– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, ypač į 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės(1),
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 12 d. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Afganistanu ir Wolesi Jirga (Afganistano Parlamento žemaisiais rūmais) bendrą rezoliuciją,
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 31 d. Hagoje vykusią Tarptautinę konferenciją Afganistano klausimais,
– atsižvelgdamas į NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją dėl Afganistano, kurią 2009 m. balandžio 4 d. Strasbūre ir Kėlyje paskelbė Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje dalyvavę valstybės ir vyriausybės vadovai,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. ES ir Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministrų bendrą deklaraciją dėl teisėkūros Afganistane,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Afganistanas dalyvauja taikant daugelį tarptautinių priemonių, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pvz., yra Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvencijos šalis,
B. kadangi 2004 m. sausio 4 d. Afganistano Konstitucijoje, ypač jos 22 straipsnyje, teigiama, kad "Afganistano piliečiai, vyrai ir moterys, pagal įstatymą turi vienodas teises ir pareigas", ir kadangi ši Konstitucija neprieštarauja Afganistano ratifikuotoms tarptautinėms sutartims,
C. kadangi į Afganistano Šeimos kodeksą nuo praėjusiojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos įtrauktos nuostatos, kuriose pripažįstamos moterų teisės sveikatos ir švietimo srityse ir kadangi šis kodeksas taisomas siekiant jį suderinti su 2004 m. Konstitucija,
D. kadangi 2002 m. birželio mėn., 2001 m. gruodžio 5 d. sudarius Bonos susitarimus, įkurta Nepriklausoma žmogaus teisių komisija, kuriai pirmininkauja Sima Samar, ir kadangi ši komisija svarbi ginant žmogaus teises,
E. kadangi neseniai abeji Afganistano parlamento rūmai patvirtino naują įstatymo dėl moterų šiičių asmens statuso projektą, kuriame griežtai ribojama moterų judėjimo laisvė, nes nepripažįstama jų teisė išeiti iš namų, išskyrus "teisėtais tikslais", reikalaujama, kad moterys paklustų savo vyrų seksualiniams geismams, ir taip įteisinamas vadinamasis santuokinis prievartavimas, taip pat skatinama moterų diskriminacija santuokos, skyrybų, paveldėjimo ir galimybių mokytis srityse, ir kadangi visa tai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų, ypač susijusių su moterų teisėmis,
F. kadangi šis 15–20 proc. gyventojų aktualus įstatymo projektas dar netaikomas, nes jis dar nepaskelbtas Vyriausybės oficialiajame leidinyje, nors jį jau pasirašė Afganistano prezidentas Hamid Karzai,
G. kadangi šis įstatymo projektas dėl kritikos, kuri jo atžvilgiu išsakyta ir Afganistane, ir užsienyje, perduotas Afganistano teisingumo ministerijai siekiant patikrinti, ar jis neprieštarauja Afganistano vyriausybės įsipareigojimams pagal tarptautines moterų ir apskritai žmogaus teisių konvencijas ir pagal Konstituciją,
H. kadangi aktyvistai, ypač moterų teisių gynėjai, toliau patiria prievartą ir kadangi kovotojai, ypač radikalių pažiūrų asmenys, naudoja smurtą prieš daugelį šių gynėjų, pvz., Afganistano pilietė, moterų teisių gynėja, Kandaharo provincijos tarybos narė Sitara Achakzai nužudyta šalia savo namų, Gul Pecha ir Abdul Aziz nužudyti konservatyvių teisininkų tarybai apkaltinus juos nemoraliais veiksmais ir paskelbus mirties nuosprendį, nužudyta pirmoji Kandaharo policininkė Malai Kakar, vadovavusi policijos tarnyboms, tiriančioms mieste padarytus nusikaltimus, kurių aukos – moterys,
I. kadangi po tarptautiniu mastu vykusių protestų mirties bausme už straipsnio apie moters teises islamo religijoje platinimą nuteisto 23 metų amžiaus Afganistano žurnalisto Perwizo Kambakhsho bausmė sušvelninta skiriant jam 20 metų kalėjimo,
J. kadangi toliau pranešama apie grasinimus moterims ir jų gąsdinimus viešose bei darbo vietose ir kadangi šie teiginiai patvirtinami Jungtinių Tautų pranešimuose; kadangi neseniai pranešta, kad esama sunkumų siekiant labiau įtraukti mergaites į švietimo sistemą, nes tam prieštarauja kovotojai ir radikalai,
K. kadangi per pastaruosius metus užfiksuota daug atvejų, kai jaunos moterys susidegino siekdamos išvengti priverstinės santuokos ar šeiminio smurto,
1. prašo persvarstyti įstatymo, skiriamo Afganistane gyvenantiems šiitams, projektą, nes aišku, kad jo turinys neatitinka vyrų ir moterų lygybės principo, kuris skelbiamas Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose;
2. pabrėžia, kad pavojinga priimti teisės aktą, kuris taikomas tik kai kurioms gyventojų kategorijoms ir kuris iš esmės skatina diskriminaciją ir neteisybę;
3. rekomenduoja Afganistano Teisingumo ministerijai panaikinti visus įstatymus, kuriais įteisinama moterų diskriminacija ir kurie prieštarauja Afganistano sudarytoms tarptautinėms sutartims;
4. mano, kad siekiant vystyti valstybės demokratiją, itin svarbu, kad Afganistanas prisiimtų įsipareigojimus dėl žmogaus teisių, ypač moterų, kurios itin svarbios šalies vystymuisi ir kurios turi visiškai naudotis savo pagrindinėmis ir su demokratija susijusiomis teisėmis; dar kartą patvirtina, kad remia kovą su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją, susijusią su religija ir lytimi;
5. primena, kad 2007–2013 m. Europos Sąjungos strateginiame dokumente dėl Afganistano teigiama, kad vyrų ir moterų lygybė ir moterų teisės yra pagrindinis nacionalinės Afganistano vystymosi strategijos klausimas;
6. žavisi Kabule prieš naują įstatymo projektą protestavusių afganių drąsa ir jas palaiko; smerkia smurtą, kurį šioms moterims teko patirti per protestus, ir prašo, kad Afganistano valdžios institucijos užtikrintų šių moterų apsaugą;
7. smerkia žmogaus teisių ir afganių išsilaisvinimo gynėjų žudymą, ypač tai, kad neseniai nužudyta regiono parlamento narė Sitara Achikzai;
8. išreiškia savo liūdesį dėl to, kad Afganistano aukščiausiasis teismas patvirtino 20 metų kalėjimo bausmę, skirtą Perwizui Kambakhshui už šventvagiškas kalbas, ir ragina prezidentą H. Karzai dovanoti bausmę P. Kambakhshui ir įsakyti jį išlaisvinti;
9. ragina Afganistano valdžios institucijas, įskaitant vietos valdžios institucijas, imtis visų įmanomų priemonių siekiant apsaugoti moteris nuo seksualinės prievartos ir nuo kitokių rūšių prievartos, susijusios su lytimi, bei paduoti tokius smurtaujančius asmenis į teismą;
10. mano, kad per pastaruosius metus didelėmis pastangomis padaryta pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje neturi nukentėti dėl partijų priešrinkiminių derybų;
11. ragina siūlyti kandidates moteris į prezidento rinkimus, kurie turėtų įvykti 2009 m. rugpjūčio 20 d., ir ragina sudaryti galimybes afganėms visaverčiai dalyvauti priimant sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, ypač moterų teise būti išrinktomis ir paskirtomis eiti aukštas valstybines pareigas;
12. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau kelti klausimą dėl įstatymo dėl moterų šiičių asmens statuso ir klausimą dėl moterų ir vaikų visų rūšių diskriminacijos, nes tai nesuderinama su ilgalaikiais tarptautinės bendruomenės įsipareigojimais padėti Afganistanui reabilitacijos ir rekonstrukcijos srityse;
13. ragina Komisiją Afganistano moterų reikalų ministerijai teikti tiesioginę ir su planavimu susijusią paramą ir skatinti nuolat į visą Afganistano vystymosi politiką integruoti lyčių aspektą;
14. ragina Jungtinių Tautų moterų vystymosi fondą (Unifem) būti itin budrų;
15. įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui bei Nepriklausomos žmogaus teisių komisijos pirmininkui.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, įskaitant 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl specialiojo Siera Leonės teismo finansavimo(1),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir AKR šalių Kotonu susitarimą ir į šio susitarimo šalių įsipareigojimą užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą, gerbti žmogaus teises, demokratinius ir teisinės valstybės principus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi 2000 m. Jungtinės Tautos ir Siera Leonės vyriausybė, vadovaudamosi JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1315, įsteigė specialųjį Siera Leonės teismą siekdamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įvykdžiusius tarptautinės sunkius humanitarinės teisės pažeidimus, t. y. karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,
B. kadangi su specialiojo Siera Leonės teismo veikla siejama keletas svarbių tarptautinio baudžiamojo teisingumo precedentų, nes tai yra pirmas savanoriškomis lėšomis įsteigtas tarptautinis teismas, pirmasis teismas, įsteigtas valstybėje, kurioje buvo vykdomi tariami nusikaltimai, ir, kalbant apie buvusio Liberijos Prezidento atvejį, tai pirmasis teismas, kuriame vienam iš pareigas einančių Afrikos valstybės vadovų pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai,
C. kadangi 2010 m. pasibaigia specialiojo Siera Leonės teismo įgaliojimai, o Siera Leonės vyriausybė pareiškė, kad nėra pajėgi vykdyti šio teismo nuteistiems asmenims paskelbtų nuosprendžių,
D. kadangi nuosprendžių vykdymas yra esminė tarptautinio teisingumo sudedamoji dalis, kuris svarbus taikai ir tolesniam teisinės valstybės principų vystymui valstybėje užtikrinti,
E. kadangi politiniu, saugumo ir instituciniu požiūriais nuteistųjų bausmės atlikimas pačioje Siera Leonėje šiuo metu yra problematiškas,
F. kadangi specialusis Siera Leonės teismas sudarė susitarimus su tokiomis valstybėmis, kaip antai Jungtinė Karalystė, Švedija ir Austrija, siekdamas, kad kai kurie nuteistieji galėtų atlikti bausmę šiose valstybėse, ir kadangi būtina sudaryti daugiau susitarimų siekiant užtikrinti, kad visi jau nuteisti, teisiami ir laukiantys nuosprendžio asmenys išties atliktų bausmę,
G. kadangi neužtikrinus tinkamų asmenų, nuteistų už baisiausius įsivaizduojamus nusikaltimus, kalinimo sąlygų kiltų didelė grėsmė tarptautinės bendruomenės pastangoms veiksmingai kovoti su nebaudžiamumu,
H. primindamas, kad kova su nebaudžiamumu yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos siekių ir kad tarptautinė bendruomenė atsakinga už tai, kad būtų įgyvendintos atskaitomybės rėmimo priemonės,
I. kadangi kiti tribunolai ir teismai, pvz., Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Jugoslavijai ir Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai, susiduria su panašiomis problemomis, o valstybėms rimčiau neįsipareigojus remti tarptautinio teisingumo vykdymo su tomis pačiomis problemomis artimiausioje ateityje gali susidurti ir kitos tarptautinės organizacijos, pvz., Tarptautinis baudžiamasis teismas, Specialusis tribunolas Libanui ir Kambodžos specialiųjų teismų kolegijos,
J. kadangi visi tarptautiniai teismai ir tribunolai atlieka svarbų vaidmenį skatindami taiką ir teisingumą atitinkamuose regionuose ir kiekvienas iš jų yra įsipareigojęs užtikrinti ilgalaikę taiką ir teisingumą bei prisidėti prie tolesnio teisinės valstybės principų puoselėjimo regione, kuriame buvo įvykdyti nusikaltimai,
1. teigiamai vertina tarptautinių teismų ir tribunolų pažangą patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už įvykdytus nusikaltimus, ir yra įsitikinęs, kad šie teismo procesai yra aiškus įspėjimas viso pasaulio valstybių vadovams ir kitiems karo nusikaltėliams, kad pasibaisėtinas žmogaus teisių pažeidinėjimas nebebus toleruojamas ir nebaudžiamas;
2. ragina Tarybą ir valstybes nares kartu su specialiuoju Siera Leonės teismu rasti bendrą sprendimą ir užtikrinti, kad nuteistieji asmenys atliktų bausmę, nes neradus tokio sprendimo, kiltų didžiulė grėsmė šio teismo pastangoms ir tarptautinės bendruomenės, įskaitant Sąjungos, patikimumui;
3. ragina visas valstybes nares didinti savo indėlį į tarptautinių teismų ir tribunolų, siekiančių rasti galutinį tvarų sprendimą nuosprendžių vykdymui užtikrinti, darbą, t. y. arba sudaryti tiesioginius susitarimus su minėtomis institucijomis dėl jų jurisdikcijai priklausančių nuosprendžių vykdymo, arba padėti joms rasti alternatyvius sprendimus ir užtikrinti, kad nuosprendžiai būtų vykdomi pačiame regione;
4. ragina valstybes nares ir kitas tarptautines institucijas teikti papildomą finansinę paramą specialiajam Siera Leonės teismui, kad šio teismo nuteistieji asmenys galėtų atlikti jiems paskelbtą nuosprendį valstybėse, kuriose jis galėtų būti vykdomas vadovaujantis tarptautiniais standartais, tačiau kuriose trūksta finansinių priemonių jam vykdyti;
5. mano, kad nesuteikus pakankamos pagalbos ir paramos tarptautinių teismų ir tribunolų darbui kiltų didžiulė grėsmė, nes jie nepajėgs užtikrinti, kad nuteistieji atliktų jiems paskirtą bausmę;
6. ragina atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti tarptautinių baudžiamųjų tribunolų atliktą darbą, atsižvelgti į šio darbo patirtį ir parengti rekomendacijas, susijusias su tuo, kaip būtų galima tobulinti jų veiklą ir gerinti jų finansavimą ateityje;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, specialiajam Siera Leonės teismui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Jugoslavijai, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Ruandai, Kambodžos specialiųjų teismų kolegijoms, Specialiajam tribunolui Libanui, JT Saugumo Tarybai, Afrikos Sąjungos valstybėms narėms ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 27 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,
– atsižvelgdamas į JAV ir Irako vyriausybių 2008 m. lapkričio mėn. pasirašytą pajėgų statuso susitarimą,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Irako pabėgėlių humanitarinės padėties(1) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo Irane(2), kuriose nurodoma, kad pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją Ašrafo stovyklos gyventojai turi saugomų asmenų teisinį statusą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Ašrafo stovykla Šiaurės Irake buvo įkurta 1980-aisiais metais Irano opozicijos grupės Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. PMOI) nariams,
B. kadangi 2003 m. JAV pajėgos Irake nuginklavo Ašrafo stovyklos gyventojus ir skyrė jiems apsaugą, pagal Ženevos konvencijas tiems gyventojams buvo skirtas saugomų asmenų statusas,
C. kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2008 m. spalio 15 d. laiške ragino Irako vyriausybę apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojus nuo priverstinės deportacijos, išsiuntimo arba repatriacijos, nes tai pažeistų negrąžinimo principą, taip pat paragino susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie keltų grėsmę jų gyvybei arba saugumui,
D. kadangi, remiantis JAV ir Irako pajėgų statuso susitarimo išvadomis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Ašrafo stovyklos kontrolė patikėta Irako saugumo pajėgoms,
E. kadangi, atsižvelgiant į nesenus Irako nacionalinio saugumo patarėjo pareiškimus, valdžios institucijos ketina imtis tokių veiksmų, kad gyvenimas Ašrafo stovykloje palaipsniui taptų nepakeliamas, ir kadangi, turimomis žiniomis, jis kelis kartus paminėjo jų išsiuntimą ir (arba) ekstradiciją ir (arba) priverstinį perkėlimą Irako teritorijoje,
1. ragina Irako ministrą pirmininką užtikrinti, kad Irako valdžios institucijos nesiimtų jokių veiksmų, kurie pažeistų Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises, ir paaiškinti Irako vyriausybės ketinimus jų atžvilgiu; ragina Irako valdžios institucijas apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojų gyvybę ir fizinę bei moralinę neliečiamybę ir elgtis su jais laikantis Ženevos konvencijos įpareigojimų, ypač susilaikant nuo priverstinio perkėlimo, deportavimo, išsiuntimo ir repatrijavimo, nes tai pažeistų negrąžinimo principą;
2. gerbdamas Ašrafo stovyklos gyventojų individualius pageidavimus, susijusius su jų ateitimi, mano, kad Ašrafo stovyklos gyventojams ir kitiems Irano pilietybę turintiems asmenims, kurie paliko Iraną dėl politinių priežasčių ir šiuo metu gyvena Irake, gali kilti didelių žmogaus teisių pažeidimų grėsmė, jeigu jie bus nesavanoriškai sugrąžinti į Iraną, ir primygtinai reikalauja negrąžinti nė vieno asmens, tiesiogiai ar per trečiąją šalį, jeigu jiems ten galėtų kilti kankinimų arba kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų grėsmė;
3. ragina Irako vyriausybę nutraukti stovyklos blokadą ir gerbti Ašrafo stovyklos gyventojams suteiktą saugomų asmenų teisinį statusą pagal Ženevos konvencijas ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti grėsmę šių gyventojų gyvybei arba saugumui, būtent užtikrinti visišką prieigą prie maisto, vandens, medicinos priežiūros paslaugų ir atsargų, kuro, šeimos narių ir tarptautinių humanitarinių organizacijų;
4. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kartu su Irako ir JAV vyriausybėmis, JT pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru bei Raudonojo Kryžiaus tarptautiniu komitetu ieškoti sprendimo siekiant nustatyti tinkamą ilgalaikį Ašrafo stovyklos gyventojų teisinį statusą;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisarui, Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Irako vyriausybei bei parlamentui.
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo (COM(2008)0530 – C6-0116/2009 – 2008/0170(CNS))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0530),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT konvencija),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį ir į 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0116/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0229/2009),
1. pritaria JT konvencijos priėmimui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (fakultatyvus protokolas) *
196k
31k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo priėmimo (COM(2008)0530 – C6-0117/2009 – 2008/0171(CNS))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0530),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą (toliau – fakultatyvus protokolas),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį ir į 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0117/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir į 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6–0230/2009),
1. pritaria fakultatyvaus protokolo priėmimui;
2. ragina valstybes nares ir Komisiją kas trejus metus teikti ataskaitas Tarybai ir Parlamentui apie fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą atsižvelgiant į jų atitinkamas kompetencijos sritis;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Asmenų skirstymas, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse
440k
117k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (2008/2020(INI))
– atsižvelgdamas į Sarah'os Ludford pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (B6–0483/2007), pateiktą ALDE frakcijos vardu,
– atsižvelgdamas į tarptautines, Europos ir nacionalines žmogaus teisių apsaugos priemones, ypač į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Sąjungos sutartį, Europos bendrijos steigimo sutartį (EB sutartis), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija) ir valstybių narių konstitucijas, taip pat į pagal juos asmenims suteikiamas teises ir garantijas privatumo, duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir laisvo judėjimo srityse,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos pasiūlytas Europos duomenų apsaugos priemones, t. y. į EŽTK 8 straipsnį, Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 108 straipsnį, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms R(87)15 dėl asmens duomenų naudojimo policijos veikloje reguliavimo(1), rekomendaciją R(97)18 dėl asmens duomenų, renkamų ir apdorojamų statistikos tikslu, apsaugos(2) bei rekomendaciją R(2001)10 dėl Europos policijos etikos kodekso(3),
– atsižvelgdamas į ES duomenų apsaugos nuostatas, t. y. į Chartijos 7 ir 8 straipsnius, į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(4) ir į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(5),
– atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija rasės pagrindu priemones, t. y. į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, EŽTK 14 straipsnį ir jos 12 protokolą, EB sutarties 13 straipsnį ir 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(6),
– atsižvelgdamas į ES saugumo ir kovos su terorizmu priemones, įskaitant policijos ir teismų bendradarbiavimą, ir keitimąsi informacija bei žvalgybos informacija, pvz., 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje(7), 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo(8), 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma, kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(9) ir jį įgyvendinantį 2008 m. birželio 23 d. Sprendimą 2008/616/TVR(10),
– atsižvelgdamas į sukurtas ir planuojamas sukurti ES duomenų bazes, pvz., Šengeno informacinę sistemą, sistemą EURODAC ir Vizų informacinę sistemą, taip pat į biometrinių duomenų rinkimo priemones, pvz., skirtas rengti leidimus gyventi valstybėje ir pasams, ir į 2006 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą "Europos Sąjungos pietinių jūros sienų valdymo stiprinimas" (COM(2006)0733), susijusį su nuolatinio pakrančių patrulių tinklo prie pietinių išorės jūros sienų įsteigimu, taip pat į siūlomus priežiūros projektus, pvz., į Europos sienų stebėjimo sistemą EUROSUR,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą kurti e. sienas, kaip minėta 2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikate "Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams", pagal kurį siūloma įgyvendinti integruotą sienų valdymą sukuriant automatinę sienų kontrolę, skirtą keleivių registravimo programai bei taikomai atvykimo ir išvykimo sistemai įgyvendinti (COM(2008)0069),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (angl. PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentui (angl. DHS) (2007 m. PNR susitarimas)(11), pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo naudojimo teisėsaugoje (COM (2007)0654), taip pat į nuomones dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Pagrindinių teisių agentūra), dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir pagal 29 straipsnį įsteigtos darbo grupės bei Policijos ir teisingumo darbo grupės pateikto pasiūlymo,
– atsižvelgdamas į susijusią nacionalinę teismų praktiką, pvz., į Vokietijos Konstitucinio Teismo nutartį dėl policijos prevencinės kompiuterinės asmenų paieškos (vok. "polizeiliche präventive Rasterfahndung")(12), į JK Lordų rūmų (angl. House of Lords) nuosprendį dėl Čekijos romų(13) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką, visų pirma į bylas: Timishev prieš Rusiją(14), Nachova ir kiti prieš Bulgariją(15), į D. H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką(16) bei S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę(17), o taip pat į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma į bylą Huber prieš Vokietiją(18),
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo Martino Scheinino pranešimą apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimą ir apsaugą kovojant su terorizmu(19), į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Tomaso Hamarbergo dokumentą "Teisės į privatumą apsauga kovojant su terorizmu"(20), į bendrąsias politines Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) rekomendacijas Nr. 8 dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią rasizmui, kovojant su terorizmu(21) ir Nr. 11 dėl kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija, kai siekiama užtikrinti kontrolę(22), taip pat į Europos Sąjungos nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo pranešimą "Etninis skirstymas"(23),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir į 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6–0222/2009),
Skirstymas ir duomenų gavyba
A. kadangi valstybės narės vis labiau naudojasi naujomis technologijomis per programas ir sistemas, kurias taikant gaunama, naudojama ir saugoma informacija apie asmenis arba šia informacija keičiamasi, ir tai pasitelkiama kaip kovos su terorizmu priemonė arba būdas reaguoti į kitokią grėsmę kovojant su nusikalstamumu,
B. kadangi būtina Europos lygiu patvirtinti aiškią skirstymo apibrėžtį vadovaujantis konkrečiais siektinais tikslais; kadangi skirstymas – tai tyrimo metodas, sukurtas pasitelkus naujas technologijas ir paprastai naudojamas prekybos sektoriuje, tačiau šiuo metu jis vis labiau naudojamas kaip teisėsaugos priemonė, ypač nusikaltimams atskleisti ir jų prevencijai užtikrinti, taip pat vykdyti pasienio kontrolę,
C. kadangi skirstymo praktiką, kuri dažnai vykdoma remiantis kompiuteryje saugomais ir jo automatiškai pateikiamais duomenimis, pravartu nuodugniai išnagrinėti ir surengti politinę diskusiją, nes ši praktika nukrypsta nuo bendrosios taisyklės, kad teisėsaugos sprendimai turi būti grindžiami individualiu asmens elgesiu, o tai yra prieštaringa tendencija; kadangi skirstymas – tai tyrimo metodas, kai iš įvairių šaltinių gaunama duomenų apie asmenis; šie duomenys gali apimti informaciją apie minėtų asmenų etninę kilmę, rasę, tautybę ir religiją ir jais gali būti remiamasi siekiant identifikuoti atitinkamai grupei priklausančius nusikaltėlius arba teroristine veikla įtariamus asmenis bei pritaikyti jų atžvilgiu galimas draudžiamąsias priemones; skirstymas gali būti apibrėžtas taip:
"sisteminis fizinių, elgsenos ar psichologinių savybių grupių, siejamų su konkrečiais pažeidimais, junginys, kuriuo remiamasi priimant teisėsaugos sprendimus"(24),
arba, siekiant aiškiai apibrėžti duomenų gavybos ir skirstymo ryšį,
"tai metodas, kai, remiantis ankstesne patirtimi, apibrėžiama konkrečiai klasei priskiriamo asmens savybių grupė ir tada ieškoma turimų duomenų apie asmenis, kuriems ypač būdinga minėtoji savybių grupė"(25),
D. kadangi etninis skirstymas, kuris grindžiamas rasiniais arba etniniais kriterijais ir dėl to keliantis itin didelį susirūpinimą, nes neatitinka nediskriminavimo kriterijų, gali būti apibrėžiamas taip:
"rasės arba etninės kilmės, religijos arba tautinės kilmės, kaip vienintelio veiksnio arba keleto veiksnių, naudojimas sistemingai priimant teisėsaugos sprendimus, nesvarbu, ar asmenys nustatomi automatiškai, ar taikant kitokias priemones"(26),
arba
"kai policija, siekdama kontroliuoti, stebėti ar atlikti tyrimą, tačiau neturėdama objektyvaus ir įtikimo pagrindo, naudoja rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės arba tautinės ar etninės kilmės kriterijų"(27),
E. kadangi skirstymas policijai ir kitoms įstaigoms išgaunant duomenis arba imantis kitokių veiksmų vis labiau naudojamas kaip teisėsaugos ir sienų kontrolės priemonė, ir kadangi nepakankamai dėmesio skiriama jo veiksmingumui įvertinti ir teisiniams saugikliams parengti ir pritaikyti siekiant, kad būtų užtikrinta teisė į privatumą ir išvengta diskriminacijos,
F. kadangi taikomi šie skirstymo būdai:
i)
aprašomasis, kuris grindžiamas liudininkų bei kita informacija apie nusikaltėlius arba įvykdytų nusikaltimų pobūdį, taigi šiuo atveju siekiama geriau pažinti konkrečius įtariamuosius arba atsekti esamu metu pagal tą patį principą vykdomą nusikalstamą veiklą, arba
ii)
numatomasis, kai nustatomas ankstesnių įvykių metu įsidėmėtų kintamųjų ir turimos informacijos bei žvalgybos duomenų tarpusavio ryšys siekiant padaryti tikėtinas išvadas ir nustatyti asmenis, kurie gali būti susiję su ateityje planuojamais ar iki šiol neatskleistais nusikaltimais(28),
G. kadangi dėl duomenų gavybos ir skirstymo dingsta ribos tarp leistino tikslinio ir problemiško masinio sekimo, kai duomenys renkami todėl, kad jie yra naudingi, o ne todėl, kad skirti konkrečiam tikslui, todėl gali būti neteisėtai pažeistas privatumas,
H. kadangi nepateisinami kelionės apribojimai ir įkyri kontrolė gali neigiamai veikti svarbius ekonominius, mokslo, kultūros ir socialinius mainus su trečiosiomis valstybėmis; todėl pabrėžia, kad svarbu mažinti riziką, jog tam tikros grupės, bendruomenės ar tam tikros tautybės asmenys nebūtų diskriminuojami ir kad jų atžvilgiu nebūtų taikomos objektyviai nepateisinamos priemonės,
I. kadangi egzistuoja pavojus, kad nekalti žmonės gali būti savavališkai sulaikomi ir tardomi, gali būti taikomi kelionės apribojimai, jie gali būti sekami ar jų atžvilgiu imamasi specialių saugumo priemonių dėl informacijos, kurią į jų bylas įtraukė valstybės pareigūnas, o nepašalinus šios informacijos gali būti keičiamasi duomenimis, ir tai gali lemti abipusį sprendimų atsisakyti išduoti vizas, kelionės leidimus ar leisti kirsti sieną pripažinimą, asmenys gali būti įrašyti į sekamų asmenų sąrašus, duomenų bazes, gali būti uždrausta juos įdarbinti, naudotis banko paslaugomis, jie gali būti suimti, netekti laisvės arba jų teisės gali būti kitaip apribotos ir visa tai gali būti vykdoma neužtikrinant galimybės ginti savo teisių,
Teisiniai įsipareigojimai
J. kadangi su teisėsauga susiję veiksmai visuomet turi būti vykdomi užtikrinant pagrindines teises, įskaitant teises į privatų ir šeiminį gyvenimą, asmens duomenų apsaugą ir nediskriminavimą; nepaisant to, kad kovojant su terorizmu ir siekiant užkirsti kelią itin sunkiems nusikaltimams, būtina glaudžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, visi bendradarbiavimo veiksmai turi atitikti tarptautinės teisės ir Europos normas bei vertybes, susijusias su vienodu požiūriu ir tinkama teisine apsauga, taip pat ir dėl to, kad ES nepakenktų savo, kaip patikimos žmogaus teisių skatintojos savo teritorijoje ir tarptautiniu lygmeniu, vaidmeniui,
K. kadangi ES turėtų vengti tyrimo metodų, kuriuos taikant būtų be reikalo pakenkta diplomatiniams santykiams, sutrikdytas toks tarptautinis bendradarbiavimas ar pakenkta jos įvaizdžiui pasaulyje ir jos, kaip tarptautinės teisės gynėjos, reputacijai; kadangi Europos vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir teisinės apsaugos standartai ir toliau turėtų būti laikomi pavyzdiniais,
L. kadangi aprašomasis ir numatomasis skirstymas gali būti naudojamas kaip teisėta tyrimo priemonė, jeigu tai grindžiama konkrečia, patikima ir laiku gauta informacija, o ne nepatikrintais stereotipais grindžiamais apibendrinimais, ir kai veiksmai, kurių imamasi remiantis šiais skirstymo duomenimis, atitinka teisinius reikalingumo ir proporcingumo kriterijus; kadangi vis dėlto mano, kad, nesant atitinkamų teisinių apribojimų ir apsaugos priemonių, susijusių su duomenų apie etninę priklausomybę, rasę, religinę priklausomybę, pilietybę ir politines pažiūras naudojimu, kyla didelis pavojus, kad skirstymas gali nulemti diskriminacinę praktiką,
M. kadangi Europos policijos etikos kodekse nurodyta, kad "mažiausias reikalavimas, keliamas policijos atliekamam tyrimui - pagrįstas įtarimas dėl faktinio ar galimo nusižengimo arba nusikaltimo", ir kadangi pasitvirtino, kad nesivadovaujant pagrįsto įtarimo pagrindu, kai skirstymas grindžiamas stereotipais ar prietarais, atsiranda didesnė galimybė pažeisti žmogaus teises(29), o tai kelia grėsmę asmeniui ir visai visuomenei,
N. kadangi "numatomasis skirstymas", kuris grindžiamas plačiu skirstymu, siejamu su įvairių duomenų bazių informacija, ir atspindintis nepagrįstus apibendrinimus ar išnagrinėtus elgsenos modelius, kurie, kaip manoma, liudija apie ateityje planuojamą arba iki šiol neatskleistą nusikaltimą ar teroro aktą, kelia didžiulį susirūpinimą privačiu gyvenimu ir gali būti laikoma kišimusi į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnį ir pagal Chartijos(30) 7 straipsnį,
O. kadangi EŽTT praktikoje akivaizdžiai nurodyta, kad EŽTK 8 straipsnio 2 dalies išimtys galimos tik kai jos yra suderinamos su teisės nuostatomis ir tai jos yra būtinos demokratinei visuomenei(31) – tą patvirtinta neseniai EŽTT priimtas sprendimas pirmiau minėtoje byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, kuriame buvo nurodyta, kad "bendri ir vienodai taikomi <...> įgaliojimai saugoti įtariamųjų, bet nenuteistų už pažeidimus asmenų pirštų atspaudus, ląstelių ir DNR pavyzdžius" pažeidžia EŽTK 8 straipsnį,
P. kadangi remiantis pirmiau minėtoje byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę padaryta EŽTT išvada dėl "stigmatizacijos" grėsmės dėl to, kad už jokį pažeidimą nenuteisti asmenys Jungtinės Karalystės DNR duomenų bazėje vertinami taip pat, kaip ir nuteistieji, taip pat turėtų būti keliamas klausimas dėl skirstymo apdorojant asmenų, kuriuos teismas nepripažino kaltais, individualius duomenis teisėtumo(32),
Q. kadangi Vokietijos Konstitucinis Teismas pirmiau minėtame sprendime pripažino programą "Rasterfahndung", pagal kurią Vokietijos policijos pareigūnai, (nesėkmingai) siekdami nustatyti terorizmu įtariamus asmenis, iš viešų ir privačių duomenų bazių rinko 18–40 metų amžiaus vyrų – esamų ar buvusių galimai musulmonų tikėjimo studentų – asmeninius įrašus, antikonstitucine ir nurodė, kad duomenų gavyba laikoma neteisėtu asmeninių duomenų gavimo būdu ir privatumo pažeidimu ir negali būti pateisinama būtinybe reaguoti į ilgalaikę grėsmingą padėtį, susijusią su 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuoliais, o priešingai, reikia pateikti informaciją apie konkretų pavojų, pvz., apie rengimąsi teroro išpuoliams ar jų pradžią,
Veiksmingumas
R. kadangi įvairiuose amerikiečių tyrimuose abejojama duomenų gavybos ir skirstymo naudingumu, pvz.:
i)
"Cato Institute" atliktame tyrime buvo pažymėta, kad:
nors duomenų gavyba daugeliu požiūriu naudinga, ji nėra tinkamai pritaikyta spręsti teroristų problemą. Duomenų gavybos naudojimas nacionalinio saugumo, teisėsaugos ir technologijų srityse siekiant atskleisti informaciją apie teroristus nepasiteisintų, nes taip tik būtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, be reikalo pažeidinėjamas privatumas ir pilietinės laisvės bei neteisingai naudojami brangūs nacionalinio saugumo bendruomenei atstovaujančių vyrų ir moterų laiko ir energijos ištekliai(33)",
ii)
JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos atliktame duomenų gavybos ir elgsena grindžiamos stebėsenos technologijų tyrime, skirtame Nacionalinio saugumo departamentui, pažymima, kad:
"automatinis teroristų identifikavimas taikant duomenų gavybos metodą <...> nėra nei realus tikslas, nei pageidautinas kaip tikslas veiksmingai plėtoti technologijas(34)",
S. kadangi duomenų gavybos veiksmingumą neigiamai veikia tai, kad didžiulį kiekį turimų duomenų filtruojantis analitikas faktiškai ieško adatos šieno kupetoje; kadangi įstatymų paisantys piliečiai palieka netgi daugiau vadinamųjų skaitmeninių pėdsakų negu nusikaltėliai ir teroristai, kurie deda visas pastangas siekdami nuslėpti savo tapatybę; kadangi dažnai faktai sutampa neteisingai, taigi įtarimas krenta ant visiškai nekaltų žmonių: taip gali būti pažeistas asmens privatumas, nors tikrieji įtariamieji lieka neatpažinti,
T. kadangi priešinga problema – galimybė sukurto profilio neatitikusiems ieškomiems nusikaltėliams likti nesuimtiems, pvz., kaip atsitiko grupuotės, atsakingos už 2005 m. liepos 7 d. sprogdinimus Londone, vadeivai, kuris "patraukė žvalgybos tarnybų dėmesį kaip asmuo, laikytas kitų asmenų, įtartų dalyvavus teroristų išpuolyje, bendrininku, tačiau buvo paleistas, nes neatitiko pakankamai iki 2005 m. liepos mėn. nustatytų terorizmu įtariamo asmens kriterijų(35)
U. kadangi skirstymas, kuris kenkia geriems bendruomenės narių santykiams ir sulaiko kai kurias bendruomenes nuo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, tik trukdytų žvalgybai rinkti duomenis ir imtis veiksmingų veiksmų prieš nusikalstamumą ir terorizmą(36),
V. kadangi veiksmingas informacijos apie konkrečius įtariamuosius rinkimas ir specialių iniciatyvų įgyvendinimas yra geriausias būdas nustatyti terorizmo atvejį ir užkirsti jam kelią, be to, visiems vienodą poveikį turintys taikomi atsitiktiniai patikrinimai ir kontrolė, kurių teroristai negalėtų išvengti, būtų veiksmingesni negu skirstymas prevencinės kovos su terorizmu tikslu(37),
Etninis skirstymas
W. kadangi nedraudžiama naudoti etninės, tautinės kilmės ar religijos veiksnių teisėsaugos tyrime, jeigu tai atitinka nediskriminavimo standartus ir EŽTK 14 straipsnio nuostatas, vis dėlto norint pagrįstai užtikrinti, kad taikant šiuos kriterijus nebūtų diskriminacijos, jų taikymas turi būti veiksmingas, būtinas ir proporcingas,
X. kadangi stereotipinėmis prielaidomis grindžiamas skirstymas gali išprovokuoti visuomenės priešiškumą konkrečios etninės kilmės, tautybės ar religijos asmenims bei ksenofobiją jų atžvilgiu(38),
Y. kadangi EŽTT praktikoje yra nustatyta, kad, jeigu rasė yra išskirtinis pagrindas imtis teisėsaugos veiksmų, tai prilygsta uždraustai diskriminacijai(39); kadangi praktiškai ne visuomet aišku, ar rasė arba etninė kilmė yra išskirtinis ar lemiamas pagrindas imtis minėtų veiksmų, ir dažnai tik išanalizavus teisėsaugos praktikos pavyzdžius paaiškėja tikroji šių veiksnių svarba,
Z. kadangi kol nepatvirtintos tarptautinio ar Europos lygmens normos, pagal kurias būtų aiškiai uždraustas etninis skirstymas, remiantis EŽTT praktika jis bus laikomas draudžiamu, o vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir ECRI požiūriu, tai peržengia diskriminacijos draudimo nuostatas(40),
AA. kadangi, remiantis 2000 m. pasaulinėje kovos su rasizmu konferencijoje priimta veiksmų programa, valstybės "raginamos rengti, įgyvendinti ir stiprinti veiksmingas priemones, skirtas rasiniam skirstymui panaikinti(41)"; kadangi ECRI savo pirmiau minėtoje rekomendacijoje Nr. 8 dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią rasizmui, kovojant su terorizmu kreipėsi į vyriausybes su prašymu užtikrinti, kad, remiantis teisės aktais ir reglamentais teisėsaugos srityje ar juos įgyvendinant nebūtų skatinama diskriminacija; kadangi ES nepriklausomas pagrindinių teisių ekspertų tinklas įsitikinęs, kad teroristų profiliai, parengti remiantis tokiomis savybėmis, kaip tautybė, amžius ar gimimo vieta, kelia didžiulę diskriminacijos grėsmę(42),
AB. kadangi būtina visapusiškai įvertinti tyrimo metodus ir duomenų tvarkymo sistemas, taikomus ES ir valstybėse narėse, kurios naudoja ar teikia skirstymo duomenis, ir kadangi būtina užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdomi nacionaliniai, Europos ir tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai bei išvengta nepagrįsto diskriminuojamo ar privatumą pažeidžiančio poveikio,
AC. kadangi ši veikla turi būti vykdoma remiantis toliau išdėstytomis gairėmis ir kadangi būtina derinti visus šiuos saugiklius siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą apsaugą,
1. teikia Tarybai šias rekomendacijas:
a)
bet kokia asmens duomenų tvarkyba teisėsaugos ir kovos su terorizmu tikslais turėtų būti grindžiama paskelbtomis teisės normomis, pagal kurias nustatomi duomenų naudojimo apribojimai ir kurios būtų aiškios, konkrečios ir įpareigojančios bei atidžiai ir veiksmingai stebimos nepriklausomų duomenų apsaugos organų, o už jų pažeidimą būtų griežtai baudžiama; atsižvelgiant į pagrindinius veiksmingos kovos su terorizmu reikalavimus, masinis duomenų saugojimas prevenciniais tikslais – neadekvati priemonė;
b)
turėtų būti nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį būtų aiškiai apibrėžtas skirstymas, nesvarbu, ar būtų naudojamasi automatine kompiuteryje saugomų duomenų gavyba, ar kitais metodais, siekiant nustatyti aiškias teisėto naudojimo taisykles ir atitinkamus apribojimus; taip pat būtina pradėti taikyti būtinus asmenų duomenų apsaugos saugiklius ir atsakomybės nustatymo priemones;
c)
asmeninių duomenų rinkimas ir saugojimas bei skirstymo metodų taikymas asmenims, kurie neįtariami jokiu konkretaus nusikaltimo įvykdymu ar keliama grėsme, turi būti griežtai grindžiamas būtinybe tai daryti ir neperžengti adekvatumo ribų;
d)
turėtų būti aiškiai nustatyta, kuo skiriasi faktiniai ir žvalgybos duomenys nuo duomenų apie skirtingas duomenų subjektų kategorijas;
e)
prieiga prie policijos bei slaptųjų tarnybų bylų turėtų būti suteikta, jei tai reikalinga konkretiems tikslams, tik išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, bei valstybėse narėse turėtų būti taikoma teismų kontrolė;
f)
su skirstymu susijusi veikla neturėtų trikdyti tikslinio valstybių narių policijos tarnybų atliekamo tyrimo, o taikant ribojamojo pobūdžio teisės aktus dėl skirstymo neturėtų būti užkirstas kelias naudotis teisėta prieiga prie duomenų bazės siekiant atlikti šį tikslinį tyrimą;
g)
turėtų būti nustatyti asmeninės informacijos saugojimo terminai;
h)
etninė statistika – svarbiausia priemonė siekiant sudaryti galimybę nustatyti teisėsaugos veiksmus, kuriuos vykdant etninėms mažumoms skiriamas neproporcingas, neteisėtas ir nepateisinamas teisėsaugos dėmesys; taigi nustačius aukštus asmeninių duomenų (duomenų, siejamų su atpažįstamu asmeniu) apsaugos standartus, netrukdoma kurti statistikos duomenų, apimančių kintamuosius, kurie susiję su etnine kilme, rase, religija ir pilietybe ir kurie būtini siekiant nustatyti bet kokią diskriminaciją, su kuria susiduriama teisėsaugos praktikoje; turėtų būti kreiptasi į pagal 29 straipsnį įsteigtą darbo grupę dėl nuomonės šiuo klausimu;
i)
turėtų būti uždrausta rinkti duomenis apie asmenis remiantis vien konkrečia šių asmenų rasine ar etnine kilme, religiniais įsitikinimais, lytine orientacija ar elgsena, politine nuomone ar naryste tam tikruose judėjimuose ar organizacijose, kurie pagal įstatymą nėra oficialiai uždrausti; būtina nustatyti saugiklius, susijusius su apsauga, ir procedūras, susijusias su teisėsaugos priemonių naudojimo diskriminacijos tikslais apskundimu;
j)
privačioms ar viešoms institucijoms, priimančioms individualius sprendimus neatlikus asmenų kontrolės, turėtų būti leista pasikliauti kompiuteriu tik išimtiniais atvejais ir nustačius griežtus saugiklius;
k)
turėtų būti nustatyti griežti teisiniai saugikliai, kuriuos taikant būtų užtikrinta tinkama ir veiksminga teisinė ir parlamentinė policijos bei slaptųjų tarnybų veiklos, įskaitant jų vykdomą kovos su terorizmu veiklą, priežiūra;
l)
atsižvelgiant į galimas pasekmes asmenims, žala turėtų būti atitaisoma veiksmingai, be to, duomenų subjektui turėtų būti pateikta aiški informacija apie taikomas procedūras ir užtikrintos teisės į prieigą ir į žalos atitaisymą;
m)
turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar visa skirstymo veikla veiksminga, teisėta ir ar ji neprieštarauja Europos Sąjungos vertybėms; turėtų būti persvarstyti esami ir siūlomi nacionaliniai ir ES teisės aktai, susiję su skirstymo taikymu, siekiant užtikrinti, kad jie atitinka ES teisės ir tarptautinių sutarčių teisinius reikalavimus; turėtų būti svarstoma ES teisės reformos galimybė, jei būtina parengti privalomas taisykles, pagal kurias būtų išvengta pagrindinių teisių pažeidimų, atsižvelgiant į būsimas Europos Tarybos rekomendacijas dėl skirstymo;
n)
turėtų būti ištirta, kiek Direktyvą 2000/43/EB draudžia arba reglamentuoja skirstymo priemones ir atitinkamą veiklą, ir turėtų būti apsvarstyta reforma, pagal kurią būtų panaikintas oro uostų ir uostų neįtraukimas į šios direktyvos taikymo sritį;
o)
Taryba turėtų inicijuoti tyrimą, kuris būtų grindžiamas aktualia sistema ir dabartine praktika, už kurio atlikimą būtų atsakinga Komisija, jei tinkama, konsultuojantis su Pagrindinių teisių agentūra ir Europos duomenų apsaugos pareigūnu ir su teisėsaugos bei žvalgybos agentūromis ir kuris apimtų faktinį ir galimą skirstymo metodų taikymą, šių metodų veiksmingumą nustatant įtariamuosius ir šių metodų atitiktį pilietinių laisvių, žmogaus teisių ir privatumo reikalavimams; valstybių narių turėtų būti paprašyta pateikti skaičius, susijusius su sulaikymais, kratomis ir kitomis priemonėmis, naudotomis taikant skirstymo metodus;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
Lordų rūmai, 2004 m. gruodžio 9 d., R. prieš Prahos oro uosto imigracijos tarnybą ir kitus (atsakovai), ex parte Europos romų teisių centras ir kiti (apeliantai) (2004 m.) (UKHL 55, 101 dalis).
2008 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugos tikslais 35 dalis.
De Schutter, Oliver ir Ringelheim, Julie (2008), "Ethnic Profiling: A Rising Challenge for European Human Rights Law", Modern Law Review, 71(3): 358–384.
2008 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugos tikslais 4 dalis.
Trumpa panašios teismo praktikos apžvalga pateikta E. Brouwerio tyrime "Towards a European PNR System?", kuris atliktas Europos Parlamento ES vidaus politikos generalinio direktorato (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) prašymu, dokumentas PE 410.649, 2009 m. sausio mėn., 5 dalis, p. 16–17.
"Cato Institute" politikos analizė Nr. 584, 2006 m. gruodžio 11 d., Jeff Jonas ir Jim Harper "Effective Terrorism and the limited role of predictive data-mining".
"Protecting Individual Privacy in the Struggle Against Terrorists: A Framework for Program Assessment". Santrauką galima gauti adresu http://www.nap.edu/catalog/12452.html, p. 4.
2008 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugos tikslais 39 dalis.
Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją , ksenofobiją ir kitokią netoleranciją ataskaita (A/CONF.189/12), veiksmų programa, 72 dalis.
ES nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklas, "Laisvės ir saugumo pusiausvyra Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms reaguojant į terorizmo grėsmę" (2003 m.), p. 21.
Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita
354k
109k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita (2008/2242(INI))
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,
– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai "Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita" (COM(2008)0475), įskaitant jos priedus (SEC(2008)2300 ir SEC(2008)2301),
– atsižvelgdamas į OLAF 2007 m. metinę veiklos ataskaitą(1) ir į šios tarnybos 2008 m. birželio 19 d. antrąją ataskaitą, susijusią su Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų taikymu, taip pat į gaires, kuriomis pakeičiamas OLAF vadovas (angl. Vademecum),
– atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą(2),
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą(3),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0180/2009),
Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, mastas
1. palankiai vertina tai, kad įtrauktas tiesioginių išlaidų skyrius, tačiau pabrėžia, jog tikisi, kad šis skyrius bus toliau tobulinamas ir kitose ataskaitose bus pateikiami išsamesni duomenys;
2. dar kartą ragina, kad metinės Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitos (metinės PIF ataskaitos) atitinkamos Parlamento rezoliucijos būtų įtrauktos į Tarybos darbotvarkę, o Taryba vėliau pateiktų savo pastabas Parlamentui ir Komisijai; yra labai nusivylęs dėl to, kad Taryba iki šiol to nepadarė, nors tą padaryti ragino Parlamentas ir Komisija;
3. pažymi, kad su pažeidimais, apie kuriuos 2007 m. pranešta nuosavų išteklių, žemės ūkio išlaidų, struktūrinių veiksmų ir tiesioginių išlaidų srityse, susijusi suma iš viso sudarė 1 425 mln. eurų (palyginti su 2006 m., kuriais ši suma sudarė 1 143 mln. eurų); sumas, apie kurias 2007 m. valstybės narės pranešė Komisijai, galima išskaidyti taip:
–
nuosavi ištekliai: 377 mln. eurų (2006 m. 353 mln. eurų),
–
žemės ūkio išlaidos: 155 mln. eurų (2006 m. 87 mln. eurų),
–
struktūriniai veiksmai: 828 mln. eurų (2006 m. 703 mln. eurų),
–
pasirengimo narystei lėšos: 32 mln. eurų (2006 m. 14 mln. eurų),
–
tiesioginės išlaidos: 33 mln. eurų;
4. palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į praėjusių metų Parlamento pranešimą, savo ataskaitoje apibrėžė skirtumus tarp pažeidimo ir sukčiavimo; vis dėlto valstybėms narėms vis dar kyla sunkumų dėl "įtariamo sukčiavimo" apibrėžties;
Bendrosios pastabos
5. palankiai vertina valstybių narių įdėtas pastangas, tačiau dar kartą pabrėžia, kad jos privalo užtikrinti savo finansų kontrolės priemonių tinkamumą, be to, pažymi, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų valstybėse narėse, kad būtų nustatyta daugiau pažeidimų dar nesumokėjus lėšų gavėjams; pabrėžia, kad valstybės narės privalo nuolat kovoti su sukčiavimu ir korupcija, o norint, jog padėtis iš tikrųjų pagerėtų, reikia imtis organizuotų pastangas;
6. pabrėžia, kad reikia labiau suderinti informacijos rinkimo ir naudojimo metodus, siekiant sukurti standartizuotą sistemą, kuri sudarytų sąlygas veiksmingiau vertinti sukčiavimo riziką įgyvendinant sustiprintos prevencijos strategiją;
7. džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės teikia deklaracijas apie nacionaliniu lygiu valdomus Europos fondus; ragina kitas valstybes nares įgyvendinti panašias iniciatyvas, o Komisiją – dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad tokios nacionalinės valdymo deklaracijos būtų teikiamos visoje Europos Sąjungoje;
Nuosavi ištekliai
8. pažymi, kad su pažeidimais susijusi nustatyta suma padidėjo 6 %; kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pažeidimų būta televizorių ir cigarečių sektoriuose;
9. apgailestauja, kad delsiama priimti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Europos bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos (COM(2006)0473), todėl skubiai ragina Tarybą priimti šį reglamentą;
10. pritaria tam, kad Komisija, pateikusi komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254), priėmė komunikatą dėl suderintos strategijos kovai su sukčiavimu PVM srityje Europos Sąjungoje gerinti (COM(2007)0758), ir ypač dėmesingai stebi Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009)0028) bei Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029);
11. primygtinai teigia, kad, norint iš esmės pagerinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM srityje, reikia naujo politinio postūmio;
12. apgailestauja dėl to, jog kadangi OLAF neturi prieigos prie duomenų, kuriais valstybės narės keičiasi pagal 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje(5), turinio, ji negali suteikti papildomos naudos tiriant sukčiavimą PVM srityje, užkertant jam kelią ir padedant valstybėms narėms vykdyti kovos su sukčiavimu operacijas; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad 2007 m. OLAF netyrė jokio su sukčiavimu PVM srityje susijusio atvejo;
13. primena valstybėms narėms apie didelį tarptautinio sukčiavimo PVM srityje atvejų skaičių;
14. apgailestauja dėl to, kad padaugėjo sukčiavimo dėl produktų kilmės atvejų, susijusių ne tik su lengvatine tarifų tvarka, bet ir su GATT tarifų kvotomis;
15. ragina Komisiją konkrečiai įvertinti sukčiavimo galimybes, kalbant apie kiekvieną produktą ir valstybę, taip pat atsižvelgti į galimybę atlikti sisteminę, tikslinę ir, jei reikia, nuolatinę patikrą tiek kilmės, tiek vartojimo valstybėse, skiriant didžiausią dėmesį "karuseliniam" sukčiavimui;
Žemės ūkio išlaidos
16. primena, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie pažeidimus, susijusius su daugiau nei 10 000 eurų (ši riba nustatyta pagal 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos(6)); pastebi, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo 53 % (1 548 atvejai, palyginti su 3 294 atvejais 2006 m.); pažymi, kad šį palyginti nedidelį pažeidimų skaičių galima paaiškinti tuo, jog nustatyta aukštesnė pažeidimų, apie kuriuos pranešama, riba;
17. pažymi, kad nustatytų pažeidimų mastas padidėjo 44 %, o tai iš dalies susiję su didelėmis finansinėmis pasekmėmis, kurios kilo arba kurios buvo nustatytos ankstesniais metais, bet apie kuriuos pranešta tik 2007 m.; pažymi, kad didžiausias poveikis buvo daromas pieno ir jo produktų, vaisių ir daržovių, cukraus, kaimo plėtros, jautienos ir veršienos sektoriuose;
18. pažymi, kad pieno, vaisių ir daržovių, cukraus ir kaimo plėtros sektoriuose pažeidimai skaičiuojant juos kartu sudarė apytikriai 77 % visų pažeidimų, o susiję vien su kaimo plėtra - apytiksliai 38 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešama; toliau pažymi, kad kaimo plėtros sektoriuje didžiausia pažeidimų, apie kuriuos pranešama, suma susijusi su miškininkystės paramos priemone, o didžiausias pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičius susijęs su agrarinės aplinkosaugos paramos priemone; todėl prašo OLAF kitoje metinėje ataskaitoje skirti ypatingą dėmesį pažeidimams, darantiems poveikį kaimo plėtrai;
19. pažymi, kad labai skiriasi pareigos teikti pranešimus, ypač kiek tai susiję su jų teikimu laiku, vykdymo laipsnis įvairiose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad Austrijos ir Švedijos atveju laikotarpis, trunkantis nuo pažeidimų nustatymo iki pranešimo apie juos, daug ilgesnis už vidutinį (1–2 metai) ir siekia, atitinkamai, 3–4 metus ir 2–3 metus;
20. pritaria minėtosios Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitos 5.20 punkte pateiktam teiginiui, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) ir toliau efektyviai veikia bei padeda mažinti su netinkamomis išlaidomis susijusią riziką, jei ji deramai taikoma ir į sistemą įvedami teisingi ir patikimi duomenys; ragina taikyti šią sistemą naujose srityse, kuriose ji šiuo metu netaikoma; vis dėlto pažymi, kad reikėtų didinti pagal minėtąją sistemą atliekamų patikrinimų skaičių ir gerinti kokybę, siekiant dar sustiprinti atgrasinimą nuo sukčiavimu;
21. ragina Komisiją priimti ryžtingą politinį sprendimą, jei Graikijos institucijos nesilaikytų terminų, nustatytų veiksmų plane dėl naujos veiksmingos žemės sklypų identifikavimo sistemos - geografinės informacijos sistemos sukūrimo;
22. dar kartą ragina Komisiją kitoje metinėje ataskaitoje įvertinti su išmokomis ūkininkams susijusių kontrolės sistemų veiksmingumą ir skaidrumą;
Struktūriniai veiksmai
23. pritaria paprastesnėms ir aiškesnėms taisyklėms, numatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006(7) ir jį įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006(8); vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl minėtosios EAR ataskaitos 6.31 punkte pateikto teiginio, kad valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos bei Komisijos vykdoma šių priemonių priežiūra veiksmingos tik iš dalies;
24. pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių esama pažeidimų ir net sukčiavimo atvejų naudojant ES lėšas; pažymi, kad 2007 m. valstybės narės pranešė apie 3 832 pažeidimus (19,2 % daugiau nei 2006 m.), bendra su pažeidimais susijusi suma 2007 m. siekė apie 828 mln. eurų (kiek mažiau nei 1,83 % įsipareigojimų asignavimų), įtariamo sukčiavimo atvejai sudarė 12–15 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2007 m., o bendra su pažeidimais susijusi suma Europos regioninės plėtros fonde, palyginti su 2006 m., padidėjo 48 %;
25. pabrėžia, kad svarbus 2008 m. vasario 19 d. Komisijos priimtas veiksmų planas, pagal kurį siekiama stiprinti struktūrinių veiksmų priežiūrą ir bendrą valdymą, taip pat mažinti klaidų, kurių esama iš valstybių narių gaunamuose prašymuose dėl išmokų, skaičių; yra įsitikinęs, kad šis naujas veiksmų planas labai pagerins padėtį, be kita ko, padės valstybėms narėms didinti jų galimybes patikrinti, ar projektas atitinka lėšų skyrimo reikalavimus; pažymi, kad pirmojoje šio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitoje pateikti tam tikri pradiniai teigiami rezultatai;
26. remia Komisijos poziciją, kad, pastebėjus rimtų pažeidimų, reikia imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant išmokų sustabdymą ir nepagrįstai ar klaidingai išmokėtų lėšų susigrąžinimą; primena, kad Komisija turėtų keturis kartus per metus teikti savo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą; nepaisant to, ragina Komisiją labiau stengtis padėti valstybėms narėms užkirsti kelią pažeidimams ir perduoti reikalingas žinias kompetentingoms nacionalinėms ir regionų institucijoms;
27. palankiai vertina rezultatų, pasiektų įgyvendinant beveik visus projektus, kokybę ir pabrėžia, kad, norint išvengti neigiamos įtakos struktūrinių fondų kontrolei ir tinkamam jų lėšų naudojimui, būtina aiškiai atskirti šias sąvokas:
–
administracinius pažeidimus, kuriuos reikia taisyti,
–
sukčiavimą (t. y. 0,16 % Komisijos mokėjimų, atliktų 2000–2007 m.), už kurį reikia bausti;
28. pripažįsta, kad kilo didelių sunkumų panaudojant struktūrinių fondų lėšas, ypač naujosiose valstybėse narėse, nes jos turi laikytis griežtų ir dažnai sudėtingų reikalavimų, norėdamos panaudoti šias lėšas; todėl palankiai vertina šių valstybių narių dedamas pastangas pagerinti įgyvendinimo gebėjimus ir ragina jas daryti tai aktyviau, kad būtų galima per priimtiną laikotarpį pasiekti akivaizdžių rezultatų;
29. ragina Komisiją atsižvelgti į administravimo išlaidas, kurių patiria valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos administravimo įstaigos, dažnai privalančios laikytis sudėtingų ir su didelėmis išlaidomis susijusių reikalavimų, taikomų stebint ir tikrinant bendrai finansuojamus projektus;
30. šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti nuosekliai ir teikti patarimus, kaip būtų galima išvengti pažeidimų, administravimo klaidų ir neveikimo;
31. ragina Komisiją dar labiau supaprastinti struktūrinių fondų programų valdymo ir kontrolės procedūras, nes pastarosios lėmė dalį pažeidimų, kuriuos tam tikros valstybės narės padarė įgyvendindamos minėtąsias programas;
32. yra pasibaisėjęs tuo, kad net ir praėjus daugybei metų valstybėms narėms trūksta drausmės teikiant pranešimus; mano esant nepriimtina, kad šešios valstybės narės(9) iki šiol netaiko elektroninio pranešimų teikimo būdo, 14(10) – nesilaiko pranešimų teikimo terminų, o kai kurios(11) – visiškai nesuklasifikavo pažeidimų, apie kuriuos pranešė; ragina Komisiją rasti veiksmingų sprendimų, kaip pagerinti padėtį, be to, kad pradedama įsipareigojimų neįvykdymo procedūra, taip pat ragina Komisiją rimtai apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą finansinių sankcijų sistemą, kuri būtų įtraukta į būsimus reglamentus, ir sistemingai ją taikyti;
33. pažymi, kad pažeidimų klasifikavimas (nurodant, ar tai yra įtariamo sukčiavimo atvejis, ar ne) yra vienas iš tobulintinų valstybių narių atskaitomybės aspektų, turint mintyje tai, jog kai kurios valstybės narės iki šiol niekaip neklasifikavo pažeidimų, o kitos valstybės narės sugebėjo suklasifikuoti tik nedidelę pažeidimų, apie kuriuos pranešė, dalį;
34. primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo naudoti elektroninių kovos su sukčiavimu informacinių sistemų modulių (angl. AFIS/ECR), sudarančių sąlygas siųsti pranešimus elektroniniu būdu, nedelsiant pradėti juos naudoti siekiant iki 2009 m. pabaigos pagerinti informacijos kokybę ir pateikti ją laiku; pažymi, kad Komisija kuria naują pranešimų teikimo internetu sistemą – pažeidimų valdymo sistemą (PVS), kuri turi būti pradėta taikyti nuo 2009 m. vasaros ir, kaip tikimasi, pagerins pranešimų teikimo drausmę;
35. pritaria nuostatai, kad reikia labiau stengtis vienodinti pranešimo apie pažeidimus būdus, ypač turint mintyje Sanglaudos fondą;
36. apgailestauja dėl to, kad, nors pagal 2007–2013 m. struktūrinių fondų įgyvendinimo taisykles (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006) valdančiosios institucijos turi paskelbti visų įgyvendinant ES sanglaudos politiką atliktų mokėjimų gavėjus, Komisijos interneto svetainėje pateikiama duomenų bazė yra neišsami; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pagreitinti informacijos srautą, siekiant, kad naudojama duomenų bazė būtų veiksmingesnė ir skaidresnė; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją šią skaidrumo pareigą įvykdyti visiškai ir laiku, t. y. iki 2009 m. birželio mėn. – termino, kuris nustatytas 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rezoliucijoje dėl skaidrumo finansų srityje(12);
37. pritaria tam, kad, siūlant peržiūrėti 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(13), valstybėms narėms būtų keliamas reikalavimas nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą; pažymi, kad tai galėtų padidinti pranešimų teikimo drausmę, susijusią su nacionalinių teismų sprendimais dėl nesąžiningo struktūrinių fondų lėšų naudojimo;
Pasirengimo narystei lėšos
38. ragina atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir sumažėjo pažeidimų skaičius, finansinis jų poveikis išaugo 2,2 karto, o įtariamo sukčiavimo finansinis poveikis padidėjo tris kartus, daugiausia dėl reikalavimų neatitinkančių išlaidų;
39. pažymi, kad Komisija paskelbė keletą išsamių ir nuodugnių ataskaitų, kuriose kritiškai įvertinta Bulgarijos ir Rumunijos pažanga, padaryta teismų reformos ir kovos su korupcija srityse taikant bendradarbiavimo ir patikros priemones, o taip pat paskelbė Bendrijos lėšų valdymo Bulgarijoje ataskaitą, kurioje dėmesys atkreipiamas į tai, kad reikia nuolatinio politinio ryžto ir įgyvendinimo vietoje, jei tikimasi visiškai pasiekti stojant nustatytus tikslus; be to, pažymi, kad, kalbant apie Bulgariją, dėl tikrinant ir atliekant auditą rastų pažeidimų Komisija visiškai sustabdė dalies ES lėšų skyrimą pagal "Phare" programą; todėl ragina šias valstybes nares skubiai imtis veiksmų, siekiant įgyvendinti minėtose ataskaitose siūlomas konkrečias tolesnes priemones; remia pastangas, kurių šios valstybės narės jau ėmėsi, ir ragina jas imtis visų būtinų su tuo susijusių priemonių;
40. reiškia abejones dėl to, kad, OLAF duomenimis, 2007 m. vykdant ISPA programą nebūta įtariamo sukčiavimo atvejų; pažymi, kad 2007 m. Kipras ir Lietuva nepranešė nė apie vieną atvejį;
41. pabrėžia, kad vis dar kyla problemų dėl to, jog pateikiama informacija yra nepakankamai kokybiška; pažymi, kad mažiausiai patikima yra Bulgarijos ir Rumunijos teikiama informacija; vis dėlto santykinai nepatikimiausi yra Vengrijos teikiami pranešimai; pažymi, kad taip pat kyla problemų dėl reikalavimo teikti pranešimus laiku, ypač problemų kyla keturioms valstybėms narėms bei vienai valstybei kandidatei(14);
42. kadangi kyla didelių problemų, susijusių su teikiamos informacijos patikimumu ir apskritai reikalavimų laikymusi tam tikrose iš 12 naujųjų valstybių narių (t. y. valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m. ir 2007 m.), o tai reiškia, kad arba paramą gaunančioje valstybėje taikoma pranešimų teikimo sistema administraciniu požiūriu yra labai tvirta, arba labai silpna, ir mano, kad kils panašių problemų, susijusių su struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu; taigi ragina atitinkamas valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant rasti būdų, kaip pagerinti šią padėtį;
Tiesioginės išlaidos
43. pažymi, kad vis daugiau pažeidimų ir sukčiavimo atvejų pasitaiko išorės pagalbos srityje;
44. reiškia susirūpinimą dėl metinėje OLAF veiklos ataskaitoje pateikiamų išvadų, kad išorės pagalbos srityje OLAF tyrėjai dažnai susiduria su organizuotam sukčiavimui būdingais veiklos būdais, kadangi įvairios paramą teikiančios tarptautinės organizacijos netinkamai koordinuoja veiklą;
45. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į dvigubo projektų finansavimo problemą; visų pirma ragina Komisiją sudarant ar keičiant susitarimus dėl projektų valdymo ir įgyvendinimo, už kuriuos atsakingos tarptautinės organizacijos, nuolat siųsti EAR ir Komisijos vidaus auditoriui visas su tuo susijusias vidaus ir išorės audito ataskaitas, kaip naudojamos Bendrijos lėšos;
Susigrąžintos lėšos
46. apgailestauja dėl to, kad vis dar mažai susigrąžinama lėšų, ypač sektoriuose, kuriuose už susigrąžinimą atsakingos valstybės narės; pažymi, kad, remiantis OLAF ataskaita, vis dar nesusigrąžinta apie 3,75 mlrd. eurų;
47. pritaria tam, kad susigrąžintos lėšos liktų toje pačioje biudžeto eilutėje, pagal kurią buvo nepagrįstai išmokėtos;
48. pritaria tam, kad bus viešai prieinama nauja centrinė duomenų bazė, kurioje bus nurodomi Bendrijos lėšų gavę asmenys, nebegalintys gauti paramos dėl to, kad sukčiavo(15); pažymi, kad ši duomenų bazė pradėjo veikti nuo 2009 m. sausio 1 d., ir prašo Komisijos iki 2010 m. pradžios pateikti vertinimo ataskaitą;
49. pažymi, kad reikalinga greitesnė ir tinkamesnė lėšų susigrąžinimo procedūra; taigi dar kartą ragina Komisiją į būsimus teisės aktus bendro valdymo srityje įtraukti privalomąsias atsargumo nuostatas, siekiant, kad neteisėtai išmokėtos lėšos būtų susigrąžintos taikant susigrąžinimo procedūrą;
50. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pradėti taikyti apsaugos sistemą, pvz., tokią, kurią taikant tam tikra suma būtų įrašoma į rezervą arba atidedama siekiant paspartinti likusių sumų susigrąžinimą;
OLAF santykiai su Europolu ir Eurojustu
51. pažymi esąs patenkintas, kad Eurojustas ir OLAF 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašė Praktinį susitarimą dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos(16), kuriame pateikiama glaudaus aktyvesnio bendradarbiavimo tvarka, taip pat keitimosi bendraisiais ir asmens duomenimis nuostatos; pritaria tam, kad sudarytas panašus susitarimas su Europolu;
52. mano, kad nepaprastai svarbu sukurti tvirtą bendros su Eurojusto ir Europolu operatyvinės ir tiriamosios veiklos pagrindą, pvz., sukurti bendrą operatyvinės veiklos ir tyrimų grupę, nes tai tikrai suteiktų papildomos naudos kovojant su sukčiavimu;
53. taip pat pažymi, kad reikėtų patikslinti minėtų tarnybų kompetencijos sritis, kurios šiuo metu persidengia;
OLAF bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis
54. pritaria pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244), pagrindiniam tikslui – didinti OLAF savarankiškumą; vis dėlto primena, kad svarbu susieti OLAF, Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų darbą ir rezultatus pasinaudojant veiksmingais ryšių kanalais, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir informacijos stygio;
55. pažymi, kad OLAF yra vienintelė tarnyba, turinti visus įgaliojimus vykdyti tyrimus kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia bendrajam ES biudžetui, bei užkirsti tam kelią; taigi pabrėžia, kad OLAF tyrimų funkciją reikėtų toliau plėsti, ypač turint minty struktūrinių fondų ir išorės pagalbos sektorius, kuriuose pranešama apie didžiausią pažeidimų skaičių;
56. pažymi, kad nuo 2003 m. nuolat daugėjo vadinamųjų "tęsiamų bylų", o 2007 m. OLAF bylos daugiausia buvo baigtos susigrąžinus lėšas arba pateikus rekomendacijas bylose imtis teisminių veiksmų; daro išvadą, kad tai įrodo, jog OLAF tyrimų rezultatai naudingi valstybėms narėms ir ES institucijoms;
57. pažymi, kad OLAF rekomendacijos yra neprivalomos, todėl nacionalinės institucijos savarankiškai priima atitinkamus sprendimus ir taiko sankcijas; mano, kad jei būtų įsteigta Europos prokuroro institucija, tai padėtų įveikti su tarpvalstybiniu bylų pobūdžiu susijusius sunkumus;
58. pabrėžia, kad būtina tobulinti teisės aktus, nes sukčiavimo, įtariamo sukčiavimo ir kitų pažeidimų apibrėžtys išdėstyti įvairiuose teisės aktuose, nors Parlamentas ne kartą ragino išdėstyti kovos su sukčiavimu taisykles nauja redakcija;
59. pažymi, kad valstybės narės, taikydamos 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 ir 5 straipsnių nuostatas, susiduria su kvalifikavimo problemomis(17); mano, kad, esant galimybių įvairiai traktuoti nuostatas, nacionaliniai teismai turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą;
60. pritaria, kad paskelbta minėta antroji OLAF parengta ataskaita apie vietoj atliekamus tikrinimus ir inspektavimus, kurioje pateikiama gera patirtis kiekvienu kontrolės etapu, taip pat pritaria tam, kad paskelbtas naujas OLAF vadovo (angl. Vademecum) variantas (gairės); prašo Komisijos iki 2009 m. rugsėjo mėn. atsiųsti atsakingam Parlamento komitetui atnaujintą išsamų OLAF vadovo variantą;
61. pritaria tam, kad reikia aiškesnių nuostatų dėl kompetentingų institucijų procedūrų ir privalomųjų terminų teikiant reikalingą paramą ir apskritai daugiau privalomų nuostatų dėl bendradarbiavimo, pagal kurias būtų nustatoma paramą teikianti kompetentinga institucija; primygtinai teigia, kad sprendžiant minėtą problemą naudinga 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(18);
62. ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių (be kita ko, taikyti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą) valstybių narių, kurios nepadeda Komisijos tarnyboms vykdyti vietoje atliekamo tyrimo, numatyto 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(19), atžvilgiu;
63. pažymi, kad nors bylose dažnai imamasi tolesnių teisminių veiksmų, OLAF surinktų įrodymų leistinumas nacionaliniuose teismuose labai ribotas, taigi siektina, kad teisminės institucijos labiau remtų OLAF tyrimų veiklą; be to, mano, kad reikėtų informuoti Eurojustą, kai informacija ar galutinės bylų ataskaitos perduodamos teisminėms institucijoms, jei ši informacija ar ataskaitos susijusios su sunkiu tarptautiniu nusikalstamumu ir dviem ar daugiau valstybių narių;
64. primena Komisijai apie Parlamento prašymą į 2008 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitą įtraukti valstybių narių institucijų, dalyvaujančių kovoje su pažeidimais, analizę;
65. apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai informuoja apie veiksmus, kurių imamasi po to, kai OLAF perduoda informaciją ar galutines bylų ataskaitas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos perduotų OLAF pranešimą apie pažangą, padarytą imantis veiksmų po to, kai OLAF pateikė joms informaciją ar rekomendacijas;
66. pažymi, kad nacionalinės audito institucijos turi didelius įgaliojimus atlikti ES lėšų auditą ir yra pirmasis nacionalinių institucijų, atliekančių prokuratūros funkcijas, ir ES institucijų informacijos šaltinis; todėl mano, kad maksimaliai pagerinus audito institucijų, nacionalinių prokuratūros funkcijas atliekančių institucijų bei OLAF bendradarbiavimą, o taip pat informacijos srautą tarp jų būtų dar labiau sustiprinta Bendrijos finansinių interesų apsauga;
67. pažymi, kad, remiantis pirmiau minėta 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, valstybės narės turi nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias joms perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą, taigi prašo OLAF kitoje savo metinėje ataskaitoje pateikti informacijos šiuo klausimu;
68. pažymi, kad valstybėse narėse, kurios į ES įstojo po 2004 m., veikiančios OLAF kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos yra labai svarbūs OLAF informacijos ir ryšių punktai; vis dėlto pažymi, kad kol šios tarnybos nebus nepriklausomos nuo nacionalinių administracijų, papildoma jų funkcinė nauda bus minimali (ypač turint mintyje pranešimą Komisijai apie pažeidimus); todėl ragina Komisiją pateikti kompetentingam Parlamento komitetui pasiūlymą, kaip užtikrinti, kad minėtų tarnybų veikla būtų prasmingesnė, taip pat mano, jog būtina gerinti bendradarbiavimą su valstybėmis kandidatėmis;
Tabakas.Susitarimas su "Philip Morris"
69. apgailestauja, kad Komisija nepateikė išsamaus pranešimo dėl tolesnių veiksmų, po to kai buvo pateikta 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliucija dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno "Philip Morris" susitarimo dėl kovos cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo(20), visų pirma atsižvelgiant į rezoliucijos 49 punktą, kuriame Komisijos aiškiai prašoma paskelbti šį pranešimą iki 2008 m. pabaigos; tikisi, kad Komisija pateiks minėtąjį pranešimą iki 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos;
70. negali pritarti tam, kad tuomet, kai pagal susitarimus su koncernu "Philip Morris" ir bendrove "Japan Tobacco" Bendrija gavo 1,65 mlrd. JAV dolerių kovai su sukčiavimu, Komisija, užuot nustačiusi bendrą koncepciją, apie 90 % šios sumos kaip netikslines lėšas tiesiogiai pervedė valstybių narių finansų ministerijoms; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu įsteigti trišalę darbo grupę, siekiant rasti tinkamų sprendimų, kaip protingai ir geriau naudoti šias ir panašias Sąjungos pajamas; mano esant nepriimtina, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu iš baudų gautus milijardus eurų, kuriuos sumokėjo Europos konkurencijos normas pažeidusios ir Europos vartotojams pakenkusios didelės įmonės, Sąjunga naudoja ne ekonomikai skatinti ir padėti bedarbiams ir (arba) besivystančioms valstybėms, kurios nuo krizės nukentės labiausiai, o tiesiog perveda šias lėšas į nacionalinius iždus;
Organizuotas nusikalstamumas
71. palankiai vertina tai, kad paskelbtas 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatas dėl pajamų iš organizuoto nusikalstamumo (COM(2008)0766), kuriame aptariamas pajamų iš nusikalstamos veiklos konfiskavimas ir susigrąžinimas, taip pat pritaria Komisijai, kad konfiskacija – vienas veiksmingiausių būdų kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir reikėtų imtis priemonių siekiant padidinti nedidelį konfiskavimo atvejų skaičių ir kuklų susigrąžintų lėšų kiekį;
72. pabrėžia, kad būtina diegti tinkamas ir veiksmingas turto įšaldymo ir konfiskavimo užsienyje priemones, taigi reikėtų svarstyti galimybę išdėstyti galiojančius ES teisės aktus nauja redakcija; pabrėžia, kad reikėtų skubiai įgyvendinti Tarybos sprendimą 2007/845/TVR, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įsteigtų ar paskirtų turto susigrąžinimo tarnybas;
73. dar kartą ragina Komisiją pateikti Parlamentui sistemos ar sistemų, kurias organizuoto nusikalstamumo grupės taiko norėdamos pakenkti Bendrijos finansiniams interesams, išsamią analizę; mano, kad šiuo požiūriu naudingas Europolo atliekamas organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimas, tačiau jo nepakanka;
74. apgailestauja, kad 1995 m. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos 1996 m. ir 2007 m. protokolų vis dar neratifikavo Čekija, Vengrija, Malta ir Lenkija, vieno iš šių protokolų neratifikavo Estija ir Italija, o septyniose valstybėse narėse kilo problemų perkeliant nuostatas į nacionalinę teisę;
o o o
75. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.
2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
Prancūzija, Airija, Švedija, Ispanija, Latvija ir Liuksemburgas; nuo 2008 m. lapkričio mėn. padėtis pagerėjo, Vokietija ir Estija naudoja elektronines laikmenas ir nesiunčia pranešimų popieriuje.
– atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 12 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 9 d. Lenkijos įstatymo dėl parlamento nario ar senatoriaus įgaliojimų vykdymo 7b straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 23 d. Lenkijos įstatymo dėl Europos Parlamento rinkimų 9 ir 142 straipsnius,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 2003 m. birželio 4 d. sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo pakeitimo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6, 7 ir 45 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0205/2009),
A. kadangi per šią kadenciją Parlamentas ir atsakingas Teisės reikalų komitetas svarstė prašymus dėl Lenkijoje išrinktų Parlamento narių imuniteto atšaukimo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais aiškinant teisės nuostatas, kurios gali būti taikytinos šių Parlamento narių atveju,
B. kadangi atsakingas komitetas paragintas visų pirma priimti sprendimą dėl prašymų atšaukti imunitetą, kuriuos privatūs asmenys tiesiogiai pateikė Europos Parlamento Pirmininkui, priimtinumo; kadangi pagal Lenkijos įstatymus privatūs asmenys gali tiesiogiai prašyti Lenkijos parlamentą (Seimą arba Senatą) atšaukti savo nario imunitetą dėl nusikaltimų, kurie gali būti privataus kaltinimo objektas, ir atrodo, jog atitinkamos Lenkijos įstatymų nuostatos aiškiai nenumato visų galimų variantų, kai baudžiamoji byla dėl nusikaltimų keliama pagal nukentėjusiojo skundą,
C. kadangi tos nuostatos taip pat taikomos Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams, tačiau tokių prašymų priimtinumas kelia rimtų abejonių, atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisykles, ypač į 6 straipsnio 2 dalį, kurioje minima "kompetentinga valdžios institucija",
D. kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį atsakingas komitetas gali patikrinti prašymo atšaukti imunitetą priimtinumą, įskaitant nacionalinės valdžios institucijos kompetenciją pateikti tokį prašymą; kadangi, sprendžiant akivaizdžios galiojančių Lenkijos teisės ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatų neatitikties šiuo atžvilgiu klausimą, privačių asmenų prašymus atšaukti imunitetą vis dėlto reikėtų laikyti nepriimtinais,
E. kadangi Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalyje siekiama užtikrinti, kad Parlamentą pasiektų tik tie bylose pateikti prašymai, kuriuos jau išnagrinėjo valstybės narės valdžios institucijos; kadangi toje dalyje Parlamentui taip pat suteikiama garantija, kad jo gaunami prašymai atšaukti imunitetą savo turiniu ir procedūra neprieštarauja nacionaliniams įstatymams, o tai savo ruožtu leidžia užtikrinti, kad priimdamas sprendimą imuniteto klausimu Parlamentas laikysis ir valstybės narės nacionalinės teisės, ir savo paties prerogatyvų; kadangi "valdžios institucijos" sąvoka minima ir kitose Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsnių nuostatose dėl procedūrų imuniteto klausimu,
F. kadangi privačių asmenų pateiktų prašymų atšaukti imunitetą laikymas nepriimtinais yra nepageidautinas, nes tai pažeistų jų teises teismo procese ir neleistų kaltintojams dėl tam tikrų nusikaltimų reikalauti panaikinti imunitetą; kadangi tai galėtų sudaryti neteisingas ir nevienodas sąlygas pareiškėjams,
G. kadangi vis dėlto būtent valstybės narės turėtų numatyti galimybę naudotis tokiomis teisėmis, kalbant apie Europos Parlamento narius, atsižvelgdamos į jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir procedūras,
H. kadangi 2004 m. rugsėjo 29 d. ir 2005 m. kovo 9 d. raštais 25 valstybės narės, remiantis 7 straipsnio 12 dalimi, pakviestos nurodyti valdžios institucijas, kompetentingas pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą; kadangi iki šiol į šį kvietimą atsakė tik Austrija, Belgija, Čekija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė,
I. kadangi atsakingas komitetas savo diskusijose taip pat nagrinėjo galimus imuniteto atšaukimo padarinius tuo atveju, kai atšaukiamas Lenkijoje išrinkto Europos Parlamento nario imunitetas,
J. kadangi tuo atveju, jei Parlamento narį teismas pripažįsta kaltu ir nuteisia už tyčinį nusikaltimą viešojo kaltinimo procese, toks imuniteto atšaukimas reikštų, kad jis automatiškai praranda teisę būti renkamas ir dėl to savo ruožtu praranda vietą Parlamente,
K. kadangi toks automatiškas vietos praradimas de facto yra papildoma bausmė, skiriama kartu su nuosprendžiu,
L. kadangi praktiškai netgi dėl smulkių nusikaltimų galima prarasti teisę būti renkamam, nepaisant nuostatos, kad teisė būti renkamam dėl nusikaltimo gali būti prarasta tik viešojo kaltinimo ir tyčinio nusikaltimo atveju,
M. kadangi Lenkijos Seimo ar Senato nariams netaikoma jokia atitinkama nuostata, t. y. jie tokiais atvejais nepraranda teisės būti renkami,
N. kadangi valstybės narės gali savo nuožiūra numatyti galimybę atsiimti Europos Parlamento nario mandatą ir tokiu atveju atsiranda laisva Parlamento nario vieta; kadangi, nepaisant to, pagal vienodo požiūrio principą, t. y. vieną iš pagrindinių ES teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos panašiais būdais, o Lenkijos Seimo bei Senato nariams ir Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams taikomos akivaizdžiai nevienodos sąlygos, kalbant apie teisės būti renkamam praradimą; kadangi teisės būti renkamam praradimas tiesiogiai ir automatiškai lemia tai, kad atitinkamas narys praranda savo vietą ir negali būti dar kartą išrinktas,
O. kadangi apie šį nevienodą požiūrį Komisijai pranešta žodiniu klausimu, kurį Teisės komiteto vardu pateikė jo pirmininkas, taip pat šis nevienodas požiūris svarstytas Europos Parlamente; kadangi, nepaisant to, teisinė padėtis nepasikeitė,
P. kadangi turėtų būti kuo greičiau užtikrintas vienodas požiūris į nacionalinio parlamento ir Europos Parlamento narius, ypač atsižvelgiant į būsimus 2009 m. rinkimus,
1. ragina Komisiją išnagrinėti nevienodą Lenkijoje išrinktų Europos Parlamento narių ir Lenkijos Seimo bei Senato narių teisinę padėtį ir nedelsiant pradėti bendradarbiauti su kompetentingomis Lenkijos institucijomis siekiant rasti būdų, kaip panaikinti akivaizdžią vieno parlamento narių diskriminaciją kito parlamento narių atžvilgiu, kalbant apie teisę būti renkamiems;
2. be to, prašo Lenkijos Respubliką išnagrinėti dabartinę padėtį, kurioje teisės būti renkamam ir mandato praradimo sąlygos, taikomos minėtų dviejų parlamentų nariams, yra akivaizdžiai nevienodos, ir imtis veiksmų šiai diskriminacijai panaikinti;
3. ragina Komisiją atlikti lyginamąjį tyrimą siekiant nustatyti, ar nevienodas požiūris į nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narius paplitęs valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, ir tyrimo rezultatus pranešti Parlamentui;
4. ragina valstybes nares gerbti ES pilietybės teikiamas teises, tarp jų teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kuri yra labai svarbi rengiantis 2009 m. rinkimams, taip pat gerbti vienodo požiūrio į panašioje padėtyje esančius asmenis principą;
5. prašo valstybes nares, ypač Lenkijos Respubliką, užtikrinti, kad būtų nustatytos procesinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prašymai atšaukti Europos Parlamento narių imunitetą būtų visada perduodami "kompetentingos valdžios institucijos" pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį, taip užtikrinant šalių materialinės ir procesinės teisės, įskaitant nuostatas dėl privačių asmenų procesinių teisių, ir Parlamento prerogatyvų laikymąsi;
6. siekiant išvengti bet kokių abejonių, ragina valstybes nares Parlamentui nurodyti valdžios institucijas, kurios kompetentingos pateikti prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą;
7. dar kartą pabrėžia, kad reikia bendro Europos Parlamento narių statuto, ir šiuo atžvilgiu primena apie 2005 m. birželio 3 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų priimtą įsipareigojimą išnagrinėti Parlamento prašymą persvarstyti atitinkamas 1965 m. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų nuostatas, susijusias su Europos Parlamento nariais, siekiant kuo greičiau padaryti išvadą;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
BŽP valdymas: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos
216k
57k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BŽP valdymo: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos (2008/2223(INI))
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 657/2000 dėl glaudesnio dialogo su žvejybos sektoriumi ir grupėmis, susijusiomis su bendrąja žvejybos politika(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus 71/128/EEB, 1999/478/EB ir 2004/864/EB,
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą 93/619/EB, atnaujintą 2005 m. Komisijos sprendimu 2005/629/EB,
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus 74/441/EEB ir 98/500/EB,
– atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimą 2004/585/EB, įsteigiantį regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(3) , iš dalies pakeistą 2007 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 2007/409/EB(4),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą dėl Regioninių patariamųjų tarybų veiklos peržiūros (COM(2008)0364),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6–0187/2009),
A. kadangi instituciniame bendros žuvininkystės politikos (BŽP) valdyme dalyvauja Komisija, Europos Parlamentas, Taryba, Regionų komitetas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamoji taryba (ŽAPT), Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), Sektorinis socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetas (SSDJŽKK) ir regioninės patariamosios tarybos (RPT),
B. kadangi į BŽP valdymą taip pat įsitraukė valstybių narių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos,
C. kadangi Bendrija dalyvauja įvairiose regioninėse žuvininkystės organizacijose ir sudaro žuvininkystės partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis,
D. kadangi pagal Lisabonos sutartį Parlamentas ir toliau negalės dalyvauti nustatant bendrus sugauti leidžiamus kiekius ir kvotas,
E. kadangi Parlamento narių dalyvavimas regioninių žuvininkystės organizacijų susirinkimuose šiuo metu vyksta ad hoc pagrindu,
F. kadangi bendravimas dėl žuvininkystės susitarimų vykdymo, įskaitant Jungtinių priežiūros komitetų veiklą, galėtų vykti sklandžiau,
G. kadangi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) buvo įsteigtas 1993 m., Žuvininkystės patariamasis komitetas buvo įsteigtas 1971 m. ir 1999 m. jo pavadinimas buvo pakeistas į Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą (ŽAPK), o Sektorinis socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetas (SSDJŽKK) 1999 m. pakeitė nuo 1974 m. egzistavusį Jungtinį komitetą,
H. kadangi šiuo metu visu pajėgumu veikia visos septynios regioninės patariamosios tarybos (RPT),
I. kadangi buvo sukurtas tarp-RPT komitetas (angl. Inter-RAC Committee) tarybų veiklai koordinuoti, kurio atstovai dalyvauja koordinavimo posėdžiuose su Komisija,
J. kadangi pastaruoju metu Komisija atliko ŽAPT ir RPT veiklos vertinimus, bet iki šiol nebuvo įvertinta ŽMTEK veikla,
K. kadangi atlikus ŽAPT veiklos įvertinimą buvo padarytos kelios rekomendacijos veiklai ir pasiūlytos įvairios alternatyvos jo ateities veiklai ilgalaikiu laikotarpiu,
L. kadangi RPT veikla buvo teigiamai įvertinta, tačiau Komisija nurodė kelis veiksmus, nereikalaujančius naujų teisės aktų, siekiant pagerinti jų veikimą,
M. kadangi visos šalys sutiko, kad reikalingas aktyvesnis žvejų ir mokslininkų dialogas, ir RPT ragina labiau integruoti socialinius ir ekonominius aspektus priimant sprendimus,
N. kadangi kai kurios RPT bei Parlamento nariai išreiškė pageidavimą, kad santykiai įgautų oficialesnį pobūdį,
O. kadangi RPT veiklos išplėtimui trukdo ribotas finansavimas bei per didelis biurokratizmas ir per griežtas Komisijos požiūris į fondų, kuriais naudojasi RPT, valdymą ir finansinę kontrolę,
P. kadangi Komisija pažadėjo išklausyti Parlamento, Tarybos ir suinteresuotų šalių nuomonę prieš naujų teisinių taisyklių priėmimą,
Q. kadangi Komisijos atstovai dažnai praleidžia galimybę sudalyvauti RPT darbo grupių susirinkimuose,
R. kadangi jau dabar paaiškėjo, kad nuoseklesnis BŽP taisyklių paisymas – tai suinteresuotų šalių įtraukimo į taisyklių kūrimą ir įgyvendinimą rezultatas,
S. kadangi Bendrijoje yra daugybė skirtingų žuvininkystės rūšių, kiekviena iš jų turi savo išskirtines savybes,
T. kadangi jau dabar vyksta konsultacijos dėl BŽP reformos,
U. kadangi ne visada tinkamai atsižvelgiama į RPT rekomendacijas, ypač tada, kai Vykdomieji komitetai nėra joms pritarę vienbalsiai,
1. ragina suteikti EP Žuvininkystės komiteto nariams stebėtojų statusą Žuvininkystės ministrų taryboje;
2. ragina Tarybą, Komisiją ir Parlamentą užbaigti darbus ir susitarti dėl Parlamento Žuvininkystės komiteto narių dalyvavimo regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) ir kitų tarptautinių institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su Bendrąja žuvininkystės politika (BŽP), atsižvelgiant į jų dabartinį stebėtojų statusą tuose posėdžiuose, kuriuose dėl to buvo susitarta;
3. taip pat ragina Tarybą, kartu su Komisija ir Parlamentu, kad leistų Parlamento Žuvininkystės komiteto nariams dalyvauti jungtinių komitetų posėdžiuose, vykstančiuose pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus, kad jie galėtų atitinkamai plėtoti tuos susitarimus; šiuo požiūriu primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamento įsipareigojimai gerokai išsiplės, kadangi žuvininkystės partnerystės susitarimai turės būti patvirtinti atitinkamos nuomonės procedūra;
4. pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad Komisijos atstovai aktyviai dalyvautų darbo grupių bei RPT vykdomųjų komitetų posėdžiuose;
5. ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie visas konsultacijas, rengiamas BŽP ir jūrų politikos klausimais;
6. ragina Komisiją atlikti ŽMTEK vertinimą;
7. pažymi Komisijos atliktą ŽAPT vertinimą ir tai, kad Komisija šiuo metu laukia pačios ŽAPT parengtų rekomendacijų dėl:
–
aiškesnio jos vaidmens ir tikslų apibrėžimo, kad tikslai turi atsispindėti jos sudėtyje, ji turi būti reprezentatyvi ir skatinti naujesnių valstybių narių atstovų dalyvavimą;
–
darbo metodų, veiklos paskirstymo tarp plenarinių posėdžių ir darbo grupių, jų skaičiaus, kompetencijos srities ir procedūrų;
–
geresnio jai užduodamų klausimų formulavimo;
–
geresnis bendravimas ir informavimas, elektroninių informavimo priemonių naudojimo, tiesioginės prieigos prie duomenų, geresnių vertimo žodžiu ir raštu galimybių;
–
tinkamo finansavimo ir geriausio būdo palaikyti papildomas funkcijas;
8. pabrėžia, kad svarbu vengti veiklos dubliavimosi, ypač su RPT;
9. primena, kad žuvininkystės sektorius vis dar nepakankamai dalyvauja priimant šios srities sprendimus, pabrėžia ŽAPT ir RPT funkcijų bei veiklos skirtumus, kadangi viena iš ŽAPT pareigų yra konsultuoti dėl BŽP, atsižvelgiant į visas Bendrijos politikos sritis, o RPT funkcija – specifinės konsultacijos jų įtakos zonose; šiuo požiūriu laikosi nuomonės, kad skirtingų konsultacinių grupių veikimas kartu padeda užtikrinti suderinamumą su jūrų ir laivyno politika bei su integruotu pakrantės zonų valdymu;
10. ragina Komisiją imtis šių veiksmų RPT atžvilgiu:
–
pagerinti jų matomumą, skatinti platesnį suinteresuotų šalių dalyvavimą;
–
pagerinti jų galimybes naudotis moksline informacija ir duomenimis bendradarbiaujant su ŽMTEK;
–
kuo anksčiau įtraukti jas į konsultavimosi procesą;
–
pateikti rodiklius, leidžiančius įvertinti jų patarimų atitikimą BŽP tikslus ir apklausinėti apie jų naudą;
11. mano, kad šiuo metu RPT negauna adekvataus finansavimo, kuris atitiktų jų vykdomo darbo lygį; pažymi, kad Komisija priėmė finansų valdymo gaires, tačiau mano, kad reikėtų tęsti dialogą šiuo klausimu ir rasti alternatyvų sprendimą dabartinei sistemai;
12. mano, kad platesniam RPT dalyvavimui prireiks jų sudėties peržiūros, tačiau reikėtų išlaikyti žuvininkystės pramonės ir kitų organizacijų pusiausvyrą;
13. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikros organizacijos, priklausančios RPT, prisidengusios "kitų suinteresuotų grupių" kompetencija, reguliariai naudojasi savo, nors ir mažumos, dalyvavimu, blokuodamos žuvininkystės sektoriaus atstovų daugumos palaikomus sprendimus, ir kliudydamos priimti sprendimus konsensusu;
14. ragina stiprinti ryšius tarp RPT, Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto;
15. ragina atskirti techninius ir politinius sprendimus; politinius sprendimus reikėtų priimti laikantis regioninio požiūrio, o techninius – mokslinio požiūrio;
16. prašo Žuvininkystės komiteto laikantis Darbo tvarkos taisyklėse priimtos tvarkos:
–
paskirti Komiteto narį (narius), kurie būtų atsakingi už ryšius su kiekviena RPT ir teiktų ataskaitas apie jų veiklą;
–
užtikrinti, kad RPT atstovai reguliariai, ypač kai darbotvarkėje nagrinėjami klausimai, kuriais jos teikia rekomendacijas arba pataria, būtų kviečiami dalyvauti komiteto darbe, teikti rekomendacijas arba išreikšti savo požiūrį;
–
nustatyti tvarką, pagal kurią Žuvininkystės komiteto, RPT, taip pat tarp-RPT komiteto sekretoriatai palaikytų nuolatinį ryšį, siekiant keistis informacija apie savo veiklą, patarimus ir rekomendacijas;
–
kasmet rengti konferenciją su RPT ir Komisijos atstovais;
17. ragina biudžeto valdymo įstaigas teikti atitinkamą finansavimą pirmiau minėtai veiklai;
18. prašo RPT narius informuoti EP Žuvininkystės komitetą apie savo veiklą, duoti patarimus, teikti rekomendacijas ir kviesti jo narius į posėdžius;
19. ragina, kad naujuose teisės aktuose dėl RPT Parlamento nariams būtų suteiktas oficialus aktyvaus stebėtojo statusas jų posėdžiuose;
20. prašo Komisiją ir tarp-RPT komitetą sutikti su EP Žuvininkystės komiteto narių dalyvavimu jų koordinavimo posėdžiuose;
21. pabrėžia BŽP, kaip standartų, principų ir taisyklių, taikytinų visų Bendrijos vandenų ir visų Bendrijos laivų atžvilgiu, galiojimo užtikrinimo priemonės, svarbą;
22. ragina Komisiją visiškai pripažinti ir gerbti RPT konsultacinę funkciją ir, atsižvelgiant į BŽP reformą, suteikti jiems daugiau valdymo atsakomybės;
23. mano, kad artėjanti BŽP reforma turėtų pasinaudoti RPT konsolidavimu siekiant dar labiau decentralizuoti BŽP, siekiant nustatyti bendrąsias priemones, kurios galėtų būti taikomos skirtingose zonose ir atitiktų skirtingų žuvininkystės ir žvejybos sąlygų konkrečias savybes;
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, regioninėms patariamosioms taryboms, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui, Regionų komitetui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Sektoriniam socialinio dialogo jūrų žvejybos klausimais komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl augalų apsaugos produktų statistikos (11120/2/2008 – C6-0004/2009 – 2006/0258(COD))
– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11120/2/2008 – C6-0004/2009)(1),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0778) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0256/2009),
1. pritaria bendrąjai pozicijai su pakeitimais;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl augalų apsaugos produktų statistikos
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),
kadangi:
(1) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(5), pripažįstama, kad pesticidų, ypač žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos produktų, poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai turi būti dar labiau mažinamas. Jame pabrėžiama, kad būtina siekti tvaresnio pesticidų naudojimo, ir raginama gerokai sumažinti pesticidų keliamą pavojų bei jų naudojimo apimtį, kartu užtikrinant būtiną pasėlių apsaugą.
(2) Komisija savo komunikate Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos link" pripažino, kad reikalinga išsami, suderinta ir naujausia statistika apie pesticidų pardavimą ir naudojimą Bendrijos lygiu. Tokia statistika būtina vertinant Europos Sąjungos tvaraus vystymosi politiką ir apskaičiuojant tinkamus dėl pesticidų naudojimo kylančio pavojaus sveikatai ir aplinkai rodiklius.
(3) Suderinta ir palyginama Bendrijos statistika apie pesticidų pardavimą ir naudojimą yra būtina rengiant ir stebint Bendrijos teisės aktus bei politiką, susijusius su Tausiojo pesticidų naudojimo temine strategija.
(4) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką(6) poveikis bus akivaizdus tik gerokai po 2006 m., kai bus baigtas pirmasis veikliųjų medžiagų, skirtų naudoti biocidiniuose produktuose, įvertinimas, todėl nei Komisija, nei dauguma valstybių narių šiuo metu neturi pakankamai žinių ar patirties, kad galėtų pasiūlyti tolesnes priemones dėl biocidų. Todėl šio reglamento taikymo sričiai turėtų priklausyti tik augalų apsaugos produktai, kuriems taikomas ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../... [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką](7) ir kurių duomenų rinkimo patirtis jau yra didelė.
(5) Kaip rodo daugiametė Komisijos patirtis augalų apsaugos produktų pardavimo ir naudojimo duomenų rinkimo srityje, būtina Bendrijos lygiu suderinta metodika, skirta rinkti statistinius duomenis pateikimo į rinką etape ir iš naudotojų. Be to, siekiant apskaičiuoti tikslius pavojaus rodiklius atsižvelgiant į Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos tikslus, statistika turi būti tiksli iki pat veikliųjų medžiagų lygio.
(6) Atliekant Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos poveikio vertinimą buvo įvertinti įvairūs duomenų rinkimo būdai, iš kurių labiausiai rekomenduojamas taikyti buvo privalomasis duomenų rinkimas. Taikant šį būdą būtų galima greitai ir ekonomiškai kaupti tikslius ir patikimus duomenis apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką ir naudojimą.
(7) 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos(8) yra orientacinis šio reglamento nuostatų pagrindas. Visų pirma jame reikalaujama laikytis bešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonominio efektyvumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo principų.
(8) Duomenų, kuriems taikomas statistinių duomenų konfidencialumo principas, perdavimas reglamentuotas Reglamente (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai(9) išdėstytose taisyklėse. Pagal šiuos reglamentus taikomos priemonės užtikrina fizinę ir loginę konfidencialių duomenų apsaugą ir užtikrina, kad rengiant ir platinant Bendrijos statistinius duomenis jie nebūtų neteisėtai atskleidžiami bei naudojami ne statistikos reikmėms.
(9) Būtina komercinės vertės duomenų konfidencialumo apsauga turėtų būti užtikrinama, be kitų priemonių, atitinkamai apibendrinant tuos duomenis prieš juos skelbiant.
(10) Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą, augalų apsaugos produktų statistika turėtų būti rengiama per nustatytą laikotarpį nuo ataskaitinių metų pabaigos, laikantis konkrečios klasifikacijos ir suteikiant jai atitinkamą formą, kaip nurodyta šio reglamento prieduose.
(11) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(10).
(12) Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti naudojimo plotą ir pritaikyti III priedą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
(13) Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Bendrijos statistikos apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką ir naudojimą sistemingo rengimo bendrą sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.
(14) Buvo konsultuojamasi su Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas(11) įsteigtu Statistikos programų komitetu,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas, taikymo sritis ir tikslai
1. Šiame reglamente nustatoma Bendrijos statistikos apie pesticidų, kurie yra augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta 2 straipsnio a punkto i papunktyje, pateikimą į rinką ir naudojimą sistemingo rengimo bendra sistema.
2. Statistika rengiama apie:
–
kasmet į rinką pateiktų augalų apsaugos produktų kiekį (remiantis I priedu);
–
metinį žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos produktų kiekį (remiantis II priedu).
3. Statistika visų pirma kartu su kitais atitinkamais duomenimis rengiama ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos …/…/EB [nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo](12), 14 straipsnyje nurodytais tikslais.
2 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente vartojami šie apibrėžimai:
a)
"augalų apsaugos produktai" – augalų apsaugos produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 2 straipsnio 1 dalyje;
b)
"medžiagos" – medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 3 straipsnio 2 punkte, įskaitant veikliąsias medžiagas, apsaugines medžiagas ir sinergiklius;
c)
"veikliosios medžiagos" – veikliosios medžiagos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 2 straipsnio 2 dalyje;
d)
"apsauginės medžiagos" – apsauginės medžiagos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 2 straipsnio 3 dalies a punkte;
e)
"sinergikliai" – sinergikliai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. …/…. [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 2 straipsnio 3 dalies b punkte;
f)
"pateikimas į rinką" ‐ pateikimas į rinką, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. …./… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 3 straipsnio 8 punkte;
g)
"registracijos liudijimo turėtojas" – registracijos liudijimo turėtojas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 3 straipsnio 20 punkte;
h)
"naudojimas žemės ūkyje" – augalų apsaugos produkto naudojimas, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su augalų produktų gamyba vykdant ekonominę veiklą žemės ūkio valdoje;
i)
"profesionalus naudotojas" – profesionalus naudotojas, kaip apibrėžta Direktyvos …/…/EB [nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo] 3 straipsnio 1 punkte;
j)
"žemės ūkio valda" – žemės ūkio valda, kaip apibrėžta ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. …/… [dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo](13).
3 straipsnis
Duomenų rinkimas, perdavimas ir tvarkymas
1. Valstybės narės renka I ir II prieduose išvardytoms charakteristikoms apibrėžti reikalingus duomenis pasitelkdamos:
–
tyrimus,
–
įsipareigojimus, susijusius su augalų apsaugos produktų pateikimu į rinką; visų pirma įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. …/... [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 67 straipsnį;
–
įsipareigojimus, taikomus profesionaliems naudotojams, remiantis augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos įrašais; visų pirma įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 67 straipsnį,
–
administracinius šaltinius arba
–
derindamos šias priemones, įskaitant statistinio įvertinimo procedūras, grindžiamas specialistų išvadomis ar modeliais.
2. Valstybės narės pagal I ir II prieduose nurodytus tvarkaraščius ir juose nurodytu periodiškumu perduoda Komisijai (Eurostatui) statistinius rezultatus, įskaitant konfidencialius duomenis. Duomenys pateikiami pagal III priede nurodytą klasifikaciją.
3. Valstybės narės perduoda duomenis elektronine forma, suderinta su atitinkamu techniniu formatu, kurį Komisija (Eurostatas) turi priimti 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, Komisija (Eurostatas) prieš skelbdama(s) duomenis juos apibendrina pagal chemines klases arba produktų kategorijas, nurodytas III priede, tinkamai atsižvelgdama(s) į konfidencialių duomenų apsaugos lygį konkrečios valstybės narės lygmeniu. Pagal Reglamento (EB) Nr. 322/97 15 straipsnį, nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija (Eurostatas) naudoja konfidencialius duomenis tik statistikos tikslais.
4 straipsnis
Kokybės vertinimas
1. Šiame reglamente perduotiniems duomenims taikomi tokie kokybės vertinimo kriterijai:
–
"tinkamumas" reiškia statistikos atitikties esamiems ir potencialiems naudotojų poreikiams laipsnį;
–
"tikslumas" reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms vertėms;
–
"pateikimas laiku" nurodo, koks laiko tarpas skiria galimybę pasinaudoti informacija nuo įvykio ar reiškinio, kurį ji apibūdina;
–
"punktualumas" nurodo laiko tarpą, kuris skiria duomenų paskelbimo datą nuo datos, kurią jie turėjo būti pateikti;
–
"prieinamumas" ir "aiškumas" nurodo sąlygas ir būdus, kuriais vartotojai gali gauti duomenis, juos naudoti ir aiškinti;
–
"palyginamumas" reiškia taikomų statistinių sąvokų bei vertinimo priemonių ir procedūrų skirtumų poveikio vertinimą, kai lyginami geografinių vietovių, sektorinių sričių ar skirtingų laiko intervalų statistiniai duomenys;
–
"suderinamumas" nurodo duomenų tinkamumą juos patikimai grupuoti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.
2. Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) perduotų duomenų kokybės ataskaitas, kaip nurodyta I ir II prieduose. Komisija (Eurostatas) įvertina perduotų duomenų kokybę.
5 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija patvirtina atitinkamą duomenų perdavimo techninį formatą laikydamasi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
2. Komisija patvirtina II priedo 2 skirsnyje nurodyto "naudojimo ploto" apibrėžimą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinama pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
3. Komisija gali iš dalies pakeisti III priede nurodytą suderintą medžiagų klasifikaciją siekdama pritaikyti ją prie veikliųjų medžiagų sąrašo, patvirtinto pagal Reglamento (EB) Nr. …/… [dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką] 78 straipsnio 3 dalį, pakeitimų. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
6 straipsnis
Komiteto darbo tvarka
1. Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo ║ 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo ║ 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
7 straipsnis
Ataskaita
Komisija kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo. Šioje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė, kaip nurodyta 4 straipsnyje, verslui, žemės ūkio valdoms ir nacionalinėms administracijoms tenkanti našta ir šios statistikos nauda atsižvelgiant į Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, visų pirma į 1 straipsnyje išdėstytus tikslus. Tam tikrais atvejais joje pateikiami pasiūlymai, kaip toliau gerinti duomenų kokybę ir mažinti verslui, žemės ūkio valdoms ir nacionalinėms administracijoms tenkančią naštą.
Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip …m.(14) sausio 1 d.
8 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Statistika apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką
1 SKIRSNIS
Aprėptis
Statistika apima III priede išvardytas medžiagas, kurių yra į kiekvienos valstybės narės rinką pateiktuose augalų apsaugos produktuose. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo tais atvejais, kai produktas pagerinamas arba registracija perduodama kitam registracijos liudijimo turėtojui.
2 SKIRSNIS
Kintamieji rodikliai
Kaupiami duomenys apie kiekvienos III priede išvardytos medžiagos, kurios yra į rinką pateiktuose augalų apsaugos produktuose, kiekį.
3 SKIRSNIS
Ataskaitose naudojami mato vienetai
Duomenys matuojami medžiagų kilogramais.
4 SKIRSNIS
Ataskaitinis laikotarpis
Ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
5 SKIRSNIS
Pirmas ataskaitinis laikotarpis, periodiškumas ir rezultatų perdavimas
1. Pirmas ataskaitinis laikotarpis yra antrieji kalendoriniai metai nuo ...(15).
2. Valstybės narės duomenis teikia kiekvienais kalendoriniais metais, praėjus pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui.
3. Duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.
6 SKIRSNIS
Kokybės ataskaita
Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia 4 straipsnyje nurodytą kokybės ataskaitą, nurodydamos:
–
duomenų rinkimo metodiką;
–
susijusius kokybės aspektus pagal pasirinktą duomenų rinkimo metodiką;
–
įvertinimo, apibendrinimo ir neįtraukimo metodų apibūdinimą.
Ši ataskaita Komisijai (Eurostatui) perduodama per 15 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.
II PRIEDAS
Statistika apie žemės ūkyje naudojamus augalų apsaugos produktus
1 SKIRSNIS
Aprėptis
1. Statistika apima III priede išvardytas medžiagas, kurių yra žemės ūkyje kiekvienai atrinktai kultūrai naudojamuose augalų apsaugos produktuose kiekvienoje valstybėje narėje.
2. Kiekviena valstybė narė atrenka kultūras, kurias turi apimti statistika per 5 skirsnyje apibrėžtą penkerių metų laikotarpį. Atranka atliekama atsižvelgiant į valstybėje narėje auginamas kultūras ir naudojamas medžiagas.
Atrenkant kultūras atsižvelgiama į nacionaliniams veiksmų planams svarbiausias kultūras, kaip nurodyta Direktyvos …/…/EB [nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo] 4 straipsnyje.
2 SKIRSNIS
Kintamieji rodikliai
Kaupiami tokie kiekvienos atrinktos kultūros kintamieji rodikliai:
a)
kiekvienos III priede išvardytos medžiagos, kurios yra šiai kultūrai naudojamuose augalų apsaugos produktuose, kiekis ir
b)
kiekvienos medžiagos naudojimo plotas.
3 SKIRSNIS
Ataskaitose naudojami mato vienetai
1. Naudojamų medžiagų kiekis matuojamas kilogramais.
2. Naudojimo plotai matuojami hektarais.
4 SKIRSNIS
Ataskaitinis laikotarpis
1. Ataskaitinis laikotarpis iš esmės yra daugiausia 12 mėnesių laikotarpis, kuris apima visą su kultūra susijusią augalų apsaugą.
2. Ataskaitoje ataskaitinis laikotarpis – metai, kada buvo pradėtas nuimti derlius.
5 SKIRSNIS
Pirmas ataskaitinis laikotarpis, periodiškumas ir rezultatų perdavimas
1. Kiekvienu penkerių metų laikotarpiu valstybės narės kaupia statistiką apie augalų apsaugos produktų naudojimą kiekvienai atrinktai kultūrai per 4 skirsnyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį.
2. Valstybės narės gali pasirinkti ataskaitinį laikotarpį bet kuriuo metu per penkerių metų laikotarpį. Rinktis galima atskirai pagal kiekvieną atrinktą kultūrą.
3. Pirmas penkerių metų laikotarpis prasideda pirmaisiais kalendoriniais metais nuo … (16).
4. Valstybės narės teikia duomenis apie kiekvieną penkerių metų laikotarpį.
5. Duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami per 12 mėnesių nuo kiekvieno penkerių metų laikotarpio pabaigos.
6 SKIRSNIS
Kokybės ataskaita
Valstybės narės, perduodamas rezultatus, pateikia Komisijai (Eurostatui) 4 straipsnyje nurodytą kokybės ataskaitą, nurodydamos:
–
imčių metodikos sudarymą;
–
duomenų rinkimo metodiką;
–
santykinės stebimų kultūrų svarbos įvertinimą atsižvelgiant į bendrą naudotų augalų apsaugos produktų kiekį;
–
susijusius kokybės aspektus pagal pasirinktą duomenų rinkimo metodiką;
–
duomenų apie per penkerių metų laikotarpį naudotus augalų apsaugos produktus ir apie per atitinkamus penkerius metus į rinką pateiktus augalų apsaugos produktus palyginimą.
2008 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 66 E, 2009 3 20, p. 98) ir 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 38 E, 2009 2 17, p. 1) ir 2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento pozicija ║.
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (nauja redakcija) (COM(2008)0399 – C6-0277/2008 – 2008/0151(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0399),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0277/2008),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2008 m. spalio 9 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6–0096/2009),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (nauja redakcija)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/125/EB.)
PRIEDAS
Komisijos pareiškimas
Komisija pareiškia, kad pritarimas pasiūlymui išplėsti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, taikymo sritį neturės įtakos šiuo metu nustatomos darbo programos įgyvendinimui.
Be to, Komisija deramai atsižvelgs į su direktyva susijusią patirtį, nustatydama darbo programą ir siūlydama naujas įgyvendinimo priemones pagal nauja redakcija išdėstytą direktyvą. Laikydamasi direktyvos 15 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatų ir geresnio reglamentavimo principų Komisija visų pirma sieks užtikrinti, kad būtų išlaikyta bendra gaminius reglamentuojančių ES teisės aktų darna.
Be to, Komisija, vertindama direktyvos taikymo srities išplėtimo įtraukiant su energija nesusijusius gaminius tinkamumą pagal 21 straipsnį, svarstys, ar reikia koreguoti svarbių tokių gaminių aplinkosaugos parametrų nustatymo ir reglamentavimo metodiką.
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos (COM(2008)0311 – C6-0203/2008 – 2008/0098(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0311),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0203/2008),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0068/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),
kadangi:
(1) Laikantis valstybių narių taisyklių statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad nekeltų pavojaus gyventojų, naminių gyvūnų ir nuosavybės saugai, nekenktų gamtinei arba žmogaus sukurtai aplinkai.
(2) Šios taisyklės turi tiesioginės įtakos statybos produktų reikalavimams. Savo ruožtu į reikalavimus atsižvelgiama nustatant nacionalinius produktų standartus, statybos produktų nacionalinius techninius liudijimus bei kitas nacionalines technines specifikacijas ir jiems taikomas nuostatas. Dėl tokios reikalavimų įvairovės kyla kliūčių prekybai Bendrijoje.
(3) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo(4) siekta panaikinti technines kliūtis prekybai statybos produktais ir palengvinti jų laisvą judėjimą vidaus rinkoje.
(4) Siekiant šio tikslo Direktyvoje 89/106/EEB buvo nustatyti darnieji statybos produktų standartai ir Europos techninio liudijimo išdavimo nuostatos.
(5) Direktyvą 89/106/EEB reikia pakeisti, siekiant galiojančią sistemą supaprastinti ir išaiškinti, o taikomas priemones paversti skaidresnėmis ir veiksmingesnėmis.
(6) Būtina nustatyti paprastesnes eksploatacinių savybių deklaracijų rengimo procedūras, siekiant palengvinti MVĮ, ypač mikroįmonėms, tenkančią finansinę naštą.
(7) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 339/93(5), ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančiu Sprendimą 93/465/EEB(6) nustatoma horizontali produktų rinkodaros vidaus rinkoje teisinė sistema. Todėl šiuo reglamentu turi būti atsižvelgta į šią teisinę sistemą.
(8)Produktai, pagaminti statybvietėje, neturėtų būti laikomi patenkančiais į sampratos apie statybos produktų tiekimą į Bendrijos rinką aprėptį. Gamintojams, kurie įkonstruoja savo statybos produktus į statinius, turėtų būti leidžiama deklaruoti šių produktų eksploatacines savybes pagal šį reglamentą, tačiau šie gamintojai neturėtų būti įpareigojami tai daryti.
(9) Technines kliūtis statybos srityje galima pašalinti tik nustačius darniąsias technines specifikacijas statybos produktų eksploatacinėms savybėms vertinti.
(10)Statybos produkto eksploatacinės savybės apibūdinamos ne tik techninių savybių ir esminių charakteristikų požiūriu, bet ir sveikatos bei saugos aspektais, susijusiais su produkto naudojimu visą jo būvio ciklą.
(11) Į darniąsias technines specifikacijas turėtų būti įtraukti bandymai, skaičiavimas ir kiti būdai, darniuosiuose standartuose ir Europos vertinimo dokumentuose (EVD) nurodyti, kaip skirti vertinti su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusias eksploatacines savybes.
(12) Valstybių narių metodai, nurodyti statinių reikalavimuose, ir kitos nacionalinės su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusios taisyklės atitinka darniąsias technines specifikacijas.
(13) Būtina nustatyti esminius statinių reikalavimus, kuriais remiantis būtų ruošiami įgaliojimai bei darnieji standartai ir rengiami statybos produktų EVD.
(14)Siekiant įvertinti tvarų išteklių naudojimą ir statybos darbų poveikį aplinkai turėtų būti naudojamos produktų atitikties aplinkosaugos reikalavimams deklaracijos (GAARD, angl. EPD).
(15)Kur tinkama, turėtų būti skatinama naudoti darniuosiuose standartuose su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusias eksploatacinių savybių klases, kad būtų atsižvelgta į skirtingus esminių statinių reikalavimų tam tikriems statiniams lygius ir į klimato, geologinius bei geografinius skirtumus ir įvairias kitas valstybėse narėse vyraujančias sąlygas. Kai Komisija dar nenustačiusi minėtųjų klasių, Europos standartizacijos įstaigoms turėtų būti suteikta teisė nustatyti minėtąsias klases remiantis persvarstytais įgaliojimais.
(16) Prireikus darniosiose techninėse specifikacijose reikėtų nustatyti su esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių lygius, kuriuos turėtų atitikti statybos produktai valstybėse narėse, kad būtų atsižvelgta į skirtingus esminių statinių reikalavimų tam tikriems statiniams lygius ir į klimato, geologinius bei geografinius skirtumus ir įvairias kitas valstybėse narėse vyraujančias sąlygas.
(17) Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) pagal 2003 m. kovo 28 d. pasirašytas bendrąsias Komisijos ir šių dviejų institucijų bendradarbiavimo gaires(7) yra pripažinti kompetentingomis organizacijomis darniesiems standartams nustatyti.
(18) Šie darnieji standartai turėtų būti tinkama priemonė darniam su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimui. Darnieji standartai turėtų būti nustatyti ir taikomi tam tikroms statybos produktų grupėms, remiantis pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(8) 6 straipsnį Komisijos priimtais įgaliojimais. Komisija turėtų imtis veiksmų siekdama išplėsti produktų, kuriems taikomi darnieji standartai, grupę.
(19)Būtina, kad pagrindinių profesijų, susijusių su statybos produktų projektavimu, gamyba ir sklaida, atstovaujamosios įstaigos dalyvautų Europos techninėse įstaigose, siekiant užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai ir skaidriai, ir siekiant užtikrinti rinkos veiksmingumą.
(20)Siekiant užtikrinti, kad gamintojo teikiama informacija būtų suprantama, eksploatacinių savybių deklaracija turėtų būti rengiama valstybės narės, kurioje produktas pateikiamas rinkai, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų. Jei valstybė narė turi kelias oficialiąsias kalbas, kalba, kuria rengiama eksploatacinių savybių deklaracija, turėtų būti pasirenkama gavėjui sutikus.
(21) Direktyvoje 89/106/EEB nustatytos su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo procedūros, nenurodytos darniuosiuose standartuose, turėtų būti supaprastintos, kad būtų skaidresnės ir kad statybos produktų gamintojų sąnaudos sumažėtų.
(22) Kad statybos produktų gamintojai ir importuotojai galėtų parengti statybos produktų, kuriems netaikomi arba nevisiškai taikomi darnieji standartai, eksploatacinių savybių deklaraciją, būtina nustatyti Europos techninį vertinimą.
▌
(23) Statybos produktų gamintojams ir importuotojams turėtų būti leista prašyti atlikti jų produktų Europos techninį vertinimą, remiantis Direktyva 89/106/EEB nustatytomis Europos techninio liudijimo rekomendacijomis. Todėl reikia užtikrinti, kad šios rekomendacijos, kaip EVD, galiotų ir toliau.
(24) EVD ▌ turėtų parengti ir Europos techninį vertinimą išduoti valstybių narių skiriamos techninio vertinimo įstaigos (TVĮ). Siekiant užtikrinti, kad TVĮ turi šioms užduotims vykdyti reikalingų žinių, jų skyrimo reikalavimai turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu. Todėl taip pat svarbu, kad TVĮ reguliariai vertintų kitų valstybių narių TVĮ.
(25) TVĮ turėtų įsteigti organizaciją, kuri koordinuotų EVD ▌rengimo ir Europos techninių vertinimų išdavimo procedūras bei užtikrintų jų skaidrumą. Ši organizacija visų pirma turėtų užtikrinti, kad būtų gerai informuojami gamintojai ir prireikus kad TVĮ sudarytos darbo grupės išklausytų gamintojo nurodytą nepriklausomą mokslinį ekspertą ir (arba) profesinę organizaciją.
(26)Iš esminių charakteristikų reikėtų išskirti charakteristikas, kurioms minimalius eksploatacinių savybių lygių arba klasių reikalavimus pagal atitinkamą komiteto procedūrą nustato Komisija, ir charakteristikas, kurios taikomos neatsižvelgiant į tai, kur statybos produktas pateiktas rinkai.
(27) Laikantis atitinkamų darniųjų techninių specifikacijų, prie rinkai pateikiamų statybos produktų, kuriems nustatyti darnieji standartai arba kuriems išduotas Europos techninis vertinimas, privaloma pridėti su esminėmis produkto charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių deklaraciją.
▌
(28) Būtina nustatyti paprastesnes eksploatacinių savybių deklaracijos rengimo procedūras, siekiant palengvinti MVĮ, ypač mikroįmonėms, tenkančią finansinę naštą.
(29) Siekiant užtikrinti, kad eksploatacinių savybių deklaracija būtų tiksli ir patikima, statybos produktų eksploatacinės savybės turėtų būti vertinamos ir produkcija gamykloje kontroliuojama pagal atitinkamą statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemą.
(30) Atsižvelgiant į statybos produktų specifiškumą ir į ypatingai didelį jų vertinimui skirtą dėmesį sistemoje, Sprendime Nr. 768/2008/EB numatytos atitikties vertinimo procedūros ir moduliai šiems produktams yra netinkami. Todėl reikėtų nustatyti specifinius su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo metodus.
(31) Dėl skirtingos statybos produktų ženklinimo CE ženklu prasmės, palyginti su bendraisiais Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytais principais, turėtų būti priimtos specifinės nuostatos, kad prievolė statybos produktus ženklinti CE ženklu būtų aiški ir aiškios šio ženklinimo pasekmės.
(32) Ženklindamas arba nurodydamas ženklinti CE ženklu statybos produktą, gamintojas, įgaliotasis atstovas ar importuotojas turėtų prisiimti atsakomybę už šio produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms.
(33) CE ženklu turėtų būti ženklinami visi statybos produktai, kurių eksploatacinių savybių deklaraciją gamintojas parengė laikydamasis šio reglamento. ▌
(34) CE ženklas turėtų būti vienintelis ▌statybos produkto atitikties deklaruotoms eksploatacinėms savybėms ir taikomiems Bendrijos derinimo teisės aktų reikalavimams ženklas. Vis dėlto gali būti naudojami ir kiti ženklai, jei jie padeda gerinti statybos produktų naudotojų apsaugą ir nėra reglamentuojami Bendrijos derinimo teisės aktuose.
(35) Siekiant išvengti nereikalingų statybos produktų, kurių eksploatacinės savybės buvo tinkamai įrodytos patikimais ankstesnių bandymų rezultatais arba kitais turimais duomenimis, bandymų, gamintojui turėtų būti leista, laikantis darniosiose techninėse specifikacijose arba Komisijos sprendime nustatytų sąlygų, deklaruoti tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę be bandymų arba be papildomų bandymų.
(36) Siekiant išvengti jau atliktų bandymų kartojimo, statybos produkto gamintojui turėtų būti leista naudoti trečiųjų šalių atliktų bandymų rezultatus.
(37) Siekiant sumažinti mikroįmonių sąnaudas produktus pateikiant rinkai, reikia nustatyti supaprastintas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo procedūras, kai atitinkami produktai nekelia rimto susirūpinimo sauga.
(38)Siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, svarbu, kad supaprastintos tam tikro lygio ar klasės eksploatacinių savybių deklaravimo neatliekant bandymų ar neatliekant papildomų bandymų procedūros nebūtų taikomos importuotojams, kurie produktus pateikia rinkai naudodami savo pavadinimą arba prekės ženklą arba taip pakeičia jau rinkai pateiktą statybos produktą, kad tai galėtų turėti įtakos jo atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms. Tai taikoma naudojant patikimus ankstesnių bandymų rezultatus ar kitus esamus duomenis bei trečiųjų šalių gautus bandymų rezultatus. Ji taip pat taikoma mikroįmonėms taikomai supaprastintai procedūrai.
(39) Kai statybos produktai projektuojami ir gaminami individualiai, gamintojui turi būti leista eksploatacinių savybių pastovumui įvertinti ir patikrinti naudoti supaprastintas procedūras, kai galima įrodyti, kad rinkai pateiktas produktas atitinka taikomus norminius reikalavimus.
(40) Svarbu užtikrinti, kad nacionalinės techninės taisyklės būtų prieinamos, kad įmonės, ypač ║MVĮ, galėtų surinkti patikimą ir tikslią informaciją apie valstybėje narėje, kurioje jos ketina pateikti produktus rinkai, taikomus įstatymus. Todėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2008, kuriuo nustatomos tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymo kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems produktams procedūros ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 3052/95/EB(9), įsteigtuose produktų kontaktiniuose centruose turėtų būti informuojama apie tam tikro tipo statybos produkto įkonstravimo, surinkimo arba instaliavimo taisykles. Be to, jie turėtų sugebėti visiems gamintojams teikti visą informaciją, susijusią su esama skundų tvarka, jei užginčijamos teisės ženklinti gamintojo produktą ar kelis produktus CE ženklu suteikimo sąlygos, ypač su atitinkama skundų tvarka, susijusia su sprendimais, priimtais po įvertinimo.
(41) Siekiant užtikrinti lygiavertį ir nuoseklų Bendrijos derinimo teisės aktų taikymą, valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą. Reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su produktų prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, nustatomi svarbiausi tokios rinkos priežiūros veikimo reikalavimai.
(42) Valstybių narių atsakomybė už saugą, sveikatą ir kitus klausimus, kuriems jų teritorijoje taikomi esminiai statinių reikalavimai, turėtų būti nustatyta apsaugos straipsnyje, kuriame būtų išdėstytos atitinkamos apsaugos priemonės.
(43) Kadangi visoje Bendrijoje būtina užtikrinti statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą atliekančių įstaigų vienodą veikimo lygį ir kadangi visos tokios įstaigos turėtų vykdyti savo funkcijas tuo pačiu mastu ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis, reikėtų nustatyti reikalavimus eksploatacinių savybių vertinimo įstaigoms, kurios, taikant šį reglamentą, siekia būti notifikuotos. Taip pat reikėtų priimti nuostatas, užtikrinančias tinkamos informacijos apie šias įstaigas prieinamumą ir jų stebėjimą.
(44) Siekiant užtikrinti tinkamą statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus valdžios institucijoms, atsakingoms už Komisijos ir kitų valstybių narių informavimą apie šias užduotis atliekančias įstaigas.
(45) Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. pasiekti tinkamą statybos produktų vidaus rinkos veikimą nustatant darniąsias technines specifikacijas, nurodančias statybos produktų eksploatacines savybes, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas ║ būtina nurodytam tikslui apsiekti.
(46) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(10).
(47) Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti: sąlygas, kuriomis eksploatacinių savybių deklaracija galėtų būti prieinama interneto svetainėje; laikotarpį, kurį gamintojai, importuotojai ir platintojai turėtų saugoti techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaraciją; su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių klases; konkrečiam statybos produktui arba statybos produktų grupei taikomą eksploatacinių savybių vertinimo ir deklaruojamų eksploatacinių savybių pastovumo tikrinimo sistemą; Europos techninio vertinimo formą; TVĮ vertinimo procedūras; ir pakeisti I–VI priedus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir (arba) papildyti šį reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
(48)Reikėtų atsižvelgti į galiojančius įgaliojimus rengti darniuosius Europos standartus. CEN turėtų parengti standartus, kuriais būtų paaiškintas 7 esminis statinių reikalavimas "Tvarus gamtos išteklių naudojimas".
(49)Taikant 7 esminį statinių reikalavimą turėtų būti atsižvelgiama į statinių, jų medžiagų ir dalių perdirbamumą po nugriovimo, statinių ilgaamžiškumą ir statiniams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimą.
(50) Kadangi reikia laiko, kol bus sukurta sistema tinkamam šio reglamento veikimui užtikrinti, jo taikymas turėtų būti atidėtas, išskyrus tas nuostatas, kurios susijusios su TVĮ, notifikuojančiųjų institucijų ir notifikuotų įstaigų skyrimu, TVĮ organizacijos sukūrimu ir Nuolatinio komiteto įsteigimu.
(51)Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos su suinteresuotaisiais subjektais turėtų pradėti informavimo kampanijas siekdamos informuoti statybos sektorių, ypač ūkinės veiklos vykdytojus ir naudotojus, apie bendros techninės kalbos sukūrimą, atsakomybės paskirstymą tarp atskirų ūkinės veiklos vykdytojų, statybos produktų ženklinimą CE ženklu ir esminių statinių reikalavimų ir eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemų persvarstymą.
(52)Komisija per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl Europos standartizacijos sistemos persvarstymo siekiant padidinti visos sistemos skaidrumą, visų pirma užtikrinti darnų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos standartizacijos institucijų techniniuose komitetuose ir išvengti jų interesų konfliktų. Tuo pat metu reikėtų imtis priemonių siekiant parengti Europos standartus ir juos išversti į visas Europos Sąjungos oficialiąsias kalbas ir ypač išversti MVĮ skiriamas gaires,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu, nustatant su statybos produktų esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių formulavimo ir CE ženklo naudojimo ant šių produktų taisykles, nustatomos statybos produktų rinkodaros sąlygos.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys:
1. "statybos produktas" – produktas arba rinkinys, kuris gaminamas ir pateikiamas rinkai, kad būtų ilgam laikui įkonstruotas į statinį arba jo dalis taip, kad jį išmontavus pablogėtų statinio eksploatacinės savybės, o produktui išmontuoti arba pakeisti būtų reikalingi statybos darbai;
2.
"statybos produktas, kuriam visiškai netaikomas ar iš dalies taikomas darnusis standartas" – tai toks statybos produktas, kurio esminės charakteristikos ir eksploatacinės savybės negali būti visiškai įvertintos remiantis esamu darniuoju standartu, kadangi, inter alia:
produktui apibūdinti netinka viena ar daugiau techninių apibrėžčių, taikomų charakteristikoms, įtrauktoms į tokį darnųjį standartą;
c)
vienai ar daugiau produkto esminių charakteristikų nėra taikomas joks minėtasis darnusis standartas arba;
d)
vieno ar daugiau bandymų metodų, būtinų vertinant produkto eksploatacines savybes, nėra arba jie netaikomi;
3.
"statinys" – pastatai ir civiliniai inžineriniai statiniai;
4.
"esminės charakteristikos" – su esminiais statinių reikalavimais, išvardytais I priede, susijusios statybos produkto charakteristikos. Iš šių esminių charakteristikų, nurodytų darniosiose techninėse specifikacijose, išskiriamos:
a)
charakteristikos, kurių esama ten, kur gamintojas ar importuotojas ketina produktą pateikti rinkai; ir
b)
charakteristikos, apie kurias reikia pranešti neatsižvelgiant į tai, kur produktas pateikiamas rinkai, ir kurioms nustatyti minimalūs eksploatacinių savybių lygių arba klasių reikalavimai, taikomi visoms V priedo 1 lentelėje nurodytoms produktų grupėms, ir atsižvelgiant į Europos standartizacijos įstaigų paraiškos tipą, gavus Komisijos ir 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto Nuolatinio statybos komiteto sutikimą.
Prireikus kiekvienai V priedo 1 lentelėje nurodytai statybos produktų grupei Komisija pagal 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu nustato šio punkto b papunktyje nurodytas charakteristikas; jos, inter alia, susijusios su visuotinio intereso klausimais, pvz., aplinka, sauga ir galimų pavojų sveikatai, gresiančių per visą statybos produkto būvio ciklą, vertinimu;
5.
"produkto eksploatacinės savybės" – su esminėmis individualiomis charakteristikomis, išreikštomis verte, lygiu, klase ar viršutine riba, ar apibūdinimu, susijusios eksploatacinės savybės;
6.
"ribinis lygis" – tai minimali produkto eksploatacinių savybių vertė. Ribinis lygis gali būti techninio ar norminio pobūdžio ir taikomas vienai charakteristikai ar charakteristikų grupei;
7.
"klasė" – tai produkto eksploatacinių savybių kategorija, kurią riboja minimali ir maksimali eksploatacinių savybių vertė. Klasė gali būti taikoma vienai charakteristikai ar charakteristikų grupei;
8.
"darniosios techninės specifikacijos" – darnieji standartai ir Europos vertinimo dokumentai;
9.
"Europos techninis vertinimas" – tai vertinimas, grindžiamas Europos vertinimo dokumentu ir taikomas statybos produktams, kuriems netaikomas arba nevisiškai taikomas darnusis standartas;
10.
"darnusis standartas" – standartas, priimtas vienos iš Direktyvos 98/34/EB I priede išvardytų Europos standartizacijos įstaigų, remiantis Komisijos pateiktu prašymu ir laikantis šios direktyvos 6 straipsnio;
11.
"Europos vertinimo dokumentas" – dokumentas, kurį priima techninio vertinimo įstaigų organizacija, siekdama išduoti Europos techninį vertinimą, ir kuris susijęs su produktu, kuriam netaikomas arba nevisiškai taikomas darnusis standartas;
12.
"ūkinės veiklos vykdytojas" – gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas;
13.
"gamintojas" – ║ fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina statybos produktą arba kuris užsako pagaminti tokį produktą ir parduoda tą produktą jo vardu arba su jo prekės ženklu;
14.
"importuotojas" – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris statybos produktą iš trečiosios šalies pateikia Bendrijos rinkai;
15.
"platintojas" – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją ar importuotoją, kuris statybos produktą tiekia rinkai;
16.
"įgaliotasis atstovas" – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam gamintojas suteikė įgaliojimą atliekant tam tikras užduotis veikti jo vardu;
17.
"tiekimas rinkai" – statybos produkto, skirto platinti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo; tai neapima:
a)
visų produktų, kuriuos naudotojai statybvietėje pakeičia siekdami patys juos naudoti savo profesinėje veikloje,
b)
visų statybvietėje ir (arba) už jos ribų pagamintų ir gamintojo į statinį įkonstruotų, rinkai nepateiktų produktų;
18.
"pateikimas rinkai" – statybos produkto tiekimas Bendrijos rinkai pirmą kartą;
19.
"pašalinimas" – bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje tiekti rinkai statybos produktą;
20.
"atšauktis" – bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad rinkai tiekiamas statybos produktas būtų atsiimtas;
21.
"akreditavimas" atitinka Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 apibrėžtą sąvoką;
22.
"naudotojas" – tai fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už saugų statybos produkto įkonstravimą į statinius;
23.
"techninio vertinimo įstaiga" – tai valstybės narės paskirta įstaiga, kuri dalyvauja rengiant Europos vertinimo dokumentus ir atlieka statybos produktų, kuriems netaikomas arba nevisiškai taikomas suderintas standartas, esminių charakteristikų eksploatacinių savybių vertinimą pagal V priede išvardytas produktų sritis;
24.
"produkto tipas" – statybos produkto, gauto iš nustatyto žaliavų mišinio ar kitų elementų specifinio gamybos proceso metu, eksploatacinės savybės;
25.
"gamyklos produkcijos kontrolė" – nuolatinė ▌produkcijos vidaus kontrolė, kurią vykdo gamintojas ir kuria užtikrinama, kad statybos produkto gamyba ir pagamintas statybos produktas atitiktų technines specifikacijas;
26.
"mikroįmonė" – atitinka 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikro, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo(11) apibrėžtą sąvoką;
27.
"būvio ciklas" – nuoseklūs ir susiję produkto gyvavimo etapai, nuo žaliavų įsigijimo ar išgavimo iš natūralių išteklių iki visiško pašalinimo;
28.
"rinkinys" –mažiausiai dvi atskiros sudedamosios dalys, kurias reikia kartu sudėti siekiant visam laikui instaliuoti jas į statinius, siekiant padaryti jas "surinkta sistema".
3 straipsnis
Esminiai statinių reikalavimai ir esminės produkto charakteristikos
║Esminės statybos produktų charakteristikos nurodomos darniosiose techninėse specifikacijose, atsižvelgiant į I priede išdėstytus esminius statinių reikalavimus.
II SKYRIUS
Eksploatacinių savybių deklaracija ir ženklinimas CE
4 straipsnis
Eksploatacinių savybių deklaracijos rengimo sąlygos
1. Gamintojas arba importuotojas, pateikdamas rinkai statybos produktą, parengia jo eksploatacinių savybių deklaraciją, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:
a)
statybos produktui taikomas darnusis standartas ▌;
b)
statybos produktui išduotas Europos techninis vertinimas.
▌
2. Valstybės narės daro prielaidą, kad gamintojo arba importuotojo parengta eksploatacinių savybių deklaracija yra tiksli ir patikima.
5 straipsnis
Eksploatacinių savybių deklaracijos turinys
1. Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodomos ▌statybos produktų, susijusių su2 straipsnio 4 dalyje nustatytomis dvejomis šių produktų esminių charakteristikų rūšimis, eksploatacinės savybės, atitinkančios susijusias darniąsias technines specifikacijas.
2. Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodoma ši informacija:
a)
produkto, kuriam ji parengta, tipas;
b)
išsamus esminių charakteristikų, išdėstytų statybos produkto darniosiose techninėse specifikacijose, sąrašas ir kiekvienos esminės charakteristikos deklaruotosios vertės, savybių lygis arba klasė, arba nuoroda "Eksploatacinės savybės nenustatytos";
c)
darniojo standarto, Europos vertinimo dokumento arba specifinio techninio dokumento, kurie buvo naudojami vertinant kiekvieną esminę charakteristiką, nuorodos numeris ir pavadinimas;
d)
numatyta bendro pobūdžio paskirtis, nustatyta darniojoje techninėje specifikacijoje;
e)
eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemos procedūros detalės; jei taikoma eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo sistema pakeista 27 ar 28 straipsnyje nurodyta supaprastinta procedūra, gamintojas pateikia tokią nuorodą: "STD – Supaprastinta procedūra";
f)
informacija apie statybos produktuose esančias pavojingas medžiagas, kaip nurodyta IV priede, ir išsami informacija apie pavojingas medžiagas, kurias reikia deklaruoti pagal kitas Bendrijos derinimo taisykles.
6 straipsnis
Eksploatacinių savybių deklaracijos forma
1. Kiekvieno rinkai tiekiamo produkto eksploatacinių savybių deklaracijos kopija pateikiama popierine forma arba siunčiama elektroninėmis priemonėmis.
Tačiau, kai to paties produkto partija pristatoma vienam naudotojui, prie jos gali būti pridedama viena eksploatacinių savybių deklaracijos kopija.
2. Jei gavėjas paprašo, gamintojas atsiunčia popierinę eksploatacinių savybių deklaracijos kopiją.
3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalies, eksploatacinių savybių deklaracijos turinys gali būti skelbiamas interneto svetainėje, laikantis Komisijos nustatytų sąlygų.
Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
4. Eksploatacinių savybių deklaracija rengiama pagal III priede pateiktą pavyzdį valstybės narės, kurioje produktas pateikiamas rinkai, oficialiąja kalba ar viena iš oficialiųjų kalbų.
7 straipsnis
CE ženklo naudojimas
1. CE ženklu turėtų būti ženklinami ▌tie statybos produktai, kurių eksploatacinių savybių deklaraciją gamintojas parengė laikydamasis 4, 5 ir 6 straipsnių. Nepateikus eksploatacinių savybių deklaracijos CE ženklu ženklinti negalima.
Jeigu eksploatacinių savybių deklaraciją gamintojas parengė nesilaikydamas 4, 5 ir 6 straipsnių, statybos produktų ženklinti CE ženklu negalima.
Ženklindamas arba nurodydamas ženklinti CE ženklu, gamintojas arba, kai tinka, importuotojas prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms ir Bendrijos derinimo teisės aktams.
2. CE ženklas yra vienintelis ženklas, įrodantis statybos produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms.
Valstybės narės neįveda nacionalinių priemonių arba panaikina visas kitas, išskyrus CE ženklą, atitikties ženklinimo nuorodas.
3. Valstybės narės nedraudžia ir netrukdo savo teritorijoje arba atsakomybės ribose tiekti rinkai arba naudoti CE ženklu paženklintus statybos produktus, jeigu jų deklaruotos eksploatacinės savybės atitinka naudojimo toje valstybėje narėje reikalavimus.
4. Valstybės narės užtikrina, kad naudoti CE ženklu paženklintus statybos produktus netrukdys viešųjų įstaigų arba privačių įstaigų, veikiančių kaip viešoji įmonė arba kaip viešoji įstaiga dėl monopolinės padėties arba viešųjų įgaliojimų, nustatytos taisyklės arba sąlygos, jeigu jų deklaruotos eksploatacinės savybės atitinka naudojimo toje valstybėje narėje reikalavimus.
8 straipsnis
Ženklinimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos
1. CE ženklu ženklinama laikantis Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų.
2. Statybos produktas, jo duomenų lentelė, pakuotė arba lydimieji dokumentai ženklinami CE ženklu taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir negalėtų būti panaikintas. ▌
3. Prie CE ženklo nurodomi ▌ gamintojo pavadinimas arba identifikavimo ženklas ir unikalus statybos produkto identifikavimo kodas ▌.
4. Statybos produktas CE ženklu ženklinamas prieš pateikiant jį rinkai. Taip pat gali būti ženklinama piktograma arba bet kokiu kitu ženklu, informuojančiu apie konkrečią riziką ar naudojimo paskirtį.
5.Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi žymėjimą "CE" ženklu reglamentuojančios tvarkos, ir netinkamo žymėjimo naudojimo atveju imasi tinkamų veiksmų. Valstybės narės taip pat numato sankcijas už pažeidimus, tarp kurių gali būti baudžiamųjų sankcijų už rimtus pažeidimus. Šios sankcijos proporcingos pažeidimo rimtumui.
9 straipsnis
Produktų kontaktiniai centrai
Valstybė narė užtikrina, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 764/2008 įsteigti produktų kontaktiniai centrai taip pat, naudodami skaidrią ir lengvai suprantamą terminologiją, teiktų informaciją apie:
a)
visas technines taisykles arba normines nuostatas, taikomas įkonstruojant, surenkant arba instaliuojant konkretaus tipo statybos produktą tos valstybės narės teritorijoje;
b)
jei taikytina, skundimo galimybes, prieinamas visiems gamintojams, siekiantiems užginčyti teisės ženklinti vieną ar kelis jų produktus CE ženklu suteikimo sąlygas, ypač apie tinkamą skundų tvarką, taikomą po vertinimo priimtų sprendimų atveju.
Produktų kontaktiniai centrai yra nepriklausomi nuo visų įstaigų ar organizacijų, dalyvaujančių teisės ženklinti CE ženklu suteikimo procedūroje. Kontaktinių centrų vaidmens ir atsakomybės gaires parengia Komisija ir patvirtina 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.
II SKYRIUS
Ūkinės veiklos vykdytojų prievolės
10 straipsnis
Gamintojų prievolės
1. Gamintojai parengia privalomus techninius dokumentus, kuriuose aprašomi visi elementai, privalomi taikomam deklaruotų eksploatacinių savybių atestavimui.
Gamintojai parengia eksploatacinių savybių deklaraciją laikydamiesi 4, 5 ir 6 straipsnių ir ženklina CE ženklu laikydamiesi 7 ir 8 straipsnių.
2. Gamintojai saugo techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaraciją Komisijos kiekvienai statybos produktų grupei, remiantis numatomu statybos produkto gyvavimo ciklu ir svarba statinyje, nustatytą laiką.
Šios priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
3. Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kurių laikantis serijinės gamybos atveju deklaruotos eksploatacinės savybės būtų išlaikomos. Deramai atsižvelgiama į pasikeitusį produkto tipą ir pasikeitusias taikomas darniąsias technines specifikacijas.
▌
4. Gamintojai užtikrina, kad ant jų statybos produktų būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas, leidžiantis juos identifikuoti, arba ▌užtikrina, kad privaloma informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar statybos produkto lydimajame dokumente.
5. Ant statybos produkto gamintojai nurodo savo pavadinimą, registruotą prekinį pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo galima juos rasti, arba ▌ši informacija nurodoma ant jo pakuotės arba statybos produkto lydinčiame dokumente.
6. Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas statybos produktas neatitinka deklaruotų eksploatacinių savybių, nedelsdami imasi reikiamų pataisinių priemonių, kad užtikrintų to statybos produkto atitiktį arba pašalintų jį iš rinkos ir atsiimtų iš galutinių vartotojų, jeigu būtina. Jie nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė statybos produktą, nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taikomas pataisines priemones.
7. Pagrįstu kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu gamintojai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus statybos produkto atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms įrodyti. Šių valdžios institucijų prašymu jie bendradarbiauja su jomis vykdant visus veiksmus, kurių imamasi siekiant išvengti jų pateiktų rinkai statybos produktų keliamos rizikos.
11 straipsnis
Įgaliotieji atstovai
Gamintojai rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.
Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliotas parengti techninius dokumentus.
2. Gamintojui paskyrus įgaliotąjį atstovą, pastarasis atlieka bent jau šiuos veiksmus:
a)
saugo eksploatacinių savybių deklaraciją ir techninius dokumentus nacionalinėms priežiūros institucijoms susipažinti 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį;
b)
kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus produkto atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms įrodyti;
c)
kompetentingų institucijų prašymu bendradarbiauja su jomis vykdant veiksmus, kurių imamasi siekiant išvengti jo įgaliojimams priklausančių statybos produktų keliamos rizikos.
12 straipsnis
Importuotojų prievolės
1. Pateikdami Bendrijos rinkai statybos produktą, importuotojai rūpestingai laikosi šio reglamento reikalavimų.
2. Prieš pateikdami rinkai statybos produktą, importuotojai užtikrina, kad deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumą įvertino ir patikrino gamintojas. Jie užtikrina, kad gamintojas parengė 10 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje minėtus techninius dokumentus. Eksploatacinių savybių deklaraciją jie parengia laikydamiesi 4, 5 ir 6 straipsnių. Jie taip pat užtikrina, kad produktas būtų paženklintas CE ženklu, prie jo būtų pridėti privalomi dokumentai ir kad gamintojas laikėsi 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų reikalavimų.
Kai importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad statybos produktas neatitinka eksploatacinių savybių deklaracijos, jis statybos produkto negali pateikti rinkai tol, kol produktas neatitiks eksploatacinių savybių deklaracijos, arba tol, kol eksploatacinių savybių deklaracija nebus pataisyta.
3. Ant statybos produkto importuotojai nurodo savo pavadinimą, registruotą prekinį pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo galima juos rasti, arba, jeigu tai neįmanoma, ši informacija nurodoma ant jo pakuotės arba statybos produkto lydinčiame dokumente.
4. Kol importuotojams tenka atsakomybė už statybos produktą, jie užtikrina, kad saugojimo arba transportavimo sąlygos nekeltų pavojaus jo atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms.
5. Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas statybos produktas neatitinka deklaruotų eksploatacinių savybių, nedelsdami imasi reikiamų pataisinių priemonių, kad užtikrintų to statybos produkto atitiktį arba pašalintų jį iš rinkos ir atsiimtų iš galutinių vartotojų, jeigu būtina. Jie nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė statybos produktą, nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taikomas pataisines priemones.
6. Importuotojai saugo eksploatacinių savybių deklaracijos kopiją rinkos priežiūros institucijoms susipažinti 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį ir užtikrina, kad šių valdžios institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.
7. Pagrįstu kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu importuotojai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus statybos produkto atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms įrodyti. Šių valdžios institucijų prašymu jie bendradarbiauja su jomis vykdant visus veiksmus, kurių imamasi, siekiant išvengti jų pateiktų rinkai statybos produktų keliamos rizikos.
13 straipsnis
Platintojų prievolės
1. Tiekdami rinkai statybos produktus, platintojai rūpestingai laikosi šio reglamento reikalavimų.
2. Prieš tiekdami rinkai statybos produktą, platintojai užtikrina, kad produktas būtų paženklintas privalomu CE ženklu ir prie jo būtų pridėti pagal šį reglamentą privalomi dokumentai, taip pat instrukcijos ir saugos informacija naudotojams toje valstybėje narėje, kurioje produktas tiekiamas rinkai, lengvai suprantama kalba ir kad gamintojas ir importuotojas atitiktų atitinkamai 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
Kai platintojas mano arba turi pagrindo manyti, kad statybos produktas neatitinka eksploatacinių savybių deklaracijos, jis statybos produktą gali tiekti rinkai tik po to, kai produktas atitinka prie jo pridėtą eksploatacinių savybių deklaraciją arba kai eksploatacinių savybių deklaracija pataisoma. Platintojas apie tai informuoja gamintoją arba importuotoją, taip pat rinkos priežiūros institucijas, kai produktas kelia pavojų.
3. Kol platintojams tenka atsakomybė už statybos produktą, jie užtikrina, kad saugojimo arba transportavimo sąlygos nekeltų pavojaus jo atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms.
4. Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai tiekiamas statybos produktas neatitinka deklaruotų eksploatacinių savybių, nedelsdami imasi reikiamų pataisinių priemonių, kad užtikrintų to produkto atitiktį arba pašalintų jį iš rinkos ir atsiimtų iš galutinių vartotojų, jeigu būtina. Jie nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė statybos produktus, nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taikomas pataisines priemones.
5. Pagrįstu kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu platintojai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus statybos produkto atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms įrodyti. Šių valdžios institucijų prašymu jie bendradarbiauja su jomis vykdant visus veiksmus, kurių imamasi siekiant išvengti jų rinkai tiektų statybos produktų keliamos rizikos.
14 straipsnis
Atvejai, kai gamintojų prievolės taikomos importuotojams ir platintojams
Taikant šį reglamentą, importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju, kai pateikia rinkai produktą savo pavadinimu arba prekės ženklu arba taip pakeičia jau rinkai pateiktą statybos produktą, kad tai gali turėti įtakos jo atitikčiai deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, todėl jam turi būti taikomos 10 straipsnyje nurodytos gamintojo prievolės.
15 straipsnis
Ūkinės veiklos vykdytojų identifikavimas
Pareikalavus 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį ūkinės veiklos vykdytojai turi galėti rinkos priežiūros institucijoms identifikuoti:
a)
kiekvieną ūkinės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekė produktą;
b)
kiekvieną ūkinės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė produktą.
IV SKYRIUS
Darniosios techninės specifikacijos
16 straipsnis
Darnieji standartai
1. 1. Darniuosius standartus nustato Direktyvos 98/34/EB I priede išvardytos Europos standartizacijos įstaigos remdamosi pagal tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką Komisijos ir pagal tos direktyvos 5 straipsnio 1 dalį Nuolatinio komiteto pateiktais reikalavimais.
Europos standartizacijos įstaigos užtikrina, kad jokiai kokio nors vieno sektoriaus veikėjų kategorijai technikos komisijoje ar darbo grupėje neatstovautų daugiau kaip 25 proc. dalyvių. Jei viena ar daugiau sektoriaus veikėjų kategorijų negali dalyvauti ar pasirenka nedalyvauti darbo grupėje, šis reikalavimas gali būti iš naujo įvertinamas, jei dalyvaujantys atstovai sutinka.
2. Darniuosiuose standartuose pateikiami statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai atsižvelgiant į šių produktų esmines charakteristikas ir patvarumą.
Jei tinkama, darniuosiuose standartuose pateikiama numatyta produktų bendro pobūdžio paskirtis; juose taip pat pateikiamos charakteristikos, kurių minimalius reikalavimus, susijusius su eksploatacinių savybių lygiais ar klasėmis, visoms V priedo 1 lentelėje išvardytoms produktų grupėms pagal naudojimo pobūdį nustato Komisija, atsižvelgdama į 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Prireikus, darniuosiuose standartuose pateikiami ne tokie griežti kaip statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo bandymų metodai, atsižvelgiant į šių produktų esmines charakteristikas.
3. Europos standartizacijos įstaigos darniuosiuose standartuose nustato taikytiną gamyklos produkcijos kontrolę, kurioje atsižvelgiama į specifines atitinkamų statybos produktų gamybos proceso sąlygas.
4. Komisija vertina Europos standartizacijos įstaigų nustatytų darniųjų standartų atitiktį atitinkamam įgaliojimui.
Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia nuorodas į atitinkamus darniuosius standartus, kurie atitinka susijusius įgaliojimus, ir nustato šių standartų taikymo pradžios datą.
Komisija skelbia atnaujintą šių nuorodų sąrašą.
17 straipsnis
Oficialus prieštaravimas dėl darniųjų standartų
1. Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamame įgaliojime, Komisija arba susijusi valstybė narė pateikia klausimą svarstyti Direktyvos 98/34/EB 5 straipsnio 1 dalimi įsteigtam komitetui ir nurodo savo argumentus. Komitetas, pasikonsultavęs su atitinkamomis Europos standartizacijos įstaigomis, nedelsdamas pateikia savo nuomonę.
2. Atsižvelgusi į komiteto nuomonę Komisija nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti, neskelbti, skelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais arba panaikinti nuorodas į atitinkamą darnųjį standartą.
3. Komisija praneša apie tai atitinkamai Europos standartizacijos įstaigai ir prireikus paprašo persvarstyti atitinkamus darniuosius standartus.
4.Europos standartizacijos įstaigai patvirtinus darnųjį standartą, 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas gali imtis atsakomybės už visus patikrinimus, užtikrinant, kad standartas atitinka reikalavimus, nustatytus Komisijos arba valstybės narės suteiktame įgaliojime.
18 ║ straipsnis
Eksploatacinių savybių lygiai arba klasės
1. Komisija gali nustatyti eksploatacinių savybių klases atsižvelgdama į esmines statybos produktų charakteristikas.
Šios priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
2. Tais atvejais, kai Komisija nenustato su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių klasių, jas darniuosiuose standartuose gali nustatyti Europos standartizacijos įstaigos.
Tais atvejais, kai Komisija nustato su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių klases, Europos standartizacijos įstaigos turi naudoti šias klases darniuosiuose standartuose, remdamosi persvarstytais įgaliojimais.
3. Kai numatyta pagal atitinkamus įgaliojimus, Europos standartizacijos įstaigos darniosiose techninėse specifikacijose nustato minimalius eksploatacinių savybių lygius, susijusius su esminėmis produkto charakteristikomis, ir, jei tinkama, numatytą galutinę produkto paskirtį, kuriuos privalės atitikti statybos produktai valstybėse narėse.
4.Komisija gali nustatyti sąlygas, kurias įvykdžius laikoma, kad produktas atitinka tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę neatliekant bandymų arba papildomų bandymų.
Šios priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Jei Komisija minėtųjų sąlygų nenustatė, Europos standartizacijos įstaigos gali nustatyti šias sąlygas darniuosiuose standartuose remdamosi persvarstytais įgaliojimais.
5. Valstybės narės gali nustatyti eksploatacinių savybių lygius arba klases, kurias turi atitikti statybos produktai, susijusias su esminėmis statybos produktų charakteristikomis, tik pagal klasifikacijos sistemas, kurias nustato Europos standartizacijos įstaigos darniuosiuose standartuose arba Komisija.
19 ║straipsnis
Eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas
1. Statybos produktų deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumas, atsižvelgiant į šių produktų esmines charakteristikas, vertinamas ir tikrinamas pagal vieną iš VI priede nustatytų sistemų.
2. Komisija nustato, kuri sistema taikoma konkrečiam statybos produktui ar statybos produktų grupei pagal šiuos kriterijus:
a)
produkto funkcijos svarba atsižvelgiant į esminius statinių reikalavimus;
b)
produkto pobūdį;
c)
esminių statybos produkto charakteristikų kintamumo poveikį produkto naudojimo laikotarpiu;
d)
produktų gamybos defektų tikimybę.
Kiekvienu atveju Komisija pasirenka saugų statybos produkto įkonstravimą į statinius užtikrinančią mažiausiai griežtą sistemą.
Šios priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
3. Taip nustatyta sistema ir informacija apie jos numatomą bendro pobūdžio paskirtį nurodomos įgaliojimuose dėl darniųjų standartų ir darniosiose techninėse specifikacijose.
20 ║ straipsnis
Europos vertinimo dokumentas
1. Statybos produktų, kuriems netaikomas arba nevisiškai taikomas darnusis standartas, atveju Europos vertinimo dokumentą (EVD) priima techninio vertinimo įstaigų organizacija, nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje, gamintojui arba importuotojui pateikus Europos techninio vertinimo prašymą pagal II priede nustatytą procedūrą.
2. 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta techninio vertinimo įstaigų organizacija Europos vertinimo dokumente nustato su esminėmis statybos produkto charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus, atsižvelgiant į gamintojo numatytą paskirtį.
3. 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta techninio vertinimo įstaigų organizacija Europos vertinimo dokumente nustato taikytiną specifinę gamyklos produkcijos kontrolę, atsižvelgiant į specifines atitinkamo statybos produkto gamybos proceso sąlygas.
4.Jei Komisija mano, kad pasiektas reikiamas techninės ir mokslinės patirties lygis EVD atžvilgiu, ji suteikia Europos standartizacijos įstaigoms įgaliojimus parengti tuo EVD grįstus darniuosius standartus.
21 ║ straipsnis
Europos techninis vertinimas
1. Statybos produktų, kuriems netaikomas arba nevisiškai taikomas darnusis standartas, atveju bet kokio statybos produkto Europos techninį vertinimą (ETV) išduoda techninio vertinimo įstaiga gamintojui arba importuotojui pateikus prašymą, pagrįstą EVD, pagal II priede nustatytą procedūrą.
2. Komisija nustato ETV formą.
Šios priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
V SKYRIUS
Techninio vertinimo įstaigos
22 ║ straipsnis
Techninio vertinimo įstaigų skyrimas
1. Valstybės narės gali skirti techninio vertinimo įstaigas (TVĮ) pagal produktų sritis, išvardytas V priedo 1 lentelėje.
Valstybės narės, paskyrusios TVĮ, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms tos TVĮ pavadinimą, adresą ir produktų sritis, kurioms ta TVĮ yra paskirta.
