Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2137(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0024/2010

Pateikti tekstai :

A7-0024/2010

Debatai :

PV 09/03/2010 - 4
CRE 09/03/2010 - 4

Balsavimas :

PV 09/03/2010 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0046

Priimti tekstai
PDF 315kWORD 104k
Antradienis, 2010 m. kovo 9 d. - Strasbūras
Vartotojų apsauga
P7_TA(2010)0046A7-0024/2010

2010 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vartotojų apsaugos (2009/2137(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir į kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antroji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (SEC(2009)0076),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (COM(2009)0336) taikymo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir kartu pateiktą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su vartotojų rinkų rezultatų suvestine, mažmeninių finansinių paslaugų srityje (SEC(2009)1251),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl vartotojų rinkų rezultatų suvestinės(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0024/2010),

A.   kadangi Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės (toliau – Suvestinė) ir Vidaus rinkos suvestinės paskirtis – gerinti vidaus rinkos veikimą ir pasiekti, kad ją įgyvendinant būtų labiau atsižvelgiama į piliečių lūkesčius ir rūpesčius,

B.   kadangi politinėse gairėse, kuriomis vadovausis naujoji Komisija, Komisijos pirmininkas J. M. Barroso ragina vidaus rinką baigti kurti laikantis sistemingesnės ir labiau integruotos strategijos, pavyzdžiui, įgyvendinant rinkos stebėsenos iniciatyvą,

C.   kadangi 499 milijonai vartotojų Europos Sąjungoje turi esminės įtakos vidaus rinkos veiksmingumui, ir jų vaidmuo ypač svarbus siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų – spartesnio ekonomikos augimo, didesnio užimtumo ir konkurencijos, nes vartotojų išlaidų dėka sukuriama pusė ES bendrojo produkto,

D.   kadangi vartotojų politika, kaip 2020 m. Lisabonos strategiją pakeisiančios strategijos dalis, turi derėti su tvariu ir aplinką tausojančiu vystymusi, taip pat kadangi šioje politikoje dėmesys turi būti sutelktas į vidaus rinkos socialinius aspektus,

E.   kadangi vidaus rinka efektyviai reaguodama į vartotojų poreikius taip pat padeda kurti novatorišką ir stiprią ekonomiką, atsižvelgiant į tai, kad efektyvios ir veiksmingai į poreikius reaguojančios vartotojų rinkos visuose ekonomikos sektoriuose yra pagrindiniai konkurencingumo ir piliečių gerovės varikliai,

F.   kadangi gerai veikiančioje vidaus rinkoje vartotojai turėtų didelį kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis pasirinkimą ir kartu būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga,

G.   kadangi daugelis ES piliečių vidaus rinkos veikimą nuolat jaučia pirmiausiai atlikdami vartotojų vaidmenį,

H.   kadangi vartotojų apsaugos politikos veiksmingumas didėtų, jeigu vartotojai ir įmonės žinotų savo teises ir pareigas pagal galiojančius teisės aktus, ir jeigu jie sugebėtų atitinkamas nuostatas taikyti komerciniuose sandoriuose,

I.   kadangi efektyviam rinkų veikimui itin svarbūs pasitikintys, gerai informuoti ir plačias teises turintys vartotojai, nes jie palankūs verslininkams, kurie veikia sąžiningai ir geriausiai atsižvelgia į vartotojų poreikius,

J.   kadangi aktyvi vartotojų politika, kurią įgyvendinant siekiama, kad vartotojai būtų informuoti ir įgytų daugiau galių, todėl jie pradėtų reikalauti aukštos produktų ir paslaugų kokybės, atliks svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungą pasaulio lygmeniu būtų konkurencinga, dinamiška ir pažangi,

K.   kadangi dėl sudėtingesnių mažmeninės prekybos rinkų, ypač mažmeninių paslaugų rinkos, prekes ir paslaugas perkantiems vartotojams vis sunkiau priimti informacija pagrįstą sprendimą,

L.   kadangi darni vartotojų švietimo strategija būtina siekiant sudaryti vartotojams galimybes naudotis savo teisėmis visiškai savimi pasitikint;

M.   kadangi su neteisėta veikla susidūrę vartotojai turi teisę gauti kompensaciją, tačiau iš tiesų dėl šių atvejų kreipdamiesi į teismą jie susiduria su didelėmis kliūtimis dėl aukštų kainų, ilgų ir sudėtingų procedūrų ir su bylinėjimusi susijusios rizikos,

N.   kadangi Suvestinėje matyti, kad tik keturi iš dešimties vartotojų mano, jog ginčus su prekybininkais ir tiekėjais lengva spręsti naudojant alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus, ir tik trys iš dešimties mano, jog šiuos ginčus lengva spręsti teismų pagalba,

