2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Nepalo vyriausybės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų sudarymo (COM(2008)0041 – C6-0041/2009 – 2008/0017(CNS))

P6_TA(2009)0146 A6-0071/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0041),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0041/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0071/2009),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Nepalo vyriausybei.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių sudėtinių dalių ir techninių charakteristikų (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0690 – C6-0414/2008 – 2008/0213(COD))

P6_TA(2009)0147 A6-0130/2009

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0690),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0414/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6–0130/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0842 – C6-0019/2009 – 2008/0235(CNS))

P6_TA(2009)0148 A6-0129/2009

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0842),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 26, 37 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0019/2009),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0129/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl rekomendacijos dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (13411/2008 – C6-0351/2008 – 2008/0807(CNS))

P6_TA(2009)0149 A6-0119/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko rekomendaciją Tarybai (13411/2008)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 107 straipsnio 6 dalį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0351/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6–0119/2009),

1.   pritaria Europos centrinio banko rekomendacijai su pakeitimais;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Europos centinio banko rekomendaciją;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Europos centriniam bankui.

Europos centrinio banko siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Rekomendacija dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a) siekiant sustiprinti skaidrumą, Europos centrinių bankų sistemos iš finansų sektoriaus institucijų renkami statistiniai duomenys turėtų būti skelbiami viešai, tačiau turėtų būti užtikrintas aukštas duomenų apsaugos lygis. Pakeitimas 2 Rekomendacija dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) (7b)  Vystant, ruošiant ir platinant Europos statistiką, reikėtų atsižvelgti į geriausią praktiką ir atitinkamas tarptautinio masto rekomendacijas. Pakeitimas 3 Rekomendacija dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 8 konstatuojamoji dalis (8)  Be to, svarbu užtikrinti glaudų ECBS ir Europos statistikos sistemos (ESS) bendradarbiavimą, ypač skatinant abiejų sistemų keitimąsi konfidencialiais duomenimis statistikos tikslais, atsižvelgiant į Sutarties 285 straipsnį ir Statuto 5 straipsnį. (8)  Be to, siekiant išvengti renkamų statistinių duomenų dubliavimo, svarbu užtikrinti glaudų ECBS ir Europos statistikos sistemos (ESS) bendradarbiavimą, ypač skatinant abiejų sistemų keitimąsi konfidencialiais duomenimis statistikos tikslais, atsižvelgiant į Sutarties 285 straipsnį ir Statuto 5 straipsnį. Pakeitimas 4 Rekomendacija dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 2533/98 2 a straipsnis (naujas) (2a)  Įterpiamas šis straipsnis: "2a straipsnis Bendradarbiavimas su Europos statistikos sistema Norint sumažinti teikiant pranešimus kylančią naštą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti nuoseklų požiūrį į Europos statistikos rengimą, Europos centrinių bankų sistema ir Europos statistikos sistema privalo glaudžiai bendradarbiauti, tuo pat metu laikantis 3 straipsnyje nustatytų statistikos principų.". Pakeitimas 5 Rekomendacija dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punkto g papunktis Reglamentas (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnio 11–13 dalys (g)  Pridedamos šios 11–13 dalys: Išbraukta. "11. Nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl keitimosi konfidencialia statistine informacija, išskyrus informaciją, kuriai taikomas šis reglamentas, informaciją surinkęs ECBS narys gali perduoti konfidencialią statistinę informaciją ESS institucijai, jei šis perdavimas yra būtinas Europos statistikai veiksmingai vystyti, rengti ar platinti arba jos kokybei pagerinti atitinkamose ESS ir ECBS kompetencijos srityse. Kiekvienam kitam perdavimui informaciją surinkęs ECBS narys turi duoti tiesioginį leidimą. 12.  Jeigu konfidencialūs duomenys buvo perduoti tarp ESS institucijos ir ECBS nario, šie duomenys naudojami tik statistikos tikslais ir prie jų gali prieiti tik konkrečios savo darbo srities statistinėje veikloje dirbantys darbuotojai. 13.  Reglamento (EB) Nr. [XX] 19 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės taikomos visiems konfidencialiems duomenimis, perduodamiems tarp ESS institucijos ir ECBS nario pagal šio straipsnio 11 ir 12 dalis bei Reglamento (EB) Nr. [XX] 20 straipsnio 1a dalį. ECB skelbia metinį pranešimą dėl konfidencialumo apie statistinių duomenų konfidencialumui apsaugoti priimtas priemones." Pakeitimas 6 Rekomendacija dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 2533/98 8 a straipsnis (naujas) (4a)  Įterpiamas šis straipsnis: "8a straipsnis Europos statistikos sistemos ir Europos centrinių bankų sistemos bendradarbiavimas 1.  Nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl keitimosi konfidencialia statistine informacija, išskyrus informaciją, kuriai taikomas šis reglamentas, informaciją surinkęs ECBS narys gali perduoti konfidencialią statistinę informaciją ESS institucijai, jei šis perdavimas yra būtinas Europos statistikai, įskaitant euro zonos statistiką, veiksmingai vystyti, rengti ar platinti arba jos kokybei pagerinti atitinkamose ESS ir ECBS kompetencijos srityse. Kiekvienam kitam perdavimui po pirmojo perdavimo informaciją surinkęs ECBS narys turi duoti tiesioginį leidimą. 2.  Kai konfidencialūs duomenys buvo perduoti tarp ESS institucijos ir ECBS nario, šie duomenys naudojami tik statistikos tikslais ir prie jų gali prieiti tik konkrečios savo darbo srities statistinėje veikloje dirbantys darbuotojai. 3.  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2009 dėl Europos statistikos* 20 straipsnyje numatytos apsaugos taisyklės ir priemonės taikomos visiems konfidencialiems duomenimis, perduodamiems tarp ESS institucijos ir ECBS nario pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis bei Reglamento (EB) Nr. .../2009 21 straipsnio 2 dalį. ECB skelbia metinį pranešimą apie statistinių duomenų konfidencialumui apsaugoti priimtas priemones. _______________ * OL L ... " .

(1) OL C 251, 2008 10 3, p. 1.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Europos Sąjungos prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje (2009/2000(INI))

P6_TA(2009)0150 A6-0132/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Alexanderio Grafo Lambsdorffo ALDE frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos prioritetinių klausimų, skirtų svarstyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-osios sesijos metu (B6-0034/2009),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl ES prioritetinių klausimų, skirtų svarstyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos metu(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Tarybos priimtus ES prioritetinius klausimus, skirtus svarstyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos metu (9978/2008),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 63-ąją sesiją, visų pirma į rezoliucijas dėl: Jungtinių Tautų ir Tarpparlamentinės Sąjungos bendradarbiavimo(2), Konvencijos dėl branduolinių ginklų naudojimo uždraudimo(3), Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties(4), Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo(5), moratoriumo dėl mirties bausmės(6), žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos kovojant su terorizmu(7), žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje(8), žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje(9), Dohos deklaracijos dėl vystymosi finansavimo: tęstinės tarptautinės konferencijos Monterėjaus konsensuso dėl vystymosi finansavimo įgyvendinimui apžvelgti baigiamojo dokumento(10), žmogaus teisių padėties Mianmare(11), su vystymusi susijusios veiklos(12), Politikos reikalų departamento stiprinimo(13), programų biudžeto 2008–2009 m. laikotarpiui(14) ir siūlomo programų biudžeto 2010–2011 m. laikotarpiui(15),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens(16),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams(17),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 90 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0132/2009),

A.   kadangi, praėjus ketveriems metams, JT valstybėms narėms reikėtų priminti apie jų įsipareigojimą pasiekti 2005 m. aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamajame dokumente, priimtame 2005 m. rugsėjo 16 d. Niujorke, užsibrėžtus ambicingus tikslus,

B.   kadangi spręsti klausimus, susijusius su daugybe tautoms, visuomenėms ir piliečiams kylančių tarpusavyje susijusių uždavinių ir grėsmių, tokių kaip grėsmė taikai, stabilumui ir žmonių saugumui, skurdo, klimato kaitos, energetikos saugumo ir pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinių nulemti uždaviniai, gali tik pasaulinė, veiksminga ir visaapimanti daugiašalė sistema,

C.   kadangi JTGA 63-ojoje sesijoje priimta svarbių sprendimų tam tikrais su reformos darbotvarke susijusiais klausimais, įskaitant žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisingumo vykdymo gerinimą, dalinį Politikos reikalų departamento stiprinimą ir tarpvyriausybinių derybų dėl Saugumo Tarybos reformos pradžią,

D.   kadangi, Trečiajam komitetui pasiūlius, JTGA priėmė svarbių rezoliucijų įvairiais žmogaus teisių, socialiniais ir humanitariniais klausimais, įskaitant rezoliucijas dėl trijų šalių, taip pat Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą,

E.   kadangi iniciatyva "Veikti išvien" ir dviejų tarpininkų darbu praktiškai pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant kai kurias iš reformų JT sistemos darnai gerinti; kadangi būtina sustiprinti dedamas pastangas ir siekti tolesnės pažangos JTGA 63-ojoje sesijoje nustatytose srityse,

F.   kadangi nesugebėjus įgyvendinti įstaigų, tokių kaip JT Saugumo Taryba ir JT Ekonominė ir socialinė taryba (angl. ECOSOC), reformų, neformalios grupės, tokios kaip G8 ar G20, galėtų pačios bandyti pakeisti pasaulinius institucinius susitarimus,

G.   kadangi Europos Sąjunga turi remti vertybes, kurios, jos tvirtu įsitikinimu, yra visuotinės, kartu stengdamasi išvengti skirtingų požiūrių,

H.   kadangi, antra vertus, Jungtinių Tautų sekretoriato ir ES institucijų bendradarbiavimas dar niekada nebuvo toks glaudus ir dar niekada taip neatspindėjo bendrų dviejų organizacijų vertybių, tikslų ir interesų,

I.   kadangi reikia toliau stiprinti Jungtinių Tautų veiklos pajėgumą taikos ir saugumo veiklos srityje ir kadangi ES ir JT bendradarbiavimas palaikant taiką yra pasaulinės taikos ir saugumo kertinis akmuo,

J.   kadangi vis didėja JT taikdarių žūčių atvejų skaičiaus ir todėl reikia imtis visų galimų šių darbuotojų apsaugos priemonių,

K.   kadangi ES ir JAV yra strateginės partnerės ir abi suinteresuotos kartu kovoti su bendromis grėsmėmis bei spręsti naujo pasaulinio veiksmų plano uždavinius remdamosi tarptautine teise ir daugiašalėmis institucijomis, visų pirma JT; kadangi panašu, jog naujosios JAV nuolatinės atstovės Jungtinėse Tautose Susan Rice pareiškime nurodomas ketinimas toliau konstruktyviai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis,

L.   kadangi Europos Sąjunga savo 2008 m. rugsėjo 19 d. pareiškime JT Žmogaus teisių tarybai (ŽTT) nurodė, kad šie keturi baigiamojo Durbano peržiūros konferencijos dokumento punktai yra nepriimtini (ES nustatytos ribos): 1) ypatingai išskirti vieną pasaulio regioną; 2) pakeisti 2001 m. Durbano deklaraciją į ją įtraukiant draudimą šmeižti religiją, kurio tikslas – apriboti žodžio laisvę ir taikyti cenzūrą, kuri numatyta islamo šventvagystės draudimo įstatymuose; 3) nustatyti aukų hierarchiją; 4) politizuoti ar poliarizuoti diskusiją,

M.   kadangi, atsižvelgiant į vis gilėjančią pasaulinę recesiją, dėl krintančių pagrindinių prekių kainų, mažesnių investicijų srautų, finansinio nestabilumo ir mažėjančių piniginių perlaidų besivystančios šalys gali atsilikti dešimtmečiais ir dabartinių ES pagalbos įsipareigojimų vertė nukris beveik 12 milijardų JAV dolerių per metus, nes ji yra valstybių narių BNP procentinė išraiška,

1.   pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

o
o   o

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0339. (2) A/RES/63/24. (3) A/RES/63/75. (4) A/RES/63/87. (5) A/RES/63/88. (6) A/RES/63/168. (7) A/RES/63/185. (8) A/RES/63/190. (9) A/RES/63/191. (10) A/RES/63/239. (11) A/RES/63/245. (12) A/RES/63/260. (13) A/RES/63/261. (14) A/RES/63/264 A-C. (15) A/RES/63/266. (16) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0021. (17) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0639.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl "Vieneri metai po Lisabonos sutarties: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas" (2008/2318(INI))

P6_TA(2009)0151 A6-0079/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją (toliau – bendroji strategija) ir pirmąjį Afrikos ir ES strateginės partnerystės įgyvendinimo veiksmų planą (2008–2010), kurį 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonos susitikime patvirtino ES ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas" (COM(2008)0617),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2008 m. lapkričio 10 d. išvadas "Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas",

–   atsižvelgdamas į bendros Afrikos ir ES strategijos ir jos pirmojo veiksmų plano (2008–2010) įgyvendinimo bendrąją pažangos ataskaitą, kurią 2008 m. lapkričio 21 d. Adis Abeboje (Etiopija) patvirtino Afrikos ir ES ministrų trejetas,

–   atsižvelgdamas į Visos Afrikos Parlamento santykių su Europos Parlamentu ad hoc komiteto ir Europos Parlamento santykių su Visos Afrikos Parlamentu ad hoc delegacijos 2008 m. gruodžio 17 d. pastabas Afrikos Sąjungai (AS) ir ES pirmininkaujančioms valstybėms ir komisijoms dėl Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento vaidmens įgyvendinant bendrąją strategiją ir šį įgyvendinimą kontroliuojant,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Afrikos santykių padėties(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos(2),

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu(3) (Kotonu susitarimas) ir iš dalies pakeistą Susitarimu dėl partnerystės susitarimo dalinio pakeitimo, pasirašytu 2005 m. birželio 25 d.(4) Liuksemburge,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(5),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 177 ir 181 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0079/2009),

A.   kadangi skurdo mažinimo strategija ir toliau turėtų likti bendros strategijos pagrindu,

B.   kadangi pusė Afrikos gyventojų vis dar gyvena skurde ir kadangi Afrika yra vienintelis žemynas, nedarantis pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač skurdo mažinimo, vaikų mirtingumo, motinų sveikatos ir kovos su ŽIV (AIDS) ir maliarija,

C.   kadangi bendrojoje strategijoje planuojama bendradarbiauti "platesnėje nei vystymasis plotmėje", "platesnėje nei Afrikos plotmėje" ir "platesnėje nei institucijų plotmėje", kuri apima daugiau Afrikos ir pasaulio masto klausimų negu praeityje – energetiką, klimato kaitą ir saugumą, ir įtraukia daugiau neinstitucinių veikėjų,

D.   kadangi pastaraisiais metais sukurta didžioji dalis bendros Afrikos ir ES strategijos institucinės sąrangos ir naujoviškų darbo metodų, tačiau nepavyko pasiekti tikros pažangos ją įgyvendinant,

E.   kadangi, nepaisant bendrojoje strategijoje visiškai pripažįstamo pamatinio Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento vaidmens persvarstant pažangą ir numatant politines partnerystės gaires, juos dar reikia prasmingai ir nuosekliai įtraukti rengiant, pritaikant bendrąją strategiją ir vykdant jos stebėseną,

F.   kadangi įgyvendinant bendrąją strategiją pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos, ypač Afrikos, kol kas dalyvauja negausiai,

G.   kadangi bendrajai strategijai įgyvendinti skirta labai mažai papildomų lėšų, o atitinkami finansavimo šaltiniai buvo visiškai patvirtinti dar prieš patvirtinant bendrąją strategiją,

H.   kadangi įtraukus Europos plėtros fondo (EPF) išlaidas į ES biudžeto sistemą, kaip ne kartą ragino Parlamentas, būtų galima pasiekti didesnį politikos nuoseklumą ir atlikti vystymo išlaidų parlamentinę priežiūrą,

I.   kadangi Afrikai tenkanti pasaulinės prekybos dalis mažėja ir Afrika atskiriama nuo globalizacijos teikiamų galimybių,

J.   kadangi dėl kapitalo išvežimo, ypač dėl neteisėto kapitalo išvežimo, Afrikos šalių ekonomika kiekvienais metais praranda milijardus eurų, o dėl "protų nutekėjimo" mažėja intelektiniai žemyno gebėjimai, kurie reikalingi jo vystymuisi ateityje,

K.   kadangi Afrikoje maisto gamybos ir maisto saugumo, kaip politinių prioritetų, reikšmė mažėja, per pastarąjį dešimtmetį jiems skirta labai mažai lėšų ir tai gali turėti katastrofiškų padarinių, kaip parodė pastaroji maisto kainų krizė,

L.   kadangi Afrikai nepakankamai atstovaujama tarptautinėse organizacijose ir daugiašaliuose forumuose, kuriuose sprendžiama daugelis klausimų, susijusių su žemyno ateitimi,

M.   kadangi ilgalaikiai ES ir Afrikos santykiai įgyja naują svarbą atsirandant netradiciniams donorams, dėl kurių darbotvarkės ir prioritetų kyla nauji pavojai ir sunkumai Afrikos žemyne,

N.   kadangi būtina rasti sinergijos būdų ir vengti bendrąją strategiją ir esamus partnerystės ryšius, pvz., Kotonu susitarimą, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategiją ir Pietų Afrikos ir ES strateginę partnerystę, įgyvendinančių institucijų funkcijų dubliavimo,

O.   kadangi 2009 m. Kotonu susitikimo peržiūra siekiama patikslinti AKR ir AS santykius ateityje,

P.   kadangi apie bendrosios strategijos tikslus ir veiksmus žinoma taip mažai, jog tai kelia rūpestį, ir kadangi, daugiausia Afrikoje, visuomenės žinios apie Afrikos ir ES strateginę partnerystę ir jos laikymasis tiesiogiai susiję su tuo, ar bendroji strategija gali nedelsiant duoti apčiuopiamų rezultatų, galinčių pagerinti Afrikos gyventojų gyvenimo lygį,

Q.   kadangi palaikant partnerystę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nors "lygiateisė partnerystė" reiškia, kad ES ir AS dalyvavimo diskusijoje ir politikos formavimo požiūriu yra lygūs partneriai, negalima pamiršti tikros padėties, kad abu žemynai ir jų institucijos nėra lygiaverčiai institucinės plėtros, sprendimų pajėgumų ir išteklių aspektais,

ES ir Afrikos bendradarbiavimo sistemos kūrimas

1.   palankiai vertina tai, kad praėjus metams nuo bendrosios strategijos patvirtinimo pagaliau sukurti ir pradėjo veikti pagrindiniai jos įgyvendinimo institucinės sistemos elementai, įtvirtinti veiksmų plane, kuriame numatyti siektini rezultatai ir tvarkaraščiai, ir kad padaryta pažanga įgyvendinant bendrąją strategiją ir jos teminius partnerystės projektus; vis dėlto apgailestauja, kad baigiantis pirmiesiems įgyvendinimo metams vis dar nesuderinti kai kurių partnerysčių darbo metodai ir iki šiol nenustatytos galutinės datos, tvarkaraščiai ir nepaskirstos biudžeto lėšos;

2.   palankiai vertina tai, kad ES ir AS susitikimai niekada anksčiau nevykdavo taip dažnai, kaip pirmaisiais metais po to, kai buvo pasirašyta bendra Afrikos ir ES strategija;

3.   ragina ES ir AS komisijas ir valstybes nares pirmumo tvarka užbaigti šią institucinę sistemą – sukurti parlamentinius, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų elementus, kuriuos naudojant šis procesas turėtų būti skatinamas ir išlaikomas suteikiant jam skaidrumo ir demokratinio teisėtumo;

4.   palankiai vertina ES įgyvendinimo grupių steigimą dalyvaujant suinteresuotoms valstybėms narėms ne tik todėl, kad bendros strategijos finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo valstybių narių indėlių, bet ir dėl to, kad tiesioginis valstybių narių dalyvavimas leistų didinti informuotumą apie veiksmus, numatytus veiksmų plane, jų tęstinumą ir tvarumą;

5.   ragina bendrąją strategiją įgyvendinančias institucijas visą dėmesį skirti būtiniems rezultatams, nes pirmojo veiksmų plano trukmė nesiekia nė trejų metų (2008–2010);

Parlamentų vaidmuo

6.   primena prašymą ES ir AS komisijoms imtis aktyvių veiksmų įtraukiant Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą į bendrosios strategijos įgyvendinimą, kontrolę ir jos politinių gairių nustatymą, kaip dera pagal jų – pagrindinių bendrosios strategijos institucinės sistemos elementų – statusą;

7.   pabrėžia svarbų Europos Parlamento ir Afrikos parlamentų tarpparlamentinių darinių, tokių kaip AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) bei Euromed parlamentinė asamblėja, vaidmenį skatinant taiką ir saugumą, gerą valdymą ir demokratiją bei jų svarbą užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą ir sprendžiant bendras problemas;

8.   pažymi, kad 11-ajame Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikime patvirtinta pirmoji metinė bendrosios strategijos ir jos pirmojo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita, prie kurios ES prisidėjo Komisijai priėmus minėtąjį komunikatą;

9.   vis dėlto apgailestauja, kad ataskaita parengta nesikonsultuojant su Europos Parlamentu ar Visos Afrikos Parlamentu ir jiems neaptarus oficialaus įnašo;

10.   siūlo, kad Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento pirmininkai nuolatos dalyvautų ir kalbėtų ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimuose, pristatydami šių parlamentų išvadas įgyvendinant veiksmų planą ir pasiūlymus dėl būsimos bendros strategijos orientacijos;

11.   ragina ministrų trejeto narius prieš pat ministrų trejeto susitikimą pavasarį pasikeisti nuomonėmis su Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento kompetentingų organų atstovais, kad jie galėtų pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl bendros metinės pažangos ataskaitos; siūlo diskusijas dėl parlamentų siūlymų ir rekomendacijų įtraukti į ministrų trejeto posėdžio darbotvarkę; tikisi, kad kitoje bendroje metinėje pažangos ataskaitoje, kurią ministrų trejetas priims kitą rudenį, bus nurodyta, kaip buvo atsižvelgta į šiuos siūlymus ir rekomendacijas; ragina Parlamento atstovus susitikti su ministrų trejetu per rudenį vyksiančius posėdžius;

12.   mano, kad Visos Afrikos Parlamentas ir Europos Parlamentas atitinkamu lygmeniu turėtų dalyvauti bendrų ekspertų grupių darbe ir AS bei ES darbo grupėje;

13.   palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pritarė 55 mln. eurų paramos iš 9-ojo EPF programai, skirtai AS institucijų gebėjimams stiprinti; dar kartą primygtinai reikalauja, kad dalis šio biudžeto būtų skirta Visos Afrikos Parlamento administraciniams ir veiklos pajėgumams stiprinti, ir prašo Komisiją parengti veiksmų planus, kaip naudoti šiuos biudžetus glaudžiai konsultuojantis su Visos Afrikos Parlamentu ir bendradarbiaujant su Europos Parlamentu;

14.   rekomenduoja, kad biudžeto dalį, skirtą Visos Afrikos parlamentui, tiesiogiai administruotų pats Visos Afrikos parlamentas, kai tik jis įgis reikiamus administracinius įgūdžius ir įgyvendins reikalavimus, numatytus pagal EB finansinį reglamentą (ypač jo 56 straipsnį)(6), kad Komisija galėtų įgyvendinti biudžetą, taikydama netiesioginio centralizuoto valdymo būdą;

15.   ragina ES ir AS komisijas supaprastinti procedūras, siekiant užtikrinti tiesioginį ir veiksmingą dialogą su parlamentais, atsižvelgiant į jų procedūrinius ypatumus, kad nebūtų nepriimtinų vėlavimų;

16.   dar kartą ragina spręsti EPF įtraukimo į biudžetą klausimą ir prašo Komisiją informuoti apie tai Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą visais biudžeto formavimo procedūros etapais;

Pilietinė visuomenė ir nevalstybinio sektoriaus veikėjai

17.   mano, jog norint, kad bendroji strategija tikrai būtų pagrįsta "plataus pobūdžio ir daug apimančia į žmones orientuota partneryste", į ją turi būti praktiškai įtraukta pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos ir sudarytos sąlygos jiems veiksmingai dalyvauti įgyvendinimo organų darbe;

18.   apgailestauja dėl to, kad nors veiksmų plane nurodyta, kad kiekviena iš Afrikos ir ES partnerysčių yra atviros patiems įvairiausiems veiksmams, iš esmės minimi valstybių veiksmai; pabrėžia, kad parlamentai ir nevyriausybinės institucijos, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžios institucijos ir kiti nevyriausybiniai subjektai turėtų šiame procese imtis geresnių ir išsamesnių veiksmų;

19.   palankiai vertina AS Ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybą (ECOSOCC), kuri yra puiki priemonė Afrikos vyriausybių ir pilietinės visuomenės partnerystei kurti; tačiau yra susirūpinęs, kad Afrikos pilietinė visuomenė mažai dalyvauja įgyvendinant bendrąją strategiją, ir ragina, ypač Afrikos atstovus, nedelsiant imtis veiksmų, kad artimai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis būtų nustatytos Afrikos visuomenei atstovaujančių nevyriausybinių subjektų įvardijimo, klasifikavimo ir veiksmingo įtraukimo procedūros;

20.   ragina Europos Komisiją parengti tinkamas priemones didinant Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus, kuriais būtų siekiama didinti jų dalyvavimą įgyvendinant bendrą bendrąją strategiją;

Partnerystės

21.   pažymi, kad bendrojoje strategijoje turėtų būti sprendžiami klausimai, kurie, nors oficialiai priklauso kitai institucinei sistemai, turi didelę įtaką Afrikos ateičiai ir lemia abiejų žemynų santykius, pvz., ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) ir EPS regioninių grupių bei kitų esamų Afrikos regioninių grupių (tarp jų regioninių ekonominių bendrijų) santykiai, antroji Kotonu susitarimo redakcija, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategija, ES ir Pietų Afrikos strateginė partnerystė, Afrikos santykiai su naujomis pasaulinėmis veikėjomis – Kinija ir Brazilija;

22.   mano, kad tvari ekonominė, socialinė ir aplinkos plėtra gali vykti tik tose šalyse, kuriose užtikrinta taika, demokratija ir žmogaus teisės;

23.   ragina Komisiją, Tarybą ir Afrikos subjektus užtikrinti nuoseklumą tarp šios strategijos ir kitų politikos, ypač prekybos, aplinkos, migracijos ir žemės ūkio politikos priemonių, kurios gali turėti neigiamą poveikį naujos strateginės partnerystės tarp ES ir Afrikos, nuoseklumui; pabrėžia, kad politinis ES ir Afrikos dialogas turėtų padėti spręsti šiuos klausimus;

24.   pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su skurdu (šis siekis turi būti svarbiausia bendrosios strategijos sudedamoji dalis) ES ir Afrikos strateginė partnerystė turi padėti skatinti tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi, pritraukti užsienio investicijų, skatinti lygiateisę tarptautinę prekybą ir padėti sukurti sąlygas, kuriomis Afrikos šalys galėtų laipsniškai pradėti dalyvauti pasaulio ekonomikoje;

Taika ir saugumas

25.   palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant taikos ir saugumo partnerystės; pažymi AS ir ES politinį dialogą dėl krizės atvejais Afrikoje ir kitur; pabrėžia, kad pasitelkiant šį dialogą reikia spręsti daug taikos ir saugumo klausimų – nuo konfliktų prevencijos ir jų sprendimo iki pokonfliktinio atstatymo ir taikos kūrimo, taip pat reikia pradėti išsamų dialogą pareigos ginti principo įgyvendinimo klausimu;

26.   ragina pirmenybę teikti Afrikos taikos ir saugumo sistemos įdiegimui; dar kartą pabrėžia, kad EPF nėra tinkama finansavimo priemonė norint ateityje papildyti Afrikos taikos priemonę; mano, kad EPF išlaidos turėtų atitikti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pagalbos vystymuisi komiteto (EBPO/PVK) taikomus oficialios pagalbos vystymuisi kriterijus; primena raginimą galutinai išspręsti Afrikos taikos priemonės finansavimo klausimą;

27.   palankiai vertina 2008 m. rugsėjo mėn. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono įsteigtą AS ir JT pasižymėjusių asmenų tarybą nustatyti, kaip tarptautinė bendruomenė galėtų paremti AS taikdarystės operacijas, kurioms suteikti JT įgaliojimai;

Valdymas ir žmogaus teisės

28.   pažymi, kad valdymo koncepcija turėtų būti matas, kurį taikant būtų nustatoma, kaip veikia visuomenė, kaip joje užtikrinama teisė ir tvarka, žmogaus teisių laikymasis ir aktyvus jų propagavimas, kova su korupcija, gerovės kūrimas, skaidrus ir teisingas gerovės paskirstymas ir būtinosios sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos; pabrėžia, kad išorės subjektai valdymą turi vertinti ne vien pagal išorės primestus kriterijus, bet ir pagal bendras vertybes ir standartus, dėl kurių susitarė abi suinteresuotosios šalys;

29.   pabrėžia tvarios demokratijos, apimančios gerą valdymą ir demokratinius rinkimus, svarbą, įskaitant paramą parlamentinių pajėgumų didinimui, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimui politiniame dialoge;

30.   pabrėžia, kad valdymas turi būti gerinamas iš abiejų pusių: jam teikiama pirmenybė ne tik Afrikoje, bet ir Europoje, kuri turėtų tobulinti pagalbos įsipareigojimų ir geresnio donorų koordinavimo valdymą ir jų atskaitomybę siekiant geriau atsižvelgti į vadinamus "pagalbos našlaičius"; pabrėžia, kad šioje srityje svarbus vaidmuo tenka nacionaliniams ir žemynų parlamentams, nevalstybinėms organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms;

31.   ragina labiau remti vykdomas Afrikos iniciatyvas, pvz., Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmą (ATPM), kuriuo Afrikos šalys pastaruoju metu naudojosi daugiausia siekdamos pagerinti valdymą žemyne, ir kitas įvairias AS iniciuotas priemones, skirtas didinti Afrikos galimybėms savarankiškai valdyti šį procesą;

32.   reiškia didelį susirūpinimą, kad Komisijos parengti kiekvienos AKR šalies valdymo modeliai, kuriais remiantis pagal 10-ąjį EPF bus skirstoma 2 700 milijonų eurų papilomų vystymosi pagalbai skirtų lėšų, buvo rengiami neatsižvelgiant į dalyvaujamosios demokratijos principą; pažymi, kad papildomoms lėšoms gauti šalys naudos gavėjos buvo pasirenkamos laikantis tam tikrų kriterijų, kurių tik vienas tiesiogiai susijęs su Tūkstantmečio vystymosi tikslais; apgailestauja dėl to, kad Komisijos "valdymo modeliai" iškreipia APRM procesą; ragina Europos Komisiją rengti konsultacijas su Europos Parlamentu ir Taryba ir informuoti apie padarytą pažangą bei šių fondų lėšų panaudojimą siekiant užtikrinti, kad jie būtų skiriami valdymo iniciatyvoms skatinti, AS valdymo darbotvarkei ir ATPM remti;

33.   ragina pasinaudojant partneryste valdymo ir žmogaus teisių srityje užmegzti dialogą ir spręsti nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimų klausimą, taip pat atsižvelgti į gerąją patirtį valstybių ar tarptautinės teisės lygmenimis, įskaitant Siera Leonėje ir Ruandoje įsteigtų tarptautinių baudžiamųjų teismų darbą;

Prekyba, ekonominė plėtra ir regioninė integracija

34.   mano, kad, kalbant apie partnerystę prekybos ir regioninės integracijos klausimais, svarbiausia ekonominio augimo varomoji jėga yra didėjanti prekyba, jei prekybos politikos priemonės atitinka vystymosi tikslus; todėl džiaugiasi šios partnerystės tikslais remiant Afrikos regioninę integraciją ir didinant žemyno prekybos pajėgumus;

35.   tikisi greitos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos plėtros derybų raundo pabaigos, tačiau mano, kad ji iš esmės turi toliau likti "plėtros raundu", teikiant pirmenybę Afrikos tautų integravimui į pasaulio ekonomiką, veiksmingai mažinant prekybą iškreipiančias žemės ūkio subsidijas ir atsisakant žemės ūkio eksporto subsidijų;

36.   reiškia įsitikinimą, kad ES turėtų padėti Afrikos šalių žemės ūkiui iš esmės patenkinti savo poreikius ir skatinti teikti būtinas paslaugas ir plėtoti nepakankamai sustiprėjusias vietos pramonės šakas;

37.   primygtinai teigia, kad su Afrikos valstybėmis pasirašomi galutiniai EPS turi būti svarbiausios vystymosi priemonės, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairių naudos gavėjų skirtingus gebėjimus ir išsivystymo lygį;

38.   pabrėžia, kad EPS turi skatinti Afrikos regioninę integraciją, o ne jai kenkti; remia AS pastangas stiprinti regionines ekonomines bendrijas, nes tai – pagrindiniai regioninės žemyno integracijos elementai;

39.   primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares laikytis įsipareigojimo iki 2010 m. kasmet suteikti bent 2 000 milijonų eurų tikros pagalbos prekybai, kurios didžiausia dalis turi būti skirta Afrikai; ragina laiku nustatyti ir suteikti pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomos ir neturėtų būti paprasčiausiai pakeistas finansavimas pagal EPF;

40.   ragina partnerius spręsti platesnės pagalbos prekybai darbotvarkės klausimą, įskaitant infrastruktūros objektų vystymą, verslo plėtros ir geresnio reguliavimo skatinimą, įskaitant paprastesnes ir patogesnes vartotojams kilmės taisykles;

41.   ragina partnerius taip pat atsižvelgti į ekonominius aspektus, kurie, nors ir nebūtinai susiję su prekyba, turi svarbių padarinių Afrikos šalių ekonomikai, pvz., būtinybė imtis veiksmų kapitalo nutekėjimui sustabdyti ir tarptautiniam mokesčių rojų reguliavimui skatinti;

42.   ragina laikytis bendros strategijos pripažinti ir remti migrantų ir diasporų vaidmenį padedant jų gimtųjų šalių plėtrai, supaprastinant jų investavimą šiose šalyse ir mažinant pervedimų išlaidas;

Pagrindiniai vystymosi klausimai

43.   primygtinai teigia, kad, kalbant apie partnerystę Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) srityje, šiuos tikslus bus sunku pasiekti net ir teikiant daugiau bei geresnės pagalbos, taigi ragina ES valstybes nares laikytis įsipareigojimų, kuriuos jos neseniai patvirtino Dohos konferencijoje dėl vystymosi finansavimo ir Akros aukščiausiojo lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimu, ypač dėl jų teikiamos pagalbos kiekio, politinio nuoseklumo, atsakomybės, skaidrumo ir pagalbos teikėjų darbo pasidalijimo;

44.   pažymi, kad būtinosios sveikatos apsaugos paslaugos ir pradinis bei vidurinis lavinimas yra itin svarbūs rodikliai norint pasiekti TVT; todėl ragina Afrikos šalis užtikrinti, kad šios sritys būtų įtrauktos į jų skurdo mažinimo strategijų prioritetus; mano, kad partnerystė turėtų skatinti šią plėtrą, atsižvelgiant į Europos Komisijos įsipareigojimą mažiausiai 20 proc. skirti Bendrijos pagalbos šiems sektoriams biudžetui; ragina Komisiją šį įsipareigojimą taikyti ir EPF; primena, kad visos pastangos šiuo požiūriu turėtų apimti ir neįgalius asmenis; palankiai vertina šiomis sąlygomis pirmojo ekspertų grupės posėdžio rezultatus ir ragina suinteresuotus dalyvius užtikrinti, kad ateinančiais metais sieks didesnės pažangos;

45.   ragina Europos Komisiją imtis skubių veiksmų įgyvendinant savo įsipareigojimus sveikatos priežiūros srityje atsižvelgiant į 2009 m. Europos Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas "Dėl EB vystomosios paramos sveikatos paslaugoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos"; pabrėžia vis didesnę Europos Komisijos pagalbos sveikatos sektoriui reikšmę Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos, vykdant dešimtojo EPF vidutinės trukmės peržiūrą ir remiant jos įsipareigojimus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų sveikatos srityje;

46.   skatina ES ir AS valstybes nares didesnį dėmesį skirti Afrikos aprūpinimo maisto produktais saugumui ir savo poreikių patenkinimui ir remti veiksmus didinant Afrikos žemės ūkio gamybos, ypač vietos rinkoms, našumą ir konkurencingumą, ir kurti žaliąsias juostas aplink miestus;

