2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C7-0128/2009 – 2009/2002B(BUD))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II ir IV–IX skirsniai(4),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2010 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(5),
– atsižvelgdamas į savo 1988 m. vidaus susitarimą apriboti savo biudžeto asignavimus iki ne daugiau kaip 20 proc. visos 5 išlaidų kategorijos, neskaitant išskirtinio pobūdžio išlaidų,
– atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2009 m. balandžio 29 d. (COM(2009)0300),
– atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba sudarė 2009 m. liepos 13 d. (C7-0128/2009),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir V priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Peticijų komitetų nuomones (A7-0037/2009),
A. kadangi preliminariame biudžeto projekte (PBP) visoms institucijoms palikta 236 597 323 eurų marža nuo 2010 finansinių metų finansinėje programoje nustatytos viršutinės išlaidų ribos,
B. kadangi Tarybai priėmus 2009 m. liepos 13 d. sprendimą biudžeto projekte (BP) yra 276 153 415 eurų marža nuo minėtosios viršutinės išlaidų ribos,
C. kadangi buvo sutarta dėl bandomosios darbo tvarkos, pagal kurią per 2009 m. biudžeto procedūrą vyktų glaudesnis Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimas ir ankstyvas abipusis bendradarbiavimas dėl visų klausimų, turinčių didelį poveikį biudžetui, ir ši tvarka taikoma ir per 2010 m. biudžeto sudarymo procedūrą,
D. kadangi Biuro ir Biudžeto komiteto biudžeto derinimo posėdis įvyko 2009 m. rugsėjo 15 d., t. y. prieš tai, kai buvo balsuojama Biudžeto komitete ir plenariniame posėdyje,
Bendrieji pagrindai
1. primena, kad ES institucijos turi parengti savo biudžetus atsižvelgdamos į ekonominę ir finansinę padėtį Europoje ir kad būtina, jog iš biudžetų būtų matoma, kad dedamos pastangos politinius tikslus pasiekti kuo veiksmingiau naudojant lėšas;
2. pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad biudžetiniai reikalavimai turi būti visiškai pagrįsti išlaidomis ir atspindėti tik realius poreikius, kad institucijos galėtų įvykdyti joms pavestas užduotis ir tuo tarpu stengtųsi dėti visas pastangas siekdamos rasti galimybių sutaupyti, taip pat geriau organizuotų darbą, perskirstytų turimus išteklius siekdamos prioritetinių tikslų ir mažintų biurokratiją, kad nedidelius finansinius išteklius būtų galima kuo tinkamiau panaudoti;
3. džiaugiasi, kad visos institucijos tvarkydamos reikalus su biudžeto valdymo institucija vadovaujasi konstruktyviu ir bendradarbiavimu pagrįstu požiūriu, ir patenkintas, kad jos į pateiktus klausimus atsakė greitai ir tiksliai;
4. pabrėžia, kad į pasiūlymus neįtrauktos išlaidos, konkrečiai susijusios su galimu Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, įsigaliojimu; primena, kad tuo atveju, jei ši sutartis įsigalios, prireikus gali tekti naudotis esamomis biudžetinėmis priemonėmis, pvz., taisomuoju raštu arba taisomuoju biudžetu; tačiau mano, kad tokiu atveju prieš prašant skirti papildomų lėšų būtina kuo geriau visapusiškai ištirti esamų išteklių perorganizavimo galimybes; pakartoja, kad dėl atsargumo ateityje pagal šią išlaidų kategoriją reikia išlaikyti subalansuotą biudžetą ir nustatyti pagrįstą finansinę maržą;
