Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2104(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0140/2009

Pateikti tekstai :

A6-0140/2009

Debatai :

PV 01/04/2009 - 12
CRE 01/04/2009 - 12

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0215

Priimti tekstai
PDF 322kWORD 107k
Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 2 d. - Briuselis
Naujasis ES ir Rusijos susitarimas
P6_TA(2009)0215A6-0140/2009

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo (2008/2104(INI))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai ES ir Rusijos santykių klausimais, pateiktą Januszo Onyszkiewicziaus ALDE frakcijos vardu (B6-0373/2007),

-   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris įsigaliojo 1997 gruodžio 1 d. ir kuris būtų baigęs galioti 2007 m., jei jo galiojimo laikas nebūtų savaime pratęstas,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Rusijos Federacija dėl naujojo susitarimo ir atnaujinti šias derybas 2008 m. gruodžio mėn.,

-   atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame pasibaigus 2003 m. gegužės 31 d. aukščiausiojo lygio susitikimui Sankt Peterburge, išdėstytą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę bei mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę, ir į vėliau patvirtintas gaires,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 25 d. Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Europos energetikos chartiją ir į vėlesnę Energetikos chartijos sutartį, kurios pasirašymo procesas pradėtas 1994 m. gruodžio 17 d. ir kuri įsigaliojo 1998 m. balandžio mėn. ir yra teisiškai privaloma visoms susitariančiosioms šalims, kurios ratifikavo Energetikos chartijos sutartį, ir toms šalims, kurios neatsisako taikyti ją laikinai iki jos įsigaliojimo vadovaujantis 45 straipsnio 2 dalimi, ir į ES ir Rusijos energetikos dialogą, dėl kurio susitarta 2000 m. spalio 30 d. Paryžiuje vykusio šeštojo ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu,

   atsižvelgdamas į 1991 m. JT EEK Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) Strateginio aplinkos vertinimo protokolą,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai(3),

   atsižvelgdamas į precedento neturintį Rusijos dujų tiekimo į Europos Sąjungą nutraukimą 2009 m. sausio mėn.,

-   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir į tai, kad nepasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

-   atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl Rusijos Federacijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO),

-   atsižvelgdamas daugelį patikimų Rusijos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pranešimų apie tebevykstančius šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, į Europos žmogaus teisių teismo sprendimus dėl Čečėnijos ir į didelį skaičių bylų, kurios pateiktos teismui nagrinėti,

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos Federacijos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl pasikėsinimų į žmogaus teisių gynėjus Rusijoje ir Anos Politkovskajos nužudymo teismo proceso(4), 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos(5), 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl 2007 m. gegužės 18 d. Samaroje vyksiančio ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo(6), 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2008 m. birželio 26–27 d. Chanty Mansijske vyksiančio ES ir Rusijos vadovų susitikimo(7), 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių po Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo(8), 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo(9) ir 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl 2006 m. lapkričio 24 d. Helsinkyje vyksiančio Rusijos ir Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimo(10),

-   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių(11),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija(12), kurioje teigiama, kad "žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimas turėtų būti įtrauktas į ES ir Rusijos politinę darbotvarkę" ir kad "platus ekonominis Rusijos bei ES bendradarbiavimas turi būti pagrįstas griežtais demokratijos standartais ir laisvosios rinkos principais",

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje(13),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(14),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliucijas dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką(15) ir dėl veiksmingesnės Pietų Kaukazui skirtos ES politikos: nuo pažadų prie darbų(16),

-   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos nuolatinės partnerystės tarybos 2007 m. lapkričio 22 d. bendrą pareiškimą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo,

-   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos ir ESBO parlamentinės asamblėjos bendrą pareiškimą dėl 2007 m. gruodžio 2 d. vykusių rinkimų į Rusijos Dūmą,

-   atsižvelgdamas į Darbo Tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 5 dalį,

-   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6–0140/2009),

A.   kadangi santykiai su Rusija yra labai svarbūs siekiant pragmatinio bendradarbiavimo; kadangi Rusija yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė, Didžiojo aštuoneto narė, trečia pagal dydį ES prekybos partnerė, ketvirta pagal dydį euro zonos prekybos partnerė ir pagrindinė ES energijos tiekėja; ir kadangi ES ir Rusiją sieja ne tik ekonominiai ir prekybiniai interesai, bet ir tikslas veikti tarptautinėje arenoje, atsakomybė už pasaulines problemas ir su bendra Europos kaimynyste susiję klausimai; kadangi glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimynystės ryšiai turėtų būti pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, bendromis demokratijos vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir dėl to labai svarbūs siekiant užtikrinti visos Europos stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami tarpusavio pagarba, taip pat kiekvienos šalies pagarba jų kaimynystėje esančioms suverenioms tautoms,

