Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 22 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
2010 m. bendrojo biudžeto projektas (III skirsnis - Komisija)
 2010 m. bendrojo biudžeto projektas (I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai)
 Europolo darbuotojams mokamų bazinių atlyginimų ir išmokų tikslinimas *
 Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimas) keitimas *
 SIS II ir VIS diegimo būklė
 Demokratijos stiprinimas išorės santykiuose
 Instituciniai Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektai
 Pasirengimas TET susitikimui ir ES bei JAV aukščiausio lygio susitikimui (2009 m. lapkričio 2 ir 3 d.)
 Gvinėja
 Iranas
 Šri Lanka

2010 m. bendrojo biudžeto projektas (III skirsnis - Komisija)
PDF 323kWORD 100k
Rezoliucija
Priedas
Priedas
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, III skirsnis – Komisija (C7-0127/2009 - 2009/2002(BUD)) ir 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto pataisų rašto Nr. 1/2010 (SEC(2009)1133)
P7_TA(2009)0051A7-0038/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (Finansinis reglamentas)(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(4),

–   atsižvelgdamas į preliminarų 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2009)0300), kurį Komisija pateikė 2009 m. balandžio 29 d.,

–   atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (C7–0127/2009), kurį Taryba sudarė 2009 m. liepos 10 d.,

–   atsižvelgdamas į preliminaraus 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2010 (SEC(2009)1133),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7–0038/2009),

Pagrindiniai klausimai

1.   primena, kad Parlamento politiniai prioritetai ir jo 2010 m. biudžeto struktūros vertinimas buvo pateikti jo 2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje, kurioje Parlamentas itin kritiškai įvertino mažą beveik visų Daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijų maržą;

2.   apgailestauja dėl to, kad Taryba savo biudžete dar labiau sumažino Komisijos preliminarų biudžeto projektą (PBP) – biudžeto projekte iš viso numatyta 137 944 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų, o tai, palyginti su PBP, 613 mln. eurų mažiau, ir 120 521 mln. eurų mokėjimų asignavimų, o tai 1 795 mln. eurų mažiau, negu numatyta PBP; pabrėžia, kad dėl to dar labiau padidėjo įsipareigojimų ir mokėjimų lygių neatitikimas, o tai prieštarauja patikimo finansų valdymo principui;

3.   primena, kad pagrindinis 2010 m. biudžeto tikslas turėtų būti ypatingą dėmesį skirti dabartinei ekonomikos krizei; yra apsisprendęs, kad tokiomis aplinkybėmis Parlamentas didžiausią dėmesį visų pirma skirs Europos piliečiams, taip įrodydamas, kad Europos Sąjunga yra ne problemos šaltinis, bet priemonė galinti padėti ją išspręsti; taigi atitinkamai pakeitė Tarybos biudžeto projektą, siekdamas ES biudžetą panaudoti kaip priemonę, kuri padėtų įveikti dabartines krizes ir suteiktų ekonomikos augimo, konkurencingumo, sanglaudos ir darbo vietų išsaugojimo paskatą;

4.   išnagrinėjęs biudžeto projektą dar kartą patvirtina, kad pagal 1a išlaidų pakategorę nėra galimybės tinkamai finansuoti ES poreikių išlaidų kategorijos "Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti" srityje, nes trūksta lėšų, ypač reikalingų dabartinės ekonomikos krizės klausimams spręsti ir galimoms jos pasekmėms mažinti; mano, kad reikėtų iš esmės apsvarstyti šią išlaidų pakategorę ir, prireikus, ją peržiūrėti siekiant užtikrinti, kad ateinančiais metais būtų galima pasiekti numatytus tikslus;

5.   primena per 2009 m. liepos 10 d. pirmojo svarstymo metu vykusią 2010 m. biudžeto derinimo procedūrą Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl bendros deklaracijos, kuri pridedama prie šios rezoliucijos; atsižvelgė į ją rengdamas biudžeto projekto pakeitimus;

Dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano

6.   pabrėžia, kad antrojo Europos ekonomikos atkūrimo plano etapo finansavimas yra Parlamento prioritetas; siekdamas užtikrinti jo finansavimą, ketina naudotis TIS numatytomis priemonėmis; taigi primena, kad Europos Vadovų Taryba biudžeto projekte nesugebėjo pateikti savo planų; primena, kad dėl finansavimo susitarimo neturėtų kilti pavojus nei bendru sprendimu priimamų programų finansiniams paketams, nei metinei biudžeto sudarymo procedūrai, kaip nurodyta 2009 m. balandžio 2 d. biudžeto valdymo institucijos priimtoje deklaracijoje dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano finansavimo; taip pat primena savo požiūrį į principus ir apdairumą, kurių reikia naudojantis pagal tam tikrą išlaidų kategoriją turimomis maržomis;

Dėl 1a išlaidų pakategorės

7.   stebisi tuo, kad Taryba papildomai sumažino išteklių, numatytų pagal biudžeto eilutes, pagrįstas Europos Vadovų Tarybos sprendimu, pagal kurias finansuojama Lisabonos strategija; pabrėžia, kad tai neatitinka to, kas turėtų būti daroma siekiant įveikti dabartinę ekonominę krizę;

8.   įsipareigojęs dėti visas pastangas siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą visai į 1a išlaidų kategoriją įrašytai veiklai ir politikos sritims, nes tai padėtų skatinti tvarų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą ir Europos piliečiams pateiktų sprendimus, t. y. užtikrintų didesnį energetinį saugumą, didesnę paramą moksliniams tyrimams ir naujovių taikymui, ypač ekologiškos energijos technologijų srityje, remtų mažas ir vidutines įmones ir skatintų mokymąsi visą gyvenimą; pritaria tam, kad būtų gerinama ir toliau plėtojama programa "Erasmus" siekiant skatinti darbo vietų jauniems žmonėms, pradedantiems darbinę veiklą, kūrimą; primena, kad svarbu optimaliai įgyvendinti bendrąsias programas, ir ragina Komisiją dėl įgyvendinimo problemų atsižvelgti į Parlamento poziciją, priimtą Komisijos 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu(5), ypač į 113–123 straipsnius;

9.   primena, kad, siekiant remti darbuotojus, kurie patiria esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, persvarstytos 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(6), numatytos taisyklės; primena, kad minėtuoju persvarstymu, kuriuo siekta išplėsti fondo panaudojimą, turėtų būti atsižvelgiama į dabartinės ekonomikos krizės padarinius; pabrėžia, kad atliekant laikotarpio vidurio persvarstymą reikia iš esmės išnagrinėti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

Dėl 1b išlaidų pakategorės

10.   apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino PBP tuo metu, kai struktūriniai ir sanglaudos fondai turėtų būti naudojami ekonomikos augimui ir atkūrimui skatinti; siūlo sistemingai didinti į pagrindines biudžeto eilutes (ERPF, ESF, Sanglaudos fondas) įrašytų mokėjimų asignavimų sumas siekiant visų Europos piliečių labui skatinti valstybėse narėse įgyvendinti struktūrinę politiką;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu struktūrinė ir sanglaudos politika įgyvendinama menkai dėl nelanksčios sudėtingų taisyklių ir reikalavimų, kuriuos kelia Komisija ir valstybės narės, sistemos;

12.   reikalauja, kad valstybės narės naudotųsi visomis esamomis priemonėmis siekdamos pagreitinti ar net peržiūrėti savo veiksmų programų vykdymą, siekiant efektyviau kovoti su dabartinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmėmis; ragina Komisiją kuo greičiau patvirtinti šiuos pakeitimus siekiant neatidėlioti jų įgyvendinimo;

13.   ragina Tarybą susitarti dėl pasiūlymo, kurį 2009 m. liepos mėn. pateikė Komisija ir kuriuo siekiama keisti ERPF, ESF ir Sanglaudos fondų bendrąsias nuostatas, susijusias su nuostatų dėl finansų valdymo supaprastinimu;

14.   pabrėžia, kad pagal šią išlaidų pakategorę finansuojama daugelis svarbių politikos sričių ir veikla, kuria prisidedama prie kovos su klimato kaita ir skatinamas augimas siekiant kurti darbo vietas, ir pabrėžia, kad turėtų būti daugiau nuveikta siekiant sutelkti pastangas į tai, kad būtų veiksmingai įgyvendinami tie prioritetai;

15.   dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad Europos Sąjungoje labai svarbu laikytis solidarumo principo; ketina imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas adekvatesnis sanglaudos politikos finansavimas siekiant spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius; mano, kad, siekiant užtikrinti, kad struktūriniai fondai ir sanglaudos fondai būtų visiškai panaudoti, dar svarbiau įvertinti, kaip taikomos taisyklės "n+2" ir "n+3";

Dėl 2 išlaidų kategorijos

16.   mano, kad, dabartinio ES biudžeto lėšomis neįmanoma veiksmingai ir iš tiesų pasiekti tikslų, kuriuos ES nustatė klimato kaitos srityje; mano, kad siekiant kovoti su klimato kaita, įveikti jos padarinius ir finansuoti būtinos politikos įgyvendinimą, Europos piliečiams reikalinga reali Europos iniciatyva;

17.   primena, jog atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyks konferencija, kova su klimato kaita išliks vienu iš pagrindinių 2010 m. biudžeto prioritetų; vis dėlto mano, kad šis prioritetas nepakankamai atsispindi biudžeto projekte, todėl ketina skirti daugiau dėmesio šiai svarbiai politikos sričiai; primena Komisijai, kad po klimato kaitos konferencijos ji turi laiku pateikti tinkamą pasiūlymą dėl finansavimo;

18.   pabrėžia, kad kompetentingas komitetas prioritetą teikia pieno gamintojų paramai; nusprendžia Komisijai ir Tarybai aiškiai pasiūlyti skirti 300 mln. eurų sumą tam, kad būtų sukurtas pieno fondas; ragina Komisiją atsižvelgti į šį prašymą teikiant Taisomąjį raštą Nr. 2;

19.   vadovaudamasis atitinkama biudžeto valdymo institucijos 2009 m. balandžio 2 d. priimta deklaracija dėl finansavimo, nusprendžia panaudojant 2 išlaidų kategorijos maržą finansuoti plačiajuosčio interneto priemones, skirtas Europos ekonomikos atkūrimo plane minimoms kaimo vietovėms;

20.   pabrėžia, kad reikia padidinti programų, kurias įgyvenus būtų skatinamas žemės ūkio produkcijos vartojimas (pvz., pieno ir vaisių mokyklose projektai) finansavimą;

Dėl 3a išlaidų pakategorės

21.   pripažįsta, kad Europos piliečiai nori gyventi saugioje ir apsaugotoje Europoje, ir palankiai vertina tai, jog į šią išlaidų pakategorę bus įrašyta daugiau lėšų, palyginti su 2009 m. biudžetu; pripažįsta, kad visos Europos Sąjungos šalys susiduria su daug problemų, susijusių su šiai išlaidų pakategorei priskirtomis politikos sritimis; ragina valstybes nares pasinaudoti didesniu, palyginti su 2009 m. biudžetu, šiai išlaidų pakategorei skiriamu finansavimu, kad kartu galėtų įveikti šiuos sunkumus;

22.   pabrėžia, kad svarbu ES biudžeto lėšomis toliau finansuoti trečiųjų šalių piliečių teisėtos imigracijos ir integracijos valdymą ir tuo pačiu metu, atsižvelgiant į pagrindines žmogaus teises, kovoti su neteisėta imigracija ir stiprinti sienų apsaugą, įskaitant Europos grąžinimo fondo ir Europos pabėgėlių fondo stiprinimą siekiant padidinti valstybių narių solidarumą;

Dėl 3b išlaidų pakategorės

23.   primena, kad 3b išlaidų pakategorė apima svarbias politikos sritis, kurios daro tiesioginę įtaka Europos piliečių kasdieniam gyvenimui; nepritaria tam, kad Taryba sumažino į šią pakategorę įrašytų lėšų, ir pritaria specializuotų komitetų požiūriui, pagal kurį užtikrinamas pagrįstas asignavimų padidinimas;

24.   primena, kad iš negausaus rinkėjų dalyvavimo Europos rinkimuose dar kartą matyti, jog 2010 m. biudžete reikia daugiau dėmesio skirti informacijos ir komunikacijos politikai; pripažįsta, kad tai bendra problema, kurią turi spręsti Komisija, valstybės narės ir Parlamentas, nes tai – būtina demokratijos proceso dalis; dėl to pateikė pakeitimus, pagal kuriuos į rezervą įrašoma dalis asignavimų, numatytų informacijos ir komunikacijos politikai finansuoti; ragina Komisiją pateikti Parlamentui planus, kuriuose numatoma, kaip bus įgyvendinami Tarpinstitucinės informacinės grupės (TIG) tyrimo rezultatai;

Dėl 4 išlaidų kategorijos

25.   pritaria 2010 m. PBP Taisomajam raštui Nr. 1, kurį Komisija priėmė 2009 m. rugsėjo 2 d. ir kuriame numatoma įrašyti daugiau lėšų į dvi biudžeto eilutes (Palestina ir klimato kaita besivystančiose šalyse), kurios yra du Parlamento nustatyti prioritetai;

26.   nusprendė padidinti į kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse skirtą biudžeto eilutę įrašytas lėšas, kol paaiškės Kopenhagoje vyksiančios klimato kaitos konferencijos rezultatai; vis dėlto pabrėžia, kad reikia parengti naują finansinę priemonę, kurią taikant būtų galima padėti besivystančioms šalims įveikti klimato kaitos padarinius, tam, kad ateityje įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) būtų galima vykdyti jos pradinius uždavinius;

27.   dar kartą primena, kad yra labai susirūpinęs dėl pavojingai mažos veiksmų laisvės, kuri susijusi su įprastiniu lėšų trūkumu pagal šią išlaidų kategoriją, kurioje nuolat jaučiamas spaudimas dėl trečiąsias šalis ištinkančių krizių;

28.   ragina Komisiją pateikti finansinių lėšų, kurios buvo skirtos stabilumo priemonei, bet vėliau perskirtos maisto priemonei, atkūrimo 2010–2013 laikotarpiu planą, kad Sąjunga galėtų disponuoti visomis finansinėmis lėšomis, numatytomis pagal biudžeto 4 išlaidų kategoriją, ir atlikti savo tarptautinio lygmens vaidmenį, atitinkantį Europos piliečių lūkesčius; ragina Komisiją pateikti planą, pagal kurį būtų sutelkta finansinių išteklių bet kokioms neatidėliotinos išorės pagalbos priemonėms arba sistemoms, kurios neįtrauktos į stabilumo priemonę, finansuoti tam, kad būtų išvengta stabilumo priemonei skirtų lėšų naudojimo;

29.   ragina Europos Vadovų Tarybą neprisiimti ilgalaikių politinių įsipareigojimų, pagal kuriuos raginama teikti didesnę ES finansinę paramą tuo pat metu nenumatant būtinų biudžeto asignavimų, jei įsipareigojimai akivaizdžiai neatitinka dabartinėje DFP nustatytų metinių viršutinių finansavimo ribų;

30.   mano, kad svarbus Europos Sąjungai klausimas yra energijos tiekimo užtikrinimas; taigi palankiai vertina tai, kad visos dalyvaujančios valstybės pasirašė projektą "Nabucco"; taip pat tikisi, kad visos šalys, vykdydamos kitus projektus, dėl kurių gali kilti pavojus projektui "Nabucco", laikysis nuoseklumo principo;

31.   toliau tikisi, kad bus remiamas Palestinos taikos procesas ir Gazos ruožo rekonstrukcijos poreikiai; ragina Komisiją pranešti, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama sumažinti pavojų, kad pagal šią biudžeto eilutę finansuojamais projektais ir programomis gali naudotis teroristų organizacijos ar kad jie gali būti pritaikyti terorizmo aktams vykdyti arba neveiksmingai biurokratijai išlaikyti, taip pat ragina nurodyti, ar dalis paramos skiriama Sąjungos arba jos valstybių narių lėšomis pastatytų pastatų arba infrastruktūros, nuniokotų per karinius veiksmus, atkūrimui finansuoti;

32.   pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai lėšų ES Baltijos jūros strategijai siekiant finansuoti veiksmus, kurie negali būti finansuojami pagal kitas biudžeto eilutes numatytomis lėšomis (koordinavimas, informacija ir pagal bet kurį iš keturių veiksmų plano ramsčių vykdomi bandomieji projektai);

Dėl 5 išlaidų kategorijos

33.   nusprendė pritarti Tarybos siūlomiems kai kurių į administracinių išlaidų biudžeto eilutes įrašytų sumų sumažinimams, pagrįstiems atrankos metodu, pagal kurį nustatoma visų biudžeto prioritetų, taip pat ir naujų, ir poreikio įgyvendinti esamas politikos sritis pusiausvyra;

34.   tačiau vėl įrašė asignavimus, susijusius su personalo išlaidomis; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais itin padidėjo bendra visų rūšių administracinių išlaidų, finansuojamų ne pagal 5 išlaidų kategoriją, suma; reikalauja, kad ateityje Komisijos siūlymai administracines išlaidas perkelti į veiklos finansavimui numatytas išlaidų kategorijas būtų išsamiai pagrįsti; pripažįsta, kad veiksmų programų neįmanoma vykdyti, jei joms nebus skiriama reikiama administracinė parama; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad pagal dabartinę DFP dalis bendro daugiamečių programų, kurios finansuojamos pagal kitas negu 5 išlaidų kategorijas, finansinio paketo lėšų naudojama administracinėms išlaidoms padengti;

35.   nerimauja dėl vykstančio naujo Europos kvartalo statybos konkurso; pakartoja savo prašymą pateikti išsamią informaciją apie atrankos procesą ir atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai reikėtų daugiau informacijos apie Komisijos pastatų politiką;

36.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl kas trejus metus vykdomos Finansinio reglamento peržiūros pateikimo tvarkaraštį;

Dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų

37.   primena tai, kad Tarpinstituciniame susitarime bandomiesiems projektams kiekvienais biudžetiniais metais iš viso numatyta skirti iki 40 mln. eurų ir visiems parengiamiesiems veiksmams – iki 100 mln. eurų, iš kurių ne daugiau kaip 50 mln. eurų gali būti skiriama naujiems parengiamiesiems veiksmams;

38.   mano, kad šie projektai yra būtina priemonė Parlamentui siekiant inicijuoti naujas Europos piliečiams skirtas politikos sritis; pažymi, kad visiems bandomiesiems projektams, išskyrus keturis, ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti Komisija įrašė tik mokėjimų asignavimus, o tai Parlamentui suteikė galimybę visapusiškai ištirti, ar juos reikėjo tęsti ir ar reikėtų balsuoti dėl naujų įsipareigojimų; be to, išnagrinėjo daug įdomių naujų pasiūlymų, iš kurių, dėl Tarpinstituciniame susitarime nustatytų apribojimų ir DFP nustatytų viršutinių finansavimo ribų, tik keli galėtų būti įrašyti į 2010 m. biudžetą;

39.   teikia prioritetą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimui antraisiais ir trečiaisiais metais; ketina atidžiai stebėti šių ir naujų projektų bei veiksmų įgyvendinimą 2010 finansiniais metais;

o
o   o

40.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su pridedamais bendrojo biudžeto projekto III skirsnio pakeitimais ir siūlomomis pataisomis Tarybai, Komisijai ir kitoms susijusioms institucijoms bei įstaigoms.

1 PRIEDAS

PAREIŠKIMAI, DĖL KURIŲ SUSITARTA 2009 M. LIEPOS 10 D. DERINIMO SUSITIKIME

BENDRAS PAREIŠKIMAS, SKIRTAS ĮTRAUKTI Į TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLĄ

Įdarbinimas atsižvelgiant į 2004 m. ir 2007 m. plėtrą

"Europos Parlamentas ir Taryba dar kartą pabrėžia, kad svarbu įdarbinti pareigūnus visose su 2004 m. ir 2007 m. plėtra susijusiose pareigybėse, pirmiausia vidutinio ir aukšto lygio vadovų pareigybėse, ir primygtinai reikalauja, kad institucijos, visų pirma EPSO dėtų visas pastangas, kad būtų imtasi būtinų veiksmų siekiant paspartinti visą pareigūnų įdarbinimo pareigybėms, kurias sukurti leido biudžeto valdymo institucija, procesą. Turėtų būti laikomasi Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatytų kriterijų ir siekiama, kad kuo greičiau būtų užtikrinta kuo platesnė geografinė įvairovė pagal proporcingumo principą.