47.   ragina valstybes nares į savo diskusijas dėl ES ir Afrikos strategijos įtraukti klausimą dėl turto iš gamtinių išteklių teisingesnio paskirstymo; primygtinai teigia, kad nacionalinės pajamos iš gamtinių išteklių turėtų būti pirmumo tvarka teisingiau paskirstomos siekiant patenkinti pagrindinius jų gyventojų poreikius, ypač sveikatos, švietimo, gamtinių išteklių išsaugojimo ir aplinkos srityje, šitaip padedant siekti TVT;

48.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastarųjų metų rekordinį augimą Afrikoje pakeis sulėtėjusi pasaulio ekonomika, ir pabrėžia, kad žemyno plėtra gali atsilikti dešimtmečiais sumažėjus pagrindinių prekių kainoms, investicijų srautams, didėjant finansiniam nestabilumui ir mažėjant pervedimų skaičiui;

Kiti strategijos aspektai

49.   primena, kad už klimato kaitą pirmiausia atsakingos išsivysčiusios šalys, o jos neigiamas poveikis didžiausias besivystančioms šalims; todėl primygtinai teigia, kad reikia skirti papildomų lėšų, nes tik taip bus galima užtikrinti, kad Afrikos valstybės nebūtų priverstos mokėti neproporcingai daug už prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimą; be to, pritaria bendrai ES ir Afrikos deklaracijai dėl klimato kaitos, pristatytai 2008 m. gruodžio mėn. konferencijoje Poznanėje, skirtai JT pagrindų konvencijai dėl klimato kaitos;

50.   reikalauja, kad migracijos ir užimtumo partnerystės srityje būtų rastas sąžiningas ir įgyvendinamas protų nutekėjimo klausimo sprendimas – dėl šio reiškinio daug Afrikos tautų praranda daug gabių darbuotojų, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje;

51.   ragina taikyti naują ES "mėlynosios kortelės" sistemą, kuri padėtų besivystančiose šalyse išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus sektoriuose, kuriuose šios šalys patiria darbo jėgos trūkumą, ypač sveikatos ir švietimo srityje;

52.   ragina Komisiją siekti palaikant ES ir Afrikos partnerystę padėti Afrikos šalims taikyti lanksčias nuostatas, numatytas Dohos deklaracijoje dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS) ir visuomenės sveikatos, siekiant lengviau aprūpinti Afrikos žemyną būtiniausiais vaistais;

53.   skatina abi šalis mokslo ir technologijų partnerystės srityje siekti mažinti skaitmeninę atskirtį stiprinant bendradarbiavimą ir užtikrinant technologijų, ypač telefonijos ir interneto, vystymąsi ir perkėlimą;

54.   mano, kad bendroji strategija leis imtis konkrečių veiksmų gerinant Afrikos moterų, vaikų ir neįgalių asmenų padėtį, nes šios grupės besivystančiose šalyse patiria ypač daug sunkumų;

55.   pabrėžia, kad norint, jog bendroji strategija apimtų platesnę nei Afrikos plotmę, o ES ir Afrika daugiau bendradarbiautų tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėse derybose prekybos, žmogaus teisių ar klimato kaitos klausimais, ES ir Afrika turėtų siekti, kad tarptautinės institucijos, pvz., Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir PPO, taptų demokratiškesnės ir labiau atstovaujamos ir užtikrintų, kad Afrika pagaliau galėtų daryti įtaką, atitinkančią jos dydį ir statusą;

56.   dar kartą prašo ES institucijas sukurti specialią finansinę priemonę bendrai strategijai įgyvendinti, centralizuojant esamus finansavimo šaltinius didesnio aiškumo, nuspėjamumo pagrindu; klausia, kiek ši bendra strategija padėtų siekti jos drąsių tikslų arba sukurti pridėtinę vertę nesiekiant naujo finansavimo arba esamo finansavimo perprogramavimo;

57.   ragina ES ir Afrikos vyriausybes veiksmingiau ir sistemingiau informuoti žmones apie veiksmus ir rezultatus įgyvendinant bendrąją strategiją ir siekti plačiau ją nušviesti per žiniasklaidos priemones;

Žvilgsnis į ateitį

58.   tikisi, kad Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas, remiantis 2007 m. gruodžio 8 ir 9 d. įvykusio ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo Lisabonoje patirtimi, bus prasmingai įtraukti į pasirengimą 2010 m. vyksiančiam trečiajam Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimui ir aktyviai jame dalyvaus;

59.   ragina ES ir AS komisijas ir pirmininkaujančias valstybes nares pritarti anksčiau pateiktiems pasiūlymams, kuriais siekiama didinti parlamentinį dalyvavimą užtikrinant ir stebint bendros strategijos įgyvendinimą;

60.   ketina Europos Parlamente parengti reikiamas visų jo organų koordinavimo ir sinergijos priemones, kad būtų remiamas bendrosios strategijos įgyvendinimas ir kontrolė; atsižvelgdamas į tai pakartoja ketinimą savo santykių su Visos Afrikos Parlamentu ad hoc delegaciją paversti visateise tarpparlamentine delegacija;

o
o   o

61.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, AS ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybai, AS Komisijai, AS vykdomajai tarybai, Visos Afrikos Parlamentui, AKR ministrų tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 633. (2) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 475. (3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (4) OL L 209, 2005 8 11, p. 27. (5) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (6) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl TVT sutarčių (2008/2128(INI))

P6_TA(2009)0152 A6-0085/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurią pateikdama tarptautinė bendruomenė įsipareigojo siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir iki 2015 m. pasaulyje dvigubai sumažinti skurdą, kuri buvo dar kartą patvirtinta kelete Jungtinių Tautų konferencijų, pvz., Monterėjaus konferencijoje dėl vystymosi finansavimo,

-   atsižvelgdamas į įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės prisiėmė per 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonoje įvykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pusiaukelė(1),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos "Europos konsensusas"(2),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. Komisijos TVT paketą,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Pažangos, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, paspartinimas – plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas" (COM(2005)0133),

-   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą "Vykdant Europos pažadus dėl vystymosi finansavimo" (COM(2007)0164),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau" (COM(2006)0087),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos(3),

-   atsižvelgdamas į rezultatus ir galutinį dokumentą dėl tolesnių veiksmų po Tarptautinės konferencijos dėl vystymosi finansavimo siekiant peržiūrėti Monterėjaus konsensuso įgyvendinimą (Doha, Kataras, 2008 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 2 d.)(4),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių(5),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 19 d. Komisijos dokumentą "TVT sutartis – ilgalaikės ir lengviau numatomos biudžetinės paramos teikimo būdas",

-   atsižvelgdamas į naują Afrikos ir ES strateginę partnerystę,

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Afrikos santykių padėties(6),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. rugsėjo 2–4 d. Akroje vykusio aukšto lygio forumo išvadas dėl tolesnių veiksmų priėmus šią deklaraciją,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse(7),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gimdyvių mirtingumo problemos prieš 2008 m. rugsėjo 25 d. vyksiantį JT aukšto lygio renginį, skirtą Tūkstantmečio vystymosi tikslams(8),

-   atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą "Pagalbos teikimo būdai. Bendrosios biudžetinės paramos planavimo, modeliavimo ir valdymo vadovas"(9),

-   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo nuostatas, ypač 58 straipsnį (po 2005 m. peržiūros), kuriame išvardytos institucijos, atitinkančios finansavimo kriterijus,

-   atsižvelgdamas į EBPO pažangiosios patirties patarimus, pateiktus dokumente "Paramos derinimas siekiant sustiprinti jos veiksmingumą"(10),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2005 apie Europos plėtros banko biudžetinę paramą AKR šalims: Komisijos vykdomas skyriaus "Viešųjų finansų reforma" valdymas, su Komisijos atsakymais(11),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2008, kurioje nagrinėjama EB parama vystymuisi, suteikta sveikatos priežiūros paslaugoms Afrikoje į pietus nuo Sacharos, ir į su ja susijusius Komisijos atsakymus,

-   atsižvelgdamas į pranešimą "Bendrasis paramos biudžetui įvertinimas. Suvestinė ataskaita", paskelbtą 2006 m. gegužės mėn.(12),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl naujų finansinių priemonių vystymuisi finansuoti ir Tūkstantmečio tikslų(13),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių, kurią pasirašė Europos bendrija ir jos valstybės narės,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0085/2009),

A.   kadangi prisidėdama prie 2000 m. Tūkstantmečio vystymosi deklaracijos Europos Sąjunga įsipareigojo kartu su visa tarptautine bendruomene iki 2015 m. per pusę sumažinti didelį skurdą pasaulyje, didžiausią dėmesį skirdama aštuoniems TVT,

B.   kadangi, remiantis naujais skaičiavimais, maždaug 1,4 milijardo asmenų gyvena žemiau skurdo ribos – iš 1,25 JAV dolerio per dieną, ir šis skaičius sudaro daugiau negu vieną ketvirtadalį visų besivystančio pasaulio gyventojų,

C.  C kadangi Komisija ir Sąjungos valstybės narės 2007 m. prisiėmė naujų įsipareigojimų, kuriais siekiama itin padėti įveikti atsilikimą įgyvendinant šiuos tikslus,

D.   kadangi dėl nepakankamos prieigos prie sveikatos priežiūros ir būtiniausių paslaugų miršta milijonai asmenų ir ilgėja skurdo ciklas, nors galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti pagrindinį išsilavinimą yra žmogaus teisė, kurios laikymąsi ir įgyvendinimą vyriausybės privalo užtikrinti,

E.   kadangi TVT sutartys gali būti viena iš priemonių, kuriomis siekiama spręsti uždavinius besivystančiose šalyse, kuriuos lėmė pasaulio maisto krizė, ypač žemės ūkio sektoriuje,

F.   kadangi nepaisant to, kad besivystančios šalys dėjo daug pastangų, dauguma jų neturi išteklių, reikalingų problemoms sveikatos ir švietimo srityje spręsti, todėl mano, kad būtina išorės pagalba,

G.   kadangi Europos Parlamentas tvirtina Europos plėtros fondo (EPF) biudžeto įgyvendinimą,

H.   kadangi Komisija, siekdama padidinti pagalbos veiksmingumą ir įgyvendinti tikslus, kuriuos ji sau iškėlė, ketina labai padidinti biudžetinę paramą dešimtojo EPF naudojimo laikotarpiu,

I.   kadangi besivystančiose šalyse mokytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai šiuo metu dirba labai prastomis sąlygomis ir norint pasiekti TVT reikia beveik dviejų milijonų mokytojų ir daugiau negu keturių milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų, ir kad pagal TVT sutartis suteikus adekvačią biudžetinę paramą būtų galima juos įdarbinti ir apmokyti,

J.   kadangi nuolatinį sveikatos priežiūros darbuotojų ir mokytojų trūkumą dar labiau apsunkina turtingų šalių organizuojamas protų nutekėjimas,

K.   kadangi Sąjunga ketina ir toliau didinti išlaidas biudžetinės paramos srityje, visų pirma, labai padidindama biudžetinę parama sektoriams – sveikatai ir švietimui, ypač Afrikos šalyse,

L.   kadangi sudarant TVT sutartis siekiama konkrečių rezultatų įgyvendinant TVT sveikatos ir pagrindinio išsilavinimo srityse, tačiau būtų galima sudaryti TVT sutartis siekiant tikslų kituose prioritetiniuose sektoriuose,

M.   kadangi, remiantis oficialia Parlamento pozicija pagalbos vystymuisi klausimu, kurią jis išreiškė savo anksčiau minėtoje 2006 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl naujo mechanizmo vystymuisi finansuoti Tūkstantmečio tikslų kontekste: "(...) kiekybė turi didėti gerėjant kokybei, t. y. pagalbos veiksmingumas turi būti didinamas laikantis koordinavimo, papildomumo ir darnos principų, mažinant pagalbai skirtų finansinių operacijų įkainius, tobulinant pagalbos priemonių planavimą ir užtikrinant jų ilgalaikiškumą, spartinant pagalbos teikimą, dar labiau ją atsiejant, ieškant galimybių palengvinti skolų naštą, skatinant gerą valdymą, kovojant su korupcija ir padedant pagalbą gaunančioms šalims panaudoti lėšas",

N.   kadangi numatomas ilgalaikis pagalbos teikimas gali tiesiogiai ir veiksmingai padėti konkrečiai įgyvendinti skurdo panaikinimo strategijas, apibrėžtas TVT,

O.   kadangi nepaisant įsipareigojimų, kuriuos valstybės narės prisiėmė Monterėjuje (2002 m.), Gleneaglese (2005 m.), Paryžiuje (2005 m.) ir Akroje (2008 m.), teikti daugiau pagalbos vystymuisi ir gerinti jos kokybę, dauguma jų dar neteikia visos pagalbos, kurią įsipareigojo teikti, o jei ją suteikia, paaiškėja, kad dalis jos yra neadekvati,

P.   kadangi dėl pernelyg sudėtingų administracinių procedūrų 30 proc. atvejų Komisijos biudžetinė parama vėluoja,

Q.   kadangi biudžeto parama dėl to, kad dauguma jos skyrimui taikomų sąlygų yra metinės, yra nepakankamai numatoma, ir dėl šio nepakankamo numatomumo paramą gaunančios šalys kartais priverstos paramą išleisti anksčiau, negu ji faktiškai suteikiama, tvirtai nežinant, ar ji išvis bus suteikta,

R.   kadangi sunku numatyti Europos Sąjungos pagalbą vystymuisi net toms šalims, kuriose yra tam tikras teisinis tikrumas ir kurios turi stabilią taisyklių sistemą,

S.   kadangi Komisija yra didžiausia daugiašalė pagalbos vystymuisi teikėja ir viena didžiausių biudžetinės paramos teikėjų, ir kadangi ji vis dažniau teikia šios rūšies paramą, kuri pastaraisiais metais sudarė vieną penktadalį jos teikiamos paramos,

T.   kadangi nors biudžetinė parama jau yra viena iš priemonių, kuri gali būti panaudota siekiant pagerinti Sąjungos pagalbos teikimą, būtų dar geriau, jei biudžetinę paramą būtų lengviau numatyti ir jei ji būtų skiriama ilgesniam laikui,

U.   kadangi Komisijos teikiama dabartinė biudžetinė parama paprastai numatoma trejų metų, o kai kurių agentūrų atveju – vienerių metų laikotarpiui,

V.   kadangi pasiūlymas dėl TVT sutarčių neturi padarinių biudžetui ir kadangi TVT sutartis nėra nauja priemonė, o dabartinių priemonių įgyvendinimo būdas,

W.   kadangi tokio, koks yra dabar, Komisijos dokumento dėl TVT sutarčių statusas nėra aiškus,

X.   kadangi Komisija šiuo metu laikosi nuomonės, kad vietoj kasmetinio patikrinimo, ar valstybės donorės laikosi tradicinių sąlygų, būtų laikas įgyvendinti "sutarties" principą, paremtą konkrečiais TVT įgyvendinimo rezultatais,

Y.   kadangi naudojant terminą "sutartis" finansiškai įsipareigojama, taigi šalis donorė užtikrina didesnį numatomumą, o šalis paramos gavėja labiau įsipareigoja siekti konkrečių rezultatų,

Z.   kadangi Komisija numatė pirmąsias TVT sutartis sudaryti 6 metų laikotarpiui, t. y. iki dešimtojo EPF pabaigos,

AA.   kadangi Komisijos pasiūlymas sudaryti sutartis 6 metams lenkia dabartinę kitų pasaulinio lygmens rėmėjų praktiką,

AB.   kadangi Komisija paragino valstybes nares bendrai finansuoti TVT sutartis savanoriškai teikiant papildomą indėlį į EPF,

AC.   kadangi sudarant TVT sutartis, kurios yra remiantis Kotonu susitarime nustatytais kriterijais parengta bendros biudžetinės pramos priemonė, nereikia padaryti jokių pakeitimų, susijusių su sprendimais dėl dabartinių programų ir bendros biudžetinės paramos teikimo būdų skirtumų, kadangi dėl TVT sutarčių nereikia sukurti naujos finansinės priemonės ir jos grindžiamos Kotonu susitarime numatytomis nuostatomis biudžetinės paramos srityje, ir kadangi TVT sutartys atitinka neseniai pabaigtas rengti bendros biudžetinės paramos vidaus gaires,

AD.   kadangi į TVT sutarčių sudarymo kriterijus įeina Kotonu susitarimo 9 straipsnio dėl žmogaus teisių, demokratijos principų ir teisinės valstybės laikymasis,

AE.   kadangi veiksmingos biudžetinės paramos gavėjai turėtų turėti galimybes finansuoti savo konkrečias strategijas ir programas, skirtas gerinti prieigą prie veiksmingų viešųjų paslaugų sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriuose,

AF.   kadangi Komisija nesilaikė savo įsipareigojimų parlamentų narius ir piliečių visuomenės organizacijų atstovus nuolat įtraukti į dialogą su besivystančių šalių vyriausybėmis ir kadangi dabar plačiai pripažįstama, kad norint, jog vystymasis būtų veiksmingas, reikia, kad jį visiškai valdytų besivystančių šalių vyriausybės, o taip pat parlamentai ir piliečių visuomenės organizacijos,

AG.   kadangi Komisija numatė, kad paramos skyrimo kriterijus atitinkančios šalys bus tos, kurių rezultatai makroekonomikos lygmeniu ir biudžetinės paramos panaudojimo biudžetinis valdymas bus patenkinami, ir kad tuo Komisija skiriasi nuo kitų biudžetinės paramos teikėjų, pvz. TVF ar Pasaulio banko, kurie paramą susieja su daugybe sąlygų, o tai prieštarauja nuosavybės pagal šalį gavėją principui,

AH.   kadangi daug šalių, kurioms reikalinga skubi didesnė ir veiksmingesnė pagalba, kad jos galėtų greičiau vykdyti pažangą siekdamos TVT neatitinka Komisijos nustatytų kriterijų, kad galėtų sudaryti TVT sutartis,

AI.   kadangi dabartinės formos TVT sutartys skirtos tik AKR šalims,

AJ.   kadangi Komisijos biudžetinei paramai labai trūksta skaidrumo ir neturtingos šalys negali vykdyti nuosavybės politikos, o finansavimo susitarimai retai viešai skelbiami,

AK.   kadangi pagrindinis pagalbos vystymuisi principas yra suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia ir ten, kur ji būtų naudingiausia,

AL.   kadangi, pvz., Burkina Fase niekas nežinojo apie vykstančias derybas dėl TVT sutarties tarp Burkina Faso ir Komisijos, o Komisijos delegacijos Burkina Fase tinklapyje šiuo metu nepateikta jokios informacijos šiuo klausimu,

AM.   kadangi priėmusi Europos konsensusą dėl vystymosi politikos, Sąjunga įsipareigojo taikyti strategiją, grindžiamą rezultatais ir veiksmingumo rodiklių taikymu,

AN.   kadangi Komisija ir toliau savo biudžetinę paramą turi sieti su šalių paramos gavėjų rezultatais moterų ir vyrų lygybės ir moterų teisių skatinimo srityje,

AO.   kadangi Komisija jau sudarė susitarimų biudžetinės paramos srityje su Burkina Fasu (2005–2008 m.), Etiopija (2003–2006 m.), Gana (2007–2009 m.), Kenija (2004–2006 m.), Madagaskaru (2005–2007 m.), Malaviu (2006–2008 m.), Maliu (2003–2007 m.), Mozambiku (2006–2008 m.), Tanzanija (2006–2008 m.), Uganda (2005–2007 m.) ir Zambija (2007–2008 m.),

AP.   kadangi yra maždaug 650 milijonų neįgalių asmenų, iš kurių 80 proc. – besivystančiose šalyse, o iš jų kas penktas gyvena žemiau didelio skurdo ribos; kadangi jie sudaro didžiausią atskirtį ir neturtą patiriančių asmenų grupę, patiria daugialypę diskriminaciją ir retai gali pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir mokytis,

AQ.   kadangi vadovaujantis anksčiau minėtos JT konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių bendrosiomis pareigomis ir ypač jos 32 straipsniu, vykdydamos vystomąjį bendradarbiavimą ją pasirašiusios šalys privalo atsižvelgti į negalią,

AR.   kadangi iki 2015 m. TVT nebus galima pasiekti, jei nebus deramai atsižvelgta į neįgalių asmenų integraciją ir dalyvavimą,

AS.   kadangi 2008 m. lapkričio 22 d. Afrikos ir ES partnerystės susitarimo įgyvendinimo ataskaitoje, ypač jos 37 dalyje, pabrėžiama, kad, siekiant TVT, vykdyta akivaizdžiai per mažai veiklos, skirtos padėti neįgaliems asmenims,

Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Vystomasis bendradarbiavimas

1.   dar kartą pabrėžia, kad pagalba vystymuisi turi būtų grindžiama poreikiais ir rezultatais ir kad pagalbos vystymuisi politika turėtų būti formuojama bendradarbiaujant su šalimis gavėjomis;

2.   dar kartą pabrėžia, kad, siekiant TVT, pagalbą teikiančios šalys turi laikytis visų savo įsipareigojimų ir gerinti teikiamos pagalbos kokybę;

3.   pabrėžia, kad būtina plėtoti naujas labiau numatomos ir pastovesnės pagalbos priemones;

4.   primena Abudžos deklaracijos tikslą – 15 proc. nacionalinio biudžeto skirti sveikatos priežiūrai ir Pasaulinės švietimo kampanijos tikslą – 20 proc. nacionalinio biudžeto skirti švietimui;

Prioritetiniai sektoriai

5.   ragina Komisiją ir toliau savo paramą sveikatos ir švietimo, ypač pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų bei pradinio mokymo, sektoriuose sieti su šiuose sektoriuose, ypač pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų ir pradinio mokymo, pasiektais rezultatais; taip pat ją ragina paaiškinti, kokia svarba bus teikiama šalies veiklai šiuose sektoriuose lyginant su kitais išsamesniais rodikliais ir kaip ji ketina įvertinti šiose srityse padarytą pažangą;

Paramos veiksmingumas. Stabilumas ir numatomumas

6.   ragina Komisiją pagerinti biudžetinės paramos numatomumą: įgyvendinti TVT sutartis ir šiose sutartyse numatytus principus taikyti didesniam šalių skaičiui bei biudžetinei sektorių paramai;

7.   primena Komisijai, kad būtina gerokai sumažinti nereikalingą delsimą dėl didžiulės administracinių procedūrų naštos;

8.   ragina besivystančių šalių vyriausybes remiantis Abudžos deklaracijos rekomendacijomis iki 15 proc. padidinti jų nacionalinio biudžeto išlaidas sveikatos priežiūrai ir iki 20 proc. – nacionalinio biudžeto išlaidas švietimui, kaip rekomenduojama Pasaulinės švietimo kampanijos;

Biudžetinė parama

9.   ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžetinei paramai skiriamų išlaidų dydis būtų pakankamai didelis, visų pirma stengiantis gerokai padidinti biudžetinė paramą socialiniam AKR šalių sektoriui ir suteikti didesnę biudžetinę paramą kitų regionų sektoriams;

TVT sutartys

10.   susidomėjęs pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl TVT sutarčių užtikrinamas mažiausias garantuotas paramos kriterijus atitinkančioms šalims dydis (70 proc. visos įsipareigojimo sumos);

11.   tačiau yra nusivylęs, kad dokumente dėl TVT sutarčių nenumatyta jokio sutarčių, kurios iš esmės numatytos dešimtojo EPF šešerių metų laikotarpiui, įgyvendinimo kalendoriaus ir todėl prašo Komisiją pateikti tikslų kalendorių;

12.   pažymi, kad pagrindinis TVT sutarčių tikslas – padėti padidinti pagalbos veiksmingumą ir paspartinti šalių, kurioms labiausiai to reikia, pažangą siekiant TVT;

13.   ragina Komisiją priimti komunikatą, kuriame būtų įteisinta TVT sutarties iniciatyva ir šią iniciatyvą taikyti taip pat ir ne AKR šalims, atitinkančioms paramos skyrimo kriterijus;

Parlamentai ir piliečių visuomenė. Paramos naudojimas. Skaidrumas

14.   prašo Komisiją ir šalis paramos gavėjas užtikrinti parlamentų ir piliečių visuomenės, įskaitant neįgalių asmenų organizacijas, dalyvavimą visuose dialogo dėl biudžetinės paramos etapuose įskaitant TVT sutartyse nustatytų programų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą;

15.   pabrėžia, kad paramos teikėjai, užuot paramos gavėjams taikę vienašališkas sąlygas, turėtų stengtis skatinti tinkamą valdymą, demokratiją ir stabilumą šalyse gavėjose taikydami skaidrius kriterijus, nustatytus bendradarbiaujant su šiomis šalimis;

16.   mano, kad skaidrumo labui kintamosios paramos dalies mokėjimo sąlygos turi būti grindžiamos rezultatais, nes tai paskatintų paramos teikėjus ir gavėjus išanalizuoti realų išleistų pinigų poveikį ir didintų viešųjų fondų naudojimo skaidrumą;

17.   ragina Komisiją nuolat stebėti šių programų rezultatus ir juos perduoti Parlamentui;

18.   rekomenduoja, kad Komisija vykdytų paramos teikėjų ir gavėjų dialogo stiprinimo veiklą, visų pirma, nustatytų realius poreikius ir sritis, kuriose reikia pagalbos;

19.   ragina, kad AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) atliktų aktyvesnį vaidmenį nustatant prioritetus, vykdant derybas dėl TVT sutarčių, taip pat kitais proceso etapais;

Atrankos kriterijai. Kūrybingumas ir lankstumas

20.   ragina Komisiją biudžetinę paramą susieti su sąlygomis, susijusiomis su rezultatais tinkamo valdymo ir skaidrumo, taip pat žmogaus teisių, ypač neturtingiausių ir didžiausią atskirtį patiriančių asmenų, kaip antai neįgalių asmenų, mažumų atstovų, moterų ir vaikų, gynimo ir pagarbos šioms teisėms srityse, ir užtikrinti, kad biudžetinė parama būtų panaudota tik tiems sektoriaus, kurie nurodyti TVT sutartyje;

21.   dar kartą pabrėžia, kad nacionalinės orientacinės programos turėtų būti rengiamos bendradarbiaujant su atitinkamų šalių parlamentais, JPA ir piliečių visuomene;

22.   pažymi, kad pasiūlyme dėl TVT sutarčių nenurodyta, su kokiomis šalimis bus sudarytos pirmosios TVT sutartys; pažymi, kad dabartinės formos TVT sutartys skirtos tik AKR šalims;

23.   apgailestauja, kad Sąjungos biudžetinės paramos besivystančioms šalims politikai vis dažniau taikomos TVF nustatytos sąlygos, kad būtų galima gauti Sąjungos pagalbą vystymuisi; mano, kad toks paramos susiejimas su sąlygomis prieštarauja šalių gavėjų nuosavybės principui;

24.   pabrėžia, kad svarbu kurti kitus biudžetinės paramos teikimo būdus šalims, kurios neatitinka TVT sutarčių sudarymo kriterijų, ir ypač šalims, kurių padėtis pažeidžiama; taip pat pabrėžia, kad akivaizdu, jog šalys, kurių, kurių padėtis labiausiai pažeidžiama, negali atitikti dabartinių sutarčių sudarymo kriterijų;

25.   rekomenduoja, kad šalys, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, turėtų galimybę sudaryti TVT sutartis;

26.   ragina Komisiją paaiškinti, ką ji numatė, kad siūlomos TVT sutartys būtų derinamos su kitais paramos teikimo būdais;

27.   įspėja, kad yra pavojus, jog gali būti neapgalvotai ir per daug sudaroma TVT sutarčių, kurios būtų laikomos vieninteliu iš tiesų veiksmingu paramos teikimo būdu, todėl ragina Komisiją pasirinkti geriau kiekvienai atkirai situacijai pritaikytus paramos teikimo būdus;

28.   ragina Komisiją stiprinti šalių paramos gavėjų parlamentų gebėjimus dalyvauti biudžeto procese bei parlamentų ir piliečių visuomenės gebėjimus dalyvauti formuojant nacionalinės politikos kryptis – teikti jiems daugiau finansinės paramos, pabrėžti, kad toks dalyvavimas būtinas vykdant politinį dialogą su šalimis paramos gavėjomis ir didžiausią dėmesį skirti viešųjų finansų valdymo rodikliams, nustatytiems siekiant padidinti vyriausybių atskaitomybę savo piliečiams;

Vertinimas.Veiksmingumo rodikliai

29.   prašo Komisiją, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, kiekvieną TVT sutartį susieti su veiksmingumo rodikliais siekiant įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant sutartį, remiantis šiais rodikliais taip pat turi būti vertinama neįgalių asmenų ir vaikų įtrauktis;

Lyčių aspektas

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir toliau būtinai turėtų savo biudžetinę paramą sieti su šalių paramos gavėjų pasiekimais vyrų ir moterų lygybės ir moterų teisių skatinimo srityje ir ragina ją šioje srityje sustiprinti veiksmingumo rodiklius TVT sutartyse ir juos taikyti taip pat ir kitoms sritims: moterų teisėms ir neįgalių asmenų teisėms; ragina ją sustiprinti su lyčių aspektu susijusius biudžetinės paramos veiksmingumo rodiklius juos taikant ir šioms sritims: neįgalių asmenų, taip pat moterų teisėms, visų pirma, skatinimui visoms moterims suteikti galimybę gauti informaciją lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais bei naudotis bendromis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, galimybės naudotis šeimos planavimo būdais gerinimui ir didesniam naudojimuisi jais, ilgalaikiam moterų švietimo ir emancipacijos skatinimui, taip pat kovai su diskriminacija ir lyčių lygybės stiprinimui;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR Tarybai bei valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 146E, 2008 6 12, p. 232. (2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0420. (4) A/Conf.212/L.1/Rev1, 2008 m. gruodžio 9 d. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0237. (6) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 633. (7) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 316. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0406. (9) 2007 m. sausio mėn. Komisijos AIDCO - DEV - RELEX išleistą anglų kalba. (10) Pagalbos vystymuisi komiteto informacinis dokumentas, 2 tomas, 2006 m. (11) OL C 249, 2005 10 7, p. 1. (12) IDD ir partneriai, 2006 m. gegužės mėn. (13) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 396.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl meno studijų Europos Sąjungoje (2008/2226(INI))

P6_TA(2009)0153 A6-0093/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 151 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2008/EB dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 24 ir 25 m. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybinio sektorių indėlio siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir į 2008 m. gegužės 21 ir 22 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos darbo programos "Švietimas ir mokymas 2010" įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektą – "Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti"(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinio menininkų statuso(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0093/2009),

A.   kadangi Europos Sąjunga, laikydamasi savo šūkio "Susivieniję įvairovėje", turi pripažinti savo bendrą istoriją, ir tai ji gali padaryti remdamasi Europos meno istorija, nes ji yra iš esmės universalaus pobūdžio,

B.   kadangi mokyklos turėtų vėl tapti pagrindine kultūros pažinimo demokratizavimo vieta,

C.   kadangi meninis bei kultūrinis švietimas, kuris apima ir mokymą paveikslėliais, yra pagrindinis valstybių narių švietimo sistemos elementas,

D.   kadangi meninis ir kultūrinis švietimas yra pagrindinė vaikų ir jaunimo švietimo dalis, nes jis padeda ugdyti laisvą valią, jautrumą ir atvirumą kitiems; kadangi tai yra svarbus lygių galimybių aspektas ir būtina tikros kultūros pažinimo demokratizacijos sąlyga,

E.   kadangi siekiant išspręsti kultūros pažinimo demokratizacijos problemą, reikia visais lygmenimis ir visose amžiaus grupėse skatinti meno supratimą, pripažinti kolektyvinės ir mėgėjiškos meninės veiklos svarbą ir skatinti meno studijų prieinamumą,

F.   kadangi dėl ekonominių priežasčių valstybės narės, deja, dažnai yra priverstos bendroje švietimo politikoje skirti mažiau dėmesio menui,

G.   kadangi menų srityje meninis švietimas sudaro profesinio mokymo pagrindą ir skatina kūrybingumą ir fizinį bei protinį tobulėjimą šioje srityje, taip skatindamas artimesnį ir produktyvesnių švietimo, kultūros ir menų ryšį,

H.   kadangi meninio švietimo ir dizaino mokyklos bei centrai padeda plėtoti filosofijos kryptis, kurti naujus meninius stilius bei judėjimus ir suteikti galimybę pažinti kitus kultūrinius pasaulius, o tai gerina Europos Sąjungos įvaizdį pasaulyje,

I.   kadangi meninės ir kūrybinės srities profesionalų sėkmei didelę reikšmę turi mokymas,

J.   kadangi meno studijos, sutelktos į specialybės įgijimą ir karjeros plėtrą, reikalauja ne tik studentų talento, bet ir solidaus kultūrinio pagrindo, kurį suteikti gali tik daugiadalykis ir sisteminis mokymas; kadangi toks mokymas padidina įsidarbinimo šioje srityje galimybes, nes kartu suteikia bendrą išprusimą, tyrimų metodologijos žinių, verslo įgūdžių bei ekonomikos žinių ir kitų įvairių veiklos sričių, mūsų dienomis sąveikaujančių su menu, įgūdžių,

K.   kadangi Europos Sąjungos kūrybinių, kultūrinių ir meninių bendrovių ir įmonių ekonominis potencialas užimtumo srityje stipriai veikia meninės srities plėtrą,

L.   kadangi technologinė revoliucija sukėlė didesnę konkurenciją šalių viduje ir tarp šalių, todėl intelektiniai ir kūrybiniai gebėjimai užima išskirtinę vietą Lisabonos strategijoje,

M.   kadangi greiti ir nuolatiniai mūsų visuomenėje vykstantys pokyčiai reikalauja didelių žmonių prisitaikymo, lankstumo, kūrybingumo, novatoriškumo ir komunikacinių gebėjimų darbo srityje, o šios savybės turėtų būti skatinamos įvairių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų, suderintų su minėtosios programos "Švietimas ir mokymas 2010" tikslais,

N.   kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingų valstybių narių taikomi meninio švietimo modeliai labai skiriasi,

O.   kadangi dėl globalizacijos ir didelio asmenų judumo, taip pat dėl vienas po kito vykusių Europos Sąjungos plėtros etapų švietimas kultūros ir jos įvairovės klausimais tapo svarbiu veiksniu, siekiant išsaugoti tapatybę ir skatinti kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą; kadangi Europos kultūrų dialogo metų tikslų informuoti apie kultūrą bei ją remti turėtų būti siekiama ir po 2008 metų,

1.   mano, kad meninis švietimas turėtų būti privaloma visų mokymo lygių švietimo programų dalis, siekiant skatinti kultūros pažinimo demokratizavimą;

2.   pabrėžia, kad svarbu mokyklų mokymo programose ir profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą tęstinių kursų programose visose amžiaus grupėse skatinti ir ugdyti kūrybiškumą, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalį;

3.   primena, kad vienas iš meninio ir kultūrinio švietimo tikslų yra prisidėti prie piliečių švietimo, ir kad vienas iš jo atliekamų vaidmenų yra stiprinti mūsų gebėjimą mąstyti ir prisidėti prie asmens tobulėjimo protine, emocine ir fizine prasmėmis;

4.   pripažįsta Europos kūrybiškumo ir naujovių metais (2009 m.) menų atliekamą svarbų naujovių visuomenėje ir ekonomikoje skatinimo vaidmenį;

5.   atkreipia Tarybos ir valstybių narių dėmesį į tai, kokį vaidmenį Europos kultūros ir jų įvairovė atlieka kaip integracijos veiksnys, ir į meninio bei kultūrinio švietimo Europos lygmeniu svarbą, įskaitant tradicinių kultūros vertybių saugojimą skirtinguose regionuose;

6.   pažymi, kad kasdien vis daugiau menų srities studentų norėtų studijuoti kitoje valstybėje narėje, ir todėl skatina valstybes nares koordinuoti savo meninio lavinimo politikos kryptis Europos Sąjungos lygmeniu, keistis gerąja patirtimi ir didinti ir studentų, ir dėstytojų judumą šioje srityje;

7.   siūlo didinti profesionalų judumą meno sektoriuje daugiau dėmesio skiriant kvalifikacijų pripažinimo klausimui; mano, kad tai turėtų būti daroma skatinant mokymo institucijas ir darbdavius vadovautis Europos kvalifikacijų sistema, kad būtų galima Europos lygmeniu lyginti kompetenciją ir kvalifikacijas;

