Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (Finansinis reglamentas)(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(4),

–   atsižvelgdamas į preliminarų 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2009)0300), kurį Komisija pateikė 2009 m. balandžio 29 d.,

–   atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (C7–0127/2009), kurį Taryba sudarė 2009 m. liepos 10 d.,

–   atsižvelgdamas į preliminaraus 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2010 (SEC(2009)1133),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7–0038/2009),

Pagrindiniai klausimai

1.   primena, kad Parlamento politiniai prioritetai ir jo 2010 m. biudžeto struktūros vertinimas buvo pateikti jo 2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje, kurioje Parlamentas itin kritiškai įvertino mažą beveik visų Daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijų maržą;

2.   apgailestauja dėl to, kad Taryba savo biudžete dar labiau sumažino Komisijos preliminarų biudžeto projektą (PBP) – biudžeto projekte iš viso numatyta 137 944 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų, o tai, palyginti su PBP, 613 mln. eurų mažiau, ir 120 521 mln. eurų mokėjimų asignavimų, o tai 1 795 mln. eurų mažiau, negu numatyta PBP; pabrėžia, kad dėl to dar labiau padidėjo įsipareigojimų ir mokėjimų lygių neatitikimas, o tai prieštarauja patikimo finansų valdymo principui;

3.   primena, kad pagrindinis 2010 m. biudžeto tikslas turėtų būti ypatingą dėmesį skirti dabartinei ekonomikos krizei; yra apsisprendęs, kad tokiomis aplinkybėmis Parlamentas didžiausią dėmesį visų pirma skirs Europos piliečiams, taip įrodydamas, kad Europos Sąjunga yra ne problemos šaltinis, bet priemonė galinti padėti ją išspręsti; taigi atitinkamai pakeitė Tarybos biudžeto projektą, siekdamas ES biudžetą panaudoti kaip priemonę, kuri padėtų įveikti dabartines krizes ir suteiktų ekonomikos augimo, konkurencingumo, sanglaudos ir darbo vietų išsaugojimo paskatą;

4.   išnagrinėjęs biudžeto projektą dar kartą patvirtina, kad pagal 1a išlaidų pakategorę nėra galimybės tinkamai finansuoti ES poreikių išlaidų kategorijos "Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti" srityje, nes trūksta lėšų, ypač reikalingų dabartinės ekonomikos krizės klausimams spręsti ir galimoms jos pasekmėms mažinti; mano, kad reikėtų iš esmės apsvarstyti šią išlaidų pakategorę ir, prireikus, ją peržiūrėti siekiant užtikrinti, kad ateinančiais metais būtų galima pasiekti numatytus tikslus;

5.   primena per 2009 m. liepos 10 d. pirmojo svarstymo metu vykusią 2010 m. biudžeto derinimo procedūrą Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl bendros deklaracijos, kuri pridedama prie šios rezoliucijos; atsižvelgė į ją rengdamas biudžeto projekto pakeitimus;

Dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano

6.   pabrėžia, kad antrojo Europos ekonomikos atkūrimo plano etapo finansavimas yra Parlamento prioritetas; siekdamas užtikrinti jo finansavimą, ketina naudotis TIS numatytomis priemonėmis; taigi primena, kad Europos Vadovų Taryba biudžeto projekte nesugebėjo pateikti savo planų; primena, kad dėl finansavimo susitarimo neturėtų kilti pavojus nei bendru sprendimu priimamų programų finansiniams paketams, nei metinei biudžeto sudarymo procedūrai, kaip nurodyta 2009 m. balandžio 2 d. biudžeto valdymo institucijos priimtoje deklaracijoje dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano finansavimo; taip pat primena savo požiūrį į principus ir apdairumą, kurių reikia naudojantis pagal tam tikrą išlaidų kategoriją turimomis maržomis;

Dėl 1a išlaidų pakategorės

7.   stebisi tuo, kad Taryba papildomai sumažino išteklių, numatytų pagal biudžeto eilutes, pagrįstas Europos Vadovų Tarybos sprendimu, pagal kurias finansuojama Lisabonos strategija; pabrėžia, kad tai neatitinka to, kas turėtų būti daroma siekiant įveikti dabartinę ekonominę krizę;

8.   įsipareigojęs dėti visas pastangas siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą visai į 1a išlaidų kategoriją įrašytai veiklai ir politikos sritims, nes tai padėtų skatinti tvarų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą ir Europos piliečiams pateiktų sprendimus, t. y. užtikrintų didesnį energetinį saugumą, didesnę paramą moksliniams tyrimams ir naujovių taikymui, ypač ekologiškos energijos technologijų srityje, remtų mažas ir vidutines įmones ir skatintų mokymąsi visą gyvenimą; pritaria tam, kad būtų gerinama ir toliau plėtojama programa "Erasmus" siekiant skatinti darbo vietų jauniems žmonėms, pradedantiems darbinę veiklą, kūrimą; primena, kad svarbu optimaliai įgyvendinti bendrąsias programas, ir ragina Komisiją dėl įgyvendinimo problemų atsižvelgti į Parlamento poziciją, priimtą Komisijos 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu(5), ypač į 113–123 straipsnius;

9.   primena, kad, siekiant remti darbuotojus, kurie patiria esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, persvarstytos 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(6), numatytos taisyklės; primena, kad minėtuoju persvarstymu, kuriuo siekta išplėsti fondo panaudojimą, turėtų būti atsižvelgiama į dabartinės ekonomikos krizės padarinius; pabrėžia, kad atliekant laikotarpio vidurio persvarstymą reikia iš esmės išnagrinėti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

Dėl 1b išlaidų pakategorės

10.   apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino PBP tuo metu, kai struktūriniai ir sanglaudos fondai turėtų būti naudojami ekonomikos augimui ir atkūrimui skatinti; siūlo sistemingai didinti į pagrindines biudžeto eilutes (ERPF, ESF, Sanglaudos fondas) įrašytų mokėjimų asignavimų sumas siekiant visų Europos piliečių labui skatinti valstybėse narėse įgyvendinti struktūrinę politiką;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu struktūrinė ir sanglaudos politika įgyvendinama menkai dėl nelanksčios sudėtingų taisyklių ir reikalavimų, kuriuos kelia Komisija ir valstybės narės, sistemos;

12.   reikalauja, kad valstybės narės naudotųsi visomis esamomis priemonėmis siekdamos pagreitinti ar net peržiūrėti savo veiksmų programų vykdymą, siekiant efektyviau kovoti su dabartinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmėmis; ragina Komisiją kuo greičiau patvirtinti šiuos pakeitimus siekiant neatidėlioti jų įgyvendinimo;

13.   ragina Tarybą susitarti dėl pasiūlymo, kurį 2009 m. liepos mėn. pateikė Komisija ir kuriuo siekiama keisti ERPF, ESF ir Sanglaudos fondų bendrąsias nuostatas, susijusias su nuostatų dėl finansų valdymo supaprastinimu;

14.   pabrėžia, kad pagal šią išlaidų pakategorę finansuojama daugelis svarbių politikos sričių ir veikla, kuria prisidedama prie kovos su klimato kaita ir skatinamas augimas siekiant kurti darbo vietas, ir pabrėžia, kad turėtų būti daugiau nuveikta siekiant sutelkti pastangas į tai, kad būtų veiksmingai įgyvendinami tie prioritetai;

15.   dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad Europos Sąjungoje labai svarbu laikytis solidarumo principo; ketina imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas adekvatesnis sanglaudos politikos finansavimas siekiant spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius; mano, kad, siekiant užtikrinti, kad struktūriniai fondai ir sanglaudos fondai būtų visiškai panaudoti, dar svarbiau įvertinti, kaip taikomos taisyklės "n+2" ir "n+3";

Dėl 2 išlaidų kategorijos

16.   mano, kad, dabartinio ES biudžeto lėšomis neįmanoma veiksmingai ir iš tiesų pasiekti tikslų, kuriuos ES nustatė klimato kaitos srityje; mano, kad siekiant kovoti su klimato kaita, įveikti jos padarinius ir finansuoti būtinos politikos įgyvendinimą, Europos piliečiams reikalinga reali Europos iniciatyva;

17.   primena, jog atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyks konferencija, kova su klimato kaita išliks vienu iš pagrindinių 2010 m. biudžeto prioritetų; vis dėlto mano, kad šis prioritetas nepakankamai atsispindi biudžeto projekte, todėl ketina skirti daugiau dėmesio šiai svarbiai politikos sričiai; primena Komisijai, kad po klimato kaitos konferencijos ji turi laiku pateikti tinkamą pasiūlymą dėl finansavimo;

