Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos V antraštinę dalį "Piliečių teisės",

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 15 d. Komisijos ataskaitą "Penktoji ataskaita dėl Sąjungos pilietybės (2004 m. gegužės 1 d. – 2007 m. birželio 30 d.)" (COM(2008)0085),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(1) (Laisvo judėjimo direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 9 d. Regionų komiteto savos iniciatyvos nuomonę "Piliečių teisės: pagrindinių teisių ir Europos pilietybės suteikiamų teisių skatinimas"(2),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0182/2009),

A.   kadangi bendroji rinka ir ekonominė integracija iš tikrųjų beveik baigiamos kurti, nors Sąjungos pilietybės teisinis pagrindas vis dar plėtojamas,

B.   kadangi Mastrichto sutartimi įtrauktame EB sutarties 17 straipsnyje nurodyta, kad "kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis", ir kadangi šis principas buvo toliau išplėtotas Amsterdamo sutartimi, kurioje nurodyta, kad "Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo",

C.   kadangi dėl to Sąjungos pilietybė papildo valstybių narių pilietybę ir jos kaip tokios suteikimą reglamentuoja kiekviena valstybė narė, remdamasi savo įstatymais, kurie skirtingose valstybėse narėse skiriasi,

D.   kadangi Sąjungos piliečio tapatybė gali būti grindžiama tik nacionaline tapatybe ir Komisija turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad itin skurdžiai gyvenantys ir menko išsilavinimo žmonės – tarp jų romai – neturi galimybių gauti tiek informacijos, kad ši paskatintų jų europinį sąmoningumą; kadangi dėl didėjančios romų atskirties Europos visuomenėse silpnėja jų ir nacionalinio, ir Sąjungos pilietiškumo jausmas,

E.   tačiau kadangi, nepažeidžiant atskirų valstybių narių galių nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo būdus, 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pritarta tikslui, kad ilgą laiką valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikta galimybė gauti valstybės narės, kurioje jie gyvena, pilietybę,

F.   kadangi visi Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti renkami vietos ir Europos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje tokiomis pat sąlygomis, kaip tos valstybės narės piliečiai,

G.   kadangi teisė balsuoti ir būti kandidatu gyvenamosios vietos valstybės narės vietos savivaldos rinkimuose yra būtina sąlyga Sąjungos piliečiams, kad asmuo galėtų jaustis tikrai priklausantis tai valstybei narei,

H.   kadangi EB sutarties 19 straipsnyje Sąjungos piliečiams suteikta teisė balsuoti ir balotiruotis vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose kai kuriose valstybėse narėse silpninama nesuteikiant teisės kitos valstybės narės Sąjungos piliečiams tapti valstybės narės, kurioje jie turėtų naudotis šia teise, politinių partijų nariais,

I.   kadangi galimybė kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą ir į Europos ombudsmeną yra svarbi neteisminė teisių gynimo priemonė, kuria gali pasinaudoti ES piliečiai,

J.   kadangi dėl Europos Sąjungos plėtros gerokai padaugėjo Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje,

K.   kadangi pagal EB sutarties 20 straipsnį kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikiama teisė į bet kurios kitos valstybės narės, kuriai tinkamai atstovaujama toje trečiojoje šalyje, diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą, nors jis, deja, taikomas tik tais atvejais, kai valstybės narės pilietis yra trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama; kadangi šia teise negalima tinkamai naudotis, kai nėra aiškių ir privalomų praktinių taisyklių ir protokolų, kurių turėtų laikytis konsulinės įstaigos,

L.   kadangi, nors EB sutarties 20 straipsnyje nustatyta, kad "valstybės narės savitarpiškai nustato reikalingas taisykles ir pradeda tarptautines derybas dėl šios apsaugos užtikrinimo", iki šiol priimtas tik vienas privalomas teisės aktas – Sprendimas 95/553/EB(3), įsigaliojęs 2002 m., kurį sudaro tik vienas puslapis ir kuriuo visiškai nesukuriama visavertės sistemos, skirtos padėti į kritinę padėtį užsienyje patekusiems Sąjungos piliečiams ir palengvinti jų dalią,