2. Komisija viešai skelbia TVĮ sąrašą nurodydama produktų sritis, kurioms TVĮ yra paskirtos.
Komisija viešai skelbia atnaujintą sąrašą.
23 ║ straipsnis
TVĮ reikalavimai
1. TVĮ turi atitikti V priedo 2 lentelėje nustatytus reikalavimus.
2. Kai TVĮ nebeatitinka 1 dalyje minimų reikalavimų, valstybė narė panaikina tos TVĮ paskyrimą.
3. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nacionalinę TVĮ vertinimo, jų veiklos stebėjimo tvarką ir apie šios informacijos pasikeitimus. Komisija šią informaciją skelbia viešai.
24 ║ straipsnis
TVĮ vertinimas║
1. Techninio vertinimo įstaigos tikrina, ar kitos TVĮ tenkina atitinkamus V priedo 2 lentelėje nustatytus reikalavimus.
Vertinimą organizuoja 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta organizacija ir jis atliekamas kartą per ketverius metus pagal V priedo 1 lentelėje išvardytas produktų sritis, kurioms buvo paskirtos techninio vertinimo įstaigos.
2. Komisija nustato skaidrią vertinimo tvarką, įskaitant atitinkamą ir prieinamą sprendimų, priimtų atlikus vertinimą, skundimo tvarką.
Šios priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, priimamos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
TVĮ vertinimo negali atlikti TVĮ iš tos pačios valstybės narės.
3. 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta organizacija praneša apie techninio vertinimo įstaigų vertinimų rezultatus visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebi, ar laikomasi taisyklių ir ar tinkamai veikia TVĮ vertinimo sistema.
25 ║straipsnis
Techninio vertinimo įstaigų veiklos koordinavimas
1. Techninio vertinimo įstaigos įsteigia techninio vertinimo organizaciją, toliau – techninio vertinimo įstaigų (TVĮ) organizacija.
2. TVĮ organizacija vykdo šiuos uždavinius:
a)
koordinuoja, kaip taikomos 19 straipsnyje ir II priede nustatytos taisyklės ir tvarka bei teikia šiam tikslui reikalingą pagalbą;
b)
du kartus per metus praneša Komisijai apie bet kokius su Europos vertinimo dokumentų rengimu susijusius klausimus ir bet kokius su 19 straipsnyje bei II priede nustatytos tvarkos ir taisyklių aiškinimu susijusius aspektus;
c)
priima Europos vertinimo dokumentus;
d)
organizuoja techninio vertinimo įstaigų vertinimą;
e)
užtikrina techninio vertinimo įstaigų veiklos koordinavimą;
f)
užtikrina vienodą požiūrį į visas techninio vertinimo įstaigas techninio vertinimo įstaigų organizacijoje;
g)
užtikrina 19 straipsnyje ir II priede nurodytų procedūrų skaidrumą ir konsultavimąsi su gamintoju šių procedūrų metu.
3. Komisija gali padėti TVĮ organizacijai atlikti 2 dalies e punkte nurodytas užduotis. Šiuo tikslu Komisija gali sudaryti partnerystės pagrindų susitarimą su TVĮ organizacija.
4. Valstybės narės užtikrina, kad techninio vertinimo įstaigos savo finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais prisideda prie TVĮ organizacijos.
VI SKYRIUS
SUPAPRASTINTOS PROCEDŪROS
26 ║ straipsnis
Specifinių techninių dokumentų naudojimas
1. Kai gamintojas nustato produkto tipą, jis gali pakeisti tipo bandymus arba su tipu susijusius skaičiavimus specifiniu techniniu dokumentu (STD), įrodančiu, kad:
a)
dėl vienos ar kelių esminių statybos produkto, kurį gamintojas pateikia rinkai, charakteristikų, tas produktas laikomas atitinkančiu tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę be bandymų ar skaičiavimų, arba be papildomų bandymų ar skaičiavimų, laikantis atitinkamoje darniojoje techninėje specifikacijoje arba Komisijos sprendime nustatytų sąlygų, arba
b)
statybos produkto, kurį gamintojas pateikia rinkai, tipas atitinka kito statybos produkto, pagaminto kito gamintojo ir jau išbandyto pagal atitinkamą suderintą techninę specifikaciją, tipą. Įvykdžius šiuos reikalavimus, gamintojas įgyja teisę deklaruoti, kad eksploatacinės savybės atitinka visus arba dalį kito produkto bandymo rezultatų. Gamintojas gali naudotis kito gamintojo atliktų bandymų rezultatais tik gavęs kito gamintojo leidimą; kitas gamintojas išlieka atsakingas už šių bandymo rezultatų tikslumą, patikimumą ir stabilumą, arba
c)
statybos produktas, kurį gamintojas pateikia rinkai, yra sistema, sudaryta iš sudedamųjų dalių, kurias jis surenka laikydamasis tikslių nurodymų, kuriuos pateikia tokios sistemos arba jos sudedamųjų dalių teikėjas, jau atlikęs tos sistemos ar sudedamosios dalies bandymus dėl vienos ar kelių esminių charakteristikų laikydamasis atitinkamos darniosios techninės specifikacijos. Įvykdžius šiuos reikalavimus, gamintojas įgyja teisę deklaruoti, kad eksploatacinės savybės atitinka visus arba dalį jam pateiktos sistemos arba sudedamosios dalies bandymo rezultatų.
Gamintojas gali naudotis kito gamintojo arba sistemos tiekėjo atliktų bandymų rezultatais tik gavęs šio gamintojo ar sistemos tiekėjo įgaliojimą, kitas gamintojas išlieka atsakingas už šių bandymo rezultatų tikslumą, patikimumą ir stabilumą. Gamintojas prisiima atsakomybę už produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, laikantis atitinkamos darniosios techninės specifikacijos. Gamintojas užtikrina, kad produkto eksploatavimas nebus neigiamai keičiamas vėlesniais gamybos ar surinkimo etapais.
2. Specifinį techninį dokumentą (STD) tikrina atitinkama sertifikavimo įstaiga, kaip nurodyta VI priede, jeigu 1 dalyje nurodytas statybos produktas priklauso statybos produktų grupei, kuriai taikoma eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema ▌, kaip nustatyta VI priede:
–
1+ arba 1 sistema produktams, atitinkantiems 26 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas (be bandymų / be papildomų bandymų),
–
1+, 1 arba 3 sistema produktams, atitinkantiems 26 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas (visų naudojama informacija),
–
1+ arba 1 sistema produktams, atitinkantiems 26 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas (apibendrinimo nuostata).
3.Šis straipsnis netaikomos importuotojams, kurie pateikia produktą rinkai naudodami savo pavadinimą ar prekės ženklą arba kurie į rinką jau pateiktą produktą pakeičia taip, kad gali pasikeisti deklaruotos eksploatacinės savybės, kaip apibrėžta 14 straipsnyje.
27 ║straipsnis
Specifinio techninio dokumento naudojimas statybos produktus gaminančiose mikroįmonėse
1. Statybos produktus gaminančios mikroįmonės gali pakeisti taikomą deklaruotų statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimo sistemą specifiniu techniniu dokumentu (STD). STD turi įrodyti statybos produkto atitiktį taikomiems reikalavimams.
2. Jeigu 1 dalyje nurodytas statybos produktas priklauso statybos produktų grupei, kuriai taikoma eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema yra 1+ arba 1 sistema, kaip nustatyta VI priede, specifinį techninį dokumentą tikrina atitinkama sertifikavimo įstaiga, kaip nurodyta VI priede.
3.Specifinis techninis dokumentas užtikrina atitinkamą asmenų bei kitų visuomeninės svarbos objektų sveikatos ir saugumo lygmenį. Gamintojas yra atsakingas už produkto atitiktį eksploatavimo deklaracijoje nurodytai charakteristikai. Gamintojas teikia informaciją apie numatytą galutinę produkto paskirtį.
4.Iki ...(12) Komisija parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, kurioje inter alia atsižvelgiama į tai, ar šio straipsnio taikymą galima būtų išplėsti kitoms įmonėms, ar pritaikyti nedidelės apimties serijinei gamybai, ar jo taikymą reikėtų atšaukti. Komisija pateikia šią ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais teisėkūros pasiūlymais.
5.Šis straipsnis netaikomas importuotojams, kurie pateikia produktą rinkai naudodami savo pavadinimą ar prekės ženklą arba kurie į rinką jau pateiktą produktą pakeičia taip, kad gali pasikeisti deklaruotos eksploatacinės savybės, kaip apibrėžta 14 straipsnyje.
1. Kai statybos produktas suprojektuojamas ir pagaminamas nepramoniniu gamybos būdu pagal konkretų užsakymą ir instaliuojamas atskirai identifikuotame statinyje, gamintojas taikomą eksploatacinių savybių vertinimo sistemą gali pakeisti specifiniu techniniu dokumentu, įrodančiu to produkto atitiktį taikomiems reikalavimams. Specifinis techninis dokumentas užtikrina atitinkamą eksploatavimo pasitikėjimo ir patikimumo lygmenį pagrindinių darbo reikalavimų atžvilgiu.
2. Jeigu 1 dalyje nurodytas statybos produktas priklauso statybos produktų grupei, kuriai taikoma eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema yra 1+ arba 1 sistema, kaip nustatyta VI priede, specifinį techninį dokumentą tikrina atitinkama sertifikavimo įstaiga, kaip nurodyta VI priede.
VII SKYRIUS
Notifikuojančiosios institucijos ir notifikuotosios įstaigos
29 ║straipsnis
Notifikavimas
Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, įgaliotas atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant eksploatacinių savybių pastovumą pagal šį reglamentą.
30 ║straipsnis
Notifikuojančiosios institucijos
1. Valstybės narės skiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už tai, kad būtų nustatytos ir taikomos reikiamos įstaigų, kurios turi būti įgaliotos taikant šį reglamentą atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumą, vertinimo ir notifikavimo procedūros, bei už notifikuotųjų įstaigų stebėseną, įskaitant 33 straipsnio nuostatų laikymąsi.
2. Jeigu notifikavimas grindžiamas akreditacijos sertifikatu, valstybės narės gali nuspręsti, kad jų nacionalinės akreditacijos įstaigos turi atlikti 1 dalyje minimą vertinimą ir stebėseną, kaip apibrėžta ir nustatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008.
3. Jeigu notifikuojančioji institucija paveda, užsako subrangos būdu arba kitaip patiki atlikti 1 dalyje minimą vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra vyriausybinė institucija, pavedimą gavusi arba kitaip įgaliota įstaiga turi būti juridinis asmuo ir turi mutatis mutandis atitikti 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, tokia įstaiga turi būti sudariusi su jos veikla susijusius finansinius įsipareigojimus nustatančias sutartis.
4. Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už pavedimą gavusios arba kitaip įgaliotos įstaigos atliekamas užduotis.
5.Notifikuojančioji institucija tikrina, kad tinkamai atliekamas atitikties vertinimas įmonėms nesuteikiant nereikalingos naštos bei atsižvelgiant į įmonės dydį, specifinį statybos sektoriaus pobūdį bei struktūrą, svarstomo produkto technologinio sudėtingumo laipsnis bei pobūdis, gamybos proceso apimtis ir dažnis.
1. Notifikuojančioji institucija įsteigiama taip, kad nekiltų interesų konfliktų su notifikuotosiomis įstaigomis.
2. Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia ir ji veikia taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.
3. Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia, kad kiekvieną su eksploatacinių savybių vertinimo įstaigos notifikavimu susijusį sprendimą priimtų kompetentingi asmenys, bet ne tie patys, kurie atliko vertinimą.
4. Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo notifikuotosios įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų už užmokestį ar konkurenciniu pagrindu.
5. Notifikuojančioji institucija užtikrina gautos informacijos konfidencialumą.
6. Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.
32 ║ straipsnis
Notifikuojančiųjų institucijų prievolė informuoti
Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nacionalines procedūras, taikomas vertinant bei notifikuojant eksploatacinių savybių vertinimo įstaigas, ir apie notifikuotųjų įstaigų stebėjimą, taip pat apie šios informacijos pasikeitimus.
Komisija šią informaciją skelbia viešai.
33 ║ straipsnis
Notifikuotosioms įstaigoms keliami reikalavimai
1. Notifikuojamos eksploatacinių savybių vertinimo įstaigos turi atitikti šio straipsnio 2–11 dalyse išdėstytus reikalavimus.
2. Eksploatacinių savybių vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal nacionalinę teisę ir turėti juridinio asmens statusą.
3. Eksploatacinių savybių vertinimo įstaiga turi būti trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo vertinamos organizacijos ar statybos produkto.
Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai ar profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su šios įstaigos vertinamų statybos produktų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu arba technine priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga su sąlyga, kad įrodoma, jog ji yra nepriklausoma ir jai nekyla interesų konfliktų.
4. Eksploatacinių savybių vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumą atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų produktų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar techninės priežiūros paslaugų teikėjai, taip pat negali būti nurodytų šalių įgaliotieji atstovai. Tačiau tai neturi trukdyti naudoti vertinamus produktus, reikalingus notifikuotosios įstaigos veiklai, arba naudoti produktus asmeniniais tikslais.
Jos negali tiesiogiai dalyvauti kuriant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant, naudojant šiuos statybos produktus ar atliekant techninę jų priežiūrą, taip pat negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jos negali užsiimti jokia kita veikla, nesuderinama su jų nepriklausomumu ar nešališkumu ir sąžiningumu atliekant užduotims, kurioms jos notifikuotos.
Notifikuotoji įstaiga užtikrina, kad jai pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nepakenktų jos vertinimo ir (arba) tikrinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ir nešališkumui.
5. Notifikuotoji įstaiga ir jos darbuotojai visiškai skaidriai gamintojo atžvilgiuvykdo trečiųjų šalių užduotis vertindami ir tikrindami eksploatacinių savybių pastovumą, pasižymi didžiausiu profesiniu sąžiningumu, turi tinkamą techninę kompetenciją konkrečioje srityje ir privalo nepasiduoti jokiam spaudimui bei paskatinimams, ypač finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą arba vertinimo ir (arba) tikrinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatinimus siūlo šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys arba asmenų grupės.
6. Notifikuotoji įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant eksploatacinių savybių pastovumą, kurios tokiai įstaigai yra paskirtos pagal VI priedo nuostatas ir kurias atlikti ji yra notifikuota nepriklausomai nuo to, ar šias užduotis atlieka pati notifikuotoji įstaiga arba jos atliekamos įstaigos vardu ir jai prisiėmus atsakomybę.
Visais atvejais kiekvienai eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemai ir kiekvienai statybos produktų, charakteristikų ir užduočių rūšiai ar kategorijai, kuriai notifikuotoji įstaiga yra notifikuota, ji turi turėti:
a)
reikiamų darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamai patyrusių trečiųjų šalių užduotims atlikti, kai vertinamas ir tikrinamas deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumas;
b)
reikiamą aprašymą tvarkos, pagal kurią atliekamas eksploatacinių savybių vertinimas, užtikrinant šios tvarkos skaidrumą ir galimybę ją atkartoti. Ji turi turėti tinkamą politiką ir procedūras, leidžiančias atskirti užduotis, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, nuo kitos veiklos;
c)
reikiamas procedūras, pagal kurias vykdytų veiklą, atsižvelgiant į įmonių dydį, sektorių ir struktūrą, susijusios produktų gamybos technologijos sudėtingumo laipsnį ir masinės arba serijinės gamybos proceso pobūdį.
Įstaiga turi turėti priemones, būtinas su veikla, kuriai ji yra notifikuota, susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.
7. Už veiklos, kuriai įstaiga yra notifikuota, vykdymą atsakingi darbuotojai turi:
a)
turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visas atitinkamų rūšių trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumą, kurioms įstaiga yra notifikuota;
b)
pakankamai gerai išmanyti atliekamo vertinimo ir tikrinimo reikalavimus ir turėti reikiamus įgaliojimus tokiems veiksmams atlikti;
c)
turėti reikiamų žinių apie taikomus darniuosius standartus ir atitinkamas reglamento nuostatas bei juos išmanyti;
d)
turėti reikiamų gebėjimų rengti sertifikatus, registrus ir ataskaitas, patvirtinančias vertinimo ir tikrinimo atlikimo faktą.
8. Turi būti užtikrintas notifikuotosios įstaigos, jos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų nešališkumas.
Notifikuotosios įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimo darbuotojų atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba vertinimų rezultatų.
9. Notifikuotoji įstaiga įformina atsakomybės draudimą, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinius teisės aktus prisiima valstybė arba pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atliktą vertinimą ir (arba) tikrinimą.
10. Notifikuotosios įstaigos darbuotojai privalo laikytis profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gavo atlikdami savo užduotis pagal VI priedo nuostatas, tik ne valstybės narės, kurioje jie vykdo savo veiklą, kompetentingų institucijų atžvilgiu. Nuosavybės teisės turi būti saugomos.
11. Notifikuotoji įstaiga dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotosios įstaigos koordinavimo grupės, sudarytos pagal šio reglamento nuostatas, veikloje arba užtikrina, kad jos vertinimą atliekantys darbuotojai būtų apie šią veiklą informuoti, taip pat ji šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.
12.Notifikuotosios įstaigos informuoja savo klientus ir pataria jiems atsižvelgdamos į jų interesus.
34 straipsnis
Atitikties prielaida
Jeigu eksploatacinių savybių vertinimo įstaiga gali įrodyti, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma prielaida, kad ji atitinka 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu taikomi darnieji standartai apima šiuos reikalavimus.
35 ║ straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga
1. Jeigu notifikuotoji įstaiga sudaro subrangos sutartį dėl konkrečių su trečiųjų šalių užduotimis vertinant ir tikrinant eksploatacinių savybių pastovumą susijusių užduočių atlikimo arba naudojasi jai pavaldžios įstaigos paslaugomis, ji užtikrina, kad subrangovas arba pavaldžioji įstaiga atitiktų 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.
2. Notifikuotoji įstaiga prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžių įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsisteigę.
3. Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.
4. Notifikuotoji įstaiga saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo arba pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir subrangovo arba pavaldžiosios įstaigos atliktu darbu pagal VI priedo nuostatas, kad su šiais dokumentais galėtų susipažinti nacionalinės institucijos.
36 ║ straipsnis
Paliudijamieji bandymai
1. Dėl svarių techninių, ekonominių ar logistinių priežasčių notifikuotosios įstaigos gali nuspręsti VI priede nurodytus bandymus atlikti arba pavesti šiuos bandymus atlikti joms prižiūrint gamyklose naudojant gamintojo vidaus laboratorijos įrangą arba, gavus išankstinį gamintojo sutikimą, privačioje ar valstybinėje laboratorijoje naudojant tos laboratorijos įrangą.
2. Prieš atlikdama šiuos bandymus notifikuotoji įstaiga patikrina, ar bandymų įranga turi reikiamą kalibravimo sistemą ir ar ta sistema veikia.
37 ║ straipsnis
Notifikavimo paraiška
1. Įstaiga, kuri turi būti įgaliota atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant deklaruotų eksploatacinių savybių pastovumą, notifikavimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.
2. Prie paraiškos pridedamas atliktinos veiklos, vertinimo ir (arba) tikrinimo procedūrų, kurias atlikti, įstaigos teigimu, ji turi kompetenciją, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008, išduotas akreditacijos sertifikatas, jeigu jis išduotas, patvirtinantis, kad įstaiga atitinka 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Jeigu susijusi įstaiga negali pateikti akreditacijos sertifikato, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus dokumentus, būtinus jos atitikčiai 33 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.
38 ║ straipsnis
Notifikavimo procedūra
1. Notifikuojančiosios institucijos gali notifikuoti tik tas įstaigas, kurios atitinka 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Jos praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.
3 dalies antroje pastraipoje nurodyto horizontalaus notifikavimo atvejais, kuriems neturima tinkamos elektroninės priemonės, išimties tvarka priimama spausdintinė notifikavimo pranešimo kopija.
3. Notifikavimo pranešime nurodoma išsami informacija apie atliktinas funkcijas, nuoroda į atitinkamą darniąją techninę specifikaciją ir pagal VI priedo 1.4 punkte nustatytą sistemą esminės charakteristikos, dėl kurių įstaiga yra kompetentinga.
Tačiau nuorodos į atitinkamą darniąją techninę specifikaciją nurodyti nereikia dėl šių esminių charakteristikų:
a)
degumo,
b)
atsparumo ugniai,
c)
išorės degumo charakteristikų,
d)
triukšmo sugerties.
4. Jeigu notifikavimas nėra pagrįstas akreditacijos sertifikatu, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia visus dokumentus, įrodančius, kad notifikuotoji įstaiga yra kompetentinga ir yra taikomos priemonės siekiant užtikrinti, kad įstaiga bus reguliariai stebima ir ji toliau atitiks 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
5. Atitinkama įstaiga notifikuotosios įstaigos veikla gali užsiimti, tik jei Komisija ir kitos valstybės narės nepateikia prieštaravimų per dvi savaites po notifikavimo, kai naudojamas akreditacijos sertifikatas, ir per du mėnesius po notifikacijos, kai akreditacija netaikoma.
Tik tokia įstaiga laikoma notifikuotąja įstaiga taikant šį reglamentą.
6. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms yra pranešama apie visus susijusius vėlesnius notifikavimo pakeitimus.
39 ║ straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų identifikavimo numeriai ir sąrašai
1. Komisija suteikia notifikuotajai įstaigai identifikavimo numerį.
Ji suteikia tik vieną tokį numerį net jei įstaiga yra notifikuota pagal kelis Bendrijos teisės aktus.
2. Komisija viešai paskelbia įstaigų, notifikuotų pagal šį reglamentą, sąrašą, taip pat nurodo joms suteiktus identifikavimo numerius ir veiklą, kuriai atlikti jos yra notifikuotos.
Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų atnaujinamas.
40 ║ straipsnis
Notifikavimo pakeitimai
1. Jeigu notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 33 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo prievolių, notifikuojančioji institucija apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina notifikavimo galiojimą, atsižvelgdama į konkretų atvejį pagal reikalavimų neatitikimo ar prievolių nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
2. Jeigu notifikavimo galiojimas panaikinamas, apribojamas ar laikinai sustabdomas arba jei notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, atitinkama notifikuojančioji valstybė narė imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad bylas tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.
41 ║ straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos užginčijimas
1. Komisija nagrinėja visus atvejus, kai ji abejoja arba jai išreiškiamos abejonės dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau vykdo jai nustatytus reikalavimus ir pareigas.
2. Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia jai visą informaciją, susijusią su notifikavimo pagrindu arba atitinkamos įstaigos kompetencijos užtikrinimu.
3. Komisija užtikrina, kad visa atliekant tyrimus gauta medžiaga būtų nagrinėjama konfidencialiai.
4. Jeigu Komisija sužino, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jos notifikavimo reikalavimų, Komisija praneša apie tai notifikuojančiajai valstybei narei ir paprašo imtis būtinų pataisinių priemonių, įskaitant notifikavimo panaikinimą, jei būtina.
42 ║ straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų veiklos prievolės
1. Notifikuotosios įstaigos vykdo trečiųjų šalių užduotis pagal VI priede nustatytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas.
2. Eksploatacinių savybių pastovumo vertinamas ir tikrinamas atliekamas laikantis proporcingumo principo, išvengiant nereikalingos naštos ūkinės veiklos vykdytojams. Notifikuotosios įstaigos vykdo veiklą atsižvelgdamos į susijusių įmonių dydį, sektorių ir struktūrą, naudojamos statybos produktų gamybos technologijos santykinį sudėtingumo laipsnį ir masinės arba serijinės gamybos proceso pobūdį.
Tačiau vykdydamos šią veiklą jos laikosi šiuo reglamentu produktui nustatyto griežtumo reikalavimo atsižvelgdamos į produktų svarbą statinių saugai.
3. Jeigu atliekant pagaminto produkto eksploatacinių savybių pastovumo tikrinimo stebėseną notifikuotoji įstaiga nustato, kad statybos produkto eksploatacinės savybės nebeatitinka produkto tipo savybių, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi atitinkamų pataisinių priemonių ir prireikus laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.
4. Jeigu pataisinių priemonių nesiimama arba jos neturi reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga pagal aplinkybes apriboja, laikinai sustabdo ar panaikina sertifikatų galiojimą.
43 ║ straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų prievolė informuoti
1. Notifikuotosios įstaigos praneša notifikuojančiajai institucijai apie:
a)
bet kokį atvejį, kai atsisakoma išduoti sertifikatus, jų galiojimas apribojimas, laikinai sustabdomas ar panaikinamas;
b)
bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos notifikavimo aprėpčiai ir sąlygoms;
c)
bet kokius prašymus pateikti informacijos apie eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir (arba) tikrinimo veiklą, kuriuos jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų;
d)
paprašius, trečiųjų šalių užduotis pagal eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas, vykdomas jų notifikavimo srityje, ir visą kitą vykdomą veiklą, pvz., tarpvalstybinę veiklą ir subrangą.
2. Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šį reglamentą notifikuotoms įstaigoms, kurios vykdo panašias trečiųjų šalių užduotis pagal eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas ir kurių veikla susijusi su tais pačiais statybos produktais, teikia atitinkamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, esant pageidavimui, teigiamais vertinimo ir (arba) tikrinimo rezultatais.
44 ║ straipsnis
Dalijimasis patirtimi
Komisija užtikrina, kad būtų organizuojamas valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikavimo politiką, dalijimasis patirtimi.
45 ║ straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas
Komisija užtikrina tinkamą įstaigų, notifikuotų remiantis 29 straipsniu, veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą ir kad ši veikla būtų tinkamai vykdoma suburiant notifikuotųjų įstaigų grupes, veikiančias tiek viename, tiek daugiau sektorių.
Valstybės narės taip pat užtikrina, kad įstaigos, kurias jos notifikavo, tiesiogiai arba per paskirtus atstovus dalyvautų tokių grupių veikloje.
VIII SKYRIUS
Rinkos priežiūra ir apsaugos procedūros
46 ║ straipsnis
Nacionaliniu mastu riziką keliančių statybos produktų atveju taikoma procedūra
1. Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 18 straipsnį arba jeigu jos turi pakankamo pagrindo manyti, kad statybos produktas neatitinka deklaruotų eksploatacinių savybių ir (arba) kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, kuriems taikomas šis reglamentas, jos atlieka atitinkamo produkto vertinimą, apimantį visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Susiję ūkinės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis visais reikiamais būdais.
Jeigu atliekant šį vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad statybos produktas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ūkinės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų pataisinių priemonių, kad produktas atitiktų tuos reikalavimus arba pašalintų produktą iš rinkos arba jį atsiimtų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į rizikos pobūdį.
Rinkos priežiūros institucijos apie tai praneša atitinkamai notifikuotajai įstaigai.
Nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 19 straipsnis.
2. Jeigu rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja nacionaline teritorija, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis ūkinės veiklos vykdytojai.
3. Ūkinės veiklos vykdytojas užtikrina, kad bet kokios pataisinės priemonės būtų taikomos visų statybos produktų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Bendrijoje, atžvilgiu.
4. Jeigu atitinkamas ūkinės veiklos vykdytojas nesiima atitinkamų pataisinių priemonių per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį, rinkos priežiūros institucijos imasi visų reikiamų laikinųjų priemonių siekdamos uždrausti arba apriboti statybos produkto tiekimą nacionalinei rinkai, arba pašalinti produktą iš šios rinkos, arba jį atsiimti.
Apie visas tokias priemones jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
5. 4 dalyje nurodyta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam statybos produktui, statybos produkto kilmei, keliamos rizikos pobūdžiui, nacionaliniu mastu taikomų priemonių pobūdžiui ir taikymo trukmei nustatyti bei susijusių ūkinės veiklos vykdytojų pareikštą nuomonę. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitikties priežastis yra:
a)
ta, kad produktas neatitinka asmenų sveikatos ar saugos, ar kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių reikalavimų, nustatytų šiame reglamente;
b)
darniųjų techninių specifikacijų arba STD trūkumai.
6. Kitos nei ta, kuri inicijavo šią procedūrą, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokias priimtas priemones ar bet kokią turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo statybos produkto neatitiktimi, ir apie savo prieštaravimą, jeigu jos nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta.
7. Jeigu per penkiolika darbo dienų po 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo nei valstybė narė, nei Komisija nepareiškė nepritarimo laikinajai priemonei, kurią taiko valstybė narė atitinkamo statybos produkto atžvilgiu, ta priemonė laikoma pagrįsta.
8. Valstybės narės užtikrina, kad būtų skubiai imamasi reikiamų ribojamųjų priemonių dėl atitinkamo statybos produkto, pvz., produkto pašalinimas iš rinkos.
47 ║ straipsnis
Bendrijos apsaugos procedūra
1. Jeigu baigus 46 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl kurios nors valstybės narės taikomos nacionalinės priemonės yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Bendrijos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis bei atitinkamu (-ais) ūkinės veiklos vykdytoju (-ais) ir pradeda vertinti nacionalinę priemonę. Remdamasi minėto vertinimo rezultatais, Komisija priima sprendimą, kuriame nurodoma, ar priemonė pagrįsta.
Komisija skiria šį sprendimą visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie šį sprendimą praneša joms ir atitinkamam (-iems) ūkinės veiklos vykdytojui (-ams).
2. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis statybos produktas būtų pašalintas iš jų rinkų. Apie tai valstybės narės informuoja Komisiją. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė panaikina tą priemonę.
3. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o statybos produkto neatitiktis susiejama su darniųjų standartų trūkumais, kaip nurodyta 46 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija privalo apie tai pranešti atitinkamai (-oms) Europos standartizacijos įstaigai (-oms) ir perduoti klausimą nagrinėti pagal Direktyvos 98/34/EB 5 straipsnio 1 dalį įsteigtam Nuolatiniam komitetui. Tas komitetas privalo konsultuotis su atitinkama Europos standartizacijos įstaiga ir nedelsdamas pateikti savo nuomonę.
Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o statybos produkto neatitiktis susiejama su EVD arba STD trūkumais, kaip nurodyta 46 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija imasi atitinkamų priemonių.
48 ║ straipsnis
Reikalavimus atitinkantys statybos produktai, vis dėlto keliantys riziką sveikatai ir saugai
1. Jeigu valstybė narė pagal 46 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą ir nustato, kad statybos produktas, net ir atitinkantis šio reglamento nuostatas, kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, ji reikalauja, kad atitinkamas ūkinės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog pateikus rinkai statybos produktą jis nebekeltų rizikos, arba kad pašalintų statybos produktą iš rinkos arba jį atsiimtų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į rizikos pobūdį.
2. Ūkinės veiklos vykdytojas užtikrina, kad bet kokios pataisinės priemonės būtų taikomos visų statybos produktų, kuriuos jis tiekia rinkai visoje Bendrijoje, atžvilgiu.
3. Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją ir kitas valstybes nares. Informuojant nurodomi visi duomenys, visų pirma atitinkamam statybos produktui identifikuoti reikalingi duomenys, duomenys apie produkto kilmę ir tiekimo grandinę, keliamos rizikos pobūdį bei nacionaliniu mastu taikomų priemonių pobūdį ir trukmę.
4. Komisija nedelsdama pradeda konsultuotis su valstybėmis narėmis ir atitinkamu (-ais) ūkinės veiklos vykdytoju (-ais) ir pradeda nacionaliniu mastu taikomos priemonės vertinimą. Remdamasi minėto vertinimo rezultatais, Komisija priima sprendimą, nurodantį priemonės pagrįstumą arba ne, ir, jeigu būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.
5. Komisija skiria šį sprendimą visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie šį sprendimą praneša joms ir atitinkamam (-iems) ūkinės veiklos vykdytojui (-ams).
49 ║ straipsnis
Formalioji neatitiktis
1. Nepažeidžiant 46 straipsnio nuostatų, valstybė narė, nustačiusi vieną iš toliau minėtų faktų, pareikalauja, kad atitinkamas ūkinės veiklos vykdytojas panaikintų susijusį neatitikimą:
a)
CE ženklu buvo ženklinama pažeidžiant 7 arba 8 straipsnius;
b)
nebuvo ženklinama CE ženklu tais atvejais, kai to reikalaujama pagal 7 straipsnio 1 dalį;
c)
eksploatacinių savybių deklaracija nebuvo parengta tais atvejais, kai to reikalaujama pagal 4 straipsnį;
d)
eksploatacinių savybių deklaracija nebuvo parengta laikantis 4, 5 ir 6 straipsnių;
e)
techninių dokumentų nėra arba jie neišsamūs.
2. Jeigu 1 dalyje minėta neatitiktis išlieka, valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, siekdama apriboti ar uždrausti tiekti rinkai statybos produktą arba siekdama užtikrinti, kad produktas būtų atsiimtas arba pašalintas iš rinkos.
X SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
50 ║ straipsnis
Priedų pakeitimai
1. Komisija gali iš dalies keisti I–VI priedus.
2. Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies keisti neesmines šio reglamento dalis, priimamos laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, nustatytos 51 straipsnio 2 dalyje.
51 ║ straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas, kurio pavadinamas – Nuolatinis statybos komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto komiteto nariai veikia nepriklausomai nuo šalių, kurios dalyvauja vertinant statybos produktų atitiktį.
52 ║ straipsnis
Panaikinimas
1. Direktyva 89/106/EEB panaikinama.
2. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
53 ║ straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Statybos produktai, kurie iki 2011 m. liepos 1 d. buvo pateikti rinkai pagal Direktyvą 89/106/EEB, laikomi atitinkančiais šio reglamento nuostatas.
2. Gamintojai ir importuotojai gali parengti eksploatacinių savybių deklaraciją remdamiesi atitikties sertifikatu arba atitikties deklaracija, išduota pagal Direktyvą 89/106/EEB iki 2011 m. liepos 1 d.
3. Iki 2011 m. liepos 1 d. pagal Direktyvos 89/106/EEB 11 straipsnį paskelbtos Europos techninio liudijimo rekomendacijos kartu su statybos produktų vertinimo procedūrų bendraisiais aiškinimais, kuriuos TVĮO priėmė iki 2011 m. liepos 1 d. remdamasi Direktyvos 89/106/EEB 9 straipsnio 2 dalimi, gali būti naudojamos kaip Europos vertinimo dokumentai. Jei Komisija mano, kad pasiektas reikiamas techninės ir mokslinės patirties lygis Europos techninio vertinimo rekomendacijų atžvilgiu, ji suteikia Europos standartizacijos įstaigoms įgaliojimus parengti šiomis rekomendacijomis grįstus darniuosius standartus vadovaujantis 20 straipsnio 4 dalimi.
4. Iki 2011 m. liepos 1 d. pagal Direktyvos 89/106/EEB 9 straipsnį išduotus Europos techninius liudijimus gamintojai ir importuotojai gali naudoti kaip Europos techninius vertinimus visu šių liudijimų galiojimo laikotarpiu.
54 ║ straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Tačiau 3–21, 26, 27, 28, 46–50, 52 ir 53 straipsniai bei I, II, III ir VI priedai taikomi nuo 2011 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta ║
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
1 PRIEDAS
Esminiai statinių reikalavimai
Visas statinys ir atskiros jo dalys turi atitikti numatytą naudojimo paskirtį atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą per visą statinio būvio ciklą.
Esminiai statinių reikalavimai, kuriuose atsižvelgiama į įprastinę techninę priežiūrą, turi būti tenkinami ekonomiškai pagrįsto naudojimo laikotarpiu.
1. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PATVARUMAS
Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų:
a)
viso statinio arba jo dalies griūties;
b)
didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas;
c)
žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų;
d)
žalos, kurios pasekmės yra neproporcingos ją sukėlusiai pirminei priežasčiai.
2. SAUGA GAISRO ATVEJU
Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui:
a)
statinius laikančios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas,
b)
būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose,
c)
būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius,
d)
būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą.
3. HIGIENA, SVEIKATA IR APLINKA
Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad juos statant, naudojant ir griaunant per visą jų būvio ciklą nekiltų jokios grėsmėsdarbuotojų, naudotojų ir kaimynų higienai ar sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie nedarytų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač dėl toliau išvardytų priežasčių:
a)
kenksmingų dujų išsiskyrimo,
b)
pavojingų medžiagų, lakių organinių junginių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba pavojingų dalelių išsiskyrimo į orą statinių viduje ar lauke;
c)
pavojingos spinduliuotės,
d)
pavojingų medžiagų išleidimo į geriamąjį vandenį, gruntinį vandenį, jūrų vandenį arba dirvožemį;
e)
netinkamo nuotekų išleidimo, dūmų dujų išmetimo arba netinkamo kietųjų arba skystųjų atliekų pašalinimo;
f)
drėgnumo statinių dalyse ir jų dalių vidaus paviršiuose.
4. SAUGA NAUDOJIMO METU
Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad, jais naudojantis arba juos eksploatuojant nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų rizikos, pvz., paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo elektros srove ar sužalojimo dėl sprogimo.
5. APSAUGA NUO TRIUKŠMO
Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad juose arba šalia jų esančių asmenų girdimas triukšmas neviršytų sveikatai pavojingo lygio ir sudarytų pakankamas sąlygas miegoti, ilsėtis ir dirbti.
6. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS
Statiniai, jų šildymo, kondicionavimo, apšvietimo ir vėdinimo įrenginiai turi būti projektuojami bei statomi taip, kad juos naudojant energijos sąnaudos būtų mažos, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir statinių naudotojus. Statybos produktai tai pat turi efektyviai vartoti energiją; per visą savo būvio ciklą jie turi suvartoti kuo mažiau energijos.
7. TVARUS GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
Statiniai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir užtikrinamas bent jau:
a)
statinių, jų medžiagų ir dalių perdirbamumas po nugriovimo;
b)
statinių ilgaamžiškumas;
c)
statiniams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.
II PRIEDAS
Europos vertinimo dokumento priėmimo ir statybos produkto, kuriam netaikomas arba iš dalies taikomas darnusis standartas, Europos techninio vertinimo išdavimo tvarka
1. Techninio vertinimo įstaiga (TVĮ) atlieka vertinimą ir išduoda Europos techninį vertinimą (ETV) dėl tos produktų srities, kuriai įstaiga yra paskirta.
Šio priedo nuostatos taikytinos gamintojams, taip pat ir importuotojams.
2. Europos vertinimo dokumentas parengiamas ir priimamas remiantis 2.1–2.11 punktais.
2.1.Parinktos paskirties rinkos techninio vertinimo įstaigai sutinkant atitinkama techninio vertinimo įstaiga atlieka vertinimą vadovaudamasi antrosios sutarties nuostatomis ir darbų programos projektu, išduoda atitinkamą Europos techninio vertinimo dokumentą ir perduoda jį Komisijai bei visoms kitoms TVĮ, kurioms pagal V priedo 1 lentelę skirtos tos pačios produktų sritys.
2.2. TVĮ, gavusi prašymą išduoti statybos produkto ETV (toliau – atsakingoji TVĮ), 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai techninio vertinimo įstaigų organizacijai ir Komisijai praneša apie prašymo turinį ir nuorodą į Komisijos sprendimą dėl eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo, kurį TVĮ ketina taikyti šiam produktui, arba apie tai, kad tokio Komisijos sprendimo nėra.
2.3.Susitarusi su kitomis techninio vertinimo įstaigomis, atitinkama TVĮ atlieka vertinimą, laikydamasi antrosios sutarties ir darbo programos projekto nuostatų, išduoda atitinkamą ETV ir nusiunčia jį Komisijai ir kitoms TVĮ, paskirtoms tai pačiai produktų sričiai pagal V priedo 1 lentelę.
2.4. Atsakingoji TVĮ, bendradarbiaudama su gamintoju, gauna reikiamą informaciją apie produktą ir jo naudojimo paskirtį. Atsakingoji TVĮ praneša gamintojui, ar produktui visiškai ar iš dalies taikoma kita darnioji techninė specifikacija. Tada atsakingoji TVĮ paruošia pirmosios su gamintoju sudarytinos sutarties projektą, kuriame apibrėžiamos darbo programos rengimo sąlygos.
2.5. Per mėnesį nuo pirmos sutarties sudarymo gamintojas atsakingajai TVĮ pateikia techninių dokumentų rinkinį, kuriame aprašomas produktas, jo naudojimo paskirtis ir informacija apie vykdomą gamyklos produkcijos kontrolę.
2.6. Gavusi techninių dokumentų rinkinį atsakingoji TVĮ per mėnesį parengia ir išsiunčia gamintojui antrosios sutarties ir darbo programos projektą, kuriame pateikiama išsami informacija apie vertinsimus aspektus ir veiksmus, kurių ji imsis, siekdama įvertinti su esminėmis produkto charakteristikomis susijusias eksploatacines savybes, atsižvelgiant į numatomą paskirtį. Į darbo programos projektą turi būti įtrauktos bent šios dalys:
a)
1 dalis: vertinimo programa, kurioje nurodomi bandymų metodai, skaičiavimo metodai, aprašomieji metodai, parametrai ir visos kitos priemonės, įskaitant vertinimo kriterijus, laikomus tinkamais produktui identifikuoti, su esminėmis produkto charakteristikomis susijusioms eksploatacinėms savybėms vertinti atsižvelgiant į numatomą paskirtį, ir atitinkamų esminių charakteristikų patvarumo aspektus;
b)
2 dalis: veikla, susijusi su pradiniu gamyklos, kurioje gaminamas prašyme nurodytas produktas, tikrinimu;
c)
3 dalis: vietos, kuriose bus atliekami bandymai;
d)
4 dalis: numatytas laikas ir sąnaudos.
2.7. Sudarius antrąją atsakingosios TVĮ ir gamintojo sutartį, į kurią įtraukta patvirtinta darbo programa, atsakingoji TVĮ nusiunčią darbo programos 1 dalį kartu su techninių dokumentų rinkinio dalimi, susijusia su produkto ir jo numatytos paskirties aprašymu, visoms kitoms techninio vertinimo įstaigoms, paskirtoms tai pačiai statybos produktų sričiai, nurodytai V priedo 1 lentelėje. Turi būti sudaryta šias techninio vertinimo įstaigas apimanti darbo grupė, kurios veiklą koordinuoja atsakingoji TVĮ.
Siekdamas papildyti TVĮ suteiktą informaciją, gamintojas gali paprašyti, kad minėtoji darbo grupė išklausytų jo pasirinktą nepriklausomą mokslo ekspertą. Darbo grupė privalo surengti šį klausymą.
Per dvi savaites po to, kai visos susijusios techninio vertinimo įstaigos iš atsakingosios TVĮ gauna šiuos dokumentus, darbo grupė parengia EVD projektą, į kurį įtraukti eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai, susiję su atitinkamomis esminėmis charakteristikomis, remiantis darbo programos 1 dalimi ir aktualia bei pagrįsta technine informacija, kurią pateikė darbo grupės nariai.
2.8. Tada atsakingoji TVĮ nusiunčia visoms kitoms techninio vertinimo įstaigoms EVD projektą su atitinkama techninių dokumentų rinkinio dalimi, kurioje aprašomas produktas ir jo naudojimo paskirtis.
Per dvi savaites kitos techninio vertinimo įstaigos pateikia atsakingajai TVĮ informaciją, susijusią su jų nacionaliniais statybų reglamentais ir, pagal aplinkybes, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais produktus ir jų naudojimo paskirtį. Atsakingoji TVĮ praneša darbo grupės nariams ir gamintojui apie šios informacijos turinį.
2.9. Atsakingoji TVĮ, pasikonsultavusi su darbo grupe, įtraukia šią informaciją į EVD projektą, kurį ji nusiunčia 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai techninio vertinimo įstaigų organizacijai. Techninio vertinimo įstaigų organizacija, nusiuntusi galutinį EVD projektą gamintojui, kuriam skiriama viena savaitė pastaboms pateikti, ir pasikonsultavusi su bent viena gamintojo nurodyta profesine organizacija (jei gamintojas pareiškia tokį norą) priima EVD kaip preliminarų dokumentą. Techninio vertinimo įstaigų organizacija nusiunčia priimto preliminaraus EVD kopiją gamintojui ir Komisijai. Jeigu per penkiolika darbo dienų po gavimo Komisija pateikia Techninio vertinimo įstaigų organizacijai pastabų apie preliminarų EVD, Techninio vertinimo įstaigų organizacija jį atitinkamai iš dalies pakeičia. Po šio laikotarpio atsakingoji TVĮ pradeda rengtis atlikti vertinimą.
2.10. Atsakingoji TVĮ atlieka vertinimą remdamasi priimto preliminaraus EVD nuostatomis ir vėliau išduoda atitinkamą ETV.
2.11. Kai tik atsakingoji TVĮ išduoda pirmąjį ETV remdamasi konkrečiu preliminariu EVD, šį EVD Techninio vertinimo įstaigų organizacija pakeičia, jeigu reikia, remdamasi atsakingosios TVĮ pasiūlymu. Tada Techninio vertinimo įstaigų organizacija priima galutinį EVD ir nusiunčia jį Komisijai. Nuorodą į galutinį EVD Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
3. Paskelbus nuorodą į galutinį EVD Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, pagal šį galutinį EVD atliekamas su Europos techniniais vertinimais susijęs parengiamasis darbas, remiantis bet kokiais vėlesniais prašymais dėl statybos produktų, kurių esminės charakteristikos panašios į nurodytąsias pirmame prašyme atsižvelgiant į numatomą produktų paskirtį.
4. Komisijos atstovas kaip stebėtojas gali dalyvauti visuose 2.7 punkte nurodytos darbo grupės posėdžiuose.
5. Jeigu visos techninio vertinimo įstaigos ir gamintojas nesusitaria dėl EVD, TVĮ organizacija perduoda šį klausimą Komisijai, kad jį tinkamai išspręstų.
III PRIEDAS
▌
1. Nr. ................... (unikalus produkto identifikavimo kodas)
2. Gamintojo (jo įgaliotojo atstovo) pavadinimas arba identifikavimo ženklas ir adresas:
5. Pirmiau nurodyto produkto eksploatacinės savybės atitinka 7 punkte deklaruotas eksploatacines savybes.
6.
.................................................. (notifikuotosios įstaigos pavadinimas, numeris, jei tinka)
atliko .............................................................… (intervencijos aprašymas)
pagal eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemą nr. …......
ir išdavė …...................................... (produkto atitikties sertifikatą, gamyklos produkcijos kontrolės atitikties sertifikatą, bandymų ataskaitas, jeigu tinka):
7. Eksploatacinių savybių deklaracija (sąrašas, lygiai arba klasės ir nuoroda į atitinkamą darniąją techninę specifikaciją/specifinį techninį dokumentą, naudojamą deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminėmis produkto charakteristikomis, vertinti)
Deklaruotų esminių charakteristikų pavadinimas
Su deklaruotomis esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių lygis arba klasė
Nuoroda į darniąją techninę specifikaciją/specifinis techninis dokumentas
(išdavimo vieta ir data) (pavardė, pareigos) (parašas)
IV PRIEDAS
Eksploatavimo deklaracijoje deklaruotinos pavojingos medžiagos
1.Labai pavojingos medžiagos
a)
2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą(13), kandidatinio sąrašo medžiagos;
b)
medžiagos, kurios pagal REACH (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) yra laikomos patvariomis, bioakumuliacinėmis ir toksiškomis (PBT);
c)
medžiagos, kurios pagal REACH (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) yra laikomos labai patvariomis arba didelės bioakumuliacijos);
d)
medžiagos, klasifikuojamos kaip kancerogenai, mutagenai ir toksinės reprodukcijai medžiagos, įtrauktos į 1 ir 2 kategorijas pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo(14).
2.Tam tikros klasifikacijos medžiagos
Medžiagos, kurios atitinka Direktyvoje 67/548/EEB nurodytus klasifikavimo kriterijus šioms kategorijoms:
a)
3 kategorijos kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai medžiagos;
b)
chroniško toksiškumo medžiagos (R48);
c)
aplinkai pavojingos medžiagos, galinčios turėti ilgalaikį poveikį (R50-53);
d)
ozono sluoksnį ardančios medžiagos (R59);
e)
medžiagos, galinčios sukelti alergiją jų įkvėpus (R42);
f)
medžiagos, galinčios sukelti alergiją patekusios ant odos (R43).
3.Prioritetinės pavojingos medžiagos
Prioritetinės pavojingos medžiagos, kaip nurodyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(15) (ES pagrindų direktyva vandens politikos srityje), X priede.
V PRIEDAS
Techninio vertinimo įstaigų produktų sritys ir joms keliami reikalavimai
1 lentelė. Produktų sritys
Srities kodas
Produktų sritis
Statybos produktų grupės
A
CIVILINĖ InžineriJA
Geotekstilės produktai ir susiję produktai. Cirkuliavimo armatūra. Grindų dangos, šaligatvio arba grindinio plokštės, kelių apdailai. Užpildas. Kelių statybos produktai. Vamzdžiai, cisternos ir pagalbiniai įrenginiai, neturintys sąlyčio su žmonėms vartoti skirtu vandeniu. Grindų posluoksniai, įskaitant kabamąsias perdangas, keliai ir kiti važiuojamieji paviršiai. Labai plonas asfaltbetonis. Nuotekų technikos produktai. Nuo uolų nuolaužų apsaugantys rinkiniai. Vandeniui nepralaidžios, skystomis medžiagomis dengiamos tilto pakloto sistemos. Kelių tiltų kompensatoriai.
B
VIENETINĖS/KOMPLEKTUOJAMOS statinių surenkamosios dalys
Surenkami statinių rinkiniai iš medinių rėmų ir rąstų. Šaldyklos konstrukcijų rinkiniai ir šaldyklos konstrukcijų dangos rinkiniai. Statinių surenkamosios dalys. Statinių betono konstrukcijų rinkiniai. Statinių metalo konstrukcijų rinkiniai.
C
APKROVAS LAIKANČIOS MEDŽIAGOS ir SUDEDAMOSIOS DALYS
Konstrukciniai medienos produktai ir pagalbiniai įrenginiai. Cementas, statybinės kalkės ir kitos hidraulinės rišamosios medžiagos. Betono armatūra ir įtempiamoji betono armatūra. Statybiniai metalo produktai ir pagalbiniai įrenginiai. Produktai, susiję su betonu, skiediniu ir cemento tešla. Konstrukcinės atramos. Gamykliniai betoniniai produktai. Surenkami laiptų įrenginiai. Lengvosios sudėtinės medinės sijos ir kolonos. Išankstinio konstrukcijų įtempimo sutvirtinimo komplektai. Inkariniai varžtai.
D
Stogo danga ir statinio apvalkalas
Sienos apdaro rinkiniai. Stogo dangos, stoglangiai, stogo langai ir pagalbiniai produktai. Lygaus stiklo, stiklinių profiliuočių ir stiklablokių produktai. Išorės ir vidaus durys ir langai, stogo angos ir stoglangiai. Skystų tepamų stogų hidroizoliatų rinkiniai. Išorės sienų apkalos rinkiniai. Konstrukcinės sandariklio glazūravimo sistemos. Stogams skirtos mechaniškai tvirtinamų lanksčiųjų hidroizoliacinių membranų sistemos. Uždedamųjų permatomų stogų rinkiniai. Surenkami medienos laikantieji įtemptos plėvelės skydai ir uždedamosios sudėtinės lengvosios plokštės.
E
VIDAUS/IŠORĖS STATYBINIAI KOMPONENTAI/RINKINIAI
Sanitariniai prietaisai. Medienos plokštės. Mūriniai ir susiję produktai. Vidaus ir išorės sienų ir lubų apdaila. Gipso produktai. Vidaus pertvarų rinkiniai. Vandeniui nelaidžios dangos rinkiniai, skirti drėgnų patalpų grindims ir sienoms. Apkrovos nelaikančių nuolatinių klojinių rinkiniai iš tuščiavidurių blokų arba izoliacinių medžiagų panelių ir (arba) betono.
Statybiniai klijai. Konstrukcinių jungčių kaiščiai/jungiamieji elementai. Trimatės prikalamosios plokštelės. Inkariniai varžtai/sraigtai. Sienų plokštės iš nerūdijančio plieno. Ertmių loveliai. Tvirtikliai, skirti išorės sienų apkalai ir plokštiems arba šlaitiniams stogams. Jungtys, skirtos sluoksniuotiems betoniniams elementams. Dujoms ir vandeniui nelaidūs sandarikliai, skirti vamzdžiams, kertantiems sienas ir grindis. Užsandarinimo rinkiniai, profiliai ir juostos. Sandūros užsandarinimo mastika. Elastiniai pakabinami tvirtikliai. Tempiamieji strypai. Taškiniai tvirtikliai. Paviršiaus repelentai ir dangos apdorojimas. Išlyginimo tvirtikliai, skirti stogams, sienoms ir vidaus darbams. Hidroizoliacijos produktai/hidroizoliacinis apdorojimas.