O.   kadangi apie pusę skundą pateikusių ES vartotojų nepatenkinti tuo, kaip nagrinėjami jų skundai ir tik pusė jų imasi tolesnių veiksmų,

P.   kadangi dėl ekonominės krizės padidėjo spaudimas mažas pajamas gaunantiems vartotojams, kurie didžiąją dalį savo pajamų išleidžia maistui ir būstui, ir kadangi dėl to vis daugiau vartotojų priversti per daug įsiskolinti,

Q.   kadangi vystantis e. prekybai sparčiai ryškėja vartotojų rinkų tarpvalstybiškumas, tačiau vartotojai ir toliau nelinkę naudotis integruotos rinkos privalumais, ypač dėl to, kad jie nėra užtikrinti, kad jų teisės bus saugomos ir perkant kitoje valstybėje, ir dėl to, kad jie nėra tikri, ar galės pasinaudoti teise į kompensaciją,

R.   kadangi aukšto lygio vartotojų apsauga itin svarbi vystant tarpvalstybinę prekybą bendroje rinkoje, kuri atitinka vartotojų poreikius,

S.   kadangi dėl didėjančio vartotojų rinkų tarpvalstybiškumo naujų sunkumų kyla teisės aktų vykdymą prižiūrinčioms institucijoms, kurias varžo jurisdikcijos ribos ir reglamentavimo sistemos susiskaidymas,

T.   kadangi Komisija ir nacionalinės institucijos, prižiūrinčios teisės aktų vykdymą, turėtų dėti daugiau pastangų, siekdamos aukšto lygio vartotojų apsaugos, ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, kad jie visapusiškai pasinaudotų bendros rinkos galimybėmis,

U.   kadangi ES vartotojų apsaugos taisyklės neturi prasmės, jei jos nėra tinkamai perkeliamos į nacionalinę teisę, įgyvendinamos ir vykdomos nacionaliniu lygmeniu,

V.   kadangi priėmus nacionalinius teisės aktus Komisija turėtų nacionalinėms valdžios institucijoms aktyviai padėti šiuos teisės aktus teisingai taikyti,

W.   kadangi, atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį, dar svarbiau, kad teisės aktai būtų įgyvendinami tvirtai ir nuosekliai, nes dėl krizės padidėjo vartotojų pažeidžiamumas, o nepakankamas teisės aktų laikymasis gali papildomai pakenkti vartotojams, tuo tarpu teisėtvarkos institucijos gali patirti didesnį institucijų spaudimą dėl išteklių ir turi kruopščiai nustatyti savo prioritetus bei kuo labiau padidinti savo veiklos poveikį,

X.   kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai toliau artimai bendradarbiaudami gali aktyviai prisidėti prie geresnio vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimo ir vykdymo,

Įvadas

1.   mano, kad 2007 m. paskyrus Komisijos narę, išskirtinai atsakingą už vartotojų teises, kuri į šią veiklą įsitraukė labai asmeniškai, buvo be galo atvira ir ėmėsi daugelio iniciatyvų, Europos vartotojų apsaugos politikos srityje padaryta pažanga ir itin išryškėjo vartotojų teisių problemų svarba, o tai naudinga ES piliečiams;

2.   nuogąstauja, kad atsakomybės už vartotojų klausimus padalijimas dviejų Komisijos narių kompetencijos sritims gali naujojoje Komisijoje sumažinti dėmesio vartotojų klausimams, be to, baiminasi, kad dėl naujos skirtingų generalinių direktoratų organizacinės struktūros gali atsirasti susiskaidymas ir sumažėti vartotojų politikos darna ir pablogėti jos veiksmingumas;

3.   pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnyje, bendrojo taikymo nuostatoje, vėl patvirtinama, kad nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis derėtų atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus; taigi ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą vartotojų interesų integraciją į visas ES politikos sritis ir atliekant poveikio vertinimus atitinkamais atvejais išnagrinėti galimą visų naujų teisės aktų ir politikos krypčių tiesioginį arba netiesioginį poveikį vartotojams; ragina visus su šia sritimi susijusius Komisijos generalinius direktoratus skelbti metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip vartotojų politika integruojama į jų kompetencijos sritį;

4.   pabrėžia, kad reikia aktyvios vartotojų politikos, kurią taikant piliečiai galėtų visapusiškai naudotis vidaus rinka; mano, kad aktyvi vartotojų politika tuo labiau svarbi esant dabartinei ekonomikos krizei siekiant remti socialinę politiką kovojant su didėjančia nelygybe ir apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir mažas pajamas gaunančius asmenis;

