2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl geresnių karjeros ir judumo galimybių. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė (2008/2213(INI))

P6_TA(2009)0125 A6-0067/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 23 d. Komisijos komunikatą "Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė (COM(2008)0317) ir prie jo pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus, t. y. poveikio vertinimą (SEC(2008)1911) ir jo santrauką (SEC(2008)1912),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/973/EB dėl specialiosios programos "Žmonės", įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 m. gruodžio 3 d. nuomonę(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą "Europos mokslinių tyrimų erdvei skirta judumo strategija" (COM(2001)0331) ir 2003 m. liepos 18 d. komunikatą "Mokslo darbuotojai Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Viena profesija – plačios karjeros galimybės" (COM(2003)0436), ir 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendaciją 2005/251/EB dėl Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6–0067/2009),

A.   kadangi Europai reikia daugiau mokslo darbuotojų, galinčių, be kita ko, plėtoti netirtų sričių mokslinius tyrimus, nes jų būtinai reikia siekiant didinti našumą bei konkurencingumą ir jie padeda siekti Lisabonos strategijos tikslų,

B.   kadangi norint panaikinti mokslo darbuotojų trūkumą, būtina paskatinti Europos mokslininkų, dirbančių ne Europos Sąjungoje, grįžimą ir suteikti geresnes galimybes mokslininkams iš trečiųjų šalių, norintiems dirbti Europos Sąjungoje,

C.   kadangi siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių ir pritrauktų tokių išteklių iš trečiųjų šalių, svarbiausia yra teikti mokslo darbuotojams palankias karjeros Europos Sąjungoje galimybes,

D.   kadangi Europos Sąjungai būtina kovoti su neigiamomis ekonomikos tendencijomis, sutelkiant dėmesį į švietimą ir mokslinius tyrimus, todėl reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas mokslo darbuotojų užimtumas, saugumas ir judumas ir kad jie liktų Europos Sąjungoje,

E.   kadangi mokslo darbuotojų judumas yra vienas pagrindinių veiksnių siekiant užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) būtų iki galo įgyvendinta,

F.   kadangi siekiant, kad Europa galėtų užtikrinti patenkinamą mokslinių tyrimų sektoriaus plėtrą, turi būti užtikrintas laisvas mokslo darbuotojų judėjimas; kadangi dėl šios priežasties nepaprastai svarbus yra suderintas valstybių narių tarpusavio ir viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimas šioje srityje,

G.   kadangi daugeliu atveju galimybės gauti informacijos apie mokslo darbuotojų įsidarbinimo galimybes yra ribotos, nes dauguma konkursų vyksta mokslinių tyrimų įstaigų viduje,

H.   kadangi Europos mokslo darbuotojai senėja ir todėl skubiai reikia iniciatyvų, skirtų suteikti jauniems žmonėms, ypač moterims, galimybių siekti mokslo darbuotojo karjeros ir daryti ją patrauklią,

I.   kadangi daugelyje mokslinių tyrimų įstaigų perkėlimo į aukštesnes mokslines pareigas tvarka tebėra nelanksti ir grindžiama darbo stažu, o ne mokslo darbuotojų pasiekimais,

J.   kadangi dėl to, kad paraiškų teikimo tvarka yra sudėtinga, o mokslo darbuotojams trūksta administracinių įgūdžių, susijusių su tokiais klausimais, kaip formų pildymas užsienio kalba ir patentų registravimas, mokslo darbuotojai netenka noro dalyvauti judumo projektuose,

K.   kadangi daugelis universitetų dar nepripažįsta dalijimosi žiniomis su pramonės atstovais, verslo bendruomene ir visuomene svarbos ir dėl to trūksta ryšių su verslo pasauliu ir mažėja konkurencingumas Europos Sąjungoje,

L.   kadangi kalbiniai įgūdžiai yra svarbūs mokslo darbuotojų judumui, skatinant judumą į šalis, kuriose kalbama plačiau vartojamomis kalbomis, todėl kitoms šalims lieka mažiau galimybių gauti naudos iš judžių mokslo darbuotojų atliekamo darbo,

M.   kadangi judumas yra būtinas doktorantūros studijų aspektas, nes sudaro galimybes sukaupti didesnę mokslinių tyrimų patirtį ir suteikia daugiau karjeros gerinimo galimybių,

N.   kadangi kai kurioms valstybėms narėms judumas svarbus siekiant įveikti sunkumus, susijusius su jų jaunų mokslo darbuotojų mokymu srityse, kuriose nėra kritinės studentų doktorantų masės arba tinkamos mokslinių tyrimų infrastruktūros,

O.   kadangi reikėtų gerinti mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir pramonės bendradarbiavimą siekiant užtikrinti dalijimąsi žiniomis, tobulesnes naujoves ir efektyvesnį lėšų naudojimą,

P.   kadangi dalyvavimas ES mokslinių tyrimų programose yra puikus būdas populiarinti mokslo darbuotojo profesiją, nes jos sudaro sąlygas konkuruoti tarptautiniu mastu, prisijungti prie tarptautinių mokslinių tyrimų tinklų ir didinti pačių mokslo darbuotojų mokslinių tyrimų galimybių finansavimą,

Q.   kadangi daugumoje mokslo ir inžinerijos sričių bei atsakinguose postuose moterys vis dar menkai atstovaujamos,

Priėmimas į darbą viešo konkurso tvarka ir stipendijų perkėlimas į kitą šalį

1.   teigiamai vertina ir remia Komisijos iniciatyvą dėl Mokslo darbuotojams skirtos Europos partnerystės ir mano, kad siūlomi veiksmai turėtų būti veiksmingi šalinant pagrindines Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo kliūtis;

2.   pabrėžia, kad siekiant sukurti pasaulinio lygio Europos mokslinių tyrimų sistemą, remiantis Komisijos ir valstybių narių visapusiška partneryste, būtinas aktyvus visų partnerių dalyvavimas regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

3.   pabrėžia, kad reikia prisiimti įsipareigojimų dėl siūlomos iniciatyvos patvirtinant konkrečius pasiūlymus, taip pat užtikrinti, kad būtų sparčiai tęsiamas tikslų, susijusių su minėta specialiąja programa "Žmonės", įgyvendinimas;

4.   ragina gerinti galimybes gauti informacijos apie mokslo darbuotojų priėmimo į darbą galimybes bei didinti jos skaidrumą, o valstybinėse įstaigose darbuotojus dažniau priimti į darbą viešo konkurso tvarka; mano, kad informacija apie priėmimą į darbą turėtų būti skelbiama atitinkamos mokslinių tyrimų įstaigos interneto svetainėje ir mokslo darbuotojų judumo svetainėje EURAXESS;

5.   pabrėžia poreikį ateityje apibrėžti ir įdiegti bendrą ES karjeros modelį mokslinių tyrimų srityje, taip pat sukurti integruotą informacijos apie darbo ir stažuočių pasiūlymus mokslinių tyrimų srityje Europos Sąjungoje sistemą, taip pat laikosi nuomonės, kad tai svarbiausia siekiant sukurti bendrą darbo rinką mokslo darbuotojams;

6.   taip pat pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad būtinas visų partnerių įnašas, svarbus, pirma, valstybių narių pasiryžimas dalyvauti procese, antra, Komisijos įsipareigojimas padėti vykdyti procesą ir visų partnerių veiklą rengiant ir platinant pagalbinę medžiagą, tikslią informaciją ir sudarant galimybes keistis pažangiąja patirtimi;

7.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kurti mokslinių kvalifikacijų, o ypač neoficialiai įgytų kvalifikacijų, savitarpio pripažinimo standartus;

8.   primena 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(4) svarbą ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares rengti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir padėti joms tai daryti, siekiant iki 2010 m. susieti jas su Europos kvalifikacijų sąranga;

9.   primygtinai ragina valstybes nares atnaujinti pastangas įgyvendinti minėtoje Europos mokslininkų chartijoje ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekse numatytus principus;

10.   skatina valstybes nares ir valstybines mokslinių tyrimų įstaigas teikti mokslo darbuotojams būtinas paramos paslaugas supaprastinant paraiškų teikimo tvarką ir didinant mokslo darbuotojų galimybes gauti finansavimą, taip pat taikant individualias subsidijas, dėl kurių pagerėtų mokslininkų galimybės tirti pasirinktas temas; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad būtų naudojamos vienodos mokslo darbuotojų judumo paraiškų formos;

11.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į judumo ir partnerystės programas, vykdomas kartu su trečiosioms šalimis, pvz. į Erasmus Mundus, atsižvelgiant į visų dalyvaujančių mokslo darbuotojų profesinės sąveikos ir judumo poreikius;

12.   skatina valstybes nares ir Komisiją pervarstyti būtinas individualių mokslinių tyrimų stipendijų perkeliamumo sąlygas, kai tai leidžia finansuojančioms įstaigoms geriau tenkinti savo mokslinių tyrimų poreikius, o mokslo darbuotojams – pasinaudoti mokslinių tyrimų galimybėmis, neprieinamomis jų šalių įstaigose; mano, kad persvarstant pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl stipendijų perkeliamumo padarinių valstybių narių mokslinių tyrimų įstaigoms ir dėl nevienodo mokslininkų pasiskirstymo Europos Sąjungos viduje ir tarp ES bei trečiųjų šalių grėsmės;

13.   mano, kad didinant mokslo darbuotojų judumą ir stiprinant mokslo darbuotojų iš kitų valstybių narių pritraukiančių įstaigų išteklius bus skatinami kompetencijos centrai ir ta kompetencija bus skleidžiama visoje Europos Sąjungoje;

14.   pabrėžia, kaip svarbu skaidriai pradėti abiejų lyčių mokslo darbuotojų atrankos ir paaukštinimo pareigose procesus; ragina valstybes nares užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp vyrų ir moterų institucijose, atsakingose už mokslo darbuotojų priėmimą ir paaukštinimą;

15.   mano, jog siekiant užtikrinti, kad būtų skleidžiamos žinios ir kad naujoviški įvairių netirtų sričių moksliniai tyrimai pritrauktų pasišventusius ir kompetentingus mokslo darbuotojus bei didesnius finansinius išteklius, mokslo darbuotojų judumui Europoje turėtų būti teikiama pirmenybė;

16.   ragina palengvinti mainus su trečiųjų šalių mokslo darbuotojais, sukuriant tokias priemones kaip specialios vizos mokslo darbuotojams;

17.   mano, kad didesnio judumo turėtų būti siekiama stiprinant mokslinių tyrimų įstaigų bei universitetų interesus ir jiems skirtą paramą, kad pagal "mokslininko talono" sistemą jie galėtų priimti mokslo darbuotojus iš kitų valstybių narių; mano, kad šiuo "mokslininko talonu" turėtų būti pervedami pinigai mokslo darbuotojams ir jį turėtų atvykusieji į ne savo valstybės narės mokslinių tyrimų įstaigas; taip pat mano, kad ši papildoma parama mokslo darbuotojų judumui turėtų papildyti dabartines finansavimo sistemas ir šis "mokslininko talonas" skatintų valstybes nares ir mokslinių tyrimų įstaigas konkuruoti pritraukiant talentingiausius mokslininkus;

Socialinės apsaugos ir papildomos pensijos užtikrinimas judiems mokslo darbuotojams

18.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti galimybę sukurti Europos mokslo darbuotojų pensijų fondą, neatsižvelgiant į mokslinių tyrimų sutarties galiojimo laiką;

19.   primena, kad tik atsižvelgdama į mokslo darbuotojų, nacionalinių mokslinių tyrimų įstaigų ir moksliniais tyrimais suinteresuotų asmenų nuomones valstybė narė gali parengti išsamų nacionalinį veiksmų planą, skirtą visapusiškai Europos partnerystei užmegzti;

Palankios užimtumo ir darbo sąlygos

20.   ragina valstybes nares ir valstybines mokslinių tyrimų įstaigas teikti mokslo darbuotojams, atvykstantiems iš kitų šalių, būtinas paramos paslaugas, įskaitant apgyvendinimo, mokyklų ir vaikų priežiūros paslaugas; mano, kad reikėtų reklamuoti šias paslaugas visose mokslininkų priėmimo į darbą interneto svetainėse;

21.   ragina užtikrinti lankstesnes mokslo darbuotojų – vyrų ir moterų – darbo sąlygas, kad jie galėtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą, ir ragina panaikinti skirtingų lyčių mokslo darbuotojų atlyginimų skirtumus;

22.   ragina valstybes nares parengti priemones, kuriomis būtų siekiama sudaryti sąlygas šeimos nariams gyventi kartu, kai abu sutuoktiniai yra mokslo darbuotojai;

23.   primygtinai ragina valstybes nares geriau išnaudoti minėtos specialiosios programos "Žmonės" finansavimo programų teikiamas galimybes siekiant išvengti "protų nutekėjimo" Europos Sąjungos viduje; ragina valstybes nares sudaryti mokslo darbuotojams palankesnes sąlygas grįžti į savo šalies įstaigas didinant jų atlyginimus arba siūlant papildomų išmokų, kad užtikrintų ekonomines sąlygas, panašias į turėtas judumo laikotarpiu;

24.   ragina valstybes nares ir valstybines mokslinių tyrimų įstaigas gerinti mokslo darbuotojų karjeros galimybes skatinant reformas, kuriomis būtų siekiama padidinti mokslo darbuotojų darbo rinkos konkurencingumą ir sumažinti jos suvaržymus, susijusius su pavaldumu įstaigoms; mano, kad skiriant mokslo darbuotojus į pareigas turėtų būti sudaryta galimybė pripažinti užsienio švietimo įstaigoje praleistą mokslinių tyrimų laikotarpį;

25.   yra susirūpinęs dėl to, kad patyrusių arba karjerą baigiančių mokslininkų sutartyse trūksta lanksčių priemonių, nes tai kliudo jų judumui ir neleidžia deramai keistis žiniomis ir patirtimi; apgailestauja dėl to, kad privačiame sektoriuje kartais trūksta priemonių, panašių į viešajame sektoriuje taikomas personalo tvarkymo ir valdymo priemones;

26.   ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintojoje bendrojoje programoje (2007–2013 m.)(5) užtikrinant veiksmingas paramos paslaugas, ypač nacionalinius informacinius centrus, kad būtų galima geriau pasinaudoti bendrojo finansavimo galimybėmis;

27.   ragina valstybes nares ir valstybines mokslinių tyrimų įstaigas skatinti judumą, pavyzdžiui, laikant jį tvirta rekomendacija skiriant mokslo darbuotojus į pareigas ir perkeliant į aukštesnes pareigas po to, kai jie grįžta pagyvenę kitose valstybėse narėse;

28.   mano, kad valstybės narės turi toliau didinti biudžeto lėšas, skirtas moksliniams tyrimams, kad būtų galima kurti kokybiškas darbo vietas, atitinkančias pagrindinius etikos principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

Europos mokslo darbuotojų mokymo tobulinimas, gebėjimų ugdymas ir patirties plėtimas

29.   skatina valstybes nares pripažinti pramonės sektoriuje sukauptą mokslo darbuotojų patirtį vertinga savybe perkeliant juos į aukštesnes pareigas, kad būtų galima didinti judumą privačiajame ir viešajame sektoriuose;

30.   ragina valstybes nares investuoti į taikomuosius mokslinius tyrimus, kad būtų užtikrintas artimesnis universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas;

31.   primygtinai ragina valstybes nares gerinti jaunų mokslo darbuotojų karjeros galimybes, pvz., didinant finansavimą ir suteikiant galimybes būti perkeltiems į aukštesnes pareigas ne dėl darbo stažo, o dėl kitokių pasiekimų, pavyzdžiui, dėl gebėjimo diegti naujoves bei įmonėse atliktų stažuočių;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti teisinį doktorantūros studentų statusą valstybėse narėse ir ištirti galimybę valstybių narių darbo teisės aktuose nustatyti vienodą doktorantūros studento statusą;

33.   primygtinai ragina valstybes nares skatinti jaunų mokslo darbuotojų karjeros perspektyvų gerinimą, be kita ko, palaikant tarpdalykinį mokymą ir pripažįstant tarpdalykinio judumo naudą;

34.   ragina valstybes nares skatinti naujovių diegimą, remdamas aukštesnio rango mokslo darbuotojų tarpdalykinį, daugiadalykinį ir tarptautinį judumą, taip pat siekdamas prisidėti prie jaunų mokslo darbuotojų mokymo veiklos;

35.   itin rekomenduoja užtikrinti geresnį mokslo darbuotojų parengimą visos jų karjeros metu, siekiant padidinti jų galimybes įsidarbinti ir gauti paaukštinimą;

36.   pabrėžia, kad žinių visuomenėje puikių mokslo tyrimų pamatai padedami mokykloje; todėl ragina valstybes nares laikytis savo biudžetinių įsipareigojimų švietimo srityje;

37.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares iš bendrojo biudžeto skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams, vadovaujantis prisiimtu įsipareigojimu iki 2010 m. pasiekti 3 proc. augimą ir apmokyti vidutiniškai 600 000 daugiau mokslo darbuotojų;

38.   pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti doktorantūros studentams, nes tai – pati mokslo darbuotojo karjeros pradžia; mano, kad jaunų mokslo darbuotojų judumas, ypač kompetencijos centrų tinkluose, padidintų jų galimybes prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų plėtros;

39.   ragina valstybes nares remti stipresnius akademinės bendruomenės ir pramonės ryšius ir mokslo darbuotojų bei valdytojų judumą tarp abiejų sričių, rengiant specialias programas, kaip antai Prancūzijoje įgyvendinama programa "Conventions Industrielles de Formation par la Recherche" (CIFRE);

40.   mano, kad pagal atitinkamas ES aukštojo mokslo programas vykdomi aktyvesni mainai, sutelkiant dėmesį į mokslinius tyrimus, padės parengti būsimas Europos mokslo darbuotojų kartas ir padidinti mokslinių tyrimų sektoriaus dinamiškumą;

o
o   o

41.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 400, 2006 12 30, p. 271. (2) OL C 175, 2009 7 28, p. 81. (3) OL L 75 , 2005 3 22, p.67. (4) OL C 111, 2008 5 6, p. 1. (5) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos (2008/2173(INI))

P6_TA(2009)0126 A6-0051/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. Komisijos komunikatą dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos (COM(2008)0207),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl vartotojų, ypač jaunimo, apsaugos tam tikrus vaizdo ir kompiuterinius žaidimus ženklinant pagal amžiaus grupę(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje (COM(2007)0833),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0051/2009),

A.   kadangi vaizdo žaidimai Europoje plačiai paplitę ir jų populiarumas vis didėja, o vaizdo žaidimų rinka sparčiai auga,

B.   kadangi dauguma vaizdo žaidimų nėra smurtiniai ir tai naudotojams yra pramoga, kuri dažnai padeda lavinti įvairius jų gebėjimus ir įgyti žinių,

C.   kadangi anksčiau vaizdo žaidimai daugiausia būdavo skiriami nepilnamečiams, o dabar vis daugiau vaizdo žaidimų kuriama būtent suaugusiesiems,

D.   kadangi vaizdo žaidimų rinka yra pasaulinė,

E.   kadangi nuspręsti dėl priemonių, kuriomis būtų apribotas vaizdo žaidimų pardavimas arba jie uždrausti, yra valstybių narių kompetencija,

F.   kadangi norint apsaugoti vaikų psichinę sveikatą būtina visiškai netoleruoti ir ryžtingai kovoti su pažeidimais, kurie pažeidžia vaikų apsaugos nuostatas, susijusias su vaizdo žaidimais,

1.   palankiai vertina minėtąjį Komisijos komunikatą dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos;

2.   pabrėžia žaidimų sektoriaus įnašą siekiant Lisabonos darbotvarkėje numatytų tikslų bei pabrėžia daugiakultūrinį daugelio žaidimų aspektą;

3.   pabrėžia, kad vaizdo žaidimai yra puikūs stimuliatoriai, kurie ne tik teikia pramogą, bet gali būti naudojami ir švietimo tikslais; mano, kad mokyklos turėtų atkreipti dėmesį į vaizdo žaidimus ir informuoti vaikus bei tėvus apie privalumus ir trūkumus, kurių gali turėti vaizdo žaidimai;

4.   pabrėžia, kad vaizdo žaidimai yra vienas mėgstamiausių įvairaus amžiaus ir socialinės padėties piliečių laisvalaikio užsiėmimų; pripažįsta vaizdo žaidimų lavinamąją vertę, taip pat ir tai, kad jie padeda nepilnamečiams susipažinti su naujosiomis technologijomis; tačiau pritaria Komisijos reiškiamam susirūpinimui dėl galimo pavojaus, kurį nepilnamečiams kelia netinkamas vaizdo žaidimų naudojimas;

5.   mano, kad vaizdo žaidimai gali padėti mokytis faktų ir įgyti informacinėje visuomenėje svarbių įgūdžių, kaip antai strateginis mąstymas, kūrybingumas, bendradarbiavimas ir novatoriškas mąstymas;

6.   pabrėžia vaizdo žaidimų naudą medicinoje, ypač tai, kad įrodyta, jog vadinamoji vaizdo žaidimų terapija veiksminga reabilituojant insulto ištiktus ligonius, asmenis, patyrusius trauminių smegenų sužalojimų, raumenų sutrikimų turinčius asmenis ir vaikus autistus;

7.   mano, kad vaizdo žaidimams skirtos suderintos ženklinimo etiketėmis taisyklės padėtų geriau suprasti ženklinimo etiketėmis sistemas ir prisidėtų prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo; todėl palankiai vertina Tarybos ir Komisijos darbą skatinant nustatyti visoje ES galiojančias vaizdo žaidimams skirtas ženklinimo etiketėmis taisykles ir sukurti savanorišką vaikams skirtų interaktyviųjų žaidimų etikos kodeksą;

8.   pažymi, kad rinkos sąlygos iš esmės pasikeitė, nes anksčiau vaizdo žaidimai buvo daugiausia perkami parduotuvėse ir buvo žaidžiama kompiuteriu arba žaidimų pultu, o dabar žaidimus galima nusipirkti ir parsisiųsdinti iš interneto;

9.   pažymi, kad vaizdo žaidimus galima žaisti skirtingais būdais, pvz., žaidimų pultais ir asmeniniais kompiuteriais, taip pat vis dažniau naudojant mobilius įrenginius, pvz., mobiliuosius telefonus;

10.   primena, kad vaizdo žaidimai tampa vis interaktyvesni ar net dinamiško turinio, kuris sudaro galimybę naudotojams patiems kurti žaidimo dalis; pažymi, kad naudotojai vis didesniu mastu gali dalyvauti forumų diskusijose, pokalbiuose raštu ir balsu ir priklausyti į tam tikrus vaizdo žaidimus integruotoms bendruomenėms; atkreipia dėmesį į rinkos diferenciaciją – vis daugiau žaidimų kuriama specialiai suaugusiesiems;

11.   mano, jog paskutinės tendencijos rodo, kad svarbu užtikrinti tinkamą nepilnamečių apsaugą, inter alia, užkirsti jiems kelią žaisti žalingo turinio žaidimus;

12.   primena, kad tėvams vis sunkiau kontroliuoti vaikus, nes vaizdo žaidimai nėra parduodami tik aiškiai ir lengvai perskaitoma etikete paženklintoje pakuotėje, ir vaikai be tėvų žinios arba sutikimo gali atsisiųsti internetu jų amžiui netinkamų vaizdo žaidimų;

13.   primena, kad nors smurtas vaizdo žaidimuose savaime nelemia smurtinio elgesio, kai kurie specialistai laikosi nuomonės, kad ilgalaikis žiaurumo scenų matymas vaizdo žaidimuose gali turėti neigiamą poveikį asmenims, kurie žaidžia šiuos žaidimus, o tai gali lemti smurtinį jų elgesį; todėl pažymi, kad nagrinėjant žaidimų poveikį elgesiui, ypač vaikų, reikia laikytis atsargumo principo;

14.   pažymi, kad kai kurių žaidėjų problema yra priklausomybė nuo žaidimų; ragina gamintojus, mažmeninės prekybos atstovus, tėvus ir kitus suinteresuotuosius subjektus imtis veiksmų bet kokiam neigiamam poveikiui išvengti;

15.   pabrėžia, kad dėl dabartinių pokyčių didėja žaidimams, ypač interneto žaidimams, skirtų veiksmingų amžiaus patikrinimo sistemų poreikis;

16.   mano, kad reikėtų išnagrinėti skirtingus požiūrius, kaip galima sustiprinti vaizdo žaidimų kontrolę, pripažįstant, kad jokia sistema greičiausiai visiškai neužtikrins, kad vaikai neras prieigos prie netinkamų vaizdo žaidimų;

17.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su pramonės atstovais ištirti privalumus "raudonojo mygtuko", kurį būtų galima įmontuoti (mobiliuose) žaidimų pultuose ar žaidimų prietaisuose ir kompiuteriuose ir kuris neleistų žaisti konkretaus žaidimo arba galėtų kontroliuoti galimybę dalyvauti konkrečiose žaidimo dalyse konkrečiu laiku;

18.   ragina dėti daugiau pastangų šiuo klausimu, pvz., galbūt į Europos žaidimų informacijos (angl. PEGI) klasifikavimo pagal amžių sistemą integruoti garsinį įspėjimą, ir tikisi, kad žaidimų srities profesionalai sistemingai diegs internetinių žaidimų prieigos modelius tam, kad būtų užtikrinama, jog vaikai nesusidurtų su žalingu interneto turiniu;

19.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamas vaizdo žaidimų pirkimo internetu kontrolės priemones, įskaitant tiesioginį pirkimą naudojantis kredito kortelėmis ar čekiais;

20.   mano, kad dėl su vaizdo žaidimais, ypač interneto vaizdo žaidimais, susijusių pokyčių būtina didinti visuomenės sąmoningumą vaizdo žaidimų turinio klausimais, tėvų kontrolę ir sukurti daugiau tokių priemonių kaip PEGI sistema; palankiai vertina pramonės atstovų atliktą darbą siekiant įgyvendinti savitvarką;