5. primena, kad vis dar esama galimybių geriau ir veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas daugelyje sričių, ir norėtų vėl atkreipti dėmesį į tarpinstitucinio bendradarbiavimo sritį; sutinka su Audito Rūmais, kad vykdant intensyvesnį bendradarbiavimą kalbų tarnybų sektoriuje atsirastų galimybių sutaupyti; šį tikslą kaip prioritetinį numatė 2010 m. ir ragina institucijas toliau tobulinti su juo susijusius aspektus, taip pat vėl pradėti derybas, susijusias su dabartiniais galiojančiais susitarimais dalytis vidiniais vertimo ištekliais;
6. šiuo tikslu nusprendžia išorės vertimo paslaugoms numatyti bendrą 5 proc. rezervą ir pabrėžia, kad šis pakeitimas skirtas visoms institucijoms ir jų vertimo skyriams; atsižvelgiant ir į specialią Audito Rūmų ataskaitą, reikalaujami patobulinimai susiję su naujomis derybomis dėl dabartinių galiojančių susitarimų dalytis vidiniais vertimo ištekliais siekiant veiksmingumo ir sutaupyti vertimų srityje; pažymi, kad šiuo rezervu bus galima naudotis tuomet, kai institucijos pateiks konkrečią dalijimosi vidiniais vertimų ištekliais sistemą ir biudžeto valdymo institucija ją apsvarstys;
7. pabrėžia, jog pageidauja, kad visos institucijos vėl apsvarstytų galimybę vertėjams dirbti nuotoliniu būdu; pažymi, kad tokiu būdu kiekvienais metais būtų galima sutaupyti, visų pirma, jei biuro patalpos būtų atlaisvintos ir naudojamos kitoms reikmėms; pažymi, kad Audito Rūmai naudojasi šia sistema, nors ir ribotai, ir ji puikiai veikia;
8. nusprendė palikti maržą nuo viršutinės 5 išlaidų kategorijos "Administracinės išlaidos" ribos (222 344 665 eurai) ir taip apriboti bendrą padidėjimą iki 2,1 proc.; pabrėžia, kad taip iš dalies vėl atstatomos institucijų biudžetų lėšos, kurias sumažino Taryba, tačiau tik tais atvejais, kai kiekvienos institucijos konkretūs prašymai buvo pagrįsti;
9. mano, kad ES biudžeto sistema turi vystytis tokiu būdu, kad pagal ją būtų skatinamas išradingumas ir naujoviški sprendimai; taigi skatindamas pabrėžia, kad dėl šių priemonių taikymo padidėjęs institucijų veiksmingumas ir jų sutaupytos lėšos galėtų būti naudojami kitiems atitinkamiems institucijų prioritetams siekti; tačiau pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos, kurios kaupiasi tik dėl lėto įsisavinimo arba dėl nenumatytų įvykių, paprastai turėtų būti grąžinamos mokesčių mokėtojams;
1 skirsnis.Europos Parlamentas Bendroji programa
10. džiaugiasi 2009 m. rugsėjo 15 d. vykusio Biuro ir Biudžeto komiteto biudžeto derinimo posėdžio gera ir konstruktyvia atmosfera; mano, kad tai turėtų toliau padėti sudaryti Parlamento biudžetą abipusio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo sąlygomis ir griežtai laikantis patikimo biudžeto sudarymo ir skaidrumo principų; mano, kad būtina visapusiškai išlaikyti kiekvienos institucijos prerogatyvas;
11. primena, kad susitarta dėl šių klausimų, kurie buvo svarstomi ir minėtame biudžeto derinimo posėdyje:
–
rezervai (prioritetiniai projektai, pastatams skirtas rezervas, rezervas nenumatytoms išlaidoms),
–
INLO GD ir apsaugos tarnybos restruktūrizavimas,
–
personalo poreikiai 2010 m.,
–
Europos istorijos namai,
–
