Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2733(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0104/2009

Debatai :

PV 22/10/2009 - 12.2
CRE 22/10/2009 - 12.2

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 13.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0060

Priimti tekstai
PDF 205kWORD 54k
Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 22 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Iranas
P7_TA(2009)0060RC-B7-0104/2009

2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ES užsienio reikalų ministrų, Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento Pirmininko pareiškimus dėl jėgos panaudojimo demonstracijose, kurios vyko neramumų laikotarpiu po rinkimų Irane 2009 m. birželio mėn.,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 23 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Pirmininko pareiškimą, kuriame pakartojamas Parlamento įsipareigojimas siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje ir visų pirma smerkiama mirties bausmė už nepilnamečių pažeidimus ir Irane numatomas mirties bausmių vykdymas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 13 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą dėl Behnoudo Shojaee mirties bausmės,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 20 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad Irano prezidentas Mahmoud Ahmadinejad pakartotinai neigė holokaustą ir Izraelio valstybės egzistavimo teisę,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 18 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą, kuriame smerkiamas Sistano-Baluchestano provincijoje Irane surengtas savižudžių išpuolis, per kurį bent 42 žmonės,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149 ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/168 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP), Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją, prie kurių yra prisijungęs ir Iranas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

A.   kadangi bendra žmogaus teisių padėtis Irane ir toliau blogėja, o ypač ji pablogėjo po 2009 m. birželio mėn. įvykusių prezidento rinkimų,

B.   kadangi Iranas – tai valstybė, kurioje, po Kinijos, įvykdoma daugiausia mirties bausmių, o jų skaičius išaugo keturiskart po to, kai 2005 m. į valdžią atėjo prezidentas Mahmoud Ahmedinejad, ir kadangi Iranas yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri yra liūdnai pagarsėjusi tuo, kad vis dar vykdo nepilnamečių pažeidėjų mirties bausmes; kadangi remiantis teisininkų, žmogaus teisių srities specialistų, pranešimais bent 140 nepilnamečių pažeidėjų Irane laukia mirties bausmės,

C.   kadangi, nepaisant intensyvių nacionalinių ir tarptautinių prašymų išsaugoti gyvybę, 2009 m. spalio 11 d. buvo pakartas Behnoud Shojaee, trečiasis po Delaros Darabi ir Mollos Gol Hassano mirties bausme nubaustas nepilnametis pažeidėjas; ir kadangi nepilnamečiams pažeidėjams Safarui Angooti ir Abbasui Hosseini gresia pavojus būti nubaustiems mirties bausme,

D.   kadangi tęsiasi: kalinių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais, miego trikdymas, kalinimas vienutėje, slaptas sulaikymas, taikomos žiaurios, nežmoniškos ir žeminančios bausmės, o valstybės tarnautojai lieka nebaudžiami, ir tai tampa paplitusia praktika,

E.   kadangi padažnėjo prievartinės politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, akademikų, homoseksualios orientacijos asmenų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms ir kalbinėms mažumoms, represijos,

F.   kadangi ir toliau kalinami septyni bahajų tikėjimo vadovai, kurie buvo sulaikyti vien dėl religinių įsitikinimų,

G.   kadangi 2009 m. rugpjūčio 4 d. prezidentas Mahmoud Ahmadinejad buvo oficialiai patvirtintas 2-ajai kadencijai ir paskelbtas 2009 m. birželio 12 d. rinkimų nugalėtoju, nors jo rinkimų konkurentai Mir-Hossein Mousavi ir Mehdi Karrubi ir daugybė stebėtojų valdžios institucijas kaltino didelio masto rinkimų rezultatų klastojimu,

H.   kadangi po rinkimų kelias savaites ir mėnesius dešimtys tūkstančių protestuotojų ėjo į gatves; kadangi žuvo maždaug 150 žmonių ir daugiau nei tūkstantis demonstrantų buvo suimta,

I.   kadangi, kaip pranešama, tęsiami 140 opozicijos rėmėjų, įskaitant žinomus reformų šalininkus, ir aktyvistų, kaltinamų pažeidimais (pradedant nuo riaušių organizavimo, šnipinėjimo ir baigiant bandymais nuversti Irano vadovus) kolektyviniai teismo procesai,

J.   kadangi keturi asmenys buvo nuteisti mirties bausme už surengtus protestus, nors jie buvo įkalinti balandžio mėn., t. y. kur kas anksčiau nei po rinkimų prasidėjusios demonstracijos,

K.   kadangi remiantis žmogaus teisių organizacijų pranešimais daugybė reporterių, fotografų, internetinių dienoraščių autorių išvyko iš Irano ar mėgino pabėgti, tūkstančiai neteko darbo, per pastarąsias savaites valdžios institucijos uždarė daugelio laikraščių redakcijas, ir, kaip pranešama, Irano valdžios institucijos vis dar yra sulaikiusios 19 žurnalistų ir penkis internetinių dienoraščių autorius,

