujų ir elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų;

20.   pritaria siūlymui padidinti Europos finansavimą siekiant skatinti investuoti į šiuos tinklus; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą pagal 2008 m. Europos ekonomikos atkūrimo planą 5 mlrd. eurų 2008 / 2009 m. nepanaudotų biudžeto lėšų skirti energijos tinklų sujungimui; prašo užtikrinti aktyvų dalyvavimą priimant sprendimą dėl galutinio projektų sąrašo; mano, kad Europos investicijų bankas turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant projektų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, finansavimą;

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvių veiksmų siekiant padidinti energetikos rinkos operatorių skaičių ir patvirtinti priemones, skirtas skatinti mažas ir vidutines įmones (MVĮ) užsiimti energijos gamyba ir padėti joms patekti į rinką;

22.   pabrėžia, kad svarbi per Centrinę ir Pietryčių Europą nutiestų dujų ir elektros tinklų, kurie jungia šiaurę ir pietus, plėtra ir primena, kad Baltijos jūros regionas turėtų būti plėtojamas ir integruojamas į Šiaurės Europos tinklus; pabrėžia, kad 2009 m. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Baltijos šalių infrastruktūros sujungimo plano, kuris apims dujų, elektros tiekimo infrastruktūras ir energijos atsargų laikymą, kūrimui; taip pat pritaria tam kad kuriamos jungtys su salomis ir atokiomis bei izoliuotomis Europos Sąjungos teritorijomis;

23.   dėl tų pačių priežasčių primygtinai ragina toliau plėtoti Pietvakarių Europos tinklų, ypač Pirėnų pusiasalio ir Šiaurės Prancūzijos, sujungimo idėją;

24.   primena, kad keletas šalių jau sujungę savo tinklus tarpvalstybiniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant regionines iniciatyvas, pvz., penkiašalio forumo iniciatyvą, buvo pasiūlyta praktiškų ir pritaikomų sprendimų, kurie gali padėti skatinti vidaus rinkos integraciją; ragina ir toliau įgyvendinti šias sėkmingas iniciatyvas;

25.   ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti elektros energijos tinklų sujungimą ir plėtrą siekiant užtikrinti optimalią integraciją ir subalansuoti nepastovaus pobūdžio energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą sausumoje ir jūroje;

26.   pritaria ketinimui pateikti planą dėl elektros energijos tinklo Šiaurės jūroje, siekiant panaudoti didžiulį vėjo energijos potencialą; taip pat palankiai vertina ir vadinamojo Europos supertinklo, kuris sujungtų Šiaurės jūros, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionus, sukūrimo idėją;

27.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą reguliavimą ir galimybę be diskriminacijos naudotis nauja infrastruktūra, pvz., Šiaurės jūros energijos tinklu;

28.   mano, kad ES privalo gerokai ir kuo greičiau toliau didinti energijos šaltinių įvairovę ir saugumą; ragina Komisiją ir pirmininkaujančią Čekiją pateikti kitam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui naują ryžtingą ir toli numatantį įvairinimo planą;

29.   remia projektus, kuriais siekiama užtikrinti energijos tiekimo šaltinių ir trasų įvairovę, ypač pietinio dujų koridoriaus kūrimą, įskaitant "Nabucco", Turkiją, Graikiją ir Italiją jungiančio ir South Stream dujotiekių projektus; pabrėžia būtinybę dirbti su atitinkamomis šalimis, ypač su Kaspijos jūros regiono šalimis; mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad ilgesniu laikotarpiu, jei yra tinkamos politinės sąlygos, kitų to regiono valstybių, kaip antai Uzbekistano ar Irano, ištekliai būtų kitas svarbus Europos Sąjungos apsirūpinimo dujomis šaltinis;

30.   taip pat reiškia savo paramą projektui MEDGAZ pagal, kurį visiškai sujungiami Alžyras, Ispanija, Prancūzija ir kontinentinė Europa, ir kurį Komisija infrastruktūros sujungimo prioritetų plane paminėjo kaip Europai svarbų projektą siekiant padidinti dujų tiekimo į Europą kelių įvairovę;

31.   pritaria, kad atsižvelgiant į sumažėjusią vietinės gamtinių dujų gamybos apimtį ir į daugelyje valstybių narių besikeičiantį energijos rūšių derinį būtų kuo skubiau įgyvendinti visi šiuo metu planuojami gamtinių dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektai siekiant užtikrinti, kad ir ateityje būtų tenkinama paklausa;

32.   mano, kad santykiai ir partnerystės ryšiai su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzitinėmis šalimis ir energiją naudojančiomis šalimis yra svarbūs ir turi būti stiprinami; tačiau pabrėžia, kad šie santykiai ir partnerystės ryšiai jokiu būdu neturėtų būti plėtojami pagrindinių Sąjungos vertybių sąskaita, ypač žmogaus teisių laikymosi sąskaita; pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir šalių gamintojų bei tranzitinių šalių abipusį pasitikėjimą bei glaudesnius ir teisiškai įpareigojančius ryšius reikėtų plėtoti kartu skatinant ir gerbiant demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą; ragina šiais tikslais parengti ir priimti strategijas ir konkrečias priemones;

33.   taigi ragina sudaryti trišalę ES, Rusijos ir Ukrainos sutartį dėl dujų iš Rusijos į ES tiekimo, siekiant ateinančiais metais užtikrinti tiekimo saugumą;

34.   ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ieškant dar neišspręstų klausimų, susijusių su gamtinių dujų tiekimo per Turkiją dujotiekiu "Nabucco" sąlygomis, sprendimo;

35.   mano, kad visos ES valstybės narės tiesiogiai arba per kitas valstybes nares solidarumo pagrindu turi turėti tinkamus pajėgumus laikyti suskystintas gamtines dujas (SGD), t. y. suskystinimo įrangą šalyse gamintojose ir SGD terminalus bei pakartotinio dujinimo įrangą laivuose; mano, kad nauji SGD terminalai turėtų būti laikomi Europai svarbiais projektais, atsižvelgiant į svarbų jų vaidmenį užtikrinant tiekimo trasų įvairovę;

36.   ragina Komisiją aktyviai skatinti investicijas, skirtas strateginių dujų saugyklų statybai, kadangi minėtosios saugyklos svarbus Europos energetinio saugumo elementas;

37.   mano, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, naftos perdirbimo pajėgumai yra svarbus papildomas veiksnys; atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, svarbu pagerinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyros skaidrumą, kalbant apie Sąjungos poreikiams tenkinti būtinus naftos perdirbimo pajėgumus, atsižvelgiant visų pirma į susirūpinimą dėl galimybių apsirūpinti dyzeliniu kuru ateityje;

38.   laikydamasis Europos energetinio solidarumo principo, siekia užtikrinti energijos tiekimą ir energetinį saugumą Baltijos jūros regione ekonominio nuosmukio sąlygomis;

Energetikos vidaus rinka

39.   ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ilgalaikes strategines gaires ir skatinti privačius pramonės subjektus dalyvauti jas įgyvendinant, siekiant užtikrinti rinkos ir reguliavimo sistemos pusiausvyrą;

40.   pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškią ir stabilią teisinę bazę ir šiuo tikslu užbaigti derybas dėl energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinio iki 2009 m. Parlamento kadencijos pabaigos; pritaria tam, kad būtų įsteigta nepriklausoma Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kaip numatyta jau minėtame Komisijos pasiūlyme dėl reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir kad šiai agentūrai būtų suteikta didelė kompetencija, įskaitant atsakomybę už tiekimo ir tinklų užtikrinimą; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant įgyvendinti trečiąjį energetikai skirtų teisės aktų rinkinį, ypač pradėti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant stiprinti regioninį ir dvišalį solidarumą, kad būtų galima užtikrinti tiekimą vidaus rinkoje;