M.   kadangi veiksminga konsulinių ir diplomatinių įstaigų apsauga, ypač patekus į krizę ar nukentėjus asmeniškai, už Europos Sąjungos ribų teikiama be išimties visų valstybių narių visiems Sąjungos piliečiams, labai prisidėtų prie to, kad šie piliečiai geriau įvertintų priklausymo Europos Sąjungai teikiamus privalumus,

1.   džiaugiasi, kad pagal Lisabonos sutartį milijonas Sąjungos piliečių iš įvairių valstybių narių gali kolektyviai prašyti Komisijos pateikti teisės aktų pasiūlymus, ir mano, kad tokia teisiškai įtvirtinta teisė gerokai padidins supratimą apie Sąjungos pilietybę tarp europiečių; primena, kad skaidrumas ir demokratinis dalyvavimas turi būti pasiektas pasitelkus įvairaus pobūdžio ES ir valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės partnerystę; ragina Komisiją parengti skaidrias ir nesunkiai suprantamas "pilietybės iniciatyvos" įgyvendinimo procedūras, kad Sąjungos piliečiai galėtų veiksmingai inicijuoti teisės aktus iš karto, kai tik įsigalios Lisabonos sutartis; nors išreiškia viltį, kad to neprireiks, pabrėžia, kad Komisija turėtų įtraukti šią iniciatyvos teisę į savo politiką, nepaisant galutinio Sutarties statuso;

2.   pažymi, kad Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje negali būti suvokiama atsietai nuo kitų Europos Sąjungos teisių ir pagrindinių principų, kaip antai laisvo darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas; todėl ragina valstybes nares panaikinti esamas kliūtis, nustatytas remiantis Stojimo sutartimis, kad kiekvienas pilietis galėtų naudotis visomis savo teisėmis;

3.   atsižvelgdamas į pagrindinius EB sutarties principus, tokius kaip laisvas judėjimas, nediskriminavimas ir piliečių teisės, siūlo, kad Komisija ir toliau naudotų visas turimas priemones, siekdama, kad būtų kuo skubiau panaikintos naujosioms valstybėms narėms vis dar taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos;

4.   yra susirūpinęs menku dabartinių direktyvų, ypač Laisvo judėjimo direktyvos, įgyvendinimu, dėl kurio kyla daug sunkumų, susijusių su laisvu judėjimu ir kitomis Sąjungos piliečių teisėmis; ir ragina visas šalis teisingai ir visiškai perkelti ir įgyvendinti Bendrijos acquis;

5.   ragina Komisiją parengti kliūčių, su kuriomis susiduria Sąjungos piliečiai, norintys visapusiškai ir nekliudomi naudotis asmenų judėjimo laisve ir kitais Sąjungos piliečiams suteiktais privalumais, ir prašo Komisiją įtraukti rezultatus į pažangos rezultatų suvestinę, kad būtų galima užtikrinti, jog su šiomis kliūtimis kovojama iš pagrindų ir veiksmingai;

6.   atsižvelgdamas į Eurobarometro apklausos "Flash 213" (Eurobarometro 2007 m. tyrimas) rezultatus, kurie parodė, kad tik 31 proc. respondentų mano, kad jie gerai informuoti apie savo, kaip Sąjungos piliečių, teises, mano, kad reikia įtvirtinti veiksmingą požiūrį į informaciją ir ryšius, siekiant, kad Sąjungos piliečiai suvoktų savo teises ir pareigas, ir padėti jiems prisiimti aktyvų vaidmenį priimant ES sprendimus, taip sudarant sąlygas iš tiesų naudotis dalyvaujamąja demokratija;

7.   apgailestaudamas pažymi, kad Penktojoje ataskaitoje Sąjungos pilietybės klausimu nepateikta konkrečių pasiūlymų dėl piliečių naudojimosi savo teisėmis ir valstybių narių pareigos užtikrinti praktines galimybes naudotis šiomis teisėmis; prašo Šeštojoje ataskaitoje šiuos dalykus aptarti konkrečiau;

8.   reiškia nusivylimą tuo, kad Komisija, rengdama penktąją ataskaitą, nesikonsultavo su pilietine visuomene, ir tikisi, kad rengiant šeštąją ataskaitą šios konsultacijos įvyks, kaip pažadėjo Komisija;