21.   teigiamai vertina PEGI Online sistemą, kuri dėsningai atsirado vystant PEGI sistemą ir yra skirta internetinėms technologijoms, pvz., siunčiamiems ar internetiniams žaidimams; pritaria tolesniam Komisijos teikiamam finansavimui pagal programą "Saugesnis internetas", kurią vykdant siekiama spręsti problemas, susijusias su saugiu interneto naudojimu ir naujosiomis interneto technologijomis; ragina Komisiją įgyvendinant programą "Saugesnis internetas" skatinti sistemiškai tirti vaizdo žaidimų poveikį nepilnamečiams;

22.   džiaugiasi Europos Tarybos darbu siekiant nustatyti su vaizdo žaidimais susijusias gaires ir suteikti vaikams daugiau žinių apie interneto saugumą apskritai;

23.   mano, jog reikėtų nacionaliniu mastu rengti informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, skirtas vartotojams, ypač tėvams, siekiant padėti jiems rinktis vaizdo žaidimus, atitinkančius jų vaikų amžiaus ir žinių reikalavimus, ir nepirkti tinkamai nepaženklintų gaminių; ragina valstybes nares keistis pažangiąja patirtimi šioje srityje;

24.   mano, kad PEGI sistema yra svarbi priemonė, padidinusi skaidrumą ir sudariusi galimybes žaidimus perkantiems vartotojams, ypač tėvams, apgalvotai rinktis ir apsispręsti, ar žaidimas tinkamas vaikams; tačiau apgailestauja dėl to, jog neatrodo, kad daugelis vartotojų, ypač tėvai, pakankamai žinotų apie vaizdo žaidimus ir galimą jų poveikį vaikams;

25.   ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų galima prisidėti prie to, kad interneto vaizdo žaidimų aplinka taptų saugesnė, įskaitant novatoriškus vaikų apsaugos nuo prieigos prie jiems netinkamo turinio interneto vaizdo žaidimų metodus;

26.   ragina valstybes nares ir toliau glaudžiai dirbti kartu skatinant nepilnamečių apsaugą; ragina vaizdo žaidimų ir žaidimų pultų gamintojus ir toliau tobulinti PEGI ir PEGI Online sistemas, ypač reguliariai atnaujinti klasifikavimo pagal amžių ir ženklinimo kriterijus, aktyviai reklamuoti PEGI sistemą ir didinti pasirašiusiųjų sąrašą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės klasifikavimo sistemos nebūtų kuriamos skatinant rinkos susiskaidymą;

27.   ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti su vartotojų organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant ugdyti vartotojų, ypač jaunųjų vartotojų, ir jų tėvų sąmoningumą nustatytų klasifikavimo sistemų, ypač PEGI sistemos, klausimais rengiant informavimo kampanijas; pabrėžia, kad svarbu skleisti šią informaciją mokyklose;

28.   ragina valstybes nares vykdyti tėvams ir mokytojams skirtas informavimo kampanijas siekiant sumažinti technologinį atotrūkį tarp kartų, skatinti naudoti PEGI ir PEGI Online sistemas bei saugiau ir sąmoningiau naudoti naująsias technologijas, įskaitant vaizdo žaidimus;

29.   ragina Komisiją greitu laiku užtikrinti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms švietimo institucijoms keistis pažangiąja patirtimi, kad mokėjimas naudotis žaidimais būtų įtrauktas į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo tikslus; ragina visus suinteresuotuosius subjektus nuolat keistis patirtimi ir informacija siekiant nustatyti su vaizdo žaidimais susijusią gerąją patirtį;

30.   pažymi, kad šiuo metu ne visos valstybės narės yra nustačiusios taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad mažmeninės prekybos atstovai ribotų smurtinių žaidimų pardavimą suaugusiesiems, ir ragina interneto kavinių savininkus neleisti savo kavinėse vaikams žaisti žaidimų, kurie suklasifikuoti kaip skirti vyresnio amžiaus grupės vaikams; pažymi 2008 m. gruodžio 9 d. paskelbtą Eurobarometro tyrimą "Siekiant saugesnio interneto naudojimo vaikams. Tėvų perspektyva"(3), kuriame nurodoma, kad 3,2 proc. 6–17 m. amžiaus vaikų naudojasi internetu interneto kavinėse neprižiūrimi suaugusiųjų; mano, kad naudinga būtų laikytis bendro požiūrio dėl sankcijų taikymo mažmeninės prekybos atstovams ir interneto kavinių savininkams; todėl ragina valstybes nares nustatyti tinkamas priemones, kad vaikams nebūtų leidžiama pirkti ir žaisti žaidimų, kurie suklasifikuoti kaip skirti vyresnio amžiaus grupės vaikams, pvz., tikrinti vaikų tapatybę; remia Komisijos pasiūlymą priimti visos Europos elgesio kodeksą vaizdo žaidimų gamintojams ir mažmeninės prekybos atstovams, kad būtų užkirstas kelias smurtinių ir žalingų vaizdo žaidimų pardavimui nepilnamečiams;

31.   ragina valstybes nares parengti specialiuosius civilinės ir baudžiamosios teisės aktus dėl mažmeninės prekybos žiauriais televizijos, vaizdo ir kompiuteriniais žaidimais; mano, kad ypač didelį dėmesį būtina skirti kompiuteriniams žaidimams vaikams ir jaunimui, kuriais pirmiausia siekiama pelno;

32.   ragina Komisiją nustatyti konkrečias teisines priemones, kuriomis būtų kovojama su interneto žaidimų naudojimu vykdant nesąžiningą komercinę veiklą, pvz., nesąžiningu nepilnamečių vartotojų skatinimu prisiimti teisinius įsipareigojimus (pvz., automatinis registravimas arba žalingos numerių rinkimo programos, skambinančios brangių mokamų linijų numeriais), ir antikonkurencinių reklamos žinučių siuntimu (pvz., paslėpta reklama arba kiti slaptos rinkodaros būdai);

33.   ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti su kitų pasaulio kraštų valdžios institucijomis ir raginti nustatyti tarptautines gaires, ženklinimo etiketėmis sistemas ir etikos kodeksus, kuriais būtų skatinama nustatyti pasaulines vaizdo ir interneto žaidimų klasifikavimo sistemas;

34.   laikosi nuomonės, kad reikėtų paraginti pramonės atstovus toliau kurti ir tobulinti savitvarkos sistemas ir kad šiuo metu ES mastu taikomi teisės aktai šioje srityje nėra būtini;

35.   primena, jog svarbu, kad dabartinės žiniasklaidos priemonės skatintų tėvų atsakomybę ir rodytų suaugusiųjų vaizdo žaidimų reklamą tik tuo laiku, kai televiziją mažiau žiūri vaikai;

36.   mano, kad už vaizdo žaidimų uždraudimą atsakingos viešosios valdžios institucijos turi pranešti atitinkamoms kitų valstybių narių institucijoms ir įspėti apie draudimą PEGI sistemoje, atsiųsdamos automatinę įspėjamąją žinutę;

37.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į MEDIA programą ir nacionalinius mokesčių lengvatų mechanizmus, remti naujas tendencijas šiame sparčiai augančiame kūrybiškų žinių ekonomikos sektoriuje, ypač skatinant vaizdo žaidimų lavinamuosius, įvairialypės terpės ir kultūrinius aspektus ir suteikiant atitinkamas mokymosi galimybes ir kursus;

38.   ragina Komisiją parengti gaires, kad būtų išvengta galimo interesų konflikto su vertinimo institucijomis ir šios organizacijos išliktų nepriklausomos nuo įvairių su šia pramonės šaka susijusių interesų grupių įtakos;

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 65, 2002 3 14, p. 2. (2) OL L 378, 2006 12 27, p. 72. (3) 1 http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_248_en.pdf.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimo (2008/2136(INI))

P6_TA(2009)0127 A6-0090/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą "Bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimas" (COM(2007)0691),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0090/2009),

A.   kadangi siekiant, kad būtų sėkmingai sudaryti visapusiški oro transporto susitarimai, reikia įgyvendinti išankstinę taisyklių, ypač susijusių su sauga, saugumu, konkurencija, valstybės pagalba, aplinkos apsauga ir darbuotojų teisėmis, suvienodinimo sąlygą,

B.   kadangi derybose dėl visapusiško oro transporto susitarimo su Izraeliu Komisija turėtų remtis valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių sukauptomis žiniomis ir informacija ir turėtų įtraukti jas į derybas ir į procesus, vykdomus prieš derybas ir po jų,

C.   kadangi Izraelis yra svarbiausia aviacijos rinka Artimuosiuose Rytuose, turinti daug augimo galimybių, taip pat atsižvelgiant į strateginę jo, kaip tilto tarp Europos ir Artimųjų Rytų bei dar labiau nutolusių regionų, padėtį,

1.   palankiai vertina pradėtas derybas su Izraeliu dėl visapusiško oro transporto susitarimo;

2.   pabrėžia susitarimo svarbą sąlygų plėsti bendrą aviacijos erdvę sudarymo požiūriu;

3.   pabrėžia, kad susitarimas neturėtų riboti patekimo į rinką lygio, kuris jau pasiektas dabar galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose;

4.   pabrėžia, kad susitarimas turėtų būti subalansuotas patekimo į rinką požiūriu, be to, patekimas į rinką turi būti įgyvendinamas palaipsniui, būti abipusis ir tvarus;

5.   pabrėžia, kad rinkų atvėrimas turi vykti lygiagrečiai su saugos, saugumo, aplinkos apsaugos, valstybės pagalbos ir konkurencijos teisės sričių reglamentavimo vienodinimu, o liberalizacijos lygis turi būti siejamas su vienodų galimybių įgyvendinimo laipsniu tose srityse;

6.   pripažįsta, kad ilgų ir vidutinio nuotolio skrydžių srityje aviacijos sektorius suteikia greičiausią šalių, vietų ir žmonių pasiekimo būdą ir kad ateityje šio sektoriaus transporto priemonės ir toliau bus patraukliausios greičio ir išlaidų požiūriu;

7.   pripažįsta svarbų aviacijos sektoriaus indėlį kuriant darbo vietas (tiesiogiai ir netiesiogiai), visų pirma jungiant tokias pasaulio vietas, kurių dabar negalima pasiekti jokia kita konkurencinga transporto priemone; vis dėlto skatina naudotis transporto rūšių derinimu ir jį plėtoti, taip pat naudotis kitomis transporto rūšimis;

8.   pripažįsta, kad aviacijos sektorius turi tam tikrą neigiamą poveikį aplinkai, visų pirma, kaip triukšmo šaltinis ir didelis teršėjas; todėl mano, kad labai svarbu, jog susitarime būtų numatyta galimybė imtis veiksmų Europos Sąjungoje dėl aplinkos apsaugos klausimų, siekiant sušvelninti aviacijos poveikį vandens, oro kokybei ir triukšmo lygiui;

9.   pabrėžia, kad susitarime turėtų būti numatytos griežtos oro saugos ir saugumo taisyklės;

10.   pabrėžia, kad derybos turėtų vykti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios turi būtino išmanymo ir patirties padedant tokiose derybose;

11.   ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir visi suinteresuoti asmenys visų derybų metu gautų visą informaciją ir su jais būtų konsultuojamasi;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 84.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (COM(2009)0093 – C6-0081/2009 – 2009/0029(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0093),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0081/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 134 straipsnius,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) TATAK atkūrimo plane susitariančiosios šalys skatinamos 2009 m. savanoriškai sumažinti savo sužvejotų rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų kiekį ir taip skatinti išteklių atkūrimą; kai kurios susitariančiosios šalys jau tai padarė; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio g punktas g) jungtinė žvejybos operacija – dviejų arba daugiau su skirtingų KSŠ arba skirtingų valstybių narių vėliavomis plaukiojančių žūklės laivų atliekama operacija, kai vieno žūklės laivo sužvejotas kiekis priskiriamas kitam žūklės laivui arba laivams pagal sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo formulę; g) jungtinė žvejybos operacija – dviejų arba daugiau su skirtingų KSŠ arba skirtingų valstybių narių vėliavomis plaukiojančių žūklės laivų arba su ta pačia vėliava plaukiojančių laivų atliekama operacija, kai vieno žūklės laivo sužvejotas kiekis priskiriamas kitam žūklės laivui arba laivams pagal sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo formulę; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa Laivo vėliavos valstybė narė gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos nurodytą uostą, kai laikoma, kad individuali kvota išnaudota. Laivo vėliavos valstybė narė sustabdo leidimo žvejoti paprastuosius tunus galiojimą ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos nurodytą uostą, kai laikoma, kad individuali kvota išnaudota. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai 1.  Nukrypdamas nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio, Bendrijos žvejybos laivo, nurodyto šio Reglamento 14 straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša šią informaciją: 1.  Nukrypdamas nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio, Bendrijos žvejybos laivo, nurodyto šio Reglamento 14 straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko arba, jei atstumas iki uosto mažesnis, baigus vykdyti žvejybos operacijas ir prieš pradedant plaukti atgal, praneša šią informaciją: Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 2 dalies a punktas a) numatomą atvykimo į uostą laiką; a) datą, uostą ir numatomą atvykimo į uostą laiką; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnio 2 dalies a punktas a) būtų stebima ne mažiau kaip 20 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių valstybės narės žūklės laivų, ilgesnių nei 24 metrai; a) būtų stebima 100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių valstybės narės žūklės laivų, ilgesnių nei 24 metrai; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnio 2 dalies b punktas b) būtų stebimos jungtinės žvejybos operacijos. b) vykdant jungtines žvejybos operacijas kiekviename žvejybos laive būtų po stebėtoją.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl blogėjančios humanitarinės padėties Šri Lankoje

P6_TA(2009)0129 B6-0140/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 91 straipsnį ir į 90 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi maždaug 170 000 civilių yra patekę ypatingąją padėtį, kadangi jie yra pakliuvę Šri Lankos armijos ir grupuotės "Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai" (angl. LTTE) mūšio zonoje ir kad jiems neprieinama net pagrindinė pagalba,

B.   kadangi nuo sausio mėn. pabaigos JT agentūros užfiksavo, kad žuvo daugiau negu 2300, o sužeista mažiausiai 6500 civilių,

1.   ragina Šri Lankos armiją ir LTTE nedelsiant nutraukti ugnį ir leisti civiliams gyventojams palikti kovos zoną; smerkia visus smurto ir gąsdinimo veiksmus, dėl kurių civiliams užkirstas kelias palikti konflikto zoną;

2.   smerkia civilių gyventojų užpuldinėjimus, apie kuriuos patvirtina Tarptautinės krizių grupės turimi dokumentai;

3.   ragina abi šalis gerbti tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas ir saugoti kovos zonoje atsidūrusius ir saugioje zonoje likusius civilius gyventojus bei jiems padėti;

4.   reiškia susirūpinimą dėl perpildytų Šri Lankos Vyriausybės įsteigtų pabėgėlių stovyklų ir jose sudaromų prastų sąlygų;

5.   reikalauja užtikrinti visapusišką ir nevaržomą prieigą į kovos zoną ir į pabėgėlių stovyklas tarptautinių ir nacionalinių humanitarinių organizacijų atstovams ir žurnalistams;

6.   ragina Šri Lankos Vyriausybę bendradarbiauti su šalimis ir pagalbos organizacijomis, kurios norėtų ir galėtų evakuoti civilius;

7.   paveda Primininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Šri Lankos Vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, taip pat Komisijai susipažinti.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos sprendimo naudojant ES žemės ūkio politikos priemones (2008/2219(INI))

P6_TA(2009)0130 A6-0086/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ir 1992 m. biologinės įvairovės konvenciją,

–   atsižvelgdamas į savo Europos Parlamento poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2007 m. lapkričio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią dirvožemio apsaugos sistemą(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6–0086/2009),

A.   kadangi žemės ūkis yra ūkio sektorius, kuris labai priklauso nuo gamtos reiškinių ir kartu jame yra didelė intervencijos galimybė,

B.   kadangi žemės ūkis yra geriausias būdas išvengti dirvožemio prastėjimo ir tam reikalinga pagrįsta strategija, kuria būtų prisidedama išsaugant šią veiklą,

C.   kadangi Europos Sąjungos žemės ūkio bendruomenei tenka svarbus vaidmuo kovojant su dykumėjimu, o Europos Sąjungos gamintojui – esminis vaidmuo tausojant nuolatinių sausrų veikiamų regionų žemės ūkio paskirties dirvožemį, ir kadangi vandens surinkimui yra ypač naudingos nuolatinės kultūros, pievos ir miško kultūros,

D.   kadangi, ypač Pietų Europos, tačiau ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių regionų, žemės ūkio paskirties dirvožemio kokybė labiausiai prastėja nuo neigiamo žmogaus veiklos ir klimato veiksnių poveikio aplinkai,

E.   kadangi per daug intensyvus žemės apdirbimas taip pat gali prisidėti prie dirvožemio erozijos, ir dėl to jis taps nederlingu,

F.   kadangi dykumėjimas šiuo metu laikytinas viena didžiausių grėsmių, dėl kurių prastėja dirvožemis Viduržemio jūros šalyse,

G.   kadangi dirvožemis yra maisto produktų, pašarų, tekstilės ir kuro gamybos pagrindas ir jo vaidmuo yra svarbus surenkant anglies dioksidą; kadangi dirvožemis yra kaip niekada paveiktas vėjo ir laminarinių vandens srautų sukeltos erozijos, taršos, įdruskėjimo, sandarinimo, trūksta organinių medžiagų ir nyksta dirvožemio biologinė įvairovė,

H.   kadangi neigiami padariniai, su kuriais jau buvo susidurta, yra susiję su hidrogeologinio stabilumo pažeidimu, jūros vandens įsiveržimu į pakrančių žemės sluoksnius, dirvožemio įdruskėjimu, žemės ūkio paskirties dirvožemio praradimu, biologinės įvairovės mažėjimu, tokių reiškinių kaip pažeidžiamumo gaisrams ir augalų bei gyvūnų ligoms didėjimu,

I.   kadangi minėtieji natūralios aplinkos ir žmogaus veiklos bei gamybos sąveikos pokyčiai turi svarbių padarinių augalų ir gyvūnų augimo sistemai, dirvožemio produktyvumui, maisto prekių pasiūlai ir iš to kylančių pasekmių maisto saugai, kaip ir susijusių teritorijų socialinei, kultūrinei ir ekonominei struktūrai dėl apleidimo reiškinio, kartu su hirogeologinio pobūdžio pasekmėmis,

J.   kadangi drėkinimas taip pat yra skirtas išlaikyti dirvožemio drėgnį bei papildyti požeminio vandens sluoksnius ir kuriant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) turėtų būtų atsižvelgiama į šiuos faktorius,

K.   kadangi dėl vandens trūkumo ir sausrų kyla pagrindinių žemės ūkio produktų kainos ir kadangi būtina užtikrinti pastovų maisto produktų tiekimą visuomenei,

L.   kadangi žemės ūkio ir miškininkystės sistemų valdymas leidžia daryti įtaką bendrajam anglies lygiui, nes taip galima prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

M.   primindamas, kad esama pirmiau minėtos Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios tikslas yra kovoti su ariamos žemės nualinimu ir sausromis, ir kad Parlamentas remia šią konvenciją,

N.   pripažindamas, kad Vandens pagrindų direktyva (Direktyva 2000/60/EB(3)) yra reglamentuojanti ir pagrindinė dirvožemio apsaugos priemonė, kuria skatinama bendradarbiauti tarp regionų, tvariai naudoti vandenį ir apsaugoti turimus vandens išteklius ir, greta to, prisidedama švelninant potvynių ir sausrų pasekmes,

O.   kadangi reikalingi integruoti ir tarpdisciplininiai veiksmai, siekiant išvengti sprendimų ieškojimo kritinės padėties sąlygomis, nes tai gali sukelti tolesnius neigiamus padarinius ir kenksmingus grandininius pokyčius,

P.   kadangi tikslinga stebėti padėtį, reiškinių raidą ir naujų rizikos situacijų susidarymą naudojantis palydovų duomenimis ir dirvožemių modeliais (kartografija),

Q.   kadangi padažnėjo ekstremalios meteorologinės sąlygos, kartojasi sausrų ir smarkių liūčių laikotarpiai, kurie pagreitina litosferos nykimo procesą, ypač tose vietovėse, kuriose dirvožemio struktūra yra pažeidžiamesnė tiek Šiaurės, tiek Pietų Europoje,

R.   kadangi padidėjo maisto prekių paklausa ir kainos pasauliniu lygiu,

1.   mano, kad reikalinga tiesiogiai tarp BŽŪP krypčių ir valdymo metodų įtraukti bendrosios klimato apsaugos principus ir priemones bei sumažinti nuostolius, kurie kyla būtent dėl prastėjančios dirvožemio kokybės;

2.   pabrėžia, kad žemės ūkio sektoriaus pritaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimas Bendrijos lygiu turi vykti teritoriškai, atsižvelgiant į įvairiems Europos Sąjungos regionams kylančios grėsmės laipsnį; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis patikimu tarptautinių ir Europos institucijų vertinimu, žemės ūkyje naudojamas dirvožemis Pietų Europoje yra jautresnis klimato kaitos poveikiui;

3.   apgailestauja dėl valstybių ir vyriausybių vadovų požiūrio priimant sprendimą sumažinti lėšas kaimo plėtrai ir laikosi nuomonės, kad po antrojo svarstymo numatytų lėšų nepakanka norint spręsti naujas problemas, iškilusias dėl klimato kaitos;

4.   mano, kad dėl dabartinių problemų, tarp jų maisto produktų trūkumas, vandens stygius, temperatūros evapotranspiracijos augimas bei dirvožemio nualinimo pavojus, būtina kurti naują, išsamią ir mokslinę žemės ūkio politiką, kuri atitiktų Viduržemio jūros klimato sąlygas; mano, kad, padedant Europos Sąjungos ir nacionalinėms institucijoms, šioje politikoje turi atsispindėti moksliniai tyrimai ir kultūrų išvedimas, pritaikyti prie naujų aplinkos iššūkių, įskaitant vandens tausojimą, ūkininkams teikiant pakankamus išteklius, kad būtų galima jiems užtikrinti europinį gyvenimo lygį;

5.   mano, kad dirvožemio apsaugos strategijoje su geromis BŽŪP agronominėmis ir aplinkos sąlygomis susiję principai turės labiau skatinti veiksmus, nukreiptus į esamų drėkinimo ir nusausinimo sistemų veikimo ir ekologinio tvarumo tikrinimą ir gerinimą, rengiant ekologiškai tvarius, prie vietos pritaikytus vandentvarkos planus ir konsultuojant sausringose vietovėse ūkininkaujančius žemdirbius prie vietos pritaikytų, vandenį taupančių kultūrų auginimo klausimais;

6.   palaiko Europos Sąjungos paramą vandens tvarkymo žemės ūkio plotuose tobulinimui ir mano, kad tam reikėtų skatinti veiksmingesnių drėkinimo technologijų, pritaikytų skirtingoms kultūroms, įdiegimą, skatinti šios srities mokslinius tyrimus ir biotechnologijos laimėjimų panaudojimą;

7.   mano, kad reikalinga sukurti ir per konsorciumus valdyti labai mažas talpas, skirtas drėkinimui (kalvų ežeriukus) ir kovai su gaisrais tose vietovėse, kurias reikia drėkinti dėl natūralaus nykimo, geriausiomis veiklos sąnaudomis, taip pat naudojant nuotėkų valymo įrenginius ir surenkant į žemės paviršiuje esančius telkinius išvalytą miesto vandenį;

8.   atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus yra terasinis auginimo būdas kovojant su erozija ir gerinant dirvožemio savybę kaupti vandenį, ir laiko tikslinga imtis priemonių terasoms išlaikyti, atkurti ir įkurti;

9.   mano, kad į agrarines miško sistemas turėtų būti įtrauktos pakraščių ir (arba) užterštų žemės ūkio plotų apsodinimo mišku programos, atsižvelgiant į tai, kad augalų šaknys galėtų sulaikyti nestabilų viršutinį dirvožemio sluoksnį ant stabilios apačioje esančios uolienos, kuri veikia kaip nuotėkų valymo substratas;

10.   palaiko Bendrijos politikos miškininkystės sektoriuje, kurios pagrindinis tikslas – kovoti su klimato kaita, įgyvendinimą;

11.   mano, kad taip pat būtina skatinti žemės ūkio intervencijas, kurios užtikrintų augalinės dangos išsaugojimą siekiant išvengti erozijos sukelto upių vagų įdruskėjimo;

12.   pažymi, kad daugelis Viduržemio jūros regiono krūmų rūšių yra gana atsparios ugniai ir puikiai atsigauna, todėl turėtų būti vertinamos, be to, daugelio jų šaknys gali padėti sustabdyti dirvožemio eroziją;

13.   mano, kad šiuo tikslu būtų galima auginti tokias rūšis, kurioms reikia mažiau vandens, arba kad kai kuriais atvejais pavasarines kultūras būtų galima pakeisti žieminėmis kultūromis, kurias reikia ne tik mažiau drėkinti, bet kurios ir veiksmingai apsaugo dirvožemį, nes kritiniu erozijos laikotarpiu žiemą dirvožemį dengia želmenys;

14.   mano, kad vietinės veisimo produkcijos gamintojai galėtų išvesti geriau prie aplinkos prisitaikančius ekotipus, todėl reikėtų tai skatinti konkrečiais veiksmais;

15.   ragina skatinti išsaugoti ir sodinti gyvatvores, ypač regionuose, kuriuose pastaraisiais metais jos išnyko;

16.   pripažįsta svarbų augalų genetinių išteklių vaidmenį pritaikant žemės valdymą prie besikeičiančių klimato sąlygų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kurti programas, skatinančias žemdirbius ir sodininkus bei mažąsias ir vidutines augalininkystės įmones išlaikyti ir vystyti augalų genetinius išteklius;

17.   primena pūdymų svarbą atstatant žemės ūkio paskirties žemes ir sulaikant vandenį; ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares skatinti Viduržemio jūros ekosistemoms pritaikytas žemės ūkio sistemas;

18.   mano, kad be organinių medžiagų išlaikymo dirvožemyje kriterijų, principai, susiję su geromis BŽŪP agrarinėmis ir aplinkos sąlygomis, turėtų skatinti absorbcijos ir anglies judinimo sistemas, geriau išnaudojant sausringųjų zonų žemdirbystės techniką (mažesnis žemės įdirbimas, kultūrų rotacija, prie aplinkos tinkantys genotipai, suminio garavimo kontrolė, tikslingas tręšimas, integruota kova ir t. t.);