politinės partijos ir fondai,
–
daugiakalbystė,
–
žinių valdymas;
12. mano, kad labai svarbu, jog Biuras ir Biudžeto komitetas tam, kad galėtų užtikrinti sėkmę ir labiau patobulinti savo bendradarbiavimą, keistųsi informacija ir tai darytų atitinkamu laiku;
13. pabrėžia būtinybę, kad Parlamentas, kaip ir visos institucijos, pavasarį arba vasaros pradžioje pateiktų kuo labiau išbaigtus preliminaraus biudžeto pasiūlymus; pabrėžia, kad taisomieji raštai rudenį turėtų būti iš tiesų naudojami tik nenumatytiems atvejams ir siekiant atlikti techninius atnaujinimus; pripažįsta, kad rinkimų metais susiklosto ypatinga padėtis, kai vykdant šias procedūras reikia daugiau lankstumo siekiant apsaugoti naujai išrinkto Parlamento prerogatyvas;
14. pabrėžia, kad bendras jo biudžeto dydis sudaro 19,87 proc. pagal daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją (administraciniai asignavimai) leidžiamų išlaidų, t. y. nesiekia savanoriškai nustatytos 20 proc. ribos; visgi pakartoja, kad 19,87 procentais išreikšta dalis neapima galimų pakeitimų, kuriuos gali prireikti atlikti, jei įsigaliotų Lisabonos sutartis, ypač teisėkūros srityje, ir toliau laikosi nuomonės, kad svarbu numatyti didelę maržą; pripažįsta, kad taikant dabartinę nedidelę maržą, norint įgyvendinti papildomus reikalavimus, reikės dar daugiau taupyti ir perskirstyti lėšas;
15. mano, kad skiriant Parlamento fiksuotas ir kintamas išlaidas būtų galima lengviau priimti sprendimus dėl jo bendro biudžeto ir atitinkamų tolesnių veiksmų siekiant išlaikyti tvarų biudžetą; todėl nusprendė dalį trijų tam tikrų biudžeto eilučių lėšų įrašyti į rezervą ir prašo pateikti pranešimą, kuriame būtų pateiktos suskirstytos skirtingų tipų išlaidos pagal 2 ir 3 antraštines dalis ir nurodyta, ar jos yra fiksuotos, ar kintamos; mano, kad dėl šio skyrimo, ilgalaikių pastatų strategijų, komunikacijos ir informacijos politikos, taip pat dėl įvairios Parlamento veiklos išlaidų ir naudos analizės ateinančiais metais bus įmanoma parengti nulinio pagrindo biudžetą; mano, kad tai suteiks galimybę Parlamento biudžete atspindėti tik realius poreikius ir dėl to padidės jo skaidrumas, biudžeto tikslumas ir veiksmingumas;
16. nurodo, kad 2010-ieji bus pirmieji metai, kai bus visapusiškai taikomas naujas Parlamento narių statutas, ir tai turės didelį poveikį Parlamento biudžetui, į kurį turi būti įtrauktos šios išlaidos; pažymi, kad vertinama, jog, palyginti su 2009 m. (dalinio statuto taikymo metai), papildomos įtraukiamos sumos gali siekti apie 40 mln. eurų, o, palyginti su praėjusiais metais, – maždaug 113 mln. eurų;
17. mano, kad vis dėlto šie skaičiai turėtų būti diferencijuojami atsižvelgiant į tai, ar jie iš esmės susiję su neišvengiamomis teisinio ir biudžetinio pobūdžio išdavomis, ir į tai, ar dabartinis sistemos taikymas gali daryti įtaką; todėl atsižvelgdamas į biudžeto aspektą prašo iki 2010 m. birželio 30 d. pateikti tiksliais ir objektyviais duomenimis pagrįstą pranešimą apie tai, kaip taikoma kompensacijų už kelionių išlaidas sistema;
