2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (COM(2008)0081 – C6-0080/2009 – 2008/0036 (CNS))

P6_TA(2009)0218 A6-0188/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0081),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0080/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį bei 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0188/2009),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Pakistano Islamo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos prisijungimo taikant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklę Nr. 61 dėl vienodų komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išorines iškyšas prieš galinę kabinos plokštę, nuostatų (COM(2008)0675 – 7240/2009 -C6-0119/2009 – 2008/0205(AVC))

P6_TA(2009)0219 A6-0243/2009

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0675 – 7240/2009),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Tarybos sprendimo 97/836/EB 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką (C6–0119/2009)(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį ir į 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6–0243/2009),

1.   duoda pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0715 – C6-0479/2008 – 2008/0219(CNS))

P6_TA(2009)0220 A6-0248/2009

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0715),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0479/2008),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6–0248/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (kodifikuota redakcija) (COM(2008)0796 – C6-0018/2009 – 2008/0226(CNS))

P6_TA(2009)0221 A6-0249/2009

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0796),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 ir 133 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0018/2009),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6–0249/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį (14518/1/2008 – C6-0003/2009 – 2006/0008(COD))

P6_TA(2009)0222 A6-0207/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14518/1/2008 – C6-0003/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0007) ir (COM(2007)0376) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0648),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0207/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 988/2009.)

(1) Priimti tekstai, 2008 7 9, P6_TA(2008)0349.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (14516/4/2008 – C6-0006/2009 – 2006/0006(COD))

P6_TA(2009)0223 A6-0204/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14516/4/2008 – C6–0006/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0016) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0647),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6–0204/2009),

1.   pritaria bendrąjai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 987/2009.)

(1) Priimti tekstai, 2008 07 09, P6_TA(2008)0348.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje (COM(2008)0814 – C6-0468/2008 – 2008/0230(COD))

P6_TA(2009)0224 A6-0221/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0814),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0468/2008),

–   atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. balandžio 7 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą priimti pasiūlymą su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmosios įtraukos nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0221/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2009/EB dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 912/2009/EB.)

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai (COM(2008)0644 – C6-0373/2008 – 2008/0198(COD))

P6_TA(2009)0225 A6-0115/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0644),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0373/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A6–0115/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi

(1)  Miškai teikia labai įvairią naudą aplinkai, ekonominei bei socialinei sritims, įskaitant medienos ir su mediena nesusijusius miško produktus, ▌aplinkosaugos paslaugas ir vietos bendruomenių gyvenamąją aplinką.

(2)  Miškai yra vertingas paveldas, kurį būtina saugoti, išsaugoti ir prireikus atkurti siekiant visų pirma išlaikyti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, apsaugoti klimatą ir užtikrinti vietinių tautų, vietos gyventojų ir bendruomenių, kurioms miškai yra pajamų šaltinis, teises.

(3)  Miškai – tai ekonominio pobūdžio ištekliai, nes jų auginimas sukuria gerovę ir užimtumą. Be to, miškų auginimas daro teigiamą poveikį klimatui, nes miško produktais galima pakeisti daugiau energijos naudojančius produktus.

(4)  Labai svarbu, ypač klimato apsaugos požiūriu, kad Bendrijos rinkoje veikiantys subrangovai teiktų rinkai tik teisėtai paruoštą medieną, nes tiekiant tokią medieną užtikrinama, kad nesutriktų svarbi miškų, kaip anglies dvideginio sugėrimo priemonių, funkcija. Be to, teisėtai paruoštos medienos naudojimas kaip statybinės medžiagos, pvz., statant medinius namus, ilgalaikėje perspektyvoje padeda nuolatos blokuoti anglies dvideginį.

(5)  Miškų ūkis užtikrina labai didelę dalį socialinės ir ekonominės plėtros besivystančiose šalyse ir yra pagrindinis daugybės žmonių tose šalyse pajamų šaltinis. Taigi svarbu neriboti minėtos plėtros ir pajamų šaltinio, o sutelkti dėmesį į tai, kaip tose šalyse skatinti darnesnę miškų ūkio plėtrą.

(6)  Dėl didėjančios medienos ir medienos produktų paklausos visame pasaulyje ir institucinio pobūdžio bei valdymo trūkumų, būdingų kai kurių medieną gaminančių šalių miškų sektoriui, neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusi prekyba kelia vis didesnį susirūpinimą.

(7)  Akivaizdu, kad dažnai pernelyg daug eikvojami gamtiniai miškų ištekliai ir pernelyg didelė medienos bei medienos produktų paklausa ir kad Bendrija turi sumažinti savo poveikį miškų ekosistemoms nepriklausomai nuo poveikio pasireiškimo vietos.

(8)  Neteisėta medienos ruoša kartu su institucinio pobūdžio ir valdymo trūkumais daugelio medieną gaminančių šalių miškų sektoriuje yra plačiai paplitusi problema, kelianti didelį susirūpinimą tarptautiniu mastu. Neteisėta medienos ruoša kelia didelę grėsmę miškams, nes skatina miškų kirtimą ir miškų nykimą, dėl kurių susidaro apie 20 % visų išmetamų CO2 dujų, skatina miškų plotų virtimą dykumomis ir stepėmis, didina dirvos eroziją ir stiprina ekstremalių klimato reiškinių ir po jų kylančių potvynių galią, kelia grėsmę biologinei įvairovei, kenkia vietinių tautų gyvenamajai aplinkai, žlugdo darnųjį miškų ūkį ir plėtrą. Be to, tai turi ir socialinį, politinį bei ekonominį poveikį, kuris dažnai trukdo daryti pažangą siekiant gero valdymo tikslų, ir kelia pavojų vietos bendruomenėms, kurioms miškai yra pajamų šaltinis, ir vietinių tautų teisėms.

(9)  Šiuo reglamentu siekiama ES sustabdyti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir iš tokios medienos pagamintais produktais ir padėti sustabdyti miškų kirtimą ir naikinimą bei su tuo susijusį anglies dvideginio išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą pasaulio mastu, taip pat skatinant tvarų ekonominį augimą, darnų žmonių vystymąsi ir pagarbą vietinėms tautoms bei gyventojams. Reglamentas turėtų padėti įvykdyti šiuos įsipareigojimus ir pažadus, įtrauktus, be kita ko, į šiuos dokumentus: 1992 m. priimtą Konvenciją dėl biologinės įvairovės (angl. CBD); 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES); 1983 m., 1994 m. ir 2006 m. sudarytus Tarptautinės tropikų medienos organizacijos susitarimus; 2002 m. Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK); 1994 m. Jungtinių Tautų organizacijos konvenciją dėl kovos su dykumėjimu; 1992 m. Rio de Žaneiro deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros; 2002 m. rugsėjo 4 d. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi priimtą Johanesburgo deklaraciją ir įgyvendinimo planą; JT Tarpvyriausybinės miškų komisijos pasiūlymus dėl veiksmų, patvirtintus 1997 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje (JTGASS) ir JT Tarpvyriausybinio miškų forumo; 1992 m. Jungtinių Tautų aplinkos ir vystymosi konferencijos (JTAVK) teisiškai neprivalomą autoritetingą Pasaulinio konsensuso dėl visų miško rūšių tvarkymo, apsaugos ir tvaraus vystymo principų išdėstymą; 1992 m. birželio mėn. JTAVK priimtą Darbotvarkę 21; 1997 m. JTGASS rezoliuciją "Darbotvarkės 21 tolesnio įgyvendinimo programa"; 2000 m. tūkstantmečio deklaraciją; 1982 m. Pasaulinę gamtos chartiją; 1972 m. Jungtinių Tautų Konferencijos dėl žmonių aplinkos deklaraciją; 1972 m. Žmonių aplinkos veiksmų planą; Jungtinių Tautų miškų forumo rezoliuciją 4/2; 1979 m. konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir aplinkos; JT 2003 m. konvenciją prieš korupciją (JTKPK).

(10)   2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, kuriame išdėstoma šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa(4), veiklos prioritetu nurodomas galimybių imtis aktyvių priemonių siekiant užkirsti kelią prekybai neteisėtai paruošta mediena ir kovoti su ja tyrimas bei tolesnis aktyvus Bendrijos ir valstybių narių dalyvavimas įgyvendinant visuotines ir regioniniu lygiu priimtas rezoliucijas ir susitarimus klausimais, susijusiais su miškais.

(11)   2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikate "Dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekyba mediena (FLEGT): pasiūlymas dėl ES veiksmų plano" pasiūlytas priemonių rinkinys, kuriuo siekiama padėti tarptautiniu mastu spręsti neteisėtos medienos ruošos ir su ja susijusios prekybos problemą, taip pat prisidėti siekiant platesnio darnios miškotvarkos tikslo(5).

(12)  Taryba ir Europos Parlamentas, pripažindami, kad Bendrija, vykdydama tvarios plėtros, darnios miškotvarkos ir skurdo mažinimo, taip pat socialinio teisingumo ir nacionalinio suverenumo programą, taip pat turi padėti tarptautiniu mastu spręsti neteisėtos medienos ruošos problemą ir remti tvarią teisėtą medienos ruošą, palankiai įvertino tą komunikatą.

(13)  Atsižvelgdama į komunikato tikslą, t. y. užtikrinti, kad į Bendriją patektų tik pagal šalies gamintojos nacionalinius teisės aktus pagaminti medienos produktai, Bendrija derėjosi su medieną gaminančiomis šalimis (šalimis partnerėmis) dėl savanoriškų partnerystės susitarimų (SPS), kuriais tos šalys teisiškai įpareigojamos įgyvendinti licencijavimo schemą ir reglamentuoti SPS nurodytos medienos ir medienos produktų prekybą.

(14)  Vesdama dvišales derybas su daugiausia medienos naudojančiomis šalimis, būtent JAV, Kinija, Rusija ir Japonija, Bendrija taip pat turėtų siekti aptarti nelegalios medienos ruošos problemą, suderinti atitinkamus įpareigojimus, taikomus ūkio subjektams jų prekybos mediena rinkose, ir sukurti nepriklausomą ir visuotinę perspėjimo sistemą bei neteisėtos medienos ruošos registrą, kurį, pvz., sudarytų Interpolas ir atitinkamas JT organas, naudodamiesi naujausiomis palydovinio stebėjimo technologijomis.

(15)  Šalių, kuriose yra tarptautinės ekologinės svarbos miškų, ūkio subjektams turėtų būti taikomi ypatingi įpareigojimai tvariai naudoti medieną.

(16)  Atsižvelgiant į problemos mastą bei jos sprendimo skubumą, būtina aktyviai remti kovą su neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, sumažinti Bendrijos poveikį miškų ekosistemoms, papildyti ir sustiprinti SPS iniciatyvą bei pagerinti sąveiką tarp skurdo mažinimo, miškų išsaugojimo politikos ir politikos, kuria siekiama užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, įskaitant kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu politiką.

(17)  Pagal prevencijos principą visi tiekimo grandinės dalyviai turėtų dalytis atsakomybe neleisti kilti pavojui, kad neteisėtai paruošta mediena ir jos produktai patektų į rinką.

(18)  Reikėtų atsižvelgti į šalių, su Bendrija sudariusių FLEGT SPS, pastangas ir šiuose susitarimuose nustatytus principus, ypač į teisėtai paruoštos medienos apibrėžimą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal FLEGT licencijavimo schemą į Bendriją eksportuojama tik pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus ruošiama mediena ir medienos produktai. Todėl turėtų būti laikoma, kad 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(6) II ir III prieduose išvardyti medienos produktai, kurių kilmės šalys – to reglamento ║I priede išvardytos šalys, yra ruošiami teisėtai, su sąlyga, kad jie atitinka tą reglamentą ir jo įgyvendinimo nuostatas. SPS nustatyti principai, ypač susiję su "teisėtai paruoštos medienos" apibrėžtimi, turi apimti ir garantuoti darnią miškotvarką, biologinės įvairovės palaikymą, vietos bendruomenių, kurios priklausomos nuo miškų, apsaugą ir jų teisių užtikrinimą, vietinių tautų apsaugą ir jų teisių užtikrinimą.

(19)  Taip pat derėtų atsižvelgti į tai, kad Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES) reikalaujama, kad ją pasirašiusios šalys CITES eksporto leidimą suteiktų tik kai CITES išvardytų rūšių produktai paruošti, inter alia, pagal eksportuojančios šalies teisės aktus. Todėl turėtų būti laikoma, kad 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(7) A, B ir C prieduose išvardytų rūšių medienos produktai yra paruošti teisėtai, jeigu jie atitinka tą reglamentą ir jo įgyvendinimo nuostatas.

(20)  Atsižvelgiant į neteisėtos medienos ruošos problemos sudėtingumą, susijusį su ją lemiančiais veiksniais ir poveikiu, ir siekiant atgrasinti ūkio subjektus vykdyti neteisėtą veiklą, reikėtų numatyti priemones, reguliuojančias ūkio subjektų veiklą. Reikalavimų ir pareigų didinimas bei teisinių priemonių, skirtų bausti ūkio subjektams, kurie turi nelegalią medieną ir medienos produktus ir pateikia tokią medieną ir medienos produktus į Bendrijos rinką ar tiekia Bendrijos rinkai, stiprinimas – tai viena veiksmingiausių priemonių siekiant atgrasinti ūkio subjektus nuo prekybos su nelegaliais tiekėjais.

(21)  Kadangi nėra tarptautiniu mastu sutarto apibrėžimo, visų pirma šalies, kurioje paruošta mediena, teisės aktais turėtų būti remiamasi apibrėžiant tai, kas laikytina neteisėta medienos ruoša. Taikant teisėtumo standartus reikėtų atsižvelgti į tolesnį svarstymą tarptautinių standartų, be kita ko, Afrikos medienos organizacijos standartų; Tarptautinės atogrąžų medienos organizacijos tarptautinių standartų; Monrealio proceso temperatūros ir šiaurės miškų išsaugojimo bei darnaus miškų valdymo kriterijų ir rodiklių; ir visos Europos miškų proceso dėl darnios miškotvarkos kriterijų ir rodiklių, svarstymą. Tokių teisėtumo standartų taikymas turėtų padėti įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, principus ir rekomendacijas, įskaitant susijusias su klimato kaitos mažinimu, biologinės įvairovės mažėjimo stabdymu, skurdo mažinimu, dykumėjimo mažinimu ir vietinių tautų bei nuo miškų priklausomų bendruomenių teisių apsauga ir rėmimu. Medieną ruošianti šalis turėtų užtikrinti visos medienos ruošos inventorizaciją, įskaitant išsamią informaciją apie medžių rūšis ir maksimalų medienos gamybos mastą.

(22)  Daugelis medienos produktų yra daug kartų apdorojami prieš tai ir po to, kai jie pirmą kartą pateikiami rinkai. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų užkraunama perteklinė administracinė našta, reikalavimai, kuriais siekiama įvesti visą priemonių ir procedūrų sistemą (deramo patikrinimo sistemą) siekiant sumažinti neteisėtai paruoštos medienos ir medienos produktų tiekimo rinkai pavojų, turėtų būti taikomi ne visiems platinimo grandinėje veikiantiems ūkio subjektams, o tik tiems iš jų, kurie medieną ir medienos produktus rinkai pateikia pirmą kartą. Vis dėlto visi tiekimo grandinės ūkio subjektai turėtų būti įpareigoti paisyti svarbiausio draudimo sudaryti galimybę gauti rinkoje neteisėtai įsigytos medienos arba medienos produktų, ir šiuo tikslu jie privalo imtis tinkamų atsargumo priemonių.

(23)  Visi Bendrijos rinkoje veikiantys medienos ir medienos produktų platinimo grandinės ūkio subjektai (prekiautojai ir gamintojai) ant siūlomų produktų turėtų aiškiai nurodyti šaltinį arba tiekėją, iš kurio gauta mediena.

▌

(24)  Medieną ir medienos produktus Bendrijos rinkai pirmą kartą tiekiantys ūkio subjektai, siekiantys sumažinti neteisėtai paruoštos medienos ir medienos produktų tiekimo pavojų, taikydami ║deramo patikrinimo sistemą ║ turėtų atlikti deramą patikrinimą.

(25)  Deramo patikrinimo sistema turėtų suteikti galimybę sužinoti apie Bendrijos rinkoje tiekiamų medienos ir medienos produktų šaltinius bei tiekėjus ir gauti informaciją, susijusią su taikomų teisės aktų reikalavimų vykdymu.

(26)  Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos šį reglamentą, turėtų itin atsižvelgti į ypatingą mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pažeidžiamumą ir ribotus išteklius. Itin svarbu neapkrauti MVĮ sudėtingomis taisyklėmis, kurios trukdytų jų plėtrai. Taigi Komisija, kiek įmanoma, remdamasi būsimajame Smulkaus verslo akte nustatytomis priemonėmis ir principais, turėtų parengti supaprastintas sistemas dėl MVĮ įpareigojimų pagal šį reglamentą, nekeliant pavojaus jo tikslui ir paskirčiai, ir pasiūlyti MVĮ pagrįstas alternatyvas, leidžiančias joms veikti laikantis Bendrijos teisės aktų.

(27)  ▌Siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinamą ir prisidėti prie gerosios patirties plėtojimo, tikslinga pripažinti organizacijas, nustačiusias tinkamus ir veiksmingus deramo patikrinimo sistemų įgyvendinimo reikalavimus. Tokių pripažintų organizacijų sąrašas turėtų būti paskelbtas viešai.

(28)  Tuo pačiu tikslu Europos Sąjunga turėtų skatinti minėtąsias organizacijas bendradarbiauti su aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių organizacijomis tam, kad būtų remiamos deramo patikrinimo sistemos ir jų stebėsena.

(29)  Kompetentingos institucijos turėtų stebėti, ar ūkio subjektai laikosi įsipareigojimų, išdėstytų šiame reglamente. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų atlikti oficialią kontrolę, įskaitant muitinės patikras, ir reikalauti, kad ūkio subjektai prireikus imtųsi taisomųjų priemonių.

(30)  Kompetentingos institucijos turėtų saugoti kontrolės įrašus ir jų santraukas viešai skelbti pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(8).

(31)  Atsižvelgiant į tai, kad neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusi prekyba vykdoma tarptautiniu lygmeniu, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su aplinkos apsaugos organizacijomis, žmogaus teisių organizacijomis ir trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis ir (arba) Komisija.

(32)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

(33)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(9).

(34)  Pirmiausia Komisijai turėtų būti suteikta teisė priimti išsamias deramo patikrinimo sistemos taikymo taisykles, visų pirma neteisėtai paruoštos medienos ir medienos produktų tiekimo rinkai rizikos vertinimo kriterijus, nustatyti stebėsenos organizacijų parengtų deramo patikrinimo sistemų pripažinimo kriterijus ir patikslinti medienos ir medienos produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, kai tokia būtinybė iškyla dėl medienos ar medienos produktų techninių charakteristikų, galutinio naudojimo ar gamybos procesų. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

▌

(35)  Darnaus miškų ūkio plėtra – nuolatinis procesas, todėl šis reglamentas turėtų būti reguliariai vertinamas, atnaujinamas ir keičiamas atsižvelgiant į naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Todėl Komisija turėtų reguliariai analizuoti naujausius turimus mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rezultatus ir šios analizės išvadas bei siūlomus pakeitimus pateikti ataskaitoje Europos Parlamentui.

(36)  Siekiant užtikrinti sklandų miško produktų vidaus rinkos veikimą, Komisija turėtų nuolat nagrinėti šio reglamento poveikį. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kokį poveikį reglamentas daro Bendrijos rinkoje veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms. Todėl Komisija greta poveikio darniai miškotvarkai turėtų atitinkamai ir reguliariai atlikti reglamento poveikio vidaus rinkoje tyrimą ir poveikio analizę, skirdama ypatingą dėmesį mažoms ir vidutinėms įmonėms. Vėliau Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui savo analizės, išvadų ir siūlomų priemonių ataskaitą.

(37)  Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. papildyti ir sustiprinti esamą politikos sistemą ir padėti kovoti su neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jo masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykasir tikslas

Šiuo reglamentu nustatomi ūkio subjektų, pateikiančių medieną ir medienos produktus į rinką arba tiekiančių juos rinkai, įsipareigojimai.

Ūkio subjektai užtikrina, kad rinkai būtų tiekiama tik teisėtai paruošta mediena ir medienos produktai.

Ūkio subjektai, kurie pateikia medieną ir medienos produktus į rinką, taiko deramo patikrinimo sistemą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

3 straipsnis

Ūkio subjektų įsipareigojimai

1.  Ūkio subjektai užtikrina, kad jie pateikia į rinką arba tiekia rinkai tik teisėtai paruoštą medieną ir medienos produktus.

2.  Ūkio subjektai, kurie pateikia medieną ir medienos produktus į rinką, nustato deramo patikrinimo sistemą, į kurią įtraukti 4 straipsnyje nurodyti elementai, arba taiko 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos pripažintos stebėsenos organizacijos deramo patikrinimo sistemą.