B.   kadangi ES remiasi tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, kadangi didžiausia pagarba šioms vertybėms turi būti vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su bet kuria trečiąja valstybe,

C.   kadangi ES ir Rusijos bendradarbiavimas yra naudingas tarptautiniam stabilumui palaikyti; kadangi Rusijos pareiga yra taip pat prisidėti prie finansinio ir politinio stabilumo bei saugumo jausmo Europoje ir pasaulyje, ypač taikant ir išlaikant atsakingą ir taikų požiūrį į ES ir Rusijos bendrą kaimynystės erdvę; kadangi ES kartu su Rusija jau užsiima Afganistano, Artimųjų Rytų ir Balkanų klausimais, o JT ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) formuoja bendrą požiūrį į kitus svarbius saugumo klausimus, pvz., branduolinių ginklų neplatinimą, ginkluotės kontrolę, kovą su terorizmu, prekybą narkotikais ir organizuotą nusikalstamumą, klimato kaitą ir pasaulinę ekonominę bei finansinę krizę,

D.   kadangi naujosios JAV administracijos pareiškimais, o ypač viceprezidento Joe Bideno ir valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimais dėl politikos Rusijos atžvilgiu rodomas pasirengimas naujos ir atviros JAV politikos apimtyje bendradarbiauti siekiant stabilumo ir taikos pasaulyje,

E.   kadangi Rusijos neproporcingai didelė kontrataka, kurią paskatino Gruzijos kariuomenės įžengimas į Pietų Osetiją ir kuri išplito į kitas Gruzijos teritorijas naudojant šarvuotąją techniką ir oro pajėgas, taip pat neišprovokuoti kariniai veiksmai Abchazijoje, įskaitant Gruzijos jūros uostų puolimą ir okupaciją, ir vėlesnis dviejų atsiskyrusių anklavų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – pripažinimas kelia klausimą, ar Rusija pasirengusi kartu su ES kurti bendrą saugumo erdvę Europoje; kadangi tolesnė ES partnerystės su Rusija plėtra turi apimti reikšmingą dialogą dėl saugumo, pagrįstą abiejų partnerių įsipareigojimais bendrų vertybių atžvilgiu, pagarba tarptautinei teisei ir teritoriniam vientisumui, taip pat Helsinkio chartijos laikymusi ir pagal ją prisiimtais įsipareigojimais,

F.   kadangi derybos dėl naujojo susitarimo siekiant pagerinti ES ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimą jokiu būdu neįteisina status quo Gruzijoje, ir Rusija vis dar privalo iki galo įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. pasirašytus susitarimus dėl konflikto Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kadangi šių susitarimų laikymasis, įskaitant visų šalių atsisakymą naudoti jėgą prieš kaimynines šalis, turėtų būti būtina sėkmingos derybų baigties sąlyga,

G.   kadangi, ypač po įvykių Gruzijoje, ES ir Rusijos požiūris į Kosovą ir bendrą kaimynystę skiriasi labiau nei bet kada,

H.   kadangi siekiant toliau plėtoti ir stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą vis dar labai svarbu, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl būsimo bendradarbiavimo; kadangi ES politika Rusijos atžvilgiu turi būti grindžiama jos narių vienybe bei solidarumu ir kadangi ES turėtų laikytis bendro požiūrio ir būti vieninga, kadangi ES valstybės narės turėtų tinkamu laiku informuoti kitas valstybes nares, kurios gali būti susijusios su dvišaliais susitarimais arba ginčais su Rusija, ir konsultuotis su jomis,

I.   kadangi naujasis išsamus susitarimas, skirtas pakeisti dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, privalo būti geresnės kokybės ir atspindėti visą bendradarbiavimo aprėptį, naująją XXI amžiaus realybę ir tarptautinių santykių principų laikymąsi ir pagarbą demokratinėms normoms ir žmogaus teisėms,