18. palankiai vertina 2008 m. pabaigoje pasiektą susitarimą dėl naujo Parlamento narių padėjėjų statuto ir įtraukė biudžetinių lėšų, skirtų 2010 m., pirmiesiems metams, kai jis bus taikomas ištisus metus; taip pat palankiai vertina Laikinosios vertinimo grupės sudarymą siekiant išnagrinėti praktines problemas, susijusias su Parlamento narių statuto ir Parlamento narių padėjėjų statuto taikymu, ir tikisi šios grupės išvadas gauti kuo greičiau, t. y. bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki to laiko, kai Biuras pateiks 2011 m. sąmatą;
19. turėdamas mintyje bendrą biudžetą ir prieš tai minėtus elementus, taip pat nurodo, kad per biudžeto derinimo posėdį sutarta sumažinti iki 5 mln. eurų siūlomus rezervus, skirtus naujoms politinėms iniciatyvoms, išlaikyti 10 mln. eurų rezervą nenumatytoms išlaidoms ir 15 mln. eurų skirti su pastatais susijusiam rezervui;
Žmogiškieji ištekliai
20. džiaugiasi susitarimu dėl 2010 m. biudžete numatomų personalo išteklių ir vertina administracijos pateiktą informaciją apie būtinais laikomus etatus ir lygiagrečiai siūlomas restruktūrizavimo priemones;
21. nusprendžia 2010 m. Parlamento personalo plane numatyti asignavimų 54 naujiems etatams:
–
nuolatiniams etatams: 8 AD9, 17 AD5 ir 28 AST1,
–
laikiniems etatams: 2 AD10, 1 AD9 ir 1 AD5,
–
panaikinti 3 laikinus AST 1 etatus, kurie patvirtinti 2009 m. personalo plane;
taip pat nusprendžia skirti asignavimų šių pareigų paaukštinimo išlaidoms padengti: 5 AD5 į 5 AD7 dėl vertėjų žodžiu įdarbinimo, 30 AD7 į 30 AD9 dėl vidinių konkursų ir 30 AST3 į 30 AST5, taip pat dėl vidinių konkursų; taip pat nusprendžia skirti asignavimų 5 AST6 etatams pakeisti į 2 AD11 ir 3 AD12 etatus dėl tarpinstitucinių konkursų;
22. nepaisant to, primygtinai reikalauja, kad tolesnės pastangos perkeliant jau esamus išteklius ir etatus būtų sudėtinė jo biudžeto sudarymo procedūros dalis; todėl yra įsitikinęs, kad teisinga darbo organizavimą ir tarnybų struktūrą pakoreguoti atsižvelgiant į politinius prioritetus, kad būtų galima pasiekti maksimalius rezultatus ir, vertinant biudžetiniu aspektu, sumažinti išlaidas; todėl primena praėjusiais metais pateiktą prašymą, kuriame nurodė, jog labai svarbu kad būtų optimaliai skirstomi žmogiškieji ištekliai pagrindinei teisėkūros veiklai, tiesioginei pagalbai Parlamento nariams ir administracinės paramos funkcijoms užtikrinti, taip pat kad būtų geriau suprantama, kodėl tai daroma, ir geriau suvokiami prioritetai;
23. visų pirma pažymi, kad pagal susitarimą, pasiektą vykdant biudžeto derinimo procedūrą, siekiama sustiprinti už pastatus ir pastatų politiką atsakingą departamentą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą priežiūrą ir saugumą, pagerinti planavimą ir kontrolę ir taip pagrįstai, kartu taikant nuoseklią ir atsakingą nekilnojamojo turto politiką, būtų galima sutaupyti per ilgesnį laikotarpį; todėl sutinka šiuo tikslu per trejus metus skirti 49 naujus etatus; taip pat atkreipia dėmesį į susitarimą finansuoti 5 naujus etatus, kurių paprašyta apsaugos tarnybai reorganizuoti;
24. taip pat džiaugaisi per biudžeto derinimo procedūrą pasiektu susitarimu atlikti INLO GD ir apsaugos tarnybos organizacinį auditą siekiant nustatyti, ar lėšos naudojamos optimaliu būdu;
Teisėkūros darbas ir daugiakalbystė