41.   prašo valstybių narių ir Komisijos skirti dideles investicijas tinklams ir baigti kurti vidaus energetikos rinką įgyvendinant atitinkamas pažangias iniciatyvas, pvz., susijusias su Europos perdavimo sistemos operatoriaus ir bendro Europos dujų tinklo sukūrimu;

42.   ragina Komisiją nustatyti tikslą iki 2020 m. sukurti ir užbaigti pažangų tarpusavyje sujungtą elektros tinklą kaip esminę sąlygą 2020 m. nustatytiems tikslams pasiekti;

43.   prašo valstybių narių bendradarbiauti siekiant pagal vidutinio laikotarpio energetinių poreikių perspektyvų tyrimą parengti Europos strateginį planą, kuriame būtų suplanuotos daugiametės investicijos, skirtos patenkinti būsimus elektros energijos gamybos poreikius; mano, kad reikėtų parengti taip pat ir daugiametį orientacinį dujų sektoriaus planą siekiant susidaryti bendrą nuomonę apie Europos mastu reikalingas investicijas;

44.   ragina valstybes nares ir atitinkamas suinteresuotas šalis konsultuotis ir derinti būsimus tarpvalstybinio masto investicijų į tarpvalstybinę infrastruktūrą (pvz., tinklus, dujotiekius, jėgaines) planus su susijusiais veikėjais visose šalyse, kurioms planuojamos investicijos gali turėti poveikio, kad kuo geriau būtų panaudoti esami ištekliai; mano, kad Europos lygmeniu sukurta vadinamoji infrastruktūros koordinavimo grupė padėtų koordinuoti šiuos veiksmus ir galėtų prisidėti rengiant dešimties metų laikotarpiui numatytą tinklo plėtros planą, kaip siūloma energetikos vidaus rinkos teisės aktų rinkinyje;

45.   pabrėžia, kad rinka bus sėkmingai sukurta, jei bus pašalintos investavimo kliūtys ir nutiestos jungtys, jungiančios valstybes nares prie vieno bendro energetikos tinklo, taip pat jei rinka padės išvengti energijos kainų nepastovumo ir užtikrinti sąžiningas rinkos sąlygas visiems gamintojams, galimybę prisijungti prie tinklo ir galimybę naujiems energijos gamintojams ir technologijoms patekti į rinką ir jų integraciją; pabrėžia, kad šiuo metu persvarstytoje 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje(15) , aiškiai ir prognozuojant įvertinamos CO2 sąnaudos;

Su energija susiję išorės santykiai

46.   teigiamai vertina komunikatą dėl antrosios strateginės energetikos apžvalgos ir ypač jos pasiūlymus dėl išorės energetikos politikos, kurie didžia dalimi atitinka minėtąją 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją; reiškia nusivylimą, kad nėra išsamių pasiūlymų ir dar kartą pabrėžia, jog reikia toliau stiprinti Sąjungos pastangas kurti nuoseklią ir veiksmingą Europos užsienio politiką energetikos srityje, vėl daugiausia dėmesio skiriant energiją gaminančioms šalims;

47.   ragina Komisiją pritarti tam, kad į prekybos, asociacijos ir partnerystės, taip pat į bendradarbiavimo susitarimus su šalimis gamintojomis ir tranzito šalimis būtų įtraukiama vadinamoji energetinio saugumo išlyga, kuria būtų nustatomas elgesio kodeksas ir draudimas nutraukti tiekimą dėl komercinių ginčų, taip pat kurioje būtų aiškiai apibrėžtos priemonės, kurių reikia imtis, jei vienas iš partnerių vienašališkai nutraukia tiekimą arba pakeičia sutarties sąlygas arba tiekimo sąlygas;

48.   primena, kad Europos Sąjunga, net ir kruopščiai įgyvendindama ryžtingus energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo planus, vidutinės trukmės laikotarpiu tikriausiai bus priklausoma nuo aprūpinimo iškastiniais energijos ištekliais iš trečiųjų šalių; taigi ragina stiprinti dialogą su šalimis gamintojomis, tranzito ir kitomis energiją perkančiomis šalimis, taip pat apskritai stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu siekiant pasaulio energijos rinkas padaryti skaidresnes ir spręsti tvaraus vystymosi klausimą;

49.   atkreipia dėmesį į ilgalaikių tiekimo sutarčių svarbą siekiant plėtoti pasitikėjimu pagrįstus ir ilgalaikius energiją tiekiančių ir ją perkančių valstybių santykius, taip pat į šių sutarčių svarbą siekiant užtikrinti būtinas investicijas ir tiekimo, ir vartojimo sektoriuose;

50.   ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti ypač su Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės Afrikos šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą ir svarbias Afrikos vystymosi galimybes; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybių panaudoti saulės energiją ištyrimui ir skatinimui; taigi ragina į programą "Barselonos procesas. Viduržemio jūros šalių sąjunga" įtraukti bendrus tikslus, susijusius su atsinaujinančias energijos šaltiniais ir energijos vartojimo efektyvumu;

51.   ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti su Artimųjų Rytų šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą;

52.   pritaria ketinimui pradėti naujas derybas dėl plačios apimties naujo susitarimo, kuris pakeistų 1997 m. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija, įskaitant energetikos skyrių, kuriame turėtų būti visapusiškai laikomasi Energetikos chartijos sutarties ir jos tranzito protokolų; atkreipia dėmesį, kad Rusija yra pasirašiusi, o Ukraina – ratifikavusi Energetikos chartijos sutartį; primena, kad be kitų dalykų šioje sutartyje nustatyta ginčų sprendimo tvarka, pagal kurią numatytos ginčų sprendimo sąlygos, pvz., tuo atveju, jei tarp atitinkamų šios sutarties šalių kilo ginčas dėl tranzito ar prekybos;

53.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į itin svarbų Ukrainos, kaip tranzito šalies, vaidmenį būtina ją įtraukti į vykstantį Europos dialogą su Rusija;

54.   primygtinai ragina Komisija apsvarstyti galimybę išplėsti Europos Sąjungos ir Pietryčių Europos Energetikos bendrijos sutartį įtraukiant kitas trečiąsias šalis ir kartu su kaimyninėmis šalimis pagal Pietryčių Europos Energetikos bendrijos modelį sukuriant naujas regionines energetikos rinkas, pvz., Europos ir Viduržemio jūros regiono Energetikos bendriją, kad būtų galima užtikrinti energijos tiekimo saugumą;

55.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vaidmenį, kurį Turkija galėtų atlikti kaip tranzito šalis, būtina įtraukti Turkiją į nuolatinį Europos dialogą su Kaspijos jūros ir Kaukazo regionu; tuo pat metu primena Turkijos, kaip šalies kandidatės, įsipareigojimus suderinti savo teisę su acquis communautaire;

56.   pabrėžia geopolitinę Juodosios jūros regiono svarbą siekiant užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą ir didinti energijos šaltinių įvairovę;

57.   ragina valstybes nares palaikyti glaudesnius santykius energetikos srityje su Lotynų Amerikos šalimis pagal esamus ir būsimus asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimus;