1.   reiškia rimtas abejones dėl rinkimų rezultatų, kuriais remiantis prezidentas Mahmoud Ahmedinejad buvo patvirtintas antrajai kadencijai neatsižvelgus į akivaizdžius požymius, kad buvo didelio masto rinkimų rezultatų klastojimas, tikslumo, ir mano, kad buvo labai pakenkta Irano prezidento patikimumui;

2.   reiškia pagarbą visų Irano vyrų ir moterų, ginančių savo pagrindines laisves, demokratijos principus ir išreikiančių norą gyventi visuomenėje be represijų ir bauginimo, drąsai; reiškia ypatingą pagarbą Irano moterims, atlikusioms svarbų vaidmenį po birželio mėn. rinkimų vykusiose demonstracijose, ypač Nedai Agha Soltan, kuri tapo prievartinių represijų simboliu, ir Shadi Sadr, žmogaus teisių gynėjai, suimtai 2009 m. liepos 15 d. už viešą kalbą po ginčytinų prezidento rinkimų Irane apie sulaikytųjų asmenų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus kalėjimuose;

3.   smerkia didelio masto ir perteklinį jėgos naudojimą, savavališkus areštus ir tariamus kankinimus malšinant protestus, surengtus po ginčytinų prezidento rinkimų Irane; ragina Irano vyriausybę gerbti pagrindines pilietines ir politines teises, visų pirma žodžio laisvę, ir reikalauja, kad būtų besąlygiškai paleisti visi taikūs demonstrantai ir apskritai visi sulaikytieji (nesvarbu ar studentai, akademikai, kampanijos dalyviai, žurnalistai ar žmogaus teisių gynėjai) platesniame nei neseniai buvusių neramumų kontekste;

4.   ragina Irano valdžios institucijas Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui suteikti galimybę aplankyti visus kalinius be išimties ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijos stebėti padėtį valstybėje;

5.   ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai pašalinti visas kankinimo formas ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ar taikomas bausmes, ir užtikrinti tinkamus teismo procesus bei nutraukti asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, nebaudžiamumą;

6.   smerkia 2009 m. spalio 17 d. Sistano-Baluchestano provincijoje surengtą savižudišką sprogdinimo išpuolį, per kurį žuvo ar buvo sužeista daugybė žmonių; yra susirūpinęs tuo, kad šis savižudiškas išpuolis gali būti susijęs su etninių ir religinių mažumų represijomis šioje provincijoje; nepritaria terorizmo, kaip politinės konfliktų sprendimo priemonės, naudojimui;

7.   dar sykį ragina Irano valdžios institucijas vykdyti vyriausybės įsipareigojimą gerbti religines mažumas ir nedelsiant paleisti bahajų vadovus Faribą Kamalabadi, Jamaloddiną Khanjani, Afifą Naeimi, Saeidą Rasaie, Mahvashą Sabetą, Behrouzą Tavakkoli ir Vahidą Tizfahmą;

8.   dar sykį ragina Irano valdžios institucijas visiškai panaikinti mirties bausmę ir šiuo metu atidėti mirties bausmės vykdymą, kaip tą raginama padaryti pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 62/149 ir 63/168;

9.   griežtai smerkia mirties bausmes ir jų vykdymą Irane, ypač paskirtąsias ar įvykdytas nepilnamečiams pažeidėjams, ir 2009 m. spalio 11 d. įvykdytą Behnoudo Shojaee mirties bausmę; ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu lygiu pripažintų teisinių nepilnamečių garantijų, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir JT vaiko teisių konvencijos, ir visų pirma nevykdyti mirties bausmės Safaro Angooti ir Abbaso Hosseini;

10.   rekomenduoja, kad JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras išsiųstų specialųjį pasiuntinį stebėti politinių kalinių padėties ir užtikrintų, kad Irano valdžios institucijos laikytųsi tarptautinių normų, nustatytų teismo procesui, ir vykdytų įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

11.   apgailestauja, kad nuolat ribojama informavimo laisvė blokuojant internetinius tinklalapius, draudžiant juose informuoti apie nesankcionuotas demonstracijas ir nustatant naujus apribojimus, kuriuos taikant reikalaujama, kad prieš aprašydami kokį nors įvykį žurnalistai gautų leidimą;

12.   ragina Irano valdžios institucijas liautis persekioti tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse dirbančius žurnalistus ir visų pirma ragina nedelsiant paleisti Faribą Pajooh, jauną Irano ir Kanados pilietę žurnalistę, ir gerai žinomą internetinio dienraščio autorę, kuri buvo suimta savo namuose Teherane 2009 m. rugpjūčio 24 d.;

13.   smerkia tai, kad 2009 m. spalio 2 d. žmogaus teisių gynėjui Abdolfattahui Soltani buvo neleista iš Teherano vykti į Niurnbergą (Vokietija) atsiimti Niurnbergo žmogaus teisių apdovanojimo;

14.   ragina Komisiją įsteigti ES delegaciją Teherane, kad būtų galima skatinti ir stiprinti dialogą su Irano valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, intensyvinti bendradarbiavimą, ypač teikiant pagalbą pabėgėliams ir kovai su neteisėta narkotikų prekyba;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

Teisinė informacija - Privatumo politika