25. primena, kad daugiakalbystė buvo pagrindinis 2010 m. biudžeto aspektas, tiek turint mintyje visų Parlamento narių teisės turėti vienodas sąlygas, susijusias su kalbų tarnybomis, išsaugojimą ir tikrą stiprinimą, tiek turint mintyje siekį mažinti išlaidas gerinant tarpinstitucinį visų institucijų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad biudžeto projekte šiai sričiai numatoma tikslinių papildomų lėšų, ir tam pritaria;
26. mano, kad didesnės Parlamento atsakomybės teisėkūros srityje prisiėmimas yra nuolatinis procesas ir reikalauja, kad Parlamento nariams būtų teikiama visapusiška pagalba, jog jie galėtų atlikti savo su teisėkūra susijusį darbą; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, palankiai vertina Biuro 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą, pagal kurį siekiama didinti tiesioginę pagalbą Parlamento nariams, kai jie vykdo teisėkūros darbą, visų pirma pradiniu projektų rengimo etapu; mano, kad dabar reikia atkeipti dėmesį ir į vėlesnius teisėkūros procedūros etapus, ir mano, jog labai svarbu, kad Parlamento nariai turėtų galimybę gauti teisingus tekstus visomis oficialiosiomis kalbomis remiantis daugiakalbystės principu ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos geresnės teisėkūros politikos tikslus siekiant padidinti Parlamento pozicijų vykstant teisėkūros procedūroms skaidrumą ir demokratinį legitimumą;
27. Primena, kad Parlamente reguliariai balsuojama dėl sutartų teisėkūros aktų, kurie dar tėra pradinio politinio kompromiso pavidalu, o tuo tarpu Taryba priima tokius teisės aktus tik tuomet, kai parengiamas galutinis jų variantas; mano, jog labai svarbu, kad Parlamentas nagrinėtų galutinius teisingus tekstus visomis kalbomis ir balsuotų dėl jų; prašo imtis veiksmų instituciniu ir tarpinstituciniu lygmenimis ir užtikrinti, kad šiuo aspektu Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas sąlygas;
28. džiaugiasi tuo, kad per biudžeto derinimo procedūrą pasiektas susitarimas numatyti bendrą 5 proc. rezervą pagal tam tikras visų institucijų, turinčių savo vertimų skyrius, biudžeto eilutes, kaip nurodoma ankščiau;
29. nori persvarstyti plenarinių posėdžių kalbų, vadinamųjų stenogramų, vertimo raštu sistemą ir vertimų prieinamumą ir kaip tai galima pagerinti naudojant modernias technologijas ir tuo pat metu sutaupyti daug biudžeto lėšų; mano, kad tai galėtų būti poreikiais pagrįsta vertimo sistema, kurią taikant būtų galima ir daug greičiau gauti prašomus tekstus;
Pastatų politika
30. primena, jog jau prašė, kad Biuras pateiktų nuoseklią ir atsakingą ilgalaikę nekilnojamojo turto ir pastatų strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į konkrečią problemą, susijusią su didėjančiomis priežiūros išlaidomis, atnaujinimo poreikiu ir apsaugos išlaidomis, taip pat užtikrinamas Parlamento biudžeto tvarumas, ir tikisi, kad ši strategija bus pateikta ne vėliau kaip 2009 m. pabaigoje; pažymi, kad praėjusiais metais po to, kai buvo priimta rezoliucija dėl biudžeto, gavo atsakymą, bet mano, kad jo nepakanka; taip pat pažymi, kad būtina atsižvelgti į būsimas galimas Belgijos valdžios institucijų kompensacijas, remiantis susitarimu dėl Parlamento esamų pastatų Briuselyje;