Esama nacionalinė teisėkūros priežiūra ir bet kokia savanoriška priežiūros mechanizmo grandinė, atitinkanti šio reglamento reikalavimus, gali būti naudojama kaip deramo patikrinimo sistemos pagrindas.

3.  Ūkio subjektai, tiekiantys medieną ir medienos produktus rinkai per tiekimo grandinę, turi turėti galimybę:

4.  Šiame reglamente laikoma, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 II ir III prieduose išvardyti medienos produktai, kurių kilmės šalys – to reglamento ║ I priede išvardytos šalys ir kurie atitinka reglamentą ir jo įgyvendinimo nuostatas, yra paruošti teisėtai.

5.  Laikoma, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A, B ir C prieduose išvardytų rūšių medienos produktai, kurie atitinka tą reglamentą ir jo įgyvendinimo nuostatas, yra paruošti teisėtai.

4 straipsnis

Deramo patikrinimo sistemos

1.   3 straipsnio 2 dalyje minima deramo patikrinimo sistema:

2.  Komisija, siekdama užtikrinti, kad taisyklės būtų aiškinamos vienodai ir ūkio subjektai veiksmingai jų laikytųsi,patvirtina šio straipsnio įgyvendinimo priemones. Visų pirma Komisija nustato kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar esama neteisėtai paruoštos medienos ir medienos produktų pateikimo į Bendrijos rinkąrizikos. Nustatydama tokius kriterijus, Komisija ypač atsižvelgia į specialiąją MVĮ padėtį ir pajėgumus ir, kai įmanoma, pasiūlo toms įmonėms pritaikytas ir supaprastintas ataskaitų teikimo ir kontrolės sistemų alternatyvas tam, kad tos sistemos netaptų pernelyg didele našta.

Atsižvelgiant į veiksnius, susijusius su produkto tipu, šaltiniu ar tiekimo grandinės sudėtingumu, kai kurių kategorijų mediena ir medienos produktai ar tiekėjai priskiriami vadinamajai didelės rizikos grupei, ir todėl ūkio subjektai turi prisiimti papildomų deramo patikrinimo įsipareigojimų.

Komisija sudaro didelės rizikos medienos ir medienos produktų šaltinių arba tiekėjų registrą.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Atitinkamos suinteresuotosios šalys konsultuojasi prieš priimdamos papildomas įgyvendinimo priemones.

3.  Galimybės patekti į medienos ir medienos produktų rinką požiūriu atskiroms valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti griežtesnius nei nustatytieji šiame reglamente medienos ruošos ir kilmės reikalavimus, susijusius su darnumu, aplinkos apsauga, biologinės įvairovės ir ekosistemos išsaugojimu, vietos bendruomenių gyvenamosios aplinkos apsauga, bendruomenių, kurioms miškai yra pajamų šaltinis, apsauga, vietinių tautų apsauga ir jų teisėmis bei žmogaus teisėmis.

5 straipsnis

Ženklinimas

Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip ...(10) visa mediena ir visi medienos produktai, pateikti į rinką ir tiekiami rinkai, būtų pradėti tinkamai ženklinti pateikiant 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

6 straipsnis

Stebėsenos organizacijų pripažinimas

1.  Komisija, atsižvelgdama į 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą, pripažįsta stebėsenosorganizacija privatų arba viešąjį subjektą, parengusį deramo patikrinimo sistemą, kurioje yra 4 straipsnio 1 dalyje išdėstyti elementai.

2.  Viešasis subjektas, kuris prašo 1 dalyje numatyto pripažinimo, turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.  Privatus subjektas, kuris prašo 1 dalyje numatyto pripažinimo, turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.  Stebėsenos organizacija Komisijai kartu su pripažinimo paraiška pateikia tokią informaciją:

5.  Komisija, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, per tris mėnesius nuo tada, kai stebėsenos organizacija pateikia paraišką, arba nuo tada, kai gauna pranešimą iš valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri rekomenduoja organizaciją pripažinti, nusprendžia, ar tokią stebėsenos organizaciją pripažinti.

Per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos sprendimą dėl tokios stebėsenos organizacijos pripažinimo Komisija perduoda kartu su paraiškos kopija valstybės narės kompetentingai institucijai, kurios jusrisdikcijai priklauso ši organizacija.

Valstybių narių kompetentingos institucijos reguliariai arba gavusios susirūpinimą keliančius pranešimus iš trečiųjų šalių vykdo patikras, įskaitant vietoje atliekamus auditus, siekdamos nustatyti, ar stebėsenos organizacijos atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Visuomenei sudaromos galimybės susipažinti su patikros ataskaitomis.

Jei atlikdamos šias patikras kompetentingos institucijos išsiaiškina, kad stebėsenos organizacijos neatitinka 1 ir 2 arba 1 ir 3 dalyje nustatytų reikalavimų, jos nedelsiant informuoja Komisiją ir perduoda jai visus susijusius įrodymus.

6.  Komisija, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, panaikina stebėsenos organizacijos pripažinimą, jeigu nustatoma, kad nebesilaikoma 1 ir 2 dalyse arba 1 ir 3 dalysenustatytų reikalavimų.

7.  Kompetentingos institucijos per du mėnesius praneša Komisijai apie kiekvieną sprendimą rekomenduoti stebėsenos organizacijai suteikti ar atsisakyti suteikti pripažinimą, arba tokį pripažinimą panaikinti.

8.  Komisija priima šio straipsnio įgyvendinimo priemones.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis

Stebėsenos organizacijų sąrašas

Komisija pripažintųstebėsenos organizacijų sąrašą paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir pateikia jį savo interneto svetainėje. Sąrašas nuolat atnaujinamas.

8 straipsnis

Stebėsenosir kontrolėspriemonės

1.  Kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar ūkio subjektai laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 3dalyse ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, vykdo kontrolę.

2.  Kontrolė vykdoma pagal metinį planą ir (arba) gavus susirūpinimą keliančius pranešimus iš trečiųjų šalių; arba visais atvejais, kai valstybės narės kompetentinga institucija turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl to, ar ūkio subjektas laikosi šiame reglamente nurodytų deramo patikrinimo sistemų reikalavimų.

3.  Kontrolė, be kita ko, gali apimti:

4.  Kompetentingos institucijos privalo turėti patikimą atsekamumo sistemą, skirtą tarptautiniu mastu parduodamiems medienos produktams atsekti, ir viešąsias stebėsenos sistemas, skirtas ūkio subjektų įsipareigojimų vykdymui vertinti bei padėti jiems nustatyti didelės rizikos medienos ir medienos produktų tiekėjus.

5.  Ūkio subjektai suteikia reikiamą pagalbą, kad padėtų atlikti 1 dalyje nurodytą kontrolę, ypač susijusią su patekimu į patalpas ir dokumentacijos arba apskaitos dokumentų pateikimu.

6.  Jei įvykdžius 1 dalyje nurodytas kontrolės priemones manoma, kad ūkio subjektas pažeidė 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinių teisės aktų, gali pradėti išsamų šio pažeidimo tyrimą ir pagal nacionalinės teisės aktus bei atsižvelgdamos į pažeidimo sunkumą imtis neatidėliotinų priemonių, kurios, be kita ko, gali apimti:

7.  Visos neatidėliotinos priemonės, kurių imasi kompetentingos institucijos, turi būti tokio pobūdžio, kad užkirstų kelią tolesnei tam tikro pažeidimo eigai ir sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms užbaigti tyrimą.

8.  Kai kompetentingos institucijos nustato, kad naudojamos nepakankamos techninės ir valdymo sistemos ir deramo patikrinimo procedūros bei rizikos įvertinimas, jos reikalauja, kad ūkio subjektas imtųsi taisomųjų priemonių.

9 straipsnis

Kontrolės įrašai

1.  Kompetentingos institucijos saugo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos kontrolės įrašus, kuriuose visų pirma nurodomas jų pobūdis ir rezultatai, įskaitant taisomąsias priemones, kurių pareikalauta imtis. Visos kontrolės duomenys saugomi bent 10 metų.

2.   1 straipsnyje nurodyti įrašai pateikiami visuomenei internete, kaip reikalaujama pagalDirektyvą 2003/4/EB.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis ir Komisija.

2.  Kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos kontrolės rezultatus su kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingomis institucijomis ir Komisija.

11 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria už šio reglamento taikymą atsakingą kompetentingą instituciją arba institucijas. Šioms institucijoms suteikiami pakankami įgaliojimai įgyvendinti šį reglamentą stebint jo taikymą, kartu su muitinių institucijomis nagrinėjant įtariamų pažeidimų atvejus ir laiku pranešant apie pažeidimus baudžiamojo persekiojimo institucijai.

Valstybės narės ne vėliau kaip ║... gruodžio 31 d. praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės praneša Komisijai apie kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

2.  Komisija viešai paskelbia kompetentingų institucijų sąrašą internete. Tas sąrašas atnaujinamas.

12 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Medienos prekybos komitetas ║.

2.  Jei yra nuorodaį šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

13 straipsnis

Tvarumo reikalavimų parengimas

Ne vėliau kaip ...(11) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai siūlomo teisės akto projektą dėl Bendrijos standarto, taikomo visai medienai ir medienos produktams, gaunamiems iš natūralių miškų, kurio tikslas – siekti aukščiausių tvarumo standartų.

14 straipsnis

Patariamoji grupė

1.  Turi būti įsteigta patariamoji grupė, kurią sudarytų suinteresuotų šalių atstovai, įskaitant, be kita ko, miško pramonės atstovus, miškų savininkus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir vartotojų grupes, ir kuriai pirmininkautų Komisijas atstovas.

2.  Valstybių narių atstovai gali dalyvauti posėdžiuose savo iniciatyva arba patariamosios grupės kvietimu.

3.  Patariamoji grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurios viešai skelbiamos Komisijos tinklavietėje.

4.  Komisija teikia patariamajai grupei reikalingą techninę bei logistinę paramą, taip pat suteikia galimybę vykstant susirinkimams naudotis sekretoriato paslaugomis.

5.  Patariamoji grupė analizuoja su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus, kuriuos pirmininkas pateikia svarstyti savo iniciatyva arba patariamosios grupės ar komiteto narių prašymu, ir teikia nuomones šiais klausimais.

6.  Komisija perduoda patariamosios grupės nuomonę komitetui.

15 straipsnis

Pakeitimai

Komisija gali papildyti priede nurodytą medienos ir medienos produktų sąrašą, atsižvelgdama į technines savybes, galutinį naudojimą ir gamybos procesus.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

16 straipsnis

Sankcijos

Kai teisiniai procesai nebaigti, ūkio subjektai nutraukia medienos ir medienos produktų gavybą iš tam tikrų teritorijų.

Piniginės baudos turi būti bent penkis kartus didesnės už sunkaus pažeidimo metu gautų medienos produktų vertę. Pakartotinio sunkaus pažeidimo, įvykdyto per 5 metų laikotarpį, atveju piniginės baudos laipsniškai didėja ir turi būti bent aštuonis kartus didesnės už medienos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę.

Nepažeisdamos kitų Bendrijos teisės aktų nuostatų dėl viešųjų lėšų, valstybės narės nesuteikia ūkio subjektams, kaltinamiems sunkiais šio reglamento pažeidimais, jokios viešosios pagalbos pagal nacionalines pagalbos sistemas arba iš Bendrijos fondų, kol nesiimama taisomųjų priemonių ir nepaskiriamos veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios sankcijos.

Valstybės narės praneša apie nuostatas dėl sankcijų Komisijai ne vėliau kaip ... gruodžio 31 d. ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokį vėlesnį jų pakeitimą.

17 straipsnis

Ataskaitų rengimas

1.  Valstybės narės pirmą kartą ne vėliau kaip ...(12)ir po to kas dveji metai. pateikia Komisijai ataskaitą apie reglamento taikymą per praėjusius dvejus metus.

2.  Remdamasi šiomis ataskaitomis Komisija parengia ataskaitą, kurią pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kas dvejus metus.

3.  Komisija, rengdama 2 dalyje nurodytą pranešimą, atsižvelgia į pažangą, pasiektą FLEGT savanoriškų partnerystės susitarimų, priimtų pagal reglamentą (EB) Nr. 2173/2005, sudarymo ir vykdymo srityje. Komisija apsvarsto, ar reikalingi kokie nors šio reglamento pakeitimai atsižvelgiant į FLEGT savanoriškų partnerystės susitarimų vykdymo patirtį ir jų veiksmingumą sprendžiant neteisėtos medienos problemą.

18 straipsnis

Direktyvos 2008/99/EB pakeitimas

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(13) iš dalies pakeičiama, kaip toliau nurodyta, ir šis pakeitimas įsigalioja nuo ...(14).

1)   3 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

ia) neteisėtai paruoštos medienos arba medienos produktų tiekimas rinkai.

2)  A priedas papildomas šia įtrauka:

–   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2009, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai

19 straipsnis

Persvarstymas

Ne vėliau kaip …(15)* ir vėliau kas penkeri metai Komisija persvarsto šio reglamento veikimą tikslo ir paskirties požiūriu ir pateikia savo išvadas, taip pat jų pagrindu siūlomus pakeitimus Europos Parlamentui.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ...(16).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Mediena ir medienos produktai, klasifikuoti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87(17) I priede pateiktoje Kombinuotoje nomenklatūroje ir kuriems taikomos šis reglamentas

1.  Reglamento (EB) Nr. 2173/2005 II ir III prieduose nurodyti produktai, kuriems taikoma FLEGT licencijavimo schema;

2.   plaušiena ir popierius, nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 47, 48 ir 49 skyriuose, išskyrus iš bambuko pagamintus ir perdirbti skirtus produktus (atliekos ir liekanos);

3.   mediniai baldai (KN kodai 9403 30, 9403 40, 9403 50 00, 9403 60 ir 9403 90 30);

4.   surenkamieji statiniai (KN kodas 9406 00 20);

5.   malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą; medienos skiedros arba drožlės; pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, neaglomeruotos arba aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą (KN kodas 4401);

6.   statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos, įskaitant akytosios medienos plokštes, sumontuotas grindų plokštes, malksnas ir skalas; mediena (įskaitant tarpusavyje nesujungtas parketlentes ir lentjuostes, skirtas parketo grindims), ištisai profiliuota (su spraudžiais, išdrožomis, įlaidais, nuožulnomis, V formos sąlaidomis, užkarpomis, išpjauta pagal šabloną, suapvalinta arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais (KN kodas 4418);

7.   medienos drožlių plokštės, orientuotų skiedrelių sluoksnių (OSB) ir panašios plokštės aglomeruotos arba neaglomeruotos dervomis arba kitais organiniais rišikliais (KN kodas 4410);

8.   medienos plaušo plokštės iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, surištos arba nesurištos dervomis arba kitomis organinėmis medžiagomis (KN kodas 4411);

9.   tankioji mediena, turinti blokų, plokščių, lentjuosčių arba profilių pavidalą (KN kodas 4413 00 00);

10.   mediniai paveikslų, fotografijų, veidrodžių ir panašių daiktų rėmai (KN kodas 4414 00);

11.   medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara; mediniai kabelių būgnai; padėklai, dėžiniai padėklai ir kiti mediniai krovimo skydai; mediniai padėklų apvadai; karstai (KN kodas 4415);

12.   medinės statinės, statinaitės, kubilai, puskubiliai ir kiti kubilų gaminiai bei jų dalys, įskaitant statinių šulus (KN kodas 4416 00 00);

13.  Kiti medienos produktai, nurodyti KN 94 ir 95 skyriuose, įskaitant medinius žaislus ir sportinius aksesuarus.

(1) OL C ║ (2) OL C ║ (3) 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (5) COM(2003)0251, 2003 5 21. (6) OL L 347, 2005 12 30, p. 1. (7) OL L 61, 1997 3 3, p. 1. (8) OL L 41, 2003 2 14, p. 26. (9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (10) Pastaba OL: praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (11) OL: praėjus vieneriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (12) * Pastaba OL: prašome įrašyti balandžio 30 d. datą trečiųjų metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (13) OL L 328, 2008 12 6, p. 28. (14) * Pastaba OL: praėjus vieneriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (15) ** Pastaba OL: praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (16) * Pastaba OL: praėjus vieniems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (17) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (COM(2008)0775 – C6-0511/2008 – 2008/0220(CNS))

P6_TA(2009)0226 A6-0214/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0775),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 100 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0511/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0214/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  Aprūpinimas žalia nafta ir naftos produktais Bendrijai išlieka labai svarbus, ypač transporto ir chemijos pramonės sektoriams. (1)  Aprūpinimas žalia nafta ir naftos produktais Bendrijai išlieka labai svarbus, ypač transporto, chemijos ir energetikos sektoriams. Pertraukos tiekiant žalią naftą ir naftos produktus arba nepakankamos jų atsargos įmonėms galėtų sukelti didelių finansinių nuostolių ir paralyžiuoti kitus ekonomikos bei kasdienio Europos Sąjungos piliečių gyvenimo sektorius. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  Žalia nafta išlieka ir artimiausiais dešimtmečiais išliks vienu iš svarbiausių pirminės energijos šaltinių. Tačiau valstybėms narėms bus vis sunkiau užsitikrinti nuolatinį žalios naftos tiekimą prieinama kaina. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  Dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir didėjančio naftos produktų vartojimo pasaulyje aprūpinimo nafta sutrikimų pavojus didėja. (2)  Dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir nuolat didėjančio naftos produktų vartojimo pasaulyje aprūpinimo nafta sutrikimų pavojus ypač didėja. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)  Kartu su priemonėmis, skirtomis sukurti palankią aplinką investicijoms siekiant išžvalgyti Europos Sąjungoje ir už jos ribų esančius naftos išteklius ir jais naudotis, o tai itin svarbu siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą nafta, naftos atsargų sukūrimas yra patikima priemonė kompensuoti trumpalaikį tiekimo sutrikimą. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 b konstatuojamoji dalis (nauja) (2a) valstybių narių priklausomybės nuo naftos importo, norint patenkinti savo energetinius poreikius, lygis yra labai aukštas; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  Europos Sąjunga yra pasaulinio masto veikėja, todėl jos energijos tiekimo saugumui stiprinti skirta politika turėtų sudaryti santykių su šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis politikos tikslų dalį. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) (4b)  Komisija turėtų užtikrinti, kad aštuonios valstybės narės, kurios nėra Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės1, būtų įtrauktos lygiomis teisėmis, kiek tai susiję su Europos Sąjungos pasikonsultavus su TEA priimtais sprendimais ir priemonėmis, kurių buvo imtasi. 1 Bulgarija, Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija ir Slovėnija. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  Komisija turėtų atitinkamai atstovauti ES valstybių narių, kurios nėra TEA narės, interesams ir jų laikytis. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose pabrėžiama, kad poreikis nustatyti integruotą energetikos politiką, suderinant Europos ir valstybių narių mastu taikomas priemones, Bendrijai tampa vis svarbesnis ir skubesnis.Todėl labai svarbu kuo labiau suderinti skirtingose valstybėse narėse naudojamus atsargų saugojimo mechanizmus. (7)2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose pabrėžiama, kad poreikis nustatyti integruotą energetikos politiką, suderinant Europos ir valstybių narių mastu taikomas priemones, Bendrijai tampa vis svarbesnis ir skubesnis.Todėl labai svarbu užtikrinti skirtingose valstybėse narėse naudojamų įvairių atsargų saugojimo mechanizmų suderinamumą. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a) 2008 m. spalio 15–16 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadose pabrėžiamas Sąjungos noras sukurti valstybių narių solidarumo sistemą energijos tiekimo sutrikimų atvejams ir siūloma nustatyti visas šiam tikslui būtinas priemones. Veiksminga žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargų laikymo sistema, kuri koordinuojama Bendrijos lygmeniu, taip pat yra svarbi solidarumo energetikos srityje praktinio įgyvendinimo dalis. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)  Naftos atsargų prieinamumas ir energijos tiekimo patikimumas valstybių narių ir Bendrijos saugumui labai svarbūs.Centralizuotų atsargas saugančių įstaigų ar tarnybų įsteigimas Bendrijoje leidžia iš dalies pasiekti šių tikslų. Siekiant, kad konkrečios valstybės narės galėtų kuo geriau pasinaudoti savo šalies teisės aktais, nustatydamos savo centrinių saugyklų statusą ir kartu apribodamos dėl šios veiklos galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas, dabartinėmis sąlygomis, kai naftos atsargos gali būti saugomos bet kurioje Bendrijos vietoje ir jas gali saugoti bet kokia tuo tikslu įsteigta centralizuota įstaiga ar tarnyba, tereikia, kad pelno siekimo paskirtis būtų draudžiama. (8)  Naftos atsargų prieinamumas ir energijos tiekimo patikimumas valstybių narių ir Bendrijos saugumui labai svarbūs.Centralizuotų atsargas saugančių įstaigų ar tarnybų įsteigimas Bendrijoje galėtų padėti rentabiliai pasiekti šių tikslų.Konkrečios valstybės narės turėtų galėti kuo geriau pasinaudoti savo šalies teisės aktais, nustatydamos savo centrinių saugyklų statusą ir sąlygas, kuriomis jos perleidžia savo atsargų laikymo įsipareigojimus kitoms valstybėms narėms arba kitoms saugykloms, kartu apribodamos dėl šios veiklos galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas, dabartinėmis sąlygomis, kai naftos atsargos gali būti saugomos bet kurioje Bendrijos vietoje ir jas gali saugoti bet kokia tuo tikslu įsteigta centralizuota įstaiga ar tarnyba. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  Siekdamos palengvinti galutiniams naudotojams tenkančią finansinę naštą, valstybės narės turėtų užtikrinti glaudesnį centrinių saugyklų bendradarbiavimą ir regioninių saugyklų steigimą. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)  Atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktais dėl naftos atsargų siekiamus tikslus, atsiradusį kai kurių valstybių narių susirūpinimą dėl saugumo ir siekį padidinti valstybių narių solidarumo mechanizmo tikslumą ir skaidrumą, centrinių saugyklų, veikiančių be tarpininkų, veiklos vietą reikėtų apriboti vienos valstybės teritorija.. Išbraukta. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)  Dėl ekstremalių situacijų politikos įgyvendinimo bei nacionalinių atsargų saugojimo mechanizmų suderinimo poreikių ir būtinybės remtis tikslesniais duomenimis apie atsargų kiekį krizės atveju, valstybėms narėms ir Bendrijai būtinos stipresnės šių atsargų kontrolės priemonės. (12)  Dėl ekstremalių situacijų politikos įgyvendinimo bei nacionalinių atsargų saugojimo mechanizmų suderinamumo užtikrinimo poreikių ir būtinybės remtis tikslesniais duomenimis apie atsargų kiekį krizės atveju, valstybėms narėms būtinos stipresnės šių atsargų kontrolės priemonės. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  Nors valstybėms narėms derėtų suteikti pakankamas galimybes pasirinkti atsargų laikymo sistemą, kuri labiausiai tiktų pagal jų geografines ir organizacines ypatybes, derėtų numatyti visas būtinas priemones, kurias taikydama Komisija galėtų bet kuriuo metu gauti tikslius ir patikimus duomenis apie atsargų kiekį. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 b konstatuojamoji dalis (nauja) (12b)  Turėtų būti stiprinamas valstybių narių vaidmuo saugant ir tvarkant privalomąsias naftos atsargas, skirtas nenumatytiems atvejams. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis (14)  Siekiant sustiprinti naftos tiekimo patikimumą Bendrijoje, valstybių narių ar centrinių saugyklų įsigytų atsargų, vadinamų specialiosiomis atsargomis, sukauptų valstybėms narėms priėmus sprendimus, kiekis turėtų atitikti realius poreikius krizės atveju.Be to, turėtų būti nustatytas specialus tokių atsargų juridinis statusas, kad tos atsargos krizės atveju būtų prieinamos be apribojimų.Tuo tikslu susijusios valstybės narės turėtų priimti priemones, reikalingas minėtoms atsargoms besąlygiškai apsaugoti nuo priverstinių priemonių. (14)  Siekiant sustiprinti naftos tiekimo patikimumą Bendrijoje, sukauptų atsargų pagal šią direktyvą turėtų užtekti patenkinti bent nurodyto laikotarpio poreikiams.Be to, turėtų būti nustatytas specialus tokių atsargų juridinis statusas, kad tos atsargos krizės atveju būtų prieinamos be apribojimų.Tuo tikslu susijusios valstybės narės turėtų priimti priemones, reikalingas minėtoms atsargoms besąlygiškai apsaugoti nuo priverstinių priemonių. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  Kiekį, kuris turėtų priklausyti centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, tuo etapu nepriklausomai savo nuožiūra turėtų nustatyti kiekviena susijusi valstybė narė. (15)  Kiekį, kuris turėtų priklausyti centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, tuo etapu nepriklausomai savo nuožiūra iš anksto turėtų nustatyti kiekviena susijusi valstybė narė. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)  Suvestinių apie atsargas teikimo dažnis ir terminas, per kurį jos turi būti pateiktos, kaip nustatyta Direktyvoje 2006/67/EB, skiriasi nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse esančiose įvairiose naftos atsargų sistemose.Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl energetikos poveikio makroekonomikai pareiškė palaikąs pasiūlymą informaciją teikti dažniau. (18)  Suvestinių apie atsargas teikimo dažnis ir terminas, per kurį jos turi būti pateiktos, kaip nustatyta Direktyvoje 2006/67/EB, skiriasi nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse esančiose įvairiose naftos atsargų sistemose.Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl energetikos poveikio makroekonomikai pareiškė palaikąs pasiūlymą informaciją teikti dažniau. Taip pat būtina užtikrinti, kad duomenys būtų teisingi ir jų nereikėtų taisyti kiekvieną savaitę ar mėnesį, o tai dažnai pasitaiko Europos Sąjungoje. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis (21)  Tais pačiais tikslais būtina parengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias, bet ir kitas atsargas,bei nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną savaitę. (21)  Tais pačiais tikslais būtina parengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias, bet ir kitas atsargas, bei nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną mėnesį. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, atsižvelgus į perspektyvumo tyrimo, susijusio su savaitinių ataskaitų veiksmingumu, rezultatus, reikalauti, kad valstybės narės pateiktų šias suvestines kiekvieną savaitę, jei gali būti užtikrinama, kad reikės tik labai mažai pataisyti tokiu būdu surinktus duomenis ir kad šioms suvestinėms būdingi akivaizdūs privalumai, susiję su rinkos skaidrumu. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis (23)  Komisijai teikiamose suvestinėse gali pasitaikyti klaidų ar neatitikimų. Komisijos tarnybų darbuotojams ar įgaliotiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos patikrinti faktinį atsargų kiekį ir valstybių narių turimus dokumentus. (23)   Kadangi Komisijai teikiamose suvestinėse gali pasitaikyti klaidų ar neatitikimų, esant pagrįstiems įtarimams Komisijos tarnybų darbuotojams ar įgaliotiesiems atstovams turi būti sudarytos sąlygos kartu su valstybių narių paskirtomis priežiūros institucijomis patikrinti faktinį atsargų kiekį ir valstybių narių turimus dokumentus. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis (25)  Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir tokių duomenų laisvo judėjimo, o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 2000 m. gruodžio mėn. 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu(EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Šiuose teisės aktuose keliamas reikalavimas, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisiškai pagrįstas ir atsitiktinai gauti asmens duomenys būtų sunaikinti nedelsiant. (25)  Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir tokių duomenų laisvo judėjimo, o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 2000 m. gruodžio mėn. 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu(EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 konstatuojamoji dalis (29)  Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos lygmeniu nenustatytas vienodas mažiausias privalomas specialiųjų atsargų kiekis, ir kad šia direktyva nustatoma nemažai naujų mechanizmų, direktyvos taikymas po jos įsigaliojimo turėtų būti įvertintas gana greitai. (29)   Kadangi Bendrijos lygmeniu nenustatytas vienodas mažiausias privalomas specialiųjų atsargų kiekis, taip pat atsižvelgiant į dabar atliekamą naftos rinkos skaidrumo didinimo priemonių, įskaitant savaitines ataskaitas apie komercines naftos atsargas, tyrimą ir į tai, kad šia direktyva nustatoma nemažai naujų mechanizmų, direktyvos taikymas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip per trejus metus po jos įsigaliojimo. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos e punktas e) "tarptautiniu mastu priimtas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti": galiojantis Tarptautinės energetikos agentūros administracinės tarybos priimtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti valstybės narės turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti; e)"tarptautiniu mastu priimtas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti": galiojantis TEA administracinės tarybos priimtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti TEA šaliesnarėsturimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies l a punktas (naujas) la) "nepaprastoji padėtis": aplinkybės, kai įvyksta rimtas žalios naftos ir (arba) naftos produktų tiekimo sutrikimas; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis 4.  Šiame straipsnyje numatytos taisyklės ir metodai saugoti privalomųjų atsargų kiekiui apskaičiuoti gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka. 4.  Šiame straipsnyje numatytos taisyklės ir metodai saugoti privalomųjų atsargų kiekiui apskaičiuoti gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka bei pasitarus su specialistais ir suinteresuotomis šalimis. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis 3. 1 ir 2 dalyse numatytos atsargų apskaičiavimo taisyklės ir metodai gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka. 3. 1 ir 2 dalyse numatytos atsargų apskaičiavimo taisyklės ir metodai gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka bei pasitarus su specialistais ir suinteresuotomis šalimis. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Valstybės narės užtikrina nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, kaip apibrėžta 9 straipsnyje.Jos parengia minėtų atsargų identifikavimo, apskaitos ir patikrinimo taisykles taip, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti.Privalomosioms ir specialiosioms atsargoms, kurios yra ūkinės veiklos vykdytojų atsargų dalis arba su tokiomis atsargomis yra kartu laikomos, turi būti taikoma atskira apskaita. 1.  Valstybės narės užtikrina nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, kaip apibrėžta 9 straipsnyje.Jos parengia minėtų atsargų identifikavimo, apskaitos ir patikrinimo taisykles taip, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti. Šios taisyklės nustatomos gavus išankstinį Komisijos pritarimą. Privalomosioms ir specialiosioms atsargoms, kurios yra ūkinės veiklos vykdytojų atsargų dalis arba su tokiomis atsargomis yra kartu laikomos, turi būti taikoma atskira apskaita. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat atnaujinamą visų joms laikomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, registrą.Šiame registre yra informacija apie tikslią aptariamų atsargų laikymo vietą, kiekį, savininką ir tikslų atsargų pobūdį remiantis *Europos Parlamento ir Tarybos reglamento(EB) Nr. dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 punkto 1 dalies kategorijomis. 1.  Valstybės narės sudaro išsamų, nuolatatnaujinamą visų joms laikomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, registrą.Šiame registre yra informacija apie naftos perdirbimo gamyklos, saugyklos ar bazės, kurioje laikomos aptariamos atsargos, vietą ir laikomą kiekį, savininką ir tikslų atsargų pobūdį remiantis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento(EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 punkto 1 dalies kategorijomis*. * OL L 304, 2008 11 14, p. 1. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Pasibaigus kalendoriniams metams per 30 dienų atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia paskutinės tų kalendorinių metų dienos atsargų registro kopiją. Pasibaigus kalendoriniams metams per 45 dienas atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia paskutinės tų kalendorinių metų dienos atsargų registro kopiją. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies trečia a pastraipa (nauja) Komisija užtikrina registruose esančių neapibendrintų duomenų konfidencialumą. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 dalies antra a pastraipa (nauja) Jei pagal susitarimą šie uždaviniai perleidžiami valstybei narei, kurios teritorijoje tos atsargos yra, arba centrinei saugyklai, kurią ta valstybė narė įsteigė, šiame susitarime nurodomos nuostatos, pagal kurias numatoma: a) valstybės narės arba centrinės saugyklos pareiga užtikrinti duomenų apie atsargų kiekį bet kuriuo metu tikslumą; b) šių privalomųjų atsargų, kurios įsigytos, sukauptos, laikomos ir tvarkomos jos teritorijoje, perdavimo valstybei narei, kuri perleido šias užduotis, laikotarpis; c) veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios nuobaudos tiems atvejams, kai valstybė narė arba centrinė saugykla nevykdo susitarimo sąlygų. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalies b punktas b)likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams paskelbti paslaugų teikimo ūkinės veikloms vykdytojams sąlygas. b)likus ne mažiau kaip trims mėnesiams paskelbti paslaugų teikimo ūkinės veikloms vykdytojams sąlygas. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas b)vienai ar kelioms centrinėms saugykloms, galinčioms saugoti tokias atsargas, arba b)vienai ar kelioms centrinėms saugykloms, galinčioms saugoti tokias atsargas, jei atitinkama valstybė narė ir valstybė narė, kuri saugos atsargas, sudarė susitarimą, arba Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio sąlygų, gali neatšaukiamai įsipareigoti saugoti mažiausią naftos atsargų kiekį(toliau – "specialiosios atsargos"), apskaičiuotą suvartojimo dienomis. 1.  Valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio sąlygų, gali įsipareigoti saugoti mažiausią naftos atsargų kiekį(toliau – "specialiosios atsargos"), apskaičiuotą suvartojimo dienomis. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies įvadinė dalis 3.  Specialiosiomis atsargomis laikomi tik toliau išvardytų kategorijų, kaip apibrėžta * Europos Parlamento ir Tarybosreglamento (EB) Nr. dėl energetikos statistikos B priedo 4 punkte, produktai: 3.  Specialiosiomis atsargomis gali būti laikomi tik toliau išvardytų kategorijų, kurios turi atitikti Bendrijos teisės aktus, ypač susijusius su kuro standartais ir aplinkos apsauga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 B priedo 4 punkte, produktai: Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa 5.  Valstybė narė, nusprendusi laikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jame turi būti nurodytas kiekvienos kategorijos specialiųjų atsargų dydis, kurį ta valstybė narė neatšaukiamai ir nuolat įsipareigoja išlaikyti.Toks praneštas privalomas mažiausias dydis yra vienintelis ir taikomas vienodai visoms valstybės narės naudojamų specialiųjų atsargų kategorijoms. 5.  Valstybė narė, nusprendusi laikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jame turi būti nurodytas kiekvienos kategorijos specialiųjų atsargų dydis, kurį ta valstybė narė nuolat įsipareigoja išlaikyti, ir įsipareigojimo laikotarpis.Toks praneštas privalomas mažiausias dydis yra vienintelis ir taikomas vienodai visoms valstybės narės naudojamų specialiųjų atsargų kategorijoms. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat atnaujinamą visų specialiųjų atsargų, saugomų jos teritorijoje, registrą. Šiame registre yra informacija apie tikslią aptariamų atsargų laikymo vietą. 1.  Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat kas mėnesį atnaujinamą visų specialiųjų atsargų, saugomų jos teritorijoje, registrą.Šiame registre yra informacija apie naftos perdirbimo gamyklos, saugyklos ar bazės, kurioje laikomos aptariamos atsargos, vietą. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Komisijai pareikalavusne senesnių kaip 10 metų duomenų, valstybė narė per 8 dienas jai pateikia registro kopiją. Be to, Komisijai pareikalavus, valstybė narė per 10 darbo dienų jai pateikia registro kopiją.Tokie prašymai gali būti pateikti praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po datos, susijusios su duomenimis, kuriuos prašoma pateikti. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 a dalis (nauja) Valstybės narės ir centrinės saugyklos susitarime nurodomos nuostatos, pagal kurias numatoma: a) valstybės narės arba centrinės saugyklos pareiga užtikrinti duomenų apie atsargų kiekį bet kuriuo metu tikslumą; b) šių privalomųjų atsargų, kurios įsigytos, sukauptos, laikomos ir tvarkomos jos teritorijoje, perdavimo valstybei narei, kuri perleido šias užduotis, laikotarpis; c) veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios nuobaudos tiems atvejams, kai valstybė narė arba centrinė saugykla nevykdo susitarimo sąlygų. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnis 1.  Valstybės narės kiekvieną savaitę Komisijai siunčia valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų dydžių suvestinę.Valstybės narės pasirūpina duomenų apsauga ir nenurodo tų atsargų savininkų pavadinimų. 1.  Valstybės narės kiekvieną mėnesį Komisijai siunčia valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų dydžių suvestinę.Valstybės narės pasirūpina duomenų apsauga ir nenurodo tų atsargų savininkų pavadinimų. 2.  Komisija, remdamasi valstybių narių jai pateiktomis suvestinėmis, skelbia savaitinę statistinę komercinių atsargų suvestinę. 2.  Komisija, remdamasi valstybių narių jai pateiktomis suvestinėmis, skelbia mėnesinę statistinę komercinių atsargų suvestinę. 3.  Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo tvarkos, priima 1 ir 2 dalių įgyvendinimo priemones. 3.  Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo tvarkos, priima 1 ir 2 dalių įgyvendinimo priemones. 3a.  Jei, laikantis 23 straipsnio nuostatų, atidžiai apsvarsčius klausimą dėl savaitinių statistinių suvestinių įgyvendinamumo ir veiksmingumo nustatoma, kad joms būdingi akivaizdūs privalumai, susiję su rinkos skaidrumu, ir kad vėliau nereikės gerokai pataisyti tokiu būdu surinktų duomenų, Komisija gali pareikalauti, kad valstybės narės teiktų savaitines, o ne mėnesines komercinių naftos atsargų kiekio statistines suvestines. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija bet kada gali nuspręsti patikrinti privalomąsias ir specialiąsias atsargas valstybėse narėse.Rengdamasi tokiam patikrinimui, Komisija gali paprašyti koordinavimo grupės pagalbos. 1.   Jei kyla pagrįstų įtarimų, Komisija gali nuspręsti patikrinti privalomąsias ir specialiąsias atsargas valstybėse narėse.Rengdamasi tokiam patikrinimui, Komisija gali paprašyti koordinavimo grupės pagalbos. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 2 dalis 2.  Pirmoje dalyje numatytų patikrinimų tikslas neįtraukiamas asmens duomenų rinkimas.Tikrinant rasti asmens duomenys nerenkami ir į juos neatsižvelgiama; jei tokie duomenys atsitiktinai surenkami, jie yra nedelsiant sunaikinami. 2.  Įpirmoje dalyje numatytų patikrinimų tikslą neįtraukiamas asmens duomenų tvarkymas.Tikrinant rasti asmens duomenys nerenkami ir į juos neatsižvelgiama; jei tokie duomenys atsitiktinai surenkami, jie yra nedelsiant sunaikinami. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 4 dalis 4.  Valstybės narės rūpinasi, kad atliekant 1 dalyje numatytą patikrinimą, už jų teritorijoje privalomųjų ir specialiųjų atsargų priežiūrą ir administravimą atsakingi asmenys bendradarbiautų su Komisijos darbuotojais ar jos įgaliotais asmenimis. 4.  Valstybės narės rūpinasi, kad atliekant 1 dalyje numatytą patikrinimą, už jų teritorijoje privalomųjų ir specialiųjų atsargų priežiūrą ir administravimą atsakingi asmenys bendradarbiautų su įgaliotais Komisijos darbuotojais aratstovais. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 7 dalis 7.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad su privalomosiomis ir specialiosiomis atsargomis susiję duomenys, įrašai, suvestinės ir dokumentai būtų saugomi ne trumpiau kaip dešimt metų. 7.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad su privalomosiomis ir specialiosiomis atsargomis susiję duomenys, įrašai, suvestinės ir dokumentai būtų saugomi ne trumpiau kaip trejus metus. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 3 ir 4 dalys 3.  Kai yra galiojantis tarptautinis sprendimas atsargas pateikti naudoti, kiekviena valstybė narė gali naudoti savo privalomąsias ir specialiąsias atsargas, kad galėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal tokį sprendimą.Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kuri, siekdama įvertinti atsargų panaudojimo pasekmes, gali sušaukti koordinavimo grupę arba konsultuotis su jos nariais elektroniniu būdu. 3.   Komisija veikia glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios turi įgaliojimus priimti sprendimus pateikti naudoti atsargas, ir stiprina daugiašalį ir dvišalį šių klausimų derinimą visame pasaulyje. Kai yra galiojantis tarptautinis sprendimas atsargas pateikti naudoti, kiekviena valstybė narė gali naudoti savo privalomąsias ir specialiąsias atsargas, kad galėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal tokį sprendimą.Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kuri, siekdama įvertinti atsargų panaudojimo pasekmes, gali sušaukti koordinavimo grupę arba konsultuotis su jos nariais elektroniniu būdu. 4.  Jei iškyla sunkumų, susijusių su žalios naftos ar naftos produktų tiekimu Bendrijai ar kuriai nors valstybei narei, Komisija, kuriai nors valstybei narei pasiūlius ar savo iniciatyva, kaip įmanoma greičiau sušaukia koordinavimo grupę.Koordinavimo grupė išnagrinėja padėtį. Komisija nustato, ar tai yra rimtas tiekimo sutrikimas. 4.  Jei iškyla sunkumų, susijusių su žalios naftos ar naftos produktų tiekimu Bendrijai ar kuriai nors valstybei narei, Komisija, kuriai nors valstybei narei pasiūlius ar savo iniciatyva, kaip įmanoma greičiau sušaukia koordinavimo grupę. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ji galėtų būti atstovaujama asmeniškai arba elektroninėmis priemonėmis koordinavimo grupės posėdyje per 24 valandas po to, kai buvo sušauktas posėdis. Koordinavimo grupė išnagrinėja padėtį, remdamasi įsipareigojimu valstybių narių solidarumo principui ir objektyviu situacijos ekonominių ir socialinių pasekmių įvertinimu, ir Komisija nustato, remdamasi Koordinavimo grupės įvertinimu, ar tai yra rimtas tiekimo sutrikimas. Jei konstatuojama, kad tai yra rimtas tiekimo sutrikimas, Komisijagali leisti pateikti naudoti visą ar dalį kiekio, kurį tokiu atveju valstybės narės pasiūlo. Jei konstatuojama, kad tai yra rimtas tiekimo sutrikimas, Komisijagali leisti pateikti naudoti visą ar dalį kiekio, kurį tokiu atveju valstybės narės pasiūlo. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnis Per trejus metus nuo šios įsigaliojimo Komisija įvertins jos taikymą ir išnagrinės galimybę reikalauti, kad visos valstybės narės turėtų privalomą mažiausią specialiųjų atsargų dydį. Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija įvertins jos taikymą, ypatingai atsižvelgdama į tai: a) ar duomenys apie atsargas yra tikslūs ir laiku perduodami; b) ar apie komercinių naftos atsargų kiekį turi būti pranešama kartą per savaitę ar kartą per mėnesį; c)ar derėtų reikalauti, kad visos valstybės narės turėtų privalomą mažiausią specialiųjų atsargų, skirtų ilgesniam laikotarpiui, dydį. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Valstybės narėspriima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip iki 20XX m. gruodžio 31 d.,ši direktyva įgyvendinama.Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. 1.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki 20XX m. gruodžio 31 d.priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini atitikčiai šios direktyvos nuostatoms, išskyrus valstybes nares, kurioms pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį taikomas naftos ir naftos produktų atsargų sudarymo pereinamasis laikotarpis ir kurioms įgyvendinimo terminas yra pereinamojo laikotarpio pabaigos data.Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 11 dalis Apskaičiuodamos savo atsargas, kaip nurodyta pirmiau, valstybės narės iš apskaičiuoto apskaičiuotų atsargų kiekio atima 10 %.Tokiu dydžiu sumažinamas visas į konkretų apskaičiavimą įtrauktas kiekis. Apskaičiuodamos savo atsargas, kaip nurodyta pirmiau, valstybės narės iš apskaičiuoto apskaičiuotų atsargų kiekio atima 5 %.Tokiu dydžiu sumažinamas visas į konkretų apskaičiavimą įtrauktas kiekis.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo (CIWIN) (COM(2008)0676 – C6-0399/2008 – 2008/0200(CNS))

