2009 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2009)0366 – C7-0112/2009 – 2009/0104(CNS))

P7_TA(2009)0062 A7-0042/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2009)0366),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį ir 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0112/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0042/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam bendram Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimui;

3.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

4.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 konstatuojamoji dalis (1) 2001 m. kovo 15 d. Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti to reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus kriterijus. Dėl kai kurių trečiųjų šalių padėties, susijusios su šiais kriterijais, pasikeitimo, šios trečiosios šalys turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą. (1)  Komisija pradėjo dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo, kuris grindžiamas regionine strategija ir europine perspektyva, vienodomis sąlygomis ir nediskriminuojant apima visas Vakarų Balkanų šalis. 2001 m. kovo 15 d. Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti to reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus kriterijus. Dėl kai kurių Vakarų Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos) padėties, susijusios su šiais kriterijais, pasikeitimo, šios šalys turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą. Tie patys kriterijai, kurie išdėstyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose, turėtų būti taikomi visoms susijusioms šalims. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  Visoms Vakarų Balkanų šalims, kurios atitinka standartus, nuo 2010 m. pradžios turėtų būti taikomas bevizis režimas. Toms šalims, kurios padarė didelę pažangą, tačiau nevisiškai atitinka standartus, tokia pati privilegija turėtų būti suteikta iš karto po to, kai jos atitiks standartus, nustatytus vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis (2) 2008 m. sausio 1 d. įsigalioję susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo su penkiomis Vakarų Balkanų šalimis – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija – tapo pirmu konkrečiu žingsniu įgyvendinant Salonikų darbotvarkę, pagal kurią siekiama bevizio režimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams. 2008 m. su kiekviena iš šių šalių pradėtas dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo ir nustatyti vizų režimo liberalizavimui skirti veiksmų planai. 2009 m. gegužės mėn. vertindama veiksmų planų įgyvendinimą, Komisija priėjo prie išvados, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija atitinka visus jai skirtame veiksmų plane nustatytus standartus. Juodkalnija ir Serbija atitinka didžiąją dalį jų veiksmų planuose nustatytų standartų. (2) 2008 m. sausio 1 d. įsigalioję susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo su šiomis penkiomis Vakarų Balkanų šalimis tapo pirmu konkrečiu žingsniu įgyvendinant Salonikų darbotvarkę, pagal kurią siekiama bevizio režimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams. 2008 m. su kiekviena iš šių šalių pradėtas dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo ir nustatyti vizų režimo liberalizavimui skirti veiksmų planai. 2009 m. gegužės mėn. vertindama veiksmų planų įgyvendinimą, Komisija priėjo prie išvados, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija atitinka visus jai skirtame veiksmų plane nustatytus standartus. Juodkalnija ir Serbija atitinka didžiąją dalį jų veiksmų planuose nustatytų standartų. Albanija ir Bosnija ir Hercegovina, nuo tada, kai 2009 m. gegužės mėnesį buvo paskelbtas Komisijos vertinimas, padarė tolesnę pažangą daugelio nustatytų standartų atžvilgiu. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)  Siekdama toliau įgyvendinti Salonikų darbotvarkę, vadovaudamasi regionine strategija ir atsižvelgdama į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244(1999), Komisija, neviršydama savo įgaliojimų turėtų pradėti dialogą dėl vizų su Kosovu, siekdama parengti jam pritaikytą vizų režimo supaprastinimo ir liberalizavimo veiksmų planą, kuris būtų panašus į Vakarų Balkanų šalims parengtus veiksmų planus. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  Siekiant stiprinti stabilizacijos ir asociacijos procesą, bevizis režimas padės gerinti dalyvavimą bendroje rinkoje, kuri palaipsniui kuriama su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, o tai paskatins prekybą, naujoves ir ekonomikos augimą. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis (4)  Todėl Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija [su sąlyga, kad iki šio reglamento priėmimo šios dvi pastarosios šalys tenkins visus standartus] turėtų būti perkeltos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. Šis bevizis režimas turėtų būti taikomas tik biometrinių pasų, išduotų vienos iš šių trijų šalių, turėtojams. (4)  Todėl Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Albanija ir Bosnija ir Hercegovina turėtų būti perkeltos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. Iki šio reglamento priėmimo dienos Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija jau patenkino visus standartus. Bevizis režimas Albanijai ir Bosnijai ir Hercegovinai turėtų būti taikomas po to, kai Komisijos vertinime bus nurodyta, kad šios šalys atitinka visus vizų liberalizavimo veiksmų planuose nustatytus standartus, ir vadovaujantis Sutarties nuostatomis. Bevizis režimas turėtų būti taikomas tik biometrinių pasų, išduotų vienos iš šių penkių šalių, turėtojams. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  Komisija turėtų nedelsdama, bet ne vėliau kaip 2010 m. pradžioje, pateikti pasiekimų, kuriuos Albanija ir Bosnija ir Hercegovina padarė, siekdamos atitikti visus gairėse nustatytus standartus, ataskaitą. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) (4b)  Nors Albanija ir Bosnija ir Hercegovina, siekdamos atitikti numatytus standartus, padarė pažangą, atitinkamos Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos turėtų nedelsiant imtis reformų, kurių reikia norint visiškai atitikti standartus. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 4 c konstatuojamoji dalis (nauja) (4c)  Komisija šiuo klausimu turėtų padėti atitinkamoms Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  Į šį vizų režimo liberalizavimo procesą turėtų būti atsižvelgiama nustatant santykius su rytiniais Europos Sąjungos partneriais. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punkto -a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 I priedo 1 dalis (-a) 1 dalyje nuorodos į Albaniją bei Bosniją ir Hercegoviną pakeičiamos taip: "Albanija * Bosnija ir Hercegovina (*) --  ----------------- * Šalies pavadinimas išbraukiamas iš šio priedo ir perkeliamas į II priedą po to, kai Komisijos vertinime bus nurodyta, kad atitinkama šalis atitinka visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus standartus ir Sutartį." Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 II priedo 1 dalis 2)  II priedo 1 dalyje įterpiamos šios nuorodos: 2)  II priedo 1 dalyje įterpiamos šios nuorodos: "Albanija * Bosnija ir Hercegovina * "Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija* Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija** Juodkalnija* Juodkalnija ** Serbija [išskyrus specialaus Koordinavimo direktorato (serbų kalba: Koordinaciona uprava) išduotų Serbijos pasų turėtojus]* Serbija [išskyrus specialaus Serbijos koordinavimo direktorato (serbų kalba: Koordinaciona uprava) išduotų Serbijos pasų turėtojus] ** --  ----------------- --  ----------------- * Šalies pavadinimas perkeliamas į šį priedą ir išbraukiamas iš I priedo po to, kai Komisijos vertinime bus nurodyta, kad atitinkama šalis atitinka visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus standartus ir Sutartį. Bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų turėtojams. * Bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų turėtojams". ** Bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų turėtojams".

Priedas

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas

Europos Sąjunga tvirtai remia tikslą panaikinti vizų režimą visoms Vakarų Balkanų šalims.

Europos Parlamentas ir Taryba pripažįsta, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija atitinka visas vizų režimo liberalizavimo sąlygas. Todėl buvo galima laiku priimti Reglamento (EB) Nr. 539/2001 pakeitimus, kad šios trys šalys galėtų prisijungti prie bevizio režimo iki 2009 m. gruodžio 19 d.

Europos Parlamentas ir Taryba viliasi, kad Albanija bei Bosnija ir Hercegovina taip pat greitai įvykdys vizų režimo liberalizavimo sąlygas. Tuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba ragina abi šias šalis atkakliai stengtis atitikti visus Komisijos veiksmų planuose nustatytus standartus.

Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) 539/2001, kai tik ji nustatys, kad kiekviena šalis atitinka Komisijos veiksmų planuose išdėstytus standartus, siekiant, kad šių šalių piliečiams kuo greičiau būtų liberalizuotas vizų režimas.

Europos Parlamentas ir Taryba skubos tvarka išnagrinės pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 539/2001 keitimo dėl Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos.