19.   ragina kompetentingas įstaigas vietos lygiu imtis programuoti valdymo ir vandens naudojimo drėkinimui technologijų planus dėl pakitusių poreikių ir aplinkos sąlygų, numatyti kryptingą vandens išteklių naudojimą atsižvelgiant į kokybę ir imtis veiksmų drėkinimo vandens tvarkymo įstaigų lygiu, kad būtų kuo efektyviau tvarkomi turimi vandens ištekliai, atsižvelgiant į poreikį sumažinti išteklių nuostolius paskirstymo sistemose;

20.   palaiko Bendrijos sausros stebėsenos centro, kaip atskiro Europos aplinkos agentūros Kopenhagoje skyriaus, įsteigimą ir Europos Sąjungos gebėjimų koordinuotai reaguoti į gaisrus stiprinimą, kadangi abu reiškiniai daro didelę įtaką dykumėjimui ir žemės ūkio paskirties žemės prastėjimui, ypač Viduržemio jūros regionuose;

21.   pabrėžia, jog būtina pagerinti valstybių narių perduodamos informacijos ir jų tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą;

22.   rekomenduoja sukurti greito įspėjimo ir nuolatinės dirvožemio būklės stebėsenos sistemą, kad būtų galima tinkamu laiku imtis veiksmų prieš eroziją, organinės medžiagos praradimą, dėl kurio išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir ariamosios žemės bei biologinės įvairovės praradimą;

23.   todėl ragina Komisiją, kad pasiūlyme nustatant naujas kalnuotas ir ūkininkauti nepalankias vietoves bei salų teritorijas, kaip numatyta 2009 m., kaip į vieną prioritetinių vertinimo parametrų būtų atsižvelgiama į rizikos laipsnį stebėtinoms, prastėjančio dirvožemio ir dykumėjimo vietovėms;

24.   mano, kad būtina intensyvinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai vandens stygių ir sausrą patyrusiems regionams ir atsižvelgiant į biotechnologijų pažangą;

25.   ragina Komisiją apžvelgiant Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos vidurio laikotarpį, kaip numatyta 2009 m., apsvarstyti didesnės iniciatyvos galimybę remti mokslinių tyrimų ir plėtros programas, kurias jau pradėjo nemažai valstybių narių, kurių tikslas – pagerinti tvaresnio dirvožemio ir su jo prastėjimo reiškiniais susiduriančių vietovių valdymo žinias;

26.   ragina Komisiją apsvarstyti būtinybę sukurti sistemą, kurią būtų galima naudoti kovai su klimato kaitos priežastimis ir padariniais, ypač dirvožemio kokybės prastėjimu;

27.   mano, kad tinkamos mokymo programos ir atnaujinimas turėtų būti nukreipti ir į sektoriaus darbuotojus, ir į visuomenę, turint dvejopą tikslą: ieškoti konkrečių sprendimų ir ugdyti vartotojų sąmoningumą bei kolektyvinę atsakomybę už teritorijos išteklių naudojimą;

28.   ragina Sąjungą įgyvendinti ūkininkų, ypač jaunųjų ūkininkų, informavimo ir mokymo priemones siekiant, kad būtų propaguojamos dirvožemį tausojančios žemės ūkio technikos, ypač klimato kaitos ir žemės ūkio gamybos poveikio klimatui klausimais;

29.   kadangi 2008 m. birželio 5 d. rezoliucijos dėl jaunųjų ūkininkų ateities pagal vykdomą BŽŪP reformą(4) pagrindu projektų finansavimas turės būti prioritetiniu būdu suderintas su veikla, kuri galėtų paskatinti jaunuosius ūkininkus imtis žemės ūkio;

30.   mano, kad Sąjunga turi sustiprinti ir pagerinti savarankiškumą ir apsirūpinimą maistu ir pašarais taip pat plėtodama geresnę žemės ūkio paskirties dirvožemio bei jo produktyvumo apsaugą, ypač remdama tvarų ganiavų naudojimą (ganyklinio ūkio programomis ir išmokomis už gamtą tausojantį ganymą ir t. t.), siekiant didesnės nepriklausomybės nuo pašarų importo; mano, kad norint prisidėti prie pasaulinio aprūpinimo maistu ir tvarumo BŽŪP turi būti siekiama subalansuoto augalininkystės, gyvulininkystės ir energijos gamybos santykio Europos Sąjungos žemės ūkyje;

31.   atsižvelgdamas į pasaulinę anglies dioksido rinką, ragina skatinti apsaugoti ir atsodinti miškus bei juos atželdinti naudojant mišrių rūšių medžius, visų pirma valstybėse narėse, kuriose nebeliko natūralių miškų, ir pabrėžia, kad reikia sukurti visapusišką tvaraus miškų valdymo Europos Sąjungoje sistemą;

32.   pabrėžia miškų vaidmenį vandens apykaitoje bei miškingų plotų, ganyklų ir ariamos žemės pusiausvyros svarbą tvariai vandentvarkai; taip pat pabrėžia dirvožemių, kuriuose daug organinių medžiagų, vaidmens ir pritaikytos sėjomainos svarbą; įspėja dėl pavojaus žemės ūkiui, maisto saugai ir tvariai vandentvarkai, kurį kelia intensyvėjantis žemės dirbimas;

33.   ragina, kad žemės ūkio srityje, kuri susijusi su pievų išlaikymu, nuolatinėmis ganyklomis ir miškų plotais, būtų pripažinta galimybė susieti žaliųjų sertifikatų išdavimą su viešųjų gėrybių gamyba (CO2 laikymas, biologinė įvairovė, dirvožemio priežiūra);

34.   ragina valstybes nares naudoti BŽŪP antrąjį ramstį, kad žemės ūkio srityje, kuri susijusi su pievų išlaikymu, nuolatinėmis ganyklomis ir miškų plotais, būtų galima mokėti išmokas ir taip prisidėti prie viešųjų gėrybių gamybos (CO2 laikymas, biologinė įvairovė, dirvožemio priežiūra); ragina Komisiją ganiavų išlaikymui suteikti prioritetą;

35.   prašo Komisijos ir Tarybos remiantis dirvožemio nualinimo apribojimą skatinančiomis priemonėmis išnagrinėti įvairias nualintų dirvožemių atstatymo strategijas;

36.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 281. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0473. (3) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0258.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių, turinčių Europos statutą, valdyme ir kitos papildomosios priemonės

P6_TA(2009)0131 B6-0110/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius". Europos iniciatyva "Small Business Act" (COM(2008)0394)ir į Komisijos 2008 ir 2009 m. darbo programas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Europos privačios įmonės statutas padės mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių veiklai vidaus rinkoje, tačiau jis taip pat bus prieinamas didesnėms įmonėms,

1.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į EB sutarties 138 straipsnį, pradėti konsultuotis su socialiniais partneriais ir įvertinti, o prireikus modernizuoti, parengti ar stiprinti darbuotojų dalyvavimo vidaus rinkoje nuostatas;

2.   ragina Komisiją įvertinti galiojančių Europos įmonių statutų ir atitinkamų Europos Teisingumo Teismo sprendimų (pvz., "Daily Mail and General Trust", "Sevic Systems", "Inspire Art", "Überseering" ir "Cartesio" bylos) poveikį darbuotojų dalyvavimui įmonių valdybose bei galimam vengimui laikytis atitinkamų nacionalinių nuostatų ar siekiui jas apeiti;

3.   ragina Komisiją įvertinti su pirmiau minėta siūloma konsultacija susijusias tarpvalstybinio pobūdžio problemas įmonių valdymo, mokesčių teisės ir darbuotojų finansinių įnašų į akcininkų programas atžvilgiu; ragina persvarstyti ir (arba) parengti naujus pasiūlymus, kuriuos aptartų Taryba ir Parlamentas;

4.   ragina Komisiją įvertinti, ar nustatyti Europos privačios įmonės statuto taisyklę, pagal kurią paskolos ar akcininko kito įnašo kompensacija būtų pervesta, jei tinkamesnis būtų akcinio kapitalo įnašas (t.y. kai pati įmonė yra pernelyg įsiskolinusi); mano, kad reikėtų apsvarstyti taisyklės, pagal kurią akcininkas turi gražinti gautą kompensaciją, jei ji buvo išmokėta prieš pat įmonei tampant nemokia, nustatymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl migrantų vaikų, paliktų kilmės šalyje

P6_TA(2009)0132 B6-0112/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 3 ir 20 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinę visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją, ypač į jos 38, 42 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 24 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra naudingas visų valstybių narių ekonomikai ir juo ES piliečiams užtikrinama galimybė gerinti ekonominę padėtį ir asmeniškai tobulėti,

B.   kadangi šį teigiamą poveikį gali mažinti nepageidaujamas pašalinis migracijos poveikis, pvz., apgailėtina kilmės šalyje paliktų vaikų padėtis jų tėvams migravus į kitą valstybę narę,

C.   kadangi darbo jėgos migracija per pastaruosius dešimtmečius nuolat augo ir šiuo metu dauguma pasaulio tarptautinių migrantų − 64 milijonai − gyvena Europos Sąjungoje,

D.   kadangi migracija gali labai skatinti plėtrą, tačiau ir kilmės, ir priimančiose šalyse taip pat kelia vis dar neišspręstų problemų,

E.   kadangi UNICEF ir asociacijos "Social Alternatives" atliktų tyrimų Rumunijoje duomenimis, 2008 m. mažiausiai 350 000 vaikų turėjo bent vieną iš tėvų, kuris dirbo kitoje šalyje, ir buvo beveik 126 000 vaikų, kurių abu tėvai dirbo užsienyje,

F.   kadangi migracija gali turėti teigiamą poveikį kilmės šalies namų ūkiams, nes pervedant pinigus ir kitais būdais mažinamas skurdas ir daugiau investuojama į žmogiškąjį kapitalą,

G.   kadangi vis dėlto kitoje valstybėje narėje dirbančių tėvų palikti vaikai taip pat gali susidurti su neigiamais reiškiniais, įskaitant pavojų nesulaukti tinkamos fizinės ir psichinės sveikatos priežiūros, ir su neigiamais padariniais, susijusiais su psichine sveikata, pvz., depresija, laiko žaidimams ir ugdymui stoka, mokyklos nelankymu ir bendru nedalyvavimu švietimo ir mokymo procesuose, prasta mityba ir vaikų išnaudojimu,

H.   kadangi, nors ir įgyvendinama politika, kuria siekiama gerinti migrantų vaikų, kartu su tėvais persikeliančių į paskirties šalį, gyvenimo ir švietimo sąlygas, reiškinys, kai vaikai paliekami kilmės šalyje, sulaukė mažai dėmesio,

I.   kadangi vaikai dažnai paliekami kilmės šalyje dėl to, jog trūksta informacijos apie paskirties šalyje siūlomas galimybes ir privalumus,

1.   ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant įvertinti reiškinio, kai migrantų vaikai paliekami kilmės šalyje, mastą ES lygmeniu ir surinkti visos ES duomenis, susijusius su šiuo reiškiniu;

2.   ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant pagerinti vaikų, kuriuos jų tėvai paliko kilmės šalyje, padėtį ir užtikrinti jų normalią švietimo ir socialinę raidą;

3.   ragina valstybės nares parengti bendradarbiavimo priemones, kad būtų išvengta žalingo poveikio šeimoms (ypač vaikams), kuris atsiranda dėl gyvenimo atskirai ir atstumų, kuriuos jiems tenka įveikti;

4.   ragina valstybes nares geriau informuoti migrantus apie jų ir jų šeimos narių teises, susijusias su laisvu judėjimu, ir apie valstybėse narėse bei Europos lygmeniu prieinamą informaciją gyvenimo užsienyje ir darbo sąlygų kitoje valstybėje narėje klausimais;

5.   ragina Komisiją pasiūlyti visoms suinteresuotosioms šalims tinkamai taikyti jau esamas priemones, kuriomis galima padėti migrantams ir jų vaikams, likusiems kilmės šalyje;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai įtraukti socialinius partnerius ir NVO į veiksmus, kuriais siekiama pagerinti migrantų vaikų padėtį;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Regionų komitetui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, šalių narių vyriausybėms ir parlamentams, ir socialiniams partneriams.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos

P6_TA(2009)0133 B6-0104/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Kroatija dėl stojimo į ES,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Kroatijos pažangos ataskaitos(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 5 d. Komisijos pranešimą dėl 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos (SEC(2008)2694),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Kroatija padarė didelę pažangą visose trijose srityse, kurioms taikomi Kopenhagos kriterijai,

B.   kadangi minėtus didelius pasiekimus reikia įtvirtinti ir imtis nuoseklių pastangų siekiant priimti ir įgyvendinti Komisijos ataskaitoje ir šioje rezoliucijoje aptariamas reformas,

C.   kadangi ES ėmėsi veiksmų siekdama pagerinti plėtros proceso kokybę,

D.   kadangi 2007 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikate "2007–2008 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai" (COM(2007)0663) ypač didelis dėmesys nuo pat ankstyvųjų derybų dėl stojimo į ES etapų skiriamas teisinės valstybės principo įgyvendinimui ir tinkamam valdymui, ypač pabrėžiant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, administracinę ir teismų reformą bei pilietinės visuomenės kūrimą,

E.   kadangi visos susijusios šalys privalo siekti bendro tikslo – iki 2009 m. užbaigti derybas dėl stojimo su Kroatija,

F.   kadangi dėl 2008 m. įvykdytų žmogžudysčių ir išpuolių išryškėjo poreikis Kroatijoje rimtai ir skubiai imtis spręsti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo problemas,

G.   kadangi buvo paskirti nauji vidaus reikalų ir teisingumo ministrai bei naujas policijos vadovas ir jiems buvo pavesta spręsti šias problemas,

Bendros pastabos

1.   teigiamai vertina tai, kad 2008 m. Kroatija, priimdama teisės aktus ir vykdydama reformas, būtinas norint tapti ES nare, pasiekė gerų rezultatų;

2.   ypač džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad teisės aktų leidybos ir reglamentavimo darbas pagaliau buvo derinamas su pastangomis stiprinti ir gerinti administracinius gebėjimus, kurių reikia siekiant įgyvendinti šias reformas;

3.   yra įsitikinęs, kad tikslas užbaigti derybas 2009 m. laikantis Komisijos išleisto orientacinio veiksmų plano gali būti pasiektas, jeigu Kroatijos vyriausybė dės daugiau pastangų, ypač siekdama spręsti opius su stojimo procesu susijusius klausimus, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, ir iki galo įvykdys šiose srityse nustatytus reikalavimus, taip pat jeigu Taryba norės ir galės nedelsdama pradėti derybas dėl visų skyrių;

4.   pritaria Komisijos rekomendacijai, kad Taryba įsteigtų ad hoc techninę darbo grupę, atsakingą už Stojimo sutarties parengimą; taip pat rekomenduoja, kad ši grupė dirbtų lygiagrečiai vykstančioms deryboms, todėl savo veiklą ji turėtų pradėti pirmojoje 2009 m. pusėje; be to, teigiamai vertina Komisijos ketinimą 2009 m. pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai išdėstytas finansinis Kroatijos įstojimo į ES poveikis;

Politiniai kriterijai

5.   yra patenkintas dėl pažangos, padarytos priimant tam tikrų sričių svarbiausius dokumentus ir pagrindinius teisės aktus, visų pirma susijusius su diskriminacijos panaikinimu, moterų teisėmis, mažumų teisėmis ir pabėgėlių grąžinimu; nurodo, kad šiuo metu svarbiausia greitai ir veiksmingai juos įgyvendinti;

6.   vis dėlto pabrėžia, kad būtina tęsti viešojo administravimo reformą, pradėti taikyti naują darbo užmokesčio sistemą ir visapusiškai peržiūrėti administracines procedūras siekiant padidinti Kroatijos valstybės tarnybos skaidrumą, atskaitomybę ir atskyrimą nuo politikos; ragina ypatingą dėmesį skirti regionų ir vietos valdymo institucijoms, kadangi jų gebėjimas prisiimti naujus įsipareigojimus labai svarbus norint, kad decentralizacijos procesas būtų sėkmingas;

7.   pabrėžia, kad svarbu užsienio investuotojams užtikrinti teisinį tikrumą ir lygybę prieš įstatymą, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos valdžios institucijas greitai priimti sprendimus pagrindinėse turto grąžinimo bylose laikantis atitinkamų Kroatijos konstitucinio teismo sprendimų;

8.   mano, kad reikia uolesnių pastangų teismų sektoriuje siekiant pašalinti pagrindines priežastis, dėl kurių bylos neišnagrinėjamos ir pernelyg ilgai tęsiasi teisminės procedūros, pradėti rimtai ir visapusiškai gerinti teismų darbą, aprėpiant visų tipų teismus, pradėti taikyti objektyvią ir skaidrią teisėjų atrankos procedūrą ir individualaus jų vertinimo ir paaukštinimo kriterijus, užtikrinti, kad karo nusikaltimai būtų nagrinėjami remiantis bendrais standartais, nepaisant etninės kilmės, ir pagaliau rasti būdus, kaip spręsti teismo nuosprendžių priėmimo ir procesų vykdymo in absentia problemą, ypač stiprinant regionų bendradarbiavimą;

9.   atsižvelgia į 2008 m. gruodžio 12 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai prokuroro pareiškimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kuriame jis nurodo, kad Kroatija atsiliepė į daugumą prokuratūros prašymų suteikti pagalbą, tačiau pabrėžia, kad kai kurie svarbūs kariniai dokumentai, susiję su Gotovinos byla, ir toliau yra neprieinami; ragina Kroatijos vyriausybę sustiprinti savo pastangas, kad šie svarbūs dokumentai būtų nedelsiant prieinami tribunolui;

10.   pritaria tam, kad Kroatijos vyriausybė pagaliau ėmėsi papildomų priemonių siekdama kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad aktyvesnę Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (USKOK) tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiklą turi lydėti tokios pat aktyvios policijos ir teismų pastangos norint, kad ši veikla duotų rezultatų; mano, kad negali būti jokios tolerancijos jokiu lygmeniu ir kad būtina priimti ir vykdyti nuosprendžius, įskaitant turto areštą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina priimtus teisės aktus, susijusius su laikinu visų asmenų, kaltinamų korupcija ir organizuotu nusikaltimu, turto įšaldymu;

11.   su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad keturiuose skirtinguose teismuose oficialiai atidaryti specialūs kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu skyriai ir kad šešiasdešimt teisėjų, paskirtų dirbti šiuose skyriuose, kruopščiai patikrinti, o siekiant atspindėti jų darbo sudėtingumą ir svarbą jiems numatytos didelės finansinės paskatos;

12.   atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos vyriausybę užtikrinti, kad policijai ir teismams būtų suteikta veiksmų laisvė ir žmogiškieji bei finansiniai ištekliai, kurių reikia siekiant įgyvendinti jų įgaliojimus kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

13.   teigiamai vertina tai, kad Kroatijoje esama spaudos laisvės, bet atkreipia dėmesį į neseniai įvykusius korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus tyrusių žurnalistų bauginimus ir netgi nužudymus; ragina policiją ir teismus ryžtingai imtis tirti šiuos atvejus ir pateikti kaltinimus siekiant atkurti šalyje palankią atmosferą ir užtikrinti ilgalaikę atitiktį politiniams stojimo kriterijams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę visiškai ginti žmogaus teises, dėl kurių negali būti jokių politinių derybų;

14.   teigiamai vertina tai, kad Kroatijos vyriausybė patvirtinto konstitucinio nacionalinių mažumų įstatymo įgyvendinimo veiksmų planą ir padidino finansavimą; ragina Kroatijos valdžios institucijas įgyvendinti minėtąjį planą glaudžiai konsultuojantis su mažumoms atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis; taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti ekonominėms ir socialinėms mažumų teisėms, ypač mažumų galimybėms įsidarbinti, ir parengti ilgalaikę strategiją dėl mažumoms priklausančių asmenų įdarbinimo viešojo administravimo ir teismų sistemos įstaigose; be to, ragina nacionalinių mažumų tarybas, siekiant visiškai nepriklausomai naudotis savo įgaliojimais, naudotis savo biudžetine nepriklausomybe nuo vietos valdžios institucijų, kurioms jos turėtų teikti patarimus;

15.   teigiamai vertina Kroatijos laimėjimus mažumų politikos srityje, ypač tai, kad šalyje mažumoms užtikrintos švietimo galimybės ir parlamentinis atstovavimas;

16.   teigiamai vertina nuolatinę pažangą mažumų švietimo srityje; vis dėlto yra susirūpinęs, kad pagal dabartinę sistemą toliau skatinama segregacija, o ne stengiamasi integruoti skirtingas etnines grupes (pvz., surenkant bendras klases); taip pat susirūpinęs ypač romų atveju, nes dėl šios sistemos švietimo kokybė gali būti žemesnė negu įprastinių pamokų atveju;

17.   pažymi, kad, nors ir buvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų sudarant geresnes sąlygas pabėgėliams sugrįžti, dar daug turėtų būti padaryta siekiant, kad šie grąžinimai butų nuoseklūs pabėgėlių apgyvendinimo (ypač tų, kurie nuomojo gyvenamąjį plotą miestuose), integracijos ir patekimo į darbo rinką požiūriu; pabrėžia būtinybę grįžimo programas įgyvendinti taip, kad jos atitiktų kitas socialines ir užimtumo programas;

18.   palankiai vertina ir tai, kad buvo priimti visa apimantys prieš diskriminaciją nukreipti teisės aktai, ir mano, kad labai svarbu veiksmingai įgyvendinti jų nuostatas; ragina nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijas visiškai netoleruoti rasinės ir bet kokios kitos formos neapykantos apraiškų ir užtikrinti, kad už tokias neapykantos apraiškas būtų tinkamai baudžiama; be to, ragina nacionalines valdžios institucijas ginti seksualinių mažumų teises;

Ekonominiai kriterijai

19.   džiaugiasi tuo, kad Kroatijoje nustatytas užimtumo didėjimas ir tvarus ekonomikos augimas; vis dėlto atkreipia dėmesį į vis dar aukštą jaunimo ir mažumoms priklausančių asmenų nedarbo lygį ir poveikį, kurį eilinių piliečių gyvenimui daro aukštos maisto kainos ir bendra infliacija;

20.   nurodo, kad reikia imtis spręsti augančio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, taip pat užsienio skolos problemas, dėl kurių Kroatijos ekonomika tampa labiau pažeidžiama ir jai gresia didesnis pavojus; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti dabartinį ekonomikos augimo lygį ir sudaryti Kroatijai sąlygas pasivyti ES valstybes nares reikės sparčiau vykdyti struktūrines reformas;

21.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia glaudžiai konsultuotis su visomis susijusiomis šalimis ir rengti politiką, kurią vykdant būtų suderinamas energetinis saugumas ir tvarus vystymasis; ragina Kroatijos valdžios institucijas siekti ES klimato pakete nustatytų tikslų ir skirti tinkamą dėmesį energijos vartojimo efektyvumui bei atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, ypač pakrantės teritorijoje; todėl primena Kroatijai ES siūlomas Viduržemio jūros regiono šalims skirtas finansavimo galimybes; pritaria tam, kad buvo priimtas Kioto protokolo įgyvendinimo veiksmų planas, ir ragina valdžios institucijas imtis reikiamų žingsnių veiksmingai sumažinti pramonės išmetamus teršalus;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

22.   iš esmės patenkintas bendra pažanga teisės aktų derinimo srityje; vis dėlto mano, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti teisės aktų kokybei; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau dėti pastangų ir vystyti administracinius gebėjimus, kurių reikia norint įgyvendinti acquis;

23.   palankiai vertina šiuo metu vykdomos privatizacijos plieno ir telekomunikacijų pramonės srityse padarytą pažangą ir Kroatijos valdžios institucijų sprendimą skelbti Kroatijos laivų statyklų privatizavimo konkursą, kuris turėtų būti baigtas 2009 m. ir pabrėžia, kad laivų statyklų pardavimas turi vykti visiškai skaidriai ir laikantis ES konkurencijos normų; ragina Kroatijos vyriausybę, remiant Komisijai, patvirtinti specialiąsias priemones siekiant kompensuoti socialines restruktūrizavimo išlaidas; ragina, kad Komisija ir Taryba, vertindamos Kroatijos pažangą vykdant būtinas reformas, atsižvelgtų į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę;

24.   pažymi, kad žemės ūkio sektoriuje pažanga daroma labai netolygiai ir kokybės politikos bei ekologinio ūkininkavimo srityse padaryta didelė pažanga, o tuo tarpu gebėjimą įsisavinti kaimo plėtros fondų lėšas reikia pagerinti; pabrėžia, kad norint sklandžiai pereiti prie ES bendros žemės ūkio politikos sistemos ir sumažinti šio perėjimo socialines pasekmes reikia padidinti administracinius gebėjimus ir įvykdyti žemės ūkio paramos sistemų reformą;

25.   ragina Kroatijos valdžios institucijas gerai įsisavinti ES pasirengimo narystei programų lėšas ir visais lygmenimis – centriniu, regionų ir vietos – parengti struktūrą ir sukaupti patyrimą, kad būtų galima įsisavinti ES struktūrinių ir sanglaudos fondų teikiamą paramą;

Regionų bendradarbiavimas

26.   labai apgailestauja, kad derybos dėl stojimo buvo dėl dvišalių klausimų veiksmingai sustabdytos ilgam laikui;

27.   pabrėžia, kad dvišaliai klausimai neturėtų kliudyti derybų dėl narystės pažangai, jeigu šios derybos nėra naudojamos siekiant sutrukdyti galutinai išspręsti šiuos klausimus; vis dėlto ragina Kroatijos ir kaimyninių šalių vyriausybes skubiai išspręsti visus likusius klausimus;

28.   pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai – pagrindinis Europos integracijos proceso aspektas, ir ragina Kroatiją bei jos kaimynines šalis aktyviai skatinti bendradarbiavimą regione ir daugiau investuoti į tarpusavio bendradarbiavimo projektus;