58.   ragina valstybes nares naudoti eurą kaip tarptautinių finansinių santykių struktūravimo priemonę siekiant sumažinti su naftos ir dujų sąskaitomis susijusius svyravimus; ragina Europos Sąjungos išsamiau svarstyti užsienio investicijų į Europos energetikos sektorių klausimą taikant abipusiškumo išlygą; tikrai mano, kad tol, kol nebus užtikrintas abipusiškumas patenkant į rinką, Europos Sąjunga, vadovaudamasi Parlamento ir Komisijos pasiūlymais, turėtų taikyti trečiosioms šalims veiksmingą sąlygą, kuri būtų susijusi su perdavimo sistemos įsigijimu ar perdavimo sistemos operatoriumi;

59.   ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus, kaip būtų galima sumažinti naftos ir gamtinių dujų kainų svyravimą; ypatingą dėmesį atkreipia į skaidrumo ir rezervinių gavybos pajėgumų svarbą bei į finansinių spekuliacijų, kaip katalizatoriaus, poveikį formuojant rinkos kainas; nepritaria tam, kad strateginiai naftos rezervai būtų panaudoti siekiant sumažinti dėl ekonominių priežasčių atsirandantį kainų svyravimą;

60.   ragina valstybes nares intensyviau veikti ir koordinuoti savo veiksmus užtikrinant aprūpinimo būdus, ypač jūrinius;

61.   ragina valstybes nares tarptautiniu lygmeniu nustatyti pažangiąją patirtį ir aktyviau bendradarbiauti technologijų srityje su šiomis šalimis siekiant išplėsti žinias ir patirtį šioje srityje; visų pirma ragina valstybes nares technologijų srityje aktyviau bendradarbiauti su Japonija, kurios ekonomika visiškai priklauso nuo importuojamos energijos ir kuri išplėtojo veiksmingiausias pasaulyje energetikos sistemas;

62.   pažymi, kad tai, jog Kinija suvartoja vis daugiau energijos ir išmeta vis didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kelia didelį pavojų aplinkos apsaugos tikslams ir energijos tiekimo užtikrinimui; ragina sustiprinti ES ir Kinijos bendradarbiavimą ir skatinti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų perdavimą, ypač energijos panaudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į anglies svarbą Kinijos ekonomikai, ypač svarbu Kinijoje plėtoti ir diegti anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir laikymo (CCS) technologijas;

63.   pažymi ES ir organizacijos OPEC dialogo energetikos klausimais svarbą ir ragina Komisiją aktyviau vykdyti dialogą energetikos klausimais su Norvegija;

Krizių sprendimo tvarkant naftos ir dujų rezervus sistemos

64.   pritaria Komisijos ketinimui persvarstyti 2006 m. liepos 24 d. Direktyvą 2006/67/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (kodifikuota redakcija)(16), ir siūlo skelbti duomenis kas savaitę, o ne kas mėnesį, siekiant padaryti rinką labiau matomą ir išvengti netinkamo atsako į Amerikos problemas;

65.   atkreipia dėmesį, kad valstybės narės nebuvo solidarios ir pastarosios tarp Rusijos ir Ukrainos kilusios gamtinių dujų krizės metu nepadidino dujų, tiekiamų šios krizės paveiktoms šalims, kiekio; ragina Tarybą ir Komisiją parengti solidarumo priemones, derančias su Lisabonos sutartimi, kuriomis naudodamasi ES galėtų veikti efektyviai, greitai ir nuosekliai kilus krizėms dėl nutrūkusio tiekimo, svarbios infrastruktūros gedimų arba kitų įvykių;

66.   atsižvelgdamas į pirmiau paminėtą nesenai kilusią dujų krizę, turėjusią įtakos Sąjungas teritorijoje, pritaria Komisijos ketinimui pagerinti 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos Nr. 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti(17), pagrindą ir ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl šios direktyvos pakeitimo, atsižvelgiant į minėtąjį Komunikatą COM(2008)0769;

67.   pabrėžia, kad svarbiausi Tarybos direktyvos 2004/67/EB persvarstymo elementai turėtų apimti privalomus ir veiksmingus nacionalinius ir ES veiksmų, vykdomų susidarius kritinei padėčiai, planus, kuriuose be kitų dalykų apibrėžiamas bendras kritinės padėties paskelbimas, turimų šaltinių ir infrastruktūros paskirstymas paveiktoms šalims, koordinuotas siuntimas, kritinės padėties priemonių suaktyvinimas nepaveiktose ir mažiau paveiktose valstybėse siekiant padidinti dujų, tiekiamų paveiktoms rinkoms, kiekį naudojantis visomis galimomis priemonėmis, be kita ko įskaitant, pvz., sutarčių nutraukimą, kuro pakeitimą, atsargų naudojimą ir tiekimo lankstumą; mano, jog būtina pagerinti rinkos funkcionavimą pasitelkus jos skaidrumą, taip pat padidinti dujų prieinamumą rinkoje; ragina ES ir jos valstybes nares sukurti dujų saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai išleisti;

68.   siūlo geriau naudoti informacijos technologijas atliekant visiškus ar dalinius nutraukimus krizės atveju ir mano, kad reguliavimo institucijai kontroliuojant ir priėmus kolektyvinį sprendimą galima būtų taikyti sistemą, kuri padėtų sumažinti vartojimą;

Energijos vartojimo efektyvumas

69.   mano, kad siekiant tvaraus vystymosi ir konkurencingumo tikslų visų pirma reikia iki 2020 m. bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir tai būtų veiksmingiausias ir taupiausias būdas pagerinti energijos tiekimo saugumą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares netrukus nustatyti teisiškai privalomą tikslą iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą pagerinti mažiausiai 20 proc.; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau vykdyti sąmoningumo ugdymo kampanijas ir padaryti prieinamą praktinę informaciją apie taikytinus energijos vartojimo efektyvumo sprendimus ir taip pat visos Sąjungos mokyklose ir universitetuose skatinti švietimą energijos klausimais ir mokymo programas;

70.   pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės ir Komisija kruopščiai ir laiku įgyvendintų su energijos taupymu ir energijos vartojimo efektyvumu susijusius teisės aktus ir jų laikytųsi; pabrėžia, kad svarbu Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis priimti privalomas viešųjų pirkimų priemones siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą padidinsiančių naujoviškų paslaugų ir produktų paklausą; taigi ragina rengiant būsimus su energijos taupymu ir energijos vartojimo efektyvumu susijusius teisės aktus (ypač susijusius su statybos, pramonės ir transporto sektoriais, taip pat susijusius su miestų planais ir prietaisų gaminimu) laikytis ryžtingo požiūrio;

71.   pritaria Komisijos ketinimui atidžiai stebėti pažangą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (angl. CHP) srityje ir ragina Komisiją 2009 m. pateikti papildomų paramos priemonių, kurios būtų efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano persvarstymo dalis; primena Komisijai, kad, neatsižvelgiant į tai, kokia technologija naudojama, svarbiausi CHP tikslai – pirminės energijos taupymas, ekonomiškumas ir tiekimo užtikrinimas; mano, kad išplėtoti ir išrinkti pačias veiksmingiausias technologijas turi būti paliekama rinkai; ragina parengti strategiją, pagal kurią būtų numatyta skatinti ir finansuoti šildymo ir šaldymo tinklų, kuriuose panaudojami vietiniai ištekliai, pvz., geoterminė energija, bendra šilumos ir energijos gamyba, infrastruktūrą;

72.   palaiko Bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje tarptautinę partnerystę, kuria siekiama skatinti normų vienodinimą ir visame pasaulyje siekti ryžtingų tikslų;