9.   ragina Komisiją persvarstyti savo programą "Europa piliečiams", kad pagerintų bendravimą su paprastu Sąjungos piliečiu ir užtikrintų plačią sklaidą; pažymi, kad nors struktūrinė parama Briuselyje dirbančioms ekspertų grupėms ir mokslinių tyrimų institutams yra svarbi, tokios organizacijos mažai teprisideda prie neinformuotų asmenų informavimo; ragina Komisiją nukreipti finansavimą ne Briuselyje esančioms regioninėms ir vietos pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių organizacijoms ir ateityje kurti panašias programas, kaip labai sėkminga 2007–2013 m. Jaunimo veiksmų programa, kad padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms informuoti savo gyventojus apie jų, kaip Sąjungos piliečių, teises; ragina valstybes nares skleisti informaciją apie Sąjungos pilietybę ir regioninėmis bei mažumų kalbomis, nes teikiant pasiūlymus dėl daugiakalbystės neturi būti apsiribojama pagrindinėmis oficialiosiomis ir (arba) valstybių narių kalbomis;

10.   atsižvelgdamas į tai, kad, be kita ko, nedaug Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje, naudojasi galimybe balsuoti arba balotiruotis Europos Parlamento ar vietos savivaldos rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ir į praktines kliūtis, su kuriomis galimi rinkėjai dažnai susiduria naudodamiesi savo teisėmis, mano, kad 2009 m. Europos rinkimai turėtų būti laikomi galimybe parengti ir taikyti visos Europos veiksmų planą, pagal kurį būtų ugdoma Sąjungos piliečių ES tapatybės jausmas ir jų sąmoningumas savo teisių suvokimo klausimais;

11.   ragina moteris platesniu mastu dalyvauti plėtojant politiką ir priimant sprendimus, siekiant skatinti Europos integraciją; todėl mano, kad turėtų būti rengiamos joms skirtos aiškesnės sąmoningumo ugdymo kampanijos, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis savo, kaip Sąjungos piliečių, teisėmis ir aktyviau dalyvauti savo gyvenamosios vietos valstybės narės politiniame gyvenime, politinių grupių ar vietos valdžios institucijų veikloje;

12.   pažymi, kad reikia skubiai pradėti vykdyti geresnes ir veiksmingesnes informacines kampanijas, kurių metu būtų supažindinama su Sąjungos piliečių teisėmis, pvz., įsteigti "pilietybės programą" mokyklose ir universitetuose, siekiant parengti jaunesniąją kartą aktyviam pilietiškumui;

13.   mano, kad valstybės narės turi įtraukti Europos aspektą į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas;

14.   ragina Europos universitetus imtis visų turimų finansinių priemonių, kad padidintų mainuose pagal programą Erasmus dalyvaujančių studentų procentinę dalį;

15.   ragina Komisiją siūlyti daugiau konsoliduotų ir patikslintų direktyvų, gerinančių laisvą judėjimą ir kitas ES piliečių teises kitose srityse, įskaitant profesinio judrumo, socialinių teisių ir pensijų perkeliamumo ir abipusio laipsnių bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo sritis;

16.   pažymi, kad teise laisvai judėti ir gyventi ES teritorijoje nebus galima visapusiškai naudotis, jei, be kitų priemonių, nebus sukurta veiksminga profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, veikiant savo kompetencijos srityse, sudaryti sąlygas, kad daugiau Sąjungos piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje, galėtų dirbti tos profesijos darbą kitoje valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis dirba šios valstybės narės piliečiai;

17.   ragina valstybes nares persvarstyti savo pilietybės įstatymus ir išnagrinėti, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas nepiliečiams įgyti pilietybę ir naudotis visomis teisėmis ir taip įveikti nepiliečių, ypač tų, kurie yra ES piliečiai, diskriminavimą, palyginti su tos valstybės narės piliečiais;

18.   mano, kad būtų pageidautina skatinti dalytis patirtimi, susijusia su skirtingų valstybių narių natūralizacijos sistemomis, kad būtų galima glaudžiau derinti su ES pilietybės gavimu susijusius tinkamumo kriterijus ir procedūras, nepažeidžiant atskirų valstybių narių galių nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo būdus, ir taip sumažinti skirtingoms teisės sistemoms būdingą diskriminaciją;

