Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 3 straipsnio 5 dalį ir 18, 21, 24, 26, 27 ir 47 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Deklaraciją Nr. 15 dėl Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio, pridėtą prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties, ypač į jos 5 dalies e punktą(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl bendros Bendrijos diplomatijos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl išorės tarnybos kūrimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos institucinių aspektų(4),

–   atsižvelgdamas į seminarą, kurį 2008 m. rugsėjo 10 d. surengė Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7-0041/2009),

A.   kadangi būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra itin svarbi, jei norima didinti Sąjungos išorės santykių nuoseklumą ir veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad jie būtų labiau pastebimi,

B.   kadangi EIVT steigimą lėmė šios trys Lisabonos sutartyje numatytos naujovės: bus renkamas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, kuris nebus keičiamas rotacijos tvarka ir valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu atstovaus Sąjungai užsienyje; Europos Vadovų Taryba, gavusi Komisijos pirmininko sutikimą, skirs Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris bus už išorės santykius atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas (PP/VĮ); Sąjungai bus aiškiai suteiktas juridinio asmens statusas, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Sąjungos veiksmų laisvę tarptautiniu lygmeniu,

C.   kadangi EIVT logiškai pratęsia acquis communautaire Sąjungos išorės santykių srityje, nes taip bus glaudžiau koordinuojama administracinių padalinių, atsakingų už bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bendrą strategiją, veikla, ir pagal Bendrijos modelį palaikomus Bendrijos išorės santykius; kadangi EIVT papildo diplomatines valstybių narių atstovybes, tačiau jų nekvestionuoja,

D.   kadangi per pastaruosius dešimtmečius padidėjo Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje, taigi norėdama veikti išvien ir pajėgti rasti aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus Europos Sąjunga turi vadovautis nauju principu,

E.   kadangi svarbu pabrėžti, kad Europos Parlamentas nuolat ragino įsteigti bendrą Europos diplomatinę tarnybą, kurios veikla būtų suderinta su Sąjungos tarptautiniu vaidmeniu ir kuri užtikrintų didesnį Sąjungos viešumą ir sugebėjimą efektyviai veikti tarptautinėje arenoje; kadangi reikėtų paraginti Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybe, įsteigiant EIVT, formuoti aiškesnę, nuoseklesnę ir veiksmingesnę užsienio politiką,

F.   kadangi EIVT įsteigimas turi padėti išvengti dubliavimo, neveiksmingumo ir išteklių eikvojimo Sąjungos išorės veiksmų srityje,

G.   kadangi EIVT turėtų pasitarnauti tam, kad ES taptų labiau matoma, kaip svarbiausia besivystančių šalių partnerė, ir turėtų būti grindžiama stipriais ES ryšiais su besivystančiomis šalimis,

H.   kadangi Lisabonos sutartyje vystomasis bendradarbiavimas išskiriamas kaip atskira politikos sritis, kuriai numatyti specialūs tikslai ir kuri turi tokį patį statusą kaip ir kitos išorės politikos sritys,

I.   kadangi Deklaracijoje Nr. 15 dėl Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio valstybių narių vyriausybės numatė, kad PP/VĮ, Komisija ir valstybės narės turėtų pradėti parengiamąjį darbą dėl EIVT, kai tik bus pasirašyta Lisabonos sutartis,

J.   kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, už Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą bus atsakingas PP/VĮ; kadangi atlikdamas šią užduotį PP/VĮ, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas, vykdys su Komisijos išorės santykiais susijusius įgaliojimus ir tuo pat metu, remdamasis Tarybos nurodymais, įgyvendins BUSP (t. y. eis dvejas pareigas); kadangi PP/VĮ naudosis EIVT; kadangi EIVT dirbs Tarybos sekretoriato ir Komisijos pareigūnai bei valstybių narių diplomatinių tarnybų komandiruotas personalas,

K.   kadangi Komisija, naudodamasi pagal Sutartis suteiktais įgaliojimais ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažinta Bendrijos institucijų teise pačioms tvarkyti savo reikalus, išsiplėtus Bendrijos išorės veiksmams įsteigė daug atstovybių trečiosiose šalyse ir prie tarptautinių organizacijų; kadangi Taryba turi ryšių tarnybas Niujorke ir Ženevoje, per kurias palaiko ryšius su Jungtinėmis Tautomis; kadangi bendras šių Komisijos atstovybių ir Tarybos ryšių tarnybų indėlis arba jų pertvarkymas į bendras Tarybos ir Komisijos atstovybes leis sukurti tinklą, kuriame dirbs apytikriai 5 tūkst. darbuotojų ir kuris taps vienu iš EIVT steigimo ramsčių,