73.   ragina efektyviau vartoti dujas, ypač transporto sektoriuje, kuriame suvartojama daugiausia šios energijos; prašo vidutiniuoju laikotarpiu (2020 m.) nustatyti labai didelius tikslus, susijusius su transporto priemonių degalų naudojimo efektyvumu, ragina valstybes nares ieškoti alternatyvių kuro rūšių ir varymo technologijų (pvz., elektriniai varikliai), skiriamų prekių ir keleivių transportui, ypač miestų teritorijose; mano, kad žymus modalus transporto perėjimas prie aplinką labiau tausojančių alternatyvų, pvz., perėjimas nuo privataus individualaus kelių transporto prie viešojo transporto, turėtų būti pagrindinis ES transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos elementas;

74.   mano, kad lyderiavimas galėtų padėti Europos automobilių pramonės transporto priemonėms vėl užimti svarbią vietą tarptautinėse rinkose ypač išstumiant Azijos gamintojų pagamintus automobilius;

75.   apgailestauja dėl to, kad geležinkeliai sudaro tik 10 proc. Europos prekių transporto; ragina valstybes nares geriau naudotis geležinkelio transportu ir jūrų keliais; ragina ryžtingiau stengtis sukurti kuo geresnį geležinkelio, vandens ir kelių transporto derinį;

76.   pabrėžia, kad svarbu priimti reikalingą politinių priemonių rinkinį, siekiant pagerinti ir esamų, ir naujų elektros prietaisų energijos vartojimo efektyvumą;

Vietos išteklių ir geriausių ES technologijų geriausias naudojimas

77.   mano, kad energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, t. y. vėjo, biodujų, saulės, vandens, biomasės, geoterminių ir jūros išteklių, gali būti svarbiausia Europos Sąjungos energijos dalis ir padėti stabilizuoti energijos kainas bei kovoti su vis didėjančia energetine priklausomybe, palankiai vertina iniciatyvą parengti komunikatą "Kliūčių atsinaujinantiems energijos ištekliams Europos Sąjungoje įveikimas"; šiuo klausimu pabrėžia, kad imantis bet kokios naujos iniciatyvos neturėtų būti atidedamas vykdomų projektų įgyvendinimas;

78.   mano, kad vietinių iškastinių išteklių, ypač sausumoje ir jūroje esančių gamtinių dujų telkinių, naudojimas gali padėti stiprinti Europos energetinę nepriklausomybę ir turi būti plėtojamas, kur galima, laikantis nacionalinių ir Europos aplinkos teisės aktų; prašo valstybes nares ir Komisiją užtikrinti deramą aplinkos apsaugos ir gamybos galimybių Sąjungos teritorijoje sausumoje ir jūroje reguliavimo pusiausvyrą;

79.   primena, kad esant nepastoviam atsinaujinančių šaltinių pobūdžiui, svarbu Bendrijos lygmeniu didinti elektros jungčių pajėgumus ypač atkreipiant dėmesį į tas valstybes nares ir regionus, kurie yra labiausiai izoliuoti Sąjungos energijos rinkoje, kad valstybės narės būtų aprūpintos priemonėmis, kurios būtinos siekiant, kad iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 20 proc.;

80.   ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas iš esmės pakeisti žemės ūkio ir energijos sektorių santykį įgyvendinant planą, kurio tikslas – ant žemės ūkyje naudojamų pastatų stogų įrengti atsinaujinančios energijos įrenginius, pvz., saulės skydus; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas vietos lygmeniu skatinti naudoti panaudotą aliejų ir tvarius vietinius biomasės išteklius užtikrinant tinkamą energetinių augalų ir maistinių augalų pusiausvyrą;

81.   ragina Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų nurodytos techninės kliūtys ir standartai, trukdantys MVĮ investuoti į energijos gamybą ir naudoti esamus tinklus pagamintai energijai skirstyti;

82.   ragina Komisiją teikti daugiau pirmenybės moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai elektros saugojimo, paskirstytų elektros energijos gamybos įrenginių sujungimo naudojant informacijos ir ryšių technologijas (vadinamųjų virtualių jėgainių) ir infrastruktūros pajėgumų didinimo srityse siekiant užtikrinti atsinaujinančių energijos šaltinių sujungimo pirmenybę;

83.   ragina Komisiją iš naujo parengti Europos vystomosios pagalbos politiką ir į ją įtraukti naują energetikos ramstį; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Šiaurės Afrikos saulės elektrinių projektai turėtų visų pirma būti skiriami vietos poreikiams patenkinti;

84.   primena, kad rusvosioms anglims ir anglims toliau tenka svarbus pereinamojo šaltinio vaidmuo energijos rūšių derinyje ir užtikrinant Sąjungos aprūpinimo saugumą, nes anglys sudaro dideles vietines atsargas, ir kad jos yra naftos ir dujų alternatyva; tačiau pabrėžia, kad naudojant anglis CO2 išmetama daugiau nei naudojant kitus pirminius energijos šaltinius; taigi ragina mažinti šių teršalų išmetimą atnaujinant jėgaines ir naudojant anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas, taip pat ragina, kad atsižvelgdama į tai Komisija apsvarstytų visas finansines galimybes įgyvendinti dvylika demonstracinių projektų iki 2015 m.;

85.   pripažįsta, kad deginimui naujose anglimi kūrenamose jėgainėse naudojant biomasę jau yra pasiektas 45 proc. efektyvumas ir kad taikant bendros šilumos ir elektros energijos gamybos būdą efektyvumas gali siekti 90 proc.; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti iškastinį kurą deginančiose jėgainėse naudoti daugiau biogeninio kuro;

86.   pritaria Komisijos teiginiui, kad svarbu toliau išlaikyti branduolinės energijos dalį visoje energetikoje ir šiuo tikslu nedelsiant skatinti sukurti suderintą reguliavimo ir ekonominį pagrindą, kuris užtikrintų sąlygas priimti reikalingus sprendimus dėl investicijų; ragina Komisiją parengti konkrečias investicijų į branduolinę energetiką gaires; mano, jog būtina be išankstinių nuostatų rezultatų atžvilgiu pradėti visuomenės diskusijas šio energijos šaltinio saugaus naudojimo klausimu; ragina Komisiją skatinti, kad įgyvendindamos Europos kaimynystės politiką kaimyninės šalys kiekvieną kartą, kai šiose šalyse projektuojama nauja branduolinė jėgainė ar atnaujinama sena, taikytų branduolinės saugos acquis communautaire;

87.   primena branduolinės energijos, kuri gaminama 15 iš 27 valstybių narių ir naudojama dar plačiau ir kuri patenkina maždaug vieną trečdalį Europos Sąjungos elektros energijos poreikio, svarbą; taip pat primena, kad keturiose valstybėse narėse šiuo metu yra statomi šeši nauji reaktoriai;

88.   pabrėžia branduolinės energijos konkurencingumą, kuriam kuro kainų svyravimai nedaro beveik jokio poveikio, nes naudojant uraną patiriamos nedidelės gamybos sąnaudos;

89.   pabrėžia, kad Europos branduolinė pramonė yra pasaulinis lyderis visų branduolinio ciklo technologijų, ypač sodrinimo, padedančio užtikrinti tiekimą ES, srityje;

90.   teigiamai vertina Komisijos apskritai palaikančią poziciją branduolinės energijos atžvilgiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad ji deramai nesprendžia galutinio radioaktyvių atliekų pašalinimo problemos nepaisant to, kad visuomenė tuo yra labai susirūpinusi; ragina suinteresuotas valstybes nares dėti didesnes pastangas siekiant išspręsti galutinio visų rūšių radioaktyvių atliekų, o ypač labai radioaktyvių atliekų, pašalinimo problemą;