5.   pabrėžia, kad vartotojai turėtų galėti priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kad jiems nereikėtų patirti gamintojų, kurie apie savo produktus pateikia tendencingų ir melagingų teiginių, psichologinės įtakos, kadangi tai didina įmonių konkurenciją, skatinančią gerinti jų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę ir išlaikyti konkurencingas kainas;

6.   mano, kad jeigu įmonės vadovautųsi atsakingu požiūriu, gerbtų įmonių atsakomybės principą, laikytųsi konkurencijos taisyklių ir atsižvelgtų į vartotojų ekonominius interesus, tai suteiktų vartotojams pasitikėjimo;

7.   pakartoja, kad vartotojų organizacijų vaidmuo ypač svarbus atkreipiant valdžios institucijų dėmesį į problemas, su kuriomis vartotojai susiduria kiekvieną dieną, ir kad turi būti tobulinamos jiems prieinamos priemonės siekiant pagerinti jų gebėjimą efektyviai veikti ES ir nacionaliniu lygmenimis jas reikia remti; ragina valstybes nares užtikrinti, kad su vartotojų organizacijomis būtų pakankamai konsultuojamasi visais sprendimų priėmimo įgyvendinimo etapais ir perkeliant bei įgyvendinant vartotojų apsaugos teisės aktus;

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti vartotojų informuotumą ir mokymą siekiant jiems visą gyvenimą suteikti daugiau galių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų teikiama aiški ir suprantama informacija, visų pirma, jauniems vartotojams pateikiama informacija apie jiems skirtus produktus ir paslaugas; ragina, visų pirma, valstybes nares vartotojų teisių klausimus įtraukti į nacionalines visų lygmenų švietimo įstaigų mokymo programas, kad vaikai gautų įgūdžių, reikalingų tolesniame gyvenime priimti sudėtingus sprendimus, ir apsvarstyti tėvų ir suaugusiųjų vartotojų švietimo programas, siekiant ilguoju laikotarpiu ugdyti ir stiprinti vartotojų sąmoningumą; pabrėžia, kad šios programos turi atitikti švietimo reikalavimus ir mokinių gebėjimus visais lygmenimis, taip pat šių programų mokymo metodai turi būti modernūs ir grindžiami tikroviška gyvenimo patirtimi ir pavyzdžiais; primena, kad apsišvietę vartotojai, žinantys savo teises ir žinantys, kur kreiptis, jei jų teisės pažeidžiamos, taip pat svarbūs siekiant nustatyti pažeidimus;

9.   pabrėžia, kad reikia skatinti tvarų vartojimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dar labiau lavinti paslaugų teikėjus ir mažmenininkus, taip pat ir vartotojus, ir geriau juos informuoti apie tvaraus vartojimo koncepciją, kad jie galėtų atitinkamai pakeisti savo elgseną;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti tinkamai į tikslines grupes orientuotą komunikacijos strategiją siekiant pagerinti ES piliečių informuotumą apie kylančius pavojus ir jų vartotojų teises, ypač diegiant patogias naudoti interneto svetaines, rengiant informavimo kampanijas ir steigiant informacijos centrus vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; pabrėžia, kad reikia naudoti specialius informavimo kanalus siekiant informuoti labiausiai pažeidžiamus vartotojus, užtikrinant, kad institucijos, kurios atsakingos už informavimo kanalų valdymą ir jų organizacinę struktūrą, būtų patikimos ir nešališkos ir kad jomis nebūtų abejojama;

Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė

11.   patvirtina, kad suvestinė yra svarbi priemonė siekiant geriau stebėti vartotojų rinkas siekiant pateikti informaciją, kuri būtų naudinga užtikrinant geresnį politikos parengimą ir reglamentavimą, taip pat pademonstruoti piliečiams, kad į jų rūpesčius tinkamai atsižvelgiama;

12.   džiaugiasi penkiais pagrindiniais suvestinės rodikliais (skundai, kainos, pasitenkinimas, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų keitimas ir sauga), kurie svarbūs nustatant, kurioms rinkoms labiausiai gresia netinkamas veikimas ekonominių ir socialinių pasekmių vartotojams atžvilgiu; tačiau laikosi nuomonės, kad taip pat reikėtų taikyti kriterijus, kuriais naudojantis būtų galima vertinti, ar prekės ir paslaugos dera su tvaraus vystymosi tikslu;

13.   pripažįsta, kad nors penkiais rodikliais negalima aprašyti visų vartotojų teisių aplinkos aspektų, jie suteikia pakankamus pagrindus prioritetų nustatymui ir išvadoms dėl sričių, kuriose reikia papildomos analizės, jei užtikrinama, kad valstybių narių pateikta informacija yra išsami ir ją galima apibendrinti remiantis lengvai palyginamais pagrindais;

