Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusį Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimą ir jo metu padarytą pareiškimą dėl pasaulinio atkūrimo ir reformų plano,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), t. y. tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti kriterijai, taikomi, inter alia, kovojant su skurdu ir badu,

–   atsižvelgdamas į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą "2009 m. Pasaulinė stebėjimo ataskaita: kritinė vystymosi padėtis", kuris buvo paskelbtas 2009 m. balandžio mėnesį,

–   atsižvelgdamas į Pasaulio banko pranešimą "Pasaulinės plėtros finansavimas 2009 m. Pasaulinio ekonomikos atsigavimo planas", kuris buvo paskelbtas 2009 m. birželio mėnesį,

–   atsižvelgdamas į JT konferenciją dėl Pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės bei jos poveikio vystymuisi bei į 2009 m. liepos 9 d. rezoliucijoje 63/303 patvirtintas JT Generalinės asamblėjos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikatą "Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims" (COM(2009)0160),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos 2009 m. gegužės 18–19 d. išvadas dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros(1),

–   atsižvelgdamas į prof. Ngaire Woods tyrimą dėl tarptautinio masto reakcijos į krizę ir tarptautinių finansinių struktūrų bei tarptautinės pagalbos teikimo reformų(2),

–   atsižvelgdamas į gegužės 28–29 d. Paryžiuje vykusią konferenciją novatoriškų finansavimo būdų klausimais ir į 2008 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 2 d. Dohoje vykusią tarptautinę konferenciją vystymuisi skirtų finansavimo būdų klausimais,

–   atsižvelgdamas į Afrikos finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų 2009 m. kovo 17 d. parengtą, krizės stebėsenai skirtą pranešimą "Krizės poveikis Afrikos valstybių ekonomikai: tvarus augimas ir skurdo mažinimas",

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 3 d. Komisijai pateiktą klausimą dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (O–0088/2009 – B7–0209/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

1.   pabrėžia, kad besivystančios šalys nesukėlė pasaulinės finansų ir ekonominės krizės tačiau yra neproporcingai jos paveiktos, susidurdamos su dramatiškai mažėjančių ekonomikos augimu ir užimtumu, neigiamu poveikiu prekybos balansui ir mokėjimų balansui, staigiu privataus kapitalo srautų įplaukų bei užsienio investicijų sumažėjimu, pablogėjusiomis galimybės gauti paskolas bei finansavimą prekybai, sumažėjusiais pinigų pervedimais, plataus masto ir apimties valiutų kursų pokyčiais, pasibaigusiomis finansinėmis atsargomis, pasidėjusiu būtiniausio vartojimo reikmenų kainų nepastovumu bei mažėjančiomis jų kainomis, o taip pat sumažėjusiomis pajamomis iš turizmo;

2.   pritaria Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono požiūriui, kad dėl pasaulinės finansų krizės susidarė kritinė vystymosi padėtis ir tai kenkia sunkiai pasiektai pažangai skurdo, bado ir moters bei vaiko mirtingumo srityse ar net verčia niekais šią pažangą, taip pat kenkia pradiniam lavinimui, galimybėms naudotis švariu vandeniu ir turėti tinkamas sanitarines sąlygas, taigi, stipriai/ itin sutrukdė siekti TVT, ypač susijusių su sveikata;

3.   didžiai susirūpinęs pastebi, kad krizė, kuri taip artimai susijusi su maisto ir kuro kainomis, jau pareikalavo didelių žmogiškųjų nuostolių ir turi triuškinančio poveikio labiausiai pažeidžiamiems asmenims skurdžiausiose šalyse, kuriose papildomas bedarbių skaičius gali pasiekti 23 mln., ypač skurdžių asmenų skaičius gali padidėti 90 mln. vien tik per 2009 m., kyla grėsmė negauti būtiniausių vaistų apie 1,7 milijonams ŽIV užsikrėtusių asmenų, o kūdikių mirčių skaičius vidutiniškai laikotarpiu tarp 2009 ir 2015 m.(kurie yra numatyti kaip TVV tikslų įgyvendinimo metai) gali padidėti nuo 200000 iki 400000 atvejų kasmet;