91.   mano, kad svarbiausia užtikrinti Sąjungos piliečiams, kad atominė energija Sąjungoje būtų naudojama saugiai ir skaidriai ir atitinka aukščiausią saugumo lygį, kuris įmanomas naudojant šiuolaikines technologijas, ypač kai tai susiję su branduolinių atliekų tvarkymu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma Bendrijos teisinė branduolinės saugos sistema; ragina Tarybą ir Komisiją parengti modelius ir procedūras kartu su Tarptautine atomines energijos agentūra siekiant užkirsti kelią branduolinės energijos panaudojimui taikiais tikslais, kurio rezultatas gali būti branduolinių ginklų plitimas;

92.   pabrėžia, kad Komisija nei savo persvarstytoje pavyzdinėje programoje, nei strateginėje apžvalgoje neištyrė, kiek branduolinės technologijos bus išplėtotos iki 2050 m., kaip buvo siūloma dokumente dėl Technologijų platformos tvariai branduolinei energetikai (angl. Sustainable Nuclear Energy Technology Platform, SNET-TP), ir kokia vieta turėtų būti skiriama kontroliuojamos sintezės projektui ITER;

Link 2050 m.

93.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti Europos energetikos politiką, kuri padėtų masiškai pereiti prie efektyviai energiją naudojančių ir mažai anglies dvideginio išmetančių technologijų, siekiant patenkinti energijos vartojimo poreikius; pabrėžia, kad jei toliau skiriama pirmenybė energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui bei tęsiama energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtra, iki 2050 m. energetinius poreikius bus galima patenkinti išmetant mažai anglies junginių;

94.   primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad perėjimas prie efektyvios energetinės sistemos bus įmanomas tik taikant sisteminį požiūrį, pagrįstą skirtingų sektorių sinergija; pabrėžia visų priemonių, skirtų CO2 išmetimui mažinti, naudingumo įvertinimo svarbą; mano, kad šiuo tikslu reikėtų teikti pirmenybę integruotiems sprendimams vietoje;

95.   mano, kad ilgalaikiai pasaulinio masto ir Europos problemos, susijusios su energetika ir klimato kaita – tai unikali galimybė įdiegti naujus verslo modelius visoje ekonomikoje siekiant skatinti ekologiškas naujoves ir verslininkystę;

96.   prašo Komisijos ištirti Šiaurės jūros vėjo jėgainių ir Afrikos saulės elektrinių projektų įvykdomumą;

97.   atsižvelgdamas į strateginį energetikos technologijų planą, pritaria 2030 m. politikos darbotvarkės ir 2050 m. energetikos politikos gairių sudarymui; taigi prašo Komisijos pagal įvairius galimus scenarijus atsižvelgiant į energijos paklausą, potencialius energijos išteklius, poveikį aplinkai, prognozuojamą energijos ir CO2 kainą, įvertinti energijos šaltinių derinio sudėties kaitą;

98.   ragina Komisiją užtikrinti, kad gairės padėtų nukreipti mokslinius tyrimus ir energetikos technologijų plėtrą bei atitinkamą švietimą siekiant sumažinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių kainą ir energijos saugojimo kainą, užtikrinti ketvirtosios kartos branduolinių reaktorių ir CCS technologijų sėkmę, ir visų pirma rasti transportui naudojamos naftos alternatyvą daug dėmesio skiriant saulės energijai, kurios šaltinis neišsemiamas;

99.   primena, kad siekiant surasti ilgalaikį energijos šaltinį būtina nuolat skatinti branduolinių atliekų transmutacijos ir branduolinės sintezės mokslinius tyrimus;

o
o   o

100.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 114. (2) OL C 76 E, 2008 3 27, p. 114. (3) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 82. (4) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206. (5) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 424. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0033. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0096. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0354. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0294. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0347. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0295. (12) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0346. (13) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0296. (14) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0545. (15) OL L 275, 2003 10 25, p. 32. (16) OL L 217, 2006 8 8, p. 8. (17) OL L 127, 2004 4 29, p. 92.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (2008/2118(INI))

P6_TA(2009)0039 A6-0492/2008

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. posėdžiavusios Užimtumo ir socialinės politikos ministrų tarybos rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygių teisių šeimos ir profesiniame gyvenime(1),

-   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Europos visų amžių žmonėms link. Gerovės ir kartų solidarumo skatinimas"(2),

-   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo(3),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos jaunimo paktą,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo(4),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe" (COM(2006)0571),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos(5),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą "Skatinti kartų solidarumą" (COM(2007)0244),

-   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato "Skatinti kartų solidarumą"(6),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.)(7),

-   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Europos demografijos ateitis: faktai ir skaičiai" (SEC(2007)0638),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities(8),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2008 m.)(9),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0492/2008),

A.   kadangi moterys ir vyrai yra lygūs žmogiškojo orumo, žmogaus teisių ir pareigų aspektais,

B.   kadangi vienodas požiūris į moteris ir vyrus – tai svarbiausias teisės principas, į kurį reikia atsižvelgti ir kuri reikia laikytis aiškinant ir įgyvendinant įstatymus,

C.   kadangi vis dar esama moterų ir vyrų lygybės trūkumų visais darbo kokybės aspektais, pvz., profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo požiūriu; kadangi išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumo lygis siekia tik 62,4 proc., o vyrų – 91,4 proc.; kadangi 76,5 proc. ne visą darbo dieną dirbančių asmenų yra moterys,

D.   kadangi pagal Lisabonos strategiją siekiama užtikrinti, kad 60 proc. darbingų moterų turėtų darbą; kadangi Lisabonos strategijos kiekybiniai bei kokybiniai tikslai ir naujosios Jungtinių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės(10), susijusios su moterų ir apskritai suaugusiųjų užimtumu, yra nustatyti dėl to, jog suvokta, kad tvarumo požiūriu netoleruotinas atitinkamų išteklių ir jų galimybių švaistymas, tai pat kad pensijų ir socialinės paramos sistemoms iškilo pavojus,

E.   kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, jokiu būdu dėl motinystės, dėl to, kad turima šeimyninių pareigų ar dėl šeiminės padėties,

F.   kadangi iš 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikate nurodytų skaičių matyti, kad šalyse ir regionuose, kuriuose aukštas moterų užimtumo lygis ir kuriuose esama socialinės apsaugos sistemų, taip pat didesnis gimstamumas,

G.   kadangi trims pagrindinėms problemoms, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga, t. y. demografiniai pokyčiai, globalizacija ir klimato kaita, spręsti reikalingas kartų solidarumas, grindžiamas išsamiu ne tik kartų, bet ir lyčių susitarimu,

H.   kadangi lyčių ir kartų susitarimas turi būti grindžiamas galimybe asmenims tvarkyti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą, taip pat derinti ekonominius poreikius bei profesinio darbo produktyvumą su galimybėmis rinktis, kokios veiklos ir kada imtis, atsižvelgiant į teisės aktuose ir susitarimuose nurodytas teises ir pareigas,

I.   kadangi siekdamos kartų tarpusavio atsakomybės viešosios valdžios institucijos turi vadovautis iniciatyviu požiūriu, o visi socialiniai partneriai atlikti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant pakankamai užtikrinti visuotinės svarbos paslaugų aukštus standartus ir tinkamas bei pakankamas socialinės apsaugos sistemas,