2009 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos pasiūlyto metinio Progress darbo plano 2010 m. projekto ir darbų pagal politikos skyrius sąrašo

P7_TA(2009)0063 B7-0135/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1672/2006/EB, nustatantį Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlytą metinio Progress darbo plano 2010 m. projektą ir darbų pagal politikos skyrius sąrašą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo nustatyti Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (mikrofinansų priemonę Progress) (COM(2009)0333) ir Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1672/2006/EB, nustatantį Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (COM(2009)0340),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 8 straipsnį(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Parlamentas dar nebaigė Komisijos pasiūlymų dėl mikrofinansų priemonės tyrimo; kadangi Komisija neturėtų priimti konkrečių priemonių, susijusių su Progress finansiniais asignavimais, kol nebaigtas teisėkūros procesas, susijęs su mikrofinansų priemone;

1.   nesutinka, kad būtų priimtas Komisijos pasiūlytas metinio Progress darbo plano 2010 m. projektas ir darbų pagal politikos skyrius sąrašas;

2.   mano, kad metinio darbo plano projekte viršijami Sprendime 1999/468/EB nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai;

3.   ragina Komisiją atsiimti metinio darbo plano projektą ir pateikti komitetui naują projektą, kai tik Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitars dėl Komisijos pasiūlymo dėl mikrofinansų priemonės (COM(2009)0333) ir dėl jos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1672/2006/EB (COM(2009)0340);

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 315, 2006 11 15, p. 1. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

2009 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo 2009 m. lapkričio 18 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui Stokholme

P7_TA(2009)0064 RC-B7-0128/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į galiojantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1) ir 2008 m. prasidėjusias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–   atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame pasibaigus 2003 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge vykusiam 11-ajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, nurodytą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendrą bendradarbiavimo išorės saugumo klausimais erdvę ir bendrą mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę (Keturios bendrosios erdvės),

–   atsižvelgdamas į ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos bei ES ir Rusijos santykių, visų pirma į 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų nužudymo atvejų Rusijoje(2), 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl energetinio saugumo išorės aspektų(3) ir 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2008 m. birželio 26–27 d. Chanty Mansijske vykusio ES ir Rusijos vadovų susitikimo(4),

–   atsižvelgdamas į galutinį pareiškimą ir rekomendacijas, paskelbtus pasibaigus 2009 m. vasario 16–17 d. Briuselyje vykusiam ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto 11-ajam posėdžiui,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Briuselyje vykusio ES ir Rusijos nuolatinės partnerystės tarybos susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 18 d. Stokholme vyksiančio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės projektą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi per pastarąjį dešimtmetį ES ir Rusijos santykiai nuolat vystėsi ir tai nulėmė gilią visapusišką ekonominę integraciją bei tarpusavio priklausomybę, kuri ateityje tikriausiai dar labiau didės,

B.   kadangi naujo ES ir Rusijos bendrojo bendradarbiavimo susitarimo, kurio derybų šeštasis raundas vyko 2009 m. spalio mėn. pradžioje, o kitą derybų raundą numatyta surengti 2009 m. gruodžio mėn. viduryje, sudarymas vis dar yra itin svarbus siekiant toliau plėtoti ir stiprinti dviejų partnerių bendradarbiavimą,

C.   kadangi ES ir Rusija, JT Saugumo Tarybos narė, dalijasi atsakomybe už pasaulio stabilumo išsaugojimą ir kadangi glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas bei geri kaimyniniai santykiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti Europos stabilumą, saugumą ir klestėjimą,

D.   kadangi Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (toliau – PPO) labai prisidėtų prie tolesnių ES ir Rusijos ekonominių santykių gerinimo su sąlyga jeigu Rusija įsipareigotų laikytis visų PPO įsipareigojimų ir pareigų bei juos vykdytų, ir sudarytų sąlygas abiems partnerėms sudaryti abišališkumu grindžiamą gilios ir visapusiškos ekonominės integracijos susitarimą,

E.   kadangi energijos tiekimo saugumas yra vienas didžiausių Europos iššūkių ir viena iš pagrindinių bendradarbiavimo su Rusija sričių; kadangi reikia dėti bendras pastangas siekiant veiksmingai pasinaudoti visomis veikiančiomis ir planuojamomis energijos transportavimo sistemomis; kadangi dėl neseniai priimto Rusijos sprendimo išstoti iš Energetikos chartijos sutarties šie santykiai tapo dar sudėtingesni ir kilo grėsmė vykstančiam dialogui energetikos klausimais bei būsimai jo raidai; be to, kadangi dėl didelės ES priklausomybės nuo iš Rusijos importuojamo iškastinio kuro kyla pavojus, kad nepavyks nustatyti tvaraus, nuoseklaus ir vertybėmis grindžiamo Europos santykio su Rusija,

F.   kadangi labai svarbu, kad ES turėtų vieningą nuomonę, parodytų tvirtą vidinį solidarumą, priimtų bendrą poziciją ir nepriimtų Rusijos pasiūlymų stiprinti dvišalius santykius su norą pareiškusioms valstybėmis; kadangi ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis,

G.   kadangi įvykiai Rusijoje, susiję su demokratija, žmogaus teisėmis, teismų nepriklausomumu, padidėjusia valstybės vykdoma informavimo priemonių kontrole, policijos ir teisminių institucijų negebėjimu rasti asmenis, atsakingus už žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų nužudymus, represinėmis priemonėmis, kurių imtasi prieš opoziciją, valdžios institucijų atranka grindžiamu įstatymų taikymu ir rinkimų, įskaitant 2009 m. spalio 11 d. įvykusius regioninius ir vietos rinkimus, sąžiningumu vis dar kelia didelį susirūpinimą; kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) narė ir todėl yra įsipareigojusi laikytis demokratijos principų ir gerbti žmogaus teises; kadangi 2009 m. Europos Parlamento A. Sacharovo premija už minties laisvę buvo suteikta Rusijos pilietinių teisių gynimo organizacijai "Memorial" ir jos atstovams,

H.   kadangi ES ir Rusija galėtų ir turėtų kartu aktyviai veikti Europos žemyne, ypač bendros kaimynystės valstybėse, įtvirtinant taiką ir stabilumą bei kartu dirbti siekiant taikiai, vadovaujantis tarptautine teise, išspręsti Rusijos ir Gruzijos bei nuo jos atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų, taip pat Kalnų Karabacho ir Padniestrės konfliktus; kadangi Rusija turėtų visapusiškai gerbti kaimyninių valstybių teisę į politinį ir ekonominį apsisprendimą,

I.   kadangi 2009 m. spalio 19 d. Ženevoje Rusija ir JAV atnaujino derybas dėl naujos sutarties, kuriuo būtų pakeista Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (Strategic arms reduction Treaty, toliau – START), rengimo, o tai – ženklas, kad buvo žengtas pirmas tikras žingsnis siekiant JAV ir Rusijos santykių atšilimo, kaip paskelbė B. Obamos administracija; kadangi 2009 m. spalio 23 d. spaudos konferencijoje, vykusioje po NATO valstybių ministrų susitikimo Bratislavoje, JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas paskelbė, kad Rusijos radaro ryšio stotys Kabaloje ir Armavire, kuriomis Rusija siūlo naudotis bendrai, iš tiesų galėtų būti labai vertinga visą Europą apimančios priešraketinės gynybos sistemos, kurią šiuo metu kuria JAV, dalis, taigi atsirado viltis, kad JAV, NATO ir Rusija taps partnerėmis kuriant bendrą priešraketinės gynybos sistemą; be to, kadangi nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 5 d. vyko strateginės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, kurios atitiko 1999 m. ESBO Vienos dokumente išdėstytą tvarką, bet sukėlė rimtą susirūpinimą dėl to, ar šios pratybos atitinka gero Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos dvasią,

1.   dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad kuriant tvarų bendradarbiavimą, Rusija yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos partnerių, su kuria sieja ne tik ekonominiai ir prekybos interesai, bet ir tikslas veikti kartu glaudžiai bendradarbiaujant pasauliniu lygiu ir bendroje kaimynystės erdvėje, vadovaujantis tarptautine teise;

2.   pabrėžia, kad pagrindinė Stokholmo aukščiausiojo lygio susitikimo tema bus platus ekonominis bendradarbiavimas, visų pirma, finansų ir ekonomikos krizės poveikis ir priemonės jai įveikti, pasirengimas 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos tema, energetikos ir energetinio saugumo aspektai, diskusijos dėl tolesnio vizų režimo liberalizavimo ir pažanga derybose dėl naujo dvišalio sustiprinto bendradarbiavimo susitarimo, taip pat bus aptarta daug tarptautinių klausimų, pvz. Irano branduolinė programa ir Artimųjų Rytų taikos procesas;