J.   kadangi 1990 m. 16 NATO valstybių ir 6 Varšuvos pakto šalių pasirašyta sutartis dėl Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje, kuri buvo iš dalies pakeista 1999 m., yra svarbiausias susitarimas dėl nusiginklavimo istorijoje įprastinės ginkluotės srityje; kadangi šią sutartį ratifikavo Rusija, Baltarusija ir Ukraina, tačiau NATO jos ratifikavimą atidėjo; kadangi Rusija nuo to laiko pristabdė sutarties galiojimą,

K.   kadangi paskutiniai parlamento ir prezidento rinkimai Rusijoje vyko tokiomis sąlygomis, kurios labai atsilieka nuo Europos standartų, susijusių su galimybe dalyvauti tarptautiniams stebėtojams, opozicinių partijų gebėjimu organizuoti ir kelti kandidatus, žiniasklaidos nešališkumu ir nepriklausomumu ir viešųjų institucijų neutralumu, ir tai veda prie rimto nukrypimo nuo Rusijos, kaip Europos Tarybos ir ESBO narės, įsipareigojimų,

L.   kadangi Rusijos Federacija – Europos Tarybos narė, taigi yra įsipareigojusi siekti Tarybos užsibrėžtų tikslų, t. y. visų pirma skatinti demokratijos plėtrą ir gerbti žmogaus teises, ir įtvirtinti Europoje demokratiją ir stabilumą, kadangi ES turėtų tvirtai ginti principą, pagal kurį teisinė valstybė ir esamų įsipareigojimų šiose organizacijose laikymasis turi nepaprastai didelę reikšmę sėkmingai ES ir Rusijos partnerystei,

M.   kadangi daugelyje nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų ekspertų pranešimų nurodoma, kad dėl 2006 m. nevyriausybinių organizacijų įstatymo ir kitų priemonių, kurių ėmėsi Rusijos vyriausybė, įskaitant kovos su ekstremizmu teisės aktus ir valstybės kontrolės išplėtimą didelei žiniasklaidos daliai, labai varžomos saviraiškos laisvė ir žmogaus teisės bei trikdoma pilietinės visuomenės veikla Rusijoje,

N.   kadangi tebesitęsiantis politinių kalinių kalinimas ir elgesys su žmogaus teisių gynėjais prieštarauja Rusijos Federacijos įsipareigojimui stiprinti teisinę valstybę Rusijoje ir padaryti galą "teisiniam nihilizmui",

O.   kadangi Europos Tarybos parlamentinė asamblėja ir keletas nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų kelia rimtus klausimus dėl Rusijos teisingumo standartų, įskaitant teisėjų nepriklausomumo stoką, teisės į sąžiningą teismo procesą paneigimą kaltinamiesiems politiškai ginčytinais atvejais, priekabiavimą prie ginamųjų advokatų, jų persekiojimą ir politinių kalinių teisminių procesų bei sulaikymų grąžinimą Rusijos baudžiamojoje sistemoje,

P.   kadangi Rusijos Federacija neatsižvelgia į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas vis daugiau ir daugiau bylų pripažįsta, kad Rusija šiurkščiai ir nuolatos pažeidinėja žmogaus teises, pavyzdžiui, mirties bausmė vykdoma bylos nenagrinėjus teisme, kankinama ir prievarta dingsta žmonės, ir toliau nenori imtis veiksmingų priemonių užtikrinti, kad liautųsi tebesitęsiantis piktnaudžiavimas ir nebaudžiamumas už padarytus nusikaltimus,

Q.   kadangi pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti grindžiami ES ir Rusijos Federacijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai, turėtų būti abišališkumas, tvarumas, skaidrumas, nuspėjamumas, patikimumas, nediskriminavimas ir geras valdymas, kadangi naujasis susitarimas turėtų būti teisiškai privalomas ir jame turi būti nustatyti aiškūs ginčų sprendimo mechanizmai,

R.   kadangi paskutinė dujų tiekimo į Europos Sąjungą krizė, kuri paliko milijonus gyventojų Bulgarijoje, Slovakijoje ir kitose ES vietose be šildymo ir karšto vandens esant žemai žiemos temperatūrai, kelia rimtą susirūpinimą Rusijos energijos tiekimo patikimumu,