18.   pabrėžia, kad kompetentingas komitetas prioritetą teikia pieno gamintojų paramai; nusprendžia Komisijai ir Tarybai aiškiai pasiūlyti skirti 300 mln. eurų sumą tam, kad būtų sukurtas pieno fondas; ragina Komisiją atsižvelgti į šį prašymą teikiant Taisomąjį raštą Nr. 2;

19.   vadovaudamasis atitinkama biudžeto valdymo institucijos 2009 m. balandžio 2 d. priimta deklaracija dėl finansavimo, nusprendžia panaudojant 2 išlaidų kategorijos maržą finansuoti plačiajuosčio interneto priemones, skirtas Europos ekonomikos atkūrimo plane minimoms kaimo vietovėms;

20.   pabrėžia, kad reikia padidinti programų, kurias įgyvenus būtų skatinamas žemės ūkio produkcijos vartojimas (pvz., pieno ir vaisių mokyklose projektai) finansavimą;

Dėl 3a išlaidų pakategorės

21.   pripažįsta, kad Europos piliečiai nori gyventi saugioje ir apsaugotoje Europoje, ir palankiai vertina tai, jog į šią išlaidų pakategorę bus įrašyta daugiau lėšų, palyginti su 2009 m. biudžetu; pripažįsta, kad visos Europos Sąjungos šalys susiduria su daug problemų, susijusių su šiai išlaidų pakategorei priskirtomis politikos sritimis; ragina valstybes nares pasinaudoti didesniu, palyginti su 2009 m. biudžetu, šiai išlaidų pakategorei skiriamu finansavimu, kad kartu galėtų įveikti šiuos sunkumus;

22.   pabrėžia, kad svarbu ES biudžeto lėšomis toliau finansuoti trečiųjų šalių piliečių teisėtos imigracijos ir integracijos valdymą ir tuo pačiu metu, atsižvelgiant į pagrindines žmogaus teises, kovoti su neteisėta imigracija ir stiprinti sienų apsaugą, įskaitant Europos grąžinimo fondo ir Europos pabėgėlių fondo stiprinimą siekiant padidinti valstybių narių solidarumą;

Dėl 3b išlaidų pakategorės

23.   primena, kad 3b išlaidų pakategorė apima svarbias politikos sritis, kurios daro tiesioginę įtaka Europos piliečių kasdieniam gyvenimui; nepritaria tam, kad Taryba sumažino į šią pakategorę įrašytų lėšų, ir pritaria specializuotų komitetų požiūriui, pagal kurį užtikrinamas pagrįstas asignavimų padidinimas;

24.   primena, kad iš negausaus rinkėjų dalyvavimo Europos rinkimuose dar kartą matyti, jog 2010 m. biudžete reikia daugiau dėmesio skirti informacijos ir komunikacijos politikai; pripažįsta, kad tai bendra problema, kurią turi spręsti Komisija, valstybės narės ir Parlamentas, nes tai – būtina demokratijos proceso dalis; dėl to pateikė pakeitimus, pagal kuriuos į rezervą įrašoma dalis asignavimų, numatytų informacijos ir komunikacijos politikai finansuoti; ragina Komisiją pateikti Parlamentui planus, kuriuose numatoma, kaip bus įgyvendinami Tarpinstitucinės informacinės grupės (TIG) tyrimo rezultatai;

Dėl 4 išlaidų kategorijos

25.   pritaria 2010 m. PBP Taisomajam raštui Nr. 1, kurį Komisija priėmė 2009 m. rugsėjo 2 d. ir kuriame numatoma įrašyti daugiau lėšų į dvi biudžeto eilutes (Palestina ir klimato kaita besivystančiose šalyse), kurios yra du Parlamento nustatyti prioritetai;

26.   nusprendė padidinti į kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse skirtą biudžeto eilutę įrašytas lėšas, kol paaiškės Kopenhagoje vyksiančios klimato kaitos konferencijos rezultatai; vis dėlto pabrėžia, kad reikia parengti naują finansinę priemonę, kurią taikant būtų galima padėti besivystančioms šalims įveikti klimato kaitos padarinius, tam, kad ateityje įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) būtų galima vykdyti jos pradinius uždavinius;

27.   dar kartą primena, kad yra labai susirūpinęs dėl pavojingai mažos veiksmų laisvės, kuri susijusi su įprastiniu lėšų trūkumu pagal šią išlaidų kategoriją, kurioje nuolat jaučiamas spaudimas dėl trečiąsias šalis ištinkančių krizių;

28.   ragina Komisiją pateikti finansinių lėšų, kurios buvo skirtos stabilumo priemonei, bet vėliau perskirtos maisto priemonei, atkūrimo 2010–2013 laikotarpiu planą, kad Sąjunga galėtų disponuoti visomis finansinėmis lėšomis, numatytomis pagal biudžeto 4 išlaidų kategoriją, ir atlikti savo tarptautinio lygmens vaidmenį, atitinkantį Europos piliečių lūkesčius; ragina Komisiją pateikti planą, pagal kurį būtų sutelkta finansinių išteklių bet kokioms neatidėliotinos išorės pagalbos priemonėms arba sistemoms, kurios neįtrauktos į stabilumo priemonę, finansuoti tam, kad būtų išvengta stabilumo priemonei skirtų lėšų naudojimo;

29.   ragina Europos Vadovų Tarybą neprisiimti ilgalaikių politinių įsipareigojimų, pagal kuriuos raginama teikti didesnę ES finansinę paramą tuo pat metu nenumatant būtinų biudžeto asignavimų, jei įsipareigojimai akivaizdžiai neatitinka dabartinėje DFP nustatytų metinių viršutinių finansavimo ribų;

30.   mano, kad svarbus Europos Sąjungai klausimas yra energijos tiekimo užtikrinimas; taigi palankiai vertina tai, kad visos dalyvaujančios valstybės pasirašė projektą "Nabucco"; taip pat tikisi, kad visos šalys, vykdydamos kitus projektus, dėl kurių gali kilti pavojus projektui "Nabucco", laikysis nuoseklumo principo;

31.   toliau tikisi, kad bus remiamas Palestinos taikos procesas ir Gazos ruožo rekonstrukcijos poreikiai; ragina Komisiją pranešti, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama sumažinti pavojų, kad pagal šią biudžeto eilutę finansuojamais projektais ir programomis gali naudotis teroristų organizacijos ar kad jie gali būti pritaikyti terorizmo aktams vykdyti arba neveiksmingai biurokratijai išlaikyti, taip pat ragina nurodyti, ar dalis paramos skiriama Sąjungos arba jos valstybių narių lėšomis pastatytų pastatų arba infrastruktūros, nuniokotų per karinius veiksmus, atkūrimui finansuoti;

32.   pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai lėšų ES Baltijos jūros strategijai siekiant finansuoti veiksmus, kurie negali būti finansuojami pagal kitas biudžeto eilutes numatytomis lėšomis (koordinavimas, informacija ir pagal bet kurį iš keturių veiksmų plano ramsčių vykdomi bandomieji projektai);

Dėl 5 išlaidų kategorijos

33.   nusprendė pritarti Tarybos siūlomiems kai kurių į administracinių išlaidų biudžeto eilutes įrašytų sumų sumažinimams, pagrįstiems atrankos metodu, pagal kurį nustatoma visų biudžeto prioritetų, taip pat ir naujų, ir poreikio įgyvendinti esamas politikos sritis pusiausvyra;

34.   tačiau vėl įrašė asignavimus, susijusius su personalo išlaidomis; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais itin padidėjo bendra visų rūšių administracinių išlaidų, finansuojamų ne pagal 5 išlaidų kategoriją, suma; reikalauja, kad ateityje Komisijos siūlymai administracines išlaidas perkelti į veiklos finansavimui numatytas išlaidų kategorijas būtų išsamiai pagrįsti; pripažįsta, kad veiksmų programų neįmanoma vykdyti, jei joms nebus skiriama reikiama administracinė parama; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad pagal dabartinę DFP dalis bendro daugiamečių programų, kurios finansuojamos pagal kitas negu 5 išlaidų kategorijas, finansinio paketo lėšų naudojama administracinėms išlaidoms padengti;

35.   nerimauja dėl vykstančio naujo Europos kvartalo statybos konkurso; pakartoja savo prašymą pateikti išsamią informaciją apie atrankos procesą ir atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai reikėtų daugiau informacijos apie Komisijos pastatų politiką;

36.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl kas trejus metus vykdomos Finansinio reglamento peržiūros pateikimo tvarkaraštį;

Dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų

37.   primena tai, kad Tarpinstituciniame susitarime bandomiesiems projektams kiekvienais biudžetiniais metais iš viso numatyta skirti iki 40 mln. eurų ir visiems parengiamiesiems veiksmams – iki 100 mln. eurų, iš kurių ne daugiau kaip 50 mln. eurų gali būti skiriama naujiems parengiamiesiems veiksmams;

38.   mano, kad šie projektai yra būtina priemonė Parlamentui siekiant inicijuoti naujas Europos piliečiams skirtas politikos sritis; pažymi, kad visiems bandomiesiems projektams, išskyrus keturis, ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti Komisija įrašė tik mokėjimų asignavimus, o tai Parlamentui suteikė galimybę visapusiškai ištirti, ar juos reikėjo tęsti ir ar reikėtų balsuoti dėl naujų įsipareigojimų; be to, išnagrinėjo daug įdomių naujų pasiūlymų, iš kurių, dėl Tarpinstituciniame susitarime nustatytų apribojimų ir DFP nustatytų viršutinių finansavimo ribų, tik keli galėtų būti įrašyti į 2010 m. biudžetą;

39.   teikia prioritetą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimui antraisiais ir trečiaisiais metais; ketina atidžiai stebėti šių ir naujų projektų bei veiksmų įgyvendinimą 2010 finansiniais metais;

o
o   o

40.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su pridedamais bendrojo biudžeto projekto III skirsnio pakeitimais ir siūlomomis pataisomis Tarybai, Komisijai ir kitoms susijusioms institucijoms bei įstaigoms.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42. (2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0095. (5) OL L 255, 2009 9 26, p. 36. (6) OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

PAREIŠKIMAI, DĖL KURIŲ SUSITARTA 2009 M. LIEPOS 10 D. DERINIMO SUSITIKIME

BENDRAS PAREIŠKIMAS, SKIRTAS ĮTRAUKTI Į TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLĄ

Įdarbinimas atsižvelgiant į 2004 m. ir 2007 m. plėtrą

"Europos Parlamentas ir Taryba dar kartą pabrėžia, kad svarbu įdarbinti pareigūnus visose su 2004 m. ir 2007 m. plėtra susijusiose pareigybėse, pirmiausia vidutinio ir aukšto lygio vadovų pareigybėse, ir primygtinai reikalauja, kad institucijos, visų pirma EPSO dėtų visas pastangas, kad būtų imtasi būtinų veiksmų siekiant paspartinti visą pareigūnų įdarbinimo pareigybėms, kurias sukurti leido biudžeto valdymo institucija, procesą. Turėtų būti laikomasi Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatytų kriterijų ir siekiama, kad kuo greičiau būtų užtikrinta kuo platesnė geografinė įvairovė pagal proporcingumo principą.

Europos Parlamentas ir Taryba ketina toliau atidžiai stebėti vykstantį įdarbinimo procesą. Todėl jie prašo, kad kiekviena institucija ir EPSO du kartus per metus, kovo ir spalio mėn., pateiktų biudžeto valdymo institucijai informaciją apie įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra, padėtį."

TARYBOS PAREIŠKIMAI, SKIRTI ĮTRAUKTI Į TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLĄ

1.  Mokėjimų asignavimai

"Taryba prašo Komisijos pateikti taisomąjį biudžetą, jeigu į 2010 m. biudžetą įrašytų asignavimų nepakanka išlaidoms pagal 1a išlaidų pakategorę (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti), 1b išlaidų pakategorę (Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti), 2 išlaidų kategoriją (Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas) ir 4 išlaidų kategoriją (ES kaip pasaulinio masto veikėja) padengti."

2.   4 išlaidų kategorija

"Taryba, atkreipusi dėmesį į Komisijos ketinimą pateikti 2010 m. PBP taisomąjį raštą dėl vėlesnių papildomų poreikių išorės veiksmų srityje, visų pirma prioritetų, kurie numatyti ankstesniuose taisomuosiuose raštuose ir nurodyti 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, sudarė 2010 m. biudžeto projektą 4 išlaidų kategorijoje nustatydama atitinkamą maržą, sudarančią galimybę į tai atsižvelgti."

3.  ES institucijų ir įstaigų pastatų politika

"Taryba primena savo išvadas dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 2/2007 dėl institucijų išlaidų pastatams ir pripažindama, kad išlaidos pastatams sudaro didelę visų ES institucijų administracinio valdymo išlaidų dalį, mano, kad būtinas patikimas išlaidų pastatams finansinis valdymas.

Taryba pakartoja glaudaus institucijų bendradarbiavimo šioje srityje svarbą. Ji pabrėžia, jog reikia, kad institucijos kuo plačiau bendradarbiautų ir sujungtų jėgas tiek pastatų nuomos ar pirkimo, tiek susijusių einamųjų išlaidų srityje. Ji ragina institucijas prireikus bendrai naudotis patalpomis siekiant sumažinti išlaidas pastatams iki būtiniausio minimumo.

Šioje srityje Taryba palankiai vertina institucijų jau dedamas pastangas bendradarbiauti tarpinstituciniu lygiu ir suderinti pastatų valdymo metodus. Ji su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į susitarimą dėl patalpų apibrėžimo ir matavimo bendrų gairių, kurį neseniai pasiekė Briuselyje ir Liuksemburge sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės. Taryba prašo institucijų išnagrinėti galimybę vykdyti tolesnį institucijų bendradarbiavimą, kuris galėtų apimti bendrą naudojimąsi patalpomis ir bendrą patalpų valdymą, bei galimo tarpinstitucinio pastatų valdymo biuro veiklos srities apibrėžimą.

Taryba ragina institucijas nustatyti ilgalaikes pastatų strategijas, grindžiamas realistiniu būsimo personalo skaičiaus vertinimu ir užtikrinančias reikiamą lankstumą (pusiausvyrą tarp nuosavų bei nuomojamų pastatų), kad būtų kuo labiau išvengta bet kokių ad hoc sprendimų dėl pastatų. Ji taip pat prašo institucijų kuo veiksmingiau naudoti turimas patalpas ir imtis visų galimų vidaus racionalizavimo priemonių. Taryba palankiai vertina darbą, kurį institucijos jau atlikto alternatyvių finansavimo būdų srityje, ir laukia Komisijos rengiamos ataskaitos.

Tarybos nuomone, labai svarbu kuo greičiau gauti informaciją, kurios reikalaujama remiantis atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis. Ši informacija turėtų apimti nuodugnių poreikių įvertinimų ir išsamių ekonominės naudos analizių duomenis, įvairias alternatyvas, aprašant nuomos ar įsigijimo galimybes ir alternatyvias finansavimo galimybes bei atsižvelgiant į visas finansavimo išlaidas. Informacija abiems biudžeto valdymo institucijoms turėtų būti pateikta gerokai anksčiau prieš priimant sprendimus, kad jos galėtų neskubėdamos suformuluoti savo poziciją.

Be to, ji dar kartą ragina institucijų generalinius sekretorius užtikrinti, kad informacija būtų pateikiama iki preliminaraus biudžeto projekto pateikimo. Pripažindama, kas kiekvienai institucijai yra būdingos savitos ypatybės, o kiekvienam projektui – papildomos ypatybes, Taryba prašo institucijų toliau tęsti šios informacijos derinimo darbą nustatant bendras apibrėžtis ir rodiklius, kad būtų galima palyginti atskirų institucijų pastatų patalpas ir išlaidas pastatams, įskaitant bendrą sutarimą, kaip apskaičiuoti nuosavo turto metines išlaidas per visą jo naudojimo laiką.

Taryba ragina institucijas toliau intensyviau pastatuose taikyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos priemones, įskaitant sertifikavimą pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, kai tai tikslinga ir įgyvendinama atsižvelgiant turimus išteklius.

Taryba atkreipia dėmesį į veiksmingą institucijų ir priimančiųjų valstybių narių administracijų, kurios svariai prisideda prie patikimo pastatų klausimų tvarkymo, bendradarbiavimą.

Taryba primena, kad šios pastabos taip pat galioja specifiniu vykdomųjų agentūrų ir atitinkamais atvejais decentralizuotų agentūrų atveju."

VIENAŠALIS PAREIŠKIMAS, SKIRTAS ĮTRAUKTI Į TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLĄ

"Atsižvelgdama į Tarybos pozicijos dėl 2010 m. biudžeto projekto priėmimą ir į Pirmosios instancijos teisme vykstantį teismo procesą, Vokietija pareiškia, kad programa "Pagalba maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims Europos Sąjungoje" turi būti įgyvendinama laikantis Bendrijos teisės nuostatų. Vokietija pareiškia savo nuomonę, kad vykdant šią programą maisto produktai neturėtų būti perkami rinkoje. Programa turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teisme vykstančio teismo proceso rezultatus."