3.   reiškia pritarimą pragmatiškam būsimų santykių su Rusija formavimui, sutelkiant dėmesį į vykstantį bendradarbiavimą, grindžiamą keturiomis bendrosiomis erdvėmis, derybas dėl naujo bendrojo bendradarbiavimo susitarimo ir iki šiol sudarytų susitarimų bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymą; vis dėlto dar kartą pabrėžia pritariantis tam, kad naujasis susitarimas nebūtų vien ekonominio bendradarbiavimo, bet taip pat apimtų su demokratija, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus bei pagrindinėms teisėms susijusius klausimus;

4.   dar kartą pabrėžia, kad palaiko Rusijos įstojimo į PPO tikslą, nes tai padėtų sukurti vienodas sąlygas abiejų valstybių verslininkams, taip pat labai padėtų Rusijai kurti šiuolaikinę, įvairiapusę ir aukštomis technologijomis grindžiamą ekonomiką; ragina Rusiją imtis reikiamų veiksmų siekiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo įstojimo į PPO procesui, visų pirma susijusias su Rusijos eksporto muitais, geležinkeliu per Rusiją tranzitu gabenamų prekių mokesčių dydžiu, krovininių transporto priemonių kelių mokesčiais ir mėsos, pieno bei augalinių produktų importo apribojimais; pašalinus šias kliūtis, ES turėtų pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Rusijos Federacija sudarymo; laukia, kada bus pradėta vykdyti veiksmingesnė politika įvairiais aktualiais klausimais, kaip antai intelektinės nuosavybės teisės, radioaktyviosios atliekos, branduolinė sauga, leidimai dirbti ES piliečiams ir kt.; pažymi būtinybę, kad Rusijos valdžios institucijos užtikrintų, jog su ES prekybos partneriais ir investuotojais jokiu atveju nebūtų elgiamasi diskriminuojamai, taip pat iš naujo apsvarstytų priemones, kurių buvo imtasi siekiant įveikti ekonomikos krizę, kad šios atitiktų neseniai įvykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtus įsipareigojimus; apgailestauja dėl to, kad Rusija vis dar nevykdo įsipareigojimo laipsniškai atsisakyti mokesčių už skrydžius virš Sibiro, ir ragina Rusiją pasirašyti susitarimą, kuris buvo pasiektas šiuo klausimu per 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikimą Samaroje; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi neseniai priimtu Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sprendimu atsisakyti ketinimų įstoti į PPO kaip bendrų muitų sąjungai, nes dėl to derybos galėjo nusitęsti ne vieneriems metams;

5.   susidomėjęs atkreipia dėmesį į vykstantį Europos Sąjungos ir Rusijos dialogą dėl tolesnio vizų režimo liberalizavimo; ragina toliau bendradarbiauti neteisėtos imigracijos, pasienio kontrolės punktų veiklos gerinimo ir keitimosi informacija, susijusia su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, klausimais; pabrėžia, jog Taryba ir Komisija, siekdamos užkirsti kelią bet kokiam saugumo principų pažeidimui Europoje, turi užtikrinti, kad Rusija laikytųsi visų sąlygų, nustatytų priimtame susitarime dėl kelionių iš Rusijos į ES ir iš ES į Rusiją vizų panaikinimo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia tiesioginių žmonių tarpusavio ryšių svarbą ir teigiamą jų poveikį plėtojant ES ir Rusijos santykius;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją dėti daug daugiau pastangų sprendžiant problemas, susijusias su ES ir Rusijos sienos kirtimu, dalyvauti konkrečiuose projektuose ir pasinaudoti visa naująja kaimynystės ir partnerystės priemone bei Bendrijos Interreg iniciatyvos lėšomis, skirtomis pasienio bendradarbiavimui finansuoti;

7.   laukia, kada bus pasirašytas Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimas dėl išankstinio įspėjimo mechanizmo energetinio saugumo srityje nustatymo, apimantis pranešimą, konsultavimąsi ir įgyvendinimą, bei ragina ES pirmininkaujančią Švediją ir Komisiją bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis, bendrove "Gazprom", Ukrainos valdžios institucijomis ir bendrove "Naftohaz Ukrainy", kad būtų išvengta bet kokio tiekimo nutraukimo, kuris pasitaikė per pastaruosius metus, pasikartojimo;

8.   pabrėžia bendradarbiavimo energetikos srityje svarbą abiems šalims, Rusijai ir ES, nes abiejų šalių bendradarbiavimas energetikos srityje atvertų galimybes tolesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui prekybos ir ekonomikos srityse; pabrėžia, kad tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principai kartu su vienodomis sąlygomis patekti į rinką, naudotis infrastruktūra bei investuoti turėtų sudaryti šio bendradarbiavimo pagrindą; prašo ES pirmininkaujančią Švediją, Tarybą ir Komisiją pasinaudoti galimybe aukščiausiojo lygio susitikime aiškiai nurodyti Rusijos partneriams sustiprintas ES taikomas vidines solidarumo energetikos klausimais priemones ir ilgalaikes abiems šalims neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti energijos tiekimo problemos; ragina Rusiją skubiai nacionalinės teisės aktuose panaudoti pažangiąją tarptautinę patirtį, susijusią su skaidrumu ir viešąja atskaitomybe, taip pat pasirašyti 1991 m. Espoo konvenciją (dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste);

9.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Energetikos chartijos sutarties ir prie jos pridėto tranzito protokolo principai būtų įtraukti į naują ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą;

10.   pabrėžia, kad ES ir Rusijos infrastruktūros ryšių vystymas naudingas abiem šalims, todėl jis turėtų būti skatinamas ir grindžiamas ekonominių ir aplinkosauginių išlaidų mažinimu; primygtinai ragina Rusiją, vykdant energetinio bendradarbiavimo projektus su ES, laikytis pagrindinių Energetikos chartijos sutartyje suformuluotų principų;

11.   pripažįsta, kad siekiant 50 % tikimybės, kad keičiantis klimatui temperatūra pakils ne daugiau kaip +2°C, išsivysčiusių valstybių išmetimų kiekis iki 2050 m. turėtų būti sumažintas mažiausiai 80–95 % palyginti su 1990 m. kiekiu; pabrėžia ypatingą išsivysčiusių valstybių atsakomybę imtis iniciatyvos mažinti dujų išmetimų kiekį, taip pat mano, kad būtina, jog iki 2020 m. pramoninės valstybės bendrą išmetimų kiekį sumažintų tokiu dydžiu, kuris atitiktų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – TKKK) rekomenduoto 25–40 % intervalo didžiausius dydžius; taip pat šiuo klausimu mano, kad visos pramoninės valstybės turi taikyti tikslinius rodiklius, kuriems pasiekti reikalingas didelis išmetimų kiekio mažinimas, palyginti su dabartiniu kiekiu, ir ragina Rusiją iš naujo apsvarstyti prašymą nustatyti jai didėjantį taršos tikslinį rodiklį ir išlaikyti savo taršos mažinimo potencialą, taip pat atsižvelgti į TKKK rekomendacijas, kad būtų galima skubiai pasiekti susitarimą Kopenhagoje;

12.   pabrėžia, jog būtina, kad Rusija visapusiškai pritartų įpareigojantiems kovos su klimato kaita tikslams, kurių ketinama siekti įsigaliojus Kioto protokolui; ragina pirmininkaujančią valstybę, Tarybą ir Komisiją intensyviai dirbti su Rusija siekiant užtikrinti, kad 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje būtų pasiektas pasaulinis, ambicingas ir išsamus susitarimas, kuriuo būtų neleista planetos atšilimui pasiekti pavojingą lygį;

