Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 liepos 3 d. Žaliąją knygą "Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės" (COM(2008)0423),

–   atsižvelgdamas į 1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 77/486/EEB dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl imigrantų integravimosi Europoje per mokyklas ir daugiakalbį švietimą(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos Žaliosios knygos "Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės",

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6–0125/2009),

A.   kadangi 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares gerinti migrantų kilmės mokinių išsilavinimą,

B.   kadangi 2008 Europos kultūrų dialogo metai suteikė tinkamą galimybę pradėti diskusijas dėl ES švietimo sistemų uždavinių ir galimybių,

C.   kadangi migracija Sąjungoje ir imigracija į Sąjungą paskutiniaisiais dešimtmečiais padidėjo ir daugelyje vietų pasikeitė mokyklų sudėtis,

D.   kadangi kultūrų skirtumai dažnai trukdo mokiniams, taip pat mokiniams ir mokytojams suprasti vieniems kitus ir bendrauti,

E.   kadangi yra aiškių įrodymų, patvirtinančių, kad migrantų vaikų mokymosi rezultatai yra kur kas prastesni nei ne migrantų vaikų; ir kadangi daug migrantų kilmės vaikų mokyklose yra atsidūrę prastoje socialinėje ir ekonominėje padėtyje,

F.   kadangi dėl to, kad migrantų vaikų talentas dažnai neatskleidžiamas ir lieka nepanaudotas, visa visuomenė patiria nepalankių socialinių, kultūrinių ir ekonominių padarinių,

G.   kadangi mokyklinis ugdymas iki tam tikro amžiaus yra pagrindinė vaiko teisė ir pareiga, nepaisant jo kilmės, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje, o taip pat laikantis nacionalinių švietimo įstatymų,

H.   kadangi švietimo ir profesinio rengimo turinys ir organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai ir kadangi strategijos turi būti nustatomos ir įgyvendinamos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis,

I.   kadangi migracija gali kultūriniu ir švietimo požiūriu praturtinti mokyklas, tačiau, jei nėra tinkamų papildomų priemonių, gali atsirasti didelių skirtumų,

J.   kadangi valstybės narės privalo reformuoti savo nacionalines švietimo ir mokymo sistemas; kadangi joms reikia dirbti kartu siekiant išplėtoti politikos priemones, būtinas valdyti migracijos pasekmes,

K.   kadangi dėl migracijos vis labiau įvairėjanti mokinių sudėtis yra iššūkis mokytojo profesijai, nes mokytojų nemokoma tinkamai spręsti dėl šio naujo pobūdžio mokinių įvairovės kylančias problemas,

1.   palankiai vertina minėtąją 2008 m. liepos 3 d. Komisijos žaliąją knygą;

2.   mano, kad Komisija teisingai atsižvelgia į tai, kokį poveikį valstybių narių švietimo sistemoms daro ne tik migracija Sąjungoje, bet ir imigracija į Sąjungą;

3.   pabrėžia, kad Sąjungos darbuotojai gali mažiau norėti dirbti užsienyje, jei kyla pavojus, kad nukentės jų vaikų švietimas ir kad tinkamas migrantų vaikų švietimas susijęs su darbuotojų judėjimo laisve;

4.   mano, kad būtina dėti daugiau pastangų ES lygmeniu, nes visos valstybės narės susiduria su panašiais sunkumais šiuo atžvilgiu; primena, kad migrantų vaikų procentinė dalis mokyklose ateityje gali didėti;

5.   primena, kad integruotų paramos centrų kūrimas legaliems imigrantams yra ypač svarbus, nes tokie centrai suteikia imigrantams galimybę veiksmingai įveikti visas integracijos kliūtis, pvz., spręsti su darbu susijusius, švietimo, sveikatos klausimus ir kt., padedant profesionalui;

6.   ragina valstybėse narėse kurti mokyklų ir bendruomenių partnerystės modelį, pagal kurį vaikams, kurių tėvai dirba užsienyje, sudaromos sąlygos naudotis visuomenės pagalbos, paramos ir konsultacijų programomis;

7.   primygtinai reikalauja, kad migrantų vaikams ir suaugusiems būtų suteikta galimybė ir jie patys turi norėti išmokti priimančiosios šalies kalbas, jei jie nori joje visiškai integruotis;

8.   ragina valstybių narių vyriausybes užtikrinti mokslą legalių migrantų vaikams, įskaitant priimančiosios šalies oficialiųjų kalbų mokymą ir jų gimtųjų kalbų bei kultūrų puoselėjimą;

9.   mano, kad labai svarbu, jog migrantų vaikų tėvai, ypač motinos, dalyvautų priimančiosios šalies oficialiųjų kalbų mokymo programose siekiant užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo visuomenės, ir padėti jiems integruotis mokykloje;

10.   mano, kad daugiakalbystės išsaugojimas ir rėmimas turi būti kiekvienos mokyklos programos dalis; primygtinai reikalauja dar ikimokykliniame amžiuje skatinti kalbų mokymąsi siekiant skatinti migrantų įtrauktį; tačiau mano, kad tai, koks dėmesys skiriamas švietimo programoje mokymui gimtąja kalba, ir jo organizacinius klausimus turėtų spręsti pačios valstybės narės;