S.   kadangi energetinio saugumo požiūriu ES ir Rusijos santykiai turi didelį geranoriškos ir konstruktyvios tarpusavio priklausomybės potencialą, jei partnerystė grindžiama nediskriminavimo ir sąžiningumo principais bei vienodomis rinkos sąlygomis, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje; kadangi paskutinė dujų krizė įrodė, kad reikia priimti bent jau dabartine Energetikos chartijos sutartimi pagrįstų taisyklių rinkinį ir laikytis jų; kadangi ES ir Rusijos santykiai saugios energetikos srityje taip pats remiasi energijos prekybos tranzito šalyse skaidrumu, kadangi energetinio saugumo požiūriu ES ir Rusijos santykiai turi didelį geranoriškos ir konstruktyvios tarpusavio priklausomybės potencialą, jei partnerystė grindžiama nediskriminavimo ir sąžiningumo principais bei vienodomis rinkos sąlygomis, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje; kadangi Rusijos energetikos politikai faktiškai būdingi monopolistinio ir prievartinio piktnaudžiavimo pavyzdžiai, ypač trečiųjų šalių tranzito teisių neigimas, tiekimo pertraukimas ir nuosavybės teisių pažeidimas,

T.   kadangi 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime rekomenduota baigti derybas dėl Europos energetikos chartijos protokolo dėl tranzito, užtikrinti, kad Energetikos chartijos sutartį ratifikuotų visos ją pasirašiusios šalys, ir siūlyti Komisijai, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusią dujų krizę, nustatyti susitarimo su Rusija energetikos klausimais turinį užbaigiant esamą ir privalomą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą arba remiantis susitarimu, kuriuo keičiamas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kadangi Energetikos chartijos sutartis jau yra teisiškai privaloma visoms ES valstybėms narėms ir Rusijai, kaip pasirašiusioms šalims pagal 45 straipsnį,

U.   kadangi glaudus bendradarbiavimas energetikos politikos srityje ir ilgalaikės energetikos strategijos nustatymas yra tiek ES, tiek Rusijos ekonomikos subalansuotos plėtros prielaida,

V.   kadangi ES dažnai nebuvo vieninga savo santykiuose su Rusija; kadangi Taryboje turėtų būti funkcionuojantis mechanizmas, už kurį būtų atsakingas vyriausiasis įgaliotinis ir kuriuo valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pakankamai anksti pasikonsultuoti tarpusavyje kiekvienu dvišaliu klausimu su Rusija, kuris galėtų turėti įtakos kitoms valstybėms narėms ir visai ES,

W.   kadangi užsitęsusi ekonomikos krizė, kuri turi didelį poveikį tiek Rusijai, tiek ES, suteikia galimybę pradėti geresniu ir nuoširdesniu tarpusavio supratimu grindžiamus naujus dvišalius santykius, kurie leistų išvengti įtarimų ir praeities trūkumų ir sudarytų pagrindą tikrų bendrų vertybių apibrėžimui ir puoselėjimui,

1.   teikia Tarybai ir Komisijai šias rekomendacijas ir prašo į jas atsižvelgti vedant derybas:

   a) toliau primygtinai reikalauti sudaryti platų, visa apimantį ir teisiškai privalomą susitarimą, kuris būtų pagristas bendru įsipareigojimu gerbti žmogaus teises, į kurį būtų įtrauktos visos šalių bendradarbiavimo sritys ir kuris būtų pažangesnis už dabartinį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tiek įsipareigojimų tvirtumo, tiek ir aprėpiamų klausimų požiūriu; primygtinai reikalauti, kad susitarime būtų numatytos atitinkamų jo dalių vykdymo užtikrinimo priemonės;
   b) atkakliai tvirtinti, kad Rusijos vykdomas Gruzijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidinėjimas ir jos vaidmuo 2009 m. pradžioje kilusiame ginče dėl dujų kelia didelį pavojų ES ir Rusijos santykiams ir deryboms dėl naujojo susitarimo;
   c) atkakliai tvirtinti, kad ES santykiai su Rusija turi būti grindžiami pagarba tarptautinės teisės ir visų privalomų susitarimų ir sutarčių, prie kurių Rusija ir ES valstybės narės yra prisijungusios, įskaitant JT chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Energetikos chartijos sutartį, normomis, taip pat taisyklėmis ir įsipareigojimais, kurias privalo vykdyti ESBO ir Europos Tarybos narės;
   d) primygtinai primena faktą, kad glaudus bendradarbiavimas bei geros kaimynystės santykiai tarp ES ir Rusijos, o taip pat nauja JAV administracijos politika Rusijos atžvilgiu gali sukurti stabilų pagrindą ir sąlygas, būtinas stabilumui, saugumui ir gerovei Europoje bei visame pasaulyje; šiuo klausimu pritaria JAV administracijos pareiškimams dėl didžiulių bendradarbiavimui su Rusija esančių galimybių;
   e) sukurti konsultavimosi mechanizmą, už kurį būtų atsakingas vyriausiasis įgaliotinis ir kuris valstybėms narėms suteiktų galimybę pakankamai anksti konsultuotis tarpusavyje kiekvienu dvišaliu klausimu, nesvarbu, ar tai būtų susitarimas, ar ginčas, su Rusija, galinčiu turėti įtakos kitoms valstybėms narėms ir visai ES, ir taip sudarytų sąlygas ES laikytis nuoseklesnės pozicijos, užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės rūpimus klausimus ir panaikinant galimybę vienai valstybei narei blokuoti derybas vėlesniu etapu;
   f) primygtinai reikalauti padidinti parlamentinio bendradarbiavimo komiteto vaidmenį naujajame susitarime siekiant sustiprinti ES ir Rusijos bendradarbiavimo parlamentinį aspektą;
   g) pakartoti įsipareigojimus, dėl kurių ES valstybės narės ir Rusija susitarė tarptautiniu lygmeniu, ypač kaip Europos Tarybos ir ESBO narės, ir kelti klausimą Rusijos vyriausybei dėl žmogaus teisių padėties ir siaurėjančios erdvės, kurioje gali veikti Rusijos pilietinė visuomenė, bei raginti Rusijos vyriausybę užtikrinti saviraiškos ir jungimosi į asociacijas laisvę suderinant pilietinės visuomenės klausimus reglamentuojančius įstatymus su Europai ir tarptautinei bendruomenei duotais įsipareigojimais ir neatidėliojant imtis veiksmingų priemonių, skirtų sudaryti palankias sąlygas žmogaus teises ginančių organizacijų ir nepriklausomų labdaros organizacijų, skatinančių kultūrinius Rusijos ir ES valstybių narių ryšius, veiklai, taip pat nutraukti žmogaus teisių gynėjų bauginimą ir persekiojimą ir netaikyti šioms organizacijoms griežtų administracinių priemonių;
   h) raginti Rusijos vyriausybę visiškai gerbti žiniasklaidos laisvę ir užtikrinti nepriklausomai žiniasklaidai normaliai veiklai reikalingas politines ir ekonomines sąlygas; raginti Rusijos vyriausybę užbaigti nuolatinį prieš žurnalistus nukreiptą smurtą ir persekiojimą;
   i) priminti prezidento D. Medvedevo viešai paskelbtą įsipareigojimą stiprinti teisinės valstybės principą Rusijoje ir išsakyti susirūpinimą dėl Rusijos teismų bei teisinės sistemos nepriklausomumo;
   j) laikytis nuomonės, kad reguliarios kas šešis mėnesius vykstančios ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais nuo jų įvedimo 2005 m. nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų ir jas reikia persvarstyti siekiant sudaryti sąlygas esminiam ir į rezultatus orientuotam dialogui dėl žmogaus ir mažumų teisių problemų tiek Rusijoje, tiek ir ES, taip pat dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais tarptautiniuose forumuose;
   k) taigi primygtinai reikalauti, kad būtų nuodugniai persvarstytos ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais, pvz., nustatytas nepriklausomų Rusijos ir ES nevyriausybinių organizacijų oficialus vaidmuo, įtraukti pareigūnai iš visų atitinkamų Rusijos vyriausybės departamentų ir sustabdytas Rusijos vyriausybės parengtų komunikatų leidimas;
   l) prašyti Rusijos Federacijos valdžios institucijų užtikrinti šalies teritorijoje gyvenančių vietos tautų tradicinio gyvenimo būdo, kultūros ir kalbos gyvavimą ir darnų vystymąsi;
   m) raginti Rusijos vyriausybę visapusiškai įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus, suteikiančius galimybę stiprinti atskaitomybę už praeities nusižengimus, ir užtikrinti, kad liautųsi dabartiniai pažeidinėjimai;
   n) išreikšti didelį susirūpinimą dėl padėties Čėčėnijoje, kur R. Kadyrovo režimas nesugebėjo sukurti taikos ir sutaikinimo, o priešingai – sukėlė baimę ir priespaudą, kuri sugriovė pilietinę visuomenę bei užgniaužė bet kokį demokratijos pasireiškimą, bei raginti siekti realaus politinio sprendimo;
   o) pabrėžti, kad Rusijos tėvynainių rėmimo programa, kurią remia Rusijos valdžios institucijos, neturėtų būti piktnaudžiaujama kaip priemone didinti politinę įtaką tam tikrose ES valstybėse narėse;
   p) toliau remti Rusijos prisijungimą prie PPO ir tolesnį Rusijos ekonomikos atsivėrimą; laikyti tai, kad Rusija turi visiškai laikytis PPO taisyklių, būtina išankstine sąlyga ir būtiniausiu reikalavimu, kad būtų galima sukurti ES ir Rusijos laisvosios prekybos zoną, kuri ir toliau išlieka kaip ilgalaikis tikslas;
   q) džiaugiantis, kad pastaruoju metu būta pokyčių, raginti siekti tolesnės pažangos teisėkūros ir teisės įgyvendinimo srityse intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių gynimo klausimais, siekiant didinti konkurencingumą ir sukurti palankias sąlygas inveticijoms suderinant reguliavimo sistemas su griežčiausiais tarptautiniais standartais ir normomis; primygtinai raginti Rusijos valdžios institucijas siekiant būsimos narystės PPO ir iki jos suderinti Rusijos civilinio kodekso IV dalį, kurioje aptariamos intelektinės nuosavybės teisės, ir atitinkamas procedūrines įgyvendinimo normas su PPO taisyklėmis bei tarptautiniais susitarimais, ypač su Susitarimu dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), ir užtikrinti, kad jo būtų visapusiškai laikomasi ir kad kova su klastojimu ir piratavimu būtų veiksminga;
   r) primygtinai reikalauti, kad Energetikos chartijos sutartis, kaip galiojanti sutartis, kuri yra teisiškai privaloma Rusijai ir visoms ES valstybėms narėms, būtų santykių energetikos srityje pagrindas ir kad į naująjį susitarimą būtų įtraukti Energetikos chartijos sutarties ir jos protokolo dėl tranzito principai, dar kartą raginti Rusiją stiprinti savo įsipareigojimą laikytis taisyklėmis grindžiamo požiūrio ratifikuojant Energetikos chartijos sutartį ir pasirašant bei ratifikuojant tranzito protokolą, atsižvelgiant į Parlamento nuomonę, kad partneriams turi būti leista laisvai derėtis dėl su bendradarbiavimo glaudumu ir jo sritimis susijusių formuluočių, kurios neįtrauktos į Energetikos chartijos sutartį, taip pat užtikrinti, kad naujasis susitarimas jokiu būdu nebūtų siauresnis nei tas, kurį šalys pasirašė Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pagrindu;
   s) vedant derybas dėl naujojo susitarimo užbaigti derybas dėl tranzito protokolo ir raginti Rusiją jį pasirašyti, kad būtų sukurta teisinė sistema, pagal kurią būtų reguliuojamas tarp šalių tiekiamos energijos tranzitas ir kuri papildytų sistemą, kuri jau taikoma pagal Energetikos chartijos sutartį;
   t) pabrėžti, kad reikia atlikti tinkamus visų su energetika susijusių infrastruktūros projektų poveikio aplinkai vertinimus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių aplinkos apsaugos standartų; šiuo atžvilgiu raginti Rusijos Federaciją ratifikuoti Espo konvenciją ir jos Strateginio aplinkos vertinimo protokolą;
   u) prašyti padidinti ES ir Rusijos dialogo energetikos klausimais veiksmingumą ir gebėjimą reaguoti į krizę, padidinti investavimo skaidrumą, abipusiškumą ir saugumą ir taip padidinti energijos tiekimo patikimumą ir pabrėžti būtinybę nustatyti skaidrios taisyklėmis pagrįstos sistemos kūrimo ir ginčų sprendimo mechanizmus energetikos srityje;
   v) atkreipti dėmesį į Energetikos chartijos sutartyje, kurią jau pasirašė Rusija ir Ukraina, numatytą ginčų sprendimų mechanizmą;