19.   mano, kad nuolat valstybėse narėse gyvenančių asmenų be pilietybės padėtis Europos Sąjungoje unikali; yra susirūpinęs, kad kai kurios valstybės narės nustato jiems nepagrįstus reikalavimus arba reikalavimus, kurie galbūt nėra griežtai būtini pilietybei gauti; šiuo atžvilgiu ragina tokias valstybes nares sistemingai priimti teisingus sprendimus, pagrįstus tarptautinių organizacijų rekomendacijomis; mano, kad nuolat valstybėse narėse gyvenantys asmenys be pilietybės turėtų turėti teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose;

20.   primena valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir imigrantams, kad visi Tarybos bendrųjų pagrindinių imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principų aspektai (14615/04) turi būti taikomi vienodai;

21.   mano, kad imigrantų integracija yra pagrindinė išankstinė sąlyga tam, kad šie galėtų naudotis savo teisėmis savo gyvenamosios vietos valstybėse narėse; todėl ragina valstybes nares skubiai ir visapusiškai įgyvendinti 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos komunikate pavadinimu "Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa" (COM(2005)0389) pateikiamas rekomendacijas;

22.   mano, kad ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų, kaip ES piliečių, įtraukties skatinimą siekiant, kad romai galėtų pasinaudoti visomis ES skatinamosiomis priemonėmis, teikiamomis už visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jų teises ir jų bendruomenių įtrauktį, švietimo, užimtumo ar piliečių dalyvavimo srityse;

23.   pažymi, kad Sąjungos pilietybė apima ne tik teises, bet ir pareigas; atkreipia ypatingą dėmesį į pareigą paisyti valstybės, kurioje gyvena konkretus ES pilietis, įstatymų ir gerbti kitų žmonių kultūrą;

24.   pabrėžia, kad kalbos ar bendravimo įgūdžių problemos neturėtų būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti suteikti socialines teises, į kurias asmuo gali turėti teisę kaip valstybės narės gyventojas, įskaitant teisę į nacionalinių ar vietos valdžios institucijų teikiamas socialines garantijas;

25.   ragina Komisiją ištirti nacionalinių vaikų priežiūros tarnybų vaidmenį ir elgseną, kad užtikrintų Sąjungos piliečių lygybės ir nediskriminavimo principų paisymą; pabrėžia, kad tėvams turėtų būti leidžiama kalbėti su savo vaikais savo gimtąja kalba ir kad tautybė ar kalba neturėtų būti naudojama kaip pagrindas atsisakyti tėvams suteikti galimybę bendrauti su savo vaiku;

26.   pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms paisyti Sąjungos piliečių teisių keliauti ES su galiojančia nacionaline tapatybės kortele ar galiojančiu pasu ir neriboti tokio judėjimo remiantis saugumo ar kitokiais motyvais, visų pirma keliaujant oro ir jūros transportu;

27.   ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas imtis papildomų priemonių Sąjungos piliečių judėjimui tarp valstybių narių palengvinti, visų pirma praktiniais klausimais, kaip antai leidimų gyventi bei leidimų dirbti išdavimo ir transporto priemonių registracijos perkėlimo, kitoje valstybėje narėje išduotų asmens ir transporto priemonės draudimo liudijimų pripažinimo, medicininių įrašų perkėlimo, aiškių medicininių išlaidų kompensavimo taisyklių ir įvairiais kitais klausimais, kurie itin dažnai veikia netinkamai, nepaisant pastangų juos suderinti ES lygmeniu; ragina Komisiją rinkti visą su tuo susijusią informaciją ir paskelbti ją Sąjungos piliečiams;

28.   rekomenduoja baigti kurti Europos teisingumo erdvę, kad būtų galima užtikrinti, jog pilietybės tarpvalstybiniai aspektai, susiję su asmeniniu ir šeiminiu gyvenimu, galėtų būti veiksmingai apsaugoti pagal bendras nuostatas tarptautinės privatinės teisės srityje; siekiant šio tikslo ragina Komisiją sukurti nuoseklią koncepciją ir parengti reikiamus teisėkūros pasiūlymus;

