2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų (COM(2008)0336 – C6-0247/2008 – 2008/0108(CNS))

P6_TA(2009)0336 A6-0223/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0336),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0247/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0223/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis 5)  Paukštienos apibrėžtyje išskirtinai nurodytas apdorojimo būdas – šaldymas – atsižvelgiant į technologijų pažangą, yra pernelyg ribojantis. Todėl minėtą apibrėžtį reikėtų priderinti. Išbraukta. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) 6a)  Privalomas mėsos kilmės ar šaltinio nurodymas suteikia vartotojui galimybę pasrinkti remiantis turima informacija. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 6 b konstatuojamoji dalis (nauja) 6b)  Siekiant kuo geriau informuoti vartotojus visų paukštienos produktų etiketėje turėtų būti privaloma nurodyti paukščio paskerdimo dieną. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedo 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies II dalies 1 punktas 1. "paukštiena": valgomosios naminių paukščių, kurių KN 0105, dalys. 1. "paukštiena": žmonėms vartoti tinkama paukštiena, kuri nebuvo apdorota jokiais kitais būdais, išskyrus šaldymą; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedo 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 XIV Priedo B dalies II dalies 2 punktas 2. "šviežia paukštiena" – atvėsinimo būdu nestingdyta paukštiena, kuri turi būti nuolat laikoma ne žemesnėje nei – 2° C ir ne aukštesnėje nei 4° C temperatūroje; tačiau valstybės narės gali nustatyti kitus temperatūros reikalavimus, taikomus per trumpą laikotarpį išpjaustant ir sandėliuojant šviežią paukštieną mažmeninės prekybos parduotuvėse arba patalpose, esančiose šalia prekybos vietų, kuriose paukštiena išpjaustoma ir sandėliuojama siekiant tiesiogiai ją parduoti vartotojui. 2. "šviežia paukštiena" – atvėsinimo būdu nesušaldyta paukštiena, kuri turi būti nuolat laikoma ne žemesnėje nei – 2° C ir ne aukštesnėje nei 4° C temperatūroje; tačiau šviežia paukštiena, kuri skirta mėsos gaminiams, gali būti trumpą laiką šaldoma žemesnėje nei 2° C temperatūroje. Ant visų paukštienos produktų privaloma nurodyti paskerdimo datą. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedo 3 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III a dalis (nauja) 3a)  Įterpiama tokia dalis: "IIIa Privaloma informacija etiketėje Maisto pavadinimo etiketėje ant kiekvieno vištienos produkto nurodoma: a) visos pridėtos sudedamosios dalys, kurių gyvūninė kilmė skiriasi nuo likusios mėsos dalies kilmės; ir b) pridėto vandens kiekis, jeigu jis sudaro daugiau negu 5 % viso produkto svorio." Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedo 3 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III b dalis (nauja) 3b)  Įterpiama tokia dalis: "III b Kainos nurodymas Vieno kilogramo maisto kaina nustatoma tik pagal grynąjį sausą svorį."

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Aldo Patriciello imunitetą ir privilegijas (2009/2021(IMM))

P6_TA(2009)0337 A6-0286/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas Aldo Patriciello prašymą ginti jo imunitetą prokuratūros prie Izernijos teismo vykdomame baudžiamajame procese, paskelbtą 2009 m. kovo 9 d. plenariniame posėdyje,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d. ir 2008 m. spalio 21 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6-0286/2009),

1.   nusprendžia ginti Aldo Patriciello imunitetą ir privilegijas;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą susijusioms Italijos Respublikos institucijoms.

(1) Byla Nr. 101/63, A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rinkinys, 195 puslapis byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kitus, 1986 m. rinkinys, 2391 puslapis ir sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, Marra prieš De Gregorio ir Clemente, dar nepaskelbtos rinkinyje.

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Umberto Bossi imunitetą ir privilegijas (2009/2020(IMM))

P6_TA(2009)0338 A6-0269/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Umberto Bossi prašymą ginti jo imunitetą prokuratūros prie Verbanijos teismo vykdomame baudžiamajame procese, pateiktą 2009 m. vasario 19 d. ir paskelbtą per 2009 m. kovo 9 d. plenarinį posėdį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d. ir 2008 m. spalio 21 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A6–0269/2009),

1.   nusprendžia ginti Umberto Bossi imunitetą ir privilegijas;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą susijusioms Italijos Respublikos institucijoms.

(1) Byla 101/63 A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rink., 195 puslapis, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kitus, 1986 m. rink., 2391 puslapis, ir sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 A. L. Marra prieš E. De Gregorio ir A. Clemente, dar nepaskelbtos rinkinyje.

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (COM(2009)0150 – C6-0115/2009 – 2009/2033(ACI))

P6_TA(2009)0339 A6-0266/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0150 – C6-0115/2009),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo 28 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, kuriuo įsteigiamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas(2) (EGF reglamentas),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6–0266/2009),

A.   kadangi Europos Sąjunga nustatė tinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, kurias taikant suteikiama papildoma parama darbuotojams, nukentėjusiems nuo didelių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių, ir padedama jiems vėl integruotis į darbo rinką,

B.   kadangi Europos Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau, kaip numatyta bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje, priimtoje per 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdį, ir taip pat tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl sprendimų naudoti fondo lėšas priėmimo,

C.   kadangi Ispanija paprašė pagalbos, susijusios su darbuotojais, atleistais iš automobilių gamybos sektoriaus Kastilijos ir Leono, taip pat Aragono autonominėse bendruomenėse(3), ir atitiko EGF reglamente nustatytus kriterijus,

D.   kadangi EGF reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad iki 0,35 proc. tiems metams skirtų EGF finansinių išteklių gali būti naudojama finansuoti stebėsenos, informacijos, administracinės ir techninės pagalbos, audito, kontrolės ir vertinimo veiklai, būtinai siekiant įgyvendinti šį reglamentą,

E.   kadangi Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, pasiūlė panaudoti fondo lėšas tam, kad būtų sukurta EGF tinklavietė, kurioje visomis ES kalbomis būtų pateikiama informacija apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, susijusios publikacijos, garso ir vaizdo medžiaga, ir kad būtų sukurtas valstybių narių geriausios praktikos mainų tinklas(4), nes visa tai atitinka Europos Parlamento pageidavimą gilinti piliečių žinias apie ES veiklą,

1.   prašo institucijų, dalyvaujančių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procese, dėti pastangas siekiant paspartinti fondo lėšų panaudojimą;

2.   primena, kad Europos Sąjunga turėtų naudoti visas turimas priemones pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padariniams šalinti; pažymi, kad fondas gali atlikti labai svarbų vaidmenį padedant vėl integruoti į darbo rinką atleistus darbuotojus;

3.   džiaugiasi Komisijos iniciatyva suteikti Europos Sąjungos piliečiams galimybę naudotis tinklaviete, kurioje skaidriai ir patogiai pateikiama aktuali informacija;

4.   pabrėžia, kad EGF lėšų, skirtų mokėjimų asignavimams, mobilizavimas neturėtų kelti pavojaus Europos socialinio fondo finansavimui;

5.   pritaria prie šios rezoliucijos pridėtam sprendimui;

6.   paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos Pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdami į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(5), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, kuriuo įsteigiamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas(6), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – Fondas) įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2)   2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Fondo lėšas neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(3)   2008 m. gruodžio 29 d. Ispanija pateikė paraišką, kurioje prašoma panaudoti Fondo lėšas automobilių sektoriaus darbuotojų atleidimo atveju. Paraiška atitinka reikalavimus, pagal kuriuos nustatoma finansinė parama, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo panaudoti 2 694 300 EUR sumą.

(4)  Be to, Komisija siūlo iš Fondo panaudoti 690 000 EUR sumą techninei pagalbai finansuoti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 8 straipsnyje.

(5)  Dėl šios priežasties Fondo lėšos turėtų būti panaudojamos siekiant teikti finansinę paramą pagal Ispanijos pateiktą paraišką, taip pat siekiant atsižvelgti į techninės pagalbos poreikį.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrajame biudžete mobilizuojamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, siekiant skirti 3 384 300 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (3) EGF/2008/004 ES/Kastilija ir Leonas ir Aragonas. (4) SEC(2008)2986. (5) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (6) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo Europos Parlamentui remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 185/2005/ELB (2009/2016(INI))

P6_TA(2009)0340 A6-0201/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į specialųjį Europos ombudsmeno pranešimą Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB (EB, Euratomas) dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1), ypač į jo 3 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos geros administracinės elgsenos kodeksą, ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 195 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A6–0201/2009),

A.   kadangi, Europos Teisingumo Teismo manymu, nediskriminavimo dėl amžiaus principas, nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, yra bendrasis Bendrijos teisės principas,

B.   kadangi nevienodas požiūris dėl amžiaus yra diskriminavimas dėl šios priežasties, išskyrus atvejus, kai nevienodas požiūris yra objektyviai pateisinamas ir jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis,

C.   kadangi, remiantis Ombudsmenu, Komisija tinkamai nepagrindė taikyto požiūrio į vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius vertėjus žodžiu (angl. ACIs) ir tebesilaiko dabartinės laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu įdarbinimo politikos,

D.   kadangi Ombudsmenas mano, kad tai yra netinkamo administravimo atvejis,

E.   kadangi Parlamentas, vienintelė renkama Europos Sąjungos institucija, privalo apsaugoti ir ginti Europos ombudsmeno nepriklausomumą jam vykdant pareigas Europos piliečiams ir stebėti, kaip įgyvendinamos jo rekomendacijos,

1.   pritaria Europos ombudsmeno kritinėms pastaboms ir jo rekomendacijai dėl Komisijos politikos įdarbinant vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius vertėjus žodžiu;

2.   ragina Komisiją keisti dabartinę politiką, pagal kurią draudžiama įdarbinti vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius vertėjus žodžiu; nemano, kad, atsižvelgus į šio atvejo aplinkybes, kompensacija yra pagrįsta;

3.   pažymi, kad iš Ombudsmeno gavęs panašaus pobūdžio rekomendacijos projektą, Parlamentas nedelsdamas pakeitė vyresnių kaip 65 metų laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu įdarbinimo praktiką ir taikomas įdarbinimo taisykles išaiškino kaip nediskriminuojančias;

4.   mano, kad pakeitus įdarbinimo procesui taikomas taisykles ir panaikinus diskriminaciją dėl amžiaus, Europos institucijos neįpareigojamos įdarbinti vyresnių kaip 65 metų laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu, tačiau, įgyvendinus tokį pakeitimą Komisijos taisyklės būtų suderintos su bendruoju Bendrijos teisės principu; be to, mano, kad atsižvelgiant į tam tikrų oficialiųjų ES kalbų vertėjų žodžiu trūkumą, padidėtų institucijos galimybės užtikrinti geriausias įmanomas paslaugas, kaip tą įrodo Parlamento atvejis;

5.   ragina Komisiją dirbti kartu su Parlamentu peržiūrint laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu ir kitų darbuotojų įdarbinimo taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Europos ombudsmenui.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse keleivinių automobilių bakus pildant degalų (COM(2008)0812 – C6-0470/2008 – 2008/0229(COD))

P6_TA(2009)0341 A6-0208/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0812),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0470/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0208/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/126/EB.)

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos produktais iš ruonių (COM(2008)0469 – C6-0295/2008 – 2008/0160(COD))

P6_TA(2009)0342 A6-0118/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0469),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 ir 133 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0295/2008),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į savo pareiškimą dėl iš ruonių pagamintų produktų draudimo Europos Sąjungoje(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. balandžio 24 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0118/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl prekybos produktais iš ruonių

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1007/2009.)

(1) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 194.

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (COM(2008)0543 – C6-0391/2008 – 2008/0211(COD))

P6_TA(2009)0343 A6-0240/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0543),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0391/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6–0240/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ║,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

(1)  Gyvūnų gerovė – tai Bendrijos vertybė, įtvirtinta prie Sutarties pridėtame Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės.

(2)   1998 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 1999/575/EB dėl Bendrijos Europos eksperimentams ir kitiems moksliniams tikslams naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos konvencijos patvirtinimo(3). Tapusi tos konvencijos šalimi, Bendrija pripažino mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir gerovės svarbą tarptautiniu lygiu.

(3)   1986 m. lapkričio 24 d. Taryba priėmė Direktyvą 86/609/EEB(4), kuria buvo siekiama pašalinti valstybių narių įstatymų ir kitų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams naudojamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų skirtumus. Po tos direktyvos priėmimo tarp valstybių narių atsirado naujų skirtumų. Tam tikros valstybės narės priėmė nacionalines įgyvendinimo priemones, kuriomis užtikrinama aukšto lygio mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, o kitos valstybės narės taiko tik būtiniausius Direktyvos 86/609/EEB reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti tokius skirtumus ir užtikrinti, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, šia direktyva turėtų būti numatytos išsamesnės taisyklės.

(4)   2002 m. ║ gruodžio 5 d. ║ pranešime dėl Direktyvos 86/609/EEB Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tos direktyvos persvarstymo, kuriame būtų numatytos griežtesnės ir skaidresnės eksperimentų su gyvūnais priemonės.

(5)  Esama naujų mokslinių žinių apie gyvūnų gerovei įtaką darančius veiksnius, taip pat apie gyvūnų gebėjimą jausti ir reikšti skausmą, kančią, baimę ir ilgalaikį sužalojimą. Todėl būtina padidinti mokslinėse procedūrose naudojamų gyvūnų gerovę, sugriežtinus būtiniausius tokių gyvūnų apsaugos standartus taip, kad jie atitiktų naujausius mokslo laimėjimus.

(6)  Pageidautina, kadį šios direktyvos taikymo sritį būtų įtraukti tam tikrų rūšių bestuburiai, kai turima mokslinių įrodymų, kad tokie bestuburiai gali jausti skausmą, kančią, baimę ir ilgalaikį sužalojimą.

(7)  Ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma stuburinių gyvūnų embrionams ir vaisiams tais atvejais, kai yra mokslinių įrodymų, kad paskutiniuoju vystymosi laikotarpio trečdaliu tokioms gyvybės formoms kyla didesnis pavojus jausti skausmą, kančią ir baimę, o tai taip pat gali pakenkti tolesniam jų vystymuisi. Moksliniais faktais patvirtinta, kad ankstyvuoju vystymosi etapu su žinduolių embrionais ir vaisiais atliekamos procedūros gali sukelti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, jeigu, pasibaigus pirmiesiems dviem jų vystymosi laikotarpio trečdaliams, jiems leidžiama vystytis toliau.

(8)  Atsižvelgiant į dabartinį mokslo ribotumą naudoti gyvus gyvūnus tebėra būtina, siekiant apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą ir aplinką. Vis dėlto ši direktyva yra svarbus žingsnis siekiant kuo greičiau, kai tik bus moksliškai įmanoma, visiškai pakeisti procedūras, kurias atliekant mokslo tikslais naudojami gyvi gyvūnai. Tuo tikslu šia direktyva siekiama sudaryti sąlygas plėtoti ir skatinti alternatyvių metodų pažangą ir užtikrinti atliekant procedūras naudojamų gyvūnų aukšto lygio apsaugą. Ši direktyva turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į besivystančias mokslo ir gyvūnų apsaugos priemones.

(9)  Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų plėtrą eksperimentai su gyvūnais tebėra vienas iš svarbiausių metodų norint užtikrinti, kad visuomenės sveikatos srities moksliniai tyrimai būtų labai aukšto lygio.