29.   primena, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d. Kroatijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai pasiekė neformalų susitarimą ginčą dėl sienų pateikti nagrinėti tarptautinei įstaigai; palankiai vertina Kroatijos ir Slovėnijos pasirengimą priimti Komisijos pateiktą pasiūlymą tarpininkauti ir laikosi nuomonės, kad šis tarpininkavimas turėtų būti grindžiamas tarptautine teise; atsižvelgdamas į tai laukia sparčios pažangos narystės derybose;

o
o   o

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kroatijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0120.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos

P6_TA(2009)0134 B6-0105/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 5 d. Komisijos paskelbtą Turkijos 2008 m. pažangos ataskaitą (SEC(2008)2699),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei(1), į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(2) ir į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. patvirtintą derybų su Turkija programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje(4) ("stojimo partnerystė") numatytų principų, prioritetų ir sąlygų, taip pat į ankstesnius Tarybos – 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. – sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.   kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šios pastangos taip pat turėtų būti vertinamos kaip galimybė pačiai Turkijai dar labiau atsinaujinti,

C.   kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija, pagrindu ir toliau lieka visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas priimti naujas nares,

D.   kadangi Komisija padarė išvadą, kad 2008-ieji buvo kupini politinės įtampos ir kad Turkijos vyriausybė, nepaisydama didelių jai patikėtų įgaliojimų, nepateikė nuoseklios ir išsamios politinių reformų programos,

E.   kadangi Turkija iki šiol neįgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytų sąlygų,

F.   kadangi 2008 m. pradėtos derybos dėl keturių skyrių,

1.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad trečius metus iš eilės Turkijoje nenutrūkstamai lėtėja reformų procesas, ir ragina Turkijos vyriausybę įrodyti savo politinę valią tęsti 2005 m. pradėtą reformų procesą; pabrėžia, kad pirmiausia šiuo modernizavimu turėtų būti suinteresuota pati Turkija ir kad jis naudingas visai Turkijos visuomenei;

2.   reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio Turkijos visuomenės ir pagrindinių politinių partijų susipriešinimo, kuris tapo dar didesnis 2008 m. ir kuris neigiamai paveikė politinių institucijų veiklą ir reformų procesą;

3.   pabrėžia, kad politinės reformos yra reformų proceso pagrindas, ir palankiai vertina tai, kad Turkijos vyriausybė parengė ir patvirtino nacionalinę acquis priėmimo programą;

4.   ragina politinių partijų vadovus rimtai siekti dialogo ir rasti kompromisą dėl reformų darbotvarkės, kurios laikantis būtų siekiama modernizuoti Turkiją ir paversti jos visuomenę stabilia, demokratine, pliuralistine, pasaulietiška ir klestinčia visuomene, būtų laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių bei vadovaujamasi teisinės valstybės principais;

I.Kopenhagos kriterijų vykdymas
Demokratija ir teisinė valstybė

5.   apgailestauja, kad pradinės pastangos siekiant nuodugniai reformuoti konstituciją baigėsi nesutarimais dėl skarų ryšėjimo, ir dėl to dar labiau padidėjo visuomenės susipriešinimas; ragina Turkijos vyriausybę atnaujinti savo darbą ir parengti naują, visiems piliečiams skirtą konstituciją, kurios pagrindinis akcentas būtų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad šiuo konstitucijos rengimo etapu aktyviai dalyvautų politinės partijos ir pilietinė visuomenė, taip pat tautinių ir religinių mažumų atstovai;

6.   reiškia susirūpinimą dėl 2008 m. pradėtų dviejų parlamento partijų veiklos nutraukimo bylų, visų pirma dėl šiuo metu nagrinėjamos Demokratinės visuomenės partijos (turk. DTP) veiklos nutraukimo bylos; pabrėžia būtinybę kuo skubiau iš dalies keisti teisės aktus, pagal kuriuos reglamentuojama politinių partijų veikla, siekiant suderinti šiuos teisės aktus atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką ir į Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijas;

7.   ragina Turkijos vyriausybę imtis bet kokių reikalingų veiksmų ir leisti visoms rinkimuose besivaržančioms partijoms turėti atstovų rinkimų komisijoje;

8.   apgailestauja, kad nepadaryta jokios pažangos kuriant nuolatinę karinių pajėgų civilinę priežiūrą ir stiprinant parlamentinę karo ir gynybos politikos priežiūrą;

9.   atkreipia dėmesį į pažangą rengiant teismų reformos strategiją; tačiau pažymi, kad ir toliau būtinos skubios priemonės teismų nešališkumui ir profesionalumui gerinti ir užtikrinti, kad teismų sistemos nariai nedalyvautų politinėse diskusijose ir paisytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) nustatytų standartų;

10.   apgailestauja, kad nepasiekta jokios pažangos steigiant ombudsmeno tarnybą; atkreipia dėmesį į neigiamą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl ombudsmeno įstatymo ir ragina Turkijos vyriausybę kuo greičiau priimti būtinus teisės aktus, reikalingus šiai tarnybai, kuriai anksčiau yra pritarusi vyriausybė ir parlamentas, įsteigti;

11.   apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė nepateikė jokios išsamios kovos su korupcija strategijos; pabrėžia būtinybę stiprinti valstybės išlaidų parlamentinę priežiūrą ir parengti naujus teisės aktus dėl Audito Rūmų;

12.   teigiamai vertina pradėtą teismo procesą dėl asmenų, kaltinamų naryste nusikalstamoje organizacijoje "Ergenekon"; ragina atsakingas valdžios institucijas tęsti tyrimus ir iki galo atskleisti šios organizacijos ryšius su valstybės struktūromis; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kaip elgiamasi su atsakovais šioje byloje; ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti sąžiningą teismo procesą ir griežtai laikytis teisinės valstybės principų;

Žmogaus teisės ir pagarba mažumų teisėms bei jų apsauga

13.   apgailestauja, kad Turkijoje iki šiol nėra visapusiškai užtikrinamos žodžio ir spaudos laisvės; laikosi nuomonės, kad demokratinėje pliuralistinėje visuomenėje spaudos laisvės nepadeda užtikrinti nei dažni tinklaviečių draudimai, nei spaudimas kritiškai įvykius nušviečiančioms žiniasklaidos priemonėms bei teisimasis su jomis; taip pat mano, kad nepakanka iš dalies pakeisti Baudžiamojo kodekso (BK) 301 straipsnį (taip pat kitus BK straipsnius ir Kovos su teroru bei Spaudos įstatymus), kaip padaryta 2008 m. balandžio mėn., kadangi, nepaisant to, žmonės, pvz., Sacharovo premijos už minties laisvę laureatė Leyla Zana, ir toliau persekiojami, net jeigu jie taikiai reiškia savo nuomonę; dar kartą pabrėžia, kad, siekiant visapusiškai gerbti žodžio laisvę ir atsižvelgti į EŽTK standartus, turi būti panaikintas BK 301 straipsnis ir iš esmės reformuotas visas baudžiamasis kodeksas, taip pat peržiūrėti kiti įstatymai, kuriais remiantis buvo galima pasirinktinai riboti taikią nuomonių raišką;

14.   palankiai vertina vyriausybės vardu paskelbtą teisingumo ministro Mehmeto Ali Sahino atsiprašymą, skirtą Engino Cebero, kuris dėl patirto smurto mirė kalėjime, šeimai; kartu su Turkijos parlamento Žmogaus teisių komitetu reiškia susirūpinimą dėl teisėjų negebėjimo nagrinėti kankinimų ir žiauraus elgesio atvejų, kurių skaičius didėja; ragina Turkijos vyriausybę toliau nuolatos dėti pastangas siekiant užkirsti kelią kankinimams ir žiauriam elgesiui oficialiose sulaikymo vietose ir už jų ribų bei nebaudžiamumo kultūrai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ratifikavus ir įgyvendinus JT Konvencijos prieš kankinimus neprivalomąjį protokolą, šios pastangos būtų gerokai įtikimesnės; taip pat reiškia susirūpinimą dėl besaikio policijos pajėgų naudojimo malšinant visuotines demonstracijas;

15.   teigiamai vertina Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos Žmogaus teisių tyrimų komiteto atliktą darbą tiriant kankinimų ir žiauraus elgesio kalėjimuose atvejus ir žurnalisto Hranto Dinko žmogžudystės bylą; ragina Turkijos valdžios institucijas visapusiškai vadovautis Komisijos ataskaitų ir Pagrindinės tarnybinio patikrinimo valdybos ataskaitos išvadomis; taip pat laikosi nuomonės, kad tiriant kitas neišnagrinėtas bylas, pvz., Hranto Dinko žmogžudystės bylą, turėtų būti rimčiau atsižvelgiama į hipotezę dėl organizacijos "Ergenekon" vaidmens šiose bylose;

16.   teigiamai vertina 2008 m. vasario mėn. priimtą Fondų įstatymą ir Komisijos įžvalgą, kad šiame Fondų įstatyme reglamentuojama daug svarbių su nuosavybe susijusių klausimų, kurie aktualūs ne musulmoniškoms bendruomenėms; ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad šis įstatymas būtų įgyvendinamas vadovaujantis EŽTT praktika, ir išnagrinėti kol kas neišspręstą klausimą dėl nusavinto turto, kuris buvo parduotas trečiosioms šalims, taip pat dėl fondų nuosavybės, sujungtos prieš priimant naujus teisės aktus;

17.   pakartoja, kad vis dar reikalingas EŽTT praktika grindžiamas nevaržomos visų religinių bendruomenių veiklos teisinis pagrindas, ypač kai jis susijęs su jų teisiniu statusu, dvasininkų mokymu, bažnytinės valdžios rinkimu, religiniu auklėjimu ir religinių apeigų vietų įstatymu; ragina Turkijos valdžios institucijas, visas politines partijas, pilietinę visuomenę ir susijusias bendruomenes vienyti pastangas ir sukurti aplinką, kuri būtų palanki tikėjimo laisvei praktiškai užtikrinti; pakartoja raginimą nedelsiant iš naujo atidaryti graikų ortodoksų Chalkidės seminariją ir vėl leisti viešai naudoti ekleziastinį ekumeninio patriarcho titulą; palankiai vertina vykstančias vyriausybės ir alevių bendruomenės vadovų derybas dėl neišspręstų problemų, pvz., dėl alevių bendruomenės religinių apeigų vietos ir dėl paminklo Sivaso žudynėms atminti pastatymo klausimų, ir ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant spręsti šią problemą ir padaryti valstybinius religijos kursus neprivalomus; apgailestauja dėl to, kad planuojama nusavinti Šv. Gabrieliaus sirų ortodoksų vienuolyną Tur Abdine ir kad prieš vienuolyno atstovus imtasi teisminių procedūrų;

18.   ragina Turkijos vyriausybę pirmumo tvarka imtis politinės iniciatyvos siekiant rasti ilgalaikį kurdų apgyvendinimo klausimo sprendimą, o tai įmanoma padaryti sprendžiant kurdų kilmės piliečių ekonominių ir socialinių galimybių klausimą ir akivaizdžiai pagerinus jų kultūrinių teisių padėtį, įskaitant tikrą galimybę mokytis kurdų kalbos, kuri būtų numatyta pagal viešąją ir privačią švietimo sistemas, taip pat transliuoti laidas šia kalba ir vartoti ją kasdieniame gyvenime bei teikiant viešąsias paslaugas; teigiamai vertina tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėjo veikti 24 valandas transliuojantis valstybinis televizijos kanalas kurdų kalba;

19.   smerkia Kurdistano darbininkų partijos (angl. PKK) ir kitų teroristinių grupuočių vykdomus išpuolius Turkijoje; pakartoja savo solidarumą su Turkija kovojant su terorizmu ir dar kartą ragina PKK nedelsiant paskelbti apie besąlygiškas paliaubas;

20.   ragina DTP ir jos išrinktuosius narius aiškiai atsiriboti nuo teroristinės PKK partijos bei šios partijos smurto veiksmų, taip pat ragina visas partijas prisidėti ieškant sprendimo, kuriuo vadovaujantis būtų skatinamas Turkijos valstybės stabilumas, klestėjimas ir vientisumas;

21.   pažymi, kad Turkijos vyriausybė, siekdama užtikrinti Pietryčių Turkijos plėtrą, nusprendė užbaigti Pietryčių Anatolijos projektą (GAP); tačiau atkreipia dėmesį į jo socialinius, ekologinius, kultūrinius ir geopolitinius padarinius, įskaitant poveikį kaimyninių šalių, t. y. Irako ir Sirijos, vandentiekiui, ir ragina vyriausybę visapusiškai svarstyti šiuos klausimus, ginti nukentėjusių gyventojų teises ir užtikrinti glaudų vietos ir regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimą tęsiant suplanuotą darbą; ragina Komisiją pateikti tyrimą dėl GAP ir jo padarinių;

22.   pakartoja, kad, remiantis Lozanos sutarties (1923 m.) nuostatomis, pliuralizmas ir įvairovė – Europos vertybės – aprėpia pagarbą mažumoms, kurios apibrėžiamos gerokai išsamiau negu priimta Turkijoje; reiškia susirūpinimą dėl nesibaigiančio priešiškumo ir smurto mažumų atžvilgiu; nerimauja, kad Turkija nepadarė jokios pažangos siekdama užtikrinti kultūrų įvairovę ir pagarbą mažumų teisėms bei pastarųjų apsaugą pagal EŽTK standartus; ragina Turkijos vyriausybę pradėti ilgai lauktą dialogą su Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) vyriausiuoju įgaliotiniu tautinių mažumų klausimais dėl tautinių mažumų dalyvavimo visuomenės gyvenime ir televizijos ar radijo laidų transliavimo tautinių mažumų kalbomis;

23.   ragina Turkijos vyriausybę imtis veiksmų prieš šį priešiškumą kurstančias organizacijas ir grupes ir apsaugoti visus asmenis, kuriems grasinama ir kurie nuogąstauja dėl savo gyvybės, taip pat nuolat dėti pastangas siekiant sudaryti sąlygas, palankias visiškai pagarbai pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti;

24.   ragina Turkijos vyriausybę ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti dvikultūrį Turkijos salų Imvros (Gökçeados) ir Tenedos (Bozcaados) pobūdį ir spręsti mažumą sudarančios graikų bendruomenės narių problemas, susijusias su jų švietimu ir nuosavybės teisėmis;

25.   teigiamai vertina tai, kad Turkijos parlamente įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija; palankiai vertina Komisijos vertinimą, kuriuo remiantis padaryta išvada, kad visapusiškai taikomi teisės aktai, skirti moterų teisėms ir lyčių lygybei užtikrinti; tačiau ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad juos įgyvendinant būtų daroma teigiama įtaka Turkijos moterų padėčiai; pažymi, kad artėjantys savivaldybių rinkimai yra proga ištaisyti menko atstovavimo moterims politikoje spragą;

26.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau pranešama apie vadinamųjų žmogžudysčių dėl garbės atvejus, ir ragina Turkijos valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią šioms žmogžudystėms, smurtui šeimose ir priverstinėms santuokoms; palankiai vertina tai, kad padidintas prieglaudų skaičius, tačiau ragina skubiai vykdyti veiksmingą ir tvarią politiką biudžeto ir personalo klausimais bei remti moteris ir jų vaikus, kai jie išeina iš prieglaudos; ragina Turkijos vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis siekiant užkirsti kelią prekybai moterimis;

27.   teigiamai vertina Aukščiausiojo apeliacinio teismo sprendimą atmesti nuosprendį, pagal kurį siekiama uždrausti interesų grupės "Lambda Istanbul" veiklą; ragina vyriausybę užtikrinti lygybę nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, amžiaus ar lytinės orientacijos;

Veikianti rinkos ekonomika

28.   teigiamai vertina Komisijos vertinimą, pagal kurį Turkija priskiriama veikiančios rinkos ekonomikos šalims;

29.   pažymi, kad nors Turkijos ekonomikos augimas 2008 m. sulėtėjo, sprendžiant iš bendros statistikos apie šalies ekonomiką, Turkijos ekonomikos pagrindai tvirtesni, o sparta gerokai didesnė negu prieš keletą metų; pažymi, kad kol kas Turkijos bankų sistema nepatyrė didelio pasaulinės finansų krizės poveikio, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad ši krizė gali turėti įtakos ekonomikos augimui; prašo Komisiją pateikti konkrečios informacijos apie krizės pasekmes Turkijos ekonomikai; skatina Turkijos vyriausybę toliau glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu ir kitomis tarptautinėmis ir Europos finansų institucijomis;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

30.   apgailestauja, kad iki šiol neįvykdyta nemažai Turkijos prisiimtų EB ir Turkijos muitų sąjungos įsipareigojimų, o tai kenkia dvišaliams prekybos santykiams;

31.   pažymi, kad pagal muitų sąjungos principus Turkija įsipareigojusi derėtis su trečiosiomis šalimis, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, ir sudaryti šiuos susitarimus su minėtosiomis šalimis; ragina Tarybą ir Komisiją įtraukti Turkiją į būsimų ES ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimų poveikio vertinimo tyrimus ir toliau skatinti perduoti informaciją apie ES poziciją ir derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų padėtį;

32.   apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė dar nėra visapusiškai įgyvendinusi EB ir Turkijos asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo; primena, kad Turkijai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų iki 2009 m. gruodžio mėn., derybų procesui būtų padaryta didelė žala; ragina Tarybą atsižvelgti į 2006 m. gruodžio 11 d. paskelbtas išvadas ir toliau stebėti pažangą, padarytą sprendžiant Bendrijos ir jos valstybių narių 2005 m. rugsėjo 21 d. pareiškime išvardytus klausimus, ir informuoti apie šią pažangą;

33.   teigiamai vertina Turkijos pažangą švietimo ir kultūros srityse; pakartoja, kad galimybės mokytis visiems užtikrinimas – tai ne tik gera mažumų įtraukties strategija, bet ir klestinčios šiuolaikinės visuomenės pagrindas; laikosi nuomonės, kad ketinimas atidaryti Turkijos universitetuose armėnų ir kurdų studijų fakultetus yra geros valios ženklas, kurį parodžius turi būti atliekami konkretūs veiksmai;

II.Gerovės skatinimas
Socialinės sanglaudos ir gerovės skatinimas

34.   pažymi, kad socialiai orientuota rinkos ekonomika yra socialiniu požiūriu darnios visuomenės pagrindas ir viena iš stabilumo bei klestėjimo prielaidų; todėl palankiai vertina priimtą Socialinio draudimo ir bendrojo sveikatos draudimo įstatymą, pagal kurį turėtų būti prisidėta skatinant Turkijos visuomenės socialinę sanglaudą;

35.   taip pat palankiai vertina 2008 m. gegužės mėn. Turkijos parlamento priimtą teisės aktų, pagal kuriuos reglamentuojama užimtumo sritis, paketą, skirtą moterų, jaunimo ir žmonių su negalia užimtumui skatinti; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios padėties darbo rinkoje, kurioje dalyvauja tik 43 proc. darbingo amžiaus žmonių, ir ypač nerimauja dėl mažėjančio bendro moterų užimtumo rodiklio; ragina Turkijos vyriausybę imtis papildomų veiksmų šešėlinės ekonomikos problemai spręsti;

36.   dar kartą ragina Turkijos vyriausybę imtis papildomų veiksmų ir suteikti moterims daugiau galių politiniame, ekonominiame ir socialiniame sektoriuose, pvz., numatyti laikinas priemones, kurias taikant moterys būtų skatinamos aktyviau dalyvauti politikoje; atkreipia dėmesį į būtinybę imtis veiksmingų priemonių ir užtikrinti moterims geresnes galimybes gauti išsilavinimą, kadangi moterų švietimo padėtis Turkijoje yra viena iš prasčiausių, palyginti su kitomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis;

37.   atkreipia dėmesį į sveikatos apsaugos srityje padarytą pažangą; tačiau reiškia susirūpinimą, kad nepadaryta jokios pažangos psichikos sveikatos priežiūros srityje; ragina Turkijos valdžios institucijas skirti psichikos sveikatos priežiūrai daugiau išteklių ir rasti nepakankamos bendrosios medicininės priežiūros ir psichikos negalią turinčių asmenų gydymo psichiatrijos ligoninėse ir reabilitacijos centruose problemos sprendimą; ragina užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma vaikų ir suaugusiųjų, gydomų specialiose institucijose, teisių;

38.   apgailestauja, kad nepadaryta pažangos iš dalies keičiant teisės aktus dėl profesinių sąjungų teisių, ir ragina Turkijos Parlamentą patvirtinti naują profesinių sąjungų įstatymą, kuris atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų nuostatas; apgailestauja, kad, nors 2004 m. supaprastintos profesinių sąjungų steigimo ir narystės jose taisyklės, profesinių sąjungų veikla ir toliau ribojama; ragina Turkijos valdžios institucijas kartu su profesinėmis sąjungomis rasti sprendimą, kuriuo vadovaujantis ir atsižvelgiant į laisvę burtis į asociacijas būtų leista gegužės 1 d. surengti taikią demonstraciją Stambulo Taksimo aikštėje;

39.   dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad būtina spręsti Turkijos regionų, taip pat miesto ir kaimo vietovių didelių išsivystymo skirtumų problemą, nes tai rimta kliūtis Turkijos visuomenės gerovei; todėl apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė kol kas nepateikė išsamios strategijos, kaip spręsti šį klausimą, ir reiškia nusivylimą tuo, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą, išdėstytą jo pirmiau minėtoje 2008 m. gegužės 21 d. rezoliucijoje, ir nepateikė jokios informacijos apie ES indėlį į šį strateginį planavimą pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

III.Gerų kaimyninių santykių kūrimas

40.   pabrėžia būtinybę rasti visapusišką Kipro klausimo sprendimą remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir vadovaujantis Europos Sąjungos sukūrimo principais; palankiai vertina atnaujintą abiejų šalių politinių lyderių įsipareigojimą derėtis dėl sprendimo, reiškia paramą vykstančioms tiesioginėms abiejų Kipro bendruomenių lyderių deryboms ir pritars bet kokiam jų pasiektam susitarimui, jeigu jis atitiks ES sukūrimo principus, įskaitant keturias pagrindines laisves, išskyrus laikinus pereinamojo laikotarpio nukrypimus, ir jeigu šiam susitarimui bus pritarta po referendumo; ragina Turkiją užtikrinti palankesnę derybų aplinką, t. y. išvesti Turkijos karines pajėgas ir leisti abiem lyderiams laisvai derėtis dėl savo šalies ateities;

41.   ragina Turkiją vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę, konkrečias JT Saugumo Tarybos rekomendacijas ir EŽTT nuosprendį ketvirtojoje tarpvalstybinėje Kipro byloje prieš Turkiją, susijusioje su dingusių asmenų atvejų tyrimu; ragina visas ES valstybes nares paraginti Turkiją imtis atitinkamų veiksmų šiai problemai, kuri iš esmės yra humanitarinis klausimas, spręsti;

42.   ragina užtikrinti didesnį tarpvalstybinį vietos valdžios institucijų, verslininkų ir kitų vietos partnerių bendradarbiavimą su ES narėmis Graikija ir Bulgarija;

43.   palankiai vertina pastaraisiais metais plėtojamą Turkijos ir Irako valdžios institucijų bendravimą ir bendradarbiavimą, taip pat Turkijos ir Šiaurės Irako kurdų regioninės vyriausybės ryšius; ragina šias valdžios institucijas dar aktyviau bendradarbiauti, kad Irako atsakomybe būtų užkirstas kelias iš Irako teritorijos vykdomiems teroristų išpuoliams ir užtikrintas visos Turkijos ir Irako kaimynystės zonos stabilumas bei prisidėta prie šio regiono ekonominės plėtros; primena savo ankstesnius kreipimusis į Turkijos vyriausybę su prašymu gerbti Irako teritorinį vientisumą vykdant antiteroristines operacijas, paisyti žmogaus teisių, vadovautis teisinės valstybės principais ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta civilių aukų;

44.   palankiai vertina Prezidento A. Gülo vizitą į Armėniją, kuris Prezidento S. Sarkisiano kvietimu įvyko 2008 m. rugsėjo mėn., ir tikisi, kad taip bus sudarytos palankesnės aplinkybės nusistovėti normaliems šių šalių santykiams; ragina Turkijos vyriausybę atidaryti sieną su Armėnija ir atkurti visapusiškus ekonominius ir politinius santykius su šia šalimi; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo dėl dabarties ir praeities klausimų procesą ir sudaryti sąlygas atvirai ir nuoširdžiai diskusijai klausimais, susijusiais su praeities įvykiais; ragina Komisiją tarpininkauti vykstant šiam susitaikymo procesui;

45.   palankiai vertina nuolatines Turkijos ir Graikijos vyriausybių pastangas gerinti dvišalius santykius; pakartoja, kad, atšaukus Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. paskelbtą casus belli, būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant dar labiau gerinti šiuos santykius; primena Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir ragina Turkijos vyriausybę dėti kuo didesnes pastangas siekiant taikiai išspręsti visus likusius konfliktus vadovaujantis JT chartijos ir kitų susijusių tarptautinių konvencijų nuostatomis bei dvišaliais susitarimais ir įpareigojimais;

IV.ES ir Turkijos dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas

46.   ragina Tarybą svarstyti galimybę žengti toliau ir pradėti derybas dėl skyrių, kurių derybų pradžios sąlygas, remiantis Komisijos vertinimu, Turkija įvykdė;

47.   pripažįsta Turkijos siekį tapti Eurazijos energetikos centru ir vaidmenį, kurį ji galėtų atlikti prisidėdama prie Europos energetikos saugumo; teigiamai vertina Turkijos pažangą energetikos srityje; primena, kad anksčiau minėtoje 2007 m. spalio 24 d. rezoliucijoje remiama derybų dėl šio skyriaus pradžia, ir apgailestauja, kad kol kas Taryboje nepasiekta sutarimo šiuo klausimu; siekdamas glaudesnio ES ir Turkijos bendradarbiavimo energetikos srityje, ragina Turkiją tapti tikrąja Europos energijos bendrijos nare, kadangi tai būtų naudinga visoms susijusioms šalims; ragina Turkiją visapusiškai remti Europos prioritetinį dujotiekio projektą "Nabucco" ir tikisi, kad netrukus bus pasirašytas vyriausybių susitarimas, pagal kurį siekiama pradėti eksploatuoti šį dujotiekį;