L.   kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EIVT struktūra ir veikla bus nustatyta Tarybos sprendime, priimame gavus PP/VĮ pasiūlymą, pasikonsultavus su Parlamentu ir gavus Komisijos pritarimą,

M.   kadangi daugelį principinių klausimų dėl EIVT struktūros reikėtų išspręsti likus užtektinai laiko, siekiant užtikrinti, kad tarnyba pradėtų veiklą kuo greičiau po to, kai bus paskirtas PP/VĮ,

N.   kadangi, atsižvelgiant į tai, kad su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl EIVT steigimo, taip pat į poveikį biudžetui, būtina iš anksto pradėti dialogą su Parlamentu esminiais klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą EIVT steigimą ir suteikti jai reikalingų finansinių išteklių,

1.   pažymi, kad, baigus intensyvias diskusijas dėl EIVT struktūros, konvente pasiūlytas modelis, pagal kurį svarbus vaidmuo tenka Parlamentui ir Komisijai; pažymi, kad taikant specialią procedūrą, kurią Tarpvyriausybinė konferencija galiausiai sutiko įtraukti į Lisabonos sutartį (Taryba sprendžia vieningai, gavusi PP/VĮ pasiūlymą, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir gavusi Komisijos pritarimą), išlaikoma pusiausvyra tarp Sąjungos institucijų ir reikia rasti bendru sutarimu grindžiamą sprendimą;

2.   dar kartą primena Komisijai, kad sprendimo steigti EIVT negalima priimti negavus Komisijos pritarimo; ragina Komisiją atliekant su EIVT susijusį parengiamąjį darbą naudotis visa savo, kaip institucijos, turima įtaka, siekiant Sąjungos išorės santykių srityje išlaikyti ir toliau plėtoti Bendrijos modelį; be to, primena, kad steigiant EIVT turi būti susitarta dėl biudžeto aspektų;

3.   ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir būsimąjį PP/VĮ aiškiai įsipareigoti susitarti, dalyvaujant Parlamentui, dėl išsamaus, didelio užmojo ir bendro EIVT steigimo plano;

4.   rekomenduoja atsižvelgiant į patirtį keisti su EIVT susijusią strategiją, kuri bus nustatoma pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 18, 27 ir 40 straipsnius; mano, kad neįmanoma iš anksto visiškai apriboti ar apibrėžti tokios įstaigos kaip EIVT, tačiau ji turi būti kuriama remiantis abipusiu pasitikėjimu ir vis didesnėmis žiniomis bei bendra patirtimi;

5.   primena, kad EIVT turi užtikrinti visapusišką Pagrindinių teisių chartijos taikymą visais Sąjungos išorės veiksmų atžvilgiais, laikantis Lisabonos sutarties dvasios ir tikslo; pabrėžia EIVS atsakomybę užtikrinti ES išorės veiksmų ir kitų politikos krypčių nuoseklumą pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 21 straipsnio 3 dalį;

6.   pakartoja toliau pateikiamus principus ir ragina Komisiją ateityje teikiant pasiūlymus primygtinai reikalauti, kad jų būtų laikomasi, vadovaujantis Lisabonos sutarties nuostatų dvasia ir tikslu, taip pat konvento metu vykusių svarstymų dvasia:

7.   mano, kad EIVT, kuri organizacinės struktūros ir biudžeto požiūriu yra sui generis tarnyba, turi būti įtraukta į Komisijos administracinę sistemą, kadangi tai užtikrintų visapusišką skaidrumą; mano, kad pagal privalomas sprendimo dėl EIVT steigimo nuostatas turėtų būti užtikrinta, jog, kalbant apie PP/VĮ vadovavimo įgaliojimus, tarnyba, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, tradicinės išorės politikos srityje (BUSP ir bendra saugumo ir gynybos politika) vadovautųsi Tarybos sprendimais, o bendrų išorės santykių srityje – bendrais Komisijos narių sprendimais; mano, kad steigiant EIVT turėtų būti vadovaujamasi šiais principais:

8.   primena, kad reikia susitarti su Parlamentu dėl būsimų Komisijos pasiūlymų, iš dalies keičiančių Finansinį reglamentą ir tarnybos nuostatus; pakartoja ryžtą minėtųjų institucinių naujovių srityje visapusiškai naudotis turimais biudžeto įgaliojimais; pabrėžia, kad remiantis Sutartimis visus EIVT finansavimo tvarkos aspektus ir toliau turi kontroliuoti biudžeto valdymo institucija;

9.   mano, kad:

  10 pažymi, kad tol, kol ES atstovybės trečiosiose šalyse papildys veikiančių valstybių narių diplomatinių atstovybių darbą, bus įmanoma ilgainiui didinti veiksmingumą, kadangi būsimoji ES atstovybė daugeliu atveju galėtų perimti konsulines paslaugas ir spręsti su Šengeno erdvės vizomis susijusius klausimus;

11.   mano, kad sprendime, kuriame bus nustatyta EIVT struktūra ir veikla, taip pat reikėtų numatyti, jog Sąjungos ambasados trečiosiose šalyse, jei reikia, atsižvelgdamos į turimus išteklius, turi teikti logistinę ir administracinę paramą visų Sąjungos institucijų darbuotojams;

12.   kadangi Europos Sąjungos atstovybės bus sudedamoji EIVT dalis ir turėtų vadovautis PP/VĮ nurodymais ir būti jam pavaldžios, taip pat turėtų administraciniu požiūriu priklausyti Komisijai, ragina būsimąjį PP/VĮ įsipareigoti informuoti Parlamento Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetus apie asmenis, kuriuos jis ketina skirti į aukštesnes EIVT pareigas, ir pritarti tam, kad komitetai savo nuožiūra rengtų klausymus dalyvaujant kandidatams; taip pat ragina būsimąjį PP/VĮ įsipareigoti surengti pakartotines derybas dėl dabartinio Pagrindų susitarimo(8) su Europos Parlamentu, ypač dėl galimybės susipažinti su jautria informacija ir kitų klausimų, susijusių su sklandžiu institucijų bendradarbiavimu;

13.   siūlo atlikti tyrimą ir nustatyti, kiek Sąjungos ambasadų darbuotojai, kuriuos komandiravo nacionalinės konsulinės tarnybos, be politinių ir ekonominių užduočių galėtų, jei reikės, palaipsniui prisiimti atsakomybę už konsulines užduotis, susijusias su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat už užduotis, susijusias su EB sutarties 20 straipsnyje jau numatyta diplomatine ir konsuline Sąjungos piliečių apsauga trečiosiose šalyse; be to, siūlo apsvarstyti Parlamento pareigūnų ir EIVT bendradarbiavimo galimybes;

14.   mano, kad būtina imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Sąjungos pareigūnų mokymu išorės santykių srityje; siūlo steigti Europos diplomatijos koledžą, kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, teiktų Sąjungos ir valstybių narių pareigūnams, atliksiantiems su išorės santykiais susijusias pareigas, tinkamas mokymo paslaugas, paremtas vienodai suderintomis mokymo programomis, įskaitant mokymo paslaugas konsulinių ir diplomatinių procedūrų, diplomatijos ir tarptautinių santykių, taip pat Europos Sąjungos istorijos ir veiklos būdų žinių srityse;

15.   ragina PP/VĮ atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateikiamas gaires parengti pasiūlymą dėl sprendimo, kuriame būtų nustatyta EIVT struktūra ir veiklos būdai; pasilieka teisę priimti išsamią poziciją dėl tokio pasiūlymo pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 27 straipsnio 3 dalį, taip pat, vykstant biudžeto sudarymo procedūrai, apsvarstyti finansinius aspektus; vis dėlto rekomenduoja kuo anksčiau pasiekti politinį sutarimą su Parlamentu visais klausimais, siekiant įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nešvaistyti brangaus laiko politiniams nesutarimams dėl būsimos EIVT struktūros;

16.   ragina Komisiją pritarti PP/VĮ pasiūlymui tik tuo atveju, jei jis iš esmės atitinka šioje rezoliucijoje pateikiamas gaires, arba tuo atveju, jei institucijos, įskaitant Parlamentą, bendru sutarimu randa kitokį kompromisinį sprendimą;

17.   yra pasiryžęs reikalauti, kad paskirtasis kitos kadencijos Komisijos pirmininko pavaduotojas turėtų poziciją šioje rezoliucijoje iškeltais klausimais tuomet, kai skiriant kitos kadencijos Komisiją vyks jo klausymas atsakingame komitete;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 25. (2) OL C 135, 2001 5 7, p. 69. (3) OL C 53 E, 2002 2 28, p. 390. (4) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 232. (5) Pvz., 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20) 6 straipsnis. (6) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (OL C 139, 2006 6 14, p. 1). (7) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1). (8) Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių (OL C 121, 2001 4 24, p. 122).