H
apsauga nuo gaisro ir susiję produktai
Gaisro signalizacijos, gaisro aptikimo, stacionarieji gaisro gesinimo, ugnies ir dūmų kontrolės bei sprogimo slopinimo produktai. Gaisrą stabdantys, gaisrą ribojantys ir nuo gaisro apsaugantys produktai.
I
elektros instaliacija
Bet kokie statybos produktai, susiję su elektros instaliacija.
J
Dujų instaliacija
Bet kokie statybos produktai, susiję su dujų instaliacija.
K
vandentiekis ir kanalizacija
Rinkinys, kurį sudaro nusodintuvas su iš dalies mechaniniu dangčiu, montuojamas ant nuotekų priimtuvo be nusodintuvo. Šulinio viršaus rinkinys, kurį sudaro dangtis ir papildomi įvairios paskirties plastikiniai žiedai. Vamzdyno rinkiniai, skirti šaltam ir karštam vandeniui, įskaitant žmonėms naudoti skirtą vandenį. Kanalizacijos ir nuotekų šalinimo vamzdyno sistemos su slėgiu arba be slėgio. Lanksčios jungiamosios dalys, skirtos gravitaciniams ir slėginiams kanalizacijos ir nuotekų šalinimo vamzdžiams. Kompostinis tualetas.
Nustatyti galimą naujoviškų statybos produktų naudojimo riziką ir naudą, kai nėra nustatytos/patvirtintos techninės informacijos apie statinyje instaliuotų produktų eksploatacines savybes.
TVĮ veikla neturi priklausyti nuo suinteresuotųjų subjektų ir nuo bet kokių konkrečių interesų.
Be to, TVĮ personalas turi:
a) pasižymėti objektyvumu ir gebėjimu priimti tinkamus sprendimus techniniais klausimais;
b) turėti išsamių žinių apie normines nuostatas ir kitus valstybėse narėse galiojančius reikalavimus, susijusius su produktų sritimis, kurioms įstaiga turi būti paskirta;
c) turėti bendrą supratimą apie statybų praktiką ir išsamių techninių žinių, susijusių su produktų sritimis, kurioms įstaiga turi būti paskirta;
d) turėti išsamių žinių apie susijusios rizikos specifines rūšis ir apie techninius statybos proceso aspektus;
e) turėti išsamių žinių apie esamus darniuosius standartus ir bandymų metodus tose produktų srityse, kurioms įstaiga turi būti paskirta;
f) turėti reikiamų kalbinių įgūdžių.
2. Techninių kriterijų nustatymas
Remiantis rizikos analizės rezultatais parengti techninius statybos produktų laikysenos ir eksploatacinių savybių vertinimo kriterijus atsižvelgiant į taikomų nacionalinių reikalavimų vykdymą;
techninę informaciją, reikalingą statybos proceso dalyviams kaip potencialiems statybos produktų naudotojams (gamintojams, projektuotojams, rangovams, montuotojams).
3. Vertinimo metodų nustatymas
Sukurti ir patvirtinti tinkamus su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo metodus (bandymus arba skaičiavimą) atsižvelgiant į dabartinę padėtį.
4. Specifinės gamyklos produkcijos kontrolės nustatymas
Išmanyti ir vertinti konkretaus produkto gamybos procesą siekiant nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias produkto pastovumą konkrečiu gamybos procesu.
TVĮ personalas turi turėti reikiamų žinių apie gamybos procesų ir su gamyklos produkcijos kontrole susijusių produkto charakteristikų santykį.
5. Produkto vertinimas
Vertinti su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusias eksploatacines savybes remiantis darniaisiais metodais laikantis darniųjų kriterijų.
Be 1, 2 ir 3 punktuose išvardytų reikalavimų, TVĮ turi turėti galimybę naudotis priemonėmis ir įrenginiais, reikalingais su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusioms eksploatacinėms savybėms vertinti tose produktų srityse, kurioms įstaiga turi būti paskirta.
6. Bendras administravimas
Užtikrinti nuoseklumą, patikimumą, objektyvumą ir atsekamumą nuolat taikant tinkamus administravimo metodus.
TVĮ turi:
a) turėti dokumentais įrodytos geros administracinės elgsenos patirties;
b) vykdyti tokią politiką ir laikytis papildomų procedūrų, kad būtų užtikrintas techninio vertinimo įstaigoje ir bendradarbiaujant su visais partneriais naudojamos slaptos informacijos konfidencialumas;
c) būti įdiegusi dokumentų kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad visi reikiami dokumentai būtų registruojami, atsekami, tvarkomi ir archyvuojami;
d) turėti vidaus audito ir administravimo peržiūros mechanizmą, užtikrinantį, kad būtų nuolat stebima atitiktis susijusiems administravimo metodams;
e) būti nustačiusi objektyvią apeliacinių prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką.
VI PRIEDAS
Eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas
EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO VERTINIMO IR TIKRINIMO SISTEMOS
1.1.
1+ sistema.Gamintojo produkto eksploatacinių savybių deklaracija dėl esminių charakteristikų remiantis šiomis nuostatomis:
a)
gamintojas:
i)
vykdo gamyklos produkcijos kontrolę,
ii)
atlieka gamykloje paimtų bandinių papildomą tyrimą pagal numatytą bandymų planą;
nustatytu produkto tipu pagal tipo bandymą (įskaitant bandinio ėmimą), su tipu susijusius skaičiavimus, lentelėje pateiktas vertes arba aprašomuosius produkto dokumentus;
ii)
pradiniu gamyklos ir gamyklos produkcijos kontrolės tikrinimu;
iii)
nuolatine gamyklos produkcijos kontrolės priežiūra ir vertinimu;
iv)
gamykloje paimtų bandinių tikrinamuoju bandymu.
1.2.
1 sistema. Gamintojo produkto eksploatacinių savybių deklaracija dėl esminių charakteristikų remiantis šiomis nuostatomis:
a)
gamintojas:
i)
vykdo gamyklos produkcijos kontrolę;
ii)
atlieka gamykloje paimtų bandinių papildomą tyrimą pagal numatytą bandymų planą;
nustatytu produkto tipu pagal tipo bandymą (įskaitant bandinio ėmimą), su tipu susijusius skaičiavimus, lentelėje pateiktas vertes arba aprašomuosius produkto dokumentus;
ii)
pradiniu gamyklos ir gamyklos produkcijos kontrolės tikrinimu;
iii)
nuolatine gamyklos produkcijos kontrolės priežiūra ir vertinimu.
1.3.
2+ sistema. Gamintojo produkto eksploatacinių savybių deklaracija dėl esminių charakteristikų remiantis šiomis nuostatomis:
a)
gamintojas:
i)
nustatyto produkto tipą pagal tipo bandymą (įskaitant bandinio ėmimą), su tipu susijusius skaičiavimus, lentelėje pateiktas vertes arba aprašomuosius produkto dokumentus;
ii)
vykdo gamyklos produkcijos kontrolę;
iii)
atlieka gamykloje paimtų bandinių papildomą tyrimą pagal numatytą bandymų planą;
b)
notifikuotoji įstaiga išduoda gamyklos produkcijos kontrolės atitikties sertifikatą remdamasi:
i)
pradiniu gamyklos ir gamyklos produkcijos kontrolės tikrinimu;
ii)
nuolatine gamyklos produkcijos kontrolės priežiūra ir vertinimu.
1.4. 3 sistema. Gamintojo produkto eksploatacinių savybių deklaracija dėl esminių charakteristikų remiantis šiomis nuostatomis:
a)
gamintojas vykdo gamyklos produkcijos kontrolę;
b)
notifikuotoji įstaiga nustato produkto tipą pagal tipo bandymą (grindžiamą gamintojo paimtais bandiniais), su tipu susijusius skaičiavimus, lentelėje pateiktas vertes arba aprašomuosius produkto dokumentus;
1.5. 4 sistema. Gamintojo produkto eksploatacinių savybių deklaracija dėl esminių charakteristikų remiantis šiomis nuostatomis:
a)
gamintojas:
i)
nustato produkto tipą pagal tipo bandymą, su tipu susijusius skaičiavimus, lentelėje pateiktas vertes arba aprašomuosius produkto dokumentus;
ii)
vykdo gamyklos produkcijos kontrolę;
b)
notifikuotoji įstaiga neatlieka jokių užduočių.
2. ĮSTAIGOS , DAYVAUJANČIOS VERTINANT IR TIKRINANT EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMĄ
Atsižvelgiant į notifikuotųjų įstaigų, dalyvaujančių vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą, funkcijas, įstaigos skirstomos taip:
(1)
sertifikavimo įstaiga – tai vyriausybinė arba nevyriausybinė notifikuotoji įstaiga, kuri turi būtiną kompetenciją ir atsako už sertifikavimo vykdymą, pagal pateiktas darbo tvarkos ir administravimo taisykles;
(2)
kontrolės įstaiga – tai notifikuotoji įstaiga, kurios struktūra, personalas, kompetencija ir patikimumas jai leidžia pagal nustatytus kriterijus atlikti šias funkcijas: vertinti, rekomenduoti pripažinti gamintojų kontrolės operacijas ir po to atlikti tokių operacijų auditą, parinkti ir įvertinti statybos produktus gamykloje pagal nustatytus kriterijus;
(3)
bandymų laboratorija – tai notifikuotoji laboratorija, kuri matuoja, tikrina, tiria, kalibruoja arba kitaip nustato medžiagų arba statybos produktų charakteristikas arba eksploatacines.
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje (COM(2008)0640 – C6-0352/2008 – 2008/0194(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0640),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0352/2008),
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. kovo 25 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0053/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 924/2009.)
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB (COM(2008)0627 – C6-0350/2008 – 2008/0190(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0627),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 2 dalį bei 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0350/2008),
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. kovo 25 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6–0056/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (COM(2008)0345 – C6-0220/2008 – 2008/0110(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0345),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0220/2008),
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. balandžio 1 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką,
– atsižvelgdamas į Komisijai suteiktus įgaliojimus pagal būsimąjį reglamentą, [nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams ir jų gaminiams, neskirtiems vartoti žmonėms] (toliau – būsimasis reglamentas),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A6–0087/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. ragina Komisiją per numatytą laikotarpį iki būsimojo reglamento įsigaliojimo parengti būsimojo reglamento įgyvendinimo priemonės projektą panaudojant reikiamas technines žinias, kuriomis buvo akivaizdžiai remiamasi diskusijose dėl būsimojo reglamento, kad rengiant šį priemonės projektą būtų galima atsižvelgti į Parlamento konkretesnius pasiūlymus tam tikrais techniniais klausimais;
4. ragina Komisiją pateikti priemonės projektą Parlamentui, kad prieš pradedant reguliavimo procedūrą su tikrinimu būtų galima pasikeisti nuomonėmis ir palengvinti Parlamento dalyvavimo teisių taikymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.)
Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams *
359k
52k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2009)0169 – C6-0134/2009 – 2009/0053(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0169),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0134/2009),
– atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(1) ir į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(2),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją(3) dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, ir į tos pačios dienos savo rezoliuciją dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(4),
– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko 2009 m. balandžio 20 d. nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 134 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0268/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 3 a straipsnis
Komisija ir suinteresuotoji valstybė narė pasirašo susitarimo memorandumą, kuriame išsamiai išdėstytos Tarybos nustatytos sąlygos.
Komisija ir suinteresuotoji valstybė narė pasirašo susitarimo memorandumą, kuriame išsamiai išdėstytos Tarybos nustatytos sąlygos. Komisija perduoda šį susitarimo memorandumą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 5 straipsnis
1. Komisija, bendradarbiaudama su Ekonomikos ir finansų komitetu, imasi būtinų priemonių nuolat periodiškai patikrinti, ar valstybės narės, gaunančios Bendrijos paskolą, ekonominė politika atitinka perspektyvinę programą ir kitas pagal 3 straipsnį Tarybos nustatytas sąlygas. Šiuo tikslu valstybė narė pateikia Komisijai visą būtiną informaciją ir visapusiškai su ja bendradarbiauja. Komisija, vadovaudamasi tokio patikrinimo rezultatais, po to, kai savo nuomonę pateikia Ekonomikos ir finansų komitetas, priima sprendimą dėl kitų dalių išmokėjimo.
1. Komisija, bendradarbiaudama su Ekonomikos ir finansų komitetu, imasi būtinų priemonių nuolat periodiškai tikrinti, ar valstybės narės, gaunančios Bendrijos paskolą, ekonominė politika atitinka perspektyvinę programą ar kitas pagal 3 straipsnį Tarybos nustatytas sąlygas bei 3a straipsnyje minimą susitarimo memorandumą. Tuo tikslu valstybė narė pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai visą būtiną informaciją ir visapusiškai su pastarąja bendradarbiauja. Komisija, vadovaudamasi tokio patikrinimo rezultatais, po to, kai savo nuomonę pateikia Ekonomikos ir finansų komitetas, priima sprendimą dėl kitų dalių išmokėjimo.
Sprendimą dėl visų pradinių ekonominės politikos sąlygų koregavimo priima Taryba.
2. Sprendimą dėl visų pradinių ekonominės politikos sąlygų koregavimo, laikydamasi pagrindinių Bendrijos ekonominių tikslų, priima Taryba.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 10 straipsnis
6a. 10 straipsnis pakeičiamas taip:
"10 straipsnis
Kas dveji metai Taryba, vadovaudamasi Komisijos parengta ataskaita, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, ir po to, kai savo nuomonę pateikia Ekonomikos ir finansų komitetas <...>, patikrina, ar nustatyta priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka tą poreikį, dėl kurio ji buvo sukurta."
Palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimas *
801k
431k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo (COM(2008)0727 – C6-0464/2008 – 2008/0215(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0727),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 94 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0464/2008),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0244/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)Remiantis į 1999 m. gegužės mėn. ir 2000 m. lapkričio mėn. vykusių Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžių išvadomis, pradinis sprendimas į Direktyvos 2003/48/EB taikymo sritį neįtraukti jokių naujoviškų finansinių produktų papildytas aiškia nuostata, kad šis klausimas turėtų būti dar kartą svarstomas per pirmą tos direktyvos peržiūrą, siekiant rasti apibrėžtį, kuri apimtų visus vertybinius popierius, laikomus lygiaverčiais skoliniams reikalavimams, ir taip užtikrinti direktyvos veiksmingumą kintančioje aplinkoje bei užkirsti kelią rinkos iškraipymams. Taigi tikslinga įtraukti visus naujoviškus finansinius produktus į direktyvos taikymo sritį. Atitinkamai, palūkanų mokėjimo apibrėžtis turėtų apimti visas pajamas iš kapitalo investicijų, jei grąža nustatoma iš anksto ir iš esmės sandorio grąža panaši į bet kokias palūkanų pajamas. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios nuostatos aiškinimą visose valstybėse narėse, reikėtų papildyti šią nuostatą atitinkamų finansinių produktų sąrašu. Komisija turėtų patvirtinti tokį sąrašą pagal reguliavimo procedūrą, nustatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1.
______________________________ 1 OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)Bendrija turėtų skatinti pasaulinį mokesčių valdymą pagal 2006 m. spalio 23 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadas, kuriomis paragino Komisiją ištirti galimybę derėtis dėl specialiųjų susitarimų su Honkongu, Makao ir Singapūru dėl taupymo pajamų apmokestinimo siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą dėl priemonių, lygiaverčių valstybių narių pagal Direktyvą 2003/48/EB taikomoms priemonėms, taikymo.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a) 2003 m. sausio 21 d. Tarybos išvadose teigiama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos taiko priemones, lygiavertes Direktyvoje 2003/48/EB numatytoms priemonėms. Tačiau siekiant užtikrinti veiksmingą apmokestinimą būtų tikslinga įtraukti tam tikras teisines formas ir susitarimus į Direktyvos 2003/48/EB I priedo taikymo sritį.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)Komisija, peržiūrėdama Direktyvą 2003/48/EB, turėtų skirti ypatingą dėmesį tam tikroms kapitalo pajamoms, kurios dar nepatenka į direktyvos taikymo sritį, pvz., pajamoms, gaunamoms iš gyvybės draudimo produktų, anuitetų, apsikeitimo sandorių ir tam tikrų pensijų.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 punktas (naujas) Direktyva 2003/48/EB 8 konstatuojamoji dalis
-1) 8 konstatuojamoji dalis keičiama taip:
"(8) Šia direktyva siekiama dviejų tikslų: pirma, pasiekti, kad taupymo pajamos, gautos iš palūkanų mokėjimų, atliekamų vienoje valstybėje narėje faktiškiesiems savininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kitos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, būtų veiksmingai apmokestinamos pagal pastarosios valstybės narės įstatymus, ir, antra, užtikrinti minimalų veiksmingą pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, atliekamų vienoje valstybėje narėje faktiškiesiems savininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kitos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, apmokestinimą.".
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 a punktas (naujas) Direktyva 2003/48/EB 19 konstatuojamoji dalis
(-1a) 19 konstatuojamoji dalis keičiama taip:
"(19) Valstybės narės, kurios taiko išskaičiuojamąjį mokestį, turėtų pervesti palūkanų faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybei narei didesniąją dalį šio išskaičiuojamojo mokesčio pajamų. Pajamų dalis, kurią susijusios valstybės narės gali išskaičiuoti, turi būti proporcinga administracinių išlaidų, patirtų taikant dalijimosi pajamomis mechanizmą, atsižvelgiant į išlaidas, kurių atsirastų keičiantis informacija."
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 b dalis (nauja) Direktyva 2003/48/EB 24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1b) Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:
"(24a) Kol Honkongas, Singapūras ir kitos šalys bei teritorijos, nurodytos I priede, netaiko tokių pat arba lygiaverčių priemonių, kurios numatytos šioje direktyvoje, dėl kapitalo nutekėjimo į šias šalis ir teritorijas gali kilti pavojus direktyvos tikslų įgyvendinimui. Todėl Bendrija turi imtis reikiamų priemonių ir užtikrinti, kad su šiomis šalimis ir teritorijomis būtų sudarytas susitarimas, kuriuo remiantis jos taikytų tokias priemones."
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio -1 c punktas (naujas) Direktyva 2003/48/EB 1 straipsnio 1 dalis
(-1c) 1 straipsnio 1 dalis keičiama taip:
"1. Šios direktyvos tikslas:
– pasiekti, kad taupymo pajamos, gautos iš palūkanų mokėjimų, atliekamų vienoje valstybėje narėje faktiškiesiems savininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kitos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, būtų veiksmingai apmokestinamos pagal pastarosios valstybės narės įstatymus;
– užtikrinti minimalų veiksmingą pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, atliekamų vienoje valstybėje narėje faktiškiesiems savininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kitos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, apmokestinimą."
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 2003/48/EB 1 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos užduotys būtų atliekamos jų teritorijoje įsisteigusių mokėjimų tarpininkų, neatsižvelgiant į skolinių reikalavimų arba vertybinio popieriaus, dėl kurių atsiranda palūkanų mokėjimas, skolininko arba emitento įsisteigimo vietą.
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos užduotys būtų atliekamos jų teritorijoje įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų ir mokėjimų tarpininkų, neatsižvelgiant į skolinių reikalavimų skolininko arba vertybinio popieriaus, dėl kurių atsiranda palūkanų mokėjimas, emitento įsisteigimo vietą".
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis Direktyva 2003/48/EB 2 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
Šioje direktyvoje ir nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalies "faktiškasis savininkas" yra bet koks fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos, arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, nebent jis įrodo, kad mokėjimas nebuvo gautas ar garantuotas jo paties naudai, tai yra:
1. Šioje direktyvoje ir nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalies "faktiškasis savininkas" yra bet koks fizinis asmuo, kuriam mokamos ar turėtų būti mokamos palūkanos, arba kuriam palūkanų mokėjimas yra ar turėtų būti garantuojamas, nebent jis įrodo, kad mokėjimas nebuvo gautas ar garantuotas jo paties naudai, tai yra:
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Direktyva 2003/48/EB 3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
(b) jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai buvo įvykdyti nesant sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau, mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, t. y. jo vardą, pavardę ir adresą, gimimo datą ir vietą ir, jeigu faktiškojo savininko adresas mokesčių tikslais yra II priede nurodytoje valstybėje narėje, arba jeigu jis pateikia kitokį tai patvirtinantį įrodymą, tos valstybės narės suteiktą mokesčių mokėtojo atpažinties arba lygiavertį numerį.
(b) jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai buvo įvykdyti nesant sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau, mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, t. y. jo vardą, pavardę ir adresą, gimimo datą ir vietą ir, jeigu faktiškojo savininko adresas mokesčių tikslais yra II priede nurodytoje valstybėje narėje, arba jeigu jis pateikia kitokį tai patvirtinantį įrodymą, tos valstybės narės suteiktą mokesčių mokėtojo atpažinties arba lygiavertį numerį, kai jis nurodytas dokumentuose, pateiktuose tapatybei nustatyti.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Direktyva 2003/48/EB 3 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Pirmosios pastraipos b punkte nurodyti duomenys nustatomi pagal faktiškojo savininko pateiktą pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę ar kitą oficialų dokumentą, nurodytą II priede. Duomenys, kurių nėra pase, oficialioje asmens tapatybės kortelėje ar kitame oficialiame dokumente, nustatomi pagal bet kurį kitą oficialų tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį pateikia faktiškasis savininkas ir kurį yra išdavusi šalies, kurioje yra jo gyvenamoji vieta arba kurioje jis kitaip įrodo gyvenąs mokesčių tikslais, valdžios institucija.
Šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Direktyva 2003/48/EB 4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Pagal šios dalies pirmąją pastraipą juridinės struktūros pagrindinio administracijos centro vieta laikoma esančia toje šalyje, kurioje yra asmens – pagrindinio teisėto tokios struktūros savininko arba jos turto valdytojo, nuolatinė gyvenamoji vieta.
Šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Direktyva 2003/48/EB 4 straipsnio 2 dalies 7 pastraipa
Bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis palūkanas arba garantuojantis jų mokėjimą III priede pateiktame sąraše nurodytiems juridiniams asmenims arba struktūroms, savo įsisteigimo vietos valstybės narės kompetentingai institucijai praneša juridinio asmens pavadinimą ir pagrindinio administracijos centro adresą arba, struktūros atveju, asmens, kuris yra pagrindinis teisėtas juridinės struktūros turto ir pajamų savininkas ir valdytojas, pavadinimą ir nuolatinį adresą bei visą tokiam juridiniam asmeniui arba struktūrai sumokėtų arba garantuotų palūkanų sumą. Jeigu juridinio asmens arba struktūros pagrindinis administracijos centras yra kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija šią informaciją perduoda tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis palūkanas arba garantuojantis jų mokėjimą III priede pateiktame sąraše nurodytiems juridiniams asmenims arba struktūroms, savo įsisteigimo vietos valstybės narės kompetentingai institucijai praneša juridinio asmens pavadinimą ir pagrindinio administracijos centro adresą arba, struktūros atveju, asmens, kuris yra pagrindinis teisėtas juridinės struktūros turto ar pajamų savininkas ir valdytojas, pavadinimą ir nuolatinį adresą bei visą tokiam juridiniam asmeniui arba struktūrai sumokėtų arba garantuotų palūkanų sumą. Jeigu juridinio asmens arba struktūros pagrindinis administracijos centras yra kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija šią informaciją perduoda tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Direktyva 2003/48/EB 4 straipsnio 3 dalis
3.Juridiniai asmenys ir struktūros, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, kurių turto arba pajamų tiesioginis savininkas palūkanų gavimo metu iš karto nėra žinomas, šios direktyvos tikslais gali būti laikomos 2 dalies a punkte nurodytais kolektyvinio investavimo subjektais arba kitu kolektyvinio investavimo fondu ar schema.
Išbraukta.
Jeigu juridinis asmuo arba struktūra pasinaudoja minėta galimybe, valstybė narė, kurioje yra tokio juridinio asmens arba struktūros pagrindinis administracijos centras, išduoda atitinkamą pažymą. Minėtas juridinis asmuo arba struktūra tą pažymą pateikia ekonominės veiklos vykdytojui, kuris moka palūkanas arba garantuoja jų mokėjimą.
Valstybės narės nustato išsamias taisykles dėl pasinaudojimo šia galimybe juridiniams asmenims ir struktūroms, kurių pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje, ir užtikrina, kad tokia galimybe pasinaudoję juridiniai asmenys arba struktūros veiktų kaip mokėjimų tarpininkai pagal šio straipsnio 1 dalį, neviršytų gautų palūkanų mokėjimų bendros sumos kiekvienu atveju, kai faktiškasis savininkas iš karto įgyja teisę į savo turtą arba pajamas."
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1.Nepažeidžiant tolesnėse šio straipsnio dalyse pateikiamų nuostatų, esminis šios direktyvos principas yra tai, kad palūkanų mokėjimas – tai bet kokios pajamos, gautos iš kapitalo investicijų, jei grąža nustatoma iš anksto ir iš esmės sandorio grąža panaši į bet kokias palūkanų pajamas. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios nuostatos aiškinimą visose valstybėse narėse, reikėtų ją papildyti atitinkamų finansinių produktų sąrašu. Komisija patvirtina šį sąrašą iki ... [data, nustatyta Tarybos direktyvos 2009/.../EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo, 2 straipsnio 1 dalyje] pagal reguliavimo procedūrą, nurodytą šios direktyvos 18b straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 1 dalies c punkto i i papunktis
(ii) juridiniai asmenys arba struktūros, kurios pasinaudoja 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybe;
Išbraukta.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis
(ii) juridiniai asmenys arba struktūros, kurios pasinaudoja 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybe;
Išbrauktas.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 1 dalies e punktas
e) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią draudžiama nuo biometrinės rizikos, kurios vidutinė suma per sutarties laikotarpį sudaro mažiau nei 5 % apdrausto kapitalo ir kurios faktinis vykdymas yra visiškai susijęs su a, aa, b, c ir d punktuose nurodytų rūšių palūkanomis arba pajamomis; šiuo tikslu bet kuris skirtumas tarp sumų, išmokėtų pagal gyvybės draudimo sutartį, ir visų mokėjimų gyvybės draudimo įmonei pagal tą pačią draudimo sutartį sumų laikomas išmokomis pagal gyvybės draudimo sutartį.
e) draudimo sutarčių atveju: i) skirtumas tarp draudimo išmokos ir įmokų sumos išperkant sutartį kaupiamojo pensijų draudimo atveju, jei nemokama pensija visą gyvenimą; ii) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią suteikiama apsauga nuo biometrinės rizikos, kurios vidutinė suma per sutarties laikotarpį sudaro mažiau nei 10 % apdrausto pradinio kapitalo ir kurios faktinis dydis yra susijęs su palūkanomis arba išreikštas vienetais ar tiesiogiai susijęs su vienetais, o daugiau nei 40 % pagrindinio turto investuota į a, aa, b, c ir d punktuose nurodytų rūšių pajamas. Jei draudimo sutarties, kurios apsaugos suma išreikšta vienetais, atveju mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie pagrindinio turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba atitinkamus vertybinius popierius, procentinę dalį, laikoma, kad ji didesnė nei 40 %. Šiuo tikslu bet kuris skirtumas tarp sumų, išmokėtų pagal gyvybės draudimo sutartį, ir visų mokėjimų gyvybės draudimo įmonei pagal tą pačią draudimo sutartį sumų laikomas išmokomis pagal gyvybės draudimo sutartį. Jei draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas nėra tas pats asmuo, laikoma, kad apsauga nuo biometrinės rizikos yra mažesnė nei 10 %.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea) pajamos iš struktūrizuotų produktų. Struktūrizuoti produktai – tai skolos vertybiniai popieriai, kurių išpirkimo dydis priklauso nuo tam tikros sutartos bazinės vertės pokyčių. Pajamomis taip pat laikomas skirtumas tarp struktūrizuotų produktų įsigijimo kainos ir pajamų, gautų pardavus, padengus ar išpirkus tokius struktūrizuotus produktus;
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)
eb) dividendai, kuriuos faktiškojo savininko vardu gauna kredito institucija ar finansų institucija.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 9 dalis
9. Šio straipsnio 1 dalies aa punkte nurodytos pajamos palūkanų mokėjimu laikomos tik tuo atveju, jeigu vertybiniai popieriai, duodantys tokias pajamas, išleidžiami 2008 m. gruodžio 1 d. arba vėliau.
9. Šio straipsnio 1 dalies aa punkte nurodytos pajamos palūkanų mokėjimu laikomos tik tuo atveju, jeigu vertybiniai popieriai, duodantys tokias pajamas, išleidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo šios direktyvos paskelbimo dienos arba vėliau.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 2003/48/EB 6 straipsnio 10 dalis
10. Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis palūkanų mokėjimu, nurodytu šio straipsnio 1 dalis e punkte, laikomos tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartys, numatančios tokias išmokas, pirmą kartą buvo pasirašytos 2008 m. gruodžio 1 d. arba vėliau.
10. Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis palūkanų mokėjimu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies e punkte, laikomos tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartys, numatančios tokias išmokas, pirmą kartą buvo pasirašytos praėjus šešiems mėnesiams nuo šios direktyvos paskelbimo dienos arba vėliau."
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 a punktas (naujas) Direktyva 2003/48/EB 10 straipsnio 2 dalis
(5a) 10 straipsnio 2 dalis keičiama taip:
"Pereinamasis laikotarpis baigiasi ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d. arba pirmųjų visų fiskalinių metų pabaigoje po vėlesnės iš toliau nurodomų datų, jeigu ši vėlesnioji data yra ankstesnė nei 2014 m. liepos 1 d.:
datos, kurią įsigalioja po Tarybos vieningo sprendimo sudarytas paskutinis susitarimas tarp Europos bendrijos ir šių valstybių: Šveicarijos Konfederacijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, San Marino Respublikos, Monako Kunigaikštystės ir Andoros Kunigaikštystės, kuriame numatoma keistis informacija pagal prašymą, kaip apibrėžta OECD pavyzdiniame susitarime dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, paskelbtame 2002 m. balandžio 18 d. (toliau – OECD pavyzdinis susitarimas), apie šioje direktyvoje apibrėžtus palūkanų mokėjimus, kuriuos minėtųjų šalių teritorijose įsisteigę mokėjimų tarpininkai atlieka faktiškiesiems savininkams, gyvenantiems teritorijoje, kuriai taikoma ši direktyva, papildomai prie tuo pačiu metu tų pačių šalių taikomo išskaičiuojamojo mokesčio už tokius mokėjimus 11 straipsnio 1 dalyje numatytu tarifu, nustatytu atitinkamiems laikotarpiams,
datos, kurią Taryba vieningai nutaria, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasiryžusios keistis informacija pagal prašymą, kaip apibrėžta OECD pavyzdiniame susitarime, apie šioje direktyvoje apibrėžtus palūkanų mokėjimus, kuriuos jų teritorijoje įsisteigę mokėjimų tarpininkai atlieka faktiškiesiems savininkams, gyvenantiems teritorijoje, kuriai taikoma ši direktyva.
– datos, kurią Taryba vieningai nutaria, kad Honkongas, Singapūras ir kitos šalys bei teritorijos, nurodytos I priede, yra pasiryžusios keistis informacija pagal prašymą, kaip apibrėžta OECD pavyzdiniame susitarime, apie šioje direktyvoje apibrėžtus palūkanų mokėjimus, kuriuos jų teritorijoje įsisteigę mokėjimų tarpininkai atlieka faktiškiesiems savininkams, gyvenantiems teritorijoje, kuriai taikoma ši direktyva."
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 a punktas (naujas) Direktyva 2003/48/EB 12 straipsnio 1 ir 2 dalys
(6a) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys keičiamos taip:
"1. Valstybės narės, imančios išskaičiuojamąjį mokestį pagal 11 straipsnio 1 dalį, pasilieka sau 10 % pajamų, o 90 % pajamų perveda palūkanų faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybei narei.
2.Valstybės narės, imančios išskaičiuojamąjį mokestį pagal 11 straipsnio 5 dalį, pasilieka sau 10 % pajamų, o 90 % perveda kitoms valstybės narėms, proporcingai pervedimams, įvykdytiems pagal šio straipsnio 1 dalį."
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 10 punktas Direktyva 2003/48/EB 18 straipsnis
(10) 18 straipsnio pirmasis sakinys keičiamas taip:
(10) 18 straipsnis keičiamas taip:
"18 straipsnis
Review
"1. Komisija iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia lyginamąjį tyrimą, kuriame būtų analizuojami keitimosi informacija ir išskaičiuojamojo mokesčio sistemų privalumai ir trūkumai, kad būtų nustatyta, kaip pasiekti tikslą veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Šiame lyginamajame tyrime turėtų būti ypač atsižvelgiama į aspektus, susijusius su skaidrumu, valstybių narių mokestiniu savarankiškumu, mokestiniu teisingumu ir administracine našta, tenkančia abiem sistemoms.
"Komisija kas trejus metus praneša Tarybai apie šios direktyvos veikimą pagal V priede išvardytus statistinius duomenis, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai."
2. "Komisija kas trejus metus praneša Tarybai ir Europos Parlamentui apie šios direktyvos veikimą pagal V priede išvardytus statistinius duomenis, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai. Remdamasi šiais pranešimais ir 1 dalyje minėtu tyrimu ir ypač atsižvelgdama į 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigą, Komisija tam tikrais atvejais siūlo Tarybai atlikti šios direktyvos pakeitimus, kurie gali būti reikalingi siekiant užtikrinti veiksmingą taupymo pajamų apmokestinimą ir pašalinti nepageidaujamus konkurencijos iškraipymus.
3.Rengdama 1 ir 2 dalyse minėtą tyrimą ir pranešimus, Komisija ypač apsvarsto klausimą, ar derėtų išplėsti šios direktyvos taikymo sritį ir ją taikyti visiems finansinių pajamų šaltiniams, įskaitant dividendus ir kapitalo prieaugį, taip pat mokėjimams visiems juridiniams asmenims."
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 11 punktas Direktyva 2003/48/EB 18 b straipsnio 3 a dalis (naujas)
3a.Komisija, kuriai padeda komitetas, kas dvejus metus nuo 2010 m. sausio 1 d. įvertina 18a straipsnyje minimas procedūras, dokumentus ir bendrąsias formas ir laikydamasi 18b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros priima priemones, kurių reikia siekiant patobulinti procedūras, dokumentus ir bendrąsias formas.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos - iš dalies keičiantis aktas Priedo 2 punktas Direktyva 2003/48/EB I priedas
Komisijos siūlomas tekstas
"I PRIEDAS
Juridinių asmenų ir struktūrų, kurioms 2 straipsnio 3 dalis taikoma todėl, kad jų pagrindinis administracijos centras yra tam tikrų šalių teritorijoje ar priklauso tam tikrų teritorijų jurisdikcijai, sąrašas
1. Juridiniai asmenys ir struktūros, kurių pagrindinis administracijos centras yra šalyje arba priklauso jurisdikcijai, nepriklausančioms 7 straipsnyje nustatytai teritorinei direktyvos taikymo sričiai ir nenurodytoms 17 straipsnio 2 dalyje:
Antigva ir Barbuda
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Bahamos
Patikos fondas
Foundation (fondas)
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Bahreinas
Finansinės patikos fondas
Barbadosas
Patikos fondas
Belizas
Patikos fondas
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Bermuda
Patikos fondas
Brunėjus
Patikos fondas
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
International trust (Tarptautinė patikos bendrovė)
International Limited Partnership (Tarptautinė ribotos atsakomybės bendrija)
Kuko salos
Patikos fondas
International trust (Tarptautinė patikos bendrovė)
International company (Tarptautinė bendrovė)
International partnership (Tarptautinė bendrija)
Kosta Rika
Patikos fondas
Džibutis
Neapmokestinama bendrovė
Patikos fondas (užsienio)
Dominika
Patikos fondas
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Fidžis
Patikos fondas
Prancūzijos Polinezija
Société (bendrovė)
Société de personnes (bendrija)
Société en participation (bendra įmonė)
Patikos fondas (užsienio)
Guamas
Company (Bendrovė)
Individuali įmonė
Partnership (Bendrija)
Patikos fondas (užsienio)
Gvatemala
Patikos fondas
Fundación (Fondas)
Honkongas
Patikos fondas
Kiribatis
Patikos fondas
Labuanas (Malaizija)
Offshore company (Ofšorinė bendrovė)
Malaysian offshore bank (Malaizijos ofšorinis bankas)
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Singapūras
Patikos fondas
Saliamono salos
Company (Bendrovė)
Partnership (Bendrija)
Patikos fondas
Pietų Afrika
Patikos fondas
Tonga
Patikos fondas
Tuvalu
Patikos fondas
Provident fund (Taupomasis fondas)
Jungtiniai Arabų Emyratai
Patikos fondas
Mergelių salos (JAV)
Patikos fondas
Neapmokestinama bendrovė
Urugvajus
Patikos fondas
Vanuatu
Patikos fondas
Neapmokestinama bendrovė
International company (Tarptautinė bendrovė)
2. Juridiniai asmenys ir struktūros, kurių pagrindinis administracijos centras yra 17 straipsnio 2 dalyje nurodytoje šalyje arba priklauso jame nurodytai jurisdikcijai, kurioms taikoma 2 straipsnio 3 dalis, kol atitinkama šalis arba jurisdikcija priims nuostatas, lygiavertes 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nuostatoms:
Andora
Patikos fondas
Angilija
Patikos fondas
Aruba
Stichting (fondas)
Bendrovės, kurioms taikoma ofšorinių bendrovių veiklą reglamentuojanti tvarka
Mergelių salos (Didžioji Britanija)
Patikos fondas
International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Kaimanų salos
Patikos fondas
Neapmokestinama bendrovė
Gernsis
Patikos fondas
Bendrovės, kurioms taikomas nulinis mokesčių tarifas
1. Juridiniai asmenys ir struktūros, kuriems taikoma 2 straipsnio 3 dalis, inter alia, yra šie:
· Ribotos atsakomybės bendrovės, kurių atsakomybė ribojama akcijomis, garantija ar kitomis priemonėmis;
· Ribotos atsakomybės korporacijos, kurių atsakomybė ribojama akcijomis, garantija ar kitomis priemonėmis;
· Tarptautinės bendrovės ar korporacijos;
· Tarptautinės verslo bendrovės ar korporacijos;
· Neapmokestinamos bendrovės ar korporacijos;
· Bendrovės ar korporacijos, kurias sudaro teisiškai nesavarankiški subjektai;
· Bendrovės ar korporacijos, kurias sudaro teisiškai savarankiški subjektai;
· Tarptautiniai bankai, įskaitant panašaus pavadinimo korporacijas;
· Ofšoriniai bankai, įskaitant panašaus pavadinimo korporacijas;
· Draudimo bendrovės ar korporacijos;
· Perdraudimo bendrovės ar korporacijos;
· Kooperatyvai;
· Kredito unijos;
· Visų formų bendrijos įskaitant (be apribojimų) viešąsias bendrijas, ribotos atsakomybės bendrijas, tarptautines bendrijas ir tarptautines verslo bendrijas;
· Bendros įmonės;
· Patikos fondai;
· Likvidavimo įstaigos;
· Fondai;
· Mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovės;
· Visų formų fondai;
· Bet kokių čia išvardytų juridinių asmenų ir struktūrų filialai;
· Bet kokių čia išvardytų juridinių asmenų ir struktūrų atstovybės;
· Bet kokių čia išvardytų juridinių asmenų ir struktūrų nuolatinės buveinės;
· Įvairių formų fondai, kad ir kaip būtų apibūdinti
2. Tam tikros šalys arba jurisdikcijos, nepriklausančios 7 straipsnyje nustatytai teritorinei direktyvos taikymo sričiai ir nenurodytos 17 straipsnio 2 dalyje, kuriose šio priedo 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims ir struktūroms, jei jose yra jų pagrindinis administracijos centras, taikoma 2 straipsnio 3 dalis, inter alia, yra šios:
· Anžuanas
· Antigva ir Barbuda
· Bahamos
· Bahreinas
· Barbadosas
· Belizas
· Bermuda
· Brunėjus
· Kuko salos
· Kosta Rika
· Džibutis
· Dominika
· Dubajus
· Fidžis
· Prancūzijos Polinezija
· Gana
· Grenada
· Guamas
· Gvatemala
· Honkongas
· Kiribatis
· Labuanas (Malaizija)
· Libanas
· Liberija
· Makao
· Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
· Maldyvai
· Juodkalnija
· Marianos Šiaurinės salos
· Maršalo salos
· Mauricijus
· Mikronezija
· Nauru
· Naujoji Kaledonija
· Niujė
· Panama
· Palau
· Filipinai
· Puerto Rikas
· Sent Kitsas ir Nevis
· Sent Lusija
· Sent Vincentas ir Grenadinai
· Samoa
· San Tomė ir Prinsipė
· Seišeliai
· Singapūras
· Saliamono salos
· Somalis
· Pietų Afrika
· Tonga
· Tuvalu
· Jungtiniai Arabų Emyratai
· Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijos
· Jungtinių Amerikos Valstijų Nevados valstija
· Mergelių salos (JAV)
· Urugvajus
· Vanuatu
3. Tam tikros šalys arba jurisdikcijos, išvardytos 17 straipsnio 2 dalyje, kuriose taikoma 2 straipsnio 3 dalis, kol atitinkama šalis arba jurisdikcija priims nuostatas, lygiavertes 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms, susijusias su šio priedo 1 dalyje išvardytais juridiniais asmenimis ir struktūromis, jei jose yra jų pagrindinis administracijos centras, inter alia, yra šios:
· Andora
· Angilija
· Aruba
· Mergelių salos (Didžioji Britanija)
· Kaimanų salos
· Aldernis, Gernsis arba Sarkas
· Meno sala
· Džersis
· Lichtenšteinas
· Monakas
· Montseratas
· Olandijos Antilai
· San Marinas
· Sarkas
· Šveicarija
· Terkso ir Kaikoso Salos
4. Bet kokiems juridiniams asmenims ir struktūroms, nurodytiems šio priedo 1 dalyje, taikoma 2 straipsnio 3 dalis, jei jų pagrindinis administracijos centras yra šalyje arba priklauso jurisdikcijai, nurodytoms šio priedo 2 ir 3 dalyje, tokiomis sąlygomis:
a. 2 ir 3 dalyje nurodyta šalis arba jurisdikcija gali 18b straipsnyje nurodytam komitetui pateikti prašymą, kad kuris nors iš 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų ar struktūrų nebebūtų laikomas priklausančiu jų kompetencijai, nes atitinkamo juridinio asmens ar struktūros pagrindinis administracijos centras negali būti jų teritorijoje arba todėl, kad faktiškai užtikrinamas deramas šiems juridiniams asmenims ar struktūroms mokamų palūkanų apmokestinimas;
b. komitetas savo sprendimą su pagrindimu paskelbia per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo datos ir jame pažymi, kad juridiniai asmenys ar struktūros išbraukti iš 1 dalies taikymo srities, prašymą pateikusios šalies arba jurisdikcijos atžvilgiu, tam tikram laikotarpiui, neviršijančiam dvejų metų, kuris gali būti pratęstas šalies ar jos jurisdikcijai priklausančios teritorijos prašymu, kuris pateikiamas ne anksčiau, kaip prieš šešis mėnesius iki laikotarpio galiojimo pabaigos. "
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas Priedo 2 punktas Direktyva 2003/48/EB III priedas
Komisijos siūlomas tekstas
III PRIEDAS
Mokėjimų tarpininkų mokėjimo arba garantijos atžvilgiu" sąrašas pagal 4 straipsnio 2 dalį
ĮŽANGINĖ PASTABA
Patikos fondai ir panašios juridinės struktūros yra nurodytos tų valstybių narių, netaikančių vietinės fiskalinės tvarkos, reglamentuojančios pajamas, kurias tokių juridinių struktūrų vardu gauna asmuo, esantis pagrindinis teisėtas tokių struktūrų turto ir pajamų savininkas arba valdytojas ir gyvenantis minėtų valstybių narių teritorijoje. Šiame sąraše yra nurodyti patikos fondai ir panašios juridinės struktūros, kurių pagrindinė kilnojamojo turto administravimo vieta yra nurodytose šalyse (pagrindinio patikos valdytojo arba kito administratoriaus, atsakingo už kilnojamąjį turtą, gyvenamoji vieta), neatsižvelgiant į įstatymus, pagal kuriuos šie patikos fondai ir panašios juridinės struktūros buvo įsteigtos.
Šalys
Juridinių asmenų ir struktūrų sąrašas
Pastabos
Belgija
- Société de droit commun / maatschap (Civilinės teisės subjektas arba komercinė bendrovė, neturinti teisinės formos)
- Société momentanée / tijdelijke handelsvennootschap (Bendrovė, neturinti teisinės formos, kurios pagrindinę veiklą sudaro viena arba kelios specifinės komercinės operacijos )
- Société interne / stille handelsvennootschap (Bendrovė, neturinti teisinės formos, per kurią vienam arba daugiau asmenų priklauso dalis operacijų, kurias vienas arba daugiau kitų asmenų valdo pirmiau nurodyto (-ų) asmens (-ų) vardu)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Žr. Belgijos bendrovių įstatymo 46, 47 ir 48 straipsnius.
Šios "bendrovės" (kurių pavadinimas nurodytas prancūziškai ir olandiškai) neturi teisinės formos ir kurioms apmokestinimo požiūriu taikomas skaidrumo metodas.
Bulgarija
- Drujestvo sys specialna investicionna cel (Specialiosios paskirties investicinė bendrovė)
- Europäische Wirtschaftliche Interessenvereinigung (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
Estija
- Täisühing- TÜ (Viešoji bendrija)
- Usaldusühing-UÜ (Ribotos atsakomybės bendrija)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Viešosios ir ribotos atsakomybės bendrijos apmokestinamos kaip atskiri apmokestinami juridiniai asmenys, kurių visos išmokos laikomos dividendais (apmokestinamais lėšų paskirstymo mokesčiu)
Airija
- Bendrija ir investicijų klubas
- Europos ekonominių interesų grupė (EEIG)
Airijos patikos fondų valdytojai moka mokestį, kuris taikomas fondo gaunamoms pajamoms.
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Bendrijos moka įmonių pajamų mokestį. Tačiau iki 50 % bendrijų pajamų mokesčio moka individualūs partneriai pagal jiems taikomą individualų mokesčio tarifą.
Ispanija
Juridiniai asmenys, kuriems taikoma pelno paskirstymo mokesčių sistema
- Sociedad civil con o sin personalidad jurídica (Bendrija – civilinės teisės subjektas, neturintis juridinio asmens statuso arba jį turintis)
- Agrupación europea de interés económico (AEIE) (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- Herencias yacentes (mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovė)
- Comunidad de bienes (bendroji nuosavybė)
- kiti subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, kurie sudaro atskirą ekonominį vienetą arba atskirą turto grupę (Ley General Tributaria 35(4) straipsnis).
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Prancūzija
- Société en participation (bendra įmonė)
- Société ou asociacija de fait (de facto bendrovė)
- Indivision (Bendroji nuosavybė)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Italija
- Società semplice (Bendrija – civilinės teisės subjektas ir asocijuota įmonė)
- Nekomercinė įmonė, neturinti juridinio asmens statuso
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
"Società semplici" kategorija apima: "società di fatto" (nestandartines arba de facto bendrijas), kurios nevykdo komercinės veiklos, ir menininkų arba profesijų atstovų asociacijas, įsteigtas susivienijimo būdu jų aktyviai meninei arba profesinei veiklai vykdyti, neturinčias juridinio asmens statuso
Nekomercinių įmonių, neturinčių juridinio asmens statuso, kategorija yra plati ir apima įvairių rūšių organizacijas: asociacijas, sindikatus, komitetus, ne pelno organizacijas ir kt.
Kipras
- Syneterismos (Bendrija)
- Syndesmos or somatio (Asociacija)
- Synergatikes (Kooperatyvas)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
- Ekswxwria Eteria (Ofšorinė bendrovė)
Patikos fondai, priklausantys Kipro jurisdikcijai, pagal nacionalinius įstatymus laikomi skaidriais subjektais.
- Europejskie ugrupowanie interesów gospodarczych (EUIG) (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Portugalija
- Sociedade civil (bendrija – civilinės teisės subjektas), įsteigta ne komerciniais tikslais
- Akcinės įmonės, vykdančios profesinę veiklą, kurių visi partneriai yra tos pačios profesijos atstovai
- Agrupamento de Interesse Económico (AIE) (Vietinė ekonominių interesų grupė (VEIG))
- Agrupamento Europeu de Interesse Económico (AEIE) (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- Sociedada gestora de participacoes sociais (SGPS) (Holdingo bendrovės, kurias kontroliuoja iš šeimos narių sudaryta grupė arba penki ar mažiau narių)
- Herança jacente (tai yra mirusio asmens turto paveldėjimo bendrovė)
- Neakcinė asociacija
- Ofšorinė bendrovė, veikianti laisvosios prekybos zonose Madeiroje arba Santa Marijos Azorų saloje
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Bendrijos, kurios yra civilinės teisės subjektai, įsteigtos ne komerciniais tikslais, įmonės, vykdančios nurodytą profesinę veiklą, ACE (akcinės bendros įmonės rūšis), EEIG ir bendrovės, kurių turtą kontroliuoja iš šeimos narių sudaryta grupė arba penki ar mažiau narių, mokesčių tikslais laikoma skaidria.
Kitos akcinės bendrijos laikomos bendrovėmis ir apmokestinamos pagal bendruosius Mokesčių įstatymo reikalavimus.
Ofšorinėms bendrovių, veikiančių laisvosios prekybos zonose Madeiroje arba Santa Marijos Azorų saloje, dividendams, palūkanoms, autoriniams atlyginimams ir panašiems mokėjimams užsienio kontroliuojančiai bendrovei taikomas įmonių pelno mokestis ir išskaičiuojamasis mokestis.
Portugalijos įstatymai pripažįsta tik tuos patikos fondus, kurie juridinių asmenų pagal užsienio įstatymus yra įregistruoti Madeiros tarptautiniame verslo centre; patikos fondų turtas sudaro savarankišką juridinio asmens, kuris veikia kaip patikos valdytojas, paveldėto turto dalį.
Rumunija
- Asociacija (bendrija)
- Cooperative (Kooperatyvas)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Slovėnija
- Samostojni podjetnik (individuali įmonė)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Slovakija
- Verejná obchodná spoločnosť (viešoji bendrija)
- Európske združenie hospodárskych záujmov (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- Komanditná spoločnosť (ribotos atsakomybės bendrija), kurios pajamos paskirstomos generaliniams nariams
- Združenie (asociacija)
- Juridiniai asmenys, įsteigti ne verslo tikslais: įvairių profesijų atstovų rūmai, savanoriškos visuomeninės asociacijos, fondai
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Apmokestinimo bazė pirmiausia apskaičiuojama visai ribotos atsakomybės bendrijai, o paskui paskirstoma tarp generalinių ir ribotos atsakomybės narių. Ribotos atsakomybės bendrijos generalinių narių gautos pelno dalys apmokestinamos generalinių narių lygmeniu. Likusi ribotos atsakomybės narių pajamų dalis pirmiausia apmokestinama bendrijos lygmeniu pagal bendrovių taisykles.
Neapmokestinamas pajamas sudaro pajamos iš veiklos, kuriai vykdyti organizacija yra įsteigta, išskyrus pajamas, kurioms taikomas išskaičiuojamasis mokestis.
- kuolinpesä / dödsbo (mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovė)
- eurooppalaisesta taloudellisesta etuyhtymästä (ETEY) / europeiska ekonomiska intressegrupperingar (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Švedija
- handelsbolag (viešoji bendrija)
- kommanditbolag (ribotos atsakomybės bendrija)
- enkelt bolag (paprastoji bendrija)
- "Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
JK
- Viešoji bendrija
- Ribotos atsakomybės bendrija
- Ribotos atsakomybės bendrija
- EEIG
- Investicijų klubas (kurio nariai turi teisę gauti tam tikrą turto dalį)
Viešosios bendrijos, ribotos atsakomybės bendrijos ir EEIG mokesčių tikslais yra skaidrios.
Pakeitimas
III PRIEDAS
"Mokėjimų tarpininkų mokėjimo arba garantijos atžvilgiu" sąrašas pagal 4 straipsnio 2 dalį
ĮŽANGINĖ PASTABA
Patikos fondai ir panašios juridinės struktūros yra nurodytos tų valstybių narių, netaikančių vietinės fiskalinės tvarkos, reglamentuojančios pajamas, kurias tokių juridinių struktūrų vardu gauna asmuo, esantis pagrindinis teisėtas tokių struktūrų turto ir pajamų savininkas arba valdytojas ir gyvenantis minėtų valstybių narių teritorijoje. Šiame sąraše yra nurodyti patikos fondai ir panašios juridinės struktūros, kurių pagrindinė kilnojamojo turto administravimo vieta yra nurodytose šalyse (pagrindinio patikos valdytojo arba kito administratoriaus, atsakingo už kilnojamąjį turtą, gyvenamoji vieta), neatsižvelgiant į įstatymus, pagal kuriuos šie patikos fondai ir panašios juridinės struktūros buvo įsteigtos.