Europos Parlamento deklaracija priimta taikinimo metu per pirmąjį svarstymą, vykdant 2010 m. biudžeto sudarymo procedūrą

2009 m. biudžeto vykdymas (įspėjamosios biudžeto prognozės)

Europos Parlamentui kelia susirūpinimą 2009 m. biudžeto vykdymo padėtis, kaip ji apibūdinta naujausiose įspėjamosiose biudžeto prognozėse, visų pirma vykdant įsipareigojimus pagal 3a ir 3b išlaidų pakategores ir mokėjimus pagal 1a, 3a ir 3b išlaidų pakategores ir 5 išlaidų kategoriją. Jis pabrėžia, kad svarbu vykdyti biudžetą pagal preliminariame biudžeto projekte numatytą vykdymo tvarkaraštį.

Europos Parlamentas prašo Komisijos ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 31 d. pateikti ataskaitą, kurioje būtų pateikta išsamesnė informacija apie priežastis (struktūrines, organizacines, valdymo, procedūrines), dėl kurių vėluojama įgyvendinti kiekvieną programą ar susijusios politikos sritį.

Europos Parlamentas taip pat prašo Komisijos pagrįsti kiekvieną atvejį, kai programos ar politikos srities įgyvendinimas nukrypsta nuo sprendimų, kuriuos biudžeto valdymo institucija priėmė tvirtindama 2009 m. biudžetą.

Supaprastintas ir tikslingesnis struktūrinių fondų naudojimas ekonomikos krizės sąlygomis

Europos Parlamentas primena trijų institucijų 2008 m. lapkričio mėn. ir 2009 m. balandžio mėn. bendrus pareiškimus dėl sanglaudos politikos įgyvendinimo ir pabrėžia, jog būtina toliau dėti pastangas, kad būtų sparčiau įgyvendinti struktūriniai ir sanglaudos fondai. Jo nuomone, padaryta nepakankama pažanga vertinimo, patvirtinimo ir valdymo procedūrų srityse; tai parodo nepakankami valdymo ir kontrolės sistemų ir svarbiausių projektų patvirtinimo rodikliai. Jis ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis būtų supaprastintos įgyvendinimo procedūros ir visų pirma paspartintas valdymo ir kontrolės sistemų bei svarbiausių projektų patvirtinimas ir tokiu būdu būtų paspartinti mokėjimai laikantis n+2 taisyklės.

Europos Parlamento nuomone, galėtų būti sutelktos visos galimybės, kurias suteikia naudojimasis struktūriniais fondais, įskaitant veiklos programų pritaikymą ar patikslinimą siekiant naudoti asignavimus tikslingesniems veiksmams, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos įveikti ekonomikos krizės padarinius, visų pirma tiems, kuriais būtų remiamas ekonomikos augimas bei konkurencingumas, taip pat ribojamas darbo vietų praradimas, ir prašo valstybių narių pasinaudoti šia galimybe. Jis ragina Komisiją pasitelkiant veiksmingas ir sparčias procedūras skatinti ir sudaryti sąlygas naudotis visomis struktūrinių fondų reglamentuose numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama remti ekonomikos augimą ir užimtumą. Be to, Europos Parlamentas primena, kad svarbu visapusiškai ir veiksmingai pasinaudoti turimais asignavimais.

Mokėjimų asignavimai

Europos Parlamentas prašo Komisijos prireikus pateikti taisomąjį biudžetą, jeigu į 2010 m. biudžetą įrašytų asignavimų nepakanka išlaidoms pagal specialią išlaidų kategoriją padengti.

4 išlaidų kategorija

Europos Parlamentas, atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pateikti 2010 m. preliminaraus biudžeto projekto taisomąjį raštą dėl vėlesnių papildomų poreikių išorės veiksmų srityje, visų pirma prioritetų, kurie numatyti ankstesniuose taisomuosiuose raštuose ir kurie nurodyti 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Europos Parlamentas primena, kad biudžetinės taikinimo procedūros metu 2008 m. lapkričio 21 d. Komisija įsipareigojo pateikti 4 išlaidų kategorijos padėties įvertinimą ir prireikus atitinkamus pasiūlymus. Jis tikisi, kad Komisija su taisomuoju raštu pateiks poreikių šioje srityje daugiametį įvertinimą.