48.   atkreipia dėmesį į migracijos ir prieglobsčio srityje padarytą pažangą; vis dėlto apgailestauja, kad nuo 2006 m. gruodžio mėn. Turkija neatnaujino derybų dėl readmisijos susitarimo su EB, o jį pasirašyti svarbu siekiant susitarimo dėl supaprastintos vizų tvarkos; ragina Turkijos vyriausybę aktyviau bendradarbiauti su ES migracijos kontrolės srityje, įskaitant tinkamą šiuo metu galiojančių dvišalių su valstybėmis narėmis pasirašytų readmisijos susitarimų ir protokolų įgyvendinimą; pažymi, kad visiškai nepažengta derinimo pagal ES vizų sąrašus srityje; ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pradėti derybas dėl supaprastintos vizų tvarkos susitarimo; ragina valstybes nares švelninti vizų apribojimus bona fide keliaujantiems asmenims, pvz., studentams, akademinės bendruomenės nariams ar verslininkams; ragina visapusiškai gerbti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teises, įskaitant atviros ir nevaržomos teisės patekti į visus sulaikymo centrus, kaip nustato JT vyriausiasis komisaras pabėgėlių klausimais, užtikrinimą;

49.   teigiamai vertina tai, kad 2008 m. rugsėjo mėn. pradėti vykdyti naujos kartos projektai, skirti Turkijos ir ES pilietinės visuomenės dialogui stiprinti; ragina Komisiją informuoti apie veiksmus, atliktus plėtojant šį ES ir Turkijos pilietinės visuomenės dialogą; dar kartą ragina Turkijos vyriausybę labiau įtraukti pilietinę visuomenę į reformų procesą;

50.   pažymi, kad Komisija ketina pateikti tik kai kurių politikos sričių poveikio vertinimą(5); ragina Komisiją parengti išsamesnį poveikio tyrimą, kaip 2004 m. pateikto poveikio tyrimo tęsinį, ir ragina nedelsiant pateikti jį Parlamentui;

51.   ragina Turkijos vyriausybę ir teismo institucijas glaudžiau bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir institucijomis nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose ES piliečiai ir gyventojai pripažinti sukčiavimo aukomis, pvz., vadinamųjų Žaliųjų fondų (Turkijoje veikiantys Islamo investicijų fondai) ir Vokietijoje veikiančios labdaros įstaigos "Deniz Feneri" atvejus;

Bendradarbiavimas sprendžiant tarptautinius ir pasaulinius klausimus

52.   vertina Turkijos pastangas siekiant prisidėti sprendžiant daugelį problemų, susijusių su krizės apimtais pasaulio regionais, visų pirma, su Artimaisiais Rytais ir Pietų Kaukazu, taip pat su Afganistano ir Pakistano santykiais; ypač palankiai vertina aktyvų ir konstruktyvų Turkijos dalyvavimą sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą ir skatinant taiką bei stabilumą Pietų Kaukaze, pvz., Turkijos pasiūlymą sukurti Kaukazo stabilumo ir bendradarbiavimo platformą; ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Turkija ir ieškoti ES ir Turkijos sąlyčio taškų sprendžiant su minėtaisiais regionais susijusius klausimus;

53.   sveikina Turkiją tapus naująja JT Saugumo Tarybos nare ir ragina Turkijos vyriausybę derinti savo poziciją Jungtinėse Tautose su ES pozicija;

54.   teigiamai vertina tai, kad Turkijos Parlamentas ratifikavo Kioto protokolą;

55.   vertina nuolatinį Turkijos indėlį į Europos saugumo ir gynybos politiką ir vykdant NATO operacijas; vis dėlto apgailestauja, kad Turkija savo prieštaravimais stabdo NATO ir ES strateginį bendradarbiavimą, kurį vykdant peržengiamos susitarimo "Berlin Plus" ribos, o tai neigiamai veikia ES komandiruotuosius darbuotojus, ir ragina Turkiją kuo greičiau atsisakyti savo protestų; ragina Tarybą konsultuotis su Turkija, kaip viena iš didžiausių karių tiekėjų, Europos saugumo ir gynybos politikos planavimo ir sprendimų priėmimo procese;

56.   ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, pateikti jį ratifikuoti ir taip dar labiau didinti Turkijos indėlį į pasaulinę daugiašalę sistemą ir skatinti šalį dalyvauti joje;

o
o   o

57.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos Vyriausybei bei Parlamentui.

(1) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 284. (2) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 452. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0224. (4) OL L 51, 2008 2 26, p. 4. (5) Europos Komisija. Veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į Parlamento rezoliucijas, nesusijusias su teisėkūra, 2008 m. gegužės mėn. II sesija.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos

P6_TA(2009)0135 B6-0106/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kurio metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. balandžio 7 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją S/RES/817 ir 1993 m. birželio 18 d. S/RES/845,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. laikinąjį Graikijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą,

–   atsižvelgdamas į ES ir Vakarų Balkanų deklaraciją, kurią 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge vienbalsiai patvirtino visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Vakarų Balkanų valstybių užsienio reikalų ministrai,

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos ketvirtojo susitikimo 2007 m. liepos 24 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 18 d. ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimus dėl vizų tvarkos supaprastinimo ir readmisijos,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/212/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija(1),

–   atsižvelgdamas į Brdo pareiškimą: 2008 m. kovo 29 d. ES pirmininkaujanti valstybė vėl daugiausia dėmesio skyrė Vakarų Balkanams, pabrėždama naujo postūmio Salonikų darbotvarkei ir Zalcburgo deklaracijai poreikį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Komisijos ataskaitą apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą (SEC(2008)2695),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2007 m. ataskaitos(3),

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 2007 m. sausio 29–30 d. ir 2007 m. lapkričio 26–27 d. rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl readmisijos sudarymo(5),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/824/EB dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/817/EB dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo(7),

–   atsižvelgdamas į galutinį Penktojo ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Jungtinio parlamentinio komiteto pareiškimą, priimtą 2008 m. lapkričio 28 d.,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 5 d. Komisijos komunikatą pavadinimu "2008–2009 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai"(COM(2008)0674) ir į 2008 m. gruodžio 9 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumente nuo pat pirmųjų šios strategijos etapų pabrėžiama teisinės valstybės ir geros vyriausybės svarba, ypač kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, administracinių ir teisinių reformų bei pilietinės visuomenės vystymosi srityse,

B.   kadangi ES ėmėsi priemonių, skirtų plėtros proceso kokybei pagerinti,

C.   kadangi ES valstybė narė Graikija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įsitraukusios į derybų procesą, vykstantį prižiūrint Jungtinėms Tautoms, kuriuo siekiama rasti abipusiai priimtiną sprendimą dėl šalies kandidatės pavadinimo klausimo; kadangi ir toliau labai svarbu užtikrinti gerus kaimyninius santykius ir rasti suderintus bei abipusiai priimtinus atsakymus į neišspręstus klausimus su kaimynais, remiantis 2006 m. kovo 11 d. Zalcburgo deklaracija,

1.   teigiamai vertina tai, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę sudarančios partijos ir opozicija, sulaukiančios didelės pilietinės visuomenės paramos ir palankios visuomenės nuomonės, vieningai veikia siekdamos patenkinti Kopenhagos kriterijus siekiant narystės ES ir kuo anksčiau įstoti į ES; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbiausia ne atitikti išoriškai nustatytus reikalavimus, bet pagerinti pačios šalies kandidatės ateities perspektyvas;

2.   patvirtina, jog visiškai pritaria Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir visų Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvai, kuri yra labai svarbi regiono stabilumui, susitaikymui ir taikiai ateičiai;

3.   teigiamai vertina tai, kad praėjus septyneriems metams nuo Ochrido susitarimo sudarymo, šalies parlamentas priėmė įstatymą dėl kalbų statuso administracijoje ir švietime; ypač teigiamai vertina didesnes galimybes aukštojo mokslo srityje, kurias teikia keliuose miestuose atidaryti nauji fakultetai, įskaitant fakultetus, kuriuose mokymo programos parengtos skirtingomis kalbomis; pažymi, jog pagerėjo daugumai nepriklausančių bendruomenių narių lygiateisis atstovavimas, visų pirma viešojo administravimo, policijos ir karinių pajėgų srityse;

4.   teigiamai vertina šalies pažangą vykstant dialogui dėl vizų liberalizavimo, ypač didelį išduotų biometrinių kelionės ir tapatybės dokumentų skaičių, integruotos sienų valdymo schemos įgyvendinimą ir nacionalinės vizų informacinės sistemos sukūrimą; su pasitenkinimu pažymi pažangą kovos su prekyba žmonėmis, nelegalia migracija ir korupcija srityje bei ragina vyriausybę ir toliau dėti pastangas šioje srityje; teigiamai vertina readmisijos susitarimo su ES įgyvendinimą ir ragina glaudžiau bendradarbiauti su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX), Europos policijos biuru (EUROPOL) ir Europos teisinio bendradarbiavimo institucija (EUROJUST); atkreipia dėmesį į Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiams iškilusius sunkumus, kuriuos lemia tai, kad viena ES valstybė narė nepripažįsta jų pasų; atsižvelgdamas į pasiektą pažangą, ragina Komisiją kiek galima greičiau rekomenduoti Tarybai liberalizuoti vizas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiams ir panaikinti reikalavimą gauti vizas;

5.   teigiamai vertina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės pastangas ekonomikos srityje, kurių rezultatas – svarbi pažanga įgyvendinant ekonominius kriterijus, tokiu būdu priartinant šalį prie veikiančios rinkos ekonomikos; ypač teigiamai vertina mokesčių mokėjimo procedūrų supaprastinimą, registracijos "vieno langelio" principu reformą, užsienio prekybos supaprastinimą ir biurokratizmo sumažinimą; skatina vyriausybę toliau vykdyti politiką, nukreiptą į stabilų BVP augimą, žemą infliacijos lygį, mokestinę drausmę ir į bendro verslo klimato stiprinimą;

6.   pažymi, kad po keleto bandymų sutrukdyti 2008 m. birželio 1 d. parlamento rinkimams, ypač šalies šiaurės vakaruose, vyriausybė ėmėsi veiksmingų priemonių, kad rinkimų rezultatai būtų teisingi – ji surengė naujus dalinius rinkimus ir veiksmingai kontroliavo jų eigą; džiaugiasi pradėtais teismo procesais, kuriais siekiama nubausti rinkimų pažeidimų kaltininkus; teigiamai vertina priimtus rinkimų kodekso pakeitimus visapusiškai atsižvelgiant į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas ir tikisi, kad bus padaryta viskas, kas įmanoma, kad ateityje būtų užkirstas kelias sutrukdyti rinkimus, pvz., prezidento ar vietos valdžios rinkimus 2009 m. kovo mėn.;

7.   teigiamai vertina pažangą, pasiektą steigiant decentralizuotam pasirengimo narystei priemonės (PNP) valdymui reikalingas struktūras; remia vyriausybės pastangas sukurti administracinius pajėgumus, leisiančius įgyvendinti Komisijos sprendimą patikėti PNP valdymą nacionalinėms valdžios institucijoms;

8.   pažymi, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, kaip dauguma ES valstybių narių, jos parlamentui priėmus plačiai paremtą sprendimą, tuo pačiu metu kaip ir Juodkalnija pripažino kaimyninės šalies Kosovo nepriklausomybę nepaisant sunkumų, kurie dėl to gali kilti netolimoje ateityje palaikant gerus santykius su kita kaimynine šalimi Serbija; teigiamai vertina pasiektą susitarimą su Kosovo valdžios institucijomis dėl sienos demarkavimo;

9.   pažymi, kad dėl padidėjusio dėmesio Serbijai, kurio padarinys gali būti ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimas 2009 m., nereiškia, kad turi sumažėti ES dėmesys Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir dar labiau sulėtėti stojimo proceso eiga;

10.   pažymi, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija imasi priemonių, kad atitiktų stojimo į ES kriterijus, ir atsižvelgia į pažangą, padarytą įgyvendinant 2001 m. pasirašytą Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą ir Ochrido pagrindų susitarimą, ir pastaruoju metu pasiektą pažangą įgyvendinant Komisijos gaires; vis dėlto apgailestauja, kad praėjus trejiems metams nuo ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimo dar neprasidėjo derybos dėl stojimo, o tai yra netvari padėtis, daranti neigiamą poveikį šaliai ir kelianti regiono destabilizavimo pavojų; mano, jog reikėtų, kad ši išskirtinė padėtis būtų pakeista; ragina šį procesą paspartinti ir primena, kad minėtoje 2008 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje Parlamentas išreiškė viltį, kad 2008 m. bus priimtas sprendimas dėl stojimo derybų pradžios, atsižvelgdamas į tai, kad per tuos metus, kai vyks derybos, reikės panaikinti išlikusias kliūtis, kurios trukdo įstoti anksčiau; ragina Tarybą pagreitinti šį procesą dar šiais metais priimant sprendimą dėl derybų dėl stojimo pradžios datos, kol bus visiškai įgyvendinti pagrindiniai Stojimo partnerystės prioritetai;

11.   remdamasis 2008 m. birželio 19 d. ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos ir 2008 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadomis, pakartoja, kaip svarbu, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, kaip ES šalis kandidatė, ir toliau stiprintų gerus kaimyninius ryšius ir siektų išspręsti neišspręstus klausimus su kaimynais, įskaitant suderėtą ir abipusiai priimtiną sprendimą dėl pavadinimo klausimo, remdamasi savo tarptautiniais įsipareigojimais bei savo dvišaliais ir daugiašaliais pasižadėjimais ir prievolėmis;

12.   remia tarpininko Matthew Nimetzo pastangas JT, kaip numatyta minėtose 1993 m. JT Saugumo Tarybos rezoliucijose S/RES/817 ir S/RES/845, kuriomis siekiama panaikinti skirtumus, atsiradusius dėl valstybės konstitucinio pavadinimo, kad remiantis jo 2008 m. spalio 6 d. pasiūlymu kuo greičiau būtų pasiektas galutinis Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos susitarimas dėl įvairių zonų, kurios priklauso skirtingoms valstybėms, tačiau turi bendrą pavadinimą – Makedonija, atskyrimo tarptautiniu lygmeniu; atsižvelgia į tai, kad šis pasiūlymas abiem šalims kelia abejonių; atkreipia dėmesį į naujo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos derybininko paskyrimą; prašo abiejų šalių išlaikyti įsipareigojimus dėl derybų padedant JT ir priimti kompromisinį sprendimą, kad šis klausimas nebebūtų kliūtis Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystei tarptautinėse organizacijose, kaip numatyta minėtame 1995 m. Laikinajame susitarime, kuris vis dar galioja; perspėja, kad jei šios abi valstybės uždels pasiekti susitarimą, gali ilgai užtrukti, kol Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija galės įstoti į ES; mano, kad šie neišspręsti Balkanų dvišaliai klausimai neturėtų sutrukdyti stojimui ir jiems neturėtų būti teikiama pirmenybė Europos integracijos proceso atžvilgiu;

13.   pažymi, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija užpildė prašymą, skirtą Tarptautiniam Teisingumo Teismui dėl Laikinojo susitarimo 11 straipsnio; išreiškia viltį, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Graikija ir toliau bus įsipareigojusios tęsti derybas nepaisant Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtų teismo procesų dėl Laikinojo susitarimo taikymo; atsižvelgdamas į naują Nimetzo proceso eigoje paskelbtą derybų raundą išreiškia viltį, kad visos kaimyninių šalių vyriausybės rems šios šalies integraciją į ES, taip prisidėdamos prie regiono stabilumo ir klestėjimo;

14.   džiaugiasi Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangomis imtis bendrų veiksmų su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, siekiant peržiūrėti galimus istorinius neatitikimus bei neteisingus aiškinimus, kurie gali nulemti nesutarimus, ir ragina skatinti bendrą šalies kultūrinio ir istorinio paveldo paminėjimą kartu su kaimyninėmis šalimis; yra susirūpinęs, kad nedaroma pažanga užkertant kelią vėl pasigirstančioms "neapykantos kalboms", visų pirma žiniasklaidoje ir švietimo sistemoje, nukreiptoms prieš kaimynines šalis, ir toliau ragina vyriausybę užtikrinti viešą atitinkamų ES ir Europos Tarybos standartų laikymąsi;

15.   pažymi, kad demokratinėje valstybėje vyriausybė ir opozicija bendrauja ir keičiasi skirtingomis nuomonėmis ir dėmesys turi būti teikiamas alternatyviems sprendimams, kuriems gali pritarti dauguma ir paskatinti politikos pasikeitimą, ir kad svarbu užtikrinti, jog tam tikros gyventojų grupės nebijotų, kad tokia tolerancija gali sumažėti, kai viena partija sudaro parlamento daugumą – tokia padėtis susidarė po paskutinių Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos parlamento rinkimų;

16.   ragina, kad visuomenės nariai, pateikdami skundus dėl piktnaudžiavimo valdžia ir (arba) korupcijos gautų dokumentą, kuriame aiškiai būtų pažymėta, kad jie tokį skundą pateikė; džiaugiasi esama praktika informuoti piliečius apie tai, kokių veiksmų dėl skundo buvo imtasi ir kokių rezultatų pasiekta, ir kad tokius skundus policija ir teisminės institucijos registruoja aiškiai nustatyta vienoda tvarka;

17.   ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę sustiprinti kovą prieš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Kosovo ir Albanijos organizuoto nusikalstamumo susivienijimą;

18.   apgailestauja, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. priėmus naują įstatymą dėl bažnyčių ir religinių bendruomenių bei religinių grupių teisinio statuso skirtingų tikėjimų atstovai nepajuto turį tokias pat galimybes išpažinti ir skleisti savo tikėjimą, turėti, naudoti ir statyti tam reikalingus pastatus, kokias turi dvi tradiciškai šalyje vyraujančios denominacijos – "Makedonijos" stačiatikių bažnyčia ir Islamas; primena, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti skirtingą tikėjimą išpažįstančių asmenų toleravimą ir religinės įvairovės teisę;

19.   apgailestauja dėl didėjančio vyriausybės jėgų spaudimo žiniasklaidai, ypač rinkiminės kampanijos metu; ragina, kad būtų užtikrintas nepriklausomos ir įvairios informacijos skleidimas per radiją ir televiziją ir siekiama, kad būtų pateikiamos įvairios visuomenės nuomonės užtikrinant informaciją skleidžiančių redaktorių laisvę ir vengiant, kad komerciniai kanalai nebūtų per daug susiję su tam tikromis partijomis ar politiniais veikėjais; taip pat yra susirūpinęs dėl laikraščių ir televizijos transliuotojų didelės finansinės priklausomybės nuo vyriausybės teikiamų informacinių pranešimų ir atitinkamų gaunamų pajamų, dėl kurių gali būti atsisakyta išdėstyti kritinį žurnalistinį požiūrį;

20.   pažymi, kad net priėmus 2005 m. užimtumo įstatymo pakeitimus, lieka neaišku, kaip įvairios profesinės sąjungos gali sudaryti teisiškai galiojančias sutartis su vyriausybe ir verslininkais, atsižvelgiant ypač į tai, kad dabartinis reikalavimas, jog profesinė sąjunga tam, kad ji galėtų būtų susitariančiąja šalimi, turi atstovauti 33 proc. darbuotojų, yra kliūtis įvairovei ir verčia suinteresuotas šalis nuolat kelti klausimą, kiek narių šios profesinės sąjungos turi;

21.   ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją sparčiai steigti naujus sąvartynus, uždaryti ir naikinti senuosius, tuo pat metu kuriant praktines priemones dėl integruoto atliekų ciklo atnaujinimo, įskaitant atliekų rūšiavimą, taip pat kuriant konsorciumus, bei statyti energijos gamybos iš atliekų įrenginius ir kuro gamybos iš atliekų įrenginius;

22.   ragina pagerinti ir apsaugoti pasienio Ochrido, Prespos ir Doirano ežerų vandens kokybę ir lygį bei pasiekti veiksmingus susitarimus šiuo klausimu su kaimyninėmis šalimis Albanija ir Graikija; taip pat džiaugiasi, kad pasiūlytas įstatymo projektas dėl vandentvarkos ir ragina, kad jis nedelsiant būtų apsvarstytas parlamente;

23.   nerimaudamas susipažino su OKTA naftos valymo įmonės, savo veiklą vykdančios Ilindeno mieste greta Skopjės ir laikomos didžiausia šalies teršėja, neigiamomis pasekmėmis žmonėms ir aplinkai;

24.   įspėja, kad jei nebus investuojama į vandens saugojimą, valymą ir transportavimą, gali iškilti pavojus nuolatiniam geriamo vandens tiekimui miestams;

25.   ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę suteikti naują impulsą vietos viešųjų paslaugų liberalizavimo ir privatizavimo procesui, ypač didelį dėmesį skiriant elektros gamybos, transporto ir skirstymo sektoriui;

26.   apgailestauja, kad per pastaruosius metus pablogėjo geležinkelių tinklo veikimas; ypač pažymi, kad iki minimumo sumažintas tiek keleivinių traukinių eismo dažnumas šalies viduje, tiek šalį kertančių susisiekimo su kaimyninėmis šalimis maršrutų skaičius ir kad naudojami riedmenys yra mažiau tinkami keleivių vežimui gana trumpais atstumais, todėl norint ateityje išsaugoti keleivinio geležinkelių transporto paslaugas bus būtinos naujos investicijos; apgailestauja, kad padaryta nepakankamai pažangos tiesiant geležinkelio jungtį tarp Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Bulgarijos, kuri prisidėtų prie viso regiono ekonominio vystymosi ir stabilumo;

27.   skatina vyriausybę paspartinti planavimą ir gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, visų pirma, susijusių su saulės ir vėjo energija; atsižvelgdamas į tai ragina Skopjės valdžios institucijas visokeriopai stengtis plėtoti energetikos politiką vadovaujantis ES tikslais ir paremti ES poziciją Kopenhagoje vyksiančioje konferencijoje dėl sutarties po Kioto;

28.   yra susirūpinęs, kad daugėja pranešimų, jog daug asmenų patiria smurtą šeimoje, ir ragina, kad be jau priimto šeimos įstatymo būtų priimtas atskiras kovos su tokiu smurtu įstatymas siekiant, kad prokuratūra prieš smurtautojus galėtų pateikti skundus;

29.   yra susirūpinęs dėl blogos romų mažumos atstovų padėties šalyje, inter alia, atsižvelgiant į organizacijos "Amnesty International" naujausią ataskaitą, pagal kurią 39 proc. romų moterų iki šiol mažai mokėsi arba visai nesimokė, 83 proc. dar nėra dirbusios apmokamo darbo oficialiame sektoriuje, o 31 proc. serga chroniškomis ligomis, ir šie procentiniai dydžiai struktūriškai daug didesni nei ne romų tautybės moterų atveju;

30.   džiaugiasi pažanga politinio atstovavimo romams srityje; tuo pačiu metu ragina vyriausybę paspartinti esamos romų politikos įgyvendinimą ir tam skirti atitinkamų išteklių;

31.   kartu su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru (JTPRVK) džiaugiasi, kad iki šiol nė viena iš Kosovo pabėgusių mažumų, kurių nariai negavo leidimų nuolat gyventi, nebuvo priversti išvykti ir tikisi, kad vyriausybė ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras netrukus pasieks susitarimą dėl atsakomybės finansiškai remti šią grupę;

32.   kadangi tarptautinė finansų krizė pasiekė Europą ir gali turėti netiesioginį poveikį prekybai ir užsienio investicijoms Vakarų Balkanuose, ragina Komisiją būti budria ir, prireikus, taikyti atitinkamas priemones, siekiant užtikrinti sklandų Stabilizavimo ir asociacijos proceso, susijusio su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija bei kitomis Vakarų Balkanų šalimis, tęstinumą, kuris yra svarbus stabilumo regione veiksnys ir dėl to yra labai suinteresuota pati ES;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 32. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0363. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0172. (4) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 402. (5) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 402. (6) OL L 334, 2007 12 19, p. 120. (7) OL L 334, 2007 12 19, p. 1.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai įgaliojimų (2008/2290(INI))

P6_TA(2009)0136 A6-0112/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Annemie Neyts Uyttebroeck ir kitų ALDE frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai įgaliojimų (Tribunolas) (B6–0417/2008), apimant respublikas, sudariusias teritoriją, kuri iki 1991 m. birželio 25 d. buvo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, t. y. Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją, Serbiją, Kosovą ir Slovėniją,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Tribunolas – tai Jungtinių Tautų teismas, veikiantis Europoje ir sprendžiantis su Europa susijusius klausimus, įsteigtas 1993 m. kaip laikina institucija, skirta rimtiems humanitarinės teisės pažeidimams, padarytiems buvusiojoje Jugoslavijoje nuo 1991 m., tirti ir už juos atsakingiems asmenims persekioti,

–   atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu vietinės teisminės institucijos buvusioje Jugoslavijoje negalėjo ar nenorėjo vykdyti tyrimų ir persekioti kalčiausių asmenų,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Tribunolas pareiškė kaltinimus 161 asmeniui ir kad jis baigė procesą prieš 116 apkaltintų asmenų, kad šiuo metu nemažos dalies apkaltintų asmenų bylos svarstomos Tribunole ir šios bylos yra pasiekusios įvairius etapus, kad tik prieš penkis apkaltintuosius vykdomos ikiteisminės procedūros ir jie laukia, kol prasidės jų teismo procesai, ir kad tik du iš asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, t. y. Ratko Mladić ir Goran Hadžić, vis dar yra laisvėje(1),

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. S/RES/1503 (2003) ir S/RES/1534 (2004), kuriose Tribunolas raginamas imtis visų galimų priemonių, kad užbaigtų visus savo darbus iki 2010 m. pabaigos ("bylų baigimo strategija"),

–   atsižvelgdamas į tai, kad bylų baigimo strategijoje numatytos tikslinės datos, bet jos nėra galutiniai terminai,

–   atsižvelgdamas į pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. S/RES/1534 (2004) 6 dalies nuostatas kas šešis mėn. Tribunolo pirmininko ir kaltintojo pateikiamus vertinimus ir ataskaitas pažangos, padarytos įgyvendinant bylų baigimo strategiją, klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 23 d. JT Generalinėje Asamblėjoje bendru sutarimu priimtą rezoliuciją Nr. A/RES/63/256 dėl išsamaus pasiūlymo dėl atitinkamų iniciatyvų išlaikyti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Ruandai ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai personalą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad ES ir valstybės narės plačiu mastu ir nuolat rėmė Tribunolą ir jo veiklą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad glaudus bendradarbiavimas su Tribunolu tapo pagrindine ES politikos, taikomos Vakarų Balkanų šalims, gaire,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 5 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0112/2009),