J.   kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje susijęs su kultūriniais pokyčiais ir reformomis, skirtomis įgyvendinti politikai, kuria siekiama užtikrinti profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir perskirstyti vaidmenis; kadangi tokia politika apima įvairias glaudžiai susijusias sritis (laikinai trumpesnes darbo valandas, įdarbinimo sutartis pakeičiant darbo ne visą dieną sutartimis, atostogų galimybes (motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir šeimos atostogos) bei asmeninės priežiūros paslaugų tinklą),

K.   kadangi demografiniai pokyčiai daro didelį poveikį žmonių asmeniniam ir profesiniam gyvenimui; kadangi netinkamos paslaugos, mažas darbo užmokestis, vėlyvas įsitraukimas į darbo rinką, užsitęsęs darbas pagal terminuotas darbo sutartis ir nepakankamai paskatų jaunoms moterims ir jauniems vyrams – tai kelios iš priežasčių, kodėl jie nutaria vėliau kurti šeimą ir turėti vaikų; kadangi dėl nelanksčių darbo modelių ir sunkumų sugrįžti į darbo rinką po priežiūrai skirto laikotarpio yra sunku laisvai priimti sprendimus, tiek susijusius su profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimu, tiek su profesinio ir šeiminio gyvenimo kaita,

L.   primindamas, kad nediskriminavimas dėl lyties visų pirma ir paprastai nėra susijęs tik su moterimis (motinomis), bet siejamas ir su vyrais (tėvais); konstatuodamas, kad atliekant visus šios srities politinius veiksmus pagrindinis dėmesys skiriamas tik moterims ir kad nuo šiol vykdant Europos ir nacionalinę politiką reikėtų atsižvelgti į vyrų (tėvų) poreikius ir gebėjimus šioje srityje,

M.   kadangi siekiant nustatyti, ar nediskriminuojama dėl lyties, daugiau dėmesio reikėtų skirti su globa susijusios diskriminacijos, siejamos su išėjimu motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir šeimos atostogų, sąvokai; kadangi būtina susitarti dėl visoje Europoje vartotinos daugialypės diskriminacijos sąvokos apibrėžties,

N.   kadangi kartų solidarumo sąvoka apima ne tik vaikų priežiūrą, bet ir atsakomybę už vyresnio amžiaus ir priklausomus asmenis, puoselėjant kartų solidarumą prisidedama prie pagarbos žmogiškajam orumui skatinimo ir perdavimo būsimoms kartoms,

O.   kadangi didelis skurdas neturi būti diskriminavimo veiksnys kartų solidarumo srityje ir kadangi pačios skurdžiausios šeimos savo gyvenime taip pat stengiasi palaikyti kartų solidarumu grindžiamus ryšius,

P.   kadangi visuomenė turėtų pripažinti asmenį, kuris skiria laiko ir naudoja savo gebėjimus tam, kad rūpintųsi vaikais ir juos auklėtų, ar tam, kad globotų vyresnio amžiaus žmones, ir kadangi šį pripažinimą būtų galima pasiekti suteikiant šiam asmeniui tinkamas teises, ypač susijusias su socialine apsauga ir pensija,

Q.   kadangi tėvų vaidmuo, kurį jie atlieka ugdydami vaikus, ir vaikų vaidmuo rūpinantis vyresnio amžiaus ir priklausomais asmenimis bei moterų ir vyrų vaidmuo globojant vyresnio amžiaus ir priklausomus asmenis yra itin svarbus siekiant užtikrinti bendrą gerovę ir turėtų būti pripažįstamas svarbiu vykdant horizontaliąją politiką, įskaitant moterų ir vyrų, kurie laisvai pasirenka vykdyti šią veiklą visą ar ne visą laiką, politiką;

R.   kadangi nuo 2003 m. spalio mėn. Komisija profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimais konsultuojasi su socialiniais partneriais; kadangi šios konsultacijos, kurios jau perėjo į antrąją pakopą, vyksta dėl to, kad svarbu numatyti tokią politiką ir rasti tokių priemonių, kurios padėtų moterų ir vyrų gerą darbą derinti su jų kaip globėjų pareigomis,

S.   kadangi vyrų vaidmuo labai svarbus siekiant tikros lygybės,

T.   kadangi Parlamento 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucijoje dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų(11) išvardyti moterims taikomi lankstumo ir užimtumo garantijų principai; kadangi atrodo, kad daugelyje Europos regionų darbo valandos nėra tvarkomos taip, kad labai palengvėtų vaikų turinčių žmonių padėtis; kadangi vaikų turintys darbuotojai turi mažiau galimybių užimti darbo vietas, kurioms būdingas lankstus darbo grafikas, negu tie, kurie neturi vaikų(12),

U.   kadangi šeimos planus, asmeninį gyvenimą ir profesinius siekius suderinti galima tik tuo atveju, jei asmenys ekonominiu ir socialiniu požiūriais gali tikrai laisvai rinktis, jei ši pasirinkimo laisvė grindžiama Europos ir nacionaliniu lygmenimis priimtais politiniais ir ekonominiais sprendimais ir minėtieji asmenys dėl to nenukenčia, ir jeigu sukurta reikiama infrastruktūra;

V.   kadangi esama pavojaus, kad moterys (motinos) gali būti "priverstos" dirbti ne visą darbo laiką, nes šis pasirinkimas joms gali būti primetamas dėl to, kad nėra prieinamų vaikų priežiūros įstaigų, taip pat esama pavojaus, kad nebus leista nuo darbo visą dieną pereiti prie darbo ne visą dieną, ir todėl bus sunku (arba neįmanoma) pasiekti profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą,

1.   pabrėžia, kad kartų solidarumo principas yra viena iš pagrindinių Europos socialinio modelio sudėtinių dalių; siekdamas išsaugoti šį principą ir užtikrinti aukštos kokybės visuotinės svarbos socialines paslaugas šeimoms, jaunimui ir visiems tiems, kurie negali patys savimi pasirūpinti, įvairių lygių valdžios institucijas ragina laikytis aktyvios pozicijos ir įtraukti suinteresuotas grupes;

2.   pažymi, kad priežiūros politika ir priežiūros paslaugų teikimas tiesiogiai susiję su moterų ir vyrų lygybės siekiu; nepalankiai vertina tai, kad beveik visose valstybėse narėse teikiama per mažai nebrangių aukštos kokybės priežiūros paslaugų; taip yra todėl, kad moterys ir vyrai nesidalija šio darbo po lygiai, ir tai savo ruožtu neigiamai veikia moterų galimybes dalyvauti visose socialinio, ekonominio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse;

3.   pabrėžia, kad geros kokybės vaikų priežiūros įstaigos, kuriose būtų teikiamos nebrangios paslaugos ir kurios dirbtų tėvams ir vaikams patogiu laiku, taip pat sistema, kuri užtikrintų nebrangias geros kokybės paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, turėtų būti pagrindiniai ES socialinio modelio elementai, kuriuos pasirinkus moterims būtų lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, gauti atlyginimą už darbą, panaudoti gebėjimus ir pasiekti ekonominę nepriklausomybę;