14.   mano, kad turimų duomenų apie vartotojų skundus, kainas, pasitenkinimą, paslaugų teikėjų keitimą ir saugą dar nepakanka galutinėms išvadoms ir kad reikia daugiau aukštos kokybės duomenų siekiant parengti gerą su vartotojais susijusių duomenų bazę; pabrėžia, kad reikia kurti naujus rodiklius ir organizuoti duomenų rinkimą atsižvelgiant į nacionalinių sistemų skirtumus;

15.   siūlo, kad, pakankamai (kad būtų gaunami aukštos kokybės rezultatai) išplėtojus penkis pagrindinius rodiklius ir susijusią metodiką, Komisija turėtų apsvarstyti, ar į suvestinę įtraukti papildomus ilgalaikius rodiklius, pvz., rodiklius, susijusius su rinkos dalimi, kokybe, reklama, skaidrumu ir pasiūlymų palyginamumu, taip pat rodiklius, susijusius su teisės aktų vykdymu, vartotojų įtakos didinimu, socialinius, aplinkos ir etikos rodiklius, taip pat rodiklius žalos atlyginimui ir vartotojų patiriamai žali įvertinti; vis dėlto mano, kad tai turėtų būti daroma palaipsniui siekiant užtikrinti, kad suvestinė būtų kryptinga ir aiški, kad būtų parengta dar išsamesnė vartotojų apsaugos strategija, kurią įgyvendinant vartotojai galėtų visapusiškai naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais;

16.   dar kartą pakartoja, kad į suvestinę turėtų būti įtrauktos visos pagrindinės vartotojų išlaidų kategorijos, siekiant nustatyti labiausiai problemines rinkas ir pasirengti išsamesnei konkretiems sektoriams skirtai analizei, ypač tais atvejais, kai yra faktų apie skirtingoms rinkoms būdingas bendras problemas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą ir pakankamai darbo vietų tolesniam suvestinės plėtojimui;

17.   supranta, kad vartotojai yra mažiau patenkinti ir susiduria su daugiau problemų gaudami paslaugas nei pirkdami prekes, nes tai iš dalies atspindi sudėtingesnius sutartinius santykius ir paslaugų teikimą; ragina Komisiją atlikti išsamias visų suvestinėje nurodytų sektorių, kuriuose susiduriama su problemomis, analizes; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad atlikus šias analizes prireikus valstybėms narėms būtų pateiktos specialios teisėkūros iniciatyvos ir politinės rekomendacijos, taip pat užtikrinti, kad Parlamentas gautų informacijos apie rezultatus;

18.   palankiai vertina Komisijos susidomėjimą ir darbo, kurį ji atliko nagrinėdama mažmenines finansines paslaugas ir paskelbė kaip tolesnį po suvestinės atliktą tyrimą, kokybę; taip pat atkreipia dėmesį į finansų sektoriaus problemas, kurios dėl finansų krizės tapo dar didesnės; palankiai vertina, visų pirma, tai, kad atliekant šį tyrimą buvo sudarytos galimybės, pvz., nustatyti pagrindines problemas, kurios susijusios su ES taikomų einamosios sąskaitos mokesčių skaidrumu ir jų palyginimo galimybėmis; laikosi nuomonės, kad būtinybės labiau reguliuoti šį sektorių klausimu reikia padaryti visas atitinkamas išvadas;

19.   atkreipia dėmesį į tai, kad, nors vartotojų skundai ir yra svarbūs nustatant netinkamą rinkos veikimą, skundų nebuvimas ne visada reiškia, kad rinkos gerai veikia, kadangi kai kuriose valstybėse narėse vartotojai linkę mažiau skųstis dėl įvairių vartojimo tradicijų ar savo sėkmės galimybių suvokimo; antra vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad didelio skundų skaičiaus vienoje valstybėje narėje nederėtų būtinai aiškinti kaip prasto rinkos veikimo ženklo – gali būti, kad jį lemia veiksmingos skundų tyrimo institucijos arba nauja informavimo apie vartotojų teises kampanija;

20.   pažymi, kad ES veikia daugiau kaip 700 trečiųjų šalių organizacijų, priimančių vartotojų skundus, tačiau jų veiklos procedūros labai skiriasi ir tik nedaugelis tokių organizacijų renka duomenis apie skundų pobūdį ir atitinkamus sektorius; mano, kad, nors to gali pakakti siekiant teikti patarimus ar informaciją, tačiau to anaiptol nepakanka siekiant nustatyti galimus rinkos trūkumus vartotojų požiūriu; taigi, ragina visas skundų tyrimo institucijas laikytis suderintos vartotojų skundų klasifikavimo ir pranešimo apie juos metodikos ir skatina jas pateikti visus duomenis apie skundus, atitinkančius visas rekomendacinio ir savanoriško pobūdžio sritis, pasiūlytas Komisijos rekomendacijos projekte; mano, kad suderintos metodikos parengimas sudarys galimybę valstybėms narėms surinkti daugiau reikšmingų duomenų ir susidaryti išsamesnį nacionalinių vartotojų rinkų vaizdą, o tai leis įdiegti ES masto duomenų bazę, kurią naudojant bus galima palyginti vartotojų problemas visoje ES;