Europos Parlamentas ir Taryba ketina toliau atidžiai stebėti vykstantį įdarbinimo procesą. Todėl jie prašo, kad kiekviena institucija ir EPSO du kartus per metus, kovo ir spalio mėn., pateiktų biudžeto valdymo institucijai informaciją apie įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra, padėtį."

TARYBOS PAREIŠKIMAI, SKIRTI ĮTRAUKTI Į TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLĄ

1.  Mokėjimų asignavimai

"Taryba prašo Komisijos pateikti taisomąjį biudžetą, jeigu į 2010 m. biudžetą įrašytų asignavimų nepakanka išlaidoms pagal 1a išlaidų pakategorę (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti), 1b išlaidų pakategorę (Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti), 2 išlaidų kategoriją (Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas) ir 4 išlaidų kategoriją (ES kaip pasaulinio masto veikėja) padengti."

2.   4 išlaidų kategorija

"Taryba, atkreipusi dėmesį į Komisijos ketinimą pateikti 2010 m. PBP taisomąjį raštą dėl vėlesnių papildomų poreikių išorės veiksmų srityje, visų pirma prioritetų, kurie numatyti ankstesniuose taisomuosiuose raštuose ir nurodyti 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, sudarė 2010 m. biudžeto projektą 4 išlaidų kategorijoje nustatydama atitinkamą maržą, sudarančią galimybę į tai atsižvelgti."

3.  ES institucijų ir įstaigų pastatų politika

"Taryba primena savo išvadas dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 2/2007 dėl institucijų išlaidų pastatams ir pripažindama, kad išlaidos pastatams sudaro didelę visų ES institucijų administracinio valdymo išlaidų dalį, mano, kad būtinas patikimas išlaidų pastatams finansinis valdymas.

Taryba pakartoja glaudaus institucijų bendradarbiavimo šioje srityje svarbą. Ji pabrėžia, jog reikia, kad institucijos kuo plačiau bendradarbiautų ir sujungtų jėgas tiek pastatų nuomos ar pirkimo, tiek susijusių einamųjų išlaidų srityje. Ji ragina institucijas prireikus bendrai naudotis patalpomis siekiant sumažinti išlaidas pastatams iki būtiniausio minimumo.

Šioje srityje Taryba palankiai vertina institucijų jau dedamas pastangas bendradarbiauti tarpinstituciniu lygiu ir suderinti pastatų valdymo metodus. Ji su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į susitarimą dėl patalpų apibrėžimo ir matavimo bendrų gairių, kurį neseniai pasiekė Briuselyje ir Liuksemburge sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės. Taryba prašo institucijų išnagrinėti galimybę vykdyti tolesnį institucijų bendradarbiavimą, kuris galėtų apimti bendrą naudojimąsi patalpomis ir bendrą patalpų valdymą, bei galimo tarpinstitucinio pastatų valdymo biuro veiklos srities apibrėžimą.

Taryba ragina institucijas nustatyti ilgalaikes pastatų strategijas, grindžiamas realistiniu būsimo personalo skaičiaus vertinimu ir užtikrinančias reikiamą lankstumą (pusiausvyrą tarp nuosavų bei nuomojamų pastatų), kad būtų kuo labiau išvengta bet kokių ad hoc sprendimų dėl pastatų. Ji taip pat prašo institucijų kuo veiksmingiau naudoti turimas patalpas ir imtis visų galimų vidaus racionalizavimo priemonių. Taryba palankiai vertina darbą, kurį institucijos jau atlikto alternatyvių finansavimo būdų srityje, ir laukia Komisijos rengiamos ataskaitos.

Tarybos nuomone, labai svarbu kuo greičiau gauti informaciją, kurios reikalaujama remiantis atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis. Ši informacija turėtų apimti nuodugnių poreikių įvertinimų ir išsamių ekonominės naudos analizių duomenis, įvairias alternatyvas, aprašant nuomos ar įsigijimo galimybes ir alternatyvias finansavimo galimybes bei atsižvelgiant į visas finansavimo išlaidas. Informacija abiems biudžeto valdymo institucijoms turėtų būti pateikta gerokai anksčiau prieš priimant sprendimus, kad jos galėtų neskubėdamos suformuluoti savo poziciją.

Be to, ji dar kartą ragina institucijų generalinius sekretorius užtikrinti, kad informacija būtų pateikiama iki preliminaraus biudžeto projekto pateikimo. Pripažindama, kas kiekvienai institucijai yra būdingos savitos ypatybės, o kiekvienam projektui – papildomos ypatybes, Taryba prašo institucijų toliau tęsti šios informacijos derinimo darbą nustatant bendras apibrėžtis ir rodiklius, kad būtų galima palyginti atskirų institucijų pastatų patalpas ir išlaidas pastatams, įskaitant bendrą sutarimą, kaip apskaičiuoti nuosavo turto metines išlaidas per visą jo naudojimo laiką.

Taryba ragina institucijas toliau intensyviau pastatuose taikyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos priemones, įskaitant sertifikavimą pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, kai tai tikslinga ir įgyvendinama atsižvelgiant turimus išteklius.

Taryba atkreipia dėmesį į veiksmingą institucijų ir priimančiųjų valstybių narių administracijų, kurios svariai prisideda prie patikimo pastatų klausimų tvarkymo, bendradarbiavimą.

Taryba primena, kad šios pastabos taip pat galioja specifiniu vykdomųjų agentūrų ir atitinkamais atvejais decentralizuotų agentūrų atveju."

VIENAŠALIS PAREIŠKIMAS, SKIRTAS ĮTRAUKTI Į TARYBOS POSĖDŽIO PROTOKOLĄ

"Atsižvelgdama į Tarybos pozicijos dėl 2010 m. biudžeto projekto priėmimą ir į Pirmosios instancijos teisme vykstantį teismo procesą, Vokietija pareiškia, kad programa "Pagalba maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims Europos Sąjungoje" turi būti įgyvendinama laikantis Bendrijos teisės nuostatų. Vokietija pareiškia savo nuomonę, kad vykdant šią programą maisto produktai neturėtų būti perkami rinkoje. Programa turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teisme vykstančio teismo proceso rezultatus."

2 PRIEDAS

Europos Parlamento deklaracija priimta taikinimo metu per pirmąjį svarstymą, vykdant 2010 m. biudžeto sudarymo procedūrą

2009 m. biudžeto vykdymas (įspėjamosios biudžeto prognozės)

Europos Parlamentui kelia susirūpinimą 2009 m. biudžeto vykdymo padėtis, kaip ji apibūdinta naujausiose įspėjamosiose biudžeto prognozėse, visų pirma vykdant įsipareigojimus pagal 3a ir 3b išlaidų pakategores ir mokėjimus pagal 1a, 3a ir 3b išlaidų pakategores ir 5 išlaidų kategoriją. Jis pabrėžia, kad svarbu vykdyti biudžetą pagal preliminariame biudžeto projekte numatytą vykdymo tvarkaraštį.

Europos Parlamentas prašo Komisijos ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 31 d. pateikti ataskaitą, kurioje būtų pateikta išsamesnė informacija apie priežastis (struktūrines, organizacines, valdymo, procedūrines), dėl kurių vėluojama įgyvendinti kiekvieną programą ar susijusios politikos sritį.

Europos Parlamentas taip pat prašo Komisijos pagrįsti kiekvieną atvejį, kai programos ar politikos srities įgyvendinimas nukrypsta nuo sprendimų, kuriuos biudžeto valdymo institucija priėmė tvirtindama 2009 m. biudžetą.

Supaprastintas ir tikslingesnis struktūrinių fondų naudojimas ekonomikos krizės sąlygomis

Europos Parlamentas primena trijų institucijų 2008 m. lapkričio mėn. ir 2009 m. balandžio mėn. bendrus pareiškimus dėl sanglaudos politikos įgyvendinimo ir pabrėžia, jog būtina toliau dėti pastangas, kad būtų sparčiau įgyvendinti struktūriniai ir sanglaudos fondai. Jo nuomone, padaryta nepakankama pažanga vertinimo, patvirtinimo ir valdymo procedūrų srityse; tai parodo nepakankami valdymo ir kontrolės sistemų ir svarbiausių projektų patvirtinimo rodikliai. Jis ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis būtų supaprastintos įgyvendinimo procedūros ir visų pirma paspartintas valdymo ir kontrolės sistemų bei svarbiausių projektų patvirtinimas ir tokiu būdu būtų paspartinti mokėjimai laikantis n+2 taisyklės.

Europos Parlamento nuomone, galėtų būti sutelktos visos galimybės, kurias suteikia naudojimasis struktūriniais fondais, įskaitant veiklos programų pritaikymą ar patikslinimą siekiant naudoti asignavimus tikslingesniems veiksmams, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos įveikti ekonomikos krizės padarinius, visų pirma tiems, kuriais būtų remiamas ekonomikos augimas bei konkurencingumas, taip pat ribojamas darbo vietų praradimas, ir prašo valstybių narių pasinaudoti šia galimybe. Jis ragina Komisiją pasitelkiant veiksmingas ir sparčias procedūras skatinti ir sudaryti sąlygas naudotis visomis struktūrinių fondų reglamentuose numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama remti ekonomikos augimą ir užimtumą. Be to, Europos Parlamentas primena, kad svarbu visapusiškai ir veiksmingai pasinaudoti turimais asignavimais.

Mokėjimų asignavimai

Europos Parlamentas prašo Komisijos prireikus pateikti taisomąjį biudžetą, jeigu į 2010 m. biudžetą įrašytų asignavimų nepakanka išlaidoms pagal specialią išlaidų kategoriją padengti.

4 išlaidų kategorija

Europos Parlamentas, atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pateikti 2010 m. preliminaraus biudžeto projekto taisomąjį raštą dėl vėlesnių papildomų poreikių išorės veiksmų srityje, visų pirma prioritetų, kurie numatyti ankstesniuose taisomuosiuose raštuose ir kurie nurodyti 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Europos Parlamentas primena, kad biudžetinės taikinimo procedūros metu 2008 m. lapkričio 21 d. Komisija įsipareigojo pateikti 4 išlaidų kategorijos padėties įvertinimą ir prireikus atitinkamus pasiūlymus. Jis tikisi, kad Komisija su taisomuoju raštu pateiks poreikių šioje srityje daugiametį įvertinimą.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0095.
(5) OL L 255, 2009 9 26, p. 36.
(6) OL L 167, 2009 6 29, p. 26.


2010 m. bendrojo biudžeto projektas (I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai)
PDF 320kWORD 96k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C7-0128/2009 – 2009/2002B(BUD))
P7_TA(2009)0052A7-0037/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II ir IV–IX skirsniai(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2010 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(5),

–   atsižvelgdamas į savo 1988 m. vidaus susitarimą apriboti savo biudžeto asignavimus iki ne daugiau kaip 20 proc. visos 5 išlaidų kategorijos, neskaitant išskirtinio pobūdžio išlaidų,

–   atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2009 m. balandžio 29 d. (COM(2009)0300),

–   atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba sudarė 2009 m. liepos 13 d. (C7-0128/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Peticijų komitetų nuomones (A7-0037/2009),

A.   kadangi preliminariame biudžeto projekte (PBP) visoms institucijoms palikta 236 597 323 eurų marža nuo 2010 finansinių metų finansinėje programoje nustatytos viršutinės išlaidų ribos,

B.   kadangi Tarybai priėmus 2009 m. liepos 13 d. sprendimą biudžeto projekte (BP) yra 276 153 415 eurų marža nuo minėtosios viršutinės išlaidų ribos,

C.   kadangi buvo sutarta dėl bandomosios darbo tvarkos, pagal kurią per 2009 m. biudžeto procedūrą vyktų glaudesnis Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimas ir ankstyvas abipusis bendradarbiavimas dėl visų klausimų, turinčių didelį poveikį biudžetui, ir ši tvarka taikoma ir per 2010 m. biudžeto sudarymo procedūrą,

D.   kadangi Biuro ir Biudžeto komiteto biudžeto derinimo posėdis įvyko 2009 m. rugsėjo 15 d., t. y. prieš tai, kai buvo balsuojama Biudžeto komitete ir plenariniame posėdyje,

Bendrieji pagrindai

1.   primena, kad ES institucijos turi parengti savo biudžetus atsižvelgdamos į ekonominę ir finansinę padėtį Europoje ir kad būtina, jog iš biudžetų būtų matoma, kad dedamos pastangos politinius tikslus pasiekti kuo veiksmingiau naudojant lėšas;

2.   pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad biudžetiniai reikalavimai turi būti visiškai pagrįsti išlaidomis ir atspindėti tik realius poreikius, kad institucijos galėtų įvykdyti joms pavestas užduotis ir tuo tarpu stengtųsi dėti visas pastangas siekdamos rasti galimybių sutaupyti, taip pat geriau organizuotų darbą, perskirstytų turimus išteklius siekdamos prioritetinių tikslų ir mažintų biurokratiją, kad nedidelius finansinius išteklius būtų galima kuo tinkamiau panaudoti;

3.   džiaugiasi, kad visos institucijos tvarkydamos reikalus su biudžeto valdymo institucija vadovaujasi konstruktyviu ir bendradarbiavimu pagrįstu požiūriu, ir patenkintas, kad jos į pateiktus klausimus atsakė greitai ir tiksliai;

4.   pabrėžia, kad į pasiūlymus neįtrauktos išlaidos, konkrečiai susijusios su galimu Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, įsigaliojimu; primena, kad tuo atveju, jei ši sutartis įsigalios, prireikus gali tekti naudotis esamomis biudžetinėmis priemonėmis, pvz., taisomuoju raštu arba taisomuoju biudžetu; tačiau mano, kad tokiu atveju prieš prašant skirti papildomų lėšų būtina kuo geriau visapusiškai ištirti esamų išteklių perorganizavimo galimybes; pakartoja, kad dėl atsargumo ateityje pagal šią išlaidų kategoriją reikia išlaikyti subalansuotą biudžetą ir nustatyti pagrįstą finansinę maržą;

5.   primena, kad vis dar esama galimybių geriau ir veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas daugelyje sričių, ir norėtų vėl atkreipti dėmesį į tarpinstitucinio bendradarbiavimo sritį; sutinka su Audito Rūmais, kad vykdant intensyvesnį bendradarbiavimą kalbų tarnybų sektoriuje atsirastų galimybių sutaupyti; šį tikslą kaip prioritetinį numatė 2010 m. ir ragina institucijas toliau tobulinti su juo susijusius aspektus, taip pat vėl pradėti derybas, susijusias su dabartiniais galiojančiais susitarimais dalytis vidiniais vertimo ištekliais;

6.   šiuo tikslu nusprendžia išorės vertimo paslaugoms numatyti bendrą 5 proc. rezervą ir pabrėžia, kad šis pakeitimas skirtas visoms institucijoms ir jų vertimo skyriams; atsižvelgiant ir į specialią Audito Rūmų ataskaitą, reikalaujami patobulinimai susiję su naujomis derybomis dėl dabartinių galiojančių susitarimų dalytis vidiniais vertimo ištekliais siekiant veiksmingumo ir sutaupyti vertimų srityje; pažymi, kad šiuo rezervu bus galima naudotis tuomet, kai institucijos pateiks konkrečią dalijimosi vidiniais vertimų ištekliais sistemą ir biudžeto valdymo institucija ją apsvarstys;

7.   pabrėžia, jog pageidauja, kad visos institucijos vėl apsvarstytų galimybę vertėjams dirbti nuotoliniu būdu; pažymi, kad tokiu būdu kiekvienais metais būtų galima sutaupyti, visų pirma, jei biuro patalpos būtų atlaisvintos ir naudojamos kitoms reikmėms; pažymi, kad Audito Rūmai naudojasi šia sistema, nors ir ribotai, ir ji puikiai veikia;

8.   nusprendė palikti maržą nuo viršutinės 5 išlaidų kategorijos "Administracinės išlaidos" ribos (222 344 665 eurai) ir taip apriboti bendrą padidėjimą iki 2,1 proc.; pabrėžia, kad taip iš dalies vėl atstatomos institucijų biudžetų lėšos, kurias sumažino Taryba, tačiau tik tais atvejais, kai kiekvienos institucijos konkretūs prašymai buvo pagrįsti;

9.   mano, kad ES biudžeto sistema turi vystytis tokiu būdu, kad pagal ją būtų skatinamas išradingumas ir naujoviški sprendimai; taigi skatindamas pabrėžia, kad dėl šių priemonių taikymo padidėjęs institucijų veiksmingumas ir jų sutaupytos lėšos galėtų būti naudojami kitiems atitinkamiems institucijų prioritetams siekti; tačiau pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos, kurios kaupiasi tik dėl lėto įsisavinimo arba dėl nenumatytų įvykių, paprastai turėtų būti grąžinamos mokesčių mokėtojams;

1 skirsnis.Europos Parlamentas
Bendroji programa

10.   džiaugiasi 2009 m. rugsėjo 15 d. vykusio Biuro ir Biudžeto komiteto biudžeto derinimo posėdžio gera ir konstruktyvia atmosfera; mano, kad tai turėtų toliau padėti sudaryti Parlamento biudžetą abipusio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo sąlygomis ir griežtai laikantis patikimo biudžeto sudarymo ir skaidrumo principų; mano, kad būtina visapusiškai išlaikyti kiekvienos institucijos prerogatyvas;

11.   primena, kad susitarta dėl šių klausimų, kurie buvo svarstomi ir minėtame biudžeto derinimo posėdyje:

   rezervai (prioritetiniai projektai, pastatams skirtas rezervas, rezervas nenumatytoms išlaidoms),
   INLO GD ir apsaugos tarnybos restruktūrizavimas,
   personalo poreikiai 2010 m.,
   Europos istorijos namai,
   politinės partijos ir fondai,
   daugiakalbystė,
   žinių valdymas;

12.   mano, kad labai svarbu, jog Biuras ir Biudžeto komitetas tam, kad galėtų užtikrinti sėkmę ir labiau patobulinti savo bendradarbiavimą, keistųsi informacija ir tai darytų atitinkamu laiku;

13.   pabrėžia būtinybę, kad Parlamentas, kaip ir visos institucijos, pavasarį arba vasaros pradžioje pateiktų kuo labiau išbaigtus preliminaraus biudžeto pasiūlymus; pabrėžia, kad taisomieji raštai rudenį turėtų būti iš tiesų naudojami tik nenumatytiems atvejams ir siekiant atlikti techninius atnaujinimus; pripažįsta, kad rinkimų metais susiklosto ypatinga padėtis, kai vykdant šias procedūras reikia daugiau lankstumo siekiant apsaugoti naujai išrinkto Parlamento prerogatyvas;

14.   pabrėžia, kad bendras jo biudžeto dydis sudaro 19,87 proc. pagal daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją (administraciniai asignavimai) leidžiamų išlaidų, t. y. nesiekia savanoriškai nustatytos 20 proc. ribos; visgi pakartoja, kad 19,87 procentais išreikšta dalis neapima galimų pakeitimų, kuriuos gali prireikti atlikti, jei įsigaliotų Lisabonos sutartis, ypač teisėkūros srityje, ir toliau laikosi nuomonės, kad svarbu numatyti didelę maržą; pripažįsta, kad taikant dabartinę nedidelę maržą, norint įgyvendinti papildomus reikalavimus, reikės dar daugiau taupyti ir perskirstyti lėšas;

15.   mano, kad skiriant Parlamento fiksuotas ir kintamas išlaidas būtų galima lengviau priimti sprendimus dėl jo bendro biudžeto ir atitinkamų tolesnių veiksmų siekiant išlaikyti tvarų biudžetą; todėl nusprendė dalį trijų tam tikrų biudžeto eilučių lėšų įrašyti į rezervą ir prašo pateikti pranešimą, kuriame būtų pateiktos suskirstytos skirtingų tipų išlaidos pagal 2 ir 3 antraštines dalis ir nurodyta, ar jos yra fiksuotos, ar kintamos; mano, kad dėl šio skyrimo, ilgalaikių pastatų strategijų, komunikacijos ir informacijos politikos, taip pat dėl įvairios Parlamento veiklos išlaidų ir naudos analizės ateinančiais metais bus įmanoma parengti nulinio pagrindo biudžetą; mano, kad tai suteiks galimybę Parlamento biudžete atspindėti tik realius poreikius ir dėl to padidės jo skaidrumas, biudžeto tikslumas ir veiksmingumas;