11.   ragina kovoti su sunkumais, kuriuos patiria vaikai, lydintys savo tėvus, kurie į kitą valstybę narę atvyksta dėl darbo priežasčių, registruodamiesi mokykloje mokytis tuo lygiu, kuris atitinka lygį, kuriuo jie mokėsi savo kilmės valstybėje narėje;

12.   primygtinai pabrėžia šeimų ir kitų vietos bendruomenės narių tiesioginio dalyvavimo svarbą, kadangi socialinė integracija yra visos visuomenės, o ne tik mokyklų, atsakomybė; pabrėžia tai, kad socialines konsultacijas imigrantams teikiančios organizacijos turi būti skatinamos bendradarbiauti geriau informuojant apie švietimą ir profesinį mokymą, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės darbo rinką;

13.   pripažįsta, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį remiant migrantus ir kad ji gali, kartu su oficialia švietimo sistema, būti labai naudinga tokiose srityse kaip priimančiosios šalies kalbos mokymas;

14.   pabrėžia poreikį integruoti migrantus ir tokias socialines kategorijas kaip romai į visuomenę; pabrėžia, kad integracija turi būti grindžiama lygių galimybių švietime principais, užtikrinant vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą; atmeta bet kokius sprendimus, laikinus ar ilgalaikius, kurie grindžiami atskyrimu ir prastu švietimu bei sukelia minėtuosius reiškinius;

15.   pabrėžia, kad svarbu tobulinti migrantų ir priimančiosios šalies vaikų bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis įgūdžius, ir mano, kad gebėjimas perteikti savo pačių kultūrą ir vertybes kitiems yra bendrojo kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimo svarbiausias elementas;

16.   siūlo teikti papildomą finansinę ir administracinę paramą legalių migrantų kalbų kursams, kuriuos rengtų apmokyti darbuotojai, taip pat suprantantys gimtąją migrantų kalbą;

17.   pabrėžia, kaip svarbu migrantų vaikams mokytis savo gimtosios kalbos ir jų gyvenamosios šalies kalbas ir įgyti skaitymo bei rašymo įgūdžių dar ikimokykliniame amžiuje;

18.   pripažįsta, kad svarbu į mokyklų programas įtraukti pamokas, kuriose migrantų vaikai būtų mokomi gimtąja kalba, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas jų kultūros paveldas;

19.   pabrėžia sporto švietimo ir mokymo programose svarbą ir jo svarbų vaidmenį mažiau palankios kilmės asmenų integracijai ir socialiniai įtraukčiai; rekomenduoja, kad taikant valstybių narių socialinę politiką būtų visiškai atsižvelgiama į svarbų integracinį sporto vaidmenį gyventojams migrantams;

20.   pabrėžia, kad reikia įtraukti jaunus migrantus į kuo įvairesnę užklasinę veiklą, kadangi tai puikus socialinės integracijos būdas;

21.   pabrėžia, kad kuo anksčiau ir sėkmingiau migrantų vaikai bei jauni žmonės bus integruojami į mokyklas, tuo geriau jiems seksis mokykloje, toliau siekiant išsilavinimo ir darbo rinkoje; tvirtai tiki, kad ankstyvas ikimokyklinis ugdymas labai didina minėtąsias galimybes, todėl ragina valstybes nares skatinti migrantus dalyvauti ikimokyklinio švietimo procese;

22.   siūlo valstybėms narėms vengti steigti getų tipo mokyklas ar sudaryti tik migrantų vaikų klases ir siūlo skatinti visuotinę švietimo politiką, pagal kurią vaikai būtų skirstomi į klases atsižvelgiant į išsilavinimo lygį ir individualius poreikius;

23.   mano, kad mokyklų, kurias lanko migrantų vaikai programose reikėtų skirti daugiau dėmesio jų poreikiams, ir kad turėtų būti tobulinamos mokytojų žinios apie kitas kultūras, kad jie galėtų kaip galima veiksmingiau spręsti dėl įvairovės kylančias problemas mokykloje;

24.   primygtinai tvirtina, kad suaugusiųjų migrantų švietimas gali skatinti ir suaugusiųjų migrantų, ir jų vaikų integraciją, todėl pabrėžia, kad reikia smarkiai paskatinti migrantų vaikų tėvus mokytis visą gyvenimą;

25.   yra susirūpinęs, kad labai daug migrantų vaikų anksti palieka mokyklą ir mano, kad reikia dėti pastangų siekiant užtikrinti, kad migrantų vaikai baigtų mokslus;

26.   pabrėžia, kad aukštos kokybės švietimo sistema turi būti prieinama kiekvienam;

27.   yra įsitikinęs, kad priemonės gerinti migrantų vaikų švietimą duoda naudos visai visuomenei;

28.   mano, kad mokytojų mokymas turėtų būti tarpdisciplininis ir turėtų būti diegiamas įvairovės, daugiakultūrio ir daugiakalbio švietimo požiūris;