   w) sukurti aiškų elgesio kodeksą, reglamentuojantį ES, Rusijos ir bendrų kaimyninių šalių santykius, į jį įtraukiant pagarbą visų Europos valstybių suvereniai nepriklausomybei, įsipareigojimą taikiai spręsti ginčus ir pasiryžimą išspręsti įšaldytus konfliktus;
   x) perkelti esamą politinį dialogą į kitą lygmenį skatinant diskusiją "sudėtingais saugumo klausimais", kurie dažnai būna ES ir Rusijos nesutarimų pagrindas, bet neabejotinai kenkia Europos ir pasaulio saugumui, ir pabrėžti, kad reikia daugiašalės ginklų kontrolės ir mažinimo, taip pat branduolinio ginklo neplatinimo režimų;
   y) raginti Rusijos vyriausybę kartu su Europos Sąjunga ir kitais Kontaktinės grupės Kosovo klausimu nariais geranoriškai prisidėti ieškant ilgalaikio politinio sprendimo dėl Kosovo ateities ir stengiantis toliau didinti stabilumą Vakarų Balkanuose;
   z) raginti Rusijos vyriausybę parodyti įsipareigojimą kartu su Gruzija ir ES konstruktyviai ir taikiai išspręsti saugumo ir stabilumo Abchazijoje ir Pietų Osetijoje užtikrinimo sąlygų klausimą, kaip buvo sutarta 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarime; raginti Rusijos vyriausybę pateikti aiškias garantijas, kad ji nesiims jėgos nė prieš vieną savo kaimynę;
   aa) išreikšti Rusijos vyriausybei susirūpinimą dėl jos sprendimo pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją suvereniomis valstybėmis, pasirašyti karinės pagalbos ir bendradarbiavimo susitarimus su šių dviejų Gruzijos provincijų de facto valdžios institucijomis ir įsteigti ten karines bazes, nes tokie veiksmai pažeidžia Gruzijos teritorinį vientisumą, kaip nurodyta atitinkamose Jungtinių Tautų rezoliucijose; dar kartą raginti Rusiją pakeisti savo sprendimą ir tvirtinti, kad Rusija negali būti laikoma nešališka tarpininke siekiant taikos; raginti Rusijos vyriausybę užtikrinti, kad ES stebėtojams būtų suteikta prieiga prie visų nuo konflikto nukentėjusių vietovių pagal ES stebėsenos misijos įgaliojimus;
   ab) primygtinai reikalauti, kad bevizio režimo Rusijos piliečiams būtų siekiama laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001(17) kuriame nurodoma, jog sprendimas netaikyti reikalavimo turėti vizą turi būti pagrįstas nuodugniu vertinimu pagal įvairius kriterijus, kurie inter alia siejami su nelegalia imigracija, viešąja politika ir saugumu bei su Europos Sąjungos išorės santykiais su trečiosiomis šalimis, taip pat atsižvelgiant į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos ir baltajame sąraše išvardytų trečiųjų šalių santykiai charakterizuojami pagal specialų politinį aspektą, numatant, kad šios trečiosios šalys privalo pasiekti atitinkamą lygį demokratinių vertybių ir pagrindinių teisių požiūriu;
   ac) primygtinai reikalauti, kad supaprastintos vizų išdavimo tvarkos taikymas studentams, mokslininkams ir verslininkams būtų laikomas prioritetu siekiant skatinti tiesioginius žmonių ryšius; tačiau primygtinai reikalauti, kad tolesnis vizų režimo liberalizavimas Rusijos atžvilgiu priklausys atitinkamo vizų režimo liberalizavimo šalių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika atžvilgiu, kad būtų išvengta bet kokių neatitikimų;
   ad) atsižvelgiant į ES ir Rusijos susitarimą dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, reikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos prisiimtų tvirtą įsipareigojimą šalinti biurokratines kliūtis, kurios vienašališkai taikomos visiems keliautojams, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimų turėti kvietimą arba atvykus užsiregistruoti; atkreipti dėmesį į tai, kad pastarųjų metų Rusijos vizų išdavimo taisyklių pakeitimai ir tai, kad verslininkams nebeišduodamos daugkartinės įvažiavimo vizos, gali turėti neigiamų pasekmių ES ir Rusijos verslo ir komerciniams ryšiams; taip pat atsižvelgti į Parlamento nuomonę, kad supaprastinta kelionės tvarka turi būti taikoma tik tiems Rusijos pasų turėtojams, kurie gyvena Rusijoje;
   ae) nedelsiant spręsti Kaliningrado tranzito ir vizų problemą, galbūt visai Kaliningrado sričiai taikant vietinio eismo per sieną režimą;