16.   nurodo, kad 2010-ieji bus pirmieji metai, kai bus visapusiškai taikomas naujas Parlamento narių statutas, ir tai turės didelį poveikį Parlamento biudžetui, į kurį turi būti įtrauktos šios išlaidos; pažymi, kad vertinama, jog, palyginti su 2009 m. (dalinio statuto taikymo metai), papildomos įtraukiamos sumos gali siekti apie 40 mln. eurų, o, palyginti su praėjusiais metais, – maždaug 113 mln. eurų;

17.   mano, kad vis dėlto šie skaičiai turėtų būti diferencijuojami atsižvelgiant į tai, ar jie iš esmės susiję su neišvengiamomis teisinio ir biudžetinio pobūdžio išdavomis, ir į tai, ar dabartinis sistemos taikymas gali daryti įtaką; todėl atsižvelgdamas į biudžeto aspektą prašo iki 2010 m. birželio 30 d. pateikti tiksliais ir objektyviais duomenimis pagrįstą pranešimą apie tai, kaip taikoma kompensacijų už kelionių išlaidas sistema;

18.   palankiai vertina 2008 m. pabaigoje pasiektą susitarimą dėl naujo Parlamento narių padėjėjų statuto ir įtraukė biudžetinių lėšų, skirtų 2010 m., pirmiesiems metams, kai jis bus taikomas ištisus metus; taip pat palankiai vertina Laikinosios vertinimo grupės sudarymą siekiant išnagrinėti praktines problemas, susijusias su Parlamento narių statuto ir Parlamento narių padėjėjų statuto taikymu, ir tikisi šios grupės išvadas gauti kuo greičiau, t. y. bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki to laiko, kai Biuras pateiks 2011 m. sąmatą;

19.   turėdamas mintyje bendrą biudžetą ir prieš tai minėtus elementus, taip pat nurodo, kad per biudžeto derinimo posėdį sutarta sumažinti iki 5 mln. eurų siūlomus rezervus, skirtus naujoms politinėms iniciatyvoms, išlaikyti 10 mln. eurų rezervą nenumatytoms išlaidoms ir 15 mln. eurų skirti su pastatais susijusiam rezervui;

Žmogiškieji ištekliai

20.   džiaugiasi susitarimu dėl 2010 m. biudžete numatomų personalo išteklių ir vertina administracijos pateiktą informaciją apie būtinais laikomus etatus ir lygiagrečiai siūlomas restruktūrizavimo priemones;

21.   nusprendžia 2010 m. Parlamento personalo plane numatyti asignavimų 54 naujiems etatams:

taip pat nusprendžia skirti asignavimų šių pareigų paaukštinimo išlaidoms padengti: 5 AD5 į 5 AD7 dėl vertėjų žodžiu įdarbinimo, 30 AD7 į 30 AD9 dėl vidinių konkursų ir 30 AST3 į 30 AST5, taip pat dėl vidinių konkursų; taip pat nusprendžia skirti asignavimų 5 AST6 etatams pakeisti į 2 AD11 ir 3 AD12 etatus dėl tarpinstitucinių konkursų;

   nuolatiniams etatams: 8 AD9, 17 AD5 ir 28 AST1,
   laikiniems etatams: 2 AD10, 1 AD9 ir 1 AD5,
   panaikinti 3 laikinus AST 1 etatus, kurie patvirtinti 2009 m. personalo plane;

22.   nepaisant to, primygtinai reikalauja, kad tolesnės pastangos perkeliant jau esamus išteklius ir etatus būtų sudėtinė jo biudžeto sudarymo procedūros dalis; todėl yra įsitikinęs, kad teisinga darbo organizavimą ir tarnybų struktūrą pakoreguoti atsižvelgiant į politinius prioritetus, kad būtų galima pasiekti maksimalius rezultatus ir, vertinant biudžetiniu aspektu, sumažinti išlaidas; todėl primena praėjusiais metais pateiktą prašymą, kuriame nurodė, jog labai svarbu kad būtų optimaliai skirstomi žmogiškieji ištekliai pagrindinei teisėkūros veiklai, tiesioginei pagalbai Parlamento nariams ir administracinės paramos funkcijoms užtikrinti, taip pat kad būtų geriau suprantama, kodėl tai daroma, ir geriau suvokiami prioritetai;

23.   visų pirma pažymi, kad pagal susitarimą, pasiektą vykdant biudžeto derinimo procedūrą, siekiama sustiprinti už pastatus ir pastatų politiką atsakingą departamentą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą priežiūrą ir saugumą, pagerinti planavimą ir kontrolę ir taip pagrįstai, kartu taikant nuoseklią ir atsakingą nekilnojamojo turto politiką, būtų galima sutaupyti per ilgesnį laikotarpį; todėl sutinka šiuo tikslu per trejus metus skirti 49 naujus etatus; taip pat atkreipia dėmesį į susitarimą finansuoti 5 naujus etatus, kurių paprašyta apsaugos tarnybai reorganizuoti;

24.   taip pat džiaugaisi per biudžeto derinimo procedūrą pasiektu susitarimu atlikti INLO GD ir apsaugos tarnybos organizacinį auditą siekiant nustatyti, ar lėšos naudojamos optimaliu būdu;

Teisėkūros darbas ir daugiakalbystė

25.   primena, kad daugiakalbystė buvo pagrindinis 2010 m. biudžeto aspektas, tiek turint mintyje visų Parlamento narių teisės turėti vienodas sąlygas, susijusias su kalbų tarnybomis, išsaugojimą ir tikrą stiprinimą, tiek turint mintyje siekį mažinti išlaidas gerinant tarpinstitucinį visų institucijų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad biudžeto projekte šiai sričiai numatoma tikslinių papildomų lėšų, ir tam pritaria;

26.   mano, kad didesnės Parlamento atsakomybės teisėkūros srityje prisiėmimas yra nuolatinis procesas ir reikalauja, kad Parlamento nariams būtų teikiama visapusiška pagalba, jog jie galėtų atlikti savo su teisėkūra susijusį darbą; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, palankiai vertina Biuro 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą, pagal kurį siekiama didinti tiesioginę pagalbą Parlamento nariams, kai jie vykdo teisėkūros darbą, visų pirma pradiniu projektų rengimo etapu; mano, kad dabar reikia atkeipti dėmesį ir į vėlesnius teisėkūros procedūros etapus, ir mano, jog labai svarbu, kad Parlamento nariai turėtų galimybę gauti teisingus tekstus visomis oficialiosiomis kalbomis remiantis daugiakalbystės principu ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos geresnės teisėkūros politikos tikslus siekiant padidinti Parlamento pozicijų vykstant teisėkūros procedūroms skaidrumą ir demokratinį legitimumą;

27.  Primena, kad Parlamente reguliariai balsuojama dėl sutartų teisėkūros aktų, kurie dar tėra pradinio politinio kompromiso pavidalu, o tuo tarpu Taryba priima tokius teisės aktus tik tuomet, kai parengiamas galutinis jų variantas; mano, jog labai svarbu, kad Parlamentas nagrinėtų galutinius teisingus tekstus visomis kalbomis ir balsuotų dėl jų; prašo imtis veiksmų instituciniu ir tarpinstituciniu lygmenimis ir užtikrinti, kad šiuo aspektu Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas sąlygas;

28.   džiaugiasi tuo, kad per biudžeto derinimo procedūrą pasiektas susitarimas numatyti bendrą 5 proc. rezervą pagal tam tikras visų institucijų, turinčių savo vertimų skyrius, biudžeto eilutes, kaip nurodoma ankščiau;

29.   nori persvarstyti plenarinių posėdžių kalbų, vadinamųjų stenogramų, vertimo raštu sistemą ir vertimų prieinamumą ir kaip tai galima pagerinti naudojant modernias technologijas ir tuo pat metu sutaupyti daug biudžeto lėšų; mano, kad tai galėtų būti poreikiais pagrįsta vertimo sistema, kurią taikant būtų galima ir daug greičiau gauti prašomus tekstus;

Pastatų politika

30.   primena, jog jau prašė, kad Biuras pateiktų nuoseklią ir atsakingą ilgalaikę nekilnojamojo turto ir pastatų strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į konkrečią problemą, susijusią su didėjančiomis priežiūros išlaidomis, atnaujinimo poreikiu ir apsaugos išlaidomis, taip pat užtikrinamas Parlamento biudžeto tvarumas, ir tikisi, kad ši strategija bus pateikta ne vėliau kaip 2009 m. pabaigoje; pažymi, kad praėjusiais metais po to, kai buvo priimta rezoliucija dėl biudžeto, gavo atsakymą, bet mano, kad jo nepakanka; taip pat pažymi, kad būtina atsižvelgti į būsimas galimas Belgijos valdžios institucijų kompensacijas, remiantis susitarimu dėl Parlamento esamų pastatų Briuselyje;

31.   primena, kad didelę reikšmę teikia saugumo klausimams, kurie glaudžiai susiję su pastatų politika, ir mano, kad šioje srityje būtinas veiksmingas ir darnus požiūris; ypač pabrėžia specifinį Parlamento pobūdį ir atvirumo bei prieinamumo poreikį nepamirštant saugumo; tuo pat metu išreiškia susirūpinimą dėl šioje srityje nuolat didėjančių sąnaudų ir mano, kad, atsižvelgiant į konkrečią padėtį ir kiekvieną darbo vietą, būtina laikytis diferencijuoto požiūrio;

32.   pabrėžia, kad dar išsamiai nepaaiškinta, kodėl Biuras ketina įsigyti naują pastatą netoli jau turimų pastatų Briuselyje, nors apskaičiavo, kad vieno iš šių pastatų jam nereikia parlamentiniam darbui;

Komunikacijos ir informacijos politika

33.   palankiai vertina susitarimą finansuoti Europos politines partijas ir fondus, nes tai turėtų stiprinti ryšius su piliečiais ir jų dalyvavimą ES politiniame gyvenime; ragina tęsti diskusijas dėl ilgalaikių biudžeto principų šioje srityje;

34.   palankia vertina galutinį Biuro sprendimą dėl naujo lankytojų centro valdymo modelio ir nusprendžia skirti 13 prašytų etatų, kad centrą būtų galima kuo greičiau atidaryti ir bet kokiu atveju ne vėliau nei 2010 m. pirmą pusmetį;

35.   atsižvelgia į tai, kad Biuras ir Biudžeto komitetas pasiekė susitarimą dėl Europos istorijos namų; nusprendžia skirti prašomus 1,5 mln. eurų ir juos įtraukti į atitinkamas biudžeto eilutes, kurios jau yra 2009 m. biudžete, siekiant užtikrinti, kad toliau vyktų architektų konkursas ir koncepcijų pasiūlymus būtų galima gauti laiku kitais metais; pakartoja savo nuomonę, kad būtina informacija apie visas projekto išlaidas; pritaria susitarimui, pagal kurį siekiama gauti papildomų lėšų iš išorinių šaltinių ir ištirti su projektu susijusias bendradarbiavimo galimybes;

36.   pabrėžia, kad didelę reikšmę teikia tam, kad veiksmingai būtų organizuojama daugybė informacijos šaltinių ir tarnybų, kuriomis Parlamento nariai ir personalas gali naudotis; todėl primena apie IT generalinio direktorato neseniai priimtą informacijos ir ryšių technologijos (IRT) strategiją ir sprendimą įkurti bibliotekos ir dokumentų tvarkymo direktoratą prie Pirmininko tarnybos; taip pat pabrėžia, kad reikia plėtoti bendrąją žinių valdymo sistemą, kad būtų galima lengviau platinti bet kokią informaciją ir politiniu, ir administraciniu lygmenimis; prašo Biurą ypatingą dėmesį skirti įvairių tarnybų bendradarbiavimui siekiant užtikrinti, kad bendroji politika būtų vykdoma nuosekliai ir ekonomiškai, ir pritaria per biudžeto derinimo procedūrą pasiektam susitarimui, kad pranešimas, kuriame būtų apžvelgiami minėtieji aspektai, bus pateiktas Biudžeto komiteto posėdyje;

37.   taip pat yra įsitikinęs, kad dokumentų tvarkymo tarnybą įtraukus į prieš tai nurodytą naują direktoratą turėtų pagerėti informacijos gavimo galimybės ir taip būtų prisidedama prie to, kad geriau būtų suprantama Parlamento veikla; teigia, kad tai turėtų padėti palengvinti Parlamento narių veiklą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, matomą piliečiams; nusprendžia patvirtinti biudžeto elementus, pateikiamus preliminariame biudžete; tuo pat metu pageidauja, kad jam būtų teikiama naujausia informacija apie organizavimą, išlaidų ir personalo prognozes, produktus ir paslaugas, įskaitant priemones prieigai prie dokumentų pagerinti;

38.   atsižvelgia į Tarptautinės prekybos komiteto ir Peticijų komiteto pateiktas nuomones ir į panašias išdėstytas pozicijas; mano, kad iš esmės, kiek įmanoma, pateiktuose biudžeto pakeitimuose ir per balsavimą atsižvelgta į iškilusias problemas;

IV skirsnis.Teisingumo Teismas

39.   mano, kad dėl didėjančio Teismo darbo (konsultacijos ir naujos skubos procedūros) krūvio pateisinama tai, kad per pastaruosius dvejus metus labai padidėjo veiklos biudžetas ir buvo išplėstas personalo planas, įskaitant labai didelį personalo padidinimą 2009 m; todėl mano, kad yra suprantama, jog neprašoma naujų etatų 2010 m.; nėra įsitikinęs, kad Tarybos siūlomi numatomų atlygių mažinimas ir mažinimo normos yra teisingi atsižvelgiant į esamą įdarbinimo lygį ir darbuotojų skaičių;

40.   todėl, atsižvelgdamas į pateiktus argumentus ir apsvarstęs komitetų nuomones, nusprendžia kai kuriose eilutėse vėl įrašyti PBP nurodytas sumas;

41.   pažymi, kad dėl naujų Teismo pastatų ir toliau jaučiamas poveikis ir dėl to atsiranda problemų, susijusių su bendru jo biudžeto augimu; atsižvelgdamas į tai ir į šias negrįžtamąsias išlaidas, gali pritarti tam, kad bendras augimas siektų 4,5 proc., kaip pasiūlyta, ir pažymi, kad Teismo įprastos veiklos biudžeto augimo rodiklis daug mažesnis – apie +2,5 proc.;

V skirsnis.Audito Rūmai

42.   kadangi 2009 m. įsteigta 20 auditorių etatų, sutinka, kad būtų sukurta dar 12 auditorių etatų, kadangi didėja poreikiai, ypač biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos; pabrėžia, kad personalo kiekį ir darbo reikalavimus reikia apsvarstyti atsižvelgiant į platesnį biudžeto ir Europos ekonomikos kontekstą; todėl mano, kad per dvejus metus sukūrus 32 naujus auditorių etatus Audito Rūmų padėtis ateinančius keletą metų bus gera, ir ragina, kad kitu atveju Audito Rūmai nustatytų prašymų nagrinėjimo pirmenybę pagal skubumą ir santykinę svarbą;

43.   atkreipia dėmesį į planuotą K3 pastato plėtros išlaidų didėjimą ir pakartoja, kad priėmus sprendimą finansuoti šį projektą tiesiogiai iš biudžeto mokesčių mokėtojams užtikrinamos mažiausios galimos sąnaudos palyginti su išperkamosios nuomos galimybe; atsižvelgia į tai, kad dėl sprendimo perkelti 55 mln. eurų sumą į 2009 m. labai sumažėja lėšos pagal šią biudžeto eilutę 2010 m;

44.   atsižvelgdamas į pastabas, pateiktas atlikus paties Teismo išorės auditą, mano, kad visoms šio projekto išlaidoms padengti turi būti naudojami asignavimai, skiriami pagal pastatams skirtą biudžeto eilutę, ir siekiant skaidrumo jos neturi būti įrašomos į kitas biudžeto išlaidų kategorijas ir (ar) eilutes;

45.   nuspendžia padidinti lėšas pagal tam tikras išlaidų kategorijas, susijusias su Teismo pranešimų platinimu visuomenėje, skelbimais Oficialiajame leidinyje ir komandiruotėmis, siekiant sudaryti galimybę, kad prireikus auditorių lydėtų teminis ekspertas, ir užtikrinti geresnį rezultatų suprantamumą ir kokybę;

VI skirsnis.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

46.   nusprendžia laikytis kompromisinės nuomonės dėl komiteto pradinių prašymų ir Tarybos biudžeto projekto; todėl nusprendžia pritarti tam, kad būtų papildomai įsteigti 6 etatai (4 AD5, 1 AST 3 ir 1 AST1) ir pakoreguoti bendrą atlyginimų ir išmokų mažinimo normą, kad ji būtų 5 proc.;

47.   prašo komitetą pateikti pirmąjį apibendrinamąjį pranešimą apie pagerintos posėdžių ir kelionių išlaidų planavimo sistemos, kuri buvo įtraukta į ankstesnį biudžetą, veikimą;

48.   turėdamas mintyje būsimus biudžetus, taip pat prašo glaustai paaiškinti, kaip apskaičiuojamos kelionių kompensacijos ir išmokos, ir kokias alternatyvas, jei jų yra, nariai ir personalas šiuo atveju turi;

VII skirsnis.Regionų komitetas

49.   nesutinka su Taryba, kuri išbraukia visus 10 komiteto prašomų naujų etatų, ir nusprendžia vėl įrašyti keturis iš jų kaip prioritetinius etatus, susijusius su komiteto politine veikla, visų pirma regionų asamblėja; visgi primena, kad padidinti komiteto personalą leista jau 2009 m., todėl, atsižvelgdamas į bendrą ekonominę padėtį, negali pritarti, kad jis būtų didinamas daugiau;

50.   išklausęs komiteto argumentus dėl įdarbinimo lygio ir laisvų vietų skaičiaus, nusprendžia nustatyti bendrą 5 proc. sumažinimo normą; pažymi, kad tokiu būdu užtikrinama, kad komitetas turėtų pakankamai lėšų ir galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, tuo pačiu šiek tiek sutaupant pagal PBP;

51.   laikosi kompromisinės pozicijos atsižvelgdamas į komiteto prašymus ir į tai, kaip Taryba sumažino lėšas pagal įvairias veiklai skirtas eilutes, įskaitant išteklius IT plėtojimui, personalo vaikų priežiūros paslaugoms, informavimo ir ryšio priemonėms;

VIII skirsnis.Europos ombudsmenas

52.   atsižvelgęs į tai, kaip Taryba sumažino lėšas, ir išklausęs ombudsmeno argumentus, vėl įrašo dalį PBP numatytų sumų; pabrėžia, kad nepaisant to iš esmės PBP tam tikros sutaupymo galimybės gali būti paliktos;

53.   taip pat laikosi kompromisinės nuomonės dėl ombudsmeno ir Tarybos pozicijų, kiek reikia skirti asignavimų atlyginimams ir išmokoms;

54.   sutinka su ombudsmenu, kad naudinga nurodyti, kokios yra su rinkimais į šias pareigybes susijusios išlaidos, iš tiesų mano, kad dabartinė sistema, pagal kurią šios išlaidos išskaidomos keleriems metams ir į įvairias biudžeto eilutes, nėra skaidri;

55.   yra nustebęs, kad ši institucija iš esmės visai neturi mokymo priemonėms skirto biudžeto, todėl sutinka, kad šiai sričiai būtų skiriama daugiau lėšų;

IX skirsnis.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

56.   pripažįsta, kad į šį pareigūną vis daugiau kreipiamasi, kad jis pateiktų nuomonę dėl teisės aktų (dėl poveikio, susijusio su duomenų apsaugos aspektais); šį klausimą gana išsamiai apsvarstė ir atsižvelgė į pareiškimą, kad teikti minėtąsias konsultacijas duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas privalo; todėl nuspendžia kiek pakoreguoti Tarybos siūlomą biudžeto projektą;

57.   pritaria tam, kad būtų sukurti 2 papildomi etatai (1 AD5 ir 1 AST2), ir tokiu būdu laikosi tarpinės pozicijos dėl pradinių prašymų ir Tarybos pozicijos; tai daro atsižvelgdamas į tai, kad tuo pat metu didinamos lėšos, skirtos nacionaliniams ekspertams finansuoti;

58.   taip pat, išklausęs duomenų apsaugos priežiūros pareigūno argumentus, sutinka kiek padidinti, palyginti su Tarybos pasiūlymu, lėšas pagal kai kurias kitas biudžeto išlaidų kategorijas;

o
o   o

59.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsnių pakeitimais Tarybai ir Komisijai bei kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) Tos dienos priimti tekstai, P6_TA(2009)0096.
(5) Tos dienos priimti tekstai, P6_TA(2009)0346.