21.   atkreipia dėmesį į turimą duomenų apie kainas analizę, pagal kurią matomi nepaaiškinami prekių ir paslaugų skaičiaus svyravimai skirtingose valstybėse; mano, kad, nors kainų skirtumai dažnai susiję su paklausos, išlaidų lygmens, mokesčių ar sąnaudų struktūrų skirtumais, dažnai jie parodo vidaus rinkos susiskaldymą ar netinkamą veikimą; siūlo tais atvejais, kai tam tikro produkto kaina aukštesnė negu nustatyta jos riba, būtinai atsižvelgti į importo ir vartojimo kainų sąsają ir atidžiai išnagrinėti skirtingų kainų lygių priežastis;

22.   mano, kad turimų duomenų apie kainas nepakanka norint tinkamai stebėti vidaus rinką, ir ragina nacionalinius statistikos departamentus ir Eurostatą bendradarbiauti su Komisija ir pateikti daugiau duomenų ir toliau vystyti savo duomenų apie palyginamų ir reprezentatyvių prekių ir paslaugų vidutines kainas rinkimo metodiką; turėdamas tai mintyje, primena, kad būtina, jog nacionaliniai statistikos departamentai aktyviau dalyvautų renkant duomenis ir apskaičiuojant vidutines kainas, taip pat, kad patvirtintų gautus rezultatus; pabrėžia, kad, jeigu būtų pateikiami aiškesni duomenys apie kainas, didėtų vartotojų pasitikėjimas, taip pat tai būtų ženklas vartotojams, kad ieškoma atsakymų į kasdienius jiems nerimą keliančius klausimus;

23.   pripažįsta, kad vartotojų pasitenkinimas yra svarbus rodiklis siekiant suprasti, ar rinkos sėkmingai patenkina vartotojų poreikius; ragina Komisiją toliau vystyti savo vartotojų pasitenkinimo tyrimų metodiką ir matavimo būdus, taip pat ateityje į tyrimus įtraukti kitus sektorius;

24.   laikosi nuomonės, kad galimybė keisti tiekėjus yra esminis konkurencijos bruožas rinkos ekonomikoje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant padidinti galimybę keisti visų svarbių mažmeninių paslaugų teikėjus;

25.   pažymi, kad iš tyrimų galima spręsti, jog vartotojų pasitikėjimas produktų sauga apskritai aukštas, tačiau įvairiose valstybėse narėse vartotojai saugą suvokia gana skirtingai; prašo Komisijos ir valstybių narių tobulinti dabar turimus duomenis apie vartojimo produktų saugą, kuri vertinama daugiausiai remiantis užregistruotais nelaimingais atsitikimais ir sužalojimais, įvykusiais dėl nekokybiškų produktų, arba naudojantis pranešimų apie pavojų sistemomis; pabrėžia, kad, visų pirma, reikia būti budriems dėl žaislų saugos;

26.   siekdamas dar labiau stiprinti vartotojų saugą, ragina visas valstybes nares metodiškai rinkti duomenis apie nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus, detaliai juos aprašyti ir įtraukti į bendrą duomenų bazę;

27.   pabrėžia, kad tarpvalstybinės veiklos paplitimas ES vis dar labai skiriasi, nors pirkiniams kitose valstybėse vidutiniškai išleidžiama daug pinigų (737 eurai asmeniui per metus), didžioji dauguma (75 proc.) mažmeninių prekiautojų prekes parduoda tik vartotojams savo šalyje ir tik ketvirtadalis ES vartotojų perka kitose valstybėse; mano, kad nors yra daug struktūrinių kliūčių, pvz., kalba, atstumas ir vartotojų apsaugos teisės skirtumai, dėl didesnio vartotojų pasitikėjimo itin padidėtų tarpvalstybinės prekybos apimtys; laikosi nuomonės, kad dėl tarpvalstybinės prekybos plėtros taisyklės neturėtų būti švelninamos, o atvirkščiai, ši plėtra dar labiau įpareigoja stengtis užtikrinti optimalų ES vartotojų apsaugos lygį;