13.   pabrėžia, kad labai svarbi ES ir Rusijos konsultacijų žmogaus teisių klausimais dalis yra nuolatinis keitimasis nuomonėmis su Rusija, dėmesį sutelkiant į veiksmus, kurių ėmėsi Rusijos valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti žmogaus teisių gynėjų saugumą ir informavimo priemonių laisvę, ir reikalauja keisti šių susitikimų pobūdį siekiant gerinti jų efektyvumą, skirti ypatingą dėmesį bendriems kovos su rasizmu bei ksenofobija veiksmams ir padaryti šį procesą atviru, kad nepriklausomai nuo to, ar dialogas vyksta Rusijoje ar kurioje nors ES valstybėje narėje, prie jo efektyviai galėtų prisidėti Europos Parlamentas, Valstybės Dūma ir nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos; pabrėžia, kad laikosi pozicijos, jog žmogaus teisių apsauga turėtų būti pagrindinis ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimas ir neatskiriama naujojo ES ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimo dalis; pakartotinai ragina užtikrinti, kad Natalijos Estemirovos, Andrejaus Kulagino, Zaremos Sadulajevos, Aliko Džabrailovo, Makšaripo Auševo, Stanislavo Markelovo, Anastasijos Baburovos ir Anos Politkovskajos žudikai būtų surasti ir patraukti atsakomybėn;

14.   ragina Tarybą ir Komisiją skirti ypatingą dėmesį vykstančiam antrajam buvusio "Yukos Oil" vadovo Michailo Chodorkovskio teismo procesui, per kurį jau dabar yra padaryta sunkių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų; ragina Rusijos valdžios institucijas kovoti su savivale, laikytis teisinės valstybės principo ir nesinaudoti teismų sistema siekiant politinių tikslų;

15.   smerkia Ingušijoje nušauto populiaraus žmogaus teisių aktyvisto ir opozicijos veikėjo Makšaripo Auševo žiaurų nužudymą; ragina visų pirma Rusijos valdžios institucijas priimti prevencines žmogaus teisių gynėjų apsaugos priemones, pvz., pradėti tyrimus iš karto, kai prokuratūrai ir teisminėms institucijoms tampa žinoma apie šiems gynėjams kilusią grėsmę;

16.   ragina Rusijos valdžios institucijas vykdyti visus Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir kuo greičiau ratifikuoti protokolą dėl šios institucijos reformos; ragina Valstybės Dūmą ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos papildomą protokolą Nr. 14;

17.   ragina ES pirmininkaujančią Švediją, Tarybą ir Komisiją pasinaudoti galimybe aukščiausiojo lygio susitikime aiškiai pareikšti ES susirūpinimą dėl tam tikrų tarptautinių klausimų, kuriais konstruktyvus Rusijos bendradarbiavimas ypač svarbus atsižvelgiant į jos vaidmenį tarptautinėje politikoje, ir dėl būtinybės sustiprinti bendradarbiavimą Irano, Afganistano, Artimųjų Rytų ir kitais šiuo metu labai svarbiais tarptautiniais klausimais;

18.   ragina Tarybą ir Komisiją tęsti bendras su Rusijos vyriausybe iniciatyvas ir stiprinti saugumą bei stabilumą pasaulyje ir ypač bendroje kaimynystės erdvėje, taip pat pagal tarptautinę teisę taikiai išspręsti konfliktus Kalnų Karabache ir Padniestrėje ir, visų pirma, Rusijos ir Gruzijos bei nuo jos atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų konfliktą;

19.   atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Europos Sąjungos stebėjimo misijos (toliau - EUMM) pasiekimais, parodžiusiais ES norą ir gebėjimą ryžtingai veikti skatinant taiką ir stabilumą ir padėjo sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. paliaubų susitarimus; vėl pakartoja savo įsipareigojimą gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir ragina visas valstybes laikytis visų įsipareigojimų; pabrėžia, kad EUMM įgaliojimai galioja visoje valstybėje ir ragina šiai misijai suteikti netrukdomą patekimą į Abchaziją ir Pietų Osetiją, kurį iki šiol buvo atsisakyta suteikti; dar kartą patvirtina, kad visiškai laikosi Ženevos derybų ir, kad ir toliau bus užtikrintas ES, JT ir ESBO bendra pirmininkavimas šiame forume;

20.   ragina ES ir Rusiją ir toliau dėti pastangas, kad Artimųjų Rytų taikos procese būtų pasiekta pažanga ir išspręstas Irano branduolinės programos klausimas, visų pirma atsižvelgiant į susitarimą dėl branduolinės programos ir JT atliekamos neseniai atskleistos statomos sodrinimo aikštelės stebėsenos, kurį 2009 m. spalio 1 d. Ženevoje pasiekė Iranas, JAV, Rusija, Kinija, Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija;

21.   reiškia didelį susirūpinimą tuo, kokias pasekmes tarptautiniam saugumui gali sukelti Valstybės Dūmos priimti gynybos įstatymo pakeitimai, kuriuos pateikė Rusijos prezidentas; šiuose pakeitimuose nurodoma, kad Rusija gali naudoti karinę jėgą operacijose už jos teritorijos ribų siekdama atremti puolimą prieš už Rusijos teritorijos ribų dislokuotas Rusijos karines ar kitas pajėgas, atremti agresiją prieš kitą valstybę ar užkirsti jai kelią, arba apsaugoti Rusijos piliečius užsienyje; ši nuostata ypač kelia daug prieštaravimų, nes Rusija vykdo neteisėtą pasų išdavimo politiką užšaldytiems konfliktams priskirtinose teritorijose ir Ukrainos Kryme;

22.   prašo pirmininkaujančios valstybės išreikšti ES paramą Rusijos ir JAV deryboms dėl naujojo susitarimo, kuris pakeistų START, ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama sukurti bendrą JAV, Rusijos ir NATO priešraketinės gynybos sistemą; išreiškia optimistinį požiūrį, kad iki 2009 m. pabaigos gali būti pasiektas susitarimas dėl START;

23.   ragina JAV ir Rusijos vyriausybes įtraukti Europos Sąjungą ir jos valstybes nares į visas diskusijas dėl priešraketinio gynybos skydo diegimo, įskaitant raketų pavojaus vertinimą, ir tokiu būdu prisidėti prie taikos ir stabilumo pasaulyje ir ypač Europoje;

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) OL L 327, 1997 11 28, p. 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0022. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0021. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0309.

2009 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro mokslinių tyrimų, skirtų kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, programavimo

P7_TA(2009)0065 B7-0133/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas 2009 m. pranešimą dėl Alzheimerio ligos pasaulyje, kurį Pasaulinės Alzheimerio ligos dienos proga 2009 m. rugsėjo 21 d. paskelbė Tarptautinė Alzheimerio ligos organizacija ("Alzheimer's Disease International"),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl priemonių kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, taikant bendrą mokslinių tyrimų veiklos programavimą (COM(2009)0379),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi degeneracinės nervų ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, yra labai svarbūs veiksniai, sukeliantys ilgalaikį neįgalumą, nuo kurio kenčia daugiau kaip 7 mln. Europos Sąjungos gyventojų, o jų skaičius per kelis būsimus dešimtmečius, tikėtina, padvigubės dėl gyventojų senėjimo,

B.   kadangi šiuo metu nėra vaistų degeneracinėms nervų ligoms gydyti ir sukaupta gana nedaug žinių apie jų prevenciją, gydymą ir rizikos veiksnių nustatymą,

C.   kadangi 2005 m. su demencijos sutrikimais susijusios išlaidos 25 ES valstybėse narėse sudarė 130 mlrd. eurų, arba apytikriai 21 000 eurų per metus vienam demencija sergančiam asmeniui; kadangi skaičiuojant šį vidurkį, įtrauktos tiesioginės išlaidos ir išlaidos, susijusios su neformalia priežiūra,

D.   kadangi Alzheimerio ir Parkinsono ligos ir susijusių formų demencijos tyrinėjamos įvairiais aspektais ir įvairiose mokslinio tyrimo srityse, mokslinė tiriamoji veikla gali būti dar labiau išskaidyta,

E.   kadangi daugumą degeneracinių nervų ligų srities mokslinių tyrimų atlieka valstybės narės, ir jų veikla palyginti mažai koordinuojama tarpvalstybiniu lygmeniu, taigi tyrimai fragmentiški, valstybės narės ribotai dalijasi žiniomis ir pažangiąja patirtimi,

1.   palankiai vertina pasiūlytą bandomąjį bendro mokslinių degeneracinių nervų ligų srities tyrimų veiklos programavimo projektą; mano, kad bendras programavimas galėtų būti labai vertingas siekiant sumažinti mokslinių tiriamųjų pastangų fragmentiškumą ir padėti sutelkti reikiamus įgūdžius, žinias ir finansinius išteklius;

2.   mano, kad degeneracinių nervų ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ir Parkinsono ligų, gydymas yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos uždavinių psichinės sveikatos užtikrinimo srityje, ir mano, kad kovojant su Alzheimerio ir Parkinsono ligomis būtina išspręsti du uždavinius: teikti kasdienę priežiūrą vis didesniam skaičiui pacientų ir užtikrinti daugiau išteklių siekiant, kad ateityje pacientų skaičius nuolat mažėtų; taigi pritaria, kad būtų priimta pasiūlyta Tarybos rekomendacija;

3.   pabrėžia, kad, turint mintyje Europos visuomenės senėjimą ir norint ateityje užtikrinti nacionalinių sveikatos sistemų tvarumą, reikia skubiai dėti pastangas siekiant išvengti degeneracinių nervų ligų, ypač Alzheimerio ir Parkinsono ligų, pasekmių socialiniu ir visuomenės sveikatos lygmenimis;

4.   skatina visas valstybes nares aktyviai dalyvauti apibrėžiant, rengiant ir įgyvendinant bendrą mokslinių tyrimų degeneracinių nervų ligų srityje darbotvarkę;

5.   skatina valstybes nares gerinti epidemiologinius Alzheimerio, Parkinsoso ligų ir kitų formų demencijos tyrimus, ypač besimptomių stadijų ir prieš prasidedant neįgalumui;

6.   pažymi, kad labai svarbu šios srities mokslinius tyrimus vykdyti remiantis tarpdisciplininiu požiūriu, t. y. apimti diagnozę, gydymą, prevenciją, ir atlikti socialinį pacientų, jų šeimos narių ir prižiūrinčių asmenų tyrimą; mano, kad diagnostiniai ankstyvosios stadijos testai, rizikos veiksnių (kaip antai aplinkos) ir ankstyvos diagnozės kriterijų moksliniai tyrimai turi esminę reikšmę; šiomis aplinkybėmis aiškiai matoma papildoma nauda, kuri bus gauta atlikus didelio masto epidemiologinius ir klinikinius tyrimus bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu;

7.   mano, kad mokslinių tyrimų programose visų pirma daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama prevencijai, biologiniams žymenims (taip pat genetiniam imlumui), diagnostinio vizualizavimo metodams, ankstyvos diagnozės metodams, grindžiamiems tarpdisciplininiu požiūriu, standartizavimo kriterijams ir diagnostikos priemonėms, taip pat didelėms duomenų bazėms, kurios galėtų būti naudojamos gyventojų tyrimams, gydymo strategijoms kurti ir naujų cheminių ir biologinių medžiagų, vakcinų ir technologijų klinikiniams tyrimams;

8.   pažymi, kad svarbu tirti senėjimo proceso ir demencijos, taip pat demencijos ir pagyvenusių žmonių depresijos ryšį; toliau skatina valstybes nares remti mokslinių tyrimų programas, kuriose daug dėmesio skiriama paciento galimybei rinktis ir ateities perspektyvai;

9.   skatina Tarybą šiam bandomajam bendrojo mokslinių tyrimų programavimo projektui įgyvendinti naudoti jau turimas struktūras, vengti kurti naujas biurokratines struktūras ir, jei tik įmanoma, bendradarbiauti su pramonės atstovais siekiant gauti naudos ir patirties iš visų galimų šaltinių, tuo pat metu užtikrinant nepriklausomybę ir autonomiją;

10.   skatina Komisiją ir Tarybą demencijos problemas įtraukti į visas pradėtas ir numatomas Europos Sąjungos iniciatyvas, susijusias su ligų prevencija, ypač su ankstyvu diagnozavimu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir fizine veikla;

11.   mano, jog svarbu, kad Komisija priimtų rekomendaciją, kurioje valstybės narės būtų skatinamos informuoti visuomenę apie gyvenimo būdo pokyčius, kurie galėtų padėti atitolinti ir išvengti degeneracinių nervų ligų, ypač Alzheimerio ir Parkinsono ligų, ir remti tokį gyvenimo būdą, kuris būtų sveikas smegenų veiklai;

12.   siūlo Tarybai ir Komisijai apsvarstyti galimybę paskelbti Europos smegenų sveikatos metus siekiant geriau informuoti apie degeneracines nervų ligas, susijusias su senėjimu, ir priemones, kaip jų išvengti;

13.   skatina Tarybą į bandomąjį projektą dėl bendro mokslinių tyrimų programavimo įtraukti pacientų ir priežiūros teikėjų organizacijų atstovus, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojus;

14.   ragina Tarybą informuoti Parlamentą apie šio bandomojo projekto eigą ir rezultatus;

15.   skatina Komisiją tinkamai įtraukti Parlamentą priimant bet kokius sprendimus siekiant remti bandomąjį projektą ir visas šios mokslinių tyrimų srities bendro programavimo iniciatyvas, finansuojamas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą numatytomis lėšomis (FP7);

16.   mano, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias nustatomos priemonės, būtinos siekiant sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, galėtų užtikrinti tinkamesnį būsimų mokslinių tyrimų srities bendro programavimo iniciatyvų teisinį pagrindą; ragina Komisiją tinkamai apsvarstyti galimybę naudoti 182 straipsnio 5 dalį kaip teisinį pagrindą visiems būsimiems pasiūlymams dėl bendro mokslinių tyrimo veiklos programavimo;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

2009 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2008 m. veiklą (2009/2088(INI))

P7_TA(2009)0066 A7-0020/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2008 m. veiklą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą dėl įgaliojimų priimti ir perduoti pranešimus Europos ombudsmenui ir įgaliojimų tarnautojams duoti parodymus Europos ombudsmenui suteikimo (SEC(2005)1227),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. Sprendimą 2008/587/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(2),

–   atsižvelgdamas į ombudsmeno įgyvendinimo nuostatų atliktą peržiūrą, siekiant atsižvelgti į Statuto pakeitimus, kurio peržiūrėtos įgyvendinimo nuostatos įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d.,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7–0020/2009),

A.   kadangi 2009 m. balandžio 21 d. metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno veiklą 2008 m. buvo oficialiai pateiktas Parlamento Pirmininkui ir 2009 m. rugsėjo 14 d. ombudsmenas Nikiforos Diamandouros Strasbūre pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui,

B.   kadangi Pagrindinių teisių chartijos (2007 m. redakcija) 41 straipsnyje teigiama, kad "kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką",

C.   kadangi Chartijos (2007 m. redakcija) 43 straipsnyje teigiama, kad "kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas",

D.   kadangi siekiant užtikrinti pareigos skubiai ir išsamiai atsakyti į piliečių užklausas, skundus ir peticijas, įvykdymą labai svarbu, kad Europos institucijos ir įstaigos naudotųsi visais reikiamais ištekliais,

E.   kadangi, nors nuo 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliucijos(3), kuria buvo patvirtintas Ombudsmeno gero elgesio administravimo kodeksas, priėmimo praėjo aštuoneri metai, kitos pagrindinės ES institucijos vis dar nėra įvykdžiusios Parlamento prašymo suderinti savo veiklą su šio kodekso nuostatomis,

F.   kadangi 2008 m. ombudsmenas užregistravo 3 406 skundus (2007 m. – 3 211 skundai), ir kadangi 802 skundai (2007 m. – 870 skundai), buvo pripažinti priskirtinais ombudsmeno kompetencijai,

G.   kadangi 355 baigtų tyrimų (iš kurių 352 buvo pradėti gavus skundą, trys – savo iniciatyva) išvados rodo, kad 110 atvejų (tai sudaro 31 % išnagrinėtų skundų) nebuvo nustatyta netinkamo administravimo,

H.   kadangi 129 atvejais (tai sudaro 36 % visų atvejų), kurie buvo išnagrinėti 2008 m., atitinkamos institucijos sutiko sudaryti taikos sutartį arba išsprendė klausimą, tai rodo didelį institucijų ir įstaigų siekį skundus ombudsmenui vertinti kaip galimybę ištaisyti padarytas klaidas ir bendradarbiauti su juo piliečių labui,

I.   kadangi 2008 m. 4 atvejai buvo baigti nagrinėti sudarius taikos sutartį, ir kadangi 2008 m. pabaigoje vis dar buvo svarstomi 25 pasiūlymai sudaryti taikos sutartį,

