Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0192(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0258/2009

Pateikti tekstai :

A6-0258/2009

Debatai :

PV 04/05/2009 - 16
CRE 04/05/2009 - 16

Balsavimas :

PV 06/05/2009 - 6.5
CRE 06/05/2009 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0364

Priimti tekstai
PDF 442kWORD 110k
Trečiadienis, 2009 m. gegužės 6 d. - Strasbūras
Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris ***I
P6_TA(2009)0364A6-0258/2009
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo (COM(2008)0636 – C6-0341/2008 – 2008/0192(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0636),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0341/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0258/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Tarybos direktyvos 86/613/EEB panaikinimo
P6_TC1-COD(2008)0192

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 141 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)   1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu, įgyvendinimo(4) užtikrinama, kad vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie dirba savarankiškai arba padeda savarankiškai dirbantiems asmenims, principas būtų taikomas valstybėse narėse. Savarankiškai dirbančių asmenų ir sutuoktinių pagalbininkų atžvilgiu Direktyva 86/613/EEB nebuvo labai veiksminga ir jos taikymo sritis turėtų būti persvarstyta, nes diskriminacijos dėl lyties ir priekabiavimo atvejų pasitaiko ne tik tarp nuolatinį atlyginimą gaunančių darbuotojų, bet ir kitose srityse. Siekiant aiškumo ši direktyva turėtų pakeisti Direktyvą 86/613/EEB.

(2)  Siekdama gerinti lyčių lygybės valdymą savo 2006 m. kovo 1 d. komunikate "Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006-2010"(5)Komisija paskelbė persvarstysianti galiojančius ES teisės aktus dėl lyčių lygybės, kurie nebuvo įtraukti į 2005 m. naujos redakcijos dokumentų sąrašą ir, jei būtina, juos papildys, atnaujins arba performuluos. Direktyva 86/613/EEB į šį sąrašą įtraukta nebuvo.

(3)  Taryba savo išvadose 2007 m. gruodžio 5–6 d. "Moterų ir vyrų subalansuotas vaidmuo užimtumo, augimo ir socialinės sanglaudos srityje"(6) paragino Komisiją "apsvarstyti būtinybę prireikus patikslinti Direktyvą 86/613/EEB, kad būtų užtikrintos savarankiškai dirbančių asmenų ir jiems padedančių sutuoktinių teisės, susijusios su motinyste ir tėvyste".

(4)  Europos Parlamentas nuolat ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 86/613/EEB, visų pirma dėl to, kad būtų sustiprinta savarankiškai dirbančių moterų apsauga motinystės metu ir pagerėtų žemės ūkyje, amatininkystės srityje, prekyboje, mažosiose ir vidutinėse įmonėse dirbančių ir laisvųjų profesijųatstovų sutuoktinių pagalbininkų padėtis.

(5)  Europos Parlamentas 1997 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių pagalbininkų(7) pasiūlė privaloma tvarka registruoti sutuoktinius pagalbininkus, kad jie nebebūtų nematomi darbuotojai, ir numatyti valstybėms narėms prievolę suteikti sutuoktiniams pagalbininkams galimybę apsidrausti tokiu pačiu sveikatos, invalidumo ir senatvės draudimu kaip ir savarankiškai dirbantys asmenys.

(6)  Komunikate "Atnaujinta socialinė darbotvarkė. Galimybės, prieinamumas ir solidarumas XXI a. Europoje"(8), Komisija patvirtino poreikį imtis veiksmų mažinti lyčių nelygybę verslininkystės srityje bei gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumą.

(7)  Šiuo metu galioja daug su vienodo požiūrio principo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taikomų savarankiško darbo srityje, visų pirma – 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje(9) bei 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(10). Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma srityse, kuriose taikomos kitos direktyvos.

(8)  Ši direktyva turėtų būti taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims ir sutuoktiniams pagalbininkams, nes tiek vieni, tiek kiti užsiima verslu.

(9)  Reikėtų aiškiai nustatyti sutuoktinių pagalbininkų profesinį statusą ir apibrėžti jų teises.