8.   primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atsižvelgiant į ryšį su darbu, Europos gyventojams, užsiimantiems menine ir kūrybine veikla, kurti judumo sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunų menininkų ir menų srities studentų judumui;

9.   pripažindamas, kad tai priklauso valstybių narių kompetencijai, mano, kad meninio švietimo politikos kryptys turi būti koordinuojamos ES lygmeniu, ypač tai, kas susiję su:

10.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:

11.   pabrėžia, kad meno istorijos mokymas turi būti grindžiamas ir susitikimais su menininkais bei kultūrinių vietų lankymu, siekiant sukelti susidomėjimą ir suteikti peno mokinių apmąstymams;

12.   pažymi, kad į mokymo programas įtraukiant meno aspektą yra svarbu naudoti naująsias ryšių ir informacinių technologijų priemones bei internetą, kaip modernaus ir naujiems laikams pritaikyto mokymo kanalus;

13.   šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų tokių projektų kaip "Europeana" (skaitmeninė Europos biblioteka) indėlį;

14.   rekomenduoja bendrai kurti meniniam ir kultūriniam švietimui skirtą Europos portalą bei įtraukti meninį švietimą į valstybių narių švietimo programas ir taip užtikrinti Europos kultūrinio modelio, ypač vertinamo tarptautiniu mastu, plėtojimą ir skatinimą;

15.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares vykdyti meninio švietimo įtraukimo į mokymo programas pažangos stebėseną; siūlo, ypač Komisijai, skatinti studijas, kurios suteiktų patikimą informaciją apie šio mokymo poveikį Europos Sąjungos studentų mokymosi ir kompetencijos lygiui;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (2) OL L 348, 2008 12 24, p. 115. (3) OL C 86, 2008 4 5, p. 1. (4) OL C 125 2008 5 22, p. 223. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0124. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0123.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu (2008/2224(INI))

P6_TA(2009)0154 A6-0107/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. pasirašytą bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją "Europos komunikacinė partnerystė"(1),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą "Diskutuokime apie Europą remdamiesi D plano (demokratija, dialogas, diskusijos) įgyvendinimo patirtimi" (COM(2008)0158),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą "Informuoti apie Europą naudojant vaizdo ir garso priemones" (SEC(2008)0506),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą "Informuoti apie Europą internetu dalyvaujant piliečiams" (SEC(2007)1742),

-  Atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 3 d. Komisijos darbo dokumentą "Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos komunikacinės partnerystės (COM(2007)0569),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą "Europa piliečiams" aktyviam Europos pilietiškumui skatinti(2),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatą "Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos" (COM(2006)0035),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą "Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)" (COM(2005)0494),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos(3),

-   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo(4),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regionų plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A6–0107/2009),

A.   kadangi demokratinei ir skaidriai Europos Sąjungai bus reikalingas glaudesnis piliečių ir Europos institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, bendradarbiavimas bei nuolatinių Europos, nacionalinio ir vietos lygio diskusijos dėl Europos,

B.   kadangi, Prancūzijai ir Nyderlandams atmetus Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą, 53,4 proc. Airijos piliečių referendume balsavo prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą ir kadangi žmonės, netinkamai supratę Europos Sąjungos politines priemones arba Sutartis, labiau linkę joms nepritarti,

C.   kadangi iš 69-osios Eurobarometro apklausos rezultatų matyti, kad 52 proc. Sąjungos piliečių tvirtai įsitikinę, kad jų šalies narystė ES yra geras dalykas, ir tik 14 proc. mano priešingai,

D.   kadangi žinios apie Europos Sąjungą, jos politiką, tai, kaip ji veikia, taip pat teises, kurios užtikrinamos sutartimis, bus piliečių pasitikėjimo Europos institucijomis atkūrimo pagrindas,

E.   kadangi 2004 m. pirmą kartą buvo paskirtas Komisijos narys komunikacijos strategijos klausimais, nors tuo metu komunikacijos politika dar nebuvo patvirtinta dėl tinkamo teisino pagrindo Sutartyse stokos,

Viešoji nuomonė

1.   primena, kad iš apklausų matyti, jog mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys Sąjungos piliečiai labiau linkę priešintis tolesnei Europos integracijai, o tai rodo, kad Europos idėja, nepaisant visų ankstesnių pastangų, daugiausia pasiekia gerai išsilavinusius ir pasiturinčius Europos visuomenės sluoksnius; mano, kad aktyvus Europos Sąjungos ir jos piliečių dialogas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos projekto principus ir vertybes, bet pripažįsta, kad iki šiol jis nebuvo tikrai sėkmingas;

2.   apgailestauja, kad nepaisant Komisijos pastangų ir gerų idėjų labai mažai pasiekta didinant Sąjungos piliečių žinių lygį ir domėjimąsi Europos klausimais, kaip, deja, parodė Airijos referendumas;

3.   pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sukurti ES ir tam tikromis savybėmis pasižyminčių regionų, taip pat ES ir tam tikrų socialinių grupių darnius tikslinio turinio komunikacijos ryšius;

4.   pažymi, kad sprendžiant pagal naujausių apklausų rezultatus, didžioji dauguma europiečių pasisako už vieningai užsienio politikos srityje veikiančią Europos Sąjungą; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos piliečių prašymu į 2007 m. gruodžio 9 d. šešių "D plano" piliečių projektų baigiamosios konferencijos dalyvių atvirą laišką ir rekomendacijas buvo įtrauktas atitinkamas pareiškimas; pabrėžia, kad vienoje iš 27 rekomendacijų, išdėstytų atvirame laiške, Europos Sąjungos prašoma didesnio veiksmingumo socialinės politikos ir socialinės sanglaudos politikos srityse, siekiant įveikti darbo užmokesčio skirtumus, remti lyčių lygybę ir apskritai skirti kuo daugiau dėmesio lygybės klausimams, kurių dažnai nepaisoma; teigia, kad taip pat svarbu panagrinėti veiksmus, kurių imamasi, ir palyginti, kuo tai skiriasi nuo žinios, kurią ES siekia perduoti savo piliečiams;

5.   primena, kad per pastaruosius referendumus dėl Europos Sąjungos dauguma moterų balsavo "prieš": 56 proc. Prancūzijoje (Eurobarometro 171 "Flash" apklausa), 63 proc. Nyderlanduose (Eurobarometro 172 "Flash" apklausa) ir 56 proc. Airijoje (Eurobarometro 245 "Flash" apklausa); mano, kad balsuojama "prieš", be kita ko, dėl to, kad ES institucijos per mažai prisideda prie įvairių sričių politikos, tiesiogiai susijusios su moterimis ir skatinančios nuolatinę vyrų ir moterų nelygybę, pvz., politikos profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinimo klausimais ar pagalbos priklausomiems asmenims politikos, plėtojimo;

Konstituciniai ir tarpinstituciniai aspektai

6.   pabrėžia, kad reikia baigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, nes dėl to padaugėtų skaidrumo ES ir piliečiai būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus; primena, kokių naujų dalyvaujamosios demokratijos taikymo galimybių (ypač, pvz., piliečių iniciatyva) būtų suteikta Lisabonos sutartimi;

7.   pabrėžia, kad siekiant Europos klausimais bendrauti su Sąjungos piliečiais reikia koordinuotų visų ES institucijų ir valstybių narių pastangų ir bendrų veiksmų; palankiai vertina ir atsižvelgia į pirmiau minėtą 2008 m. spalio 22 d. bendrą deklaraciją dėl Europos komunikacinės partnerystės, kurioje nustatomi aiškūs ES komunikacijos tobulinimo priemonės ir tikslai, keliami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, ir priemonės; mano, kad tai būtų toliau siekiantys tikslai, kadangi Parlamentas prašė sudaryti visų institucijų tarpinstitucinį susitarimą dėl ryšių politikos;

8.   mano, kad ES institucijos turėtų pradėti papildomas diskusijas Europos klausimu ir nedelsdamos įgyvendinti pirmiau minėtoje bendroje deklaracijoje dėl Europos komunikacinės partnerystės, 2006 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate ir 2007 m. spalio 3 d. Komisijos darbo dokumente pateiktas koncepcijas;

9.   pritaria Komisijai, kad dalyvaujamoji demokratija gali sėkmingai papildyti atstovaujamąją demokratiją; tačiau pabrėžia, kad dalyvaujamojoje demokratijoje piliečių ne tik klausomasi, bet jiems suteikiamos ir tikros galimybės daryti įtaką Europos politikai; pabrėžia, kad norėdamos pasiekti šiuos tikslus, institucijos privalo būti žymiai atviresnės ir prisiimti poziciją, kuri leistų piliečiams ir pilietinėms organizacijoms veiksmingai dalyvauti visuose diskusijų ES reikalais etapuose; taip pat pažymi, kad viešoji prieiga prie institucijų rengiamų dokumentų turėtų būti teikiama kiek įmanoma didesniam žmonių skaičiui, tai būtina sąlyga norint daryti įtaką;

10.   pabrėžia konsultavimosi kaip veiksmingos priemonės, kuri suteikia teises piliečiams ir leidžia jiems tiesiogiai prisidėti formuojant politiką Europos Sąjungos lygiu, svarbą ir vertę; ragina Komisiją imtis naujų veiksmų siekiant laiku pateikti informaciją apie būsimas Europos Sąjungos konsultacijas pasitelkus žiniasklaidą ir kitas reikiamas priemones nacionaliniu, regionų ar vietos lygmenimis, imtis priemonių, kad per konsultacijas EB teisės klausimu būtų išklausyta kuo daugiau suinteresuotųjų šalių nuomonių ir labiau viešinti konsultacijas ES politikos ir iniciatyvų klausimais siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys, ypač mažosios ir vidutinės įmonės bei vietos NVO, būtų įtraukiamos į diskusijas; pabrėžia pilietinės visuomenės atstovų, profesinių tinklų ir visų lygių – nuo tarptautinio iki vietos lygio, vartotojų svarbą, nes jie yra pagrindas, kurio teikiamomis galimybėmis galima keistis kompetentingomis nuomonėmis dėl ES politikos sričių, taigi taip būtų prisidedama prie pastangų gerinti EB teisės aktų kokybę; pripažįsta, kad esama su teisės aktų taikymu ir įgyvendinimu susijusių problemų, taigi ragina vartotojus ir verslininkus naudotis savo teisėmis ir pranešti ES institucijoms apie esamas problemas;

11.   mano, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų koordinuoti savo komunikacines pastangas ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, siekdamos pasinaudoti užsimezgusiais ryšiais; pabrėžia, kad būtina koordinuoti institucijas ir naudinga užmegzti Komisijos ir Parlamento televizijos kanalų ryšius; ragina Komisiją pagerinti jos atstovybių valstybėse narėse ir Europos Parlamento informacijos biurų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. ragina Komisiją ir Europos Parlamento atstovybes valstybėse narėse gerinti bendradarbiavimą, kai jis susijęs su piliečių konsultacijomis, dalijimusi informacija, žiniomis ir idėjomis su piliečiais apie ES bei galimybių suteikimu balsavimo teisę turintiems asmenims susitikti su įvairiose šalyse išrinktais EP nariais ir ES pareigūnais;

12.   džiaugiasi, kad Komisija remia Parlamento ir Europos politinių partijų vaidmenį, ir pripažįsta, kad reikia panaikinti valstybių narių ir Europos politikos atotrūkį, ypač per Europos rinkimų kampanijas;

13.   ragina tris didžiąsias institucijas numatyti surengti bendrą atvirą, Parlamento diskusijas papildančią diskusiją, kurios metu jos aptartų dėl klausimus, susijusius su vartotojais ir jų kasdieniniu gyvenimu, siekiant, kad jie labiau pasitikėtų vidaus rinka ir jiems užtikrinta apsauga; pabrėžia, kad Europos Parlamento jungtinės grupės visiškai atlieka savo piliečių tarpininko, kuris padeda palaikyti tikrąjį ryšį tarp politinio pasaulio ir pilietinės visuomenės, vaidmenį;

14.   su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija atsižvelgė į daugelį anksčiau Parlamento pateiktų idėjų, pvz., dėl Europos ir valstybių narių lygmens piliečių forumų, iškilesnio pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens ir naujoviško naujų žiniasklaidos priemonių naudojimo;

Priartėjant prie vietos žmonių

15.   ragina Komisiją plėsti diskusijas visais lygmenimis pritaikant informaciją skirtingoms tikslinėms grupėms pagal jų socialinę kilmę; taigi siūlo suaktyvinti Europos Sąjungos ir jos piliečių dialogą teikiant visiems vienodą, pritaikytą informaciją ir rengiant diskusijas su informuotais piliečiais; mano, kad ES institucijos, rengdamos savo politiką, turėtų atsižvelgti į pagal D planą organizuotų vietos diskusijų išvadas, o priimdamos naujus teisės aktus jos taip pat turėtų atsižvelgti į su ES susijusius piliečių lūkesčius;

16.   ragina valstybes nares pradėti veiksmingas ES komunikacines kompanijas visais lygmenimis – nacionaliniu, regionų ir vietos; Ragina Komisiją skleisti tokių akcijų metu nustatytą geriausią patirtį ir siūlo sukurti nuolatinę ES institucijų ir piliečių abipusės komunikacijos sistemą, pagal kurią ES dažnai organizuotų vietos ir regioninio masto kampanijas ir šiame procese talkintų regioninė žiniasklaida ir aktyviai dalyvautų pilietinė visuomenė, NVO, prekybos rūmai, profsąjungos ir kitos profesinės organizacijos;

17.   pabrėžia, kad ES sanglaudos politika – tai pagrindinis Europos integracijos ir socialinio solidarumo pagrindas; todėl mano, kad piliečiams turėtų būti pranešama apie pastangas ir laimėjimus šioje Bendrijos politikos srityje pažymint, koks yra Bendrijos įnašas ir bendro ES projekto privalumai; pageidauja, kad vietos valdžios institucijos geriau vykdytų savo pareigą informuoti apie Europos Sąjungos gaunamą pagalbą; taip pat pabrėžia, kad labai svarbus išrinktų vietos ir regionų valdžios atstovų savanoriškumas plėtojant informavimą ir mokymą; taigi džiaugiasi tuo, kad parengta vietos ir regionų išrinktiems atstovams skirta programa "Erasmus";

18.   pabrėžia, kad pagal Bendrojo reglamento dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų 11 straipsnį partnerių integracija rengiant ir įgyvendinant veiksmų programas labai padeda skatinti ES sanglaudos politiką ir priartinti ją prie piliečių; pabrėžia, kad šie partneriai geriausiai gali nustatyti tikrąsias problemas, kurios visų pirma kelia rūpesčių piliečiams; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad partnerystės principo būtų tinkamai laikomasi nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinės ir regionų valdžios institucijos panaudotų esamas finansavimo iš Europos socialinio fondo galimybes, ypač susijusias su mokymu, siekiant pagerinti šių partnerių gebėjimus; pažymi, kad struktūriniams fondams tenka pagrindinis vaidmuo populiarinant pasienio regionų bendradarbiavimą įgyvendinant Bendrijos projektus ir programas, jie taip padeda plėtoti aktyvią pilietybę ir dalyvaujamąją demokratiją; ragina Komisiją ir toliau remti tokius projektus ir programas ir bendradarbiauti juos įgyvendinant;

19.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus, būtina vietos ir regionų lygmenimis informuoti piliečius, ypač jaunus ir tuos, kurie balsuoja pirmą kartą; apskritai pabrėžia, kad svarbu Europos Parlamento narius kartu su išrinktais vietos ir regionų valdžios atstovais įtraukti į konsultacijos su piliečiais regionuose procesą, kadangi jie išreiškia visuomenės nuomonę Europos Sąjungoje; pritaria Regionų komiteto pastangoms intensyvinti konsultacijas regionų lygmeniu ir įtraukti į šį procesą regionų tinklus ir pagrindinius vietos ir regionų veikėjus siekiant skatinti diskusijas vietos lygmeniu kuo arčiau piliečių, kad būtų galima sužinoti jų nuomonę ir rūpesčius;

20.   pabrėžia, kad būtina, kad Europos Parlamento nariai ir šios institucijos struktūros labiau būtų labiau įtraukti į komunikacijos su Europos Sąjungos piliečiais procesą, ir kad būtų keičiamas Europos Parlamento darbo organizavimas, kad, pvz., vietos lygiu galėtų vykti Europos Parlamento narių ir piliečių dialogas; pageidauja, kad vykstant politinių partijų kampanijoms Europos Parlamento nariai būtų glaudžiai įtraukti į Europos rinkimų kampaniją vietoje;

21.   ragina Komisiją pradėti vietos lygio nedidelio masto ES komunikacines kompanijas vietoje ir įtraukti į jas vietos veikėjus, skatinti susitarimus, kuriais piliečiai būtų geriau informuojami apie imigrantų kilmės šalis, o imigrantai būtų informuojami apie savo, kaip Sąjungos piliečių, teises ir pareigas, ir kurie yra veiksmingiausias ir prasmingiausias būdas pasiekti šiuos bendravimo tikslus, bei taip pat toliau tęsti pastangas, dėtas Europos kultūrų dialogo metais (2008 m.);

Švietimas, žiniasklaida, informacijos bei ryšių technologijas ir aktyvus piliečių dalyvavimas

22.   pabrėžia, kad siekiant stiprinti Europos vertybes svarbu kiekvienos valstybės narės mokyklose pradėti mokyti Europos politikos ir istorijos, o universitetuose kurti Europos studijų skyrius; ragina Komisiją teikti finansinę paramą šiems projektams remti; ragina valstybes nares propaguoti Europos integracijos istorijos ir ES veikimo kursą, siekiant padėti bendrų žinių apie Europą pagrindą;

23.   pabrėžia ypatingą pilietinio švietimo kaip esminės aktyvios pilietybės varomosios jėgos vaidmenį; pabrėžia poreikį remti aktyvų pilietinio švietimo modelį, kuris teikia jauniems žmonėms galimybę tiesiogiai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir dirbti su politiniais atstovais vietiniu ir europiniu lygiu, su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pilietinėmis iniciatyvomis; siūlo Komisijai remti bandomuosius projektus, kuriais toks pilietinio švietimo modelis skatinamas valstybėse narėse;

24.   rekomenduoja labiau remti ir geriau organizuoti programas "Erasmus", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig" ir "Comenius", kad paskatintų jose dalyvauti kuo didesnį skaičių žmonių, padidinti mažiau pasiturinčių žmonių dalyvavimą ir kad jie galėtų lengviau judėti ES; atkreipia dėmesį į faktą, kad būtent šios programos sulaukia labai teigiamų jaunų žmonių atsiliepimų ir svariai prisideda prie Europos integracijos sėkmės;

25.   palankiai vertina pirmiau minėtą 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą, kuriame nustatyti aiškūs tikslai, susiję su Europos tinklavietės pertvarkymu į "web 2.0" tipo tinklavietę, skirtą paslaugoms teikti; ragina Komisiją baigti kurti naują tinklavietę 2009 m., mano, kad naujoje tinklavietė turėtų būti piliečių forumas, kuriame jie galėtų keistis nuomonėmis ir dalyvauti internetinėse apklausose, kuriose NVO, visuomeninės institucijos ir asmenys gali dalintis savo ES ryšių projektų įgyvendinimo patirtimi; ragina Komisiją šioje tinklavietėje kaupti ir skelbti pagal D planą vykdytos veiklos dalyvių patirtį;

26.   palankiai vertina internetinio kanalo "EU Tube", turinčio 1,7 mln. žiūrovų, idėją – tai neprilygstama priemonė, galinti padėti perteikti ES politiką interneto naudotojams; taip pat ragina Komisiją parengti veiksmingų interneto kampanijų gaires ir informuoti apie jas kitas ES institucijas;

27.   ragina Komisiją geriau išnaudoti garso ir vaizdo medžiagą, gaunamą kanalu "Europe by Satellite", ir užmegzti ryšius su vietos televizijos kanalais ir bendruomenių žiniasklaida, suinteresuota transliuoti šią medžiagą, nes taip su ja būtų supažindinama didesnė auditorija;

28.   mano, kad tinklavietė "Europe Direct" yra svarbi priemonė atsakant į piliečių klausimus elektroniniu paštu arba visoje ES veikiančiu nemokamu telefonu, taigi ši priemonė turėtų būti labiau viešinama;

29.   mano, kad vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos politikos sritys yra be galo svarbios informuojant vartotojus ir verslininkus apie Europą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir informuoti nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis apie bendros rinkos privalumus; ragina Komisija ir valstybes nares populiarinti ir gerinti interaktyvų vartotojų, verslo ir institucijų bendravimą įvairiomis naujausių technologijų elektroninėmis priemonėmis ir prisidėti prie elektroninės prekybos skatinimo;

30.   prašo Komisijos didinant žmogiškuosius ir finansinius išteklius dėti daugiau pastangų derinant vartotojų švietimo ir informacijos apie jų teises ir pareigas teikimo vartotojams politikos sritis; ragina valstybes nares Europos vartotojų centrų tinklui skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių siekiant, kad ES vartotojų teisės būtų labiau žinomos bei taikomos ir ragina valstybes nares atsižvelgti į dabartinę pasaulinę finansų krizę ir vis didėjantį vartotojų įsiskolinimo lygį ir imtis priemonių, kad gerėtų vartotojų finansų srities žinios ypač žinios, susijusios su jų teisėmis ir pareigomis bei teisių, susijusių su santaupomis ir paskolomis, gynimo galimybėmis;

31.   ragina valstybes nares didinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus tinklui "SOLVIT", kuriuo naudojantis galima nemokamai spręsti problemas, susijusias su netinkamu Bendrijos teisės aktų taikymu, arba kai jie netaikomi; prašo Komisijos paspartinti įvairių tarnybų, kurios teikia informaciją apie bendrą rinką ir konsultuoja bendros rinkos klausimais, racionalizavimo procesą; taigi, remia 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikate "Bendroji rinka XXI a. Europai" (COM(2007)0724) išdėstytą mintį, kad teikiant ES bendrosios rinkos pagalbos paslaugas vadovaujamasi integruoto metodo koncepcija ir kuriamas bendros duomenų įvesties tinklalapis; atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvas mažinti administracinę naštą ir tobulinti reglamentavimą; ragina visų pirma remti mažąsias ir vidutinio dydžio įmones, kurios yra svarbus darbo vietų šaltinis Europoje;

32.   pažymi, kad Europos savanorių metai būtų puiki proga Europos Sąjungos institucijoms pabendrauti su piliečiais; pabrėžia, kad Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 100 milijonų savanorių; ragina Komisiją atlikti parengiamuosius darbus, kad 2011-ieji būtų paskelbti Europos savanorių metais, ir kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl šios srities teisės akto;

33.   pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į piliečių nuomonę dėl Europos vaidmens pasaulyje, visų pirmą atsižvelgiant į vis svarbesnį Europos Parlamento vaidmenį šiuo klausimu; todėl skatina Europos Parlamento ir Tarybos narius dalyvauti Komisijos narių "D plano" vizituose, kadangi jie atlieka svarbų vaidmenį vystant ryšius su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, pilietine visuomene, verslo ir profesinių sąjungų lyderiais ir vietos valdžios institucijomis;

34.   džiaugiasi, kad išorės pasaulis vis labiau domisi Europos projektu ir kad ES ir jos piliečiai vis labiau suvokia naudą, gaunamą dalijantis savo viršnacionaline patirtimi su kitomis šalimis ir regionais ir, visų pirma, ES kaimynais; todėl ragina Komisiją, pasitelkus savo delegacijas trečiosiose šalyse, sukurti būdus, kaip pasiekti šių šalių piliečius ir informuoti juos apie galimybes Europos Sąjungoje, pvz., apie žiniasklaidą ir kitas kultūros formas, švietimą, kalbų mokymą ir judumą arba tokias mainų programas, kaip "Erasmus Mundus";

35.   pažymi, kad daugėjant trečiųjų šalių piliečių skaičiui ES ir atsirandant daugiakultūrėms visuomenėms, prie kurių jie taip pat prisidėjo, reikia dėti ypatingas pastangas siekiant integruoti imigrantus į ES, suteikiant jiems konkrečią prieigą prie informacijos apie tai, ką reiškia Sąjungos pilietybė, pvz., gerinant įvairių lygių (vietos, regioninio ir nacionalinio) vyriausybių ir nevyriausybinių veikėjų (pvz., darbdaviai, pilietinė visuomenė, migrantų asociacijos, žiniasklaida ir migrantus remiančios nevyriausybinės organizacijos) bendradarbiavimą; mano, kad sėkmingai integruojant imigrantus bus toliau plėtojamas Europos daugiakultūris sąmoningumas, grindžiamas tolerancija, dialogu ir lygybe;

36.   ragina Komisiją populiarinti programas ir kampanijas (tokias kaip "Pasaulis moterų akimis"), kurias vykdant skatinama socialinė, politinė ir kultūrinė moterų veikla, atsižvelgiant į moterų vaidmenį palaikant kartų dialogą, siekiant visuomenės tvarumo ir gerovės; ragina geriau informuoti merginas ir moteris, ypač socialiniu ir geografiniu aspektais izoliuotuose regionuose, apie ES pilietybės koncepciją ir su ja susijusias teises; pabrėžia, kad vykdant šias informavimo kampanijas turėtų būti siekiama aktyvesnio moterų dalyvavimo politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad būtina populiarinti priemones, skirtas skaitmeninei lyčių atskirčiai panaikinti, kad moterims būtų suteiktos galimybės tokiomis pat sąlygomis dalyvauti dialoge apie Europą; džiaugiasi, kad Komisija pasirinko projektus, kuriuos pagal "D planą" iš dalies finansuoja jos atstovybės, kad juose dalyvauja daug moterų organizacijų ir kad daug projektų skirta moterims; pabrėžia, kad būtina skatinti pilietes ir piliečius dalyvauti sprendžiant tokius klausimus kaip smurtas lyties pagrindu ar prekyba žmonėmis, kur būtinas visuomenės dalyvavimas siekiant, kad būtų greičiau sprendžiamos problemos; pripažįsta moterų gebėjimus spręsti problemas ir konfliktus ir reikalauja, kad Komisija įtrauktų daugiau moterų į specialios paskirties ir paprastas darbo grupes, kurios rūpinasi šeiminio gyvenimo, vaikų priežiūros, švietimo ir kitais klausimais;

o
o   o

37.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Tarybai, Komisijai, Tarybai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 13, 2009 1 20, p. 3. (2) OL L 378, 2006 12 27, p. 32. (3) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 369. (4) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 403.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo 2008 m. (2008/2303(INI))

P6_TA(2009)0155 A6-0081/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu(1) (Kotonu susitarimas),

–   atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbo tvarkos taisykles, priimtas 2003 m. balandžio 3 d.(2), su paskutiniais Port Morsbyje (Papua Naujoji Gvinėja) 2008 m. lapkričio 28 d. padarytais pakeitimais(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. priimtą Jungtinės parlamentinės asamblėjos Kigalio (Ruanda) deklaraciją siekiant vystymuisi palankių ekonominės partnerystės susitarimų (EPS)(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. priimtą Jungtinės parlamentinės asamblėjos Port Morsbio deklaraciją dėl pasaulinių maisto ir finansų ir krizių(6),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. JPA priimtas rezoliucijas:

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 29 d. JPA Vindhuke (Namibija) priimtą Vindhuko komunikatą(16),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 1 d. JPA Port Viloje (Vanuatu) priimtą Port Vilos komunikatą(17),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 25 d. JPA biuro deklaraciją dėl Prancūzijos pirmininkavimo ES(18),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos(19),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6–0081/2009),

A.   kadangi 2008 m. su tam tikrais AKR regionais ir šalimis pasirašyti EPS, o JPA 2008 m. kovo mėn. Liublianoje (Slovėnija) ir 2008 m. lapkričio mėn. Port Morsbyje vyko diskusijos derybų dėl EPS pažangos tema,

B.   kadangi pirmiau minėtame Reglamente (EB) Nr. 1905/2006 numatytos teminės programos, kurios taip pat taikomos AKR šalims, taip pat papildomų priemonių programa AKR šalims, kurios yra pasirašiusios Cukraus protokolą,

C.   kadangi už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys 2007 m. birželio mėn. Vysbadene vykusios JPA sesijos metu įsipareigojo pateikti AKR šalių nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus (2008–2013 m.) parlamentų demokratinei priežiūrai ir teigiamai vertindamas tai, kad šis įsipareigojimas įvykdytas,

D.   kadangi Kotonu susitarimo peržiūra, numatyta 2010 m., yra gera proga plėtoti regioninį JPA aspektą ir parlamentinę kontrolę AKR regionų lygmeniu bei stiprinti pačios JPA kaip institucijos vaidmenį ir veiklą,

E.   kadangi du regioniniai JPA posėdžiai, įvykę 2008 m. Namibijoje ir Vanuatu, buvo ypatingai sėkmingi – priimti minėtieji Vindhuko ir Port Vilos komunikatai,

F.   kadangi 2008 m. padėtis Zimbabvėje dar labiau pablogėjo nepaisant 2008 m. liepos mėn. įvykusių rinkimų; tačiau kadangi palankiai vertina pasiektą susitarimą, kuris lėmė 16-osios JPA sesijos, įvykusios Port Morsbyje, metu priimti rezoliuciją dėl Zimbabvės,

G.   kadangi Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) tebevyksta konfliktai ir nuolat šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, todėl būtina teikti veiksmingą humanitarinę pagalbą, o tarptautinė bendruomenė turi daugiau padėti,

H.   kadangi veikia visos Afrikos parlamentas ir oficialiai pripažinti Europos Parlamento ir visos Afrikos parlamento ryšiai, o Europos Parlamento Pirmininkas, kalbėdamas 2008 m. spalio 28 d. įvykusios visos Afrikos parlamento sesijos metu išreiškė ketinimą kitos Parlamento kadencijos metu įsteigti tarpparlamentinę delegaciją,

I.   kadangi 16-oji JPA sesija Port Morsbyje ir Tarptautinė konferencija vystymosi finansavimo tema Dohoje vyko beveik vienu metu ir todėl kai kuriems Europos Parlamento nariams teko padaryti sunkų pasirinkimą,

J.   kadangi ES pirmininkaujanti Slovėnija (2008 m. sausio mėn. – birželio mėn.) ir Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė atliko puikų darbą per pirmiau minėtas JPA sesijas, įvykusias Liublianoje ir Port Morsbyje,

K.   kadangi 2008 m. JPA biuras vyko į tiriamąsias keliones į:

1.   teigiamai vertina tai, kad JPA 2008 m. ir toliau sudarė sąlygas atviram, demokratiniam ir giliam dialogui dėl derybų dėl Europos Sąjungos ir AKR šalių EPS;

2.   pabrėžia, kad JPA išreiškė nerimą dėl keleto derybų aspektų, susijusių tiek su forma, tiek su turiniu; primena, kad priėmus EPS su CARIFORUM (Karibų jūros regiono forumo) ir laikinuosius susitarimus su kai kuriomis kitų regionų šalimis, tebevyksta diskusijos;

3.   teigiamai vertina naujo už prekybos klausimus atsakingo Komisijos nario teigiamą atsakymą (tiesiogiai sekusį po Komisijos pirmininko pareiškimų) į kelių AKR šalių ir regionų prašymą persvarstyti ginčijamus klausimus atsižvelgiant į Komisijos pirmininko pareiškimus;

4.   pabrėžia, kad vykstant deryboms, taip pat įgyvendinant EPS būtina vykdyti griežtą parlamentinę kontrolę; apgailestauja, kad JPA darbui ir vaidmeniui iškilo grėsmė dėl būsimo naujo organo – Parlamento komiteto EPS klausimams, kurio ryšys su JPA nėra aiškus, kūrimo; ragina, kad Parlamento komitetas veiktų kaip JPA dalis siekiant išvengti daug kainuojančio ir sudėtingo posėdžių skaičiaus didėjimo ir pasinaudoti JPA regioninių posėdžių sistemos privalumais ir galiausiai JPA patirtimi bei skatinti visų EPS regionų bendrą sąveiką; atkreipia dėmesį į poreikį, kad šis komitetas būtų lankstus ir galėtų pritaikyti Europos Parlamento narių, dalyvaujančių vertinant EPS komitetuose, patirtį prekybos ir vystymosi klausimais;

5.   ypač pabrėžia labai svarbų AKR nacionalinių parlamentų, nevalstybinių veikėjų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį stebint ir valdant EPS ir ragina Komisiją užtikrinti jų dalyvavimą vykstančių derybų procese, todėl turi būti aiški AKR šalių ir Sąjungos patvirtinta derybų eigos darbotvarkė, pagrįsta dalyvavimo principu;

6.   pabrėžia, kad JPA susirūpinusi dėl dabartinės finansų krizės padarinių ir palankiai vertina tai, kad JPA priėmė pirmiau minėtą Port Morsbio deklaraciją dėl pasaulio finansų ir maisto krizės, ragina JPA nuolat šiuo klausimu diskutuoti;

7.   palankiai vertina tai, kad už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys minėtosios Kigalyje įvykusios JPA sesijos metu įsipareigojo pateikti AKR šalių nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus (2008–2013 m.) parlamentų demokratinei priežiūrai ir kad kai kurie AKR šalių parlamentai jau atliko nemažą darbą analizuodami šiuos dokumentus;

8.   naudodamasis proga primena, kad būtina glaudžiai įtraukti parlamentus į demokratijos procesą ir nacionalines vystymosi strategijas; pabrėžia, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant, stebint ir kontroliuojant vystymosi politiką;

9.   ragina AKR šalių parlamentus savo vyriausybės bei Komisijos reikalauti, kad su jais būtų konsultuojamasi nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentų, kurie yra susiję su ES ir jų šalių bendradarbiavimu (2008–2013 m.), rengimo ir taikymo;

10.   ragina Komisiją suteikti AKR šalių parlamentams visą informaciją ir pagalbą, susijusią su demokratijos kontrolės darbu, visų pirma padėti tobulinti jų gebėjimus;

11.   palankiai vertina tai, kad Europos vystymosi fondas (EVF) būtų įtrauktas į ES biudžetą, siekiant sustiprinti vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumą, skaidrumą ir veiksmingumą bei užtikrinti jos demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad EVF įtraukimas į ES biudžetą taip pat yra tinkamas atsakas į nuolatines problemas, susijusias su EVF panaudojimu ir ratifikavimu;

12.   ragina parlamentus vykdyti griežtą EVF parlamentinę kontrolę; pabrėžia, kad šiose diskusijose JPA užima išskirtinę padėtį ir ragina JPA bei AKR šalių parlamentus jose aktyviai dalyvauti, ypač 2010 m. persvarstant Kotonu susitarimą; primygtinai ragina, kad JPA dalyvautų visame su šiuo persvarstymu susijusiame derybų procese;

13.   teigiamai vertina tai, kad JPA vis labiau įgauna parlamentinį, taigi ir politinį, pobūdį, kad jos nariai aktyviau dalyvauja diskusijose, kurios tapo kokybiškesnės, ir tai turi lemiamą reikšmę AKR ir ES partnerystei;

14.   mano, kad JPA rezoliucijos dėl padėties Kenijoje ir Zimbabvėje aiškiai parodo, kad šis dialogas sustiprėjo;

15.   ragina JPA toliau spręsti padėties Sudane, ypač Darfūre, problemą, visų pirma, įvertinti Sąjungos ir AKR šalių poziciją Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinimų atžvilgiu;

16.   ragina JPA toliau spręsti padėties Somalyje problemą, kuri kelia grėsmę Somalio gyventojų gyvybei, regiono saugumui ir yra bendro nestabilumo šaltinis, nes jame vis daugėja įstatymų nesilaikymo, ekstremizmo ir piratavimo atvejų;

17.   ragina JPA toliau diskutuoti apie susirūpinimą keliančią padėtį Zimbabvėje, kurioje 2008 m. liepos mėn. rinkimai nepadėjo atkurti demokratijos, o ekonominė padėtis kelia realų pavojų milijonų piliečių sveikatai ir gyvybei bei regiono stabilumui;

18.   ragina JPA ir toliau informuoti tarptautinę bendruomenę apie konfliktus KDR, skatinti derybomis siekti krizės politinio sprendimo ir remti bet kokius siūlomus veiksmus derybomis rasti išeitį;

19.   ragina JPA tęsti ir gilinti dialogą su visos Afrikos parlamentu ir regionų organizacijų parlamentais, nes regionų integracija labai svarbi siekiant taikos AKR šalyse ir jų vystymosi;

20.   apgailestauja, kad rengiant bendrą ES ir Afrikos strategiją nebuvo pakankamai konsultuojamasi su JPA ir tikisi, kad JPA aktyviai dalyvaus šią strategiją įgyvendinant;

21.   teigiamai vertina tai, kad nuo 2008 m. jau pradėti rengti regioniniai posėdžiai, numatyti Kotonu susitarime ir JPA darbo tvarkos taisyklėse; mano, kad šie posėdžiai iš tiesų sudaro galimybes keistis nuomonėmis regioniniais klausimais, įskaitant kelio konfliktams užkirtimą ir jų sprendimą, ir kad Europos politika padeda stiprinti regionų sanglaudą; pabrėžia, kad šie posėdžiai rengiami kaip tik reikiamu metu, kada vyksta derybos dėl EPS, kada jie sudaromi ir įgyvendinami ir kad jiems turi būti teikiamas prioritetas; sveikina dviejų labai sėkmingų posėdžių, įvykusių Namibijoje ir Vanuatu, organizatorius ir pritaria tam, kad kiti posėdžiai 2009 m. būtų surengti Karibų jūros ir Vakarų Afrikos regionuose;

22.   ragina JPA sustiprinti Politinių reikalų komiteto vaidmenį, kad vykdant AKR ir ES partnerystę jis būtų tikru konfliktų prevencijos ir sprendimo forumu, ir šiuo tikslu rengti plačias diskusijas dėl kurioje nors šalyje susiklosčiusios nepaprastosios padėties; teigiamai vertina darbą civilių apsaugos srityje, atliktą per taikos palaikymo operacijas, ir ketinimą vykdyti veiklą AKR šalių valdymo srityje;

23.   taip pat reiškia pritarimą JPA Politinių reikalų komiteto pranešimui dėl AKR šalims aktualios Europos regioninės integracijos proceso patirties, priimtam 2008 m. kovo mėn. Liublianoje, kuriame pabrėžiama pagrindinė integracijos nauda – taika ir saugumas, kelio galimiems konfliktams virsti ginkluotais konfliktais užkirtimas, klestėjimas, gerovė, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms;

24.  24 palankiai vertina tai, kad JPA Ekonominio vystymosi, finansų ir prekybos komitetas išreiškė norą pradėti vykdyti AKR regionų regioninės strategijos dokumentų tyrimą;

25.   pabrėžia, kad JPA Socialinių reikalų ir aplinkos komitetas atliko svarbų vaidmenį vaikų darbo srityje ir kad jis ketina toliau vykdyti AKR šalių jaunimo socialinės padėties analizę;

26.   reiškia pritarimą Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimui dėl struktūrinio prisitaikymo programų socialinių ir aplinkosauginių pasekmių, priimtam Liublianoje, kuriame išreikšta nuomonė, kad tai, jog Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas skolinimui taiko ekonominės politikos sąlygas, lemia pražūtingus socialinius ir ekonominius padarinius AKR šalims, ir ši praktika turėtų būti pakeista konkrečioms šalims pritaikyta skolinimo politika, kurios pagrindinis tikslas – mažinti skurdą;

27.   ragina JPA reikalauti, kad jai būtų sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti Kotonu susitarimo peržiūros procese, kuris prasidės 2009 m., siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų sustiprintas JPA vaidmuo ir veikla;

28.   palankiai vertina tai, kad vis daugiau nevalstybinių veikėjų dalyvauja JPA sesijose – tai ypač atsispindi diskusijose, kurių rezultatas yra minėtoji 2008 m. lapkričio mėn. Port Morsbio deklaracija dėl pasaulinės finansų ir maisto krizės, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių pranešime dėl EPS, pateiktame 2008 m. kovo mėn. Liublianoje vykusios JPA sesijos metu;

29.   pageidauja, kad be metinės AKR ir ES JPA veiklos ataskaitos būtų vykdoma bendra AKR šalių sekretoriato ir Europos Parlamento diskusija JPA veiklos būdų, ypač dėl balsavimo atskiruose parlamento rūmuose, tokių pat sąlygų taikymo parlamento nariams bei bendrų tiriamųjų ir rinkimų stebėjimo misijų, tema;

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR Tarybai, JPA biurui bei Slovėnijos ir Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (2) OL C 231, 2003 9 26, p. 68. (3) ACP-EU/100.291/08/fin. (4) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (5) OL C 58, 2008 3 1, p. 44. (6) OL C 61, 2009 3 16, p. 42. (7) OL C 271, 2008 10 25, p. 20. (8) OL C 271, 2008 10 25, p. 27. (9) OL C 271, 2008 10 25, p. 32. (10) OL C 271, 2008 10 25, p. 37. (11) OL C 61, 2009 3 16, p. 19. (12) OL C 61, 2009 3 16, p. 26. (13) OL C 61, 2009 3 16, p. 31. (14) OL C 61, 2009 3 16, p. 37. (15) OL C 61, 2009 3 16, p. 40. (16) APP 100.288. (17) APP 100.452. (18) APP 100.448. (19) Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas "Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos" (OL C 25, 2008 1 30, p. 1).

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių (2008/2061(INI))

P6_TA(2009)0156 A6-0095/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į URBACT programą, kuri yra URBAN iniciatyvos dalis ir kuri padeda plėtoti daugiau nei 200 Europos Sąjungos miestų gerąją patirtį ir keitimąsi patirtimi,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir į regioninės politikos projektų pagrindą(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo(3),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 ir 159 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą "Penktoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita. Augantys regionai, auganti Europa" (COM(2008)0371),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą "Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu" (COM(2008)0616),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą "Regionų ekonominiai pokyčiai" (COM(2006)0675),

–   atsižvelgdamas į Struktūrinės ir sanglaudos politikos direktorato tyrimą "Pažangioji patirtis regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtys",

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto 2008 m. liepos 17 d. surengtą viešąjį klausymą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6–0095/2009),

A.   kadangi Europos Sąjungos sanglaudos politika priskiriama prie svarbiausių politikos sričių ne tik dėl finansavimo, bet ypač todėl, kad ji yra svarbiausia Europos integracijos proceso gairė ir dėl jos reikšmės socialinei, ekonominei ir teritorinei Europos Sąjungos sanglaudai bei visai 268 regionų darniai plėtrai, mažinant plėtros skirtumus ir trūkumus bei gerinant visų ES piliečių gyvenimą,

B.   kadangi Europos Sąjungos regionai susiduria su labai panašiais iššūkiais, nors skiriasi jų poveikis regionams, turint mintyje jų gyventojų ir vietos ypatybes (pavyzdžiui, salų ir kalnų regionai): globalizacija ir su ja susijusia spartesne ekonomikos restruktūrizacija, atvirais prekybos santykiais, technologinės revoliucijos padariniais, klimato kaita, žinių ekonomikos vystymusi, demografiniais pokyčiais, gyventojų skaičiaus mažėjimu ir didėjančia imigracija,

C.   kadangi geriausių rezultatų, prisidedančių prie žinių pagrindų ir konkurencijos didinimo, vykdant projektus pasiekiama tuomet, kai bendradarbiauja viešasis sektorius, verslo atstovai, švietimo sektorius ir vietos suinteresuoti veikėjai,

D.   kadangi iššūkiams įveikti negalima pasitelkti viso sanglaudos politikos potencialo, nes galimi pareiškėjai, norėdami panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, susiduria su didelėmis kliūtimis, kaip antai:

E.   kadangi dauguma sanglaudos politikos klaidų atsiranda dėl esamų kliūčių,

F.   kadangi struktūrinės politikos įgyvendinimas stabdomas, be kita ko, dėl ypatingo procedūrų nelankstumo ir kadangi dėl to būtina tas procedūras supaprastinti ir aiškiai paskirstyti atsakomybę bei kompetencijas ES, valstybėms narėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms,

1.   pabrėžia, kad nors ir reikia atsižvelgti į plačiau skleidžiamos geriausios patirties teikiamą naudą geresnio komunikavimo ir didesnio ekonominio efektyvumo atžvilgiu, pastangos įdiegti šią patirtį ES regionų politikos srityje daugiausiai turėtų būti perduodamos vadovaujančioms institucijoms, nurodant joms sudaryti prieigos prie struktūrinių lėšų taisykles tam, kad keitimasis informacija ir patirtimi galėtų prisidėti prie daug geresnės projekto kokybės teikiant bendrų problemų sprendimus ir pasirenkant efektyvesnius tikslinius veiksmus;

2.   pažymi poreikį supaprastinti Struktūrinio fondo projektų ir programų, ypač susijusių su valdymo ir kontrolės sistemomis, įgyvendinimo procedūras; taigi, siekiant įveikti dabartinę finansų krizę, pritaria pasiūlymui peržiūrėti Struktūrinių fondų paketą; nekantriai laukia kitų Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu, kurie turėtų būti paskelbti ateinančiais mėnesiais;

Kliūčių panaikinimas

3.   ragina Komisiją panaikinti išvardytas kliūtis, be kita ko:

4.   rekomenduoja, kad Komisija toliau dėtų pastangas ir parengtų suderintą, bendrai prieinamą metodą regionams keistis pažangiąja patirtimi, siekiant sudaryti sąlygas sanglaudos politikoje dalyvaujančioms šalims remtis kitų patirtimi;

5.   aiškiai pažymi, kad dėl gerosios patirties nustatymo neturi atsirasti papildomos administracinės naštos pareiškėjams ir projektų vykdytojams;

6.   reikalauja, kad struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje biurokratijos būtų kuo mažiau ir ji nebūtų bereikalingai didinama valstybei narei nustatant atskiras sąlygas;

7.   kartoja, kad remia patirtį, kuria siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės pateiktų metines nacionalines deklaracijas, kuriose būtų apimamos pagal pasidalijamąjį valdymą naudojamos Bendrijos lėšos, ir ragina siekti, kad ši patirtis taptų norminė;

Bendrieji ir specifiniai geriausios praktikos nustatymo kriterijai

8.   vertina iniciatyvoje "Regionų ekonominiai pokyčiai" įtvirtintas pastangas kiekvienais metais gerąją patirtį įvertinti metiniu apdovanojimu REGIO STARS ir paskelbti viešai bei įkurti gerajai patirčiai skirtą tinklalapį; atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik interneto tinklavietės veiksmingumas yra ribotas;

9.   kritikuoja Komisijos objektyvių pagrindų skaidrumo trūkumą ieškant geriausios praktikos pavyzdžių;

10.   ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad sąvoka "geriausia praktika" vartojama įvairiapusiškai, o dažnai lygiagrečiai vartojamos ir sąvokos "geroji praktika" ar "sėkmės istorija", parengti aiškų sanglaudos politikai pritaikytą kriterijų sąrašą, kuriuo būtų galima geriausią praktiką atskirti nuo kitų projektų;

11.   rekomenduoja Komisijai, nustatant geriausios praktikos pavyzdžius, atsižvelgti į šiuos aspektus:

12.   pabrėžia, kad visi kriterijai, kuriais bus siekiama atkreipti dėmesį į gerąją patirtį, privalo būti aiškiai išmatuojami ir patikimi, siekiant išvengti trinties, nepageidaujamo poveikio, subjektyvių vertinimų, galinčių pakenkti visai, tokiais kriterijais pagrįstai, projekto laipsniavimo procedūrai; todėl ragina Komisiją aiškiai apibūdinti tokių kriterijų turinį, ir tai, kaip jie turėtų būti įgyvendinti;

13.   rekomenduoja, remdamasis daugybės projektų iš daugelio Europos Sąjungos regionų analize, tose sanglaudos politikos srityse, kurios ypač svarbios ir pavienių regionų, ir apskritai Europos Sąjungos plėtrai bei kurioms būdinga įgyvendinimo įvairovė, atsižvelgti į papildomus veiksnius vertinant geriausią praktiką;

14.  Rekomenduoja "Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir (arba) naujovių" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

15.   rekomenduoja "Aplinkosaugos, kovos su klimato kaita ir tvarios energetikos politikos" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

16.   rekomenduoja "Kokybiškų darbo vietų kūrimo" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

17.   rekomenduoja "Mokymosi visą gyvenimą" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

18.   rekomenduoja "Integruotosios miestų plėtros" srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

19.   rekomenduoja srityje "Demografiniai pokyčiai" atsižvelgti į šiuos veiksnius:

20.   rekomenduoja srityje "Tarptautinis bendradarbiavimas" atsižvelgti į šiuos veiksnius:

21.   rekomenduoja srityje "Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė" atsižvelgti į šiuos veiksnius:

22.   ragina Komisiją nepamiršti poreikio skatinti geriausią patirtį atsižvelgiant į finansinius susitarimus, visų pirma į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus, ir į tuos susitarimus, kuriems skiriama Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo parama;

23.   supranta, kad ypač sunku užtikrinti, jog projektas palaipsniui atitiktų minėtus kriterijus; taigi ragina Komisiją prieš taikant šiuos kriterijus išdėstyti juos pagal svarbą, nustatyti svarbiausius, kad būtų lengviau atrinkti dėmesio vertus projektus kaip geriausią patirtį; pabrėžia, kad būtina atvirai ir skaidriai taikyti tuos pačius geriausios patirties kriterijus, kurie sudarytų geresnio valdymo, įsisavinimo ir palyginimo sąlygas bei padėtų išvengti maišaties su kitomis panašiomis sąlygomis;

24.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į sąvokų "geriausia patirtis", "geroji patirtis" ir "sėkmės istorija" vartojimą ateityje, aiškiai ir skaidriai suskirstyti ir klasifikuoti šių terminų kvalifikavimo kriterijus projekto aprašymo tikslu;

Geriausios patirties mainai

25.   ragina Komisiją rengti ir koordinuoti geriausios patirties mainus regionuose bei sukurti viešą tinklavietę, kurioje šiuo tikslu būtų pateikta pagrindinė informacija apie projektus visomis Bendrijos kalbomis;

26.   rekomenduoja Komisijai, išlaikant esamą administracinę sistemą, Regioninės politikos generaliniame direktorate sukurti atitinkamą centrą, kuris, siekdamas ilgalaikių, nuolatinių, patikimų ir sėkmingų geriausios patirties mainų sanglaudos politikos srityje bei bendradarbiaudamas su regionų tinklu, organizuotų geriausios patirties pavyzdžių vertinimą, rinkimą bei mainus ir būtų nuolatinis kontaktinis centras pasiūlos ir paklausos klausimais; kviečia Komisiją tarp visų savo tarnybų paskleisti šią geriausios patirties kultūrą;

27.   esant šioms aplinkybėms siūlo išnagrinėti vertinimo mechanizmus ir atsižvelgti į išbandytus ir patikimus metodus, kurie jau buvo įgyvendinti; mano, kad reikėtų ypač pabrėžti bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijų ir specialių agentūrų tinklu, kuris yra pagrindinis geriausios patirties vertinimo šaltinis;

28.   primena, kad jei Europos Sąjunga teiks finansavimą ir gerąją patirtį, tuo pasinaudoti galės būtent nacionaliniai, regionų ir vietos atsakingieji asmenys; šiuo atžvilgiu džiaugiasi sukurta Erasmus programa išrinktiems vietos ir regionų atstovams;

29.   rekomenduoja, kad Komisija naudotų Regionų komiteto turimas priemones, visų pirma Lisabonos strategijos stebėsenos platformą ir Subsidiarumo stebėsenos tinklą, siekiant keistis geriausia patirtimi tarp regionų ir valstybių narių, kad būtų galima atskirti ir kartu numatyti tikslus, vėliau – planavimo veiksmus, ir galiausiai imtis lyginamojo sanglaudos politikos rezultatų vertinimo;

o
o   o

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492. (2) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (3) OL L 210, 2006 7 31, p. 1.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos papildymo kaimo plėtros priemonėmis ir suderinimo su jomis (2008/2100(INI))

P6_TA(2009)0157 A6-0042/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 ir 159 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(1) nuostatas, ir ypač į jo 9 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimą 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis)(4),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teritorinę darbotvarkę ir pirmąją ES Teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos Žaliąją knygą "Dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu" (COM(2008)0616),

–   atsižvelgdamas į Europos teritorinio planavimo stebėjimo tinklo tyrimą "Teritorijos virsmai, teritoriniai Europos scenarijai",

–   atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A6-0042/2009),

A.   kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra nustačiusi kaimo vietovių apibrėžtį, į kurią įeina tokios ypatybės kaip mažas gyventojų tankis ir prieigos prie paslaugų trūkumas, ir kadangi šią apibrėžtį vartoja Komisija, nustatydama ir apibrėždama šių vietovių tikslus,

B.   kadangi Europos Sąjungos kaimo vietovės įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse šiose vietovėse augo gyventojų skaičius ir ekonomika, o kitose valstybėse narėse jose paprastai susiduriama su gyventojų išsikėlimu į miesto teritorijas ar jų gyventojai ieško galimybių persikvalifikuoti, taip sukeliant didžiulius iššūkius kaimo vietovėms,

C.   kadangi kaimo vietovės sudaro maždaug 80 proc. ES teritorijos,

D.   kadangi poreikiai tarpinėse kaimo vietovėse, kurių ekonominė struktūra panaši į prie jų prisišliejusių miestų ekonominę struktūrą, skiriasi nuo poreikių grynai kaimo vietovėse, kurios yra atokios ir izoliuotos,

E.   kadangi vienas iš Sąjungos siekių yra skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei aukštą užimtumo lygį ir pasiekti, kad vystymasis būtų darnus ir tvarus,

F.   kadangi skatinant ekonomikos vystymąsi, užimtumo galimybes mieste ir kaimo vietovėse bei užtikrinus vienodas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, galima padidinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą,

G.   kadangi dėl 2007–2013 m. struktūrinės politikos reformos buvo pakeista fondų struktūra ir iš jų skiriamos paramos paskirstymo principai, o taip pat sukurtas naujas bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) susijęs ir nuo sanglaudos politikos atskirtas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP),

H.   kadangi LEADER programos jau praeityje parodė, kad kaimo plėtra gali būti sėkmingai skatinama naudojant regioninės politikos priemones,

I.   kadangi užtikrinimas, kad EŽŪFKP lėšomis ir struktūrinių fonų lėšomis bendrai finansuojami veiksmai papildytų vieni kitus, yra būtina EŽŪFKP sėkmės užtikrinimo sąlyga, t. y. tinkamas įvairių fondų, ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo (ESF) paramos derinimas,

J.   kadangi sukūrus EŽŪFKP ir atskyrus kaimo plėtros lėšas nuo sanglaudos politikos ir platesnės regioninės plėtros perspektyvos kai kurie tikslai (pvz., aplinkos apsauga, transportas ir švietimas) gali arba pasikartoti, arba paprasčiausiai jų gali būti nepaisoma,

K.   kadangi nuolatinis lėšų perkėlimas tarp Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir EŽŪFKP lemia planavimo neužtikrintumą ūkininkams ir kaimo plėtros projektų iniciatoriams;

L.   kadangi dėl biudžeto apribojimų esama pavojaus, kad ERPF teikiamos lėšos galėtų būti daugiausiai naudojamos ekonomikos konkurencingumui didžiausiuose miestuose ar dinamiškiausiuose regionuose skatinti, kai tuo tarpu EŽŪFKP lėšos daugiausiai yra skirtos gerinti žemės ūkio, kuris ir toliau yra kaimo vietovių variklis, konkurencingumą, ir didžiausias dėmesys skiriamas remti ne žemės ūkio veiklą ir MVĮ vystymą kaimo vietovėse, todėl reikia gerinti koordinavimą siekiant užtikrinti, kad neliktų nepadengtų sričių,

M.   kadangi MVĮ, ypač smulkaus verslo ir amatų įmonės, atlieka svarbiausią vaidmenį išsaugant socialinę ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse ir užtikrinant jų stabilumą,

N.   kadangi kaimo plėtros politikos tikslai neturi prieštarauti Lisabonos tikslams, jei ši plėtra remiasi atitinkamu konkurencingumo mechanizmu (su palyginti mažais kaštais susietas augantis pelningumas), ypač vietos maisto perdirbimo pramonėje ir plėtojant MVĮ ir infrastruktūrą bei paslaugas, pvz., turizmą, švietimą, ar aplinkos apsaugą,

O.   kadangi reikia pripažinti, kad žemės ūkio politiką ir kaimo plėtros politiką sieja natūralus ryšys ir jos papildo viena kitą,

1.   mano, kad tradiciniai kaimo vietoves atskirti nuo miesto vietovių naudojami kriterijai (mažesnis gyventojų tankis ir urbanizacijos lygis) ne visada pateikia visą esamos padėties vaizdą; todėl mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti papildomus kriterijus ir ragina Komisiją atlikti tyrimą ir šioje srityje pateikti konkrečius pasiūlymus;

2.   mano, kad atsižvelgiant į tai, kad įvairiose valstybėse narėse yra didelių kaimo vietovių skirtumų ir kadangi šios vietovės sudaro iki 80 proc. visos ES teritorijos, siekiant jų vystymosi būtina nustatyti ir įgyvendinti pritaikytą ir integruotą požiūrį, kurio tikslas – išlyginti skirtumus ir skatinti kaimo ir miesto vietovių ekonomikos dinamiką; pabrėžia būtinybę atitinkamai veiklai paskirti reikalingas lėšas;

3.   atsižvelgdamas į tai primena, kad visi ES regionai, įskaitant kaimo ir atokias vietoves, siekdami labiau nedidinti teritorinės nepalankiausioje padėtyje esančių vietovių atskirties, turi iš esmės naudotis tomis pačiomis plėtros galimybėmis;

4.   pabrėžia, kad daugelis kaimo vietovių plėtros galimybių, ypač jaunimui ir moterims, mažėja dėl sunkumų, kylančių norint naudotis viešosiomis paslaugomis, darbo vietų stokos ir vadinamosios amžiaus grupių piramidės;

5.   pabrėžia, kad kai kuriose vietovėse nėra kuo pakeisti tam tikras žemės ūkio gamybos formas, kurias daugeliu atveju reikia bet kokia kaina išlaikyti dėl aplinkos ir regionų politikos priežasčių, ypač atokiose ir kalnuotose ūkininkavimo vietovėse, paveiktose dykumėjimo;

6.   primena, kad Geteborgo Europos Vadovų Taryba, kurios susitikimas vyko 2001 m. birželio 15 ir 16 d., išplėtė Lisabonos tikslus įtraukdama tvarumo ir sanglaudos sąvokas ir kad kaimo plėtros politikos tikslas yra būtent tvarus žemės ūkis, kaimo veiklos, kuri nepriskiriama žemės ūkiui, išlaikymas, vietos plėtros galimybių didinimas, aplinkos apsauga, darnus teritorijų tvarkymas ir MVĮ plėtra;

7.   yra įsitikinęs, kad siekiant tinkamo kaimo plėtros politikos įgyvendinimo būtina atsižvelgiant į ilgalaikę tvarią kaimo plėtrą, taip pat būtina atsižvelgti į regionų gamtinius išteklius ir ypatybes, įskaitant kaimo paveldo apsaugą, geresnį panaudojimą ir valdymą, ir ryšių bei sąveikos vystymą su miestais;

8.   taip pat pabrėžia, kad svarbu įvertinti alternatyvios ekonominės veiklos sritis ir šių sričių teikiamas galimybes įvairinti gyventojų profesinę veiklą;

9.   mano, kad ateities kaimo problemoms spręsti reikia darnios kaimo plėtros politikos, kuri apimtų visus socialinius ir ekonominius subjektus, įskaitant mažas ir labai mažas gamybos ir paslaugų sektoriaus įmones atsižvelgiant į jų vaidmenį vykstant integruotai vietos plėtrai;

10.   mano, kad naujųjų valstybių narių atveju vykdant kaimo plėtros politiką turi būti siekiama pagerinti žemės ūkio veiksmingumą ir sumažinti kaimo ir miesto ekonominio vystymosi atotrūkį, be kita ko, palaikant ne žemės ūkiui priskiriamą veiklą, ir šio tikslo galima būtų pasiekti naudojantis struktūriniais fondais;

11.   džiaugiasi siekiais, paskelbtais 2003 m. lapkričio mėn. Zalcburge vykusioje antrojoje Europos kaimo plėtros konferencijoje, tačiau apgailestauja, kad naujausioje finansinėje perspektyvoje buvo gerokai sumažintas finansavimas, skirtas antrajam BŽŪP ramsčiui, nes dėl to gali rastis prielaidų neveiksmingumui ir padidėti susiskaldymas tarp ūkininkų ir kitų kaimo vietovių gyventojų;

12.   pabrėžia, kad, siekiant skatinti veiksmingiausią ir vaisingiausią visų prieinamų lėšų panaudojimą, būtina parengti nuoseklią ilgalaikę kaimo plėtros strategiją;

13.   ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas bendradarbiaujant su Komisija ir palaikant partnerystės ryšius su visomis kompetentingomis institucijomis ir piliečių visuomenei atstovaujančiais organais sukurti skaidrią ir ilgalaikę, tvarią nacionalinio ir regioninio lygio kaimo plėtros strategiją, kad būtų galima aiškiai nustatyti kaimo plėtros prioritetus ir tikslus bei užtikrinti paramos iš įvairių šaltinių pritaikymą, koordinavimą ir papildymą;

14.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines valdžios institucijas tiesiogiai įtraukti MVĮ, smulkiam verslui ir amatų įmonėms atstovaujančias organizacijas, kad būtų nustatyti šių įmonių prioritetai siekiant kuo geriau patenkinti tų įmonių poreikius ir lūkesčius;

15.   pripažįsta, kad kaimo plėtros politika atlieka ypatingai svarbų vaidmenį nustatant ir sprendžiant specifines kaimo vietovių problemas ir mano, kad EŽŪFKP ir BŽŪP antrojo ramsčio įsteigimas yra bandymas laikytis lankstaus, strateginio, teminio ir integruoto požiūrio siekiant prisitaikyti prie įvairių situacijų ir ES kaimo vietovėms iškylančių problemų masto bei taip pat supaprastinti finansavimo procedūras ir užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos šioms vietovėms;

16.   primena, kad valstybės narės buvo paragintos šiam programavimo laikotarpiui parengti du strateginius dokumentus: Nacionalinį strateginį planą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Nacionalinę strateginę pamatinę programą regioninei politikai (struktūriniai fondai); primena, kad valstybių narių buvo prašyta naudotis sąveika ir sukurti skirtingų fondų koordinavimo sistemas; tačiau apgailestauja, kad šiame procese daugiausia dėmesio buvo skiriama atskirti įvairius fondus ir programas, o ne kurti bendrą jų sąveiką;

17.   mano, kad kaimo plėtros politikos veiksmingumo galima pasiekti tik jei pagal EŽŪFKP įgyvendinamos priemonės ir regioninės plėtros politika yra koordinuojamos ir viena kitą papildo, nes tik tokiu atveju išvengiama finansavimo dubliavimo ir susidarančių atotrūkių; susirūpinęs pažymi apie nepakankamą dabartiniu programavimo laikotarpiu skirtingose valstybėse narėse šių veiksmų koordinavimą; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reformų, kurių tikslas – užtikrinti geresnį pagal sanglaudos politiką ir BŽŪP bendrai finansuojamų priemonių planavimo ir įgyvendinimo koordinavimą; pripažįsta, kad po 2013 m. reformuota BŽŪP ir ES struktūriniai fondai suteiks galimybę vėl įvertinti kaimo plėtros vystymosi ir žemės ūkio politikos bei sanglaudos politikų ryšius;

18.   pripažįsta, kad pagrindinis kaimo plėtros politikos uždavinys – užtikrinti, kad kaimo gyventojai pasiliktų kaimuose bei užtikrinti kaimo vietovių gyventojams deramą gyvenimo lygį;

19.   mano, kad tokią strategiją, kai kaimo plėtra atskiriama nuo sanglaudos politikos ir sukuriamas EŽŪFKP, reikia labai atidžiai stebėti siekiant įvertinti jos realią įtaką kaimo vietovių plėtrai; pažymi, kad naujoji sistema buvo pradėta taikyti 2007 m. ir dėl to dar per anksti daryti išvadas dėl šios Bendrijos politikos ateities;

20.   pabrėžia, kad vienas iš kaimo plėtros politikos prioritetų – siūlyti priemones, kurios padėtų kaimo gyventojams neatsisakyti žemės ūkio veiklos ir kurios, inter alia, padėtų stiprinti ūkių konkurencingumą, ekologinių produktų ir, pavyzdžiui tradicinių aukštos kokybės maisto produktų ir gėrimų gamybą;

21.   susidomėjęs pažymi, kad BŽŪP antrojo ramsčio (kaimo plėtros politika) 3 ir 4 kryptys (LEADER), kurioms skiriamos lėšos sudaro 15 proc. visų EŽŪFKP išlaidų, susiję su ne žemės ūkio veikla, kuri daugiausiai skirta kaimo ūkio šakų įvairinimui; mano, kad dėl savo pobūdžio priemonės, finansuojamos šioms kryptims skiriamomis lėšomis, panašios į kai kuriuos struktūrinių fondų finansuojamus veiksmus, todėl gali kilti pavojus, kad politikos dubliuosis;

22.   tačiau pabrėžia, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į žemės ūkyje dirbančių gyventojų perspektyvas, kurioms ir ateityje turi būti skiriamas didžiausias dėmesys taikant priemones pagal kaimo plėtros politiką;

23.   pabrėžia, kad svarbu remti jaunus ūkininkus, kad jie pasiliktų kaime, net jei jų veikla nėra susijusi vien tik su žemės ūkio produkcijos gamyba, ir teikti jiems paskatas, kad jie plėtotų kitokią veiklą, pvz. kaimo turizmą, ir stiprinti kaime veikiančias MVĮ;

24.   mano, kad pagrindinis kaimo plėtros politikos tikslas gali būti pasiektas tik jei šiai politikai bus skiriamas tinkamas lėšų kiekis, kuris būtų naudojamas pagal kaimo vietovėms nustatytus prioritetus, ir kad taikant moduliaciją surinktos lėšos visada turėtų būti perskirstomis aktyvioms žemės ūkio bendruomenėms;

25.   mano, kad koordinuojant struktūrinę politiką ir kaimo plėtros priemones galima vykdyti projektus, turinčius didesnę Europos pridėtinę vertę; įžvelgia tame galimybę ilgam sustiprinti kaimo vietoves, pvz., taikant infrastruktūros ir aplinkos pasaugos priemones;

26.   ragina Komisiją pateikti tikslius duomenis ir prognozes dėl EŽŪFKP ir struktūrinių fondų naudojimo kaimo vietovėse ir apsvarstyti, ar galima kurti bendrą EŽŪFKP ir struktūrinių fondų sąveiką skiriant lėšas kaimo vietovėms;

27.   ragina Komisiją apsvarstyti, ar regioninės politikos programos gali padėti ūkininkams gauti užtikrintas pajamas, pvz., vykdant veiklą aplinkos bei gamtos apsaugos ir kraštovaizdžio valdymo srityse;

28.   pažymi, kad pagrindiniais sanglaudos politikos iššūkiais išlieka tvari plėtra, vienam gyventojui tenkančių pajamų lygis, prieinamumas, prieiga prie viešųjų paslaugų ir prekių ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir kad ekonominės veiklos rėmimas kaimo bendruomenėse yra geriausias būdas šiems tikslams pasiekti;

29.   ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant ES politiką nuolat atsižvelgi į kaimo vietoves ir tinkamai remti žmogiškojo kapitalo vystymo projektus, ypač pabrėžiant nežemės ūkio srities verslininkų kaimo vietovėse persikvalifikavimo ir profesinio tobulėjimo perspektyvas ir ypatingai dėmesį skiriant jaunoms moterims, siekiant skatinti užimtumą ir darbo vietų kūrimą;

30.   pabrėžia, kad plėtojant kaimo vietoves reikia skirti didesnį dėmesį ir paramą gamtos ir dirbamos žemės kraštovaizdžio išsaugojimui, ekologiniam turizmui, atsinaujinančios energijos gamybai bei naudojimui ir vietinėms iniciatyvoms, kaip antai kokybiškų vietos maisto produktų tiekimo programoms ir vietos ūkininkų prekybai;

31.   pažymi MVĮ vaidmenį kaimo plėtrai ir jų indėlį į regioninę ir vietinę sanglaudą; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti konkurencingumo stiprinimui, taip pat teikti pagalbą kitiems gamyboms sektoriams ir skatinti verslo dvasią kaimo vietovėse, ypač panaikinant administracines, teisines ir planavimo kliūtis, ir suteikiant tinkamą IT infrastruktūrą bei skatinant pradėti naują verslą bei pasiūlyti daugiau paramos ne žemės ūkio veiklai, skatinant ekonominę įvairovę šiose vietovėse;

32.   dar kartą atkreipia Tarybos, Komisijos, valstybių narių ir vietos valdžios institucijų dėmesį į didžiulius uždavinius, kurie iškyla dėl tikėtino keleto milijonų mažų įmonių išnykimo kaimo vietovėse, kuris padarys labai didelį poveikį užimtumui, taigi ir kaimo vietovių stabilumui; ragina imtis visų įmanomų priemonių visais lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su ekonominiais ir socialiniais partneriais;

33.   pripažįsta, kad su kaimo plėtros politikos įgyvendinimu susiję sunkumai kyla dėl trikdžių tarp sektorių politikos ir sanglaudos politikos ir kiekvienai jų būdingos ekonominės ir socialinės plotmės, įvairių organizacinių kompetencijos paskirstymo modelių bei valstybių narių lygio veiksmų koordinacijos; todėl dar kartą pabrėžia būtinybę sukurti EŽŪFKP ir Struktūrinių ir Sanglaudos fondų sąveiką ir ragina Komisiją padėti nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms tinkamai suprasti šių finansinių priemonių suteikiamas galimybės; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tarp valdymo institucijų vyktų dialogas, nes tai sukurtų sąveiką tarp įvairių fondų teikiamos pagalbos ir padidintų jų veiksmingumą;

34.   mano, kad kaimo plėtros finansavimo reformai būtina, kad Komisija iš pradžių atliktų išsamius visų sektorių politikos sričių, darančių įtaką kaimo vietovėms, visų pirma BŽŪP ir regioninės politikos, sanglaudos požiūriu vertinimo tyrimus ir kad būtų nustatyti įvairūs geriausios patirties pavyzdžiai, tinkantys visai kaimo plėtros politikai;

35.   ragina Tarybą sušaukti atitinkamų ministrų, atsakingų už žemės ūkį ir regioninę plėtrą bendrą neformalų susitikimą, kuriame būtų apsikeista nuomonėmis dėl geriausių kaimo plėtros ir sanglaudos politikos priemonių koordinavimo būdų, ir į šį renginį pakviesti ES konsultacines institucijas (Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą) bei regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovus;

36.   prašo Komisijos iki 2011 m. atliekant BŽŪP būklės patikrą sukurti aukšto lygio darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus, kaip po 2013 m. užtikrinti kaimo ekonomikos ir visų kaimo vietovių gyventojų ateitį;

37.   ragina Komisiją įdiegti arba sustiprinti tikrą valdymą arba partnerystės susitarimus visais lygmenimis, tiesiogiai dalyvaujant visiems veikėjams, įskaitant MVĮ ir smulkųjį verslą, taip pat ekonominius ir socialinius partnerius, siekiant nustatyti prioritetinius veiksmus, geriausiai pritaikytus kaimo vietovių plėtros poreikiams;

38.   pažymi, kad kaimo plėtros procesą reikia derinti su priemiesčių interesais ir glaudžiai koordinuoti su miesto plėtros rėmimu ir pabrėžia, kad kaimo plėtros politikos ir miesto plėtros politikos sąveika nėra pakankama ir veiksminga;

39.   pripažįsta, kai kaimo bendruomenės turi potencialo daryti teigiamą poveikį aplinkai įsipareigodamos vykdyti aplinkai nekenkiančią veiklą ir vystydamos alternatyvius energijos šaltinius, pvz., biodegalus, ypač atsižvelgiant į keturis naujus uždavinius kaimo plėtros srityje, iškeltus atliekant BŽŪP būklės patikrą, tarp kurių yra biologinė įvairovė ir energija iš atsinaujinančių išteklių;

40.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (2) OL L 277, 2005 10 21, p. 1. (3) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (4) OL L 55, 2006 2 25, p. 20.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija) (COM(2008)0049 – C6-0053/2008 – 2008/0035(COD))

P6_TA(2009)0158 A6-0484/2008

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0049),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0053/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2008 m. lapkričio 21 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0484/2008),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.   atsižvelgia į prie šios rezoliucijos pridedamą Komisijos pareiškimą;

3.   ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB Nr. ... .)

Priedas

Komisijos pareiškimai

Komisija atkreipė dėmesį į valstybių narių pareikštą susirūpinimą dėl direktyvų pakeitimo į reglamentus.

Komisija mano, kad jei nuostatos direktyvoje yra pakankamai aiškios, tikslios ir išsamios, jas galima paversti tiesiogiai taikomomis nuostatomis reglamento naujojoje redakcijoje. Tai ypač taikytina tada, kai svarstomos nuostatos yra techninio pobūdžio ir jau buvo visiškai perkeltos valstybių narių į nacionalinę teisę.

Atsižvelgdama į išreikštas skirtingas nuomones, Komisija sutinka, kad konkretus Kosmetikos gaminių reglamento atvejis nebus naudojamas kaip precedentas aiškinant Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas šiuo klausimu.

Komisija įsipareigoja išnagrinėti padėtį dėl kosmetikos gaminių pardavimo internetu prieš pradedant taikyti šį reglamentą.

Kaip ir Europos Parlamentui, Komisijai kelia nerimą tas faktas, kad kosmetikos sektorių gali veikti suklastoti gaminiai ir dėl to gali padidėti pavojus žmonių sveikatai. Todėl siekdama kovoti su klastojimu ji imsis veiksmų, kad pagerintų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

Komisija parengs aiškinamąjį raštą dėl pereinamųjų nuostatų ir reglamento taikymo datos (ypač atsižvelgdama į 7, 8, 10 ir 12a straipsnius).

Komisija pažymi, kad toliau vyksta darbas siekiant susitarti dėl bendro nanomedžiagų apibrėžimo. Todėl Komisija patvirtina, kad būsimuosiuose Bendrijos teisės aktuose reikėtų atsižvelgti į pažangą nustatant bendrą apibrėžtį, ir pažymi, kad pasiūlyme numatyta komitologijos procedūra leis taip pat atnaujinti apibrėžimą, pateiktą šiame pasiūlyme.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nuostatos, susijusios su kai kurių laikotarpių pratęsimu (COM(2008)0618 – C6-0346/2008 – 2008/0188(COD))

P6_TA(2009)0159 A6-0076/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0618),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0346/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0076/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nuostatas, susijusias su kai kurių laikotarpių pratęsimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/107/EB.)

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 92/79/EEB, 92/80/EEB ir 95/59/EB dėl apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūros ir tarifų (COM(2008)0459 – C6-0311/2008 – 2008/0150(CNS))

P6_TA(2009)0160 A6-0121/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0459),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0311/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6–0121/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis (2)  Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kartu aukštą sveikatos apsaugos lygį, kaip reikalaujama EB sutarties 152 straipsnyje, turint omenyje, kad Bendrija tapo Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) šalimi, reikia atlikti įvairių pakeitimų. Atliekant tokius pakeitimus reikėtų atsižvelgti į susidariusią įvairių tabako produktų padėtį. (2)  Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kartu aukštą sveikatos apsaugos lygį, kaip reikalaujama EB sutarties 152 straipsnyje, turint omenyje, kad Bendrija tapo Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) šalimi, reikia atlikti įvairių pakeitimų. Atliekant tokius pakeitimus, kai tikslinga, reikėtų atsižvelgti į draudimą rūkyti ir į padėtį, susidariusią įvairių tabako produktų sektoriuje, reikėtų papildyti tabako reklamos draudimą ir rengti informacines kampanijas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad reikia kovoti su kontrabanda iš trečiųjų šalių ir organizuotu nusikalstamumu bei išplėsti Šengeno erdvę ir užtikrinti jos veikimą. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 3 konstatuojamoji dalis (3)  Cigarečių atžvilgiu reikėtų supaprastinti tvarką, kad būtų sudarytos neutralios sąlygos gamintojams konkuruoti, sumažintas tabako rinkų suskirstymas ir pabrėžti sveikatos apsaugos tikslai. Tuo tikslu populiariausių kainų kategorijos koncepcija turėtų būti pakeista; su kaina susijęs minimalus apmokestinimas turėtų būti nustatomas pagal vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą, nes minimali (išreikšta pinigais) suma turėtų būti taikoma visoms cigaretėms. Dėl panašių priežasčių vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina turėtų būti naudojama kaip orientyras vertinant specifinio akcizo svarbą visai mokesčių sumai. (3)  Cigarečių atžvilgiu reikėtų supaprastinti tvarką, kad būtų sudarytos neutralios sąlygos gamintojams konkuruoti, sumažintas tabako rinkų suskirstymas, užtikrintos vienodos sąlygos visoms valstybėms narėms, ES tabako augintojams ir tabako pramonei, pabrėžti sveikatos apsaugos tikslai ir makroekonomikos tikslų siekimas, kaip antai žema infliacija, turint mintyje euro zonos išplėtimą ir kainų konvergenciją. Tuo tikslu populiariausių kainų kategorijos koncepcija turėtų būti pakeista; minimalus akcizo reikalavimas tabako produktams visose valstybėse narėse iki 2012 m. sausio 1 d. turėtų būti išreikštas konkretaus dydžio komponentu tabako vienetui. Dėl panašių priežasčių vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina turėtų būti naudojama tik kaip orientyras vertinant specifinio akcizo svarbą visai mokesčių sumai. Valstybės narės, taikančios aukštą akcizą tabako produktams, turėtų laikytis nuosaikios politikos mokesčių kėlimo atžvilgiu, atsižvelgdamos į tai, kad mokesčių normų konvergencija yra svarbus vidaus rinkos faktorius. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis (5)  Susmulkintam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, Bendrijos minimumas turėtų būti nustatomas taip, kad poveikis būtų panašus, kaip cigarečių atveju. Todėl turėtų būti nustatyta, kad nacionalinis apmokestinimo lygis atitiktų ir mažmeninės kainos procentu išreikštą minimumą, ir minimumą, kuris nustatytas kaip fiksuota suma. (5)  Susmulkintam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, Bendrijos minimumas turėtų būti nustatomas taip, kad poveikis būtų panašus, kaip cigarečių atveju. Todėl turėtų būti nustatyta, kad nacionalinis apmokestinimo lygis atitiktų ir mažmeninės kainos procentu išreikštą fiksuoto dydžio sumą tabako vienetui iki 2012 m. sausio 1 d. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/79/EEB 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Valstybės narės užtikrina, kad cigaretėms taikomas akcizas (specifinis akcizas ir ad valorem akcizas) sudarytų ne mažiau kaip 57 % vidutinės svertinės mažmeninės parduodamų cigarečių pardavimo kainos. Akcizas neturi būti mažesnis už 64 EUR už 1000 cigarečių, neatsižvelgiant į vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą. 1.  Iki 2012 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad akcizas nėra mažesnis kaip 64 EUR už 1000 cigarečių visų tipų cigaretėms. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/79/EEB 2 straipsnio 2 dalis 2.  Nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad cigaretėms taikomas akcizas (specifinis akcizas ir ad valorem akcizas) sudarytų ne mažiau kaip 63 % vidutinės svertinės mažmeninės parduodamų cigarečių pardavimo kainos. Akcizas neturi būti mažesnis už 90 EUR už 1000 cigarečių, neatsižvelgiant į vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą. 2.  Nuo 2014 m. sausio 1 d. visos valstybės narės užtikrina, kad visų kategorijų cigaretėms taikomas akcizas nėra mažesnis kaip 75 EUR už 1000 cigarečių arba 8 EUR didesnis nei taikomas 2010 m. sausio 1 d. Tačiau valstybės narės, taikančios ne mažiau kaip101 EUR už 1000 cigarečių akcizą pagal vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą, neturi laikytis pirmoje straipsnio dalyje nustatyto 63% apmokestinimo. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/79/EEB 2 straipsnio 3 dalis 3.  Vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina nustatoma kiekvienų metų sausio 1 d. pagal n-1 metus, remiantis bendru vartojimui išleistu kiekiu ir kainomis, įskaitant visus mokesčius. 3.  Vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina nustatoma kiekvienų metų kovo 1 d. pagal n-1 metus, remiantis kiekiu, išleistu į rinką ir kainomis, įskaitant visus mokesčius. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/79/EEB 2 straipsnio 5 dalis 5.  Valstybės narės laipsniškai didina akcizus, kad pradėtų vykdyti straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus dėl datų, kurios nustatytos atitinkamai straipsnio 2 ir 4 dalyse. 5.  Valstybės narės laipsniškai didina akcizus, kad iki 2012 m. sausio 1 d. pradėtų vykdyti straipsnio 1 dalyje minimus reikalavimus. Valstybės narės, kurios taiko akcizą ir kuris bet kurios kategorijos mažmeninei pardavimo kainai 2009 m. sausio 1 d. yra aukštesnis nei 64 eurai už 1000 cigarečių, nesumažina šio akcizo. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/79/EEB 2 straipsnio 6 dalies 1 a pastraipa (nauja) Komisija tuo pat metu informacijos tikslais suskaičiuoja ir paskelbia žemiausią cigarečių kainą ES, išreikštą eurais ar nacionalinėmis valiutomis, pridėjus akcizą ir PVM, taikomą simboliniam cigarečių pakeliui, kurio kaina prieš mokesčius – 0 eurų. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 punktas Direktyva 92/79/EEB 2 a straipsnis 2a straipsnis pakeičiamas taip: Išbraukta. "2a straipsnis 1.  Kai valstybėje narėje pasikeičia vidutinė svertinė mažmeninė cigarečių pardavimo kaina ir dėl to akcizas nukrinta žemiau 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto lygio, tokia valstybė narė gali netikslinti to akcizo, bet ne ilgiau kaip iki antrųjų metų, skaičiuojant nuo įvykusio pasikeitimo, sausio 1 d. 2.  Kai valstybė narė padidina cigarečių pridėtinės vertės mokestį, ji gali sumažinti akcizą iki dydžio, kuris, išreikštas vidutinės svertinės mažmeninės pardavimo kainos procentais, prilygtų pridėtinės vertės mokesčio padidėjimui, taip pat išreikštam vidutinės svertinės mažmeninės pardavimo kainos procentais, netgi jei dėl tokio patikslinimo akcizas nukristų žemiau 2 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nustatyto lygio, išreikšto vidutinės svertinės mažmeninės pardavimo kainos procentais. Tačiau valstybė narė vėl padidina tą akcizą, kad ne mažesnį už šį lygį pasiektų ne vėliau kaip antrųjų metų, skaičiuojant nuo įvykusio sumažėjimo, sausio 1 d." Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 2 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/80/EEB 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 pastraipos Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės taiko susmulkintam rūkomajam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, ne mažesnį kaip 38 % mažmeninės pardavimo kainos, įskaitant visus mokesčius, ir ne mažiau kaip 43 EUR už kilogramą akcizą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybės narės taiko susmulkintam rūkomajam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, arba ne mažesnį kaip 50 EUR už kilogramą akcizą, arba mažiausiai 6 proc. didesnį akcizą, lyginant su 2012 m. sausio 1 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybės narės taiko susmulkintam rūkomajam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, ne mažesnį kaip 42 % mažmeninės pardavimo kainos, įskaitant visus mokesčius, ir ne mažiau kaip 60 EUR už kilogramą akcizą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybės narės taiko susmulkintam rūkomajam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, arba ne mažesnį kaip 43 EUR už kilogramą akcizą, arba mažiausiai 20 proc. didesnį akcizą, lyginant su 2010 m. sausio 1 d. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 2 straipsnio 1 punktas Direktyva 92/80/EEB 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 pastraipos Valstybės narės laipsniškai didina akcizus, kad 2014 m. sausio 1 d. pradėtų vykdyti straipsnio devintoje pastraipoje minimus reikalavimus. Valstybės narės laipsniškai didina akcizus, kad pradėtų vykdyti šiuos naujus minimalius reikalavimus. Nuo 2010 m. sausio 1 d. procentais, suma už kilogramą ar tam tikru skaičiumi vienetų išreikštas akcizas turi būti ne mažesnis kaip: Nuo 2012 m. sausio 1 d. suma už kilogramą ar tam tikru skaičiumi vienetų išreikštas akcizas turi būti ne mažesnis kaip: a) 5 % mažmeninės pardavimo kainos, įskaitant visus mokesčius, arba 12 EUR už 1000 vienetų arba už kilogramą cigarų ir cigarilių atveju, a) 12 EUR už 1000 vienetų arba už kilogramą cigarų ir cigarilių atveju. b) 20 % mažmeninės pardavimo kainos, įskaitant visus mokesčius, arba 22 EUR už kilogramą rūkomojo tabako, išskyrus susmulkintą rūkomąjį tabaką, kuris skirtas cigaretėms sukti, atveju. b) 22 EUR už kilogramą rūkomojo tabako, išskyrus susmulkintą rūkomąjį tabaką, kuris skirtas cigaretėms sukti, atveju. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 3 straipsnio 4 a punktas (naujas) Direktyva 95/59/EB 9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa (4a) 9 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip: "Tačiau antrosios pastraipos taikymas negali sutrukdyti įgyvendinti nacionalines priemones [...], skirtas kontroliuoti kainų lygiui, stebėti, ar jų laikomasi, arba sutrukdyti valstybės narės kompetentingoms institucijoms taikyti tinkamas minimalias kainas, taikomas visiems tabako produktams, siekiant mažinti tabako suvartojimą, ypač tarp jaunimo, jei tai reikalinga laikantis tos valstybės narės sveikatos apsaugos politikos ir jei jos atitinka Bendrijos teisės aktus." Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 3 straipsnio 5 punktas Direktyva 95/59/EB 16 straipsnio 1 dalis 1.   Specifinis akcizo komponentas neturi būti mažesnis kaip 10 % arba didesnis kaip 75% visos mokesčių sumos, kuri skaičiuojama susumavus: 1.   Nuo 2012 m. sausio 1 d. specialus akcizo komponentas neturi būti mažesnis kaip 10 proc. arba didesnis kaip 55 proc. visos mokesčių sumos, kuri skaičiuojama susumavus: a) specifinį akcizą; a) specifinį akcizą; b) proporcinį akcizą ir pridėtinės vertės mokestį, taikomą vidutinei svertinei mažmeninei pardavimo kainai. b) proporcinį akcizą ir pridėtinės vertės mokestį, taikomą vidutinei svertinei mažmeninei pardavimo kainai. Vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina nustatoma kiekvienų metų sausio 1 d. pagal n-1 metus, remiantis bendru vartojimui išleistu kiekiu ir kainomis, įskaitant visus mokesčius. Vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina nustatoma kiekvienų metų sausio 1 d. pagal n-1 metus, remiantis bendru vartojimui išleistu kiekiu ir kainomis, įskaitant visus mokesčius. 1a.  Nuo 2014 m. sausio 1 d. specialus akcizo komponentas negali būti mažesnis kaip 10 proc. arba didesnis kaip 60 proc. visos mokesčių sumos, kuri skaičiuojama susumavus: a) specifinį akcizą; bei b) proporcinį akcizą ir pridėtinės vertės mokestį, taikomą vidutinei svertinei mažmeninei pardavimo kainai. Vidutinė svertinė mažmeninė pardavimo kaina nustatoma kiekvienų metų sausio 1 d. pagal n-1 metus, remiantis bendru vartojimui išleistu kiekiu ir kainomis, įskaitant visus mokesčius.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES (2008/2071(INI))

P6_TA(2009)0161 A6-0054/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2, 3 ir 5 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. priimto Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 3 ir 26 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. priimtos Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo 5 straipsnio a dalį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. lapkričio 20 d. priimtos Vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 34 ir 39 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. priimtą Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 1992 m. priimtos rekomendacijos Nr. 19 1 straipsnį, 2 straipsnio f dalį, 5 straipsnį, 10 straipsnio c dalį, 12 ir 16 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio mėn. Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais metu priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio mėn. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo – pirmojo tarptautinio dokumento, skirto žmogaus teisėms ir susijusio vien tik su smurtu prieš moteris,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 13 d. Kaire vykusios Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtas deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusios Pasaulinės konferencijos moterų klausimais priimtas deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais "Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką"(1),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų teisių pažeidimo(2),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų padėties komiteto 1999 m. kovo 12 d. priimtos Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo papildomą protokolą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 1999 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo (MLOŽ),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. balandžio 16 d. poziciją dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, patvirtinančio Bendrijos veiksmų programą (programa "Daphne") dėl prevencinių priemonių kovai su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnės veiklos, susijusios su Pekino veiksmų programa(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos neeilinės sesijos pavadinimu "Moterys 2000 m.: lyčių lygybė, vystymasis ir taika XXI amžiuje", kuri vyko 2000 m. birželio 5–9 d. , rezultatų(5),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) ir prie jo pridėtą finansinį protokolą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija 2000 m. gruodžio 7 d. kartu iškilmingai paskelbė Pagrindinių teisių chartiją Nicoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimą įtraukti MLOŽ į 2001 m. biudžeto straipsnį B5-802, skirtą programai "Daphne",

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 1247 (2001) dėl MLOŽ,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešimą dėl MLOŽ,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto rezoliuciją 2003/28, pagal kurią vasario 6–oji paskelbta Tarptautine visiško nepakantumo moterų lyties organų žalojimui diena,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. priimto ir 2005 m. lapkričio 25 d. įsigaliojusio Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos papildomo protokolo, dar vadinamo Maputo protokolu, 2, 5, 6 ir 19 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento narės Cristianos Muscardini 2007 m. kovo 27 d. pateiktą peticiją 298/2007,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(7),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6 ir 7 straipsnius dėl pagarbos žmogaus teisėms (bendrieji principai) ir EB sutarties 12 ir 13 straipsnius (nediskriminavimas),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0054/2009),

A.   kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis,100–140 mln. moterų ir mergaičių pasaulyje yra patyrusios lyties organų žalojimą ir kadangi, PSO ir Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, kasmet maždaug 2–3 mln. moterų gresia pavojus tapti šios sunkiai žalojančios praktikos aukomis,

B.   kadangi kasmet 180 000 į Europą imigravusių moterų sužalojami lyties organai arba kyla pavojus, kad jie bus sužaloti,

C.   kadangi, PSO duomenimis, ši praktika yra paplitusi bent 28 Afrikos šalyse, keliose Azijos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose,

D.   kadangi smurtas prieš moteris, įskaitant lytinių organų žalojimą, kyla dėl lyčių nelygybe ir neproporcingais galios santykiais, dominavimu ir kontrole grindžiamos visuomenės sandaros, kuriai esant visuomenės ir šeimos daromas spaudimas yra pagrindinės teisės, t. y. teisės į asmens neliečiamybę, negerbimo priežastis,

E.   kadangi smurtinis mergaičių lyties organų žalojimas turi būti griežtai pasmerktas ir kadangi jis yra akivaizdus tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų, kuriais ginami vaikai ir jų teisės, pažeidimas,

F.   kadangi PSO išskyrė keturis MLOŽ tipus nuo klitoridektomijos (dalinis arba visiškas klitorio pašalinimas) ir ekcizijos (klitorio ir mažųjų lytinių lūpų pašalinimas), kurie sudaro apie 85 proc. MLOŽ atvejų, iki kraštutinių jo formų – infibuliacijos (visiškas klitorio, mažųjų lytinių lūpų bei vidinės didžiųjų lytinių lūpų pusės pašalinimas ir išorinių lytinių organų užsiuvimas paliekant tik siaurą makšties angelę) ir introcizijos (klitorio arba mažųjų lytinių lūpų pradūrimas, pervėrimas arba prapjovimas),

G.   kadangi bet koks moterų lytinių organų žalojimas, nesvarbu, kokio masto, yra smurtas prieš moteris ir jų pagrindinių teisių, t. y. teisės į asmens neliečiamybę ir fizinę bei psichikos sveikatą, taip pat seksualinės ir reprodukcinės sveikatos pažeidimas; kadangi šis pažeidimas jokiu būdu negali būti pateisinamas pagarba skirtingoms kultūrinėms tradicijoms arba iniciacijos ceremonijomis,

H.   kadangi Europoje apie 500 000 moterų patyrė lytinių organų žalojimą ir kadangi apipjaustymas visų pirma įprastas imigrantų ir pabėgėlių šeimose, šiuo tikslu mergaitės net parsiunčiamos į kilmės šalį,

I.   kadangi MLOŽ padaro rimtą ir nepataisomą žalą jį patiriančių moterų ir mergaičių fizinei ir psichinei sveikatai trumpesniu ar ilgesniu laikotarpiu, todėl laikomas prieš jų asmenį ir neliečiamybę nukreiptu smurto aktu, o kai kuriais atvejais jo poveikis gali būti mirtinas; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas žalingas šalutinis poveikis, todėl lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcijos, AIDS, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant nėštumo ir gimdymo komplikacijas,

J.   kadangi moterų lyties organų žalojimas, kuris įtvirtintas daugelyje tarptautinių susitarimų kaip moterų ir mergaičių teisių pažeidimas, draudžiamas pagal valstybių narių baudžiamąją teisę ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus,

K.   kadangi savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliucijoje valstybės narės raginamos priimti specialias su MLOŽ susijusias nuostatas, pagal kurias visus asmenis, kurie užsiima tokia praktika vaikų atžvilgiu, būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

L.   kadangi susitarime dėl bet kokios formos moterų diskriminacijos panaikinimo reikalaujama, kad susitarimo šalys imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų pakeisti ir panaikinti moteris diskriminuojantys galiojantys įstatymai, papročiai ir praktika, kad pasikeistų socialiniai ir kultūriniai vyrų ir moterų elgesio įpročiai ir būtų pašalinti prietarai bei nutraukta įprasta ir kitokia praktika, grindžiama įsivaizdavimu, kad viena lytis prastesnė arba pranašesnė už kitą, ir stereotipiniu vyrų ir moterų vaidmenų pasidalijimu,

M.   kadangi 1989 m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje nustatoma, kad susitariančios šalys privalo gerbti konvencijoje įtvirtintas vaiko teises ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų vaikų, gyvenančių jų teritorijoje, teisės, nediskriminuojant ir neatsižvelgiant į jų lytį, šalys taip pat privalo imtis visų veiksmingų ir tinkamų priemonių, kad būtų panaikinti tradiciniai papročiai, kenksmingi vaikų sveikatai,

N.   kadangi Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartijoje ją pasirašiusioms valstybėms rekomenduojama atsisakyti kultūrinės ir socialinės praktikos, kuri pažeidžia vaiko gerovę, orumą, normalų augimą ir vystymąsi,

O.   kadangi Vienos deklaracijos 18 straipsnyje ir veiksmų programoje, kurios buvo priimtos 1993 m. birželio mėn., teigiama, kad moterų ir mergaičių teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis,

P.   kadangi Jungtinių Tautų 1993 m. deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo 2 straipsnyje aiškiai nurodomas MLOŽ ir kita moteris žalojanti tradicinė praktika,

Q.   kadangi šios deklaracijos 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės turėtų pasmerkti smurtą prieš moteris ir neturėtų remtis papročiais, tradicijomis arba religiniais samprotavimais kaip priežastimi, kad būtų išvengta prievolės jį nutraukti,

R.   kadangi 1994 m. Kaire vykusios Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos nutraukti MLOŽ ten, kur jis bebūtų vykdomas, ir remti nevyriausybines organizacijas ir religines institucijas, kurios kovoja už tokios praktikos panaikinimą,

S.   kadangi Pekine vykusios Jungtinių Tautų ketvirtosios konferencijos metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos sugriežtinti įstatymus, pertvarkyti institucijas ir skatinti priimti taisykles ir vykdyti veiklą, kuriomis būtų siekiama panaikinti moterų diskriminavimą, kuris be kitų formų pasireiškia MLOŽ,

T.   kadangi AKR ir ES partnerystės susitarimas (Kotonu susitarimas) grindžiamas panašiais universaliais principais ir jame yra nuostatų, pagal kurias draudžiama žaloti moterų lytinius organus (9 straipsnis dėl esminių susitarimo elementų, 25 straipsnis dėl socialinio vystymosi ir 31 straipsnis dėl lyčių klausimų),

U.   kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešime raginama uždrausti MLOŽ ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį jis laikomas tolygiu nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui; kadangi pranešime nurodoma, kad kultūros ir tradicijos gali būti ginamos tik jeigu gerbiamos pagrindinės teisės ir kad reikia uždrausti į kankinimą panašią praktiką,

V.   kadangi pagal Europos bendrąją imigracijos ir prieglobsčio politiką Taryba ir Komisija pripažįsta, kad MLOŽ yra žmogaus teisių pažeidimas; kadangi vis daugiau tėvų savo prieglobsčio prašymus grindžia tuo, jog dėl atsisakymo sutikti, kad būtų žalojami jų dukters lyties organai, jiems savo kilmės šalyje gali grėsti pavojus,

W.   kadangi tėvams suteikus prieglobsčio prašytojų statusą, deja, negalima užtikrinti, kad jų dukteriai nebegrės lyties organų žalojimo pavojus, nes kai kuriais atvejais jis atliekamas jau šeimai įsikūrus ES priimančiojoje šalyje,

X.   kadangi Europos Komisijos narių B. Ferrero-Waldner ir L. Michelio 2008 m. vasario 5 d. paskelbtame pareiškime išreiškiamas aiškus nepritarimas MLOŽ, kuris apibūdinamas kaip nepriimtina praktika, nesvarbu, ar jis vykdomas ES ar ES nepriklausančiose šalyse, ir pabrėžiama, kad moterų teisių pažeidimai jokiu būdu negali būti pateisinami reliatyviu požiūriu į kultūrą arba pagarba tradicijoms,

Y.   kadangi nacionaliniai jaunimo ir šeimos centrai gali laiku pasiūlyti pagalbą šeimoms, kad būtų imamasi prevencijos priemonių siekiant panaikinti MLOŽ,

1.   griežtai smerkia MLOŽ, kaip pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir žiaurų smurto aktą prieš moterų bei mergaičių neliečiamybę ir asmenybę, ir laiko jį rimtu nusikaltimu visuomenei;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą strategiją ir veiksmų planus, pagal kuriuos būtų siekiama teisinėmis, administracinėmis, prevencinėmis, ugdomosiomis ir socialinėmis priemonėmis, ypač plačiai skleidžiant informaciją apie esamus apsaugos mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti pažeidžiamos grupės, visiškai panaikinti MLOŽ praktiką Europos Sąjungoje, ir suteikti esamoms bei potencialioms šios praktikos aukoms veiksmingą apsaugą;

3.   pabrėžia, kad reikia atskirai išnagrinėti kiekvieną tėvų prieglobsčio prašymą, grindžiamą tuo, jog dėl atsisakymo sutikti, kad būtų žalojami jų dukters lyties organai, jiems savo kilmės šalyje gali grėsti pavojus, ir užtikrinti, kad šie prašymai būtų paremti rimtais įrodymais, kurie apimtų prašymo kokybę, prieglobsčio prašytojo asmenybę bei patikimumą ir tai, ar prašymo motyvai yra tikri;

4.   reikalauja, kad moterys ir mergaitės, kurioms buvo suteiktas prieglobstis ES dėl to, kad joms grėsė lyties organų žalojimas, turėtų prevenciniu būdu sveikatos priežiūros institucijose ir (arba) kreipusios į gydytojus reguliariai tikrintis savo sveikatą, taip siekiant apsaugoti jas nuo pavojaus, kad vėliau MLOŽ joms bus atliktas ES; mano, kad taikant šią priemonę šios moterys ir mergaitės jokiu būdu nebūtų diskriminuojamos, o taip būtų galima užtikrinti, kad MLOŽ būtų uždraustas ES;

5.   ragina siekti, kad ši išsami strategija būtų papildyta švietimo programomis ir būtų organizuojamos nacionalinės bei tarptautinės sąmoningumo ugdymo kampanijos;

6.   remia Europolo pradėtą iniciatyvą surengti Europos policijos pajėgų susitikimą siekiant aktyviau kovoti su MLOŽ ir imti spręsti klausimus, susijusius su nedideliu pateikiamų skundų skaičiumi ir su sunkumais ieškant įrodymų ir liudininkų, taip pat veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus; šiuo tikslu ragina valstybes nares nagrinėti galimas papildomas priemones, kurias taikant būtų galima apsaugoti pagalbos ieškančias aukas;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame Maputu protokole išvardytos priemonės, skirtos kenksmingai praktikai, pavyzdžiui, MLOŽ, panaikinti, apima: visuomenės sąmoningumo ugdymą per informavimą, formalų ir neformalų švietimą, kampanijų rengimą, visų formų MLOŽ draudimą, taip pat atliekamą medicinos personalo, įstatymų ir sankcijų taikymą, nukentėjusių moterų rėmimą, teikiant joms sveikatos priežiūros paslaugas, teisinę ir psichologinę pagalbą, mokant ir saugant moteris, kurios yra potencialios žalingos praktikos arba kitų formų smurto, išnaudojimo arba netolerancijos aukos;

8.   ragina valstybes nares nustatyti, kiek moterų jų teritorijoje kenčia nuo MLOŽ ir kiek moterų kyla MLOŽ pavojus, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šalių dar nėra šios srities duomenų ir suderintos duomenų rinkimo sistemos;

9.   rekomenduoja sudaryti šio reiškinio stebėjimo ir MLOŽ duomenų banko tikslu naudojamą "Europos sveikatos apsaugos protokolą", kuris būtų naudingas renkant statistinius duomenis ir toliau informuojant susijusias imigrantų bendruomenes;

10.   ragina valstybes nares surinkti mokslinių duomenų, kurie galėtų padėti Pasaulio sveikatos organizacijai vykdyti pagalbos projektus siekiant Europoje ir visuose kituose žemynuose įveikti MLOŽ;

11.   ragina Komisiją į savo derybas dėl bendradarbiavimo ir susitarimus su susijusiomis šalimis įtraukti sąlygą dėl MLOŽ panaikinimo;

12.   ragina sudaryti įvairių lygių pažangiausios patirties pavyzdžių rinkinį ir atlikti poveikio analizę (jei įmanoma, remiantis vykdant programą "Daphne III" finansuotais projektais ir gautais rezultatais) ir pasirūpinti šių duomenų plataus masto sklaida, taip pat pataria atliekant šiuos darbus pasinaudoti praktine ir teorine specialistų patirtimi;

13.   atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai centrai ir institucijos atlieka svarbų vaidmenį identifikuodami aukas ir imdamiesi prevencinių priemonių prieš MLOŽ praktiką;

14.   ragina sutvirtinti esamus Europos tinklus, siekiančius kad būtų užkirstas kelias žalingai tradicinei praktikai, pavyzdžiui, organizuojant parengiamuosius kursus nevyriausybinėms organizacijoms, regioninėms pelno nesiekiančioms organizacijoms ir šio sektoriaus darbuotojams vietoje, taip pat skatinti kurti tokius tinklus;

15.   palankiai vertina svarbų daugelio tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, tyrimų institutų, Europos tinklo, skirto Europoje panaikinti moterų lytinių organų žalojimą, indėlį, taip pat indėlį aktyvių žmonių, kurie, finansuojami Jungtinių Tautų agentūrų ir pagal programą "Daphne", rengia įvairius projektus, padedančius ugdyti sąmoningumą, atlikti MLOŽ prevenciją ir panaikinti šį reiškinį; mano, kad, siekiant sėkmingai panaikinti MLOŽ ir keistis informacija bei patirtimi, labai svarbu kurti nevyriausybinių organizacijų ir organizacijų, susibūrusių pavienių bendruomenių pagrindu, tinklus nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis;

16.   atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos direktyvos 2004/83/EB(8) dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir jų statuso 10 straipsnyje nurodoma, jog gali būti atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, tačiau jie savaime nereiškia 10 straipsnio taikymo;

17.   skatina į kovą su MLOŽ įtraukti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą, kurie galėtų atlikti šį uždavinį pagal atitinkamus daugiamečius ir (arba) metinius darbų planus bei atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su MLOŽ; mano, kad šios agentūros galėtų vykdyti prioritetinius mokslinius tyrimus ir (arba) sąmoningumo ugdymo kampanijas ir taip padėti geriau suprasti MLOŽ reiškinį Europos lygmeniu;

18.   mano, kad atitinkamose šalyse reikia organizuoti dialogų forumus, reformuoti tradicinius teisės aktus, aptarti MLOŽ temą mokyklose ir skatinti bendradarbiauti su asmenimis, kurie nebuvo apipjaustyti;

19.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares bendradarbiauti derinant galiojančius teisės aktus dėl žmogaus teisių, asmens neliečiamybės, sąžinės laisvės ir teisės į sveikatą ir, jeigu paaiškėtų, kad galiojantys teisės aktai netinkami, siūlyti naujus specialius teisės aktus šia tema;

20.   ragina valstybes nares taikyti galiojančius su MLOŽ susijusius įstatymus arba teisės aktuose numatyti bausmes už sunkius kūno sužalojimus, patirtus dėl MLOŽ, jeigu jie padaromi Europos Sąjungoje, ir skatinti prevenciją bei kovą su MLOŽ tinkamai supažindinant susijusius specialistus (įskaitant socialinius darbuotojus, mokytojus, policijos pareigūnus ir sveikatos priežiūros specialistus), kad jie galėtų atpažinti MLOŽ atvejus, ir imtis visų priemonių siekiant kiek įmanoma labiau suderinti 27 valstybėse narėse galiojančius įstatymus;

21.   ragina valstybes nares įpareigoti bendrosios praktikos gydytojus, ligoninių gydytojus ir kitą sveikatos priežiūros personalą pranešti sveikatos apsaugos institucijomis ir (arba) policijai apie MLOŽ;

22.   ragina valstybes nares priimti specialius teisės aktus dėl MLOŽ arba taikant galiojančius teisės aktus traukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, kurie žaloja lytinius organus;

23.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pasmerkti šią praktiką, persekioti ir bausti už ją taikant išsamią strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama ir į teisinius, sveikatos ir socialinius aspektus, susijusius su gyventojų migrantų integracija; ypač ragina į atitinkamas direktyvas dėl imigracijos lyties organų žalojimą įtraukti kaip nusikaltimą ir numatyti atitinkamas sankcijas tiems, kurie pripažįstami kaltais dėl šio nusikaltimo, jeigu jis buvo padarytas Europos Sąjungoje;

24.   ragina sukurti nuolatinius techninio derinimo ir informavimo centrus siekiant suburti valstybes nares ir susieti jas su Afrikos institucijomis; šias grupes turėtų sudaryti MLOŽ srities specialistai ir didžiausių Europos ir Afrikos moterų organizacijų atstovai;

25.   ragina tvirtai atmesti klitorio pradūrimą ir visų formų medicinos pagalbą, kurie siūlomi kaip kompromisinė išeitis, kai bandoma suderinti apipjaustymą ir pagarbą tapatybę saugojančioms tradicijoms, nes priešingu atveju tai tik reikštų, kad ES teritorijoje pateisinamas ir pripažįstamas MLOŽ; pakartoja, kad visiškai ir primygtinai smerkia MLOŽ, nes jam pateisinti nėra jokių socialinių, ekonominių, etninių, su sveikata susijusių ar kitų priežasčių;

26.   ragina, kad MLOŽ būtų panaikintas pasitelkiant paramos moterims ir šeimoms, kurios laikosi MLOŽ skatinančių tradicijų, ir jų integracijos politiką taip, kad nesusilpninant įstatymų poveikio ir nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei teisės pačioms tvarkyti seksualinį gyvenimą moterys būtų apsaugomos nuo visų formų išnaudojimo ir smurto;

27.   teigia, kad daugelio gyventojų grupių pateikiamos priežastys siekiant išlaikyti tradicinę praktiką, žalojančią moterų ir mergaičių sveikatą, visiškai nepagrįstos;

28.   ragina valstybes nares:

29.   ragina valstybes nares vykdant viešąsias programas ir teikiant socialines paslaugas įgyvendinti prevencinę socialinių priemonių, skirtų nepilnamečių apsaugai, strategiją, pagal kurią nebūtų stigmatizuojamos imigrantų bendruomenės, būtų siekiama panaikinti šią praktiką (šviečiant, mokant pažeidžiamas gyventojų grupes ir ugdant jų sąmoningumą), o ją patyrusioms aukoms būtų teikiama parama (psichologinė ir medicininė pagalba, įskaitant, jei įmanoma, nemokamą atkuriamąjį gydymą); be to, ragina valstybes nares pagalvoti, kad grasinimas arba pavojus, jog bus sužaloti mergaičių lyties organai, gali būti priežastis, pateisinanti valdžios institucijų įsikišimą, kaip numatoma vaikų apsaugos taisyklėse;

30.   ragina valstybes nares parengti vadovus ir gaires su medicina susijusių profesijų atstovams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams, kad tėvai pagarbiai ir, jei reikia, padedami vertėjų žodžiu būtų informuojami ir šviečiami apie didelius MLOŽ pavojus ir tai, kad ši praktika valstybėse narėse laikoma nusikaltimu, taip pat ragina valstybes nares bendradarbiauti su tinklais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurie, palaikydami glaudžius ryšius su šeimomis ir bendruomenėmis, dirba šviečiamąjį, sąmoningumo ugdymo ir tarpininkavimo darbą MLOŽ klausimu, taip pat ragina valstybes nares finansuoti šių tinklų ir organizacijų veiklą;

31.   ragina valstybes nares teikti tikslią ir suprantamą informaciją neraštingiems gyventojams, visų pirma per valstybių narių konsulatus, kai gyventojams išduodama viza; mano, kad priimančios šalies migracijos tarnybos turėtų informuoti atvykėlius apie teisinio draudimo priežastis, kad šeimos suprastų, jog draudžiant tradicinį aktą nesikišama į kultūrą, bet teisiškai ginamos moterys ir mergaitės; mano, kad šeimos turėtų būti informuojamos apie pasekmes pagal baudžiamąją teisę, kurios gali apimti įkalinimą, jeigu būtų įrodytas žalojimo faktas;

32.   ragina pagerinti teisinę moterų ir mergaičių padėtį šalyse, kuriose vyksta MLOŽ, siekiant stiprinti moterų pasitikėjimą savimi, nepriklausomą iniciatyvumą ir atsakomybę;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 166, 1995 7 3, p. 92. (2) OL C 115, 1997 4 14, p. 172. (3) OL C 219, 1999 7 30, p. 497. (4) OL C 59, 2001 2 23, p. 258. (5) OL C 67, 2001 3 1, p. 289. (6) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126. (7) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 24. (8) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiakalbystės – Europos turto ir bendro rūpesčio (2008/2225(INI))

P6_TA(2009)0162 A6-0092/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 149 ir 151 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą "Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis" (COM(2008)0566) ir į prie šio komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2008)2443, SEC(2008)2444 ir SEC(2008)2445),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą "Kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos programa", (COM(2007)0184),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Komisijos darbinį dokumentą "Veiksmų plano "Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas" įgyvendinimo ataskaita" (COM(2007)0554) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2007)1222),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiakalbystės pagrindų strategijos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl daugiakalbystės ir kalbų mokymosi skatinimo Europos Sąjungoje. Europos kalbų mokėjimo indikatorius(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos regioninių ir rečiau vartojamų kalbų (ES mažumų kalbų) atsižvelgiant į plėtrą ir kultūrinę įvairovę(4),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1934/2000/EB "2001 m. – Europos kalbų metai"(5),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21–22 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros reikalų tarybos išvadas, ypač į susijusias su daugiakalbyste,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadų dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykių srityje(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 18–19 d. Regionų komiteto išsakytą nuomonę dėl daugiakalbystės(7) ir į 2008 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonominio ir socialinio komiteto išsakytą nuomonę dėl daugiakalbystės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6–0092/2009),

A.   kadangi kalbų ir kultūrų įvairovė dėl didėjančio žiniasklaidos prieinamumo, judumo, migracijos ir plintančios globalizacijos daro didelį poveikį Europos Sąjungos piliečių kasdieniniam gyvenimui,

B.   kadangi manoma, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams itin svarbu įgyti įvairius kalbinius gebėjimus, nes jie suteikia jiems galimybę visapusiškai pasinaudoti ekonomine, socialine ir kultūrine laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje ir jos ryšių su trečiosiomis šalimis nauda,

C.   kadangi daugiakalbystės svarba didėja ne tik atsižvelgiant į valstybių narių ryšius, bet ir į mūsų daugiakultūrių visuomenių sambūvį bei bendrąsias Europos Sąjungos politines priemones,

D.   kadangi būtina, jog daugiakalbystės vertinimas būtų atliekamas remiantis pripažintomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos Tarybos sukurta bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema ir pan.,

E.   kadangi kai kurios Europos kalbos yra pagrindinė ryšių su trečiosiomis šalimis, taip pat su įvairiomis pasaulio regionų tautomis palaikymo priemonė,

F.   kadangi daugiakalbystė Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniuose pripažįstama kaip piliečių teisė ir kadangi daugiakalbystės tikslas turėtų būti įvairovės ir tolerancijos skatinimas, kad būtų išvengta galimų aktyvių ir pasyvių konfliktų, kylančių valstybėse narėse tarp skirtingų kalbinių bendruomenių,

1.   džiaugiasi, kad Komisija pateikė komunikatą dėl daugiakalbystės ir tuo, kad Taryba skyrė jam tinkamą dėmesį;

2.   dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją daugiakalbystės ir kultūrų įvairovės klausimais;

3.   primygtinai reikalauja, kad būtų pripažįstama oficialiųjų ES kalbų lygybė visose visuomeninės veiklos srityse;

4.   mano, kad Europos kalbų įvairovė labai praturtina kultūrą ir kad būtų neteisinga Europos Sąjungoje orientuotis į vieną pagrindinę kalbą;

5.   pabrėžia, kad itin svarbus ES institucijų vaidmuo siekiant užtikrinti kalbų lygybės principą atsižvelgiant į valstybių narių santykius, Europos institucijas ir ES piliečių santykius su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei tarptautinėmis institucijomis ir įstaigomis;

6.   primena, kad daugiakalbystės svarba apima ne tik ekonominius ir socialinius aspektus ir kad atsižvelgiant į piliečių gyvenimą ir ilgalaikę ES plėtrą taip pat reikėtų skirti dėmesį kūrybai kultūros ir mokslo srityse bei jos sklaidai, taip pat atkreipia dėmesį į literatūrinio ir techninio vertimo svarbą; taip pat reikia nepamiršti, kokį svarbų vaidmenį atlieka kalba formuojant ir stiprinant savitumą;

7.   pabrėžia, kad daugiakalbystė – daugelio sričių klausimas, kuris daro didelį poveikį Europos piliečių gyvenimui; todėl ragina valstybes nares integruoti daugiakalbystę ne tik į švietimo, bet ir į kitas politikos sritis, pvz., į mokymosi visą gyvenimą, socialinės įtraukties, užimtumo, žiniasklaidos ir mokslinių tyrimų sritis;

8.   pabrėžia, kad ypač svarbu kurti specializuotas pagalbines vertimo programas ir daugiakalbių terminologijos bazių tinklus;

9.   primena, kad informacijos ir ryšių technologijos turėtų visų pirma būti naudojamos daugiakalbystei skatinti, ir todėl pabrėžia tinkamo tarptautinio standarto (ISO 10646) naudojimo svarbą, nes tokiu būdu sudaromos galimybės naudoti visų kalbų abėcėles Europos ir valstybių narių administracinėse sistemose ir žiniasklaidoje;

10.   siūlo paskelbti Europos vertėjų dieną arba kasmet rugsėjo 26 d. švenčiant Europos kalbų dieną atsižvelgti į vertėjų raštu bei vertėjų žodžiu profesijas ir pabrėžti jų svarbą;

11.   tvirtina, kad ypač svarbu išsaugoti daugiakalbystę tose šalyse arba regionuose, kuriuose vartojamos dvi ar daugiau oficialiųjų kalbų;

12.   pabrėžia, kaip svarbu valstybėse narėse, kuriose kalbama keliomis oficialiosiomis kalbomis, užtikrinti visišką šių kalbų vartotojų tarpusavio supratimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat teisėsaugos, sveikatos apsaugos, valdymo ir įdarbinimo sektoriuose;

13.   ragina pareigūnus, darbe bendraujančius su kitų valstybių narių piliečiais, išmokti antrą Europos Sąjungos kalbą;

14.   mano, kad siekiant asmeninio ir profesinio vystymosi reikia ir derėtų sudaryti galimybes suaugusiesiems mokytis užsienio kalbų– rengti profesines ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas;

15.   pabrėžia esminį poreikį skirti ypatingą dėmesį ir paramą mokyklose mokiniams, kurie negali gauti išsilavinimo gimtąja kalba, ir šiltai priima Komisijos pasiūlymą siekti kad mokiniai būtų mokomi gimtosios kalbos ir dar dviejų užsienio kalbų;

16.   apgailestauja, kad Komisija dar nepradėjo vykdyti kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi daugiametės programos ir neįsteigė Europos kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi agentūros, kaip reikalaujama pirmiau minėtoje, balsų dauguma priimtoje Europos Parlamento 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje;

17.   taip pat pabrėžia gero priimančios šalies oficialios kalbos mokėjimo svarbą siekiant visiškos imigrantų ir jų šeimų integracijos ir pažymi, kad šalių vyriausybės turi veiksmingai skatinti specialius kalbų kursus, ypač moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms; ragina valstybes nares su imigrantais elgtis atsakingai ir suteikti jiems reikiamų priemonių išmokti priimančios šalies kalbą, susipažinti su jos kultūra, taip pat sudaryti jiems galimybes išlaikyti savo kalbą ir skatinti tai daryti;

18.   todėl primena, kad atsižvelgiant į tai būtina užtikrinti mokymo kokybę, įskaitant tinkamą mokytojų mokymą;

19.   pabrėžia, kad reikia tinkamai vertinti kalbų mokymo svarbą, ypač šalies, kurioje vaikai lanko mokyklą, valstybinės kalbos mokymą, ikimokyklinėse įstaigose;

20.   mano, kad vaikai savo pačių naudai turi mokėti šalies, kurioje jie gyvena, kalbą, kad mokydamiesi ir vėliau įgydami išsilavinimą nebūtų diskriminuojami ir galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti bet kokioje veikloje;

21.   siūlo valstybėms narėms ištirti galimybę keistis mokymo darbuotojais įvairiais švietimo sistemos lygmenimis, kad įvairių mokyklinių dalykų būtų mokoma įvairiomis kalbomis, ir mano, kad šia galimybe pirmiausia reikėtų naudotis pasienio regionuose, taip gerinant darbuotojų judumą ir piliečių kalbų mokėjimą;

22.   mano, kad būtina skatinti judumą ir kalbų mokytojų bei studentų mainus; pabrėžia, kad kalbų mokytojų Europos Sąjungoje mainai sudarytų galimybes užtikrinti veiksmingą daugumos šių specialistų ryšį su kalbų, kurių moko, natūralia aplinka;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokytojų judumą profesiniais tikslais ir skirtingų šalių mokyklų bendradarbiavimą vykdant technologijų ir kultūros požiūriu naujoviškus mokymo projektus;

24.   skatina ir remia gimtųjų tautinių mažumų, vietinių ir užsienio kalbų kaip neprivalomo dalyko įtraukimą į mokyklos programą ir (arba) vartojimą kaip bendruomenei atvirą užklasinę priemonę;

25.   ragina Tarybą kasmet parengti ataskaitą apie daugiakalbystės padėtį valstybių narių formalaus ir neformalaus, viešojo ir privataus švietimo, profesinio rengimo ir suaugusiųjų mokymo sistemose kreipiant ypatingą dėmesį į nacionalinių, regioninių ir mažumų kalbų paplitimo bei imigracijos santykį;

26.   pakartoja savo anksčiau prisiimtą įsipareigojimą skatinti kalbų, įskaitant regionines ir tautinių mažumų kalbas, mokymąsi, daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę Europos Sąjungoje, kadangi tai kultūros vertybė, kurią reikia saugoti ir puoselėti; mano, kad daugiakalbystė būtina norint veiksmingai bendrauti, tai taip pat būdas palengvinti žmonių tarpusavio supratimą, taigi, įvairovės ir tautinių mažumų pripažinimą;

27.   rekomenduoja į valstybių narių akademinę programą įtraukti pasirenkamą trečiosios užsienio kalbos mokymą ir pradėti jos mokyti jau mokykloje;

28.   pabrėžia, kad svarbu mokytis kaimyninių valstybių kalbų, nes tai būdas palengvinti bendravimą, padidinti tarpusavio supratimą Europos Sąjungoje ir sustiprinti Bendriją;

29.   rekomenduoja remti kaimyninių valstybių ir regionų kalbų mokymąsi, ypač pasienio regionuose;

30.   pakartoja, kaip svarbu skatinti ir padėti kurti naujoviškus pedagoginius kalbų mokymo modelius ir koncepcijas, kad būtų skatinama įgyti kalbų mokėjimo įgūdžių ir didėtų piliečių sąmoningumas ir motyvacija;

31.   siūlo užtikrinti, kad kiekviename švietimo etape, nepaisant geografinės aplinkos, būtų kvalifikuotų užsienio kalbų mokytojų;

32.   pataria išklausyti Europos gyvų kalbų mokytojų federacijų ir asociacijų nuomonę taikytinų programų ir metodikos klausimu;

33.   dar kartą pabrėžia skaitymo ir kūrybinio rašymo skatinimo politikos svarbą siekiant minėtųjų tikslų;

34.   pritaria Komisijos planams pasitelkiant žiniasklaidą ir naujas technologijas parengti informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, kurių metu būtų propaguojama kalbų mokymo nauda; ragina Komisiją padaryti išvadas remiantis surinkta informacija apie migrantų vaikų kalbų mokymąsi ir kilmės šalies kalbos bei kultūros mokymą priimančioje valstybėje narėje;

35.   pataria ir skatina naudoti informacijos ir ryšių technologijas kaip priemones, būtinas kalbų mokymui;

36.   primena savo politinį prioritetą – siekti, kad kalbų įgūdžių būtų įgyjama mokantis kitų ES kalbų, iš kurių viena turėtų būti kaimyninės šalies kalba, o kita – tarptautinė lingua franca; mano, kad taip piliečiai įgytų kompetenciją ir kvalifikaciją, reikalingą norint dalyvauti demokratinės visuomenės veikloje, taigi būtų daugiau aktyvaus pilietiškumo, didėtų gebėjimas įsidarbinti, būtų įgyjama daugiau žinių apie kitas kultūras;

37.   taip pat siūlo užtikrinti pakankamą daugiakalbystės lygį žiniasklaidoje ir parenkant interneto turinį, ypač taikant Europos ir kitų su Europos Sąjunga susijusių svetainių bei portalų, kurie privalo visapusiškai laikytis Europos daugiakalbystės principo bent jau 23 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų atžvilgiu, kalbų strategiją;

38.   pažymi, kad naudojant televizijos programų subtitrus būtų lengvinamas ES kalbų mokymasis ir praktika, taip pat būtų skatinamas geresnis garso ir vaizdo įrašų gamybos kultūrinio konteksto supratimas;

39.   skatina ES išnaudoti Europos kalbų teikiamas galimybes palaikant ryšius su užsienio šalimis ir ragina puoselėti šį turtą užmezgant kultūrinį, ekonominį ir socialinį dialogą su kitomis pasaulio šalimis siekiant sustiprinti ES vaidmenį ir suteikti jam daugiau vertės tarptautinėje arenoje bei padėti trečiosioms šalims, kaip numatyta ES propaguojamoje vystymosi politikoje;

40.   siūlo, kad Taryba kartu su pilietine visuomene surengtų pirmąją Europos konferenciją kalbų įvairovės klausimu siekdama išsamiai aptarti šią temą remiantis Jungtinių Tautų vietinių kalbų ekspertų grupės rekomendacija, pateikta 2008 m. gegužės mėnesį vykusios Nuolatinio forumo vietinių tautų klausimais septintosios sesijos priimtame pranešime (septintosios sesijos pranešimas (E/2008/43));

41.   mano, kad mokymosi visą gyvenimą srityje reikėtų teikti pakankamą paramą visų piliečių, nesvarbu, koks jų amžius, kalbos įgūdžiams vystyti ir tobulinti nuolat suteikiant jiems atitinkamas kalbų mokymo arba kitas lengvesnio bendravimo galimybes, įskaitant kalbų mokymąsi nuo mažens, kad būtų didinama jų socialinė įtrauktis, užimtumo galimybės ir gerovė;

42.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti priemones, kurias taikant būtų užtikrinamos galimybės žmonėms, kurių padėtis nepalanki, tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims ir migrantams mokytis priimančios šalies ir (arba) regiono kalbos (-ų), siekiant socialinės integracijos ir kovojant su socialine atskirtimi; pabrėžia, kad migrantams būtina naudoti pagrindinę kalbą vystant kalbos įgūdžius; atitinkamai ragina valstybes nares skatinti pagrindinės kalbos vartojimą ir valstybinės kalbos (-ų) mokymąsi;

43.   ragina labiau remti Europos kalbų, kurios yra viena vertingiausių Europos projekto dalių, vartojimą tarptautiniu mastu, nes jos –svarbus ES ir trečiųjų šalių kalbinių, istorinių ir kultūrinių ryšių aspektas siekiant šiose šalyse skatinti demokratines vertybes;

44.   supranta, kad Europos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, būtina teikti veiksmingą paramą siekiant mokytis kalbų ir jas vartoti, kad būtų skatinamas jų patekimas į pasaulinę rinką, ypač į naujas rinkas;

45.  45 pabrėžia vartotojų teisę informaciją apie jų gyvenamosios vietos rinkoje parduodamą produktą gauti tos vietovės oficialiomis kalbomis;

46.   ypač atkreipia dėmesį į galimą grėsmę dėl nepakankamo skirtingų kultūrų žmonių bendravimo ir į socialinį daugiakalbių ir vienakalbių žmonių atotrūkį; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių nepakankamas kalbų mokėjimas išlieka rimta kliūtis socialinei kitų tautybių darbuotojų integracijai į visuomenę ir darbo rinką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant sumažinti atotrūkį tarp daugiakalbių žmonių, kurie turi daugiau galimybių ES, ir vienakalbių žmonių, kuriems daugelis šių galimybių neprieinamos;

47.   mano, kad reikėtų teikti paramą, taip pat Europos Sąjungoje, trečiųjų šalių kalbų mokymuisi;

48.   siekia, kad per trumpiausią galimą laikotarpį kalbinių gebėjimų rodikliai būtų pradėti taikyti visoms oficialioms ES kalboms, įskaitant ir kitas kalbas, kuriomis kalbama Europos Sąjungoje;

49.   mano, kad renkant duomenis reikėtų patikrinti ir keturis kalbinius gebėjimus: rašytinio teksto supratimą, supratimą iš klausos, gebėjimus rašyti ir kalbėti;

50.   ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą taikant atviro koordinavimo metodą, siekiant sudaryti palankias sąlygas keistis patirtimi ir gerąja praktika daugiakalbystės srityje, atsižvelgiant į ekonominę naudą, pvz., daugiakalbėse bendrovėse;

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0124. (2) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 207. (3) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 271. (4) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 374. (5) OL L 232, 2000 9 14, p. 1. (6) OL C 320, 2008 12 16, p. 10. (7) OL C 257, 2008 10 9, p. 30.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos (2008/2174(INI))

P6_TA(2009)0163 A6-0083/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos penktąją ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitą "Augantys regionai, auganti Europa" (COM(2008)0371) (Penktoji pažangos ataskaita),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos "Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu" (COM(2008)0616) (Žalioji knyga),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas" (SEC(2008)2868),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 ir 159 straipsnius ir į 299 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 30 d. Komisijos ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (COM(2007)0273),

–   atsižvelgdamas į "ES teritorinę darbotvarkę: konkurencingesnės įvairių regionų Europos link" (Teritorinė darbotvarkė) ir į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją (Leipcigo chartija), taip pat į pirmąją Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijas dėl ketvirtosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos(1) ir dėl tolesnės veiklos, susijusios su teritorine darbotvarke ir Leipcigo chartija. Europos teritorijų vystymo ir teritorinės sanglaudos veiksmų programa(2), taip pat į savo 2008 m. spalio 21 m. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo(3),

–   atsižvelgdamas į Europos teritorinio planavimo stebėjimo tinklo (angl. ESPON) pranešimą "Teritorijos virsmai, Europos teritorinio planavimo scenarijai" ir į Europos Parlamento pranešimą "Regionų skirtumai ir sanglauda: ateities strategijos" (ESPON pranešimas),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 30–31 d. Paryžiuje vykusios konferencijos teritorinės sanglaudos ir būsimosios sanglaudos politikos klausimais išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl teritorinės sanglaudos vaidmens regioninėje plėtroje(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6–0083/2009),

A.   kadangi dar ne visos valstybės narės ratifikavo Lisabonos sutartį, pagal kurią teritorinė, kaip ir ekonominė bei socialinė sanglauda, minima tarp svarbiausių Europos Sąjungos tikslų,

B.   kadangi teritorinės sanglaudos sąvoka nuo pat pradžių buvo besąlygiškai svarbi sanglaudos politikos dalis ir jos vystymo pagrindas; kadangi paskelbus Lisabonos sutartį ir Žaliąją knygą ši sąvoka tapo matomesnė ir aiškesnė,

C.   kadangi ES sanglaudos politika, kurios tikslas – skatinti vis įvairesnių regionų konvergenciją ir jų augimą bei užimtumą juose, lieka svarbiausiu Europos integracijos proceso ramsčiu ir viena iš sėkmingiausių ES politikos sričių; kadangi ES sanglaudos politika yra akivaizdžiausia, tikroviškiausia ir kiekybiškai įvertinama Europos solidarumo ir lygybės išraiška ir kadangi teritorinė sanglauda – neatskiriama ES sanglaudos politikos dalis – grindžiama tais pačiais principais,

D.   kadangi, nors išties pažengta konvergencijos Europos Sąjungoje srityje, naujausiose sanglaudos ataskaitose pažymima vis didesnio ES regionų teritorinio atotrūkio tendencija, pvz., jų pasiekiamumo požiūriu: pirmiausia tai susiję su regionais, kuriuose susiklosčiusios struktūriniu požiūriu nepalankios sąlygos, tačiau tai aktualu ir tarpregioniu bei ES teritorijų lygmenimis, be to, tai gali paskatinti erdvinės segregacijos reiškinį ir nevienodą ES regionų klestėjimą,

E.   kadangi vykdant ES sanglaudos politiką pavyko sukurti reikšmingą sąveiką su kitomis ES politikos sritimis, užtikrinti didesnį jų poveikį šioje srityje ir naudą Sąjungos piliečiams, ir kadangi, pvz., sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų bei naujovių arba Lisabonos strategijos sąveika, taip pat sąveika tarpvalstybiniu lygmeniu davė apčiuopiamų teigiamų rezultatų, kuriuos būtina patvirtinti ir paaiškinti,

Diskusijų dėl būsimosios ES sanglaudos politikos eiga

1.   pritaria viešų konsultacijų dėl būsimosios ES sanglaudos politikos išvadoms, išdėstytoms penktojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje; teigiamai vertina didžiulį skirtingų suinteresuotųjų šalių, kurioms aktuali regionų politika, pirmiausia – vietos ir regioninių valdžios institucijų, susidomėjimą šiomis diskusijomis;

2.   palankiai vertina tai, kad šios išvados didžiąja dalimi atitinka požiūrį, išdėstytą Parlamento rezoliucijoje dėl ketvirtosios pažangos ataskaitos; primena, kad ši rezoliucija – pirmasis Parlamento indėlis į šias viešąsias diskusijas;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucijoje dėl ketvirtosios ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos pateiktos šios rekomendacijos: pirma, turėtų būti atsisakyta bet kokių pakartotinės nacionalizacijos siekių ir įsipareigota vykdyti bendrą lanksčią ES politiką, kurią būtų galima suderinti su tinkamiausio masto veiksmais ir kurią vykdant būtų galima optimaliai spręsti bendruosius uždavinius, pvz., susijusius su globalizacija, klimato kaita, demografiniais pokyčiais (įskaitant senėjimą, migraciją ir gyventojų skaičiaus mažėjimą), skurdu ir energijos tiekimu; antra, svarbu tvirtai tikėti, kad ES sanglaudos politika turi aprėpti visus ES regionus, įskaitant tuos, kuriems būdingi specifiniai geografiniai ypatumai, o ją vykdant kiekvienam turi būti užtikrinta pridėtinė vertė; trečia, būtina nustatyti prioritetines išlaidas ES struktūrinei politikai ir veiksmams vykdyti bei apdairiai remti lėšų atidėjimą; ketvirta, norint užtikrinti optimalų augimą ir plėtrą šioje srityje, būtina skirtingų sektorių politikos sąveika ir visaapimantis požiūris jų atžvilgiu;

4.   yra įsitikinęs, kad teritorinė sanglauda yra pagrindinis ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo ir pagal ES sanglaudos politiką numatytų tikslų siekio ramstis; pabrėžia, kad teritorinė sanglauda padeda veiksmingai užpildyti skirtingų valstybių narių ir regionų išsivystymo spragas, taip pat išsivystymo spragas pačiose valstybėse narėse ir regionuose; todėl mano, kad į būsimąją ES regionų politiką turėtų būti įtrauktos diskusijų dėl Žaliosios knygos išvados;

Žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos vertinimas

5.   palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, reaguodama į ankstesnius Parlamento raginimus, priėmė Žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos; nors dar neratifikuota Lisabonos sutartis, visapusiškai pritaria sprendimui toliau analizuoti teritorinės sanglaudos, kuri ilgą laiką buvo pagrindinis visų diskusijų regioninės politikos klausimais aspektas, sąvoką;

6.   vis dėlto mano, kad Žalioji knyga parengta nepakankamai ambicingai, kadangi joje nėra nei konkrečios teritorinės sanglaudos, nei jos tikslo apibrėžties, taigi faktiškai nesistengiama labiau įsigilinti į šią naują sąvoką, o tai būtina norint veiksmingai mažinti regionų skirtumus; be to, apgailestauja, kad Žaliojoje knygoje nepaaiškinama, kaip ketinama įtraukti teritorinę sanglaudą į šiuo metu vykdomą sanglaudos politiką arba kokiomis metodinėmis priemonėmis ar ištekliais rengiamasi naudotis siekiant paversti teritorinės sanglaudos principų sistemą veiksmingomis priemonėmis, kurios būtų praktiškai pritaikytos per kitą programavimo laikotarpį;

7.   teigiamai vertina Žaliojoje knygoje pateiktą analizę, kurioje nurodomos trys esminės sąvokos, itin aktualios teritorinės sanglaudos plėtrai, t. y. koncentracija, ryšiai ir bendradarbiavimas; mano, kad šios sąvokos gali būti svarbios ieškant sprendimo, susijusio su kai kuriomis pagrindinėmis kliūtimis, dėl kurių trikdoma harmoninga, subalansuota ir tvari Europos Sąjungos plėtra, pvz., su neigiamu ekonominės veiklos koncentracijos, ypač kai kurių valstybių ir regionų sostinėse, poveikiu, su nevienoda prieiga prie rinkų ir paslaugų, kurią lemia nuotolis ar koncentracija, su nepakankamai išvystyta infrastruktūra ir su susiskaidymu, kurį lemia sienos tarp valstybių narių ir regionų;

8.   mano, kad Žaliojoje knygoje nepakankamai atsižvelgta į įsipareigojimus, kurie prisiimti pagal Teritorinę darbotvarkę ir Leipcigo chartiją ir kuriuos vykdant formuojama strateginė su teritorine sanglauda susijusios veiklos vizija, ypač kai tai susiję su policentriškumo principu arba su nauja miesto ir kaimo partneryste; mano, kad diskutuojant teritorinės sanglaudos klausimais šiems siekiams turi būti skiriama ypač daug dėmesio;

9.   palankiai vertina tai, kad, kaip nurodoma Žaliojoje knygoje, pradėtos viešos konsultacijos teritorinės sanglaudos klausimais; mano, kad bet kokios viešos konsultacijos sėkmę tiesiogiai lemia kuo aktyvesnis įvairių suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas; ragina kompetentingas nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas nedelsiant išplatinti aktualią informaciją, kad visuomenė sužinotų apie šios naujos sąvokos svarbą;

10.   mano, kad plėtojant teritorinę sanglaudą bei stiprinant ekonominę ir socialinę sanglaudą svarbiausia koordinuoti visų sektorių Bendrijos politiką, darančią didelį poveikį teritorijoms; todėl apgailestauja, kad Žaliojoje knygoje pateikta šio klausimo analizė ribota, nes joje tik išvardijamos minėtosios ES politikos sritys ir nesiūloma būdų jų sąveikai gerinti ar bent metodų, kuriuos taikant būtų galima įvertinti šių sričių politikos poveikį teritorijoms;

11.   pritaria, kad į Žaliąją knygą ar į viešas diskusijas neturėtų būti įtraukta informacija apie galimą teritorinės sanglaudos poveikį biudžetui ir finansams; mano, kad kol aiškiai neapibrėžta pati sąvoka ir kol jos neįsisavino visos suinteresuotosios šalys, ši analizė būtų skubota; vis dėlto laikosi nuomonės, kad bet kokia diskusija šiuo klausimu neatskiriama nuo viso derybų dėl būsimosios ES sanglaudos politikos ir jos planavimo proceso; ragina remtis šios diskusijos išvadomis numatant ateinančią finansinę perspektyvą;

12.   mano, kad tvirta ir gerai finansuojama ES regionų politika yra būtina sąlyga, siekiant spręsti tolesnės plėtros klausimus ir pasiekti socialinę, ekonominę ir teritorinę išsiplėtusios Europos Sąjungos sanglaudą;

Teritorinės sanglaudos sąvokos analizė

13.   pritaria Žaliojoje knygoje išdėstytai pozicijai, kad skatinant lygių galimybių principu grindžiamą teritorinę sanglaudą būtų užtikrinta visos Europos Sąjungos policentrinė plėtra ir tolygus bei tvarus specifinių teritorijų, kurioms būdingi skirtingi ypatumai, plėtra išsaugant jų įvairovę; taip pat pritaria požiūriui, kad teritorinė sanglauda turėtų užtikrinti piliečiams galimybes visapusiškai naudotis jų regionų privalumais ir pajėgumais;pabrėžia, kad teritorinė sanglauda yra horizontali sąvoka, kuria grindžiamas Europos Sąjungos vystymasis; tvirtai įsitikinęs, kad teritorinė sanglauda – veiksmingas būdas atotrūkiui tarp Europos Sąjungos regionų ir jų viduje panaikinti bei apsaugoti nuo asimetriško vystymosi ateityje; pažymi, kad teritorinė sanglauda aprėpia ir sausumos, ir jūros aspektus;

14.   laikosi nuomonės, kad teritorinės sanglaudos sąvoka aiški: remiantis ja, užtikrinama reali ekonominės ir socialinės sanglaudos pridėtinė vertė ir numatoma, kaip spręsti vis didesnes ES regionų problemas; pabrėžia, kad trys sanglaudos sudedamosios dalys (ekonominė, socialinė ir teritorinė) turėtų papildyti ir stiprinti viena kitą, tačiau išsaugoti savo individualią paskirtį, kuri numatyta bendroje visaapimančioje sąvokoje; todėl mano, kad šie tikslai neturėtų būti skirstomi hierarchiškai, be to, neturėtų būti leidžiamasi į jokius su jais susijusius kompromisus; pabrėžia, kad teritorinė sanglauda turėtų būti įtraukta į esamą sistemą nesuskaidant ES sanglaudos politikos sektoriais;

15.   palankiai vertina ESPON atlikto mokslinio būsimų Europos teritorijos plėtros scenarijų iki 2030 m. tyrimo išvadas; tyrime pateikiama konkrečių duomenų, kuriais grindžiama politinė diskusija dėl ES ir nacionalinės politikos krypčių formavimo siekiant sukurti tinkamas priemones naujiems uždaviniams, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais, miestų aglomeracijomis, migracijos kryptimis ir klimato kaita bei turintiems didelį poveikį vietos ar regionų lygmeniu, spręsti ir optimalioms jų piliečių kokybiško gyvenimo sąlygoms užtikrinti;

16.   pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių teritorinės sanglaudos tikslų – užtikrinti, kad vienos specifinės teritorijos pažanga ir augimas turėtų būti naudingas visam regionui ir už Europos Sąjungos ribų; todėl mano, kad mokslinių tyrimų ir naujovių pažangos centrai bei jų susivienijimai yra vienas iš būdų ekonominei sėkmei, mokslo atradimams ir technologijų naujovėms skatinti, darbo vietoms kurti ir regioninei plėtrai užtikrinti; ragina skatinti šių centrų, universitetų, verslo organizacijų ir individualių įmonių, įskaitant smulkiausias įmones, bendradarbiavimą ir žinių mainus; ragina Komisiją pateikti poveikio vertinimą, kuriame būtų išanalizuotas pažangos centrų ir jų susivienijimų veiklos poveikis aplinkinėms teritorijoms;

17.   pabrėžia, kad teritorinės sanglaudos sąvoka aprėpia ir sanglaudą teritorijų viduje, ir, siekdamas mažinti spaudimą sostinėms bei skatinti antraeilių miestų plėtrą, siūlo teikti pirmenybę bet kokiai politikai, kurią vykdant būtų visapusiškai skatinama teritorijų policentrinė plėtra; pažymi, kad taip galėtų būti kovojama su neigiamu koncentracijos poveikiu miestams (pvz., su grūstimis, tarša, socialine atskirtimi, skurdu) arba jo skatinama nevaržoma urbanizacija, kuri neigiamai atsiliepia juose gyvenančių piliečių gyvenimo kokybei; mano, kad šiuo požiūriu nereikėtų pamiršti paramos kaimo vietovėms ir svarbaus kaimo vietovėse esančių mažų ir vidutinio dydžio miestų vaidmens;

18.   pabrėžia didžiulį vidaus rinkos indėlį į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad tvariai ekonominei ir socialinei plėtrai labai svarbios viešosios paslaugos ir kad būtina užtikrinti socialiniu ir regioniniu požiūriais nešališką prieigą prie visuotinio intereso, ypač prie švietimo ir sveikatos priežiūros, paslaugų; todėl pažymi, kad siekis užtikrinti nešališką prieigą aprėpia ne tik geografinio atstumo, bet ir galimybės gauti šias paslaugas bei jomis pasinaudoti, problemą; atsižvelgdamas į subsidiarumo principą ir į ES konkurencijos teisės nuostatas, laikosi nuomonės, kad atsakomybę už visuotinio intereso paslaugų apibrėžtį, jų organizavimą, finansavimą ir stebėseną turėtų prisiimti nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos; tačiau mano, kad nešališkos prieigos prie paslaugų užtikrinimo piliečiams klausimo svarstymas turėtų būti įtrauktas į diskusiją dėl teritorinės sanglaudos;

19.   pažymi, kad Žaliojoje knygoje pabrėžiami didžiuliai trijų geografinių tipų regionų, t. y. kalnuotų regionų, salų regionų ir mažai apgyvendintų regionų, vystymosi uždaviniai; nenorėtų sumenkinti svarbaus teritorinės sanglaudos vaidmens sprendžiant šių regionų problemas, tačiau mano, kad teritorinė sanglaudos politika neturėtų būti išskirtinė politika geografinių nepatogumų turinčių regionų problemoms spręsti; visa dėlto laikosi nuomonės, kad ypač daug dėmesio turėtų būti kreipiama į tai, kaip atsverti šiuos nepatogumus ir padėti šiems regionams išnaudoti turimą potencialą, paversti jį privalumais ir konkrečiomis galimybėmis bei skatinti plėtrą, kuri gyvybiškai svarbi visai Europos Sąjungai;

20.   taip pat pažymi, kad kiti regionai susiduria su ypatingais ekonominės ir socialinės plėtros, pasiekiamumo ir konkurencingumo politikos uždaviniais; šie uždaviniai aktualūs EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje išvardytiems atokiausiems regionams, pasienio, periferijos, pakrančių regionams, taip pat regionams, kurių gyventojų skaičius mažėja; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad specifinė atokumo ypatybė turėtų būti laikoma ypatingu geografiniu bruožu, taigi šių regionų atžvilgiu turi būti numatyta ypatinga politika; pažymi, kad mažos Europos Sąjungos salos – Kipras ir Malta – vystymosi proceso metu susiduria su ypatingomis problemomis;

21.   mano, kad, užuot apribojus teritorinę sanglaudą iki ES regioninės politikos poveikio Europos Sąjungos teritorijai, būtina skirti dėmesio teritoriniam kitų sektorių Bendrijos politikos, kuri daro stiprų poveikį teritorijoms, aspektui; pabrėžia, kad skatinant teritorinę sanglaudą svarbu gerinti skirtingų Bendrijos politikos sričių sąveiką ir, savo ruožtu, koordinuoti bei didinti jų poveikį teritorijoms; tačiau pažymi, kad visos Bendrijos politikos sritys visada liks autonomiškos ir kad šio proceso metu nesiekiama skirtingų politikos sričių subordinacijos;

Rekomendacijos, susijusios su teritorine sanglauda ateityje

22.   tikisi, kad po viešųjų konsultacijų bus patvirtinta aiški ir pakankamai lanksti teritorinės sanglaudos apibrėžtis, dėl kurios bendrai susitars visos suinteresuotosios šalys, kuri bus joms priimtina ir suprantama; tikisi, kad patvirtinus apibrėžtį sąvoka taps aiškesnė ir skaidresnė; todėl atkreipia dėmesį į ES pirmininkavusios Prancūzijos pateiktą apibrėžties pasiūlymą; vis dėlto mano, kad skatinant teritorinę sanglaudą turi būti atsižvelgta į visose srityse taikomą subsidiarumo principą; taip pat mano, kad, siekiant geriau apibrėžti ir suvokti teritorinę sanglaudą, turėtų būti apibrėžtos bendros teritorijos, kaimo vietovės ir kalnuotos teritorijos sąvokos;

23.   mano, jog ateityje apibrėžiant teritorinę sanglaudą turėtų būti atsižvelgta į keletą svarbiausių elementų, įskaitant tai, kad teritorinė sanglauda yra daugiau negu ekonominė ir socialinė sanglauda ir kad atsižvelgiant į jos horizontalų pobūdį bei visaapimantį požiūrį turėtų būti imamasi veiksmų visose teritorijose nepaisant sienų; yra įsitikinęs, kad teritorinės sanglaudos siekis – įvertinti, kaip ES sanglauda ir kitų sektorių politika galėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į specifinių geografinių regionų, kuriems būdingi skirtingi ypatumai, padėtį, ir atitinkamai mažinti valstybių narių ir regionų skirtumus bei užtikrinti harmoningą ir tvarią šių vietovių plėtrą; pabrėžia, kad ateityje nustatant bet kokią apibrėžtį turėtų būti aiškiai pažymima, jog siekiant skatinti teritorinę sanglaudą ir užtikrinti Sąjungos piliečiams vienodas galimybes, t. y. vienodas kokybiško gyvenimo sąlygas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama geram valdymui, taip pat ir viešų, privačių ir pilietinės visuomenės partnerysčių požiūriu;

24.   primygtinai ragina Komisiją pasibaigus konsultacijų procesui tęsti darbą, susijusį su Baltosios knygos dėl teritorinės sanglaudos paskelbimu; yra įsitikinęs, kad Baltoji knyga būtų gera priemonė teritorinei sanglaudai, bendram požiūriui į teritorinę sanglaudą ir jos pridėtinei vertei vykdant sanglaudos politiką aiškiai apibrėžti, ir tikisi, kad joje bus pateikta konkrečių nuostatų ir pasiūlyta politikos veiksmų, skirtų vis didesnėms ES regionų problemoms sklandžiau spręsti; tai turėtų būti numatyta teisės aktų dėl struktūrinių fondų po 2013 m. pakete ir susijusioje finansinėje programoje; laikosi nuomonės, kad į šią Baltąją knygą turėtų būti įtrauktas pradinis pareiškimas dėl galimo teritorinės sanglaudos poveikio biudžetui ir finansams;

25.   palankiai vertina paskelbtą Komisijos ataskaitą "Regionai 2020 m."; ragina Komisiją įtraukti šio darbo dokumento išvadas ir analizes į savo Baltąją knygą dėl teritorinės sanglaudos, ypač apibūdinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

26.   mano, kad būtina toliau plėtoti koncentracijos, ryšių ir bendradarbiavimo sąvokas, kuriomis grindžiama Žaliojoje knygoje pateikta teritorinės sanglaudos analizė, ir paversti jas konkrečiomis politikos kryptimis; ragina Komisiją paaiškinti, kaip ketinama šias sąvokas įtraukti į teisės aktų sistemą po 2013 m.;

27.   ragina per ateinantį programavimo laikotarpį dėti visas pastangas siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo; neabejoja šio tikslo Europos pridėtine verte, taip pat ir dėl to, kad planuojant ir įgyvendinant susijusias tarpvalstybinio, tarptautinio ir regionų bendradarbiavimo programas tiesiogiai dalyvauja regioninės ir vietos valdžios institucijos; tačiau mano, kad siekiant šio tikslo neturėtų būti trukdoma siekti kitų dviejų tikslų; šiuo pagrindu pabrėžia ir integruotos jūrų baseinų plėtros svarbą, tarpvalstybinį Europos kaimynystės politikos aspektą bei susijusias veiksmų programas, o tai ypač svarbu ES plėtrai ateityje;

28.   laikosi nuomonės, kad teritorinė sanglauda turėtų būti plėtojama kaip horizontalus principas, kuriuo grindžiama visos ES politikos sritys ir veiksmai; yra įsitikinęs, kad tvarios plėtros ir aplinkos apsaugos principų raida – tai pavyzdys, kaip įtraukti teritorinę sanglaudą į būsimą visų susijusių sričių ES politikos formavimo procesą, kadangi teritorinė sanglauda turi būti įtraukta į visų su sanglauda susijusių sričių politiką; vis dėlto mano, kad dėl teritorinės sanglaudos horizontalaus aspekto ji neturėtų būti ribotai vertinama tik kaip apibendrinta abstrakti vertybių sistema; ragina Europos Sąjungą imtis visų būtinų iniciatyvų ir parengti su teritorine sanglauda susijusius teisėkūros bei politikos pasiūlymus;

29.   primena, kad į kiekvieną ES sanglaudos politikos įgyvendinimo ir vertinimo etapą svarbu įtraukti lyties aspektą, lygių galimybių, neįgalių ir vyresnio amžiaus piliečių ypatingų reikmių klausimus;

30.   pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į įvairių teritorijų specifiką ir geriau parengti bei įgyvendinti atitinkamą susijusią politiką, būtina nustatyti papildomus kokybinius teritorinės sanglaudos rodiklius; todėl ragina Komisiją nevėluojant atlikti būtinus tyrimus ir rasti galimybių nustatyti naujus patikimus rodiklius ir numatyti būdą jiems įtraukti į regionų skirtumų vertinimo sistemą;

31.   pažymi, kad bendras vidaus produktas (BVP) buvo vienintelis kriterijus nustatant, ar regionai gali pretenduoti į struktūrinį finansavimą pagal pirmąjį tikslą (konvergencija), tačiau regionams, kurie atitinka regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslus, jau gali būti taikomi ir kiti rodikliai; pabrėžia savo susirūpinimą tuo, kad nepaneigiamai pažangią šalių konvergenciją dažnai slepia vis didesni regionų skirtumai, taip pat skirtumai jų viduje, ir šiuo pagrindu primygtinai pabrėžia būtinybę išsamiai svarstyti BVP, kaip pagrindinio kriterijaus suteikiant galimybę naudotis struktūrinių fondų lėšomis, pagrįstumą;

32.   mano, kad Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (angl. NUTS II) regionų vidaus skirtumų problemą galima geriau vertinti NUTS III lygmeniu; todėl ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu ateityje būtų galima spręsti NUTS II teritorijų vidaus skirtumų problemą nustatant ir NUTS III teritorijas, kurioms reikalinga pagalba; pabrėžia, jog teritorinės sanglaudos požiūriu svarbu, kad valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos struktūrinių fondų programas, nustatytų konkrečiam teritoriniam vienetui aktualius atitinkamo lygmens veiksmus; šiuo tikslu prieš prasidedant kiekvienam programavimo laikotarpiui rekomenduoja atlikti visos ES teritorijos erdvinę analizę;

33.   yra įsitikinęs, kad norint geriau koordinuoti ES sektorių politikos poveikį teritorijoms, būtina geriau suvokti ir vertinti šį poveikį; todėl ragina Komisiją įvertinti šių sričių politikos poveikį teritorijoms ir įtraukti teritorinius aspektus į esamas poveikio vertinimo priemones, pvz., į strateginį aplinkos vertinimą; taip pat raginaKomisiją nurodyti konkrečius būdus šių teritorijų ir sektorių politikos sąveikai užtikrinti ir įvertinti Lisabonos ir Geteborgo strategijų indėlį į teritorinę sanglaudą;

34.   pakartoja savo seną raginimą sukurti visapusišką ES regionų, turinčių specifinių geografinių ypatumų, plėtros strategiją, kurią įgyvendinus jie galėtų optimaliau spręsti aktualias problemas ir uždavinius; yra įsitikinęs, kad ES strategijoje turėtų būti ypač daug dėmesio skirta teritoriniam sanglaudos politikos aspektui ir išnagrinėta, kaip ES politika galėtų būti pritaikyta atsižvelgiant į specifines šių teritorijų reikmes ir privalumus; pabrėžia, kad šios strategijos įgyvendinimas yra esminė šių teritorijų ekonominės ir socialinės plėtros prielaida; laikosi nuomonės, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti ES strategiją šioje srityje, labai svarbu nustatyti naujus rodiklius, kuriais remiantis būtų galima išsamiau apibūdinti padėtį ir aktualias problemas;

35.   tačiau pabrėžia, kad tobulinant papildomus rodiklius ir atliekant teritorijų vertinimus neturėtų padidėti biurokratinė našta ar vėluoti naujų sričių politikos ir veiksmų, skirtų teritorinei sanglaudai remti, įgyvendinimas; pabrėžia tiesioginių rezultatų įtraukus teritorinę sanglaudą į kitą struktūrinių fondų programų rinkinį būtinybę;

36.   primena svarbų mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ), taip pat labai smulkių ir amatininkų įmonių vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir pažymi, kad šios įmonės svarbios skatinant konkurencingumą ir užimtumą regionuose; todėl ragina Komisiją atlikti specialią struktūrinių fondų ir ES politikos veiksmingumo ir poveikio regioninėms MVĮ, taip pat administracinių ir finansinių sunkumų, su kuriais susiduria šios MVĮ, analizę;

37.   be to, ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus aktyviai vykdyti politiką, pagal kurią būtų remiamos įmonių naujovės ir jų konkurencingumas, sudarytos abišalio įmonių, viešojo sektoriaus, mokyklų ir universitetų bendradarbiavimo sąlygos ir užtikrinta, kad MVĮ atstovaujančios organizacijos tiesiogiai dalyvautų apibrėžiant teritorinę politiką;

38.   primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant pirmosios Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų programos 4 antraštės tikslų: kaupti žinias apie teritorinę sanglaudą, tvarų erdvinį planavimą ir statybų perspektyvas bei analizuoti poveikį; pripažįsta, kad šio proceso metu pagrindinį vaidmenį atliko ESPON;

39.   pažymi, kad klimato kaita labai atsilieps teritorinei sanglaudai; ragina Komisiją atlikti neigiamo klimato kaitos poveikio skirtingiems regionams analizę atsižvelgiant į tai, kad poveikis įvairiuose Europos Sąjungos regionuose greičiausiai bus nevienodas; mano, kad plėtojant teritorinę sanglaudą turėtų būti tinkamai atsižvelgta į kovos su klimato kaita tikslus ir skatinama tvari plėtra ES teritorijose; vis dėlto pripažįsta, kad daugeliu atžvilgių kovos su klimato kaita problema turėtų būti sprendžiama vykdant ir kitų sričių ES politiką;

40.   su dideliu susidomėjimu pažymi, kad pirmą kartą penktojoje pažangos ataskaitoje pateikiama ypatinga nuoroda į vadinamuosius tarpinius regionus, t. y. regionus, kurių pozicionuojami tarp konvergencijos ir konkurencingumo bei užimtumo regionų; pripažįsta, kad būtina atskirai spręsti klausimus dėl regionų, skirstomų į tuos, kuriems laipsniškai pradedama teikti parama, ir į tuos, kuriems laipsniškai nutraukiama parama; ragina Komisiją atsižvelgti į teritorinės sanglaudos siekius ir nustatyti lankstesnę laipsniškai teikiamos pereinamojo laikotarpio pagalbos teikimo regionams, kurių BVP netrukus viršys 75 proc. ribą, sistemą bei suteikti jiems aiškesnį statusą ir užtikrinti saugesnę plėtrą; mano, kad pereinamojo laikotarpio pagalbos sistema turėtų būti taikoma ir Sanglaudos fondo lėšų nebegaunančioms valstybėms;

41.   mano, kad, vadovaujantis visaapimančiu požiūriu, sėkmės tikimybė didesnė, jeigu rengiant ir įgyvendinant kiekvienos teritorijos plėtros strategiją nuo pat pradžių dalyvauja regionų ir vietos vadžios institucijos, suinteresuotosios šalys, įskaitant ekonominius, socialinius ir kitus partnerius, galinčius pateikti bendrą apžvalgą ir paaiškinti konkrečios teritorijos reikmes ir specifiką, kaip nurodyta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(5), 11 straipsnyje; ragina Komisiją parengti gaires, skirtas padėti valstybėms narėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms kuo veiksmingiau vadovautis visaapimančiu požiūriu ir steigti veiksmingas partnerystes būsimoms susijusių teritorijų plėtros strategijoms kurti;

42.   pripažįsta, kad skatinant teritorinę sanglaudą turėtų būti gerinama sanglaudos politikos kontrolė; pritaria požiūriui, kad skirtingos problemos turėtų būti sprendžiamos skirtingu teritoriniu mastu, taigi visų šalių, kurios susijusios su regionų ir vietos plėtra ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, patikimų partnerysčių steigimas yra teritorinės sanglaudos formavimo proceso prielaida; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas šiam teritorijų valdymui įvairiais lygmenimis plėtoti; mano, kad skatinant teritorinę sanglaudą ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tinkamo teritorinio lygmens, t. y. lygmens, kuriuo sprendžiamas su kiekviena politikos sritimi ar priemone susijęs klausimas piliečiui kuo artimesniu būdu, nustatymui;

43.   pabrėžia, kad ES politikos, tiksliau, sanglaudos politikos dėka dažnai centralizuota valdymo sistema virto vis labiau integruota įvairių lygmenų sistema; ragina suinteresuotąsias šalis, viešąsias valdžios institucijas ir piliečius sukurti oficialią teritorijų valdymo sistemą, kuri būtų grindžiama daugiasektoriniu teritoriniu visaapimančiu požiūriu "iš apačios į viršų", ir nuosekliai bei veiksmingai atsižvelgti į visas piliečių ar vartotojų reikmes su šia reikme susijusioje srityje; šiuo pagrindu primena sėkmingą Bendrijos iniciatyvų, pvz., miestuose įgyvendintų iniciatyvų URBAN I ir URBAN II bei kaimo vietovėse įgyvendintos iniciatyvos LEADER, patirtį;

44.   primena, kad struktūrinės politikos įgyvendinimo problemos iš dalies susijusios su pernelyg nelanksčiomis ir sudėtingomis procedūromis, taigi turėtų būti svarstoma galimybė supaprastinti šias procedūras ir aiškiai paskirstyti atsakomybę bei kompetenciją Europos Sąjungos, valstybių narių ir regioninių bei vietos valdžios institucijų lygmenimis; mano, kad teritorijų valdymas labai priklausys nuo to, ar bus nustatytos šios aiškios taisyklės; pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu;

45.   atsižvelgdamas į tai, kad teritorinė sanglauda vis svarbesnė ne tik regionų, bei ir kitų sektorių ES politikai, rekomenduoja ilgą laiką galiojusią neformalią Tarybos teritorinės sanglaudos ir erdvinio planavimo tvarką pakeisti oficialiais ministrų posėdžiais, kuriuose dalyvautų už Europos Sąjungos regionų politiką atsakingi ministrai; yra įsitikinęs, kad šis Tarybos institucinis pokytis užtikrintų geresnį informacijos srautą ir sparčią teritorinės sanglaudos politikos plėtrą;

46.   ragina valstybes nares nuo šiol pradėti svarstyti, kaip būtų galima geriau konsoliduoti ir įgyvendinti teritorinės sanglaudos požiūrį savo nacionalinėse programose bei įtraukti jį į savo nacionalinę politiką; todėl mano, kad į jų regioninį planavimą jau turėtų būti įtraukti pagrindiniai policentrinės plėtros ir miesto bei kaimo partnerystės, taip pat visiško programos "Natura 2000" įgyvendinimo principai;

o
o   o

47.   paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0068. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0069. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492. (4) OL C 227, 2006 9 21, p. 509. (5) OL L 210, 2006 7 31, p 25.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl miestų aspekto vykdant sanglaudos politiką naujuoju programavimo laikotarpiu (2008/2130(INI))

P6_TA(2009)0164 A6-0031/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 ir 159 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į pirmąją ES teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų programą (Pirmoji veiksmų programa), priimtą 2007 m. lapkričio 23–24 d. Ponta Delgadoje (Azorų salos) vykusiame neformaliame ministrų, atsakingų už erdvinį planavimą ir miestų plėtrą, susitikime,

–   atsižvelgdamas į "ES teritorinę darbotvarkę: konkurencingesnės įvairių regionų Europos link" (Teritorinė darbotvarkė) ir Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją (Leipcigo chartija), kurios abi priimtos 2007 m. gegužės 24–25 d. Leipcige vykusiame neformaliame ministrų, atsakingų už erdvinį planavimą ir miestų plėtrą, susitikime,

–   atsižvelgdamas į Bristolio susitarimą, priimtą 2005 m. gruodžio 6–7 d. Bristolyje vykusiame neformaliame Ministrų tarybos susitikime dėl darnių bendruomenių,

–   atsižvelgdamas į Miestų acquis, priimtą 2004 m. lapkričio 29 d. Roterdame vykusiame neformaliame Ministrų, atsakingų už teritorinę sanglaudą, tarybos susitikime,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Naująją Atėnų chartiją, paskelbtą 2003 m. lapkričio 20 d. Lisabonoje vykusios Europos miestų projektuotų tarybos susitikime, ir joje numatytą Europos miestų ateities viziją,

–   atsižvelgdamas į Lilio veiksmų programą, priimtą 2000 m. lapkričio 3 d. Lilyje vykusiame neformaliame Ministrų, atsakingų už užsienio reikalus, tarybos susitikime,

–   atsižvelgdamas į Europos erdvinės plėtros perspektyvą (ESDP), priimtą 1999 m. gegužės 11 d. Potsdame vykusiame neformaliame Ministrų, atsakingų už erdvinį planavimą, tarybos susitikime,

–   atsižvelgdamas į Europos miestų tvarios plėtros chartiją, patvirtintą 1994 m. gegužės 27 d. Olborge, Danijoje, vykusioje Europos miestų tvarios plėtros konferencijoje,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą "Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu" (COM(2008)0616),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą "Penktoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita. Augantys regionai, auganti Europa" (COM(2008) 0371),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą "Derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatai" (COM(2008)0301),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą "Ketvirtoji ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaita" (COM(2007)0273),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 24 d. priimtas Komisijos gaires dėl "Miestų aspekto Bendrijos politikoje 2007–2013 m. laikotarpiu",

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės mėn. priimtą Komisijos darbo dokumentą dėl "Nacionalinių strategijų krypčių planų ir veiksmų programų teritorinio ir miestų aspekto (2007–2013 m.). Pirmasis vertinimas",

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą "Sanglaudos politika ir miestai – miestų ir aglomeracijų įnašas į ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą regionuose" (COM(2006)0385),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą "Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti – Bendrijos strateginės gairės 2007–2013" (COM(2005)0299),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą "Struktūrinių fondų programavimas 2000–2006 m. Pirminis miestų iniciatyvos vertinimas" (COM(2002)0308),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą "Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link" (COM(1997)0197),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Europos erdvinio planavimo stebėjimo tinklo (ESPON) programos rezultatus ir priimtą 2013 m. ESPON programą,

–   atsižvelgdamas į bandomųjų miestų projektų (1989–1999 m.) rezultatus, Bendrijos iniciatyvas URBAN I (1994–1999 m.) ir URBAN II (2000–2006 m.),

–   atsižvelgdamas į informaciją iš Miestų audito duomenų bazės, kurioje pateikiama 358 Europos miestų statistika apie 330 rodiklių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl tolesnės veiklos, susijusios su teritorine darbotvarke ir Leipcigo chartija. Europos teritorijų vystymo ir teritorinės sanglaudos veiksmų programa(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl būsto ir regioninės politikos(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl miestų dimensijos plėtros kontekste(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6–0031/2009),

A.   kadangi pripažįstama, kad nors už miestų klausimus ir yra atsakinga nacionalinė, regioninė ir vietos valdžia, miestų teritorijos vis vien atlieka pagrindinį vaidmenį veiksmingai įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo strategijas, taigi yra laikomos itin svarbia sanglaudos politikos, už kurią yra atsakingos ES institucijos, sudedamąja dalimi,

B.   kadangi Leipcigo chartijoje išdėstyti ES tikslai yra užtikrinti integruotą požiūrį į miestų plėtros politikos įgyvendinimą siekiant sukurti aukštos kokybės miestų teritorijas, modernizuoti transporto, energetikos, komunalinių paslaugų ir informacijos tinklus ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, švietimą bei naujoves, ypač skurdžiuose vidiniuose miestų rajonuose ir teritorijose,

C.   manydamas, kad, viena vertus, lankstaus, pritaikomo ir dinamiško Leipcigo chartijos įgyvendinimo tvarkaraščio parengimo procesas, kuris yra būtina išankstinė sąlyga norint patenkinti ypač skirtingus įvairių Europos miestų poreikius ir kurį jau pradėjo pirmininkaujanti Prancūzija, ir, kita vertus, vėlesnis kiekvienos valstybės narės integruotos miestų plėtros planų parengimas gali pasirodyti labai naudingi siekiant pateikti informaciją apie įvairią padėtį ir suteikti galimybes įgyvendinti iniciatyvas, kurioms nustatyti aiškūs tikslai,

D.   kadangi reikia skirti miestus ir miestų teritorijas,

E.   kadangi, nors 80 procentų iš 492 mln. ES gyventojų gyvena miestuose, Europos Sąjungai visgi būdingas policentrinis vystymasis, vis dėlto valstybėse narėse yra reikšmingų gyventojų pasiskirstymo miestų, priemiesčių ir kaimų teritorijose skirtumų ir jose yra problemų, susijusių su nepakankamu atstovavimu miestų gyventojų interesams ir poreikiams struktūrinių fondų veiklos programose,

F.   kadangi miestų teritorijose sukuriama 70–80 procentų Europos Sąjungos BVP ir miestai laikomi naujovių centrais bei regioninės, nacionalinės ir ES plėtros centrais,

G.   kadangi vis dėlto, miestuose sunaudojama daugiau kaip 75 proc. pasaulio energijos ir išmetama 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl energijos gamybos, eismo, pramonės ir šildymo,

H.   kadangi dėl vidaus migracijos į sostines ir kitus didelius miestus dar labiau išryškėjo urbanizacijos tendencija ir kadangi dėl to augantis gyventojų skaičius yra didžiulė našta miestams, kurie plečiasi, nes jie turi patenkinti padidėjusius poreikius, susijusius su atliekų tvarkymu, būstu, švietimu ir užimtumu, ir kadangi ši urbanizacijos tendencija, kuri ir toliau didėja, sukelia didelių problemų kaimo vietovėms, nes jose netenkama žmogiškojo kapitalo, darbo jėgos, vartotojų ir studentų,

I.   kadangi dėl neseniai įvykusios precedento neturėjusios ES plėtros gerokai padaugėjo regioninių skirtumų ir prisijungė daug silpnėjančių miestų,

J.   kadangi nepaisant to, kad valstybės narės turi skirtingą politinę, institucinę ir konstitucinę sandarą, ES miestų teritorijoms būdingi bendri sunkumai, kuriuos reikėtų įveikti, ir bendros galimybės, kurias reikėtų išnaudoti, o tai parodo, jog reikia bendradarbiauti tarpusavyje ir dalytis gerąja patirtimi, kad Europos miestai galėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu,

K.   kadangi įgyvendinant ES erdvinę plėtrą susiduriama su ekonominio restruktūrizavimo, didelių svyravimų darbo rinkoje, neprieinamo viešojo transporto ir perkrautų transporto tinklų, ribotos tinkamos naudoti teritorijos, blogėjančios dėl miestų plėtros, mažėjančio gyventojų skaičiaus ir gyventojų senėjimo, kaimo vietovių ir mažų miestų tuštėjimo dėl gyventojų išvykimo į didelius miestus, augančios migracijos, socialinės atskirties, didelio ir vis didėjančio nusikalstamumo, "getų kūrimosi" tam tikruose miestų rajonuose, prastos kokybės būstų, gyvenimo kokybės prastėjimo vargingose teritorijose, per mažo parkų ir poilsio zonų skaičiaus, aplinkos taršos, vandens ir atliekų bei nuosėdų valdymo kontrolės ir saugaus energijos tiekimo ir veiksmingo jos naudojimo problemomis,

L.   kadangi koordinuotas valdymas, o ypač elektroninis valdymas su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, galėtų padėti sumažinti esamų problemų skaičių ir sąlygoti tai, kad miestų plėtra būtų nagrinėjama integruotu būdu – bendradarbiaujant su priemiesčio teritorijomis, besiribojančias su kaimo vietovėmis, ir atsižvelgiant į jas ir taikant šiuolaikinius miestų planavimo metodus, pavyzdžiui, pažangųjį augimą, naująjį miestų planavimą ir sumaniąją urbanistiką,

M.   kadangi miestų plėtros veikla yra ypač palanki prisijungti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), o sanglaudos politika vis dažniau siekiama skatinti miestų konkurencinį pranašumą,

N.   kadangi MVĮ, ypač mažosios įmonės ir mikroįmonės, amatininkai ir prekeiviai yra itin svarbūs siekiant išlaikyti veiklą miestų centruose ir ypač socialinę pusiausvyrą gyvenamuosiuose rajonuose, ir kadangi dėl miestų politikos transporto reglamentavimo, verslo veiklos, nekilnojamojo turto ir būsto kainų augimo srityse dažnai išnykdavo ekonominė veikla ir mažėdavo žmonėms skirtų paslaugų arba, atvirkščiai, taip įvykdavo dėl nuoseklios politikos nebuvimo,

O.   kadangi reikėtų ir toliau stiprinti miestų teritorijų ir kaimo vietovių partnerystę, nes miestų teritorijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį darnaus ir integruoto nutolusių vietovių vystymosi procese siekiant teritorinės sanglaudos ir harmoningos regionų plėtros,

1.   pabrėžia, kokia svarbi yra tvari miestų plėtra ir miestų teritorijų įnašas į regioninę plėtrą, ir ragina Komisiją reguliariai vertinti, matuoti, lyginti ir aptarti ES politikos krypčių poveikį miestų teritorijų ekonominei, socialinei, sveikatos, transporto, aplinkos ir saugumo padėčiai;

2.   apgailestauja, kad valstybės narės yra raginamos, bet ne įpareigojamos, skatinti tvarią miestų plėtrą kaip strateginį prioritetą; taigi reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepakankamai atsižvelgia į miestų aspektą įgyvendindamos sanglaudos politiką, ir ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su regionine ir vietos valdžia analizuoti ir vertinti pagrindinės iniciatyvos "URBAN" įtraukimo poveikį ir reguliariai stebėti bei tirti ES fondų naudojimą miestų teritorijose;

3.   atkreipia dėmesį į teigiamą Bendrijos iniciatyvos "URBAN" patirtį partnerystės, integruoto požiūrio ir metodo "iš apačios į viršų" klausimais, nes naudojantis šia patirtimi buvo labai prisidėta prie remiamų projektų veiksmingumo ir tinkamumo; ragina atsižvelgti į šią patirtį teikiant struktūrinių fondų paramą miestams ir numatyti taikyti panašius mechanizmus plačiai teikiant finansavimą tvariai miestų plėtrai, kad kuo daugiau miestų galėtų tuo pasinaudoti;

4.   išreiškia nuomonę, kad nederėtų ir būtų net problemiška nustatyti bendros "miesto teritorijos" ir, apskritai, termino "miestas" apibrėžties, nes tai padarius nebūtų deramai atsižvelgiama į įvairią padėtį valstybėse narėse ir regionuose, ir todėl laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti paliekama nustatyti privalomą miestų teritorijų apibrėžtį ir jas pavadinti remiantis subsidiarumo principu ir bendrais europiniais rodikliais;

5.   ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir paremti savo sostines bei kitus didelius miestus, kurie siekia išspręsti naujas dėl urbanizacijos ir išaugusio gyventojų skaičiaus atsiradusias problemas, susijusias su atliekų tvarkymu, būstu, užimtumu ir švietimu; kalbėdamas apie bendresnius dalykus mano, kad demografiniai svyravimai ir miestų teritorijoms, ir kaimo vietovėms sukelia problemų, susijusių su darbo rinka, taip pat su darbą praradusių darbuotojų švietimu ir perkvalifikavimu bei mažėjančiu gyventojų skaičiumi kaimo vietovėse;

6.   mano, kad tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad akivaizdu, jog įvairaus pobūdžio valstybių narių konstituciniai mechanizmai nedera su suderintais metodais, nepaisant veiksmingo skirtingų lygmenų valdymo, būtų naudinga, kad valstybės narės, jei reikia, vykdydamos viešas konsultacijas apibrėžtų miesto aspektą taip, kaip pačios jį suvokia, kad būtų stiprinamas vidinis derinimas ir gerinami ryšiai su Komisija;

7.   pabrėžia, kad valstybės narės turi galimybę pavesti miestams struktūrinių fondų, skirtų įgyvendinti veiksmus, kuriais skatinama tvari miestų plėtra, valdymą; mano, kad įgaliojimų perdavimas suteiktų dvigubos pridėtinės vertės: viena vertus, miestams prisiėmus atsakomybę už visus veiksmus pradedant planavimu ir baigiant įgyvendinimu būtų veiksmingiau skatinamas regionų ir visos Europos augimas ir duodamas griežtesnis atkirtis vietos problemoms, kita vertus, tokiu būdų būtų itin stiprinami administraciniai vietos valdymo pajėgumai; vis dėlto apgailestauja, kad iki šiol nebuvo visiškai pasinaudota įgaliojimų perdavimo galimybe, galbūt teikiant savivaldos institucijoms visuotines dotacijas pagal veiklos programas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), ir yra įsitikinęs, kad kito programavimo laikotarpiu daugiasluoksnio valdymo sistemos kontekste miestų teritorijoms turėtų būti numatytas aiškus tarpininkių vaidmuo, ir mano, kad miestų aspektas ir įgaliojimų perdavimas turėtų būti privalomas regioninėje politikoje; reikėtų stengtis, kad dėl įgaliojimų perdavimo nebūtų suskaldyta regionų politika, būtent todėl būtų tikslinga atsargiai nustatyti įgaliojimų perdavimo tvarką;

8.   pabrėžia integruoto požiūrio į miestų plėtros planavimą svarbą; siūlo, kad bet kokia valstybinė pagalba miestų plėtrai turėtų būti remiama integruotos miestų plėtros projektais; ragina įtraukti integruotą požiūrį į privalomų sąlygų, kuriomis remiantis suteikiamos struktūrinių fondų lėšos ir Europos investicijų banko paskolos sąrašą, kiek įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau negu iki kito programavimo laikotarpio; ragina Komisiją parengti gaires, apimančias rekomendacijas ir gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su integruotos miestų plėtros projektais, ir sudaryti sąlygas nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms dalytis gerąja patirtimi;

9.   ragina valstybes nares įgyvendinant nacionalines bendrąsias strategijas ir veiklos programas pirmenybę teikti projektų, kurie skirti tvarios miestų plėtros planams, finansavimui;

10.   rekomenduoja, kad tvarios miestų plėtros planus sudarytų bent kai kurie iš šių dalykų: atliekų tvarkymo planas, triukšmo žemėlapiai ir veiksmų planai, vietos oro ir aplinkos taršos programos, demografinio augimo perspektyvos, naujų miesto gyvenamųjų rajonų poreikis, dykviečių ir apleistų pastatų panaudojimas, nuosmukį patiriančių gyvenamųjų rajonų ir rajonų, kuriuose nebeliko pramonės, atgaivinimas, viešosios paslaugos ir galimybė jomis naudotis, miestų struktūra ir želdynų dalis, neįgaliesiems skirta infrastruktūra, kultūros, istorijos ir gamtos paveldo puoselėjimas, vandens ir energijos poreikių įvertinimas ir veiksmingas jų naudojimas, galimybė naudotis viešuoju transportu, veiksmingas eismo valdymas, pažeidžiamų grupių (migrantų, mažumų, žemos kvalifikacijos asmenų, neįgaliųjų, moterų ir kt.) įtrauktis, galimybė įsigyti tinkamą gyventi būstą palankia kaina ir kovos su nusikalstamumu planai;

11.   mano, kad tik tada, kai bus pakankamai tvarios miestų plėtros išteklių, bus galima veiksmingai parengti integruotos miestų plėtros projektus, ir todėl rekomenduoja tam tikriems veiksmams sutelkti turimus išteklius; siūlo nustatyti minimalias struktūrinių fondų išlaidas per programavimo laikotarpį vienam gyventojui, kurių mažiausias dydis turi būti nustatytas taip, kad šios sumos skyrimas nebūtų nepakeliama našta regionui;

12.   nustato, kad reikia skubiai sustiprinti administracinius vertikalaus ir horizontalaus miestų valdymo pajėgumus, ir atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad būtinai reikia priimti integruotą požiūrį miestų plėtros politikai įgyvendinti (kuriame sprendžiami esminiai su kasdieniu piliečių gyvenimu susiję klausimai, pvz., transportas, viešosios paslaugos, gyvenimo kokybė, užimtumas ir vietos ekonominė veikla, saugumas ir kt.), įtraukiant į šią veiklą nacionalines vyriausybes kartu su regionine ir vietos valdžia ir visomis kitomis tiesiogiai susijusiomis suinteresuotosiomis viešojo ir privačiojo sektorių šalimis remiantis partnerystės principu;

13.   pripažįsta, kad miestų valdžiai sunku suderinti Europos socialinio fondo (ESF) teikiamą finansavimą vykdant ekonominę ir socialinę plėtrą su ERPF teikiamu finansavimu planuojant investicijas į fizinę infrastruktūrą; mano, kad reikėtų persvarstyti principą "viena programa – vienas fondas" ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų geriau išnaudoti ERPF ir ESF finansavimo sąveiką ir stiprinti integruotą finansavimą; ragina Komisiją tolimesnėje ateityje išnagrinėti galimybę sujungti abu fondus, jei taip būtų galima užtikrinti procedūrų supaprastinimą;

14.   palaiko mintį taikyti atnaujinamųjų programos "JESSICA" fondų principą ir panaudoti jo miesto teritorijų ekonominio augimo galimybes ir mano, kad reikia, jog per kitą programavimo laikotarpį visa regioninė politika būtų žymiai labiau remiama iš atnaujinamųjų fondų, iš kurių teikiami kreditai, o ne vien dotacijomis, kaip yra dabar;

15.   pažymi, kad privatusis sektorius turi potencialo miestų plėtrai, ir mano, kad reikia sistemingai numatyti ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą, kad siekiant spręsti didžiąsias ekonomines ir socialines miestų teritorijų problemas būtų sukurtos naujoviškos finansavimo programos ir projektai, ypač infrastruktūros kūrimo ir būsto; pažymi, kad ši strategija remiasi aiškiomis ir skaidriomis etikos taisyklėmis, ypač susijusiomis su viešųjų valdžios institucijų, kurios turi vadovaudamosi subsidiarumo principu priimti strateginius sprendimus ir pasirinkti paslaugų teikimo būdus, rengti technines sąlygas ir išlaikyti tam tikro lygio kontrolę, veikla;

16.   pabrėžia miestų aspektų įgyvendinimo ir administravimo veiksnius ir reikalauja, kad būtų toliau stengiamasi supaprastinti sanglaudos politikos vykdymo taisykles ir bendrai sumažinti per didelę biurokratiją valdant ir kontroliuojant fondus ir atskirus projektus;

17.   pažymi, kad, be sanglaudos politikos, yra kitų Bendrijos politikos krypčių, pagal kurias taip pat teikiama finansinė pagalba miestų teritorijoms, ir todėl ragina Komisiją sukurti ir pasiūlyti konkrečių politikos pokyčių, kurie padėtų sutelkti visus ES išteklius, skiriamus miestų teritorijoms siekiant užtikrinti, kad integruotas požiūris bus faktiškai įgyvendintas, visada atsižvelgiant į sanglaudos politiką;

18.   mano, kad valstybių narių valdymo struktūros prastai pritaikytos horizontaliam bendradarbiavimui skatinti, ir aktyviai ragina Komisiją paskatinti taikyti tarpsektorinio valdymo struktūros principą;

19.   ragina, kad finansiniai, žmoniškieji ir organizaciniai ištekliai būtų naudojami veiksmingiau siekiant miestelių ir miestų sukurtiems tinklams tvarios miestų plėtros srityje kurti ir stiprinti, nes jie yra svarbūs teritoriniam bendradarbiavimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina turėti infrastruktūrą, kuri galėtų padėti išsaugoti savitumus (pvz., istorinius), prisidėtų prie modernizacijos (pvz., inovacijų centrai), ekonomikos augimo (pvz., MVĮ) ir sezoninės veiklos, ir ragina Komisiją iniciatyva "Regionai už ekonominius pokyčius" sustiprinti miestų vietovių padėtį;

20.   pažymi, kad norint tinkamai įgyvendinti regioninės plėtros politiką ir tvaraus teritorijų vystymosi strategiją reikia turėti suderintų miestų teritorijoms ir priemiesčiams skirtų ir todėl darančių poveikį tikram regionų sanglaudos plėtojimui priemonių ir pakartoja, kad kaimo plėtros politika daro svarbų teritorinį poveikį ir kad miestų ir kaimo plėtros politikos sritys nepakankamai integruojamos; pabrėžia, kad reikia siekti tikros šių politikos krypčių sinergijos, kurios rezultatas būtų realios plėtros galimybės, ir skatinti vietovių patrauklumą ir konkurencingumą; ragina valstybes nares ir regionus pasinaudoti miesto ir kaimo partnerystės priemone, kad būtų pasiektas darnios erdvinės plėtros tikslas;

21.   ragina Komisiją toliau tobulinti ir reguliariai atnaujinti miestų auditą ir kartu teikti informaciją apie visų valstybių narių miesto ir kaimo atotrūkį, kad turėtų aiškų padėties vaizdą ir galėtų nustatyti konkrečius subalansuotos miestų ir kaimų plėtros poreikius;

22.   rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės įsteigtų aukšto lygio Europos miestų plėtros grupę ir kad miestų plėtros politikai Sąjungos lygmeniu būtų taikomas atvirasis koordinavimo metodas;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0069. (3) OL C 76 E, 2008 3 27, p. 124. (4) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 127.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimo 2007–2013 m. Derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai (2008/2183(INI))

P6_TA(2009)0165 A6-0108/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą dėl derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatų (COM(2008)0301),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(1) (toliau – bendrasis reglamentas dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(2) (toliau – Strateginės sanglaudos politikos gairės),

-   atsižvelgdamas į derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus – valstybių narių duomenų suvestines,

-   atsižvelgdamas į Ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (COM(2007)0273) (toliau – Ketvirtoji sanglaudos ataskaita),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras finansų valdymo nuostatas (COM(2008)0803),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti (COM(2008)0838),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, į jį įtraukiant naujus iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipus (COM(2008)0813),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo(3),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0108/2009),

A.   kadangi Komisija paskelbė pirmiau paminėtą komunikatą, pagrįstą derybų su valstybėmis narėmis dėl nacionalinių bendrųjų strategijų ir veiklos programų rezultatais,

B.   kadangi pagal Sutarties 158 straipsnį, siekdama stiprinti savo ekonominę ir socialinę sanglaudą, Bendrija siekia mažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų ar salų, įskaitant kaimo vietovių, atsilikimą,

C.   kadangi po pastarųjų dviejų Europos Sąjungos plėtros etapų labai padidėjo regionų plėtros lygio skirtumai Bendrijoje, į kuriuos reikia tinkamai reaguoti, kad būtų skatinama darni, subalansuota ir tvari plėtra,

D.   kadangi neseniai parengtuose pranešimuose dėl sanglaudos pabrėžiama, kad teritoriniai ES regionų skirtumai ir skirtumai subregionų lygmeniu, taip pat skirtumai, kuriems būdingi tokie reiškiniai kaip teritorinė atskirtis, yra linkę stiprėti, ir dėl to randasi tam tikros atskirties zonos ir nuolat nyksta kai kurios atokios, daugiausiai žemės ūkio paskirties teritorijos,

E.   kadangi 2006 m. spalio mėn. Taryba priėmė minėtąsias strategines sanglaudos politikos gaires kaip orientacinę sistemą valstybėms narėms nacionalinėms bendrosioms strategijoms ir veiklos programoms 2007–2013 m. laikotarpiu rengti,

F.   kadangi strateginėse sanglaudos politikos gairėse nustatyti trys prioritetai yra susiję su siekiu padaryti Europą ir jos regionus patrauklesnius investuoti ir dirbti, gerinti žinias ir didinti inovacijas, skatinančias augti ekonomiką ir kurti daugiau bei geresnių darbo vietų,

G.   kadangi perkėlus šiuos prioritetus į veiklos programas, regionai turėtų sugebėti spręsti globalizacijos, struktūrinių, demografinių pokyčių ir klimato kaitos keliamus iššūkius ir stiprinti tvarų vystymąsi,

H.   kadangi esama didelių skirtumų tarp būdų, kuriais valstybės narės įgyvendino minėtuosius prioritetus savo veiklos programose, atsižvelgdamos į tai, koks regiono plėtros, sanglaudos ar regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslas taikytinas tam tikram regionui,

I.   kadangi bendrajame reglamente dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo buvo reikalaujama, kad valstybės narės, įstojusios į Sąjungą iki 2004 m. gegužės 1 d., 60 % visų išlaidų konvergencijos tikslui siekti ir 75 % išlaidų regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslui siekti skirtų prioritetams, susijusiems su Lisabonos strategija, ir kadangi valstybėms narėms, įstojusioms į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, buvo rekomenduojama laikytis to paties principo,

J.   kadangi tvarumas, bet kokios rūšies diskriminacijos prevencija, geras valdymas ir partnerystės principo taikymas, kartu su tinkamais instituciniais ir administraciniais pajėgumais, yra svarbiausi siekiant sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką,

K.   kadangi sanglaudos politika turi būti pakankamai reikšminga ir lanksti, kad galėtų svariai prisidėti prie Sąjungos pastangų neutralizuoti dabartinės pasaulio ekonominės krizės poveikį,

1.   pripažįsta visų valstybių narių pastangas įtraukiant strateginėse sanglaudos politikos gairėse nustatytus tris prioritetus, atitinkančius Lisabonos strategijos tikslus, į savo veiklos programas;

2.   susirūpinęs pažymi, kad daugelyje valstybių narių naujas programavimo laikotarpis pradėtas pakankamai lėtai, o tai trukdo veiksmingai naudoti finansavimą; vis dėlto tvirtai tiki, kad derybų ir veiksmų programų tvirtinimo metu prisiimtų įpareigojimų bus laikomasi regionų ir visos Sąjungos naudai;

Regionų plėtros lygio skirtumų švelninimas

3.   atkreipia dėmesį į valstybių narių pasiryžimą spręsti specifinius teritorinius klausimus, kylančius dėl jų geografinės padėties ir ekonominės bei institucinės plėtros, rengiant strategijas, skirtas mažinti pusiausvyros regionuose ir tarp regionų sutrikimus; taigi atkreipia dėmesį į valstybių narių pasiūlytas priemones, skirtas konkrečioms specifinės geografinės padėties regionų, pvz., kalnuotų regionų, salų, tolimiausių regionų ir atokių pasienio miestų, regionų, kuriuose mažėja gyventojų, ir pasienio regionų, problemoms spręsti; pabrėžia, kad ekonominė ir aplinkai nekenksminga plėtra, taip pat regionų plėtros lygių skirtumų mažinimas išlieka pagrindiniais ES regioninės politikos tikslais;

4.   apgailestauja, kad kai kuriomis nacionalinėmis strategijomis ir veiklos programomis nepakankamai taikomi ir dokumentais grindžiami tvarumo, lygių galimybių ir nediskriminavimo bei partnerystės principai; kritikuoja, kad Komisija vis tiek patvirtino veiklos programas, nors jose ir buvo trūkumų ir nereikalavo, kad valstybės narės ar regionai juos ištaisytų;

5.   pabrėžia, kad, kaip parodė ankstesnė patirtis, už valstybių konvergencijos reiškinio gali slypėti vis didėjantys regionų skirtumai ir skirtumai pačiuose regionuose; be to, pažymi, kad šių regionų ir vietos skirtumų galima pastebėti tam tikrose srityse, pavyzdžiui užimtumo, produktyvumo, pajamų, švietimo lygio, sugebėjimo diegti naujoves srityse; pabrėžia teritorinio sanglaudos aspekto svarbą bandant įveikti šiuos sunkumus;

Sanglaudos politika siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų

6.   vertina nacionalinių institucijų dedamas pastangas siekiant užtikrinti, kad su Lisabonos darbotvarke susijusioms išlaidoms konvergencijos tikslo regionuose vidutiniškai skiriama 65 % lėšų, regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslo regionuose – 82 % lėšų, o tai iš tiesų daugiau, negu prašyta iš pradžių;

7.   įsitikinęs, kad reikia daug daugiau investuoti į šią sritį; mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinių fondų įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, šiems tikslams įgyvendinti būtina parengti griežtesnes ES gaires ir skirti daugiau finansinių išteklių, ir ypač, kad bent 5 proc. struktūrinių fondų lėšų būtų skirta energijos vartojimo efektyvumo ankstesnės statybos pastatuose didinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įgyvendinti 2008 m. spalio 9 ir 10 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl energijos vartojimo efektyvumo; pabrėžia atsinaujinančios energijos išteklių svarbą ir ES regionams teikiamą vystymosi potencialą kuriant darbo vietas ir skatinant darnų vystymąsi vietos lygmeniu;

8.   ragina regionus siekti Lisabonos tikslų nuodugniai ir veiksmingai įgyvendinant savo veiklos programas; taip pat ragina Komisiją atidžiai stebėti jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas tikslų perkėlimas į praktiką, ir informuoti Parlamentą apie pasitaikančias problemas;

9.   mano, kad transeuropiniams energijos tinklams, kurie yra labai svarbūs baigiant kurti energijos vidaus rinką, skirta per mažai lėšų;

10.   atkreipia dėmesį į svarbų mažųjų įmonių ir mikroįmonių, ypač amatų įmonių, vaidmenį siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos dėl jų didelės įtakos augimui ir užimtumui; todėl ragina vykdyti aktyvią politiką, kuria būtų remiamos įvairios naujovės šiose įmonėse, taip pat primygtinai ragina Komisiją sudaryti įmonėms, viešajam sektoriui, mokykloms ir universitetams galimybes visapusiškai bendradarbiauti, siekiant pagal Lisabonos strategiją kurti regionuose naujovių diegimo grupes;

Globalizacijos ir struktūrinių pokyčių klausimų sprendimas

11.   teigiamai vertina tai, kad visos valstybės narės skyrė didelę savo visų finansinių asignavimų dalį investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, kurdamos žiniomis grindžiamą paslaugų ekonomiką ir skatindamos verslumą bei paramos verslui paslaugas, taip pat padėdamos bendrovėms ir darbuotojams prisitaikyti prie naujų sąlygų; pažymi, kad daugumoje Sąjungos konvergencijos regionų didelė problema tebėra susisiekimo užtikrinimas, nes juose per menkai išvystyta transporto infrastruktūra;

12.   mano, kad pramonės politika turi būti remiama iš struktūrinių fondų lėšų siekiant padidinti valstybių narių ir Sąjungos konkurencingumą; todėl remia sanglaudos politikos prioritetą, kuris padės vystyti verslo, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių potencialą;

Demografiniai pokyčiai ir įtraukesnės darbo rinkos

13.   džiaugiasi valstybių narių pastangomis, kuriomis siekiama teikti pirmenybę investicijoms, skirtoms didinti darbuotojų aktyvumą ir užtikrinti lygias galimybes, ir kartu įgyvendinti ESF ir programos PROGRESS (2007–2013 m.) remiamas priemones, kurios skirtos padėti pašalinti moterų diskriminaciją ir pagerinti jų padėtį darbo rinkoje; teigiamai vertina valstybių narių ESF remiamose programose pateiktas priemones, kuriomis siekiama tobulinti įgūdžius, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad gilėjant ekonominei krizei Europoje, svarbu ir būtina ir toliau dėti pastangas, skirtas užimtumui remti, ypatingai atkreipiant dėmesį į neįgalių bei senyvo amžiaus žmonių poreikius kiekvienu sanglaudos politikos vykdymo ir vertinimo etapu;

14.   remia vykdant Komisijos sanglaudos politiką įgyvendintą partnerystės principą ir ragina Komisiją įtraukti moterų vietos ir nacionalines organizacijas į derybas dėl šio principo ir į jo įgyvendinimo procesą;

Tvaraus vystymosi, klimato kaitos ir energetikos uždavinių sprendimas

15.   mano, kad priemonės, skirtos apsaugoti aplinką, kovoti su klimato kaita ir skatinti energijos naudojimo efektyvumą, turėtų būti įtrauktos į visas veiklos programas, ir vertina valstybių narių indėlį į šių klausimų sprendimą skiriant jiems apie trečdalį viso sanglaudos politikos biudžeto; tačiau mano, kad specialūs asignavimai kovai su klimato kaita ir energijos efektyvumo skatinimui yra nepakankami realiems poreikiams tenkinti;

16.   mano, kad konkurencingumo polių vystymas naudojant struktūrinių fondų lėšas yra labai svarbus, nes tokiu būdu sudaroma daug galimybių kurti gerai mokamas darbo vietas ir skatinti augimą, taip pat sumažinti didelėms aglomeracijoms daromą spaudimą; palankiai vertina tai, kad tęsiama URBAN programa, nes miesto vietovių atgaivinimas ir pasenusios miestų infrastruktūros gerinimas yra būtini;

17.   pabrėžia, kad struktūrinių fondų reglamentuose teigiama, kad valstybės narės ir Komisija užtikrina, jog moterų ir vyrų lygybė bei lyčių integracijos aspektai būtų skatinami įvairiais fondų paramos įgyvendinimo etapais;

18.   ragina valstybes nares pranešti piliečiams, vietos valdžios institucijoms, NVO ir moterų organizacijoms apie visas finansavimo galimybes, ypač dėl informacijos apie specialias programas, galimybę gauti dalį finansavimo iš struktūrinių fondų, finansavimo tvarką, kompensavimo tvarką ir apie tai, kur galima rasti kvietimus teikti pasiūlymus, kurie bus pateikiami pagal naują 2007–2013 m. programavimo laikotarpį;

19.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad per didelės administracinės kliūtys neatgrasintų NVO nuo projektų, ypač skirtų remti moterims ekonomiškai nepalankiuose regionuose, imigrantėms, moterims, priklausančioms tautinėms mažumoms, neįgaliosioms, priklausomus asmenis prižiūrinčioms moterims ir moterims, kurios yra smurto ar kankinimų aukos;

20.   pažymi, kad labai skiriasi būdas, kuriuo 15 senųjų ir 12 naujųjų ES valstybių narių skiria lėšas aplinkos apsaugai, ir pripažįsta, jog naujosios valstybės narės turėtų skirti žymiai daugiau išteklių, kad pasiektų ES aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės tikslus, nustatytus Bendrijos acquis;

21.   pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimo ir veiksmingo turimų lėšų panaudojimo pajėgumus pasitelkiant visas galimas priemones, įskaitant keitimąsi pažangiausiąja patirtimi, informacijos kampanijas, bendruosius veiksmus, keitimąsi naujomis technologijomis ir partnerysčių užmezgimą, kadangi tai padėtų veiksmingai įgyvendinti šiuo metu vykdomas bendradarbiavimo programas, o naujosioms valstybėms narėms –geriau įsisavinti lėšas;

22.   mano, kad ekonominės krizės laikotarpiu valstybės narės turėtų pasinaudoti aplinkos apsaugos ir darbo vietų kūrimo sinergijų siekiu, numatytu Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse gairėse, ir skirti daugiau išteklių projektams, kuriais skatinama ekologinė ekonomika, aplinkai nekenksmingų darbo vietų kūrimas ir aplinkai nekenksmingų naujovių diegimas;

Intensyvesnis daugiapakopis valdymas ir partnerystė

23.   mano, kad daugiapakopis valdymas ir partnerystės principas yra esminiai veiklos programų teisinio pagrįstumo, skaidrumo ir veiksmingumo elementai jų programavimo etapu, ypač įgyvendinimo proceso metu; todėl džiaugiasi pastangomis, dedamomis visų valstybių narių, atsižvelgiant į savo konkrečią institucinę sąrangą ir tradicijas, sustiprinti partnerystės principą savo dabartinio laikotarpio programose, laikantis bendrojo reglamento dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo 11 straipsnio; ypač naujosioms valstybėms narėms, kurios neturi daug patirties kurti veiksmingas partnerystes, rekomenduoja sistemingai pabrėžti partnerystės ir skaidrumo principą įgyvendinant veiklos programas;

24.   ragina valstybes nares nevilkinti baigtų projektų išlaidų kompensavimo ir pažymi, kad dėl minėtosios problemos susidaręs nemokumas užkerta kelią finansavimo gavėjams (daugiausia vietos valdžios institucijoms ir NVO) toliau tęsti savo veiklą pasirinktoje veiklos srityje;

25.   pažymi, kad struktūrinės politikos įgyvendinimas vilkinamas iš dalies dėl ypatingo procedūrų nelankstumo ir todėl šias procedūras reikėtų paprastinti – Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms aiškiai paskirstyti atsakomybę ir kompetenciją;

26.   ragina valstybes nares jau nacionalinių strateginių krypčių planų rengimo etapu glaudžiai bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžia, kad būtų garantuojama, jog nacionalinės strategijos bus įgyvendinamos geriausiu būdu, ir būtų visiškai įgyvendinti daugiapakopio valdymo tikslai;

27.   pabrėžia, kad būtina skatinti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą užmezgant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, siekiant sudaryti galimybes įgyvendinti daugelį pagrindinių projektų, skirtų investicijų rezultatams gerinti;

28.   pažymi, kad turi būti pateiktas struktūrinių fondų programų ir kaimo plėtros programų koordinavimo ir papildomumo vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis šios srities patirtimi matyti, jog abiejų programų sinergija nepakankamai išnaudojama;

Institucinių gebėjimų stiprinimas

29.   vertina gerėjantį institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo svarbos veiksmingam viešosios politikos įgyvendinimui ir ES lėšų valdymui suvokimą; ragina kuo labiau stengtis visuose konvergencijos regionuose stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti valstybinės valdžios institucijų profesionalumą;

30.   pabrėžia, kad taip pat būtina taikyti sanglaudos politiką kaimo vietovėse, kadangi teritorinė sanglauda gali būti pasiekta tik plėtojant miestų ir kaimo vietovių pusiausvyrą;

Sėkmingai vykdomos politikos integravimas į visas sritis, žinių tobulinimas ir gerosios patirties sklaida

31.   ypač vertina tai, kad naujosios valstybės narės įtraukė Bendrijos iniciatyvų URBAN ir EQUAL rezultatus į 2007–2013 m. laikotarpio veiklos programas; pritaria valstybių narių pastangoms taikyti integruotus planus tvariai miestų plėtrai, nes miestai ir didmiesčiai yra pramonės centrai, atsakingi už ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; be to, mano, kad reikėtų panaudoti visą Europos teritorinio bendradarbiavimo programų potencialą, taip pat JESSICA, JASPERS, JEREMIE ir JASMINE priemones spartinant plėtrą ir skatinant augimą;

32.   ragina valstybes nares vykdant visus struktūrinių fondų projektus atsižvelgti į poveikį moterims ir lyčių aspektui;

Išvados

33.   mano, kad negalima vertinti būdo, kurį valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti strateginėse sanglaudos politikos gairėse nustatytą struktūrą, pasirinko rengdamos savo nacionalines bendrąsias strategijas ir veiklos programas; palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės visais etapais itin stengėsi siekdamos įgyvendinti sanglaudos politikos prioritetus, atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius ir apribojimus;

34.   mano, kad lėšų paskirstymo skaidrumas ir administravimo sistemos supaprastinimas, tokiu būdu sudarant sąlygas galimiems struktūrinių fondų lėšų gavėjams gauti informacijos, yra pagrindinės sąlygos norint pasiekti bendruosius sanglaudos politikos tikslus;

35.   ragina valstybes nares tobulinti procedūras, kurias jos taiko užtikrindamos, kad įgyvendinant sanglaudos politiką būtų taikomas iki galo užbaigtas integruotas požiūris, taip užtikrinant, kad bus tinkamai atsižvelgta į visus konkrečios veiklos programos aspektus;

36.   ragina Komisiją dėti pastangas užtikrinant, kad valstybės narės įdiegtų veiksmingas kontrolės sistemas, leidžiančias finansinėmis priemonėmis patikimai tvarkyti Bendrijos išlaidas;

37.   pažymi, kad dėl dabartinės pasaulio ekonominės krizės visose valstybėse narėse susidarė naujos aplinkybės, kurios reikalauja iš naujo įvertinti ir galbūt persvarstyti investicijų prioritetus; džiaugiasi minėtais Komisijos pasiūlymais iš dalies keisti reglamentus, siekiant patenkinti Sąjungos poreikius šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ir dar kartą pabrėžia savo požiūrį, kad sanglaudos politika atlieka pagrindinį vaidmenį atkuriant ekonomiką visoje Sąjungos teritorijoje; todėl atmeta bet kokius bandymus renacionalizuoti šią politikos sritį;

o
o   o

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (2) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492.

2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą (2008/2122(INI))

P6_TA(2009)0166 A6-0041/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos augimui ir užimtumui remti (COM(2007)0708),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga(1), ypač jos 35 dalis,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo(2),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą "Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti: Bendrijos Lisabonos programa" (COM(2005)0330),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą "Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007–2013 m." (COM(2005)0299),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą "Valstybių narių ir regionų įsipareigojimai, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, panaudojant Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemones 2007–2013 m." (COM(2007)0798),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą "Pasiūlymas dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m." (COM(2007)0804),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius' – Europos iniciatyva "Small Business Act" (COM(2008)0394),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)(4) ir 2008 m. spalio 1 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (COM(2008)0602),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(5),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje(7),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(8),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. pareiškimą dėl mikrokredito(10),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0041/2009),

A.   kadangi pagal dabar taikomą Komisijos apibrėžtį 25 000 eurų (ar mažesnė) paskola laikoma mikrokreditu ir Rekomendacijoje 2003/361/EB numatyta, kad mikroįmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta arba metinė balanso suma neviršija 2 000 000 eurų; kadangi šios apibrėžtys netinka visoms nacionalinėms rinkoms ir pagal jas negalima aiškiai nustatyti skirtumo tarp mikrokreditų ir mikropaskolų mikroįmonėms, mikrokreditų nebankiniams skolininkams bei mikrokreditų bankinėms mikroįmonėms,

B.   kadangi sunki prieiga prie tinkamų finansavimo formų dažnai nurodoma kaip labai svarbi verslo kliūtis ir kadangi Europos Sąjungoje egzistuoja didelė potenciali mikrokreditų paklausa, kuri šiuo metu nėra patenkinama,

C.   kadangi Komisija neatsižvelgė į 2007 m. liepos 11 d. Parlamento rezoliucijoje išdėstyto reikalavimo parengti mikrokreditų finansavimo veiksmų planą, koordinuoti įvairias politikos priemones ir pasinaudoti geriausia praktika Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse,

D.   kadangi 2008 m. antrus metus iš eilės Parlamentas patvirtino asignavimus finansuoti bandomąjį projektą pavadinimu "Palankesnės aplinkos mikrokreditams Europoje skatinimas" ir kadangi, nors pirmiau minėtame 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikate šie asignavimai nenurodomi, jie gali būti panaudoti konkrečiam tikslui formuoti nuosavą kapitalą, kuris galėtų būti pradinis kapitalas,

E.   kadangi mikrokreditas nuo įprasto kredito skiriasi keletu ypatybių, įskaitant tai, kad jis suteikiamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi įmonės, siekiančios gauti įprastą kreditą, paprastai kreipiasi į įvairių tipų finansines institucijas; kadangi reikėtų turėti mintyje, kaip svarbu siekti galutinio tikslo – įtraukti visus piliečius į formalią finansinę sistemą,

F.   kadangi mikrokredito tvarkymo sąnaudos yra didesnės dėl to, jog paskola yra nedidelė, nėra (pakankamo) įkeisto turto, o aptarnavimo sąnaudos aukštos,

G.   kadangi mikrokreditų verslas turi inovacinių ir subjektyvių elementų, kaip antai: keliami alternatyvūs turto įkeitimo reikalavimai arba nereikalaujama įkeisti turto, netradiciškai vertinamas kreditingumas, o dažnai kreditas suteikiamas ne tik pelno siekiančiai įmonei, bet taip pat siekiant sanglaudos tikslų bandant (iš naujo) integruoti socialiai nuskriaustus žmones į visuomenę,

H.   kadangi mikrokreditai pagal apibrėžtį yra maži, tačiau dėl trumpo mokėjimo termino yra galimybė juos "pakartotinai panaudoti" (išmokėjus paskolą, vėl ją suteikti) – taip sustiprinamas jų poveikis, nepamirštant to, kad vienas iš tikslų – vėl integruoti jų gavėjus į tradicinę bankininkystės sistemą,

I.   kadangi mikrokreditus gali teikti (arba palengvinti prieigą prie lėšų) įvairūs tiekėjai, pvz., neformalūs finansinių paslaugų tiekėjai (reglamentuotas asmens lėšų skolinimas asmeniui), organizacijos, kurių nariai yra jų savininkai (pvz., kredito sąjungos), nevyriausybinės organizacijos, tarpusavio paramos ir taupymo draugijos, savivaldybių įsteigtos finansinės institucijos, garantijas suteikiantys bankai ir garantiniai fondai ir taupomieji, kooperatiniai ir komerciniai bankai, ir kadangi šių įvairių tiekėjų bendradarbiavimas galėtų būti naudingas,

J.   kadangi reikia pripažinti, jog visoje Europos Sąjungoje egzistuoja unikali finansinių paslaugų tiekėjų sistema, kaip antai kredito sąjungos, kurios yra nebankinės finansinės institucijos, surenkančios narių indėlius, kurie vėliau naudojami mikropaskoloms, ir šie unikalūs dariniai neturėtų būti a priori išskirti iš atitinkamų mikrokreditų finansavimo programų,

K.   kadangi kilus dabartinei finansinei krizei ir dėl jos galimų padarinių visai ekonomikai paaiškėjo kompleksinių finansinių produktų trūkumai ir poreikis surasti būdų, kaip padidinti efektyvumą ir visais galimais būdais teikti finansavimą, kai dėl grynųjų pinigų trūkumo verslui sumažėja galimybė gauti kapitalo, ypač regionuose, kurių padėtis ekonominiu ir socialiniu požiūriais nepalanki; kadangi krizė taip pat parodė, kokios svarbios institucijos, kurios pagrindinį dėmesį savo veikloje skiria vietinei plėtrai ir kurios artimai susijusios su vietos problemomis ir visiems ekonomikos veikėjams teikia visapusiškas bankų paslaugas,

L.   kadangi turėtų būti skatinama verslininkystė,

M.   kadangi turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų įmanoma iki minimumo sumažinti mikroįmonių reguliavimo naštą, ir Komisija raginama imtis atitinkamų veiksmų,

N.   kadangi palūkanų normų ribos gali atbaidyti skolintojus nuo mikrokreditų teikimo, jei dėl šių apribojimų jie negalės padengti skolinimo sąnaudų,

O.   kadangi mikrokreditų teikimas turėtų būti svarbus pataisytos Lisabonos strategijos aspektas,

P.   kadangi esama daug atvejų, kai asmenys, norintys pasinaudoti ES sanglaudos politikos fondais ir pradėti mažą šeimos verslą, gali susidurti su sunkumais siekdami gauti reikalaujamą bendrą finansavimą,

Q.   kadangi socialiai nuskriausti žmonės – (ilgalaikiai) bedarbiai, gyvenantys iš pašalpų, imigrantai, etninės mažumos (pvz., romai), nelegaliai dirbantys, žmonės, gyvenantys skurdžiose kaimo vietovėse, moterys – norintys įkurti mikroįmonę, turėtų būti ES mikrokreditų iniciatyvos dėmesio centre,

R.   kadangi, nors reikia kiek įmanoma skatinti privačią iniciatyvą, mikrokreditų versle nepavyks apsieiti be valstybės įsikišimo,

S.   kadangi egzistuoja keletas ES iniciatyvų, pagal kurias remiamas mikrokreditų teikimas, ir būtų naudingas organizuotas ir labiau orientuotas požiūris jungiant tokias sistemas į vieną bendrą sistemą,

T.   kadangi galimybė gauti verslo paramos paslaugas (pvz., mokymą, rengimą ir gebėjimų ugdymą) mikroįmonių steigėjams labai svarbi, ir mokymai mikrokreditų gavėjams turėtų būti privalomi, ir kadangi vartotojo finansinis švietimas ir atsakingas skolinimas turėtų būti svarbios visų mikrofinansų institucijų (MFI) politikos dalys,

U.   kadangi potencialiems mikrokreditų gavėjams turėtų būti suteikta galimybė gauti tinkamą teisinę pagalbą, inter alia jiems turėtų būti paaiškintos sudaromos kredito sutarties, įmonės steigimo, skolų išieškojimo, intelektinės ir pramoninės nuosavybės įsigijimo ir kitokios sąlygos, ypač kai suinteresuota mikroįmonė planuoja ar rengiasi pradėti verslą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,

V.   kadangi prieiga prie potencialių kredito gavėjų su kreditu susijusių duomenų palengvintų mikrokredito suteikimą,

W.   kadangi turėtų būti skatinami tyrimai ir keitimasis geriausia praktika mikrokreditų srityje, pvz., ieškant novatoriškų mikrokreditų suteikimo, apsaugos ir rizikos mažinimo metodų, nustatant, kokiu mastu ir su kokiomis tikslinėmis grupėmis toks požiūris galėtų būti taikomas ES,

X.   kadangi reikėtų nustatyti tarpininkų vaidmenį, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taip pat skolininkams ieškoti alternatyvių būdų atgauti pasitikėjimą (pavyzdžiui, per tarpusavio paramos grupes),

Y.   kadangi reikėtų parengti ES nebankinių MFI priemonę, o Komisija turėtų sukurti mikrokreditų paramos mechanizmą, kuris išliktų neutralus šiems mikrokreditų tiekėjams,

Z.   kadangi įstatymai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos neturėtų užkirsti kelio gauti mikrokreditą žmonėms, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar asmens tapatybės dokumentų,

AA.   kadangi EB konkurencijos taisyklės turėtų būti pritaikytos taip, kad sumažėtų kliūčių suteikti mikrokreditą,

AB.   kadangi taikant EB viešųjų pirkimų taisykles mikrokreditų gavėjai turėtų būti remiami,

1.   prašo Komisijos pateikti Parlamentui pasiūlymą ar pasiūlymus, remiantis EB sutarties 44 straipsniu, 47 straipsnio 2 dalimi arba 95 straipsniu, dėl teisės akto projekto, apimančio aptartus klausimus, atsižvelgiant į pridedamas išsamias rekomendacijas;

2.   patvirtina, kad rekomendacijose nepažeidžiamas subsidiarumo principas ir pagrindinės piliečių teisės;

3.   mano, kad, jei reikia, su prašomu pateikti pasiūlymu (-ais) susijusios išlaidos turėtų būti finansuojamos ES biudžeto lėšomis;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

PRIEDAS

REZOLIUCIJOS PRIEDAS. IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO(-Ų) PATEIKTI PASIŪLYMO(-Ų) TURINIO

1.   1 rekomendacija: dėl informuotumo apie mikrokreditus didinimo

Europos Parlamentas mano, kad numatomame(-uose) priimti teisės akte(-uose) turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

a)  Komisija turėtų pradėti diegti mikrokredito koncepciją finansinių institucijų teisės aktuose ir pateikiant atitinkamus statistinius duomenis. Mikrokreditų statistika turėtų remtis vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi valstybėse narėse ir atskirti vieno asmens ar šeimos įmones nuo įmonių, kuriose įdarbinami ne šeimos nariai, kad būtų galima taikyti pozityvią pirmųjų diskriminaciją.

b)  Komisija turėtų paraginti valstybes nares standartizuoti statistinių duomenų apie mikrokreditus pateikimą, įskaitant duomenų, suskaidytų pagal lytį, amžių ir etninę kilmę, rinkimą ir analizavimą.

c)  Komisija turėtų parengti informavimo strategiją, kurioje būtų skatinamas savarankiškas darbas (kaip alternatyva būti įdarbintam), ypač siekiant, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės išvengtų nedarbo.

d)  Komisija turėtų paraginti valstybes nares taikyti mokesčių lengvatas privatiems dalyviams, įsitraukusiems į mikrokreditų verslą.

e)  Komisija turėtų paraginti valstybes nares apriboti vartojimo paskoloms taikomų palūkanų normų ribų taikymą; tačiau valstybėms narėms turėtų būti leista laisvai taikyti mechanizmą, kuriuo būtų užkertamas kelias ypatingai aukštoms palūkanų normoms.

f)  Komisija turėtų išnagrinėti (atsižvelgdama į pastarąją krizę) tiesioginių mikrokreditų pranašumus ir trūkumus ir juos palyginti su vertybiniais popieriais grindžiamomis kreditavimo priemonėmis.

g)  Komisija turėtų pareikalauti, kad valstybės narės konkrečiai išanalizuotų mikrokreditų teikimą ir jį įtrauktų į pateikiamas metines nacionalinių reformų programų ataskaitas, atsižvelgiant į integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires ir pataisytą Lisabonos strategiją. Komisija turėtų tiksliai išdėstyti savo nuomonę dėl mikrokreditų savo metinėje pažangos ataskaitoje.

2.   2 rekomendacija: dėl ES finansavimo

Europos Parlamentas mano, kad numatomas(-i) priimti teisės aktas(-ai) turėtų reglamentuoti šiuos veiksnius:

a)  Komisija turėtų numatyti (Bendrą) finansavimas projektų, kuriems skiriamas toks finansavimas ir kurie specialiai nukreipti į visų asmenų ir įmonių, neturinčių tiesioginės prieigos prie kredito (pvz., romų bendruomenė, imigrantai, žmonės, gyvenantys skurdžiose kaimo vietovėse ar turintys nepatikimą darbą, ir moterys, kurie valstybių narių teisės aktuose paprastai apibrėžiami kaip socialiai nuskriaustos grupės), prieigą prie mikrokreditų:

b)  Siekiant išvengti kartojimosi Komisija turėtų:

3.   3 rekomendacija: dėl suderintos bankinių ir nebankinių MFI sistemos ES lygmeniu

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

4.   4 rekomendacija: dėl Direktyvos 2005/60/EB

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Komisija, peržiūrėdama Direktyvą 2005/60/EB, turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos netaptų kliūtimis, užkertančiomis kelią gauti mikrokreditą žmonėms, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar asmens tapatybės dokumentų; t. y. Komisija turėtų leisti specialias išimtis iš nuostatų, reglamentuojančių išsamius tyrimus apie kliento situaciją.

5.   5 rekomendacija: dėl EB konkurencijos taisyklių

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

a)  Komisija, peržiūrėdama de minimis taisykles, turėtų numatyti:

b)  Komisija turėtų tiksliai apibrėžti, kad mikrokreditų teikėjų vaidmuo ir, jei taikytina, valstybės parama tokioms institucijoms suderinama su EB konkurencijos taisyklėmis.

c)  Komisija turėtų taikyti taisykles, pagal kurias prekėms ir paslaugoms, teikiamoms mikrokreditų gavėjų, viešųjų pirkimų procedūrose būtų taikomas lengvatinis statusas.

(1) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392. (2) OL L 124, 2003 5 20, p. 36. (3) OL L 310, 2006 11 9, p. 15. (4) OL L 177, 2006 6 30, p. 1. (5) OL L 309, 2005 11 25, p. 15. (6) OL L 379, 2006 12 28, p. 5. (7) OL L 337, 2007 12 21, p. 35. (8) OL L 134, 2004 4 30, p. 1. (9) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0199.