31. primena, kad didelę reikšmę teikia saugumo klausimams, kurie glaudžiai susiję su pastatų politika, ir mano, kad šioje srityje būtinas veiksmingas ir darnus požiūris; ypač pabrėžia specifinį Parlamento pobūdį ir atvirumo bei prieinamumo poreikį nepamirštant saugumo; tuo pat metu išreiškia susirūpinimą dėl šioje srityje nuolat didėjančių sąnaudų ir mano, kad, atsižvelgiant į konkrečią padėtį ir kiekvieną darbo vietą, būtina laikytis diferencijuoto požiūrio;
32. pabrėžia, kad dar išsamiai nepaaiškinta, kodėl Biuras ketina įsigyti naują pastatą netoli jau turimų pastatų Briuselyje, nors apskaičiavo, kad vieno iš šių pastatų jam nereikia parlamentiniam darbui;
Komunikacijos ir informacijos politika
33. palankiai vertina susitarimą finansuoti Europos politines partijas ir fondus, nes tai turėtų stiprinti ryšius su piliečiais ir jų dalyvavimą ES politiniame gyvenime; ragina tęsti diskusijas dėl ilgalaikių biudžeto principų šioje srityje;
34. palankia vertina galutinį Biuro sprendimą dėl naujo lankytojų centro valdymo modelio ir nusprendžia skirti 13 prašytų etatų, kad centrą būtų galima kuo greičiau atidaryti ir bet kokiu atveju ne vėliau nei 2010 m. pirmą pusmetį;
35. atsižvelgia į tai, kad Biuras ir Biudžeto komitetas pasiekė susitarimą dėl Europos istorijos namų; nusprendžia skirti prašomus 1,5 mln. eurų ir juos įtraukti į atitinkamas biudžeto eilutes, kurios jau yra 2009 m. biudžete, siekiant užtikrinti, kad toliau vyktų architektų konkursas ir koncepcijų pasiūlymus būtų galima gauti laiku kitais metais; pakartoja savo nuomonę, kad būtina informacija apie visas projekto išlaidas; pritaria susitarimui, pagal kurį siekiama gauti papildomų lėšų iš išorinių šaltinių ir ištirti su projektu susijusias bendradarbiavimo galimybes;
36. pabrėžia, kad didelę reikšmę teikia tam, kad veiksmingai būtų organizuojama daugybė informacijos šaltinių ir tarnybų, kuriomis Parlamento nariai ir personalas gali naudotis; todėl primena apie IT generalinio direktorato neseniai priimtą informacijos ir ryšių technologijos (IRT) strategiją ir sprendimą įkurti bibliotekos ir dokumentų tvarkymo direktoratą prie Pirmininko tarnybos; taip pat pabrėžia, kad reikia plėtoti bendrąją žinių valdymo sistemą, kad būtų galima lengviau platinti bet kokią informaciją ir politiniu, ir administraciniu lygmenimis; prašo Biurą ypatingą dėmesį skirti įvairių tarnybų bendradarbiavimui siekiant užtikrinti, kad bendroji politika būtų vykdoma nuosekliai ir ekonomiškai, ir pritaria per biudžeto derinimo procedūrą pasiektam susitarimui, kad pranešimas, kuriame būtų apžvelgiami minėtieji aspektai, bus pateiktas Biudžeto komiteto posėdyje;
37. taip pat yra įsitikinęs, kad dokumentų tvarkymo tarnybą įtraukus į prieš tai nurodytą naują direktoratą turėtų pagerėti informacijos gavimo galimybės ir taip būtų prisidedama prie to, kad geriau būtų suprantama Parlamento veikla; teigia, kad tai turėtų padėti palengvinti Parlamento narių veiklą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, matomą piliečiams; nusprendžia patvirtinti biudžeto elementus, pateikiamus preliminariame biudžete; tuo pat metu pageidauja, kad jam būtų teikiama naujausia informacija apie organizavimą, išlaidų ir personalo prognozes, produktus ir paslaugas, įskaitant priemones prieigai prie dokumentų pagerinti;
38. atsižvelgia į Tarptautinės prekybos komiteto ir Peticijų komiteto pateiktas nuomones ir į panašias išdėstytas pozicijas; mano, kad iš esmės, kiek įmanoma, pateiktuose biudžeto pakeitimuose ir per balsavimą atsižvelgta į iškilusias problemas;
IV skirsnis.Teisingumo Teismas
39. mano, kad dėl didėjančio Teismo darbo (konsultacijos ir naujos skubos procedūros) krūvio pateisinama tai, kad per pastaruosius dvejus metus labai padidėjo veiklos biudžetas ir buvo išplėstas personalo planas, įskaitant labai didelį personalo padidinimą 2009 m; todėl mano, kad yra suprantama, jog neprašoma naujų etatų 2010 m.; nėra įsitikinęs, kad Tarybos siūlomi numatomų atlygių mažinimas ir mažinimo normos yra teisingi atsižvelgiant į esamą įdarbinimo lygį ir darbuotojų skaičių;
40. todėl, atsižvelgdamas į pateiktus argumentus ir apsvarstęs komitetų nuomones, nusprendžia kai kuriose eilutėse vėl įrašyti PBP nurodytas sumas;
41. pažymi, kad dėl naujų Teismo pastatų ir toliau jaučiamas poveikis ir dėl to atsiranda problemų, susijusių su bendru jo biudžeto augimu; atsižvelgdamas į tai ir į šias negrįžtamąsias išlaidas, gali pritarti tam, kad bendras augimas siektų 4,5 proc., kaip pasiūlyta, ir pažymi, kad Teismo įprastos veiklos biudžeto augimo rodiklis daug mažesnis – apie +2,5 proc.;
V skirsnis.Audito Rūmai
42. kadangi 2009 m. įsteigta 20 auditorių etatų, sutinka, kad būtų sukurta dar 12 auditorių etatų, kadangi didėja poreikiai, ypač biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos; pabrėžia, kad personalo kiekį ir darbo reikalavimus reikia apsvarstyti atsižvelgiant į platesnį biudžeto ir Europos ekonomikos kontekstą; todėl mano, kad per dvejus metus sukūrus 32 naujus auditorių etatus Audito Rūmų padėtis ateinančius keletą metų bus gera, ir ragina, kad kitu atveju Audito Rūmai nustatytų prašymų nagrinėjimo pirmenybę pagal skubumą ir santykinę svarbą;
43. atkreipia dėmesį į planuotą K3 pastato plėtros išlaidų didėjimą ir pakartoja, kad priėmus sprendimą finansuoti šį projektą tiesiogiai iš biudžeto mokesčių mokėtojams užtikrinamos mažiausios galimos sąnaudos palyginti su išperkamosios nuomos galimybe; atsižvelgia į tai, kad dėl sprendimo perkelti 55 mln. eurų sumą į 2009 m. labai sumažėja lėšos pagal šią biudžeto eilutę 2010 m;
44. atsižvelgdamas į pastabas, pateiktas atlikus paties Teismo išorės auditą, mano, kad visoms šio projekto išlaidoms padengti turi būti naudojami asignavimai, skiriami pagal pastatams skirtą biudžeto eilutę, ir siekiant skaidrumo jos neturi būti įrašomos į kitas biudžeto išlaidų kategorijas ir (ar) eilutes;
45. nuspendžia padidinti lėšas pagal tam tikras išlaidų kategorijas, susijusias su Teismo pranešimų platinimu visuomenėje, skelbimais Oficialiajame leidinyje ir komandiruotėmis, siekiant sudaryti galimybę, kad prireikus auditorių lydėtų teminis ekspertas, ir užtikrinti geresnį rezultatų suprantamumą ir kokybę;
VI skirsnis.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
46. nusprendžia laikytis kompromisinės nuomonės dėl komiteto pradinių prašymų ir Tarybos biudžeto projekto; todėl nusprendžia pritarti tam, kad būtų papildomai įsteigti 6 etatai (4 AD5, 1 AST 3 ir 1 AST1) ir pakoreguoti bendrą atlyginimų ir išmokų mažinimo normą, kad ji būtų 5 proc.;