(10)  Gyvų gyvūnų priežiūrai ir naudojimui mokslo tikslais taikomi tarptautiniu mastu pripažinti gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principai. Siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų veisiami, prižiūrimi ir naudojami Bendrijoje taikomose procedūrose tokiais būdais, kurie atitiktų kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose ne Bendrijos standartuose nustatytus būdus, įgyvendinant šią direktyvą reikėtų sistemingai atsižvelgti į minėtą gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimą. Komisija turėtų užtikrinti aukštą skaidrumo lygį gyvūnų naudojimo atžvilgiu ir praneša visuomenei apie gyvūnų apsaugos priemonių įgyvendinimą ir pažangą, padarytą ieškant būdų, kuriais būtų galima pakeisti gyvūnų naudojimą.

(11)  Gyvūnai yra savaime vertingi, ir tokį požiūrį būtina gerbti. Be to, visuomenei kelia susirūpinimą etiniai gyvūnų naudojimo procedūrose aspektai. Todėl su gyvūnais visuomet turėtų būti elgiamasi kaip su jaučiančiais sutvėrimais, o jų naudojimas mokslinėse procedūrose turėtų apsiriboti tik tokiomis sritimis, kuriose skatinama mokslo pažanga ir fundamentalios žinios, kadangi tai galiausiai gali būti naudinga, pavyzdžiui, žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai. Taigi galimybė naudoti gyvūnus mokslinėms procedūroms turėtų būti svarstoma tik tada, kai neįmanoma taikyti alternatyvių metodų nenaudojant gyvūnų. Naudoti gyvūnus mokslinėse procedūrose, kurios atliekamos kitose Bendrijos kompetencijai priskirtose srityse, turėtų būti uždrausta.

(12)  Įgyvendinant gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principus pirmenybė turi būti teikiama reikalavimui naudoti alternatyvius metodus. Jeigu Bendrijos teisės aktais alternatyvūs metodai nepripažįstami, naudojamų gyvūnų skaičius gali būti sumažintas taikant kitus racionaliu ir praktiniu požiūriu prieinamus metodus, taip pat įgyvendinant bandymų strategijas (pvz., naudojant in vitro metodą) ir taikant kitus metodus, kurie padėtų sumažinti gyvūnų naudojimą ir pagerinti jo sąlygas.

(13)  Komisija, remdamasi 2006 m. sausio 23 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai "Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m." tikslais, turėtų stengtis skatinti tarptautiniu lygmeniu mokslo tikslais naudojamų gyvūnų gerovę, ypač siekiant skatinti gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimą, mažinimą ir sąlygų gerinimą, padedant Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai, ir siekiant įtraukti gyvūnų gerovės standartus į vertinamus kriterijus, kad būtų užtikrinta atitiktis pagal geros laboratorinės praktikos principus.

(14)  Naudotinų metodų ir gyvūnų rūšių pasirinkimas turi tiesioginį poveikį naudojamų gyvūnų skaičiui ir gyvūnų gerovei. Todėl renkantis metodus turėtų būti pasirenkamas toks metodas, kurį taikant galėtų būti gauti tinkamiausi rezultatai ir sukelta kuo mažiau skausmo, kančios ar baimės. Taikant tokius pasirinktus metodus turėtų būti naudojamas mažiausias gyvūnų skaičius, galintis užtikrinti ▌patikimus rezultatus, ir turėtų būti pasirinktos mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu pasižyminčios gyvūnų rūšys, labiausiai tinkančios ekstrapoliuoti į tikslines gyvūnų rūšis.

(15)  Taikant pasirinktus metodus reikėtų kuo labiau vengti rinktis gyvūno nugaišimą kaip procedūros užbaigimo momentą, nes dėl artėjančio nugaišimo gyvūnas patiria didelių kančių. Jeigu įmanoma, reikėtų verčiau pasirinkti gyvūno atžvilgiu humaniškesnį procedūros užbaigimo momentą, šiam tikslui naudojant artėjantį nugaišimą rodančius klinikinius požymius; taip sudaromos sąlygos nugaišinti gyvūną ir išvengti jo tolesnių kančių.

(16)  Jeigu naudojami netinkami gyvūno gaišinimo metodai, jis gali patirti didelį skausmą, baimę ir kančią. Šiuo atveju svarbi ir tokią operaciją atliekančio asmens kompetencija. Todėl gyvūnus turėtų gaišinti tik kvalifikuotas ir leidimą turintis asmuo, o taikomas gaišinimo metodas turi būti humaniškas ir pritaikytas tam tikrai gyvūnų rūšiai.

(17)  Būtina užtikrinti, kad gyvūnų naudojimas procedūrose nekeltų pavojaus biologinei įvairovei. Todėl nykstančios gyvūnų rūšys procedūrose turėtų būti naudojamos tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina, t. y. kai tai būtina dėl biomedicininių priežasčių arba mokslo tyrimams, kurių tikslas – apsaugoti tas gyvūnų rūšis.

(18)  Remiantis dabartinėmis mokslinėmis žiniomis, naudoti nežmoginius primatus mokslinėse procedūrose vis dar būtina tais atvejais, kai atliekami biomedicininiai moksliniai tyrimai. Dėl nežmoginių primatų genetinio artumo žmonėms ir jų itin išvystytų socialinių įgūdžių šių gyvūnų naudojimas mokslinėse procedūrose kelia tam tikrų etinių ir praktinių problemų, susijusių su jų elgesio, aplinkos ir socialinių poreikių tenkinimu laboratorijos aplinkoje. Be to, nežmoginių primatų naudojimas kelia visuomenei didžiausią susirūpinimą. Todėl nežmoginius primatus turėtų būti leidžiama naudoti tik tokiose žmogaus sveikatai svarbiose biomedicinos srityse, kuriose kol kas nėra jokių kitų alternatyvių metodų, ▌arba siekiant apsaugoti atitinkamas nežmoginių primatų rūšis. Fundamentiniai tyrimai kai kuriose biomedicinos mokslų srityse kažkada ateityje gali suteikti svarbios naujos informacijos apie daugelį pavojų žmonių gyvybei keliančių ir sekinančių būklių. ▌

(19)  Žmogines beždžiones, kurios yra arčiausios žmogui gyvūnų rūšys ir turi labiausiai išvystytus socialinius ir elgesio įgūdžius, turėtų būti leidžiama naudoti tik tokiuose moksliniuose tyrimuose, kurių tikslas – išsaugoti tas gyvūnų rūšis, išsaugoti tas gyvūnų rūšis, kai veiksmai, susiję su pavojų žmonių gyvybei keliančia, sekinančia būkle, yra leidžiami ir kai procedūros tikslams pasiekti negalima naudoti kitos rūšies gyvūnų ar alternatyvių metodų. Tokį poreikį turinti valstybė narė turėtų pateikti būtiną informaciją, kad Komisija galėtų priimti sprendimą.

(20)  ▌Siekiant laipsniškai atsisakyti gyvūnų gaudymo laisvėje veisimo tikslais, reikėtų kuo skubiau nuodugniai moksliškai ištirti galimybę naudoti tik gyvūnus iš savarankiškų kolonijų. Todėl nežmoginius primatus veisiančios ir tiekiančios įstaigos turėtų parengti strategiją, kuri sudarytų sąlygas palaipsniui siekti šio tikslo ir palengvintų šį procesą.

(21)  Procedūrose naudojamus tam tikrų rūšių stuburinius gyvūnus reikia auginti specialiai naudojimui procedūrose, kad procedūras atliekantys asmenys žinotų jų genetinius, biologinius ir elgesio duomenis. Tokios žinios padidina rezultatų mokslinę kokybę bei patikimumą ir kartu sumažina nepastovumą, todėl reikia mažiau procedūrų ir mažiau sunaudojama gyvūnų. Be to, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir juos išsaugoti, laisvėje sugauti gyvūnai turėtų būti naudojami procedūrose tik tais atvejais, kai procedūros tikslo negalima pasiekti naudojant procedūrose specialiai tam naudoti užaugintus gyvūnus.

(22)  Kadangi pagrindiniai benamių ir sulaukėjusių naminių gyvūnų duomenys nežinomi, be to, sugauti ir laikomi įstaigose tokie gyvūnai patiria daugiau baimės, jie neturėtų būti naudojami procedūrose.

(23)  Siekiant padidinti skaidrumą, supaprastinti leidimų projektams išdavimą ir numatyti atitikties stebėsenos priemones, reikėtų nustatyti procedūrų sunkumo klasifikaciją, kuri būtų pagrįsta apytikriu gyvūnams sukeliamo skausmo, kančios, baimės ir ilgalaikio sužalojimo lygiu. ▌

(24)  Etiniais sumetimais turėtų būti nustatyta didžiausia gyvūnų skausmo, kančios ir baimės riba, kuri, naudojant gyvūnus mokslinėse procedūrose, ▌neturėtų būti viršijama. Todėl paprastai nereikėtų leisti atlikti procedūras, dėl kurių gyvūnai patiria galintį užsitęsti didelį skausmą, kančią ar baimę. Rengiant bendrąją ataskaitų teikimo formą, reikėtų atsižvelgti į faktines gyvūno kančias, o ne etiniame vertinime numatytą procedūros sunkumą.

(25)  Procedūrose naudojamų gyvūnų skaičius galėtų būti sumažintas atliekant procedūras su tais pačiais gyvūnais daugiau nei vieną kartą, jeigu tai netrukdo siekti mokslinio tikslo arba dėl to nesuprastėja gyvūno gerovė. Tačiau sprendžiant, ar gyvūnai turėtų būti pakartotinai naudojami, reikėtų atsižvelgti į galimybes kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį jų gerovei, atsižvelgiant į atskiro gyvūno viso gyvenimo patirtį. Dėl šio galimo prieštaravimo, galimybė pakartotinai naudoti gyvūnus turėtų būti vertinama kiekvienu atveju atskirai, ir gyvūnus pakartotinai naudoti reikėtų tik procedūrose, kuriose visas skausmas, baimė ir kančia yra pateisinami etiniu požiūriu.

(26)  Procedūros, kuriai suteiktas leidimas, pabaigoje reikėtų priimti tinkamiausią sprendimą dėl gyvūno ateities, įvertinus gyvūno gerovę ir galimą pavojų aplinkai. Gyvūnai, kurių gerovei kiltų pavojus, turėtų būti nugaišinti. Tam tikrais atvejais gyvūnai turėtų būti paleisti į laisvę, o tokius gyvūnus kaip šunys ir katės turėtų būti leista atiduoti laikyti privatiems asmenims, nes visuomenei itin rūpi tokių gyvūnų likimas. Jeigu įstaigos ketina leisti atiduoti gyvūnus privačiam laikytojui, būtina pasirūpinti tinkama tokių gyvūnų socializacijos sistema, kuri skatintų sėkmingą jų atidavimą privatiems laikytojams, padėtų išvengti nereikalingos gyvūnų baimės ir garantuotų visuomenės saugumą.

(27)  Gyvūnų audiniai ir organai naudojami in vitro metodams kurti. Laikantis gyvūnų naudojimo procedūrų mažinimo principo, pageidautina, kad valstybės narės parengtų nugaišintų gyvūnų organų ir audinių dalijimosi programas.

(28)  Procedūrose naudojamų gyvūnų gerovė labai priklauso nuo procedūras kontroliuojančių asmenų, procedūras atliekančių asmenų ar asmenų, kontroliuojančių kasdien gyvūnais besirūpinančius darbuotojus, gebėjimų kokybės ir profesinės kompetencijos. Siekiant užtikrinti, kad su gyvūnais ir su procedūromis, kuriose naudojami gyvūnai, susiję asmenys būtų tinkamos kompetencijos, tokia veikla turėtų būti vykdoma tik įstaigose ir tik kompetentingų valdžios institucijų leidimą turinčių asmenų. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama reikalavimui įgyti ir palaikyti deramo lygio kompetenciją, kuri prieš išduodant tokiems asmenims leidimą ar jį atnaujinant turėtų būti įrodyta. Visos valstybės narės turėtų bendrai pripažinti kompetentingos valdžios institucijos suteiktą leidimą ir sėkmingo mokymo kursų baigimo pažymėjimą.

(29)  Įstaigos turėtų turėti atitinkamų rūšių gyvūnų laikymo reikalavimus atitinkančių įrenginių ir įrangos, kuriuos naudojant procedūros būtų atliekamos veiksmingai ir tiesiogiai susiję bei šalia jų esantys gyvūnai patirtų kuo mažiau baimės. Veiklą turėtų vykdyti tik įstaigos, gavusios kompetentingų valdžios institucijų leidimą.

(30)  Siekiant užtikrinti nuolatinį gyvūnų gerovės poreikių stebėjimą, visose įstaigose turėtų būti nuolat užtikrinama tinkama veterinarinė priežiūra ir kiekvienoje įstaigoje paskirtas už gyvūnų priežiūrą ir gerovę atsakingas darbuotojas.

(31)  Laikant, veisiant ir naudojant gyvūnus jų gerovė turėtų būti svarbiausias prioritetas. Todėl kiekviena įstaiga turėtų įsteigti ▌nuolatinį etinio vertinimo organą, kurio pagrindinės užduotys būtų įstaigos lygmeniu svarstyti etinius klausimus, puoselėti pagarbų elgesį su gyvūnais ir rengti priemones, kurios padėtų praktiškai taikyti ir laiku įgyvendinti technikos ir mokslo naujoves, susijusias su gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principais, ir taip užtikrinti geresnę gyvūnų gyvenimo patirtį. Nuolatinio etinio vertinimo organo sprendimai turėtų būti tinkamai patvirtinti dokumentais ir turi būti sudarytos sąlygos su jais susipažinti atliekant patikras.

(32)  Siekiant suteikti kompetentingoms valdžios institucijoms galimybę stebėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, visos įstaigos, jei įmanoma, turėtų tiksliai registruoti gyvūnų skaičių, jų kilmę ir likimą.

(33)  Visiems itin išvystytus socialinius įgūdžius turintiems nežmoginiams primatams, taip pat šunims ir katėms turėtų būti sukurta asmeninė visą jų gyvenimą nuo pat gimimo apimanti byla, kad jiems būtų sudarytos jų asmeninius poreikius ir charakteristikas atitinkančios priežiūros ir laikymo sąlygos, taip pat užtikrintas tinkamas elgesys su jais ir gydymas.

(34)  Gyvūnų laikymas ir priežiūra turėtų būti pagrįsti konkrečiais kiekvienos rūšies poreikiais ir charakteristikomis.

(35)   2006 m. birželio 15 d. per ketvirtąją daugiašalę Europos konvencijos dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos šalių konsultaciją buvo priimtas persvarstytas A priedas, kuriame nustatytos eksperimentuose naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairės. Tos gairės buvo įtrauktos į 2007 m. birželio 18 d. Komisijos rekomendaciją 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairių(5).

(36)  Valstybės narės taiko skirtingus gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus, todėl skatinamas vidaus rinkos iškraipymas. Be to, kai kurie iš tų reikalavimų nebeatspindi naujausių žinių apie laikymo ir priežiūros sąlygų poveikį gyvūnų gerovei ir moksliniams procedūrų rezultatams. Todėl šioje direktyvoje būtina nustatyti būtiniausius laikymo ir priežiūros reikalavimus visada atsižvelgiant į naujomis mokslo žiniomis pagrįstus pasiekimus.

(37)  Kad patikrintų, kaip laikomasi šios direktyvos, valstybės narės turėtų kasmet atlikti bent vieną kiekvienos įstaigos patikrą. Siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir skatinti skaidrumą, bent viena patikra ║ turi būti atlikta iš anksto apie ją nepranešus. Siekiant skatinti dalijimąsi gerąja patirtimi ir specialiosiomis žiniomis, turėtų būti nustatytos valstybių narių atliekamų bendrų patikrų programos.

(38)  Kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti šią direktyvą, Komisija, remdamasi nacionalinių patikrų ataskaitų rezultatais, prireikus turėtų atlikti nacionalinių patikrų sistemų kontrolę. Valstybės narės turėtų pašalinti visus per tokią kontrolę nustatytus trūkumus.

(39)  Išsamus etinis projektų, kuriuose naudojami gyvūnai, vertinimas yra vienas svarbiausių leidimo projektui išdavimo aspektų, ir toks vertinimas turėtų užtikrinti, kad, įgyvendinant tuos projektus, būtų laikomasi gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principų.

(40)  Moraliniais ir moksliniais sumetimais būtina užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnų naudojimo atvejis būtų kruopščiai įvertintas pagal ▌tokio panaudojimo ▌mokslinio pagrįstumo, naudingumo ir svarbos kriterijus. Galima žala gyvūnams turėtų būti proporcinga numatomai projekto naudai. Todėl išduodant leidimus vykdyti projektus, kuriuose naudojami gyvi gyvūnai, turėtų būti atliekamas nuo asmenų, atsakingų už šį tyrimą, nepriklausomas etinis vertinimas. Veiksmingas etinis vertinimas taip pat turėtų sudaryti sąlygas tinkamai įvertinti naujų mokslinių eksperimentinių metodų naudojimą.

(41)  Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į projekto pobūdį, naudojamas gyvūnų rūšis ir tikimybę pasiekti norimus projekto rezultatus, galėtų būti būtina atlikti vertinimą atgaline data. Kadangi projektai gali būti labai įvairaus sudėtingumo, trukmės, ir turėti skirtingus rezultatų gavimo terminus, todėl, priimant sprendimą dėl vertinimo atgaline data reikalingumo, į tuos aspektus būtina tinkamai atsižvelgti.

(42)  Siekiant informuoti visuomenę, būtina objektyvią informaciją apie projektus, kuriuose naudojami gyvi gyvūnai. Tokios informacijos pateikimo forma turi būti pasirinkta taip, kad nebūtų pažeistos nuosavybės teisės ir kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija. Todėl naudojimo įstaigos atsakingoms valdžios institucijoms turėtų teikti kokybinius ir (arba) kiekybinius duomenis apie gyvų gyvūnų naudojimą ir viešai juos skelbti.

(43)  Siekiant valdyti žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai keliamą pavojų, Bendrijos teisės aktais nustatyta, kad medžiagos ir produktai gali būti parduodami tik pateikus atitinkamus jų saugos ir veiksmingumo duomenis. Kai kurie iš tų reikalavimų gali būti įvykdyti tik naudojant bandymus su gyvūnais (toliau – reglamentuojami bandymai). Būtina nustatyti tam tikras priemones, kurios padėtų padidinti alternatyvių metodų naudojimą ir išvengti nereikalingo reglamentuojamų bandymų kartojimo. Tam valstybės narės turėtų pripažinti bandymo duomenų, gautų taikant Bendrijos teisės aktais nustatytus bandymo metodus, galiojimą.

(44)  Siekiant sumažinti nereikalingą administracinio darbo krūvį ir padidinti Bendrijos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą, turėtų būti sudarytos sąlygos leisti atlikti kelias reglamentuojamų bandymų procedūras išduodant vieną grupinį leidimą, nors ir neatleidžiant šių procedūrų nuo etinio vertinimo.

(45)  Siekiant užtikrinti veiksmingą leidimo paraiškų nagrinėjimą ir padidinti Bendrijos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą, turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio kompetentingos valdžios institucijos turėtų įvertinti projektų pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl leidimo tiems projektams išdavimo. Kad nenukentėtų etinio vertinimo kokybė, sudėtingesnių projektų pasiūlymams išnagrinėti gali tekti skirti daugiau laiko, atsižvelgiant į specialiųjų sričių skaičių, naujoviškas charakteristikas ir sudėtingesnius siūlomo projekto metodus. Tačiau etinio vertinimo terminai turėtų būti pratęsiami tik išimtiniais atvejais.

(46)  Alternatyvių metodų prieinamumas labai priklauso nuo alternatyvių metodų kūrimo mokslinių tyrimų srityje padarytos pažangos. Bendrosiose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros Bendrijos programose numatytas didesnis finansavimas projektams, kurių tikslas – pakeisti, sumažinti gyvūnų naudojimą procedūrose ir pagerinti jo sąlygas. Todėl, siekiant padidinti Bendrijos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą, Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti alternatyvių metodų kūrimą ir patvirtinimą.

(47)  Prie Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) įsteigtas Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras, kuris koordinuoja alternatyvių metodų patvirtinimą Bendrijoje. Tačiau poreikis kurti naujus metodus ir siūlyti juos tvirtinti vis didėja. Siekiant valstybėse narėse numatyti reikiamas priemones, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti etaloninę laboratoriją alternatyviems metodams tvirtinti. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir panašią rezultatų kokybę, akredituotos etaloninės laboratorijos turėtų būti skiriamos laikantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo(6). Be to, Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro kompetencija turėtų būti išplėsta priskiriant jai bandymų su gyvūnais alternatyvų kūrimo ir taikymo koordinavimą ir skatinimą.

(48)  Nacionaliniu lygmeniu reikia užtikrinti nuoseklų požiūrį į etinį vertinimą ir etinio vertinimo strategijas. Valstybės narės turėtų sudaryti nacionalinius gyvūnų gerovės ir etikos komitetus, kurie konsultuotų kompetentingas valdžios institucijas ir nuolatinius įstaigų etinio vertinimo organus, taip skatindami taikyti gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principus. Todėl nacionalinių gyvūnų gerovės ir etikos komitetų tinklas turėtų dalyvauti keičiantis gerąja patirtimi Bendrijos lygiu.

(49)  Biomedicininių mokslinių tyrimų srityje gali būti daroma sparti technikos ir mokslo pažanga, taip pat gali sparčiai daugėti žinių apie įtaką gyvūnų gerovei darančius veiksnius. Todėl būtina numatyti galimybę persvarstyti šią direktyvą. Atliekant tokį persvarstymą, kuris pagrįstas tarpusavio vertinimo mokslinių tyrimų rezultatais, turėtų būti apsvarstytos galimybės, atsižvelgiant į mokslo pažangą, pakeisti gyvūnų (visų pirma nežmoginių primatų) naudojimą kitais metodais, kai tai įmanoma.

(50)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7).

(51)  Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti procedūrų klasifikavimo kriterijus ir suderinti II–IX priedus su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi tokios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, papildant jas naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(52)  Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų, taikytinų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą, taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

(53)  Todėl Direktyva 86/609/EEB turėtų būti panaikinta.

(54)  Nauda gyvūnų gerovei, susijusi su projektų leidimo tvarkos taikymu atgaline data, ir susijusios administracinės išlaidos gali būti pateisinamos tik einamiesiems ilgalaikiams projektams. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kurios būtų taikomos einamiesiems trumpalaikiams ir vidutinės trukmės projektams, kad nereikėtų išduoti leidimo atgaline data, kuris duoda tik labai nedidelę naudą.

(55)  Kadangi šia direktyva numatomos priemonės tikslų, t. y. suderinti gyvūnų naudojimą mokslo tikslais reglamentuojančius teisės aktus, valstybės narės pačios negali deramai pasiekti, ir dėl priemonės masto bei poveikio jų geriau siekti Bendrijos mastu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje numatytos tik minėtiems tikslams įgyvendinti reikalingos priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos gyvūnų, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti mokslo tikslais, apsaugos priemonės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma gyvūnų apgyvendinimui ir būtinai priežiūrai, kai jie naudojami arba juos ketinama naudoti procedūrose, arba jie specialiai veisiami tam, kad jų organai ar audiniai galėtų būti naudojami mokslo tikslais, ir apima visus gyvūnų naudojimo būdus procedūrose, kurios gali sukelti jiems skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą.

Jei patiriamas bet koks skausmas, kančia, baimė ar ilgalaikis sužalojimas ir jis pašalinamas sėkmingai naudojant anesteziją, analgeziją ar kitus metodus, gyvūno naudojimas procedūrose vis vien patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

2.  Ši direktyva taikoma šiems gyvūnams:

3.  Procedūrose naudojamiems gyvūnams, kurių vystymosi etapas yra ankstesnis nei minėtasis 2 dalies a punkte, ši direktyva taikoma tuo atveju, jei gyvūnas bus paliktas gyvas pasibaigus tam vystymosi etapui ir, pasiekęs tą vystymosi etapą, jis tikriausiai patirs skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą.

4.  Be bendrų veisimo įstaigų patikrinimų, ši direktyva taip pat netaikoma:

5.  Ši direktyva taikoma nepažeidžiant 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo(8).

3 straipsnis

Apibrėžtys

4 straipsnis

Gyvūnų naudojimo pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas

1.  Jeigu egzistuoja bandymo metodas, moksliniai bandymai ar kita mokslinė veikla, kurių metu nėra naudojami gyvi gyvūnai ir kurie moksliniu požiūriu yra tinkami būdai ar bandymų strategijos, leidžiančios gauti siekiamą rezultatą, ir kuriais galima pakeisti procedūrą, valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojamas alternatyvus metodas, jeigu jis atitinkamoje valstybėje narėje nėra draudžiamas. Pagal šią direktyvą bandymų metodai, apimantys žmogaus embriono ir vaisiaus ląstelių panaudojimą, nėra laikomi alternatyviais, t. y. valstybės narės tokių bandymų metodų atžvilgiu gali priimti savo etika paremtus sprendimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad projektuose naudojamų gyvūnų skaičius būtų kuo labiau sumažintas, nekeliant pavojaus projekto tikslams.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų gerinamos veisimo, laikymo ir priežiūros sąlygos, o procedūrose naudojami metodai būtų tobulinami, siekiant išvengti, kad gyvūnai patirtų skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, arba siekiant šį skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą kuo labiau sumažinti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų finansuojami mokymai ir moksliniai tyrimai moksliškai tinkamų su gyvūno naudojimu nesusijusių metodų ar bandymų strategijų srityje bei šių metodų ar strategijų kūrimas ir įgyvendinimas.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija svarstydama, ar suteikti leidimą vykdyti projektus, siektų 1 dalyje numatyto tikslo.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamiems asmenims ir įstaigoms būtų teikiami mokymai moksliškai tinkamų su gyvūno naudojimu nesusijusių metodų ar bandymų strategijų taikymo srityje, ir skatina šiuos metodus arba bandymų strategijas.

5 straipsnis

Procedūrų tikslai

6 straipsnis

Gaišinimo metodai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai būtų nugaišinami leidimą turinčioje įstaigoje, kad tai atliktų leidimą turintis asmuo ir kad gyvūnas patirtų kuo mažiau skausmo, kančios bei baimės, o jei gaišinami VI priede išvardytų rūšių gyvūnai, turi būti užtikrintas tame priede nustatytų atitinkamų gaišinimo metodų arba kitų tokių metodų, kurie pagal mokslinius įrodymus yra bent jau tiek pat humaniški, taikymas. Jei yra galimybė nesunkiai naudoti humaniškesnį gaišinimo metodą, jį galima naudoti, net jei jis nėra įtrauktas į VI priedą.

Tačiau atliekant lauko tyrimą gyvūnas gali būti nugaišinamas kitoje vietoje nei leidimą turinčioje įstaigoje.

2.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies, jeigu pateikiami moksliniai įrodymai, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant gaišinimo metodą arba kad buvo atrasti kiti gyvūnų apsaugai tinkamesni metodai. Nepaisant jokių išimčių gyvūnai gaišinami sukeliant jiems mažiausiai skausmo, kančios ir baimės.

3.   1 dalis netaikoma, jeigu gyvūnas turi būti nugaišintas susidarius neatidėliotinoms aplinkybėms, siekiant apsaugoti jo gerovę.

Valstybės narės nustato pirmoje pastraipoje minimas neatidėliotinas aplinkybes.

7 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Ši direktyva neturi sudaryti kliūčių valstybėms narėms taikyti ar patvirtinti griežtesnes nacionalines priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų gerovę ir pagerinti jų apsaugą.

II SKYRIUS

TAM TIKRŲ GYVŪNŲ NAUDOJIMO PROCEDŪROSE NUOSTATOS

8 straipsnis

Nykstančios rūšys, išskyrus nežmoginius primatus

1.  Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97(9) A priede išvardytos nykstančios rūšys nenaudojamos procedūrose, išskyrus šias sąlygas atitinkančias procedūras:

2.  Šis straipsnis netaikomas jokioms nežmoginių primatų rūšims.

9 straipsnis

Nežmoginių primatų rūšys

1.  Nežmoginiai primatai, atsižvelgiant į itin aukštą jų neurofiziologinio jautrumo ir pažintinių gebėjimų išsivystymo lygį, nenaudojami procedūrose, išskyrus procedūras, atitinkančias šias sąlygas:

2.  Nepaisant 1 dalies, žmogbeždžionės nenaudojamos procedūrose, taikant 53 straipsnyje nurodytą apsaugos sąlygą.

3.   Pirmą kartą ...(10) ir vėliau kas dvejus metus Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, atlieka nežmoginių primatų naudojimo procedūrose peržiūrą ir paskelbia jos rezultatus. Atliekant peržiūrą tiriamas naujausių žinių technologijų, mokslo ir gyvūnų gerovės srityse poveikis ir nustatomi patvirtintų pakaitinių metodų taikymo tikslai.

10 straipsnis

Laisvėje sugauti gyvūnai

1.  Laisvėje sugauti gyvūnai procedūrose nenaudojami.

2.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies, jeigu pateikiami moksliniai įrodymai, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant gyvūną, kuris buvo užaugintas naudoti procedūrose.

11 straipsnis

Naudoti procedūrose auginami gyvūnai

1.  Po ...(11)* Komisija atlieka gyvūnų gerovės įvertinimą ir 2 bei 3 pastraipose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo galimumo analizę.

Valstybės narės užtikrina, kad II priede išvardytų rūšių gyvūnai galėtų būti naudojami procedūrose tik tuo atveju, jeigu buvo užauginti naudoti procedūrose.

Jei nustatyta, kad įgyvendinimas yra galimas, nuo III priede remiantis 1 pastraipoje nurodytu įvertinimu nustatytų datų valstybės narės užtikrina, kad tame priede išvardyti nežmoginiai primatai galėtų būti naudojami procedūrose tik tuo atveju, jeigu yra gaunami iš savarankiškų kolonijų.

2.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies 2 ir 3 pastraipos, jeigu pateikiamos veterinarinės priežastys, susijusios su gyvūnų gerove, ar moksliniai įrodymai.

12 straipsnis

Benamiai ir sulaukėję naminiai gyvūnai

Benamiai ir sulaukėję naminiai gyvūnai procedūrose nenaudojami.

13 straipsnis

Gyvūnų gaišenos, audinių ir organų naudojimas mokymo tikslams

Gyvūnų gaišenos, audiniai ir organai aukštojo mokslo ir mokymo tikslams gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie paimti iš paskersto gyvūno, laikantis ... Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2009 [dėl gyvūnų apsaugos juos žudant](12).

III SKYRIUS

PROCEDŪROS

14 straipsnis

Procedūros

1.  Valstybės narės užtikrina, kad procedūros visada būtų atliekamos įstaigose, kaip apibrėžta 3 straipsnyje.

Kompetentinga valdžios institucija gali leisti nesilaikyti pirmos pastraipos, jeigu pateikiama mokslinių įrodymų.

2.  Procedūros gali būti atliekamos tik vykdant projektą.

15 straipsnis

Atliekant procedūras taikomi metodai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad procedūra nebūtų atliekama, jeigu pagal Bendrijos teisės aktus yra pripažįstamas kitas moksliškai tinkamas su gyvūno naudojimu nesusijęs metodas ar bandymo strategija, leidžiantys gauti siekiamą rezultatą. Kai tokio metodo nėra, procedūra negali būti atliekama, jeigu norimam rezultatui pasiekti racionaliu ir praktiniu požiūriu yra prieinamas kitas moksliškai tinkamas metodas ar bandymo strategija, įskaitant kompiuterizuotus, in vitro ir kitus metodus, kuriems nereikia naudoti gyvūnų.

2.  Renkantis procedūras, pasirenkamos tos, kurioms atlikti reikia mažiausiai gyvūnų, naudojami gyvūnai su mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu, gyvūnai patiria mažiausiai skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo ir kurias atliekant yra didžiausia tikimybė gauti tinkamus rezultatus.

3.  Jei įmanoma, reikėtų vengti rinktis gyvūno nugaišimą kaip procedūros užbaigimo momentą, o verčiau rinktis ankstyvą ir gyvūno atžvilgiu humanišką procedūros užbaigimo momentą. Jeigu procedūrą galima užbaigti tik nugaišus gyvūnui, procedūra suplanuojama taip, kad dėl jos nugaištų kuo mažiau gyvūnų.

16 straipsnis

Anestezija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai įmanoma, visos procedūros būtų atliekamos taikant bendrąją arba vietinę anesteziją arba naudojant kitus metodus, kuriais galima sumažinti skausmą ar kančią.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, procedūros gali būti atliekamos be anestezijos šiomis sąlygomis:

3.  Jeigu procedūra atliekama netaikant anestezijos, naudojami analgetikai ar kiti tinkami metodai, kai tik tai būtų naudinga gyvūnams, kad jie patirtų kuo mažiau neišvengiamo skausmo, kančios ir baimės.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnams nebūtų skiriami jokie vaistai, dėl kurių jie negalėtų rodyti skausmo arba galėtų jį rodyti ribotai, kai jiems neatlikta tinkama anestezija ar analgezija.

Tokiais atvejais turi būti pateikti moksliniai įrodymai, prie kurių pridedama išsami informacija apie anesteziją ar analgeziją.

5.  Gyvūnui, galinčiam patirti ▌skausmą pasibaigus anestezijos poveikiui, prevenciškai ir po operacijos skiriama analgezija ar taikomos kitos tinkamos nuskausminamosios priemonės, jei tai dera su procedūros tikslu. Jeigu neįmanoma skirti analgezijos, gyvūnas nedelsiant nugaišinamas.

17 straipsnis

Procedūrų sunkumo klasifikavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad remiantis IX priedu visos procedūros būtų suskirstytos į kategorijas "lengva", "vidutinio sunkumo" ar "sunki" ▌.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad "sunkiųjų" kategorijai priskirtos procedūros būtų moksliškai pagrįstos ir prižiūrimos etikos aspektu, jeigu manoma, kad skausmas, kančia ar baimė gali būti ne trumpalaikiai. Tokios procedūros turi būti vykdomos išimtiniais atvejais ir kompetentinga valdžios institucija atlieka išsamią jų žalos ir naudos analizę ir jas peržiūri.

3.  Naudojant bendrąją anesteziją atliekamos procedūros, kurių pabaigoje galimybės atgauti sąmonę neturintis gyvūnas nugaišinamas, priskiriamos kategorijai "be galimybės atgaivinti".

4.  Komisija per ...(13) parengia procedūrų klasifikavimo kriterijus, kaip nurodyta IX priede, remdamasi tarptautine klasifikacija ir vadovaudamasi Europos Sąjungoje įgyta pažangiausia patirtimi. Tokie kriterijai apima aukščiausią sunkumo ribą, kurią peržengus procedūros naudojant gyvūnus bus draudžiamos.

Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos pagal 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu iki ...(14)*.

18 straipsnis

Pakartotinis naudojimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai procedūroje gali būti naudojamas kitas gyvūnas, kuriam anksčiau neatlikta jokių parengiamųjų ar kitų procedūrų, gyvūnas, kuriam jau buvo atlikta procedūra, galėtų būti pakartotinai panaudotas vėlesnėse nesusijusiose naujose procedūrose, tik jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies reikalavimų, kompetentinga valdžios institucija, remdamasi moksliniais įrodymais, gali leisti pakartotinai naudoti gyvūną, kai ankstesnė gyvūnui atlikta procedūra priskiriama kategorijai "vidutinio sunkumo" ir jeigu kita procedūra priskiriama kategorijai "vidutinio sunkumo" arba "be galimybės atgaivinti".

19 straipsnis

Procedūros pabaiga

1.  Procedūra laikoma baigta, kai nebeatliekami jokie tolesni tai procedūrai reikalingi stebėjimai arba, naujų genetiškai modifikuotų gyvūnų linijų atveju, kai galima moksliškai įrodyti neigiamo poveikio gyvūnams nebuvimą.

2.  Baigiantis procedūrai, veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo priima sprendimą, ar gyvūnas turi būti paliktas gyvas, ar nugaišintas.

3.  Procedūros pabaigoje gyvūnas nugaišinamas, jeigu yra tikimybė, kad jis patirs nuolatinį skausmą ar baimę.

4.  Jeigu gyvūnas paliekamas gyvas, atsižvelgiant į sveikatos būklę jam skiriama reikalinga priežiūra, sudaromos reikiamos laikymo sąlygos, ir jį stebi veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo.

20 straipsnis

Dalijimasis organais ir audiniais

Valstybės narės ragina parengti nugaišintų gyvūnų organų ir audinių dalijimosi programas.

21 straipsnis

Gyvūnų paleidimas į laisvę ir atidavimas privačiam laikytojui

IV SKYRIUS

LEIDIMAS

1 skirsnis

Leidimų išdavimas asmenims

22 straipsnis

Leidimų išdavimas asmenims

1.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys gautų kompetentingos valdžios institucijos arba įgaliotos institucijos leidimą prieš atlikdami kurią nors iš šių funkcijų:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad leidimui gauti 1 dalyje minimi asmenys turėtų tinkamą veterinarinį ar mokslinį išsilavinimą, būtų baigę tinkamą mokymą bei įrodytų turintys būtiną kompetenciją.

1 dalies b punkte nurodytas funkcijas atliekantys asmenys turi būti baigę mokslo disciplinos, susijusios su atliekamu darbu, kursą ir turi sugebėti prižiūrėti atitinkamas gyvūnų rūšis bei rūpintis jomis.

3.  Visi leidimai asmenims išduodami ribotam, ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Valstybės narės užtikrina, kad asmenims išduoti leidimai būtų atnaujinami tik pateikus būtinos kompetencijos įrodymų. Valstybės narės užtikrina abipusį švietimo ir parengimo pripažinimą ir leidimą atlikti paskirtąsias procedūras.

4.  Valstybės narės, atsižvelgdamos VII priede išvardytus aspektus, skelbia būtiniausius švietimo bei mokymo reikalavimus ir būtinos kompetencijos įgijimo, palaikymo ir įrodymo reikalavimus.

2 skirsnis

Reikalavimai įstaigoms

23 straipsnis

Leidimų įstaigoms išdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija išduotų leidimus visoms veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigoms ir užregistruotų jas.

Leidimas įstaigai išduodamas tik tuo atveju, jeigu kompetentinga valdžios institucija ją patikrino ir nustatė, kad įstaiga atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.  Leidime nurodoma įstaigos rūšis ir asmuo, atsakingas už įstaigą ir šios direktyvos nuostatų laikymąsi.

24 straipsnis

Leidimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.  Jeigu įstaiga nebesilaiko šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, kompetentinga valdžios institucija turi teisę sustabdyti jai išduoto leidimo galiojimą arba jį panaikinti ar imtis tinkamų atsakomųjų veiksmų arba reikalauti, kad būtų imtasi tokių veiksmų. Yra atitinkamų procedūrų, pagal kurias licenciją turintys subjektai gali apskųsti visus tokius sprendimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, sustabdžius leidimo galiojimą ar jį panaikinus, nenukentėtų įstaigoje laikomų gyvūnų gerovė.

25 straipsnis

Reikalavimai įrenginiams ir įrangai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visos veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos turėtų įrenginius ir įrangą, tinkamus laikomoms gyvūnų rūšims, o jeigu atliekamos procedūros – tinkamus ir procedūroms atlikti.

2.   1 dalyje nurodytų įrenginių ir įrangos projektavimas, konstrukcija ir veikimo būdai yra tokie, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis procedūrų atlikimas ▌naudojant kuo mažiau gyvūnų ir kad jiems būtų sukeliama kuo mažiau skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikių sužalojimų.

26 straipsnis

Reikalavimai įstaigų darbuotojams

Nepažeidžiant 1 punkto visuotinumo, kiekviena veisimo, tiekimo ar naudojimo įstaiga užtikrina, kad joje visada būtų bent vienas parengtas asmuo, kurio užduotis būtų rūpintis gyvūnų gerove.

27 straipsnis

Nuolatinis etinio vertinimo organas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaiga įsteigtų nuolatinį etinio vertinimo organą.

2.  Į nuolatinį etinio vertinimo organą skiriamas bent jau paskirtasis veterinarijos gydytojas, asmuo (asmenys), atsakingas (-i) už gyvūnų gerovę ir priežiūrą įstaigoje, o naudojimo įstaigos atveju – ir mokslo personalo narys, taip pat asmuo, kuris būtų gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principų taikymo srities ekspertas.

28 straipsnis

Nuolatinio etinio vertinimo organo užduotys

1.  Atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus, ypač į 4 straipsnį, nuolatinis etinio vertinimo organas atlieka šias užduotis:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įrašai apie visas rekomendacijas, kurias nuolatinis etinio vertinimo organas suteikė įstaigai, ir apie visus atsižvelgiant į tas rekomendacijas priimtus sprendimus būtų saugojami.

▌Kompetentingai valdžios institucijai, jai paprašius, leidžiama susipažinti su įrašais. Valstybės narės ypač atkreipia dėmesį į įrašų, susijusių su sunkiųjų kategorijai priskiriamais ar nežmoginių primatų atžvilgiu vykdomais projektais, rinkimą, jų sugretinimą ir paskelbimą siekiant teikti informaciją, kuria remiantis galima pagerinti gyvūnų gerovę ir užtikrinti tolesnį gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principų įgyvendinimą..

29 straipsnis

Nežmoginių primatų veisimo strategija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad ES nežmoginių primatų veisimo ir tiekimo įstaigos taikytų strategiją, pagal kurią būtų didinama gyvūnų, kurie yra nelaisvėje užaugintų nežmoginių primatų palikuonys, dalis. Kai leidžiama naudoti nežmoginius primatus, Komisija ir valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tinkamoms transportavimo sąlygoms užtikrinti.

2.  Nežmoginius primatus perkančios ES įstaigos paprašytos pateikia kompetentingai institucijai įrodymų, kad įstaigoje, iš kurios įsigyti gyvūnai, taikoma veisimo strategija.

30 straipsnis

Gyvūnų atidavimo privačiam laikytojui programa

Jeigu valstybės narės leidžia atiduoti gyvūnus privačiam laikytojui, kaip nurodyta 21 straipsnyje, veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos, kuriose laikomus gyvūnus ketinama atiduoti privačiam laikytojui, turi taikyti gyvūnų atidavimo privačiam laikytojui programą, užtikrinančią atiduotų privačiam laikytojui gyvūnų socializaciją.

31 straipsnis

Gyvūnų registrai

1.  Valstybės narės, jeigu įmanoma, užtikrina, kad visos veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos registruotų:

2.   1 dalyje nurodyti įrašai saugomi bent trejus metus ir, kompetentingai valdžios institucijai paprašius, jai pateikiami.

32 straipsnis

Informacija apie šunis, kates ir nežmoginius primatus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visos veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos apie kiekvieną šunį, katę ir nežmoginį primatą saugotų šią informaciją:

2.  Kiekvienam šuniui, katei ir nežmoginiam primatui sukuriama individuali byla, kuri pildoma visą gyvūno gyvenimą. Valstybės narės užtikrina tinkamą ir nuoseklų šios direktyvos įgyvendinimą.

Byla sukuriama gyvūnui gimus, joje pateikiama bet kuri svarbi informacija apie atskiro gyvūno reprodukciją, medicininė ir socialinė informacija.

3.   1 dalyje nurodyta informacija saugoma bent trejus metus gyvūnui nugaišus ir, kompetentingai institucijai paprašius, jai pateikiama.

33 straipsnis

Ženklinimas

1.  Prieš nujunkymą kiekvienas šuo, katė ir nežmoginis primatas visose veisimo, tiekimo ar naudojimo įstaigose kuo neskausmingiau paženklinamas individualiu identifikavimo ženklu, išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus.

2.  Kai šuo, katė ar nežmoginis primatas prieš nujunkymą perduodamas iš vienos įstaigos į kitą ir jo paženklinti iš anksto praktiškai negalima, tol, kol gyvūną bus galima paženklinti, gaunančioji įstaiga turi tvarkyti išsamų dokumentų registrą, kuriame pirmiausia nurodoma gyvūno motina.

3.  Kai nepaženklintas šuo, katė ar nežmoginis primatas patenka į įstaigą pirmą kartą, jie kuo skubiau ženklinami.

4.  Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga nurodo priežastis, kodėl gyvūnas nebuvo paženklintas.

34 straipsnis

Priežiūra ir laikymas

1.  Dėl gyvūnų priežiūros ir laikymo valstybės narės užtikrina, kad:

2.  Įgyvendindamos 1 dalies a ir b punktus, valstybės narės nuo IV priede nustatytų datų taiko tame priede nustatytus priežiūros ir laikymo standartus.

3.  Valstybės narės dėl moksliškai pagrįstų, veterinarinių priežasčių arba dėl gyvūnų gerovės priežasčių gali leisti netaikyti 2 dalies.

4.   Procedūrose, kurių tikslas aprašytas 5 straipsnio 2 punkto c papunktyje, žemės ūkio požiūriu svarbioms rūšims, išvardytoms V priede, priklausantys gyvūnai gali būti laikomi normaliomis veisimo sąlygomis, atsižvelgiant į dabartinę valstybių narių žemės ūkio praktiką ir kaip apibrėžta taikomose taisyklėse.

3 skirsnis

Patikros

35 straipsnis

Nacionalinės patikros

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinama visų veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigų atitiktis šiai direktyvai.

2.  Kompetentinga valdžios institucija atlieka nacionalines patikras vidutiniškai kartą per metus ir nustato patikrų dažnumą atsižvelgdama į kiekvienos įstaigos rizikos veiksnių analizę.

Bent viena patikra atliekama iš anksto apie ją nepranešus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad patikrų dažnumas ir mastas būtų pakankami atsižvelgiant į laikomų gyvūnų skaičių ir rūšis, įstaigos atitiktį šios direktyvos reikalavimams ir, naudojimo įstaigų atveju, į tose įstaigose atliekamų projektų skaičių ir rūšis. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad atliekant patikras nekiltų grėsmė mokslinei projektų kokybei ir gyvūnų gerovei ir kad jos būtų vykdomos tokiomis sąlygomis, kurios atitinka kitas galiojančias taisykles.

4.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų patikrų įrašus, įskaitant įrašus, kuriuose išsamiai aprašomas bet koks šios direktyvos reikalavimų neatitikimo atvejis, saugo bent penkerius metus.

5.  Valstybės narės užtikrina tinkamą infrastruktūrą ir pakankamą kvalifikuotų inspektorių skaičių patikroms atlikti.

6.  Valstybės narės parengia programas, pagal kurias atlieka bendras patikras.

36 straipsnis

Nacionalinių patikrų kontrolė

1.  Komisija valstybėse narėse vykdo infrastruktūros ir nacionalinių patikrų atlikimo, o taip pat tinkamo sunkumo apibrėžčių taikymo kontrolę. Šiuo tikslu Komisija sukuria sistemą, skirtą patikroms ir šios direktyvos vykdymo užtikrinimui kiekvienoje valstybėje narėje stebėti (vidutiniškai kartą per trejus metus), siekiant užtikrinti suderintą gyvūnų, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti vykdant mokslines procedūras, naudojimo ir priežiūros tvarką.

2.  Valstybė narė, kurios teritorijoje vykdoma kontrolė, Komisijos ekspertams teikia visą būtiną pagalbą, reikalingą jų pareigoms atlikti. Komisija praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai apie kontrolės rezultatus.

3.  Atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija imasi priemonių, kad būtų atsižvelgta į kontrolės rezultatus.

4 skirsnis

Reikalavimai projektams

37 straipsnis

Leidimų projektams išdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kategorijoms "vidutinio sunkumo" ar "sunki" priskiriami projektai ar bet kurie projektai, kurių metu naudojami nežmoginiai primatai, nebūtų atliekami, jei iš anksto negautas kompetentingos valdžios institucijos leidimas. Apie visus kitus projektus iš anksto pranešama kompetentingai valdžios institucijai po to, kai nuolatinis etinės peržiūros organas atlieka etinę peržiūrą.

2.  Leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jei kompetentingos valdžios institucijos atliktas nepriklausomas etinis ir mokslinis vertinimas yra palankus.

38 straipsnis

Paraiška projekto leidimui gauti

1.  Kai reikia, naudojimo įstaiga ar už projektą moksliniu požiūriu atsakingas asmuo, norėdami gauti leidimą projektui, teikia paraišką, kurioje pateikiama:

2.  Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies b punkto reikalavimo ir gali leisti naudojimo įstaigai pateikti glaustesnį projekto pasiūlymą, kuriame pateikiamas tik etinis vertinimas ir 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, jeigu pagal projektą atliekamos procedūros, priskiriamos kategorijai "lengva", ir jose nenaudojami nežmoginiai primatai.

39 straipsnis

Etinis vertinimas

1.  Atliekant etinį vertinimą, tikrinama, ar projektas atitinka šiuos kriterijus:

2.  Etinis vertinimas visų pirma apima:

3.  Etinį vertinimą atliekanti kompetentinga valdžios institucija remiasi specialistų žiniomis visų pirma šiose srityse:

4.  Etinis vertinimas atliekamas skaidriai, atsižvelgiant į nepriklausomą ekspertizę ir užtikrinant intelektinės nuosavybės bei konfidencialios informacijos apsaugą, taip pat turto ir asmenų saugumą.

40 straipsnis

Vertinimas atgaline data

1.  Kompetentinga valdžios institucija, atliekanti etinį vertinimą 39 straipsnio 2 dalies d punkte minimos žalos ir naudos analizės pagrindu, nustato, ar, užbaigus projektą, reikėtų jį įvertinti atgaline data.

Jeigu manoma, kad vertinimas atgaline data būtų tinkamas, atliekant etinį vertinimą nustatomas terminas, iki kurio turi būti atliktas atitinkamo projekto įvertinimas atgaline data.

2.  Atliekant vertinimą atgaline data nustatoma:

3.  Visi projektai, kuriuose naudojami nežmoginiai primatai, vertinami atgaline data.

4.  ▌Vertinimo atgaline data reikalavimas netaikomas visiems projektams, pagal kuriuos vykdomos tik kategorijai "vidutinio sunkumo" priskiriamos procedūros.

41 straipsnis

Etinio vertinimo įrašai

1.  Įstaiga saugo etinio vertinimo dokumentus bent trejus metus pasibaigus projektui išduoto leidimo galiojimo terminui ir paprašyta pateikia juos kompetentingai valdžios institucijai.

2.  Tačiau projektų, kurie turi būti įvertinti atgaline data, etinio vertinimo dokumentai saugomi, kol bus užbaigtas vertinimas atgaline data.

42 straipsnis

Netechninio pobūdžio projekto santraukos

1.  Atsižvelgiant į saugomą konfidencialią informaciją, duomenis apie įstaigą ir darbuotojus, netechninio pobūdžio projekto santraukoje pateikiama:

2.  Remdamasi etinio vertinimo rezultatais, naudojimo įstaiga netechninio pobūdžio projekto santraukoje nurodo, ar projektas turi būti įvertintas atgaline data ir iki kokio termino.

3.  Naudojimo įstaiga atnaujina netechninio pobūdžio projekto santrauką, naudodama vertinimo atgaline data rezultatus.

4.  Valstybės narės viešai skelbia projektų, kuriems buvo išduotas leidimas, netechninio pobūdžio santraukų anoniminius variantus ir visas atnaujintas jų versijas.

5.   Saugodamos konfidencialią ir asmeninio pobūdžio informaciją, valstybės narės viešai skelbia neasmeninio pobūdžio informaciją apie šios direktyvos, nacionalinių įstatymų ir leidimų pažeidimus.

43 straipsnis

Leidimo projektui suteikimas

1.  Leidimai projektui įgyvendinti išduodami tik procedūroms, jei buvo atliktas jų etinis vertinimas, ir toms procedūroms skirtoms sunkumo klasifikacijoms.

2.  Leidime įgyvendinti projektą nurodomi:

3.  Leidimai įgyvendinti projektą išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

4.  Valstybės narės gali leisti išduoti leidimą keliems projektams, jeigu tie projektai būtini pagal teisės aktus arba jei taikomos standartizuotos procedūros, kurių etinis vertinimas jau buvo teigiamas.

5.  Naudojimo įstaigos saugo įrašus apie visus leidimus projektui įgyvendinti bent trejus metus nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ir paprašytos pateikia tuos įrašus valdžios institucijai.

44 straipsnis

Leidimo projektui pakeitimas, atnaujinimas ir panaikinimas

1.  Naudojimo įstaigai ar už projektą atsakingam asmeniui paprašius, kompetentinga valdžios institucija gali iš dalies pakeisti arba atnaujinti leidimą projektui įgyvendinti.

2.  Leidimas projektui įgyvendinti iš dalies keičiamas arba atnaujinamas, jeigu atliekamas papildomas etinis vertinimas ▌.

3.   "Vidutinio sunkumo" arba "lengvos" kategorijos procedūrų pakeitimus, kuriais nepadidinamas procedūros sunkumas, gali atlikti nuolatinis etinės peržiūros organas, tačiau apie juos turi būti pranešta kompetentingai valdžios institucijai per vieną savaitę nuo pakeitimų atlikimo.

4.  Kompetentinga valdžios institucija gali panaikinti leidimą projektui įgyvendinti, jeigu projektas neatliekamas pagal išduotą leidimą ir gali pakenkti gyvūnų gerovės standartams.

5.  Leidimo projektui įgyvendinti panaikinamas neturi pakenkti gyvūnų, kurie naudoti arba kuriuos ketinta naudoti projekte, gerovei.

6.  Valstybės narės nustato ir paskelbia išsamias leidimų projektui įgyvendinti pakeitimo ir atnaujinimo sąlygas.

45 straipsnis

Sprendimai išduoti leidimą

║ Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas išduoti leidimą būtų priimamas ir naudojimo įstaigai apie tai pranešama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo. Jeigu valstybė narė per tą laikotarpį sprendimo nepriima, laikoma, kad leidimas išduotas, jeigu pagal atitinkamą projektą atliekamos tik kategorijai "lengva" priskiriamos procedūros ir jose nenaudojami nežmoginiai primatai. Visais kitais atvejais tokia prielaida netaikoma.

▌

V SKYRIUS

KARTOJIMO VENGIMAS IR ALTERNATYVŪS METODAI

46 straipsnis

Nereikalingas procedūrų kartojimas

1.  Kiekviena valstybė narė pripažįsta iš kitos valstybės narės gautus duomenis, kurie buvo gauti per pripažintas ar pagal Bendrijos teisės aktus atliktas procedūras ▌.

║

2.   Pasirūpindamos konfidencialios informacijos apsauga valstybės narės užtikrina, kad būtų dalijamasi duomenimis, gautais per procedūras, įskaitant ir tas, kurios buvo vykdomos Europos Sąjungoje prieš šios direktyvos įsigaliojimą. Asmuo, norintis pasinaudoti kito asmens turimais duomenimis, jei reikia, padengia vidines šių duomenų gavimo sąnaudas.

3.   Prieš prašydamas leidimo projektui, asmuo, ketinantis atlikti procedūrą, turi imtis visų tinkamų žingsnių, kad išsiaiškintų, ar jau esama su siūlomu projektu susijusių duomenų, ir, jei jų yra, įvertintų tuos duomenis bei atlygintų su jais susijusias sąnaudas, o valstybės narės taip pat prieš suteikdamos leidimą patikrina, ar tokių duomenų esama.

4.   Valstybės narės nesuteikia leidimo procedūrai, jei asmuo nėra ėmęsis tinkamų žingsnių siekdamas laikytis 3 dalies.

5.   Kai susiję duomenys pagrįstai prieinami, valstybės narės suteikia leidimą tik tokiam projektui, kuris būtinas siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą.

47 straipsnis

Alternatyvūs metodai

Komisija ir valstybės narės finansiškai ir kitaip dalyvauja kuriant ir prireikus moksliškai tvirtinant alternatyvius metodus, kurių tikslas – gauti panašų kiekį informacijos kaip per procedūras su gyvūnais, bet kuriems nereikia naudoti gyvūnų arba jų reikia mažiau, arba kurių procedūros yra mažiau skausmingos, ir imasi kitų, jų nuomone, reikalingų priemonių moksliniams tyrimams šioje srityje skatinti. Tikslinga įsteigti didelės apimties veterinarijos biologinius bankus, kad naudojant klinikinių procedūrų metu gautus perteklinius audinius būtų padedama įgyvendinti gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principus.

48 straipsnis

Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras

49 straipsnis

Alternatyvius metodus tvirtinančios nacionalinės etaloninės laboratorijos

1.  Kiekviena valstybė narė iki ...(15) paskiria centrą, atsakingą už pagalbą kuriant, tvirtinant ir skatinant alternatyvius metodus, kurie pakeistų reguliavimo tikslais atliekamus bandymus su gyvūnais, ir priemones, skirtas kurti ir skatinti alternatyvius metodus, kurie pakeistų kitais tikslais, pvz., fundamentaliųjų ir taikomųjų biomedicininių ir veterinarinių tyrimų tikslais, atliekamas procedūras, kurias atliekant naudojami gyvūnai.

2.  Valstybės narės nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis gali paskirti tik laboratorijas, akredituotas pagal Direktyvą 2004/10/EB.

3.  Nacionalinės etaloninės laboratorijos atitinka šiuos reikalavimus:

4.  Nacionalinės etaloninės laboratorijos atlieka šias funkcijas:

5.  Valstybiniai centrai dirba su visomis suinteresuotosiomis šalimis remiant tikslą panaikinti visus bandymus su gyvūnais.

6.  Nacionalinės etaloninės laboratorijos praneša apie kiekvieną interesų konfliktą, susijusį su atliekama užduotimi.

7.  Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai savo etaloninės laboratorijos pavadinimą ir adresą. Komisija viešai skelbia nacionalinių etaloninių laboratorijų sąrašą.

8.  Pasikonsultavusi su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis, Komisija nustato tvirtinimo tyrimų prioritetus ir paskirsto šioms laboratorijoms užduotis tokiems tyrimams atlikti.

50 straipsnis

Nacionalinis gyvūnų gerovės ir etikos komitetas

1.  Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinį gyvūnų gerovės ir etikos komitetą, kuris konsultuoja kompetentingas valdžios institucijas ir nuolatinius etinio vertinimo organus su gyvūnų įsigijimu, veisimu, laikymu, priežiūra ir naudojimu procedūrose susijusiais klausimais ir užtikrina dalijimąsi gerąja patirtimi.

2.  Nacionaliniai gyvūnų gerovės ir etikos komitetai keičiasi informacija apie nuolatinių etinio vertinimo organų veikimą bei etinį vertinimą ir dalijasi Bendrijoje gerąja patirtimi.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Priedų derinimas su technikos pažanga

Komisija gali derinti II–IX priedus su technikos ir mokslo pažanga.

Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos pagal 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

52 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės iki ...(16), o vėliau kartą į penkerius metus Komisijai siunčia informaciją apie šios direktyvos ir visų pirma apie jos 11 straipsnio 1 dalies, 27, 29, 35, 39, 40, 42 ir 46 straipsnių įgyvendinimą.

2.  Valstybės narės renka ir kasmet viešai skelbia statistinę informaciją apie gyvūnų naudojimą procedūrose, įskaitant informaciją apie faktinį procedūrų sunkumą ir apie procedūrose naudotų nežmoginių primatų kilmę bei rūšį.

Valstybės narės viešai skelbia ir pateikia tą statistinę informaciją Komisijai iki ...(17)* ir vėliau kas ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį.

3.  Komisija iki ...(18)** nustato bendrą 2 dalyje nurodytos informacijos teikimo formą pagal 54 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

53 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.  Jeigu yra pagrįstų priežasčių valstybei narei manyti, kad būtina imtis veiksmų rūšiai išsaugoti arba veiksmų, susijusių su netikėtu pavojų žmonių gyvybei keliančios ar sekinančios klinikinės būklės protrūkiu, valstybė narė gali leisti naudoti žmogbeždžiones procedūrose, kuriomis siekiama vieno iš 5 straipsnio 2 dalies a punkte, ║ 3 arba 6 dalyse nurodytų tikslų, jeigu tos procedūros tikslo negalima pasiekti naudojant kitos rūšies nei žmogbeždžionės gyvūnus arba taikant alternatyvius metodus. Tačiau nuoroda į 5 straipsnio 2 dalies a punktą nelaikoma nuoroda į gyvūnus arba augalus.

2.  Valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir nurodo sprendimo priežastis bei pateikia 1 dalyje aprašytos padėties įrodymus, kuriais grindžiama laikinoji priemonė.

3.  Komisija 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra per 60 dienų nuo dienos, kurią gavo valstybės narės informaciją, priima sprendimą. Šiuo sprendimu:

54 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Komitetas.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

4.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

55 straipsnis

Komisijos ataskaita

1.  Iki ...(19), o vėliau – kartą į penkerius metus Komisija, remdamasi informacija, gauta iš valstybių narių pagal 52 straipsnio 1 dalį, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

2.  Iki ...*, o vėliau kartą į trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių pagal 52 straipsnio 2 dalį pateikta statistine informacija, teikia Europos Parlamentui ir Taryba suvestinę ataskaitą apie tą informaciją.

56 straipsnis

Persvarstymas

Iki ...(20)* Komisija persvarsto šią direktyvą, atsižvelgdama į pažangą, padarytą kuriant alternatyvius metodus, kuriems nereikia naudoti gyvūnų, visų pirma nežmoginių primatų, ir, jei reikia, teikia pasiūlymus dėl pakeitimų.

57 straipsnis

Teminė apžvalga

Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, pradedant ...(21) kas dvejus metus atlieka teminę gyvūnų naudojimo procedūroms apžvalgą. Apžvalgoje atsižvelgiama į naujas technologines, mokslines žinias ir žinias apie gyvūnų gerovę ir nustatomi patvirtintų pakaitinių metodų taikymo tikslai.

Nuolatinėse apžvalgose Komisija pirmenybę teikia mažinimui ir panaikinimui procedūrų, sukeliančių didžiausią leistiną skausmą, kančią, baimę arba ilgalaikę žalą bei tokių procedūrų, kurios nėra skirtos mažinti pavojui žmonių gyvybei arba jų klinikinei būsenai žalingus veiksnius, o bendras tikslas yra visų tokių procedūrų panaikinimas. Komisija nuolatinėse apžvalgose atsižvelgia į besiformuojančią visuomenės nuomonę dėl gyvūnų naudojimo tyrimuose.

58 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų valdžios institucijų, kurios atsako už šios direktyvos įgyvendinimą.

Šiai direktyvai įgyvendinti valstybės narės gali paskirti įstaigas, kurios nėra valstybės valdžios institucijos. Taip paskirtos įstaigos pagal šią direktyvą laikomos kompetentingomis valdžios institucijomis.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai kompetentingų valdžios institucijų pavadinimus ir adresus iki ...(22)*. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus kompetentingų valdžios institucijų pavadinimų ir adresų pasikeitimus.

Komisijai viešai skelbia kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.

59 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Apie šias taisykles valstybės narės praneša Komisijai ne vėliau kaip iki ...(23) ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokį vėliau padarytą pakeitimą, darantį poveikį minėtoms taisyklėms.

60 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki ...(24)* priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos siunčia Komisijai šiuos teisės aktus ir jų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo ...(25)**.

Valstybės narės, tvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

61 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 86/609/EEB panaikinama nuo ...(26).

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

62 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės netaiko įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal 37–45 straipsnių nuostatas, projektams, kurie buvo pradėti prieš ...* ir kurie trunka iki ne vėliau kaip trejų metų po ...*.

2.  Leidimai projektams, kurie buvo pradėti prieš ...* ir kurie trunka iki vėliau kaip ...* gaunami iki trejų metų po ...*.

63 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

64 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

2 straipsnio 2 dalies b punktenurodyti bestuburių būriai

▌

–  Galvakojai moliuskai

–  Dešimtkojai vėžiagyviai, priklausantys infrabūriams Brachyura ir Astacidea

II PRIEDAS

11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų sąrašas

1.  Varlės (Xenopus (laevis, tropicalis), Rana (temporaria, pipiens))

2.  Pelės (Mus musculus)

3.  Žiurkės (Rattus norvegicus)

4.  Jūrų kiaulytės (Cavia porcellus)

5.  Siriniai (auksiniai) žiurkėnai (Mesocricetus auratus)

6.  Kininiai žiurkėnai (Cricetulus griseus)

7.  Mongolinės smiltpelės (Meriones unguiculatus)

▌

8.  Šunys (Canis familiaris)

9.  Katės (Felis catus)

10.  Visos nežmoginių primatų rūšys

11.   Zebrinė danija (Danio danio)

III PRIEDAS

11 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų nežmoginių primatų ir datų sąrašas

IV PRIEDAS

34 straipsnyje nurodyti priežiūros ir laikymo standartai

Bendrasis skirsnis

Priežiūros ir laikymo sąlygos pritaikomos moksliniams tikslams.

1.  Patalpos

Laikymo sąlygos pritaikomos moksliniams tikslams.

1.1.  Funkcijos ir bendras suplanavimas

a)  Visos patalpos turi būti pastatytos taip, kad aplinka jose būtų tinkama laikomoms gyvūnų rūšims atsižvelgiant į jų fiziologinius ir etologinius poreikius. Taip pat patalpos turi būti suplanuotos ir tvarkomos taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir kad į jas negalėtų patekti pašaliniai asmenys ir kiti gyvūnai.

b)  Įstaigos turi taikyti techninės priežiūros programą, kuri padėtų užkirsti kelią bet kokiam pastatų arba įrangos sugadinimui ar jį pašalinti.

1.2.  Laikymo patalpos

a)  Įstaigose turi būti taikomas reguliaraus ir veiksmingo patalpų valymo tvarkaraštis, ir patalpose turi būti palaikomos patenkinamos higienos sąlygos.

b)  Patalpų, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti, sienos ir grindys turi būti padengtos ypač atsparia medžiaga, nenusidėvinčia laikant gyvūnus ir valant patalpas. Medžiaga turi nekelti pavojaus gyvūnų sveikatai ir neleisti jiems susižaloti. Bet kokią įrangą arba konstrukcijas reikia papildomai apsaugoti, kad gyvūnai negalėtų jų sugadinti arba patys susižeisti.

c)  Nesuderinamos rūšys, pavyzdžiui, plėšrūnai ir grobis, arba gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi toje pačioje patalpoje arba, jei kalbama apie plėšrūnus ir grobį, taip, kad pirmieji galėtų pamatyti, užuosti ar išgirsti pastaruosius.

1.3.  Bendros ir specialios paskirties procedūrų patalpos

a)  Visose įstaigose turi būti laboratorijos parastiems diagnostiniams tyrimams ir skrodimams atlikti ir (arba) mėginiams, skirtiems nuodugnesniems laboratoriniams tyrimams kitose vietose, imti.

b)  Įstaigose turi būti sudarytos sąlygos izoliuoti ką tik atvežtus gyvūnus tol, kol bus nustatyta jų sveikatos būklė ir įvertinta bei kuo labiau sumažinta rizika laikomų gyvūnų sveikatai.

c)  Reikia skirti atskiras patalpas sergantiems arba sužeistiems gyvūnams laikyti.

1.4.  Pagalbinės patalpos

a)  Sandėliai turi būti suplanuoti, naudojami ir prižiūrimi taip, kad būtų užtikrinta maisto ir pakratų kokybė. Šios patalpos turi būti apsaugotos nuo parazitų ir vabzdžių. Kitos medžiagos, kurios gali būti užterštos arba kelti pavojų gyvūnams ar darbuotojams, turi būti sandėliuojamos atskirai.

b)  Valymo ir plovimo patalpos turi būti gana didelės, kad jose tilptų panaudotos įrangos nukenksminimo ir valymo priemonės. Valymo tvarka turėtų būti tokia, kad švari ir nešvari įranga būtų perduodama atskirai ir išvalyta įranga nebūtų užteršiama.

c)  Įstaigos turi sudaryti sąlygas higieniškai laikyti ir naikinti gyvūnų skerdenas ir gyvūnines atliekas. Įstaigos turi taikyti specialias priemones toksiškoms, radioaktyvioms ar užkrečiamoms atliekoms tvarkyti, laikyti ir naikinti.

2.  Aplinka ir aplinkos kontrolė

2.1.  Vėdinimas

a)  Laikymo patalpos ir gyvūnų talpyklos turi būti vėdinamos, kad būtų tenkinami laikomos rūšies poreikiai.

b)  Oras patalpose turi būti dažnai atnaujinamas.

c)  Vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta kenksmingų skersvėjų ir triukšmo.

d)  Rūkymas patalpose, kuriose yra gyvūnų, turi būti uždraustas.

2.2.  Temperatūra

a)  Temperatūra laikymo patalpose turi būti pritaikyta laikomai rūšiai. Laikymo patalpų temperatūra turi būti kasdien matuojama ir registruojama.

b)  Gyvūnai neturi būti palikti tik lauko teritorijose, jeigu oro sąlygos gali juos trikdyti.

2.3.  Drėgmė

Drėgmės lygis laikymo patalpose turi būti pritaikytas laikomoms gyvūnų rūšims.

2.4.  Apšvietimas

a)  Jeigu natūrali šviesa neužtikrina tinkamo šviesos ir tamsos ciklo, reikia įrengti reguliuojamą apšvietimą, kuris atitiktų biologinius gyvūnų poreikius ir sudarytų tinkamas darbo sąlygas.

b)  Apšvietimas turi būti tinkamas būtinajai priežiūrai atlikti ir gyvūnams apžiūrėti.

c)  Turi būti užtikrinta konkrečiai gyvūnų rūšiai tinkama reguliari šviesos trukmė ir apšvietimo intensyvumas.

d)  Laikant gyvūnus albinosus, apšvietimas turi būti sureguliuotas atsižvelgiant į jų jautrumą šviesai.

2.5.  Triukšmas

a)  Gyvūnų girdimas triukšmas, įskaitant ultragarsą, turi būti kuo labiau sumažintas, ypač kai gyvūnai ilsisi.

b)  Įstaigose turi būti įrengtos signalizacijos sistemos, kurių skleidžiamas garsas nepatenka į gyvūnų klausos diapazoną, jei tai netrukdo žmonėms jų girdėti.

c)  Laikymo patalpos turi būti izoliuotos nuo triukšmo ir jose turi būti triukšmą sugeriančių medžiagų.

2.6.  Signalizacijos sistemos

a)  Įstaigos, priklausomos nuo elektrinės ar mechaninės aplinkos kontrolės ir apsaugos įrangos, turi įrengti atsarginę sistemą, galinčią palaikyti svarbiausias funkcijas ir avarines apšvietimo sistemas bei užtikrinti, kad neišsijungtų pačios signalizacijos sistemos.

b)  Šildymo ir vėdinimo sistemose turi būti įrengti stebėjimo prietaisai ir signalizacija.

c)  Aiškios avarinių procedūrų instrukcijos turi būti laikomos gerai matomoje vietoje.

3.  Priežiūra

Priežiūros sąlygos pritaikomos moksliniams tikslams.

3.1.  Sveikata

a)  Įstaigos turi taikyti strategiją, kuri užtikrintų tinkamą gyvūnų sveikatos būklę, saugotų jų gerovę ir atitiktų mokslo reikalavimus. Į šią strategiją turi būti įtraukta mikrobiologinio stebėjimo programa ir veiksmų planai dėl ligų protrūkių, taip pat joje turi būti apibrėžti sveikatos parametrai ir naujų gyvūnų talpinimo tvarka.

b)  Už gyvūnų gerovę ir priežiūrą vietoje atsakingas asmuo bent kasdien turi apžiūrėti gyvūnus. Atliekant patikras turi būti stebima gyvūnų sveikata ir užtikrinta, kad visi sergantys ar sužeisti gyvūnai būtų aptikti ir būtų imtasi tinkamų veiksmų.

3.2.  Gaudymas laisvėje

a)  Kai reikia sugauti gyvūnus laisvėje, šiam tikslui taikomi tik humaniški metodai ir tai turi atlikti žmonės, galintys kompetentingai taikyti tokius metodus. Gaudymo tvarka turi kuo mažiau veikti laukinę gamtą ir buveines.

b)  Jeigu nustatoma, kad gaudant arba pagavus gyvūnas sužeistas arba serga, jį turi kuo greičiau apžiūrėti kompetentingas asmuo ir turi būti imtasi priemonių, siekiant kuo labiau sumažinti gyvūnų kančias, teikiant didžiausią pirmenybę gyvūno sveikatos atkūrimui.

c)  Gaudymo vietose turi būti pakankamai atitinkamai gyvūnų rūšiai pritaikytų vežimo talpyklų ir transporto priemonių, kad prireikus gyvūnus būtų galima nuvežti tirti arba gydyti.

d)  Būtina imtis specialių priemonių, siekiant pasirūpinti pagautų laukinių gyvūnų prisitaikymu, karantinu, būstu, būtinąja priežiūra ir priežiūra.

3.3.  Apgyvendinimas ir aplinkos gerinimas

a)  Apgyvendinimas

Gyvūnai, išskyrus tokius, kurie natūraliomis sąlygomis gyvena pavieniui, turi būti apgyvendinami kartu su kitais gyvūnais, nuolatinėse suderinamų gyvūnų grupėse. Jeigu dėl pagrįstų išimtinių mokslinių ir (ar) su gerove susijusių priežasčių, kurias patvirtina palankus etinis vertinimas, leidžiama laikyti gyvūnus atskirai, laikymo trukmė turi būti apribota iki mažiausios būtinos ir turi būti palaikomas vizualinis, garso, uoslės ir (arba) lytėjimo ryšys. Gyvūnų atvedimas ar grąžinimas į nusistovėjusias grupes turi būti atidžiai stebimas, siekiant išvengti nesuderinamumo ir sutrikdytų socialinių ryšių problemų.

b)  Aplinkos gerinimas

Visiems gyvūnams turi būti skirta gana sudėtinga erdvė, kurioje jie galėtų išreikšti įvairų jiems būdingą elgesį. Reikia sudaryti sąlygas, kad jie tam tikru mastu galėtų kontroliuoti ir pasirinkti aplinką, kad gyvūnų elgesys nepakistų dėl jų patirto streso. Įstaigos turi taikyti tinkamus aplinkos gerinimo būdus, kuriais praplečiamos gyvūnų galimybės užsiimti įvairia veikla ir padedama adaptuotis, įskaitant mankštinimąsi, maisto ieškojimą, manipuliacinę ir kognityvinę veiklą, pagal kiekvienos gyvūnų rūšies poreikius. Gyvūnų talpyklų aplinka turi būti gerinama pagal laikomų gyvūnų rūšį ir individualius atitinkamų gyvūnų poreikius. Aplinkos gerinimo strategijos įstaigose turi būti nuolat tikslinamos ir atnaujinamos.

c)  Gyvūnų talpyklos

Gyvūnų talpyklos neturi būti pagamintos iš medžiagų, galinčių pakenkti gyvūnų sveikatai. Talpyklų suplanavimas ir konstrukcija turi būti tokia, kad gyvūnai negalėtų susižeisti. Talpyklos turi būti pagamintos iš valymo ir nukenksminimo būdams atsparių medžiagų, išskyrus vienkartines talpyklas. Gyvūnų talpyklų grindų konstrukcija turi būti pritaikyta gyvūnų rūšiai ir amžiui bei sudaryti sąlygas šalinti išmatas.

3.4.  Šėrimas

a)  Maisto forma, turinys ir pateikimas turi atitikti gyvūno mitybos ir elgesio poreikius.

b)  Gyvūnų pašaras turi būti skanus ir neužterštas. Parenkant žaliavas, gaminant, ruošiant ir teikiant pašarus, įstaigos turi imtis priemonių, kad būtų išvengta cheminio, fizinio ir mikrobiologinio užteršimo.

c)  Pakuojant, gabenant ir sandėliuojant pašarą taip pat reikia pasirūpinti, kad jis neužsiterštų, jo kokybė nepablogėtų ar jis nesugestų. Visi piltuvai, loveliai ir kiti šeriant naudojami indai turi būti reguliariai valomi ir, jei reikia, sterilizuojami.

d)  Būtina pasirūpinti, kad kiekvienas gyvūnas galėtų prieiti prie pašaro, ir kad šėrimui skirta vieta būtų ganėtinai didelė, jog gyvūnai nekonkuruotų.

3.5.  Girdymas

a)  Gyvūnams visada turi būti teikiamas neužterštas geriamasis vanduo.

b)  Automatinės girdymo sistemos turi būti reguliariai tikrinamos, aptarnaujamos ir praplaunamos vandens srove, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Jei naudojami ištisinio dugno narveliai, būtina kiek įmanoma sumažinti patvinimo pavojų.

c)  Būtina pasirūpinti, kad į akvariumus ir rezervuarus tiekiamas vanduo atitiktų atskirų žuvų, amfibijų ir roplių rūšių poreikius ir tolerancijos ribas.

3.6.  Grindys, substratai, kraikas, pakratai ir lizdų arba guolių įrangos medžiagos

a)  Būtina visada suteikti rūšims pritaikytų tinkamų pakratų ar konstrukcijų miegui, įskaitant tinkamas lizdų arba guolių sukimo medžiagas ar konstrukcijas veisiamiems gyvūnams.

b)  Gyvūnų talpyklos grindys turi būti patikima ir patogi visų gyvūnų poilsio vieta. Visos miegojimo vietos turi būti švarios ir sausos.

3.7.  Elgesys su gyvūnais

Įstaigos turi parengti mokymo programas, kurios skatintų gyvūnus bendradarbiauti atliekant procedūras. Mokymo programos turi būti pritaikytos prie rūšių ir jų kilmės, procedūrų ir projekto trukmės. Reikia skirti pirmenybę socialiniams ryšiams su žmonėmis, ir šie ryšiai turi būti pritaikyti rūšims ir jų kilmei, procedūroms ir projekto trukmei.

Konkrečioms rūšims skirtas skyrius

1.  Pelės, žiurkės, smiltpelės, žiurkėnai ir jūrų kiaulytės

Šioje ir paskesnėse lentelėse pelių, žiurkių, smiltpelių, žiurkėnų ir jūrų kiaulyčių "talpyklos aukštis" – tai vertikalus atstumas nuo talpyklos grindų iki talpyklos viršaus, ir šis atstumas turi būti išlaikytas daugiau kaip 50 % mažiausio talpyklos grindų ploto prieš įkeliant į ją aplinkos gerinimo priemones.

Rengiant procedūras, reikia atsižvelgti į galimą gyvūnų augimą ir užtikrinti, kad per visą tyrimą jiems būtų suteikta pakankamai erdvės (kaip išsamiau apibūdinta 1.1–1.5 lentelėse).

1.1 lentelė. Pelės

(*) Nujunkytas peles taip tankiai galima laikyti trumpą laikotarpį – nuo nujunkymo iki kol jos atsives palikuonių, jei gyvūnai laikomi didesnėse tinkamai pagerintose talpyklose. Tokios apgyvendinimo sąlygos neturi kelti jokių gyvūnų gerovės problemų, pvz., padidėjusios agresijos, sergamumo ar mirtingumo, stereotipijos apraiškų ir kitų elgesio sutrikimų, svorio netekimo ar kitų fiziologinių arba elgesio reakcijų į stresą.

1.2 lentelė. Žiurkės

(*) Atliekant tyrimus, trunkančius visą gyvūno gyvenimą, juos reikia laikyti tinkamo dydžio talpyklose, kad gyvūnai galėtų gyventi bendrai. Jeigu ploto normos vienam gyvūnui yra mažesnės už nurodytąsias pirmiau, reikia teikti pirmenybę stabilių socialinių struktūrų išsaugojimui.

(**) Nujunkytas žiurkes taip tankiai galima laikyti trumpą laikotarpį – nuo nujunkymo iki kol jos atsives palikuonių, jeigu gyvūnai laikomi didesnėse tinkamai pagerintose talpyklose. Tokios apgyvendinimo sąlygos neturi kelti jokių gyvūnų gerovės problemų, pvz., padidėjusios agresijos, sergamumo ar mirtingumo, stereotipijos apraiškų ir kitų elgesio sutrikimų, svorio netekimo ar kitų fiziologinių ar elgesio reakcijų į stresą.

1.3 lentelė. Smiltpelės

1.4 lentelė. Žiurkėnai

(*) Nujunkytus žiurkėnus taip tankiai galima laikyti trumpą laikotarpį – nuo nujunkymo iki kol jie atsives palikuonių, jei gyvūnai laikomi didesnėse tinkamai pagerintose talpyklose. Tokios apgyvendinimo sąlygos neturėtų kelti jokių gyvūnų gerovės problemų, pvz., padidėjusios agresijos, sergamumo ar mirtingumo, stereotipijos apraiškų ir kitų elgesio sutrikimų, svorio netekimo ar kitų fiziologinių ar elgesio reakcijų į stresą.

1.5 lentelė. Jūrų kiaulytės

2. Triušiai

Talpykloje turi būti įrengta pakyla, ant kurios gyvūnas galėtų gulėti ir sėdėti bei lengvai po ja judėti. Pakyla neturi užimti daugiau nei 40 % grindų ploto. Jeigu dėl išimtinių mokslinių ar veterinarinių priežasčių negalima naudoti pakylos, talpykla turi būti 33 % didesnė vienam triušiui ir 60 % – dviem triušiams. Jeigu jaunesni kaip 10 savaičių triušiai laikomi talpykloje su pakyla, pakylos dydis yra bent 55 x 25 cm, o aukštis virš grindų – toks, kad gyvūnai galėtų ta pakyla naudotis.

2.1 lentelė. Vyresni kaip 10 savaičių triušiai

2.1 lentelėje nurodyti ir narvelių, ir boksų matmenys. Papildomas grindų plotas trečiajam, ketvirtajam, penktajam ir šeštajam triušiui – po ne mažiau kaip 3 000 cm2 vienam triušiui, o kiekvienam kitam papildomam triušiui, kai triušių yra daugiau nei šeši, – po ne mažiau kaip 2 500 cm2.

2.2 lentelė. Patelė ir vada

2.3 lentelė. Jaunesni kaip 10 savaičių triušiai

2.3 lentelėje nurodyti ir narvelių, ir boksų matmenys.

2.4 lentelė. Triušiai: tinkamiausi talpyklų, atitinkančių 2.1 lentelėje nurodytus matmenis, pakylų matmenys

3.  Katės

3.1 lentelė. Katės

Katę ir vadą galima laikyti mažiausiame vienai katei skirtame plote, kurį reikia laipsniškai didinti taip, kad keturių mėnesių sulaukę kačiukai galėtų būti perkelti, laikantis ploto reikalavimų suaugusiems gyvūnams.

Pašarų ir kraiko padėklų vietas turi skirti ne mažiau kaip 0,5 metro atstumas ir jos neturi būti kaitaliojamos.

(*) Pastaba: grindų plotas be lentynų.

4.  Šunys

Vidaus talpykla turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % mažiausio šunims skirto ploto, nurodyto 4.1 lentelėje.

Toliau nurodytos ploto normos yra pagrįstos skalikų poreikiais, bet didelėms veislėms, pvz., senbernarams ar airių vilkšuniams turi būti numatyti gerokai didesni už nurodytuosius 4.1 lentelėje plotai. Kitų, ne laboratorinėms reikmėms veisiamų skalikų veislių, ploto normos turi būti nustatytos pasikonsultavus su veterinarijos gydytojais.

4.1 lentelė. Šunys

Poromis arba grupėmis laikomus šunis galima laikinai laikyti pusėje viso skirto ploto (2 m² šunims, kurių masė yra mažesnė kaip 20 kg, 4 m² – šunims, kurių masė didesnė kaip 20 kg), kai jie naudojami procedūroms pagal šią direktyvą, jeigu šunis būtina taip atskirti mokslo tikslais.

Žindenei kalei ir vadai reikia skirti tiek pat ploto, kaip ir vienai atitinkamo svorio kalei. Šuniavimosi aptvaras turi būti suprojektuotas taip, kad kalė galėtų palikti šuniukus ir pereiti į atskirą skyrių arba užlipti ant pakylos.

4.2 lentelė. Šunys – nujunkyti šuniukai

5.  Šeškai

5 lentelė. Šeškai

6.  Nežmoginiai primatai

6.1 lentelė. Marmozetės ir tamarinai

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

(**) Talpyklos viršus turi būti ne mažiau kaip 1,8 metro aukštyje nuo grindų.

6.2 lentelė. Saimiriai

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

6.3 lentelė. Makakos ir markatos (*)

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

(**) Mažiausių matmenų talpykloje galima laikyti ne daugiau kaip tris gyvūnus.

(***) Mažiausių matmenų talpykloje galima laikyti ne daugiau kai du gyvūnus.

(****) Veisimo kolonijose jauniems gyvūnams iki 2 metų, laikomiems kartu su motina, nereikia skirti papildomo ploto ir (arba) tūrio.

6.4 lentelė. Babuinai (*)

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

(**) Mažiausių matmenų talpykloje galima laikyti ne daugiau kaip 2 gyvūnus.

(***) Veisimo kolonijose jauniems gyvūnams iki 2 metų, laikomiems kartu su motina, nereikia skirti papildomo ploto ir (arba) tūrio.

7.  Ūkio gyvūnai

7.1 lentelė. Galvijai

7.2 lentelė. Avys ir ožkos

7.3 lentelė. Kiaulės ir mažosios kiaulės

(*) Kiaules galima trumpai laikyti mažesnėse talpyklose, pvz., perskiriant pagrindinę talpyklą pertvaromis, dėl veterinarinių arba eksperimentinių priežasčių, pvz., kai kiaules reikia atskirai šerti.

7.4 lentelė. Arkliniai

Trumpiausia siena turi būti mažiausiai 1,5 x gyvūno aukštis iki gogo. Vidaus talpyklos aukštis turi leisti gyvūnams visiškai išaugti.

(*) Siekiant užtikrinti pakankamai vietos, kiekvienam gyvūnui skirto ploto normos turi būti pagrįstos aukščiu iki gogo (AG).

8.  Paukščiai

8.1 lentelė. Naminės vištos

Kai dėl mokslo priežasčių neįmanoma laikytis šių mažiausių dydžių, eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę. Tokiomis aplinkybėmis paukščius galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,75 m2.

8.2 lentelė. Naminiai kalakutai

Visos talpyklų sienos turi būti ne trumpesnės kaip 1,5 metro. Kai dėl mokslinių priežasčių neįmanoma laikytis šių mažiausių dydžių, eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę. Tokiomis aplinkybėmis paukščius galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,75 m2, o mažiausias aukštis – 50 cm paukščiams, kurių masė yra mažesnė kaip 0,6 kg, 75 cm – paukščiams, kurių masė yra mažesnė kaip 4 kg, ir 100 cm – paukščiams, kurių masė yra didesnė kaip 4 kg. Tokiose talpyklose galima laikyti mažus paukščių būrius, vadovaujantis 8.2 lentelėje nurodytomis ploto normomis.

8.3 lentelė. Putpelės

8.4 lentelė. Antys ir žąsys

Kai dėl mokslinių priežasčių neįmanoma laikytis šių mažiausių dydžių, eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę. Tokiomis aplinkybėmis paukščius galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,75 m2. Tokias talpyklas galima naudoti nedideliam paukščių būriui laikyti, vadovaujantis 8.4 lentelėje nurodytomis ploto normomis.

(*) Įskaitant mažiausiai 0,5 m2 ploto vandens rezervuarą 2 m2 talpykloje, mažiausias gylis – 30 cm. Vandens rezervuaras gali užimti iki 50 % mažiausio talpyklos dydžio.

(**) Neapsiplunksnavusius paukščius galima laikyti ne žemesnėse kaip 75 cm aukščio talpyklose.

8.5 lentelė. Antys ir žąsys: mažiausi vandens rezervuaro dydžiai*

* Nurodyti vandens rezervuaro dydžiai 2 m2 talpykloje. Vandens rezervuaras gali užimti iki 50 % mažiausio talpyklos dydžio.

8.6 lentelė. Balandžiai

Talpyklos turi būti ilgos ir siauros (pvz., 2 m x 1 m), o ne kvadratinės, kad paukščiai galėtų paskraidyti.

8.7 lentelė. Zebriniai amadinai

Talpyklos turi būti ilgos ir siauros (pvz., 2 m x 1 m), kad paukščiai galėtų paskraidyti. Atliekant perėjimo tyrimus, poras galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m2, o aukštis – ne mažesnis kaip 40 cm. Eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę.

9.  Varliagyviai

9.1 lentelė. Vandens varliagyviai (Urodeles)

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

9.2 lentelė. Vandens varliagyviai (Anurans) (*)

(*) Šios sąlygos taikomos laikymo (t. y. būtinosios priežiūros) rezervuarams, bet ne natūraliam dauginimuisi ir priverstinei ovuliacijai naudojamus rezervuarus, nes pastarosioms procedūroms reikia mažesnių atskirų rezervuarų. Ploto normos nustatytos suaugusiems gyvūnams pagal nurodytas dydžio kategorijas; jauniklių ir buožgalvių reikia neįskaičiuoti arba proporcingai pakeisti matmenis.

(**) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

9.3 lentelė. Pusiau vandens varliagyviai (Anurans)

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

(**) Trečdalis sausumos, du trečdaliai vandens, kurio pakaktų gyvūnams panerti.

(***) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

9.4 lentelė. Pusiau sausumos varliagyviai (Anurans)

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

(**) Du trečdaliai sausumos, vienas trečdalis vandens, kurio pakaktų gyvūnams panerti.

(***) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

9.5 lentelė. Medžiuose gyvenantys varliagyviai

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

(**) Du trečdaliai sausumos, vienas trečdalis vandens, kurio pakaktų gyvūnui panerti.

(***) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

10.  Reptilijos

10.1 lentelė. Vandens vėžliai

(*) Matuojama tiesiai nuo priekinio iki galinio kiauto krašto.

10.2 lentelė. Sausumos gyvatės

(*) Matuojama nuo snukio iki uodegos.

(**) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

V PRIEDAS

34 straipsnio 4 dalyje nurodytų gyvūnų sąrašas

1)  Galvijai (Bos taurus ir Bos indicus);

2)  Avys ir ožkos (Ovis aries ir Capra hircus);

3)  Kiaulės (Sus scrofa);

4)  Arkliniai (Equus caballus ir Equus asinus);

5)  Naminės vištos (Gallus gallus domesticus);

6)  Naminiai kalakutai (Meleagris gallopavo);

7)  Antys ir žąsys (Anas platyrhynchos, Anser anser domesticus, Cairina moschata);

8)  Naminės putpelės (Coturnix spp);

9)  Balandžiai (Colombia livia);

10)  Triušiai (Oryctolagus cuniculus).

VI PRIEDAS

Gyvūnų gaišinimo metodai

1 lentelė. Žuvų, įskaitant žanduotąsias stuburines ir apskritažiomenius, gaišinimo metodai

Sąmonės netekusioms žuvims gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

2 lentelė. Varliagyvių gaišinimo metodai

* Nervų-raumenų sinapses blokuojanti medžiaga (NRMB)

Sąmonės netekusiems varliagyviams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

3 lentelė. Reptilijų gaišinimo metodai

Sąmonės netekusioms reptilijoms gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

4 lentelė. Paukščių gaišinimo metodai

Sąmonės netekusiems paukščiams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

5 lentelė. Graužikų gaišinimo metodai

Sąmonės netekusiems graužikams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

6 lentelė. Triušių gaišinimo metodai

Sąmonės netekusiems triušiams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

7 lentelė. Šunų, kačių, šeškų ir lapių gaišinimo metodai

Sąmonės netekusiems šunims, katėms, šeškams ar lapėms gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

8 lentelė. Didelių žinduolių gaišinimo metodai

Sąmonės netekusiems kitiems dideliems žinduliams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

9 lentelė. Nežmoginių primatų gaišinimo metodai

Sąmonės netekusiems nežmoginiams primatams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

VII PRIEDAS

22 straipsnio 4 dalyje nurodytų aspektų sąrašas

1.  Galiojantys nacionalinės teisės aktai, susiję su gyvūnų įsigijimu, būtinąja priežiūra, priežiūra ir naudojimu mokslo procedūrose.

2.  Etikos principai, susiję su žmonių ir gyvūnų santykiais, savaimine gyvybės verte ir argumentais už ir prieš gyvūnų naudojimą mokslo procedūrose.

3.  Fundamentinė biologija, susijusi su anatomija, fiziologinėmis savybėmis, veisimu, genetika ir genetiniais pakitimais.

4.  Gyvūnų elgsena, jų būtinosios priežiūros ir aplinkos gerinimo metodai.

5.  Gyvūnų sveikatos valdymas ir higiena.

6.  Dažniausiai laboratorijose naudojamų rūšių gyvūnų patiriamos baimės, skausmo ir kančios atpažinimas.

7.  Anestezija, nuskausminimo būdai ir eutanazija.

8.  Gyvūnų atžvilgiu humaniško procedūros užbaigimo momento taikymas.

9.  Gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimas.

VIII PRIEDAS

38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų aspektų sąrašas

1.  Šių veiksmų svarba ir pateisinimas:

2.  Įrodymas, kad pritaikyti esami gyvūnų naudojimo procedūrose pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo metodai.

3.  Projekte dalyvaujančių asmenų kompetencijos įrodymas.

4.  Planuojamas anestezijos, analgezijos ir kitų nuskausminimo būdų naudojimas.

5.  Bet kokios formos gyvūnų kančios nuo gimimo iki mirties mažinimas, vengimas ir palengvinimas.

6.  Gyvūnų apgyvendinimo, būtinosios priežiūros ir priežiūros sąlygos.

7.  Gyvūnų atžvilgiu humaniško ankstyvo procedūros užbaigimo momento taikymas.

8.  Eksperimentinė arba stebėjimo strategija ir statistinis planas, naudojami siekiant kuo labiau sumažinti gyvūnų skaičių, jų patiriamą kančią ir poveikį aplinkai.

9.  Gyvūnų viso gyvenimo patirtis ir pakartotinas jų naudojimas.

10.  Nereikalingo procedūrų kartojimo vengimas.

IX PRIEDAS

Bendras 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkumo laipsnių apibūdinimas

Bendrai:

Jei kitaip nežinoma ar nenustatyta, reikėtų manyti, kad procedūros, sukeliančios skausmą žmonėms, taip pat sukelia skausmą ir gyvūnams.

Jokio skausmo arba nedidelis skausmas: 1 sunkumo laipsnis.

Intervencija ir manipuliacija gyvūnais eksperimentiniais tikslais, kurias atliekant gyvūnas nepatiria jokio skausmo arba patiria trumpalaikį nedidelį skausmą, nepatiria kančios, jis nežalojamas, nepatiria didelio nerimo, jo bendra būklė smarkiai nepablogėja.

Vidutinis skausmas: 2 sunkumo laipsnis

Intervencija ir manipuliacija gyvūnais eksperimentiniais tikslais, kurias atliekant gyvūnas patiria trumpalaikę vidutinio sunkumo kančią arba nuo vidutinės trukmės iki ilgalaikės trukmės nedidelę kančią, skausmą, kentėjimą ar sužalojimą arba smarkiai pablogėja jo bendra būklė.

Didelis skausmas: 3 sunkumo laipsnis

Intervencija ir manipuliacija gyvūnais eksperimentiniais tikslais, kurias atliekant gyvūnas patiria didelę ar labai didelę kančią arba nuo vidutinės trukmės iki ilgalaikės trukmės vidutinio sunkumo kančią, didelį skausmą, ilgai trunkančias kančias ar sunkų sužalojimą, smarkiai ir ilgą laiką pablogėja bendra būklė.

(1) 2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje). (2) 2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL L 222, 1999 8 24, p. 29. (4) OL L 358, 1986 12 18, p. 1. ║ (5) OL L 197, 2007 7 30, p. 1. (6) OL L 50, 2004 2 20, p. 44. (7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║ (8) OL L 262, 1976 9 27, p. 169. (9) OL L 61, 1997 3 3, p. 1. (10) * Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (11) ** Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (12) OL L ... (13) * 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (14) ** Per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (15) * Vieneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (16) * Per šešerius metus nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos. (17) ** Treji metai nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos. (18) *** Per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (19) * Septyneri metai nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos. (20) ** Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (21) * Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (22) ** Trys mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (23) * 60 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta data. (24) ** 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (25) *** Metų, einančių po perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos, kaip nurodyta 60 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, sausio 1 d. (26) * 60 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta data.

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (COM(2008)0134 – C6-0142/2008 – 2008/0055(COD))

P6_TA(2009)0344 A6-0080/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0134),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0142/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0080/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/123/EB.)

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija) (COM(2008)0778 – C6-0412/2008 – 2008/0222(COD))

P6_TA(2009)0345 A6-0146/2009

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0778),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0412/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2009 m. kovo 11 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0146/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtujų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos ║bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)   1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį(5) buvo iš esmės keičiama(6). Kadangi tą direktyvą reikia dar kartą iš esmės keisti, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)  Direktyva 92/75/EEB taikoma tik buitiniams prietaisams. 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatas dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano parodė, kad į Direktyvos 92/75/EEB taikymo sritį įtraukus su energija susijusius gaminius, įskaitant statybos produktus, kuriuos naudojant daroma reikšminga tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos vartojimui, būtų galima sustiprinti potencialią galiojančių teisinių priemonių sinergiją, ypač su 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ║(7). Ši direktyva turėtų papildyti Direktyvos 2005/32/EB taikymą, nepažeisdama jos nuostatų. Šia direktyva nustatomas visa apimantis požiūris ir siekiama sutaupyti daugiau energijos bei mažinti poveikį aplinkai, todėl šią direktyvą reikėtų laikyti platesnės teisinės sistemos, kurią sudaro 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos(8) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo(9), dalimi.

(3)   2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pabrėžiama, kad Bendrijoje reikia pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, norint pasiekti tikslą iki 2020 m. sutaupyti 20 % Bendrijoje suvartojamos energijos, ir raginama išsamiai ir greitai įgyvendinti 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate "Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą" nurodytas pagrindines sritis. Veiksmų plane pabrėžiamos didžiulės energijos taupymo galimybės gaminių sektoriuje.

(4)  Siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą, ir toliau labai svarbu, kad ES ir valstybės narės nustatytų tikslą iki 2020 m. pasiekti 20 proc. energijos taupymą kaip teisiškai privalomą siekį ir pasiūlytų bei įgyvendintų nuoseklias priemones, užtikrinančias šio tikslo įgyvendinimą.

(5)  Su energija susijusių gaminių efektyvumo didėjimas dėl to, kad kompetentingi vartotojai renkasi tinkamai, naudingas visai ES ekonomikai ir kartu gamybos pramonei, nes mažėja anglies dioksido kainos pagal prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą.

(6)  Tikslios, svarbios ir palyginamos informacijos apie su energija susijusių gaminių konkretų energijos sunaudojimą teikimas turėtų daryti įtaką galutiniams naudotojams pasirenkant gaminius, kurie sunaudoja arba kuriuos naudojant netiesiogiai sunaudojama mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių, ir tuo pačiu skatinti gamintojus imtis veiksmų, kad jų gaminiai sunaudotų mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių. Be to, taip netiesiogiai turėtų būti skatinamas šių gaminių efektyvus naudojimas, kad būtų prisidedama prie ES tikslo pasiekti 20 % energijos naudojimo efektyvumą. Neturint šios informacijos, vien tik rinkos veiksniais nebus skatinamas šių gaminių racionalus energijos ir kitų svarbių išteklių naudojimas.

(7)  Kadangi pastatams tenka 40 proc. visos energijos, suvartojamos ES, ir kadangi Direktyvos 2002/91/EB peržiūra siekiama skatinti rentabilų pastatų bendro energinio naudingumo didinimą, įtraukus tam tikrus su energija susijusius statybos produktus į šios direktyvos taikymo sritį privatiems namų ūkiams būtų padedama pasirinkti labiausiai sunaudojamos energijos ir rentabilumo prasme tinkamus produktus savo pastatams atnaujinti.

(8)  Siekdama užtikrinti nuspėjamumą gamintojams ir aiškumą galutiniams naudotojams, Komisija turėtų parengti su energija susijusių prioritetinių gaminių, įskaitant statybos produktus, kuriems taikoma ši direktyva ir kuriuos atitinkamai apims valstybių narių ir Komisijos įgyvendinimo priemonės, sąrašą.

(9)  Informacija daro labai didelę įtaką rinkos veiksniams, ir todėl būtina įvesti to paties tipo visų gaminių vienodą ženklinimą, kad potencialūs pirkėjai gautų papildomą standartizuotą informaciją apie tų gaminių su energija susijusias išlaidas ir kitų svarbių išteklių naudojimą, ir būtų imamasi priemonių užtikrinti, kad potencialūs galutiniai naudotojai, nematantys demonstruojamo gaminio ir negalintys matyti etiketės, taip pat gautų šią informaciją. Tam, kad būtų efektyvi ir sėkminga, etiketė turėtų būti paprasta, glausta ir lengvai atpažįstama galutiniams naudotojams. Dėl to reikėtų palikti esamą etiketėje pateikiamos informacijos išdėstymą kaip pagrindą, kad galutiniai naudotojai gautų informaciją apie gaminių energijos naudojimo efektyvumą. Informacija apie gaminių sunaudojamą energiją ir kita informacija turi būti nustatyta pagal vienodus standartus ir vienodais metodais.

(10)  Kaip pabrėžiama Komisijos pateiktame poveikio vertinime, kuris pateikiamas kartu su pasiūlymu dėl šios direktyvos, originalią ir sėkmingą etiketę su A–G ženklais skirtingos pasaulio šalys, pvz., Argentina, Brazilija, Čilė, Kinija, Iranas, Izraelis ir Pietų Afrika, naudoja kaip modelį.

(11)  Valstybės narės turėtų reguliariai stebėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, ir įtraukti atitinkamą informaciją į kas dvejus metus pateikiamą ataskaitą, kurią jos privalo pateikti Komisijai pagal šią direktyvą, ypatingą dėmesį skirdamos tiekėjų ir prekiautojų įsipareigojimams.

(12)  Taikant visiškai savanorišką sistemą tik nedaugelis gaminių būtų ženklinami, arba standartiniai duomenys būtų pateikiami tik apie nedaugelį gaminių, todėl gali kilti pavojus, kad kai kurie galutiniai naudotojai bus suklaidinti ar net neteisingai informuoti. Ši sistema turėtų užtikrinti, kad visų atitinkamų gaminių privalomoje etiketėje ir standartinėse gaminių vardinių parametrų lentelėse būtų nurodyta, kiek sunaudojama energijos ir kitų svarbių išteklių.

(13)  Naudojant su energija susijusius gaminius daroma tiesioginė ar netiesioginė įtaka sunaudojamam įvairių rūšių energijos, iš kurių elektros energija ir dujos yra svarbiausios, kiekiui. Todėl ši direktyva turėtų apimti su energija susijusius gaminius, turinčius tiesioginės ar netiesioginės įtakos per gaminio naudojimo laiką sunaudojamam bet kurios rūšies energijos kiekiui, kaip numatyta pagal ES tikslus didesnio energijos naudojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo srityse.

(14)  Kai pateikiant informaciją etiketėje galima paskatinti galutinius naudotojus pirkti efektyvesnius gaminius, įgyvendinimo priemonė turėtų būti taikoma ▌ su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos arba, kai tinka, svarbių išteklių sunaudojimui ▌.

(15)  Kadangi pastatams tenka 40 % visos energijos, suvartojamos ES, ir kadangi atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Kioto protokolą ES užsibrėžė tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 % iki 2020 m., svarbu pirmumo tvarka plėtoti įgyvendinimo priemones statybos produktams, pvz., langams.

(16)  Valstybių narių, taikančių viešųjų pirkimų politiką, pagal kurią reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos pirktų energiją taupančius gaminius, skaičius turėtų būti nuolat didinamas, kol bus pasiektas minėtosios politikos taikymo visoje Europos Sąjungos teritorijoje tikslas. Tai turėtų būti taikoma ir valstybių narių, kurios taiko paskatas energiją taupantiems gaminiams, skaičiui. Siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir kadangi nustatydamos, ar gaminiai atitinka viešųjų pirkimų arba paskatų reikalavimus, valstybės narės gali taikyti labai skirtingus kriterijus, minėtieji kriterijai turėtų atitikti Europos Sąjungos strateginius tikslus energijos naudojimo efektyvumo srityje. Pagal šios direktyvos įgyvendinimo priemones nustačius ║veiksmingumo klases kaip konkrečių gaminių lygius, būtų galima sumažinti viešųjų pirkimų ir paskatų skirtumus ir paskatinti naudoti daugiau energiją taupančių gaminių.

(17)  Rengiant šios direktyvos įgyvendinimo priemonių nuostatas dėl viešųjų pirkimų reikėtų, atsižvelgiant į administracinę naštą ir viešųjų pirkimų taisyklių taikymą valstybėse narėse, nustatyti proporcingas viešųjų pirkimų vertės ir apimties ribas.

(18)  Paskatos, kurias valstybės narės gali taikyti remdamos energiją taupančius gaminius, galėtų būti laikomos valstybės pagalba. Šia direktyva nedaromas poveikis jokių valstybės pagalbos procedūrų, kurių dėl to ateityje gali būti imamasi pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatams. Tačiau valstybės pagalba aplinkos apsaugai, o ypač energijos taupymui, kuri tarnauja bendram Europos interesui, teikiama taikant įvairias išimtis, numatytas pagal įvairias Bendrijos priemones, ir jei įvykdytos sąlygos, nustatytos pagal tas priemones, kaip nurodyta Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse(10).

(19)  Energiją taupančių gaminių rėmimas pasitelkus ženklinimą, viešuosius pirkimus ir paskatas neturėtų daryti neigiamo poveikio bendram tokių gaminių aplinkosaugos veiksmingumui.

(20)  Šios direktyvos nuostatos, susijusios su reklamos turiniu, turėtų būti laikomos ypatingąja priemone. Todėl pagal šias nuostatas neturėtų būti ribojamas reklamavimas visais kitais būdais pagal bet kurį kitą Bendrijos teisės aktą.

(21)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(11).

(22)  Komisijai visų pirma reikėtų suteikti įgaliojimus priimti įgyvendinimo priemones dėl su energija susijusių gaminių jų naudojimo metu sunaudojamos energijos ir kitų svarbių išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją. Tam, kad būtų sukurta pramonės atstovams nuspėjama ir naudotojams suprantama sistema, Komisija turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų nustatytas etiketėje, kurioje įrašyti duomenys apie energiją, nurodytos (-ų) klasės (-ių) fiksuotas galiojimo laikas ir periodiškai ir reguliariai būtų atnaujinamos klasių veiksmingumo rodiklių ribos. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, papildant ją naujomis neesminėmis nuostatomis, jos tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Kas dvejus metus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ataskaitą, kurioje aptariama ES ir kiekviena valstybė narė atskirai ir kurioje pateikiama išsami informacija apie įgyvendinimo priemonių priėmimą, taip pat standartinė informacija apie gaminį.

(23)  Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos.

(24)  Įgyvendindamos atitinkamas šios direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų vengti priemonių, dėl kurių būtų užkraunami nereikalingi biurokratiniai ir pernelyg dideli įpareigojimai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir įvykdomu mastu atsižvelgti į MVĮ specialiuosius poreikius ir finansines bei administracines galimybes.

(25)  Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais I priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacija galutiniams naudotojams apie energijos ir kitų svarbių išteklių naudojimą gaminio naudojimo metu, ypač ženklinant ir pateikiant informaciją apie gaminį, ir papildoma informacija apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius.

2.  Ši direktyva taikoma su energija susijusiems gaminiams, įskaitant statybos produktus, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių naudojimui.

3.  Ši direktyva netaikoma:

2 straipsnis

 Apibrėžtys