Europolo darbuotojams mokamų bazinių atlyginimų ir išmokų tikslinimas *
PDF 190kWORD 30k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Čekijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą, patikslinantį Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas (10985/2009 – C7-0099/2009 – 2009/0805(CNS))
P7_TA(2009)0053A7-0040/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos iniciatyvą (10985/2009),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos aktą, nustatantį Europolo darbuotojų tarnybos nuostatus(1), ir ypač į jo 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0099/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 ir 55 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0040/2009),

1.   pritaria Čekijos Respublikos iniciatyvai;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Čekijos Respublikos iniciatyvą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Čekijos Respublikos vyriausybei.

(1) OL C 26, 1999 1 30, p. 23.


Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimas) keitimas *
PDF 349kWORD 46k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (COM(2009)0539 – C7-0223/2009 – 2009/0152(CNS))
P7_TA(2009)0054

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0539),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0223/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 142 straipsnius,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 3 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
186 straipsnio a punktas
3. 186 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
3. 186 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
"a) dėl cukraus, apynių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, avienos ir ožkienos sektorių produktų, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga arba sumažėja;".
"a) dėl cukraus, apynių, galvijienos, avienos ir ožkienos sektorių produktų, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga arba sumažėja;
aa) dėl pieno ir pieno produktų, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga arba sumažėja per 12 mėnesių laikotarpius, kurie prasideda 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d.;"
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 3 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007
188 straipsnio 2 a punktas (naujas)
3a)  Į 188 straipsnį įtraukiama ši dalis:
"2a) Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie 195 straipsnyje numatyto komiteto darbą. Tuo tikslu jis gauna komiteto posėdžių darbotvarkes, komitetui pateiktų priemonių projektus, balsavimo rezultatus, posėdžių protokolų santraukas ir institucijų bei organizacijų, kurioms priklauso valstybių narių paskirti joms atstovauti asmenys, sąrašus. Europos Parlamentas taip pat yra informuojamas, kai tik Komisija pateikia Tarybai priemones arba pasiūlymus dėl priemonių, kurių reikia imtis."

SIS II ir VIS diegimo būklė
PDF 201kWORD 46k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos ir Vizų informacinės sistemos diegimo būklės
P7_TA(2009)0055B7-0097/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2424/2001 Komisijai suteikti įgaliojimai rengti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(1), kuri įsigaliotų 2007 m. kovo mėn.,

B.   kadangi 2006 m. spalio 13 d. Europos Parlamentas priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006(2), kuriuo buvo sukurtas SIS II teisinis pagrindas,

C.   kadangi daugybė problemų ir vėlavimų parodė, kad naujoji sistema vis dar nepradėjo veikti, ir iškilo abejonių dėl šio projekto įgyvendinamumo,

D.   kadangi keletas šalių, įskaitant Airiją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Bulgariją, Rumuniją ir Lichtenšteiną, nebus įtrauktos į SIS sistemą, kol nebus rastas sprendimas,

E.   kadangi 2009 m. birželio 4–5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtino išvadas dėl naujos SIS II krypties, nusprendusi, kad reikėtų toliau kurti sistemą remiantis dabartiniu SIS II projektu, tačiau kartu parengti ir kitą SIS 1+ RE scenarijų kaip atsarginį sprendimo variantą,

F.   kadangi turės būti atlikti du techniniai bandymai (vadinamieji kertiniai bandymai), pirmasis – 2009 m. pabaigoje, antrasis – 2010 m. vasarą,

G.   kadangi šiuo metu prognozuojama, kad SIS II negalės pradėti veikti iki paskutinio 2011 m. ketvirčio,

H.   kadangi 2007 m. birželio 7 d. Parlamentas priėmė Reglamentą (EB) Nr. 767/2008(3), kuriuo buvo sukurtas Vizų informacinės sistemos (VIS) teisinis pagrindas,

I.   kadangi VIS, kurios pagrindas yra ta pati techninė platforma ir kurią kuria tas pats rangovas, kaip ir SIS II, sukūrimas taip pat yra vienas iš ES prioritetų,

J.   kadangi VIS diegimas taip pat vėluoja, nes sistema nebus įdiegta 2009 m. pabaigoje, kaip numatyta, ir kad dėl tam tikrų problemų, kurios iškilo Komisijai rengiant centrinę VIS, ir atsižvelgiant į valstybių narių pasirengimą nacionaliniu lygmeniu sistemos paleidimo pradžia gali būti nukelta net vėliau nei 2010 m. rugsėjo mėn.,

1.   pabrėžia, kad SIS II sukūrimas tebėra vienas iš Parlamento prioritetų, ir kad ji turėtų kuo greičiau pradėti veikti, į ją įtraukiant keletą patobulinimų ir naujų funkcijų, kaip numatoma teisiniame pagrinde, siekiant pagerinti Europos piliečių saugumą ir užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę, taip pat užtikrinant, kad Šengeno acquis būtų visiškas ir darnus;

2.   reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vėluojama pradėti SIS II ir VIS veiklą;

3.   prašo Komisijos ir Tarybos informuoti Parlamentą apie 2009 m. gruodžio 22 d. turinčio įvykti kertinio 1-ojo techninio bandymo rezultatus vos tik jam įvykus ir prašo neatidėliojant informuoti Parlamentą apie tolimesnius veiksmus, kurių reikės imtis;

4.   ragina siekti visiško skaidrumo įgyvendinimo procese, taip pat finansiniais aspektais, ir prašo informuoti Parlamentą, kaip vieną iš teisės aktų leidėjų, apie tai, ar 1-asis ir 2-asis kertiniai bandymai įtraukti į dabartinę SIS II kūrimo sutartį, ar reikės šiuos bandymus traktuoti kaip papildomus reikalavimus ir kokios papildomos išlaidos numatomos tuo atveju;

5.   prašo Parlamentą informuoti apie tai, ar rangovui skirtos kokios nors nuobaudos už vėlavimą ir techninius trūkumus, dėl kurių ankstesni bandymai buvo nesėkmingi, ir, jei taip, kokio dydžio nuobaudos; be to, prašo Parlamentą informuoti apie papildomas išlaidas, patiriamas dėl tų vėlavimų ir techninių trūkumų, prireikus atlikti naujus bandymus ir pratęsti SIS II diegimo laikotarpį;

6.   ragina, kad Komisija ir valstybės narės derintų ir koordinuotų pastangas, kad VIS sistemos atveju nepasikartotų toks pats scenarijus, kaip SIS II kūrimo atveju;

7.   prašo Tarybą ir Komisiją pateikti pagrįstą paaiškinimą, kuo remdamosi jos ir toliau pasitiki dabartiniu rangovu ir jo galimybėmis sėkmingai ir nevėluojant tobulinti VIS ir SIS II sistemas;

8.   pabrėžia, kad Taryba ir Komisija privalo įtraukti Parlamentą priimant bet kokius su SIS II ir VIS kūrimu susijusius sprendimus, ypač jei bandymų rezultatai bus nepatenkinami ir dėl to reikės keisti ir SIS II, ir VIS projektų kryptį ir jeigu būtų sprendžiama, ar nutraukti dabartinę sutartį su už šiuos projektus atsakinga bendrove;

9.   ragina Komisiją patikslinti, ar SIS II projekto atveju nutraukus sutartį būtų automatiškai pereita prie atsarginio ar nenumatyto atvejo sprendimo įgyvendinimo, ir nurodyti, koks galimas poveikis VIS projektui;

10.   pabrėžia, kad Parlamentas turi būti nuolat informuojamas apie esamą SIS II ir VIS diegimo būklę;

11.   įpareigoja kompetentingą komitetą atidžiai stebėti tai, kas vyksta šiuo klausimu, ir parengti atitinkamą rezoliuciją plenariniam posėdžiui, kai tik bus pagrindo jai rengti dėl naujų poslinkių, bet ne vėliau kaip po 1-ojo kertinio bandymo;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 328, 2001 12 13, p. 4.
(2) OL L 381, 2006 12 28, p. 4.
(3) OL L 218, 2008 8 13, p. 60.


Demokratijos stiprinimas išorės santykiuose
PDF 226kWORD 81k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demokratijos stiprinimo ES išorės santykiuose
P7_TA(2009)0056RC-B7-0118/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 21 straipsnį, ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 3, 6, 11 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177, 300 ir 310 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į visus ES ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus ir tuose susitarimuose esančias nuostatas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją "JT tūkstantmečio deklaracija" (A/RES/55/2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 4 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją "Skatinti ir stiprinti demokratiją" (A/RES/55/96),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją "2005 m. pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimo rezultatai" (A/RES/60/1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją "Stiprinti regioninių, subregioninių ir kitų organizacijų vaidmenį skatinant ir stiprinant demokratiją" (A/RES/59/201),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo (COM(2000)0191),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą dėl ES vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (COM(2001)0252),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse(3),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. priimtą Europos saugumo strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą "Valdymas ir vystymas" (COM(2003)0615),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vystymo politikos valdymo(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymo politikos "Europos konsensusas"(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos komunikatą "Valdymas Europos konsensuse dėl vystymosi politikos. Suderinto požiūrio Europos Sąjungoje link" (COM(2006)0421),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės įsteigimo (Europos iniciatyva remti demokratiją ir žmogaus teises (angl. EIDHR)(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 18 d. Biuro sprendimą, kuriuo įsteigiamas Parlamentinės demokratijos skatinimo biuras,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl paramos demokratiniam valdymui siekiant tobulesnės ES sistemos,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. klausimą žodžiu Komisijai dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose (O-0093/2009 – B7-0213/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi demokratija ir žmogaus teisės yra pamatinės Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vertybės ir nuo pat pradžių buvo sudėtinė Europos integracijos proceso dalis,

B.   kadangi pagrindinėse Europos Sąjungos sutartyse pabrėžiamas tvirtas įsipareigojimas skatinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir kadangi Kopenhagos politinių kriterijų dėl stabilių demokratiją užtikrinančių institucijų, teisės viršenybės, žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos laikymasis buvo pagrindinis plėtros proceso bruožas,

C.   kadangi iki šiol ES demokratijos stiprinimo ir rėmimo vizija nebuvo apibrėžta viename dokumente,

D.   kadangi sėkmingas politinių, socialinių ir ekonominių teisių įtraukimas į platesnę demokratijos sampratą ES buvo labai svarbus užtikrinant stabilumą ir gerovę pasaulio istorijoje iki šiol dar nematytu būdu,

E.   kadangi pagal ES sutarties 11 straipsnį vienas svarbiausių Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų yra plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,

F.   kadangi ES sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 21 straipsnyje tvirtinama, kad "Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą" ir kad "Sąjunga užtikrina savo išorinių veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą",

G.   kadangi skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir jas saugoti yra pagrindinė demokratinės visuomenės egzistavimo sąlyga, kaip dar kartą patvirtinta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. A/RES/59/201, ir kadangi nors demokratijos sistemos ir skiriasi savo forma ir pobūdžiu (tai matyti ES), bet demokratija yra visuotinė vertybė, ir jos svarbiausi principai ir elementai puoselėjami daugelyje tarptautinių deklaracijų ir konvencijų; kadangi šie elementai, kaip apibrėžta JT Generalinės Asamblėjos dviejose minėtose 2000 m. ir 2004 m. rezoliucijose (A/RES/55/96 ir A/RES/59/201), apima:

   pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, inter alia, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, saviraiškos ir nuomonės laisvę,
   teisę tiesiogiai ar per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti viešajame valdyme, balsuoti ir būti išrinktam per teisingus, periodinius, laisvus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia balsavimo teise bei slaptu balsavimu, per kuriuos būtų užtikrinamas laisvas tautos valios reiškimas,
   pliuralistinę politinių partijų ir organizacijų sistemą,
   pagarbą teisinės valstybės principams,
   valdžių atskyrimą ir teismų nepriklausomumą,
   viešojo valdymo skaidrumą ir atskaitingumą,
   laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą,

H.   kadangi, kaip teigiama 2000 m. JT Tūkstantmečio deklaracijoje, demokratinis ir atstovavimu pagrįstas valdymas, kuris remiasi tautos valia, gali geriausiai užtikrinti vyrų ir moterų teisę oriai gyventi ir auginti savo vaikus, nealkstant ir nebijant prievartos, priespaudos ar neteisybės,

I.   kadangi vyrų ir moterų vienodos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese yra būtina tikros demokratijos sąlyga,

J.   kadangi demokratija, vystymasis ir pagarba visoms žmogaus teisėms, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises, yra vienas nuo kito priklausantys ir vienas kitą stiprinantys dalykai,

K.   kadangi demokratija taip pat aiškiai susijusi su saugumu, kaip tai pripažinta Europos saugumo strategijoje, kurioje teigiama, kad "gero valdymo skatinimas, socialinių ir politinių reformų rėmimas, kova su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, teisinės valstybės užtikrinimas ir žmogaus teisių apsauga yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką",

L.   kadangi Europos Sąjunga turi daug priemonių (nuo politinio dialogo ir diplomatinių iniciatyvų iki specialių finansinių ir techninio bendradarbiavimo priemonių), kuriomis galima remti demokratiją visame pasaulyje,

M.   kadangi Europos Sąjungos išorinės finansinės priemonės, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonė, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) ir stabilumo priemonė, – visos suteikia didelių galimybių remti demokratinį valdymą ir institucijų bei pajėgumų kūrimą,

N.   kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė – pagrindinė finansinės paramos priemonė žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuri yra visuotinė, veikia be šalies šeimininkės sutikimo ir kurią taikant tiesiogiai remiamos pilietinės visuomenės organizacijos; kadangi ES rinkimų stebėjimo misijos (RSM), finansuojamos Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės lėšomis, sudaro pagrindinę ES įnašo į demokratinių institucijų kūrimo dalį, visų pirma dėl tolesnių veiksmų reaguojant į RSM rekomendacijas,

O.   kadangi pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį prisidedant prie demokratijos stiprinimo Sąjungos išorės santykiuose pastangų, o tai matyti iš savanorių indėlio į taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo programas,

P.   kadangi reikalinga geresnė paramos demokratijai, kurią dabar teikia ES, apžvalga, susijusi su tuo, kaip visos ES paramos demokratijai priemonių visuma taikoma visame pasaulyje šalyse partnerėse ir kaip šios skirtingos priemonės ir veikėjai veikia, vieni kitus papildo ir yra susiję,

Q.   kadangi minėtoje 2004 m. kovo 31 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl valdymo ir vystymosi pabrėžta, kad "svarbu tęsti rinkimų ir parlamentų reformas, o ne tik kurti daugiapartines rinkimų sistemas, užtikrinti platesnę ir veiksmingesnę gyventojų politinę veiklą",

1.   sutinka su požiūriu, kad siekiant ES paramą demokratijos kūrimui ir, visų svarbiausia, demokratinių vertybių ir pagarbos žmogaus teisėms puoselėjimą visame pasaulyje padaryti veiksmingesnį, reikalingas nuoseklesnis ir vientisesnis pagrindas;

2.   palaiko ES pirmininkavusios ir pirmininkaujančios valstybių pastangas, susijusias su įvairiems ramsčiams priskiriama demokratijos kūrimo iniciatyva ES išoriniuose veiksmuose siekiant tobulinti ES politiką ir stiprinti jos veiklą bei veiksmų koordinavimą, taip pat pabrėžia, kad reikalingi tvarūs veiksmai šioje srityje ir kad jie turi būti įtraukti į 2009 m. lapkričio mėn. priimsimas Tarybos išvadas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Taryba, spręsdama šį klausimą, privalo tinkamai atsižvelgti į kai kuriuos pagrindinius principus, pavyzdžiui, skaidrumą, galimybę susipažinti su dokumentais, konsultavimąsi ir atskaitomybę;

3.   rekomenduoja į būsimas Tarybos išvadas įtraukti konkrečius praktinius pasiūlymus, kaip gerinti demokratijos paramos koordinavimo priemones ES užsienio, žmogaus teisių ir vystymo politikos priemonių srityse; dar kartą primena, kad šalies žmogaus teisių ir demokratijos strategijos, kuri turėtų būti laikoma orientaciniu dokumentu, numatant joje šaliai svarbius šios srities prioritetus ir įtraukiant ją į visas atitinkamas ES išorės politikos sritis ir priemones, susijusias su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, priėmimas galėtų ypač sustiprinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, koordinavimą ir veiksmingumą;

4.   dar kartą pakartoja, kad demokratizacija ir geras valdymas nėra tik savaiminiai tikslai, bet kad jie taip pat labai svarbūs mažinant skurdą, siekiant tvaraus vystymosi, kuriant taiką ir stabilumą; pabrėžia, kad demokratija, kaip matyti iš ES vidinės integracijos pažangos, padeda užtikrinti ne tik politines ir pilietines teises, bet ir ekonomines, kultūrines ir socialines teises, įskaitant solidarumą;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares, steigiant naują išorės veiksmų tarnybą, užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratijos vystymas būtų veiksmingai įtrauktas į visas politikos sritis ir mokytis iš vykstančių procesų bei patirties norint, kad konkrečiose vietovėse skatinant demokratines vertybes būtų daroma pažanga;

6.   mano, kad įtvirtinant demokratiją ir demokratinius procesus trečiosiose šalyse sukuriamos geriausios perspektyvos, susijusios su veiksmingos politikos pasaulinės reikšmės klausimais, kurie taip pat svarbūs ES piliečiams, plėtojimu; pabrėžia, kad demokratinės sistemos gali, pavyzdžiui, padėti veiksmingiau kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, nelegalia imigracija ir nelegalia prekyba, apsaugoti aplinką, išlaikyti atvirą pasaulio prekybos sistemą ir užtikrinti tvarų ir konkurencingą energijos tiekimą;

7.   ragina ES siekiant stiprinti suderintus pasaulinio lygmens veiksmus, kuriais stiprinama demokratija, viešai pritarti JT Generalinės Asamblėjos 2005 m. pateiktai demokratijos apibrėžčiai kaip atskaitos taškui savo pačios vykdomiems demokratizacijos veiksmams;

8.   pabrėžia, kad demokratija negali būti eksportuojama arba primetama iš išorės ir kad sėkminga demokratijos skatinimo strategija turi būti paremta dialogu ir apimti visapusiškas pastangas stiprinti pilietinę visuomenę ir didinti demokratijos svarbos supratimą besivystančiose šalyse; pabrėžia nuolatinį ES įsipareigojimą ginti šalių partnerių vystymosi strategijų ir programų savarankiškumo principus; vis dėlto pabrėžia, kad šiuos procesus galima remti visomis skirtingomis ES priemonėmis, pritaikytomis konkrečiai kiekvienos šalies padėčiai;

9.   pabrėžia, kad ES turi kurti paramos pilietinės visuomenės vystymui ir demokratinių struktūrų kūrimui strategijas ir kad šioje srityje politiniai fondai, nevyriausybinės organizacijos ir akademinės institucijos vaidina svarbų vaidmenį ir jas reikėtų remti;

10.   siūlo Tarybai ir Komisijai atrinktose šalyse partnerėse atlikti visapusišką ir išsamią visų formų Europos Sąjungos demokratijai skatinti teikiamos paramos analizę norint parengti praktines rekomendacijas;

11.   rekomenduoja, kad Taryba ir Komisija atlikdamos savo paramos demokratijai veiksmus įgyvendintų EBPO Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų planą, taip pat siūlo, visų pirma, rengti bendrus ES demokratijos vertinimus ir bendrus ES planus bei dalytis užduotis siekiant padidinti ES paramos demokratijai poveikį ir matomumą;

12.   pabrėžia Europos Sąjungos susitarimuose išdėstytų žmogaus teisių nuostatų svarbą; atsižvelgdamas į tai dar kartą pakartoja, kad prieš sudarant naujus susitarimus, kuriuose būtų numatytos papildomos sąlygos, šios nuostatos visų pirma turėtų būti nuosekliai taikomos egzistuojančiuose susitarimuose;

13.   siūlo, kad Komisija į šalies strategijos dokumentus sistemingai įtrauktų skyrių dėl demokratijos ir žmogaus teisių padėties, įtrauktų atitinkamų ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas ir prireikus įtrauktų paramos demokratijai aspektą į bendras programas su šalimis partnerėmis;