Šalys
Juridinių asmenų ir struktūrų sąrašas
Pastabos
Belgija
- Société de droit commun / maatschap (Civilinės teisės subjektas arba komercinė bendrovė, neturinti teisinės formos)
- Société momentanée / tijdelijke handelsvennootschap (Bendrovė, neturinti teisinės formos, kurios pagrindinę veiklą sudaro viena arba kelios specifinės komercinės operacijos )
- Société interne / stille handelsvennootschap (Bendrovė, neturinti teisinės formos, per kurią vienam arba daugiau asmenų priklauso dalis operacijų, kurias vienas arba daugiau kitų asmenų valdo pirmiau nurodyto (-ų) asmens (-ų) vardu)
"Patikos fondas" arba kita panaši juridinė struktūra
Žr. Belgijos bendrovių įstatymo 46, 47 ir 48 straipsnius.
Šios "bendrovės" (kurių pavadinimas nurodytas prancūziškai ir olandiškai) neturi teisinės formos ir kurioms apmokestinimo požiūriu taikomas skaidrumo metodas.
Bulgarija
- Drujestvo sys specialna investicionna cel (Specialiosios paskirties investicinė bendrovė)
- Europäische Wirtschaftliche Interessenvereinigung (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Estija
- Täisühing- TÜ (Viešoji bendrija)
- Usaldusühing-UÜ (Ribotos atsakomybės bendrija)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Viešosios ir ribotos atsakomybės bendrijos apmokestinamos kaip atskiri apmokestinami juridiniai asmenys, kurių visos išmokos laikomos dividendais (apmokestinamais lėšų paskirstymo mokesčiu)
Airija
- Bendrija ir investicijų klubas
- Europos ekonominių interesų grupė (EEIG)
- Viešoji bendrija
- Ribotos atsakomybės bendrija
- Investicijų bendrija
- Non-resident limited liability company (Užsienio ribotos atsakomybės bendrija)
- Irish common contractual fund (Airijos kolektyvinis fondas)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Airijos patikos fondų valdytojai moka mokestį, kuris taikomas fondo gaunamoms pajamoms.
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Bendrijos moka įmonių pajamų mokestį. Tačiau iki 50 % bendrijų pajamų mokesčio moka individualūs partneriai pagal jiems taikomą individualų mokesčio tarifą.
Ispanija
Juridiniai asmenys, kuriems taikoma pelno paskirstymo mokesčių sistema
- Sociedad civil con o sin personalidad jurídica (Bendrija – civilinės teisės subjektas, neturintis juridinio asmens statuso arba jį turintis)
- Agrupación europea de interés económico (AEIE) (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- Herencias yacentes (mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovė)
- Comunidad de bienes (bendroji nuosavybė)
- kiti subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, kurie sudaro atskirą ekonominį vienetą arba atskirą turto grupę (Ley General Tributaria 35(4) straipsnis).
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Prancūzija
- Bendra įmonė
- Société ou asociacija de fait (de facto bendrovė)
- Indivision (Bendroji nuosavybė)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Italija
- Società semplice (Bendrija – civilinės teisės subjektas ir asocijuota įmonė)
- Nekomercinė įmonė, neturinti juridinio asmens statuso
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
"Società semplici" kategorija apima: "società di fatto" (nestandartines arba de facto bendrijas), kurios nevykdo komercinės veiklos, ir menininkų arba profesijų atstovų asociacijas, įsteigtas susivienijimo būdu jų aktyviai meninei arba profesinei veiklai vykdyti, neturinčias juridinio asmens statuso.
Nekomercinių įmonių, neturinčių juridinio asmens statuso, kategorija yra plati ir apima įvairių rūšių organizacijas: asociacijas, sindikatus, komitetus, ne pelno organizacijas ir kt.
Kipras
- Syneterismos (Bendrija)
- Syndesmos or somatio (Asociacija)
- Synergatikes (Kooperatyvas)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
- Ekswxwria Eteria (Ofšorinė bendrovė)
Patikos fondai, priklausantys Kipro jurisdikcijai, pagal nacionalinius įstatymus laikomi skaidriais subjektais.
- Europejskie ugrupowanie interesów gospodarczych (EUIG) (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Portugalija
- Sociedade civil (bendrija – civilinės teisės subjektas), įsteigta ne komerciniais tikslais
- Akcinės įmonės, vykdančios profesinę veiklą, kurių visi partneriai yra tos pačios profesijos atstovai
- Agrupamento de Interesse Económico (AIE) (Vietinė ekonominių interesų grupė (VEIG))
- Agrupamento Europeu de Interesse Económico (AEIE) (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- Sociedada gestora de participacoes sociais (SGPS) (Holdingo bendrovės, kurias kontroliuoja iš šeimos narių sudaryta grupė arba penki ar mažiau narių)
- Herança jacente (tai yra mirusio asmens turto paveldėjimo bendrovė)
- Neakcinė asociacija
- Ofšorinė bendrovė, veikianti laisvosios prekybos zonose Madeiroje arba Santa Marijos Azorų saloje
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Bendrijos, kurios yra civilinės teisės subjektai, įsteigtos ne komerciniais tikslais, įmonės, vykdančios nurodytą profesinę veiklą, ACE (akcinės bendros įmonės rūšis), EEIG ir bendrovės, kurių turtą kontroliuoja iš šeimos narių sudaryta grupė arba penki ar mažiau narių, mokesčių tikslais laikoma skaidria.
Kitos akcinės bendrijos laikomos bendrovėmis ir apmokestinamos pagal bendruosius Mokesčių įstatymo reikalavimus.
Ofšorinėms bendrovių, veikiančių laisvosios prekybos zonose Madeiroje arba Santa Marijos Azorų saloje, dividendams, palūkanoms, autoriniams atlyginimams ir panašiems mokėjimams užsienio kontroliuojančiai bendrovei taikomas įmonių pelno mokestis ir išskaičiuojamasis mokestis.
Portugalijos įstatymai pripažįsta tik tuos patikos fondus, kurie juridinių asmenų pagal užsienio įstatymus yra įregistruoti Madeiros tarptautiniame verslo centre; patikos fondų turtas sudaro savarankišką juridinio asmens, kuris veikia kaip patikos valdytojas, paveldėto turto dalį..
Rumunija
- Asociacija (bendrija)
- Cooperative (Kooperatyvas)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Slovėnija
- Samostojni podjetnik (individuali įmonė)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Slovakija
- Verejná obchodná spoločnosť (viešoji bendrija)
- Európske združenie hospodárskych záujmov (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- Komanditná spoločnosť (ribotos atsakomybės bendrija), kurios pajamos paskirstomos generaliniams nariams
- Združenie (asociacija)
- Juridiniai asmenys, įsteigti ne verslo tikslais: - įvairių profesijų atstovų rūmai, savanoriškos visuomeninės asociacijos, fondai
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Apmokestinimo bazė pirmiausia apskaičiuojama visai ribotos atsakomybės bendrijai, o paskui paskirstoma tarp generalinių ir ribotos atsakomybės narių. Ribotos atsakomybės bendrijos generalinių narių gautos pelno dalys apmokestinamos generalinių narių lygmeniu. Likusi ribotos atsakomybės narių pajamų dalis pirmiausia apmokestinama bendrijos lygmeniu pagal bendrovių taisykles.
Neapmokestinamas pajamas sudaro pajamos iš veiklos, kuriai vykdyti organizacija yra įsteigta, išskyrus pajamas, kurioms taikomas išskaičiuojamasis mokestis.
- kuolinpesä / dödsbo (mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovė)
- eurooppalaisesta taloudellisesta etuyhtymästä (ETEY) / europeiska ekonomiska intressegrupperingar (Europos ekonominių interesų grupė (EEIG))
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
Švedija
- handelsbolag (viešoji bendrija)
- kommanditbolag (ribotos atsakomybės bendrija)
- enkelt bolag (paprastoji bendrija)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
JK
- Viešoji bendrija
- Ribotos atsakomybės bendrija
- Ribotos atsakomybės bendrija
- EEIG
- Investicijų klubas (kurio nariai turi teisę gauti tam tikrą turto dalį)
- "Patikos fondas", fondas arba kita panaši juridinė struktūra
- juridiniai asmenys ir struktūros, kurių pagrindinis administracijos centras priklauso Gibraltaro jurisdikcijai, inter alia, yra šios:
- ribotos atsakomybės bendrovės, kurių atsakomybė ribojama akcijomis, garantija ar kitomis priemonėmis;
- ribotos atsakomybės korporacijos, kurių atsakomybė ribojama akcijomis, garantija ar kitomis priemonėmis;
- tarptautinės bendrovės ar korporacijos;
- tarptautinės verslo bendrovės ar korporacijos;
- neapmokestinamos bendrovės ar korporacijos;
- bendrovės ar korporacijos, kurias sudaro teisiškai nesavarankiški subjektai;
- bendrovės ar korporacijos, kurias sudaro teisiškai savarankiški subjektai;
- tarptautiniai bankai, įskaitant panašaus pavadinimo korporacijas;
- ofšoriniai bankai, įskaitant panašaus pavadinimo korporacijas;
- draudimo bendrovės ar korporacijos;
- perdraudimo bendrovės ar korporacijos;
- kooperatyvai;
- kredito unijos;
- visų formų bendrijos, įskaitant viešąsias bendrijas, ribotos atsakomybės bendrijas, ribotos atsakomybės korporacijas, tarptautines bendrijas ir tarptautines verslo bendrijas;
- bendros įmonės;
- patikos fondai;
- likvidavimo įstaigos;
- fondai;
- mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovės;
- visų formų fondai;
- bet kokių čia išvardytų juridinių asmenų ir struktūrų filialai;
- bet kokių čia išvardytų juridinių asmenų ir struktūrų atstovybės;
- bet kokių čia išvardytų juridinių asmenų ir struktūrų nuolatinės buveinės;
- įvairių formų fondai, nesvarbu, kaip jie būtų apibūdinti.
Viešosios bendrijos, ribotos atsakomybės bendrijos ir EEIG mokesčių tikslais yra skaidrios.
PVM bendros sistemos nuostatos dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais *
372k
57k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais (COM(2008)0805 – C6-0039/2009 – 2008/0228(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0805),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0039/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6–0189/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis
(5) PVM moka asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti šį mokestį mokesčių institucijoms. Tačiau siekdamos užtikrinti PVM mokėjimą valstybės narės gali numatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis tą PVM moka kitas solidariai atsakingas asmuo.
(5) PVM moka asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti šį mokestį mokesčių institucijoms. Tačiau siekdamos užtikrinti PVM mokėjimą valstybės narės gali numatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis tą PVM moka kitas solidariai atsakingas asmuo. Tai darydamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos kovos su sukčiavimu priemonės būtų proporcingos ir nukreiptos į sukčiaujančius asmenis.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis
(6) Siekiant užtikrinti, kad prekių tiekėjas, kuris prisideda prie PVM pajamų praradimo, kai PVM neapmokestintas tiekiamas prekes įsigyja kitas asmuo, galėtų taip pat būti laikomas solidariai atsakingu sumokėti PVM už prekių įsigijimą Bendrijos viduje, įvykusį toje valstybėje narėje, kurioje atitinkamas tiekėjas nėra įsisteigęs (neįsisteigęs tiekėjas), reikėtų numatyti tokią galimybę.
(6) Siekiant užtikrinti, kad prekių tiekėjas, kuris prisideda prie PVM pajamų praradimo, kai PVM neapmokestintas tiekiamas prekes įsigyja kitas asmuo, galėtų taip pat būti laikomas solidariai atsakingu sumokėti PVM už prekių įsigijimą Bendrijos viduje, įvykusį toje valstybėje narėje, kurioje atitinkamas tiekėjas nėra įsisteigęs (neįsisteigęs tiekėjas), reikėtų numatyti tokią galimybę. Komisija iki ...* turėtų įvertinti, kaip taikoma solidarioji atsakomybė, ir prireikus pateikti šiuo klausimu pasiūlymą dėl pakeitimo.
___________________ * Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 punktas Direktyva 2006/112/EB 205 straipsnio 2 dalis
2. 200 straipsnyje nurodytu atveju asmeniui, tiekiančiam prekes pagal 138 straipsnyje nustatytas sąlygas, tenka prievolė solidariai sumokėti PVM už Bendrijos viduje įsigytas prekes, jei jis neįvykdė 262 ir 263 straipsniuose numatyto įsipareigojimo pateikti sumuojančią ataskaitą, kurioje būtų nurodyta informacija apie prekių tiekimą, arba jo pateiktoje sumuojančioje ataskaitoje nenurodyta informacija apie šį prekių tiekimą pagal 264 straipsnį.
2. 200 straipsnyje nurodytu atveju asmeniui, tiekiančiam prekes pagal 138 straipsnį, tenka prievolė solidariai sumokėti PVM už Bendrijos viduje įsigytas prekes, jei tas asmuo neįvykdė 262 ir 263 straipsniuose numatyto įpareigojimo pateikti sumuojančią ataskaitą, kurioje būtų nurodyta informacija apie prekių tiekimą, arba jo pateiktoje sumuojančioje ataskaitoje nenurodyta informacija apie šį prekių tiekimą pagal 264 straipsnį. Prieš laikydamos asmenį, tiekiantį prekes pagal 138 straipsnį, privalančiu solidariai sumokėti PVM, institucijos, kurioms tas asmuo privalo pateikti sumuojančią ataskaitą pagal 262 straipsnį, praneša jam, jog jis nesilaiko reikalavimų, ir suteikia jam galimybę ne ilgiau kaip per du mėnesius pateisinti savo pažeidimą.
Tačiau pirma pastraipa netaikoma šiais atvejais:
Pirma pastraipa netaikoma, kai:
(a) pirkėjas pateikė to laikotarpio, kuriuo už susijusį sandorį atsirado prievolė sumokėti mokestį, PVM deklaraciją, kaip numatyta 250 straipsnyje, nurodydamas visą informaciją apie šį sandorį;
(a) pirkėjas pateikė to laikotarpio, kuriuo už susijusį sandorį atsirado prievolė sumokėti mokestį, PVM deklaraciją, kaip numatyta 250 straipsnyje, nurodydamas visą informaciją apie šį sandorį;
(b) asmuo, tiekiantis prekes pagal 138 straipsnyje nustatytas sąlygas, kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu gali tinkamai pagrįsti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą nusižengimą."
(b) asmuo, tiekiantis prekes pagal 138 straipsnį, kompetentingoms institucijoms, kurioms turi būti pateikta sumuojanti ataskaita pagal 262 straipsnį, gali tinkamai pagrįsti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pažeidimą;arba (c) nuo prekių tiekimo dienos iki tos dienos, kai asmuo, tiekiantis prekes pagal 138 straipsnį, gavo šios dalies antroje pastraipoje nurodytą pranešimą, praėjo daugiau kaip dveji metai."
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 a straipsnis (naujas)
1a straipsnis
Komisijos atliekamas vertinimas
Komisija iki ...* parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas Direktyvos 2006/112/EB 205 straipsnyje numatytos solidariosios atsakomybės poveikis, įskaitant jos poveikį tiekėjams tenkančioms administravimo išlaidoms ir visoms valstybių narių gaunamoms pajamoms iš mokesčių. Prireikus, ir jei Komisija gali įrodyti, kad PVM informacijos mainų sistemos (VIES) duomenų bazė tinkamai veikia, o valstybės narės tinkamai keičiasi informacija, Komisija pateikia pasiūlymą dėl Direktyvos 2006/112/EB 205 straipsnio pakeitimo.
___________________ * Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams
207k
46k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (COM(2009)0169),
– atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(1) ir į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(2),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją(3) dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, ir į tos pačios dienos savo rezoliuciją dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 100 ir 119 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Taryba, remdamasi Sutarties 119 ir 308 straipsniais ir patvirtinusi 2008 m. gruodžio 2 d. Reglamentą (EB) Nr. 1360/2008(5), iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, jau, palyginti su pradine 12 000 000 000 EUR riba, padvigubino vidutinės trukmės finansinės pagalbos ribą iki 25 000 000 000 EUR,
B. kadangi, kartu su kitų tarptautinių finansų institucijų taikomomis priemonėmis, Bendrija suteikė 6 500 000 000 EUR paskolą Vengrijai ir 3 100 000 000 EUR paskolą Latvijai, o dar 2 200 000 000 EUR Latvijai įsipareigojo skirti tam tikros pavienės valstybės narės,
C. kadangi Bendrija, atsižvelgdama į neigiamą pasaulio finansų krizės poveikį ekonominei ir finansinei padėčiai Rumunijoje, nusprendė suteikti tai šaliai iki 5 000 000 000 EUR vidutinės trukmės finansinę pagalbą,
D. kadangi, siekiant atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės padėties ypatumus, teikiant vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybėms narėms pageidautina laikytis strategijos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvieną atskirą atvejį,
E. kadangi reikėtų atsižvelgti į dabartinės pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikį,
F. kadangi reikia būti visiškai solidariems su vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis,
G. kadangi būtina politika, kuria būtų galima spręsti specifines šių valstybių narių ekonomikos problemas, kylančias dėl pasaulinės finansų krizės ir Europos Sąjungoje plintančios recesijos,
1. mano, kad susidariusi padėtis dar kartą įrodo euro svarbą apsaugant euro zonos valstybes nares, ir ragina euro zonai nepriklausančias valstybes nares prie jos prisijungti, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus;
2. prašo Komisijos reaguoti į ankstesnius Parlamento raginimus išanalizuoti bankų, kurie perkėlė savo lėšas iš vėliausiai įstojusių valstybių narių, elgesio poveikį;
3. ragina Komisiją kuo greičiau perduoti šio tyrimo rezultatus Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui;
4. pripažįsta, kad, atsižvelgiant į dabartinę pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, būtina žymiai padidinti Reglamente (EB) Nr. 332/2002 nustatytą valstybėms narėms suteikiamų dar nepaskirtų paskolų sumos aukščiausią ribą, deramai atsižvelgiant į Parlamento darbotvarkę; pabrėžia, kad toks ribos didinimas taip pat padidintų Bendrijos lankstumą reaguojant į tolesnius prašymus suteikti vidutinės trukmės finansinę pagalbą;
5. pritaria savanoriškiems bankų ir vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių susitarimams, pagal kuriuos tie bankai nenutraukia kredito linijų (pvz., Rumunijos atvejis ir Vienos susitarimas), ir skatina ir toliau taikyti tokias iniciatyvas;
6. pažymi, kad šis žymus paskolos ribos didinimas sudarytų sąlygas iki maksimumo padidinti Komisijos skolinimosi galimybes kapitalo rinkose ir iš finansų institucijų; be to, pažymi, kad nėra konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Bendrija galėtų išleisti obligacijas pasaulio rinkoje, tačiau Komisija vykdo parengiamąją veiklą, siekdama sudaryti sąlygas dviem ar daugiau valstybių narių kartu išleisti euro obligacijas;
7. ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku ištirti, kaip naudojant naujoviškas finansų priemones būtų galima įveikti kreditų krizę realiajame ekonomikos sektoriuje; pažymi, kad, norint užtikrinti priemonės, pagal kurią teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams, lankstumą, galėtų būti naudojamos įvairios finansų priemonės;
8. pažymi, kad paskolų ribos didinimas neturėtų įtakos biudžetui, kadangi Komisija šias lėšas skolintųsi finansų rinkose, o paskolas turėtų grąžinti jas gavusios valstybės narės; pabrėžia, kad paskolų ribos didinimas galėtų turėti poveikį biudžetui tik tuo atveju, jei valstybė narė neįvykdytų su skola susijusių savo įsipareigojimų;
9. pritaria vaidmeniui, kuris pagal minėtąjį Komisijos pasiūlymą, esant reikalui, pavedamas Audito Rūmams;
10. mano, kad su finansinės pagalbos teikimu siejamos sąlygos turėtų atitikti Bendrijos tikslus, susijusius su viešojo sektoriaus išlaidų kokybe, tvariu augimu ir socialinės apsaugos sistemomis, visišku užimtumu, kova su klimato kaita ir efektyviu energijos vartojimu, taip pat padėti šiuos tikslus įgyvendinti;
11. primena, kad Sutarties 100 straipsnis taikomas visoms valstybės narėms, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriame būtų nustatytos minėtosios nuostatos įgyvendinimo sąlygos; primena, kad Sutarties 103 straipsnyje teigiama, kad valstybės narės nėra atsakingos "už centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų arba valstybių narių valstybinių įmonių įsipareigojimus, nei jų neprisiima, išskyrus savitarpio finansines garantijas konkrečiam projektui bendrai vykdyti" ir kad "[p]rireikus Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali tiksliau apibrėžti 101 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą";
12. prašo informuoti Parlamentą apie Komisijos ir atitinkamų valstybių narių sudaromus susitarimo memorandumus, kuriuose numatomos paskolų sąlygos;
13. prašo Komisijos užtikrinti, kad nuosmukio laikotarpiu ekonomikos politika būtų koordinuojama Bendrijos lygmeniu, taip pat sudaryti ekspertų grupę ir parengti Komisijos ir atitinkamų valstybių narių sudaromų susitarimo memorandumų, kuriuose nustatomos paskolų teikimo sąlygos, pavyzdį ir gaires;
14. primena, kad minėtose 2001 m. rugsėjo 6 d. ir 2008 m. lapkričio 20 d. pozicijose Parlamentas prašė Tarybos, remiantis Komisijos ataskaita, pasikonsultavus su Parlamentu ir Ekonomikos ir finansų komitetui pateikus nuomonę, kas dvejus metus apsvarstyti, ar sukurta priemonė ir toliau atitinka poreikius, dėl kurių buvo sukurta; teiraujasi Tarybos ir Komisijos, ar tokios ataskaitos buvo rengiamos patvirtinus Reglamentą (EB) Nr. 332/2002;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą "Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai" (COM(2008)0366) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)2036),
– atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą "Kelias į Europos nanotechnologijos strategiją" (COM(2004)0338),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą "Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas" (COM(2005)0243) (toliau – veiksmų planas) ir į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano(1),
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 6 d. Komisijos komunikatą "Nanomokslai ir nanotechnologijos. 2005–2009 m. Europos veiksmų planas. 2005–2007 m. pirmoji įgyvendinimo ataskaita" (COM(2007)0505),
– atsižvelgdamas į Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) nuomones dėl nanomedžiagų apibrėžčių ir šių medžiagų keliamos rizikos vertinimo(2),
– atsižvelgdamas į Vartotojų produktų mokslinio komiteto (VPMK) nuomonę dėl kosmetikai naudojamų nanomedžiagų saugumo(3),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl atsakingų mokslinių tyrimų nanomokslų ir nanotechnologijų srityse elgesio kodekso (COM(2008)0424) (Elgesio kodekso),
– atsižvelgdamas į Europos Komisijai pateiktą Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonę dėl nanomedicinos etinių aspektų(4),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)(5),
– atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką(6),
– atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(7) ir į jos antrines direktyvas,
– atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(8), taip pat į teisės aktus dėl specifinių produktų, ypač į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo(9),
– atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(10), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(11), 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo(12), 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir maisto produktų bei pašarų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų organizmų, atpažinimo(13), ir 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų(14),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį Direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(15),
– atsižvelgdamas į Bendrijos aplinkos teisės aktus, ypač į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(16), į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(17), ir į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų(18),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos(19),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0255/2009),
A. kadangi naudojant nanomedžiagas ir nanotechnologijas (toliau – nanomedžiagos) turėtų būti pasiekta didelė pažanga ir jos suteiks didelę naudą jas daug kartų taikant vartotojams, pacientams ir aplinkai, nes nanomedžiagoms, palyginti su tokiomis pačiomis ar įprastos sandaros medžiagomis, gali būti būdingos kitokios ar visiškai naujos savybės,
B. kadangi tikimasi, jog nanomedžiagų srityje daroma pažanga turės didelės įtakos priimant politinius sprendimus visuomenės sveikatos, darbo, profesinės saugos ir sveikatos, informacinės visuomenės, energetikos, transporto, saugos ir kosmoso srityse,
C. kadangi nepaisant to, kad pradėta įgyvendinti konkreti Europos nanotechnologijų strategija ir vėliau apie 3 500 000 000 eurų buvo skirta nanomokslų tyrimams vykdant Europos Bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007–2013 m.) (FP7), Europos Sąjunga atsilieka nuo savo pagrindinių konkurenčių – JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos, kurioms tenka daugiau kaip pusė investicijų ir du trečdaliai pasaulyje užregistruotų patentų šioje srityje,
D. kadangi nanomedžiagos yra itin smulkios, jos gali sukelti naujų didelių pavojų, pavyzdžiui, padidėjusi reakcija ir judumas, dėl ko gali padidėti toksiškumas ir neribotas įsiskverbimas į žmogaus kūną, o galbūt gali atsirasti kitokio pobūdžio sąveika su žmogaus, gyvūnų ir augalų rūšių fiziologija,
E. kadangi saugi nanomedžiagų plėtra gali būti labai naudinga didinant Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų,
F. kadangi šiuo metu vykstančioms diskusijoms apie nanomedžiagas būdinga tai, kad trūksta informacijos ir žinių, dėl ko kyla nesutarimų pradedant apibrėžčių klausimu:
a)
dėl dydžių: apytikslis dydis ("lygus ar mažesnis nei 100 nm") ar konkretus dydžių diapazonas ("nuo 1 iki 100 nm"),
b)
dėl kitokių (naujų) savybių: ar apibrėžiant nanomedžiagas kitokiomis (naujomis) savybėmis, kurias nulemia dydis, įskaitant dalelių skaičių, paviršiaus struktūrą ir paviršiaus aktyvumą, reikėtų remtis kaip nepriklausomu kriterijumi ar kaip papildomu kriterijumi,
c)
dėl probleminių savybių: ar apibrėžiant nanomedžiagas reikėtų apsiriboti tik tam tikromis savybėmis (pvz., netirpios ar patvarios) ar nereikėtų nustatyti jokių apribojimų,
G. kadangi šiuo metu nėra visiškai suderintų apibrėžčių rinkinio, nors yra daug tarptautinių standartų arba šie standartai yra rengiami, ir pagal juos "nanoskalė" – tai "vienas ar daugiau matmenų, lygių ar mažesnių nei 100 nm", ir dažnai atskiriami:
–
nanoobjektai, kurie apibrėžiami kaip "atskiros medžiagų dalelės, kurių vienas, du arba trys išoriniai matmenys priskiriami nanoskalei", t. y. kaip medžiagos, kurias sudaro atskiri labai mažų matmenų objektai,
–
nanostruktūros medžiaga, kuri apibrėžiama kaip medžiaga, "turinti vidaus ar paviršiaus struktūrą, kurios dydis priskiriamas nanoskalei", pvz., esama mažo matmens ertmių,
H. kadangi nėra aiškios informacijos, ar nanomedžiagos iš tiesų naudojamos vartotojų produktams, pvz.:
–
nors gerą vardą turinčių institucijų sąrašuose nurodyta daugiau negu 800 vartotojų produktų, kurie šiuo metu yra rinkoje ir kurie, gamintojų tvirtinimu, pagrįsti nanotechnologijomis, tačiau tų pačių gamintojų prekybos asociacijos abejoja šiais duomenimis ir laiko juos pervertintais nepateikdamos jokių konkrečių duomenų,
–
bendrovės sėkmingai reklamuoja nanomedžiagas, nes panašu, jog priešdėlis "nano" daro teigiamą poveikį prekybai, tačiau jos iš visų jėgų priešinasi tam, kad būtų nustatyti objektyvūs ženklinimo reikalavimai,
I. kadangi norint pateikti patikimą informaciją apie nanomedžiagų panaudojimą reikia nustatyti aiškius pranešimo apie nanomedžiagų panaudojimą reikalavimus, teikti informaciją vartotojams ir visiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/114/EB,
J. kadangi, sprendžiant iš informacijos apie potencialius nanotechnologijų pranašumus, ateityje nanomedžiagos turėtų būti beveik neribotai taikomos įvairiausiose srityse, tačiau šioje informacijoje nepateikiama duomenų apie šiuo metu vykdomą nanomedžiagų naudojimą,
K. kadangi kyla daug diskusijų dėl nanomedžiagų saugumo vertinimo galimybių; kadangi Europos Sąjungos moksliniai komitetai ir agentūros pabrėžia, kad trūksta ne tik pagrindinių duomenų, bet ir nėra šių duomenų rinkimo metodų; kadangi todėl Europos Sąjungai reikia daugiau investuoti į tinkamą nanomedžiagų vertinimą siekiant užpildyti žinių spragas ir, bendradarbiaujant su agentūromis ir tarptautiniais partneriais, kuo greičiau parengti ir taikyti vertinimo metodus ir tinkamą bei suderintą metrologiją ir nomenklatūrą,
L. kadangi Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) nustatė kai kuriuos konkrečius pavojus sveikatai ir toksinį poveikį aplinkos organizmams, kuriuos sukėlė kai kurios nanomedžiagos; kadangi, be to, SCENIHR nustatė, kad iš esmės trūksta kokybiškų duomenų apie poveikį žmonėms ir aplinkai, ir padarė išvadą, kad reikia toliau plėtoti, pagrįsti ir standartizuoti žinias, susijusias su poveikio įvertinimo ir pavojų nustatymo metodais,
M. kadangi šiuo metu pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą (angl. FP7) nanomedžiagų tyrimams aplinkos, sveikatos ir saugos aspektais skiriama tikrai nepakankamai lėšų; kadangi, be to, nanomedžiagų įvertinimo mokslinių tyrimų projektų vertinimo kriterijai, kad būtų suteiktos lėšos pagal FP7, yra pernelyg ribojantys (t. y. pagal šie kriterijai nėra pakankamai orientuoti į naujoves), taigi pagal šiuos kriterijus tinkamai neskatinamas greita mokslinių nanomedžiagų įvertinimo metodų plėtra; kadangi būtina skirti pakankamai išteklių moksliniams tyrimams, susijusiems su saugia nanomedžiagų plėtra ir naudojimu,
N. kadangi žinios apie galimą nanomedžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai labai atsilieka nuo rinkos pokyčių, atsižvelgiant į sparčius pokyčius nanomedžiagų srityje, todėl kyla esminis klausimas apie šiuo metu galiojančių taisyklių tinkamumą spręsti atsirandančių technologijų, pvz., nanomedžiagų, problemas per "realų terminą",
O. kadangi 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje dėl nanotechnologijų Parlamentas, vadovaudamasis atsargumo principu, ragino atlikti sunkiai yrančių ir biologiškai neskaidomų nanodalelių poveikio tyrimą iki pradedant šias daleles gaminti ir pateikti į rinką,
P. kadangi pirmiau minėto Komisijos komunikato "Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai" vertė labai sumažėja, nes jame nepateikta informacijos apie konkrečias nanomedžiagų savybes, šių medžiagų faktinį naudojimą, potencialius pavojus bei jų pranašumus, o be to dėl to, kad neatsižvelgiama į dėl specifinio nanomedžiagų pobūdžio atsirandančius su teisės aktais ir politika susijusius iššūkius, taigi komunikate tik pateikiama bendra teisės aktų apžvalga, iš kurios matyti, kad į šiuo metu galiojančius Bendrijos teisės aktus neįtrauktos specialios su nanomedžiagomis susijusios nuostatos,
Q. kadangi nanomedžiagoms turėtų būti taikomas atsargumo principu(20), gamintojo atsakomybės principu ir principu "moka teršėjas" grindžiamas apimantis daugelį aspektų, diferencijuotas ir lengvai pritaikomas įstatymų rinkinys, siekiant užtikrinti saugią nanomedžiagų gamybą, saugų naudojimą ir šalinimą prieš teikiant atitinkamą technologiją į rinką, tuo pačiu metu išvengiant nuolatinio naudojimosi moratoriumu arba vienodo požiūrio į nanomedžiagų taikymą įvairiose srityse,
R. kadangi dėl beveik neriboto nanotechnologijų taikymo atvejų tokiuose skirtinguose sektoriuose kaip pvz., elektronikos, tekstilės, biomedicinos, asmens priežiūros ir valymo priemonių, žemės ūkio maisto produktų gamybos ir energetikos sektoriuose, neįmanoma Bendrijos lygiu įtvirtinti bendro reglamentavimo pagrindo,
S. kadangi pagal reglamento REACH nuostatas jau susitarta, kad reikia tolesnių gairių ir konsultacijų dėl nanomedžiagų, ypač dėl medžiagų identifikavimo, taip pat reikia pritaikyti rizikos vertinimo metodus; kadangi kruopščiai išnagrinėjus REACH matyti, kad yra keli trūkumai, susiję su nanomedžiagų reglamentavimu,
T. kadangi atliekas reglamentuojantys teisės aktai, dėl to, kad juose nėra specialių nuostatų dėl nanomedžiagų, gali būti taikomi netinkamai,
U. kadangi dėl nanomedžiagų per visą jų veiklos ciklą kyla didelių sveikatos ir saugos darbe problemų, nes daugelis darbuotojų įvairiais gamybos etapais patiria šių medžiagų poveikį nežinodami, ar įgyvendinamos saugos procedūros ir priimtos apsaugos priemonės yra tinkamos ir veiksmingos; pažymi, kad tikėtina, jog darbuotojų, patiriančių nanomedžiagų poveikį, skaičius ir įvairovė ateityje didės,
V. kadangi reikšmingai pakeitimai, susiję su nanomedžiagomis, priimti pagal pirmojo svarstymo metu pasiekta Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą, susijusį su naujos redakcijos kosmetikos priemonių direktyvos rengimu(21), taip pat reikšmingi pakeitimai, kuriuos Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą, atitinkamai persvarstydamas naujų maisto produktų reglamentą(22), rodo, kad tikrai reikia iš dalies pakeisti atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į nanomedžiagas,
W. kadangi dabartinės diskusijos dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų daugiausia vyksta ekspertų grupėse, net jei dėl nanomedžiagų gali būti didelių socialinių pokyčių ir reikia didelio masto konsultacijų su visuomene,
X. kadangi dėl plačiai taikomų nanomedžiagų patentų, didelių patentavimo kainų ir dėl to, kad patentavimo paslaugos neteikiamos labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ), būtų sudaromos kliūtys tolesniam naujovių diegimui,
Y. kadangi dėl galimo nanotechnologijų, biotechnologijų, biologijos, pažinimo mokslų ir informacijos technologijų susiliejimo gali kilti rimtų klausimų, susijusių su etika, sauga, saugumu ir pagrindinių teisių užtirkinimu, kurie turėtų būti analizuojami naujoje Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonėje,
Z. kadangi Elgesio kodeksas yra pagrindinė priemonė siekiant saugių, integruotų ir atsakingų mokslinių nanomedžiagų tyrimų; kadangi šis Elgesio kodeksas turėtų būti patvirtintas ir jo turėtų laikytis visi gamintojai, ketinantys gaminti prekes ar jas teikti į rinką,
AA. kadangi persvarstant visus susijusius Bendrijos teisės aktus reikėtų vadovautis principu, taikomu nanomedžiagoms, kad nesant duomenų, jos nepateikiamos į rinką,
1. yra įsitikinęs, kad nanomedžiagų naudojimas turėtų atitikti tikruosius piliečių poreikius, o jų nauda galėtų būti suvokta tik saugiai ir atsakingai vadovaujantis aiškiu norminiu ir politiniu pagrindu (įstatymais ir kitomis nuostatomis), kuriuo remiantis aiškiai sprendžiami dabartiniai ir būsimi nanomedžiagų taikymo klausimai, taip pat potencialių sveikatos, aplinkos ir saugumo problemų klausimai;
2. apgailestauja, kad tinkamai neįvertintas faktinis bendrųjų Bendrijos teisės nuostatų taikymas atsižvelgiant į tikrąjį nanomedžiagų pobūdį;
3. kol nėra tinkamai įvertinti galiojantys Bendrijos teisės aktai ir kadangi Bendrijos teisės aktuose nėra jokių specialių su nanomedžiagomis susijusių nuostatų, nesutinka su Komisijos išvada, kad a) remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais iš principo reglamentuojama nanomedžiagų keliama rizika ir b) sveikatos apsaugą, saugą ir aplinką reikia daugiausia stiprinti gerinant galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, kai dėl tinkamų duomenų ir nanomedžiagų keliamos rizikos vertinimo metodų stokos Komisija nepajėgia veiksmingai spręsti su šių medžiagų keliama rizika susijusių klausimų;
4. mano, kad Europos Sąjungos propaguojamas "saugus, atsakingas ir integruotas požiūris" į nanotechnologijas pažeidžiamas, nes trūksta informacijos apie jau pateiktų į rinką nanomedžiagų naudojimą ir saugą, ypač kai tai susiję su jautriu jų taikymu, tiesiogiai darant poveikį vartotojui;
5. ragina Komisiją per dvejus metus peržiūrėti visus susijusius teisės aktus siekiant užtikrinti visų nanomedžiagų, naudojamų produktuose, galinčiuose daryti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai per jų veiklos ciklą, taikymo saugumą ir užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos ir įgyvendinimo priemonės atspindėtų konkrečias nanomedžiagų savybes, dėl kurių darbuotojams, vartotojams ir (arba) aplinkai gali būti daromas poveikis;
6. pabrėžia, kad tokia peržiūra būtina ne tik siekiant adekvačiai apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką, bet ir norint suteikti ūkio subjektams saugumo ir nuspėjamumo bei užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą;
7. ragina pradėti taikyti Bendrijos teisės aktuose išsamią moksliškai pagrįstą nanomedžiagų apibrėžtį, kaip dalį su nanomedžiagomis susijusių konkrečių horizontalių ir sektorinių teisės aktų pakeitimų;
8. ragina Komisiją skatinti patvirtinti tarptautiniu lygiu suderintą nanomedžiagų apibrėžtį ir atsižvelgiant į tai priimti atitinkamą Europos teisinį pagrindą;
9. mano, kad ypač svarbu visapusiškai spręsti nanomedžiagų klausimą atsižvelgiant bent į teisės aktų dėl cheminių medžiagų (REACH, biocidai), maisto (pašarai, maisto papildai, maisto ir pašarų produktai, gaminami iš genetiškai modifikuotų organizmų), atitinkamų teisės aktų dėl darbuotojų saugos, taip pat teisės aktų dėl oro, vandens kokybės ir atliekų taikymo sritį;
10. ragina taikyti gamintojams, pageidaujantiems teikti nanomedžiagas į rinką, pareigą rūpintis; ir ragina juos laikytis Europos atsakingų mokslinių tyrimų nanomokslų ir nanotechnologijų srityse elgesio kodekso;
11. ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti REACH reglamentą, inter alia, šiais aspektais:
–
naudojama supaprastinta 1 tonos neviršijančių pagamintų arba importuotų nanomedžiagų registracija,
–
visų nanomedžiagų, pripažintų naujomis medžiagomis nagrinėjimas,
–
cheminės saugos ataskaita, kurioje būtų pateikiamas visų įregistruotų nanomedžiagų poveikio įvertinimas,
–
taikomas reikalavimas informuoti apie visas nanomedžiagas, kurios pateiktos į rinką kaip atskiros medžiagos, arba kaip sudedamosios preparatų ar gaminių dalys;
12. ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teisės aktus dėl atliekų, inter alia, šiais aspektais:
–
įtraukti nanomedžiagas į atliekų sąrašą, pateiktą Sprendime 2000/532/EB(23),
–
persvarstyti atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus, nustatytus Sprendime 2003/33/EB(24);
–
persvarstyti atitinkamas taršos ribines vertes, taikomas deginant atliekas, kad mase grindžiami matmenys būtų papildyti metrikomis, grindžiamomis dalelių skaičiumi ir (arba) paviršiumi;
13. ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teršalų išmetimo ribines vertes ir aplinkos kokybės standartus orą ir vandenį reglamentuojančiuose teisės aktuose, kad būtų papildyti mase pagrįsti matmenys matmenimis, pagrįstais dalelių skaičiumi ir (arba) paviršiumi siekiant tinkamai atsižvelgti į nanomedžiagas;
14. pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija ir (arba) valstybės narės, spręsdamos klausimus dėl nanomedžiagų, užtikrintų visišką Bendrijos teisės aktų dėl darbuotojų saugos ir saugumo laikymąsi ir jų taikymą, įskaitant tinkamus sveikatos ir saugos specialistų mokymus, bei užkirstų kelią galimai žalingam nanomedžiagų poveikiui;
15. ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teisės aktus dėl darbuotojų saugos šiais aspektais:
–
nanomedžiagos naudojamos tik uždarose sistemose ar kitais būdais, kuriais nedaromas poveikis darbuotojams ir kol nėra galimybės patikimai nustatyti poveikį ir jį kontroliuoti;
–
aiškus gamintojų ir darbdavių atsakomybės, atsirandančios dėl nanomedžiagų naudojimo, nustatymas,
–
klausimas, ar aptariami visi poveikio būdai (medžiagoms patekus į kvėpavimo takus, ant odos ir kitur);
16. ragina Komisiją iki 2011 m. parengti skirtingo tipo nanomedžiagų ir skirtingo jų naudojimo Europos rinkoje aprašą laikantis pagrįstų komercinių paslapčių, pvz., receptų, ir šį aprašą paskelbti viešai; be to, ragina Komisiją tuo pačiu metu informuoti apie šių nanomedžiagų saugumą;
17. pakartoja savo raginimą teikti vartotojams informaciją apie nanomedžiagų naudojimą vartojimo prekėse: ženklinant produktą turėtų būti aiškiai nurodytos visos sudedamosios dalys, t. y. medžiagose, mišiniuose ar daiktuose esančios nanomedžiagos (pvz., sudedamųjų dalių sąraše šalia šių dalių skliausteliuose turėtų būti nurodyta žodžio dalis "nano");
18. ragina visiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/114/EB ir užtikrinti, kad nebūtų skelbiama su nanomedžiagomis susijusi klaidinanti reklama;
19. ragina skubiai parengti tinkamus bandymų atskaitas ir metrologinius standartus nanomedžiagų įvertinti taikant daugiadisciplininį principą galimam darbuotojų, vartotojų ir aplinkos sąlyčiui su nanomedžiagomis per visą jų veiklos ciklą, įskaitant nelaimingų atsitikimų atvejus, ir jų keliamą pavojų;
20. ragina gerokai padidinti nanomedžiagų ekologinių, sveikatos ir saugos aspektų per visą jų būvio ciklą mokslinių tyrimų finansavimą, pvz., įsteigiant specialų Europos fondą pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir demonstruojamosios veiklos programą (angl. FP7); be to, ypač ragina Komisiją peržiūrėti pagal FP7 taikomus kriterijus, kad remiantis FP7 būtų pritraukta ir finansuojama gerokai daugiau mokslinių tyrimų ir patobulinta mokslinė nanomedžiagų vertinimo metodika;
21. ragina Komisiją skatinti valstybių narių koordinavimą ir mainus nanomedžiagų mokslinių tyrimų ir plėtros, rizikos vertinimo, gairių kūrimo ir reglamentavimo srityje naudojantis esamomis priemonėmis (pvz., REACH kompetentingų institucijų padalinius nanomedžiagų klausimais) arba, esant reikalui, sukuriant papildomas priemones;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pasiūlyti įsteigti nuolatinį nepriklausomą Europos tinklą, skirtą nanotechnologijų ir nanomedžiagų stebėsenai, taip pat pagrindinių ir taikomųjų tyrimų programą, susijusią su šios stebėsenos metodika (ypač metrologija, aptikimu, toksiškumu ir epidemiologija);
23. prašo Komisijos ir valstybių narių organizuoti ES lygiu viešas diskusijas nanotechnologijų ir nanomedžiagų bei nanomedžiagų reglamentavimo aspektų klausimais;
24. pripažįsta, kad svarbu panaikinti kliūtis, kurios trukdo visų pirma labai mažoms įmonėms ir MVĮ naudotis patentais ir kartu ragina apriboti teises į patentą, jas taikant konkretaus nanomedžiagų panaudojimo ar jų gamybos metodo taikymo atveju (šis apribojimas išimties tvarka turėtų būti taikomas tik pačioms nanomedžiagoms), siekiant nesudaryti kliūčių diegti naujoves;
25. mano, kad tinkamu metu turėtų būti parengtos griežtos etikos gairės, ypač susijusios su nanomedicina; šios gairės turėtų apimti teisę į privatų gyvenimą, į laisvą ir žinant visas pasekmes duotą sutikimą ir į tyrimų, kurie atliekami siekiant nustatyti poveikį žmogaus organizmui nesivadovaujant gydymo tikslais, ribas; be to, turėtų būti skatinama ši perspektyvi tarpdisciplininė sritis, aprėpianti naujausias technologijas, pvz., molekulinių atvaizdų išgavimą ir diagnostiką, kurias pasitelkus galima anksti diagnozuoti ir pažangiai bei išlaidų požiūriu veiksmingai gydyti daugelį ligų; ragina Europos mokslo etikos ir naujųjų technologijų grupę parengti šiuo klausimu nuomonę remiantis jos 2007 m. sausio 17 d. nuomone Nr. 21 "Etiniai nanomedicinos aspektai", taip pat remiantis ES etikos institucijų parengta nuomone etikos klausimais ir tarptautinių organizacijų, pvz., UNESCO, darbais;
26. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į socialinį nanotechnologijų plėtros aspektą; taip pat mano, kad kuo anksčiau turėtų būti užtikrintas aktyvus susijusių socialinių partnerių dalyvavimas;
27. ragina Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti teisės aktus, skirtus problemoms dėl nanomedžiagų, kurios atsiranda kaip netyčiniai šalutiniai produktai deginimo metu, veiksmingai sąnaudų požiūriu spręsti,
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
Nuomonė dėl mokslinių esamų ir siūlomų apibrėžčių, siejamų su nanomokslų ir nanotechnologijų produktais, aspektų; 2007 m. lapkričio 29 d.; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_012.pdf Papildoma Komisijos tarnybų informacija apie SCENIHR nuomonę dėl mokslinių esamų ir siūlomų apibrėžčių, siejamų su nanomokslu ir nanotechnologijų produktais, aspektų; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_oc_012.pdfNuomonė dėl rizikos vertinimo metodikos, pagal kurią vertinama nanomedžiagų keliama rizika, tinkamumo remiantis techniniais rekomendaciniais naujų ir esamų medžiagų dokumentais; 2007 m. birželio 21–22 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_010.pdfPakeistoji nuomonė (po viešų konsultacijų) dėl esamos metodikos, skirtos naudojant nanotechnologijas sukurtų ir papildomų produktų galimai rizikai vertinti, tinkamumo; 10 m. kovo 2006 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_003b.pdfNuomonė dėl nanotechnologijų produktų rizikos vertinimo, 2009 m. sausio 19 d.; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_023.pdf
Nuomonė dėl kosmetikai naudojamų nanomedžiagų saugumo; 2007 m. gruodžio 18 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_sccp/docs/sccp_o_123.pdf
2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).
2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/33/EB, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka (OL L 11, 2003 1 16, p. 27).
Metinės diskusijos dėl 2008 m. pasiektos pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)
222k
67k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kasmetinių diskusijų dėl 2008 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)
– atsižvelgdamas į ES sutarties 2, 6 ir 39 straipsnius ir į EB sutarties 13, 17–22, 61–69, 255 ir 286 straipsnius, kurie yra esminis teisinis pagrindas ES ir Bendrijos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei plėtoti,
– atsižvelgdamas į klausimus žodžiu Tarybai (B6–0489/2008) ir Komisijai (B6–0494/2008), dėl kurių diskutuota 2008 m. gruodžio 17 d. plenariniame posėdyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi praėjus dešimčiai metų po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo:
–
toli pažengta plėtojant ES teisingumo, laisvės ir saugumo acquis, taigi patvirtintas valstybių narių sprendimas kuo labiau įtraukti Europos Sąjungos institucijas į šios srities politikos kūrimo procesą siekiant, kad Sąjungos piliečiams būtų užtikrinta laisvė, saugumas ir teisingumas,
–
remiantis Eurobarometro periodinėmis apklausomis, dauguma ES piliečių vis labiau jaučia pridėtinę ES lygmeniu vykdomos veiklos vertę palyginti su tik nacionaliniu lygmeniu vykdoma veikla, o du trečdaliai piliečių pritaria ES lygmens veiksmams, kuriais propaguojamos ir ginamos pagrindinės teisės (įskaitant vaikų teises) ir kovojama su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu, ir tik 18 proc. mano, kad ES lygmens veiksmai neduoda jokios papildomos naudos,
B. kadangi minėtieji teigiami veiksniai negali atsverti:
–
ES sprendimų priėmimo procesui vis dar būdingo teisinio silpnumo ir sudėtingumo, ypač kai tai susiję su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kuriam stinga tinkamos demokratinės ir teisminės kontrolės ES lygmeniu,
–
daugumos valstybių narių nenoro stiprinti politiką, susijusią su pagrindinėmis ir pilietinėmis teisėmis; be to, panašu, kad, siekiant vengti vadovavimosi dvigubais standartais toje pačioje valstybėje narėje, vis svarbiau skirti daugiau dėmesio ne tik tarpvalstybinėms byloms,
–
tebesančio poreikio toliau vystyti ir teisingai įgyvendinti bendrą ES imigracijos ir prieglobsčio politiką, kurios įgyvendinimas atsilieka nuo grafiko, dėl kurio susitarta pagal Hagos programą ir Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą,
–
sunkumų, su kuriais Komisija susiduria užtikrindama punktualų ir teisingą daugelio neseniai priimtų Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą, tvarkydama didžiulius korespondencijos ir skundų srautus bei susidorodama su didėjančiu darbo su bylomis dėl pažeidimų krūviu,
–
būtinybės labiau įtraukti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į tikrojo ES teisės aktų vietos poveikio vertinimą,
–
vis dar nepakankamai išplėtoto pilietinės visuomenės ir suinteresuotų subjektų tinklo kiekvienoje iš laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos sričių; verta pastebėti, kad tik visai neseniai valstybių narių teisingumo ministrai nusprendė sukurti tinklą, skirtą jų nacionalinių teisės aktų daugiašaliam stiprinimui užtikrinti, o tai turėtų būti daroma ir kitose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityse,
–
fakto, kad net ES agentūrų bendradarbiavimas vystomas lėtai, o didėjant skaičiui kitų institucijų, skirtų operatyvinėms užduotims ES lygmeniu vykdyti, padėtis gali tapti dar sudėtingesnė,
C. kadangi būtina priminti, kad:
–
Parlamentui patvirtinus savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl kasmetinių diskusijų dėl 2007 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES Sutarties 2 ir 39 straipsniai)(1) ir po 2008 m. gruodžio mėn. plenarinio posėdžio metu vykusių diskusijų dėl pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje ir dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pažangos, Taryba ir Komisija ir toliau laikosi atsargios pozicijos,
–
nacionaliniai parlamentai pritarė visapusiškesniam parlamentų bendradarbiavimui, ypač laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje, ir tai rodo jų indėlis į bendrąsias diskusijas, taip pat į diskusijas konkrečiais klausimais, pvz., dėl ES skaidrumo taisyklių persvarstymo, dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu(2), dėl naujojo ES teisės akto dėl keleivio duomenų įrašo(3), dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(4) įgyvendinimo, dėl 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo,(5) vertinimo ir dėl teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose įgyvendinimo,
1. ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Lisabonos sutarties, kuo skubiau tai padaryti, kadangi remiantis šia sutartimi būtų užpildytos svarbesnės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos spragos, t. y.:
–
būtų sukurta nuoseklesnė, skaidresnė ir teisiškai pagrįsta sistema,
–
būtų sustiprinta pagrindinių teisių apsauga įpareigojant laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartijos) nuostatų ir sudarant sąlygas ES tapti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalimi,
–
būtų suteikta daugiau galių Sąjungos piliečiams ir pilietinei visuomenei įtraukiant juos į teisėkūros procesą ir numatant jiems daugiau galimybių kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (ETT),
–
Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai būtų įtraukti į ES politikos vertinimą, taigi Europos ir nacionalinės administravimo institucijos būtų labiau atskaitingos;
2. ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją:
a)
oficialiai įtraukti naujai išrinktą Europos Parlamentą į kitos daugiametės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programos 2010–2014 m. tvirtinimą, kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Taryba ir Parlamentas turėtų labiausiai dalyvauti įgyvendinant šią programą pagal bendro sprendimo procedūrą; atsižvelgiant į tai, kad ši daugiametė programa taip pat turėtų būti gerokai platesnio užmojo negu siūloma Tarybos ateities grupių ataskaitose, būtina įtraukti ir nacionalinius parlamentus, kadangi jie turėtų atlikti esminį vaidmenį nustatydami prioritetus ir įgyvendindami juos nacionaliniu lygmeniu;
b)
skirti daugiau dėmesio būsimajai daugiametei programai, o pirmiausia – siekiui gerinti pagrindines ir pilietines teises, kaip neseniai rekomendavo Parlamentas savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.(6), t. y. išsamiau suformuluoti Chartijoje išdėstytus tikslus ir principus, kuriuos institucijos paskelbė 2000 m. Nicoje ir pakartojo 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre;
3. mano, kad Komisijai derėtų nedelsiant:
a)
skubiai imtis iniciatyvų piliečių teisių, pvz., teisės į duomenų apsaugą, diplomatinę ir konsulinę apsaugą bei laisvės judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą, apsaugai sustiprinti;
b)
kuriant konsultavimosi priemones ir remiant suinteresuotų subjektų tinklus parengti priemones, skirtas užtikrinti aktyvesniam piliečių dalyvavimui nustatant Sąjungos pilietybės turinį,
c)
pateikti visapusiškai išplėtotą ES priemonių programą, kurią taikant būtų stiprinamos kaltinamojo procesinės teisės ir ikiteisminiu bei poteisminiu etapais būtinos garantijos, ypač kai jos susijusios su atitinkamoje šalyje gyvenančiais jos pilietybės neturinčiais asmenimis, ir apskritai numatyti Europos baudžiamojo teisingumo ir saugumo priemonių patikrą piliečių teisių apsaugos požiūriu;
d)
nuolat rinkti ir platinti visus svarbius neutralius duomenis apie pagrindines laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos sritis, pvz., apie migracijos srautus, organizuoto nusikalstamumo, ypač terorizmo, raidą (žr. Europolo parengtą 2008 m. ES organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą (OCTA) ir 2008 m. ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT));
e)
kuo skubiau pristatyti atidėliojamas teisės priemones dėl kitų trečiųjų šalių darbuotojų "ES mėlynosios kortelės" kategorijų, pvz., sezoninių darbuotojų, bendrovės viduje perkeliamų darbuotojų, darbo užmokestį gaunančių praktikantų, taip pat dėl FRONTEX įgaliojimų; be kita ko, užtikrinti, kad FRONTEX turėtų pakankamai išteklių savo tikslams pasiekti ir visapusiškai informuotų Parlamentą apie derybas su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų imigracijos klausimais;
f)
numatyti Europos vidaus saugumo politiką, kuri papildytų nacionalinius saugumo planus, kad Sąjungos piliečiai ir nacionaliniai parlamentai susidarytų aiškų įspūdį apie ES veiksmų pridėtinę vertę; ypač stiprinti ES kovos su tam tikrų rūšių organizuotu nusikalstamumu, pvz., su elektroniniais nusikaltimais, su prekyba žmonėmis, su vaikų lytiniu išnaudojimu ir su korupcija, politiką ir imtis efektyvių veiksmų bei siekti apčiuopiamų rezultatų pasitelkiant visas turimas bendradarbiavimo priemones, be kita ko, imtis veiksmų siekiant priimti teisėkūros priemonę, skirtą tarptautinių nusikalstamų organizacijų finansinio turtui ir nuosavybei konfiskuoti ir panaudoti socialiniams tikslams;
g)
toliau visais teisminio proceso etapais įgyvendinti teisinių sprendimų abipusio pripažinimo principą civilinio ir baudžiamojo teisingumo srityse, ypač kai tai susiję su baudžiamuoju teisingumu, siekiant parengti ES įrodymų pripažinimo ir abipusio priimtinumo sistemą laikantis didžiausios pagarbos pagrindinėms teisėms;
h)
papildyti abipusio pripažinimo plėtrą įvairiomis abipusio pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis, ypač atliekant tam tikrą materialinės ir procesinės baudžiamosios teisės ir procesinių teisių derinimą, gerinant abipusį teisingumo sistemų veiklos vertinimą ir abipusio pasitikėjimo didinimo metodus, pvz., rengiant daugiau teisėjams skirtų mokymų ir remiant tinklų plėtrą;
i)
parengti skaidrią ir veiksmingą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ES išorės strategiją, kuri būtų grindžiama patikima politika, ypač tų sričių, kurios priskiriamos išskirtinei Bendrijos kompetencijai, pvz., readmisijos susitarimų, išorės sienų apsaugos ir vizų politikos sričių politika (kaip ir JAV vizų režimo netaikymo klausimu);
j)
paraginti Tarybą nuolat konsultuotis su Parlamentu, taip pat ir sudarant tarptautinius susitarimus dėl teismų ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kadangi dabartinis Tarybos atsisakymas tai daryti prieštarauja lojalaus bendradarbiavimo ir ES demokratinės atskaitomybės principui; be kita ko, ragina Komisiją pateikti kriterijus, kuriais vadovaujamasi būtų kuriama tinkama ES susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl abipusės teisinės pagalbos ar ekstradicijos nagrinėjant baudžiamąsias bylas sudarymo politika, laikantis ES piliečių ir atitinkamos trečiosios šalies piliečių vienodo traktavimo principo;
k)
nustatyti specialius teisės aktus, pagal kuriuos visiems Sąjungos piliečiams būtų teikiama diplomatinė ir konsulinė pagalba neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama valstybė narė atstovaujama trečiosios šalies teritorijoje;
l)
pateikti naujus pasiūlymus siekiant vykdyti ETT sprendimus dėl pagrindinių teisių apsaugos fizinių ir juridinių asmenų lėšų įšaldymo atvejais, taip pat atsižvelgiant į ETT sprendimus, susijusius su asmenims, nurodytais prieduose prie Tarybos sprendimų, įgyvendinančių 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį,(7);
m)
stiprinti valstybių narių administravimo institucijų abipusį pasitikėjimą ir solidarumą, t. y.:
–
bendradarbiaujant su Europos Taryba nustatyti aukštesnius bendradarbiavimo teisingumo srityje(8) ir policijos bendradarbiavimo kokybės standartus,
–
stiprinti ir demokratinti tarpusavio vertinimo priemones, kurios jau numatytos vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais ir kovojant su terorizmu,
–
papildyti valstybių narių tarpusavio vertinimo ir pagalbos modelį, numatytą bendradarbiavimo Šengeno klausimais visose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos srityse tikslu (pvz., migracijos ir integracijos politikai, taip pat siekiant įgyvendinti kovos su terorizmu ir radikalėjimo programas), kai tai susiję su kitų valstybių narių arba su trečiųjų šalių piliečiais,
n)
užtikrinti didesnį šiuo metu veikiančių ir būsimų ES agentūrų, pvz., Europolo, Eurojusto, FRONTEX ir CEPOL, bendradarbiavimą ir sąveiką, kadangi šios institucijos turėtų siekti daugiau nei jų vykdomas neišvystytas ir nekonkretus bendradarbiavimas ir užmegzti glaudesnius ryšius su atitinkamomis nacionalinėmis tarnybomis, patenkindamos aukštesnių veiksmingumo ir saugumo standartus ir būdamos labiau atskaitingos Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams;
o)
toliau vystyti ir nuolat stiprinti bendrą Sąjungos sienų valdymo politiką, kartu pabrėždamas poreikį kuo skubiau nustatyti bendrą Sąjungos sienų strategijos struktūrą, taip pat būdus, kuriais visos susijusios programos ir projektai turėtų sąveikauti ir veikti kaip visuma, siekiant optimizuoti jų tarpusavio sąsajas ir išvengti dubliavimo ar nenuoseklumo;
4. ragina Komisiją dėti visas būtinas pastangas siekiant užbaigti atitinkamus projektus ir užtikrinti, kad Vizų informacinė sistema (VIS) ir antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) galėtų kuo greičiau pradėti veikti;
5. Komisijai rekomenduoja pirma laiko nepateikinėti teisėkūros pasiūlymų diegti naujas sistemas, ypač Atvykimo ir išvykimo sistemą (angl. Entry/Exit System), kol VIS ir SIS II neįdiegtos ir nepradėjo veikti; ragina įvertinti, ar tokia sistema iš tiesų reikalinga, atsižvelgiant į tai, kad ji akivaizdžiai dubliuotųsi su jau veikiančiomis sistemomis; mano, kad itin svarbu apsvarstyti būtinus veikiančių sistemų pakeitimus ir pateikti deramą viso proceso tikrųjų sąnaudų įvertinimą;
6. ragina Komisiją įtraukti į savo pasiūlymą dėl daugiametės programos pirmiau nurodytas rekomendacijas, taip pat rekomendacijas, kurias Parlamentas pateikė savo minėtose 2008 m. rugsėjo 25 d. ir 2009 m. sausio 14 d. rezoliucijose bei šiose rezoliucijose:
–
2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijoje dėl su Europos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų(9),
–
2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo(10),
–
2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl kitų Europos Sąjungos sienų valdymo etapų ir panašios trečiųjų šalių patirties(11), taip pat
–
2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities(12);
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl baudžiamojo teisingumo kokybės ir baudžiamosios teisės derinimo valstybėse narėse (OL C 304 E, 2005 12 1, p. 109).
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo
– atsižvelgdamas į Londone vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtą vadovų pranešimą (Visuotinis ekonomikos atkūrimo ir reformų planas), taip pat į jų 2009 m. balandžio 2 d. pareiškimus dėl finansų sistemos stiprinimo ir dėl išteklių skirstymo per tarptautines finansų institucijas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasaulinio forumo dėl tarptautinių mokesčių standartų laikymosi paskelbtą pažangos ataskaitą dėl jurisdikcijų, kuria prašoma keistis informacija visais mokesčių klausimais, susijusiais su nacionalinės mokesčių teisės administravimu ir vykdymu,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. kovo 19 ir 20 d. susitikimo pirmininkaujančios valstybės narės išvadas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas" (COM(2009)0114),
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą "Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa" (COM(2008)0706),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano(1),
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikatą "Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims" (COM(2009)0160),
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovą paskelbtą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą "Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims",
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir ES valstybių narių įsipareigojimus teikti pagalbą siekiant spręsti bado ir skurdo problemas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) 2009 m. vasario 16 d. pranešimą "Išeinant iš krizės. Galimybės", kuriame G20 grupė raginama parengti naują pasaulinį susitarimą dėl ekologinių priemonių (angl. Global Green New Deal),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2009 m. kovo 24 d. pranešimą "Finansinė ir ekonominė krizė. Tinkamo darbo perspektyvos", kuriame G20 grupė raginama parengti suderintą skatinamųjų priemonių paketą, orientuotą į socialinę apsaugą ir darbo vietų kūrimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi pasaulis patiria vis didesnį nuosmukį, kurio pasekmių negalės išvengti nė viena šalis ir nė vienas sektorius ir kadangi 2009 m. visame pasaulyje sparčiai lėtėja ekonominė veikla ir, remiantis net optimistiškiausiomis prognozėmis, 2010 m. tikimasi tik labai nedidelio jos atsigavimo,
B. kadangi dėl finansų krizės poveikio realiajam ekonomikos sektoriui susidarė išskirtinės ekonominės aplinkybės, reikalaujančios laiku imtis tikslinių, laikinų ir proporcingų priemonių ir parengti atitinkamus sprendimus siekiant spręsti problemas, susijusias su precedento neturinčia ekonomine ir užimtumo padėtimi visame pasaulyje,
C. kadangi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiuo metu teks susidurti sprendžiant tarptautinės ir Europos ekonomikos nuosmukio problemą, yra pasitikėjimo finansų ir kapitalo rinkomis stygius ir didėjantis nedarbas bei tarptautinės prekybos sumažėjimas,
D. kadangi dabartinis nuosmukis turėtų būti išnaudotas kaip galimybė skatinti Lisabonos ir Geteborgo tikslų įgyvendinimą ir pasaulinį įsipareigojimą kovoti su nedarbu ir klimato kaita, taip pat mažinti energijos suvartojimą,
E. kadangi pagal Pasaulinį atkūrimo ir reformų planą (Pasaulinį planą) siekiama: 1) atgaivinti pasitikėjimą, augimą ir užimtumą; 2) atgaivinti finansų sistemą, siekiant atnaujinti paskolų išdavimą; 3) stiprinti finansų reguliavimą ir atkurti pasitikėjimą; 4) finansuoti ir pertvarkyti tarptautines finansų institucijas siekiant įveikti krizę ir užkirsti jai kelią ateityje; 5) skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas bei užkirsti kelią protekcionizmui, sukurti pagrindą gerovei; taip pat 6) pasiekti, kad ekonomikos atkūrimas būtų visiems naudingas, ekologiškas ir ilgalaikis,
F. kadangi siekiant atgaivinti ir atkurti pasaulinę ekonomiką labai svarbu užtikrinti tarptautinį šios veiklos derinimą,
G. kadangi įrodyta, kad narystė euro zonoje didina atitinkamų valstybių narių ekonomikos stabilumą, kurį lemia jų pastangos atitikti Mastrichto kriterijus ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, taip pat tai, kad jų ekonomika apsaugota nuo valiutų svyravimų,
H. kadangi keletas valstybių narių susidūrė su rimtomis mokėjimų balanso problemomis, o kai kurios iš jų turėjo kreiptis pagalbos į TVF ar Europos Sąjungą,
I. kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslais, ypač tikslu panaikinti didžiulį skurdą ir badą, turi būti grindžiamas AKR ir ES šalių bendradarbiavimas pagal Kotonu partnerystės susitarimą,
J. kadangi dėl finansų krizės kai kurios šalys donorės sumažino savo finansinius oficialiosios pagalbos vystymuisi (OPV) įnašus besivystančioms šalims, sukeldamos grėsmę besivystančių šalių pastangoms įgyvendinti TVT,
K. kadangi AKR šalys priklauso nuo pagrindinių prekių eksporto, kuris sudaro per 50 proc. jų pajamų užsienio valiuta, ir kadangi dėl finansų krizės mažėja eksportas iš daugelio besivystančių šalių ir piniginių perlaidų srautai į šias šalis, be to, dėl jos sumažėjo galimybės gauti kreditą ir tiesioginės užsienio investicijos, taip pat staigiai krito pagrindinių prekių kainos,
L. kadangi mokesčių prieglobsčio centrai sudaro galimybes vykdyti piktnaudžiavimus, susijusius su mokesčių ir finansinių taisyklių nesilaikymu ir manipuliavimu jomis,
M. kadangi lėtėja tarptautinės prekybos augimas, o tai lemia kreditų ir finansavimo stygius bei bendras pasaulio ekonomikos sulėtėjimas,
N. kadangi norint užkirsti kelią protekcionistinėms priemonėms, kurias gali paskatinti finansų ir ekonominė krizė, būtinas glaudus daugiašalis bendradarbiavimas,
Bendrosios pastabos
1. palankiai vertina G20 susitikimo metu patvirtintą Pasaulinį atkūrimo ir reformų planą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pasaulinis planas atitinka veiksmus, kurių jau ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama išvengti prieštaringo poveikio turinčios nesuderintos politikos; palankiai vertina tai, kad G20 grupė pripažino, jog pasaulinės krizės sprendimui būtinas pasaulinio masto sprendimas ir integruota strategija siekiant atkurti pasitikėjimą, augimą ir darbo vietas; mano, kad tai pripažinus per kitą G20 susitikimą, kuris vyks ankstų 2009 m. rudenį, turėtų būti pasiūlytos atitinkamos rimtos priemonės;
2. mano, kad pasaulio vadovų laukianti užduotis – ne paskubomis užlopyti dabartinės finansų ir ekonomikos sistemos skyles, bet pripažinti, kad būtina nustatyti naują reglamentavimo sistemos pusiausvyrą atsižvelgiant į ekologinį ir socialinį tvarumą, pasaulinės ekonomikos augimo atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą bei socialinį teisingumą ir dalyvavimą; ragina numatyti tobulesnį visapusišką reglamentavimą ir priežiūrą, taip pat sukurti naują reguliavimo ir valdymo sistemą; mano, kad G20 grupei derėjo aptarti pasaulinio disbalanso prekybos ir finansų srityse problemą, kadangi šis disbalansas buvo vienas iš pagrindinių dabartinės ekonominės krizės veiksnių;
3. pabrėžia, kad norint atkurti pasitikėjimą ir pasiekti kuo didesnio veiksmingumo būtina visapusiškai atsižvelgti į visus prisiimtus įsipareigojimus, skubiai juos vykdyti ir sukonkretinti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į Finansų stabilumo valdybos (FSV) ir TVF užduotį stebėti pažangą, susijusią su Pasauliniu planu, ir ragina šias organizacijas pateikti savo ataskaitą Europos Parlamentui;
4. pabrėžia, kad dabartiniai prioritetai turi būti realiojo ekonomikos sektoriaus atgaivinimas tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas ir žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;
5. džiaugiasi, kad G20 grupė daugiausia pasirinko sprendimus, pagrįstus paskolomis ir garantijomis, dėl to bus didžiausias ekonominis poveikis ir kartu bus lengviau sumažinti ilgalaikį poveikį valstybių finansiniams ištekliams, kurie skirti programoms, kurių vertė viršija trilijoną JAV dolerių;
Atkurti augimą ir užimtumą
6. palankiai vertina susitarimą skirti 832 milijardus eurų papildomų finansinių išteklių TVF, kitoms finansų institucijoms ir prekybai finansuoti, taip pat įsipareigojimą reikiamu mastu imtis ilgalaikių fiskalinių priemonių, būtinų siekiant atkurti kreditavimą, augimą ir užimtumą pasaulio ekonomikoje ir kartu užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo susitarta dėl papildomų Europos fiskalinių skatinamųjų priemonių; pripažįsta, kad galimybės veikti kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau visos jos turi dėti tiek pastangų, kiek įmanoma atsižvelgiant į jų galimybes;
7. pripažįsta, kad vykdant šiuos veiksmus esminį vaidmenį atlieka centriniai bankai ir kad jie sparčiai mažina palūkanų normas, taip pat palankiai vertina G20 grupės įsipareigojimą susilaikyti nuo konkurencijos nuvertinant nacionalines valiutas, kuri lemtų uždarą problemų ratą; teigiamai vertina tai, kad Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas skatinti augimą, keletą kartų iš eilės sumažino palūkanų normą ir skubiai suteikė trumpalaikę finansinę paramą, skirtą tarpbankiniam kreditavimui gaivinti; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sudaryti sąlygas, kuriomis paskolos gavėjams būtų lengviau pritaikytos sumažintos palūkanų normos; ragina imtis visų priemonių, įskaitant skubų vidaus kreditavimo ir tarptautinio kapitalo srautų atkūrimą, siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos galėtų vėl deramai veikti;
8. susirūpinęs atkreipia dėmesį į spartų valstybių įsiskolinimo ir biudžetų deficito augimą; pabrėžia, kad, siekiant pernelyg didele našta neapkrauti ateities kartų, svarbu kuo skubiau stabilizuoti valstybės finansus ir užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, kartu pabrėždamas, kad kiekvienos valstybės atveju šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į bendrą įsiskolinimą;
9. apgailestauja, kad G20 aukščiausio lygio susitikime nebuvo apsvarstytas pasaulinio masto disbalanso, dėl kurio kilo finansų krizė, klausimas; nurodo, kad siekiant, jog finansų krizė nepasikartotų ateityje, reikia šalinti jos esmines priežastis (t. y. per didelio JAV deficito finansavimą iš per didelio Kinijos prekybos teigiamo balanso), o to pasekmės apima daug daugiau negu tik bankininkystės ir finansų reguliavimą arba institucijų valdymą; mano, kad siekiant veiksmingai daugiašaliu būdu įveikti krizę būtina naudojant daugiašales priemones panaikinti valiutų kursų disbalanso ir pagrindinių prekių kainų svyravimų priežastis; taigi ragina Europos Vadovų Tarybą priimti bendrąją poziciją siekiant, kad šie klausimai būtų sprendžiami prieš kitą G20 aukščiausio lygio susitikimą Niujorke;
Stiprinti finansų priežiūrą ir reguliavimą
10. palankiai vertina bendrą požiūrį į geresnį finansų sektoriaus reglamentavimą ir finansų priežiūros tobulinimą remiantis darnesniu ir sistemingesniu šalių bendradarbiavimu; ragina visas vyriausybes elgtis pagal savo įsipareigojimus, prisiimtus G20 susitikime; mano, kad G20 aukščiausio lygio susitikime priimti sprendimai ir prisiimti įsipareigojimai yra ne maksimalūs, o minimalūs; teigiamai vertina tai, kad Europos Sąjunga ambicingesnė atsižvelgiant į reguliavimo ir priežiūros mastą ir reikalavimus;
11. pabrėžia, kad svarbu atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, nes tai esminė sąlyga norint atnaujinti paskolų teikimą realiajam ekonomikos sektoriui ir tarptautinius kapitalo srautus; pabrėžia būtinybę skubiai spręsti nuvertėjusio bankų turto klausimą, kadangi dėl to varžomas paskolų teikimas; ragina valstybių narių vyriausybes ir kompetentingas institucijas pasiekti, kad bankai visapusiškai ir skaidriai atskleistų informaciją apie pablogėjusį balansą, atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje(2), ir veikti darniai bei vadovaujantis konkurencijos taisyklėmis; ragina G20 šalių vyriausybes atskleisti informaciją apie tai, kaip veikia jų nuvertėjusio turto programos ir kokie jų rezultatai; rekomenduoja kuo labiau skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią protekcionizmui finansų ir reguliavimo srityse;
12. palankiai vertina sprendimą reguliuoti ir prižiūrėti visas sistemos požiūriu svarbias institucijas, rinkas ir priemones (įskaitant rizikos draudimo fondus), tačiau mano, kad reikia tolesnių priemonių norint, kad būtų pašalinta nesaikinga spekuliacija, ir kad reikia reguliuoti ir prižiūrėti ir tokią veiklą, kurios mastas konkrečiu atveju gali būti vertinamas kaip nesisteminis, tačiau vykdoma kolektyviai ji gali kelti pavojų finansų stabilumui; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinę priežiūrą ir apginti atviras rinkas būtinos veiksmingos nacionalinių institucijų bendradarbiavimo ir informacijos mainų priemonės;
13. pritaria G20 šalių sprendimui patvirtinti kapitalo politiką "Bazelis II" ir jų pastangoms kaip galima greičiau sugriežtinti rizikos reguliavimo reikalavimus;
14. laikosi nuomonės, kad būtina aukštu lygiu skubiai įgyvendinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo krizių valdymo klausimais principus; atsižvelgdamas į vis didesnę nacionalinių finansų sistemų sąveiką, ragina atitinkamas institucijas bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, siekiant kilus finansų krizei būti jai pasirengusioms bei ją valdyti;
15. teigiamai vertina G20 grupės sprendimą skatinti sąžiningumą ir skaidrumą finansų rinkose, taip pat didesnę finansų sektoriaus subjektų atsakomybę; pritaria G20 grupės įsipareigojimui į finansų reguliavimo peržiūrą įtraukti ilgalaikę atlygio sistemų reformą ir pabrėžia, kad svarbu sieti paskatas ir ilgalaikius veiklos rezultatus bei vengti skatinamųjų priemonių, kuriomis didinamas neatsakingumas, taip pat užtikrinti, kad, siekiant sudaryti vienodas galimybes, naujieji principai būtų taikomi visame sektoriuje; ypač budriai stebės, ar veiksmingai įgyvendinami principai, susiję su atlyginimais ir kompensacijomis finansų institucijose, ir ragina šioje srityje patvirtinti griežtesnes priemones;
16. palankiai vertina kreditingumo vertinimo agentūroms numatytas priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir skatinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą; ir toliau reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos konkurencijos šiame sektoriuje ir ragina užtikrinti gerokai mažesnes patekimo į rinką kliūtis;
17. palankiai vertina ketinimą siekti susitarimo dėl bendrų apskaitos standartų, apgailestauja dėl to, kad JAV Finansų apskaitos standartų valdyba pakeitė tikrosios vertės apibrėžtį JAV rinkos subjektams, ir ragina Komisiją atsižvelgiant su šiuo pakeitimu suderinti 39-ąjį tarptautinės apskaitos standartą, nelaukiant Tarptautinės apskaitos standartų valdybos sprendimo;
18. ragina per kitą G20 aukščiausiojo lygio susitikimą susitarti dėl suderintų ir konkrečių veiksmų siekiant panaikinti visas lengvatinio apmokestinimo ir reglamentavimo zonas, taip pat panaikinti šioms zonoms nepriklausančių valstybių apmokestinimo bei reglamentavimo spragas, kurios sudaro sąlygas mokesčių vengimui plisti net didžiausiuose finansų centruose; teigiamai vertina G20 grupės pareiškimą dėl banko paslapčių ir rekomenduoja automatinius informacijos mainus kaip veiksmingiausią mokesčių vengimo problemos sprendimo priemonę; rekomenduoja ES savo pačios lygmeniu priimti atitinkamus teisės aktus dėl mokesčių prieglobsčių ir ragina savo tarptautines partneres padaryti tą patį;
Stiprinti mūsų pasaulines finansų institucijas
19. visiškai pritaria sprendimui patikėti pagrindinį patvirtintos darbotvarkės koordinavimo vaidmenį pervadintai ir išplėstai Finansų stabilumo valdybai; pritaria G20 sprendimui numatyti tvirtesnį G20 institucinį pagrindą ir suteikti jam didesnius įgaliojimus; pabrėžia, kad siekiant sureguliuoti pasaulio rinkos veikėjų veiklą svarbu laikytis bendrų principų ir užtikrinti finansinių paslaugų srities taisyklių konvergenciją;
20. palankiai vertina EUROLAT parlamentinės asamblėjos 2009 m. balandžio 8 d. susitikime paskelbtą prašymą Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalims ir ES nedelsiant imtis veiksmų siekiant panaikinti visas jų teritorijoje esančias mokesčių lengvatų zonas ir tarptautiniu mastu siekti, kad būtų panaikintos visos likusios tokios zonos ir kad būtų imtasi sankcijų prieš įmones ir asmenis, kurie naudojasi jų paslaugomis, ir jam visiškai pritaria;
21. teigiamai vertina G20 planą reformuoti tarptautines finansų institucijas ir ragina kuo skubiau pradėti šias reformas; tikisi, kad bus vykdoma plataus masto pasaulio ekonomikos ir finansų valdymo reforma, kuri turėtų skatinti demokratiją, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat užtikrinti tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų politikos sričių ir procedūrų darną, taip pat ragina peržiūrėti su daugeliu TVF ir Pasaulio banko paskolų siejamas sąlygas;
22. be to, ragina padidinti besivystančių šalių atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose; palankiai vertina įsipareigojimą vykdyti atvirą, skaidrią ir nuopelnais paremtą atrankos procedūrą skiriant tarptautinių finansų institucijų vadovus; taigi ragina ES vieningai pasisakyti šiuo klausimu;
23. prašo Komisijos įvertinti galimybę prireikus padidinti TVF specialiųjų skolinimosi teisių sumą (angl. SDR), taip pat prašo Europos centrinio banko įvertinti šio lėšų padidinimo poveikį kainų stabilumui pasaulio mastu;
Vengti protekcionizmo ir skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas
24. pritaria G20 grupės įsipareigojimui padidinti pasaulinių finansų institucijų turimus išteklius 850 mlrd. JAV dolerių, siekiant paremti sparčiai augančios ekonomikos šalių ir besivystančių šalių augimą; palankiai vertina tai, kad gerokai padidinti Tarptautinio valiutos fondo ištekliai, kadangi jis teikia didžiausią finansinę paramą šalims, įskaitant ES valstybes nares, kurios susiduria su mokėjimų balanso problemomis, ir remia augimą sparčiai augančios ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse;
25. teigiamai vertina TVF pažangą naujosios lanksčios kredito linijos srityje ir tai, kad nukrypta nuo ankstesnės norminės ir nelanksčios paskolų suteikimo tvarkos bei sąlygiškumu grindžiamos sistemos, kaip matyti neseniai TVF paskelbtame pranešime "Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims", t. y., kad nustatant išlaidų politiką pirmenybė turėtų būti teikiama socialinių programų apsaugai ar jų išplėtimui arba siekiui užtikrinti patvirtintas investicijas bei nenutrūkstamai pažangai siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų apskritai;
26. palankiai vertina tai, kad Pasauliniame plane pakartotas įsipareigojimas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir pažadėta skirti dar 50 mlrd. JAV dolerių socialinei apsaugai remti, prekybai skatinti ir mažas pajamas gaunančių šalių vystymuisi užtikrinti; ragina šią sumą esant galimybei išmokėti kaip tiesiogines dotacijas, o ne tik kaip paskolas, siekiant remti socialinę apsaugą ir skatinti prekybą;
27. apgailestauja, kad G20 grupės pažadai, susiję su pagalba prekybai ir OPV, nepakankami; pabrėžia, kad, nors Pasauliniame plane išvardytos finansinės priemonės, kurias taikant per Pasaulio banką ir TVF bus skirta daugiau išteklių besivystančioms šalims, neprisiimta jokių konkrečių įsipareigojimų papildomam pagalbos prekybai finansavimui užtikrinti;
28. teigiamai vertina įsipareigojimą toliau skatinti prekybą ir investicijas pasauliniu mastu; vis dėlto yra sunerimęs dėl pasaulio prekybos nuosmukio, kadangi tai kelia tolesnio pasaulinės recesijos gilėjimo pavojų; pabrėžia, kad svarbu greitai ir sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą, kuris naudingas panaikinant pasaulio prekybos sistemos disbalansą, kuris kenkė besivystančioms šalims;
29. mano, kad bet kokio pobūdžio protekcionizmas realiojo sektoriaus ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra netinkama reakcija į ekonomikos nuosmukį ir mažėjančią pasaulio prekybą;
30. ragina kitame G20 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat spręsti pasaulio prekybos sistemos pertvarkymo ir PPO valdymo klausimus siekiant skatinti sąžiningą prekybą, įveikti didėjančią nelygybę tarp Šiaurės ir Pietų, pagerinti prekybos, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos darną ir siekti, kad PPO būtų demokratiškesnė, skaidresnė ir atskaitingesnė;
31. ragina Europos Sąjungos valstybes nares pristatyti veiksmus ir priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę besivystančiose šalyse, siekiant, kad ES imtųsi suderintų veiksmų; ragina įgyvendinti veiksmus, kuriuos numatyta įvertinti kitame Monterėjaus pranešime dėl vystymosi finansavimo;
32. atkreipia dėmesį į ilgalaikę maisto krizę, dėl kurios būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir pertvarkymų, siekiant užtikrinti besivystančių šalių žemės ūkio gamybos tvarumą;
Visiems užtikrinti teisingą ir tvarų ekonomikos atgaivinimą
33. palankiai vertina tai, kad G20 grupė pripažino tvaresnės pasaulinės ekonomikos svarbą; taip pat pabrėžia išskirtinę įpareigojančio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį ketinama svarstyti artėjančioje Kopenhagos konferencijoje, svarbą; tačiau pabrėžia, jog G20 šalių vadovai turėtų pripažinti pasaulinių tvarumo iššūkių, pvz., žuvininkystės, miškų ir vandens krizės, labiausiai veikiančių besivystančių šalių gyventojus, daugialypiškumą;
34. prašo Komisijos, atsižvelgiant į svarstymus dėl Tvaraus vystymosi strategijos ateities, pradėti būtinus procesus, kuriais būtų siekiama visiškai atsižvelgti į klimato kaitos poveikį visose srityse taikomai politikai;
35. pabrėžia būtinybę veiksmingai įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos srities rinkinio dokumentus ir skirti daugiau investicijų atsinaujinančiai energijai, ekologinėms naujovėms, aplinkai nekenkiančiai energetikai ir energijos naudojimo efektyvumui, t. y. klausimams, kurie turėtų būti itin akcentuojami 2010–2014 m. energetikos veiksmų plane;
36. ragina per kitą G20 aukščiausiojo lygio susitikimą apvarstyti TDO pasiūlytą "Tinkamo darbo darbotvarkę", į kurią, be kita ko, turėtų būti įtraukti įsipareigojimai visuotinai laikytis žmogaus teisių darbo vietoje, pagrindinių darbo standartų ir įsipareigojimas panaikinti vaikų darbą;
o o o
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Tarptautiniam valiutos fondui.
– atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21–22 d. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 21 d. Salonikuose įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą "Vakarų Balkanų valstybių kelias į ES: siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo" (COM(2006)0027),
– atsižvelgdamas į ES ir Vakarų Balkanų valstybių deklaraciją, kurią 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge vienbalsiai patvirtino visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Vakarų Balkanų valstybių užsienio reikalų ministrai,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas bei jų priede pateikiamą deklaraciją dėl Vakarų Balkanų valstybių ir 2007 m. gruodžio 10 d., 2008 m. vasario 18 d. ir 2008 m. gruodžio 8–9 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą, pavadinimu "Vakarų Balkanai: Europos perspektyvos artinimas" (COM(2008)0127),
– atsižvelgdamas į Brdo pareiškimą dėl naujo požiūrio į Vakarų Balkanų valstybes, kurį 2008 m. kovo 29 d. parengė ES pirmininkaujanti valstybė ir kuriame pabrėžiama būtinybė suteikti naują pagreitį Salonikų darbotvarkei ir Zalcburgo deklaracijai,
– atsižvelgdamas į Komisijos Plėtros strategiją ir 2008 m. lapkričio mėn. šalių pažangos ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. savo rezoliuciją dėl perspektyvų atkuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams(1),
– atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl prekybinių ir ekonominių santykių su Vakarų Balkanais(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0212/2009),
A. kadangi Vakarų Balkanų valstybės yra neabejotinai yra Europos dalis ir šio regiono šalių ateitis – tapti visapusiškai integruotomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis,
B. kadangi narystės ES perspektyvos ir su tuo susijusi nauda yra pagrindinis stabilumo užtikrinimo ir reformų Vakarų Balkanų valstybėse – Europos dalyje, kurią tolimoje praeityje ir pastaruoju metu išsekino karai, etninis valymas ir autokratinis valdymas – skatinimo veiksnys,
C. kadangi dešimtojo dešimtmečio karų padariniai labai trukdo užtikrinti ilgalaikį regiono saugumą ir politinį stabilumą; kadangi dėl to kyla naujų, unikalių ES plėtros politikos uždavinių ir, įgyvendinant bendrą, konfliktą išgyvenusių visuomenių poreikiams pritaikytą koncepciją, būtina pasinaudoti visomis Europos Sąjungos turimomis bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) priemonėmis,
D. kadangi daugelis ES regioninių partnerių vis dar nėra išsprendę kai kurių su savo kaimynėmis susijusių klausimų; kadangi ES ir Vakarų Balkanų valstybės yra sutarusios, kad geri kaimyniniai santykiai ir regionų bendradarbiavimas ir toliau yra pagrindiniai veiksniai siekiant ES narystės,
1. nurodo, kad Europos Sąjungos įtaka ir jos gebėjimas tarpininkauti siekiant užtikrinti saugumą ir skatinti reformas Vakarų Balkanų valstybėse priklauso nuo jos įsipareigojimų leisti toms regiono valstybėms, kurios visiškai įvykdys Kopenhagos kriterijus, tapti visateisėmis ES valstybėmis narėmis, patikimumo; todėl pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės privalo tvirtai laikytis įsipareigojimo dėl būsimos plėtros, apimančios Vakarų Balkanų valstybes;
2. pažymi, kad Vakarų Balkanų valstybės turi imtis atsakomybės atkurdamos santykius su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad integracijos procesas turi būti skatinamas iš vidaus ir kad sėkmingas įstojimas priklauso nuo to, ar bus stipri pilietinė visuomenė, ar sumažės korupcija ir ar apskritai bus pereita prie žiniomis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės;
3. nurodo, kad iki to laiko, kai įsigalios Lisabonos sutartis, pagal dabartines sutartis techniškai vis dar būtų galima padaryti reikiamas institucines pataisas, reikalingas tolesnei plėtrai; tačiau mano, kad nepaprastai svarbu ratifikuoti Lisabonos sutartį;
4. pabrėžia, kad valstybėms narėms negalima pernelyg vilkinti Komisijos nuomonės apie stojimo į ES paraišką pateikusias potencialias šalis kandidates rengimo, ir ragina Tarybą ir Komisiją kaip galima greičiau nagrinėti neseniai pateiktas ir būsimas paraiškas dėl narystės;
5. pabrėžia, kad stojimo procesas turi būti grindžiamas teisingu ir tiksliu sąlygų laikymosi principu, pagal kurį kiekviena valstybė vertinama tik atsižvelgiant į jos gebėjimą atitikti Kopenhagos kriterijus, stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas ir visus kriterijus, nustatytus tam tikram derybų etapui, taikymu, todėl valstybių, kurios įvykdė anksčiau nurodytus reikalavimus, stojimo į ES procesas negali būti lėtinamas arba stabdomas;
6. nurodo, kad stojimo procesas turi turėti aiškią regioninę perspektyvą ir kad būtina dėti pastangas, jog dėl regiono integracijos spartos skirtumų neatsirastų naujų kliūčių, pirmiausia susijusių su vizų liberalizavimu; pritaria Regioninės bendradarbiavimo tarybos dalyvavimui didinant regionų atsakomybę ir pritaria, kad ši taryba būtų pagrindinė dialogo su ES dalyvė visais klausimais, susijusiais su regioniniu bendradarbiavimu Pietryčių Europoje;
7. ragina valstybių narių parlamentus kuo skubiau pritarti stabilizacijos ir asociacijos susitarimams, kurie šiuo metu ratifikuojami;
8. pabrėžia, kad visos susijusios šalys turi labai pasistengti, kad, spręsdamos svarbiausius dvišalius ES ir Vakarų Balkanų valstybių ir Vakarų Balkanų valstybių tarpusavio klausimus, rastų abiem šalims priimtinus sprendimus; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai ir pagarba atitinkamam kultūros ir istorijos paveldui yra nepaprastai svarbūs siekiant išsaugoti taiką ir didinti stabilumą ir saugumą; mano, kad pradėti stojimo derybas su Vakarų Balkanų valstybėmis, pradėti svarstyti ir užbaigti įvairius derybinius skyrius neturėtų būti trukdoma ar tai blokuojama dėl klausimų, susijusių su dvišaliais nesutarimais, todėl šalys turėtų susitarti dėl procedūrų, kaip išspręsti dvišalius klausimus iki stojimo derybų pradžios;
9. todėl atkreipia dėmesį į kai kurių Vakarų Balkanų valstybių sprendimą pateikti Tarptautiniam teisingumo teismui skundus arba prašyti jį pateikti patariamojo pobūdžio nuomonę dėl dvišalių ginčų; mano, kad ES turėtų dėti visas pastangas, siekdama padėti ir palengvinti rasti neišspręstų klausimų visapusį ir ilgalaikį sprendimą;
10. mano, kad būtina ir toliau skatinti etninį ir tarpkultūrinį dialogą siekiant nusimesti praeities naštą ir pašalinti Balkanų regiono valstybių santykių įtampą; mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir žmonių tarpusavio ryšiai (Vakarų Balkanų šalių tarpusavio, šių šalių ir ES) padeda siekti sutaikymo, palengvina tarpusavio supratimą ir skatina taikų įvairių etninių atstovų sambūvį; todėl ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio ir lėšų iniciatyvoms, kurias vykdant skatinamas įvairių etninių grupių susitaikymas, tolerancija ir dialogas, ir remti etninių grupių susitarimų vykdymą;
11. visokeriopai remia šiame regione vykdomas ESGP misijas ir esančius ES specialiuosius įgaliotinius, kuriems vis dar tenka svarbus vaidmuo išsaugant stabilumą ir užtikrinant veiksnių valstybių, gebančių laikytis Kopenhagos kriterijų, kūrimo pažangą; pabrėžia, kad ESGP misija gali būti baigta arba ES specialiojo įgaliotinio biuras gali baigti savo veiklą tada, kai bus aiškiai įvykdytos atitinkamos jų užduotys;
12. visapusiškai remia pastangas iki 2010 m. sukurti visapusišką Vakarų Balkanų valstybių investicijų sistemą, pagal kurią būtų koordinuojamos Komisijos, tarptautinių finansinių institucijų ir valstybių donorių subsidijos ir paskolos; palankiai vertina infrastruktūros projektų priemonę (IPP) ir nurodo, kad IPP projektai transporto, aplinkos, energetikos ir socialinio sektoriaus srityse turėtų būti kuriami ir vykdomi turint aiškią regioninę perspektyvą; pabrėžia, kad būtinas glaudesnis koordinavimas siekiant užtikrinti veiksmingą papildomą, darnią ir veiksmingą pagalbą Vakarų Balkanų valstybėse; mano, kad šios koordinuojamos paskolų ir (arba) subsidijų priemonės turėtų būti orientuotos į tas galimas šalis kandidates, kurios neturi galimybės naudotis lėšomis nė pagal vieną iš penkių pagalbos pasirengimui narystei priemonės(3) (PNP) sudedamųjų dalių; pabrėžia regionų bendradarbiavimo dėl gerosios patirties svarbą galimybei naudotis pasirengimo narystei fondais;
13. primena, kad dėl 2009 m. sausio mėn. kilusio Rusijos ir Ukrainos ginčo dėl dujų buvo rimtai sutrikdytas energijos tiekimas Vakarų Balkanų valstybėms; ragina pasinaudojant ES lėšomis įvairinti tranzito maršrutus bei pagerinti energijos tinklų jungtis regione;
14. primena, kad transporto infrastruktūra svarbi ekonominiam vystimuisi ir socialinei sanglaudai; todėl ragina Komisiją paremti tinkamos įvairiarūšės transporto sistemos tarp Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų teritorijos valstybių bei šios teritorijos viduje sukūrimą ir skatinti laisvą ir spartų prekių ir asmenų judėjimą, visų pirma sukuriant VII transeuropinį transporto koridorių;
15. palankiai vertina naująją pilietinės visuomenės priemonę, sukurtą pasinaudojant pasirengimui narystei priemone (PNP) , ir su tuo susijusį tris kartus didesnių lėšų skyrimą pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO); ragina Komisiją didinti vietos lygmens atsakomybę kuriant pilietinę visuomenę ir sudaryti galimybę nuolat bendrauti bei konsultuotis su vietos PVO, siekiant atsižvelgti į jų nuomonę ir poreikius įvairiais pagalbos pasinaudojant PNP planavimo ir programavimo etapais; ragina Komisiją skatinti sukurti regionų diskusijų forumą, kuriame dalyvautų PVO ir kuris padėtų skleisti gerąją patirtį, susijusią su galimybėmis naudotis pasirengimui narystei skirtais fondais;
16. taip pat ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti regiono mažųjų, vidutinių ir ne mieste įsisteigusių PVO rėmimui, pirmiausia skiriant šioms organizacijoms didesnę savo pagalbos dalį, lengvinant paraiškų dėl ES finansavimo teikimo procedūras ir persvarstant mažosioms ir vidutinėms PVO taikomas bendro projektų finansavimo taisykles;
17. pabrėžia, kad svarbu, jog Vakarų Balkanų šalių piliečiams būtų liberalizuotas Šengeno erdvės vizų režimas ir šio regiono žmonėms taip būtų sudaryta galimybė pažinti Europos Sąjungą; palankiai vertina dialogą vizų liberalizavimo tema ir ragina Tarybą bei Komisiją užtikrinti kuo skaidresnį procesą, nustatyti aiškius lyginamuosius standartus ir taip palengvinti išorinę stebėseną bei padidinti atsakomybę visuomenei už procesą;
18. nurodo, kad sudėtinga vizų išdavimo procedūra bei darbuotojų trūkumas regiono konsulatuose ir ambasadose gali priešiškai nuteikti regionų žmones ES atžvilgiu tada, kai, kaip manoma, Europos Sąjungos populiarumas yra didžiausia paskata vykdyti reformas;
19. ragina, kad Vakarų Balkanų šalys suintensyvintų savo pastangas siekdamos įvykdyti individualiose gairėse nustatytus reikalavimus, kad kuo greičiau būtų galima užtikrinti vizų režimo jų šalims panaikinimą; mano, kad šių sąlygų įvykdymas labai svarbus norint paspartinti stojimo į Europos Sąjungą procesą; šiomis aplinkybėmis mano, kad PNP turėtų padėti sustiprinti pagalbą gaunančių valstybių pastangas vykdyti vizų liberalizavimo gairėse nustatytus reikalavimus;
20. visiškai pritaria, kad iš Vakarų Balkanų valstybių atvykusių studentų ir mokslininkų studijoms ir moksliniams tyrimams Europos Sąjungoje skirtoms stipendijoms būtų skiriama daugiau lėšų pagal programą "Erasmus Mundus" siekiant supažindinti Vakarų Balkanų valstybių žmones ir institucijas su ES darbotvarke ir padidinti švietimo įgūdžius ir kad tokių stipendijų būtų daugiau; ragina pagalbą gaunančias šalis imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant reklamos ir informacinių kampanijų, kad jų piliečiai galėtų visapusiškai naudotis šiomis galimybėmis; ragina susijusias valstybes aktyviau ruošti administracines priemones siekiant atitikti dalyvavimui visą gyvenimą trunkančio mokymosi programoje nustatytus kriterijus;
21. pabrėžia ypač svarbų švietimo ir lavinimo vaidmenį šiandieninėje žiniomis pagrįstoje ekonomikoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę stiprinti ir skatinti su verslu susijusias inovacines žinias visais švietimo lygmenimis;
22. visapusiškai remia Vakarų Balkanų valstybių dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; kaip visiškos šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių integracijos į Bendrijos institucijas pavyzdžius pirmiausia nurodo jų prisijungimą prie Energijos bendrijos sutarties ir jų numatomą prisijungimą prie Transporto bendrijos sutarties, taip pat teisės aktų suderinimą su acquis communautaire pradiniu stojimo į ES proceso etapu;
23. pabrėžia, kad aplinkos apsauga yra svarbus Vakarų Balkanų valstybių tvaraus vystymosi elementas; todėl ragina Vakarų Balkanų valstybių vyriausybes laikytis Pietryčių Europos energetikos bendrijos principų ir siekti jos tikslų tam, kad jos galėtų plėtoti teisingą aplinkos politiką ir strategijas, visų pirma atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, kurios atitiktų ES aplinkos standartus ir ES klimato kaitos politiką;
24. remia tarpparlamentinį dialogą regionų lygmeniu ir pabrėžia, kad nacionalinius Vakarų Balkanų valstybių parlamentus svarbu visapusiškai įtraukti į Europos integracijos procesą; mano, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai valstybių narių parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį užmezgant dialogą ir bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų valstybių parlamentais; mano, kad reikėtų pagerinti tarpparlamentinius Europos Parlamento posėdžius ir sukurti veiksmingą ir efektyvią sistemą, kuria remiantis būtų galima rengti konkretesnius praktinius debatus ir seminarus;
25. pabrėžia, kad svarbu siekti sumažinti visas tarifines ir netarifines regiono prekybos ir Vakarų Balkanų valstybių prekybos su ES kliūtis ir kad tai yra svarbiausias prioritetas skatinant ekonomikos pažangą, regioninę integraciją ir gerinant žmonių tarpusavio ryšius; pabrėžia, kad Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (angl. CEFTA) yra pagrindinė priemonė tolesniam regiono prekybos liberalizavimui užtikrinti, ir palankiai vertina Komisijos finansinę paramą CEFTA sekretoriatui;
26. reiškia savo solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis prasidėjus visuotinei ekonominei krizei ir dar kartą patvirtina, kad remia ekonominę ir socialinę regiono konsolidaciją; todėl palankiai vertina naujausią Komisijos pasiūlymą į savo Europos ekonomikos atkūrimo planą įtraukti ir Vakarų Balkanų valstybes ir ragina ją būti budriai bei prireikus nustatyti atitinkamas priemones, kurios garantuotų sklandų stabilizacijos ir asociacijos proceso tolesnį vyksmą;
27. ragina CEFTA šalis dėti nuolatines pastangas siekiant sumažinti visas prekybos žemės ūkio produktais netarifines kliūtis ir visus šios prekybos tarifus bei kvotas; ragina visas Europos ir Viduržemio jūros valstybių grupės nares toliau dirbti siekiant parengti rezoliuciją dėl neišspręstų klausimų, trukdančių išplėsti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių įstrižinės kumuliacijos schemą, kad ji apimtų ir Vakarų Balkanų valstybes;
28. ragina Tarybą ir Komisiją imtis visų reikalingų priemonių, siekiant paskatinti Vakarų Balkanų šalis dar labiau integruotis į pasaulinę prekybos ir ekonomikos sistemą ir visų pirma tapti PPO narėmis; pabrėžia, kad prekybos liberalizavimas turi vykti kartu su skurdo ir nedarbo rodiklių mažinimu, ekonominių ir socialinių teisių propagavimu ir aplinkos apsauga; ragina Komisiją tinkamai ir laiku kreiptis į Parlamentą, kad šis pritartų naujiems pasiūlymams dėl išskirtinės paramos iš biudžeto skyrimo Vakarų Balkanų valstybėms;
29. ragina regiono valstybes skirti ypatingą dėmesį kovai su korupcija, nes korupcija labai trukdo visuomenės pažangai; ragina tas valstybes imtis visų priemonių, kurios būtinos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba žmonėmis bei narkotikais;
30. ragina toliau teikti ES paramą regioninio bendradarbiavimo iniciatyvoms, įgyvendinamoms teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srityje, ir pastangoms, kurias dedant siekiama suderinti teisės ir teismų sistemas, kaip antai, inter alia, Pietryčių Europos policijos bendradarbiavimo konvencijai, Pietryčių Europos teisėsaugos centrui (angl. SELEC) ir Pietryčių Europos prokurorų patariamajai grupei (angl. SEEPAG); atkreipia dėmesį į teikiamą ir ketinamą teikti finansinę pagalbą Pietryčių Europos prokurorų tinklui (angl. PROSECO) ir steigiamiems tarptautinių teisėsaugos institucijų koordinavimo vienetams (angl. ILECU); ragina Komisiją suderinti šiuos projektus ir minėtąsias iniciatyvas;
31. ragina Komisiją nustatyti prioritetinius projektus ir aiškiai nurodyti, ko pagal juos reikalaujama iš įvairių nacionalinių ir regioninių institucijų tarpvalstybinio ir institucijų bendradarbiavimo TVR klausimais srityje; pabrėžia, kad svarbu plėtoti e. teisingumo srities iniciatyvas, kurios yra ES paramos e. vyriausybės iniciatyvoms dalis, ir taip gerinti bendradarbiavimą bei didinti teismo procesų ir vidaus administracinių sistemų skaidrumą;
32. nepritaria konstitucinėms ir (arba) teisinėms nuostatoms, kurios galioja visose buvusios Jugoslavijos valstybėse ir kuriomis draudžiama jų piliečių, kuriems gresia kaltinimai kitose regiono valstybėse, ekstradicija, ir teisinėms kliūtims, trukdančioms perduoti sunkių baudžiamųjų nusikaltimų bylas iš vienos šio regiono valstybės teismo kitos to regiono valstybės teismui; ragina Tarybą ir Komisiją paraginti šio regiono šalis imtis veiksmų, kuriais būtų koordinuojamas minėtųjų draudimų ir teisinių kliūčių panaikinimas;
33. pažymi, kad ekstradiciją ribojančios teisinės nuostatos gali paskatinti sunkių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimų prieš žmoniškumą, teisės aktų ar karo papročių pažeidimų, tarptautinių organizuotų nusikaltimų, neteisėtos prekybos ir terorizmo nebaudžiamumą ir kad tokios nuostatos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių plačiai kritikuojama vis dar taikoma bylų svarstymo nedalyvaujant kaltinamajam praktika; remia nacionalinių prokurorų pastangas nugalėti minėtąsias teisines kliūtis pasinaudojant praktinio bendradarbiavimo priemonėmis; palankiai vertina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos darbą skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir ragina šio regiono valstybes palengvinti abipusės teisinės pagalbos teikimą ir ekstradiciją visapusiškai atsižvelgiant į žmogaus teisių normas ir tarptautinės teisės normas;
34. pabrėžia, kad visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), susijęs su likusių besislapstančių kaltinamųjų suėmimu ir ekstradicija, taip pat su įrodymų perdavimu ir visapusišku bendradarbiavimu prieš teismo procesą ir per jį, yra svarbus stojimo į ES reikalavimas; ragina Komisiją kartu su TBTBJ, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir regiono vyriausybėmis remti iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti nacionalinių teismų, dalyvaujančių nustatant atsakomybę už karo nusikaltimus ir kitus mažiau rimtus nusikaltimus, pajėgumą ir veiksmingumą, ir užtikrinti, kad teismo procesai būtų vykdomi nešališkai ir objektyviai bei atsižvelgiant į tarptautinės teisės standartus ir normas;
35. pabrėžia, kad švietimo programoms ir institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo skatinant integraciją ir mažinant etninių grupių įtampą; todėl ragina Vakarų Balkanų šalių vyriausybes pagerinti švietimo kokybę ir kaip pamatines Europos vertybes į atitinkamas mokymo programas įtraukti piliečių, žmonių ir demokratines teises ir sustabdyti izoliacijos procesus mokyklose; nurodo, kad mokant istorijos Vakarų Balkanų valstybių mokyklose ir universitetuose turi būti remiamasi dokumentais pagrįstais moksliniais tyrimais ir turi būti perteikiamos skirtingos įvairių regiono tautinių ir etninių grupių perspektyvos tam, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikius rezultatus skatinant susitaikymą ir gerinant etninių grupių santykius; visiškai pritaria iniciatyvoms, pavyzdžiui, Demokratijos ir susitaikymo Pietryčių Europoje centro bendros istorijos projektui, kurio tikslas – parengti ir platinti bendrai naudojamą istorijos mokymui skirtą medžiagą, kurioje įvairiomis perspektyvomis pateikiama Balkanų valstybių istorija, ir ragina regiono kompetentingas ministerijas, švietimo institucijas ir švietimo įstaigas pritarti bendrai naudojamos istorijos mokymui skirtos medžiagos naudojimui; ragina Komisiją finansiškai ir politiškai remti tokias iniciatyvas;
36. pabrėžia veiksmingos sistemos, skirtos etninių ir tautinių mažumų apsaugai ir teisėms užtikrinti regione, kuriame gyvena įvairios etninės grupės ir kuris praeityje yra patyręs įvairiapusį nuolatinį su etninėmis priežastimis susijusį smurtą, svarbą; ragina regiono vyriausybes stiprinti pastangas siekiant užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų tinkamai laikomasi visų teisės aktų, susijusių su mažumų ir žmogaus teisėmis, ir kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų, jei tie teisės aktai yra pažeidžiami; ragina dėti papildomas pastangas, kuriomis būtų užtikrinama, kad iniciatyvos, skirtos pagerinti mažumų integraciją ir nepalankioje padėtyje esančių mažumų grupių gyvenimo sąlygas (pirmiausia romų), būtų deramai finansuojamos ir įgyvendinamos;
37. pabrėžia būtinybę parengti ir vykdyti programas, kurias vykdant skatinama lyčių lygybė ir stiprinamas moterų vaidmuo visuomenėje ir taip užtikrinama demokratinė dvasia ir Europos vertybių laikymasis;
38. nurodo, kad regiono vyriausybės turėtų dėti didesnes pastangas, kad užtikrintų ilgalaikį pabėgėlių ir šalyje perkeltų asmenų grįžimą, taip pat nuosavybės gražinimą ir nuosavybės į laikinai užimtus namus atkūrimą, remiantis Sarajevo deklaracija dėl pabėgėlių grįžimo, kurią 2005 m. sausio 31 d. paskelbė Regioninė ministrų konferencija; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad šio regiono vyriausybės parengtų ir įgyvendintų programas, kuriomis būtų siekiama sudaryti pabėgėliams galimybę gauti būstą bei socialines paslaugas, ir padėti vyriausybėms kovoti su grįžtančių mažumų diskriminacija; mano, kad kai atitinkamoms šalims bus suteikiamas šalies kandidatės statusas, šios priemonės jau turėtų būti pradėtos vykdyti, stojimo procesu metu nuosekliai įvykdytos ir užbaigtos;
39. reiškia savo susirūpinimą tuo, kad visų Vakarų Balkanų valstybių žiniasklaidos priemonės patiria politinį įsikišimą, verslo, politiniai ir žiniasklaidos interesai yra supainioti, o tiriamosios žurnalistikos specialistams gresia pavojus ir užpuolimas; ragina Vakarų Balkanų valstybes visapusiškai gerbti žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos teises kaip teisėtas demokratinės Europos valstybės teises;
40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Kosovo, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos vyriausybėms ir parlamentams, ESBO pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos ministrų komiteto pirmininkui, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Regioninės bendradarbiavimo tarybos sekretoriatui, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo sekretoriatui.
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų ir jų priedą "Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link", kurioms buvo pritarta 2003 m. birželio 19-20 d. Salonikuose įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo(1),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. kovo 11 d. Valentin Inzko paskirtas naujuoju ES specialiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje(2),
– atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl konstitucinės reformos, valstybės nuosavybės, gyventojų surašymo ir Brčko rajono, kurį 2008 m. lapkričio 8 d. Prude paskelbė Bosnijos ir Hercegovinos HDZ, SNSD ir SDA partijų lyderiai, ir atsižvelgdamas į po to vykusius posėdžius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuolatinis politinių santykių blogėjimas Bosnijoje ir Hercegovinoje kelia didelį susirūpinimą Parlamentui,
B. kadangi anksčiau minėto Bosnijos ir Hercegovinos valstybė pagal Deitono taikos susitarimą yra realus troškimo pasiekti ilgalaikį skirtingų bendruomenių susitaikymą po žiauraus konflikto paskutiniame XX a. dešimtmetyje įrodymas,
C. kadangi šis susitaikymo procesas neatskiriamai susijęs su šalies pažanga siekiant integruotis į Europą, nes jis iš esmės pagrįstas tomis pačiomis vertybėmis, kurias puoselėja ir Europos Sąjunga,
D. kadangi ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymas buvo aiškus ženklas, kad pažadas, jog Bosnija ir Hercegovina gali tapti ES nare, yra realus ir valstybei tai gali būti pasiekiama, jei ji atitiks Kopenhagos kriterijus ir įgyvendins reikalingas reformas, numatytas kartu su Europos partnerystės prioritetais,
E. kadangi bet kokios abejonės dėl Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio vientisumo ne tik pažeistų Deitono taikos susitarimą, pagal kurį nė vienas autonominis vienetas neturi teisės atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos, bet ir pamintų tolerancijos ir taikaus etninių bendruomenių sugyvenimo principus, kuriais pagrįstas visų Vakarų Balkanų šalių stabilumas,
F. kadangi dėl to tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga jokiu būdu nepatvirtintų ar netoleruotų Bosnijos ir Hercegovinos padalijimo,
1. mano, kad integracija į Europą būtų labai naudinga visiems Vakarų Balkanų valstybių gyventojams; todėl apgailestauja, kad Bosnijos ir Hercegovinos politikai nesugeba susitarti dėl bendros jų šalies politinės vizijos ir dėl trumparegiško nacionalizmo priežasčių trukdo siekti tikslo stoti į Europos Sąjungą, nors tai Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams užtikrintų taiką, stabilumą ir gerovę;
2. primena politiniams Bosnijos ir Hercegovinos lyderiams, kad įstojus į Europos Sąjungą reikėtų puoselėti vertybes ir vadovautis taisyklėmis, kurios yra Sąjungos pagrindas, t. y. gerbti žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, vadovautis solidarumo principu, įskaitant tautų ir bendruomenių solidarumą, tolerancija, įskaitant toleranciją skirtingoms tradicijoms ir kultūroms, gerbti teisinės valstybės principus, įskaitant pagarbą teismų nepriklausomumą, ir demokratiją, įskaitant balsų daugumos pripažinimą ir saviraiškos laisvę; ragina politinius vadovus nevykdyti neapykanta grindžiamos politikos, nerengti nacionalistinių planų ir nekurstyti separatizmo bei smerkia vienašalį reformų atšaukimą;
3. taip pat primena, kad narystės ES perspektyva buvo pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai kaip vienai šaliai, o ne jos atskiroms dalims, todėl visiškai nepriimtini grasinimai atsiskirti ar kiti bandymai silpninti valstybės suverenitetą;
4. ragina visas atitinkamas valdžios institucijas ir politinius vadovus, atsižvelgiant į tai, dar daug daugiau dėmesio skirti sutaikinimo, abipusio supratimo ir taikos kūrimo priemonėms norint remti šalies stabilumą ir įvairių etninių grupių taiką;
5. pakartoja, kad jei Bosnija ir Hercegovina iš tiesų nori įstoti į Sąjungą, ji turėtų atitikti šiuos reikalavimus:
a)
valstybės institucijos turi sugebėti patvirtinti ir veiksmingai įgyvendinti reformas, kurių reikia norint įstoti į ES;
b)
taigi valstybė pagal teisinės valstybės principus turėtų įsteigti viešąsias institucijas, kurios sugebėtų priimti veiksmingus sprendimus; tos institucijos turi būti veiksmingos, patikimos, nepriklausomos nuo politinės įtakos ir tinkamai finansuojamos;
6. mano, kad išvardyti reikalavimai gali būti įvykdyti tik tuo atveju, jei Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinė reforma bus įgyvendinta pagal šiuos kriterijus:
a)
valstybė turėtų turėti pakankamai aktų leidybos, biudžetinių, vykdomųjų ir teisminių valdžios galių, kad galėtų veikti kaip ES narė, taip pat galėtų sukurti bendrą rinką ir užtikrinti jos veikimą, skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir atstovauti šalies interesams užsienio šalyse ir juos ginti;
b)
administracinių lygmenų, susijusių su valstybės valdymu, skaičius turėtų būti proporcingas Bosnijos ir Hercegovinos valstybės finansiniams ištekliams ir turėtų būti pagrįstas veiksmingu, nuosekliu ir tinkamu pareigų paskirstymu;
c)
svarbiausių nacionalinių interesų užtikrinimas Bosnijoje ir Hercegovinoje turėtų atitikti šalies gebėjimą veikti;
d)
visoms mažumų bendruomenėms, kaip valstybę sudarančioms tautoms, turi būti užtikrintos vienodos teisės, įskaitant teisės būti išrinktam apribojimų etniniu pagrindu panaikinimą, laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų ir Europos Tarybos Venecijos komisijos atitinkamų nuomonių;
7. šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog reikia surasti aiškų sprendimą dėl valstybės nuosavybės, kuris atitiktų centrinės valdžios konstitucines prerogatyvas, klausimo;
8. primena Bosnijos ir Hercegovinos politikams, kad tai jų pareiga pasiekti susitarimą dėl anksčiau išvardytų klausimų ir kad, jei jie tokio susitarimo nepasieks, jų valstybė ir jos piliečiai bus pasmerkti sąstingiui ir izoliacijai finansų ir ekonomikos krizės, kuri stipriai smogia Bosnijai ir Hercegovinai ir dėl kurios prarandama darbo vietų, metu;
9. pabrėžia, kad šalies konstitucinę reformą ir jos kelią į Europą turėtų plačiai ir išsamiai apsvarstyti visa Bosnijos ir Hercegovinos visuomenė, pagrindinių politinių partijų ir etninių bendruomenių vadovams neturėtų būti suteikta išskirtinė teisė spręsti šiuos klausimus;
10. ragina Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų tarybą ir Parlamentinę asamblėją dėti daugiau veiksmingesnių pastangų, kad būtų priimti teisės aktai, kurių reikia norint patenkinti Europos integracijos reikalavimus ir skatina įvairius Bosnijos ir Hercegovinos organus ir valdžios institucijas pagerinti su ES susijusių klausimų koordinavimą;
11. ragina pagaliau paskirti naująjį ES integracijos biuro vadovą ir primena Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms, kad kandidatas turėtų būti pasirenkamas nešališkai ir atsižvelgiant tik į atitinkamą profesinę patirtį, gebėjimus ir gilų Europos reikalų išmanymą;
12. ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas skubiai įvykdyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus siekiant, kad iki 2009 m. pabaigos būtų panaikinti su dabartiniu vizų režimu susiję reikalavimai;
13. reiškia susirūpinimą dėl politinio kišimosi į žiniasklaidos veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir dėl to, kad painiojami verslo, politiniai ir žiniasklaidos interesai; atsižvelgdamas į tai, ragina valdžios institucijas visiškai gerbti žurnalistų teises ir žiniasklaidos nepriklausomumą;
14. tuo pat metu primena, kad tarptautinė bendruomenė ir jos vyriausiasis įgaliotinis Valentin Inzko, laikydamasis savo įgaliojimų, imsis ryžtingų veiksmų prieš bet kokį bandymą paminti Deitono taikos susitarimo principus, ypač mėginimą pakenkti taikiam skirtingų etninių bendruomenių sambūviui vieningoje valstybėje;
15. todėl mano, kad vyriausiojo įgaliotinio biuras turėtų padėti Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms pasiekti ir tinkamai įgyvendinti visus penkis Taikos įtvirtinimo tarybos nustatytus tikslus ir dvi sąlygas ir kad, kol tai bus padaryta, biuras turėtų tęsti veiklą vietoje ir užtikrinti tinkamą Deitono taikos susitarimo įgyvendinimą;
16. pabrėžia, kad pažanga įgyvendinant Taikos įtvirtinimo tarybos nustatytus penkis tikslus ir dvi sąlygas taip pat būtina siekiant įgyvendinti ES darbotvarkę;
17. apgailestauja, kad Taryba nepakankamai atsižvelgia į tai, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje blogėja politiniai santykiai, o valstybės narės rodo per mažai ryžto, kad būtų rimtai ir koordinuotai gerinama padėtis šalyje;
18. ragina Tarybą patvirtinti šioje rezoliucijoje išvardytus reikalavimus, keliamus Bosnijai ir Hercegovinai, ir skatinti jų įgyvendinimą; taigi yra įsitikinusi, kad Taryba naujajam ES specialiajam įgaliotiniui turėtų suteikti:
a)
tvirtus ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus bei reikalingus žmogiškuosius išteklius siekiant padėti imtis šioje rezoliucijoje minimų reformų ir skatinti dialogą su pilietine visuomene minėtaisias klausimais, taip pat vykdyti tikslines viešąsias kampanijas ir imtis veiksmų siekiant remti kultūrų ir religijų dialogą;
b)
priemones, kurios padėtų laikytis visų Sąjungos aktų, kad būtų skatinama tikra pažanga šalyje, įskaitant įgaliojimus taikyti sankcijas (pavyzdžiui, nutraukti ES finansinę pagalbą);
c)
visišką ir tvarią politinę paramą bei įgaliojimus siekiant užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos veiklos dalyvių ir naudojamų priemonių koordinavimą, tokiu būdu užtikrinant visų ES veiksmų nuoseklumą ir darną, taip pat ES ir atitinkamų Bosnijoje ir Hercegovinoje veikiančių ES nepriklausančių tarptautinių veikėjų veiklos koordinavimą;
d)
teisę kas mėnesį Politiniam ir saugumo komitetui pranešti apie įvykius Bosnijoje ir Hercegovinoje ir teikti atitinkamas rekomendacijas dėl tikslinių sankcijų;
19. ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai bei už plėtrą atsakingą Komisijos narį imtis aktyvesnio ir labiau pastebimo vaidmens Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri jie turėtų reguliariai lankytis ir veiksmingiau skatinti dialogą su pilietine visuomene;
20. džiaugiasi Bosnijos ir Hercegovinos pilietine visuomene, kuri parodė daugiau geros valios nei jos politiniai vadovai ir kuri yra permainas ir susitaikymą šalyje skatinantis teigiamas veiksnys;
21. taip pat mano, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje turėtų likti stiprios tarptautinės karinės pajėgos, kurios turi būti greitai dislokuojamos, kad būtų įrodytas tarptautinės bendruomenės ryžtas užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos saugumą ir vientisumą;
22. pakartoja savo reikalavimą nedelsiant suimti likusius kaltinamuosius, kurių ieško Tarptautinis baudžiamasis buvusiosios Jugoslavijos Tribunolas, ir prašo Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų imtis ryžtingų veiksmų siekiant sunaikinti šiems kaltinamiesiems padedančius nusikalstamus tinklus;
23. taip pat ragina sustiprinti ES ir JAV bei kitų susijusių tarptautinių veikėjų dialogą, kad atsirastų nuoseklus požiūris į Bosniją ir Hercegoviną ir būtų išvengta šalies politinės situacijos blogėjimo ir regiono destabilizavimo; pabrėžia, kad svarbu stiprinti regioninį bendradarbiavimą siekiant tolesnės Bosnijos ir Hercegovinos pažangos;
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Bosnijos ir Hercegovinos ir jos autonominių vienetų vyriausybėms ir parlamentams.
2009 m. kovo 11 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2009/181/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje skyrimo (OL L 67, 2009 3 12, p. 88).
Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis (SBGN)
234k
64k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities (2008/2324(INI))
– atsižvelgdamas į ALDE frakcijos vardu ir Angelikos Beer Verts/ALE frakcijos vardu Annemie Neyts-Uyttebroeck pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) ateities (B6–0421/2008),
– atsižvelgdamas į būsimą Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferenciją,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją(1), 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją(2), 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją(3) ir 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją(4) branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais,
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 5 d. savo rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo(5),
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl didesnio tarptautinio saugumo ir ypač į šio pareiškimo 6, 8 ir 9 punktus, kuriuose išreiškiamas ES "pasiryžimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu ir jų pristatymo būdais",
– atsižvelgdamas į pagrindinę Branduolinių medžiagų tiekėjų grupės funkciją ginklų neplatinimo kontekste,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, susijusias su ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, ypač į Rezoliuciją Nr. 1540 (2004),
– atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais, Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą, Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START I), kuri baigs galioti 2009 m. ir Strateginių branduolinių ginklų arsenalo mažinimo sutartį (SORT),
– atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, dėl kurios Europos Vadovų Taryba susitarė 2008 m. gruodžio 11 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 90 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0234/2009),
A. pabrėždamas poreikį toliau stiprinti visus tris SBGN ramsčius, t.y. ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir bendradarbiavimą vartojant branduolinę energiją taikiems tikslams,
B. reikšdamas didelį susirūpinimą dėl to, kad padaryta nedidelė pažanga įgyvendinant konkrečius tikslus (pvz., vadinamųjų 13 priemonių(6)), susijusių su SBGN tikslais, kaip susitarta ankstesnėse peržiūros konferencijose, ypač dabar, kai atsiranda įvairaus pobūdžio pavojų, įskaitant suintensyvėjusį branduolinės technologijos platinimą, tikimybę, kad tokia technologija ir radioaktyvios medžiagos gali patekti į nusikalstamų organizacijų ir teroristų rankas, ir branduolinių ginklų turinčių valstybių, kurios yra pasirašiusios SBGN, nenorą sumažinti ar panaikinti savo branduolinį arsenalą ir mažiau naudoti savo karinę branduolinio atgrasinimo doktriną,
C. kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomas masinio naikinimo ginklų (angl. WMD) platinimas ir jų pristatymo būdai yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui,
D. primindamas ES įsipareigojimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią ginklų platinimo programoms, keliančioms susirūpinimą pasauliniu lygiu, jas sulaikyti, sustabdyti arba, jei įmanoma, panaikinti, kaip aiškiai teigiama 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje,
E. pabrėždamas poreikį, kad ES sustiprintų pajėgas kovojant su ginklų platinimo srautais ir finansavimu, taikytų sankcijas ginklų platinimo veiksmams ir priimtų priemones, skirtas sukliudyti perduoti nematerialias žinias ir pažangiąją patirtį naudodamasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant daugiašales sutartis ir patikrinimo mechanizmus, nacionalinę ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę, kooperacines grėsmės mažinimo programas ir politinį bei ekonominį lygmenis,
F. paskatintas dviejų naujų pasiūlymų dėl nusiginklavimo, kuriuos 2007 m. sausio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. pateikti skatino Henry Kissinger, George P. Shultz, William J. Perry ir Sam Nunn, taip pat paskatintas pavyzdinės branduolinių ginklų konvencijos bei Hirošimos ir Nagasakio protokolo, kuriuos pasaulio mastu remia pilietinės organizacijos ir politiniai lyderiai, ir grupės, pvz., "Global Zero", kurias vykdant skelbiama, kad vienas iš pagrindinių būdų, kaip užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir pasiekti pasaulio saugumo, – visiškai uždrausti ir sunaikinti branduolinius ginklus,
G. šiuo atžvilgiu palankiai vertina Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių iniciatyvas, skirtas mažinti branduolinių ginklų arsenalus,
H. ypač paskatintas JAV Prezidento Baracko Obamos pozicijos, kurią jis aiškiai išdėstė 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje, jo įsipareigojimo skatinti branduolinį nusiginklavimą ir pasaulio be branduolinių ginklų vizijos; palankiai vertindamas konstruktyvų JAV ir Rusijos bendradarbiavimą siekiant atnaujinti START susitarimą, atjungti balistines raketas nuo ūmaus perspėjimo sistemos ir žymiai sumažinti JAV branduolinių ginklų ir medžiagų atsargas; palankiai vertindamas JAV sprendimą visapusiškai dalyvauti E3+3 procese kartu su Iranu; pritaria JAV TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų ratifikavimą, nes tai kuria pasitikėjimą stiprinančias priemones; taip pat labai palankiai vertindamas prezidento B. Obamos ketinimą, kad JAV baigs ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT) ir inicijuos derybas dėl Skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties,
I. pabrėždamas Europos Sąjungos ir jos partnerių, visų pirma įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusiją, glaudaus koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikį, siekiant atnaujinti ir sustiprinti ginklų neplatinimo režimą,
J. pabrėždamas, kad gyvybiškai svarbu stiprinti SBGN kaip visuotinio ginklų neplatinimo režimo kertinį akmenį ir pripažindamas, kad skubiai reikės tvirto politinio vadovavimo ir daug naujų pažangių, nuoseklių veiksmų, siekiant iš naujo patvirtinti SBGN galiojimą ir stiprinti susitarimus, sutartis ir agentūras, kurios sudaro esamą platinimo ir nusiginklavimo sistemą, visų pirma įskaitant Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir TATENA,
K. šiuo atžvilgiu palankiai vertindamas bendrą Jungtinės Karalystės ir Norvegijos iniciatyvą, kuria siekiama vertinti galimo branduolinių ginklų išmontavimo įvykdomumą ir nustatyti aiškias tokio išmontavimo procedūrines priemones bei su tuo susijusias patikros procedūras; laikydamas šią iniciatyvą labai palankia ES, NATO ir kitiems susijusiems subjektams,
L. teigiamai vertindamas 2008 m. gruodžio 5 d. ES pirmininkaujančios Prancūzijos laišką JT Generaliniam sekretoriui Banui Ki-moonui, kuriame išdėstomi ES nusiginklavimo pasiūlymai, priimti per 2008 m. gruodžio mėn. vykusį Europos Vadovų Tarybos posėdį,
M. pritardamas 2008 m. gruodžio 9 d. konferencijoje "Taika ir nusiginklavimas. Pasaulis be branduolinių ginklų" ES vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) Javier Solanos pasakytai kalbai, kurioje jis pasidžiaugė tuo, kad branduolinio nusiginklavimo klausimas vėl yra vienas svarbiausių tarptautinėje darbotvarkėje, ir pabrėžė, kad ES turi įtraukti ginklų neplatinimą į visas politikos sritis,
N. pritaria 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje pasakytai JAV prezidento B. Obamos kalbai, kurioje jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi moralinę atsakomybę vadovauti kampanijai siekiant pasaulio be branduolinių ginklų, tačiau pripažino, jog šis tikslas bus pasiektas, galbūt ne per jo gyvenimą, ir pabrėžė, kad reikia stiprinti SBGN kaip bendradarbiavimo pagrindą ir kaip vieną iš konkrečių žingsnių, kurių ketina imtis JAV administracija; kadangi nauja JAV administracija turėtų visapusiškai įtraukti Europos Sąjungą į šią kampaniją, ypač į pasaulinio masto susirinkimą, skirtą branduolinių ginklų keliamai grėsmei aptarti, kuris numatytas 2009 metais,
O. pabrėždamas "ginklų neplatinimo nuostatų" apibendrintą įtraukimą į ES ir trečiųjų valstybių susitarimus, sudarytus nuo 2003 m.,
P. atsižvelgdamas į ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvas, vykdomas ne JT sistemoje ir patvirtintas ES, pvz., Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyvą ir "Didžiojo aštuoneto" visuotinę partnerystę,
Q. palankiai vertindamas tai, kad Komisija dalyvauja Branduolinių tiekėjų grupėje SBGN šalių peržiūros konferencijoje stebėtojo teisėmis, ir kad Tarybos sekretoriatas taip pat dalyvauja SBGN konferencijoje priklausydamas EK delegacijai arba su ES pirmininkaujančia valstybe nare,
1. teikia tokias rekomendacijas Tarybai:
a)
rengiantis siekti sėkmingų SBGN šalių 2010 m. peržiūros konferencijos rezultatų, persžiūrėti ir atnaujinti 2005 m. balandžio 25 d. Tarybos bendrąją poziciją 2005/329/BUSP dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2005 m. peržiūros konferencijos(7), kurią ketinama patvirtinti per 2009 m. gruodžio mėn. vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, o ši pozicija toliau stiprins visus tris esamus SBGN ramsčius; įsipareigoti siekti galimo visiško branduolinio nusiginklavimo tikslo, kaip numatyta pasiūlyme dėl Branduolinių ginklų konvencijos;
b)
dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas ginklų neplatinimo taisyklių ir priemonių visuotinis taikymas bei įgyvendinimas, visų pirma gerinant patikros priemones;
c)
aktyviai remti, bendradarbiaujant su partneriais, konkrečius pasiūlymus dėl to, kad visas branduolinio kuras būtų gaminamas, naudojamas ir perdirbamas taikant TATENA kontrolę, įskaitant tarptautinio branduolinio kuro banko sukūrimą; be to, remti kitas su branduolinio kuro ciklu susijusios veiklos daugiašališkumo iniciatyvas, skirtas taikiam branduolinės energijos naudojimui, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas pritaria Tarybos ir Komisijos pasirengimui finansiškai prisidėti skiriant iki 25 mln. EUR branduolinio kuro bankui, valdomam TATENA, sukurti ir norėtų matyti greitą Bendrų veiksmų minėtąja tema patvirtinimą;
d)
toliau remti pastangas stiprinti TATENA įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų apibendrintą taikymą ir kitus veiksmus, skirtus kurti pasitikėjimą stiprinančias priemones; užtikrinti, kad šiam tikslui pasiekti bus skirtos pakankamos lėšos, nes taip pavyks įvykdyti pagrindinę užduotį - užtikrinti branduolinės veiklos saugumą;
e)
daryti didelę pažangą dėl "Didžiojo aštuoneto" partnerystės iniciatyvos, Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyvos ir Pasaulinę grėsmių mažinimo iniciatyvos, taip pat siekti, kad kuo greičiau įsigaliotų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (angl. CTBT);
f)
palaikyti išsamesnį dialogą su naująja JAV administracija ir visomis branduolinių ginklų turinčiomis valstybėmis, siekiant dirbti pagal bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – palaipsniui mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remti tuos JAV ir Rusijos veiksmus, kuriais siekiama žymiai sumažinti jų turimų branduolinių ginklų skaičių, kaip numatyta START I ir SORT; skubinti ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT) ir atnaujinti START susitarimo galiojimą;
g)
2010 m. SBGN šalių peržiūros konferencijoje parengti strategijas, kurių tikslas – susitarti dėl susitarimo, kuriuo būtų siekiama ginklams gaminti naudojamos daliosios medžiagos gamybą sustabdyti nediskriminuojant, t. y. susiderėtame susitarime turi būti reikalaujama, kad ginklams gaminti naudojamos daliosios medžiagos gamybos atsisakytų ir išmontuotų visus savo esamus ginklams naudojamos daliosios medžiagos gamybos įrenginius ne tik branduolinių ginklų neturinčios valstybės ar valstybės, nepasirašiusios SBGN, bet ir penkios JT Saugumo Tarybos narės, kurios visos turi branduolinių ginklų;
h)
visapusiškai remti priemonių, kuriomis tikrinama, kaip įgyvendinami visi turimi dokumentai dėl ginklų neplatinimo, stiprinimą ir tobulinimą;
i)
prašo įvertinti masinio naikinimo ginklų neplatinimo nuostatų naudojimo veiksmingumą ES ir trečiųjų valstybių susitarimuose;
j)
periodiškai pranešti Parlamentui apie visus parengiamuosius susitikimus rengiantis 2010 m. SBGN šalių peržiūros konferencijai ir tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, susijusiais su šia konferencija;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijos pirmininkui, ES valstybių narių parlamentams, organizacijai "Parlamentų nariai už branduolinių ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą" ir organizacijai "Merai už taiką".
Jungtinių Tautų konvencija dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinis protokolas
279k
52k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinio protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0530),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvenciją (toliau – konvencija), kurią Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 2006 m. gruodžio 13 d.,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą (toliau – fakultatyvinis protokolas), kurį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 2006 m. gruodžio 13 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Jungtinių Tautų teisiškai privalomo dokumento, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų teisių paisymą ir orumą, link"(1),
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 30 d. Komisijos komunikatą "Lygios galimybės neįgaliems asmenims: Europos veiksmų planas" (COM(2003)0650) ir 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją šia tema(2),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl negalios ir vystymosi(3),
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą "neįgalių asmenų padėties išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: Europos veiksmų planas 2006–2007" (COM(2005)0604) ir į 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją šia tema(4),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties Europos Sąjungoje(5),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(6),
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Neįgalių asmenų padėtis išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: Europos veiksmų planas 2008–2009 m." (COM(2007)0738),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Parlamento poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) pasiūlymo(7),
– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl neįgaliųjų padėties Europos Sąjungoje(8),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo ES (direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimas į nacionalinę teisę)(9),
– atsižvelgdamas į savo 2009 balandžio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencijos pasirašymo Europos bendrijos vardu(10),
– atsižvelgdamas į savo 2009 balandžio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu(11),
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimus bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6–0229/2009 ir A6–0230/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi visos valstybės narės pasirašė, tačiau iki šiol tik septynios valstybės narės ratifikavo konvenciją ir fakultatyvinį protokolą,
B. kadangi konvencija yra skatinamos ir ginamos visų žmonių su negalia teisės, įskaitant asmenis, kuriems reikalingas didesnis dėmesys,
C. kadangi fakultatyviniu protokolu negalią turintiems individams (ir jų grupėms), kurie (kurios) teigia, kad šios konvencijos šalys pažeidžia konvencijoje numatytas teises, suteikiama galimybė teikti pranešimus komitetui,
1. pritaria konvencijos ir jos fakultatyvinio protokolo pasirašymui Bendrijos vardu;
2. ragina Komisiją ir Taryba, kaip teisinius Europos bendrijos atstovus, deponuoti ratifikavimo dokumentą su Jungtinėmis Tautomis iki 2009 m. gruodžio 3 d.;
3. primygtinai ragina visas valstybes nares kaip galima greičiau pradėti viso konvencijos teksto ratifikavimą, įgyvendinti joje minimus reikalavimus ir sukurti reikalingą materialią infrastruktūrą;
4. ragina valstybes nares prisidėti ir (arba) ratifikuoti fakultatyvinį protokolą, siekiant suteikti neįgaliems asmenims, kurių teisės buvo pažeistos, visas galimybes, kuriomis naudodamiesi jie galėtų apsisaugoti nuo tokių pažeidimų ir būtų užtikrinta jų apsauga nuo visų formų diskriminacijos;
5. primygintai ragina Komisiją paaiškinti galimą Bendrijos kompetencijos apimtį JT konvencijos atžvilgiu; siūlo pabrėžti rekomenduojamąją deklaracijose(12) pateiktų Bendrijos aktų prigimtį; pabrėžia kaip yra svarbu deklaracijose pabrėžti Europos bendrijos kompetenciją remiant neįgalių asmenų teises ir įtrauką vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos, sveikatos ir vartotojų reikalų srityse;
6. ragina Komisiją naudoti EB sutarties 3 straipsnį kaip su konvencija susijusių Bendrijos įgaliojimų, kurie išvardyti Tarybos sprendimo projekto 2 priede pateikiamoje Europos bendrijos deklaracijoje dėl konvencijos 44 straipsnio 1 dalies taikymo, srities apibrėžties pagrindą; pabrėžia, kad itin svarbu taikant šią deklaraciją skirti pagrindinį dėmesį vystomojo bendradarbiavimo, sveikatos apsaugos ir vartotojų reikalų klausimams;
Konvencijos ir fakultatyvinio protokolo įgyvendinimas
7. remia valstybes nares, kurios jau pradėjo vykdyti laipsnišką konvencijos ir jos fakultatyvinio protokolo įgyvendinimo procesą bei ragina visas likusias valstybes tai atlikti;
8. ragina Komisiją ir valstybes nares perkelti konvencijos nuostatas į ES teisę ir nacionalinę teisę ir suteikti būtinas priemones ir finansinius išteklius, skirtus jiems taikyti per nustatytą terminą bei nustatyti kokybinius tikslus; ragina valstybes nares keistis informacija ir gerąja patirtimi įgyvendinimo klausimais;
9. ragina valstybes nares integruoti lyčių aspektą priimant politinius sprendimus ir priemones dėl neįgalių vyrų ir moterų, mergaičių ir berniukų bei dėl tokių priemonių įgyvendinimo visose srityse, ypač kai tai susiję su integracija darbo vietoje, lavinimu ir antidiskriminaciniais veiksmais bei priimti teisės aktus, skirtus apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites seksualinio išnaudojimo bei psichologinės ir psichinės prievartos visuomenėje bei namų aplinkoje, atvejais. Tai pat remti tokią prievartą patyrusių neįgalių moterų ir mergaičių sveikimo procesą;
10. ragina valstybes nares ir Bendriją užtikrinti nemokamą prieigą prie ES ir nacionaliniu lygmeniu Sąjungos piliečiams ir neįgaliųjų organizacijoms prieinama forma teikiamos informacijos apie konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą, taip pat jos sklaidą tokiems piliečiams ir organizacijoms jiems prieinama forma;
11. pabrėžia, kad svarbu Komisiją aprūpinti visais būtinais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad ji galėtų būti svarbiausia institucija sprendžiant Bendrijos kompetencijai priklausančius klausimus, susijusius su konvencijos įgyvendinimu; ragina nustatyti procedūrą, kurią taikant būtų galima užtikrinti deramą visų politikos sričių, nuo kurių priklauso konvencijos įgyvendinimas, apžvalgą; prašo Komisijos nuolat teikti įgyvendinimo pažangos ataskaitas Parlamentui ir Tarybai;
12. ragina valstybes nares, vadovaujantis savo organizacinėmis sistemomis, savo vyriausybėse paskirti vieną arba daugiau pagrindinių centrų, kurie būtų atsakingi už konvencijos įgyvendinimą bei stebėjimą nacionaliniu mastu bei apsvarstyti galimybę vyriausybėse sukurti arba nurodyti koordinavimo mechanizmą, kuris būtų skirtas veiksmams skirtinguose sektoriuose ir skirtinguose lygmenyse palengvinti, vadovaujantis konvencijos 33 straipsnio 1 dalimi; prašo ypatingą dėmesį atkreipti į atitinkamo ir nepriklausomo stebėjimo mechanizmo sukūrimą vadovaujantis konvencijos 33 straipsnio 2 dalimi bei principais susijusiais su valstybinių institucijų statusu (Paryžiaus principais), kaip tai patvirtinta 1993 m. gruodžio 20 d. JT generalinės asamblėjos rezoliucijoje Nr. 48/134;
13. primygtinai ragina Bendriją ir valstybes nares skatinti tinkamai koordinuojamą socialinį dialogą tarp suinteresuotųjų šalių ir aktyviai įtraukti neįgaliųjų asmenų organizacijas į konvencijos stebėjimą ir įgyvendinimą, vadovaujantis šios konvencijos 4 straipsniu ir 33 straipsnio 2 dalimi;
o o o
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Europos bendrijos deklaracija dėl konvencijos 44 straipsnio 1 dalies taikymo (priedas prie Tarybos sprendimo, I tomas) ir Europos bendrijos deklaracija dėl fakultatyvinio protokolo 12 straipsnio 1 dalies taikymo (II priedas prie Tarybos sprendimo, II tomas).
25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.)
225k
76k
2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 25-osios metinės Komisijos teikiamos Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2007 m.) (2008/2337(INI))
– atsižvelgdamas į 25-ąją metinę Komisijos teikiamą Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2007 m.) (COM(2008)0777),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2008)2854 ir SEC(2008)2855),
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą "Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas" (COM(2007)0502),
– atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos teikiamos 23-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo stebėseną (2005 m.)(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Peticijų komiteto nuomonę (A6-0245/2009),
1. apgailestauja, kad, priešingai nei praeityje, Komisija visiškai neatsakė į Parlamento ankstesnėse rezoliucijose, visų pirma, minėtoje 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijoje, iškeltus klausimus; pažymi, kad nėra aiškaus pagerėjimo trimis esminiais klausimais: skaidrumo, išteklių ir ilgos procedūrų trukmės;
2. primena Komisijai apie ankstesniais metais pateiktus prašymus, visų pirma apie prašymus:
–
skubiai išnagrinėti galimybę taikyti sistemą, pagal kurią aiškiai nurodomos gyventojams prieinamos įvairios skundų teikimo priemonės, ir kuri galėtų būti pateikta bendrame ES portale arba galėtų būti kuriama kaip internetinė "vieno langelio" pagalbos gyventojams sistema;
–
priimti komunikatą, kuriame pateiktas valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės pažeidimus, įskaitant teisminėms institucijoms priskirtinus pažeidimus, principo išaiškinimas, taip suteikiant galimybę gyventojams veiksmingiau prisidėti prie Bendrijos teisės taikymo;
3. todėl ragina Komisiją:
–
laikytis įsipareigojimo, prisiimto minėtame savo 2002 m. kovo 20 d. komunikate, kad visi Komisijos sprendimai dėl įsipareigojimų neįvykdymo būtų skelbiami(2), atsižvelgiant į tai, kad šių sprendimų skelbimas – nuo skundo užregistravimo ir visų kitų tolesnių veiksmų atveju – yra būtina priemonė kovojant su politiniu kišimusi į įsipareigojimų neįvykdymo valdymą;
–
kaip jau ne kartą prašyta, pateikti Parlamentui aiškius ir išsamius duomenis apie įvairių generalinių direktoratų panaudotus išteklius nagrinėti įsipareigojimų neįvykdymo atvejus;
–
apsvarstyti paprastesnės ir ne tokios biurokratinės procedūros, susijusios su oficialių įspėjimų siuntimu įsipareigojimų neįvykdančiai valstybei narei, įsteigimu siekiant pasinaudoti šios priemonės veiksmingumu per trumpą laiką;
be to, prašo Komisiją ryžtingai taikyti EB sutarties 228 straipsnį, siekiant užtikrinti tinkamą Teisingumo Teismo priimtų sprendimų vykdymą;
4. pažymi, kad Komisija, kaip skelbta minėtame 2007 m. rugsėjo 5 d. komunikate(3), aptariamoje metinėje ataskaitoje nurodė prioritetinius veiksmus, kurių ketina imtis tam tikrų sričių skundų ir įsipareigojimų neįvykdymo atžvilgiu; palankiai vertina pareiškimus, kuriuose teigiama, kad ir toliau bus teikiama pirmenybė "problemoms, turinčioms didelį poveikį pagrindinėms teisėms ir laisvam judėjimui"(4); pabrėžia, kad svarbu skubiai imtis ryžtingų veiksmų minėtosiose srityse, nes tam tikrose valstybėse narėse padaugėjo su rasizmu ir ksenofobija susijusių smurto aktų; taip pat pritaria, tam, kad teikiama pirmenybė "(įsipareigojimų neįvykdymui), dėl kurių piliečiams dideliu mastu arba pakartotinai daroma tiesioginė žala arba rimtai nukenčia jų gyvenimo kokybė"(5); ragina Komisiją sparčiau vykdyti ir prireikus baigti įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūras, neleidžiančias valstybėms narėms investuoti į infrastruktūrą, kuri gali turėti įtakos Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimui; ragina Komisiją pateikti atsakingiems Parlamento komitetams išsamų planą su konkrečių veiksmų, kurių Komisija ketina imtis minėtose srityse, laikotarpiais ir terminais;
5. pažymi, kad 2007 m. iš naujų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų 1 196 atvejai susiję su nepranešimu apie nacionalines Bendrijos direktyvas perkeliančias priemones; mano, kad nepriimtina, jog Komisija suteikė sau dvylika mėnesių(6) išnagrinėti paprasčiausius atvejus, kai valstybė narė nepraneša apie perkeliančias priemones, ir prašo Komisiją nedelsiant imtis savaiminių veiksmų tokiais atvejais, kai nereikia jokios analizės ar vertinimo;
6. mano, kad vis dar nėra aiškios procedūros, pagal kurią Teisingumo Teisme būtų galima veiksmingai pareikšti ieškinį valstybei narei už Bendrijos teisės aktų, kurie vėliau buvo pakeisti, pažeidimus ir prisiteisti atlyginimą už ankstesnių įsipareigojimų neįvykdymą ir neveikimą; ragina Komisiją pateikti naujų pasiūlymų (iki 2010 m. pabaigos), kaip papildyti dabartinę įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūrą, kad būtų atsižvelgta į šią neteisingą padėtį;
7. primena, kad pagal naują 2007 m. Komisijos komunikate pasiūlytą darbo metodą Komisijos gauti prašymai pateikti informaciją ir gauti skundai bus tiesiogiai persiunčiami suinteresuotai valstybei narei, "(kai) iškeltas klausimas reikalaus valstybės narės faktinės arba teisinės pozicijos išaiškinimo. <...> Valstybėms narėms bus suteiktas trumpas terminas, per kurį susijusiems piliečiams ar įmonėms turi būti tiesiogiai pateikti reikiami paaiškinimai, informacija ir sprendimai, o taip pat informuoti Komisiją"(7);
8. pažymi, kad Komisija pradėjo projektą EU PILOT, siekdama išbandyti naująjį darbo metodą keliose valstybėse narėse, kad 2008 m. balandžio mėn. pradėtame projekte dalyvauja 15 valstybių narių, ir jog, įvertinus pirmuosius projekto įgyvendinimo metus, jis galėtų būti išplėstas įtraukiant kitas valstybes nares;
9. pažymi, kad vis dėlto šis projektas vykdomas savanoriškai, ir jog dėl jo ypatybių jau kilo tam tikrų abejonių bei konkrečių klausimų (kaip nurodyta minėtoje 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijoje);
10. konkrečiai klausia Komisijos, ar tai, kad valstybėse narėse trūksta išteklių, nėra nerimą keliantis ženklas, rodantis, jog gali būti tikrų Bendrijos teisės taikymo stebėsenos problemų; be to, ragina Komisiją vertinant projektą patikrinti šiuos aspektus ir pranešti apie juos Parlamentui:
–
ar skundą pateikęs asmuo sulaukė aiškaus ir išsamaus Komisijos paaiškinimo dėl skundo nagrinėjimo; ar naujasis metodas iš tikrųjų padėjo išspręsti atvejį, apie kurį pranešė skundo skundą pateikęs asmuo, ir ar dėl naujojo metodo iš Komisijos neatimta atsakomybė vykdant "Sutarčių sergėtojos" vaidmenį;
–
ar dėl naujojo metodo dar labiau nevėluojama pradėti įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūros, kurios trukmė ir taip yra itin ilga ir neapibrėžta;
–
ar Komisija nedarė nuolaidų valstybėms narėms dėl Komisijos nustatytų terminų (10 savaičių) laikymosi ir, ar pasibaigus šiam laikotarpiui, suteikė susijusioms valstybėms narėms aiškią informaciją ir pranešė apie būsimų savo veiksmų terminus, siekdama greitai rasti piliečiui priimtiną galutinį sprendimą;
–
ar tai, kad projektas EU PILOT buvo vykdomas tik 15 savanoriškai dalyvaujančių valstybių nereiškia, kad buvo skirta mažiau dėmesio į įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimą tose valstybėse, kurios nedalyvavo projekte;
11. klausia, ar, projekto EU PILOT įgyvendinimo dėka sumažėjus su įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimu susijusiam darbo krūviui, Komisija sistemingiau ir išsamiau tikrina direktyvų perkėlimą į nacionalinės teisės sistemas;
12. klausia Komisijos, ar projektas EU PILOT turėjo įtakos grupės susitikimų, kuriuos Komisija rengia projekte dalyvaujančioms valstybėms narėms ir kitoms projekte nedalyvaujančioms valstybėms narėms, eigai turint mintyje tai, kad šie susitikimai laikomi svarbiausia įsipareigojimų neįvykdymo procedūros svarstymo ir sprendimo priemone;
13. mano, kad ES piliečiai turėtų iš Komisijos tikėtis tokio paties skaidrumo, neatsižvelgiant į tai, ar jie teikia oficialų skundą, ar naudojasi savo teise pateikti peticiją pagal Sutartį; todėl reikalauja, kad Peticijų komitetui būtų nuolat teikiama aiški informacija apie pasiektus įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūrų, taip pat susijusių su tebesvarstomomis peticijomis, etapus, arba, jei tai nedaroma, jog komitetui būtų suteikta prieiga prie atitinkamos Komisijos duomenų bazės vienodomis teisėmis su Taryba;
14. primena Komisijai, kad bet kokia korespondencija, kurioje gali būti pranešama apie realų Bendrijos teisės pažeidimą, turi būti registruojama kaip skundas, nebent jai būdingos tam tikros išimtinės aplinkybės, išvardytos minėto 2002 m. kovo 20 d. komunikato priedo 3 dalyje;
15. pažymi, kad Komisija pareiškė, jog tokia pagrindinė direktyva, kaip 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(8), dėl praktinių priežasčių nebuvo tinkamai perkelta nė vienoje valstybėje narėje; pažymi, kad Komisija gavo daugiau kaip 1 800 individualių skundų dėl šios direktyvos, iš kurių 115 užregistravo kaip skundus ir pradėjo tirti 5 įsipareigojimų neįvykdymo atvejus dėl netinkamo direktyvos taikymo(9); pripažįsta, kad, kalbant apie Direktyvą 2004/38/EB, Komisija naudingai ir atvirai bendradarbiavo su Parlamentu; pritaria Komisijos siūlomam metodui, kuriuo vadovaujantis direktyva būtų nuolat išsamiai peržiūrima, valstybėms narėms būtų teikiama parama (2009 m. per pirmąjį pusmetį būtų paskelbtos gairės), padėsianti tinkamai taikyti visas direktyvos nuostatas, o prieš valstybes nares, kurių teisės aktai neatitinka direktyvos, būtų pradėtos įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūros; vis dėlto reiškia didelį susirūpinimą dėl Komisijos gebėjimo atlikti "Sutarčių sergėtojos" vaidmenį ir dėl Parlamentui suteiktų galimybių tikrinti skundų registravimo politiką, kurią atlieka įvairios Komisijos tarnybos;
16. ragina visas Komisijos tarnybas išsamiai informuoti skundus pateikusius asmenis apie pasibaigus kiekvienam nustatytam terminui jų skundų nagrinėjimo būklę (oficialus įspėjimas, pagrįsta nuomonė, bylos iškėlimas Teisingumo Teisme ar jos nutraukimas), o tam tikrais atvejais pateikti rekomendacijų dėl atvejo nagrinėjimo taikant alternatyvias ginčų sprendimo priemones, supažindinti su sprendimų motyvais ir išsamiai apie juos pranešti skundą pateikusiam asmeniui laikantis minėtajame 2002 m. komunikate nustatytų principų;
17. pritaria tam, kad Komisija laipsniškai pradeda rengti piliečiams skirtas santraukas, skelbiamas kartu su svarbiais Komisijos pasiūlymais; rekomenduoja sudaryti galimybes su tokiomis santraukomis susipažinti naudojant vieną bendrą prieigos tašką ir mano esant nepriimtina, kad tokios santraukos dingtų baigus teisėkūros procedūrą – tuomet, kai jos būtų aktualiausios gyventojams ir įmonėms;
18. primena Tarybos įsipareigojimą skatinti valstybes nares sudaryti ir skelbti lenteles, kuriose būtų parodoma direktyvų ir jas į nacionalinę teisę perkeliančių vidaus priemonių koreliacija; primygtinai tvirtina, kad tokios lentelės yra būtinos norint suteikti Komisijai galimybę veiksmingai prižiūrėti visose valstybėse narėse taikomas įgyvendinimo priemones;
19. nusivylęs pažymi, kad per šią Parlamento kadenciją nepasiekta jokios didesnė pažanga dėl esminio vaidmens, kurį Parlamentas turėtų atlikti stebėdamas, kaip taikoma Bendrijos teisė; mano, kad Komisija, norėdama suskirstyti įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūras pagal prioritetus, turi priimti ne tik techninius, bet ir politinius sprendimus, kuriems šiuo metu netaikoma jokia išorės priežiūra, kontrolė ar nuostatos dėl skaidrumo; ragina nedelsiant įgyvendinti susijusias reformas, kurias pasiūlė Europos Parlamento veiklos reformos darbo grupė ir pagal kurias didinamas paties Parlamento pajėgumas stebėti, kaip taikoma Bendrijos teisė; atsižvelgdamas į tai, pritaria 2009 m. kovo 25 d. Komitetų pirmininkų sueigos sprendimui;
20. prašo, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas bei jų nariai labiau bendradarbiautų tam, kad būtų skatinama ir stiprinama tikroji Europos klausimų stebėsena nacionaliniu lygiu, taip pat būtų lengviau keistis informacija, visų pirma priimant Europos teisės aktus; mano, kad nacionalinių parlamentų nariai turi atlikti labai svarbų vaidmenį stebėdami, kaip taikoma Bendrijos teisė, taip padėdami didinti demokratinį Europos Sąjungos teisėtumą ir priartinti ją prie piliečių;
21. primena Tarybos įsipareigojimą skatinti valstybes nares rengti ir skelbti direktyvų ir nacionalinių perkėlimo priemonių koreliacijos lenteles; pabrėžia, kad šios lentelės būtinos siekiant sudaryti Komisijai sąlygas veiksmingai stebėti įgyvendinimo priemones visose valstybėse narėse; kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, siūlo imtis visų priemonių, kurių reikia norinti užtikrinti, kad vykstant teisėkūros procesui Komisijos pasiūlymų tekste nebūtų panaikinamos nuostatos dėl minėtų lentelių;
22. pažymi, kad nacionaliniai teismai atlieka pagrindinį vaidmenį taikant Bendrijos teisę, ir visiškai pritaria Komisijos pastangoms numatyti papildomą nacionalinių teisėjų, teisininkų ir nacionalinių administracijų pareigūnų ir tarnautojų mokymą; pabrėžia, kad šią paramą būtina teikti naujose valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į teisinės informacijos ir teisinės literatūros prieinamumą visomis oficialiosiomis kalbomis; pabrėžia, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas naudoti nacionalinių teismų priimtų sprendimų, susijusių su Bendrijos teise, duomenų bazes;
23. skatina Komisiją toliau nagrinėti galimybę taikyti ES masto kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus, siekiant papildyti šiuo metu vartotojų ir konkurencijos teisės srityse vykdomas iniciatyvas; mano, kad tokiais mechanizmais galėtų naudotis piliečiai, įskaitant peticijas pateikusius asmenis, siekiant pagerinti veiksmingą Bendrijos teisės taikymą;
24. ragina Komisiją užtikrinti, kad su aplinka susijusios Bendrijos teisės taikymui būtų teikiamas didesnis prioritetas, atsižvelgiant į Komisijos ataskaitoje bei daugelyje gautų peticijų šioje srityje nurodytas nerimą keliančias tendencijas, bei tokiomis aplinkybėmis rekomenduoja sugriežtinti vykdymo patikrinimus ir aprūpinti susijusias tarnybas tinkamais ištekliais; palankiai vertina 2008 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Bendrijos aplinkos teisės įgyvendinimo (COM(2008)0773), kaip pirmą žingsnį šia linkme;
25. pritaria Komisijos pateiktam vertinimui, kad reikėtų imtis daugiau prevencinių priemonių siekiant išvengti valstybių narių daromų Bendrijos teisės aktų pažeidimų; ragina Komisiją pritarti konkretiems Peticijų komiteto pateiktiems reikalavimams, kad būtų galima išvengti nepataisomos žalos aplinkai, ir apgailestauja dėl pernelyg dažnų Komisijos atsakymų, kad prieš įgydama teisę veikti Komisija turi sulaukti galutinio atsakingų nacionalinių institucijų sprendimo;
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
12 punktas. Sprendimų dėl įsipareigojimų neįvykdymo skelbimas: Komisijos sprendimai dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejų per vieną savaitę nuo jų priėmimo paskelbiami Generalinio sekretoriato interneto svetainėje adresu: http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/droit_com/index_en.htm#infractions.Sprendimai pateikti valstybei narei pagrįstą nuomonę arba perduoti bylą nagrinėti Teisingumo Teisme taip pat skelbiami pranešime spaudai, jei Komisija nepriima kitokio sprendimo.
"Bylų, susijusių su nepranešimu apie nacionalines direktyvų perkėlimo priemones, atveju tikslas turėtų būti ne daugiau kaip 12 mėnesių trukmės laikotarpis nuo oficialaus rašto išsiuntimo iki bylos išsprendimo arba perdavimo Teisingumo Teismui" (COM(2007)0502).
"Per trisdešimt mėnesių nuo direktyvos taikymo pradžios Komisija dėl jos taikymo yra gavusi daugiau kaip 1 800 individualių skundų, 40 Parlamento klausimų ir 33 prašymus. Ji užregistravo 115 skundų ir pradėjo penkias bylas dėl įsipareigojimų neįvykdymo, susijusio su neteisingu direktyvos taikymu." Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo (COM(2008)0840), p. 9.