J.   kadangi 2008 m. ombudsmeno nagrinėti dažniausiai pasitaikantys kaltinimai dėl netinkamo administravimo buvo susiję su skaidrumo stoka (36 % visų nagrinėtų atvejų),

K.   kadangi siekdamas pagreitinti skundų nagrinėjimą 2008 m. ombudsmenas pradėjo dažniau taikyti neoficialias procedūras, o tai rodo, kiek yra gerbiamas ombudsmenas ir patvirtina, kad institucijos yra pasirengusios padėti piliečiams,

L.   kadangi 2008 m. ombudsmenas baigė 44 tyrimus pateikdamas kritines pastabas, ir kadangi kritinės pastabos patvirtina skundo teikėjui, kad jo skundas yra pagrįstas, o atitinkamai institucijai ar įstaigai - nurodo, koks jos elgesys buvo neteisingas, kad ateityje ji galėtų išvengti netinkamo administravimo atvejų,

M.   kadangi, siekdamas, jog ateityje pagerėtų ES institucijų darbas, ombudsmenas vis dažniau pateikia papildomų pastabų, kuriomis, jo manymu, bus pagerinta administravimo kokybė; kadangi 2008 m. 41 atveju buvo pateikta papildomų pastabų,

N.   kadangi 2008 m. buvo pateikti 23 rekomendacijų projektai, iš kurių aštuonis atitinkamos institucijos priėmė, o dėl keturių iš 2007 m. pateiktų rekomendacijų projektų 2008 m. buvo priimti sprendimai,

O.   kadangi 2008 m. dėl vieno netinkamo administravimo atvejo buvo pateikta specialioji ataskaita Europos Parlamentui ir kadangi Parlamentui teikiamas specialusis pranešimas yra svarbi priemonė, kuria naudodamasis ombudsmenas, siekdamas patenkinti piliečių, kurių teisės buvo pažeistos, reikalavimus ir paskatinti ES administravimo standartų gerinimą, gali prašyti Parlamento ir Peticijų komiteto suteikti politinę paramą,

P.   kadangi netinkamo administravimo bylas, kurių nebuvo galima išspręsti, užbaigiant priimtuose sprendimuose pateiktos kritinės pastabos, rekomendacijos ar specialūs ombudsmeno pranešimai nėra privalomi, nes ombudsmeno įgaliojimai nesuteikia jam teisės tiesiogiai atitaisyti dėl netinkamo administravimo padarytą žalą, vis dėlto jais siekiama paskatinti Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų savikontrolę,

Q.   kadangi įsigaliojus Nicos sutarčiai Parlamentas naudojasi tokia pačia teise, kaip ir valstybės narės, Taryba ir Komisija, pareikšti ieškinį Europos Bendrijų Teisingumo Teisme dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, EB sutarties arba bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais,

R.   kadangi į 2008 m. ataskaitą įtrauktos kritinės ombudsmeno pastabos dėl netinkamo administravimo atvejų (kritinės pastabos, rekomendacijų projektai ir specialiosios ataskaitos), gali padėti ateityje išvengti klaidų ir netinkamo veikimo pasikartojimo, Europos Sąjungos institucijoms ir kitoms įstaigoms priėmus atitinkamas priemones bei jas taikant,

S.   kadangi ombudsmeno sukurtas bendradarbiavimas naudojantis Europos ombudsmenų tinklu daugiau nei dešimt metų veikia kaip lanksti keitimosi informacija ir pažangiąja patirtimi sistema bei skundų teikėjų nukreipimo į ombudsmenus ar kitas panašias institucijas, galinčias jiems tinkamiausiai padėti, priemonė,

T.   kadangi ombudsmeno vaidmuo ginant ES piliečių interesus Europos Sąjungos institucijų ir tarnybų atžvilgiu kito 14 metų nuo tarnybos įkūrimo dienos, o šį pokytį nulėmė ombudsmeno nepriklausomumas ir Europos Parlamento veiklos skaidrumo demokratinės priežiūros teisė,

U.   kadangi ombudsmeno ir Peticijų komiteto veikla turi išlikti atskirtos ir, paprastai, siekiant išvengti potencialių konfliktų dėl kompetencijos, ombudsmenas ir Peticijų komitetas turėtų vienas kitam pranešti apie nagrinėjamas bylas,

1.   patvirtina Europos ombudsmeno pateiktą 2008 m. metinį pranešimą ir jo struktūrą, į kurį įtraukta metinės veiklos santrauka, kurioje apžvelgiami skundai ir tyrimai bei pateikiama ombudsmeno sprendimų, apimančių reikšmingiausias 2008 m. ombudsmeno sprendimuose išdėstytas teisines ir faktines išvadas ir įvairiais procedūros etapais iškeltas problemas, pagal temas analizė;

2.   mano, kad dėl aiškiau pateiktų statistikos duomenų, įskaitant naują skaičiavimo metodą ir naujai išdėsčius turinį, pranešimas tapo labiau suprantamas, prieinamas ir patogus skaityti;

3.   ragina visas ES institucijas ir įstaigas numatyti reikiamus biudžeto ir žmogiškuosius išteklius, kad piliečiai gautų greitus ir išsamius atsakymus į užklausas, skundus ir peticijas;

4.   mano, kad nagrinėdamas skundus, atlikdamas tyrimus ir pateikdamas išvadas, palaikydamas konstruktyvius santykius su Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis bei ragindamas piliečius pasinaudoti savo teisėmis Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų atžvilgiu, ombudsmenas ir toliau aktyviai bei subalansuotai naudojosi savo įgaliojimais;

5.   ragina ombudsmeną ir toliau dėti pastangas didinti informuotumą apie ombudsmeno veiklą ir ją vykdyti veiksmingai ir skaidriai;

6.   mano, kad sąvoka "netinkamas administravimas" ir toliau turėtų būti aiškinama plačiai ir apimti ne tik Europos administracinės teisės normų ar bendrųjų principų, pvz., objektyvumo, proporcingumo ir lygybės, nediskriminavimo ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, pažeidimus, bet ir atvejus, kai institucija veikia nenuosekliai ir nesąžiningai arba neatsižvelgia į teisėtus piliečių lūkesčius, įskaitant tuos atvejus, kai institucija pati įsipareigoja laikytis tam tikrų normų ir standartų, nors tai nėra privaloma pagal Sutartis ar antrinės teisės aktus;

7.   pabrėžia ombudsmeno vaidmenį stiprinant sprendimų priėmimo proceso ir administravimo Europos Sąjungoje atvirumą ir demokratinį atskaitingumą, laiko tai esminiu indėliu kuriant Sąjungą, kurioje pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antrą pastraipą sprendimai priimami "kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio";

8.   pakartoja ankstesnėse rezoliucijose išreikštą raginimą visoms ES institucijoms ir įstaigoms laikytis bendro požiūrio dėl Gero administravimo elgesio kodekso;

9.   pažymi, kad Europos ombudsmeno pasiūlytas ir 2001 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento rezoliucija patvirtintas Gero administravimo elgesio kodeksas laikytinas visiems Bendrijos institucijų ir įstaigų darbuotojams; jis nuolat atnaujinamas ir skelbiamas ombudsmeno tinklavietėje;

10.   palankiai vertina Europos ombudsmeno statuto peržiūrą, ypač tai, kad buvo sustiprinti ombudsmeno įgaliojimai atlikti tyrimus, nes tai padės užtikrinti, kad piliečiai visiškai pasitikėtų ombudsmeno gebėjimu nevaržomai atlikti išsamų jų skundų tyrimą;

11.   pabrėžia, kad labai svarbu didinti visuomenės supratimą apie ombudsmeno veiklą teikiant piliečiams, bendrovėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims lengvai suprantamą, teisingą aukštos kokybės informaciją, nes tai galėtų padėti sumažinti skundų, nepriskiriamų ombudsmeno kompetencijai, skaičių;

12.   mano, kad nepriimtinų skundų skaičius vis dar yra nepatenkinamas, nors tai yra suprantama, bei, atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja toliau vykdyti aktyvią Europos piliečių informavimo kampaniją siekiant juos supažindinti su Europos ombudsmenų tinklo narių funkcijomis ir kompetencija;

13.   pripažįsta, kad ombudsmenas deda daug pastangų, siekdamas pagerinti institucijų darbą bei toliau trumpinti vidutinę tyrimo trukmę, kuri šiuo metu yra 13 mėn.;

14.   džiaugiasi konstruktyviu ombudsmeno ir ES institucijų bei įstaigų bendradarbiavimu ir remia jo vykdomą išorės kontrolės mechanizmo vaidmenį bei jo darbą siekiant nuolatinio Europos administravimo pagerinimo;

15.   palankiai vertina tai, kad 2008 m. liepos 9 d. ombudsmenas ir Europos investicijų banko pirmininkas pasirašė susitarimo memorandumą, o Sąjungos agentūros pasirašė susitarimą dėl Europos gero administravimo elgesio kodekso priėmimo piliečių atžvilgiu;

16.   ragina ombudsmeną stebėti Komisijos darbą ir užtikrinti, kad ji tinkamai naudotųsi savo diskrecija inicijuoti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą pagal EB sutarties 226 straipsnį arba siūlant skirti baudas pagal 228 straipsnį ir stengtųsi išvengti delsimo arba nepateisinamo skubių priemonių nesiėmimo, nes tai yra nesuderinama su Komisijos įgaliojimais prižiūrėti ES teisės taikymą; reikalauja, kad sprendžiant šiuos klausimus ombudsmenas ir toliau dirbtų kartu su Peticijų komitetu;

17.   dar kartą pakartoja savo nuomonę, kad jei institucija atsisako laikytis ombudsmeno specialiajame pranešime pateiktos rekomendacijos, nepaisydama to, kad ją yra patvirtinęs Parlamentas, pastarasis galėtų teisėtai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį Teisingumo Teisme dėl veiklos ar neveikimo, kurių atžvilgiu ombudsmenas yra pateikęs rekomendacijas; ragina už Darbo tvarkos taisykles atsakingą komitetą pateikti pasiūlymą įtraukti į taisykles atitinkamas nuostatas, kad būtų galima pareikšti tokį ieškinį;

18.   pažymi, kad ombudsmenas pateikė specialųjį pranešimą, 2009 m. gegužės 5 d. patvirtintą Parlamento rezoliucija(4), kuriame Komisija buvo kritikuojama už tai, kad tinkamai nepagrindė savo elgesio su vyresniais nei 65 metų laisvai samdomais pagalbiniais vertėjais žodžiu;

19.   mano, kad, jeigu ombudsmenas ir Peticijų komitetas, kurie veikia pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją, nagrinėdami iš dalies tuos pačius klausimus, pvz., kaip Komisija vykdė įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą ir patį tariamą pažeidimą, glaudžiai bendradarbiautų, būtų pasiekta daug geresnių rezultatų;

20.   palankiai vertina tai, kad ombudsmenas palaiko puikius institucinius ryšius su Peticijų komitetu, kiek tai susiję su abipuse pagarba turimai kompetencijai ir prerogatyvoms;

21.   pripažįsta, kad Peticijų komiteto, Europos ombudsmenų tinklo nario, indėlis užtikrinant neteisminių teisių gynimo priemonių taikymą yra labai svarus ir atitinka subsidiarumo principą; džiaugiasi Europos ombudsmeno ir ombudsmenų bei panašių institucijų bendradarbiavimu valstybėse narėse nacionaliniu, regiono ir vietos lygiais ir ragina toliau plėtoti keitimąsi pažangiąja patirtimi sudarant sąlygas greitam pažangiosios patirties plitimui valstybėse narėse;

22.   džiaugiasi, kad 2008 m. ombudsmeno tinklavietėje buvo paskelbtos dvi ataskaitos apie veiksmus, kurių atitinkamos institucijos ėmėsi 2006 ir 2007 m. pateiktų kritinių pastabų atžvilgiu;

23.   ragina ombudsmeną vis daugiau dėmesio skirti piliečių informavimo renginiams, taigi galimiems skundų teikėjams, informuoti, nes akivaizdu, kad daugeliui piliečių ir įmonių vis dar yra painus ir neaiškus kompetencijos pasidalijimas ir sprendimų priėmimas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais;

24.   palankiai vertina pagal ombudsmeno priimtą komunikacijos strategiją vykdomą geresnio informavimo kampaniją, kurios dėka piliečiai geriau suvokia savo teises ir Bendrijos kompetencijos sritis bei lengviau supranta ombudsmeno kompetencijos sferą;

25.   pažymi, kad kiekviena institucija turi tinklavietę, suteikiančią galimybę pateikti skundus, peticijas ir kt., ir kad dėl to piliečiams gali būti sudėtinga atskirti įvairias institucijas; todėl palankiai vertina tai, kad piliečiams rengiamas sąveikusis vadovas, kuris jiems turėtų padėti nustatyti jų problemoms spręsti tinkamiausią forumą;

26.   džiaugiasi, kad šiai problemai išspręsti atžvilgiu bus labai naudinga naujoji ombudsmeno tinklavietė;

27.   ragina toliau plėtoti šią idėją ir sukurti bendrą Europos institucijų tinklavietę siekiant padėti piliečiams ir nukreipti juos tiesiai į jų skundą nagrinėti kompetentingą instituciją, taip sumažinant Europos ombudsmenui teikiamų nepriimtinų skundų skaičių;

28.   ragina Europos ombudsmeną, gavus skundo teikėjo sutikimą, įsipareigoti iš karto perduoti kiekvieną nacionalinių ar regionų ombudsmenų kompetencijai priskirtiną skundą;

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenui, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (2) OL L 189, 2008 7 17, p. 25. (3) Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo Parlamentui, savo iniciatyva atlikus Gero administravimo elgesio kodekso taikymo ir prieinamumo visuomenei įvairiose Bendrijos institucijose ir įstaigose tyrimą (OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331). (4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0340.

2009 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pereinamojo laikotarpio procedūrinių gairių biudžeto klausimais, atsižvelgiant į įsigaliosiančią Lisabonos sutartį (2009/2168(INI))

P7_TA(2009)0067 A7-0045/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį (toliau – LS),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau – TIS),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(2) (toliau – Finansinis reglamentas),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0045/2009),

A.   kadangi remiantis LS numatomi svarbūs pakeitimai, susiję su finansiniais ir biudžeto klausimais, nes visų pirma daugiametė finansinė programa (DFP) tampa teisiškai privalomu aktu ir juo remiantis turi būti rengiamas metinis biudžetas, panaikinamas skirstymas į privalomąsias ir neprivalomąsias išlaidas ir labai supaprastinama biudžeto sudarymo procedūra,

B.   kadangi dėl šių pakeitimų negaliojančiomis tampa kai kurios TIS ir Finansinio reglamento nuostatos,

C.   kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikės skubiai priimti keletą teisės aktų, reikalingų, kad Europos Sąjungos naują vadinamąją finansų konstituciją būtų galima taikyti praktiškai; taigi visų pirma reikės:

D.   kadangi nors šių naujų teisės aktų priėmimo procedūros ir vyks sklandžiai, šioms procedūroms reikės ilgų derybų, ir, įsigaliojus LS, jos gali trukti keletą mėnesių,

E.   kadangi siekiant užtikrinti deramą LS principų taikymą, institucijoms reikėtų sutarti dėl tam tikrų laikinųjų gairių, kuriomis remiantis būtų galima vykdyti biudžetą, priimti taisomuosius biudžetus, jei to prireiktų, ir sutarti dėl praktinių bendradarbiavimo ypatumų vykdant 2011 m. biudžeto sudarymo procedūrą,

F.   kadangi pereinamojo laikotarpio gairės turėtų būti parengtos 2010 m. pradžioje, o tai reikštų, kad dėl gairių reikėtų susitarti per biudžeto derinimo posėdį iki 2009 m. lapkričio 19 d. numatyto antrojo svarstymo Taryboje,

G.   kadangi Parlamento delegacija, kuri atstovauja vienai iš biudžeto valdymo institucijų, turėtų turėti aiškias Parlamento patvirtintu įgaliojimu pagrįstas gaires siekiant, kad būtų užtikrinta stipri jos pozicija būsimose derybose,

1.   džiaugiasi artėjančiu LS įsigaliojimu, pagal šią sutartį bus visapusiškai vadovaujamasi principu, kad visą metinį biudžetą turi bendrai patvirtinti abi biudžeto valdymo institucijos, jei reikia, šiuo tikslu surengdamos derinimo komiteto posėdžius; mano, kad šiuo principu be išlygų (lot. sic et simpliciter) su būtinais pakeitimais (pvz., supaprastinta derinimo posėdžio forma) turėtų būti vadovaujamasi vykdant visas kitas biudžeto procedūras, atskirai nepaminėtas sutartyse, pvz., taisomųjų biudžetų ir lėšų perkėlimo tvirtinimo procedūras;