28.   atkreipia dėmesį į tai, kad prekyba internetu plinta vis labiau, bet tarpvalstybinė e. prekyba nesivysto taip greitai kaip vidaus prekyba; ragina Komisiją įtraukti į būsimąsias suvestines išsamesnius duomenis apie tikrąjį tarpvalstybinės prekybos mastą ir apie problemas, kurių kilo tarpvalstybiniams vartotojams;

29.   pažymi, kad vos daugiau negu pusė ES vartotojų (51 proc.) mano, kad yra tinkamai apsaugoti esamų vartotojų apsaugos priemonių, daugiau kaip pusė (54 proc.) galvoja, kad valdžios institucijos gerai saugo jų teises, ir šiek tiek daugiau (59 proc.) mano, kad pardavėjai ir tiekėjai gerbia jų teises;

30.   pabrėžia, kad beveik trečdalis (30 proc.) ES vartotojų, kurie pirko prekes nuotoliniu būdu (internetu, telefonu ar paštu), teigia, kad turėjo pristatymo problemų; vis dėlto pažymi, kad devyniems iš dešimties bandžiusių grąžinti pirkinį arba nutraukti sutartį per nustatytą pasirinkimo laikotarpiu pavyko tai padaryti;

31.   primena, kad kai kurios valstybės narės sukūrė savo nacionalinių rinkų stebėsenos iš vartotojų perspektyvos priemones, pvz., kainų stebėsenos centrus ar išsamias skundų registravimo sistemas, skirtas politikos formavimui, o kitos valstybės narės nenaudoja duomenų vartotojų rinkoms stebėti ir turi duomenų apibendrinimo sunkumų; dėl šios priežasties pabrėžia, kad valstybės narės turi keistis pažangiąja patirtimi;

32.   pabrėžia, kad itin svarbu, jog nacionaliniai statistikos departamentai ir Eurostatas aktyviai pateiktų duomenis ir glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje, be to, Komisija, nacionaliniai statistikos departamentai, vartotojų ir verslo atstovų organizacijos bus itin svarbūs siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir išbaigtumą ir toliau plėtoti reikalingą faktinę bazę; ragina Eurostatą, valstybes nares ir visus suinteresuotus subjektus imtis veiksmų siekiant palengvinti šį bendradarbiavimą;

33.   laikosi nuomonės, kad su rinka susiję duomenys gali būti labai svarbūs skatinant naujoves ir konkurencingumą; taigi pabrėžia, kad suvestinė svarbi kaip priemonė, kuria naudojantis galima nustatyti, kam vartotojai teikia pirmenybę, taip pat ir jų poreikius; pažymi, kad šie duomenys gali būti naudojami inovacijoms skatinti, nes atsirastų paskatų įmonėms skverbtis į naujas rinkas, be to, įmonės būtų priverstos gerinti produktų ir paslaugų kokybę;

34.   mano, kad suvestinė, kai tik į ją bus įtraukti patikimi ir lengvai tarp 27 valstybių narių palyginami duomenys, turėtų būti vertingas palyginamų duomenų šaltinis nacionaliniams konkurencijos, vartotojų ir kitų sričių politikos rengėjams ir turėtų padėti jiems nacionaliniu lygmeniu nustatyti rinkas, kurių veikla netinkama vartotojams;

35.   ragina Komisiją atlikti vartotojų padėties kiekvienoje valstybėje narėje lyginamąją analizę atsižvelgiant į vartotojų apsaugos teisės ir vartojimo tradicijų skirtumus; pakartoja, kad lyginamoji vartotojų padėties valstybėse narėse ir vartotojų teisių aplinkos ES analizė padėtų nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius ir galiausiai sukurti vartotojams naudingą vidaus rinką;

36.   ragina visas valstybes nares kartą per metus atlikti plačią rinkų stebėseną siekiant nustatyti rinkas, kurios nepatenkina vartotojų poreikių, ir pateikti išsamius duomenis, kurie padėtų Komisijai stebėti ir lyginti vidaus rinkoje vartotojų patiriamas problemas;

37.   mano, kad Suvestinė turėtų būti naudojama net tik siekiant parengti geresnę vartotojų politiką, bet ir turi būti naudojama visose politikos srityse, kurios turi įtakos vartotojams, kad būtų galima geriau įtraukti vartotojų interesus į visų sričių ES politiką, o tvaraus vystymosi tikslą – į vartotojų apsaugos politiką; pabrėžia, kad suvestinė turėtų taip pat skatinti bendresnes diskusijas vartotojų politikos klausimais;