4.   primena valstybėms narėms 2002 m. Barselonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimus panaikinti moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje lygiomis galimybėmis kliūtis ir iki 2010 m. užtikrinti 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir 33 proc. vaikų, jaunesnių nei treji metai, priežiūros paslaugas; ragina valstybes nares užsibrėžti panašius tikslus steigiant vyresnio amžiaus ir ligotų tėvų priežiūros įstaigas;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kaip netolygiai vyrai ir moterys pasiskirsto namų ruošos darbus ir šeimos atsakomybę, kad dažniausiai moterys renkasi lankstų darbo grafiką ar net išeina iš darbo, ir tai savo ruožtu turi neigiamą poveikį moterims siekiant karjeros, dėl to didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas bei mažėja galimybė sukaupti didesnių pensijų teises;

6.   nerimauja dėl to, kad dėl pirmininkaujančios Čekijos Respublikos pasiūlymo visiškai prilyginti vaiko priežiūrą profesinei karjerai dar labiau sustiprėtų tradicinis požiūris į vyrų ir moterų darbą, kitaip tariant, tradicinė koncepcija, kad darbininkai yra vyrai, galintys dirbti visą darbo dieną, kurių asmeniniais poreikiais pasirūpina "nematoma ranka" (moteris), kuri tvarko namus ir rūpinasi šeima;

7.   labai susirūpinęs dėl to, kad, ypač ekonominio nuosmukio laikais, remiantis šiuo pirmininkaujančios Čekijos Respublikos pasiūlymu, moterys būtų verčiamos išeiti iš darbo ir eiti savo "tikruoju" keliu, t. y. prižiūrėti vaikus ir kitus priklausomus asmenis; ragina Tarybą ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų pasiekti Barselonos vaikų priežiūros tikslai;

8.   pabrėžia, kad kai vienas ar abu tėvai dirba neblogai apmokamą darbą, lengviau išvengti darbuotojų skurdo; taip pat lengviau kovoti su skurdu namų ūkiuose, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų (tokiuose namų ūkiuose daug didesnė skurdo rizika – 32 proc.);

9.   pabrėžia, kad pagal valstybių narių pensijų sistemas moterims paliekamos tik paveldimos teisės, grindžiamos jų vyrų karjera, todėl dauguma skurdą patiriančių asmenų yra moterys;

10.   ragina valstybes nares spręsti problemas, susijusias su struktūriniais veiksniais, kurie skatina nelygybę pensijų sistemose, taip pat organizuojant globą, derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, skatina nelygybę darbo rinkoje, lyčių darbo užmokesčio skirtumus ir tiesioginę diskriminaciją, kai pensijos skiriamos vadovaujantis antrojo ir trečiojo ramsčio nuostatomis;

11.   ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl specialiųjų teisių ir garantijų, susijusių su profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimu, kai šeimoje esama priklausomų asmenų (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar žmonių su negalia);

12.   ragina mokslinių tyrimų įstaigas ir institutus investuoti daugiau lėšų ir siekti didesnės pažangos kuriant ekologiškus produktus, skirtus vaikams ar priklausomiems asmenims, ar apskritai namų ūkiams;

13.   ragina Eurostatą parengti tokias statistines priemones, kurias naudojant būtų galima matyti pagal lytį suskirstytus duomenis apie vaikų ir priklausomų asmenų priežiūrą;

14.   ragina Komisiją pateikti konkrečias iniciatyvas, pagal kurias gebėjimus, įgautus atliekant ugdymo veiką, rūpinantis priklausomais asmenimis ir valdant namų ūkį, būtų siekiama įvertinti taip, kad vėl integruojantis į darbo rinką būtų galima atsižvelgti į šiuos gebėjimus; pabrėžia, kad socialiniai įgūdžiai yra esminė įgūdžių vertinimo dalis atsižvelgiant į geriausias nacionalinių eksperimentų su sistemomis tradicijas siekiant, kad darbo paklausa atitiktų pasiūlą;

15.   ragina Komisiją vykdyti informacijos kampaniją ir pradėti bandomuosius projektus, kuriuos vykdant būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas moterims ir vyrams darniai dalyvauti profesiniame ir šeiminiame gyvenime;

16.   ragina valstybes nares suteikti tėvams galimybes dirbti pagal lankstų grafiką (jie turėtų tai savanoriškai pasirinkti), o vaikų priežiūros institucijos turėtų taikyti lanksčias darbo valandas, kad ir moterys, ir vyrai galėtų sėkmingiau derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

17.   prašo Komisijos stebėti valstybių narių su globėjais susijusią geriausią praktiką ir ją skleisti visose valstybėse narėse siekiant parodyti, kad globėjai atlieka pagrindinį vaidmenį kartų solidarumo srityje, ir skatinti įgyvendinti globėjams skirtą strategiją valstybėse narėse;

18.   ragina valstybes nares palaikyti ir skatinti Komisijos, atsižvelgiant į Europos aljansą "Už šeimas", pradėtas veiklos programas; prašo Komisijos aktyviau rengti priemones, kuriomis siekiama susisteminti keitimąsi geriausia praktika;

19.   ragina viešąsias valdžios institucijas imtis reikalingų veiksmų siekiant, kad dirbančios motinos ir tėvai būtų remiami pagal politiką, kurią vykdant siekiama užtikrinti profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir naudotis šio tikslo siekti padedančiomis priemonėmis;

20.   ragina valstybes nares remti atostogų (tėvystės, įvaikinimo, solidarumo atostogos), kurios skiriamos asmenims, norintiems nutraukti savo profesinę veiklą tam, kad galėtų rūpintis priklausomu asmeniu, sistemas;

21.   mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti požiūrį ne tik į motinystės, bet ir į tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, ypač atsižvelgiant į atostogas, kurių išeina dirbantys tėvai, turint omenyje tai, kad visose valstybėse narėse tik maža dalis vyrų pasinaudoja savo teisėmis į atostogas;

22.   primygtinai reikalauja, kad visiems asmenims, pageidaujantiems nutraukti ar sumažinti savo oficialią profesinę veiklą tam, kad jie galėtų prisidėti palaikydami kartų solidarumą, būtų sudaromos galimybės dirbti pagal lankstų grafika; taigi ragina mažąsias ir vidutinio dydžio įmones noriau bendradarbiauti, o viešąsias valdžios institucijas būti lankstesnes sudarant valstybės pagalbos biudžeto sąmatą;

23.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais pradėti persvarstyti šeiminio ir profesinio gyvenimo derinimo politiką, ypač:

24.   teigiamai vertina pasiūlymą į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(13) įtraukti straipsnį dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir pabrėžia poreikį numatyti tokią nuostatą nustatant darbo savaitės ir budėjimo laiko tvarką;

25.   prašo valstybių narių užtikrinti, kad visi asmenys, laikinai nutraukę savo profesinę veiklą tam, kad auklėtų vaikus ar slaugytų vyresnio amžiaus ar priklausomus žmones, galėtų (vėl) įsitraukti į darbo rinką ir išsaugotų teisę sugrįžti į savo ankstesnę darbo vietą ir būti paskirti eiti aukštesnes pareigas;

26.   pabrėžia, kad nuosavos moterų pajamos ir apmokamas darbas yra priemonės, padedančios joms tapti ekonomiškai nepriklausomomis ir siekti didesnės moterų ir vyrų lygybės visoje visuomenėje;

27.   pabrėždamas, kad solidarumas su vyresniais asmenimis turi stiprėti, bet taip pat turi būti solidarizuojamasi su vaikais bei jaunuoliais; kadangi vyresnieji perduoda išmintį, žinias, patirtį, o jaunosios kartos suteikia energijos, dinamiškumo, gyvenimo džiaugsmo ir vilties;