29.   ragina Komisiją skirti finansavimą mokyti valstybių narių vietos ir regionų valstybės tarnautojams, dirbantiems su ES vidaus migrantais, atitinkamose jų kuruojamose srityse taikomų EB teisės aktų pagrindų, ir padėti administracijoms atsakyti į klausimus dėl galimų nacionalinių ir EB teisės aktų skirtumų ir prieštaravimų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos sukurtą problemų sprendimo internetu tinklą SOLVIT ir ragina jį toliau stiprinti ir remti; tikisi, kad didindamos žmoniškuosius ir finansinius išteklius valstybės narės padės remti nacionalinius SOLVIT centrus; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir valstybes nares bendradarbiauti keičiantis gerąja patirtimi ir ieškant efektyvių būdų, kaip spręsti su Bendrijos vidaus migrantų padėtimi susijusius klausimus;

30.   mano, kad reikia geriau informuoti visus piliečius apie Europos informacijos centrų tinklą "Europe Direct", todėl siūlo, kad Komisija koordinuotų ES lygmens žiniasklaidos kampaniją; ragina Komisiją stebėti didėjantį tinklaviečių, kurios susijusios su tinklu "Europe Direct" bei SOLVIT, skaičių, o pagrindinę informaciją bei kontaktus sutelkti specialiose informacinėse interneto svetainėse;

31.   ragina Komisiją parengti Europos vartotojų teisių chartiją siekiant suteikti piliečiams lengvą prieigą prie informacijos apie dažniausiai pasitaikančias problemas;

32.   palankiai vertina Komisijos integruoto požiūrio į bendrosios rinkos paramos paslaugų teikimą piliečiams ir įmonėms taikymo veiksmų planą (SEC(2008)1882), kuriuo siekiama išvengti kontaktinių punktų susiskaidymo ir, kaip pabrėžiama Paslaugų direktyvoje(4), skatinama įsteigti po vieną paslaugų ir prekių kontaktinį punktą kiekvienoje valstybėje narėje;

33.   primena valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms, kad Sąjungos pilietybės sąvoka apima visų Sąjungos piliečių, o ne tik konkrečios valstybės narės piliečių nediskriminavimo principą; ragina Komisiją toliau tęsti ES vidaus migrantų padėties analizę ir imtis atitinkamų veiksmų užtikrinti, kad jie tikrai galėtų naudotis Sąjungos piliečio teisėmis;

34.   pažymi, kad laisvo judėjimo teisė yra esminis Sąjungos pilietybės bruožas, todėl yra labai susirūpinęs dėl to, kad nė viena valstybė narė dar nėra iki galo ir tinkamai įgyvendinusi Laisvo judėjimo direktyvos;

35.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti žinias apie naujas Laisvo judėjimo direktyvoje nustatytas taisykles, įskaitant direktyvos vadovo paskelbimą, bet apgailestauja dėl to, kad 19 kalbų išleisto "Vadovo, kaip pasinaudoti visomis Direktyvos 2004/38/EB teikiamomis galimybėmis" 16 000 egzempliorių, atsižvelgiant į bendrą ES gyventojų skaičių, nepakanka; ragina Komisiją užtikrinti, kad ši informacija būtų plačiai prieinama vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra pirmasis informacijos šaltinis daugeliui piliečių ir kadangi jos veikia vietos lygmenimis, kur kyla daugelis problemų ir Sąjungos piliečių teisių pažeidimų;

36.   pabrėžia, kad teisė laisvai judėti ir gyventi, kuri labai glaudžiai susijusi su Europos pilietybe, daro labai didelę įtaką šeimos gyvenimui, moterų švietimo galimybėms ir profesijos pasirinkimui; taigi ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečius moterų poreikius šioje srityje;

37.   primena Laisvo judėjimo direktyvos nuostatas, pagal kurias Sąjungos piliečiams suteikiama teisė gyventi kitoje valstybėje narėje, jei tik jie nėra našta socialinės paramos sistemai; tačiau pažymi, kad valstybės narės turėtų vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimus(5), kuriuose pagal direktyvą aiškinama "pakankamų išteklių" sąvokos reikšmė;