A.   kadangi Hagoje esantis tribunolas ir jo veikla nusipelno tolesnės visapusiškos ES ir valstybių narių paramos,

B.   kadangi Tribunolas priėmė precedentinius sprendimus dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui ir kadangi Tribunolas jau nemažai prisidėjo prie susitaikymo proceso Vakarų Balkanuose, taigi ir prie taikos regione atkūrimo ir išlaikymo,

C.   kadangi visapusiškas bendradarbiavimas su Tribunolu buvo viena iš griežtų sąlygų, kurias ES įtraukė į savo sutartis su šio regiono šalimis,

D.   kadangi Tribunolas prisidėjo įtvirtinant naujus konfliktų sprendimo ir plėtros po konfliktų standartus pasauliniu mastu, yra pavyzdys galimiems ad hoc tribunolams ateityje ir parodė, kad įmanomas veiksmingas ir skaidrus tarptautinis teisingumas, ir kadangi plačiai pripažįstamas jo indėlis plėtojant tarptautinę baudžiamąją teisę,

E.   kadangi kai kurie Tribunolo pareikšti kaltinimai, priimti sprendimai ir nutartys vertinti kaip kontroversiški įvairiuose Vakarų Balkanų regionuose ir už jų ribų; kadangi minėtoji reakcija – tai vertinga pamoka, kuri sudarys Tribunolo palikimo dalį, tačiau tai rodo ir apeliacinės kolegijos bei informavimo programos būtinybę,

F.   kadangi Tribunolas tęsia įvairią informavimo veiklą siekdamas, kad atitinkamos šalys daugiau žinotų apie jo darbą, ir šiuo tikslu taip pat palengvinamos vietos žiniasklaidos galimybės pranešti apie bylas, Tribunolo tarnautojai vykdo tiesioginę vietos bendruomenių informavimo veiklą, kuriami nacionalinių teisminių institucijų, kurios sprendžia karo nusikaltimų klausimus, pajėgumai ir vykdomi įvairūs projektai, kuriais siekiama nustatyti geriausią patirtį,

G.   kadangi minėtose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. S/RES/1503 (2003) ir S/RES/1534 (2004) Tribunolas ir Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai raginami baigti visus tyrimus iki 2004 m. pabaigos, visus pirmos instancijos teismo procesus iki 2008 m. pabaigos, o visus savo darbus ne vėliau kaip 2010 m.; kadangi Tribunolas nurodė, kad jis negalės baigti pirmos instancijos teismo procesų anksčiau kaip 2009 m. pabaigoje, bet kita ko, dėl didelio apeliacijų skaičiaus; kadangi dėl šios priežasties būtina, kad JT Saugumo Taryba priimtų naują sprendimą, kad būtų galima pratęsti Tribunolo įgaliojimus,

H.   kadangi Tribunolas ėmėsi iniciatyvos parengti planą, kuriam pirmiau minėtose rezoliucijose pritarė JT Saugumo Taryba ir kuris žinomas kaip bylų baigimo strategija ir kuriuo siekiama užtikrinti, kad Tribunolo užduotys būtų vykdomos sėkmingai, laiku ir koordinuojant veiksmus su atitinkamų šalių vietos teisminėmis institucijomis,

I.   kadangi plane numatyti trys etapai ir tikslinės datos, kada baigtų galioti Tribunolo įgaliojimai, ir kadangi dabartinis tikslas – siekti, kad visi procesai (teisminiai nagrinėjimai ir apeliacijų svarstymai) būtų užbaigti 2011 m. arba vėliausiai 2012 m. pradžioje; kadangi tam, kad būtų pasiekti minėtieji tikslai, Tribunolas dėmesį telkia į aukščiausio rango vadovus, kurie laikomi įtariamaisiais, atsakingais už padarytus nusikaltimus, priskiriamus nagrinėti pagal jo jurisdikciją, o bylas, iškeltas vidutinio ir žemesnio rango apkaltintiems asmenims, perdavė kompetentingoms nacionalinėms teisminėms institucijoms, vykdė bendrus kaltinamųjų teismo procesus, tačiau reikia užtikrinti, kad nagrinėjant bendras bylas nebūtų pažeidžiamos kaltinamųjų teisės; kadangi nacionaliniai prokurorai ir teismai patys gali inicijuoti ir nagrinėti bylas ir inicijuoja bei nagrinėja daugybę bylų, tačiau kai kurie nacionaliniai teismai gali nesugebėti ar nenorėti vykdyti teismo proceso pagal tarptautinius teisingo teismo standartus ir normas, ir kai kuriais atvejais aukos ir tiesiogiai susiję liudytojai prieštaravo tam, kad bylos būtų perduotos nacionaliniams teismams,

J.   kadangi trys Tribunolo teisminio nagrinėjimo kolegijos ir toliau dirba labai produktyviai ir nagrinėja su daugybe kaltinamųjų susijusias bylas; kadangi tai, kad bylos perduodamos kompetentingoms nacionalinių teisminių sistemų institucijoms, turi didelės įtakos bendram Tribunolo darbo krūviui, tačiau kadangi dėl veiksnių, kurių Tribunolas negali kontroliuoti, procesai buvo kiek atidedami ir negalima atmesti galimybės, kad ir vėl gali būti nenumatyto atidėjimo atvejų,

K.   be to, kadangi liko du kaltinamieji – Ratko Mladić ir Goran Hadžić, kuriuos reikia pristatyti teisingumui, ir kadangi tai, ar jie bus sulaikyti, priklauso nuo to, ar šalys bendradarbiaus, kaip privaloma pagal Tribunolo statuto 29 straipsnį, be kita ko, vykdant bėglių paieškas, areštą ir perdavimą, pateikiant įrodymus, kurie, pavyzdžiui, yra vietos archyvuose, ir kadangi ne visuomet buvo sulaikomi ir perduodami besislapstantys asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai, ir pateikiami įrodymai,

L.   kadangi Tribunolo statuto 21 straipsnyje numatyta visų kaltinamųjų teisė, kad jie būtų teisiami jiems dalyvaujant teismo procese, ir kadangi Tribunolas negalėtų, net ir turėdamas daugybę įrodymų, vykdyti teismo proceso kaltinamajam nedalyvaujant,

M.   kadangi pripažįstamas įsipareigojimas, susijęs su greitu laiku baigsiančiais galioti Tribunolo įgaliojimais, bet kadangi likusias bylas reikia baigti nedarant spaudimo įvykdyti tai per neįmanomą laiką, nes dėl šio spaudimo gali būti pažeista kaltinamojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi negalima supaprastinti procedūrų, jei dėl to gali būti dar labiau pakenkta aukų ir Tribunole liudijančių liudytojų saugumui ir gerovei, ir kadangi tai, kad Tribunolo bylų baigimo strategijoje numatyta tikslinė data, negali reikšti, kad du minėtieji bėgliai liks nenubausti arba kad bus daromas nederamas spaudimas laiko aspektu šiuo metu vykdomiems teisminiams procesams,

1.   teikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai primininkui.

(1) Tarptautinio tribunolo pirmininko laiškas JT Saugumo Tarybai, S/2008/729, 2008 m. lapkričio 24 d. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0028.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vandens klausimo atsižvelgiant į penktąjį pasaulinį vandens ištekliams skirtą forumą, kuris vyks 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule

P6_TA(2009)0137 B6-0113/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į keturių pirmųjų vandens ištekliams skirtų forumų, įvykusių Marakeše (1997 m.), Hagoje (2000 m.), Kiote (2003 m.) ir Meksikoje (2006 m.) ministrų deklaracijas,

–   atsižvelgdamas į Dubline vykusią konferenciją "Vanduo tvaraus vystymosi perspektyvoje" (1992 m.), kurioje rekomenduota patvirtinti integruotą vandens išteklių tvarkybą ir pripažinti, kad visi vandens naudojimo būdai vertingi, ir pasiūlytas vandens apmokestinimo principas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/58/217, kurioje 2005–2015 m. laikotarpis skelbiamas Tarptautiniu dešimtmečiu "Vanduo gyvybei" ir kovo 22 d. paskelbta Pasauline vandens diena,

–   atsižvelgdamas į Bonoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje gėlo vandens klausimais (2001 m.) priimtą ministrų deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad būtina skubiai skatinti visas galimas investuotojų grupes skirti papildomą finansavimą ir padidinti viešąjį vandens finansavimą naudojant privatų kapitalą, tuo pat metu remiant veiksmus, kurių imamasi vietos lygmeniu,

–   atsižvelgdamas į Monterėjuje vykusią konferenciją (2002 m.), kurioje apibrėžta Pasaulio vandens partnerystės kaip lygių šalių plėtojamo daugialypio dialogo vandens klausimu, kuriame dalyvauja įmonės, finansinės institucijos ir pilietinė visuomenė, sąvoka, kuri vėl priminta Genujoje 2001 m. Naujosios Afrikos vystymo partnerystės (NEPAD) ir Didžiojo aštuoneto (G8) susitikime ir 2003 m. vykusiame partnerystės su Afrika forume,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. Helsinkyje patvirtintą ir 1996 m. įsigaliojusią Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvenciją, kuria vadovaujantis sukuriamas teisinis pagrindas regioniniam bendradarbiavimui tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo srityje,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimą dėl Tūkstantmečio (2000 m. rugsėjo 6–8 d., Niujorkas), kuriame buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), numatant iki 2015 m. per pusę sumažinti žmonių, neturinčių ilgalaikės galimybės gauti geriamojo vandens, skaičių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Saragosos chartiją "Nauja visaapimanti vandens vizija" ir 2008 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. Saragosos tarptautinės parodos paskutinę dieną, priimtas Vandens tribūnos rekomendacijas, kurios buvo perduotos Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Jungtinių Tautų pasaulinę vandens išteklių valdymo antrąją ataskaitą pavadinimu "Vanduo – bendra atsakomybė",

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos strategijos – 2003–2006 m. prioritetai(1), kurios 5 dalyje Parlamentas pareiškia, kad vanduo yra bendra žmonijos vertybė ir vandens išteklių tvarkymas neturėtų būti priklausomas nuo vidaus rinkos taisyklių,

–   atsižvelgdamas į JT vystymo programos 2006 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitą "Vanduo – tarp valdžios ir skurdo", kurioje minėta Jungtinių Tautų agentūra įrodė, kad skurdas, o ne fizinis vandens trūkumas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugiau kaip milijardas žmonių neturi galimybių naudoti vandenį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 15 d. savo rezoliuciją dėl vietos bendruomenių ir vystomojo bendradarbiavimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl 2006 m. kovo 15 d. Mechike vyksiančio ketvirtojo pasaulinio vandens forumo (2006 m. kovo 16–22 d.)(3),

–   atsižvelgdamas į svarbias Europos pilietinės visuomenės iniciatyvas vandens klausimu ir dėl teisės visiems turėti prieigą prie geriamo vandens, kurios buvo organizuojamos Europos Parlamente, įskaitant "Išrinktų atstovų ir piliečių pasaulio vandens asamblėją" (AMECE, 2007 m. kovo 18–20 d.) ir "Sudaryti taiką su vandeniu" (Peace with Water, 2009 m. vasario 12–13 d.), taip pat "Pasaulio vandens protokolo memorandumą" dėl kurio buvo diskutuojama,

–   atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Nr. B6-0113/2009 Komisijai dėl penktojo pasaulinio vandens ištekliams skirto forumo, kuris vyks 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip vienas milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens ir beveik 2,5 milijardo žmonių neturi jokių sanitarijos priemonių,

B.   kadangi 2,8 milijardo žmonių gyvena vietovėse, kuriose trūksta vandens, ir tokių asmenų skaičius iki 2030 m. išaugs iki 3,9 milijardo,

C.   kadangi neturtingi gyventojai labiausiai kenčia dėl klimato kaitos ir jie mažiausiai geba prie jos prisitaikyti,

D.   kadangi tarptautiniai žemės ūkio verslo koncernai yra svarbiausi gėlo vandens vartotojai pasaulyje (70 proc. pasaulyje suvartojamo vandens kiekio) ir šį vandenį jie gauna labai žemomis kainomis, ir kadangi dėl vandens išteklių išeikvojimo blogėja vandens išteklių padėtis, didėja vandens tarša ir prastėja bendra dirvožemių būklė, ir dėl šių priežasčių daugėja sausros reiškinių, kurių pobūdis tampa vis labiau struktūrinis,

E.   kadangi teikiant su vandens vartojimu susijusias paslaugas ir racionaliai jas valdant turėtų būti nustatytas toks kainų lygis, kuris trukdytų eikvoti vandenį kai kuriuose sektoriuose, ir būtų sudarytos sąlygos investuoti į infrastruktūrų išlaikymą ir gerinimą, kartu numatant pagalbines priemones, kurios padėtų užtikrinti teisingą vandens paskirstymą, ir teikiant vyriausybės paramą siekiant, kad neturtingos šeimos galėtų susimokėti už pagrindinį poreikį naudoti vandenį,

F.   kadangi visuotinės dotacijos už vandenį, dėl kurių vandens kainos dirbtinai sumažėja, skatina vandens eikvojimą kai kuriuose sektoriuose ir tai yra pagrindinė vandens stokos priežastis,

G.   kadangi, nors teisė į vandenį turėtų būti pagrindinė ir visuotinė, vanduo paskirstomas labai nelygiai, tinkamiausiai šį paskirstymą galėtų numatyti ir valdyti vietos lygmens institucijos,

H.   kadangi liberalizavus vandens paskirstymą ir panaikinus jo reguliavimą besivystančiose šalyse, o ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir jei kartu su šiomis priemonėmis nebus įgyvendinta tinkama reguliavimo sistema, gali didėti kainos ir tai turės didžiausios įtakos skurdžiausiems gyventojams ir sumažės jų galimybės vartoti vandenį,

I.   be to, kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuriai esant turi būti derinamas griežtas ir skaidrus reglamentavimas, viešoji nuosavybė ir privačios investicijos, ir kuri turi siekti prieigos prie vandens ir sanitarijos priemonių pagerinimo, taip pat padėti ekonomiškiau jį naudoti,

J.   kadangi pagrindiniai veiksniai, trukdantys veiksmingai tvarkyti vandenį, yra šie: vanduo nėra svarbus politinis ir finansinis prioritetas, blogas valdymas, nepakankamas teisinis pagrindas, skaidrumo trūkumas derybų ir sutarčių sudarymo metu, korupcija ir diskusijų dėl tarifų lygio trūkumas,

K.   kadangi, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), viešosios paramos vystymuisi (VPV) dalis, skiriama vandeniui ir sanitarijos priemonėms sudaro tik 9 proc. dvišalės VPV ir 4,5 proc. daugiašalės VPV, ir ši dalis blogai paskirstoma, kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys gavo tik 24 proc. lėšų, nors joms labiausiai jų reikia,

L.   kadangi Pasaulinis vandens ištekliams skirtas forumas, kuris renkasi kas treji metai, yra diskusijų ir pasaulinių politinių sprendimų priėmimo vandens tvarkymo ir vandens išteklių klausimais vieta, ir apgailestauja, kad iki šiol pasaulinių vandens ištekliams skirtų forumų veikla tebėra menkai įtraukta į Jungtinių Tautų darbo tvarkaraštį,

1.   pareiškia, kad vanduo yra bendra žmonijos gėrybė ir kad teisė į juo naudotis turėtų būti pagrindinė ir visuotinė teisė; ragina dėti visas būtinas pastangas siekiant iki 2015 m. užtikrinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų galimybes gauti vandens;

2.   pareiškia, kad vanduo laikomas viešąja gėrybe ir jo naudojimas turi būti kontroliuojamas valstybės, nepaisant to, ar jo išteklius valdo privatusis sektorius, ar ne, ir ar privatusis sektorius valdo tik dalį vandens išteklių, ar visus;

3.   pabrėžia, kad į bet kokią vandens tvarkymo politiką turi būti įtraukti ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimai ir kad pasaulinis forumas turėtų padėti demokratiškai, skatinant dalyvavimą ir remiantis sutarimu kurti strategijas, pagal kurias būtų skatinamas toks ekonominio ir žemės ūkio vystymasis, kad būtų užtikrintas aukštas vandens kokybės lygis;

4.   pageidauja, kad būtų atsisakyta visuotinių vandens paskirstymo dotacijų sistemų, kurios kenkia siekiui veiksmingai vandens išteklius, nes skatina per daug jo naudoti, siekiant tikslinėms dotacijoms skirtas lėšas panaudoti, pavyzdžiui, neturtingai gyvenantiems ir kaimo vietovių gyventojams remti, kad visiems būtų suteikta prieinama galimybė naudotis vandeniu;

5.   pabrėžia, kad reikia steigti to paties baseino kaimyninių šalių bendras vandentvarkos įstaigas, siekiant skatinti arba stiprinti solidarumą, kuris padėtų mažinti įtampą tarp regionų ar spręsti konfliktus;

6.   primena, kad moterims tenka labai svarbus vaidmuo aprūpinant vandeniu, jį tvarkant ir saugant;

7.   ragina valstybes nares, nepaisant finansų krizės, padidinti savo įnašus į VPV siekiant TVT, susijusių su aprūpinimu geriamuoju vandeniu, kadangi kasmet tam reikia 180 000 000 0000 JAV dolerių investicijų;

8.   ragina padidinti Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) šalims pagal Dešimtąjį Europos vystymosi fondą skiriamas Europos vandens fondo lėšas ir skatinti naujus finansavimo būdus, įskaitant privatų finansavimą, ir pažangią partnerystę, pavyzdžiui, grindžiamą solidariu finansavimu;

9.   pageidauja, kad pagal dvišalę VPV būtų remiami tam tikri daugiašaliai veiksmai, pavyzdžiui, Afrikos vandens iniciatyva;

10.   mano, kad VPV turi būti naudojama kartu su vietos bendruomenių ištekliais, savanoriškomis dotacijomis, bankų paskolomis ir privačiu kapitalu siekiant užtikrinti kiek galima didesnį vandens sektoriaus finansavimą;

11.   primygtinai ragina kurti garantijų mechanizmus, kuriuos finansinės ir plėtros institucijos galėtų naudoti norėdamos įveikti investuotojų atsargumą vandens rinkoje;

12.   tvirtina, kad valstybė, atlikdama savo politikos ir būtinų priemonių numatymo misiją, pasirinkdama partnerius ir paskirstydama atsakomybę, patikėdama vykdymo įgaliojimus vietos bendruomenėms, išlieka pagrindinė vandens politikos veikėja;

13.   primygtinai ragina tvarkant vandens išteklius remtis decentralizavimo ir dalyvavimo principais ir integruotu požiūriu, įtraukiant vartotojus ir sprendimus priimančius asmenis į vandens politikos apibrėžimą vietos lygmeniu;

14.   ragina Komisiją rengti sąmoningumo vandens klausimais ugdymo programas ir Sąjungoje, ir Sąjungos šalyse partnerėse;

15.   primygtinai pabrėžia, kad reikia remti vietos valdžios institucijų pastangas siekiant įgyvendinti demokratinį, veiksmingą, skaidrų, reglamentuotą ir atsižvelgiant į tvariosios plėtros tikslus vykdomą vandentvarką siekiant patenkinti gyventojų vandens poreikius;

16.   ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį saugant ir tvarkant vandens išteklius norint, kad šios institucijos visur taptų atsakingos už vandens sektoriaus tvarkymą, ir apgailestauja, kad Europos bendro finansavimo programose nedidelis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos vietos savivaldų įgaliojimams;

17.   taigi ragina Tarybą ir Komisiją skatinti ES vietos valdžios institucijas dalį iš vartotojų už vandens tiekimo ir valymo paslaugas gautų mokesčių skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms finansuoti;

18.   ragina, išlaikant viešąją nuosavybę ir pagal atitinkamą reguliavimo ir teisinę sistemą, dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti privatųjį sektorių į vandens paskirstymą, norint pasinaudoti jo sukauptu kapitalu, praktinėmis žiniomis ir technologijomis, kad būtų galima pagerinti galimybes visiems naudotis vandens tiekimo ir sanitarijos įrengimais ir pripažinti galimybę naudoti vandenį pagrindine žmogaus teise;

19.   mano, kad valstybių užduotis – į savo nacionalines aprūpinimo vandeniu strategijas įtraukti nuostatas dėl paslaugų smulkių privačių teikėjų;

20.   mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemos, kai valstybinės vadžios institucijos išlieka infrastruktūrų savininkės ir sudaro valdymo sutartis su privačiuoju sektoriumi, gali būti viena iš priemonių siekiant pagerinti prieinamas galimybes naudotis vandens tiekimo ir sanitarijos įrengimais;

21.   ragina skatinti taikyti naujas priemones, pavyzdžiui, drėkinti kaimo vietoves ir aplink miestus kurti žaliąsias zonas, norint padidinti maisto saugą ir vietos autonomiją;

22.   mano, kad vietos nevyriausybinėms organizacijoms palaikant santykius su gyventojais atliekamas tarpininko vaidmuo nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą projektų įgyvendinimą skurdžiose šalyse;

23.   pageidauja, kad būtų numatytas tolygus tarifų paskirstymas, kuris sudarytų sąlygas prieinamomis kainomis aprūpinti vandeniu labiausiai nuskriaustus gyventojus;

24.   yra įsitikinęs, kad reikia taip pat išnaudoti taupymo vietoje galimybes, suprantant, kad tam prireiks, kad vyriausybės pašalintų visas teisines, fiskalines ar administracines kliūtis, trukdančias vystytis vietos finansų rinkoms;

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti vandens tvarkymui teikiamos paramos politiką, grindžiamą visuotinės, teisingos ir nediskriminacinės prieigos prie švaraus vandens principu;

26.   ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti ir paremti besivystančių šalių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos pasekmes; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu skubiai įsteigti Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą;

27.   ragina vandentvarkos, vandens išteklių ir teisės visiems naudoti vandenį klausimus įtraukti į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių penkioliktoje konferencijoje (COP 15) Kopenhagoje (2009 m. gruodžio 7–18 d.) numatomų susitarimų darbotvarkę dėl būsimojo Kioto protokolo, atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertų atliktą darbą;

28.   pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į skurdžiai gyvenančių asmenų poreikius rengiant aprūpinimo vandeniu ir jo tvarkymo politiką, ypatingą dėmesį kreipiant į labiausiai klimato kaitos pažeidžiamus gyventojus;

29.   prašo, kad atstovaudama Sąjunga Stambulo forume, pirmininkaujanti šalis turėtų šiuos įgaliojimus:

30.   pageidauja, kad Jungtinių Tautų Organizacija pradėtų derybas siekdama sudaryti tarptautinę sutartį, kurioje būtų pripažįstama teisė gauti geriamojo vandens; prašo ES valstybių narių ir ES pirmininkaujančios valstybės narės imtis šios krypties politinių ir diplomatinių iniciatyvų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir Žmogaus teisių taryboje;

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES ministrų tarybai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulinės vandens sutarties tarptautinio komiteto generaliniam sekretoriatui.

