2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Bendrąsias konsulines instrukcijas diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų, atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą, įskaitant nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir tvarkymo organizavimo (5329/1/2009 – C6-0088/2009 – 2006/0088(COD))

P6_TA(2009)0167 A6-0143/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (5329/1/2009 – C6-0088/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0269),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0143/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda Generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai laikomasi visų procedūrų ir, suderinus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, paskelbti jį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, 2008.7.10, P6_TA(2008)0358.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (COM(2008)0910 – C6-0025/2009 – 2008/0268(COD))

P6_TA(2009)0168 A6-0109/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0910),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnį bei į 179 ir 181a straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0025/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0109/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 25 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2009/EB, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 633/2009/EB.)

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas (COM(2008)0388 – C6-0250/2008 – 2008/0127(COD))

P6_TA(2009)0169 A6-0002/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0388),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0250/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6–0002/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 25 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .)

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų ir panaikinančio Tarybos direktyvą 2006/23/EB (COM(2008)0390 – C6-0251/2008 – 2008/0128(COD))

P6_TA(2009)0170 A6-0515/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0390),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0251/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0515/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 25 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatas dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų ir panaikinantį direktyvą 2006/23/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .)

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. XXX/XXXX [bendra procedūra] (COM(2007)0872 – C6-0027/2008 – 2008/0002(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0872),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0027/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6–0512/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 25 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 258/97

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

(1)  Įgyvendinant Bendrijos politiką ir atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių sveikatos ir vartotojų apsaugos lygis bei aukštas gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos lygis. Be to, visada turėtų būti taikomas atsargumo principas, kaip nustatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(3).

(2)  Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis ir jam turėtų būti teikiamas prioritetas vidaus rinkos funkcionavimo atžvilgiu.

(3)   Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje paaiškinama, kad Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos politikos priemones, turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus, nes gyvūnai yra gebantys jausti padarai.

(4)  Bendrijos teisės aktuose nustatyti standartai privalo būti taikomi visiems į Bendrijos rinką pateiktiems maisto produktams, įskaitant maistą, kuris importuojamas iš trečiųjų šalių.

(5)   2008 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl gyvūnų klonavimo maistui(4) Komisija buvo raginama pateikti pasiūlymus uždrausti: i) klonuoti gyvūnus maisto tiekimo tikslais, ii) laikyti klonuotus gyvūnus arba jų jauniklius ūkiuose, iii) tiekti rinkai mėsos ar pieno produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių, ir iv) importuoti klonuotus gyvūnus, jų jauniklius, sėklą ir embrionus bei mėsos ir pieno produktus, gautus iš klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių.

(6)   2005 m. rugsėjo 28–29 d. Komisijos Naujos ir naujai nustatytos rizikos sveikatai mokslinis komitetas (NNNRSMK) patvirtino nuomonę, kurioje daroma išvada, kad egzistuoja didelės žinių, kurios būtinos įvertinti riziką, spragos. Tai apima nanodalelių apibūdinimą, nanodalelių nustatymą ir matavimą, duomenis apie reagavimą į dozes, nanodalelių išlikimą ir stabilumą žmogaus organizme ir aplinkoje, taip pat visus su nanodalelėmis susijusius toksikologijos ir aplinkos toksikologijos sričių aspektus; taip pat NNNRSMK nuomonėje daroma išvada, kad egzistuojančių toksikologinių ir ekotoksikologinių metodų gali nepakakti visiems su nanodalelėmis susijusiems klausimams nagrinėti.

(7)  Bendrijos taisyklės dėl naujų maisto produktų nustatytos 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų(5) ir 2001 m. rugsėjo mėn. 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1852/2001, nustatančiu išsamias taisykles, kaip paviešinti tam tikrą informaciją ir apsaugoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97(6) pateiktą informaciją. Dėl aiškumo Reglamentą (EB) Nr. 258/97 reikėtų panaikinti, ir pakeisti šiuo reglamentu. Į šį reglamentą reikėtų įtraukti priemones, kurios šiuo metu nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 1852/2001.

(8)  Siekiant užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 258/97 tęstinumą, turėtų būti išlaikytas tas pat kriterijus, kuriuo remiantis maisto produktas laikomas nauju, tai yra maisto produktas neturi būti Bendrijoje plačiai žmonių vartotas iki Reglamento (EB) Nr. 258/97 taikymo datos, t. y. 1997 m. gegužės 15 d. Vartojimas Bendrijoje reiškia vartojimą valstybėse narėse, neatsižvelgiant į jų įstojimo į Europos Sąjungą datą.

(9)  Esama naujų maisto produktų apibrėžtis turėtų būti atnaujinta ir pateikta aiškiau, pateikiant naujumo kriterijų paaiškinimą, dabartines kategorijas pakeičiant bendra maisto apibrėžtimi, pateikta Reglamente (EB) Nr. 178/2002 ║.

(10)   Maisto produktai, turintys naują arba sąmoningai pakeistą pirminę molekulinę struktūrą, maisto produktai, sudaryti iš arba atskirti nuo mikroorganizmų, grybų arba dumblių, naujos mikroorganizmų atmainos, kurios neturi saugaus naudojimo istorijos, taip pat medžiagų, kurios natūraliai pasitaiko augaluose, koncentratai turėtų būti laikomi naujais maisto produktais, kaip apibrėžta šiame reglamente.

(11)  Taip pat turėtų būti patikslinta, kad maisto produktas laikomas nauju, jei jam taikoma gamybos technologija, kuri anksčiau nebuvo naudojama. Visų pirma, atsirandantys gyvulių auginimo ir maisto gamybos procesai, kurie daro įtaką maisto produktui ir gali daryti poveikį maisto saugai, turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Todėl prie naujų maisto produktų turėtų būti priskiriami maisto produktai, pagaminti iš naudojant netradicines auginimo technologijas užaugintų augalų ir gyvūnų, ir maisto produktai, pagaminti naudojant naujus gamybos procesus, galinčius daryti įtaką maistui, kaip antai nanotechnologijos ir nanomokslas. Maisto produktai, pagaminti naudojant tradicinę auginimo techniką iš naujų veislių augalų arba iš naujų veislių gyvūnų, neturėtų būti laikomi naujais maisto produktais.

(12)   Gyvūnų klonavimas nesuderinamas su 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(7) priedo 20 punktu, kuriame teigiama, kad natūrali ar dirbtinė veisimo tvarka, dėl kurios bet kuris iš atitinkamų gyvūnų yra kankinamas ar sužeidžiamas arba gali būti kankinamas ar sužeidžiamas, neturi būti praktikuojama. Todėl maisto produktai iš klonuotų gyvūnų arba jų palikuonių neturi būti įtraukti į Bendrijos sąrašą.

(13)   Dabartiniai bandymų metodai nėra tinkami su nanomedžiagomis susijusios rizikos vertinimui. Reikia skubiai kurti nanomedžiagoms tinkamų bandymų nenaudojant gyvūnų metodus.

(14)  Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupė savo 2008 m. sausio 16 d. nuomonėje (Nr. 23) dėl etinių gyvūnų klonavimo maistui aspektų pareiškė, kad nemato įtikinamų argumentų, kuriais remiantis būtų pateisinama maisto produktų gamyba iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinis komitetas savo 2008 m. liepos 15 d. nuomonėje dėl gyvūnų klonavimo(8) padarė išvadą, kad nustatyta, jog daugelio klonuotų gyvūnų sveikatai ir gerovei buvo padarytas neigiamas poveikis, kuris dažnai buvo rimtas ir turėjo lemtingų padarinių.

(15)   Tik nanomedžiagos, kurios yra įtrauktos į patvirtintų nanomedžiagų sąrašą, turėtų būti maisto pakuotėje, kartu su nuoroda, koks medžiagų kiekis gali patekti į arba ant tokioje pakuotėje esančio maisto produkto.

(16)  Šio reglamento nuostatos vis dėlto neturėtų būti taikomos maisto produktams, pagamintiems iš klonuotų gyvūnų arba iš jų palikuonių. Šie produktai turėtų būti reguliuojami atskiru reglamentu, priimtu pagal bendro sprendimo procedūrą, o ne vadovaujantis bendra leidimo suteikimo procedūra. Iki šio reglamento taikymo datos Komisija turėtų pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą. Kol neįsigalios reglamentas dėl klonuotų gyvūnų, turėtų būti taikomas moratoriumas maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių, pateikimui į rinką.

(17)  Turėtų būti nustatytos įgyvendinimo priemonės pateikiant papildomus kriterijus, kuriais remiantis būtų lengviau įvertinama, ar maisto produktas Bendrijoje plačiai žmonių vartotas iki 1997 m. gegužės 15 d. Jeigu maisto produktas iki pirmiau minėtos datos buvo naudojamas kaip maisto papildas arba kaip sudėtinė maisto papildo dalis, kaip nurodyta 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo(9), jis ir toliau gali būti teikiamas rinkai tokia pat naudojimo paskirtimi, nelaikant jo nauju maisto produktu. Tačiau į maisto produkto kaip papildo ar papildo sudėtinės dalies naudojimą neturėtų būti atsižvelgiama vertinant, ar maisto produktas Bendrijoje plačiai naudotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d. Todėl atitinkamą maisto produktą norint naudoti kitokiai nei, pvz., maisto papildo paskirčiai, reikia gauti leidimą pagal šį reglamentą.

(18)  Maisto produktų, gaminamų iš Bendrijos rinkoje esančių maisto komponentų, recepto pakeitimas, visų pirma pakeičiant maisto ingredientus arba jų kiekį, neturėtų būti laikomas naujų maisto produktų sukūrimu.

(19)   2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(10), nuostatos turėtų būti taikomos, kai, atsižvelgiant į visas produkto savybes, jis gali patekti į "vaisto" apibrėžimo taikymo sritį ir į produktų, kuriems taikomi kiti Bendrijos teisės aktai, apibrėžimo taikymo sritį. Šiuo požiūriu valstybė narė, laikydamasi Bendrijos teisės nuostatų, jeigu ji pagal Direktyvą 2001/83/EB nusprendžia, kad produktas yra vaistas, gali apriboti tokio produkto pateikimą į rinką.

(20)  Nauji maisto produktai, kuriems leidimai suteikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, ir toliau turėtų būti laikomi naujais maisto produktais, tačiau norint tokius maisto produktus naudoti kitai paskirčiai, turi būti gaunamas leidimas.

(21)  Į šio reglamento taikymo sritį neturėtų patekti technologinės paskirties arba genetiškai modifikuoti maisto produktai, jei šių produktų sauga vertinama ir jie tvirtinami pagal kitus Bendrijos teisės aktus. Todėl maisto produktai, kurie naudojami tik kaip maisto priedai, patenkantys į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(11) taikymo sritį, maisto kvapiosios medžiagos, patenkančios į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų(12) taikymo sritį, ekstrahentai, patenkantys į 1988 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 88/344/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto komponentų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo(13), taikymo sritį, fermentai, patenkantys į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų(14) taikymo sritį, ir genetiškai modifikuoti maisto produktai, patenkantys į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(15) taikymo sritį, turėtų būti neįtraukti į šio reglamento taikymo sritį.

(22)  Vitaminų ir mineralų naudojimą reglamentuoja specialūs maisto sektorių teisės aktai. Vitaminai ir mineralai, patenkantys į 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvos 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo(16), Direktyvos 2002/46/EB ║ ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis(17) taikymo sritį turi būti neįtraukti į šio reglamento taikymo sritį.

(23)  Specialios paskirties, maistą stiprinantys, maistą papildantys nauji maisto produktai, išskyrus vitaminus ir mineralus, turėtų būti vertinami laikantis saugos kriterijų ir reikalavimų, taikomų visiems naujiems maisto produktams. Kartu jiems taikomos ir Direktyvoje 89/398/EEB bei specialiose direktyvose, nurodytose šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede, Direktyvoje 2002/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 1925/2006 nustatytos taisyklės.

(24)  Komisija turėtų nustatyti paprastą ir skaidrią procedūrą tiems atvejams, kai ji neturi informacijos apie maisto produkto naudojimą žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d. Valstybės narės turėtų būti įtrauktos į šią procedūrą. Procedūra turėtų būti patvirtinta ne vėliau kaip per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

(25)  Nauji maisto produktai Bendrijos rinkai turėtų būti teikiami tik jei jie yra saugūs ir neklaidina vartotojų. Jų saugumas turėtų būti vertinamas laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002, 7 straipsnyje. Be to, jie turėtų nesiskirti nuo maisto produktų, kuriuos jie pakeičia, taip, kad maistingumo atžvilgiu tai būtų nenaudinga vartotojui.

(26)  Būtina taikyti veiksmingą, apibrėžtų terminų ir skaidrią centralizuotą suderintą saugos vertinimo ir leidimų suteikimo tvarką. Siekiant tolesnio įvairių leidimų suteikimo procedūrų maisto produktams derinimo, naujų maisto produktų saugos vertinimas ir jų įtraukimas į Bendrijos sąrašą turėtų būti atliekamas laikantis procedūros, nustatytos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą(18). Suteikiant leidimus naujiems maisto produktams reikėtų taip pat atsižvelgti į kitus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku, įskaitant etinius veiksnius.

(27)  Norint išvengti bandymų su gyvūnais, bandymai su stuburiniais gyvūnais šio reglamento tikslais atliekami tik nesant kitos išeities. Šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad bandymų su stuburiniais gyvūnais būtų atliekama kuo mažiau ir kad būtų išvengta dvigubų bandymų, ir turėtų skatinti bandymų metodų nenaudojant gyvūnų ir pažangių bandymų strategijų taikymą. Egzistuojantys bandymų su stuburiniais gyvūnais rezultatai turėtų būti panaudoti naujų maisto produktų kūrimo procese. Be to, pagal 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo(19), bandymai su stuburiniais gyvūnais turi būti keičiami kitais bandymais, ribojami ar tobulinami. Šio reglamento įgyvendinimas, jei įmanoma, turėtų būti paremtas tinkamų alternatyvių bandymų metodų taikymu. Ne vėliau kaip po septynerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo datos Komisija turėtų persvarstyti taisykles dėl bandymų su stuburiniais gyvūnais rezultatų duomenų apsaugos ir, jei būtina, tas taisykles pakeisti.

(28)  Taip pat turėtų būti nustatyti dėl naujų maisto produktų potencialiai kylančios rizikos vertinimo kriterijai. Siekiant užtikrinti suderintą mokslinį naujų maisto produktų vertinimą, jį turėtų atlikti Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis.

(29)   Vykdant leidimų suteikimo procedūrą į rizikos vertinimą turi būti įtraukiami etiniai ir aplinkos aspektai. Šiuos aspektus atitinkamai turėtų įvertinti Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupė ir Europos aplinkos agentūra.

(30)  Siekiant procedūrų supaprastinimo pareiškėjams turėtų būti leidžiama dėl maisto produkto, reglamentuojamo skirtingų maisto sektorių teisės aktais, pateikti tik vieną paraišką. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(31)  Prireikus, remiantis rizikos vertinimo išvadomis, reikėtų nustatyti žmonėms vartoti skirtų naujų maisto produktų stebėjimo po pateikimo rinkai reikalavimus.

(32)  Naujo maisto produkto įtraukimas į Bendrijos naujų maisto produktų sąrašą neturėtų riboti galimybės vertinti bendro medžiagos, kuri dedama į šį maisto produktą arba naudojama gaminant šį produktą, arba panašaus produkto vartojimo poveikį pagal Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnį.

(33)  Esant specifinėms aplinkybėms, siekiant paremti žemės ūkio ir maisto pramonės mokslo tyrimus ir plėtrą, tarp jų – ir naujoves, tikslinga apsaugoti novatorių indėlį renkant informaciją ir duomenis, kurie pateikiami siekiant pagrįsti paraišką, nurodomą šiame reglamente. Naujausi moksliniai įrodymai ir nuosavybės teise turimi moksliniai duomenys, skirti pagrįsti paraišką įtraukti naują maisto produktą į Bendrijos naujų maisto produktų sąrašą, tam tikru terminuotu laikotarpiu neturėtų būti naudojami kitų pareiškėjų naudai be pirmojo pareiškėjo sutikimo. Vieno pareiškėjo pateikti moksliniai duomenys neturėtų užkirsti kelio kitiems pareiškėjams, siekiantiems, kad į Bendrijos naujų maisto produktų sąrašą produktas būtų įtrauktas remiantis jų turimais moksliniais duomenimis. Be to, siekiant apsaugoti mokslinius duomenis, neturėtų būti trukdoma užtikrinti skaidrumą ir gauti prieigą prie informacijos apie duomenis, naudotus vertinant naujų maisto produktų saugą. Vis dėlto neturėtų būti pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės.

(34)  Naujiems maisto produktams taikomos bendri ženklinimo reikalavimai, nustatyti 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo(20). Tam tikrais atvejais gali prireikti pateikti papildomą ženklinimo informaciją, visų pirma susijusią su maisto produkto aprašu, jo šaltiniu arba vartojimo sąlygomis. Todėl įtraukiant naujo maisto produkto įtraukimas į Bendrijos sąrašą gali priklausyti nuo specialių naudojimo sąlygų arba ženklinimo įpareigojimų.

(35)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą(21) derinamos valstybių narių teisės aktų nuostatos dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Todėl visi teiginiai apie naujus maisto produktus turi atitikti pirmiau minėtą reglamentą. Jei pareiškėjas pageidauja, kad naujam maisto produktui būtų priskirtas teiginys apie šio maisto produkto sveikatingumą, kuris tvirtinamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 17 arba 18 straipsnius, ir jei į paraiškas dėl naujo maisto produkto bei teiginių apie maisto produkto sveikatingumą įtraukti prašymai saugoti nuosavybės teise turimus duomenis, jei pareiškėjas prašo, duomenų apsaugos laikotarpiai turėtų prasidėti ir galioti vienu metu.

(36)  Vertinant trečiųjų šalių tradicinių maisto produktų saugą ir valdymą turėtų būti atsižvelgiama į saugaus maisto produktų vartojimo trečiojoje šalyje istoriją. Į saugaus maisto produkto vartojimo istoriją neturėtų būti įtraukiamas produkto naudojimas kitokiai nei maisto paskirčiai arba vartojimas, kurio negalima priskirti normaliam maisto racionui. Jeigu valstybės narės ir (arba) Tarnyba nepateikė motyvuotų, moksliškai pagrįstų prieštaravimų dėl saugos, pavyzdžiui, informacijos apie nepageidaujamą poveikį sveikatai, bus leidžiama teikti maisto produktą Bendrijos rinkai, prieš tai pranešus apie ketinimą tai daryti, jei nėra etinių prieštaravimų.

(37)  Pagrįstais atvejais turėtų būti konsultuojamasi su 1997 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu sukurta Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupe (angl. EGE) (SEC(97)2404), siekiant gauti patarimą dėl naujų technologijų naudojimo ir naujo maisto produkto teikimo rinkai etinių aspektų.

(38)  Nauji maisto produktai, teikiami Bendrijos rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, turėtų būti ir toliau teikiami rinkai. Nauji maisto produktai, kuriems leidimai suteikti pagal tą reglamentą ║, turėtų būti įtraukti į šiuo reglamentu sukuriamą Bendrijos naujų maisto produktų sąrašą. Be to, paraiškos, pateiktos pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, tais atvejais, kai, vadovaujantis to Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, Komisijai dar nebuvo pateikta pirminio įvertinimo ataskaita, ir visais tais atvejais, kai pagal to reglamento 6 straipsnio 3 arba 4 dalį prieš įsigaliojant šiam reglamentui reikia pateikti papildomo įvertinimo ataskaitą, turėtų būti laikomos paraiškomis, pateiktomis pagal šį reglamentą. Tuo atveju, jei Tarnyba ir valstybės narės turi pateikti nuomonę, jos turėtų atsižvelgti į pirminio įvertinimo rezultatus. Kitos paraiškos, prieš įsigaliojant šiam reglamentui pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 4 straipsnį, turėtų būti tvarkomos vadovaujantis to reglamento nuostatomis.

(39)  Kadangi valstybės narės negali pasiekti šio reglamento tikslų║ ir kadangi tų tikslų būtų galima geriau siekti Bendrijos lygmeniu, ║laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(40)  Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių jų įgyvendinimą. Numatytosios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(41)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką(22).

(42)  Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad maisto produktas Bendrijoje plačiai naudotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos papildyti šį reglamentą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(43)   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių(23), nustatytos bendrosios oficialaus tikrinimo, atliekamo siekiant nustatyti, ar laikomasi su maistu susijusių teisės aktų, taisyklės. Todėl, siekiant užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą, valstybės narės privalo atlikti oficialius tikrinimus laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 882/2004,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Įvadinės nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos suderintos naujų maisto produktų teikimo Bendrijos rinkai taisyklės, siekiant užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kartu užtikrinant skaidrumą ir veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą ir skatinant diegti naujoves žemės ūkio maisto produktų pramonės srityje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas teikiant Bendrijos rinkai naujus maisto produktus.

2.  Jei nenumatyta kitaip, šis reglamentas║ netaikomas:

3.  Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, šis reglamentas taikomas maisto priedams, maisto fermentams, maisto kvapiosioms medžiagoms ir kai kuriems kvapiųjų savybių turintiems maisto komponentams, pagamintiems naujo, iki 1997 m. gegužės 15 d. nenaudoto gamybos proceso, lėmusio didžiulius maisto produkto sudėties ar struktūros pokyčius, metu (pvz., dirbtinai sukurtų nanomedžiagų atvejis).

4.  Prireikus pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti nustatyta, ar šis reglamentas taikomas konkrečios rūšies maisto produktams. Jei naujas maisto produktas gali turėti poveikį žmogaus organizmui, panašų į vaistų poveikį, Komisija kreipiasi į Europos vaistų agentūrą (EVA), kad ji pateiktų nuomonę, ar šiam produktui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004(25).

3 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente naudojamos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 apibrėžtys.

2.  Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

3.  Turint omenyje, kad skiriasi įvairių tarptautinių institucijų paskelbtos nanomedžiagų apibrėžtys ir vyksta nuolatinė technikos ir mokslo raida nanotechnologijų srityje, Komisija, atsižvelgdama į technikos ir mokslo pažangą ir apibrėžtis, dėl kurių buvo vėliau susitarta tarptautiniu lygmeniu, atitinkamai pataiso ir pritaiko 2 dalies f punkto nuostatas. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4 straipsnis

Informacijos apie naujų maisto produktų klasifikavimą rinkimas

1.  Komisija turi iš valstybių narių ir (arba) maisto verslo subjektų arba kitų suinteresuotųjų šalių rinkti informaciją, siekdama nustatyti, ar maisto produktui taikomas šis reglamentas. Valstybės narės, verslo subjektai ir kitos suinteresuotosios šalys turi perduoti Komisijai informaciją apie tai, kokiu mastu žmonės Bendrijoje vartojo maisto produktą iki 1997 m. gegužės 15 d.

2.  Komisija turi paskelbti tuos duomenis ir išvadas, padarytas remiantis surinktais duomenimis, ir jas pagrindžiančius nekonfidencialius duomenis.

3.  Įgyvendinimo priemonės, susijusios su nuostatomis, kaip veikti tais atvejais, kai Komisija neturi informacijos apie vartojimą žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d., skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį, tvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, ne vėliau negu ...(27).

4.  4. 1 daliai taikyti skirtos įgyvendinimo priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant, tvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

II skyrius

Reikalavimai ir įtraukimas į Bendrijos naujų maisto produktų sąrašą

5 straipsnis

Bendrijos naujų maisto produktų sąrašas

Tik nauji maisto produktai, įtraukti į Bendrijos naujų maisto produktų sąrašą (toliau – "Bendrijos sąrašas", gali būti teikiami rinkai. Komisija turi saugoti ir paskelbti Bendrijos sąrašą viešai prieinamame šiam tikslui skirtame Komisijos tinklavietės puslapyje.

6 straipsnis

Reikalavimų neatitinkančių naujų maisto produktų draudimas

Nauji maisto produktai nepateikiami į rinką, jeigu jie neatitinka šio reglamento nuostatų.

7 straipsnis

Įtraukimo į Bendrijos sąrašą sąlygos

1.  Naujas maisto produktas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jei atitinka šias sąlygas:

2.  Maisto produktai, pagaminti taikant gamybos procesus, kuriems reikalingi specialūs rizikos vertinimo metodai, (pvz., maisto produktai, pagaminti naudojant nanotechnologijas) negali būti įtraukti į Bendrijos sąrašą, kol šių specialių metodų taikymas nebus patvirtintas ir atlikus tinkamą šiais metodais paremtą saugumo įvertinimą bus įrodyta, kad atitinkamo maisto produkto naudojimas yra saugus.

3.  Naujas maisto produktas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuo atveju, jei pateikiama kompetentingos institucijos nuomonė apie tai, kad šis maisto produktas nekelia pavojaus sveikatai.

Maisto produktai iš klonuotų gyvūnų arba jų palikuonių neįtraukiami į Bendrijos sąrašą.

4.  Esant abejonių, pvz., jei nepakanka mokslinių įrodymų arba trūksta duomenų, taikomas atsargumo principas ir atitinkamas maisto produktas neturi būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą.

8 straipsnis

Bendrijos sąrašo turinys

1.  Bendrijos sąrašas atnaujinamas laikantis Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 nustatytos tvarkos, ir Komisija jį paskelbia tam skirtame savo tinklavietės puslapyje.

2.  Įtraukiant naują maisto produktą į Bendrijos sąrašą turi būti nurodoma:

3.  Reikalaujama, kad kiekvieno naujo maisto produkto atžvilgiu būtų atliekamas stebėjimas po pateikimo į rinką. Visi nauji maisto produktai, kuriuos leista pateikti į rinką, patikrinami praėjus penkeriems metams ir tada, kai gaunama daugiau mokslinių įrodymų. Atliekant stebėjimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tų kategorijų žmonėms, kurie vartoja daugiausiai maisto produktų.

4.  4. 2 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais bendra procedūra taikoma neatsižvelgiant į ankstesnį medžiagos, pagamintos įprasto gamybos proceso metu, naudojimą arba į išduotą leidimą ją naudoti.

5.  Jei naujame maisto produkte yra medžiagos, kuri gali kelti pavojų žmonių sveikatai, jei jos vartojama per daug, jos naudojimui turėtų būti gaunamas leidimas, nustatant didžiausią ribinę vertę tam tikruose maisto produktuose ar jų kategorijose.

6.  Visos gaminiuose esančios nanomedžiagos aiškiai nurodomos ingredientų sąraše. Po kiekvieno iš šių ingredientų pavadinimo skliausteliuose įrašoma, kad tai nanomedžiaga.

7.  Produktai, pagaminti iš gyvūnų, kurie buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, turi būti ženklinami nurodant žodžius "pagaminta iš gyvūnų, kurie buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais".

8.  Dėl Bendrijos sąrašo atnaujinimo sprendžiama pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nurodytą 20 straipsnio 3 dalyje.

║

9.  Prieš pasibaigiant laikotarpiui, nurodytam 15 straipsnyje, Bendrijos sąrašas atnaujinamas, iš dalies pakeičiant neesmines šio reglamento nuostatas pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, siekiant panaikinti šio straipsnio 2 dalies g punkte nustatytus specialius nurodymus, su sąlyga, kad maisto produktas, kuriam suteiktas leidimas, atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.

10.  Siekiant atnaujinti Bendrijos sąrašą įtraukiant naujus maisto produktus, jei naujas maisto produktas nesusideda iš arba jame nėra maisto produktų, kuriems pagal 15 straipsnį taikomos duomenų apsaugos nuostatos, ir:

9 straipsnis

Naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų ženklinimas

Jei naujame maisto produkte yra medžiagos, kuri gali kelti didelį pavojų žmonių sveikatai, jei jos vartojama per daug, vartotojas apie tai turi būti informuojamas pasitelkiant aiškų, tikslų ir lengvai įskaitomą ženklinimą ant maisto produkto pakuotės.

10 straipsnis

Trečiųjų šalių tradiciniai maisto produktai

1.  Maisto verslo subjektas, ketinantis pateikti Bendrijos rinkai trečiųjų šalių tradicinių maisto produktų, praneša apie tai Komisijai, nurodydamas maisto produkto pavadinimą, sudėtį ir kilmės šalį.

Su pranešimu pateikiami dokumentais pagrįsti duomenys, pagrindžiantys saugaus maisto produkto naudojimo istoriją bet kurioje trečiojoje šalyje.

2.  Komisija nedelsdama persiunčia pranešimą, įskaitant ir 1 dalyje nurodytus saugaus naudojimo istorijos įrodymus, valstybėms narėms ir Tarnybai ir užtikrina, kad jis būtų viešai prieinamas jos tinklavietės puslapyje.

3.  Per keturis mėnesius nuo datos, kai Komisija pagal 2 dalį persiunčia 1 dalyje nurodytą pranešimą, valstybės narės ir Tarnyba gali pranešti Komisijai, kad jos turi motyvuotų moksliškai pagrįstų saugos prieštaravimų dėl atitinkamo tradicinio maisto produkto teikimo rinkai.

Tokiu atveju maisto produktas Bendrijos rinkai neteikiamas ir jam taikomos 5–8 straipsnių nuostatos. Pranešimas, pateiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, laikomas paraiška pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1dalį. Pareiškėjas taip pat gali nuspręsti atsiimti pranešimą.

Komisija atitinkamai be nepagrįsto delsimo ir aiškiai, daugiausia per penkis mėnesius nuo 1 dalyje numatyto pranešimo datos ║informuoja maisto verslo subjektą.

4.  Jeigu atitinkamam maisto verslo subjektui pagal 3 dalį nepateikiami motyvuoti prieštaravimai, pagrįsti moksliniais įrodymais, ir informacija apie juos, praėjus penkiems mėnesiams nuo pranešimo pagal 1 dalį datos tradicinis maisto produktas gali būti teikiamas Bendrijos rinkai.

5.  Komisija skelbia tradicinių trečiųjų šalių maisto produktų, kurie gali būti teikiami Bendrijos rinkai pagal 4 dalį, sąrašą tam skirtame Komisijos tinklavietės puslapyje. Šis puslapis prieinamas iš puslapio, kuriame pateikiamas Bendrijos naujų maisto produktų sąrašas, nurodytas 5 straipsnyje, ir kuris su juo susietas.

6.  Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia ir jas papildyti, prieš ...(28) priimamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

11 straipsnis

Techninės gairės

Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 9 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų ir iki ...(29), Komisija, jeigu reikia, glaudžiai bendradarbiaudama su Tarnyba, maisto verslo subjektais ir mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, pateikia technines gaires ir priemones, skirtas padėti maisto verslo subjektams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, rengti ir teikti paraiškas bei pranešimus pagal šį reglamentą. Pareiškėjams sudaroma galimybė susipažinti su 1997 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacija 97/618/EB dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų mokslinių aspektų ir informacijos, kurią būtina pridėti prie paraiškos dėl šių produktų išleidimo į rinką, pateikimo ir dėl pirminio įvertinimo ataskaitų parengimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97(30), kol ji bus pakeista peržiūrėtomis techninėmis gairėmis, parengtomis pagal šį straipsnį.

Ne vėliau kaip ...(31)* viešai prieinamame šiam tikslui skirtame Komisijos tinklavietės puslapyje turi būti paskelbtos techninės gairės ir priemonės.

12 straipsnis

Tarnybos nuomonė

Jei esama etinių prieštaravimų, be saugos vertinimo prašoma ir Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės (angl. EGE) nuomonės.

13 straipsnis

Maisto verslo subjektų įsipareigojimai

1.  Komisija, gavusi Tarnybos nuomonę, maisto saugos sumetimais nustato stebėjimo po pateikimo rinkai reikalavimą. Šis stebėjimas vykdomas po penkerių metų nuo naujų maisto produktų įtraukimo į Bendrijos sąrašą ir atsižvelgiama į maisto saugos ir gyvūnų sveikatos ir gerovės aspektus bei poveikį aplinkai. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tų kategorijų gyventojams, kurie vartoja daugiausiai maisto produktų.

Stebėjimo reikalavimai taip pat taikomi jau rinkai pateiktiems naujiems maisto produktams, įskaitant tuos, kurie buvo patvirtinti pagal supaprastintą ("pranešimo") procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 258/97 5 straipsnyje.

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios bus atsakingos už stebėjimą po pateikimo rinkai.

2.  Gamintojas ir maisto verslo subjektas nedelsdamas informuoja Komisiją apie:

Visi maisto verslo subjektai praneša Komisijai ir atsakingoms valstybės narės, kurioje jie veikia, institucijoms apie bet kokią sveikatos problemą, apie kurią juos informuoja vartotojai arba vartotojų apsaugos organizacijos.

Valstybės narės kompetentinga institucija pateikia ataskaitą Komisijai per tris mėnesius nuo tikrinimo pabaigos. Komisija ne vėliau kaip per metus nuo 1 dalyje nurodyto penkerių metų laikotarpio pabaigos pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Siekiant išvengti bandymų su gyvūnais, bandymai su stuburiniais gyvūnais šio reglamento tikslais atliekami tik nesant kitos išeities. Skatinama taikyti bandymus nenaudojant gyvūnų ir pažangias bandymų strategijas.

14 straipsnis

Europos etikos ir naujų technologijų grupė

Prireikus Komisija savo iniciatyva arba paprašius valstybei narei gali konsultuotis su Europos etikos ir naujų technologijų grupe itin didelės etinės svarbos etiniais klausimais, susijusiais su mokslu ir naujomis technologijomis.

Komisija tą Europos etikos ir naujų technologijų grupės nuomonę skelbia viešai.

III skyrius

Bendrosios nuostatos

15 straipsnis

Duomenų apsauga

1.  Pareiškėjui paprašius ir pateikus atitinkamą patikrinamą informaciją, įtrauktą į paraiškos bylą, naujausi moksliniai įrodymai ir nuosavybės teise turimi mokslo duomenys, skirti pagrįsti paraišką, negali būti naudojami kitoms paraiškoms pagrįsti penkerius metus nuo naujo maisto produkto įtraukimo į Bendrijos sąrašą, išskyrus atvejus, kai vėlesnis pareiškėjas sutarė su ankstesniu pareiškėju, kad tokius duomenis ir informaciją galima naudoti, ir kai:

2.  Duomenys, gauti iš mokslinių tyrimų projektų, kuriuos iš dalies arba visiškai apmokėjo EB ir (arba) viešosios institucijos, ir tyrimai apie riziką arba duomenys, susiję su rizikos tyrimais, pvz., šėrimo tyrimai, turi būti skelbiami kartu su paraiška ir jais turi galėti laisvai naudotis kiti pareiškėjai.

3.  Tolesniam pareiškėjui turi būti leidžiama remtis su stuburiniais gyvūnais atliktais tyrimais ir kitais tyrimais, kurie padėtų išvengti tyrimų su gyvūnais, kad nereikėtų kartoti su stuburiniais gyvūnais atliekamų tyrimų. Šių duomenų savininkas gali prašyti atitinkamo atlygio už naudojimąsi duomenimis.

16 straipsnis

Suderinta duomenų apsauga

Nepaisant suteikto leidimo prekiauti nauju maisto produktu pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 7 ir 14 straipsnius arba leidimo naudoti teiginį apie maisto produkto sveikatingumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 17, 18 ir 25 straipsnius, jei siekiama gauti leidimą prekiauti nauju maisto produktu ir leidimą naudoti teiginį apie šio maisto produkto sveikatingumą ir, jei pagrįsta duomenų apsauga pagal abiejų reglamentų nuostatas ir jos reikalauja pareiškėjas, leidimo duomenys ir leidimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje turi sutapti ir duomenų apsaugos laikotarpiai turi būti vienodi.

17 straipsnis

Tikrinimo ir kontrolės priemonės

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, oficiali kontrolė turi būti atliekama pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas.

18 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias nuobaudas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytosios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip per 12 mėnesių praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

19 straipsnis

Valstybių narių išskirtinės teisės

1.   Jei valstybė narė dėl naujos informacijos arba esamos informacijos naujo įvertinimo turi išsamių priežasčių manyti, kad šio reglamento nuostatas atitinkančio maisto produkto arba maisto komponento naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, minėtoji valstybė narė gali laikinai apriboti arba sustabdyti atitinkamo maisto produkto arba maisto komponento prekybą ir jo naudojimą savo teritorijoje. Apie tai ji nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją ir pateikia tokio sprendimo priežastis.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EMST, kuo greičiau išnagrinėja 1 dalyje nurodytas priežastis ir imasi atitinkamų priemonių. Valstybė narė, priėmusi 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali taikyti jį tol, kol įsigalios minėtos priemonės.

20 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas ║, įkurtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu.

2.  Jei yra nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

21 straipsnis

Persvarstymas

1.  Komisija, atsižvelgdama į įgytą patirtį, ne vėliau kaip ...(32) išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento, ypač jo 10 ir 15 straipsnių nuostatų, įgyvendinimo ataskaitą, o prireikus ir pasiūlymus.

2.  Ne vėliau kaip ...(33) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjami visi aspektai, susiję su maisto produktais, pagamintais iš gyvūnų, kurie buvo veisiami taikant klonavimo technologiją, ir iš jų palikuonių; prireikus prie šios ataskaitos pridedami teisėkūros pasiūlymai.

Ataskaita ir pasiūlymas skelbiami viešai.

IV skyrius

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

22 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 258/97 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo dienos.

23 straipsnis

Bendrijos sąrašo sudarymas

Ne vėliau kaip ...(34)* Komisija parengia Bendrijos sąrašą, įtraukdama į šį sąrašą tuos naujus maisto produktus, kuriems leidimai suteikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, ir kurie priklauso šio reglamento taikymo sričiai pagal 2 ir 3 straipsnių nuostatas, įskaitant ir, jeigu reikia, visas su esamais leidimais susijusias sąlygas.

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

║ Paraiškos teikti naujus maisto produktus rinkai, kurias valstybės narės pateikė pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 4 straipsnį, kai pirminio įvertinimo ataskaita, nurodyta to reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, dar nepateikta Komisijai iki ...(35) ▌, laikomos paraiškomis, pateiktomis pagal šį reglamentą. Kitos paraiškos, iki ...* pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 4 dalį, 4 ir 5 straipsnius, turi būti tvarkomos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 258/97 nuostatomis.

▌

25 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)  ║1) Pavadinimas pakeičiamas taip:"

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir naujų maisto produktų leidimų suteikimo procedūrą.

2)  ║2) 1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

1.  Šiuo reglamentu nustatoma bendra maisto priedų, maisto fermentų, maisto kvapiųjų medžiagų, maisto kvapiųjų medžiagų žaliavų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba ant jų ir naujų maisto produktų (toliau – medžiagos arba produktai) vertinimo ir leidimų suteikimo procedūra (toliau – bendra procedūra), kuria prisidedama prie laisvo maisto produktų judėjimo Bendrijoje ir aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos.

3)  ║3) 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Bendra procedūra nustatomos medžiagų, kurias leidžiama teikti Bendrijos rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1333/2008, Reglamentą (EB) Nr. 1332/2008, Reglamentą (EB) Nr. 1334/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl naujų maisto produktų (toliau – maisto sektorių teisės aktai), sąrašų atnaujinimo procedūrinės priemonės.

4)  ║4) 1 straipsnio 3 dalyje, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, ir 13 straipsnyje žodis "medžiaga" arba "medžiagos" keičiama žodžiais "medžiaga arba produktas" arba "medžiagos arba produktai."

5)  ║5) 2 straipsnio pavadinimas keičiamas taip:"

Bendrijos medžiagų arba produktų sąrašas

6)  ║6) 4 straipsnis papildomas šia dalimi:"

3.  Galima pateikti vieną paraišką dėl medžiagos arba produkto siekiant atnaujinti skirtingus Bendrijos sąrašus, reglamentuojamus skirtingais įvairių maisto sektorių teisės aktais, jeigu paraiška atitinka visų maisto sektorių teisės aktus.

7)  ║7) 6 straipsnio 1 dalies pradžioje įterpiamas šis sakinys:"

Esant moksliškai pagrįstoms abejonėms dėl saugos pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomą nustatytą informaciją, susijusią su rizikos vertinimu.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas ║nuo ...(36).

Tačiau 23 straipsnis taikomas nuo...(37)*.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 224, 2008 8 30 , p. 81. (2) 2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0400. (5) OL L 43, 1997 2 14, p. 1. ║ (6) OL L 253, 2001 9 21, p. 17. (7) OL L 221, 1998 8 8, p. 23. (8) EMST leidinys (2008) 767, p. 32. (9) OL L 183, 2002 7 12, p. 51. (10) OL L 311, 2001 11 28, p. 67. (11) OL L 354, 2008 12 31, p. 16. (12) OL L 354, 2008 12 31, p. 34. (13) OL L 157, 1988 6 24, p. 28. ║ (14) OL L 354, 2008 12 31, p. 7. (15) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. ║ (16) OL L 186, 1989 6 30, p. 27.║║ (17) OL L 404, 2006 12 30, p. 26. (18) OL L 354, 2008 12 31, p. 1. (19) OL L 358, 1986 12 18, p. 1. (20) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. ║ (21) OL L 404, 2006 12 30, p. 9. ║ (22) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║ (23) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. ║ (24) * Šeši mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo dienos. (25) OL L 136, 2004 4 30, p. 1. (26) * Šeši mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo dienos. (27) * Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (28) * Šeši mėnesiai po šio reglamento paskelbimo dienos. (29) * Šeši mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo dienos. (30) OL L 253, 1997 9 16, p. 1. (31) ** Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (32) * Treji metai ir šeši mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo dienos. (33) * Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (34) ** Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (35) * Šeši mėnesiai po šio reglamento paskelbimo dienos. (36) * Šeši mėnesiai po šio reglamento paskelbimo dienos. (37) ** Šio reglamento įsigaliojimo diena.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (nauja redakcija) (COM(2008)0505 – C6-0297/2008 – 2008/0165(COD))

P6_TA(2009)0172 A6-0045/2009

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0505),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 133 straipsnį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0297/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2008 m. gruodžio 17 d. laišką, pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a, 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0045/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtujų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 25 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.)

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl VGBS-VGV metodo, kaip biudžeto išteklių skirstymo priemonės (2008/2053(INI))

P6_TA(2009)0173 A6-0104/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0104/2009),

A.   kadangi veikla grindžiamą valdymą (VGV), veikla grindžiamą biudžeto sudarymą (VGBS) ir strateginio planavimo ir programavimo (SPP) ciklą ES institucijos įtvirtino 2000 m. priėmus Baltąją knygą dėl reformos (vadinamosios N. Kinnocko reformos), siekdamos labiau į rezultatus orientuoto Komisijos ir apskritai ES programų valdymo,

B.   kadangi praktiškai šios koncepcijos buvo įdiegtos per R. Prodžio vadovaujamos Komisijos kadenciją, įgyvendinant jos 5 metų strateginius tikslus 2000–2005 m. laikotarpiu, apimant su ištekliais susijusį metinį SPP ciklą ir atitinkamą VGV–VGBS ciklą,

C.   kadangi galiausiai šiais veiksmais buvo neabejotinai siekiama užtikrinti, kad riboti iš mokesčių mokėtojų surinkti ištekliai būtų kuo racionaliau panaudojami siekiant nustatytų politinių prioritetų, t. y. labiau susiejant politiką su išteklių skirstymo procesu, o tai reiškė, kad ES institucijos, siekdamos šio nebiurokratinio ir veiksmingo būdo, turės įdiegti tam tikrus mechanizmus,

D.   kadangi reforma kartu buvo siekiama veiksmingesnio valdymo ir įgyvendinimo, didesnės veiksmų laisvės ir aiškesnio asmeninės atskaitomybės ir atsakomybės apibrėžimo,

E.   kadangi suprantama, jog biudžeto valdymo institucija didžiausią reikšmę teikė kuo racionalesniam ribotų išteklių panaudojimui, o dabar mano, kad atėjo laikas įvertinti ligšiolinį procesą ir suteikti naują postūmį tolesniems tobulinimams, kuriais būtų sukurtos kokybiškos, į rezultatus orientuotos ES institucijų sistemos,

F.   kadangi jau įvyko nemenkų teigiamų pokyčių bendro požiūrio ir mąstysenos šiais klausimais srityje, tačiau tuo pat metu vis dar iš tikrųjų galima dar labiau patobulinti esamų išteklių valdymą,

Bendrosios aplinkybės

1.   mano, kad VGV–VGBS įgyvendinimas kol kas buvo sėkmingas ir nulėmė svarbius kultūrinius pokyčius Komisijoje, taip pat padėjo aiškiau apibrėžti asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, valdymas tapo veiksmingesnis, labiau orientuotas į rezultatus ir skaidresnis;

2.   pažymi, kad dėl sudėtingų taisyklių ir nepatogių procedūrų plitimo Komisijos biurokratizavimo pavojus išlieka realus; todėl ragina toliau tobulinti procedūras ir valdymą Komisijoje visais lygmenimis;

3.   mano, kad Komisijos penkerių metų strateginiai tikslai, t. y. jos bendro programavimo politinis pagrindas, taip pat jų kasmetinis perkėlimas į Metinę politikos strategiją (MPS) turėtų būti kur kas labiau susieti su Daugiamete finansine programa (DFP), siekiant suderinti jų laikotarpius ir sujungti juos į vieną nuoseklią strategiją su atitinkamais ištekliais, taigi mano, kad DFP laikotarpis turėtų būti penkeri metai;

4.   laikosi nuomonės, kad šiuo metu ES programų kontrolė ir teisėtumas yra išsamiai tikrinami, tačiau, deja, toks pat dėmesys nėra skiriamas faktiniams rezultatams, pasiektiems pasirinktu laikotarpiu; mano, kad daug daugiau dėmesio pasiektiems rezultatams reikėtų skirti vertinant bendrus metinius Komisijos darbo rezultatus, taip pat ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

Atsakomybė

5.   pabrėžia, kad aiškus atsakomybės nustatymas ir padalijimas yra labai svarbus siekiant ES politikos tikslų ir gero kainos ir kokybės santykio biudžete; pabrėžia, kad politinė atsakomybė priskirtina Komisijos nariams; taip pat pabrėžia, kad Parlamento atžvilgiu jie taip pat visapusiškai atsako už patikimą ir veiksmingą savo atitinkamų departamentų bei visos Komisijos valdymą; pabrėžia, kad geri institucijų santykiai, grįsti abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu, yra būtina sėkmės sąlyga;

6.   mano, jog ypač svarbu tai, kad Komisija, kaip už įgyvendinimą atsakinga vykdomoji institucija, turėtų pakankamai priemonių ir veiksmų laisvės, tačiau taip pat ji turėtų labai aiškiai atsiskaityti už pasiektus tikslus ir už paskirtų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą; žvelgdama iš biudžeto valdymo institucijos pozicijų, ji nemano, kad labai svarbu yra tai, kaip tikslai buvo pasiekti ir kaip dirbo Komisijos vidaus tarnybos; todėl pritaria atitinkamai didesnės laisvės suteikimui šiuo atžvilgiu; ragina Komisiją analizuoti dabartinį VGBS-SPP ciklą, siekiant užtikrinti jo tinkamumą šiuo požiūriu, ir pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl pakeitimų;

7.   mano, kad Komisija turėtų nustatyti aiškius kiekybinius ir kokybinius rodiklius, siekdama įvertinti tai, kaip siekiama politinių ir administracinių tikslų, taip pat turėtų padaryti juos palyginamus laiko požiūriu;

8.   primena, kad tam tikras valdymo ir administracinės atsakomybės lygmuo, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose ir remiantis Finansiniame reglamente įtvirtintu patikimo finansų valdymo principu, taip pat priklauso nuo Komisijos generalinių direktoratų generalinių direktorių (deleguotų pareigūnų, suteikiančių įgaliojimus), kurie atsako už ekonomišką, veiksmingą ir, žinoma, teisiškai teisingą programų bei politikos įgyvendinimą;

9.   mano, kad daugelyje sričių aiškios atsakomybės grandinės, kuri neturėtų per daug lygių ir nebūtų pernelyg biurokratiška, nebuvimo problema dažnai vis dar lemia tai, kad Komisijoje nepasidalijama konkrečių klausimų; pageidauja šiuo atžvilgiu aiškių rekomendacijų dėl programų (biudžeto) įgyvendinimo bei VGV–VGBS įtakos šiam klausimui;

10.   šiuo atžvilgiu pritaria tolesnėms pastangoms aiškiau nustatyti atskirų subjektų atsakomybę ir padidinti atsakomybės jausmą organizacijos viduje; taip pat šiuo atžvilgiu mano, kad veiksmingas VGV–VGBS, kaip vadinamojo rakto į sėkmę, o ne administracinės naštos, panaudojimas ir integravimas gali būti ypač svarbus; ragina Komisiją tęsti šį procesą ir pateikti atitinkamų pasiūlymų, kaip jį paspartinti;

Grįžtamasis ryšys

11.   mano, kad rezultatų bei paskirtų išteklių praktinis pristatymas bei metinėse veiklos ataskaitose (MVA) naudojama rezultatų ir paskirtų išteklių suvestinė vis dar nėra pakankami, palyginti su tuo, kiek laiko truko vykdyti administracines užduotis, skirtas pristatyti tikslams ir prašomiems ištekliams pasirengimo etapais, t. y. MPS, metiniuose valdymo planuose ir veiklos ataskaitose; dėl to mano, kad būtinas tolesnis tobulinimas, Komisijos kolektyvinėms tarnyboms noriai prisiimant atsakomybę už šį procesą;

12.   pabrėžia didelį poreikį gauti patobulintas, lengvai naudojamas ataskaitas, kad Parlamentas galėtų vykdyti savo biudžeto, teisėkūros ir audito funkcijas; mano kad glaustesnė atitinkamų metinių veiklos ataskaitų bei suvestinės ataskaitos versija turėtų būti prieinama Parlamentui bei Tarybai metinės biudžeto procedūros metu;

13.   rimtu trūkumu laiko tai, kad iki šiol MPS ir lygiagrečioje biudžeto informacijoje, įtraukiamoje į preliminaraus biudžeto projektą (PBP), pateikiami nauji prioritetai, nenurodant jokių vadinamųjų neigiamų prioritetų; dėl to viso ciklo metu vis daugėja prioritetų ir nėra priimamas politinis sprendimas, kad, atsižvelgiant į ribotus iš mokesčių mokėtojų lėšų suformuotus išteklius, tam tikrų klausimų reikia atsisakyti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama svarbiausiems prioritetams; pabrėžia, kad tai prieštarauja pagrindiniams reformos principams; su susirūpinimu pastebi, kad taikant griežtas DFP ribas paliekama labai mažai veiksmų laisvės;

14.   atkreipia dėmesį į pasiūlymus labiau suderinti metinius valdymo planus ir veiklos ataskaitas, skelbiamas kartu su PBP, taip, kad administracinė SPP proceso našta sumažėtų, tuo pat metu išlaikant ryšį tarp tikslų ir nustatomų rezultatų; mano, kad reikia reformuoti metinį valdymo planą ir prašo Komisijos veikti greitai;

15.   todėl vis dar nėra įsitikinęs, kad SPP–VGV procese pakankamai atsižvelgiama į sukauptą patirtį bei ankstesnius rezultatus ir į tai, kaip jie atsispindi sistemoje ateinančiais metais; pažymi, kad tai taip pat susiję su tuo, kaip atsižvelgiama į daugybę Komisijos atliktų tyrimų bei vertinimų ir kokią įtaką jie daro išteklių paskirstymo procesui (o jie turėtų jam daryti įtaką); taigi siūlo aiškiau reikalauti, kad vertinant būtų atsižvelgiama į programų patikrinimus ir biudžeto procesą; be to, siūlo į MVA įtraukti skyrių apie sukauptą patirtį;

16.   mano, kad SPP–VGV ciklas taip pat turėtų apimti su pasiektais politiniais tikslais susijusių pavojų vertinimą;

17.   mano, jog norint pagerinti ES programų veikimą, reikia geriau išnaudoti dabartinius valdymo ir biudžeto ciklus rengiant naują biudžetą; techniniu požiūriu tai reiškia, kad dabartinės procedūros (2010 m. biudžetas) metu metinės veiklos ataskaitos ir jų suvestinės už 2008 m., kuriose pateikiami duomenys apie tikslų įgyvendinimą ar neįgyvendinimą, turi būti laiku prieinamos ir dažniau naudojamos teikiant visus Komisijos 2009 m. pasiūlymus; pabrėžia savo pageidavimą, kad ankstesnių prioritetų ir tikslų įgyvendinimo pažanga turėtų vadinamąsias sistemines pasekmes; kritikuoja tai, kad kasmet per mažai dėmesio skiriama tam, kas pasiekta juos įgyvendinant ir kokios įtakos tai turėtų turėti kitais metais;

18.   džiaugiasi tam tikrais teigiamais pokyčiais veiklos ataskaitose, kurioms parengiamas PBP, siekiant pagrįsti prašomus išteklius; tačiau yra nusivylęs, kad informacija kartais yra nepakankamai kokybiška, kad skatintų didinti biudžetą, taip pat apgailestauja, kad iki šiol biudžeto valdymo institucija nemanė, jog reikia skatinti tuos, kurie dirba gerai, o tiems departamentams, kurių rezultatai prasti, suteikti tiek pat lėšų ar net jų sumažinti;

Komisija

19.   mano, kad ilgalaikiai tikslai ir planai, t. y. DFP ir penkerių metų strateginiai tikslai bei MPS, taip pat turi būti geriau paaiškinti ir susieti su atskirų GD ir tarnybų darbu, taip motyvuojant jų darbuotojus ir leidžiant jiems jaustis šių organizacijų dalimi bei svarbiais dalyviais siekiant jų svarbiausių tikslų; taigi prašo Komisijos savo metiniuose valdymo planuose ir metinėse veiklos ataskaitose teigiamus ir neigiamus prioritetus aiškiau sieti su bendrais daugiamečiais ir strateginiais tikslais;

20.   taip pat mano, kad, deja, nėra jokių tikrų pastangų, kaip įvertinti šių strateginių tikslų įgyvendinimo pažangą; mano, kad, pavyzdžiui, būtų galima atlikti strateginių tikslų įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, o kiekvienas GD galėtų prisidėti prie šio proceso, nurodydamas, kokių veiksmų imtasi, kokie ištekliai panaudoti ir kaip tai padėjo siekti bendrųjų tikslų; pabrėžia, kad norint tai praktiškai įgyvendinti, taip pat reikia atsižvelgiant į tą strateginį kontekstą apibrėžti tikslus ir rodiklius, kuriais remiamasi vertinant darbo rezultatus, jei tai įmanoma;

21.   pabrėžia, kad toks dalyvavimas galiausiai yra būdas atsakingai valdyti išteklius veiklos lygmeniu ir kad jis taip pat labai svarbus skatinant padalinius ieškoti veiksmingų darbo metodų, kai tai įmanoma taupyti, bendradarbiauti su kitais departamentais ir t. t.;

22.   mano, kad VGV–VGBS reikia plėtoti taip, kad būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas bei atsakomybės tarp centrinių ir decentralizuotų funkcijų Komisijoje padalijimo pagrindimas; taip pat svarbu pateikti aiškias gaires dėl žmogiškųjų ir kitų išteklių, skirtų administracinei paramai ir koordinavimo funkcijoms, įskaitant patį VGV–VGBS ciklą, kiekio ir kainos, taip pat padedant pasiekti pusiausvyrą tarp centralizacijos ir decentralizacijos;

Baigiamosios pastabos

23.   prašo Komisijos geriau integruoti ir supaprastinti SPP–VGV ciklą, kad būtų galima atsižvelgti į faktinius politikos ir veiklos įgyvendinimo rezultatus skirstant žmogiškuosius ir finansinius išteklius; pabrėžia, kad tai turėtų leisti nustatyti ir galimus vadinamuosius neigiamus prioritetus;

24.   mano, kad reikėtų labiau apsvarstyti, ar nevertėtų Metinės politikos strategijos padaryti procedūra, kurios pagalba būtų sistemingai atsižvelgiama į ankstesnių metų rezultatus ir taip prisidėti mažinant Komisijai tenkančią administracinę naštą;

25.   pabrėžia, kad pagrindinių SPP–VGV dokumentų, kaip antai Komisijos metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos, turinio pateikimas taip pat turėtų būti supaprastintas ir patobulintas, kad jie geriau atitiktų biudžeto valdymo ir įvykdymo patvirtinimo institucijos poreikius;

26.   yra įsitikinęs, kad dėl to neturėtų padidėti administracinis darbo krūvis; todėl prašo Komisijos atlikti išsamią SPP–VGV ciklo administracinių išlaidų analizę, siekiant nustatyti administravimo supaprastinimo galimybes, taip pat atidžiai stebėti žmoniškųjų išteklių skirstymo, visų pirma programavimo ir biudžeto sudarymo veiklai, tinkamumą;

27.   prašo Komisijos atsiskaityti Parlamentui už tokios analizės rezultatus kitoje patikrinimo ataskaitoje, tai pat atsiskaityti už įvykdytus veiksmus ir pažangą atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktus prašymus prieš pirmąjį 2010 m. biudžeto svarstymą Parlamente;

28.   mano, kad reikėtų labiau pabrėžti poreikį nustatyti kokybės kriterijus, kuriuos turėtų atitikti informacija apie veiklą;

29.   taip pat prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi vertinant ir gerinant organizacinį našumą ir veiksmingumą, visų pirma paskirstant administracinės paramos ir koordinavimo funkcijas tarp centrinio ir vykdomojo lygmenų Komisijoje;

30.   pabrėžia kad MVA, MPS ir Komisijos PBP turėtų būti aiškiau susieti ir kad programavimo veiklos ir biudžeto sudarymo veiklos suderinimas turėtų būti skatinamas remiantis daugiamete perspektyva, stipriau susiejant DFP, Komisijos strateginį planą ir MPS;

31.   mano, kad atlikus šiuos patobulinimus VGV–VGBS taptų veiksminga priemone, naudojama biudžetą skiriant pagal rezultatus, ir ugdytų atsakomybės ir atskaitomybės kultūrą Komisijoje;

32.   mano, kad Europos Parlamentas turėtų persvarstyti tai, kaip jis naudoja SPP–VGV dokumentų informaciją apie veiklą siekdamas tvirtesnio dialogo su Komisija;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (2008/2055(INI))

P6_TA(2009)0174 A6-0110/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 268–280 straipsnius,

–   atsižvelgdamas tebevykstantį Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos darbo dokumentą "Pertvarkykime biudžetą ir pakeiskime Europą" (SEC(2008)2739),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos surengtos konferencijos "Pertvarkykime biudžetą ir pakeiskime Europą" rezultatus,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (visi skirsniai)(3) ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (visi skirsniai)(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo daugiametės finansinės programos atžvilgiu(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. pozicijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl ketvirtosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl BŽŪP būklės patikrinimo(9),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybų 2005 m. gruodžio 15–16 d., 2007 m. birželio 21–22 d. ir 2008 m. gruodžio 11–12 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų atsaką į Komisijos komunikatą "Pertvarkykime biudžetą ir pakeiskime Europą" (SEC(2007)1188),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio komiteto nuomones (A6–0110/2009),

A.   kadangi po intensyvių derybų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi 2005 m. birželio 8 d. Europos Parlamento derybine pozicija, pritarė 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (2006 m. gegužės 17 d. TIS), pagrįstam išsamia poreikių analize siekiant nustatyti politinius prioritetus ir 2005 m. valstybių narių pasiektu susitarimu,

B.   kadangi 2006 m. gegužės 17 d. TIS nustatoma, kad iki 2009 m. pabaigos Komisija parengs ataskaitą apie TIS veikimą, be to, Komisija raginama atlikti išsamią plataus masto peržiūrą, apimančią visus ES išlaidų, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką, ir išteklių, įskaitant grąžinamąją išmoką Jungtinei Karalystei, aspektus ir 2008–2009 m. pateikti ataskaitą,

C.   kadangi Komisija 2007 m. rugsėjo mėn. pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas, prie kurių prisidėjo daugiau kaip 300 suinteresuotųjų šalių, ir 2008 m. lapkričio 12 d. surengė konferenciją "Pertvarkykime biudžetą ir pakeiskime Europą", kuri žymėjo pirmąją persvarstymo proceso etapą,

D.   kadangi vėliausiai 2009 m. rudenį Komisija ketina parengti komunikatą, kuriame bus išdėstytos pagrindinės gairės, kuriomis remiantis turėtų būti planuojama kita finansinė programa, ir turėtų pateikti ataskaitą apie 2006 m. gegužės 17 d. TIS veikimą (antrasis proceso etapas), o pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir TIS 2010 m. pateiks kita Komisija (trečiasis etapas),

E.   kadangi Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas dar nebaigtas,

F.   kadangi Lisabonos sutarties finansinėse nuostatose numatyta, kad DFP bus teisiškai privaloma pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir kad ji nustatoma ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiui,

G.   kadangi Lisabonos sutartyje numatyta išplėsti Europos Sąjungos kompetencijos sritis ir tai gali turėti įtakos daugeliui naujų politikos sričių, kurioms gali prireikti atitinkamo teisinio pagrindo ir finansavimo,

H.   kadangi institucijos turėtų užtikrinti, kad kitos finansinės programos darbotvarkėje būtų atsižvelgiama į demokratinį teisėtumą ir, kiek įmanoma, Komisijos bei Parlamento įgaliojimų trukmės suderinimą, turint mintyje, kad dabartinė DFP gali būti patikslinta ir pratęsta iki 2015–2016 m.,

I.   kadangi naujos Komisijos paskyrimas ir tuo tikslu įvyksiantys klausymai turėtų suteikti galimybę naujai išrinktam Parlamentui apklausti naujus Komisijos narius apie jų atitinkamų politikos sričių prioritetus ir biudžetą, kurio jų manymu reikės šiam tikslui, ir juos įvertinti,

J.   kadangi tebevykdomų teisėkūros programų laikotarpio vidurio vertinimas, kuris turi būti užbaigtas 2010–2011 m., turėtų tapti svarbiu būsimo tebevykdomų programų ir ateities prioritetų vertinimo pagrindu ir į jį turėtų būti deramai atsižvelgiama dabartinės finansinės programos patikslinimo ir pratęsimo iki 2015–2016 m. pabaigos kontekste,

1.   primena, kad šis Parlamentas labai prisidėjo prie 2007–2013 m. DFP ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS sudarymo, tuo pačiu sudarydamas sąlygas Bendrijos teisės aktų tęstinumui parengiant daug daugiamečių programų; mano, kad dauguma rekomendacijų, išdėstytų Europos Parlamento pranešime, vis dar galioja, nes jos buvo paremtos "iš apačios į viršų" metodu, pagal kurį uždaviniai ir pažadai siejami su jiems pasiekti reikalingomis biudžeto lėšomis; šiomis aplinkybėmis mano, kad kai kuriuos bendruosius principus ir buvusia patirtimi grindžiamas gaires reikėtų perduoti naujajam Parlamentui;

Trijų etapų metodas

2.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą surengti plataus masto viešąsias konsultacijas, kuriomis siekiama rasti naujų idėjų ir krypčių; tačiau primena, kad pagal institucines prerogatyvas, kurios nustatytos kiekvienai institucijai, Europos Parlamentui yra suteikta teisė remiantis jo paties suplanuotomis konsultacijomis ir klausymais ieškoti kitų sprendimų ir kitokios mąstysenos;

3.   mano, kad per pastaruosius dvejus metus nuo dabartinio DFP (2007–2013 m.) ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS įsigaliojimo pasiekta tam tikros pažangos pagal tris ramsčius, kuriuos Parlamentas nustatė savo 2006 m. gegužės 17 d. rezoliucijoje dėl Tarpinstitucinio susitarimo sudarymo(10): politinių prioritetų ir finansinių poreikių derinimą, biudžeto struktūros modernizavimą, ir ES biudžeto vykdymo kokybės gerinimą; vis dėlto pažymi, kad vis dar galima padaryti patobulinimų, pvz., įvykdyti tuometinio patikinimo pareiškimo reikalavimus, supaprastinti taisykles ir pagerinti jau numatytų, bet neišnaudotų lėšų naudojimą;

4.   primena, kad žino apie tai, jog galutiniame susitarime išspręsti ne visi klausimai dėl trūkumų, pvz., regioninių ir nacionalinių valdymo deklaracijų įvedimas; pažymi, kad iškilo poreikis skirti papildomų lėšų ES politiniams prioritetams finansuoti, ypač programai "Galileo", Europos inovacijų ir technologijų institutui ir maisto priemonei, ir kad sprendimas rastas taikant dabartines 2006 m. gegužės 17 d. TIS priemones; pažymi, kad Taryba pati nesugebėjo įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos susitarimo iš ES biudžeto skirti 5 000 000 000 EUR ekonomikos atgaivinimo ir rėmimo programai; mano, kad būtini tolesni dabartinių MFP ir TIS pakeitimai, grindžiami tinkama ir reiklia peržiūra;

5.   atkreipia dėmesį, kad reikėtų atskirti tam tikrų pagal dabartinę DFP įgyvendinamų programų peržiūrą, atsižvelgiant į teisės aktų laikotarpio vidurio vertinimą, kuris bus atliktas 2010–2011 m., esamus iššūkius, kilusius dėl nepakankamo 4 ir 1a išlaidų kategorijų finansavimo ir naujus uždavinius, kaip antai energetika ir klimato kaita, pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas, kova su organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir kitos politikos kryptys, susijusios su naujomis Lisabonos sutartimi suteikiamomis kompetencijos sritimis, ir rengiamą naują DFP; pabrėžia, kad atsižvelgiant į DFP pratęsimo galimybę nuodugni laikotarpio vidurio peržiūra yra dar svarbesnė išankstinė sąlyga;

6.   pažymi, kad dabartinės aplinkybės ir nežinia, susijusi su Lisabonos sutarties ratifikavimo procesu, taip pat su dabartinio Parlamento kadencijos pabaiga, Europos rinkimų rezultatais ir naujos Komisijos sudarymu esant dabartinei ekonomikos padėčiai, ateinančius kelis mėnesius nesuteiks galimybės vadovautis kruopščiai suformuotomis nuomonėmis dėl reiklios peržiūros; tačiau pabrėžia, kad reikli peržiūra turėtų būti skubus naujojo Parlamento ir naujosios Komisijos prioritetas;

7.   todėl laikosi nuomonės, kad realistinė laikotarpio vidurio peržiūra turėtų būti vykdoma trimis etapais:

Bendrieji principai

8.   primena, kad nuosavųjų išteklių viršutinė riba lygi 1,31 % ES BNP įsipareigojimams ir 1,24 % ES BNP mokėjimams; taip pat primena, kad kiekvienais metais lieka didelės maržos, neviršijančios viršutinės ribos, nustatytos finansinėje programoje, būtent mokėjimams (8 300 000 000 EUR 2007 m., 13 000 000 000 EUR 2008 m., 7 800 000 000 EUR 2009 m.); be to, primena dideles maržas tarp numatytos pagal DFP viršutinės ribos ir viršutinės ES nuosavųjų išteklių ribos(11) (36 600 000 000 EUR 2010 m., 44 200 000 000 EUR 2011 m., 45 000 000 000 EUR  m. ir 50 600 000 000 EUR 2013 m.)(12);

9.   patvirtina savo minėtoje 2007 m. kovo 29 d. rezoliucijoje išreikštą nuomonę, kurioje pažymėjo, kad "pajamų pertvarkos ir išlaidų persvarstymo politinis ryšys neišvengiamas ir visiškai pateisinamas"; mano, kad šie du procesai turėtų būti vykdomi lygiagrečiai ir turėtų susilieti į visuotinę bendrą reformą siekiant sukurti naują ES finansavimų ir išlaidų sistemą vėliausiai DFP, prasidedančiai 2016–2017 m., todėl parengiamuosius darbus, įskaitant ratifikavimą, reikėtų užbaigti iš anksto; ragina apsvarstyti sistemą, pagal kurią gaunama nauda ir prievolės būtų bendrai geriau subalansuotos tarp valstybių narių;

10.   mano, kad dabartinė pasaulinė ekonomikos krizė neturi paveikti bendro ES išteklių dydžio, net jei nuolatinis valstybių narių BNP augimas sustotų; todėl yra įsitikinęs, kad daugiausia ES išlaidų reikėtų skirti politikos kryptims, suteikiančioms Europai akivaizdžią papildomą naudą, visiškai vadovaujantis subsidiarumo, proporcingumo ir solidarumo principais, primena, kad krizės metu šią papildomą naudą galima geriausiai įvertinti remiantis pagrindiniu Europos tautų solidarumo principu;

11.   pažymi, kad patikimas finansų valdymas, valstybių narių pagerintas valdymas ir politinių prioritetų bei finansinių poreikių derinimas turėtų išlikti prioritetas kelerius ateinančius metus ir kad šio tikslo reikėtų siekti iš anksto nustatant teigiamus ir neigiamus prioritetus, o ne patiems nustatant viršutines ribas, todėl mano, kad DFP turėtų būti lankstesnė; pabrėžia, kad iššūkiai, su kuriais susiduria ES (maisto, energijos ir finansų sektorių krizės), yra retai istorijoje matyto dydžio; mano, kad siekiant tikro Europos atsako į šias krizes reikia tarptautinių teisėkūros ir biudžeto priemonių;

12.   mano, kad, kadangi Europos Sąjungos politikos prioritetai nuolat kinta, veikiami globalizacijos, demografinių pokyčių, technologijų plėtros, būtinybės užtikrinti saugius ir įvairius energijos tiekimo šaltinius ir klimato kaitos, ypač svarbu dar kartą įvertinti ES išlaidas ir jas optimizuoti, norint pasiekti kuo didesnės papildomos naudos ir ES veiksmų efektyvumo;

13.   yra įsitikinęs, kad neabejotinai būtina didinti lankstumą išlaidų kategorijų viduje ir perkeliant lėšas iš vienos kategorijos į kitą, kad ES veikimo gebėjimų pakaktų ne tik sėkmingai įveikti naujus uždavinius, bet ir supaprastinti institucijų sprendimų priėmimo procesą; tikisi, kad Komisija savo būsimuose pasiūlymuose, remdamasi 2006 m. gegužės 17 d. TIS deklaracija Nr. 1, šiuo klausimu imsis reikiamų iniciatyvų;

14.   primena, kad TIS 21 punkte nurodoma, kad "Komisijos pasiūlymu finansinė struktūra, atsiradus iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, gali būti pataisyta prisilaikant nuosavų išteklių didžiausios sumos"; dar kartą kritikuoja neracionalų Tarybos, kuri nuolatos priešinasi šios pataisymo galimybės naudojimui, elgesį;

15.   kartoja, kad norėtų matyti, kaip valstybės narės ir Komisija realiai ir sparčiai gerina įvairių ES politikos sričių ir ypač sanglaudos politikos įgyvendinimo procesą; tvirtai tiki, kad 2008 m. lapkričio mėn. valstybių narių vardu Komisijos ir Tarybos prisiimtas bendras įsipareigojimas padės supaprastinti procedūras (ypač susijusias su valdymo kontrolės sistemomis) siekiant paspartinti mokėjimus, ir turės teigiamos įtakos būsimiems biudžetams; jei dabartinė padėtis nepasikeis, yra pasirengęs imtis politinių ir administracinių priemonių; siūlo, kad procedūrų supaprastinimas taptų ir kitų sričių, pvz., mokslinių tyrimų bei naujovių ir MVĮ politikos, prioritetu;

16.   pabrėžia, kad veiksmingas ES išlaidų valdymas turėtų būti pripažintas didelės prioritetinės svarbos klausimu; taip pat pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad lėšų asignavimai būtų pagrįsti objektyviais kriterijais ir kad būtų atliekamas nuoseklus jų panaudojimo vertinimas; mano, kad, atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinama stipri ir veiksminga viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė;

17.   apgailestauja dėl lėtos diskusijų dėl ES biudžeto finansavimo sistemos reformos, kuri dėl ekonomikos krizės tapo dar aktualesnė, pažangos; ypač apgailestauja dėl to, kad nepasinaudota galimybe įsteigti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo teisių aukcionų sistemą, nei pradėti išsamias politines diskusijas dėl ES sprendimais sukurtų naujų viešųjų lėšų paskirstymo; ragina šias diskusijas pradėti esamos DFP vidurio peržiūros metu;

18.   pažymi, kad į didelę dalį Europos Sąjungos tikslų valstybės narės atsižvelgė rengdamos savo nacionalinius biudžetus; ragina, kad tuo būdu planuojamos panaudoti biudžeto lėšos būtų registruojamos ir skelbiamos kiekvienoje valstybėje narėje, kad būtų galima lengviau nustatyti, kokias pastangas deda kiekviena iš jų, ir įvertinti ES biudžeto lėšas, kurias reikia skirti sritims, kuriose valstybių narių dedamos pastangos turi būti skatinamos ar papildomos;

Konkrečios pastabos

19.   yra pasiryžęs rasti tinkamą finansavimą naujoms ar papildomoms politikos strategijoms, kurių gali atsirasti, jei įsigaliotų Lisabonos sutartis (kaip antai energetikos ir kosmoso politikos strategijoms, moksliniams tyrimams pagal 1a išlaidų kategoriją; teismų bendradarbiavimui pagal 3b išlaidų kategoriją; jaunimui, sportui, informavimo ir komunikacijos politikai, visuomenės sveikatai pagal 3b išlaidų kategoriją; humanitarinei pagalbai, Europos išorės veiksmų tarnybai pagal 4 išlaidų kategoriją);

20.   primena, kad 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijos vis dar nepakankamai finansuojamos pagal dabartinę DFP; pažymi, kad papildomos politikos kryptys neturėtų keisti dabartinės DFP pagrindinių kategorijų pusiausvyros ar kelti pavojaus dabartiniams prioritetams; be to, pažymi, kad jei valstybės narės ir toliau reikalaus taikyti "1 proc. metodą", biudžete nebus jokių priemonių finansuoti naujus prioritetus, o tai turėtų būti nepriimtina Tarybai ir visiškai nepriimtina Parlamentui;

21.   mano, kad atliekant trumpalaikę peržiūrą Europos Sąjungai reikėtų suteikti priemones savo politinėms ambicijoms energijos tiekimo saugumo ir kovos su klimato kaita srityse įgyvendinti, nepaisant to, ar įsigalios Lisabonos sutartis, ar ne; yra pasirengęs ištirti galimybę sukurti specialų fondą šiuo tikslu; pabrėžia, kad tai turėtų būti taip pat ir kitos DFP prioritetas, geriausiai, bendru susitarimu dėl klimato kaitos politikos finansavimo būdo; svarsto galimybę ilgalaikėje perspektyvoje sukurti naują kategoriją, į kurią būtų įtrauktos visos įtakos biudžetui turinčios politikos sritys, susijusios su klimato kaita;

22.   pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia politikos nuoseklumo ir pažymi, kad klimato kaitos atžvilgiu reikia įvertinti visas pagrindines programas, įskaitant žemės ūkį, sanglaudos programas, transporto ir energijos tinklų ir vystymosi programas;

23.   kartoja, kad yra pasirengęs pradėti derybas su Taryba dėl Komisijos pasiūlymų finansuoti energetikos ir tinklų projektus (plačiajuosčio ryšio), įgyvendinant ES ekonomikos atkūrimo planą;

24.   pažymi, kad dabartinis ekonomikos sulėtėjimas neturėtų tapti pretekstu atidėti investicijas į ekologiškas technologijas, bet atvirkščiai, turėtų būti laikomas galimybe jas padidinti;

25.   atkakliai laikosi nuomonės, kad iki 2010 m. reikia padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir naujovėms iki 3 proc. ES BNP; ES BNP; pažymi, kad moksliniai tyrimai, mokslinė infrastruktūra, technologijų plėtra ir naujovės itin svarbūs Lisabonos strategijai ir yra pagrindiniai augimo, naujų darbo vietų kūrimo, tvaraus vystymosi ir ES konkurencingumo veiksniai;

26.   pabrėžia, kad švietimo vaidmuo svarbus ne tik siekiant Lisabonos tikslų ir derinant gebėjimus prie naujų iššūkių ir galimybių, kylančių dėl finansų ir ekonomikos krizės ir klimato kaitos, – švietimo, kultūros ir jaunimo programos gali priartinti Europą prie jos piliečių ir skatinant kultūrų įvairovę ir tarpusavio supratimą;

27.   primena, kad 4 išlaidų kategorija "ES kaip pasaulinė partnerė" tebėra nuolatos nepakankamai finansuojama; prašo Komisijos pateikti pasiūlymus dėl: ilgalaikio finansavimo, skirto padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, nepriklausomą nuo vystomosios pagalbos; konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių skatinimo; patikimos kaimynystės politikos; ir dėl BUSP / ESGP (kurioms būtų taikomos tinkamos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros), kad būtų vengiama besikartojančių ir nesibaigiančių derybų su Taryba vykdant metines biudžeto procedūras; pabrėžia, kad nauji poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis lėšomis;

28.   primena 2005 m. valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus siekiant tikslo 0,7 proc. ES BNP skirti oficialiai vystomajai pagalbai 2015 m.; mano, kad parama iš ES biudžeto gali būti naudinga paskata, kuri galėtų padėti valstybėms narėms siekti šio tikslo; pakartoja savo siekį integruoti Europos plėtros fondą į bendrąjį biudžetą siekiant didesnio skaidrumo vykdant šio fondo sprendimų priėmimo procedūras, kuriose dalyvauja ir kurias kontroliuoja Parlamentas;

29.   siekiant skaidrumo, ragina 2009 m. išrinktą Parlamentą įtraukti šiuo metu biudžetui nepriklausančias lėšas į įprastą biudžeto struktūrą;

o
o   o

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 373. (3) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 454. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0622. (5) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 214. (6) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 263. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0576. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0068. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0093. (10) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 182. (11) 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 253, 2000 10 7, p. 42). (12) 1,24 % nuosavųjų išteklių viršutinė riba, palyginti su DFP viršutine riba, remiantis 2009 m. numatomomis 27 valstybių narių ES BNP.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo

P6_TA(2009)0175 B6-0141/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Kankūne vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) penktosios ministrų konferencijos(1), į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2), į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge(3), į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4), į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5) ir į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6), į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(7) , savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8), į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų(9), į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(10) ir į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl savo rekomendacijos Komisijai dėl derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno baseino valstybių grupės (AKR) šalimis ir regionais(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(13),

–   atsižvelgdamas į Karibų jūros regiono valstybių forumo Cariforum valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją dėl ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymo,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžių, vykusių 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn., išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusiame ketvirtajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge vykusiame šeštajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

–   atsižvelgdamas į pagalbos prekybai klausimus nagrinėjančios darbo grupės ataskaitą ir į rekomendacijas, kurias 2006 m. spalio 10 d. patvirtino PPO Generalinė taryba,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. paskelbtą Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išvardyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės visuomenės bendrai nustatyti kovos su skurdu kriterijai,

–   atsižvelgdamas į Gleneagleso pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. paskelbė G8,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi ankstesni ES ir AKR šalių prekybos santykiai, kurių pagrindu pastarosios šalys, neatsižvelgdamos į abipusiškumo principą, naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų, nuo 2008 m. sausio 1 d. nebeatitiko PPO taisyklių,

B.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimai turi atitikti PPO reikalavimus ir kadangi pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taigi remiantis šiais susitarimais puoselėjama tausi socialinė ir ekonominė plėtra ir prisidedama prie bendro siekio kovoti su skurdu AKR šalyse,

C.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimais turėtų būti naudojamasi ilgalaikiams santykiams kurti, kai remiantis prekyba remiama plėtra,

D.   kadangi dabartinės finansų ir ekonominė krizės sąlygomis prekybos politika kaip niekada svarbi besivystančioms šalims,

E.   kadangi į susitarimus įtraukti sudėtingi ir visa apimantys įsipareigojimai gali daryti didžiulę įtaką šaliai ir regionui,

F.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimai neišvengiamai turės įtaką Cariforum valstybių ir prekybos partnerių ateities susitarimų taikymo sričiai ir turiniui bei regiono pozicijai derybų metu,

G.   kadangi kiekviena Cariforum valstybė vadovaujasi atskiru liberalizavimo tvarkaraščiu ir kadangi atskirų šalių tvarkaraščiai daugiau ar mažiau sutampa, taigi bėgant laikui jie virsta viso regiono tvarkaraščiu; kadangi Karibų baseino bendrija (Caricom) siekia sukurti bendrą rinką iki 2015 m.,

H.   kadangi pagal ekonominį partnerystės susitarimą nustatytų prekybos taisyklių absoliutus poveikis gali būti gerokai didesnis negu poveikis panaikinus tarifus,

I.   kadangi tobulinant prekybos taisykles turėtų būti didinama su prekyba susijusi pagalba,

J.   kadangi ES pagalbos prekybai strategijos tikslas– skatinti besivystančių šalių gebėjimą naudotis naujomis prekybos galimybėmis,

K.   kadangi susitarimo 139 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje pažymima, kad nė vienas šio susitarimo teiginys neturėtų būti traktuojamas kaip siekis silpninti šalių ir Cariforum valstybių signatarių pajėgumą užtikrinti geresnę prieigą prie vaistų,

L.   kadangi į ekonominės partnerystės susitarimą įtraukta deklaracija dėl vystomojo bendradarbiavimo, tačiau nenumatoma teisiškai privalomų finansavimo įsipareigojimų,

1.   pabrėžia, kad EPS gali būti laikomi pakankamais, jei juos vykdant bus pasiekiama šių tikslų: skiriama parama AKR šalių tvariam vystymuisi, jos skatinamos dalyvauti pasaulinėje prekyboje, intensyvinamas regionalizavimas, skatinama Europos Sąjungos ir AKR šalių prekyba ir AKR šalių ekonomikos įvairinimas;

2.   primena, kad, vadovaujantis ekonominės partnerystės susitarimu, turi būti remiama Cariforum valstybių vystymosi siekiai, politika ir prioritetai, ir tai daroma ne tik numatant atitinkamą šio susitarimo struktūrą ir turinį, bet ir tinkamą būdą bei metodą jam įgyvendinti;

3.   pažymi, kad, vadovaujantis ekonominės partnerystės susitarimu, turėtų būti prisidedama prie TVT siekio;

4.   ragina Komisiją paaiškinti savo poziciją dėl deklaruojamo ES tikslo silpninti šalių, kurios maži mokesčiai, įtaką; atsižvelgdamas į tai primena, kad aštuonias iš 14 Cariforum valstybių, pasirašančių ekonominės partnerystės susitarimą, EBPO įtraukė į šalių, kuriose maži mokesčiai, sąrašą ir kad ekonominės partnerystės susitarime su Cariforum valstybėmis yra nuostatos dėl visų gyventojų einamųjų sąskaitų liberalizavimo (122 straipsnis), investuotojų kapitalo sąskaitų liberalizavimo (123 straipsnis) ir beveik neribotos finansų paslaugų teikimo tarptautinės veiklos, įskaitant patikos paslaugų teikimo veiklą ir išvestines finansų priemones, kuriomis prekiaujama ne biržoje (103 straipsnio B-6 dalis);

5.   pabrėžia, kad pagrindinis EB ir Cariforum EPS tikslas – siekiant vystymosi tikslų, mažinant skurdą ir laikantis pagrindinių žmogaus teisių prisidėti prie TVT įgyvendinimo;

6.   ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis vėl pradėti derybas dėl DPD ir užtikrinti, kad susitarimai dėl liberalizavimo toliau skatintų skurdžių šalių vystymąsi;

7.   yra įsitikinęs, kad išsamūs EPS turėtų papildyti susitarimą dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD), o ne būti alternatyva AKR šalims;

8.   pabrėžia prekybos regiono viduje svarbą ir glaudesnių regioninių prekybos santykių poreikį siekiant užtikrinti regione tvarų augimą; pabrėžia, kad svarbus įvairių regiono subjektų bendradarbiavimas ir suderinamumas;

9.   susirūpinęs, kad nepaisant Komisijos derybų dėl EPS įgaliojimų, kuriuos Taryba patvirtino 2002 m. birželio 17 d. ir kuriuose nurodoma, kad derybose reikėtų atsižvelgti į konkrečius Bendrijos atokiausių regionų interesus ir atitinkamai EPS galėtų būti numatyta konkreti nuostata dėl tam tikrų priemonių siekiant paremti šių regionų produktus, kad jie greitu laiku galėtų būti integruoti į tarpregioninę prekybą remiantis PPO nuostatomis, nebuvo pakankamai atsižvelgta į atokiausių regionų interesus daugeliu aspektų, apie kuriuos Komisijai pranešė regionų tarybos, ir todėl atokiausi regionai greitai nebuvo įtraukti į tarpregioninę prekybą;

10.   ragina toliau mažinti tarifus, taikomus tarp besivystančių šalių ir regionų grupių ir šiuo metu sudarančius 15–25 proc. prekybos vertės, toliau skatinti Pietų regionų tarpusavio prekybą, ekonominį augimą ir regionų integraciją;

11.   primena, kad tikros regionų rinkos kūrimas yra esminis sėkmingo ekonominės partnerystės susitarimo įgyvendinimo pagrindas ir kad regionų integracija bei bendradarbiavimas ypač svarbūs Cariforum valstybių socialinei ir ekonominei plėtrai;

12.   pabrėžia, kad įgyvendinant susitarimą turi būti tinkamai atsižvelgta į Cariforum valstybių integracijos procesus, įskaitant Caricom bendros rinkos ir ekonomikos tikslus ir siekius, kaip nurodyta persvarstytoje Chaguaramaso sutartyje;

13.   primena, kad Cariforum valstybės, kurios yra Caricom narės, įsipareigojusios spręsti specialių sričių klausimus, dėl kurių iki galo nesusitarta bendros rinkos ir ekonomikos pagrindu, arba šiose srityse nėra viskas iki galo įgyvendinta, įskaitant finansų ir kitas paslaugas, investicijų, konkurencijos, viešųjų pirkimų, el. prekybos, intelektinės nuosavybės, laisvo prekių judėjimo ir aplinkos klausimus; ragina, įgyvendinant nuostatas šiose specialiose srityse, tinkamai atsižvelgti į bendrą rinką ir ekonomiką, kaip numatyta EB ir Cariforum EPS 4 straipsnio 3 dalyje;

14.   ragina atitinkamas šalis teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie ekonominę ir politinę padėtį šiose šalyse bei jų vystymąsi, siekiant gerinti bendradarbiavimą su ES;

15.   ragina Komisiją išaiškinti, kaip faktiškai AKR regione paskirstomos padidintame prekybos pagalbos biudžete prioritetinėms išlaidoms skirtos lėšos;

16.   primygtinai teigia, kad, vadovaujantis su pagalbos veiksmingumu susijusiais Paryžiaus principais, parama, be kita ko, turi priklausyti nuo poreikio, ir todėl ragina AKR pasiūlyti, kokių reikia papildomų su EPS susijusių lėšų, ypač susijusių su reglamentavimo sistemomis, apsaugos priemonėmis, prekybos palengvinimu, parama siekiant atitikti tarptautinius sanitarijos, fitosanitarijos ir intelektinės nuosavybės standartus ir su EPS stebėsenos priemonės sukūrimu;

17.   primena, kad 2007 m. spalio mėn. patvirtinta ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią įsipareigojama iki 2010 m. kasmet 2 milijardų (2 000 000 000) eurų padidinti bendrą ES su prekyba susijusią pagalbą (po 1 milijardą eurų skirtų Bendrija ir valstybės narės); primygtinai reikalauja skirti Cariforum šalims deramą ir teisingą dalį;

18.   ragina Komisiją paaiškinti, kaip lėšos paskirstomos regione, ragina ES valstybes nares numatyti papildomą finansavimą laikotarpiui po to, kai bus įvykdyti 2008–2013 m. biudžeto įsipareigojimai;

19.   ragina iš anksto nustatyti ir teikti teisingą pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, jog Komisija ir ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios lėšos turėtų būti laikomos papildomais ištekliais, o ne tiesiog būti skiriamos keičiant Europos plėtros fondo (EPF) finansavimo paketą, kad jos būtų skiriamos atsižvelgiant į Cariforum valstybių prioritetus ir išmokamos laiku, reguliariai bei vadovaujantis nacionalinių ir regioninių strateginės plėtros planų vykdymo tvarkaraščiais, taip pat kiek įmanoma skirstomos per Europos regioninės plėtros fondą; rekomenduoja Komisijai ir Cariforum valstybėms veiksmingai pasinaudoti šiomis lėšomis siekiant kompensuoti galimus muitų gauto pelno nuostolius ir tenkinti konkurencingumo ir vystymosi skatinimo poreikius;

20.   ragina Komisiją patikslinti, kokių dar lėšų ketinama skirti, neskaitant finansavimo iš 10-ojo Europos plėtros fondo; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sparčiai, adekvačiai ir veiksmingai taikomos visos vystomojo bendradarbiavimo nuostatos, įskaitant jų finansavimą;

21.   pažymi, kad Bahamuose, Antigvoje ir Barbadose dėl prekybos liberalizavimo gana greitai netenkama muitų pajamų; pripažįsta, kad, turint mintyje didžiąją dalį kitų Cariforum šalių į ES eksportuojamų prekių, nebesudaroma prekybos kliūčių arba didžioji liberalizacijos dalis bus įvykdyta 10–15 įgyvendinimo grafiko metais;

22.   pabrėžia, kad, jei būtina, siekiant, jog gerokai padidėtų prekių eksportas, panaikinus muitus ir kvotas (muitų ir kvotų panaikinimo iniciatyva) reikia kartu iš esmės pakeisti kilmės taisykles; taigi teigiamai vertina neseniai paskelbtus Komisijos pareiškimus apie tai, kad kilmės taisyklės gali būti pagerintos pagal 10 straipsnį, vadovaujantis kumuliacijos principu;

23.   ragina Komisiją nuolat atsiskaityti Parlamentui apie pateikiamų paraiškų dėl patentų skaičiaus ir bylinėjimosi atvejų skaičių pagal Patentinės kooperacijos sutartį; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas apie susitarime numatytus technologijų perkėlimo įsipareigojimus; ragina Komisiją nesiekti suderinti intelektinės nuosavybės teisių standartų, kurie neatitiktų Cariforum valstybių išsivystymo lygio; pabrėžia, kad svarbu padėti Cariforum šalims stebėti antikonkurencinius veiksmus vaistų sektoriuje;

24.   ragina derybų dėl bet kurio išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi AKR šalims būtina vadovautis siekiant didžiausios naudos iš šių išteklių;

25.   ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo siekiant trikdyti teisėtą generinių medikamentų tiekėjų konkurenciją ir (arba) sudaryti kliūtis vyriausybiniams pirkėjams įsigyti generinių prekių;

26.   supranta, kad reikia parengti skyrių dėl dvišalių prekybos apsaugos priemonių; ragina abi susitarimo šalis be reikalo nenaudoti šių apsaugos priemonių;

27.   sutinka su tuo, kad į išsamų EPS būtų įtrauktas skyrius dėl vystomojo bendradarbiavimo, skirtas bendradarbiavimui, susijusiam su prekyba prekėmis, su pasiūla susijusiam konkurencingumui, verslo skatinimo infrastruktūrai, prekybai paslaugomis, su prekyba susijusiems klausimams, institucijų pajėgumo didinimui ir fiskaliniais pokyčiais; ragina abi derybų šalis atsižvelgti į savo įsipareigojimą baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų tik tada, kai bus užtikrinti derami pajėgumai;

28.   pabrėžia, kad EPS derėtų atsižvelgti į ypatingus abiejų susitarimo šalių mažų ir vidutinių įmonių interesus;

29.   ragina Europos Sąjungą taikyti palankiausio režimo principą visoms AKR šalių paregionių grupėms;

30.   sutinka su tuo, kad Cariforum ir kitos paregionių grupės selektyviai taikytų palankiausią režimą Europos Sąjungai;

31.   atsižvelgiant į EPS 5 straipsnio nuostatas dėl ypatingų ir diferencijuotų sąlygų ir siekiant įgyvendinti skurdo mažinimo tikslą, tinkami EPS vystymosi rodikliai turėtų turėti trejopą pagrindinę paskirtį – jais remiantis turėtų būti galima: paskatinti Cariforum šalis įgyvendinti EPS įsipareigojimus arba nustatyti joms išimtis; stebėti EPS įgyvendinimo poveikį tvariam vystymuisi ir skurdo mažinimui; stebėti, kaip vykdomi EB įsipareigojimai, ypač kaip skiriama pažadėta finansinė pagalba ir techninė parama ir ar veiksmingai ji teikiama;

32.   pabrėžia, kad įgyvendinant EPS reikalingi vystymosi rodikliai, naudotini numatomiems ekonominiams ir socialiniams rezultatams (pvz., skurdo sumažinimui, geresnėms gyvenimo sąlygoms ir ekonomikos atvėrimui) įvertinti;

33.   atkreipia dėmesį į didelį valstybinių išlaidų žemės ūkio subsidijoms ir finansinės bei techninės paramos dydžio skirtumą;

34.   pabrėžia, kad dėl to AKR šalių ūkininkų padėtis blogesnė, nes mažėja jų konkurencingumas tiek valstybės viduje, tiek užsienyje, kadangi jų produktai, palyginti su subsidijuojamais ES ir JAV produktais, yra realiai brangesni;

35.   dėl šios priežasties pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač susijusios su žemės ūkio prekėmis ir su kai kuriomis apdorotomis žemės ūkio prekėmis, kadangi jos labiausiai susijusios su būtinybe apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba jautrius produktus;

36.   ragina taikyti tinkamas ir skaidrias priežiūros sistemas, kurios turėtų konkrečią paskirtį ir darytų konkretų poveikį, siekiant, kad EPS poveikis būtų stebimas aktyviau dalyvaujant pačioms AKR šalims ir konsultuojantis su įvairiais suinteresuotais subjektais;

37.   prašo Komisijos pritarti siekiui parengti nepriklausomą stebėsenos priemonę, kuri būtų taikoma Cariforum valstybėse ir pagal kurią būtų numatyti reikalingi ištekliai analizei, skirtai nustatyti, ar pavyksta pažangiai siekti pagal ekonominės partnerystės susitarimą nustatytų tikslų, atlikti;

38.   mano, kad svarbu, jog įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus būtų parengta tinkama stebėsenos sistema, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas ir kurią taikant būtų įtraukiami Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nariai bei tinkamai derinamas Tarptautinės prekybos komiteto vadovaujamasis vaidmuo ir bendras prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumas; mano, kad šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir aktyviai derinti darbą su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja;

39.   pabrėžia esminį Cariforum valstybių parlamentų ir nevalstybinių subjektų vaidmenį kontroliuojant ir valdant EPS; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant jų veiksmingo dalyvavimo būtina aiški ir atvira ES ir Cariforum valstybių darbotvarkė;

40.   ragina Europos Vadovų Tarybą prieš ratifikuojant Cariforum valstybių ir Europos Sąjungos valstybių narių EPS konsultuotis su Europos Sąjungos atokiausių regionų, įeinančių į Karibų jūros regioną (Martinikos, Gvadelupos ir Prancūzijos Gvianos), regioninėmis tarybomis;

41.   palankiai vertina pirmiau minėtą bendrą deklaraciją ir tai, kad ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo pasirašymo datos numatoma išsamiai persvarstyti susitarimą privaloma tvarka ir, siekiant nustatyti susitarimo poveikį, įskaitant įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, vėliau jį persvarstyti kas penkerius metus; pažymi, kad šalys įsipareigojo iš dalies pakeisti jo nuostatas ir taikyti jį taip, kaip būtina; ragina, kad persvarstant EPS dalyvautų Europos Parlamentas ir Cariforum valstybių parlamentai;

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Ministrų Tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 591. (10) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252. (12) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 305. (13) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0051.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Dramblio Kaulo Kranto, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo

P6_TA(2009)0176 B6-0148/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

–   atsižvelgdamas į ketvirtosios PPO ministrų konferencijos deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl penktosios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijos Kankūne(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2),

–   atsižvelgdamas į Gleniglso pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. paskelbė G8,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. ministrų deklaraciją, kuri buvo priimta per Honkonge vykusią šeštąją Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferenciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo vertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) sustabdymo(7),

–   atsižvelgdamas į pagalbos prekybos srityje darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d.(8) ir 2007 m. gruodžio 12 d.(9) rezoliucijas dėl ekonominės partnerystės susitarimų,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės ir 2008 m. birželio mėn. išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(10),

–   atsižvelgdamas į laikinąjį Dramblio Kaulo Kranto ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį ir 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi iki 2007 m. gruodžio 31 d. ankstesni Europos Sąjungos ir AKR šalių prekybos santykiai, dėl kurių pastarosios šalys naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų nesivadovaudamos abipusiškumo principu, neatitiko PPO taisyklių,

B.   kadangi EPS yra PPO taisykles atitinkantys susitarimai, kuriais siekiama remti regioninę integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taip sudarant sąlygas jų tvariam socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir prisidedant prie bendrų pastangų naikinti skurdą ir kurti gerovę AKR šalyse,

C.   kadangi vadinamieji laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai (LEPS) yra iš esmės PPO taisykles atitinkantys susitarimai, apimantys esminius įsipareigojimus dėl prekybos prekėmis, pagal kuriuos siekiama užtikrinti nenutrūkstamą AKR šalių prekybą su Europos Sąjunga, ir jie turėtų būti taikomi kaip laikinas sprendimas laukiant derybų dėl išsamaus EPS su Vakarų Afrikos regionu pabaigos,

D.   kadangi LEPS įtvirtintas prekybos taisykles turėtų papildyti didesnė su prekyba susijusi parama, pvz., administravimo gebėjimų ugdymas ir gero valdymo skatinimo priemonės,

E.   kadangi, organizacijos Transparency International duomenimis, Dramblio Kaulo Krantas pagal 2008 m. korupcijos suvokimo indeksą užima 151-ą vietą iš 163 šalių,

F.   kadangi pagal ES prekybos pagalbos strategiją siekiama užtikrinti besivystančių šalių pajėgumą pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

G.   kadangi derybose dėl EPS kai kurios AKR valstybės, norėdamos užtikrinti, kad visi eksportuotojai turėtų tokias sąlygas, kaip palankiausio režimo prekybos partneriai, siekė didžiausio palankumo režimo išlygos, pagal kurią prekių importui būtų nustatytas normalus, nediskriminuojamas tarifas,

H.   kadangi tarp ES ir AKR šalių ekonomikos mažai konkurencijos, nes didžiąją ES eksporto dalį sudaro prekės, kurių AKR šalys negamina, tačiau kurių joms reikia tiesiogiai vartoti arba naudoti vietos pramonės tikslais; kadangi taip nėra žemės ūkio prekių atveju, nes ES eksporto subsidijos sudaro didelę kliūtį AKR žemės ūkio, gyvulininkystės ir pieno sektorių gamintojams, dėl šių subsidijų suardomos bei dažnai sužlugdomos ir vietos, ir regioninės rinkos, taigi ES turėtų nedelsdama nustoti taikyti visokių rūšių eksporto subsidijas,

I.   kadangi Europos Bendrija ir AKR šalys susitarė dėl naujų lankstesnių ir patobulintų kilmės taisyklių, kurios, jei bus tinkamai ir atsižvelgiant į šių šalių sumažėjusius pajėgumus įgyvendintos, bus labai naudingos AKR šalims,

1.   pabrėžia, kad EPS gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami trys tikslai: AKR šalims suteikiamos priemonės tvariai vystytis, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje ir stiprinamas regionalizacijos procesas;

2.   pabrėžia, kad pagrindinis šio susitarimo tikslas – remiantis prekyba, vystymusi, skurdo mažinimu ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo;

3.   primena, kad laikinieji susitarimai atitinka PPO taisykles ir gali būti laikomi pirmuoju proceso etapu, tačiau jie neturėtų automatiškai tapti išsamiais EPS;

4.   rekomenduoja laikytis lankstaus ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl išsamaus EPS; turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją visų pirma atsižvelgti į Dramblio Kaulo Kranto prašymą, susijusį su susitarime numatytais vystymosi aspektais; atsižvelgdamas į tai, pritaria 2008 m. gegužės mėn. BRIST išvadoms;

5.   ragina Komisiją atsižvelgti į visus Dramblio Kaulo Kranto prašymus iš naujo derėtis dėl visų ginčytinų klausimų, kuriuos jis norėtų pakeisti arba panaikinti;

6.   ragina Komisiją atidžiai stebėti su susitarimu susijusius ekonominius pokyčius; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui dar kartą apsvarstyti visus susitarimo aspektus derantis dėl išsamaus EPS; pabrėžia, kad, siekiant nustatyti susitarimo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, į galutinį EPS reikėtų įtraukti persvarstymo sąlygą ir nuostatą dėl poveikio vertinimo, kurį reikėtų atlikti per 3–5 metus po susitarimo pasirašymo; ragina, kad Parlamentas dalyvautų persvarstant susitarimą;

7.   primena, kad EPS turi atitikti PPO taisykles, kuriose nereikalaujama paslaugų, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir vad. Singapūro klausimų liberalizavimo įsipareigojimų bei reguliavimo įsipareigojimų, tačiau tai nedraudžiama;

8.   ragina nustatyti paslaugų reglamentavimo sistemą pereinamuoju laikotarpiu nuo laikinojo prie galutinio EPS; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kiek įmanoma, kad būtų teikiamos visuotinės paslaugos, įskaitant būtiniausias viešąsias paslaugas; šiomis aplinkybėmis pakartoja savo nuomonę, išdėstytą 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl prekybos paslaugomis(11);

9.   mano, kad į išsamų EPS turėtų būti įtrauktas skyrius dėl politinio dialogo ir dėl žmogaus teisių apsaugos;

10.   tikisi, kad Dramblio Kaulo Krante kuo greičiau dirbs atskaitinga demokratiniu būdu išrinkta vyriausybė; taigi pritaria visai parengiamajai veiklai, kurią atliko Nepriklausoma rinkimų komisija (NRK), tačiau ragina NRK kuo greičiau viešai paskelbti naujus realius rinkimų terminus; mano, kad Parlamento parama galutiniam ES ir Dramblio Kaulo Kranto EPS turėtų būti grindžiama tuo, ar įvyko rinkimai ir ar į valdžią atėjo demokratiniu būdu išrinkta vyriausybė; prašo kuo greičiau kreiptis į jį dėl konsultacijos;

11.   giria susitarimą pasirašiusias šalis už tai, kad jos padeda siekti pažangos reformuojant muitų sistemas Vakarų Afrikos regione, visų pirma turint mintyje Dramblio Kaulo Kranto poziciją Vakarų Afrikos regione – tai viena pažangiausių ir turtingiausių regiono šalių ir, tuo pat metu, regiono lyderė prekybos ir ekonominės raidos srityse;

12.   pritaria muitų sąjungos kūrimui Vakarų Afrikos regione, visų pirma turint mintyje naudą, kurią Dramblio Kaulo Krantas gautų suderinus nuostatas Vakarų Afrikos regione – tai padėtų sukurti didesnę rinką, suaktyvinti prekybą ir suteiktų daugiau galimybių užtikrinti masto ekonomiją;

13.   primena, kad prekyba su kitomis regiono šalimis sudaro nedidelę Dramblio Kaulo Kranto prekybos dalį, ir pabrėžia, kad, norint regione užtikrinti tvarų augimą, reikia plėsti regiono šalių prekybos ryšius; dėl šios priežasties ragina Komisiją deramai atsižvelgti į regiono organizacijos – Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (angl. ECOWAS) – politiką;

14.   pabrėžia, kad galimas būsimasis regioninis EPS su Vakarų Afrikos valstybėmis jokiu būdu neturėtų kelti grėsmės šių valstybių sanglaudai bei regioninei integracijai ar ją silpninti;

15.   mano, kad pagal galutinį ekonominės partnerystės susitarimą turėtų būti skatinamas apdorotų medžiagų eksportas, taikant paprastesnes ir patobulintas kilmės šalies taisykles, ypač svarbiausiuose sektoriuose, pvz., tekstilės, žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuose;

16.   ragina Europos Sąjungą Dramblio Kaulo Krantui, įskaitant privatų sektorių ir pilietinę visuomenę, teikti didesnę tinkamą techninę ir administracinę paramą, siekiant palengvinti šalies ekonomikos prisitaikymą, susijusį su laikinojo ekonominės partnerytės susitarimo pasirašymu;

17.   primena, kad 2007 m. spalio mėn. buvo priimta ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią ES įsipareigojo iki 2010 m. kasmet didinti bendrą ES su prekyba susijusią pagalbą iki 2 000 000 000 eurų (1 milijardą eurų skiria Bendrija, 1 milijardą eurų – valstybės narės); primygtinai reikalauja Dramblio Kaulo Krantui skirti tinkamą ir teisingą dalį; ragina iš anksto nustatyti ir skirti tinkamą pagalbos prekybai lėšų dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomi ištekliai, o ne tiesiog pakeistos paskirties finansavimas iš Europos plėtros fondo (EPF), kad jos būtų skiriamos atsižvelgiant į Dramblio Kaulo Kranto prioritetus ir išmokamos laiku, reguliariai ir atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių strateginės plėtros planų vykdymo tvarkaraščius; nepritaria tam, kad būtų nustatytos bet kokios su EPS ratifikavimu susijusios sąlygos dėl Europos pagalbos skyrimo, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad prieiga prie 10-ojo EPF lėšų būtų atsieta nuo derybų rezultatų ir tempo;

18.   pabrėžia skaidraus gamtos išteklių valdymo svarbą, kadangi jie lemia vystymąsi; ragina derybų dėl galutinio EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į tokią sistemą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi Dramblio Kaulo Krantui būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos; šiame kontekste primena savo nuomonę, išdėstytą 2007 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės(12) ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ES įsisteigusios tarptautinės įmonės, turinčios gamybos padalinių Dramblio Kaulo Krante, laikytųsi pagrindinių TDO standartų, socialinių ir aplinkosaugos paktų bei tarptautinių susitarimų, kad būtų pasiekta pasaulinė ekonominio augimo ir aukštesnių socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyra;

19.   ragina Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijas skatinti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ)ir užtikrinti jų apsaugą, turint mintyje šio laikinojo susitarimo pasirašymą; palankiai vertina LEPS, kadangi pagal jį MVĮ suteikiama 15 metų prisitaikyti prie pokyčių;

20.   mano, kad, norint užtikrinti peržiūrėtos prekybos sistemos naudingumą, itin svarbu plėtoti regiono žmogiškuosius išteklius, ir ragina rengti iniciatyvas, kurios leistų Dramblio Kaulo Krante išlaikyti kvalifikuotus išsilavinusius darbuotojus ir pritraukti naujų tokių darbuotojų;

21.   reiškia tolesnę paramą išsamiam Europos bendrijos ir Dramblio Kaulo Kranto LPS; mano, kad turi būti deramasi šiais svarbiausiais klausimais:

22.   apgailestauja dėl to, kad daugelis produktų, įskaitant cementą, degalus ir transporto priemones, kurių importas mažesnėmis kainomis galėtų būti labai svarbus vietos verslininkams ir jaunoms pramonės šakoms tolimesnėje vertės kūrimo grandinėje, nebuvo įtraukta į liberalizavimo procesą;

23.   primygtinai reikalauja, kad į išsamų EPS būtų įtrauktos nuostatos dėl svarbiausių gero valdymo, skaidrumo ir pagarbos žmogaus teisėms standartų;

24.   mano, kad išsamus EPS Dramblio Kaulo Kranto piliečiams bus visapusiškai naudingas tik tuo atveju, jei šioje šalyje dirbs atskaitinga demokratiniu būdu išrinkta vyriausybė; reiškia viltį, kad tuo metu Dramblio Kaulo Krante dirbs tokia vyriausybė;

25.   mano, kad svarbu, jog įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus būtų parengta tinkama stebėsenos sistema, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas ir kurią taikant būtų įtraukiami Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nariai bei tinkamai derinamas Tarptautinės prekybos komiteto vadovaujamasis vaidmuo ir bendras prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumas; mano, kad šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir aktyviai derinti darbą su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad šią stebėseną reikėtų pradėti priėmus kiekvieną laikinąjį ekonominės partnerytės susitarimą;

26.   ragina Tarybą ir Komisiją laiku informuoti Parlamentą vykstant pereinamųjų derybų procesui;

27.   ragina Komisiją pateikti įgyvendinamų alternatyvų valstybėms, kurios nepasirengusios pasirašyti galutinio EPS, kad būtų užtikrinta jų prieiga prie rinkos;

28.   ypač pabrėžia didelę AKR parlamentų ir nevalstybinių veikėjų reikšmę ekonominės partnerystės susitarimų priežiūros ir valdymo srityje ir prašo Komisijos skatinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose; pažymi, kad tam reikia aiškios ES ir AKR šalių darbotvarkės, paremtos dalyvavimo strategija;

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Ministrų Tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0407. (12) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo

P6_TA(2009)0177 B6-0142/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Kankune vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) penktosios ministrų konferencijos(1), į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2), į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge(3), į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4), į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5), į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6), į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(7), į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8), į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(9) ir į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(10),

–   atsižvelgdamas į laikiną Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn., 2008 m. gegužės mėn. ir 2008 m. lapkričio mėn. išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. ministrų deklaraciją, kuri buvo priimta per Honkonge vykusią šeštąją Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferenciją,

–   atsižvelgdamas į pagalbos prekybos srityje darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), visos tarptautinės bendruomenės iškelti kaip skurdo naikinimo kriterijai,

–   atsižvelgdamas į Gleniglso (angl. Gleneagles) pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. priėmė Didysis aštuonetas,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusio ketvirtojo PPO ministrų konferencijos posėdžio metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį ir į 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi iki 2007 m. gruodžio 31 d. ankstesni Europos Sąjungos ir AKR šalių prekybos santykiai, dėl kurių pastarosios šalys naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų nesivadovaudamos abipusiškumo principu, neatitiko PPO taisyklių,

B.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimai atitinka PPO reikalavimus ir pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taip puoselėjant šių šalių tausią socialinę ir ekonominę plėtrą ir prisidedant prie bendro siekio kovoti su skurdu AKR šalyse,

C.   kadangi pagal PPO taisykles nereikalaujama, kad EPS šalys vykdytų liberalizaciją paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės teisių, konkurencijos, prekybos lengvinimo, duomenų apsaugos, kapitalo judėjimo ar mokesčių valdymo srityse, ir kadangi derybos šiais klausimais turėtų vykti tik tuo atveju, jei abi šalys to siekia; kadangi skelbiamų EPS tikslų, t. y. skatinti plėtrą ir mažinti skurdą, reikia siekti vykdant laipsnišką ir tinkamai suplanuotą prekybos liberalizaciją, grindžiamą plėtros gairėmis, kuri gali būti svarbi skatinant rinkos įvairovę, ekonomikos augimą ir vystymąsi,

D.   kadangi 2008 m. gegužės 26–27 d. vykusios Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimo išvadose buvo pabrėžta būtinybė taikyti lanksčius veiksmus ir kartu užtikrinti atitinkamą pažangą, taip pat Komisija buvo raginama naudoti visus PPO reikalavimus atitinkančius lankstumo ir asimetrijos veiksmus siekiant, kad būtų atsižvelgta į skirtingus AKR šalių ir regionų poreikius ir išsivystymo lygį,

E.   kadangi taikant ankstesnes prekybos lengvatų sistemas nepavyko iš esmės pagerinti ekonominės padėties šiose šalyse,

F.   kadangi laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai – tai susitarimai dėl prekybos prekėmis, pagal kuriuos siekiama užtikrinti nenutrūkstamą AKR šalių prekybą su Europos Sąjunga, ir jie turėtų būti taikomi kaip laikinas sprendimas, kol vyksta derybos dėl išsamaus EPS su Vakarų Afrikos regionu sudarymo,

G.   kadangi bendras pagal EPS nustatytų prekybos taisyklių poveikis gali būti gerokai didesnis negu poveikis panaikinus tarifus,

H.   kadangi pagal Kotonu sutarties 37 straipsnio 6 dalį AKR šalys turi teisę išnagrinėti EPS alternatyvas,

I.   kadangi laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas – tai žingsnis link išsamaus ekonominės partnerystės sudarymo,

J.   kadangi ES siūlo AKR šalims patekimą į ES rinkas visiškai be muitų ir be kvotų taikant pereinamuosius laikotarpius ryžiams (iki 2010 m.) ir cukrui (iki 2015 m.),

K.   kadangi įvairių AKR valstybių, taip pat AKR ir Europos Sąjungos pajėgumai labai skirtingi,

L.   kadangi tarp ES ir AKR šalių ekonomikos mažai konkurencijos, nes didžiąją ES eksporto dalį sudaro prekės, kurių AKR šalys negamina, tačiau kurių joms reikia, kad būtų tiesiogiai vartojamos arba naudojamos vietos pramonės tikslais,

M.   kadangi esama finansinė ir ekonominė krizė reiškia, kad besivystančiam pasauliui, siekiančiam visiškai pasinaudoti tarptautinės prekybos galimybėmis, kaip niekada bus svarbi prekybos politika,

N.   kadangi siekiant užtikrinti, kad visiems eksportuotojams būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip daugiausia lengvatų gaunančiam eksportuotojui, didžiausio palankumo statuso (DPS) nuostata, pagal kurią nustatomas normalus, nediskriminuojamasis prekių importo tarifas, įtraukiama į EPS tekstus,

O.   kadangi Europos Bendrija ir AKR šalys derėjosi dėl naujų geresnių kilmės taisyklių, ir šios taisyklės, jei bus taikomos tinkamai ir pakankamai atsižvelgiant į šalių sumažėjusius pajėgumus, galėtų teikti AKR šalims daug naudos,

P.   kadangi ES pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti besivystančių šalių sugebėjimą pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

Q.   kadangi išsamus ekonominės partnerystės susitarimas neišvengiamai lemia AKR šalių ir kitų prekybos partnerių būsimų susitarimų taikymo sritį ir turinį bei regiono poziciją derybų metu,

R.   kadangi prekybos tarp regionų požiūriu Europos Sąjungos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) prekybos balansas yra lygus,

S.   kadangi Gana yra VAVEB, kurią sudaro 15 valstybių, narė; kadangi regiono atskirų valstybių dydis ir BVP lygis labai skiriasi,

T.   kadangi 12 iš 15 VAVEB valstybių laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis valstybėmis (MIV),

U.   kadangi Gana, Dramblio Kaulo Krantas ir Nigerija nelaikomos mažiausiai išsivysčiusiomis valstybėmis; kadangi pripažįsta, kad gali iškilti sunkumų dėl vyriausybių išteklių ir VAVEB regiono šalių grupės pajėgumų skirtumų, susijusių su tuo, kad dauguma VAVEB narių priskiriamos MIV,

1.   dar kartą patvirtina savo požiūrį, kad deramai parengus ekonominės partnerystės susitarimą atsirastų galimybė atgaivinti AKR ir ES prekybos santykius, skatinti AKR šalių ekonomikos įvairinimą ir regionų integraciją bei mažinti skurdą AKR šalyse;

2.   pripažįsta, kad sudarytas laikinasis Europos bendrijos ir AKR valstybių partnerystės susitarimas buvo naudingas eksportuotojams, kadangi 2007 m. gruodžio 31 d. nustojus galioti Kotonu susitarimu nustatytam preferencinių tarifų tvarkos taikymui buvo išplėstos eksporto į Europos Sąjungą galimybės, taigi, suteikus visišką prieigą prie rinkos ir patobulinus kilmės taisykles, buvo išsaugotos ir iš esmės išplėstos Ganos eksporto į ES galimybės;

3.   pritaria tam, kad Europos bendrija, siekdama remti AKR ir ES prekybos liberalizaciją, siūlo suteikti AKR šalims daugumos produktų bekvotę ir bemuitę prieigą prie Europos Sąjungos rinkos;

4.   pabrėžia, kad būsimasis EPS su Gana jokiu būdu neturėtų kelti grėsmės regioninei Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) integracijai ar silpninti jos sanglaudos;

5.   primena, kad laikinieji susitarimai atitinka PPO taisykles ir gali būti laikomi pirmuoju proceso etapu, tačiau jie neturėtų automatiškai tapti galutiniais EPS;

6.   primena, kad pagal PPO taisykles nereikalaujama ir nedraudžiama sudaryti susitarimus dėl paslaugų ir vadinamųjų Singapūro klausimų;

7.   pripažįsta, kad pagal laikinąjį EPS nustatomi pereinamieji laikotarpiai, taikomi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kad jos galėtų prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos paskatins šis susitarimas, ir ragina susijusių valstybių valdžios institucijas derantis dėl išsamaus EPS toliau remti MVĮ interesus;

8.   ragina AKR šalis tęsti liberalizacijos procesą ir skatina plėsti tokias reformas ir taikyti jas ne tik prekybai prekėmis, siekiant liberalizuoti prekybą paslaugomis;

9.   ragina Komisiją nedaryti nederamo spaudimo Ganai prisiimti liberalizavimo įsipareigojimus viešųjų paslaugų ir vadinamųjų Singapūro klausimų srityse;

10.   siekdamas, kad pereinamasis ekonomikos laikotarpis pasirašius laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą būtų sklandesnis, ragina Europos Sąjungą didinti atitinkamą pagalbą AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiau informuoti, kaip AKR regione iš tiesų paskirstomos įsipareigotų prioritetinių išlaidų lėšos, susijusios su padidintu pagalbos prekybai biudžetu;

12.   primena, kad 2007 m. spalio mėn. priimta ES prekybos pagalbos strategija, kurioje numatytas įsipareigojimas iki 2010 m. padidinti bendrą su prekyba susijusią ES paramą iki 2 milijardų (2 000 000 000) eurų per metus (po 1 milijardą eurų skirtų Bendrija ir dar 1 milijardą skirtų valstybės narės); primygtinai reikalauja Vakarų Afrikos regionui skirti tinkamą ir teisingą dalį;

13.   ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomi ištekliai, o ne tiesiog pakeistos paskirties Europos plėtros fondo (EPF) finansavimas, kad jos būtų skiriamos atsižvelgiant į Ganos prioritetus ir išmokamos laiku, pagal iš anksto numatytus terminus bei pagal nacionalinių ir regioninių strateginės plėtros planų vykdymo tvarkaraščius; nepritaria tam, kad teikiant Europos pagalbą būtų nustatytos bet kokios su EPS susijusios sąlygos, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad prieiga prie 10-ojo EPF lėšų būtų atsieta nuo derybų rezultatų ir tempo;

14.   ragina susijusias šalis siekiant geriau bendradarbiauti su Europos Sąjunga suteikti aiškią ir skaidrią informaciją apie savo ekonominę ir politinę padėtį bei vystymąsi;

15.   pabrėžia skaidraus gamtos išteklių valdymo svarbą, kadangi jie lemia vystymąsi; ragina derybų dėl išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į tokią sistemą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi Ganai būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės(11) išreikštą požiūrį ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ES įsisteigusios tarptautinės įmonės, turinčios gamybinių patalpų AKR šalyse, tvirtai laikytųsi Tarptautinės darbo organizacijos standartų, socialinių ir su aplinka susijusių įsipareigojimų bei tarptautinių susitarimų, siekdamos, kad visame pasaulyje būtų išlaikyta ekonomikos augimo ir griežtesnių socialinių bei aplinkosaugos standartų pusiausvyra;

16.   pabrėžia prekybos pačiame regione svarbą ir būtinybę plėtoti regioninės prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pabrėžia, kad svarbu, jog skirtingi regioniniai subjektai bendradarbiautų ir atitiktų vienas kitą;

17.   skatina toliau mažinti tarifus, taikomus tarp besivystančių šalių ir regionų grupių, šiuo metu sudarančių 15–25 proc. prekybinės vertės, siekiant toliau skatinti pietų regionų tarpusavio prekybą, ekonominę plėtrą ir regionų integraciją;

18.   pritaria Vakarų Afrikos grupės muitų sąjungos kūrimui ir pastangoms kurti pinigų sąjungą, visų pirma turint mintyje naudą įmonėms, kurią jos gaus suderinus Vakarų Afrikos regioną – tai padėtų sukurti didesnę rinką, padidintų prekybą ir suteiktų daugiau galimybių užtikrinti masto ekonomiją;

19.   ragina taikyti tinkamas ir skaidrias priežiūros sistemas, kurios turėtų konkrečią paskirtį ir darytų konkretų poveikį siekiant, kad EPS poveikis būtų stebimas aktyviau dalyvaujant AKR ir konsultuojantis su įvairiomis suinteresuotomis šalimis; pabrėžia, kad reikia išsamiai persvarstyti laikinąjį EPS ne vėliau kaip po penkerių metų nuo jo pasirašymo dienos, atsižvelgus į jo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant įgyvendinimo išlaidas ir pasekmes, ir leidžiant daryti susitarimo nuostatų pakeitimus bei priderinti jo taikymą;

20.   primygtinai teigia, kad, vadovaujantis su pagalbos veiksmingumu susijusiais Paryžiaus principais, parama, be kita ko, turi priklausyti nuo poreikio, ir todėl ragina AKR patikslinti, kokiam tikslui reikia papildomų su EPS susijusių lėšų, ypač šiose srityse: norminio pagrindo, apsaugos priemonių, prekybos palengvinimo, paramos siekiant atitikti tarptautinius sanitarijos, fitosanitarijos ir intelektinės nuosavybės standartus bei EPS stebėsenos priemonės sukūrimo;

21.   ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) ir užtikrinti, kad susitarimai dėl liberalizavimo skatintų skurdžių šalių vystymąsi;

22.   yra įsitikinęs, kad išsamūs EPS turėtų papildyti susitarimus dėl DPD, o ne būti alternatyva AKR šalims;

23.   atsižvelgia į poreikį parengti skyrių dėl dvišalių prekybos apsaugos priemonių; ragina abi šalis be reikalo netaikyti šių apsaugos priemonių; ragina Komisiją atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl išsamaus EPS sudarymo sutikti persvarstyti laikinojo EPS apsaugos priemones siekiant užtikrinti tinkamą, skaidrų ir spartų naudojimą, laikantis sąlygos, kad būtų laikomasi jų taikymo kriterijų;

24.   pabrėžia, kad esama didelių viešųjų subsidijų ir paramos žemės ūkiui skirtumų: ES per metus šiam tikslui išleidžia 55 milijardus eurų, JAV – 55 000 milijardus dolerių, o Gana nuo 1980 m. nebeskyrė subsidijų savo ūkininkams ar žemės ūkio produktų gamintojams;

25.   mano, kad, nepaisant lengvatinės Ganos žemės ūkio produktų galimybės patekti į ES rinką, taikant EPS negalima paskatinti Ganos žemės ūkio gamybos vystymosi, jei techninėmis ir finansinėmis investicijomis nebus padidinti ir modernizuoti gamybos pajėgumai;

26.   pabrėžia, kad dėl to AKR šalių ūkininkų padėtis blogesnė, nes mažėja jų konkurencingumas tiek šalies viduje, tiek užsienyje todėl, kad jų produktai iš tikrųjų yra brangesni už subsidijuojamus ES ir JAV produktus;

27.   taigi pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač taikomos žemės ūkio prekėms ir kai kurioms apdorotoms žemės ūkio prekėms, kadangi jos labiausiai susijusios su būtinybe apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba jautrius produktus;

28.   pažymi, kad Ganai suteiktos tarifų išimtys, taikomos vištienai ir kitai mėsai, pomidorams, svogūnams, cukrui, tabakui ar alui;

29.   pabrėžia, kad pagal išsamų EPS susitarimą turėtų būti skatinamas apdorotų medžiagų eksportas, taikant paprastesnes ir patobulintas kilmės taisykles, ypač svarbiausiuose, pvz., žemės ūkio, sektoriuose;

30.   pripažįsta, kad į laikinąjį EPS jau įtrauktas skirsnis dėl vystomojo bendradarbiavimo (2 antraštinė dalis), kuris aprėpia vystomąjį bendradarbiavimą, mokesčių reguliavimą, pasiūla grindžiamą konkurencingumą, verslo skatinimo infrastruktūrą ir kurį reikia iki galo įgyvendinti; pabrėžia, kad išsamaus regioninio susitarimo skyriuose dėl paslaugų reikia skubiai nustatyti su investicijomis ir prekyba susijusias taisykles, ir ragina abi šalis atsižvelgti į savo įsipareigojimą baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų tik tada, kai bus užtikrinti adekvatūs pajėgumai;

31.   pabrėžia, kad į bet kokį išsamų ekonominės partnerystės susitarimą turi būti įtrauktos gero valdymo, skaidrios politinės veiklos ir žmogaus teisių nuostatos;

32.   pažymi, kad EPS turėtų padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT);

33.   ragina derybų šalis įtraukti įpareigojančius susitarimus dėl investicijų, konkurencijos ir viešųjų pirkimų, kurie į Ganą pritrauktų verslą ir investicijas, ir pabrėžia, kad, jei šios taisyklės bus taikomos visiems, jos bus naudingos ir vartotojams, ir vietos viešojo administravimo institucijoms;

34.   pabrėžia, kad svarbus nevalstybinių veikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių indėlis į VAVEB regioną ir EPS poveikio analizė, kurie padės sukurti tikrą partnerystę, reikalingą EPS stebėsenai;

35.   prašo užtikrinti skubią ratifikavimo procedūrą, kad šalys partnerės be nereikalingos gaišaties galėtų turėti naudos iš laikinojo EPS;

36.   rekomenduoja laikytis lankstaus, gerai pritaikyto ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl išsamaus EPS; turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją ypač atsižvelgti į Ganos prašymą, susijusį su susitarime numatytais vystymosi aspektais; atsižvelgdamas į tai, pritaria 2008 m. gegužės mėn. BRIST išvadoms;

37.   ragina derybų šalis, kaip planuota, baigti derybas 2009 m.; ragina šalis imtis visų priemonių siekiant, kaip planuota, iki 2009 m. pabaigos baigti rengti AKR šalių ir Europos Sąjungos išsamų EPS;

38.   pabrėžia, kad išsamiame EPS turėtų būti įrašyta persvarstymo sąlyga ir reikalavimas dėl visuotinio poveikio vertinimo, kuris turėtų būti atliekamas praėjus 3–5 metams nuo susitarimo pasirašymo; reikalauja, kad kiekvieną kartą persvarstant susitarimą dalyvautų Europos ir Ganos parlamentai;

39.   ypač pabrėžia didelę AKR parlamentų ir nevalstybinių veikėjų reikšmę ekonominės partnerystės susitarimų priežiūros ir valdymo srityje ir prašo Komisijos užtikrinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose; laikosi nuomonės, kad siekiant šio tikslo reikia numatyti aiškią, dalyvavimo požiūriu pagrįstą ES ir AKR šalių darbotvarkę;

40.   mano, kad svarbu, jog įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus būtų parengta tinkama stebėsenos sistema, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas ir kurią taikant būtų įtraukiami Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nariai bei tinkamai derinamas Tarptautinės prekybos komiteto vadovaujamasis vaidmuo ir bendras prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumas; mano, kad šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir aktyviai derinti darbą su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad šią stebėseną reikėtų pradėti po kiekvieno laikino EPS susitarimo;

41.   primygtinai reikalauja, kad Parlamentui būtų teikiama išsami informacija apie pereinamąjį derybų procesą ir kad jis šiame procese dalyvautų;

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Ministrų Tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252. (11) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ramiojo vandenyno valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos, kitos šalies, laikinojo partnerystės susitarimo

P6_TA(2009)0178 B6-0143/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl penktosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos Kankūne(1), 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2), 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge(3), 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6), į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(7), į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8), į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(9) ir į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(10),

–   atsižvelgdamas į Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos laikinąjį partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. susitikimų išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusiame ketvirtajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. ministrų deklaraciją, kuri buvo priimta per Honkonge vykusią šeštąją Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferenciją,

–   atsižvelgdamas į Prekybos pagalbos darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo naikinimo kriterijai,

–   atsižvelgdamas į Gleneagles komunikatą, kurį G8 paskelbė 2005 m. liepos 8 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, ją siejant su 103 straipsnio 2 dalimi,

A.   kadangi nuo 2008 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos ir AKR šalių ankstesnieji prekybos santykiai, kai AKR šalims suteikiama lengvatinė galimybė patekti į ES rinkas nesivadovaujant abipusiškumo principu, neatitinka PPO taisyklių,

B.   kadangi EPS atitinka PPO reikalavimus ir pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taip puoselėjant šių šalių tausią socialinę ir ekonominę plėtrą ir prisidedant prie bendro siekio kovoti su skurdu AKR šalyse,

C.   kadangi EPS turėtų padėti plėtoti ilgalaikius santykius, siekiant, kad prekyba skatintų vystymąsi,

D.   kadangi laikinieji Ekonominės partnerystės susitarimai (LEPS) – tai susitarimai dėl prekybos prekėmis, kuriais siekiama pašalinti AKR šalių prekybos su ES trikdžius,

E.   kadangi dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės prekybos politika pasaulio plėtrai svarbesnė nei kada nors anksčiau,

F.   kadangi LEPS pagrindinis dėmesys skiriamas prekybai prekėmis ir tam, kad šie susitarimai atitiktų PPO reikalavimus,

G.   kadangi pagal PPO taisykles EPS šalys neprivalo ar joms draudžiama laikytis liberalizavimo įsipareigojimų paslaugų srityje,

H.   kadangi į susitarimus įtraukti įsipareigojimai gali daryti labai didelį poveikį šalims ir regionams,

I.   kadangi iš 14 ir dar 1 (Rytų Timoras) AKR ir Ramiojo vandenyno šalių tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika parafavo LEPS,

J.   kadangi LEPS gali turėti įtakos Papua Naujosios Gvinėjos, Fidžio Salų Respublikos ir kitų prekybos partnerių ateityje sudaromų susitarimų sritims ir turiniui bei regiono pozicijai derybose,

K.   kadangi tarp Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių yra nedidelė konkurencija, nes ES eksportuojamos prekės yra tokios, kurių Ramiojo vandenyno valstybės negamina, bet kurios kaip sudedamosios dalys joms reikalingos vietos pramonėje arba tiesiogiai vartoti,

L.   kadangi, turint mintyje dabartinę politinę padėtį ir tai, kad Fidžyje valdo karinė vyriausybė, galutiniai EPS turėtų būti grindžiami patvirtintu veiksmų planu surengti demokratinius rinkimus; tam pritaria visos Fidžio politinės grupės,

M.   kadangi Taryba ragina nedelsiant visiškai atkurti demokratiją ir kuo greičiau sugrąžinti civilinę valdžią,

N.   kadangi AKR šalims priklausančių Ramiojo vandenyno šalių grupę sudaro 14 plačiai išsibarsčiusių salų valstybių ir Rytų Timoras, o bendras jų gyventojų skaičius – mažiau nei 8 milijonai; kadangi labiau nei kurio nors kito regiono, Ramiojo vandenyno valstybės skiriasi dydžiu ir ypatybėmis, pavyzdžiui, didžiausia regiono šalis Papua Naujoji Gvinėja tris tūkstančius kartų didesnė už mažiausiąją – Niuję,

O.   kadangi žuvininkystė ir su ja susijusi veikla ir pramonė turi didžiausią potencialą siekiant ateityje padidinti eksportą,

P.   kadangi priėmus naujas prekybos taisykles, turėtų padidėti su prekyba susijusi parama,

Q.   kadangi ES pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti besivystančių šalių gebėjimą pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

R.   kadangi Europos Sąjunga ir AKR valstybės derėjosi dėl naujų, lankstesnių ir geresnių kilmės taisyklių, ir, jas tinkamai taikydamos ir pakankamai atsižvelgdamos į sumažėjusius šalių pajėgumus, AKR valstybės galėtų turėti daug naudos,

S.   kadangi pagal vykstančių derybų dėl galutinio Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių EPS tvarkaraštį susitarimas turėtų būti sudarytas iki 2009 m. pabaigos,

1.   pabrėžia, kad šie susitarimai gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami trys tikslai: AKR šalims suteikiamos priemonės tvariai vystytis, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje ir stiprinamas regionalizacijos procesas;

2.   pabrėžia, kad pagrindinis šio susitarimo tikslas – siekiant vystymosi tikslų, prisidėti prie skurdo mažinimo, pagrindinių žmogaus teisių prisidėti prie TVT įgyvendinimo gerbimo, ir pasiekti šiuos tikslus: suteikti paramą AKR šalims tvariai vystytis, skatinti jų dalyvavimą pasaulinėje prekyboje, stiprinti regionalizacijos procesą, pagyvinti Europos Sąjungos ir AKR šalių prekybą ir skatinti AKR šalių ekonomikos įvairinimą;

3.   pabrėžia, kad siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, susijusių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių rinkos atvėrimu, Europos Sąjunga turėtų teikti paramą ir siekti, kad šios valstybės pajustų realią tokios paramos naudą, kad būtų skatinama ekonominė ir socialinė plėtra, pavyzdžiui, taikant lengvatinius prekybos tarifus;

4.   yra įsitikinęs, kad, remiantis šiais EPS, turėtų būti skatinamas ekonomikos augimas, regionų integracija, ekonomikos įvairinimas ir skurdo mažinimas;

5.   ragina derybų šalis, kaip planuota, baigti derybas 2009 m.; ragina šalis imtis visų priemonių siekiant, kaip planuota, iki 2009 m. pabaigos baigti rengti AKR šalių ir Europos Sąjungos išsamų EPS;

6.   pabrėžia, kad svarbu ir naudinga pasiekti Europos Sąjungos ir AKR partnerių susitarimų, atitinkančių PPO reikalavimus, nes jei nebūtų sudaryti minėtieji susitarimai, prekybiniai santykiai ir jų vystymasis būtų dideliu mastu sužlugdyti; kadangi 2007 m. gruodžio 31 d. nustojus galioti Kotonu susitarimu nustatytai preferencinių tarifų tvarkai buvo pasiūlyta daugiau galimybių eksportuoti prekes į Europos Sąjungą, padidėjo prekyba;

7.   palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga, siekdama remti AKR ir Europos Sąjungos savitarpio prekybos liberalizavimą, siūlo AKR šalims visiškai bekvotę ir bemuitę prieigą prie Europos Sąjungos rinkos; ši prieiga galiotų daugumai prekių;

8.   pabrėžia, kad pasirašyti laikinąjį EPS būtina, nes tai – žingsnis link tvaraus viso šio regiono augimo, ir pabrėžia nuolatinių derybų siekiant išsamaus susitarimo, kuriuo būtų skatinama didesnė prekyba, investicijos ir regionų integracija, svarbą;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis laikinuoju ekonominės partnerystės susitarimu, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) galėtų prisitaikyti prie susitarimo pagrindu nustatytų pokyčių, ir ragina susijusių Ramiojo vandenyno valstybių valdžios institucijas toliau remti MVĮ interesus derantis dėl išsamaus EPS;

10.   ragina Komisiją Ramiojo vandenyno valstybėms nedaryti spaudimo prisiimti įsipareigojimus liberalizuoti paslaugų rinkas ir spręsti vadinamuosius Singapūro klausimus;

11.   ragina AKR šalis tęsti liberalizaciją ir skatina plėsti tokias reformas ir taikyti jas ne tik prekybai prekėmis, bet ir labiau liberalizuoti prekybą paslaugomis;

12.   prašo tuo atveju, jei bus deramasi dėl paslaugų, nustatyti tvirtą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti visuotinės svarbos paslaugų teikimą ir į derybas neįtraukti pagrindinių viešųjų paslaugų;

13.   siekdamas, kad pereinamasis ekonomikos laikotarpis pasirašius LEPS būtų sklandesnis, ragina Europos Sąjungą didinti atitinkamą pagalbą AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui;

14.   ragina susijusias šalis teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie ekonominę ir politinę padėtį šiose šalyse bei jų vystymąsi, siekiant gerinti bendradarbiavimą su Komisija;

15.   ragina derybų dėl bet kurio išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi tiesiogiai susijusioms šalims būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos;

16.   pabrėžia prekybos pačiame regione svarbą ir būtinybę plėtoti regioninės prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pažymi, kad svarbus skirtingų regioninių vienetų bendradarbiavimas ir darna;

17.   skatina toliau mažinti tarifus, taikomus tarp besivystančių šalių ir regionų grupių, šiuo metu sudarančius 15–25 proc. prekybinės vertės, toliau skatinti pietų regionų tarpusavio prekybą, ekonominę plėtrą ir regionų integraciją;

18.   ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) ir užtikrinti, kad susitarimai dėl liberalizavimo skatintų skurdžių šalių vystymąsi;

19.   yra įsitikinęs, kad išsamūs EPS turėtų papildyti susitarimus dėl DPD, o ne būti alternatyva AKR šalims;

20.   atsižvelgia į poreikį parengti skyrių dėl dvišalių prekybos apsaugos priemonių; ragina abi šalis be reikalo nenustatyti pernelyg daug apsaugos priemonių ir ragina Komisiją atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl išsamaus EPS sudarymo sutikti persvarstyti laikinojo EPS apsaugos priemones siekiant užtikrinti tinkamą, skaidrų ir spartų naudojimą, laikantis sąlygos, kad būtų laikomasi jų taikymo kriterijų;

21.   pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač susijusios su žemės ūkio prekėmis ir su kai kuriomis apdorotomis žemės ūkio prekėmis, kadangi jos labiausiai susijusios su būtinybe apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba jautrius produktus;

22.   prašo užtikrinti skubią ratifikavimo procedūrą, kad šalys partnerės be nereikalingos gaišaties galėtų turėti naudos iš LEPS;

23.   primena, kad nors laikinasis susitarimas gali būti laikomas pirmuoju proceso veiksmu, teisiniu požiūriu tai nepriklausomas tarptautinis susitarimas, po kurio vėliau nebūtinai bus priimtas EPS arba visos šalys, pasirašiusios LEPS, nebūtinai pasirašys išsamų EPS;

24.   ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimosios derybos būtų vedamos lanksčiai, kaip nurodyta Tarybos 2008 m. gegužės ir 2008 m. lapkričio mėn. išvadose;

25.   ragina Komisiją atsižvelgti į Ramiojo vandenyno valstybių prašymus dar kartą derėtis dėl kai kurių ginčijamų laikino EPS klausimų, kuriuos jos norėtų pakeisti ar panaikinti;

26.   pažymi, kad Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika iki šiol yra vienintelės Ramiojo vandenyno regiono valstybės, pasirašiusios šį susitarimą; visos kitos Ramiojo vandenyno regiono valstybės dėl nedidelio savo prekybos su Europos Sąjunga masto nusprendė jo nepasirašyti;

27.   primena, kad tikra regionų rinka laikoma esminiu sėkmingo ekonominės partnerystės susitarimų įgyvendinimo pagrindu ir kad regionų integracija ir bendradarbiavimas labai svarbūs siekiant socialinės ir ekonominės Ramiojo vandenyno valstybių plėtros;

28.   pažymi, kad būtina užtikrinti, jog LEPS nesumažintų politinių interesų siekio ir nepakenktų visuomenės nuomonei dėl Ramiojo vandenyno regiono ekonominės integracijos;

29.   todėl pabrėžia, kad įgyvendinant LEPS ir derantis dėl EPS svarbu atkreipti tinkamą dėmesį į Ramiojo vandenyno regiono integracijos procesus;

30.   rekomenduoja laikytis lankstaus, asimetriško ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl išsamaus EPS; turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją visų pirma atsižvelgti į Ramiojo vandenyno regiono valstybių prašymus, susijusius su susitarime numatytais vystymosi aspektais; atsižvelgdamas į tai, pritaria 2008 m. gegužės mėn. BRIST išvadoms;

31.   pažymi, kad susitarimas gali turėti poveikį Ramiojo vandenyno valstybių ir jų artimiausių ir didžiausių prekybos partnerių Australijos ir Naujosios Zelandijos santykiams ir kad būtina užtikrinti, jog dabartinio susitarimo sąlygos netaptų kliūtimi ateityje sudaryti prekybos susitarimus su šiomis šalimis;

32.   sutinka su nuomone, kad į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą būtų įtrauktas skirsnis dėl vystomojo bendradarbiavimo, pagal kurį būtų skatinama bendradarbiauti prekybos prekėmis, su pasiūla susijusio konkurencingumo, verslo skatinimo infrastruktūros, prekybos paslaugomis, su prekyba susijusių klausimų, institucijų kompetencijos ugdymo ir mokesčių reguliavimo srityse; ragina abi šalis laikytis įsipareigojimo baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų tik tuomet, kai bus užtikrinti tinkami pajėgumai;

33.   primena, kad EPS privalo padėti pasiekti Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi tikslus, politiką ir nustatyti prioritetus, turint mintyje ne tik jo struktūrą ir turinį, bet ir įgyvendinimo metodus bei pobūdį;

34.   pabrėžia, kad remiantis EPS turėtų būti prisidedama prie TVT įgyvendinimo;

35.   pripažįsta, kad Europos Sąjunga pasirinktinai taiko palankiausio režimo valstybių (PRV) principą visoms AKR paregionių grupėms;

36.   primena, kad 2007 m. spalio mėn. buvo priimta ES pagalbos prekybai strategija; ES įsipareigojo iki 2010 m. kasmet padidinti bendrą su ES prekyba susijusią pagalbą iki 2 milijardų (2 000 000 000) EUR (po 1 milijardą eurų skiria Bendrija ir valstybės narės); primygtinai reikalauja Ramiojo vandenyno regionui skirti tinkamą ir teisingą dalį;

37.   ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti prekybos tikslams skirtą pagalbos dalį; pabrėžia, kad šios lėšos būtų papildomi šaltiniai, o ne perskirstytos Europos plėtros fondo lėšos, kad jos būtų naudojamos prioritetinėse Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų Respublikos srityse, ir kad išmokos būtų mokamos laiku, pagal nustatytą grafiką ir atitiktų nacionalinius ir regioninius strateginio vystymosi planus; primena, kad pagal EPS turi būti numatyta remti Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi tikslus, politiką ir prioritetus, turint mintyje ne tik šio susitarimo struktūrą ir turinį, bet ir jo įgyvendinimo būdą ir principus;

38.   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. rugsėjo mėn. Taryba, pasirašydama sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS) ir prieiga prie vaistų, prisiėmė įsipareigojimus, ragina Komisiją vedant derybas dėl EPS kol kas nesiderėti dėl TRIPS nuostatų, susijusių su vaistais, ir dėl nuostatų, kurios turėtų tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai ir prieigai prie vaistų, nereikalauti laikytis Patentinės kooperacijos sutarties ir Patentų teisės sutarties ar jas priimti, taip pat nereikalauti įtraukti Direktyvos 2004/48/EB(11) sąlygų bei netaikyti, pavyzdžiui, neoriginalių duomenų bazių apsaugos EPS;

39.   toliau remia visapusišką Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno regiono EPS; sutinka, kad turi būti deramasi šiais svarbiausiais klausimais, įskaitant derybas svarbiausiais intelektinės nuosavybės teisių klausimais, kurie apima ne tik vakarietiškos technologijos produktus, bet taip pat bioįvairovę ir įprastas žinias;

40.   ragina taikyti tinkamas ir skaidrias ekonominės partnerystės susitarimų poveikio stebėsenos priemones, kurių funkcijos ir poveikis būtų aiškūs, taip pat numatyti aktyvesnį AKR valstybių dalyvavimą ir išsamiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis;

41.   mano, kad įgyvendinant EPS svarbu nustatyti tinkamą stebėsenos sistemą, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas, kuris, siekiant užtikrinti Tarptautinės prekybos komiteto vadovaujančio vaidmens ir prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumo pusiausvyrą, būtų sudaromas iš Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto narių; šis Parlamento komitetas lanksčiai dirbtų ir aktyviai koordinuotų savo veiksmus su AKR ir ES Jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad ši stebėsenos sistema turėtų būti pradėta taikyti kiekvieną kartą priėmus laikinąjį EPS;

42.   ypač pabrėžia AKR parlamentų ir nevalstybinių veikėjų dalyvavimą ekonominės partnerystės susitarimų priežiūros ir valdymo srityje ir prašo Komisijos skatinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose; tam reikia aiškios ES ir AKR šalių darbotvarkės, paremtos dalyvavimo strategija;

43.   pabrėžia, kad, siekiant nustatyti susitarimo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, į galutinį EPS reikėtų įtraukti persvarstymo sąlygą ir bendrą pasaulinio poveikio įvertinimą, kurį reikėtų atlikti praėjus 3–5 metams po susitarimo pasirašymo; reikalauja, kad persvarstant susitarimą, dalyvautų Europos Parlamentas ir Ramiojo vandenyno valstybių parlamentai;

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Ministrų tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252. (11) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157 2004 4 30, p. 45).

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos bendrijos ir jos valstybių narių, vienos šalies, ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) EPS valstybių, kitos šalies, laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo

P6_TA(2009)0179 B6-0144/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl penktosios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijos Kankūne(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(10),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) EPS valstybių laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno baseino (AKR) valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ketvirtosios PPO ministrų konferencijos deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį ir susijusią 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi nuo 2008 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos ir AKR šalių grupės ankstesnieji prekybos santykiai, kai AKR šalims suteikiama lengvatinė galimybė patekti į ES rinkas nesilaikant abipusiškumo principo, nebeatitinka PPO taisyklių,

B.   kadangi EPS yra su PPO taisyklėmis suderinami susitarimai, kurių tikslas – remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, tokiu būdu skatinant jų tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi ir prisidedant prie bendrų pastangų panaikinti skurdą AKR šalyse,

C.   kadangi kilus dabartinei finansų ir ekonomikos krizei prekybos politika bus svarbesnė besivystančiam pasauliui nei iki šiol,

D.   kadangi ankstesnės prekybos lengvatų sistemos nebuvo veiksmingos siekiant labai pagerinti ekonominę padėtį minėtose šalyse,

E.   kadangi laikinieji EPS – susitarimai dėl prekybos prekėmis, kuriais siekiama užkirsti kelią AKR šalių prekybos su Europos bendrija trukdžiams ir kadangi šiuose susitarimuose esama tam tikrų ginčytinų nuostatų,

F.   kadangi ES AKR šalims siūlo sudaryti sąlygas patekti į ES rinkas visiškai atsisakius muitų ir kvotų, o ryžiams (iki 2010 m.) ir cukrui (iki 2015 m.) taikyti pereinamuosius laikotarpius,

G.   kadangi pagal tinkamai parengtą tvarką liberalizavus prekybą, būtų galima skatinti rinkos įvairovę, ekonomikos augimą ir vystymąsi,

H.   kadangi derybų dėl EPS metu tam tikros AKR šalys, norėdamos, kad būtų užtikrinama, jog visi eksportuotojai būtų traktuojami taip pat kaip ir palankiausią statusą turintys partneriai, siekė, kad joms būtų taikoma didžiausio palankumo statuso (DPS) sąlyga, pagal kurią nustatomi įprasti, nediskriminuojamieji prekių importo tarifai,

I.   kadangi ekonominė konkurencija tarp ES ir AKR šalių silpna, nes didžiąją dalį ES eksporto sudaro prekės, kurių AKR šalys negamina, tačiau šios prekės joms reikalingos arba tiesiogiai naudoti, arba vietos pramonei; kadangi taip nėra žemės ūkio prekių atveju, nes ES eksporto subsidijos sudaro didelę kliūtį AKR žemės ūkio, gyvulininkystės ir pieno sektorių gamintojams, dėl šių subsidijų suardomos bei dažnai sužlugdomos ir vietos, ir regioninės rinkos, taigi ES turėtų nedelsdama nustoti taikyti visokių rūšių eksporto subsidijas,

J.   kadangi Europos bendrija ir PAVB šalys derasi dėl naujų tobulesnių kilmės taisyklių, ypač susijusių su tekstilės ir drabužių pramone, žuvininkyste ir tam tikrais žemės ūkio produktais, kurios, jei būtų tinkamai ir atsižvelgiant į šių šalių sumažėjusius pajėgumus įgyvendintos, galėtų būti labai naudingos PAVB šalims, ir kadangi turi būti pabrėžiama, kad norint EPS skatinti regioninį susitelkimą ir investicijas, reikia nustatyti paprastesnes tobulesnes kilmės taisykles siekiant sudaryti AKR šalių įmonėms sąlygas plėtoti apdorotų medžiagų eksportą ir pasinaudoti pagal EPS teikiamomis naujomis rinkos galimybėmis,

1.   dar kartą pabrėžia, kad laikosi nuomonės, jog EPS turėtų būti sudaromi atsižvelgiant į AKR šalių poreikius ir jais turi būti siekiama atgaivinti AKR ir ES prekybos ryšius, skatinti AKR šalių plėtrą ir ekonominę įvairovę bei regionų integraciją, taip pat skatinama mažinti skurdą, gerbti pagrindines žmogaus teises, taigi, visais aspektais prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimo;

2.   pabrėžia, kad siekdama užtikrinti apsaugą nuo galimų neigiamų pasekmių, atsirandančių atvėrus PAVB regiono ekonomiką, Europos Sąjunga privalo teikti paramą, kad būtų gauta tikrosios naudos iš lengvatinės prekybos ir kad būtų sudaromos ekonominio ir socialinio vystymosi sąlygos;

3.   pripažįsta, kad parafuotas LEPS buvo naudingas eksportuotojams, kadangi 2007 m. gruodžio 31 d. nustojus galioti Kotonu susitarimu nustatytam preferencinių tarifų tvarkos taikymui buvo išlaikyta eksporto į Europos Sąjungą status quo ir tokiu būdu užkirstas kelias žalai, kurią galėjo patirti AKR šalių eksportuotojai, jei jie būtų buvę priversti vykdyti veiklą pagal mažiau palankias sistemas;

4.   palankiai vertina tai, kad Europos bendrija siūlo, kad AKR šalys tiektų savo produktus Europos Sąjungos rinkai ir joms nebūtų taikomi muitai ir kvotos, siekiant liberalizuoti prekybą tarp AKR šalių ir Europos Sąjungos;

5.   palankiai vertina BRIST 2008 m. gegužės, birželio ir lapkričio mėnesių išvadas, kuriose pabrėžiama, kad reikia remti vykstantį regionų integracijos procesą ir skatinti vystymąsi, ir ragina Komisiją vedant derybas gerbti šį įpareigojimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu neleisti iširti Pietų Afrikos muitų sąjungai;

6.   pažymi, kad LEPS pasirašymas yra būtinas žingsnis siekiant tvaraus atskirų regionų, taip pat bendros šių regionų visumos, augimo ir pabrėžia, kad svarbu tęsti derybas siekiant sudaryti išsamų susitarimą, kuris paskatintų plėtoti prekybą, didinti investicijas ir stiprinti regioninę integraciją;

7.   ragina Europos Sąjungą teikti daugiau taip pat tinkamos pagalbos AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiam sektoriui, kad lengvėtų pereinamasis ekonomikos laikotarpis po LEPS pasirašymo;

8.   mano, kad dabartiniame laikinajame susitarime visai neskiriama dėmesio suverenumo maisto požiūriu ir teisės į maistą klausimams ir neremiamos žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti rinką ir apsaugoti tvarų šeimų ūkininkavimą; pažymi, kad šie klausimai turi tapti vienais iš svarbiausių derybų klausimų, siekiant užtikrinti prekybos politikos ir visų ES politikos sričių nuoseklumą suverenumo maisto požiūriu ir teisės gauti maisto srityse;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares išaiškinti, kaip iš tiesų AKR regione paskirstomos didesniame prekybos pagalbos biudžete prioritetinėms išlaidoms skirtos lėšos; primena, kad 2007 m. spalio mėn. priimta ES prekybos pagalbos strategija, kurioje numatytas įsipareigojimas iki 2010 m. padidinti bendrą su prekyba susijusią ES paramą iki 2 mlrd. EUR (2 000 000 000) per metus (po 1 mlrd. EUR skirtų Bendrija ir valstybės narės); primygtinai reikalauja PAVB regionui skirti tinkamą ir teisingą dalį;

10.   ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomai skirti ištekliai, o ne tik pakeistos paskirties Europos plėtros fondo (EPF) lėšos, šios lėšos turi būti naudojamas atsižvelgiant į PAVB valstybių prioritetus, be to, jos turi būti išmokamos laiku, laikantis nuspėjamumo principo ir pagal nustatytus nacionalinių ir regionų strateginių plėtros planų tvarkaraščius; nepritaria tam, kad teikiant Europos pagalbą būtų nustatytos kokios nors su EPS susijusios sąlygos ir ragina Komisiją užtikrinti, kad prieiga prie 10-ojo EPF lėšų būtų atsieta nuo derybų rezultatų ir tempo;

11.   ragina derybų dalyvius, derantis dėl bet kokio išsamaus EPS, visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi AKR šalys privalo vadovautis siekiant didžiausios šių išteklių naudos;

12.   ragina Komisiją užtikrinti, kad ES įsikūrusios tarptautinės bendrovės, kurių gamyklos yra AKR šalyse, laikytųsi pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos standartų, socialinių ir aplinkos apsaugos paktų ir tarptautinių susitarimų, kad būtų pasiekta pasaulinė ekonominio augimo ir aukštesnių socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyra;

13.   pabrėžia prekybos regiono viduje svarbą ir būtinybę plėtoti regionų prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų regiono augimą; pabrėžia, kad svarbu, jog skirtingi regionai bendradarbiautų ir siektų darnos; ragina Komisiją nepakenkti regionų dimensijai;

14.   mano, kad įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus turėtų būti nustatyta tinkama stebėsenos sistema, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas, į kurį būtų įtraukta Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto narių, tačiau turi būti siekiama tinkamos pastangų išlaikyti pagrindinį Tarptautinės prekybos komiteto vaidmenį ir pastangų užtikrinti bendrą prekybos ir vystymosi politikos sričių darną pusiausvyros; šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir glaudžiai bendradarbiauti su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja (JPA), kad jų veikla derėtų; laikosi nuomonės, kad stebėsena turi būti pradedama vykdyti pasirašius kiekvieną LEPS;

15.   ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis atnaujinti DPD derybas ir užtikrinti, kad susitarimai dėl liberalizavimo ir toliau skatintų skurdžių šalių vystymąsi;

16.   yra įsitikinęs, kad išsamiais EPS Dohos plėtros darbotvarkė turi būti papildoma, o ne keičiama;

17.   pritaria, jog reikia ir svarbu įtraukti skyrių dėl prekybos apsaugos taikant abipuses apsaugos priemones; ragina abi šalis pernelyg nepiktnaudžiauti šiomis apsaugos priemonėmis; ragina Komisiją atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl išsamaus EPS sudarymo sutikti persvarstyti laikinojo EPS apsaugos priemones siekiant užtikrinti tinkamą, skaidrų ir spartų naudojimą, laikantis sąlygos, kad būtų laikomasi jų taikymo kriterijų;

18.   pritaria tam, kad numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač susijusios su žemės ūkio prekėmis ir su tam tikromis apdorotomis žemės ūkio prekėmis, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti šių šalių naujai įsteigtas pramonės įmones ar svarbius produktus;

19.   ragina Komisija, kad ji spręsdama pagrindines dideles Angolos, Namibijos ir Pietų Afrikos problemas, susijusias su tokiais klausimais kaip didžiausio palankumo statuso (DPS) sąlyga, eksporto muitai ir neseniai pradėtų vystyti pramonės šakų apsauga, veiktų lanksčiai;

20.   ragina derybų šalis laikytis lankstaus, asimetrinio ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl galutinio EPS, kuris patenkintų abiejų šalių poreikius, nenustatant nerealistiškų terminų, ir suteikti PAVB šalims galimybę iš naujo derėtis dėl visų ginčytinų nuostatų, kurias jos norėtų pakeisti arba panaikinti;

21.   su pritarimu pažymi per 2009 m. kovo mėn. Swakopmunde Namibijoje vykusias technines derybas ir teigiamai vertina Komisijos pasirengimą persvarstyti ginčytinus klausimus prieš laikinojo EPS pasirašymą; ragina išspręsti atvirus klausimus, pvz., palankiausio režimo išlygą, šalių teisinį apibrėžimą, likusius prieigos prie žemės ūkio produktų rinkos klausimus, tokiu būdu, kuris leistų visiems PAVB EPS grupės nariams pasirašyti laikinąjį EPS;

22.   pripažįsta, kad į ES ir PAVB LEPS šalimis reikia įtraukti skyrių dėl bendradarbiavimo vystymosi tikslais, kuris apimtų prekybos prekėmis bendradarbiavimą, su pasiūla susijusį konkurencingumą, infrastruktūrą verslui skatinti, prekybą paslaugomis, su prekyba susijusias problemas, institucijų pajėgumų didinimą ir fiskalinį reguliavimą; ragina abi šalis laikytis jų sutarto įsipareigojimo baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų tik tuomet, kai bus išugdyta tinkamų pajėgumų; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su PAVB šalimis, kad būtų pasiekti bendradarbiavimo vystymosi tikslais skyriuje nurodyti tikslai;

23.   pabrėžia, kad į bet kokį išsamų EPS turi būti įtrauktos nuostatos dėl visiems priimtinos gero valdymo apibrėžties, politinių pareigų skaidrumo ir žmogaus teisių, pagal Kotonu susitarimo 11b, 96 ir 97 straipsnius, taip pat konkrečios nuostatos dėl labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių, pvz., vietos ūkininkų ir moterų;

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES ir PAVB derybos siekiant pereiti nuo laikinojo prie galutinio EPS vyksta remiantis prielaida, kad susitarimas bus pasirašytas iki 2009 m. pabaigos; ragina Komisiją netaikyti nereikalingo spaudimo PAVB šalims, verčiant jas prisiimti liberalizacijos ir reglamentavimo įsipareigojimus paslaugų srityje, taip pat įsipareigojimus vadinamaisiais Singapūro klausimais;

25.   ragina, jei bus deramasi dėl paslaugų, nustatyti tvirtą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti visuotinės svarbos paslaugų teikimą;

26.   remia abiejų šalių pastangas užtikrinti aktyvų Pietų Afrikos dalyvavimą derybų procese; pripažįsta, kad Pietų Afrikos dalyvavimas yra itin svarbus siekiant skatinti ekonominę darną ir regionų integraciją ir toliau plėtoti regiono ir Europos Sąjungos santykius prekybos ir investicijų klausimais; ragina Komisiją išsaugoti ir plėtoti šiuos ryšius derantis dėl išsamaus ir visa apimančio EPS;

27.   atkreipia dėmesį į Pietų Afrikos vystymosi bendrijos regiono ketinimą dalyvauti kuriant naują laisvosios prekybos zoną kartu su Rytų Afrikos bendrijos regionu ir Rytų ir Pietų Afrikos bendrąja rinka (COMESA); ragina Komisiją stebėti tolesnius įvykius, kad būtų užtikrintas išsamaus EPS suderinamumas;

28.   teigiamai vertina tai, kad į PAVB ir ES LEPS įtraukta nuostata dėl persvarstymo, kuria patvirtinama, kad šis susitarimas išsamiai persvarstomas praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams po šio susitarimo pasirašymo datos ir vėliau kas penkeri metai, atliekant ir prekybos įsipareigojimų įgyvendinimo sąnaudų ir pasekmių analizę; atsižvelgiant į PPO taisykles ir procedūras ir jų laikantis, prireikus, būtina iš dalies keisti susitarimo nuostatas ir koreguoti jų taikymą;

29.   ragina derybų šalis baigti derybas dėl išsamaus EPS, kaip planuota, 2009 m;

30.   reikalauja, kad Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas ir dalyvautų pereinamųjų derybų procese; norėtų, kad tai būtų pasiekta plėtojant aktyvų neoficialų trišalį Tarybos, Komisijos ir Parlamento bendravimą; prašo Tarybos kuo greičiau persiųsti šį klausimą Europos Parlamentui;

31.   visų pirma, pabrėžia, kad AKR parlamentai ir nevalstybinių veikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį EPS priežiūros ir valdymo srityje ir prašo Komisijos užtikrinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose; tam reikia aiškios ES ir AKR šalių darbotvarkės, grindžiamos dalyvavimo strategija;

32.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES ministrų tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laikinojo susitarimo, kuriuo nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas

P6_TA(2009)0180 B6-0145/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Kankune vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) penktosios ministrų konferencijos(1), į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2), į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge(3), į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4), į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5), į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6), į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(7), į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8), į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(9) ir į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(10),

–   atsižvelgdamas į laikinąjį Komorų, Madagaskaro, Mauricijaus, Seišelių, Zimbabvės, Zambijos ir Europos bendrijos ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžių, vykusių 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn., išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusios ketvirtosios PPO ministrų konferencijos metu,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. ministrų deklaraciją, kuri buvo priimta per Honkonge vykusią šeštąją PPO ministrų konferenciją,

–   atsižvelgdamas į pagalbos prekybos srityje darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) nurodomi kaip tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo panaikinimo kriterijai,

–   atsižvelgdamas į Gleniglso pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. priėmė Didysis aštuonetas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, siejant ją su 103 straipsnio 2 dalimi,

A.   kadangi iki 2007 m. gruodžio 31 d. ankstesni Europos Sąjungos ir AKR šalių prekybos santykiai, dėl kurių pastarosios šalys naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų nesivadovaudamos abipusiškumo principu, neatitiko PPO taisyklių,

B.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimai turi atitikti PPO reikalavimus ir kadangi pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taigi remiantis šiais susitarimais puoselėjama tausi socialinė ir ekonominė plėtra ir prisidedama prie bendro siekio kovoti su skurdu ir ligomis AKR šalyse,

C.   kadangi dabartinės finansų ir ekonominės krizės sąlygomis sąžininga ir palanki vystymuisi prekybos politika kaip niekad svarbi besivystančioms šalims,

D.   kadangi taikant ankstesnes prekybos lengvatų sistemas nepavyko iš esmės pagerinti ekonominės padėties šiose šalyse,

E.   kadangi Laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai (LEPS) – tai susitarimai dėl prekybos prekėmis, kuriais siekiama išvengti AKR prekybos su Europos Sąjunga nutraukimo,

F.   kadangi LEPS yra visiškai nepriklausomi, PPO principus atitinkantys tarptautiniai susitarimai ir jie gali būti laikomi pirmuoju žingsniu siekiant ekonominės partnerystės susitarimų,

G.   kadangi Europos Sąjunga nuo pat pirmųjų metų siūlo AKR šalims šimtaprocentinę bekvotę ir bemuitę prieigą prie ES rinkų, išskyrus ryžių rinką (2010 m.) ir cukraus rinką (2015 m.),

H.   kadangi AKR šalių ir Europos Sąjungos valstybių pajėgumai labai nevienodi,

I.   kadangi ES ir AKR šalys konkuruoja tik ribotu mastu, nes didžiąją dalį ES eksporto sudaro prekės, kurių AKR šalys pačios negamina, tačiau šios prekės joms reikalingos arba tiesiogiai vartoti, arba kaip gamybos priemonės vietos pramonėje,

J.   kadangi tinkamai suplanuotas prekybos liberalizavimas gali skatinti rinkos įvairovę, ekonominį augimą ir plėtrą,

K.   kadangi kai kurios AKR šalys, derėdamosi dėl ekonominės partnerystės susitarimo, siekė į šį susitarimą įtraukti didžiausio palankumo statuso (DPS) sąlygą ir taip užtikrinti, kad visi eksportuotojai būtų traktuojami taip, kaip palankiausiai vertinamas eksportuotojas,

L.   kadangi su AKR šalimis buvo susiderėta dėl naujų patobulintų kilmės taisyklių, kurios, jas tinkamai įgyvendinus ir tinkamai atsižvelgus į mažesnius šių šalių pajėgumus, gali būti minėtosioms šalims labai naudingos,

M.   kadangi tobulinant prekybos taisykles turėtų būti labiau remiama su prekyba susijusi pagalba,

N.   kadangi ES pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti besivystančių šalių sugebėjimą pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

O.   kadangi išsamus ekonominės partnerystės susitarimas neišvengiamai lemia AKR šalių ir kitų prekybos partnerių susitarimų ateityje taikymo sritį ir turinį bei regiono poziciją derybų metu,

P.   kadangi AKR šalių Rytų ir Pietų Afrikos valstybių grupę (RPA) sudaro valstybės, kurių padėtis šiame regione labai nevienoda tiek jų dydžio, tiek bendro vidaus produkto (BVP) požiūriu,

Q.   kadangi RPA Rytų ir Pietų Afrikos šalių grupę sudaro penkios valstybės, kurių bendras gyventojų skaičius yra 33,5 mln. ir kiekvienos iš šių šalių dydis ir ypatybės skiriasi, ir didžiausioji iš jų, Madagaskaras, turi 250 kartų daugiau gyventojų negu mažiausioji, Seišeliai,

R.   kadangi Rytų ir Pietų Afrikos regiono šalys, pasidalijusios į Rytų Afrikos bendriją ir į Rytų ir Pietų Afriką, gali susivienyti, jei tik nuspręs tai padaryti,

1.   dar kartą patvirtina savo požiūrį, kad deramai parengus ekonominės partnerystės susitarimą ir kartu vykdant veiksmingą vystymosi politiką atsirastų galimybė atgaivinti AKR ir ES prekybos santykius, skatinti AKR šalių ekonomikos plėtrą ir įvairinimą ir regionų integraciją bei mažinti skurdą AKR šalyse;

2.   pabrėžia, kad EPS gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami trys tikslai: AKR šalims suteikiamos priemonės tvariai vystytis, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje ir stiprinamas regionalizacijos procesas;

3.   pabrėžia, kad pagrindinis šio susitarimo tikslas – remiantis plėtros tikslais, skurdo mažinimu ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo;

4.   pripažįsta, kad pasirašytas laikinasis Sąjungos ir atitinkamų valstybių ekonominės partnerystės susitarimas buvo naudingas eksportuotojams, kadangi 2007 m. gruodžio 31 d. nustojus galioti Kotonu susitarimu nustatytam preferencinių tarifų tvarkos taikymui buvo išsaugotas eksporto į Europos Sąjungą status quo, taigi Rytų ir Pietų Afrikos valstybių galimybės eksportuoti į ES buvo išsaugotos ir padidėjo ir dėl visapusiškos rinkos, ir dėl patobulintų kilmės šalies taisyklių;

5.   pabrėžia, kad svarbu pasiekti ES ir AKR partnerių susitarimų, atitinkančių PPO reikalavimus, nes jei nebus sudaryti minėtieji susitarimai, prekybiniai santykiai ir AKR partnerių vystymasis bus dideliu mastu sužlugdyti;

6.   palankiai vertina tai, kad Europos bendrija, siekdama remti AKR ir Europos Sąjungos savitarpio prekybos liberalizavimą, siūlo AKR šalims visiškai bekvotę ir bemuitę prieigą prie Europos Sąjungos rinkos; ši prieiga galiotų jų prekėms;

7.   pažymi, kad LEPS pasirašymas yra būtinas žingsnis siekiant tvaraus regionų, būtent šių regionų visumos, augimo, ir pabrėžia, kad svarbu tęsti derybas siekiant sudaryti išsamų susitarimą, kuris paskatintų plėtoti prekybą, didinti investicijas ir stiprinti regioninę integraciją;

8.   ragina Komisiją užtikrinti, kad, jei Rytų ir Pietų Afrikos regionas pageidautų, jis galėtų iš naujo derėtis dėl ginčytinų klausimų, kuriuos norėtų pakeisti ar panaikinti;

9.   palankiai vertina tai, kad, remiantis LEPS, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų prisitaikyti prie susitarimo pagrindu nustatytų pokyčių, ir ragina susijusių valstybių valdžios institucijas toliau remti MVĮ interesus derantis dėl išsamaus EPS;

10.   pabrėžia, kad yra didelis atotrūkis tarp ES ir Rytų ir Pietų Afrikos šalių ekonomikų, kurio niekada nepavyks pašalinti, net ir iš dalies, tik laisvosios prekybos politikos priemonėmis;

11.   ragina AKR šalis tęsti liberalizaciją ir skatina plėsti tokias reformas ir taikyti jas ne tik prekybai prekėmis, siekiant liberalizuoti taip pat prekybą paslaugomis;

12.   siekdamas, kad pereinamasis ekonomikos laikotarpis pasirašius LEPS būtų sklandesnis, ragina Europos Sąjungą didinti atitinkamą pagalbą AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui ir užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių siekiant apsaugoti pažeidžiamų gyventojų grupes (vyresnio amžiaus asmenis, asmenis su negalia, vienišas motinas) pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu;

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiau informuoti, kaip AKR regione iš tiesų paskirstomos įsipareigotų prioritetinių išlaidų lėšos, susijusios su padidintu pagalbos prekybai biudžetu;

14.   ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti prekybos tikslams skirtą pagalbos dalį;

15.   primena, kad 2007 m. spalio mėn. priimta ES prekybos pagalbos strategija, kurioje numatytas įsipareigojimas iki 2010 m. padidinti bendrą su prekyba susijusią ES paramą iki 2 mlrd. EUR per metus (po 1 mlrd. EUR skirtų Bendrija ir valstybės narės); primygtinai reikalauja Vakarų Afrikos regionui skirti tinkamą ir teisingą dalį;

16.   ragina susijusias šalis siekiant geriau bendradarbiauti su Sąjunga suteikti aiškią ir skaidrią informaciją apie savo ekonominę ir politinę padėtį bei vystymąsi;

17.   ragina derybų dėl bet kurio išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi AKR šalims būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos, įskaitant kovą su galimu pinigų plovimu;

18.   pabrėžia regioninės prekybos svarbą ir būtinybę skatinti regionų prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pažymi, kad svarbus skirtingų regioninių vienetų bendradarbiavimas ir darna; ragina užtikrinti, kad jokie Sąjungos ir Rytų bei Pietų Afrikos regiono valstybių susitarimai neprieštarautų vieni kitiems ir netrukdytų regioninei integracijai visame šiame regione;

19.   ragina taikyti tinkamas ir skaidrias ekonominės partnerystės susitarimų poveikio stebėsenos priemones, kurių funkcijos ir poveikis būtų aiškūs, taip pat numatyti aktyvesnį AKR valstybių dalyvavimą ir išsamiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, įskaitant konsultaciją su pilietine visuomene; pabrėžia, kad ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po ekonominės partnerystės susitarimo su Rytų ir Pietų Afrikos valstybėmis pasirašymo datos numatoma išsamiai persvarstyti susitarimą privaloma tvarka ir siekiant nustatyti susitarimo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, kad galima būtų iš dalies pakeisti šio susitarimo nuostatas ir koreguoti jų taikymą;

20.   mano, kad įgyvendinant EPS svarbu nustatyti tinkamą stebėsenos sistemą, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas, kuris, siekiant užtikrinti Tarptautinės prekybos komiteto vadovaujančio vaidmens ir prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumo pusiausvyrą, būtų sudaromas iš Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto narių; mano, kad šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir aktyviai derinti darbą su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad ši stebėsenos sistema turėtų būti pradėta taikyti kiekvieną kartą sudarius EPS;

21.   ypač pažymi didelę AKR nacionalinių parlamentų ir nevalstybinių veikėjų reikšmę prižiūrint ir valdant ekonominės partnerystės susitarimus ir ragina Komisiją skatinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose, o tam reikia aiškios ES ir AKR šalių derybų, grindžiamų dalyvavimu, darbotvarkės;

22.   primygtinai teigia, kad, vadovaujantis su pagalbos veiksmingumu susijusiais Paryžiaus principais, parama, be kita ko, turi priklausyti nuo poreikio, ir todėl ragina AKR, jei reikia, gavus tinkamą ES paramą, pateikti išsamių, skaičiavimais pagrįstų pasiūlymų, kiek ir kokiam tikslui reikia papildomų su EPS susijusių lėšų, visų pirma šiose srityse: reglamentavimo sistemos, apsaugos priemonių, prekybos palengvinimo, paramos siekiant atitikti tarptautinius sanitarijos, fitosanitarijos ir intelektinės nuosavybės standartus bei EPS stebėsenos priemonės sukūrimo;

23.   ir toliau pritaria Europos bendrijos ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių išsamiam ekonominės partnerystės susitarimui, įskaitant derybas svarbiausiais intelektinės nuosavybės teisių klausimais, įskaitant ne tik vakarietiškas technologijas, bet ir biologinę įvairovę ir tradicines žinias;

24.   ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės ir užtikrinti, kad, remiantis prekybos liberalizavimo susitarimais, būtų toliau skatinamas skurstančių šalių vystymasis;

25.   yra įsitikinęs, kad ekonominės partnerystės susitarimai turėtų papildyti Dohos plėtros darbotvarkę, o ne ją keisti;

26.   pritaria, jog reikia įtraukti skyrių dėl prekybos apsaugos taikant abipuses apsaugos priemones; ragina Komisiją besitęsiančių derybų dėl išsamaus EPS sudarymo metu pritarti apsaugos priemonių, kurios numatytos laikinajame EPS, persvarstymui, siekiant užtikrinti tinkamą, skaidrų ir greitą šių priemonių taikymą, jei laikomasi jų taikymo kriterijų;

27.   mano, kad pagal išsamų ekonominės partnerystės susitarimą turėtų būti skatinamas apdorotų medžiagų eksportas, taikant paprastesnes ir patobulintas kilmės taisykles, ypač svarbiausiuose sektoriuose, pvz., tekstilės ir žemės ūkio sektoriuose;

28.   pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač taikomos žemės ūkio prekėms ir kai kurioms apdorotoms žemės ūkio prekėms, kadangi jos labiausiai susijusios su būtinybe apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba jautrius produktus, ir primena ES įsipareigojimą atsižvelgiant į Dohos derybų vystymosi klausimais raundą panaikinti subsidijas žemės ūkio eksportui;

29.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES ir Rytų ir Pietų Afrikos regiono derybos siekiant pereiti nuo laikinojo prie išsamaus EPS vyksta remiantis prielaida, kad susitarimas bus pasirašytas iki 2009 m. pabaigos; ragina Komisiją nedaryti pernelyg didelio spaudimo Rytų ir Pietų Afrikos regionui imtis liberalizavimo ir šiuo klausimu atsižvelgti į Rytų ir Pietų Afrikos Parlamento nuomones;

30.   mano, kad turėtų būti atskirtos komercinės ir viešosios paslaugos; pabrėžia būtinybę išsaugoti viešąsias paslaugas, kurios susijusios su pagrindiniais žmonių poreikiais arba kurios atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kultūrinę įvairovę, ir jų neįtraukti į derybas;

31.   atkreipia dėmesį į tai, kad į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą bus įtrauktas skirsnis dėl bendradarbiavimo prekybos prekėmis srityje, dėl konkurencingumo, susijusio su pasiūla, dėl verslo mainų infrastruktūros, prekybos paslaugomis, su prekyba susijusių klausimų, institucijų kompetencijos ugdymo ir dėl mokesčių reguliavimo; ragina abi šalis atsižvelgti į savo įsipareigojimą baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų atsižvelgiant į Rytų ir Pietų Afrikos šalių pajėgumus;

32.   pabrėžia, kad į bet kokį išsamų ekonominės partnerystės susitarimą turi būti įtrauktos gero valdymo, skaidrios politinės veiklos ir žmogaus teisių nuostatos, atsižvelgiant į Kotonu susitarimo 11b, 96 ir 97 straipsnius;

33.   ragina Komisiją derėtis dėl ginčytinų klausimų, pvz., susitarime numatyta prekybos aprėptis, didžiausio palankumo statuso (DDS) sąlyga, eksporto mokesčiai, apsaugos priemonės ir kilmės šalies taisyklės, atsižvelgiant į siekį sudaryti tokį regioninį ekonominės partnerystės susitarimą, kuris atitiktų ES ir jos piliečių interesus ir būtų parama ES ir AKR šalių tvariai plėtrai;

34.   pabrėžia išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo svarbą derinant AKR šalių ir Europos bendrijos prekybos susitarimus ir remiant regionų savitarpio ryšius;

35.   išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl dabartinės žmogaus teisių, demokratinės ir ekonominės padėties Zimbabvėje, kuri kelia didžiulę grėsmę šios šalies piliečiams ir dėl kurios labai apsunkinamas Sąjungos ir Zimbabvės bendradarbiavimas šiuo metu ir ateityje;

36.   palankiai vertina tai, kad sukurta Rytų ir Pietų Afrikos šalių grupės muitų sąjunga ir kad dedamos pastangos pinigų sąjungai sukurti, ypač todėl, kad tai būtų naudinga įmonėms, nes suderinus taisykles Rytų ir Pietų Afrikos regione būtų užtikrinta didesnė rinka, padidinta prekyba ir būtų sudaryta daugiau galimybių kurti masto ekonomiką;

37.   ragina besiderančias šalis įtraukti įpareigojančias procedūras, susijusias su investicijomis, konkurencija ir viešaisiais pirkimais, kurių dėka didėtų susidomėjimas verslo ir investicijų galimybėmis Rytų ir Pietų Afrikos šalyse; šios taisyklės skirtos visiems, taigi, vadovaujantis jomis, būtų lengviau pritraukti verslo atstovus ir investicijas, o tai naudinga ir vartotojams, ir vietos valdžiai;

38.   siekdamas užtikrinti, kad šalys partnerės nedelsdamos pasinaudotų laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo pranašumais, ragina kuo skubiau baigti ratifikavimo procedūrą;

39.   ragina šalis baigti derybas dėl išsamaus Rytų ir Pietų Afrikos šalių ir Europos Bendrijos EPS, jei abi derybų šalys aiškiai pripažino abipusę šio susitarimo naudą;

40.   primygtinai reikalauja, kad Parlamentas būtų visiškai informuojamas ir dalyvautų pereinamuoju derybų proceso laikotarpiu; norėtų, kad tai būtų pasiekta vykdant aktyvų neoficialų trišalį dialogą su Taryba ir Komisija; ragina, kad Taryba kuo greičiau įtrauktų Parlamentą;

41.   pripažįsta Čagoso salyno žmonių, kurie buvo prievarta iškeldinti iš savo salų ir šiuo metu skurdžiai gyvena Mauricijaus ir Seišelių salose, keblią padėtį, ir mano, kad ES turėtų mėginti rasti sprendimą Čagoso gyventojų klausimais ir sudaryti jiems galimybes grįžti į savo teisėtas gimtąsias salas;

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES ministrų tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo, kuriuo nustatomas Europos bendrijos bei jos valstybių narių, vienos šalies, ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas

P6_TA(2009)0181 B6-0146/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl penktosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos Kankūne(1), 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2), 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge(3), 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6), į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) sustabdymo(7), į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8), į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų(9), į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(10) ir į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(11),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno baseino valstybių grupės (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. susitikimų išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijos deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. ministrų deklaraciją, kuri buvo priimta per Honkonge vykusią šeštąją PPO ministrų konferenciją,

–   atsižvelgdamas į Pagalbos prekybai darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) nurodomi kaip tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo panaikinimo kriterijai,

–   atsižvelgdamas į Gleniglso komunikatą, kurį G8 priėmė 2005 m. liepos 8 d,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, kartu su 103 straipsnio 2 dalimi,

A.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) turėtų būti suderinami su PPO taisyklėmis susitarimai ir juos vykdant turėtų būti siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų (AKR) šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, tokiu būdu skatinant jų tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi ir prisidedant prie bendrų pastangų panaikinti skurdą AKR šalyse,

B.   kadangi pagal PPO taisykles ekonominės partnerystės susitarimus sudariusios šalys neprivalo prisiimti liberalizavimo įsipareigojimų paslaugų srityse,

C.   kadangi ekonominės partnerystės susitarimai turėtų būti naudojami ilgalaikiams santykiams kurti ir vykdant prekybą plėtrai remti,

D.   kadangi dabartinė finansų ir ekonomikos krizė reiškia, kad sąžiningos prekybos politika pagrįsti santykiai kaip niekada svarbūs besivystančioms šalims,

E.   kadangi laikinajame ekonominės partnerystės susitarime pagrindinis dėmesys skiriamas prekybai prekėmis ir suderinimui su PPO reikalavimais,

F.   kadangi laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai turės lemiamą poveikį būsimai Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių ir jų prekybos partnerių Rytų ir Pietų Afrikoje ekonominei, socialinei ir aplinkos apsaugos raidai ir politikai,

G.   kadangi RAB valstybės partnerės 2005 m. sukūrė muitų sąjungą ir iki 2010 m. siekia sukurti bendrą rinką, o iki m. − pinigų sąjungą ir politinę Rytų Afrikos valstybių federaciją,

H.   kadangi laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas gali turėti įtakos būsimų RAB valstybių ir kitų prekybos partnerių susitarimų apimčiai ir turiniui bei regiono pozicijai derybų metu,

I.   kadangi Europos Sąjunga ir AKR šalys konkuruoja tik ribotu mastu, nes ES eksportą sudaro prekės, kurių AKR šalys pačios negamina, tačiau šios prekės joms reikalingos arba tiesiogiai vartoti, arba kaip gamybos priemonės vietos pramonėje; kadangi tai negalioja prekybai žemės ūkio produktais, nes AKR šalių gamintojai žemės ūkio, gyvulininkystės ir pieno sektoriuose turi kovoti su didelėmis kliūtimis dėl ES subsidijų eksportui, kurios daro žalą griauna vietos ir regiono rinkoms ir dažnai jas griauna, todėl ES turėtų nedelsiant palaipsniui panaikinti visas subsidijų eksportui rūšis,

J.   kadangi RAB valstybės partnerės pareiškė, kad jos norėtų surengti pakartotines derybas dėl kai kurių laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo punktų,

K.   kadangi pagal jokį liberalizavimo tvarkaraštį iki 2015 m. iš šalių nereikalaujama pradėti muito tarifų panaikinimo proceso; kadangi RAB šalims partnerėms suteikiamas 24 metų trukmės laikotarpis pagal laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą numatytam liberalizavimo procesui užbaigti,

L.   kadangi kartu su prekybiniais įsipareigojimais turėtų būti padidinta su prekyba susijusi parama,

M.   kadangi ES pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti besivystančių šalių sugebėjimą pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis, kompensuoti prisitaikymo išlaidas ir galimą neigiamą prekybos liberalizavimo poveikį,

N.   kadangi nė viena galimo išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo nuostata neturėtų pakenkti RAB valstybių partnerių galimybei užtikrinti geresnę prieigą prie vaistų,

1.   yra įsitikinęs, kad, remiantis laikinaisiais ekonominės partnerystės susitarimais, turi būti prisidedama siekiant atgaivinti AKR šalių ir Europos Sąjungos prekybinius santykius, skatinant ekonomikos augimą, regionų integraciją, ekonomikos įvairinimą ir skurdo mažinimą bei įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT); taigi primygtinai ragina užtikrinti, kad šie susitarimai būtų įgyvendinami lanksčiai, atsižvelgiant į ribotus RAB valstybių partnerių pajėgumus;

2.   pabrėžia, kad šie susitarimai gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami trys tikslai: AKR šalims suteikiama tvaraus vystymosi parama, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje ir stiprinamas regionalizacijos procesas; pabrėžia, kad siekdama užtikrinti apsaugą nuo neigiamų pasekmių, atsirandančių atvėrus RAB valstybių partnerių ekonomiką, Europos Sąjunga privalo teikti paramą, kad būtų suteikta realios naudos pasinaudojant prekybos lengvatomis ir kad būtų sudarytos ekonominio ir socialinio vystymosi sąlygos;

3.   dar kartą patvirtina savo požiūrį, kad deramai parengus ekonominės partnerystės susitarimą atsirastų galimybė atgaivinti AKR ir ES prekybos santykius, skatinti AKR šalių ekonomikos įvairinimą ir regionų integraciją bei mažinti skurdą AKR šalyse;

4.   ragina besiderančias šalis, kaip planuota, baigti derybas 2009 m.; ragina šalis imtis visų priemonių siekiant, kaip planuota, iki 2009 m. pabaigos baigti rengti išsamų AKR šalių ir Europos Sąjungos ekonominės partnerystės susitarimą;

5.   pripažįsta, kad pasirašytas laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas buvo naudingas eksportuotojams, kadangi po to, kai 2007 m. gruodžio 31 d. nustojo galioti Kotonu susitarimu nustatyta preferencinių tarifų tvarka, dėl minėtojo susitarimo padidėjo jų galimybės eksportuoti į Europos Sąjungą, taigi AKR šalių eksportuotojai išvengė nuostolių, kurių jie būtų patyrę, jei būtų turėję veikti ne tokios palankios prekybos sistemos sąlygomis;

6.   teigiamai vertina tai, kad Europos Sąjunga siūlo AKR valstybėms galimybę daugumą produktų į Europos Sąjungos rinką teikti visiškai be muitų ir kvotų;

7.   pabrėžia, kad laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas − tai susitarimas dėl prekybos prekėmis, kuriuo siekiama išsaugoti RAB valstybių partnerių galimybes eksportuoti į Europos Sąjungą ir iš esmės padidinti šias galimybes visiškai atveriant rinką ir taikant geresnes kilmės šalies taisykles;

8.   pažymi, kad LEPS pasirašymas yra būtinas žingsnis siekiant tvaraus viso šio regiono augimo, ir pabrėžia, kad svarbu tęsti derybas siekiant išsamaus susitarimo, kuriuo būtų skatinama didesnės apimties prekyba, investicijos ir regionų integracija;

9.   primena, kad ekonominės partnerystės susitarimai turi atitikti PPO taisykles, pagal kurias nereikalaujama ir nedraudžiama numatyti liberalizavimo įsipareigojimų arba reguliavimo įsipareigojimų paslaugų, intelektinės nuosavybės apsaugos ir vadinamųjų Singapūro klausimų srityse;

10.   ragina, kad laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą pakeičiant išsamiu ekonominės partnerystės susitarimu būtų nustatyta reglamentavimo sistema paslaugų srityje; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad, jei įmanoma, būtų įtrauktos nuostatos dėl universaliųjų paslaugų, įskaitant pagrindines viešąsias paslaugas; atsižvelgdamas į tai, patvirtina savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl prekybos paslaugomis(12) pateiktą nuomonę;

11.   primena, kad veikianti regiono rinka yra pagrindinė prielaida sėkmingai įgyvendinti laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą ir kad regionų integracija ir bendradarbiavimas itin svarbūs siekiant užtikrinti socialinį ir ekonominį RAB valstybių partnerių vystymąsi;

12.   prašo užtikrinti, kad jokie Europos Sąjungos ir Rytų bei Pietų Afrikos regiono valstybių susitarimai neprieštarautų vieni kitiems ir netrukdytų regioninei integracijai visame šiame regione;

13.   pripažįsta, kad laikinajame ekonominės partnerystės susitarime reikia nustatyti pereinamuosius laikotarpius mažoms ir vidutinėms įmonėms (VMĮ), kad jos galėtų prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos paskatins šis susitarimas, ir ragina RAB valstybių partnerių valdžios institucijas derantis dėl išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo toliau ginti mažų ir vidutinių įmonių interesus;

14.   ragina Europos Sąjungą teikti didesnę ir tinkamą paramą ir AKR šalių valdžios institucijoms, ir privačiajam sektoriui, siekiant užtikrinti, kad ekonominiu aspektu pereinamasis laikotarpis pasirašius laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą būtų sklandesnis;

15.   taigi pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač susijusios su žemės ūkio prekėmis ir su kai kuriomis apdorotomis žemės ūkio prekėmis, jei šios išimtys iš esmės pagrindžiamos būtinybe apsaugoti besivystančią šių šalių pramonę arba jautrius produktus;

16.   ragina Komisiją aiškiau informuoti, kaip AKR regione iš tiesų paskirstomos lėšos, kurios kaip prioritetinės išlaidos numatytos pagal padidintą pagalbos prekybai biudžetą;

17.   ragina susijusias šalis teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie ekonominę ir politinę padėtį šiose šalyse ir jų vystymąsi, siekiant gerinti bendradarbiavimą su Komisija;

18.   sutinka su nuomone, kad į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą būtų įtrauktas skirsnis dėl vystomojo bendradarbiavimo, pagal kurį būtų skatinama bendradarbiauti prekybos prekėmis, su pasiūla susijusio konkurencingumo, verslo skatinimo infrastruktūros, prekybos paslaugomis, su prekyba susijusių klausimų, institucijų pajėgumų didinimo ir mokesčių reguliavimo srityse; ragina abi šalis laikytis jų sutarto įsipareigojimo baigti derybas dėl konkurencijos ir viešųjų pirkimų tik tuomet, kai bus sukurti tinkami pajėgumai;

19.   primena, kad pagal ekonominės partnerystės susitarimą turi būti numatyta remti RAB valstybių partnerių vystymosi tikslus, politiką ir prioritetus, turint mintyje ne tik šio susitarimo struktūrą ir turinį, bet ir jo įgyvendinimo būdą ir principus;

20.   primena, kad 2007 m. spalio mėn. buvo priimta ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią ES įsipareigojo iki 2010 m. kasmet padidinti bendrą su ES prekyba susijusią pagalbą iki 2 milijardų (2 000 000 000) eurų (po 1 milijardą eurų skirtų Bendrija ir valstybės narės); primygtinai reikalauja užtikrinti, kad RAB valstybės partnerės gautų tinkamą ir teisingą dalį;

21.   ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomi ištekliai, o ne tiesiog pakeistos paskirties Europos plėtros fondo (EPF) finansavimas; šių lėšų panaudojimas turėtų atitikti RAB valstybių prioritetus ir jos turėtų būti išmokamos laiku, laikantis nuspėjamumo principo ir pagal nacionalinius ir regioninius strateginius plėtros planus nustatytų tvarkaraščių; nepritaria tam, kad teikiant Europos pagalbą būtų nustatytos bet kokios su ekonominės partnerystės susitarimais susijusios sąlygos ir ragina Komisiją užtikrinti, kad prieiga prie 10-ojo EPF lėšų būtų atsieta nuo derybų rezultatų ir tempo;

22.   ragina Komisiją paaiškinti, kaip regione iš tiesų paskirstomos lėšos, taip pat ragina valstybes nares greta 2008−2013 m. biudžetinių įsipareigojimų numatyti papildomą finansavimą;

23.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Tarybos 2007 m. rugsėjo mėn. prisiimtus įsipareigojimus dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS susitarimas ir prieiga prie vaistų), nesiderėti siekiant į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą įtraukti TRIPS+ susitarimo nuostatų, susijusių su farmaciniais produktais ir turinčių įtakos visuomenės sveikatai bei galimybei įsigyti vaistų, nereikalauti prisiimti ir laikytis Patentinės kooperacijos sutarties ir Patentų teisės sutarties nuostatų, atsisakyti reikalavimo įtraukti Direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo numatytas sąlygas ir neįtraukti į išsamų ekonominės partnerystės susitarimą tokių taisyklių, kaip neoriginalios duomenų bazės apsauga;

24.   ragina derybų dėl bet kurio išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir apibrėžti pažangiąją patirtį, kuria remiantis būtų užtikrinta, kad AKR šalys turėtų kuo daugiau naudos iš minėtųjų išteklių;

25.   pabrėžia, kad į bet kokį išsamų ekonominės partnerystės susitarimą turi būti įtrauktos gero valdymo, skaidrios politinės veiklos ir žmogaus teisių nuostatos;

26.   pabrėžia prekybos pačiame regione svarbą ir būtinybę plėtoti regioninės prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pabrėžia, kad svarbus įvairių regiono subjektų bendradarbiavimas ir suderinamumas;

27.   skatina toliau mažinti besivystančių šalių ir regionų grupių tarpusavio tarifus, kurie šiuo metu sudaro 15–25 proc. prekybinės vertės, siekiant skatinti pietinių regionų tarpusavio prekybą, ekonominę plėtrą ir regionų integraciją;

28.   ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) ir užtikrinti, kad vykdant susitarimus dėl liberalizavimo būtų skatinamas skurdžių šalių vystymasis;

29.   yra įsitikinęs, kad išsamūs ekonominės partnerystės susitarimai turėtų papildyti susitarimus dėl DPD, o ne būti alternatyva AKR šalims;

30.   atsižvelgia į poreikį parengti skyrių, kuriame būtų numatytos dvišalės prekybos apsaugos priemonės; ragina abi šalis be reikalo nesinaudoti šiomis apsaugos priemonėmis; ragina Komisiją besitęsiančių derybų dėl išsamaus EPS sudarymo metu pritarti apsaugos priemonių, kurios numatytos laikinajame EPS, persvarstymui, siekiant užtikrinti tinkamą, skaidrų ir greitą šių priemonių taikymą, jei laikomasi jų taikymo kriterijų;

31.   prašo užtikrinti skubią ratifikavimo procedūrą, kad šalys partnerės be nereikalingos gaišaties galėtų turėti naudos iš laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo;

32.   primena, kad nors laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas gali būti vertinamas kaip pirmasis ekonominės partnerystės proceso etapas, teisiniu požiūriu tai reiškia, kad po to reikės sudaryti ir išsamų ekonominės partnerystės susitarimą;

33.   pabrėžia, kad galimas Parlamento pritarimas laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo sudarymui neturi lemiamos įtakos Parlamento pozicijai svarstant klausimą, ar duoti pritarimą galimo išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo sudarymui, kadangi kalbama apie dviejų skirtingų tarptautinių susitarimų sudarymo procedūrą;

34.   primena, kad RAB yra vienintelis regionas, kurio visos valstybės sudarė laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą ir pritarė vienodiems liberalizavimo tvarkaraščiams; atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti nuolat vertinama, kaip laikomasi šių tvarkaraščių, ir tikrinama, ar juos įgyvendinant nesukuriama pernelyg didelės naštos;

35.   pabrėžia, kad laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas tikriausiai turės poveikio šio regiono šalių ir jų svarbiausių prekybos partnerių santykiams ir kad turi būti užtikrinama, jog pagal dabartinio susitarimo nuostatas būtų sudarytos palankesnės sąlygos būsimiems prekybos susitarimams;

36.   ragina Komisiją apsvarstyti Rytų Afrikos bendrijos valstybių prašymus derantis dėl išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo iš naujo aptarti kai kuriuos ginčytinus laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo punktus, kuriuos jos norėtų pakeisti arba panaikinti;

37.   ragina AKR šalis toliau dalyvauti liberalizavimo procese ir vykdyti šias reformas ne tik prekybos prekėmis srityje, bet ir siekti liberalizuoti prekybą paslaugomis;

38.   pabrėžia, kad remiantis ekonominės partnerystės susitarimais turėtų būti prisidedama prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimo;

39.   pažymi, kad vykstant deryboms dėl ekonominės partnerystės susitarimo kai kurios AKR valstybės, siekdamos, kad visi eksportuotojai būtų traktuojami kaip prekybos partneriai, kuriems taikomas didžiausio palankumo režimas, siūlo į EPS įtraukti išlygą dėl didžiausio palankumo statuso, pagal kurią būtų nustatomi normalūs ir nediskriminuojamieji importuojamų prekių tarifai;

40.   palankiai vertina tai, kad derybų metu Europos Sąjunga su AKR šalimis susitarė dėl naujų, geresnių ir lankstesnių kilmės taisyklių, kurios gali būti AKR šalims labai naudingos, jei bus tinkamai jų laikomasi ir deramai atsižvelgiama į mažesnius šių šalių pajėgumus;

41.   pabrėžia, kad dėl iškasenų arba medienos produktų eksporto neturi kilti pavojaus trapiai ekologinės sistemos pusiausvyrai, kuri itin svarbi Afrikos žemynui, ir kad atlyginimo už RAB valstybių partnerių teikiamas ekologines paslaugas sistema turi būti įtraukta į ekonominės partnerystės susitarimą;

42.   mano, jog svarbu, kad įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus turėtų būti nustatyta tinkama stebėsenos sistema, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas, kuriame, siekiant užtikrinti deramą vadovaujamo Tarptautinės prekybos komiteto vaidmens ir bendro vystymosi politikos nuoseklumo pusiausvyrą, dalyvautų Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nariai; šis Parlamento komitetas turi būti lankstus ir savo veiksmus aktyviai derinti su AKR ir Europos Sąjungos jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad ši stebėsena turėtų būti pradedama vykdyti patvirtinus kiekvieną laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą;

43.   ypač pažymi nepaprastai svarbų AKR nacionalinių parlamentų ir nevalstybinių veikėjų vaidmenį ekonominės partnerystės susitarimų priežiūros bei valdymo srityje ir prašo Komisiją užtikrinti, kad jie dalyvautų vykstančiose derybose; atsižvelgiant į tai, reikalinga aiški ES ir AKR šalių darbotvarkė, kuri būtų pagrįsta dalyvavimo strategija;

44.   ragina taikyti tinkamas ir skaidrias ekonominės partnerystės susitarimų poveikio stebėsenos priemones, kurių funkcijos ir poveikis būtų aiškūs, taip pat numatyti aktyvesnį AKR valstybių dalyvavimą ir išsamiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis;

45.   palankiai vertina tai, kad į laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą įtraukta peržiūros nuostata, pagal kurią patvirtinama, kad ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po pasirašymo datos numatoma išsamiai persvarstyti susitarimą ir vėliau jį persvarstyti kas penkerius metus, kartu atliekant prekybos įsipareigojimų vykdymo sąnaudų ir pasekmių analizę; jei būtina, reikia atlikti susitarimo nuostatų ir jų taikymo pakeitimus, atsižvelgiant į PPO taisykles ir procedūrą ir jomis vadovaujantis;

46.   ragina Tarybą konsultuotis su Parlamentu prieš priimant sprendimą dėl laikino tarptautinių susitarimų taikymo, kai reikalaujama laikytis pritarimo procedūros (kaip numatoma ekonominės partnerystės susitarimų atveju), atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas gali vėliau nepritarti tarptautiniam susitarimui, kadangi tokiu atveju turėtų būti nustota laikinai taikyti atitinkamą susitarimą;

47.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Ministrų Tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 591. (10) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252. (12) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0407.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpinio Europos bendrijos bei jos valstybių narių, vienos šalies, ir Centrinės Afrikos, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo

P6_TA(2009)0182 B6-0147/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Kankune vykusios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) penktosios ministrų konferencijos(1), į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo(2), į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge(3), į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(4), į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(5), į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(6), į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(7), į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(8), į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(9) ir į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(10),

–   atsižvelgdamas į tarpinį Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos ekonominės partnerystės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2006 m. balandžio mėn., 2006 m. spalio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. bei 2008 m. gegužės mėn. posėdžių išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą "Ekonominės partnerystės susitarimai" (COM(2007)0635),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaracijas, patvirtintas 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusio ketvirtojo PPO ministrų konferencijos posėdžio ir 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge vykusio šeštojo PPO ministrų konferencijos posėdžio metu,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 15 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą bendrąją pagalbos prekybai strategiją,

–   atsižvelgdamas į Pagalbos prekybai darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kurias PPO Generalinė Taryba patvirtino 2006 m. spalio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), visos tarptautinės bendruomenės iškelti kaip priemonė, skirta skurdui panaikinti,

–   atsižvelgdamas į su viešąja vystymosi pagalba susijusius Bendrijos įsipareigojimus, prisiimtus pagal vadinamąjį Monterėjaus konsensusą, kurį 2002 m. kovo 22 d. tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos metu patvirtino Jungtinės Tautos, pagal Gleneagleso pranešimą, kurį 2005 m. liepos 8 d. priėmė G8 grupė, pagal 2008 m. gegužės 27 d. Adis Abeboje priimtas Tarybos ir valstybių narių atstovų, susirinkusių EPS taryboje, išvadas bei pagal 2008 m. gruodžio 2 d. antrosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos metu Jungtinių Tautų priimtą Dohos konferencijos deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Akros veiksmų programą, kurią 2008 m. rugsėjo 4 d. patvirtino valstybės, dalyvaujančios trečiajame aukšto lygio forume vystymosi pagalbos veiksmingumo klausimais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, siejant ją su 103 straipsnio 2 dalimi,

A.   kadangi iki 2007 m. pabaigos nepavykus pasiekti regioninio susitarimo su visomis Centrinės Afrikos valstybėmis Europos bendrija ir Kamerūnas 2007 m. gruodžio 17 d. parafavo tarpinį ekonominės partnerystės susitarimą; kadangi šis susitarimas pasirašytas 2009 m. sausio 15 d. Jaundėje,

B.   kadangi pagrindiniai šio susitarimo, kaip ir kitų EPS, tikslai turėtų būti tvari ekonominė ir socialinė plėtra ir skurdo pašalinimas, taip pat parama regionų integracijai ir didesnė AKR valstybių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką,

C.   kadangi Komisija tęsia tuo pačiu metu vykstančias derybas dėl susitarimo su visomis Centrinės Afrikos valstybėmis,

D.   kadangi reikia atsižvelgti į aštuonių Centrinės Afrikos valstybių, iš kurių šešios yra salų valstybės arba anklavai ir penkios priklauso mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir gali laisvai patekti į ES rinką pagal iniciatyvą "Viskas, išskyrus ginklus", ekonominius ir socialinius skirtumus,

E.   kadangi atveriant šias valstybes ES eksportui būtina teikti pagalbą vystymuisi ir ženklią techninę pagalbą,

F.   kadangi Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės 2007 m. spalio mėn. įsipareigojo kasmet skirti papildomai 1 milijardą (1 000 000 000) EUR pagal Pagalbos prekybai iniciatyvą, siekdamos paremti EPS pasirašiusių ir jo nepasirašiusių besivystančių šalių pastangas didinti savo prekybinius pajėgumus, ir kadangi Centrinės Afrikos regionas turėtų gauti teisingą ir nešališką šių lėšų dalį,

G.   kadangi ekonominė konkurencija tarp ES ir Kamerūno yra ribota, nes didžiąją dalį ES eksporto sudaro prekės, kurių Kamerūnas negamina, tačiau šios prekės jam reikalingos arba tiesiogiai naudoti, arba šalies pramonei; kadangi tai negalioja prekybai žemės ūkio produktais, nes AKR šalių gamintojai žemės ūkio, gyvulininkystės ir pieno sektoriuose turi kovoti su didelėmis kliūtimis dėl ES subsidijų eksportui, kurios daro žalą vietos ir regiono rinkoms ir dažnai jas griauna, todėl ES turėtų nedelsiant palaipsniui panaikinti visas subsidijų eksportui rūšis; kadangi galimas ES eksporto į Kamerūną padidėjimas po tarpinio EPS (TEPS) pasirašymo turėtų netrukdyti vietos gamybai ir naujoms pramonės šakoms, nes EPS turėtų prisidėti prie AKR šalių ekonomikos įvairinimo,

1.   pabrėžia, kad šie susitarimai gali būti laikomi patenkinamais tik tada, jei juos taikant pasiekiami šie tikslai: AKR šalims suteikiama tvaraus vystymosi parama, skatinamas jų dalyvavimas pasaulinėje prekyboje, stiprinamas regionalizacijos procesas, skatinami prekybos mainai tarp Europos Sąjungos ir AKR šalių; skatinamas AKR šalių ekonomikos įvairinimas;

2.   ypatingai pabrėžia šių susitarimų pradinę paskirtį: vystymąsi, skurdo mažinimą ir paramą TVT įgyvendinimui;

3.   mano, kad šie tikslai įgyvendinami tikslingai apsaugant AKR šalis nuo galimų neigiamų EPS įgyvendinimo pasekmių, teikiant paramą, kurią gaudamos jos gali iš tiesų pasinaudoti prekybos lengvatų nauda, bei remiant jų ekonominį ir socialinį vystymąsi; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti didesnę ir adekvačią paramą siekiant palengvinti ekonomikos perėjimą LEPS parafavimo;

4.   ragina derybų šalis, kaip planuota, baigti derybas 2009 m; ragina šalis imtis visų galimų priemonių siekiant, kaip planuota, iki 2009 m. pabaigos baigti rengti AKR šalių ir Europos Sąjungos išsamų EPS;

5.   pripažįsta, kad pagal PPO taisykles reikėjo sudaryti susitarimą iki 2007 m. gruodžio 31 d.; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija vertė sudaryti išsamius EPS iki minėtosios datos, kai apsiribojus susitarimu vien dėl prekių būtų buvę galima įvykdyti Europos bendrijos įsipareigojimus PPO;

6.   mano, kad reikalavimas liberalizuoti 80 proc. prekybos apimties yra GATT XXIV straipsnio interpretacija, kurią siūlant nepakankamai atsižvelgiama į tai, kad Sąjunga derasi su kai kuriomis neturtingiausiomis pasaulio šalimis, kurių išsivystymo lygis ir jautrūs sektoriai skiriasi;

7.   pripažįsta, kad pasirašytas laikinasis Europos Sąjungos ir AKR valstybių ekonominės partnerystės susitarimas buvo naudingas eksportuotojams, kadangi 2007 m. gruodžio 31 d. nustojus galioti Kotonu susitarimu nustatytam preferencinių tarifų tvarkos taikymui buvo išplėstos eksporto į Europos Sąjungą galimybės, taigi AKR eksportuotojai išvengė nuostolių, kurių jie būtų patyrę, jei būtų turėję veikti remdamiesi ne tokiomis palankiomis prekybos sistemomis;

8.   palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga, siekdama remti AKR ir Europos Sąjungos savitarpio prekybos liberalizavimą, siūlo AKR šalims visiškai bekvotę ir bemuitę prieigą prie Europos Sąjungos rinkos; ši prieiga galiotų daugumai prekių;

9.   pabrėžia, kad patvirtinus susitarimą reikėtų didelių pastangų ir didelės ES paramos ir techninės pagalbos, siekiant gerokai pakelti Kamerūno ekonomikos lygį;

10.   mano, kad, nepaisant lengvatinės Kamerūno žemės ūkio produktų galimybės patekti į ES rinką, taikant EPS negalima paskatinti Kamerūno žemės ūkio gamybos vystymosi, jei techninėmis ir finansinėmis investicijomis nebus padidinti ir modernizuoti gamybos pajėgumai;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio valstybės išlaidų žemės ūkio subsidijoms ir paramai lygio skirtumų Europos Sąjungos ir AKR ekonomikoje AKR šalių ūkininkų padėtis blogesnė, nes mažėja jų konkurencingumas ir šalies viduje, ir užsienyje, nes jų produktai iš tikrųjų yra brangesni;

12.   taigi pritaria, kad būtų numatytos suderintos tai pačiai prekių grupei taikomų muitų išimtys, ypač susijusios su žemės ūkio prekėmis ir su kai kuriomis apdorotomis žemės ūkio prekėmis, kadangi labiausiai reikia apsaugoti jaunas šių šalių pramonės šakas arba "jautrius" produktus;

13.   mano, kad siekiant užtikrinti Kamerūno ir viso regiono apsirūpinimą maistu, būtina įgyvendinti ilgalaikės paramos vietos žemės ūkiui politiką, įskaitant prekybos politikos priemones, kuriomis sudaromos rinkos reguliavimo ir tvaraus šeimos žemės ūkio galimybės; mano, kad nereikėtų riboti valstybės intervencijos galimybių šioje srityje; pažymi, kad šie aspektai turėtų tapti vienais iš svarbiausių derybų klausimų siekiant užtikrinti prekybos politikos ir visų ES politikos sričių nuoseklumą nepriklausomumo maisto požiūriu ir teisės į maistą srityse;

14.   ragina derybų dėl bet kurio išsamaus EPS dalyvius visiškai atsižvelgti į gamtos išteklių valdymo skaidrumo svarbą ir nurodyti, kokia pažangiąja patirtimi tiesiogiai susijusioms šalims būtina vadovautis siekiant iš šių išteklių didžiausios naudos;

15.   ragina Komisiją aiškiau informuoti, kaip AKR regione iš tiesų paskirstomos lėšos, kurios kaip prioritetinės išlaidos numatytos pagal padidintą pagalbos prekybai biudžetą;

16.   ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti prekybos tikslams skirtą pagalbos dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomi ištekliai, o ne tiesiog pakeistos paskirties Europos plėtros fondo finansavimas; šių lėšų panaudojimas turėtų atitikti Centrinės Afrikos regiono prioritetus ir jos turėtų būti išmokamos laiku, laikantis nuspėjamumo principo ir pagal nacionalinius ir regioninius strateginius plėtros planus nustatytų tvarkaraščių; nepritaria tam, kad būtų nustatytos bet kokios su EPS pasirašymu susijusios sąlygos dėl Europos pagalbos skyrimo ir ragina Komisiją užtikrinti, kad prieiga prie 10-ojo EPF lėšų būtų atsieta nuo derybų rezultatų ir tempo;

17.   mano, kad reikėtų laikytis ES įsipareigojimų ir išmokų grafiko, kaip susitarta pagal orientacines regionines ir nacionalines programas, nes šios lėšos būtinai turi būti teikiamos vykstant AKR šalių liberalizacijos procesui;

18.   primena daugkartinius Parlamento prašymus įtraukti EPF į Sąjungos biudžetą; smerkia tai, kad EPF naudojamas kaip pagrindinis EPS regioninio fondo finansavimo šaltinis, nors numatomas papildomas finansavimas; pabrėžia, kad pagal nacionalinę orientacinę programą Kamerūnui ir regioninę orientacinę programą skiriamų lėšų nepakanka tam, kad būtų galima pakelti Kamerūno ekonomikos lygį, o tai turėtų būti atlikta pasirašius EPS;

19.   pabrėžia, kad teikiant ES finansavimą turėtų būti kartu padedama pakelti AKR ekonomikos lygį ir kompensuoti su muitais susijusių pajamų praradimą; prašo Komisijos kuo anksčiau pranešti EPS bendro fiskalinio poveikio apskaičiavimo metodus;

20.   primygtinai teigia, kad, vadovaujantis su pagalbos veiksmingumu susijusiais Paryžiaus deklaracijos principais, parama, be kita ko, turi priklausyti nuo poreikio, ir todėl ragina AKR šalis patikslinti, kokiam tikslui reikia papildomų su EPS susijusių lėšų, ypač šiose srityse: norminio pagrindo, apsaugos priemonių, prekybos palengvinimo, paramos siekiant atitikti tarptautinius sanitarijos, fitosanitarijos ir intelektinės nuosavybės standartus bei EPS stebėsenos priemonės sukūrimo;

21.   siekiant gerinti bendradarbiavimą su Komisija, ragina susijusias šalis teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie jų ekonominę ir politinę padėtį bei vystymąsi;

22.   pabrėžia prekybos pačiame regione svarbą ir būtinybę plėtoti regioninės prekybos ryšius siekiant užtikrinti tvarų augimą regione; pažymi, kad svarbus skirtingų regioninių vienetų bendradarbiavimas ir suderinamumas;

23.   skatina toliau mažinti tarifus, taikomus tarp besivystančių šalių ir regionų grupių, šiuo metu sudarančius 15–25 proc. prekybinės vertės, siekiant toliau skatinti pietų regionų tarpusavio prekybą, ekonominę plėtrą ir regionų integraciją;

24.   mano, kad būsimasis EPS su Centrinės Afrikos valstybėmis jokiu būdu neturėtų kelti grėsmės šių valstybių regioninei integracijai ar ją silpninti;

25.   ragina Komisiją dėti visas pastangas stengiantis vėl pradėti derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) ir užtikrinti, kad susitarimai dėl liberalizavimo skatintų skurdžių šalių vystymąsi;

26.   yra įsitikinęs, kad išsamūs EPS turėtų papildyti susitarimus dėl DPD, o ne būti alternatyva AKR šalims;

27.   mano, kad dėl neaiškumų, susijusių su Dohos raundo derybomis ir su ginčo dėl bananų sprendimu PPO, būtinas ypatingas Europos Sąjungos dėmesys ir prioritetiniai veiksmai siekiant užtikrinti bananų sektoriaus ateitį Kamerūne ir visame Centrinės Afrikos regione;

28.   teigiamai vertina susitarime numatytas apsaugos priemones, bet pabrėžia, kad jų įgyvendinimui numatyta sistema sudėtinga, be to, dėl jos galėtų būti apribotos galimybės jas įgyvendinti; ragina Komisiją besitęsiančių derybų dėl išsamaus EPS sudarymo metu pritarti apsaugos priemonių, kurios numatytos laikinajame EPS, persvarstymui, siekiant užtikrinti tinkamą, skaidrų ir greitą šių priemonių taikymą, jei laikomasi jų taikymo kriterijų;

29.   pabrėžia, jog būtinas nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės atliekamas bendras EPS poveikio įvertinimas, vykdomas po jo įgyvendinimo; prašo, kad esant reikalui būtų galima peržiūrėti liberalizavimo grafiką;

30.   prašo, kad būtų remiama didžiausią pridėtinę vertę turinčių perdirbtų produktų gamyba ir eksportas, ypač supaprastinant kilmės taisykles ir suteikiant joms daugiau lankstumo, o jas nustatant derėtų atsižvelgti į pramonės išsivystymo skirtumus tarp ES ir AKR šalių bei tarp pastarųjų;

31.   atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis laikinuoju ekonominės partnerystės susitarimu, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) galėtų prisitaikyti prie susitarimo pagrindu nustatytų pokyčių, ir ragina susijusių valstybių valdžios institucijas toliau remti MVĮ interesus derantis dėl išsamaus EPS;

32.   siekdamas, kad pereinamasis ekonomikos laikotarpis pasirašius LEPS būtų sklandesnis, ragina Europos Sąjungą didinti atitinkamą pagalbą AKR šalių valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui;

33.   pabrėžia, kad LEPS su Kamerūnu nuostatos neturėtų būti paprasčiausiai perkeltos į regioninį EPS; primena, kad Kamerūnas neatspindi aštuonių regiono valstybių, kurių su liberalizavimo grafikais, pereinamaisiais laikotarpiais ir pažeidžiamų produktų sąrašais susiję prioritetai ir poreikiai nėra tokie patys, įvairovės; prašo, kad regioninis EPS būtų pakankamai lankstaus pobūdžio siekiant atsižvelgti į šias ypatybes;

34.   mano, kad dabartinis Centrinės Afrikos regiono pasiūlymas 20 metų laikotarpiu liberalizuoti 71 proc. prekybos, taikant 5 metų parengiamąjį laikotarpį, neatitinka PPO reikalavimų, pagal kuriuos numatyta 80 proc. 15 metų laikotarpiu;

35.   rekomenduoja laikytis lankstaus, asimetrinio ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl galutinio EPS; turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją ypač atsižvelgti į Centrinės Afrikos regiono prašymą, susijusį su susitarime numatytais vystymosi aspektais; atsižvelgdamas į tai, pritaria 2008 m. gegužės mėn. BRIST išvadoms;

36.   ragina Komisiją besąlygiškai ir lanksčiai reaguoti į AKR valstybių prašymus peržiūrėti į LEPS įtrauktus ginčijamus klausimus, kaip antai "iš esmės visos prekybos prekėmis" apibrėžtį, didžiausio palankumo režimo statuso sąlygą, įsipareigojimus, susijusius su eksporto mokesčių panaikinimu, status quo sąlyga ir abišalėmis bei specialiomis apsaugos priemonėmis;

37.   prašo, kad, jei Centrinės Afrikos valstybės, kurios nėra mažiausiai išsivysčiusios šalys, nenorėtų pasirašyti EPS, Komisija apsvarstytų visas galimas alternatyvas, siekdama sukurti šiose valstybėse naują prekybos sistemą, kuri atitiktų PPO taisykles;

38.   primena, kad EPS turėtų atitikti PPO taisykles, pagal kurias nereikalaujama ir nedraudžiama įsipareigoti dėl paslaugų liberalizacijos ar vadinamųjų Singapūro klausimų;

39.   prašo Komisijos neįtraukti į EPS nuostatų dėl intelektinės nuosavybės, dėl kurių kyla kliūčių pagrindiniams vaistams įsigyti; ragina Europos Sąjungą išnaudoti EPS sistemą padedant AKR šalims įgyvendinti lankstumo priemones, numatytas Dohos deklaracijoje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) ir visuomenės sveikatos;

40.   reikalauja, kad EPS būtų įrašyti plačiau išdėstyti skyriai dėl vystymosi siekiant įgyvendinti TVT ir propaguoti bei stiprinti pagrindines socialines ir žmogaus teises;

41.   pabrėžia, kad į bet kokį išsamų EPS turi būti įtrauktos nuostatos dėl gero valdymo, politinių pareigų skaidrumo ir žmogaus teisių;

42.   reikalauja, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie EPS derybų procesą ir aktyviai jame dalyvautų; be to, primena apie Parlamento priežiūros ir išankstinio įspėjimo vaidmenį, taip pat apie Parlamento narių norą paskatinti platesnį ES institucijų, AKR šalių atstovų ir pilietinės visuomenės dialogą;

43.   rekomenduoja, kad, prieš suteikiant Parlamento pritarimą, jo darbotvarkėje, išsaugant tam tikrą lankstumą, būtų atsižvelgta į AKR šalių parlamentų nuomones dėl EPS derybų rezultatų;

44.   ragina taikyti tinkamas ir skaidrias priežiūros sistemas, kurios turėtų konkrečią paskirtį ir darytų konkretų poveikį siekiant, kad EPS poveikis būtų stebimas aktyviau dalyvaujant AKR ir konsultuojantis su įvairiomis suinteresuotomis šalimis;

45.   ypač pabrėžia didelę AKR parlamentų ir nevalstybinių veikėjų reikšmę EPS priežiūros ir valdymo srityje ir prašo Europos Komisijos užtikrinti jų dalyvavimą vykstančiose derybose; mano, kad todėl AKR šalys ir Europos Sąjunga turi susitarti dėl aiškios tolesnių derybų, grindžiamų dalyvavimu, darbotvarkės;

46.   mano, kad svarbu, jog įgyvendinant EPS būtų parengta tinkama stebėsenos sistema, kurią koordinuotų atitinkamas Parlamento komitetas ir kurią taikant būtų įtraukiami Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nariai bei tinkamai derinamas Tarptautinės prekybos komiteto vadovaujamasis vaidmuo ir bendras prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumas; mano, kad šis Parlamento komitetas turėtų veikti lanksčiai ir aktyviai derinti veiklą su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja; mano, kad šią stebėseną reikėtų pradėti po kiekvieno laikino EPS;

47.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES ministrų tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393. (2) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397. (3) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 121. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (6) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301. (9) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0252.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (5211/2009 – COM(2008)0156 – C6-0054/2009 – 2008/0061(AVC))

P6_TA(2009)0183 A6-0117/2009

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2008)0156),

–   atsižvelgdamas į Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimą (5211/2009),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pagal EB sutarties 57 straipsnio 2 dalį, 133 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnį bei 300 straipsnio 3 dalies pirmą ir antrą pastraipas pateiktą prašymą suteikti pritarimą (C6-0054/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją bei į Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0117/2009),

1.   suteikia pritarimą susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Cariforum valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Dramblio Kaulo Kranto, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (5535/2009 – COM(2008)0439 – C6-0064/2009 – 2008/0136(AVC))

P6_TA(2009)0184 A6-0144/2009

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0439),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinį ekonominės partnerystės susitarimą (5535/2009),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 133 ir 181 straipsnius bei 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą (C6–0064/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0144/2009),

1.   pritaria tam, kad būtų sudarytas susitarimas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Dramblio Kaulo Kranto parlamentams ir vyriausybėms.

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų (2008/2155(INI))

P6_TA(2009)0185 A6-0135/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2007 m. metinę ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) 2007 m. metinę ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 9, 266 ir 267 straipsnius ir į EIB statuto 11 protokolą,

-   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 29 d. susitarimą dėl ERPB įsteigimo,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 230 ir 232 straipsnius dėl Teisingumo Teismo veiklos,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 248 straipsnį, kuriame apibrėžiamas Audito Rūmų vaidmuo,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti(1),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Sprendimo Nr. 2006/1016/EB teisinio pagrindo(2),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimą 2008/847/EB dėl Centrinės Azijos šalių atitikties reikalavimams pagal Sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti(3),

-   atsižvelgdamas į 1997 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 97/135/EB numatantį, kad Europos bendrija turi įsigyti papildomų akcijų, nusprendus padvigubinti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kapitalą(4),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. atliktą ERPB kapitalo išteklių apžvalgą, kuri apima 2006–2010 m.,

-   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Bendrijų skolinimosi ir skolinimo 2007 m. (COM(2008)0590),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2006 m. metinės ataskaitos(5),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2005 m. metinės ataskaitos(6),

-   atsižvelgdamas į savo 2003 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiklos(7),

-   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 2008 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko: pagrindinis partneris pereinamojo laikotarpio šalyse,

-   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu(8) (Kotonu susitarimas),

-   atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: "Europos konsensusas"(9),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų investicijų sistemos: esamų regionui skirtų finansavimo priemonių darnumo didinimas siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir stabilumui,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio 2006 m. spalio 24 d. reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (COM(2008)0308),

-   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 10 d. sprendimą dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencijos atlikti tyrimą Europos investicijų banke(10),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų, EIB ir Komisijos trišalį susitarimą dėl kontrolės būdų, numatytų EB sutarties 248 straipsnio 3 dalyje, kuriuos taiko Audito Rūmai, ir kuris buvo atnaujintas 2007 m. liepos mėnesį,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos, EIB ir ERPB sudarytą trišalį susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Rytų Europos šalimis, Pietų Kaukazu Rusijoje ir Vidurio Azijos šalimis,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. Europos Komisijos ir EIB pasirašytą susitarimo memorandumą dėl tolesnio Europos Sąjungos išorės skolinimo politikos koordinavimo,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 16 d. EIB, Komisijos ir atitinkamų nacionalinių institucijų memorandumą, susijusį su dalyvavimu Europos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes ekspertų centruose,

-   atsižvelgdamas į 2008–2010 m. EIB Banko veiklos planą, kurį 2007 m. lapkričio 20 d. patvirtino direktorių taryba,

-   atsižvelgdamas į EIB konsultacijas su visuomene dėl jo 2008 m. pareiškimo dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų bei standartų,

-   atsižvelgdamas į ERPB aplinkos apsaugos ir socialinę politiką, kurią 2008 m. gegužės 12 d. patvirtino direktorių taryba,

-   atsižvelgdamas į ERPB energetikos veiklos politiką, kurią 2006 m. liepos 11 d. patvirtino direktorių taryba,

-   atsižvelgdamas į EIB energetikos apžvalgą, kurią 2006 m. sausio 31 d. patvirtino direktorių taryba,

-   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 5 d. EIB trumpą pranešimą dėl sustiprinto EIB indėlio į ES energetikos politiką, kuriai 2007 m. birželio mėn. pritarė Valdytojų taryba,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Briuselyje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadas ekonominiais ir finansiniais klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. EIB paskelbtą pranešimą "2007–2008 m. konsultacijos su MVĮ. Duomenys ir išvados" ir tolesnį EIB grupės paramos EU MVĮ modernizavimą ir stiprinimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 18 d. EIB pareiškimą dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų ir standartų,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 7 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl EIB vaidmens teikiant paramą MVĮ,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą "Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa" (COM(2008)0706),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A6–0135/2009),

A.   kadangi EIB buvo įkurtas 1957 m. Romos sutartimi ir jo akcininkės valstybės narės valdo 165 milijardų vertės turtą,

B.   kadangi EIB vykdė savo veiklą už Bendrijos ribų, nuo 1963 m. remdamas Bendrijos užsienio politiką,

C.   kadangi ERPB buvo įkurtas 1991 m. ir jo akcininkėmis yra 61 pasaulio šalis, Europos bendrija ir EIB ir kurios kartu valdo 20 milijardų EUR,

D.   kadangi valstybės narės, Europos Komisija ir EIB kartu valdo 63 proc. ERPB akcijų,

E.   kadangi numatytas EIB uždavinys – naudojantis kapitalo rinka ir savo ištekliais prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros įgyvendinant Bendrijos interesus,

F.   kadangi dėl šiuo metu kilusio su finansais susijusio sąmyšio, kai įmonėms trūksta likvidumo ir joms nesuteikiami kreditai, EIB turėtų atlikti svarbų vaidmenį rengiant Europos ir valstybių narių ekonomikos atgaivinimo planus,

G.   kadangi numatytas ERPB tikslas – prisidėti prie ekonomikos pažangos ir rekonstrukcijos ir paremti perėjimą prie atviros, į rinką orientuotos ekonomikos ir skatinti privačių asmenų bei verslo iniciatyvą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios laikosi daugiapartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principų ir taiko juos praktikoje,

H.   kadangi turėtų būti pabrėžiamas EIB, kaip aukšto AAA reitingo obligacijų, skirtų tarptautinėms kapitalo rinkoms, emitento vaidmuo bei jam teikiama didesnė reikšmė,

I.   kadangi vadovaujantis susitarimo, pagal kurį įkuriamas ERPB, 11 straipsniu jis privalo bent 60 proc. savo investicijų panaudoti privačiame sektoriuje,

J.   kadangi susitarime, kuriuo įkuriamas ERPB, nurodoma, kad Valdytojų taryba mažiausiai kas penkis metus privalo peržiūrėti ERPB kapitalo išteklius, o kita peržiūra numatyta 2010 m.,

K.   kadangi valdymo komitetas, kurį sudaro devyni ekspertai, ir kuris buvo įsteigtas 2008 m. spalio 1 d. ir prižiūri bei administruoja EIB vidutinės trukmės išorės skolinimo vertinimą, kaip nurodyta Sprendime Nr. 2006/1016/EB,

L.   kadangi šis tarpinis vertinimas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu ir remiantis Sprendimu 2006/1016/EB,

M.   kadangi pagal Sprendimą 2006/1016/EB dėl EIB paskolų suteikimo projektams ne Bendrijoje įgaliojimų 2007–2013 m. numatoma skirti paskolų už 25,8 mlrd. EUR šiems regionams: narystės siekiančioms šalims, įskaitant Kroatiją ir Turkiją – 8,7 mlrd. EUR; Viduržemio jūros regiono šalims – 8,7 mlrd. EUR; Rytų Europai, Pietų Kaukazui ir Rusijos Federacijai – 3,7 mlrd. EUR; Lotynų Amerikai – 2,8 mlrd. EUR; Azijai – 1 mlrd. EUR; ir Pietų Afrikos Respublikai – 0,9 mlrd. EUR,

N.   kadangi 2007 m. EIB suteiktų paskolų, skirtų plėtoti ES politikos tikslus, suma sudarė 47,8 mlrd. EUR, iš kurių 41,4 mlrd. EUR buvo skirta Europos Sąjungos šalims ir EFTA šalims, o 6,4 mlrd. EUR – šalims partnerėms ir šalims kandidatėms,

O.   kadangi 2007 m. EIB skolinimo veikla už ES ribų pagal geografinius regionus pasiskirstė taip: Azija ir Lotynų Amerika – 925 mln. EUR, Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 230 mln. EUR, Viduržemio jūros regiono šalys – 1 438 mln. EUR, narystės siekiančios šalys – 2 870 mln. EUR, AKR šalys – 756 mln. EUR, Pietų Afrika – 113 mln. EUR,

P.   kadangi 2007 m. ERPB veiklos mastas – 5,6 mlrd. EUR. Ši suma skirta 353 projektams, įgyvendinamiems 29 veiklos šalyse: Vidurio Europos šalyse, Baltijos valstybėse(11), Pietryčių Europos šalyse(12), vakarinėje NVS dalyje ir Kaukaze esančiose šalyse(13), Rusijoje ir Vidurio Azijos šalyse(14),

Q.   kadangi ERPB investicijos Rusijoje 2007 m. išaugo ir siekė 2,3 mlrd. EUR, kai bendras investicijų portfelis Rusijoje sudarė 5,7 mlrd. EUR, ir apėmė 83 projektus bei, palyginti su 38 proc. 2006 m., sudarė 42 proc. ERPB metinių įsipareigojimų,

R.   kadangi ERPB kapitalo investicijos išaugo nuo 1 mlrd. EUR 2006 m. iki 1,7 mlrd. EUR 2007 m. ir ERPB metinės veiklos akcinio kapitalo dalis išaugo nuo 20 proc. 2006 m. iki 30 proc. 2007 m.,

S.   kadangi 2008 m. spalio 28 d. ERPB Valdytojų taryba nusprendė pritarti tam, kad Turkija taptų ERPB investicijų gavėja; kadangi ERPB iki 2010 m. pabaigos ten tikisi investuoti 450 mln. EUR,

T.   kadangi EIB Turkijoje finansuoja projektus nuo 1965 m. ir visuose pagrindiniuose šios šalies ekonomikos sektoriuose jau investavo apie 10 mlrd. EUR,

U.   kadangi pagal Kotonu susitarimą EIB be skolinimo iš savo nuosavų išteklių taip pat vykdo ir finansinę veiklą AKR šalyse, naudodamas su rizika susijusias investicijų priemones, ir tam lėšas suteikia Europos plėtros fondas,

V.   kadangi įgyvendinant EIB strategiją turėtų būti prisidedama prie bendro tikslo plėtoti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei laikytis tarptautinių aplinkos apsaugos susitarimų, kuriuos sudarė Europos bendrija arba valstybės narės,

W.   kadangi Komisija, valstybės narės, Europos kaimynystės politikos (EKP) partnerės šalys, tarptautinės finansinės institucijos ir Europos regioninės ir dvišalės finansų institucijos šiuo metu bendradarbiauja pagal Kaimynystės investicijų priemonę (KIP), pagal kurią suteikiamas papildomas finansavimas infrastruktūros projektams, daugiausiai skirtiems energetikos, transporto ir aplinkos apsaugos sritims EKP šalyse,

X.   kadangi EIB grupė ir toliau aktyviai remia MVĮ, suteikdama paskolas, o per Europos investicijų fondą – rizikos kapitalą ir paskolų garantijas,

EIB tikslai ir veikla

1.   teigiamai vertina 2007 m. EIP metinę ataskaitą, ypač jo finansinę veiklą Europos Sąjungoje, orientuojantis į šešias prioritetines politikos sritis: ekonomikos ir socialinės sanglaudos užtikrinimą; 2010 m. naujovių iniciatyvos įgyvendinimą; transeuropinių transporto tinklų ir jų prieigos vystymą; paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms; aplinkos apsaugą ir jos gerinimą; ir saugios, tvarios ir konkurencingos energijos užtikrinimą; taip pat teigiamai vertina EIB išorės skolinimo įgaliojimų įgyvendinimą trečiosiose šalyse;

2.   pritaria EIB tikslui spręsti, inter alia, klimato kaitos problemą vykdant finansavimo veiklą Europos Sąjungoje; todėl primena, kad reikia toliau rengti finansavimo kriterijus, kurie atitiktų aplinkos apsaugos standartus, laikantis strateginių Europos Sąjungos tikslų sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina EIB teikiant su energetika susijusias paskolas sutelkti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir mokslinius tyrimus bei šių dviejų sričių vystymosi investicijas; be to, ragina EIB parengti ir viešai paskelbti finansuojamų projektų poveikio klimatui vertinimo metodiką bei numatyti vertinimo kriterijus, kuriais vadovaudamasis EIB galėtų atmesti projektus, kuriuos vykdant būtų daromas neigiamas poveikis aplinkai;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad EIB – vienintelė Sutartimi grindžiama finansų institucija ir kad didžioji jo veiklos dalis apima projektus valstybėse narėse, taip pat jis atlieka vis svarbesnį vaidmenį trečiosiose šalyse, kaip numatyta Sprendime 2006/1016/EB;

4.   pažymi, kad vykdydamas veiklą trečiosiose šalyse EIB iki šiol įgyvendino Tarybos nustatytus politikos tikslus; mano, kad EIB paskolų teikimo veikla, vykdoma jo kompetencijai priklausančiose srityse, turi atitikti padėtį šalyse; turi būti užtikrinti supaprastinti įvairių ES veikėjų metodai ir priemonių taikymas; turi būti užtikrintas lankstus Europos Sąjungos reagavimas į labai skirtingas aplinkybes įvairiose šalyse; užtikrinamas veiklos atitikimas Tūkstantmečio tikslams ir EIB atskaitomybė visuomenei ir Parlamentui už panaudotų lėšų, kurias suteikia ES, naudojimą ir veiksmingumą;

5.   pabrėžia savo įsitikinimą, kad investicijos į viešąjį transportą yra svarbus Europos ekonomikos atkūrimo plano aspektas; todėl įsitikinęs, kad EIB pajėgus būti pagrindiniu veikėju, kuris aplinkos apsaugos požiūriu iš esmės pakeistų Europos transporto sektorių; taigi ragina EIB iš esmės padidinti savo paramą, skirtą geležinkelių, viešajam miesto ir įvairiarūšiam transportui bei transporto valdymui;

6.   laikosi nuomonės, kad vykdant EIB veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos nustatytus tikslus ir įsipareigojimus, prisiimtus laikantis Jungtinių Tautų susitarimų, pvz., Kioto protokolo; todėl ragina EIB Parlamentui pateikti metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodoma, kaip vykdant banko veiklą besivystančiose šalyse įgyvendinami ES ir JT tikslai;

7.   su pasitenkinimu pažymi, kad pastaraisiais metais EIB savo tolesnėse priemonėse sistemingai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas; rekomenduoja, kad šios tolesnės priemonės būtų paskelbtos visuomenei EIB metinėje ataskaitoje;

8.   ragina EIB geriau stebėti savo suteikiamų pasaulinių paskolų MVĮ remti pobūdį ir paskirtį bei užtikrinti, kad jų suteikimo procesas būtų skaidrus;

9.  EIB priežiūra:

10.   teigiamai vertina tai, kad 2007 m. buvo parengta ir paskelbta EIB sektorių, pvz., energetikos, transporto, vandens sektorių, veiklos politika, ir pripažįsta, jog tai svarbus žingsnis siekiant didinti skaidrumą suteikiant EIB paskolas;

11.   teigiamai vertina EIB informacijos atskleidimo politikos persvarstymą siekiant atsižvelgti į atitinkamas Orhuso reglamento nuostatas(15); džiaugiasi tuo, kad buvo paskelbta EIB 2007 m. veiklos įvertinimo apžvalgos ataskaita, ir ragina EIB ir toliau plėtoti Veiklos vertinimo skyriaus veiklą;

12.   džiaugiasi, kad iš naujo svarstomas EIB pareiškimas dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų ir standartų; mano, kad EIB turėtų skirti pakankamai išteklių peržiūrėto pareiškimo įgyvendinimui ir parengti jo taikymo ataskaitą;

13.   pabrėžia, kad Europos investicijų bankas (EIB) turėtų vykdyti sukčiavimo ir korupcijos netolerancijos politiką, ir atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad persvarstoma jo kovos su sukčiavimu ir korupcija, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politika; vis dėlto išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad ši politika atrodo esanti iš esmės tik pasyvaus pobūdžio; dar kartą ragina EIB, rengiant šią politiką ir susijusias priemones, kuriomis būtų siekiama šių tikslų:

14.   džiaugiasi, kad esama ad hoc etikos komiteto (jis daugiausia nagrinėja pasibaigus darbiniams santykiams kylančias problemas) ir nepriklausomo atitikties užtikrinimo pareigūno (angl. compliance officer); vis dėlto prašo informuoti jį apie pastarojo statusą ir konkrečias pareigas;

15.   džiaugiasi, kad EIB 2007 m. spalio mėn. Vašingtone pasirašė deklaraciją dėl įmonių valdymo besiformuojančiose rinkose metodo; pažymi, kad šią vadinamąją metodo deklaraciją taip pat pasirašė vystymosi finansavimo institucijos ir kad pagal ją įmonių valdymas tampa svarbiausiu veiklos, kurią vykdant skatinamas tvarus vystymasis sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, aspektu;

16.   džiaugiasi tuo, kad EIB valdymo komitetas pritarė EIB skundų nagrinėjimo tvarkai; tačiau dar kartą ragina EIB persvarstyti vidaus skundų teikimo mechanizmą ir parengti naujas skundų teikimo mechanizmo gaires, kurios būtų taikomos visoms EIB finansuojamoms operacijoms;

17.   atkreipia dėmesį į teigiamą išorės audito nuomonę ir Audito komiteto metinės ataskaitos išvadas; dar kartą, atsižvelgdamas į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, ragina EIB taikyti tas pačias rizikos ribojimo taisykles kaip kredito įstaigos ir vykdyti tikrą rizikos ribojimo kontrolę;

ERPB tikslai ir veikla

18.   pritaria 2007 m. ERPB metinei ataskaitai, ypač atsižvelgdamas į tai, kad ERPB investicinė veikla buvo orientuota į šalis, kurios yra pradinėje ar vidutinėje pokyčių stadijoje, ir pritaria jo veiklos pažangai finansuojant projektus, kurie vykdomi pagal Tvarios energetikos iniciatyvą, kurią vykdant ES energetikos projektams turėtų būti teikiama pirmenybė;

19.   atkreipia dėmesį į tai, kad ERPB visų pirma veikia trečiosiose šalyse, tačiau jo tam tikra veikla išlieka svarbi ir valstybėse narėse;

20.   taip pat pažymi, kad regioninis ir tarptautinis ERPB veiklos kontekstas dabar labai skiriasi nuo buvusiojo 1991 metais ir, kad ERPB turi vykdyti savo įgaliojimus šioje naujoje aplinkoje, nes bankas turi reaguoti į pasikeitusias rinkos sąlygas ir veiklą perkelia toliau į Pietus ir Rytus;

21.   taip pat pripažįsta, kad veiklos aplinka tampa vis sudėtingesnė, nes sudėtingėja verslo sąlygos, kadangi vietinių partnerių patirtis mažėja ir vis dažniau susirūpinimą kelia intergralumo klausimai;

22.   mano, kad ERPB privalo stiprinti savo techninę pagalbą ir konsultavimo veiklą siekdamas propaguoti gero valdymo standartus ir užtikrinti, kad ES kaimyninėse šalyse projektai būtų tinkamai valdomi vietos lygmeniu;

23.   pritaria pažangai, kurią padarė ERPB 2008 m. integruodamas lyčių aspektą; ragina abu bankus intensyvinti lyčių lygybės aspekto integravimą į institucinę struktūrą ir vykdant išorės politiką;

EIB, ERPB ir kitų tarptautinių, regioninių ir nacionalinių finansinių institucijų bendradarbiavimas

24.   pažymi, kad EIB ir ERPB vis dažniau finansuoja veiklą tuose pačiuose geografiniuose ES nepriklausančiuose regionuose, pvz., Rytų Europoje, Pietų Kaukaze, Rusijoje, Vakarų Balkanuose, be to, netolimoje ateityje finansuos veiklą Turkijoje;

25.   atkreipia dėmesį, kad šalyse, kuriose vykdoma bendra veikla, šiuo metu EIB ir ERPB taiko tris bendradarbiavimo būdus: Rytų Europoje vadovaujamasi susitarimo memorandumu, pagal kurį ERPB tenka vadovaujamasis vaidmuo ir paprastai atliekamos bendros investicijos; Vakarų Balkanuose pereinama nuo konkurencijos ar lygiagrečios veiklos prie bendradarbiavimo sujungiant lėšas; ir galiausiai, kaip bendradarbiavimo Turkijoje atvejais, vadovaujamasi susitarimu, pagal kurį apibrėžiamos atskiros ir bendros kompetencijos sritys, o vadovaujamasis bankas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju;

26.   pažymi, kad šių dviejų bankų tikslai, kompetencija ir veiklos būdai skiriasi, o skolinimo veiklos negalima aiškiai padalinti tik į viešąjį ir privatųjį sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad esama vis daugiau bendrų sričių, kuriose šie bankai vykdo veiklą, pvz., finansuoja MVĮ, su energetika ir klimato kaita susijusius bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių projektus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą;

27.   mano, kad EIB ir ERPB neturėtų konkuruoti šalyse, kuriose vykdo bendrą veiklą, o priešingai turėtų papildyti vienas kito veiklą remdamiesi savo ypatingais privalumais, ir taip būtų išvengiama klientų išlaidų dubliavimosi;

28.   todėl tam, kad būtų užtikrintas labiau struktūrizuotas EIB ir ERPB bendradarbiavimas šalyse, kuriose jie vykdo bendrą veiklą, rekomenduoja, kad:

29.   rekomenduoja, kad ateityje EIB akcininkai svarstytų galimybę valdyti daugiau ERPB akcijų, pavyzdžiui, jei didinamas kapitalas ar jei ERPB akcininkas planuotų atsisakyti savo banko akcijų; mano, kad ilgesniu laikotarpiu tai užtikrintų didesnį šių dviejų bankų politikos nuoseklumą ir specializaciją veiklos ir geografiniu požiūriais;

30.   mano, kad būtina vengti bet kokio Europos sąjungos išorės pagalbos priemonių dubliavimosi; ragina glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis ir nacionalinėmis plėtros institucijomis arba agentūromis Europos Sąjungoje siekiant veiksmingai finansuoti ir išvengti veiklos dubliavimosi bei užtikrinti geresnį ES indėlio apčiuopiamumą; pritaria abipusio procedūrų perdavimo ir pripažinimo galimybei šioje srityje;

31.   primena, koks svarbus susitarimas, nurodytas Europos konsensuse, pagal jį reikėtų stiprinti EIB ir kitų finansinių institucijų remiamų programų bei Bendrijos finansuojamų programų sąveiką, siekiant užtikrinti maksimalų poveikį paramą gaunančiose šalyse; pabrėžia, kad tokiu atveju reikia, jog visų pirma būtų atsižvelgiama į paramos gavėjo interesus;

32.   pripažįsta, kad EIB ir ERPB turi kartu dirbti su kitomis tarptautinėmis ar regioninėmis finansų institucijomis, tokiomis kaip: Pasaulio bankas, Azijos plėtros bankas ir Afrikos plėtros bankas, siekiant geresnių rezultatų regionuose, esančiuose toli už Europos Sąjungos ribų, ir siekiant išvengti nepageidaujamo finansavimo veiklos dubliavimosi; tačiau mano, kad EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį propaguodamas Europos Sąjungos aplinkosaugos, socialinius ir vystymosi tikslus daugiašaliuose plėtros bankuose ir institucijose;

33.   pažymi, kad daugiašaliai plėtros bankai ir institucijos daro teigiamą įtaką besivystančiam pasaulyje; mano, kad būtina toliau analizuoti šį poveikį ir svarstyti tolesnę veiklą atsižvelgiant į Europos plėtros fondo tikslus ir veiklą; siūlo, kad žemės nuosavybės įsigijimo finansavimas, jei jis atitinka aplinkosaugos ir socialiniais tikslais susijusias sąlygas, galėtų būti pripažintas tinkama investicija pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimus, nes ypač Afrikos šalyse tai būtų pagrindiniu vidaus vystymosi faktoriumi;

Pasaulinės finansų suirutė ir poveikis EIB ir ERPB

34.   pabrėžia, kad pagal Komisijos pateiktą Europos ekonomikos atgaivinimo planą EIB skiriamas svarbus vaidmuo, ypač atsižvelgiant į didesnį MVĮ, energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių ir ekologiškam transportui skirtą finansavimą; pritaria sprendimui 2009 m. ir 2010 m. maždaug 30 proc. (15 mlrd. EUR) padidinti EIB teikiamų paskolų mastą ir sprendimui padidinti EIB pasirašytąjį kapitalą maždaug 67 mlrd. EUR, kad jis siektų 232 mlrd. EUR, atsižvelgiant į Lisabonos strategiją; vis dėlto ragina valstybes nares toliau didinti EIB kapitalą taip, kad būtų užtikrinama, jog jo skolinimo pajėgumai atitiktų pramonės ir verslo atstovų vidutinio laikotarpio finansinius poreikius siekiant remti, jei reikia, ekologiškas ir perspektyvias darbo vietas; pabrėžia, kad šios papildomos lėšos turėtų padėti pasiekti ilgalaikių rezultatų; mano, kad didesnėms pareigoms atlikti reikia atitinkamų žmoniškųjų ir finansinių išteklių, padidinti EIB operacijų skaidrumą ir su jomis susijusią atskaitomybę;

35.   ragina teikiant finansavimą MVĮ skatinti komercinių bankų ir EIB grupės rizikos pasidalijimo susitarimus; vis dėlto ragina budriai stebėti, kaip komerciniai bankai naudoja EIB paskolas, ir ragina parengti elgesio kodeksą, susijusį su komercinių bankų ir EIB santykiais; Pažymi, kad būtina atnaujinti EIB tarpininkaujančių bankų sąrašą;

36.   mano, kad EIB ir Komisija turėtų paspartinti projektų įgyvendinimą labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse ir sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, mano, kad svarbu mobilizuoti patirtį, įgytą vykdant tokias techninės pagalbos programas, kaip antai: JASPERS, JEREMIE, JESSICA ir JASMINE, siekiant paspartinti struktūrinės pagalbos paskirstymą;

37.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga paprašė, jog EIB, reaguodamas į finansų krizę, greičiau teiktų paramą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektams; ragina EIB ir ERPB tokius projektus vykdyti tik tais atvejais, kai su jais susijusias išlaidas galima padengti ir kai jie duoda tikros naudos; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia tobulinti informacijos atskleidimo, projekto rentabilumo ir įperkamumo vertinimo praktiką;

38.   ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti rizikos kapitalo, visuotinių paskolų, mikrokredito instrumentais, kurie siūlomi pagal EIB programas ir priemones;

39.   atkreipia dėmesį į tai, kad EIB skolinimosi ir skolinimo veikla Europos Sąjungoje ir už jos ribų palaipsniui plėtėsi ir šiandien yra pagrindinė skolinimosi ir skolinimo priemonė ES lygmeniu; taip pat pažymi, kad būta didelės EIB išleistų obligacijų paklausos, įskaitant Azijoje; todėl ragina EIB ir jo valdytojus iki galo išnaudoti šį skolinimosi potencialą ir toliau leisti obligacijas, ypač euru grindžiamas obligacijas, pasaulio rinkoje, kad EIB kaip bankas, kurio veikla grindžiama viešąja politika, galėtų padėti siekti ilgalaikių tikslų ir sušvelninti ekonominį nuosmukį Europos Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse;

40.   primygtinai ragina Komisiją ir EIB kartu ištirti, kaip naudojant naujoviškas finansų priemones realioje ekonomikoje būtų galima įveikti kreditų krizę;

41.   pritaria ERPB sprendimui 2009 m. maždaug 20 proc. didinti banko operacijų mastą, kad jos sudarytų maždaug 7 mlrd. EUR ,siekiant sušvelninti esamą finansinę ir ekonominę krizę, ir pabrėžia, kad pusė milijardo eurų papildomų išlaidų 2009 m. numatyta Vidurio ir Rytų Europoje;

42.   pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu, kai ypač apribotos paskolų teikimo sąlygos, šie du bankai įgauna ypatingos svarbos tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų; ragina abu bankus vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims net ir sunkiu ekonominiu laikotarpiu;

43.   siūlo, kad, atlikus išsamų krizės poveikio realiajai ekonomikai tyrimą, EIB turėtų būti raginamas padidinti savo paramą naujoms valstybėms narėms; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad norint vėl stabilizuoti šių šalių ekonomiką itin svarbu į procesą įtraukti privatųjį sektorių; pritaria aktyvesnei ERPB veiklai naujose valstybėse narėse ir neseniai parengtam ERPB, EIB, Europos investicijų fondo ir Pasaulio banko grupės planui "Bendras tarptautinių finansų institucijų veiksmų planas siekiant paremti bankų sistemą ir paskolų teikimą realiosios ekonomikos reikmėms Centrinėje ir Rytų Europoje", kad būtų galima paremti bankų sistemą ir realiąją ekonomiją Centrinėje ir Rytų Europoje; vis dėlto siūlo deramu laiku iš naujo svarstyti sąvoką "pereinamojo laikotarpio šalis" ir įvertinti ERPB pasitraukimą iš Europos Sąjungos;

44.   su pasitenkinimu pažymi, kad finansinės suirutės poveikis EIB ir ERPB yra ribotas, nors ERPB dėl akcijų kritimo rinkoje patyrė pirmą per dešimt metų nuostolį;

Teisingumo Teismo sprendimo padariniai EIB išorės skolinimo įgaliojimams

45.   pritaria 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimui dėl Sprendimo 2006/1016/EB teisinio pagrindo;

46.   rekomenduoja, kad priėmus minėtąjį sprendimą, būtų kuo skubiau sudarytas Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas siekiant užtikrinti, kad, viena vertus, būtų visapusiškai atsižvelgiama į Parlamento prerogatyvas ir, kita vertus, dėl to nukentėtų EIB išorės finansinė veikla; pabrėžia, kad šis greitai sudarytas susitarimas – tai laikinas sprendimas (nurodoma tiksli pabaigos data), kol 2010 m. bus atliktas tarpinis vertinimas;

47.   mano, kad svarbiausia priimti sprendimą, kuris pakeistų Sprendimą 2006/1016/EB, remiantis Teisingumo Teismo sprendimu, ir pripažįsta, kad vykdomas tarpinis EIB išorės skolinimo veiklos bei bendradarbiavimo tvarkos vertinimas, kuris turi būti baigtas 2010 metais, turi būti galimybė tikrai esminėms plačioms diskusijoms Sąjungos tikslų ir EIB skiriamų išteklių tema; šiose diskusijose turėtų dalyvauti Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų; ragina Komisiją, kad ji po to, kai bus atliktas tarpinis vertinimas, rengdama naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EIB išorės skolinimo įgaliojimų visapusiškai atsižvelgtų į šioje rezoliucijoje pateikiamas rekomendacijas;

48.   todėl rekomenduoja, kad Valdymo komitetas savo darbą baigtų 2010 metų pradžioje, ir ragina, kad tuomet komiteto pirmininkas kaip galima skubiau savo darbo išvadas pateiktų Parlamentui ir Tarybai; laukia Valdymo komiteto išvadų ir prašo, kad komitetas atsižvelgtų į šioje ir ankstesnėse Parlamento rezoliucijose pateikiamas rekomendacijas; prašo, kad Valdymo komitetas reguliariai informuotų apie savo veiklos pažangą;

o
o   o

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 414, 2006 12 30, p. 95. (2) Byla C-155/07, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, dar nepaskelbta Europos Teismo ataskaitose. (3) OL L 301, 2008 11 12, p. 13. (4) OL L 52, 1997 2 22, p. 15. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0132. (6) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 544. (7) OL C 38 E, 2004 2 12, p. 313. (8) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (9) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (10) Byla C-15/00, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos investicijų banką (2003 m., Rink. p. I-7281). (11) Kroatijai, Čekijos Respublikai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai. (12) Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Bulgarijai, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Juodkalnijai, Rumunijai ir Serbijai. (13) Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai. (14) Kazachstanui, Kirgizijai, Mongolijai, Tadžikistanui, Turkmėnistanui ir Uzbekistanui. (15) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl automobilių pramonės ateities

P6_TA(2009)0186 RC-B6-0152/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 2 d. Pirmininko Barroso pranešimą Europos Vadovų Tarybai "Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia" (COM(2005)0024),

–   atsižvelgdamas į CARS 21 aukšto lygio grupės 2005 m. gruodžio 12 d. galutinės ataskaitos išvadas ir CARS 21 laikotarpio vidurio apžvalgos aukšto lygio konferencijos 2008 m. spalio 29 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją "CARS 21 – konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 d. ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą "Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa" (COM(2008)0706);

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 17 d. pirmuoju svarstymu patvirtintą poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, nustatantį naujų lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl finansų krizės poveikio automobilių pramonei,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 5 ir 6 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl automobilių pramonės,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą "Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai" (COM(2009)0104),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 16 d. Briuselyje vykusio Europos pramonės ministrų posėdžio dėl padėties automobilių pramonės sektoriuje, kuriame dalyvavo ir Komisijos pirmininko pavaduotojas G. Verheugen, išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 29 d. Europos automobilių gamintojų asociacijos paskelbtus duomenis apie 2008 m. pardavimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Europa patiria išskirtinę ir gilią finansų ir ekonomikos krizę ir didelį nedarbo lygį, kai visuose susijusiose pramonės sektoriuose iš darbo atleidžiami tūkstančiai darbuotojų,

B.   kadangi šiuo metu Europos finansų rinka neveikia tinkamai, visų pirma, turint mintyje jos paskolų teikimo veiklą,

C.   kadangi Europos automobilių pramonė ir jos tiekimo grandinės pramonė, kurios yra pagrindinis Europos ekonomikos sektorius, palankiai veikiantis visą ekonomiką užimtumo, naujovių ir konkurencijos aspektais, ir jos tiekimo grandinės pramonės šakos yra itin paveiktos dabartinės krizės,

D.   kadangi Europos Sąjungos automobilių sektoriaus struktūriniai pajėgumai yra per dideli ir manoma, kad 2009 m. toliau labai mažės transporto priemonių paklausa, taigi, ir transporto priemonių gamyba, ir neišvengiamai bus daromas poveikis Europos Sąjungos užimtumui ir investicijų dydžiams,

E.   kadangi Europos automobilių sektorius – didžiausias privatus investuotojas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir Europos lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių gamintojai, atsižvelgus į reguliavimo ir rinkos reikalavimus, turi išlaikyti dideles investicijas, ypač siekdami užtikrinti perėjimą prie mažai teršalų išmetančių transporto priemonių,

F.   kadangi 2008 m. gruodžio mėn. priimtas teisės aktų paketas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir klimato kaitos vaidins svarbų vaidmenį skatinant ekologines investicijas, skirtas taupyti energiją automobilių pramonėje,

G.   kadangi Europos automobilių pramonės sektorius tiesiogiai ir netiesiogiai įdarbinęs 12 milijonų darbuotojų, arba 6 % visų Europos Sąjungos darbuotojų, ir šiandien kyla grėsmė netekti milijonų šių darbo vietų, o šiose darbo vietose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių nereikėtų prarasti,

H.   kadangi automobilių sektoriuje yra daug galimybių kurti darbo vietas taikant ekologiškesnes technologijas,

I.   kadangi Europos automobilių pramonė itin svarbi ES ekonomikai dėl jos didelio poveikio kitiems sektoriams ir pramonės šakoms, ypač užtikrinant šimtų tūkstančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklą,

J.   kadangi kai kurios valstybės narės pradėjo priimti nacionalines priemones, siekdamos paremti automobilių pramonę,

K.   kadangi pagrindinė atsakomybė už krizės sureguliavimą tenka pramonei;

L.   kadangi šiandien Dohos derybų raundo metu ir siekdama sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja Komisija veda derybas dėl tolesnio prekybos liberalizavimo,

1.   pripažįsta, kad dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės automobilių pramonei daromas didelis spaudimas, kuris ypač pastebimas dėl sumažėjusios motorinių transporto priemonių paklausos, taip pat dėl per didelių gamybos pajėgumų, sunkumų gaunant kreditų finansavimui ir struktūrinių problemų, kurių buvo dar prieš prasidedant krizei;

2.   pabrėžia, kad krizė yra Europos lygio; todėl atkreipia dėmesį į nuoseklių ir darnių ES valstybių narių ir Europos automobilių pramonės iniciatyvų svarbą ir ragina parengti tikrą Europos veiksmų programą, kurioje būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip ES ir valstybės narės galėtų imtis reikiamų ryžtingų priemonių;

3.   su vis didesniu susirūpinimu pažymi, kad kai kurios valstybių narių nacionaliniu lygmeniu priimtos trumpalaikės priemonės gali iškraipyti bendros rinkos konkurenciją ir padaryti ilgalaikę žalą konkurencingumui, ir ragina valstybes nares užtikrinti, jog tolesnės priemonės būtų nuoseklios, veiksmingos ir koordinuotos;

4.   atsižvelgdamas į tai, pritaria laikinosios valstybės pagalbos priemonių vertinimo sistemos, numatytos Europos ekonomikos atgaivinimo plane, parengimui;

5.   palankiai vertina Komisijos pastangas pateikti veiksmingą politinį atsaką į įmonės "General Motors Europe" ir jos tiekėjų patiriamus sunkumus derinant atitinkamų valstybių narių dedamas pastangas, įskaitant 2009 m. kovo 13 d. ministrų susitikimo surengimą ir intelektinės nuosavybės teisių klausimo nešališko ir sąžiningo sprendimo paieškas;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją pagreitinti, supaprastinti ir padidinti automobilių pramonei, visų pirma Europos investicijų banko (EIB) teikiamą finansinę paramą ir leisti taikyti valstybės garantijas paskoloms su mažomis palūkanomis; ragina Tarybą ir Komisiją paprašyti supaprastinti paskolų prašymų administracines procedūras; mano, kad finansinė parama, ypač teikiant paskolas, turėtų paskatinti naujų transporto priemonių paklausą, taigi, būtų prisidedama prie ekonominio augimo, aplinkosaugos ir saugumo keliuose;

7.   primygtinai ragina, kad EIB atkreiptų pakankamą dėmesį į su automobilių sektoriumi susijusias MVĮ, siekiant išlaikyti galimybę gauti paskolą ir ragina valstybes nares padidinti EIB skolinimo pajėgumus, kad jie atitiktų automobilių pramonės vidutinės trukmės laikotarpio finansinius poreikius;

8.   primygtinai ragina, kad visomis finansinėmis ar fiskalinėmis priemonėmis, įskaitant atidavimo į metalo laužą sistemas, būtų remiama ir spartinama būtina technologinė sektoriaus transformacija, ypač variklių energetinio veiksmingumo srityje bei išmetamų dujų kiekio mažinimo srityje, visapusiškai laikantis neseniai patvirtintų teisės aktų;

9.   dar kartą pabrėžia, kad taikant ES ir nacionalinę politiką turi būti prisidedama siekiant išspręsti automobilių pramonės ir jos tiekimo grandinės pramonės restruktūrizavimo ir pertvarkymo problemas, kurios kyla dėl labai konkurencingos verslo aplinkos, ir todėl ragina pramonę parengti nuoseklią verslo strategiją ir socialiniu požiūriu atsakingai ir artimai bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis įgyvendinti šias prisitaikymo priemones;

10.   pabrėžia, kad profesines sąjungas reikia pilnai įtraukti į vykstančias diskusijas ir prašo Komisijos remti tikrą šios pramonės Europos socialinį dialogą, ypač dabartinės krizės sąlygomis;

11.   prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų geriausiai panaudojamos turimos Europos fondų (Sanglaudos fondo, Struktūrinio fondo, Socialinio fondo ar Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo) remiant darbo vietas subalansuoto Lisabonos prioritetų įgyvendinimo apimtyje ir palengvinti, pagerinti ir paspartinti galimybę naudotis tokiais fondais; manoma, kad šių fondų lėšomis turėtų būti prisidedama prie darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo ankstyvame etape, jei ir kai reikia taikyti darbo laiko apribojimus;

12.   dar kartą pabrėžia, kad automobilių pramonei reikia nuolatinių investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas, kurios parengia geriausius sprendimus, susijusius su kokybe, sauga ir aplinkosaugos veiksmingumu, siekiant užtikrinti tvarias konkurencijos sąlygas, ir todėl ragina Komisiją, atsižvelgus į tai, palengvinti, pagerinti ir pagreitinti ES paramos priemonių, skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovėms, pvz., septintosios bendrosios programos, taikymą;

13.   ragina Komisiją parengti gaires ir rekomendacijas siekiant parengti priemones, kurias taikant būtų skatinama koordinuotai atnaujinti esamas transporto priemones, pvz., parengti atidavimo į metalo laužą sistemas ir kitas rinkos skatinimo priemones, kurios greitai darytų teigiamą poveikį naujų motorinių transporto priemonių paklausai ir stiprintų automobilių išperkamosios nuomos rinką; ragina Komisiją stebėti šiuo tikslu jau taikomas nacionalines priemones siekiant užkirsti kelią vidaus rinkos iškraipymams;

14.   pabrėžia, kad reikia išsamesnio dialogo ir nuolat vykstančių diskusijų su trečiosiomis šalimis bei pagrindiniais ES prekybos partneriais automobilių sektoriaus ateities tema, ir todėl ragina Komisiją atidžiai stebėti raidą ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma Jungtinėse Valstijose ir Azijoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu, susilaikyti nuo protekcionistinių ir diskriminuojamųjų priemonių taikymo pasaulinėje automobilių rinkoje;

15.   ragina Komisiją užtikrinti kad prieš sudarydamos laisvosios prekybos susitarimą Europos Sąjunga ir Pietų Korėja susitartų dėl darnių ir sąžiningų sąlygų;

16.   palankiai vertina CARS 21 iniciatyvą, kurią įgyvendinant nustatoma ilgalaikė Europos lygio pramonės politika; ragina Komisiją nuolatos įgyvendinti, stebėti ir peržiūrėti šį ilgalaikės strategijos planą siekiant užtikrinti būsimą Europos pramonės konkurencingumą ir jos tvarų užimtumą;

17.   ragina Komisiją iki galo taikyti geresnio reguliavimo principus ir todėl atlikti išsamų naujų Bendrijos teisės aktų poveikio automobilių sektoriui vertinimą, atsižvelgus į CARS 21 rekomendacijas, bei suteikti automobilių sektoriui daugiau teisinio aiškumo ir nuspėjamumo;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 1. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0614.