38.   ragina Komisiją atidžiai tikrinti, kad galėtų užtikrinti, jog atskirose valstybėse narėse galiojantys įstatymai ir tvarka nepažeidžia EB sutartyje ir Laisvo judėjimo direktyvoje Sąjungos piliečiams suteiktų teisių, ypač turint mintyje sąvokų "pakankami ištekliai", "nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai", "rimtos viešosios politikos ar visuomenės saugumo priežastys" ir "būtinybė siekiant visuomenės saugumo" taikymą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nustatytos praktiniu lygmeniu taikomos procesinės apsaugos priemonės, teisinės apsaugos priemonės ir galimybė kreiptis į teismus dėl priemonių išsiųsti iš šalies; pažymi, kad bet koks pagrindinės teisės laisvai judėti suvaržymas turi būti suvokiamas siaurąja prasme;

39.   ragina valstybes nares įgyvendinant laisvo judėjimo teisę neapsunkinti Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių nereikalinga biurokratine našta, nes to nėra aiškiai numatyta Laisvo judėjimo direktyvoje, tai prieštarauja Bendrijos teisei ir trukdytų naudotis teise, kuri, išskyrus administracinių procedūrų vykdymą, yra nustatyta EB Sutartyje; atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad jų pareiga – palengvinti administracinių procedūrų, susijusių su naudojimusi teise laisvai judėti, atlikimą;

40.   ragina valstybes nares nepriimti teisės aktų, kuriuose būtų nustatytos pernelyg griežtos ar Sąjungos piliečių atžvilgiu diskriminacinės sankcijos, kaip antai sulaikymas prieš išsiunčiant iš priimančiosios valstybės narės, laikymas sunkinančia aplinkybe to, kad nusikaltimą įvykdęs asmuo anksčiau nelegaliai gyveno kitoje valstybėje narėje, ar savaiminis Sąjungos piliečio išsiuntimas iš šalies, jei jis buvo teistas už padarytą nusikaltimą;

41.   labai teigiamai vertina Komisijos ketinimą įtraukti į Stokholmo programą priemonių, kuriomis būtų siekiama išspręsti problemas, su kuriomis Sąjungos piliečiai susiduria gyvendami ES; prašo Komisiją pasiūlyti tinkamų su tuo susijusių priemonių, įskaitant priemones civilinės teisės srityje, kad vienodo požiūrio principas galų gale būtų įgyvendintas ne tik prekių, kapitalo ir paslaugų, bet ir asmenų atžvilgiu, jų nediskriminuojant EB sutarties 13 straipsnyje išvardytais pagrindais, nes dabartinė padėtis kliudo laisvam judėjimui ir prieštarauja bendroms Europos lygybės ir nediskriminavimo vertybėms;

42.   laikosi nuomonės, kad teisė balsuoti ir būti kandidatu gyvenamosios vietos valstybės narės vietos savivaldos rinkimuose yra būtina norint, kad imigrantų integravimo politika būtų veiksminga;

43.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems ne savo kilmės šalyje gyvenantiems Sąjungos piliečiams būtų suteikta visa reikiama informacija apie jų teisę balsuoti vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose;

44.   apgailestauja, kad yra mažai Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo valstybėse narėse, kurie naudojasi teise balsuoti arba balotiruotis Europos ar vietos rinkimuose jų gyvenamojoje vietoje; pažymi praktines kliūtis, su kuriomis, norėdami pasinaudoti savo teisėmis, pernelyg dažnai susiduria galimi rinkėjai; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į tai, kad artėja 2009 m. Europos Parlamento rinkimai, visoje Europoje pradėti veiksmingas informacines kampanijas apie Sąjungos piliečių rinkimų teisę ir teikti praktinius patarimus, kaip šiomis teisėmis pasinaudoti vietos lygmeniu;

45.   ragina valstybes nares, pasitelkiant nacionalinę ir vietos žiniasklaidą, įskaitant televiziją, radiją ir internetą, ES oficialiomis kalbomis pradėti vykdyti informacines kampanijas, kad Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie savo teises balsuoti ir balotiruotis rinkimuose ir apie registravimosi procedūras, kurios turėtų būti kuo paprastesnės;

46.   palankiai vertina Komisijos ketinimus iš dalies pakeisti 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(6), ir mano, kad reikia imtis priemonių siekiant sumažinti išlaidas, kurias patiria kandidatai ir valstybės narės;

47.   ragina visose valstybėse narėse atlikti reikiamą Europos rinkimų procedūrų reformą, kad šios procedūros taptų panašesnės ir kad būtų rasta būdų skatinti aktyvų Sąjungos pilietiškumą, taip pat ragina vykdyti atitinkamas informacines kampanijas, kai šios reformos bus atliktos;

48.   pažymi, kad ne savo valstybėje narėje gyvenantys Sąjungos piliečiai susiduria su daugybe trūkumų, susijusių su teise balsuoti nacionaliniuose parlamento rinkimuose jų kilmės valstybėje narėje; apgailestauja, kad dėl to daugelis Sąjungos piliečių jaučiasi atskirti tiek savo kilmės valstybėje narėje, tiek priimančiojoje valstybėje narėje; ragina valstybes nares bendradarbiauti, kad ne savo kilmės valstybėse narėse gyvenantys rinkėjai galėtų naudotis visomis balsavimo teisėmis toje valstybėje narėje, kurioje gyvena, įrengiant pakankamai balsavimo centrų visoje šalies teritorijoje ir palengvinant rinkėjų registraciją; be to, ragina valstybes nares priimti reikiamas teisės nuostatas, kad visiems Sąjungos piliečiams, nacionalinių parlamentų rinkimų metu keliaujantiems pro valstybę narę, kuri nėra jų kilmės valstybė narė, būtų užtikrinta teisė balsuoti;

49.   mano, kad Europos masto politinių partijų radimasis ir plėtra yra veiksmingiausias būdas sustiprinti Sąjungos piliečių, kurie gyvena vienoje valstybėje narėje ir turi kitos valstybės narės pilietybę, teisę būti kandidatais rinkimuose; todėl tikisi, kad Europos masto partijos bus stiprinamos, be kita ko, teikiant joms didesnę finansinę paramą;

50.   prašo Komisiją, Tarybą ir valstybes nares padidinti tikrąjį EB sutarties 19 straipsnio veiksmingumą užtikrinant, kad visi Sąjungos piliečiai turėtų teisę būti valstybės narės, kurioje yra jų gyvenamoji vieta, politinių partijų nariai;

51.   mano, kad Sąjungos pilietybė užtikrina tas pačias teises visiems Sąjungos piliečiams, nesvarbu, ar jų gyvenamoji vieta yra pačioje Sąjungoje, ar trečiojoje šalyje; ragina Komisiją išnagrinėti Sąjungos piliečių, gyvenančių už ES ribų, padėtį ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jie galėtų naudotis savo piliečių teisėmis;

52.   primena, kad pagal EB sutarties 20 straipsnį kiekvienas Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai, ir pabrėžia principinę tokios nuostatos svarbą, nes ja siekiama pripažinti išorinį Sąjungos pilietybės aspektą;

53.   palankiai vertina tai, kad Komisija savo 2007 m. gruodžio 5 d. komunikate dėl Europos Sąjungos indėlio trečiosiose šalyse užtikrinant veiksmingą konsulinę apsaugą (COM(2007)0767) pristatė 2007–2009 m. veiksmų planą; ragina valstybes nares ir Komisiją toliau įgyvendinti 2006 m. lapkričio 28 d. Komisijos žaliosios knygos dėl Europos Sąjungos piliečio diplomatinės ir konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse (COM(2006)0712) ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos ta pačia tema rekomendacijas(7);

54.   ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, išspausdinti EB sutarties 20 straipsnio tekstą savo nacionaliniuose pasuose kartu su nacionaline informacija, kaip tai raginama padaryti Barnier ataskaitoje ir 2006 m. birželio 15 d. Tarybos išvadose; ragina Komisiją aprūpinti kiekvienos valstybės narės pasų išdavimo skyrius lankstinukais, kuriuose būtų nurodytos šios teisės ir bendrai apibūdinamos priemonės EB sutarties 20 straipsniui remti; prašo, kad lankstinukai būtų įteikiami naujus pasus atsiimantiems asmenims; ragina Komisiją sukurti interneto puslapį svetainėje "Europa", kuriame būtų skelbiama praktinė informacija apie konsulinių įstaigų apsaugą ir kuris palengvintų prieigą prie valstybių narių rekomendacijų dėl kelionių, kaip raginama Komisijos 2007 m. veiksmų plane;