29.   palankiai vertina judumo programas, pagal kurias būtų įdarbinami mokytojai iš kilmės šalies, siekiant, kad migrantų vaikams būtų lengviau išlaikyti ryšį su savo kilmės šalies kultūra ir civilizacija;

30.   pabrėžia, kad kalbant apie mokytojų švietimo kokybę pasakytina, jog didžiausią dėmesį reikėtų skirti mokytojų stažuotėms;

31.   būtent šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad svarbu, jog mokytojų judumas būtų neatsiejama mokytojų švietimo programų dalis; mano, kad mokytojai turėtų turėti galimybių praleisti vieną ar du pusmečius priimančiųjų šalių universitetuose;

32.   mano, kad mokykloms reikia imigrantų mokytojų, kadangi taip jų kolegos įgyja svarbios patirties, įrodoma, kad socialinė integracija yra sėkminga, ir tokie mokytojai galėtų būti pavyzdys su sunkumais susiduriantiems vaikams;

33.   pabrėžia specialaus mokytojų rengimo, kuriuo siekiama deramą dėmesį skirti ypatingai migrantų vaikų padėčiai, svarbą, taip pat būtinybę juos sėkmingai integruoti į pagrindines mokyklinio švietimo sistemas ir poreikį gerinti jų švietimo rezultatų lygį;

34.   pabrėžia, kad reikia teikti konsultacijas siekiant padėti migrantų vaikams ir jaunimui įveikti kultūrinį šoką ir prisitaikyti prie priimančiosios šalies visuomenės;

35.   siūlo individualioms valstybėms narėms rengti švietimo programas, skirtas žinioms apie žmogaus teises didinti, ypač pabrėžiant lygybę, įtrauktį ir asmens laisvę, siekiant užkirsti kelią ksenofobijai ir segregacijai, kurios gali būti neišvengiamos, kai kalbama apie migrantus, ir kurios gali labai greitai populiarėti;

36.   tvirtina, kad turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio į visus migrantus ir nemigrantus; mano, kad mokyklinės įstaigos ir individualūs mokytojai turėtų laikyti įvairovę įprasta padėtimi, kiekvieną asmenį vertinti pagarbiai ir teikti migrantams reikiamą paramą;

37.   džiaugiasi neformalaus švietimo indėliu teikiant jauniems migrantams naudingas žinias, kurios papildo mokyklose įgytas žinias, ir ragina mokyklas glaudžiau bendradarbiauti su neformalaus švietimo įstaigomis, kaip antai jaunimo organizacijos;

38.   pakartoja, kad diskriminacija dėl rasės ir kilmės švietimo srityje draudžiama pagal Direktyvą 2000/43/EB ir ragina uždrausti bet kokią kitą diskriminaciją, įskaitant dėl tautybės ir gyvenamosios padėties, švietimo srityje;

39.   pripažįsta, kad dabar galiojančios Direktyvos 77/486/EEB nuostatos neatitinka naujos Sąjungos socialinės tikrovės; tvirtai remia Komisijos pradėtą konsultacijų procesą;

40.   pabrėžia, kad mokyklose turėtų būti skatinama įvairovė ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labiausiai pažeidžiamoms migrantų grupėms, įskaitant migrantes mergaites;

41.   mano, kad Direktyvą 77/486/EEB būtina iš dalies pakeisti, ir ji turėtų apimti vaikų, kurie yra valstybių, kurios nėra ES narės, piliečiai, arba vaikų, kurių tėvai nėra valstybių narių piliečiai, švietimą;

42.   pabrėžia galiojančių ES teisės aktų, kaip antai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(7) ir 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(8), užtikrinančių studentų iš trečiųjų šalių teises į švietimą, svarbą; ragina Komisiją nuolat stebėti visas priemones, kurių imasi valstybės narės, siekiančios varžyti arba panaikinti įgytas teises;

43.   ragina, kad mokyklos, kuriose yra daug imigrantų vaikų, būtų aprūpintos būtinais darbuotojais ir priemonėmis spręsti įvairios sudėties klasių problemas ir kad šioms mokykloms būtų sudarytos galimybės gerai mokyti; prašo Komisiją ir Tarybą pradėti valstybių narių dialogą pagal atvirąjį koordinavimo metodą, siekiant keistis pažangiąja patirtimi ir parengti bendrą darbotvarkę imigrantų švietimo trūkumams šalinti;

44.   ragina Komisiją reguliariai teikti migrantų vaikų integravimo į valstybių narių mokyklų sistemą ataskaitas;

45.   mano, kad miestams ir didmiesčiams turi būti suteikta laisvė koordinuoti politiką, skirtą migrantų vaikų integracijai skatinti, taikant politiką ir strategiją, kurios susijusios su apgyvendinimu, (vaikų) priežiūra, užimtumo rinka, sveikata ir gerove, t. y. su sritimis, kurios turi įtakos migrantų vaikų akademiniams rezultatams ir jų sėkmingai integracijai į visuomenę;

46.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 199, 1977 8 6, p. 32. (2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (3) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 121. (4) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 300. (5) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 46. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0422. (7) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (8) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.