(1) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 857. (2) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 249. (3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 294.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl požiūrio į sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos skirtą EB paramą vystymuisi

P6_TA(2009)0138 B6-0114/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2008 dėl sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos skirtos EB paramos vystymuisi,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Jungtinių Tautų paskelbtą Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti kriterijai, kuriais bus vadovaujamasi naikinant skurdą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą "Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo. Europos Sąjungos įnašas" (COM(2005)0132),

–   atsižvelgdamas į veiksmų programą, kurią Tarptautinė konferencija gyventojų ir vystymosi klausimais priėmė 1994 m.(1),

–   atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir medikamentų, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas užleistoms ligoms ir kurią 14-toji AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja priėmė 2007 m. lapkričio 22 d.(2),

–   atsižvelgdamas į Teminių programų strategijos 2007–2013 m. dokumentą "Investicijos į žmones", pagrįstą Reglamentu (EB) 1905/2006, nustatančiu vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę,

–   atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2008 m. pasaulio sveikatos ataskaitą "Pirminė sveikatos priežiūra. Dabar svarbesnė nei bet kada",

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pusiaukelė(3) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl gimdyvių mirtingumo problemos prieš 2008 m. rugsėjo 25 d. vyksiantį JT aukšto lygio renginį, skirtą Tūkstantmečio vystymosi tikslams(4),

–   atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 10/2008 dėl sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos skirtos EB paramos vystymuisi (O–0030/2009 - B6-0016/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi EB lėšų, skiriamų sveikatos sektoriui, dalis nepadidėjo nuo 2000 m., palyginti su visa pagalba vystymuisi, nepaisant Komisijos Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įsipareigojimų ir Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos susidariusios sveikatos priežiūros krizės,

B.   kadangi EB neparengė sistemingų susitarimų, pagal kuriuos būtų garantuojama pakankamai kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų, kad galima būtų tinkamai įgyvendinti jos sveikatos apsaugos politiką,

C.   kadangi nors dabartinėje bendrojo biudžeto paramos struktūroje numatyti ryšiai su sveikatos apsaugos sektoriumi, biudžetą įgyvendinant šie ryšiai nepakankamai ištirti ir nepakankamai atsižvelgta į neturtingiausių gyventojų sluoksnių poreikius,

D.   kadangi Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos Komisija mažai panaudojo sektoriams numatytą biudžeto paramą, kuri skirta sveikatos apsaugos sektoriui,

E.   kadangi Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos pusė visų gyventojų vis dar gyvena skurde ir kadangi Afrika yra vienintelis žemynas, nepadaręs pažangos siekiant TVT, ypač trijų TVT, susijusių su sveikatos apsauga, t. y. su vaikų mirtingumu, motinų mirtingumu ir kova su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir maliarija, kurie itin svarbūs sprendžiant skurdo problemą, tačiau mažiausiai tikėtina, kad šie tikslai bus pasiekti iki 2015 m.,

F.   kadangi nepaisant tvarumo problemų, pastebėtų projektuose, susijusiuose su sveikatos apsauga, šis pagalbos teikimo metodas naudingas siekiant remti sveikatos apsaugos sektorių Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos,

G.   kadangi 3,5 mln. vaikų miršta nesulaukę savo penktojo gimtadienio dėl viduriavimo ir plaučių uždegimo,

1.   mano, kad silpnos sveikatos apsaugos sistemos, įskaitant žmogiškųjų išteklių krizę, yra pagrindinė kliūtis siekiant su sveikata susijusių TVT, ir pabrėžia, kad sveikatos apsaugos sistemų stiprinimas turėtų būti svarbiausia skurdo mažinimo programos dalis; mano, kad pagrindinėms sveikatos priežiūros struktūroms reikia stabilios, ilgalaikės finansinės paramos, jei tikimasi įvykdyti TVT, susijusius su sveikata;

2.   mano, kad siekiant geresnių sveikatos rodiklių ir tarptautiniu mastu sutartų sveikatos priežiūros vystymosi tikslų būtinas bendras įsipareigojimas; atsižvelgdamas į tai, pritaria besivystančių šalių įsipareigojimui siekti, kad 15 proc. nacionalinių biudžetų būtų skirta investicijoms į sveikatos apsaugą (Abuja); apgailestauja, kad EB skyrė tik 5,5 proc. nuo viso Devintojo plėtros fondo lėšų paramai, susijusiai su sveikatos apsauga;

3.   ragina Komisiją sustiprinti savo paramą sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos ir peržiūrėti EB skiriamų lėšų balansą, kad paramai sveikatos apsaugos sistemoms būtų teikiamas prioritetas;

4.   ragina Komisiją skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugos sektoriui, kai bus vykdoma 10-ojo plėtros fondo laikotarpio vidurio peržiūra, nepaisant būtinos visapusės strategijos, pagal kurią teikiama pagalba sektoriams, kurie turi platesnį poveikį sveikatos rezultatams, pvz., švietimui, aprūpinimui vandeniu ir sanitarinei infrastruktūrai, kaimo vystymuisi ir valdymui;

5.   pabrėžia, kad pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (angl. DCI) prisiimtas įsipareigojimas iki 2009 m. 20 proc. lėšų skirti sveikatai ir pagrindiniam švietimui, siekiant nuoseklumo turėtų būti taikomas visoms Europos vystymosi politikos išlaidoms, įskaitant EPF; prašo Komisijos pranešti Parlamento komitetams iki 2009 m. balandžio 10 d., kiek procentų visos pagalbos vystymuisi lėšų, numatytų Afrikos šalims į pietus nuo Sacharos, skirta pagrindiniam ir viduriniam švietimui ir sveikatos apsaugai, nurodant pagal šalis;

6.   prašo Tarybos įtraukti ES plėtros fondo išlaidas į ES biudžetą, kaip ne kartą ragino Parlamentas, nes tai leistų pasiekti didesnio politikos nuoseklumo ir vystymosi išlaidų parlamentinės priežiūros;

7.   ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai sveikatos apsaugos ekspertų, kurie atliktų veiksmingą vaidmenį sveikatos apsaugos sektoriaus dialoge, pasirūpinant, kad visose delegacijose, kurių pagrindinis tikslas susijęs su sveikatos apsaugos sektoriumi, būtų sveikatos apsaugos specialistų, glaudžiau bendradarbiaujant su Europos Bendrijų humanitarinės pagalbos tarnybos (angl. ECHO) patarėjais sveikatos klausimais šalyse, kuriose baigėsi konfliktas, sudarant glaudesnes partnerystes su PSO siekiant pasinaudoti jų ekspertais, taip pat sudarant oficialius susitarimus su ES valstybėmis narėmis dėl naudojimosi jų ekspertų paslaugomis; prašo Komisijos iki 2009 m. balandžio 10 d. nusiųsti kompetentingiems Parlamento komitetams atitinkamo sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertų, kurių paslaugomis ji gali naudotis regione delegacijos lygmeniu bei savo būstinėje, skaičiaus sąrašą, taip pat tikslų 2009 m. ir 2010 m. tvarkaraštį / apžvalgą, kur būtų nurodyta, kaip Komisija ketina padidinti šį skaičių, ir kokiose vietose šie asmenys dirbs, kad į Komisijos atsakymus būtų atsižvelgta vykdant 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

8.   prašo Komisijos suteikti techninę pagalbą Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui (angl. GFATM) šalių lygmeniu rengiant prašymus teikti finansavimą ir įgyvendinant finansavimo sutartis, taip pat teikti atsiliepimus EB centrui siekiant užtikrinti, kad EB atlieka veiksmingą vaidmenį GFATM vykdomojoje taryboje;

9.   ragina Komisiją padidinti savo pajėgumus, susijusius su darbuotojais ir ištekliais, centro ir delegacijos lygmenimis, siekiant remti savo sveikatos apsaugos strategiją šalyse ir užtikrinti Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo išlaidų veiksmingumą; ragina teikti didesnį prioritetą lengvai išvengiamoms ligoms, pvz., viduriavimo ligoms, kurių dažniausiai galima išvengti paprastomis priemonėmis, pvz., sudarius visiems galimybę gauti muilo ir rengiant tinkamas kampanijas, kuriomis keliamas žmonių sąmoningumas rankų plovimo tema;

10.   taip pat ragina Komisiją geriau pasinaudoti biudžeto parama sveikatos priežiūros stiprinimui ir tuo tikslu atsižvelgti į veiklos rodiklius, susijusius su 15 proc. tikslu, nustatytu Abujoje, ir įvykdymo rodiklius (konkrečius viešųjų finansų valdymo ir viešųjų pirkimų trūkumus), techninę pagalbą sveikatos apsaugos sektoriaus politiniam dialogui ir patikimas statistikos sistemas;

11.   patvirtina, kad TVT sutartys turi potencialą užtikrinti tvarias ilgalaikes investicijas į sveikatos apsaugą besivystančiose šalyse ir padėti šioms šalims pasiekti TVT, bet tik jei Komisija užtikrins, kad TVT sutartyse visų pirma dėmesys bus skiriamas sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriams; vis dėlto pabrėžia, kad TVT sutartys sudaro tik dalį sprendimo, kai siekiama padidinti paramos efektyvumą ir paspartinti pažangą sveikatos apsaugos TVT srityje; taip pat ragina Komisiją išplėtoti alternatyvius metodus, ypač toms šalims, su kuriomis dar negali būti sudaromos TVT sutartys ir kurios dažnai labai atsilieką siekdamos TVT sveikatos apsaugos srityje ir kurioms labiausiai reikia padidinti paramą vystymuisi;

12.   prašo Komisijos naudoti tikslus, kuriuos pasitelkus galima tiesiogiai pamatuoti politikos rezultatus, ir taikyti stebėsenos sistemas ir priemones siekiant užtikrinti, kad tinkama bendrojo biudžeto paramos dalis būtų skiriama pagrindiniams poreikiams remti, ypač sveikatos apsaugos srityje; pabrėžia, kad kartu su šia parama turi būti teikiama ir parama pajėgumams kurti; ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pranešti Parlamentui, kokių priemonių ji ėmėsi;

13.   ragina kurti pajėgumus visose ministerijose siekiant užtikrinti didesnį efektyvumą sveikatos apsaugos srityje naudojant biudžeto paramos lėšas, nes pernelyg dažnai šalių subjektų vaidmuo apsiriboja finansų ministerijomis;

14.   ragina Komisiją geriau pasinaudoti sektoriams skirta biudžeto parama; prašo Komisijos peržiūrėti bendruosius reikalavimus, kad biudžeto parama sektoriams gali būti naudojama tik tada, kai sveikatos apsauga yra sektorius, kuriam skiriamas svarbiausias dėmesys, ir persvarstyti savo dabartinį išteklių paskirstymą sektoriams skirtai biudžeto paramai ir bendrojo biudžeto paramai;

15.   ragina Komisiją teikti paramą kontrolei, susijusiai su biudžeto parama, kurią vykdo parlamentai, pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos, siekiant užtikrinti tvirtą ir aiškų ryšį tarp biudžeto paramos ir TVT pasiekimo;

16.   nepritaria tam, kad tik ribotas skaičius šalių partnerių (šešios) pasirinko sveikatos apsaugą kaip pagrindinį sektorių pagal dešimtąjį EPF; ragina Komisiją sistemingai skatinti šalis didinti nacionalinius biudžetus, skirtus sveikatos apsaugai, naudojantis finansavimo sutartimis, susijusiomis su bendrojo biudžeto parama veiklos rodikliams, kuriais žymimi tikslai siekiant padidinti biudžeto lėšas;

17.   ragina Komisiją labiau padėti skatinti šalių partnerių vyriausybių ir pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus ir nacionalinių parlamentų dialogą;

18.   ragina Komisiją nustatyti ir skleisti aiškias gaires, susijusias su tuo, kada kiekviena iš priemonių turėtų būti naudojama ir kaip jos gali būti naudojamos kartu siekiant didžiausios sąveikos; ragina Komisiją užtikrinti skirtingų finansinių priemonių sąryšį, atsižvelgiant į atskirų šalių padėtį, kad būtų pasiekta pažangos su sveikatos apsauga susijusių TVT srityje;

19.   primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės remtųsi ES darbo pasidalijimo vystomojo bendradarbiavimo srityje elgesio kodeksu, siekdamos užtikrinti, kad sveikatos išlaidos ir programos būtų geriau koordinuojamos ir kad būtų padidintas dėmesys pagalbos negaunančioms šalims, įskaitant krizės ištiktas ir pažeidžiamas valstybes;

20.   ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su Audito Rūmais nustatyti, kaip galima ištaisyti trūkumus, nurodytus Audito Rūmų ataskaitoje, ir pateikti šių diskusijų rezultatų ataskaitą Parlamento kompetentingiems komitetams iki 2009 m. pabaigos;

21.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Audito Rūmams bei atitinkamų Afrikos šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) A/CONF.171/13/Rev.1. (2) OL C 58, 2008 3 1 d., p. 29. (3) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 232. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0406.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (BMEE) įgyvendimo

P6_TA(2009)0139 B6-0111/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Europos centrinio banko 2006 m. gegužės 4 d. pareiškimą dėl bendros mokėjimų eurais erdvės,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko 2007 m. rugpjūčio mėn. vienkartinį leidinį Nr. 71 dėl bendros mokėjimų eurais erdvės ekonominio poveikio,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje(1) (Mokėjimo paslaugų direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarpvalstybinių mokėjimų Bendrijoje (COM(2008)0640),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio mėn. Europos centrinio banko šeštąją BMEE pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi bendra mokėjimų eurais erdvė (BMEE) sukurta kaip integruota mokėjimo paslaugų rinka, kurioje veiktų konkurencijos dėsniai ir kurioje nebūtų tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų;

B.   kadangi BMEE nėra tik Europos mokėjimų tarybos (EMT) pasiūlyta savireguliacijos iniciatyva, bet ir svarbi viešosios tvarkos iniciatyva, stiprinanti ekonominę ir pinigų sąjungą bei remianti Lisabonos darbotvarkę; kadangi BMEE taip pat pagrįsta Mokėjimo paslaugų direktyva, kurioje pateikiama būtina suderinta teisinio reguliavimo sistema; ir kadangi BMEE sėkmingu naudojimu labai suinteresuotas Parlamentas;

C.   kadangi pereiti prie BMEE oficialiai pradėta 2008 m. sausio 28 d., kai pradėta naudoti BMEE mokėjimų priemonė kreditiniams pervedimams atlikti, BMEE kortelių sistema pradėta taikyti 2008 m. sausio 1 d., o 2009 m. lapkričio 1 d. planuojama pradėti taikyti BMEE tiesioginio debeto sistemą;

D.   kadangi nėra nustatyta teisiškai įpareigojančio perėjimo prie BMEE priemonių termino, tačiau visos susijusios šalys sutinka, kad tai būtina norint užtikrinti, kad būtų sėkmingai naudojamasi BMEE;

E.   kadangi prie BMEE pereinama lėtai: iki 2008 m. spalio 1 d. tik 1,7 proc. visų sandorių buvo vykdoma pagal BMEE kreditų perkėlimo tvarką;

F.   kadangi svarbu, kad visos suinteresuotos šalys – teisės aktų leidėjai, bankų sektorius ir mokėjimo paslaugų vartotojai (ypač viešasis sektorius, kuris itin aktyviai naudojasi mokėjimo paslaugomis) – prisidėtų kuriant BMEE;

G.   kadangi BMEE projektas nebūtų sėkmingas, jei BMEE priemonės būtų išskirtinai naudojamos tarpvalstybiniams mokėjimams atlikti, nes išliktų nenuoseklumo problema, o bankų sektorius ir jo klientai negautų laukiamos naudos;

H.   kadangi Komisija ir Europos centrinis bankas 2008 m. rugsėjo 4 d. nurodė EMT, kad jie pasirengę remti mintį taikyti daugiašalį tarpbankinį mokestį (angl. MIF) BMEE sistemoje atliekamoms tarpvalstybinėms tiesioginio debeto operacijoms, jei toks mokestis objektyviai pateisinamas ir bus taikomas tik ribotą laiką;

I.   kadangi Komisija pareiškė susirūpinimą dėl dabartinio MIF, o sektorius neranda tinkamo sprendimo;

J.   kadangi rastas BMEE kortelių sistema pagrįstas sprendimas dėl ES kortelių, reikėtų išspręsti ir MIF taikymo problemą;

K.   kadangi reikia užtikrinti esamų tiesioginio debeto mokėjimų teisėtumą, nes būtų sunku pasirašyti naujus įgaliojimus pereinant nuo nacionalinių debeto sistemų prie BMEE tiesioginio debeto sistemos;

1.   pabrėžia savo paramą kuriant BMEE, kurioje veiktų konkurencijos dėsniai ir kurioje nebūtų tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų;

2.   ragina Komisiją nustatyti aiškų, tinkamą ir įpareigojantį perėjimo prie naudojimosi BMEE priemonėmis galutinį terminą, ne vėlesnį kaip 2012 m. gruodžio 31 d.; po šios datos visi mokėjimai eurais turėtų būti vykdomi pagal BMEE standartus;

3.   ragina Komisiją užtikrinti MIF taikymo tarpvalstybinėms tiesioginio debeto operacijoms teisinį aiškumą, ypač nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio pabaigoje būtų galima išlaikyti MIF, jei jis atitiktų Komisijos gaires; šios gairės turėtų būti priimtos prieš 6 mėnesius iki naudojimosi BMEE pradžios ir turėtų būti pagrįstos duomenimis apie mokėjimo paslaugų teikėjų sąnaudas ir mokesčius už suteiktas paslaugas;

4.   ragina Komisiją patikslinti, kaip MIF taikomas mokėjimams kortelėmis;

5.   ragina dėti daugiau pastangų ir ieškoti tinkamų sprendimų valstybėse narėse, siekiant užtikrinti esamų tiesioginio debeto mokėjimų teisėtumą BMEE tiesioginio debeto sistemoje;

6.   ragina valstybes nares skatinti savo viešojo administravimo įstaigas kiek galima greičiau pradėti naudoti BMEE priemones ir suteikti joms skatintojų vaidmenį perėjimo procese;

7.   ragina Komisiją užtikrinti, kad perėjus prie BMEE priemonių mokėjimo paslaugos Sąjungos piliečiams nebus brangesnės;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rekomendacija dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginės partnerystės (2008/2288(INI))

P6_TA(2009)0140 A6-0062/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginės partnerystės (B6-0449/2008), kurį PSE frakcijos vardu pateikė Véronique De Keyser,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos bendrąjį bendradarbiavimo susitarimą(1),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Pietų Amerikos bendrosios rinkos bei jos šalių bendrąjį tarpregioninio bendradarbiavimo susitarimą(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl visuotinės partnerystės ir bendros Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių strategijos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "ES ir Brazilijos strateginės partnerystės link" (COM(2007)0281),

–   atsižvelgdamas į ES ir Brazilijos pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pareiškimą, priimtą 2007 m. liepos 4 d. Lisabonoje,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Lotynų Amerikos ir Karibų jūros bei Europos Sąjungos valstybių penktojo aukščiausiojo lygio susitikimo(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 16 d. Limoje (Peru) vykusio Lotynų Amerikos ir Karibų jūros (LAK) bei Europos Sąjungos valstybių penktojo aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 22 d. ES ir Brazilijos antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pareiškimą, priimtą Rio de Žaneire,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0062/2009),

A.   kadangi Brazilija įgyja vis didėjančią svarbą regioniniu ir pasauliniu lygmenimis ir yra svarbi dialogo su ES dalyvė,

B.   kadangi Brazilija ir Europos Sąjunga yra partnerės, kurios vienodai supranta pasaulį ir gali skatinti pasaulinio masto pokyčius ir sprendimus,

C.   kadangi per ES ir Brazilijos pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą duota pradžia ES ir Brazilijos strateginei partnerystei, pagrįstai jų glaudžiais istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais, o ES ir Brazilijos antrajame aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras veiksmų planas, kuriame nustatomos jų strateginės partnerystės veiksmų gairės trejiems metams,

D.   kadangi abiejų šalių bendros pagrindinės vertybės ir principai yra demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, rinkos ekonomikos ir socialinės sanglaudos skatinimas, o tai – pagrindinės sąlygos norint plėtoti strateginę partnerystę,

E.   kadangi dėl politinės ir ekonominės integracijos procesų, vis didesnės ekonominės globalizacijos, diskusijų demokratijos, žmogaus teisių ir aplinkos klausimais svarbos pakito abiejų regionų darbotvarkės prioritetai,

F.   kadangi kuriant Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR) Brazilija buvo Pietų Amerikos integracijos proceso lyderė,

G.   kadangi strateginė partnerystė suteiks stiprų postūmį siekiant 2012 m. įkurti visuotinės tarpregioninės partnerystės Europos ir Lotynų Amerikos erdvę, kaip pasiūlė Parlamentas minėtoje 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje,

H.   kadangi sukūrus transatlantinę Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinę asamblėją (EuroLat) buvo žengtas lemiamas žingsnis siekiant stiprinti ES ir Lotynų Amerikos santykių demokratinį teisėtumą ir politinius aspektus ir kadangi prisijungus Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalių (Mercosur) parlamentui Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinė asamblėja taps nuolatiniu abiejų regionų politinio dialogo forumu,

1.   pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir, informavimo tikslu, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Brazilijos Federacinės Respublikos Prezidentui bei Nacionaliniam kongresui.

(1) OL L 262, 1995 11 1, p. 54. (2) OL L 69, 1996 3 19, p. 4. (3) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569. (4) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0177. (6) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES ir Meksikos strateginės partnerystės (2008/2289(INI))

P6_TA(2009)0141 A6-0028/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, kurį pateikė José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra PPE-DE frakcijos vardu dėl ES ir Meksikos strateginės partnerystės (B6–0437/2008),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą "ES ir Meksikos strateginės partnerystės link" (COM(2008)0447),

–   atsižvelgdamas į jo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmenį kovoje su šiuo reiškiniu(1),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimą(2), pasirašytą 1997 m. gruodžio 8 d. ("Visuotinis susitarimas"),

–   atsižvelgdamas į penkių Europos Sąjungos bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros (ES ir LAK) valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.), Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.) ir Limoje (2008 m. gegužės 16–17 d.), deklaracijas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 17 d. Limoje, Peru, vykusio Meksikos ir Europos Sąjungos IV aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą komunikatą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13–14 d. Meksike vykusio ES ir Meksikos jungtinio komiteto aštuntojo susitikimo bendrą komunikatą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 28–29 d. Meksike vykusiame Meksikos Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos Jungtinio parlamentinio komiteto septintajame posėdyje priimtą bendrą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 1 d. Europos ir Lotynų Amerikos šalių asamblėjos (EuroLat) pranešimą, skirtą Lotynų Amerikos ir Karibų jūros bei Europos Sąjungos V aukščiausiojo lygio susitikimui,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29–31 d. XVIII Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą San Salvadoro deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatos Europos Sąjungos susitarimuose(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 5 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0028/2009),

A.   kadangi Meksika ir Europos Sąjunga vadovaujasi tomis pačiomis pagrindinėmis vertybėmis, jas sieja bendri principai bei glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai,

B.   kadangi pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms, kaip įtvirtinta demokratijos sąlygoje, yra ir strateginės partnerystės, ir Visuotinio susitarimo pagrindas, ir jos turi laikytis abi šalys,

C.   kadangi vis stiprėja tarptautinė Meksikos įtaka, ką patvirtina jos paskyrimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare (2009–2010 m. kadencijai), ir regioninė įtaka, ką patvirtina jos išrinkimas pirmininkauti Rio grupės laikinajam sekretoriatui (2008–2010 m. kadencijai),

D.   kadangi Europos Sąjunga turi pripažinti Meksikos įnašą į daugiašalę sistemą, o daugiašališkumas yra vienas iš svarbiausių principų, kuriais abi šalys – Meksika ir Europos Sąjunga – įsipareigojo remtis tarptautinių santykių srityje,

E.   kadangi Meksika pradėjo struktūrines reformas strateginiuose sektoriuose ir tapo dešimtąja didžiausia pasaulio ekonomika, G20 ir G5 (Brazilija, Kinija, Indija, Pietų Afrika ir Meksika) grupių narė, be to, vienintelė Lotynų Amerikos šalis, priklausanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO),

F.   kadangi Meksikoje gyvena daugiau kaip 100 milijonų gyventojų, ši tauta yra jauna, nes 45 % jos gyventojų yra jaunesni nei 20 metų, be to, šalies geostrateginė padėtis labai svarbi, nes ji yra tiltas, jungiantis Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Karibų jūrą ir Ramųjį vandenyną,

G.   kadangi Visuotinis susitarimas paremtas trimis ramsčiais: politinio dialogo, laipsniško laisvosios prekybos zonos įsteigimo ir bendradarbiavimo; kadangi nuo 2000 m., kai šis susitarimas įsigaliojo, abiejų šalių ryšiai suaktyvėjo ir sustiprėjo ir politinėje, ir tarpusavio komercinių mainų bei bendradarbiavimo srityse,

H.   kadangi Limos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjunga ir Meksika pabrėžė teigiamus prekybos ir investicijų vystymosi pokyčius pagal bendradarbiavimo susitarimą,

I.   kadangi įkūrus Meksikos ir ES jungtinį parlamentinį komitetą bei EuroLat labai suaktyvėjo visų Europos Sąjungos ir Meksikos institucijų dvišaliai santykiai ir su Visuotiniu susitarimu susiję santykiai, ypač parlamentinėje srityje,

J.   kadangi pasiūlymas dėl strateginės partnerystės pateiktas tarptautinės finansų ir ekonomikos krizės metu, ir esama pavojaus, kad ši krizė paveiks dvišalių santykių ekonominę ir socialinę pusiausvyrą,

K.   kadangi geresni Meksikos ir Europos Sąjungos santykiai skatintų Europos Sąjungos ir jos partnerių Lotynų Amerikoje bendrą sutarimą regioniniais ir pasaulio klausimais, o tai padėtų kartu plėtoti bendrus interesus ir vertybes tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose,

L.   kadangi ši strateginė partnerystė taip pat turėtų reikšti gerokai sutvirtėjusius Europos Sąjungos ir Meksikos santykius dviem skirtingais aspektais: daugiašaliu – tarpusavio koordinavimas pasaulinės svarbos klausimais ir dvišaliu – tarpusavio santykių ir iniciatyvų plėtojimas,

M.   kadangi politinės ir ekonominės integracijos procesai, vis stiprėjanti ekonominė globalizacija ir diskusijų dėl demokratijos, žmogaus teisių, aplinkos bei kitų sričių svarba pakeitė abiejų regionų darbotvarkių prioritetus,

N.   kadangi dėl savo strateginės padėties ir prekybos susitarimų tinklo Meksika turi didelę strateginę svarbą Europos eksportui, o Europos Sąjunga yra antrasis jos užsienio investicijų šaltinis,

O.   kadangi Meksikos ir ES laisvosios prekybos zona (LPZ) atlieka svarbų vaidmenį ES dvišalių ryšių srityje, nes yra labai plataus masto (apima prekes, paslaugas, viešuosius pirkimus, konkurenciją, intelektinės nuosavybės teises, investicijas ir susijusius mokėjimus),

P.   kadangi Meksikos gyventojų emigracija į Europos Sąjungą – viena svarbiausių ir opiausių Meksikos problemų, turint mintyje tai, kad imigrantų iš Meksikos skaičius Europos Sąjungoje yra didelis ir daugelis iš jų yra aukštos kvalifikacijos,

1.   teikia tokias rekomendacijas Tarybai:

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai ir ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Meksikos Valstijų vyriausybei bei kongresui.