38.   ragina Komisiją su valstybių narių pagalba parengti strategiją, kaip geriau pateikti suvestinę plačiajai visuomenei, be kita ko, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama ir matoma atitinkamose tinklavietėse, ir skatinti tinkamą jos platinimą žiniasklaidai, nacionalinėms valdžios institucijoms, vartotojų organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams; mano, kad reikia ir toliau kiekvienais metais skelbti suvestinę brošiūroje ir sudaryti galimybę gauti ją visomis ES oficialiomis kalbomis; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti Europos piliečius naudotis interneto svetaine „eYou Guide“, kurią specialiai parengė Komisija ir kuri yra tarsi piliečių teisių vadovas;

Vartotojų acquis vykdymas

39.   džiaugiasi, kad Komisija savo komunikate dėl vartotojų acquis vykdymo nustatė penkias prioritetinių veiksmų sritis;

40.   pabrėžia, kad efektyvus ES vartotojų apsaugos taisyklių įgyvendinimas ir vykdymas yra varomoji jėga didinant vartotojų pasitikėjimą ir stipri atgrasomoji priemonė įmonėms, norinčioms išvengti šių taisyklių taikymo; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės perkelia ir įgyvendina ES vartotojų acquis, ir padėti joms; turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnyje nurodytu teisiniu pagrindu, ieškoti galimybių atkreipti kuo daugiau dėmesio į vartotojų apsaugos politiką įgyvendinant priemones, kurios sustiprintų ir papildytų valstybių narių vykdomą politiką, įskaitant galimybę įsteigti Europos vartotojų reikalų agentūrą;

41.   pabrėžia, kad acquis Europos Sąjungoje vykdomas labai nevienodai ir kad dauguma šalių turi stipriųjų ir silpnųjų pusių; atkreipia dėmesį į tai, kad iš duomenų matyti dideli valstybių narių rinkos stebėsenai skiriamų lėšų ir atitinkamų tikrintojų skaičiaus skirtumai; primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų siekiant užtikrinti, kad vartotojų apsaugos ir konkurencijos užtikrinimo teisės aktai būtų vykdomi mažmeninės prekybos rinkose;

42.   mano, kad tobulinti rinkos priežiūros ir teisės aktų vykdymo sistemą taip pat veiksmingas ir visapusiškas šių teisės aktų perkėlimas – pirmaeilės svarbos uždavinys skatinant vartotojų pasitikėjimą, nes vartotojų išlaidos bus svarbus ekonomikos atsigavimo veiksnys; mano, kad valdžios institucijoms reikia skirti daugiau lėšų, kad jos galėtų ištirti ir galų gale sustabdyti neteisėtą prekybos veiklą;

43.   pabrėžia, kad vartotojų rinkos sparčiai vystosi ir kad teisės aktų vykdymo institucijos turi sugebėti spręsti naujus uždavinius, kylančius dėl ekonominių ir technologinių pokyčių poveikio šių institucijų gebėjimui efektyviai veikti tarpvalstybinėje aplinkoje, pvz., vidaus rinkoje, ir kad siekiant šių tikslų reikia sutelkti pastangas norint užtikrinti, kad teisės aktai būtų veiksmingai ir nuosekliai vykdomi visoje ES; mano, kad siekiant užpildyti reglamentavimo spragas reikia peržiūrėti reglamentavimo sistemą;

44.   ragina visose valstybėse narėse įsteigti nepriklausomas vartotojų apsaugos agentūras, kurios teiktų informaciją ir keltų bylas nacionaliniuose teismuose siekdamos apsaugoti vartotojų interesus; atitinkamai ragina bendradarbiauti visų valstybių narių vartotojų apsaugos agentūras;

45.   ragina visas valstybes nares apsvarstyti galimą naudą, kurios būtų gauta įsteigus vartotojų ombudsmeno pareigybę; pabrėžia, kad tam tikrose valstybėse narėse tokia institucija jau veikia kaip teismų sistemai nepriklausanti draugiško vartotojų srities ginčų sprendimo įstaiga, kuri taip pat yra ir įstaiga su kuria konsultuojamasi ir kuri padeda valstybei spręsti pastarosios kompetencijai priskiriamus klausimus;

46.   pritaria Komisijos nuomonei, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai, pvz., tarpininkavimas ir arbitražas arba neteisminiai susitarimai, gali būti racionali ir patraukli galimybė vartotojams, kuriems nepasisekė neoficialiai išspręsti savo ginčo su prekiautoju arba paslaugas teikiančia viešąja organizacija; ragina valstybes nares skatinti kurti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir siekti pakelti vartotojų apsaugos lygį ir kuo labiau pagerinti teisės aktų laikymąsi, tačiau pabrėžia, kad šie mechanizmai turėtų papildyti, o ne pakeisti teismines arba administracines teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemones; taip pat laikosi nuomonės, kad nustačius aiškius atsakymų, kuriuos turi parengti agentūros ir įmonės dėl joms persiųstų dokumentų, pateikimo terminus, būtų itin padedama vartotojams, kurie planuoja imtis veiksmų ginčams spręsti;