55.   ragina Komisiją įsteigti nemokamą Europos telefono liniją, kurios numeris būtų pažymėtas pase greta EB sutarties 20 straipsnio ir kuriuo paskambinę nelaimės ištikti Sąjungos piliečiai galėtų savo kalba gauti informacijos apie valstybių narių konsulatus, ir taip būtų užtikrinta, kad jiems būtų suteikta reikiama pagalba;

56.   ragina Komisiją ir Tarybą priimti daugiau direktyvų ir imtis kitų priemonių Bendrijos acquis diplomatinės ir konsulinės apsaugos srityje stiprinti ir priimti teisiškai privalomas EB sutarties 20 straipsnio įgyvendinimo taisykles;

57.   ragina Europos Sąjungą imtis tolesnių priemonių savo piliečiams trečiosiose šalyse apsaugoti, įskaitant veiksmus neleisti vykdyti mirties bausmės Sąjungos piliečiams;

58.   ragina valstybes nares deramai laikytis EB sutarties 20 straipsnyje nustatytos prievolės, taigi tarp savęs sutarus nustatyti reikiamas taisykles ir pradėti tarptautines derybas, kurių reikia norint užtikrinti Sąjungos piliečių apsaugą už Europos Sąjungos ribų, ypatingą dėmesį teikiant privalomų taisyklių dėl veiksmų, kurių turi imtis trečiosiose šalyse veikiančios konsulinės tarnybos susiklosčius ekstremaliai padėčiai arba kilus saugumo ar humanitarinei krizei, nustatymui;

59.   palankiai vertina tai, kad Taryba neseniai patvirtino vadinamosios vadovaujančios valstybės skyrimo kilus didelei krizei gaires(8), ir ragina teikiant konsulinių ir diplomatinių įstaigų apsaugą Sąjungos piliečiams plačiau suprasti EB sutarties 20 straipsnį;

60.   ragina Komisiją visų valstybių narių ir Sąjungos piliečių vardu toliau tęsti derybas su trečiosiomis šalimis dėl bevizių kelionių į jas; pažymi, kad vieni Sąjungos piliečiai nepagrįstai įpareigojami turėti vizą, o kiti gali keliauti pagal nacionalines vizų panaikinimo programas;

61.   mano, kad remiantis peticijų teisės, kaip pagrindinės Sąjungos piliečių teisės, statusu Komisija turėtų bent jau pakankamai pagrįsti, kodėl nesivadovauja Europos Parlamento rekomendacija;

62.   ragina Tarybą ir Komisiją plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Parlamento Peticijų komitetu ir Europos ombudsmenu, kad kiekvienas Sąjungos pilietis galėtų veiksmingiau pasinaudoti savo teisėmis;

63.   palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir kad buvo priimtas 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos sprendimas 2007/252/EB dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialiosios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą nustatymo(9), kuriuo siekiama skatinti pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant Sąjungos pilietybės teikiamas teises, grindžiamos Europos visuomenės kūrimą;

64.   ragina nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; nacionalinių parlamentų ir ES institucijų bendradarbiavimas turėtų palengvinti nacionalinių teisės aktų ir metodų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu, pritaikymą ir sustiprinti ryšius su piliečiais, kad jie sužinotų apie Sąjungos piliečio statuso teikiamas teises;

65.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (2) OL C 325, 2008 12 19, p. 76. (3) 1995 m. gruodžio 19 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl Europos Sąjungos piliečių gynybos, vykdomos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų (OL L 314, 1995 12 28, p. 73). (4) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). (5) Be kitų bylų: C-424/98, Komisija prieš Italijos Respubliką ir C-184/99 Grzelczyk. (6) OL L 329, 1993 12 30, p. 34. (7) OL C 323 E 2008 12 18, p. 120. (8) OL C 317, 2008 12 12, p. 6. (9) OL L 110, 2007 4 27, p. 33.