(10)  Direktyva neturėtų būti taikoma tose srityse, kurioms taikomos kitos vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo direktyvos, ypač 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(11). Visų pirma, Direktyvos 2004/113/EB 5 straipsnis ir toliau taikomas draudimo ir susijusioms finansinėms paslaugoms.

(11)  Siekiant išvengti diskriminavimo dėl lyties, ši direktyva turėtų būti taikoma tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam diskriminavimui. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas turėtų būti laikomi diskriminavimu, taigi ir draudžiami.

(12)  Valstybės narės pagal Sutarties 141 straipsnio 4 dalį gali toliau taikyti arba tvirtinti priemones, kuriomis būtų suteikiama tam tikrų pranašumų, kad nepakankamai atstovaujamai lyčiai būtų lengviau verstis profesine veikla arba kad būtų užkirstas kelias profesinės veiklos sunkumams ar už juos būtų kompensuojama. Iš esmės šios vadinamosios pozityviosios diskriminacijos priemonės, skirtos vyrų ir moterų lygybei užtikrinti, praktiškai neturėtų būti laikomos teisinio vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo pažeidimu.

(13)  Vienodo požiūrio principo taikymas savarankiško darbo srityje reiškia, kad negali būti diskriminacijos, susijusios su įmonių steigimu, valdymu, įrengimu ar plėtra arba bet kokia kita savarankiška veikla.

(14)  Būtina užtikrinti, kad sutuoktinių ar pagal nacionalinę teisę pripažintų sugyventinių įmonių steigimo sąlygose nebūtų diskriminacijos dėl šeiminės ar šeimos padėties. Šios direktyvos taikymo tikslais sąvokos "šeiminė padėtis" ir "šeimos verslas" turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į partnerystės pripažinimą pagal atitinkamus Europos bendrijų Europos Teisingumo Teismo sprendimus.

(15)  Atsižvelgiant į sutuoktinių pagalbininkų indėlį į šeimos verslą, ▌turėtų būti suteikiama bent tokia pati socialinė apsauga ir sudaromos tokios pačios sąlygos ▌, kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad suteiktų tokią galimybę. Bet kuriuo atveju ▌sutuoktinių pagalbininkų apsaugos lygis turėtų būti proporcingas dalyvavimui savarankiškai dirbančių asmenų veikloje – šeimos versle.

(16)  Dėl ekonominio ir fizinio nėščių savarankiškai dirbančių moterų ir sutuoktinių pagalbininkių pažeidžiamumo būtina suteikti teisę į motinystės atostogas, kurių dalį turėtų sudaryti privalomos atostogos. Nustatyti įmokų dydį ir pašalpų bei išmokų mokėjimo tvarką ir toliau priklausys pačių valstybių narių kompetencijai, tačiau jos privalės laikytis minimalių Direktyva nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į ypatingą savarankiškai dirbančių asmenų ir sutuoktinių pagalbininkų padėtį, jiems turėtų būti suteikta galimybė priimti galutinį sprendimą, ar pasinaudoti teise į motinystės atostogas.

(17)  Atsižvelgiant į savarankiškos veiklos ypatumus, savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms, kiek įmanoma, turėtų būti suteikta galimybė ▌, kartu su finansine išmoka,per motinystės atostogas naudotis laikino pavadavimo paslaugomis.

(18)  Socialinės rūpybos sistemos veiksmingumo ir efektyvumo didinimas, ypač teikiant geresnes paskatas, geriau administruojant ir vertinant bei nustatant išlaidų programų prioritetus, tapo itin svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį finansinį Europos socialinių modelių tvarumą. ▌

(19)  Asmenims, patyrusiems diskriminaciją dėl lyties, turėtų būti suteikiamos adekvačios teisinės apsaugos priemonės. Siekiant garantuoti veiksmingesnę apsaugą, asociacijoms, organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims turėtų būti suteikta teisė dalyvauti teismo procesuose kaip nukentėjusio atstovams arba kaip jo rėmėjams, kaip tai nustato valstybės narės, nepažeidžiant nacionalinių teismo proceso taisyklių, kuriomis reglamentuojamas atstovavimas ir gynyba teismuose.

(20)  Savarankiškai dirbančių asmenų ir sutuoktinių pagalbininkų apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties turėtų būti stiprinama kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiant įstaigą, kompetentingą analizuoti susijusias problemas, ieškoti galimų sprendimų ir teikti praktinę pagalbą nukentėjusiems asmenims.

(21)  Veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų – t. y. užtikrinti bendrą aukštą apsaugos nuo diskriminacijos lygį visose valstybėse narėse – valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl šie tikslai gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, taigi Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Remiantis tame pačiame straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatomas pagrindas valstybėse narėse taikyti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie dirba savarankiškai arba padeda savarankiškai dirbantiems asmenims, principą į direktyvas 2006/54/EB ir 79/7/EEB neįtrauktose srityse.

2.  Ši direktyva taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų sutuoktiniams pagalbininkams.

3.  Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo ir toliau įgyvendinamas pagal Direktyvą 2004/113/EB.

2 straipsnis

Apibrėžtys

║ Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

   a) savarankiškai dirbantis asmuo – bet kuris asmuo, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka besiverčiantis veikla, už kurią jis gauna atlygį, įskaitant ūkininkus, ▌laisvųjų profesijų atstovus, amatininkus, prekybininkus ir asmenis, dirbančius mažosiose ir vidutinėse įmonėse;
   b) sutuoktiniai pagalbininkai – savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktiniai arba pagal nacionalinę teisę pripažinti sugyventiniai, kurie nebūdami jų darbuotojai ar verslo partneriai nuolat nacionaliniuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis dalyvauja savarankiškai dirbančio asmens veikloje ir atlieka tas pačias ar papildomas užduotis;
   c) tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai dėl jo lyties sudaromos ne tokios palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui;
   d) netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys atsiduria tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
   e) priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kuriuo dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas žmogaus orumas ir siekiama sukurti bauginamą, priešišką, menkinamą, žeminamą ar užgaulią aplinką arba tokia aplinka sukuriama;
   f) seksualinis priekabiavimas – bet koks nepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinis seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo siekiama įžeisti ar įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausiai sukuriant bauginamą, priešišką, menkinamą, žeminamą ar užgaulią aplinką.

3 straipsnis

Šeimyninės įmonės

Valstybės narės užtikrina, kad nustatant sutuoktinių ar pagal nacionalinę teisę pripažintų sugyventinių bendrovių steigimo sąlygas nebūtų diskriminuojama dėl šeiminės ar šeimos padėties. "Šeimos verslas" tai bet kokia sutuoktinių arba pagal nacionalinę teisę pripažintų sugyventinių bendrai įsteigta įmonė. Partnerystė pripažįstama remiantis atitinkamais Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais.

4 straipsnis

Vienodo požiūrio principas

1.  Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, ypač dėl šeiminės ar šeimos padėties, visų pirma susijusios su įmonių steigimu, valdymu, įrengimu ar plėtra arba bet kokios kitos savarankiškos veiklos pradėjimu.

2.  Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas yra laikomi diskriminacija dėl lyties ir dėl to yra draudžiami. Kai asmuo atmeta tokį elgesį arba paklūsta jam, tai negali būti pagrindas priimti sprendimą, turintį įtakos šiam asmeniui.

3.  Nurodymas diskriminuoti asmenis dėl lyties laikomas diskriminacija.

5 straipsnis

Teigiama veikla

Siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką moterų ir vyrų lygybę, vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba patvirtinti konkrečių priemonių, skirtų neleisti atsirasti su lytimi susijusiems sunkumams arba jiems kompensuoti, pvz., kurių tikslas skatinti moterų verslą.

6 straipsnis

Įmonės steigimas

Nepažeisdamos tam tikrų sąlygų, vienodai taikomų vyrams ir moterims, ketinantiems verstis tam tikra veikla, valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad įmonėms, kurias steigia sutuoktiniai arba pagal nacionalinę teisę pripažinti sugyventiniai, nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei tos, kurios taikomos įmonėms, steigiamoms šeimos ryšiais nesaistomų asmenų.

7 straipsnis

Sutuoktinių pagalbininkųir sugyventiniųsocialinė apsauga

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sutuoktiniams pagalbininkams ir sugyventiniams būtų suteikta bent tokia pati socialinė apsauga ir sudaromos tokios pačios sąlygos, kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Jeigu pagal tam tikros valstybės narės teisės aktus socialinės apsaugos minėtiesiems asmenims taikyti neprivaloma, ši apsauga taikoma atsižvelgiant į sutuoktinių pagalbininkų ar sugyventinių prašymą.

Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad sutuoktiniai pagalbininkai savo ruožtu tampa savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų socialinio draudimo sistemų, apimančių sveikatos, invalidumo ir senatvės draudimą, nariais, jei jie moka tokias pat įmokas kaip savarankiškai dirbantys asmenys ir net jei jų įmokos apskaičiuojamos kaip fiksuoto dydžio sumos.

Sutuoktinių pagalbininkų socialinio draudimo įmokas turėtų būti leidžiama atskaityti iš mokesčių kaip veiklos išlaidos, taip pat kaip ir sutuoktiniui realiai išmokėtą atlyginimą, jei laikytasi dviejų sąlygų: buvo tinkamai suteiktos paslaugos ir už jas sumokėtas įprastas tokiais atvejais mokamas atlyginimas.

8 straipsnis

Motinystės atostogos

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms ▌būtų užtikrinta teisė į prie jų poreikių pritaikytą motinystės atostogų laikotarpį. Jos galėtų pasirinkti motinystės atostogų trukmę, tačiau šios atostogos negali būti ilgesnės nei laikotarpio, numatyto Tarybos Direktyvoje 92/85/EEB(12), trukmė.

2.  Siekdamos užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti asmenys galėtų naudotis savo teise, kaip nustatyta šiame straipsnyje, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad motinystės atostogų metu būtų teikiamos atitinkamos pašalpos.

3.   2 dalyje nurodyta pašalpa yra laikoma pakankama, jei ja užtikrinamos pajamos, ne mažesnės už tas pajamas, kurias, atsižvelgiant į bet kokį nacionalinės teisės aktais nustatytą maksimumą, darbuotoja gautų nutraukusi savo darbinę veiklą dėl su sveikata susijusių priežasčių arba, jei darbuotoja tokių pajamų negauna, ne mažesnės už atitinkamą nacionaliniuose įstatymuose nustatytą pašalpą, dėl kurios viršutinių ribų negali būti diskriminuojama.

4.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms ▌būtų suteikiama galimybė naudotis laikino pavadavimo paslaugomis ar visomis galiojančiomis nacionalinėmis socialinėmis paslaugomis kartu su 2 dalyje nurodyta pašalpa.

9 straipsnis

Sutuoktinių pagalbininkų darbo pripažinimas

Valstybės narės įsipareigoja išnagrinėti, kokioms sąlygoms esant galima būtų skatinti sutuoktinių darbo pripažinimą, ir, atsižvelgdamos į šio nagrinėjimo rezultatus, apsvarstyti visas tinkamas iniciatyvas skatinti tokį pripažinimą.

10 straipsnis

Teisių gynimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų, visiems asmenims, manantiems, kad jie patyrė nuostolių ar žalos dėl vienodo požiūrio principo netaikymo, būtų prieinamos veiksmingos teisminės arba administracinės procedūros, įskaitant (kai valstybės narės mano, kad tai būtina) taikinimo procedūras, net pasibaigus įtariamiems diskriminaciniams santykiams.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie remiantis valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytais kriterijais yra teisėtai suinteresuoti užtikrinti šios direktyvos nuostatų taikymą, galėtų nukentėjusio asmens vardu arba kaip jo rėmėjai, gavę to asmens sutikimą, dalyvauti teisminėse arba administracinėse procedūrose šioje direktyvoje nustatytiems įpareigojimams įgyvendinti.

3.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalimis nepažeidžiamos nacionalinės taisyklės, kuriomis nustatomi terminai, per kuriuos turi būti pateikti ieškiniai, susiję vienodo požiūrio principu.

11 straipsnis

Kompensavimas ir žalos atlyginimas

Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose numato reikiamas priemones, kurios būtinos nuostoliams arba žalai, kurią dėl šioje direktyvoje apibrėžtos diskriminacijos patyrė asmuo, realiai ir veiksmingai kompensuoti ar atlyginti (kaip nustato valstybės narės), o kompensacija ar atlyginimas turi atgrasinamąjį poveikį ir yra proporcingi patirtiems nuostoliams ar padarytai žalai. Tokio kompensavimo ar atlyginimo didžiausia suma iš anksto nenustatoma.

12 straipsnis

Lygybės institucijos

1.  Valstybės narės skiria instituciją ir imasi būtiniausių priemonių, kad būtų skatinamas, analizuojamas, stebimas ir remiamas vienodas požiūris į visus asmenis nediskriminuojant dėl lyties. Ši įstaiga gali būti agentūrų, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už žmogaus teisių gynimą ar asmenų teisių apsaugą, arba už vienodo požiūrio principo įgyvendinimą, dalis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta įstaiga atliktų šias užduotis:

   a) nepažeidžiant nukentėjusiųjų ir 10 straipsnio 2 dalyje minėtų asociacijų, organizacijų ar kitų juridinių asmenų teisių, teikti nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms nagrinėjant jų skundus dėl diskriminacijos;
   b) atlikti nepriklausomus diskriminacijos atvejų tyrimus;
   c) skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais;
   d) atitinkamu lygmeniu keistis turima informacija su panašiomis ES įstaigomis, pvz., Europos lyčių lygybės institutu.

13 straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiklą šioje direktyvoje nurodytose srityse, skiria ypatingą dėmesį moterų ir vyrų lygybės tikslui.

14 straipsnis

Informacijos platinimas

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje suinteresuoti asmenys atitinkamų priemonių, įskaitant internetą,pagalba būtų informuojami apie nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir jau galiojančias susijusias nuostatas.

15 straipsnis

Apsaugos lygis

Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesumažina esamo valstybių narių apsaugos nuo diskriminacijos lygio šioje direktyvoje aptariamose srityse.

16 straipsnis

Ataskaitos

1.  Valstybės narės perduoda Komisijai visą turimą informaciją apie šios direktyvos taikymą iki ...(13).

Komisija parengia suvestinę ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip ...(14)+. Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl Direktyvos pakeitimo.

2.  Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

17 straipsnis

Persvarstymas

Ne vėliau kaip ...(15)++, nurodytos 14 straipsnio 1 dalyje, Komisija iš naujo apsvarsto, kaip taikoma ši direktyva, ir prireikus pasiūlo, jos manymu, būtinus pakeitimus.

18 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip ...(16). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Jei tai būtina siekiant atsižvelgti į tam tikrus sunkumus, valstybėms narėms gali būti suteiktas papildomas ...(17)+ laikotarpis šiai direktyvai įgyvendinti.

3.  Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų tekstus.

19 straipsnis

Būtiniausi reikalavimai

Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nuostatas, kuriomis vienodo požiūrio principas apsaugomas labiau negu numatyta šioje direktyvoje.

20 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 86/613/EEB panaikinama ...+.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2009 m. kovo 24 d. nuomonė (dar neskelbta OL).
(2) OL C, p. .
(3) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 359, 1986 12 19, p. 56.
(5) COM(2006)0092.
(6) Dokumentas SOC 385 ║.
(7) OL C 85, 1997 3 17, p. 186.
(8) COM(2008)0412.
(9) OL L 6, 1979 1 10, p. 24.
(10) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(11) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(12) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(13)+ Ketveri metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(14)++ Penkeri metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(15)+++ Šešeri metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(16)+ Dešimt metų nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(17)++ Treji metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.

Teisinė informacija - Privatumo politika