2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo taisoma Direktyva 2008/73/EB, supaprastinanti veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisykles ir iš dalies keičianti direktyvas 64/432/EEB, 77/504/EEB, 88/407/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 89/556/EEB, 90/426/EEB, 90/427/EEB, 90/428/EEB, 90/429/EEB, 90/539/EEB, 91/68/EEB, 91/496/EEB, 92/35/EEB, 92/65/EEB, 92/66/EEB, 92/119/EEB, 94/28/EB, 2000/75/EB, Sprendimą 2000/258/EB ir direktyvas 2001/89/EB, 2002/60/EB ir 2005/94/EB (COM(2009)0045 – C6-0079/2009 – 2009/0016(CNS))

P6_TA(2009)0196 A6-0141/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0045),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0079/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0141/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (COM(2008)0677 – C6-0381/2008 – 2008/0201(COD))

P6_TA(2009)0197 A6-0128/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0677),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0381/2008),

–   atsižvelgdamas į Statistikos programų komiteto, įsteigto Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas, nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0128/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 2 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1006/2009.)

(1) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedą, sudarymo (15523/2008 – COM(2008)0685 – C6-0028/2009 – 2008/0202(CNS))

P6_TA(2009)0198 A6-0122/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0685),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedą, projektą (15523/2008),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 bei 133 straipsnius ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0028/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A6–0122/2009),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui projekto (17002/2008 – C6-0009/2009 – 2006/0158(CNS))

P6_TA(2009)0199 A6-0147/2009

(Konsultavimosi procedūra – atnaujintas konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos projektą (17002/2008),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0468),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. poziciją(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba dar kartą kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0009/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93, 51 straipsnius ir 55 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6–0147/2009),

1.   pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.   ragina Tarybą atitinkamai iš dalies pakeisti tekstą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina projektą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.   jei šis projektas nebus patvirtintas prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, pasiryžęs visus pasiūlymus, kurie bus pateikti ateityje, nagrinėti pagal skubos procedūrą glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pamatinio sprendimo projektas 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Kai pažeidžiama Europos kardomoji priemonė, išduodančioji institucija gali nuspręsti išduoti Europos arešto orderį, kad atitinkamas asmuo būtų perduotas išduodančiajai valstybei. Tokiomis aplinkybėms griežtai apsiribojant šio pamatinio sprendimo taikymu Tarybos pamatinis sprendimas Nr. 2002/584/TVR apima visus pažeidimus, dėl kurių gali būti taikoma Europos kardomoji priemonė. Pakeitimas 2 Pamatinio sprendimo projektas 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) (17a)  Vienodos bendros procesinės apsaugos priemonės yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonės būtų taikomos sąžiningai ir veiksmingai; deramai atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, Taryba nedelsdama turėtų priimti teisinę priemonę dėl procesinių apsaugos priemonių baudžiamuosiuose procesuose, pagrįstą nekaltumo prezumpcijos principu, į kurią turėtų įeiti bent jau teisminės institucijos leidimas apribojant arba atimant laisvę, teisę į raštą, kuriame būtų išvardytos teisės, teisę į teisinę konsultaciją, į įrodymus, teisę būti informuotam apie kaltinimų ir įtarimų pagrindo pobūdį ir priežastis, teisę susipažinti su visais susijusiais dokumentais atitinkamam asmeniui suprantama kalba, naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis; Pakeitimas 3 Pamatinio sprendimo projektas 2 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Šiame pamatiniame sprendime laikoma, kad asmuo negyvena valstybėje narėje, jeigu nustatyta, kad jo (jos) teisėta ir nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje vyksta procesas. Pakeitimas 4 Pamatinio sprendimo projektas 4 straipsnio a punktas a) "sprendimas dėl kardomųjų priemonių" – tai išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę ir procedūras baudžiamojo proceso metu priimtas vykdytinas sprendimas, kuriuo fiziniam asmeniui kaip alternatyva kardomajam kalinimui taikoma viena ar kelios kardomosios priemonės; a) "sprendimas dėl kardomųjų priemonių" – tai išduodančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos pagal nacionalinę teisę ir procedūras baudžiamojo proceso metu priimtas vykdytinas sprendimas, kuriuo fiziniam asmeniui kaip alternatyva kardomajam kalinimui taikoma viena ar kelios kardomosios priemonės; Pakeitimas 5 Pamatinio sprendimo projektas 4 straipsnio d a punktas (naujas) da) "išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija" – tai teismas, teisėjas, tardytojas ar prokuroras, pagal nacionalinę teisę kompetentingas išduoti sprendimą dėl kardomųjų priemonių; Pakeitimas 6 Pamatinio sprendimo projektas 4 straipsnio d b punktas (naujas) db) "vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija" – tai teismas, teisėjas, tardytojas ar prokuroras, pagal nacionalinę teisę kompetentingas vykdyti sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir prižiūrėti jo vykdymą. Pakeitimas 7 Pamatinio sprendimo projektas 5 a straipsnis (naujas) 5a straipsnis Asmens duomenys Tvarkant asmens duomenis šio pamatinio sprendimo tikslais reikia laikytis bent jau pagrindinių principų, nustatytų 2008 m. lapkričio 27 d. Pamatiniame sprendime 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos1 ir 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis ir jos vėlesniuose protokoluose. 1 OL L 350, 2008 12 30, p. 60. Pakeitimas 8 Pamatinio sprendimo projektas 6 straipsnio 2 dalis 2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies ir nepažeidamos 3 dalies, institucijomis, kompetentingomis priimti sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą, valstybės narės gali skirti neteismines institucijas, jeigu šios institucijos yra kompetentingos priimti panašaus pobūdžio sprendimus pagal nacionalinę teisę ir procedūras. Išbraukta. Pakeitimas 9 Pamatinio sprendimo projektas 8 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas) fa) įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama atitinkamomis dalimis arba kaip vienkartinė išmoka; Pakeitimas 10 Pamatinio sprendimo projektas 8 straipsnio 2 dalies c punktas c) įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama atitinkamomis dalimis arba iš karto visa; Išbraukta. Pakeitimas 11 Pamatinio sprendimo projektas 9 straipsnio 1 dalis 1.  Sprendimas dėl kardomųjų priemonių gali būti perduotas valstybės narės, kurioje asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu asmuo, kuriam buvo pranešta apie atitinkamas priemones, sutinka sugrįžti į tą valstybę. 1.  Sprendimas dėl kardomųjų priemonių gali būti perduotas valstybės narės, kurioje asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu asmuo, kuriam buvo tinkamai pranešta jam (jai) suprantama kalba apie atitinkamas priemones, sutinka sugrįžti į tą valstybę. Pakeitimas 12 Pamatinio sprendimo projektas 13 straipsnio 2 dalis 2.  Adaptuota kardomoji priemonė negali būti griežtesnė negu paskirta pirminė kardomoji priemonė. 2.  Adaptuota kardomoji priemonė turi būti tik techninio pobūdžio ir dėl jos negali būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų atitinkamam asmeniui. Ji negali būti griežtesnė negu paskirta pirminė kardomoji priemonė. Pakeitimas 13 Pamatinio sprendimo projektas 14 straipsnio 1 dalis 1.  Pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas ir neatlikus veikos dvigubo baudžiamumo patikrinimo sprendimas dėl kardomųjų priemonių pripažįstamas toliau nurodytų nusikalstamų veikų atveju, jeigu už jas išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priemone, susijusia su laisvės atėmimu, kurių ilgiausias terminas yra ne mažiau kaip treji metai ir jeigu jos yra apibrėžtos sprendimą priėmusios valstybės teisėje: Išbraukta. − dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, − terorizmas, − prekyba žmonėmis, − seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, − neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, − neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, − korupcija, − sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris kenkia Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos − nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas, − valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas, − nusikaltimai informatikai, − nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis − pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi, − nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, − neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, − žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas, − rasizmas ir ksenofobija, − organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, − neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius, − pinigų gavimas apgaulės būdu, − reketavimas ir turto prievartavimas, − gaminių klastojimas ir piratavimas, − administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais, − mokėjimo priemonių klastojimas, − neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis, − neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis, − prekyba vogtomis transporto priemonėmis, − išžaginimas, − tyčinis padegimas, −  Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai, − neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas, − diversija. Pakeitimas 14 Pamatinio sprendimo projektas 14 straipsnio 2 dalis 2.  Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis bet kuriuo metu gali vieningai nuspręsti papildyti 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis. Atsižvelgdama į pagal šio pamatinio sprendimo 27 straipsnį pateiktą ataskaitą, Taryba sprendžia, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas arba iš dalies pakeistas. Išbraukta. Pakeitimas 15 Pamatinio sprendimo projektas 14 straipsnio 3 dalis 3. 1 dalyje neišvardytų nusikalstamų veikų atvejais vykdančioji valstybė gali pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių su sąlyga, kad sprendimas yra susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisę taip pat laikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jos sudėties požymius arba aprašymą. Išbraukta. Pakeitimas 16 Pamatinio sprendimo projektas 14 straipsnio 4 dalis 4.  Priimant šį pamatinį sprendimą valstybės narės dėl konstitucinių priežasčių gali Tarybos generaliniam sekretoriatui pateikiama deklaracija pareikšti, kad jos netaikys 1 dalies tam tikrų arba visų toje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Tokios deklaracijos skelbiamos arba apie deklaracijų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Išbraukta. Pakeitimas 17 Pamatinio sprendimo projektas 15 straipsnio 1 dalies d punktas (d) 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai vykdančioji valstybė yra pateikusi deklaraciją pagal 14 straipsnio 4 dalį, sprendimas dėl kardomųjų priemonių susijęs su veika, kuri nebūtų laikoma nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisę; tačiau su mokesčiais, muitais ar valiutos keitimu susijusiais atvejais negalima atsisakyti vykdyti sprendimo remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nenumatyti tokie patys mokesčiai arba tokios pačios mokesčius, muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančios taisyklės, kokios yra numatytos išduodančiosios valstybės teisėje; Išbraukta. Pakeitimas 18 Pamatinio sprendimo projektas 21 straipsnio 1 dalis 1.  Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija išdavė arešto orderį ar kitą jam prilygstančio poveikio vykdomąjį teismo sprendimą, asmuo perduodamas Pamatiniame sprendime dėl Europos arešto orderio nustatyta tvarka. 1.  Jei, kardomosios priemonės pažeidimo atveju, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija išdavė arešto orderį, asmuo perduodamas Pamatiniame sprendime dėl Europos arešto orderio nustatyta tvarka. Pakeitimas 19 Pamatinio sprendimo projektas 21 straipsnio 3 dalis 3.  Kiekviena valstybė narė perkeldama šį pamatinį sprendimą į nacionalinę teisę arba vėlesniame etape gali pranešti Tarybos generaliniam sekretoriatui, kad ji taip pat taikys pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnio 1 dalį, priimdama sprendimus perduoti atitinkamą asmenį išduodančiajai valstybei. Išbraukta. Pakeitimas 20 Pamatinio sprendimo projektas 21 straipsnio 4 dalis 4.  Tarybos generalinis sekretoriatas pateikia pagal pirmesnę dalį gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai. Išbraukta. Pakeitimas 21 Pamatinio sprendimo projektas I priedo liudijimo f langelio 2 punktas 2.  Pažymėkite atitinkamą langelį (-ius), jeigu 1 punkte nurodyta (-os) inkriminuojama (-os) nusikalstama (-os) veika (-os) apima vieną ar daugiau toliau išvardytų inkriminuojamų nusikalstamų veikų, apibrėžtų sprendimą priėmusios valstybės teisėje ir sprendimą priėmusioje valstybėje baudžiamų laisvės atėmimo bausme arba su laisvės atėmimu susijusia priemone, kurios ilgiausias terminas – ne mažiau kaip treji metai: Išbraukta. − dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, − terorizmas, − prekyba žmonėmis, − seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, − neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, − neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, − korupcija, − sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris kenkia Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos − nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas, − valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas, − nusikaltimai informatikai, − nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis − pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi, − nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, − neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, − žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas, − rasizmas ir ksenofobija, − organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, − neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius, − pinigų gavimas apgaulės būdu, − reketavimas ir turto prievartavimas, – gaminių klastojimas ir piratavimas, − administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais, − mokėjimo priemonių klastojimas, − neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis, − neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis, − prekyba vogtomis transporto priemonėmis, − išžaginimas, − tyčinis padegimas, −  Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai, − neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas, − diversija. Pakeitimas 22 Pamatinio sprendimo projektas I priedo liudijimo f langelio 3 punktas 3.  Jeigu 1 punkte nurodyta (-os) inkriminuojama (-os) nusikalstama (-os) veika (-os) nėra nurodyta (-os) 2 punkte arba jei teismo sprendimas ir liudijimas perduodami valstybei narei, kuri yra pareiškusi, kad patikrins dvigubą baudžiamumą (Pamatinio sprendimo 14 straipsnio 4 dalis), pateikite išsamų atitinkamos (-ų) inkriminuojamos (-ų) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) aprašymą: Išbraukta. Pakeitimas 23 Pamatinio sprendimo projektas I priedo liudijimo g langelio 3 dalies 1 pastraipos 3 a įtrauka (nauja) įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama atitinkamomis dalimis arba kaip vienkartinė išmoka; Pakeitimas 24 Pamatinio sprendimo projektas I priedo liudijimo g langelio 3 dalies 2 pastraipos 3 įtrauka įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama atitinkamomis dalimis arba iš karto visa; Išbraukta.

(1) OL C 297 E, 2008 11 20, p. 116.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, į jį įtraukiant naujus iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipus (COM(2008)0813 – C6-0454/2008 – 2008/0232(COD))

P6_TA(2009)0200 A6-0116/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0813),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnį, pagal kuriuos Komisija Parlamentui pateikė pasiūlymą (C6–0454/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6–0116/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo (17575/2008 - C6-0027/2009 – 2008/0233(AVC))

P6_TA(2009)0201 A6-0127/2009

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2008)0803 / 17575/2008),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 161 straipsnio trečią pastraipą (C6-0027/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0127/2009),

1.   duoda pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos reglamento;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl migrantų vaikų švietimo (2008/2328(INI))

P6_TA(2009)0202 A6-0125/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 liepos 3 d. Žaliąją knygą "Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės" (COM(2008)0423),

–   atsižvelgdamas į 1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 77/486/EEB dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl imigrantų integravimosi Europoje per mokyklas ir daugiakalbį švietimą(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos Žaliosios knygos "Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės",

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6–0125/2009),

A.   kadangi 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares gerinti migrantų kilmės mokinių išsilavinimą,

B.   kadangi 2008 Europos kultūrų dialogo metai suteikė tinkamą galimybę pradėti diskusijas dėl ES švietimo sistemų uždavinių ir galimybių,

C.   kadangi migracija Sąjungoje ir imigracija į Sąjungą paskutiniaisiais dešimtmečiais padidėjo ir daugelyje vietų pasikeitė mokyklų sudėtis,

D.   kadangi kultūrų skirtumai dažnai trukdo mokiniams, taip pat mokiniams ir mokytojams suprasti vieniems kitus ir bendrauti,

E.   kadangi yra aiškių įrodymų, patvirtinančių, kad migrantų vaikų mokymosi rezultatai yra kur kas prastesni nei ne migrantų vaikų; ir kadangi daug migrantų kilmės vaikų mokyklose yra atsidūrę prastoje socialinėje ir ekonominėje padėtyje,

F.   kadangi dėl to, kad migrantų vaikų talentas dažnai neatskleidžiamas ir lieka nepanaudotas, visa visuomenė patiria nepalankių socialinių, kultūrinių ir ekonominių padarinių,

G.   kadangi mokyklinis ugdymas iki tam tikro amžiaus yra pagrindinė vaiko teisė ir pareiga, nepaisant jo kilmės, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje, o taip pat laikantis nacionalinių švietimo įstatymų,

H.   kadangi švietimo ir profesinio rengimo turinys ir organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai ir kadangi strategijos turi būti nustatomos ir įgyvendinamos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis,

I.   kadangi migracija gali kultūriniu ir švietimo požiūriu praturtinti mokyklas, tačiau, jei nėra tinkamų papildomų priemonių, gali atsirasti didelių skirtumų,

J.   kadangi valstybės narės privalo reformuoti savo nacionalines švietimo ir mokymo sistemas; kadangi joms reikia dirbti kartu siekiant išplėtoti politikos priemones, būtinas valdyti migracijos pasekmes,

K.   kadangi dėl migracijos vis labiau įvairėjanti mokinių sudėtis yra iššūkis mokytojo profesijai, nes mokytojų nemokoma tinkamai spręsti dėl šio naujo pobūdžio mokinių įvairovės kylančias problemas,

1.   palankiai vertina minėtąją 2008 m. liepos 3 d. Komisijos žaliąją knygą;

2.   mano, kad Komisija teisingai atsižvelgia į tai, kokį poveikį valstybių narių švietimo sistemoms daro ne tik migracija Sąjungoje, bet ir imigracija į Sąjungą;

3.   pabrėžia, kad Sąjungos darbuotojai gali mažiau norėti dirbti užsienyje, jei kyla pavojus, kad nukentės jų vaikų švietimas ir kad tinkamas migrantų vaikų švietimas susijęs su darbuotojų judėjimo laisve;

4.   mano, kad būtina dėti daugiau pastangų ES lygmeniu, nes visos valstybės narės susiduria su panašiais sunkumais šiuo atžvilgiu; primena, kad migrantų vaikų procentinė dalis mokyklose ateityje gali didėti;

5.   primena, kad integruotų paramos centrų kūrimas legaliems imigrantams yra ypač svarbus, nes tokie centrai suteikia imigrantams galimybę veiksmingai įveikti visas integracijos kliūtis, pvz., spręsti su darbu susijusius, švietimo, sveikatos klausimus ir kt., padedant profesionalui;

6.   ragina valstybėse narėse kurti mokyklų ir bendruomenių partnerystės modelį, pagal kurį vaikams, kurių tėvai dirba užsienyje, sudaromos sąlygos naudotis visuomenės pagalbos, paramos ir konsultacijų programomis;

7.   primygtinai reikalauja, kad migrantų vaikams ir suaugusiems būtų suteikta galimybė ir jie patys turi norėti išmokti priimančiosios šalies kalbas, jei jie nori joje visiškai integruotis;

8.   ragina valstybių narių vyriausybes užtikrinti mokslą legalių migrantų vaikams, įskaitant priimančiosios šalies oficialiųjų kalbų mokymą ir jų gimtųjų kalbų bei kultūrų puoselėjimą;

9.   mano, kad labai svarbu, jog migrantų vaikų tėvai, ypač motinos, dalyvautų priimančiosios šalies oficialiųjų kalbų mokymo programose siekiant užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo visuomenės, ir padėti jiems integruotis mokykloje;

10.   mano, kad daugiakalbystės išsaugojimas ir rėmimas turi būti kiekvienos mokyklos programos dalis; primygtinai reikalauja dar ikimokykliniame amžiuje skatinti kalbų mokymąsi siekiant skatinti migrantų įtrauktį; tačiau mano, kad tai, koks dėmesys skiriamas švietimo programoje mokymui gimtąja kalba, ir jo organizacinius klausimus turėtų spręsti pačios valstybės narės;

11.   ragina kovoti su sunkumais, kuriuos patiria vaikai, lydintys savo tėvus, kurie į kitą valstybę narę atvyksta dėl darbo priežasčių, registruodamiesi mokykloje mokytis tuo lygiu, kuris atitinka lygį, kuriuo jie mokėsi savo kilmės valstybėje narėje;

12.   primygtinai pabrėžia šeimų ir kitų vietos bendruomenės narių tiesioginio dalyvavimo svarbą, kadangi socialinė integracija yra visos visuomenės, o ne tik mokyklų, atsakomybė; pabrėžia tai, kad socialines konsultacijas imigrantams teikiančios organizacijos turi būti skatinamos bendradarbiauti geriau informuojant apie švietimą ir profesinį mokymą, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės darbo rinką;

13.   pripažįsta, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį remiant migrantus ir kad ji gali, kartu su oficialia švietimo sistema, būti labai naudinga tokiose srityse kaip priimančiosios šalies kalbos mokymas;

14.   pabrėžia poreikį integruoti migrantus ir tokias socialines kategorijas kaip romai į visuomenę; pabrėžia, kad integracija turi būti grindžiama lygių galimybių švietime principais, užtikrinant vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą; atmeta bet kokius sprendimus, laikinus ar ilgalaikius, kurie grindžiami atskyrimu ir prastu švietimu bei sukelia minėtuosius reiškinius;

15.   pabrėžia, kad svarbu tobulinti migrantų ir priimančiosios šalies vaikų bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis įgūdžius, ir mano, kad gebėjimas perteikti savo pačių kultūrą ir vertybes kitiems yra bendrojo kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimo svarbiausias elementas;

16.   siūlo teikti papildomą finansinę ir administracinę paramą legalių migrantų kalbų kursams, kuriuos rengtų apmokyti darbuotojai, taip pat suprantantys gimtąją migrantų kalbą;

17.   pabrėžia, kaip svarbu migrantų vaikams mokytis savo gimtosios kalbos ir jų gyvenamosios šalies kalbas ir įgyti skaitymo bei rašymo įgūdžių dar ikimokykliniame amžiuje;

18.   pripažįsta, kad svarbu į mokyklų programas įtraukti pamokas, kuriose migrantų vaikai būtų mokomi gimtąja kalba, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas jų kultūros paveldas;

19.   pabrėžia sporto švietimo ir mokymo programose svarbą ir jo svarbų vaidmenį mažiau palankios kilmės asmenų integracijai ir socialiniai įtraukčiai; rekomenduoja, kad taikant valstybių narių socialinę politiką būtų visiškai atsižvelgiama į svarbų integracinį sporto vaidmenį gyventojams migrantams;

20.   pabrėžia, kad reikia įtraukti jaunus migrantus į kuo įvairesnę užklasinę veiklą, kadangi tai puikus socialinės integracijos būdas;

21.   pabrėžia, kad kuo anksčiau ir sėkmingiau migrantų vaikai bei jauni žmonės bus integruojami į mokyklas, tuo geriau jiems seksis mokykloje, toliau siekiant išsilavinimo ir darbo rinkoje; tvirtai tiki, kad ankstyvas ikimokyklinis ugdymas labai didina minėtąsias galimybes, todėl ragina valstybes nares skatinti migrantus dalyvauti ikimokyklinio švietimo procese;

22.   siūlo valstybėms narėms vengti steigti getų tipo mokyklas ar sudaryti tik migrantų vaikų klases ir siūlo skatinti visuotinę švietimo politiką, pagal kurią vaikai būtų skirstomi į klases atsižvelgiant į išsilavinimo lygį ir individualius poreikius;

23.   mano, kad mokyklų, kurias lanko migrantų vaikai programose reikėtų skirti daugiau dėmesio jų poreikiams, ir kad turėtų būti tobulinamos mokytojų žinios apie kitas kultūras, kad jie galėtų kaip galima veiksmingiau spręsti dėl įvairovės kylančias problemas mokykloje;

24.   primygtinai tvirtina, kad suaugusiųjų migrantų švietimas gali skatinti ir suaugusiųjų migrantų, ir jų vaikų integraciją, todėl pabrėžia, kad reikia smarkiai paskatinti migrantų vaikų tėvus mokytis visą gyvenimą;

25.   yra susirūpinęs, kad labai daug migrantų vaikų anksti palieka mokyklą ir mano, kad reikia dėti pastangų siekiant užtikrinti, kad migrantų vaikai baigtų mokslus;

26.   pabrėžia, kad aukštos kokybės švietimo sistema turi būti prieinama kiekvienam;

27.   yra įsitikinęs, kad priemonės gerinti migrantų vaikų švietimą duoda naudos visai visuomenei;

28.   mano, kad mokytojų mokymas turėtų būti tarpdisciplininis ir turėtų būti diegiamas įvairovės, daugiakultūrio ir daugiakalbio švietimo požiūris;

29.   palankiai vertina judumo programas, pagal kurias būtų įdarbinami mokytojai iš kilmės šalies, siekiant, kad migrantų vaikams būtų lengviau išlaikyti ryšį su savo kilmės šalies kultūra ir civilizacija;

30.   pabrėžia, kad kalbant apie mokytojų švietimo kokybę pasakytina, jog didžiausią dėmesį reikėtų skirti mokytojų stažuotėms;

31.   būtent šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad svarbu, jog mokytojų judumas būtų neatsiejama mokytojų švietimo programų dalis; mano, kad mokytojai turėtų turėti galimybių praleisti vieną ar du pusmečius priimančiųjų šalių universitetuose;

32.   mano, kad mokykloms reikia imigrantų mokytojų, kadangi taip jų kolegos įgyja svarbios patirties, įrodoma, kad socialinė integracija yra sėkminga, ir tokie mokytojai galėtų būti pavyzdys su sunkumais susiduriantiems vaikams;

33.   pabrėžia specialaus mokytojų rengimo, kuriuo siekiama deramą dėmesį skirti ypatingai migrantų vaikų padėčiai, svarbą, taip pat būtinybę juos sėkmingai integruoti į pagrindines mokyklinio švietimo sistemas ir poreikį gerinti jų švietimo rezultatų lygį;

34.   pabrėžia, kad reikia teikti konsultacijas siekiant padėti migrantų vaikams ir jaunimui įveikti kultūrinį šoką ir prisitaikyti prie priimančiosios šalies visuomenės;

35.   siūlo individualioms valstybėms narėms rengti švietimo programas, skirtas žinioms apie žmogaus teises didinti, ypač pabrėžiant lygybę, įtrauktį ir asmens laisvę, siekiant užkirsti kelią ksenofobijai ir segregacijai, kurios gali būti neišvengiamos, kai kalbama apie migrantus, ir kurios gali labai greitai populiarėti;

36.   tvirtina, kad turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio į visus migrantus ir nemigrantus; mano, kad mokyklinės įstaigos ir individualūs mokytojai turėtų laikyti įvairovę įprasta padėtimi, kiekvieną asmenį vertinti pagarbiai ir teikti migrantams reikiamą paramą;

37.   džiaugiasi neformalaus švietimo indėliu teikiant jauniems migrantams naudingas žinias, kurios papildo mokyklose įgytas žinias, ir ragina mokyklas glaudžiau bendradarbiauti su neformalaus švietimo įstaigomis, kaip antai jaunimo organizacijos;

38.   pakartoja, kad diskriminacija dėl rasės ir kilmės švietimo srityje draudžiama pagal Direktyvą 2000/43/EB ir ragina uždrausti bet kokią kitą diskriminaciją, įskaitant dėl tautybės ir gyvenamosios padėties, švietimo srityje;

39.   pripažįsta, kad dabar galiojančios Direktyvos 77/486/EEB nuostatos neatitinka naujos Sąjungos socialinės tikrovės; tvirtai remia Komisijos pradėtą konsultacijų procesą;

40.   pabrėžia, kad mokyklose turėtų būti skatinama įvairovė ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labiausiai pažeidžiamoms migrantų grupėms, įskaitant migrantes mergaites;

41.   mano, kad Direktyvą 77/486/EEB būtina iš dalies pakeisti, ir ji turėtų apimti vaikų, kurie yra valstybių, kurios nėra ES narės, piliečiai, arba vaikų, kurių tėvai nėra valstybių narių piliečiai, švietimą;

42.   pabrėžia galiojančių ES teisės aktų, kaip antai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(7) ir 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(8), užtikrinančių studentų iš trečiųjų šalių teises į švietimą, svarbą; ragina Komisiją nuolat stebėti visas priemones, kurių imasi valstybės narės, siekiančios varžyti arba panaikinti įgytas teises;

43.   ragina, kad mokyklos, kuriose yra daug imigrantų vaikų, būtų aprūpintos būtinais darbuotojais ir priemonėmis spręsti įvairios sudėties klasių problemas ir kad šioms mokykloms būtų sudarytos galimybės gerai mokyti; prašo Komisiją ir Tarybą pradėti valstybių narių dialogą pagal atvirąjį koordinavimo metodą, siekiant keistis pažangiąja patirtimi ir parengti bendrą darbotvarkę imigrantų švietimo trūkumams šalinti;

44.   ragina Komisiją reguliariai teikti migrantų vaikų integravimo į valstybių narių mokyklų sistemą ataskaitas;

45.   mano, kad miestams ir didmiesčiams turi būti suteikta laisvė koordinuoti politiką, skirtą migrantų vaikų integracijai skatinti, taikant politiką ir strategiją, kurios susijusios su apgyvendinimu, (vaikų) priežiūra, užimtumo rinka, sveikata ir gerove, t. y. su sritimis, kurios turi įtakos migrantų vaikų akademiniams rezultatams ir jų sėkmingai integracijai į visuomenę;

46.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 199, 1977 8 6, p. 32. (2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (3) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 121. (4) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 300. (5) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 46. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0422. (7) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (8) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo (2008/2184(INI))

P6_TA(2009)0203 A6-0186/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 18 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Pagrindinių teisių chartijos) 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB(2) taikymo, kurioje jis ragino Komisiją nedelsiant pateikti išsamų vertinimą, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą ir ar teisingai perkelia ją į nacionalinę teisę, taip pat visus būtinus pasiūlymus ir pavedė kompetentingam komitetui įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, pabrėžiant pažangiąją patirtį ir priemones, dėl kurių galėtų atsirasti diskriminacija tarp Sąjungos piliečių, ir spręsti judėjimo laisvės problemą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl priemonių, susijusių su palaikų pargabenimu, patvirtinimo(3),

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2008 m. birželio 13 d. darbo dokumentą(4), valstybių narių nacionaliniams parlamentams nusiųstus klausimynus ir gautus atsiliepimus,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacijos apsilankymo uždaruose prieglobsčio prašytojų ir imigrantų sulaikymo centruose Belgijoje ataskaitą(5),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, įgyvendinimo Europos Sąjungoje: Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) apsilankymai 2005–2008 m.(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme(7), į Teisės tarnybos nuomonę dėl kitoje valstybėje narėje neteisėtai gyvenantiems ES piliečiams taikomų sankcijų esant sunkinančioms aplinkybėms suderinamumo ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl delegacijos vizito Italijoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. vasario 15 d. ataskaitą "Penktoji ataskaita dėl Sąjungos pilietybės (2004 m. gegužės 1 d. – 2007 m. birželio 30 d.)" (COM(2008)0085),

–   atsižvelgdamas į Komisijos teikiamą 2008 m. lapkričio 18 d. 25-ąją Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2007 m.) (COM(2008)0777),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl problemų ir planų, susijusių su Europos pilietybe(8),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą "Homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos valstybėse narėse",

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 10 d. ataskaitą dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo (COM(2008)0840) (Komisijos ataskaita),

–   atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. išvadas "Laisvas asmenų judėjimas. Teisės laisvai judėti pažeidimai ir piktnaudžiavimo ja atvejai",

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, susijusius su Sąjungos pilietybe ir laisvu judėjimu, pvz., byla C-127/08 (B. B. Metocko byla), byla C–33/07 (G. Jipos byla) ir byla C–524/06 (H. Hubero byla),

–   atsižvelgdamas į preliminaraus pranešimo projektą "Lyginamasis Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo tyrimas", kurio paprašė Teisės reikalų komitetas ir kurį pateikė Europos piliečių veiksmų tarnyba (angl. ECAS),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0186/2009),

A.   kadangi pagal pirmiau minėtąją Penktąją ataskaitą dėl Sąjungos pilietybės 2006 m. sausio 1 d. maždaug 8,2 mln. ES piliečių naudojosi teise gyventi kitoje valstybėje narėje ir kadangi milijonai ES piliečių kasmet keliauja ES viduje,

B.   kadangi judėjimo laisvė yra neatskiriama žmogaus teisių sąvokos ir ES pilietybės sąvokos dalis ir viena iš Sutartyse pripažįstamų Sąjungos piliečių pagrindinių teisių ir laisvių,

C.   kadangi Direktyvoje 2004/38/EB įgyvendinami Sutartyse įtvirtinti principai, nes joje teigiama, kad ES piliečiai gali laisvai judėti visoje ES kartu su savo šeimos nariais, nepaisant to, iš kur jie atvyksta,

D.   kadangi valstybės narės turėjo perkelti Direktyvą 2004/38/EB į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio 30 d. ir kadangi Komisija rengėsi pateikti ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo iki 2008 m. balandžio 30 d.,

E.   kadangi praėjus beveik penkeriems metams nuo Direktyvos 2004/38/EB priėmimo galiausiai atsirado galimybė susipažinti su informacija apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę ir praktinį taikymą, nors tai yra šiek tiek vėliau už šioje direktyvoje nustatytus terminus,

F.   kadangi Parlamentas kelis kartus išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip kai kurios valstybės narės įgyvendina judėjimo laisvę,

G.   kadangi Komisija, Parlamentas ir kai kurios valstybės narės neseniai pradėjo konstruktyvų dialogą,

H.   kadangi toks dialogas suteikė galimybę iš dalies keisti nacionalinius teisės aktus, kad jie atitiktų EB teisės aktus,

I.   kadangi pagal Komisijos ataskaitą bendra padėtis, susijusi su Direktyvos 2004/38/EB perkėlimu į nacionalinę teisę, nuvilia, nes nė viena valstybė narė neperkėlė visos direktyvos į savo teisę veiksmingai ir teisingai, be to, nė viena valstybė narė neperkėlė nė vieno šios direktyvos straipsnio į nacionalinę teisę veiksmingai ir teisingai,

J.   kadangi Komisijos ataskaitoje, be kita ko, nurodomi du pagrindiniai nuolat pasikartojantys ES piliečių pagrindinių teisių pažeidimai, ypač pažeidimai, susiję su trečiųjų šalių pilietybę turinčių šeimos narių teise įvažiuoti ir gyventi valstybėje narėje ir reikalavimu iš ES piliečių kartu su leidimo gyventi prašymais pateikti papildomus dokumentus, pvz., darbo leidimus ir tinkamos gyvenamosios vietos įrodymą, kurie nenumatyti Direktyvoje 2004/38/EB,

K.   kadangi Komisija ligi šiol gavo daugiau kaip 1 800 žmonių skundų, 40 Parlamento klausimų ir 33 peticijas ir tuo remdamasi užregistravo 115 skundų ir pradėjo penkias pažeidimo procedūras dėl neteisingo Direktyvos 2004/38/EB taikymo,

L.   kadangi Komisija savo ataskaitoje laikosi nuomonės, kad šiuo etapu nėra poreikio iš dalies keisti Direktyvos 2004/38/EB, bet reikia dėti visas pastangas, kad ji būtų teisingai įgyvendinama suformuojant ekspertų grupę, remiantis klausimynu surenkant informaciją, duomenis ir pažangiąją patirtį ir 2009 m. išleidžiant gaires dėl probleminių klausimų, siekiant užtikrinti visišką ir teisingą šios direktyvos taikymą,

M.   kadangi daugelis nacionalinių parlamentų atsakė į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto klausimyno klausimus(9), o tam tikrose valstybėse narėse į klausimyno klausimus atsakė abeji parlamento rūmai(10),

N.   kadangi nacionalinių parlamentų atstovai turėjo galimybę išsamiau išreikšti savo nuomonę Jungtinio komiteto posėdyje dėl pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, kuris įvyko 2009 m. sausio 19–20 d.,

O.   kadangi Teisės tarnyba, su kuria konsultavosi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, padarė išvadą, kad atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos neleidžia nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos bendra sunkinančia konkretaus nusikaltimo ar nusižengimo aplinkybe laikoma tai, kad susijęs asmuo, būdamas vienos valstybės narės piliečiu, neteisėtai būna kitos valstybės narės teritorijoje,

P.   kadangi su judėjimo laisve susijusiuose ETT sprendimuose, ir ypač B. B. Metocko, G. Jipos ir H. Hubero bylose, patvirtinti šie principai:

Q.   kadangi pirmiau minėtoje apsilankymo uždaruose prieglobsčio prašytojų ir imigrantų sulaikymo centruose Belgijoje ataskaitoje teigiama, kad "ES piliečių laikymas sulaikymo centruose, skirtuose trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra neteisėti imigrantai, atrodo sukrečiamai ir neproporcingai, visų pirma dėl to, kad, jei turima informacija teisinga, ši priemonė gali būti skiriama vien tik dėl paprasto administracinio pažeidimo. Neramina Belgijos valdžios institucijų pateikti su tuo susiję statistikos duomenys",

R.   kadangi minėtose 2008 m. lapkričio 27 d. išvadose Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paprašė Komisijos 2009 m. pradžioje pateikti aiškinamąjį dokumentą, kuriame būtų pateiktos gairės dėl Direktyvos 2004/38/EB taikymo, ir apsvarstyti visas kitas tinkamas ir būtinas priemones,

S.   kadangi, remiantis surinkta informacija, būtent nacionalinių parlamentų atsakymais į Parlamento klausimyno klausimus, kuri, deja, yra neišsami ir neapima visų valstybių narių, ir Komisijos ataskaita, nustatyti šie pagrindiniai probleminiai klausimai:

T.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse yra didelių skirtumų tarp valstybės piliečių ir iš kitos valstybės narės kilusių Sąjungos piliečių tapatybės dokumentų ir Sąjungos piliečiams sunku įrodyti savo gyventojo statusą, o tai labai trukdo praktiškai įgyvendinti jų teises ir integraciją į socialinį bei komercinį gyvenimą,

U.   kadangi prasta su Direktyvos 2004/38/EB, kuria įgyvendinamas EB sutarties 18 straipsnis, perkėlimu į nacionalinę teisę susijusi padėtis valstybėse narėse turėtų būti smerkiama ir kadangi dėl tokios padėties, net jei pačios direktyvos veiksmingumas ir būtinybė nesumenkinama, visgi netaikoma viena iš pagrindinių teisių, kuriomis pagrįsta ES ir kurias ES piliečiams suteikia Sutartys,

V.  V kadangi, remiantis Komisijos 2008 m. lapkričio 18 d. komunikatu dėl laisvo darbuotojų judėjimo poveikio plečiantis ES (COM(2008)0765), pirmuoju pereinamojo laikotarpio nuostatų etapu (2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.) mobilūs darbuotojai iš šalių, kurios įstojo į ES 2004 m. ir 2007 m., teigiamai veikė valstybių narių ekonomiką,

W.   kadangi keturios valstybės narės iš "senosios" ES-15 valstybių neatvėrė savo darbo rinkų darbuotojams iš naujųjų 8 ES valstybių narių,

X.   kadangi vienuolika valstybių narių pranešė Komisijai apie savo sprendimą nuo 2009 m. sausio 1 d. toliau savo darbo rinkose taikyti apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams,

Direktyvos 2004/38/EB taikymas

1.   ragina valstybes nares laikytis EB sutarties 18 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnio, kurie suteikia ES piliečiams pagrindinę laisvo judėjimo teisę, esmės ir nuostatų ir skubiai visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/38/EB, nedelsiant persvarstyti ir pataisyti teisės aktus ir administracines procedūras, kurie prieštarauja EB teisei, ypač remiantis Komisijos ataskaita ir ETT praktika; pažymi, kad daugumos valstybių narių teisės aktų nuostatos prieštarauja šios direktyvos esmei ir nuostatoms, pažeidžia laisvo judėjimo teisę ir Sąjungos pilietybę, ir kad nacionalinės valdžios praktikoje piliečių naudojimuisi savo teisėmis dažnai sudaromos neįveikiamos kliūtys;

2.   ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti teises, kurios pagal Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsnius suteikiamos ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotiems partneriams, namų ūkio nariams ir partneriams, įskaitant vienos valstybės narės pripažintas tos pačios lyties poras, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant jų nepripažinimo fakto kitos valstybės narės civilinėje teisėje, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir privataus ir šeimos gyvenimo principais; ragina valstybes nares turėti omenyje, kad direktyva įpareigojama pripažinti visų Europos Sąjungos piliečių (įskaitant tos pačios lyties partnerius) judėjimo laisvę, bet neįpareigojama pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų; šiuo tikslu ragina Komisiją parengti griežtas gaires, atsižvelgiant į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje pateikiamą analizę ir išvadas, ir vykdyti šių klausimų stebėseną;

3.   ragina Komisiją pagal Stokholmo programą išleisti atitinkamus pasiūlymus, kad, remiantis Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje pateikta analize ir išvadomis, būtų užtikrintas laisvas judėjimas, be diskriminacijos, pagrįstas EB sutarties 13 straipsnyje nurodytais pagrindais;

4.   ragina valstybes nares, įgyvendinant laisvo judėjimo ir įsikūrimo teisę, neužkrauti ES piliečiams ir jų šeimos nariams, įskaitant trečiosios šalies pilietybę turinčius šeimos narius, nepagrįstos administracinės naštos, kuri nėra aiškiai numatyta Direktyvoje 2004/38/EB, nes tai prieštarauja EB teisei ir yra nepagrįsta kliūtis siekiant pasinaudoti laisve, kurią tiesiogiai suteikia EB sutartis ir kuri nepriklauso nuo to, ar jie atlikę administracines procedūras; atkreipia valstybių narių dėmesį į jų pareigą lengvinti administracines procedūras, susijusias su naudojimusi laisvo judėjimo teise, ir ragina valstybes nares sekti visus administracinius ir teismo sprendimus, pagrįstus direktyvos 3 straipsnio 2 dalimi, ir pranešti apie juos; primena valstybėms narėms jų pareigą lengvinti Europos Sąjungos piliečių šeimos narių, turinčių trečiosios šalies pilietybę, įvažiavimą, kad suteiktų jiems galimybę gyventi normalų šeimos gyvenimą priimančioje valstybėje narėje;

5.   ragina valstybes nares, kuriose naudojami asmens tapatybės dokumentai, patvirtinti tokią pačią savo piliečių ir Sąjungos piliečių iš kitų valstybių narių asmens tapatybės dokumentų formą, net jeigu jų turinys skiriasi(19);

6.   ragina Komisiją atidžiai įvertinti, ar valstybių narių įstatymai ir taikoma praktika nepažeidžia EB sutarties ir šios direktyvos ES piliečiams suteikiamų teisių ir neužkrauna Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimoms nepagrįstos naštos, netiesiogiai pažeidžiančios jų teisę laisvai judėti, ypač atsižvelgiant į sąvokas "pakankami ištekliai", "nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai","(rimtos ir (arba) būtinos) su valstybine politika ir visuomenės saugumu susijusios priežastys", taip pat įvertinti, ar tinkamai įdiegtos ir taikomos materialinės ir procesinės apsaugos priemonės, apsauga ir teisminis žalos atlyginimas, siekiant apsisaugoti nuo išsiuntimo; primena, kad bet koks pagrindinės teisės laisvai judėti apribojimas turi būti aiškinamas siaurai;

7.   pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse diskriminuojami tam tikrų valstybės narių piliečiai ir etninių bendruomenių nariai ir pabrėžia, kad valstybės narės turi įgyvendinti Direktyvą 2004/38/EB nediskriminuodamos Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių nei dėl vieno iš Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytų pagrindų; ragina Komisiją, Tarybą ir visas valstybes nares užtikrinti, kad nei teisės aktuose, nei praktikoje nebūtų diskriminacijos pilietybės, rasės ar tautinės kilmės pagrindais apraiškų ir kontroliuoti šią padėtį;

8.   pažymi, kad priemonės, kurių imamasi viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo sumetimais, turėtų atitikti proporcingumo principą ir turėtų būti grindžiamos tik atitinkamo asmens elgesiu; toks asmeninis elgesys turi kelti tikrą, realią ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares sistemingai peržiūrėti nacionalinius perspėjimus draudimo atvykti tikslu, pateiktus dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių(20); primena, kad negalima naudoti viešosios politikos išimčių dėl ekonominių sumetimų arba bendros prevencijos tikslais;

9.   pažymi, kad ne visos valstybės narės įgyvendino Direktyvos 2004/38/EB 35 straipsnį, pagal kurį joms leidžiama priimti būtinas priemones, kad galėtų nesuteikti teisių laisvai judėti, jas apriboti arba atšaukti piktnaudžiavimo teisėmis ar sukčiavimo atvejais, pvz., sudarius fiktyvią santuoką, jei tokios priemonės yra proporcingos ir nediskriminuojančios ir laikomasi procesinių apsaugos priemonių, ir atkreipia dėmesį į šiame straipsnyje pateikiamas galimybes;

10.   ragina Komisiją stebėti praktinę atitiktį Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsniui dėl vienodo vertinimo ir diskriminacijos dėl pilietybės uždraudimo, atsižvelgiant į 20 ir 31 konstatuojamąsias šios direktyvos dalis ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kurie suteikia ES piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie persikelia į kitą valstybe narę, teisę kartu su kitais tos valstybės narės piliečiais būti vienodai vertinamiems visais klausimais pagal EB sutarties taikymo sritį, ir ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kad kuo greičiau būtų pašalinti trūkumai ir būtų nedelsiant užkirstas kelias EB teisės pažeidimams;

11.   ragina panaikinti arba persvarstyti laikinuosius susitarimus, kuriuose šiuo metu vis dar numatyta apribojimų, susijusių su laisvu valstybių narių, kurios įstojo į ES nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., piliečių (darbuotojų) judėjimu, dėl kurių ES piliečiai patiria didelę ir nuostolingą diskriminaciją; ragina visiems Europos Sąjungos piliečiams taikyti pirmumo nuostatą ir užbaigti kurti bendrąją rinką;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB apsvarstyti galimą diskriminuojamą socialinės apsaugos teisės aktų ir galimybės naudotis bendrus interesus tenkinančiomis paslaugomis poveikį, nes tai galėtų būti laisvo judėjimo kliūtys;

13.   ragina Tarybą parengti strategiją siekiant užtikrinti laisvą Sąjungos piliečių ir darbuotojų judėjimą ir jų galimybę patekti į priimančių valstybių narių darbo rinkas, ir skelbti laisvo piliečių ir darbuotojų judėjimo teigiamus rezultatus ir poveikį priimančioms valstybėms narėms bei ragina Komisiją pradėti tyrimą siekiant nustatyti dabartinį ir būsimą darbo jėgos trūkumą ES bei visų valstybių narių darbuotojų, turinčių galimybę patekti į ES darbo rinką, galimą įnašą į tvarų ekonomikos augimą;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti Direktyvoje 2004/38/EB numatytus apribojimus, draudimus ir šiuo metu nustatytus laikotarpius, kad būtų galima naudotis teisėmis laisvai judėti atsižvelgiant į šios direktyvos 39 straipsnį ir analizuoti poveikį, panaikinus dabartinę ES piliečių diskriminaciją, susijusią su galimybe visiškai pasinaudoti laisvo judėjimo ir ES pilietybės teisėmis, kurias suteikia Sutartis;

Direktyvos įgyvendinimo užtikrinimo metodai

15.   pažymi, kad netinkamas Direktyvos 2004/38/EB perkėlimas parodo, jog Komisija nesugebėjo užtikrinti, kad valstybės narės nuosekliai ir pagal numatytą grafiką taikytų direktyvą ir kad ji nesusitvarko su dideliu piliečių skundų, susijusių su šios direktyvos taikymu, skaičiumi;

16.   remia Komisijos siūlomą požiūrį, grindžiamą nuolatiniu ir išsamiu Direktyvos 2004/38/EB įgyvendinimo stebėjimu, siekiant pagelbėti valstybėms narėms užtikrinant visišką ir teisingą šios direktyvos taikymą ir 2009 m. pirmoje pusėje parengti gaires, taip pat iškelti ieškinius valstybėms narėms dėl pažeidimo, kai jų nacionaliniai įstatymai ir (arba) praktika prieštarauja šiai direktyvai; prašo Komisiją parengti ir pateikti Parlamentui logišką, veiksmingą ir skaidrią įgyvendinimo strategiją, kurioje būtų užtikrinamas laisvo judėjimo teisių taikymas; mano, kad Komisijoje skiriama nepakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių šiai direktyvai perkelti ir taikyti, o tai yra rimta kliūtis, dėl kurios Komisija negali patikimai stebėti šios direktyvos taikymą visose valstybėse narėse ir užtikrinti teisės vienodumą srityje, kuri yra itin svarbi Sąjungos piliečiams;

17.   ragina valstybes nares pradėti procedūras, kad iki 2009 m. pabaigos gairės būtų įgyvendintos ir jų nacionaliniai teisės aktai ir praktika būtų pritaikyti, ir ragina valstybes nares pateikti gaires atitinkamai kompetentingai valdžios institucijai ir stebėti jų taikymą;

18.   ragina Komisiją parengti gaires dėl bendrų mažiausios lėšų sumos, kuri būtų laikoma pakankamais ištekliais, kriterijų ir paaiškinti, kuo remdamosi valstybės narės turėtų atsižvelgti į "atitinkamo asmens asmeninę padėtį" pagal 2004/38/EB direktyvos 8 straipsnio 4 dalį;

19.   ragina Komisiją savo gairėse kurti normatyvinių kategorijų "viešosios tvarkos", "visuomenės saugumo" ir "visuomenės sveikatos" vienodo aiškinimo mechanizmą ir paaiškinti, kaip ir kiek svarbu atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip asmens gyvenimo laikotarpis, amžius, sveikatos būklė, šeiminė ir ekonominė padėtis, socialinė ir kultūrinė integracija bei jo sąsajos su kilmės šalimi, priimant sprendimą dėl išsiuntimo iš šalies, numatyto Direktyvos 2004/38/EB 28 straipsnio 1 dalyje;

20.   pripažįsta, kad ribojamas Europos Sąjungos piliečių palaikų pargabenimas, ir ragina Komisiją pateikti elgesio kodeksą, kurio valstybės narės galėtų laikytis, siekiant užtikrinti, kad tai būtų piliečių judėjimo laisvės padarinys;

21.   ragina Komisiją skirti daugiau lėšų ir sukurti specialią biudžeto eilutę nacionaliniams ir vietos projektams, kuriais siekiama integruoti Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsniuose apibrėžtus Europos Sąjungos piliečius ir jų šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje;

22.   prašo Komisijos nustatyti gairių įgyvendinimo terminą, kuriam pasibaigus būtų keliamas ieškinys, ir prašo, kad Parlamentas visais atžvilgiais būtų įtrauktas į šį procesą ir nuolat informuojamas apie jo eigą;

23.   ragina Komisiją nustatyti su laisvu asmenų judėjimu susijusią abipusio vertinimo sistemą, kurią taikytų valstybių narių ir Parlamento paskirtų ekspertų sudarytos darbo grupės, padedant Komisijai ir Tarybos generaliniam sekretoriatui, remiantis apsilankymais vietoje ir neperžengiant galių, kurios Komisijai suteiktos Sutartyse, ribų;

24.   ragina Komisiją reikalauti iš valstybių narių teikti periodiškas ataskaitas kartu su statistikos duomenis, susijusias su judėjimo laisve, pvz., nurodant atvejų, kai buvo atsisakyta suteikti teises įvažiuoti arba gyventi, skaičių ir išsiųstų piliečių skaičių ir išsiuntimo priežastis;

25.   ragina valstybes nares padėti kitose valstybėse narėse gyvenantiems savo piliečiams ir konsulinėse įstaigose bei diplomatinėse atstovybėse teikti visą reikiamą informaciją apie judėjimo laivę;

26.   ragina Komisiją patikrinti, ar valstybės narės turi asmens duomenų, būdingų Europos Sąjungos piliečiams, nesantiems tos valstybės narės piliečiais, tvarkymo sistemas ir ar jose saugomi tik tie duomenys, kurių reikia Direktyvai 2004/38/EB taikyti bei nacionaliniams perkėlimo teisės aktams; taip pat ragina patikrinti, ar esama panašių sistemų siekiant kovoti su nusikalstamumu, ir ragina tas valstybes nares, kurios tokias sistemas turi, jas peržiūrėti pagal H. Hubero bylą;

27.   ragina tas valstybes nares, kurių teisės aktai nesuderinami su B. B. Metocko byla, nedelsiant juos peržiūrėti ir prašo Komisijos iškelti valstybėms ieškinius, jeigu jos neįvykdys reikalavimo;

28.   palankiai vertina Komisijos ketinimus didinti ES piliečių informuotumą apie Direktyvoje 2004/38/EB numatytas jų teises ir išplatinti supaprastintą vadovą ES piliečiams, pasinaudojant visomis interneto teikiamomis galimybėmis, ir primena valstybėms narėms apie jų prievoles pagal šios direktyvos 34 straipsnį informuoti piliečius apie jų teises, susijusias su laisvu judėjimu; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares įsteigti su laisvo judėjimo teisėmis susijusius informacijos ir pagalbos biurus;

o
o   o

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (2) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 428. (3) OL C 89 E, 2004 4 14, p. 162. (4) PE407.933v01-00. (5) PE404.465v02-00. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0047. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0361. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0204. (9) Austrija, Belgija, Kipras, Čekijos Respublika, Graikija, Ispanija, Italija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija. (10) Belgija, Čekijos Respublika ir Rumunija. (11) B. B. Metocko byla. (12) G. Jipos byla. (13) H. Hubero byla. (14) Italija, Kipras, Lenkija, ir Slovakija nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokos, kaip priežasties suteikti laisvo judėjimo teisę, Lenkija ir Slovakija nepripažįsta registruotų partnerysčių, net jei jos patvirtintos kitose valstybėse narėse; Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros (angl. Agency for Fundamental Rights, FRA) ir NVO pateikta su tuo susijusi informacija dar geriau įrodo šio klausimo teisinį neapibrėžtumą. (15) Keli ES institucijoms atsiųsti skundai ir peticijos rodo, kad kai kurios valstybės narės nenori visiškai pripažinti trečiųjų šalių pilietybę turinčių šeimos narių teisių; pvz., JK, Lietuvos ir Lenkijos teisės aktuose nustatyta, kad ne ES valstybės pilietybę turintis šeimos narys negali įvažiuoti į šalį be vizos. Labai daug problemų kyla dėl teisinių ir administracinių kliūčių, taikomų šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai; Pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus šeimos narys, neturintis ES pilietybės, bet turintis leidimą gyventi kitoje šalyje, negali įvažiuoti į JK be vizos, o dėl JK administracinių procedūrų sudaroma didelių kliūčių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, kadangi leidimas gyventi išduodamas tik pateikus daugybę dokumentų ir visas procesas labai užsitęsia, o tai labai trukdo naudotis laisvo judėjimo teisėmis; trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi kitoje valstybėje narėje, susiduria su problemomis norėdami įvažiuoti į Estiją, o šeimos nariai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, norėdami gauti vizą, turi mokėti vizos mokestį; Italijoje trečiųjų šalių piliečiai, teikdami paraišką dėl šeimos susijungimo, privalo nurodyti teisėtų pajamų, kurių dydis turi prilygti bent metinei socialinio draudimo pašalpai, šaltinį. (16) Pavyzdžiui, pagal Italijos įstatymus ES piliečiai privalo įrodyti savo pakankamus išteklius. (17) Pvz., Italijos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatyta, kad ne piliečiai, nuteisti kalėti dvejus ir daugiau metų, išsiunčiami iš šalies. (18) Kai kuriais atvejais (Graikijoje) nacionalinė teisė suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms prašyti informacijos apie ES piliečio, kuris pateikia prašymą dėl registracijos, teistumą, o kitose valstybėse narėse (pvz., Ispanijoje ir Belgijoje) kitų valstybių narių piliečiams išduodamos specialios tapatybės kortelės ir gyvenamosios vietos kortelės; kai kuriose kitose valstybėse narėse, be registracijos pažymėjimo, ES piliečiams išduodami užsieniečio tapatybės numeriai, kurie būtini siekiant įsidarbinti ar užsiregistruoti socialinės apsaugos sistemoje; Italijoje iš ES piliečių reikalaujama įrodyti savo išteklių "teisėtumą". (19) Piliečių teisėms didelį neigiamą poveikį daro administracinės procedūros, kurios neatitinka Bendrijos teisės nuostatų. Pavyzdžiui, dėl skirtingų tapatybės kortelių ir gyvenimo šalyje pažymėjimų išdavimo valstybėse narėse kyla painiava, o ES piliečiams tampa sunku naudotis savo laisvo judėjimo teise; Ispanijoje kartu su registracijos pažymėjimu ES piliečiams suteikiamas užsieniečio tapatybės kodas, reikalingas norint įsidarbinti arba užsiregistruoti Ispanijos socialinio draudimo sistemoje; Prancūzija iki šiol kartu su Sąjungos piliečiams išduodamu registracijos pažymėjimu taiko dviprasmišką savanorišką gyvenamosios vietos deklaraciją; Čekijos Respublikoje, Švedijoje ir Belgijoje nacionalinės valdžios įstaigos reikalauja pateikti papildomus dokumentus norint gauti leidimą gyventi arba taiko kitas sąlygas, nenurodytas šioje direktyvoje. (20) Estijos ir Vengrijos teisės aktuose nėra aiškaus nurodymo į tai, kad išduodant išsiuntimo iš šalies orderį negalima vadovautis ekonominiais interesais. Vengrijos ir Rumunijos įstatymuose nepaminėta, kad negalima vadovautis bendrais prevencijos tikslais arba atsižvelgti į ankstesnius teistumus.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl su Sąjungos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų (2008/2234(INI))

P6_TA(2009)0204 A6-0182/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos V antraštinę dalį "Piliečių teisės",

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 15 d. Komisijos ataskaitą "Penktoji ataskaita dėl Sąjungos pilietybės (2004 m. gegužės 1 d. – 2007 m. birželio 30 d.)" (COM(2008)0085),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(1) (Laisvo judėjimo direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 9 d. Regionų komiteto savos iniciatyvos nuomonę "Piliečių teisės: pagrindinių teisių ir Europos pilietybės suteikiamų teisių skatinimas"(2),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0182/2009),

A.   kadangi bendroji rinka ir ekonominė integracija iš tikrųjų beveik baigiamos kurti, nors Sąjungos pilietybės teisinis pagrindas vis dar plėtojamas,

B.   kadangi Mastrichto sutartimi įtrauktame EB sutarties 17 straipsnyje nurodyta, kad "kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis", ir kadangi šis principas buvo toliau išplėtotas Amsterdamo sutartimi, kurioje nurodyta, kad "Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo",

C.   kadangi dėl to Sąjungos pilietybė papildo valstybių narių pilietybę ir jos kaip tokios suteikimą reglamentuoja kiekviena valstybė narė, remdamasi savo įstatymais, kurie skirtingose valstybėse narėse skiriasi,

D.   kadangi Sąjungos piliečio tapatybė gali būti grindžiama tik nacionaline tapatybe ir Komisija turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad itin skurdžiai gyvenantys ir menko išsilavinimo žmonės – tarp jų romai – neturi galimybių gauti tiek informacijos, kad ši paskatintų jų europinį sąmoningumą; kadangi dėl didėjančios romų atskirties Europos visuomenėse silpnėja jų ir nacionalinio, ir Sąjungos pilietiškumo jausmas,

E.   tačiau kadangi, nepažeidžiant atskirų valstybių narių galių nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo būdus, 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pritarta tikslui, kad ilgą laiką valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikta galimybė gauti valstybės narės, kurioje jie gyvena, pilietybę,

F.   kadangi visi Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti renkami vietos ir Europos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje tokiomis pat sąlygomis, kaip tos valstybės narės piliečiai,

G.   kadangi teisė balsuoti ir būti kandidatu gyvenamosios vietos valstybės narės vietos savivaldos rinkimuose yra būtina sąlyga Sąjungos piliečiams, kad asmuo galėtų jaustis tikrai priklausantis tai valstybei narei,

H.   kadangi EB sutarties 19 straipsnyje Sąjungos piliečiams suteikta teisė balsuoti ir balotiruotis vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose kai kuriose valstybėse narėse silpninama nesuteikiant teisės kitos valstybės narės Sąjungos piliečiams tapti valstybės narės, kurioje jie turėtų naudotis šia teise, politinių partijų nariais,

I.   kadangi galimybė kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą ir į Europos ombudsmeną yra svarbi neteisminė teisių gynimo priemonė, kuria gali pasinaudoti ES piliečiai,

J.   kadangi dėl Europos Sąjungos plėtros gerokai padaugėjo Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje,

K.   kadangi pagal EB sutarties 20 straipsnį kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikiama teisė į bet kurios kitos valstybės narės, kuriai tinkamai atstovaujama toje trečiojoje šalyje, diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą, nors jis, deja, taikomas tik tais atvejais, kai valstybės narės pilietis yra trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama; kadangi šia teise negalima tinkamai naudotis, kai nėra aiškių ir privalomų praktinių taisyklių ir protokolų, kurių turėtų laikytis konsulinės įstaigos,

L.   kadangi, nors EB sutarties 20 straipsnyje nustatyta, kad "valstybės narės savitarpiškai nustato reikalingas taisykles ir pradeda tarptautines derybas dėl šios apsaugos užtikrinimo", iki šiol priimtas tik vienas privalomas teisės aktas – Sprendimas 95/553/EB(3), įsigaliojęs 2002 m., kurį sudaro tik vienas puslapis ir kuriuo visiškai nesukuriama visavertės sistemos, skirtos padėti į kritinę padėtį užsienyje patekusiems Sąjungos piliečiams ir palengvinti jų dalią,

M.   kadangi veiksminga konsulinių ir diplomatinių įstaigų apsauga, ypač patekus į krizę ar nukentėjus asmeniškai, už Europos Sąjungos ribų teikiama be išimties visų valstybių narių visiems Sąjungos piliečiams, labai prisidėtų prie to, kad šie piliečiai geriau įvertintų priklausymo Europos Sąjungai teikiamus privalumus,

1.   džiaugiasi, kad pagal Lisabonos sutartį milijonas Sąjungos piliečių iš įvairių valstybių narių gali kolektyviai prašyti Komisijos pateikti teisės aktų pasiūlymus, ir mano, kad tokia teisiškai įtvirtinta teisė gerokai padidins supratimą apie Sąjungos pilietybę tarp europiečių; primena, kad skaidrumas ir demokratinis dalyvavimas turi būti pasiektas pasitelkus įvairaus pobūdžio ES ir valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės partnerystę; ragina Komisiją parengti skaidrias ir nesunkiai suprantamas "pilietybės iniciatyvos" įgyvendinimo procedūras, kad Sąjungos piliečiai galėtų veiksmingai inicijuoti teisės aktus iš karto, kai tik įsigalios Lisabonos sutartis; nors išreiškia viltį, kad to neprireiks, pabrėžia, kad Komisija turėtų įtraukti šią iniciatyvos teisę į savo politiką, nepaisant galutinio Sutarties statuso;

2.   pažymi, kad Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje negali būti suvokiama atsietai nuo kitų Europos Sąjungos teisių ir pagrindinių principų, kaip antai laisvo darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas; todėl ragina valstybes nares panaikinti esamas kliūtis, nustatytas remiantis Stojimo sutartimis, kad kiekvienas pilietis galėtų naudotis visomis savo teisėmis;

3.   atsižvelgdamas į pagrindinius EB sutarties principus, tokius kaip laisvas judėjimas, nediskriminavimas ir piliečių teisės, siūlo, kad Komisija ir toliau naudotų visas turimas priemones, siekdama, kad būtų kuo skubiau panaikintos naujosioms valstybėms narėms vis dar taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos;

4.   yra susirūpinęs menku dabartinių direktyvų, ypač Laisvo judėjimo direktyvos, įgyvendinimu, dėl kurio kyla daug sunkumų, susijusių su laisvu judėjimu ir kitomis Sąjungos piliečių teisėmis; ir ragina visas šalis teisingai ir visiškai perkelti ir įgyvendinti Bendrijos acquis;

5.   ragina Komisiją parengti kliūčių, su kuriomis susiduria Sąjungos piliečiai, norintys visapusiškai ir nekliudomi naudotis asmenų judėjimo laisve ir kitais Sąjungos piliečiams suteiktais privalumais, ir prašo Komisiją įtraukti rezultatus į pažangos rezultatų suvestinę, kad būtų galima užtikrinti, jog su šiomis kliūtimis kovojama iš pagrindų ir veiksmingai;

6.   atsižvelgdamas į Eurobarometro apklausos "Flash 213" (Eurobarometro 2007 m. tyrimas) rezultatus, kurie parodė, kad tik 31 proc. respondentų mano, kad jie gerai informuoti apie savo, kaip Sąjungos piliečių, teises, mano, kad reikia įtvirtinti veiksmingą požiūrį į informaciją ir ryšius, siekiant, kad Sąjungos piliečiai suvoktų savo teises ir pareigas, ir padėti jiems prisiimti aktyvų vaidmenį priimant ES sprendimus, taip sudarant sąlygas iš tiesų naudotis dalyvaujamąja demokratija;

7.   apgailestaudamas pažymi, kad Penktojoje ataskaitoje Sąjungos pilietybės klausimu nepateikta konkrečių pasiūlymų dėl piliečių naudojimosi savo teisėmis ir valstybių narių pareigos užtikrinti praktines galimybes naudotis šiomis teisėmis; prašo Šeštojoje ataskaitoje šiuos dalykus aptarti konkrečiau;

8.   reiškia nusivylimą tuo, kad Komisija, rengdama penktąją ataskaitą, nesikonsultavo su pilietine visuomene, ir tikisi, kad rengiant šeštąją ataskaitą šios konsultacijos įvyks, kaip pažadėjo Komisija;

9.   ragina Komisiją persvarstyti savo programą "Europa piliečiams", kad pagerintų bendravimą su paprastu Sąjungos piliečiu ir užtikrintų plačią sklaidą; pažymi, kad nors struktūrinė parama Briuselyje dirbančioms ekspertų grupėms ir mokslinių tyrimų institutams yra svarbi, tokios organizacijos mažai teprisideda prie neinformuotų asmenų informavimo; ragina Komisiją nukreipti finansavimą ne Briuselyje esančioms regioninėms ir vietos pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių organizacijoms ir ateityje kurti panašias programas, kaip labai sėkminga 2007–2013 m. Jaunimo veiksmų programa, kad padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms informuoti savo gyventojus apie jų, kaip Sąjungos piliečių, teises; ragina valstybes nares skleisti informaciją apie Sąjungos pilietybę ir regioninėmis bei mažumų kalbomis, nes teikiant pasiūlymus dėl daugiakalbystės neturi būti apsiribojama pagrindinėmis oficialiosiomis ir (arba) valstybių narių kalbomis;

10.   atsižvelgdamas į tai, kad, be kita ko, nedaug Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje, naudojasi galimybe balsuoti arba balotiruotis Europos Parlamento ar vietos savivaldos rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ir į praktines kliūtis, su kuriomis galimi rinkėjai dažnai susiduria naudodamiesi savo teisėmis, mano, kad 2009 m. Europos rinkimai turėtų būti laikomi galimybe parengti ir taikyti visos Europos veiksmų planą, pagal kurį būtų ugdoma Sąjungos piliečių ES tapatybės jausmas ir jų sąmoningumas savo teisių suvokimo klausimais;

11.   ragina moteris platesniu mastu dalyvauti plėtojant politiką ir priimant sprendimus, siekiant skatinti Europos integraciją; todėl mano, kad turėtų būti rengiamos joms skirtos aiškesnės sąmoningumo ugdymo kampanijos, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis savo, kaip Sąjungos piliečių, teisėmis ir aktyviau dalyvauti savo gyvenamosios vietos valstybės narės politiniame gyvenime, politinių grupių ar vietos valdžios institucijų veikloje;

12.   pažymi, kad reikia skubiai pradėti vykdyti geresnes ir veiksmingesnes informacines kampanijas, kurių metu būtų supažindinama su Sąjungos piliečių teisėmis, pvz., įsteigti "pilietybės programą" mokyklose ir universitetuose, siekiant parengti jaunesniąją kartą aktyviam pilietiškumui;

13.   mano, kad valstybės narės turi įtraukti Europos aspektą į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas;

14.   ragina Europos universitetus imtis visų turimų finansinių priemonių, kad padidintų mainuose pagal programą Erasmus dalyvaujančių studentų procentinę dalį;

15.   ragina Komisiją siūlyti daugiau konsoliduotų ir patikslintų direktyvų, gerinančių laisvą judėjimą ir kitas ES piliečių teises kitose srityse, įskaitant profesinio judrumo, socialinių teisių ir pensijų perkeliamumo ir abipusio laipsnių bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo sritis;

16.   pažymi, kad teise laisvai judėti ir gyventi ES teritorijoje nebus galima visapusiškai naudotis, jei, be kitų priemonių, nebus sukurta veiksminga profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, veikiant savo kompetencijos srityse, sudaryti sąlygas, kad daugiau Sąjungos piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje, galėtų dirbti tos profesijos darbą kitoje valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis dirba šios valstybės narės piliečiai;

17.   ragina valstybes nares persvarstyti savo pilietybės įstatymus ir išnagrinėti, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas nepiliečiams įgyti pilietybę ir naudotis visomis teisėmis ir taip įveikti nepiliečių, ypač tų, kurie yra ES piliečiai, diskriminavimą, palyginti su tos valstybės narės piliečiais;

18.   mano, kad būtų pageidautina skatinti dalytis patirtimi, susijusia su skirtingų valstybių narių natūralizacijos sistemomis, kad būtų galima glaudžiau derinti su ES pilietybės gavimu susijusius tinkamumo kriterijus ir procedūras, nepažeidžiant atskirų valstybių narių galių nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo būdus, ir taip sumažinti skirtingoms teisės sistemoms būdingą diskriminaciją;

19.   mano, kad nuolat valstybėse narėse gyvenančių asmenų be pilietybės padėtis Europos Sąjungoje unikali; yra susirūpinęs, kad kai kurios valstybės narės nustato jiems nepagrįstus reikalavimus arba reikalavimus, kurie galbūt nėra griežtai būtini pilietybei gauti; šiuo atžvilgiu ragina tokias valstybes nares sistemingai priimti teisingus sprendimus, pagrįstus tarptautinių organizacijų rekomendacijomis; mano, kad nuolat valstybėse narėse gyvenantys asmenys be pilietybės turėtų turėti teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose;

20.   primena valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir imigrantams, kad visi Tarybos bendrųjų pagrindinių imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principų aspektai (14615/04) turi būti taikomi vienodai;

21.   mano, kad imigrantų integracija yra pagrindinė išankstinė sąlyga tam, kad šie galėtų naudotis savo teisėmis savo gyvenamosios vietos valstybėse narėse; todėl ragina valstybes nares skubiai ir visapusiškai įgyvendinti 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos komunikate pavadinimu "Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa" (COM(2005)0389) pateikiamas rekomendacijas;

22.   mano, kad ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų, kaip ES piliečių, įtraukties skatinimą siekiant, kad romai galėtų pasinaudoti visomis ES skatinamosiomis priemonėmis, teikiamomis už visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jų teises ir jų bendruomenių įtrauktį, švietimo, užimtumo ar piliečių dalyvavimo srityse;

23.   pažymi, kad Sąjungos pilietybė apima ne tik teises, bet ir pareigas; atkreipia ypatingą dėmesį į pareigą paisyti valstybės, kurioje gyvena konkretus ES pilietis, įstatymų ir gerbti kitų žmonių kultūrą;

24.   pabrėžia, kad kalbos ar bendravimo įgūdžių problemos neturėtų būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti suteikti socialines teises, į kurias asmuo gali turėti teisę kaip valstybės narės gyventojas, įskaitant teisę į nacionalinių ar vietos valdžios institucijų teikiamas socialines garantijas;

25.   ragina Komisiją ištirti nacionalinių vaikų priežiūros tarnybų vaidmenį ir elgseną, kad užtikrintų Sąjungos piliečių lygybės ir nediskriminavimo principų paisymą; pabrėžia, kad tėvams turėtų būti leidžiama kalbėti su savo vaikais savo gimtąja kalba ir kad tautybė ar kalba neturėtų būti naudojama kaip pagrindas atsisakyti tėvams suteikti galimybę bendrauti su savo vaiku;

26.   pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms paisyti Sąjungos piliečių teisių keliauti ES su galiojančia nacionaline tapatybės kortele ar galiojančiu pasu ir neriboti tokio judėjimo remiantis saugumo ar kitokiais motyvais, visų pirma keliaujant oro ir jūros transportu;

27.   ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas imtis papildomų priemonių Sąjungos piliečių judėjimui tarp valstybių narių palengvinti, visų pirma praktiniais klausimais, kaip antai leidimų gyventi bei leidimų dirbti išdavimo ir transporto priemonių registracijos perkėlimo, kitoje valstybėje narėje išduotų asmens ir transporto priemonės draudimo liudijimų pripažinimo, medicininių įrašų perkėlimo, aiškių medicininių išlaidų kompensavimo taisyklių ir įvairiais kitais klausimais, kurie itin dažnai veikia netinkamai, nepaisant pastangų juos suderinti ES lygmeniu; ragina Komisiją rinkti visą su tuo susijusią informaciją ir paskelbti ją Sąjungos piliečiams;

28.   rekomenduoja baigti kurti Europos teisingumo erdvę, kad būtų galima užtikrinti, jog pilietybės tarpvalstybiniai aspektai, susiję su asmeniniu ir šeiminiu gyvenimu, galėtų būti veiksmingai apsaugoti pagal bendras nuostatas tarptautinės privatinės teisės srityje; siekiant šio tikslo ragina Komisiją sukurti nuoseklią koncepciją ir parengti reikiamus teisėkūros pasiūlymus;

29.   ragina Komisiją skirti finansavimą mokyti valstybių narių vietos ir regionų valstybės tarnautojams, dirbantiems su ES vidaus migrantais, atitinkamose jų kuruojamose srityse taikomų EB teisės aktų pagrindų, ir padėti administracijoms atsakyti į klausimus dėl galimų nacionalinių ir EB teisės aktų skirtumų ir prieštaravimų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos sukurtą problemų sprendimo internetu tinklą SOLVIT ir ragina jį toliau stiprinti ir remti; tikisi, kad didindamos žmoniškuosius ir finansinius išteklius valstybės narės padės remti nacionalinius SOLVIT centrus; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir valstybes nares bendradarbiauti keičiantis gerąja patirtimi ir ieškant efektyvių būdų, kaip spręsti su Bendrijos vidaus migrantų padėtimi susijusius klausimus;

30.   mano, kad reikia geriau informuoti visus piliečius apie Europos informacijos centrų tinklą "Europe Direct", todėl siūlo, kad Komisija koordinuotų ES lygmens žiniasklaidos kampaniją; ragina Komisiją stebėti didėjantį tinklaviečių, kurios susijusios su tinklu "Europe Direct" bei SOLVIT, skaičių, o pagrindinę informaciją bei kontaktus sutelkti specialiose informacinėse interneto svetainėse;

31.   ragina Komisiją parengti Europos vartotojų teisių chartiją siekiant suteikti piliečiams lengvą prieigą prie informacijos apie dažniausiai pasitaikančias problemas;

32.   palankiai vertina Komisijos integruoto požiūrio į bendrosios rinkos paramos paslaugų teikimą piliečiams ir įmonėms taikymo veiksmų planą (SEC(2008)1882), kuriuo siekiama išvengti kontaktinių punktų susiskaidymo ir, kaip pabrėžiama Paslaugų direktyvoje(4), skatinama įsteigti po vieną paslaugų ir prekių kontaktinį punktą kiekvienoje valstybėje narėje;

33.   primena valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms, kad Sąjungos pilietybės sąvoka apima visų Sąjungos piliečių, o ne tik konkrečios valstybės narės piliečių nediskriminavimo principą; ragina Komisiją toliau tęsti ES vidaus migrantų padėties analizę ir imtis atitinkamų veiksmų užtikrinti, kad jie tikrai galėtų naudotis Sąjungos piliečio teisėmis;

34.   pažymi, kad laisvo judėjimo teisė yra esminis Sąjungos pilietybės bruožas, todėl yra labai susirūpinęs dėl to, kad nė viena valstybė narė dar nėra iki galo ir tinkamai įgyvendinusi Laisvo judėjimo direktyvos;

35.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti žinias apie naujas Laisvo judėjimo direktyvoje nustatytas taisykles, įskaitant direktyvos vadovo paskelbimą, bet apgailestauja dėl to, kad 19 kalbų išleisto "Vadovo, kaip pasinaudoti visomis Direktyvos 2004/38/EB teikiamomis galimybėmis" 16 000 egzempliorių, atsižvelgiant į bendrą ES gyventojų skaičių, nepakanka; ragina Komisiją užtikrinti, kad ši informacija būtų plačiai prieinama vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra pirmasis informacijos šaltinis daugeliui piliečių ir kadangi jos veikia vietos lygmenimis, kur kyla daugelis problemų ir Sąjungos piliečių teisių pažeidimų;

36.   pabrėžia, kad teisė laisvai judėti ir gyventi, kuri labai glaudžiai susijusi su Europos pilietybe, daro labai didelę įtaką šeimos gyvenimui, moterų švietimo galimybėms ir profesijos pasirinkimui; taigi ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečius moterų poreikius šioje srityje;

37.   primena Laisvo judėjimo direktyvos nuostatas, pagal kurias Sąjungos piliečiams suteikiama teisė gyventi kitoje valstybėje narėje, jei tik jie nėra našta socialinės paramos sistemai; tačiau pažymi, kad valstybės narės turėtų vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimus(5), kuriuose pagal direktyvą aiškinama "pakankamų išteklių" sąvokos reikšmė;

38.   ragina Komisiją atidžiai tikrinti, kad galėtų užtikrinti, jog atskirose valstybėse narėse galiojantys įstatymai ir tvarka nepažeidžia EB sutartyje ir Laisvo judėjimo direktyvoje Sąjungos piliečiams suteiktų teisių, ypač turint mintyje sąvokų "pakankami ištekliai", "nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai", "rimtos viešosios politikos ar visuomenės saugumo priežastys" ir "būtinybė siekiant visuomenės saugumo" taikymą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nustatytos praktiniu lygmeniu taikomos procesinės apsaugos priemonės, teisinės apsaugos priemonės ir galimybė kreiptis į teismus dėl priemonių išsiųsti iš šalies; pažymi, kad bet koks pagrindinės teisės laisvai judėti suvaržymas turi būti suvokiamas siaurąja prasme;

39.   ragina valstybes nares įgyvendinant laisvo judėjimo teisę neapsunkinti Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių nereikalinga biurokratine našta, nes to nėra aiškiai numatyta Laisvo judėjimo direktyvoje, tai prieštarauja Bendrijos teisei ir trukdytų naudotis teise, kuri, išskyrus administracinių procedūrų vykdymą, yra nustatyta EB Sutartyje; atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad jų pareiga – palengvinti administracinių procedūrų, susijusių su naudojimusi teise laisvai judėti, atlikimą;

40.   ragina valstybes nares nepriimti teisės aktų, kuriuose būtų nustatytos pernelyg griežtos ar Sąjungos piliečių atžvilgiu diskriminacinės sankcijos, kaip antai sulaikymas prieš išsiunčiant iš priimančiosios valstybės narės, laikymas sunkinančia aplinkybe to, kad nusikaltimą įvykdęs asmuo anksčiau nelegaliai gyveno kitoje valstybėje narėje, ar savaiminis Sąjungos piliečio išsiuntimas iš šalies, jei jis buvo teistas už padarytą nusikaltimą;

41.   labai teigiamai vertina Komisijos ketinimą įtraukti į Stokholmo programą priemonių, kuriomis būtų siekiama išspręsti problemas, su kuriomis Sąjungos piliečiai susiduria gyvendami ES; prašo Komisiją pasiūlyti tinkamų su tuo susijusių priemonių, įskaitant priemones civilinės teisės srityje, kad vienodo požiūrio principas galų gale būtų įgyvendintas ne tik prekių, kapitalo ir paslaugų, bet ir asmenų atžvilgiu, jų nediskriminuojant EB sutarties 13 straipsnyje išvardytais pagrindais, nes dabartinė padėtis kliudo laisvam judėjimui ir prieštarauja bendroms Europos lygybės ir nediskriminavimo vertybėms;

42.   laikosi nuomonės, kad teisė balsuoti ir būti kandidatu gyvenamosios vietos valstybės narės vietos savivaldos rinkimuose yra būtina norint, kad imigrantų integravimo politika būtų veiksminga;

43.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems ne savo kilmės šalyje gyvenantiems Sąjungos piliečiams būtų suteikta visa reikiama informacija apie jų teisę balsuoti vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose;

44.   apgailestauja, kad yra mažai Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo valstybėse narėse, kurie naudojasi teise balsuoti arba balotiruotis Europos ar vietos rinkimuose jų gyvenamojoje vietoje; pažymi praktines kliūtis, su kuriomis, norėdami pasinaudoti savo teisėmis, pernelyg dažnai susiduria galimi rinkėjai; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į tai, kad artėja 2009 m. Europos Parlamento rinkimai, visoje Europoje pradėti veiksmingas informacines kampanijas apie Sąjungos piliečių rinkimų teisę ir teikti praktinius patarimus, kaip šiomis teisėmis pasinaudoti vietos lygmeniu;

45.   ragina valstybes nares, pasitelkiant nacionalinę ir vietos žiniasklaidą, įskaitant televiziją, radiją ir internetą, ES oficialiomis kalbomis pradėti vykdyti informacines kampanijas, kad Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie savo teises balsuoti ir balotiruotis rinkimuose ir apie registravimosi procedūras, kurios turėtų būti kuo paprastesnės;

46.   palankiai vertina Komisijos ketinimus iš dalies pakeisti 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(6), ir mano, kad reikia imtis priemonių siekiant sumažinti išlaidas, kurias patiria kandidatai ir valstybės narės;

47.   ragina visose valstybėse narėse atlikti reikiamą Europos rinkimų procedūrų reformą, kad šios procedūros taptų panašesnės ir kad būtų rasta būdų skatinti aktyvų Sąjungos pilietiškumą, taip pat ragina vykdyti atitinkamas informacines kampanijas, kai šios reformos bus atliktos;

48.   pažymi, kad ne savo valstybėje narėje gyvenantys Sąjungos piliečiai susiduria su daugybe trūkumų, susijusių su teise balsuoti nacionaliniuose parlamento rinkimuose jų kilmės valstybėje narėje; apgailestauja, kad dėl to daugelis Sąjungos piliečių jaučiasi atskirti tiek savo kilmės valstybėje narėje, tiek priimančiojoje valstybėje narėje; ragina valstybes nares bendradarbiauti, kad ne savo kilmės valstybėse narėse gyvenantys rinkėjai galėtų naudotis visomis balsavimo teisėmis toje valstybėje narėje, kurioje gyvena, įrengiant pakankamai balsavimo centrų visoje šalies teritorijoje ir palengvinant rinkėjų registraciją; be to, ragina valstybes nares priimti reikiamas teisės nuostatas, kad visiems Sąjungos piliečiams, nacionalinių parlamentų rinkimų metu keliaujantiems pro valstybę narę, kuri nėra jų kilmės valstybė narė, būtų užtikrinta teisė balsuoti;

49.   mano, kad Europos masto politinių partijų radimasis ir plėtra yra veiksmingiausias būdas sustiprinti Sąjungos piliečių, kurie gyvena vienoje valstybėje narėje ir turi kitos valstybės narės pilietybę, teisę būti kandidatais rinkimuose; todėl tikisi, kad Europos masto partijos bus stiprinamos, be kita ko, teikiant joms didesnę finansinę paramą;

50.   prašo Komisiją, Tarybą ir valstybes nares padidinti tikrąjį EB sutarties 19 straipsnio veiksmingumą užtikrinant, kad visi Sąjungos piliečiai turėtų teisę būti valstybės narės, kurioje yra jų gyvenamoji vieta, politinių partijų nariai;

51.   mano, kad Sąjungos pilietybė užtikrina tas pačias teises visiems Sąjungos piliečiams, nesvarbu, ar jų gyvenamoji vieta yra pačioje Sąjungoje, ar trečiojoje šalyje; ragina Komisiją išnagrinėti Sąjungos piliečių, gyvenančių už ES ribų, padėtį ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jie galėtų naudotis savo piliečių teisėmis;

52.   primena, kad pagal EB sutarties 20 straipsnį kiekvienas Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai, ir pabrėžia principinę tokios nuostatos svarbą, nes ja siekiama pripažinti išorinį Sąjungos pilietybės aspektą;

53.   palankiai vertina tai, kad Komisija savo 2007 m. gruodžio 5 d. komunikate dėl Europos Sąjungos indėlio trečiosiose šalyse užtikrinant veiksmingą konsulinę apsaugą (COM(2007)0767) pristatė 2007–2009 m. veiksmų planą; ragina valstybes nares ir Komisiją toliau įgyvendinti 2006 m. lapkričio 28 d. Komisijos žaliosios knygos dėl Europos Sąjungos piliečio diplomatinės ir konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse (COM(2006)0712) ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos ta pačia tema rekomendacijas(7);

54.   ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, išspausdinti EB sutarties 20 straipsnio tekstą savo nacionaliniuose pasuose kartu su nacionaline informacija, kaip tai raginama padaryti Barnier ataskaitoje ir 2006 m. birželio 15 d. Tarybos išvadose; ragina Komisiją aprūpinti kiekvienos valstybės narės pasų išdavimo skyrius lankstinukais, kuriuose būtų nurodytos šios teisės ir bendrai apibūdinamos priemonės EB sutarties 20 straipsniui remti; prašo, kad lankstinukai būtų įteikiami naujus pasus atsiimantiems asmenims; ragina Komisiją sukurti interneto puslapį svetainėje "Europa", kuriame būtų skelbiama praktinė informacija apie konsulinių įstaigų apsaugą ir kuris palengvintų prieigą prie valstybių narių rekomendacijų dėl kelionių, kaip raginama Komisijos 2007 m. veiksmų plane;

55.   ragina Komisiją įsteigti nemokamą Europos telefono liniją, kurios numeris būtų pažymėtas pase greta EB sutarties 20 straipsnio ir kuriuo paskambinę nelaimės ištikti Sąjungos piliečiai galėtų savo kalba gauti informacijos apie valstybių narių konsulatus, ir taip būtų užtikrinta, kad jiems būtų suteikta reikiama pagalba;

56.   ragina Komisiją ir Tarybą priimti daugiau direktyvų ir imtis kitų priemonių Bendrijos acquis diplomatinės ir konsulinės apsaugos srityje stiprinti ir priimti teisiškai privalomas EB sutarties 20 straipsnio įgyvendinimo taisykles;

57.   ragina Europos Sąjungą imtis tolesnių priemonių savo piliečiams trečiosiose šalyse apsaugoti, įskaitant veiksmus neleisti vykdyti mirties bausmės Sąjungos piliečiams;

58.   ragina valstybes nares deramai laikytis EB sutarties 20 straipsnyje nustatytos prievolės, taigi tarp savęs sutarus nustatyti reikiamas taisykles ir pradėti tarptautines derybas, kurių reikia norint užtikrinti Sąjungos piliečių apsaugą už Europos Sąjungos ribų, ypatingą dėmesį teikiant privalomų taisyklių dėl veiksmų, kurių turi imtis trečiosiose šalyse veikiančios konsulinės tarnybos susiklosčius ekstremaliai padėčiai arba kilus saugumo ar humanitarinei krizei, nustatymui;

59.   palankiai vertina tai, kad Taryba neseniai patvirtino vadinamosios vadovaujančios valstybės skyrimo kilus didelei krizei gaires(8), ir ragina teikiant konsulinių ir diplomatinių įstaigų apsaugą Sąjungos piliečiams plačiau suprasti EB sutarties 20 straipsnį;

60.   ragina Komisiją visų valstybių narių ir Sąjungos piliečių vardu toliau tęsti derybas su trečiosiomis šalimis dėl bevizių kelionių į jas; pažymi, kad vieni Sąjungos piliečiai nepagrįstai įpareigojami turėti vizą, o kiti gali keliauti pagal nacionalines vizų panaikinimo programas;

61.   mano, kad remiantis peticijų teisės, kaip pagrindinės Sąjungos piliečių teisės, statusu Komisija turėtų bent jau pakankamai pagrįsti, kodėl nesivadovauja Europos Parlamento rekomendacija;

62.   ragina Tarybą ir Komisiją plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Parlamento Peticijų komitetu ir Europos ombudsmenu, kad kiekvienas Sąjungos pilietis galėtų veiksmingiau pasinaudoti savo teisėmis;

63.   palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir kad buvo priimtas 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos sprendimas 2007/252/EB dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialiosios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą nustatymo(9), kuriuo siekiama skatinti pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant Sąjungos pilietybės teikiamas teises, grindžiamos Europos visuomenės kūrimą;

64.   ragina nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; nacionalinių parlamentų ir ES institucijų bendradarbiavimas turėtų palengvinti nacionalinių teisės aktų ir metodų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu, pritaikymą ir sustiprinti ryšius su piliečiais, kad jie sužinotų apie Sąjungos piliečio statuso teikiamas teises;

65.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (2) OL C 325, 2008 12 19, p. 76. (3) 1995 m. gruodžio 19 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl Europos Sąjungos piliečių gynybos, vykdomos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų (OL L 314, 1995 12 28, p. 73). (4) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). (5) Be kitų bylų: C-424/98, Komisija prieš Italijos Respubliką ir C-184/99 Grzelczyk. (6) OL L 329, 1993 12 30, p. 34. (7) OL C 323 E 2008 12 18, p. 120. (8) OL C 317, 2008 12 12, p. 6. (9) OL L 110, 2007 4 27, p. 33.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (15248/2/2008 – C6-0065/2009 – 2007/0233(COD))

P6_TA(2009)0205 A6-0126/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (15248/2/2008 – C6-0065/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0653) per pirmąjį svarstymą(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0126/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, 2008 9 23, P6_TA(2008)0414.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (15079/2/2008 – C6-0005/2009 – 2007/0064(COD))

P6_TA(2009)0206 A6-0048/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją(1) (15079/2/2008 – C6–0005/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0194) per pirmąjį svarstymą(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6–0048/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku, pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda Generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, Tarybos generaliniam sekretoriui sutikus, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 33 E, 2009 2 10, p. 30. (2) Priimti tekstai, 2008 6 17, P6_TA(2008)0285.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti (COM(2008)0838 – C6-0473/2008 – 2008/0245(COD))

P6_TA(2009)0207 A6-0134/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0838),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 162 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0473/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0134/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 2 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr.397/2009.)

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (COM(2006)0403 – C6-0254/2006 – 2006/0142(COD))

P6_TA(2009)0208 A6-0161/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0403),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  62 straipsnio 2 dalies a punktą ir b punkto ii papunktį, pagal kuriuos Komisija Parlamentui pateikė pasiūlymą (C6-0254/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0161/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 2 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 810/2009.)

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos (COM(2008)0401 – C6-0279/2008 – 2008/0152(COD))

P6_TA(2009)0209 A6-0105/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0401),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0279/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6–0105/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   atsižvelgia į prie šios rezoliucijos pridėtą Komisijos pareiškimą;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 2 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ....)

priedas

komisijos pareiškimas

Dėl Ekologinio ženklo reglamento ryšio su būsimais žuvininkystės srities teisės aktais: "Nepriklausomai nuo to, ar bus priimtas Ekologinio ženklo reglamentas, Komisija patvirtina ketinanti iki šių metų pabaigos pateikti pasiūlymą dėl Reglamento dėl ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo, kuris iš esmės bus grindžiamas tausios žuvininkystės kriterijais.

Ekologinio ženklo reglamento, kuris reglamentuoja papildomus aspektus, pavyzdžiui, perdirbimą, fasavimą, pakavimą ir pervežimą, 6 straipsnio 6 dalyje numatyta studija, kurioje bus analizuojama galimybė į Ekologinio ženklo reglamento taikymo sritį įtraukti maisto produktus, be kita ko, žuvininkystės ir akvakultūros produktus, neturės įtakos ir lemiamos reikšmės šio reglamento priėmimui".

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo (COM(2008)0402 – C6-0278/2008 – 2008/0154(COD))

P6_TA(2009)0210 A6-0084/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0402),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0278/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0084/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 2 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ....)

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426 – C6-0291/2008 – 2008/0140(CNS))

P6_TA(2009)0211 A6-0149/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0426),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0291/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0149/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  Lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims, Tarptautinę konvenciją dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus, Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių žmonių teisių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos socialinę chartiją, kurias pasirašė [visos] valstybės narės. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos diskriminacijos apibrėžtyje yra įtrauktas atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas. (2)  Lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims, Tarptautinę konvenciją dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių žmonių teisių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį ir Fakultatyvinį protokolą Nr. 12 ir Europos socialinę chartiją, kurias pasirašė [visos] valstybės narės. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos diskriminacijos apibrėžtyje yra įtrauktas atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)  Lygybės principas ir diskriminacijos draudimas – tai bendri tarptautinės, Europos ir nacionalinės teisės principai, kurie yra privalomi ES ir jos valstybėms narėms visais jų kompetencijai priklausančiais klausimais. Šia direktyva padedama siekti šio tikslo ir kovoti su diskriminacija, kuri su šiuo tikslu nesuderinama. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 b konstatuojamoji dalis (nauja) (2b)  Šia direktyva Bendrija įgyvendina savo įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų konvencija dėl žmonių su negalia teisių, ir ji turėtų būti interpretuojama atsižvelgiant į šį aspektą. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 c konstatuojamoji dalis (nauja) (2c)  Pagal Jungtinių Tautų pasaulinės konferencijos senėjimo tema, vykusios 2002 m. Madride, pabaigoje priimtos politinės deklaracijos 5 straipsnį buvo nuspręsta patvirtinti pasiryžimą dėti visas pastangas, kad būtų panaikinta visų formų diskriminacija, ypač diskriminacija dėl amžiaus, siekiant pripažinti, kad ir pagyvenę žmonės turėtų džiaugtis visapusišku, sveiku ir saugiu gyvenimu ir aktyviai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir politiniame visuomenės gyvenime, kad būtų labiau gerbiamas pagyvenusių žmonių orumas ir pašalintos visos nepriežiūros, netinkamo elgesio ir smurto formos. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 d konstatuojamoji dalis (nauja) (2d)  Fizinė ir psichinė sveikata bei gerovė yra asmenų ir visuomenės gyvenimo kokybės pagrindas ir svarbiausi veiksniai siekiant Europos Sąjungos Lisabonos strategijos tikslų. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių principų. Chartijos 10 straipsnyje numatyta teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę; 21 straipsnyje draudžiama diskriminacija, įskaitant dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; ir 26 straipsnyje pripažįstama neįgaliųjų teise naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą. (3)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įskaitant 9 straipsnį dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės ir 10 straipsnį dėl žodžio laisvės, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių principų. Chartijos 10 straipsnyje numatyta teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę; 20 straipsnyje numatyta, kad visi yra lygūs prieš įstatymą; 21 straipsnyje draudžiama diskriminacija, įskaitant dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; 24 straipsnyje suteikiamos tam tikros teisės vaikams; ir 26 straipsnyje pripažįstama neįgaliųjų teise naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4) 2003-iaisiai – Europos neįgaliųjų metais, 2007-aisiais – Europos lygių galimybių visiems metais ir 2008-aisiais – kultūrų dialogo metais pabrėžta esama diskriminacija ir įvairovės teikiama nauda. (4) 2003-iaisiais – Europos neįgaliųjų metais, 2007-aisiais – Europos lygių galimybių visiems metais ir 2008-aisiais – kultūrų dialogo metais pabrėžta esama tiesioginė, netiesioginė, daugialypė diskriminacija ar diskriminacija dėl ryšių ir būtinybė propaguoti su įvairove susijusius privalumus. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  Europos visuomenės įvairovė yra pagrindinis Sąjungos kultūrinės, politinės ir socialinės integracijos aspektas, taigi būtina ją užtikrinti. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  Diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos gali trukdyti siekti EB sutarties tikslų, ypač siekti aukšto užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinti pragyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę, siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo. Ji taip pat gali trukdyti siekti tikslo kurti laisvą, saugią ir teisingą Europos Sąjungą. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)  Bendrija pagal EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį priėmė tris teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės ir etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ir kovojama su ja. Šie dokumentai parodė teisės aktų vertę kovojant su diskriminacija. Visų pirma, Direktyvoje 2000/78/EB nustatyti vienodo su religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ir seksualine orientacija susijusio požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai. Tačiau tebesiskiria valstybių narių apsaugos nuo diskriminacijos dėl šių priežasčių mastas ir forma kitose, ne užimtumo, srityse. (8)  Bendrija pagal EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį priėmė keletą direktyvų, kuriomis būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės ir etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ir kovojama su ja. Šios direktyvos parodė teisės aktų vertę kovojant su diskriminacija. Direktyvoje 2000/43/EB nustatytas kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės, kuri vykdoma darbo rinkos viduje ir už jos ribų, pagrindas. Direktyvoje 2004/113/EB apibrėžtas pagrindas, pagal kurį užtikrinamas vienodas požiūris į vyrų ir moterių galimybes gauti ir tiekti prekes bei naudotis paslaugomis ir jas teikti. Direktyvoje 2000/78/EB nustatyti bendrieji vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje pagrindai, neatsižvelgiant į religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ir seksualinę orientaciją. Ji neaprėpia su šia taikymo sritimi nesusijusių klausimų. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)  Todėl teisės aktai turėtų uždrausti diskriminaciją dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos daugybėje kitų su darbo rinka nesusijusių sričių, įskaitant socialinę apsaugą, švietimą, galimybę gauti prekių ir paslaugų, prekių tiekimą, paslaugų teikimą ir aprūpinimą būstu. Juose turėtų būti nustatomos priemonės, kuriomis būtų užtikrintos vienodos neįgaliųjų asmenų galimybės numatytose srityse. (9)  Todėl teisės aktai turėtų uždrausti tiesioginę, netiesioginę daugialypę ar dėl ryšių diskriminaciją dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos arba socialinio lyčių aspekto daugybėje kitų su darbo rinka nesusijusių sričių, įskaitant socialinę apsaugą, švietimą, galimybę gauti prekių ir paslaugų, prekių tiekimą, paslaugų teikimą, pvz., aprūpinimą būstu, transportą, dalyvavimą asociacijų veikloje ir sveikatos apsaugą. Juose turėtų būti nustatomos priemonės, kuriomis būtų užtikrintos vienodos asmenų, išpažįstančių tam tikrą religiją arba turinčių tam tikrų įsitikinimų, neįgaliųjų asmenų, atitinkamo amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenų ar asmenų, kuriems būdingos kelios iš šių ypatybių, ir su tokiais asmenimis susijusių asmenų galimybės numatytose srityse. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)  Šioje direktyvoje prekėmis turėtų būti laikomos prekės, apibūdintos EB sutarties nuostatose dėl laisvo prekių judėjimo. Paslaugomis turėtų būti laikomos paslaugos, apibūdintos tos EB sutarties 50 straipsnyje. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 b konstatuojamoji dalis (nauja) (9b)  Neįgalieji dažnai patiria diskriminaciją dėl to, kad neturi prieigos prie viešojo transporto ir užstatytos aplinkos, taip pat dėl neprieinamų ryšių ir informacijos priemonių. Valstybės narės turi imtis priemonių, kad užtikrintų prieigą šiose srityse ir būtų įgyvendintas vienodo požiūrio principas. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis (11)  Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių kompetencijos švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse. Ji taip pat neturi pažeisti svarbaus valstybių narių vaidmens ir veiksmų laisvės teikiant, pavedant ir organizuojant bendruosius ekonominius interesus atitinkančias paslaugas. (11)  Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių naudojimosi savo kompetencija švietimo ir socialinės apsaugos srityse, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą. Ji taip pat neturi nepažeidžia valstybių narių vaidmens ir veiksmų laisvei teikiant, pavedant teikti ir organizuojant bendruosius ekonominius interesus atitinkančias paslaugas. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)  Diskriminacija apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymus diskriminuoti ir atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas. (12)  Diskriminacija apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, daugialypę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymus diskriminuoti ir atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  Neįgalūs asmenys – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelektinių ar jutimo sutrikimų, dėl kurių sąveikos su įvairiomis kliūtimis (aplinkos ar požiūrio) gali būti sutrikdytas visapusiškas ir veiksmingas šių asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime lygiomis teisėmis su kitais asmenimis. Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 b konstatuojamoji dalis (nauja) (12b)  Atsižvelgiant į pernelyg didelę naštą mikroįmonėms joms turėtų būti suteikta ypatinga apsauga, vadovaujantis JAV Pilietinių teisių akto pavyzdžiu. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 c konstatuojamoji dalis (nauja) (12c)  Diskriminacija apima ir atsisakymą suteikti medicininę priežiūrą išskirtinai dėl priežasčių, susijusių su amžiumi. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 d konstatuojamoji dalis (nauja) (12d)  Diskriminacijai dėl negalios priskiriama ir asmens diskriminacija, kai jis yra lydimas pripažinto šuns vedlio arba jam padeda šuo pagalbininkas, kuris yra apmokytas laikantis Tarptautinės šunų vedlių federacijos arba organizacijos "Assistance Dogs International" standartų. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 e konstatuojamoji dalis (nauja) (12e)  Veiksminga nediskriminuojamoji prieiga gali būti suteikta įvairiomis priemonėmis, įskaitant visiems vartotojams pritaikytą dizainą (angl. "design for all") ir neįgalių asmenų skatinimą naudoti pagalbinius prietaisus, taip pat pagalbines judumo ir prieigos priemones, pvz., pripažintų šunų vedlių arba šunų pagalbininkų pagalbą. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 f konstatuojamoji dalis (nauja) (12f)  Kalbant apie 4 straipsnį, pakeitimas laikomas esminiu, jeigu prekės, paslaugos arba amato, profesijos ar verslo pobūdis keičiami taip, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas faktiškai tiekia visai kitokios rūšies prekes arba teikia visiškai kitokias paslaugas. Pakeitimai 10 ir 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  Įgyvendindama vienodo požiūrio, nepaisant religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principą, pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalį Bendrija turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų bei moterų lygybę, ypač atsižvelgdama į tai, kad moterys dažnai tampa daugialypės diskriminacijos aukomis. (13)   Šioje direktyvoje taip pat atsižvelgiama į daugialypę diskriminaciją. Kadangi diskriminuojama gali būti dėl dviejų ar daugiau EB sutarties 12 ir 13 straipsniuose nurodytų priežasčių, Bendrija, įgyvendindama vienodo požiūrio principą pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį, turėtų siekti panaikinti nelygybę dėl lyties, rasės, etninės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, religijos arba tikėjimo, amžiaus arba šių priežasčių derinio ir skatinti lygybę, nepaisant to, koks požymių, susijusių su minėtaisiais veiksniais, derinys būdingas asmeniui. Turėtų būti numatytos veiksmingos teisinės procedūros daugialypės diskriminacijos atvejams nagrinėti. Visų pirma, taikant nacionalines teisines procedūras turėtų būti užtikrinta, kad pareiškėjas galėtų kreiptis dėl visų daugialypės diskriminacijos aspektų pagal vieną procedūrą. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) (14a)  Gali būti leidžiama taikyti skirtingas sąlygas dėl amžiaus ir negalios, jei jos objektyviai ir tinkamai pateisinamos teisėtu tikslu, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tokios skirtingos sąlygos, pvz., gali apimti specialias sąlygas dėl amžiaus, susijusias su galimybe gauti tam tikrų prekių ar paslaugų, pvz., alkoholinių gėrimų, ginklų ar vairuotojo pažymėjimą. Teisėtu tikslu taip pat gali būti laikomas ekonominės, kultūrinės ar socialinės jaunimo ar vyresnio amžiaus asmenų arba neįgalių asmenų integracijos skatinimas. Taigi, priemonės, susijusios su amžiumi ir negalia, kuriomis vieniems asmenims nustatomos palankesnės sąlygos nei kitiems, pvz., nemokamas naudojimasis viešuoju transportu, patekimas į muziejus ar sporto įstaigas arba šių paslaugų teikimas už mažesnę kainą, laikomos suderinamomis su nediskriminavimo principu. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  Atsižvelgiama į su negalia ir amžiumi susijusius aktuarinius ir rizikos veiksnius teikiant draudimo, bankininkystės ir kitas finansines paslaugas. Jos neturėtų būti laikomos diskriminacinėmis, jei įrodoma, kad šie veiksniai yra svarbiausi veiksniai vertinant riziką. (15)  Atsižvelgiama į su negalia ir amžiumi susijusius aktuarinius ir rizikos veiksnius teikiant draudimo, bankininkystės ir kitas finansines paslaugas. Jos neturėtų būti laikomos diskriminacinėmis, jei įrodoma, kad jos yra lemiantys veiksniai vertinant riziką, ir jei paslaugos teikėjas, naudodamasis aktuariniais principais, statistiniais ar medicininiais duomenimis, gali pagrįsti, jog esama žymiai didesnės rizikos. Šie duomenys turi būti tikslūs, nauji ir aktualūs, jie turi būti pateikiami, jei to paprašoma. Aktuariniai ir rizikos veiksniai turėtų atspindėti teigiamus pokyčius, susijusius su gyvenimo trukme ir aktyviu senėjimu, bei geresnį neįgaliųjų judumą ir prieigą. Medicininiais duomenimis laikomi tik objektyvūs ir patikrinti medicinos faktai ir neginčijamos medicinos žinios, kurios atitinka medicininių duomenų rinkimo reikalavimus. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a)  Sutartys, kurios valstybėse narėse sudaromos valstybės, regioninių ar vietos institucijų bei kitų viešosios teisės subjektų valdomų organų vardu, turi atitikti Sutarties principus, ypač laisvo prekių judėjimo principą, įsisteigimo laisvės principą ir laisvo paslaugų teikimo principą, taip pat su jais susijusius principus, pvz., vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abišalio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Teisiniai koordinavimo reikalavimai, taikomi viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūroms, išdėstyti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo1, siekiant, kad sutartys, kurios valstybėse narėse sudaromos valstybės, regioninių ar vietos institucijų bei kitų viešosios teisės subjektų valdomų organų vardu, atitiktų EB sutarties principus, ypač vienodo požiūrio nepaisant lyties, rasės ar etninės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo arba amžiaus principą, taip pat nediskriminavimo principą. Tačiau tam tikrą vertę viršijančioms viešojo pirkimo sutartims taikomos Bendrijos lygmens nuostatos, pagal kurias siekiama koordinuoti nacionalines šių sutarčių sudarymo procedūras. Taip siekiama užtikrinti, kad viešųjų pirkimų sektoriuje būtų skatinama konkurencija. Valstybės narės turėtų traktuoti šias koordinavimo nuostatas remdamosi vienodo požiūrio nepaisant lyties, rasės ar etninės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo arba amžiaus principais, taip pat kitomis pagal Sutartį numatytomis taisyklėmis. _____________ 1 OL L 134, 2004 4 30, p. 114. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis (16)  Visi asmenys gali naudotis laisve sudaryti sutartis, įskaitant laisvę pasirinkti partnerį, su kuriuo sudaroma tam tikro sandorio sutartis. Ši direktyva neturėtų būti taikoma atskirų asmenų vykdomiems ekonominiams sandoriams, kurie nėra jų profesinė ar komercinė veikla. (16)  Visi asmenys gali naudotis laisve sudaryti sutartis, įskaitant laisvę pasirinkti partnerį, su kuriuo sudaroma tam tikro sandorio sutartis. Svarbu, kad suteikiant prieigą prie prekių ir paslaugų, taip pat tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, būtų užtikrinta privataus ir šeimos gyvenimo, taip pat atitinkamų sandorių apsauga. Todėl į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka sandoriai tarp privačių savo vardu veikiančių asmenų, jei jie nėra profesinė ar komercinė sutartį sudarančių šalių veikla. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis (17)  Draudžiant diskriminaciją svarbu gerbti kitas pagrindines teises ir laisves, įskaitant privataus ir šeimos gyvenimo bei su tuo susijusių susitarimų, religijos laisvės ir laisvės jungtis į asociacijas apsaugą. Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių su šeimine ar šeimos padėtimi ir reprodukcijos teisėmis susijusių įstatymų. Ji taip pat nepažeidžia valstybės, valstybinių institucijų ar įstaigų arba švietimo pasaulietinio statuso. (17)  Draudžiant diskriminaciją svarbu gerbti kitas pagrindines teises ir laisves, įskaitant religijos laisvės, laisvės jungtis į asociacijas, žodžio laisvės ir spaudos laisvės apsaugą. Ši direktyva nepažeidžia valstybės, valstybinių institucijų ar įstaigų arba švietimo pasaulietinio statuso. Šia direktyva nekeičiamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymas, įskaitant santuokinės, šeimos ir sveikatos apsaugos teisės sritis. Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)  Valstybės narės atsakingos už švietimo ir mokymo sistemų organizavimą ir turinį. Komisijos komunikate "dėl XXI amžiaus kompetencijų – Europos mokyklų bendradarbiavimo darbotvarkė" pabrėžiama, kad reikia atkreipti tam tikrą dėmesį į nepalankioje socialinėje padėtyje esančius vaikus ir tuos, kurie turi specialiųjų mokymosi poreikių. Visų pirma, nacionalinėje teisėje gali būti numatyta skirtinga galimybė patekti į mokymo įstaigas dėl religijos ar tikėjimo. Valstybės narės taip pat gali leisti arba drausti nešioti ar viešai rodyti religinius simbolius mokyklose. (18)  Valstybės narės atsakingos už švietimo ir mokymo sistemų organizavimą ir turinį. Jos turėtų užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Komisijos komunikate "dėl XXI amžiaus kompetencijų – Europos mokyklų bendradarbiavimo darbotvarkė" pabrėžiama, kad reikia atkreipti tam tikrą dėmesį į nepalankioje socialinėje padėtyje esančius vaikus ir tuos, kurie turi specialiųjų mokymosi poreikių. Valstybės narės, tik remdamosi objektyviomis aplinkybėmis, gali leisti taikyti skirtingą požiūrį religijos ar tikėjimo pagrindu numatant galimybę patekti į mokymo įstaigas, jeigu asmenims keliamas reikalavimas elgtis garbingai ir būti lojaliems organizacijos moraliniams principams, tačiau, siekiant apsaugoti nuo netiesioginės diskriminacijos, tuo nepateisinama diskriminacija jokiu kitu pagrindu ir turi būti kitos geografiškai prieinamos švietimo įstaigos, kurias būtų galima pagrįstai pasirinkti. Valstybės narės užtikrina, kad dėl to nebūtų atsisakoma suteikti teisės į švietimą. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis (19)  Prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 11 dėl bažnytinių ir nereliginių organizacijų statuso Europos Sąjunga atvirai pripažino gerbianti ir nepažeidžianti pagal nacionalinę teisę valstybių narių bažnytinėms ir religinėms asociacijoms ar bendruomenėms suteikto statuso ir vienodai gerbianti filosofinių bei nereliginių organizacijų statusą. Priemonėmis, kuriomis neįgaliems asmenims suteikiamos realios nediskriminacinės galimybės šioje direktyvoje minimose srityse, yra svarbios praktiškai užtikrinant visapusišką lygybę. Be to, kai kuriais atvejais siekiant užtikrinti tokias galimybes gali būti būtinos atskiros aprūpinimo tinkamomis patalpomis priemonės. Nė vienu atveju nereikalaujama priemonių, kurios galėtų sukelti neproporcingų sunkumų. Vertinant, ar sunkumai yra neproporcingi, reikėtų atsižvelgti į daugybę veiksnių, įskaitant organizacijos dydį, išteklius ir pobūdį. Tinkamų sąlygų sudarymo principas ir neadekvatūs sunkumai nustatyti Direktyvoje 2000/78/EB ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje. (19)  Prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 11 dėl bažnytinių ir nereliginių organizacijų statuso Europos Sąjunga atvirai pripažino gerbianti ir nepažeidžianti pagal nacionalinę teisę valstybių narių bažnytinėms ir religinėms asociacijoms ar bendruomenėms suteikto statuso ir vienodai gerbianti filosofinių bei nereliginių organizacijų statusą. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) (19a)  Priemonėmis, kuriomis neįgaliems asmenims suteikiama veiksminga nediskriminuojamoji prieiga šioje direktyvoje minimose srityse, yra svarbios praktiškai užtikrinant visapusišką lygybę. Be to, kai kuriais atvejais siekiant užtikrinti tokias galimybes gali būti būtinos individualios priemonės, kuriomis siekiama sudaryti tinkamas sąlygas. Nė vienu atveju nereikalaujama priemonių, kurios galėtų sukelti neproporcingų sunkumų. Vertinant, ar sunkumai yra neproporcingi, reikėtų atsižvelgti į tai, ar turimos minty priemonės yra neįgyvendinamos ir nesaugios ir negalėtų tapti įgyvendinamomis ir saugiomis tinkamai pakeitus taisykles, politiką ar nusistovėjusią tvarką arba pašalinus architektūrines, susisiekimo ar transporto kliūtis, arba teikiant papildomą pagalbą ar paslaugas. Norint sudaryti tinkamas sąlygas nebūtina smarkiai struktūriškai keisti pastatus, kurių konstrukcija yra ypač saugoma dėl jų istorinės, kultūrinės ar architektūrinės vertės laikantis nacionalinių teisės aktų. Tinkamų sąlygų sudarymo principai ir neproporcingi sunkumai nustatyti Direktyvoje 2000/78/EB ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis (21)  Diskriminacijos draudimas turi nepažeisti nuostatos toliau taikyti ar imtis priemonių, kuriomis neleidžiama sudaryti nepalankių sąlygų tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos asmenų grupei arba kuriomis panaikinamas neigiamas šių sąlygų poveikis. Tokiomis priemonėmis galima leisti steigti tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos asmenų organizacijas, kai svarbiausias tikslas yra remti tų asmenų specialiuosius poreikius. (21)  Diskriminacijos draudimas turi nepažeisti nuostatos toliau taikyti ar imtis priemonių, kuriomis neleidžiama sudaryti nepalankių sąlygų tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos asmenims arba asmenims, kuriems būdinga keletas savybių, susijusių su šiais specifiniais veiksniais, taip pat su jais susijusiems asmenims arba priemonių, kuriomis panaikinamas neigiamas šių sąlygų poveikis. Laikantis šio draudimo galėtų būti taip pat parengtos papildomos priemonės, skirtos vienodam požiūriui ir lygioms galimybėms skatinti, kurias taikant būtų atsižvelgta į lyties aspektą, taip pat galėtų būti imtasi teigiamų veiksmų, kuriais būtų siekiama atsižvelgti į specialias asmenų ar tam tikroms kategorijoms priskiriamų asmenų, kuriems dėl jų specifinių savybių reikalingos kitiems neaktualios struktūros, paslaugos ir pagalba, reikmes. Be šių priemonių steigiamos nepriklausomos tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos asmenų organizacijos, kai svarbiausias tikslas yra remti tų asmenų specialiuosius poreikius. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis (25)  Siekiant veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principą būtina tinkama teisinė apsauga nuo persekiojimo. (25)  Siekiant veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principą būtina tinkama teisinė apsauga nuo persekiojimo. Veiksminga teisinė asmenų apsauga turi būti užtikrinama kartu aktyviai skatinant nediskriminavimą ir lygias galimybes. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 konstatuojamoji dalis (26)  Rezoliucijoje dėl tolesnės veiklos po Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m.) Taryba skatino visapusiškai įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant diskriminacijos riziką patiriantiems žmonėms atstovaujančias organizacijas, socialinius partnerius ir suinteresuotąsias šalis, kuriant politiką ir programas, kurių tikslas – užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti lygybę bei lygias galimybes tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. (26)  Rezoliucijoje dėl tolesnės veiklos po Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m.) Taryba skatino visapusiškai įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant diskriminacijos riziką patiriantiems žmonėms atstovaujančias organizacijas, socialinius partnerius ir suinteresuotąsias šalis, kuriant politiką ir programas, kurių tikslas – užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti lygybę bei lygias galimybes tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. To siekdamos Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad visomis tinkamomis, adekvačiomis ir prieinamomis priemonėmis (kaip antai ženklų kalba klausos sutrikimų turintiems žmonėms ir specialios interneto svetainės silpnaregiams), rengiant informavimo ir spaudos kampanijas, taip pat skirtas kovoti su stereotipais, visuomenė ir suinteresuotosios šalys būtų supažindintos su šios direktyvos nuostatomis ir šioje srityje jau galiojančiomis nuostatomis. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 31 a konstatuojamoji dalis (nauja) (31a)  Teismai ir tribunolai, aiškindami diskriminacijos pagrindo reikšmę, turėtų atsižvelgti į tarptautines ir Europos žmogaus teisių skatinimo priemones, įskaitant jų veiklą prižiūrinčių organų, pvz., Europos žmogaus teisių teismo, rekomendacijas ir praktiką. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis 1.  Šioje direktyvoje nustatomi kovos su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindai siekiant valstybėse narėse, išskyrus užimtumo ir profesinėje srityje, įgyvendinti vienodo požiūrio principą. 1.  Šioje direktyvoje nustatomi kovos su diskriminacija, taip pat su daugialype diskriminacija, dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindai siekiant valstybėse narėse, išskyrus užimtumo ir profesinėje srityje, įgyvendinti vienodo požiūrio principą. 2.  Daugialypė diskriminacija – tai tokia diskriminacija, kai: a) diskriminuojama dėl keleto pagrindų, t. y. religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindais, nesvarbu, koks būtų jų derinys, arba b) dėl bet kurio 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo ar keleto iš jų, taip pat dėl vieno ar keleto iš šių pagrindų: i) lyties (jeigu skundžiamas atvejis patenka į Direktyvos 2004/113/EB materialinę taikymo sritį, taip pat į šios direktyvos taikymo sritį), ii) rasės ar etninės kilmės (jeigu skundžiamas atvejis patenka į Direktyvos 2000/43/EB materialinę taikymo sritį, taip pat į šios direktyvos taikymo sritį) arba iii) tautybės (jeigu skundžiamas atvejis patenka į EB sutarties 12 straipsnio taikymo sritį). 3.  Šioje direktyvoje sąvokos "daugialypė diskriminacija" ir "daugialypis pagrindas" suprantamos taip pat, kaip nurodytuose teisės aktuose. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 dalis 2.  Taikant 1 dalį: 2.  Taikant 1 dalį: a) tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi ne taip palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėtų būti elgiamasi su kitu asmeniu; a) tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl vienos ar keleto 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu arba asmenimis, kurie susiję arba, kaip manoma, susiję su tokiu asmeniu, elgiamasi ne taip palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėtų būti elgiamasi su kitu asmeniu; (b) netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros religijos ar tikėjimo, tam tikros negalios, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. b) netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros religijos ar tikėjimo, tam tikros negalios, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys arba asmenys, kurie susiję arba, kaip manoma, susiję su tokiais asmenimis, gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalis 3.  Priekabiavimas laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija, jei dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nepageidaujamu elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. 3.   Nepažeidžiant žodžio laisvės, priekabiavimas laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija, jei dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nepageidaujamu elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Tokiu atveju priekabiavimo sąvoką galima apibrėžti pagal valstybių narių nacionalinius įstatymus ir praktiką. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 4 dalis 4.  Nurodymas diskriminuoti asmenis dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija. 4.   Hierarchiniu santykiu paremtas prašymas ar nurodymas diskriminuoti asmenis dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Diskriminacija, grindžiama prielaidomis apie asmens religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją, arba ryšiais su tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, tam tikro amžiaus ar seksualinės orientacijos asmenimis, laikoma šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 5 dalis 5.  Atsisakymas pasirūpinti tinkamomis sąlygomis neįgaliems asmenims tam tikru atveju, kaip numatyta šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkte, laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija. 5.  Atsisakymas pasirūpinti tinkamomis sąlygomis neįgaliems asmenims arba asmenims, susijusiems su neįgaliais asmenimis, kai sąlygos reikalingos tam, kad jie galėtų teikti asmeninę pagalbą neįgaliesiems asmenims, tam tikru atveju, kaip numatyta šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkte, laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 6 dalis 6.   Nepaisydamos šio straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį pateisina teisėtas tikslas ir šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Ši direktyva neužkerta kelio nustatyti tam tikro amžiaus asmens galimybę naudotis socialinėmis lengvatomis, mokytis ir gauti tam tikrų prekių ar paslaugų. 6.   Pagal šią direktyvą leidžiamas skirtingas požiūris dėl amžiaus, jei jį objektyviai ir pakankamai pateisina teisėtas tikslas ir šio tikslo siekiama tinkamomis, proporcingomis, būtinomis ir veiksmingomis priemonėmis. Pakeitimai 87 ir 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 7 dalis 7.  Nepaisydamos šio straipsnio 2 dalies, finansinių paslaugų teikimo srityje valstybės narės gali leisti proporcingą skirtingą požiūrį, kai teikiant minėtas paslaugas lytis ar negalia yra svarbiausias veiksnys atliekant rizikos vertinimą, pagrįstą svarbiais ir tiksliais aktuariniais ar statistiniais duomenimis. 7.  Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, finansinių paslaugų teikimo srityje proporcingas skirtingas požiūris, kai teikiant minėtas paslaugas amžius ar negalia yra lemiamas veiksnys atliekant rizikos vertinimą, pagrįstą svarbiais aktuariniais principais, tiksliais statistiniais duomenimis arba medicinos žiniomis, nelaikomas diskriminacija pagal šią direktyvą. Šie duomenys turi būti tikslūs, nauji ir aktualūs, jie turi būti pateikiami prieinamu būdu, jei to paprašoma. Aktuariniai ir rizikos veiksniai turėtų atspindėti teigiamus pokyčius, susijusius su gyvenimo trukme ir aktyviu senėjimu, bei geresnį neįgaliųjų judumą ir prieigą. Paslaugų teikėjas turi galėti objektyviai įrodyti, kad rizika daug didesnė, ir užtikrinti, kad požiūrio skirtumus objektyviai ir pagrįstai pateisintų teisėtas tikslas ir šio tikslo būtų siekiama proporcingomis, būtinomis ir veiksmingomis priemonėmis. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 8 dalis 8.  Ši direktyva nepažeidžia bendrųjų priemonių, numatytų nacionaliniuose teisės aktuose, kurie demokratinėse visuomenėse yra būtini visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai. 8.  Ši direktyva nepažeidžia bendrųjų priemonių, numatytų nacionaliniuose teisės aktuose, kurie demokratinėse visuomenėse yra būtini ir proporcingi visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 8 a dalis (nauja) 8a.  Šioje direktyvoje pripažįstama, kad teisė į privatumą yra priemonė kovoti su šiame straipsnyje aptariama diskriminacija. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktas d) galimybei gauti visuomenei prieinamų prekių bei kitų paslaugų ir tiekti prekes bei teikti paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu. d) galimybei gauti visuomenei prieinamų prekių bei kitų paslaugų ir tiekti prekes bei teikti paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu ir transportą. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d a punktas (naujas) da) narystei ir veiklai asociacijose ir šių asociacijų teikiamoms paslaugoms. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa d dalis taikomas atskiriems asmenims tik tuo atveju, jei jie vykdo profesinę ar komercinę veiklą. d dalis netaikoma asmenų, kuriems sandoriai nėra komercinė ar profesinė veikla, sandoriams. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalis 2.   Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių su šeimine ar šeimos padėtimi susijusių įstatymų ir reprodukcijos teisių. 2.   Šia direktyva nekeičiamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymas. Pakeitimai 89 ir 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalis 3.  Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių atsakomybės už mokymo turinį, veiklą ir švietimo sistemų organizavimą, įskaitant specialiųjų poreikių švietimo paslaugų teikimą. Valstybės narės gali numatyti skirtingą požiūrį į galimybę patekti į mokymo įstaigas dėl religijos ar tikėjimo. 3.  Ši direktyva netaikoma mokymo turiniui, veiklai ir nacionalinių švietimo sistemų organizavimui, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės užtikrina neįgaliųjų teisę siekti išsilavinimo be diskriminacijos remiantis lygiomis galimybėmis. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad priimant sprendimą dėl tinkamos mokymo ar lavinimo rūšies, būtų atsižvelgiama į neįgalaus asmens nuomonę. Valstybės narės gali leisti taikyti skirtingą požiūrį į galimybę patekti į mokymo įstaigas dėl religijos ar tikėjimo atsižvelgiant į specialų šių įstaigų pobūdį ir moralinius principus bei į švietimo sistemų įvairovę, jei tokiu būdu nepažeidžiama teisė gauti išsilavinimą ir nepateisinama diskriminacija dėl kitų priežasčių. Valstybės narės užtikrina, kad dėl to nebūtų atsisakoma suteikti teisės į švietimą. Pakeitimai 95 ir 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis 4.  Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių teisės aktų, užtikrinančių valstybės, valstybinių institucijų ar įstaigų arba švietimo pasaulietinį pobūdį arba susijusių subažnyčios ir kitų religija ar tikėjimu paremtų organizacijų statusu ir veikla. Ji lygiai taip pat nepažeidžia nacionalinių teisės aktų, skatinančių vyrų ir moterų lygybę. 4.  Ši direktyva netaikoma nacionalinei teisei, užtikrinančiai valstybės, valstybinių institucijų ar įstaigų arba švietimo pasaulietinį pobūdį, arba susijusiai su bažnyčių ir kitų religija ar tikėjimu grindžiamų organizacijų statusu ir teisine sistema, jei šie klausimai nepriklauso ES kompetencijai. Jei bažnyčių ir kitų religija ar tikėjimu grindžiamų organizacijų veikla priklauso ES kompetencijai, taikomos Sąjungos teisės aktų nuostatos dėl nediskriminavimo. Ji lygiai taip pat nepažeidžia nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos užtikrinama vyriškos lyties ir moteriškos lyties asmenų lygybė. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 5 dalis 5.  Šioje direktyvoje neaptariamas skirtingas požiūris dėl pilietybės ir ji nepažeidžia trečiųjų šalių piliečių ir asmenų, neturinčių pilietybės, atvykimui į valstybių narių teritoriją ir apsigyvenimui jose taikomų nuostatų ir sąlygų nei kitų su tokių trečiųjų šalių piliečių ir asmenų, neturinčių pilietybės, teisiniu statusu susijusių sąlygų taikymo. 5.  Šioje direktyvoje neaptariamas skirtingas požiūris dėl pilietybės ir ji nepažeidžia trečiųjų šalių piliečių ir asmenų, neturinčių pilietybės, atvykimui į valstybių narių teritoriją ir apsigyvenimui jose taikomų nuostatų ir sąlygų nei kitų su tokių trečiųjų šalių piliečių ir asmenų, neturinčių pilietybės, teisiniu statusu susijusių sąlygų taikymo. Diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, pateikiama kaip skirtingas požiūris atsižvelgiant į pilietybę, laikoma šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija. Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Ši direktyva netaikoma reklamos ir žiniasklaidos sektoriams. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys 1.  Siekiant užtikrinti, kad neįgalių asmenų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo: 1.  Siekiant užtikrinti, kad neįgalių asmenų, kai "negalios" sąvoka yra suprantama taip, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir kaip lėtinės ligos, atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo: Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktas a) iš anksto numatomos priemonės, kuriomis būtina užtikrinti, kad neįgalūs asmenys turėtų veiksmingą ir nediskriminacinę galimybę gauti socialinę apsaugą, socialines lengvatas, mokymą ir visuomenei prieinamų prekių bei paslaugų, tiekti prekes ir teikti paslaugas, aprūpinti būstu ir transporto priemonėmis, įskaitant tinkamus jų pakeitimus ar pritaikymus. Tokios priemonės neturėtų būti neproporcingai apsunkinančios, reikalauti iš esmės pakeisti socialinę apsaugą, socialines lengvatas, sveikatos priežiūrą, švietimą arba minėtas prekes ir paslaugas ar aprūpinti kitomis prekėmis ir paslaugomis; a) iš anksto numatomos priemonės, įskaitant tinkamus jų pakeitimus ar pritaikymus, kuriomis būtina užtikrinti, kad neįgalūs asmenys turėtų realią ir nediskriminacinę galimybę prieiti prie socialinės apsaugos, socialinių lengvatų, sveikatos priežiūros, mokymo ir visuomenei prieinamų prekių bei paslaugų, be kita ko, būsto, telekomunikacijų bei elektroninių ryšių, informacijos (įskaitant prieinamais būdais teikiamą informaciją), finansinių paslaugų, kultūros ir laisvalaikio paslaugų, viešosios paskirties pastatų, transporto priemonių bei kitų viešųjų erdvių ir infrastruktūros. Jeigu nediskriminacinės galimybės realiai nesuteikiamos dėl praktikos, politikos ar procedūros, imamasi priemonių užkirsti kelią šiam poveikiui. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktas b) vis dėl to numatoma prievolė užtikrinti realias ir nediskriminacines galimybes ir tam tikru atveju, jei reikia, sudaryti tinkamas sąlygas, jei tai nesukelia neproporcingai didelių sunkumų. b)   Taikant šios dalies nuostatas, veiksminga nediskriminuojamoji prieiga aprėpia kliūčių ir sunkumų įvardijimą ir pašalinimą, taip pat naujų sunkumų ir kliūčių, dėl kurių apsunkinamos neįgalių asmenų galimybės naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis, paslaugomis ir infrastruktūra, prevenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio šie sunkumai, kliūtys ar negalia. Taikant šios direktyvos nuostatas ir nepaisant to, kokių priemonių imamasi siekiant pašalinti kliūtis, veiksminga nediskriminuojamoji prieiga neįgaliesiems, jei įmanoma, užtikrinama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir neturintiems negalios asmenims, be to, neįgaliesiems užtikrinamas supaprastintas pagalbos priemonių naudojimas, įskaitant pagalbą, susijusią su judumu ir prieiga, pvz., pripažintų šunų vedlių arba šunų pagalbininkų pagalbą. Jei, nepaisant visų pastangų, negalima sudaryti tinkamų sąlygų ir užtikrinti veiksmingos nediskriminuojamosios prieigos tomis pačiomis sąlygomis bei taikant šios direktyvos nuostatas, sudaromos tinkamos alternatyvios galimybės. Šioje nuostatoje "tinkamų sąlygų sudarymas" reiškia alternatyvias priemones, kurios reikalingos tam tikru atveju sudaryti neįgaliam asmeniui galimybę vienodomis sąlygomis kaip ir kiti naudotis teisėmis ir (arba) jas įgyvendinti, kaip numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje. Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis 2.  Kad būtų įvertinta, ar priemonės, kurios būtinos šio straipsnio 1 dalies nuostatai įgyvendinti, sukeltų neproporcingai didelių sunkumų, visų pirma atsižvelgiama į organizacijos dydį, pobūdį ir išteklius, numatomas išlaidas, prekių ir paslaugų gyvavimo ciklą ir galimą naudą dėl pagerėjusių neįgalių asmenų galimybių. Sunkumai nėra neproporcingai dideli, jei jie numatytomis priemonėmis pakankamai pašalinami suinteresuotos valstybės narės vienodo požiūrio politikos srityje. 2.   Taikant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas nediskriminacines galimybes, neturėtų būti užkraunama neproporcinga našta ir dėl to neturėtų prireikti esminių pakeitimų. Kad būtų įvertinta, ar atitinkama priemonė sukeltų neproporcingai didelių sunkumų, derėtų atsižvelgti į tai, ar atitinkama priemonė yra neįgyvendinama arba nesaugi ir ji negalėtų tapti įgyvendinama ir saugi tinkamai pakeitus taisykles, politiką ar praktiką arba pašalinus architektūrines, komunikacijos ar transporto kliūtis, arba teikiant papildomą pagalbą ar paslaugas. Pakeitimas laikomas esminiu, jei prekės ar paslaugos arba prekybos, profesijos ar verslo pobūdis keičiami taip, kad prekių ar paslaugų teikėjas iš tiesų ima teikti visiškai kitokias prekes ar paslaugas. Norint sudaryti tinkamas sąlygas nebūtina labai keisti pastatų, kurių konstrukcija yra konkrečiai saugoma dėl jų istorinės, kultūrinės ar architektūrinės vertės laikantis nacionalinės teisės aktų, konstrukcijos. Sunkumai nėra laikomi neproporcingai dideliais, jei jie pakankamai pašalinami atitinkamoje valstybėje narėje numatytomis priemonėmis. Tinkamų sąlygų sudarymo principas ir neproporcingi sunkumai turėtų būti aiškinami pagal Direktyvą 2000/78/EB ir JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis 3.  Ši direktyva nepažeidžia Bendrijos teisės nuostatų ar nacionalinių taisyklių, apimančių galimybes gauti tam tikrų prekių ir paslaugų. 3.  Ši direktyva nepažeidžia Bendrijos teisės nuostatų ar nacionalinių taisyklių, apimančių galimybes gauti tam tikrų prekių ir paslaugų. Tačiau, jeigu įmanoma, ES institucijos ir valstybės narės imasi priemonių, kuriomis prekių, ypač pramonės gaminių, tiekėjai ir paslaugų teikėjai būtų skatinami parengti optimalius sprendimus, pvz., pasitelkiant viešųjų pirkimų procedūras. Prieinamais produktais ir paslaugomis laikomi tokie produktai ir paslaugos, kuriais gali naudotis visi vartotojai. Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnis Siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką lygybę, pagal vienodo požiūrio principą nė vienai valstybei narei nedraudžiama toliau taikyti konkrečias priemones, skirtas su religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine orientacija susijusiems nuostoliams užkirsti kelią arba jiems kompensuoti, arba imtis šių priemonių. Siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką lygybę, pagal vienodo požiūrio principą nė vienai valstybei narei nedraudžiama toliau taikyti konkrečias priemones ar jų imtis arba sudaryti galimybes taikyti šias priemones viešajame, privačiajame arba visuomeniniame sektoriuose, siekiant, kad būtų užkirstas kelias su religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine orientacija susijusiems nuostoliams arba jie būtų kompensuoti. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdant šioje direktyvoje nustatytas prievoles visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, būtų prieinamos teisminės ir (arba) administracinės procedūros, įskaitant, kai jos mano, kad tai būtina, taikinimo sistemą, net pasibaigus tariamiems diskriminaciniams santykiams. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdant šioje direktyvoje nustatytas prievoles visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, būtų praktiškai prieinamos teisminės ir (arba) administracinės procedūros, įskaitant, kai jos mano, kad tai būtina, taikinimo sistemą, net pasibaigus tariamiems diskriminaciniams santykiams. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybės narės į savo nacionalines teisės sistemas įtraukia priemones, kurios, valstybėms narėms priėmus atitinkamą sprendimą, būtinos išties veiksmingai kompensuoti ar atlyginti asmens, nukentėjusio dėl diskriminacijos pagal šios direktyvos nuostatas, patirtus nuostolius ir žalą. Minėtosios priemonės turi būti atgrasomojo pobūdžio ir jas taikant turi būti užtikrinta, kad kompensacija proporcingai atitiktų patirtą žalą. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalis 2.  Šio straipsnio 1 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti ieškovams palankesnes įrodymų taisykles. 2.  Šio straipsnio 1 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti ieškovams palankesnes taisykles. Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a straipsnis (naujas) 9a straipsnis Lygybės skatinimas 9a.  Valstybės narės aktyviai skatina asmenų lygybę nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, lyties ar seksualinės orientacijos, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiksmus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį. Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnis Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje suinteresuotiems asmenims atitinkamomis priemonėmis būtų pranešta apie pagal šią direktyvą priimtas nuostatas ir jau galiojančias susijusias nuostatas. Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje suinteresuotiems asmenims atitinkamomis priemonėmis, įskaitant internetą, būtų pranešta apie pagal šią direktyvą priimtas nuostatas ir jau galiojančias susijusias nuostatas. Siekdamos skatinti vienodo principo požiūrį, valstybės narės organizuoja ad hoc informacijos ir žinių kampanijas ir mokymus. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnis Siekdamos skatinti laikytis vienodo požiūrio principo, valstybės narės inicijuoja dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios pagal nacionalinę teisę ir praktiką yra teisėtai suinteresuotos, kad būtų prisidėta prie kovos su diskriminacija, susijusia su šioje direktyvoje numatytomis priežastimis ir sritimis. Siekdamos skatinti laikytis vienodo požiūrio principo, valstybės narės inicijuoja dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma nevyriausybinėmis organizacijomis, o šios konsultacijos apima ir šios direktyvos įgyvendinimo stebėseną. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės paskiria instituciją arba institucijas, skatinančias vienodo požiūrio į visus asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principo taikymą. Šios institucijos gali priklausyti agentūroms, kurios nacionaliniu lygmeniu įpareigotos ginti asmens teises arba jas apsaugoti, įskaitant teises pagal kitus Bendrijos teisės aktus ir direktyvas 2000/43/EB bei 2004/113/EB. 1.  Valstybės narės paskiria nepriklausomai veikiančią ir tinkamai finansuojamą instituciją arba institucijas, skatinančias vienodo požiūrio į visus asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principo taikymą. Valstybės narės užtikrina, kad ši institucija arba institucijos būtų kompetentingos srityse, kurias apima ši direktyva, ir užimtumo bei įdarbinimo pagal Direktyvą 2000/78/EB srityse. Šios institucijos gali priklausyti agentūroms, kurios nacionaliniu lygmeniu įpareigotos ginti teises pagal kitus Bendrijos teisės aktus ir direktyvas 2000/43/EB, 2000/78/EB bei 2004/113/EB. Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies -1 įtrauka (nauja) – palengvinti administracinius arba teisminius procesus, susijusius su diskriminacija, kuriuose nukentėjusysis yra kitos valstybės narės, nei atsakovo gyvenamoji valstybė narė, gyventojas, susisiekiant su atitinkama organizacija ar organizacijomis atsakovo valstybėje narėje; Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies -1a įtrauka (nauja) – prireikus užtikrinti ieškovo galimybę naudotis teisine pagalba pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles1; _____________ 1 OL L 26, 2003 1 31, p. 41. Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies antra įtrauka – atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos, – stebėti ir atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos, įskaitant kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų taikymo tyrimus, Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies 3 a įtrauka (nauja) – bendradarbiauti ir keistis informacija su Pagrindinių teisių agentūra ir kitomis atitinkamomis ES institucijomis. Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės suteikia šioms institucijoms pakankamai išteklių jų funkcijoms veiksmingai ir pasiekiamu būdu vykdyti. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio a punktas a) būtų panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui; a) būtų nedelsiant panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie prieštarauja vienodo požiūrio principui; Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnis Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Sankcijomis gali būti kompensacijos, kurios negalima apriboti iš anksto nustačius didžiausią ribą, sumokėjimas ir jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir jas taikant diskriminacija turi būti sustabdoma, o jos padariniai – panaikinami; tai gali būti kompensacijos, kurios negalima apriboti iš anksto nustačius didžiausią ribą, sumokėjimas. Pakeitimai 59 ir 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 dalis 2.  Kad būtų atsižvelgta į tam tikras sąlygas, jei reikia, valstybės narės gali nustatyti, kad prievolės suteikti realią galimybę, kaip numatyta 4 straipsnyje, turėtų būti laikomasi [vėliausiai] iki … ketverius [metus nuo priėmimo]. 2.  Kad įvykdytų įsipareigojimą užtikrinti veiksmingą nediskriminuojamąją galimybę naudotis esamomis infrastruktūromis, politika ar procedūromis, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalies a punkte, esant reikalui, valstybėms narėms gali būti suteiktas papildomas 10 metų laikotarpis [nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino] šiam įsipareigojimui įvykdyti. Valstybės narės, norėdamos pasinaudoti papildomu laikotarpiu, informuoja Komisiją nurodydamos priežastis ne vėliau kaip iki šio straipsnio dalyje nustatytos datos. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šiuo papildomu laikotarpiu, pateikia Komisijai laipsniško reikalavimų, nustatytų 4 straipsnio 1 dalies a punkte, įgyvendinimo planą, kuriame būtų numatyti tikslai, priemonės ir tvarkaraštis. Kiekviena valstybė narė, nusprendusi pasinaudoti šiuo papildomu laikotarpiu, kas pusmetį pateikia Komisijai veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą nediskriminuojamąją prieigą, ir pažangos siekiant įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, ataskaitą. Komisija Tarybai kas pusmetį pateikia ataskaitą. Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalis 1.  Ne vėliau kaip iki … ir po to kas penkeri metai valstybės narės ir nacionalinės lygybės institucijos pateikia Komisijai visą informaciją, būtiną, kad Komisija parengtų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo. 1.  Ne vėliau kaip iki … ir po to kas penkeri metai valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, būtiną, kad Komisija parengtų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Ne vėliau kaip praėjus ... metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, turi įsigalioti išsamus Bendrijos teisinis pagrindas, susijęs su nediskriminavimu, ir šis pagrindas privalo būti viena direktyva, apjungianti ir pakeičianti visas esamas direktyvas, pagrįstas EB sutarties 13 straipsniu, įskaitant šią direktyvą. Pagal naująją direktyvą užtikrinamas vienodas apsaugos nuo diskriminacijos dėl visų priežasčių lygis. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalis 2.  Komisijos ataskaitoje prireikus atsižvelgiama į socialinių partnerių, susijusių nevyriausybinių organizacijų ir ES pagrindinių teisių agentūros nuomones. Remiantis lyčių vyravimo principu į šią ataskaitą, inter alia, įtraukiamas priemonių, kurių imamasi moterų ir vyrų atžvilgiu, poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į gautą informaciją, prireikus į minėtą ataskaitą įtraukiami pasiūlymai peržiūrėti ir atnaujinti šią direktyvą. 2.  Komisijos ataskaitoje prireikus atsižvelgiama į socialinių partnerių, susijusių nevyriausybinių organizacijų ir ES pagrindinių teisių agentūros nuomones. Į ataskaitą įtraukiama dabartinės valstybių narių praktikos, susijusios su 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis dėl amžiaus ar negalios veiksnio naudojimo apskaičiuojant įmokas ir pašalpas, apžvalga. Remiantis lyčių vyravimo principu į šią ataskaitą, inter alia, įtraukiamas priemonių, kurių imamasi moterų ir vyrų atžvilgiu, poveikio vertinimas. Į šią ataskaitą taip pat įtraukiama informacija apie daugialypę diskriminaciją, apimančia ne tik diskriminaciją dėl religijos arba tikėjimo, seksualinės orientacijos, amžiaus arba negalios, bet taip pat diskriminaciją dėl lyties, rasės ir etninės kilmės. Atsižvelgiant į gautą informaciją, prireikus į minėtą ataskaitą įtraukiami pasiūlymai peržiūrėti ir atnaujinti šią direktyvą.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kas šešis mėnesius atliekamo ES ir Baltarusijos dialogo vertinimo

P6_TA(2009)0212 B6-0177/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, ypač į 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Baltarusijos(1),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2009 m. kovo 16 d. išvadas dėl Baltarusijos, kuriomis vadovaujantis ir toliau laikinai netaikomos sankcijos, pagal kurias draudžiama išduoti vizas Baltarusijos valdžios pareigūnams, įskaitant prezidentą A. Lukašenką, ir pratęsiamas ribojamųjų priemonių taikymo laikas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisijos komunikatą dėl Rytų partnerystės (COM(2008)0823),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. lapkričio 21 d. pareiškimą dėl Europos Sąjungos pasirengimo atnaujinti savo santykius su Baltarusija ir jos žmonėmis remiantis Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Taryba anksčiau minėtose 2009 m. kovo 16 d. išvadose patvirtino esanti ir toliau pasirengusi stiprinti savo santykius su Baltarusija, jei Baltarusija darys pažangą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės kūrimo srityse, ir padėti jai siekti šių tikslų,

B.   kadangi Taryba, išnagrinėjusi pokyčius Baltarusijoje po to, kai 2008 m. spalio mėn. buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti draudimo tam tikriems Baltarusijos pareigūnams atvykti taikymą, laikantis Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/844/BUSP išdėstytų sąlygų(2), nusprendė ir toliau, t. y. devynių mėnesių laikotarpiu, laikinai stabdyti šio draudimo atvykti taikymą,

C.   kadangi Taryba nusprendė dar vieniems metams pratęsti ribojamųjų priemonių taikymą tam tikriems Baltarusijos valdžios pareigūnams, kaip numatyta Bendrojoje pozicijoje 2006/276/BUSP,

D.   kadangi ES tebėra susirūpinusi žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje ir pastaruoju metu padarytais šios srities pažeidimais,

E.   kadangi Komisija, reaguodama į teigiamus veiksmus, kurių ėmėsi Baltarusija, jau įsitraukė į aktyvesnį dialogą su šia šalimi energetikos, aplinkos, muitų, transporto ir maisto saugos klausimais ir patvirtino, kad yra pasirengusi dar labiau plėtoti šias abiem šalims naudingas technines derybas, remiantis tuo, kad jokie planai dėl naujos atominės elektrinės statybos prie sienos su ES pagal nevakarietiškas nuostatas neturėtų būti įtraukti į šias derybas,

F.   kadangi Taryba įtraukė Baltarusiją į savo Rytų partnerystės iniciatyvą, kurią Komisija pradėjo vykdyti minėtu 2008 m. gruodžio 3 d. komunikatu, siekdama stiprinti bendradarbiavimą su daugeliu Rytų Europos valstybių,

G.   kadangi Baltarusijos užsienio reikalų ministras Syarhei Martynau paskelbė, kad "Baltarusija teigiamai vertina dalyvavimą įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvą", ir pridūrė, kad Baltarusija ketina dalyvauti vykdant šią iniciatyvą,

H.   kadangi komitetas žurnalistams ginti paragino Baltarusijos valdžios institucijas atnaujinti vietos žurnalisto Andrzejaus Poczobuto, dirbančio didžiausiame Lenkijos dienraštyje "Gazeta Wyborcza", akreditaciją ir ištirti jo ir jo šeimos persekiojimo dėl to, kad jis kritikavo vyriausybės vykdomą politiką, pastaruoju laiku šalies vakaruose, Grodno mieste, aplinkybes; kadangi Andzrejui Poczobutui 2009 m. kovo 17 d. skirta 148 eurų bauda už tai, kad jis pranešė apie Lenkų sąjungos susirinkimą Baltarusijoje,

1.   pritaria Tarybos sprendimui pratęsti dar vieniems metams ribojamųjų priemonių taikymą tam tikriems Baltarusijos valdžios pareigūnams ir tuo pat metu toliau, t. y. devynių mėnesių laikotarpiui, laikinai sustabdyti draudimo atvykti taikymą tam tikriems Baltarusijos valdžios pareigūnams;

2.   tebėra susirūpinęs žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje ir pastaruoju metu padarytais šios srities pažeidimais; tikisi, kad artimiausiu metu bus pradėtas dialogas su Baltarusija žmogaus teisių klausimais;

3.   palankiai vertina aktyvesnį ES ir Baltarusijos aukšto lygio dialogą, įskaitant dvišalius susitikimus, ir intensyvėjantį Komisijos inicijuotą bendradarbiavimą techniniais klausimais, kurį vykdant įtvirtinamas abišalis supratimas ir sudaroma galimybė spręsti šalių problemas bei abiem šalims svarbius klausimus;

4.   įsitikinęs, kad tai, ar intensyvės politinis ES ir Baltarusijos dialogas, turi priklausyti nuo to, ar bus panaikinti laisvių suvaržymai ir ar bus liautasi naudoti jėgą prieš opozicijos rengiamų protestų dalyvius ir žmogaus teisių aktyvistus; turėdamas tai mintyje, ragina nedelsiant išleisti į laisvę šiuos verslininkus: Mikalai Autukhovichių, Yury Liavonau ir Uladzimirą Asipenką ir opozicinio jaunimo aktyvistą Artsiomą Dubskį; taip pat ragina peržiūrėti nuosprendžius dėl apribotos laisvės, priimtus 11 asmenų, kurie dalyvavo 2008 m. sausio mėn. demonstracijoje, atžvilgiu;

5.   palankiai vertina Baltarusijos bendradarbiavimą su ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru rinkimus reglamentuojančių teisės aktų klausimais ir ragina toliau jį tęsti;

6.   primygtinai reikalauja, kad demokratinė Baltarusijos opozicija ir pilietinė visuomenė būtų visiškai įtrauktos į ES ir Baltarusijos dialogą;

7.   ragina Baltarusijos vyriausybę per šiuos devynis mėnesius įrodyti, kad daroma didelė pažanga šiose srityse:

8.   ragina Baltarusijos vyriausybę nedelsiant paskelbti moratoriumą visiems mirties nuosprendžiams ir jų vykdymui, siekiant panaikinti mirties bausmę (pagal JT Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo) ir nedelsiant pakeisti visų šiuo metu mirties bausmės vykdymo laukiančių kalinių mirties bausmę įkalinimu, suderinti šalies teisės aktus su šalies pagal tarptautines žmogaus teisių sutartis prisiimtais įsipareigojimais ir užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi tarptautiniu lygiu pripažįstamų nešališkų teismų standartų;

9.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas pripažinti Lenkų sąjungą, kuriai vadovauja Angelika Borys, kurią Lenkų sąjungos kongresas 2009 m. kovo 15 d. perrinko dar vienai pirmininko kadencijai;

10.   jei Baltarusija po devynių mėnesių laikotarpio atitiktų anksčiau minėtus kriterijus, ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti, ar nevertėtų visam laikui panaikinti draudimą keliauti, taip pat ar nevertėtų imtis priemonių ekonomikos ir socialinei pažangai skatinti ir spartinti Baltarusijos reintegracijos į Europos demokratinių tautų šeimą proceso;

11.   ragina Tarybą ir Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant liberalizuoti vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams tvarką, kadangi šie veiksmai itin svarbūs norint pasiekti pagrindinius ES politikos tikslus Baltarusijos atžvilgiu, t. y. įtraukti Baltarusiją į Europos ir regionų lygmens procesus, o šalies demokratėjimo procesą paversti negrįžtamu; todėl ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti galimybes mažinti vizų išdavimo mokestį į Šengeno erdvę įvažiuojantiems Baltarusijos piliečiams ir supaprastinti jų išdavimo tvarką;

12.   ragina Komisiją visapusiškai ir veiksmingai išnaudoti galimybes remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratinius pokyčius ir naudoti Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR)(3); ragina Komisiją reguliariai ir visapusiškai informuoti Parlamentą, kaip leidžiamos EIDHR finansuoti skirtos lėšos;

13.   ragina Komisiją teikti finansinę pagalbą nepriklausomam Baltarusijos televizijos kanalui "Belsat" ir ragina Baltarusijos vyriausybę oficialiai įregistruoti minėtąjį kanalą Baltarusijoje; ragina Baltarusijos vyriausybę parodyti gerą valią ir kad ji siekia teigiamų permainų ir leisti teisėtai grąžinti į Baltarusiją Europos humanitarinį universitetą, kuris šiuo metu veikia tremtyje, Vilniuje (Lietuvoje), remiantis tikromis garantijomis, kad jis galės laisvai veikti, įkurdinti šį universitetą tinkamomis sąlygomis ir sudaryti jam galimybes tęsti veiklą Minske, visų pirma, leisti šiam Europos humanitariniam universitetui atkurti savo biblioteką Minske per 2009 metus, suteikti jai patalpas ir sudaryti bibliotekai sąlygas skolinti savo gausių kolekcijų baltarusių, rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis knygas visiems norintiesiems;

14.   taigi ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti priemones, skirtas verslo aplinkai, prekybai, investicijoms, energetikos ir transporto infrastruktūrai ir tarptautiniam ES ir Baltarusijos bendradarbiavimui gerinti, ir prisidėti prie Baltarusijos piliečių gerovės bei klestėjimo ir sudaryti jiems sąlygas palaikyti ryšius su Europos Sąjunga ir nevaržomai joje keliauti;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sekretoriatui bei Baltarusijos Parlamentui ir Vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0027. (2) 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/844/BUSP, iš dalies keičianti Bendrąją poziciją 2006/276/BUSP dėl ribojančių priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 300, 2008 11 11, p. 56). (3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo

P6_TA(2009)0213 RC-B6-0165/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 260 (III) A dėl genocido,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos 2006 m. sausio 25 d. rezoliuciją Nr. 1481 dėl totalitarinių komunistinių režimų padarytų nusikaltimų tarptautinio pasmerkimo būtinybės,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. priimtą pareiškimą dėl rugpjūčio 23-osios paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena(2),

–   atsižvelgdamas į įvairias ankstesnes savo rezoliucijas dėl demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje (1945 m. gegužės 8 d.) metinių(3), 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl didžiojo badmečio (ukr. Holodomor) aukų paminėjimo(4) ir 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos(5),

–   atsižvelgdamas į tai, kad daugelyje pasaulio vietų sudarytos Tiesos ir teisingumo komisijos, kurios padėjo visiems, kurie gyveno valdant daugeliui ankstesnių autoritarinių ir totalitarinių režimų, nugalėti nesutarimus ir pasiekti susitaikymą,

−   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko ir frakcijų 2006 m. liepos 4 d. pareiškimus minint 70-ąsias generolo F. Franko įvykdyto Ispanijos valstybinio perversmo metines,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra; kadangi nepaisant to profesionalūs istorikai, remdamiesi mokslinėmis priemonėmis, studijuoja istoriją ir stengiasi būti kuo nešališkesni,

B.   kadangi nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai,

C.   kadangi sprendimo dėl oficialios politinės istorinių faktų interpretacijos parlamentai neturėtų priimti balsų dauguma; kadangi parlamentai negali priimti įstatymų, galiojančių atgaline data,

D.   kadangi Europos integracijos proceso pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad ateityje būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principai ir kadangi priemonės, skirtos siekti šiems tikslams, numatytos Europos Sąjungos Sutarties 6 ir 7 straipsniuose,

E.   kadangi neteisingos istorijos interpretacijos gali skatinti faktų neigimo politiką, taigi kurstyti neapykantą ir rasizmą,

F.   kadangi reikia išsaugoti gyvą tragiškos Europos praeities atminimą, kad būtų pagerbtos aukos, pasmerkti nusikaltėliai ir sukurti pagrindai susitaikyti, paremti tiesa ir atminimu,

G.   kadangi Europoje XX amžiuje totalitariniai ir autoritariniai režimai deportavo, įkalino, kankino ir nužudė milijonus aukų; kadangi vis dėlto reikia pripažinti holokausto unikalumą,

H.   kadangi Vakarų Europos didžiausia istorinė patirtis yra susijusi su nacizmu ir kadangi Vidurio ir Rytų Europos šalys patyrė ir komunizmą, ir nacizmą; kadangi reikia skatinti supratimą apie dvigubą diktatūrų paveldą, tekusį šioms šalims,

I.   kadangi Europos integracija iš pat pradžių buvo reakcija į kančias, kurias sukėlė du pasauliniai karai ir nacių tironija, paskatinusi holokaustą, taip pat reakcija į totalitarinių ir nedemokratinių komunistinių režimų Vidurio ir Rytų Europoje plitimą, ir būdas bendradarbiaujant ir vykdant integraciją įveikti gilius nesutarimus ir priešiškumą Europoje, baigti karą ir užtikrinti demokratiją Europoje,

J.   kadangi Europos integracijos procesas buvo sėkmingas ir šiuo metu Europos Sąjunga apima Vidurio ir Rytų Europos šalis, kuriose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios viešpatavo komunistiniai režimai, ir kadangi Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai, kurios ilgus metus kentėjo nuo fašistinių režimų, anksčiau įstojus į Sąjungą buvo lengviau užtikrinti demokratiją Pietų Europoje,

K.   kadangi Europa niekada nesusivienys, jei nepasieks bendro požiūrio į savo istoriją, nepripažins nacizmo, stalinizmo ir fašistinių bei komunistinių režimų bendru paveldu ir nepraves sąžiningų ir išsamių diskusijų dėl praėjusiame amžiuje šių režimų įvykdytų nusikaltimų,

L.   kadangi vėl susivienijusi Europa 2009 m. švęs komunistinių diktatūrų žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje ir Berlyno sienos nugriovimo 20-ąsias metines, o tai turėtų suteikti galimybę geriau suprasti praeitį ir pripažinti piliečių demokratinių iniciatyvų bei paskatos stiprinti bendrumo ir sanglaudos jausmus vaidmenį,

M.   kadangi taip pat svarbu prisiminti tuos, kurie aktyviai priešinosi totalitariniam valdymui, ir jie europiečių sąmonėje turėtų išlikti kaip totalitarizmo epochos didvyriai atsižvelgiant į jų pasiaukojimą, ištikimybę idealams, garbę ir drąsą,

N.   kadangi aukoms nėra skirtumo, kuris režimas ir dėl kokių priežasčių varžė jų laisvę, juos kankino ar žudė,

1.   reiškia pagarbą visoms totalitarinių ir nedemokratinių režimų Europoje aukoms ir tiems, kurie kovojo su tironija ir priespauda;

2.   dar kartą pabrėžia, kad įsipareigoja kurti taikią ir klestinčią Europą, kuri būtų paremta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms principais;

3.   pabrėžia, kad svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be tiesos ir atminimo negali būti susitaikymo; dar kartą patvirtina savo bendrą poziciją, nukreiptą prieš bet kokį totalitarinį valdymą, nesvarbu, koks jo ideologinis pagrindas;

4.   primena, kad paskutiniai nusikaltimai žmoniškumui ir genocido veiksmai Europoje vis dar vyko buvo įvykdyti dar 1995 m. liepos mėn. ir kad reikia nuolatinio budrumo siekiant kovoti su nedemokratinėmis, ksenofobinėmis, autoritarinėmis ir totalitarinėmis idėjomis ir tendencijomis;

5.   pabrėžia, kad siekiant stiprinti Europos informuotumą apie totalitarinių ir nedemokratinių režimų įvykdytus nusikaltimus reikia remti neramios Europos praeities dokumentavimą ir liudijimus, nes be atminimo negalimas susitaikymas;

6.   apgailestauja, kad praėjus 20 metų po komunistinių diktatūrų Vidurio ir Rytų Europoje žlugimo kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepagrįstai ribojama prieiga prie asmeninės svarbos dokumentų ir dokumentų, kurie reikalingi moksliniams tyrimams; ragina dėti visas pastangas visose valstybėse narėse, kad būtų atverti archyvai, įskaitant buvusių vidaus saugumo tarnybų, slaptosios policijos ir žvalgybos tarnybų archyvus, tačiau turi būti imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad šiuo procesu nebūtų piktnaudžiaujama politiniais tikslais;

7.   griežtai ir vienareikšmiškai smerkia visus visų totalitarinių ir autoritarinių režimų įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir masinius žmogaus teisių pažeidimus; užjaučia šių nusikaltimų aukas ir jų šeimos narius ir pripažįsta bei supranta jų kančias;

8.   pareiškia, kad Europos integracija kaip taikos ir susitaikymo modelis yra laisvas Europos tautų pasirinkimas siekti bendros ateities ir kad Europos Sąjunga ypatingai atsakinga už demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams skatinimą ir saugojimą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant Europos istorijos mokymą ir pabrėžiant istorinį Europos integracijos laimėjimą ir didelį kontrastą tarp tragiškos praeities ir taikios bei demokratinės socialinės santvarkos šiandieninėje Europos Sąjungoje;

10.   mano, kad deramas istorinio atminimo išsaugojimas, išsamus Europos istorijos persvarstymas ir visų šiuolaikinės Europos istorinių aspektų pripažinimas Europos mastu sustiprintų Europos integraciją;

11.   atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją remti ir ginti veiklą tokių nevyriausybinių organizacijų, kaip "Atmintis", veikianti Rusijos Federacijoje, kuri aktyviai nagrinėja ir renka dokumentus, susijusius su stalinizmo laikotarpiu įvykdytais nusikaltimais;

12.   patvirtina savo nuolatinę paramą tarptautinės teisingumo sistemos stiprinimui;

13.   ragina parengti Europos atminimo ir sąžinės programą, pagal kurią būtų teikiama parama nacionalinių mokslinių tyrimų institutų, kurie specializuojasi totalitarizmo istorijos srityje, tinklų kūrimui ir bendradarbiavimui ir būtų sukurtas visos Europos dokumentacijos centras memorialas visų totalitarinių režimų aukoms atminti;

14.   ragina stiprinti atitinkamas esamas finansines priemones, kad būtų užtikrinama parama profesiniams pirmiau minėtųjų klausimų istoriniams tyrimams;

15.   ragina paskelbti rugpjūčio 23-ąją visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų visos Europos atminimo diena ir minėti ją vadovaujantis orumo ir nešališkumo principais;

16.   yra įsitikinęs, kad pagrindinis komunistinių totalitarinių režimų nusikaltimų atskleidimo ir įvertinimo tikslas yra susitaikymas, kuris pasiekiamas pripažįstant atsakomybę, prašant atleidimo ir skatinant moralinį atgimimą;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, su Europos Sąjunga asocijuotų šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0439. (3) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 392. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0523. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0028.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūros vaidmens Europos regionų vystymosi procese

P6_TA(2009)0214 RC-B6-0166/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 24 d. išvadas dėl kultūros ir kūrybos sektorių indėlio siekiant Lisabonos strategijos tikslų(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1855/2006/EB, nustatantį programą "Kultūra" (2007–2013 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Europos kultūros dvasia vis svarbesnė, nes tai priemonė skirtingų kultūrų įvairiomis kalbomis kalbantiems Europos piliečiams suburti,

B.   kadangi Europos kultūros – tai strateginiai Europos vystymosi vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat jos centrinių Europos institucijų lygmeniu, veiksniai,

C.   kadangi miestai ir regionai tampa Europos veikėjais, nes jie vadovaujasi bendra Europos idėja ir prisideda prie Europos Sąjungos raidos,

D.   kadangi vykdant pilietinės visuomenės iniciatyvomis grindžiamus kultūros projektus veiksmingai prisidedama prie regionų stiprinimo ir vystymo,

E.   kadangi regioninės konferencijos – puikus būdas pilietinėms visuomenėms teikti savo projektus ir pasiūlymus, keistis pažangiąja patirtimi ir rengti atsakingųjų šalių dialogus,

1.   pabrėžia, kad imantis regioninių ir vietos vystymo strategijų, į kurias įtraukta kultūra, kūrybiškumas ir menas ir kurias įgyvendinant skatinama kultūros įvairovė, demokratija, dalyvavimas ir kultūrų dialogas, labai padedama gerinti gyvenimo kokybę Europos regionuose ir miestuose;

2.   ragina Komisiją pateikti žaliąją knygą, kurioje būtų pasiūlyta įvairių šiuolaikinės kultūros veiksmų, skirtų kultūros plėtrai Europos regionuose stiprinti;

3.   ragina Komisiją kartu su regionų valdžios institucijomis ir vietos pilietine visuomene remti regionines konferencijas;

4.   ragina imtis veiksmų ir rengti informavimo kampanijas, susijusias su kultūros projektų vaidmeniu regionų vystymosi procese;

5.   ragina susijusias šalis stengtis sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti šiuos projektus;

6.   tikisi, kad Komisija kuo anksčiau pateiks Parlamentui kultūros įtakos regionų ir vietos lygmenimis tyrimą ir išvadas bei atsižvelgdama į tai nurodys, kokių veiksmų Komisija ketina imtis;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) OL C 311, 2007 12 21, p. 7. (2) OL L 372, 2006 12 27, p. 1. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0123. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0124.

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo (2008/2104(INI))

P6_TA(2009)0215 A6-0140/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai ES ir Rusijos santykių klausimais, pateiktą Januszo Onyszkiewicziaus ALDE frakcijos vardu (B6-0373/2007),

-   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris įsigaliojo 1997 gruodžio 1 d. ir kuris būtų baigęs galioti 2007 m., jei jo galiojimo laikas nebūtų savaime pratęstas,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Rusijos Federacija dėl naujojo susitarimo ir atnaujinti šias derybas 2008 m. gruodžio mėn.,

-   atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame pasibaigus 2003 m. gegužės 31 d. aukščiausiojo lygio susitikimui Sankt Peterburge, išdėstytą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę bei mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę, ir į vėliau patvirtintas gaires,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 25 d. Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Europos energetikos chartiją ir į vėlesnę Energetikos chartijos sutartį, kurios pasirašymo procesas pradėtas 1994 m. gruodžio 17 d. ir kuri įsigaliojo 1998 m. balandžio mėn. ir yra teisiškai privaloma visoms susitariančiosioms šalims, kurios ratifikavo Energetikos chartijos sutartį, ir toms šalims, kurios neatsisako taikyti ją laikinai iki jos įsigaliojimo vadovaujantis 45 straipsnio 2 dalimi, ir į ES ir Rusijos energetikos dialogą, dėl kurio susitarta 2000 m. spalio 30 d. Paryžiuje vykusio šeštojo ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu,

–   atsižvelgdamas į 1991 m. JT EEK Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) Strateginio aplinkos vertinimo protokolą,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai(3),

–   atsižvelgdamas į precedento neturintį Rusijos dujų tiekimo į Europos Sąjungą nutraukimą 2009 m. sausio mėn.,

-   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir į tai, kad nepasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

-   atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl Rusijos Federacijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO),

-   atsižvelgdamas daugelį patikimų Rusijos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pranešimų apie tebevykstančius šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, į Europos žmogaus teisių teismo sprendimus dėl Čečėnijos ir į didelį skaičių bylų, kurios pateiktos teismui nagrinėti,

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos Federacijos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl pasikėsinimų į žmogaus teisių gynėjus Rusijoje ir Anos Politkovskajos nužudymo teismo proceso(4), 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos(5), 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl 2007 m. gegužės 18 d. Samaroje vyksiančio ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo(6), 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2008 m. birželio 26–27 d. Chanty Mansijske vyksiančio ES ir Rusijos vadovų susitikimo(7), 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių po Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo(8), 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo(9) ir 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl 2006 m. lapkričio 24 d. Helsinkyje vyksiančio Rusijos ir Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimo(10),

-   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių(11),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija(12), kurioje teigiama, kad "žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimas turėtų būti įtrauktas į ES ir Rusijos politinę darbotvarkę" ir kad "platus ekonominis Rusijos bei ES bendradarbiavimas turi būti pagrįstas griežtais demokratijos standartais ir laisvosios rinkos principais",

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje(13),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(14),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliucijas dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką(15) ir dėl veiksmingesnės Pietų Kaukazui skirtos ES politikos: nuo pažadų prie darbų(16),

-   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos nuolatinės partnerystės tarybos 2007 m. lapkričio 22 d. bendrą pareiškimą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo,

-   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos ir ESBO parlamentinės asamblėjos bendrą pareiškimą dėl 2007 m. gruodžio 2 d. vykusių rinkimų į Rusijos Dūmą,

-   atsižvelgdamas į Darbo Tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 5 dalį,

-   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6–0140/2009),

A.   kadangi santykiai su Rusija yra labai svarbūs siekiant pragmatinio bendradarbiavimo; kadangi Rusija yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė, Didžiojo aštuoneto narė, trečia pagal dydį ES prekybos partnerė, ketvirta pagal dydį euro zonos prekybos partnerė ir pagrindinė ES energijos tiekėja; ir kadangi ES ir Rusiją sieja ne tik ekonominiai ir prekybiniai interesai, bet ir tikslas veikti tarptautinėje arenoje, atsakomybė už pasaulines problemas ir su bendra Europos kaimynyste susiję klausimai; kadangi glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimynystės ryšiai turėtų būti pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, bendromis demokratijos vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir dėl to labai svarbūs siekiant užtikrinti visos Europos stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami tarpusavio pagarba, taip pat kiekvienos šalies pagarba jų kaimynystėje esančioms suverenioms tautoms,

B.   kadangi ES remiasi tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, kadangi didžiausia pagarba šioms vertybėms turi būti vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su bet kuria trečiąja valstybe,

C.   kadangi ES ir Rusijos bendradarbiavimas yra naudingas tarptautiniam stabilumui palaikyti; kadangi Rusijos pareiga yra taip pat prisidėti prie finansinio ir politinio stabilumo bei saugumo jausmo Europoje ir pasaulyje, ypač taikant ir išlaikant atsakingą ir taikų požiūrį į ES ir Rusijos bendrą kaimynystės erdvę; kadangi ES kartu su Rusija jau užsiima Afganistano, Artimųjų Rytų ir Balkanų klausimais, o JT ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) formuoja bendrą požiūrį į kitus svarbius saugumo klausimus, pvz., branduolinių ginklų neplatinimą, ginkluotės kontrolę, kovą su terorizmu, prekybą narkotikais ir organizuotą nusikalstamumą, klimato kaitą ir pasaulinę ekonominę bei finansinę krizę,

D.   kadangi naujosios JAV administracijos pareiškimais, o ypač viceprezidento Joe Bideno ir valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimais dėl politikos Rusijos atžvilgiu rodomas pasirengimas naujos ir atviros JAV politikos apimtyje bendradarbiauti siekiant stabilumo ir taikos pasaulyje,

E.   kadangi Rusijos neproporcingai didelė kontrataka, kurią paskatino Gruzijos kariuomenės įžengimas į Pietų Osetiją ir kuri išplito į kitas Gruzijos teritorijas naudojant šarvuotąją techniką ir oro pajėgas, taip pat neišprovokuoti kariniai veiksmai Abchazijoje, įskaitant Gruzijos jūros uostų puolimą ir okupaciją, ir vėlesnis dviejų atsiskyrusių anklavų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – pripažinimas kelia klausimą, ar Rusija pasirengusi kartu su ES kurti bendrą saugumo erdvę Europoje; kadangi tolesnė ES partnerystės su Rusija plėtra turi apimti reikšmingą dialogą dėl saugumo, pagrįstą abiejų partnerių įsipareigojimais bendrų vertybių atžvilgiu, pagarba tarptautinei teisei ir teritoriniam vientisumui, taip pat Helsinkio chartijos laikymusi ir pagal ją prisiimtais įsipareigojimais,

F.   kadangi derybos dėl naujojo susitarimo siekiant pagerinti ES ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimą jokiu būdu neįteisina status quo Gruzijoje, ir Rusija vis dar privalo iki galo įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. pasirašytus susitarimus dėl konflikto Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kadangi šių susitarimų laikymasis, įskaitant visų šalių atsisakymą naudoti jėgą prieš kaimynines šalis, turėtų būti būtina sėkmingos derybų baigties sąlyga,

G.   kadangi, ypač po įvykių Gruzijoje, ES ir Rusijos požiūris į Kosovą ir bendrą kaimynystę skiriasi labiau nei bet kada,

H.   kadangi siekiant toliau plėtoti ir stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą vis dar labai svarbu, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl būsimo bendradarbiavimo; kadangi ES politika Rusijos atžvilgiu turi būti grindžiama jos narių vienybe bei solidarumu ir kadangi ES turėtų laikytis bendro požiūrio ir būti vieninga, kadangi ES valstybės narės turėtų tinkamu laiku informuoti kitas valstybes nares, kurios gali būti susijusios su dvišaliais susitarimais arba ginčais su Rusija, ir konsultuotis su jomis,

I.   kadangi naujasis išsamus susitarimas, skirtas pakeisti dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, privalo būti geresnės kokybės ir atspindėti visą bendradarbiavimo aprėptį, naująją XXI amžiaus realybę ir tarptautinių santykių principų laikymąsi ir pagarbą demokratinėms normoms ir žmogaus teisėms,

J.   kadangi 1990 m. 16 NATO valstybių ir 6 Varšuvos pakto šalių pasirašyta sutartis dėl Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje, kuri buvo iš dalies pakeista 1999 m., yra svarbiausias susitarimas dėl nusiginklavimo istorijoje įprastinės ginkluotės srityje; kadangi šią sutartį ratifikavo Rusija, Baltarusija ir Ukraina, tačiau NATO jos ratifikavimą atidėjo; kadangi Rusija nuo to laiko pristabdė sutarties galiojimą,

K.   kadangi paskutiniai parlamento ir prezidento rinkimai Rusijoje vyko tokiomis sąlygomis, kurios labai atsilieka nuo Europos standartų, susijusių su galimybe dalyvauti tarptautiniams stebėtojams, opozicinių partijų gebėjimu organizuoti ir kelti kandidatus, žiniasklaidos nešališkumu ir nepriklausomumu ir viešųjų institucijų neutralumu, ir tai veda prie rimto nukrypimo nuo Rusijos, kaip Europos Tarybos ir ESBO narės, įsipareigojimų,

L.   kadangi Rusijos Federacija – Europos Tarybos narė, taigi yra įsipareigojusi siekti Tarybos užsibrėžtų tikslų, t. y. visų pirma skatinti demokratijos plėtrą ir gerbti žmogaus teises, ir įtvirtinti Europoje demokratiją ir stabilumą, kadangi ES turėtų tvirtai ginti principą, pagal kurį teisinė valstybė ir esamų įsipareigojimų šiose organizacijose laikymasis turi nepaprastai didelę reikšmę sėkmingai ES ir Rusijos partnerystei,

M.   kadangi daugelyje nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų ekspertų pranešimų nurodoma, kad dėl 2006 m. nevyriausybinių organizacijų įstatymo ir kitų priemonių, kurių ėmėsi Rusijos vyriausybė, įskaitant kovos su ekstremizmu teisės aktus ir valstybės kontrolės išplėtimą didelei žiniasklaidos daliai, labai varžomos saviraiškos laisvė ir žmogaus teisės bei trikdoma pilietinės visuomenės veikla Rusijoje,

N.   kadangi tebesitęsiantis politinių kalinių kalinimas ir elgesys su žmogaus teisių gynėjais prieštarauja Rusijos Federacijos įsipareigojimui stiprinti teisinę valstybę Rusijoje ir padaryti galą "teisiniam nihilizmui",

O.   kadangi Europos Tarybos parlamentinė asamblėja ir keletas nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų kelia rimtus klausimus dėl Rusijos teisingumo standartų, įskaitant teisėjų nepriklausomumo stoką, teisės į sąžiningą teismo procesą paneigimą kaltinamiesiems politiškai ginčytinais atvejais, priekabiavimą prie ginamųjų advokatų, jų persekiojimą ir politinių kalinių teisminių procesų bei sulaikymų grąžinimą Rusijos baudžiamojoje sistemoje,

P.   kadangi Rusijos Federacija neatsižvelgia į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas vis daugiau ir daugiau bylų pripažįsta, kad Rusija šiurkščiai ir nuolatos pažeidinėja žmogaus teises, pavyzdžiui, mirties bausmė vykdoma bylos nenagrinėjus teisme, kankinama ir prievarta dingsta žmonės, ir toliau nenori imtis veiksmingų priemonių užtikrinti, kad liautųsi tebesitęsiantis piktnaudžiavimas ir nebaudžiamumas už padarytus nusikaltimus,

Q.   kadangi pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti grindžiami ES ir Rusijos Federacijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai, turėtų būti abišališkumas, tvarumas, skaidrumas, nuspėjamumas, patikimumas, nediskriminavimas ir geras valdymas, kadangi naujasis susitarimas turėtų būti teisiškai privalomas ir jame turi būti nustatyti aiškūs ginčų sprendimo mechanizmai,

R.   kadangi paskutinė dujų tiekimo į Europos Sąjungą krizė, kuri paliko milijonus gyventojų Bulgarijoje, Slovakijoje ir kitose ES vietose be šildymo ir karšto vandens esant žemai žiemos temperatūrai, kelia rimtą susirūpinimą Rusijos energijos tiekimo patikimumu,

S.   kadangi energetinio saugumo požiūriu ES ir Rusijos santykiai turi didelį geranoriškos ir konstruktyvios tarpusavio priklausomybės potencialą, jei partnerystė grindžiama nediskriminavimo ir sąžiningumo principais bei vienodomis rinkos sąlygomis, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje; kadangi paskutinė dujų krizė įrodė, kad reikia priimti bent jau dabartine Energetikos chartijos sutartimi pagrįstų taisyklių rinkinį ir laikytis jų; kadangi ES ir Rusijos santykiai saugios energetikos srityje taip pats remiasi energijos prekybos tranzito šalyse skaidrumu, kadangi energetinio saugumo požiūriu ES ir Rusijos santykiai turi didelį geranoriškos ir konstruktyvios tarpusavio priklausomybės potencialą, jei partnerystė grindžiama nediskriminavimo ir sąžiningumo principais bei vienodomis rinkos sąlygomis, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje; kadangi Rusijos energetikos politikai faktiškai būdingi monopolistinio ir prievartinio piktnaudžiavimo pavyzdžiai, ypač trečiųjų šalių tranzito teisių neigimas, tiekimo pertraukimas ir nuosavybės teisių pažeidimas,

T.   kadangi 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime rekomenduota baigti derybas dėl Europos energetikos chartijos protokolo dėl tranzito, užtikrinti, kad Energetikos chartijos sutartį ratifikuotų visos ją pasirašiusios šalys, ir siūlyti Komisijai, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusią dujų krizę, nustatyti susitarimo su Rusija energetikos klausimais turinį užbaigiant esamą ir privalomą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą arba remiantis susitarimu, kuriuo keičiamas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kadangi Energetikos chartijos sutartis jau yra teisiškai privaloma visoms ES valstybėms narėms ir Rusijai, kaip pasirašiusioms šalims pagal 45 straipsnį,

U.   kadangi glaudus bendradarbiavimas energetikos politikos srityje ir ilgalaikės energetikos strategijos nustatymas yra tiek ES, tiek Rusijos ekonomikos subalansuotos plėtros prielaida,

V.   kadangi ES dažnai nebuvo vieninga savo santykiuose su Rusija; kadangi Taryboje turėtų būti funkcionuojantis mechanizmas, už kurį būtų atsakingas vyriausiasis įgaliotinis ir kuriuo valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pakankamai anksti pasikonsultuoti tarpusavyje kiekvienu dvišaliu klausimu su Rusija, kuris galėtų turėti įtakos kitoms valstybėms narėms ir visai ES,

W.   kadangi užsitęsusi ekonomikos krizė, kuri turi didelį poveikį tiek Rusijai, tiek ES, suteikia galimybę pradėti geresniu ir nuoširdesniu tarpusavio supratimu grindžiamus naujus dvišalius santykius, kurie leistų išvengti įtarimų ir praeities trūkumų ir sudarytų pagrindą tikrų bendrų vertybių apibrėžimui ir puoselėjimui,

1.   teikia Tarybai ir Komisijai šias rekomendacijas ir prašo į jas atsižvelgti vedant derybas:

2.   prašo Tarybos ir Komisijos reguliariai ir išsamiai informuoti Parlamentą ir jo Užsienio reikalų komitetą apie derybų eigą ir primena, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą turės patvirtinti Parlamentas;

3.   mano, kad svarbu stiprinti abipusius teisinius įsipareigojimus kuo greičiau pasirašant Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir Rusijai įstojant į PPO;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmai bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir prezidentui.

(1) OL L 327, 1997 11 28, p. 1. (2) OL L 129, 2007 5 17, p. 27. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0336. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0642. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0105. (6) OL C 76 E, 2008 3 27, p. 95. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0309. (8) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 271. (9) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 329. (10) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 474. (11) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 235. (12) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 95. (13) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0396. (14) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206. (15) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64. (16) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 53. (17) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų (2008/2211(INI))

P6_TA(2009)0216 A6-0089/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 137, 152 ir 174 straipsnius, kuriais siekiama aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

–   atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo(1) ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Komisijos ataskaitą dėl rekomendacijos įgyvendinimo (COM(2008)0532),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams(2),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo(3) ir atitinkamus suderintus mobiliųjų telefonų ir bazinių stočių standartus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos(5),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0089/2009),

A.   kadangi elektromagnetinių laukų (EML) esama gamtoje ir žemėje jų buvo visais laikais, tačiau kadangi pastaraisiais dešimtmečiais dėl elektros energijos poreikio vis tobulėjančių bevielių technologijų ir visuomenės socialinio organizavimo pokyčių antropogeninės kilmės EML poveikis aplinkai nuolatos augo, o tai reiškia, kad šiuo metu kiekvieną pilietį ir namie, ir darbe veikia sudėtingas elektrinių ir magnetinių įvairių dažnių laukų kompleksas,

B.   kadangi belaidžių prietaisų (mobilūs telefonai, Wifi–Wimax–Bluetooth ir fiksuotojo ryšio "DECT" telefonai) technologijos generuoja EML, kurie gali turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai,

C.   kadangi nors ir dauguma Europos piliečių, ypač nuo 10 iki 20 m. amžiaus jaunimas, naudoja mobiliuosius telefonus – naudingus, veiksmingus ir madingus prietaisus, tačiau dar lieka neaiškumų dėl galimo pavojaus sveikatai, ypač jaunuoliams, kurių smegenys vis dar vystosi,

D.   kadangi mokslo bendruomenės nesutarimai dėl galimo EML keliamo pavojaus sveikatai paaštrėjo po 1999 m. liepos 12 d., kai Rekomendacija 1999/519/EB buvo nustatytos EML (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms ribos,

E.   kadangi, nors ir mokslo bendruomenė nepateikė oficialių išvadų, kai kurios nacionalinės ir regioninės vyriausybės mažiausiai devyniose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat ir Kinijoje, Šveicarijoje ir Rusijoje, nustatė prevencines poveikio ribas, kurios yra mažesnės, nei ribos, siūlomos Komisijos ir Naujai atsirandančių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinio komiteto(7),

F.   kadangi veiksmai, skirti apriboti EML poveikį žmonėms, turėtų būti subalansuoti su gyvenimo kokybės pagerėjimu dėl saugos ir saugumo, gaunamų naudojant EML skleidžiančius prietaisus,

G.   kadangi tarp mokslinių projektų, dėl kurių kyla tiek ginčų, tiek ir susidomėjimo, yra epidemiologinis tyrimas "INTERPHONE", kurį pagal penktąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą(8) Europos Sąjunga finansuoja 3 800 000 eurų suma ir kurio rezultatų laukiama nuo 2006 m.,

H.   vis dėl to kadangi dėl kai kurių mokslinių žinių bendrai sutariama, ypač dėl skirtingos įvairių asmenų reakcijos į mikrobangų poveikį, būtinybės eksploatavimo sąlygomis atlikti bandymus, visų pirma skirtus įvertinti su radijo dažnių laukais susijusį nešiluminį poveikį, ir ypatingo vaikų, patiriančių EML poveikį, pažeidžiamumo(9),

I.   kadangi Sąjunga nustatė poveikio ribas, kurios skirtos apsaugoti darbuotojus nuo EML; kadangi prevencinių principų pagrindu tokios priemonės taip pat turėtų būti taikomos suinteresuotoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, gyvenamųjų rajonų gyventojams ir vartotojams,

J.   kadangi specialaus Eurobarometro tyrimo dėl elektromagnetinių laukų (Nr. 272 2007 m. birželio mėn.) duomenimis dauguma piliečių mano, kad viešosios valdžios institucijos tinkamai jų neinformuoja apie priemones, apsaugančias nuo EML,

K.   kadangi būtina tęsti vidutinio ir labai žemo dažnio bangų tyrimus, siekiant padaryti išvadas apie jų poveikį sveikatai,

L.   kadangi direktyva 2004/40/EB neturėtų trukdyti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) naudojimui, nes MRT technologija yra labai svarbi pacientų gyvybei pavojų keliančių ligų moksliniams tyrimams, diagnostikai ir gydymui Europoje,

M.   kadangi saugos standartas IEC/EN 60601-2-33 nustato ribines EML vertes, kurios yra tokios, kad nėra jokio pavojaus pacientams ir darbuotojams,

1.   ragina Komisiją persvarstyti EML ribas, nustatytas pagal Rekomendaciją 1999/519/EB, ir informuoti apie tai Europos Parlamentą; reikalauja, kad šį persvarstymą atliktų Naujai atsirandančių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinis komitetas;

2.   ragina ypatingą dėmesį skirti biologiniams veiksniams įvertinant potencialią elektromagnetinės radiacijos įtaką sveikatai, ypač todėl, kad kai kuriais tyrimais žalingiausias poveikis yra žemutiniame lygyje; ragina vykdyti mokslinius tyrimus sprendžiant potencialius sveikatos klausimus ir ieškoti sprendimų, kuriais būtų siekiama panaikinti arba sumažinti perdavimo dažnių pulsaciją ir amplitudę;

3.   pabrėžia, kad būtų tikslinga, kad paraleliai ar alternatyviai šiam Europos normų pakeitimui, koordinuodama su valstybių narių ir susijusių pramonės sektorių (elektros gamybos įmonių, telekomunikacijų operatorių ir elektros prietaisų, tarp jų mobiliųjų telefonų gamintojų ekspertais), Komisija parengtų turimų ir atskiroje vietovėje mažinant EML poveikį veiksmingų technologijų pasirinkimo gaires;

4.   pažymi, kad pramonės atstovai ir atitinkami infrastruktūros vadybininkai bei atsakingos institucijos jau dabar gali imtis veiksmų, parengiant nuostatas, susijusias su tam tikrais faktoriais, pvz., nuotolis tarp atskiros vietovės ir siųstuvų arba absoliutinis vietovės aukštis lyginant su perdavimo antenos absoliutiniu aukščiu ir siųstuvo antenos kryptis lyginant su gyvenamomis vietovėmis; to galima imtis siekiant nuraminti ir geriau apsaugoti gyventojus, gyvenančius netoli šios įrangos; ragina optimaliai išdėstyti stiebus ir siųstuvus, ir toliau ragina tiekėjus bendrai naudotis stiebais ir siųstuvais šitaip mažinant netinkamą stiebų ir siųstuvų išdėstymą; prašo Komisiją ir valstybes nares parengti dėl to atitinkamas gaires;

5.   ragina valstybes nares, vietos ir teritorines valdžios institucijas sukurti vieną leidimo įrengti antenas ir siųstuvus sistemą, kaip ir į urbanizacijos planus įtraukti teritorinį antenų plėtros planą;

6.   ragina institucijas, atsakingas už leidimų mobiliojo ryšio antenų įrengimui išdavimą, kad su šio sektoriaus operatoriais susitartų dėl infrastruktūrų pasidalinimo, siekiant sumažinti jų skaičių ir EML pavojų gyventojams;

7.   pripažįsta mobiliųjų komunikacijų ir kitų EML skleidžiančių bevielių technologijų indėlį siekiant išvengti pavojaus aplinkai ir ypač sprendžiant klimato kaitos problemą;

8.   mano, kad dažnėjančių teismo procesų ar viešųjų institucijų taikomų draudimo įrengti naują EML skleidžiančią įrangą priemonių akivaizdoje, bendro intereso labui naudinga skatinti pramonės atstovų, valstybės institucijų, karinės vadovybės ir gyventojų asociacijų dialogu paremtus sprendimus dėl naujų GSM antenų ar aukštos įtampos elektros perdavimo linijų įrengimo kriterijų ir stengtis, kad bent jau mokyklos, vaikų lopšeliai, senelių namai ir sveikatos priežiūros įstaigos būtų atitinkamu atstumu, nustatytu pagal mokslinius kriterijus, nutolusios nuo šios rūšies įrangos;

9.   ragina valstybes nares kartu su šio sektoriaus operatoriais visuomenei pateikti aukštos įtampos linijų, radijo dažnio ir mikrobangų, ypač skleidžiamų telekomunikacijų bokštais, radijo ryšio perdavimo stotimis ir telefonijos antenomis įrenginių išdėstymo žemėlapius; ragina pateikti šią informaciją internetiniame puslapyje, kad visuomenė galėtų lengvai prie jos prieiti, taip pat kad ji būtų išplatinta žiniasklaidos;

10.   siūlo Komisijai įvertinti galimybę pasinaudoti transeuropinių energijos tinklų fondais tiriant labai žemo dažnio EML ir ypač elektros energijos perdavimo linijose poveikį;

11.   ragina Komisiją 2009–2014 m. kadencijos metu pradėti ambicingą programą dėl dirbtinai sukeliamų ir gamtoje žmogaus kūno skleidžiamų elektromagnetinių bangų biologinio suderinamumo ir netgi ilgainiui skirtą nustatyti, ar mikrobangos sukelia nepageidaujamų padarinių žmogaus sveikatai;

12.   ragina Komisiją kasmet pateikti pranešimą dėl elektromagnetinės spinduliuotės ES, jos šaltinių ir veiksmų, vykdomų ES siekiant geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;

13.   ragina Komisiją rasti sprendimą, kad būtų pagreitintas Direktyvos 2004/40/EB įgyvendinimas ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų veiksmingiau apsaugoti nuo EML poveikio, taip, kaip jie kitais Bendrijos teisės aktais jau saugojami nuo triukšmo(10) ir vibracijų(11) poveikio ir įtraukti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl magnetinio rezonanso tomografijos pagal šios direktyvos 1 straipsnį;

14.   apgailestauja, kad nuo 2006 m. nuolatos atidedamas tarptautinio epidemiologinio tyrimo "INTERPHONE", kurio tikslas yra ištirti, ar yra ryšys tarp mobilių telefonų naudojimo ir tam tikrų vėžio formų, tarp jų, smegenų, klausos nervų ir paausio liaukos auglių, išvadų paskelbimas;

15.   pabrėžia, kad šiame kontekste kvietime elgtis atsargiai, kurį paskelbė "INTERPHONE" tyrimo koordinatorė Elisabeth Cardis, remiantis šiuo metu turimomis žiniomis rekomenduojama, kad vaikai mobiliuosius telefonus naudotų su saiku, ir geriau naudotų fiksuoto ryšio telefonus;

16.   mano, kad bet kokiu atveju Komisijos, kuri svariai prisidėjo finansuojant šį pasaulinį tyrimą, vaidmuo yra pasiteirauti projekto vadovų, kodėl nėra paskelbti galutiniai rezultatai, ir jei bus gautas atsakymas, nedelsiant pranešti apie jį Parlamentui ir valstybėms narėms;

17.   taip pat, siekiant politinio ir biudžetinio veiksmingumo, siūlo Komisijai EML tyrimams skirtą Bendrijos finansavimą perskirti bendrai Europos jaunimo sąmoningumo skatinimo programai, susijusiai su pažangiąja mobiliųjų telefonų naudojimo patirtimi, kaip pvz. laisvų rankų įrangos naudojimas, skatinimas trumpinti pokalbius, nesinaudojant telefonais juos išjungti (pavyzdžiui, per pamokas) ir telefonų naudojimas gero ryšio lygio vietovėse;

18.   mano, kad tokios informavimo kampanijos taip pat turėtų supažindinti jaunuosius europiečius su buitinių prietaisų naudojimo pavojumi sveikatai ir tuo, kaip svarbu prietaisus išjungti, o ne palikti juos veikti budėjimo režimu;

19.   ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima įvertinti galimą ilgalaikį mobiliosios telefonijos radijo dažnio neigiamą poveikį, taip pat ragina dažniau kviesti piliečius, siekiant ištirti dažno buvimo įvairių EML šaltinių zonoje neigiamą poveikį, ypač kai nuo jo nukenčia vaikai;

20.   siūlo į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės įgaliojimus įtraukti mokslinio sąžiningumo įvertinimo misiją siekiant padėti Komisijai užkirsti kelią pavojingos padėties galimybėms, interesų konfliktams ar netgi klastojimui, kuris gali atsirasti aršios mokslininkų konkurencijos kontekste;

21.   pripažįstant visuomenės susirūpinimą daugelyje valstybių narių, ragina Komisiją dirbti su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, pvz., nacionaliniais ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pramonės sektoriais, siekiant pagerinti naujausios informacijos apie bevielę technologiją ir apsaugos standartus prieinamumą ir galimybę ja naudotis neprofesionalams;

22.   ragina Tarptautinę apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisiją ir Pasaulio sveikatos organizaciją didinti skaidrumą ir atvirumą dialogui su visais suinteresuotaisiais asmenimis standartinėmis aplinkybėmis;

23.   kritiškai vertina kai kurias ypač agresyvias ryšio operatorių metų pabaigos ir ypatingais atvejais vykdomas tokias rinkodaros kampanijas, kaip, pvz., mobiliųjų telefonų, skirtų tik vaikams pardavimas ar paaugliams skirti "nemokamų minučių" planai;

24.   siūlo Sąjungai į savo oro kokybės vidaus politiką įtraukti bevielių buitinių prietaisų, kaip, pvz., interneto prieigai skirti Wifi įrenginiai ir skaitmeninio patobulinto belaidžio nuotolinio ryšio (DECT) telefonai, kurie pastaraisiais metais plačiai naudojami viešosiose vietose ir gyvenamuose namuose, paveikiant piliečius nuolat skleidžiamomis mikrobangomis;

25.   nuolatos siekdamas pagerinti vartotojų informavimą, reikalauja, kad būtų pakeisti Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) techniniai standartai, kad kiekvieną bevieliu principu veikiantį elektromagnetines bangas skleidžiantį prietaisą būtų privaloma žymėti etiketėmis, kuriose būtų nurodoma emisijos galia;

26.   ragina Tarybą ir Komisiją, derinant su valstybėmis narėmis ir Regionų komitetu, skatinti parengti vieningą standartą siekiant sumažinti poveikį gyventojams plečiant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinklus;

27.   yra labai sujaudintas dėl to, draudimo bendrovės linksta į civilinės atsakomybės draudimą neįtraukti rizikos, susijusios su EML, ir tai yra įrodymas, kad Europos draudimo bendrovės jau imasi įgyvendinti savo apdairumo principo versiją;

28.   ragina valstybes nares pasekti Švedijos pavyzdžiu ir pripažinti asmenis, kurie pasižymi ypatingu jautrumu EML neįgaliais užtikrinant jiems tinkamą apsaugą ir vienodas galimybes;

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Regionų komitetui bei Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1) OL L 199, 1999 7 30, p. 59. (2) OL L 159, 2004 4 30, p. 1. (3) OL L 91, 1999 4 7, p. 10. (4) OL L 374, 2006 12 27, p. 10. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0410. (6) OL C 175, 1999 6 21, p. 129. (7) 2007 m. kovo 21 d. plenariniame komiteto posėdyje priimtas sprendimas. (8) Programa "Gyvenimo kokybė", sutarties Nr. QLK4-1999-01563. (9) 2001 m. kovo mėn. STOA tyrimas "Nejonizuojančiosios elektromagnetinės spinduliuotės fiziologinis poveikis ir poveikis aplinkai", PE 297.574. (10) 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (OL L 42, 2003 2 15, p. 38). (11) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (OL L 177, 2002 7 6, p. 13).

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl geresnių mokyklų. Europos bendradarbiavimo darbotvarkė (2008/2329(INI))

P6_TA(2009)0217 A6-0124/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius dėl švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį dėl teisės į švietimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 3 d. Komisijos komunikatą "Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė" (COM(2008)0425),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą "Atnaujinta strateginė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje sistema" (COM(2008)0865),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą "Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti: Tarybos ir Komisijos parengtas darbo programos "Švietimas ir mokymas 2010" įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektas" (COM(2007)0703),

–   atsižvelgdamas į dešimties metų darbo programą "Švietimas ir mokymas 2010"(1) ir į vėlesnes bendrąsias tarpines jos įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas, ypač susijusias su investavimu į žmones ir darbo rinkų modernizavimu,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl vieno iš svarbiausių Lisabonos strategijos aspektų – švietimo ir mokymo(4),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės XXI amžiaus švietimo komisijos ataskaitą UNESCO,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas "Parengti jaunimą XXI amžiui: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė" projektas(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl mokyklų ir mokyklinio švietimo vaidmens didinant kultūros prieinamumą visuomenei(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos mokyklų plėtros galimybių(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos "Švietimas ir mokymas 2010" įgyvendinimas(11),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6–0124/2009),

A.   kadangi valstybės narės yra atsakingos už mokyklinio ugdymo organizavimą, turinį ir reformą; kadangi informacijos ir pažangiosios patirties mainai, bendradarbiavimas sprendžiant bendras problemas yra puikios priemonės reformoms skatinti; kadangi Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį skatindama šį bendradarbiavimą,

B.   kadangi dėl ekonominių ir socialinių pokyčių Europos Sąjungoje, veiksnių, darančių poveikį bendrajai rinkai, ir su globalizuota ekonomika susijusių naujų galimybių ir poreikių visoms nacionalinėms švietimo sistemoms kyla daug bendrų problemų, dėl kurių Europos lygmens bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje tampa vis svarbesnis,

C.   kadangi dėl ES švietimo sistemų nemažų konkrečių rezultatų skirtumų gali padidėti valstybių narių ekonominio ir socialinio vystymosi skirtumai ir tai gali trukdyti siekti Lisabonos strategijos tikslų,

D.   kadangi reikia sisteminių priemonių norint sustiprinti švietimo vaidmenį vadinamajame žinių trikampyje (moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas), į kurį atsižvelgdama Europos Sąjunga remia ilgalaikę būsimojo vystymosi, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos strategiją ir pritaria, kad švietimo klausimas būtų įtrauktas į Lisabonos proceso būsimo derybų raundo prioritetų sąrašą,

E.   kadangi lyginamieji standartai yra svarbios reformų vykdymo priemonės, kadangi remiantis jomis galima įvertinti pažangą, padarytą siekiant aiškiai apibrėžtų bendrų tikslų,

F.   kadangi Taryba 2010 metams priėmė tris lyginamuosius standartus, susijusius su mokykliniu ugdymu, mokyklos nebaigusiais asmenimis, mokėjimu skaityti ir aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo įgijimu; kadangi pažanga taikant šiuos lyginamuosius standartus vis dar yra nepakankama,

G.   kadangi visų jaunuolių pagrindinių gebėjimų ir įgūdžių įgijimas ir mokymosi rezultatų lygio kėlimas yra esminiai dalykai siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų,

H.   kadangi jaunuolių mokymosi rezultatai daro tiesioginį poveikį jų užimtumo perspektyvoms, socialiniam veiklumui, tolesniam švietimui ar mokymuisi ir pajamų dydžiui ateityje,

I.   kadangi moterų švietimas turi ypatingos įtakos bendruomenių išsilavinimui; kadangi nebaigtas ar nepakankamas mergaičių išsilavinimas gali pakenkti ne tik joms, bet daryti žalą ir ateinančiai kartai,

J.   kadangi neteisingumas ir tendencija nebaigti mokyklos lemia dideles socialines ir ekonomines išlaidas bei kenkia socialinei sanglaudai ir kadangi dėl bet kokių atskirties formų mokyklose krenta bendras nacionalinių švietimo sistemų lygis,

K.   kadangi dėl dviejų pagrindinių tendencijų švietimo įstaigose – kultūrų įvairovės ir klasių skirtumo išryškinimo šiuo metu pastebimas nerimą keliantis smurto padidėjimas mokyklose, kurį dažnai lydi rasizmo ir ksenofobijos apraiškos mokyklų aplinkoje, ir tokią padėtį apsunkina tai, kad švietimo sistemoje trūksta tam tikrų tinkamų įsikišimo ar paramos mokiniams ir bendravimo mechanizmų,

L.   kadangi taikant integracinius švietimo modelius skatinama socialiai nuskriaustų specialiųjų poreikių mokinių grupių integracija ir didinamas mokinių iš skirtingos aplinkos solidarumas,

M.   kadangi tinkamai išplėtotas priešmokyklinis ugdymas labai prisideda integruojant socialiai nuskriaustas grupes (pvz., vaikus iš šeimų, kurių pajamos nedidelės ar kurios priklauso mažumoms), gali padėti patobulinti visus įgūdžius, mažinti išsilavinimo skirtumus ir yra labai svarbus didinant teisingumą bei mažinant anksti mokyklą palikusių mokinių skaičių,

N.   kadangi mokyklos labai svarbios turint mintyje vaikų socialinį gyvenimą ir mokymąsi bei jų asmeninį vystymąsi; taip pat jos svarbios siekiant perduoti jiems žinias, įgūdžius ir vertybes, kurių reikia norint dalyvauti demokratinės visuomenės veikloje ir būti aktyviais piliečiais,

O.   kadangi kilus dabartinei pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei švietimas ir mokymas turi atlikti svarbiausią vaidmenį ugdant novatoriškus ir praktinius gebėjimus ir užtikrinti laisvą žinių sklaidą, kuri būtų geriausia ekonomikos atkūrimo ir užimtumo rinkos konsolidavimo priemonė; tačiau pažymi, kad svarbiausias švietimo ir mokymo politikos uždavinys – užtikrinti, kad mokiniai įgytų pagal bendrus švietimo kriterijus nustatyto bendro lygio žinias ir būtų visapusiškai harmoningos asmenybės, o ne patenkinti rinkos poreikius ir siekti atitikties užimtumo kriterijams,

P.   kadangi mokymo programos ir mokymo bei vertinimo metodai turėtų suteikti kiekvienam mokiniui galimybę įgyti pagrindinius gebėjimus ir visapusiškai išnaudoti savo galimybes; kadangi vaikų fizinė ir psichinė gerovė bei priimtina mokymosi aplinka yra labai svarbios siekiant teigiamų mokymosi rezultatų,

Q.   kadangi visapusiškas išsilavinimas, įtraukiant tokius mokomuosius dalykus kaip vaizduojamasis menas ir muzika, gali padėti puoselėti asmens savirealizaciją, pasitikėjimą savimi ir ugdyti kūrybingumą ir novatorišką mąstymą,

R.   kadangi švietimo išlaidos turėtų būti ypač nukreipiamos į sritis, kuriose labiausiai didinami mokinių laimėjimai ir tobulėjama,

S.   kadangi mokymo kokybė yra pripažįstama svarbiausiu mokyklos aplinkos veiksniu, darančiu poveikį mokinio rezultatams,

T.   kadangi judumas ir mainai gali skatinti tarpkultūrinius, kalbos, socialinius ir dalykinius gebėjimus, didinti ir mokytojų, ir mokinių motyvaciją be padėti gerinti mokytojo pedagoginius gebėjimus,

U.   kadangi pačios mokyklos sudaro tik dalį dalyvių, kurie dalijasi kolektyvine atsakomybe už jaunuolių švietimą, grupės,

V.   kadangi švietimo ir mokymo sistemose reikėtų kurti vertinimo kultūrą siekiant užtikrinti veiksmingą ilgalaikę jų raidos stebėseną,

W.   kadangi Parlamentas minėtoje 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad reikia pertvarkyti Europos mokyklų valdymo sistemą ir išspręsti dabartines problemas, visų pirma susijusias su plėtra ir jos pasekmėmis,

1.   pritaria minėtam 2008 m. liepos 3 d. Komisijos komunikatui ir sritims, kuriose ji siūlo sutelkti būsimą bendradarbiavimą;

2.   pritaria minėtam 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatui ir jame siūlomoms priemonėms;

3.   pritaria požiūriui, kad mokyklinis ugdymas turėtų būti pagrindinis kito Lisabonos strategijos ciklo prioritetas;

4.   pritaria valstybių narių susitarimui bendradarbiauti pagrindinėse mokyklinio ugdymo srityse; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti šią galimybę pasimokyti vienai iš kitos;

Kiekvieno mokinio gebėjimų gerinimas

5.   ragina valstybes nares daryti visa, kas įmanoma, suteikiant kiekvienam jaunuoliui pagrindinius gebėjimus, kurie yra svarbūs jam toliau mokantis, toliau stengtis įgyvendinti Rekomendaciją 2006/962/EB ir siekti lyginamųjų standartų, dėl kurių susitarta anksčiau;

6.   susirūpinęs dabartine moksleivių raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti įgūdžių prastėjimo tendencija ir ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių siekiant ją pakeisti;

7.   rekomenduoja valstybėms narėms toliau apgalvoti strategijas, skirtas mažinti lyčių nelygybę įgyjant pagrindinius gebėjimus;

8.   ragina valstybes nares toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių; pabrėžia būtinybę kiek įmanoma greičiau nustatyti į rizikos grupę patenkančius mokinius ir teikti jiems papildomą pagalbą bei organizuoti popamokinę mokymosi veiklą, taip pat teikti jiems pagalbą, kai pereina iš vienos mokymosi pakopos į kitą, ir taikyti individualaus mokymosi metodus tiems, kuriems to reikia;

9.   pabrėžia, kad jaunuoliams Sąjungoje labai trūksta gebėjimo susikaupti; taigi ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuris padėtų nustatyti pagrindines mokinių negalėjimo susikaupti priežastis;

10.   mano, kad mokyklos turėtų pasiūlyti aukštos kokybės ugdymą visiems vaikams ir kelti ryžtingus tikslus visiems mokiniams, sykiu siūlydamos įvairius mokymosi dalykus ir papildomą pagalbą, kad būtų atsižvelgiama į individualius mokinio poreikius;

11.   taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant jų švietimo politiką būtų pasiekta teisingumo ir kokybės pusiausvyra, ypatingą dėmesį skirti nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems moksleiviams ir studentams, pritaikyti mokymosi procesą prie jų individualių reikmių ir taip sudaryti lygias mokymosi galimybes;

12.   be to, ragina valstybes nares padidinti nepalankioje padėtyje esančių grupių galimybes mokytis profesinio ir universitetinio mokymosi įstaigose pagal aukščiausius standartus, be kita ko, parengti tinkamas stipendijų sistemas ir skelbti apie galimybes gauti stipendijas;

13.   remia integracinius švietimo modelius, pagal kuriuos mokyklų bendruomenės atspindėtų visuomenės įvairovę ir jose nebūtų jokios atskirties;

14.   taigi ragina valstybes nares toliau siekti visiškai panaikinti pradinio švietimo pakopos romų klasių (arba įstaigų) atskirtį, taip pat stebėti ir panaikinti neteisėtą romų vaikų skyrimo į vaikų su psichine negalia klases praktiką;

15.   mano, kad svarbu, jog jaunimas, kol mokosi mokyklose, studijuoja kolegijose ir universitetuose, būtų rengiamas būti lanksčiais darbo rinkoje, atsižvelgiant į šios rinkos kintamumą (kuris reiškia, kad darbdavių reikalavimai gali sparčiai kisti);

16.   ragina modernizuoti ir pagerinti mokyklų mokymo programas taip, kad jos atspindėtų šių dienų socialinę, ekonominę, kultūrinę ir techninę tikrovę ir būtų glaudžiai susijusios su pramone, verslu ir darbo rinka;

17.   vis dėlto mano, kad vykdant švietimo sistemos reformą iš esmės turėtų būti siekiama skatinti visapusišką ir įvairialypį individo vystymąsi, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir socialiniam teisingumui, skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant asmeninio vystymosi ir profesinio tobulėjimo tikslų, aplinkos apsaugą ir asmeninę bei kolektyvinę gerovę; atsižvelgdamas į tai, mano, kad derinti įgyjamas žinias su rinkos reikalavimais, be abejonės yra švietimo sistemų prioritetas, bet ne pirmaeilis ir pagrindinis jų tikslas;

18.   mano, kad mokyklos turėtų stengtis ne tik didinti jaunuolių įsidarbinimo galimybes, bet ir suteikti visiems jaunuoliams progą visapusiškai išnaudoti savo galimybes, atsižvelgiant į asmeninius polinkius; pabrėžia, kad svarbu sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje jaunuoliai galėtų išsiugdyti pagrindinius demokratinius gebėjimus, kurių turėdami jie galėtų aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje;

19.   todėl mano, kad visi vaikai nuo ankstyvo amžiaus turėtų gauti galimybę įgyti muzikinių, meninių, fizinio darbo, fizinių, socialinių ir pilietinių gebėjimų; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad muzikinis, meninis ir fizinis ugdymas turėtų tapti privalomąja mokyklos mokymo programos dalimi;

20.   įsitikinęs, kad, remiantis 2002 m. Barselonoje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, vaikai nuo ankstyvo amžiaus turėtų mokytis užsienio kalbų; pritaria naujo lyginamojo standarto pasiūlymui, kuriame numatoma, kad ne mažiau kaip 80 proc. pagrindinės mokyklos mokinių turi mokytis ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų; pabrėžia, kad svarbu vidurinio išsilavinimo aukštesniojoje pakopoje toliau mokyti užsienio kalbų norint užtikrinti, kad jaunuoliai įgytų aukšto lygio kalbos įgūdžių; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes mokyti kalbų įdarbinti daugiau asmenų, kuriems tos kalbos yra gimtosios;

21.   pabrėžia švietimo reikšmę informacinių ir ryšių technologijų bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityse; mano, kad svarbu mokyti mokinius naudotis naujosiomis ryšių ir skaitmeninėmis technologijomis ir jas taikyti;

22.   pripažįsta neformaliojo mokymo įnašą teikiant jaunimui vertingus gebėjimus, kurie papildo įgytuosius mokyklose, ir ragina mokyklas aktyviau bendradarbiauti su neformaliojo mokymo teikėjais, pvz., jaunimo organizacijomis;

Aukštos kokybės mokyklos ir mokytojai

23.   mano, kad kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką švietimą ir kad Europos mokinių teisių chartija būtų pirmas ir svarbus žingsnis siekiant užtikrinti šią teisę;

24.   ragina valstybes nares ir kompetentingas regionų valdžios institucijas investuoti į ikimokyklinį ugdymą, užtikrinti, jog būtų kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros įstaigų, kuriose dirbtų tinkamai parengti mokytojai ir globėjai, bei užtikrinti šių įstaigų prieinamumą; pritaria pasiūlymui dėl dalyvavimo ikimokykliniame ugdyme aktyvumo naujo lyginamojo standarto;

25.   mano, kad valstybinis švietimas turėtų išlikti pirmenybine valstybės finansuojama sritimi, padedančia kurti socialinį teisingumą ir integraciją; vis dėlto teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama plėtoti vaisingą bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir ieškoti naujų papildomo finansavimo galimybių;

26.   mano, kad mažiau palankioje finansinėje padėtyje esančioms valstybinėms švietimo institucijoms, ypač skurdesniuose ES regionuose, turėtų būti teikiama papildoma pagalba;

27.   mano, kad aukštos kokybės mokymosi aplinka, kurioje suteikiama galimybė naudotis modernia infrastruktūra, medžiaga ir technologijomis, yra būtina sąlyga siekiant aukštos kokybės švietimo mokyklose;

28.   mano, kad norint pagerinti švietimo kokybę ir pakelti švietimo rezultatų lygį reikia reiklaus ir griežto pobūdžio mokymo programų ir reguliariai vertinti mokinius, kartu ir jų atsakomybę už jų pačių daromą pažangą;

29.   pripažindamas poreikį užtikrinti visos Europos kvalifikacijų sistemų palyginamumą, ragina valstybes nares suteikti mokykloms būtiną autonomiją ieškant konkrečių problemų, su kuriomis jos susiduria vietos plotmėje, sprendimo būdų ir užtikrinti pakankamą lankstumą rengti mokymo programas, mokymo metodus ir vertinimo sistemas;

30.   mano, kad įvertinimas būtų naudinga priemonė siekiant pagerinti švietimo sistemų kokybę; vis dėlto pabrėžia, kad kiekvienos analizės ir įvertinimo sistemos tikslas turėtų būti ne tik mokinių kiekybinių laimėjimų ir rezultatų įvertinimas, nes taip rastųsi socialinė švietimo įstaigų hierarchija ir kartu vadinamosios skirtingos spartos švietimo sistemos, o pačios švietimo sistemos ir jos naudojamų metodų įvertinimas aiškiai atsižvelgiant į konkrečias socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis dirba kiekviena mokykla;

31.   mano, kad švietimo kokybė ir švietimo rezultatų lygis taip pat labai priklauso nuo to, ar mokytojas klasėje gerbiamas kaip autoritetas;

32.   mano, kad mokyklų personalo sudėtis turėtų kiek įmanoma geriau atspindėti didėjančią Europos visuomenių įvairovę, kad galėtų visiems mokiniams pademonstruoti vaidmenų pavyzdžius; atsižvelgdamas į tai, ragina apsvarstyti būtinybę paskatinti daugiau vyrų rinktis mokytojo profesiją, ypač pradinių klasių mokytojo;

33.   įsitikinęs, kad būtina užtikrinti aukštos kokybės pirminį mokytojų rengimą, pagrįstą teorija ir praktika, ir nuoseklų nuolatinio profesinio tobulinimosi procesą, taip pat paramą siekiant, kad mokytojai per visą savo karjerą būtų įvaldę naujausius įgūdžius, kurių reikia žiniomis grindžiamoje visuomenėje; mano, kad mokytojų rengimo ir samdymo politika turėtų būti skirta pritraukti geriausius darbuotojus ir kad mokytojams turėtų būti siūlomas toks socialinis pripažinimas, statusas ir atlyginimas, kuris atitiktų jų užduočių svarbą;

34.   labai palaiko nuomonę, kad kiek įmanoma daugiau mokinių ir mokytojų turėtų galimybę dalyvauti judumo ir mokyklų partnerysčių projektuose; pabrėžia programos "Comenius" reikšmę šiuo klausimu; pabrėžia, kad būtina toliau mažinti administracinę naštą mokykloms, pateikusioms paraiškas; sveikina iniciatyvą parengti programą "Comenius Regio"; pritaria pasiūlymui kurti naują judumo lyginamąjį standartą;

35.   rekomenduoja, kad mokytojai, įskaitant meninio lavinimo mokytojus, būtų skatinami kuo daugiau naudotis Europos ir nacionalinėmis judumo programomis ir kad judumas taptų neatskiriama jų mokymo ir karjeros dalis;

36.   pripažindamas, kad švietimo nelygybės kompensavimas vien švietimo politikos priemonėmis pasirodė esąs neveiksmingas, rekomenduoja įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą ir didinti informuotumą apie galimą gyvenimo sąlygų ir popamokinės veiklos poveikį įgyjant gebėjimų ir įgūdžių mokykloje;

37.   primygtinai rekomenduoja užmegzti mokyklų ir bendruomenių partnerystę siekiant kovoti su smurto mokyklose problema, kuri gali išplisti ir apimti visą visuomenę;

38.   mano, kad visos mokyklos turėtų skatinti įgyti demokratinių gebėjimų remdamos moksleivių tarybas ir leisdamos moksleiviams, bendradarbiaujant su tėvais, mokytojais ir mokyklų tarybomis, kartu prisiimti atsakomybę už mokyklas;

39.   ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti skatinant įdiegti Europos švietimo sistemą valstybių narių atitinkamose švietimo sistemose; ragina Komisiją numatyti įtraukti Europos mokyklas į tinklo "Eurydice" veiklą;

40.   prašo Komisijos reguliariai teikti pažangos, pasiektos laikantis minėtųjų dviejų komunikatų nuostatų, ataskaitas, kad galima būtų įvertinti ES švietimo ir mokymo sistemų rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, kaip mokiniai įgyja pagrindinių gebėjimų;

o
o   o

41.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 142, 2002 6 14, p. 1. (2) OL L 327, 2006 11 24, p. 45. (3) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (4) OL C 300, 2007 12 12, p. 1. (5) OL C 319, 2008 12 13, p. 20. (6) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 179. (7) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 333. (8) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 300. (9) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 131. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0422. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0625.