   af) primygtinai reikalauti, kad ES ir Rusijos santykiai būtų grindžiami liberalizuotų ir atvirų rinkų principais ir abipuse investavimo teisių nauda partneriams, ir dėl to reikalauti, kad mainais už glaudžius ir naudingus ekonominius ryšius Rusijos vyriausybė garantuotų užsienio investuotojų teises į nuosavybę ir persvarstytų 2008 m. įstatymą dėl strateginių sektorių, kuris suteikia Rusijos valstybei didelę veiksmų laivę diskriminuoti užsienio investuotojus, o ES vidaus rinka yra visiškai atvira Rusijos investuotojams; reikalauti, kad investicijų į strateginius sektorius įstatymas būtų suderintas su dabartiniais ir būsimais Rusijos įsipareigojimais PPO bei su dabartinio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatomis;
   ag) per tebevykstančias derybas dėl Rusijos stojimo į PPO raginti Rusijos valdžios institucijas nepanaikinti tam tikrų įsipareigojimų, dėl kurių jau suderėta ir sutarta, visapusiškai laikytis 2004 m. ES ir Rusijos susitarimo dėl stojimo į PPO ir šalinti visus diskriminacinio pobūdžio mokesčius, būtent už krovinių vežimą traukiniais, taip pat panaikinti eksporto muitus už neapdorotą medieną;
   ah) raginti Rusiją vykdyti savo įsipareigojimą laipsniškai atsisakyti mokesčių už skrydžius virš Sibiro ir pasirašyti susitarimą, kuris buvo pasiektas šiuo klausimu per vadovų susitikimą Samaroje;
   ai) aptarti su Rusijos vyriausybe jos planus sudaryti laisvosios prekybos susitarimus su tam tikromis šalimis, nes tai gali turėti pasekmių siekiui kurti bendrą ekonominę erdvę su Rusija;
   aj) kartu su Rusijos vyriausybe spręsti daugelį su laivyba susijusių klausimų, įskaitant klausimą dėl laisvo judėjimo Piliavos sąsiauriu, dėl ES laivų galimybių plaukti į Aziją palei šiaurinės Rusijos teritorijų krantus ir dėl galimo pavojaus aplinkai, kuris kyla dėl intensyvėjančio tanklaivių eismo Baltijos jūroje;
   ak) spręsti su Rusijos vyriausybe transporto grūsčių prie bendros su ES sienos klausimą, kuris vis dar yra rimta kliūtis ES ir Rusijos prekybiniams ir ekonominiams santykiams;
   al) prašyti Rusijos Federaciją konstruktyviai bendradarbiauti su ES siekiant išspręsti atsiskyrusių teritorijų, įskaitant Padniestrę, statusą ir prisidėti prie Moldovos vyriausybės suvereniteto stiprinimo, nes tai yra būtina nepaprastai svarbaus Europos Sąjungos pasienio regiono stabilumo sąlyga; pabrėžti, kad šios problemos sprendimas priklauso nuo Moldovos teritorijoje dislokuotos Rusijos kariuomenės išvedimo, kaip Rusija įsipareigojo, inter alia, 1999 m. ESBO Stambulo aukščiausiojo lygio susitikime;
   am) nors ir pripažįstant teigiamus ES ir Rusijos mokslinio bendradarbiavimo intensyvinimo aspektus raginti toliau visapusiškai analizuoti galimo Rusijos prisijungimo prie Septintosios pagrindų programos (su saugumo susijusias) pasekmes;
   an) parengti neoficialias gaires, kaip solidarumo ir tarpusavio atskaitomumo principai galėtų prisidėti prie ES ir Rusijos santykių siekiant plėtoti vieningesnę ir nuoseklesnę politiką Rusijos atžvilgiu;

2.   prašo Tarybos ir Komisijos reguliariai ir išsamiai informuoti Parlamentą ir jo Užsienio reikalų komitetą apie derybų eigą ir primena, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą turės patvirtinti Parlamentas;

3.   mano, kad svarbu stiprinti abipusius teisinius įsipareigojimus kuo greičiau pasirašant Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir Rusijai įstojant į PPO;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmai bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir prezidentui.

(1) OL L 327, 1997 11 28, p. 1.
(2) OL L 129, 2007 5 17, p. 27.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0336.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0642.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0105.
(6) OL C 76 E, 2008 3 27, p. 95.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0309.
(8) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 271.
(9) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 329.
(10) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 474.
(11) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 235.
(12) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 95.
(13) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0396.
(14) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206.
(15) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64.
(16) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 53.
(17) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

Teisinė informacija - Privatumo politika