28.   mano, kad kartų solidarumas turėtų būti skatinamas vykdant apgalvotą mokesčių politiką (darant perlaidas, sumažinant mokesčius ar suteikiant nuolaidas), taikant aktyvaus senėjimo skatinimo priemones, įgūdžių vystymo politiką ir kuriant integruotus paslaugų tinklus vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia ir priklausomiems asmenims, įvertinant, kaip jos skatina ar priešingai veikia asmeninį pasirinkimą ar profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

29.   primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina parengti pažangias moterims ir vyrams naudingas priemones, ypač siekiant palengvinti jų grįžimą į darbą po šeimai skirto laikotarpio (vaikų ugdymas ir (arba) rūpinimasis sergančiais tėvais ar tėvais su negalia), skatinant (re)integravimo į darbo rinką politiką, kad jie galėtų vėl tapti finansiškai nepriklausomi;

30.   ragina valstybes nares skatinti tokią mokesčių politiką, kurią vykdant ir naudojantis mokesčių ar mokesčių lengvatų sistema būtų atsižvelgiama į finansinius namų ūkių įsipareigojimus, ypač į vaiko priežiūros ir rūpinimosi vyresnio amžiaus žmonėmis bei priklausomais žmonėmis sąnaudas;

31.   ragina valstybes nares persvarstyti savo mokesčių sistemas ir nustatyti asmens teisėmis grindžiamus mokesčių tarifus bei prašo individualizuoti teises į pensiją ir socialinės apsaugos sistemos teises;

32.   ragina institucijas ir valstybes nares siekiant įgyvendinti moterų ir vyrų lygybės principą imtis specialių priemonių moterų naudai, kad būtų de facto ištaisyti nelygybės atvejai; mano, kad šios rūšies priemonės, kurios turėtų būti taikomos tol, kol esama tokių situacijų, turi būti tinkamos ir bet kokiu atveju turi atitikti siekiamą tikslą;

33.   prašo nacionalinių ir vietos valdžios institucijų plėtoti jauniems žmonėms skiriamas programas, kurios apimtų kartų solidarumo aspektą, kad jaunoji karta suprastų, jog esamas gerovės lygis sukurtas ankstesnių kartų pastangomis ir darbu;

34.   ragina Europos Sąjungos institucijas ir visas viešąsias valdžios institucijas priimant ir įgyvendinant reglamentus, rengiant viešąją politiką ir vykdant visą savo veiklą aktyviai taikyti moterų ir vyrų lygybės principą;

35.   prašo žiniasklaidos skirti palankų ir nuolatinį dėmesį kartų santykiams aptariant kartų temas, rengiant įvairaus amžiaus grupių diskusijas ir apskritai pozityviai rodant vyresniųjų kartų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

36.   toliau laikosi nuomonės, kad į vienodo požiūrio ir lygių galimybių principą turi būti atsižvelgiama vykdant visą ekonomikos, užimtumo ir socialinę politiką, nes tai padės išvengti išskyrimo darbo rinkoje ir panaikinti uždarbio skirtumus, taip pat skatins moterų verslumą;

37.   atsižvelgdamas į šeimos modelio pokyčius ir moterų laipsnišką įsitraukimą į darbo rinką mano, kad svarbiausia reformuoti tradicinę priklausomų asmenų globos tvarką; rekomenduoja, kad valstybės narės plėstų ir papildytų savo socialinių tarnybų teikiamą apsaugą, siekdamos užtikrinti, kad savarankiškumo teise nuolat būtų naudojamasi vienodomis sąlygomis ir kad priklausomi asmenys būtų globojami;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms statistikos institucijoms, Tarptautinei darbo organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Jungtinių Tautų vystymo programos vykdytojams.

(1) OL C 218, 2000 7 31, p. 5. (2) OL C 232, 2001 8 17, p. 381. (3) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 492. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 131. (5) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 112. (6) OL C 120, 2008 5 16, p. 66. (7) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 324. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0066. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0399. (10) Žr. 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą "Integruotosios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės" (COM(2007)0803). (11) OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174. (12) Eurostatas, Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje, 2008, p. 89. (13) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.

2009 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (2008/2144(INI))

P6_TA(2009)0040 A6-0012/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, kurį pateikė Roberta Angelilli UEN frakcijos vardu (B6-0216/2008),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį, kuriame įtvirtinta vaikų teisė į apsaugą ir globą,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvencijos 34 straipsnį ir į 2000 m. gegužės 25 d. neprivalomąjį protokolą dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (Neprivalomasis protokolas),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija(1) (toliau – Pamatinis sprendimas),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 16 d. Komisijos ataskaitą, parengtą pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 12 straipsnį (COM(2007)0716) (toliau – Komisijos ataskaita),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 13 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (Europos Tarybos konvencija),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(2),

–   atsižvelgdamas į Rio de Žaneiro pakto dėl vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos ir sustabdymo, dėl kurio 2008 m. lapkričio 25–28 d. susitarta III pasauliniame kovos su vaikų ir paauglių seksualiniu išnaudojimu kongrese, nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0012/2009),

A.   kadangi dvidešimties ES valstybių narių pasirašyta Europos Tarybos konvencija yra pirmas tarptautinis teisės dokumentas, pagal kurį įvairių rūšių seksualinis vaikų išnaudojimas, įskaitant atvejus, kai išnaudojama, inter alia, per jėgą, prievarta ar grasinant, taip pat ir šeimoje, apibrėžiamas kaip baudžiamasis nusikaltimas,

B.   kadangi septynios valstybės narės iki šiol nepasirašė minėtosios Europos Tarybos konvencijos, o aštuonios valstybės narės nėra ratifikavusios Neprivalomojo protokolo,

C.   kadangi vaikai vis aktyviau naudojasi naujomis technologijomis; kadangi vaikai ir jaunuoliai vis didesnę savo socialinio gyvenimo dalį praleidžia interneto erdvėje, kur naudojamos vis pažangesnės technologijos ir bendravimo priemonės; kadangi dėl šios priežasties internetu vis labiau naudojasi galimi ar tikri nusikaltėliai, besirengiantys nusikaltimui, susijusiam su vaikų seksualiniu išnaudojimu, ypač su vaikų viliojimu ir pornografija,

1.   pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

o
o   o

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 13, 2004 1 20, p. 44. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0012.

Europos Parlamento pareiškimas dėl televizijos NTDTV transliacijos į Kiniją atnaujinimo per Europos palydovinio ryšio organizaciją EUTELSAT

P6_TA(2009)0041 P6_DCL(2008)0086

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. pasirašytą ir paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kurioje ginama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį,

A.   kadangi Europos Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais ir jais vadovaujasi,

B.   kadangi Kinijoje labai varžoma žodžio, ypač žiniasklaidos, laisvė, įskaitant internetą,

C.   kadangi televizija NTDTV – pelno nesiekianti ir nuo 2004 m. vienintelė nepriklausoma kinų kalba transliuojanti televizija,

D.   kadangi Europos palydovinio ryšio organizacija EUTELSAT nuo 2008 m. birželio 16 d., likus kelioms savaitėms iki Olimpinių žaidynių, nutraukė NTDTV transliacijas į Kiniją, pagrįsdama šį veiksmą techninėmis priežastimis ir nepateikdama kitų paaiškinimų,

1.   ragina EUTELSAT tęsti NTDTV transliaciją į Kiniją ir paaiškinti, kodėl ji buvo nutraukta;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikalingų veiksmų siekiant padėti atnaujinti NTDTV transliacijas į Kiniją ir padėti sudaryti galimybes milijonams Kinijos piliečių gauti necenzūruotos informacijos;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms: