Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2324(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0234/2009

Pateikti tekstai :

A6-0234/2009

Debatai :

PV 23/04/2009 - 17
CRE 23/04/2009 - 17

Balsavimas :

PV 24/04/2009 - 7.25
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0333

Priimti tekstai
PDF 234kWORD 64k
Penktadienis, 2009 m. balandžio 24 d. - Strasbūras
Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis (SBGN)
P6_TA(2009)0333A6-0234/2009

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities (2008/2324(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ALDE frakcijos vardu ir Angelikos Beer Verts/ALE frakcijos vardu Annemie Neyts-Uyttebroeck pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) ateities (B6–0421/2008),

–   atsižvelgdamas į būsimą Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferenciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją(1), 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją(2), 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją(3) ir 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją(4) branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 5 d. savo rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo(5),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl didesnio tarptautinio saugumo ir ypač į šio pareiškimo 6, 8 ir 9 punktus, kuriuose išreiškiamas ES "pasiryžimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu ir jų pristatymo būdais",

–   atsižvelgdamas į pagrindinę Branduolinių medžiagų tiekėjų grupės funkciją ginklų neplatinimo kontekste,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, susijusias su ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, ypač į Rezoliuciją Nr. 1540 (2004),

–   atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais, Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą, Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START I), kuri baigs galioti 2009 m. ir Strateginių branduolinių ginklų arsenalo mažinimo sutartį (SORT),

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, dėl kurios Europos Vadovų Taryba susitarė 2008 m. gruodžio 11 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 90 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0234/2009),

A.   pabrėždamas poreikį toliau stiprinti visus tris SBGN ramsčius, t.y. ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir bendradarbiavimą vartojant branduolinę energiją taikiems tikslams,

B.   reikšdamas didelį susirūpinimą dėl to, kad padaryta nedidelė pažanga įgyvendinant konkrečius tikslus (pvz., vadinamųjų 13 priemonių(6)), susijusių su SBGN tikslais, kaip susitarta ankstesnėse peržiūros konferencijose, ypač dabar, kai atsiranda įvairaus pobūdžio pavojų, įskaitant suintensyvėjusį branduolinės technologijos platinimą, tikimybę, kad tokia technologija ir radioaktyvios medžiagos gali patekti į nusikalstamų organizacijų ir teroristų rankas, ir branduolinių ginklų turinčių valstybių, kurios yra pasirašiusios SBGN, nenorą sumažinti ar panaikinti savo branduolinį arsenalą ir mažiau naudoti savo karinę branduolinio atgrasinimo doktriną,

C.   kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomas masinio naikinimo ginklų (angl. WMD) platinimas ir jų pristatymo būdai yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui,

D.   primindamas ES įsipareigojimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią ginklų platinimo programoms, keliančioms susirūpinimą pasauliniu lygiu, jas sulaikyti, sustabdyti arba, jei įmanoma, panaikinti, kaip aiškiai teigiama 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje,

E.   pabrėždamas poreikį, kad ES sustiprintų pajėgas kovojant su ginklų platinimo srautais ir finansavimu, taikytų sankcijas ginklų platinimo veiksmams ir priimtų priemones, skirtas sukliudyti perduoti nematerialias žinias ir pažangiąją patirtį naudodamasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant daugiašales sutartis ir patikrinimo mechanizmus, nacionalinę ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę, kooperacines grėsmės mažinimo programas ir politinį bei ekonominį lygmenis,

F.   paskatintas dviejų naujų pasiūlymų dėl nusiginklavimo, kuriuos 2007 m. sausio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. pateikti skatino Henry Kissinger, George P. Shultz, William J. Perry ir Sam Nunn, taip pat paskatintas pavyzdinės branduolinių ginklų konvencijos bei Hirošimos ir Nagasakio protokolo, kuriuos pasaulio mastu remia pilietinės organizacijos ir politiniai lyderiai, ir grupės, pvz., "Global Zero", kurias vykdant skelbiama, kad vienas iš pagrindinių būdų, kaip užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir pasiekti pasaulio saugumo, – visiškai uždrausti ir sunaikinti branduolinius ginklus,

G.   šiuo atžvilgiu palankiai vertina Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių iniciatyvas, skirtas mažinti branduolinių ginklų arsenalus,

H.   ypač paskatintas JAV Prezidento Baracko Obamos pozicijos, kurią jis aiškiai išdėstė 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje, jo įsipareigojimo skatinti branduolinį nusiginklavimą ir pasaulio be branduolinių ginklų vizijos; palankiai vertindamas konstruktyvų JAV ir Rusijos bendradarbiavimą siekiant atnaujinti START susitarimą, atjungti balistines raketas nuo ūmaus perspėjimo sistemos ir žymiai sumažinti JAV branduolinių ginklų ir medžiagų atsargas; palankiai vertindamas JAV sprendimą visapusiškai dalyvauti E3+3 procese kartu su Iranu; pritaria JAV TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų ratifikavimą, nes tai kuria pasitikėjimą stiprinančias priemones; taip pat labai palankiai vertindamas prezidento B. Obamos ketinimą, kad JAV baigs ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT) ir inicijuos derybas dėl Skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties,

I.   pabrėždamas Europos Sąjungos ir jos partnerių, visų pirma įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusiją, glaudaus koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikį, siekiant atnaujinti ir sustiprinti ginklų neplatinimo režimą,

J.   pabrėždamas, kad gyvybiškai svarbu stiprinti SBGN kaip visuotinio ginklų neplatinimo režimo kertinį akmenį ir pripažindamas, kad skubiai reikės tvirto politinio vadovavimo ir daug naujų pažangių, nuoseklių veiksmų, siekiant iš naujo patvirtinti SBGN galiojimą ir stiprinti susitarimus, sutartis ir agentūras, kurios sudaro esamą platinimo ir nusiginklavimo sistemą, visų pirma įskaitant Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir TATENA,

K.   šiuo atžvilgiu palankiai vertindamas bendrą Jungtinės Karalystės ir Norvegijos iniciatyvą, kuria siekiama vertinti galimo branduolinių ginklų išmontavimo įvykdomumą ir nustatyti aiškias tokio išmontavimo procedūrines priemones bei su tuo susijusias patikros procedūras; laikydamas šią iniciatyvą labai palankia ES, NATO ir kitiems susijusiems subjektams,

L.   teigiamai vertindamas 2008 m. gruodžio 5 d. ES pirmininkaujančios Prancūzijos laišką JT Generaliniam sekretoriui Banui Ki-moonui, kuriame išdėstomi ES nusiginklavimo pasiūlymai, priimti per 2008 m. gruodžio mėn. vykusį Europos Vadovų Tarybos posėdį,

M.   pritardamas 2008 m. gruodžio 9 d. konferencijoje "Taika ir nusiginklavimas. Pasaulis be branduolinių ginklų" ES vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) Javier Solanos pasakytai kalbai, kurioje jis pasidžiaugė tuo, kad branduolinio nusiginklavimo klausimas vėl yra vienas svarbiausių tarptautinėje darbotvarkėje, ir pabrėžė, kad ES turi įtraukti ginklų neplatinimą į visas politikos sritis,

N.   pritaria 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje pasakytai JAV prezidento B. Obamos kalbai, kurioje jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi moralinę atsakomybę vadovauti kampanijai siekiant pasaulio be branduolinių ginklų, tačiau pripažino, jog šis tikslas bus pasiektas, galbūt ne per jo gyvenimą, ir pabrėžė, kad reikia stiprinti SBGN kaip bendradarbiavimo pagrindą ir kaip vieną iš konkrečių žingsnių, kurių ketina imtis JAV administracija; kadangi nauja JAV administracija turėtų visapusiškai įtraukti Europos Sąjungą į šią kampaniją, ypač į pasaulinio masto susirinkimą, skirtą branduolinių ginklų keliamai grėsmei aptarti, kuris numatytas 2009 metais,

O.   pabrėždamas "ginklų neplatinimo nuostatų" apibendrintą įtraukimą į ES ir trečiųjų valstybių susitarimus, sudarytus nuo 2003 m.,

P.   atsižvelgdamas į ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvas, vykdomas ne JT sistemoje ir patvirtintas ES, pvz., Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyvą ir "Didžiojo aštuoneto" visuotinę partnerystę,

Q.   palankiai vertindamas tai, kad Komisija dalyvauja Branduolinių tiekėjų grupėje SBGN šalių peržiūros konferencijoje stebėtojo teisėmis, ir kad Tarybos sekretoriatas taip pat dalyvauja SBGN konferencijoje priklausydamas EK delegacijai arba su ES pirmininkaujančia valstybe nare,

1.   teikia tokias rekomendacijas Tarybai:

   a) rengiantis siekti sėkmingų SBGN šalių 2010 m. peržiūros konferencijos rezultatų, persžiūrėti ir atnaujinti 2005 m. balandžio 25 d. Tarybos bendrąją poziciją 2005/329/BUSP dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2005 m. peržiūros konferencijos(7), kurią ketinama patvirtinti per 2009 m. gruodžio mėn. vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, o ši pozicija toliau stiprins visus tris esamus SBGN ramsčius; įsipareigoti siekti galimo visiško branduolinio nusiginklavimo tikslo, kaip numatyta pasiūlyme dėl Branduolinių ginklų konvencijos;
   b) dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas ginklų neplatinimo taisyklių ir priemonių visuotinis taikymas bei įgyvendinimas, visų pirma gerinant patikros priemones;
   c) aktyviai remti, bendradarbiaujant su partneriais, konkrečius pasiūlymus dėl to, kad visas branduolinio kuras būtų gaminamas, naudojamas ir perdirbamas taikant TATENA kontrolę, įskaitant tarptautinio branduolinio kuro banko sukūrimą; be to, remti kitas su branduolinio kuro ciklu susijusios veiklos daugiašališkumo iniciatyvas, skirtas taikiam branduolinės energijos naudojimui, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas pritaria Tarybos ir Komisijos pasirengimui finansiškai prisidėti skiriant iki 25 mln. EUR branduolinio kuro bankui, valdomam TATENA, sukurti ir norėtų matyti greitą Bendrų veiksmų minėtąja tema patvirtinimą;
   d) toliau remti pastangas stiprinti TATENA įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų apibendrintą taikymą ir kitus veiksmus, skirtus kurti pasitikėjimą stiprinančias priemones; užtikrinti, kad šiam tikslui pasiekti bus skirtos pakankamos lėšos, nes taip pavyks įvykdyti pagrindinę užduotį - užtikrinti branduolinės veiklos saugumą;
   e) daryti didelę pažangą dėl "Didžiojo aštuoneto" partnerystės iniciatyvos, Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyvos ir Pasaulinę grėsmių mažinimo iniciatyvos, taip pat siekti, kad kuo greičiau įsigaliotų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (angl. CTBT);
   f) palaikyti išsamesnį dialogą su naująja JAV administracija ir visomis branduolinių ginklų turinčiomis valstybėmis, siekiant dirbti pagal bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – palaipsniui mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remti tuos JAV ir Rusijos veiksmus, kuriais siekiama žymiai sumažinti jų turimų branduolinių ginklų skaičių, kaip numatyta START I ir SORT; skubinti ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT) ir atnaujinti START susitarimo galiojimą;
   g) 2010 m. SBGN šalių peržiūros konferencijoje parengti strategijas, kurių tikslas – susitarti dėl susitarimo, kuriuo būtų siekiama ginklams gaminti naudojamos daliosios medžiagos gamybą sustabdyti nediskriminuojant, t. y. susiderėtame susitarime turi būti reikalaujama, kad ginklams gaminti naudojamos daliosios medžiagos gamybos atsisakytų ir išmontuotų visus savo esamus ginklams naudojamos daliosios medžiagos gamybos įrenginius ne tik branduolinių ginklų neturinčios valstybės ar valstybės, nepasirašiusios SBGN, bet ir penkios JT Saugumo Tarybos narės, kurios visos turi branduolinių ginklų;
   h) visapusiškai remti priemonių, kuriomis tikrinama, kaip įgyvendinami visi turimi dokumentai dėl ginklų neplatinimo, stiprinimą ir tobulinimą;
   i) prašo įvertinti masinio naikinimo ginklų neplatinimo nuostatų naudojimo veiksmingumą ES ir trečiųjų valstybių susitarimuose;
   j) periodiškai pranešti Parlamentui apie visus parengiamuosius susitikimus rengiantis 2010 m. SBGN šalių peržiūros konferencijai ir tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, susijusiais su šia konferencija;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijos pirmininkui, ES valstybių narių parlamentams, organizacijai "Parlamentų nariai už branduolinių ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą" ir organizacijai "Merai už taiką".

(1) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 152.
(2) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 253.
(3) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 453.
(4) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 146.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0255.
(6) Jungtinės Tautos: Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2000 m. peržiūros konferencija, NPT/CONF.2000/28 (I ir II dalys).
(7) OL L 106, 2005 4 27, p. 32.

Teisinė informacija - Privatumo politika