2.   mano, jog būtina, kad abi biudžeto valdymo institucijos sutartų dėl pereinamojo laikotarpio biudžeto vykdymo, visų pirma lėšų perkėlimo patvirtinimo, gairių ir taisomųjų biudžetų priėmimo, taip pat dėl praktinių tarpinstitucinio bendradarbiavimo vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai principų, kurie būtų taikomi tol, kol nebus priimti teisės aktai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos naujos LS numatytos taisyklės;

3.   pabrėžia, kad susitarimo dėl šių gairių sąlygos turėtų būti šios: gairėse turėtų būti atsižvelgiama į institucinę pusiausvyrą ir visiškai užtikrinamos naujos Parlamento pagal Lisabonos sutartį numatytos biudžetinės prerogatyvos (turinio, procedūrų ir tvarkaraščio atžvilgiu) ir gairės turi būti taikomos tik iki to laiko, kol bus priimti ir įsigalios atitinkami teisės aktai;

4.   mano, kad bet kokiu atveju pereinamojo laikotarpio priemonės negali nukrypti nuo bendrų naujojoje sutartyje išdėstytų principų ar jomis remiantis negali būti užbėgama už akių būsimoms teisėkūros procedūroms, jos turėtų padėti abiems biudžeto valdymo institucijoms pasiekti reikalingus praktinius susitarimus, kol dar nepriimti teisės aktai;

5.   mano, kad minėtosios pereinamojo laikotarpio gairės būtinos srityse, susijusiose su taisomųjų biudžetų priėmimo procedūra, perkeliamų lėšų patvirtinimu, pragmatinio tvarkaraščio ir bendradarbiavimo principų, taikytinų vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą, nustatymu, siekiant numatyti abiejų biudžeto valdymo institucijų bendradarbiavimo pagrindą ir taip palengvinti sklandų ir sėkmingą procedūrų vykdymą;

Taisomieji biudžetai

6.   primena, kad taisomieji biudžetai gali būti priimami tik vadovaujantis ta pačia procedūra (nuostatos dėl tvarkaraščio netaikomos), kokia yra numatyta sutartyse metiniam biudžetui sudaryti, ir, jei reikia, rengiant derinimo komiteto posėdį, ir mano, kad, kalbant apie metinį biudžetą, biudžeto valdymo institucija turi teisę daryti tų elementų, kurie nebuvo žinomi tvirtinant biudžetą, pakeitimus;

7.   pabrėžia, kad šiuo metu esamas taisomųjų biudžetų skaičius yra per didelis ir jį reikėtų kiek galima labiau sumažinti, siekiant įvykdyti Finansinio reglamento 37 straipsnyje nurodytas sąlygas dėl jų pateikimo; pageidautų, kad institucijos susitartų dėl tam tikrų metų laikotarpių, kada būtų galima teikti taisomuosius biudžetus, išskyrus labai skubius atvejus;

8.   nurodo, kad pereinamojo laikotarpio gairių taisomųjų biudžetų klausimais tikslas turėtų būti palengvinti abiems biudžeto valdymo institucijoms pasiekti susitarimą, neatmetant galimybės surengti derinimo komiteto posėdį; mano, kad šio tikslo turėtų būti siekiama gerinant Komisijos ir abiejų biudžeto valdymo institucijų, taip pat pastarųjų tarpusavio, informacijos mainus; pabrėžia, kad šiose gairėse turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Parlamento prerogatyvas, susijusias su biudžetine procedūra, bendrai taikoma sudarant taisomuosius biudžetus, kaip nurodyta anksčiau;

Perkeliamos lėšos

9.   mano, kad Parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę vienodomis sąlygomis išreikšti savo pritarimą ar prieštaravimą visų perkeliamų lėšų, kurias šiuo metu turi patvirtinti biudžeto valdymo institucija, klausimu, neatsižvelgiant į jų pobūdį (mokėjimai ar įsipareigojimai) ir sumos dydį, jei šių lėšų perkėlimo atveju nukrypstama nuo biudžeto valdymo institucijos sprendimo; todėl mano, kad procedūra, kurią vykdant paisoma abiejų biudžeto valdymo institucijų pusiausvyros ir kuri prireikus apima supaprastintą derinimo komiteto posėdį, yra vienintelė galimybė, atitinkanti LS nuostatas;

10.   mano, kad galimu susitarimu dėl lėšų perkėlimo turi būti siekiama išvengti dviejų biudžeto valdymo institucijų, kurios turi lygiavertę teisę pareikšti savo nuomonę, konfliktų, atitinkamų tarnybų vykdomo įprasto valdymo apsunkinimo ir suderinti tvarkaraštį, kad neprireiktų derinimo institucijų, jei įmanoma, ir nebūtų pakenkta Parlamento dabartinėms teisėms dalyvauti tvirtinant perkeliamas lėšas; mano, kad pageidautina, jog lėšų perkėlimo riba išliktų pastovi;

Pereinamojo laikotarpio dvyliktosios dalys

11.   mano, kas Lisabonos sutartyje numatytos pakankamai aiškios taisyklės, susijusios su laikinosiomis dvyliktosiomis biudžeto dalimis, todėl prireikus galima jas taikyti neparengus pereinamojo laikotarpio gairių šiuo klausimu;

Tvarkaraštis ir metinės biudžeto sudarymo procedūros bendradarbiavimo principai

12.   mano, kad pagal metinės procedūros tvarkaraštį turėtų ir toliau būti įmanoma vykdyti plataus masto konsultacijas su įvairiais Parlamento organais ir patenkinti daugiakalbystės reikalavimus; pabrėžia, kad jis nėra pasiruošęs sutrumpinti sprendimams priimti numatytą laikotarpį;

13.   mano, kad pereinamojo laikotarpio bendradarbiavimo principų gairės turėtų būti skirtos institucijų bendradarbiavimui pagerinti įvairiais biudžeto sudarymo procedūros etapais ir pakoreguoti (taip pat prireikus numatyti) įvairius pragmatinio tvarkaraščio etapus atsižvelgiant į naujas biudžeto sudarymo procedūros taisykles, siekiant, kad tik formaliais tapę posėdžiai taptų vieta, kur iš tiesų keičiamasi nuomonėmis; pabrėžia, jog vis dėlto pageidauja, kad institucijos iki 2011 m. metinės biudžeto sudarymo procedūros pradžios sutartų dėl naujo mažesnės apimties TIS, kuriame būtų nustatytos tinkamos minėtuosius aspektus reglamentuojančios taisyklės;

14.   ragina Komisiją, kad ji, remdamasi šios rezoliucijos nuostatomis, kuo greičiau pateiktų pasiūlymus dėl abiejų biudžeto valdymo institucijų bendro susitarimo minėtaisiais klausimais;

15.   taip pat ragina Komisiją kuo greičiau pateikti tinkamus pasiūlymus dėl reglamento, kuriame būtų nustatoma DFP, priėmimo ir dėl Finansinio reglamento pritaikymo; pabrėžia, kad šie pasiūlymai sudaro vieną politinių klausimų paketą ir turėtų būti pateikti ir svarstomi kartu; iš tiesų tikisi, kad šiuose pasiūlymuose bus atsižvelgta į Parlamento rezoliucijose dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų ir rezoliucijoje dėl laikotarpio vidurio peržiūros išdėstytus prašymus;

16.   primena, kad, remiantis LS, norint priimti naująjį reglamentą, kuriame nustatoma nauja daugiametė finansinė programa, būtinas Parlamento pritarimas, o atliekant dalinius Finansinio reglamento pakeitimus bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra (bendro sprendimo priėmimo procedūra);

17.   įgalioja Biudžeto komitetą per 2009 m. lapkričio mėn. biudžeto derinimo posėdį vykdyti derybas ir sutarti dėl reikalingų pereinamojo laikotarpio gairių minėtaisiais klausimais neviršijant šioje rezoliucijoje nurodytų ribų ir atsižvelgiant į rezoliucijoje išdėstytas sąlygas;

o
o   o

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0374. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0174.