14.   pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti pagal įvairias išorines finansines priemones vykdomą veiklą ir visapusiškai išnagrinėti geografinių ir teminių priemonių papildomumą;

15.   ragina Tarybą ir Komisiją, prieš pradedant įgyvendinti naujas demokratijos stiprinimo iniciatyvas, rengti plataus masto visa apimančias konsultacijas su visomis ES ir trečiųjų valstybių suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant institucinius, regionų ir vietos lygmens veikėjus, žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomas pilietinės visuomenės grupes;

16.   ragina Komisiją sistemingiau visais lygmenimis įtraukti demokratines institucijas, visų pirma, parlamentus ir regionų bei vietos valdžios institucijas, į konkrečioms šalims skirtų priemonių, pvz., ES ir atitinkamos šalies susitarimų, taip pat šalies strategijos dokumentų, rengimą ir įgyvendinimą;

17.   ragina Komisiją svarstyti galimybę įkurti savanorišką taikos palaikymo korpusą, atsižvelgiant į teigiamą Europos savanorių tarnybos patirtį;

18.   pabrėžia, kad ES parama demokratijai turi būti visapusiška, apimti visus minėtoje JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje dėl 2005 m. pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimo rezultatų numatytus klausimus, ir ją įgyvendinant būtų vadovaujamasi ilgalaike perspektyva; mano, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė yra svarbi šios srities finansinės paramos priemonė ir ragina ir toliau teikti paramą ir ją stiprinti;

19.   džiaugiasi svariu ES rinkimų stebėjimo misijų indėliu stiprinant demokratinius procesus, didinant pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei, ypač stiprinant rinkimų procesus visame pasaulyje, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog po rinkimų vykdoma politika būtų nuosekli, ypač didelį dėmesį skiriant tolesnių techninių ir politinių priemonių ir pilietinės visuomenės pastangų sąveikai, kad vystymo pagalba derėtų su demokratijos principais ir demokratinio valdymo vertybėmis;

20.   ragina Komisiją toliau vystyti sėkmingą bendradarbiavimą su JT rengiant rinkimų stebėjimo misijas ir tobulinti bendrų su JT ir kitomis regioninėmis organizacijomis, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Afrikos sąjunga, strategijų rengimą ir projektų kūrimą, siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises;

21.   pabrėžia, kad ES demokratijos stiprinimo pastangos turėtų būti sistemingesnės siekiant ypatingą dėmesį skirti išrinktų atstovų, politinių partijų, nepriklausomų teismų ir žiniasklaidos priemonių vaidmeniui ir moterų dalyvavimo politiniame ir viešajame gyvenime stiprinimui; be to, pabrėžia, kad svarbu remti politinius fondus, nevyriausybines organizacijas ir akademines institucijas;

22.   rekomenduoja, siekiant nuolat stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir tinkamą valdymą, parengti specialią naujai ir demokratiškai išrinktų parlamentų rėmimo strategiją; ragina toliau rengti įvairių tautybių Parlamento narių lygiaverčio bendradarbiavimo priemones, susijusias su veiksmingu ir efektyviu atstovavimu rinkėjų interesams, veiksminga ir efektyvia vykdomosios valdžios priežiūra ir būdais palaikyti keitimąsi informacija tarp visų valdymo sistemos dalių;

23.   patvirtina savo pasiryžimą prisidėti prie demokratijos procesų stiprinimo aktyviau dalyvaujant rinkimų stebėjime, tobulinant tolesnius po ES rinkimų stebėjimo misijų veiksmus ir dalyvaujant parlamentinių gebėjimų ugdyme; atsižvelgdamas į tai ragina Parlamentinės demokratijos skatinimo biurą atitinkamiems parlamentiniams komitetams pristatyti išsamų veiksmų planą, kuriame būtinai turėtų būti pateiktas aiškus bendradarbiavimo su tarpparlamentinėmis delegacijomis ir jungtiniais parlamentiniais komitetais mechanizmas; be to, pabrėžia, kad į šį procesą svarbu įtraukti parlamentines asamblėjas, pvz., AKR ir ES, EUROLAT, EUROMED ir EURONEST asamblėjas;

24.   ragina Komisijos delegacijas bendradarbiauti su Parlamentinės demokratijos skatinimo biuru, kai svarstomos arba pradedamos įgyvendinti parlamentinės paramos programos;

25.   rekomenduoja įtraukti veiksmų planą į lapkričio mėn. Tarybos išvadas ir ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje atlikti padarytos pažangos persvarstymą; prašo šiuo metu ES pirmininkaujančios ir ateityje pirmininkausiančios valstybės pristatyti atitinkamiems Parlamento komitetams Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimo rezultatus;

26.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(2) OL C 343, 2001 12 5, p. 270.
(3) OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147.
(4) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 550.
(5) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(6) OL L 386, 2006 12 29, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0194.


Instituciniai Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektai
PDF 224kWORD 74k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų (2009/2133(INI))
P7_TA(2009)0057A7-0041/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 3 straipsnio 5 dalį ir 18, 21, 24, 26, 27 ir 47 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Deklaraciją Nr. 15 dėl Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio, pridėtą prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties, ypač į jos 5 dalies e punktą(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl bendros Bendrijos diplomatijos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl išorės tarnybos kūrimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos institucinių aspektų(4),

–   atsižvelgdamas į seminarą, kurį 2008 m. rugsėjo 10 d. surengė Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7-0041/2009),

A.   kadangi būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra itin svarbi, jei norima didinti Sąjungos išorės santykių nuoseklumą ir veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad jie būtų labiau pastebimi,

B.   kadangi EIVT steigimą lėmė šios trys Lisabonos sutartyje numatytos naujovės: bus renkamas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, kuris nebus keičiamas rotacijos tvarka ir valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu atstovaus Sąjungai užsienyje; Europos Vadovų Taryba, gavusi Komisijos pirmininko sutikimą, skirs Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris bus už išorės santykius atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas (PP/VĮ); Sąjungai bus aiškiai suteiktas juridinio asmens statusas, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Sąjungos veiksmų laisvę tarptautiniu lygmeniu,

C.   kadangi EIVT logiškai pratęsia acquis communautaire Sąjungos išorės santykių srityje, nes taip bus glaudžiau koordinuojama administracinių padalinių, atsakingų už bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bendrą strategiją, veikla, ir pagal Bendrijos modelį palaikomus Bendrijos išorės santykius; kadangi EIVT papildo diplomatines valstybių narių atstovybes, tačiau jų nekvestionuoja,

D.   kadangi per pastaruosius dešimtmečius padidėjo Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje, taigi norėdama veikti išvien ir pajėgti rasti aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus Europos Sąjunga turi vadovautis nauju principu,

E.   kadangi svarbu pabrėžti, kad Europos Parlamentas nuolat ragino įsteigti bendrą Europos diplomatinę tarnybą, kurios veikla būtų suderinta su Sąjungos tarptautiniu vaidmeniu ir kuri užtikrintų didesnį Sąjungos viešumą ir sugebėjimą efektyviai veikti tarptautinėje arenoje; kadangi reikėtų paraginti Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybe, įsteigiant EIVT, formuoti aiškesnę, nuoseklesnę ir veiksmingesnę užsienio politiką,

F.   kadangi EIVT įsteigimas turi padėti išvengti dubliavimo, neveiksmingumo ir išteklių eikvojimo Sąjungos išorės veiksmų srityje,

G.   kadangi EIVT turėtų pasitarnauti tam, kad ES taptų labiau matoma, kaip svarbiausia besivystančių šalių partnerė, ir turėtų būti grindžiama stipriais ES ryšiais su besivystančiomis šalimis,

H.   kadangi Lisabonos sutartyje vystomasis bendradarbiavimas išskiriamas kaip atskira politikos sritis, kuriai numatyti specialūs tikslai ir kuri turi tokį patį statusą kaip ir kitos išorės politikos sritys,

I.   kadangi Deklaracijoje Nr. 15 dėl Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio valstybių narių vyriausybės numatė, kad PP/VĮ, Komisija ir valstybės narės turėtų pradėti parengiamąjį darbą dėl EIVT, kai tik bus pasirašyta Lisabonos sutartis,

J.   kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, už Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą bus atsakingas PP/VĮ; kadangi atlikdamas šią užduotį PP/VĮ, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas, vykdys su Komisijos išorės santykiais susijusius įgaliojimus ir tuo pat metu, remdamasis Tarybos nurodymais, įgyvendins BUSP (t. y. eis dvejas pareigas); kadangi PP/VĮ naudosis EIVT; kadangi EIVT dirbs Tarybos sekretoriato ir Komisijos pareigūnai bei valstybių narių diplomatinių tarnybų komandiruotas personalas,

K.   kadangi Komisija, naudodamasi pagal Sutartis suteiktais įgaliojimais ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažinta Bendrijos institucijų teise pačioms tvarkyti savo reikalus, išsiplėtus Bendrijos išorės veiksmams įsteigė daug atstovybių trečiosiose šalyse ir prie tarptautinių organizacijų; kadangi Taryba turi ryšių tarnybas Niujorke ir Ženevoje, per kurias palaiko ryšius su Jungtinėmis Tautomis; kadangi bendras šių Komisijos atstovybių ir Tarybos ryšių tarnybų indėlis arba jų pertvarkymas į bendras Tarybos ir Komisijos atstovybes leis sukurti tinklą, kuriame dirbs apytikriai 5 tūkst. darbuotojų ir kuris taps vienu iš EIVT steigimo ramsčių,

L.   kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EIVT struktūra ir veikla bus nustatyta Tarybos sprendime, priimame gavus PP/VĮ pasiūlymą, pasikonsultavus su Parlamentu ir gavus Komisijos pritarimą,

M.   kadangi daugelį principinių klausimų dėl EIVT struktūros reikėtų išspręsti likus užtektinai laiko, siekiant užtikrinti, kad tarnyba pradėtų veiklą kuo greičiau po to, kai bus paskirtas PP/VĮ,

N.   kadangi, atsižvelgiant į tai, kad su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl EIVT steigimo, taip pat į poveikį biudžetui, būtina iš anksto pradėti dialogą su Parlamentu esminiais klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą EIVT steigimą ir suteikti jai reikalingų finansinių išteklių,

1.   pažymi, kad, baigus intensyvias diskusijas dėl EIVT struktūros, konvente pasiūlytas modelis, pagal kurį svarbus vaidmuo tenka Parlamentui ir Komisijai; pažymi, kad taikant specialią procedūrą, kurią Tarpvyriausybinė konferencija galiausiai sutiko įtraukti į Lisabonos sutartį (Taryba sprendžia vieningai, gavusi PP/VĮ pasiūlymą, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir gavusi Komisijos pritarimą), išlaikoma pusiausvyra tarp Sąjungos institucijų ir reikia rasti bendru sutarimu grindžiamą sprendimą;

2.   dar kartą primena Komisijai, kad sprendimo steigti EIVT negalima priimti negavus Komisijos pritarimo; ragina Komisiją atliekant su EIVT susijusį parengiamąjį darbą naudotis visa savo, kaip institucijos, turima įtaka, siekiant Sąjungos išorės santykių srityje išlaikyti ir toliau plėtoti Bendrijos modelį; be to, primena, kad steigiant EIVT turi būti susitarta dėl biudžeto aspektų;

3.   ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir būsimąjį PP/VĮ aiškiai įsipareigoti susitarti, dalyvaujant Parlamentui, dėl išsamaus, didelio užmojo ir bendro EIVT steigimo plano;

4.   rekomenduoja atsižvelgiant į patirtį keisti su EIVT susijusią strategiją, kuri bus nustatoma pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 18, 27 ir 40 straipsnius; mano, kad neįmanoma iš anksto visiškai apriboti ar apibrėžti tokios įstaigos kaip EIVT, tačiau ji turi būti kuriama remiantis abipusiu pasitikėjimu ir vis didesnėmis žiniomis bei bendra patirtimi;

5.   primena, kad EIVT turi užtikrinti visapusišką Pagrindinių teisių chartijos taikymą visais Sąjungos išorės veiksmų atžvilgiais, laikantis Lisabonos sutarties dvasios ir tikslo; pabrėžia EIVS atsakomybę užtikrinti ES išorės veiksmų ir kitų politikos krypčių nuoseklumą pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 21 straipsnio 3 dalį;

6.   pakartoja toliau pateikiamus principus ir ragina Komisiją ateityje teikiant pasiūlymus primygtinai reikalauti, kad jų būtų laikomasi, vadovaujantis Lisabonos sutarties nuostatų dvasia ir tikslu, taip pat konvento metu vykusių svarstymų dvasia:

   a) skiriant EIVT darbuotojus turėtų būti vadovaujamasi nuopelnais, žiniomis ir pasiekimais, laikantis atitinkamų proporcijų ir paisant geografinės pusiausvyros tarp Komisijos, Tarybos ir nacionalinių diplomatinių tarnybų, laikomasi atviros bei skaidrios tvarkos ir užtikrinama, kad PP/VĮ galėtų vienodai naudotis visuose trijuose šaltiniuose sukauptomis žiniomis ir patirtimi; be to, EIVT institucinė sistema turi atitikti su lyčių pasiskirstymu susijusį modelį, tinkamai atspindintį Sąjungoje prisiimtus įsipareigojimus lyčių aspekto integravimo srityje;
   b) EIVT struktūra turėtų padėti didinti Sąjungos išorės veiksmų ir atstovavimo jai užsienio santykiuose nuoseklumą, taigi šiuo tikslu EIVT visų pirma nedelsiant turėtų tapti padaliniai, siauresne prasme atsakingi už išorės santykius, ir vadovaujantieji atstovybių trečiosiose šalyse darbuotojai; toliau plečiant veiklą gali būti svarstoma, kokias kitas funkcijas taip pat reikėtų pavesti EIVT;
   c) vis dėlto nebūtina iš Komisijos generalinių direktoratų atimti visų jų įgaliojimų išorės santykių srityje; dabartinių Bendrijos politikos krypčių ir jų išorės aspektų visumą visų pirma reikėtų išlaikyti tose srityse, kuriose Komisijai suteikta vykdomųjų įgaliojimų; Komisija, siekdama išvengti dubliavimo, turėtų nustatyti specialų veiklos modelį, skirtą susijusiems padaliniams;
   d) PP/VĮ turi būti pavaldūs karinių ir civilinių krizių valdymo skyriai, tuo tarpu personalo administravimas ir organizacinė struktūra gali skirtis, palyginti su civiliais darbuotojais; keitimasis EIVT veikėjų žvalgybos analizės duomenimis itin svarbus norint padėti PP/VĮ vykdyti jam patikėtą užduotį įgyvendinti aiškią, nuoseklią ir veiksmingą Sąjungos užsienio politiką;
   e) Komisijos atstovybės trečiosiose šalyse ir Tarybos ryšių tarnybos, taip pat, kai įmanoma, ES specialiųjų įgaliotinių biurai turėtų būti sujungti į "Sąjungos ambasadas", kurioms vadovautų PP/VĮ atskaitingi EIVT darbuotojai; pagal šią tvarką neturėtų būti užkertamas kelias komandiruoti tam tikroje srityje besispecializuojančių Komisijos generalinių direktoratų patarėjų;
   f) EIVT turi užtikrinti, kad ES atstovybėse dirbtų kontaktiniai Europos Parlamento asmenys, kurie užtikrintų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu (pvz., jie būtų atsakingi už Parlamento ryšius trečiosiose šalyse);

7.   mano, kad EIVT, kuri organizacinės struktūros ir biudžeto požiūriu yra sui generis tarnyba, turi būti įtraukta į Komisijos administracinę sistemą, kadangi tai užtikrintų visapusišką skaidrumą; mano, kad pagal privalomas sprendimo dėl EIVT steigimo nuostatas turėtų būti užtikrinta, jog, kalbant apie PP/VĮ vadovavimo įgaliojimus, tarnyba, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, tradicinės išorės politikos srityje (BUSP ir bendra saugumo ir gynybos politika) vadovautųsi Tarybos sprendimais, o bendrų išorės santykių srityje – bendrais Komisijos narių sprendimais; mano, kad steigiant EIVT turėtų būti vadovaujamasi šiais principais:

   a) visiems EIVT darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, kuri institucija juos komandiruoja, turėtų būti suteikiamas toks pat nuolatinio arba laikino darbuotojo statusas ir nustatomos tokios pačios teisės ir pareigos, pvz., neturėtų skirtis laikinų ir nuolatinių pareigūnų pareigos ar jų padėtis organizacinėje struktūroje; kadangi laikinus darbuotojus komandiruoja skirtingos institucijos, jų statusui turėtų būti taikomi ES pareigūnų tarnybos nuostatai, su sąlyga, kad komandiruojančiosios institucijos komandiruos pareigūnus dirbti EIVT tarnybos tikslais;
   b) EIVT skiriančiosios institucijos įgaliojimai turėtų būti pavesti PP/VĮ ir turėtų būti užtikrinta, kad bus paskelbti Sutartyje numatytus įgaliojimus atitinkantys darbo nurodymai, o PP/VĮ priims sprendimus dėl darbuotojų skyrimo, paaukštinimo ir atleidimo;
   c) taikant Sutartyse apibrėžtus įgaliojimus atitinkančius darbo nurodymus, turėtų būti užtikrintas tam tikras objektyvus EIVT darbuotojų nepriklausomumas, siekiant, kad tarnyba galėtų optimaliai atlikti jai pavestas užduotis; tokį nepriklausomumą galėtų užtikrinti skyrimas į pareigas nustatytam laikotarpiui (pvz., penkerių metų laikotarpis, kurį būtų galima pratęsti), kuris galėtų būti trumpinamas tik tuo atveju, jei tam tikras darbuotojas neatliktų savo pareigų;
   d) pagal analogiją su precedentu laikytinais atvejais(5) atitinkamam Komisijos generaliniam direktoriui turėtų tekti atsakomybė atlikti skiriančiosios institucijos pareigas, susijusias su EIVT darbuotojų įdarbinimo administravimu ir PP/VĮ sprendimų dėl skyrimo, paaukštinimo ar atleidimo įgyvendinimu;
   e) nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojų komandiravimas į EIVT turėtų būti laikomas neatskiriama jų karjeros šiose tarnybose dalimi;
   f) sprendime dėl EIVT steigimo reikėtų nustatyti organizacinę tarnybos struktūrą ir numatyti, kad, vykstant kasmetinei biudžeto sudarymo procedūrai, personalo planas būtų tvirtinamas kaip Komisijos biudžeto priedas (administravimo išlaidos), nes tai sudarytų sąlygas kurti tarnybą sistemingai, atsižvelgiant į nustatytus poreikius;
   g) EIVT steigimas reikalauja koreguoti Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(6), kaip numatyta jo 4 punkte ir G punkto II dalyje; turėtų būti griežtai laikomasi principo skirti veiklos ir administravimo išlaidas (Finansinio reglamento(7) 41 straipsnio 2 dalis);
   h) PP/VĮ turėtų spręsti dėl jį pakeisiančio asmens kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgdamas į pareigas, kurias tuomet reikės atlikti;

8.   primena, kad reikia susitarti su Parlamentu dėl būsimų Komisijos pasiūlymų, iš dalies keičiančių Finansinį reglamentą ir tarnybos nuostatus; pakartoja ryžtą minėtųjų institucinių naujovių srityje visapusiškai naudotis turimais biudžeto įgaliojimais; pabrėžia, kad remiantis Sutartimis visus EIVT finansavimo tvarkos aspektus ir toliau turi kontroliuoti biudžeto valdymo institucija;

9.   mano, kad:

   a) EIVT turėtų vadovauti PP/VĮ atskaitingas generalinis direktorius, kuris tam tikrais atvejais galėtų atstovauti PP/VĮ;
   b) EIVT turėtų sudaryti direktoratai, kiekvienas iš kurių būtų atsakingas už tam tikrą geostrateginiu požiūriu svarbią Sąjungos išorės santykių sritį, taip pat direktoratai, atsakingi už saugumo ir gynybos politikos klausimus, civilinių krizių valdymą, daugiašalius ir kelias sritis apimančius reikalus, įskaitant žmogaus teises ir administracinius reikalus;
   c) EIVT turėtų užtikrinti, kad, kalbant apie kiekvieną direktoratą, Briuselyje veikiantys skyriai, atsakingi už tam tikras šalis, bendradarbiautų su Sąjungos atstovybėmis (ambasadomis) trečiosiose šalyse;
   d) nei Taryboje, nei Europos Vadovų Taryboje neturėtų būti išorės tarnybų dubliavimo;