47.   primena, kad iš esamų duomenų matyti, jog valstybių narių skirtumai dideli ir dar reikia tobulinti žalos atlyginimo mechanizmus; primena, kad teisminio kolektyvinio žalos atlyginimo sistemos šiuo metu nustatytos trylikoje valstybių narių ir ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2008 m. lapkričio 27 d. Žaliąja knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams (COM(2008)0794);

48.   pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamus valstybės tarnautojų ir teisminių institucijų mokymus ir švietimą ES vartotojų apsaugos taisyklių srityje;

49.   pažymi, kad iš Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo apžvalgos matyti, kad valdžios institucijos, kurios nagrinėja tarpvalstybinius atvejus, turi sunkumų dėl išteklių trūkumo; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip galima užtikrinti deramus išteklius siekiant vykdyti pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje nustatytus įsipareigojimus;

50.   pritaria tam, kad būtų atliekami suderinti teisės aktų vykdymo veiksmai (patikrinimai), kai nacionalinės valdžios institucijos vienu metu tikrina, kaip pasirinktame sektoriuje laikomasi ES teisės aktų; pabrėžia, kad šie veiksmai turėtų būti atliekami dažniau (du kartus per metus) taikant bendrą metodiką ir derinant juos su kitomis priemonėmis;

51.   pripažįsta, kad teisiškai sudėtinga skelbti rinkos priežiūros ir teisės aktų vykdymo veiklos rezultatus, ir tai, kad tiriamasis darbas dažnai atliekamas laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių, tačiau mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų viešai skelbti šiuos rezultatus, pateikdamos juos pagal atskiras įmones, jei nustatoma pasikartojanti nelegali veikla; mano, kad taip būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, labiau atkreipiamas dėmesys į nacionalinių valdžios institucijų atliekamą teisės aktų vykdymo darbą ir būtų suteikiama vartotojams galimybė priimti informacija pagrįstus sprendimus;

52.   ragina stiprinti rinkos priežiūros sistemas visose valstybėse narėse siekiant, kad visi jų rinkose esantys produktai atitiktų aukštus saugos reikalavimus, o visi nekokybiški arba pavojingi produktų būtų greitai pašalinami iš rinkos; ragina Komisiją stebėti ir periodiškai persvarstyti gaires, kurios naudojamos taikant skubaus įspėjimo sistemą RAPEX tam, kad ji geriau veiktų;

53.   turėdamas tai mintyje, ragina Komisiją griežčiau stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina rinkos priežiūros reglamentus, visų prima, Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, ir, prireikus, nedelsiant pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą;

54.   palankiai vertina Komisijos pastangas nagrinėti naujausias techninio stebėjimo galimybes, kad būtų galima užtikrinti produktų atsekamumą pasaulio lygmeniu visais tiekimo etapais (pavyzdžiui, naudojant radijo dažnių identifikavimo įrangos (angl. RFID) žymenas arba brūkšninius kodus); ragina Komisiją pristatyti Parlamentui iniciatyvas, kurias ji dabar įgyvendina, ir naujausią informaciją apie pasaulinio produktų atsekamumo tinklo kūrimą;

55.   primena, kad Europos vartotojų centrų tinklui reikia tinkamo finansavimo, kad būtų skatinamas vartotojų pasitikėjimas patariant piliečiams apie jų, kaip vartotojų, teises ir sudarant sąlygas lengvai siekti žalos atlyginimo tais atvejais, kai vartotojai pirkinius įsigijo kitose valstybėse;

56.   atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į vis augantį ES importą iš trečiųjų šalių, muitinėms tenka svarbus vaidmuo siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesaugių importuotų produktų, todėl reikalingas vis glaudesnis ne tik rinkos priežiūros institucijų ir muitinių, bet ir įvairių valstybių narių muitinių bendradarbiavimas;

57.   pabrėžia, kad norint užtikrinti vidaus rinkoje esančių produktų saugą, reikia bendrų ES ir trečiųjų šalių valdžios institucijų pastangų; dėl šios priežasties palaiko Komisijos iniciatyvą stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir sudaryti oficialius susitarimus su trečiųjų šalių, ypač Kinijos, JAV ir Japonijos, teisės aktų vykdymo institucijomis; pažymi, kad nuolatinis dialogas ir keitimasis informacija apie produktų saugą naudingas visiems suinteresuotiems subjektams ir būtinas siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą; ragina Komisiją periodiškai pranešti Parlamentui apie jos dialogo su trečiosiomis šalimis eigą;

o
o   o

58.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0540.

Teisinė informacija - Privatumo politika