(1) OL C 227 E, 2008 9 4, p. 140. (2) OL L 276, 2000 10 28, p. 45. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0177. (4) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 50-ųjų Tibeto sukilimo metinių ir Jo Šventenybės Dalai Lamos bei Kinijos vyriausybės dialogo

P6_TA(2009)0142 RC-B6-0135/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos ir Tibeto, ypač į 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Tibeto(1) ir 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 4 d. Jo Šventenybės Dalai Lamos pareiškimą Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į pareiškimą Tibeto klausimu, kurį padarė JAV administracija ir Europos Sąjunga 2008 m. birželio 10 d. vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2009 m. kovo mėn. minimos Jo Šventenybės Dalai Lamos pabėgimo iš Tibeto ir jo tremties Indijoje pradžios 50-osios metinės,

B.   kadangi per aštuonis Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių ir Kinijos vyriausybės atstovų diskusijų raundus neįvyko joks lūžis ir tolesnių derybų neplanuojama,

C.   kadangi memorandume dėl tikrosios Tibeto tautos autonomijos, kuris sudarytas Kinijos vyriausybės prašymu ir kurį Jo Šventenybės Dalai Lamos atstovai pateikė 2008 m. lapkričio mėn. aštuntojo derybų raundo Pekine metu, laikomasi Kinijos konstitucijos principų ir užtikrinamas Kinijos Liaudies Respublikos teritorinis vientisumas, tačiau Kinijos vyriausybė jį atmetė, kaip bandymą siekti "dalinės nepriklausomybės" ir "užslėptos nepriklausomybės",

D.   kadangi Jo Šventenybė Dalai Lama prašo susilaikyti nuo smurto, kadangi 1989 m. jam buvo paskirta Nobelio taikos premija už jo pastangas ir kadangi jis nereikalauja Tibeto nepriklausomybės, o tik prašo atnaujinti derybas su Kinijos valdžios atstovais siekiant sudaryti išsamų politinį susitarimą dėl tikrosios autonomijos Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje,

E.   kadangi per pastarąsias kelias dienas Kinijos valdžios institucijos sugriežtino saugumą Tibete uždrausdamos žurnalistams ir užsieniečiams lankytis šiame regione ir panaikindamos užsieniečiams jau išduotus leidimus, tokiu būdu įgyvendindamos vadinamosios tvirtos rankos politiką Tibeto tautos atžvilgiu,

F.   kadangi 2009 m. vasario 25 d. taikios eisenos, surengtos Tibeto naujųjų metų proga, metu buvo sulaikyta daugybė vienuolių iš Kinijos Qinghai provincijos An Tuo vienuolyno,

1.   ragina Kinijos vyriausybę 2008 m. lapkričio mėn. memorandumą dėl tikrosios Tibeto tautos autonomijos laikyti esminės diskusijos pagrindu siekiant teigiamų, prasmingų pasikeitimų Tibete, atitinkančių Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus principus;

2.   ragina Tarybą išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko Kinijos Liaudies Respublikos ir Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių derybose;

3.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pažymint Jo Šventenybės Dalai Lamos tremties Indijoje 50-ąsias metines priimti deklaraciją, kurioje Kinijos vyriausybė būtų prašoma pradėti konstruktyvų dialogą siekiant sudaryti išsamų politinį susitarimą ir įtraukti į jį nuorodą dėl memorandumo dėl tikrosios Tibeto tautos autonomijos;

4.   smerkia bet kokį smurtą, nesvarbu, ar tai būtų protesto dalyvių veiksmai ar neproporcingas teisėtvarkos pajėgų atsakas;

5.   ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus suimtuosius už taikų protestavimą ir pateikti duomenis apie visus nužudytus ar dingusius be žinios asmenis bei visus įkalintus asmenis, nurodant jiems pateiktų kaltinimų pobūdį;

6.   prašo Kinijos valdžios institucijų užsienio žiniasklaidai suteikti galimybę patekti į Tibetą, įskaitant Tibeto teritorijas, esančias už Tibeto autonominio regiono ribų, ir panaikinti specialių leidimų patekti į Tibeto autonominį regioną sistemą;

7.   ragina Kinijos valdžios institucijas suteikti galimybes JT žmogaus teisių stebėtojams ir pripažintoms tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms nevaržomiems patekti į Tibetą, kad jie galėtų tirti padėtį Tibete;

8.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę imtis iniciatyvos ir įtraukti Tibeto klausimą į Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio darbotvarkę, siekiant apsvarstyti, kaip ES galėtų sudaryti sąlygas pažangai sprendžiant Tibeto problemą;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Jo Šventenybei Dalai Lamai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0119. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0362.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bisau Gvinėjos

P6_TA(2009)0143 RC-B6-0115/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 2 d. ES pirmininkaujančios šalies pareiškimą dėl tragiškų įvykių Bisau Gvinėjoje,

–   atsižvelgdamas į Bisau Gvinėjos 2005 m. birželio ir liepos mėn. prezidento ir 2008 m. lapkričio 16 d. parlamento rinkimus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimą dėl dabartinės politinės krizės Bisau Gvinėjoje,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 2 d. Afrikos Sąjungos (AS) Komisijos pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2009 m. kovo 2 d., sekančią dieną po to, kai įvyko sprogimo išpuolis, kurio metu žuvo armijos štabo viršininkas generolas Batista Tagmé Na Waié, perbėgę kariai nušovė Bisau Gvinėjos Prezidentą João Bernardo Vieirą; kadangi žudynių metu buvo pašalinti du labai įtakingi veikėjai ir varžovai, kurie per paskutinius keturis mėnesius išvengė keleto pasikėsinimų nužudyti;

B.   kadangi šie išpuoliai nebuvo laikomi valstybės perversmu ir AS Taikos ir saugumo taryba nesuspendavo Bisau Gvinėjos įgaliojimų, kaip kad ji padarė su kaimyninėmis Gvinėja ir Mauritanija po pernai įvykusių perversmų;

C.   kadangi neseniai išrinktas Nacionalinės liaudies asamblėjos pirmininkas Raimundo Pereira buvo prisaikdintas kaip prezidentas laikotarpiui, kol įvyks rinkimai, kaip numatyta Konstitucijoje; kadangi Raimundo Pereira kreipėsi į tarptautinę bendruomenę dėl pagalbos stabilizuojant šalį;

D.   kadangi dėl dešimtmečius trunkančio politinio nestabilumo Bisau Gvinėja pateko į gilią krizę: trūksta švaraus vandens, sveikatos ir švietimo paslaugų, įvairių ministerijų valstybės tarnautojams mėnesiais delsiama mokėti atlyginimą, ir kadangi šalis yra viena iš nedaugelio valstybių, įtrauktų į Jungtinių Tautų (JT) taikos kūrimo komisijos darbotvarkę, kuria siekiama padėti skurdžioms šalims negrįžti prie karo veiksmų ar sumaišties; kadangi pasikėsinimai vyko tuomet, kai ES ir tarptautinė bendruomenė padidino savo įsipareigojimus kurti demokratinę ir stabilią Bisau Gvinėją;

E.   kadangi nuo 2008 m. birželio mėn. ES, padedama savo ESGP misijos "ES saugumo sektoriaus reforma Bisau Gvinėjoje", teikia patarimus ir paramą vykdant Bisau Gvinėjos saugumo sektoriaus reformą;

F.   kadangi 2008 m. lapkričio mėn. parlamento rinkimai buvo svarbus Bisau Gvinėjos išbandymas, kadangi labai reikėjo iš naujo paskatinti perėjimą prie demokratinio valdymo; kadangi rinkimus gyrė ir piliečiai, ir tarptautiniai stebėtojai, ypač ES rinkimų stebėjimo misija, ir jie praskynė kelią didesnei JT paramai kuriant taiką šalyje; kadangi rinkimų laikotarpiu kariuomenė nesikišo į rinkimų procesus ir įsipareigojo užtikrinti taikias sąlygas;

G.   kadangi paaiškėjo, kad pasikėsinimai buvo susiję su politine įtampa, kuri atsirado dėl karinių rangų senos konkurencijos, etninio pasiskirstymo ir nestabilumo, taip pat dėl vis didėjančių nelegalios prekybos narkotikais interesų šalyje, – visa tai sudaro labai sudėtingą ir pavojingą padėtį, kuri trukdo šalies gebėjimui atsigauti;

H.   kadangi Bisau Gvinėja susidūrė su nelegalios prekybos narkotikais problema ir tapo pagrindiniu narkotikų tranzito tarp Pietų Amerikos ir Europos punktu ir kadangi nelegali prekyba narkotikais kelia rimtą grėsmę šalies politiniam stabilumui;

I.   kadangi iš daugėjančių įrodymų, kad ir regione, ir per jį vyksta nelegali prekyba narkotikais, matyti, kad šis reiškinys tapo didžiausiu pavojumi visai Vakarų Afrikai, ir kadangi tai daro įtaką kaimyniniams rajonams, kyla didžiulė grėsmė ir Europos Sąjungai,

1.   griežtai smerkia Prezidento João Bernardo Vieiro ir armijos štabo viršininko generolo Tagmé Na Waié nužudymą;

2.   siunčia nuoširdžią užuojautą velionio Prezidento João Bernardo Vieiros ir velionio generolo Tagmé Na Waié šeimoms ir Bisau Gvinėjos žmonėms;

3.   ragina Bisau Gvinėjos institucijas kruopščiai ištirti šiuos nusikaltimus ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn, taip pat ragina tarptautinę bendruomenę panaudoti visą reikalingą įtaką ir suteikti visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiektas šis tikslas; atkreipia dėmesį į tai, kad dar neišaiškinti pasikėsinimai į generolus Ansumane Mané (2000 m.) ir Veríssimo Correia Seabrą (2004 m.), nenustatyti, neapkaltinti ir nenuteisti žudikai; pabrėžia, kad nebaudžiamumas nėra atsakymas;

4.   džiaugiasi kariuomenės įsipareigojimu laikytis Bisau Gvinėjos konstitucijos ir ragina griežtai laikytis šalies konstitucinės tvarkos;

5.   ragina visas šalis savo ginčus spręsti politinėmis ir taikiomis priemonėmis Bisau Gvinėjos institucijose ir prieštarauja bet kokiam mėginimui nekonstitucinėmis priemonėmis pakeisti vyriausybę;

6.   tikisi, kad prezidento rinkimai įvyks per 60 dienų, kaip numatyta Konstitucijoje, ir ragina valstybes nares bei tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad Bisau Gvinėja gautų finansinę ir techninę paramą, kuri jai reikalinga norint surengti patikimus rinkimus;

7.   pabrėžia, kad yra pavojus, jog Bisau Gvinėja liks nestabili ir negalės įveikti išvešėjusios korupcijos ar pakeisti savo kaip pagrindinės narkotikų tranzito šalies statuso, kol jos institucijų struktūros bus silpnos;

8.   ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares, Jungtines Tautas, AS, Vakarų Afrikos ekonominę bendriją (angl. ECOWAS), Portugališkai kalbančių šalių bendriją (PKŠB) ir kitus tarptautinės bendruomenės narius stebėti pokyčius Bisau Gvinėjoje, padėti išsaugoti jos konstitucinę tvarką ir toliau remti taikos kūrimo pastangas šalyje;

9.   ragina nedelsiant pradėti diskusijas tarp įvairių šalies politinių frakcijų ir parengti programą, kurią vykdyti įsipareigotų visos suinteresuotos šalys, kurioje būtų numatyta spartesnė saugumo sektoriaus reforma, rinkimų įstatymo persvarstymas, viešosios administracijos reforma, kovos su korupcija priemonės, makroekonominis stabilizavimas ir konsultacijos su pilietine visuomene dėl nacionalinio sutaikymo;

10.   pritaria ECOWAS 2009 m. kovo 3 d. priimtam sprendimui į Bisau Gvinėją išsiųsti ministrų delegaciją, kurią sudarytų Nigerijos, Burkina Faso, Žaliojo Kyšulio, Gambijos ir Senegalo ministrai ir ECOWAS komisijos pirmininkas, ir tą pačią dieną PKŠB priimtam panašiam sprendimui į Bisau Gvinėją išsiųsti politinę misiją, kuriai vadovautų Portugalijos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo valstybės sekretorius, ir pritaria tam, kad šios abi misijos įtrauktų visas suinteresuotąsias šalis siekiant atkurti pasitikėjimą tarp politinių veikėjų, saugumo pajėgų ir pilietinės visuomenės bei atkurti normalią konstitucinę padėtį šalyje;

11.   su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į grėsmę, kuri kyla taikos Bisau Gvinėjoje atkūrimui ir Vakarų Afrikos regiono stabilumui dėl narkotikų gabenimo iš tokių tolimų šalių kaip Kolumbija ir Afganistanas ir dėl prekybos žmonėmis, taip pat ragina Jungtinių Tautų agentūras, atitinkamai remiamas ECOWAS, parengti regioninį veiksmų planą, skirtą šiai problemai išspręsti;

12.   ragina JT Taikos kūrimo komisiją prisidėti toliau teikiant pažadėtą paramos teikėjų paramą (finansinę ir techninę), ypač saugumo sektoriui, administracinėms reformoms ir kovai su nelegalia prekyba narkotikais;

13.   ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau pasitelkus savo ESGP misiją "ES saugumo sektoriaus reforma Bisau Gvinėjoje" teikti patarimus ir paramą vykdant Bisau Gvinėjos saugumo sektoriaus reformą ir pranešti apie padarytą pažangą;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT ir ECOWAS generaliniams sekretoriams, AS institucijoms, AKP ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, PKŠB sekretoriatui ir Bisau Gvinėjos Vyriausybei bei Parlamentui.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų

P6_TA(2009)0144 RC-B6-0121/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. rugsėjo 15 d. ES vardu pateiktą deklaraciją dėl padėties Mindanao,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių ir Australijos ambasados misijos vadovo pavaduotojo 2009 m. sausio 29 d. kreipimąsi,

–   atsižvelgdamas į trečiąją trišalės peržiūros, kaip vykdomas Moro nacionalinio išsivadavimo fronto ir Filipinų vyriausybės 1996 m. taikos susitarimas, sesiją, vykusią 2009 m. kovo 11–13 d.,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. rugsėjo 1 d. Hagoje priimtą bendrą Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto deklaraciją ir į 2004 m. vasario 14 d. ir balandžio 3 d. Osle priimtus bendrus pirmąjį ir antrąjį pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos parengtą šalies strategijos dokumentą (2007–2013), skirtą Filipinams, taikos proceso rėmimo programą, susijusią su stabilumo priemone, ir į derybas dėl ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Filipinų, visų pirma į 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją(1), patvirtina, kad remia Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto taikos derybas, kaip nurodė savo 1997 m. liepos 17 d.(2) ir 1999 m. sausio 14 d.(3) rezoliucijose,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi kelios ginkluotos grupuotės ir visų pirma Moro islamo išsivadavimo frontas nuo 1969 m. kovoja su vyriausybės pajėgomis šalies pietuose, ir tai yra vienas ilgiausiai trunkančių neramumų Azijoje,

B.   kadangi dėl Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto komunistų sukilėlių konflikto žuvo daugiau nei 40 000 asmenų ir esama pavienių smurto atvejų, nepaisant 2003 m. paliaubų ir taikos derybų,

C.   kadangi vyriausybės pajėgos ir Moro islamo išsivadavimo frontas Mindanao vėl pradėjo karo veiksmus 2008 m. rugpjūčio mėn., kai Filipinų Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad Moro islamo išsivadavimo fronto ir Filipinų Respublikos vyriausybės susitarimo memorandumas dėl paveldėtinių žemių (angl. Ancestral Domain) prieštarauja konstitucijai, kadangi Bangsamorui būtų suteikiama daug autonomijos,

D.   kadangi atsinaujinus karo veiksmams žuvo daugiau nei 100 žmonių ir iškelta maždaug 300 tūkst. asmenų, kurių dauguma vis dar yra evakuacijos centruose,

E.   kadangi taikos tarpininkė Malaizija atšaukė savo paliaubų stebėtojus iš Mindanao 2008 m. balandžio mėn., kadangi nepadaryta pažangos užtikrinant taiką, tačiau Malaizija yra pasirengusi persvarstyti savo vaidmenį, jei Filipinų Respublikos vyriausybė paaiškintų savo derybinę poziciją,

F.   kadangi Filipinų Respublikos vyriausybės ir Nacionalinio demokratinio fronto derybos įstrigo 2004 m. ir kadangi Norvegijos vyriausybė dėjo daug pastangų siekdama abi šalis paraginti atnaujinti oficialias derybas,

G.   kadangi nuo 2001 m. Filipinuose buvo nužudyta ir pagrobta šimtai aktyvistų, profsąjungų narių, žurnalistų ir religinių lyderių ir vyriausybė neigia, kad saugumo pajėgos ir kariuomenė dalyvavo vykdant šias politines žudynes, nors esama daug priešingų įrodymų,

H.   kadangi 2008 m. buvo keletas atvejų, kai vietos teismai nusprendė, kad aktyvistai buvo areštuoti ir kalinami neteisėtai, ir nurodė juos paleisti, tačiau tie patys asmenys vėliau vėl buvo sulaikyti ir jiems pareikšti kaltinimai dėl maištavimo ir žudymo,

I.   kadangi teismai Filipinuose nėra nepriklausomi ir teisininkai ir teisėjai taip pat tapo priekabiavimo ir žudynių aukomis; kadangi dėl liudytojų pažeidžiamumo neįmanoma veiksmingai tirti nusikaltimų ir patraukti atsakingų asmenų baudžiamojon atsakomybėn,

J.   kadangi daugeliu atvejų minėtosios neteisėtos egzekucijos buvo vykdomos be teismo proceso ir nebuvo pradėta oficialių baudžiamųjų tyrimų, taigi kaltininkai lieka nenubausti, nepaisant to, kad vyriausybė ne kartą pareiškė, kad ji priėmusi priemones, kurios padėsiančios sustabdyti žudynes, o kaltus asmenis teisti,

K.   kadangi 2008 m. balandžio mėn. JT Žmogaus teisių taryba ištyrė padėtį Filipinuose ir pabrėžė, kad asmenys, atsakingi už be teismo įvykdytas egzekucijas ir prievartinius dingimus, yra nenubausti, tačiau Filipinų vyriausybė atmetė rekomendacijas, susijusias su pranešimu dėl tolesniu veiksmų,

L.   kadangi siekiant, kad būtų nutraukti grobimai ir be teismo proceso vykdomos egzekucijos, reikia šalinti pagrindines ekonomines, socialines ir kultūrines smurto Filipinuose priežastis,

1.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl šimtų tūkstančių šalies viduje Mindanao regione perkeltų asmenų, ragina Filipinų Respublikos vyriausybę ir Moro islamo išsivadavimo frontą daryti viską, ką gali, kad žmonės galėtų grįžti namo, ir ragina imtis intensyvesnių veiksmų nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant apsaugoti ir reabilituoti iškeltus asmenis;

2.   yra tvirtai įsitikinęs, kad konfliktą galima išspręsti tik dialogo būdu, ir kad svarbu užbaigti šiuos ilgalaikius neramumus norint užtikrinti bendrą Filipinų vystymąsi;

3.   ragina Filipinų Respublikos vyriausybę kuo skubiau pradėti derybas su Moro islamo išsivadavimo frontu ir paaiškinti susitarimo memorandumo statusą ir ateitį Aukščiausiajam teismui priėmus minėtą nutartį; pritaria Filipinų Respublikos vyriausybės pareiškimui dėl ketinimo atsisakyti kelti išankstines sąlygas pradėti derybas;

4.   pritaria Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto susitikimams Osle, įvykusiems 2008 m. lapkričio mėn., ir tikisi, kad šiuo atveju greitai vėl bus galima oficialiai pradėti derybas; ragina šalis laikytis dvišalių susitarimų dėl Jungtinio stebėsenos komiteto ir susitikti, kaip numatyta išsamiame susitarime dėl pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi (angl. CARHRIHL), ir leisti vykdyti bendrus žmogaus teisių pažeidimų tyrimus;

5.   ragina Tarybą ir Komisiją šalims, įgyvendinant CARHRIHL susitarimą, suteikti paramą ir palengvinti pasinaudojimo ja galimybes, visų pirmą vykdant vystimosi, paramos ir reabilitavimo programas;

6.   ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją paremti Filipinų Respublikos vyriausybės dedamas pastangas siekiant pažangos derybų procese, taip pat, jei reikia, palengvinti šį procesą ir remti tarptautinių stebėtojų grupę, kurios užduotis – stebėti, kaip vyksta kariuomenės ir Moro islamo išsivadavimo fronto paliaubos;

7.   siūlo sustiprinti tarptautinių stebėtojų grupės vaidmenį išplečiant įgaliojimus vykdyti tyrimus ir susitariant dėl politikos viešai skelbti jų išvadas;

8.   ragina Filipinų Respublikos vyriausybę padidinti pagalbą vystimuisi Mindanao, kad būtų pagerintos vietos gyventojų itin skurdžios gyvenimo sąlygos, ir pritaria maistu ir kitomis priemonėmis teikiamai paramai, kurią ES paskyrė Mindanao vėl atsinaujinus karo veiksmams 2008 m. rugpjūčio mėn. ir kurios vertė yra daugiau nei 13 mln. eurų;

9.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl šimtų atvejų, kai pastaraisiais metais Filipinuose buvo vykdomos politinių aktyvistų ir žurnalistų egzekucijos be teismo proceso, ir dėl to, kokį vaidmenį atliko saugumo pajėgos, turint mintyje vadovavimą šioms egzekucijoms ir jų užsakymus;

10.   ragina Filipinų Respublikos vyriausybę tirti egzekucijų, kurios buvo vykdomos be teismo proceso, ir prievartinių dingimų atvejus; taip pat ragina Filipinų Respublikos vyriausybę sukurti nepriklausomos stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima kontroliuoti tyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesus;

11.  ragina Filipinų Respublikos vyriausybę priimti priemones, kad būtų nutrauktas nuolatinis politinių aktyvistų ir kovotojų už žmogaus teises, pilietinės visuomenės narių, žurnalistų ir baudžiamojo proceso liudytojų bauginimas ir puldinėjimai, ir užtikrinti iš tiesų veiksmingą liudytojų apsaugą;

12.   pakartotinai ragina Filipinų valdžios atstovus leisti tam tikroms JT institucijoms, kurių veikla susijusi su žmogaus teisių apsauga, laisvai patekti į šalį; taip pat ragina valdžios institucijas kuo greičiau priimti ir įgyvendinti teisės aktus, pagal kuriuos į nacionalinę teisę būtų perkelti ratifikuoti tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai (pvz., tokie, pagal kuriuos draudžiami kankinimai ir prievartiniai grobimai);

13.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad kartu ES teikiant finansinę paramą Filipinų vystymuisi bus vykdoma ir galimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimų kontrolė ir ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų skatinamas dialogas ir įtraukiamos visos visuomenės grupės;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Filipinų Respublikos prezidentui ir vyriausybei, Moro islamo išsivadavimo frontui, Filipinų nacionaliniam demokratiniam frontui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 788. (2) OL C 286, 1997 9 22, p. 245. (3) OL C 104, 1999 4 14, p. 116.

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nevyriausybinių organizacijų išsiuntimo iš Darfūro

P6_TA(2009)0145 RC-B6-0127/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. kovo 6 d. pareiškimą, padarytą Europos Sąjungos vardu iškart po to, kai buvo priimtas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimas dėl Sudano prezidento Omaro Hassano al-Bashiro arešto orderio,

–   atsižvelgdamas į Komisijos nario Louiso Michelio 2009 m. kovo 5 d. pareiškimą dėl humanitarinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) išsiuntimo iš Sudano,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Sudane/Darfūre, kuriose visų pirma išreiškiama nuolatinė parama TBT,

–   atsižvelgdamas į TBT Romos statutą, įsigaliojusį 2002 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją S/Res/1593(2005), kurioje prašoma TBT ištirti padėtį Darfūre,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2009 m. kovo 4 d. TBT Ikiteisminio tyrimo skyrius išdavė Sudano prezidento Omaro Hassano al-Bashiro, kuris įtariamas nusikaltimais žmonijai ir karo nusikaltimais konflikto apimtoje Sudano provincijoje Darfūre, arešto orderį,

B.   kadangi Sudano vyriausybė, atsakydama į tokį TBT sprendimą, nusprendė išsiųsti iš Darfūro 13 svarbiausių NVO,

C.   kadangi pagalbos agentūros Darfūre vykdo didžiausią pasaulyje humanitarinę operaciją; kadangi Jungtinių Tautų duomenimis, apie 4,7 milijonams žmonių, įskaitant 2,7 milijonus šalies viduje perkeltų asmenų, reikalinga pagalba,

D.   kadangi dėl išsiųstų pagalbos agentūrų gali padidėti žmonių mirtingumas ir sergamumas, nes nebus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir gali susidaryti užkrečiamų ligų, pvz., diarėjos ir kvėpavimo takų infekcijų, židiniai; kadangi dėl minėtų organizacijų išsiuntimo taip pat gali sumažėti imunizacijos lygis ir išaugti vaikų mirtingumas, jei jie negaus gydomojo maitinimo ir kitų mitybos paslaugų,

E.   kadangi NVO buvo išsiųstos kaip tik tada, kai jų paslaugų gyvybiškai reikia, ypač todėl, kad šiuo metu Vakarų Darfūre kilo meningito epidemija; kadangi išsiuntus šias organizacijas ligoniai beveik neturės galimybių gauti gydymo arba šios galimybės bus visiškai panaikintos,

F.   kadangi pagal JT vadinamąją "pareigos ginti" doktriną numatyta, kad, jei valstybės valdžia akivaizdžiai negeba apsaugoti savo gyventojų, kiti privalo užtikrinti reikiamą apsaugą,

G.   kadangi Sudano vyriausybė, kaip Jungtinių Tautų narė, pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją S/Res/1593(2005), priimtą remiantis Jungtinių Tautų chartijos 7 skyriumi, privalo bendradarbiauti su TBT,

H.   labai sunerimęs dėl to, kad išdavus arešto orderį Sudano vyriausybė pakartotinai atsisakydavo bendradarbiauti su TBT ir iš tikrųjų vis labiau nepaiso TBT ir tarptautinės bendruomenės,

1.   griežtai smerkia 13 humanitarinės pagalbos agentūrų išsiuntimą iš Darfūro, kurio buvo imtasi kaip atsako į TBT 2009 m. kovo 4 d. išduotą tarptautinį prezidento al-Bashiro arešto orderį;

2.   reikalauja neatidėliojamo ir besąlygio visų organizacijos "Gydytojai be sienų" (pranc. MSF) Belgijos padalinio humanitarinių darbuotojų, kurie buvo pagrobti 2009 m. kovo 11 d. MSF-Belgija patalpose Saraf Umroje, 200 km į vakarus nuo El-Facher, Šiaurės Darfūro sostinės, išlaisvinimo;

3.   labai susirūpinęs tuo, kad organizacijų išsiuntimas turėjo tiesioginį poveikį humanitarinės pagalbos, kuri gyvybiškai būtina daugybei tūkstančių žmonių, teikimui;

4.   reikalauja Sudano vyriausybės nedelsiant atšaukti savo sprendimą dėl 13 pagalbos teikimo agentūrų išsiuntimo ir leisti joms toliau dirbti jų svarbų darbą užtikrinant pažeidžiamų Darfūro gyventojų išlikimą; ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga, Arabų šalių lyga ir Kinija siekiant įtikinti Sudano vyriausybę paklusti;

5.   ragina Sudano vyriausybę imtis teigiamų veiksmų ir užtikrinti, kad nebūtų persekiojami žmogaus teisių gynėjai Sudane dėl to, kad jie teigiamai vertina TBT sprendimą, ir kad žmogaus teisių gynėjai nebūtų puldinėjami ar kitaip bauginami;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui Sudane, Sudano vyriausybei, valstybių narių ir JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms bei parlamentams, Afrikos Sąjungos institucijoms, Arabų šalių lygos institucijoms ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui.