2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų teisių Afganistane

P6_TA(2009)0309 RC-B6-0197/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, ypač į 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės(1),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 12 d. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Afganistanu ir Wolesi Jirga (Afganistano Parlamento žemaisiais rūmais) bendrą rezoliuciją,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 31 d. Hagoje vykusią Tarptautinę konferenciją Afganistano klausimais,

–   atsižvelgdamas į NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją dėl Afganistano, kurią 2009 m. balandžio 4 d. Strasbūre ir Kėlyje paskelbė Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje dalyvavę valstybės ir vyriausybės vadovai,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. ES ir Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministrų bendrą deklaraciją dėl teisėkūros Afganistane,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Afganistanas dalyvauja taikant daugelį tarptautinių priemonių, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pvz., yra Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvencijos šalis,

B.   kadangi 2004 m. sausio 4 d. Afganistano Konstitucijoje, ypač jos 22 straipsnyje, teigiama, kad "Afganistano piliečiai, vyrai ir moterys, pagal įstatymą turi vienodas teises ir pareigas", ir kadangi ši Konstitucija neprieštarauja Afganistano ratifikuotoms tarptautinėms sutartims,

C.   kadangi į Afganistano Šeimos kodeksą nuo praėjusiojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos įtrauktos nuostatos, kuriose pripažįstamos moterų teisės sveikatos ir švietimo srityse ir kadangi šis kodeksas taisomas siekiant jį suderinti su 2004 m. Konstitucija,

D.   kadangi 2002 m. birželio mėn., 2001 m. gruodžio 5 d. sudarius Bonos susitarimus, įkurta Nepriklausoma žmogaus teisių komisija, kuriai pirmininkauja Sima Samar, ir kadangi ši komisija svarbi ginant žmogaus teises,

E.   kadangi neseniai abeji Afganistano parlamento rūmai patvirtino naują įstatymo dėl moterų šiičių asmens statuso projektą, kuriame griežtai ribojama moterų judėjimo laisvė, nes nepripažįstama jų teisė išeiti iš namų, išskyrus "teisėtais tikslais", reikalaujama, kad moterys paklustų savo vyrų seksualiniams geismams, ir taip įteisinamas vadinamasis santuokinis prievartavimas, taip pat skatinama moterų diskriminacija santuokos, skyrybų, paveldėjimo ir galimybių mokytis srityse, ir kadangi visa tai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų, ypač susijusių su moterų teisėmis,

F.   kadangi šis 15–20 proc. gyventojų aktualus įstatymo projektas dar netaikomas, nes jis dar nepaskelbtas Vyriausybės oficialiajame leidinyje, nors jį jau pasirašė Afganistano prezidentas Hamid Karzai,

G.   kadangi šis įstatymo projektas dėl kritikos, kuri jo atžvilgiu išsakyta ir Afganistane, ir užsienyje, perduotas Afganistano teisingumo ministerijai siekiant patikrinti, ar jis neprieštarauja Afganistano vyriausybės įsipareigojimams pagal tarptautines moterų ir apskritai žmogaus teisių konvencijas ir pagal Konstituciją,

H.   kadangi aktyvistai, ypač moterų teisių gynėjai, toliau patiria prievartą ir kadangi kovotojai, ypač radikalių pažiūrų asmenys, naudoja smurtą prieš daugelį šių gynėjų, pvz., Afganistano pilietė, moterų teisių gynėja, Kandaharo provincijos tarybos narė Sitara Achakzai nužudyta šalia savo namų, Gul Pecha ir Abdul Aziz nužudyti konservatyvių teisininkų tarybai apkaltinus juos nemoraliais veiksmais ir paskelbus mirties nuosprendį, nužudyta pirmoji Kandaharo policininkė Malai Kakar, vadovavusi policijos tarnyboms, tiriančioms mieste padarytus nusikaltimus, kurių aukos – moterys,

I.   kadangi po tarptautiniu mastu vykusių protestų mirties bausme už straipsnio apie moters teises islamo religijoje platinimą nuteisto 23 metų amžiaus Afganistano žurnalisto Perwizo Kambakhsho bausmė sušvelninta skiriant jam 20 metų kalėjimo,

J.   kadangi toliau pranešama apie grasinimus moterims ir jų gąsdinimus viešose bei darbo vietose ir kadangi šie teiginiai patvirtinami Jungtinių Tautų pranešimuose; kadangi neseniai pranešta, kad esama sunkumų siekiant labiau įtraukti mergaites į švietimo sistemą, nes tam prieštarauja kovotojai ir radikalai,

K.   kadangi per pastaruosius metus užfiksuota daug atvejų, kai jaunos moterys susidegino siekdamos išvengti priverstinės santuokos ar šeiminio smurto,

1.   prašo persvarstyti įstatymo, skiriamo Afganistane gyvenantiems šiitams, projektą, nes aišku, kad jo turinys neatitinka vyrų ir moterų lygybės principo, kuris skelbiamas Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose;

2.   pabrėžia, kad pavojinga priimti teisės aktą, kuris taikomas tik kai kurioms gyventojų kategorijoms ir kuris iš esmės skatina diskriminaciją ir neteisybę;

3.   rekomenduoja Afganistano Teisingumo ministerijai panaikinti visus įstatymus, kuriais įteisinama moterų diskriminacija ir kurie prieštarauja Afganistano sudarytoms tarptautinėms sutartims;

4.   mano, kad siekiant vystyti valstybės demokratiją, itin svarbu, kad Afganistanas prisiimtų įsipareigojimus dėl žmogaus teisių, ypač moterų, kurios itin svarbios šalies vystymuisi ir kurios turi visiškai naudotis savo pagrindinėmis ir su demokratija susijusiomis teisėmis; dar kartą patvirtina, kad remia kovą su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją, susijusią su religija ir lytimi;

5.   primena, kad 2007–2013 m. Europos Sąjungos strateginiame dokumente dėl Afganistano teigiama, kad vyrų ir moterų lygybė ir moterų teisės yra pagrindinis nacionalinės Afganistano vystymosi strategijos klausimas;

6.   žavisi Kabule prieš naują įstatymo projektą protestavusių afganių drąsa ir jas palaiko; smerkia smurtą, kurį šioms moterims teko patirti per protestus, ir prašo, kad Afganistano valdžios institucijos užtikrintų šių moterų apsaugą;

7.   smerkia žmogaus teisių ir afganių išsilaisvinimo gynėjų žudymą, ypač tai, kad neseniai nužudyta regiono parlamento narė Sitara Achikzai;

8.   išreiškia savo liūdesį dėl to, kad Afganistano aukščiausiasis teismas patvirtino 20 metų kalėjimo bausmę, skirtą Perwizui Kambakhshui už šventvagiškas kalbas, ir ragina prezidentą H. Karzai dovanoti bausmę P. Kambakhshui ir įsakyti jį išlaisvinti;

9.   ragina Afganistano valdžios institucijas, įskaitant vietos valdžios institucijas, imtis visų įmanomų priemonių siekiant apsaugoti moteris nuo seksualinės prievartos ir nuo kitokių rūšių prievartos, susijusios su lytimi, bei paduoti tokius smurtaujančius asmenis į teismą;

10.   mano, kad per pastaruosius metus didelėmis pastangomis padaryta pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje neturi nukentėti dėl partijų priešrinkiminių derybų;

11.   ragina siūlyti kandidates moteris į prezidento rinkimus, kurie turėtų įvykti 2009 m. rugpjūčio 20 d., ir ragina sudaryti galimybes afganėms visaverčiai dalyvauti priimant sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, ypač moterų teise būti išrinktomis ir paskirtomis eiti aukštas valstybines pareigas;

12.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau kelti klausimą dėl įstatymo dėl moterų šiičių asmens statuso ir klausimą dėl moterų ir vaikų visų rūšių diskriminacijos, nes tai nesuderinama su ilgalaikiais tarptautinės bendruomenės įsipareigojimais padėti Afganistanui reabilitacijos ir rekonstrukcijos srityse;

13.   ragina Komisiją Afganistano moterų reikalų ministerijai teikti tiesioginę ir su planavimu susijusią paramą ir skatinti nuolat į visą Afganistano vystymosi politiką integruoti lyčių aspektą;

14.   ragina Jungtinių Tautų moterų vystymosi fondą (Unifem) būti itin budrų;

15.   įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui bei Nepriklausomos žmogaus teisių komisijos pirmininkui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0023.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos specialiajam Siera Leonės teismui

P6_TA(2009)0310 RC-B6-0242/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, įskaitant 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl specialiojo Siera Leonės teismo finansavimo(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir AKR šalių Kotonu susitarimą ir į šio susitarimo šalių įsipareigojimą užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą, gerbti žmogaus teises, demokratinius ir teisinės valstybės principus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2000 m. Jungtinės Tautos ir Siera Leonės vyriausybė, vadovaudamosi JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1315, įsteigė specialųjį Siera Leonės teismą siekdamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įvykdžiusius tarptautinės sunkius humanitarinės teisės pažeidimus, t. y. karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

B.   kadangi su specialiojo Siera Leonės teismo veikla siejama keletas svarbių tarptautinio baudžiamojo teisingumo precedentų, nes tai yra pirmas savanoriškomis lėšomis įsteigtas tarptautinis teismas, pirmasis teismas, įsteigtas valstybėje, kurioje buvo vykdomi tariami nusikaltimai, ir, kalbant apie buvusio Liberijos Prezidento atvejį, tai pirmasis teismas, kuriame vienam iš pareigas einančių Afrikos valstybės vadovų pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai,

C.   kadangi 2010 m. pasibaigia specialiojo Siera Leonės teismo įgaliojimai, o Siera Leonės vyriausybė pareiškė, kad nėra pajėgi vykdyti šio teismo nuteistiems asmenims paskelbtų nuosprendžių,

D.   kadangi nuosprendžių vykdymas yra esminė tarptautinio teisingumo sudedamoji dalis, kuris svarbus taikai ir tolesniam teisinės valstybės principų vystymui valstybėje užtikrinti,

E.   kadangi politiniu, saugumo ir instituciniu požiūriais nuteistųjų bausmės atlikimas pačioje Siera Leonėje šiuo metu yra problematiškas,

F.   kadangi specialusis Siera Leonės teismas sudarė susitarimus su tokiomis valstybėmis, kaip antai Jungtinė Karalystė, Švedija ir Austrija, siekdamas, kad kai kurie nuteistieji galėtų atlikti bausmę šiose valstybėse, ir kadangi būtina sudaryti daugiau susitarimų siekiant užtikrinti, kad visi jau nuteisti, teisiami ir laukiantys nuosprendžio asmenys išties atliktų bausmę,

G.   kadangi neužtikrinus tinkamų asmenų, nuteistų už baisiausius įsivaizduojamus nusikaltimus, kalinimo sąlygų kiltų didelė grėsmė tarptautinės bendruomenės pastangoms veiksmingai kovoti su nebaudžiamumu,

H.   primindamas, kad kova su nebaudžiamumu yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos siekių ir kad tarptautinė bendruomenė atsakinga už tai, kad būtų įgyvendintos atskaitomybės rėmimo priemonės,

I.   kadangi kiti tribunolai ir teismai, pvz., Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Jugoslavijai ir Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai, susiduria su panašiomis problemomis, o valstybėms rimčiau neįsipareigojus remti tarptautinio teisingumo vykdymo su tomis pačiomis problemomis artimiausioje ateityje gali susidurti ir kitos tarptautinės organizacijos, pvz., Tarptautinis baudžiamasis teismas, Specialusis tribunolas Libanui ir Kambodžos specialiųjų teismų kolegijos,

J.   kadangi visi tarptautiniai teismai ir tribunolai atlieka svarbų vaidmenį skatindami taiką ir teisingumą atitinkamuose regionuose ir kiekvienas iš jų yra įsipareigojęs užtikrinti ilgalaikę taiką ir teisingumą bei prisidėti prie tolesnio teisinės valstybės principų puoselėjimo regione, kuriame buvo įvykdyti nusikaltimai,

1.   teigiamai vertina tarptautinių teismų ir tribunolų pažangą patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už įvykdytus nusikaltimus, ir yra įsitikinęs, kad šie teismo procesai yra aiškus įspėjimas viso pasaulio valstybių vadovams ir kitiems karo nusikaltėliams, kad pasibaisėtinas žmogaus teisių pažeidinėjimas nebebus toleruojamas ir nebaudžiamas;

2.   ragina Tarybą ir valstybes nares kartu su specialiuoju Siera Leonės teismu rasti bendrą sprendimą ir užtikrinti, kad nuteistieji asmenys atliktų bausmę, nes neradus tokio sprendimo, kiltų didžiulė grėsmė šio teismo pastangoms ir tarptautinės bendruomenės, įskaitant Sąjungos, patikimumui;

3.   ragina visas valstybes nares didinti savo indėlį į tarptautinių teismų ir tribunolų, siekiančių rasti galutinį tvarų sprendimą nuosprendžių vykdymui užtikrinti, darbą, t. y. arba sudaryti tiesioginius susitarimus su minėtomis institucijomis dėl jų jurisdikcijai priklausančių nuosprendžių vykdymo, arba padėti joms rasti alternatyvius sprendimus ir užtikrinti, kad nuosprendžiai būtų vykdomi pačiame regione;

4.   ragina valstybes nares ir kitas tarptautines institucijas teikti papildomą finansinę paramą specialiajam Siera Leonės teismui, kad šio teismo nuteistieji asmenys galėtų atlikti jiems paskelbtą nuosprendį valstybėse, kuriose jis galėtų būti vykdomas vadovaujantis tarptautiniais standartais, tačiau kuriose trūksta finansinių priemonių jam vykdyti;

5.   mano, kad nesuteikus pakankamos pagalbos ir paramos tarptautinių teismų ir tribunolų darbui kiltų didžiulė grėsmė, nes jie nepajėgs užtikrinti, kad nuteistieji atliktų jiems paskirtą bausmę;

6.   ragina atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti tarptautinių baudžiamųjų tribunolų atliktą darbą, atsižvelgti į šio darbo patirtį ir parengti rekomendacijas, susijusias su tuo, kaip būtų galima tobulinti jų veiklą ir gerinti jų finansavimą ateityje;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, specialiajam Siera Leonės teismui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Jugoslavijai, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Ruandai, Kambodžos specialiųjų teismų kolegijoms, Specialiajam tribunolui Libanui, JT Saugumo Tarybai, Afrikos Sąjungos valstybėms narėms ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

(1) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 242.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinės situacijos

P6_TA(2009)0311 RC-B6-0248/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 27 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,

–   atsižvelgdamas į JAV ir Irako vyriausybių 2008 m. lapkričio mėn. pasirašytą pajėgų statuso susitarimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Irako pabėgėlių humanitarinės padėties(1) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo Irane(2), kuriose nurodoma, kad pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją Ašrafo stovyklos gyventojai turi saugomų asmenų teisinį statusą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Ašrafo stovykla Šiaurės Irake buvo įkurta 1980-aisiais metais Irano opozicijos grupės Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. PMOI) nariams,

B.   kadangi 2003 m. JAV pajėgos Irake nuginklavo Ašrafo stovyklos gyventojus ir skyrė jiems apsaugą, pagal Ženevos konvencijas tiems gyventojams buvo skirtas saugomų asmenų statusas,

C.   kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2008 m. spalio 15 d. laiške ragino Irako vyriausybę apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojus nuo priverstinės deportacijos, išsiuntimo arba repatriacijos, nes tai pažeistų negrąžinimo principą, taip pat paragino susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie keltų grėsmę jų gyvybei arba saugumui,

D.   kadangi, remiantis JAV ir Irako pajėgų statuso susitarimo išvadomis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Ašrafo stovyklos kontrolė patikėta Irako saugumo pajėgoms,

E.   kadangi, atsižvelgiant į nesenus Irako nacionalinio saugumo patarėjo pareiškimus, valdžios institucijos ketina imtis tokių veiksmų, kad gyvenimas Ašrafo stovykloje palaipsniui taptų nepakeliamas, ir kadangi, turimomis žiniomis, jis kelis kartus paminėjo jų išsiuntimą ir (arba) ekstradiciją ir (arba) priverstinį perkėlimą Irako teritorijoje,

1.   ragina Irako ministrą pirmininką užtikrinti, kad Irako valdžios institucijos nesiimtų jokių veiksmų, kurie pažeistų Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises, ir paaiškinti Irako vyriausybės ketinimus jų atžvilgiu; ragina Irako valdžios institucijas apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojų gyvybę ir fizinę bei moralinę neliečiamybę ir elgtis su jais laikantis Ženevos konvencijos įpareigojimų, ypač susilaikant nuo priverstinio perkėlimo, deportavimo, išsiuntimo ir repatrijavimo, nes tai pažeistų negrąžinimo principą;

2.   gerbdamas Ašrafo stovyklos gyventojų individualius pageidavimus, susijusius su jų ateitimi, mano, kad Ašrafo stovyklos gyventojams ir kitiems Irano pilietybę turintiems asmenims, kurie paliko Iraną dėl politinių priežasčių ir šiuo metu gyvena Irake, gali kilti didelių žmogaus teisių pažeidimų grėsmė, jeigu jie bus nesavanoriškai sugrąžinti į Iraną, ir primygtinai reikalauja negrąžinti nė vieno asmens, tiesiogiai ar per trečiąją šalį, jeigu jiems ten galėtų kilti kankinimų arba kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų grėsmė;

3.   ragina Irako vyriausybę nutraukti stovyklos blokadą ir gerbti Ašrafo stovyklos gyventojams suteiktą saugomų asmenų teisinį statusą pagal Ženevos konvencijas ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti grėsmę šių gyventojų gyvybei arba saugumui, būtent užtikrinti visišką prieigą prie maisto, vandens, medicinos priežiūros paslaugų ir atsargų, kuro, šeimos narių ir tarptautinių humanitarinių organizacijų;

4.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kartu su Irako ir JAV vyriausybėmis, JT pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru bei Raudonojo Kryžiaus tarptautiniu komitetu ieškoti sprendimo siekiant nustatyti tinkamą ilgalaikį Ašrafo stovyklos gyventojų teisinį statusą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisarui, Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Irako vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 609. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0412.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo (COM(2008)0530 – C6-0116/2009 – 2008/0170(CNS))

P6_TA(2009)0312 A6-0229/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0530),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT konvencija),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį ir į 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0116/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0229/2009),

1.   pritaria JT konvencijos priėmimui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo priėmimo (COM(2008)0530 – C6-0117/2009 – 2008/0171(CNS))

P6_TA(2009)0313 A6-0230/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0530),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą (toliau – fakultatyvus protokolas),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį ir į 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0117/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir į 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6–0230/2009),

1.   pritaria fakultatyvaus protokolo priėmimui;

2.   ragina valstybes nares ir Komisiją kas trejus metus teikti ataskaitas Tarybai ir Parlamentui apie fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą atsižvelgiant į jų atitinkamas kompetencijos sritis;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (2008/2020(INI))

P6_TA(2009)0314 A6-0222/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sarah'os Ludford pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (B6–0483/2007), pateiktą ALDE frakcijos vardu,

–   atsižvelgdamas į tarptautines, Europos ir nacionalines žmogaus teisių apsaugos priemones, ypač į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Sąjungos sutartį, Europos bendrijos steigimo sutartį (EB sutartis), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija) ir valstybių narių konstitucijas, taip pat į pagal juos asmenims suteikiamas teises ir garantijas privatumo, duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir laisvo judėjimo srityse,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos pasiūlytas Europos duomenų apsaugos priemones, t. y. į EŽTK 8 straipsnį, Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 108 straipsnį, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms R(87)15 dėl asmens duomenų naudojimo policijos veikloje reguliavimo(1), rekomendaciją R(97)18 dėl asmens duomenų, renkamų ir apdorojamų statistikos tikslu, apsaugos(2) bei rekomendaciją R(2001)10 dėl Europos policijos etikos kodekso(3),

–   atsižvelgdamas į ES duomenų apsaugos nuostatas, t. y. į Chartijos 7 ir 8 straipsnius, į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(4) ir į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(5),

–   atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija rasės pagrindu priemones, t. y. į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, EŽTK 14 straipsnį ir jos 12 protokolą, EB sutarties 13 straipsnį ir 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(6),

–   atsižvelgdamas į ES saugumo ir kovos su terorizmu priemones, įskaitant policijos ir teismų bendradarbiavimą, ir keitimąsi informacija bei žvalgybos informacija, pvz., 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje(7), 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo(8), 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma, kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(9) ir jį įgyvendinantį 2008 m. birželio 23 d. Sprendimą 2008/616/TVR(10),

–   atsižvelgdamas į sukurtas ir planuojamas sukurti ES duomenų bazes, pvz., Šengeno informacinę sistemą, sistemą EURODAC ir Vizų informacinę sistemą, taip pat į biometrinių duomenų rinkimo priemones, pvz., skirtas rengti leidimus gyventi valstybėje ir pasams, ir į 2006 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą "Europos Sąjungos pietinių jūros sienų valdymo stiprinimas" (COM(2006)0733), susijusį su nuolatinio pakrančių patrulių tinklo prie pietinių išorės jūros sienų įsteigimu, taip pat į siūlomus priežiūros projektus, pvz., į Europos sienų stebėjimo sistemą EUROSUR,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą kurti e. sienas, kaip minėta 2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikate "Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams", pagal kurį siūloma įgyvendinti integruotą sienų valdymą sukuriant automatinę sienų kontrolę, skirtą keleivių registravimo programai bei taikomai atvykimo ir išvykimo sistemai įgyvendinti (COM(2008)0069),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (angl. PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentui (angl. DHS) (2007 m. PNR susitarimas)(11), pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo naudojimo teisėsaugoje (COM (2007)0654), taip pat į nuomones dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Pagrindinių teisių agentūra), dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir pagal 29 straipsnį įsteigtos darbo grupės bei Policijos ir teisingumo darbo grupės pateikto pasiūlymo,

–   atsižvelgdamas į susijusią nacionalinę teismų praktiką, pvz., į Vokietijos Konstitucinio Teismo nutartį dėl policijos prevencinės kompiuterinės asmenų paieškos (vok. "polizeiliche präventive Rasterfahndung")(12), į JK Lordų rūmų (angl. House of Lords) nuosprendį dėl Čekijos romų(13) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką, visų pirma į bylas: Timishev prieš Rusiją(14), Nachova ir kiti prieš Bulgariją(15), į D. H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką(16) bei S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę(17), o taip pat į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma į bylą Huber prieš Vokietiją(18),

–   atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo Martino Scheinino pranešimą apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimą ir apsaugą kovojant su terorizmu(19), į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Tomaso Hamarbergo dokumentą "Teisės į privatumą apsauga kovojant su terorizmu"(20), į bendrąsias politines Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) rekomendacijas Nr. 8 dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią rasizmui, kovojant su terorizmu(21) ir Nr. 11 dėl kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija, kai siekiama užtikrinti kontrolę(22), taip pat į Europos Sąjungos nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo pranešimą "Etninis skirstymas"(23),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir į 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6–0222/2009),

Skirstymas ir duomenų gavyba

A.   kadangi valstybės narės vis labiau naudojasi naujomis technologijomis per programas ir sistemas, kurias taikant gaunama, naudojama ir saugoma informacija apie asmenis arba šia informacija keičiamasi, ir tai pasitelkiama kaip kovos su terorizmu priemonė arba būdas reaguoti į kitokią grėsmę kovojant su nusikalstamumu,

B.   kadangi būtina Europos lygiu patvirtinti aiškią skirstymo apibrėžtį vadovaujantis konkrečiais siektinais tikslais; kadangi skirstymas – tai tyrimo metodas, sukurtas pasitelkus naujas technologijas ir paprastai naudojamas prekybos sektoriuje, tačiau šiuo metu jis vis labiau naudojamas kaip teisėsaugos priemonė, ypač nusikaltimams atskleisti ir jų prevencijai užtikrinti, taip pat vykdyti pasienio kontrolę,

C.   kadangi skirstymo praktiką, kuri dažnai vykdoma remiantis kompiuteryje saugomais ir jo automatiškai pateikiamais duomenimis, pravartu nuodugniai išnagrinėti ir surengti politinę diskusiją, nes ši praktika nukrypsta nuo bendrosios taisyklės, kad teisėsaugos sprendimai turi būti grindžiami individualiu asmens elgesiu, o tai yra prieštaringa tendencija; kadangi skirstymas – tai tyrimo metodas, kai iš įvairių šaltinių gaunama duomenų apie asmenis; šie duomenys gali apimti informaciją apie minėtų asmenų etninę kilmę, rasę, tautybę ir religiją ir jais gali būti remiamasi siekiant identifikuoti atitinkamai grupei priklausančius nusikaltėlius arba teroristine veikla įtariamus asmenis bei pritaikyti jų atžvilgiu galimas draudžiamąsias priemones; skirstymas gali būti apibrėžtas taip:

D.   kadangi etninis skirstymas, kuris grindžiamas rasiniais arba etniniais kriterijais ir dėl to keliantis itin didelį susirūpinimą, nes neatitinka nediskriminavimo kriterijų, gali būti apibrėžiamas taip:

E.   kadangi skirstymas policijai ir kitoms įstaigoms išgaunant duomenis arba imantis kitokių veiksmų vis labiau naudojamas kaip teisėsaugos ir sienų kontrolės priemonė, ir kadangi nepakankamai dėmesio skiriama jo veiksmingumui įvertinti ir teisiniams saugikliams parengti ir pritaikyti siekiant, kad būtų užtikrinta teisė į privatumą ir išvengta diskriminacijos,

F.   kadangi taikomi šie skirstymo būdai:

G.   kadangi dėl duomenų gavybos ir skirstymo dingsta ribos tarp leistino tikslinio ir problemiško masinio sekimo, kai duomenys renkami todėl, kad jie yra naudingi, o ne todėl, kad skirti konkrečiam tikslui, todėl gali būti neteisėtai pažeistas privatumas,

H.   kadangi nepateisinami kelionės apribojimai ir įkyri kontrolė gali neigiamai veikti svarbius ekonominius, mokslo, kultūros ir socialinius mainus su trečiosiomis valstybėmis; todėl pabrėžia, kad svarbu mažinti riziką, jog tam tikros grupės, bendruomenės ar tam tikros tautybės asmenys nebūtų diskriminuojami ir kad jų atžvilgiu nebūtų taikomos objektyviai nepateisinamos priemonės,

I.   kadangi egzistuoja pavojus, kad nekalti žmonės gali būti savavališkai sulaikomi ir tardomi, gali būti taikomi kelionės apribojimai, jie gali būti sekami ar jų atžvilgiu imamasi specialių saugumo priemonių dėl informacijos, kurią į jų bylas įtraukė valstybės pareigūnas, o nepašalinus šios informacijos gali būti keičiamasi duomenimis, ir tai gali lemti abipusį sprendimų atsisakyti išduoti vizas, kelionės leidimus ar leisti kirsti sieną pripažinimą, asmenys gali būti įrašyti į sekamų asmenų sąrašus, duomenų bazes, gali būti uždrausta juos įdarbinti, naudotis banko paslaugomis, jie gali būti suimti, netekti laisvės arba jų teisės gali būti kitaip apribotos ir visa tai gali būti vykdoma neužtikrinant galimybės ginti savo teisių,

Teisiniai įsipareigojimai

J.   kadangi su teisėsauga susiję veiksmai visuomet turi būti vykdomi užtikrinant pagrindines teises, įskaitant teises į privatų ir šeiminį gyvenimą, asmens duomenų apsaugą ir nediskriminavimą; nepaisant to, kad kovojant su terorizmu ir siekiant užkirsti kelią itin sunkiems nusikaltimams, būtina glaudžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, visi bendradarbiavimo veiksmai turi atitikti tarptautinės teisės ir Europos normas bei vertybes, susijusias su vienodu požiūriu ir tinkama teisine apsauga, taip pat ir dėl to, kad ES nepakenktų savo, kaip patikimos žmogaus teisių skatintojos savo teritorijoje ir tarptautiniu lygmeniu, vaidmeniui,

K.   kadangi ES turėtų vengti tyrimo metodų, kuriuos taikant būtų be reikalo pakenkta diplomatiniams santykiams, sutrikdytas toks tarptautinis bendradarbiavimas ar pakenkta jos įvaizdžiui pasaulyje ir jos, kaip tarptautinės teisės gynėjos, reputacijai; kadangi Europos vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir teisinės apsaugos standartai ir toliau turėtų būti laikomi pavyzdiniais,

L.   kadangi aprašomasis ir numatomasis skirstymas gali būti naudojamas kaip teisėta tyrimo priemonė, jeigu tai grindžiama konkrečia, patikima ir laiku gauta informacija, o ne nepatikrintais stereotipais grindžiamais apibendrinimais, ir kai veiksmai, kurių imamasi remiantis šiais skirstymo duomenimis, atitinka teisinius reikalingumo ir proporcingumo kriterijus; kadangi vis dėlto mano, kad, nesant atitinkamų teisinių apribojimų ir apsaugos priemonių, susijusių su duomenų apie etninę priklausomybę, rasę, religinę priklausomybę, pilietybę ir politines pažiūras naudojimu, kyla didelis pavojus, kad skirstymas gali nulemti diskriminacinę praktiką,

M.   kadangi Europos policijos etikos kodekse nurodyta, kad "mažiausias reikalavimas, keliamas policijos atliekamam tyrimui - pagrįstas įtarimas dėl faktinio ar galimo nusižengimo arba nusikaltimo", ir kadangi pasitvirtino, kad nesivadovaujant pagrįsto įtarimo pagrindu, kai skirstymas grindžiamas stereotipais ar prietarais, atsiranda didesnė galimybė pažeisti žmogaus teises(29), o tai kelia grėsmę asmeniui ir visai visuomenei,

N.   kadangi "numatomasis skirstymas", kuris grindžiamas plačiu skirstymu, siejamu su įvairių duomenų bazių informacija, ir atspindintis nepagrįstus apibendrinimus ar išnagrinėtus elgsenos modelius, kurie, kaip manoma, liudija apie ateityje planuojamą arba iki šiol neatskleistą nusikaltimą ar teroro aktą, kelia didžiulį susirūpinimą privačiu gyvenimu ir gali būti laikoma kišimusi į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnį ir pagal Chartijos(30) 7 straipsnį,

O.   kadangi EŽTT praktikoje akivaizdžiai nurodyta, kad EŽTK 8 straipsnio 2 dalies išimtys galimos tik kai jos yra suderinamos su teisės nuostatomis ir tai jos yra būtinos demokratinei visuomenei(31) – tą patvirtinta neseniai EŽTT priimtas sprendimas pirmiau minėtoje byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, kuriame buvo nurodyta, kad "bendri ir vienodai taikomi <...> įgaliojimai saugoti įtariamųjų, bet nenuteistų už pažeidimus asmenų pirštų atspaudus, ląstelių ir DNR pavyzdžius" pažeidžia EŽTK 8 straipsnį,

P.   kadangi remiantis pirmiau minėtoje byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę padaryta EŽTT išvada dėl "stigmatizacijos" grėsmės dėl to, kad už jokį pažeidimą nenuteisti asmenys Jungtinės Karalystės DNR duomenų bazėje vertinami taip pat, kaip ir nuteistieji, taip pat turėtų būti keliamas klausimas dėl skirstymo apdorojant asmenų, kuriuos teismas nepripažino kaltais, individualius duomenis teisėtumo(32),

Q.   kadangi Vokietijos Konstitucinis Teismas pirmiau minėtame sprendime pripažino programą "Rasterfahndung", pagal kurią Vokietijos policijos pareigūnai, (nesėkmingai) siekdami nustatyti terorizmu įtariamus asmenis, iš viešų ir privačių duomenų bazių rinko 18–40 metų amžiaus vyrų – esamų ar buvusių galimai musulmonų tikėjimo studentų – asmeninius įrašus, antikonstitucine ir nurodė, kad duomenų gavyba laikoma neteisėtu asmeninių duomenų gavimo būdu ir privatumo pažeidimu ir negali būti pateisinama būtinybe reaguoti į ilgalaikę grėsmingą padėtį, susijusią su 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuoliais, o priešingai, reikia pateikti informaciją apie konkretų pavojų, pvz., apie rengimąsi teroro išpuoliams ar jų pradžią,

Veiksmingumas

R.   kadangi įvairiuose amerikiečių tyrimuose abejojama duomenų gavybos ir skirstymo naudingumu, pvz.:

"automatinis teroristų identifikavimas taikant duomenų gavybos metodą <...> nėra nei realus tikslas, nei pageidautinas kaip tikslas veiksmingai plėtoti technologijas(34)",

S.   kadangi duomenų gavybos veiksmingumą neigiamai veikia tai, kad didžiulį kiekį turimų duomenų filtruojantis analitikas faktiškai ieško adatos šieno kupetoje; kadangi įstatymų paisantys piliečiai palieka netgi daugiau vadinamųjų skaitmeninių pėdsakų negu nusikaltėliai ir teroristai, kurie deda visas pastangas siekdami nuslėpti savo tapatybę; kadangi dažnai faktai sutampa neteisingai, taigi įtarimas krenta ant visiškai nekaltų žmonių: taip gali būti pažeistas asmens privatumas, nors tikrieji įtariamieji lieka neatpažinti,

T.   kadangi priešinga problema – galimybė sukurto profilio neatitikusiems ieškomiems nusikaltėliams likti nesuimtiems, pvz., kaip atsitiko grupuotės, atsakingos už 2005 m. liepos 7 d. sprogdinimus Londone, vadeivai, kuris "patraukė žvalgybos tarnybų dėmesį kaip asmuo, laikytas kitų asmenų, įtartų dalyvavus teroristų išpuolyje, bendrininku, tačiau buvo paleistas, nes neatitiko pakankamai iki 2005 m. liepos mėn. nustatytų terorizmu įtariamo asmens kriterijų(35)

U.   kadangi skirstymas, kuris kenkia geriems bendruomenės narių santykiams ir sulaiko kai kurias bendruomenes nuo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, tik trukdytų žvalgybai rinkti duomenis ir imtis veiksmingų veiksmų prieš nusikalstamumą ir terorizmą(36),

V.   kadangi veiksmingas informacijos apie konkrečius įtariamuosius rinkimas ir specialių iniciatyvų įgyvendinimas yra geriausias būdas nustatyti terorizmo atvejį ir užkirsti jam kelią, be to, visiems vienodą poveikį turintys taikomi atsitiktiniai patikrinimai ir kontrolė, kurių teroristai negalėtų išvengti, būtų veiksmingesni negu skirstymas prevencinės kovos su terorizmu tikslu(37),

Etninis skirstymas

W.   kadangi nedraudžiama naudoti etninės, tautinės kilmės ar religijos veiksnių teisėsaugos tyrime, jeigu tai atitinka nediskriminavimo standartus ir EŽTK 14 straipsnio nuostatas, vis dėlto norint pagrįstai užtikrinti, kad taikant šiuos kriterijus nebūtų diskriminacijos, jų taikymas turi būti veiksmingas, būtinas ir proporcingas,

X.   kadangi stereotipinėmis prielaidomis grindžiamas skirstymas gali išprovokuoti visuomenės priešiškumą konkrečios etninės kilmės, tautybės ar religijos asmenims bei ksenofobiją jų atžvilgiu(38),

Y.   kadangi EŽTT praktikoje yra nustatyta, kad, jeigu rasė yra išskirtinis pagrindas imtis teisėsaugos veiksmų, tai prilygsta uždraustai diskriminacijai(39); kadangi praktiškai ne visuomet aišku, ar rasė arba etninė kilmė yra išskirtinis ar lemiamas pagrindas imtis minėtų veiksmų, ir dažnai tik išanalizavus teisėsaugos praktikos pavyzdžius paaiškėja tikroji šių veiksnių svarba,

Z.   kadangi kol nepatvirtintos tarptautinio ar Europos lygmens normos, pagal kurias būtų aiškiai uždraustas etninis skirstymas, remiantis EŽTT praktika jis bus laikomas draudžiamu, o vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir ECRI požiūriu, tai peržengia diskriminacijos draudimo nuostatas(40),

AA.   kadangi, remiantis 2000 m. pasaulinėje kovos su rasizmu konferencijoje priimta veiksmų programa, valstybės "raginamos rengti, įgyvendinti ir stiprinti veiksmingas priemones, skirtas rasiniam skirstymui panaikinti(41)"; kadangi ECRI savo pirmiau minėtoje rekomendacijoje Nr. 8 dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią rasizmui, kovojant su terorizmu kreipėsi į vyriausybes su prašymu užtikrinti, kad, remiantis teisės aktais ir reglamentais teisėsaugos srityje ar juos įgyvendinant nebūtų skatinama diskriminacija; kadangi ES nepriklausomas pagrindinių teisių ekspertų tinklas įsitikinęs, kad teroristų profiliai, parengti remiantis tokiomis savybėmis, kaip tautybė, amžius ar gimimo vieta, kelia didžiulę diskriminacijos grėsmę(42),

AB.   kadangi būtina visapusiškai įvertinti tyrimo metodus ir duomenų tvarkymo sistemas, taikomus ES ir valstybėse narėse, kurios naudoja ar teikia skirstymo duomenis, ir kadangi būtina užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdomi nacionaliniai, Europos ir tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai bei išvengta nepagrįsto diskriminuojamo ar privatumą pažeidžiančio poveikio,

AC.   kadangi ši veikla turi būti vykdoma remiantis toliau išdėstytomis gairėmis ir kadangi būtina derinti visus šiuos saugiklius siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą apsaugą,

1.   teikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Patvirtinta Ministrų komiteto 1987 m. rugsėjo 17 d. vykusio 410-ojo ministrų pavaduotojų susitikimo metu. (2) Patvirtinta Ministrų komiteto 1997 m. rugsėjo 30 d. vykusio 602-ojo ministrų pavaduotojų susitikimo metu. (3) Patvirtinta Ministrų komiteto 2001 m. rugsėjo 19 d. vykusio 765-ojo ministrų pavaduotojų susitikimo metu. (4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (5) OL L 350, 2008 12 30, p. 60. (6) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (7) OL L 253, 2005 9 29, p. 22. (8) OL L 386, 2006 12 29, p. 89. (9) OL L 210, 2008 8 6, p. 1. (10) OL L 210, 2008 8 6, p. 12. (11) OL L 204, 2007 8 4, p. 18. (12) Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas (BVerfG, 1 BvR 518/02, 2006 4 4, dalis Nr. 1-184). (13) Lordų rūmai, 2004 m. gruodžio 9 d., R. prieš Prahos oro uosto imigracijos tarnybą ir kitus (atsakovai), ex parte Europos romų teisių centras ir kiti (apeliantai) (2004 m.) (UKHL 55, 101 dalis). (14) Timishev prieš Rusiją, 2005 m. gruodžio 13 d., Nr. 55762/00 ir 55974/00, EŽTT 2005-XII. (15) Nachova ir kiti prieš Bulgariją (GC), 2004 m. vasario 26 d., Nr. 43577/98 ir 43579/98, EŽTT 2005-VII. (16) D. H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką, 2007 m. lapkričio 13 d., Nr. 57325/00. (17) S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, 2008 m. gruodžio 4 d, Nr. 30562/04 ir 30566/04. (18) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje C-524/06, dar nepaskelbtas Europos Teismo praktikos rinkinyje. (19) JT dokumentas A/HRC/4/26, 2007 m. sausio 29 d. (20) CommDH/issue paper (2008)3, Strasbūras, 2008 m. lapkričio 17 d. (21) CRI(2004)26, patvirtinta 2004 m. kovo 17 d. (22) CRI(2007)39, patvirtinta 2007 m. birželio 29 d. (23) CFR-CDF, nuomonė 4.2006, kurią galima rasti adresu: http://ec.europa.eu/justice_home/cfr_cdf/doc/avis/2006_4_en.pdf. (24) 2008 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugos tikslais 35 dalis. (25) Lordų rūmų pranešimas. Clarke R., "Profiling: A Hidden Challenge to the Regulation of Data Surveillance", 1993, 33 dalies 41 išnaša. (26) De Schutter, Oliver ir Ringelheim, Julie (2008), "Ethnic Profiling: A Rising Challenge for European Human Rights Law", Modern Law Review, 71(3): 358–384. (27) Pirmiau minėtos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 11 1 dalis. (28) JT specialiojo pranešėjo pranešimo apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimą ir apsaugą kovojant su terorizmu 33 dalis. (29) Ten pat, 33 dalis. Taip pat žr. pirmiau minėtą ES nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo pranešimą "Etninis skirstymas", p. 9–13. (30) 2008 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugos tikslais 4 dalis. (31) Trumpa panašios teismo praktikos apžvalga pateikta E. Brouwerio tyrime "Towards a European PNR System?", kuris atliktas Europos Parlamento ES vidaus politikos generalinio direktorato (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) prašymu, dokumentas PE 410.649, 2009 m. sausio mėn., 5 dalis, p. 16–17. (32) EŽTT sprendimo prieš tai minėtoje byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę 125 punktas. (33) "Cato Institute" politikos analizė Nr. 584, 2006 m. gruodžio 11 d., Jeff Jonas ir Jim Harper "Effective Terrorism and the limited role of predictive data-mining". (34) "Protecting Individual Privacy in the Struggle Against Terrorists: A Framework for Program Assessment". Santrauką galima gauti adresu http://www.nap.edu/catalog/12452.html, p. 4. (35) "Detectives draw up new brief in hunt for radicals", The Times, 2005 m. gruodžio 28 d. (36) JT specialiojo pranešėjo pranešimo apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimą ir apsaugą kovojant su terorizmu 62 dalis. (37) Ten pat, 61 dalis. (38) Ten pat, 40 dalis. (39) Minėtas EŽTT sprendimas byloje Timishev prieš Rusiją. (40) 2008 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugos tikslais 39 dalis. (41) Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją , ksenofobiją ir kitokią netoleranciją ataskaita (A/CONF.189/12), veiksmų programa, 72 dalis. (42) ES nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklas, "Laisvės ir saugumo pusiausvyra Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms reaguojant į terorizmo grėsmę" (2003 m.), p. 21.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita (2008/2242(INI))

P6_TA(2009)0315 A6-0180/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai "Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita" (COM(2008)0475), įskaitant jos priedus (SEC(2008)2300 ir SEC(2008)2301),

–   atsižvelgdamas į OLAF 2007 m. metinę veiklos ataskaitą(1) ir į šios tarnybos 2008 m. birželio 19 d. antrąją ataskaitą, susijusią su Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų taikymu, taip pat į gaires, kuriomis pakeičiamas OLAF vadovas (angl. Vademecum),

–   atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą(3),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0180/2009),

Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, mastas

1.   palankiai vertina tai, kad įtrauktas tiesioginių išlaidų skyrius, tačiau pabrėžia, jog tikisi, kad šis skyrius bus toliau tobulinamas ir kitose ataskaitose bus pateikiami išsamesni duomenys;

2.   dar kartą ragina, kad metinės Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitos (metinės PIF ataskaitos) atitinkamos Parlamento rezoliucijos būtų įtrauktos į Tarybos darbotvarkę, o Taryba vėliau pateiktų savo pastabas Parlamentui ir Komisijai; yra labai nusivylęs dėl to, kad Taryba iki šiol to nepadarė, nors tą padaryti ragino Parlamentas ir Komisija;

3.   pažymi, kad su pažeidimais, apie kuriuos 2007 m. pranešta nuosavų išteklių, žemės ūkio išlaidų, struktūrinių veiksmų ir tiesioginių išlaidų srityse, susijusi suma iš viso sudarė 1 425 mln. eurų (palyginti su 2006 m., kuriais ši suma sudarė 1 143 mln. eurų); sumas, apie kurias 2007 m. valstybės narės pranešė Komisijai, galima išskaidyti taip:

4.   palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į praėjusių metų Parlamento pranešimą, savo ataskaitoje apibrėžė skirtumus tarp pažeidimo ir sukčiavimo; vis dėlto valstybėms narėms vis dar kyla sunkumų dėl "įtariamo sukčiavimo" apibrėžties;

Bendrosios pastabos

5.   palankiai vertina valstybių narių įdėtas pastangas, tačiau dar kartą pabrėžia, kad jos privalo užtikrinti savo finansų kontrolės priemonių tinkamumą, be to, pažymi, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų valstybėse narėse, kad būtų nustatyta daugiau pažeidimų dar nesumokėjus lėšų gavėjams; pabrėžia, kad valstybės narės privalo nuolat kovoti su sukčiavimu ir korupcija, o norint, jog padėtis iš tikrųjų pagerėtų, reikia imtis organizuotų pastangas;

6.   pabrėžia, kad reikia labiau suderinti informacijos rinkimo ir naudojimo metodus, siekiant sukurti standartizuotą sistemą, kuri sudarytų sąlygas veiksmingiau vertinti sukčiavimo riziką įgyvendinant sustiprintos prevencijos strategiją;

7.   džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės teikia deklaracijas apie nacionaliniu lygiu valdomus Europos fondus; ragina kitas valstybes nares įgyvendinti panašias iniciatyvas, o Komisiją – dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad tokios nacionalinės valdymo deklaracijos būtų teikiamos visoje Europos Sąjungoje;

Nuosavi ištekliai

8.   pažymi, kad su pažeidimais susijusi nustatyta suma padidėjo 6 %; kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pažeidimų būta televizorių ir cigarečių sektoriuose;

9.   apgailestauja, kad delsiama priimti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Europos bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos (COM(2006)0473), todėl skubiai ragina Tarybą priimti šį reglamentą;

10.   pritaria tam, kad Komisija, pateikusi komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254), priėmė komunikatą dėl suderintos strategijos kovai su sukčiavimu PVM srityje Europos Sąjungoje gerinti (COM(2007)0758), ir ypač dėmesingai stebi Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009)0028) bei Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029);

11.   primygtinai teigia, kad, norint iš esmės pagerinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM srityje, reikia naujo politinio postūmio;

12.   apgailestauja dėl to, jog kadangi OLAF neturi prieigos prie duomenų, kuriais valstybės narės keičiasi pagal 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje(5), turinio, ji negali suteikti papildomos naudos tiriant sukčiavimą PVM srityje, užkertant jam kelią ir padedant valstybėms narėms vykdyti kovos su sukčiavimu operacijas; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad 2007 m. OLAF netyrė jokio su sukčiavimu PVM srityje susijusio atvejo;

13.   primena valstybėms narėms apie didelį tarptautinio sukčiavimo PVM srityje atvejų skaičių;

14.   apgailestauja dėl to, kad padaugėjo sukčiavimo dėl produktų kilmės atvejų, susijusių ne tik su lengvatine tarifų tvarka, bet ir su GATT tarifų kvotomis;

15.   ragina Komisiją konkrečiai įvertinti sukčiavimo galimybes, kalbant apie kiekvieną produktą ir valstybę, taip pat atsižvelgti į galimybę atlikti sisteminę, tikslinę ir, jei reikia, nuolatinę patikrą tiek kilmės, tiek vartojimo valstybėse, skiriant didžiausią dėmesį "karuseliniam" sukčiavimui;

Žemės ūkio išlaidos

16.   primena, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie pažeidimus, susijusius su daugiau nei 10 000 eurų (ši riba nustatyta pagal 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos(6)); pastebi, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo 53 % (1 548 atvejai, palyginti su 3 294 atvejais 2006 m.); pažymi, kad šį palyginti nedidelį pažeidimų skaičių galima paaiškinti tuo, jog nustatyta aukštesnė pažeidimų, apie kuriuos pranešama, riba;

17.   pažymi, kad nustatytų pažeidimų mastas padidėjo 44 %, o tai iš dalies susiję su didelėmis finansinėmis pasekmėmis, kurios kilo arba kurios buvo nustatytos ankstesniais metais, bet apie kuriuos pranešta tik 2007 m.; pažymi, kad didžiausias poveikis buvo daromas pieno ir jo produktų, vaisių ir daržovių, cukraus, kaimo plėtros, jautienos ir veršienos sektoriuose;

18.   pažymi, kad pieno, vaisių ir daržovių, cukraus ir kaimo plėtros sektoriuose pažeidimai skaičiuojant juos kartu sudarė apytikriai 77 % visų pažeidimų, o susiję vien su kaimo plėtra - apytiksliai 38 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešama; toliau pažymi, kad kaimo plėtros sektoriuje didžiausia pažeidimų, apie kuriuos pranešama, suma susijusi su miškininkystės paramos priemone, o didžiausias pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičius susijęs su agrarinės aplinkosaugos paramos priemone; todėl prašo OLAF kitoje metinėje ataskaitoje skirti ypatingą dėmesį pažeidimams, darantiems poveikį kaimo plėtrai;

19.   pažymi, kad labai skiriasi pareigos teikti pranešimus, ypač kiek tai susiję su jų teikimu laiku, vykdymo laipsnis įvairiose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad Austrijos ir Švedijos atveju laikotarpis, trunkantis nuo pažeidimų nustatymo iki pranešimo apie juos, daug ilgesnis už vidutinį (1–2 metai) ir siekia, atitinkamai, 3–4 metus ir 2–3 metus;

20.   pritaria minėtosios Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitos 5.20 punkte pateiktam teiginiui, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) ir toliau efektyviai veikia bei padeda mažinti su netinkamomis išlaidomis susijusią riziką, jei ji deramai taikoma ir į sistemą įvedami teisingi ir patikimi duomenys; ragina taikyti šią sistemą naujose srityse, kuriose ji šiuo metu netaikoma; vis dėlto pažymi, kad reikėtų didinti pagal minėtąją sistemą atliekamų patikrinimų skaičių ir gerinti kokybę, siekiant dar sustiprinti atgrasinimą nuo sukčiavimu;

21.   ragina Komisiją priimti ryžtingą politinį sprendimą, jei Graikijos institucijos nesilaikytų terminų, nustatytų veiksmų plane dėl naujos veiksmingos žemės sklypų identifikavimo sistemos - geografinės informacijos sistemos sukūrimo;

22.   dar kartą ragina Komisiją kitoje metinėje ataskaitoje įvertinti su išmokomis ūkininkams susijusių kontrolės sistemų veiksmingumą ir skaidrumą;

Struktūriniai veiksmai

23.   pritaria paprastesnėms ir aiškesnėms taisyklėms, numatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006(7) ir jį įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006(8); vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl minėtosios EAR ataskaitos 6.31 punkte pateikto teiginio, kad valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos bei Komisijos vykdoma šių priemonių priežiūra veiksmingos tik iš dalies;

24.   pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių esama pažeidimų ir net sukčiavimo atvejų naudojant ES lėšas; pažymi, kad 2007 m. valstybės narės pranešė apie 3 832 pažeidimus (19,2 % daugiau nei 2006 m.), bendra su pažeidimais susijusi suma 2007 m. siekė apie 828 mln. eurų (kiek mažiau nei 1,83 % įsipareigojimų asignavimų), įtariamo sukčiavimo atvejai sudarė 12–15 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2007 m., o bendra su pažeidimais susijusi suma Europos regioninės plėtros fonde, palyginti su 2006 m., padidėjo 48 %;

25.   pabrėžia, kad svarbus 2008 m. vasario 19 d. Komisijos priimtas veiksmų planas, pagal kurį siekiama stiprinti struktūrinių veiksmų priežiūrą ir bendrą valdymą, taip pat mažinti klaidų, kurių esama iš valstybių narių gaunamuose prašymuose dėl išmokų, skaičių; yra įsitikinęs, kad šis naujas veiksmų planas labai pagerins padėtį, be kita ko, padės valstybėms narėms didinti jų galimybes patikrinti, ar projektas atitinka lėšų skyrimo reikalavimus; pažymi, kad pirmojoje šio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitoje pateikti tam tikri pradiniai teigiami rezultatai;

26.   remia Komisijos poziciją, kad, pastebėjus rimtų pažeidimų, reikia imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant išmokų sustabdymą ir nepagrįstai ar klaidingai išmokėtų lėšų susigrąžinimą; primena, kad Komisija turėtų keturis kartus per metus teikti savo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą; nepaisant to, ragina Komisiją labiau stengtis padėti valstybėms narėms užkirsti kelią pažeidimams ir perduoti reikalingas žinias kompetentingoms nacionalinėms ir regionų institucijoms;

27.   palankiai vertina rezultatų, pasiektų įgyvendinant beveik visus projektus, kokybę ir pabrėžia, kad, norint išvengti neigiamos įtakos struktūrinių fondų kontrolei ir tinkamam jų lėšų naudojimui, būtina aiškiai atskirti šias sąvokas:

28.   pripažįsta, kad kilo didelių sunkumų panaudojant struktūrinių fondų lėšas, ypač naujosiose valstybėse narėse, nes jos turi laikytis griežtų ir dažnai sudėtingų reikalavimų, norėdamos panaudoti šias lėšas; todėl palankiai vertina šių valstybių narių dedamas pastangas pagerinti įgyvendinimo gebėjimus ir ragina jas daryti tai aktyviau, kad būtų galima per priimtiną laikotarpį pasiekti akivaizdžių rezultatų;

29.   ragina Komisiją atsižvelgti į administravimo išlaidas, kurių patiria valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos administravimo įstaigos, dažnai privalančios laikytis sudėtingų ir su didelėmis išlaidomis susijusių reikalavimų, taikomų stebint ir tikrinant bendrai finansuojamus projektus;

30.   šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti nuosekliai ir teikti patarimus, kaip būtų galima išvengti pažeidimų, administravimo klaidų ir neveikimo;

31.   ragina Komisiją dar labiau supaprastinti struktūrinių fondų programų valdymo ir kontrolės procedūras, nes pastarosios lėmė dalį pažeidimų, kuriuos tam tikros valstybės narės padarė įgyvendindamos minėtąsias programas;

32.   yra pasibaisėjęs tuo, kad net ir praėjus daugybei metų valstybėms narėms trūksta drausmės teikiant pranešimus; mano esant nepriimtina, kad šešios valstybės narės(9) iki šiol netaiko elektroninio pranešimų teikimo būdo, 14(10) – nesilaiko pranešimų teikimo terminų, o kai kurios(11) – visiškai nesuklasifikavo pažeidimų, apie kuriuos pranešė; ragina Komisiją rasti veiksmingų sprendimų, kaip pagerinti padėtį, be to, kad pradedama įsipareigojimų neįvykdymo procedūra, taip pat ragina Komisiją rimtai apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą finansinių sankcijų sistemą, kuri būtų įtraukta į būsimus reglamentus, ir sistemingai ją taikyti;

33.   pažymi, kad pažeidimų klasifikavimas (nurodant, ar tai yra įtariamo sukčiavimo atvejis, ar ne) yra vienas iš tobulintinų valstybių narių atskaitomybės aspektų, turint mintyje tai, jog kai kurios valstybės narės iki šiol niekaip neklasifikavo pažeidimų, o kitos valstybės narės sugebėjo suklasifikuoti tik nedidelę pažeidimų, apie kuriuos pranešė, dalį;

34.   primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo naudoti elektroninių kovos su sukčiavimu informacinių sistemų modulių (angl. AFIS/ECR), sudarančių sąlygas siųsti pranešimus elektroniniu būdu, nedelsiant pradėti juos naudoti siekiant iki 2009 m. pabaigos pagerinti informacijos kokybę ir pateikti ją laiku; pažymi, kad Komisija kuria naują pranešimų teikimo internetu sistemą – pažeidimų valdymo sistemą (PVS), kuri turi būti pradėta taikyti nuo 2009 m. vasaros ir, kaip tikimasi, pagerins pranešimų teikimo drausmę;

35.   pritaria nuostatai, kad reikia labiau stengtis vienodinti pranešimo apie pažeidimus būdus, ypač turint mintyje Sanglaudos fondą;

36.   apgailestauja dėl to, kad, nors pagal 2007–2013 m. struktūrinių fondų įgyvendinimo taisykles (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006) valdančiosios institucijos turi paskelbti visų įgyvendinant ES sanglaudos politiką atliktų mokėjimų gavėjus, Komisijos interneto svetainėje pateikiama duomenų bazė yra neišsami; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pagreitinti informacijos srautą, siekiant, kad naudojama duomenų bazė būtų veiksmingesnė ir skaidresnė; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją šią skaidrumo pareigą įvykdyti visiškai ir laiku, t. y. iki 2009 m. birželio mėn. – termino, kuris nustatytas 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rezoliucijoje dėl skaidrumo finansų srityje(12);

37.   pritaria tam, kad, siūlant peržiūrėti 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(13), valstybėms narėms būtų keliamas reikalavimas nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą; pažymi, kad tai galėtų padidinti pranešimų teikimo drausmę, susijusią su nacionalinių teismų sprendimais dėl nesąžiningo struktūrinių fondų lėšų naudojimo;

Pasirengimo narystei lėšos

38.   ragina atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir sumažėjo pažeidimų skaičius, finansinis jų poveikis išaugo 2,2 karto, o įtariamo sukčiavimo finansinis poveikis padidėjo tris kartus, daugiausia dėl reikalavimų neatitinkančių išlaidų;

39.   pažymi, kad Komisija paskelbė keletą išsamių ir nuodugnių ataskaitų, kuriose kritiškai įvertinta Bulgarijos ir Rumunijos pažanga, padaryta teismų reformos ir kovos su korupcija srityse taikant bendradarbiavimo ir patikros priemones, o taip pat paskelbė Bendrijos lėšų valdymo Bulgarijoje ataskaitą, kurioje dėmesys atkreipiamas į tai, kad reikia nuolatinio politinio ryžto ir įgyvendinimo vietoje, jei tikimasi visiškai pasiekti stojant nustatytus tikslus; be to, pažymi, kad, kalbant apie Bulgariją, dėl tikrinant ir atliekant auditą rastų pažeidimų Komisija visiškai sustabdė dalies ES lėšų skyrimą pagal "Phare" programą; todėl ragina šias valstybes nares skubiai imtis veiksmų, siekiant įgyvendinti minėtose ataskaitose siūlomas konkrečias tolesnes priemones; remia pastangas, kurių šios valstybės narės jau ėmėsi, ir ragina jas imtis visų būtinų su tuo susijusių priemonių;

40.   reiškia abejones dėl to, kad, OLAF duomenimis, 2007 m. vykdant ISPA programą nebūta įtariamo sukčiavimo atvejų; pažymi, kad 2007 m. Kipras ir Lietuva nepranešė nė apie vieną atvejį;

41.   pabrėžia, kad vis dar kyla problemų dėl to, jog pateikiama informacija yra nepakankamai kokybiška; pažymi, kad mažiausiai patikima yra Bulgarijos ir Rumunijos teikiama informacija; vis dėlto santykinai nepatikimiausi yra Vengrijos teikiami pranešimai; pažymi, kad taip pat kyla problemų dėl reikalavimo teikti pranešimus laiku, ypač problemų kyla keturioms valstybėms narėms bei vienai valstybei kandidatei(14);

42.   kadangi kyla didelių problemų, susijusių su teikiamos informacijos patikimumu ir apskritai reikalavimų laikymusi tam tikrose iš 12 naujųjų valstybių narių (t. y. valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m. ir 2007 m.), o tai reiškia, kad arba paramą gaunančioje valstybėje taikoma pranešimų teikimo sistema administraciniu požiūriu yra labai tvirta, arba labai silpna, ir mano, kad kils panašių problemų, susijusių su struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu; taigi ragina atitinkamas valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant rasti būdų, kaip pagerinti šią padėtį;

Tiesioginės išlaidos

43.   pažymi, kad vis daugiau pažeidimų ir sukčiavimo atvejų pasitaiko išorės pagalbos srityje;

44.   reiškia susirūpinimą dėl metinėje OLAF veiklos ataskaitoje pateikiamų išvadų, kad išorės pagalbos srityje OLAF tyrėjai dažnai susiduria su organizuotam sukčiavimui būdingais veiklos būdais, kadangi įvairios paramą teikiančios tarptautinės organizacijos netinkamai koordinuoja veiklą;

45.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į dvigubo projektų finansavimo problemą; visų pirma ragina Komisiją sudarant ar keičiant susitarimus dėl projektų valdymo ir įgyvendinimo, už kuriuos atsakingos tarptautinės organizacijos, nuolat siųsti EAR ir Komisijos vidaus auditoriui visas su tuo susijusias vidaus ir išorės audito ataskaitas, kaip naudojamos Bendrijos lėšos;

Susigrąžintos lėšos

46.   apgailestauja dėl to, kad vis dar mažai susigrąžinama lėšų, ypač sektoriuose, kuriuose už susigrąžinimą atsakingos valstybės narės; pažymi, kad, remiantis OLAF ataskaita, vis dar nesusigrąžinta apie 3,75 mlrd. eurų;

47.   pritaria tam, kad susigrąžintos lėšos liktų toje pačioje biudžeto eilutėje, pagal kurią buvo nepagrįstai išmokėtos;

48.   pritaria tam, kad bus viešai prieinama nauja centrinė duomenų bazė, kurioje bus nurodomi Bendrijos lėšų gavę asmenys, nebegalintys gauti paramos dėl to, kad sukčiavo(15); pažymi, kad ši duomenų bazė pradėjo veikti nuo 2009 m. sausio 1 d., ir prašo Komisijos iki 2010 m. pradžios pateikti vertinimo ataskaitą;

49.   pažymi, kad reikalinga greitesnė ir tinkamesnė lėšų susigrąžinimo procedūra; taigi dar kartą ragina Komisiją į būsimus teisės aktus bendro valdymo srityje įtraukti privalomąsias atsargumo nuostatas, siekiant, kad neteisėtai išmokėtos lėšos būtų susigrąžintos taikant susigrąžinimo procedūrą;

50.   ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pradėti taikyti apsaugos sistemą, pvz., tokią, kurią taikant tam tikra suma būtų įrašoma į rezervą arba atidedama siekiant paspartinti likusių sumų susigrąžinimą;

OLAF santykiai su Europolu ir Eurojustu

51.   pažymi esąs patenkintas, kad Eurojustas ir OLAF 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašė Praktinį susitarimą dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos(16), kuriame pateikiama glaudaus aktyvesnio bendradarbiavimo tvarka, taip pat keitimosi bendraisiais ir asmens duomenimis nuostatos; pritaria tam, kad sudarytas panašus susitarimas su Europolu;

52.   mano, kad nepaprastai svarbu sukurti tvirtą bendros su Eurojusto ir Europolu operatyvinės ir tiriamosios veiklos pagrindą, pvz., sukurti bendrą operatyvinės veiklos ir tyrimų grupę, nes tai tikrai suteiktų papildomos naudos kovojant su sukčiavimu;

53.   taip pat pažymi, kad reikėtų patikslinti minėtų tarnybų kompetencijos sritis, kurios šiuo metu persidengia;

OLAF bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

54.   pritaria pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244), pagrindiniam tikslui – didinti OLAF savarankiškumą; vis dėlto primena, kad svarbu susieti OLAF, Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų darbą ir rezultatus pasinaudojant veiksmingais ryšių kanalais, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir informacijos stygio;

55.   pažymi, kad OLAF yra vienintelė tarnyba, turinti visus įgaliojimus vykdyti tyrimus kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia bendrajam ES biudžetui, bei užkirsti tam kelią; taigi pabrėžia, kad OLAF tyrimų funkciją reikėtų toliau plėsti, ypač turint minty struktūrinių fondų ir išorės pagalbos sektorius, kuriuose pranešama apie didžiausią pažeidimų skaičių;

56.   pažymi, kad nuo 2003 m. nuolat daugėjo vadinamųjų "tęsiamų bylų", o 2007 m. OLAF bylos daugiausia buvo baigtos susigrąžinus lėšas arba pateikus rekomendacijas bylose imtis teisminių veiksmų; daro išvadą, kad tai įrodo, jog OLAF tyrimų rezultatai naudingi valstybėms narėms ir ES institucijoms;

57.   pažymi, kad OLAF rekomendacijos yra neprivalomos, todėl nacionalinės institucijos savarankiškai priima atitinkamus sprendimus ir taiko sankcijas; mano, kad jei būtų įsteigta Europos prokuroro institucija, tai padėtų įveikti su tarpvalstybiniu bylų pobūdžiu susijusius sunkumus;

58.   pabrėžia, kad būtina tobulinti teisės aktus, nes sukčiavimo, įtariamo sukčiavimo ir kitų pažeidimų apibrėžtys išdėstyti įvairiuose teisės aktuose, nors Parlamentas ne kartą ragino išdėstyti kovos su sukčiavimu taisykles nauja redakcija;

59.   pažymi, kad valstybės narės, taikydamos 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 ir 5 straipsnių nuostatas, susiduria su kvalifikavimo problemomis(17); mano, kad, esant galimybių įvairiai traktuoti nuostatas, nacionaliniai teismai turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą;

60.   pritaria, kad paskelbta minėta antroji OLAF parengta ataskaita apie vietoj atliekamus tikrinimus ir inspektavimus, kurioje pateikiama gera patirtis kiekvienu kontrolės etapu, taip pat pritaria tam, kad paskelbtas naujas OLAF vadovo (angl. Vademecum) variantas (gairės); prašo Komisijos iki 2009 m. rugsėjo mėn. atsiųsti atsakingam Parlamento komitetui atnaujintą išsamų OLAF vadovo variantą;

61.   pritaria tam, kad reikia aiškesnių nuostatų dėl kompetentingų institucijų procedūrų ir privalomųjų terminų teikiant reikalingą paramą ir apskritai daugiau privalomų nuostatų dėl bendradarbiavimo, pagal kurias būtų nustatoma paramą teikianti kompetentinga institucija; primygtinai teigia, kad sprendžiant minėtą problemą naudinga 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(18);

62.   ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių (be kita ko, taikyti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą) valstybių narių, kurios nepadeda Komisijos tarnyboms vykdyti vietoje atliekamo tyrimo, numatyto 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(19), atžvilgiu;

63.   pažymi, kad nors bylose dažnai imamasi tolesnių teisminių veiksmų, OLAF surinktų įrodymų leistinumas nacionaliniuose teismuose labai ribotas, taigi siektina, kad teisminės institucijos labiau remtų OLAF tyrimų veiklą; be to, mano, kad reikėtų informuoti Eurojustą, kai informacija ar galutinės bylų ataskaitos perduodamos teisminėms institucijoms, jei ši informacija ar ataskaitos susijusios su sunkiu tarptautiniu nusikalstamumu ir dviem ar daugiau valstybių narių;

64.   primena Komisijai apie Parlamento prašymą į 2008 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitą įtraukti valstybių narių institucijų, dalyvaujančių kovoje su pažeidimais, analizę;

65.   apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai informuoja apie veiksmus, kurių imamasi po to, kai OLAF perduoda informaciją ar galutines bylų ataskaitas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos perduotų OLAF pranešimą apie pažangą, padarytą imantis veiksmų po to, kai OLAF pateikė joms informaciją ar rekomendacijas;

66.   pažymi, kad nacionalinės audito institucijos turi didelius įgaliojimus atlikti ES lėšų auditą ir yra pirmasis nacionalinių institucijų, atliekančių prokuratūros funkcijas, ir ES institucijų informacijos šaltinis; todėl mano, kad maksimaliai pagerinus audito institucijų, nacionalinių prokuratūros funkcijas atliekančių institucijų bei OLAF bendradarbiavimą, o taip pat informacijos srautą tarp jų būtų dar labiau sustiprinta Bendrijos finansinių interesų apsauga;

67.   pažymi, kad, remiantis pirmiau minėta 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, valstybės narės turi nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias joms perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą, taigi prašo OLAF kitoje savo metinėje ataskaitoje pateikti informacijos šiuo klausimu;

68.   pažymi, kad valstybėse narėse, kurios į ES įstojo po 2004 m., veikiančios OLAF kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos yra labai svarbūs OLAF informacijos ir ryšių punktai; vis dėlto pažymi, kad kol šios tarnybos nebus nepriklausomos nuo nacionalinių administracijų, papildoma jų funkcinė nauda bus minimali (ypač turint mintyje pranešimą Komisijai apie pažeidimus); todėl ragina Komisiją pateikti kompetentingam Parlamento komitetui pasiūlymą, kaip užtikrinti, kad minėtų tarnybų veikla būtų prasmingesnė, taip pat mano, jog būtina gerinti bendradarbiavimą su valstybėmis kandidatėmis;

Tabakas.Susitarimas su "Philip Morris"

69.   apgailestauja, kad Komisija nepateikė išsamaus pranešimo dėl tolesnių veiksmų, po to kai buvo pateikta 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliucija dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno "Philip Morris" susitarimo dėl kovos cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo(20), visų pirma atsižvelgiant į rezoliucijos 49 punktą, kuriame Komisijos aiškiai prašoma paskelbti šį pranešimą iki 2008 m. pabaigos; tikisi, kad Komisija pateiks minėtąjį pranešimą iki 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos;

70.   negali pritarti tam, kad tuomet, kai pagal susitarimus su koncernu "Philip Morris" ir bendrove "Japan Tobacco" Bendrija gavo 1,65 mlrd. JAV dolerių kovai su sukčiavimu, Komisija, užuot nustačiusi bendrą koncepciją, apie 90 % šios sumos kaip netikslines lėšas tiesiogiai pervedė valstybių narių finansų ministerijoms; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu įsteigti trišalę darbo grupę, siekiant rasti tinkamų sprendimų, kaip protingai ir geriau naudoti šias ir panašias Sąjungos pajamas; mano esant nepriimtina, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu iš baudų gautus milijardus eurų, kuriuos sumokėjo Europos konkurencijos normas pažeidusios ir Europos vartotojams pakenkusios didelės įmonės, Sąjunga naudoja ne ekonomikai skatinti ir padėti bedarbiams ir (arba) besivystančioms valstybėms, kurios nuo krizės nukentės labiausiai, o tiesiog perveda šias lėšas į nacionalinius iždus;

Organizuotas nusikalstamumas

71.   palankiai vertina tai, kad paskelbtas 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatas dėl pajamų iš organizuoto nusikalstamumo (COM(2008)0766), kuriame aptariamas pajamų iš nusikalstamos veiklos konfiskavimas ir susigrąžinimas, taip pat pritaria Komisijai, kad konfiskacija – vienas veiksmingiausių būdų kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir reikėtų imtis priemonių siekiant padidinti nedidelį konfiskavimo atvejų skaičių ir kuklų susigrąžintų lėšų kiekį;

72.   pabrėžia, kad būtina diegti tinkamas ir veiksmingas turto įšaldymo ir konfiskavimo užsienyje priemones, taigi reikėtų svarstyti galimybę išdėstyti galiojančius ES teisės aktus nauja redakcija; pabrėžia, kad reikėtų skubiai įgyvendinti Tarybos sprendimą 2007/845/TVR, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įsteigtų ar paskirtų turto susigrąžinimo tarnybas;

73.   dar kartą ragina Komisiją pateikti Parlamentui sistemos ar sistemų, kurias organizuoto nusikalstamumo grupės taiko norėdamos pakenkti Bendrijos finansiniams interesams, išsamią analizę; mano, kad šiuo požiūriu naudingas Europolo atliekamas organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimas, tačiau jo nepakanka;

74.   apgailestauja, kad 1995 m. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos 1996 m. ir 2007 m. protokolų vis dar neratifikavo Čekija, Vengrija, Malta ir Lenkija, vieno iš šių protokolų neratifikavo Estija ir Italija, o septyniose valstybėse narėse kilo problemų perkeliant nuostatas į nacionalinę teisę;

o
o   o

75.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/olaf_aar.pdf. (2) http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/sup-com_en.html. (3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1. (4) OL L 390, 2006 12 30, p. 1. (5) OL L 264, 2003 10 15, p. 1. (6) OL L 355, 2006 12 15, p. 56. (7) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25). (8) OL L 371, 2006 12 27, p. 1. (9) Prancūzija, Airija, Švedija, Ispanija, Latvija ir Liuksemburgas; nuo 2008 m. lapkričio mėn. padėtis pagerėjo, Vokietija ir Estija naudoja elektronines laikmenas ir nesiunčia pranešimų popieriuje. (10) Kalbant apie pranešimų teikimą laiku, ypač daug problemų kyla Ispanijai, Prancūzija ir Nyderlandams. (11) Ispanija, Prancūzija, Airija ir Liuksemburgas. (12) Priimti tekstai. P6_TA(2008)0051. (13) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (14) Pranešimų teikimo terminų nesilaikė Kroatija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija ir Lenkija. (15) OL L 344, 2008 12 20, p. 12. (16) OL C 314, 2008 12 9, p. 3. (17) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (18) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0553. (19) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (20) OL C 227 E, 2008 9 4, p. 147.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl parlamentinio imuniteto Lenkijoje (2008/2232(INI))

P6_TA(2009)0316 A6-0205/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 12 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 9 d. Lenkijos įstatymo dėl parlamento nario ar senatoriaus įgaliojimų vykdymo 7b straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 23 d. Lenkijos įstatymo dėl Europos Parlamento rinkimų 9 ir 142 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 2003 m. birželio 4 d. sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo pakeitimo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6, 7 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0205/2009),

A.   kadangi per šią kadenciją Parlamentas ir atsakingas Teisės reikalų komitetas svarstė prašymus dėl Lenkijoje išrinktų Parlamento narių imuniteto atšaukimo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais aiškinant teisės nuostatas, kurios gali būti taikytinos šių Parlamento narių atveju,

B.   kadangi atsakingas komitetas paragintas visų pirma priimti sprendimą dėl prašymų atšaukti imunitetą, kuriuos privatūs asmenys tiesiogiai pateikė Europos Parlamento Pirmininkui, priimtinumo; kadangi pagal Lenkijos įstatymus privatūs asmenys gali tiesiogiai prašyti Lenkijos parlamentą (Seimą arba Senatą) atšaukti savo nario imunitetą dėl nusikaltimų, kurie gali būti privataus kaltinimo objektas, ir atrodo, jog atitinkamos Lenkijos įstatymų nuostatos aiškiai nenumato visų galimų variantų, kai baudžiamoji byla dėl nusikaltimų keliama pagal nukentėjusiojo skundą,

C.   kadangi tos nuostatos taip pat taikomos Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams, tačiau tokių prašymų priimtinumas kelia rimtų abejonių, atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisykles, ypač į 6 straipsnio 2 dalį, kurioje minima "kompetentinga valdžios institucija",

D.   kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį atsakingas komitetas gali patikrinti prašymo atšaukti imunitetą priimtinumą, įskaitant nacionalinės valdžios institucijos kompetenciją pateikti tokį prašymą; kadangi, sprendžiant akivaizdžios galiojančių Lenkijos teisės ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatų neatitikties šiuo atžvilgiu klausimą, privačių asmenų prašymus atšaukti imunitetą vis dėlto reikėtų laikyti nepriimtinais,

E.   kadangi Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalyje siekiama užtikrinti, kad Parlamentą pasiektų tik tie bylose pateikti prašymai, kuriuos jau išnagrinėjo valstybės narės valdžios institucijos; kadangi toje dalyje Parlamentui taip pat suteikiama garantija, kad jo gaunami prašymai atšaukti imunitetą savo turiniu ir procedūra neprieštarauja nacionaliniams įstatymams, o tai savo ruožtu leidžia užtikrinti, kad priimdamas sprendimą imuniteto klausimu Parlamentas laikysis ir valstybės narės nacionalinės teisės, ir savo paties prerogatyvų; kadangi "valdžios institucijos" sąvoka minima ir kitose Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsnių nuostatose dėl procedūrų imuniteto klausimu,

F.   kadangi privačių asmenų pateiktų prašymų atšaukti imunitetą laikymas nepriimtinais yra nepageidautinas, nes tai pažeistų jų teises teismo procese ir neleistų kaltintojams dėl tam tikrų nusikaltimų reikalauti panaikinti imunitetą; kadangi tai galėtų sudaryti neteisingas ir nevienodas sąlygas pareiškėjams,

G.   kadangi vis dėlto būtent valstybės narės turėtų numatyti galimybę naudotis tokiomis teisėmis, kalbant apie Europos Parlamento narius, atsižvelgdamos į jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir procedūras,

H.   kadangi 2004 m. rugsėjo 29 d. ir 2005 m. kovo 9 d. raštais 25 valstybės narės, remiantis 7 straipsnio 12 dalimi, pakviestos nurodyti valdžios institucijas, kompetentingas pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą; kadangi iki šiol į šį kvietimą atsakė tik Austrija, Belgija, Čekija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė,

I.   kadangi atsakingas komitetas savo diskusijose taip pat nagrinėjo galimus imuniteto atšaukimo padarinius tuo atveju, kai atšaukiamas Lenkijoje išrinkto Europos Parlamento nario imunitetas,

J.   kadangi tuo atveju, jei Parlamento narį teismas pripažįsta kaltu ir nuteisia už tyčinį nusikaltimą viešojo kaltinimo procese, toks imuniteto atšaukimas reikštų, kad jis automatiškai praranda teisę būti renkamas ir dėl to savo ruožtu praranda vietą Parlamente,

K.   kadangi toks automatiškas vietos praradimas de facto yra papildoma bausmė, skiriama kartu su nuosprendžiu,

L.   kadangi praktiškai netgi dėl smulkių nusikaltimų galima prarasti teisę būti renkamam, nepaisant nuostatos, kad teisė būti renkamam dėl nusikaltimo gali būti prarasta tik viešojo kaltinimo ir tyčinio nusikaltimo atveju,

M.   kadangi Lenkijos Seimo ar Senato nariams netaikoma jokia atitinkama nuostata, t. y. jie tokiais atvejais nepraranda teisės būti renkami,

N.   kadangi valstybės narės gali savo nuožiūra numatyti galimybę atsiimti Europos Parlamento nario mandatą ir tokiu atveju atsiranda laisva Parlamento nario vieta; kadangi, nepaisant to, pagal vienodo požiūrio principą, t. y. vieną iš pagrindinių ES teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos panašiais būdais, o Lenkijos Seimo bei Senato nariams ir Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams taikomos akivaizdžiai nevienodos sąlygos, kalbant apie teisės būti renkamam praradimą; kadangi teisės būti renkamam praradimas tiesiogiai ir automatiškai lemia tai, kad atitinkamas narys praranda savo vietą ir negali būti dar kartą išrinktas,

O.   kadangi apie šį nevienodą požiūrį Komisijai pranešta žodiniu klausimu, kurį Teisės komiteto vardu pateikė jo pirmininkas, taip pat šis nevienodas požiūris svarstytas Europos Parlamente; kadangi, nepaisant to, teisinė padėtis nepasikeitė,

P.   kadangi turėtų būti kuo greičiau užtikrintas vienodas požiūris į nacionalinio parlamento ir Europos Parlamento narius, ypač atsižvelgiant į būsimus 2009 m. rinkimus,

1.   ragina Komisiją išnagrinėti nevienodą Lenkijoje išrinktų Europos Parlamento narių ir Lenkijos Seimo bei Senato narių teisinę padėtį ir nedelsiant pradėti bendradarbiauti su kompetentingomis Lenkijos institucijomis siekiant rasti būdų, kaip panaikinti akivaizdžią vieno parlamento narių diskriminaciją kito parlamento narių atžvilgiu, kalbant apie teisę būti renkamiems;

2.   be to, prašo Lenkijos Respubliką išnagrinėti dabartinę padėtį, kurioje teisės būti renkamam ir mandato praradimo sąlygos, taikomos minėtų dviejų parlamentų nariams, yra akivaizdžiai nevienodos, ir imtis veiksmų šiai diskriminacijai panaikinti;

3.   ragina Komisiją atlikti lyginamąjį tyrimą siekiant nustatyti, ar nevienodas požiūris į nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narius paplitęs valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, ir tyrimo rezultatus pranešti Parlamentui;

4.   ragina valstybes nares gerbti ES pilietybės teikiamas teises, tarp jų teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kuri yra labai svarbi rengiantis 2009 m. rinkimams, taip pat gerbti vienodo požiūrio į panašioje padėtyje esančius asmenis principą;

5.   prašo valstybes nares, ypač Lenkijos Respubliką, užtikrinti, kad būtų nustatytos procesinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prašymai atšaukti Europos Parlamento narių imunitetą būtų visada perduodami "kompetentingos valdžios institucijos" pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį, taip užtikrinant šalių materialinės ir procesinės teisės, įskaitant nuostatas dėl privačių asmenų procesinių teisių, ir Parlamento prerogatyvų laikymąsi;

6.   siekiant išvengti bet kokių abejonių, ragina valstybes nares Parlamentui nurodyti valdžios institucijas, kurios kompetentingos pateikti prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą;

7.   dar kartą pabrėžia, kad reikia bendro Europos Parlamento narių statuto, ir šiuo atžvilgiu primena apie 2005 m. birželio 3 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų priimtą įsipareigojimą išnagrinėti Parlamento prašymą persvarstyti atitinkamas 1965 m. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų nuostatas, susijusias su Europos Parlamento nariais, siekiant kuo greičiau padaryti išvadą;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 133 E, 2006 6 8, p. 48.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BŽP valdymo: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos (2008/2223(INI))

P6_TA(2009)0317 A6-0187/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 657/2000 dėl glaudesnio dialogo su žvejybos sektoriumi ir grupėmis, susijusiomis su bendrąja žvejybos politika(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus 71/128/EEB, 1999/478/EB ir 2004/864/EB,

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą 93/619/EB, atnaujintą 2005 m. Komisijos sprendimu 2005/629/EB,

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus 74/441/EEB ir 98/500/EB,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimą 2004/585/EB, įsteigiantį regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(3) , iš dalies pakeistą 2007 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 2007/409/EB(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą dėl Regioninių patariamųjų tarybų veiklos peržiūros (COM(2008)0364),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6–0187/2009),

A.   kadangi instituciniame bendros žuvininkystės politikos (BŽP) valdyme dalyvauja Komisija, Europos Parlamentas, Taryba, Regionų komitetas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamoji taryba (ŽAPT), Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), Sektorinis socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetas (SSDJŽKK) ir regioninės patariamosios tarybos (RPT),

B.   kadangi į BŽP valdymą taip pat įsitraukė valstybių narių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos,

C.   kadangi Bendrija dalyvauja įvairiose regioninėse žuvininkystės organizacijose ir sudaro žuvininkystės partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis,

D.   kadangi pagal Lisabonos sutartį Parlamentas ir toliau negalės dalyvauti nustatant bendrus sugauti leidžiamus kiekius ir kvotas,

E.   kadangi Parlamento narių dalyvavimas regioninių žuvininkystės organizacijų susirinkimuose šiuo metu vyksta ad hoc pagrindu,

F.   kadangi bendravimas dėl žuvininkystės susitarimų vykdymo, įskaitant Jungtinių priežiūros komitetų veiklą, galėtų vykti sklandžiau,

G.   kadangi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) buvo įsteigtas 1993 m., Žuvininkystės patariamasis komitetas buvo įsteigtas 1971 m. ir 1999 m. jo pavadinimas buvo pakeistas į Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą (ŽAPK), o Sektorinis socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetas (SSDJŽKK) 1999 m. pakeitė nuo 1974 m. egzistavusį Jungtinį komitetą,

H.   kadangi šiuo metu visu pajėgumu veikia visos septynios regioninės patariamosios tarybos (RPT),

I.   kadangi buvo sukurtas tarp-RPT komitetas (angl. Inter-RAC Committee) tarybų veiklai koordinuoti, kurio atstovai dalyvauja koordinavimo posėdžiuose su Komisija,

J.   kadangi pastaruoju metu Komisija atliko ŽAPT ir RPT veiklos vertinimus, bet iki šiol nebuvo įvertinta ŽMTEK veikla,

K.   kadangi atlikus ŽAPT veiklos įvertinimą buvo padarytos kelios rekomendacijos veiklai ir pasiūlytos įvairios alternatyvos jo ateities veiklai ilgalaikiu laikotarpiu,

L.   kadangi RPT veikla buvo teigiamai įvertinta, tačiau Komisija nurodė kelis veiksmus, nereikalaujančius naujų teisės aktų, siekiant pagerinti jų veikimą,

M.   kadangi visos šalys sutiko, kad reikalingas aktyvesnis žvejų ir mokslininkų dialogas, ir RPT ragina labiau integruoti socialinius ir ekonominius aspektus priimant sprendimus,

N.   kadangi kai kurios RPT bei Parlamento nariai išreiškė pageidavimą, kad santykiai įgautų oficialesnį pobūdį,

O.   kadangi RPT veiklos išplėtimui trukdo ribotas finansavimas bei per didelis biurokratizmas ir per griežtas Komisijos požiūris į fondų, kuriais naudojasi RPT, valdymą ir finansinę kontrolę,

P.   kadangi Komisija pažadėjo išklausyti Parlamento, Tarybos ir suinteresuotų šalių nuomonę prieš naujų teisinių taisyklių priėmimą,

Q.   kadangi Komisijos atstovai dažnai praleidžia galimybę sudalyvauti RPT darbo grupių susirinkimuose,

R.   kadangi jau dabar paaiškėjo, kad nuoseklesnis BŽP taisyklių paisymas – tai suinteresuotų šalių įtraukimo į taisyklių kūrimą ir įgyvendinimą rezultatas,

S.   kadangi Bendrijoje yra daugybė skirtingų žuvininkystės rūšių, kiekviena iš jų turi savo išskirtines savybes,

T.   kadangi jau dabar vyksta konsultacijos dėl BŽP reformos,

U.   kadangi ne visada tinkamai atsižvelgiama į RPT rekomendacijas, ypač tada, kai Vykdomieji komitetai nėra joms pritarę vienbalsiai,

1.   ragina suteikti EP Žuvininkystės komiteto nariams stebėtojų statusą Žuvininkystės ministrų taryboje;

2.   ragina Tarybą, Komisiją ir Parlamentą užbaigti darbus ir susitarti dėl Parlamento Žuvininkystės komiteto narių dalyvavimo regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) ir kitų tarptautinių institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su Bendrąja žuvininkystės politika (BŽP), atsižvelgiant į jų dabartinį stebėtojų statusą tuose posėdžiuose, kuriuose dėl to buvo susitarta;

3.   taip pat ragina Tarybą, kartu su Komisija ir Parlamentu, kad leistų Parlamento Žuvininkystės komiteto nariams dalyvauti jungtinių komitetų posėdžiuose, vykstančiuose pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus, kad jie galėtų atitinkamai plėtoti tuos susitarimus; šiuo požiūriu primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamento įsipareigojimai gerokai išsiplės, kadangi žuvininkystės partnerystės susitarimai turės būti patvirtinti atitinkamos nuomonės procedūra;

4.   pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad Komisijos atstovai aktyviai dalyvautų darbo grupių bei RPT vykdomųjų komitetų posėdžiuose;

5.   ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie visas konsultacijas, rengiamas BŽP ir jūrų politikos klausimais;

6.   ragina Komisiją atlikti ŽMTEK vertinimą;

7.   pažymi Komisijos atliktą ŽAPT vertinimą ir tai, kad Komisija šiuo metu laukia pačios ŽAPT parengtų rekomendacijų dėl:

8.   pabrėžia, kad svarbu vengti veiklos dubliavimosi, ypač su RPT;

9.   primena, kad žuvininkystės sektorius vis dar nepakankamai dalyvauja priimant šios srities sprendimus, pabrėžia ŽAPT ir RPT funkcijų bei veiklos skirtumus, kadangi viena iš ŽAPT pareigų yra konsultuoti dėl BŽP, atsižvelgiant į visas Bendrijos politikos sritis, o RPT funkcija – specifinės konsultacijos jų įtakos zonose; šiuo požiūriu laikosi nuomonės, kad skirtingų konsultacinių grupių veikimas kartu padeda užtikrinti suderinamumą su jūrų ir laivyno politika bei su integruotu pakrantės zonų valdymu;

10.   ragina Komisiją imtis šių veiksmų RPT atžvilgiu:

11.   mano, kad šiuo metu RPT negauna adekvataus finansavimo, kuris atitiktų jų vykdomo darbo lygį; pažymi, kad Komisija priėmė finansų valdymo gaires, tačiau mano, kad reikėtų tęsti dialogą šiuo klausimu ir rasti alternatyvų sprendimą dabartinei sistemai;

12.   mano, kad platesniam RPT dalyvavimui prireiks jų sudėties peržiūros, tačiau reikėtų išlaikyti žuvininkystės pramonės ir kitų organizacijų pusiausvyrą;

13.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikros organizacijos, priklausančios RPT, prisidengusios "kitų suinteresuotų grupių" kompetencija, reguliariai naudojasi savo, nors ir mažumos, dalyvavimu, blokuodamos žuvininkystės sektoriaus atstovų daugumos palaikomus sprendimus, ir kliudydamos priimti sprendimus konsensusu;

14.   ragina stiprinti ryšius tarp RPT, Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto;

15.   ragina atskirti techninius ir politinius sprendimus; politinius sprendimus reikėtų priimti laikantis regioninio požiūrio, o techninius – mokslinio požiūrio;

16.   prašo Žuvininkystės komiteto laikantis Darbo tvarkos taisyklėse priimtos tvarkos:

17.   ragina biudžeto valdymo įstaigas teikti atitinkamą finansavimą pirmiau minėtai veiklai;

18.   prašo RPT narius informuoti EP Žuvininkystės komitetą apie savo veiklą, duoti patarimus, teikti rekomendacijas ir kviesti jo narius į posėdžius;

19.   ragina, kad naujuose teisės aktuose dėl RPT Parlamento nariams būtų suteiktas oficialus aktyvaus stebėtojo statusas jų posėdžiuose;

20.   prašo Komisiją ir tarp-RPT komitetą sutikti su EP Žuvininkystės komiteto narių dalyvavimu jų koordinavimo posėdžiuose;

21.   pabrėžia BŽP, kaip standartų, principų ir taisyklių, taikytinų visų Bendrijos vandenų ir visų Bendrijos laivų atžvilgiu, galiojimo užtikrinimo priemonės, svarbą;

22.   ragina Komisiją visiškai pripažinti ir gerbti RPT konsultacinę funkciją ir, atsižvelgiant į BŽP reformą, suteikti jiems daugiau valdymo atsakomybės;

23.   mano, kad artėjanti BŽP reforma turėtų pasinaudoti RPT konsolidavimu siekiant dar labiau decentralizuoti BŽP, siekiant nustatyti bendrąsias priemones, kurios galėtų būti taikomos skirtingose zonose ir atitiktų skirtingų žuvininkystės ir žvejybos sąlygų konkrečias savybes;

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, regioninėms patariamosioms taryboms, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui, Regionų komitetui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Sektoriniam socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (2) OL L 80, 2000 3 31, p. 7. (3) OL L 256, 2004 8 3, p. 17. (4) OL L 155, 2007 6 15, p. 68.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl augalų apsaugos produktų statistikos (11120/2/2008 – C6-0004/2009 – 2006/0258(COD))

P6_TA(2009)0318 A6-0256/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11120/2/2008 – C6-0004/2009)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0778) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0256/2009),

1.   pritaria bendrąjai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl augalų apsaugos produktų statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)   2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(5), pripažįstama, kad pesticidų, ypač žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos produktų, poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai turi būti dar labiau mažinamas. Jame pabrėžiama, kad būtina siekti tvaresnio pesticidų naudojimo, ir raginama gerokai sumažinti pesticidų keliamą pavojų bei jų naudojimo apimtį, kartu užtikrinant būtiną pasėlių apsaugą.

(2)  Komisija savo komunikate Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos link" pripažino, kad reikalinga išsami, suderinta ir naujausia statistika apie pesticidų pardavimą ir naudojimą Bendrijos lygiu. Tokia statistika būtina vertinant Europos Sąjungos tvaraus vystymosi politiką ir apskaičiuojant tinkamus dėl pesticidų naudojimo kylančio pavojaus sveikatai ir aplinkai rodiklius.

(3)  Suderinta ir palyginama Bendrijos statistika apie pesticidų pardavimą ir naudojimą yra būtina rengiant ir stebint Bendrijos teisės aktus bei politiką, susijusius su Tausiojo pesticidų naudojimo temine strategija.

(4)   1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką(6) poveikis bus akivaizdus tik gerokai po 2006 m., kai bus baigtas pirmasis veikliųjų medžiagų, skirtų naudoti biocidiniuose produktuose, įvertinimas, todėl nei Komisija, nei dauguma valstybių narių šiuo metu neturi pakankamai žinių ar patirties, kad galėtų pasiūlyti tolesnes priemones dėl biocidų. Todėl šio reglamento taikymo sričiai turėtų priklausyti tik augalų apsaugos produktai, kuriems taikomas ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../... [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką](7) ir kurių duomenų rinkimo patirtis jau yra didelė.

(5)  Kaip rodo daugiametė Komisijos patirtis augalų apsaugos produktų pardavimo ir naudojimo duomenų rinkimo srityje, būtina Bendrijos lygiu suderinta metodika, skirta rinkti statistinius duomenis pateikimo į rinką etape ir iš naudotojų. Be to, siekiant apskaičiuoti tikslius pavojaus rodiklius atsižvelgiant į Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos tikslus, statistika turi būti tiksli iki pat veikliųjų medžiagų lygio.

(6)  Atliekant Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos poveikio vertinimą buvo įvertinti įvairūs duomenų rinkimo būdai, iš kurių labiausiai rekomenduojamas taikyti buvo privalomasis duomenų rinkimas. Taikant šį būdą būtų galima greitai ir ekonomiškai kaupti tikslius ir patikimus duomenis apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką ir naudojimą.

(7)   1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos(8) yra orientacinis šio reglamento nuostatų pagrindas. Visų pirma jame reikalaujama laikytis bešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonominio efektyvumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo principų.

(8)  Duomenų, kuriems taikomas statistinių duomenų konfidencialumo principas, perdavimas reglamentuotas Reglamente (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai(9) išdėstytose taisyklėse. Pagal šiuos reglamentus taikomos priemonės užtikrina fizinę ir loginę konfidencialių duomenų apsaugą ir užtikrina, kad rengiant ir platinant Bendrijos statistinius duomenis jie nebūtų neteisėtai atskleidžiami bei naudojami ne statistikos reikmėms.

(9)  Būtina komercinės vertės duomenų konfidencialumo apsauga turėtų būti užtikrinama, be kitų priemonių, atitinkamai apibendrinant tuos duomenis prieš juos skelbiant.

(10)  Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą, augalų apsaugos produktų statistika turėtų būti rengiama per nustatytą laikotarpį nuo ataskaitinių metų pabaigos, laikantis konkrečios klasifikacijos ir suteikiant jai atitinkamą formą, kaip nurodyta šio reglamento prieduose.

(11)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(10).

(12)  Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti naudojimo plotą ir pritaikyti III priedą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(13)  Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Bendrijos statistikos apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką ir naudojimą sistemingo rengimo bendrą sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(14)  Buvo konsultuojamasi su Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas(11) įsteigtu Statistikos programų komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas, taikymo sritis ir tikslai

1.  Šiame reglamente nustatoma Bendrijos statistikos apie pesticidų, kurie yra augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta 2 straipsnio a punkto i papunktyje, pateikimą į rinką ir naudojimą sistemingo rengimo bendra sistema.

2.  Statistika rengiama apie:

3.  Statistika visų pirma kartu su kitais atitinkamais duomenimis rengiama ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos …/…/EB [nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo](12), 14 straipsnyje nurodytais tikslais.

2 straipsnis

Apibrėžimai

3 straipsnis

Duomenų rinkimas, perdavimas ir tvarkymas

1.  Valstybės narės renka I ir II prieduose išvardytoms charakteristikoms apibrėžti reikalingus duomenis pasitelkdamos:

2.  Valstybės narės pagal I ir II prieduose nurodytus tvarkaraščius ir juose nurodytu periodiškumu perduoda Komisijai (Eurostatui) statistinius rezultatus, įskaitant konfidencialius duomenis. Duomenys pateikiami pagal III priede nurodytą klasifikaciją.

3.  Valstybės narės perduoda duomenis elektronine forma, suderinta su atitinkamu techniniu formatu, kurį Komisija (Eurostatas) turi priimti 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4.  Siekiant užtikrinti konfidencialumą, Komisija (Eurostatas) prieš skelbdama(s) duomenis juos apibendrina pagal chemines klases arba produktų kategorijas, nurodytas III priede, tinkamai atsižvelgdama(s) į konfidencialių duomenų apsaugos lygį konkrečios valstybės narės lygmeniu. Pagal Reglamento (EB) Nr. 322/97 15 straipsnį, nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija (Eurostatas) naudoja konfidencialius duomenis tik statistikos tikslais.

4 straipsnis

Kokybės vertinimas

1.  Šiame reglamente perduotiniems duomenims taikomi tokie kokybės vertinimo kriterijai:

2.  Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) perduotų duomenų kokybės ataskaitas, kaip nurodyta I ir II prieduose. Komisija (Eurostatas) įvertina perduotų duomenų kokybę.

5 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Komisija patvirtina atitinkamą duomenų perdavimo techninį formatą laikydamasi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

2.  Komisija patvirtina II priedo 2 skirsnyje nurodyto "naudojimo ploto" apibrėžimą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinama pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.  Komisija gali iš dalies pakeisti III priede nurodytą suderintą medžiagų klasifikaciją siekdama pritaikyti ją prie veikliųjų medžiagų sąrašo, patvirtinto pagal Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 78 straipsnio 3 dalį, pakeitimų. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1.  Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo ║ 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo ║ 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

7 straipsnis

Ataskaita

Komisija kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo. Šioje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė, kaip nurodyta 4 straipsnyje, verslui, žemės ūkio valdoms ir nacionalinėms administracijoms tenkanti našta ir šios statistikos nauda atsižvelgiant į Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, visų pirma į 1 straipsnyje išdėstytus tikslus. Tam tikrais atvejais joje pateikiami pasiūlymai, kaip toliau gerinti duomenų kokybę ir mažinti verslui, žemės ūkio valdoms ir nacionalinėms administracijoms tenkančią naštą.

Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip …m.(14) sausio 1 d.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Statistika apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką

1 SKIRSNIS

Aprėptis

Statistika apima III priede išvardytas medžiagas, kurių yra į kiekvienos valstybės narės rinką pateiktuose augalų apsaugos produktuose. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo tais atvejais, kai produktas pagerinamas arba registracija perduodama kitam registracijos liudijimo turėtojui.

2 SKIRSNIS

Kintamieji rodikliai

Kaupiami duomenys apie kiekvienos III priede išvardytos medžiagos, kurios yra į rinką pateiktuose augalų apsaugos produktuose, kiekį.

3 SKIRSNIS

Ataskaitose naudojami mato vienetai

Duomenys matuojami medžiagų kilogramais.

4 SKIRSNIS

Ataskaitinis laikotarpis

Ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

5 SKIRSNIS

Pirmas ataskaitinis laikotarpis, periodiškumas ir rezultatų perdavimas

1.  Pirmas ataskaitinis laikotarpis yra antrieji kalendoriniai metai nuo ...(15).

2.  Valstybės narės duomenis teikia kiekvienais kalendoriniais metais, praėjus pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui.

3.  Duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

6 SKIRSNIS

Kokybės ataskaita

Ši ataskaita Komisijai (Eurostatui) perduodama per 15 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

II PRIEDAS

Statistika apie žemės ūkyje naudojamus augalų apsaugos produktus

1 SKIRSNIS

Aprėptis

1.  Statistika apima III priede išvardytas medžiagas, kurių yra žemės ūkyje kiekvienai atrinktai kultūrai naudojamuose augalų apsaugos produktuose kiekvienoje valstybėje narėje.

2.  Kiekviena valstybė narė atrenka kultūras, kurias turi apimti statistika per 5 skirsnyje apibrėžtą penkerių metų laikotarpį. Atranka atliekama atsižvelgiant į valstybėje narėje auginamas kultūras ir naudojamas medžiagas.

Atrenkant kultūras atsižvelgiama į nacionaliniams veiksmų planams svarbiausias kultūras, kaip nurodyta Direktyvos …/…/EB [nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo] 4 straipsnyje.

2 SKIRSNIS

Kintamieji rodikliai

3 SKIRSNIS

Ataskaitose naudojami mato vienetai

1.  Naudojamų medžiagų kiekis matuojamas kilogramais.

2.  Naudojimo plotai matuojami hektarais.

4 SKIRSNIS

Ataskaitinis laikotarpis

1.  Ataskaitinis laikotarpis iš esmės yra daugiausia 12 mėnesių laikotarpis, kuris apima visą su kultūra susijusią augalų apsaugą.

2.  Ataskaitoje ataskaitinis laikotarpis – metai, kada buvo pradėtas nuimti derlius.

5 SKIRSNIS

Pirmas ataskaitinis laikotarpis, periodiškumas ir rezultatų perdavimas

1.  Kiekvienu penkerių metų laikotarpiu valstybės narės kaupia statistiką apie augalų apsaugos produktų naudojimą kiekvienai atrinktai kultūrai per 4 skirsnyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį.

2.  Valstybės narės gali pasirinkti ataskaitinį laikotarpį bet kuriuo metu per penkerių metų laikotarpį. Rinktis galima atskirai pagal kiekvieną atrinktą kultūrą.

3.  Pirmas penkerių metų laikotarpis prasideda pirmaisiais kalendoriniais metais nuo … (16).

4.  Valstybės narės teikia duomenis apie kiekvieną penkerių metų laikotarpį.

5.  Duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami per 12 mėnesių nuo kiekvieno penkerių metų laikotarpio pabaigos.

6 SKIRSNIS

Kokybės ataskaita

III PRIEDAS

Suderinta medžiagų klasifikacija

(1) OL C 38 E, 2009 2 17, p. 1. (2) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 98. (3) OL C 256, 2007 10 27, p. 86. (4) 2008 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 66 E, 2009 3 20, p. 98) ir 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 38 E, 2009 2 17, p. 1) ir 2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento pozicija ║. (5) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (6) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. (7) OL L ... (8) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. (9) OL L 151, 1990 6 15, p. 1. (10) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (11) OL L 181, 1989 6 28, p. 47. (12) OL L (13) OL L (14) * Pastaba OL: prašau įterpti metus, kurie yra aštuoneri metai nuo šio reglamento priėmimo metų. (15) * OL: Prašau įterpti šio reglamento įsigaliojimo datą. (16) * OL: Prašau įterpti šio reglamento įsigaliojimo dieną. (17) Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registro numeris. (18) Tarptautinė pesticidų analizės bendradarbiavimo taryba.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (nauja redakcija) (COM(2008)0399 – C6-0277/2008 – 2008/0151(COD))

P6_TA(2009)0319 A6-0096/2009

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0399),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0277/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2008 m. spalio 9 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6–0096/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.   atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.   ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/125/EB.)

PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Komisija pareiškia, kad pritarimas pasiūlymui išplėsti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, taikymo sritį neturės įtakos šiuo metu nustatomos darbo programos įgyvendinimui.

Be to, Komisija deramai atsižvelgs į su direktyva susijusią patirtį, nustatydama darbo programą ir siūlydama naujas įgyvendinimo priemones pagal nauja redakcija išdėstytą direktyvą. Laikydamasi direktyvos 15 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatų ir geresnio reglamentavimo principų Komisija visų pirma sieks užtikrinti, kad būtų išlaikyta bendra gaminius reglamentuojančių ES teisės aktų darna.

Be to, Komisija, vertindama direktyvos taikymo srities išplėtimo įtraukiant su energija nesusijusius gaminius tinkamumą pagal 21 straipsnį, svarstys, ar reikia koreguoti svarbių tokių gaminių aplinkosaugos parametrų nustatymo ir reglamentavimo metodiką.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos (COM(2008)0311 – C6-0203/2008 – 2008/0098(COD))

P6_TA(2009)0320 A6-0068/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0311),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0203/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0068/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Laikantis valstybių narių taisyklių statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad nekeltų pavojaus gyventojų, naminių gyvūnų ir nuosavybės saugai, nekenktų gamtinei arba žmogaus sukurtai aplinkai.

(2)  Šios taisyklės turi tiesioginės įtakos statybos produktų reikalavimams. Savo ruožtu į reikalavimus atsižvelgiama nustatant nacionalinius produktų standartus, statybos produktų nacionalinius techninius liudijimus bei kitas nacionalines technines specifikacijas ir jiems taikomas nuostatas. Dėl tokios reikalavimų įvairovės kyla kliūčių prekybai Bendrijoje.

(3)   1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo(4) siekta panaikinti technines kliūtis prekybai statybos produktais ir palengvinti jų laisvą judėjimą vidaus rinkoje.

(4)  Siekiant šio tikslo Direktyvoje 89/106/EEB buvo nustatyti darnieji statybos produktų standartai ir Europos techninio liudijimo išdavimo nuostatos.

(5)  Direktyvą 89/106/EEB reikia pakeisti, siekiant galiojančią sistemą supaprastinti ir išaiškinti, o taikomas priemones paversti skaidresnėmis ir veiksmingesnėmis.

(6)  Būtina nustatyti paprastesnes eksploatacinių savybių deklaracijų rengimo procedūras, siekiant palengvinti MVĮ, ypač mikroįmonėms, tenkančią finansinę naštą.

(7)   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 339/93(5), ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančiu Sprendimą 93/465/EEB(6) nustatoma horizontali produktų rinkodaros vidaus rinkoje teisinė sistema. Todėl šiuo reglamentu turi būti atsižvelgta į šią teisinę sistemą.

(8)  Produktai, pagaminti statybvietėje, neturėtų būti laikomi patenkančiais į sampratos apie statybos produktų tiekimą į Bendrijos rinką aprėptį. Gamintojams, kurie įkonstruoja savo statybos produktus į statinius, turėtų būti leidžiama deklaruoti šių produktų eksploatacines savybes pagal šį reglamentą, tačiau šie gamintojai neturėtų būti įpareigojami tai daryti.

(9)  Technines kliūtis statybos srityje galima pašalinti tik nustačius darniąsias technines specifikacijas statybos produktų eksploatacinėms savybėms vertinti.

(10)  Statybos produkto eksploatacinės savybės apibūdinamos ne tik techninių savybių ir esminių charakteristikų požiūriu, bet ir sveikatos bei saugos aspektais, susijusiais su produkto naudojimu visą jo būvio ciklą.

(11)  Į darniąsias technines specifikacijas turėtų būti įtraukti bandymai, skaičiavimas ir kiti būdai, darniuosiuose standartuose ir Europos vertinimo dokumentuose (EVD) nurodyti, kaip skirti vertinti su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusias eksploatacines savybes.

(12)  Valstybių narių metodai, nurodyti statinių reikalavimuose, ir kitos nacionalinės su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusios taisyklės atitinka darniąsias technines specifikacijas.

(13)  Būtina nustatyti esminius statinių reikalavimus, kuriais remiantis būtų ruošiami įgaliojimai bei darnieji standartai ir rengiami statybos produktų EVD.

(14)  Siekiant įvertinti tvarų išteklių naudojimą ir statybos darbų poveikį aplinkai turėtų būti naudojamos produktų atitikties aplinkosaugos reikalavimams deklaracijos (GAARD, angl. EPD).

(15)  Kur tinkama, turėtų būti skatinama naudoti darniuosiuose standartuose su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusias eksploatacinių savybių klases, kad būtų atsižvelgta į skirtingus esminių statinių reikalavimų tam tikriems statiniams lygius ir į klimato, geologinius bei geografinius skirtumus ir įvairias kitas valstybėse narėse vyraujančias sąlygas. Kai Komisija dar nenustačiusi minėtųjų klasių, Europos standartizacijos įstaigoms turėtų būti suteikta teisė nustatyti minėtąsias klases remiantis persvarstytais įgaliojimais.

(16)  Prireikus darniosiose techninėse specifikacijose reikėtų nustatyti su esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių lygius, kuriuos turėtų atitikti statybos produktai valstybėse narėse, kad būtų atsižvelgta į skirtingus esminių statinių reikalavimų tam tikriems statiniams lygius ir į klimato, geologinius bei geografinius skirtumus ir įvairias kitas valstybėse narėse vyraujančias sąlygas.

(17)  Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) pagal 2003 m. kovo 28 d. pasirašytas bendrąsias Komisijos ir šių dviejų institucijų bendradarbiavimo gaires(7) yra pripažinti kompetentingomis organizacijomis darniesiems standartams nustatyti.

(18)  Šie darnieji standartai turėtų būti tinkama priemonė darniam su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimui. Darnieji standartai turėtų būti nustatyti ir taikomi tam tikroms statybos produktų grupėms, remiantis pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(8) 6 straipsnį Komisijos priimtais įgaliojimais. Komisija turėtų imtis veiksmų siekdama išplėsti produktų, kuriems taikomi darnieji standartai, grupę.

(19)  Būtina, kad pagrindinių profesijų, susijusių su statybos produktų projektavimu, gamyba ir sklaida, atstovaujamosios įstaigos dalyvautų Europos techninėse įstaigose, siekiant užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai ir skaidriai, ir siekiant užtikrinti rinkos veiksmingumą.

(20)  Siekiant užtikrinti, kad gamintojo teikiama informacija būtų suprantama, eksploatacinių savybių deklaracija turėtų būti rengiama valstybės narės, kurioje produktas pateikiamas rinkai, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų. Jei valstybė narė turi kelias oficialiąsias kalbas, kalba, kuria rengiama eksploatacinių savybių deklaracija, turėtų būti pasirenkama gavėjui sutikus.

(21)  Direktyvoje 89/106/EEB nustatytos su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo procedūros, nenurodytos darniuosiuose standartuose, turėtų būti supaprastintos, kad būtų skaidresnės ir kad statybos produktų gamintojų sąnaudos sumažėtų.

(22)  Kad statybos produktų gamintojai ir importuotojai galėtų parengti statybos produktų, kuriems netaikomi arba nevisiškai taikomi darnieji standartai, eksploatacinių savybių deklaraciją, būtina nustatyti Europos techninį vertinimą.

▌

(23)  Statybos produktų gamintojams ir importuotojams turėtų būti leista prašyti atlikti jų produktų Europos techninį vertinimą, remiantis Direktyva 89/106/EEB nustatytomis Europos techninio liudijimo rekomendacijomis. Todėl reikia užtikrinti, kad šios rekomendacijos, kaip EVD, galiotų ir toliau.

(24)  EVD ▌ turėtų parengti ir Europos techninį vertinimą išduoti valstybių narių skiriamos techninio vertinimo įstaigos (TVĮ). Siekiant užtikrinti, kad TVĮ turi šioms užduotims vykdyti reikalingų žinių, jų skyrimo reikalavimai turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu. Todėl taip pat svarbu, kad TVĮ reguliariai vertintų kitų valstybių narių TVĮ.

(25)  TVĮ turėtų įsteigti organizaciją, kuri koordinuotų EVD ▌rengimo ir Europos techninių vertinimų išdavimo procedūras bei užtikrintų jų skaidrumą. Ši organizacija visų pirma turėtų užtikrinti, kad būtų gerai informuojami gamintojai ir prireikus kad TVĮ sudarytos darbo grupės išklausytų gamintojo nurodytą nepriklausomą mokslinį ekspertą ir (arba) profesinę organizaciją.

(26)  Iš esminių charakteristikų reikėtų išskirti charakteristikas, kurioms minimalius eksploatacinių savybių lygių arba klasių reikalavimus pagal atitinkamą komiteto procedūrą nustato Komisija, ir charakteristikas, kurios taikomos neatsižvelgiant į tai, kur statybos produktas pateiktas rinkai.

(27)  Laikantis atitinkamų darniųjų techninių specifikacijų, prie rinkai pateikiamų statybos produktų, kuriems nustatyti darnieji standartai arba kuriems išduotas Europos techninis vertinimas, privaloma pridėti su esminėmis produkto charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių deklaraciją.

▌

(28)  Būtina nustatyti paprastesnes eksploatacinių savybių deklaracijos rengimo procedūras, siekiant palengvinti MVĮ, ypač mikroįmonėms, tenkančią finansinę naštą.

(29)  Siekiant užtikrinti, kad eksploatacinių savybių deklaracija būtų tiksli ir patikima, statybos produktų eksploatacinės savybės turėtų būti vertinamos ir produkcija gamykloje kontroliuojama pagal atitinkamą statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemą.

(30)  Atsižvelgiant į statybos produktų specifiškumą ir į ypatingai didelį jų vertinimui skirtą dėmesį sistemoje, Sprendime Nr. 768/2008/EB numatytos atitikties vertinimo procedūros ir moduliai šiems produktams yra netinkami. Todėl reikėtų nustatyti specifinius su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo metodus.

(31)  Dėl skirtingos statybos produktų ženklinimo CE ženklu prasmės, palyginti su bendraisiais Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytais principais, turėtų būti priimtos specifinės nuostatos, kad prievolė statybos produktus ženklinti CE ženklu būtų aiški ir aiškios šio ženklinimo pasekmės.

(32)  Ženklindamas arba nurodydamas ženklinti CE ženklu statybos produktą, gamintojas, įgaliotasis atstovas ar importuotojas turėtų prisiimti atsakomybę už šio produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms.

(33)  CE ženklu turėtų būti ženklinami visi statybos produktai, kurių eksploatacinių savybių deklaraciją gamintojas parengė laikydamasis šio reglamento. ▌

(34)  CE ženklas turėtų būti vienintelis ▌statybos produkto atitikties deklaruotoms eksploatacinėms savybėms ir taikomiems Bendrijos derinimo teisės aktų reikalavimams ženklas. Vis dėlto gali būti naudojami ir kiti ženklai, jei jie padeda gerinti statybos produktų naudotojų apsaugą ir nėra reglamentuojami Bendrijos derinimo teisės aktuose.

(35)  Siekiant išvengti nereikalingų statybos produktų, kurių eksploatacinės savybės buvo tinkamai įrodytos patikimais ankstesnių bandymų rezultatais arba kitais turimais duomenimis, bandymų, gamintojui turėtų būti leista, laikantis darniosiose techninėse specifikacijose arba Komisijos sprendime nustatytų sąlygų, deklaruoti tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę be bandymų arba be papildomų bandymų.

(36)  Siekiant išvengti jau atliktų bandymų kartojimo, statybos produkto gamintojui turėtų būti leista naudoti trečiųjų šalių atliktų bandymų rezultatus.

(37)  Siekiant sumažinti mikroįmonių sąnaudas produktus pateikiant rinkai, reikia nustatyti supaprastintas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo procedūras, kai atitinkami produktai nekelia rimto susirūpinimo sauga.

(38)  Siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, svarbu, kad supaprastintos tam tikro lygio ar klasės eksploatacinių savybių deklaravimo neatliekant bandymų ar neatliekant papildomų bandymų procedūros nebūtų taikomos importuotojams, kurie produktus pateikia rinkai naudodami savo pavadinimą arba prekės ženklą arba taip pakeičia jau rinkai pateiktą statybos produktą, kad tai galėtų turėti įtakos jo atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms. Tai taikoma naudojant patikimus ankstesnių bandymų rezultatus ar kitus esamus duomenis bei trečiųjų šalių gautus bandymų rezultatus. Ji taip pat taikoma mikroįmonėms taikomai supaprastintai procedūrai.

(39)  Kai statybos produktai projektuojami ir gaminami individualiai, gamintojui turi būti leista eksploatacinių savybių pastovumui įvertinti ir patikrinti naudoti supaprastintas procedūras, kai galima įrodyti, kad rinkai pateiktas produktas atitinka taikomus norminius reikalavimus.

(40)  Svarbu užtikrinti, kad nacionalinės techninės taisyklės būtų prieinamos, kad įmonės, ypač ║MVĮ, galėtų surinkti patikimą ir tikslią informaciją apie valstybėje narėje, kurioje jos ketina pateikti produktus rinkai, taikomus įstatymus. Todėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2008, kuriuo nustatomos tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymo kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems produktams procedūros ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 3052/95/EB(9), įsteigtuose produktų kontaktiniuose centruose turėtų būti informuojama apie tam tikro tipo statybos produkto įkonstravimo, surinkimo arba instaliavimo taisykles. Be to, jie turėtų sugebėti visiems gamintojams teikti visą informaciją, susijusią su esama skundų tvarka, jei užginčijamos teisės ženklinti gamintojo produktą ar kelis produktus CE ženklu suteikimo sąlygos, ypač su atitinkama skundų tvarka, susijusia su sprendimais, priimtais po įvertinimo.

(41)  Siekiant užtikrinti lygiavertį ir nuoseklų Bendrijos derinimo teisės aktų taikymą, valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą. Reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su produktų prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, nustatomi svarbiausi tokios rinkos priežiūros veikimo reikalavimai.

(42)  Valstybių narių atsakomybė už saugą, sveikatą ir kitus klausimus, kuriems jų teritorijoje taikomi esminiai statinių reikalavimai, turėtų būti nustatyta apsaugos straipsnyje, kuriame būtų išdėstytos atitinkamos apsaugos priemonės.

(43)  Kadangi visoje Bendrijoje būtina užtikrinti statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą atliekančių įstaigų vienodą veikimo lygį ir kadangi visos tokios įstaigos turėtų vykdyti savo funkcijas tuo pačiu mastu ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis, reikėtų nustatyti reikalavimus eksploatacinių savybių vertinimo įstaigoms, kurios, taikant šį reglamentą, siekia būti notifikuotos. Taip pat reikėtų priimti nuostatas, užtikrinančias tinkamos informacijos apie šias įstaigas prieinamumą ir jų stebėjimą.

(44)  Siekiant užtikrinti tinkamą statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus valdžios institucijoms, atsakingoms už Komisijos ir kitų valstybių narių informavimą apie šias užduotis atliekančias įstaigas.

(45)  Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. pasiekti tinkamą statybos produktų vidaus rinkos veikimą nustatant darniąsias technines specifikacijas, nurodančias statybos produktų eksploatacines savybes, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas ║ būtina nurodytam tikslui apsiekti.

(46)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(10).

(47)  Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti: sąlygas, kuriomis eksploatacinių savybių deklaracija galėtų būti prieinama interneto svetainėje; laikotarpį, kurį gamintojai, importuotojai ir platintojai turėtų saugoti techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaraciją; su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių klases; konkrečiam statybos produktui arba statybos produktų grupei taikomą eksploatacinių savybių vertinimo ir deklaruojamų eksploatacinių savybių pastovumo tikrinimo sistemą; Europos techninio vertinimo formą; TVĮ vertinimo procedūras; ir pakeisti I–VI priedus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir (arba) papildyti šį reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(48)  Reikėtų atsižvelgti į galiojančius įgaliojimus rengti darniuosius Europos standartus. CEN turėtų parengti standartus, kuriais būtų paaiškintas 7 esminis statinių reikalavimas "Tvarus gamtos išteklių naudojimas".

(49)  Taikant 7 esminį statinių reikalavimą turėtų būti atsižvelgiama į statinių, jų medžiagų ir dalių perdirbamumą po nugriovimo, statinių ilgaamžiškumą ir statiniams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimą.

(50)  Kadangi reikia laiko, kol bus sukurta sistema tinkamam šio reglamento veikimui užtikrinti, jo taikymas turėtų būti atidėtas, išskyrus tas nuostatas, kurios susijusios su TVĮ, notifikuojančiųjų institucijų ir notifikuotų įstaigų skyrimu, TVĮ organizacijos sukūrimu ir Nuolatinio komiteto įsteigimu.

(51)  Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos su suinteresuotaisiais subjektais turėtų pradėti informavimo kampanijas siekdamos informuoti statybos sektorių, ypač ūkinės veiklos vykdytojus ir naudotojus, apie bendros techninės kalbos sukūrimą, atsakomybės paskirstymą tarp atskirų ūkinės veiklos vykdytojų, statybos produktų ženklinimą CE ženklu ir esminių statinių reikalavimų ir eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemų persvarstymą.

(52)  Komisija per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl Europos standartizacijos sistemos persvarstymo siekiant padidinti visos sistemos skaidrumą, visų pirma užtikrinti darnų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos standartizacijos institucijų techniniuose komitetuose ir išvengti jų interesų konfliktų. Tuo pat metu reikėtų imtis priemonių siekiant parengti Europos standartus ir juos išversti į visas Europos Sąjungos oficialiąsias kalbas ir ypač išversti MVĮ skiriamas gaires,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu, nustatant su statybos produktų esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių formulavimo ir CE ženklo naudojimo ant šių produktų taisykles, nustatomos statybos produktų rinkodaros sąlygos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys:

1. "statybos produktas" – produktas arba rinkinys, kuris gaminamas ir pateikiamas rinkai, kad būtų ilgam laikui įkonstruotas į statinį arba jo dalis taip, kad jį išmontavus pablogėtų statinio eksploatacinės savybės, o produktui išmontuoti arba pakeisti būtų reikalingi statybos darbai;

Prireikus kiekvienai V priedo 1 lentelėje nurodytai statybos produktų grupei Komisija pagal 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu nustato šio punkto b papunktyje nurodytas charakteristikas; jos, inter alia, susijusios su visuotinio intereso klausimais, pvz., aplinka, sauga ir galimų pavojų sveikatai, gresiančių per visą statybos produkto būvio ciklą, vertinimu;

3 straipsnis

Esminiai statinių reikalavimai ir esminės produkto charakteristikos

║Esminės statybos produktų charakteristikos nurodomos darniosiose techninėse specifikacijose, atsižvelgiant į I priede išdėstytus esminius statinių reikalavimus.

II SKYRIUS

Eksploatacinių savybių deklaracija ir ženklinimas CE

4 straipsnis

Eksploatacinių savybių deklaracijos rengimo sąlygos

1.  Gamintojas arba importuotojas, pateikdamas rinkai statybos produktą, parengia jo eksploatacinių savybių deklaraciją, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

2.  Valstybės narės daro prielaidą, kad gamintojo arba importuotojo parengta eksploatacinių savybių deklaracija yra tiksli ir patikima.

5 straipsnis

Eksploatacinių savybių deklaracijos turinys

1.  Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodomos ▌statybos produktų, susijusių su2 straipsnio 4 dalyje nustatytomis dvejomis šių produktų esminių charakteristikų rūšimis, eksploatacinės savybės, atitinkančios susijusias darniąsias technines specifikacijas.

2.  Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodoma ši informacija:

6 straipsnis

Eksploatacinių savybių deklaracijos forma

1.  Kiekvieno rinkai tiekiamo produkto eksploatacinių savybių deklaracijos kopija pateikiama popierine forma arba siunčiama elektroninėmis priemonėmis.

Tačiau, kai to paties produkto partija pristatoma vienam naudotojui, prie jos gali būti pridedama viena eksploatacinių savybių deklaracijos kopija.

2.  Jei gavėjas paprašo, gamintojas atsiunčia popierinę eksploatacinių savybių deklaracijos kopiją.

3.  Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalies, eksploatacinių savybių deklaracijos turinys gali būti skelbiamas interneto svetainėje, laikantis Komisijos nustatytų sąlygų.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.