47. prašo komitetą pateikti pirmąjį apibendrinamąjį pranešimą apie pagerintos posėdžių ir kelionių išlaidų planavimo sistemos, kuri buvo įtraukta į ankstesnį biudžetą, veikimą;
48. turėdamas mintyje būsimus biudžetus, taip pat prašo glaustai paaiškinti, kaip apskaičiuojamos kelionių kompensacijos ir išmokos, ir kokias alternatyvas, jei jų yra, nariai ir personalas šiuo atveju turi;
VII skirsnis.Regionų komitetas
49. nesutinka su Taryba, kuri išbraukia visus 10 komiteto prašomų naujų etatų, ir nusprendžia vėl įrašyti keturis iš jų kaip prioritetinius etatus, susijusius su komiteto politine veikla, visų pirma regionų asamblėja; visgi primena, kad padidinti komiteto personalą leista jau 2009 m., todėl, atsižvelgdamas į bendrą ekonominę padėtį, negali pritarti, kad jis būtų didinamas daugiau;
50. išklausęs komiteto argumentus dėl įdarbinimo lygio ir laisvų vietų skaičiaus, nusprendžia nustatyti bendrą 5 proc. sumažinimo normą; pažymi, kad tokiu būdu užtikrinama, kad komitetas turėtų pakankamai lėšų ir galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, tuo pačiu šiek tiek sutaupant pagal PBP;
51. laikosi kompromisinės pozicijos atsižvelgdamas į komiteto prašymus ir į tai, kaip Taryba sumažino lėšas pagal įvairias veiklai skirtas eilutes, įskaitant išteklius IT plėtojimui, personalo vaikų priežiūros paslaugoms, informavimo ir ryšio priemonėms;
VIII skirsnis.Europos ombudsmenas
52. atsižvelgęs į tai, kaip Taryba sumažino lėšas, ir išklausęs ombudsmeno argumentus, vėl įrašo dalį PBP numatytų sumų; pabrėžia, kad nepaisant to iš esmės PBP tam tikros sutaupymo galimybės gali būti paliktos;
53. taip pat laikosi kompromisinės nuomonės dėl ombudsmeno ir Tarybos pozicijų, kiek reikia skirti asignavimų atlyginimams ir išmokoms;
54. sutinka su ombudsmenu, kad naudinga nurodyti, kokios yra su rinkimais į šias pareigybes susijusios išlaidos, iš tiesų mano, kad dabartinė sistema, pagal kurią šios išlaidos išskaidomos keleriems metams ir į įvairias biudžeto eilutes, nėra skaidri;
55. yra nustebęs, kad ši institucija iš esmės visai neturi mokymo priemonėms skirto biudžeto, todėl sutinka, kad šiai sričiai būtų skiriama daugiau lėšų;
IX skirsnis.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
56. pripažįsta, kad į šį pareigūną vis daugiau kreipiamasi, kad jis pateiktų nuomonę dėl teisės aktų (dėl poveikio, susijusio su duomenų apsaugos aspektais); šį klausimą gana išsamiai apsvarstė ir atsižvelgė į pareiškimą, kad teikti minėtąsias konsultacijas duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas privalo; todėl nuspendžia kiek pakoreguoti Tarybos siūlomą biudžeto projektą;
57. pritaria tam, kad būtų sukurti 2 papildomi etatai (1 AD5 ir 1 AST2), ir tokiu būdu laikosi tarpinės pozicijos dėl pradinių prašymų ir Tarybos pozicijos; tai daro atsižvelgdamas į tai, kad tuo pat metu didinamos lėšos, skirtos nacionaliniams ekspertams finansuoti;
58. taip pat, išklausęs duomenų apsaugos priežiūros pareigūno argumentus, sutinka kiek padidinti, palyginti su Tarybos pasiūlymu, lėšas pagal kai kurias kitas biudžeto išlaidų kategorijas;
o o o
59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsnių pakeitimais Tarybai ir Komisijai bei kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams.