Priimti tekstai - Trečiadienis, 2009 m. gegužės 6 d.

Choisissez la langue de votre document :

Priimti tekstai

Trečiadienis, 2009 m. gegužės 6 d. - Strasbūras

		Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir veiklos kryptys
		Tarpparlamentinės delegacijos, delegacijos jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose, parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalės parlamentinės asamblėjos
		Direktyvos ir vienuolikos nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų panaikinimas *
		14 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų panaikinimas *
		Parama kaimo plėtrai naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) *
		Darbo tvarkos taisyklių straipsnių dėl peticijų peržiūra
		2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo pakeitimas
		Taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projektas
		Taisomojo biudžeto Nr. 5/2009projektas
		Energijos sunaudojimo ženklinimas ant televizorių
		Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese
		Parlamento darbo tvarkos taisyklių bendra peržiūra
		Elektroninių ryšių tinklas ir paslaugos, privataus gyvenimo ir vartotojų apsauga **II
		Elektroninių ryšių tinklas ir paslaugos ***II
		Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) ir Biuras ***II
		Dažnių juostos judriajam ryšiui ***I
		Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris ***I
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ***I
		Programa skirta ekonomikos gaivinimui teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams ***I
		Kapitalo reikalavimų direktyvos ***I
		Bendrijos finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito programa ***I
		Gyvūnų apsauga juos žudant *
		Atnaujinta socialinė darbotvarkė
		Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis

Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir veiklos kryptys

315k

91k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl nuolatinių komitetų įgaliojimų ir veiklos krypčių

P6_TA(2009)0348

B6-0269/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 174 straipsnį,

1. nusprendžia sudaryti šiuos nuolatinius komitetus:

I. Užsienio reikalų komitetas

II. Vystymosi komitetas

III. Tarptautinės prekybos komitetas

IV. Biudžeto komitetas

V. Biudžeto kontrolės komitetas

VI. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

VII. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

VIII. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

IX. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

X. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

XI. Transporto ir turizmo komitetas

XII. Regioninės plėtros komitetas

XIII. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

XIV. Žuvininkystės komitetas

XV. Kultūros ir švietimo komitetas

XVI. Teisės reikalų komitetas

XVII. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

XVIII. Konstitucinių reikalų komitetas

XIX. Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

XX. Peticijų komitetas;

2. Nusprendžia pakeisti savo Darbo tvarkos taisyklių VI priedą šiuo tekstu:

"VI PRIEDAS

Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir veiklos kryptys

I. Užsienio reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) bei Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Šiose srityse komitetui padeda saugumo ir gynybos pakomitetis;

2. santykius su kitomis ES institucijomis ir organais, JTO bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarpparlamentinėmis asamblėjomis tiek, kiek tai susiję su jo kompetencijai priklausančiais klausimais;

3. politinių santykių su trečiosiomis šalimis, ypač su tiesioginėje Sąjungos kaimynystėje esančiomis šalimis, stiprinimą svarbiausių bendradarbiavimo ir pagalbos programų arba tarptautinių susitarimų, tokių kaip asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimai, būdu;

4. derybų dėl Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą pradėjimą, priežiūrą ir užbaigimą;

5. klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, mažumų apsauga ir demokratinių vertybių skatinimu trečiosiose šalyse. Šioje srityje komitetui padeda žmogaus teisių pakomitetis. Nepažeidžiant atitinkamų teisinių nuostatų, kitų šioje srityje kompetentingų komitetų ir organų nariai kviečiami dalyvauti pakomitečio posėdžiuose.

Komitetas koordinuoja jungtinių parlamentinių ir bendradarbiavimo komitetų bei tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų, įskaitant rinkimų stebėjimo misijas, veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

II. Vystymosi komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Europos Sąjungos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos skatinimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, ypač:

a) dvišalį ir atitinkamose tarptautinėse organizacijose bei tarpparlamentiniuose organuose vykdomą politinį dialogą su besivystančiomis šalimis,

b) pagalbą besivystančioms šalims ir bendradarbiavimo su šiomis šalimis susitarimus,

c) demokratinių vertybių, gero valdymo ir žmogaus teisių skatinimą besivystančiose šalyse;

2. klausimus, susijusius su AKR-EB partnerystės susitarimu bei santykius su atitinkamais organais;

3. Parlamento dalyvavimą rinkimų stebėjimo misijose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais susijusiais komitetais ir delegacijomis.

Komitetas koordinuoja tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

III. Tarptautinės prekybos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

klausimus, susijusius su Sąjungos bendros prekybos politikos formavimu ir įgyvendinimu bei jos išorės ekonominiais santykiais, ypač:

1. finansinius, ekonominius ir prekybinius ryšius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;

2. techninio derinimo ir standartizacijos priemones tarptautinės teisės dokumentų reglamentuojamose srityse;

3. santykius su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis ir organizacijomis, skatinančiomis ekonominę bei prekybinę integraciją už Sąjungos ribų;

4. santykius su PPO, įskaitant jos parlamentinę veiklą.

Komitetas koordinuoja tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

IV. Biudžeto komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. daugiametes Sąjungos įplaukų ir išlaidų finansines gaires bei Sąjungos nuosavų išteklių sistemą;

2. Parlamento biudžetines prerogatyvas, būtent Sąjungos biudžetą ir derybas dėl tarpinstitucinių susitarimų šioje srityje bei šių susitarimų įgyvendinimą;

3. Parlamento sąmatą pagal Darbo taisyklėse nustatytą tvarką;

4. decentralizuotų organų biudžetą;

5. Europos investicijų banko finansinę veiklą;

6. Europos plėtros fondo įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant už AKR-EB partnerystės susitarimą atsakingo komiteto įgaliojimų;

7. visų Bendrijos teisės aktų finansinį poveikį ir jų suderinamumą su daugiametėmis finansinėmis gairėmis, nepažeidžiant susijusių komitetų įgaliojimų;

8. nepaisant Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnio 1 dalies, einamojo biudžeto vykdymo stebėjimą ir vertinimą, asignavimų pervedimą, su personalo planu susijusias procedūras, administracinius asignavimus ir nuomones dėl su pastatais susijusių projektų, turinčių reikšmingą finansinį poveikį;

9. Finansinį reglamentą, išskyrus klausimus, susijusius su biudžeto vykdymu, valdymu ir kontrole.

V. Biudžeto kontrolės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Sąjungos ir Europos plėtros fondo biudžeto vykdymo kontrolę bei Parlamento priimtus sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant vidinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, bei visas kitas sprendimus lydinčias ar įgyvendinančias priemones;

2. Sąjungos, jos institucijų ir kitų jos finansuojamų įstaigų sąskaitų ir finansinio balanso uždarymą, pateikimą ir patikrinimą, įskaitant perkeltinų vėlesniam laikui asignavimų patvirtinimą bei likučio nustatymą;

3. Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolę;

4. įvairių Bendrijos finansavimo būdų, įgyvendinant Sąjungos politikos sritis, sąnaudų ir efektyvumo santykio priežiūrą;

5. su Sąjungos biudžeto vykdymu susijusių sukčiavimo atvejų ir pažeidimų nagrinėjimą, tokių atvejų prevenciją ir teisminio tyrimo inicijavimą bei bendrą Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

6. santykius su Audito Rūmais, jų narių skyrimą ir jų pranešimų nagrinėjimą;

7. Finansinį reglamentą tiek, kiek tai susiję su biudžeto vykdymu, valdymu ir kontrole.

VI. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Sąjungos ekonomikos ir pinigų politikos sritis, Ekonominės ir pinigų sąjungos bei Europos pinigų ir finansinės sistemos veikimą (įskaitant santykius su susijusiomis institucijomis ir organizacijomis);

2. laisvą kapitalo ir mokėjimų judėjimą (tarptautinius mokėjimus, vieningą mokėjimų erdvę, mokėjimų balansą, kapitalo judėjimą ir paskolų gavimo bei teikimo politiką, kapitalo iš trečiųjų šalių judėjimo kontrolę, kapitalo eksportą iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis skatinančias priemones);

3. tarptautinę pinigų ir finansinę sistemą (įskaitant santykius su finansinėmis ir pinigų institucijomis bei organizacijomis);

4. konkurencijos ir valstybės arba viešosios pagalbos taisykles;

5. mokesčių nuostatas;

6. finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų, įskaitant finansines ataskaitas, auditą, apskaitos taisykles, įmonių valdymą ir kitus su finansinėmis paslaugomis susijusius bendrovių teisės klausimus, reguliavimą ir kontrolę.

VII. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. užimtumo politiką ir visus socialinės politikos aspektus, tokius kaip darbo sąlygas, socialinį draudimą ir socialinę apsaugą;

2. sveikatos apsaugos ir saugos priemones darbo vietoje;

3. Europos socialinį fondą;

4. profesinį rengimą, įskaitant profesines kvalifikacijas;

5. laisvą darbuotojų ir pensininkų judėjimą;

6. socialinį dialogą;

7. visų formų diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje, išskyrus diskriminaciją dėl lyties;

8. santykius su:

- Europos profesinio rengimo plėtros centru (Cedefop),

- Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu,

- Europos mokymo fondu,

- Europos sveikatos ir saugos darbe agentūra;

ir santykius su kitais susijusiais ES organais ir tarptautinėmis organizacijomis.

VIII. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. aplinkos politiką ir aplinkosaugos priemones, ypač:

a) oro, dirvožemio ir vandens taršą, atliekų tvarkymą ir perdirbimą, pavojingas medžiagas ir preparatus, triukšmo lygius, klimato kaitą, biologinės įvairovės apsaugą,

b) tvarią plėtrą,

c) tarptautines ir regionines aplinkosaugos priemones bei susitarimus,

d) žalos aplinkai atitaisymą,

e) civilinę apsaugą,

f) Europos aplinkosaugos agentūrą,

g) Europos cheminių medžiagų agentūrą;

2. visuomenės sveikatą, ypač:

a) visuomenės sveikatos programas ir konkrečius veiksmus šioje srityje,

b) vaistų pramonės ir kosmetikos gaminius,

c) su bioterorizmu susijusius sveikatos aspektus,

d) Europos vaistų vertinimo tarnybą ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą;

3. maisto saugos klausimus, ypač:

a) maisto produktų ženklinimą ir saugą,

b) veterinarijos teisės aktus dėl apsaugos nuo rizikos žmonių sveikatai, maisto produktų ir maisto gamybos sistemų tikrinimą siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą,

c) Europos maisto saugos tarnybą ir Europos maisto ir veterinarijos tarnybą.

IX. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Sąjungos pramonės politiką ir naujų technologijų taikymą, įskaitant mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikomas priemones;

2. Sąjungos mokslinių tyrimų politiką, įskaitant tyrimų rezultatų panaudojimą ir skleidimą;

3. kosmoso politiką;

4. Jungtinių tyrimų centro (JRC), Centrinį branduolinių matavimų biuro veiklą, taip pat JET, ITER ir kitus projektus šioje srityje;

5. su energetikos politika susijusias Bendrijos priemones, energijos tiekimo patikimumą ir energijos sąnaudų efektyvumą, įskaitant transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą energetikos infrastruktūrų srityje;

6. ,,Euratomo" sutartį ir Euratomo tiekimo agentūrą, branduolinę saugą, eksploatacijos nutraukimą bei atliekų šalinimą branduoliniame sektoriuje;

7. informacinę visuomenę ir informacines technologijas, įskaitant transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą telekomunikacijų infrastruktūrų srityse.

X. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. vidaus rinką ir muitų sąjungą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų koordinavimą Bendrijos lygmeniu, ypač:

a) laisvą prekių judėjimą, įskaitant techninių standartų derinimą,

b) įsisteigimo teisę,

c) laisvę teikti paslaugas, išskyrus finansiniame ir pašto sektoriuose;

2. galimų vidaus rinkos veikimo kliūčių nustatymo ir panaikinimo priemones;

3. vartotojų ekonominių interesų skatinimą ir apsaugą kuriant vidaus rinką, išskyrus visuomenės sveikatos ir maisto saugos klausimus.

XI. Transporto ir turizmo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. klausimus, susijusius su bendros geležinkelių, kelių, vidaus vandens kelių, jūrų ir oro transporto politikos sukūrimu, ypač:

a) bendras transportui Europos Sąjungoje taikomas taisykles,

b) transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą transporto infrastruktūrų srityse,

c) transporto paslaugų teikimą ir santykius su trečiosiomis šalimis transporto srityje,

d) transporto saugą,

e) santykius su tarptautinėmis transporto organizacijomis;

2. pašto paslaugas;

3. turizmą.

XII. Regioninės plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

regioninę ir sanglaudos politiką, ypač:

a) Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas Sąjungos regioninės politikos priemones,

b) kitų Sąjungos politikos sričių įtakos ekonominei ir socialinei sanglaudai įvertinimą,

c) Sąjungos struktūrinių priemonių derinimą,

d) atokiausius regionus ir salas bei bendradarbiavimą abipus sienų ir regionų bendradarbiavimą,

e) santykius su Regionų komitetu, regionų bendradarbiavimo organizacijomis ir vietos bei regioninės valdžios institucijomis.

XIII. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. bendros žemės ūkio politikos veikimą ir plėtojimą;

2. kaimo plėtrą, įskaitant susijusių finansinių įstaigų veiklą;

3. teisės aktus šiose srityse:

a) veterinarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų pašarų, jei šiomis priemonėmis nesiekiama apsaugoti nuo rizikos žmonių sveikatai,

b) gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės;

4. žemės ūkio produktų kokybės gerinimą;

5. žemės ūkio žaliavų tiekimą;

6. Bendrijos augalų veislių biurą;

7. miškininkystę.

XIV. Žuvininkystės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. bendros žuvininkystės politikos veikimą ir plėtojimą bei jos valdymą;

2. žuvų išteklių išsaugojimą;

3. žuvininkystės produktų rinkos bendrą organizavimą;

4. struktūrinę žuvininkystės ir vandens ūkio sektorių politiką, įskaitant žuvininkystės orientavimo finansines priemones;

5. tarptautinius susitarimus dėl žvejybos ir žuvininkystės.

XV. Kultūros ir švietimo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Europos Sąjungos kultūrinius aspektus, ypač:

a) geresnį kultūros pažinimą ir populiarinimą,

b) kultūrinės ir kalbinės įvairovės apsaugą ir skatinimą,

c) kultūrinio paveldo išsaugojimą ir apsaugą, kultūrinius mainus ir meninę kūrybą;

2. Sąjungos švietimo politiką, įskaitant Europos aukštojo mokslo erdvę, europinių mokyklų sistemos ir mokymosi visą gyvenimą vystymą;

3. audiovizualinę politiką bei informacinės visuomenės kultūrinius ir švietimo aspektus;

4. jaunimo politiką ir sporto bei laisvalaikio politikos vystymą;

5. informacijos ir žiniasklaidos politiką;

6. bendradarbiavimą kultūros ir švietimo srityse su trečiosiomis šalimis ir susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis.

XVI. Teisės reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą su pirmine teise, įskaitant teisinio pagrindo parinkimą ir subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

2. tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą tiek, kiek tai yra susiję su Europos Sąjunga;

3. Bendrijos teisės supaprastinimą, ypač pasiūlymus dėl teisės aktų, siekiant ją oficialiai kodifikuoti;

4. Parlamento teisių ir prerogatyvų teisinę apsaugą, įskaitant ieškinius Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme;

5. valstybių narių teisinę sistemą įtakojančius Bendrijos aktus, ypač šiose srityse:

a) civilinės ir komercinės teisės,

b) bendrovių teisės,

c) intelektinės nuosavybės teisės,

d) proceso teisės;

6. teisminį ir administracinį bendradarbiavimą civilinėse bylose,

7. atsakomybę aplinkosaugos srityje ir sankcijas už nusikaltimus aplinkai;

8. etikos klausimus, susijusius su naujosiomis technologijomis, naudojant darbo su susijusiais komitetais procedūrą;

9. Parlamento narių statutą ir Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus;

10. Parlamento narių privilegijas ir imunitetus bei jų įgaliojimų patikrinimą;

11. Teisingumo Teismo struktūrą ir statutą;

12. Vidaus rinkos derinimo tarnybą.

XVII. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. piliečių teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą Sąjungoje teritorijoje, įskaitant mažumų apsaugą, kaip nustatyta sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

2. priemones kovojant prieš visų formų diskriminaciją, išskyrus diskriminaciją dėl lyties arba diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje;

3. teisės aktus dėl viešumo ir fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;

4. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą ir plėtrą, ypač:

a) priemones, susijusias su asmenų atvykimu ir judėjimu, prieglobsčiu, migracija,

b) priemones, susijusias su integruotu išorės sienų valdymu,

c) priemones, susijusias su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose;

5. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centrą ir Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centrą, Europolą, Eurojustą, Europos policijos kolegiją (Cepol) ir kitas įstaigas ir agentūras šioje srityje;

6. akivaizdžios rizikos, kada valstybė narė gali rimtai pažeisti visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą.

XVIII. Konstitucinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. Europos integracijos institucinius aspektus, ypač jei tai susiję su tarpvyriausybinių konferencijų bei konventų parengimu ir eiga;

2. ES sutarties įgyvendinimą ir jos veikimo įvertinimą;

3. derybų dėl Sąjungos plėtros institucinius padarinius;

4. santykius tarp institucijų, įskaitant tarpinstitucinių susitarimų, kuriuos ruošiamasi patvirtinti plenarinio posėdžio metu, nagrinėjimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnio 2 dalį;

5. rinkimų procedūrą pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką;

6. Europos politines partijas, nepažeidžiant biuro įgaliojimų;

7. atvejų, kai valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą;

8. Darbo tvarkos taisyklių aiškinimą ir įgyvendinimą bei pasiūlymus dėl jų keitimo.

XIX. Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. moterų teisių Sąjungoje apibrėžimą, skatinimą ir apsaugą bei susijusias Bendrijos priemones;

2. moterų teisių skatinimą trečiosiose šalyse;

3. lygių galimybių politiką, įskaitant vyrų ir moterų lygybę dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe;

4. visų formų diskriminacijos dėl žmogaus lyties panaikinimą;

5. lygių galimybių principo įgyvendinimą ir plėtotę visuose politikos sektoriuose;

6. tarptautinių su moterų teisėmis susijusių susitarimų ir konvencijų nuolatinę peržiūrą ir įgyvendinimą;

7. informacijos apie moteris politiką.

XX. Peticijų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1. peticijas;

2. ryšius su Europos ombudsmenu.

3. nusprendžia, kad šis sprendimas įsigalios pirmą septintos kadencijos pirmosios sesijos dieną;

4. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Tarpparlamentinės delegacijos, delegacijos jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose, parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalės parlamentinės asamblėjos

210k

48k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose, parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir dėl daugiašalių parlamentinių asamblėjų skaičiaus

P6_TA(2009)0349

B6-0268/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 188 ir 190 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Sąjungos ir ES nepriklausančių šalių sudarytus asociacijos, bendradarbiavimo ir kitus susitarimus,

– siekdamas per nenutrūkstamą tarpparlamentinį dialogą stiprinti parlamentinę demokratiją,

1. nutaria patvirtinti šias delegacijas ir jų regionines grupes:

a) Europa, Vakarų Balkanai ir Turkija

Delegacijos:

– ES ir Kroatijos jungtiniame parlamentiniame komitete,

– ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtiniame parlamentiniame komitete,

– ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete.

Delegacija ryšiams su Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete.

Delegacija ryšiams su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija ir Kosovu;

b) Rusija, Rytų partnerystės valstybės, Centrinė Azija ir Mongolija

Delegacija ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete,

Delegacija ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete,

Delegacija ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komitete,

Delegacija ryšiams su Baltarusija,

Delegacija ES ir Armėnijos, ES ir Azerbaidžano, ES ir Gruzijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose,

Delegacija ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Mongolija;

c) Magrebas, Mašrekas, Izraelis, Palestina

Delegacijos ryšiams su:

– Izraeliu,

– Palestinos Įstatymų Leidybos Taryba,

– Magrebo šalimis ir Arabų Magrebo sąjunga,

– Mašreko šalimis;

d) Arabijos pusiasalis, Irakas ir Iranas

Delegacijos ryšiams su:

– Arabijos pusiasaliu,

– Iraku,

– Iranu;

e) Šiaurės ir Pietų Amerikos

Delegacijos ryšiams su:

– Jungtinėmis Amerikos Valstijomis,

– Kanada,

– Centrinės Amerikos šalimis,

– Andų bendrijos šalimis,

– MERCOSUR;

Delegacija ES ir Meksikos jungtiniame parlamentiniame komitete,

Delegacija ES ir Čilės jungtiniame parlamentiniame komitete;

f) Azija, Ramusis vandenynas

Delegacijos ryšiams su:

– Japonija,

– Kinijos Liaudies Respublika,

– Indija,

– Afganistanu,

– Pietų Azijos šalimis,

– Pietryčių Azijos šalimis ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN),

– Korėjos pusiasaliu,

– Australija ir Naująja Zelandija;

g) Afrika

Delegacija ryšiams su Pietų Afrika,

Delegacija ryšiams su Panafrikos Parlamentu;

h) Daugiašalės asamblėjos

Delegacija AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija EURONEST šalių parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija ryšiams su NATO Parlamentine Asamblėja,

(kurią sudarys Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai);

2a) nutaria, kad narystė EPS parlamentiniuose komitetuose grindžiama išskirtinai naryste AKR ir ES Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, užtikrinant tinkamą Vystymosi ir Tarptautinės prekybos komitetų atstovavimą;

b) nutaria, kad narystė EUROMED, EUROLAT ir EURONEST parlamentinėse asamblėjose grindžiama išskirtinai naryste dvišalėse ar subregioninėse delegacijose, kurias įtraukia kiekviena asamblėja;

3. primena Pirmininkų sueigos sprendimą įsteigti EURONEST parlamentinę asamblėją, kuri susietų Europos Parlamentą ir Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos parlamentus; nusprendžia, kiek tai yra susiję su Baltarusija, kad Pirmininkų sueiga teiks pasiūlymus dėl Baltarusijos atstovavimo EURONEST parlamentinėje asamblėjoje;

4. nutaria, kad Delegacijų pirmininkų sueiga turi parengti metinio kalendoriaus projektą, kurį tvirtintų Pirmininkų sueiga, pasikonsultavusi su Užsienio reikalų, Vystimosi ir Tarptautinės prekybos komitetais, tačiau supranta, kad Pirmininkų sueiga, siekdama reaguoti į politinius įvykius, gali nuspręsti pakoreguoti kalendorių;

5. nutaria, kad frakcijos ir nepriklausomi nariai skirs nuolatinius pakaitinius narius, kurie dalyvaus kiekvieno tipo delegacijos veikloje, ir kad šių pakaitinių narių skaičius negali viršyti visų frakcijoms ar nepriklausomiems nariams atstovaujančių narių skaičiaus;

6. nutaria skatinti intensyvesnį komitetų, kuriems aktualus delegacijų darbas, bendradarbiavimą ir konsultacijas su jais, t. y. organizuoti bendrus šių organų posėdžius jų įprastinėje darbo vietoje;

7. stengsis praktiniu lygmeniu užtikrinti, kad vienas ar daugiau komitetų pranešėjų/pirmininkų galėtų panašiai dalyvauti delegacijų, parlamentinio bendradarbiavimo ir jungtinių parlamentinių komitetų bei daugiašalių parlamentinių asamblėjų procedūrose; nutaria, kad Pirmininkas, gavęs bendrą delegacijos pirmininko ir susijusio komiteto prašymą, turi leisti surengti šio pobūdžio misiją;

8. nutaria, kad šis sprendimas įsigalios 7-osios parlamentinės kadencijos pirmosios sesijos metu;

9. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

Direktyvos ir vienuolikos nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų panaikinimas *

189k

31k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo panaikinama Direktyva 83/515/EEB ir 11 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų (COM(2009)0088 – C6-0094/2009 – 2009/0022(CNS))

P6_TA(2009)0350

A6-0203/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0088),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį bei į pirmos pastraipos trečią dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0094/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto (A6–0203/2009) pranešimą,

1. pritaria Komisijos pasiūlymui;

2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

14 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų panaikinimas *

189k

30k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo panaikinama 14 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų (COM(2009)0089 – C6-0095/2009 – 2009/0024(CNS))

P6_TA(2009)0351

A6-0202/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0089),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0095/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6–0202/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui;

2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Parama kaimo plėtrai naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) *

495k

140k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (COM(2009)0038 – C6-0051/2009 – 2009/0011(CNS))

P6_TA(2009)0352

A6-0259/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0038),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 36 ir 37 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0051/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6–0259/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. Pripažįsta, kad yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su galimybe turėti maržą pagal 2 išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad dėl ekonomikos atkūrimo plano finansavimo neturėtų kilti grėsmės būsimų tos išlaidų kategorijos poreikių finansavimui; pažymi, kad yra linkęs taikyti finansinių metų, kurie baigiasi, maržas;

3. primena, kad dėl metinių sumų bus sprendžiama kasmetės biudžeto sudarymo procedūros metu, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 38 punkto nuostatas(1);

4. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

5. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

6. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

7. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(1a) Europos ekonomikos atkūrimo planas turėtų būti finansuojamas laikantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatų1.
		____________ 1OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(1b) Negalima 2 išlaidų kategorijos maržos sumų laikyti savaime suprantamu dalyku ir sudarant kiekvieną susitarimą dėl ekonomikos atkūrimo plano negali būti rizikuojama bet kurioje išlaidų kategorijoje numatytais ateities poreikiais.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis
(2) Valstybėms narėms t urėtų būti suteikta galimybė per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) pasinaudoti 1,5 mlrd. EUR iš šios sumos, siekiant suteikti plačiajuosčio interneto prieigą kaimo vietovėse ir paskatinti veiklą, susijusią su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnio 1 dalies a–f punktuose nustatytomis prioritetinėmis sritimis (toliau – nauji uždaviniai).		(2) Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) pasinaudoti 1 020 mln. EUR iš šios sumos, siekiant suteikti plačiajuosčio interneto prieigą kaimo vietovėse ir paskatinti veiklą, susijusią su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnio 1 dalies a–f punktuose nustatytomis prioritetinėmis sritimis (toliau – nauji uždaviniai). Iš šios sumos 850 mln. EUR turėtų būti skirti 2009 metams, o 170 mln. EUR turėtų būti užtikrinti taikant kompensavimo mechanizmą vykdant taikinimo procedūrą dėl 2010 m. biudžeto, ir juos bus galima panaudoti 2010 m.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(2a) Biudžeto valdymo institucija 2009 metų biudžeto eilutę, skirtą kaimo plėtrai, padidino 249 840 000 milijonais eurų. Šios papildomos lėšos turi būti skirtos priemonėms, finansuojamoms iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), vykdant Europos ekonomikos atkūrimo planą.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis
(4) Siekdamos užtikrinti, kad papildomas Bendrijos finansavimas kiekvienai valstybei narei būtų paskirstomas nuosekliai vadovaujantis dviejų politikos priemonių paketų tikslais (nauji uždaviniai ir plačiajuostis internetas), valstybės narės turėtų savo nacionalinės strategijos planuose nurodyti orientacinę sumą, kurią sudaro lėšos, gautos pritaikius privalomąjį moduliavimą, nepanaudotos lėšos, sukauptos pagal Reglamento (EB) Nr… 136 straipsnį, ir padidinti bendrieji įsipareigojimai, kaip nustatyta Tarybos reglamentu 2006/493/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu… Šios sumos bus skiriamos plačiajuosčio interneto infrastruktūrai kaimo vietovėse sukurti ir naujiems uždaviniams spręsti.		(4) Siekdamos užtikrinti, kad papildomas Bendrijos finansavimas kiekvienai valstybei narei būtų paskirstomas nuosekliai vadovaujantis dviejų politikos priemonių paketų tikslais (nauji uždaviniai ir plačiajuostis internetas), valstybės narės turėtų savo nacionalinės strategijos planuose nurodyti orientacinę sumą, kurią sudaro lėšos, gautos pritaikius privalomąjį moduliavimą, nepanaudotos lėšos, sukauptos pagal Reglamento (EB) Nr… 136 straipsnį, ir padidinti bendrieji įsipareigojimai, kaip nustatyta Tarybos reglamentu 2006/493/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu… Šios sumos bus skiriamos plačiajuosčio interneto infrastruktūrai kaimo vietovėse sukurti, naujiems uždaviniams spręsti ir kitoms priemonėms, kurias taikant geriau panaudojamos lėšos ir sukuriamos naujos darbo vietos.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(4a) Valstybės narės paskolų ir garantijų fondui gali naudoti papildomus išteklius, siekdamos padidinti jų programų įsisavinimą.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis
(6) 2008 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadomis patvirtinta Europos Vadovų Tarybos parama pagal EEAP, visų pirma, plačiajuosčio interneto plėtrai, įskaitant ir prastai aptarnaujamas vietoves. Kadangi interneto prieiga kaimo vietovėse dažnai nėra pakankama, parama plačiajuostei infrastruktūrai kaimo vietovėse turėtų būti stiprinama teikiant EŽŪFKP paramą. Atsižvelgdamos į šios prioritetinės srities svarbą, iki 2009 m. pabaigos valstybės narės savo programose turėtų numatyti su šia prioritetine sritimi susijusią veiklą. Turėtų būti sudarytas su plačiajuoste infrastruktūra susijusios veiklos rūšių sąrašas, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į kaimo plėtros teisės aktus, galėtų nustatyti reikiamas veiklos rūšis.		(6) 2008 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadomis patvirtinta Europos Vadovų Tarybos parama pagal EEAP, visų pirma, plačiajuosčio interneto plėtrai, įskaitant ir prastai aptarnaujamas vietoves. Kadangi interneto prieiga kaimo vietovėse dažnai nėra pakankama, parama plačiajuostei infrastruktūrai ir susijusiai įrangai kaimo vietovėse turėtų būti stiprinama teikiant EŽŪFKP paramą. Atsižvelgdamos į šios prioritetinės srities svarbą, iki 2009 m. pabaigos valstybės narės savo programose turėtų numatyti su šia prioritetine sritimi susijusią veiklą. Turėtų būti sudarytas su plačiajuoste infrastruktūra ir įranga susijusios veiklos rūšių sąrašas, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į kaimo plėtros teisės aktus, galėtų nustatyti reikiamas veiklos rūšis.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 10 konstatuojamoji dalis
(10) Kaimo vietovėse trūksta plačiajuostės infrastruktūros – tiek mažu, tiek didesniu mastu. Tai gali turėti lemiamos reikšmės aptarnaujant mažesnės prieigos kaimo vietoves. Siekiant užtikrinti veiksmingiausią prieinamų išteklių panaudojimą ir sudaryti sąlygas teikti plačiajuosčio interneto prieigą kaimo vietovėse, turėtų būti laikoma, kad susijusi veikla atitinka reikalavimus, kad ir koks būtų susijusios infrastruktūros dydis. Todėl esamas pagrindinių paslaugų ekonomikai ir kaimo gyventojams infrastruktūros dydžio ribojimas neturėtų būti taikomas veiklai, susijusiai su plačiajuoste infrastruktūra.		(10) Kaimo vietovėse trūksta plačiajuostės infrastruktūros – tiek mažu, tiek didesniu mastu. Tai turi lemiamos reikšmės aptarnaujant mažesnės prieigos kaimo vietoves, pvz., salas ir kalnų regionus. Siekiant užtikrinti veiksmingiausią prieinamų išteklių ir esamos infrastruktūros panaudojimą ir sudaryti sąlygas teikti plačiajuosčio interneto ir jo įrangos prieigą kaimo vietovėse, turėtų būti laikoma, kad susijusi veikla atitinka reikalavimus, kad ir koks būtų susijusios aktyvios ar pasyvios infrastruktūros ar jos dalies dydis. Todėl esamas pagrindinių paslaugų ekonomikai ir kaimo gyventojams infrastruktūros dydžio ribojimas neturėtų būti taikomas veiklai, susijusiai su plačiajuoste infrastruktūra.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(11a) Esant būtinybei skubiai reaguoti į dabartinę ekonomikos krizę, būtų tinkama numatyti mokėjimus 2009 m. biudžete.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(13a) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos bei galimi gavėjai gali pasinaudoti specialia informacija apie naujas siūlomas galimybes, kurias suteikia peržiūrėtos kaimo plėtros programos.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(13b) Reikia numatyti specialias priemones, skirtas švietimo ir mokymo kursams plačiajuostės infrastruktūros ir įrangos naudojimo klausimu kaimo bendruomenėse rengti, ir ypatingą dėmesį skirti žemės ūkio specialistų profesinio mokymo programoms, kur galėtų būti naudojami jų praktiniai įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, pirmenybė turėtų būti skiriama mokslinių tyrimų sektoriaus skatinimui.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnio 1 dalies g punktas
g) plačiajuosčio interneto infrastruktūra kaimo vietovėse.		g) plačiajuosčio interneto infrastruktūra kaimo vietovėse ir viešos interneto prieigos įranga kaimo bendruomenėse.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)
		ga) ekonominės krizės valdymas žemės ūkio sektoriuje, visų pirma siekiant paremti infrastruktūras ir sukurti gamintojų bei organizacijų tinklą;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 16 a straipsnio 1 dalies g b punktas (naujas)
		gb) priemonės, kurias taikant kaimo vietovėse išsaugomos arba sukuriamos darbo vietos;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnio 1 dalies g c punktas (naujas)
		gc) jauniems ūkininkams skirtos paramos priemonės.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnio 3 dalies b punktas
b) lentelė, kurioje nurodomas visas Bendrijos įnašas, skirtas šio straipsnio pirmos dalies a–f punktuose nurodytoms veiklos rūšims, ir Bendrijos įnašas, skirtas pirmos pastraipos g punkte nurodytoms veiklos rūšims, laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.		b) lentelė, kurioje nurodomas visas Bendrijos įnašas, skirtas šio straipsnio 1 dalies a–f ir ga–gc punktuose nurodytoms veiklos rūšims, ir Bendrijos įnašas, skirtas 1 dalies g punkte nurodytoms veiklos rūšims, laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 2 a dalis
"2a. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumos, gautos padidinus bendruosius įsipareigojimus, kaip nustatyta Tarybos sprendimu 2006/493/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu …, dalį galima gauti nuo 2009 m. sausio 1 d. Ši sumos dalis skiriama veiklos rūšims, susijusioms su 16a straipsnio 1 dalyje nustatytomis prioritetinėmis sritimis, ir yra panaudojama taip:		"2a. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumos, gautos padidinus bendruosius įsipareigojimus, kaip nustatyta Tarybos sprendimu 2006/493/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu …, dalį, taip pat 249 840 000 EUR sumą, pridėtą 2009 finansinių metų biudžeto eilutėje 05 04 05 01, galima gauti nuo 2009 m. sausio 1 d. Šios sumos skiriamos veiklos rūšims, susijusioms su 16a straipsnio 1 dalyje nustatytomis prioritetinėmis sritimis."
(a) trečdalis sumos (0,5 mlrd. EUR) skiriamas veiklos rūšims, susijusioms su 16a straipsnio 1 dalies a–f punktuose nustatytomis prioritetinėmis sritimis;
(b) du trečdaliai sumos (1 mlrd. EUR) skiriami veiklos rūšims, susijusioms su 16a straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta prioritetine sritimi."
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto a a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 4 dalis –1 a pastraipa (nauja)
		aa) 4 dalyje pridedama ši pastraipa:
		"Dėl sumos, nurodytos 2a dalies b punkte, Komisija atsižvelgia į esamus plačiajuosčio ryšio aprėpties valstybėse narėse, ypač tose vietovėse, kur prieiga sudėtinga, skirtumus ir skirtingas dėl to kylančias reikmes.".
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalies 1 a pastraipa (nauja)
		Į Europos Komisijos metinę ataskaitą kaimo plėtros tema įtraukiamas specialus skirsnis, kuriame numatomi stebėsenos veiksmai, susiję su 16a straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais prioritetais.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5b dalis
5b. Jei pasibaigus programai Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota 16a straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už šio straipsnio 5a dalyje nurodytą sumą, valstybė narė susidariusį skirtumą grąžina, pervesdama jį į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, jei ta suma nėra didesnė už sumą, kuria viršijama visa paskirstytų išmokų, skirtų kitai nei nurodyta 16a straipsnio 1 dalyje veiklai finansuoti, suma.		5b. Jei pasibaigus programai Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota 16a straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už šio straipsnio 5a dalyje nurodytą sumą, valstybė narė susidariusį skirtumą įtraukia į savo žemės ūkio plėtrai skirtą biudžetą, jei ta suma nėra didesnė už sumą, kuria viršijama visa paskirstytų išmokų, skirtų kitai nei nurodyta 16a straipsnio 1 dalyje veiklai finansuoti, suma.
Be to, jei pasibaigus programai Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota 16a straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už šio straipsnio 5a dalyje nurodytą toms veiklos rūšims skiriamą sumą, valstybė narė susidariusį skirtumą grąžina, pervesdama jį į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, jei ta suma nėra didesnė už sumą, kuria viršijama visa paskirstytų išmokų, skirtų kitai nei 16a straipsnio 1 dalies g punkte nurodytai veiklai finansuoti, suma. Tačiau, jei Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota kitai nei 16a straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už išmokas, skirtas toms veiklos rūšims, grąžintina suma sumažinama atimant skirtumą.
Atitinkamai, jei pasibaigus programai Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota 16a straipsnio 1 dalies g punkte nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už šio straipsnio 5a dalyje nurodytą toms veiklos rūšims skiriamą sumą, valstybė narė susidariusį skirtumą grąžina, pervesdama jį į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, jei ta suma nėra didesnė už sumą, kuria viršijama visa paskirstytų išmokų, skirtų kitai nei 16a straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytai veiklai finansuoti, suma. Tačiau, jei Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota kitai nei 16a straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už išmokas, skirtas toms veiklos rūšims, grąžintina suma sumažinama atimant skirtumą.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalies b a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 6 a dalis (nauja)
		ba) Straipsnis papildomas šia dalimi:
		"6a. Iš sumos, nurodytos 2a dalyje 250 milijonų eurų paskiriami 2009 biudžetinių metų mokėjimams.".
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 straipsnio 6 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 69a straipsnis (naujas)
		6a) Įrašomas šis straipsnis:
		"69a straipsnis
		Garantijų ir paskolų lėšos
		Nepažeisdamos 69 straipsnio nuostatų, valstybės narės gali naudoti sumą, nurodytą 69 straipsnio 2a dalyje, kaip garantijų ir paskolų lėšas. Įgyvendinant šį straipsnį, taikomos 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles1, nuostatos ir ypač jo 50, 51 ir 52 straipsniai.
		_________ 1OL L 368, 2006 12 23, p. 15."
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
"Nepaisant 3 dalyje nustatytų viršutinių ribų, EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 90 % konvergencijos reikalavimus atitinkantiems ir iki 75 % konvergencijos reikalavimų neatitinkantiems regionams šio reglamento 16a straipsnio 1 dalyje nurodytoms veiklos rūšims finansuoti, neviršijant sumos, gautos pagal Reglamento (EB) Nr. […] 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą, sumos, nurodytos šio reglamento 69 straipsnio 2a dalyje, o nuo 2011 m. – sumos, sukauptos pagal Reglamento (EB) Nr. … 136 straipsnį";		"Nepaisant 3 dalyje nustatytų viršutinių ribų, EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 100% konvergencijos reikalavimus atitinkantiems ir iki 75 % konvergencijos reikalavimų neatitinkantiems regionams šio reglamento 16a straipsnio 1 dalyje nurodytoms veiklos rūšims finansuoti, neviršijant sumos, gautos pagal Reglamento (EB) Nr. […] 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą, sumos, nurodytos šio reglamento 69 straipsnio 2a dalyje, o nuo 2011 m. – sumos, sukauptos pagal Reglamento (EB) Nr. … 136 straipsnį";
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 76 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		8a) 76 straipsnis papildomas šia dalimi:
		"2a. Valstybės narės suteikia specialią informaciją apie naujus prioritetus, nurodytus 16a straipsnyje. Tokia suteikiama informacija gali pasinaudoti regioninės ir vietos valdžios institucijos ir galimi priemonių naudotojai".
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 III priedo pavadinimas
Veiklos rūšių, susijusių su 16a straipsnio 1 dalies g punkte minima prioritetine sritimi, sąrašas		Veiklos rūšių, susijusių su 16a straipsnio 1 dalies g punkte minima prioritetine sritimi, orientacinis sąrašas
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 III priedo 1 stulpelio 1 eilutė
Naujos plačiajuostės infrastruktūros, įskaitant tarptinklinio ryšio infrastruktūrą, sukūrimas (pvz., fiksuotosios, antžeminės belaidės, palydovinės arba mišrios technologijos)		Naujos plačiajuostės infrastruktūros, įskaitant tarptinklinio ryšio infrastruktūrą ir antžeminę įrangą, sukūrimas (pvz., fiksuotosios, antžeminės belaidės, palydovinės arba mišrios technologijos) ir kitokios formos parama (pvz., įrengimas ir techninė priežiūra)
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas Priedas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 III priedo 3 a eilutė (nauja)
		Prieigos prie plačiajuosčio ryšio visuomenei suteikimas
		56 straipsnis – pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

Darbo tvarkos taisyklių straipsnių dėl peticijų peržiūra

387k

92k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Darbo tvarkos taisyklių straipsnių dėl peticijų peržiūros (2006/2209(REG))

P6_TA(2009)0353

A6-0027/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 20 d. Pirmininko raštą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A6–0027/2009),

1. nusprendžia priimti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2. pabrėžia, kad pakeitimai įsigalioja pirmą kito plenarinio posėdžio dieną, išskyrus Darbo tvarkos taisyklių 193a straipsnio (naujo) pakeitimą, kuris įsigalios pirmą dieną po atitinkamos Sutarties nuostatos įsigaliojimo datos;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Dabartinis tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Jei peticiją pasirašė keli fiziniai arba juridiniai asmenys, pasirašiusieji paskiria vieną atstovą ir atstovo pavaduotojus, kurie laikomi peticijos teikėjais įgyvendinant šios antraštinės dalies nuostatas.
		Jei tokio asmens nebuvo paskirta, pirmasis pasirašęs asmuo arba kitas atitinkamas asmuo laikomas peticijos teikėju.
Pakeitimas 2 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 2 b dalis (nauja)
		2b. Kiekvienas peticijos teikėjas gali bet kada atšaukti savo parašą.
		Jei visi teikėjai atšaukia parašus, peticija tampa niekine.
Pakeitimas 3 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 3 dalis
3. Peticijos pateikiamos viena išoficialių Europos Sąjungos kalbų.		3. Peticijos pateikiamos oficialiąja Europos Sąjungos kalba.
Kitomis kalbomis pateiktos peticijos bus nagrinėjamos tik tuo atveju, jei peticijos įteikėjas prie jos prideda vertimą arba santrauką viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Parlamentas remiasi šiuo vertimu arba pateiktos peticijos santrauka. Parlamentas susirašinėja su peticijų teikėjais ta oficialia kalba, kuria buvo pateiktas vertimas arba santrauka.		Kitomis kalbomis pateiktos peticijos bus nagrinėjamos tik tuo atveju, jei peticijos teikėjas prie jos prideda vertimą viena iš oficialių kalbų. Parlamentas susirašinėja su peticijų teikėjais ta oficialia kalba, kuria buvo pateiktas vertimas.
		Biuras gali nuspręsti, kad peticijos ir susirašinėjimas su peticijų teikėjais vyktų kita kalba, vartojama valstybėje narėje.
Pakeitimas 4 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 5 dalis
5. Į registrą įtrauktas peticijas Pirmininkas persiunčia atsakingam komitetui, kuris pirmiausiai patikrina, ar užregistruotos peticijos tikrai priklauso Europos Sąjungos veiklos sričiai.		5. Į registrą įtrauktas peticijas Parlamento pirmininkas persiunčia atsakingam komitetui, kuris pirmiausiai nustato, peticija priimtina ar ne, remiantis EB Sutarties 194 straipsnio nuostatomis.
		Jei atsakingas komitetas nesugeba pasiekti susitarimo peticijos priimtinumo klausimu, ji laikoma priimtina, jei tam pritaria bent ketvirtadalis komiteto narių.
Pakeitimas 5 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 6 dalis
6. Peticijos, kurias komitetas paskelbia nepriimtinomis, yra archyvuojamos. Peticijos teikėjui yra pranešama apie sprendimą ir jo priežastis.		6. Peticijos, kurias komitetas paskelbia nepriimtinomis, yra archyvuojamos. Peticijos teikėjui yra pranešama apie sprendimą ir jo priežastis. Jei įmanoma, galima pasiūlyti kitų priemonių teisėms apginti.
Pakeitimas 6 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 7 dalis
7. Tokiais atvejais, komitetas peticijos teikėjui gali pasiūlyti kreiptis į kompetentingą atitinkamos valstybės narės ar Europos Sąjungos instituciją.		Išbraukta.
Pakeitimas 7 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 8 dalis
8. Peticijos įtraukiamos į viešą registrą, išskyrus atvejus, kai peticijos teikėjas prašo, kad jo peticija būtų nagrinėjama konfidencialiai.		8. Užregistruotos peticijos bendrąja tvarka tampa viešais dokumentais, ir, siekdamas skaidrumo, Parlamentas gali paskelbti peticijos teikėjo pavardę ar pavadinimą ir peticijos turinį.
Pakeitimas 8 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 8 a dalis (nauja)
		8a. Nepažeidžiant 8 dalies nuostatų, peticijos teikėjas gali paprašyti, kad jo pavardė ar pavadinimas nebūtų paviešinti, siekiant išsaugoti jo privatumą; tokiu atveju Parlamentas privalo atsižvelgti į šį prašymą.
		Jei peticijos teikėjo skundo negalima išnagrinėti dėl anonimiškumo, kreipiamasi į peticijos teikėją dėl tolesnių jos nagrinėjimo būdų.
Pakeitimas 9 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnio 8 b dalis (nauja)
		8b. Peticijos teikėjas gali prašyti, kad jo peticija būtų nagrinėjama konfidencialiai; tokiu atveju Parlamentas imasi atitinkamų atsargumo priemonių, kad peticijos turinys nebūtų paviešintas. Peticijos teikėjas informuojamas, kokiomis konkrečiomis sąlygomis bus taikoma ši nuostata.
Pakeitimas 10 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio -1 dalis (nauja)
		-1. Priimtinos peticijos svarstomos atsakingame komitete vykstant įprastai jo veiklai – arba eiliniame posėdyje, arba taikant rašytinę procedūrą. Peticijų teikėjai gali būti kviečiami dalyvauti komiteto posėdžiuose, jei jų peticija bus aptariama, arba jie gali paprašyti leisti juose dalyvauti. Komiteto pirmininkas sprendžia, ar suteikti peticijų teikėjams teisę kalbėti.
Pakeitimas 11 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 1 dalis
1. Atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą ar kita forma išreikšti savo nuomonę dėl peticijų, kurias paskelbia priimtinomis.		1. Komitetas dėl priimtinos peticijos gali nuspręsti parengti pranešimą savo iniciatyva, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnio 1 dalimi, arba pateikti Parlamentui trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos, jei tam neprieštarauja Pirmininkų sueiga. Tokie pasiūlymai dėl rezoliucijų įtraukiami į plenarinio posėdžio, vyksiančio ne vėliau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo jų priėmimo komitete datos, darbotvarkės projektą. Už juos balsuojama vieną kartą be diskusijų, nebent Pirmininkų sueiga išimties tvarka nuspręstų taikyti Darbo tvarkos taisyklių 131a straipsnį.
Tam tikrais atvejais, ypač kai peticijose prašoma pakeisti galiojančias teisės aktų nuostatas, komitetas, remdamasis 46 straipsniu, gali paprašyti kitų komitetų pateikti savo nuomonę.		Komitetas, remdamasis 46 straipsniu ir VI priedu, gali paprašyti kitų komitetų, kurie atsako už šiuos svarstomus klausimus, pateikti savo nuomonę.
Pakeitimas 12 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 2 dalis
2. Turi būti sukurtas elektroninis registras, kuriame piliečiai galėtų prisijungti prie peticijos teikėjų, padėdami elektroninius parašus prie priimtinomis paskelbtų ir į registrą įtrauktų peticijų.		2. Turi būti sukurtas elektroninis registras, kuriame piliečiai galėtų prisijungti prie peticijos teikėjų arba atsiimti savo parašą, padėdami elektroninius parašus prie priimtinomis paskelbtų ir į registrą įtrauktų peticijų.
Pakeitimas 13 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 3 dalis
3. Nagrinėdamas peticijas ar nustatydamas faktus, komitetas gali surengti peticijų teikėjų klausymus ar bendro pobūdžio klausymus arba pavesti nariams vykti į vietą nustatyti faktus.		3. Tirdamas peticijas, nustatydamas faktus ar ieškodamas sprendimų, komitetas gali lankytis informacijos rinkimo tikslu valstybėse narėse ar regione, kuris susijęs su pateikta peticija.
		Pranešimus apie apsilankymus parengia dalyviai. Kai juos patvirtina komitetas, jie pateikiami Parlamento pirmininkui.
Pakeitimas 14 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 4 dalis
4. Rengdamas savo nuomonę dėl peticijos, komitetas gali paprašyti Komisijos pateikti reikiamus dokumentus, informaciją ar pasinaudoti jos paslaugomis.		4. Komitetas gali paprašyti Komisijos jam padėti, t.y. pateikti informaciją dėl Bendrijos teisės taikymo ir jos normų laikymosi, taip pat pateikti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su peticija. Komisijos atstovai kviečiami dalyvauti komiteto posėdžiuose.
Pakeitimas 15 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 5 dalis
5. Komitetas, jei reikalinga, pateikia Parlamentui pasiūlymus dėl rezoliucijų dėl išnagrinėtų peticijų.		5. Komitetas gali paprašyti Parlamento pirmininko persiųsti jo nuomonę ar rekomendaciją Komisijai, Tarybai ar atsakingai valstybės narės institucijai, kad jos imtųsi veiksmų ar atsakomųjų priemonių.
Komitetas taip pat gali paprašyti Pirmininko persiųsti jo nuomonę Komisijai ar Tarybai.
Pakeitimas 16 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 7 dalis
7. Peticijų teikėjams Pirmininkas praneša apie priimtus sprendimus ir jų priėmimo priežastis.		7. Peticijų teikėjas informuojamas apie komiteto priimtus sprendimus, jam pateikiamos sprendimą pagrindžiančios priežastys.
		Kai baigiama svarstyti priimtina peticija, paskelbiama, kad svarstymas baigtas, ir apie tai informuojamas peticijos teikėjas.
Pakeitimas 17 Parlamento darbo tvarkos taisyklės 193 a straipsnis (naujas)
		193a straipsnis
		Piliečių iniciatyva
		Jei Parlamentui pranešama, kad Komisijos buvo paprašyta pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, vadovaujantis ES sutarties 11 straipsnio 4 dalimi, Peticijų komitetas nustato, ar tai turės įtakos jo darbui ir, jei būtina, apie tai praneša peticijų, susijusių su minėtais klausimais, teikėjams.

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo pakeitimas

499k

90k

		Rezoliucija
		Priedas
		Priedas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo daugiametės finansinės programos (2007–2013 m.) atžvilgiu (COM(2009)0171 – C6-0508/2008 – 2008/2332(ACI))

P6_TA(2009)0354

A6-0278/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0171),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo 21, 22 ir 23 punktus,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros(2) ir 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(3),

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. surengto trišalio susitikimo rezultatus,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0278/2009),

1. pritaria 2009 m. balandžio 2 d. trišalio susitikimo rezultatams;

2. pabrėžia, kad susitarimas dėl daugiametės finansinės programos peržiūros yra sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kurį vykdant reaguojama į ES valstybių narių patiriamą finansų ir ekonomikos krizę, skatinamas solidarumas energijos išteklių srityje, skatinama diegti plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse ir remiamas žemės ūkio sektorius, rezultatas;

3. primena, kad pagal šį susitarimą Parlamentas, vykdydamas dvi funkcijas: teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, apgynė dabartinius savo prioritetus, kaip ir per 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą, kai buvo pasiektas susitarimas dėl programos "Galileo" finansavimo;

4. pritaria tam, kad pasiektas politinis kompromisas, pagal kurį numatomas kompensavimo mechanizmas, kurį planuojama taikyti sudarant 2010 m. biudžetą, ir, jei bus būtina, sudarant 2011 m. biudžetą; primena, kad, kaip teigiama 2009 m. balandžio 2 d. trišaliame susitikime priimtoje bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje, kompensavimo mechanizmas bus taikomas nepažeidžiant bendru sprendimu priimamų programų finansinių paketų ir metinės biudžeto sudarymo procedūros, taip pat bus finansuojamas naudojant visas biudžeto sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose turimas biudžeto priemones;

5. pakartoja, kad baigus derybas dėl 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo, neišspręsti deficito ir likučių klausimai, ir kad šie deficito klausimai turėtų būti sprendžiami atliekant 2008–2009 m. laikotarpio vidurio peržiūrą, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 3 deklaracijoje, taip pat vykstant metinėms biudžeto sudarymo procedūroms, jei įmanoma, užtikrinant didesnį lankstumą ir bet kuriuo atveju taikyti visas 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatytas priemones; primena, kaip teigiama 2009 m. balandžio 2 d. trišaliame susitikime priimtoje vienašalėje Parlamento deklaracijoje, kad Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, turėtų atsižvelgti į savo 2009 m. kovo 25 d. priimtoje rezoliucijoje pateiktus principus;

6. ragina elgtis apdairiai, kalbant apie nuolatinį 2 išlaidų kategorijos rezervo naudojimą kitiems veiksmams finansuoti pagal kitas išlaidų kategorijas, nes netikėtai sumažėjus rinkos kainoms, galėtų kilti grėsmė žemės ūkio sektoriaus poreikiams;

7. apgailestauja, kad susitarimas su Taryba pasiektas tik likus dviem mėnesiams iki Parlamento kadencijos pabaigos ir palikta mažiau galimybių derėtis, dėl to institucijoms buvo daromas spaudimas, nors jos, kaip paprastai, jos lojaliai bendradarbiavo;

8. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

9. paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą su Tarybos Pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 6 d.

iš dalies keičiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo daugiametės finansinės programos (2007–2013 m.) atžvilgiu

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(4), ypač į jo 21 punktą, 22 punkto pirmą ir antrą pastraipas ir 23 punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) 2009 m. balandžio 2 d. trišaliame susitikime Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl energetikos srities projektų ir plačiajuosčio interneto, taip pat aktyvesnio operacijų, susijusių su naujais uždaviniais, kurie nustatyti vertinant Bendrosios žemės ūkio politikos 2003 m. vidutinės trukmės reformą (atliekant padėties patikrinimą), vykdymo finansavimo vadovaujantis Europos ekonomikos atkūrimo planu, skirtu infrastruktūroms modernizuoti ir solidarumui energetikos srityje stiprinti. Siekiant suteikti finansavimą, pirmiausia reikia peržiūrėti 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo 21, 22 ir 23 punktais, kad 2009 m. 1a išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba būtų padidinta 2 000 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

(2) 1a išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidinimas bus visiškai kompensuotas 2009 m. 2 išlaidų kategorijos viršutinę įsipareigojimų asignavimų ribą sumažinus 2 000 mln. EUR.

(3) Siekiant išlaikyti atitinkamą įsipareigojimų ir mokėjimų santykį, bus patikslintos metinės mokėjimų asignavimų viršutinės ribos. Patikslinimas bus neutralus.

(4) Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo I priedas(5),

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo I priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

2007–2013 M. FINANSINĖ PROGRAMA, PERŽIŪRĖTA ATSIŽVELGIANT Į EUROPOS EKONOMIKOS ATKŪRIMO PLANĄ (2004 M. PASTOVIOS KAINOS)

(mln. EUR, 2004 m. pastovios kainos)
ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMAI	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013	Iš viso 2007-2013 m.
1. Tvarusis augimas	50 865	53 262	55 883	54 860	55 400	56 866	58 256	385 392
1a Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	8 404	9 595	12 021	11 000	11 306	12 122	12 914	77 362
1b Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti	42 461	43 667	43 862	43 860	44 094	44 744	45 342	308 030
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	51 962	54 685	52 205	53 379	52 528	51 901	51 284	367 944
iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 120	42 697	42 279	41 864	41 453	41 047	40 645	293 105
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 199	1 258	1 380	1 503	1 645	1 797	1 988	10 770
3a Laisvė, saugumas ir teisingumas	600	690	790	910	1.050	1.200	1.390	6.630
3b Pilietybė	599	568	590	593	595	597	598	4.140
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	6 199	6 469	6 739	7 009	7 339	7 679	8 029	49 463
5. Administravimas (1)	6 633	6 818	6 973	7 111	7 255	7 400	7 610	49 800
6. Kompensacijos	419	191	190					800
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ	117 277	122 683	123 370	123 862	124 167	125 643	127 167	864 169
kaip BNP procentinės dalies	1,08%	1,09%	1,07%	1,05%	1,03%	1,02%	1,01%	1,048%

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ	115 142	119 805	110 439	119 126	116 552	120 145	119 391	820 600
kaip BNP procentinės dalies	1,06%	1,06%	0,96%	1,01%	0,97%	0,98%	0,95%	1,00%
Galima marža	0,18%	0,18%	0,28%	0,23%	0,27%	0,26%	0,29%	0,24%
Nuosavųjų išteklių viršutinė riba kaip BNP procentinė dalis	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%
1) 2007–2013 m. išlaidos pensijoms, įtrauktos į šiai išlaidų kategorijai skirtą didžiausią sumą, apskaičiuojamos neįskaitant darbuotojų įnašų į atitinkamą sistemą, sudaro ne daugiau kaip 500 mln. EUR 2004 m. kainomis

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	Priimti tekstai, P6_TA(2009)0174.
(3)	Priimti tekstai, P6_TA(2009)0095 ir 0096.
(4)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(5)	Šiuo tikslu šiame susitarime nurodyti skaičiai perskaičiuojami 2004 m. kainomis.

Taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projektas

196k

33k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projekto, III skirsnis – Komisija (9126/2009 – C6-0156/2009 – 2009/2039(BUD))

P6_TA(2009)0355

A6-0281/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2008 m. gruodžio 18 d.(2),

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

– atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 4/2009projektą, kurį Komisija pateikė 2009 m. balandžio 8 d. (SEC(2009)0496),

– atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projektą, kurį Taryba sudarė 2009 m. balandžio 27 d. (9126/2009 – C6–0156/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir į IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0281/2009),

A. kadangi 2009 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projekte persvarstomos daugiametės finansinės programos 1a ir 2 išlaidų kategorijos viršutinės ribos,

B. kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2009 m. biudžetą,

1. atsižvelgia į preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projektą;

2. pritaria Taisomojo biudžeto Nr. 4/2009 projektui be pakeitimų;

3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2)	OL L 69, 2009 3 13.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

Taisomojo biudžeto Nr. 5/2009projektas

196k

32k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5/2009 projekto, III skirsnis – Komisija (9127/2009 – C6-0157/2009 – 2009/2040(BUD))

P6_TA(2009)0356

A6-0282/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2008 m. gruodžio 18 d.(2),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

– atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 5/2009 projektą, kurį Komisija pateikė 2009 m. balandžio 15 d. (COM(2009)0177),

– atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 5/2009 projektą, kurį Taryba sudarė 2009 m. balandžio 27 d. (9127/2009 – C6-0157/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir į IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0282/2009),

A. kadangi 2009 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 5 projekte numatyta į biudžetą įtraukti perteklių, susidariusį vykdant 2008 metų biudžetą;

B. kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 5/2009 projektą siekiama į 2009 m. biudžetą oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus,

1. atsižvelgia į preliminaraus taisomojo biudžeto Nr. 5/2009 projektą;

2. patvirtina Taisomojo biudžeto Nr. 5/2009 projektą be pakeitimų;

3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2)	OL L 69, 2009 3 13.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

Energijos sunaudojimo ženklinimas ant televizorių

218k

45k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos direktyvos, kuria įgyvendinama ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant televizorių projekto

P6_TA(2009)0357

B6-0260/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių suvartojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį(1), ypač į jos 9 ir 12 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Komisijos direktyvos, kuria įgyvendinama ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant televizorių, projektą,

– atsižvelgdamas į Direktyvos 92/75/EEB 10 straipsnyje nurodyto 2009 m. kovo 30 d. komiteto pateiktą nuomonę,

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą "Efektyvus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą" (COM(2006)0545),

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (COM(2008)0778),

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija)(2),

– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais vykdomaisiais įgaliojimais tvarką(3), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies b punktą,

A. kadangi pagrindinis Direktyvos 92/75/EECB (Pagrindų direktyva) tikslas, kaip nurodyta jos 1 straipsnyje, – "suvienodinti su skelbiama informacija susijusias nacionalines priemones, ypač ženklinant ir pateikiant informaciją apie gaminį, energijos ir kitų svarbių išteklių sunaudojimą bei papildomą informaciją apie tam tikrus buitinių prietaisų tipus suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti energijos naudojimo požiūriu efektyviausius prietaisus",

B. kadangi Pagrindų direktyvoje taip pat nurodyta, kad "tikslios, svarbios ir lygintinos informacijos apie konkrečių buitinių prietaisų energijos sunaudojimą teikimas gali daryti įtaką visuomenei pasirenkant prietaisus, kurie sunaudoja mažiau energijos",

C. kadangi kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinime, pridėtame prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (SEC(2008)2862), originalią ir sėkmingą etiketę A–G skirtingos pasaulio šalys, pvz., Brazilija, Kinija, Argentina, Čilė, Iranas, Izraelis ir Pietų Afrika, naudoja kaip modelį,

D. kadangi televizoriai yra daug energijos naudojantys prietaisai, todėl yra galimybės sutaupyti energiją padidėja įtraukus šią produktų kategoriją į energijos sunaudojimo ženklinimo sistemą pagal Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 2 dalį,

E. kadangi energijos sunaudojimo ženklinimas ant televizorių turi kiek įmanoma atitikti kitiems buitiniams prietaisams nustatytas energijos sunaudojimo ženklinimo sistemas,

F. kadangi kaip nurodyta minėtame Komisijos komunikate, kad "galiojanti ženklinimo klasifikacija bus atnaujinama ir pergrupuojama kas penkerius metus arba kada to reikės dėl technologijų raidos, remiantis ekologinio projektavimo tyrimais, siekiant išsaugoti A ženklo statusą 10–20 % efektyviausiai energiją naudojančios įrangos",

G. kadangi siekiant toliau sėkmingai įgyvendinti energijos sunaudojimo ženklinimo sistemą svarbu priimti priemones, kuriomis vartotojams būtų pateikta aiški, išsami, palyginama ir lengvai suprantama informacija apie buitinių prietaisų energijos sunaudojimą,

H. kadangi vartotojams vietoj energijos požiūriu mažiau efektyvių prietaisų įsigijus daugiau efektyvių prietaisų padidėtų prietaisų gamintojų pajamos,

I. kadangi Komisijos direktyvos projekte, ypač etikečių dizaino ir energijos naudojimo veiksmingumo kategorijų klausimu, padaryti pakeitimai pridedant naujas A klases (pavyzdžiui, A – 20 %, A – 40 %, A – 60 %), gali dar labiau suklaidinti vartotojus, apsunkinti energijos sunaudojimo ženklinimo sistemos suvokimą bei sumažinti jų galimybes pasirinkti energijos požiūriu efektyviausius prietaisus,

J. kadangi atlikus nedidelius techninius etikečių pataisymus galima jas patobulinti taip, kad jos būtų daug aiškesnės ir labiau suprantamos vartotojui,

K. kadangi įrodyta, kad nors vartotojams skalė nuo A iki G yra aiški, tačiau Komisija nepadarė jokio poveikio vertinimo, iš kurio būtų aišku, ar A – 20 %, A – 40 %, A – 60 % kartu su "tuščiomis" žemesnėmis klasėmis klaidina vartotojus, ar jiems padeda,

L. kadangi produktų pergrupavimas į uždarą A–G skalę visų pirma galėtų užkirsti kelią sukurti "tuščias" žemesnes klases, kurios gali klaidinti vartotojus,

M. kadangi įdiegus šias papildomas efektyvumo klases jau esančiose A–G etiketėse, įskaitant ir kitiems produktams, kiltų dar didesnė painiava dėl to, ar A klasės produktas yra energijos požiūriu efektyvus ar neefektyvus,

N. kadangi ši priemonė nepadeda siekti pagrindinės priemonės tikslo - suteikti vartotojams tikslią, svarbią ir palyginamą informaciją,

O. kadangi Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos Pagrindų direktyvos redakcijos, kurioje būtų pateikti ir kiti pakeitimai, turintys įtakos siūlomoms įgyvendinimo priemonėms,

1. nepritaria Komisijos direktyvos, kuria įgyvendinama ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant televizorių, projekto patvirtinimui;

2. mano, kad Komisijos direktyvos projektas nesuderinamas su pagrindinės priemonės tikslu;

3. raginą Komisiją atsiimti direktyvos projektą ir, kaip galima greičiau, ir ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 30 d., Direktyvos 92/75/EEB 10 straipsnyje nurodytam komitetui pateikti naują projektą, pagrįsta uždara A–G skale;

4. mano, kad informacijos pateikimas etiketėse yra pagrindinė energijos sunaudojimo ženklinimo direktyvos dalis, kuri turėtų būti peržiūrėta ir parengta nauja redakcija taikant bendro sprendimo procedūrą;

5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	OL L 297, 1992 10 13, p. 16.
(2)	Priimti tekstai, P6_TA(2009)0345.
(3)	OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese

226k

56k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nustatoma 2009 m. metinė veiklos programa dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai), projekto

P6_TA(2009)0358

B6-0285/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(1), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalies b punktą,

– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo, kuriuo nustatoma 2009 m. metinė veiklos programa dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai), projektą (CMTD(2009)0387 − D004766/01),

– atsižvelgdamas į nuomonę, kurią 2009 m. balandžio 15 d. pateikė Reglamento (EB) 1905/2006 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas (Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) valdymo komitetas),

– atsižvelgdamas į dokumentą "Bendras veiksmų, kuriais siekiama didinti visuomenės sąmoningumą vystymosi klausimais Europoje, įvertinimas. Švietimas vystymosi klausimais" (EB dokumentas Nr. 2007/146962. Galutinė ataskaita),

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos iššūkių naujosiose valstybėse narėse(2),

– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 dienos Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(3), 8 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A. kadangi 2009 m. balandžio 15 d. VBFP valdymo komitetas, balsuodamas pagal rašytinę procedūrą, pritarė 2009 m. metinės programos dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai) projektui (CMTD(2009)0387 − D004766/01),

B. kadangi pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį ir 2008 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo tvarkos 1 straipsnį Europos Parlamentas gavo įgyvendinimo priemonių projektą, kuris buvo pateiktas VBFP valdymo komitetui, ir balsavimo rezultatus,

C. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 14 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad vienas iš teminės programos, susijusios su nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmeniu vystymosi procese, tikslų yra "didinti Europos piliečių sąmoningumą vystymosi klausimais ir Bendrijoje bei stojančiosiose šalyse sutelkti aktyvią visuomenės paramą šalių partnerių skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi strategijoms",

D. kadangi 11 valstybių narių Komisijai 2009 m. kovo 19 d. atsiųstame "Valstybių narių bendrame pareiškime dėl vystomojo bendradarbiavimo srities nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų" išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos ketinimo nutraukti tiesioginį projektų TRIALOG ir DEEEP(4) finansavimą (vadinamoji tikslinių projektų procedūra), kuris buvo teikiamas atitinkamai nuo 1998 ir 2003 m., ir numatyti, kad siekiant šių projektų finansavimo turi būti dalyvaujama konkursuose,

E. kadangi 11 valstybių narių, įskaitant 9 naujas valstybes nares, bendrame pareiškime įspėjamos dėl to, kad Komisijos ketinimas nebeteikti tiesioginės paramos projektams TRIALOG ir DEEEP itin nepriimtinas, atsižvelgiant į dabartinę daugelio naujų valstybių narių finansinę padėtį ir į daromą poveikį NVO galimybėms vykdyti ir plėsti savo veiklą, taip pat išreiškia susirūpinimą dėl to, kad galimos finansavimo spragos gali pakenkti šių projektų įgyvendinimui, nes bus prarasti kvalifikuoti darbuotojai, sukauptos žinios ir jau sukurti tinklai,

F. kadangi Vystymosi komiteto pirmininkas savo 2009 m. kovo 19 d. laiške išreiškė panašias abejones, pabrėždamas, kad informacija ir pajėgumų didinimas vystomojo bendradarbiavimo srityje naujose valstybėse narėse ir Europos visuomenės švietimas vystymosi klausimais visuomet buvo komiteto prioritetai, ir prašė, kad Komisija nurodytų Parlamentui objektyvius ir skaidrius kriterijus, kuriais remdamasi ji nusprendžia, kokiai veiklai ir projektams bus teikiamas tiesioginis finansavimas, taip pat prašė, kad siūlomos priemonės įgyvendinimas būtų atidėtas bent vieniems metams, siekiant išvengti galimų finansavimo spragų ir kad nekiltų pavojaus šių labai naudingų projektų gyvavimui,

G. kadangi minėtajame dokumente "Bendras veiksmų, kuriais siekiama didinti visuomenės sąmoningumą vystymosi klausimais Europoje, įvertinimas. Švietimas vystymosi klausimais" pateikiama išvada, kad strategiškai panaudojus tikslinius projektus pavyko pasiekti programos, pagal kurią numatytas bendras finansavimas su Europoje veikiančiomis vystymosi srities NVO, tikslus ir kad projektas DEEEP buvo svarbi koordinavimo priemonė siekiant skatinti ES lygmens, taip pat nacionalinių platformų ir ES dialogą, pažangiosios patirties mainus, tinklų ir partnerystės ryšių kūrimą, taip pat tai, kad vykdant projektą TRIALOG buvo veiksmingai prisidedama prie dialogo skatinimo ir pajėgumų kūrimo naujose valstybėse narėse ir stojančiosiose šalyse,

H. kadangi įgyvendinant programą TRIALOG prisidedama prie Parlamento 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos iššūkių naujosiose valstybėse narėse nurodyto tikslo, t. y. parengti bendrą komunikacijos ir švietimo strategiją siekiant panaikinti trūkumą, susijusį su tuo, kad naujosiose valstybėse narėse vystomojo bendradarbiavimo prioritetai nėra pripažinti visuomenės, ir kadangi programa DEEEP atitinka šioje rezoliucijoje pateikiamus raginimus skatinti švietimą vystymosi klausimais ir didinti sąmoningumą rengiant Europos švietimo programas,

I. kadangi minėtojoje 2009 m. metinėje veiklos programoje Komisija taip pat siūlo tiesiogiai subsidijuoti projektą, pagal kurį siekiama didinti valdymo pajėgumus Kuboje ir kurį turėtų įgyvendinti Europos valdymo pajėgumų plėtros fondas; kadangi pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminę programą dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese vadinamoji tikslinių projektų procedūra iki šiol niekada nebuvo taikyta veiklai šalyse partnerėse finansuoti,

J. kadangi Komisija vėliau paskelbė VBFP nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų valdymo komitetui skirtą aiškinamąjį raštą, kuriame paaiškinami tikslinių veiksmų atrankos kriterijai(5), nurodoma, kad šie kriterijai grindžiami Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 168 straipsniu(6) ir kad subsidijos gali būti skiriamos institucijoms, turinčioms de jure arba de facto monopoliją, ir ypatingo pobūdžio veiksmams, kuriuos turi vykdyti konkretaus tipo institucija, turinti atitinkamą techninę kompetenciją, aukštą specializacijos laipsnį arba administracines galias,

1. prieštarauja tam, kad Komisijos sprendimo, kuriuo nustatoma 2009 m. metinė veiklos programa dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai), projektas (CMTD(2009)0387 - D004766/01) būtų patvirtintas toks, koks yra dabar;

2. prašo Komisijos išsamiau paaiškinti kriterijus, kuriais remiantis nustatoma de jure arba de facto monopolija, atsižvelgiant į tai, jog 11 valstybių narių savo bendrame pareiškime paminėjo, kad naujose valstybėse narėse vis dar egzistuoja de facto monopolija pagal programas TRIALOG ir DEEEP vykdomos Europos lygmens veiklos srityse;

3. primygtinai reikalauja, kad kriterijai, kuriais vadovaujamasi skiriant tiesiogines subsidijas, būtų taikomi laikantis atvirumo, skaidrumo ir horizontaliojo taikymo principų siekiant užtikrinti vienodas visų veikėjų galimybes; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad TRIALOG, DEEEP ir valdymo pajėgumų Kuboje didinimo programoms būtų taikomi tie patys kriterijai;

4. primygtinai reikalauja, kad vykdant strategines Europos lygmens programas būtų užtikrintas tęstinis naudingos veiklos, kuria siekiama skatinti ES lygmens, taip pat nacionalinių platformų ir ES pažangiosios patirties mainus, tinklų ir partnerystės ryšių kūrimą, taip pat skatinti dialogą ir kurti pajėgumus bendradarbiaujant su naujomis valstybėmis narėmis ir stojančiosiomis šalimis, finansavimas;

5. ragina Komisiją pradėti dialogą su Parlamentu, atsižvelgiant į būsimą konkursų, susijusių su teminėmis programomis, sistemos peržiūrą(7); mano, kad netinkama iš anksto pateikti rekomendacijas, susijusias su galimais sistemos pakeitimais arba patobulinimais atlikus peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina 12 mėn. laikotarpiui palikti galioti nepakeistas dabartines taisykles, susijusias su tiesiogiai finansuojamais veiksmais, ir atliekant bet kokius pakeitimus ateityje atsižvelgti į peržiūros proceso rezultatus bei užtikrinti ilgalaikę, numatomą ir tvarią veiklą vystomojo bendradarbiavimo srityje;

6. ragina Komisiją atitinkamai pataisyti savo sprendimo, kuriuo nustatoma 2009 m. metinė veiklos programa dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai) projektą (CMTD(2009)0387 − D004766/01), t. y. įtraukti ES lygmens projektus, pagal kuriuos siekiama didinti sąmoningumą vystymosi klausimais išsiplėtusioje ES ir keistis švietimo vystymosi klausimais patirtimi Europos Sąjungoje;

7. paveda Pirmininkui perduoti rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)	OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
(2)	Priimti tekstai, 2008 1 15, P6_TA(2008)0097.
(3)	OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(4)	DEEEP: "Keitimasis švietimo patirtimi vystymosi klausimais Europoje", http://www.deeep.org/. TRIALOG: "Išsiplėtusioje Europoje vystymosi srityje veikiančios NVO", http://www.trialog.or.at/start.asp?ID=96.
(5)	2009 4 6 AIDCO/F1/NC D(2009) (D004766-01-EN-02).
(6)	2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002 12 31, p. 1).
(7)	Palermo II procesas.

Parlamento darbo tvarkos taisyklių bendra peržiūra

651k

286k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl bendros Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros (2007/2124(REG))

P6_TA(2009)0359

A6-0273/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0273/2009),

1. nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2. nusprendžia įtraukti Elgesio kodeksą dėl derybų dėl pagal bendro sprendimo procedūrą priimamų dokumentų į Darbo tvarkos taisyklių XVIe priedą, vadovaujantis Pirmininkų sueigos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu;

3. nusprendžia, kad pakeitimai įsigalios pirmą septintosios Parlamento kadencijos dieną;

4. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Galiojantis tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Parlamentas gali priimti taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių.		1. Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių.
Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 10 a straipsnis (naujas)
		10a straipsnis
		Stebėtojai
		1. Pasirašius valstybės stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali pakviesti stojančiosios valstybės parlamentą iš savo narių skirti tokį skaičių stebėtojų, kuris atitiktų tai valstybei skirtą būsimų vietų Europos Parlamente skaičių.
		2. Tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja Parlamento darbe ir turi teisę kalbėti komitetuose ir frakcijose. Stebėtojai neturi teisės balsuoti ir būti kandidatais į renkamus Parlamento postus. Jų dalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių Parlamento darbui.
		3. Stebėtojai naudojasi Parlamento infrastruktūra bei vykdant stebėtojų veiklą jų patiriamos išlaidos jiems atlyginamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Parlamento nariams.
Pakeitimas 51 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnis
Vyriausias pagal amžių Parlamento narys		Laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas
1. 127 straipsnio 2 dalyje numatytam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam Pirmininko ir biuro rinkimams skirtam posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys, kol bus išrinktas Pirmininkas.		1. Kol bus išrinktas Parlamento pirmininkas, 127 straipsnio 2 dalyje numatytam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam posėdžiui, kuriame renkamas Parlamento pirmininkas ir Biuras, pirmininkauja kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas arba, jei jo nėra, kadenciją baigiantis Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka arba, jei jo nėra, Parlamento narys, kuris ilgiausiai ėjo pareigas.
2. Pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Pirmininko rinkimais ar jo įgaliojimų patikrinimu.		2. Pirmininkaujant Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Parlamento pirmininko rinkimais ar įgaliojimų patikrinimu.
Vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui suteikiami 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyti Pirmininko įgaliojimai. Visi kiti klausimai dėl įgaliojimų patikrinimo, kurie iškeliami pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui, perduodami už įgaliojimų patikrinimą atsakingam komitetui.		Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį,suteikiami 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyti Parlamento pirmininko įgaliojimai. Visi kiti klausimai dėl įgaliojimų patikrinimo, kurie iškeliamijam pirmininkaujant, perduodami už įgaliojimų patikrinimą atsakingam komitetui.
Pakeitimas 52 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 13 straipsnis
1. Pirmiausia renkamas Pirmininkas. Vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui prieš kiekvieną balsavimą pristatomos kandidatūros, su kuriomis jis supažindina Parlamentą. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.		1. Pirmiausia renkamas Parlamento pirmininkas. Parlamento nariui, kuris laikinai eina Pirmininko pareigas pagal 11 straipsnį, prieš kiekvieną balsavimą pristatomos kandidatūros, su kuriomis jis supažindina Parlamentą. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.
2. Išrinkus Pirmininką, vyriausias pagal amžių Parlamento narys jam perleidžia pirmininko vietą. Tik išrinktas Pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą.		2. Išrinkus Parlamento pirmininką, Parlamento narys, kuris laikinai eina Pirmininko pareigas pagal 11 straipsnį, jam užleidžia Parlemento pirmininko vietą. Tik išrinktas Parlemento pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą.
Pakeitimas 3 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 24 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Pirmininkų sueiga atsakinga už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene organizavimą. Tai gali apimti viešų diskusijų, kuriose būtų leidžiama dalyvauti besidomintiems piliečiams, bendrojo Europos intereso klausimais organizavimą. Biuras skiria už šių konsultacijų įgyvendinimą atsakingą Parlamento pirmininko pavaduotoją, kuris teikia ataskaitas Pirmininkų sueigai.
Pakeitimas 4 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 28 straipsnio 2 dalis
2. Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus dėl biuro, pirmininkų sueigos ir kvestorių darbo. Šie klausimai pateikiami raštu pirmininkui ir kartu su atsakymais skelbiami Parlamento biuletenyje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo.		2. Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus dėl Biuro, Pirmininkų sueigos ir kvestorių darbo. Šie klausimai pateikiami raštu Parlamento pirmininkui, apie juos pranešama Parlamento nariams ir jie kartu su atsakymais skelbiami Parlamento interneto svetainėje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo.
Pakeitimas 5 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 30 a straipsnis (naujas)
		30a straipsnis
		Jungtinės grupės
		1. Pavieniai Parlamento nariai gali steigti jungtines arba kitas neoficialias narių grupes, skirtas rengti neoficialų įvairių frakcijų keitimąsi nuomonėmis specifiniais klausimais įtraukiant įvairių Parlamento komitetų narius, taip pat skatinti Parlamento narių ir pilietinės visuomenės ryšius.
		2. Šios grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą. Remdamosi I priedo nuostatomis, tokios grupės praneša apie bet kokią iš išorės gaunamą paramą.
Pakeitimas 6 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 36 straipsnio 1 dalis
1. Nepažeidžiant 40 straipsnio, atsakingas komitetas patikrina, ar Komisijos pasiūlymas ar kitas teisės aktų leidybos dokumentas finansiniu požiūriu yra suderinamas su finansine perspektyva.		1. Nepažeidžiant 40 straipsnio, atsakingas komitetas patikrina, ar Komisijos pasiūlymas ar kitas teisėkūros dokumentas finansiniu požiūriu yra suderinamas su daugiamete finansine programa.
		(Horizontalusis pakeitimas: žodžiai'finansinė perspektyva" visame Darbo tvarkos taisyklių tekste keičiami žodžiais "daugiametė finansinė programa").
Pakeitimas 7 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 39 straipsnio 1 dalis
1. Parlamentas gali, pagal EB sutarties 192 straipsnio antrą pastraipą, prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo teisės akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio teisės akto pakeitimo, priimdamas rezoliuciją atsakingo komiteto iniciatyva pateikto pranešimo pagrindu. Rezoliucija priimama visų Parlamento narių dauguma. Tuo pačiu metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo teikimo terminą.		1. Parlamentas, priimdamas rezoliuciją, kurios pagrindas – atsakingo komiteto pranešimas savo iniciatyva, gali EB sutarties 192 straipsnio antros pastraipos pagrindu prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo teisės akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio teisės akto pakeitimo. Rezoliucija priimama visų Parlamento narių dauguma galutiniame balsavime. Tuo pat metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą.
Pakeitimas 8 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 45 straipsnio 2 dalis
2. Pranešimuose savo iniciatyva esantys pasiūlymai dėl rezoliucijų svarstomi Parlamente laikantis 131a straipsnyje nurodytos trumpo pristatymo tvarkos. Tokių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai plenariniame posėdyje nesvarstomi, išskyrus atvejus, kai juos pateikia pranešėjas, siekdamas atsižvelgti į naują informaciją, tačiau galima pateikti alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų pagal 151 straipsnio 4 dalį. Ši dalis netaikoma, jei pranešimo tema atitinka esmines diskusijas plenariniame posėdyje, jei pranešimas parengtas pagal 38a arba 39 straipsnyje numatytą iniciatyvos teisę arba jei pranešimą pagal Pirmininkų sueigos nustatytus kriterijus galima laikyti strateginiu pranešimu.		2. Pranešimuose savo iniciatyva pateikiami pasiūlymai dėl rezoliucijų svarstomi Parlamente laikantis 131a straipsnyje nurodytos trumpo pristatymo tvarkos. Tokių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai plenariniame posėdyje svarstomi tik tuo atveju, jeigu juos pateikia pranešėjas, siekdamas atsižvelgti į naują informaciją, arba ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių. Frakcijos gali pateikti alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų pagal 151 straipsnio 4 dalį. Ši dalis netaikoma, jei pranešimo tema atitinka esmines diskusijas plenariniame posėdyje, jei pranešimas parengtas pagal 38a arba 39 straipsnyje numatytą iniciatyvos teisę arba jei pranešimą pagal Pirmininkų sueigos nustatytus kriterijus galima laikyti strateginiu pranešimu.
Pakeitimas 9 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 47 straipsnio 3 įtrauka
– suinteresuoti pirmininkai, pranešėjai ir nuomonių pranešėjaistengiasi kartu nustatyti jų išimtinei arba bendrai kompetencijai priklausančias teksto dalis bei susitarti dėl tikslių bendradarbiavimo metodų;		– suinteresuoti komitetų pirmininkai, pranešėjai ir nuomonės referentai kartu nustato jų išimtinei arba bendrai kompetencijai priklausančias teksto dalis bei susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų. Jei nesutariama dėl kompetencijos ribų, vienam iš nesutariančių komitetų paprašius, klausimas pateikiamas Pirmininkų sueigai, kuri gali priimti sprendimą dėl atitinkamos kompetencijos arba nuspręsti, kad pagal 47a straipsnį taikoma bendrų komitetų posėdžių procedūra. 179 straipsnio 2 dalies antras ir trečias sakiniai taikomi mutatis mutandis;
Pakeitimas 10 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 47 straipsnio 4 įtrauka
– atsakingas komitetas be balsavimo priima susijusio komiteto pakeitimus, kurie, atsakingo komiteto pirmininko nuomone, jam pasikonsultavus su susijusio komiteto pirmininku, VI priedo pagrindu priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai ir neprieštarauja kitoms pranešimo dalims. Atsakingo komiteto pirmininkas atsižvelgia į visus susitarimus, priimtus pagal trečią įtrauką;		– atsakingas komitetas be balsavimo priima susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai. Jei atsakingas komitetas atmeta pakeitimus tais klausimais, kurie priklauso bendrai atsakingo komiteto ir susijusio komiteto kompetencijai, susijęs komitetas gali teikti tuos pakeitimus tiesiogiai Parlamentui.
Pakeitimas 11 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 47 a straipsnis (naujas)
		47a straipsnis
		Bendrų komitetų posėdžių procedūra
		Tuo atveju, kai tenkinamos 46 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytos sąlygos, Pirmininkų sueiga, įsitikinusi, kad klausimas itin svarbus, gali nuspręsti taikyti bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą. Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, kurį susiję komitetai svarsto ir dėl kurio balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant susijusių komitetų pirmininkams. Siekdami pasirengti bendriems posėdžiams ir balsavimui, susiję komitetai gali steigti bendras komitetų darbo grupes.
Pakeitimas 12 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 51 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Kai priimamas teisėkūros rezoliucijos projektas, baigiasi konsultavimosi procedūra. Jei Parlamentas teisėkūros rezoliucijos nepriima, pasiūlymas vėl perduodamas atsakingam komitetui.		Pirmasis svarstymas baigiasi priėmus teisėkūros rezoliucijos projektą. Jei Parlamentas teisėkūros rezoliucijos nepriima, pasiūlymas vėl perduodamas atsakingam komitetui.
Pakeitimas 13 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 51 straipsnio 3 dalis
3. Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su jį lydinčia rezoliucija Pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento nuomonę.		3. Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su jį lydinčia rezoliucija Parlamento pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento poziciją.
		(Horizontalus pakeitimas: visose su bendro sprendimo procedūra susijusiose nuostatose žodžiai "Parlamento nuomonė" keičiami žodžiais "Parlamento pozicija". Tai taikoma visam Darbo tvarkos taisyklių tekstui).
Pakeitimas 14 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 52 straipsnio 1 dalis
1. Kai Komisijos pasiūlymas nesurenka balsavusiųjų daugumos, Pirmininkas, prieš Parlamentui balsuojant dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, pasiūlo Komisijai atšaukti savo pasiūlymą.		1. Jei už Komisijos pasiūlymą nėra atiduodama balsų daugumaarba yra patvirtinamas pasiūlymas jį atmesti, kurį gali pateikti atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento pirmininkas, prieš Parlamentui balsuojant dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, pasiūlo Komisijai atšaukti savo pasiūlymą.
Pakeitimas 15 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 52 straipsnio 2 dalis
2. Jei Komisija savo pasiūlymą atšaukia, Pirmininkas paskelbia, kad konsultavimosi procedūra dėl pasiūlymo neteko pagrindo ir praneša apie tai Tarybai.		2. Jei Komisija savo pasiūlymą atšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta, ir praneša apie tai Tarybai.
Pakeitimas 16 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 52 straipsnio 3 dalis
3. Jei Komisija savo pasiūlymo neatšaukia, Parlamentas grąžina klausimą atsakingam komitetui, nebalsuodamas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto.		3. Jei Komisija savo pasiūlymo neatšaukia, Parlamentas grąžina klausimą atsakingam komitetui, nebalsuodamas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, surengia balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos projekto.
Šiuo atveju, komitetas žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai.		Grąžinimo atveju komitetas žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai.
Pakeitimas 59 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 65 a straipsnis (naujas) (įtraukiamas į 6 skyrių "Teisės aktų leidybos procedūros pabaiga")
		65a straipsnis
		Tarpinstitucinės derybos teisėkūros procedūrų metu
		1. Derybos su kitomis institucijomis, siekiant susitarti teisėkūros procedūros metu, vedamos atsižvelgiant į Derybų, vykstančių bendro sprendimo procedūrų metu, elgesio kodeksą (XVIe priedas).
		2. Prieš pradėdamas tokias derybas, atsakingas komitetas iš esmės turėtų priimti sprendimą savo narių balsų dauguma ir patvirtinti įgaliojimus, gaires arba prioritetus.
		3. Jeigu per derybas pasiekiamas kompromisas su Taryba po to, kai komitetas patvirtina pranešimą, bet kokiu atveju prieš balsuojant plenariniame posėdyje iš naujo konsultuojamasi su komitetu.
Pakeitimas 18 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 66 straipsnis
1. Jei, remiantis EB sutarties 251 straipsnio 2 dalimi, Taryba praneša Parlamentui, kad pritaria jo pateiktiems pakeitimams, ir kad kitaip nekeičia Komisijos pasiūlymo, arba jei nei viena iš dviejų institucijų nesiūlo pakeitimų Komisijos pasiūlymui, plenarinio posėdžio metu Pirmininkas paskelbia, kad pasiūlymas yra galutinai priimtas.		Jei, remiantis EB sutarties 251 straipsnio 2 dalimi, Taryba praneša Parlamentui, kad pritaria Parlamento pozicijai, atliekama galutinė teksto peržiūra pagal 172a straipsnį ir Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad pasiūlymas yra priimtas ta redakcija, kuri atitinka Parlamento poziciją.
2. Prieš tai paskelbdamas, Pirmininkas įsitikina, kad Tarybos padarytos techninės pasiūlymo adaptacijos yra nesusijusios su pasiūlymo turiniu. Esant abejonėms, jis pasikonsultuoja su atsakingu komitetu. Jei paaiškėja, kad kai kurie pakeitimai yra susiję su pasiūlymo turiniu, Pirmininkas praneša Tarybai, jog Parlamentas pradės antrąjį svarstymą kai tik bus įvykdytos 57 straipsnyje numatytos sąlygos.
3. Pirmininkas, po paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalį, kartu su Tarybos pirmininku pasirašo siūlomą teisės aktą ir pasirūpina, kad šis teisės aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje 68 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas 19 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 68 straipsnio antraštė
Priimtų teisės aktų pasirašymas		Įstatymo galią turinčių teisės aktų rengimo reikalavimai
Pakeitimas 20 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 68 straipsnio 1 dalis
1. Parlamento kartu su Taryba priimtus teisės aktus, įsitikinus, jog visos procedūros buvo tinkamai atliktos, pasirašo Pirmininkas ir generalinis sekretorius.		Išbraukta.
Pakeitimas 21 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 68 straipsnio 7 dalis
7. Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai pasirūpina, kad nurodyti teisės aktai būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.		Išbraukta.
Pakeitimas 22 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 68 a straipsnis (naujas) (įtraukiamas į 6 skyrių "Teisės aktų leidybos procedūros pabaiga")
		68a straipsnis
		Priimtų teisės aktų pasirašymas
		Atlikus priimto teksto galutinę peržiūrą pagal 172a straipsnį ir įsitikinus, kad visos procedūros tinkamai atliktos, teisės aktus, priimtus pagal EB sutarties 251 straipsnyje nustatytą procedūrą, pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, o Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai juos paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 68 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 80 a straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Tačiau nepakeistų dalių pakeitimus, išskirtiniu atveju ir kiekvieną pakeitimą atskirai, gali priimti šio komiteto pirmininkas, jeigu jis mano, kad jie būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba dėl ryšio su kitais priimtinais pakeitimais. Šios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.		Tačiau, jei atsakingas komitetas pagal Tarpinstitucinio susitarimo 8 punktą taip pat ketina pateikti kodifikuotų pasiūlymo dalių pakeitimus, jis nedelsdamas praneša apie tai Tarybai ir Komisijai, o pastaroji iki 50 straipsnyje numatyto balsavimo turėtų pranešti komitetui savo poziciją dėl šių pakeitimų ir ar ji ketina atsiimti pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija.
Pakeitimas 23 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 83 straipsnio 1 dalis
1. Jei ketinama pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo, įskaitant susitarimus tokiose specifinėse srityse kaip prekyba ar pinigų klausimai, sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, atsakingas komitetas užtikrina, kad Komisija išsamiai, o prireikus, slaptai informuotų Parlamentą apie savo rekomendacijas dėl įgaliojimų derėtis.		1. Jei ketinama pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo, įskaitant susitarimus tokiose specifinėse srityse kaip pinigų politikos klausimai ar prekyba, sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą arba kitaip stebėti procedūrą, ir pranešti apie šį sprendimą Komitetų pirmininkų sueigai. Tam tikrais atvejais kitų komitetų gali būti prašoma pateikti nuomonę, remiantis 46 straipsnio 1 dalimi. Prireikus taikoma 179 straipsnio 2 dalis, 47 arba 47a straipsnis.
		Atsakingo komiteto ir prireikus susijusių komitetų pirmininkai ir pranešėjai kartu imasi atitinkamų veiksmų siekdami užtikrinti, kad Komisija išsamiai, o atitinkamais atvejais ir slaptai, informuotų Parlamentą apie savo rekomendacijas dėl įgaliojimų derėtis ir pateiktų 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją.
Pakeitimas 24 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 83 straipsnio 6 a dalis (nauja)
		6a. Prieš balsavimą dėl pritarimo, atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Jei Parlamentas pritaria šiam pasiūlymui, balsavimas dėl pritarimo atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę.
Pakeitimas 25 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 97 straipsnio 3 dalis
3. Parlamentas sukuria Parlamento dokumentų registrą. Teisės aktų leidybos ir kiti šių Darbo tvarkos taisyklių priede nurodyti dokumentai, yra tiesiogiai prieinami visuomenei per registrą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Registre, kiek tai įmanoma, taip pat pateikiamos nuorodos į kitus Parlamento dokumentus.		3. Parlamentas parengia Parlamento dokumentų registrą. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 teisėkūros ir tam tikri kitų kategorijų dokumentai pateikiami registre, kad su jais tiesiogiai galėtų susipažinti visuomenė. Registre, kiek tai įmanoma, taip pat pateikiamos nuorodos į kitus Parlamento dokumentus.
Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti, rūšys yra išvardintos sąraše, kurį tvirtina Parlamentas ir kuris pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių. Šiame sąraše nepaminėti įvairių rūšių dokumentai taip pat gali būti prieinami visuomenei.		Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti, kategorijos yra išvardintos sąraše, kurį tvirtina Biuras ir kuris skelbiamas Parlamento tinklalapyje. Šiame sąraše nepaminėti įvairių kategorijų dokumentai taip pat gali būti prieinami visuomenei; šiuos dokumentus galima gauti pateikus rašytinį prašymą.
Parlamento dokumentus, su kuriais negalima tiesiogiai susipažinti registre, galima gauti pateikus raštišką paraišką.
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas, biuras gali patvirtinti susipažinimo su dokumentais tvarką, kuri yra paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.		Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas, Biuras gali patvirtinti susipažinimo su dokumentais tvarką, kuri yra skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
		(XV priedas atkrenta)
Pakeitimas 26 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 103 straipsnio 1 dalis
1. Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos nariai bet kuriuo metu gali paprašyti Pirmininko leisti jiems padaryti pareiškimą. Pirmininkas nusprendžia, kada toks pareiškimas gali būti padarytas ir ar po jo vyks diskusijos, ar bus skirtas pusvalandis Parlamento narių trumpiems ir glaustiems klausimams.		1. Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos nariai bet kuriuo metu gali paprašyti Parlamentopirmininko leisti jiems padaryti pareiškimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas po kiekvieno šios Tarybos susitikimo padaro pranešimą. Parlamentopirmininkas nusprendžia, kada toks pareiškimas gali būti padarytas ir ar po jo vyks išsamios diskusijos, ar bus skirtas pusvalandis Parlamento narių trumpiems ir glaustiems klausimams.
Pakeitimas 60 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 116 straipsnio 1 dalis
1. Ne daugiau kaip penki nariai gali raštu pateikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių pareiškimą su Europos Sąjungos veikla susijusiu klausimu. Raštu pateikti pareiškimai spausdinami ir platinami oficialiomis kalbomis. Kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis jie yra įrašomi į registrą. Šis registras yra viešas ir jį galima rasti prie įėjimo į posėdžių salę per Parlamento mėnesines sesijas arba atitinkamoje kvestorių kolegijos nustatytoje vietoje tarp mėnesinių sesijų.		1. Ne daugiau kaip penki Parlamento nariai gali raštu pateikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių pareiškimą Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, kuriame neaptariami tie klausimai, kurie nagrinėjami šiuo metuvykstančiame teisėkūros procese. Parlamento pirmininkas kiekvieną leidimą suteikia atskirai.Rašytiniai pareiškimai spausdinami ir platinami oficialiomis kalbomis. Kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis jie yra įrašomi į registrą. Šis registras yra viešas ir jį galima rasti prie įėjimo į posėdžių salę per Parlamento mėnesines sesijas arba atitinkamoje kvestorių kolegijos nustatytoje vietoje laikotarpiu tarp mėnesinių sesijų.
Pakeitimas 27 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 116 straipsnio 3 dalis
3. Jei po pareiškimu pasirašo dauguma visų Parlamento narių, Pirmininkas apie tai praneša Parlamentui ir paskelbia pasirašiusiųjų pavardes protokole.		3. Jei po pareiškimu pasirašo dauguma visų Parlamento narių, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui ir paskelbia pasirašiusiųjų pavardes protokole ir tai, kad pareiškimo tekstas priimtas.
Pakeitimas 28 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 116 straipsnio 4 dalis
4. Parlamento mėnesinės sesijos pabaigoje toks pareiškimas perduodamas nurodytai institucijai kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis. Tai užfiksuojama posėdžio, per kurį paskelbiamas pareiškimas, protokole. Pareiškimo paskelbimas protokole užbaigia procedūrą.		4. Parlamento mėnesinės sesijos pabaigoje procedūra baigiama perduodant pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis adresatams.
Pakeitimas 29 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 131 a straipsnis
Pranešėjo prašymu ar Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas taip pat gali nuspręsti, kad klausimą, dėl kurio nereikia išsamiai diskutuoti, per plenarinį posėdį trumpai pristatys pranešėjas. Tokiu atveju Komisija turi išsakyti savo nuomonę, o kiekvienas narys turi teisę išreikšti savo poziciją pagal 142 straipsnio 7 dalį pateikdamas papildomą raštišką pareiškimą.		Pranešėjo prašymu ar Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas taip pat gali nuspręsti, kad klausimą, dėl kurio nereikia išsamiai diskutuoti, per plenarinį posėdį trumpai pristatys pranešėjas. Tokiu atveju Komisija gali pateikti savo atsakymą, po kurio vyks iki dešimties minučių trukmės diskusijos, kurių metu Parlamento pirmininkas gali iki vienos minutės suteikti Parlamento pirmininko pastebėtam žodžio prašančiam Parlamento nariui.
Pakeitimai 30 ir 66 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 142 straipsnis
Kalbėjimo laiko paskirstymas		Kalbėjimo laiko paskirstymas ir kalbėtojų sąrašas
1. Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per konkrečias diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų.		1. Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per tam tikras diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų.
		1a. Parlamento nariai negali kalbėti nepakviesti Parlamento pirmininko. Parlamento nariai kalba iš savo vietų ir kreipiasi į Parlamento pirmininką. Jei kalbėtojai nukrypsta nuo temos, Parlamento pirmininkas juos dėl to perspėja.
		1b. Parlamento pirmininkas gali sudaryti pirmos tam tikrų diskusijų dalies kalbėtojų sąrašą, kuriame būtų numatyta viena ar kelios kalbėtojų iš kiekvienos frakcijos pagal jų dydį ir vieno nepriklausomo Parlamento nario grupės.
2. Laikaspranešimams skiriamas pagal šiuos kriterijus:		2. Šios diskusijų dalieskalbėti skirtas laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus:
a) pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms;		a) pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms;
b) kita kalbėjimo laiko dalis paskirstoma proporcingai pagal frakcijų narių skaičių;		b) kita kalbėjimo laiko dalis paskirstoma frakcijoms proporcingai pagal jų narių skaičių;
c) nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai, remiantis a ir b punktais.		c) nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai remiantis a ir b punktais.
3. Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko.		3. Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Parlamento pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Parlamento pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko.
		3a. Likęs diskusijų laikas nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Vietoj to Parlamento pirmininkas suteikia galimybę nariams kalbėti paprastai ne ilgiau kaip vieną minutę. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad paeiliui galėtų kalbėti skirtingų politinių pažiūrų kalbėtojai ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys kalbėtojai.
		3b. Atsakingo komiteto pirmininkui ar pranešėjui bei frakcijų pirmininkams, kurie nori kalbėti frakcijų vardu, arba kalbėtojams, kurie juos pavaduoja, jų prašymu suteikiama pirmenybė.
		3c. Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį Parlamento nariams, kurie pakeldami mėlynąją kortelę parodo, kad kalbant kitam nariui norėtų pateikti jam klausimą, bet ne ilgiau kaip per pusę minutės, jei kalbėtojas sutinka ir jei Parlamento pirmininkas įsitikinęs, kad dėl to nebus trukdoma diskusijoms.
4. Parlamento narys gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: protokolų, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų.		4. Parlamento nariai gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: posėdžio protokolo, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų.
		4a. Nepažeisdamas kitų drausminių įgaliojimų Parlamento pirmininkas gali pareikalauti išbraukti iš posėdžio diskusijų stenogramos tų Parlamento narių, kuriems nebuvo suteiktas žodis arba kurie viršijo jiems suteiktą laiką, kalbas.
5. Diskutuojant dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato pranešimą. Komisija, Taryba ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, ypač atsakydami į Parlamento narių išsakytas mintis.		5. Kai diskutuojama dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato pranešimą. Komisija, Taryba ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, atsakydami į Parlamento narių išsakytas mintis.
6. Nepažeisdamas EB sutarties 197 straipsnio nuostatų, Pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisijos ir Tarybos atstovais dėl jų kalboms skiriamo laiko.		6. Nepažeisdamas EB sutarties 197 straipsnio nuostatų, Parlamento pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisija ir Taryba dėl jų kalboms skiriamo laiko.
7. Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos.		7. Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos.
		(141 ir 143 straipsniai atkrenta)
Pakeitimas 32 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 150 straipsnio 6 dalies 2 a pastraipa (nauja)
		Kai dalyvauja mažiau kaip šimtas narių, Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei ne mažiau kaip viena dešimtoji dalyvaujančių Parlamento narių tam prieštarauja.
Pakeitimas 33 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 156 straipsnis
Kai plenariniame posėdyje pateikiama svarstyti daugiau negu penkiasdešimt pranešimo pakeitimų, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku, gali jam pasiūlyti nagrinėti pakeitimus komitete. Pakeitimai, nesurinkę šiame etape vienos dešimtosios komiteto narių teigiamų balsų, neteikiami balsavimui plenarinio posėdžio metu.		Kai plenariniame posėdyje pateikiama svarstyti daugiau negu penkiasdešimt pranešimo pakeitimų ir prašymų balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku, gali jam pasiūlyti nagrinėti šiuos pakeitimus ar prašymus komitete. Pakeitimai ar prašymai balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, nesurinkę šiame etape vienos dešimtosios komiteto narių balsų, neteikiami balsuoti plenarinio posėdžio metu.
Pakeitimas 34 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 157 straipsnio 1 dalis
1. Frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali paprašyti balsuoti dalimis, kai tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų ar jei jis yra susijęs su dviem ar daugiau klausimų, ar jei tekstą galima padalyti į keletą dalių, turinčių atskirą loginę prasmę ar savarankišką norminę vertę.		1. Frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali paprašyti balsuoti dalimis, kai tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų, jei jis susijęs su dviem ar daugiau klausimų arba jei tekstą galima padalyti į keletą dalių, turinčių atskirą prasmę ir (ar) savarankišką norminę vertę.
Pakeitimas 35 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 159 a straipsnis (naujas)
		159a straipsnis
		Galutinis balsavimas
		Kai Parlamentas balsuoja dėl pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, nesvarbu, ar tai vienas balsavimas ir (arba) galutinis balsavimas, balsuojama vardiniu būdu, naudojant elektroninę balsavimo sistemą.
Pakeitimas 36 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 160 straipsnio 1 dalis
1. Išskyrus 99 straipsnio 4 dalyje ir 100 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, vardiniu būdu balsuojama, jei to raštu balsavimo išvakarėse paprašė frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, nebent Pirmininkas būtų nustatęs kitą terminą.		1. Išskyrus 99 straipsnio 4 dalyje, 100 straipsnio 5 dalyje ir 159a straipsnyje numatytus atvejus, vardiniu būdu balsuojama, kai to raštu balsavimo išvakarėse paprašė frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, jeigu Parlamento pirmininkas nenustato kito termino.
Pakeitimas 37 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 160 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2. Balsuojama abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu nustatyta Parlamento nario pavarde. Pirmininkas balsuoja paskutinis.		2. Vardiniu būdu balsuojama naudojant elektroninę balsavimo sistemą. Kai dėl techninių priežasčių ja naudotis negalima, balsuojama abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu pasirinkta Parlamento nario pavarde. Parlamento pirmininkas balsuoja paskutinis.
Pakeitimas 38 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 162 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
4. Slapto balsavimo balsus skaičiuoja iš Parlamento narių tarpo burtų keliu paskirtų nuo dviejų ikišešių narių balsų skaičiavimo grupė.		4. Slapto balsavimo balsus skaičiuoja iš Parlamento narių burtų keliu sudaryta 2–8 narių balsų skaičiavimo grupė, išskyrus tuos atvejus, kai nevyksta elektroninis balsavimas.
Pakeitimas 39 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 172 straipsnis
1. Kiekvieno posėdžio protokolas su jame esančiais Parlamento sprendimais ir kalbėtojų pavardėmis išdalijamas ne vėliau kaip pusvalandį prieš kito posėdžio popietinę dalį.		1. Kiekvieno posėdžio protokolas su jame smulkiai aprašytu svarstymu, Parlamento sprendimais ir kalbėtojų pavardėmis išdalijamas ne vėliau kaip prieš pusvalandį iki kito posėdžio popietinės dalies.
Teisės aktų leidybos procedūrų atveju "sprendimais" laikomi ir visi Parlamento priimti pakeitimai, net jei galutinai atmetamas Komisijos pasiūlymas, remiantis 52 straipsnio 1 dalimi, ar Tarybos bendrojipozicija, 61 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.		Teisėkūros procedūrų atveju sprendimais pagal šią nuostatą laikomi ir visi Parlamento priimti pakeitimai, net jei galutinai atmetamas Komisijos pasiūlymas remiantis 52 straipsnio 1 dalimi, ar Tarybos pozicija, 61 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.
Parlamento priimti tekstai išdalijami atskirai. Kai Parlamento priimtuose su teisės aktų leidyba susijusiuose tekstuose yra pakeitimų, jie skelbiami konsoliduota redakcija.
2. Kiekvieno posėdžio popietinės dalies pradžioje Pirmininkas teikia Parlamentui tvirtinti ankstesnio posėdžio protokolą.		2. Kiekvieno posėdžio popietinės dalies pradžioje Parlamento pirmininkas teikia Parlamentui tvirtinti ankstesnio posėdžio protokolą.
3. Jeigu yra prieštaravimų dėl posėdžio protokolo, Parlamentas sprendžia, jei reikia, ar atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nei vienas Parlamento narys negali kalbėti dėl posėdžio protokolo ilgiau kaip vieną minutę.		3. Jeigu yra prieštaravimų dėl posėdžio protokolo, Parlamentas sprendžia, jei reikia, ar atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nei vienas Parlamento narys negali kalbėti šia tema ilgiau kaip vieną minutę.
4. Posėdžio protokolą pasirašo Pirmininkas ir generalinis sekretorius, jis saugomas Parlamento archyvuose. Posėdžio protokolas per vieną mėnesįturi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.		4. Posėdžio protokolą pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, jis saugomas Parlamento archyvuose. Posėdžio protokolas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 40 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 172 a straipsnis (naujas)
		172a straipsnis
		Priimti tekstai
		1. Priimtus tekstus Parlamentas skelbia iš karto po balsavimo. Jie pateikiami Parlamentui tuo pačiu metu, kaip ir atitinkamo posėdžio protokolas, ir saugomi Parlamento archyvuose.
		2. Parlamento priimtus tekstus galutinai peržiūri teisininkai lingvistai, o už tai atsako Parlamento pirmininkas. Kai šie tekstai priimami vadovaujantis susitarimu, kurį pasiekė Parlamentas ir Taryba, minėtąją galutinę peržiūrą vykdo abi institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos ir pagal abipusį susitarimą.
		3. 204a straipsnyje numatyta procedūra taikoma tada, kai, siekiant užtikrinti teksto nuoseklumą ir kokybę atsižvelgiant į Parlamento pareikštą valią, būtina atlikti pataisas, kuriomis norima daugiau nei ištaisyti spausdinimo klaidas ar padaryti pataisymus, kurių reikia, kad būtų suderinti tekstai visomis kalbomis, užtikrintas jų kalbinis taisyklingumas ir juose būtų vartojami nuoseklūs terminai.
		4. EB sutarties 251 straipsnyje numatyta tvarka Parlamento priimtos pozicijos įgyja konsoliduoto teksto formą. Kai Parlamento balsavimas nesiremia su Taryba pasiektu susitarimu, konsoliduotame tekste išskiriami visi priimti pakeitimai.
		5. Atlikus galutinę peržiūrą, priimtus tekstus pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, ir jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 41 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 175 straipsnis
Laikinųjų komitetų sudarymas		Specialiųjų komitetų sudarymas
Pirmininkų sueigos siūlymu, Parlamentas gali bet kada sudaryti laikinuosius komitetus, kurių įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas yra tvirtinami priimant sprendimą juos sudaryti; šių komitetų įgaliojimų laikas yra daugiausiai dvylika mėnesių, nebent jei pasibaigus šiam laikotarpiui, Parlamentas jį pratęstų.		Pirmininkų sueigos siūlymu, Parlamentas gali bet kada sudaryti specialiuosius komitetus, kurių įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas yra tvirtinami priimant sprendimą juos sudaryti; šių komitetų įgaliojimų laikas yra ne daugiau kaip dvylika mėnesių, jei pasibaigus šiam laikotarpiui Parlamentas jo nepratęsia.
Kadangi laikinųjų komitetų įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas tvirtinami tuo pačiu metu kai priimamas sprendimas juos sudaryti, tai Parlamentas negali vėliau nuspręsti pakeisti komitetų įgaliojimus, norėdamas juos sumažinti ar išplėsti.		Kadangi specialiųjų komitetų įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas tvirtinami tuo pačiu metu kai priimamas sprendimas juos sudaryti, tai Parlamentas negali vėliau nuspręsti pakeisti komitetų įgaliojimus, norėdamas juos sumažinti ar išplėsti.
Pakeitimas 42 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 177 straipsnio 1 dalies išaiškinimas (naujas)
		Proporcingai skiriant vietas komitetuose, frakcijoms tenkantis vietų skaičius turi būti lygus artimiausiam atitinkamam sveikam skaičiui. Jei frakcija nusprendžia neužimti jai priklausančių vietų komitete, šios vietos lieka laisvos, ir atitinkamai sumažėja komiteto narių skaičius. Frakcijoms neleidžiama tarp savęs keistis joms skirtomis vietomis komitetuose.
Pakeitimas 43 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 179 straipsnio 2 dalis
2. Jei nuolatinis komitetas praneša, kad tam tikro klausimo nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai arba iškyla konfliktas dėl kompetencijos tarp dviejų ar daugiau nuolatinių komitetų, kompetencijos klausimas perduodamas pirmininkų sueigai per keturias darbo savaites po to, kai plenarinio posėdžio metu buvo pranešta apie klausimo perdavimą komitetui. Apie tai informuojama komitetų pirmininkų sueiga, kuri gali pateikti pirmininkų sueigai skirtą rekomendaciją. Pirmininkų sueiga priima sprendimą per šešias darbo savaites po to, kai jai buvo perduotas klausimas dėl kompetencijos. Priešingu atveju, dėl klausimo sprendžiama kitos mėnesinės sesijos metu, ir jis įrašomas į darbotvarkę.		2. Jei nuolatinis komitetas praneša, kad tam tikro klausimo nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai arba iškyla konfliktas dėl kompetencijos tarp dviejų ar daugiau nuolatinių komitetų, kompetencijos klausimas perduodamas Pirmininkų sueigai per keturias darbo savaites po to, kai plenarinio posėdžio metu buvo pranešta apie klausimo perdavimą komitetui. Pirmininkų sueiga per šešias savaites priima sprendimą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, o jei tokios rekomendacijos nėra – Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko pateikta rekomendacija. Jei Pirmininkų sueiga per šį laikotarpį nepriima sprendimo, laikoma, kad rekomendacija patvirtinta.
Pakeitimas 44 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 179 straipsnio 2 dalies išaiškinimas (naujas)
		Komitetų pirmininkai gali sudaryti susitarimus su kitų komitetų pirmininkais dėl klausimo priskyrimo tam tikram komitetui, jei leidžiama, kai būtina, taikyti 47 straipsnyje numatytą darbo su susijusiais komitetais procedūrą.
Pakeitimas 45 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 182 a straipsnis (naujas)
		182a straipsnis
		Komitetų koordinatoriai ir šešėliniai pranešėjai
		1. Frakcija gali vieną iš savo narių paskirti koordinatoriumi.
		2. Jei būtina, komiteto pirmininkas sušaukia komiteto koordinatorius komiteto sprendimams, visų pirma sprendimams dėl procedūros ir dėl pranešėjų paskyrimo, parengti. Komitetas gali įgalioti koordinatorius priimti tam tikrus sprendimus, išskyrus sprendimus, susijusius su pranešimų, nuomonių arba pakeitimų priėmimu. Komiteto koordinatorių posėdžiuose su patariamuoju balsu gali būti kviečiami dalyvauti komiteto pirmininko pavaduotojai. Koordinatoriai turi stengtis pasiekti susitarimą. Kai nepavyksta pasiekti susitarimo, jie sprendžia tik remdamiesi dauguma, kuri aiškiai atstovauja didžiajai daliai komiteto narių, atsižvelgdami į atitinkamą įvairių frakcijų dydį.
		3. Frakcija kiekvienam pranešimui gali paskirti šešėlinį pranešėją, kuris stebi atitinkamo pranešimo eigą ir frakcijos vardu ieško kompromisinių sprendimų komitete. Šešėlinių pranešėjų pavardės pranešamos komiteto pirmininkui. Komitetas koordinatorių siūlymu gali visų pirma nuspręsti įtraukti šešėlinius pranešėjus, ieškant susitarimo su Taryba per bendro sprendimo procedūras.
Pakeitimas 46 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 184 straipsnis
Kiekvieno komiteto posėdžio protokolai išdalijami visiems komiteto nariams ir pateikiami komitetui tvirtinti kito posėdžio metu.		Kiekvieno komiteto posėdžio protokolai išdalijami visiems komiteto nariams ir pateikiami komitetui tvirtinti.
Pakeitimas 47 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 186 straipsnis
Komiteto posėdžiams mutatis mutandis taikomi 11–13, 16, 17, 140, 141 straipsniai, 143 straipsnio 1 dalis, 146, 148, 150–153, 155 straipsniai, 157 straipsnio 1 dalis, 158, 159, 161, 162, 164–167, 170 ir 171 straipsniai.		Komiteto posėdžiams mutatis mutandis taikomi 11–13, 16, 17, 34–41, 140, 141 straipsniai, 143 straipsnio 1 dalis, 146, 148, 150–153, 155 straipsniai, 157 straipsnio 1 dalis, 158, 159, 161, 162, 164–167, 170 ir 171 straipsniai.
Pakeitimas 48 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 188 straipsnio 6 a dalis (nauja)
		6a. Delegacijos pirmininkui suteikiama galimybė kalbėti komitete, jei į darbotvarkę įtrauktas klausimas iš delegacijos kompetencijos srities. Tokia galimybė taip pat suteikiama to komiteto pirmininkui arba pranešėjui per delegacijos posėdžius.
Pakeitimas 49 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Kai pranešimas visų pirma susijęs su Europos Sąjungos teisės taikymu arba aiškinimu arba su siūlomais galiojančių teisės aktų pakeitimais, už tą sritį atsakingas komitetas bendradarbiauja pagal 46 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 47 straipsnio pirmos ir antros įtraukų nuostatas. Atsakingas komitetas turi be balsavimo pritarti komiteto, atsakingo už tą sritį, pasiūlymų dėl rezoliucijos dalims, kurios yra susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu arba su galiojančių teisės aktų pakeitimais. Jei atsakingas komitetas atmeta tokius pasiūlymus, susijęs komitetas gali jas pateikti tiesiogiai Parlamentui.
Pakeitimas 50 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 204 straipsnio c a punktas (naujas)
		ca) atitinkamų Parlamento organų patvirtintos gairės ir elgesio kodeksai (XVIa, XVIb ir XVIe priedai).

Elektroninių ryšių tinklas ir paslaugos, privataus gyvenimo ir vartotojų apsauga **II

285k

49k

		Rezoliucija
		Tekstas
		Priedas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (16497/1/2008 – C6-0068/2009 – 2007/0248(COD))

P6_TA(2009)0360

A6-0257/2009

KLAIDŲ IŠTAISYMAI

COR01

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16497/1/2008 – C6-0068/2009),

– atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0698) per pirmąjį svarstymą ,

– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0723),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0257/2009),

1. pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

P6_TC2-COD(2007)0248

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/136/EB.)

PRIEDAS

Komisijos deklaracija dėl universaliųjų paslaugų

3a konstatuojamoji dalis - Universaliosios paslaugos

Komisija atkreipia dėmesį į 3a konstatuojamosios dalies tekstą, dėl kurio susitarė Europos Parlamentas ir Taryba.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija nori dar kartą patvirtinti, kad, kaip yra nurodžiusi 2008 m. rugsėjo 25 d. Komunikate COM (2008)0572 dėl elektroninių ryšių tinklų ir kitų tokių universaliųjų paslaugų apimties, 2009 m. ji skatins išsamias diskusijas ES lygiu, per kurias bus nagrinėjami įvairūs alternatyvūs metodai ir sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems subjektams pareikšti savo nuomonę.

Komisija komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai apibendrins diskusijas ir iki 2010 m. gegužės 1 d. pateiks reikalingus pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų direktyvos.

Komisijos deklaracija dėl pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimą

2 straipsnio h punktas ir 4 straipsnio 3 dalis – E. privatumo direktyva

Elektroninių ryšių reguliavimo pagrindų reforma įvedama nauja ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių srityje koncepcija: elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjai privalo pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. Tai yra svarbus žingsnis siekiant didesnio saugumo ir geresnės privatumo apsaugos, nors šioje stadijoje tokia apsauga taikoma tik elektroninių ryšių sektoriui.

Komisija atkreipia dėmesį į Europos Parlamento norą pareigą pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus taikyti ne tik elektroninių ryšių sektoriuje, bet ir įstaigoms, pavyzdžiui informacinės visuomenės paslaugų teikėjams. Tokia pozicija visiškai atitiktų bendrą viešosios politikos tikslą - pagerinti ES piliečių asmens duomenų apsaugą ir padidinti piliečių galimybes imtis veiksmų, kai tokiems duomenims iškyla pavojus.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija nori dar kartą patvirtinti per derybas dėl reguliavimo pagrindų reformos pateiktą poziciją, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatyta pareiga pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus sudaro tinkamas sąlygas išplėsti diskusijas ir diskutuoti dėl bendrai taikomų reikalavimų pranešti apie pažeidimus.

Todėl Komisija nedelsdama pradės tinkamus parengiamuosius darbus, įskaitant konsultacijas su suinteresuotais subjektais, siekdama, prireikus, ne vėliau kaip 2011 m. pabaigoje pateikti pasiūlymus šioje srityje. Be to, Komisija konsultuosis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu dėl galimybių nedelsiant taikyti principus dėl pranešimą apie duomenų apsaugos pažeidimus, nustatytus Direktyvos 2002/58/EB taisyklėse, neatsižvelgiant į susijusį sektorių arba duomenų tipą.

(1)	Priimti tekstai, 2008 09 24, P6_TA(2008)0452.

Elektroninių ryšių tinklas ir paslaugos ***II

760k

432k

		Rezoliucija
		Jungtinis tekstas
		Priedas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (16496/1/2008 – C6-0066/2009 – 2007/0247(COD))

P6_TA(2009)0361

A6-0272/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16496/1/2008 – C6-0066/2009),

– atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0697) per pirmąjį svarstymą,

– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0724),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0272/2009),

1. pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo

P6_TC2-COD(2007)0247

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1) Galiojančią ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą sudaro šios penkios direktyvos (Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva)(5), Direktyva 2002/19/EB (Prieigos direktyva)(6), Direktyva 2002/20/EB (Leidimų direktyva)(7), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)(8) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(9) (toliau kartu vadinamos "pagrindų direktyva ir specifinėmis direktyvomis") ir Komisija reguliariai peržiūri jų veikimą, siekdama visų pirma nustatyti, ar reikia jas keisti atsižvelgiant į technologinę plėtrą ir pokyčius rinkoje.

(2) Todėl 2006 m. birželio 29 d. komunikate dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo Komisija pateikė pirmines išvadas. Remiantis šiomis pirminėmis išvadomis buvo surengtos viešosios konsultacijos, per kurias buvo nustatyta, kad vis dar nesukurta elektroninių ryšių vidaus rinka, o tai vienas svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Visų pirma nustatyta, kad suskaidyta ir nenuosekli nacionalinių reguliavimo institucijų atliekama reguliavimo veikla ne tik kelia pavojų sektoriaus konkurencingumui, bet ir vartotojai negali naudotis esminiais tarpvalstybinės konkurencijos privalumais.

(3) Todėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema turėtų būti reformuota tam, kad sustiprinant pagrindinėse rinkose didelę įtaką rinkai turinčių operatorių reguliavimo mechanizmą Bendrijos lygiu būtų baigta kurti elektroninių ryšių vidaus rinka. Šį procesą papildo ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2009 [dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo](10). Vykdant reformą taip pat reikia nustatyti veiksmingo ir suderinto spektro valdymo strategiją, kad būtų sukurta Bendra Europos informacijos erdvė, ir sustiprinti neįgaliems paslaugų gavėjams skirtas nuostatas, kad būtų sukurta įtraukioji informacinė visuomenė.

(4) Pripažindamos, kad internetas labai svarbi lavinimo priemonė, taip pat labai svarbus, kai praktiškai naudojamasi išraiškos laisve ir prieigos prie informacijos teise, bet kokius šių pagrindinių teisių suvaržymus taiko vadovaudamosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Šiais klausimais Komisija turėtų imtis išsamių konsultacijų su visuomene.

(5) Plėtojantis konkurencijai rinkose siekiama palaipsniui mažinti konkretiems sektoriams taikomas ex ante taisykles, o galiausiai siekiama, kad elektroninius ryšius reglamentuotų tik konkurencijos teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių ryšių rinkose pastaraisiais metais labai išaugo konkurencija, labai svarbu, kad ex ante reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimai būtų nustatyti tik tais atvejais, kai nėra veiksmingos ir tvarios konkurencijos.

(6) Komisija, persvarstydama, kaip vykdoma pagrindų direktyva ir specialiosios direktyvos, turėtų vertinti, ar, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje ir siekiant užtikrinti konkurenciją bei vartotojų apsaugą, ir toliau turėtų būti taikomos Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8–13a straipsnių ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnio nuostatos dėl specialaus sektoriaus ex ante reguliavimo, ar šios nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos arba panaikintos.

(7) Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingo ir suderinto požiūrio į kintančias konkurencijos sąlygas, nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų apibrėžti mažesnes nei valstybės lygio rinkas ir panaikinti reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus rinkose ir (arba) geografinėse vietovėse, kuriose yra veiksminga infrastruktūros konkurencija.

(8) Siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų būtina tinkamai skatinti investicijas į naujus didelės spartos tinklus, kurios rems inovacijas didinant turinio įvairovę interneto paslaugų srityje ir stiprins tarptautinį Europos Sąjungos konkurencingumą. Tokie tinklai atveria milžiniškas galimybes suteikti naudos vartotojams ir verslo įmonėms visoje Europos Sąjungoje. Todėl yra gyvybiškai svarbu skatinti tvarias investicijas į šių naujų tinklų plėtojimą, tuo pat metu pasitelkus reguliavimo nuspėjamumą ir nuoseklumą apsaugant konkurenciją bei skatinant vartotojų pasirinkimą.

(9) Komisija 2006 m. kovo 20 d. komunikate dėl atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimo pripažino, kad, turint mintyje galimybę naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugomis, Europos Sąjungoje yra teritorinis susiskaidymas. Dėl geresnės prieigos prie radijo dažnių spektro bus galima lengviau plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas atokiuose regionuose. Nepaisant to, kad didėja bendro plačiajuosčio ryšio prieigos linijų skaičius, prieiga įvairiuose regionuose ribota, nes dėl atokumo ir mažo gyventojų tankio labai padidėja sąnaudos. Siekiant užtikrinti investavimą į naujas technologijas nepakankamai išsivysčiusiuose regionuose, elektroninių ryšių reguliavimas turėtų būti suderintas su kitomis politikos priemonėmis, pavyzdžiui, valstybės pagalbos politika, sanglaudos politika ar platesni pramonės politikos tikslai.

(10) Viešosios investicijos į tinklus turi būti vykdomos laikantis nediskriminavimo principo. Siekiant šio tikslo valstybės parama turėtų būti skiriama vadovaujantis atviromis, skaidriomis ir konkurencingomis procedūromis.

(11) Kad nacionalinės reguliavimo institucijos pasiektų Pagrindų direktyvoje ir specialiosiose direktyvose nustatytus tikslus, visų pirma susijusius su galutinių paslaugos gavėjų sąveikumu, Pagrindų direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplėsta: į ją turėtų būti įtraukti radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių, kaip apibrėžta 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo(11), tam tikri aspektai bei vartotojams skirti skaitmeninės televizijos įrenginiai, siekiant neįgaliems paslaugų gavėjams sudaryti palankesnes naudojimosi sąlygas.

(12) Kai kurios apibrėžtys turėtų būti patikslintos arba pakeistos siekiant atsižvelgti į rinkos bei technologijų raidą ir pašalinti neaiškumai, nustatyti taikant reguliavimo sistemą.

(13) Siekiant užtikrinti veiksmingesnį reguliavimo sistemos taikymą, nacionalinių reguliavimo institucijų autoritetą ir pagerinti jų sprendimų nuspėjamumą, turėtų būti stiprinamas šių institucijų nepriklausomumas. Todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti speciali nuostata, kuria būtų užtikrinta, jog į nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą, atliekamas užduotis nebūtų kišamasi iš išorės ar nebūtų daromas politinis spaudimas, dėl kurio būtų pakenkta institucijos sprendimų nepriklausomumui. Dėl išorės poveikio nacionalinis įstatymų leidžiamasis organas nėra tinkamas pagal šią reguliavimo sistemą veikti kaip reguliavimo institucija. Todėl turėtų būti iš anksto nustatytos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovo atleidimo taisyklės, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl jos neutralumo ar dėl išorės veiksnių poveikio šiai institucijai. Svarbu, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą, turėtų nuosavą biudžetą, kurį galėtų naudoti įdarbindamos reikiamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Skaidrumui užtikrinti tas biudžetas turėtų būti skelbiamas kasmet.

(14) Kad rinkos dalyviams būtų užtikrintas teisinis tikrumas, apeliacinės institucijos turėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas; visų pirma apeliacijų procedūros neturėtų būti nepagrįstai ilgos. Laikinosios priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu reikia skubiai sustabdyti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimo galiojimą tam, kad būtų užkirstas kelias didžiulei ir nepataisomai žalai, kurią gali patirti šių priemonių prašanti šalis, ir jeigu jų reikia interesams suderinti.

(15) Apeliacinės institucijos labai skirtingai taikė laikinąsias priemones sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą. Siekiant didesnio nuoseklumo pagal Bendrijos teisminę politiką turėtų būti taikomas bendras standartas. Apeliacinės institucijos taip pat turėtų galėti prašyti EERRI paskelbtos informacijos. Atsižvelgiant į apeliacijų svarbą bendram reguliavimo sistemos veikimui, turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo remiantis būtų renkama informacija apie apeliacinius skundus ir sprendimus sustabdyti visų valstybių narių reguliavimo institucijų priimtus sprendimus ir kuriuo remiantis ta informacija būtų pateikiama Komisijai.

(16) Siekiant veiksmingai atlikti nacionalinių reguliavimo institucijų reguliavimo užduotis, į jų renkamus duomenis turėtų būti įtraukti apskaitos duomenys dėl mažmeninių rinkų, susijusių su didmeninėmis rinkomis, kuriose operatorius turi didelę įtaką, dėl kurios nacionalinė reguliavimo institucija jam taiko reguliavimą. Taip pat turėtų būti įtraukiami duomenys, kuriuos naudodama nacionalinė reguliavimo institucija galėtų įvertinti galimą planuojamų tinklo topologijos atnaujinimų arba pakeitimų poveikį konkurencijos raidai arba didmeniniams produktams, kuriais gali naudotis kiti ūkio subjektai.

(17) Pagrindų direktyvos 6 straipsnyje numatytos nacionalinės konsultacijos turėtų būti surengtos prieš tos direktyvos 7 ir 7a straipsniuose numatytas Bendrijos konsultacijas tam, kad suinteresuotųjų šalių nuomonė būtų žinoma Bendrijos konsultacijų metu. Taip nereikėtų rengti dar vienų Bendrijos konsultacijų, jeigu dėl nacionalinių konsultacijų rezultatų planuojamą priemonę reikėtų keisti.

(18) Siekiant veiksmingai prisidėti prie vidaus rinkos kūrimo ir užbaigimo reikia, kad nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų laisvė būtų suderinta su nuoseklia reguliavimo tvarka ir su nuosekliu reguliavimo sistemos taikymu. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remti Komisijos ir EERRI vykdomą veiklą vidaus rinkos srityje.

(19) Bendrijos mechanizmas, kuriuo pasinaudodama Komisija gali reikalauti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos panaikintų planuojamas priemones, susijusias su rinkos apibrėžimu ir didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymu, buvo sėkmingai panaudotas taikant aplinkybių, kuriomis būtų galima taikyti ex ante reguliavimą, ir operatorių, kuriems toks reguliavimas taikomas, nuoseklų nustatymo metodą. Iš Komisijos vykdomos rinkos stebėsenos, ypač iš Pagrindų direktyvos 7 straipsnyje nurodytos procedūros taikymo patirties matyti, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms nenuosekliai taikant priemones padėčiai ištaisyti, net ir panašiomis rinkos sąlygomis, gali būti apsunkinamas elektroninių ryšių vidaus rinkos veikimas. Todėl Komisija gali dalyvauti užtikrinant, kad priemonės padėčiai ištaisyti būtų taikomos nuosekliau, priimdama nuomones dėl nacionalinių reguliavimo institucijų siūlomų planuojamų priemonių. Norėdama pasinaudoti nacionalinių reguliavimo institucijų patirtimi rinkos tyrimo srityje, Komisija, prieš priimdama sprendimus ir (arba) nuomones turėtų pasikonsultuoti su EERRI.

(20) Svarbu, kad reguliavimo sistema būtų įgyvendinama laiku. Kai Komisija priima sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, pastaroji turėtų pateikti Komisijai patikslintą priemonę. Pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnį turėtų būti nustatytas pranešimo Komisijai apie patikslintą priemonę terminas, kad rinkos dalyviai galėtų žinoti, kokia yra rinkos peržiūros trukmė, ir kad būtų geriau užtikrintas teisinis tikrumas.

(21) Atsižvelgiant į trumpus terminus, taikomus pagal Bendrijos konsultacijų mechanizmą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti rekomendacijas ir (arba) gaires, pagal kurias būtų supaprastinta Komisijos ir nacionalinių reguliavimo institucijų keitimosi informacija tvarka (pavyzdžiui, tais atvejais, kai rinkos yra stabilios arba kai priemonės, apie kurias buvo pranešta anksčiau, keičiamos nedaug). Komisija taip pat turėtų būti įgaliota numatyti atleidimą nuo pranešimo apie priemonę tam, kad tam tikrais atvejais tvarka būtų supaprastinta.

(22) Laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, taikant reguliavimo sistemą turėtų būti užtikrinta, kad visi paslaugų gavėjai, įskaitant neįgalius, vyresnio amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčius galutinius paslaugų gavėjus, galėtų lengvai naudotis nebrangiomis aukšto lygio paslaugomis. Amsterdamo sutarties baigiamojo akto 22 deklaracijoje numatyta, kad rengiant priemones pagal Sutarties 95 straipsnį, Bendrijos institucijos atsižvelgtų į neįgalių asmenų poreikius.

(23) Jeigu rinka bus konkurencinga, galutiniai paslaugų gavėjai turės daug galimybių rinktis turinį, paslaugas ir taikomąsias programas. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų skatinti galutinius paslaugų gavėjus ugdyti savo gebėjimus turėti prieigą prie savo pasirinktos informacijos ir ją platinti ir naudoti savo pasirinktą programinę įrangą ir paslaugas.

(24) Radijo dažniai turėtų būti laikomi ribotu viešuoju ištekliu, savo verte svarbiu visuomenei ir rinkai. Visuomenė turi būti suinteresuota, kad spektras būtų valdomas kuo veiksmingiau ekonominėje, socialinėje ir aplinkos srityse, atsižvelgiant į didelę radijo dažnių spektro svarbą elektroniniams ryšiams, kultūros įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo tikslus ir socialinę bei teritorinę sanglaudą. Todėl turėtų būti laipsniškai šalinamos veiksmingo spektro valdymo kliūtys.

(25) Su radijo dažnių spektro politika susijusios Europos Bendrijos priemonės neturėtų turėti įtakos priemonėms, kurių imamasi Bendrijos ar nacionaliniu lygmeniu laikantis Bendrijos teisės, kad būtų pasiekti bendrus interesus atspindintys tikslai, visų pirma susiję su turinio reguliavimu ir garso bei vaizdo ir žiniasklaidos politika, taip pat turėtų būti nepažeidžiama valstybių narių teisė organizuoti savo radijo dažnių spektrą ir naudotis juo viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais.

(26) Atsižvelgiant į tai, kad padėtis valstybėse narėse yra skirtinga, perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos dėl gerokai efektyvesnės skaitmeninės transliavimo technologijos Europos Bendrijoje padidėtų vertingo spektro dažnių, vadinamųjų papildomų skaitmeninių dažnių, prieinamumas.

(27) Prieš pasiūlant specialią derinimo priemonę pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimą dėl radijo spektro)(12), Komisija turėtų atlikti poveikio įvertinimus, įvertindama siūlomų priemonių sąnaudas ir naudą, pavyzdžiui, masto ekonomijos užtikrinimą ir paslaugų sąveikumą vartotojų naudai, poveikį spektro naudojimo efektyvumui arba suderinto naudojimo įvairiose Europos Sąjungos dalyse poreikį.

(28) Nors spektro valdymas tebėra valstybių narių kompetencijos sritis, strateginis planavimas, koordinavimas ir atitinkamais atvejais derinimas Bendrijos lygiu gali padėti užtikrinti, kad spektro naudotojai pasinaudotų visa vidaus rinkos teikiama nauda ir kad ES interesus būtų galima veiksmingai ginti pasaulio mastu. Siekiant šių tikslų prireikus gali būti rengiami teisės aktai, pagal kuriuos kuriamos daugiametės radijo spektro politikos programos, kad būtų nustatoma naudojimosi radijo dažnių spektru Bendrijoje strateginio planavimo ir derinimo politikos kryptys ir tikslai. Šios politikos kryptys ir tikslai gali būti susiję su radijo spektro prieinamumo ir veiksmingo naudojimo sąlygomis, kurios reikalingos vidaus rinkai sukurti ir veikti, taip pat tam tikrais atvejais jie gali būti susiję su bendrųjų leidimų išdavimo ir individualių radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo procedūrų derinimu, kad būtų galima įveikti, jei reikia, vidaus rinkos kliūtis. Šios politikos kryptys ir tikslai turi atitikti šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatas.

(29) Komisija nurodė ketinanti prieš įsigaliojant šiai direktyvai iš dalies keisti savo 2002 m. liepos 26 d. sprendimą 2002/622/EB dėl Radijo spektro politikos grupės įsteigimo(13), kad būtų numatoma priemonė, pagal kurią Europos Parlamentas ir Taryba galėtų prašyti (žodžiu arba raštu) Radijo spektro politikos grupės (RSPG) pateikti nuomonę arba pranešimą apie su elektroniniais ryšiais susijusią radijo spektro politiką, ir kad RSPG galėtų patarti Komisijai pasiūlytų radijo spektro politikos programų turinio klausimais.

(30) Šios direktyvos spektro valdymo nuostatos turėtų būti suderinamos su radijo spektro valdymo srityje veikiančių tarptautinių ir regioninių organizacijų, pavyzdžiui, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) ir Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT), veikla, kad būtų užtikrintas veiksmingas spektro valdymas ir jo naudojimo suderinimas visoje Bendrijoje ir tarp valstybių narių bei kitų ITU narių.

(31) Radijo dažniai turėtų būti valdomi taip, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių. Todėl turėtų būti pateikta derama šios pagrindinės sąvokos apibrėžtis siekiant užtikrinti, kad reguliavimo priemonės būtų naudojamos tik tais atvejais, kai būtina išvengti tokių trukdžių.

(32) Dabartinė spektro valdymo ir skirstymo sistema iš esmės grindžiama administraciniais sprendimais, kurie nėra pakankamai lankstūs siekiant prisitaikyti prie technologijų ir ekonominės raidos, visų pirma prie greito belaidžių technologijų vystymosi ir vis didėjančios plačiajuosčio ryšio paklausos. Dėl pernelyg didelio nacionalinių politikų susiskaidymo didėja sąnaudos, spektro naudotojai praranda rinkos galimybes, lėtėja inovacijų procesas, todėl šis susiskaidymas yra žalingas vidaus rinkai, vartotojams ir ekonomikai apskritai. Be to, radijo dažnių gavimos ir naudojimo sąlygos gali skirtis atsižvelgiant į operatoriaus teikiamų paslaugų rūšį, o šių operatorių teikiamos elektroninės paslaugos vis dažniau sutampa; dėl to kyla įtampa tarp teisių turėtojų, skiriasi spektro gavimo sąnaudos ir gali atsirasti vidaus rinkos veikimo iškraipymų.

(33) Optimaliam radijo spektro panaudojimui vis mažiau prasmės atsižvelgti į valstybių sienas. Dėl galimybių naudotis spektro naudojimo teisėmis suskaidyto valdymo ribojamos investicijos ir inovacijos, operatoriai ir įrenginių gamintojai negali užsitikrinti masto ekonomijos, todėl trukdoma radijo spektrą naudojančių elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos raidai.

(34) Spektro valdymo ir spektro suteikimo lankstumas turėtų būti didinamas naudojant technologijų ir paslaugų atžvilgiu neutralius teisių suteikimo kriterijus, kad spektro naudotojai galėtų pasirinkti geriausias technologijas ir paslaugas, kurias taikytų dažnių juostose, skirtose, kaip paskelbta, elektroninių ryšių paslaugoms pagal atitinkamus nacionalinius dažnių paskirstymo planus laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų (toliau – technologijų ir paslaugų neutralumo principai). Administraciniai sprendimai dėl technologijų ir paslaugų turėtų būti taikomi, kai yra bendrojo intereso tikslų, ir jie turėtų būti aiškiai pagrįsti bei reguliariai peržiūrimi.

(35) Tinkami technologinio neutralumo principo apribojimai turėtų būti pagrįsti atsižvelgiant į poreikį išvengti žalingųjų trukdžių, pavyzdžiui, reikalaujant laikytis spinduliavimo tinklelio ir galingumo lygių, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga ribojant elektromagnetinių laukų poveikį visuomenei, kad būtų užtikrintas tinkamas paslaugų veikimas pasitelkiant tinkamą paslaugų techninės kokybės lygį ir nebūtinai ribojant galimybę teikti daugiau nei vieną paslaugą toje pačioje dažnių juostoje, kad būtų užtikrintas teisingas spektro pasidalijimas, visų pirma kai teisę jį naudoti užtikrinama bendrąja teise, kad būtų užtikrintas spektro naudojimo efektyvumas arba kad laikantis Bendrijos teisės būtų pasiektas bendrojo intereso tikslas.

(36) Spektro naudotojai taip pat turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti paslaugas, kurias jie nori teikti pasinaudodami spektru pagal pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su anksčiau įgytomis teisėmis. Prireikus turėtų būti leidžiama daryti proporcingas paslaugų neutralumo principo išimtis, pagal kurias reikalaujama, kad būtų teikiama konkreti paslauga siekiant įgyvendinti aiškiai apibrėžtus bendrojo intereso tikslus, pavyzdžiui, užtikrinti gyvybės apsaugą, skatinti socialinę, regioninę ir teritorinę sanglaudą, arba kad būtų išvengta neveiksmingo spektro panaudojimo. Kita vertus, turėtų būti leidžiama imtis priemonių, pagal kurias reikalaujama, kad būtų teikiama konkreti paslauga siekiant įgyvendinti aiškiai apibrėžtus bendrojo intereso tikslus, pavyzdžiui, užtikrinti gyvybės apsaugą, skatinti socialinę, regioninę ir teritorinę sanglaudą, arba kad būtų išvengta neveiksmingo spektro panaudojimo. Į šiuos tikslus turėtų būti įtrauktas kultūrinės bei kalbų įvairovės skatinimas ir žiniasklaidos pliuralizmas, kaip valstybių narių apibrėžta pagal Bendrijos teisę. Išskyrus tuos atvejus, kai būtina užtikrinti gyvybės apsaugą arba išskirtiniais atvejais įvykdyti kitus valstybių narių pagal Bendrijos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus, išimtys neturėtų būti išskirtinai naudojamos tam tikroms paslaugoms teikti, o jomis turėtų būti nustatomas prioritetas, kad būtų palikta kuo daugiau galimybių toje pačioje juostoje teikti kitas paslaugas ar naudoti kitas technologijas.

(37) Valstybės narės yra kompetentingos apibrėžti visų kultūrinės bei kalbų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo išimčių taikymo sritį ir pobūdį.

(38) Kadangi spektro paskirstymas specifinėms technologijoms arba paslaugoms yra technologijų ir paslaugų neutralumo principų išimtis ir sumažina teikiamų paslaugų arba naudojamų technologijų pasirinkimo laisvę, bet kuris pasiūlymas dėl tokio spektro paskirstymo turėtų būti skaidrus ir aptariamas surengus viešąsias konsultacijas.

(39) Siekdamos skaidrumo ir veiksmingumo, nacionalinės reguliavimo institucijos gali leisti spektro naudotojams laisvai perduoti arba nuomoti savo naudojimo teises trečiosioms šalims. Tai leistų nustatyti spektro vertę rinkoje. Atsižvelgdamos į įgaliojimą užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad prekyba neiškreiptų konkurencijos, jei spektras nepanaudojamas.

(40) Siekiant pradėti taikyti technologinio bei paslaugų neutralumo principus ir vykdyti prekybą esamomis spektro naudojimo teisėmis, gali reikėti nustatyti pereinamojo laikotarpio taisykles, įskaitant sąžiningos konkurencijos užtikrinimo priemones, nes pagal naująją sistemą tam tikriems spektro naudotojams gali būti suteiktos teisės pradėti konkuruoti su tais spektro naudotojais, kurie įgijo teises naudoti spektrą daug sunkesnėmis sąlygomis. Priešingai, kai teisės buvo suteiktos nukrypstant nuo bendrųjų taisyklių arba remiantis kriterijais, kurie nėra objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys, tam, kad būtų pasiektas bendros svarbos tikslas, tokių teisių turėtojų padėtis neturėtų būti gerinama be pateisinamų priežasčių taip, kad būtų daroma žala naujiems konkurentams, išskyrus atvejus, kai būtina pasiekti šį bendros svarbos tikslą arba kitą susijusį bendros svarbos tikslą.

(41) Siekiant skatinti vidaus rinkos veikimą ir remti tarpvalstybinių paslaugų vystymąsi, Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas patvirtinti technines įgyvendinamąsias priemones numeracijos srityje.

(42) Elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančioms įmonėms išduoti leidimai, kuriais remdamosi jos įgauna teisę pasinaudoti viešuoju ar privačiuoju turtu, yra elektroninių ryšių tinklų arba naujų tinklų elementų sukūrimo esminiai veiksniai. Todėl bereikalingas panaudos teisių suteikimo procedūrų sudėtingumas ir vilkinimas yra svarbios konkurencijos raidos kliūtys. Taigi atitinkamas teises turinčių įmonių panaudos teisių įsigijimas turėtų būti supaprastintas. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę koordinuoti panaudos teisių įsigijimą, savo interneto svetainėse skelbdamos reikalingą informaciją.

(43) Būtina didinti valstybių narių įgaliojimus panaudos teisių turėtojų atžvilgiu, kad būtų užtikrinta, jog nauji tinklai būtų diegiami ir plėtojami sąžiningai, veiksmingai bei nekenkiant aplinkai ir nepriklausomai nuo didelę įtaką rinkoje turinčio operatoriaus įsipareigojimų leisti naudotis elektroninių ryšių tinklu. Pagerinus bendrą įrenginių naudojimą galima pastebimai pagerinti konkurenciją ir sumažinti bendras finansines ir su aplinkos apsauga susijusias sąnaudas įrengiant įmonėse elektroninių ryšių infrastruktūrą, visų pirma naujus vartotojų prijungimo tinklus. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad teisių įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja turėtojai bendrai naudotųsi tokiais įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą), kad būtų skatinamos veiksmingos investicijos į infrastruktūrą ir būtų skatinamos inovacijos, po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims būtų suteikiama galimybė pareikšti nuomonę. Tokie bendro naudojimo ar koordinavimo susitarimai gali apimti taisykles dėl bendro naudojimosi įrenginiu ar nuosavybe sąnaudų pasidalijimo ir jais turėtų būti užtikrinama, kad atitinkamoms įmonėms būtų tinkamai atlyginama už prisiimamą riziką. Nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma turėtų galėti nustatyti reikalavimą bendrai naudoti tinklo elementus ir susijusius įrenginius, pavyzdžiui, vamzdžius, vamzdynus, stiebus, šulinius, skirstymo spintas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, pastatus arba įvadus į pastatus, ir geriau koordinuoti inžinierinius darbus. Kompetentingos institucijos, ypač vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, taip pat turėtų nustatyti tinkamą koordinavimo tvarką, susijusią su viešaisiais darbais ir su kitais atitinkamais viešaisiais įrenginiais ar nuosavybe, kuri gali apimti tvarką, užtikrinančią, kad suinteresuotosios šalys gautų informaciją apie atitinkamus viešuosius įrenginius ar nuosavybę ir vykdomus arba planuojamus viešuosius darbus, kad jiems būtų laiku pranešta apie tokius darbus ir kad bendram naudojimui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos.

(44) Patikimas ir saugus informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais tampa vis svarbesnis visai ekonomikai ir plačiajai visuomenei. Sistemos sudėtingumas, techniniai gedimai ar žmonių padarytos klaidos, taip pat avarijos arba išpuoliai gali turėti pasekmių fizinės infrastruktūros, kurią naudojant ES piliečiams teikiamos svarbios paslaugos, įskaitant e. valdžios paslaugas, veikimui arba galimybėms ja naudotis. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų palaikomas viešųjų ryšių tinklų vientisumas ir saugumas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)(14) turėtų dalyvauti stiprinant elektroninių ryšių saugumo lygį, be kitų dalykų, skirdama ekspertus ir teikdama patarimus bei skatindama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. ENISA ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti reikiamas priemones, kad galėtų vykdyti pareigas, įskaitant įgaliojimus gauti pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti tinklų ar paslaugų saugumo lygį, bei išsamius ir patikimus duomenis apie faktinius su saugumu susijusius incidentus, kurie padarė nemažą įtaką tinklų veikimui ar paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingas tinkamų saugumo priemonių taikymas nėra vienkartinis veiksmas, bet tęstinis įgyvendinimo, peržiūros ir atnaujinimo procesas, turėtų būti reikalaujama, kad elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į tokių priemonių modernumą, imtųsi priemonių pagal nustatytą riziką jų vientisumui ir saugumui užtikrinti.

(45) Valstybės narės, prieš priimdamos specialias priemones, turėtų sudaryti galimybes numatyti tinkamą viešųjų konsultacijų laikotarpį siekdamos užtikrinti, kad įmonės, teikiančios prieigą prie viešųjų ryšių tinklų arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, imtųsi būtinų techninių ir organizacinių priemonių teikiamos prieigos prie tinklų ir paslaugų saugumui kylančios rizikos tinkamam valdymui arba šių tinklų vientisumui užtikrinti.

(46) Kai reikia susitarti dėl bendrų saugumo reikalavimų, Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti technines įgyvendinamąsias priemones, skirtas tinkamam elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkoje saugumo lygiui pasiekti. ENISA turėtų dalyvauti derinant atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones, teikdama ekspertų patarimus. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimą parengti privalomus nurodymus, susijusius su techninėmis įgyvendinamosiomis priemonėmis, priimtus vadovaujantis Pagrindų direktyva. Siekdamos vykdyti savo pareigas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus atlikti tyrimus ir nurodymų nesilaikymo atvejais skirti sankcijas.

(47) Siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma arba ribojama elektroninių ryšių rinkos konkurencija, nacionalinėms reguliavimo institucijoms turi būti leista taikyti priemones padėčiai ištaisyti, kurių tikslas – užkirsti kelią įmonės, kuri turi didelę įtaką vienoje rinkoje, įtakos sustiprėjimui kitoje glaudžiai susijusiose rinkoje. Turi būti aišku, kad įmonė, turinti didelę įtaką pirminėje rinkoje, gali būti laikoma įmone, turinčia didelę įtaką antrinėje rinkoje, tik tuo atveju, jei šių dviejų rinkų ryšiai yra tokie, kad įtaka pirminėje rinkoje daro poveikį šios įmonės įtakai antrinėje rinkoje, ir jei antrinėje rinkoje leidžiamas ex ante reguliavimas vadovaujantis rekomendacijos dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų elektroninių ryšių sektoriuje kriterijais(15).

(48) Siekiant užtikrinti, kad rinkos dalyviai neabejotų reguliavimo sąlygomis, reikia nustatyti rinkos tyrimų terminą. Svarbu reguliariai atlikti rinkos tyrimus per pagrįstą ir tinkamą laikotarpį. Nustatant tokį laikotarpį reikėtų atsižvelgti, ar anksčiau atliktas tos konkrečios rinkos tyrimas ir ar apie tai tinkamai pranešta. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija per nustatytą terminą neatlieka rinkos tyrimo, gali kilti pavojus vidaus rinkai, o įprastinė pažeidimų procedūra laiku gali neduoti norimų rezultatų. Kita vertus, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų turėti galimybę prašyti EERRI pagalbos rinkos tyrimui užbaigti. Pavyzdžiui, tokia pagalba galėtų būti teikiama iš kitų nacionalinių reguliavimo institucijų atstovų sudarius specialią darbo grupę.

(49) Elektroninių ryšių sektoriuje technologinės inovacijos yra labai aukšto lygio, o rinkos labai dinamiškos, todėl svarbu greitai, koordinuotai ir suderintai pritaikyti reguliavimą Bendrijos lygiu, nes, kaip rodo patirtis, nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtingai taikant ES reguliavimo sistemą gali kilti kliūčių vidaus rinkos raidai.

(50) Viena iš svarbių EERRI skirtų užduočių – prireikus rengti nuomones, susijusias su tarpvalstybiniais ginčais. Todėl tokiais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į EERRI nuomonę.

(51) Iš ES reguliavimo sistemos taikymo patirties matyti, kad dabartinės nuostatos, kuriomis remdamosi nacionalinės reguliavimo institucijos gali skirti baudas, netapo tinkama paskata laikytis reguliavimo reikalavimų. Tinkami vykdomieji įgaliojimai gali būti naudingi siekiant laiku taikyti ES reguliavimo sistemą ir taip paskatinti reguliavimo tikrumą, o tai yra svarbus investicijų skatinimo veiksnys. Visai reguliavimo sistemai būdinga tai, kad tuomet, kai nesilaikoma reikalavimų, trūksta veiksmingų įgaliojimų. Todėl į Pagrindų direktyvą įtraukus naujas nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima spręsti problemas, kai nesilaikoma Pagrindų direktyvoje ir specialiosiose direktyvose numatytų įpareigojimų, būtų užtikrinta, kad bus taikomi nuoseklūs ir išsamūs principai taikant visą ES reguliavimo sistemą ir skiriant sankcijas.

(52) Į dabartinę ES reguliavimo sistemą buvo įtrauktos tam tikros nuostatos, skirtos palengvinti perėjimą nuo senosios 1998 m. prie naujosios 2002 m. reguliavimo sistemos. Pereigą baigė visos valstybės narės, todėl šios priemonės turėtų būti panaikintos, nes dabar jos nebereikalingos.

(53) Siekiant didinti ekonomikos augimą, inovacijas ir vartotojų turimą pasirinkimą, reikėtų kartu skatinti ir veiksmingas investicijas, ir konkurenciją.

(54) Ekonominiu požiūriu veiksmingos investicijos į naują ir esamą infrastruktūrą ir, prireikus, reguliavimas, kurio tikslas yra veiksminga mažmeninių paslaugų sektoriaus konkurencija, – geriausias būdas skatinti konkurenciją. Veiksmingas infrastruktūrų konkurencijos lygis – tai infrastruktūrų daugėjimo mastas, užtikrinantis, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog investuotojai gaus tinkamą investicijų grąžą, kuri bus grindžiama pagrįstais rinkos pasidalijimo raidos lūkesčiais.

(55) Nustatydamos prieigos prie naujos ir patobulintos infrastruktūros įpareigojimus, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad prieigos sąlygos atspindėtų aplinkybes, kuriomis priimamas sprendimas investuoti, atsižvelgdamos, inter alia, į plėtros sąnaudas, į tai, kokia vartotojų dalis, tikėtina, naudosis naujais produktais ir paslaugomis, taip pat į tai, kokių mažmeninių kainų galima tikėtis. Be to, siekdamos užtikrinti tam tikrą aiškumo lygį, taip pat užtikrinti, kad investuotojai galėtų rengti ilgalaikius planus, nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti galimybių nustatyti, jei reikia, atitinkamais peržiūros etapais tarp savęs derančias prieigos sąlygas. Šios sąlygos gali apimti kainodaros susitarimus, atsižvelgiant į jų apimtis arba sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu šie susitarimai atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas ir neturi diskriminuojamo poveikio. Nustatant bet kokias prieigos sąlygas turi būti atsižvelgiama į tai, kad reikia išsaugoti veiksmingą konkurenciją, kai teikiamos paslaugos vartotojams ir verslininkams.

(56) Vertindamos planuojamų nustatyti įpareigojimų ir privalomų sąlygų proporcingumą, nacionalinės valstybių narių reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į įvairiuose valstybės narės regionuose esančią skirtingą konkurencinę padėtį.

(57) Kai nacionalinės reguliavimo institucijos taiko padėčiai ištaisyti skirtas priemones, kuriomis siekiama kontroliuoti kainas, jos turi stengtis sudaryti investuotojui sąlygas gauti tinkamą investicijų į tam tikrą naują projektą grąžą. Visų pirma rizika gali būti susijusi su investicijų į naujus prieigos tinklus, kuriais galima teikti paslaugas, kurių paklausa investavimo metu dar nežinoma, projektais.

(58) Bet koks Komisijos sprendimas, priimtas pagal Pagrindų direktyvos 19 straipsnio 1 dalį, gali būti susijęs tik su reguliavimo principais, taikymo būdais ir metodologija. Siekiant išvengti abejonių tokio sprendimo nuostatos, kurios paprastai atspindi nacionalines ypatybes, neturi būti išsamios, taip pat pagal tokį sprendimą neturi būti draudžiama taikyti alternatyvių būdų, kurių, kaip galima pagrįstai tikėtis, poveikis būtų panašus. Šis sprendimas turi būti proporcingas, be to, priėmus šį sprendimą neturi būti daroma poveikio nacionalinių reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams, dėl kurių neatsiranda vidaus rinkos kliūčių.

(59) Pagrindų direktyvos I priede nurodytas rinkų, kurios turi būti įtrauktos į rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, sąrašas, o tai galėtų sudaryti ex ante reguliavimo pagrindą. Šis priedas turėtų būti panaikintas, nes įgyvendintas jo tikslas – jis jau buvo panaudotas Rekomendacijos dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų pirminei redakcijai parengti.

(60) Naujiems rinkos dalyviams gali būti ekonomiškai neperspektyvu per pagrįstą laikotarpį dubliuoti dalį istorinio operatoriaus vietinio vartotojų prijungimo tinklo ar visą šį tinklą. Todėl suteikiant teises pasinaudoti didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių atsietąja vietine linija ar dalinai atsietąja vietine linija, gali būti sudarytos palankesnės sąlygos patekti į rinką ir sustiprinti konkurenciją mažmeninėse plačiajuosčio ryšio prieigos rinkose. Tais atvejais, kai teisių suteikimas į atsietąją vietinę liniją ar į dalinai atsietąją vietinę liniją yra techniškai ir ekonomiškai neperspektyvi, gali būti taikomi atitinkami įpareigojimai suteikti nefizinę ar virtualią prieigą prie tinklo suteikiant galimybes naudotis lygiavertėmis funkcijomis.

(61) Funkcinio atskyrimo, pagal kurį reikalaujama, kad vertikaliai integruotas operatorius steigtų verslo subjektus, kurių veikla yra atskirta, tikslas – užtikrinti, kad visiems teikėjams, įskaitant vertikaliai integruoto operatoriaus tiekimo skyrius, būtų sudarytos visiškai lygiavertės galimybės pasinaudoti paslaugomis (produktais). Funkcinis atskyrimas gali pagerinti konkurenciją keliose svarbiose rinkose, nes smarkiai sumažėja diskriminavimo paskatos, lengviau patikrinti, kaip vykdomi nediskriminavimo įpareigojimai, taip pat lengviau priversti šiuos įpareigojimus vykdyti. Išskirtiniais atvejais funkcinį atskyrimą galima pateisinti kaip priemonę padėčiai ištaisyti, kai vis nepavyksta išvengti diskriminavimo keliose atitinkamose rinkose ir kai mažai tikimasi arba visai nesitikima, kad per pagrįstą laikotarpį atsiras infrastruktūros konkurencija po to, kai buvo imtasi vienos ar daugiau priemonių padėčiai ištaisyti, kurios, kaip manoma, buvo tinkamos. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad įmonė, kuriai taikomas funkcinis atskyrimas, neprarastų paskatų investuoti į savo tinklą ir kad tai neturėtų galimo neigiamo poveikio vartotojų gerovei. Taikant funkcinį atskyrimą reikalaujama, kad būtų atliekamas suderintas skirtingų rinkų, susijusių su prieigos tinklu, tyrimas pagal Pagrindų direktyvos 16 straipsnyje nustatytą rinkos tyrimo procedūrą. Atlikdamos rinkos tyrimą ir išsamiai planuodamos priemonę padėčiai ištaisyti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų ypač daug dėmesio skirti produktams, kuriuos valdys atskiri verslo subjektai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tinklo plėtojimo mastą ir technologinės pažangos laipsnį, nes šie veiksniai gali turėti įtakos fiksuotojo ryšio ir bevielių paslaugų pakeičiamumui. Tam, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, funkcinio atskyrimo pasiūlymus turėtų iš anksto patvirtinti Komisija.

(62) Funkcinio atskyrimo įgyvendinimas neturėtų trukdyti veikti atitinkamiems skirtingų verslo subjektų koordinavimo mechanizmams siekiant užtikrinti, kad būtų ginamos patronuojančiosios bendrovės ekonominės ir valdymo priežiūros teisės.

(63) Dėl vykstančios vidaus rinkos integracijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkoje reikia geriau koordinuoti ex ante reguliavimo taikymą, kaip numatyta elektroninių ryšių ES reguliacinėje sistemoje.

(64) Jei vertikaliai integruota įmonė nutaria perduoti didelę dalį arba visą savo vartotojų prijungimo tinklą atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, arba atskirai įsteigtam verslo subjektui, kuris užsiims vartotojų prijungimo paslaugomis, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį visiems galiojantiems reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimams, kurie buvo nustatyti vertikaliai integruotam operatoriui siekiant užtikrinti, kad nauja tvarka atitiktų Direktyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyvą) ir Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvą). Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija turėtų atlikti naują rinkų, kuriose veikia atskirtas subjektas, tyrimą ir atitinkamai nustatyti, palikti tuos pačius, pakeisti arba panaikinti įpareigojimus. Šiuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija turėtų galėti prašyti įmonės pateikti informaciją.

(65) Nors tikslinga, kad kai kuriomis aplinkybėmis nacionalinė reguliavimo agentūra nustatytų įpareigojimus operatoriams, kurie neturi didelės įtakos rinkoje tam, kad būtų pasiekti tam tikri tikslai, pavyzdžiui, ryšys tarp galutinių paslaugos gavėjų arba paslaugų sąveikumą, tačiau būtina užtikrinti, kad tokie įpareigojimai būtų nustatyti pagal ES reguliavimo sistemą ir visų pirma laikantis joje numatytų pranešimo procedūrų.

(66) Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, siekdama pritaikyti skaitmeninės televizijos ir radijo programų kontrolės paslaugų teikimo, nurodytų I priede, sąlygas prie rinkos pokyčių ir technologinės pažangos. Ta pati nuostata taikoma ir II priede pateiktam būtiniausių dalykų sąrašui, kuris turi būti viešai paskelbtas, kad būtų laikomasi skaidrumo įpareigojimo.

(67) Rinkos dalyviams palengvinus radijo dažnių išteklių gavimą bus pašalintos patekimo į rinką kliūtys. Be to, technologinė pažanga mažina žalingų trukdžių tam tikrose dažnių juostose riziką, todėl mažėja individualių naudojimo teisių poreikis. Todėl spektro naudojimo elektroninių ryšių paslaugoms teikti sąlygos turėtų būti įprastai nustatytos bendruosiuose leidimuose, išskyrus tuos atvejus, kai atsižvelgiant į spektro naudojimą būtinos individualios teisės siekiant apsaugoti nuo žalingų trukdžių, užtikrinti paslaugų techninę kokybę, užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą arba siekiant konkretaus visuotinės svarbos tikslo. Sprendimai dėl individualių teisių reikalingumo turėtų būti priimami skaidriai ir proporcingai.

(68) Paslaugų ir technologijų neutralumo reikalavimo taikymas suteikiant naudojimo teises, taip pat išaugusios galimybės perduoti vienos įmonės teises kitai įmonei, turėtų suteikti daugiau laisvės ir priemonių visuomenei naudoti elektroninius ryšius, teikti paslaugas, o kartu turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos siekti bendrojo intereso tikslų. Vis dėlto transliuotojams nustatytuose tam tikruose visuotinės svarbos įpareigojimuose, susijusiuose su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, gali būti reikalaujama suteikiant naudojimo teises remtis konkrečiais kriterijais, kai tai yra itin svarbu norint pasiekti konkretų bendrojo intereso tikslą, kurį nustatė valstybės narės laikydamosi Bendrijos teisės. Su bendrojo intereso tikslų siekimu susijusios procedūros visomis aplinkybėmis turėtų būti skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminuojančios.

(69) Atsižvelgiant į individualių naudojimo teisių, kurios negali būti parduodamos, ribojamąjį poveikį laisvai gauti radijo dažnius, jų galiojimo trukmė turėtų būti ribojama. Kai į naudojimo teises yra įtraukta nuostata dėl jų galiojimo atnaujinimo, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pirmiausia turėtų atlikti peržiūrą, įskaitant viešąsias konsultacijas, atsižvelgdamos į rinką, aprėptį ir technologinę pažangą. Atsižvelgiant į spektro trūkumą, įmonėms suteiktos individualios teisės turėtų būti reguliariai peržiūrimos. Atlikdamos šią peržiūrą, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų derinti teisių turėtojų interesus ir poreikį skatinti pradėti spektro prekybą, taip pat lankstesnį spektro naudojimą išduodant, jei įmanoma, bendruosius leidimus.

(70) Nedideli teisių ir įpareigojimų pakeitimai – tai iš esmės administraciniai pakeitimai, dėl kurių bendrojo leidimo ir individualių naudojimo teisių pobūdis kinta ne iš esmės, taigi dėl jų kitos įmonės neįgyja lyginamųjų pranašumų.

(71) Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą ir, jei spektro ištekliai neišnaudojami, imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią antikonkurenciniam kaupimui, kuris gali trukdyti naujiems dalyviams patekti į rinką.

(72) Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti imtis veiksmingų veiksmų norėdamos stebėti, kaip laikomasi bendrosios teisės arba naudojimo teisės sąlygų, ir užtikrinti, kad šių sąlygų būtų laikomasi, taip pat jos turėtų turėti įgaliojimą skirti veiksmingas finansines ar administracines sankcijas tais atvejais, kai šios sąlygos pažeidžiamos.

(73) Į teisę suteikiančias sąlygas turėtų būti įtrauktos konkrečios sąlygos, kuriose numatytas prieinamumas neįgaliems paslaugų gavėjams ir galimybės valdžios institucijoms ir skubią pagalbą teikiančioms tarnyboms susisiekti vienoms su kitomis ir su plačiąja visuomene prieš, po ar didelių nelaimių metu. Be to, atsižvelgdamos į techninių inovacijų svarbą, valstybės narės turėtų galėti suteikti teises naudoti spektrą eksperimentiniams tikslams, griežtai taikant konkrečius apribojimus ir sąlygas, grindžiamas tokių teisių eksperimentiniu pobūdžiu.

(74) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos(16) buvo veiksmingas pirminiame rinkos atvėrimo etape. Pagrindų direktyvoje Komisija raginama stebėti perėjimą nuo 1998 m. reguliavimo sistemos prie 2002 m. sistemos ir teikti pasiūlymus tinkamu laiku panaikinti šį reglamentą. Pagal 2002 m. sistemą nacionalinės reguliavimo institucijos privalo tirti didmeninę atsietos metalinių vietinių linijų ir vietinių dalinių linijų, skirtų teikti plačiajuosčio ryšio ir balso telefonijos paslaugas, panaudos rinką, kaip apibrėžta Rekomendacijoje dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų. Kadangi visos valstybės narės bent vieną kartą tyrė šią rinką ir kadangi nustatyti atitinkami įpareigojimai pagal 2002 m. sistemą, Reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 yra nereikalingas, todėl turėtų būti panaikintas.

(75) Pagrindų, Prieigos ir Leidimų direktyvoms įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(17).

(76) Pirmiausia Komisijai turėtų būti įgaliota priimti rekomendacijas ir (arba) įgyvendinamąsias priemones, susijusias su Pagrindų direktyvos 7 straipsnyje numatytu pranešimu, su derinimu, atliekamu spektro ir numeracijos srityse, taip pat tinklų ir paslaugų saugumo klausimais, su atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų nustatymu, su tarpvalstybinių rinkų nustatymu, su standartų įgyvendinimu ir su suderintu reguliavimo sistemos nuostatų taikymu. Taip pat turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti įgyvendinamąsias priemones, skirtas atnaujinti Leidimų direktyvos I ir II priedus pagal rinkos raidą ir technologinę pažangą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos pakeisti neesmines šių direktyvų nuostatas , papildant jas naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) pakeitimai

Direktyva 2002/21/EB iš dalies keičiama taip:

1) 1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1. Ši direktyva nustato elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo suderintą sistemą ir tam tikrus galinių įrenginių aspektus, siekiant palengvinti neįgalių paslaugų gavėjų prieigą. Ji nustato nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje. ▌

2) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a punktas pakeičiamas taip:"

"elektroninių ryšių tinklas" – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, kurie leidžia perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuoto (linijų ir paketų perjungiamojo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tokiu mastu, kokiu jos yra naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programų transliavimui naudojami tinklai ir kabelinės televizijos tinklai, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį;

b punktas pakeičiamas taip:"

"transnacionalinės rinkos" – rinkos, nustatytos pagal 15 straipsnio 4 dalį, apimančios Bendriją ar esminę jos dalį, esančią daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

d punktas pakeičiamas taip:"

"viešasis ryšių tinklas" – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno galinio taško į kitą;

Įterpiamas šis punktas:"
da) tinklo galinis taškas (NTP)" – fizinis taškas, kuriame abonento įranga prijungiama prie viešojo ryšių tinklo; tinkluose, kuriose atliekamas perjungimas ar maršruto parinkimas NTP įvardijamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento numeriu ar pavadinimu;"

e punktas pakeičiamas taip:"

"susijusios priemonės" – susijusios paslaugos, su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia ir (arba) padeda teikti paslaugas per tą tinklą ir (arba) paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurie apima, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, vamzdynus, kanalus, stiebus, šulinius ir skirstomąsias spintas.

Įterpiamas šis punktas:"
ea) "susijusios paslaugos" – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos, kurios leidžia ir (arba) padeda teikti paslaugas pasitelkiant tą tinklą ir (arba) paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurios apima, inter alia, numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančias sistemas, kontroliuojamojo prisijungimo sistemas ir elektroninių programų gidus, taip pat kitas paslaugas, pavyzdžiui, galimybės nustatyti tapatybę, vietą ir prisijungimo būvį paslaugas;"

l punktas pakeičiamas taip:"
_____________________
* OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

"specifinės direktyvos" – Direktyva 2002/20/EB (Leidimų direktyva), Direktyva 2002/19/EB (Prieigos direktyva), Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje* (toliau – Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių);

Įterpiami šie punktai:"

	q)	"spektro paskyrimas" – tam tikros dažnių juostos skyrimas vienos ar, tam tikrais atvejais, kelių radijo ryšio tarnybų darbui nustatytomis sąlygomis;
	r)	"žalingieji trukdžiai" – trukdžiai, kurie kelia pavojų radijo navigacijos tarnybos ar bet kurių kitų saugos tarnybų veikimui ar kitaip smarkiai pablogina, trukdo ar nuolat pertraukia radijo ryšį pagal taikomas tarptautinės, Bendrijų ar nacionalinės teisės nuostatas;
	s)	"skambutis" – viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, sudarantis dvipusio ryšio galimybę.

3) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	3 dalis pakeičiama taip:" 3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms paskirtoms užduotims vykdyti."
	b)	Įterpiamos šios dalys:" 3a. Nepažeidžiant 4 ir 5 dalių nuostatų, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą pagal šios direktyvos 20 ar 21 straipsnį, vykdydamos tas užduotis, kurios yra joms paskirtos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Bendrijos teisę, veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų. Tai nekliudo vykdyti jų priežiūrą pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Tik pagal 4 straipsnį įsteigtos apeliacinės institucijos gali sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą arba juos panaikinti. Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkami nariai ar jo (jų) pavaduotojas (-ai) būtų atleistas (-i) iš pareigų tik tuomet, jei nebeatitinka šioms pareigoms vykdyti reikalingų sąlygų, kurios yra iš anksto numatytos nacionalinėje teisėje. Sprendimas atleisti atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovą arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamus narius iš pareigų paskelbiamas viešai atleidimo metu. Atleistam nacionalinės reguliavimo institucijos vadovui arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamiems nariams, nurodomos atleidimo priežastys, ir jis (jie), jei bendrąja tvarka priežastys neskelbiamos, turi teisę reikalauti, kad jos būtų paskelbtos, ir tos priežastys tokiu atveju turi būti paskelbtos. Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atskirus metinius biudžetus. Biudžetai skelbiami viešai. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad galėtų aktyviai dalyvauti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI)* veikloje ir prie jos prisidėti. 3b. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos aktyviai remtų EERRI tikslus skatinti didesnį reguliavimo veiklos koordinavimą ir nuoseklumą. 3c. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, priimdamos savo sprendimus dėl nacionalinių rinkų, atidžiai atsižvelgtų į EERRI priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas. ______________________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo"

4) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	1 dalis pakeičiama taip:" 1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos bet kuris paslaugų gavėjas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, kuriai turi įtakos nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, turėtų teisę paduoti apeliacinei institucijai, nepriklausomai nuo suinteresuotų šalių, apeliacinį skundą dėl to sprendimo. Ši institucija, kuri gali būti teismas, turi turėti atitinkamas kvalifikacijas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į bylos sudėtį ir kad veiktų veiksmingas apeliacijų mechanizmas. Kol nagrinėjamas apeliacinis skundas, galioja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal nacionalinę teisę nustatomos laikinosios priemonės."
	b)	Įterpiama ši 3 dalis:" 3. Valstybės narės renka informaciją apie apeliacijų bendrąjį turinį, apeliacijų prašymų skaičių, apeliacijų procedūrų trukmę ir priimtų sprendimų nustatyti laikinąsias priemones skaičių. Valstybės narės tokią informaciją teikia Komisijai ir EERRIjoms pateikus pagrįstą prašymą."

5) 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, pateiktų visą informaciją, taip pat ir finansinę informaciją, kurios reikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms atitikčiai su šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatomis ar pagal jas priimtais sprendimais užtikrinti. Visų pirma nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti įgaliojimus iš tų įmonių taip pat reikalauti pateikti informaciją, susijusią su būsimu tinklo plėtojimu ar paslaugų raida, kurie galėtų turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kurias jos teikia konkurentams. Iš įmonių, kurios turi didelę įtaką didmeninėms rinkoms, taip pat gali būti reikalaujama pateikti apskaitos duomenis apie su tomis didmeninėmis rinkomis susijusias mažmenines rinkas.

Gavusios prašymą, įmonės informaciją pateikia tiksliai tokiais terminais ir taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija. Nacionalinės reguliavimo institucijos prašoma informacija turi atitikti jos vykdomą užduotį. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo priežastis, kodėl prašo informacijos, ir informaciją tvarko laikydamasi 3 dalies.

6) 6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:"

6 straipsnis

Konsultacijų ir skaidrumo mechanizmas

Išskyrus atvejus, kai taikoma 7 straipsnio 9 dalis, 20 ar 21 straipsnis, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos pagal šią direktyvą ar specifines direktyvas ketina taikyti priemones arba kai jos ketina numatyti apribojimus pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, kurie turi didelį poveikį atitinkamoms rinkoms, suinteresuotosioms šalims jos suteiktų galimybę per pagrįstai nustatytą laiką pateikti pastabas dėl planuojamos priemonės.

Nacionalinės reguliavimo institucijos skelbia nacionalinių konsultacijų procedūras.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos punktas, per kurį būtų galima sužinoti apie visas vykstančias konsultacijas.

Konsultacijų procedūros rezultatus nacionalinė reguliavimo institucija skelbia viešai, išskyrus atvejus, kai pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę dėl verslo konfidencialumo informacija yra konfidenciali.

7 straipsnis

Elektroninių ryšių vidaus rinkos konsolidavimas

1. Atlikdamos savo užduotis pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas, nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į 8 straipsnyje nustatytus tikslus, įskaitant ir tai, kiek jie susiję su vidaus rinkos veikimu.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija bei EERRI, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai. Dėl to jos pirmiausia bendradarbiauja su Komisija ir EERRI, kad nustatytų, kokie teisės aktai ir kokios priemonės padėčiai ištaisyti geriausiai tinka vienai ar kitai situacijai rinkoje.

3. Išskyrus atvejus, kai pagal 7b straipsnį priimtose rekomendacijose arba gairėse numatyta kitaip, pasibaigus 6 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms, kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina imtis priemonių:

	a)	kurioms taikomi šios direktyvos 15 ar 16 straipsniai arba Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) 5 ar 8 straipsniai ir
	b)	kurios daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai,
	ji tuo pat metu priemonės projektą padaro prieinamą Komisijai, EERRI ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse, tuo pačiu metu kartu pagal 5 straipsnio 3 dalį nurodo, kuo priemonė yra paremta, ir apie ją praneša Komisijai, EERRI bei kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Nacionalinės reguliavimo institucijos, EERRI ir Komisija pastabas atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai gali pateikti ne vėliau kaip per mėnesį. Vieno mėnesio termino pratęsti negalima.

4. Kai planuojama priemone, kuriai taikoma 3 dalis, siekiama:

	a)	apibūdinti atitinkamą rinką, kuri skiriasi nuo rinkų, apibūdintų rekomendacijoje pagal 15 straipsnio 1 dalį, arba
	b)	spręsti, ar pagal 16 straipsnio 3, 4 ar 5 dalis laikyti įmonę, atskirai ar kartu su kitomis įmonėmis, turinčia didelę įtaką rinkoje, ▌
	ir kai ši planuojama priemonė galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, ir kai Komisija yra nacionalinei reguliavimo institucijai nurodžiusi, kad planuojama priemonė sukurs kliūtį bendrojoje rinkoje, arba jei Komisija turi rimtų abejonių dėl planuojamos priemonės suderinamumo su Bendrijos teise, ypač su 8 straipsnyje nurodytais tikslais, planuojama priemonė netaikoma dar du mėnesius. Šio termino pratęsti negalima. Tokiu atveju Komisija informuoja kitas nacionalines reguliavimo institucijas apie šias abejones.

5. Per 4 dalyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija gali

	a)	priimti sprendimą, ▌ kuriuo reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, ir (arba)
	▌
	b)	priimti sprendimą panaikinti savo išlygas dėl 4 dalyje nurodytos priemonės projekto.

Prieš priimdama sprendimą ▌ Komisija atidžiai atsižvelgia į EERRI nuomonę. Kartu su šiuo sprendimu ▌ pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad planuojama priemonė neturėtų būti patvirtinta, ir konkretūs pasiūlymai, kaip planuojama priemonė turėtų būti pakeista.

6. Per šešis mėnesius po to, kai pagal 5 dalį Komisija priėmė sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, nacionalinė reguliavimo institucija planuojamą priemonę iš dalies pakeičia arba panaikina. Jeigu planuojama priemonė iš dalies keičiama, nacionalinė reguliavimo institucija 6 straipsnyje nurodyta tvarka surengia viešąsias konsultacijas ir pagal 3 dalies nuostatas vėl praneša Komisijai apie iš dalies pakeistą planuojamą priemonę.

7. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija atidžiai atsižvelgia į kitų nacionalinių reguliavimo institucijų, EERRI ir Komisijos pastabas ir po to, išskyrus atvejus, kai taikomi 4 dalis ir 5 dalies a punktas, gali priimti planuojamą priemonę, o tai padariusi apie ją informuoja Komisiją.

▌

8. Nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ir EERRI pateikia visas patvirtintas galutines priemones, kurioms taikomos 7 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos.

9. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad nukrypstant nuo 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų reikia skubiai veikti, kad būtų galima išsaugoti konkurenciją ir apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, ji gali nedelsdama imtis proporcingų ir laikinų priemonių. Apie tokias priemones ji nedelsdama praneša Komisijai, kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir EERRI, kartu išsamiai nurodydama priežastis. Sprendimą tokias priemones taikyti nuolat ar pratęsti jų galiojimo laiką, nacionalinė reguliavimo institucija priima pagal 3 ir 4 dalių nuostatas.

7) Įterpiami šie straipsniai:"

7a straipsnis

Padėties ištaisymo priemonių nuoseklaus taikymo tvarka

1. Jeigu pagal planuojamą priemonę, kuriai galioja 7 straipsnio 3 dalis, taikant 16 straipsnį kartu su Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 ir 9–13 straipsniais ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį, siekiama nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti operatoriaus pareigas, Komisija per 7 straipsnio 3 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį gali nurodyti atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ir EERRI priežastis, kodėl ji mano, kad taikant planuojamą priemonę bus sukuriamos kliūtys bendrojoje rinkoje, arba kad ji turi rimtų abejonių dėl to, ar ši priemonė suderinama su Bendrijos teise. Tokiu atveju planuojamos priemonės negalima priimti dar tris mėnesius nuo Komisijos pranešimo.

Jeigu tokio pranešimo negauta, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti planuojamą priemonę, atidžiai atsižvelgdama į visas Komisijos, EERRI arba kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktas pastabas.

2. Per 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį Komisija, EERRI ir atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje nustatytus tikslus, kartu tinkamai atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą.

3. Per 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pirmąsias šešias savaites EERRI savo narių balsų dauguma priima nuomonę dėl šioje dalyje minimo Komisijos pranešimo, nurodo, ar, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti arba panaikinti planuojamą priemonę, ir, kai tikslinga, pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti. Ši nuomonė turi būti pagrįsta ir skelbiama viešai.

4. Jei savo nuomonėje EERRI sutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis, ji glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama nacionaline reguliavimo institucija, kad būtų nustatyta pati tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė. Prieš baigiantis 1 dalyje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui nacionalinė reguliavimo institucija gali:

	a)	atidžiai atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą Komisijos pranešimą ir EERRI nuomonę ir patarimus, iš dalies pakeisti arba panaikinti planuojamą priemonę;
	b)	nekeisti savo planuojamos priemonės.

5. Jei EERRI nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis arba nuomonės nepateikia, arba jeigu nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeičia savo planuojamą priemonę arba jos nepakeičia pagal 4 dalį, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, jei tokios būta, per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pabaigos gali:

	a)	siekdama šio tikslo priimti rekomendaciją, pagal kurią būtų reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atsiimtų siūlomos priemonės projektą, pateikiant konkrečių pasiūlymų, ir nurodo šios rekomendacijos priėmimo priežastis, visų pirma tais atvejais, jei EERRI nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis;
	b)	priimti sprendimą panaikinti savo išlygas pagal 1 dalį.

6. Per vieną mėnesį nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo pagal 5 dalies a punktą arba po jos išlygų panaikinimo pagal 5 dalies b punktą atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija praneša Komisijai ir EERRI apie patvirtintą galutinę priemonę.

Šis laikotarpis gali būti pratęstas, kad nacionalinė reguliavimo institucija, vadovaudamasi 6 straipsnyje nurodyta procedūra, galėtų surengti viešąją konsultaciją.

7.Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, remdamasi pagal 5 dalies a punktą priimta rekomendacija, nusprendžia iš dalies nekeisti planuojamos priemonės arba jos nepanaikinti, ji pateikia pagrįstą paaiškinimą.

8.Nacionalinė reguliavimo institucija gali atsiimti siūlomos priemonės projektą bet kuriuo procedūros etapu.

7b straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1. Surengusi viešąsias konsultacijas bei konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, Komisija gali priimti su 7 straipsniu susijusias rekomendacijas ir (arba) gaires, kuriomis nustatoma pagal 7 straipsnio 3 dalį reikalaujamų pranešimų forma, turinys ir pateiktinos informacijos išsamumas, aplinkybės, kuriomis pranešimo nebūtina pateikti, ir terminų apskaičiavimas.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės priimamos taikant 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

8) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"
Išskyrus tuos atvejus, kai su radijo dažniais susijusiame 9 straipsnyje nurodyta kitaip, valstybės narės atidžiai atsižvelgia į tai, jog yra pageidautina, kad jų reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, ir užtikrina, kad vykdydamos šioje direktyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas užduotis, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, to paties principo laikytųsi nacionalinės reguliavimo institucijos."

2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:"

	a)	užtikrindamos, kad paslaugų gavėjai, įskaitant neįgalius, vyresnio amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčius paslaugų gavėjus, galėtų rinktis naudingiausią paslaugą, kainą ir kokybę;
	b)	užtikrindamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje, pirmiausia perduodant turinį, konkurencija nebūtų iškraipoma ar ribojama;

išbraukiamas 2 dalies c punktas;

išbraukiamas 3 dalies c punktas;

3 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

bendradarbiaudamos tarpusavyje, su Komisija ir EERRI, kad būtų išplėtota nuosekli reguliavimo praktika ir nuosekliai taikoma ši direktyva ir specifinės direktyvos.

4 dalies e punktas pakeičiamas taip:"

tenkindamos specifinių socialinių grupių, ypač neįgalių, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių paslaugų gavėjų, poreikius;

įterpiami šie 4 dalies g ir h punktai:"

	g)	sudarydamos galutiniams paslaugų gavėjams galimybes turėti prieigą prie savo pasirinktos informacijos ir ją platinti, ir naudoti savo pasirinktą programinę įrangą ir paslaugas;
	h)	taikydamos principą, pagal kurį jokiu būdu neturėtų būti varžomos galutinių paslaugų gavėjų pagrindinės teisės ir laisvės, būtent pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio nuostatas dėl saviraiškos ir informacijos laisvės, jei nėra atitinkamo iš anksto priimto teisminių institucijų sprendimo, išskyrus atvejus, jei kiltų pavojus visuomenės saugumui, – tuomet sprendimas galėtų būti priimtas vėliau;

įterpiama ši dalis:"
5. Siekdamos 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų politikos tikslų, nacionalinės reguliavimo institucijos taiko objektyvius, skaidrius, nediskriminacinius ir proporcingus reguliavimo principus, inter alia:

	a)	skatindamos reguliavimo nuspėjamumą užtikrindamos nuoseklų reguliavimo būdų taikymą atitinkamais persvarstymo laikotarpiais;
	b)	užtikrindamos, kad panašiomis aplinkybėmis nebūtų diskriminuojamos elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios įmonės;
	c)	apsaugodamos vartotojams naudingą konkurenciją ir atitinkamais atvejais skatindamos infrastruktūra pagrįstą konkurenciją;
	d)	skatindamos veiksmingas investicijas į naujas bei pagerintas infrastruktūras ir inovacijas, be kita ko, užtikrintų, kad nustatydamos bet kokias prieigos sąlygas jos tinkamai atsižvelgia į investuojančioms įmonėms tenkančią riziką, ir leistų investuotojams ir norintiesiems turėti prieigą sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų įvairinama investicijų rizika, bet užtikrinama, kad išsaugoma rinkos konkurencija ir laikomasi nediskriminavimo principo;
	e)	deramai atsižvelgdamos į įvairias su konkurencija ir vartotojais susijusias sąlygas įvairiose valstybės narės geografinėse vietovėse;
	f)	nustatydamos ex ante reguliacinio pobūdžio pareigas tik tais atvejais, kai nėra realios ir tvarios konkurencijos, arba atšaukdamos tokias pareigas, kai tik ši sąlyga įvykdoma.

9) Įterpiamas 8a straipsnis:"

8a straipsnis

Radijo spektro politikos strateginis planavimas ir koordinavimas ▌

1. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vykdydamos radijo spektro naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos Bendrijoje. Šiuo tikslu jos atsižvelgia, inter alia, į ES politikos krypčių ekonominius, saugos, sveikatos, visuomenės interesų, saviraiškos laivės, kultūrinius, mokslinius, socialinius ir techninius aspektus, taip pat į įvairius radijo spektro naudotojų bendruomenių interesus, kad būtų optimizuotas radijo spektro naudojimas ir išvengta žalingųjų trukdžių.

2. Bendradarbiaudamos tarp savęs ir su Komisija, valstybės narės remia radijo spektro politikos požiūrių derinimą Europos Bendrijoje ir atitinkamais atvejais radijo spektro, kuris yra būtinas norint sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, gavimo bei veiksmingo naudojimo sąlygų suderinimą.

3. Komisija, atidžiai atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės (RSPG), įsteigtos remiantis Komisijos sprendimu 2002/622/EB*, nuomonę, gali teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais nustatomos daugiametės radijo spektro politikos programos. Šiose programose nustatomos naudojimosi radijo dažnių spektru strateginio planavimo ir derinimo pagal šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatas politikos kryptys ir tikslai.

4. Kai reikia užtikrinti veiksmingą Europos Bendrijos interesų derinimą radijo spektro klausimais kompetentingose tarptautinėse organizacijose ▌, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į ▌RSPG ▌nuomonę, gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai bendrus politikos tikslus.

▌

__________________

* OL L 198, 2002 7 27, p. 49.

10) 9 straipsnis pakeičiamas taip:"

9 straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymas

1. Deramai atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažniai yra viešoji gėrybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės pagal 8 ir 8a straipsnius savo teritorijoje užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms teikti skirtų radijo dažnių valdymą. Jos užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos skirstytų elektroninių ryšių paslaugoms naudojamą spektrą ir suteiktų bendrąsias arba individualias teises naudoti tokius radijo dažnius remdamosi objektyviais, skaidriais, nediskriminuojančiais ir proporcingais kriterijais.

Įgyvendindamos šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi laikytis atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant ITU radijo ryšio reglamentą, ir gali atsižvelgti į viešosios tvarkos sumetimus.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažnius reikia efektyviai ir veiksmingai naudoti, taip pat siekiant naudos vartotojams, pavyzdžiui, masto ekonomijos ir paslaugų sąveikumo, stengiasi radijo dažnių naudojimą derinti visoje Bendrijoje. Tai darydamos jos veikia laikydamosi 8a straipsnio ir Sprendimo Nr. 676/2002/EB (Radijo spektro sprendimas).

3. Išskyrus atvejus, kai antroje pastraipoje numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių radijo ryšio tinklo ir bevielės prieigos technologijos galėtų būti naudojamos radijo dažnių juostose, kurios, kaip paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskirstymo plane laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų, gali būti naudojamos elektroninių ryšių paslaugoms.

Tačiau valstybės narės atskiriems radijo ryšio tinklams ar bevielio prisijungimo technologijos rūšims, naudojamoms elektroninių ryšių paslaugoms, gali pritaikyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jei būtina:
	a)	išvengti žalingųjų trukdžių,
	b)	apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio,
	c)	užtikrint techninę paslaugos kokybę,
	d)	užtikrinti kuo didesnį radijo dažnių pasidalomąjį naudojimą,
	e)	užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą;
	f)	pasiekti bendrojo intereso tikslą pagal 4 dalį.

4. Išskyrus atvejus, kai antroje pastraipoje numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių elektroninių ryšių paslaugos galėtų būti teikiamos radijo dažnių juostose, kurios, kaip paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskirstymo plane laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų, gali būti naudojamos elektroninių ryšių paslaugoms. Tačiau valstybės narės gali numatyti proporcingus ir nediskriminacinius teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rūšių apribojimus, įskaitant, prireikus, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentų reikalavimų patenkinimą.

Priemonės, pagal kurias reikalaujama, kad elektroninių ryšių paslauga būtų teikiama konkrečioje elektroninių ryšių paslaugoms skirtoje juostoje, turi būti pagrindžiamos būtinybe užtikrinti valstybių narių pagal Bendrijos teisę nustatyto bendrojo intereso tikslui pasiekti, pavyzdžiui vienas iš toliau išvardytų tikslų, tačiau jais neapsiribojant:
	a)	gyvybės apsauga,
	b)	socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimas,
	c)	neveiksmingo radijo dažnių naudojimo išvengimas arba
	d)	kultūrinės bei kalbų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimas, pavyzdžiui, teikiant radijo ir televizijos transliavimo paslaugas.

Priemonė, pagal kurią draudžiama teikti kitas elektroninių ryšių paslaugas konkrečioje juostoje, gali būti numatyta tik tuomet, jei ją galima pagrįsti poreikiu teikti gyvybės apsaugos paslaugas. Valstybės narės taip pat gali išskirtiniais atvejais išplėsti tokios priemonės taikymą, kad būtų įvykdyti kiti valstybių narių pagal Bendrijos teisę nustatyti visuotinės svarbos tikslai.

5. Valstybės narės reguliariai peržiūri, ar 3 ir 4 dalyje nurodyti apribojimai yra būtini, ir viešai skelbia šių peržiūrų rezultatus.

6. 3 ir 4 dalys taikomos elektroninio ryšio paslaugoms teikti skirtam spektrui, bendrosioms bei individualioms teisėms naudoti radijo dažnius, suteiktoms nuo ...(18).

Iki ...* jau paskirstytam spektrui, galiojančioms bendrosioms ir individualioms naudojimo teisėms taikomas 9a straipsnis.

7. Nepažeidžiant specifinių direktyvų nuostatų ir atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes, valstybės narės gali nustatyti taisykles, kad būtų išvengta spektro kaupimo, visų pirma naudojimo teisių turėtojams nustatyti griežtus faktinio naudojimosi teisėmis terminus ir taikyti sankcijas, įskaitant finansines baudas arba teisių panaikinimą tais atvejais, kai nesilaikoma tų terminų. Šios taisyklės nustatomos ir taikomos proporcingai, nediskriminuojant ir skaidriai.

11) Įterpiami šie straipsniai:"

"9a straipsnis

Galiojančių teisių apribojimų peržiūra

1. Penkerius metu nuo ...* valstybės narės gali leisti radijo dažnių naudojimo teisių turėtojams, kuriems jos buvo suteiktos iki tos datos ir galios ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tos datos, ▌pateikti kompetentingai nacionalinei institucijai paraišką dėl tų teisių apribojimo pakartotinio įvertinimo pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Prieš priimdama sprendimą, kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija praneša teisių turėtojui apie pakartotinį apribojimų įvertinimą, nurodydama teisių apimtį po pakartotinio įvertinimo, ir leidžia jam per pagrįstą laikotarpį atsiimti paraišką.

Jeigu teisių turėtojas atsiima paraišką, teisės nesikeičia iki galiojimo pabaigos arba iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

2. Pasibaigus 1 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog 9 straipsnio 3 ir 4 dalys būtų taikomos visoms likusioms bendrosioms ar individualioms naudojimo teisėms ir elektroninėms ryšio paslaugoms skirto spektro paskyrimams, kurie galiojo ...(19).

3. Taikydamos šį straipsnį valstybės narės imasi tinkamų priemonių sąžiningai konkurencijai skatinti.

4. Priemonės, priimtos taikant šį straipsnį nesuteikia naujos naudojimo teisės todėl joms netaikomos atitinkamos Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.

9b straipsnis

Individualių radijo dažnių naudojimo teisių perdavimas ar nuoma

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, laikydamosi nacionalinių radijo dažnių naudojimo teisių sąlygų, pagal nacionalines procedūras galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo dažnių naudojimo teises juostose, kuriose tai daryti numatyta pagal 3 dalį priimtose įgyvendinimo priemonėse.

Valstybės narės gali numatyti, kad pagal valstybių narių įstatymuose nustatytas procedūras įmonės kitoms įmonėms perduotų arba išnuomotų kitų radijo dažnių juostų individualias radijo dažnių naudojimo teises.

Individualioms radijo dažnių naudojimo teisėms nustatytos sąlygos po šių teisių perdavimo arba nuomos nesikeičia, išskyrus atvejus, kai nacionalinė kompetentinga institucija nustato kitaip.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos tais atvejais, jei individualios radijo dažnių naudojimo teisės įmonei iš pradžių suteiktos nemokamai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad apie įmonės ketinimą perduoti teises naudoti radijo dažnius, taip pat apie faktinį jų perdavimą, pagal nacionalines procedūras būtų pranešta kompetentingai nacionalinei institucijai, atsakingai už individualių naudojimo teisių suteikimą, ir kad apie tai būtų paskelbta viešai. Jeigu radijo dažnio naudojimas buvo suderintas taikant Sprendimą Nr. 676/2002/EB (Sprendimą dėl radijo spektro) arba kitas Bendrijos priemones, toks perdavimas turi atitikti tokį suderintą naudojimą.

3. Komisija gali partvirtinti atitinkamų įgyvendinamųjų priemonių, kad būtų nustatytos dažnių juostos, kurių naudojimo teises įmonės gali perleisti arba išnuomoti vienos kitoms. Šios priemonės neapima dažnių, kurie naudojami transliavimui.

Techninės įgyvendinamosios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, tvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

12) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:" 1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuotų visų nacionalinių numeracijos išteklių naudojimo teisių suteikimą ir nacionalinių numeracijos planų valdymą. Valstybės narės užtikrina, kad visoms viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms būtų teikiama pakankamai numerių ir numerių intervalų. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato nacionalinių numeracijos išteklių naudojimo teisių suteikimo objektyvią, skaidrią ir nediskriminacinę tvarką. 2. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad nacionaliniai numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi vienodai visiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Svarbiausia valstybės narės užtikrina, kad įmonė, kuriai buvo suteikta teisė naudotis numerių intervalu, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nustatydama numerių sekas, kuriomis pasiekiamos jų paslaugos."
	b)	4 dalis pakeičiama taip:" 4. Valstybės narės remia konkrečių numerių ar numeracijos intervalų suderinimą Bendrijoje, jei tuo kartu skatinamas vidaus rinkos veikimas ir visoje Europoje teikiamų paslaugų plėtojimas. Komisija gali šiuo klausimu imtis atitinkamų techninių įgyvendinamųjų priemonių. Šios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, patvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu."

13) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:"

–

nedelsdama ir be jokios diskriminacijos veiktų laikydamasi paprastos, veiksmingos, skaidrios ir viešai prieinamos tvarkos ir bet kuriuo atveju priimtų sprendimą per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo, išskyrus ekspropriacijos atvejus, ir

2 dalis pakeičiama taip:"
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai viešosioms ar vietinės valdžios institucijoms nuosavybės teise priklauso ar jos kontroliuoja įmones, teikiančias viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, 1 dalyje nurodytų teisių suteikimo funkcija ir su nuosavybe ar kontrole susijusi veikla būtų veiksmingai struktūriškai atskirtos."

14) 12 straipsnis pakeičiamas taip:"

12 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų teikėjų bendra vieta ir bendras tinklo komponentų ir su jais susijusių įrenginių naudojimas

1. Kai elektroninių ryšių tinklus teikianti įmonė pagal nacionalinius įstatymus turi teisę įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja, arba gali pasinaudoti nuosavybės eksproprijavimo ar naudojimo tvarka, nacionalinės reguliavimo institucijos, visiškai atsižvelgdamos į proporcingumo principą, turi galimybę nustatyti, kad tokie įrenginiai ar nuosavybė, įskaitant, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, stiebus, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, kanalus, vamzdynus, šulinius, skirstymo spintas ▌, būtų naudojami bendrai.

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyti teisių turėtojai bendrai naudotųsi įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą) arba imtųsi priemonių viešųjų darbų koordinavimui palengvinti, kad būtų apsaugota aplinka, visuomenės sveikata, užtikrintas visuomenės saugumas arba kad būtų atsižvelgiama į miesto ir šalies planavimo tikslus ir tik po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę. Į tokius bendro naudojimo ar koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos taisyklės dėl įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų pasidalijimo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms taip pat būtų suteikti įgaliojimai po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę, nustatyti 1 dalyje nurodytiems teisių turėtojams ir (arba) pastatų elektros laidų sistemų savininkams įpareigojimus bendrai naudotis šiomis sistemomis pastatų viduje arba iki pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško, jei jis yra pastato išorėje, tais atvejais, jei naujos tokios pačios infrastruktūros kūrimas ekonominiu požiūriu neveiksmingas arba fiziškai nepraktiškas. Į tokius bendro naudojimo ir koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų, kurios prireikus koreguojamos atsižvelgiant į riziką, pasidalijimo taisyklės.

4. ▌Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, jog įmonės teiktų būtiną informaciją, jei kompetentingos institucijos to prašo, kad šios institucijos kartu su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis galėtų nustatyti 1 dalyje nurodytų įrenginių pobūdžio, prieinamumo bei geografinės buvimo vietos išsamų sąrašą ir pateiktų jį suinteresuotosioms šalims.

5. Pagal šį straipsnį nacionalinių reguliavimo institucijų taikomos priemonės turi būti objektyvios, skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos. Jei įmanoma, šios priemonės turi būti įgyvendinamos derinant su vietos valdžios institucijomis.

15) Įterpiamas šis skyrius:"

IIIa skyrius

TINKLŲ IR PASLAUGŲ SAUGUMAS IR VIENTISUMAS

13a straipsnis

Saugumas ir vientisumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių teikiamų tinklų ir paslaugų saugumui kylančios rizikos tinkamam valdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, šiomis priemonėmis užtikrinamas saugumo lygis, atitinkantis atsiradusią riziką. Visų pirma imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią su saugumu susijusiems incidentams arba sumažinti jų poveikį paslaugų gavėjams ir sujungtiems tinklams.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus, imtųsi visų tinkamų priemonių savo tinklų vientisumui garantuoti, ir tokiu būdu užtikrintų šiais tinklais teikiamų paslaugų nepertraukiamumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, praneštų kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai apie saugumo ar vientisumo pažeidimus, kurie turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui.

Prireikus atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija praneša kitų valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) ▌. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali informuoti visuomenę arba reikalauti, kad tai padarytų įmonės, jei ji nustato, kad pažeidimo atskleidimas atitinka visuomenės interesus.

Kartą per metus atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija pateikia Komisijai ir ENISA apibendrintą pagal šią dalį gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitą.

4. Komisija, atidžiai atsižvelgdama į ENISA nuomonę, gali patvirtinti tinkamas technines įgyvendinamąsias priemones, kad suderintų 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones, įskaitant priemones, kuriomis apibrėžiamos aplinkybės, forma ir procedūros, taikomos nustatant pranešimo reikalavimus. Šios techninės įgyvendinamosios priemonės bus kuo labiau grindžiamos Europos ir tarptautiniais standartais ir nekliudo valstybėms narėms patvirtinti papildomus reikalavimus siekiant 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų.

Šios įgyvendinamosios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, patvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

13b straipsnis

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą duoti privalomus nurodymus, įskaitant ir tuos, kurie susiję su įgyvendinimo terminu, įmonėms, teikiančioms viešuosius ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, tam, kad būtų įgyvendintas 13a straipsnis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą reikalauti, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas:

	a)	teiktų informaciją, reikalingą paslaugų ir tinklų saugumui ir (arba) vientisumui įvertinti, įskaitant dokumentus, susijusius su jų saugumo politika ir
	b)	leistų kvalifikuotai nepriklausomai įstaigai arba kompetentingai nacionalinei institucijai atlikti jų saugumo auditą ir pateiktų šio audito rezultatus nacionalinei reguliavimo institucijai. Audito išlaidas apmoka įmonė.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus tirti nurodymų nesilaikymo atvejus, taip pat atvejus, susijusius su nesilaikymo poveikiu tinklų saugumui ir vientisumui.

4. Šios nuostatos nepažeidžia šios direktyvos 3 straipsnio.

16) 14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3. Kai įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje (pirminėje rinkoje), gali būti laikoma, kad ji turi didelę įtaką rinkoje ir glaudžiai susijusioje rinkoje (antrinėje rinkoje), jei tų dviejų rinkų ryšiai yra tokie, kad įtaka pirminėje rinkoje daro poveikį jos įtakai antrinėje rinkoje ir taip dar labiau sustiprėja įmonės įtaka rinkoje. Todėl priemonės padėčiai ištaisyti, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokiam įtakos sustiprėjimui, gali būti taikomos antrinėje rinkoje pagal Direktyvos 2002/19/EB (toliau – Prieigos direktyva) 9, 10, 11 ir 13 straipsnius, o tais atvejais, kai paaiškėja, jog tokios priemonės yra nepakankamos, priemonės padėčiai ištaisyti gali būti taikomos pagal Direktyvos 2002/22/EB (toliau – Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį.

17) 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	Antraštė pakeičiama taip:" Rinkų nustatymo ir apibrėžimo procedūra"
	b)	1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" 1. Po viešųjų konsultacijų, įskaitant konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, bei atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija). Rekomendacijoje bus nurodytos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti specifinėse direktyvose nurodytus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, jų netaikant rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Komisija rinkas apibrėžia pagal konkurencijos teisės principus."
	c)	3 dalis pakeičiama taip:" 3. Atidžiai atsižvelgdamos į rekomendaciją ir gaires, nacionalinės reguliavimo institucijos pagal nacionalines aplinkybes ir konkurencijos teisės principus apibrėžia atitinkamas rinkas, pirmiausia atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje. Prieš apibrėždamos rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje apibrėžtų rinkų, nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi 6 ir 7 straipsniuose nurodytos tvarkos."
	d)	4 dalis pakeičiama taip:" 4. Pasikonsultavusi, įskaitant konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę ir laikydamasi 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu gali priimti sprendimą, nustatantį transnacionalines rinkas."

18) 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"
1. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamų rinkų tyrimą, atsižvelgdamos į rekomendacijoje nustatytas rinkas ir atidžiai atsižvelgdamos į gaires. Valstybės narės užtikrina, kad šis tyrimas atitinkamais atvejais būtų atliekamas kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.
2. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 3 ar 4 dalis, Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį arba pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnį reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija nustatytų, ar įmonėms reikia skirti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus, ji, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tyrimu, turi nustatyti, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga."

4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:"
4.  Jei nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad atitinkamoje rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, ji pagal 14 straipsnį nustato įmones, atskirai arba kartu su kitomis įmonėmis turinčias didelę įtaką toje rinkoje, ir nacionalinė reguliavimo institucija joms nustato atitinkamus konkrečius šio straipsnio 2 dalyje minėtus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, arba jei jie jau nustatyti, juos palieka galioti ar iš dalies pakeičia.
5.   15 straipsnio 4 dalyje minimame sprendime minėtų transnacionalinių rinkų atveju rinkos tyrimą atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka kartu, atidžiai atsižvelgdamos į gaires, ir bendrai sprendžia, ar pradėti taikyti, palikti galioti, keisti ar panaikinti šio straipsnio 2 dalyje minėtus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus.
6.  Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis taikant priemones laikomasi 6 ir 7 straipsniuose nurodytos tvarkos. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamos rinkos tyrimą ir praneša apie atitinkamą planuojamą priemonę pagal 7 straipsnį:

	a)	per trejus metus nuo ankstesnės su šia rinka susijusios priemonės patvirtinimo. Tačiau išimtiniais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau negu trejais papildomais metais, jei nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai praneša apie siūlomo pratęsimo priežastis, o Komisija per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pratęsimą nepareiškia prieštaravimų;
	b)	tų rinkų, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta Komisijai, atveju – per dvejus metus po patikslintos rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų priėmimo arba
	c)	naujųjų valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą, atveju – per dvejus metus po jų įstojimo.

Pridedama ši dalis:"
7. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nepabaigia rekomendacijoje nurodytos atitinkamos rinkos tyrimo per 16 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, EERRI, esant prašymui, padeda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pabaigti konkrečios rinkos tyrimą ir nustatyti taikytinus konkrečius įpareigojimus. Gavusi pagalbą, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija per šešis mėnesius praneša Komisijai apie planuojamą priemonę pagal 7 straipsnį."

19) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	1 dalies pirmajame sakinyje žodis "standartų" pakeičiamas žodžiais "neprivalomų standartų";
	b)	2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:" Jei tokių standartų ir (arba) specifikacijų nėra, valstybės narės skatina įgyvendinti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (angl. CEPT), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (angl. IEC) priimtus tarptautinius standartus ir rekomendacijas."
	c)	4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:" 4. Tais atvejais, kai Komisija ketina tam tikrų standartų ir (arba) specifikacijų įgyvendinimą padaryti privalomą, ji apie tai paskelbia pranešimą Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ir paragina visas suinteresuotas šalis viešai pareikšti pastabas. Komisija imasi tinkamų įgyvendinamųjų priemonių ir atitinkamų standartų įgyvendinimą paskelbia privalomą, o Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamame standartų ir (arba) specifikacijų sąraše juos pavadina privalomaisiais standartais. 5. Kai Komisija mano, kad 1 dalyje minėti standartai ir (arba) specifikacijos nebeprisideda prie suderinto elektroninių ryšių paslaugų teikimo arba kad jie nebetenkina vartotojų poreikių ar kliudo technologijų plėtotei, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, išbraukia juos iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo.";"
	d)	6 dalyje žodžiai "22 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka išbraukia juos iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo" pakeičiami žodžiais "imasi atitinkamų įgyvendinimo priemonių ir iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo šiuos standartus ir (arba) specifikacijas išbraukia";
	e)	Įterpiama ši 6a dalis:" 6a. 4 ir 6 dalyje nurodytos įgyvendinamosios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos taikant 22 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu."

20) 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje įterpiamas šis c punktas:"

teikėjus, teikiančius skaitmeninės televizijos paslaugas ir įrangą, bendradarbiauti teikiant neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams sąveikias televizijos paslaugas.

3 dalis išbraukiama;

21) 19 straipsnis pakeičiamas taip:"

19 straipsnis

Suderinimo procedūros

1. Nepažeidžiant šios direktyvos 9 straipsnio ir Direktyvos 2002/20/EB (toliau – Leidimų direktyva) 6 ir 8 straipsnių, jei Komisija nustato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skirtingai atlieka šioje direktyvoje ir specialiosiose direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis ir dėl to gali kilti kliūčių vidaus rinkai, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, ▌gali priimti rekomendaciją arba sprendimą dėl suderinto šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatų taikymo tam, kad būtų įgyvendinami 8 straipsnyje išdėstyti tikslai.

2. Priimdama rekomendaciją pagal 1 dalį, Komisija laikosi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Valstybės narės užtikrina, kad atlikdamos užduotis nacionalinės reguliavimo institucijos atidžiai atsižvelgtų į šias rekomendacijas. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia rekomendacijos nesilaikyti, ji apie tai praneša Komisijai pagrįsdama savo poziciją.

3. Pagal 1 dalį priimti sprendimai gali apimti tik suderinto arba koordinuoto metodo, kuris taikomas sprendžiant toliau išvardytus klausimus, nustatymą:

tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos 15 ir 16 straipsnių nuostatas ir reguliuodamos elektroninių ryšių rinkas, nenuosekliai taiko bendruosius reguliavimo metodus, taigi kyla kliūčių vidaus rinkai. Šie sprendimai nėra susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų specialiaisiais pranešimais pagal 7a straipsnį.

Tokiu atveju Komisija pateikia sprendimo projektą tik:
	–	praėjus mažiausiai dvejiems metams po Komisijos rekomendacijos, skirtos tai pačiai problemai spręsti, priėmimo, ir
	–	atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę dėl tokio sprendimo priėmimo tvarkos, kurią, Komisijos paprašyta, EERRI pateikia per 3 mėn.;

numeracijos, įskaitant numerių intervalus, numerių ir identifikatorių perkėlimo, numerių ir adresų transliavimo sistemų ir prieigos prie 112 skubios pagalbos iškvietimo tarnybų klausimus.

4. 1 dalyje minėtas sprendimas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas taikant 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. EERRI gali savo iniciatyva patarti Komisijai, ar turėtų būti patvirtinta priemonė pagal 1 dalį.

22) 20 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1. Tais atvejais, kai dėl galiojančių įpareigojimų pagal šią direktyvą ar specialiąsias direktyvas tarp įmonių, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas valstybėje narėje arba tarp tokių įmonių ir kitų įmonių valstybėje narėje, kurios naudojasi panaudos prievolėmis ir (arba) tarpusavio sąsaja pagal šią direktyvą ar specialiąją direktyvą, kyla ginčas, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu ir nepažeisdama 2 dalies nuostatų priima sprendimą, įpareigojantį išspręsti ginčą per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus ypatingas aplinkybes. Atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visos šalys visapusiškai bendradarbiautų su nacionaline reguliavimo institucija.

23) 21 straipsnis pakeičiamas taip:"

21 straipsnis

Tarpvalstybinių ginčų sprendimas

1. Jei tarp šalių skirtingose valstybėse narėse kyla ginčas dėl šios direktyvos ar specifinių direktyvų, ir kai ginčas priklauso kelių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.

2. Ginčą atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms spręsti gali pateikti bet kuri šalis. Kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos koordinuoja savo pastangas ir turi teisę konsultuotis su EERRI, kad ginčas būtų išspręstas darniai pagal 8 straipsnyje išdėstytus tikslus.

Bet kokie įpareigojimai, kuriuos įmonėms taiko nacionalinės reguliavimo institucijos, sprendžiant ginčus atitinka šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatas.

Nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti tokį ginčą, gali paprašyti EERRI priimti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal Pagrindų direktyvos ir (arba) specialiųjų direktyvų nuostatas ginčui išspręsti.

Jeigu toks prašymas pateikiamas EERRI, visos nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti bet kurį ginčo aspektą, prieš imdamosi veiksmų ginčui išspręsti, laukia, kol EERRI priims nuomonę. Tai neapriboja nacionalinių reguliavimo institucijų galimybės prireikus imtis skubių priemonių.

Bet kokie ginčą sprendžiančios nacionalinės reguliavimo institucijos įmonei nustatyti įpareigojimai turi atitikti šios direktyvos arba specialiųjų direktyvų nuostatas, o juos nustatant atidžiai atsižvelgiama į EERRI priimtą nuomonę.

3. Valstybės narės gali numatyti galimybę kompetentingoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms kartu atsisakyti spręsti ginčą, kai veikia kiti mechanizmai, įskaitant tarpininkavimą, kurie geriau ir laiku pagal 8 straipsnio nuostatas išspręstų ginčą.

Apie tai jos nedelsdamos praneša šalims. Jei per keturis mėnesius ginčas neišsprendžiamas ir nukentėjusioji šalis jo neperduoda teismui, nacionalinės reguliavimo institucijos bet kurios šalies prašymu koordinuoja savo pastangas ginčą išspręsti pagal 8 straipsnio nuostatas ir atidžiai atsižvelgdamos į EERRI priimtą nuomonę.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka netrukdo bet kuriai šaliai pateikti ieškinį.

24) Įterpiamas šis 21a straipsnis:"

21a straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir specifinėmis direktyvomis, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti tinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie šias nuostatas Komisijai vėliausiai iki ...(20) ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.

25) 22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

▌
	a)	3 dalis pakeičiama taip:" 3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas."
	b)	4 dalis išbraukiama;

26) 27 straipsnis išbraukiamas;

27) I priedas išbraukiamas;

28) II priedas pakeičiamas taip:"

II PRIEDAS

Kriterijai, kuriuos turi taikyti nacionalinės reguliavimo institucijos, vertindamos bendrą dominuojančią padėtį pagal 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Laikoma, kad dviejų ar daugiau įmonių bendra padėtis yra dominuojanti, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, jei, net ir nesant tarp jų struktūrinių ar kitokių ryšių, jos veikia rinkoje, kurioje nėra veiksmingos konkurencijos ir kurioje nėra vienos įmonės, turinčios didelę įtaką rinkai. Remiantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika bendros dominuojančios padėties klausimu, tokia padėtis greičiausiai susidarytų koncentruotoje rinkoje, kuriai būdingos tam tikros savybės, iš kurių elektroninių ryšių srityje labiausiai būtų tikėtinos šios:
	–	mažas paklausos elastingumas,
	–	panašios rinkos dalys,
	–	didelės teisinės ir ekonominės patekimo į rinką kliūtys,
	–	vertikalioji integracija ir kolektyvinis atsisakymas vykdyti tiekimą,
	–	kompensuojamos perkamosios galios nebuvimas,
	–	potencialios konkurencijos nebuvimas.

Čia pateiktas sąrašas yra orientacinis ir nėra baigtinis, o kriterijai nėra išsamūs. Sąrašas tik iliustruoja, kokius įrodymus galima naudoti teigiant, kad egzistuoja bendra dominuojanti padėtis. ▌

2 straipsnis

Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) pakeitimai

Direktyva 2002/19/EB iš dalies keičiama taip:

1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a punktas pakeičiamas taip:"

"panauda" – įmonės teisė naudotis kitos įmonės įrenginiais ir (arba) paslaugomis apibrėžtomis sąlygomis išskirtiniu ar neišskirtiniu pagrindu elektroninių ryšių paslaugoms, informacinės visuomenės paslaugoms teikti, be kita ko, tais atvejais, kai jomis naudojamasi siekiant teikti informacinės visuomenės paslaugas arba transliacijų turinio paslaugas. Ji apima, inter alia, teisę naudotis tinklo elementais ir susijusiais įrenginiais, kurie gali sujungti įrangą fiksuoto ir nefiksuoto ryšio priemonėmis (pirmiausia – tai teisė naudotis vietos linija ir įrenginiais bei paslaugomis, būtinomis elektroninių ryšių paslaugoms vietos linija teikti); teisę naudotis fizine infrastruktūra, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir stiebus; teisę naudotis atitinkamomis programinės įrangos sistemomis, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; teisę naudotis informacijos sistemomis ar duomenų bazėmis, skirtomis išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros ir remonto prašymų bei sąskaitų rengimui; teisę naudotis numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančiomis sistemomis; teisę naudotis fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklais, visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti; teisę naudotis kontroliuojamo prisijungimo sistemomis skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti; ir teisę naudotis virtualaus tinklo paslaugomis.

e punktas pakeičiamas taip:"

"vietinė linija" – fizinė linija, jungianti ▌tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto elektroninio ryšio tinklo ▌skirstomuoju stovu ar ekvivalentinius įrenginius.

2) 4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1. Siekiant užtikrinti paslaugų teikimą ir sąveiką visoje Bendrijoje, viešųjų ryšių tinklų operatoriai turi teisę, o, gavę kitų pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 4 straipsnį taip pat įgaliotų įmonių prašymą, yra įpareigoti derėtis dėl tarpusavio sujungimo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Operatoriai kitoms įmonėms panaudą ir sujungimą teikia tokiomis sąlygomis, kurios atitinka nacionalinės reguliavimo institucijos jiems nustatytus įpareigojimus pagal 5–8 straipsnius;

3) 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

	i)	pirma pastraipa pakeičiama taip: " "1. Nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šios direktyvos nuostatas pakankamą panaudą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, veiksmingos investicijos ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams paslaugų gavėjams."
	ii)	įterpiamas ab punktas:" ab) pateisinamais atvejais ir tokiu mastu, koks būtinas, įpareigojimus įmonėms, kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kad jos galėtų teikti sąveikiąsias paslaugas."

	b)	2 dalis pakeičiama taip:" 2. Pagal 1 dalį nustatomi įpareigojimai ir sąlygos turi būti objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys; jie turi būti įgyvendinami Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6, 7 ir 7a straipsniuose nustatyta tvarka."
	c)	3 dalis išbraukiama;
	d)	4 dalis pakeičiama taip:" 3. 1 dalyje paminėtu panaudos ir sujungimo aspektu valstybės narės užtikrina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai įsikišti savo iniciatyva, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio politikos tikslus, laikantis šios direktyvos nuostatų ir Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6, 7, 20 ir 21 straipsniuose nurodytos tvarkos."

4) 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2. Atsižvelgdama į rinkos raidą ir technologinę pažangą, Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kad iš dalies pakeistų I priedą. Priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5) 7 straipsnis išbraukiamas;

6) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:"

1 dalyje žodžiai "9–13 straipsniuose" pakeičiami žodžiais "9–13a straipsniuose";

3 dalis iš dalies keičiama taip:

Pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

_____________________
* OL L 24, 1998 1 30, p. 1.
** OL L 201, 2002 7 31, p. 37.";

	–	pirmoje įtraukoje žodžiai "5 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 6 straipsnio" pakeičiami žodžiais "5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio";
	–	antroje įtraukoje žodžiai "1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje"* pakeičiami žodžiais "2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)**

ii)

Antra pastraipa pakeičiama taip:"
Išimtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina operatoriams, turintiems didelę įtaką rinkoje, nustatyti kitus, 9–13 straipsniuose nenurodytus prieigos ar sujungimo įpareigojimus, ji tokį prašymą pateikia Komisijai. Komisija atidžiai atsižvelgia į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (║EERRI)* nuomonę. Komisija, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, priima sprendimą, kuriuo nacionalinei reguliavimo institucijai leidžia ar neleidžia taikyti tokias priemones.
______________________________
* ... ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2009 [dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo]"

7) 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	1 dalis pakeičiama taip:" 1. Pagal 8 straipsnio nuostatas nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti panaudai ir (arba) sujungimui taikomus skaidrumo įpareigojimus ir reikalauti, kad operatoriai viešai skelbtų konkrečią informaciją, kaip, pavyzdžiui, apskaitos informacija, techninės specifikacijos, tinklo charakteristikos, paslaugų teikimo ir naudojimo sąlygos, įskaitant bet kokias prieigos prie paslaugų ir programų ir (arba) jų naudojimo suvaržymo sąlygas, jei tokias sąlygas leidžia taikyti valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės aktų, bei kainas."
	b)	4 dalis pakeičiama taip:" 4. Nepaisydamos 3 dalies, kai operatoriui pagal 12 straipsnį taikomas įpareigojimas, susijęs su didmeniniu pagrindu teikiama tinklo infrastruktūros panauda ▌, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų skelbiamas standartinis pasiūlymas, kuriame būtų bent tie elementai, kurie nurodyti II priede."
	c)	5 dalis pakeičiama taip:" 5. Komisija gali priimti reikalingus II priedo pakeitimus tam, kad pritaikytų šį priedą prie technologinės pažangos ir rinkos raidos. Priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. EERRI gali padėti Komisijai įgyvendinti šioje dalyje nurodytas nuostatas."

8) 12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

suteiktų trečiosioms šalims konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių panaudą, įskaitant šiuo metu neveikiančių tinklo dalių panaudą ir (arba) atsietos vietinės linijos panaudą, tam, kad, inter alia, būtų sudarytos sąlygos pasirinkti ir (arba) iš anksto pasirinkti operatorių ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl abonento linijų perpardavimo;

1 dalies f punktas pakeičiamas taip:"

leistų naudotis bendra vieta ar kitaip bendrai naudotis įrenginiais ▌;

1 dalis papildoma j punktu:"

teiktų susijusių paslaugų, pavyzdžiui, tapatybės, vietos ir prisijungimo statuso nustatymo, panaudą.

2 dalies įvadinė frazė ir a punktas pakeičiami taip:"
2. Kai nacionalinės reguliavimo institucijos svarsto 1 dalyje nurodytus įpareigojimus, ypač kai jos vertina, kaip tokius įpareigojimus nustatyti proporcingai Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytiems tikslams, jos visų pirma atsižvelgia į šiuos veiksnius:

techninį ir ekonominį tikslingumą naudoti ar įrengti alternatyvias priemones atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir konkretaus sujungimo ir (arba) panaudos pobūdį ir tipą, be kita ko, į kitų pirminės panaudos produktų, pavyzdžiui, kanalų panaudos, patikimumą;

2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:"

	c)	pradines įrenginio savininko investicijas, atsižvelgiant į bet kokias padarytas viešąsias investicijas ir riziką, susijusią su investicinių projektų vykdymu;
	d)	ilgalaikės konkurencijos apsaugos poreikį, ypatingą dėmesį skiriant infrastruktūrų konkurencijos ekonominio naudingumo požiūriu skatinimui;

Įterpiama ši 3 dalis:"
3. Taikydamos operatoriui įpareigojimus teikti panaudą pagal šio straipsnio nuostatas, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti technines ar eksploatacines sąlygas, kurių tokios panaudos teikėjas ir (arba) gavėjas privalo laikytis, kai būtina užtikrinti normalų tinklo darbą. Įpareigojimai laikytis specialių techninių standartų arba specifikacijų turi atitikti pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnio 1 dalį nustatytus standartus ir specifikacijas."

9) 13 straipsnio║ 1 dalis pakeičiama taip:

"1. Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 8 straipsnio nuostatas gali nustatyti įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant reikalavimus, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir reikalavimus dėl sąnaudų apskaitos sistemų, reikalavimus, susijusius su konkrečiu sujungimo ir (arba) panaudos rūšimi, kai rinkos analizė rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkamas operatorius gali išlaikyti pernelyg dideles kainas ar daryti kainų spaudimą, tuo darant žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investuoti į naujos kartos tinklus, nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į operatoriaus investicijas, kad jis galėtų gauti tam tikrą pagrįstą panaudoto kapitalo grąžos normą, atsižvelgiant į bet kokią konkrečią tam tikram naujų investicijų į tinklus projektui būdingą riziką.";

▌

10) Įterpiami šie straipsniai:"

13a straipsnis

Funkcinis atskyrimas

1. Kai nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad pagal 9–13 straipsnius nustatytais atitinkamais įpareigojimais nepavyko užtikrinti veiksmingos konkurencijos ir kad esama svarbių, nuolatos pasikartojančių konkurencijos problemų ir (arba) rinkos nepakankamumo atvejų, susijusių su didmeninio tam tikrų panaudos produktų tiekimo rinkai sąlygų sudarymu, ji gali, laikydamasi 8 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų, išimties tvarka nustatyti įpareigojimą vertikaliai integruotoms įmonėms, kad pastarosios skirtų visą su didmeniniu atitinkamų panaudos produktų teikimu susijusią veiklą vykdyti savarankiškai veikiantiems verslo subjektams.

Toks verslo subjektas teikia panaudos produktus ir paslaugas visoms įmonėms, įskaitant kitus patronuojančiosios bendrovės verslo skyrius, per tokius pačius terminus, tokiomis pačiomis sąlygomis, įskaitant kainas ir paslaugų lygį, taip pat naudodamas tas pačias sistemas ir procesus.

2. Nacionalinė reguliavimo institucija, ketindama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, pateikia Komisijai prašymą, į kurį įtraukia:

	a)	įrodymą, kuriuo grindžiama 1 dalyje nurodyta nacionalinės reguliavimo institucijos išvada;
	b)	pagrįstą įvertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį nevyks veiksminga bei tvari infrastruktūrų konkurencija arba ji bus silpna;
	c)	tikėtino poveikio reguliavimo institucijai, įmonei, visų pirma atskirtosios įmonės darbuotojams, ir apskritai visam elektroninių ryšių sektoriui, ir paskatoms investuoti į visą sektorių, visų pirma poreikiui užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams tyrimą, pirmiausia įskaitant tikėtiną poveikį konkurencijai ir potencialius padarinius vartotojams;
	d)	priežasčių, kuriomis pagrindžiama, kodėl šis įpareigojimas būtų pats veiksmingiausias priemonių padėčiai ištaisyti, kurias taikant siekiama spręsti nustatytas konkurencijos ir (arba) rinkos nepakankamumo problemas, taikymo būdas, analizę;

3. Į planuojamas priemones įtraukiami šie aspektai:

	a)	tikslus atskyrimo pobūdis ir lygis, pirmiausia nurodant atskiro verslo subjekto statusą;
	b)	atskiro verslo subjekto turtas ir produktai bei paslaugos, kurias teiks tas subjektas;
	c)	valdymo tvarka siekiant užtikrinti atskiro verslo subjekto samdomų darbuotojų nepriklausomumą, taip pat atitinkamų paskatų struktūrą;
	d)	įpareigojimų laikymosi užtikrinimo taisyklės;
	e)	veikimo procedūrų skaidrumo užtikrinimo taisyklės, pirmiausia suinteresuotųjų šalių atžvilgiu;
	f)	atitikties užtikrinimo stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.

4. Vadovaudamasi Komisijos sprendimu dėl pagal 8 straipsnio 3 dalį priimtų planuojamų priemonių, nacionalinė reguliavimo institucija atlieka koordinuotą įvairių su vartotojų prijungimo tinklu susijusių rinkų tyrimą Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Remdamasi šiuo įvertinimu, nacionalinė reguliavimo institucija skiria, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 ir 7 straipsnius.

5. Įmonei, kuriai taikomas funkcinis atskyrimas, gali būti nustatyti 9–13 straipsniuose nurodyti įpareigojimai bet kurioje konkrečioje rinkoje, jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad ji turi didelę įtaką toje rinkoje, arba nustatyti bet kurie kiti įpareigojimai, kuriuos nustatyti leido Komisija pagal 8 straipsnio 3 dalį.

13b straipsnis

Vertikaliai integruotos įmonės savanoriškas atskyrimas

1. Jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad įmonės turi didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, jei įmonės ketina perduoti vietos vartotojų prijungimo tinklo aktyvus arba didesnę jų dalį atskiram juridiniam subjektui, priklausančiam skirtingiems savininkams, ar įsteigti atskirą verslo subjektą tam, kad galėtų teikti visiems mažmeniniams teikėjams, įskaitant savo mažmeninės prekybos skyrius, visiškai lygiaverčius panaudos produktus, tai tokios įmonės iš anksto turi apie tai informuoti nacionalinę reguliavimo instituciją, ir tinkamais terminais, kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį.

Įmonės taip pat praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie visus šių ketinimų pasikeitimus ir apie galutinius atskyrimo proceso rezultatus.

2. Nacionalinė reguliavimo institucija įvertina, kokį poveikį turės numatytas sandoris galiojantiems reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimams pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

Šiuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnyje nurodytą procedūrą atlieka koordinuotą su vartotojų prijungimo tinklu susijusių skirtingų rinkų tyrimą.

Remdamasi šiuo įvertinimu, nacionalinė reguliavimo institucija skiria, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 ir 7 straipsnius.

3. Teisiškai atskiram ir (arba) savarankiškai veiklą vykdančiam verslo subjektui gali būti nustatyti bet kurie 9–13 straipsniuose nurodyti įpareigojimai konkrečioje rinkoje, jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad ji turi didelę įtaką rinkoje, arba nustatyti bet kurie kiti įpareigojimai, kuriuos nustatyti leido Komisija pagal 8 straipsnio 3 dalį.

11) 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	3 dalis pakeičiama taip:" 3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas."
	b)	4 dalis išbraukiama.

12) II priedas iš dalies pakeičiamas taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:"
Pagrindinis punktų, būtinų nurodyti standartiniame pasiūlyme dėl didmeninės prieigos prie tinklo infrastruktūros, įskaitant iš dalies arba visiškai atsietą prieigą prie vietinės linijos fiksuotoje vietoje, sąrašas, kurį turi paskelbti nustatyti didelę įtaką rinkoje turintys operatoriai;"

a sąvoka pakeičiama taip:"

dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu tarpiniu viešojo fiksuoto elektroninių ryšių tinklo prieigos tašku;

c sąvoka pakeičiama taip:"

visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie didelę įtaką rinkoje turinčio vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti visus tinklo infrastruktūros pajėgumus;

d sąvoka pakeičiama taip:"

iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie didelę įtaką rinkoje turinčio vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti tam tikrą tinklo infrastruktūros pajėgumų dalį, pvz., dažnių spektro arba atitinkamo ekvivalento dalį;

A dalies 1, 2 ir 3 punktai pakeičiami taip:"
"1. Tinklo elementai, prie kurių suteikiama prieiga, apima svarbiausia šiuos elementus, kartu su atitinkamais susijusiais įrenginiais:

	a)	(visiškai ir iš dalies) atsietą prieigą prie vietinių linijų ║;
	b)	(visiškai ir iš dalies) atsietą prieigą prie vietinių dalinių linijų, įskaitant, tam tikrais atvejais, prieigą prie tinklo dalių, kurios nėra aktyvios, kad būtų plečiami tranzitiniai tinklai;
	c)	prireikus, kanalus, suteikiančius galimybę įrengti prieigos ir tranzitinių tinklus.

2. Informacija apie fizines prieigos vietas, tarp jų skirstymo spintas ir paskirstymo stovus, vietinių linijų ir dalinių linijų, kanalų ir tranzitinio tinklo įrangos buvimą tam tikrose konkrečiose prieigos tinklo dalyse ir kanaluose.
3. Techninės sąlygos, susijusios su prieiga prie vietinių linijų, dalinių linijų ir kanalų ir jų naudojimu, įskaitant vytos poros, optinio pluošto, arba atitinkamo ekvivalento, kabelių paskirstymo įrangos, kanalų ir susijusių įrenginių technines charakteristikas. "

B dalies 1 punktas pakeičiamas taip:"
1. Informacija apie didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių atitinkamas esamas vietas arba įrangos vietą ir planuojamą įrangos atnaujinimą*.
________________________________
* Gali būti, kad vengiant visuomenės saugumo problemų ši informacija bus prieinama tik suinteresuotosioms šalims.";"

3 straipsnis

Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyvos) pakeitimai

Direktyva 2002/20/EB iš dalies keičiama taip:

1) 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2. Taip pat vartojama ši sąvoka:

"bendrosios teisės – pagal šią direktyvą valstybių narių sukurta teisinė sistema, pagal kurią užtikrinamos teisės teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir nustatomi sektoriui specifiniai įpareigojimai, kurie gali būti taikomi visiems ar tik tam tikros rūšies elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms.

2) 3 straipsnio 2 dalis papildoma tokia pastraipa:"

Neturi būti reikalaujama, kad įmonės, teikiančios tarpvalstybines elektroninių ryšių paslaugas keliose valstybėse narėse padalinių turinčioms įmonėms, atitinkamoje valstybėje narėje pateiktų daugiau negu vieną pranešimą.

3) 5 straipsnis pakeičiamas taip:"

5 straipsnis

Radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės

1. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas naudoti radijo dažnius pagal bendrąsias teises. Prireikus valstybės narės gali suteikti individualias naudojimo teises siekdamos:

	–	išvengti žalingų trukdžių;
	–	užtikrinti paslaugų techninę kokybę;
	–	užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą; arba
	–	pasiekti kitus visuotinės svarbos tikslus, kuriuos nustatė valstybė narė laikydamasi Bendrijos teisės.

2. Tais atvejais, kai radijo dažnių ar numerių naudojimui būtina suteikti individualias naudojimo teises, valstybės narės įmonės prašymu suteikia tokias teises įmonėms, kad jos galėtų teikti tinklus ar paslaugas pagal 3 straipsnyje nurodytas bendrąsias teises pagal šios direktyvos 6, 7 straipsnių ir 11 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas ir pagal kitas taisykles, užtikrinančias tų išteklių veiksmingą naudojimą pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

Nepažeidžiant valstybių narių nustatytų konkrečių kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikiamos radijo dažnių naudojimo teisės, kad pagal Bendrijos teisę būtų pasiekti visuotinės svarbos tikslai, radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų, o radijo dažnių atveju laikomasi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9 straipsnio nuostatų. Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą galėtų būti nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti visuotinės svarbos tikslą, kurį nustatė valstybės narės laikydamosi Bendrijos teisės, radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams svarbu suteikti individualias radijo dažnių naudojimo teises.

Suteikdamos naudojimo teises, valstybės narės išsamiai nurodo, ar šias teises teisių turėtojas gali perduoti ir kokiomis sąlygomis. Radijo dažnių atveju tokios nuostatos atitinka Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 9 ir 9b straipsnius.

Jeigu valstybės narės suteikia naudojimo teises ribotam laikui, teisių galiojimo trukmė pritaikoma pagal atitinkamą paslaugą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, taip pat deramai atsižvelgiant į būtinybę skirti pakankamai laiko investicijų amortizacijai.

Kai individualaus radijo dažnių naudojimo teisės suteikiamos dešimčiai ar daugiau metų ir negali būti perduotos arba nuomojamos kitai įmonei, kaip leidžiama Pagrindų direktyvos 9b straipsnyje, nacionalinė reguliavimo institucija, visų pirma remdamasi pagrįstu teisės turėtojo prašymu, užtikrina, kad ji turi būdų patikrinti, ar kriterijai, pagal kuriuos buvo suteiktos individualios naudojimo teisės, tebetaikomi ir ar jų laikomasi visą leidimo galiojimo laiką. Jeigu suteikiant individualias naudojimo teises šie kriterijai nebetaikomi, individualios naudojimo teisės pakeičiamos bendrosiomis teisėmis naudoti radijo dažnius, pranešus iš anksto ir praėjus nustatytam pagrįstam laikotarpiui, arba šias teises galima laisvai perduoti ar išnuomoti kitai įmonei pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9b straipsnį.

3. Sprendimai dėl naudojimo teisių suteikimo priimami, pranešami ir paskelbiami kuo greičiau, kai tik nacionalinė reguliavimo institucija gauna visą paraišką: numerių, kurie skiriami specialiais tikslais nacionaliniame numeracijos plane, atveju – per tris savaites, radijo dažnių, kurie skiriami naudoti elektroninių ryšių paslaugoms nacionaliniame dažnių plane, atveju – per šešias savaites. Nurodyti terminai turi nepažeisti jokių taikytinų tarptautinių susitarimų, susijusių su radijo dažnių naudojimu ar orbitinėmis padėtimis.

4. Jei, pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 straipsnį, nusprendžiama, kad išskirtinės ekonominės vertės numerių naudojimo teisė turi būti suteikiama konkurencinės ar lyginamosios atrankos tvarka, valstybės narės ilgiausią trijų savaičių laikotarpį gali pratęsti dar iki trijų savaičių.

Radijo dažnių naudojimo teisė konkurencine ir lyginamąja tvarka suteikiama pagal 7 straipsnį.

5. Valstybės narės neriboja suteikiamų naudojimo teisių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai tai būtina veiksmingam radijo dažnių naudojimui pagal 7 straipsnį užtikrinti.

6. Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad radijo dažniai būtų naudojami rezultatyviai ir veiksmingai pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį. Jos taip pat užtikrina, kad perduodant ar sukaupus radijo dažnių naudojimo teises nebūtų iškraipyta konkurencija. Dėl to valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, jos gali nustatyti įpareigojimą parduoti radijo dažnių naudojimo teises arba jas perleisti pagal nuomos sutartį.

4) 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

	a)	1 dalis pakeičiama taip:" 1. Bendrajam leidimui teikti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas, radijo dažnių naudojimo teisėms ir numerių naudojimo teisėms gali būti taikomos tik I priede išvardytos sąlygos. Tokios sąlygos yra nediskriminuojančios, proporcingos ir skaidrios, o radijo dažnių naudojimo atveju atitinka Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 9 straipsnį."
	b)	2 dalyje žodžiai "Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 16, 17, 18 ir 19 straipsnius" pakeičiami žodžiais "Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį";
	c)	3 dalyje žodis "priedo" pakeičiamas žodžiais "I priedo";";

5) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

Įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"
1. Jeigu valstybė narė svarsto, ar apriboti išduodamų radijo dažnių naudojimo teisių skaičių arba ar pratęsti išduotų teisių galiojimo trukmę pagal sąlygas, kurios skiriasi nuo tokioms teisėms taikomų sąlygų, ji, inter alia:"

ii)

c punktas pakeičiamas taip:"

paskelbia sprendimą apriboti naudojimo teisių suteikimą arba naudojimo teisių atnaujinimą, nurodydama priežastis;

3 dalis pakeičiama taip:"
3. Kai radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą reikia riboti, valstybės narės tokias teises teikia remdamosi atrankos kriterijais, kurie turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi. Į tokius kriterijus būtina tinkamai atsižvelgti siekiant Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis šios direktyvos 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų."

5 dalyje žodžiai "9 straipsnį" pakeičiami žodžiais "9b straipsnį";

6) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"
1.  Nacionalinės reguliavimo institucijos, vadovaudamosi 11 straipsniu, stebi ir prižiūri, kaip laikomasi bendrojo leidimo arba naudojimo teisių sąlygų ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių įpareigojimų.
Nacionalinės reguliavimo institucijos turi įgaliojimą reikalauti, kad elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikiančios įmonės, kurioms taikomas bendrasis leidimas arba kurios turi radijo dažnių ar numerių naudojimo teises, pagal 11 straipsnį pateiktų informaciją, būtiną patikrinimui, kaip laikomasi bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų bei konkrečių 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų.
2.  Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad įmonė nesilaiko vienos ar daugiau bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų ar konkrečių 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų, ji apie tai praneša įmonei ir suteikia galimybę per pagrįstą laiką pareikšti savo nuomonę.
3.  Atitinkama institucija turi turėti įgaliojimą reikalauti, kad 2 dalyje nurodytas pažeidinėjimas būtų nutrauktas nedelsiant arba per pagrįstą laiką, ir imasi atitinkamų proporcingų priemonių atitikčiai užtikrinti.

	a)	skirti, prireikus, atgrasančias finansines baudas, kurios gali apimti periodines baudas, taikomas atgaline data; ir
	b)	nurodyti nutraukti arba atidėti paslaugų arba į paslaugų rinkinį įeinančių paslaugų teikimą, nes, jei šios paslaugos ir toliau būtų teikiamos, būtų daroma didelė žala konkurencijai, iki tol, kol bus patenkinami prieigos įpareigojimai, nustatyti atliekant Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnyje minimą rinkos tyrimą.

Apie priemones ir priežastis, kodėl jų imamasi, nedelsiant pranešama atitinkamai įmonei ir nustatomas pagrįstas laikas įmonei tą priemonę įvykdyti."

4 dalis pakeičiama taip:"
4. Nepažeisdamos 2 ir 3 dalies nuostatų, valstybės narės suteikia įgaliojimus atitinkamai institucijai prireikus skirti finansines baudas įmonėms už įpareigojimo, nustatyto šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a arba b punkte arba Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 9 straipsnyje, nevykdymą ir informacijos nepateikimą per pagrįstą laikotarpį, kurį nurodė nacionalinė reguliavimo institucija."

5 dalis pakeičiama taip:"
5. Rimtų arba pasikartojančių bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų arba konkrečių 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų pažeidimų atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, neduoda rezultatų, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nebeleisti įmonei teikti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų arba sustabdyti ar atimti naudojimo teises. Veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos ir baudos gali būti taikomos pažeidimų laikotarpiu net ir tais atvejais, jei vėliau padėtis buvo ištaisyta."

6 dalis pakeičiama taip:"
6. Nepaisant 2, 3 ir 5 dalių nuostatų, jeigu atitinkama institucija turi įrodymų apie bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų ar konkrečių 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų pažeidimus, keliančius tiesioginį ir rimtą pavojų visuomenės saugai ir saugumui ar visuomenės sveikatai arba sudarančius didelių ekonominių ar eksploatavimo problemų kitiems elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjams ar naudotojams ar kitiems radijo spektro paslaugų gavėjams, ji gali imtis skubių laikinų priemonių padėčiai ištaisyti dar nepriėmusi galutinio sprendimo. Po to atitinkamai įmonei suteikiama pagrįsta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pasiūlyti priemones padėčiai ištaisyti. Prireikus atitinkama institucija gali patvirtinti laikinąsias priemones, kurios galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius, tačiau kurios tais atvejais, kai vykdymo procedūros dar nėra užbaigtos, gali būti pratęstos dar ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui."

7) 11 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:"

sistemingai arba kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant, kaip laikomasi I priedo A dalies 1 ir 2 sąlygų, B dalies 2 ir 6 sąlygų ir C dalies 2 ir 7 sąlygų bei įpareigojimų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje;

b punkte žodis "priede" pakeičiamas "I priede";

pridedami šie punktai:"

	g)	rezultatyviam radijo dažnių naudojimui ir veiksmingam valdymui užtikrinti;
	h)	siekiant įvertinti būsimus tinklų ar paslaugų pokyčius, galinčius turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis gali naudotis konkurentai.

antra pastraipa pakeičiama taip:"
"Pirmos pastraipos a, b, d, e, f, g ir h punktuose nurodytos informacijos negalima reikalauti prieš patekimą į rinką ar nustatyti, kad jos pateikimas yra patekimo į rinką sąlyga."

8) 14 straipsnis pakeičiamas taip:"

14 straipsnis

Teisių ir įpareigojimų pakeitimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad teisės, sąlygos ir procedūros, susijusios su bendraisiais leidimais ir naudojimo teisėmis arba teisėmis įrengti įrenginius, gali būti iš dalies keičiamos tik objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingai, prireikus atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perduodamoms radijo dažnių naudojimo teisėms. Išskyrus atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra nedideli ir dėl jų buvo susitarta su individualių ar bendrųjų teisių turėtoju, apie ketinimą daryti tokias pataisas tinkamai pranešama, o suinteresuotosioms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, suteikiama pakankamai laiko (ne mažiau kaip keturios savaitės, išskyrus išimtinius atvejus) savo nuomonei apie siūlomus pakeitimus pareikšti.

2. Valstybės narės neapriboja ir nepanaikina teisių įrengti įrenginius arba radijo dažnių naudojimo teisių, kol nėra praėjęs jų galiojimo laikas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama ir taikoma pagal I priedą ir atitinkamas nacionalines nuostatas dėl kompensacijos už panaikintas teises.

9) 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1. Valstybės narės užtikrina, kad visa svarbi informacija apie teises, sąlygas, procedūras, mokesčius, rinkliavas ir sprendimus dėl bendrųjų teisių, naudojimo teisių ir teisių įrengti įrenginius būtų skelbiama ir nuolat tinkamai atnaujinama ir kad ji būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims.

10) 17 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

1. Nepažeisdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9a straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad ║2009 m. gruodžio 31 d.║ jau naudojami bendrosios ir individualios naudojimo teisės atitiktų šios direktyvos 5, 6, 7 straipsnius ir I priedą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

2. Jeigu, taikant 1 dalį, susiaurėja teisės ar sutrumpėja įpareigojimų galiojimo terminas pagal jau galiojančias bendrąsias ir individualias naudojimo teises, valstybės narės gali pratęsti šių teisių ir įpareigojimų galiojimą ne ilgiau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d.║, jei tai neturi įtakos kitų įmonių teisėms pagal Bendrijos teisę. Apie tokius pratęsimus valstybės narės praneša Komisijai ir nurodo jų priežastis.

11) Priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šios direktyvos I priede;

4 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 panaikinamas.

5 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ...(21) įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą.

Jos taiko šias priemones ...(22)*.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) priedas iš dalies keičiamas taip:

1. Pirma pastraipa pakeičiama šia antrašte:"

Šiame priede išvardytos sąlygos – tai pats didžiausias sąrašas sąlygų, kurios gali būti nustatomos bendrosioms teisėms (A dalis), teisėms naudoti radijo dažnius (B dalis) ir teisėms naudoti numerius (C dalis), kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kurios yra leistinos pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnius.

2. A dalis iš dalies keičiama taip:

	a)	4 punktas pakeičiamas taip:" 4. Galimybė galutiniams paslaugų gavėjams paskambinti į nacionalinio numeracijos plano numerius, Europos telefonijos numeracijos erdvės numerius, nemokamo tarptautinio telefono ryšio ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų valstybių narių numeracijos planuose galiojančius numerius, bei sąlygos pagal Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva)."
	b)	7 punktas pakeičiamas taip:" 7. Asmens duomenų ir privatumo apsauga, skirta elektroninių ryšių sektoriui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių)* ______________________ * OL L 201, 2002 7 31, p. 37."
	c)	8 punktas pakeičiamas taip:" 8. Vartotojų apsaugos taisyklės, skirtos elektroninių ryšių sektoriui, įskaitant sąlygas pagal Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), ir prieinamumo sąlygos neįgaliems paslaugų gavėjams pagal šios direktyvos 7 straipsnį."
	d)	11 punkte žodžiai "Direktyvą 97/66/EB" pakeičiami žodžiais "Direktyvą 2002/58/EB";
	e)	Įterpiamas šis punktas:" 11a. Valdžios institucijų pranešimų plačiajai visuomenei, skirtų įspėti visuomenę apie tiesioginį pavojų arba sumažinti didžiulių katastrofų pasekmes naudojimo sąlygos."
	f)	12 punktas pakeičiamas taip:" 12. Naudojimo sąlygos didelių nelaimių ar nacionalinių ekstremalių situacijų atveju siekiant užtikrinti ryšį tarp pagalbos tarnybų ir valdžios institucijų."
	g)	16 punktas pakeičiamas taip:" 16. Viešųjų tinklų apauga nuo neteisėtos prisijungimo pagal Direktyvą 2002/58/EB (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių)."
	h)	Įtraukiamas šis 9 punktas:" 19. Skaidrumo įpareigojimai, nustatyti viešuosius elektroninių ryšių tinklus teikiančioms įmonėms, kurios teikia elektroninių ryšių paslaugas, kuriomis gali naudotis visuomenė, siekiant užtikrinti ryšių galutinę sąveiką pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8 straipsnyje išdėstytus tikslus ir principus, informacijos apie bet kokias prieigos prie paslaugų ir programų ir (arba) jų naudojimo suvaržymo sąlygas, jei tokias sąlygas leidžia taikyti valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės aktų, atskleidimas; prireikus ir kai tinkama – galimybė nacionalinėms reguliavimo institucijoms gauti šią informaciją, būtiną šios atskleistos informacijos tikslumui patikrinti."

3. B dalis iš dalies keičiama taip:

	a)	1 punktas pakeičiamas taip:" 1. Įpareigojimas teikti paslaugą ar naudoti tam tikros rūšies technologiją, kuriai naudoti suteiktos dažnio naudojimo teisės, atitinkamais atvejais įskaitant aprėpties ir kokybės reikalavimus."
	b)	2 punktas pakeičiamas taip:" 2. Rezultatyvus ir veiksmingas dažnių naudojimas pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva)."
	c)	Įtraukiamas šis 9 punktas:" 9. Įpareigojimai, būdingi eksperimentiniam radijo dažnių naudojimui."

4. C dalies 1 punktas pakeičiamas taip:"

1. Paslaugos, kuriai bus naudojamas numeris, nurodymas, įskaitant visus reikalavimus, susijusius su tos paslaugos teikimu ir, siekiant išvengti abejonių, tarifų nustatymo principai ir didžiausios kainos, kurie gali būti taikomi konkrečiam numerių intervalui, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio 4 dalies b punktą.

(1)	Priimti tekstai, 2008 9 24, P6_TA(2008)0449.
(2)	OL C 224, 2008 8 30, p. 50.
(3)	OL C 257, 2008 10 9, p. 51.
(4)	2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. vasario 16 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 103 E, 2009 5 5, p. 1) ir 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)	OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
(6)	OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
(7)	OL L 108, 2002 4 24, p. 21.
(8)	OL L 108, 2002 4 24, p. 51.
(9)	OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(10)	+ OL: prašome įrašyti to reglamento numerį, datą ir paskelbimo nuorodą.
(11)	OL L 91, 1999 4 7, p. 10.
(12)	OL L 108, 2002 4 24, p. 1.
(13)	OL L 198, 2002 7 27, p. 49.
(14)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 460/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 1).
(15)	2003 m. vasario 11 d. Komisijos rekomendacija dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų elektroninių ryšių sektoriuje, kuria remiantis leidžiamas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL L 114, 2003 5 8, p. 45).
(16)	OL L 336, 2000 12 30, p. 4.
(17)	OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(18)	* Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data.
(19)	* Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data.
(20)	* Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data.
(21)	* po 18 mėn. nuo šio iš dalies keičiančio akto priėmimo dienos.
(22)	** praėjus vienai dienai nuo pirmojoje pastraipoje minimos dienos.

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) ir Biuras ***II

271k

35k

		Rezoliucija
		Tekstas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos telekomunikacijų reguliuotojų grupės (GERT) įsteigimo (16498/1/2008 – C6-0067/2009 – 2007/0249(COD))

P6_TA(2009)0362

A6-0271/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16498/1/2008 – C6-0067/2009),

– atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0699) per pirmąjį svarstymą(1),

– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0720),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0271/2009),

1. pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo

P6_TC2-COD(2007)0249

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009.)

(1)	Priimti tekstai, 2008 9 24, P6_TA(2008)0450.

Dažnių juostos judriajam ryšiui ***I

270k

35k

		Rezoliucija
		Tekstas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje (COM(2008)0762 – C6-0452/2008 – 2008/0214(COD))

P6_TA(2009)0363

A6-0276/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0762),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0452/2008),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0276/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje

P6_TC1-COD(2008)0214

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/114/EB.)

Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris ***I

442k

110k

		Rezoliucija
		Jungtinis tekstas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo (COM(2008)0636 – C6-0341/2008 – 2008/0192(COD))

P6_TA(2009)0364

A6-0258/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0636),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0341/2008),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0258/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Tarybos direktyvos 86/613/EEB panaikinimo

P6_TC1-COD(2008)0192

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 141 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1) 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu, įgyvendinimo(4) užtikrinama, kad vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie dirba savarankiškai arba padeda savarankiškai dirbantiems asmenims, principas būtų taikomas valstybėse narėse. Savarankiškai dirbančių asmenų ir sutuoktinių pagalbininkų atžvilgiu Direktyva 86/613/EEB nebuvo labai veiksminga ir jos taikymo sritis turėtų būti persvarstyta, nes diskriminacijos dėl lyties ir priekabiavimo atvejų pasitaiko ne tik tarp nuolatinį atlyginimą gaunančių darbuotojų, bet ir kitose srityse. Siekiant aiškumo ši direktyva turėtų pakeisti Direktyvą 86/613/EEB.

(2) Siekdama gerinti lyčių lygybės valdymą savo 2006 m. kovo 1 d. komunikate "Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006-2010"(5)Komisija paskelbė persvarstysianti galiojančius ES teisės aktus dėl lyčių lygybės, kurie nebuvo įtraukti į 2005 m. naujos redakcijos dokumentų sąrašą ir, jei būtina, juos papildys, atnaujins arba performuluos. Direktyva 86/613/EEB į šį sąrašą įtraukta nebuvo.

(3) Taryba savo išvadose 2007 m. gruodžio 5–6 d. "Moterų ir vyrų subalansuotas vaidmuo užimtumo, augimo ir socialinės sanglaudos srityje"(6) paragino Komisiją "apsvarstyti būtinybę prireikus patikslinti Direktyvą 86/613/EEB, kad būtų užtikrintos savarankiškai dirbančių asmenų ir jiems padedančių sutuoktinių teisės, susijusios su motinyste ir tėvyste".

(4) Europos Parlamentas nuolat ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 86/613/EEB, visų pirma dėl to, kad būtų sustiprinta savarankiškai dirbančių moterų apsauga motinystės metu ir pagerėtų žemės ūkyje, amatininkystės srityje, prekyboje, mažosiose ir vidutinėse įmonėse dirbančių ir laisvųjų profesijųatstovų sutuoktinių pagalbininkų padėtis.

(5) Europos Parlamentas 1997 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių pagalbininkų(7) pasiūlė privaloma tvarka registruoti sutuoktinius pagalbininkus, kad jie nebebūtų nematomi darbuotojai, ir numatyti valstybėms narėms prievolę suteikti sutuoktiniams pagalbininkams galimybę apsidrausti tokiu pačiu sveikatos, invalidumo ir senatvės draudimu kaip ir savarankiškai dirbantys asmenys.

(6) Komunikate "Atnaujinta socialinė darbotvarkė. Galimybės, prieinamumas ir solidarumas XXI a. Europoje"(8), Komisija patvirtino poreikį imtis veiksmų mažinti lyčių nelygybę verslininkystės srityje bei gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumą.

(7) Šiuo metu galioja daug su vienodo požiūrio principo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taikomų savarankiško darbo srityje, visų pirma – 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje(9) bei 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(10). Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma srityse, kuriose taikomos kitos direktyvos.

(8) Ši direktyva turėtų būti taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims ir sutuoktiniams pagalbininkams, nes tiek vieni, tiek kiti užsiima verslu.

(9) Reikėtų aiškiai nustatyti sutuoktinių pagalbininkų profesinį statusą ir apibrėžti jų teises.

(10) Direktyva neturėtų būti taikoma tose srityse, kurioms taikomos kitos vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo direktyvos, ypač 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(11). Visų pirma, Direktyvos 2004/113/EB 5 straipsnis ir toliau taikomas draudimo ir susijusioms finansinėms paslaugoms.

(11) Siekiant išvengti diskriminavimo dėl lyties, ši direktyva turėtų būti taikoma tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam diskriminavimui. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas turėtų būti laikomi diskriminavimu, taigi ir draudžiami.

(12) Valstybės narės pagal Sutarties 141 straipsnio 4 dalį gali toliau taikyti arba tvirtinti priemones, kuriomis būtų suteikiama tam tikrų pranašumų, kad nepakankamai atstovaujamai lyčiai būtų lengviau verstis profesine veikla arba kad būtų užkirstas kelias profesinės veiklos sunkumams ar už juos būtų kompensuojama. Iš esmės šios vadinamosios pozityviosios diskriminacijos priemonės, skirtos vyrų ir moterų lygybei užtikrinti, praktiškai neturėtų būti laikomos teisinio vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo pažeidimu.

(13) Vienodo požiūrio principo taikymas savarankiško darbo srityje reiškia, kad negali būti diskriminacijos, susijusios su įmonių steigimu, valdymu, įrengimu ar plėtra arba bet kokia kita savarankiška veikla.

(14) Būtina užtikrinti, kad sutuoktinių ar pagal nacionalinę teisę pripažintų sugyventinių įmonių steigimo sąlygose nebūtų diskriminacijos dėl šeiminės ar šeimos padėties. Šios direktyvos taikymo tikslais sąvokos "šeiminė padėtis" ir "šeimos verslas" turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į partnerystės pripažinimą pagal atitinkamus Europos bendrijų Europos Teisingumo Teismo sprendimus.

(15) Atsižvelgiant į sutuoktinių pagalbininkų indėlį į šeimos verslą, ▌turėtų būti suteikiama bent tokia pati socialinė apsauga ir sudaromos tokios pačios sąlygos ▌, kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad suteiktų tokią galimybę. Bet kuriuo atveju ▌sutuoktinių pagalbininkų apsaugos lygis turėtų būti proporcingas jų dalyvavimui savarankiškai dirbančių asmenų veikloje – šeimos versle.

(16) Dėl ekonominio ir fizinio nėščių savarankiškai dirbančių moterų ir sutuoktinių pagalbininkių pažeidžiamumo būtina suteikti teisę į motinystės atostogas, kurių dalį turėtų sudaryti privalomos atostogos. Nustatyti įmokų dydį ir pašalpų bei išmokų mokėjimo tvarką ir toliau priklausys pačių valstybių narių kompetencijai, tačiau jos privalės laikytis minimalių Direktyva nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į ypatingą savarankiškai dirbančių asmenų ir sutuoktinių pagalbininkų padėtį, jiems turėtų būti suteikta galimybė priimti galutinį sprendimą, ar pasinaudoti teise į motinystės atostogas.

(17) Atsižvelgiant į savarankiškos veiklos ypatumus, savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms, kiek įmanoma, turėtų būti suteikta galimybė ▌, kartu su finansine išmoka,per motinystės atostogas naudotis laikino pavadavimo paslaugomis.

(18) Socialinės rūpybos sistemos veiksmingumo ir efektyvumo didinimas, ypač teikiant geresnes paskatas, geriau administruojant ir vertinant bei nustatant išlaidų programų prioritetus, tapo itin svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį finansinį Europos socialinių modelių tvarumą. ▌

(19) Asmenims, patyrusiems diskriminaciją dėl lyties, turėtų būti suteikiamos adekvačios teisinės apsaugos priemonės. Siekiant garantuoti veiksmingesnę apsaugą, asociacijoms, organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims turėtų būti suteikta teisė dalyvauti teismo procesuose kaip nukentėjusio atstovams arba kaip jo rėmėjams, kaip tai nustato valstybės narės, nepažeidžiant nacionalinių teismo proceso taisyklių, kuriomis reglamentuojamas atstovavimas ir gynyba teismuose.

(20) Savarankiškai dirbančių asmenų ir sutuoktinių pagalbininkų apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties turėtų būti stiprinama kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiant įstaigą, kompetentingą analizuoti susijusias problemas, ieškoti galimų sprendimų ir teikti praktinę pagalbą nukentėjusiems asmenims.

(21) Veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų – t. y. užtikrinti bendrą aukštą apsaugos nuo diskriminacijos lygį visose valstybėse narėse – valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl šie tikslai gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, taigi Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Remiantis tame pačiame straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šia direktyva nustatomas pagrindas valstybėse narėse taikyti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie dirba savarankiškai arba padeda savarankiškai dirbantiems asmenims, principą į direktyvas 2006/54/EB ir 79/7/EEB neįtrauktose srityse.

2. Ši direktyva taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų sutuoktiniams pagalbininkams.

3. Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo ir toliau įgyvendinamas pagal Direktyvą 2004/113/EB.

2 straipsnis

Apibrėžtys

║ Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
	a)	savarankiškai dirbantis asmuo – bet kuris asmuo, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka besiverčiantis veikla, už kurią jis gauna atlygį, įskaitant ūkininkus, ▌laisvųjų profesijų atstovus, amatininkus, prekybininkus ir asmenis, dirbančius mažosiose ir vidutinėse įmonėse;
	b)	sutuoktiniai pagalbininkai – savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktiniai arba pagal nacionalinę teisę pripažinti sugyventiniai, kurie nebūdami jų darbuotojai ar verslo partneriai nuolat nacionaliniuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis dalyvauja savarankiškai dirbančio asmens veikloje ir atlieka tas pačias ar papildomas užduotis;
	c)	tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai dėl jo lyties sudaromos ne tokios palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui;
	d)	netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys atsiduria tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
	e)	priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kuriuo dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas žmogaus orumas ir siekiama sukurti bauginamą, priešišką, menkinamą, žeminamą ar užgaulią aplinką arba tokia aplinka sukuriama;
	f)	seksualinis priekabiavimas – bet koks nepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinis seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo siekiama įžeisti ar įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausiai sukuriant bauginamą, priešišką, menkinamą, žeminamą ar užgaulią aplinką.

3 straipsnis

Šeimyninės įmonės

Valstybės narės užtikrina, kad nustatant sutuoktinių ar pagal nacionalinę teisę pripažintų sugyventinių bendrovių steigimo sąlygas nebūtų diskriminuojama dėl šeiminės ar šeimos padėties. "Šeimos verslas" tai bet kokia sutuoktinių arba pagal nacionalinę teisę pripažintų sugyventinių bendrai įsteigta įmonė. Partnerystė pripažįstama remiantis atitinkamais Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais.

4 straipsnis

Vienodo požiūrio principas

1. Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, ypač dėl šeiminės ar šeimos padėties, visų pirma susijusios su įmonių steigimu, valdymu, įrengimu ar plėtra arba bet kokios kitos savarankiškos veiklos pradėjimu.

2. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas yra laikomi diskriminacija dėl lyties ir dėl to yra draudžiami. Kai asmuo atmeta tokį elgesį arba paklūsta jam, tai negali būti pagrindas priimti sprendimą, turintį įtakos šiam asmeniui.

3. Nurodymas diskriminuoti asmenis dėl lyties laikomas diskriminacija.

5 straipsnis

Teigiama veikla

Siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką moterų ir vyrų lygybę, vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba patvirtinti konkrečių priemonių, skirtų neleisti atsirasti su lytimi susijusiems sunkumams arba jiems kompensuoti, pvz., kurių tikslas skatinti moterų verslą.

6 straipsnis

Įmonės steigimas

Nepažeisdamos tam tikrų sąlygų, vienodai taikomų vyrams ir moterims, ketinantiems verstis tam tikra veikla, valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad įmonėms, kurias steigia sutuoktiniai arba pagal nacionalinę teisę pripažinti sugyventiniai, nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei tos, kurios taikomos įmonėms, steigiamoms šeimos ryšiais nesaistomų asmenų.

7 straipsnis

Sutuoktinių pagalbininkųir sugyventiniųsocialinė apsauga

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sutuoktiniams pagalbininkams ir sugyventiniams būtų suteikta bent tokia pati socialinė apsauga ir sudaromos tokios pačios sąlygos, kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Jeigu pagal tam tikros valstybės narės teisės aktus socialinės apsaugos minėtiesiems asmenims taikyti neprivaloma, ši apsauga taikoma atsižvelgiant į sutuoktinių pagalbininkų ar sugyventinių prašymą.

Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad sutuoktiniai pagalbininkai savo ruožtu tampa savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų socialinio draudimo sistemų, apimančių sveikatos, invalidumo ir senatvės draudimą, nariais, jei jie moka tokias pat įmokas kaip savarankiškai dirbantys asmenys ir net jei jų įmokos apskaičiuojamos kaip fiksuoto dydžio sumos.

Sutuoktinių pagalbininkų socialinio draudimo įmokas turėtų būti leidžiama atskaityti iš mokesčių kaip veiklos išlaidos, taip pat kaip ir sutuoktiniui realiai išmokėtą atlyginimą, jei laikytasi dviejų sąlygų: buvo tinkamai suteiktos paslaugos ir už jas sumokėtas įprastas tokiais atvejais mokamas atlyginimas.

8 straipsnis

Motinystės atostogos

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms ▌būtų užtikrinta teisė į prie jų poreikių pritaikytą motinystės atostogų laikotarpį. Jos galėtų pasirinkti motinystės atostogų trukmę, tačiau šios atostogos negali būti ilgesnės nei laikotarpio, numatyto Tarybos Direktyvoje 92/85/EEB(12), trukmė.

2. Siekdamos užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti asmenys galėtų naudotis savo teise, kaip nustatyta šiame straipsnyje, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad motinystės atostogų metu būtų teikiamos atitinkamos pašalpos.

3. 2 dalyje nurodyta pašalpa yra laikoma pakankama, jei ja užtikrinamos pajamos, ne mažesnės už tas pajamas, kurias, atsižvelgiant į bet kokį nacionalinės teisės aktais nustatytą maksimumą, darbuotoja gautų nutraukusi savo darbinę veiklą dėl su sveikata susijusių priežasčių arba, jei darbuotoja tokių pajamų negauna, ne mažesnės už atitinkamą nacionaliniuose įstatymuose nustatytą pašalpą, dėl kurios viršutinių ribų negali būti diskriminuojama.

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms ▌būtų suteikiama galimybė naudotis laikino pavadavimo paslaugomis ar visomis galiojančiomis nacionalinėmis socialinėmis paslaugomis kartu su 2 dalyje nurodyta pašalpa.

9 straipsnis

Sutuoktinių pagalbininkų darbo pripažinimas

Valstybės narės įsipareigoja išnagrinėti, kokioms sąlygoms esant galima būtų skatinti sutuoktinių darbo pripažinimą, ir, atsižvelgdamos į šio nagrinėjimo rezultatus, apsvarstyti visas tinkamas iniciatyvas skatinti tokį pripažinimą.

10 straipsnis

Teisių gynimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų, visiems asmenims, manantiems, kad jie patyrė nuostolių ar žalos dėl vienodo požiūrio principo netaikymo, būtų prieinamos veiksmingos teisminės arba administracinės procedūros, įskaitant (kai valstybės narės mano, kad tai būtina) taikinimo procedūras, net pasibaigus įtariamiems diskriminaciniams santykiams.

2. Valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie remiantis valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytais kriterijais yra teisėtai suinteresuoti užtikrinti šios direktyvos nuostatų taikymą, galėtų nukentėjusio asmens vardu arba kaip jo rėmėjai, gavę to asmens sutikimą, dalyvauti teisminėse arba administracinėse procedūrose šioje direktyvoje nustatytiems įpareigojimams įgyvendinti.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalimis nepažeidžiamos nacionalinės taisyklės, kuriomis nustatomi terminai, per kuriuos turi būti pateikti ieškiniai, susiję vienodo požiūrio principu.

11 straipsnis

Kompensavimas ir žalos atlyginimas

Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose numato reikiamas priemones, kurios būtinos nuostoliams arba žalai, kurią dėl šioje direktyvoje apibrėžtos diskriminacijos patyrė asmuo, realiai ir veiksmingai kompensuoti ar atlyginti (kaip nustato valstybės narės), o kompensacija ar atlyginimas turi atgrasinamąjį poveikį ir yra proporcingi patirtiems nuostoliams ar padarytai žalai. Tokio kompensavimo ar atlyginimo didžiausia suma iš anksto nenustatoma.

12 straipsnis

Lygybės institucijos

1. Valstybės narės skiria instituciją ir imasi būtiniausių priemonių, kad būtų skatinamas, analizuojamas, stebimas ir remiamas vienodas požiūris į visus asmenis nediskriminuojant dėl lyties. Ši įstaiga gali būti agentūrų, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už žmogaus teisių gynimą ar asmenų teisių apsaugą, arba už vienodo požiūrio principo įgyvendinimą, dalis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta įstaiga atliktų šias užduotis:

	a)	nepažeidžiant nukentėjusiųjų ir 10 straipsnio 2 dalyje minėtų asociacijų, organizacijų ar kitų juridinių asmenų teisių, teikti nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms nagrinėjant jų skundus dėl diskriminacijos;
	b)	atlikti nepriklausomus diskriminacijos atvejų tyrimus;
	c)	skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais;
	d)	atitinkamu lygmeniu keistis turima informacija su panašiomis ES įstaigomis, pvz., Europos lyčių lygybės institutu.

13 straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiklą šioje direktyvoje nurodytose srityse, skiria ypatingą dėmesį moterų ir vyrų lygybės tikslui.

14 straipsnis

Informacijos platinimas

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje suinteresuoti asmenys atitinkamų priemonių, įskaitant internetą,pagalba būtų informuojami apie nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir jau galiojančias susijusias nuostatas.

15 straipsnis

Apsaugos lygis

Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesumažina esamo valstybių narių apsaugos nuo diskriminacijos lygio šioje direktyvoje aptariamose srityse.

16 straipsnis

Ataskaitos

1. Valstybės narės perduoda Komisijai visą turimą informaciją apie šios direktyvos taikymą iki ...(13).

Komisija parengia suvestinę ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip ...(14)+. Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl Direktyvos pakeitimo.

2. Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

17 straipsnis

Persvarstymas

Ne vėliau kaip ...(15)++, nurodytos 14 straipsnio 1 dalyje, Komisija iš naujo apsvarsto, kaip taikoma ši direktyva, ir prireikus pasiūlo, jos manymu, būtinus pakeitimus.

18 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip ...(16). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Jei tai būtina siekiant atsižvelgti į tam tikrus sunkumus, valstybėms narėms gali būti suteiktas papildomas ...(17)+ laikotarpis šiai direktyvai įgyvendinti.

3. Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų tekstus.

19 straipsnis

Būtiniausi reikalavimai

Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nuostatas, kuriomis vienodo požiūrio principas apsaugomas labiau negu numatyta šioje direktyvoje.

20 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 86/613/EEB panaikinama ...+.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	2009 m. kovo 24 d. nuomonė (dar neskelbta OL).
(2)	OL C, p. .
(3)	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)	OL L 359, 1986 12 19, p. 56.
(5)	COM(2006)0092.
(6)	Dokumentas SOC 385 ║.
(7)	OL C 85, 1997 3 17, p. 186.
(8)	COM(2008)0412.
(9)	OL L 6, 1979 1 10, p. 24.
(10)	OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(11)	OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(12)	OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(13)	+ Ketveri metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(14)	++ Penkeri metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(15)	+++ Šešeri metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(16)	+ Dešimt metų nuo šios direktyvos priėmimo datos.
(17)	++ Treji metai nuo šios direktyvos priėmimo datos.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ***I

275k

34k

		Rezoliucija
		Tekstas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (COM(2008)0867 – C6-0518/2008 – 2008/0267(COD))

P6_TA(2009)0365

A6-0242/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0867),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0518/2008),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6–0242/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą

P6_TC1-COD(2008)0267

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 546/2009.)

Programa skirta ekonomikos gaivinimui teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams ***I

289k

54k

		Rezoliucija
		Tekstas
		Priedas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo (COM(2009)0035 – C6-0049/2009 – 2009/0010(COD))

P6_TA(2009)0366

A6-0261/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0035),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 156 straipsnį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0049/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0261/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3. mano, kad teisėkūros pasiūlyme nurodyta orientacinė suma yra suderinama su Daugiamete finansine programa, kadangi ši programa peržiūrėta;

4. primena, kad reikia vengti bet kokio perskirstymo, kuris turėtų neigiamą poveikį kitoms ES politikos sritims sumažinant joms skiriamas lėšas;

5. primena, kad dėl metinių sumų bus sprendžiama kasmetės biudžeto sudarymo procedūros metu, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) 37 punkto nuostatas;

6. pažymi, kad teisėkūros procesas gali būti užbaigtas, kadangi susitarta dėl programos finansavimo;

7. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

8. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo

P6_TC1-COD(2009)0010

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 663/2009.)

PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

"Komisija pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra ES energetikos politikos svarbiausi prioritetai tiek dėl aplinkosaugos, tiek dėl tiekimo saugumo priežasčių. Todėl šiuo reglamentu bus prisidedama prie šių prioritetų įgyvendinimo teikiant svarią paramą jūros vėjo energijos projektams.

Šiomis aplinkybėmis Komisija primena įvairias kitas naujas iniciatyvas, kuriomis remiamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai, kurias Komisija konkrečiai pasiūlė Europos ekonomikos atgaivinimo plane, kurį 2008 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Jos apima:

Europos regioninės plėtros fondo reglamento pakeitimą, siekiant sudaryti sąlygas skirti apie 8 mlrd. EUR investicijas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų įgyvendinimui gyvenamuosiuose namuose visose valstybėse narėse. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl Europos efektyviai energiją vartojančių pastatų iniciatyvos, skirtos skatinti ekologiškas technologijas ir kurti efektyviai energiją vartojančias sistemas bei medžiagas, kurios būtų naudojamos naujuose ir renovuotuose pastatuose. Šiai priemonei numatoma skirti 1 mlrd. EUR: 2010–2013 m. iš esamo EB 7-osios pamatinės programos biudžeto skirti 500 mln. EUR, o dar 500 mln. EUR skirs pramonės sektorius.

EB ir EIB tvarios energijos finansavimo iniciatyvą. Ja siekiama sudaryti sąlygas investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus, vykdomus miestuose. Komisija finansuoja Europos pažangios energetikos programos techninės pagalbos priemonę (2009 m. numatyta skirti 15 mln. EUR). Šia priemone, kurią administruoja EIB, bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti EIB paskolų, pasižyminčių dideliu atsvaros poveikiu.

ES institucinių investuotojų, kuriems vadovauja EIB, į rinką orientuoto kapitalo fondo Marguerite sukūrimas: 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fondas. Šio fondo lėšos būtų investuojamos į energetikos ir kovos su klimato kaita sritis (TEN–E, tvarios energijos gamybą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, naujas technologijas, energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą ir aplinkosauginę infrastruktūrą). Komisija remia šią iniciatyvą.

Be to, atsakydama į Tarybos (2009 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados) ir į Parlamento (EP rezoliucija P6_TA(2009)0064) prašymus, Komisija iki 2009 m. lapkričio mėn. pabaigos pateiks patikslintą energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą.

Specialistai sutinka, kad energijos vartojimo efektyvumas yra pigiausia turima galimybė išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Iki 2009 m. lapkričio mėn. Komisija pateiks išsamią kliūčių, kurios trukdo skirti daugiau investicijų energijos vartojimo efektyvumo srityje, analizę. Ji visų pirma išnagrinės, ar reikia didesnių finansinių paskatų skiriant mažų palūkanų subsidijas ir (arba) dotacijas, kaip šiuo tikslu būtų galima panaudoti Europos biudžetą, o prireikus Komisija į naują ES energetinio saugumo ir infrastruktūros priemonę, kuri turi būti parengta 2010 m., inter alia, įtrauks papildomų lėšų energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimui finansuoti.

Peržiūrėdama energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą Komisija ypatingą dėmesį skirs energijos vartojimo efektyvumo aspektui kaimyninėse šalyse. Ji išnagrinės, kaip ji gali skirti finansinių ir reguliavimo paskatų kaimyninėms šalims, kad jos padidintų investicijas į energijos vartojimo efektyvumą.

Jei 2010 m. pagal reglamento 28 straipsnį pateikdama šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą Komisija nustatytų, kad iki 2010 m. pabaigos neįmanoma skirtį dalį lėšų, numatytų šio reglamento priede išvardytiems projektams, prireikus, laikydamasi geografiniu požiūriu subalansuoto principo, ji pasiūlys šio reglamento pakeitimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos finansuoti ne tik pirmiau nurodytas iniciatyvas, bet ir projektus energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, taikant atitikties finansavimo reikalavimams kriterijus, kurie būtų panašūs į šio reglamento priede išvardytiems projektams taikomus kriterijus."

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

Kapitalo reikalavimų direktyvos ***I

272k

40k

		Rezoliucija
		Tekstas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (COM(2008)0602 – C6-0339/2008 – 2008/0191(COD))

P6_TA(2009)0367

A6-0139/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0602),

– atsižvelgdamas į Komisijos direktyvos, pagal kurią iš dalies keičiamos tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų techninės nuostatos dėl rizikos valdymo, projektą ir į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją(1),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0339/2008),

– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. balandžio 29 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0139/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/.../EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo

P6_TC1-COD(2008)0191

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2009/111/EB.)

(1)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0607.

Bendrijos finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito programa ***I

299k

45k

		Rezoliucija
		Tekstas
		Priedas

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa (COM(2009)0014 – C6-0031/2009 – 2009/0001(COD))

P6_TA(2009)0368

A6-0246/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0014),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0031/2009),

– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. gegužės 6 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonominės ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A6-0246/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. mano, kad teisėkūros pasiūlyme nurodyta orientacinė suma turi neviršyti 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje pagal 1a išlaidų kategoriją numatytos viršutinės ribos, ir pažymi, kad dėl kiekvieniems metams skiriamų sumų bus sprendžiama vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai laikantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) 37 punkto;

3. mano, kad tuo atveju, jei Europos institucijos, bendrai finansuojamos pagal finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programą, taptų agentūromis, taikomas TIS 47 punktas;

4. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5. patvirtina prie šios rezoliucijos pridėtą pareiškimą;

6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 6 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2009/EB, kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa

P6_TC1-COD(2009)0001

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 716/2009/EB.)

PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas

Paaštrėjusi finansų krizė parodė, kad reikia skubiai stiprinti priežiūros konvergenciją ir su tuo susijusį bendradarbiavimą ES lygmeniu. Šio tikslo siekiama dviem priemonėmis – rengiant bendras informacijos technologijų priemones ir plėtojant trims ES priežiūros komitetams (CESR, CEBS ir CEOIPS) bendrą priežiūros kultūrą.

Taigi laukiant, kol įsigalios 2010–2013 m. laikotarpio Bendrijos programa, Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pasiūlymu 2009 m. skirti laikinąjį finansavimą trims ES priežiūros komitetams, t. y. priimti Komisijos sprendimą, kuriame būtų numatyti šie aspektai:

· laikinasis finansavimas, kurį Komisija skirs 2009 m., bus pagal 12.0201 biudžeto eilutę įtrauktas į 2009 m. vidaus rinkos įgyvendinimo ir plėtojimo sistemą. Taigi šis laikinasis finansavimas bus skiriamas iš dabartinio Komisijos biudžeto – iš sumos, kurią biudžeto valdymo institucijos 2009 m. skyrė Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniam direktoratui. Dėl finansavimo bus sprendžiama pagal Komisijos sprendimą;

· Komisija trims ES priežiūros komitetams skirs ribotą kiekį dotacijų veiksmams, kurių lėšomis bus finansuojami i) viename ar keliuose sektoriuose įgyvendinami mokymo projektai, kuriuos parengs kiekvienas iš trijų ES priežiūros komitetų, ir ii) CESR atveju, specialus informacijos technologijų projektas pagal pranešimo apie sandorius mainų priemonę (TREM), numatytą Direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID)(2), visų pirma TREM išplėtimas siekiant įtraukti išvestines priemones, kuriomis prekiaujama ne biržoje. Tai – strateginiai projektai, kuriuos kaip prioritetinius nurodė trys ES priežiūros komitetai;

· bendra laikinojo finansavimo, kurį Komisija skirs 2009 m., suma neviršys 500 tūkst. eurų ir turėtų padengti dalį nurodytų projektų ir mokymo, kuriuos ES priežiūros komitetai pasiūlė 2009 m., sąnaudų.

Komisijos sprendimą dėl laikinojo finansavimo 2009 m. pagrįsta priimti dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su tebesitęsiančia finansų krize, ir dėl to, kad numatoma Bendrijos programa įsigalios tik nuo 2010 m. Taigi sprendimu nesiekiama sukurti precedento.

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30, p. 1.).

Gyvūnų apsauga juos žudant *

638k

366k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant (COM(2008)0553 – C6-0451/2008 – 2008/0180(CNS))

P6_TA(2009)0369

A6-0185/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0553),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0451/2008),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0185/2009),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento Pavadinimas
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant		Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant ir žudant.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
(6) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl tam pagrindinių tikrų rūšių gyvūnų svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, būtent 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti ir svaiginimo vandens voniose naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES būtų ekonomiškai neperspektyvų atsisakytų šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.		(6) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl pagrindinių tam tikrų gyvūnų rūšių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, t. y. 2004 m. nuomonę dėl pagrindinių dažniausių prekybos tikslais auginamų gyvūnų rūšių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl pagrindinių prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. 2001 m. Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinis komitetas (GSGGMK) patvirtino ataskaitą dėl kailinių gyvūnų gerovės, kurioje buvo pateikta ir kailinių gyvūnų ūkiuose naudojamų gyvūnų žudymo metodų analizė. Reikėtų atnaujinti Bendrijos teisės aktus, taikomus šioje srityje, kad būtų atsižvelgta į minėtas mokslines nuomones. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES ekonomiškai neperspektyvu atsisakyti šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
(15) Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant įvairių sričių, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos Bendrijos politiką reikia laikytis teisinių ar administracinių valstybių narių nuostatų ir tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl reikėtų netaikyti šio reglamento kultūros renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis neigiamai paveiktų paties renginio esmę.		(15) Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant Bendrijos politiką įvairiose srityse, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos, reikia laikytis valstybių narių teisinių ar administracinių nuostatų bei tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis arba religinį pagrindą turinčiomis tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl šio reglamento nereikėtų taikyti kultūros, religiniams ir tradiciniams renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis neigiamai paveiktų atitinkamo renginio esmę.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis
(16) Kultūros tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, į kuriuos iš esmės įtraukiama protėvių perduotų arba iš jų įgytų dalykų sąvoka. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai ir negrindžiami gamybos reikmėmis, reikėtų netaikyti šio reglamento gyvūnųžudymui per tokius renginius.		(16) Kultūros tradicijos arba religinį pagrindą turinčios tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, kurie iš tiesų apima kažką perduoto arba įgyto iš protėvių. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai, šio reglamento nereikėtų taikyti gyvūnų skerdimui per tokius renginius.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(22a) Dėl minėtų naujų iššūkių Sąjungos ūkio subjektams neišvengiamai kils didelės finansines pasekmės. Norint, kad būtų laikomasi šiame reglamente įtvirtintų taisyklių, turėtų būti skirtas tinkamas Sąjungos finansavimas teikti finansinę paramą, kad tarptautiniu lygiu būtų užtikrinta pirmaujanti Sąjungos padėtis gyvūnų gerovės klausimu.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, priklausomai nuo to, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias. Todėl nebūtina atskirti grįžtamųjų ir negrįžtamųjų svaiginimo metodų.		(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, atsižvelgiant į tai, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 32 konstatuojamoji dalis
(32) Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Šiame sąraše turėtų būti atsižvelgiama į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente.		(32) Reglamente (EB) Nr. 854/2004 pateiktas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Sudarant šį sąrašą reikėtų atsižvelgti į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente. Komisija turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų valstybių importuojami vidaus rinkai skirti mėsa ir mėsos produktai atitiktų bendrąsias šiame reglamente nustatytas taisykles.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 33 konstatuojamoji dalis
(33) Skerdyklos ir jose naudojami įrengimai suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įrengimai naudojami nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant skerdyklas.		(33) Skerdyklos ir jose naudojami įrengimai suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įrengimai naudojami nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama per skerdyklų patvirtinimo procedūrą. Nedidelėms nuolat tikrinamoms skerdykloms, kurių skerdimo pajėgumas neviršija 50 gyvulių vienetų per savaitę arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus ir iš kurių maistas dažniausiai parduodamas tiesiai galutiniam vartotojui, nereikia taikyti sudėtingos leidimų išdavimo procedūros, kad jos įgyvendintų šio reglamento principų.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(34a) Būtina vengti gyvūnų kančių, kurias jie patiria iš baimės ar streso prieš skerdimą. Todėl reikia suprojektuoti skerdyklų konstrukciją, suplanuoti skerdyklų procedūras ir apmokyti darbuotojus taip, kad laikotarpiu nuo iškrovimo iki skerdimo gyvūnai nepatirtų streso, baimės ir skausmo.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 35 konstatuojamoji dalis
(35) Skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrengimų srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrengimų reikalavimus, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.		(35) Skerdyklų konstrukcijos, planavimo ir įrengimų srityse nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, planavimo ir įrengimų reikalavimus, išlaikant vienodą ir aukšto lygio gyvūnų apsaugą. Reikėtų nuolat stengtis ieškoti geresnių svaiginimo procedūrų. Be to, reikėtų paspartinti tyrimus ieškant alternatyvių būdų paukščių jauniklių pertekliui naikinti.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 37 konstatuojamoji dalis
(37) Žudant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai.		(37) Skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad jie kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai jiems perpjovus gerklę gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai ir veiksmingai apsvaiginti iš karto po to, kai jis papjaunamas.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 38 konstatuojamoji dalis
(38) Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš skerdimą, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.		(38) Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių, taikomų skerdyklose ir kailinių gyvūnų ūkiuose, srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš žudymą, išlaikant vienodą ir aukšto lygio gyvūnų apsaugą.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis
i) per techninius ar mokslinius eksperimentus, atliekamus kompetentingai institucijai prižiūrint,		i) vykdant veiklą, reguliuojamą pagal 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo1;
		____________________________________ 1OL L 358, 1986 12 18, p. 1.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis
ii) per medžioklę,		ii) per medžioklę ir poilsinę žvejybą;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)
		iva) didžiosioms religinėms šventėms, pavyzdžiui, Velykoms ar Kalėdoms, per kurias atnašaujamos tradicinės aukos, skirtos asmeniniam vartojimui, ir tik dešimties dienų laikotarpiu iki jų pradžios.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalies ba punktas(naujas)
		ba) pusiau prijaukintiems elniams, nušautiems laukuose ir apdorotiems medžiojamų gyvūnų fermoje;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio b dalis
(b) susiję veiksmai – gyvūnų ruošimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo (fiksavimo), svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų žudymo vietoje, rengiantis juos nužudyti;		b) "susiję veiksmai" – gyvūnų ruošimo, iškrovimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo, svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų skerdimo vietoje ir rengiantis juos paskersti;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio b a punktas (naujas)
		ba) "kompetentinga institucija" – valstybės narės pagrindinė valdžios institucija, įgaliota užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kuri kita institucija, kuriai pagrindinė valdžios institucija suteikė šiuos įgaliojimus;
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio d a punktas (naujas)
		da) "nesąmoningumas" – sąmonės netekimo būklė, per kurią smegenų funkcijos laikinai arba visiškai nutrūksta ir po kurios gyvūnas nebegali reaguoti į įprastus dirgiklius, įskaitant skausmą;
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio f punktas
f) svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, bet nepatiria skausmo, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;		f) "svaiginimas" – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, taip pat staigią mirtį sukeliantis bet koks veiksmas;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio g punktas
(g) religinės apeigos – veiksmai, susiję su gyvūnų skerdimu pagal religinius, pvz., islamo ar judaizmo, nurodymus;		g) "religinės apeigos" – veiksmai, susiję su gyvūnų skerdimu pagal religinius nurodymus arba atliekami per tam tikras religines šventes;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio k punktas
k) skerdykla – bet kokia įmonė, kurioje skerdžiami sausumos gyvūnai;		k) "skerdykla" – įmonė, kurioje skerdžiami ir išdarinėjami gyvūnai, kurių mėsa skirta žmonių maistui.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio m punktas
m) kailiniai gyvūnai – žinduoliai, daugiausia auginami kailiams gauti, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, nutrijos ir šinšilos;		m) "kailiniai gyvūnai" – žinduoliai, daugiausia auginami kailių gamybai, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, usūriniai šunys, nutrijos, triušiai ir šinšilos;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktas
a) gyvūnams sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie laikomi švarioje aplinkoje, palaikant tinkamą temperatūrą ir užtikrinant, kad jie nekristų ar neslystų;		a) gyvūnams sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie laikomi tinkamoje temperatūroje, taip pat užtikrinama, kad jie nekristų ar neslystų;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punktas
d) gyvūnams nebūdingi skausmo, baimės, agresijos ar kitokio neįprasto elgesio požymiai;		d) gyvūnams nepasireikštų skausmo, agresijos ar kitokio neįprasto elgesio požymiai;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies f punktas
(f) gyvūnai nežalotų kitų gyvūnų.		Išbraukta.
Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 a dalis (nauja)
		3a. Atradus tinkamas vienadienių paukščių jauniklių žudymo alternatyvas, nebeleidžiama toliau, neatsižvelgiant į naudojamas priemones, žudyti šių gyvūnų pertekliaus.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei tokie metodai būtini pagal religines apeigas, gyvūnus galima žudyti neapsvaigintus, jeigu jie žudomi skerdykloje.		2. Pagal religines apeigas gyvūnus galima skersti neapsvaigintus, jeigu jie skerdžiami skerdykloje.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Tačiau valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios leidžiančios nukrypti nuostatos.		Išbraukta.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
1. Svaiginimas vykdomas I priede nurodytais metodais.		1. Svaiginimas vykdomas I priede išvardytais metodais. Siekdama atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą Komisija, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos vertinimu bei laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali patvirtinti naujus svaiginimo metodus.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2. Už svaiginimą atsakingi darbuotojai vykdo reguliarius patikrinimus, siekdami užtikrinti, kad nuo svaiginimo pabaigos iki mirties patvirtinimo gyvūnams nebūdingi jokie sąmoningumo ar jautrumo požymiai.		2. Už svaiginimą atsakingi darbuotojai vykdo periodinius patikrinimus, siekdami užtikrinti, kad nuo svaiginimo pabaigos iki mirties gyvūnams nepasireikštų jokie sąmoningumo ar jautrumo požymiai.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Kraują nuleisti pradedama iškart po apsvaiginimo.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Tačiau šiais pakeitimais užtikrinamas gyvūnų gerovės lygis turi būti bent jau lygiavertis pasiektam taikomais metodais ir pakeitimai turi būti pagrįsti moksliniais įrodymais, paskelbtais tinkamuose, tarptautiniu lygmeniu pripažintuose ir šios srities specialistų įvertintuose leidiniuose.		Vis dėlto šiais pakeitimais užtikrinamas gyvūnų gerovės lygis turi būti bent jau lygiavertis pasiektam taikomais metodais ir pakeitimai turi būti pagrįsti tinkamais moksliniais įrodymais.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalis
4. Bendrijos gerosios patirties kodeksai, susiję su I priede nurodytais metodais, gali būti priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.		4. Bendrijos procedūrų rengimo ir taisyklių įgyvendinimo gairės, susijusios su I priede išvardytais metodais, gali būti priimamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2. Ūkio subjektai parengia ir taiko minėtas įprastines veiklos procedūras, siekdami užtikrinti, kad žudymas ir susiję veiksmai vykdomi laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.		2. Ūkio subjektai parengia ir taiko minėtas įprastines veiklos procedūras, siekdami užtikrinti, kad skerdimas ir susiję veiksmai vykdomi laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Šiuo tikslu skerdyklose gali būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nustatytos procedūros.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalis
3. Įprastinės veiklos procedūros pateikiamos kompetentingoms institucijoms, jei jos pateikia atitinkamą prašymą.		3. Įprastinės veiklos procedūros pateikiamos kompetentingoms institucijoms, jei jos pateikia prašymą. Pakeitus įprastines veiklos procedūras oficialiam veterinarijos gydytojui apie tai pranešama raštu.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
		3a. Kompetentinga valdžios institucija gali iš dalies pakeisti įprastines veiklos procedūras, jei jos aiškiai neatitinka šiame reglamente nustatytų bendrųjų taisyklių ir reikalavimų.
Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 b dalis (nauja)
		3b. 1–3 dalys netaikomos, kai gyvūnai žudomi skerdyklose, kuriose per savaitę nužudoma ne daugiau kaip 50 gyvulių vienetų.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies a punktas
a) Gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą;		a) gyvūnų paruošimas suvaržymo, svaiginimo ar skerdimo tikslais;
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies f punktas
(f) gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas.		f) gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas ir (arba) 4 straipsnio 2 dalyje minimi skerdimo metodai.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)
		fa) kailinių gyvūnų žudymas.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis
3. Kailinių gyvūnų žudymą stebi asmuo, turintis 18 straipsnyje nurodytą kompetencijos sertifikatą, susijusį su visais jam prižiūrint atliekamais veiksmais.		Išbraukta.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio a punktas
(a) gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, kategorijos ar svoris;		a) gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, rūšys ar svoris;
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio c a punktas (naujas)
		ca) įrangos priežiūros ir kalibravimo metodai.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis
2. Atliekant skerdimo veiksmus skerdimo vietoje yra tinkama atsarginė svaiginimo įranga, naudojama, jei iš pradžių naudota svaiginimo įranga sugenda.		2. Atliekant skerdimo veiksmus skerdimo vietoje nedelsiant naudojamas tinkamas atsarginis svaiginimo metodas, jei iš pradžių naudota svaiginimo įranga sugenda. Kai šis atsarginis svaiginimo metodas susijęs su sunkiais įrenginiais, tinkama naudoti kilnojamą įrangą.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Gyvūnas nesuvaržomas, jei už šio gyvūno apsvaiginimą ar paskerdimą atsakingas skerdikas yra nepasirengęs atlikti šių veiksmų.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnis
Šio reglamento II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai taikomi, įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas.		Tikrindami skerdyklas arba įmones, kurios buvo arba turi būti patvirtintos trečiosiose valstybėse, kad galėtų eksportuoti į Europos Sąjungą laikydamosi Sąjungos teisės aktų, Komisijos ekspertai įsitikina, kad 5 straipsnyje minimi gyvūnai skerdžiami sąlygomis, kurios bent jau atitiktų šiame reglamente nurodytus su gyvūnų gerove susijusius reikalavimus.
		Kartu su iš trečiosios valstybės importuojama mėsa sveikatos sertifikatas pateikiamas kartu su patvirtinimu, kad įvykdyti minėti reikalavimai.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a straipsnis (naujas)
		10a straipsnis Importo iš trečiųjų valstybių tvarka Komisija užtikrina, kad trečiųjų valstybiųmėsa ir mėsos produktai,skirti vartojimui vidaus rinkoje, atitiktų šio reglamento nuostatas.
Pakeitimas 121 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis
2. Taikydama šį reglamentą Reglamento (EB) Nr. 854/2004 4 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija tvirtina visų skerdyklų:		2. Taikydama šį reglamentą Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija tvirtina visų skerdyklų, kurių skerdimo pajėgumas didesnis kaip 50 gyvulių vienetų per savaitę ar didesnis kaip 150 000 naminių paukščių vienetų per metus:
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalies a punktas
(a) didžiausią kiekvienos skerdimo linijos našumą;		Išbraukta.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalies c punktas
c) didžiausią Equidae ir galvijų, avių, ožkų ir kiaulių rūšių gyvūnų, naminių paukščių ir kiškiažvėrių, kuriuos galima laikyti kiekvienoje laikymo aptvaruose teritorijoje, skirtoje šiems gyvūnams, skaičių.		c) didžiausią Equidae ir galvijų, avių, ožkų ir kiaulių rūšių gyvūnų, naminių paukščių, bėgiojančiųjų paukščių (ratitae) ir kiškiažvėrių, kuriuos galima laikyti kiekviename šiems gyvūnams laikyti skirtame aptvare, skaičių.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis
2. Ūkio subjektai užtikrina, kad žudomi neapsvaiginti gyvūnai būtų mechaniškai suvaržomi.		2. Ūkio subjektai užtikrina, kad prireikus bei gyvūnų skerdimo pagal religines apeigas atveju, kai skerdžiami neapsvaiginti gyvūnai, jie būtų mechaniškai suvaržomi.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 dalies e punktas
e) naudoti elektros srovę, kuri neapsvaigina ar nenužudo gyvūno valdomomis sąlygomis, visų pirma, elektros srovę, neveikiančią visų smegenų.		Išbraukta.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Tačiau a ir b punktai netaikomi naminių paukščių pančiams.		Tačiau a ir b punktai netaikomi naminių paukščių ir kiškiažvėrių pančiams.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
1. Ūkio subjektai parengia ir įgyvendina tinkamą stebėsenos tvarką, skirtą tikrinti ir tvirtinti, kad skersti skirti gyvūnai yra veiksmingai apsvaiginti nuo svaiginimo pabaigos iki mirties patvirtinimo.		1. Ūkio subjektai parengia ir įgyvendina tinkamą stebėsenos tvarką, skirtą tikrinti ir tvirtinti, kad skerdimui skirti gyvūnai yra veiksmingai apsvaiginti nuo svaiginimo pabaigos iki mirties patvirtinimo. Prieš atliekant bet kokią kitą galimai skausmingą skerdenos išdarinėjimo procedūrą ar prieš apdorojimą gyvūnai turi būti negyvi.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4b. Kailinių gyvūnų ūkius eksploatuojantys subjektai iš anksto praneša kompetentingoms institucijoms, kada bus žudomi gyvūnai, kad oficialus veterinarijos gydytojas galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir įprastinių veiklos procedūrų.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 dalis
5. Bendrijos gerosios patirties kodeksai, susiję su stebėsenos tvarka skerdyklose, gali būti priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.		5. Bendrijos procedūrų rengimo ir taisyklių įgyvendinimo gairės, susijusios su stebėsenos tvarka skerdyklose, gali būti priimamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 a dalis (nauja)
		5a. Oficialus veterinarijos gydytojas periodiškai tikrina, ar laikomasi minėtų stebėsenos ir įprastinių veiklos procedūrų.
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio -1 dalis (nauja)
		- 1. Ūkio subjektai atsako už tai, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis
1. Ūkio subjektai kiekvienoje skerdykloje skiria gyvūnų gerovės specialistą, atsakingą už šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymosi užtikrinimą toje skerdykloje. Jis arba ji teikia klausimų, susijusių su gyvūnų gerove, ataskaitas tiesiogiai ūkio subjektui.		1. Ūkio subjektai kiekvienoje skerdykloje skiria gyvūnų gerovės specialistą, atsakingą už šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymosi priežiūrą toje skerdykloje. Jis teikia klausimų, susijusių su gyvūnų gerove, ataskaitas tiesiogiai ūkio subjektui.
Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 5 dalis
5. 1 ir 4 dalys netaikomos skerdykloms, kuriose skerdžiama ne daugiau kaip 1 000 žinduolių vienetų arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus.		5. Skerdyklas, kuriose skerdžiama mažiau kaip 1 000 žinduolių vienetų ar mažiau kaip 150 000 naminių paukščių vienetų per metus, gali ekspoatuoti gyvūnų gerovės specialistas, ir tvarka, pagal kurią gaunamas kompetencijos sertifikatas, bus supaprastinta laikantis kompetentingos institucijos nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis
1. Naikinimo veiksmuose dalyvaujantys kompetentinga institucija ir ūkio subjektai, prieš pradėdami naikinimą parengia veiksmų planą, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.		Išbraukta.
Visų pirma nepaprastosios padėties planuose, būtinuose pagal gyvūnų sveikatos Bendrijos teisės aktus, nurodomi žudymo metodai, kuriuos planuojama taikyti ir atitinkamos įprastinės veiklos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, remiantis nepaprastosios padėties planuose numatyta prielaida dėl įtariamų protrūkių dydžio ir vietos.
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 3 dalis
3. Taikydama šį straipsnį ir išimtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl vienos ar kelių šio reglamento nuostatų, jei ji mano, kad šių nuostatų laikymasis gali paveikti žmonių sveikatąarba labai sulėtinti ligos likvidavimą.		3. Taikydama šį straipsnį ir tais atvejais, kai atsirandaforce majeure aplinkybių, kompetentinga institucija gali nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl vienos ar kelių šio reglamento nuostatų, jei ji mano, kad laikantis šių nuostatų gali būti daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai, labai sulėtintas ligos likvidavimasar toliau sukeliama žala gyvūnų gerovei.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 4 dalis
4. Per vienerius metus nuo naikinimo veiksmų pabaigos 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija perduoda Komisijai veiksmų rezultatų vertinimo ataskaitą ir ją paskelbia, visų pirma internete.		Išbraukta.
Šioje ataskaitoje visų pirma nurodoma:
(a) naikinimo priežastys;
(b) nužudytų gyvūnų skaičius ir rūšys;
(c) taikyti svaiginimo ir žudymo metodai;
(d) patirti sunkumai ir, jei tinkama, priemonės, kurių imtasi gyvūnų kančioms malšinti ar mažinti;
(e) visos leidžiančios nukrypti nuostatos, priimtos pagal 3 dalį.
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnis
Jei vykdomas priverstinis žudymas, už gyvūnus atsakingas asmuo imasi visų būtinų priemonių gyvūnams kuo greičiau nužudyti.		Jei vykdomas priverstinis skerdimas, už gyvūnus atsakingas asmuo, nepažeisdamas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriaus reikalavimų dėl priverstinio gyvūnų skerdimo ne skerdykloje, imasi visų būtinų priemonių gyvūnams kuo greičiau paskersti.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnis
17 straipsnis		Išbraukta.
Pavyzdiniai centrai
1. Kiekvienoje valstybėje narėje steigiamas nacionalinis pavyzdinis centras (toliau – pavyzdinis centras) ir jam pavedamos šios užduotys:
(a) teikti kompetentingą mokslinę ir techninę pagalbą, susijusią su skerdyklų tvirtinimu;
(b) vertinti naujus svaiginimo metodus;
(c) aktyviai raginti ūkio subjektus ir kitas suinteresuotąsias šalis rengti šio reglamento įgyvendinimo gerosios patirties kodeksus, juos skelbti, skleisti ir stebėti jų taikymą;
(d) rengti kompetentingai institucijai skirtas gaires, susijusias su šio reglamento nuostatų taikymu;
(e) akredituoti kompetencijos sertifikatus išduodančias įstaigas ir padalinius, kaip nurodyta 18 straipsnyje;
(f) dalytis informacija ir bendradarbiauti su Komisija ir kitais pavyzdiniais centrais, siekiant keistis techniniais ir moksliniais duomenimis bei geriausia patirtimi, susijusia su šio reglamento įgyvendinimu.
2. Per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms išsamią informaciją apie savo pavyzdinius centrus ir skelbia šią informaciją internete.
3. Galima steigti pavyzdinių centrų tinklą, sudarytą iš atskirų padalinių, jei visos 1 dalyje išvardytos užduotys vykdomos dėl visos susijusios veiklos toje valstybėje narėje.
Valstybė narė gali pavesti vieną ar kelias iš šių užduočių kitos valstybėse teritorijoje esančiam padaliniui.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punktas
b) atitinkamų kompetencijos sertifikatų išdavimą nešališką baigiamąjį egzaminą išlaikiusiems darbuotojams; per egzaminą tikrinami dalykai susiję su atitinkamų gyvūnų kategorijomis, 7 straipsnio 2 dalyje išvardytais veiksmais ir IV priede nurodytais dalykais;		b) priežiūrą, ar visi asmenys, kurie parengia arba prižiūri šio reglamento 6 straipsnyje nurodytas įprastines veiklos procedūras, buvo tinkamai apmokyti;
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalies c punktas
(c) a punkte nurodytų mokymų programos ir b punkte nurodyto egzamino turinio ir sąlygų tvirtinimą.		Išbraukta.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalis
2. Kompetentinga institucija gali pavesti mokymų ir baigiamojo egzamino rengimą ir kompetencijos sertifikatų išdavimą atskirai įstaigai ar padaliniui:		2. Mokymo programas turi būti parengtos ir prireikus vykdomos pačioje verslo įmonėje arba organizacijoje, kuriai kompetentinga institucija suteikė leidimą užsiimti šią veikla.
a) turintiems reikiamos kompetencijos, darbuotojų ir įrangą;		Tokia verslo įmonė arba organizacija išduoda šios srities kompetencijos sertifikatus.
b) nepriklausomiems ir neturintiems interesų konfliktų dėl kompetencijos sertifikatų išdavimo;		Kompetentinga institucija prireikus gali rengti ir vykdyti mokymo programas bei išduoti kompetencijos sertifikatus.
c) akredituotiems pavyzdinio centro.
Išsami informacija apie šias įstaigas ar padalinius skelbiama viešai, visų pirma internete.
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
3. Kompetencijos sertifikatuose nurodoma, kokioms gyvūnų kategorijoms ir 7 straipsnio 2 ar 3 dalyse išvardytiems veiksmams galioja šis sertifikatas.		3. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už 2 dalyje nurodytų mokymo programų turinio tvirtinimą.
Pakeitimai 69 ir70 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Kompetencijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.		Kompetencijos sertifikatai galioja neribotą laiką. Reikalaujama, kad kompetencijos sertifikatų turėtojai periodiškai dalyvautų mokymuose.
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 2 dalis
2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali priimti nuostatas, pagal kurias 18 straipsnyje nurodyti kompetencijos sertifikatai būtų išduodami be egzamino asmenims, kurie įrodo atitinkamą ir ne trumpesnę nei [dešimties] metų tęstinę profesinę patirtį.		2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali priimti nuostatas, pagal kurias 18 straipsnyje nurodyti kompetencijos sertifikatai būtų išduodami be egzamino asmenims, kurie įrodo tinkamą mokymą ir atitinkamą profesinę patirtį, kuri iki šio reglamento įsigaliojimo yra bent 12 mėnesių trukmės.
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Komisija iki 2013 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai teisėkūros pasiūlymą dėl kilnojamųjų skerdyklų naudojimo Sąjungoje sąlygų ir taisyklių nustatymo užtikrindama, kad šiose kilnojamose skerdyklose imtasi visų atsargumo priemonių, siekiant nepakenkti gyvūnų gerovei.
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I skyriaus I lentelės antra eilutė "Gyvūnų kategorija"
Atrajotojai iki 10 kg, naminiai paukščiai ir kiškiažvėriai.		Atrajotojai, naminiai paukščiai ir kiškiažvėriai.
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I skyriaus I lentelės skilties antros eilutės "Pagrindiniai parametrai" antroji pastraipa
Gyvūno dydį ir rūšį atitinkantis strypo greitis ir skersmuo.		Gyvūno dydį ir rūšį atitinkantis strypo greitis ir skersmuo (plokščio kontaktinio paviršiaus metodas).
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I skyriaus 2 lentelės antra eilutė "Pavadinimas"
Žudymas, elektros srove veikiant gyvūno kūną		Apsvaiginimas arba skerdimas, elektros srove veikiant gyvūno galvos smegenis ir širdį arba gyvūno kūną
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I skyriaus 2 lentelės antra eilutė "Gyvūnų kategorija"
Visos rūšys, išskyrus lengvesnius nei 5 kg ėriukus ar paršelius ir galvijus.		Visos rūšys.
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I skyriaus 3 lentelės antra eilutė "Gyvūnų kategorija"
Kiaulės ir naminiai paukščiai.		Kiaulės, naminiai paukščiai ir kailiniai gyvūnai.
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II skyriaus 7 punkto 1 a dalis (nauja)
		7.1a. Didesnės kaip 30 % koncentracijos anglies dioksidas nenaudojamas paukščiams svaiginti ar skersti skerdyklose. Tokios koncentracijos dioksidas gali būti naudojamas tik paukščių jauniklių pertekliui naikinti arba ligų kontrolės tikslais.
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 2.3 punktas
2.3. Įrengiamas lygių grindų ir vientisų sienų laikinas aptvaras tarp laikymo aptvarų ir tako, kuriuo gyvūnai varomi į svaiginimo vietą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai tolygiai pasiektų svaiginimo ir žudymo vietą, ir darbuotojams nereikėtų jų priverstinai varyti iš laikymo aptvarų. Laikini aptvarai projektuojami taip, kad gyvūnai juose neįstrigtų ar nebūtų sutrypti.		2.3. Įrengiamas laikinas aptvaras tarp laikymo aptvarų ir tako, kuriuo gyvūnai varomi į apsvaiginimo vietą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai tolygiai pasiektų svaiginimo ir skerdimo vietą, ir darbuotojams nereikėtų jų priverstinai varyti iš laikymo aptvarų. Laikini aptvarai projektuojami taip, kad gyvūnai juose neįstrigtų ar nebūtų sutrypti.
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 3.2 punktas
3.2. Suvaržymo priemonėse, naudojamose kartu su strypiniu pistoletu, įrengiamas įtaisas, ribojantis gyvūno galvos horizontalųjį ir vertikalųjį judėjimą.		Išbraukta.
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 3.3 punktas
3.3. Draudžiama naudoti galvijų suvaržymo sistemas, jei jie suvaržomi apverčiant ar kitoje nenatūralioje padėtyje.		Išbraukta.
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 4.1 a punktas (naujas)
		4.1a Svaiginimo elektros srove įrangoje turi būti:
		a) įmontuotas matomas arba girdimas įtaisas, rodantis jo panaudojimo vienam gyvūnui trukmę;
		b) įtaisas, rodantis įtampą ir srovę bei įtaisytas taip, kad būtų gerai matomas operatoriui.
Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 4.2 punktas
4.2. Elektros aparatas tiekia nuolatinę srovę.		Išbraukta.
Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 7.2 punktas
7.2. Naminiams paukščiams skirtos priemonės projektuojamos ir konstruojamos taip, kad gyvūnai į dujų mišinio kameras patektųtik gabenimo dėžėse, jų prieš tai neiškraunant.		7.2. Gyvi naminiai paukščiaiturėtų patekti į dujų mišinio kameras arba gabenimo dėžėse, arba ant konvejerio juostų.
Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 1.2 punktas
1.2. Atvežtus gyvūnus būtina kuo greičiau iškrauti ir paskersti, nedelsiant, jei tam nėra pagrįstų priežasčių.		Išbraukta.
Visas naminių paukščių ar kiškiažvėrių gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip 12 valandų.
Visas žinduolių, išskyrus kiškiažvėrius, gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip:
(a) gabenant nenujunkytus gyvūnus – 19 valandų;
(b) gabenant Equidae ir kiaules – 24 valandų;
(c) gabenant atrajotojus – 29 valandų.
Viršijus nurodytą laiką gyvūnai turi būti suvaryti į aptvarus ir pašerti, ir vėliau tinkamais laiko tarpais šeriami nedideliu pašarų kiekiu. Tuomet gyvūnams paklojama pakankamai pakratų ar lygiaverčių medžiagų, užtikrinant, kad atitinkamam skaičiui konkrečios rūšies gyvūnams būtų pakankamai patogu. Medžiagos turi tinkamai sugerti šlapimą ir išmatas.
Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 1.5 punktas
1.5. Gabenant gyvūnus skersti, pirmenybė teikiama nenujunkytiems gyvūnams, laktuojantiems pieniniams gyvūnams, kelionės metu atsivedusioms patelėms ar konteineriuose atvestiems jaunikliams. Jei tai neįmanoma, tokių gyvūnų kančioms malšinti visų pirma imamasi šių priemonių:		Išbraukta.
(a) pieniniai gyvūnai melžiami ne rečiau kaip kas 12 valandų;
(b) sudaromos tinkamos sąlygos žindyti ir užtikrinti jauniklių gerovę, jei patelė jų atsivedė;
(c) jei jaunikliai atsivedami konteineriuose, jiems duodama vandens.
Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 1.7 punkto c papunktis
(c) kelti ar tempti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų, uodegos ar vilnų, ar elgtis su jais taip, kad patirtų išvengiamą skausmą arba kančių;		c) kelti ar tempti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų (išskyrus naminių paukščių ir kiškiažvėrių kojas), uodegos ar vilnų, ar elgtis su jais taip, kad patirtų išvengiamą skausmą arba kančių;
Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 1.8 a punktas (naujas)
		1.8a Elektrinio svaiginimo prietaiso negalima naudoti kaip suvaržymo ar sulaikymo priemonės ar tada, kai norima priversti gyvūnus judėti.
Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 1.8 b punktas (naujas)
		1.8b Gyvūnų, kurie negali paeiti, negalima vilkti į skerdimo vietą, jie turi būti skerdžiami toje vietoje, kurioje jie guli.
Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 2.1 punktas
2.1. Kiekvienas gyvūnas turi pakankamai erdvės atsistoti, atsigulti ir apsisukti.		2.1. Išskyrus didelius galvijus, kurie laikomi atskiruose garduose protingo termino neviršijantį laikotarpį, kiekvienam gyvūnui suteikiama pakankamai erdvės atsistoti, atsigulti ir apsisukti.
Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 2 a punktas (naujas)
		2a. Svaiginimas strypiniu pistoletu
		2a.1 Pistoletas nukreipiamas taip, kad strypas pataikytų tiesiai į galvos smegenų žievę. Ypač draudžiama šauti galvijams į tarpuragį. Avims ir ožkoms galima šauti į tarpuragį, jeigu šauti į pakaušį trukdo jų ragai. Tokiu atveju šaunama ten, kur prasideda ragai, nukreipiant šūvį snukio link ir pradedant kraujo nuleidimą per 15 sekundžių nuo šūvio.
		2a.2 Jei naudojamasi strypiniu pistoletu, operatorius privalo įsitikinti, kad strypas po kiekvieno šūvio grįžta į savo pradinę padėtį. Jei taip nėra, tokio instrumento, kol jis nebus pataisytas, naudoti negalima.
Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 2 b punktas (naujas)
		2b. Gyvūnų suvaržymas
		Gyvūnas netalpinamas į svaiginimo aptvarą ir jo galva neturėtų būti talpinama į atitinkamą įtaisą siekiant suvaržyti gyvūno judesius, kol asmuo, kuris turi apsvaiginti gyvūną, nėra pasiruošęs gyvūno apsvaiginti kai tik atitinkamas gyvūnas patalpinamas į svaiginimo aptvarą ar kai tik pritvirtinama jo galva.
Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 3.1 punktas
3.1. Jeigu gyvūnus svaigina, pančioja, kelia ir jiems kraują nuleidžia vienas asmuo, visas šias operacijas jis privalo atlikti su vienu gyvūnu ir tik po to imtis kito.		3.1. Jeigu gyvūnus svaigina, pančioja, kelia ir jiems kraują nuleidžia vienas asmuo, visus šiuos veiksmus jis privalo atlikti su vienu gyvūnu ir tik po to imtis šių veiksmų su kitu gyvūnu. Šis reikalavimas netaikomas, kai gyvūnai svaiginami grupėmis.
Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 3 skirsnio 3.1 a punktas (naujas)
		3.1a. Nuleisti kraują reikia pradėti nedelsiant po apsvaiginimo atliekant jį taip, kad nukraujavimas būtų greitas, gausus ir visiškas.
Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 3 skirsnio 3.2 a punktas (naujas)
		3.2a. Perpjovus kraujagysles, tolesnis dorojimas ar tikrinimas elektra neatliekami, kol nebaigiama nuleisti kraujo ir bet kuriuo atveju ne anksčiau kaip praėjus:
		a) jei pjaunamas kalakutas arba žąsis – ne mažiau kaip 120 sekundžių;
		b) jei pjaunamas bet kuris kitas paukštis – ne mažiau kaip 90 sekundžių;
		c) jei skerdžiamas apsvaigintas galvijas – ne mažiau kaip 30 sekundžių;
		d) jei skerdžiamas galvijas, kuris nebuvo apsvaigintas, – ne mažiau kaip 120 sekundžių;
		e) jei skerdžiama avis, ožka, kiaulė ar elnias – ne mažiau kaip 20 sekundžių.
Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 3.2 b punktas (naujas)
		3.2b. Jei skerdžiamas vaikingas gyvūnas:
		a) jei gimda nepažeista, vaisius turi likti viduje iki bus negyvas;
		b) jei abejojama arba jei sąmonės nepraradęs vaisius randamas gimdoje gyvūną paskerdus, vaisius turi būti nedelsiant išimtas, apsvaigintas skverbiamuoju strypiniu pistoletu ir nužudytas nuleidžiant kraują. Skerdyklose turi būti tinkami įrengimai, kad, prireikus, būtų galima, nedelsiant atlikti procedūrą.
Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 3.3 punktas
3.3. Paukščiai neskerdžiami automatiniu kaklo perpjovimo įtaisu, jei nepatvirtinama, kad juo patikimai perpjaunamos kraujagyslės. Jei perpjovimo įtaisu kraujagyslės neperpjaunamos, paukštis nedelsiant nužudomas.		3.3. Paukščiai neskerdžiami automatiniu kaklo perpjovimo įtaisu, jei nepatvirtinama, kad juo patikimai perpjaunamos kraujagyslės. Jei perpjovimo įtaisu kraujagyslės neperpjaunamos, paukštis nedelsiant paskerdžiamas.
Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo f a punktas (naujas)
		fa) kailinių gyvūnų skerdimas.
		Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.
		Praktiniai svaiginimo būdų aspektai.
		Atsarginiai svaiginimo ir (arba) skerdimo metodai.
		Svaiginimo ir (arba) skerdimo įrengimų priežiūra.
		Svaiginimo veiksmingumo stebėsena.

Atnaujinta socialinė darbotvarkė

414k

134k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės (2008/2330(INI))

P6_TA(2009)0370

A6-0241/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą "Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje" (COM(2008)0412) (Komunikatas dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės),

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Parlamento rezoliuciją su rekomendacijomis Tarybai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo(1),

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Parlamento rezoliuciją dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES(2),

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą "Atnaujintas įsipareigojimas kurti socialinę Europą. Atvirojo koordinavimo metodo stiprinimas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje" (COM(2008)0418),

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo(3),

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės: atnaujintas įsipareigojimas" (COM(2008)0420),

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (COM(2008)0800),

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą "Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo" (COM(2008)0635),

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas ES" (COM(2006)0574) ir į 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities, jų finansavimo ir individualizacijos tendencijos(4),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. spalio 17 d. komunikatą "Socialinės apsaugos modernizavimas siekiant didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimas" (COM(2007)0620) ir į 2008 m. spalio 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(5),

– atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose(6),

– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą "Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų" (COM(2007)0359) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų(7),

– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius" Europos iniciatyva "Small Business Act" (COM(2008)0394),

– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą "Socialinės tikrovės apžvalga. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai" (COM(2007)0063 ir į 2007 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės tikrovės apžvalgos(8),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą "Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę" (COM(2006)0249) ir į 2007 m. gegužės 23 d. Parlamento rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(9),

– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje ir joje pateiktą skurdo apibrėžtį(10),

– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Parlamento poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) pasiūlymo(11),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos su socialinėmis teisėmis susijusias nuostatas, taip pat į EB sutarties 136 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 22 d. Komisijos žaliąją knygą "Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius" (COM(2006)0708),

– atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 18 d. Komisijos žaliąją knygą "Europos sistemos dėl įmonių socialinės atsakomybės skatinimas" (COM(2001)0366), į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą "Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas – paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu" (COM(2006)0136) ir į 2007 m. kovo 13 d. Parlamento rezoliuciją "Įmonių socialinė atsakomybės: nauja partnerystė"(12),

– atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo(13),

– atsižvelgdamas į 1966 m. JT Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0241/2009),

A. kadangi dabartinės finansinės ir ekonominės krizės didžiausia neigiama pasekmė, kurią patirs Europos Sąjunga, bus žymiai išaugęs nedarbas, kuris labiausiai palies labiausiai pažeidžiamas socialines grupes; kadangi didesnis nedarbo lygis yra susijęs su skurdo, sveikatos apsaugos nelygybės, atskirties, nusikalstamumo, nesaugumo ir nepasitikėjimo didėjimu,

B. kadangi nepaisant dabartinės krizės Europos Sąjungai jau teko susidurti su sunkumais, kurie atsirado dėl lėto ekonomikos augimo, didelių demografinių pokyčių ir sudėtingų gyvenimo sąlygų esant vis labiau globalizuotai pasaulio ekonomikai,

C. kadangi 2007 m. 15,2 proc. 18–24 m. amžiaus Sąjungos piliečių buvo nebaigę mokyklos,

D. kadangi užimtumas dar nėra daugelio žmonių išsigelbėjimo nuo skurdo garantas Europos Sąjungoje, nes 2006 m. 8 proc. dirbančių asmenų grėsė skurdas,

E. kadangi 2006 m. 16 proc. Europos piliečių grėsė skurdas; kadangi skurdas ypač gresia vaikams, daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams, bedarbiams, žmonėms su negalia, jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, etninėms mažumoms ir migrantams,

F. kadangi moterims vis dar gresia didesnis nei vyrams skurdo pavojus dėl tokių priežasčių, kaip moterų ekonominė priklausomybė, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ir dėl to, kad daugiau moterų dirba mažai apmokamus darbus; kadangi ši padėtis kelia grėsmę, kad skurdas bus perduodamas ateinančioms kartoms,

G. kadangi pastaraisiais metais pakilusios kainos padarė didelę įtaką namų ūkių biudžetams ir neproporcingai stipriai paveikė pažeidžiamas socialines grupes,

H. kadangi remiantis įvairių tyrimų (tokių kaip Russello Sage fondo mokslinio tyrimo apie darbo ateitį) rezultatais vienas iš keturių žmonių, dirbančių labiausiai išsivysčiusioje valstybėse, gali greitai tapti mažą darbo užmokestį gaunančiu darbuotoju ir susidurti su skurdu; kadangi labai panašios mažai apmokamų darbo vietų sąlygos, nes jos dažnai yra pagrįstos nestandartiniais darbo santykiais, o mažiau kvalifikuoti darbuotojai, puse etato dirbantys darbuotojai, moterys, imigrantai ir jauni darbuotojai susiduria su didesniu pavojumi; kadangi polinkis į mažai apmokamą darbą perduodamas iš kartos į kartą ir kadangi mažai apmokamas darbas riboja galimybę gauti gerą išsilavinimą, gerą sveikatos apsaugą ir turėti kitas pagrindines gyvenimo sąlygas,

I. kadangi EB sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos principų,

J. kadangi Europos Sąjungoje vyksta demografiniai pokyčiai, kurių pagrindiniai bruožai yra gyvenimo trukmės ilgėjimas ir gimstamumo rodiklių mažėjimas, nors kai kuriose valstybėse gimstamumo rodikliai didėja,

K. kadangi manoma, kad dėl demografinių pokyčių iki 2050 m. senėjimo indeksas bus dvigubai didesnis, tai ypač turės pasekmių gyventojų fizinei ir psichinei sveikatai,

L. kadangi Komisijos 2008 m. pranešime apie demografiją "Socialinių poreikių tenkinimas senstančioje visuomenėje" (SEC(2008)2911), kuriame pripažįstama neoficialių globėjų visuomenėje atliekama esminė funkcija, Komisija raginama apsvarstyti tvirtus socialinius argumentus už globėjų įtraukimą formuojant ateities politiką,

M. kadangi nėra visiškai žinoma, kokie bus finansų krizės padariniai realiajai ekonomikai, bet bus neįmanoma pasiekti tikslo ES 2008–2009 m. sukurti 5 milijonus darbo vietų; kadangi ekonomikos nuosmukis lems didesnį nedarbą ir tikrai daugiau skurdo ir apsunkins Europos socialinių modelių įgyvendinimą,

N. kadangi dėl didėjančios finansų ir ekonomikos krizės didėja nedarbas ir nesaugumas, dėl kurių socialinė sanglauda Europos Sąjungoje patiria didelę įtampą ir daugelyje valstybių narių vyksta socialiniai lūžiai,

O. kadangi ES įsipareigojo siekti socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaraus vystymosi ir kadangi reikėtų visapusiškai išnaudoti galimybes sukurti darbo vietų, kurių gali atsirasti dėl šio įsipareigojimo,

P. kadangi socialinis dialogas gali būti svarbi priemonė siekiant išspręsti pasitikėjimo krizę, kurią pagilino ekonomikos krizė: daugelis žmonių mūsų visuomenėje bijo ateities, kadangi tokia pat pirmenybė turi būti suteikta tiems, kurie jau yra atskirti ir tiems, kurių dabartinė padėtis esant šiai krizei blogėja,

Q. kadangi Europos Sąjungos intervenciniai institucijų susitarimai, kuriems būdingas tam tikras pajamų perskirstymo lygis ir bendra Europos socialinio modelio sąvoka, daro teigiamą įtaką milijonų vyrų ir moterų, kurie priklauso nepalankesnėje padėtyje esančiai mūsų darbo rinkos daliai, su darbu susijusio gyvenimo kokybei,

R. kadangi pagarba nacionalinei teisinei ir sutartinei sistemoms, apibrėžtai derinant darbo teisę ir tokius modelius reguliuojančias kolektyvines sutartis, yra suderintų vertybių esant sistemų įvairovei būtina sąlyga,

S. kadangi esant nestandartiniams darbo santykiams partnerių apibrėžta darbo tvarka kolektyvinėse derybose nebegalioja,

T. kadangi atnaujinta socialinė darbotvarkė turėtų būti grindžiama principu, kad veiksminga ir rezultatyvi socialinė politika prisideda prie ekonomikos augimo ir klestėjimo, ir kadangi tai taip pat gali padėti atgauti mažėjančią piliečių paramą ES,

U. apgailestauja, kad atnaujintoje socialinės politikos darbotvarkėje nesvarstomas visuotinės svarbos paslaugų teisinio apibrėžtumo klausimas,

V. kadangi buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės vaidmens ir aiškumo, įskaitant neaiškų jos tikslą ar tai, kaip jos bus laikomasi, bei socialiniam atvirojo koordinavimo metodui (AKM) suteikiamą mažesnę svarbą,

W. kadangi Europos socialiniai modeliai – tai bendros vertybės skirtingose sistemose ir jie apskritai priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai; kadangi būtina pabrėžti EB sutartyje, Pagrindinių teisių chartijoje ir Lisabonos sutartyje nustatytus socialinės Europos tikslus kaip visai Europos Sąjungai rūpintį siekį, jei jais ketinama atitikti ES piliečių lūkesčius ir sumažinti baimes; kadangi vienas po kito vykusiuose pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo pakartotas tikslas panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį bei būtinybė sustiprinti socialinį matmenį Lisabonos strategijoje; kadangi sėkminga ar nesėkminga nacionalinė socialinė ir užimtumo politika tai pat turi įtakos kitoms valstybėms narėms, todėl diskusijos dėl Europos socialinio modelio reformos turi sudaryti ES ir valstybių narių sąveikos branduolį,

X. kadangi Lisabonos strategijai nepavyko sumažinti skurdo – gyvenančių skurde ES žmonių skaičius dabar siekia 78 000 000, todėl pagrindinis dėmesys turi būti skirtas augančiai nelygybei; kadangi Europos Sąjunga turi pasiekti pažangą plėtojant ir vykdant Europos Sąjungos ir nacionalinius tikslus sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį pagrindinėse srityse, apie kurias yra duomenų, jei ketinama įtikinti žmones, kad Europos Sąjunga siekia pirmiausia tarnauti žmonėms, o tik paskui verslui ir bankams,

Y. kadangi keliose Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylose vartojant sąvoką "politinės, socialinės ir ekonominės tvarkos apsaugai labai svarbios nuostatos" nebuvo paaiškinta, kas šiuo atžvilgiu gali nuspręsti, kurios nuostatos yra labai svarbios bendros viešosios politikos nuostatų apsaugai valstybėje narėje,

Z. kadangi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad valstybės narės negali vienašališkai apibrėžti viešosios politikos sąvokos ar vienašališkai nenustatyti visų savo darbo teisės privalomų nuostatų dėl kitoje valstybėje narėje įsisteigusių paslaugų teikėjų ir kadangi neaišku, kam ta kompetencija priklauso, jei ne valstybėms narėms,

AA. kadangi nėra aiškaus skirtumo tarp pagal subrangovo sutartį atliekamo darbo ir abejotinos prekybos ir paslaugų teikimo pagal teisėtas sutartis su iš tiesų savarankiškai dirbančiais asmenimis; kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į nesąžiningos veiklos ir išties pilietinio bei komercinio verslo skirtumą,

Prioritetiniai veiksmai
Europos socialiniai modeliai

1. atsižvelgdamas į ekonomikos nuosmukį, ragina Tarybą ir Komisiją dar kartą patvirtinti stiprios socialinės Europos svarbą, įtraukiant tvarią, veiksmingą ir rezultatyvią socialinę ir užimtumo politiką; ragina Komisiją parengti plataus užmojo socialinės politikos darbotvarkę 2010–2015 m.;

2. ragina Komisiją pateikti nuoseklų politikos planą dėl tinkamo darbo vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

3. pabrėžia, kad šiais sunkiais laikais svarbu, kad socialinės darbotvarkės priekyje atsidurtų darbo vietų kūrimas ir skatinimas; mano, kad dabar kaip niekad svarbus didesnis lankstumas darbo vietų atžvilgiu;

4. ragina Komisiją atnaujintą socialinę darbotvarkę derinti su kitomis iniciatyvomis, pvz., Europos lyčių lygybės paktu, Europos jaunimo paktu ir Europos aljansu už šeimą, siekiant socialiai pažeidžiamoms grupėms suteikti geresnių galimybių gauti socialinių išmokų;

5. yra susirūpinęs, kad Komisijos komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės pasiūlytos priemonės nėra pakankamai susijusios su dabartiniam skurdo lygiui ir atskirčiai Europos Sąjungoje daromu poveikiu bei nėra pajėgios kovoti su socialinei sanglaudai kilusiais sunkumais;

6. ypač apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės nėra pasiūlymų dėl šių klausimų, kurie yra ypač svarbūs norint užtikrinti ekonomikos laisvių ir socialinių teisių pusiausvyrą:

	–	direktyvos, kuri nustatytų pagrindines darbo teises visiems darbuotojams nepaisant užimtumo statuso, siekiant apsaugoti netipinius darbuotojus, kurių skaičius nuolat didėja,
	–	2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(14) peržiūros bei į lytį neatsižvelgiančios darbo vertinimo sistemos siekiant sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ekonomikos sektorių viduje ir tarp jų, ir
	–	direktyvos dėl tarpvalstybinių kolektyvinių derybų remiantis tarpvalstybinės verslo veiklos realybe;

7. pabrėžia, kad būtina toliau dirbti nustatant būtiniausius darbo teisių standartus; suvokia, kad nei ekonominės laisvės, nei konkurencijos taisyklės nėra svarbesnės nei pagrindinės socialinės teisės;

8. pažymi, kad socialinė politika turėtų apimti pagrindinius veiksmus, kaip antai geresnis tvirtesnių socialinių teisių ir laisvių subalansavimas, kova su diskriminacija bei lygybės skatinimas ir Europos socialinių modelių atnaujinimas ir reformavimas taip pat stiprinant ir jų vertybes;

9. pažymi, kad to, kas sudaro valstybės narės politinės, socialinės ir ekonominės tvarkos apsaugai labai svarbias nuostatas, apibrėžtis yra politinis klausimas ir ji turėtų būti nustatyta pagal demokratiškai įteisintą tvarką; todėl ragina Komisiją pradėti atvirą dialogą norint išaiškinti, kas sudaro tas bendros viešosios politikos nuostatas ir, jei reikia, pasiūlyti teisės aktus;

10. mano, kad dabar netinkamas laikas mažinti socialines išlaidas, bet derėtų stiprinti struktūrines reformas; be to, mano, kad ES turėtų remti valstybių narių socialinių modelių infrastruktūras, įskaitant visuotinės svarbos socialines paslaugas, dar kartą patvirtindama jų visuotinės prieigos, kokybės ir tvarumo svarbą;

11. apgailestauja, kad, nors iš finansų krizės matyti, kokia svarbi viešoji veikla išsaugant ekonominę veiklą ir stiprinant socialinę sanglaudą, Komisija neužtikrina saugios viešųjų paslaugų ateities ir esminio vaidmens ES, nes nepateikia pasiūlymo dėl pagrindų direktyvos dėl visuotinės svarbos paslaugų;

12. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, siekiant užtikrinti visuotinės svarbos socialinių paslaugų teisinį apibrėžtumą;

13. pabrėžia, kad reikia rasti būdų, kaip atnaujinti ir reformuoti nacionalines apsaugos sistemas skurdui panaikinti, ypač susijusias su tinkamomis minimaliomis pajamomis, pensijomis ir sveikatos apsaugos paslaugomis; pažymi, kad minimalaus darbo užmokesčio ir pensijų sistemų finansinį tvarumą ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę bei veiksmingumą galima padidinti tobulinant jų organizavimą ir prieigą prie jų, gerinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, laikantis subsidiarumo principo ir remiant padidintas pastangas nustatyti nelygybę galinčias sumažinti progresyvinių mokesčių sistemas;

14. pažymi, kad kai kurios valstybės narės įvedė minimalaus atlyginimo koncepciją; siūlo, kad ir kitos valstybės narės išnagrinėtų šią patirtį ir ja pasinaudotų; ragina valstybes nares visiems sudaryti sąlygas dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, ypač kai tai susiję su teisės aktais, kuriuose nustatomas minimalus atlyginimas, arba bet kokiais kitais teisiškai įpareigojančiais ir bendrai privalomais susitarimais, arba kolektyviniais susitarimais, priimtais vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis, kuriuos taikant būtų užtikrinama, kad visą dieną dirbantys asmenys galėtų pragyventi iš gaunamų pajamų;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie pagrindinių banko paslaugų;

16. laikosi nuomonės, kad sportas ir kultūrinė veikla yra pagrindinės socialinės įtraukties priemonės, be to, skatina asmeninį tobulėjimą, visuomenės gėrį ir ugdo talentus;

17. prašo Komisijos užtikrinti, kad, pagal EB sutarties nuostatas, į Europos Sąjungos politiką greitai būtų įtraukti aplinkos ir sveikatos klausimai, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos lygį;

18. pritaria Komisijos norui į socialinę darbotvarkę įtraukti naujas sritis; apgailestauja, kad aplinkos klausimai per dažnai svarstomi tik klimato kaitos aspektu; pritaria atnaujintiems Komisijos pareiškimams, kuriuose ji palaiko mažai CO2 išmetančią tvarią ekonomiką, bet apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta jokių konkrečių priemonių, kuriose būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos ir klimato krizės socialines pasekmes ir pasekmes sveikatai;

19. pabrėžia, kad didelio skurdo ir su juo susijusios socialinės atskirties negalima suvokti tik kaip skaičiais grindžiamų ekonomikos terminų, bet juos reikia taip pat vertinti žmogaus teisių ir pilietiškumo požiūriu; pripažįsta, kad laisvo kapitalo ir prekių judėjimo principas savaime nepadeda panaikinti skurdo ir ypač nuolatinio skurdo ir kad dėl didelio skurdo netenkama galimybių ir jis trukdo iš tikrųjų dalyvauti bendruomenės gyvenime, taigi skurstantys asmenys tampa abejingi savo aplinkai;

Socialinė ir užimtumo politika

20. palankiai vertina 2008 m. pabaigoje Komisijos pateiktose profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo normose esančius pasiūlymus; ragina Komisiją pateikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurios aiškiai atsilieka įgyvendindamos 2002 m. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytus tikslus dėl vaikų priežiūros 2010 m.; ragina Komisiją toliau skatinti darbdavių atvirumą dėl lanksčios darbo tvarkos optimizuojant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) žinias ir optimaliai išnaudojant IRT bei naujus darbo organizavimo būdus ir taip skatinant darbo tvarkaraščių lankstumą ir atitiktį verslo sektoriaus, administracijos ir mokyklų darbo laikui;

21. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl asmeninio, šeimos ir profesinio gyvenimo geresnio suderinimo, optimizuojant IRT žinias ir optimaliai išnaudojant IRT bei naujus darbo organizavimo būdus atsižvelgiant į vaikų poreikius ir gerovę tuo pačiu skatinant veiksmingesnę užimtumo apsaugą, kuri sustiprina tėvų ir globėjų teisę į lanksčius darbo modelius, atitinkančius jų poreikius ir ypač atsižvelgiančius į mažas pajamas gaunančių ir nestabilias ar žemos kokybės darbo vietas užimančių asmenų galimybę jais pasinaudoti;

22. smerkia Europos Sąjungos ir valstybių narių politikos krypčių trūkumus didėjant skurdui, ypač vaikų skurdui;

23. ragina valstybes nares užtikrinti minimalių pajamų sistemas, skirtas socialinei įtraukčiai skatinti, vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais;

24. pabrėžia, kad naujus demografinius sunkumus galima įveikti sprendžiant skurdžiai gyvenančių moterų, kurios neturi lygių ir tinkamų galimybių maitintis, turėti gyvenamąjį būstą, mokytis, gauti atlyginimą ir negali derinti profesinio, šeiminio ir privataus gyvenimo, problemas;

25. ragina užtikrinti veiksmingesnę mokyklos nebaigimo prevenciją ir veiksmingiau su juo kovoti vadovaujantis devizu "mokyklą baigti verta"; ragina, kad būtų veiksmingai organizuojamos švietimo sistemos ir kad mokyklų programos būtų pritaikytos prie būsimos darbo rinkos, kurią veikia socialiniai poreikiai ir technologiniai pokyčiai; ragina toliau remti vadinamųjų antrojo šanso mokyklų idėją ir neformalųjį mokymąsi bei savišvietą ir teikti pagalbą, nes visa tai, kaip paaiškėjo, lėmė didesnį jaunimo ir suaugusiųjų mokymąsi negu tradicinės mokyklos, taigi ES sumažėjo asmenų, kurie nebaigė mokyklos, skaičius; tuo tikslu ragina pagaliau panaikinti bet kokią bet kurio asmens atžvilgiu esančią nelygybę, susijusią su galimybėmis ES švietimo sistemose, ypač panaikinti žemo lygio segreguotą švietimą, darantį negrįžtamą neigiamą poveikį atstumtoms grupėms, ypač romams;

26. pabrėžia, kad reikia veiksmingiau įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą ir lavinimosi veiksmus, siekiant piliečiams, ypač mažiau kvalifikuotiems, sudaryti geresnes sąlygas (iš naujo) sklandžiai ir nepatiriant diskriminacijos patekti į darbo rinką ir prisidėti prie socialinių naujovių; siūlo didelį dėmesį skirti verslumo, pirmiausia moterų ir jaunų žmonių verslumo, įgūdžiams, IRT ir bendravimo gebėjimams, finansiniam raštingumui ir kalbų žinioms;

27. pabrėžia, kad būtina gerinti švietimą ES mobilizuojant valstybių narių švietimo sistemų suderinamumo ir palyginamumo procesą siekiant palengvinti abipusį profesinės kvalifikacijos ir standartų pripažinimą;

28. mano, kad aktyvios socialinės įtraukties politikos kryptys turi daryti lemiamą įtaką tiek asmenų, kurie turi apmokamą darbą ("skurstantys dirbantieji"), tiek asmenų, kurie neturi apmokamo darbo, skurdo ir socialinės atskirties panaikinimui;

29. pabrėžia, kad būtina skatinti bendradarbiauti universitetus ir verslo įmones, nes reikia užtikrinti, kad šie partneriai bendradarbiautų ir remtų vienas kitą savo pačių organizacijų, jų personalo ir studentų labui; mano, kad reikėtų suderinti universitetų programas ir įmonių praktiką, ir kad verslo įmonės turėtų galimybę, inter alia, papildyti studijų programas, siūlyti stažuotes, atvirų durų dienas studentams ir t. t.;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia laikytis geriau suderinto požiūrio į lankstumą, saugumą ir poreikį užtikrinti gerą uždarbį, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama įtraukti į darbo rinką jaunimą, pagyvenusius žmones, moteris, ilgai nedirbusius žmones ir žmones, kurių padėtis nepalanki; siūlo valstybėms narėms įgyvendinant nacionalines strategijas dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų atsižvelgti į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų;

31. mano, kad kilus finansų ir ekonomikos krizei, dėl kurios dažnai atleidžiami darbuotojai ir vykdoma struktūrinė pertvarka, ypač svarbus darbuotojų dalyvavimas bendrovėse vykstančiose sprendimo priėmimo procedūrose, kurios daro įtaką jų darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui; pritaria naujausiai 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(15) peržiūrai(16); pakartoja savo raginimą toliau stiprinti Europos darbo tarybų veiklą, kaip nustatyta Parlamento 2001 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl Direktyvos 94/45/EB taikymo(17);

32. pabrėžia, kad socialinė ir užimtumo politikos kryptys turėtų skatinti darbo vietų kūrimą ir turėtų būti skubiai pradėtos vykdyti dėl prasidėjusios ekonomikos krizė, taigi suteiktų naujas įdarbinimo ir švietimo galimybes, taip pat sušvelnintų pajamų netekimo poveikį; mano, kad pagal šias politikos kryptis žmonės turėtų būti aktyviai motyvuojami ieškoti naujų darbo galimybių arba pradėti savo verslą; taigi mano, kad tuo tikslu valstybės narės turėtų numatyti galimybes pasinaudoti prieinamais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, kredito garantijomis, sumažintomis palūkanų normomis arba išmokant visą nedarbo pašalpą, taip pat švelninant pajamų netekimo poveikį ir teikiant švietimo galimybes, kadangi tai padėtų bedarbiams ieškoti naujo darbo; primena Komisijos holistinį požiūrį į aktyvią įtrauktį, kuri apima paramą tinkamoms pajamoms, galimybę naudotis visą apimančiomis darbo rinkomis ir aukštos kokybės socialines paslaugas;

33. ragina Komisiją imtis iniciatyvų, kurios leis aiškiai atskirti darbdavius, iš tikrųjų savarankiškai dirbančius ir smulkius verslininkus nuo darbuotojų;

34. pabrėžia ypač svarbią būtinybę remti motinas skiriant šeimos išmokas kūdikiams, kuriant tinkamą joms į darbo rinką grįžti padėsiančią sistemą, ypatingą dėmesį skiriant vienišoms motinoms atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą;

35. pažymi, kad socialinė ekonomika, kaip dar viena verslumo forma, atlieka esminį vaidmenį kuriant tvarią Europos ekonomiką ir verslumą derinant su solidarumu; taip pat pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonėms reikia saugios tesinės sistemos; pažymi svarbų savanorių darbo indėlį socialinėje srityje, ypač kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ir teikiant paramą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

36. pabrėžia, kad ne visi žmonės gali dirbti, ne visiems dabar užtenka darbo vietų ir dar kartą patvirtina, kad svarbu vykdyti 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą Rekomendaciją 92/441/EEB "dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos, kad asmuo galėtų gyventi žmogaus orumo nemenkinantį gyvenimą" imant taikyti minimalių pajamų sistemas visose valstybėse narėse ir didinant lygius norint užtikrinti prieinamumą ir tinkamumą;

37. yra įsitikinęs, kad mikrokreditų plėtojimas gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant (ilgai) nedirbusius asmenis pradėti savarankišką veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad mikrokreditai jau padėjo daugelyje tokių situacijų žmonėms sugrįžtant į darbinį gyvenimą ir tai yra suderinama su Lisabonos strategija; ragina Komisiją pagerinti informacijos apie galimybes gauti mikrokreditus ir jų prieinamumą teikimą norint pasiekti tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai reikia mikrokreditų ir kurios galėtų iš jų gauti didžiausią naudą;

38. ragina skatinti glaudesnę lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo ir socialinio dialogo stiprinimo sąsają, gerbiant nacionalinius papročius ir praktiką;

39. reikalauja, kad būtų pašalintos biurokratinės kliūtys mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms; ragina toliau įgyvendinti principus, pasiūlytus Komisijos komunikate dėl smulkiojo verslo akto Europai;

40. visiškai pripažindamas, kad valstybės narės yra kompetentingos darbo užmokesčio politikos srityje, siūlo socialiniams partneriams nacionaliniu lygiu aptarti naujas darbo užmokesčio politikos metodikas, kurios galėtų atstatyti dabartinį mažėjantį procentine dalimi išreikštą atlyginimų ir pelno santykį ir pagal kurias į darbuotojų uždarbį galėtų būti įtraukta didesnė įmonių pajamų dalis naudojant infliacijos poveikio švelninimo sistemas; mano, kad pagal šias sistemas galėtų būti sudarytos sąlygos nukreipti papildomą darbuotojų uždarbį į specialius įmonių įsteigtus kapitalo fondus; ragina surengti diskusijas dėl priemonių skatinti įmones, kad šios taikytų minėtąsias metodikas, be to, ragina surengti diskusijas dėl teisinės sistemos, kuri reglamentuotų darbuotojų galimybę praėjus tam tikram laiko tarpui palaipsniui pradėti naudotis šiais fondais; nurodo socialiniams partneriams, kad labai svarbus atnaujintas įsipareigojimas dėl "tinkamo darbo užmokesčio", kuris garantuoja, kad minimalus darbo užmokestis bus žymiai didesnis nei atitinkama pajamų norma, siekiant sudaryti galimybę žmonėms išsivaduoti iš skurdo ir pasinaudoti darbo teikiamu pranašumu;

41. primygtinai reikalauja, kad pažanga nediskriminavimo ir lygių galimybių srityje remtųsi tvirtu teisėkūros pagrindu ir politikos priemonių rinkiniu, o nediskriminavimo ir lygių galimybių principas turi būti įtrauktas į visas atnaujintos socialinės darbotvarkės apimamas sritis;

42. prašo, kad Komisija atliktų žinių mobilumo vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikio tyrimus norint pasinaudoti rezultatais rengiant priemones neigiamam poveikiui sušvelninti;

Imigracija

43. atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį (galimą protų nutekėjimą), kurį gali turėti imigracija kilmės šalių vystymosi procesams, įskaitant šeimos ryšius, sveikatą, švietimą ir mokslinius tyrimus; taip pat primena ekonomikos krizės poveikį priimančiosioms šalims darbo rinkos pusiausvyros trūkumo požiūriu;

44. pabrėžia asmenų iš trečiųjų šalių etiško įdarbinimo svarbą, ypač sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimo svarbą, ir ragina parengti Tarptautinio įdarbinimo praktikos kodeksą tas valstybes nares, kurios to dar nepadarė;

45. pabrėžia, kad neaiškus ilgalaikis imigracijos poveikis demografiniams pokyčiams, nes jis priklauso nuo migracijos srautų kitimo, šeimų susijungimo ir gimstamumo rodiklių;

46. mano, kad legaliai dirbantys imigrantai gali prisidėti prie tvaraus socialinės apsaugos sistemų vystymosi ir užsitikrinti savo pačių teises į pensiją ir socialines teises;

47. pažymi, kad sėkminga žmogaus teisėmis pagrįsta imigracijos politika turėtų skatinti nuoseklią ir veiksmingą migrantų integracijos strategiją remiantis lygių galimybių principu, kuri garantuotų jų pagrindines teises ir užtikrintų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą;

48. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti sankcijas darbdaviams, kurie įdarbina šalyje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius; pabrėžia, kad svarbu kovoti su nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu, bet reikia gerbti nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų teises; esant tokioms aplinkybėms ragina Komisiją remti teisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių galimybę teisėtai įsidarbinti;

49. palankiai vertina direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo pasiūlymą (COM(2008)0414); tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad direktyva neturi labiau diskriminuoti Sąjungos piliečių dėl jų ekonominės padėties;

50. mano, kad Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių prioritetu turi tapti esamų darbo teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stiprinimas pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę ir pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;

51. pabrėžia būtinybę toliau stiprinti kovai su diskriminacija skirtus teisės aktus Europos Sąjungoje; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi norint toliau skatinti sėkmingą migrantų integraciją; pažymi, kad ypač esant ekonominiams sunkumams neproporcingai žalingą poveikį patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės, kurioms dažnai priklauso migrantai;

ES išorės santykiai

52. yra įsitikinęs, kad plėtodama išorės santykius ES galėtų imtis aktyvesnio vaidmens skatindama pagrindinius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų prevencijos priemonių, priežiūros ir sankcijų už pažeidimus srityje;

53. mano, kad ES galėtų labiau paveikti tarptautinę darbotvarkę, susijusią su tinkamo darbo darbotvarke, ir aktyviai skatinti laikytis TDO konvencijų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ir kad tai galėtų padėti pasiekti taiką pasaulyje, be to, padėti apsaugoti ES interesus ir vertybes;

54. pabrėžia tai, kad Bendrijos teisinės sistemos vystymas tiek pirminės, tiek antrinės teisės pagalba negali prieštarauti tarptautiniams įsipareigojimams pagal TDO konvencijas;

55. pažymi, kad ES turėtų siekti, kad globalizacijos procesui būtų būdinga didesnė socialinė įtrauktis ir ekonomikos bei aplinkos tvarumas; pažymi, kad tai, kaip korporacijos užsiima verslu ne tik daro didelį ekonominį poveikį, bet ir akivaizdų socialinį poveikį Europos Sąjungoje bei trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse; todėl ragina Komisiją aktyviai remti įmonių socialinės atsakomybės idėją palaikant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus arba, jei reikia, teikiant teisės aktų pasiūlymus;

Struktūriniai fondai

56. siūlo sustiprinti struktūrinių fondų potencialą vykdant supaprastinamo, lankstumo ir tobulinimo procedūras ir socialinės integracijos dimensiją, siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti kuo geresnių socialinės ir užimtumo politikos rezultatų; ragina valstybes nares ir regionus leisti partneriams visapusiškai dalyvauti remiantis reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(18), 16 straipsniu; primygtinai rekomenduoja partneriams suteikti prieigą prie Europos socialinio fondo (ESF) gebėjimams stiprinti;

57. pabrėžia, kad atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje turi būti numatytas aiškus įsipareigojimas, kad Europos Sąjungos struktūriniai ir sanglaudos fondai padės įgyvendinti jos tikslus; todėl prašo valstybes nares naudotis ESF ir visais kitais struktūriniais fondais ne tik tam, kad būtų pagerintas žmonių darbingumas, bet kad būtų pagerinta ir socialinė infrastruktūra;

58. pripažįsta, kad struktūriniai fondai dažniausiai lieka pagrindine finansavimo priemone įgyvendinant socialinius tikslus; prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti sąveiką su kitomis programomis ir remti daugiamečių bendrųjų programų, pavyzdžiui, Daphne, Progress, visuomenės sveikatos programos ir programos "Europa piliečiams", darną;

59. ragina ypatingą dėmesį kreipti į labiausiai globalizacijos veikiamus regionus ir į naujųjų valstybių narių regionus, kuriuose vyksta socialinė konvergencija;

60. mano, kad programa Progress, vykdant bandomųjų projektų vertinimą, galėtų padėti geriau įvertinti Europos socialinių modelių modernizavimą;

61. mano, kad dėl laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje kai kuriose ES dalyse ir ypač didesniuose miestuose kyla naujos problemos dėl socialinės apsaugos įvykus nelaimei užtikrinimo savęs išlaikyti nepajėgiems žmonėms, kurios kelia papildomą įtampą pagalbą įvykus nelaimei teikiančioms (labdaros) privačioms ir viešosioms tarnyboms, pavyzdžiui, padedančioms benamiams arba visuomenės atstumtoms žmonių grupėms;

Tikslų siekimo priemonės
Socialinis ir pilietinis dialogas

62. pabrėžia, kad piliečiai galės tapti lankstesni ir geriau priimti pokyčius, jei pasitikės vieni kitais, o jų tarpusavio pasitikėjimą galima sustiprinti plėtojant veiksmingesnį ir skaidresnį socialinį dialogą bei užtikrinant veiksmingesnę kolektyvinę demokratiją politikos kūrimo ir pateikimo procese;

63. mano, kad ypač svarbu, jog socialinis dialogas prisidėtų prie sveikatos ir saugumo darbe politikos krypčių tobulinimo ir bendrai skatintų gyvenimo kokybės darbe gerinimą; prašo Komisijos pradėti svarstymus, kaip nepastovų darbą dirbančius asmenis (laikinus darbuotojus, nepilną darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus) įtraukti į socialinį dialogą;

64. kadangi apie Europos socialinių partnerių derybų rezultatus nedaug žinoma ar informuojama, ragina skleisti žinias apie socialinio dialogo rezultatus siekiant, kad jo poveikis būtų didesnis ir kad jis vyktų toliau;

65. mano, kad bendradarbiavimo kultūra, keičianti darbo rinkoje esančią konfliktu pagrįstą kultūrą, ir toliau turėtų būti remiama skatinant socialinį dialogą;

66. mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir skurdą bei socialinę atskirtį patiriantys žmonės turi būti vienodai labiau tiesiogiai įtraukiami į debatus dėl ekonomikos ir socialinio modelio;

67. pažymi, jog siekiant, kad strategija būtų ilgalaikė ir tvari, socialiniai partneriai turėtų pasistengti dirbti laikydamiesi daugiamečių planų, kuriuose būtų nustatyti konkretūs grafikai ir terminai;

68. ragina, surengti Europos suinteresuotųjų šalių, nacionalinių valdžios institucijų, darbdavių ir darbuotojų bei pilietinės visuomenės organizacijų išsamias diskusijas dėl socialinės darbotvarkės laikotarpiui po 2010 m.;

69. pažymi, kad valstybės narės turėtų pritarti naujiems išmatuojamiems, privalomiems ir kiekybiniams socialiniams tikslams ir rodikliams, nustatytiems Lisabonos strategijai laikotarpiui po 2010 m., įskaitant įsipareigojimus imtis veiksmų skurdui ir socialinei atskirčiai panaikinti bei rengti naują socialinės pažangos paktą, kuris nustatytų naujos socialiai tvarios ir absoliučiai teisingos ES tikslus ir struktūrą ir kuris turėtų nustatyti ir stiprinti socialinį AKM kaip pagrindinį ramstį;

70. pažymi, kad įmonės ES atlieka svarbų vaidmenį ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu aspektu; todėl atkreipia dėmesį į įmonių socialinės atsakomybės skatinimą ir būtinybę pasiekti neatidėliotiną pažangą aukštos kokybės darbo atžvilgiu, įskaitant tinkamą darbo užmokestį, palaikyti socialinį modelį ir užkirsti kelią socialiniam dempingui;

71. pritaria veiksmingam Parlamento ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogui; mano, kad toks dialogas turi vykti ir valstybių narių viduje centriniu, regionų ir vietos lygmenimis;

72. pažymi, kad paskelbti Europos savanoriškumo metai būtų puiki galimybė Europos Sąjungai priartėti prie pilietinės visuomenės organizacijų; ragina Komisiją pasirengti paskelbti 2011 m. Europos savanoriškumo metais kuo skubiau pateikiant atitinkamą teisėkūros pasiūlymą šiuo klausimu;

73. mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti nuo sprendimų priėmimo procesų pradžios ir kad informacija turėtų būti viešai prieinama, grįžtamasis ryšys – abipusis ir dalyviams turėtų būti aiškiai nurodyta, koks galimas pokyčių mastas;

74. pabrėžia konsultavimosi kaip veiksmingos priemonės, kuri suteikia teises piliečiams ir leidžia jiems tiesiogiai prisidėti formuojant politiką Europos Sąjungos lygiu, svarbą ir vertę; ragina Komisiją imtis papildomų veiksmų žiniasklaidos pagalba informuojant apie būsimas Europos Sąjungos konsultavimosi procedūras ir kitus atitinkamus forumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

75. mano, kad skubiai būtina Europos institucijoms, socialiniams partneriams nacionaliniu lygmeniu ir pilietinės visuomenės organizacijoms parengti vadinamąjį socialinį paktą, kuriame socialiniai veiksmai būtų susieti su realiais privalomais tikslais ir rodikliais;

76. pažymi, kad piliečių dalyvavimas prasideda vaikystėje ir ragina skatinti ir remti vaikų ir jaunimo dalyvavimui skirtas struktūras ir iniciatyvas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

ES teisė

77. pabrėžia, kad reikia sparčiau daryti pažangą ir baigti rengti reglamentą dėl socialinės apsaugos sistemų derinimo ir direktyvą dėl teisių į pensiją perkeliamumo ir direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos, principas, pasiūlymą;

78. ragina patobulinti ES lygmens teisėkūros procesą, aiškiai nurodant, kodėl reikalingi tokio lygmens veiksmai, užtikrinant turinio kokybę ir pateikiant svarų ir nepriklausomą poveikio vertinimą, susijusį su socialiniu poveikiu bei poveikiu aplinkai ir ekonomikai; ragina visų pirma veiksmingai įgyvendinti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(19);

79. pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingam valstybių narių bendradarbiavimui ir veiksmingai ES teisės perkėlimo stebėsenai;

80. mano, kad vykdant geresnę ES teisėkūros procedūrą turėtų būti veiksmingai siekiama įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir turėtų būti atsižvelgiama į piliečių rūpesčius, taip priartinant juos prie ES;

AKM

81. mano, kad ES mastu turėtų būti geriau susieta ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinė politika dar kartą patvirtinant pirminius Lisabonos strategijos tikslus ir būtinybę užtikrinti, kad ekonomikos ir užimtumo politikos kryptys veiksmingai prisidės naikinant skurdą ir socialinę atskirtį;

82. pabrėžia būtinybę priimti teisiškai saistančią Pagrindinių socialinių teisių chartiją;

83. pažymi, jog Lisabonos sutartyje nustatyta, kad apibrėžiant ir įgyvendinant ES politiką turėtų būti atsižvelgiama į labai svarbius socialinės politikos aspektus;

84. mano, kad Lisabonos strategija laikotarpiu po 2010 m. turėtų apimti sustiprintą AKM, ir ragina Komisiją toliau skatinti valstybes nares apibrėžti nacionalinius skaičiais išreikštus tikslus, visų pirma dėl skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties gerinimo, kuriuos ypač pagrindžia nauji išmatuojami ir skaičiais išreikšti rodikliai;

85. ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti sąlygas Parlamentui iš tiesų dalyvauti įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m.;

o
o o

86. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0544.
(2)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0513.
(3)	Priimti tekstai, P6_TA(2009)0039.
(4)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0556.
(5)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0467.
(6)	OL L 245, 1992 8 26, p. 46.
(7)	OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174.
(8)	OL C 282 E, 2008 11 6, p. 463.
(9)	OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
(10)	OL C 233, 2006 9 28, p. 130.
(11)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0286.
(12)	OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.
(13)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0163.
(14)	OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(15)	OL L 254, 1994 9 30, p. 64.
(16)	Direktyva 2009/38/EB (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(17)	OL C 72 E, 2002 3 21, p. 68.
(18)	2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
(19)	OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis

246k

101k

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (2008/2335(INI))

P6_TA(2009)0371

A6-0263/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (COM(2008)0639),

– atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 99, 137 ir 141 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(1),

– atsižvelgdamas į Tarybos 1992 m. birželio 24 d. rekomendaciją 92/441/EEB dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose(2);

– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, padarytas po 2008 m. gruodžio 11–12 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą dėl 2009 m. bendrosios socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitos pasiūlymo (COM(2009)0058) ir į 2009 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl 2008 m. bendrosios ataskaitos apie socialinę įtrauktį; į duomenis apie šalis, SEC(2009)0255,

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl neįgaliųjų padėties išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: 2006–2007 m. Europos veiksmų planą(3),

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl gyventojų psichikos sveikatos gerinimo. Europos Sąjungos psichikos sveikatos strategijos kūrimas(4),

– atsižvelgdamas į pažangą, kurią ES padarė lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse perkeldama direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB į nacionalinę teisę,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5),

– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, padarytas po 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

– atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. spalio 17 d. komunikatą "Socialinės apsaugos modernizavimas siekiant didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimas" (COM(2007)0620) ir į Parlamento 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ES(6),

– atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių rekomendacijas, pateiktas 2007 m. spalio 18 d. ataskaitoje "Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos. Bendra Europos socialinių partnerių analizė",

– atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. vasario 26 d. komunikatą "Socialinės tikrovės apžvalga. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai" (COM(2007)0063) ir į Parlamento 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(7),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. liepos 2 d. komunikatą "Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje" (COM(2008)0412) ir į Europos Parlamento 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją šiuo klausimu(8),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 12 d. komunikatą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo ES (COM(2006)0574) ir į Parlamento 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities, jų finansavimo ir individualizacijos tendencijos(9),

– atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. balandžio 22 d. deklaraciją dėl benamių klausimo sprendimo(10),

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(11),

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.)(12),

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(13),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją Nr. 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(14),

– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(15),

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi. mokytis niekada nevėlu(16),

– atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties protokolą dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų(17),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6–0263/2009),

A. kadangi aktyvi įtrauktis neturi pakeisti socialinės įtraukties, nes pažeidžiamos grupės, negalinčios dalyvauti darbo rinkoje, turi teisę į orų gyvenimą ir visavertį dalyvavimą visuomenės veikloje, taigi ir į minimalias pajamas bei prieinamas ir įperkamas kokybiškas socialines paslaugas, nepaisant asmens gebėjimo dalyvauti darbo rinkoje,

B. kadangi aktyvi įtrauktis susijusi ne tik su asmens gebėjimais, bet ir su visuomenės organizacija; kadangi dėl to reikia spręsti ir struktūrinių atskirties priežasčių, įskaitant diskriminaciją ir nepakankamą paslaugų teikimą, klausimus,

C. kadangi išstūmimą iš darbo rinkos gali nulemti galimybių tinkamai įsidarbinti trūkumas, o ne nepakankamos asmeninės pastangos,

D. kadangi integracija į darbo rinką neturi būti būtina teisės į minimalias pajamas bei į kokybiškas socialines paslaugas sąlyga; kadangi minimalios pajamos bei kokybiškų socialinių paslaugų prieinamumas yra būtinos integracijos į darbo rinką sąlygos,

E. kadangi labiausiai nuo darbo rinkos nutolę asmenys dažnai yra žmonės, turintys įvairių ir sudėtingų poreikių, sunkumų ar trūkumų, pavyzdžiui, ilgalaikis priklausymas nuo mažų ar nepakankamų pajamų, ilgalaikis nedarbas, žemas išsilavinimo ir raštingumo lygis, augimas pažeidžiamose šeimose, negalia, prasta sveikata, gyvenimas vietovėse, kuriose yra įvairių sunkumų, pavojingos gyvenimo sąlygos ir namų neturėjimas, rasizmas bei diskriminacija, ir todėl įtraukties strategijos turi atspindėti atskirtį patiriančių asmenų įvairovę,

F. kadangi socialinė atskirtis ir išstūmimas iš darbo rinkos turi didžiulį poveikį paveiktų žmonių psichinei sveikatai ir kadangi žmonės dėl ilgalaikio nedarbo patiria didesnę riziką susirgti depresija ir kitomis psichinės sveikatos ligomis,

G. kadangi išstumtiems iš darbo rinkos labai reikia profesinio mokymo, nes jų mokyklinio išsilavinimo nepakanka, arba dėl to, kad jie ilgą laiką nebuvo darbo rinkoje ir nebegali veiksmingai pasinaudoti savo išsilavinimu,

H. kadangi pažeidžiamiausius žmones dažnai veikia aktyvinimo politikos sąlygos ir kadangi tokį poveikį reikia stebėti, o neigiamo poveikio pažeidžiamoms grupėms reikia vengti,

I. kadangi aktyvios įtraukties priemonės turi taip pat atitikti ES ir nacionalinių tikslų, susijusių su kova su skurdu ir socialine atskirtimi, raidą,

J. kadangi už namų ūkį dažniausiai yra atsakingos moterys, dauguma vienišų tėvų ir dauguma globėjų yra moterys; kadangi dėl šios priežasties aktyvios įtraukties politika turi apimti visą apimančias priemones, kurios suteiktų galimybę moterims, labiausiai nutolusioms nuo darbo rinkos, turėti praktinės naudos iš aktyvios įtraukties strategijų; kadangi moterų padėtis darbo rinkoje yra tiesiogiai susijusi su skurdu senatvėje, kurį daugiausia patiria moterys,

K. kadangi ekonomikos nuosmukio ir didėjančio nedarbo laikotarpiu yra rizika, kad vėl nemažai žmonių taps nereikalingi ir papildys atskirtį darbo rinkoje patiriančiųjų, ypač pažeidžiamiausių socialinių grupių, kaip antai moterų, vyresnių žmonių, žmonių su negalia, gretas; kadangi labai svarbu, kad socialinės įtraukties būtų siekiama ir atitinkama rinkos politika būtų vykdoma integruotai ir atitiktų Europos ekonomikos atkūrimo planą; kadangi dalis viešųjų lėšų turėtų būti naudojama siekiant išsaugoti ir pagerinti investicijas į socialinę sritį, sveikatos apsaugą ir švietimą bei kitas svarbias socialines paslaugas, taip pat į visuotinės svarbos paslaugas,

L. kadangi požiūris, kad geriausias būdas įveikti atskirtį yra darbas, yra teisingas tik tuomet, kai darbas yra tvarus, kokybiškas ir tinkamai apmokamas; kadangi vienodo atlyginimo už vienodą darbą principas vis dar nepakankamai įgyvendintas,

M. kadangi šeimos globėjai teikia pagrindines priežiūros, ugdymo ir paramos paslaugas, neįeinančias į įdarbinimo sistemą, už kurias jie negauna pajamų ar socialinių teisių ir neturi teisės grįžti į darbo rinką nei teisės į tai, kad būtų pripažinti jų įgūdžiai, įgyti tuo metu, kai jie globojo šeimą,

1. teigiamai vertina tai, kad Komisija savo Rekomendaciją 2008/867/EB grindžia Rekomendacija 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė į pakankamus išteklius ir teisė gauti paramą, kad galėtų gyventi žmogaus orumo nemenkinantį gyvenimą, ir apibrėžiami bendrieji šios teisės įgyvendinimo principai; remia bendruosius principus ir praktines gaires, numatytus Rekomendacijoje 2008/867/EB dėl aktyvios įtraukties strategijos, pagrįstos trimis ramsčiais, t. y. tinkamu pajamų rėmimu, įtraukiąja darbo rinka ir galimybėmis naudotis kokybiškomis paslaugomis; ypač pažymi, kad visos aktyvios įtraukties strategijos turi būti pagrįstos asmens teisių, pagarbos žmogaus orumui bei nediskriminavimo, lygių galimybių ir lyčių lygybės principais, integracijos į darbo rinką visapusiškai dalyvaujant visuomenės gyvenime skatinimu, lygybės, tinkamumo ir prieinamumo principų įgyvendinimu visų trijų ramsčių srityse;

2. pritaria Tarybai, kad Rekomendacijos 92/441/EEB įgyvendinimą reikia gerinti minimalių pajamų ir socialinių išmokų srityse, kad socialinė parama turėtų suteikti deramas minimalias pajamas užtikrinti oriam gyvenimui, bent tokio lygio, kuris būtų aukštesnis už skurdo ribą, ir būti pakankama, kad žmones išlaisvintų iš skurdo, ir kad reikėtų pagerinti išmokų panaudojimą;

3. teigiamai vertina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 17 d. bylos C-303/06 dėl globėjų, patiriančių diskriminaciją dėl žmonių su negalia priežiūros, sprendimą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių vertinant darbo rinką ir siekiant užtikrinti, kad globėjai būtų nuo šios diskriminacijos apsaugoti, ir skatina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Teismo sprendimo;

4. ragina valstybes nares įgyvendinti tinkamą pajamų rėmimo politiką siekiant įveikti skurdą ir socialinę atskirtį; pabrėžia būtinybę nustatyti tinkamo dydžio minimalias pajamas, remiantis rekomendacijomis 92/441/EEB ir 2008/867/EB, kurios turi būti skaidrios, visiems prieinamos ir tvarios ilgą laiką;

5. mano, kad Komisija ir valstybės narės privalo veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, kurioje nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, siekiant kovoti šioje srityje su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

6. atkreipia dėmesį į savo prašymą Tarybai pritarti ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos teikiant finansinę paramą, prilygstančią bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šį tikslą turėtų pasiekti visos valstybės narės;

7. pripažįsta, kad socialinės paramos ir veiklos darbo rinkoje sąveika yra sudėtingas dalykas, ypač kai siūlomas trumpalaikis, sezoninis, pavojingas darbas ar darbas ne visą darbo dieną, nustatytos sąlygos ir socialinės apsaugos sistemos arba ribinės mokesčių normos neskatina imtis apmokamo darbo, o socialinės paramos sistema pernelyg nelanksti, kad į tai būtų atsižvelgiama; taigi ragina kurti tokias sistemas, kurias taikant asmenys ir toliau būtų veiksmingai remiami pereinamuoju laikotarpiu, o ne baudžiami ar neskatinami, arba netenka paramos iš karto, kai tik pradeda dirbti;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu numatyti socialines išmokas asmenims, pažeidžiamiems darbo rinkos aspektu; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal subsidiarumo principą šias išmokas turi nustatyti valstybės narės;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamos pajamų paramos gavėjai ir jų šeimos nariai turės galimybę išvengti skurdo grėsmės ir tapti aktyviais piliečiais, dalyvaujančiais socialiniame ir ekonominiame gyvenime, taip pat prisidėti prie tarpusavio solidarumo;

10. pataria valstybėms narėms aktyviai nagrinėti minimaliojo darbo užmokesčio politiką siekiant spręsti vis didėjančio skurstančių dirbančiųjų skaičiaus problemą, kad darbas nutolusiems nuo darbo rinkos asmenims būtų viliojanti perspektyva;

11. mano, kad siekiant aktyvios įtraukties reikia sumažinti Bendrijos regionų ir sričių nelygybę ir spartinti ekonominės krizės paveiktų sričių atgaivinimą ir kaimo vietovių raidą;

12. ragina valstybes nares imtis veiksmų kovojant su nelegaliu darbu arba juodąja darbo rinka, dėl kurių ten dirbantys asmenys netenka tam tikrų socialinių priemonių ir paslaugų;

13. reikalauja, kad aktyvios įtraukties politika:

	–	būtų suderinama su visą gyvenimą trunkančiu švietimu, visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, socialine ir užimtumo politika;
	–	būtų individualiai pritaikyta, kryptinga ir orientuota į tikslus;
	–	remtųsi integruotu požiūriu ir būtų kolektyvinio pobūdžio; bei
	–	laikytųsi būtinų išankstinių sąlygų, sudarančių dalyvavimo galimybes, nesukuriant sąlygų, keliančių grėsmę minimalioms pragyvenimo pajamoms;

14. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę aktyvios ir socialinės įtraukties srityje naudoti visomis išlaidomis pagrįstą apskaitą, kadangi patirtis rodo, jog ankstyva investicija ir prevenciniai veiksmai gali sumažinti bendras visuomenės išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje; teigiamai vertina tai, kad Rekomendacijoje 2008/867/EB siūloma atitinkamai didinti investicijas į socialinę įtrauktį;

15. mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslines papildomas pašalpas nepalankioje padėtyje esančioms grupėms (pvz., žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, vienišiems tėvams arba daugiavaikėms šeimoms), kurios būtų skirtos papildomoms išlaidoms, inter alia, asmeninės paramos, specialių priemonių, medicininės ir socialinės slaugos išlaidoms, kompensuoti, taip pat turėtų būti nustatytos priimtinos vaistų kainos nepalankesnėje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą negalios ir senatvės pensijų lygį;

16. pritaria, ypač atsižvelgdamas į dažnai sudėtingus žmonių poreikius, kad reikia parengti ir įgyvendinti individualiai pritaikytas aktyvios įtraukties priemones, apimančias minimalias pajamas, įtrauktį į darbo rinką ir socialines paslaugas, kad reikia sutelkti dėmesį į ankstyvą nustatymą bei prevencinius veiksmus ir kad pirmiausia reikėtų dėmesį skirti pažeidžiamiausiems asmenims;

17. mano, kad rengiant ir įgyvendinant tokias priemones reikėtų atsižvelgti į tų žmonių, kuriems jos skirtos, nuomonę; ragina valstybes nares skatinti suteikti galių socialinėms nevyriausybinėms organizacijoms siekiant, kad joms būtų lengviau dalyvauti formuojant ir įgyvendinant įtraukties politiką;

18. ragina valstybes nares parengti konstruktyvesnę kovos su narkotikais politiką, pabrėžiant prevenciją, švietimą žalingų įpročių ir jų gydymo klausimais, o ne baudžiamąsias sankcijas;

19. ragina atsisakyti stereotipų, susijusių su psichikos sveikatos ir mokymosi sutrikimų turinčiais asmenimis, skatinti psichikos sveikatą ir gerą savijautą, užkirsti kelią psichikos sutrikimams ir didinti gydymo ir slaugos išteklius;

20. kadangi su atskirtimi susijusios problemos dažnai reiškiasi nuo pirmųjų gyvenimo metų, mano, kad labai svarbu imtis prevencinių veiksmų nuo ankstyvo amžiaus, nustatant didžiausią riziką patiriančius vaikus ir jaunuolius, prieš šiems iškrentant iš švietimo ir mokymo sistemų; pažymi, kad mokyklos nelankantys jaunuoliai labiau linkę į asocialų ir nusikalstamą elgesį, dar labiau apsunkinantį jų galimybes įsilieti į darbo rinką ateityje; mano, kad platus suinteresuotųjų šalių dialogas ir parama prevenciniams veiksmams bei socialinėms paslaugoms, siekiant padidinti pažeidžiamų vaikų ir jaunų suaugusiųjų galimybes, yra esminė atskirties politikos sėkmės sąlyga; taip pat pabrėžia, kad labai svarbios atskirties problemos, su kuriomis susiduria netekę darbo ir negalintys vėl įsilieti į darbo rinką vyresni žmonės;

21. mano, kad reikia rimtai atsižvelgti į jaunų pirmo darbo ieškančių žmonių poreikius ir kad nacionaliniu lygmeniu reikėtų laikytis politikos ir priimti priemones, kurios padėtų nuo mokymosi pereiti į darbo rinką; be to, mano, kad struktūrinis dialogas su jaunimo organizacijomis turėtų nuolat būti susijęs su ES institucijų ir valstybių narių darbu;

22. ragina valstybes nares spręsti problemas, su kuriomis susiduria globėjai, įskaitant jų teisę nevaržomai rinktis, ar jie norėtų dirbti šį darbą, ir tai, kaip jie norėtų teikti šias paslaugas, galimybę derinti globą ir mokamą darbą bei užimtumą, naudotis socialinės apsaugos programomis, gauti pensiją ir išvengti skurdo, kurio pavojus priešingu atveju kiltų dėl specialaus jų darbo pobūdžio;

23. palankiai vertina tai, kad pagrindine žmogaus teise ir viena iš pagrindinių Europos socialinio modelio dalių pripažintas visuotinai prieinamų ir kokybiškų socialinių paslaugų poreikis siekiant žmones išlaikyti darbe, taip pat Rekomendacijoje 2008/867/EB išdėstyti principai; mano, kad tokios socialinės paslaugos apima užtikrintą aprūpinimą įperkamu būstu, prieinamą viešąjį transportą, pagrindinį profesinį mokymą ir sveikatos apsaugą, taip pat galimybę naudotis įperkamomis energijos ir kitų tinklų paslaugomis; pažymi, kad reikėtų labiau pasistengti užtikrinti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas visuotinės svarbos paslaugų srityje vykdymą, mano, kad reikia parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų priimama ES pagrindų direktyva dėl visuotinės svarbos paslaugų, užtikrinanti šias pareigas; pažymi, kad pažanga siekiant Barselonos tikslų – įperkamos ir kokybiškos vaikų priežiūros – nepakankama ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų ir apimti visus pradinių klasių moksleivius; be to, pažymi, kad kitų išlaikomų asmenų priežiūros poreikiai taip pat nėra tinkamai patenkinti, todėl ir čia reikėtų taikyti panašius procesus;

24. mano, kad kova su diskriminacija, su kuria susiduria žmonės siekdami prieigos prie prekių, paslaugų ir priemonių, labai svarbi siekiant įtraukties, taigi džiaugiasi išsamiu direktyvos, skirtos kovai su diskriminacija, kuri patiriama neturint darbo, dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir religijos ar įsitikinimų;

25. skatina valstybes nares apsvarstyti mokesčių nuolaidas pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, energetikos ir viešojo transporto srityse, ir sudaryti sąlygas gauti mikrokreditus, kad būtų skatinama aktyvi integracija, taip pat skatinama užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūrą ir švietimą asmenims, susiduriantiems su materialiniais sunkumais;

26. ragina valstybes nares skatinti kredito unijų vaidmenį, siekiant padėti fiziniams asmenims užtikrinti saugią ir reglamentuojamą aplinką, kuri padėtų taupyti pinigus, jų skolintis ir atsikratyti vis didėjančių asmeninių skolų; ragina valstybes nares užtikrinti asmenims teises atsidaryti banko sąskaitas už prieinamą kainą, kadangi tai itin svarbi dalyvavimo ir ekonominėje, ir socialinėje veikloje priemonė;

27. ragina valstybes nares dar labiau remti žmones su negalia jiems bandant patekti į darbo rinką ir jau dirbant; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinį protokolą; pažymi, kad valstybės narės turėtų nustatyti tinkamą tvarką ir sistemą, kad jų teritorijoje ta konvencija galėtų būti veiksmingai įgyvendinama;

28. mano, kad jaunimas susiduria su specifinėmis aktyvios įtraukties kliūtimis, įskaitant nepateisinamą su amžiumi susijusią diskriminaciją ir sunkumus gauti įperkamą profesinį mokymą;

29. palankiai vertina tai, kad atsisakoma žmonių su negalia priežiūros specialiose įstaigose praktikos, tačiau pažymi, kad tokiu atveju būtina veiksminga bendruomeninių paslaugų teikimo sistema, kuria naudodamiesi žmonės su negalia būtų skatinami gyventi savarankiškai, taip pat užsitikrintų teisę gauti asmeninę pagalbą ir ugdyti ekonominį savarankiškumą bei visapusiškai dalyvauti valstybių narių visuomeniniame gyvenime;

30. ragina Komisiją ir valstybes nares rasti pakankamai išteklių patogesnei prieigai prie mokymosi visą gyvenimą programų užtikrinti, nes, be kita ko, taip būtų ribojama vyresnio amžiaus asmenų atskirtis užimtumo požiūriu, ir pakankamai išteklių juos skatinti toliau dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir pilietiniame gyvenime;

31. mano, kad turėtų būti aktyviau kovojama su smurtu šeimoje, taip pat smurtu prieš vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai lyčių lygybės, bendros lygybės ir nediskriminavimo srityse būtų visaverčiai, išsamiai ir veiksmingai įgyvendinami; ragina juos išplėtoti ir įgyvendinti siekiant pašalinti struktūrines užimtumo ir profesinio lavinimo ir mokymo kliūtis;

33. mano, kad kokybiškas lavinimas yra būtina sėkmingo ateities darbo ir integracijos prielaida; ragina valstybes nares išplėsti teisės aktus, kad jie apimtų viešąjį mokslą, siekiant pašalinti visas ir bet kokias kliūtis siekti mokslo, užtikrinant integruotą mokymąsi ir prieigą visiems; mano, kad tie, kurie buvo išstumti iš darbo rinkos ilgą laiką, turi turėti didesnes galimybes gauti mokymosi visą gyvenimą finansavimą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie pagrindinius gebėjimus;

34. ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti lyčių lygybės aspekto principą visoje aktyvios įtraukties strategijoje;

35. mano, kad teikiant mokymo paslaugas reikėtų atsižvelgti į atitinkamų asmenų poreikius ir jas jiems pritaikyti; ragina parengti tikslinį mokymą, o ne standartinį mokymą bei integracijos priemones, kurie dažnai neatsižvelgia į žmonių su negalia, žmonių, kuriems tenka rūpintis kitais, bei sveikatos problemų turinčių žmonių poreikius; atkreipia dėmesį į Europos socialinio fondo (ESF) bei "Equal" pažangiąją patirtį labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių žmonių tikslinio ir poreikiais grįsto mokymo srityje, pripažįstant dokumentais nepatvirtintus įgūdžius ir neformaliojo mokymo metu įgytus įgūdžius;

36. rekomenduoja pagerinti mokymo kokybę ir integruoti švietimo sistemas į darbo rinką ir į socialinės įtraukties rodiklius, taip pat sumažinti nelygybę siekiant visų formų mokymo ir siūlomo mokymo kokybės;

37. mano, kad vykstant mokymams taip pat turėtų būti užtikrinama, kad asmenys būtų informuojami apie savo teises ir pareigas darbe, įskaitant tinkamą parengimą sveikatos bei saugos srityje ir teisę stoti į profesines sąjungas, taip pat jų teisę gauti informaciją ir konsultacijas, ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei ugdymą;

38. pažymi, kad esama rizikos, kad kūrybingesniems labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų parengimo darbo rinkai metodams finansavimas gali būti neteikiamas, vietoj jų pasirenkant siauresnį požiūrį, paremtą lengviau apskaičiuojamais rezultatais; todėl ragina Komisiją geriau finansuoti vadinamuoju iš apačios į viršų principu pagrįstus metodus iš struktūrinių fondų, ypač ESF, ir parengti rodiklius, kuriais būtų matuojama socialinės ir aktyvios įtraukties pažanga, taip remiant naujoviškas iš paprastų piliečių kylančias iniciatyvas, skirtas skatinti aktyvią įtrauktį, kuri yra viena iš socialinės įtraukties tikslų, nurodytų siekiant Lisabonos uždavinių panaudojant struktūrinių fondų lėšas, taip pat iš numatytų socialinių inovacijų finansavimo lėšų bei panaudojant kitus finansavimo šaltinius;

39. pažymi, kad dėl kintančios demografinės padėties numatoma, kad iki 2030 m. aktyvių ir neaktyvių žmonių santykis bus 2 su 1; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti aktyvios įtraukties politiką siekiant užtikrinti, kad globėjams, kurių daugeliui dėl slaugos įsipareigojimų tenka pasitraukti iš darbo rinkos, ji nedarytų neigiamo poveikio vėlesniais metais;

40. pažymi, kad reikia sukurti įtraukią darbo rinką, kuri yra kiekvienos aktyvios įtraukties strategijos ašis, darbo rinką, kurioje būtų užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir darbo įvairovė visiems darbuotojams, atsižvelgiant į skirtingus darbo vietų poreikius, indvidualius darbuotojų reikalavimus, darbo ir laiko modelius, skirtingus įgūdžių lygius ir į skirtingus šeiminio, asmeninio ir profesinio darbo suderinimo poreikius; pažymi, kad skatinant išsaugoti darbą būtina kokybiškai įdarbinti;

41. ragina valstybes nares skatinti konkurencingą darbo rinką, pagrįstomis sąnaudomis plėtojant viešąją ir privačią socialinės apsaugos sistemas ir sudarant galimybę susijusiems asmenims, įskaitant etninių mažumų narius, sumažinti pavojų būti išstumtiems iš darbo rinkos;

42. ragina valstybes nares imtis priemonių skatinti visus rinkos dalyvius kurti įtraukią darbo rinką ir gerinti labiausiai nuo jos nutolusių asmenų dalyvavimą; atkreipia dėmesį į priemones, pagrįstas socialiniu vietos dialogu, finansines paskatas, mokesčių lengvatas bei socialinės ekonomikos plėtrą; džiaugiasi Komisijos rekomendacija remti socialinę ekonomiką, nes tai yra pagrindinis nepalankioje padėtyje esančių asmenų darbo garantijos šaltinis;

43. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant aktyvią įtrauktį yra triplanis: kaip darbdavių, ekonominės plėtros ir įdarbinimo skatintojų ir viešųjų paslaugų, įskaitant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms grupėms, teikėjų; ragina valstybes nares regionų ir vietos lygmenimis įsteigti tinklus, skirtus patarti žmonėms ir nukreipti, kur jiems būtų padedama patekti į darbo rinką ir teikiamos specialios socialinės paslaugos (t. y. socialinės išmokos, sveikatos, psichinės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos ir profesinis mokymas) atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį;

44. yra įsitikinęs, kad reikia labiau stengtis kovojant su tomis įtraukties kliūtimis, su kuriomis susiduria prieglobsčio ieškotojai; ragina valstybes nares stengtis neleisti prieglobsčio ieškotojams daugiau priklausyti nuo pašalpų, leisti jiems dirbti ir svarstyti teisėtos imigracijos galimybes;

45. ragina visas valstybes nares užtikrinti žmogaus teisėmis pagrįstos prieglobsčio suteikimo politikos pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir kitus susijusius žmogaus teisių apsaugos teisės aktus taikymą;

46. pripažįsta, kad žala ir socialinė atskirtis, kurios kyla dėl prekybos žmonėmis, yra didžiulės, ir ragina valstybes nares griežtinti kovos su prekyba žmonėmis ir diskriminacija teisės aktus, pasirūpinti prekybos žmonėmis aukų grįžimu į įprastą visuomenės gyvenimą ir pasirašyti, ratifikuoti bei įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

47. ragina Komisiją ir valstybes nares nepainioti ekonominės migracijos su prieglobsčio paieškomis, o ekonominės migracijos ir prieglobsčio paieškų nepainioti su neteisėta imigracija;

48. mano, kad dėl asmenų įkalinimo nesuteikiant jiems tinkamos reabilitacijos ir švietimo sukuriama įtraukties kliūčių ir dažnai lemiama dar didesnė socialinė atskirtis, nedarbas ir nusikalstamumas;

49. mano, kad dėl to, jog išsaugomas privalomas senatvės pensijos amžius, sudaromos aktyvios įtraukties kliūtys ir daug žmonių, kurie dar galėtų dirbti, verčiama palikti darbo rinką;

50. ragina Komisiją atidžiai koordinuoti aktyvios įtraukties politinį procesą, visų pirma kokybiškų socialinių paslaugų srityje, nuolat plėtojant savanorišką kokybiškų socialinių paslaugų sistemą, pagrįstą bendrais interesais, ir nedelsiant išnagrinėti visas galimybes išsiaiškinti teisinį kontekstą, kuriomis socialinės paslaugos veikia bendrais interesais, ir parengti jam teisinę bazę, kuria būtų galima vadovautis, ypač priimti teisines priemones, įskaitant pagrindų direktyvą;

51. pabrėžia, kad neseniai prašė Komisijos ir Tarybos nustatyti skurdo (skurdo apskritai, vaikų skurdo, dirbančių asmenų skurdo ir nuolatinio ilgalaikio skurdo) mažinimo tikslus siekiant minimalaus pajamų lygio, kurį užtikrina pensija, ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei jų kokybės (kai siekiama sumažinti naujagimių mirtingumą, pagerinti sveikatos būklę, padidinti gyvenimo trukmę ir kt.); pakartoja savo prašymą nustatyti ES tikslus iki 2012 m. sumažinti vaikų skurdą 50 proc. ir iki 2015 m. užkirsti kelią benamių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų reiškiniui;

52. ragina parengti konkretų aktyvios įtraukties strategijos, pagal kurią būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant skurdą patiriančius žmones, įgyvendinimo strategiją; mano, kad plane turėtų būti numatyti terminai ir tikroviški kokybiniai bei kiekybiniai uždaviniai, kurie turėtų būti nustatyti po nuoseklaus suinteresuotųjų šalių dialogo; taip pat mano, kad plane turėtų būti nurodyta, kaip bus įgyvendinama aktyvi įtrauktis ir kaip ji bus įgyvendinama ir stebima panaudojant atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse, ypač vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; taigi teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą įtraukti vietos valdžios institucijas į aktyvios įtraukties strategijos įgyvendinimo stebėseną ir finansuoti vietos valdžios institucijų stebėsenos centrų tinklą iš programos Progress lėšų; ragina Komisiją ir valstybes nares būsimos politikos kūrimo procese suteikti šiems stebėjimo centrams plačius įgaliojimus ir aktyvios įtraukties programas skatinti pagal nacionalines reformų programas, parengtas pagal persvarstytą Lisabonos strategiją ir Europos užimtumo strategiją;

53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(2)	OL L 245, 1992 8 26, p. 46.
(3)	OL C 316 E, 2006 12 22, p. 370.
(4)	OL C 305 E, 2006 12 14, p. 148.
(5)	OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(6)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0467.
(7)	OL C 282 E, 2008 11 6, p. 463.
(8)	Priimti tekstai, P6_TA(2009)0370.
(9)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0556.
(10)	Priimti tekstai, P6_TA(2008)0163.
(11)	OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
(12)	OL L 298, 2008 11 7, p. 20.
(13)	Priimti tekstai, P6_TA(2009)0062.
(14)	OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(15)	OL L 327, 2006 11 24, p. 45.
(16)	OL C 41 E, 2009 2 19, p. 46.
(17)	OL C 306, 2007 12 17, p. 158.

Teisinė informacija - Privatumo politika