4.   pabrėžia, kad daugelis besivystančių šalių mano, kad visi jų vystymosi finansavimo šaltiniai yra paveikti krizės ir be plataus masto pagalbos iš išorės, jų neužteks siekiant išsaugoti sunkiai pasiektų ekonominių laimėjimų;

5.   ragina ES imtis veiksmų siekiant uždrausti neteisėtai naudotis mokesčių lengvatų zonomis, užkirsti kelią mokesčių vengimui ir neteisėto kapitalo srautams iš besivystančių šalių; taigi ragina parengti naują privalomą bendrą finansinį susitarimą, pagal kurį tarptautinės korporacijos turėtų automatiškai atskleisti kiekvienoje šalyje gautą pelną ir sumokėtus mokesčius ir taip užtikrinti lėšų, kurias jos moka kiekvienoje besivystančioje šalyje, kurioje vykdo veiklą, skaidrumą;

6.   pritaria Didžiojo dvidešimtuko patvirtintai kolektyvinės atsakomybės sampratai, kuri turėtų būti taikoma švelninat socialinį krizės poveikį siekiant sumažinti ilgalaikę žalą pasaulinio masto potencialui ir šio dvidešimtuko dar karta patvirtintiems įsipareigojimams teikti pagalbą bei pasižadėjimą suteikti papildomų lėšų, įskaitant 50 000 milijonų JAV dolerių dydžio sumą, skirtą socialinei apsaugai stiprinti, prekybai skatinti bei užtikrinti plėtrą žemų pajamų šalyse, gerokai padidinti paramą kovojant su krize besivystančiose šalyse ir teikti daugiau pajėgumų socialinei apsaugai stiprinti skurdžiausiose šalyse;

7.   džiaugiasi Didžiojo aštuntuko vadovų 2009 m. liepos mėnesio susitikime Akviloje (Italija) priimtu sprendimu 20 000 milijonų JAV dolerių dydžio sumą skirti kaimo plėtrai ir maisto saugumui;

8.   baiminasi, kad gali neužtekti pažadėtų finansinių išteklių, kad jie gali būti nesutelkti neturtingiausioms šalims ar gyventojų grupėms ir kad jie gali būti skiriami ne pakankamai greitai ar valdomi nepakankamai lanksčiai, kad besivystančiose šalyse būtų pasiekta norimų pokyčių;

9.   palaiko Didžiojo aštuntuko vadovų prašymą 2010 m. atlikti tarptautinę politikos siekiant TVT peržiūrą;

10.   pastebėjo, kad nuspręsta padidinti lėšas kuriomis gali disponuoti TVF ir kitos tarptautinės finansų organizacijos; džiaugiasi neseniai atliktomis TVF reformomis, pagal kurias imamasi daugiau atsakomybės besiformuojančiose šalyse;

11.   yra labai susirūpinęs dėl fakto, kad 2009 m. liepos mėnesio duomenimis, 82% TVF naujai suteiktų paskolų buvo skirti Europos regiono šalims ir tik 1,6% buvo skirta Afrikos šalims, kas parodo, jog didžioji šalis turimų išteklių skiriama aukštų pajamų besiformuojančioms rinkoms ir vidutinių pajamų šalims, kurios greičiausiai sugebės grąžinti gautas paskolas; pabrėžia, kad vidutinio laikotarpio vystymosi proceso trukdžiai bus labiau žalingi ir turės daugiau ilgalaikio poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims nei toms išsivysčiusioms šalims, kurios labiausiai nukentėjo per trumpą krizės laikotarpį;

12.   ragina nedelsiant panaudoti papildomą 6 000 milijonų JAV dolerių dydžio paramą lengvatinio ir lankstesnio finansavimo pavidalu, skirtą skurdžiausioms šalims. Ši suma buvo gauta pardavus TVF aukso atsargas; didžiai susirūpinęs pastebi, kad remiantis paties TVF vertinimais, jis gali patenkinti tik apie 2% žemų pajamų šalių bendro išorinio finansavimo poreikių, kas išryškina būtinybę kitoms institucijoms ir donorams lengvatinėmis sąlygomis teikti papildomus išteklius ir subsidijas;

13.   apgailestauja, kad nors norint pateikti veiksmingą atsaką reaguojant į krizę, kas pareikalautų naujų ir didelių išteklių, ir nepaisant Didžiojo dvidešimtuko pažadų suteikti resursų, skirtų socialinei apsaugai skurdžiausiose šalyse remti, įskaitant investicijas į ilgalaikio apsirūpinimo maistu užtikrinimą bei savanoriškai atlikti dvišalį indėlį į Pasaulio banko Pažeidžiamumo pagrindus, įskaitant Paramos infrastruktūrai krizių atveju priemonę ir Greitos intervencijos socialinėje srityje fondą, Pasaulio bankas buvo paliktas vienas ir galintis reaguoti tik savo turimais ištekliais bei pajėgumais;

14.   mano, kad pagrindinis prioritetas – tiesiog remti politikos sritis, pagal kurias mažinamas skurdas ir tuo pačiu kuo ekonomiškiau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant visiško kiekvieno asmens, gyvenančio besivystančiame pasaulyje, žmogaus orumo pripažinimo;

15.   mano, kad teisinga ir abiems šalims naudinga prekyba yra tarptautinės finansų rinkos stabilumo pagrindas; pabrėžia, kad ES privalo įnešti indėlį mažindama prekybą iškraipančias subsidijas prekybos kliūtis, kurios daro didelę žalą besivystančių šalių ekonomikai;

16.   pabrėžia, kad "protų nutekėjimas" kiekvienos šalies ekonomikos struktūrai daro žalą; taip pat pažymi, kad daugelyje pasaulio regionų kelia rūpestį tai, kad labiausiai išsilavinę žmonės, kurių besivystančios valstybės negali prarasti, važiuoja į užsienį; taigi, ragina imtis veiksmų ir skatinti apykaitinę migraciją;

17.   susirūpinęs pastebi, kad dėl šios priežasties Pasaulio bankas nesugebėjo suteikti pagalbos kelioms šalims, kurios dėl krizės tapo ypač pažeidžiamomis, tačiau neatitiko Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Tarptautinės plėtros asociacijos taikomų tinkamumo kriterijų arba paskirstymo modelių, pagal kuriuos reikalaujamas paskolos gavėjo patikimumas bei įrašai apie tinkamą "elgesį" praeityje; mano, kad šis finansavimo neatitikimas, išryškina esmines Pasaulio banko valdymo problemas, kuriuo finansavimo prašančių besivystančių šalių narių sąskaita sumažinama institucijos ir paskolų nesuteikiančių narių rizika;

18.   pabrėžia, kad Bretton Woods sutarties institucijų nesugebėjimas reaguoti į žemų pajamų šalių poreikius kovojant su krize yra daugiausiai sąlygotas to, kad nepavyko įgyvendinti seniai būtinų šių institucijų valdymo reformų, kuriomis būtų siekiama stiprinti institucijų aktualumą, pagrįstumą, veiksmingumą ir jų jautrumą besivystančioms šalims bei nusiteikimą joms padėti; ragina nedelsiant atlikti tokias reformas;

19.   prašo ES ir valstybių narių, kaip pagrindinių tarptautinių veikėjų, prisiimti atsakomybę ir dirbti siekiant skubios Bretton Woods sutarties institucijų reformos, ir šiuo metu pašalinti didelius trūkumus pastebėtus Didžiojo dvidešimtuko, TVF ir Pasaulio banko veiksmuose reaguojant į krizę, teikiant skubią pagalbą besivystančioms šalims ir užtikrinant skubų lėšų išmokėjimą šalims, kurių investicijoms į TVT gresia pavojus dėl išorės poveikio, būtent – dėl finansų krizės, kurios jos nenumatė ir kuri yra už šių šalių kontrolės ir apskaičiavimo ribų; ES ir valstybės narės tai darydamos turėtų laikytis aukščiausių atsiskaitomybės ir pagalvos veiksmingumo standartų, kadangi šiuo atveju naudojami viešieji donorų gavėjams skirti fondai;

20.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurių ES valstybių narių teikiamos pagalbos lėšų suma 2008 m. sumažėjo; ragina ES valstybes nares nedelsiant įgyvendinti jų oficialios paramos plėtrai 2010 m. įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad daugumą besivystančių šalių stipriai paveikė pasaulio ekonominės krizės pasekmės;

21.   pritaria ES planams skirti 8 800 milijonų. eurų sumą, kuri numatyta skubiai vystymosi pagalbai, pagalbai biudžetui ir žemės ūkiui finansuoti, bei ad hoc pažeidžiamumo nustatymo priemonės FLEX skirtos Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pagalba 500 mln. eurų skirti socialinėms išlaidoms besivystančiose šalyse; teikiant pagalbą biudžetui rekomenduoja susitelkti ties sveikatos, tinkamo darbo, socialinių paslaugų ir ekologiškos plėtros sritimis teikiant paramą sektoriniam biudžetui; ragina ES ir valstybes nares laikytis ES veiksmų TVT srityje darbotvarkėje numatytų finansinių įsipareigojimų; remia savarankiškumo principą, besivystančių šalių vaidmens nustatant savo politikos gaires stiprinimą, strategijas ir vystymosi programas ir visapusę ES ir jos partnerių atsiskaitomybę užtikrinant vystymosi rezultatus;

22.   taip pat atkreipia dėmesį pakartotinius Parlamento prašymus Europos plėtros fondą (EPF) įtraukti į bendrijos biudžetą siekiant užtikrinti demokratinę jo lėšų naudojimo priežiūrą;

23.   apgailestauja, kad be 100 mln. eurų sumos iš ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo, visas kitas finansavimas imamas iš jau egzistuojančių įsipareigojimų, todėl būtinas papildomas finansavimas; išreiškia susirūpinimą dėl to, kaip Komisija ketina užpildyti finansavimo trūkumą ateityje, kilusį dėl šiuo metu teiktinos paramos biudžetui;

24.   pabrėžia, kad oficialios paramos plėtrai mastai nepakankami tam, kad nedelsiant patenkinti dėl krizės labai padidėjusius besivystančių šalių poreikius ir ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir prisidėti siekiant TVT; ragina Komisiją nedelsiant pateikti naujų novatoriškų finansavimo priemonių pasiūlymų;

25.   pabrėžia, kad reikia didesnio ES prekybos, biudžeto, klimato kaitos ir vystymosi politikos sričių nuoseklumo;

26.   taigi rekomenduoja ekonominės partnerytės susitarimus (EPS) sudaryti taip, kad būtų padedama siekti vystymosi poreikių AKR šalims suteikiant komercinį pranašumą ir skatinant TVT siekį, taip pat sudaryti galimybes AKR šalims į derybas neįtraukti jautrių produktų ir sektorių, pavyzdžiui, investicijų ir paslaugų;

27.   atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad EPS turi skatinti AKR šalių regioninę integraciją ir ekonomiką, taip pat kad finansavimo įsipareigojimus reikia gerbti;

28.   pabrėžia, kad Europos investicijų bankas turi daug aktyviau ir skaidriau dalyvauti rodydamas novatoriškų finansavimo priemonių rengimo pavyzdį;

29.   ragina Komisiją vadovauti nedelsiant skleidžiant šias priemones, įskaitant mikrokreditus ir vidutinio dydžio kreditus, ypač siekiant sudaryti galimybes juos gauti pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, moterims ir valstiečiams;

30.   ragina ES užtikrinti, kad bus patvirtinti tinkami reguliacinio pobūdžio susitarimai, kuriais bus apsisaugoma nuo finansinių krizių ateityje;

31.   ragina valstybes nares laikytis oficialios paramos plėtrai įsipareigojimų ir juos vykdyti;

32.   pabrėžia, kad įgyvendinant vystymosi politiką svarbus ekonomikos, prekybos, aplinkos ir žemės ūkio politikos sričių suderinamumas, siekiant užkirsti kelią tam, kad finansų ir ekonominės krizės pasekmės būtų dar sunkesnės besivystančioms šalims;

33.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, JT organizacijoms, TVF ir Pasaulio bankui, o taip pat TVF ir Pasaulio banko valdytojams iš ES valstybių narių ir Didžiajam dvidešimtukui.

(1) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 118. (2) Parlamento Išorės politikos GD užsakytas tyrimas; bus publikuotas.