  10 pažymi, kad tol, kol ES atstovybės trečiosiose šalyse papildys veikiančių valstybių narių diplomatinių atstovybių darbą, bus įmanoma ilgainiui didinti veiksmingumą, kadangi būsimoji ES atstovybė daugeliu atveju galėtų perimti konsulines paslaugas ir spręsti su Šengeno erdvės vizomis susijusius klausimus;

11.   mano, kad sprendime, kuriame bus nustatyta EIVT struktūra ir veikla, taip pat reikėtų numatyti, jog Sąjungos ambasados trečiosiose šalyse, jei reikia, atsižvelgdamos į turimus išteklius, turi teikti logistinę ir administracinę paramą visų Sąjungos institucijų darbuotojams;

12.   kadangi Europos Sąjungos atstovybės bus sudedamoji EIVT dalis ir turėtų vadovautis PP/VĮ nurodymais ir būti jam pavaldžios, taip pat turėtų administraciniu požiūriu priklausyti Komisijai, ragina būsimąjį PP/VĮ įsipareigoti informuoti Parlamento Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetus apie asmenis, kuriuos jis ketina skirti į aukštesnes EIVT pareigas, ir pritarti tam, kad komitetai savo nuožiūra rengtų klausymus dalyvaujant kandidatams; taip pat ragina būsimąjį PP/VĮ įsipareigoti surengti pakartotines derybas dėl dabartinio Pagrindų susitarimo(8) su Europos Parlamentu, ypač dėl galimybės susipažinti su jautria informacija ir kitų klausimų, susijusių su sklandžiu institucijų bendradarbiavimu;

13.   siūlo atlikti tyrimą ir nustatyti, kiek Sąjungos ambasadų darbuotojai, kuriuos komandiravo nacionalinės konsulinės tarnybos, be politinių ir ekonominių užduočių galėtų, jei reikės, palaipsniui prisiimti atsakomybę už konsulines užduotis, susijusias su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat už užduotis, susijusias su EB sutarties 20 straipsnyje jau numatyta diplomatine ir konsuline Sąjungos piliečių apsauga trečiosiose šalyse; be to, siūlo apsvarstyti Parlamento pareigūnų ir EIVT bendradarbiavimo galimybes;

14.   mano, kad būtina imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Sąjungos pareigūnų mokymu išorės santykių srityje; siūlo steigti Europos diplomatijos koledžą, kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, teiktų Sąjungos ir valstybių narių pareigūnams, atliksiantiems su išorės santykiais susijusias pareigas, tinkamas mokymo paslaugas, paremtas vienodai suderintomis mokymo programomis, įskaitant mokymo paslaugas konsulinių ir diplomatinių procedūrų, diplomatijos ir tarptautinių santykių, taip pat Europos Sąjungos istorijos ir veiklos būdų žinių srityse;

15.   ragina PP/VĮ atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateikiamas gaires parengti pasiūlymą dėl sprendimo, kuriame būtų nustatyta EIVT struktūra ir veiklos būdai; pasilieka teisę priimti išsamią poziciją dėl tokio pasiūlymo pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 27 straipsnio 3 dalį, taip pat, vykstant biudžeto sudarymo procedūrai, apsvarstyti finansinius aspektus; vis dėlto rekomenduoja kuo anksčiau pasiekti politinį sutarimą su Parlamentu visais klausimais, siekiant įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nešvaistyti brangaus laiko politiniams nesutarimams dėl būsimos EIVT struktūros;

16.   ragina Komisiją pritarti PP/VĮ pasiūlymui tik tuo atveju, jei jis iš esmės atitinka šioje rezoliucijoje pateikiamas gaires, arba tuo atveju, jei institucijos, įskaitant Parlamentą, bendru sutarimu randa kitokį kompromisinį sprendimą;

17.   yra pasiryžęs reikalauti, kad paskirtasis kitos kadencijos Komisijos pirmininko pavaduotojas turėtų poziciją šioje rezoliucijoje iškeltais klausimais tuomet, kai skiriant kitos kadencijos Komisiją vyks jo klausymas atsakingame komitete;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 25.
(2) OL C 135, 2001 5 7, p. 69.
(3) OL C 53 E, 2002 2 28, p. 390.
(4) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 232.
(5) Pvz., 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20) 6 straipsnis.
(6) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (OL C 139, 2006 6 14, p. 1).
(7) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).
(8) Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių (OL C 121, 2001 4 24, p. 122).


Pasirengimas TET susitikimui ir ES bei JAV aukščiausio lygio susitikimui (2009 m. lapkričio 2 ir 3 d.)
PDF 328kWORD 112k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo
P7_TA(2009)0058RC-B7-0095/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos(1), 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo(2) ir 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje įvykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 12 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo metu patvirtintą pažangos ataskaitą, taip pat į 2009 m. balandžio mėn. Prahoje vykusio Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo šalių susitikimo metu patvirtintą bendrą pranešimą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 15 d. paskelbtą teisėjo Goldstone'o vadovaujamos Jungtinių Tautų misijos, tiriančios konfliktą Gazoje, ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei kovoti su jais(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio G-20 susitikimo(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Europos Sąjunga pritaria JAV administracijos požiūriui, kuris grindžiamas bendradarbiavimu tarptautinėje srityje ir JAV bei ES ryšių stiprinimu, nes tai ES išorės politikos kertinis akmuo,

B.   kadangi ES ir JAV atlieka strateginį vaidmenį spręsdamos pasaulinius ekonomikos uždavinius, nes jų bendras vidaus produktas (BVP) sudaro daugiau negu pusę viso pasaulio BVP, be to, šios dvi partnerės atstovauja didžiausiai pasaulyje dvišalės prekybos ir investicijų partnerystei, kuri sudaro beveik 40 proc. visos pasaulio prekybos,

C.   kadangi tarptautinėje arenoje ES ir JAV turi bendrų politinių interesų ir dalijasi atsakomybe už taikos palaikymą, pagarbą žmogaus teisėms ir stabilumą, taip pat už įvairių pasaulinių problemų ir uždavinių sprendimą: tai branduolinių ginklų platinimo problema, kova su terorizmu ir klimato kaita, energetikos saugumas ir mažai anglies dioksido išmetančių technologijų ekonomikos vystymas, taip pat kova su skurdu ir kitų Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekis,

D.   kadangi būtina mažinti prekybos kliūtis ir tęsti Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą siekiant iki 2015 m. sukurti integruotą transatlantinę rinką: šis pasiekimas suteiktų galimybę atgaivinti ir atkurti ekonomikos augimą,

E.   be to, kadangi būtina jungtinė ES ir JAV lyderystė siekiant sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą,

F.   kadangi svarbu, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikloje būtų tinkamai atspindėtas teisės aktų leidėjų vaidmuo ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento prioritetus,

G.   kadangi ES ir JAV susidurs su didėjančiu energijos vartojimu pasaulyje ir su reikalavimu vykdyti visuotinius kovos su klimato kaita įsipareigojimus, dėl kurių turės būti susitarta Kopenhagoje, ir kadangi taikant naujus patvirtintus veiksmingesnio energijos vartojimo standartus ir priemones neturėtų būti kuriamos naujos transatlantinės prekybos kliūtys ir mažinamas skiliųjų medžiagų saugumas ir sauga,

H.   kadangi pagal Lisabonos sutartį numatytomis naujomis užsienio politikos priemonėmis ES galės atlikti svarbesnį ir nuoseklesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje,

I.   kadangi finansų ir ekonomikos krizė greitai išsivystė į užimtumo krizę su rimtais socialiniais padariniais ir kadangi transatlantiniai partneriai kartu atsakingi už socialinių ekonomikos krizės sukeltų problemų sprendimą,

J.   kadangi naujausi tyrimai, pvz., organizacijos "German Marshall Funds" atliktas 2009 m. transatlantinių tendencijų tyrimas, rodo, kad ES piliečiai kaip niekad remia JAV administraciją, ir kadangi tai pagrindas ES ir JAV santykiams atgaivinti,

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas

1.   pakartoja, kad ES ir JAV santykiai yra svarbiausia ES strateginė partnerystė, ir pabrėžia strateginio ES ir JAV administracijos dialogo, bendradarbiavimo ir koordinavimo sprendžiant pasaulinio masto uždavinius ir regioninius konfliktus intensyvinimo svarbą; ragina Komisiją pasibaigus būsimam ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui pateikti komunikatą apie strateginę ES ir JAV partnerystę;

2.   ragina abi partneres kaip svarbiausią jų politikos elementą skatinti pagarbą žmogaus teisėms pasaulyje; pabrėžia, kad būtinas intensyvus prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos koordinavimas; ragina JAV administraciją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prie jo prisijungti; pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę; ragina JAV vyriausybę grįžti prie visapusiško vadovavimosi tarptautiniais teisinės valstybės standartais, sustabdyti bet kokių ne teismo nustatytų priemonių taikymą ir užkirsti kelią nebaudžiamumui, kai pažeidžiamos žmogaus teisės;

3.   mano, jog ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu abi partnerės turi imtis vadovaujamojo vaidmens siekdamos, kad būtų įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko valstybių susitikimo metu prisiimti įsipareigojimai; todėl ragina koordinuoti JAV parengtą finansų sektoriaus reformos paketą ir dabartines ES teisėkūros reformas, įskaitant finansų priežiūros sistemą, taip pat ragina abi partneres aktyviau bendradarbiauti modernizuojant Tarptautinį valiutos fondą (TVF);

4.   pabrėžia ES ir JAV bendradarbiavimo svarbą sudarant tarptautinį susitarimą 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančioje JT konferencijoje klimato kaitos klausimais, kuris turėtų būti grindžiamas moksliniais įrodymais ir atitinkama tarptautine pagalba, reikalinga klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams besivystančiose šalyse finansuoti; ragina ES pirmininkaujančią valstybę siekti, kad ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo metu JAV prisiimtų ambicingą įsipareigojimą dėl tolesnės veiklos nustojus galioti Kioto protokolui ir kad būtų užtikrintas JAV bendradarbiavimas susiejant ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų sistemą ir JAV regionines ar federalines prekybos sistemas;

5.   pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutartį turės būti stiprinamos institucinės ES ir JAV santykių priemonės, kaip nustatyta pirmiau minėtoje 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje;

6.   ragina ES ir JAV būsimajame aukščiausiojo lygio susitikime susitarti dėl glaudesnės transatlantinės partnerystės siekiant spręsti bendrus pasaulinius uždavinius, ypač susijusius su branduolinių ginklų neplatinimu ir nusiginklavimu, kova su terorizmu, klimato kaita, pagarba žmogaus teisėms, priemonėmis pandemijų atveju ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekiu; pabrėžia, kad besivystančios šalys nesukėlė pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, tačiau minėtosios krizės poveikis šioms šalims neproporcingai didelis;

7.   pabrėžia NATO – transatlantinio saugumo garanto – svarbą; mano, kad susiję šios didesnės saugumo sistemos pokyčiai turėtų būti nagrinėjami palaikant dialogą su Rusija ir ES nepriklausančiomis ESBO valstybėmis narėmis, siekiant atnaujinti transatlantinį susitarimą dėl saugumo; pabrėžia Europos saugumo ir gynybos politikos svarbą ir didesnių Europos gynybos pajėgumų vertę stiprinant transatlantinį saugumą;

8.   atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Rusijos Federacijos ir JAV sprendimą pradėti derybas siekiant sudaryti naują išsamų teisiškai įpareigojantį susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. gruodžio mėn. nustosianti galioti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (angl. START), taip pat palankiai vertina Prezidento Baracko Obamos ir Prezidento Dmitrijaus Medvedevo 2009 m. liepos 6 d. pasirašytą Bendrą sutarimą dėl susitarimo po START-1;

9.   palankiai vertina tai, kad JAV Prezidentas paskelbė paspartinsiąs Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą konstruktyviai ir iniciatyviai prisidėti prie pasirengimo ateinančiai 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijai glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir Rusija;

10.   pabrėžia, kad neaiškumai, susiję su Irano branduolinės programos pobūdžiu, kelia pavojų branduolinių ginklų neplatinimo sistemai ir stabilumui regione bei pasaulyje; remia siekį rasti sprendimą derybose su Iranu pasitelkiant dvilypę dialogo ir sankcijų strategiją ir koordinuojant ją su kitomis Saugumo Tarybos narėmis ir Tarptautine atominės energijos agentūra;

11.   reiškia susirūpinimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atlikto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji atmetė 2009 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1887 (2009); tačiau pritaria JAV požiūriui, jog šešių šalių derybų metu būtinas dvišalis dialogas, kad būtų visiškai atsisakyta branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad JAV atsisako ankstesnių planų dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Europoje ir atkreipia dėmesį į JAV naujus planus; ragina parengti naują pasaulinę saugumo sistemą, ypač įtraukiant ES, JAV, Rusiją ir Kiniją;

13.   ragina abi partneres skatinti trišalį dialogą su Lotynų Amerika – regionu, kuriame taip pat siekiama vadovautis demokratijos, žmogaus teisių ir daugiašališkumo principais;

14.   primena, kad svarbu, jog abi partnerės skaidriai ir viena kita pasitikėdamos skatintų savo politikos Irano, Irako, Afganistano ir Pakistano atžvilgiu koordinavimą; ragina ES, JAV, NATO ir JT parengti naują bendrą strateginę koncepciją, į kurią būtų visapusiškai integruoti tarptautiniai įsipareigojimai ir pagal kurią visos kaimyninės valstybės būtų raginamos dalyvauti ir dėti pastangas užtikrinant regioninį stabilumą;

15.   mano, kad pirmasis 2009 m. rugsėjo 23 d. Prezidento B. Obamos surengtas Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu ir Palestinos vadovo Mahmoudo Abbaso susitikimas nepatenkino turėtų lūkesčių; pakartoja, kad taikos proceso Artimuosiuose Rytuose sėkmė – vienas iš svarbiausių ES ir JAV prioritetų, ir ragina ES ir JAV kartu skatinti aktyvų Ketverto įsikišimą kuriant bendrą pagrindą taikiam sutarimui, kurio tikslas – dvi valstybės, tai reiškia nepriklausomos ir perspektyvios Palestinos valstybės sukūrimą; ragina aukščiausiojo lygio susitikimo metu įvertinti galimas priemones, kurias taikant būtų užmegztas ryšys su arabų šalimis; ragina nutraukti itin sunkią humanitarinę padėtį Gazos ruože; apgailestauja, kad organizacija "Hamas" riboja asmens laisvę ir pažeidžia žmogaus teises;

16.   tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys sutars, jog norint sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą būtina imtis priemonių ir jas taikant užkirsti kelią žemės ūkio kainų svyravimui ir maisto stygiui; ragina vadovus nepamiršti, kad pagrindinis šio raundo tikslas yra vystymasis, ir laikytis pažado skirti 0,7 proc. savo BVP vystomajam bendradarbiavimui; pabrėžia būtinybę atsižvelgti į pastarojo meto bendrosios žemės ūkio politikos reformas ir tikisi, kad panašiai bus pakoreguotas ir JAV ūkių įstatymas; primena apie naujausias anksčiau nagrinėtų prieštaringų klausimų, pvz., atvejų dėl hormonų jautienoje, chlorido vištienoje ir kai kurių genetiškai modifikuotų gaminių įteisinimo, aplinkybes; yra įsitikinęs, kad tęsiant dialogą galima išspręsti klausimus, dėl kurių varžoma dvišalė žemės ūkio produktų prekyba, dar prieš kreipiantis į PPO ginčų sprendimo organus;

17.   atkreipia dėmesį į mintį sukurti Transatlantinę ekonomikos tarybą; primygtinai pabrėžia, kad jos veikla turėtų būti siejama tik su aspektais, susijusiais su užsienio ir saugumo politika, ir kad ateityje ji turėtų būti integruota į Transatlantinę politikos tarybą, taip pat kad bendrosios energetikos politikos klausimus turėtų spręsti Transatlantinė ekonomikos taryba;

18.   teigiamai vertina neseniai pradėtą taikyti bevizį režimą dar septynioms ES valstybėms narėms; tačiau ragina JAV panaikinti vizų tvarkos reikalavimus visai ES ir visiems ES piliečiams sudaryti vienodas sąlygas remiantis visiško abipusiškumo principu; kritiškai vertina numatytą administracinių rinkliavų įvedimą už leidimą, kuris ES piliečiams suteikiamas pagal Elektroninio kelionės leidimo sistemą (angl. ESTA), mano, kad tai žingsnis atgal, ir ragina Komisiją pirmenybine tvarka spręsti šį klausimą, įskaitant galimybę taikyti abipusiškumo principą, kartu su JAV administracija;

19.   ragina JAV sudaryti sąlygas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti pirmojo etapo ES ir JAV aviacijos susitarimą, taip pat ES ir JAV aviacinės saugos susitarimą; primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad nesudarius antrojo etapo susitarimo kai kurios valstybės narės galėtų atšaukti pirmojo etapo susitarimą; ragina JAV vengti bet kokių priemonių, pvz., susijusių su užsienio techninio aptarnavimo įmonėmis, antimonopolio teisės aktų išimtimis ir oro vežėjų pilietybe, kurios išvardytos Atstovų Rūmų rezoliucijoje Nr. 915 ir kurias taikant būtų sudaromos kliūtys skatinti bendradarbiavimą;

Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas ir Transatlantinės ekonomikos tarybos stiprinimas

20.   pabrėžia, kad glaudesnė transatlantinė partnerystė siekiant iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką remiantis socialinės rinkos ekonomikos principu yra svarbi globalizacijos valdymo ir visuotinių ekonomikos ir socialinių krizių reguliavimo priemonė; primena, kad įvairios netarifinės prekybos ir investicijų kliūtys, kurias Transatlantinė ekonomikos taryba raginama pašalinti, atsiranda dėl sąmoningų teisės aktų leidėjų veiksmų, kai siekiama socialinių, su sveikata, kultūra ar aplinka susijusių tikslų, taigi šios kliūtys turi būti šalinamos priimant atitinkamą teisės aktą;

21.   kreipiasi į Komisiją su prašymu parengti išsamų esamų kliūčių, dėl kurių trukdoma siekti šio tikslo, pašalinimo planą; primena tyrimą, kuris atliktas Parlamento įgaliojimu ir finansuotas iš jo 2007 m. biudžeto; stebisi, kodėl Komisija iki šiol neparengė nė vieno iš šių dokumentų, nors Parlamentas ne kartą ragino tai atlikti; nurodo, kad galutinė jų pateikimo paskelbti data yra 2009 m. lapkričio 15 d.

22.   mano, kad transatlantinio bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo, technologijų (įskaitant ekologišką energiją) ir energetikos reguliavimo srityse klausimus gali spręsti Transatlantinė ekonomikos taryba; pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas saugios energetikos srityje būtų vienas iš svarbiausių Transatlantinės politikos tarybos, kurią savo pirmiau minėtoje 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje siūlė įsteigti Europos Parlamentas, nuolat nagrinėjamų klausimų;

23.   yra įsitikinęs, kad transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas turi vykti atskaitingiau, skaidriau ir būti labiau nuspėjamas, o posėdžių tvarkaraščiai, darbotvarkės, planai ir pažangos ataskaitos turėtų būti rengiami nuolat ir nedelsiant skelbiami interneto svetainėje; siūlo rengti metines diskusijas, kurių metu būtų aptarta Transatlantinėje ekonomikos taryboje svarstytų klausimų pažanga ir jos struktūra;

24.   vis dėlto mano, kad šiuo atveju Transatlantinė ekonomikos taryba negali nekreipti dėmesio į veiksmų, kurių vyriausybės imasi, pvz., privatumo ir duomenų apsaugos standartų, biometrinių specifikacijų, aviacijos saugumo, kelionės dokumentų ir keitimosi duomenimis apie keleivius, poveikį komercinei veiklai;

25.   ragina JAV valdžios institucijas ir Komisiją toliau intensyvinti derybas siekiant rasti darnius sprendimus, be kita ko, susijusius su oro saugos reikmėmis ir duomenų apsauga keleivių duomenų įrašų srityje, su saugumo patikrinimo oro uostuose tvarkos persvarstymu ir veiksmingesniu priemonių, kurias taikant būtų mažinamas transatlantinės ir tarptautinės aviacijos poveikis klimatui, įtraukimu į Kopenhagos derybas ir į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos susitarimus;

Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmuo

26.   siekdamas, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga, pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir tikrinti daugelį Transatlantinės ekonomikos tarybos sprendimų;

27.   laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti tinkamiausių Kongreso ir Europos Parlamento narių dalyvavimą Teisės aktų leidėjų dialoge ir Transatlantinės ekonomikos tarybos veikloje, kad nebūtų priimami teisės aktai, galintys daryti nenorimą poveikį transatlantinei prekybai ir investicijoms; tikisi, kad pagal naująjį susitarimą dabartinis Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas taps transatlantine tarpparlamentine asamblėja, kaip rekomenduojama pirmiau minėtoje Parlamento 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje;

Transatlantinė ekonomikos taryba ir ekonomikos bei finansų krizė

28.   palankiai vertina tai, kad Transatlantinei ekonomikos tarybai pataria įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo atstovus, ir ragina panašų vaidmenį suteikti abipus Atlanto veikiančių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visapusiškai įtrauktas socialinis aspektas; ragina įtraukti Transatlantinio darbuotojų dialogo ir būsimo Transatlantinio dialogo energetikos klausimais vadovus į patarėjų grupę; tačiau laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turėtų būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;

29.   pabrėžia Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmenį skatinant ir užtikrinant koordinuotą JAV ir ES reguliavimo priemonių taikymą ištikus krizei, ypač atsižvelgiant į alternatyvius investicijų fondus, finansų rinkos infrastruktūrą (ypač susijusią su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rinkomis), kapitalo reikalavimus, šalis, kuriose maži mokesčiai, ir tarptautinį nemokumo problemų sprendimą; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą įvertinti koordinavimą ir pažangiąją finansinių institucijų atlyginimų politikos patirtį ir užtikrinti, kad atlyginimas būtų grindžiamas ilgalaikiais rezultatais ir taip sumažinta rizikos tikimybė;

30.   pabrėžia, kad paskolų rinkos krizė dar nepasibaigė; šiuo požiūriu pažymi, kad suderinta makroekonomikos politika gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti tvarų pasaulinės ekonomikos atsigavimą ir sprendžiant didėjančio nedarbo problemą;

31.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą primygtinai reikalauti, kad JAV valdžios institucijos, įgyvendindamos pagal susitarimą "Bazelis II" numatytą sistemą, atsižvelgtų į ES kapitalo reikalavimų direktyvų pakeitimus; palankiai vertina JAV vyriausybės pasiūlymą reguliuoti visas nebiržines išvestines finansines priemones, taip pat jos darbą su sudėtingų struktūrizuotų produktų centriniais kliringo rūmais ir ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą išnagrinėti galimybes taikyti koordinuotą turto kategorijų ir įmonių bei infrastruktūros lygiavertiškumo traktavimo metodą;

32.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad JAV valdžios institucijos savo veiklą derintų su siūloma ES direktyva dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva), kad būtų išvengta reguliuojamojo arbitražo;

33.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą spręsti vadinamąjį institucijų, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų galima leisti žlugti, klausimą ir remia Didžiojo dvidešimtuko pasiūlymą dėl nenumatytų atvejų planų, skirtų sistemiškai svarbioms tarptautinėms institucijoms išsaugoti; mano, kad sistemiškai svarbioms finansų institucijoms turėtų būti taikomi griežtesni informacijos atskleidimo reikalavimai, pvz., komercinio konfidencialumo apribojimai, kaip tai galima daryti rinkoje dominuojančių įmonių atveju vykdant ES konkurencijos politiką;

34.   pritaria Didžiojo dvidešimtuko raginimui paspartinti apskaitos standartų konvergenciją; primygtinai reikalauja, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ragintų Finansų apskaitos standartų valdybą ir Tarptautinę apskaitos standartų valdybą sukurti bendrus visuotinius aukšto lygio apskaitos standartus ir pabaigti konvergencijos procesą ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad Tarptautinė apskaitos standartų valdyba turėtų toliau tęsti savo valdymo reformas;

35.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą primygtinai reikalauti, kad JAV valdžios institucijos laikytųsi savo veiksmų plano, pagal kurį reikalaujama, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus; primena savo raginimą, kad iki JAV priims tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir iki to laiko, kai bus priimtas sprendimas reikalauti, kad JAV vartotojai taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija turėtų pripažinti ES priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus kaip lygiaverčius JAV taikomiems visuotinai pripažintų apskaitos standartų principams (angl. US GAAP); ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti, kad tarptautinių koncernų ataskaitos būtų skirstomos pagal šalis;

36.   tikisi, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ragins vykdyti pokyčius JAV draudimo priežiūros sektoriuje, kad ES pagal direktyvos "Mokumas II" sąlygas galėtų pripažinti JAV draudimo priežiūros sistemos lygiavertiškumą; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant nacionalinio draudimo biuro steigimo iniciatyvą būtų stiprinamas ES ir JAV bendradarbiavimas; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad JAV valdžios institucijos padarytų federalinio lygmens draudimo priežiūros pažangą ir, jei reikia, atskirtų mokesčių ir kitus klausimus nuo vien tik priežiūros aspektų;

37.   palankiai vertina Pasaulinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais išplėtimą ir mano, kad daug vilčių teikia tai, jog visos 87 Pasauliniam forumui skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais priklausančios šalys susitarė priimti EBPO standartą dėl keitimosi mokestine informacija; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą užtikrinti, kad ES ir JAV pademonstruotų savo bendrą lyderystę pasaulyje ir garantuotų, jog iki 2010 m. kovo mėn. būtų parengtos būtinos paskatos, įskaitant sankcijas, ir nedelsiant su visomis šalimis įgyvendinti tarpusavio peržiūrų programą siekiant įvertinti pažangą, tačiau mano, kad ši sistema turi būti sustiprinta, kad būtų kovojama su vengimu mokėti mokesčius ir polinkiu juos perskaičiuoti; pabrėžia, kad savaiminis informacijos teikimas turėtų būti privalomas sprendžiant visus tarptautinius mokesčių klausimus;

38.   yra įsitikinęs, kad JAV ir ES keičiantis geriausia įmonių socialinės atsakomybės praktika bus daromas didžiulis poveikis įmonių požiūriui į šią atsakomybę ir jų teigiamam dalyvavimui sprendžiant socialinius ir aplinkos klausimus; mano, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES norminio pagrindo, susijusio su Kapitalo reikalavimų direktyva, stiprinimą, ypač į finansinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimų politiką;

39.   palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko valstybių vadovų susitikimo išvadas;

Transatlantinė ekonomikos taryba ir intelektinė nuosavybė

40.   ragina per būsimąjį Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą skatinti strateginį transatlantinį bendradarbiavimą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje visapusiškai paisant piliečių pagrindinių ir pilietinių teisių; pabrėžia, kad technologijų platinimas neturi iškreipti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos, pagal kurią užtikrinama galimybė imtis finansinės ir verslo rizikos, kuri neatsiejama nuo naujovių proceso;

41.   primena Transatlantinei ekonomikos tarybai, kad žinių visuomenė – esminis transatlantinės ekonomikos erdvės, grindžiamos prieiga prie informacijos ir nauju skaitmeninio turinio apsaugos ir platinimo modeliu, išlaikant proporcingumo principą, elementas;

Transatlantinė ekonomikos taryba ir vartotojų apsauga

42.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti vykdyti bendrus veiksmus, skirtus užtikrinti, kad trečiosios šalys, ypač Kinija, vadovautųsi aukštesniais gamybos standartais, atitinkančiais ES ir JAV saugos reikalavimus, ypač tuos, kurie taikomi žaislams, ir garantuoti, kad abipus Atlanto būtų griežtai laikomasi produktų, ypač žaislų, saugos įstatymų ir kad būtų vykdomi griežtesni patikrinimai nacionaliniu lygmeniu;

43.   ragina Komisiją pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą kurti stipresnes ir veiksmingesnes tarpvalstybines bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje priemones siekiant susieti ES įspėjimo apie vartojimo prekes, keliančias rimtą pavojų vartotojams, sistemą RAPEX ir JAV vartojimo prekių saugos komisijos įspėjimo sistemą ir integruoti ES bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo veiklą į JAV institucijų veiklą;

44.   siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai pritarti, kad būtų patvirtinta įpareigojanti bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią būtų nustatytas ir palengvintas keitimasis informacija apie gaminių saugą, taip pat kad būtų sukurta bendra bendradarbiavimo veiksmų programa;

45.   atsižvelgdamas į būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, ragina Komisiją sparčiau dirbti siekiant priimti gerokai uždelstą dvišalį bendradarbiavimo vykdymo priežiūros srityje susitarimą, pagal kurį JAV būtų išplėsta minėtajame susitarime numatyta vykdymo priežiūros veikla atsižvelgiant į ES reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje(6) ir JAV saugaus tinklo akto nuostatas;

46.   ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV partneriais siekiant Transatlantinei ekonomikos tarybai suteikti galimybę įvertinti, kaip būtų galima stiprinti vartotojų apsaugą tinkamai atsižvelgiant į vartotojų teises, susijusias su skaitmeniniu turiniu, ir bendradarbiauti rengiant taisykles, pagal kurias būtų reglamentuojamos prekės su trūkumais;

Dvišalė prekyba. Muitinių reikalai, rinkos priežiūra ir prekybos saugumas

47.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą stiprinti ES ir JAV muitinių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, kad vartotojų nepasiektų pavojingi gaminiai, ypač pavojingi žaislai;

48.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą išreikšti ES susirūpinimą dėl JAV Kongreso priimtos vienašalės JAV teisinės priemonės dėl visų be išimties į JAV jūra įvežamų konteinerių skenavimo; yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba galėtų Briuselyje ir Vašingtone sėkmingai organizuoti seminarus šimtaprocentinio skenavimo klausimu siekdama skatinti didesnį JAV ir ES teisės aktų leidėjų savitarpio supratimą ir pasiūlyti greitą abiem šalims priimtiną šios problemos sprendimą; ragina Komisiją prieš būsimą Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdį įvertinti galimas su šia priemone susijusias verslo ir ES ekonomikos išlaidas;

49.   pasiryžęs toliau raginti JAV teisės aktų leidėją (ir ragina Komisiją pasitelkus Transatlantinę ekonomikos tarybą daryti tą patį) persvarstyti įpareigojimą skenuoti visus be išimties į JAV jūra įvežamus konteinerius ir vystyti rizikos valdymu grindžiamą bendradarbiavimą su JAV, įskaitant abipusį ES ir JAV prekybos partnerystės programų pripažinimą, pagal Pasaulio muitinių organizacijos SAFE normomis nustatytą tvarką;

Abipusis pripažinimas ir standartizacija

50.   atsižvelgdamas į tai, kad rengiamas Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas, ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšio technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abipusio pripažinimo procedūras, primygtinai paraginti abi šalis pripažinti įteisintus matavimo vienetus, visų pirma, kad JAV būtų pripažintas ES produktų ženklinimas tik metrinės sistemos vienetais, aptarti standartizacijos klausimą su JAV institucijomis ir koordinuoti veiksmus tarptautiniu lygmeniu;

Aplinkos ir visuomenės sveikatos klausimai

51.   mano, kad itin svarbu Transatlantinėje ekonomikos taryboje inicijuoti dialogą naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje klausimais; pabrėžia savo susirūpinimą dėl klonavimo metodų taikymo veisiant gyvūnus;

52.   teigiamai vertina tai, kad JAV vyriausybė pripažino, jog būtina reformuoti jos priimtą Toksinių medžiagų kontrolės aktą; ragina ES ir JAV bendradarbiauti siekiant, kad JAV būtų sukurta reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinta apsauga, atitinkanti pagal reglamentą REACH garantuojamą apsaugos lygį;

Energetika, pramonė ir mokslas

53.   ragina pasitelkiant Transatlantinę ekonomikos tarybą bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su įmonių reguliavimo aplinka, ir svarstant teisės aktus, turinčius transatlantinį poveikį, vadovautis ES "Smulkiojo verslo akte" nustatytu principu "visų pirma galvokime apie mažuosius";

54.   siekdamas pagerinti tiekimo saugumą, ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą plėtoti bendradarbiavimą, susijusį su bendra energetikos strategija, pagal kurią būtų remiamas įvairinimas ir skatinama ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika, taip pat ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą padėti nustatant konvergencinius tvarumo kriterijus biokurui;

55.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, kad būtų geriau išnaudojamos papildyto ES ir JAV mokslo ir technologijų susitarimo potencialas;

Tarptautinė prekyba

56.   mano, kad prieiga prie trečiųjų šalių rinkų yra bendras ES ir JAV rūpestis ir interesas; yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba gali atlikti svarbų vaidmenį formuodama bendrą ES ir JAV požiūrį į jų prekybos santykius su trečiosiomis šalimis; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą siekti nustatyti bendresnį JAV ir ES požiūrį į naujus laisvosios prekybos susitarimus, kad šie susitarimai, įskaitant socialinius ir aplinkos standartus, būtų suderinti;

57.   ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą aptarti teisinį pagrindą ir techninius standartus, patikslinti neaiškias teisines sąlygas ir kartu aptarti sutarčių, prievolių ar teisinio saugumo JAV klausimus;

Teismų ir policijos bendradarbiavimas, vizos

58.   tikisi, kad per 2009 m. spalio 28 d. Vašingtone numatytą ES ir JAV ministrų susitikimą bus priimtas bendras pareiškimas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo, į kurį pirmiausia bus įtrauktas kibernetinis saugumas;

59.   primena apie savo pasiryžimą kovoti su terorizmu ir apie savo tvirtą įsitikinimą, kad būtina tinkamai derinti saugumo priemones ir pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą, ir taip pat užtikrinti, kad būtų kuo labiau paisoma privatumo ir duomenų apsaugos principų; pakartoja, kad būtinybė ir proporcingumas yra esminiai principai, be kurių kova su terorizmu niekada nebus veiksminga;

60.   yra įsitikinęs, kad stabilus teisinis ir politinis pagrindas būtinas siekiant užtikrinti tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse ir kad tvirtesnė parlamentinė ir demokratinė partnerystė labai svarbi norint veiksmingai išspręsti bendrus uždavinius, pvz., kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu nepažeidžiant pagarbos pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principų, teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo, migracijos kontrolės ir teisės prašyti prieglobsčio apsaugos, bevizio visų sąžiningų (bona fide) piliečių judėjimo iš vieno regiono į kitą tvarkos užtikrinimo srityse;

61.   taigi primena, kad Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu ir kad saugumo sumetimais perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims negali būti pažeistos procedūrinės garantijos ir gynybos teisės, be to, turi būti laikomasi nacionalinių ir Europos teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

62.   primena, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatyta galimybė pateikus prašymą per valstybines valdžios institucijas susipažinti su atitinkamais finansiniais duomenimis ir kad tai galėtų būti tvirtesnis teisinis pagrindas SWIFT duomenų perdavimui negu pasiūlytas laikinasis susitarimas;

63.   pažymi, kad ES ir JAV derasi dėl minėtojo laikinojo susitarimo dėl tokių duomenų perdavimo ir kad numatyta, jog susitarimas būtų laikinas remiantis įtraukta nuostata dėl galiojimo pabaigos praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių, o pagal naująjį susitarimą, dėl kurio deramasi nepažeidžiant Lisabonos sutartyje numatytos procedūros, į procesą bus visapusiškai įtraukti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, taip pat užtikrinta, jog būtų laikomasi pirmiau minėtos Parlamento 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos 3 dalyje nustatytų sąlygų;

o
o   o

64.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0192.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0256.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0193.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0016.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0028.
(6) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ("Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje") (OL L 364, 2004 12 9, p. 1.).


Gvinėja
PDF 203kWORD 47k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gvinėjoje
P7_TA(2009)0059RC-B7-0102/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 13 d. Abudžoje (Nigerija) paskelbtą Tarptautinės ryšių palaikymo su Gvinėja grupės pranešimą,

–   atsižvelgdamas į Mano upės regione užsitęsusius neramumus, neigiamai veikiančius vietos gyventojus,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gvinėjos,

–   atsižvelgdamas į pareiškimą, kurį 2009 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos vardu paskelbė ES Pirmininkaujanti valstybė narė dėl smurto Konakryje (Gvinėjos Respublika),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 7 d. vykusią Parlamento diskusiją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

A.   kadangi 2008 m. gruodžio 23 d., t. y. mirus Prezidentui Lansanai Conté, valdžią užgrobė kapitono Moussa Dadiso Camaros vadovaujama karinė chunta,

B.   kadangi išvaikant taikią demonstraciją, kurią 2009 m. rugsėjo 28 d. surengė opozicija, siekdama paminėti referendumo, po kurio šalis tapo nepriklausoma, metines, žuvo nuo šimto iki dviejų šimtų žmonių (šie duomenys skiriasi priklausomai nuo jų pateikimo šaltinio: kad nebūtų nustatytas tikslus kūnų skaičius, karinių grupuočių smogikai kai kuriuos iš jų pasisavino, taigi šeimoms net nebuvo leista atsisveikinti su savo mirusiaisiais), daugiau negu tūkstantis sužeista (žaizdos šautinės arba durtinės), be to, pranešta apie daugybę išprievartavimo atvejų,

C.   kadangi mušami, žalojami ir suimami opozicijai vadovaujantys asmenys, persekiojami valdžią kritikuojantys žurnalistai, o chunta kelia realią etninio konflikto grėsmę,

D.   kadangi turima šokiruojančių pranešimų apie tai, kad prievartaudami moteris kareiviai naudoja šautuvų buožes, netgi durtuvus, o kitais atvejais saugumo pajėgų kariškiai moteris išrengia pamindami jų orumą, prieš jas smurtauja, viešai jas žemina ir prievartauja,

E.   kadangi smurtas prieš moteris yra karo nusikaltimas ir nusikaltimas žmoniškumui, taigi visi nusikaltėliai turi atsakyti prieš įstatymą ir turi būti užkirstas kelias jų nebaudžiamumui,

F.   kadangi Kotonu susitarimo, kurį pasirašiusi Gvinėja, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytos su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai susijusios nuostatos,

G.   kadangi 2009 m. liepos 27 d. parengtas Kotonu susitarimo 96 straipsnio nuostatomis pagrįstas planas, skirtas užtikrinti perėjimą prie demokratinės santvarkos,

H.   kadangi chuntos nariai – buvę Nacionalinės demokratijos ir vystymosi tarybos atstovai – įsipareigojo kaip galima greičiau surengti laisvus rinkimus ir patys nekandidatuoti šiuose rinkimuose,

I.   kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras ką tik pradėjo preliminarų padėties Gvinėjoje tyrimą siekdamas išsiaiškinti, ar įvykdyta nusikaltimų, kurie galėtų būti priskirti TBT jurisdikcijai,

J.   kadangi dėl neatsakingo ginkluotųjų pajėgų naudojimo siekiant kontroliuoti gyventojus karinė chunta negali būti laikoma sugebančia pasirūpinti šalies perėjimu prie demokratinės santvarkos surengiant laisvus ir sąžiningus rinkimus,

K.   kadangi savo poziciją pareiškė Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (angl. ECOWAS) ir Afrikos Sąjunga, o Burkina Faso Prezidentas M. Blaise Compaoré paskirtas tarpininku,

L.   kadangi Gvinėjoje lankėsi Tarptautinės ryšių palaikymo su Gvinėja grupės nariai, t. y. ECOWAS, Jungtinių Tautų, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos diplomatai ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos organizacijų atstovai, kurie parengė atitinkamą ataskaitą,

M.   kadangi 2008 m. gruodžio mėn., t. y. likus kelioms dienoms iki perversmo, atvedusio į valdžią kapitoną Dadisą Camarą, Europos Sąjunga ir Gvinėja pasirašė žuvininkystės partnerystės susitarimą(1), o pirmoji išmoka pagal šį susitarimą numatyta pervesti 2009 m. lapkričio 30 d.,

N.   kadangi Afrikos Sąjungos ultimatumo kapitonui Dadisui Camarai, kuriame jis raginamas įsipareigoti nekelti savo kandidatūros būsimuose prezidento rinkimuose, galiojimo laikas baigėsi,

O.   kadangi ECOWAS kreipėsi į tarptautinę bendruomenę dėl neutralių pajėgų dislokavimo Gvinėjoje, siekiant apsaugoti gyventojus ir opozicijos atstovus, ir Tarptautinė ryšių palaikymo su Gvinėja grupė paragino įvesti visišką ginklų, skirtų Gvinėjai, embargą,

P.   kadangi Gvinėja, kurioje yra daug svarbių mineralinių išteklių, turi didelį vystymosi potencialą; kadangi organizacija "Transparency International" Gvinėją priskiria labiausiai korumpuotoms Afrikos šalims,

1.   smerkia kruvinas ir žudikiškas represijas neginkluotų demonstrantų atžvilgiu ir reiškia užuojautą gedinčioms aukų šeimoms;

2.   smerkia visus seksualinės prievartos prieš moteris ir mergaites veiksmus ir ragina išžaginimo aukoms teikti medicinos ir psichologinę pagalbą, taip pat ragina Komisiją skubiai pradėti vykdyti specialias moterų, kurios tapo smurto aukomis Gvinėjoje, reabilitacijos programas;

3.   teigiamai vertina Tarptautinės ryšių palaikymo su Gvinėja grupės po 2009 m. spalio 12 d. Abudžoje vykusio posėdžio dėl Gvinėjos krizės paskelbtą pranešimą, kuriame karinė chunta raginama nedelsiant išlaisvinti visus savavališkai suimtus asmenis, visų pirma tuos, kurių įkalinimas susijęs su 2009 m. rugsėjo 28 d. Konakrio incidentu, ir nurodoma iki 2009 m. spalio 17 d., šeštadienio, imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias karinės chuntos dalyvavimui prezidento rinkimuose 2010 m. sausio mėn.;

4.   teigiamai vertina tai, kad Jungtinės Tautos įsteigė nepriklausomą tarptautinį atsakomybės dėl žudynių tyrimo komitetą ir kad TBT pradėjo preliminarų tyrimą, siekiant užtikrinti, kad atsakingi už šias žudynes neliktų nenubausti;

5.   ragina imtis visų įmanomų veiksmų siekiant užtikrinti liudytojų ir aukų šeimų saugumą jiems pasisakant tarptautiniame tyrimo komitete;

6.   prašo karinės chuntos gerbti teises į nuomonės, žodžio ir susirinkimų, ypač taikių, laisvę, įtvirtintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

7.   mano, kad tik laisvų ir teisingų rinkimų metu išrinkta vyriausybė sugebės atstovauti ilgalaikiams šalies interesams;

8.   tikisi, kad bus sukurta laikinoji vyriausybė, į kurią bus įtrauktos pagrindinės opozicinės partijos ir kurios užduotis bus pasirengti prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimams;

9.   ragina Tarybą imtis tinkamų priemonių, nurodytų Kotonu susitarimo 96 straipsnyje, ir ieškoti galimybių patenkinti ECOWAS prašymą surengti misiją, skirtą remti Afrikos gyventojų apsaugos pajėgas, teikiant šioms pajėgoms jų misijoms vykdyti reikalingus išteklius, ir suorganizuoti ilgesnės trukmės civilinę misiją, siekiant prisidėti prie saugumo pajėgų kūrimo;

10.   ragina Afrikos Sąjungą bendradarbiaujant su ECOWAS numatyti griežtas sankcijas karinės chuntos narių atžvilgiu ir pasinaudojant tiesos ir taikinimo komisijos parama suorganizuoti nacionalinį dialogą;

11.   ragina visas valstybes, laikantis Tarptautinės ryšių palaikymo su Gvinėja grupės pozicijos, sustabdyti karinės ir policijos ginkluotės, amunicijos ir kitos įrangos, kurią Gvinėjos saugumo pajėgos galėtų panaudoti pažeisdamos žmogaus teises, tiekimą;

12.   apgailestauja dėl to, kad valstybinės ir privačios Kinijos įmonės iš esmės abejingos Gvinėjos, kurioje jos investuoja, piliečių žmogaus teisėms;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui, atitinkamoms Afrikos Sąjungos bei ECOWAS institucijoms, taip pat Gvinėjos Respubliką valdančiai chuntai.

(1) Protokolas, nustatantis žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime dėl žvejybos prie Gvinėjos krantų 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (OL L 156, 2009 6 19, p. 40).


Iranas
PDF 205kWORD 54k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
P7_TA(2009)0060RC-B7-0104/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ES užsienio reikalų ministrų, Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento Pirmininko pareiškimus dėl jėgos panaudojimo demonstracijose, kurios vyko neramumų laikotarpiu po rinkimų Irane 2009 m. birželio mėn.,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 23 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Pirmininko pareiškimą, kuriame pakartojamas Parlamento įsipareigojimas siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje ir visų pirma smerkiama mirties bausmė už nepilnamečių pažeidimus ir Irane numatomas mirties bausmių vykdymas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 13 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą dėl Behnoudo Shojaee mirties bausmės,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 20 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad Irano prezidentas Mahmoud Ahmadinejad pakartotinai neigė holokaustą ir Izraelio valstybės egzistavimo teisę,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 18 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą, kuriame smerkiamas Sistano-Baluchestano provincijoje Irane surengtas savižudžių išpuolis, per kurį bent 42 žmonės,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149 ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/168 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP), Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją, prie kurių yra prisijungęs ir Iranas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

A.   kadangi bendra žmogaus teisių padėtis Irane ir toliau blogėja, o ypač ji pablogėjo po 2009 m. birželio mėn. įvykusių prezidento rinkimų,

B.   kadangi Iranas – tai valstybė, kurioje, po Kinijos, įvykdoma daugiausia mirties bausmių, o jų skaičius išaugo keturiskart po to, kai 2005 m. į valdžią atėjo prezidentas Mahmoud Ahmedinejad, ir kadangi Iranas yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri yra liūdnai pagarsėjusi tuo, kad vis dar vykdo nepilnamečių pažeidėjų mirties bausmes; kadangi remiantis teisininkų, žmogaus teisių srities specialistų, pranešimais bent 140 nepilnamečių pažeidėjų Irane laukia mirties bausmės,

C.   kadangi, nepaisant intensyvių nacionalinių ir tarptautinių prašymų išsaugoti gyvybę, 2009 m. spalio 11 d. buvo pakartas Behnoud Shojaee, trečiasis po Delaros Darabi ir Mollos Gol Hassano mirties bausme nubaustas nepilnametis pažeidėjas; ir kadangi nepilnamečiams pažeidėjams Safarui Angooti ir Abbasui Hosseini gresia pavojus būti nubaustiems mirties bausme,

D.   kadangi tęsiasi: kalinių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais, miego trikdymas, kalinimas vienutėje, slaptas sulaikymas, taikomos žiaurios, nežmoniškos ir žeminančios bausmės, o valstybės tarnautojai lieka nebaudžiami, ir tai tampa paplitusia praktika,

E.   kadangi padažnėjo prievartinės politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, akademikų, homoseksualios orientacijos asmenų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms ir kalbinėms mažumoms, represijos,

F.   kadangi ir toliau kalinami septyni bahajų tikėjimo vadovai, kurie buvo sulaikyti vien dėl religinių įsitikinimų,

G.   kadangi 2009 m. rugpjūčio 4 d. prezidentas Mahmoud Ahmadinejad buvo oficialiai patvirtintas 2-ajai kadencijai ir paskelbtas 2009 m. birželio 12 d. rinkimų nugalėtoju, nors jo rinkimų konkurentai Mir-Hossein Mousavi ir Mehdi Karrubi ir daugybė stebėtojų valdžios institucijas kaltino didelio masto rinkimų rezultatų klastojimu,

H.   kadangi po rinkimų kelias savaites ir mėnesius dešimtys tūkstančių protestuotojų ėjo į gatves; kadangi žuvo maždaug 150 žmonių ir daugiau nei tūkstantis demonstrantų buvo suimta,

I.   kadangi, kaip pranešama, tęsiami 140 opozicijos rėmėjų, įskaitant žinomus reformų šalininkus, ir aktyvistų, kaltinamų pažeidimais (pradedant nuo riaušių organizavimo, šnipinėjimo ir baigiant bandymais nuversti Irano vadovus) kolektyviniai teismo procesai,

J.   kadangi keturi asmenys buvo nuteisti mirties bausme už surengtus protestus, nors jie buvo įkalinti balandžio mėn., t. y. kur kas anksčiau nei po rinkimų prasidėjusios demonstracijos,

K.   kadangi remiantis žmogaus teisių organizacijų pranešimais daugybė reporterių, fotografų, internetinių dienoraščių autorių išvyko iš Irano ar mėgino pabėgti, tūkstančiai neteko darbo, per pastarąsias savaites valdžios institucijos uždarė daugelio laikraščių redakcijas, ir, kaip pranešama, Irano valdžios institucijos vis dar yra sulaikiusios 19 žurnalistų ir penkis internetinių dienoraščių autorius,

1.   reiškia rimtas abejones dėl rinkimų rezultatų, kuriais remiantis prezidentas Mahmoud Ahmedinejad buvo patvirtintas antrajai kadencijai neatsižvelgus į akivaizdžius požymius, kad buvo didelio masto rinkimų rezultatų klastojimas, tikslumo, ir mano, kad buvo labai pakenkta Irano prezidento patikimumui;

2.   reiškia pagarbą visų Irano vyrų ir moterų, ginančių savo pagrindines laisves, demokratijos principus ir išreikiančių norą gyventi visuomenėje be represijų ir bauginimo, drąsai; reiškia ypatingą pagarbą Irano moterims, atlikusioms svarbų vaidmenį po birželio mėn. rinkimų vykusiose demonstracijose, ypač Nedai Agha Soltan, kuri tapo prievartinių represijų simboliu, ir Shadi Sadr, žmogaus teisių gynėjai, suimtai 2009 m. liepos 15 d. už viešą kalbą po ginčytinų prezidento rinkimų Irane apie sulaikytųjų asmenų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus kalėjimuose;

3.   smerkia didelio masto ir perteklinį jėgos naudojimą, savavališkus areštus ir tariamus kankinimus malšinant protestus, surengtus po ginčytinų prezidento rinkimų Irane; ragina Irano vyriausybę gerbti pagrindines pilietines ir politines teises, visų pirma žodžio laisvę, ir reikalauja, kad būtų besąlygiškai paleisti visi taikūs demonstrantai ir apskritai visi sulaikytieji (nesvarbu ar studentai, akademikai, kampanijos dalyviai, žurnalistai ar žmogaus teisių gynėjai) platesniame nei neseniai buvusių neramumų kontekste;

4.   ragina Irano valdžios institucijas Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui suteikti galimybę aplankyti visus kalinius be išimties ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijos stebėti padėtį valstybėje;

5.   ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai pašalinti visas kankinimo formas ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ar taikomas bausmes, ir užtikrinti tinkamus teismo procesus bei nutraukti asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, nebaudžiamumą;

6.   smerkia 2009 m. spalio 17 d. Sistano-Baluchestano provincijoje surengtą savižudišką sprogdinimo išpuolį, per kurį žuvo ar buvo sužeista daugybė žmonių; yra susirūpinęs tuo, kad šis savižudiškas išpuolis gali būti susijęs su etninių ir religinių mažumų represijomis šioje provincijoje; nepritaria terorizmo, kaip politinės konfliktų sprendimo priemonės, naudojimui;

7.   dar sykį ragina Irano valdžios institucijas vykdyti vyriausybės įsipareigojimą gerbti religines mažumas ir nedelsiant paleisti bahajų vadovus Faribą Kamalabadi, Jamaloddiną Khanjani, Afifą Naeimi, Saeidą Rasaie, Mahvashą Sabetą, Behrouzą Tavakkoli ir Vahidą Tizfahmą;

8.   dar sykį ragina Irano valdžios institucijas visiškai panaikinti mirties bausmę ir šiuo metu atidėti mirties bausmės vykdymą, kaip tą raginama padaryti pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 62/149 ir 63/168;

9.   griežtai smerkia mirties bausmes ir jų vykdymą Irane, ypač paskirtąsias ar įvykdytas nepilnamečiams pažeidėjams, ir 2009 m. spalio 11 d. įvykdytą Behnoudo Shojaee mirties bausmę; ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu lygiu pripažintų teisinių nepilnamečių garantijų, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir JT vaiko teisių konvencijos, ir visų pirma nevykdyti mirties bausmės Safaro Angooti ir Abbaso Hosseini;

10.   rekomenduoja, kad JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras išsiųstų specialųjį pasiuntinį stebėti politinių kalinių padėties ir užtikrintų, kad Irano valdžios institucijos laikytųsi tarptautinių normų, nustatytų teismo procesui, ir vykdytų įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

11.   apgailestauja, kad nuolat ribojama informavimo laisvė blokuojant internetinius tinklalapius, draudžiant juose informuoti apie nesankcionuotas demonstracijas ir nustatant naujus apribojimus, kuriuos taikant reikalaujama, kad prieš aprašydami kokį nors įvykį žurnalistai gautų leidimą;

12.   ragina Irano valdžios institucijas liautis persekioti tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse dirbančius žurnalistus ir visų pirma ragina nedelsiant paleisti Faribą Pajooh, jauną Irano ir Kanados pilietę žurnalistę, ir gerai žinomą internetinio dienraščio autorę, kuri buvo suimta savo namuose Teherane 2009 m. rugpjūčio 24 d.;

13.   smerkia tai, kad 2009 m. spalio 2 d. žmogaus teisių gynėjui Abdolfattahui Soltani buvo neleista iš Teherano vykti į Niurnbergą (Vokietija) atsiimti Niurnbergo žmogaus teisių apdovanojimo;

14.   ragina Komisiją įsteigti ES delegaciją Teherane, kad būtų galima skatinti ir stiprinti dialogą su Irano valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, intensyvinti bendradarbiavimą, ypač teikiant pagalbą pabėgėliams ir kovai su neteisėta narkotikų prekyba;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.


Šri Lanka
PDF 200kWORD 44k
2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Šri Lankos
P7_TA(2009)0061RC-B7-0100/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2000 m. gegužės 18 d.(1), 2002 m. kovo 14 d.(2) ir 2003 m. lapkričio 20 d.(3) rezoliucijas dėl Šri Lankos, 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Indijos vandenyno regione įvykusios cunamio katastrofos(4), 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl padėties Šri Lankoje(5) ir 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Šri Lankos(6),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 16 d. ir 2009 m. rugsėjo 21 d. Europos Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, atvirus laiškus dėl padėties Šri Lankoje,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl Šri Lankos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

A.   kadangi atkovota visa šiaurės Šri Lankos teritorija, kurią anksčiau kontroliavo Tamil Elamo išsivadavimo tigrai (toliau - LTTE),

B.   kadangi 25 metus trukęs konfliktas, 2009 m. pasibaigęs LTTE pralaimėjimu, nusinešė daugiau nei 90 000 žmonių gyvybių,

C.   kadangi pasibaigus šiam konfliktui daugiau negu 250 000 civilių tamilų laikoma patikrinimo ir perkėlimo gyventi į kitą vietą stovyklose, kurios kelia didelį susirūpinimą, nes yra perpildytos ir netinkamai aprūpintos švariu vandeniu, o sanitarinė ir medicininė įranga yra nepakankama, be to, šiose stovyklose varžoma asmenų judėjimo laisvė,

D.   kadangi Šri Lankos vyriausybė humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių gynėjų organizacijoms neužtikrina tinkamo patekimo į šias stovyklas,

E.   kadangi tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau teikti humanitarinę pagalbą, įskaitant kvalifikuoto personalo siuntimą,

F.   kadangi Šri Lankos vyriausybė, spręsdama savo piliečių, tamilų, problemas ir gindama jų interesus, privalo būti dosni ir aktyvi, be to, privalo greitai ir visapusiškai įgyvendinti 13-ąjį Šri Lankos konstitucijos pakeitimą, taip pat turi imtis tolesnių valdžios perdavimo vietos valdžios institucijoms priemonių, kad ir tamilai LTTE pralaimėjimą suvoktų kaip išsivadavimą,

G.   kadangi tikėtina, kad žmogaus teisių padėtis nepagerės, jei nebus užtikrintas nuolatinių tarptautinių stebėtojų, visų pirma, atstovaujančių tokioms organizacijoms, kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (toliau - TRKK), dalyvavimas,

H.   kadangi daugelis žurnalistų, pranešančių apie padėtį Šri Lankoje konflikto metu ir po jo, patyrė smurtą ir bauginimų,

I.   kadangi Šri Lankos ekonomikos atsigavimas labai priklausys nuo tiesioginių užsienio investicijų ir tęstinės ES paramos,

J.   kadangi didelėje buvusios konflikto zonos teritorijos dalyje yra priešpėstinių minų ir kitų nuo karo likusių sprogmenų,

1.   labai apgailestauja dėl to, kad daugiau nei 250 000 žmonių vis dar laikoma stovyklose ir ragina Šri Lankos vyriausybę imtis visų reikiamų veiksmų, kad visi sulaikytieji galėtų nedelsdami grįžti į namus, taip pat ragina nedelsiant pradėti teikti šiems asmenims humanitarinę pagalbą vadovaujantis savo prisiimtais įsipareigojimais ginti visus jos jurisdikcijoje esančius asmenis; pabrėžia, kad Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui ir JT specializuotoms agentūroms turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo šiame procese;

2.   ragina Šri Lankos valdžios institucijas leisti tarptautinėms organizacijoms be apribojimų lankytis šiose stovyklose, kad sulaikytiesiems būtų galima teikti būtiną humanitarinę pagalbą, visų pirma, atsižvelgiant į artėjančią lietų sezono pradžią šalies šiaurėje;

3.   ragina viso pasaulio visuomenę ir toliau teikti humanitarinę pagalbą, kad būtų prisidedama prie ilgalaikės taikos kūrimo, ir ragina tarptautinius donorus susieti stovyklų finansavimui skiriamas lėšas su perkėlimo gyventi į kitą vietą įsipareigojimų vykdymu, taip pat pradėti vykdyti ribotos trukmės pagalbos teikimo stovykloms programą;

4.   ragina tamilų vadovus įsipareigoti siekti politinio problemų išsprendimo ir visiems laikams išsižadėti terorizmo ir smurto;

5.   primygtinai tvirtina, kad Šri Lankos vyriausybė, rengdama Tamil Elamo išsivadavimo tigrų narių teismo procesus, privalo taikyti tarptautinės teisės normas žmogaus teisių srityje;

6.   pripažįsta, kad Šri Lanka rengia nacionalinį pagarbos žmogaus teisėms ir jų skatinimo veiksmų planą;

7.   ragina Šri Lankos vyriausybę pagreitinti susitaikymo ir valdžios perdavimo regionų valdžios institucijoms planus, kurie įtraukti į valstybės konstituciją;

8.   ragina Šri Lankos vyriausybę liautis persekioti žiniasklaidos priemones naudojantis kovai su terorizmu skirtais teisės aktais ir pripažinti spaudos laisvę; taip pat ragina vyriausybę dabar, jau pasibaigus konfliktui, persvarstyti kovai su terorizmu skirtus teisės aktus ir užtikrinti visapusišką, atvirą ir skaidrų visų pareiškimų apie žiniasklaidos laisvės pažeidimus tyrimą;

9.   ragina Šri Lankos vyriausybę daugiau dėmesio skirti išminavimui, nes jų buvimas sudaro dideles kliūtis valstybės atkūrimui ir ekonomikos atsigavimui; ragina vyriausybę šiuo klausimu imtis labai teigiamų veiksmų siekiant prisijungti prie Otavos konvencijos (Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo), be to, ragina Komisiją, visų pirma, skirti lėšų papildomai paremti neatidėliotinų išminavimo darbų Šri Lankoje atlikimą;

10.   palankiai vertina tai, kad pateiktas įstatymo dėl pagalbos nukentėjusiesiems ir liudytojams ir jų apsaugos projektas ir tai, kad šiuo metu Šri Lankos parlamente vyksta antrasis jo svarstymas;

11.   pažymi, kad šiaurės Šri Lankoje surengti vietos valdžios institucijų rinkimai;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, Britanijos tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui, Žmogaus teisių stebėtojui (Human Rights Watch), Tarptautinė sausumos minų uždraudimo kampanijai, Šri Lankos vyriausybei ir visoms kitoms Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos valstybėms narėms.

(1) OL C 59, 2001 2 23, p. 278.
(2) OL C 47 E, 2003 2 27, p. 613.
(3) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 527.
(4) OL C 247 E, 2005 10 6, p. 147.
(5) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 384.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0054.

Teisinė informacija - Privatumo politika