P6_TA(2009)0227 A6-0228/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0676),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį ir į Euratomo sutarties 203 straipsnį, kuriais remdamasi Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6–0399/2008),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6–0228/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   ragina Komisiją įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jei Taryba nebus priėmusi jokio sprendimo šiuo klausimu, išnagrinėti, ar šios sutarties 196 straipsnis (Civilinė sauga) galėtų būti laikomas šio pasiūlymo teisiniu pagrindu, ir iš naujo apsvarstyti galimybę, jei reikia, pateikti pasiūlymą Parlamentui;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 konstatuojamoji dalis (1) 2004 m. gruodžio mėn. priimtose išvadose "Dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir reagavimo" ir "ES solidarumo programos dėl terorizmo grėsmės ir išpuolių padarinių" Taryba pritarė Komisijos ketinimui pasiūlyti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP) ir sutiko, kad Komisija sukurtų Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamąjį informacinį tinklą1. (1) 2004 m. gruodžio mėn. priimtose išvadose "Dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir reagavimo" ir "ES solidarumo programos dėl terorizmo grėsmės ir išpuolių padarinių" Taryba pritarė Komisijos ketinimui pasiūlyti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP) ir sutiko, kad Komisija sukurtų Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamąjį informacinį tinklą1. ___________ 14894/04. ______________ Tarybos dokumentas 15232/04. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 konstatuojamoji dalis (4)  Keletas incidentų, susijusių su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, pavyzdžiui, 2006 m. Europoje dingusi elektros srovė, parodė, kad siekiant išvengti incidento arba sumažinti jo mastą reikia geriau ir veiksmingiau keistis informacija. (4)  Keletas incidentų, susijusių su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, pavyzdžiui, 2006 m. Europoje dingusi elektros srovė, parodė, kad siekiant pasirengti tokiems incidentams ir išvengti jų reikia geriau ir veiksmingiau keistis informacija ir turėti daugiau žinių apie skirtingų valstybių narių praktiką. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 konstatuojamoji dalis (5)  Tikslinga sukurti informacijos sistemą, kuria naudodamosi valstybės narės ir Komisija galėtų keistis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (CIP) srities informacija ir įspėjimais, skatinti tarpusavio dialogą CIP klausimais, prisidėti remiant integraciją ir geriau koordinuoti atskiras nacionalines CIP mokslinių tyrimų programas. (5)  Taigi tikslinga sukurti informacijos sistemą, kuria naudodamosi valstybės narės ir Komisija galėtų keistis CIP srities informacija, skatinti tarpusavio dialogą CIP klausimais, prisidėti remiant integraciją ir geriau koordinuoti atskiras nacionalines CIP mokslinių tyrimų programas. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis (6)  CIWIN turėtų padėti gerinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą Europos Sąjungoje, aprūpindamas informacijos sistema, kuri palengvintų valstybių narių bendradarbiavimą, ir būdamas greita bei veiksminga lėtų informacijos apie Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūras paieškos būdų alternatyva. (6)  CIWIN turėtų padėti gerinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą Europos Sąjungoje, aprūpindamas informacijos sistema, kuri palengvintų valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, ir būdamas greita bei veiksminga lėtų informacijos apie Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūras paieškos būdų alternatyva. Dėl CIWIN turėtų būti ypač skatinamas atitinkamų priemonių, skirtų palengvinti informacijos, geriausios praktikos ir patirties mainus ir sklaidą tarp valstybių narių, kūrimas. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  Pirmą kartą vertinant CIWIN reikėtų įtraukti ir išsamią naujos funkcijos, t. y. techninės skubaus įspėjimo apie pavojų (RAS) priemonės, įdiegimo į CIWIN analizę. Pasinaudodamos šia funkcija valstybės narės ir Komisija galėtų skubiai įspėti apie tiesioginį pavojų ypatingos svarbos infrastruktūrai, atsižvelgiant į būtinus saugumo reikalavimus. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 konstatuojamoji dalis (7)  CIWIN visų pirma turėtų skatinti atitinkamų priemonių, kurių tikslas – palengvinti gerosios praktikos mainus, kūrimą, taip pat būti saugi informacijos apie tiesioginius pavojus ir įspėjimų perdavimo priemonė. Išbraukta. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 konstatuojamoji dalis (8)  CIWIN turėtų padėti išvengti informacijos dubliavimosi, kuriant šį tinklą turėtų būti atsižvelgta į visų esamų sektoriams skirtų skubaus įspėjimo apie pavojų sistemų (RAS) specifines charakteristikas, patirtį, tvarką ir kompetencijos sritis. (8)   Naujos informacijos sistemos kūrimo ir vertinimo metu valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad CIWIN padeda išvengti informacijos dubliavimosi ir kad atsižvelgiama į visų esamų sektoriams skirtų skubaus įspėjimo apie pavojų sistemų (RAS) specifines charakteristikas, patirtį, tvarką ir kompetencijos sritis. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 konstatuojamoji dalis (10)  Kadangi valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros objektai tarpusavyje susiję, o šių objektų apsaugos lygis valstybėse narėse skiriasi, reikia sukurti bendrą keletą sektorių apimančią Bendrijos priemonę, skirtą keistis informacija ir įspėjimais apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą – taip būtų didinamas ir piliečių saugumas. (4a)  Kadangi valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros objektai tarpusavyje susiję, o šių objektų apsaugos lygis valstybėse narėse skiriasi, reikia sukurti bendrą keletą sektorių apimančią Bendrijos priemonę, skirtą keistis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą – taip būtų didinamas ir piliečių saugumas. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  Priemonių civilinės apsaugos srityje priėmimas EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies u punkte nurodytas kaip viena iš Bendrijos veiklos sričių. Taigi, siekiant, kad Bendrija galėtų pasiekti sutartyje numatytą tikslą, būtina sukurti CIWIN. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 17 konstatuojamoji dalis (17)  Šiame sprendime atsižvelgta į pagrindines teises ir principus, visų pirma pripažintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, (17)  Šiame sprendime atsižvelgta į pagrindines teises ir principus, pripažintus ES sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnis Šiuo sprendimu sukuriama saugi informacijos, ryšių ir įspėjimo sistema – Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamasis informacinis tinklas (CIWIN); šio tinklo paskirtis – padėti valstybėms narėms keistis informacija apie bendras grėsmes, pažeidžiamumą ir atitinkamas su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusios rizikos mažinimo priemones bei strategijas. Šiuo sprendimu sukuriama saugi informacijos ir ryšių sistema – Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamasis informacinis tinklas (CIWIN); šio tinklo paskirtis – padėti valstybėms narėms keistis informacija apie pažeidžiamumą ir atitinkamas su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusios rizikos mažinimo priemones bei strategijas. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 straipsnio 2 pastraipa Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – valstybėse narėse esantis turtas, sistemos arba jų dalys, kurios būtinos siekiant palaikyti gyvybines visuomenės funkcijas, žmonių sveikatą, saugumą ir saugą, ekonominę arba socialinę gerovę ir kurių sunaikinimas arba veiklos sutrikdymas turėtų didelį poveikį valstybėms narėms, nes minėtosios funkcijos nebebūtų vykdomos. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – valstybėse narėse esantis turtas, sistemos arba jų dalys, kurios būtinos siekiant palaikyti gyvybines visuomenės funkcijas, žmonių sveikatą, saugumą ir saugą, tiekimo grandinę, ekonominę arba socialinę gerovę ir kurių sunaikinimas arba veiklos sutrikdymas turėtų didelį poveikį valstybėms narėms, nes minėtosios funkcijos nebebūtų vykdomos. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 straipsnio 3 pastraipa Dalyvaujančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri su Komisija pasirašė susitarimo memorandumą. Išbraukta. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnis 3 straipsnis Išbraukta. Dalyvavimas Dalyvauti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo veikloje ir naudotis šiuo tinklu gali visos valstybės narės. Dalyvauti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo veikloje galima su sąlyga, kad pasirašomas susitarimo memorandumas, kuriame išdėstyti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamajam informaciniam tinklui taikomi techniniai bei saugumo reikalavimai ir pateikta informacija apie vietas, kurias reikia prijungti prie Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio pavadinimas Funkcijos Paskirtis ir struktūra Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 1 dalis (1)  Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamasis informacinis tinklas vykdo šias dvi funkcijas: (1)  Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamasis informacinis tinklas sukuriamas kaip informacijos, susijusios su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, mainų elektroninis forumas; a) yra su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusios informacijos mainų elektroninis forumas; b) atlieka skubaus įspėjimo apie pavojų funkciją, kuria naudodamosi dalyvaujančiosios valstybės narės ir Komisija gali skelbti įspėjimus apie tiesioginę riziką ir grėsmę ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a)  CIWIN techninė platforma turi būti bent jau vienoje kiekvienos valstybės narės saugioje vietoje. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa Nuolatinės sritys visada yra sistemoje. Jų turinys gali būti patikslintas, tačiau pačios sritys negali būti pašalintos, pervadintos ar papildytos naujomis sritimis. Nuolatinių sričių sąrašas pateiktas I priede. Nuolatinės sritys visada yra sistemoje. Jų turinys gali būti patikslintas, tačiau pačios sritys negali būti pašalintos ir pervadintos. Nuolatinių sričių sąrašas pateiktas I priede. Tai nereiškia, kad į sistemą negali būti įtrauktos naujos sritys, jei sistemos veikimas parodo, kad tai būtina. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 1 dalis 1)  Dalyvaujančiosios valstybės narės paskiria CIWIN administratorių ir apie tai informuoja Komisiją. CIWIN administratorius savo valstybėje narėje atsakingas už CIWIN prieigos teisių suteikimą arba atsisakymą jas suteikti. 1)  Valstybės narės paskiria CIWIN administratorių ir apie tai informuoja Komisiją. CIWIN administratorius savo valstybėje narėje atsakingas už CIWIN prieigos teisių suteikimą arba atsisakymą jas suteikti. (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus pakeitimus visame tekste.) Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 dalis 2)  Dalyvaujančiosios valstybės narės prieigą prie CIWIN suteikia vadovaudamosi Komisijos patvirtintomis gairėmis. 2)  Valstybės narės prieigą prie CIWIN suteikia vadovaudamosi Komisijos patvirtintomis naudojimosi gairėmis. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnio 1 dalies b punktas b) sistemos naudojimo sąlygų, įskaitant informacijos konfidencialumo, perdavimo, saugojimo, pildymo ir pašalinimo sąlygas, gairių nustatymą; Komisija taip pat nustato visos arba atrankinės prieigos prie CIWIN suteikimo sąlygas ir procedūras. b) sistemos naudojimo sąlygų, įskaitant informacijos konfidencialumo, perdavimo, saugojimo, pildymo ir pašalinimo sąlygas, gairių nustatymą; Komisija taip pat nustato visos arba atrankinės prieigos prie CIWIN suteikimo sąlygas ir procedūras. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a)  Komisija stebi CIWIN sistemos veikimą. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 straipsnio 2 dalis 2)  Vartotojo teisė susipažinti su dokumentais grindžiama principu "būtina žinoti"; visada privaloma laikytis specialių autoriaus instrukcijų dėl dokumento apsaugos ir platinimo. 2)  Vartotojo teisė susipažinti su dokumentais grindžiama principu "būtina žinoti".Vartotojai visada turi laikytisspecialių autoriaus instrukcijų dėl dokumento apsaugos ir platinimo. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 straipsnio 2a dalis (nauja) 2a)  Valstybėse narėse leidimą turintys vartotojai gali keistis slapta į CIWIN tinklą įkelta informacija su trečiosiomis šalimis tik gavę išankstinį tos informacijos savininko leidimą ir laikydamiesi atitinkamų Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatų. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 a straipsnis (naujas) 7a straipsnis Informacijos įtraukimo į CIWIN reikalavimai Visa į sistemą įkeliama informacija arba dokumentai gali būti mašininiu būdu išversti. Komisija bendradarbiaudama su CIP informacijos teikimo centrais parengia kiekvieno sektoriaus raktinių žodžių sąrašą, kuris galėtų būti naudojamas įkeliant informaciją arba jos ieškant CIWIN tinkle. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 straipsnis Komisija parengia ir nuolat atnaujina naudojimosi gaires, kuriose išsamiai išdėstytos CIWINfunkcijosirvaidmuo. Komisija parengia ir nuolat atnaujina naudojimosi gaires, kuriose išsamiai išdėstyti CIWINpaskirtisir vaidmuo. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Šios naudojimosi gairės parengiamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1, 3 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą. _________________ 1 OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 straipsnio 1 pastraipa Komisija kas trejus metus peržiūri ir vertina CIWIN veikimą ir teikia nuolatines ataskaitas valstybėms narėms. Komisija, naudodamasi specialiai nustatytais rodikliais pažangai stebėti, kas trejus metus peržiūri ir vertina CIWIN veikimą ir teikia nuolatines ataskaitas visoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 straipsnio antra pastraipa Pirmojoje ataskaitoje, pateikiamoje per trejus metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, pirmiausia nurodomi tie Bendrijos tinklo elementai, kuriuos reikėtų patobulinti arba patikslinti.Joje taip pat pateikiami pasiūlymai, kurie, Komisijos nuomone, yra būtini šiam sprendimui iš dalies pakeisti arba patikslinti. Pirmojoje ataskaitoje, pateikiamoje per trejus metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, pirmiausia nurodomi tie Bendrijos tinklo elementai, kuriuos reikėtų patobulinti arba patikslinti; taip pat joje visų pirma turėtų būti įvertintas kiekvienos valstybės narės dalyvavimas CIWIN sistemoje ir galimybė patobulinti CIWIN įdiegiant skubaus įspėjimo apie pavojų funkciją.Joje taip pat pateikiami pasiūlymai, kurie, Komisijos nuomone, yra būtini šiam sprendimui iš dalies pakeisti arba patikslinti. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl sprendimo 11 straipsnis Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl sprendimo II priedo 3 punktas 3)  Įspėjimų sritys – jos gali būti sukurtos tuo atveju, jeigu RAS praneštų apie pavojų; vykdant su CIP susijusią veiklą šios sritys atliktų ryšių kanalo funkciją; Išbraukta.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Nyderlandų Karalystės iniciatyvos priimti Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/956/TVR dėl europinio valstybės ir visuomenės veikėjų apsaugos tinklo sukūrimo (16437/2008 – C6-0029/2009 – 2009/0801(CNS))

P6_TA(2009)0228 A6-0193/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Nyderlandų Karalystės iniciatyvą (16437/2008),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir į 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0029/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0193/2009),

1.   pritaria Nyderlandų Karalystės iniciatyvai;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Nyderlandų Karalystės iniciatyvą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Nyderlandų Karalystės Vyriausybei.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 637/2008 nuostatas dėl medvilnės sektoriaus nacionalinių restruktūrizavimo programų (COM(2009)0037 – C6-0063/2009 – 2009/0008(CNS))

P6_TA(2009)0229 A6-0200/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0037),

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Stojimo aktą, ypač į jo 4 protokolo dėl medvilnės 6 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0063/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6–0200/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  Dėl 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusios reformos taip drastiškai sumažėjo medvilnės gamyba Ispanijoje, kad kilo pavojus šio sektoriaus išlikimui, todėl reikėjo nedelsiant restruktūrizuoti medvilnės valymo pramonę.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo Europos bendrijos vardu patvirtinti Protokolą dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas) (COM(2008)0895 – C6-0073/2009 – 2008/0262(CNS))

P6_TA(2009)0230 A6-0219/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0895),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 71 straipsnį ir į 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0073/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0219/2009),

1.   pritaria protokolo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projekto, III skirsnis – Komisija (6953/2009 – C6-0077/2009 – 2009/2010(BUD))

P6_TA(2009)0231 A6-0192/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2008 m. gruodžio 18 d.(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų Taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projektą, kurį Komisija pateikė 2009 m. vasario 2 d. (COM(2009)0032),

–   atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projektą, kurį Taryba parengė 2009 m. vasario 26 d. (6953/2009 – C6–0077/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0192/2009),

A.   kadangi 2009 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 2 projekte aptariami šie klausimai: bendro Europos dangaus oro eismo vadybos mokslinių tyrimų (angl. SESAR) bendros įmonės personalo planas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) personalo planas, Europos geležinkelių agentūros (angl. ERA) personalo plano pakeitimai, pastabų dėl "Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos" (angl. GMES) parengiamųjų veiksmų biudžeto pakeitimai,

B.   kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2009 m. biudžetą,

1.   atsižvelgia į preliminaraus Taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projektą;

2.   pritaria Taisomojo biudžeto Nr. 2/2009 projektui be pakeitimų;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 69, 2009 3 13. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projekto, III skirsnis – Komisija (8153/2009 – C6-0118/2009 – 2009/2017(BUD))

P6_TA(2009)0232 A6-0194/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2008 m. gruodžio 18 d.(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projektą, kurį Komisija pateikė 2009 m. kovo 6 d. (COM(2009)0110),

–   atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projektą, kurį Taryba parengė 2009 m. kovo 30 d. (8153/2009 – C6–0118/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir į IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0194/2009),

A.   kadangi 2009 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 3 projekte aptariamas šis klausimas: nuosavų išteklių sistemos pertvarkymas atgaline data nuo 2007 m. sausio 1 d. pagal 2007 m. birželio 7 d. Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas,

B.   kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2009 m. biudžetą,

1.   atsižvelgia į preliminarų Taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projektą;

2.   patvirtina taisomojo biudžeto Nr. 3/2009 projektą be pakeitimų;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 69, 2009 3 13. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Aldo Patriciello imunitetą ir privilegijas (2008/2323(IMM))

P6_TA(2009)0233 A6-0196/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Aldo Patriciello prašymą ginti jo imunitetą Kampobaso apylinkės teisme vykstančiame baudžiamajame procese, pateiktą 2008 m. lapkričio 11 d. ir paskelbtą per 2008 m. lapkričio 20 d. plenarinį posėdį,

–   susipažinęs su Aldo Patriciello paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų (Protokolas) 9 ir 10 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d. ir 2008 m. spalio 21 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6–0196/2009),

A.   kadangi Aldas Patriciellas yra Europos Parlamento narys, kurio įgaliojimus Parlamentas patikrino 2006 m. birželio 15 d.,

B.   kadangi, pasak Teisingumo Teismo, Europos Parlamentas ir nacionalinės teisminės institucijos turi bendradarbiauti, siekiant išvengti skirtingo Protokolo nuostatų aiškinimo ir taikymo; kadangi dėl šios priežasties, kai Europos Parlamento nariui pareiškiamas ieškinys nacionaliniame teisme ir šiam teismui pranešama, kad pradėta šio nario privilegijų ir imunitetų gynimo procedūra, numatyta Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalyje, šis teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir paprašyti Parlamento kuo greičiau pareikšti savo nuomonę(2),

C.   kadangi pagal Protokolo 10 straipsnį Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi – savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams, ir imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą; kadangi tai nekliudo Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą,

D.   kadangi šiuo atveju taikytina Italijos Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, netaikant jokių ypatingų formalumų, leidžiama iškelti baudžiamąją bylą parlamento nariui, turint mintyje toje dalyje numatytą nuostatą, kad be parlamento rūmų, kuriems priklauso parlamento narys, leidimo joks parlamento narys ar jo gyvenamoji vieta negali būti apieškomi, taip pat parlamento nario negalima sulaikyti ar kitaip suvaržyti jo asmeninės laisvės arba laikyti įkalintą, išskyrus tuos atvejus, kai reikia vykdyti galutinį apkaltinamąjį nuosprendį, kai Parlamento narys užklumpamas darantis nusikaltimą, už kurį privaloma jį suimti (flagrante delicto atvejis),

E.   kadangi pagal galiojančias Protokolo nuostatas Europos Parlamentui nesuteikiama priemonių imtis privalomų veiksmų siekiant apginti Aldą Patriciellą,

1.   nusprendžia neginti Aldo Patriciello imuniteto ir privilegijų;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Italijos Respublikos institucijoms.

(1) Byla Nr. 101/63, Wagner/Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rinkinys, 383 puslapis, byla Nr. 149/85, Wybot/Faure ir kiti, 1986 m. Rinkinys, 2391 puslapis ir sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, Marra prieš De Gregorio ir Clemente, dar nepaskelbtos Rinkinyje. (2) Sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, Marra, 42 ir 43 dalys.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Renato Brunettos imunitetą ir privilegijas (2008/2147(IMM))

P6_TA(2009)0234 A6-0195/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Renato Brunettos prašymą ginti jo imunitetą Florencijos apylinkės teisme vykstančiame baudžiamajame procese, pateiktą 2008 m. gegužės 15 d. ir paskelbtą per 2008 m. birželio 4 d. plenarinį posėdį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d. ir 2008 m. spalio 21 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6–0195/2009),

1.   nusprendžia ginti Renato Brunettos imunitetą ir privilegijas;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą susijusioms Italijos Respublikos institucijoms.

(1) Byla Nr. 101/63, Wagner/Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rinkinys, 383 puslapis, byla Nr. 149/85, Wybot/Faure ir kiti, 1986 m. Rinkinys, 2391 puslapis ir sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, Marra prieš De Gregorio ir Clemente, dar nepaskelbtos Rinkinyje.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo konsultuotis dėl Antonio Di Pietro imuniteto ir privilegijų (2008/2146(IMM))

P6_TA(2009)0235 A6-0197/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Italijos Respublikos atsakingų valdžios įstaigų perduotą prašymą konsultuotis dėl Antonio Di Pietro parlamentinio imuniteto, pateiktą 2008 m. gegužės 15 d. ir paskelbtą per 2008 m. birželio 5 d. plenarinį posėdį,

–   išklausęs Antonio Di Pietro paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d. ir 2008 m. spalio 21 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 13 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6–0197/2009),

1.   nusprendžia neatšaukti Antonio Di Pietro imuniteto;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Italijos Respublikos institucijoms.

(1) Byla Nr. 101/63, Wagner/Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rinkinys, 383 puslapis, byla Nr. 149/85, Wybot/Faure ir kiti, 1986 m. Rinkinys, 2391 puslapis ir sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, Marra prieš De Gregorio ir Clemente, dar nepaskelbtos Rinkinyje.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Hanneso Swobodos imunitetą (2009/2014(IMM))

P6_TA(2009)0236 A6-0190/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Vienos žemės baudžiamųjų bylų teismo 2008 m. gruodžio 5 d. prašymą atšaukti Hanneso Swobodos imunitetą, pateiktą 2009 m. sausio 20 d. ir paskelbtą per 2009 m. vasario 5 d. plenarinį posėdį,

–   susipažinęs su Hanneso Swobodos paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos Federalinės Konstitucijos 57straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6–0190/2009),

1.   nusprendžia neatšaukti Hanneso Swobodos imuniteto;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas kompetentingai Austrijos Respublikos institucijai.

(1) Byla Nr. 101/63, Wagner/Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rinkinys, 383 puslapis ir byla Nr. 149/85, Wybot/Faure ir kiti, 1986 m. Rinkinys, 2391 puslapis.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) biudžeto vykdymo kontrolės 2007 m. (2008/2206(INI))

P6_TA(2009)0237 A6-0181/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA)(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA)(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) daugiametės preliminariosios finansinės programos 2008–2010 m. (COM(2006)0672),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikatą dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) 2009–2011 m. daugiametės preliminariosios finansinės programos (COM(2007)0689),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą – 2007 m. metinė IPA ataskaita (COM(2008)0850 ir SEC(2008)3026),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 5 d. Komisijos komunikatą dėl 2008–2009 m. plėtros strategijos ir pagrindinių uždavinių ir lydimąsias 2008 m. šalių pažangos ataskaitas (COM(2008)0674, prie kurio pridėti SEC(2008)2692–SEC(2008)2699),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos ataskaitą "Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita" (COM(2008)0475, įskaitant SEC(2008)2300),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 27 d. Komisijos 2007 m. pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonės (ISPA) metinę ataskaitą (COM(2008)0671 ir SEC(2008)2681),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos metinę ataskaitą dėl PHARE, Turkijos pasirengimo narystei priemonės, CARDS ir pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės (COM(2008)0880 ir SEC(2008)3075),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų ataskaitą Nr. 5/2007 dėl Komisijos vykdyto CARDS programos valdymo, su Komisijos atsakymais(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos plėtros generalinio direktorato 2007 m. metinę veiklos ataskaitą(5),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plėtros ir visų pirma savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Kroatijos 2007 m. pažangos ataskaitos(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl 2007 Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2007 m. pažangos ataskaitos (8),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Vakarų Balkanais(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų padėties Balkanuose(11),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto tiriamosios delegacijos 2008 m. birželio 22–25 d. vizitą į Kosovą(12) ir į atitinkamą misijos ataskaitą(13),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(14), ypač į jo 53 straipsnį bei jo įgyvendinimo taisykles,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6–0181/2009),

A.   kadangi IPA yra nauja finansinė priemonė, kuria pakeičiamos šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių priemonės ir programos, t. y. PHARE, SAPARD, ISPA, pasirengimo narystei finansinė parama Turkijai ir CARDS, ir ja siekiama lanksčiai organizuoti ES lėšų skyrimą pagal konkrečius šių šalių poreikius ir valdymo pajėgumus,

B.   kadangi IPA sudaro toliau nurodyti penki komponentai, kurie apima pagal pagalbą gaunančių šalių poreikius apibrėžtus prioritetus, t. y.:

C.   kadangi IPA yra pagrindinis gyventojų gyvenimo kokybę, socialinius standartus, infrastruktūrą bei regionų ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą gerinantis ir gerbti žmogaus teises šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse skatinantis veiksnys,

D.   kadangi biudžeto vykdymo plėtros politikos srityje parlamentinės kontrolės tikslas – ne tik užtikrinti, kad ES lėšos naudojamos pagal reglamentuojančias nuostatas ir ES politikos sritis, bet ir įvertinti, ar jos buvo veiksmingai paskirstytos pagal pagalbą gaunančių šalių strategijoje ir pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus ir ar jos padėjo pasiekti norimus rezultatus atsižvelgiant į bendrus ES interesus,

E.   kadangi ypač svarbu griežtai ir ankstyvajame etape ištirti IPA įgyvendinimą, kad būtų išvengta per vėlai nustatytų ankstesnių pasirengimo narystei priemonių įgyvendinimo problemų atsižvelgiant į tai, kad tinkamu laiku neapsvarsčius nukrypimų nuo normos tų nukrypimų daugės ir kad vėliau bus labai sunku su tokiais nukrypimais kovoti, nes jais bus nuolat piktnaudžiaujama,

F.   kadangi kova su korupcija ir sektorinės reformos (teismų, policijos ir viešojo administravimo) turi įtakos ne tik geram valdymui ir teisinės valstybės principų laikymuisi, bet ir bendrai verslo aplinkai,

G.   kadangi IPA, visų pirma persvarstant daugiamečius preliminarius planavimo dokumentus (DPPD), užtikrina pakankamą lankstumą, leidžiantį prisitaikyti prie kintančių pagalbą gaunančių šalių poreikių ir valdymo pajėgumų,

H.   kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 27 straipsnį iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia IPA laikotarpio vidurio įgyvendinimo ataskaitą, ir prireikus kartu pateikia pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais numatomi reikalingi šio reglamento pakeitimai,

I.   kadangi, atsižvelgdama į Parlamento prašymą, Komisija įsipareigojo jau 2009 m. atlikti išorės pagalbos priemonių paketo, įskaitant IPA, laikotarpio vidurio peržiūrą,

J.   kadangi nuo šiol reikia, kad Europos Parlamentas palaikytų ryšį su valstybių, kurios naudojasi pasirengimo narystei pagalbos priemone, nacionaliniais parlamentais,

Bendrosios pastabos

1.   palankiai vertina užmegztą struktūrinį dialogą su Komisija dėl pasirengimo narystei priemonės (angl. Instrument for Pre-Accession, IPA) įgyvendinimo ir primena savo poziciją šiuo klausimu, ypač būtinybę sudaryti vienodas sąlygas visoms pagalbą gaunančioms šalims pasinaudoti įvairiomis politikos priemonėmis pagal IPA, visų pirma skirti pakankamai dėmesio ir pastangų kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir skirti daugiau dėmesio institucinių galių didinimui parlamentiniu lygmeniu, pilietinės visuomenės organizacijų plėtrai, priemonių, skirtų propaguoti tolerancijos ir nediskriminavimo principus, žmogaus raidai ir regionų bendradarbiavimui pagrindinėse politikos srityse;

2.   yra patenkintas, kad 2007 m. įgyvendinta daug IPA įsipareigojimų; tačiau apgailestauja, kad pirmosios IPA programos priimtos tik 2007 m. pabaigoje ir jos realiai pradėtos įgyvendinti tik 2008 m. – iš dalies dėl vėlyvo naujos priemonės patvirtinimo ir iš dalies dėl pagalbą gaunančių šalių vėlavimo sukurti reikiamas struktūras ir valdymo sistemas; ragina Komisiją siekti pažangos įgyvendinant projektus ir stebėti skiriamas lėšas bei gautus rezultatus, siekiant užtikrinti, kad Pasirengimo narystei priemonė konkrečiose šalyse duotų matomų rezultatų;

3.   pažymi, kad dėl to, jog IPA reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 718/2007 (IPA įgyvendinimo reglamentas), o vėliau – pirmoji daugiametė preliminarioji finansinė programa ir DPPD buvo priimti pavėluotai, 2007 m. IPA programų ir projektų kontrolė, vertinimas ir ataskaitų teikimas buvo ribotas ir dar nedavė rezultatų; pabrėžia, kad norint sklandžiai pereiti nuo ankstesnių pasirengimo narystei priemonių prie IPA būtinas programavimo tęstinumas, tinkamas projektų įgyvendinimas ir mokėjimų vykdymas;

4.   mano, kad 2007 m. IPA nacionalinės programos ir ES pasirengimo narystei politika pakankamai derėjo tarpusavyje, nes daugelis programų tikslų atitiko atitinkamose Komisijos pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus;

5.   pažymi, kad šalys kandidatės daugiausia dėmesio turi skirti Europos standartų, visų pirma statistikos, aplinkos ir fiskalinių standartų įgyvendinimui, o tai dera su ES plėtros politika; tačiau pažymi, kad politinių kriterijų, visų pirma demokratinio valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, laisvei pasirinkti religiją, moterų teisėms, mažumų teisėms ir teisinės valstybės principų laikymosi svarbos nereikėtų sumenkinti, nes jų nesilaikant gali kilti komplikacijų ir derybos gali būti uždelstos; mano, kad tarp politinių kriterijų įgyvendinimui skirtų projektų ir teisyno įgyvendinimui skirtų projektų turėtų būti daugiau pusiausvyros;

6.   primena Komisijai, kad Europos Sąjungos teisėtumą ir gebėjimą skatinti reformas galima gerokai sustiprinti, jei IPA pagalba bus nukreipiama toms sritims, kurios tiesiogiai naudingos šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių piliečiams, ypač atsižvelgiant į dėl pasaulinės finansų krizės atsiradusius poreikius ir iškilusius sunkumus;

7.   todėl laikosi nuomonės, kad IPA turėtų būti remiamos pagalbą gaunančių šalių pastangos įvykdyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus, kad Vakarų Balkanų piliečiai galų gale galėtų naudotis judumo laisve ir visapusiškai dalyvauti ES programose ir schemose; palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau didinti skiriamas IPA lėšas programoms Tempus, Erasmus Mundus ir Youth in Action;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija buvo pasirengusi akredituoti Kroatijos I–IV komponentų decentralizuotą valdymą ir Turkijos I ir II komponentų decentralizuotą valdymą iki 2008 m. pabaigos; ragina Komisiją ir toliau intensyviai dirbti su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, kad jos artimiausioje ateityje galėtų decentralizuotai valdyti lėšas ir taip visiškai pasinaudoti visais IPA komponentais; tačiau pažymi, kad valdymo įgaliojimai turi būti suteikiami tik tuo atveju, jei jais bus naudojamasi veiksmingai;

9.   pabrėžia, kad už IPA naudojimą yra bendrai atsakingos Komisija ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių nacionalinės vyriausybės; ragina Komisiją gerinti savo delegacijų ir atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą siekiant nuolat kontroliuoti projektų įgyvendinimo procedūras ir kurti bendras priemones, kurios padidintų pagalbą gaunančių šalių administracinius pajėgumus;

10.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ir veiksmingą IPA valdymą ir kontrolę atsižvelgiant į kiekvienos šalies vidaus audito ir kontrolės sistemų ypatumus bei į ankstesnių šalių kandidačių įgytą gerąją patirtį taikant pasirengimo narystei procedūras;

11.   tikisi, kad Komisija kiekvienais metais atsiskaitys Parlamentui ir jo atsakingam Biudžeto kontrolės komitetui dėl mokėjimų ir IPA lėšų naudojimo bei dėl likusių programų ISPA, IPARD ir SAPARD lėšų pateikdama išsamią informaciją apie kiekvieną šalį gavėją, nurodydama gerosios patirties pavyzdžius ir informuodama apie visas problemas ar nukrypimus, su kuriais susidūrė;

12.   pažymi, kad horizontalūs klausimai, kaip antai poveikio aplinkai vertinimas, geras valdymas, pilietinės visuomenės dalyvavimas, lygios galimybės ir nediskriminavimas nepakankamai pristatomi ir matomi 2007 m. IPA projektuose; ragina Komisiją visų pirma išplėtoti keliems pagalbos gavėjams skirtas regionines arba horizontalias programas, visų pirma kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu programas, kultūrų dialogo ir lyčių lygybės programas;

13.   pažymi, kad didelėms geografinėms vietovėms ar kompleksinėms politikos sritimis skiriama nedaug lėšų ir kad šios lėšos paskirstomos daugeliui nedidelių projektų, o ne sutelkiamos mažesniam kiekiui reikšmingesnių projektų; pažymi, kad metinėse nacionalinėse programose turėtų būti išlaikoma tinkamos reakcijos į pagrindinius pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus ir vengimo, kad lėšos nebūtų skiriamos pernelyg fragmentiškai, pusiausvyra;

Politika ir su konkrečiomis šalimis susijusios pastabos

14.   pabrėžia kaip svarbiausią ir būtiną skubiausiai įgyvendinti poreikį panaudoti IPA stiprinti visose pagalbą gaunančiose šalyse kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant pinigų plovimui, nelegaliai migracijai ir prekybai žmonėmis; pažymi, kad nors visose 2008 m. pažangos ataskaitose korupcija įvardyta kaip rimta problema ir pagrindinis prioritetas, ne visose 2007 m. IPA programose pakankamai atsižvelgiama į korupciją; siūlo skirti lėšų šiam tikslui, kaip antai Kroatijos(15) ir Juodkalnijos(16) atvejais, ir ragina Komisiją išplėtoti darnesnę strategiją šiuo klausimu, atsižvelgiant į paskutiniais plėtros etapais įgytą patirtį;

15.   pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) pagalbą gaunančiose šalyse turėtų aktyviau dalyvauti plėtojant ir inicijuojant projektus; pažymi, kad būsimose IPA programose reikėtų spręsti sistemingo pagalbos teikėjų priklausymo nuo PVO klausimą, siekiant išvengti PVO "pagal pareikalavimą", taip pat reikėtų spręsti kai kurių PVO plėtojimo klausimą etninių ir politinių konfliktų vietose, visų pirma Bosnijoje ir Hercegovinoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Kosove(17); tikisi, kad naujoji Pilietinės visuomenės programa padės išspręsti daugelį sunkumų, susijusių su ES programų įvairove, kompleksiškumu ir fragmentiškumu;

16.   primygtinai tvirtina, kad būtina nuolat remti PVO šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse siekiant kurti joms kompetentingą aplinką ir užtikrinti jų nuolatines pastangas siekti rezultatų įgyvendinant IPA ir nuolatinį veiklumą valdant projektą;

17.   pažymi, kad IPA finansuojami projektai ir veiklos rūšys prastai vertinamos ES matomumo "vietoje" požiūriu ir neįteisino metodo "iš apačios į viršų" tolesniam ES santykių glaudinimui;

18.   mano, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į švietimą ir jaunimo užimtumą kaip į būtinas ilgalaikio stabilumo ir plėtros sąlygas; pabrėžia poreikį kovoti su nedarbu, visų pirma jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu, kaip ypač svarbiu kompleksiniu klausimu; šiuo atžvilgiu siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę geriau pasinaudoti IPA lankstumu, kad panaudojant pirmuosius du komponentus prireikus būtų galima finansuoti su III–V komponentais susijusias priemones;

19.   pažymi, kad regioninė finansinė pagalba pagal IPA yra palyginti nedidelė (apytikriai 10 % visos IPA), visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ji apima vienuolika intervencinių sričių šešiose šalyse, pradedant švietimu ir jaunimu ir baigiant branduoliniu saugumu;

20.   yra susirūpinęs, kad visi 2007 m. IPA asignavimai II komponentui iš bendros IPA 497 200 000 EUR sumos sudarė tik 38 800 000 EUR (t. y. mažiau nei 8 %); pažymi, kad tai prieštarauja Komisijos tvirtinimui, jog tarptautinis bendradarbiavimas padeda susitaikyti ir plėtoti gerus kaimyninius santykius ir yra ypač svarbus regionui, kuriame neseniai vyko konfliktai; apgailestauja, kad buvo sunku praktiškai įgyvendinti veiksmingą bendradarbiavimą dėl keleto priežasčių, įskaitant kai kurių partnerių struktūrų ir procedūrų skirtumus bei politinio pobūdžio kliūtis; ragina pagalbą gaunančias šalis ir Komisiją pagal šį komponentą siekti tolesnio iki šiol vykusio bendradarbiavimo ir pradėti naują bendradarbiavimą siekiant skatinti gerus kaimyninius santykius ir ekonominę integraciją visų pirma aplinkos, gamtos ir kultūros paveldo bei kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse;

21.   taip pat reiškia susirūpinimą, kad nė vienoje pagalbą gaunančių šalių pateiktoje 2007 m. IPA programoje nebuvo tiesiogiai sprendžiami moterų teisių ar lyčių lygybės klausimai, nors lyčių klausimai įvardyti kaip svarbiausi uždaviniai tiek pažangos ataskaitose, tiek DPPD; pabrėžia savo raginimą Komisijai skirti pasirengimo narystei lėšų stiprinti moterų teises Balkanuose, visų pirma per NVO ir moterų organizacijas; ragina Komisiją atitinkamai skirti IPA lėšų, kad būtų remiamas lyčių klausimų finansavimas pagal pasirengimo narystei politiką, o pagalbą gaunančios šalys skatinamos teikti atitinkamus projektų pasiūlymus;

22.   pabrėžia būtinybę įtraukti kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų į IPA finansuojamų projektų planavimą ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad IPA pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į realius poreikius ir lūkesčius, prisidėti prie IPA projektų matomumo didinimo ir skatinti gyvybingos ir iniciatyvios pilietinės visuomenės raidą pagalbą gaunančiose šalyse;

23.   ragina Europos Audito Rūmus iki 2010 m. pabaigos pateikti specialią laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaitą dėl IPA įgyvendinimo;

o
o   o

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams bei šalių, kurios yra suinteresuotos pasinaudoti pasirengimo stojimui pagalbos priemone, vyriausybėms, parlamentams, nacionalinėms kontrolės institucijoms.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 82. (2) OL L 170, 2007 6 29, p. 1. (3) OL C 311, 2008 12 5, p. 42. (4) OL C 285, 2007 11 27, p. 1. (5) 2008 3 31, http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/elarg_aar.pdf . (6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0363. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0120. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0172. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0224. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0005. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0582. (12) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1244(1999). (13) http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/publicationsCom.do?language=EN&body=CONT. (14) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (15) Projektas 2007/019-247: Pagerinti agentūrų bendradarbiavimą antikorupcijos srityje, t. y. 2 5000 000 EUR projektas, kuriuo stiprinamas Teisingumo ministerijos koordinavimo padalinio darbas, kuriant antikorupcijos strategiją ir gerinant visuomenės informuotumą šiuo klausimu. (16) Projektas 2007/19300: kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šiuo projektu siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, gerinant įvairių teisėsaugos institucijų veiklos rezultatus ir bendradarbiavimą. Jis susijęs su platesne Vyriausybės antikorupcijos strategija ir veiksmų planu. Projektui numatyta 3 000 000 EUR. (17) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244(1999).

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas (2008/2233(INI))

P6_TA(2009)0238 A6-0252/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 65 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. kovo 6 d. Žaliąją knygą "Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas" (COM(2008)0128),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 24 d. Žaliąją knygą "Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas: banko sąskaitų areštas" (COM(2006)0618) ir į 2007 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo(2),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 m. gruodžio 3 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2008 m. rugsėjo 22 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0252/2009),

A.   kadangi pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus Bendrijos priemonė teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusiose civilinėse bylose srityje gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad nacionaliniu lygmeniu neįmanoma pašalinti kliūties, trukdančios kurti vidaus rinką ar jai veikti,

B.   kadangi pavėluotas skolų mokėjimas ir jų nemokėjimas kelia pavojų įmonių ir vartotojų interesams, visų pirma tuomet, kai kreditorius ir vykdomosios institucijos neturi informacijos apie skolininko buvimo vietą ar jo turtą; kadangi padėtį apsunkina dabartinė ekonominė aplinka, kurioje norinčioms išlikti įmonėms itin svarbūs pinigų srautai,

C.   kadangi su skolų išieškojimu kitoje valstybėje narėje susijusios problemos gali būti didelė kliūtis laisvam mokėjimo pavedimų judėjimui Europos Sąjungoje, taip pat trukdyti naudotis teise į teisingumą; kadangi neužtikrinus teismo sprendimų vykdymo taip pat kenkiama teisingumui ir verslo etikos standartams,

D.   kadangi, apskritai, skolų išieškojimas yra didelė problema, kuri tampa dar didesnė, jei ieškiniai tarpvalstybinio pobūdžio, ypač turint mintyje mažąsias įmones, kurios neturi šioje srityje besispecializuojančių teisininkų ar skolų išieškojimo skyrių ir dažnai atsiduria keblioje padėtyje, nes turi skirti darbuotojų, trūkstamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, laiko minėtajai problemai spręsti, o ne produktyviai veiklai vykdyti,

E.   kadangi tam tikri požymiai rodo, kad Pavėluoto mokėjimo direktyvos(3) nėra pakankamai laikomasi arba ji nėra žinoma; kadangi dabar atnaujinus ir tinkamai įgyvendinus šią direktyvą būtų galima tikėtis didelio poveikio mažinant pavėluoto mokėjimo arba nemokėjimo atvejų skaičių,

F.   kadangi labai skiriasi įvairios nacionalinės sutarčių ir bankroto teisės nuostatos, reglamentuojančios tai, kaip sudarydami sutartį kreditoriai gali apsaugoti savo skolą, visų pirma naudodamiesi sąlygomis dėl nuosavybės teisės išsaugojimo arba kitomis panašiomis priemonėmis, kurios dėl tokių skirtumų kartais apeinamos,

G.   kadangi priimti Bendrijos teisės aktai, susiję su veiksmingu teismo sprendimų vykdymu, turi būti taikomi visiems skolininkams, iš anksto niekaip neišskiriant sąžiningų ar nesąžiningų skolininkų,

H.   kadangi vengimą mokėti skolas, pavėluotą skolų mokėjimą ir jų nemokėjimą dažnai apsunkina nepakankamas šalių atidumas prieš sudarant sutartį ir ją sudarant; kadangi būtina labiau pabrėžti sąmoningumą komercijos srityje ir galimybę numatyti europinio pobūdžio alternatyvias sąlygas pagal bendrą principų sistemą (angl. CFR), nes tai užtikrintų, kad šalys šiuos klausimus tinkamai apsvarstys užmegzdamos komercinius ryšius,

I.   kadangi Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad tarpvalstybiniais atvejais gali kilti didelių problemų dėl nuolat įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, t. y. asmenų, kurie galėtų sumokėti skolas ar įvykdyti įsipareigojimus, tačiau to nedaro, arba asmenų, kurių atveju esama rizikos, kad jie nesumokės pasiskolintų lėšų net jei būtų priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas; kadangi galima teigti, kad tokie asmenys dažnai turi daug turto įvairiose įmonėse, taip pat per sąskaitų tvarkytojus ir patikėtinius, o sėkmingo vykdymo neįmanoma užtikrint neturint reikiamos informacijos; kadangi dažnai būtina gauti tokią informaciją nepranešant apie tai nuolat įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui, kuris daugeliu atvejų gali greitai perkelti turtą į kitą jurisdikciją,

J.   kadangi Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikros valstybės nevykdo arbitražo sprendimų ar kitos valstybės teismo priimtų sprendimų, o tai paskatino kurti grobuoniškus fondus, kurie daug mažesne kaina superka tokius valstybės skolos vertybinius popierius ir vėliau siekia pelno, užtikrindami skolos įsipareigojimų vykdymą; kadangi tikriausiai būtų geriau ir teisingiau suteikti pradiniams kreditoriams priemonių, kad jie galėtų patys ginti savo teises,

K.   kadangi teigiama, kad tik nedaugelis valstybių neturi turto užsienyje, o tuo atveju, jei kreditorius negali tikėtis, kad bus užtikrintas vykdymas (tik) jo valstybėje narėje arba susijusioje valstybėje, vienintelė veiksminga teisių gynimo priemonė – kreiptis į užsienio teismus, visų pirma į kitų ES valstybių narių teismus,

L.   kadangi pagal Briuselio I reglamentą(4) kiekviena valstybė narė taiko laikinąsias priemones, nustatomas ir reglamentuojamas pagal kiekvienos iš jų nacionalinę teisę, o pagal tą reglamentą abipusio pripažinimo ir vykdymo principas netaikomas ex parte nutartims; kadangi inter partes nutartis vykdo vykdančiosios šalies teismas, taikydamas kuo tinkamesnes turimas teisių gynimo priemones,

M.   kadangi laikinosios priemonės apima i) nutartis suteikti informaciją apie turtą, kuriam gali būti taikomos sprendimo vykdymo priemonės, ii) nutartis išsaugoti turtą tol, kol bus įvykdytas sprendimas ir iii) taip pat gali apimti nutartis dėl laikinojo mokėjimo, pagal kurias kreditoriui iškart sumokama, kol sprendžiamas susijęs ginčas,

N.   kadangi laikinosios priemonės turėtų būti taikomos panašiomis sąlygomis, kuriomis jas taiko Teisingumo Teismas, t. y. kreditorius turėtų įtikinti teismą, kad jo reikalavimas pagrįstas (vykdytina teisė – teismo sprendimas, dokumento originalas arba prima facie pagrįstas reikalavimo įrodymas (fumus boni juris)), taip pat įrodyti skubumą (pagrįsta rizika, jog reikalavimas gali būti neįvykdytas, jei nebus taikoma minėtoji priemonė (periculum in mora)); kadangi minėtosios priemonės gali būti taikomos su sąlyga, kad bus pateiktas užstatas,

O.   kadangi bylose dėl mažesnių sumų, ypač kai teisinės išlaidos gali būti pernelyg didelės, delsimas vykdyti teisingumą reiškia teisingumo nevykdymą, o bylose dėl didesnių sumų didžiausia kliūtis gali būti informacijos apie turtą trūkumas; kadangi, atsižvelgiant į tai, sprendžiant abiejų tipų bylas puikiu sprendimu galėtų tapti galimybė priimti nutartis dėl laikinųjų priemonių,

P.   kadangi bet kokius Bendrijos veiksmus, pagal kuriuos būtų suteikiama informacija, taip pat reikia svarstyti turint mintyje minėtuosius atvejus, kuriais informacijos trūkumas lemia didelę neteisybę; kadangi neturėdamas informacijos apie skolininko (ir, a fortiori, nuolat įsipareigojimų nevykdančio skolininko) turtą, kurį būtų galima areštuoti vykdant sprendimą, kreditorius negalės užtikrinti sprendimo vykdymo,

Q.   kadangi iš tikrųjų ši problema aktuali ne tik tais atvejais, kai jau priimtas sprendimas, kuris nevykdomas, tačiau taip pat gali kilti prieš ieškovams pateikiant ieškinius,

R.   kadangi, nepaisant to, neabejotinai būtina užtikrinti, kad bet kokios siūlomos priemonės būtų proporcingos; kadangi, pagal siūlomas priemones taip pat neturėtų būti tiesiog atkartojama tai, ką jau galima užtikrinti pagal galiojančias nacionalines priemones, ir siūlomos priemonės turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams ieškiniams, be to, turėtų būti vengiama nereikalingo ir netinkamo derinimo,

S.   kadangi pareikštas susirūpinimas, kad tam tikri pasiūlymai dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje užtikrinant skolininkų turto skaidrumą gali pažeisti pagrindines teises, įskaitant teisę į privatumą (duomenų apsauga), pakenkti procesinėms apsaugos priemonėms ir prieštarauti daugelio valstybių narių konstitucinėms tradicijoms,

T.   kadangi visi pateikiami pasiūlymai turi būti rentabilūs ir derėti su kitomis Bendrijos politikos sritimis, siekiant išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo,

1.   džiaugiasi pirmiau paminėta 2008 m. kovo 6 d. Komisijos žaliąja knyga, kadangi ja prisidedama prie Lisabonos strategijos siekių;

2.   pažymi, kad nepakankamas informacijos, būtinos norint priversti skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, skaidrumas neatitinka bendrųjų geros valios ir turtinės atsakomybės principų; teigia, kad dėl vykdymo procedūras reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų neišmanymo arba jų neveiksmingumo tikriausiai lėčiau kuriama bendra vidaus rinka ir randasi nereikalingų sąnaudų;

3.   pabrėžia, kad dėl vėlavimo mokėti, nemokėjimo ir skolų išieškojimo sunkumų kenkiama kreditorių verslui ir vartotojams, mažinamas pasitikėjimas vidaus rinka ir trukdoma imtis teisinių veiksmų;

4.   remia integruotą ir veiksmingą strategiją, kuri būtų grindžiama geresnės teisėkūros principu, ir mano, kad reikėtų siekti tikslo, jog mokėjimai užtikrintų nediskriminavimą, jautrių duomenų apsaugą ir teisines garantijas, numatant proporcingas priemones, kurios sudarytų galimybę taikyti skaidrumo reikalavimą ir labai sumažintų duomenų tvarkymo ir valdymo sąnaudas;

5.   primygtinai reikalauja, kad kreditoriai turėtų galimybę gauti ne tik visiems prieinamos informacijos, bet, kompetentingai institucijai prižiūrint ar tarpininkaujant, ir duomenų, kurių reikia norint pradėti vykdymo procedūrą ir atgauti skolą visoje vidaus rinkoje taikant nesudėtingą tvarką;

6.   pritaria Komisijai, kad tarpvalstybinis skolų išieškojimas vykdant teismo sprendimus yra didelė vidaus rinkos problema, tačiau mano, jog būtina toliau tobulinti Komisijos aptariamus sprendimo būdus norint išspręsti sudėtingiausią problemą, susijusią su nuolat įsipareigojimų nevykdančiais skolininkais;

Pasiūlymas parengti nacionalinių vykdymo teisės aktų ir praktikos vadovą

7.   pažymi, kad tokį vadovą gali būti sunku ir brangu parengti ir atnaujinti, o asmenims, norintiems ginti savo teises, gali būti paprasčiau, jei būtų taikoma tik viena tvarka, ir daugeliu atvejų kreditoriams teks konsultuotis su susijusios užsienio jurisdikcijos teisininkais;vis dėlto mano, kad tol, kol netaikoma tinkama tarpvalstybinė tvarka, gali būti naudingas supaprastintas vadovo variantas;

8.   yra tvirtai įsitikinęs, kad būtų naudinga skelbti nacionalinius užsienio teisininkų, kurie naudojasi savo teisėmis vidaus rinkoje pagal direktyvas 77/249/EEB(5) ir 98/5/EB(6), žinynus; pažymi, kad tokie nacionaliniai žinynai galėtų būti susieti su Komisijos interneto svetaine, taip pat galėtų papildyti vadovą;

Viešųjų registrų informacinės bazės didinimas ir galimybės naudotis jais gerinimas

9.   nepritaria galimybei nepagrįstai, be atrankos ir šališkai naudoti visą apie gyventojus turimą, taip pat socialinės apsaugos ir mokesčių registruose esančią informaciją, tačiau pritaria tinkamos ir proporcingos sistemos sukūrimui siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų vykdymą Europos Sąjungoje;

10.   teigia, kad galimybė naudotis gyventojų registrais (tais atvejais, kai jie egzistuoja) gali būti naudinga nustatant asmenų, kurie nevykdo su išlaikymu ar asmeninėmis paskolomis susijusių savo įsipareigojimų, buvimo vietą ir vengiant piktnaudžiavimo;

11.   mano, kad tam tikrose jurisdikcijose sėkmingai pradėta naudotis didesniu socialinės apsaugos ir mokesčių registrų prieinamumu, tačiau taip pat būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi duomenų apsaugos ir konfidencialumo taisyklių; pažymi, kad tai – visuomenei opus klausimas; be to, pažymi, kad gali kilti teisinių problemų, jei informacija būtų naudojama kitu tikslu nei tas, kuriuo ji surinkta;

12.   taip pat pastebi, kad daugelyje valstybių narių mokesčių deklaracijos ir socialinės apsaugos duomenys yra konfidencialūs, o minčiai sukurti registrą, turint mintyje visą netinkamo registre kaupiamos informacijos naudojimo riziką, nebūtų pritarta ir tokia mintis būtų laikoma piktnaudžiavimu vykdomąja valdžia;

13.   teigia, kad jei pasiūlymas būtų neproporcingas atsižvelgiant į jo tikslą, juo galėtų būti piktnaudžiaujama ir galėtų būti pažeidžiama teisė į privatumą;

Vykdomųjų institucijų keitimasis informacija

14.   mano, kad galbūt verta toliau svarstyti mintį dėl geresnio viešųjų vykdomųjų institucijų bendradarbiavimo, tačiau pažymi, jog tokios institucijos egzistuoja ne visose valstybėse narėse;

Skolininko deklaracija

15.   mano, kad skolininko deklaracija gali būti naudinga kaip vienas iš sprendimo vykdymo procedūros aspektų, kai deklaraciją gali papildyti pagal nacionalinę teisę numatomos sankcijos;

16.   mano, kad Bendrijai nereikia imtis veiksmų šioje srityje tol, kol neįrodyta, jog valstybių narių taikomos priemonės neveiksmingos;

Kitos priemonės

17.   teigia, kad galėtų būti svarstoma mintis numatyti tam tikrą Bendrijos laikinąją priemonę, kuri papildytų nacionalinių teismų taikomas priemones; mano, kad tai galėtų būti paprasta lanksti procedūra, kuri galėtų būti taikoma visoje ES, taigi būtų išvengta delsimo ir nereikalingų išlaidų; mano, kad tokia procedūra taip pat būtų veiksminga ir teisinga, kalbant apie trečiąsias šalis;

18.   teigia, kad tokia priemonė taip pat galėtų būti taikoma arbitražo ieškiniams ir į ją galėtų būti atsižvelgta artimiausiu metu peržiūrint Briuselio I reglamentą;

19.   ragina Komisiją teikti šiam klausimui pirmenybę ir atlikti a) išsamų problemos vertinimą, b) galimų Bendrijos priemonių pagrįstumo tyrimą ir c) teisių gynimo priemonių, kurios pagal Bendrijos teisę galėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams aspektams, pagrįstumo tyrimą; mano, kad Komisijos tyrimo ataskaitoje taip pat turėtų būtų nurodytas ir deramai pagrįstas tinkamas visų siūlomų Bendrijos priemonių, kurios turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, taip pat turėtų papildyti nacionalines šios srities teisių gynimo priemones ir netrukdyti jų taikyti, teisinis pagrindas;

20.   ragina Komisiją išsamiai apsvarstyti ikisutartines ir sutartines priemones, kurios gali būti susietos su bendros principų sistemos ir bet kurios su ja susijusios neprivalomos priemonės kūrimu, siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinių sutarčių šalys jas sudarydamos apsvarstytų pavėluoto mokėjimo ir nemokėjimo klausimus;

21.   nekantriai laukia Pavėluoto mokėjimo direktyvos peržiūros ir ragina Komisiją kuo skubiau ją pradėti atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį;

22.   siūlo atlikti skirtingų nacionalinių teisinių metodų, taikomų nuosavybės teisės išsaugojimui ir kitiems panašiems mechanizmams, tyrimą siekiant užtikrinti jų abipusį pripažinimą;

23.   teigia, kad šalis, įgijusi nuosavybės teises pagal teismo sprendimą, turėtų turėti galimybę naudotis šiomis teisėmis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir informaciją suteikusi šalis;

o
o   o

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 655. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0637. (3) 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, 2000 8 8, p. 35). (4) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1). (5) 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17). (6) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36).

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2008 darbo metais (2008/2301(INI))

P6_TA(2009)0239 A6-0232/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,

–   atsižvelgdamas į faktų nustatymo misijų, kurias Peticijų komitetas 2008 m. siuntė į Rumuniją, Bulgariją ir Prancūziją, rezultatus ir komiteto priimtus atitinkamus pranešimus ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 21 ir 194 straipsnius, kuriais visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams suteikiama teisė teikti peticijas Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 192 straipsnio 6 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A6–0232/2009),

A.   pripažindamas ypatingą peticijų proceso svarbą ir jo specifines ypatybes, kurios leidžia atitinkamam komitetui ieškoti sprendimų ir paaiškinimų ES piliečiams, teikiantiems peticijas Europos Parlamentui,

B.   atsižvelgdamas į didėjantį ES piliečių, kurie teikia peticijas Europos Parlamentui, skaičių, taip pat į Peticijų komiteto pastangas toliau spartinti savo procedūras siekiant teikti geresnes paslaugas piliečiams, prašantiems Peticijų komiteto pagalbos,

C.   kadangi Parlamento organai iki šiol neįgyvendino keleto 2007 m. metiniame pranešime pateiktų rekomendacijų, pvz., prašymo skubiai pagerinti su administravimo ištekliais, įskaitant kalbines ir teisines žinias, susijusią Peticijų komiteto padėtį, siekiant padidinti Parlamento pajėgumą atlikti nepriklausomus jam teikiamų peticijų tyrimus, ir, pvz., glaudžiau bendradarbiauti su tinklu SOLVIT su vidaus rinka susijusių peticijų ir skundų srityje, taip pat sukurti Europos piliečiams skirtą bendrą ES portalą,

D.   atsižvelgdamas į tai, kad nors ir pasiekta reikšmingos pažangos tobulinant Europos Sąjungos struktūras ir politiką šiuo laikotarpiu, piliečiai tiesiogiai susiduria su Europos Sąjungos politikos priemonių ir programų įgyvendinimo trūkumais, darančiais jiems tiesioginį poveikį, ir kadangi būtent šie klausimai dažnai yra gautų peticijų turinys,

E.   kadangi pagal Lisabonos sutartį numačius piliečių iniciatyvą dar labiau padidės visuomenės dalyvavimas Europos Sąjungos veikloje ir darbe,

F.   kadangi dėl šios priežasties Europos Parlamentui tenka atsakomybė užtikrinti geresnį Bendrijos teisės taikymą kiekvienoje valstybėje narėje atstovaujant ES piliečių ir gyventojų interesams ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant šio tikslo,

G.   kadangi vis dėlto daugelis valstybių narių vengia aktyviai bendradarbiauti su atsakingu komitetu, pvz., nedalyvauja komiteto posėdžiuose, ir kadangi tai yra lojalaus bendradarbiavimo su institucija trūkumas,

H.   kadangi tai, kad nepavyksta aktyviai ir laiku bendradarbiauti su atsakingu komitetu tinkamai įgyvendinant Bendrijos teisę, kelia abejonių dėl atitinkamos valstybės narės noro ir ketinimų tinkamai įgyvendinti ES politikos priemones ir tikslus, todėl valdžios institucijoms taikomos tokios priemonės kaip sankcijos ir nuobaudos, numatytos pagal Sutarčių sąlygas, ir visuomenės kritika,

I.   vis dėlto pripažindamas, kad daug valstybių narių užtikrina tinkamą bendradarbiavimo lygį ir dirba su Parlamentu, atsižvelgdamos į piliečių rūpesčius, o to ir siekiama peticijų procesu,

J.   pripažindamas konstruktyvų Komisijos tarnybų, kurios, atsakingo komiteto prašymu, nuolat teikia preliminarius daugelio gautų peticijų vertinimus, įnašą į peticijų procedūrą,

K.   kadangi toks bendradarbiavimas, ypač dėl procedūrų pagal EB sutarties 226 ir 228 straipsnius, galėtų ir turėtų toliau būti stiprinamas tinkamai pagrįstais atvejais,

L.   kadangi Parlamentas mano galintis teisėtai naudotis savo įgaliojimais pagal EB sutarties 230 straipsnį, jei tai būtina siekiant nutraukti rimtus Bendrijos teisės pažeidimus, atskleistus nagrinėjant peticiją, ir tuo atveju, kai Parlamentas ir Taryba, nepaisant pastangų susitarti, labai skirtingai aiškina nuostatas dėl veiksmų, kurių pagal Bendrijos teisę reikia imtis siekiant ginti piliečių teises konkrečiu atveju,

M.   kadangi pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūrą peticijų teikėjams teisių gynimo priemonės nėra numatytos, net jei Teisingumo Teismas įpareigojo valstybę narę pakeisti savo įstatymus siekiant, kad jie atitiktų ES teisės aktų reikalavimus,

N.   kadangi nesugebėjimas tiesiogiai užtikrinti neteisminių teisių gynimo būdus ES piliečiams, kurie anksčiau ar dabar nukentėjo dėl netinkamo ES teisės taikymo, reiškia esminį neteisingumą, kuris reikalauja tolesnio ES institucijų, ir ypač Parlamento, svarstymo,

O.   kadangi pagal EB sutarties 230 straipsnį Parlamentas turi teisę pateikti ieškinį Teisingumo Teisme tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip Taryba ir Komisija, ir kadangi pagal EB sutarties 201 straipsnį Parlamentui suteikta teisė kontroliuoti Komisijos veiklą, taigi Parlamentas turi ir teisinių, ir politinių priemonių, kurių reikia norint veiksmingiau reaguoti į piliečiams pagrįstai rūpimus klausimus,

P.   kadangi Europos Parlamentas turėtų persvarstyti savo procedūras supaprastinant veiksmus, konkrečiai pagal Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį, teikti ieškinius Teisingumo Teismui, kai yra pavojus, kad gali būti pažeistos peticijų teikėjų teisės,

Q.   kadangi reikėtų priminti, kad pagal ES sutarties 6 straipsnį Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, kurie taip pat yra esminis Kopenhagos kriterijų, taikomų stojant į ES, aspektas, ir kadangi ES sutarties 7 straipsnyje nustatytos konkrečios procedūros, kurios gali būti pradėtos taikyti, jei šiurkščiai ir nuolat pažeidžiami minėtieji principai arba kyla aiškus tokio pažeidimo pavojus,

R.   atsižvelgdamas į pasiūlymus dėl rezoliucijų, pateiktus plenariniam posėdžiui 2008 m. ir priimtus didžiąja narių balsų dauguma, laikantis Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 192 straipsnio 1 dalies reikalavimų, peticijų dėl "Nord Stream" dujotiekio Baltijos jūros dugnu poveikio ir dėl įmonių katalogų pagrindu,

S.   kadangi didėjant susirūpinimui dėl energijos tiekimo saugumo įgyvendinami gamtinių dujų vamzdynų ir suskystintų gamtinių dujų projektai, kurie – ypač tuomet, kai juos skubama įgyvendinti tinkamai neįvertinus rizikos ir alternatyvų, – kelia peticijų teikėjų susirūpinimą dėl to, kad nepakankamai atsižvelgiama į galimą didelę su aplinka ir žmonių sveikata ir sauga susijusią riziką, visų pirma turint mintyje Baltijos jūroje, Velse ir Airijoje įgyvendinamus projektus,

T.   kadangi nagrinėjant peticijas akivaizdu, kad į projektų sąrašus, numatytus iš dalies pakeistos 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1) prieduose, nepatenka daug svarbių objektų ir veiksmų (pvz., pakartotinio dujinimo ir biodyzelino įrenginiai), kurie paaiškėjo paskutinį kartą iš dalies pakeitus tuos priedus,

U.   kadangi didelis peticijų, susijusių su tinklu "Natura 2000", skaičius ir toliau rodo, kad Europos Sąjungai tenka svarbi užduotis nutraukti biologinės įvairovės nykimą, o Buveinių direktyva(2) ir Paukščių direktyva(3) yra esminės priemonės, būtinos siekiant įgyvendinti ES įsipareigojimą iki 2010 m. nutraukti biologinės įvairovės nykimą,

V.   kadangi nagrinėjant peticijas taip pat paaiškėjo, kad švaraus vandens šaltinių trūkumą dažnai apsunkina kiti veiksniai, pvz., dėl pernelyg didelės urbanizacijos ir pramogų projektų didėjanti vandens paklausa, netinkama infrastruktūros priežiūra ir vandens nutekėjimo prevencija, intensyvus vandens naudojimas profesionaliame žemės ūkyje ir kainodaros politika, neskatinanti tausiai naudoti vandenį,

W.   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto rekomendacijas po vizitų į Pajūrio Fosą, Kiprą ir Rumuniją,

X.   turėdamas omenyje Peticijų komiteto susirūpinimą dėl Rilos kalnuose Bulgarijoje vykdomų tam tikrų infrastruktūros projektų, kurie buvo stebimi per faktų nustatymo misiją 2008 m.,

Y.   kadangi nors ir Jungtinės Karalystės Parlamento ir Sveikatos apsaugos tarnybos kontrolierė Ann Abraham 2008 m. gruodžio mėn. pasakė kalbą Peticijų komitete ir pateikė savo išvadas, kurias rengė ketverius metus, JK vyriausybės 2009 m. sausio mėn. atsakomosios priemonės, apimančios galimas ex gratia išmokas labai smarkiai nukentėjusiems asmenims, negali būti laikomos tinkamomis priemonėmis daugybės dėl nesėkmės nukentėjusių asmenų patirtai žalai atlyginti,

Z.   pripažindamas teigiamą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu 2008 m., Peticijų komiteto paramą jo rekomendacijoms 2007 m. metiniame pranešime ir specialiuose pranešimuose dėl atitinkamai skundų 1487/2005/ ir 3453/2005/, susijusių su kalbų vartojimu Taryboje ir su tuo, kaip Komisija taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip pat palankiai vertindamas Europos ombudsmeno statuto pataisas, kurioms pritarė Parlamentas,

AA.   kadangi Peticijų komitetas 2008 m. gavo 1 886 peticijas, 1065 peticijos pripažintos priimtinomis, o 821 peticija pripažinta nepriimtina; kadangi nuo 2007 m. pradžios labai padaugėjo peticijų, kurios neatitinka Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų,

1.   palankiai vertina peticijų teikėjų dalyvavimą ir indėlį Peticijų komiteto posėdžiuose, kadangi tai sudaro sąlygas tiesiogiai ir atvirai diskutuoti su Europos Parlamento atstovais, ir toliau skatina ES piliečius ir bendruomenių susivienijimus spręsti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos veikla ir kurie turi jiems tiesioginį poveikį, pasitelkiant Europos Parlamentą kaip svarbią instituciją stebint, kaip Bendrijos teisė įgyvendinama valstybėse narėse, taip pat geriau apsaugoti ir skatinti pagrindines ES piliečių teises, kaip tai apibrėžiama ES sutartyje;

2.   ragina nacionalinius ir regionų parlamentus, kurie atstovauja ES piliečiams, atidžiai stebėti, kaip valstybės narės taiko Sutartis ir ES teisės aktus, ypač dėl aplinkos, socialinių ir užimtumo teisių, laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo, finansinių paslaugų, pagrindinių piliečių teisių, tarp jų teisės į teisėtai įgytą turtą, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir bet kokių rūšių diskriminacijos, taip pat ragina ES institucijas veiksmingai bendrauti su piliečiais siekiant, kad jie žinotų savo teises ir nacionalinių bei vietos valdžios institucijų pareigas;

3.   pabrėžia, kad vadovaujantis subsidiarumo principu Parlamentas negali priimtinomis laikyti peticijų, kuriose ginčijami valstybių narių kompetentingų institucijų arba teisminių institucijų priimti sprendimai, o tokia informacija peticijų teikėjams turi būti suteikiama aiškiai ir suprantamai; be to, pabrėžia, kad norint, jog skundai būtų pripažinti priimtinais, jie turi atitikti Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

4.   ragina per pagrįstą laikotarpį įgyvendinti 2007 m. metiniame pranešime pateiktas, tačiau iki šiol neįgyvendintas rekomendacijas;

5.   kreipiasi į Komisiją, visas valstybes nares ir jų nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat į jų nuolatinius atstovus, ragindamas bendradarbiauti su atsakingu Europos Parlamento komitetu siekiant nešališkai ir konstruktyviai ištirti peticijose pateikiamus įtarimus arba pasiūlymus ir ieškoti sprendimų peticijose iškeltiems klausimams spręsti;

6.   prašo išsamiai persvarstyti galimas procedūras užtikrinant Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos atsakingų tarnybų veiklą, įgyvendinant ES piliečių teisių gynimo priemones ir priimti naują tarpinstitucinį susitarimą, suteikiantį didesnius įgaliojimus tyrimų komitetams siekiant toliau stiprinti ES piliečių teises;

7.   mano, kad šis persvarstymas galėtų papildyti Lisabonos sutarties įgyvendinimą užtikrinant papildomas apsaugos priemones deklaruojamų ES piliečių ir ES institucijų teisių ir įpareigojimų pagrindu;

8.   primena, kad savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio(4) Parlamentas pabrėžė, kad pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir jų skatinimas, taip pat demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsauga yra konkrečios Parlamento, kaip tiesiogiai renkamos Europos piliečių atstovaujamosios institucijos, atsakomybės sritys, ir taip pat primena toje rezoliucijoje išreikštą Parlamento nuomonę, kad "galimybės, jog gali reikėti sankcijų, nepaisymas sukuria įspūdį, kad Europos Sąjunga nepasirengusi ar negali naudotis visomis turimomis priemonėmis, siekdama ginti savo vertybes";

9.   dar kartą ragina Komisiją užtikrinti platesnį peticijų proceso pripažinimą ir didesnę reikšmę, ypač taikant pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir reikalavimą tiesiogiai ir oficialiai informuoti Peticijų komitetą dėl sprendimų inicijuojant teismo procesą pagal 226 ir (arba) 228 straipsnius, kuris yra susijęs su klausimais, keliamais individualiose peticijose;

10.   primena savo poziciją, kad įtarimus dėl rimtų Bendrijos teisės pažeidimų, kuriuos Peticijų komitetas, nagrinėdamas peticijas, pripažįsta pagrįstais, tačiau kuriuos susijusios valstybės narės atsisako pripažinti ir kurie tikriausiai sukurtų precedentą nacionaliniu lygmeniu, galiausiai turėtų nagrinėti Teisingumo Teismas, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės ir padėties vidaus rinkoje nuoseklumą ir darną(5);

11.   pripažįsta, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros, net ir tais atvejais, kai jos baigiasi sėkmingai, negali užtikrinti jokio nedelsiamo žalos atlyginimo, susijusio su pavienių peticijos teikėjų iškeltais konkrečiais klausimais, ir kad tai dažnai kenkia visuomenės tikėjimui, jog ES institucijos pajėgios tenkinti visuomenės narių lūkesčius;

12.   mano, kad, turint mintyje aiškius požymius, jog nebus galima pasiekti tikslo iki 2010 m. nutraukti biologinės įvairovės nykimą ES, turi būti skubiai imtasi veiksmų siekiant veiksmingiau taikyti Natūralių buveinių ir Paukščių direktyvas, ir ragina Komisiją padaryti viską norint užtikrinti, kad valstybės narės taikytų šias direktyvas vadovaudamosi minėtuoju tikslu;

13.   ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu, įtikinti valstybes nares, kad svarbu mąstyti apie ateitį, ypač planavimo leidimų srityje, ir taip padėti užkirsti kelią galimiems Bendrijos teisės nuostatų, kurios jau patvirtintos, tačiau dar neįsigaliojo, pažeidimams;

14.   pripažįsta, kad dėl taikomų Bendrijos teisės aktų silpnųjų pusių tam tikrais atvejais neįmanoma rasti sprendimų, susijusių su peticijų teikėjų skundais;

15.   yra susirūpinęs dėl didelio Peticijų komiteto gautų peticijų, kurias pateikia pilietybės neturintys Latvijos gyventojai, siekiantys teisės balsuoti vietos valdžios rinkimuose, skaičiaus; primena, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, Europos Tarybos parlamentinė asamblėja, Europos Tarybos Vietos ir regioninės valdžios institucijų kongresas, Europos Tarybos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja rekomendavo leisti pilietybės neturintiems asmenims dalyvauti vietos valdžios rinkimuose; ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti padėtį, susijusią su pilietybės neturinčių asmenų statusu Latvijoje, kurių dauguma gimė toje šalyje, ir skatinti rasti su šiuo statusu susijusį sprendimą;

16.   pažymi, kad daug peticijų, kurias Parlamentas gauna iš asmenų ir organizacijų, labiausiai susijusios su klausimais, kurie nėra Bendrijos teisės pažeidimai ir dėl šios priežasties turėtų būti sprendžiami naudojantis visomis atitinkamose valstybėse narėse egzistuojančiomis teisių gynimo priemonėmis; taip pat pažymi, kad tada, kai jau bus imtasi visų atitinkamų veiksmų nacionaliniu lygmeniu, dėl apeliacijos derėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą;

17.   pažymi, kad dar išsamiai nenagrinėta 1 500 000 asmenų pasirašyta peticija dėl vienos darbo vietos, kurioje reikalaujama, kad Europos Parlamento posėdžiai vyktų vienoje vietoje; rekomenduoja Peticijų komitetui teikti šio klausimo sprendimui pirmenybę per kitą Parlamento kadenciją;

18.   todėl ragina atsakingus teisėkūros komitetus atsižvelgti į pasiūlymus arba nuomones, kurias laikas nuo laiko gali pateikti Peticijų komitetas dėl ES teisės aktų taikymo konkrečiose valstybėse narėse, siekiant galimo jų persvarstymo arba tolesnio nagrinėjimo;

19.   primena Komisijai pateiktą Parlamento prašymą aktyviau stebėti, kaip įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos(6), kalbant apie klaidinančių įmonių žinynų leidėjus, ir pranešti Parlamentui apie galimybės išplėsti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(7) taikymo sritį pagrįstumą ir galimas pasekmes, ypač pakeičiant žodį "vartotojas" žodžiais "veiklos objektas";

20.   pritaria Tarybai pateiktam ombudsmeno raginimui pateikti informaciją Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse įvairesnėmis kalbomis, įskaitant kalbas, kuriomis Europos Sąjungoje kalba daugiausiai žmonių, siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų tiesiogiai susipažinti su Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių veikla; atsižvelgdamas į tai, pateikia Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos, kuri savo oficialią interneto svetainę parengė vadovaudamasi ombudsmeno rekomendacijomis, pavyzdį;

21.   pritaria Komisijai pateiktam ombudsmeno raginimui, kalbant apie Darbo laiko direktyvos(8) įgyvendinimą, nagrinėti piliečių skundus vadovaujantis gero administravimo principais, kai Komisija naudojasi įgaliojimais savo nuožiūra pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

22.   pritaria dalykiškam ombudsmeno ir ES bendradarbiavimui, grindžiamam tinkama institucine sistema; pritaria ne kartą pateiktiems ombudsmeno raginimams, kad reikia visoms ES institucijoms ir įstaigoms bendro Gero administravimo elgesio kodekso, kurį Parlamentas patvirtino savo 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo Parlamentui, savo iniciatyva atlikus Gero administravimo elgesio kodekso taikymo ir prieinamumo visuomenei įvairiose Bendrijos institucijose ir įstaigose(9) tyrimą; mano, kad ombudsmenas, Komisija ir Parlamentas turėtų sukurti bendrą ES portalą, skirtą ES institucijoms teikiamiems skundams nagrinėti;

23.   ragina visas šalis įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 550(1984) Kipro klausimu, nes tai sudarytų sąlygas visiškai atkurti teisėtų savininkų teises į nekilnojamąjį turtą Varošoje; siūlo, kad tuo atveju, jei iki 2009 m. pabaigos nebūtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų, atsakingas komitetas galėtų svarstyti galimybę iškelti peticijos teikėjų iš Famagustos klausimą per plenarinį posėdį;

24.   ragina Rumunijos valdžios institucijas patvirtinti priemones, skirtas Rumunijos kultūros ir architektūros paveldui išsaugoti ir apsaugoti pagal EB sutarties 151 straipsnį, kaip raginama Parlamento 2007 m. spalio 11 d. pareiškime dėl būtinybės imtis priemonių siekiant apsaugoti nuo grėsmės istorinį paminklą – Bukarešto (Rumunija) Šv. Juozapo (Sfântul Iosif) katalikų katedrą(10); kalbant apie problemas, susijusias su teisių į komunistų režimo konfiskuotą nekilnojamąjį turtą atkūrimu, pažymi, kad pagal EB sutarties 295 straipsnį nuosavybės klausimai priskiriami nacionalinei kompetencijai;

25.   prašo Prancūzijos valdžios institucijų atlikti epidemiologinį tyrimą siekiant nustatyti poveikį prie Fos-Bero esančiai teritorijai, kuri yra netoli Pajūrio Fose statomo deginimo įrenginio; pripažįsta, kad pagal 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore(11) nedraudžiama statyti deginimo įrenginio teritorijoje, kuriai turėjo įtakos atmosferos tarša, tačiau pagal Direktyvą 1999/30/EB ir 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(12) reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti atitiktį europiniams atmosferos taršos standartams;

26.   primena Peticijų komiteto 2007 m. metiniame pranešime pateiktas rekomendacijas persvarstyti su peticijų tvarkymu susijusias administracines procedūras, pvz., perduoti peticijų registravimą Peticijų komiteto sekretoriatui, glaudžiai bendradarbiauti su tinklu SOLVIT, toliau tobulinti peticijų duomenų bazę, kurti Europos piliečiams skirtą ES portalą ir t. t.; pritaria tam, kad Parlamento nariai rengtų Pažangiosios peticijų tvarkymo patirties kodeksą, kuris įsigaliotų kitos Parlamento kadencijos pradžioje;

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. (2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). (3) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1). (4) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408. (5) Žr. 2005 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl svarstymų Peticijų komitete 2003-2004 parlamentiniais metais (OL C 320 E, 2005 12 15, p. 161). (6) OL L 376, 2006 12 27, p. 21. (7) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (8) 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 307, 1993 12 13, p. 18). (9) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331. (10) OL C 227 E, 2008 9 4, p. 162. (11) OL L 163, 1999 6 29, p. 41. (12) OL L 296, 1996 11 21, p. 55.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe (2008/2245(INI))

P6_TA(2009)0240 A6-0198/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį ir 141 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir į Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato, ypač Europos Tarybos Moterų ir vyrų lygybės komiteto veiklą,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę (angl. gender mainstreaming) Europos Parlamente(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0198/2009),

A.   kadangi lyčių lygybė yra pamatinis Bendrijos teisės principas ir pagal Sutarties 2 straipsnį tai vienas iš Bendrijos uždavinių,

B.   kadangi Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas integruotas požiūris į lygybę, pagal kurį bet kurioje savo veiklos srityje Bendrija siekia šalinti nelygybės apraiškas ir skatinti lyčių lygybę,

C.   kadangi moterų Parlamento narių procentinė dalis nuolat didėja (nuo 17,5 proc. 1979 m. iki 31,08 proc. 2009 m.),

D.   kadangi nedaug moterų Parlamento narių užima aukštas pareigas Parlamento organuose (pavyzdžiui, komitetų ar delegacijų pirmininko ar nario pareigas),

E.   kadangi Parlamento Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose moterų yra neproporcingai daug ir jos sudaro atitinkamai 66,5 ir 66 proc. darbuotojų, nors pastaraisiais metais didžiausia pažanga matoma Vidaus politikos generaliniame direktorate, kuriam buvo įteiktas 2007 m. lygybės apdovanojimas už pažangią praktiką, skirtas už lygybei ir integruotam požiūriui į lygybę palankios darbo aplinkos kūrimą, taip pat gerokai padidėjusį aukštas vadovaujančias pareigas užimančių moterų skaičių (pavyzdžiui, nuo 2005 m. skyriaus vadovių moterų skaičius išaugo nuo 5 iki 30 proc.),

F.   kadangi dauguma Parlamento komitetų paprastai pripažįsta tam tikrą integruoto požiūrio į lyčių lygybę svarbą (pavyzdžiui, jų teisėkūros veikloje, oficialiuose santykiuose su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu arba rengdami lyčių lygybės veiksmų planą) ir tik nedaugelis komitetų visiškai nekreipia į jį dėmesio arba į jį atsižvelgia retai,

G.   pabrėždamas, kad už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo Parlamento komitetuose, kurį sudaro Parlamento nariai ir sekretoriato darbuotojai, naudojimas iki šiol nedavė lauktų rezultatų,

H.   pabrėždamas, kad lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė pasiūlė panašų tinklą kurti tarpparlamentinėse delegacijose siekiant lyčių lygybės klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išorės santykius,

1.   pabrėžia, kad reikalaujant lyčių lygybės praktikoje negalima supriešinti moterų su vyrais;

2.   pabrėžia, kad integruoto požiūrio į lyčių lygybę įgyvendinimas yra teigiamas pokytis ir moterims, ir vyrams;

3.   pabrėžia, kad taikant integruotą požiūrį į lyčių lygybę reikia pertvarkyti, pagerinti, plėtoti ir įvertinti politikos sritis, siekiant, kad visais lygmenimis ir visais etapais veikėjai, paprastai dalyvaujantys priimant politinius sprendimus, įtrauktų lygybės aspektą į visas politikos sritis;

4.   primena, kad vykdant Bendrijos politiką, priklausančią Parlamento komitetų ir delegacijų kompetencijai, būtina priimti ir taikyti atitinkamą strategiją su konkrečiais integruoto požiūrio į lyčių lygybę tikslais;

5.   pabrėžia lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimų svarbą ir ragina toliau skatinti ir palaikyti šį procesą visame Parlamente, taip pat santykiuose ir bendradarbiavime su Komisija, Taryba ir kitomis institucijomis;

6.   sveikina tuos Europos Parlamento komitetus, kurie taikė integruotą požiūrį į lygybę savo darbuose, ir kviečia kitus komitetus ir delegacijas elgtis taip pat;

7.   prašo, kad tarpparlamentinėse delegacijose ir rinkimų stebėjimo misijose būtų dažniau naudojamas už integruotą požiūrį į lygybę atsakingas tinklas;

8.   ragina generalinį sekretorių skirti ypatingą dėmesį komitetų ir parlamentinių delegacijų visų lygių pareigūnų apmokymui laikytis integruoto požiūrio į lygybę; dar kartą prašo, kad jau nuo pat būsimos kadencijos pradžios visi Parlamento nariai būtų apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę;

9.   dar kartą išsako raginimą, kad būtų sukurtas tinklas iš komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų sekretoriatų pareigūnų, kurie Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose būtų specialiai apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę, kad jie galėtų nuolat keistis gerąja patirtimi;

10.   pabrėžia būtinybę, kad Parlamento komitetai ir delegacijos turėtų tinkamų priemonių, kurios leistų gerai susipažinti su integruotu požiūriu į lygybę, pavyzdžiui, pagal lytį sugrupuotus rodiklius, informaciją ir statistinius duomenis, taip pat biudžeto išteklių paskirstymą atsižvelgiant į lyčių lygybę;

11.   pabrėžia, kad įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę reikia atsižvelgti į kiekvieno Parlamento komiteto ar delegacijos specifiką; prašo komitetus ir delegacijas aktyviai dalyvauti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto reguliariai organizuojamuose vertinimuose, pagrįstuose pirmininkams ir už integruotą požiūrį į lyčių lygybę atsakingiems pirmininkų pavaduotojams pateiktais klausimynais, įskaitant informaciją apie šio pobūdžio trūkumus komitetų ir delegacijų darbe bei kiekvieno komiteto pažangą įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę;

12.   pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti Parlamento komitetų ir delegacijų vaidmenį ir atsakomybę integruoto požiūrio į lyčių lygybę srityje;

13.   pabrėžia veiksmingo ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės, už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo komitetuose ir tarpparlamentinėse delegacijose bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarbą;

14.   ragina generalinį sekretorių ir toliau įgyvendinti integruotą strategiją, sudarančią sąlygas derinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą bei didesnes galimybes moterims pareigūnėms siekti karjeros;

15.   ragina politines frakcijas atsižvelgti į proporcingo lyčių dalyvavimo tikslą skiriant asmenis į didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas;

16.   ragina Parlamento biurą bendradarbiaujant su valstybių narių parlamentų nariais pabrėžti teigiamą lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės rodomą pavyzdį;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai.

(1) OL L 269, 2002 10 5, p. 15. (2) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384. (3) OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (14539/2/2008 – C6-0024/2009 – 2007/0195(COD))

P6_TA(2009)0241 A6-0216/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14539/2/2008 – C6–0024/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0528) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0216/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/72/EB.)

(1) Priimti tekstai, 2008 06 18, P6_TA(2008)0294.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (14541/1/2008 – C6-0020/2009 – 2007/0197(COD))

P6_TA(2009)0242 A6-0235/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14541/1/2008 – C6-0020/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0530) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0908),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0235/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.)

(1) Priimti tekstai, 2008 6 18, P6_TA(2008)0296.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (14546/2/2008 – C6-0022/2009 – 2007/0198(COD))

P6_TA(2009)0243 A6-0213/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14546/2/2008 – C6–0022/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0531) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6–0213/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 714/2009.)

(1) Priimti tekstai, 2008 06 18, P6_TA(2008)0295.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (14540/2/2008 – C6-0021/2009 – 2007/0196(COD))

P6_TA(2009)0244 A6-0238/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14540/2/2008 – C6-0021/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0529) per pirmąjį svarstymą ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0238/2009),

1.   pritaria bendrąjai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/73/EB.)

(1) Priimti tekstai, 2008 07 09, P6_TA(2008)0347.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (14548/2/2008 – C6-0023/2009 – 2007/0199(COD))

P6_TA(2009)0245 A6-0237/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14548/2/2008 – C6-0023/2009),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0532) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0237/2009),

1.   pritaria bendrąjai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 715/2009.)

(1) Priimti tekstai, 2008 07 09, P6_TA(2008)0346.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) (COM(2008)0583 – C6-0337/2008 – 2008/0185(COD))

P6_TA(2009)0246 A6-0136/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0583),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 156 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0337/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6–0136/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 922/2009/EB.)

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pesticidų paskleidimo mašinų, kuria iš dalies keičiama 2006 m. gegužės 17 d. Direktyva 2006/42/EB dėl mašinų (COM(2008)0535 – C6-0307/2008 – 2008/0172(COD))

P6_TA(2009)0247 A6-0137/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0535),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0307/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6–0137/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 22 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/127/EB.)

PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

dėl pesticidų paskleidimo mašinų standartizavimo

Siekdama papildyti pagrindinius reikalavimus, įtrauktus į I priedo 2.4 skirsnį, Komisija Europos standartizacijos komitetui (ESK) suteiks įgaliojimus parengti kiekvienos kategorijos pesticidų paskleidimo mašinų suderintus standartus taikant geriausias turimas priemones, kad būtų išvengta nenumatyto pesticidų keliamo pavojaus aplinkai. Visų pirma suteikus šiuos įgaliojimus bus reikalaujama, kad standartuose būtų pateikti mechaninių gaubtų, tunelinio purškimo ir purškimo sistemų su papildomuoju oro srautu montavimo, vandens šaltinio taršos užpildant ir ištuštinant išvengimo kriterijai ir techninės specifikacijos, taip pat gamintojo naudojimo instrukcijos, kaip išvengti pesticidų pasklidimo, tikslios specifikacijos, atsižvelgiant į visus atitinkamus veiksnius, kaip antai purkštukai, slėgis, sijos aukštis, vėjo greitis, oro temperatūra ir drėgmė ir važiavimo greitis.

2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (COM(2008)0779 – C6-0411/2008 – 2008/0221(COD))

P6_TA(2009)0248 A6-0218/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0779),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0411/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6–0218/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio22d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties║ 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)   2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate "Ekologiškas transportas"(4) pabrėžiama, kad pagrindinis Bendrijai tenkantis iššūkis siekiant pristabdyti klimato kaitą ir padidinti Europos konkurencingumą – tvaraus judumo skatinimas.

(2)   2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate "Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą"(5) pabrėžiama galimybė iki 2020 m. 20 % sumažinti bendrą suvartojamos energijos kiekį imantis sąraše nurodytų tikslinių veiksmų, įskaitant padangų ženklinimą.

(3)   20 %–30 % transporto priemonių sunaudojamų degalų tenka padangoms, ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų.

(4)  Padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų. Gerinant vieną parametrą, pvz., mažinant pasipriešinimą riedėjimui, galima pabloginti kitus parametrus, tokius kaip sukibimas su šlapia danga, o bandant gerinti pastarąjį galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti ║gerinti visus parametrus, nekenkiant jau įgyvendintiems saugos standartams.

(5)  Degalus efektyviai naudojančios padangos yra ekonomiškos, nes dėl sutaupytų degalų atsiperka didesnė padangų pirkimo kaina, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos.

(6)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr..../2009 [dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų](6) nustatyti minimalūs padangų pasipriešinimo riedėjimui reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma labai sumažinti energijos nuostolių, kuriuos lemia padangų pasipriešinimas riedėjimui, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai vartotojai skatinami pirkti degalus efektyviau naudojančias padangas jiems pateikiant suvienodintą informaciją apie šį parametrą.

(7)  Siekiant gerinti supratimą ir žinias apie pasipriešinimą riedėjimui, galimą mažesnį degalų, lėšų ir CO2 kiekį galėtų veiksmingai parodyti tokia degalų ekonomijos skaičiuoklė, kokia jau naudojama C3 klasės padangų atveju.

(8)  Kelių transporto priemonių keliamas triukšmas kelia didelių nepatogumų ir turi neigiamą poveikį sveikatai. ║ Reglamente (EB) Nr..../2009 [dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų...] nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma labai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai vartotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas jiems pateikiant suvienodintą informaciją apie šį parametrą.

(9)  Nuostata dėl suvienodintos informacijos apie padangoms riedant keliamą išorinį triukšmą taip pat palengvintų priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padėtų didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo(7).

(10)   ║ Reglamente (EB) Nr..../2009 [dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų...] nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma labai padidinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Siekiant saugesnio eismo reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai vartotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas jiems pateikiant suvienodintą informaciją apie šį parametrą.

(11)  Eismo saugumas priklauso ir nuo kitų padangų parametrų, tokių kaip slydimas vandens paviršiumi arba posūkių įveikimas. Tačiau kol kas su tokiais parametrais susijusių bandymų metodai dar nesuvienodinti. Todėl reikėtų numatyti galimybę prireikus vėliau priimti nuostatas dėl suvienodintos informacijos apie šiuos parametrus teikimo galutiniam vartotojui.

(12)  Žieminėms ir šiaurinių regionų žieminėms padangoms būdingi specialūs parametrai, kurie nėra visiškai palyginami su įprastinių padangų parametrais. Siekiant užtikrinti, kad galutiniai vartotojai priimtų teisingus sprendimus turėdami informacijos, tų padangų parametrai turėtų būti pateikiami taip, kad jas būtų galima palyginti su įprastinėmis padangomis.

(13)  Standartinėje etiketėje pateikta informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams vartotojams perkant pasirinkti saugesnes, mažiau triukšmo keliančias ir degalus efektyviau naudojančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos padangų parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos.

(14)  Siekiant paspartinti sistemos pripažinimą ir greičiau pasinaudoti jos privalumais, padangų gamintojai, tiekėjai ir platintojai turėtų būti skatinami laikytis šio reglamento nuostatų dar iki 2012 m.

(15)  Padangų ženklinimo taisyklių įvairovė valstybėse narėse sudarytų kliūčių Bendrijos vidaus prekybai ir dėl jos padidėtų padangų gamintojams tenkanti administracinė našta bei atliekant bandymus patiriamos išlaidos.

(16)  Atsarginės padangos sudaro 78 % padangų rinkos. Todėl pagrįstai siekiama galutinį vartotoją informuoti apie atsarginių padangų bei naujų transporto priemonių padangų parametrus.

(17)  Poreikis gauti daugiau informacijos apie degalų naudojimo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus vartotojams, įskaitant automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl į šio reglamento taikymo sritį reikėtų įtraukti C1, C2 ir C3 klasių padangas.

(18)  Energijos suvartojimo etiketė, kurioje nurodoma, kuriai iš A–G klasių, taikomų ║buitiniams prietaisams pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 1992/75/EB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį(8), gaminiai priskiriami, gerai žinoma vartotojams ir yra sėkmingai taikoma energiją taupyti padedančių prietaisų naudojimui skatinti. Tokia pati sistema turėtų būti naudojama padangoms ženklinti siekiant nurodyti degalų naudojimo efektyvumą.

(19)  Padangų etikečių pateikimas prekybos vietose bei techninėje reklaminėje literatūroje turėtų užtikrinti, kad platintojai bei potencialūs galutiniai vartotojai gautų suvienodintą informaciją apie padangų degalų naudojimo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą.

(20)  Kai kurie galutiniai vartotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai vartotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apiepadangų degalų naudojimo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje literatūroje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta literatūra pateikiama internete.

(21)  Potencialiems pirkėjams turėtų būti teikiama papildoma standartizuota informacija, paaiškinant kiekvieną etiketės dalį (degalų naudojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga ir keliamas triukšmas) ir jos svarbą, įskaitant degalų ekonomijos skaičiuoklę, kuri parodytų vidutinį mažesnį degalų, CO2 ir sąnaudų kiekį. Ta informacija turėtų būti teikiama ES padangų ženklinimo interneto svetainėje, taip pat aiškinamuosiuose informaciniuose lapeliuose ir plakatuose visose prekybos vietose. Interneto svetainės adresas turėtų būti aiškiai nurodytas etiketėje ir visoje techninėje reklaminėje literatūroje.

(22)  Tam, kad galutiniai vartotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir būtų apribotos atliekant bandymus gamintojų patiriamos išlaidos, informaciją reikėtų pateikti remiantis suvienodintais bandymų metodais, nustatytais ║ Reglamente (EB) Nr..../2009 [dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų...].

(23)  Norint pasiekti tikslą sumažinti kelių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, valstybėms narėms tikslinga taikyti paskatas, kad būtų naudojamos degalus efektyviai naudojančios padangos.Tospaskatos turėtų atitikti Sutarties 87 ir 88 straipsnius. Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, reikėtų nustatyti minimalaus degalų naudojimo efektyvumo klases.

(24)  Norint pasiekti ženklinimo nuostatų tikslus ir užtikrinti Bendrijoje vienodas sąlygas, būtina, kad gamintojai, tiekėjai ir platintojai laikytųsi tų nuostatų. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas priemones, įskaitant rinkos priežiūrą, reguliarią ex-post kontrolę ir veiksmingas sankcijas, pakankamas norint užtikrinti, kad būtų vykdomos šio reglamento nuostatos.

(25)  Įgyvendindamos susijusias šio reglamento nuostatas valstybės narės turėtų siekti netaikyti priemonių, pagal kurias būtų numatomos nepagrįstos, biurokratiškos ir pernelyg didelės pareigos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat, jei tai įmanoma, atsižvelgti į MVĮ specialius poreikius ir ribotas finansines bei administracines galimybes.

(26)  Siekiant tinkamai įvertinti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, reikėtų apsvarstyti, ar reikia pakeitimų. Atliekant šį persvarstymą reikėtų skirti didžiausią dėmesį tam, ar vartotojai supranta etiketę, įskaitant triukšmo parametrą, ir prisitaikymui prie technologijų raidos.

(27)  Šio reglamentoįgyvendinimuibūtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(9).

(28)  Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti C2 ir C3 klasių padangų ženklinimo atsižvelgiant į jų sukibimą su šlapia danga reikalavimus, padangų ženklinimo atsižvelgiant į jų esminius parametrus, išskyrus degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą, reikalavimus ir derinti priedus su technine pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šioreglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

Šiuo reglamentu skatinama naudoti degalus efektyviai naudojančias, saugias ir triukšmo nekeliančias padangas ir taip siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės, taip pat būtų efektyvesnės ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais.

Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kuri leistų padangas perkantiems vartotojams rinktis turint informacijos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentastaikomas C1, C2 ir C3 klasių padangoms.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas:

3 straipsnis

Apibrėžtys

4 straipsnis

Komisijos pareigos

1.  Komisija ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo mėn. įsteigia ir tvarko ES padangų ženklinimo interneto svetainę, kuri yra aiškinamosios informacijos apie kiekvieną etiketės dalį šaltinis.

  Interneto svetainėje pateikiama:

5 straipsnis

Padangų tiekėjų pareigos

6 straipsnis

Padangų platintojų pareigos

7 straipsnis

Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė

8 straipsnis

Suvienodinti bandymų metodai

Informacija, kurią pagal 5, 6 ir 7 straipsnius privaloma pateikti apie padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išmatuotą išorinio riedėjimo triukšmo vertę ir sukibimo su šlapia danga klasę, gaunama taikant I priede nurodytus suvienodintus bandymų metodus. Atlikus suvienodintus bandymus galutiniams naudotojams pateikiama patikima ir išsami išbandytų savybių klasifikacija.

9 straipsnis

Patikros procedūra

  Valstybės narės IV priede nustatyta tvarka atitiktį nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klasėms vertina pagal I priedo A ir B dalis, o atitiktį nurodytai išmatuotai išorinio riedėjimo triukšmo vertei – pagal I priedo C dalį.

  Šisvertinimas nedaro poveikio jokiems ES transporto priemonių ar padangų tipo patvirtinimo rezultatams, gautiems pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus(10), arba pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2009 [dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą...]. Įvertindamos atitiktį valstybės narės, jei reikia, taip pat atsižvelgia į padangų tipo patvirtinimo dokumentus ir aktualius tiekėjo pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus.

  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos nustatytų prekybos vietų eilinių ir neeilinių patikrinimų sistemą, siekiant užtikrinti atitiktį šio reglamento reikalavimams.

10 straipsnis

Vidaus rinka

1.  Jei laikomasi šio reglamento nuostatų, valstybės narės nedraudžia ir neriboja padangų tiekimo rinkai remdamosi informacija apie gaminį, kuriai taikomas šisreglamentas.

2.  Jeigu nėra įrodyta kitaip, valstybės narės laiko, kad etiketės ir informacija apie gaminį atitinka šio reglamento nuostatas. Norėdamos įvertinti atitiktį nurodytoms vertėms, jos gali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų techninius dokumentus, kaip numatyta 5 straipsnio 4 punkte.

11 straipsnis

Paskatos

Valstybės narės neteikia paskatų, jei padangų degalų naudojimo efektyvumo arba sukibimo su šlapia danga klasė žemesnė už ▌C klasę, nurodytą, atitinkamai, I priedo A ir B dalyse.

12 straipsnis

Pakeitimai ir derinimas su technikos pažanga

13 straipsnis

Vykdymas ir sankcijos

1.  Valstybės narės nuolat keičiasi informacija ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą rinkos priežiūros srityje, siekdamos, kad šis reglamentas būtų nuosekliai įgyvendinamas. Valstybės narės imasi tinkamų reguliarios ex-post kontrolės priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tinkamai nepaženklintos padangos atitiktų reikalavimus arba būtų pašalintos iš rinkos.

2.  Valstybės narės nustato priemones, pagal kurias nustatomos sankcijos už šio reglamento nuostatų pažeidimus, įskaitant sankcijų už pagal šį reglamentą priimtų ▌nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir nuostatas, kurios užtikrintų, kad jos būtų įgyvendintos.

3.  Šios priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

4.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tokias priemones ir apie bet kokius tolesnius jų pakeitimus.

14 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

15 straipsnis

Persvarstymas

1.  Ne vėliau kaip per trejus metus nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis reglamentas, Komisija persvarsto šio reglamento taikymą, inter alia, atsižvelgdama į:

2.   Remdamasi šiuo persvarstymu ir atlikusi poveikio vertinimą bei vartotojų apklausą, Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurią, jei reikia, papildo pasiūlymas dėl šio reglamento keitimo.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

Vis dėlto 5 ir 6 straipsniai netaikomi padangoms, pagamintoms iki 2012 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I priedas

Padangų klasifikavimas pagal parametrus

Degalų naudojimo efektyvumo klasės

Degalų naudojimo efektyvumo klasė turi būti nustatoma taikant pasipriešinimo riedėjimui koeficientą (PRK) pagal toliau nurodytą A–G skalę ir išmatuojama pagal ║ JTEEK reglamentą ║.

▌